Rieses upes slenis

1 RIEŠöS UPöS SLöNIO GAMTOTVARKOS PLANO PAGRINDŽIAMOJI INFORMACIJA (Vilniaus miesto savivaldyb ) Teritorijos kodas pagal ES nomenklatūrą: Rieš s up s sl nis LTVIN0010 Galioja: 2012-2021 Reng jai: Ieva Junevičien Jolanta Rimšait Galina Bartkevičien Neringa Jarašūnien Konsultantai: Rasa Bernotien Povilas Ivinskis Giedr Višinskien Kazimieras Baranauskas Vitas Stanevičius Vilnius, 2011

TURINYS I. TERITO RIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 3 1.1. TERITORIJOS PADöTIS IR RIBOS 3 1.2. TERITORIJOS TEISINIS STATUSAS IR SVARBA 4 1.3. TERITORIJOS FIZINöS-GEOGRAFINöS SĄLYGOS 5 1.3.1. Klimatin s ypatyb s 5 1.3.2. Geologin s savyb s 5 1.3.3. Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos 5 1.3.4. Dirvožemių ypatyb s 5 1.3.5. Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s 6 1.3.6. Kraštovaizdžio aprašymas 6 1.4. TERITORIJOS BIOLOGINöS YPATYBöS 6 1.4.1. Laukin s augalijos ypatyb s 6 1.4.2. Laukin s gyvūnijos ypatyb s 6 1.5. KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI 9 1.6. ŽEMöS IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NUOSAVYBö IR NAUDOJIMAS 9 1.6.1. Dabartinis žem s naudojimas teritorijoje 9 1.6.2. Žem s ūkio intensyvumas 9 1.6.3. Žem s naudojimas praeityje 9 1.6.4. Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatyb s 9 1.6.5. Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai 9 1.6.6. Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s 9 1.6.7. Vandens telkinių naudojimo būdai 9 1.6.8. Naudingųjų iškasenų gavyba 9 1.7. TERITORIJOS SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI ASPEKTAI 10 1.7.1. Svarbiausios ekonomin s veiklos rūšys teritorijoje 10 1.7.2. Švietimas 10 1.7.3. Kita specifin gamtotvarkos plano objektą reikšmingai įtakojanti veikla 10 1.7.4. Su teritorija ar jos dalimi susiję projektai, planai ar programos, galintys tur ti įtakos gamtotvarkos plano objektams 10 1.8. ŽMOGAUS VEIKLA GRETIMOSE TERITORIJOSE 10 1.9. EKOLOGINIAI BŪKLöS ĮVERTINIMO KRITERIJAI 11 1.9.1. Pažeidžiamumas ir stabilumas 11 1.9.2. Natūralumas ir tipiškumas 12 1.9.3. Įvairov 12 1.9.4. Dydis ir fragmentiškumas 12 1.9.5. teritorijos pad tis 13 1.10. SOCIALINIS-EKONOMINIS BŪKLöS ĮVERTINIMAS 13 II. GAMTO TVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 14 2.1. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI 14 2.2. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLUI PASIEKTI NUMATOMI UŽDAVINIAI 14 2.3. SSGG (STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GRöSMIŲ, GALIMYBIŲ) ANALIZö 14 2.4. GAMTOTVARKOS METODŲ ALTERNATYVŲ PARINKIMAS 15 III. GAMTO TVARKO S PLANO PRIEMO NIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 15 3.1. GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 15 3.2. TVARKYMO PRIEMONIŲ LOKALAIZAVIMAS 17 IV. GAMTO TVARKO S PRIEMO NES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS 21 V. IŠTEKLIŲ ANALIZö IR LöŠŲ GAMTO TVARKO S PRIEMO NöMS ĮGYVENDINTI PO REIKIS 21 VI. GAMTO TVARKO S PLANO TIKSLINIMAS IR STEBöSENA 21 VII. GAMTO TVARKOS PLANO BRöŽINIAI IR PRIEDAI 23 VIII. NAUDO TA LITERATŪRA IR KITI INFO RMACIJOS ŠALTINIAI 25 IX. SUTRUMPINIMAI 25 2

3 I. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1.1. Teritorijos pad tis ir ribos. Rieš s up sl nis atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 D l gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495). Teritorija yra Rytų Lietuvoje, Vilniaus apskrities Vilniaus miesto savivaldyb je ir apima 37 ha. Palei teritorijos ribas išsid sčiusios kelios gyvenviet s: Dvarykščiai (pietrytin je dalyje), pietvakarin je Didieji Gulbinai ir Mažieji Gulbinai. Šalia teritorijos yra Gulbino ežeras (Rieš s upelis išteka iš jo), o labiau nutolęs į Šiaurę plyti Balsio ežeras. Rieš s up s sl nis taip pat ribojasi su Kryžiokų ir Gulbinų miškų masyvais. Vakarin teritorijos riba beveik sutampa su Verkių regioninio parko riba. Teritorijos geografinio centro koordinat s yra 584632-6073172 (LKS 94). 1 pav. Rieš s up s sl nio pad tis Lietuvoje Teritorija apima dalį Rieš s hidrografinio ir Turniškių kraštovaizdžio draustinių, o jos plotas - 37 ha.

4 2 pav. Aprašomos teritorijos pad tis Vilniaus regione 1.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba. Teritorija patenka į Verkių regioninį parką, kuris buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugs jo 24 d. nutarimu Nr. I 2913 D l regioninių parkų ir draustinių įsteigimo (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų gamtinius ir Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 D l Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų patvirtinimo, yra išsaugoti Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turnišk s, Rieš s ir Baltupio (Cedrono) upelių pasl nius; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Verkių dvaro ansamblį su parku, senųjų tvenkinių sistema, senąja dvarviete bei Kalvarijų kultūros kompleksą - Šv. Kryžiaus bažnyčią ir Kryžiaus kelią, Trinapolio vienuolyno ansamblį, istoriškai susiklosčiusių kelių trasas, jų aplinką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039) buvo patvirtintas vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, papildytas sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai. Jame patvirtintos trys Europos Bendrijos svarbos rūšys, aptinkamos Rieš s up s sl nyje. Šios rūšys taip pat nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, pavirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331) (toliau Lietuvos raudonoji knyga). Tai - ovalioji geldut (Unio crassus) (3 (R) kategorija), pleištin sk t (Ophiogomphus cecilia) (4 (I) kategorija) ir mažoji sukten (Vertigo angustior) (3 (R) kategorija). Mažoji sukten ir ovalioji geldut yra įtrauktos į Buveinių direktyvos II priedą, o pleištin sk t į II ir IV priedus. Ovaliajai geldutei svarbi teritorija yra Rieš s up, pleištinei sk tei Rieš s up ir jos apylink s, mažajai suktenei up s pakrant s bei šlapias miškas.

