PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS Užsakovas : Prienų rajono savivaldybės administracija Vykdytojas : UAB Lyderio grupė Prienai, 2011

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 1 Turinys ĮVADAS... 7 I. BENDRA PRIENŲ RAJONO APŽVALGA... 9 1.1. TERITORIJOS APRAŠYMAS 9 1.2. GYVENTOJAI 11 II. EKONOMINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ... 17 2.1. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI 17 2.3. ŽEMĖS ŪKIS 34 2.4. REKREACIJA IR TURIZMAS 41 2.5. STATYBŲ SEKTORIUS 49 2.6. EKONOMINĖS SITUACIJOS SSGG 52 III. SOCIALINĖ APLINKA... 55 3.1 ŠVIETIMAS 55 3.2. UŽIMTUMAS IR NEDARBAS\ 65 3.3. SVEIKATOS APSAUGA 69 3.4. SOCIALINĖ APSAUGA 78 3.5. VIEŠASIS SAUGUMAS 83 3.6. KULTŪRA IR SPORTAS 88 3.7. SOCIALINĖS APLINKOS SSGG 98 IV. INFRASTUKTŪRA IR APLINKOS APSAUGA... 101 4.1 MIŠKŲ ŪKIS 101 4.2. APLINKOS TARŠA 103 4.3. VANDENS TIEKIMAS IR VALYMAS 106 4.4. ATLIEKŲ TVARKYMAS 111 4.5. ENERGETIKA 112 4.6. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA IR SUSISIEKIMAS 114 4.7. BŪSTO PLĖTRA 120 4.8. INFRASTRUKTŪROS IR APLINKOS APSAUGOS SSGG 126 5. Prienų rajono savivaldybės plėtros strategija... 129 5.1. PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VIZIJA 129 5.2. prienų rajono savivaldybės plėtros prioritetai 129 5.3. Prienų rajono savivaldybės plėtros priemonių planas 133 6. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO ĮGYVENDINIMO stebėsenos ir PRIEŽIŪROS SISTEMA... 145 6.1. SPP įgyvendinimo ir priežiūros institucinė struktūra ir priežiūros procesas 145 6.2. SPP įgyvendinimo ir priežiūros rodiklių sistema 147

2 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 3 MERO ŽODIS Bėgant metams, keičiasi žmonės. Keičiasi ir miestai. Prienų kraštas ne išimtis jis taip pat nuolat kinta. Siekdama, kad šie pokyčiai būtų kryptingi ir duotų tik pačius geriausius rezultatus, visa mūsų krašto bendruomenė privalo sistemingai dirbti, keisti požiūrį į aplinką, kurioje gyvena, turėti aiškią strategiją, kaip norime ar turėtume gyventi ateityje, kokį Prienų kraštą siekiame parodyti ateities kartoms. Prienų rajono strateginis plėtros planas yra sudedamoji strateginio rajono valdymo dalis. Šis planas bus įgyvendinamas jame numatytas priemones detalizuojant savivaldybės strateginiuose veiklos planuose. Strateginiu planu bus stengiamasi įtvirtinti pagrindines rajono vystymosi gaires ir kryptis, sustiprinti Prienų rajono savivaldybės įvaizdį bendruomenėje, užtikrinti bendruomenės, verslo struktūrų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų interesų grupių dalyvavimą įgyvendinant rajono plėtros strategiją. Strateginis plėtros planas padės identifikuoti savivaldybės stiprybes, galimybes ir silpnybes bei grėsmes, nustatyti savivaldybės vietą ir vaidmenį šalies ir tarptautiniame kontekste, numatyti plėtros perspektyvas tam, kad būtų tikslingai nukreiptos viešosios ir privačios iniciatyvos didžiausią naudą duosiantiems uždaviniams ir priemonėms įgyvendinti savivaldybėje ir už jos ribų. Norint maksimaliai pasinaudoti struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis, savivaldybės plėtros kryptys ir prioritetai privalo atitikti ES finansinės paramos prioritetus ir kryptis. Todėl pagal strateginio plano įgyvendinimo mechanizmą bus stengiamasi sukurti Prienų rajono plėtros viziją, kurią įgyvendinti turi stengtis visi šio krašto žmonės. Juk pokyčiai neišvengiami, o jų kokybė ir tęstinumas visų mūsų rankose. Prienai šviesus kraštas, kuriame daug šviesių asmenybių, šviesių idėjų ir galimybių. Pasirinkime tinkamus prioritetus ir stenkimės dėl Prienų krašto žmonių gyvenimo kokybės, verslo ir investicinės aplinkos gerovės. Prienų meras Vytas Bujanauskas

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO RENGIMO DALYVIAI Prienų rajono savivaldybės taryba Vytas Bujanauskas Prienų rajono savivaldybės meras Loreta Jakinevičienė Artūras Buitkus Stefanija Bunevičienė Martynas Butkevičius Antanas Gustaitis Vytautas Kamblevičius Algirdas Kederys Rita Keturakienė Vytautas Kiguolis Juozas Krikštolaitis Vytautas Martinaitis Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Kauno apskrities VMI vyriausiasis specialistas VšĮ Jiezno PSPC bendrosios praktikos gydytoja Tarybos narys AB DNB NORD banko Prienų klientų aptarnavimo poskyrio vadovas EPN Rolando Pakso padėjėjas; UAB Giluva direktorius BĮ Birštono miesto tvarkymo tarnyba direktorius UAB Vita simplex gydytoja Beatričės ir Vytauto Kiguolių privačios poliklinikos Firmus medicus direktorius Tarybos narys VšĮ Prienų ligoninės ir VšĮ Lazdynų poliklinikos Vilniuje gydytojas traumatologas-ortopedas Angelė Mickienė Cezaras Pacevičius Kęstutis Palionis Henrikas Radvilavičius Tomas Skrupskas Liuda Šeškuvienė Algimantas Šidlauskas Alvydas Vaicekauskas Vilma Vaidogienė Jonas Vilionis Egidijus Visockas Rima Zablackienė Nemuno pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja UAB Birštono vandentiekis direktorius Tarybos narys VĮ Kauno regiono keliai Prienų kelių tarnybos viršininkas Verslininkas Prienų rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė ŽŪB Nemunas valdybos pirmininkas A. Vaicekausko ūkio ūkininkas UAB Alivdara administratorė Ūkininkas Prienų Žiburio gimnazijos mokytojas Tarybos narė

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 7 ĮVADAS Strateginis planavimas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių pasiruošti pokyčiams ir numatyti artimesnius bei tolimesnius savivaldybės veiklos žingsnius. Prienų rajono savivaldybės 2011 2019 metų strateginis planas yra svarbiausias savivaldybės plėtros kryptis iki 2019 metų nustatantis dokumentas, kuris bus įgyvendinamas rengiant ir vykdant strategines priemones atitinkančius projektus. Siekiant kuo platesnio savivaldybės gyventojų, politikų, savivaldybės administracijos darbuotojų įsitraukimo į strateginio plėtros plano rengimo procesą, bendradarbiauta su administracijos darbuotojais, rengiamas dokumentas buvo derinamas su savivaldybės politikais. Taip pat atliktas Prienų rajono gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu gyventojai galėjo pareikšti nuomonę apie esamą rajono situaciją. Į šio tyrimo rezultatus buvo atsižvelgta rengiant Prienų rajono savivaldybės plėtros planą. Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaita pateikiama 1 priede. Plano rengimo metu aktuali informacija buvo pateikiama savivaldybės interneto svetainėje www.prienai.lt. Rengiant strateginį plėtros planą, atlikta Prienų rajono savivaldybės esamos socialinės ir ekonominės situacijos analizė, identifikuotos rajono stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG). Bendradarbiaujant su savivaldybės administracijos darbuotojais ir savivaldybės politikais bei atsižvelgiant į anksčiau parengtą 2004 2012 metų Prienų rajono plėtros strateginį planą, suformuluota Prienų rajono vizija: Prienų rajonas saugus, patrauklus, novatoriškas, atviras kiekvienam žmogui ir verslui. Vizijai pasiekti nustatyti šie savivaldybės plėtros prioritetai: 1 prioritetas. Patrauklios verslui ir turizmui aplinkos gerinimas. 2 prioritetas. Išsilavinusios, sveikos ir pažangios bendruomenės plėtra. 3 prioritetas. Patogios ir švarios aplinkos užtikrinimas. Prienų rajono savivaldybės 2011 2019 metų strateginį plėtros planą sudaro 3 pagrindinės dalys: esamos socialinės ir ekonominės situacijos ir SSGG analizė (I dalis), jos pagrindu suformuota savivaldybės plėtros strategija, kurią sudaro vizija, prioritetai, tikslai, uždaviniai ir priemonių planas (II dalis), bei plano įgyvendinimo stebėsenos sistema (III dalis). Plano rengėjai Prienų rajono savivaldybės 2011 2019 metų strateginį plėtros planą rengė Lyderio akademija ekspertai, Prienų rajono savivaldybės strateginio planavimo komisija bei Prienų rajono savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai.

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 9 I. BENDRA PRIENŲ RAJONO APŽVALGA 1.1. TERITORIJOS APRAŠYMAS Prienų rajono savivaldybė yra Lietuvos pietinėje dalyje. Didesnė jos dalis yra Nemuno vidurupio plynaukštėje, prie garsiųjų Nemuno kilpų. Kraštovaizdį puošia didžiausia Lietuvos upė Nemunas su intakais Jiesia, Peršėke, Verkne. Didesni ežerai: Alšia, Bebrukas, Gelužis, Pazelvės. Žemės ūkio naudmenos sudaro net 59,6 proc. savivaldybės teritorijos, miškai 27,6 proc., keliai 2,4 proc., užstatyta teritorija 2,5 proc., vandenys 2,8 proc., kita žemė 5,1 proc. Prienų rajono savivaldybės plotas 1.031 km², kuris sudaro 12,7 proc. apskrities ir 1,6 proc. Lietuvos teritorijos ploto. 1.1.1 pav. Prienų rajonas Šaltinis: www.wikipedia.org Savivaldybėje yra 2 miestai: savivaldybės centras Prienai ir Jieznas, bei 3 miesteliai: Balbieriškis, Pakuonis, Veiveriai. Savivaldybės teritorija suskirstyta į 10 seniūnijų: Prienų miesto, Jiezno, Stakliškių, Balbieriškio, Veiverių, Išlaužo, Naujosios Ūtos, Šilavoto, Pakuonio, Ašmintos.

10 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 1.1.2 pav. Prienų rajono seniūnijos Šaltinis: www.wikipedia.org Prienų rajono savivaldybės teritoriją kerta valstybinės reikšmės keliai: Kaunas Marijampolė, Kaunas Alytus, Vilnius Marijampolė, tarptautinė magistralė Via Baltica. Prienų miestas įsikūręs abipus Nemuno, Mažosios Birštono kilpos pietryčių kampe. Ekonominiu požiūriu Prienų rajonas turi išskirtinių bruožų: rajonas yra šalia antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno, turinčio ekonominio-socialinio vystymosi potencialą. Ši kaimynystė sudaro sąlygas bendradarbiauti plėtojant rajono infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, rengiant bendrus projektus. Nepaisant galimo kaimynystės ekonominio potencialo išnaudojimo, Prienų rajone vystomas žemės ir miškų ūkis bei su jais susijusi pramonė. Rajono geografinė padėtis bei gausus kultūros ir etnografinis paveldas tinkama vieta turizmo ir poilsio infrastruktūrai plėtoti. Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje įsikūręs Pociūnų aviaturizmo centras. Prienų rajone gausu gamtos, istorinės archeologijos paminklų. Iš gamtos, istorijos paminklų paminėtini Medžionių kraštovaizdžio istorinis ir Degsnės botaninis draustiniai. Vien tik archeologinių paminklų piliakalnių, senkapių, pilkapių, mitologinių akmenų suskaičiuojama 48. Vieni įspūdingiausi atrodo Klebiškio, Pašlavančio, Lepelionių (dar vadinamas Napoleono kepure), Pieštuvėnų piliakalniai. Kultūros paminklai: barokinė Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia Jiezne, Kristaus Apreiškimo bažnyčia, popieriaus dirbtuvės, kunigaikščio Kęstučio paminklas Prienuose ir kt. Prienų krašto muziejaus ekspozicijose ir fonduose eksponuojama ir saugoma beveik 20 tūkst. eksponatų. Veikia krašto istorijos, tautodailės, etnografijos, sportinės aviacijos ir oreivystės, kultūros ir švietimo, sakralinė ekspozicijos. 1.2. GYVENTOJAI Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Prienų rajone gyveno 33.048 gyventojai (5 proc. apskrities ir 1 proc. šalies gyventojų). 2007 2010 m. gyventojų skaičius rajone sumažėjo 2,9 proc. arba 977 gyventojais (1.2.1 pav.). Tai atitinka apskrities ir šalies tendencijas: minėtu laikotarpiu gyventojų skaičius apskrityje ir šalyje sumažėjo apie 1,6 proc. 1.2.1 pav. Prienų rajono savivaldybės gyventojų skaičius 2007-2010 m. pradžioje 34.200 34.000 33.800 33.600 33.400 33.200 33.000 32.800 32.600 32.400 34.025 33.580 33.326 33.048 2007 2008 2009 2010

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 13 Gyventojų tankis (gyventojų skaičius 1 km 2 ) savivaldybėje 2010 m. pradžioje siekė 32,1 (apskrities vidurkis 82,4, Lietuvos 51). Šis skaičius šalyje, apskrityje ar rajone tiek dėl natūralių demografinių procesų, tiek dėl gyventojų migracijos nuolat mažėja. Prienų rajonas tai kaimiška savivaldybė, nes kaimo gyventojai čia sudaro 63,3 proc. visų rajono gyventojų, kai tuo tarpu šalyje šis rodiklis siekia 33 proc., o apskrityje 28,9 proc. Rajone miesto ir kaimo gyventojų santykis nuo 2007 m. nesikeičia, todėl galima daryti prielaidą, kad natūralūs demografiniai procesai bei žmonių migracija vienodai veikia tiek miesto, tiek kaimo gyventojų skaičių. 1.2.3 pav. Prienų rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietovę 25.000 21.166 20.960 20.639 20.000 15.000 12.278 12.225 11.980 10.000 5.000 0 2008 2009 2010 2010 metų pradžioje Prienų rajono gyventojų skaičius siekė 33.048, iš jų net 10.874 Prienų mieste. Kiti Prienų rajono gyventojai įsikūrę kaimuose ir nedideliuose miesteliuose, kurių dauguma yra seniūnijų centrai. Prienų rajono gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal seniūnijas pateikiamas 1.2.2 paveiksle. 1.2.2 pav. Prienų rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal seniūnijas Šilavoto, 2,122 Stakliškių, 3,658 Veiverių, 4,380 Ašmintos, 2,000 Balbieriškio, 3,1 61 Išlaužo, 1,860 Jiezno, 2,540 Naujosios Ūtos, 1,089 Pakuonio, 1,588 Ašmintos Balbieriškio Išlaužo Jiezno Naujosios Ūtos Pakuonio Prienų miesto Stakliškių Šilavoto Miestas Kaimas Šiek tiek daugiau nei pusę Prienų rajono gyventojų sudaro moterys (daugiau nei 52 proc.). Moterų skaičius 2007 2010 m. didėjo sparčiau nei vyrų: atitinkamai 2,5 ir 3,2 proc. (1.2.4 pav.). 40.000 35.000 30.000 25.000 20.000 15.000 10.000 5.000 0 1.2.4 pav. Prienų rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal lytį 34.025 33.580 33.326 33.048 17.879 17.652 17.495 16.146 17.302 15.928 15.831 15.746 2007 2008 2009 2010 Prienų miesto, 10,874 Šaltinis: Prienų rajono savivaldybės administracija Veiverių Viso gyventojų Vyrai Moterys

14 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 15 2010 m. pradžios duomenimis, didžiausią Prienų rajono gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus asmenys apie 61 proc. (šalyje 65 proc., apskrityje 64 proc.), mažiausią gyventojai iki 15 metų amžiaus apie 16 proc.( šalyje 16,2 proc., apskrityje 16,2 proc.). Pensinio amžiaus asmenys sudarė 23 proc. rajono gyventojų. Lyginant su 2007 m. duomenimis, Prienų rajone išaugo tik darbingo amžiaus gyventojų skaičius (1,8 proc.), kai tuo tarpu gyventojų iki 15 metų ir pensinio amžiaus asmenų skaičius atitinkamai sumažėjo 11,7 ir 7,6 proc. Šalyje ir apskrityje pastebimos panašios tendencijos: darbingo amžiaus asmenų skaičius atitinkamai išaugo 1,2 ir 0,8 proc. 2010 2009 2008 2007 1.2.5 pav. Prienų rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal amžių 5.290 5.429 5.668 5.997 7.644 7.914 8.122 8.277 20.114 19.983 19.790 19.751 0 7.000 14.000 21.000 Pensinio amžiaus gyventojai Gyventojai (0-15 metų amžiaus) Darbingo amžiaus gyventojai Prienų rajono, kaip ir visos Lietuvos, gyventojų vidutinis amžius didėja. Vidutinis vyrų amžius Prienų r. 38,3 m. (didesnis nei Lietuvos (36,7 m.) ir Kauno apskrities (37,6 m.) vidurkiai), o moterų 49,9 (41,8 m. Lietuvoje ir 42 m. Kauno apskrityje). Šio rodiklio didėjimas iš dalies gali būti paaiškinamas pailgėjusia asmenų gyvenimo trukme, tačiau, iš kitos pusės, visuomenės senėjimas rodo nors ir didėjantį, tačiau nepakankamą gimstamumo augimą. Gyventojų kaita. 2009 m. Prienų r. savivaldybėje gimė 315 naujagimių, tai 8 proc. daugiau nei 2008 m. 1.000 gyventojų 2009 m. teko 9,5 gimusiųjų, tai 9 proc. daugiau nei 2008 m. (8,7 gimusiųjų). Natūrali gyventojų kaita 2009 metais (1.000 gyventojų) siekė -6,14, tai mažiau nei 2008 m. (-8,3) ir 2007 metais (-11,4). Tuo tarpu apskrityje natūrali kaita 1.000 gyventojų 2009 m. siekė -1,3, 2008 m. -2,2 ir 2007 m. -3,5. m. 93, 2007 m. 91. 2007 2009 m. duomenimis, ištuokų skaičius sumažėjo 11 proc. Prienų rajonui, kaip ir kitiems šalies teritoriniams vienetams, būdinga didelė gyventojų migracija. 2007 m. migracijos saldo buvo neigiamas ir siekė 55 asmenis, o 2008 m. sumažėjo ir siekė 50 asmenų. 2009 m., prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, situacija pasikeitė: žymiai padidėjo išvykusiųjų skaičius, todėl pastebimas žymus saldo pokytis. 2009 m., lyginant su 2008 m., neigiamas saldo padidėjo dvigubai ir siekė 101 asmenį. Rajoną migracija paliečia ypatingai skaudžiai: rajonas netenka darbingo amžiaus gyventojų, kurie yra ekonominis-socialinis rajono potencialas. 1.2.5 lentelė. Migracija Prienų rajone, apskrityje ir šalyje 2007 2009 m. Teritorija / Metai 2007 2008 2009 Atvyko Lietuvos Respublika 8.609 9.297 6.487 Kauno apskritis 1.637 2.023 1.318 Prienų r. 53 42 39 Išvyko Lietuvos Respublika 13.853 17.015 21.970 Kauno apskritis 3.163 4.017 4.928 Prienų r. 108 92 140 Teritorija / Metai 2007 2008 2009 Saldo Lietuvos Respublika -5.244-7.718-15.483 Kauno apskritis -1.526-1.994-3.610 Prienų r. -55-50 -101 Remiantis gyventojų, deklaravusių savo išvykimą, statistika, 2007 2009 m. daugiausia iš Lietuvos išvyko 20 44 m. amžiaus asmenų. Duomenų apie Prienų rajono gyventojų emigraciją nėra, tačiau, remiantis bendromis Lietuvos tendencijomis, tikėtina, jog iš Prienų rajono taip pat daugiausia išvyksta 20 44 metų amžiaus asmenys. Greta žymaus darbingo amžiaus asmenų emigracijos skaičiaus padidėjimo, nerimą kelia didelis išvykstančių ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičius. Mirusiųjų skaičius Prienų rajone 2009 m. siekė 527, tuo tarpu 2007 m. 641 asmenį. Mirtingumo rodiklis 2009 m. (1.000 gyventojų tenka mirusiųjų) siekė 15,9, kai tuo tarpu 2007 m. 19. Mirtingumo rodiklio mažėjimą, kuris būdingas tiek apskričiai, tiek šaliai, galima paaiškinti gyvenimo trukmės ilgėjimu bei nepakankamu gimstamo rodikliu, kuris išlieka mažesnis nei mirtingumas. 2009 m. Prienų rajone susituokė 154 poros, 2008 m. 194, 2007 m. 208, palyginus 2007 2009 metus, rodiklis krito 26 proc. 2009 m. rajone įvyko 81 ištuoka, 2008

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 17 II. EKONOMINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ 2.1. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI Prienų rajono ūkis stabilus, konkurencingas, patrauklus investicijoms ir kartu užtikrinantis aukštą vietos gyventojų užimtumą. Rajono versle, pramonėje ir žemės ūkyje plėtojant tarptautinius ryšius su užsienio partneriais, maksimaliai išnaudojami rajono oro tarptautinių koridorių teikiami privalumai. Išplėtota rekreacinė infrastruktūra užtikrina rajono gyventojams bei rajono svečiams komfortabilų poilsį, o sutvarkyta ir prižiūrima moderni infrastruktūra užtikrina stabilų bei subalansuotą rajono ūkio vystymąsi. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai nusako teritorijos (šalies, regiono, rajono) ekonominį potencialą pritraukti investicijas, jas išlaikyti ir kurti naują ekonominę vertę. Pagrindinius makroekonominius rodiklius sudaro šie elementai: bendrasis vidaus produktas (BVP) ir jo augimas; pridėtinė vertė; vidutinė infliacija (proc.); tiesioginės užsienio investicijos; materialiosios investicijos. eksportas ir importas; vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis; nedarbas (proc.) ir kt. Kauno apskrityje sukuriama apie 19 proc. šalies BVP (2009 m. duomenimis), pagal šį rodiklį apskritis yra antra šalies apskričių kontekste (daugiausia BVP sukuriama Vilniaus apskr. 39 proc.). Vertinant vienam gyventojui tenkantį BVP ir lyginant jį su šalies vidurkiu, Kauno apskritis užima 3-ąją vietą, šis rodiklis čia siekia 26 proc. (daugiausia BVP vienam gyventojui sukuriama Vilniaus apskr. 41,9 proc.). Pridėtinė vertė. Daugiausia pridėtinės vertės Lietuvoje sukuriama paslaugų sektoriuje. Kauno apskrityje situacija panaši: paslaugų sektoriuje sukuriama trečdalis pridėtinės vertės. Paslaugų sektorius sukuria 32,5 proc. arba 35.077,9 mln. Lt, pramonė 23,2 proc., viešojo valdymo, paslaugų socialinė sfera ir komunalinė veikla sukuria 20,1 proc. arba 6.778,5 mln. Lt pridėtinės vertės.

18 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 2.1.2 lentelė. Pridėtinė vertė šalyje, Kauno apskrityje 2009 m., mln. Lt Teritorija Rodiklis Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė Pramonė Statyba Prekyba; viešbučiai ir restoranai; transportas, sandėliavimas ir ryšiai Finansinis tarpininkavimas; nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla Viešasis valdymas; paslaugos socialinei sferai ir komunalinė veikla Lietuvos Respublika Bendroji pridėtinė vertė, mln. Lt Bendrosios pridėtinės vertės struktūra, proc. 2.769,8 16.934,4 5.279,6 26.424,1 13.618,1 17.402,2 3,4 20,5 6,4 32,1 16,5 21,1 Kauno apskritis Bendroji pridėtinė vertė, mln. Lt Bendrosios pridėtinės vertės struktūra, proc. 471,3 3.628,4 1.057,2 5.077,9 2.248,8 3.150,1 3 23,2 6,8 32,5 14,4 20,1 2.1.1 pav. TUI vienam gyventojui 2009 m. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) vertinamos kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, laikomos svarbia produktyvumą, o kartu ir ekonominį augimą skatinančia sąlyga. TUI pritraukimas svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, sukurti didesnę pridėtinę vertę, greičiau diegti technologines naujoves pramonėje ir kitose verslo srityse. Kauno apskrityje 2009 m., Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos sudarė 3.939,1 mln. Lt, tai yra 11,7 proc. visoje Lietuvoje pritrauktų investicijų. Prienų rajono savivaldybei iš jų teko 1 mln. Lt arba 0,03 proc. visų apskričiai tekusių investicijų. Tai labai žemas rodiklis tarp visų apskrities administracinių vienetų Prienų r. užėmė 7 vietą iš 8 (mažiau TUI teko tik Birštono 0,2 mln. Lt). Nagrinėjant TUI, tenkančias vienam gyventojui, situacija išlieka panaši. 2009 m. duomenimis, vienam Prienų r. gyventojui teko 30 Lt tiesioginių užsienio investicijų, tai sudaro apie 0,5 proc. apskrities ir 0,3 proc. šalies vidurkio (2.1.1 paveikslas). 14.000 12.000 10.000 8.000 6.000 4.000 2.000 0 10.122 Lietuvos Respublika 5.912 Kauno apskritis 48 239 429 Birštono 8.347 Jonavos r. Kaišiadorių Kauno m. r. 1.468 Kauno r. 12.674 Kėdainių r. 30 Prienų r. 2.059 Raseinių r. Minėti rodikliai rodo nepakankamą Prienų rajono gebėjimą pritraukti bei įsisavinti TUI: nepaisant patogios rajono geografinės padėties (arti apskrities centras Kauno miestas, kuriame išplėtotos paslaugos verslui), investuotojai dažniau rinkosi Kėdainių ar Raseinių rajonų savivaldybes.

20 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 21 12.000 10.000 8.000 6.000 2.1.2 pav. TUI vienam gyventojui dinamika 2007 2009 m., Lt 10.547 9.565 10.122 5.826 5.912 4.756 pastebima, kad Prienų rajonui apskrities kontekste tenka gana maža dalis materialinių investicijų ir ši dalis turi tendenciją mažėti. 2007 m. Prienų r. teko 1,6 proc. apskrities MI, ši dalis 2008 m. sumažėjo iki 1,4 proc., tik 2009 m. pakilo iki 2,8 proc. Šis santykis didesnis tik todėl, kad Kauno apskrities bendras rodiklis stipriai krito (-53,3 proc.). Materialinių investicijų vienam gyventojui rodiklis Prienų rajono savivaldybėje taip pat nesiekė apskrities lygio 2007 m. šis rodiklis buvo 2.000 Lt vienam gyventojui ir siekė 32,8 proc. apskrities bei 25,5 proc. šalies vidurkio, o 2009 m. 1.608 Lt vienam gyventojui ir siekė 55,9 proc. apskrities bei 38,9 proc. šalies vidurkio (2.1.3 lentelė). 2.1.3 lentelė. Materialinės investicijos 4.000 2.000 0 97 24 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika Kauno apskritis Prienų r. Remiantis 2007 2009 metų duomenimis, lyginant 2008 su 2007 m., TUI vienam gyventojui Lietuvoje krito 9,3 proc., Kauno apskrityje 18,4 proc., o Prienų rajone net 75,3 proc.tuo tarpu lyginant 2008 ir 2009 m., TUI vienam gyventojui Lietuvoje kilo 5,8 proc., Kauno apskrityje 24,3 proc. ir 25 proc. Prienų rajone. Remiantis TUI vienam gyventojui kilimo tendencijomis, galima daryti prielaidą, kad 2010 m. tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Kauno apskrityje TUI vienam gyventojui gali aplenkti net iki 2007 m. buvusį lygį. Deja, Prienų rajono prognozės nėra tokios optimistinės. Net pritaikius optimistiškiausią variantą, investicijoms pakilus 25 proc., jos būtų 2,6 karto mažesnės nei 2007 m. Galimas investicijų padidėjimas rajone numatomas tik tada, kai atsistatys investicijų srautai šalies ir apskrities mastu. Materialinės investicijos (MI). Materialinės investicijos įvardijamos kaip viena iš ilgalaikio ekonomikos augimo prielaidų. Statistikos departamento duomenimis, 2007 2009 metais sparti šalies ūkio plėtra skatino aktyvų investavimą į ilgalaikį materialųjį turtą Lietuvoje. Itin sparčiai materialinės investicijos didėjo iki 2007 m., kuomet MI indeksas, palyginti su praėjusių metų (2006) atitinkamu laikotarpiu, siekė 132,9 proc. per metus. Tačiau jau 2008 m. MI Lietuvoje krito 2,4 proc., MI buvo panašios kaip ir 2007 m. 2009 m. šalyje fiksuojamas materialinių investicijų mažėjimas beveik 47 proc. Atsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių duomenis ir šalies ūkio raidos tendencijas, galima daryti dvi prielaidas: visų pirma, didžioji dalis MI teko didiesiems Lietuvos miestams (2008 m. Kauno apskričiai teko 15,6 proc. šalies MI, Prienų rajonui 1,4 proc. apskrities arba 0,2 proc. visų šalies MI); antra prielaida 2009 m. mažėjant MI Lietuvoje, jos sparčiai mažėjo Kauno apskrityje bei Prienų rajone. Analizuojant Statistikos departamento pateikiamus 2007 2009 m. duomenis 30 Teritorija Materialinės investicijos, tūkst. Lt Pokytis 2007 2009 m., proc. Materialinių investicijų tenka vienam gyventojui, Lt 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009 m., proc. Lietuvos Respublika 26.507.126 25.861.026 13.797.562-48 7.853 7.701 4.132-47,4 Kauno apskritis 4.117.206 4.036.286 1.922.326-53,3 6.095 6.005 2.876-52,8 Birštono 48.122 23.541 9.478-80,3 9.150 4.499 1.826-80 Jonavos r. 245.720 298.821 240.588-2,1 4.740 5.779 4.668-1,5 Kaišiadorių r. 121.929 153.754 109.855-9,9 3.378 4.302 3.098-8,3 Kauno m. 2.842.733 2.535.276 939.725-66,9 7.966 7.163 2.681-66,3 Kauno r. 392.143 492.810 332.160-15,3 4.549 5.620 3.714-18,4 Kėdainių r. 241.102 340.619 163.702-32,1 3.809 5.426 2.632-30,9 Prienų r. 67.597 55.108 53.365-21,1 2.000 1.647 1.608-19,6 Raseinių r. 157.860 136.357 73.453-53,5 7.853 7.701 4.132-47,4 Pateikti duomenys rodo, kad Prienų rajone materialinės investicijos vienam gyventojui buvo vienos mažiausių apskrityje lyginant su kitais apskrities rajonais. 2007 2009 m. MI rajono savivaldybėje sumažėjo 21 proc. (nuo 67.597 iki 53.365 tūkst. Lt). Kitose regiono savivaldybėse 2007 2009 m. taip pat pastebimas MI mažėjimas, tačiau jos 2009 m. mažiausiai krito Jonavos r. savivaldybėje (2 proc.). Didžiausias MI kritimas užfiksuotas Birštono ir Kauno miesto savivaldybėse, atitinkamai 80,3 ir 66,9 proc. Lietuviškų prekių eksportas. 2007 2010 metais lietuviškų prekių eksporto tendencijos nepasižymėjo dinamiškumu. Iki 2008 m., kaip tai būdinga visai šalies ekonomikai, eksportas sparčiai augo, tam įtakos turėjo atsivėrusios ES rinkos bei ES eksporto subsidijos kai kuriems žemės ūkio produktams. Apskrities eksporto rodikliai 2007 2010 metais dinamiškesni nei šalies: iki 2008 metų eksportas augo daugiau nei 22 proc., 2009 metais krito 36,5 proc. Tai rodo nestabilų Kauno apskrities įmonių veikimą užsienio rinkose, kurį stipriai veikia ekonomikos kaitos tendencijos. Pagal 2010 metų duomenis, Kauno apskritis pagal eksportuojamų Lietuviškų prekių vertę užima antrąją vietą po Telšių apskrities. Kauno apskrityje sukuriama 17,7 proc. visos eksportuojamos produkcijos (vertės).

