2011 m. leidimas Mažos įmonės dideli darbai ES parama mažoms ir vidutinėms įmonėms Europos Komisija Įmonės ir pramonė

2011 m. leidimas Mažos įmonės dideli darbai ES parama mažoms ir vidutinėms įmonėms Europos Komisija Įmonės ir pramonė

Europos smulkiojo o verslo portalas Jums įdomu, kaip ES padeda augti smulkiajam verslui Europoje ir pasaulinėje rinkoje, kuo ji gali praversti jūsų įmonei? Europos smulkiojo verslo portale, skelbiamame 21 kalba, surinkta tiek visa ES informacija apie MVĮ, tiek MVĮ skirta informacija nuo praktinių patarimų iki politikos problemų aptarimo, nuo vietos informacijos centrų iki tinklų adresų. Pinigai, partneriai ir viešosios sutartys Kaip gauti finansavimą Verslo partneriai ir viešosios sutartys Kaip pasinaudoti rinkos galimybėmis ES rinkos taisyklės Veiklos sektoriai Žmogiškieji ištekliai Inovacijos, moksliniai tyrimai ir autorių teisė Aplinkosauga ir verslas Verslas už ES ribų ES politika MVĮ atžvilgiu ir statistika ES politika MVĮ atžvilgiu Faktai ir skaičiai Pagalba Su vertimais ir kalbomis susijusi pagalba Informacijos centrai ir pagalbos tarnyba http://ec.europa.eu/small-business

EUROPE DIRECT tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą Informacija teikiama nemokamai telefonu (*): 00 800 6 7 8 9 10 11 (*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba šie skambučiai yra mokami. Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji pasiekiama per EUROPA serverį (http://europa.eu). Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2011 ISBN 978-92-79-18961-6 doi:10.2769/11232 Europos Sąjunga, 2011 Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį. SPAUSDINTA POPIERIUJE, PERDIRBTAME NENAUDOJANT CHLORO (PCF)

MVĮ atlieka svarbiausią vaidmenį, užtikrinant Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimą. Štai todėl jas reikėtų kiek galima labiau skatinti. SBA būtent to ir siekiama, padedant MVĮ gauti finansavimą ir patekti į rinkas kur kas paprasčiau, o taip pat palengvinant joms tenkančią administracinę naštą. Antonio Tajani, už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Europos Komisija

Europa ir jūsų įmonė Kodėl remiamas smulkusis verslas? 23 milijonai mažų ir vidutinių Europos įmonių (MVĮ) sudaro Europos ekonomikos pagrindą, arba 98 proc. visų įmonių. Šios privačios įmonės suteikia dvi iš trijų darbo vietų, o per pastaruosius penkerius metus sukūrė apie 80 proc. naujų darbo vietų. Tačiau dabar smulkiajam verslui atėjo sunkūs laikai. Dėl grynųjų pinigų cirkuliacijos sutrikimų ir didelės biurokratijos, kurių neigiamą poveikį dar labiau sustiprina pasaulinis ekonomikos nuosmukis, įmonėms praverstų parama, padedanti ištverti sunkmetį. Taigi, siekdama skatinti naujoves ir darbo vietų kūrimą, Europos Sąjunga visomis pastangomis remia MVĮ. > Small Business Act Europai (SBA) Kas yra MVĮ? Pagal apibrėžimą mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) tai didesnėms bendrovėms nepriklausančios įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų. Be to, jų metinė apyvarta siekia 50 mln. eurų, o metinis balansas iki 43 mln. eurų. MVĮ skirstomos į tris rūšis: mikroįmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų; mažos įmonės, turinčios 10 49 darbuotojus; vidutinio dydžio įmonės, turinčios 50 249 darbuotojus. policy-statistics/facts/ > MVĮ apibrėžimas

Kas yra Small Business Act Europai? Po plataus masto konsultacijų 2008 m. birželį Europos Komisija patvirtino Small Business Act Europai (Smulkiojo verslo aktą Europai) (SBA). Tai daugelį sričių apimančių ir įmonėms naudingų priemonių, skirtų smulkių įmonių veiklos supaprastinimui, rinkinys. SBA sudarė keturi teisėkūros pasiūlymai, tarp jų griežtesnės vėluojančių mokėjimų taisyklės. Be to, valstybės narės pasirašė 10 MVĮ palankių principų sąrašą, reguliuojantį politikos ES ir nacionaliniu lygmeniu kūrimą ir įgyvendinimą, padėsiantį MVĮ panaudoti visas savo galimybes. Kuo tai padės? Planas grįstas principu dėmesys pirmiausia mažiausiems. Juo remiantis, kuriant teisės aktus didžiausias dėmesys turi būti skiriamas MVĮ. Planu siekiama užtikrinti, jog naujai išleidžiami teisės aktai nedidintų įmonėms tenkančios naštos. SBA siekis supaprastinti nuosavos įmonės steigimą. Taip pat iš esmės siekiama skatinti europiečių verslumą, išsklaidant nesėkmės baimę ir minint sėkmingus nuosavo verslo atvejus. Be to, ES deda pastangas padėti įmonėms gauti daugiau naudos tiek iš Europos vidaus rinkos, tiek iš naujų ekonomikų potencialo. Pažangos stebėsena ir žvilgsnis į ateitį Europos Komisija atidžiai stebi savo pačios ir valstybių narių pažangą, įgyvendinant SBA praktikoje. 2011 m. pradžioje Komisija patvirtino SBA apžvalgą. Tai dar labiau sustiprino pirminę SBA žinią, taip pat atnaujino SBA pagal naujus politinės ir ekonominės aplinkos pokyčius bei nustatė naujus veiksmus, skirtus kovoti su spaudžiančiais sunkumais. > Small Business Act Europai (SBA) SBA politinė reikšmė prisidėjo prie milijardų eurų skyrimo MVĮ finansavimui pagal įvairias rėmimo programas. Be to, šiame akte numatyti veiksmai, padedantys smulkesnėms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus ir gauti prieigą prie ES mokslinių tyrimų finansavimo, o vyriausybėms suteikiama daugiau veikimo laisvės remti smulkųjį verslą, nepažeidžiant nacionalinių paramos taisyklių, kartu jas skatinant griežtai laikytis savo pačių mokėjimo terminų.