5 Šiuo metu pleištin s sk t s Rieš s up s sl nio populiacijos būkl yra patenkinama, veisimosi buveinių būkl patenkinama, maitinimosi buveinių - dabartiniu metu patenkinama, tačiau buvein s tur tų būti tvarkomos. Pastoviai lankomos vietos - dvi aikštel s Gamtotvarkos plane numatytuose tvarkymo plotuose Nr. 1 ir Nr. 2 labai apaugusios aukštomis žol mis ir krūmais. Jas reikia kartą per metus arba ne rečiau kaip kas dvejus metus nušienauti. Kitos rūšies - ovaliosios geldut s populiacijos būkl yra bloga, už teritorijos ribų patenkinama. Buvein s būkl patenkinama. Rieš s up s sl nio populiacija negausi, tačiau gyvybinga. Up s atkarpoje nuo Dvarykščių iki Verkių Rieš s rasti tiek suaugę, tiek labai jauni individai, kas rodo, kad populiacija turi gerą potencialą atsinaujinti. Up s atkarpose nuo Dvarykščių iki Gulbino ežero rasta negyvų geldučių liekanų, pavieniai seni individai. Buvein s būkl - patenkinama. Pagrindin priežastis, įtakojanti populiacijos būklę, yra vandens tarša ir siauroje Rieš s up je bebrų statomos užtvankos, kurias būtina nuolat šalinti. Mažosios sukten s populiacijos būkl yra nepatenkinama. BAST teritorijoje yra keletas buveinių, tinkamų gyventi šios rūšies moliuskui, kurių būkl patenkinama. Didžiausią gr smę populiacijos išlikimui kelia pavasarinis žol s deginimas, pakrančių augalijos trypimas ar pakrančių užaugimas sumed jusia augalija. 1.3. Teritorijos fizin s - geografin s sąlygos: 1.3.1. Klimatin s ypatyb s. Pagal Lietuvos klimatinį rajonavimą teritorija yra Pietryčių aukštumos klimatinio rajono Aukštaičių parajonyje. Teritorijai būdingi kontinentinio klimato bruožai: palyginus tolygios ir ilgos žiemos bei nuolatin sniego danga. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 650 700 mm. Šiltuoju metų laiku (04-10 m n.) iškrenta apie 450 480 mm kritulių, o šaltuoju (11-03 m n.) 200 220 mm. Vidutin metų oro temperatūra 6,2 C, vidutin šalčiausio (sausio) m nesio temperatūra -4,7 C, šilčiausio (liepos) m nesio +17,5 C. Vidutinis maksimalus sniego dangos storis siekia 26 cm. Laikotarpio su sniego danga trukm ilgiausia Lietuvoje 100-110 dienų. Pastovi sniego danga vidutiniškai susidaro gruodžio 16 d., nutirpsta kovo 14 d. Teritorijai būdingi vyraujantys pietryčių bei pietų krypties v jai. Artimiausios meteorologijos stotys Vilniuje (AMS bei užmiesčio). 1.3.2. Geologin s ypatyb s. Teritorija plyti Lietuvos-Baltarusijos antekliz s šiaur s vakariniame šlaite, nusileidžiančiame Latvijos tektoninio įlinkio link. Pagrindinių sluoksnių paviršių sudaro vidurinio devono kontinentin s ir lagūnin s kilm s dariniai, slūgsantys 30-50 m. aukščiau jūros lygio. Juos dengia 100-120 m storio ledininių sąvartų danga, kuri formavosi per visus tris ledynmečius. 1.3.3. Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos. Pagal geomorfologinį rajonavimą teritorija plyti paskutiniojo apled jimo pakraštinių moreninių aukštumų srities Rytų Aukštaičių aukštumos rajono Rieš s kalvotoje morenin je aukštumoje. Aukštaičių aukštumos rajonas apr pia Baltijos aukštumų lanko šiaurinę dalį, esančią takoskyroje tarp Dauguvos, Šventosios ir Žeimenos upių. Jo paviršius susideda iš daugelio ledyno liežuvinių dubumų, tarpliežuvinių kalvotų moreninių masyvų ir kitų pakraštinių moreninių ruožų, kuriuos čia paliko paskutiniojo apled jimo ledyninių liežuvių akumuliacija. Analizuojamos teritorijos reljefas yra kalvotas, daubotas. 1.3.4. Dirvožemių ypatyb s. Aprašomos teritorijos dirvodarin s uolienos yra fliuvoglacialin s ir senovin s aliuvin s kilm s sm lis. Up s sl nyje vyrauja vel niniai jauriniai silpnai nujaur ję (J v 1 ) lengvo priemolio ir žvyro dirvožemiai.

6 1.3.5. Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s. Rieš (21,6 km ilgio, 86,5 km 2 baseino ploto) yra dešinysis Neries intakas, įtekantis į ją 177,9 km iki žiočių, nuo versmių (Rieš s ež.) iki 8,3 km reguliuota. Rieš turi tris kairiuosius bevardžius intakus. 15,6 km nuo žiočių įteka visas reguliuotas 2,7 km ilgio, 2,4 km 2 baseino ploto intakas. 9,3 km nuo žiočių įteka kitas 4,3 km ilgio, 9,3 km 2 baseino ploto, kuris nuo 3,8 iki 3,5 km ir nuo 3,0 iki 2,7 km teka ežer liais, o nuo 2,6 iki 1,8 km yra patvenktas. 7,3 km nuo žiočių Rieš įteka į Didžiųjų Gulbinų ežerą ir 7,0 km nuo žiočių išteka iš jo. 4 km iki žiočių į Rieš s upelį įteka 0,4 km ilgio bei 3,8 km 2 baseino ploto intakas, kurio versm s Balsio ežere. Didžiųjų Gulbinų ir Balsio ežerai yra rinin s kilm s. Jie telkšo dviejuose giliuose, siauruose, vingiuotuose, iš šiaur s vakarų į pietryčius nutįsusiuose dubakloniuose. Daugelyje vietų Rieš s upelio vaga yra ištiesinta, bet žemupyje dar išlaikiusi savo pirmapradę struktūrą. Analizuojamoje teritorijoje Rieš yra labiausiai vingiuota. Ramiai tek jęs vidurupyje, Rieš s upelio nuolydis žemupyje labai padid ja (4,5-5,0 m/ km). Pačiame žemupyje Rieš išsišakoja į dvi atšakas Turniškių upelį ir Riešę. Aprašomoje teritorijoje Rieš s up s atkarpos ilgis yra maždaug 3 km. Rieš nemažai sąnašų suneš ir pakeit Gulbino ežero dugną. Ties upelio žiotimis ežeras vos 3-4 m gylio. Čia pelk tu baseinu tekanti ir rusvai nusidažiusi, Rieš pakeit ir ežero spalvą - iš žalio jis tapo rusvas. 1.3.6. Kraštovaizdžio aprašymas. Pagal fizinį-geografinį rajonavimą teritorija patenka į paskutiniojo apled jimo pakraštinių moreninių aukštumų sritį, Aukštaičių aukštumos rajoną, kur paviršiaus medžiagin sud tis mišrūs moreniniai dariniai. Rieš s up s sl nis suformuotas senajame dubaklonyje. Ypač išraiškingas stačiašlaitis Rieš s senklonis upelio sl nio atkarpa nuo jo ištakos iš Gulbino ežero iki santakos su Nerimi, vietomis siekiantis vieną kilometrą pločio. Šioje dalyje ir upelio vaga labiausiai vingiuota. Gulbino ežero krantai ties Rieš s upelio santaka yra žemi ir užpelk ję. Užpelk jusi pieva tęsiasi iki ištakos iš Gulbino ežero. Analizuojamoje teritorijoje Rieš s upelis teka Gulbinų mišku. Rieš s sl nio šlaitai gana aukšti ir statūs. Kairiuoju upel s šlaitu eina miško keliukas. Analizuojamoje upelio atkarpoje yra kelios bebrų užtvankos (priklausomai nuo metų situacija gali kisti). Palei teritorijos ribas išsid sčiusios kelios gyvenviet s: Dvarykščiai (pietrytin je dalyje), pietvakarin je Didieji Gulbinai ir Mažieji Gulbinai. Privačioje nuosavyb je esanti teritorijos dalis yra urbanizuojama, keičiamas natūralus teritorijos reljefas, išlyginti ir nukasti Rieš s upelio šlaitai. Prie Mažųjų ir Didžiųjų Gulbinų sąsmaukos seno malūno vietoje stovintys pastatai darko natūraliai susiformavusį Rieš s up s sl nio ir ežerų gamtinį kraštovaizdį. Aprašomoje teritorijoje teritorija yra gana natūrali, tačiau d l artimos miesto kaimynyst s ypač ryški urbanizuoto ir natūralaus kraštovaizdžio takoskyra teritorijos pakraščiuose šalia gyvenviečių. 1.4. Teritorijos biologin s ypatyb s: 1.4.1. Laukin s augalijos ypatyb s. Duomenų apie atliekamus/-tus detalius floros tyrimus Rieš s up s sl nyje nerasta, tačiau tik tina, kad teritorijos floros sud tis artima kaip ir kitose Žaliųjų ežerų apylink se. 1.4.2. Laukin s gyvūnijos ypatyb s. 1.4.2.1. Bestuburiai. Vandens bestuburių gyvūnų kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai Rieš s up je (Vilniaus r.) atlikti 2003 m. vegetacijos sezono pradžioje geguž s m nesį, kai aptinkama didžiausia zoobentoso įvairov. Apsiuvų lervos tirtos visą sezoną, kartą per m nesį (nuo geguž s 8 d. iki lapkričio 18 d.). Upinių mašalų lervos tirtos 2004 m. viso sezono metu (geguž s spalio m n.). Hidrobiologiniai tyrimai atlikti 2 Rieš s up s taškuose: Rieš atviroje vietov je, 100 m nuo ištakų iš Gulbino ežero (54 47 36,09N, 25 17 49,97 E (toliau Rieš *)) ir Rieš miško užtamsintoje vietoje, netoli Dvarykščių kaimo (už BAST