22 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 2.1.3 pav. Lietuviškų prekių eksportas pagal apskritis Lietuvoje 2007 2010 m., mln. Lt Vilniaus apskritis 4.735,6 3.620,9 4.271,4 4.576,3 Utenos apskritis 747,1 878,9 936,7 771,9 Telšių apskritis 6.058,8 8.648,1 12.751,1 13.728,8 Tauragės apskritis 366,1 334,9 332,7 360,2 Šiaulių apskritis 1.756,8 1.525 1.604,6 1.581,2 Panevėžio apskritis Marijampolės apskritis Klaipėdos apskritis Kauno apskritis Alytaus apskritis 2.082,9 1.700,6 2.377,2 2.110,6 1.071,3 827,7 981,4 878,9 5.805,2 4.740,5 5.279,6 5.663,3 6.505,7 5.324,7 8.387,7 6.536,2 833 693,3 906,1 961,1 0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 2007 2008 2009 2010 2.2. VERSLAS 2011 m. pradžioje Prienų r. savivaldybėje veikė 487 ūkio subjektai. Tai sudarė 0,6 proc. šalies ir 2,8 proc. apskrities rodiklio. Daugiausia apskrities ūkio subjektų veikia Kauno mieste. Prienų rajono savivaldybė septinta iš aštuonių pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių tarp visų apskrities savivaldybių (2.2.1 paveikslas). 2.2.1 pav. Veikiantys ūkio subjektai Kauno apskrityje 2011 m. pradžioje, vnt. 1.842 1.082 798 100 630 487 580 Kauno m. Kauno r. sav Kėdainių r. Prienų r. Raseinių r. Birštono Jonavos r. Kaišiadorių r. Daugiausia lietuviškų prekių eksportuojama iš Telšių apskrities, kurioje didelę dalį eksporto apimčių sudaro veikianti AB Mažeikių nafta. Toliau pirmauja apskritys, kuriose įsikūrę didieji Lietuvos miestai: Vilnius ir Klaipėda. Kauno apskritis pagal eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių apimtis 2009 m. yra 2 tarp visų Lietuvos apskričių 12.142

2010 m. pradžios duomenimis, vienam tūkstančiui Prienų savivaldybės gyventojų teko 14,5 ūkio subjektų (šalyje 25, apskrityje 25,3 ūkio subjektai). Palyginimui, 2007 m. Prienų rajone veikė 489 ūkio subjektai. 2011 m. pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius Prienų r. savivaldybėje, palyginus su 2007 m. duomenimis, sumažėjo 0,4 proc. (šalyje išaugo 13,7 proc., apskrityje 13,6 proc.), o veikiančių ūkio subjektų skaičius vienam gyventojui (2010 metų pradžios duomenis lyginant su 2007 m.) 3,7 proc. (šalyje išaugo 16 proc., apskrityje 16,6 proc.). Vertinant 2011 m. pradžios duomenis, pagal veikiančių ūkio subjektų darbuotojų skaičių Prienų rajone daugiausia yra mažų įmonių, kuriose dirba iki 49 darbuotojų. Tokios įmonės sudaro 94,7 proc. visų rajone veikiančių įmonių. Kauno apskrityje tokio dydžio įmonės sudaro 94,8 proc. visų įmonių, Lietuvoje 94,7 proc. Vidutinės įmonės, turinčios nuo 50 iki 249 darbuotojų, Prienų rajone veikė 25 (5,1 proc.), Kauno apskrityje 829 (4,7 proc.), Lietuvoje 4.118 (4,7 proc.). Stambių įmonių, turinčių 250 ir daugiau darbuotojų, Prienų rajone veikė tik 1, Kauno apskrityje 91 (Kauno mieste 69), Lietuvoje 460. Prienų rajone veikiančios įmonės, išskyrus stambias, atitinka Kauno apskrities bei Lietuvos Respublikos proporcijas. Apskrities centre Kauno mieste įsikūrusios 69 iš 91 stambių įmonių. Prienų rajono rodiklis nesiekia apskrities ar šalies vidurkio, taip pat, vertinant statistinius duomenis, neturi tendencijos didėti sparčiau nei kitų apskrities savivaldybių rodikliai. Remiantis pateikiamais 2011 m. pr. duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius Prienų rajone, lyginant su 2010 m., išaugo 14 vienetų. Šį pokytį lėmė smarkiai išaugęs smulkių įmonių skaičius. Vidutinio dydžio įmonių skaičius rajone per tą patį laikotarpį sumažėjo 7. Stambių įmonių skaičius nepasikeitė. (2.2.1 lentelė) 2.2.1 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2007-2011 m. pradžiai Pokytis 2007 Teritorija 2007 2008 2009 2010 2011 2011 m., proc. Smulkios įmonės (turinčios iki 49 darbuotojų) Lietuvos respublika 71.461 76.187 79.260 77.960 82.409 15,3 Kauno apskritis 14511 15.220 15.888 15.784 16.741 15,4 Prienų r. 452 473 457 447 461 2 Vidutinės įmonės (turinčios nuo 50 iki 249 darbuotojų) Lietuvos respublika 4.467 4.633 4.761 4.688 4.118-7,8 Kauno apskritis 927 957 985 956 829-10,6 Prienų r. 36 44 34 32 25-30,6 Stambios įmonės (turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų) Lietuvos respublika 588 556 553 553 460-21,8 Kauno apskritis 137 110 116 107 91-33,6 Prienų r. 1 1 2 1 1 0 2011 m. pradžioje daugiausia ūkio subjektų Prienų rajone veikė didmeninės ir mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto nuomos ir apdirbamosios gamybos, mažiausiai elektros, dujų, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo, finansinės ir draudimo veiklos srityse. (2.2.2 paveikslas)

26 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 27 2.2.2 pav. Prienų rajono savivaldybėje 2011 m. pradžioje veikiantys ūkio subjektai Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla; 49 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas; 5 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla; 65 Finansinė ir draudimo veikla; 2 Informacija ir ryšiai; 6 Kita aptarnavimo veikla; 72 Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė; 15 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla; 26 Apdirbamoji gamyba; 45 Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas; 2 Statyba; 20 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas; 149 Transportas ir saugojimas; 31 Mažų ir vidutinių įmonių įtaka Lietuvos ekonomikai vis didėja. Čia sukuriama vis didesnė bendrojo vidaus produkto dalis. 2011 m. pradžioje 94,7 proc. (arba 486 iš 487 subjektų) Prienų rajone veikusių ūkio subjektų buvo smulkios ir vidutinės įmonės. Panaši tendencija vyravo ir Lietuvos Respublikoje (smulkios ir vidutinės įmonės sudarė 99,5 proc. arba 86.527 subjektų). Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Prienų r. savivaldybėje veikiančių įmonių apyvarta siekė 511 tūkst. Lt, 2009 m. 493 tūkst. Lt, 2010 m. 480 tūkst. Lt. Apyvarta sudaro 0,6 proc. šalies ir 2,9 proc. apskrities įmonių apyvartos. Lyginant 2010 m. su 2008 m., savivaldybėje įmonių apyvarta krito 6,1 proc., įmonių apyvarta Lietuvoje ir apskrityje atitinkamai kilo 2,2 ir 3,4 proc. Prienų rajone mažos ir vidutinės įmonės dažniausiai veikia taip pat didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje. Nemažai yra jų registruota kaip užsiimančių nekilnojamuoju turtu, nuoma ir kita verslo veikla. Prienų rajono savivaldybėje tik 1 įmonėje (subjekte) dirbo daugiau nei 249 darbuotojai. Pagal ekonominės veiklos sritis šalyje stambios įmonės dažniausiai veikia prekybos sektoriuje, kiek mažiau paslaugų sektoriuje. Prienų rajone veikiančių didžiausių įmonių veiklos spektras gana platus: nuo medienos gamybos ir prekybos medienos produktais, statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbų iki žemės ūkio pramonės ir pan. Prienų rajone veikia keletas išskirtinės veiklos įmonių: UAB Sportinė aviacija ir Ko, įkurta 1969 metais, daugiau kaip 35 metus projektuoja ir gamina aukštos kokybės rekordinius sklandytuvus. Tai viena iš penkių pasaulyje esančių įmonių, kurioje projektuojami ir gaminami aukščiausios klasės varžyboms skirti sklandytuvai. Per daugelį metų sukurtas pasaulinis prekybos atstovų tinklas, apimantis daugiau kaip 30 šalių, prisideda prie sėkmingos gaminamos produkcijos reklamos, platinimo ir aptarnavimo. Beveik visi gaminiai, išskyrus smulkius vienetinius užsakymus, parduodami užsienio šalyse. UAB Termikas įmonė, esanti Pociūnuose, užsiimanti akrobatinių orlaivių, jų komponentų ir variklių remontu, pardavimu. Siekiant pritraukti įmonių persikėlimą iš kitų teritorijų bei skatinti naujų įmonių steigimąsi, svarstytinos įmonių atleidimo nuo turto ir žemės arba žemės nuomos mokesčio galimybės. Didžiausių įmonių, veikiančių Prienų r. savivaldybėje, sąrašas pateikiamas žemiau: 2.2.2 lentelė. Didžiausi Prienų rajono verslo subjektai Įmonės pavadinimas Veiklos rūšys UAB Lietuviškas midus Alkoholinių gėrimų gamyba UAB Valdima Automobilių ir jų dalių pardavimas UAB Flictus Automobilių remontas, prekyba dėvėtais drabužiais UAB Tomstena Automobilių remonto paslaugos UAB Sigda Automobilių techninė priežiūra UAB Wilara Bitininkystės paslaugos, prekyba bitininkystės reikmenimis UAB Prienų butų ūkis Daugiabučių namų priežiūra, statyba UAB Terina Drabužių siuvimas UAB Prienų duona Duonos ir konditerijos gaminių gamyba ir prekyba UAB Agrokoncerno grūdai Grūdų sandėliavimas ir prekyba UAB Hidrosta Hidromelioracijos paslaugos UAB Hidrosta Inžinerinių tinklų, hidrotechninių statinių, kelių statyba UAB,,Dambravos agroservisas Kelių tiesimas ir priežiūra, melioracija UAB Stiprybė Krovinių pervežimas, automobilių prekyba UAB,,Ekofrisa Kruopų gamyba UAB,,Veiverių skonis Maisto produktų gamyba M. Manukian maitinimo įstaiga Maitinimo paslaugos UAB Osmedas Mažmeninė prekyba UAB,,Alsena Medienos apdirbimas UAB,,Dalgvida Medienos apdirbimas UAB,,GKF Medienos apdirbimas UAB,,Naujinta Medienos apdirbimas UAB,,Strielčių lentpjūvė Medienos apdirbimas UAB Arbarator Medienos apdirbimas UAB Liepaloto lentpjūvė Medienos apdirbimas UAB Skriaudžių medis Medienos apdirbimas UAB Doleta Medienos gaminiai: langai, durys UAB Davi Medienos gaminių ruošimas UAB Strielčių lentpjūvė Medienos pjaustymas ir obliavimas UAB Gelnis Medienos ruoša

28 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS Įmonės pavadinimas Veiklos rūšys J. Druseikos įmonė Metalo supirkimas ir utilizavimas UAB Metal invest Metalų supirkimas UAB,,Meditakas Miškininkystės paslaugos UAB Prienų vandenys Nuotekų rinkimas ir apdorojimas AB,,Sportinė aviacija ir Ko Orlaivių ir jų komponentų gamyba A. Šimkaus IĮ Paminklų gamyba UAB,, Mauručių ąžuolas Paminklų gamyba UAB Matula Prekyba automobiliais, automobilių transporto paslaugos UAB,,Valdima Prekyba naudotais automobiliais ir jų remontas UAB Termikas Skraidymo aparatų gamyba, priežiūra, remontas UAB Rūdupis Statyba, rekonstrukcija, remontas UAB Mačiūnai Statybos, remonto darbai UAB Prienų šilumos tinklai Šiluminės energijos gamyba ir tiekimas UAB Prienų energija Šilumos ir karšto vandens tiekimas UAB Dananta Transporto paslaugos UAB Milavita Transporto paslaugos UAB Prienų šilumos tinklai Trąšų ir pesticidų sandėliavimas ŽŪB Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė Žemės ūkio veikla A. Urbono firma Žuvies perdirbimas AB Išlaužo žuvis Žuvivaisos ir žuvų ūkių darbas UAB,,Vinctūra Žvėrelių auginimas Šaltinis: Prienų rajono savivaldybės administracija Prekyba. Šiuo metu visoje Lietuvoje pastebima tendencija, kad sparčiausiai parduotuvių prekybos plotas auga didesniuose miestuose, o aplinkinių rajonų savivaldybėse augimas pasižymi lėtesne sparta. Šių rodiklių dydžiai bei jų tendencijos gana smarkiai yra veikiami rajono geografinės padėties: šalia Prienų rajono esančiame Kauno mieste prekybos vietų tinklas itin išvystytas, jų kiekis ir plotas vienam gyventojui žymiai lenkia šalies rodiklius, tačiau Prienų rajone prekybinė veikla nėra taip išvystyta savaime veikiant rinkos savireguliacijos mechanizmams. Nepaisant to, mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta Prienų r. savivaldybėje 2007 2009 metais didėjo 10,5 proc. (nuo 1,7 iki 1,9 mln. Lt be PVM), tai yra 9,1 proc. punkto daugiau nei šalyje (1,4 proc.). Minėtas paslaugas teikiančių įmonių apyvarta, tenkanti vienam gyventojui Prienų rajono savivaldybėje 2009 m. sudarė 58 Lt 13,8 proc. daugiau nei 2007 m. (50 Lt), tačiau vidutiniškai 5 kartus mažiau nei šalies (269 Lt) ar apskrities (276 Lt) vidurkis. Prekybos įmonių apimti ir apyvarta 2007 2009 metais pavaizduotos žemiau esančioje lentelėje. 2.2.3. lentelė. Prekybos įmonių apimtis ir apyvarta 2007 2009 m. Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009 m, proc. Prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta (be PVM), mln. litų Lietuvos Respublika 885,8 1.055,1 898,1 1,4 Kauno apskritis 185 220,8 184,7-0,2 Birštono 2 2,8 2 0 Jonavos r. 5,5 6,1 5,7 3,5 Kaišiadorių r. 6,1 7,3 5-22 Kauno m. 156,3 184,9 156,1-0,1 Kauno r. 4,2 5,8 4,4 4,5 Kėdainių r. 6,1 7,1 6,2 1,6 Prienų r. 1,7 2,2 1,9 10,5 Raseinių r. 3,1 4,6 3,4 8,8 Prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta (be PVM), Lt, tenkanti vienam gyventojui Lietuvos Respublika 262 314 269 2,6 Kauno apskritis 274 329 276 0,7 Birštono 371 533 380 2,4 Jonavos r. 106 118 111 4,5 Kaišiadorių r. 168 205 141-19,1 Kauno m. 438 522 445 1,6 Kauno r. 49 66 50 2 Kėdainių r. 96 113 99 3 Prienų r. 50 66 58 13,8 Raseinių r. 74 111 84 11,9

30 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS Parduotuvių skaičius 1.000 gyventojų 2007 2009 metais Prienų rajone pasižymėjo mažėjančia tendencija. 2007 metais 1.000 gyventojų teko 4,9, 2009 m. 4,1 parduotuvių (-16,3 proc.), šių rodiklių mažėjimas pastebimas tiek visoje šalyje, tiek Kauno apskrityje. Bendras parduotuvių plotas (m 2 ) 1.000 gyventojų 2007 2009 metais šalyje, Kauno apskrityje bei apskrities rajonuose taip pat mažėjo. Vidutinis 1.000 gyventojų tenkantis parduotuvės plotas Prienų rajone mažėjo nuo 313 m 2 2007 m. iki 285 m 2 2009 metais (-8,9 proc.). Lyderiaujančia savivaldybe išlieka Kauno miesto savivaldybė, nes joje sutelktas didžiausias parduotuvių skaičius ir plotas, tenkantis 1.000 gyventojų. Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi pokyčių rodikliai. 2.2.4. lentelė. 1.000 gyventojų tenkančių parduotuvių skaičius ir jų plotas (m 2 ) 2007 2009 m. Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009 m, proc. 1.000 gyventojų tenka parduotuvių Lietuvos Respublika 5,4 5,5 4,9-9,3 Kauno apskritis 5,6 5,6 5,0-10,7 Birštono 3,8 3,8 2,9-23,7 Jonavos r. 3,9 3,9 3,4-12,8 Kaišiadorių r. 6,3 6,2 5,2-17,5 Kauno m. 6,6 6,8 6,1-7,6 Kauno r. 4,0 3,9 3,2-20,0 Kėdainių r. 3,9 3,8 3,4-12,8 Prienų r. 4,9 4,8 4,1-16,3 Raseinių r. 5,2 5,2 4,6-11,5 1.000 gyventojų tenka parduotuvių ploto, m² Lietuvos Respublika 862 940 824-4,4 Kauno apskritis 800 839 732-8,5 Birštono 361 355 256-29,1 Jonavos r. 315 309 287-8,9 Kaišiadorių r. 365 429 400 9,6 Kauno m. 1.205 1.269 1.104-8,4 Kauno r. 280 288 233-16,8 Kėdainių r. 411 445 396-3,6 Prienų r. 313 311 285-8,9 Raseinių r. 438 437 414-5,5 Restoranų, barų, valgyklų veikla. Prienų r. savivaldybėje 2009 m. veikė 4,4 proc. (26) visų apskrities maitinimo įstaigų. Pagal įstaigų skaičių savivaldybė užima 4 vietą apskrityje. Vertinant 1.000 gyventojų tenkantį restoranų, barų ar valgyklų skaičių, rajono situacija yra panaši į kitų apskrities savivaldybių situaciją: pirmauja Kauno m. ir Jonavos rajono savivaldybės, kuriose 1.000 gyventojų atitinkamai tenka 2,1 ir 1,2 restoranų, barų ir valgyklų. Prienų rajono savivaldybės rodikliai 2007 2009 metais (vietų skaičius, tenkantis 1.000 gyventojų) nesiekia nei šalies, nei apskrities vidurkių. Tačiau, vertinant lyginamų teritorijų gyventojų skaičių ir rajonų išsivystymo laipsnį, rodikliai Prienų rajone yra pakankamai geri. Restoranų, barų, valgyklų skaičius panašus su kitomis apskrityje esančiomis savivaldybėmis ir būdingas periferinėms savivaldybėms. Laikotarpis Lietuvos Respublika 2.2.5 lentelė. Maitinimo įstaigų veikla 2007 2009 m. Kauno apskritis Kauno m. Kauno r. Birštono Restoranų, barų, valgyklų skaičius 2007 3.043 602 9 33 17 408 42 36 31 26 2008 3.170 631 11 36 15 441 43 34 27 24 2009 2 961 592 11 33 14 415 39 30 26 24 1.000 gyventojų tenka restoranų, barų, valgyklų 2007 0,9 0,9 1,7 0,6 0,5 1,1 0,5 0,6 0,9 0,6 2008 0,9 0,9 2,1 0,7 0,4 1,2 0,5 0,5 0,8 0,6 2009 0,9 0,9 2,1 0,6 0,4 1,2 0,4 0,5 0,8 0,6 Restoranų, barų, valgyklų vietų skaičius, tūkst. 2007 165,0 29,4 0,4 1,5 1,5 20,1 1,5 1,7 1,5 1,2 2008 173,8 35,1 0,6 1,7 1,3 25,9 1,5 1,6 1,4 1,1 2009 165,8 32,1 0,6 1,5 1,2 23,6 1,4 1,4 1,3 1,1 1.000 gyventojų tenka restoranų, barų, valgyklų vietų 2007 49 44 85 29 40 56 17 27 46 28 2008 52 52 116 33 37 73 17 26 41 26 2009 50 48 118 29 33 67 15 23 39 27 Jonavos r. Kaišiadorių r. Kėdainių r. Prienų r. Raseinių r.

32 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 33 Kitos paslaugos. Paslaugos vaidina svarbų vaidmenį ir kaimiškose vietovėse, ir mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Statistikos departamento duomenimis (naujesnių duomenų Statistikos departamentas nepateikia), 2008 m. Prienų r. savivaldybėje buvo 70 paslaugas teikiančių įmonių ir 171 fizinis asmuo, įsigijęs verslo liudijimus paslaugoms teikti. Tai sudarė atitinkamai 2 ir 2,7 proc. Kauno apskrityje paslaugas teikiančių įmonių ir fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, skaičiaus. Prienų r. savivaldybėje 2008 m. daugiausia paslaugų įmonių teikė sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugas 46,7 proc., nekilnojamojo turto operacijų paslaugas 14,3 proc. Asmenys, įsigiję verslo liudijimus, daugiausia teikė nekilnojamojo turto operacijų paslaugas (15,8 proc.) bei kitas aptarnavimo paslaugas (54,4 proc.). 2.2.6. lentelėje pateikta informacija apie Prienų rajono savivaldybėje teikiamas paslaugas. 2.2.6 lentelė. Paslaugų įmonių ir asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, 2008 m. skaičius, vnt. Vietovė / Ekonominė veiklos rūšis Asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas Nekilnojamojo turto operacijos Mašinų ir įrenginių be operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla Kita verslo veikla Švietimas Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas Nuotekų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši veikla Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto veikla Paslaugų įmonių skaičius Lietuvos Respublika 226 3.817 590 1.092 6.350 743 2.799 185 1.265 824 Kauno apskritis 32 744 128 242 1.158 141 597 34 215 173 Birštono - 3 - - 4-5 - 3 2 Jonavos r. 2 17 2 2 30 4 31 1 6 6 Kaišiadorių r. 3 6-2 22 2 24 2 4 5 Kauno m. 19 652 105 213 972 115 379 19 166 131 Kauno r. 3 36 13 15 73 10 45 3 12 10 Kėdainių r. 4 12 4 4 33 3 46 3 17 11 Prienų r. 1 10-1 12 2 32 1 4 7 Raseinių r. - 8 4 2 12 5 35 5 3 1 Asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, skaičius Lietuvos Respublika 1.372 7.696 1.043 574 3.049 3.200 - - 2.142 12.024 Kauno apskritis 293 1.079 201 126 675 744 - - 483 2.741 Birštono - 15-3 5 4 - - 5 20 Jonavos r. 29 36 12 5 18 28 - - 12 203 Kaišiadorių r. 7 24 6 5 11 28 - - 10 80 Kauno m. 168 798 133 93 503 545 - - 314 1 660 Kauno r. 36 116 24 14 86 69 - - 86 380 Kėdainių r. 29 49 11 2 19 34 - - 22 179 Prienų r. 7 27 4 2 18 8 - - 12 93 Raseinių r. 17 14 11 2 15 28 - - 22 126 Kita aptarnavimo veikla Parama verslui. Viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra pradėta kurti palyginti neseniai ir daugiausia dėmesio buvo skiriama įstaigų fizinei infrastruktūrai plėtoti bei jų techninei bazei stiprinti. Viešųjų paslaugų verslui turinys, kokybė ir prieinamumas, įmonių, asmenų, norinčių pradėti verslą, poreikių atitikimas yra vieni iš svarbesnių verslo plėtros veiksnių. Svarbu gerinti šių paslaugų turinį ir apimtį jau veikiančiam, konkurencingumo stiprinimo ir augimo galimybių ieškančiam verslui. Taip pat Lietuvos verslo įmonės, siekiančios tapti konkurencingesnėmis ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėse rinkose, gali pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama darbuotojų kvalifikacijai kelti, modernizuoti įmonių technologinius procesus bei infrastruktūrą, diegti inovacijas, tyrimams. Prienų rajono savivaldybė, įgyvendindama Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros rėmimo programą, kasmet teikia tikslinę paramą rajono verslininkams. Parama skiriama už naujai sukurtas darbo vietas, daliniam banko paskolų palūkanų kompensavimui, taip pat įmonėms, savo lėšomis pagerinusioms savivaldybei priklausančio turto būklę. Numatomos lėšų panaudojimo kryptys: 1. Daliai palūkanų už banko kreditus. 2. Verslininkų mokymo kursams, seminarams organizuoti ir iš dalies juos apmokėti. 3. Dalyvavimo parodose ir konkursuose išlaidoms padengti. 4. Informacinių ir reklaminių leidinių apie SVV leidybai. 5. Iš dalies apmokėti verslo planų, paraiškų finansinei paramai iš kitų fondų gauti rengimo išlaidas. 6. SVV plėtros programoms ir projektams finansuoti. 7. Už sukuriamą kiekvieną naują darbo vietą. 8. Iš dalies apmokėti žemės ūkio subjektų deklaruojamų pasėlių plotų matavimo darbus. 9. Iš dalies apmokėti racionų, šėrimo planų, tręšimo planų sudarymo ir technikos reguliavimo paslaugas. 10. Iš dalies apmokėti gamybinių pastatų ir statinių techninės dokumentacijos rengimo išlaidas. 11. Įmonėms, savo lėšomis pagerinusioms savivaldybės turto būklę, remti. Prienų rajone parama verslui rūpinasi Prienų rajono savivaldybės administracija, kitos įstaigos, atsakingos už paramą verslui, rajone nėra. Prienų rajono savivaldybės 2009 m. biudžete smulkiam ir vidutiniam verslui remti buvo skirta 20 tūkst. Lt. 2010 m. 10 tūkst. Lt.

34 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 2.3. ŽEMĖS ŪKIS Prienų rajonas, kaip ir dauguma Lietuvos Respublikos savivaldybių, aktyviai užsiima žemės ūkio produkcijos gamyba. Statistikos departamento 2010 m. liepos 1 dienos duomenimis, 63,3 proc. Prienų r. savivaldybės gyventojų gyveno kaime (apskrities vidurkis 29 proc., šalies 33 proc.). Žemės ūkio naudmenos savivaldybėje sudaro apie 59,6 proc. viso žemės ploto (apskrities vidurkis 56 proc., Lietuvos 53 proc.). 2.3.1 lentelė. Žemės fondas 2010 m. sausio 1 d., ha Teritorija Bendras žemės plotas, ha ha Žemės ūkio naudmenos Nuo bendro ploto, proc. ariama žemė iš jų, ha sodai ir uogynai pievos ir natūralios ganyklos Ne žemės ūkio naudmenos, ha Lietuvos Respublika 6.530.023 3.463.571 53 2.927.849 59.839 475.883 3.066.451 Kauno apskritis 808.933,1 453.459,8 56 404.969,9 10.632,8 37.857 355.473,3 Birštono r. 12.407,4 4.536,7 36,6 3.501,6 110 925,1 7.870,7 Jonavos r. sav 94.403,9 43.673,7 46,9 39.497,6 1.046,8 3.129,3 20.730,2 Kaišiadorių r. 108.701,3 54.601,8 50,2 43.492 1.634 9.475,8 54.099,5 Kauno m. 15.715,2 1.729,3 11 1.316,4 226,4 186,6 13.986 Kauno r. 149.595,5 77.584,6 51,9 7.1301,7 2.760,4 3.522,5 72.010,9 Kėdainių r. 167.700,3 109.274,7 65,2 101.659 1.780,5 5.835,2 58.425,6 Prienų r. 103.073,1 61.439 59,6 51.256,1 1.909,3 8.273,5 41.634,1 Raseinių r. 157.336,5 100.620,1 64 92.945,6 1.165,5 6.509 56.716,5 Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2010 m. pradžioje Kauno apskrityje buvo registruoti 15.196 ūkiai. Prienų r. savivaldybėje 2.825. Tai 18,5 proc. apskrities ir beveik 2,6 proc. šalies ūkių. Pagal ūkių skaičių apskrityje Prienų r. savivaldybė nusileidžia tik Kauno r. ir Raseinių r. savivaldybėms, tačiau bendras naudojamas (deklaruotas) žemės ūkio naudmenų plotas, tenkantis vienam ūkiui (šiuo atveju 28,4 ha), yra vienas mažiausių tarp apskrities savivaldybių, nors tik šiek tiek mažesnis už apskrities (31,4 ha), bet didesnis už šalies (19,1 ha) vidurkį. 2.3.1 pav. Ūkių skaičius Kauno apskrities savivaldybėse, 2010 m. sausio 1 d. 3,500 3,000 2,500 2,000 1,500 1,000 500 0 307 1,154 Birštono Jonavos r. 2,549 Kaišiadorių r. 3,084 2,323 Kauno r. Kėdainių r. Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba 2,821 2,978 Prienų r. Raseinių r. Lyginant vidutinį ūkio dydį (ha), Prienų rajone jis yra vienas mažiausių apskrityje, mažesnis vidutinis ūkis yra tik Birštono, kadangi Birštono savivaldybė turi kurortinio miesto statusą, ir veikla daugiau vystoma ne žemės ūkio, o paslaugų srityje (apnakvindinimo, sveikatingumo paslaugų, poilsio, rekreacijos ir kt.).

36 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 37 12,0 10,0 8,0 6,0 4,0 2,0 0,0 8,6 2.3.2 pav. Vidutinis ūkių dydis (ha) Kauno apskrityje, 2010 m. sausio 1 d. 6 7,6 7,6 Kauno apskr. Birštono Jonavos r. Kaišiadorių r. 8,1 9,9 Kauno r. Kėdainių r. Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba 7,1 11 Prienų r. Raseinių r. sav Kauno apskritis šalyje pirmauja pagal pagaminamą žemės ūkio ir augalininkystės produkciją. Apskrityje pagaminama 17,6 proc. visos šalies žemės ūkio produkcijos: 18 proc. Lietuvos augalininkystės ir 17 proc. gyvulininkystės produkcijos. Prienų rajono žemės ūkis, garsėjantis derlingomis žemėmis bei geru išvystymu, taip pat labiau orientuotas į augalininkystės produkcijos gaminimą. 2009 m. Prienų rajone pagaminta 10 proc. visos Kauno apskrities žemės ūkio produkcijos: 10,5 proc. augalininkystės ir 9,3 proc. gyvulininkystės produkcijos. Žemiau pateikiama lentelė su 2007 2009 metų Prieno rajono sukurtos žemės ūkio produkcijos dinamika. 2.3.3 pav. Prienų rajone pagamintos žemės ūkio produkcijos dinamika 2007 2009 m., mln. Lt 140,0 120,0 100,0 80,0 60,0 40,0 20,0 0,0 113,3 114,7 100,4 64,3 61,7 61,3 53,0 49,0 2007 2008 2009 Bendroji žemės ūkio produkcija Gyvulininkystės produkcija Augalininkystės produkcija Žemiau pateikiame žemės ūkio produkcijos struktūrą šalies, Kauno regiono ir atskirų Kauno regiono savivaldybių lygmeniu 2007 2009 metais. 39,1 Metai / Teritorija 2.3.2 lentelė. Žemės ūkio produkcijos struktūra 2007 2009 m., mln. Lt Bendroji žemės ūkio produkcija (mln. Lt) Augalininkystės produkcija (mln. Lt) Gyvulininkystės produkcija (mln. Lt) Žemės ūkio produkcijos struktūra, proc. Augalininkystės produkcija Gyvulininkystės produkcija Lietuvos Respublika 2007 6.912,2 2.932,1 3.980,1 57,6 42,4 2008 7.340 3.214,5 4.125,5 56,2 43,8 2009 5.707 2.467,5 3.239,5 56,8 43,2 Kauno apskritis 2007 1.004,1 583,7 583,7 58,1 41,9 2008 1.272,8 726 726 57 43 2009 1.004,1 583,7 583,7 58,1 41,9 Birštono 2007 8,2 5,3 5,3 64,1 35,9 2008 10,2 5,8 5,8 57 43 2009 8,2 5,3 5,3 64,1 35,9 Jonavos r. 2007 89 56,6 56,6 63,6 36,4 2008 111,4 70,4 70,4 63,2 36,8 2009 89,0 56,6 56,6 63,6 36,4 Kaišiadorių r. 2007 217,1 39,7 177,4 18,3 81,7 2008 235,1 42,1 193 17,9 82,1 2009 217,1 39,7 177,4 18,3 81,7 Kauno m. sav 2007 0 0 0 0 0 2008 0 0 0 0 0 2009 0 0 0 0 0 Kauno r. 2007 160 116,7 43,3 72,9 27,1 2008 207,9 146,7 61,2 70,5 29,5 2009 160 116,7 43,3 72,9 27,1 Kėdainių r. 2007 279,4 217,1 62,2 77,7 22,3 2008 395,6 289 106,6 73 27 2009 279,4 217,1 62,2 77,7 22,3 Prienų r. 2007 100,4 61,3 39,1 61 39 2008 114,7 61,7 53 53,8 46,2 2009 100,4 61,3 39,1 61 39 Raseinių r. 2007 150 87 63,1 58 42 2008 197,8 110,4 87,5 55,8 44,2 2009 150 87 63,1 58 42

38 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 39 Analizuojant 2007 2009 m. konstatuotina, kad Kauno apskrityje augalininkystės dalis žemės ūkio produkcijoje sudarė didesnę dalį nei Lietuvos vidurkis. Tarp apskrities savivaldybių didėjančiais pagaminamos produkcijos kiekiais išsiskyrė Kaišiadorių ir Kėdainių savivaldybės. Prienų rajono savivaldybėje augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos santykis didėjo 2007 2008 metais, tačiau 2009 m. grįžo į 2007 m. lygį. Prienų rajonas pasižymi didesniu augalininkystės produkcijos santykiu, lyginant su gyvulininkystės produkcija rajone žemės ūkis yra orientuotas į augalininkystę. Augalininkystė ir gyvulininkystė. Prienų rajone 2007 2009 m. bendras pasėlių plotas padidėjo 23,8 proc. šis rodiklis 10,6 proc. punkto viršija Kauno apskrities rodiklį ir yra aukščiausias tarp apskrities savivaldybių. Prienų r. pasėlių plotas 2007 2009 m. sudarė 9 11 proc. Kauno apskrities pasėlių ploto. Pasėlių skaičiaus (ha) didėjimas turėjo įtakos ir augalininkystės bei gyvulininkystės produkcijos santykiui, kuris yra sietinas su naujų augalininkystės sričių plėtra. 2.3.3 lentelė. Pasėliai Kauno apskrityje 2007 2009 m., ha Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009 m., proc. Kauno apskritis 255.610 266.012 294.312 13,2 Birštono 2.050 1.978 2.164 2,3 Jonavos r. 23.145 26.030 27.813 16,8 Kaišiadorių r. 17.919 17.399 20.279 11,6 Kauno r. 46.707 47.739 52.024 10,2 Kėdainių r. 80.342 85.484 89.655 10,4 Prienų r. 24.008 26.847 31.486 23,8 Raseinių r. 61.439 60.535 70.891 13,3 Prienų r. savivaldybėje daugiausia auginamos grūdinės kultūros 2010 m. jos sudarė 49,8 proc. visų pasėlių ploto. Grūdinių augalų pasėlių plotai 2007 2010 metais padidėjo 1,15 proc. Rapsų pasėlių plotas per tą patį laikotarpį padidėjo 172,51 proc. Stipriai sumažėjo ankštinių augalų pasėlių plotai net 57,5 proc., tačiau jie bendroje pasėlių plotų dalyje užima santykinai mažą dalį 0,8 proc. 2.3.4 lentelė. Kultūros, užimančios didžiausius pasėlių plotus Prienų rajono savivaldybėje 2007 2010 m., tūkst. ha Pasėliai 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2007 2010 m., proc. Grūdiniai augalai 15.437 14.003 16.579 15.615 1,15 Javai 14.832 13.576 16.322 14.961 0,87 Kviečiai 4.548 5.044 7.445 7.829 72,14 Miežiai 6.046 4.302 4.450 3.541-41,43 Rapsai 1.153 1.167 1.870 3.142 172,51 Kvietrugiai 1.267 1.738 1.514 1.462 15,39 Avižos 1.309 1.394 1.309 1.060-19,02 Bulvės 1.295 1.108 1.015 794-38,69 Kauno apskritis viena iš šalyje pirmaujančių apskričių pagal grūdinių kultūrų derlingumą. 2010 m. iš vieno hektaro buvo prikulta 2,82 tonos grūdų. Derlingumo rodiklis (t iš ha) didesnis tik Marijampolės ir Šiaulių apskrityse, kur 2010 m. iš 1 hektaro atitinkamai buvo prikulta 3,75 ir 3,2 t. 2007 2010 m. grūdinių kultūrų derlingumas Prienų rajone sumažėjo 4,64 proc. nuo 2,8 iki 2,67 tonų iš vieno ha. 2010 metus lyginant su 2007 m., itin padidėjo ankštinių augalų derlingumas 31,9 proc. Tai sietina su naujų metodų taikymu, naujų rūšių pasirinkimu ir patirtimi auginant šias kultūras. Itin sumažėjo lauko daržovių derlingumas: per 3 metus jis sumažėjo 42,12 proc. nuo 16,69 iki 9,66 t iš ha, rapsų derlingumas, 2007 m. siekęs 2,25 t iš ha, 2010 m. sumažėjo iki 1,53 t iš ha. 2.3.5 lentelė. Pasėlių derlingumas Prienų r. savivaldybėje 2007 2010 m., 100 kg iš ha Pasėliai 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2007-2010 m., proc Grūdiniai augalai 28 29,7 33,3 26,7-4,64 Javai 28,6 30,3 33,5 27,2-4,9 Rugiai 20,6 21,8 26,6 18-12,62 Ankštiniai augalai 11,6 13,3 18,2 15,3 31,9 Rapsai 22,5 18,6 20,9 15,3-32 Bulvės 112,7 141,6 114,3 112-0,62 Lauko daržovės 166,9 159 256,5 96,6-42,12 Prienų r. savivaldybėje 2007 2010 m. pasėlių plotas padidėjo, tačiau gyvulininkystės apimtys (kiekiai, vienetai) žymiai mažėjo. Smarkiai sumažėjo auginamų melžiamų karvių skaičius net 8,1 proc. 2007 metais už 1 toną natūralaus riebumo pieno buvo mokama 830 Lt, 2008 m. 862 Lt, o 2009 m. tik 617 Lt: kaina 2007 2009 m. krito 25,7 proc. Siekiant maksimizuoti pajamas ir minimizuoti išlaidas buvo mažinamas melžiamų karvių skaičius. Rajono ūkiai 2010 metais smarkiai sumažino auginamų kiaulių skaičių net 55,2 proc. Sumažėjo ir auginamų kalakutų (63,8 proc.), ožkų (44,1 proc.), arklių (17,9 proc.) bei vištų dedeklių (17 proc.) skaičius. 2.3.6 lentelė. Auginamų gyvulių skaičius metų pradžioje, 2007 2010 m., vnt. Gyvuliai 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2007 2010 m., proc. Karvės (melžiamos 2 metų ir vyresnės) 9.186 9.257 8.819 8.500-8,1 Kiaulės 15.220 10.523 10.000 9.808-55,2 Avys 1.077 1.448 1.501 1.427 24,5 Ožkos 474 456 379 329-44,1 Arkliai 2.281 2.150 2.099 1.934-17,9 Vištos dedeklės 45.067 43.237 40.927 38.528-17 Žąsys 1.284 1.373 1.254 1.226-4,7 Antys 1.466 1.395 1.240 1.262-16,2 Kalakutai 837 603 493 511-63,8 Triušiai 514 709 659 782 34,3 Bičių šeimos 2.200 2.080 2.059 2.105-4,5

