EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 06 02 COM(2015) 239 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Konsultacijos dėl 2016 m. žvejybos galimybių pagal bendrą žuvininkystės politiką LT LT
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Konsultacijos dėl 2016 m. žvejybos galimybių pagal bendrą žuvininkystės politiką ĮŽANGA Šiame komunikate išdėstomi Komisijos teikiamų 2016 m. žvejybos galimybių pasiūlymų principai. Valstybės narės, patariamosios tarybos, suinteresuotieji subjektai ir visuomenė raginami apsvarstyti šiame komunikate išdėstytas politikos gaires ir iki 2015 m. spalio 1 d. pateikti Komisijai rekomendacijų ir pasiūlymų. 2016 m. žvejybos galimybės bus nustatytos atsižvelgiant į naujos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, visų pirma į tikslą per kuo trumpesnį laikotarpį užtikrinti tokį žvejybos laivynų poveikio ištekliams (mirtingumo dėl žvejybos) lygį, kuris būtinas, kad žvejybos ištekliai galėtų atsikurti iki didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (DTL, angl. MSY) užtikrinančio biomasės lygio. Taip bus prisidėta prie siekio iki 2020 m. užtikrinti gerą Europos jūrų aplinkos būklę 1 ir sumažinti žvejybos poveikį jūrų ekosistemoms. Komisijos teikiami žvejybos galimybių pasiūlymai bus grindžiami turimomis biologinėmis rekomendacijomis 2. Jei tokių rekomendacijų neturima, Komisija, vadovaudamasi BŽP tikslais, taikys atsargumo principą. 2016 m. įsigalioja įpareigojimas iškrauti vykdant priedugnio žvejybą Šiaurės jūroje ir Europos Sąjungai (ES) priklausančiuose Atlanto vandenyse sužvejotas žuvis, pagal kurį didelė dalis šiaurės rytų Atlante žvejojančio ES laivyno privalės įkelti į laivą, jame laikyti ir iškrauti į krantą visas sužvejotas žuvis. Išteklių, kuriuos žvejojant taikomas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į sužvejojamą, o ne iškraunamą kiekį, remiantis biologinėmis rekomendacijomis ir suprantant, kad tai neturi trukdyti siekti DTL tikslo arba dėl to neturi padidėti žuvų mirtingumas dėl žvejybos. Ištekliai dažnai peržvejojami Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Šią padėtį Komisija aktyviai siekia ištaisyti, veikdama kartu su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais bei tarptautiniais partneriais ir pasinaudodama geresnėmis žiniomis apie išteklius ir valdymo priemonėmis. Pagal BŽP reglamento 50 straipsnį Komisija kasmet Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti pažangos siekiant DTL tikslo ir žuvų išteklių padėties ataskaitą. Tos pažangos ataskaita pateikiama šiame komunikate. 1 Kaip reikalaujama 2008 m. birželio 25 d. Direktyvoje 2008/56/EB (Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje). 2 Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (angl. ICES) ir, jei taikoma, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (angl. STECF) bei Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (angl. GFCM) Mokslo patariamojo komiteto rekomendacijomis. 2
DTL IR SĄSAJA SU DAUGIAMEČIAIS PLANAIS Po BŽP reformos buvo įsteigta darbo grupė, kurios tikslas rasti išeitį iš tarpinstitucinės aklavietės, susijusios su daugiamečiais planais. Ji savo darbą baigė 2014 m. balandžio mėn., kai buvo parengta pagal BŽP reikalaujamų daugiamečių planų rengimui bei taikymui palengvinti skirta sistema. Į naujus daugiamečius planus turėtų būti įtraukti išteklių, pagal kuriuos nustatoma žvejybos rūšis, DTL tikslai (ir įgyvendinimo terminai). Be to, planuose galėtų būti nustatyti išteklių naudojimo (žuvų mirtingumo dėl žvejybos) koeficientų intervalai, kurie laikomi atitinkančiais DTL. Remdamasi darbo grupės išvadomis, Komisija parengė daugiamečio žvejybos Baltijos jūroje plano pasiūlymą 3, kuriame pateiktos DTL tikslui įgyvendinti siūlomos tikslinės vertės ir to tikslo įgyvendinimo terminai. Šiuo metu su suinteresuotaisiais