Dėmesys pirmiausia mažiausiems Small Business Act Europai (SBA) siekiama visas ES ir visos Europos šalių veiklos kryptis pagrįsti pirmenybės smulkiajam verslui principu. Vadovaujantis šiuo principu, prieš įvedant naujus įstatymus patariama išklausyti MVĮ nuomonę, ištirti poveikį, kurį teisės aktai turės smulkiajam verslui, ir padėti įmonėms, kurioms to reikia. Fotolia 4

MVĮ testas SBA iškėlė MVĮ į ES politikos formavimo dėmesio centrą. Nuo 2009 m. sausio mėn. Europos Komisija taiko privalomą MVĮ testą, siekdama patikrinti, ar naujos ES politikos kryptys ir įstatymai įtakos smulkųjį verslą. Dabar daugelis valstybių narių taip pat naudoja panašų testą, rengdamos nacionalinės politikos kryptis, o Europos Komisija ragina likusias nares pasekti jų pavyzdžiu. Vadovaujantis SBA, naujiems teisės aktams leidžiama išskirti mikroįmones, mažas, vidutines ir dideles įmones, siekiant visais atvejais užtikrinti proporcingą joms tenkančią naštą. MVĮ gali gauti konkrečią paramą, joms siūlomi mažesni mokesčiai ir lengvatos, taip sudarant vienodas sąlygas visoms įmonėms. Vienas iš tokių pavyzdžių tai Europos Komisijos pasiūlymas suteikti nacionalinėms vyriausybėms galimybę atleisti mikroįmones nuo apskaitos taisyklių. Taip valstybėms narėms sudaromos sąlygos laisvai nustatyti apskaitos režimus, palankius labai smulkioms įmonėms, kurių daugelis negali sau leisti tokios prabangos, kaip didelės buhalterijos, vykdančios sudėtingas metinės atskaitomybės procedūras. Geresnis taisyklių pritaikymas jų poreikiams palankiai atsilieptų iki 5,4 mln. mikroįmonių, o ES ekonomika galimai sutaupytų 6,3 mlrd. eurų. Ateityje Europos Komisija taip pat siūlo vykdyti reguliavimo tinkamumo patikrinimus tuose sektoriuose, kuriuose didelė dalis įmonių yra MVĮ. > Small Business Act Europai > MVĮ testas Administracinės naštos mažinimas Pasiteiravus verslininko apie kliūtis, trukdančias sėkmingam verslui, veikiausiai išgirsite, kad tai biurokratija: per daug brangaus laiko yra švaistoma dokumentų rengimui užuot plėtus verslą. ES įsipareigojo iki 2012 m. sumažinti administracinę naštą verslui 25 proc. 2007 m. Europos Komisija įsteigė nepriklausomų suinteresuotųjų subjektų aukšto lygio grupę dėl administracinės naštos. Ši grupė teikia siūlymus dėl šio ambicingo siekio įgyvendinimo, o apie savo darbo rezultatus praneša tiesiogiai pirmininkui Žoze Manueliui Barozui. Tai nepaprastai svarbus darbas. Sumažėjus biurokratijai, individualios įmonės sutaupys lėšų ir skirs daugiau laiko savo verslui. Radikalus biurokratijos sumažinimas gali padidinti Europos BVP 1,4 proc. Tikimasi, kad jau įgyvendinami veiksmai sutaupys apie 7,6 mlrd. eurų. Planuojama įgyvendinti daugiau priemonių, kurios padėtų sutaupyti dar 30,7 mlrd. eurų, jei Europos Parlamento nariai ir valstybės narės jas patvirtintų. > Small Business Act Europai > Administracinės naštos mažinimas Supaprastintos taisyklės: PVM sąskaitos Net pačios mažiausios įmonės didesnę dalį savo apskaitos dabar atlieka elektroniniu būdu. Štai todėl 2010 m. liepą ES finansų ministrai susitarė dėl naujų taisyklių, supaprastinančių PVM sąskaitų išrašymą. Iki šiol su PVM susijusių ES taisyklių sudėtingumas trukdė pereiti prie elektroninės sąskaitybos technologijos. Tačiau tokia padėtis greitai pasikeis. Vos įsigaliojus direktyvai, mokesčių tarnybos priims elektronines sąskaitas taip pat, kaip ir popierines. Taip pat bus įvestos naujos priemonės, pašalinsiančios elektroninių sąskaitų siuntimo ir saugojimo teisines kliūtis. Be to, valstybės narės gali įteisinti neprivalomą grynųjų pinigų apskaitos programą įmonėms, kurių apyvarta nesiekia 2 mln. eurų. Vadinasi, MVĮ galės atidėti PVM mokėjimą mokesčių tarnyboms tol, kol gaus apmokėjimą iš savo klientų. Taip bus sumažinti grynųjų pinigų cirkuliacijos trūkumai, su kuriais susiduria kai kurios MVĮ. Europos Komisijos vertinimu, vienodas popierinių ir elektroninių sąskaitų traktavimas leis sutaupyti apie 18,4 mlrd. eurų, jei visos įmonės savo sąskaitas siųs elektroniniu būdu. most-of-market/rules/ > ES rinkos taisyklės > Verslo pagrindai 5

Fotolia Vieno langelio principas Įsivaizduokite paprastą situaciją: žinote gerą galimybę pradėti verslą, turite sumanymą ir norite įkurti įmonę. Jums niežti nagai kuo greičiau rinkai pateikti savo gaminį ar paslaugą, tačiau jūsų entuziazmą slopina biurokratija. Tai labai pažįstama istorija. Tačiau greitai viskas bus kitaip. ES pripažįsta, kad įmonę įsteigti norintys verslininkai susiduria su laiką gaišinančiomis procedūromis ir daugybe popierizmo. Įsigaliojus SBA, valstybės narės ėmė labiau stengtis trumpinti įmonės kūrimo laiką ir mažinti sąnaudas. Dabar, norint įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, tenka vidutiniškai sugaišti 9 dienas (lyginant su 12 dienomis 2007 m.) ir tai kainuoja 399 eurus (lyginant su 485 eurais 2007 m.), o po 2010 m. situaciją planuojama dar labiau pagerinti. Be to, Europos Komisija tuo pačiu projektu stengiasi sutrumpinti laiką, reikalingą visų veiklos leidimų ir licencijų išdavimui, iki ne daugiau kaip 1 mėnesio. Vaikščiojimas po įvairias tarnybas, registruojant savo įmonę, gali išties kelti neviltį. Iki šiol 18 valstybių narių jau įsteigė vieno langelio tarnybas, sudarančias sąlygas įkurti uždarąją akcinę bendrovę, apsilankius vieną sykį. Vyriausybės mokosi vienos iš kitų patirties, kaip supaprastinti įmonės įkūrimo tvarką. Pavyzdžiui, Bulgarija sujungė devynias įmonės steigimo procedūras į vieną. Vokietija pakeitė bendrovių įstatymą, supaprastindama savo sistemą taip, kad paskatintų daugiau piliečių paversti savo verslo sumanymą realia įmone. Slovėnijos elektroninėje vieno langelio tarnyboje galima per tris ar mažiau dienų įregistruoti bendrovę: šis žingsnis Slovėnijos MVĮ per metus sutaupo 10,2 mln. eurų. 22 šalyse jau veikia vieno langelio ryšių agentūros, padedančios įmonėms, norinčioms teikti paslaugas užsienyje. Europos Komisija dirba išvien su valstybėmis narėmis, siekdama šias tarnybas paversti pilnaverčiais, vartotojams patogiais e. valdžios portalais tam, kad pradedančios ir jau veikiančios įmonės gaištų mažiau laiko administracinėms procedūroms. Be to, vieno sykio principo įgyvendinimas sudarys sąlygas įmonėms nebeteikti savo duomenų kelis kartus skirtingoms valdžios įstaigoms, kad gautų licenciją, sumokėtų mokesčius ar statistikos tikslais. > Verslo aplinkos gerinimas: įmonės įkūrimas, valdymas ir plėtra > Įmonės įsteigimo tvarka IR most-of-market/economic-sectors/ > Paslaugos 6