7 ribų 54 46 38,87 N, 25 19 21,09 E (toliau Rieš ** )). Vietov s pasirinktos atsižvelgiant į kelis vienodus ar skirtingus aplinkos faktorius: up s pad tį, up s grunto struktūrą, vandens temperatūrą, gylį bei srov s greitį (1 lentel ). Zoobentoso m giniai kiekvienoje vietov je rinkti hidrobiologiniu tinkleliu spyrio metodu trijuose 0.1m 2 dugno ploteliuose (Manual for integrated monitoring, 1993). Upinių mašalų lervos tirtos ant vandens augalų, jų gausumas skaičiuotas 1m 2 augalų paviršiaus ploto. 1 lentel Aplinkos faktoriai Rieš s up je (2003 m. geguž ) (Rieš * - atvira vietov, Rieš ** - užtamsinta vietov ) Up Debitas (m 3 /s) Gruntas Temperatūra ( C) Gylis (cm) Srov s greitis (m/s) Apšviestumas Nuokritų kiekis Vandens augalų įvairov Rieš * 0,36 Žvyras 14 40 0,3 Geras Negausu Kelios rūšys Rieš ** 0,6 Gargždas 13,5 25 0,4 Prastas Gausu Kelios rūšys Rieš s up je rasti 70 hidrobiontų taksonai: moliuskų (Mollusca) - 5, v žiagyvių (Crustacea) 1, mažašerių kirm lių (Oligochaeta) 1, vandens erkių (Arachnida) 1, d lių (Hirudinea) 2, plokščiųjų kirm lių (Platyhelminthes) 1. Daugiausiai aptikta vabzdžių (Insecta): apsiuvų (Trichoptera) 19 taksonų, lašalų (Ephemeroptera) 4, ankstyvių (Plecoptera) 2, žirgelių (Odonata) - 3, vandens blakių (Heteroptera) 1, vabalų (Coleoptera) 8, dvisparnių (Diptera) 23 taksonai (2 lentel ). Rasta pleištin s sk t s (Ophiogomphus cecilia Fourcroy) lervų; rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą 4 (I) kategorija ir įtraukta į Buveinių direktyvos II ir IV priedus. Žirgelių lervų gausumo palyginimas prie ištakų iš Gulbinų ež. Rieš * ir miške už Dvarykščių Rieš ** Rieš * Rieš ** Paprastasis upelinis žirgelis (Gomphus vulgatissimus) vid. 3 ind/m (Ophiogomphus cecilia) - 23 ind/m Blizgančioji gražut (Ophiogomphus cecilia) - 7 ind./m (Calopteryx splendens) - 3 ind/m Pagal upinių mašalų fauną ir atskirų upinių mašalų rūšių gausumą, Rieš yra panaši į kitas, nedidelio debito, šiltavandenes Lietuvos upes (Mūšia, Susiena, Anykščių raj.) (Bernotien, 2006a). Skirtingų rūšių upinių mašalų sezoninis aktyvumas bei gausumo kaita sezono metu iš esm s atitinka tam tikrų rūšių sezoninio aktyvumo kitose Lietuvos up se ypatumus. Rieš je aptiktos dvi retos Lietuvoje upinių mašalų rūšys Simulium paramorsitans (žinomos kelios radviet s Lietuvoje) ir Cnephia pallipes. Pastaroji rūšis yra žinoma tik iš Rieš s upelio: Rieš yra vienintel žinoma šios rūšies radviet Lietuvoje (Bernotien, 2006b). Tyrimai atlikti Rieš s up je įrodo tinkamas sąlygas įsitvirtinti daugeliui hidrobiontų, kurie prisitaikę gyventi mažose, srauniose up se ant kieto grunto. Pleištin s sk t s populiacijos būkl patenkinama, veisimosi buveinių būkl patenkinama, maitinimosi buveinių - šiuo metu patenkinama, tačiau reikalauja priežiūros. Kaip min ta aukščiau, lervos randamos up je visoje BAST teritorijoje bei už BAST ribų. Rieš s up je vystosi negausiai, nes up s vaga labai užtamsinta. Pastoviai 2005-2008 (P.Ivinskis, J. Rimšait ) steb ti suaug liai maitinimosi vietose, tačiau tinkamoje maitinimosi vietoje sodintame miesto parke jų beveik nerasta, o pastoviai lankomos vietos - dvi aikštel s kitoje Rieš s up s pus je labai apaugusios aukštomis žol mis ir krūmais. Jose būtinas vienkartinis šienavimas metuose. Ovaliosios geldut s populiacijos būkl bloga, už teritorijos ribų patenkinama. Buvein s būkl patenkinama. Verkių RP populiacija negausi, tačiau gyvybinga. Up s atkarpoje nuo Dvarykščių iki Verkių Rieš s rasti tiek suaugę, tiek labai jauni individai, kas rodo, kad populiacija turi gerą potencialą atsinaujinti. Up s atkarpose nuo Dvarykščių iki Gulbino ežero rasta negyvų geldučių liekanų, pavieniai seni individai. Buvein s būkl - patenkinama. Mažosios sukten s populiacijos būkl yra nepatenkinama, G. Vaivilavičiaus duomenimis mažoji sukten gyvena pievose prieš Rieš s įtek jimą į Gulbino ežerą. BAST teritorijoje yra keletas buveinių tinkamų gyventi šios rūšies moliuskui. Buveinių būkl patenkinama.

8 2006-2008 metais vykdytų fragmentinių tyrimų metu (J. Rimšait, P.Ivinskis) teritorijoje ir jos apylink se nustatyta nemažai saugomų rūšių. Sausumos teritorijoje skraido, maitinasi baltakakt sk t (Leucorhinia albifrons) (BD IV priedas, LRK 3 (R) kategorija), randami atsitiktiniai pavieniai individai, šarvuotoji sk t (Leucorhinia pectoralis) (BD II ir IV priedai, LRK 4 (I) kategorija) - atsitiktiniai užskrendantys individai. Teritorija n ra tipin buvein min toms rūšims, šie vabzdžiai randami atsitiktinai, kai atskrenda pasimaitinti, užklysta iš gretimų buveinių. Verkių regioniniame parke sutinkamas žiaurusis puikiažygis (Calosoma inquisitor) (LRK 3 (R) kategorija), ši rūšis būdinga plačialapių miškams, išskirtoje teritorijoje vabalas neaptiktas, kadangi nebuvo atlikta tikslin jo paieška gaudykl mis, nors buvein šiai rūšiai tinkama. Keturtaškio maitvabalio (Dendroxena quadripunctata) (LRK 3 (R) kategorija) randami pavieniai individai, keturtaškis maitvabalis aptinkamas ir gretimose teritorijose (Verkių regioninio parko pakraščiuose). Šios rūšies vabalų gausumas yra svyruojantis, priklauso nuo lapus graužiančių vikšrų protrūkių. Teritorijoje rastas purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cinnaberinus) (BD II ir IV priedai, LRK (2 (V) kategorija) pavien s lervos, tačiau duomenų populiacijos gausumo įvertinimui nepakanka. Pamin tina, kad šiuo metu buvein s būkl yra tinkama šios rūšies gyvybingumui užtikrinti, tod l gamtotvarkos plane n ra numatomos specialios priemon s rūšies apsaugai. Teritorijoje aptiktas marmurinis auksavabalis (Liocola marmorata) (LRK (2 (V) kategorija), aptikta veiklos p dsakų ir lervos, pavieniuose senuose medžiuose gausus (aptikta apie 50 lervų). Veiklos p dsakai rasti keliuose senuose ąžuoluose, teritorijoje ir daugiau yra potencialiai tinkamų medžių. Šios rūšies apsaugai taip pat n ra siūlomos specialios priemon s, tačiau siekiant išsaugoti minimas vabalų rūšis, negalima keisti buvein s sud ties (iškirsti senus brandžius medynus). Taip pat sutinkamas machaonas (Papilio machaon) (LRK 4 (I) kategorija), didysis auksinukas (Lycaena dispar) (LRK 3(R) kategorija) - pastoviai sutinkamas, tačiau pavieniai individai, o gausus yra akiuotasis satyras (Lopinga achine) (LRK 4 (I) kategorija, BD IV priedas) - maršrutuose 1 km/15-20 individų per dieną, populiacija stabili, buvein s būkl šiai rūšiai gera ir labai gera. Daugelis šių bestuburių sutinkami ir gretimose BAST teritorijose. 1.4.2.2. Ropliai ir varliagyviai. BAST ribose sutinkama pievin varl (Rana temporaria), smailiasnuk varl (Rana arvalis), pilkoji rupūž (Bufo bufo), gyvavedis driežas (Lacerta vivipara). Visos rūšys yra įprastos ir gausios tiek Lietuvoje, tiek BAST teritorijoje. 1.4.2.3. Žuvys. Detalūs tyrimai Rieš s up je buvo vykdyti Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkų 2001-2003 metais. Tyrimų metu up je buvo rastos tokios rūšys: kuoja (Rutilus rutilus), šapalas (Leuciscus cephalus), strepetys (Leuciscus leuciscus), rain (Phoxinus phoxinus), gružlys (Gobio gobio), srovin aukšl (Alburnoides bipunctatus), šližys (Barbatula barbatula), paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio), trispygl dygl (Gasterosteus aculeatus) ir margasis up takis (Salmo trutta fario). Duomenų apie vykdytus v lesnius tyrimus nerasta. 1.4.2.4. Paukščiai. Detalūs ornitofaunos tyrimai Verkių regioniniame parke buvo atlikti 2003 metais, jų metu parke buvo steb tos 126 paukščių rūšys, iš jų 110 perinčios. Duomenų apie v lesnius tyrimus nerasta. Gulbinų ežerų pakrant s brandžiuose miškuose gyvena Europos Bendrijos saugomi paukščiai: juodoji meleta (Dryocopus martius) (PD I priedas), jerub (Bonasa bonasia) (PD I priedas), taip pat žalioji meleta (Picus viridis) (PD I priedas, LRK 3 (R) kategorija). Šiems paukščiams reikalingi brandūs miškai, drev ti medžiai. 1.4.2.5. Žinduoliai. Miškai, supantys Gulbinų ežerus, yra vieni vertingiausių teritorijų Vilniaus apylink se žinduolių faunos atžvilgiu. Rieš s up s pakrant se gyvena bebras (Castor fiber) (BD II ir IV priedai). Šių žv rių veikla gali neigiamai įtakoti saugomų rūšių buvein s būklę. Reik tų steb ti, kad bebrai nesuformuotų ištisinių patvankų ant Rieš s up s. Teritorijoje gausu ūdrų (Lutra lutra) (BD II ir IV priedai, LRK 5 (Rs) kategorija), gyvena kanadin s audin s (Mustela vison). Gulbinų ežerų pakrant se gyvena barsukai (Meles meles). Teritorijoje gyvena Natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus nathusii), vandeninis pel ausis (Myotis daubentonii), v lyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus) (BD IV priedas, LRK 5 (Rs) kategorija), rudasis nakviša (Nyctalus noctula) (BD IV priedas, LRK 5 (Rs) kategorija). Šikšnosparnių tyrimai buvo vykdyti 2002 metais. Detalūs žinduolių tyrimai buvo atliekami 2002 metais, duomenų apie v lesnius tyrimus nerasta.