subjektais nagrinėjami kiti Šiaurės jūros mišriosios priedugnio žvejybos plano ir Vakarų vandenų mišriosios priedugnio žvejybos plano pasiūlymai. Nagrinėjamas ir daugiametis Atlanto pelaginių žuvų žvejybos planas. Rengdama šių planų pasiūlymus, Komisija paprašė Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (angl. ICES) pateikti atitinkamų išteklių, kurių Tarybos nustatytos žvejybos galimybės naudojamos pagal planus valdant mišriąją žvejybą, DTL intervalus. Tokius intervalus ICES pateikė dideliam skaičiui išteklių 4. Komisija itin susirūpinusi padėtimi Viduržemio jūroje. Šiame regione būtinos konkrečios DTL užtikrinimo priemonės. Šią problemą Komisija ketina spręsti pradėdama nuo išteklių, kuriuos naudoja (beveik) vien tik ES laivynai, klausimo. 2015 2016 m. Komisija ketina pateikti su DTL tikslu suderintus ES daugiamečius žvejybos Viduržemio jūroje planus šiaurinės Adrijos jūros dalies ančiuvių ir sardinių žvejybos planą ir šiaurės vakarų Viduržemio jūros dalies priedugnio rūšių žuvų žvejybos planą ir nustatyti jų įgyvendinimo terminus. Su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais pradėtos diskusijos dėl kitų ES daugiamečių planų (pvz., priedugnio rūšių žuvų žvejybos Adrijos jūroje ir mažų pelaginių žuvų žvejybos šiaurės vakarų Viduržemio jūroje). Be to, Komisija atliko nacionalinių valdymo planų peržiūrą 5, siekdama įvertinti, ar jie parengti tinkamai atsižvelgiant į DTL tikslą. Apie pusę nacionalinių planų (daugiausia priimtų 2013 ir 2014 m.) grindžiami (pakaitiniu) DTL tikslu. Planai, į kuriuos neįtrauktas DTL parametras, daugiausia priimti vadovaujantis atsargumo principu. Komisija paprašys Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (angl. STECF) atlikti peržiūrą ir pirmiausia pateikti apskaičiuotą visų žinomų išteklių DTL. Tuomet Komisija palaikys ryšį su atitinkamomis valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti, kad prireikus būtų nedelsiant priimti nacionaliniai valdymo planai (ir į juos būtų įtrauktas DTL tikslas bei jo įgyvendinimo terminas). Tinkamų veiksmų dėl išteklių, kuriais dalijamasi su trečiosiomis valstybėmis (pvz., priedugnio rūšių žuvų išteklių Sicilijos sąsiauryje, mažų pelaginių ir priedugnio rūšių žuvų išteklių Jonijos ir Egėjo jūrose), Komisija skatins imtis Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (angl. GFCM). 3 2014 m. spalio 6 d. COM(2104) 614 final. 4 2015 m. kovo 31 d. ICES rekomendacija pagal specialų prašymą. 5 Priimtų pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnį. 3
Komisija tęsia darbą su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir GFCM dėl priemonių, kuriomis būtų sprendžiami daugiausia neregistruojamos žvejybos, vykdomos Juodojoje jūroje žvejojant plekšniažuves (paprastuosius otus) klausimai. 2016 M. BENDRŲ LEIDŽIAMŲ SUŽVEJOTI KIEKIŲ (BLSK) PASIŪLYMAI Ištekliai, kurių DTL grindžiamas vertinimas yra atliktas Rengdama 2016 m. BLSK pasiūlymus Komisija ketina naudoti turimas tikslias DTL vertes ir jomis remtis, kol bus susitarta dėl naujų daugiamečių planų ir jie įsigalios. Taryba padarė labai didelę pažangą nustatydama didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu grindžiamus BLSK (2009 m. jų buvo nustatyta 5, o 2015 m. 36) ir taip padėjo padidinti išteklių, kurie žvejojami laikantis DTL, skaičių (2015 m. 26 ištekliai). Įsidėmėtinas Baltijos jūros pavyzdys neseniai Taryba ėmėsi nustatyti didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu grindžiamus BLSK, todėl pastaraisiais metais išteklių, žvejojamų laikantis DTL, skaičius išaugo nuo 0 iki 3 (iš 6 išteklių, kurių DTL grindžiamas vertinimas yra atliktas). Šį darbą būtina tęsti 2016 ir 2017 m. ir sudaryti sąlygas kuo greičiau, ne vėliau kaip iki 2020 m., užtikrinti DTL. Todėl Komisija ketina pasiūlyti BLSK, kurie derėtų su siekiu 2016 m. užtikrinti DTL. Tikslo įgyvendinimas po 