40 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS Sumažėjus auginamų gyvulių ir paukščių skaičiui, atitinkamai sumažėjo ir gyvulininkystės (pagamintos) produkcijos kiekis. Visi parametrai: kiaušinių skaičius (mln. vnt), primelžto pieno (tonos) bei gyvulininkystės produktų mastas (tonos), nuo 2007 iki 2009 stipriai mažėjo. Statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad surenkamų kiaušinių skaičius (mln. vnt.) Prienų rajone sumažėjo 2,3 proc. Tačiau, nors ir mažėjo laikomų karvių skaičius, jų produktyvumas didėjo. 2009 m., lyginant su 2007 m., žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse buvo primelžta 7 proc. daugiau pieno (nuo 4.339 iki 4.665 kg iš vienos karvės). Prienų rajono ūkininkai verčiasi ir netradiciniais žemės ūkio verslais, tokiais kaip avininkystė, triušių veisimas bei bititninkystė. Remiantis 2007 2010 metų duomenimis, triušių veisimo populiarumas išaugo 52,1 proc., bitininkystė sumažėjo minimaliai 4,3 proc. Duomenys apie stambiausius Prienų rajono ūkininkus ir žemės ūkio bendroves pateikiami 2.3.7 lentelėje. Stambiausi rajono ūkininkai verčiasi rapsų ir grūdų auginimu arba pieno ūkiu, o žemės ūkio bendrovėse be šių veikų dar vystoma ir sodininkystė bei žuvininkystė. 2.3.7 lentelė. Stambiausi Prienų rajono ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės Rūšis Ūkininkai Žemės ūkio bendrovės Vardas, Pavardė, Pavadinimas Ūkio veikla Dirbamos žemės plotas, ha Vidmantas Rasimas Rapsų ir grūdų auginimas 1.219,66 Algimantas Mieliauskas Pieno ūkis 687,88 Jonas Aliukonis Rapsų ir grūdų auginimas 602,82 Antanina Kazimiera Pieno ūkis 553,13 Vilionienė Algis Babrauskas Rapsų ir grūdų auginimas 521,76 Saulius Žlioba Rapsų ir grūdų auginimas 489,78 Vida Butkevičienė Pieno ūkis 443,82 Ričardas Mykolaitis Pieno ūkis 368,52 Deimantas Kairiūkštis Pieno ūkis 351,08 Laimutė Barauskienė Rapsų ir grūdų auginimas 315,26 Prienų rajono ŽŪB Rapsų ir grūdų auginimas / Pieno Nemunas ūkis 1.827,1 Prienų rajono Šilavoto ŽŪB Rapsų ir grūdų auginimas / Pieno ūkis 629,39 Vėžionių ŽŪB Pieno ūkis 411,26 UAB Išlaužo žuvis Žuvininkystė 250 UAB Daukšiagirio sodai Sodininkystė 200 Šaltinis: Prienų rajono savivaldybės administracija 2.4. REKREACIJA IR TURIZMAS Prienų rajono kraštas, kaip ir daugelis kitų Lietuvos rajonų, įdomus savo istorija, kultūriniais, istoriniais ir gamtos paminklais, kraštovaizdžiu. Daugelyje rajono seniūnijų yra patrauklių turizmui ir poilsiui lankytinų objektų: rekreacinių vietovių, istorijos, architektūros, gamtos paminklų. Istorinę Prienų praeitį liudija išlikę kultūros paveldo objektai. Vien tik archeologijos paminklų: piliakalnių, senkapių, pilkapių, mitologinių akmenų suskaičiuojama 48. Iš 33 žinomų piliakalnių kai kurie apaugę miškais, sunkiai prieinami, kiti stūkso lygumose, pastebimi iš tolo. Įspūdingai atrodo Paverknių, Klebiškio, Pašlavančio, Lepelionių, Pieštuvėnų piliakalniai. Savo architektūra pasižymi Prienų, Jiezno, Stakliškių katalikų bažnyčios, kuriose, kaip ir visose krašto bažnyčiose, yra daug vertingų dailės kūrinių. Iš istorijos paminklų būtina paminėti XVIII amžiaus popieriaus dirbtuves Prienuose, Veiverių pašto rūmus (kuriuose vėliau įsikūrė mokytojų seminarija), žymių žmonių tėviškes: poeto Vinco Mykolaičio-Putino, keliautojo ir rašytojo, Šaulių sąjungos įkūrėjo Mato Šalčiaus. Prienų rajone yra 185 saugotini kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą: 39 archeologijos, 5 mitologiniai, 66 dailės, 18 architektūros, 55 istorijos, 1 urbanistikos paminklas. Rajono archeologijos kultūros paveldą turtina 6 mitologiniai objektai. Rajone yra 12 bažnyčių, tačiau tik 3 įrašytos į Lietuvos

Respublikos kultūros paveldo registrą kaip architektūros paminklai. Graži Prienų rajono gamta ne vieną keliautoją priverčia stabtelėti ir pasigrožėti piliakalniais, buvusiomis dvarų sodybomis, mitologiniais objektais. 1992 m. buvo įkurtas Nemuno kilpų regioninis parkas. Į Nemuno kilpų regioninio parko teritorija įeina Prienų, Birštono ir Alytaus rajonų savivaldybių teritorijos. Ypatingai saugojama apie 60 km ilgio upės atkarpa. Regioninio parko plotas 250 km 2 (25.171 ha). Net 69 proc. ploto užima miškai (Punios šilas su rezervatu, Prienų šilas, Siponių miškai ir kt.). Parke yra 18 draustinių, gausu vertingų istorijos, kultūros ir gamtos objektų. Lankydami istorines vietas, turistai gali pasigėrėti nuostabiais upės vingių ir slėnio vaizdais. Į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją įeina Prienų, Birštono ir Alytaus rajonų savivaldybių teritorijos. Ypatingai saugojama apie 60 km ilgio upės atkarpa. Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, esančioje Prienų rajone, yra kultūros paveldo vertybių (buvusios Prienų popieriaus dirbtuvės, Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia, Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia, Mačiūnų piliakalnis (Nuotakų kalnas), Pelekonių II piliakalnis (Pilalė) su gyvenviete, Pošvenčio piliakalnis su gyvenviete), gamtos vertybių (aukščiausias Lietuvos medis maumedis, Balbieriškio atodanga), paukščių stebėjimo vietų (paukščių stebėjimo vieta Prienuose, paukščių stebėjimo vieta Bagrėno kaime) bei mažosios liaudies architektūros elementų (medžio skulptūrų ansamblis Gamta kultūrų versmė ). Taip pat didelę įtaką Prienų rajono turizmui daro šalia esantis antras pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas, kuris pasižymi gerai išvystyta turizmo infrastruktūra. Galima teigti, kad tokia Prienų rajono geografinė padėtis daro dvejopą įtaką turizmo veiklų vystymui. Tikėtina, kad Kauno miestas dėl didelio patrauklumo turistams iš dalies skatina turistų skaičiaus augimą ir Prienų rajone (pravažiuojantys turistų srautai), tačiau didžioji dalis turistų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas bei pramogas renkasi Kauno mieste. Taigi iš dalies Prienų rajono turizmo potencialas atsiduria Kauno miesto šešėlyje, kas tam tikra dalimi riboja rajono, kaip turizmui bei rekreacijai palankios vietovės, įvaizdį. Nepaisant to, rajono turizmo potencialą tikslingiausia vertinti atsižvelgiant į visos apskrities potencialą. Prienų rajono užimama teritorija nėra didelė, todėl turistus labiau gali pritraukti ne kaip atskira lankytina vietovė, o kaip lankytinų vietų maršruto po apskritį dalis. Dėl turizmo sektorių plėtojančių, visuomenę informuojančių įstaigų stokos rajonas pritraukia per mažai turistų, silpnai išnaudojamas kultūrinis potencialas. Rajone veiklos nevykdo Turizmo informacijos centras (TIC), nėra įkurto atskiro informacinio portalo, visos viešinimo funkcijos perduotos rajono savivaldybės skyriui: Prienų rajone už turizmo viešinimą, propagavimą, informacijos rinkimą atsakingas Prienų rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyrius bei Prienų laisvalaikio ir kultūros centras, kuris taip pat suteikia informaciją apie lankytinas rajono vietas. Prienų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, populiarėja bei yra plečiamas kaimo turizmo verslas. Šiam tikslui 2007 2013 metais skiriama ES parama. Pasinaudodami šia parama žemės ūkio subjektai turi galimybę modernizuoti savo ūkius, plėtoti ekologinę žemdirbystę, alternatyvius kaimo verslus. Kaimo gyventojams bei įmonėms skiriamas

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 45 2.4.1 lentelė. Saugomos teritorijos Prienų rajone finansavimas pelno siekiantiems ne žemės ūkio veiklos projektams kaimiškose vietovėse įgyvendinti. Saugomos teritorijos. Prienų rajono kraštovaizdį puošia didžiausia Lietuvos upė Nemunas su intakais Jiesia, Peršėke, Verkne. Rajone telkšo apie 30 ežerų ir 5 tvenkiniai. Didžiausi ežerai Alšia, Bebrukas, Gelužis, Pazelvės. Žemės ūkio naudmenos sudaro net 59,6 proc. savivaldybės teritorijos, miškai 27,6 proc., keliai 2,4 proc., užstatyta teritorija 2,5 proc., vandenys 2,8 proc., kita žemė 5,1 proc. Rajono teritorijoje yra Nemuno kilpų regioninis parkas. Didžiausia saugoma teritorija Prienų rajone Nemuno kilpų regioninis parkas. Parkas apima dalį Birštono, Prienų r. ir Alytaus r. savivaldybių. Nemuno kilpų regioniniame parke daug kultūros paveldo: dailės, istorijos, architektūros, archeologijos objektų. Vertingi istorijos šaltiniai: piliakalniai, pilkapiai, senovės gyvenvietės. Vandens telkiniai ypač aktyviai naudojami gyventojų bei rajono svečių poilsiui bei laisvalaikiui, todėl, vadovaujantis atitinkamais LR teisės aktais, Prienų rajono savivaldybėje sistemingai stebima maudyklų vandens mikrobiologinė ir cheminė tarša, vandens fizinės savybės, taršos pobūdis bei kuriama racionali maudyklų vandens kokybės stebėsenos sistema, padėsianti objektyviai vertinti rekreacijai naudojamų vandenų kokybę. Saugomos teritorijos pavadinimas Priklausomybė saugomai teritorijai Plotas savivaldybėje, ha Visas plotas, ha Daukantų geomorfologinis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 1.023,8 1.023,8 Skriaudžių geomorfologinis draustinis - 197,3 197,3 Alšios hidrografinis draustinis - 273,6 273,6 Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 485,9 1345,8 Ošvenčios hidrografinis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 535,6 535,6 Varnabūdės pedologinis draustinis - 1,4 112,3 Ąžuolų botaninis draustinis - 267,5 267,5 Degsnės botaninis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 10,3 10,3 Drubengio botaninis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 66,3 66,3 Šnipelių zoologinis draustinis - 1,6 217,1 Verknės botaninis-zoologinis Aukštadvario regioninis parkas 412,6 419 draustinis Rūdgirių telmologinis draustinis - 25,8 25,8 Tartoko telmologinis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 32,6 32,6 Pelekonių archeologinis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 311,7 314 Kalvių kraštovaizdžio draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 292,6 292,6 Mergiškių kraštovaizdžio draustinis Aukštadvario regioninis parkas 298,1 2138,1 Naravų kaimo kraštovaizdžio draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 280,6 280,6 Prienų Šilo kraštovaizdžio draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 2505,6 2505,5 Verknės kraštovaizdžio draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 248,1 501 Verknės kraštovaizdžio draustinis Aukštadvario regioninis parkas 0,3 1972,7 Atodanga Ožkų pečius Nemuno kilpų regioninis parkas 0,2 0,2 Balbieriškio atodanga Nemuno kilpų regioninis parkas 8 8 Balbieriškio versmės - 0,03 0,03 Balbieriškio dvaro dendrologinę - 10,4 10,4 vertę turintis parkas Aukštadvario regioninis parkas - 711 17.032,4 Nemuno kilpų regioninis parkas - 11.381,1 25.352,3 Balbieriškio miško biosferos poligonas - 3.059,6 3.060,6 Šaltinis: Saugomų teritorijų valstybės kadastras Turizmo sferą aptarnaujantis paslaugų sektorius. Turizmo socialinė ekonominė įtaka gyventojų užimtumui, investicijų mastams, regionų plėtrai tampa reikšmingu veiksniu, kuris skatina ekonomikos plėtrą ne tik kuriant naujas darbo vietas paslaugų

46 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS sektoriuje, bet ir verčia kurti bei teikti daugiau paslaugų, kurios tenkintų įvairius turistų bei vietos gyventojų poreikius. Statistikos departamentas apie apgyvendinimo įstaigas Prienų rajone duomenų nepateikia, nors rajone yra įstaigų, kurios teikia apnakvindinimo paslaugas. Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, Prienų rajone 2010 m. veikė viena privataus kapitalo apgyvendinimo paslaugas teikianti įstaiga, ir tai sudarė tik 1 proc. visų apskrities apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių. Tai labai žemas rodiklis, lyginant su kitomis rajonų savivaldybėmis. Labiausiai besivystanti ir viena iš svarbiausių turizmo infrastruktūros dalių apgyvendinimo įmonių tinklas. Turizmo paslaugų įmonės Prienų rajone teritoriškai išsidėsčiusios netolygiai, didžioji dalis apgyvendinimo įstaigų įsikūrusios Stakliškių seniūnijos teritorijoje. Didžioji dalis šių paslaugų teikiamos vietovėje, kuri lankoma vietos gyventojų bei pravažiuojančių lankytojų (Stakliškių bei Balbieriškio seniūnijų apylinkėse), taip pat teritorijose, kurios išsiskiria rekreacinių bei turizmo išteklių gausa (piliakalniai su gyvenvietėmis, pilkapiai, kapinynai, buvusios dvarų sodybos, piliavietės). Prienų rajone yra neblogai išvystytas kaimo turizmas. Žemiau pateikiame informaciją apie Prienų rajone veikiančias kaimo turizmo paslaugas teikiančias sodybas 1 : VšĮ,,Visuomenės harmonizavimo parkas teikia ne tik kaimo turizmo ir maitinimo paslaugas, tačiau ir suteikia galimybę pajodinėti žirgais, atsipalaiduoti SPA centre, pasportuoti bei surengti konferencijas ir įvairias visuomenines šventes. Artūro Danieliaus kaimo turizmo sodyba Uosos kaime, Balbieriškio seniūnijoje, yra įsikūrusi miškų apsuptyje, Nemuno kilpų regioniniame parke. Kaimo turizmo sodyba Vilaitė yra gražiame vienkiemyje Byliškių kaime, Veiverių seniūnijoje. Kęstučio Klizo sodyba ant Guostaus ežero kranto, Stakliškių seniūnijoje. Allos ir Arvydo Narkeliūnų kaimo turizmo sodyba ant Verknės upės kranto Pikelionių kaime, Stakliškių seniūnijoje. Parengtas puikus maršrutas plaukti baidarėmis. Prano Žigo kaimo turizmo sodyba ant Verknės upės kranto, Pikelionių kaime, Stakliškių seniūnijoje. Gintaro Labanausko sodyba ant Veršiuko ežero kranto, Radomislio kaime, Stakliškių sen. Birutės Grižienės kaimo turizmo sodyba Pakrovų k., Stakliškių sen. Marijaus Terebeizos kaimo turizmo sodyba Gandrė Užuguosčio k., Stakliškių sen., ant Guostaus ežero kranto. Kaimo turizmo sodyba Sodžius Užukalnio kaime, Stakliškių seniūnijoje, 300 m. iki Guostaus ir 700 m. iki Gelužio ežerų. Antano Dagilio kaimo turizmo sodyba Bagrėnžaris, esanti Bagrėno kaime, Ašmintos seniūnijoje, gali priimti apie 20 žmonių, kurių paslaugoms yra pobūvių salė su židiniu, 3 kambariai. Galima nuomotis dviračius, žiemos sporto inventorių, pasikaitinti pirtyje, yra lauko židinys, kubilas, tvenkinys, vaikų žaidimo aištelė. Prienų rajone veikia 1 turistinė stovykla Vytauto Diržio turistinė stovykla, esanti Krištapiškių kaime, Stakliškių seniūnijoje. Prienų rajone esantis Pociūnų aerodromas tai su aviacija susijusių paslaugų ir pramogų kompleksas, kuriame organizuojamos aviacijos šventės, skraidymas lėktuvais, sklandytuvais ir oro balionais, šuoliai su parašiutu bei sudaromos galimybės pasigėrėti nuostabia Nemuno kilpų regioninio parko gamta ir pabendrauti su svetingais šio krašto žmonėmis. Pociūnų aerodrome yra laukiami ir mėgėjai, ir patyrę aviatoriai. Maitinimo paslaugas siūlančių įmonių rajone taip pat netrūksta. Žemiau pateikiamos įmonės, siūlančios šias paslaugas Prienų rajone. 1 Informacija iš Prienų rajono savivaldybės tinklalapio http://www.prienai.lt/go.php/lit/kaimo_ turizmo_sodybos/2568/1

2.4.2. lentelė. Maitinimo įstaigos Prienų rajone Maitinimo įstaigos pavadinimas Maitinimo įstaigos tipas Maitinimo įstaigos adresas Rimanto Butėno įmonė Beržas Restoranas Laisvės a. 10, Prienai Dariaus Bublio individuali įmonė Lietuviški patiekalai Kavinė Gegužės g. 4, Prienai Rūtos Paltanavičienės individuali įmonė Kavinė Vytauto g. 35, Prienai, UAB Sigda Kavinė Revuonos g. 50, Prienai Ritos Naujalienės gėlių realizavimo įmonė Arbatinė Laisvės a. 9c, Prienai Aidos Bagramian individuali įmonė Kavinė Vytauto g. 59, Prienai UAB Kaubojų užeiga Kavinė Maironio g. 32a, Prienai Guogis Restoranas Tylioji g. 20, Prienai Viešoji įstaiga Debesota Kavinė Pociūnų k., Prienų r. Martinas ir Donara Kavinė Ignacavos k., Prienų r. Simboly Restoranas Vazgaikiemio k., Balbieriškio sen. Laimos Bieliūnienės individuali įmonė Kavinė Vytauto g. 13, Jieznas, Prienų r. UAB Donviltė, Kavinė Ignacavos k., Prienų r., UAB Valeta P, Gyvukų užeiga Kavinė Kauno pl. 3a, Išlaužas, Prienų r. Artūro Kižio komercijos įmonė Kavinė Kauno pl. 2, Išlaužas, Prienų r. Antano Vyšniausko viešojo maitinimo įmonė Kavinė Naujosios Ūtos km., Prienų r. Šaltinis: Prienų rajono savivaldybė 2.5. STATYBŲ SEKTORIUS Keičiantis vidaus ir tarptautinių rinkų padėčiai (dalyvavimas Pasaulio prekybos organizacijoje, Lietuvos įstojimas į ES), vis sparčiau vykstant globalizacijai, technologijų pažangai, statybų sektoriui keliami vis didesni ekonominės, teisinės, socialinės, technolginės ir politinės aplinkos reikalavimai. Šie pokyčiai lemia vis didesnę konkurenciją, kurią turi atlaikyti Lietuvos statybų sektorius ir jo dalyviai. 2007 2009 m. Kauno apskrities statybų sektoriui būdingos šalies tendencijos: ekonominio pakilimo metu statybų apimtys didėjo ypač tai pasakytina apie 2007 2008 m. laikotarpį, tačiau 2009 m. stebimas žymus statybų sektoriaus smukimas. Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys Prienų r. savivaldybėje 2009 m. sudarė 40,4 mln. Lt, tai 4,5 proc. daugiau nei 2008 m., bet 27,2 proc. mažiau nei 2007 metais, kuomet statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys siekė 55,5 mln. Lt. Būtent tais metais atliktų statybos darbų apimtys buvo didžiausios. Prienų r. savivaldybėje 2009 m. statybos apimtys sudarė 0,7 proc. šalies ir 4,4 proc. visos apskrities apimčių. Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys Prienų rajone pasižymi didesniu dinamiškumu nei bendras apskrities rodiklis ši rinka jautriau reagavo į ekonomikos svyravimus, ypač į nuosmukį: 2008 m. Prienų r. statybinių įmonių apimtys krito 30,3 proc., tai žymiai daugiau nei šalies ar apskrities rodikliai. Apimčių augimas 2009 m. aplenkė apskrities vidurkį, tačiau tai sietina su didžiuosiuose apskrities miestuose

50 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS pristabdyta statybos veikla. Dideliais tempais kilusi statybų įmonių apyvarta, 2009 m. žymia dalimi krito. 2.5.1 lentelė. Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys (be PVM) šalyje ir apskrityje (tūkst. litų) Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009 m. Lietuvos Respublika 11.009.724 12.486.977 5.775.788-47,5 Kauno apskritis 1.937.592 2.133.221 912.825-52,9 Birštono 31.117 25.181 13.514-56,6 Jonavos r. 116.319 194.218 65.764-43,5 Kaišiadorių r. 52.922 133.567 39.245-25,8 Kauno m. 1.154.918 1.094.584 421.684-63,5 Kauno r. 317.294 375.193 192.506-39,3 Kėdainių r. 148.389 161.933 72.570-51,1 Prienų r. 55.457 38.647 40.369-27,2 Raseinių r. 61.176 109.898 67.173 9,8 Išduoti statybos leidimai. Per pastaruosius metus leidimų gyvenamųjų namų statybai Lietuvoje išduodama rekordiškai daug. Iki 2007 metų Lietuvoje jų skaičius stipriai išaugo, tiesa, rodiklis krito 2009 metais. Apskrityje išduotų statybos leidimų skaičius 2007 2008 metais žymiai išaugo, 2007 m. iš viso išduota 145, o 2008 m. išduota 213 leidimų. 2009 m. išduotų leidimų skaičius krito iki 190, 2010 m. pradėjo augti ir pasiekė 194 leidimus per metus. Naujų statinių statyba, intensyviai augusi iki 2007 m. (pastatytų pastatų skaičius išaugo iki 161 pastato), 2008 m. pradėjo mažėti pastatyti tik 95 pastatai. Kaip ir visoje šalyje bei apskrityje, Prienų rajone kasmet daugiau pastatoma negyvenamųjų, t. y. komercinės paskirties, pastatų nei gyvenamųjų. Tiek negyvenamųjų, tiek gyvenamųjų pastatų statybos apimtys 2007 2009 m. pasižymėjo dinamiškumu: 2008 m. užfiksuotas žymus kritimas, tačiau 2009 m. augimas bent jau negyvenamųjų pastatų statybų srityje nepasiekė 2007 metų lygio (priešingai nei gyvenamųjų pastatų statybų srityje apimtys, lyginant 2009 m. su 2007 m., išaugo apie 11 proc.). 2.5.2 lentelė. Pastatytų pastatų skaičius 2007 2009 m., vnt. Gyvenamųjų pastatų skaičius Negyvenamųjų pastatų skaičius Teritorija / Metai Pokytis Pokytis 2007 2008 2009 2007 2009 2007 2008 2009 2007 2009 m., proc. m., proc. Lietuvos Respublika 3.304 4.025 3.964 20 5.250 5.354 4.983-5,1 Kauno apskritis 701 848 852 21,5 1.076 1.089 986-8,4 Birštono 2 5 7 250 29 13 18-37,9 Jonavos r. 33 23 31-6,1 101 110 97-4 Kaišiadorių r. 29 34 36 24,1 93 101 86-7,5 Kauno m. 247 275 278 12,6 75 135 56-25,3 Kauno r. 306 425 391 27,8 443 470 414-6,5 Gyvenamųjų pastatų skaičius Negyvenamųjų pastatų skaičius Teritorija / Metai Pokytis Pokytis 2007 2008 2009 2007 2009 2007 2008 2009 2007 2009 m., proc. m., proc. Kėdainių r. 22 26 40 81,8 102 88 135 32,4 Prienų r. 37 22 41 10,8 124 73 118-4,8 Raseinių r. 25 38 28 12 109 99 62-43,1 Taip pat pastebima tendencija, kad didėja vidutinis naudingasis gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų plotas. (2.5.3 lentelė) 2.5.3 lentelė. Vidutinis naujai statomų pastatų Prienų r. savivaldybėje plotas 2007 2009 m. Rodiklis 2007 2008 2009 Negyvenamieji pastatai Pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų bendrasis plotas, tūkst. m² 11,4 8,7 17,1 Pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų skaičius, vnt. 124 73 118 Vidutinis vieno negyvenamojo pastato plotas, tūkst. m² 91,9 119,2 144,9 Gyvenamieji pastatai Pastatytų butų naudingasis plotas, tūkst. m² 4,8 2,6 6,1 Gyvenamųjų pastatų skaičius, vnt. 37 22 41 Vidutinis vieno gyvenamojo pastato naudingasis plotas, tūkst. m² 129,7 118,2 148,8

52 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 2.6. EKONOMINĖS SITUACIJOS SSGG STIPRYBĖS Makroekonominiai rodikliai ir verslas Augančios tiesioginės užsienio investicijos. Veikiančių ūkios subjektų skaičiaus didėjimas. Išplėtotas maitinimo įstaigų tinklas. Rajone veikia viena iš penkių pasaulyje esančių įmonių, kurioje projektuojami ir gaminami aukščiausios klasės varžyboms skirti sklandytuvai UAB Sportinė aviacija ir Ko. Rajone pradėta sėkmingai formuoti verslo rėmimo sistema. Savivaldybė SVV atstovams teikia paramą pagal atskirą Savivaldybės programą. Žemės ūkis Rajone gerai išvystyta žemės ūkio produkcijos gamyba. 2009 m. čia buvo pagaminta 10 proc. visos Kauno apskrityje pagamintos žemės ūkio produkcijos: 61 proc. augalininkystės ir 39 proc. gyvulininkystės produkcijos. Rajone veiklą vykdo stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Rekreacija ir turizmas Patrauklūs ir vertingi rekreaciniai resursai bei turistų traukos objektai (vieni geriausių Europoje dengtas ir atviras žirgų jodinėjimo maniežai su pilna infrastruktūra). Vazgaikiemio k., Balbieriškio sen. įsteigta VšĮ,,Visuomenės harmonizavimo parkas. Išvystyta aviaturizmo (sklandymo sporto, parašiutizmo sporto), kaimo turizmo bei turistinių stovyklų veikla. SILPNYBĖS Makroekonominiai rodikliai ir verslas Mažos materialinės investicijos. Didėjanti emigracija. Mažas tiesioginių užsienio investicijų dydis. Vyrauja mažos įmonės. Vienos didžiausių Lietuvoje centralizuoto šilumos ūkio paslaugų kainos. Žemas verslumo koeficientas, lyginant apskrities savivaldybių ir apskrities vidurkius. Tai rodo, kad rajono gyventojai nėra suinteresuoti kurti įmones ar veikti pagal verslo liudijimus. Žemės ūkis Mažėja pagaminamos žemės ūkio produkcijos apimtys. Rekreacija ir turizmas Nėra įsteigtas turizmo informacijos centras. GALIMYBĖS Makroekonominiai rodikliai ir verslas Didėjančios materialinės investicijos. Darbo užmokesčio augimas. Subalansuotas savivaldybės biudžetas. Įmonių konkurencingumo didinimas ir plėtra. Verslo inkubatorių steigimas. Žemės ūkis Ekologinių ūkių plėtra. Netradicinių ir ekologinių ūkių vystymas ir alternatyvių verslų bei amatų plėtojimas. Dirbamos žemės panaudojimas. Rekreacija ir turizmas Populiarėjančios aktyvios atostogos (baidarės, plaustai, dviračiai ir kt.). Dviračių takų, pėsčiųjų takų, sveikatingumo trasų, turistinių maršrutų plėtojimas. Poilsiaviečių, trumpalaikio poilsio aikštelių, turistinių stovyklų įrengimas ir sutvarkymas. Turizmo objektų ženklinimo ir informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas. Vandens turizmo plėtra. Aviaturizmo paslaugų ir pramogų plėtra. Oreivystės paslaugų ir pramogų plėtra. Dalyvavimas tarptautinėse turizmo mugėse, parodose, turizmo informacijos sklaida tarptautiniu mastu. Ekologinio turizmo plėtra. Statybų sektorius Nenaudojamų viešųjų pastatų pritaikymas visuomeninėms reikmėms. Viešosios paskirties pastatų renovavimas. GRĖSMĖS Makroekonominiai rodikliai ir verslas Menka vartotojų perkamoji galia. Sudėtingos kredito gavimo sąlygos. Nepalanki ir nuolat besikeičianti teisinė aplinka. Didėjančios centralizuoto šilumos ūkio paslaugų kainos. Dideli mokesčiai ir papildomų mokesčių įvedimas. Žemės ūkis Mažėjantis ūkininkaujančių asmenų skaičius. Rekreacija ir turizmas Mažėjantis turistų skaičius. Mažėjantis kaimo turizmo sodybų užimtumas. Statybų sektorius Statybos reglamentų spragos, žemės atkėlimo procedūros.

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 55 III. SOCIALINĖ APLINKA 3.1 ŠVIETIMAS Prienų rajono savivaldybė partnerio teisėmis dalyvauja 7 projektuose, kurie yra finansuojami Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis: Technologinio ugdymo aplinkos rekonstravimas ir modernizavimas užtikrinant mokinių pasirinkimo galimybes. Projekto tikslas rekonstruoti ir įkurti modernius technologijų ir projektavimo kabinetus (TP), parengtus sėkmingiems ekspertų, mokytojų ir mokinių mokymams, numatytiems projekte, 2.4 priemonėje. TP aprūpinti šiuolaikinėmis mokymosi priemonėmis, kurios: užtikrintų platesnes mokinių mokymosi pasirinkimo galimybes; sumažintų pavojų iškristi iš bendrojo lavinimo mokyklos; sudomintų profesiniu mokymu pačioje savivaldybėje.,,švietimo centrų infrastruktūros plėtra. Projekto tikslas siekiant tolygios regioninės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir nuolatinio mokymosi galimybių plėtros, 34 regioninėse pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijose (švietimo centruose) iš esmės atnaujinti ir sukurti šiuolaikišką infrastruktūrą.,,pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra. Projekto tikslas sukurti ir modernizuoti pedagoginių psichologinių tarnybų bei kitų projekte dalyvaujančių įstaigų infrastruktūrą, kad jos galėtų aptarnauti daugiau vaikų, jų tėvų, galėtų užtikrinti laiku teikiamą, kokybiškesnę ir įvairiapusiškesnę pagalbą, būtų pasiekti vaikai, gyvenantys atokiose šalies vietovėse.,,mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka. Projekto tikslas inicijuoti ir pradėti vykdyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, siekiant užtikrinti šiuolaikinę regioninių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos kokybę ir garantuoti visiems Lietuvos pedagogams tolygias galimybes įgyti naujų socialiniam ir profesiniam gyvenimui reikalingų kompetencijų. Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas. Projekto tikslas į bendrojo švietimo sistemą grąžinti iškritusius iš mokyklos mokinius, didinant pedagoginės psichologinės pagalbos prieinamumą, efektyvumą ir kokybę, tobulinant pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų profesinę kvalifikaciją, stiprinant šių tarnybų metodinę bazę. Comenius Regio partnerystės projektas Veiklos vadybos ir įsivertinimo poveikis švietimo kokybei Europoje. Comenius Regio partnerystė nauja didžiausios

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 57 mokyklos, o taip pat įvairios meno, muzikos, sporto įstaigos. Prienų rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2010 m. Prienų rajone veikė šios įstaigos: 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigos: lopšelis-darželis Gintarėlis (turi Strielčių ikimokyklinio ugdymo skyrių), lopšelis-darželis Pasaka ir lopšelis-darželis Saulutė ; 1 pradinė mokykla Prienų Nemuno pradinė mokykla (turi skyrių Ašmintos kaime); 10 pagrindinių mokyklų: Ąžuolo, Balbieriškio (turi ikimokyklinio ugdymo skyrių), Išlaužo (turi ikimokyklinio ugdymo skyrių), Klebiškio, Kunigiškių, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Skriaudžių (turi ikimokyklinio ugdymo skyrių), Šilavoto, Želkūnų; 2 vidurinės mokyklos: Revuonos, Stakliškių (turi ikimokyklinio ugdymo skyrių ir Pieštuvėnų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių); 3 gimnazijos: Žiburio, Jiezno (turi ikimokyklinio ugdymo skyrių) ir Veiverių Tomo Žilinsko; 6 neformaliojo ugdymo: Prienų meno mokykla, Jiezno vaikų muzikos mokykla, Veiverių Antano Kučingio meno mokykla ir Prienų rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centras, Prienų jaunimo mokykla, Prienų specialioji mokykla; Europos Komisijos finansuojamos švietimo programos Mokymasis visą gyvenimą iniciatyva, kurią įgyvendinant dalyvauja partneriai regionai iš dviejų šalių. Projektą parengė ir koordinuoja Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Projekto partneriai Turkijos švietimiečiai. Projekte dalyvauja Išlaužo pagrindinė mokykla ir Prienų švietimo centras. Projekto veiklų rezultatas bendras įsivertinimo modelis, galimas pritaikyti Europos valstybėse. Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14 19 metų mokiniams. Tikslas sukurti mechanizmą, užkertantį kelią 14 19 metų mokiniams iškristi iš mokyklos. Paankstinti ir išplėsti mokinių mokymosi krypties pasirinkimo galimybes, sukurti patrauklias mokymosi sąlygas į praktinę veiklą linkusiems mokiniams, padėti jiems ugdytis bendruosius gebėjimus, reikalingus sėkmingai baigti pagrindinio ugdymosi programą bei mokytis toliau. Gyvenimo kokybę lemia įvairūs veiksniai. Patys bendriausi, visa apimantys yra viešųjų paslaugų, pirmiausia švietimo, užtikrinimas, prieinamumas ir kokybė. Kokybiškos bei prieinamos viešosios paslaugos yra viena iš sąlygų kvalifikuotos ir produktyvios darbo jėgos pritraukimui į regioną. Ikimokyklinio, bendrojo lavinimo, profesinio, aukštojo bei neformaliojo ugdymo sistemą sudaro visuomenės ir valstybės organizuotos švietimo bei lavinimo įstaigos: lopšeliai, darželiai, bendrojo lavinimo ir specialiosios vidurinės, profesinės, aukštosios 2 pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos: Prienų pedagoginė psichologinė tarnyba bei Prienų rajono švietimo centras; 1 profesinio rengimo įstaiga Balbieriškio Mykolo Jeronimo Krupavičiaus žemės ūkio mokykla (Alytaus profesinio rengimo centro skyrius). Ikimokyklinis ugdymas. Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Tėvai patys sprendžia, ar leisti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Ikimokyklinio ugdymo organizavimas ir finansavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ir visas problemas, susijusias su ikimokyklinio ugdymo sistemos formavimu, savivaldybės sprendžia savarankiškai. Išplėtotas ikimokyklinis ugdymas sudaro sąlygas derinti darbą ir vaikų auginimą. Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Taip pat pastebima tendencija, kad ikimokyklinio ugdymo vaikų skaičius miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose auga, o kaimo mažėja. Tėvai pasigenda ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvairovės: privačių, savaitinių darželių, darželių, dirbančių pagal netradicines programas. Jaučiamas papildomo ugdymo, specializuotos pagalbos paslaugų trūkumas. Savivaldybės pabrėžia, kad esant dabartiniam ikimokyklinio ugdymo finansavimui nepakankamai lėšų skiriama aplinkai, įrangai atnaujinti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti, trūksta lėšų organizuoti ikimokyklinį vaikų ugdymą visus metus.