9 1.5. Kultūros paveldo objektai. Analizuojamoje teritorijoje n ra kultūros paveldo objektų. 1.6. Žem s ir gamtos išteklių nuosavyb ir naudojimas: Rieš yra valstybin s reikšm s up įtraukta į valstybin s reikšm s paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 (Žin., 2003, Nr. 98-4394). Analizuojamoje teritorijoje vyrauja valstybei priklausanti žem, o maždaug 15 proc. sudaro privati nuosavyb, kurią valdo vienas savininkas. Privačių žem s savininkų pareigos ir teis s, susijusios su valdomos teritorijos apsauga ir tvarkymu, nurodytos žem s nuosavyb s dokumentuose. 1.6.1. Dabartinis žem s naudojimas teritorijoje. Šiuo metu teritorija daugiausiai naudojama rekreacijos tikslais. 1.6.2. Žem s ūkio intensyvumas. Žem s ūkio veikla teritorijoje nevykdoma. Prie gretimų teritorijai sodybų įrengti nedideli daržai. 1.6.3. Žem s naudojimas praeityje. Up s sl nio ir pakrant s medynai buvo priskirti miškų ūkiui, nors jau 1960 m čia buvo įsteigtas Rieš s hidrografinis draustinis. Up s apsaugin je juostoje jokia ūkin veikla nebuvo vykdoma. 1.6.4. Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatyb s. Analizuojamos teritorijos miško ūkin veikla ribojama, čia taikomas specialios paskirties IIA (ekosistemų apsaugos, draustinių miškų) grup s ūkinis režimas. Palei Rieš s upę eina 200 m vandens telkinių apsaugos zona. Taip pat palei upelį eina 5-25 m pločio pakrančių apsaugos juosta, kurioje taikomi ypač griežti apribojimai: draudžiama kirsti traką, pomiškį, naikinti miško paklotę, naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus, daryti valksmas. 1.6.5. Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai. Analizuojama teritorija, o ypač ją supančios vietov s, yra intensyviai lankomos turistų, ypač vasaros metu. Mažesnis lankomumas tenka up s vagai ir sl niui. Teritorija ribojasi su Žaliųjų ežerų poilsio zona, viena iš intensyviausiai lankomų miesto poilsiaviečių. Šiuo metu poilsiaviet šalia Rieš s upelio yra suniokota, tod l siūlome ją atnaujinti vadovaujantis Verkių regioninio parko tvarkymo planu. Su didžiuliu lankytojų srautu yra siejama ir viena pagrindinių gr smių tiesioginis buveinių trypimas ir šiukšlinimas, tod l būtinos priemon s situacijos valdymo užtikrinimui, kas yra numatoma ir šiame Gamtotvarkos plane. 1.6.6. Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s. Kadangi analizuojama teritorija priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, medžiokl joje nevykdoma. Vykdoma tik m g jiška žvejyba, tačiau jos intensyvumas n ra didelis ir gr sm s saugomoms vertyb ms nekelia. 1.6.7. Vandens telkinių naudojimo būdai. Teritorijai gretimi ežerai naudojami rekreacijos tikslais (vandens turizmas), kiti naudojimo būdai maudymasis ir m g jiška žvejyba. 1.6.8. Naudingųjų iškasenų gavyba. Aprašomoje teritorijoje naudingųjų iškasenų gavyba nevykdoma.

10 1.7. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai: 1.7.1. Svarbiausios ekonomin s veiklos rūšys teritorijoje. Teritorijoje nevykdoma ekonominiu požiūriu reikšminga veikla. Žem s ūkio veikla minimali, miškai yra rekreacin s bei aplinkosaugin s paskirties. Šiaur s vakarin je teritorijos dalyje vyksta statybos darbai, kertamas miškas. 1.7.2. Švietimas. Teritorija patenka į Verkių regioninį parką, kur vykdoma aktyvi šviet jiška veikla, tod l yra jos neatskiriama dalis. Aprašomos teritorijos Gamtotvarkos plane svarbus d mesys yra skiriamas ir šviet jiškai veiklai, kadangi dalis gr smių yra būtent susiję su intensyviu teritorijos lankymu ir netinkamu jos naudojimu žol s deginimu, trypimu, šiukšlinimu. 1.7.3. Kita specifin gamtotvarkos plano objektą reikšmingai įtakojanti veikla. 2007 m. Botanikos instituto mokslininkai atliko Gulbino ežero ekosistemos būkl s ir antropogeninio poveikio jai vertinimą, kurio išvadose teigiama, kad Gulbino ežerą jau keletą dešimtmečių gana reikšmingai neigiamai veikia ūkin veikla apyežeryje ir baseine, daugiausiai pasiekianti ežerą per Rieš s upę. Rieš s up s dalies iki Gulbino ežero tarša tuo pačiu daro didelę žalą teritorijoje esančioms gamtin ms vertyb ms. Jeigu nebus imtasi priemonių, užtikrinančių nutekamųjų vandenų surinkimą Rieš s atkarpoje iki Gulbino, saugomų vertybių bei jų buveinių išlikimas yra abejotinas. Besiplečiančios statybos prie up s ištakų iš Gulbino ežero turi įtakos up s vandens kokybei, tod l būtina steb ti, kad jokios nuotekos nepatektų į upę. Teritorijoje nepatenkančioje į BAST ribas (tačiau čia randamos visos min tos saugomus rūšys ovalioji geldut, mažoji sukten ir pleištin sk t ), up s atkarpoje nuo Dvarykščių link Verkių Rieš s, prie gyvenamųjų namų yra didžiul up s pakrančių ir up s vagos tarša įvairiomis buitin mis atliekomis, stambiagabaritin mis atliekomis, tame tarpe ir mašinų dalimis bei lietaus nutekamaisiais vandenimis iš gyvenamųjų kvartalų. Tod l tikimyb, kad vis daug jant gyvenamųjų namų skaičiui smarkiai did s up s tarša, yra labai didel, taip pat didelę gr smę gali kelti individualių namų savininkų norai fragmentuoti up s vagą, patvenkti ją ar kitaip keisti hidrologinį režimą, kas sunaikintų dabar esančią buveinę. Tokio pobūdžio veikla yra draudžiama pagal šiuo metu galiojančius teis s aktus. 1.7.4. Su teritorija ar jos dalimi susiję projektai, planai ar programos, galintys tur ti įtakos gamtotvarkos plano objektams. Didžiausią įtaką teritorijai gali tur ti gyvenamosios paskirties teritorijų netoli BAST pl tra. Taip pat tik tinas ateityje ir rekreacijos intensyvumo did jimas. Neigiamą įtaką padarytų ir neleistini kraštovaizdžio pertvarkymo darbai up s ir ežero pakrant se ar vandens režimo pokyčiai, jei upelis būtų patvenktas. 1.8. Žmogaus veikla gretimose teritorijose: 1.8.1. Gamtos apsauga. Analizuojama teritorija patenka į Verkių regioninį parką, kuris buvo įsteigtas 1992 m. (2686 ha ploto) išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį, vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Taip pat analizuojama teritorija patenka į Rieš s hidrografinį (126 ha ploto) bei Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio (326 ha ploto) draustinius. Rieš s hidrografinio draustinio tikslas išsaugoti raiškų Rieš s up s sl nio ruožą. Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio tikslas išsaugoti gilių ežeringų dubaklonių kraštovaizdį, retųjų augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, augavietes, brandžius liepynus ir ąžuolinius eglynus, kuriuose auga didel plačialapių klumpaičių populiacija. 1.8.2. Ūkin veikla. Parko teritorijoje intensyvi ūkin veikla nevykdoma. Aplinkinių teritorijų miško ūkin veikla ribojama, čia taikomas specialios paskirties IIA (ekosistemų apsaugos, draustinių miškų) grup s ūkinis režimas.