Nenuleisk rankų Daugeliui verslininkų kyla daug sunkumų su pirmuoju verslu dar prieš jam įsibėgėjant. Tačiau bene pusė europiečių nenori turėti verslo reikalų su tuo, kuriam anksčiau nepasisekė, o bankroto įstatymai sunkina antrą mėginimą pradėti verslą. 15 proc. įmonių yra likviduojamos dėl bankroto, o tai kasmet sudaro 700 tūkst. MVĮ ir apie 2,8 mln. darbo vietų. Dėl pasaulinės finansų krizės ir ekonominio nuosmukio 2009 m. Europos šalys susidūrė su staiga išaugusiu nemokumu. Be socialinės nevykėlio gėdos, verslininkai, pageidaujantys mėginti darsyk, gali ilgai kapanotis bankroto procedūrose, trunkančiose nuo 4 mėnesių iki 9 metų priklausomai nuo valstybės narės, kurioje yra registruota įmonė. Daugelyje Europos šalių antrą įmonę kuriantys asmenys yra traktuojami kaip pradedantieji verslininkai, taip pat ir tada, kai pasinaudoja ES paramos programomis. Belgija, Suomija, Airija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė ėmėsi priemonių sutrumpinti bankroto procedūrų trukmę, nors valstybėms narėms toje srityje reikia dar daug nuveikti. > Verslo aplinkos gerinimas: įmonės įkūrimas, valdymas ir plėtra > Antroji galimybė versle SBA ragina nacionalines vyriausybes sudaryti sąlygas sąžiningiems verslininkams užbaigti visas teisines įmonės likvidavimo procedūras per vienerius metus, o Europos Komisija siekia supaprastinti geros praktikos mainus tarp valstybių narių. Fotolia Fotolia 7

Galimybė gauti finansavimą Dar prieš prasidedant ekonominiam nuosmukiui, kai kurioms smulkioms įmonėms buvo sudėtinga gauti finansavimą savo augimui ir naujovėms. MVĮ dažnai sunku gauti lėšų, jei, pavyzdžiui, nori paimti transporto priemonės paskolą, kad galėtų pradėti teikti pervežimo paslaugas, ar gauti rizikos kapitalą biotechnologijų įmonei steigti. Fotolia 8

Prasidedant 2008-ųjų finansų krizei, daugelio šalių bankų noras skolinti įmonėms dar sumažėjo, tad įmonių jau patiriami sunkumai gerokai išaugo. Neabejotinas iššūkis yra užtikrinti MVĮ galimybes gauti tinkamų rūšių finansavimą. Europos Komisija įkūrė MVĮ finansinį forumą, periodiškai sušaukiantį MVĮ atstovaujančias organizacijas, bankus ir kitas finansų institucijas aptarti, kaip geriausiai spręsti tiek dabartinius sunkumus, tiek ilgalaikes struktūrines problemas, susijusias su MVĮ galimybe gauti finansų. spragos. Kiekvienas išleistas euras atsveria vidutiniškai 6 eurus rizikos kapitalo arba iki 40 eurų bankų paskolų, vadinasi, planuojama, kad finansinės institucijos iki 2013 m. suteiks MVĮ apie 30 mlrd. eurų naujų lėšų, kuriomis pasinaudos apie 400 tūkst. MVĮ. funding-partners-public/finance/ > Kapitalas, paskolos ir banko garantijos > Bendroji konkurencingumo ir inovacijų programa (KIP) finansinės priemonės IR JASMINE (Bendri veiksmai Europos mikrofinansavimo institucijoms paremti) iniciatyvos dėmesio centre norintys dirbti savarankiškai socialiai atskirti žmonės, taip pat etninės mažumos. Galiausiai Europos mikrofinansų priemonė Progress (EPMF) taip pat pirmiausia teikia mikrokreditus asmenims, kurie prarado darbą ir nori pradėti savo verslą. funding-partners-public/finance/ > Kapitalas, paskolos ir banko garantijos funding-partners-public/finance/ > Bendroji informacija apie finansavimą > Daugiau galimybių gauti finansavimą Paprastesnė galimybė gauti paskolas Savo išorės finansavimui dauguma Europos įmonių renkasi bankų paskolas. Tačiau MVĮ gali būti sudėtinga skolintis lėšas, ypač jei jos neturi įkeistino turto arba ilgalaikės reputacijos ar gero kreditingumo. ES remia valstybių narių finansų tarpininkus, kaip antai bankus, lizingo bendroves, garantinius fondus, garantines institucijas, verslo rėmimo bankus ir kitas finansų institucijas, finansuojančius MVĮ garantinėmis paskolomis. Tai mažina jų riziką ir sudaro galimybes teikti daugiau kreditų MVĮ, nei įprastinėmis sąlygomis. MVĮ garantijų priemonę pagal Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP) Komisijos vardu administruoja Europos investicijų fondas (EIF). 1998 2010 m. beveik pusė milijono smulkiųjų įmonių pasinaudojo Europos finansinių priemonių teikiama nauda. 2007 m. pradėta įgyvendinti KIP tvarko 1 mlrd. eurų viršijantį biudžetą, skirtą pagerinti MVĮ galimybes gauti paskolas ir kapitalo finansavimą ten, kur buvo nustatytos rinkos funding-partners-public/finance/ > Kreipimasis dėl finansavimo > Finansavimo galimybės tiesioginė prieiga prie nacionalinių finansinių tarpininkų Mikrokreditas Padidinus mikrokreditų (t. y. paskolų, neviršijančių 25 tūkst. eurų) pasiūlą, skatinamas naujų įmonių kūrimas ir ekonominis augimas, sudaromos galimybės žmonėms, kurie kitomis sąlygomis tokių galimybių neturėtų. Dažnai verslininkams sunku pasiskolinti nedideles sumas, nes daugelis bankų laiko mikrokreditus labai rizikinga veikla, uždirbančia mažą pelną, o administravimo mokesčiai lyginant su skolinama suma yra labai dideli. Daugelyje ES valstybių narių įsteigtos specializuotos mikrofinansų institucijos, išsprendusios šias problemas, o pati ES aktyviai siekia padėti valstybėms narėms ir regionams pagerinti mikrokreditų teikimo verslininkams galimybes bei keistis gera praktika. ES teikia mikrokreditų garantijas pagal savo 2007 2013 m. Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP), kurią administruoja Europos investicijų fondas (EIF), o regionuose per struktūrinių fondų programas per JEREMIE iniciatyvą (Jungtiniai Europos ištekliai mažoms ir vidutinėms įmonėms). Europos investicijų banko (EIB) finansinė pagalba Europos investicijų bankas (EIB) tai nuo seno paskolas teikiantis ES bankas. Nuo 2008 m. bankas sutelkė savo dėmesį į MVĮ finansinės spragos mažinimą. 2008 2011 metams EIB skyrė 30 mlrd. eurų MVĮ. Vykdant šį beprecedentį įsipareigojimą padėti įmonėms, remiant komerciniams bankams nuo 2008 m. spalio milijardai eurų pateko MVĮ reikmėms. Be to, bankas skyrė 1 mlrd. eurų Europos investicijų fondo (EIF) administruojamam hibridiniam kapitalui, kurį sudaro paskolos ir nuosavas kapitalas ( priešemisinis finansavimas ). funding-partners-public/finance/ > Kapitalas, paskolos ir banko garantijos > Europos investicijų banko (EIB) paskolos mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms Kapitalo finansavimas Rizikos kapitalą sudaro lėšos, suteiktos įmonei pradiniu jos augimo etapu (steigiant ir plėtojant įmonę). Į naujoves ir augimą orientuotoms mažoms įmonėms būtina didinti kapitalą (investicijos į kapitalą) iš išorės šaltinių, nes savo išteklių jos neturi, o paskolos paimti negali. 9