58 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 59 Derinant švietimo finansavimo principą pinigai paskui vaiką ir tėvų galimybę rinktis jų poreikius atitinkančią švietimo įstaigą, atsiranda švietimo įstaigų įvairovė, ir jų teikiamos paslaugos pradeda atitikti tėvų ir jų vaikų poreikius. Todėl viena iš ikimokyklinio ugdymo plėtros galimybių Lietuvoje yra dabartinio finansavimo modelio tobulinimas įdiegiant vaiko krepšelį. Europos šalyse ikimokyklinio ugdymo paslaugos dažniausiai finansuojamos iš trijų šaltinių: centrinės valdžios skiriamo biudžeto, savivaldybės lėšų ir tėvų įmokų. Remiantis statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2009 m. Prienų r. savivaldybėje vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose išaugo 2 proc.: nuo 547 vietų 2007 m. iki 558 vietų 2009 m. 3.1.1. lentelė. Vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose Vertinant ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų skaičių tarp visų ikimokyklinio amžiaus vaikų, pastebima, kad Prienų rajone 2009 m. šis skaičius (40,5 proc.) nesiekė nei apskrities (56,8 proc.), nei šalies vidurkio (54,7 proc.). 2009 m. Pienų rajono savivaldybėje ikimokyklines įstaigas lankė 16,3 procentinio punkto mažiau ikimokyklinio amžiaus vaikų tarp visų šios amžiaus grupės vaikų nei apskrityje ir 14,2 procentinio punkto mažiau nei šalyje. Atitinkamai 2008 m. ir 2007 m. šie skaičiai pasiskirstė taip: 2008 m. tai sudarė 17,8 ir 16,1, o 2007 m. 16,3 ir 14,9 proc. punkto. 2009 m. šalyje ir apskrityje vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius tarp visų 1 6 m. amžiaus vaikų sumažėjo, Prienų r. savivaldybėje šis rodiklis taip pat nežymiai sumažėjo. 3.1.2. pav. 1 6 m. amžiaus vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, dalis, proc. Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis proc. Lietuvos Respublika 88.886 92.134 91.683-3,15 Kauno apskritis 16.184 18.693 17.934-10,8 Prienų r. sav 547 587 558 2 80 70 60 56,3 56,9 54,7 57,7 58,6 56,8 57,2 64,1 64,8 60,3 59,4 58,1 67,3 68,2 65,6 55,8 56,4 56 Prienų r. ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2009 m. 100 vaikų teko 104 vietos (2008 m. 106 vietos), apskrityje 91 vieta (2008 m. 94 vietos), šalyje 98 vietos (2008 m. 97 vietos). Prienų rajono savivaldybės administracijos duomenimis, ikimokyklinio ugdymo poreikiai tenkinami visose įstaigose. 50 40 30 20 43,3 44,3 42,3 44,2 44,2 43,4 41,4 40,8 40,5 35,8 40,8 38,9 Statistikos departamento duomenimis, Prienų r. ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius 2007 2009 m. sumažėjo 4,78 proc.: 2007 m. šis skaičius siekė 565, o 2009 m. 538. 3.1.1. pav. Ikimokyklinio ugdymo vaikų skaičius 2007 2009 m. Prienų r. 100.000 90.000 80.000 70.000 60.000 50.000 40.000 30.000 20.000 10.000 0 93.044 95.136 93.660 19.146 19.839 19.713 565 552 538 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika Kauno apskritis Prienų r. 10 0 Lietuvos Respublika Kauno apskritis Birštono Jonavos r. Kaišiadorių r. Kauno m. 2007 2008 2009 Kauno r. Kėdainių r. Prienų r. Raseinių r. Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje suprantamas kaip pradinė švietimo sistemos grandis, kuri tobulinama atsižvelgiant į bendrąsias visuomenės švietimo ir žmogaus ugdymo idėjas. Šiai grandžiai Lietuvos švietimo sistemoje skiriama nemažai dėmesio. Pagrindinis (bendrasis) lavinimas. Pagrindinio (bendrojo) ugdymo tikslas laiduojant darnią asmens dvasinių ir fizinių galių plėtotę, išugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą, sociokultūrinio raštingumo, būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį moksleivį. Statistikos departamento duomenimis, Prienų r. savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose 2009 2010 m. mokėsi 4.062 moksleiviai. Bendras moksleivių skaičius savivaldybėje per paskutiniuosius trejus mokslo metus sumažėjo 606 mokiniais (arba beveik 13 proc.). Lietuvoje per tą patį laikotarpį mokinių bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 11,6 proc., apskrityje 8,5 proc. Tarp visų apskrities savivaldybių Prienų rajone moksleivių skaičius 2007 2010 m. mažėjo labiausiai.

3.1.2. lentelė. Mokinių bendrojo lavinimo mokyklose skaičius (mokslo metų pradžioje) 3.1.3. pav. Mokinių, įgijusių pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, pokytis 2008 ir 2009 metais Teritorija / Mokslo metai Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai 2007 2008 2008 2009 2009 2010 Pokytis 2007 2008 / 2009 2010 m., proc. Lietuvos Respublika 489.442 464.638 440.504-11,6 Kauno apskritis 96.607 92.717 88.447-8,5 Birštono 752 745 717-4,7 Jonavos r. 8.017 7.711 7.373-8 Kaišiadorių r. 5.035 4.871 4.647-7,7 Kauno m. 51.374 49.302 47.131-8,3 Kauno r. 11.290 10.935 10.587-6,2 Kėdainių r. 9.105 8.737 8.190-10,1 Prienų r. 4.668 4.330 4.062-13 Raseinių r. 6.366 6.086 5.740-9,8 500 450 400 350 300 250 200 150 100 50 0 Mokiniai įgiję pagrindinį išsilavinimą 2008 2009 Mokiniai įgiję vidurinį išsilavinimą 2009 m., Statistikos departamento duomenimis, Prienų rajono savivaldybėje pagrindinį išsilavinimą įgijo 429 moksleiviai, 2008 m. 427. Vidurinį išsilavinimą 2009 m. įgijo 246 asmenys, 2008 m. 250 (3.1.3 pav.). 2 Moksleivių, turinčių specialiųjų poreikių, tarp jų ir neįgalių, mokomų bendrojo lavinimo mokyklose, skaičius nemažėja. Nuolat vykdoma tokių moksleivių integracija. Galima konstatuoti, kad Prienų rajone, lyginant su kitų apskrities rajonų rodikliais, itin 2 2007 m. duomenų Statistikos departamentas nepateikia.

62 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 63 didelis mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius bendrame moksleivių skaičiuje. Prienų rajone 2007 m. 1.000 moksleivių teko 150,2 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, 2008 m. 178,1, o 2009 m. šis skaičius siekė net 181,9. Prienų rajonas pagal 1.000 moksleivių tenkančių specialiųjų poreikių turinčių moksleivių skaičių, yra antroje vietoje, rajoną lenkia tik Kaišiadorių r. savivaldybė. 3.1.3. lentelė. Specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičius ir jų dalis savivaldybėse Steigėjas / Mokslo metai Specialiųjų poreikių turintys mokiniai 1000 mokinių 2007 2008 2009 Procentinis pokytis 2007 2009m. Birštono 77,1 65,8 90,7 17,6 Jonavos r. 114,3 121,6 132,5 15,9 Kaišiadorių r. 129,1 142,9 165,7 28,4 Kauno m. 92,3 104,8 103,9 12,6 Kauno r. 85,8 66,1 60,5-29,5 Kėdainių r. 138,4 167 163,5 18,1 Prienų r. 150,2 178,1 181,9 21,1 Raseinių r. 155,5 169,7 151-2,9 Šaltinis: Lietuvos socialinis žemėlapis (www.socialiniszemelapis.lt) Pedagogai. 2009 2010 m. m. Prienų r. savivaldybėje dirbo 412 bendrojo lavinimo mokytojų. Lyginant su 2007 2008 m. m., mokytojų skaičius bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 13,4 proc. (šalyje sumažėjo 7 proc., apksrityje 7,9 proc.). 3.1.4. lentelė. Bendrojo lavinimo mokytojų skaičius 2007 2010 m. Teritorija / Mokslo metai Mokytojų skaičius 2007 2008 2008 2009 2009 2010 Lietuvos Respublika 42.846 41.393 39.842 Kauno apskritis 8.041 7.648 7.403 Birštono 58 59 58 Jonavos r. 617 582 587 Kaišiadorių r. 474 442 431 Kauno m. 3.987 3.814 3.710 Kauno r. 1.012 968 930 Kėdainių r. 809 786 759 Prienų r. 476 429 412 Raseinių r. 608 568 516 Didžioji dalis (92,7 proc.) Prienų r. savivaldybės pedagogų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 5,6 proc. aukštesnįjį ir 1,7 proc. vidurinį išsilavinimą. Prienų rajono mokytojų rodiklis pagal aukštąjį išsilavinimą nusileidžia tiek apskrities, tiek šalies vidurkiui, tačiau didesnis pedagogų skaičius turi aukštesnįjį bei vidurinį išsilavinimą, lyginant su apskrities ir šalies rodikliais. Prienų mokytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą rodikliai auga: 2007 m. aukštąjį išsilavinimą turėjo 89,5 proc. mokytojų, 2009 m. 92,7 proc. Atitinkamai turinčių aukštesnįjį bei vidurinį išsilavinimą mokytojų rodikliai mažėja. Tai galima sieti su nuolatiniu kompetencijų ir kvalifikacijos kėlimu. Greta mokytojų išsilavinimo svarbų vaidmenį vaidina ir mokytojų kvalifikacija. Žemiau pateikiami Prienų rajono savivaldybės duomenys apie rajono švietimo įstaigų mokytojų kvalifikaciją 2008 2011 m. 3.1.5. lentelė. Prienų rajono mokytojų kvalifikacija 2008 2011 m. Kvalifikacijos laipsnis 2008 2009 2010 2011 Neturi kvalifikacinės kategorijos 114 87 78 71 Mokytojai 52 58 57 60 Vyr. mokytojai 300 290 271 266 Mokytojai metodininkai 124 130 130 142 Ekspertai 7 7 8 7 Šaltinis: Prienų rajono savivaldybės administracija Pateikiami duomenys rodo kryptingą švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, didėjantį kvalifikuotų mokytojų skaičių ir mažėjantį skaičių mokytojų, kurie neturi kvalifikacinės kategorijos ar yra neatestuoti. Profesinis rengimas, kvalifikacijos kėlimas ir suaugusiųjų mokymas. Prienų rajone veikia viena profesinio rengimo įstaiga Balbieriškio Mykolo Jeronimo Krupavičiaus žemės ūkio mokykla (Alytaus PRC), kitų aukštesniųjų mokyklų, kolegijų ar universitetų rajone nėra, tačiau šalia esančiame Kauno mieste veikia net keletas aukštojo ir aukštojo neuniversitetinio mokslo įstaigų. Išliekant tendencijoms, kai itin maža dalis pagrindinę mokyklą baigusių jaunuolių stoja į profesinio mokymo įstaigas, daug darbingo amžiaus žmonių emigruoja, o ūkio struktūroje nevyksta žymių pokyčių, jau netolimoje ateityje darbo rinkoje dar labiau pasijus darbininkiškų profesijų specialistų trūkumas. Profesinio mokymo įstaiga priima asmenis, turinčius pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, taip pat suteikiama galimybė greta profesinės kvalifikacijos įgyti ir vidurinį išsilavinimą. Įstaiga ruošia specialistus šiose srityse: architektūra ir statyba; transporto verslas ir administravimas; inžinerija ir inžinerinės paslaugos; žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Materialieji švietimo įstaigų ištekliai. Mokymo procese greta žmogiškųjų išteklių neatsiejama yra švietimo įstaigų materialinė bazė. Švietimo ir mokslo ministerijos pateikiamais 2009 2010 metų duomenimis, Prienų rajono savivaldybės materialinė bazė artima kitoms apskrities savivaldybėms, o kai kuriais parametrais netgi lenkia dalį apskrities savivaldybių. Gyventojų išsilavinimas. Švietimui tenka svarbus vaidmuo kuriant atvirą pilietinę visuomenę, stiprinant jos kultūrines ir ūkines galias, mažinant socialinę žmonių atskirtį ir skurdą, atkuriant socialinį teisingumą ir solidarumą.

64 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 2009 metais 36,3 proc. Kauno apskrities gyventojų (25 64 metų amžiaus) turėjo aukštąjį išsilavinimą (šalyje 31 proc.), tarp dešimties Lietuvos apskričių tai antras rodiklis po Vilniaus apskrities (41,5 proc.). Atitinkamai 57,1 proc. Kauno apskrities gyventojų turėjo vidurinį išsilavinimą (šalyje 60,4) ir 6,8 proc. žemesnį už vidurinį išsilavinimą (šalyje 8,7). Pagal žemesnio išsilavinimo rodiklius, Kauno apskritis yra 2 pozicijoje, pirmą vietą pagal žemiausią išsilavinimą užima Alytaus apskritis (6,5 proc.). Duomenys rodo, kad Kauno apskrityje vyrauja gyventojai, turintys vidutinį ir aukščiausią išsilavinimą. 3.1.4 pav. Gyventojai pagal išsilavinimą (25 64 metų) 2009 m., proc. Vilniaus apskritis 7,54 41,45 51,02 Utenos apskritis 8,23 28,53 63,25 Telšių apskritis 11,88 20,71 67,41 Tauragės apskritis 15,15 16,21 68,64 Šiaulių apskritis 11,35 22,55 66,10 Panevėžio apskritis 10,47 23,99 65,54 Marijampolės apskritis 8,66 19,08 72,26 3.2. UŽIMTUMAS IR NEDARBAS 30,41 Klaipėdos apskritis 8,51 61,08 36,25 Kauno apskritis 6,74 57,01 Alytaus apskritis 21,33 6,45 72,22 30,96 Lietuvos Respublika 8,68 60,36 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 Žemesnis Vidutinis Aukščiausias Nors darbo jėgos absoliutūs skaičiai sparčiai mažėja, 15 64 m. amžiaus gyventojų užimtumo lygis mažėja nežymiai. Pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos augimas sudaro palankias sąlygas užimtumui didėti. Darbingo amžiaus gyventojai. Darbingo amžiaus asmenų skaičius Prienų rajone 2007 2010 m. nežymiai augo (1,8 proc.) ir sudarė 60,9 proc. visų rajono gyventojų. Nagrinėjamu laikotarpiu (2007 2010 m.) ši proporcija kilo nuo 59,8 proc. 2007 m. iki 61 proc. 2010 m. 3.2.1. lentelė. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius Kauno apskrityje ir šalyje 2007 2010 m. Teritorija / Metai 2007 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 2.136.574 2.140.133 2.153.999 2.162.466 Kauno apskritis 426.742 426.455 428.727 429.975 Birštono 3.169 3.239 3.257 3.304 Jonavos r. 33.038 33.135 33.412 33.566 Kaišiadorių r. 22.189 22.156 22.255 22.399 Kauno m. 230.744 229.241 228.545 227.787 Kauno r. 54.455 55.538 57.633 59.240 Kėdainių r. 38.732 38.699 38.951 38.928 Prienų r. 19.751 19.790 19.983 20.114 Raseinių r. 24.664 24.657 24.691 24.637

66 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 67 Vidutinis metinis užimtųjų skaičius 2007 2009 m. Prienų r. savivaldybėje svyravo: 2007 m. siekė 13.500, 2008 m. sumažėjo iki 12.600 gyventojų, 2009 m. iki 11.000 (arba 18,5 proc. mažiau, lyginant su 2007 m.). Užimtieji 2009 m. sudarė 33,3 proc. rajono gyventojų. Vertinant visą 2007 2009 m. laikotarpį, dirbančiųjų skaičius Prienų rajono savivaldybėje kito nedaug. Lyginant šį Prienų rajono rodiklį su kitomis apskrities savivaldybėmis, reikia paminėti, kad Prienų rajone užimtųjų skaičius išliko panašus, kai tuo tarpu kitose apskrities savivaldybėse jis gana smarkiai sumažėjo. 200 180 160 140 120 100 80 60 40 20 0 2,1 2 1,8 23,3 23 21,1 Birštono Jonavos r. 3.2.2. pav. Užimtųjų skaičius 2007 2009 m., tūkst. 13 12,6 12,4 Kaišiadorių r. 173 173 161,2 Kauno m. 37,7 37 34,3 32,4 25,3 23,3 Kauno r. Kėdainių r. 2007 2008 2009 13,5 12,6 11 18,4 17,7 16,9 Prienų r. Raseinių r. 40 35 30 25 20 15 10 5 0 35,3 12,4 11,1 Kauno apskritis 0,1 0,1 0,2 Birštono 3.2.3. pav. Bedarbių skaičius 2007 2009 m., tūkst. 3,3 1,8 1,6 Jonavos r. 1,9 0,5 0,5 Kaišiadorių r. 5,3 6 18,7 Kauno m. 2007 2008 2009 4,3 2,9 1,2 1,4 0,8 1 0,8 1,6 0,6 0,9 1 2,4 Kauno r. Kėdainių r. Prienų r. Raseinių r. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. Šis rodiklis Prienų r. savivaldybėje ir Kauno apskrityje nuolat augo. Mažiausias registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis apskrities savivaldybėse buvo užfiksuotas 2007 m. (nuo 2 iki 5,5 proc.). Prienų r. savivaldybėje 2007 m. nedarbo lygis siekė 3 proc., 2008 m. nedarbo lygis išaugo iki 3,8 proc., o jau 2009 m. siekė 8 proc. (apkrityje 8,3 proc.). 12 3.2.4. pav. Nedarbo lygis 2007 2009 m. proc. Užimtumo problema yra sudėtinga, ją veikia daugybė ekonominių, socialinių, politinių ir kitokių veiksnių. Valstybės gyventojų užimtumo politika daro didelę įtaką darbo rinkai. Svarbiausias jos uždavinys išlaikyti kuo didesnį gyventojų užimtumą, kiekvienam sudaryti galimybę užsidirbti pragyvenimui. Didėjantis nedarbas, nesugebėjimas konkuruoti darbo rinkoje bei prisitaikyti prie kintančių sąlygų neišvengiamai dalį visuomenės stumia į skurdą. Iki 2007 m. mažėjęs registruotų bedarbių skaičius Prienų r. savivaldybėje 2008 m. ėmė didėti. 2008 m., lyginant su 2007 m., bedarbių skaičius padidėjo 33 proc. (apskrityje padidėjo 11,7 proc.). 2009 m. registruotų bedarbių skaičius, lyginant su 2008 m., padidėjo dvigubai ir pasiekė maždaug 1600 bedarbių. 10 8 6 4 2 0 8,3 8,2 2,9 2,5 2,3 2,6 2,32,5 Kauno apskritis Kauno m. 7,5 Kauno r. 5,5 4,8 9,9 Jonavos r. 8,8 2,12,3 2,6 2 7,4 KaišiadoriųKėdainių r. r. sav 3,8 3 8 Prienų r. 3,1 2,7 7 Birštono 3,7 4 9,9 Raseinių r. Mažiausias bedarbių skaičiaus augimas buvo Jonavos rajono (83 proc.) ir Birštono (100 proc.) savivaldybėse. 2007 2008 2009 Šaltinis: Lietuvos darbo biržos duomenys Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. 2010 m. trijų ketvirčių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Prienų rajono savivaldybėje buvo mažiausias tarp visų Kauno apskrities savivaldybių. Nurodytu laikotarpiu vidutiniškai jis siekė 84,3 proc. apskrities arba 80,3 proc. šalies lygio. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Prienų rajone, lyginant 2010 m. trijų ketv. duomenis su 2009 m., sumažėjo apie 6 proc. (3.2.5 pav.)

3.2.5 pav. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2009 2010 m., Lt 3.3. SVEIKATOS APSAUGA Raseinių r. Prienų r. Kėdainių r. Kauno r. Kauno m. Kaišiadorių r. 1.665,9 1.758,1 1.651,5 1.763 2.002,6 2.011,4 1.836,6 1.863,3 2.018,7 2.118,9 1.742,4 1.885,6 Įgyvendinant sveikatos apsaugos sistemos tikslus ir uždavinius, Prienų rajono savivaldybės sveikatos priežiūros srityje numatyta: stiprinti susirgimų prevenciją; ugdyti ir gerinti bendruomenės supratimą apie sveikatos priežiūrą ir sveiką gyvenseną; užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų renovaciją. Jonavos r. 1.798,8 2.094,8 Birštono 1.792 1.856,5 Kauno apskritis 1.958,4 2.061,3 Lietuvos Respublika 2.056,3 2.156,6-500,0 1.000,0 1.500,0 2.000,0 2.500,0 2009 2010 Gimstamumas ir mirtingumas. Statistikos departamento duomenimis, tiek šalyje ir apskrityje, tiek Prienų rajono savivaldybėje nuo 2007 m. mirtingumo rodikliai mažėja, o gimstamumas didėja. Daugiau ar mažiau tai būdinga beveik visoms apskrities savivaldybėms. Sparčiausiai gimstamumas išaugo Birštono savivaldybėje: 2009 m. lyginant su 2007 m. 64,9 proc., mažiausiai Jonavos rajono savivaldybėje 1,3 proc., o Prienų rajone išaugo 23 proc. (nuo 256 iki 315 gimusiųjų). Tai 9,4 proc. punkto daugiau nei Kauno apskrities bendras rodiklis ir 9,2 proc. punkto daugiau nei šalies rodiklis. Prienų rajonas pagal mirtingumo rodiklių sumažėjimą, lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, yra antras po Birštono savivaldybės (kur mirusiųjų skaičiaus sumažėjimas siekė 34,2 proc.): 2007 2009 m. mirusiųjų skaičius Prienų rajone sumažėjo 17,8 proc. Šis Prienų rajono savivaldybės rodiklis vienas geriausių rodiklių ne tik tarp

70 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 71 apskrities savivaldybių, bet taip pat lenkia bendrus apskrities ir šalies rodiklius. Teritorija / Metai 3.3.1. lentelė. Gimstamumas ir mirtingumas Gimusiųjų skaičius 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009 m., proc. Mirusiųjų skaičius 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009 m., proc. Lietuvos Respublika 32.346 35.065 36.682 13,4 45.624 43.832 42.032-7,9 Kauno apskritis 6.482 7.090 7.366 13,6 8.831 8.540 8.201-7,1 Birštono 37 36 61 64,9 99 59 65-34,3 Jonavos r. 541 594 548 1,3 719 643 641-10,8 Kaišiadorių r. 344 361 364 5,8 609 597 524-14 Kauno m. 3.464 3.838 3.967 14,5 4.194 4.200 4.057-3,3 Kauno r. 872 925 1.057 21,2 973 918 893-8,2 Kėdainių r. 581 637 667 14,8 893 916 893 0 Prienų r. 256 290 315 23 641 569 527-17,8 Raseinių r. 387 409 387 0 703 638 601-14,5 Kūdikių mirtingumas. 2007 2009 m. Prienų r. savivaldybėje užregistruotos 6 kūdikių mirtys. 2007 m. mirė 4 kūdikiai, 2008m. 1 kūdikis, 2009 m., kaip ir 2008 m., mirė 1 kūdikis. Šio rodiklio pokytis rodo, kad Prienų rajono savivaldybėje didėja gyventojų natūrali kaita bei gerėja sveikatos įstaigų teikiamų paslaugų kokybė. Vienintelėje Birštono savivaldybėje 2007 2009 m. nebuvo užfiksuota kūdikių mirčių. Tai geriausias rodiklis apskrityje. Kūdikių mirtingumo rodiklis (1.000 gimusių tenkantis mirusių kūdikių skaičius) Prienų r. savivaldybėje nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo net 75 proc. tai didžiausias pokytis visoje Kauno apskrityje. Raseinių rajone, priešingai nei kitose savivaldybėse, pastarasis rodiklis žymiai išaugo. Kitų savivaldybių duomenys 2009 m. yra panašaus lygio. (3.3.1 pav.) 20 18 16 14 12 10 8 6 4 2 0 5,9 5,6 5,7 5 5 4,7 Lietuvos Respublika 3.3.1 pav. Kūdikių mirtingumas (1.000 gimusių tenka mirusių kūdikių) Kauno apskritis 0 12,9 0 0 0 Birštono 7,3 Jonavos r. 8,7 8,5 5,6 Kaišiadorių r. 5,8 4,3 4,5 Kauno m. 2007 2008 2009 Šaltinis: Statistikos departamenas 2,3 2,2 Kauno r. 6,3 5,7 6 5,2 Kėdainių r. 15,6 3,9 3,2 Prienų r. 5,2 2,4 17,5 Raseinių r. Sergamumas. Dažniausiai pasitaikančios ligos tarp rajono gyventojų kvėpavimo, kraujotakos sistemos ligos. Jų paplitimas 2009 m. atitinkamai siekė 479,9 ir 336,9 atvejų 1.000 gyventojų. Mažiausias sergamumas yra astmos, glaukomos, tuberkuliozės ir insulto ligomis. 2007 2009 m. itin padaugėjo tulžies puslės akmenligės susirgimų (124 proc.), tuberkuliozės atvejų (139,4 proc.), glaukomos (50,7 proc.) ir virškinimo sistemos ligų (45,6 proc.). Sumažėjo segančiųjų astma (34,6 proc.), kvėpavimo sistemos (9,6 proc.) ir ausų ligomis (5 proc.). 3.3.2. lentelė. Bendrasis sergamumas 1.000 gyventojų Prienų r. savivaldybėje Sergamumas 1.000 gyventojų 2007 2008 2009 Pokytis, proc. Astma 2,5 1,9 1,7-34,6 Kvėpavimo sistemos ligos 530,9 470,7 479,9-9,6 Ausų ligos 63,7 63,8 60,8-5 Urogenitalinės sistemos ligos 86 92,8 87,4 1,5 Hipertenzinės ligos 8,8 10,2 9 1,5 Odos ir poodžio ligos 66,1 61,1 63,8 3,5 Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos 159,5 184 174,7 9,5 Išeminė širdies liga 6 7,2 6,6 11,4 Kraujotakos sistemos ligos 301,6 324,2 336,9 11,7 Piktybiniai navikai 17,3 18 19,9 15,4 Akių ligos 129,5 153 155,3 19,9 Endokrininės sistemos ligos 68,1 80,2 84,7 24,4 Katarakta 4,9 6 6,2 25,3 Anemija 4,5 5,2 5,8 30,2 Kraujo ir kraujodaros organų ligos 7,9 9,8 10,9 38,5 Insultas 0,9 2 1,4 41,8

72 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 73 Sergamumas 1.000 gyventojų 2007 2008 2009 Pokytis, proc. Cukrinis diabetas 3,2 3,8 4,6 42,2 Virškinimo sistemos ligos 57,9 71,7 84,3 45,6 Virškinimo sistemos ligos 75,8 92,6 111,8 47,6 Glaukoma 1,5 2,1 2,2 50,7 Tulžies pūslės akmenligė 1,6 3,1 3,6 124,3 Tuberkuliozė 1,3 2,1 3 139,4 Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras Mirtingumas pagal priežastis. Visoje Kauno apskrityje, kaip ir Prienų rajone, dominuoja mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. Prienų r. savivaldybė taip pat pirmauja pagal mirtingumą nuo piktybinių navikų bei dėl išorinių priežasčių. Mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų vienintelis rodiklis Prienų rajone, kuris yra mažesnis lyginant su daugeliu apksritities savivaldybių. (3.3.2 pav.) 3.3.2. pav. Gyventojų mirtingumas pagal priežastis 100.000 gyventojų 2009 m. Raseinių r. Prienų r. Kėdainių r. Kauno r. Kauno m. Kaišiadorių r. Jonavos r. Birštono Kauno apskritis 31,3 31,7 33 126,9 68,3 42,2 61,1 62 39,3 95 109,6 154,1 96,3 115 143,1 139,7 171,8 169,2 204,6 192,6 257,3 250,8 231,3 263,5 258,1 249,4 337,5 543,4 632,9 628,7 674,1 680,9 846,7 847,4 860,2 931,1 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000 Piktybiniai navikai Kraujotakos sistemos ligos Kvėpavimo sistemos ligos Išorinės mirties priežastys Kauno apskrityje ir Prienų rajone 2007 2009 m. išaugo mirtingumas nuo piktybinių navikų atitinkamai 2,3 ir 15,2 proc., tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis sumažėjo, nors ir nežymiai (0,7 proc.). Visi kiti rodikliai pasižymėjo mažėjimo tendencijomis: Prienų rajone daugiausia sumažėjo mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų (59,2 proc.), mažiausiai nuo kraujotakos sistemos ligų (12,3 proc.). Sveikatos apsaugos žmogiškieji ištekliai. 2007 2009 m. gydytojų skaičius Prienų r. savivaldybėje keitėsi nežymiai. Pagal 10.000 gyventojų tenkantį gydytojų skaičių Prienų r. savivaldybė labai atsilieka nuo apskrities ir Lietuvos vidurkio. 10.000 gyventojų Prienų rajone 2009 m. teko 23,3 gydytojo (apskrityje 52,6, Lietuvoje 39,7). Lyginant su 2007 m., 10.000 gyventojų tenkantis gydytojų skaičius Prienų rajone netgi sumažėjo (4,5 proc.), kai tuo tarpu apskrityje šis rodiklis išaugo (14,8 proc.). Šią situaciją lemia tai, jog didžioji dalis apskrities gydytojų yra Kauno mieste, kuris Prienų rajono gyventojams yra palyginti netoli nuo gyvenamosios vietos, todėl dalis gyventojų gydytojų paslaugomis naudojasi Kauno mieste. 3.3.3 lentelė. Gydytojų skaičius Teritorija / Metai Gydytojų skaičius 10.000 gyventojų tenka gydytojų 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 13.729 13.403 13.228 40,8 40 39,7 Kauno apskritis 3.082 3.443 3.507 45,8 51,3 52,6 Birštono 4 4 4 7,6 7,7 7,7 Jonavos r. 121 105 108 23,4 20,3 21 Kaišiadorių r. 57 62 58 15,9 17,4 16,4 Kauno m. 2.467 2.852 2.910 69,4 81 83,5 Kauno r. 144 145 132 16,6 16,4 14,6 Kėdainių r. 123 117 134 19,5 18,7 21,7 Prienų r. 82 78 77 24,4 23,4 23,3 Raseinių r. 84 80 84 20,1 19,4 20,7 Prienų rajone 10.000 gyventojų tenka žymiai mažiau gydytojų nei šalyje ir apskrityje. Prienų rajone 10.000 gyventojų tenka 2,3 karto mažiau gydytojų nei apskrityje ir 1,7 karto mažiau nei šalyje. Taip pat tenka mažiau ir slaugytojų: atsilikimas svyruoja apie 1,5 karto tiek nuo apskrities, tiek nuo šalies rodiklių. 3.3.4 lentelė. Prienų r. 10.000 gyventojų tenkantis gydytojų skaičius 2009 m. Rodiklis Sveikatos priežiūros specialistų skaičius, tenkantis 10.000 gyventojų Lietuvos Respublika Kauno apskritis Prienų r. Gydytojas 39,7 52,6 23,3 Slaugytojas 73,0 77,9 52,3 Odontologas 7,2 9,5 5,4 2009 m. Prienų r. savivaldybėje dirbo 6,2 proc. apskrities bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų, 1,7 proc. vidaus ligų gydytojų, 2,4 proc. vaikų ligų specialistų, Šaltinis: Statistikos departamenas

74 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 75 2,1 proc. chirurgų, 2,6 proc. akušerių-ginekologų, 1,6 proc. oftalmologų, 3,2 proc. otorinolaringologų, 2,3 proc. psichiatrų, 3,3 proc. slaugytojų ir 2,8 proc. odontologų. 2009 m. Prienų rajone bendrosios praktikos (šeimos) ir vidaus ligų gydytojų skaičius buvo didžiausias. Mažiausias oftalmologų, otorinolaringologas ir psichiatrų skaičius. Specializacija 3.3.5 lentelė. Gydytojai pagal specialybes 2009 m. Lietuvos Respublika Kauno apskritis Birštono Jonavos r. Kaišiadorių r. Bendrosios praktikos (šeimos) 1.838 469 4 41 20 275 42 33 29 25 Vidaus ligų 3.015 775-17 17 642 29 34 13 23 Vaikų ligų specialistas 1.194 290-5 2 238 13 19 7 6 Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedaitraumotologai) 1.257 286-9 5 246 3 7 6 10 Akušeris-ginekologas 716 192-8 3 156 7 9 5 4 Oftalmologas 353 125-3 2 110 3 3 2 2 Otorinolaringologas 292 62-3 2 48 2 3 2 2 Psichiatras 568 132-3 2 93 24 4 3 3 Slaugytojas 24.290 5.188 7 242 156 3.755 255 369 173 231 Odontologas 2.408 635 2 28 18 463 48 37 18 21 2007 2009 m. Prienų r. daugiausia sumažėjo chirurgų, odontologų ir vaikų ligų specialistų: atitinkamai 14,3, 14,3 ir 12,5 proc. Mažiausiai pasikeitė slaugytojų skaičius 0,6 proc. 2009 m. oftalmologų, otorinolaringologų ir psichiatrų skaičius išliko toks pat kaip ir 2007 m. Kauno m. Kauno r. 3.3.6 lentelė. Gydytojų skaičiaus dinamika Prienų r. 2007 2009 m. Gydytojų skaičius Pokytis Specializacija 2007 2009 2007 2008 2009 m., proc. Bendrosios praktikos (šeimos) 30 29 29-3,3 Vidaus ligų 14 15 13-7,1 Vaikų ligų specialistas 8 8 7-12,5 Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedaitraumotologai) 7 5 6-14,3 Akušeris-ginekologas 4 4 5 25 Oftalmologas 2 2 2 0 Otorinolaringologas 2 2 2 0 Psichiatras 3 3 3 0 Slaugytojas 174 172 173-0,6 Odontologas 21 20 18-14,3 Kėdainių r. Prienų r. Raseinių r. Pagal gydytojų skaičių, tenkantį 1.000 gyventojų, Lietuva viena pirmaujančių šalių pasaulyje. Iš 192 Pasaulio sveikatos organizacijai priklausančių valstybių daugiau gydytojų buvo tik 11 šalių. Tūkstančiui gyventojų tenkantis slaugytojų skaičius didesnis 22 šalyse. Pagal apsirūpinimą odontologais ir vaistininkais Lietuvai tenka 28 vieta pasaulyje. Sveikatos priežiūros sistemos įstaigos. Didžioji dauguma Prienų rajone LR Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra išlaikomos viešojo sektoriaus. Šiuo metu Prienų rajone asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia Prienų ligoninė. Joje teikiamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje ištisą parą teikiamos būtinosios pagalbos, asmens sveikatos priežiūros paslaugos įvairių traumų, gyvūnų įkandimų bei susirgimų atvejais, atliekama stabligės bei pasiutligės profilaktika; konsultacinėje poliklinikoje konsultuoja gydytojai specialistai; atliekami ultragarsiniai, endoskopiniai, laboratoriniai ir rentgenologiniai tyrimai; teikiamos dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugos; stacionare teikiamos vidaus ligų, vaikų ligų, reanimacijos, slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyvios pagalbos paslaugos. Be ligoninės rajono gyventojų sveikata rūpinasi ir penki pirminės sveikatos priežiūros centrai: Prienų rajono PSPC, Jiezno PSPC, Balbieriškio PSPC, Veiverių PSPC ir Stakliškių PSPC. Prienų rajone taip pat veikia 2 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (UAB Vita Simplex, UAB Pagalba ligoniui ) ir viena VšĮ (Veiveriečių sveikata). 2007 2009 m. Prienų rajone sumažėjo privačių odontologinės priežiūros įstaigų nuo 29 įstaigų 2007 m. iki 28 įstaigų 2009 m. Didžiausią Prienų rajone veikiančių medicinos įstaigų skaičių 2009 m. sudarė privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių buvo 11, tai sudarė 39 proc. visų rajone veikiančių medicinos įstaigų skaičiaus. 2009 m. Prienų rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose iš viso buvo užregistruota 211.546 apsilankymų pas gydytojus, vienam gyventojui teko 6,4 apsilankymo. Daugiausia registruota (7,5 proc.) profilaktinių apsilankymų, 3,7 proc. sudarė apsilankymai namuose bei 1,9 proc. mokami apsilankymai pas gydytojus. 2007 m. Prienų gydymo įstaigose 10.000 gyventojų teko 42,9 lovų. 2008 ir 2009 m. šis rodiklis nežymiai pakito išaugo iki 44,2 lovų. Vertinant apskrities ir kitų rajonų lovų skaičių 10.000 gyventojų, Prienų rodiklis vienas mažiausių apskrityje (mažiau lovų turi tik Jonavos r. ).