11 Gretimose teritorijose gausu individualių namų ir kolektyvinių sodų. Didžiausią gr smę kelia gyventojų ir sodininkų up s sl nio, up s vagos, miško šiukšlinimas. Taip pat didelę gr smę kelia labai paplitęs pastaruoju metu pavasarinis žol s deginimas, kuris sunaikina mažosios sukten s esamas ir potencialias buveines. Poilsiautojai prie Žaliųjų ežerų ir jų apylink se sutrypia pakrantes, stato ant žol s automobilius, pakrantes paverčia šiukšlynais, savavališkai kerta medžius. Dalis BAST teritorijos užtverta, vyksta statybos. Gamtotvarkos plano reng jų duomenimis, PVRPD n ra išdavusi planavimo sąlygų statybos darbams regioniniame parke. 1.8.3. Rekreacija. Verkių regioniniame parke su gamtos ir kultūros vertyb mis geriausia susipažinti keliaujant dviračiais ir p sčiomis. Vienas įdomiausių pažintinių takų vingiuoja kalvotu Žaliųjų ežerų tarpuežeriu. Verkių regioniniame parke poilsiui skirtos rekreacin s teritorijos yra išsid sčiusios prie Žaliųjų ežerų, taip pat miškuose. Geriausios sąlygos trumpalaikiam poilsiui gamtoje yra sudarytos prie Balsio ežero (jo pietrytin je dalyje) Žaliųjų ežerų poilsiaviet je. Čia įrengtas paplūdimys, ežere galima irstytis valtimis, kurios čia ir nuomojamos, budi gelb tojai. Žaliųjų ežerų poilsiaviet je galima ir pasportuoti: pažaisti krepšinį, paplaukioti valtimis, pab gioti. Puiki panorama į ežerą atsiveria nuo medinio tilto ties maudykle bei iš regyklos, įrengtos ant stataus rytinio ežero šlaito. Tarp Gulbino ežero (pietvakarin je dalyje) ir Rieš s up s įrengta Rieš s poilsiaviet su miško baldais ir laužaviet mis. Pažintin s kelion s po Verkių regioninį parką rekomenduojamos Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio, Ežer lių geomorfologinio draustinių takais, Verkių dvaro sodybos ornitologiniu, parko bei jo apylinkių takais, mažųjų upelių Rieš s, Turnišk l s pakrant mis, unikaliu Kryžiaus keliu ar jo atkarpomis. Nuo Santariškių transporto žiedo iki Žaliųjų ežerų regioninio parko miškais ir laukym mis vingiuoja 6 km ilgio dviračių ir p sčiųjų takas su informaciniais stendais bei trumpo atokv pio aikštel mis. 1.8.4. Medžiokl ir žvejyba. Verkių parke žvejybos m g jai gali žvejoti prie Žaliųjų ežerų arba prie tvenkinių. Medžiokl nevykdoma. 1.8.5. Švietimas. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nuolat organizuoja pažintines ekskursijas p sčiomis, dviračiais, automobiliais, organizuoja specialius renginius, skirtus gamtos ir kultūros paveldo apsaugos id joms skleisti, etnokultūrines šventes, rūpinasi vilniečių aplinkosauginiu švietimu. Prie direkcijos veikia jaunųjų gamtotyrininkų mokykla. 1.9. Ekologiniai būkl s įvertinimo kriterijai: 1.9.1. Pažeidžiamumas ir stabilumas. Mažosios sukten s buvein s dr gnos pakrant s pievos, dr gnas miškas yra labai pažeidžiamos. Jos natūraliai nyksta vykstant sukcesijai, kintant hidrologiniam režimui, labai jautrios ištrypimui, žol s deginimui. Pleištin s sk t s lervų ir ovaliosios geldut s buvein Rieš s up yra pakankamai stabili save reguliuojanti sistema, mažai ir l tai kintanti natūraliu keliu, tačiau gali būti pažeista esant stipriai žmogaus intervencijai įrengiant užtvankas, dirbtinius, dekoratyvinius tvenkinukus, teršiant upę, leidžiant į ją nuotekas. Rieš s up s buvein ir jose gyvenantys saugomi objektai - pleištin s sk t s lervos ir ovaliosios geldut s - gali būti stipri įtakojamos ir už BAST ribų vykdamos veiklos: vandens taršos, hidrologinio režimo pokyčių. Vandens tarša už BAST ribų keičia vandens kokybę ir visoje up je, tame tarpe ir saugomoje teritorijoje, įtakoja eutrofikaciją, dugno sedimentus (t.p. žr. psl. 20-21 ir 24). Rieš s up ir ją supantys dr gni plačialapių miškai bei ežerų pakrant s yra vidutinio retumo buvein Lietuvoje. Panašių buveinių yra daugiau išlikę Rytų Lietuvoje. Jos unikalumą didina tai, kad tokia palyginti natūrali buveinių ir retų rūšių sistema yra išlikusi tiesiogin je didelio miesto kaimynyst je. Marmurinio auksavabalio ir purpurinio plokščiavabalio vystymasis tiesiogiai susijęs su senais medžiais, negyva mediena. Marmurinis auksavabalis apsigyvena medžių drev se, dažniausiai senų ąžuolų, toje pačioje drev je gyvena daugelį metų. Viename medyje paprastai vystosi iki kelių dešimčių lervų, kurios vystosi apie 3-4 metus. BAST up s pakrant se yra nemažai tinkamos kokyb s ąžuolų, apgyvendintų ir potencialiai tinkamų apgyvendinti šiems vabalams. Jei džiūstantys medžiai būtų iškirsti, apgen ti, sunaikinus buveinę išnyktų ar sumaž tų marmurinio auksavabalio populiacija.