Fotolia Tačiau daugelis investuotojų nenoriai investuoja į pradedančiąsias ir naujoviškas bendroves dėl didelės rizikos ir sandorių sąnaudų arba dėl to, jog mano, kad laukiamas pelnas neatlygins rizikos. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, gerindama rinkų produktyvumą investicijų į kapitalą atžvilgiu tam, kad pagrįsti projektai galėtų rasti tinkamus investuotojus ir kad būtų sukurta atviresnė ir konkurencingesnė visos Europos rizikos kapitalo rinka. Komisija siekia paraginti valstybes nares mokytis iš geros praktikos ir remti neformalių investuotojų investicijas, ypač tarptautines investicijas ir investicijas, daromas bendradarbiaujant su rizikos kapitalo fondais. Bendrosios konkurencingumo ir inovacijų programos (KIP) finansinėmis priemonėmis ES siekia gerinti įmonių prieigą prie rizikos kapitalo: MVĮ spartaus augimo ir naujovių priemone (GIF) teikiamas rizikos kapitalas smulkioms įmonėms jų steigimo arba plėtros etapu. funding-partners-public/finance/ > Kapitalas, paskolos ir banko garantijos > Bendroji konkurencingumo ir inovacijų programa (KIP) finansinės priemonės Priešemisiniai finansai Europos Komisija yra taip pat įsipareigojusi gerinti Europos rinkas finansiniais produktais, turinčiais tiek paskolų, tiek kapitalo finansavimo bruožų. Šie vadinamieji priešemisiniai finansai tinka įmonių rėmimui įvairiais jų veikimo laikotarpiais, kaip antai verslo augimo ar perdavimo metu. funding-partners-public/finance/ > Bendroji informacija apie finansavimą > Daugiau galimybių gauti finansavimą Sklandesni pinigų srautai: kova su vėluojančiais atsiskaitymais Nors galimybė gauti finansavimą yra pagrindinis įmonių rūpestis, kita jas varginanti problema tai grynųjų pinigų trūkumas, t. y. įmonių patiriami sunkumai dėl vėluojančių atsiskaitymų. Europoje labai skiriasi atsiskaitymo laikotarpiai, tad daugelyje šalių vėluojantys atsiskaitymai kelia MVĮ labai didelių problemų. Dėl šios priežasties 2010 m. spalį ES nutarė pataisyti Vėluojančių atsiskaitymų direktyvą, kad suteiktų kreditoriams, kuriais dažnai tampa MVĮ, geresnę apsaugą, nepažeidžiant sutarties suteikiamų teisių. Valdžios institucijos nuo šiol turės apmokėti sąskaitas per 30 dienų, o priešingu atveju mokėti minimalius delspinigius, vienodus visoje ES. Manoma, kad ši priemonė suteiks įmonėms papildomus 180 mlrd. eurų likvidžių išteklių. most-of-market/rules/ > Verslo pagrindai > Kova su vėluojančiais atsiskaitymais 10

Daugiau galimybių finansuoti mokslinius tyrimus Komisija toliau gerina MVĮ galimybes dalyvauti 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje (FP7). Siekiant užtikrinti 15 proc. (t. y. 5 mlrd. eurų) FP7 Bendradarbiavimo programos biudžeto skyrimą MVĮ, Komisija skelbia MVĮ skirtus kvietimus dalyvauti tikslinių lėšų biudžeto konkursuose ir siūlo patobulintą paramą vartotojams didesniu skaičiumi informacinių ir sąmoningumą keliančių veiksmų. Standartinė FP7 dotacijos sutartis buvo pakoreguota, įtraukiant sąlygą dėl MVĮ statuso išlaikymo visą projekto laikotarpį, užuot skyrus baudas sparčiai besiplečiančioms įmonėms. Daugelis 2010 m. balandį pateiktų Komisijos pasiūlymų dėl supaprastinimo dabar yra plėtojami ir pravers geriau pritaikant FP7 programą jos tikslinei auditorijai. funding-partners-public/finance/ > Naujovės, moksliniai tyrimai ir technologijos Valstybės narės: pagalba mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms Skatindama ekonominį atsigavimą, 2009 m. ES patvirtino laikinus savo valstybinės pagalbos taisyklių pakeitimus, suteikdama valstybėms narėms geresnes sąlygas remti smulkųjį verslą. Be to, Komisija supaprastino valstybės pagalbos taisykles paramos MVĮ srityje. Naujame Valstybės pagalbos teikimo taisyklių žinyne valdžios institucijos glaustai supažindinamos su pagalbos MVĮ galimybėmis, suteikiamomis pagal naują tvarką. most-of-market/rules/ > Konkurencijos taisyklės > MVĮ skirtas valstybės pagalbos teikimo taisyklių žinynas Europos sanglaudos didinimas Pagal Sanglaudos politiką teikiama daugiausia ES paramos MVĮ. 2007 2013 m. laikotarpiui verslo paramai skirta 55 mlrd. eurų. Beveik pusė šios sumos, t. y. apie 27 mlrd. eurų tiesiogiai skirti MVĮ. Kitą sumos dalį planuojama skirti produktyvioms investicijoms, nesusijusioms su realiu įmonės dydžiu, tad nemaža šios paramos dalis taip pat teks MVĮ. Europos socialinis fondas (ESF) taip pat pripažįsta ypatingą MVĮ vaidmenį, kuriant naujas darbo vietas, todėl suplanavo skirti papildomus 14 mlrd. eurų investicijoms, nukreiptoms į tiesioginę pagalbą įmonėms, ypač MVĮ, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. Valstybių narių MVĮ skirtos paramos dydžiai skiriasi priklausomai nuo nacionalinių reikmių ir prioritetų. Sritys, kurių rėmimas padeda MVĮ, apima prieigos prie finansavimo gerinimą, IKT naudojimo plėtrą, regiono ir vietos mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų gebėjimų kūrimą, verslo infrastruktūros ir paramos MVĮ tarnybų steigimą, bendradarbiavimo skatinimą (pvz., technologijų perdavimą) tarp to paties regiono ir skirtingų regionų toje pačioje šalyje arba skirtingose šalyse įmonių, mokslinių tyrimų institucijų ir valdžios įstaigų, aplinkosaugos ir naujoviškų technologijų ir administravimo sistemų diegimą MVĮ, verslumo ir verslininkystės švietimo skatinimą, MVĮ žmogiškųjų išteklių potencialo tobulinimą. funding-partners-public/finance/ > Investicijos į verslą 11