3.3.3 pav. 10.000 gyventojų tenkančių lovų skaičiaus rodikliai 2007 2009 m. 140 120 100 80 60 40 20 132,6 132,6 132,5 95,5 94,9 93,7 84,2 80,1 71,5 34,6 38,3 38,1 51,8 46,4 46,7 44,1 44,5 44,9 42,9 44,4 44,2 48,2 47,2 48,2 savivaldybių. Išskyrus Kauno miesto rodiklį, kuris yra žymiai didesnis: 2009 m. Kauno mieste veikė 213 vaistinių. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Prienų rajono vaistinėse dirbo 17 kvalifikuotų vaistininkų. Pagal vaistininkų skaičių rajone Prienai užima 7 vietą iš 8. Mažiau vaistininkų dirba tik Birštono savivaldybėje 10. 400 350 300 250 200 150 347 352 349 3.3.4. lentelė. Vaistinių skaičiaus rodikliai 2007 2009 m. 213 214 213 0 100 Kauno apskritis Jonavos r. Kaišiadorių r. Kauno m. Kauno r. 2007 2008 2009 Kėdainių r. Prienų r. Raseinių r. 50 0 Kauno apskritis Birštono 3 3 3 21 21 21 Jonavos r. 13 12 14 Kaišiadorių Kauno m. r. 30 33 30 Kauno r. 25 26 26 Kėdainių r. 20 21 21 Prienų r. 22 22 21 Raseinių r. 2007 2008 2009 2007 2009 m. Prienų rajone veikiančių vaistinių skaičius kito nežymiai: 2007 m. veikė 20, o 2008 ir 2009 m. 21 vaistinė. Tai vieni geriausių rodiklių tarp apskrities

78 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 79 Visuomenės sveikata. Visuomenės sveikata Prienų rajone rūpinasi Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius. Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Tai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš dalies išlaikoma savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurios pagrindinis uždavinys rūpintis Prienų rajono teritorijoje gyvenančių žmonių sveikata, vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą, siekiant mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, bei gerinti gyvenimo kokybę, teikiant kokybiškas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas. Biuro veiklos sritys: visuomenės sveikatos stiprinimas; visuomenės sveikatos stebėsena; lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų profilaktika ir kontrolė; visuomenės sveikatos programų įgyvendinimas savivaldybėje; vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūra. Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius yra Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldi ir atskaitinga teritorinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, kurios paskirtis užtikrinti visuomenės sveikatos saugą ir ginti vartotojų teises visuomenės sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu. Įgyvendinant priskirtas valstybės funkcijas, Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius Prienų rajone vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, užtikrina visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus atitinkančią aplinką, vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir pagal savo kompetenciją gina vartotojų teises. 3.4. SOCIALINĖ APSAUGA Socialinės apsaugos sfera yra ypatingai svarbi visuomenei. Socialinė apsauga tai paslaugos, kuriomis teikiama socialinė pagalba neįgaliems, senyvo amžiaus asmenims, likusiems be tėvų globos vaikams ir kitiems krizinėje situacijoje atsidūrusiems asmenims (šeimoms), neturintiems ar praradusiems gebėjimus ar galimybes rūpintis savo (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialines paslaugas Prienų rajone teikia: Prienų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius; Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras. Prienų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius organizuoja ir užtikrina socialinės paramos teikimą pagal gyventojų poreikius ir gyvenimo sąlygas, analizuoja ir prognozuoja socialinės paramos poreikį rajone, ruošia socialines globos programas, rengia ir teikia pasiūlymus Savivaldybės tarybai dėl socialinės paramos teikimo, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros, rūpinasi vykdomomis socialinės paramos bei neįgaliųjų socialinės integracijos programomis. Organizuodamas socialinės paramos teikimą, skiria: socialines pašalpas; kompensacijas būsto šildymui, šaltam bei karštam vandeniui; kompensacijas kietam kurui pirkti; išmokas gimus kūdikiui; išmokas vaikams; išmokas privalomosios tarnybos kario vaikui; išmokas nėščioms moterims; laidojimo pašalpas; šalpos (socialines) pensijas ir kompensacijas; išmokas būstui įsigyti ar įsikurti. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skiria ir moka vienkartinę paramą, kitas kompensacijas bei išmokas. Nagrinėja gyventojų prašymus, skundus, konsultuoja socialinės paramos klausimais. Jiezno vaikų globos namai tai socialinės globos ir ugdymo įstaiga, išlaikoma valstybės biudžeto lėšomis. Įstaigoje gyvena našlaičiai arba vaikai, kuriems tėvai neužtikrina tinkamų gyvenimo ir ugdymo sąlygų, nuo kūdikystės iki 18 metų. Prienų globos namuose apgyvendinami senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, turintys didelių specialiųjų poreikių. Prienų socialinių paslaugų centras teikia socialines paslaugas įvairioms socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms. Centro pateikiamais duomenimis, 2007 2010 m. buvo suteiktos 3.4.1 pav. išvardytos paslaugos: Jiezno vaikų globos namai; Prienų globos namai;

80 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 81 3.4.1 Suteiktos paslaugos Prienų socialinių paslaugų centre 2007 2010 m. Paslaugos 2007 2008 2009 2010 Socialinės priežiūros paslaugos seniems, vienišiems ir neįgaliesiems 82 134 138 149 Dienos socialinės globos paslaugas asmens namuose 5 5 5 6 Aprūpinimas kompensacine technika 3 - - 277 239 Transporto paslaugos 4-77 85 81 Šaltinis: Prienų socialinių paslaugų centras Prienų socialinių paslaugų centro paslaugų gavėjai: suaugę asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos; senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos; vaikai, turintys negalią, ir jų šeimos; socialinės rizikos suaugę asmenys ir jų šeimos; socialinės rizikos šeimos; kiti asmenys ir šeimos (laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių netekę savarankiškumo). Socialinių paslaugų centras vykdo ne tik socialinių paslaugų teikimo funkciją, bet ir aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis bei socialiniais partneriais visoje Lietuvoje: Prienų Psichologine tarnyba, Visuomenės sveikatos biuru, Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Socialinės paramos skyriumi, Prienų policija, Priešgaisrine tarnyba, Švietimo centru, mokyklomis, Darbo birža, Prienų gydymo įstaigomis, Caritas ir bendruomenėmis, kitų rajonų socialinių paslaugų centrais. 34 Statistikos departamento duomenimis, Prienų rajono savivaldybėje socialinės rizikos šeimų skaičius per 2007 2009 m. sumažėjo 6,8 proc. ir 2009 m. siekė 193 šeimas. Socialinės rizikos šeimose 2009 metais augo 472 vaikai, lyginat 2007 2009 metų duomenis, vaikų, augančių rizikos šeimose, skaičius sumažėjo 99 vaikais arba tai sudarė 17,3 proc. pokytį. (3.4.2 lentelė). 3.4.2 lentelė. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius 2007 2009 m. Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009 m, proc. Lietuvos Respublika 11.958 11.350 11.121-7 Kauno apskritis 2.572 2.249 2.156-16,2 Birštono 33 31 35 6,1 Jonavos r. 231 243 213-7,8 Kaišiadorių r. 255 216 204-20 Kauno m. 665 542 581-12,6 3 paslauga teikiama nuo 2009 m. 4 paslauga teikiama nuo 2008 m. Kauno r. 514 406 362-29,6 Kėdainių r. 462 418 357-22,7 Prienų r. 207 192 193-6,8 Raseinių r. 205 201 211 2,9 Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius Lietuvos Respublika 27.881 25.483 24.222-13,1 Kauno apskritis 5.374 5.020 4.738-11,8 Birštono 81 78 80-1,2 Jonavos r. 624 649 529-15,2 Kaišiadorių r. 508 487 487-4,1 Kauno m. 1.020 946 999-2,1 Kauno r. 1.028 873 800-22,2 Kėdainių r. 1.024 1.040 878-14,3 Prienų r. 571 495 472-17,3 Raseinių r. 518 452 493-4,8 Remiantis 3.4.2 lentelėje pateiktais duomenimis, Prienų rajone socialinės rizikos šeimų skaičius 2007 2009 m. sumažėjo bene mažiausiai (mažesnis pokytis buvo tik Birštono ir Raseinių r. savivaldybėse), o socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu pasižymėjo vienu didžiausiu sumažėjimu geresni rezultatai buvo tik Kauno rajono savivaldybėje. Prienų rajone dienos užimtumo paslaugas vaikams teikia Išlaužo seniūnijos kaimų bendruomenės Šeimos dienos centras (Išlaužo pagr. mokykloje) ir Prienų bendruomenės Vaikų dienos užimtumo centras (Prienų jaunimo mokykloje). Prienų rajono dienos centrai 2007 2009 m. suteikė paslaugas 147 vaikams, 20 iš jų neįgaliems. Suteiktų socialinių paslaugų skaičius Prienų rajono savivaldybėje linkęs mažėti, tai vienas geriausių rodiklių Kauno apskrityje bei šalies mastu. 3.4.4 lentelė. Dienos centruose socialines paslaugas gavusių vaikų skaičius 2007 2009 m. Vaikai 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009, proc. Lietuvos Respublika Socialinės rizikos vaikai 9.245 6.766 6.764-26,8 Neįgalūs vaikai 2.695 2.008 2.347-12,9 Kauno apskritis Socialinės rizikos vaikai 1.898 1.502 1.151-39,4 Neįgalūs vaikai 497 309 550 10,7 Prienų r. Socialinės rizikos vaikai 50 45 32-36 Neįgalūs vaikai - - 20 - Prienų rajone veikia 1 vaikų globos įstaiga Jiezno vaikų globos namai. Įstaiga gali priimti iki 90 vaikų. 2007 m. įstaiga globojo 90, 2008 m. 82, o 2009 m. 71 vaiką. Pagalba į namus. Socialinę pagalbą į namus gavusių asmenų skaičius per

82 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 83 analizuojamą 2007 2009 metų laikotarpį žymiai išaugo. 2007 m. tokias paslaugas gavo 82 asmenys ir, lyginant su 2009 m., jų skaičius išaugo iki 142. Socialinių paslaugų, t. y. pagalbos į namus, gavėjų skaičius 2007 2009 metais augo tiek šalies, tiek apskrities mastu. 3.4.5 lentelė. Socialinę pagalbą į namus gavusių asmenų skaičius 2007 2009 m. Teritorija 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 8.189 13.262 13.554 Kauno apskritis 1.172 2.505 1.624 Birštono 135 12 13 Jonavos r. 82 69 27 Kaišiadorių r. 175 232 210 Kauno m. 316 1.553 799 Kauno r. 99 70 32 Kėdainių r. 171 195 160 Prienų r. 82 154 142 Raseinių r. 112 220 241 Socialinės pašalpos. 2009 m. Prienų r. savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms (58,7 Lt vienam gyventojui) buvo didesnės nei vidutinis šalies (56,9 Lt vienam gyventojui) ir apskrities (44,3 Lt vienam gyventojui) vidurkis. 2007 2009 m. Prienų rajono savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms padidėjo 257,4 proc. (apskrities 251 proc., Lietuvoje šios išlaidos išaugo 265,7 proc.). Tai buvo vidutinis rodiklis tarp visų apskrities savivaldybių. Vertinant socialinių išmokų išlaidas vienam gyventojui, Prienų rajone nagrinėjamu laikotarpiu jos buvo vidutinės apskrityje. Išmokų dydis mažesnis buvo Kauno mieste bei Kauno ir Kaišiadorių rajonuose. Itin išaugusios savivaldybių išlaidos socialinėms pašalpoms būdingos visai šaliai. 3.4.6 lentelė. Savivaldybių biudžetų išlaidos socialinėms pašalpoms Teritorija / Metai Iš viso Pokytis 2007 2008 2009 2007 2009 m., proc. Socialinės pašalpos, tūkst. Lt. Lietuvos Respublika 52.134,6 78.927,3 190.660,2 265,7 Kauno apskritis 8.471,3 12.792,7 29.736 251,0 Birštono 73,5 112,2 379,8 416,7 Jonavos r. 2.060,5 2.901 5.266,4 155,6 Kaišiadorių r. 354,7 580 1.584,5 346,7 Kauno m. 2.562,1 3.580 9.397,3 266,8 Kauno r. 538 664,7 1.852 244,2 Kėdainių r. 1.044,9 1.784,4 4.578,4 338,2 Prienų r. 547,8 1.019,8 1.957,9 257,4 Raseinių r. 1.289,6 2.150,7 4.719,7 266,0 Vienam gyventojui tenka socialinių pašalpų, Lt Lietuvos Respublika 15,4 23,4 56,9 269,5 Kauno apskritis 12,5 19 44,3 254,4 Teritorija / Metai Iš viso Pokytis 2007 2008 2009 2007 2009 m., proc. Birštono 14 21,3 73 421,4 Jonavos r. 39,7 56,1 101,9 156,7 Kaišiadorių r. 9,8 16,2 44,5 354,1 Kauno m. 7,2 10,1 26,7 270,8 Kauno r. 6,3 7,7 20,9 231,7 Kėdainių r. 16,4 28,3 73,2 346,3 Prienų r. 16,1 30,4 58,7 264,6 Raseinių r. 30,4 51,3 114,3 276,0 2007 m. Kauno apskrityje socialines pašalpas gavo 5.955 asmenys, 2009 m. socialinių pašalpų gavėjų skaičius išaugo iki 11.321 asmenų (90,1 proc.). 2007 m. Prienų r. savivaldybėje socialines pašalpas gavo 419 asmenų, o 2009 m. gavėjų skaičius išaugo iki 821 asmens (95,9 proc.). Tos pačios tendencijos pastebimos ir šalies mastu socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus augimas buvo didesni nei Prienų rajono ir Kauno apskrities. 3.4.7 lentelė. Socialinių pašalpų gavėjų skaičius Teritorija 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 36.621 37.292 73.512 Kauno apskritis 5.955 6.138 11.321 Prienų r. 419 525 821 3.5. VIEŠASIS SAUGUMAS Viešojo saugumo sritis apima viešosios tvarkos užtikrinimą, vidaus tarnybos valdymą, priešgaisrinę bei civilinę saugą ir gelbėjimo darbus, valstybės sienos apsaugą, migracijos (išskyrus ekonominę migraciją), ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvartos kontrolę, saugomų objektų ir saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsaugą, rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui nustatymo ir vertinimo organizavimą ir koordinavimą. Viešasis saugumas yra esminė sąlyga ir užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Nusikalstamumas Lietuvoje išlieka didelė socialinė problema. Remiantis Statistikos departamento duomenimis 2007 2010 metais Prienų rajone buvo stebimas nusikalstamų veikų skaičiaus didėjimas: 2007 m. buvo užregistruota 455 nusikalstamos veikos, o 2010 m. 624, taigi nagrinėjamu laikotarpiu nusikalstamų veikų skaičius padidėjo 37,14 proc. Šiam pokyčiaui daugiausia įtakos turėjo Lietuvoje buvusi ekonominė krizė ir aukštas nedarbo lygis.

84 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 85 700 600 500 400 3.5.1 pav. Nusikalstamų veikų skaičiaus kitimas Prienų r. 2007 2010 m. 455 457 2007 2008 2009 2010 553 2007 2009 m. 100.000 gyventojų tenkantis nusikalstamų veikų skaičius Prienų rajone išaugo 23,77 proc.: nuo 1.346 veikų 2007 m. iki 1.666 veikų 2009 m. Nusikalstamų veikų skaičiaus augimas taip pat stebimas šalyje (14,05 proc.), apskrityje (12,39 proc.), Birštono (100,43 proc.), Kaišiadorių r. (1,41), Kauno m. (12,55 proc.), Kauno r. (24,58 proc.), Kėdainių r. (15,61 proc.) bei Raseinių r. (14,81 proc.), išskyrus Jonavos r., kurioje nagrinėjamu laikotarpiu nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 6,97 proc. 3.5.2 pav. 100.000 gyventojų tenkantis užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius 2007 2010 m. 624 vagysčių (baudžiamieji nusižengimai) jų buvo užfiksuota po 1. 3.5.1 lentelė. Nusikalstamų veikų sudėtis Prienų rajone, 2010 m. Nusikalstamos veikos pavadinimas Skaičius Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai) 1 Nužudymai 1 Transporto priemonių vagystės (baudžiamieji nusižengimai) 1 Sunkūs sveikatos sutrikdymai 2 Išžaginimai ir pasikėsinimai 4 Automobilių vagystės 8 Plėšimai 10 Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai 17 Transporto priemonių vagystės (nusikaltimai) 24 Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai 28 Vagystės (baudžiamieji nusižengimai) 28 Viešosios tvarkos pažeidimai (nusikaltimai) 33 Vagystės iš gyvenamųjų patalpų 50 Baudžiamieji nusižengimai 66 Vagystės (nusikaltimai) 262 2009 2008 2007 1.403 1.666 1.868 2.111 2.159 2.879 2.372 2.241 2.477 2.492 1.209 1.366 2.044 1.910 2.537 2.339 2.543 1.147 2.248 2.325 1.222 1.346 1.826 1.733 2.558 2.333 2.409 932 2.204 2.185 0 500 1.000 1.500 2.000 2.500 3.000 Raseinių r. Prienų r. Kėdainių r. Kauno r. Kauno m. Kaišiadorių r. Jonavos r. Birštono Kauno apskritis Lietuvos Respublika Nepilnamečių asmenų nusikalstamumas Prienų rajone 2007 2010 m. kito netolygiai. 2007 2009 m. šis rodiklis mažėjo, o 2010 m. vėl išaugo (3.5.2 lentelė). Nagrinėjamu laikotarpiu nepilnamečių asmenų nusikalstamumas Prienų rajone sumažėjo 2,78 proc. šalyje 11,4 proc. Tuo tarpu Kauno apskrityje nepilnamečių asmenų padarytų nusikalstamų veikų skaičius šiuo laikotarpiu išaugo 8,26 proc. Dižiausias procentinis augimas Kauno apskrityje fiksuojamas Kėdainių r. ir Birštono savivaldybėse. 3.5.2 lentelė. Nepilnamečių asmenų padarytos nusikalstamos veikos, 2007 2010 m. Teritorija 2007 2008 2009 2010 Pokytis proc. Lietuvos Respublika 4.051 4.325 4.023 3.589-11,4 Kauno apskritis 811 858 868 878 8,26 Birštono 2 5 4 4 100 Jonavos r. 131 134 107 115-12,21 Kaišiadorių r. 37 43 54 47 27,03 Kauno m. 411 406 454 421 2,43 Kauno r. 101 131 93 97-3,96 Kėdainių r. 61 69 78 115 88,52 Prienų r. 36 34 28 35-2,78 Raseinių r. 32 36 50 44 37,5 Dažniausiai registruojamos nusikalstamos veikos Prienų rajone 2010 metais buvo vagystės (262), baudžiamieji nusižengimai (66) ir vagystės iš gyvenamųjų patalpų (50). Mažiausiai buvo užregistruota nužudymų, nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai), bei transporto priemonių 2007 2010 m. Prienų r. ištirtų nusikalstamų veikų dalis labai svyravo: 2007 m. buvo ištirta 51 proc. nusikalstamų veikų, 2008 m. 60 proc., 2009 m. 46 proc., o 2010 m. 50 proc. Bendrai nagrinėjamu laikotarpiu ištirtų nusikalstamų veikų dalis sumažėjo 1 procentiniu punktu.

86 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 87 65 60 55 50 45 40 2007 2010 m. Prienų r. ištirtų nusikalstamų veikų dalis, proc. 51 60 2007 2008 2009 2010 46 Vertinant ištiriamų nusikalstamų veikų dalį, neatsiejamas ir policijos pareigūnų skaičius. 2007 m., Prienų policijos komisariato duomenimis, rajono saugumą užtikrino 116 policijos pareigūnų (tiek užimtų etatų), 2009 m. jų buvo 89. Tai iš dalies turi įtakos ištiriamų nusikaltimų skaičiui, nes padaromų nusikalstamų veikų skaičius auga, tačiau joms tirti skiriamos mažesnės policijos pareigūnų pajėgos. Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai, vykdydami eismo priežiūrą magistraliniuose, krašto ir vietiniuose keliuose, per 2007 metus patikrinimui sustabdė 3.458 transporto priemones. 2.567 transporto vairuotojai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. 2010 m. I pusmetį patikrinimui sustabdyta 2.581 transporto priemonė. 1.281 transporto vairuotojai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Kauno apskrities VPK Prienų r. PK policija žada ir toliau skirti didelį dėmesį avaringumo mažinimui. Praėjusiais metais pasikeitus techninių eismo įvykių įforminimo tvarkai, atsirado daugiau galimybių eismo priežiūrą vykdantiems pareigūnams skirti gausesnes pajėgas prevencinėms priemonėms vykdyti. Aktyvus policijos prevencinis darbas ir bausmių už Kelių eismo taisyklių pažeidimus sugriežtinimas turėjo teigiamą poveikį sprendžiant avaringumo keliuose problemas. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-08-03 įsakymo Nr. 5-V-520 1.4.4 punktu, nuo 2010 m. sausio 1 d. panaikinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato areštinė. Sulaikyti, suimti, nuteisti asmenys yra laikomi Kauno apskr. VPK areštinėje. Teigiamą įtaką policijos veiklai daro aktyvus tarpžinybinis bendradarbiavimas su Prienų rajono savivaldybės teritorijoje veikiančiomis teisėsaugos institucijomis. Gerėjantys tarpžinybiniai santykiai su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiomis prokuratūromis padeda spręsti problemas ikiteisminio tyrimo srityje, priimti bendrus sprendimus dėl darbo gerinimo. 50 Vyriausybės patvirtintų programų, skirtų užtikrinti efektyvią kovą su nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, nelegalia prekyba narkotikais ir kitomis nusikalstamomis veikomis, vykdymui. Tam tikru rizikos veiksniu asmens ir visuomenės saugumui yra nepakankamas viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų finansavimas. Daugumos šių institucijų asignavimai mažėjo. Tai turėjo neigiamos įtakos tiek institucijų veiklos efektyvumui, tiek viešojo saugumo būklei apskritai. Nors pastaraisiais metais finansavimo padėtis šiek tiek pagerėjo, lėšų trūkumo problema vis dar išlieka aktuali, ypač policijai, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyboms. Dėl sumažėjusio finansavimo policijos numatytoms priemonėms įgyvendinti nukentėjo policijos veiklos rezultatyvumas bei efektyvumas, kartu ir teikiamų paslaugų gyventojams kokybė. Dėl nepakankamo policijos įstaigų finansavimo Kauno apskrities VPK Prienų r. PK buvo mažintas pareigybių skaičius, netolimoje ateityje nenumatoma priimti naujų darbuotojų, todėl didėja darbo krūviai. Gaisrai. Prienų rajoną aptarnauja Prienų rajono priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Stakliškių gelbėtojų komanda. 2007 2010 m. gaisrų skaičius Prienų rajone sumažėjo 12,43 proc.: nuo 177 gaisrų 2007 m. iki 155 gaisrų 2010 m., nors 2009 m. buvo stebimas gaisrų skaičiaus padidėjimas (178 gaisrai). 180 175 170 165 160 155 150 3.5.1 pav. Gaisrų skaičius Prienų rajone 2007 2010 m. 177 168 2007 2008 2009 2010 Gaisruose žuvusių asmenų skaičius Prienų rajono savivaldybėje nagrinėjamu laikotarpiu žymiai sumažėjo: nuo 8 asmenų 2007 m. iki 2 asmenų 2010 m. (-75 proc.) Apskrityje, kaip ir Prienų rajone, užregistruotas mažesnis gaisruose žuvusių asmenų skaičius: 2007 m. žuvo 64 asmenys, o 2010 m. 49 (-23,44 proc.). Šalyje šis rodiklis taip pat mažėjo: nuo 297 žuvusių asmenų 2007 m. iki 233 asmenų 2010 m. (-21,55 proc.). 3.5.3 lentelė. Gaisruose žuvusių asmenų skaičius 2007 2010 m. Teritorija 2007 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 297 270 203 233 Kauno apskritis 64 46 34 49 Prienų r. 8 6 2 2 178 155 Sunki šalies ekonominė būklė šalyje turi tiesioginės įtakos Kauno apskrities VPK Prienų r. PK parengtų prevencinių programų įgyvendinimui, Lietuvos Respublikos

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 89 ir laisvalaikio centras, Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centras ir Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras. Prienų kultūros centras pastatytas ir pradėjo veikti 1991 m. Pagal užsiėmimų žanrą pritaikytas choreografijos, vokalo, teatro, muzikos studijomss. Didžiojoje salėje telpa beveik 500 žiūrovų, ji turinti stacionarų scenos apšvietimą ir įgarsinimą, kino aparatūrą, mechaninę scenos įrangą, dailės studiją bei repeticijų sales: choreografijos, teatro, vokalinio dainavimo. Prie didžiosios salės yra erdvus fojė, kuriame eksponuojami meno darbai, kavinė, o mažosios salės patalpose šiuo metu įsikūręs dailės salonas Kuparas. Antrame aukšte yra diskotekų salė. Abi salės pritaikomos ir kitiems renginiams: paskaitoms, susitikimams ir kitiems renginiams. Kultūros centre dirba 13 kūrybinių darbuotojų: 2 choreografai, chorvedys, akomponiatorius, etnografas, metodininkas, įgarsinimo ir apšvietimo technikos specialistas, meno vadovas, orkestro vadovas, dailininkas, režisierius, baletmeisteris, renginių organizatorius. Kultūros centre buriasi ir dirba 15 mėgėjų meno kolektyvų, kurie ne tik šoka ir dainuoja, tačiau ir groja, vaidina, vienija vyresnio ir jaunesnio amžiaus veiklius ir iniacityvius Prienų žmones. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras (VKLC) vienija 8 koletyvus ir ansamblius Veiveriuose, Skriaudžiuose ir Juodbūdyje. Taip pat organizuoja įvairius renginius ir kultūrinius susibūrimus, rengia koncertus ir ansamblių bei kolektyvų pasirodymus. 3.6. KULTŪRA IR SPORTAS Kultūra. Kultūros plėtojimas neatsiejamai susijęs su kultūros plėtra, puoselėjimu ir kultūrinio paveldo išsaugojimu. Prienų rajono savivaldybė, siekdama skatinti savo kultūros autentiškumą, o tuo pačiu viso rajono plėtrą, siekia: kompleksiškai tvarkyti kultūros paveldo objektus ir vertybes, sudaryti sąlygas juos geriau panaudoti teikiant turizmo ir laisvalaikio paslaugas; skatinti kokybiškų privačių nakvynės ir maitinimo paslaugų plėtrą rajone; kurti ir palaikyti palankų gyvenimo ir poilsio klimatą Prienų rajone. Prienų kultūriniu gyvenimu ir veikla rūpinasi: Prienų rajono kultūros centrai; Prienų krašto muziejus ir jo filialai; Prienų rajono Viešoji biblioteka ir jos filialai. Prienų rajone veikia 5 kultūros centrai: Prienų kultūros centras, Veiverių kultūros VKLC daugiausia veikia moterų ir jaunimo bei vaikų kolektyvų. Populiariausia tarp ansamblių yra dainavimas ir šokiai. Skriaudžiuose veikiantys ansambliai populiarina kanklių muziką. Koletyvai ir ansambliai nuolat koncertuoja Prienų ir kitų rajonų šventėse ir renginiuose, dalyvauja varžytuvėse bei rengia stovyklas. Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras. Kultūros centras vienija vokalinį ansamblį Ringelė, liaudiškos muzikos kapelą, vokalinį instrumentinį kvartetą, etnografinį ansamblį Dūmė, kuriame yra liaudiškų šokių kolektyvas ir instrumentinė grupė bei šiuolaikinių šokių grupė Fidema. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras. Kultūros centras nuolatos bendradarbiauja su seniūnija, Jiezno gimnazija, parapija ir vaikų muzikos mokykla. Centras jungia ne tik aukšto lygio meno kolektyvus, tačiau ir vietos bendruomenės organizacijas. Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centras. Kultūros centre dirbantys trys meno vadovai vadovauja kapelai, etnografiniam ansambliui, humoro grupei Geluonys, mišriam vokaliniam ansambliui, duetui, dainuojamosios poezijos trio, vaikų bei paauglių šokių kolektyvams. Kultūros centras nuolat bendradarbiauja su Stakliškių mokykla, sporto klubu bei kitomis rajonų kultūros įstaigomis ir centrais. Pagrindinės kultūros ir laisvalaikio centrų veiklos kryptys: Tiria ir tenkina rajono gyventojų kultūrinius poreikius; rūpinasi įvairių kultūros žanrų gyvybingumu; teikia metodinę ir praktinę paramą rajono kultūros įstaigų darbuotojams ir pavieniams asmenims.

90 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 91 Kaupia medžiagą apie neprofesionalią kultūros veiklą, organizuoja seminarus kultūros srities specialistams; rūpinasi kultūrinio paveldo rinkimu ir išsaugojimu. Organizuoja rajono šventes, festivalius, apžiūras, konkursus. Kaupia vaizdo, garso, fotografuotą ir rašytinę medžiagą. Prižiūri, atnaujina ir nuomoja scenos įrangą, technines priemones. Bendrauja ir palaiko ryšius su respublikos meno kolektyvais, dalyvauja kultūros akcijose respublikoje ir už jos ribų; organizuoja valstybinių švenčių, reikšmingų datų paminėjimą, rajono ir miesto įvairių žanrų renginius. Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, 2009 m. Prienų rajone iš viso veikė 57 mėgėjų meno kolektyvai, kuriuose dalyvių skaičius siekė 600 (3.6.1 lentelė). 2007 2009 m. Prienų rajono meno kolektyvų ir dalyvių skaičius yra smarkiai sumažėjęs. 2007 m. veikė 75, o 2009 m. tik 57 meno kolektyvai, kurie jungė 854 asmenis 2007 m., ir jau tik 600 asmenų 2009 m. Šie neigiami pokyčiai (-24 proc.) yra vieni didžiausių apskrityje (išskyrus Kauno m. savivaldybę), taip pat smarkiai lenkia ir šalies vidurkį (-7,7 proc.). Teritorija 3.6.1 lentelė. Mėgėjiškų meno kolektyvų veikla Mėgėjų meno kolektyvų skaičius Pokytis 2007 2009 m., proc. Dalyvių skaičius 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009 m., proc. Lietuvos Respublika 4.924 4.519 4.544-7,7 62.963 58.841 59.265-5,9 Kauno apskritis 748 700 702-6,1 9.583 8.699 8.921-6,9 Birštono 17 15 18 5,6 256 234 266 3,9 Jonavos r. 89 85 88-1,1 1.341 1.273 1.315-2,9 Kaišiadorių r. 110 92 92-19,6 1.166 931 1.261-8,2 Kauno m. 25 23 13-48 712 718 362-49,2 Kauno r. 206 205 207 0,5 2.799 2.653 2.837 1,4 Kėdainių r. 112 128 119 6,3 1.220 1.392 1.359 11,4 Prienų r. 75 48 57-24 854 575 600-29,7 Raseinių r. 114 104 108-7,9 1.235 923 921-25,4 Prienų krašto muziejus veikia nuo 1995 metų. Septyniolikoje įrengtų muziejaus ekspozicijų ir fonduose saugoma apie 20 tūkstančių eksponatų. Veikia krašto istorijos, tautodailės, etnografijos, sportinės aviacijos ir oreivystės, kultūros ir švietimo, rašytojų, mokslo ir meno veikėjų, sakralinė ekspozicijos. Muziejus turi 4 padalinius: Skriaudžių buities muziejus; Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus; Šilavoto Davatkynas ; Veiverių krašto istorijos atminties, partizano Juozo Lukšos-Daumanto ekspozicija. Muziejus taip pat globoja visuomeninius muziejus: Pakuonio pagrindinės mokyklos istorijos muziejų; Knygnešio Povilo Garmaus muziejų (Prienų Revuonos vidurinė mokykla); Stakliškių seniūnijos visuomeninį muziejų; Stakliškių vidurinės mokyklos istorijos muziejų; Šilavoto pagrindinės mokyklos istorijos muziejų. 2010 m. parengtas Prienų estrados projektas, kurio metu bus atnaujinta Prienų estrada ir pritaikyta įvairiems rajono renginiams ir miesto šventėms. Muziejus vykdo edukacines programas Lino kelias iki staklių,,,pasakų pasauly, Krašto tautodailė ir verslai, Nepriklausomybės kovos, krašto savanoriai ir partizanai, Kraštiečiai žodžio meistrai, Močiutes seklyčia, Senųjų rankdarbių praktikumai, Partizanų dainų rinkimas ir sklaida,,,partizaninių kovų vietų įamžinimas (etninės kultūros gyvosios tradicijos sklaida) ir kt. Muziejuje organizuojamos tradicinės krašto amatų dienos bei medžio drožėjų stovyklos. Prienų rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Šiuo metu viešajai bibliotekai priklauso 2 miestelių ir 27 kaimų filialai. Tankiausias kaimo bibliotekų filialų tinklas Šilavoto ir Naujosios Ūtos seniūnijose. Rečiausias Veiverių seniūnijoje. Čia vienos bibliotekos aptarnaujamoje teritorijoje yra daugiau kaip 1.300 gyventojų. Vidutinis nuotolis tarp kaimo bibliotekų 6,5 km. Bibliotekos paslaugomis naudojasi 12.100 skaitytojų. Joje apsilanko 148.5000 lankytojų, kuriems išduodama 292.100 egz. įvairių dokumentų. Organizuojama apie 600 įvairių renginių: literatūros parodų, literatūros, muzikos vakarų, susitikimų su rašytojais ir kitais žymiais žmonėmis, viktorinų, disputų, pokalbių, knygų aptarimų, spektaklių, jubiliejinių minėjimų ir kt. Pagrindinis viešosios bibliotekos tikslas tenkinti visų savivaldybės gyventojų informacinius, kultūrinius bei savišvietos poreikius, garantuoti visos informacijos, esančios bibliotekoje, prieinamumą, formuojant universalų dokumentų fondą, sisteminant ir platinant juose užfiksuotas žinias. Bibliotekoje sumontuota technika ir įranga pritaikyta akliems ir silpnaregiams bibliotekos naudotojams. Biblioteka dalyvauja tarptautiniame projekte Bibliotekos pažangai, kurio tikslas stiprinant ir panaudojant viešųjų bibliotekų pajėgumus, pasiekti, kad Lietuvos gyventojai

92 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 93 žymiai geriau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis naudingai informacijai gauti ir bendrauti. Pateikiame duomenis apie Prienų rajono biblioteką ir jos filialus, kuriuose įgyvendinamas projektas5. 3.6.2 lentelė. Prienų rajono biblioteka ir filialai dalyvaujantys projekte Bibliotekos pažangai Bibliotekos (pagrindinės) pavadinimas Prienų r. savivaldybės viešoji biblioteka Bibliotekos (filialo) pavadinimas Adresas - Prienai, Kauno g. 2A Prienai, Kauno g. 2 Ašmintos kaimo biblioteka Ašminta Balbieriškio miestelio biblioteka Balbieriškis, Klevų g. 4 Išlaužo kaimo biblioteka Išlaužas Jiezno kaimo biblioteka Jieznas Kašonių kaimo biblioteka Kašonys Klebiškio kaimo biblioteka Klebiškis Kunigiškių kaimo biblioteka Paprūdžiai N. Ūtos kaimo biblioteka Naujoji Ūta Mozūriškių kaimo biblioteka Juodbūdis Pakuonio kaimo biblioteka Pakuonis, Sodų g. 9 Šilavoto kaimo biblioteka Šilavotas Skriaudžių kaimo biblioteka Skriaudžiai Stakliškių kaimo biblioteka Stakliškės Strielčių kaimo biblioteka Strielčiai Tartupio kaimo biblioteka Žemaitkiemis Vėžionių kaimo biblioteka Vėžionys Vyšniūnų kaimo biblioteka Vyšniūnai Šaltinis: http://www.bibliotekospazangai.lt/lists/biblioteku_sarasas/allitems.aspx Prienų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kaip ir daugelis kitų šalies bibliotekų, susiduria su knygų, kitų spaudinių fondų atnaujinimo problema. Jų dažniausiai nepakanka. Lėšas naujiems leidiniams įsigyti skiria LR Kultūros ministerija, taip pat šiam tikslui lėšas skirti gali ir savivaldybė. Kultūros paveldas. Prienų rajono kultūrinį gyvenimą galima pažinti ir per vietos kultūros paveldą. Rajono nekilnojamąjį kultūros paveldą sudaro archeologinės kultūros paveldo vertybės (piliakalniai su gyvenvietėmis, pilkapiai, kapinynai, buvusios dvarų sodybos, piliavietės), mitologinės vietos, architektūros paminklai (bažnyčios, koplyčios, sodybos, įvairūs pastatai, statinių kompleksai, ansambliai ir pan.), istorijos paminklai (kapinės, pavieniai kapai, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis), dailės paminklai (koplytėlės, koplytstulpiai, skulptūros, altoriai, altorėliai, kryžiai ir pan.). Prienų rajone yra 185 saugotini kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Sportas. Prienų rajono sporto reikalais be savivaldybės švietimo, kultūros bei sporto skyriaus, rūpinasi ir Prienų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Kūno kultūros ir 5 http://www.bibliotekospazangai.lt/apieprojekta.aspx sporto centras, organizuojanti ir koordinuojanti sportinę veiklą rajone. Sporto centro pagrindinė veikla: ieško talentingų sportininkų; vykdo mokomąjį treniruočių procesą; rengia sportininkus Sporto centro, savivaldybės, apskrities ir Lietuvos Respublikos rinktinėms; teikia mokymo įstaigoms ir organizacijoms metodinę ir organizacinę paramą kūno kultūros ir sporto klausimais; organizuoja ir vykdo rajono gyventojų sportines varžybas, sporto šventes; organizuoja treniruočių stovyklas. Sporto centre dirba 15 trenerių, iš jų 2 nacionalinės kategorijos treneriai, 4 Lietuvos sporto treneriai, 3 dirba su licenzijomis ir mokosi kūno kultūros akademijoje, 5 treneriai turi aukštąjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą. Sporto centro treneriai vykdo krepšinio, futbolo, rankinio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, irklavimo, kartingo, teniso, gimnastikos ir badmintono treniruotes. Prienų rajono sporto objektai išsidėstę netolygiai, didžiausia jų koncentracija yra Prienų mieste. Kai kurių sporto infrastruktūros objektų būklė prasta, netinkama sportinei veiklai vykdyti. Rajone nėra nei vieno lengvosios atletikos varžyboms ar kokybiškoms treniruotėms pritaikyto stadiono. Kūno kultūros ir sporto centre yra sporto salė, kurioje vyksta LKL varžybos, kuriose žaidžia Prienų krepšinio kopmanda Rūdupis. 2008 m. pradėtas įgyvendinti daugiafunkcinio sporto komplekso statybos projektas, kurį planuojama užbaigti iki 2011 m. birželio 1 d. Šioje sporto arenoje treniruosis Europos čempionato C grupės komandos. Rajono komandos ne tik dalyvauja rungtynėse bei varžybose, bet ir užima prizines vietas. Apdovanojimus iš sportinių susitikimų nuolat parsiveža žemiau įvardijamų Prienų rajono sporto šakų atstovai:6 irklavimo; lengvosios atletikos; futbolo; badmintono; teniso; smiginio; 6 Prienų rajono savivaldybės informacija

biliardo; orientavimosi; sklandymo. Už gerus treniruojamų auklėtinių rezultatus neretai apdovanojami ir sportininkų treneriai. Prienų mieste, greta Kūno kultūros ir sporto centro, yra futbolo stadionas, jame taip pat treniruojasi ir miesto lengvaatlečiai. Mieste yra 3 sporto salės: renovuota Ąžuolo pagrindinės mokyklos sporto salė; Revuonos vidurinės mokyklos sporto salė, kurią 2010 m. numatyta renovuoti, bei atnaujinta sporto salė Žiburio gimnazijoje. Mieste yra lauko žaidimų (krepšinio, futbolo, rankino) aikštelės su dirbtine danga. Sporto sales turi didžiausių seniūnijų kaimo mokyklos. Šiuo metu Jiezno gimnazijoje vyksta sporto salės renovacija, kurios metu tinkamai sutvarkytos patalpos bus pritaikytos moksleivių ir bendruomenės poreikiams. Sąlygas sportuoti turi Balbieriškio bei Išlaužo gyventojai, jų gyvenviečių mokyklų patalpose veikia sporto salės. Kitose seniūnijose reikalinga sporto salių renovacija. 15 rajono mokyklų turi stadionus, tačiau daugumos jų būklė prasta. Prienų rajone gausu sporto klubų, kur gyventojai pagal savo poreikius gali užsiimti sportine veikla. Veikiančių klubų sąrašas pateikiamas žemiau esančioje lentelėje. 3.6.3 lentelė. Sporto klubai Prienų rajone Sporto klubo pavadinimas Veiklos sritis Vieta Ąžuolas Veteranų futbolo klubas Balbieriškio sen., Prienų r. Svajonė Badmintonas Balbieriškis, Prienų r. Einiu Sporto klubas Birštonas Šventupė Sveika gyvensena Išlaužas, Prienų r. Jieznas Sporto klubas Jiezno m., Prienų raj. Uola Kultūrizmas Jiezno m., Prienų raj. Pociūnai Aviacinis sklandymas Pociūnų k., Prienų raj. Prienai Krepšinis Prienai Prienai-Valdima Futbolas Prienai Vėjas Jaunimo ir suaugusiųjų sveikatingumo ir sporto klubas Prienai Šilas Orientavimasis Prienai Prienų irklavimo klubas Irklavimas Prienai Eisas Tenisas Prienai Spektras Kovinė savigyna Prienai Versmenė Sveika gyvensena Prienai Dvidešimtukas Smiginis Prienai Šilas Sportiniai balandžiai Prienai Jaunųjų šaulių sporto klubas Jaunieji šauliai Prienai Stakliškės Sporto klubas Stakliškės, Prienų r. Šaltinis: Prienų rajono savivaldybės administracija