2016 m. (bet ne vėliau kaip 2020 m.) galėtų būti priimtinas tik tuo atveju, jei jo siekiant labai sumažėtų metinės žvejybos galimybės ir dėl to kiltų didelis pavojus socialiniam ir ekonominiam atitinkamų žvejybos laivynų tvarumui; tuomet laiku užtikrinti DTL būtų siekiama žvejybos galimybes mažinant laipsniškiau. Komisija toliau stebi, kaip kinta visų ES jūrų baseinų išteklių būklė, ypatingą dėmesį skirdama ištekliams, kurie dar nežvejojami atsižvelgiant į DTL, ir tiria šių išteklių pokyčius, siekdama užtikrinti, kad DTL tikslas būtų įgyvendintas iki nustatyto termino. Šį tikslą gali būti lengviau įgyvendinti pradėjus taikyti atrankesnius žvejybos metodus. Turėtų būti taikomi DTL tikslą atitinkantys galiojantys daugiamečiai planai. Jei tokie planai nebedera su BŽP (pvz., juose nustatytas kitas, nei DTL, tikslas arba jis yra pasiektas), Komisija ketina priimti DTL grindžiamus BLSK pasiūlymus. Komisija ketina susitarti su mūsų partneriais, kad tas pats principas būtų taikomas ištekliams, kuriais dalijamasi su trečiosiomis valstybėmis (ir kurių DTL grindžiamas vertinimas yra atliktas). Ištekliams, kurie valdomi per regionines žuvininkystės organizacijas, Komisija ketina taikyti toms organizacijoms skirtuose Tarybos derybiniuose nurodymuose, kurie išdėstyti laikantis tų pačių standartų ir principų, kurių laikosi ES, nustatytą požiūrį ir, kai taikoma, skatinti glaudžiai bendradarbiauti su regioninių jūrų konvencijų šalimis, siekiant tobulinti duomenis ir mokslines rekomendacijas. Kiti ištekliai Jei išteklių DTL grindžiamas vertinimas neatliktas ir DTL neapskaičiuotas, Komisija atsižvelgs į apytikrius parametrus. BLSK pasiūlymai bus grindžiami turimomis biologinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į išteklių išsaugojimo poreikius. Nustatyti toliau aptariami atvejai. 4
Ištekliai, kurių duomenų pakanka, kad būtų galima nustatyti DTL pakaitinį rodiklį Šių analitiškai įvertintų išteklių, apie kuriuos surinkta daug duomenų ir suformuluotos pokyčių prognozės, DTL pakaitinis rodiklis paprastai būna nustatytas ir pateikta kiekybinė sužvejojamo kiekio rekomendacija. Teikdama BLSK pasiūlymus, Komisija laikysis panašaus požiūrio į tą, kurio laikosi išteklių, kurių išsamus DTL grindžiamas vertinimas yra atliktas, atžvilgiu. Ištekliai, kurių tendencijos įvertintos atliekant tyrimus arba turima laimikio sužvejojimo laiko eilutė, kad būtų galima nustatyti DTL pakaitinį rodiklį Jei DTL grindžiamas vertinimas neatliktas, teikiama kiekybinė rekomendacija, kurioje pateikiamas leidžiamų sužvejoti kiekių pasiūlymas. Dėl šių išteklių Komisija ketina naudotis ICES rekomendacijomis ir, atsižvelgdama į atsargumo principą, kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai. Ištekliai, dėl kurių stabilumo daromos prielaidos Ankstesniais metais Taryba ir Komisija susitarė išlaikyti nepakitusį 26 išteklių BLSK, nebent biologinėse rekomendacijose būtų raginama jį patikslinti. Šių išteklių žuvys paprastai naudojamos kaip priegauda, jų kvotos menkai išnaudojamos, jie neturi didelės ekonominės reikšmės ir apie jų būklę turima mažai informacijos. Komisija ketina požiūrio nekeisti ir atsižvelgti į galimus ICES nurodymus atlikti peržiūrą. Ištekliai, apie kuriuos biologinių rekomendacijų nepateikta Jei biologinių rekomendacijų neturima, laikantis BŽP reglamento 2 straipsnio 2 dalies turėtų būti sistemingai, pagal iš anksto nustatytus kriterijus ir skaidriai taikomas atsargumo principas. ICES tęsia darbą siekdama parengti kitų priemonių, kuriomis būtų galima užpildyti dabartines spragas. BLSK ir įpareigojimas iškrauti visą sužvejotą kiekį 2016 m. įsigalios reikalavimas iškrauti vykdant tam tikrų priedugnio rūšių žuvų žvejybą Šiaurės jūroje ir šiaurės vakarų bei pietvakarių Atlanto vandenyse sužvejotas žuvis. Dideliam skaičiui žvejų šis įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis bus taikomas pirmą kartą. Siekdamos įgyvendinti šį įpareigojimą, valstybės narės bendradarbiauja regionų lygmeniu ir rengia bendras regionų lygmens rekomendacijas dėl žuvų išmetimo į jūrą mažinimo plano (kurios vėliau, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti perkeltos į Komisijos reglamentus, taikytinus visiems atitinkamiems laivams). Palyginti su 2015 m. taikomu įpareigojimu iškrauti visas sužvejotas suvis, valstybėms narėms paliekama daugiau laisvės nuspręsti dėl laipsniško šio įpareigojimo taikymo: 2016 m. jis bus pradėtas taikyti žuvų rūšims, pagal kurias nustatoma žvejybos rūšis, o iki 2018 m. pabaigos jis palaipsniui bus pradėtas taikyti kitoms sužvejojamų žuvų rūšims. Nustatant atitinkamų rūšių žuvų BLSK taikomas kitoks požiūris atsižvelgiama į sužvejojamų, o ne iškraunamų žuvų kiekį. Praktiškai ICES rekomendacijos turėtų būti grindžiamos nebe iškraunamų, o sužvejojamų žuvų (įskaitant tų, kurios anksčiau buvo išmetamos į jūrą, o dabar turi būti iškraunamos) kiekiu. 5
Į bendrą priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti įpareigojimą iškrauti visas nustatytų rūšių žuvis, rinkinį įtraukta BLSK patikslinimo galimybė. Visų pirma, nuo taikytino žuvų išmetimo į jūrą mažinimo plano nuostatų gali priklausyti poreikis daugiau ar mažiau patikslinti BLSK. Pavyzdžiui, įtraukus de minimis nuostatą, gali sumažėti poreikis tikslinti tam tikros rūšies žuvų BLSK. Be to, BLSK patikslinimai gali priklausyti nuo geresnio kvotų valdymo nacionaliniu lygmeniu (įskaitant sureguliuotas keitimosi kvotomis strategijas) ir lankstaus naudojimosi įvairių rūšių žuvų kvotomis priemonės taikymo. Teikdama BLSK patikslinimų pasiūlymus, Komisija šiuos elementus išnagrinės kiekvienu atveju atskirai. Istoriniai žuvų išmetimo į jūrą duomenys ne visada yra išsamūs, todėl ICES ne visada gali pateikti su konkrečiais skaičiais susijusių rekomendacijų. Tokiais atvejais Komisija ne automatiškai nustato politikos kriterijus, tokius kaip BLSK patikslinimams taikytina nustatyta viršutinė riba, bet prašo ICES kuo išsamiau įvertinti bendrą istorinį sužvejotą kiekį, įvesti naujus turimus ir patvirtintus duomenis ir, jei reikia bei metodiškai priimtina, atlikti ekstrapoliacijas. Komisija ketina pasiūlyti patikslinti išteklių, kuriems 2016 m. bus taikomas įpareigojimas iškrauti visą sužvejotą kiekį, BLSK. Jei vykdant žvejybą, kuriai 2016 m. bus pradėtas taikyti įpareigojimas iškrauti visą sužvejotą kiekį, sužvejotas tam tikro ištekliaus žuvų kiekis turi būti iškrautas, o kitas to paties ištekliaus žuvų kiekis vis dar gali būti išmetamas į jūrą, nes yra sužvejojamas vykdant žvejybą, kuriai tas įpareigojimas bus pradėtas taikyti 2017 2019 m., Komisija, atsižvelgdama į tai, ar žvejojant to ištekliaus žuvis daugiausia taikomas įpareigojimas iškrauti visą sužvejotą kiekį, ketina pasiūlyti patikslinti BLSK. Jei įpareigojimas iškrauti visą sužvejotą tam tikrų išteklių žuvų kiekį įsigalios vėlesniais metais, 2016 m. tikslinti tų išteklių BLSK nereikia. Jei numatoma tikslinti kartu su tarptautiniais partneriais (trečiosiomis valstybėmis, regioninėmis žuvininkystės organizacijomis) valdomų išteklių BLSK, tai bus atliekama su jais konsultuojantis ir derantis. ICES buvo paprašyta į atitinkamų išteklių vertinimus ir sužvejojamo kiekio prognozes įtraukti kuo daugiau turimų duomenų apie žuvų išmetimą į jūrą. ICES naudos patvirtintus duomenis. Tačiau padėtis (kuriai esant BLSK tikslinimai yra pateisinami) gali būti baigta vertinti tik tada, kai bus baigtos rengti ir Komisijai pateiktos bendros rekomendacijos dėl žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planų. Apskritai BLSK tikslinimai turi būti suderinami su siekiu užtikrinti DTL ir dėl jų neturi padidėti žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygis. IŠTEKLIŲ BŪKLĖS KAITA Pažanga siekiant DTL Šis komunikatas tai dešimtasis metinis politinis pranešimas dėl žvejybos galimybių. 2006 m., t. y. pirmojo Komisijos komunikato paskelbimo metais, Komisija, be kita ko, pirmą kartą paskelbė ketinanti pradėti naudoti DTL, kuriuo remdamasi nustatytų BLSK 6. 6 COM(2006) 360 galutinis. 6