Verslumo skatinimas Small Business Act Europai (SBA) centrinė ašis tai Europos piliečių verslumo dvasios puoselėjimas. Įgyvendinama daugybė įvairių programų, akcentuojančių būsimųjų verslininkų karjeros galimybes ir skatinančių visų amžiaus ir kilmės grupių žmones vertinti verslininkystę kaip perspektyvią galimybę. Europos Komisija Europos Komisija Europos Komisija Europos Komisija 12

2010 m. Eurobarometro tyrimas parodė, kad tik 45 proc. europiečių lyginant su 55 proc. amerikiečių ir 75 proc. kinų užuot dirbę kokioje nors įmonėje, pageidautų turėti nuosavą verslą. Remdama tinklus (kaip antai moterų verslininkių tinklas), plėsdama verslumo švietimą, paprastindama judumą ir skatindama keistis gera praktika, Europa demonstruoja rimtą požiūrį į verslumo skatinimo iššūkį. > Verslumo rėmimas Europos MVĮ savaitė Prabėgus vos metams po to, kai Europos Komisija paskelbė Smulkiojo verslo aktą, 2009 m. gegužę buvo paminėta pirmoji Europos MVĮ savaitė. 36 šalyse surengtuose renginiuose verslininkai atsidūrė dėmesio centre ir tai padėjo jiems įkurti vertingus bendradarbiavimo tinklus bei pagerinti verslumo įvaizdį plačiosios visuomenės akyse. Jau antrosios Europos MVĮ savaitės 2010 m. gegužę metu daugiau kaip 1,5 tūkst. renginių dalyvavo apie 3,2 mln. gyventojų. Per renginius buvo skleidžiama informacija apie MVĮ skirtas paramos struktūras, pripažintas verslininkų indėlis į Europos gerovę, darbo vietų kūrimą, naujoves ir konkurencingumą. Europos MVĮ savaitė vėl bus minima 2011 m. >Verslumo rėmimas > Europos MVĮ savaitė Geros praktikos mainai Esminė Europos siekių didinti verslumą dalis politikos formuotojų skatinimas mokytis vieniems iš kitų. Europos Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, norėdama nustatyti būdus, kuriais būtų galima dalytis puikios MVĮ politikos pavyzdžiais. Yra įkurta geros praktikos duomenų bazė, padedanti sužinoti apie Smulkiojo verslo akto principų sėkmingo įgyvendinimo būdus. Per paskutiniuosius 10 metų šalys dalyvės surinko per 600 geros praktikos pavyzdžių. Tokiu būdu politikos formuotojai gali semtis įkvėpimo iš kitų šalių patirties ir pritaikyti šiuos sumanymus savo šalyje. Pavyzdžiui, 2009 m. Belgija pranešė, kad jos teikiama ekologijos dotacija įmonėms, investuojančioms į ekologiškas technologijas, rėmėsi panašiomis priemonėmis, įgyvendintomis Nyderlanduose, o Estija pripažino, kad jos naujoji priešbankrotinė tvarka parengta, pavyzdžiu imant Vokietijos, Suomijos ir Austrijos procedūras. Toks keitimasis idėjomis peržengė ES sienas ir į jį įsitraukė šalių kandidačių bei Europos kaimynių vyriausybės. > Gera praktika Europos verslininkystės apdovanojimai 2006 m. įsteigtais Europos verslininkystės apdovanojimais siekiama išaiškinti ir apdovanoti viešojo sektoriaus valdžios įstaigų pasiekimus, skatinant verslumą ir smulkųjį verslą. Kasmet nacionaliniuose konkurso turuose dėl garbės varžosi per 300 iniciatyvų, o paskui aukščiausio lygio vertinimo komisija iš geriausiųjų išrenka Europos nugalėtojus. Konkursas padeda išaiškinti verslumo ir MVĮ rėmimo geros praktikos pavyzdžius vietos, regiono ir nacionaliniu lygmeniu. 2010 metų Europos verslininkystės apdovanojimų Didįjį ver tinimo komisijos apdovanojimą laimėjo projektas Verslininkų rezidencija, sukurtas Prancūzijos Overnė regioninės plėtros agentūros (Agence Régionale de Développement des Territoires d Auvergne). Ši iniciatyva paskatino verslininkus kurti savo įmones regione, dažnai laikomame nuošalia kaimo vietove. Projekto dalyviams naudinga specialiai jiems pritaikyta parama ir finansavimas steigiamoms įmonėms, o projekto pasiekimas regione sukurta 600 darbo vietų. > Gera praktika > Europos verslininkystės apdovanojimai Erasmus jauniems verslininkams Naujai įmonei sėkmingai dirbti gali padėti mokymasis iš patyrusio verslininko. Todėl ES remia jaunuolius, turinčius puikių idėjų ir norinčius mokytis iš verslininkų, jau pramynusių visus verslo takus. Pagal Erasmus jauniems verslininkams programą trokštantys tapti verslininkais jaunuoliai keliauja padirbėti į MVĮ kitoje ES šalyje, kur gali pasisemti žinių savo verslui. Juos priimantys verslininkai dalinasi savo išmintimi, patardami, kaip įveikti kliūtis ir sukurti sklandžiai veikiančią įmonę. Programa stiprina vidaus rinkos vertę, skatindama verslininkus pasidairyti anapus savo šalies sienų. Pusmetį pagyvenę kitoje šalyje, jaunieji verslininkai vyksta namo, turėdami gerai apgalvotą verslo planą ir vertingų kontaktų ratą. 13