12 Purpurinio plokščiavabalio vystymasis susijęs su negyvais lapuočiais medžiais drebul mis, ąž uolu. Džiūstantys ir negyvi medžiai gali būti stovintys ir nuvirtę. Dalyje teritorijos yra pakankamai tinkamų nuvirtusių drebulių, o upelio pakrant se apmirusių ąžuolų, taip pat tinkamų purpuriniam plokščiavabaliui gyventi. Norint užtikrinti populiacijos išgyvenamumą reikia palikti visus nenužievintus nuvirtusius ir stovinčius nudžiūvusius lapuočius medžius. 1.9.2. Natūralumas ir tipiškumas. Teritorijoje yra natūrali ar pusiau natūrali augalija, teritorijoje esančios buvein s natūralios, tipingos, užima savitas reljefo formas ir optimaliai atspindi ekologines sąlygas buvein je. Ilgainiui keičiasi atskirų buveinių užimami plotai, maž ja atvirų buveinių, kadangi natūrali sukcesija vyksta miško buveinių formavimosi linkme. Teritoriją pagal jos natūralumą ir žmogaus veiklos intensyvumą sąlyginai galima suskirstyti į dvi dalis: A ir B zoną. Šios dvi zonos skiriasi net tik trikdžių poveikio intensyvumu, bet ir ekologin mis sąlygomis. A zonoje up s pakrant yra apaugusi mišku, up s vagos apšvietimas mažas, žemesn vandens temperatūra. Atkarpoje B - up s pakrant s ir vaga atviros, didelis apšvietimas. Labiausiai natūralumą prarandanti yra šiaurin B BAST dalis, ji labiausiai keičiama žmonių veiklos: netoliese vykdomos statybos, vyksta santykinai intensyvus jud jimas (ypač šiltuoju metų laiku), vykdoma poilsiautojų nekontroliuojama veikla (laužai, šiukšlinimas, sausų ir gyvų medžių naikinimas). Į up s sl nį iš pietin s teritorijos dalies skverbiasi azotam giai, ruderaliniai augalai tokie kaip dilg l s, sprig s, garšvos ir pan. Vyksta pakrančių, šlaitų miškų kirtimas, keičiama up s sl nio aplinka. Natūralių ir pažeistų buveinių apytikris santykis yra 2/3. Pagrindiniai natūralumą pažeidžiantys veiksniai yra šie: besiplečiančios statybos ir aplinkos pertvarkymas, vandens tarša lietaus nuotekų vandeniu, Pagrindin neigiamą įtaką daranti poilsiautojų veikla: transportas, laužaviet s, malkavimas, miško paklot s trypimas, šiukšlinimas. 1.9.3. Įvairov. Teritorija išskirta net 3 ES Buveinių direktyvos II priedo rūšims - srauniuose tekančiuose vandenyse besivystančioms rūšims ovaliajai geldutei ir pleištinei sk tei, bei dr gnų pakrančių gyventojai mažajai suktenei. Teritorijoje gausų senų plačialapių medžių: ąžuolų, liepų, yra išlikę nedaug negyvų lapuočių. Teritorijoje be jau min tų rūšių gausu saugomų bestuburių, taip pat 3 retų saugomų paukščių rūšys, 2 rūšių saugomi žinduoliai. Rieš s up je nustatyta didel įvairių bestuburių rūšių įvairov, būdinga tokio tipo up ms. Rieš je rasta upinių mašalų rūšis, kuri kitose Lietuvos vietose iki šiol nerandama. Teritoriją galima palyginti su Dūkštos up s sl niu, čia aptinkamos panašios gamtin s vertyb s. Palyginus su Dūkštos up s sl niu ovaliosios geldut s ir pleištin s sk t s gausumai abiejose teritorijose yra panašūs. Tačiau Dūkštos up s sl nyje yra aptinkama didesn sausumos bestuburių įvairov, ten taip pat yra ir viena iš purpurinio plokščiavabalio radviečių, yra rastos ir marmurinio auksavabalio, niūriaspalvio auksavabalio stabilios populiacijos, aptinkamas didysis auksinukas, baltajuostis melsvys, gencijoninis melsvys. Tačiau Dūkštos up s sl nis yra išsaugojęs daugiau natūralumo, mažiau jaučiamas antropogeninis poveikis (rekreacija, statybos). 1.9.4. Dydis ir fragmentiškumas. Rieš s up s sl nio BAST apima fragmentą nuoseklios teritorijos Rieš s up s vagos ir jos sl nio. Už BAST ribų esanti up s dalyje gyvena tos pačios rūšys kaip ir BAST dalyje, o išsamūs tyrimai parod netgi didesnį jų gausumą. Šiaurin teritorijos dalis praranda savo vertę d l intensyvios žmonių veiklos. Gulbinų pakrant s dalis patenkanti į BAST taip pat yra vertingas plačialapių miškų, supančių ežerus, fragmentas. Teritorijos dydis iš dalies patenkina retų rūšių populiacijų apsaugą, tačiau būtina pastoviai kontroliuoti up s būklę. Teritorijos A zona up s fragmentas, kur vaga užtamsinta, medžiais apaugę šlaitai, B zonoje - buvein s sąlygos kitos up s vaga atvira. Duomenys apie saugomų objektų paskirstymą aptarti psl. 16-17. Ovaliosios geldutes ir pleištin s sk t s apsauga bus pilnai užtikrinta, jei bus laikomasi apsaugos rekomendacijų visoje Rieš s up je, t.y. pakrančių ir up s taršos ribojimas, hidrologinio režimo išsaugojimas, atvirų pakrančių zonų apsauga nuo apaugimo suveš jusia žoline augalija ir krūmokšniais. Planuojama Gulbinų gyvenviet s pl tra gali stipriai neigiamai įtakoti buvein s savybes, jei nebus tinkamai sutvarkyta lietaus nutekamųjų vandenų

13 sistema ar vandenys bus nukreipiami į Rieš s upę. Teršalų ir vandens režimo pokytis gali ilgainiui pakeisti buveinę, fragmentuoti ją pagal ekologinę kokybę ar net sunaikinti. Ovaliosios geldut s ir pleištin s sk t s gausumas tokio tipo ir dydžio buvein je yra vidutinis, tačiau pakankamas vietin s populiacijos stabilumui užtikrinti esant dabartinei buvein s būklei. Pleištin sk t gausiai gyvena netoliese tekančioje Neries up s pakrant se. Kadangi pleištin s sk t s suaug liai labai judrūs ir nuo savo veisimosi vietų nutolsta, Rieš s up s populiacija gali natūraliai būti papildoma individais iš Neries up s, be to Neries up s suaug liai gali čia maitintis. 2008 metais atliktas sukten s monitoringas nedav rezultatų, moliuskas nebuvo aptiktas, jo buvein s gali būt sunaikintos ar jis pasitrauk į tinkamesnes teritorijas. Sukten gali užimti tik nedidelius šiai rūšiai tinkamus plotelius. Ovaliosios geldut s apsaugai šiuo metu yra išskirtos šios teritorijos: Dubysos up žemiau Lyduv nų (1052 ha), Žemaitijos nacionalinis parkas (17957 ha), Zalv s up s sl nis (7 ha), Žaliosios miškas (581 ha), Žeimenos up (1025 ha), Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos up s sl nis (363 ha), Gaujos up s sl nis (483 ha), Labanoro regioninis parkas (53198 ha), Minijos up (1870 ha), Minijos up s sl nis (1621 ha), Nemun lio ir Apasčios upių sl niai (296 ha), Rietavo miškai (30109 ha), S tik s up ir jos sl nis (59 ha), Šaltuonos up s sl nis (66 ha), Šešuvies up žemiau Pašešuvio (899 ha), Veiviržo ir Šalp s up s (1714 ha), Veiviržo up s sl nis (1729), Ventos up (179 ha). Pleištin s sk t s apsaugai: Dubysos up žemiau Lyduv nų (1052 ha), Dukstynos miškas (46 ha), Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos up s sl nis (363 ha), Jūros up žemiau Taurag s (607ha), Labanoro regioninis parkas (53198 ha), Merkio up (2224 h), Minijos up ( 1870 ha), Nemuno kilpos (1346 ha), Neries up (2399 ha), Rieš s up s sl nis (37ha ), Siesarties up ir jos sl nis (196 ha), Spenglos up ir jos sl nis (254 ha), Škilietų ežerų apylink s (91 ha), Šventosios up žemiau Andrioniškio (1628 ha), Šventosios up s sl nio pievos (5 ha), Veiviržo ir Šalp s up s (1714 ha), Verkn s vidurupys (419 ha), Žeimenos up (1025 ha). Mažajai suktenei išskirtos teritorijos: Adutiškio pelk (4076 ha), Žuvinto ežeras ir Buktos miškas (15868 ha), Saločio ežeras (90 ha), Rūžo ežeras (59 ha), Paršežerio ir Lūksto pelkių kompleksas (2867 ha), Metelių regioninis parkas (17027 ha). Reikia pažym ti, kad ir šiose didel se teritorijose mažosios sukten s buvein s užima tik nedidelius plotelius. 1.9.5. Teritorijos pad tis. Visa teritorija yra Verkių regioniniame parke. Tai saugoma teritorija šalia didžiausio Lietuvos miesto - Vilniaus. Rieš s up s sl nis yra apsuptas kitų, vienų vertingiausių Vilniaus mieste teritorijų, netoliese yra kita vietov - Ežer lių kompleksas, kurioje aptinkamos Europos bendrijos svarbos rūšys. Teritorijos plotas yra 37 ha. Teritorija svarbi vietos ekologiniame tinkle, ją supa kitos saugomos teritorijos Ežer lių kompleksas, Kryžiokų miškas. Pleištin sk t gausiai gyvena netoliese esančios Neries up s pakrant se. Kadangi pleištin s sk t s suaug liai labai judrūs ir nuo savo veisimosi vietų nutolsta, Rieš s up s populiacija gali natūraliai būti papildoma individais iš Neries up s, be to Neries up s suaug liai gali čia maitintis. Teritorijoje aptinkama ir kitų saugomų ir retų gyvūnų (žr. Priedus). Verkių regioninis parkas ir jame saugomos Europos Sąjungos reikšm s teritorijos yra svarbūs ir gamtosauginiu ir ekologinio švietimo atžvilgiu. 1.10. Socialinis-ekonominis būkl s įvertinimas. Teritorijoje nebuvo vykdoma intensyvi ūkin veikla. Teritorija priskiriama prie rekreacin s miesto zonos. Tačiau pastaruoju metu labai suintensyv jo statybos tiesiogin je BAST kaimynyst je. Pačioje BAST teritorijoje yra vykdomos statybos, up užtverta. Teritorija, ypatingai Gulbinų ežerų pakrant s, gausiai lankoma poilsiautojų, ir nepaisant PVRPD specialistų vykdomos kontrol s, ežero pakrant je esama nelegalių paplūdimių, priversta poilsiautojų paliktų šiukšlių, pakrant s nutryptos, kertami ir apkapojami medžiai, deginami laužai. Up s vaga, up s sl nis užverčiamas buitin mis atliekomis, senais baldais, automobilių dalimis. Reiktų pažym ti, kad BAST teritorijoje šiukšlių kiek mažiau, nes joje mažai yra gyvenamųjų namų, tačiau tiesiogin je BAST kaimynyst je, gyvenamųjų namų kaimynyst je visas up s sl nis ir vaga užteršti. Būtina kontroliuoti naujai įkuriamų gyvenviečių pl trą, apsaugoti upę, jos pakrantes nuo bet kokių savavališkų renovacijos darbų, pvz. dekoratyvinių tvenkinių formavimų, vagos skaidymo, svetimžemių žuvų įkurdinimo, tiltų ar per jų kūrimo, pakrant s betonavimo ir pan.