Atsižvelgdama į pareigą teikti ataskaitas (BŽP reglamento 50 straipsnis), Komisija paprašė STECF parengti naują pažangos siekiant DTL ataskaitų teikimo metodiką 7. Pagal šį metodą pažangą galima matuoti naudojant laiko eilutę. Pagal jį pateikiamos nuorodos į išteklių, žvejojamų laikantis DTL, skaičių ir susijusius biomasės parametrus. Jis taikomas didesniam skaičiui išteklių nei jų buvo įtraukta į anksčiau naudotą laiko eilutę. Kad nekiltų painiavos, ankstesnė laiko eilutė nebeatnaujinama 8. I priede pateikiama pirmoji pagal naująją metodiką atlikta apžvalga. Lyginamųjų Viduržemio jūros duomenų šiuo metu neturima. Komisija tęsia darbą šiuo klausimu su STECF ir tikisi, kad pavyks padaryti pažangą, visų pirma netrukus įvesti DTL duomenis. Regioninis vertinimas Žvejojant visuose šiaurės rytų Atlanto, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros rajonuose nuo 2006 m. apskritai siekta palaipsniui užtikrinti DTL (žvejoti neviršijant šio lygio). Pagrindinės žvejybos tuose vandenyse tendencijos 2006 2014 m.: išteklių, žvejojamų laikantis DTL, skaičius išaugo nuo 2 iki 26 9 ; saugių biologinių ribų neviršijančių išteklių skaičius padidėjo nuo 11 iki 21; išteklių, kuriems parengtos kiekybinės sužvejojamo kiekio rekomendacijos, skaičius padidėjo nuo 59 iki 72. Vertinant vidutinius rodiklius, šiuo metu daugelio svarbių pelaginių išteklių ir Šiaurės bei Baltijos jūrų išteklių DTL yra beveik pasiektas; pažanga lėčiau daroma priedugnio žvejybos vakariniuose ES vandenyse sektoriuje (žr. I priedo 3 lentelę 10 ). Tai gali būti susiję su kai kuriuose jūrų baseinuose nustatomais vis aukštesniais (nei siūlomi) BLSK. Be to, atrodo, kad naujoji ataskaitų teikimo metodika atskleidžia didelės pažangos lėtėjimo tikimybę. Viduržemio ir Juodosios jūrų ištekliai (visų pirma vien arba daugiausia ES veiklos vykdytojų naudojami ištekliai) daugiausia yra peržvejojami ir (arba) jų būklė yra bloga. Viduržemio ir Juodoji jūros Tam tikrus Viduržemio jūros žuvų išteklius daugiausia žvejoja ES žvejybos laivai, o kiti žvejojami kartu su ES nepriklausančių valstybių laivais. Apskritai, tik 8,6 proc. visų įvertintų 7 Reporting needs under the new CFP (Ataskaitų teikimo poreikiai pagal naująją BŽP), STEFC-14-23, 2014 m. gruodžio mėn. 8 Ankstesnę laiko eilutę galima rasti 2014 m. Komunikate COM(2014) 388 final. 9 Naudoti 2002 2015 m. duomenys. 10 Iš STEFC ataskaitos Monitoring the performance of the Common Fisheries Policy (Bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimo stebėsena), STECF-15-04 (Jungtinių tyrimų centro mokslo ir politikos ataskaitos, išspausdintos 2015 m.). 7
(ES ir kartu su kitomis valstybėmis naudojamų) Viduržemio ir Juodosios jūros išteklių naudojami laikantis DTL (II priedas). Pastaruoju metu padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau vis dar yra daug išteklių, kurių būklė nežinoma. Komisija siekia surinkti patikslintus visų susijusių išteklių duomenis ir paprašė STECF pateikti rekomendacijas dėl naujų išteklių. ES žuvų ištekliai daugiausia yra šiaurės vakarinėje Viduržemio jūros dalyje (t. y. prie šiaurinės Ispanijos, Balearų salų, Korsikos ir Sardinijos krantų, taip pat Liono įlankoje, Ligūrijos ir Tirėnų jūrose) ir centrinėje Viduržemio jūros dalyje (t. y. šiaurinėje Adrijos jūros dalyje). Pagal 2013 m. duomenis 96 proc. ES žuvų išteklių naudojami viršijant DTL 11. Šiuo metu tokių išteklių, kaip europinių jūrinių lydekų, europinių barzdočių, juodapilvių jūrų velnių ir šiaurinių žydrųjų merlangų, žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygis daugiau kaip šešis kartus viršija DTL. Beveik pavyksta užtikrinti tik 4 proc. ES naudojamų žuvų išteklių DTL 12. Ištekliai, kuriais naudojamasi kartu su trečiosiomis valstybėmis, daugiausia yra Viduržemio jūros vakarinėje dalyje (t. y. Alboros jūroje ir prie Alžyro krantų), centrinėje dalyje (t. y. Sicilijos sąsiauryje, prie Maltos salos, pietinėje Adrijos jūros dalyje ir Jonijos jūroje) bei rytinėje dalyje (t. y. Egėjo jūroje, prie Kretos ir Kipro salų ir Levantės jūroje) ir Juodojoje jūroje. Pagal 2013 m. duomenis 91 proc. šių išteklių naudojamas gerokai viršijant DTL 13. Beveik pavyksta užtikrinti tik 9 proc. šių išteklių DTL 14. Šiuo metu rengiamos ES ir tarptautinio lygmens priemonės, kurias taikant būtų konkrečiais veiksmais siekiama DTL tikslų. Juodosios jūros išteklių administravimo ir valdymo sunkumų iš dalies kyla dėl to, kad jais dalijamasi su trečiosiomis valstybėmis. Siekdama pagerinti padėtį, Komisija dirba su valstybėmis narėmis ir GFCM. Baltijos jūra Per pastaruosius metus ėmusis ryžtingų veiksmų ir nustačius žvejybos galimybes išteklių padėtis pasikeitė: 2006 m. nė vienas išteklius nebuvo žvejojamas laikantis DTL, o šiais metais keturi atlantinių silkių ir vienas šprotų išteklių BLSK nustatyti laikantis DTL. Vakarinės dalies atlantinių menkių išteklių žvejybos galimybės nustatytos siekiant DTL užtikrinti dviem vienodais etapais iki 2016 m. Kitų išteklių BLSK nustatyti laikantis atsargumo principo (jūrinių plekšnių ir rytinės dalies atlantinių menkių, nes dėl jų neturima biologinių rekomendacijų) arba siūlomo valdymo plano (lašišų). 11 Šiuo metu vykdomos žvejybos ir žvejybos, vykdomos laikantis DTL, vidutinis santykis (Fcurr / Fmsy) lygus 3,32. 12 Vienas sardinių išteklius į pietus nuo Sicilijos ir vienas giliavandenių rožinių krevečių išteklius Ligūrijos jūroje ir šiaurinėje Tirėnų jūros dalyje. 13 Šiuo metu vykdomos žvejybos ir žvejybos, vykdomos laikantis DTL, vidutinis santykis (Fcurr / Fmsy) lygus 2,42. 14 Du sardinių ištekliai šiaurinėje ir pietinėje Alboros jūros dalyse, vienas šprotų išteklius Juodojoje jūroje ir vienas norveginių omarų išteklius į pietus nuo Sicilijos ir Maltos salos. 8
Šiaurės jūra, Skagerako ir Kategato sąsiauriai Priedugnio rūšių žuvų ledjūrio menkių, jūrinių plekšnių ir juodadėmių menkių ištekliai žvejojami laikantis DTL. Tas pats pasakytina apie Skagerako sąsiauryje, Fladeno rajone, Forto ir Mario fjorduose žvejojamus norveginius omarus. Šiaurės jūros paprastieji jūrų liežuviai žvejojami tiksliai laikantis DTL. Visi kiti ištekliai žvejojami viršijant DTL arba jie nėra išsamiai įvertinti. Sumažintas Šiaurės jūros atlantinių menkių mirtingumas dėl žvejybos (tačiau jo lygis vis dar viršija DTL). Išteklius didėja, tačiau jis tik šiek viršija ribinę biomasę, o jo dydis yra daug mažesnis už prevencinį lygį. Į jūrą išmetamų žuvų kiekis sumažėjo, bet vis dar sudaro apie 25 proc. iškraunamo žuvų kiekio. Kategato ir Skagerako sąsiauriuose atlantinių menkių (Kategato sąsiauryje) ir paprastųjų jūrų liežuvių ištekliai yra labai išsekę, todėl be ribotų žvejybos galimybių gali tekti imtis ir kitų priemonių. Šiaurės rytų Atlanto pelaginių žuvų ištekliai Daugelis atlantinių silkių išteklių (Šiaurės jūroje, į vakarus nuo Škotijos, Airijos jūroje ir Keltų jūroje) žvejojami laikantis DTL. 2015 m. BLSK nustatytas laikantis tiems ištekliams taikomo DTL. Pietų Atlanto paprastųjų stauridžių būklė taip pat teigiama, o nustačius BLSK 2015 m. toliau sudarytos sąlygos žvejoti laikantis DTL. Kai kurių išteklių, kaip antai vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių, padėtis pagerėjo: šie ištekliai buvo žvejojami viršijant DTL, tačiau 2015 m. nustatytas didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu grindžiamas BLSK. Viršijamas į šiaurės vakarus nuo Airijos žvejojamų atlantinių silkių DTL; be