2009 ir 2010 metais, per pirmąjį 21 projekto mėnesį, šioje mainų programoje dalyvavo 724 verslininkai. Ateityje šia programa per metus planuojama paremti vidutiniškai 800 mainų, kuriuose dalyvautų 1,6 tūkst. verslininkų. Keliaujantys verslininkai Iniciatyvus italas chirurgas Luca Poli tris mėnesius praleido Ispanijoje, dirbdamas sveikatingumo centre, kuriam vadovauja Francine Huaman, daug įmonių įsteigusi verslininkė. Jau daugiau kaip dvejus metus planavau įkurti savo įmonę, tačiau idėjos plėtojimas, lėšų kaupimas, patalpų ieškojimas ir pan. užima labai daug laiko. Kai atsirado galimybė dalyvauti Erasmus programoje, aš jau buvau susikūręs savo verslo idėją, tačiau norėjau ją patobulinti. Nuo liepos iki rugsėjo gyvenau Ispanijoje ir mokiausi iš patyrusios verslininkės, taip pasinaudodamas šia programa savo idėjos išbandymui, sako Poli. Lyčių skirtumų mažinimas Būsimųjų verslininkų subūrimas, siekiant teikti informaciją apie įmonės kūrimą, verslo pavyzdžių skleidimas ir konsultavimas gali būti tiek pat svarbūs, kaip ir galimybės gauti kreditavimą gerinimas ir biurokratijos mažinimas, ypač kai kalbama apie moterų skatinimą pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis. ES siekia užtikrinti, kad moterys turėtų visą informaciją, kurios reikia norint įkurti savo įmonę. Todėl 2009 m. buvo įkurtas ES verslininkių atstovių tinklas. Tai maždaug 250 sėkmingų Europos verslininkių grupė, rengianti akcijas mokyklose, universitetuose, verslo grupėse ir žiniasklaidoje, kad įkvėptų visų amžiaus grupių moteris tapti verslininkėmis ir kurti savo įmones. Pasakodamos savo istorijas, jos taip pat skatina iš savęs imti pavyzdį. Be to, Europos Komisija kuria Europos verslininkių kuravimo tinklą, kuriuo siekiama didinti verslininkių galimybes steigti tvarias ir sėkmingai dirbančias įmones, Women@ Business portale teikiant praktines konkrečiai situacijai pritaikytas priemones įgijusioms aukštąjį išsilavinimą moterims. > Verslumo rėmimas > Moterys verslininkės Man buvo tikras malonumas priimti Luca savo sveikatingumo centre. Šis periodas praėjo taip sklandžiai, kad ateityje vėl norėsiu atlikti stažuotojo vadovės vaidmenį, teigia Huaman. Daugiau informacijos rasite tinklalapyje > Verslumo rėmimas > Erasmus jauniems verslininkams Luciana Delle Donne, Officina Creativa Soc. Coop Sociale, Italija Europos Komisija 14

Fotolia Verslumo švietimas Verslumas tai esminis gyvenimo gebėjimas, padedantis žmonėms mąstyti kūrybingai, įvertinti riziką ir ją prisiimti, diegti naujoves: verslumas tai sugebėjimas panaudoti idėjas praktikoje. Švietimo sistemoms linkstant prie mokymosi, orientuoto į gebėjimus, keliolika valstybių narių ima vis labiau vertinti verslumo įgūdžius. Keliose šalyse verslumas dabar įtrauktas į vidurinio mokslo mokymo programas, o kas trečia valstybė formuoja verslumo švietimo nacionalinę strategiją arba veiksmų planą. Tačiau kai kurioms valstybėms narėms reikia dar daug nuveikti. Astūrijos (Ispanija) vidurinės mokyklos mokiniai pagal regiono mokymosi programą administruoja importu ir eksportu užsiimančias mažytes įmones. Tyrimų rezultatai rodo, kad apie 16 proc. mokinių, dalyvaujančių mažyčių įmonių reikaluose mokykloje, vėliau nusprendžia kurti savo įmones. Dublino technologijos instituto (Airija) studentai, užuot laikę verslumo egzaminą, turi suorganizuoti labdaros renginį. Stratklaido universiteto (Jungtinė Karalystė) Taikomosios muzikos fakultete mokoma verslumo, pripažįstant, kad savarankiškas darbas yra galima muzikos studijų absolventų karjeros dalis. > Verslumo rėmimas > Verslumo švietimas ir mokymas Neapsiribojant vien viduriniu išsilavinimu, verslumo gebėjimai dabar įtraukiami ir į daugelio ES šalių profesinio mokymo programas, tačiau vis dar lieka nemenkų mokymo spragų. Aukštojo mokslo institucijose verslumo kursai vis dar dažnai tėra dėstomi tik verslą ir ekonomiką studijuojantiems studentams. Europos Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, sudarydama galimybes mokytojams dalyvauti verslumo mokymo kursuose ir naudotis naujoviška šio dalyko mokymo medžiaga. 15

Patekimas į rinkas ES vidaus rinkos privalumai Europos vidaus rinka apima 500 mln. vartotojų, tačiau itin didelė dalis mūsų MVĮ nedrįsta vystyti veiklos už savo šalies sienų. ES deda visas įmanomas pastangas, kad užtikrintų bendrosios rinkos funkcionavimą ir taip panaudotų didžiulį Europos potencialą. 2010 m. spalį Europos Komisijos patvirtintas Bendrosios rinkos aktas numato išsamų priemonių rinkinį, skirtą kliūčių verslo plėtotei visoje ES šalinimui. Su jo pagalba bus suvienodintos skirtingų šalių taisyklės, pašalintos susidubliavusios procedūros ir informacijos apie verslo galimybes trūkumas. Akte pateikiamos konkrečios priemonės, padėsiančios MVĮ modernizuoti, kurti naujus verslo modelius, gauti finansavimą paprasčiau, prekiauti prekėmis ir paslaugomis užsienyje ir vystyti veiklą kur kas mažiau biurokratiškoje aplinkoje. most-of-market/rules/ > Tarptautinis verslas ES > Bendrosios rinkos aktas Įmonių teisės paprastinimas Vienas iš pagrindinių būdų didinti tarptautinę prekybą tai leisti MVĮ vykdyti veiklą visoje ES, nesteigiant atskirų įmonių kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje dirba. Europos Komisija pasiūlė priimti Europos privačių bendrovių statutą, skirtą vidaus rinkos kliūtims šalinti. > Verslo aplinkos gerinimas: įmonės įkūrimas, valdymas ir plėtra > Europos privati bendrovė Paslaugų pardavimas ES paslaugų direktyva, įsigaliojusi 2009 m. pabaigoje, yra didelė paspirtis įmonėms, siekiančioms pardavinėti savo paslaugas užsienyje. Vadovaujantis šia direktyva, supaprastinamas paslaugų įmonės, galinčios veikti visoje Europoje, steigimas ir suteikiama teisė kiekvienoje valstybėje narėje įmonėms susitvarkyti formalumus, kaip antai aplinkosaugos leidimus ir įgaliojimus, vienoje vietoje. most-of-market/economic-sectors/ > Paslaugos Standartų išaiškinimas Dažniausiai smulkiosios įmonės skundžiasi, kad laikytis Europos standartų gali būti pernelyg painu. MVĮ turi daugiau sužinoti apie standartus ir kaip jie įtakoja jų verslą. Siekiant išspręsti šią problemą, dabar standartai detalizuojami specialiame tinklalapyje, kuriame aiškinama, kaip standartai įtakoja konkrečius sektorius. Be to, dabar steigiama MVĮ pagalbos tarnyba ir standartų portalas. Be to, Europos Komisija investuoja į iniciatyvas, skatinančias MVĮ dalyvauti standartų kūrimo procese ir padedančias smulkioms įmonėms ginti savo interesus. most-of-market/rules/ > Standartai > Europos standartai 16