14 II. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2.1. Gamtotvarkos plano tikslai. Gamtotvarkos plano tikslas yra atkurti ir užtikrinti Europos bendrijos svarbos rūšių mažosios sukten s (Vertigo angustior), ovaliosios geldut s (Unio crassus) ir pleištin s sk t s (Ophiogomphus cecilia) populiacijų palankią apsaugos būklę. 2.2. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi uždaviniai. Nr. Uždaviniai Įgyvendinimo rodikliai 1. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą Sumaž jęs pažeidimų skaičius. reglamentuojančių teis s aktų reikalavimų laikymosi kontrolę. Alternatyvus variantas - įrengtas aptv rimas, labiausiai pažeidžiamoms vietov ms apsaugoti. 2. Sumažinti neišvalytų lietaus nutekamųjų vandenų Įrengti lietaus nuotekų valymo įrenginiai. patekimą į Rieš s upę. 3. Išsaugoti Rieš s up s hidrologinį režimą. Pašalintos bebrų ar kitos stambios užtvankos, trikdančios up s t kmę. Pašalintos šiukšl s iš up s pakrančių. 4. Atkurti ir užtikrinti pleištin s sk t s sausumos buvein se reikiamas ekologines sąlygas. 5. Užtikrinti mažosios sukten s buvein se reikiamas ekologines sąlygas. 6. Informuoti teritorijos lankytojus apie gamtines vertybes, jų apsaugos tikslus ir vykdomus gamtovarkos darbus. Nušienauta ir krūmokšniai pašalinti ne mažiau kaip 70 proc. tvarkymo plotuose esančios teritorijos. Iškirsti krūmus ne mažiau kaip 70 proc. tvarkymo plote esančios teritorijos. Pastatyti du stendai, išleisti lankstukai, surengti susitikimai su vietine bendruomene. 2.3. SSGG (stiprybių, silpnybių, gr smių, galimybių) analiz. SSGG analiz pateikiama 2 lentel je. Veiksniai vertinami balais nuo -3 (didžiausias neigiamas) iki +3 (didžiausias teigiamas): Stipryb s Silpnyb s Galimyb s Gr sm s Teritorija yra Verkių regioniniame parke ir didžioji dalis yra valstyb s nuosavyb. Pavilnių ir Verkių regioninių parko direkcija paj gi organizuoti tvarkymo darbus teritorijoje. Sukaupta daug moksliniais tyrimais pagrįstos informacijos apie teritorijoje esančias gamtines vertybes. Up yra natūrali save reguliuojanti sistema, ją supantis miškas iš dalies filtruoja teršalus galinčius patekti iš aplinkos +3 Teritorija ypač tinkama rekreacijai, patiria didžiulį poilsiautojų antplūdį. +3 Dalis teritorijos ir jos apylink s priklauso privačiai nuosavybei, vyksta intensyvios statybos. +3 Miesto ir kolektyvinių sodų gyventojų kaimynyst - up s šlaitai, miškas užverčiamas šiukšl mis +2 Rieš s atkarpa iki Gulbino ežero yra teršiama buitin mis bei stambiagabarit mis atliekomis, taip pat nutekamaisiais vandenimis -3 Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija tur s finansinių ir žmogiškųjų išteklių GP įgyvendinti -3 Susikurs vietin bendruomen, kurią galima bus suinteresuoti teritorijos tvarkymu ir išsaugojimu. -3 Šviet jiška veikla ir griežta inspekcin veikla gali išmokyti gyventojus civilizuoto elgesio. +3 Tarša, laužų ir žol s deginimas, ištrypimas, savavališkas medžių kirtimas. +1 Naujų rajonų gyventojai gali statybų metu ar įsik lus teršti upę, k sintis savavališkai transformuoti kraštovaizdį. +2 Medžių ir krūmų plitimas atviro tipo buvein se. -3 Buveinių struktūros kitimas, įvairov s maž jimas d l natūralių augalijos kaitų. Up s vagos ir pakrančių transformavimas -3-2 -2-2 -3

15 Bet kokia kita veikla nesuderinta su regioninio parko administracija -3 2.4. Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas. Šiuo metu pačioje teritorijoje nurodytuose nedideliuose tvarkymo plotuose reik tų iškirsti krūmus, šalinti ataugančias atžalas, šienauti kasmet, pašalinti iškirstą biomasę. Darbus lengvina tai, kad teritorija visur palyginus gerai pasiekiama, o tvarkymo plotai yra nedideli. B zonoje reik tų palikti apsauginę 5 m pločio up s pakrant s juostą, kur būtų griežtai ribojama bet kokia veikla. Siekiant apsaugoti up s vagą nuo per didelio žolinių augalų suveš jimo reiktų periodiškai, kasmet pakaitomis mozaikiniu principu šienauti šios zonos vieną iš krantų, kitą krantą paliekant neliestą. Taip pat siūloma iškirsti jaunus atželiančius krūmus. Šienavimo darbai turi būti vykdomi ne anksčiau kaip rugpjūčio m nesį. Po šienavimo turi būti pašalinta visa biomas. Esant resursų trūkumui, gali būti nušienaujama ne visa pakrant B zonoje, o tik labiausiai problemin s vietos. Pasirinktiems gamtotvarkos metodams alternatyvų praktiškai n ra visų pirma numatomi tvarkyti plotai n ra dideli, o jų svarba tikslin ms rūšims yra didel. Antra vertus, ganymas, kuris dažnai yra numatomas kaip šienavimo alternatyva, šiuo atveju būtų sud tingai įgyvendinamas Vilniaus mieste. Svarbiausią d mesį reiktų skirti inspekcinei kontrolei ir nereglamentuotos ūkin s veiklos kontrolei, t.y. pirmojo uždavinio įgyvendinimui. Kaip jau buvo min ta, neišsprendus Rieš s up s atkarpos iki Gulbino ežero taršos problemos, tolesn s BAST išlikimo perspektyvos yra abejotinos, kadangi visos tikslin s rūšys yra labai jautrios vandens taršai, kuri didžiąją dalimi patenka būtent iš šios up s atkarpos. Taip pat rekomenduojama intensyviau vykdyti aplinkosauginį švietimą bei skleisti informaciją, kadangi tik atsakingos visuomen s formavimas gali sąlygoti ilgalaikius teigiamus rezultatus. Aptv rimas yra siūlomas kaip kraštutin priemon, kai vykdoma inspekcin ir informacin veikla neduos rezultatų. Tačiau siekiant abipusio supratimo, rekomenduojama prieš įrengiant aptv rimą suorganizuoti susitikimus su vietine bendruomene. Šių susitikimų metu būtų pristatoma teritorijos gamtin svarba, taip pat detaliai aptariama, kur yra numatomas statyti aptv rimas. 2.2 priemon s įgyvendinimui būtų tikslinga pasitelkti vietinę bendruomenę, kadangi tai kartu didintų vietos gyventojų sąmoningumą gamtinių vertybių atžvilgiu. III. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 3.1. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas. 1 Uždavinys. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teis s aktų reikalavimų laikymosi kontrolę. Įgyvendinamos priemon s: 1.1. Sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą ir regioninio parko kontrol s programą, numatyti, kad teritorija kontrol s tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę geguž s rugs jo m nesiais, skiriant ypatingą d mesį up s pakrančių ir vagos taršos bei žol s deginimo prevencijai. Teritorijos kaimynyst je yra nemažai gyvenamųjų namų, netoliese taip pat yra kolektyviniai sodai, kuriuose vis daugiau gyventojų įsikuria pastoviai, taip pat teritorijoje apsilanko daug poilsiautojų, o šalia vyksta intensyvios statybos. Visi šie veiksniai gali daryti neigiamą įtaką teritorijos gamtin ms vertyb ms, tod l būtina pastovi aplinkosaugin kontrol. Alternatyva šiai priemonei būtų lankytojų srautų kontroliavimas įrengiant aptv rimus. Mažosios sukten s buvein s dr gnos paupio pievos yra labai jautrios trypimui, tod l lankytojų srautai tur tų būti nukreipiami nuo pakrančių. Turint mintyje ypatingą teritorijos lankomumą, yra siūloma viena iš kraštutinių priemonių įrengti aptv rimus, tokiu būdu nukreipiant lankytojų srautus nuo saugomų vertybių. Siūlomo aptv rimo išsid stymas yra nurodomas Br žiniuose ir prieduose, tačiau aptv rimo konkreti vieta būtų patikslinta parengus aptvaro techninį projektą. Preliminariai siūloma užtverti maždaug 1345 m. Atsižvelgiant į teritorijos vertę, aptvaras turi vizualiai nedarkyti bendro vaizdo (aukštis apie 1,5 m., tinklin vielos tvora).