to, turima duomenų, kad viršijamas Šiaurės jūroje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje žvejojamų paprastųjų stauridžių DTL. Remdamasi neseniai sudarytu Farerų salų, Norvegijos ir ES susitarimu dėl tausaus atlantinių skumbrių išteklių valdymo, ES siūlė 2015 m. nustatyti didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu grindžiamą BLSK, tačiau Norvegija negalėjo pritarti BLSK, kuris būtų žemesnis už atitinkantįjį F PA (taikant atsargumo principą užtikrinamo mirtingumo dėl žvejybos lygį). Pakrantės valstybės susitarė dėl didžiausio leidžiamo tausios žvejybos laimikio lygio nesiekiančio šiaurinių žydrųjų merlangų išteklių BLSK, tačiau nepasiektas susitarimas dėl peržiūrėtos kvotos pasidalijimo tvarkos. Taigi savo 2015 m. BLSK dalį ES nustatė remdamasi spėjamu, tausios žvejybos laimikio lygio nesiekiančiu BLSK ir jai 2014 m. tekusia išteklių dalimi. Pirėnų Atlanto regionas ir Biskajos įlanka Australinių jūrinių lydekų išteklius toliau didėja, tačiau jis, kaip ir megrimų išteklius, vis dar žvejojamas viršijant DTL. Pietinių velniažuvinių išteklių būklė yra gera, jie žvejojami tausiai. Norveginių omarų ištekliai Kantabrijos jūroje ir prie šiaurinių Iberijos pusiasalio krantų tebėra išeikvoti. Kita vertus, pietinių išteklių apimtis yra pastovi arba didėja. Biskajos įlankoje ančiuvių ištekliai žvejojami tausiai, jų dydis viršija pastarųjų metų vidurkį, o reprodukcinis pajėgumas yra nesumažėjęs. Pastaruoju metu padidėjo paprastųjų jūrų liežuvių mirtingumas dėl žvejybos, todėl su atitinkamomis valstybėmis narėmis susitarta dėl papildomų kontrolės veiksmų. Apskritai Biskajos įlankos ir Pirėnų Atlanto regiono jūrų išteklių įvertinta labai nedaug. Rajonas į vakarus nuo Škotijos, Airijos jūra ir Keltų jūra Juodadėmių menkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje, padėtis gerėja, o atlantinių menkių ir paprastųjų merlangų išteklių lygis tebėra žemas, žuvų mirtingumas dėl žvejybos aukštas, be to, jų daug išmetama į jūrą. Valstybės narės kartu su pramonės 9
sektoriumi rengia technines priemones, kuriomis būtų galima sumažinti atlantinių menkių mirtingumą ir išvengti nepageidaujamos priegaudos (pvz., Airijos jūroje). Šiuo metu padėtis toliau nagrinėjama. Keletas išteklių neįvertinti analitiškai (trūksta duomenų arba tų išteklių sužvejojama nedaug), todėl reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų surinkta daugiau duomenų. Pastaruoju metu Keltų jūros ištekliai kelis kartus gausiai pasipildė žuvų jaunikliais, tačiau pastebėjus mažėjantį šio pasipildymo poveikį žvejybos galimybės šiame rajone buvo sumažintos. Sprendimas gerokai sumažinti žvejybos galimybes buvo priimtas remiantis atlantinėms menkėms ir paprastiesiems merlangams (pirmą kartą 2014 m.) skirtomis DTL rekomendacijomis. Juodadėmių menkių ištekliai šiuo metu pildosi mažiau; problemų kelia ir jų išmetimas į jūrą. Siekdama dar labiau padidinti selektyvumą ir sumažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį, Komisija iš dalies pakeitė 2012 m. įgyvendinimo reglamentą (dėl kvadrato formos akių tinklo panelio naudojimo tam tikruose laivynuose, kurių laivais Keltų jūroje žvejojamos baltažuvės). Šiuo metu DTL principu grindžiamos biologinės rekomendacijos pateiktos dėl didžiosios dalies norveginių omarų išteklių. Porkupino seklumoje norveginių omarų ištekliai toliau valdomi taikant papildomo BLSK ir sezoninio žvejybos draudimo priemones. Susirūpinimą kelia labai mažas kai kurių išteklių, kaip antai paprastųjų jūrų liežuvių vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, atlantinių menkių Airijos jūroje ir norveginių omarų kai kuriose IX rajono dalyse, dydis. Atlanto vandenyno paprastieji vilkešeriai Atlanto vandenyno paprastųjų vilkešerių išteklių, esančių pietinėje Šiaurės jūros dalyje ir Lamanšo sąsiauryje netoli Keltų jūros bei Atlanto vandenyno, būklė labai prasta. Siekdama apsaugoti neršiančių žuvų santalkas, 2015 m. sausio mėn. Komisija priėmė neatidėliotinas priemones uždraudė paprastųjų vilkešerių žvejybą pelaginiais tralais, o Taryba visuose ES vandenyse nustatė apribojimus žvejams mėgėjams. 