96 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS Laivalaikiui praleisti bei pasimėgauti aktyviu sportu Prienų rajone siūloma išskirtinė paslauga aviaturizmas. Tokias paslaugas siūlo: Pociūnų aerodromas, kuriame laukiami mėgėjai bei patyrę aviatoriai. Įmonės siūlomos paslaugos: šiuolaikinis lėktuvų kilimo ir nusileidimo takas, didžiulis angaras aviatechnikai saugoti, licencijuota sklandytuvų gamyba ir remontas bei mažųjų lėktuvų techninė apžiūra ir remontas. Paslaugos turistams: kavinė, sauna, nakvynė ir konferencijų salė, muzikos mėgėjams kasmetiniai Pažaislio muzikos festivaliai. Pociūnų aerodrome taip pat yra įsikūrę Kauno parašiutininkų sporto klubas ir Kauno apskrities aviacijos sporto klubas. Kauno parašiutininkų sporto klubas siūlo pajusti svaiginantį aukštį, šuolius parašiutu ir skrydžius lėktuvu, kopimą uola ir skrydį oro tiltu, ekstremalių kliūčių ruožą virvių kursas. Patyrę instruktoriai ir sportininkai pademonstruos kvapą gniaužiančius skrydžius ir nusileidimus parašiutais. Kauno apskrities aviacijos sporto klubas. Klube galima sklandyti klubo ar savo sklandytuvais, kurie pakeliami lėktuvu arba specialiu čia esančiu keltuvu. Norintiems išmokti sklandymo meno ar pajusti tylą paukščio skrydžio aukštyje, visuomet padės patyrę instruktoriai. Galima pamatyti įvairiausių modelių pasaulio bei Lietuvos sklandytuvų. Oro taksi siūlo pažintines keliones įvairiais maršrutais virš unikalių didžiųjų ir mažųjų Nemuno kilpų bei virš visos Lietuvos. Tai puiki proga pamatyti pačius gražiausius Lietuvos gamtos kūrinius iš paukščio skrydžio. Šiam klubui patikėta rengti Europos ir Pasaulio čempionatus: 2001 metais Pociūnuose vyko pirmasis Pasaulio moterų sklandymo čempionatas, 2004 ir 2007 metais Europos vyrų sklandymo čempionatai. Pateikiame 2007 2009 m. duomenis apie sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičių. 3.6.4 lentelė. Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius 2007 2009 m. Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007-2009 m., proc. Lietuvos Respublika 895.224 879.631 767.225-14,3 Kauno apskritis 162.532 169.607 150.652-7,3 Birštono 3.137 12.026 4.090 30,4 Jonavos r. 15.091 12.303 12.348-18,2 Kaišiadorių r. 6.037 7.116 3.000 50,3 Kauno m. 99.243 92.309 84.937-14,4 Kauno r. 28.088 28.157 27.115-3,5 Kėdainių r. 8.715 10.126 10.402 19,3 Prienų r. - 3.474 3.805 9,6 Raseinių r. 2.221 4.096 4.955 23,1 Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius 2007 2009 šalyje ir apskrityje mažėjo. Dėl finansavimo stokos sportinių veiklų kiekis sumažėjo. Prienų rajone, nors ir trūksta sportinei veiklai vystyti tinkamos infrastruktūros (sporto salių, stadionų), tačiau asmenų, užsiimančių sportine bei sveikatingumo veikla, skaičius išaugo 9,6 proc.

98 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 99 3.7. SOCIALINĖS APLINKOS SSGG STIPRYBĖS Švietimas Pakankamai išplėtotos ir prieinamos švietimo paslaugos. Aukšta kvalifikacija pasižymintys rajono pedagogai. Pakankami mokymo priemonių ištekliai. Galimybė įgyti specialybę ir profesinį išsilavinimą. Užimtumas ir nedarbas Didelis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Sveikatos apsauga Pakankamai išvystytas sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių skaičius. Didėjantis gimstamumas bei mažėjantis mirtingumas. Socialinė apsauga Mažėjantis socialinės rizikos šeimų ir vaikų jose skaičius. Vieni geriausių rodiklių pagal suteiktų socialinių paslaugų skaičių. Pakankamas kiekis socialines paslaugas teikiančių įstaigų. Viešasis saugumas Mažėjantis gaisrų ir gaisruose žuvusių asmenų skaičius. Kultūra ir sportas Pakankamas kultūros bei sporto įstaigų skaičius. Didelis meno kolektyvų skaičius. Rajone plėtojamos įvairios sporto šakos. Didėjantis sporto renginių dalyvių skaičius. Statomas daugiafunkcinis sporto kompleksas. SILPNYBĖS Švietimas Mažėjantis mokinių skaičius. Mažėjantis pedagogų skaičius. Nepakankamai išvystyta švietimo įstaigų infrastruktūra. Nepakankamas švietimo įstaigų finansavimas. Užimtumas ir nedarbas Didelis bedarbių skaičius. Mažiausias vidutinis bruto atlyginimas. Sveikatos apsauga Mažėjantis gydytojų skaičius. Didelis mirtingumo procentas nuo kraujotakos sistemos ligų. Vienas didžiausių mirtingumų nuo piktybinių navikų. Socialinė apsauga Didėjantis socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius. Viešasis saugumas Didėjantis nusikalstamumas. Kultūra ir sportas Mažas kultūrinės veiklos finansavimas. GALIMYBĖS Švietimas Švietimo įstaigų modernizavimas, techninės bazės atnaujinimas ir veiklos tobulinimas. STIPRYBĖS Užimtumas ir nedarbas Efektyvus darbo rinkos priemonių panaudojimas, mažinant nedarbą. Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą. Bedarbių integravimo į darbo rinką verslumo ugdymo bei mokymo paslaugų plėtra. Sveikatos apsauga Sveikos gyvensenos mokymas ir žalingų įpročių prevencija. Informacinių sistemų sveikatos priežiūros įstaigose diegimas, gerinant paslaugų prieinamumą. Sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimas, renovavimas, techninės bazės atnaujinimas. Socialinė apsauga Savivaldybės institucijų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis ir vietos bendruomene vystymas. Socialinių paslaugų plėtra ir kokybės gerinimas. Viešasis saugumas Viešojo saugumo užtikrinimas didinant patruliuojančių policijos pareigūnų darbo efektyvumą. Kultūra ir sportas Naujos sporto infrastruktūros kūrimas ir esamos modernizavimas bei materialinės bazės gerinimas. Kultūros įstaigų modernizavimas ir materialinės bazės gerinimas. GRĖSMĖS Švietimas Mažėjantis besimokančių asmenų skaičius. Užimtumas ir nedarbas Mažėjantis kvalifikuotų darbuotojų skaičius. Darbo jėgos nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir poreikių. Sveikatos apsauga Didėjantis sveikatos priežiūros paslaugų poreikis dėl senstančių gyventojų ir didėjančio sergamumo. Socialinė apsauga Didėjantis socialinių paslaugų ir pašalpų poreikis. Viešasis saugumas Didėjantis nusikalstamumas dėl augančio nedarbo ir mažėjančių gyventojų pajamų. Kultūra ir sportas Sumažėjęs kultūros ir sporto renginių skaičius. Kultūros ir sporto specialistų skaičiaus mažėjimas.

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 101 IV. INFRASTUKTŪRA IR APLINKOS APSAUGA 4.1 MIŠKŲ ŪKIS Prienų rajono miškų urėdijos teritorijoje yra 32.174 ha miškų. Daugiausia 20.275 ha yra valstybiniai, 11.374 ha privatūs bei skirti nuosavybės teisių atkūrimui ir 525 ha kitų naudotojų. Valstybiniai miškai suskirstyti į 8 girininkijas: Balbieriškio, Birštono, Išlaužo, Meškapievio, N. Ūtos, Prienų, Šilavoto ir Verknės. Pastarosios padalintos į 20 eiguvų. Urėdijos veikla: miško apsauga, priežiūra, medynų ugdymas, atkūrimas (kasmet pasodinama apie 140 ha miško), medienos paruošos (paruošiama apie 80 tūkst. m3 medienos per metus), priešgaisrinė apsauga. Į urėdijos teritoriją patenka didžioji dalis Nemuno kilpų regioninio parko 12.614 ha, nedidelė dalis Aukštadvario regioninio parko, trys valstybiniai draustiniai: Ąžuolų botaninis 268 ha, Alšios hidrografinis 161 ha, ir paprastosios pušies genetinis draustinis 150 ha. Visi miškai suskirstyti į grupes ir pogrupius. I grupės miškų urėdijos teritorijoje nėra, II grupės miškai užima 2.635 ha (13 proc.), III grupės 4.610 ha (23 proc.), o IV grupės sudaro didžiausią dalį 12.515 ha. Miško žemė užima 19.760 ha arba 97 proc. bendro ploto. Medynai užima 18.895 ha arba 96 proc. miško žemės ploto, o neapaugusi mišku žemė tik 346 ha arba 2 proc. Ne miško žemės yra 515 ha. Kultūrinės kilmės medynų ir miško želdinių yra 44 45 ha (24 proc. medynų ploto). Urėdijos miškuose vyrauja spygliuočiai medynai, kurie sudaro 68 proc. viso medynų ploto, kuriame atitinkamai pasiskirsto pušynai, sudarantys 41 proc., ir eglynai, užimantys 26 proc. Ketvirtadalį užima minkštieji lapuočiai. Bendras medynų tūris 4.679,8 tūkst. m 3. Vidutinis medynų amžius 59 metai, skalsumas 0,7, bonitetas 1,4. Vidutinis visų medynų tankumas 1 ha 248 m 3, brandžių medynų 331 m 3, einamasis prieaugis 6,9 m 3. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti 66 proc. likvidinės medienos, ugdymo kirtimais 14 proc., sanitariniais 17 proc. Pagrindinių kirtimų normai apskaičiuoti III ir IV grupės miškuose taikomi kirtimo amžiai, pagrįsti miškininkystės ekonominiais ir ekologiniais reikalavimais, o II grupės miškuose vykdomiems neplyniems kirtimams gamtinės brandos amžiai. Prienų rajono miškingumas 2007 2009 m. kito nežymiai: 2007 m. miškai užėmė 27,6 proc. rajono teritorijos, 2009 m. 27,7 proc. Miškingumo rodiklis 2007 2009 m. Kauno apskrityje nekito (29,6 proc.), Lietuvoje kilo nuo 32,8 proc. 2007 m. iki 33,1 proc.

2009 m. Tai rodo, kad nacionaliniu mastu yra svarbus miškų plotų atstatymas ir plėtra medienos pramonės, prekybos ir aplinkos kokybės gerinimo tikslais. Sodmenų auginimas. Miško sodmenų auginimas Urėdijoje prasidėjo kartu su dirbtiniu miško sodinimu. Tam reikėjo įrengti miško daigynus, patys pirmieji buvo vadinami eigulių daigynėliais ir užėmė vos kelis arus. 1939 m. urėdijoje miško daigynai nesiekė 1 ha. Daigynuose buvo auginami 1 metų pušų ir 2 3 metų eglių sėjinukai. Didėjant miško sodinimo mastams, daigynų plotai didėjo. 1970 2000 metais miško želdymo mastai buvo beveik pastovūs, todėl daigyno plotas buvo 2,3 ha. 2001 metais smarkiai išaugus želdinimo mastams, daigyno plotas išaugo iki 5,3 ha. Jame augo 0,8 mln. vienetų pušies ir eglės sėjinukų bei 0,9 mln. eglės sodinukų. 2003 m. patvirtinus Lietuvos miškingumo didinimo programą, miško daigynų dislokacija buvo pakoreguota pagal želdinimo apimtis. Planuojama, kad 2002 m. urėdija želdys 256 ha, todėl daigynų poreikis gali išaugti iki 10,5 ha. Tačiau stambinant daigynus, manoma, jog Prienų urėdiją sėjinukais ir sodinukais aprūpins Dubravos miško daigynas. Prienų urėdijos miškai priskiriami Pietryčių Lietuvos mišrių pušies ir eglės gamtiniam našumo rajonui, kuris skirstomas į tris parajonius. Urėdijos miškai priskirti labai našių pušies ir eglės miškų parajoniui. 4.2. APLINKOS TARŠA Prienų rajono aplinka švari, saugi, patogi. Pagrindiniai taršos šaltiniai yra didžiuosiuose miestuose ir pramonės centruose. Didžiausi teršėjai transportas, energetika ir pramonė. Daugumos pramonės įmonių ir energetikos objektų emisija sumažėjo dėl gamybos apimčių mažėjimo bei kuro rūšies pakeitimo. Daugelio energetikos objektų katilinėse vietoje skysto kuro daugiau buvo deginama dujų. Kai kuriose įmonėse buvo įdiegtos gamtosauginės taršą mažinančios. Kitas svarbus faktorius, nuo kurio priklauso oro kokybė Lietuvos miestuose ir pramonės centruose, yra meteorologinės sklaidos sąlygos. Dėl intensyvios ciklonų veiklos Lietuvoje vyrauja penkios teršalų sklaidai įtaką darančios sąlygos nepastovūs, dažnai besikeičiantys, vėjuoti orai, dažni krituliai greitai išsklaido arba išplauna, nusodina orą teršiančias medžiagas. Žemiau esančioje lentelėje pateikiame 2007 2009 m. duomenis apie išmestų teršalų kiekį kilogramais, tenkantį 1 km 2, pagal šalies, apskrities bei apskrities savivaldybių duomenis.

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 105 savivaldybėse. Prienų r. buvo viena iš trijų apskrities savivaldybių, kuriose ši tarša padidėjo. 4.2.2 lentelė. Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Prienų r., t Prienų r. 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009m., proc. Visi teršalai 172,3 187,9 177,3 2,9 Kietosios medžiagos 17,9 46,3 51,6 188,3 Dujinės ir skystosios medžiagos 154,4 141,6 125,7-18,6 Sieros dioksidas 9,9 2,8 2,5-74,8 Azoto oksidai 19,8 17,5 16,9-14,7 Anglies monoksidai 124,4 120,9 106-14,8 Lakūs organiniai junginiai 0,3 0,4 0,3 0 Fluoras ir kiti teršalai 0 0 0 0 Pagal išmetamų teršalų kiekius, tenkančius vienam gyventojui, tik kietosios medžiagos viršija šalies vidurkį. Kitų teršalų išmetama gerokai mažiau nei šalies vidurkis. Tačiau, žvelgiant į kitų apskrities savivaldybių rezultatus, matoma, kad Prienų rajono savivaldybė yra viena mažiausiai aplinką teršiančių savivaldybių Kauno apskrityje. 4.2.3 lentelė. Dujinių ir skystųjų teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 4.2.1 pav. Išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 km 2,kg Teritorija / Metai 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 1.111 1.090 988 Kauno apskritis 1.845 1.375 1.281 Birštono 782 485 552 Jonavos r. 5.722 2.921 3.049 Kaišiadorių r. 272 306 316 Kauno m. 30. 035 24. 235 20. 666 Kauno r. 317 301 265 Kėdainių r. 2.037 1.878 1.716 Prienų r. 167 182 172 Raseinių r. 225 241 240 Bendra teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 2009 m. Prienų r. savivaldybėje sudarė 177,3 tonas (1,7 proc. viso Kauno apskrityje susidariusio kiekio). 2007 2009 m. pastebimas padidėjęs teršalų kiekis, tenkantis 1 km 2, Prienų rajone šis rodiklis nežymiai pakilo apie 2,9 proc. Prienų rajone nevykdoma intensyvi pramonės veikla, todėl užterštumo padidėjimas sietinas su globaliniais procesais, teršalai galėjo patekti iš kitų, pramoninių, rajonų. Kauno apskrityje ir Lietuvoje šis rodiklis sumažėjo atitinkamai 30,6 ir 11,1 proc. Teršalų emisijos į atmosferą kiekis mažėjo ir kitose apskrities Teritorija / Metai Tonomis 2007 2008 2009 Pokytis 2007 2009 m., proc. Lietuvos Respublika 68.430,5 67.072,6 60.982-10,9 Kauno apskritis 13.608,4 10.023,1 9.291,3-31,7 Birštono 94,4 58,3 66-30,1 Jonavos r. 4.768,6 2.260,2 2.318,7-51,4 Kaišiadorių r. 229,6 258,9 285,7 24,4 Kauno m. 4.427,1 3.560,4 3.078,4-30,5 Kauno r. 413,5 418,7 367-11,2 Kėdainių r. 3.227,7 2.992,3 2.718,6-15,8 Prienų r. 154,4 141,6 125,7-18,6 Raseinių r. 293,1 332,7 331,2 13 Dujiniai ir skystieji teršalai sudarė 70,9 proc. viso 2009 m. Prienų r. savivaldybėje susidariusių teršalų kiekio arba 1,4 proc. viso apskrities dujinių ir skystųjų teršalų kiekio. Tai mažiau nei vidutiniškai apskrityje, kur dujiniai ir skystieji teršalai sudarė 89,7 proc. visų teršalų, ir Lietuvoje, kur šių teršalų dalis buvo 94,5 proc. Prienų rajone veiklos nevykdo įmonės, kurios savo gamybos ar gavybos procesu terštų aplinką. Didžiausi teršalų kiekiai rajoną pasiekia dėl globalių veiksnių vyraujančių vėjų.

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 107 4.3.1 lentelė. Paimto ir sunaudoto vandens kiekis 2007 2009 m. tūkst. m 3 4.3. VANDENS TIEKIMAS IR VALYMAS Prienų rajonas gali pasigirti mineralinio vandens ištekliais, kurie yra aptikti Stakliškių apylinkėse. Natūralūs Stakliškių mineralinio vandens šaltiniai žinomi nuo senų laikų. Dar XVII amžiuje buvo bandoma išgauti iš jų druską. Dabartiniu metu Prienų rajono požeminio vandens poreikiai yra visiškai patenkinami. Tačiau tolimesnis aprūpinimas kokybišku požeminiu vandeniu priklauso nuo požeminio vandens apsaugos. Tiek Prienų rajono, tiek apskrities bei šalies paimto ir sunaudoto vandens rodikliai didėjo, tačiau, priešingai nei apskrityje ar šalyje, Prienų rajone kitimas buvo ne toks žymus. Tai galima sieti su pramonės plėtros gamybos apimčių augimu apskrityje bei šalyje. Prienų rajonas, nepasižymintis pramonės srities plėtra, nepasižymėjo dideliu rodiklių kilimu. Žemiau pateikiame duomenis apie paimto, sunaudoto vandens kiekį Kauno regiono savivaldybėse. Teritorija / Metai 2007 2008 2009 Paimta vandens, tūkst. m 3 Lietuvos Respublika 4.528.289,9 4.698.043,5 5.360.202,8 Kauno apskritis 2.344.743,6 2.517.698 3.037.737,9 Birštono 248,3 259,6 240,6 Jonavos r. 17.983 16.456 12.506 Kaišiadorių r. 2.280.955 2.456.140 2.981.807 Kauno m. 25.825 25.079 23.565 Kauno r. 1.864 1.791 1.706 Kėdainių r. 8.631 7.639 8.588,4 Prienų r. 4.227,8 5.001,4 4.250,9 Raseinių r. 5.009,5 5.332 5.074 Sunaudota vandens, tūkst. m 3 Lietuvos Respublika 4.494.461,4 4.665.799,9 5.329.713,2 Kauno apskritis 2.334.774,9 2.507.442,6 3.028.242,1 Birštono 176,7 205,7 194,6 Jonavos r. 17.030 15.665 11.864 Kaišiadorių r. 2.280.800 2.456.050 2.981.745 Kauno m. 18.542 18.022 16.480 Kauno r. 1.486 1.482 1.438 Kėdainių r. 8.127 6.684 7.771,4 Prienų r. 3.749,7 4.490,9 3.867,1 Raseinių r. 4.863,5 4.843 4.882 Prienų rajone 2009 m. didžiausias vandens kiekis sunaudotas žuvininkystės bei ūkio ir buities reikmėms. Šalyje pagal sritį 2009 m. neaplenkiama buvo energetika: sunaudota daugiau nei 98 proc. viso vandens kiekio. Po energetikos srities seka buitinėms ir pramonės reikmėms sunaudojamas vanduo. Vandens išteklių panaudojimą žuvininkystės reikmėms lemia rajone veikiantis Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyris. Teritorija 4.3.2 lentelė. Sunaudoto vandens kiekis pagal paskirtį 2009 m. tūkst. m 3 Ūkio ir buities reikmėms Energetikos reikmėms Kitoms reikmėms Pramonės reikmėms Žemės ūkio reikmėms Žuvininkystės reikmėms Kauno apskritis 20.290,3 2.979.992 4.176,1 15.314,7 498,2 12.039,5 Birštono 159,4 0,0 35,1 0,0 0,1 0,0 Jonavos r. 1.658 69,0 0,0 10.087 50 0,0 Kaišiadorių r. 1.342 2.977.037 0,0 574 89 2.703 Kauno m. 13.696 4 38 2.742 0,0 0,0 Kauno r. 1.207 14 17 0,0 200 0,0 Kėdainių r. 1.181,3 2.868 8 1.834 130,1 1.750 Prienų r. 338,6 0,0 9,3 12,7 0,0 3.506,5 Raseinių r. 708 0,0 0,0 65 29 4.080

108 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 109 Didžiausią Prienų r. sav gyventojų dalį sudaro gyventojai, įsirengę individualius gręžinius. Jie sudaro 49 proc. visų rajono gyventojų. Gyventojai, prisijungę prie vandentiekio tinklų, sudaro 33 proc. visų rajono gyventojų. Gyventojai, naudojantys vandenį iš šulinio, Prienų rajone sudaro 18 proc. visų gyventojų. Nuo sunaudojamo vandens kiekio neatsiejamai susijęs ir panaudoto (nuotekų) vandens kiekis. Remiantis 4.3.1 lentelėje pateikiamais duomenimis, didžiausią vandens kiekį sunaudojančios Kaišiadorių rajono ir Kauno miesto savivaldybės sukuria ir didžiausias nuotekų apimtis. Duomenys apie išleistas nuotekas pateikiami 4.3.3 lentelėje. 4.3.3 lentelė. Ūkio, buities ir gamybos nuotekos, išleistos į paviršinius vandenis 2009 m., tūkst. m 3 1 m Teritorija Iš viso Kurių nereikia Išvalytų iki Nepakankamai Užterštų valyti normų išvalytų (be valymo) Lietuvos Respublika 5.358.393,3 5.188.668,9 150.819,3 18.816,1 89 Kauno apskritis 3.029.789,7 2.992.750,1 35.255,6 1.784 0,0 Birštono 816 0,0 816 0,0 0,0 Jonavos r. 10.850 8.078 2.746 26 0,0 Kaišiadorių r. 2.979.639 2.977.976 897 766 0,0 Kauno m. 25.811 317 25.272 222 0,0 Kauno r. 743 4 736 3 0,0 Kėdainių r. 6.554 1.750 4.099 705 0,0 Prienų r. 3.550,7 3.479,1 62,6 9 0,0 Raseinių r. 1.826 1.146 627 53 0,0 Didžiausią dalį Prienų rajono gyventojų sudaro gyventojai, įsirengę nuotekų išsėmimo duobes 20.508. Tai sudaro 59 proc. visų rajono gyventojų. Šie asmenys yra sudarę sutartis dėl nuotekų išsėmimo ir išvežimo. 7.631 gyventojas (22 proc.) yra prisijungęs prie nuotekų tvarkymo tinklų ir 163 gyventojai (0,47 proc.) turi įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius. 4.3.4 lentelė. Duomenys apie Prienų rajono gyventojų nuotekų tvarkymo sistemas Rodiklis Skaičius Procentas nuo visų gyventojų Gyventojų, gyvenančių savivaldybės teritorijoje, skaičius 34.522 - Gyventojai, prisijungę prie nuotekų tvarkymo tinklų 7.631 22 Gyventojai, įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius 163 0,47 Gyventojai, įsirengę nuotekų išsėmimo duobes 20.508 59 Gyventojai, sudarę sutartis dėl nuotekų išsėmimo ir išvežimo 20.508 59 Šaltinis: Prienų rajono savivaldybė Vandens kokybės priežiūra, valymu ir stebėsena Prienų rajone rūpinasi UAB Prienų vandenys. Prienų rajono gyventojams vanduo yra imamas iš 18 eksploatuojamų vandenviečių bei 27 gręžinių 7. Bendras vandentiekio tinklų ilgis 142 km. Vidutinis atstumas iki gavėjų 0,2 1,5 km. UAB Prienų vandenys vandens tiekimui turi 5 vandens ruošyklas. Nuotekų tinklų ilgis 77 km. UAB Prienų vandenys veiklos rodikliai: 2010 m. surinkta 525 tūkst. m 3 buitinių nuotekų. Išvalymo rodikliai pagal BDS7 7,2 mg litre, pagal skendinčias medžiagas 9,0 mg litre. 2009 m. Prienų rajono savivaldybė ūkio ir buitinėms reikmėms sunaudojo 338,6 tūkst. m 3 vandens. Tai 66,2 tūkst. m 3 mažiau nei 2008 ir 108,7 tūkst. m 3 mažiau nei 2007 m. Viso rajone 2009 m. buvo išgauta (paimta) 4.250,9 tūkst. m 3 nuotekų, tai atitinkamai 750,5 tūkst. m 3 mažiau nei 2008 ir 23,1 tūkst. m 3 mažiau nei 2007 m. Melioracija. Prienų rajono savivaldybė valdo ir naudoja patikėjimo teise priklausantį lentelėje nurodomą melioracijos turtą 8. 4.1.2 lentelė. Prienų rajono melioracinis turtas 2010-01-01 Įrenginių pavadinimas Mato vnt. Kiekis Nusausinta žemė ha 45.019,42 Iš jos drenažu ha 38.511,71 Drenažas 24.777,49 Magistraliniai grioviai km 655,4 Apsauginiai grioviai km 103,71 Reguliatoriai vnt. 3 Tiltai vnt. 7 Pralaidos vnt. 764 Kiti (Lieptai) vnt. 5 Vietiniai keliai km 251,27 Tvenkiniai vnt. 1 Šaltinis: Prienų rajono savivaldybė Įgyvendinami projektai. Prienų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Prienuose. Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Prienų rajono savivaldybės lėšomis. Siekiant užtikrinti Prienų ir Jiezno miestų aglomeracijos gyventojams centralizuotą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, numatyta atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą Maironio, Medelyno, Vandenio ir Kalnų sodų, Ignacavos, Gedimino, Vilniaus, Stakliškių bei Strazdiškių gatvėse. Vykdant projektą viso planuojama nutiesti 4,5 km vandentiekio ir 5,5 km nuotekų tinklų. Įgyvendinus projektą Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Prienuose, tiesioginę naudą pajus 396 gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo bei vandentiekio tinklų, ir bus užtikrintas ilgalaikis, technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas, socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas. Smarkiai pagerės tiekimo vandens kokybė, sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša, pagerės aplinkos būklė, bus užtikrintas nepertraukiamas centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų funkcionavimas. 7 Informacija pateikiama iš UAB Prienų vandenys 8 Duomenys pateikti Prienų rajono savivaldybės administracijos

Taip pat Prienų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir renovavimas Prienų rajone. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Prienų rajono savivaldybės lėšomis. Jo įgyvendinimo metu numatoma: įrengti nuotekų valymo įrenginius Balbieriškyje; rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius Išlauže; nutiesti 4,1 km naujų nuotekų tinklų Prienuose; įrengti 2 nuotekų siurblines Prienuose; rekonstruoti 2,3 km nuotekų tinklų Prienuose; rekonstruoti 0,6 km nuotekų tinklų Veiveriuose; nutiesti 4,2 km naujų vandentiekio tinklų Prienuose. Numatoma, kad įgyvendinus projektą: prie nuotekų šalinimo sistemos bus prijungti 456 nauji gyventojai; prie vandens tiekimo sistemos bus prijungti 456 nauji gyventojai. 4.4. ATLIEKŲ TVARKYMAS Komunalinis ūkis apima paslaugas, kuriomis užtikrinamas tinkamas ir pakankamas gyvenamosios aplinkos atliekų tvarkymas ir tvarkos palaikymas. Į šias paslaugas įeina: komunalinės paslaugos, komunalinio ūkio priežiūra; valymo įrenginiai; gyvenamųjų namų ir jų aplinkos administravimas ir priežiūra; teritorijos priežiūra (teritorijos, gatvių valymas); dujotiekio, vandentiekio, kanalizacijos, elektros ir šilumos tinklų priežiūra; pastatų (teritorijos) apšvietimas; šiukšlių išvežimas, sąvartynų eksploatacija ir atliekų utilizacija. Šiuo metu Kauno apskrityje palaipsniui uždaromi seni, neatitinkantys aplinkosaugos reikalavimų sąvartynai, rengiami jų rekultivavimo projektai. Prienų r. uždaryti 2 buitinių atliekų sąvartynai, likviduojami sąvartynai Nemuno kilpų RP.

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 113 birželio 1 d. eksploatuoja Prienų rajono 105 daugiabučių gyvenamųjų namų ir 17 kitos paskirties objektų šildymo ir karšto vandens sistemas. Įmonės veikla susijusi su šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, šilumos gamyba ir tiekimu bei avarijų prevencija, kasmetiniu daugiabučių namų paruošimu šildymo sezonui (hidrauliniai bandymai, hidrauliniai praplovimai), avarijų likvidavimu pagal vartotojų pranešimus, nusidėvėjusių šildymo įrenginių ir įrengimų keitimu, vamzdynų izoliavimu, izoliacijos atstatymu. 4.5.1 lentelė. AB Prienų šilumos tinklai šildomi objektai, katilai ir jų galingumas Prienų rajone įdiegta konteinerinė atliekų rūšiavimo sistema: pastatyti atskiri konteineriai popieriui, stiklui, plastmasei, buitinėms atliekoms. Šiuo metu Prienų rajono komunalines atliekas surenka UAB,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras ir UAB Dzūtra. Komunalinės atliekos vežamos į 2007 m. lapkričio 30 d. atidarytą naują Alytaus regiono sąvartyną Takniškių kaime. Tai modernus, visus Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantis sąvartynas. Su buitinėmis atliekomis į sąvartynus patenka dideli kiekiai pavojingų atliekų (baterijos, dienos šviesos lempos ir pan.). Šiuo metu nėra tinkamai funkcionuojančios pavojingų gamybinių atliekų tvarkymo sistemos, todėl didelis jų kiekis sukauptas pačiose gamyklose. Seni pesticidai taip pat yra rimta problema Kauno regione šiuo metu yra likę keliasdešimt tonų nesutvarkytų pesticidų. 4.5. ENERGETIKA Pagal turto nuomos sutartį su Prienų rajono savivaldybe, UAB Prienų energija nuo 2000 m. yra centralizuotai gaminamos šilumos tiekėja Prienų, Jiezno miestų, Balbieriškio, Veiverių, Skriaudžių, Naujosios Ūtos, Išlaužo, Pakuonio gyvenviečių šilumos vartotojams. Šiuo metu AB Prienų šilumos tinklai eksploatuoja 7 katilines, nuo 2009 m. AB Prienų šilumos tinklai šildomi objektai, katilai ir jų galingumas Objekto pavadinimas Plotas Katilo Galia Adresas m 2 pavadinimas KW Kuro rūšis Balbieriškio pradinė Vilniaus g. 130, Kalvis 220 220 Akmens anglis 662,75 mokykla Balbieriškis Kalvis 15 15 Mediena Balbieriškio seniūnija 293,42 Klevų g. 4, Akmens anglis Kalvis 3-50 50 Balbieriškis Mediena Stakliškių seniūnija 294,45 Vilniaus g. 2, Akmens anglis Komfort 35 35 Stakliškės Mediena Stakliškių darželis 657 Vilniaus g. 14, Akmens anglis Komfort 55 55 Stakliškės Mediena Jiezno ligoninė - Vilniaus g. 3, UT-100 100 Akmens anglis Jieznas AK-100 100 Mediena Jiezno seniūnija 365,88 J. Basanavičiaus Akmens anglis Menranga 50 g. 1, Jieznas Mediena N. Ūtos seniūnija 1.138,76 Naujoji Ūta, Akmens anglis LUGA-1 500 Prienų raj. Mediena Šaltinis: Prienų rajono savivaldybės administracija UAB Prienų energija šiuo metu eksploatuoja 3 katilines. Pagrindinis šilumos kiekis yra pagaminamas katilinėse, kūrenamose gamtinėmis dujomis. 4.5.2. lentelė. UAB Prienų energija eksploatuojamos katilinės Rodiklis Katilinė Nr. 1 Katilinė Nr. 3 Katilinė Nr. 5 Katilo tipas VK-21 VK-21 VK-21 Katilų skaičius 6 5 2 Katilo galia, MW 1,5 1,5 1,5 Instaliuota galia, MW 9 7,5 3 Kuro rūšis g. dujos g. dujos g. dujos Katilų pagaminimo metai 1987 1995 1987 1995 1987 1992 Šaltinis: Prienų rajono savivaldybės administracija Pagal realizuojamos šilumos kiekį bendrovė priklauso IV šilumos tiekimo įmonių grupei. Aptarnaujamoje teritorijoje šiluma tiekiama termofikaciniu vandeniu 15,9 km s ilgio šilumos tinklais, kuriais šiluma aprūpinami 2.458 vartotojai, iš kurių 97,4 proc. yra gyventojai. Iš 2008 metais 29,5 tūkst. MWh vartotojams parduotos šilumos 80,7 proc. sunaudota patalpoms šildyti, 19,3 proc. karštam vandeniui ruošti ir temperatūrai palaikyti.