Intelektinės nuosavybės apsauga Dažnai pats vertingiausias MVĮ turtas ne plytos ir cementas, o intelektinė nuosavybė. Plečiantis į naujas rinkas, šios vertingos nuosavybės apsauga yra gyvybiškai svarbi. Vienas didžiausių ES prioritetų, siekiant remti MVĮ ir įgyvendinti bendrąją rinką, yra nebrangios, vartotojams patogios intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos kūrimas. ES siekia įteisinti vieningą Europos patentą ir bendrą patentų bylų nagrinėjimo teismą, ginantį patentų teises. Tai sumažins smulkiųjų įmonių išlaidas, o teisinei sistemai suteiks aiškumo. Politiniu susitarimu mažinti mokesčius 40 proc. ir supaprastinti registravimo procedūras visoms įmonėms jau sumažintos ES prekės ženklo teisių registravimo sąnaudos. Intelektinės nuosavybės teisių (INT) pagalbos tarnyba teikia nemokamas paslaugas, konsultuodama e. paštu ir internete pateikdama išteklius, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis ES finansuojamuose projektuose. Visoms MVĮ prieinama atskira INT pagalbos tarnyba Kinijoje teikia ekspertų konsultacijas dėl reikalų, susijusių su intelektine nuosavybe arba Kinija. http://ec.europa.eu/smallbusiness/most-of-market/ innovation-research-copyright/ > Intelektinė nuosavybė Viešųjų konkursų laimėjimas ES siekia visoms MVĮ sudaryti galimybę sąžiningai dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir panaudoti visą savo potencialą. Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad MVĮ laimi 34 proc. ES skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų, o jų indėlis į visą ekonomiką sudaro 52 proc. Komisija parengė Geriausios praktikos kodeksą, skirtą valstybėms narėms ir perkančiosioms organizacijoms, kuriame pateikiami pavyzdžiai, kaip padidinti MVĮ galimybes laimėti viešuosius konkursus. Enterprise Europe Network taip pat siekia mokyti įmones ir lengvinti valdžios institucijų ir MVĮ dialogą. Be to, Komisija stengiasi didinti viešųjų pirkimų galimybių skaidrumą ir supaprastinti įmonių pasiūlymų teikimo tvarką kitose šalyse. Pavyzdžiui, valdžios institucijoms dabar leidžiama skelbti ir mažesnės vertės viešuosius konkursus TED ( Tenders Electronic Daily ) tink lalapyje, nors kitu atveju ES mastu skelbiami tik viešieji konkursai, kurių vertė viršija tam tikrą ribą. ecertis sistema padeda įmonėms ir valdžios institucijoms suprasti skirtingas dokumentų, reikalingų, norint pasinaudoti konkursų teikiamomis galimybėmis visoje Europoje, formas. Be to, 2011 m. bus pasiūlyta TED elektroninė priemonė, skirta verslo partnerių paieškai. Šie pasiekimai įgyvendinami todėl, kad vis dažniau konkursų informacija ir dokumentacija naudojama elektroniniu būdu: 2007 m. e. pirkimo priemonėmis naudojosi 58 proc. perkančiųjų organizacijų ir 42 proc. įmonių, tačiau 2010 m. šie skaičiai pasiekė atitinkamai 73 proc. ir 82 proc. http://ec.europa.eu/smallbusiness/funding-partners-public/ business-procurement/ > Viešosios sutartys Sėkmės raktas naujovės Kad ir ko siekia jūsų įmonė didesnės vietos rinkos dalies, plėtros ES ribose ar išmėginti laimę naujose rinkose jūsų sėkmė dažnai priklauso nuo siūlomo naujoviško produkto. Tačiau naujovė tai nebūtinai moderniųjų technologijų gaminiai. Naujovės gali nutiesti kelią į naujus verslo modelius, dizainą, prekės įvaizdį ar paslaugas. 2010 m. spalį pristatyta Inovacijų sąjunga siekiama nukreipti mokslinius tyrimus ir inovacijų politiką į pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų visuomenė, kaip antai klimato kaitą, energijos efektyvumą ir demografinę raidą, nes ten taip pat glūdi ir didžiulis ekonominis potencialas. Inovacijų sąjungos siekis paspartinti sprendimų kūrimą, vystymą ir gamybą, taip pat jų integravimą į kasdienį piliečių gyvenimą. Šios sąjungos paskirtis taip pat yra trukdžių, šiuo metu kliudančių sumanymų patekimui į rinką, kaip kad brangaus patentavimo, rinkos susiskaidymo, riboto rizikos kapitalo ir kvalifikacijos trūkumo, sprendimas. Didysis žingsnis pirmyn ir Nobelio premija Europos novatoriams Olandas fizikas Andre Geim su savo britu partneriu Konstantin Novoselov 2010 m. pelnė Nobelio premiją fizikos srityje už savo darbą, tiriant grafeną, naują vieno atomo storio anglies plėvelę, kuri ne tik ploniausia, bet ir tvirčiausia žinoma medžiaga. Šis revoliuciją sukėlęs mokslinis tyrimas gali būti panaudotas įvairiausiais būdais, kaip antai greitaveikiuose mažos galios grafeno tranzistoriuose, jau nekalbant apie permatomus sensorinius ekranus, saulės baterijas ir šviesos šaltinius. Abiejų mokslininkų novatoriškas tyrimas buvo iš dalies finansuotas pagal ES Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP). 17