2015 m. Komisija pasiūlė papildomų valdymo priemonių taikyti mėnesinius sužvejojamo kiekio apribojimus įvairiems žvejybos sektoriams, darantiems poveikį paprastųjų vilkešerių ištekliams, ir padidinti tinklo akių dydį. Teikdama daugiamečio vakarinių vandenų valdymo plano pasiūlymą Komisija pasiūlys tvaraus paprastųjų vilkešerių išteklių valdymo priemones. Giliavandenių žuvų rūšys Giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės nustatomos kas dvejus metus, o naujas ICES rekomendacijas (dėl 2017 ir 2018 m. BLSK) tikimasi gauti 2016 m. Komisija stebi, kaip valstybės narės vykdo su raudonpelekių pagelų valdymo priemonėmis susijusius įsipareigojimus, ir sudarė sąlygas lengviau bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis (ICES IX rajone). Tai turėtų padėti geriau suprasti išteklių būklę bei jų naudojimo modelį ir susitarti su trečiosiomis valstybėmis dėl valdymo priemonių, kuriomis būtų sustabdytas tolesnis išteklių mažėjimas ir užtikrintas tvarus išteklių valdymas. 10
Laivynų ekonominės veiklos rezultatai ir DTL Jei žvejojama laikantis DTL, sudaromos sąlygos ištekliams atsikurti iki lygio, kuriam esant gali būti užtikrintas didelis laimikis. Akivaizdus didesnės naudos, kurią teikia DTL grindžiama žvejyba, pavyzdys juodadėmių menkių žvejybos šiaurės rytų Atlante sektorius: nuo juodadėmių menkių išteklių daugiausia priklausančių laivynų pelningumas gerokai padidėjo 15 2008 2012 m. grynasis pelnas išaugo dvigubai, o bendroji pridėtinė vertė padidėjo beveik 20 mln. EUR. Padidėjus į krantą iškraunamų žuvų kiekiui (skaičiuojant pagal svorį), padidėjo vidutiniai atlyginimai ir darbo vietų stabilumas. Kitas pavyzdys Šiaurės jūros norveginių omarų sektorius, kuriame 2009 2012 m. nustatyti gerėjantys ekonominės veiklos rezultatai 16. Grafinės pavyzdžių pateiktys pateikiamos III priede. IŠVADA Siekiant DTL tikslo padaryta didelė pažanga: šiuo metu Atlanto vandenyno ES vandenyse ir Šiaurės bei Baltijos jūrose 32 ištekliai (iš 62 išteklių, kurių DTL grindžiamas vertinimas yra atliktas) žvejojami laikantis arba nesiekiant DTL. Pagerėjo pelaginių žuvų žvejybos Atlanto vandenyne ir apskritai priedugnio žvejybos Šiaurės bei Baltijos jūrose sektorių veiklos rezultatai. Susirūpinimą vis dar kelia padėtis kai kuriose vakarinių vandenų dalyse. Komisija toliau stebės pokyčius visuose rajonuose ir ketina pateikti žvejybos galimybių pasiūlymus, kurie derėtų su siekiu laiku užtikrinti visų susijusių išteklių DTL. Siekdama užtikrinti kuo didesnį stabilumą, Komisija ketina pasiūlyti nustatytai grupei išteklių taikyti stabilų BLSK, išskyrus atvejus, kai rekomendacijose nurodomas poreikis atlikti peržiūrą. Visai kitokia padėtis yra Viduržemio jūroje: čia tiek su žiniomis apie išteklius, tiek su tvariu išteklių naudojimu susijusi pažanga vyksta labai lėtai. Panašų susirūpinimą kelia tiek išteklių, kuriuos žvejoja tik valstybių narių laivynai, tiek išteklių, kuriais dalijamasi su trečiosiomis valstybėmis, padėtis. Komisija ketina dėti daugiau pastangų srityse, kuriose daroma mažiausia pažanga. TVARKARAŠTIS Toliau pateikiamas numatomas darbų tvarkaraštis. Reglamentas ICES rekomendacija Komisijos pasiūlymas Taryba Baltijos jūra Gegužės mėn. pabaiga Rugpjūčio mėn. Spalio mėn. Atlanto vandenynas, Šiaurės jūra, kiti (ES nepriklausantys) rajonai Birželio mėn. pabaiga (ir spalio mėn.) Spalio mėn. Gruodžio mėn. Juodoji jūra Spalio mėn. pabaiga Lapkričio mėn. 15 Nepaisant 2008 2012 m. 30 proc. išaugusių kuro kainų. 16 Pastaba grindžiama 2014 m. metine ekonomine ataskaita dėl ES žvejybos laivyno (STECF-14-16). 11
12