114 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 115 Bendrovės Prienų šilumos tinklai duomenimis, 2012 metais planuojama paleisti rekonstruotą 14,5 MW galios, medžio atliekomis kūrenamą (rezervinis kuras gamtinės dujos) katilinę K-2. Planuojami projektai. UAB Prienų energija planuoja skirti iki 4 mln. Lt papildomoms investicijoms į Prienų miesto centralizuoto šilumos tiekimo trasų rekonstravimą. Investicijų projektas bus įgyvendinamas, jeigu, pateikus paraišką pagal 2007 2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto Esminė ekonominė infrastruktūra priemonę Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra, UAB Prienų energija bus skirtos ES paramos lėšos projektui dalinai finansuoti. Kadangi Prienų rajonas ribojasi su didžiaisiais šalies miestais: Kaunu, Marijampole, Alytumi, todėl pagrindiniai rajono keliai jungia Prienus būtent su šiais miestais. Prienų rajoną kerta magistralinis kelias Nr. A16 (Vilnius Prienai Marijampolė), kelias Nr. A5 (Kaunas Marijampolė Suvalkai), kuris Lietuvos teritorijose sutampa su pagrindiniu tarptautinės reikšmės koridoriumi Via Baltica. Prienų rajoną taip pat kerta krašto kelias Nr. 129 (Antakalnis Jieznas Alytus Merkinė), krašto kelias Nr. 130 (Kaunas Prienai Alytus Druskininkai), krašto kelias Nr. 189 (Prienai Skriaudžiai) ir krašto kelias Nr. 230 (Mauručiai Vinčai Puskelniai). 4.6.2 pav. Prienų rajoną kertantys magistraliniai ir krašto keliai Taip pat ruošiamasi įgyvendinti projektą Prienų miesto katilinės Pramonės g. Nr. 19 rekonstravimas ir pritaikymas naudoti biokurą. Projektas bus įgyvendinamas Prienų rajono savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšomis. 4.6. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA IR SUSISIEKIMAS Eismo intensyvumas Prienų rajone nėra didelis. Didesni transporto srautai galimi tik kai kuriose rajono vietovėse. Prienų rajoną kerta tarptautinė magistralė Via Baltica, taip pat praeina valstybinės reikšmės keliai: Kaunas Marijampolė, Kaunas Alytus, Vilnius Marijampolė. 4.6.1 pav. Prienų rajonas šalies ir tarptautinių automagistralių atžvilgiu Šaltinis: http://www.lra.lt Šie krašto, magistraliniai ir tarptautinės reikšmės keliai turi didelę reikšmę Prienų rajono vystymuisi, kadangi eismo intensyvumas šiuose keliuose yra didelis, jais atvyksta didžioji dalis rajono lankytojų ir vykdomas tranzitinis krovinių gabenimas. Prienų rajonas yra išsidėstęs netoli pagrindinių šalies kelių (tarptautinės reikšmės kelių), kuriuose eismo intensyvumas yra didžiausias, lyginant su kitais šalies keliais. Kaip ir visoje Lietuvoje, autotransporto priemonių skaičius Prienų r. savivaldybėje didėja. Bendras transporto priemonių skaičius 2007 2009 m. savivaldybėje išaugo 9,4 proc. (arba 1.678 automobiliais). Lietuvoje bendras transporto priemonių skaičius nagrinėjamu laikotarpiu išaugo 8,1 proc., apskrityje 8 proc. Šaltinis: www.wikipedia.org Naujai įregistruojamų lengvųjų automobilių skaičius 2007 2009 m. Prienų r. savivaldybėje krito 50,3 proc.: nuo 1.922 automobilių 2007 m. iki 955 automobilių 2009 metais. Panaši tendencija stebima ir visoje Lietuvoje.

116 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 117 4.6.1 lentelė. Transporto priemonių skaičius metų pabaigoje, vnt. Teritorija / metai 2007 2008 2009 2007 2009 m. pokytis, proc. Lietuvos Respublika 1.816.296 1.937.980 1.962.578 8,1 Kauno apskritis 363.926 385.840 393.166 8 Birštono 2.640 2.790 2.800 6,1 Jonavos r. 24.817 26.484 27.095 9,2 Kaišiadorių r. 18.417 19.813 20.631 12 Kauno m. 193.950 44.517 206.173 6,3 Kauno r. 51.422 55.294 57.372 11,6 Kėdainių r. 32.052 33.661 34.886 8,8 Prienų r. 17.810 18.920 19.488 9,4 Raseinių r. 20.863 22.361 22.972 10,1 Nuo automobilių skaičiaus didėjimo neatsiejamas ir avarijų bei žuvusiųjų jose skaičius. Eismo nelaimių statistika Prienų rajone gerėja. 2009 2010 m. kelių eismo įvykių skaičius sumažėjo 26,9 proc., o sužeistųjų skaičius 2,1 proc., žuvusiųjų keliuose skaičius taip pat mažėjo 28,6 prc. (lentelė 4.6.2.). Sužeistųjų skaičius 2009 m., lyginant Kauno apskrities savivaldybes, Prienų rajone yra vienas mažiausių (47), didžiausias Kauno miesto savivaldybės ribose (736). 4.6.2. lentelė. Eismo įvykių statistika Prienų r. 2009 2010 m. Rodiklis 2009 2010 Kelių eismo įvykių skaičius 52 38 Sužeistųjų skaičius 47 46 Žuvusiųjų skaičius 7 5 9 Augantis lengvųjų automobilių skaičius ir automobilizacijos lygis 2007 2009 m. lėmė mažėjantį viešojo naudojimo autobusais pervežamų keleivių skaičių (keleivių skaičius Prienų r. sumažėjo 25 proc.). Keleivių skaičiaus sumažėjimas Prienų r. savivaldybėje buvo beveik 2 kartus didesnis nei šalyje (-13 proc.) ir 3,7 karto nei Kauno apskrityje (-6,7 proc.). 2009 m. vienam savivaldybės gyventojui vidutiniškai teko 16,8 kelionės autobusu (šalyje 64,3, apskrityje 71,4) arba 16,8 proc. mažiau nei 2007 m. Statistikos departamento duomenimis, 2007 2009 m. Prienų r. savivaldybėje viešieji autobusai vykdavo 19 skirtingų maršrutų. 4.6.3. lentelė. Keleivių vežimas autobusų parkų autobusais Vieta / Metai 2007 2008 2009 Skirtumas 2007 2009 m. proc. Keleivių vežimas, mln. Lietuvos Respublika 246,7 251,3 214,7-13 Kauno apskritis 46,2 51,1 47,7 3,3 Prienų r. 0,8 0,7 0,6-25 Maršrutų skaičius Lietuvos Respublika 1.889 1.854 1.789-5,3 9 ankstesnių metų duomenys nepateikiami Kauno apskritis 334 334 315-5,7 Prienų r. 19 19-0* Vidutiniškai vienam gyventojui tenkantis kelionių autobusu skaičius Lietuvos Respublika 73,1 74,8 64,3-12 Kauno apskritis 68,4 76,1 71,4 4,4 Prienų r. 20,2 18,7 16,8-16,8 10 Be anksčiau išvardintų kelių yra ir kiti, atliekantys susisiekimo funkciją šiaurės pietų kryptimis Kauno apskrityje. Tačiau eismo intensyvumas juose nedidelis, jie dažniausiai tarnauja vietiniam susisiekimui nedideliais atstumais. Eismo intensyvumas yra toks: kelyje Antakalnis Jieznas Alytus apie 1,2 tūkst. automobilių per parą, kelyje Mauručiai Puskelniai apie 2,8 tūkst. automobilių per parą. Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis 2007 2009 m. plėtėsi tiek šalyje (1,12 proc.), tiek Kauno apskrityje (1,74 proc.), tiek Prienų rajone (1,41 proc.). Nagrinėjamu laikotarpiu Prienų rajone 3,86 proc. arba 35 km sumažėjo vietinės reikšmės automobilių kelių su danga, tačiau 36 proc. arba 44 km padaugėjo vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga. 2007 2009 m. 9,94 proc. (78 km) sumažėjo kelių su žvyro danga, o kelių su grunto danga skaičius išaugo 31,45 proc. (50 km). Tai rodo, kad Prienų rajonas, esantis pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Marijampolės, turi gerai išvystytą susisiekimo sistemą, o perspektyvos šioje srityje taip pat yra geros. Teritorija Lietuvos Respublika Kauno apskritis Prienų r. 4.6.4 lentelė. Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis metų pabaigoje Kelio dangos rūšis Kelių ilgis (km) 2007 2008 2009 Vietinės reikšmės automobilių keliai 59.394 59.710 60.062 Vietinės reikšmės automobilių keliai su danga 49.981 50.243 50.680 Vietinės reikšmės automobilių keliai su patobulinta danga 9.860 10.009 10.270 Žvyro dangos keliai 40.121 40.234 40.409 Grunto dangos keliai 9.413 9.467 9.383 Vietinės reikšmės automobilių keliai 9.095 9.126 9.253 Vietinės reikšmės automobilių keliai su danga 7.752 7.753 7.848 Vietinės reikšmės automobilių keliai su patobulinta danga 1.977 1.993 2.103 Žvyro dangos keliai 5.775 5.761 5.745 Grunto dangos keliai 1.342 1.373 1.405 Vietinės reikšmės automobilių keliai 1.066 1.066 1.081 Vietinės reikšmės automobilių keliai su danga 907 907 872 Vietinės reikšmės automobilių keliai su patobulinta danga 122 125 166 Žvyro dangos keliai 785 783 707 Grunto dangos keliai 159 159 209 10 pateikiami 2007-2008 m. duomenys

118 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 119 Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendinius sudaro vietinės reikšmės viešieji keliai. Viešieji keliai tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams. Kelių ilgis pagal seniūnijas pateikiamas 4.6.5 lentelėje. Bendras savivaldybės viešųjų kelių ilgis 1.001 kilometras, gatvių ilgis 96,4 km, vietinių viešųjų kelių ilgis 904,7 km, o vietinių vidaus kelių ilgis 1.154,4 km. 4.6.5 lentelė. Prienų rajono keliai, vietinės reikšmės viešųjų kelių ilgis pagal seniūnijas, km Seniūnija Vietinių viešųjų kelių Gatvių Bendras viešųjų Vietinių vidaus kelių kelių Ašmintos 107,4 3,1 110,4 87 Balbieriškio 109,7 16,1 125,8 155,4 Išlaužo 45,9 5,6 51,4 53,5 Jiezno 124,6 20,5 145,1 194,5 Naujosios Ūtos 69,2 6,3 75,5 74,7 Pakuonio 43,1 5,4 48,5 85,3 Stakliškių 188,5 9,4 197,9 222,7 Šilavoto 94,4 10,4 104,9 137,5 Veiverių 121,9 19,6 141,5 143,8 Iš viso: 904,7 96,4 1.001 1.154,4 Šaltinis: Prienų rajono savivaldybės administracija Didžiausia dalis Prienų rajono kelių yra blogos būklės 447 km. Patenkinamos būklės kelių rajone yra 252,7 km, geros 204,2 km. Daugiausia Prienų rajone yra kelių su žvyro danga 674,1 km, kelių su grunto danga yra 197,7 km, su asfaltbetonio danga 32,9 km. 4.6.6 lentelė. Prienų rajono keliai, vietinės reikšmės viešųjų kelių pasiskirstymas pagal seniūnijas Seniūnija Kelių būklė, ilgis km (be gatvių) Kelių danga, ilgis km (be gatvių) gera patenkinama bloga asfaltbetonis žvyras gruntas Ašmintos 46,8 19,2 41,4 7,9 71,5 28 Balbieriškio 8,6 32,9 68,1 10,8 82,1 16,7 Išlaužo 1,9 19,7 24,3 0,6 37 8,3 Jiezno 44,5 29,8 50,3 2,4 93,3 28,8 Naujosios Ūtos 9,8 10 49,4-54 15,3 Pakuonio 31,2 3,6 8,4 0,2 35,1 7,8 Stakliškių 14,1 59,3 115,1 6 137,2 45,3 Šilavoto 18 24,6 51,8 1,5 70,9 22 Veiverių 29,3 53,5 39,1 3,4 93,1 25,5 Iš viso: 204,2 252,7 447,8 32,9 674,1 197,7 Šaltinis: Prienų rajono savivaldybės administracija Prienų rajono kelių būkle rūpinasi žemiau pateikiamos įmonės: VĮ Kauno regiono keliai : Prienų miesto sen., Balbieriškio sen. ir Stakliškių sen.; UAB Hidrosta : Ašmintos sen. ir Jiezno sen.; UAB Radė : Išlaužo sen. ir Veiverių sen.; UAB Dambravos agroservisas : Naujosios Ūtos sen.; UAB Bijamita : Pakuonio sen. ir Šilavoto sen. Geležinkelių infrastruktūra. Prienų rajono šiaurės vakarinę dalį kerta trumpa geležinkelio atšaka Kaunas Kazlų Rūda. Jos ilgis rajone yra apie 8,2 km. Ši atšaka vienu metu priklauso net dviem transeuropiniams geležinkelių transporto koridoriams: Šiaurės Pietų kryptimis: I koridorius geležinkelio linija Varšuva Kaunas Ryga Talinas; Rytų Vakarų kryptimis: IX koridoriaus IXD šaka (Kaunas Kaliningradas). Tačiau geležinkelio svarba rajonui kol kas yra maža. AB Lietuvos geležinkeliai duomenimis, rajone veikia tik viena Mauručių geležinkelio stotis (3 klasės stotis su 2 pagrindiniais keliais ir 3 atvykimo / išvykimo keliais). Stotyje vykdomi krovos darbai: kraunama skalda, bitumas, grūdai, trąšos, anglis ir mediena. Krovos darbų apimtys nedidelės (pakraunama ir iškraunama apie 1.700 1.900 vagonų per metus), tačiau per paskutinius metus (skaičiuojant nuo vienų metų vidurio iki kitų metų vidurio) jų apimtys išaugo net 17 proc. Mauručių geležinkelio stotyje stoja keleiviniai traukiniai, vežantys keleivius tokiais maršrutais: Kaunas Marijampolė Kaunas; Kaunas Šeštokai Kaunas; Kaunas Kybartai Kaunas. Duomenys apie keleivių pervežimą stotyje nefiksuojami (nėra keleivių kasų). Vidaus vandens keliai. Nemuno upė Prienų rajono ribose (taip pat ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje) priskiriama LR Vyriausybės patvirtintiems valstybinės reikšmės vandens keliams. Valstybinės reikšmės vandens keliai, einantys per Prienų rajoną11: Nemunas (Viršutinė Privalka) Birštonas 173,6 km; Kauno HE vandens saugykla (Birštonas) Kauno Hidroelektrinė 67 km. Pagal VĮ Vidaus vandens kelių direkcija skelbiamus duomenis, rajone veikia mobili prieplauka Prienuose, tačiau keleivių pervežimai rajono vidaus vandens keliais nevykdomi. 11 VĮ Vidaus vandens kelių direkcija

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 121 gyvena didžioji dalis Prienų rajono gyventojų. 4.7.1 lentelė. Prienų rajono gyvenamojo fondo ir naudingojo ploto, tenkančio vienam gyventojui, dinamika 2007 2009 m. Pagrindinė kliūtis Nemuno atkarpa tarp Birštono ir Prienų, kurioje farvateris yra nuolatos užnešamas nešmenimis, o jo gylis šiltuoju metų laiku vietomis tesiekia 0,4 m. Todėl vandens keliai naudojami išskirtinai pramoginei, turistinei laivybai nedideliais pramoginiais kateriais arba jachtomis, kuri intensyviausiai vyksta tarp Kauno ir Birštono. 4.7. BŪSTO PLĖTRA 2009 m. bendras Lietuvos Respublikos gyvenamasis fondas sudarė 83.186 tūkst. m2. Tai 1,3 proc. daugiau nei 2007 m. (82.120,2 m2). 2008 m. 63,37 proc. gyvenamojo fondo buvo miesto vietovėse, likę 36,63 proc. kaimo vietovėse. 2007 m. miesto gyvenamasis fondas sudarė 63,64 proc. viso Lietuvos gyvenamojo fondo, t. y. per tris metus miesto gyvenamojo fondo dalis padidėjo 0,27 proc. punkto. Prienų savivaldybėje gyvenamojo fondo duomenys per 2007 2009 metus pakito nežymiai: Prienų mieste 2009 m. gyvenamasis fondas sudarė 309,7 tūkst. m 2 ir šie duomenys panašus į 2007 m. duomenis (309,9 tūkst. m 2 ). 2009 m. vienam gyventojui mieste teko 25,4 m 2 naudingo ploto, šis rodiklis taip pat kito nežymiai, lyginant su 2007 m. duomenimis. 2009 m. kaimiškoje Prienų rajono dalyje naudingasis plotas sumažėjo 0,96 proc., tačiau vienam gyventojui teko žymiai didesnė dalis naudingojo ploto negu gyvenantiems mieste: 2007 m. 29,3 m 2, 2009 m. 29,6 m 2. Tai sietina su kaimiškose teritorijose vyraujančia gyvenamojo ploto specifika: daugelis gyventojų gyvena nuosavuose namuose, kurie dažnai yra žymiai didesnio ploto, negu mieste esantys butai, kuriuose 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Teritorija Gyvenamasis fondas, tūkst. m² Miestas Kaimas Lietuvos Respublika 52.257,6 53.220,7 52.713,8 29.862,6 30.130,6 30.472,3 Kauno apskritis 10.876,9 11.268,6 11.346,5 4.751,2 4.826,7 5.076,1 Birštono 83,6 86,1 90,8 70,5 70,6 69,1 Jonavos r. 754,4 756,2 742,2 358,3 359,6 433,5 Kaišiadorių r. 315 322,3 323,8 609,8 609,9 596,6 Kauno m. 7.880,6 8.242,3 8.325,2 - - 6 Kauno r. 425,7 430,6 437,5 1.597,5 1.671,8 1.843,7 Kėdainių r. 719 713,2 720,6 840,3 837,9 866,2 Prienų r. 309,9 319,5 309,7 623,9 625,8 617,9 Raseinių r. 388,7 398,4 396,8 650,9 651,1 643 Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, m² Miestas Kaimas Teritorija 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, m² Lietuvos Respublika 23,2 23,8 23,6 26,8 27,2 27,7 Kauno apskritis 22,5 23,5 23,9 25 25,3 26,5 Birštono 26,4 27,4 28,9 33,8 34,1 33,8 Jonavos r. 21,9 22,1 21,8 20,7 20,6 25 Kaišiadorių r. 23,4 24 24,2 27,2 27,6 27,2 Kauno m. 22,2 23,4 23,9 - - - Kauno r. 23,9 24,3 24,9 23,2 23,6 25,4 Kėdainių r. 23,2 23,1 23,5 26,3 26,5 27,8 Prienų r. 25,2 26 25,4 29,3 29,7 29,6 Raseinių r. 24,8 25,7 25,9 26,8 27,2 27,7 Šaltinis:Statistikos departamentas Vidutinis buto naudingasis plotas 2009 m., lyginant su 2007 m. duomenimis, Prienų mieste padidėjo iki 68,2 m 2 (8,4 proc.), kaime iki 83,4 m 2 (9,4 proc.). Rajono vidutinio buto naudingojo ploto rodiklis aukštesnis nei apskrities bei šalies vidurkiai 2009 m. 2009 m. duomenimis, pagal nuosavybės formą 98,7 proc. Prienų rajono nekilnojamojo turto priklausė privatiems asmenims. Šis santykis per analizuojamą 2007 2009 metų laikotarpį kito nežymiai. Statistikos departamento pateikiamais 2008 m. (vėlesnių metų duomenys nepateikiami) duomenimis, avarinės būklės pastatuose gyveno 2,6 proc. (540 m 2 ) rajono gyventojų, tai sudaro apie 859 gyventojus. Šis rodiklis žymiai mažesnis nei Kauno apskrities (6,3 proc.) bei šalies (2,9 proc.). Konstatuotina, kad gyvenamųjų namų būklė Prienų rajone yra pakankamai gera. Avarinio gyvenamojo fondo duomenys pateikiami iki 2008 m. Nuo 2009 m.

pasikeitė informacijos šaltinis. Iš šių duomenų matome, jog avarinio gyvenamojo fondo dalis Prienų rajone 2007 2008 m. išliko nepakitusi (2,6 proc.). Tuo tarpu šalyje ir Kauno apskrityje. analizuojamu laikotarpiu stebimas avarinio gyvenamojo fondo dalies mažėjimas. Šalyje avarinio gyvenamojo fondo dalis sumažėjo 0,1 proc., apskrityje 0,2 proc. 4.7.2 lentelė. Avarinio gyvenamojo fondo dalis 2007 2008 m., proc. Teritorija 2007 2008 Lietuvos Respublika 3 2,9 Kauno apskritis 6,5 6,3 Prienų r. 2,6 2,6 Duomenys apie gyvenamųjų patalpų patogumus 2007 2009 m. pateikiami 4.7.3 lentelėje. 4.7.3 lentelė. Prienų rajono gyvenamosiose patalpose esantys patogumai 2007 2009 m., proc. Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Patogumai Miestas Kaimas Centrinis šildymas 81,8 81,4 81,4 33,7 33,8 33,8 Vandentiekis 82,9 83 83 30,8 30,9 30,9 Karštas vanduo 40,2 40,7 40,7 21,8 21,9 21,9 Kanalizacija 82,6 82,6 82,6 24,4 24,6 24,6 Vonia, dušas 81,6 81,5 81,5 22,8 23 23 Dujos 77,9 76 76 59,6 59,7 59,7 Elektrinė viryklė 3,4 4,5 4,5 1,6 1,5 1,5 Duomenys rodo, kad didžioji dalis Prienų mieste gyvenančių žmonių turi pagrindinius patogumus: centrinį šildymą, centralizuotai teikiamą vandenį, kanalizaciją bei dujas. Lyginamuoju laikotarpiu patogumų santykis svyruoja nežymiai. Kaimiškose vietovėse gyventojai dažniausiai šildosi individualiai sumontuotomis šildymo sistemomis, todėl čia mažesnis gyventojų skaičius yra prisijungęs ir naudojasi centrinio šildymo paslaugomis. Naudojamas individualių šulinių arba gręžinių vanduo. Rajone yra gyventojų, kuriems reikalinga pagalba suteikiant gyvenamąjį plotą. Socialinio būsto poreikis reikalingas jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms, be tėvų likusiems nepilnamečiams ir kitiems socialiai pažeidžiamiems asmenims. 2007 2010 m. duomenimis, Prienų rajone šių asmenų skaičius išaugo 21,01 proc. (nuo 138 asmenų 2007 m. iki 167 asmenų 2010 m.), apskrityje 29,85 proc., šalyje 40,16 proc.

124 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 4.7.4 lentelė. Asmenys (šeimos), buvę sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, 2007 2010 m. pabaigoje Teritorija 2007 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 20.305 23.761 26.047 28.461 Kauno apskritis 4.636 5.259 5.666 6.020 Prienų r. 138 153 144 167 Ne visi prašymai yra patenkinami dėl socialinio būsto objektų bei ploto galimybių. 2010 m. Prienų rajono savivaldybė suteikė socialinį būstą 14 asmenų (75 proc. augimas, lyginant su 2007 m.). Apskrityje 2010 m. socialinis būstas buvo suteiktas 192 asm enims (57,38 proc., lyginant su 2007 m.), šalyje 831 asmeniui (-10,84 proc., lyginant su 2007 m.). 4.7.5 lentelė. Asmenys (šeimos), gavę socialinį būstą, 2007 2010 m. pabaiga Teritorija 2007 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 922 821 1.191 831 Kauno apskritis 122 166 252 192 Prienų r. 8 17 37 14 Negalintieji gauti socialinio būsto gali kreiptis į savivaldybę dėl valstybės remiamo (garantinio) kredito gavimo. Valstybė sudaro sąlygas gauti kreditą nekilnojamajam (gyvenamajam) turtui palankesnėmis sąlygomis. 2007 m. tokius kreditus gavo 4, 2008 m. 6 Prienų rajono gyventojai. Bendra suteiktų kreditų vertė 2007 m. siekė 549,5 tūkst. Lt, 2008 m. 700 tūkst. Lt. Asmenų, pasinaudojusių šia paslauga, Kauno apskrityje 2007 2009 žymiai mažėjo, 2007 m. kreditai gyvenamajam plotui buvo išduoti 138, 2008 m. 89, 2009 m. tik 16 asmenų. Atitinkamai mažėjo ir suteiktų kreditų suma. Greta naujų gyvenamųjų namų statybos svarbu pagerinti turimo būsto fondo kokybę, atnaujinti namų termoizoliacines savybes, modernizuoti inžinerinę įrangą, siekiant sumažinti energijos sąnaudas ir atitinkamai būsto išlaikymo išlaidas.

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 127 4.8. INFRASTRUKTŪROS IR APLINKOS APSAUGOS SSGG STIPRYBĖS Teritorijos apibūdinimas Esamas Nemuno rajono upių ir ją supančių žaliųjų plotų kraštovaizdis palankus gyvenamajai ir rekreacinei infrastruktūrai vystyti. Rajone gausu miškų išteklių. Aplinkos tarša Sąlyginai maža aplinkos tarša dėl ne itin intensyvios pramonės įmonių vykdomos veiklos. Vandens tiekimas ir valymas Rajone yra mineralinio vandens išteklių. Rajone įgyvendinami projektai vandens ir nuotekų tinklų plėtrai. Atliekų tvarkymas Centralizuota Prienų rajono atliekų surinkimo sistema, įdiegta atliekų rūšiavimo sistema. Energetika Centralizuotas šilumos tinklų sistemos modernizavimas. Biokuro naudojimo skatinimas, modernizuojant / rekonstruojant katilinę / katilines. Transporto infrastruktūra ir susisiekimas Mažas eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų asmenų skaičius. Didėjantis vietinių kelių ilgis, kurių danga yra asfaltuojama arba pagerinama. Didėjantis vidutinis buto naudingasis plotas. Būsto plėtra SILPNYBĖS Vandens tiekimas ir valymas Sąlyginai maža rajono gyventojų dalis yra prisijungusi prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų. Atliekų tvarkymas Nėra tinkamai funkcionuojančios pavojingų gamybinių atliekų tvarkymo sistemos. Rajone yra likusių nesutvarkytų pesticidų, kurie teršia požeminius vandenis ir orą. Transporto infrastruktūra ir susisiekimas Mažėjantis pervežamų keleivių skaičius. Didelis kelių skaičius (ilgis), kurių būklė vertinama kaip bloga. Menkai išvystytas susisiekimas geležinkelio ir vidaus vandenų srityje. Būsto plėtra Didėjantis asmenų, kuriems reikia socialinio būsto, skaičius. Centralizuotas šilumos ūkis Vienos didžiausių Lietuvoje centralizuoto šilumos ūkio paslaugų kainos. GALIMYBĖS Vandens tiekimas ir valymas Vandentvarkos tinklų plėtra. Atliekų tvarkymas Šiukšlių rūšiavimo skatinimas ir vykdymas tarp gyventojų. Energetika Šilumos tinklų modernizavimas. Dujotiekio tinklų plėtra. Transporto infrastruktūra ir susisiekimas Žvyrkelių asfaltavimas. Kelių ir gatvių būklės gerinimas ir plėtra. Viešojo transporto modernizavimas, pirmenybę teikiant ekologiškoms transporto priemonėms. Viešojo transporto maršrutų optimizavimas. Būsto plėtra Visuomeninių pastatų pritaikymas gyvenamajai paskirčiai. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų renovacija. Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas. GRĖSMĖS Aplinkos tarša Didėjantis oro užterštumas dėl didėjančio automobilių srauto. Vandens tiekimas ir valymas Didėjančios išlaidos vandens ir nuotekų tinklų remontui dėl blogėjančios jų būklės. Atliekų tvarkymas Atliekų ir šiukšlių kiekio didėjimas. Energetika Didėjančios išlaidos energetikos tinklų remontui dėl blogėjančios jų būklės. Didėjančios centralizuoto šilumos ūkio paslaugų kainos. Transporto infrastruktūra ir susisiekimas Blogėjanti kelių būklė. Būsto plėtra Prastėjanti gyvenamųjų pastatų būklė.

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 129 5. Prienų rajono savivaldybės plėtros strategija Šioje Prienų rajono savivaldybės 2011 2019 metų strateginio plano dalyje pateikiama Prienų rajono savivaldybės strategija, susidedanti iš vizijos, plėtros prioritetų, tikslų, uždavinių ir priemonių plano. 5.1. PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VIZIJA Bendradarbiaujant su darbo grupėmis, savivaldybės administracijos darbuotojais ir savivaldybės politikais bei atsižvelgiant į anksčiau parengtą 2004 2012 metų Prienų rajono plėtros strateginį planą, suformuluota Prienų rajono vizija: Prienų rajonas saugus, patrauklus, novatoriškas, atviras kiekvienam žmogui ir verslui. 5.2. prienų rajono savivaldybės plėtros prioritetai Atsižvelgus į atliktos socialinės ir ekonominės situacijos analizės ir gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus, taip pat įvertinus suformuluotą Prienų rajono savivaldybės plėtros viziją, nustatyti šie Prienų rajono savivaldybės plėtros prioritetai: 1 prioritetas. Patrauklios verslui ir turizmui aplinkos gerinimas. 2 prioritetas. Išsilavinusios, sveikos ir pažangios bendruomenės plėtra. 3 prioritetas. Patogios ir švarios aplinkos užtikrinimas. 1 prioritetas. Patrauklios verslui ir turizmui aplinkos gerinimas Rajono verslas, pramonė ir žemės ūkis plėtoja tarptautinius ryšius su užsienio partneriais, maksimaliai išnaudodami rajono oro uosto bei tarptautinių koridorių teikiamus privalumus. Išplėtotas turizmas užtikrina rajono gyventojams bei rajono svečiams komfortabilų poilsį, o sutvarkyta ir prižiūrima moderni infrastruktūra užtikrina stabilų bei subalansuotą rajono ūkio vystymąsi.

130 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 131 Prioritetui įgyvendinti nustatyti šie tikslai ir uždaviniai: Prioritetui įgyvendinti nustatyti šie tikslai ir uždaviniai: 1.1. Tikslas. Skatinti rajono gyventojų verslumą bei vietos ekonomikos konkurencingumą. 1.1.1. Uždavinys. Skleisti informaciją apie verslo plėtros galimybes rajone. 1.1.2. Uždavinys. Skatinti mokymo, informavimo paslaugų verslo sektoriaus atstovams plėtrą. 1.1.3. Uždavinys. Gerinti verslo aplinkos sąlygas, įgalinančias plėtotis verslą bei didinti jo konkurencingumą. 1.2. Tikslas. Skatinti turizmo plėtrą prienų rajone. 1.2.1. Uždavinys. Gerinti ir plėtoti turizmo infrastruktūrą. 1.2.2. Uždavinys. Stiprinti turizmo informacinę sistemą ir aktyviai vykdyti rinkodarą. 1.3. Tikslas. Didinti Prienų rajono valdymo efektyvumą. 1.3.1. Uždavinys. Gerinti savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų paslaugų kokybę ir prieinamumą. 1.3.2. Uždavinys. Rengti ir atnaujinti planavimo, strateginius dokumentus, sektorines studijas. 1.4. Tikslas. Užtikrinti darnų kaimo ir žemės, miškų ūkių vystymąsi. 1.4.1. Uždavinys. Sukurti konkurencingą bei į ES orientuotą žemės ūkį. 1.4.2. Uždavinys. Paskatinti kaimo turizmo, amatų bei netradicinių veiklų plėtrą. 1.4.3. Uždavinys. Sukurti tinkamas sąlygas gyventi ir dirbti kaime. 1.4.4. Uždavinys. Paremti kaimo bendruomenių iniciatyvas. 1.4.5. Uždavinys. Paskatinti miško įveisimą ir atkūrimą. 2.1. Tikslas. Skatinti informacinės visuomenės plėtrą rajone. 2.1.1. Uždavinys. Skatinti informacinės infrastruktūros naudojimą. 2.1.2. Uždavinys. Diegti ir modernizuoti informacines technologijas gerinant viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą. 2.2. Tikslas. Kurti efektyvią švietimo sistemą, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens poreikius. 2.2.1 uždavinys. Gerinti švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, skatinti mokymąsi visą gyvenimą. 2.3. Tikslas. Užtikrinti efektyvų, kokybišką ir rajono gyventojų poreikius atitinkantį socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. 2.3.1. Uždavinys. Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą, mažinti socialinę atskirtį. 2.3.2. Uždavinys. Gerinti socialinių būstų būklę. 2.3.3. Uždavinys. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą. 2.3.4. Uždavinys. Skatinti sveiką gyvenseną. 2.4. Tikslas. Skatinti žmonių aktyvumą ir sudaryti sąlygas dalyvauti kultūrinėje ir sportinėje veikloje. 2.4.1. Uždavinys. Modernizuoti kultūros ir sporto infrastruktūrą bei gerinti paslaugų kokybę. 2.5. Tikslas. Modernizuoti švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kultūros įstaigų infrastruktūrą. 2.5.1. Uždavinys. Plėtoti švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros ir sporto įstaigų infrastruktūrą. 2 prioritetas. Išsilavinusios, sveikos ir pažangios bendruomenės plėtra Efektyviai valdoma švietimo sistema sudaro galimybes mokymuisi visą gyvenimą, informacinės visuomenės plėtrai. Modernizuota ir subalansuota socialinė infrastruktūra užtikrina puikią aplinką vystytis apsišvietusiai ir sveikai asmenybei. Rajono visuomenė aktyvi ir pilietiška, kaimo vietovėse aktyvi bendruomenių veikla. Didelis dėmesys rajone skiriamas gyventojų sveikatai, ligų prevencijai, socialiniam aprūpinimui. 3 prioritetas. Patogios ir švarios aplinkos užtikrinimas Dėl išskirtinio gamtinio ir kultūrinio savitumo, modernios infrastruktūros, suformuotų gyvenamųjų teritorijų ir aukštos paslaugų kokybės rajonas ypač patrauklus Kauno miesto ir kitiems Lietuvos gyventojams kaip puiki vieta gyventi ir poilsiauti. Čia suformuotas modernus, efektyviai veikiantis energetikos ūkis, sugebantis užtikrinti efektyvų išteklių panaudojimą ir energijos tiekimą gyventojams. Rajone diegiami aplinkos apsaugos veiksniai užtikrina harmoningą gyvenamosios aplinkos raidą.