http://ec.europa.eu/smallbusiness/most-of-market/ innovation-research-copyright/ > Inovacijos, moksliniai tyrimai ir plėtra > ES naujovių politika Ekologinės naujovės: permainų įsisavinimas Didžiulės verslo galimybės atsiveria, kai randami tvarūs kasdienių problemų sprendimai. Ekologinės naujovės naudingi aplinkai nauji gaminiai, paslaugos ar procesai sudaro ES siekio skatinti tvarų augimą ir kurti darbo vietas pagrindą. 2008 m. ES ekologijos pramonė jau buvo įdarbinusi apie 3,4 mln. gyventojų, o jos apyvarta viršijo 300 mlrd. eurų. Infliacijos pakoreguotas šio sektoriaus augimo rodiklis siekia 5,9 proc., todėl tai labai perspektyvi sritis. 2008 2013 m. laikotarpiu pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP) skirta 200 mln. eurų ekologinių naujovių projektams. Be to, Komisija skatina ekologinių naujovių branduolių kūrimą ir siekius šalinti kliūtis, trukdančias techninių žinių mainams tarp smulkiųjų įmonių aplinkos technologijų sektoriuje. Tam tikrą darbą čia atlieka ir MVĮ, tiesiogiai nesusijusios su ekologiškų gaminių pasiūla rinkai. Į aplinkosaugos sprendimus investavusios įmonės dažnai tampa konkurencingesnėmis dėl mažesnių sąnaudų. Todėl Europos Komisija Enterprise Europe Network tinkle plečia aplinkosaugos ir energijos efektyvumo ekspertų tinklą, teiksiantį konsultacijas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Saulės miestas: tvaraus gyvenimo mieste modelis Heliopolis (arba Saulės miestas) buvo senovės Egipto sostinė. Kitas Saulės miestas, kuriame yra 1,7 tūkst. namų, yra Herhiugovardas (Nyderlandai). Tai pirmasis pasaulyje miestelis be anglies pėdsako, galintis tapti tvarios urbanistikos pavyzdžiu. Pasinaudojus ES parama, Saulės miestas buvo įkurtas teritorijoje, kurioje kadaise telkšojo durpinga pelkė. Energiją jam tiekia trys vėjo malūnai ir gausybė saulės baterijų. Negana to, nuotekos yra valomos natūraliai augančio nendryno pagalba, o gretimas miškas iš atmosferos sugeria anglies dvideginį. http://ec.europa.eu/smallbusiness/most-of-market/ environment-business/ MVĮ ir skaitmeninė ekonomika Skaitmeninė ekonomika teikia didžiules naujovių galimybes moderniųjų technologijų MVĮ kurti naujus rinkos gaminius, tačiau skaitmeniniai įgūdžiai kartu leidžia didinti savo konkurencingumą ir įprastinėms įmonėms. Todėl Europa siekia šalinti skaitmeninės rinkos kliūtis, kurti pasitikėjimą elektroniniais tinklais, užtikrinti skaitmeninių paslaugų sąveikumą ir kelti kompiuterinio raštingumo lygį. ES trokšta sudaryti sąlygas Europos MVĮ gerai pasinaudoti šiomis galimybėmis. Visoje Europoje Komisija pradėjo keletą plataus masto bandomųjų veiksmų, kuriais padeda kurti pasaulio skaitmenines tiekimo grandines visuose Europos ekonomikos sektoriuose. Esminis Europos pastangų skatinti skaitmeninę pramonę siekis tinkami įgūdžiai visuose sektoriuose. 2010 m. kovą įvyko pirmoji informuotumą didinanti kampanija Europos e. įgūdžių savaitė. Joje dalyvavo trisdešimt penkios šalys, kurių daugelis jau kuria nuosavas e. įgūdžių ir kompiuterinio raštingumo iniciatyvas. Be to, iniciatyva Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms daugelio suinteresuotų asmenų taryba IKT sričiai siekiama spręsti kompiuterinių įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimo problemą. Europos e. verslo rėmimo tinklo portale (ebsn) Komisija sukūrė MVĮ skirtą e. verslo sprendimų žinyną. Žinyne apžvelgiama e. verslo ir IT sprendimų rinka, suteikiama galimybė įmonėms rasti ir pasirinkti tinkamus programinės įrangos produktus, sprendimus ir paslaugų teikėjus. http://ec.europa.eu/smallbusiness/most-of-market/ innovation-research-copyright/ > Informacinių technologijų pajungimas Fotolia 18

atvers duris Kinijoje ir Tailande. Teisingos konsultacijos vietos įstatymų ir kultūros srityje gali užtikrinti verslo sėkmę, ypač kalbant apie smulkesnes įmones. INT pagalbos tarnyba Kinijoje taip pat teikia ekspertų konsultacijas dėl reikalų, susijusių su intelektine nuosavybe arba Kinija. Be to, buvo įsteigtos patekimo į rinką grupės 30-yje pagrindinių eksporto rinkų, o ES atstovybės, valstybės narės ir ES verslo organizacijos keičiasi patirtimi ir techninėmis žiniomis, siekdamos įveikti prekybos kliūtis. ES taip pat sustiprino savo pastangas mažinti netarifines kliūtis, savo prekybos politika atverdama iki šiol MVĮ sunkiai prieinamus sektorius, kaip antai paslaugų arba viešųjų pirkimų rinkos. Fotolia most-of-market/internationalbusiness-outside-europe/ Pagalba išplaukiant į tarptautinius vandenis : Enterprise Europe Network Žengti į naujas rinkas gali būti išties nedrąsu. Tačiau šią baimę gali išsklaidyti rasti tarptautiniai verslo partneriai, gautas ES finansavimas ir naujų technologijų įdiegimas. Štai čia praverčia Enterprise Europe Network. Enterprise Europe Network vienija 589 verslo paramos organizacijas iš 47 šalių, tarp kurių yra ir visos 27 ES valstybės narės. Per pastaruosius dvejus metus 3 tūkst. tinklo darbuotojų padėjo per 2 mln. MVĮ išplaukti į tarptautinius vandenis, pavyzdžiui, organizuodami partnerių paieškos renginius ir vieno langelio principu teikdami ekspertų konsultacijas tokiais įvairiais klausimais, kaip intelektinė nuosavybė, ES teisė ir standartai. Neseniai tinklas atidarė 15 informacijos centrų Kinijoje ir Pietų Korėjoje, taip sudarydamas Europos MVĮ didesnes galimybes patekti į šias patrauklias rinkas. support/contacts-services/ Metas nustebinti pasaulį Nors daugelis MVĮ pirmenybę teikia Europos vidaus rinkos teikiamų privalumų panaudojimui, pažvelgti į tolimesnes sparčiai augančias rinkas gali būti taip pat labai naudinga. Tyrimų duomenys rodo, kad tik viena iš aštuonių MVĮ per paskutinius trejus metus vykdė verslą su tarptautiniais partneriais už ES ribų. Vis dėlto įmonėms, palaikančioms prekybinius ryšius už Europos ribų, buvo būdingas didesnis darbo vietų ir apyvartos augimas. ES investuoja į paramą įmonėms, siekiančioms dirbti pasauliniu mastu. Paramos biurai, kaip kad Europos verslo ir technologijų centras Indijoje, gali padėti MVĮ geriau perprasti naująsias rinkas. ES verslo centrai taip pat greitai Fotolia 19

Europos Komisija Mažos įmonės dideli darbai ES parama mažoms ir vidutinėms įmonėms Liuksemburgas : Europos Sąjungos leidinių biuras 2011 m. 24 p. 29,7 x 21 cm ISBN 978-92-79-18961-6 doi:10.2769/11232

NB-30-10-712-LT-C Šis leidinys finansuojamas pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP), kuria siekiama didinti Europos įmonių konkurencingumą.