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 133 5.3. Prienų rajono savivaldybės plėtros priemonių planas Prioritetui įgyvendinti nustatyti šie tikslai ir uždaviniai: 3.1. Tikslas. Užtikrinti patogų ir saugų susisiekimą rajone. 3.1.1. Uždavinys. Plėtoti ir gerinti rajono susisiekimo infrastruktūrą. 3.2. Tikslas. Gerinti aplinkos kokybę. 3.2.1. Uždavinys. Modernizuoti ir plėsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. 3.2.2. Uždavinys. Skatinti veiksmingesnį energijos ir kitų gamtos išteklių naudojimą. 3.2.3. Uždavinys. Užtikrinti efektyvią kraštovaizdžio apsaugą, didinti ekologinį teritorijų stabilumą. 3.2.4. Uždavinys. Propaguoti aplinkai ir sveikatai palankų gyvenimo būdą. 1 PRIORITETAS. PATRAUKLIOS VERSLUI IR TURIZMUI APLINKOS GERINIMAS 1.1. tikslas. Skatinti rajono gyventojų verslumą bei vietos ekonomikos konkurencingumą 1.1.1. uždavinys. Skleisti informaciją apie verslo plėtros galimybes rajone Įgyvendinimo Atsakingi Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai laikotarpis vykdytojai 1.1.1.1 1.1.1.2 Bendrų verslo įmonių, mokslo ir studijų institucijų projektų rengimas ir įgyvendinimas Verslo įmonių teigiamo įvaizdžio formavimas ir bendradarbiavimo skatinimas Įgyvendinti projektai verslo įvaizdžio formavimo 2011-2019 Prienų rajono savivaldybės administracija (toliau - Prienų RSA) Dalyvavimas nacionalinėse ir regioninėse 1.1.1.3 Parodų skaičius parodose pristatant rajono verslą 1.1.2. uždavinys. Skatinti mokymo, informavimo paslaugų verslo sektoriaus atstovams plėtrą Įgyvendinimo Atsakingi Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai laikotarpis vykdytojai GIS ir IT pagrindu teikiamų paslaugų 1.1.2.1 verslui plėtra 1.1.2.2 Gyventojų verslumą skatinančios informacijos sklaida, renginių, konkursų, mokymų organizavimas Gyventojų, pradėjusių savo verslą, skaičius 1.1.3. uždavinys. Gerinti verslo aplinkos sąlygas, įgalinančias plėtotis verslą bei didinti jo konkurencingumą Įgyvendinimo Atsakingi Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai laikotarpis vykdytojai 1.1.3.1 1.1.3.2 1.1.3.3 1.1.3.4 Verslo inkubatoriaus įkūrimas ir veiklos plėtra Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimas ir periodinis jos atnaujinimas Finansinės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gerinimas ir jos prieinamumo didinimas Įkurtas verslo inkubatorius Įgyvendinta SVV programa Suteikta parama, tūkst. Lt 2014-2019 Prienų RSA Įkurtas verslo Verslo informacijos centro įkūrimas ir informacijos veiklos plėtra centras 1.2. tikslas. Skatinti turizmo plėtrą Prienų rajone 1.2.1. uždavinys.gerinti ir plėtoti turizmo infrastruktūrą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai 1.2.1.1 Kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmui Turizmui pritaikyti objektai Įgyvendinimo laikotarpis Atsakingi vykdytojai

134 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 135 1.2.1.2 Gamtos išteklių pritaikymas rekreacijai ir Turizmui turizmui pritaikyti objektai 1.2.1.3 Vandens išteklių pritaikymas rekreacijai, Turizmui turizmui ir pramogoms pritaikyti objektai 1.2.1.4 Viešosios autoturizmo infrastruktūros Turizmui plėtra ir trasų žymėjimas pritaikyti objektai 1.2.1.5 Įrengtų Privažiuojamųjų kelių prie turizmo privažiavimo kelių 2011-2019 objektų bei rekreacinių zonų įrengimas ilgis Prienų RSA 1.2.1.6 Vietinių amatų atgaivinimas ir vystymas Turizmui bei panaudojimas turizmo plėtrai pritaikyti objektai 1.2.1.7 Aviaturizmo plėtra Pociūnų aerodrome Lankytojų skaičius 1.2.1.8 Kempingų įrengimas ir plėtra Įrengtas kempingas 1.2.1.9 Prienų estrados pritaikymas renginiams Įrengta estrada 2011-2015 Prienų RSA 1.2.1.10 Ekstremalaus sporto aikštelių įrengimas Įrengta sporto aikštelė 2011-2015 Prienų RSA 1.2.2. uždavinys. Stiprinti turizmo informacinę sistemą ir aktyviai vykdyti rinkodarą. Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo Atsakingi laikotarpis vykdytojai Renginių, pritraukiančių turistus, kokybės 1.2.2.1 gerinimo programos parengimas ir įgyvendinimas Renginių skaičius 1.2.2.2 Prienų rajono savivaldybės, kaip turistams patrauklaus rajono, įvaizdžio sukūrimas Įgyvendinto įvaizdžio kūrimo 1.2.2.3 Elektroninių turizmo paslaugų įdiegimas ir plėtra Įdiegtos paslaugos 1.2.2.4 Rinkodaros strategijų sukūrimas ir įgyvendinimas strategijos Sukurta turizmo 1.2.2.5 Turizmo informacinės sistemos plėtra informacinė sistema 1.2.2.6 Mokymuose Turizmo srities darbuotojų dalyvavusių administracinių gebėjimų stiprinimas asmenų skaičius 1.2.2.7 Įrengti, atnaujinti Turizmo informacinės infrastruktūros informaciniai įrengimas ir atnaujinimas stendai, nuorodos ir kt. 1.2.2.8 Įkurtas turizmo Turizmo informacijos centro įkūrimas ir informacijos veiklos plėtra centras 1.3. tikslas. Didinti Prienų rajono valdymo efektyvumą 1.3.1. uždavinys. Gerinti savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų paslaugų kokybę ir prieinamumą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo Atsakingi laikotarpis vykdytojai 1.3.1.1 1.3.1.2 Veiklos valdymo, finansų apskaitos, viešųjų paslaugų kokybės ir strateginio planavimo sistemos optimizavimas ir modernizavimas Savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojų kompetencijos ir gebėjimų didinimas Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius 1.3.1.3 GIS sistemos įdiegimas savivaldybėje Įdiegta sistema 1.3.2. uždavinys. Rengti ir atnaujinti planavimo, strateginius dokumentus, sektorines studijas Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo Atsakingi laikotarpis vykdytojai Parengtų ir 1.3.2.1 Bendrųjų planų rengimas ir atnaujinimas atnaujintų bendrųjų planų skaičius 1.3.2.2 Specialiųjų ir detaliųjų planų parengimas Parengtų planų skaičius 1.3.2.3 1.3.2.4 Strateginių plėtros ir veiklos planų parengimas ir atnaujinimas Rajono vystymuisi svarbių sektorinių studijų rengimas Parengtų ir atnaujintų planų skaičius Parengtų sektorinių studijų skaičius 1.3.2.5 Energetikos ir klimato kaitos švelninimo veiksmų plano parengimas Parengtas planas 2013-2015 Prienų RSA 1.3.2.6 Darnios energetikos veiksmų plano parengimas Parengtas planas 2013-2015 Prienų RSA 1.4. tikslas. Užtikrinti darnų kaimo ir žemės, miškų ūkių vystymąsi 1.4.1. uždavinys. Sukurti konkurencingą bei į ES orientuotą žemės ūkį Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo Atsakingi laikotarpis vykdytojai 1.4.1.1 Jaunųjų ūkininkų kūrimosi ir investicijų į žemės ūkio valdas skatinimas 2014-2019 Prienų RSA 1.4.1.2 Ekologinio žemės ūkio gamybos plėtros priemonių skatinimas 1.4.1.3 1.4.1.4 1.4.1.5 1.4.1.6 1.4.1.7 1.4.1.8 Investicijų į žemės ūkio produkcijos perdirbimą ir kitų vietos kilmės produktų gamybą bei realizavimą skatinimas ir rėmimas Remti žemės ūkio paskirties žemės sklypų konsolidavimo priemones siekiant pagerinti žemės sklypų formą ir dydį Visuomeninės paskirties žemės sklypų nuosavybės dokumentų sutvarkymas Konsultacijų kaimo verslų plėtrai teikimas bei kaimo žmonių verslumo ugdymas Skatinti biokuro žaliavų, biodujų bei kitų atsinaujinančių išteklių gamybą Remti mokymo, informavimo ir konsultavimo biokuro bei kitų atsinaujinančių išteklių gamybos klausimais priemones Investicijų dydis, tūkst. Lt Įteisintos visuomeninės paskirties žemė Suteiktų konsultacijų skaičius Išgaunamos žaliavos kiekis 2011-2019 2011-2019 Prienų RSA, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius (toliau - NŽT Prienų skyrius) Prienų RSA, NŽT Prienų skyrius 2011-2015 Prienų RSA 2014-2019 Prienų RSA

136 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 137 1.4.1.9 1.4.1.10 Viešųjų mokymo bei konsultavimo įstaigų panaudojimo konsultavimui, gerosios patirties sklaidos žemės ūkio ir ne žemės ūkio veiklos klausimais ir mokymams plėtra Tęstinio mokymo kursų ir seminarų organizavimas ūkininkams ir kitiems žemės ūkio darbuotojams 1.4.1.11 Kooperacijos skatinimas Suteiktų konsultacijų skaičius Mokymuose ir seminaruose dalyvavusių asmenų skaičius Įsteigtų kooperatyvų skaičius 2014-2019 Prienų RSA 1.4.2. uždavinys. Paskatinti kaimo turizmo, amatų bei netradicinių veiklų plėtrą Įgyvendinimo Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai laikotarpis 1.4.2.1 Parama bitininkystės ūkių plėtra 1.4.2.2 Ekologinių ūkių plėtra 1.4.2.3 Kaimo turizmo verslo skatinimas 1.4.2.4 1.4.2.5 Didinti užimtumą kaimo vietovėse remiant paslaugų ir ne žemės ūkio veiklos įvairinimą Dalyvauti vykdant kaimo verslų plėtros, rinkos ir naujų technologijų tyrimus bei rengti galimybių studijas 1.4.2.6 Amatų kiemelių steigimas ir skatinimas Paremtų bitininkystės ūkių skaičius Paremtų ekologinių ūkių skaičius Kaimo turizmo verslą pradėjusių ir plėtojančių asmenų skaičius Įsidarbinusių ir individualią veiklą pradėjusių asmenų skaičius ir parengtų studijų skaičius Įsteigtų kiemelių skaičius 1.4.2.7 Etnokultūros paveldo objektų išsaugojimas Atnaujinti objektai 1.4.2.8 Kultūros paveldo objektų pritaikymas bendruomenių viešosioms reikmėms Bendruomenės poreikiams pritaikyti objektai Įvykdytų renginių skaičius Įrengtų amatų centrų skaičius Atsakingi vykdytojai 2011-2015 Prienų RSA 2014-2019 Prienų RSA 1.4.2.9 Tradicinių amatų bei etnografinių renginių populiarinimas 2014-2019 Prienų RSA 1.4.2.10 Tradicinių amatų centrų kūrimosi kaimo vietovėse skatinimas ir plėtra 1.4.3. uždavinys. Sukurti tinkamas sąlygas gyventi ir dirbti kaime Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo Atsakingi laikotarpis vykdytojai 1.4.3.1 1.4.3.2 Kaimo kultūros įstaigų statyba, rekonstrukcija ir modernizavimas pritaikant bendruomenių reikmėms Žemės ūkio vandentvarkų ir hidrotechninių sistemų modernizavimas ir plėtra Visuomenės poreikiams pritaikytų įstaigų skaičius 1.4.3.3 Viešo interneto prieigų kaimo vietovėse Įrengtų prieigų tinklo modernizavimas ir plėtra skaičius 1.4.3.4 Užtvankų statyba ir jų infrastruktūros įrengimas bei esamų tvenkinių infrastruktūros atnaujinimas 1.4.3.5 Pralaidų ir tiltų statyba, remontas bei rekonstrukcija 1.4.3.6 Bendruomeninės infrastruktūros ir Įgyvendinti gyvenamosios aplinkos kaimo vietovėse projektai gerinimas 1.4.3.7 Kaimo vietovių inžinerinių tinklų Atnaujinti atnaujinimas ir tobulinimas inžineriniai tinklai 1.4.3.8 Sporto ir vaikų žaidimų aikštelių seniūnijų Įrengtų aikštelių gyvenvietėse atnaujinimas bei įrengimas skaičius 1.4.3.9 Universalių daugiafunkcinių centrų Įrengtų centrų steigimas ir plėtra skaičius 2011-2015 Prienų RSA 1.4.4. uždavinys. Paremti kaimo bendruomenių iniciatyvas Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo Atsakingi laikotarpis vykdytojai Prienų RSA, 1.4.4.1 Bendruomenių centrų steigimas bei Vietos veiklos 2011-2019 reikalingų sąlygų jų veiklai sudarymas grupės (toliau - VVG) 1.4.4.2 1.4.4.3 1.4.4.4 1.4.4.5 Rajoninių ir bendruomeninių renginių organizavimo skatinimas, finansavimas ir populiarinimas Vietos plėtros strategijų rengimas ir įgyvendinimas Bendruomenių centrų ir kitų NVO, ypač jaunimo, projektinės veiklos skatinimas Rengti ir įgyvendinti tikslines programas, skirtas kaimo jaunimui Įvykdytų renginių skaičius 2011-2019 Įgyvendintų strategijų skaičius 2011-2019 2011-2019 programos 2014-2019 1.4.5. uždavinys. Paskatinti miško įveisimą ir atkūrimą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai 1.4.5.1 1.4.5.2 Bioįvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimas užsodinant mišku netinkamas ir apleistas žemės ūkio paskirties žemes Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas Įgyvendinimo laikotarpis 2011-2019 2011-2019 Prienų RSA, VVG Prienų RSA, VVG Prienų RSA, VVG Prienų RSA, VVG Atsakingi vykdytojai Prienų RSA, Prienų miškų urėdija Prienų RSA, Prienų miškų urėdija 2 PRIORITETAS. IŠSILAVINUSIOS, SVEIKOS IR PAŽANGIOS BENDRUOMENĖS PLĖTRA 2.1. tikslas. Skatinti informacinės visuomenės plėtrą rajone 2.1.1. uždavinys. Skatinti informacinės infrastruktūros naudojimą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai 2.1.1.1 Piliečių e.demokratijos vystymas 2.1.1.2 Privačių iniciatyvų skatinimas siekiant padidinti informacinių sistemų prieinamumą, esamų tinklų panaudojimą Įgyvendinti projektai Įgyvendinimo laikotarpis Atsakingi vykdytojai 2014-2019 Prienų RSA

138 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 139 Viešosios interneto infrastruktūros 2.1.1.3 2014-2019 Prienų RSA naudojimo skatinimas 2.1.2. uždavinys. Diegti ir modernizuoti informacines technologijas gerinant viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą Įgyvendinimo Atsakingi Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai laikotarpis vykdytojai Vieno langelio principo įgyvendinimas Įgyvendinti 2.1.2.1 2011-2015 Prienų RSA viešojo administravimo institucijose projektai 2.1.2.2 2.1.2.3 2.1.2.4 2.1.2.5 2.1.2.6 2.1.2.7 Elektroninių darbo organizavimo ir procesų valdymo priemonių diegimas savivaldybėje E.paslaugų gyventojams ir verslui diegimas ir plėtra Prisidėti įgyvendinant projektą Kauno apskritis edemokratijos regionas Elektroninių paslaugų sistemos bibliotekose plėtra ešvietimo sistemos plėtra švietimo įstaigose Gyventojų kompiuterinio raštingumo didinimas, siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį Įgyvendinti projektai Įgyvendinti projektai Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius 2011-2015 Prienų RSA 2.2. tikslas. Kurti efektyvią švietimo sistemą, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens poreikius 2.2.1 uždavinys. Gerinti švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, skatinti mokymąsi visą gyvenimą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai 2.2.1.1 2.2.1.2 2.2.1.3 2.2.1.4 2.2.1.5 2.2.1.6 2.2.1.7 2.2.1.8 Modernių ugdymo formų specialiųjų poreikių mokiniams diegimas Švietimo ir profesinio rengimo mokslo prieinamumo didinimas Ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančių įstaigų modernizavimas ir jų infrastruktūros plėtra Mokymo procesų kompiuterizavimas švietimo įstaigose Karjeros ugdymo programų plėtra bendrojo lavinimo mokyklose Gyventojų švietimo programos mokymasis visą gyvenimą įgyvendinimas Integruotos elektroninių švietimo paslaugų sistemos įgyvendinimas Nuotolinio mokymo sistemos įgyvendinimas 2.2.1.9 Mokytojų kvalifikacijos kėlimas 2.2.1.10 Mokyklų vidaus ir išorės vertinimas Modernizuotų įstaigų skaičius Kompiuterizuotų procesų skaičius Įgyvendinta programa Įgyvendinta programa Įgyvendinimo laikotarpis Atsakingi vykdytojai Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius Įvertintų mokyklų skaičius 2.3. tikslas. Užtikrinti efektyvų, kokybišką ir rajono gyventojų poreikius atitinkantį socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą 2.3.1. uždavinys. Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą, mažinti socialinę atskirtį Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai 2.3.1.1 2.3.1.2 2.3.1.3 2.3.1.4 Moterų lygių galimybių darbo rinkoje skatinimas, siekiant sumažinti jų socialinę atskirtį Krizių ir psichologinės pagalbos centrų steigimas ir plėtra Vaikų globos namų modernizavimas ir jų veiklos plėtra Įvaikinimo ir globos skatinimo programų įgyvendinimas 2.3.1.5 Vaikų ir jaunimo socializacijos plėtra 2.3.1.6 2.3.1.7 2.3.1.8 2.3.1.9 2.3.1.10 2.3.1.11 2.3.1.12 2.3.1.13 2.3.1.14 2.3.1.15 2.3.1.16 2.3.1.17 Neįgaliųjų socialinė integracija, apimanti reikiamos infrastruktūros modernizavimą ir sukūrimą Savarankiško gyvenimo ir nakvynės namų steigimas Reabilitacijos ir socialinės adaptacijos socialinės rizikos grupių asmenims paslaugų plėtra Pedagoginių psichologinių tarnybų paslaugų plėtra Skatinti privačias iniciatyvas, nevyriausybines organizacijas ir savanorišką darbą, socialiai pažeidžiamų grupių asmenų integravimo srityje Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra ir dienos centrų steigimas Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros ir paslaugų plėtra Laikino apgyvendinimo įstaigų moterims su vaikais, patyrusiems smurtą šeimoje, įsteigimas Skatinti privačias socialinių paslaugų teikimo iniciatyvas Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas Socialinės paramos specialistų kvalifikacijos kėlimas Į darbo rinką integruotų moterų skaičius Įsteigtų centrų skaičius Modernizuotų įstaigų skaičius Įgyvendinta programa Įgyvendinti projektai Įgyvendinti projektai Įgyvendinti projektai Įgyvendinimo laikotarpis Atsakingi vykdytojai 2014-2019 Prienų RSA 2014-2019 Prienų RSA Įkurtos įstaigos Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius 2014-2019 Prienų RSA

140 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 141 2.3.2. uždavinys. Gerinti socialinių būstų būklę Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo Atsakingi laikotarpis vykdytojai Pastatytų 2.3.2.1 Naujo socialinio būsto statyba socialinių būstų skaičius 2.3.2.2 Esamų savivaldybės butų rekonstrukcija, Rekonstruotų siekiant padidinti energetinį efektyvumą butų dalis 2.3.2.3 Socialinio būsto renovacija Renovuotų būstų dalis 2.3.2.4 Socialinio būsto plėtra ir negyvenamų Įrengti socialiniai patalpų pritaikymas gyvenamosioms būstai patalpoms 2.3.2.5 Socialinio būsto energijos tiekimo ir Įgyvendinti apskaitos sistemų modernizavimas projektai 2.3.3. uždavinys. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo laikotarpis Atsakingi vykdytojai 2.3.3.1 Sveikatos priežiūros įstaigų Įgyvendinti informatizavimas ir plėtra projektai 2.3.3.2 E- sveikatos paslaugų plėtra Įgyvendinti projektai 2.3.3.3 Viešosios infrastruktūros, skirtos fiziniam Įgyvendinti aktyvumui vystymas, steigimas projektai 2014-2019 Prienų RSA 2.3.3.4 Psichikos sveikatos priežiūros plėtra Įgyvendinti projektai 2.3.4. uždavinys. Skatinti sveiką gyvenseną Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo Atsakingi laikotarpis vykdytojai 2.3.4.1 Gyventojų sveikatinimo plano sukūrimas ir įgyvendinimas 2014-2019 Prienų RSA 2.3.4.2 Aktyvus sveikatinimo rinkodaros vystymas 2014-2019 Prienų RSA 2.3.4.3 Bendruomenės sveikatinimo privačių ir viešųjų iniciatyvų skatinimas 2014-2019 Prienų RSA 2.3.4.4 Gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo programa Įgyvendinta programa 2014-2019 Prienų RSA 2.4. tikslas. Skatinti žmonių aktyvumą ir sudaryti sąlygas dalyvauti kultūrinėje ir sportinėje veikloje 2.4.1. uždavinys. Modernizuoti kultūros ir sporto infrastruktūrą bei gerinti paslaugų kokybę Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai 2.4.1.1 2.4.1.2 2.4.1.3 2.4.1.4 2.4.1.5 Įgyvendinimo laikotarpis Atsakingi vykdytojai Viešosios kultūros infrastruktūros modernizavimas ir plėtra Sporto centrų modernizavimas ir jų Modernizuoti infrastruktūros plėtra objektai Kultūros židinių Gyvoji tradicija sukūrimas ir plėtra Vystyti sporto centrų užimtumą, efektyvų panaudojimą 2014-2019 Prienų RSA Renginių, populiarinančių kūno kultūrą, sportą (tame tarpe ir neįgaliųjų) ir sveiką Įvykdyti renginiai gyvenseną organizavimas ir skatinimas 2.4.1.6 2.4.1.7 Visuomeninių kultūros meno renginių skatinimas Edukacinių saugumo, nusikaltimų prevencijos programų vaikams ir suaugusiems parengimas ir įgyvendinimas Įvykdyti renginiai 2014-2019 Prienų RSA programos 2.5. tikslas. Modernizuoti švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kultūros įstaigų infrastruktūrą 2.5.1. uždavinys. Plėtoti švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros ir sporto įstaigų infrastruktūrą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai 2.5.1.1 Švietimo įstaigų pastatų renovacija ir Modernizuotos naujų statyba įstaigos 2.5.1.2 Mokyklų stadionų bei sporto aikštynų Modernizuoti renovacija objektai Mokyklų, 2.5.1.3 Mokyklų aprūpinimas moderniomis IT ir aprūpintų IT mokymo priemonėmis priemonėmis, skaičius 2.5.1.4 Sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros Įgyvendinti gerinimas projektai 2.5.1.5 Viešųjų bibliotekų infrastruktūros Modernizuoti modernizavimas ir plėtra objektai 2.5.1.6 Viešojo sektoriaus pastatų renovacijos Renovuoti projektų parengimas objektai 2.5.1.7 Kultūros ir sporto įstaigų pastatų Modernizuoti modernizavimas objektai 2.5.1.8 Prienų krašto muziejaus rekonstravimas Rekonstruotas muziejus Įgyvendinimo laikotarpis Atsakingi vykdytojai 2011-2015 Prienų RSA 2011-2015 Prienų RSA 3 PRIORITETAS. PATOGIOS IR ŠVARIOS APLINKOS UŽTIKRINIMAS 3.1. tikslas. Užtikrinti patogų ir saugų susisiekimą rajone 3.1.1. uždavinys. Plėtoti ir gerinti rajono susisiekimo infrastruktūrą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai 3.1.1.1 Gatvių rekonstrukcija, naujų gatvių tiesimas, taip pat apšvietimo ir lietaus kanalizacijos įrengimas 3.1.1.2 Gatvių sankryžų rekonstrukcija 3.1.1.3 3.1.1.4 Žvyrkelių dangų tobulinimas ir gruntinių kelių rekonstrukcija į žvyrkelius Žvyrkelių bei gatvių su žvyro ir grunto danga asfaltavimas 3.1.1.5 Tiltų rekonstrukcija ir statyba 3.1.1.6 3.1.1.7 Pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas ir atnaujinimas bei pėsčiųjų tiltų statyba Gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo atnaujinimas ir plėtra 3.1.1.8 Saugaus eismo priemonių įgyvendinimas Rekonstruotos sankryžos Rekonstruoti ir pastatyti tiltai Įrengtos ir atnaujintos apšvietimo linijos Įgyvendinimo laikotarpis Atsakingi vykdytojai 2014-2019 Prienų RSA

142 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 3.1.1.9 Viešojo transporto stotelių įrengimas ir atnaujinimas Įrengtų ir atnaujintų stotelių skaičius 2011-2019 Prienų RSA, Kauno regiono keliai, privatūs investuotojai 3.2. tikslas. Gerinti aplinkos kokybę 3.2.1. uždavinys. Modernizuoti ir plėsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo laikotarpis Atsakingi vykdytojai 3.2.1.1 Požeminių vandenų monitoringas 3.2.1.2 Buitinių nuotekų valymo įrenginių statyba Atnaujinti valymo ir rekonstravimas įrenginiai 3.2.1.3 Centralizuotų vandentiekio, kanalizacijos ir nuotekų tinklų (įskaitant lietaus nuotekas) plėtra 2014-2019 Prienų RSA 3.2.1.4 Nemuno aukštupio baseino investicinių Įgyvendinti projektų įgyvendinimas projektai 3.2.1.5 Dumblo bei biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros įrengimas 3.2.1.6 Geriamojo vandens gerinimo stočių įrengimas ir rekonstrukcija 3.2.1.7 Naujų vandens gręžinių įrengimas Įrengtų gręžinių skaičius 3.2.2. uždavinys. Skatinti veiksmingesnį energijos ir kitų gamtos išteklių naudojimą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai 3.2.2.1 Daugiabučių namų renovavimas 3.2.2.2 3.2.2.3 Katilinių modernizavimas, jų pritaikymas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, naujos kartos katilinių tinklo plėtojimas Esamų šilumos tinklų modernizavimas ir renovavimas, naujų tinklų kūrimas Renovuotų daugiabučių dalis Modernizuoti objektai Naujų ir atnaujintų šilumos tinklų dalis Išvystytas dujotiekio tinklas Įgyvendinti projektai Įgyvendinimo laikotarpis Atsakingi vykdytojai 3.2.2.4 Oro taršos kontrolės sistemos diegimas ir plėtra 3.2.2.5 Šiuolaikiškų alternatyvios energijos gamybos metodų skatinimas ir diegimas 3.2.2.6 Ekologiškai švaresnio kuro vartojimo skatinimas 2014-2019 Prienų RSA 3.2.2.7 Magistralinių ir skirstomųjų dujotiekių tiesimas bei dujotiekio tinklo plėtra 3.2.2.8 Savivaldybės nuosavybės energetinio naudingumo didinimas 3.2.3. uždavinys. Užtikrinti efektyvią kraštovaizdžio apsaugą, didinti ekologinį teritorijų stabilumą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo Atsakingi laikotarpis vykdytojai 3.2.3.1 Atvirų vandens telkinių kokybės gerinimas, jų rekreacinio potencialo didinimas bei taršos mažinimas, užterštų vandens telkinių valymas 3.2.3.2 3.2.3.3 3.2.3.4 3.2.3.5 Užterštų teritorijų (buvusių pesticidų sandėlių, nelegalių sąvartynų ir pan.) identifikavimas, valymas ir sutvarkymas Žaliųjų plotų inventorizacija, tvarkymas ir atkūrimas Gamtos ir kultūros paveldo objektų apsauga ir naudojimas Griovių, hidrotechninių statinių ir kitų melioracijos įrenginių renovacija, priežiūra ir plėtra Sutvarkytos užterštos teritorijos Inventorizuoti ir sutvarkyti objektai 3.2.3.6 Nemuno krantų erozijos stabdymas Įgyvendintas projektas 3.2.4. uždavinys. Propaguoti aplinkai ir sveikatai palankų gyvenimo būdą Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo Atsakingi laikotarpis vykdytojai 3.2.4.1 Sveiką gyvenseną propaguojančių iniciatyvų ir renginių rėmimas 3.2.4.2 Visuomenės informavimo apie aplinkosaugą 3.2.4.3 Aplinkosauginių renginių inicijavimas ir rėmimas Įvykdyti renginiai 3.2.4.4 Aplinkosauginio mokymo ir švietimo ir informavimo programos parengimas ir įgyvendinimas programos

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 145 6. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO ĮGYVENDINIMO stebėsenos ir PRIEŽIŪROS SISTEMA Prienų rajono savivaldybės 2011 2019 metų strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos ir priežiūros sistema skirta kontroliuoti plano įgyvendinimą, vertinti priemonių poveikį Prienų rajono savivaldybei ir prireikus papildyti ar koreguoti strateginį plėtros planą (toliau SPP). Ši sistema apibrėžia plano įgyvendinimo institucinę struktūrą, kasmetinį įgyvendinimo darbų ciklą, SPP koregavimą ir įgyvendinimo rodiklių sistemą. 6.1. SPP įgyvendinimo ir priežiūros institucinė struktūra ir priežiūros procesas Prienų rajono savivaldybės strateginio plano įgyvendinimo priežiūros institucinę struktūrą sudaro trys lygmenys: politinis, administracinis ir visuomeninis. Pagrindinės šių lygmenų funkcijos pateikiamos 6.1.1. lentelėje. 1. 2. 3. Eil. Nr. 6.1.1. lentelė. Plano įgyvendinimo priežiūros institucinė struktūra ir funkcijos Institucinis lygmuo Politinis lygmuo (PL) Savivaldybės taryba Administracinis lygmuo (AL) Savivaldybės administracijos padaliniai, savivaldybės įsteigtos įstaigos ir įmonės Visuomeninis lygmuo (VL) (socialiniai ekonominiai partneriai: vietos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir pan.) Pagrindinės funkcijos Prienų rajono savivaldybės SPP pagrindinių ataskaitų peržiūra ir tvirtinimas, plano koregavimas ir pildymas (tvirtinimas). Stebėsenos ataskaitoms būtinos informacijos surinkimas, apdorojimas ir sisteminimas; plano metinių ataskaitų rengimas ir pristatymas; plano papildymo ir koregavimo poreikio nustatymas, pateikimas svarstyti politiniam lygmeniui. Pastabų, rekomendacijų teikimas dėl Prienų rajono savivaldybės SPP papildymo ar koregavimo; papildomos informacijos teikimas, įvairių socialinių ir kitų visuomeninių iniciatyvų siūlymas. Prienų rajono savivaldybės 2011 2019 metų strateginis planas bus įgyvendinamas rengiant metinius savivaldybės veiklos planus, kuriuos kasmet tvirtins savivaldybės taryba. Strateginiuose veiklos planuose bus detalizuojamas priemonių įgyvendinimas, nustatomos šiame plane nurodytų vertinimo kriterijų pasiekimo reikšmės planavimo laikotarpiui. Savivaldybės administracijos padaliniai, savivaldybės įsteigtos įstaigos ir įmonės bei kitos plano įgyvendinime dalyvaujančios institucijos pagal savo kompetenciją renka informaciją, ją apdoroja ir parengia bendrą plano metinę ataskaitą, kurioje aprašoma

praėjusių metų Savivaldybės veikla ir SPP įgyvendinimas bei jo poveikis Prienų rajono savivaldybei. Ataskaitoje pateikiama ši pagrindinė informacija: ataskaitinis laikotarpis; ataskaitinio laikotarpio duomenys: tikslai, uždaviniai, ; apibrėžiami pagrindiniai įgyvendinti pokyčiai (priemonių įgyvendinimo lygis, panaudotos lėšos, pasiekti rodikliai ir pan.); pateikiama išorės veiksnių, turėjusių įtakos plano įgyvendinimui ataskaitiniu laikotarpiu, analizė; nurodoma, kurias strateginio plano dalis reikia taisyti ar papildyti dėl išorės ar vidinių veiksnių nulemtų pokyčių. AL parengtą ataskaitą pristato PL ir viešai paskelbia VL aptarti, svarstyti. Gavus pastabų ir pasiūlymų, metinė ataskaita koreguojama, jos galutinis variantas tvirtinamas PL. SPP koregavimas procedūra, kurios metu SPP prioritetai, tikslai, uždaviniai arba yra papildomi naujais, keičiami arba atmetami. SPP uždaviniai ir gali būti keičiami ir peržiūrimi kasmet, tikslai ir prioritetai ne dažniau negu kas treji metai. Pasiūlymus raštu dėl SPP koregavimo gali pateikti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos padalinių vadovai, Savivaldybės biudžetinės įstaigos, Savivaldybės viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, socialiniai ir ekonominiai partneriai, visuomenės nariai. Pasiūlymai dėl SPP keitimo teikiami raštu ir / arba elektroniniu paštu Investicijų skyriui. Apsvarstyti pasiūlymai gali būti teikiami tvirtinti Prienų rajono savivaldybės tarybai. 6.2. SPP įgyvendinimo ir priežiūros rodiklių sistema Plano įgyvendinimas turi būti nuolat stebimas pasitelkiant vertinimo kriterijus, įgalinančius nustatyti pokyčius ir palyginti esamą minėtų kriterijų būklę su užsibrėžtais tikslais. Be to, ekonominė, ekologinė bei socialinė aplinka nuolat kinta, todėl įgyvendinant strateginį plėtros planą vieni jo aspektai gali prarasti svarbą, kiti įgyti didelę reikšmę, gali išryškėti trūkumai bei atsirasti naujų problemų. Tuo tikslu plano prioritetams yra nustatyti vertinimo kriterijai. Siekiant detaliau vertinti plano įgyvendinimo pažangą, nustatytos rodiklių reikšmės 2010 m. (dėl vėlyvo informacijos paskelbimo terminų atskiru atveju 2009 m.) ir siekiamas rodiklis plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje 2019 m. Siekiamų rodiklių reikšmės nustatytos remiantis ankstesnių metų statistinių rodiklių reikšmėmis, taip pat bendromis Prienų rajono ir šalies vystymosi tendencijomis. Rodikliai, nustatyti rengiant SPP, jį įgyvendinant pagal poreikį gali būti koreguojami ar papildomi. Plano prioritetų įgyvendinimo vertinimo kriterijai:

148 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011 2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 1 prioritetas. Patrauklios verslui ir turizmui aplinkos gerinimas Eil. Siekiamas Vertinimo kriterijus Esama situacija Nr. rodiklis 2019 m. 1. Kaimo turizmo sodybų skaičius 10 (2010 m.) 15 2. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam 30 gyventojui, Lt (2009 m.) 45 3. Materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Lt 1.608 (2009 m.) 1.800 4. Veikiančių ūkio subjektų skaičius, 1.000 gyventojų 14,5 (2010 m.) 18,0 5. Prienų rajono savivaldybės biudžeto pajamos, 2123,49 tenkančios vienam gyventojui, Lt (2010 m.) 2.500 6. Suteikta paramos iš Pagalbos smulkaus ir vidutinio 8.000 verslo subjektams fondo, Lt (2010m.) 35.000 2 prioritetas. Išsilavinusios, sveikos ir pažangios bendruomenės plėtra Eil. Esama Siekiamas Vertinimo kriterijus Nr. situacija rodiklis 2019 m. 1. Vidutinis metinis bruto darbo užmokestis, Lt 1.651,5 (2010 m.) 1.950 2. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų 13,4 santykis, proc. (2010) 7,5 3. Natūrali gyventojų kaita, 1.000 gyventojų 276 (2010 m.) 50 4. Migracijos saldo, 1.000 gyventojų 3 (2009 m.) 0,5 5. Gyventojų gimstamumas, 1.000 gyventojų 9,5 (2009 m.) 12,0 6. Gyventojų mirtingumas, 1.000 gyventojų 15,8 (2009 m.) 13,0 7. Asmenys, buvę sąrašuose socialiniam būstui nuomotis 167 (2010 m.) 100 8. Socialinių pašalpų gavėjų skaičius, 1.000 gyventojų 27,1 (2009 m.) 20,0 9. Socialinės rizikos šeimų skaičius, 1.000 gyventojų 5,8 (2009 m.) 4,0 10. Gydytojų skaičius, 10.000 gyventojų 23,3 (2009 m.) 25,0 11. Skaitytojų skaičius bibliotekose 12.100 (2009 m.) 13.000 12. Kultūros įstaigų dalyvių skaičius, 1.000 gyventojų 18,1 (2010 m.) 23,0 13. Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių 114,2 skaičius, 1.000 gyventojų (2009 m.) 150,0 14. Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius, 100.000 1.666 gyventojų (2009 m.) 1.500 3 prioritetas. Patogios ir švarios aplinkos užtikrinimas Eil. Esama Siekiamas Vertinimo kriterijus Nr. situacija rodiklis 2019 m. 1. Žvyro dangos kelių dalis, proc. 23,3 (2009 m.) 12,5 2. Registruota kelių eismo įvykių 38 (2010 m.) 24 3. Atliktų statybos darbų vertė, tūkst. Lt 40.400 (2009 m.) 50.000 4. Pastatyta gyvenamųjų pastatų 41 (2009 m.) 55 5. Pastatyta negyvenamųjų pastatų 118 (2009 m.) 130 6. Vienam gyventojui tenkantis į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, kg 3,8 (2009 m.) 2,5 Pagrindinis plano įgyvendinimo vertinimo kriterijų duomenų šaltinis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiama statistinė informacija. Todėl pasirinkti rodikliai yra realūs, tikslūs ir teisingi. Taip pat jie turi aiškią informacijos surinkimo ir pagrindimo sistemą, kad kiekvienais metais galima būtų įvertinti efektą ir poveikį bei įtaką rajono plėtrai.