16 2 Uždavinys. Sumažinti neišvalytų lietaus nutekamųjų vandenų patekimą į Rieš s upę. Įgyvendinamos priemon s: 2.1. Išduodant projektavimo sąlygas gyvenamųjų kvartalų inžinieriniams tinklams įrengti, kelti sąlygą, kad būtų įrengiami lietaus nutekamųjų vandenų surinkimo tinklai ir įrengiami valymo įrenginiai. Kontroliuoti, kad naujai statomi namai ir aplinkui esantys namai tur tų nuotekų surinktuvus bei sutvarkytą kanalizacijos sistemą, o buitin s ir lietaus nuotekos nebūtų nukreipiamos į upę. Iš dalies apvalytos nuotekos išleidžiamos ir tiesiai į BAST esančią Rieš s upelio atkarpą. Šiuo metu nuotekos surenkamos iš palyginti nedidelio skaičiaus individualių namų, tačiau akivaizdu, kad teritorijos užstatymas did s. Kadangi tikslin s rūšys ypatingai jautrios vandens taršai, negalima išleisti į upelį didelio kiekio, kad ir iš dalies apvalytų, lietaus nuotekų, nes tai neatstatomai sunaikins gamtines vertybes. 2.2. Parengti pasiūlymus ir kreipimąsi Vilniaus miesto savivaldyb s administracijai d l lietaus nutekamųjų vandenų surinkimo Rieš s aukštupyje, jas nukreipiant ir prijungiant į planuojamus pagal rengiamą Vilniaus m. bendrąjį planą lietaus nuotekų surinkimo tinklus. Šiuo metu iš dalies apvalytos nuotekos yra nukreipiamos į Rieš s upelį, tačiau akivaizdu, kad did jant aplinkin s teritorijos užstatymui bei neišsprendus centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos įrengimo, tolimesn s BAST išlikimo perspektyvos yra abejotinos. Tod l rekomenduojama parengti Vilniaus miesto savivaldyb s administracijai skirtą motyvuotą kreipimąsi d l centralizuotos buitinių ir lietaus nuotekų surinkimo sistemos įrengimo ir d l jų nukreipimo bei prijungimo prie planuojamų pagal Vilniaus m. bendrąjį planą lietaus nuotekų surinkimo tinklų, kadangi kitu atveju Pavilnių ir Verkių parkų direkcija bus nepaj gi užtikrinti palankios apsaugos būkl s saugomoms vertyb ms. 3 Uždavinys. Išsaugoti Rieš s up s hidrologinį režimą. Tvarkymo priemon s: 3.1. Vykdyti bebrų veiklos kontrolę ardant jų suformuotas užtvankas. Rieš s up s pakrant se pasteb ta bebrų veiklos p dsakų. Kol kas nepasteb ta bebrų didelių užtvankų, tačiau būtina steb ti, kad tokios užtvankos nebūtų suformuotos, o pasteb ta užtvankas reikia išardyti. 3.2. Organizuoti susidariusių stambių trikdančių t kmę užtvankų pašalinimą ir šiukšlių surinkimą iš up s vagos ir pakrančių siekiant išvengti upelio patvenkimo ir jo taršos. Up s vagoje yra daug privirtusių medžių. Šiuo metu jų suformuotos užtvankos yra lokalios, suformuoja up je sietuvų ir sraunumų mozaiką, kuri reikalinga tiek ovaliajai geldutei, tiek pleištin s sk t s lervoms, bei žuvims, kurios yra vienas iš ovaliosios geldut s plitimo ir dauginimosi faktorių. Tačiau esant audrai ar kitoms aplinkyb ms gali susiformuoti stambios užtvankos sutrikdančios up s t kmę, per jas negal s migruoti žuvys, tokias užtvankas reikia pašalinti. Up s vagos kontrolę reiktų vykdyti kartą metuose. Šiukšlių surinkimas vykdomas visoje per teritoriją tekančios Rieš s dalyje, bei ežerų pakrant se, rekomenduotina išvalyti up s vagą iki Dvarykščių, Verkių Rieš s gyvenviečių, kadangi ten gausiai randama saugomų BAST rūšių, be to tai yra natūrali teritorijos tąsa. 4 Uždavinys. Atkurti ir užtikrinti pleištin s sk t s sausumos buvein se reikiamas ekologines sąlygas. Tvarkymo metodai: 4.1. Pašalinti krūmus ir šienauti tvarkymo plotuose Nr. 1, 2, 3, 4 (3.18 ha). Pievel s šienaujamos kasmet, ne anksčiau kaip rugpjūčio antroje pus je. Šienaujama rankomis: dalgiu arba trimeriu. Iškertami pavieniui augantys, iki 2 m aukščio medžiai (Betula pubescens. B. pendula ir kertami krūmai (Corylus sp., Salix spp.). Esant galimyb ms vykdomi šviesinamieji kirtimai. Plote Nr. 4 paliekami jauni ąžuolai. Atliekant visus numatytus kirtimus, nukirstų medžių ir krūmų biomas turi būti pašalinta. Trimeriu šienaujant galima nušienautą augmeniją palikti, kadangi ji susmulkinama. Medžių, krūmų šalinimo darbai turi būti atliekami įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio paviršiaus. 4.2. Šienauti Rieš s pakrant s 5 m pločio ir apie 700 m ilgio (apie 3 ha) juostą tvarkymo plotų br žinyje pažym toje B zonoje mozaikiniu principu po 50 metrų, pašalinant jaunus karklus ir kitus smulkius krūmus.

17 Nešienaujant ir nevykdant jokios veiklos pakrant s užauga sąžalynais, gali prasid ti pakrant s eutrofikacijos procesas, padid ti į vandenį patenkančios organinių medžiagų kiekis. Tod l reiktų ne anksčiau rugpjūčio antros pus s kasmet pakaitomis vienoje pakrant je nušienauti (dalgiu arba trimeriu) besiformuojančius sąžalynus, iškirsti jaunus krūmus. Darbai vykdomi tik viename krante, paliekant kitą krantą neliestą, kitu etapu tvarkomas kitas krantas. Pakrant šienaujama dalimis, šachmatine tvarka, atkarpomis po 50 m. Kadangi aprašomoje teritorijoje Rieš s up s atkarpa apima maždaug 3 km, numatoma, kad vienais metais būtų nušienauta 500-700 metrų upelio pakrant s. Nušienautą augmeniją būtina pašalinti, kadangi ji gali skatinti up s eutrofikaciją. 5 Uždavinys. Užtikrinti mažosios sukten s buvein se reikiamas ekologines sąlygas. Tvarkymo metodai: 5.1.Išretinti sumed jusius augalus tvarkymo plote Nr.5 (0.36 ha). Iškertami pavieniui augantys, iki 2 m aukščio medžiai (Betula pubescens. B. pendula ir kertami krūmai (lazdynai, Salix spp.). Tvarkymo plote Nr. 5 paliekami jauni ąžuolai. Atliekant visus numatytus kirtimus, nukirstų medžių ir krūmų biomas turi būti pašalinta. Darbai turi būti atliekami įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio paviršiaus. 5.2 Iškirsti ir pašalinti ataugančias atžalas tvarkymo plote Nr.5 (0,36 ha). Periodiškai, kas dveji metai iškertamos ataugančios atžalos. Atliekant visus numatytus kirtimus, nukirstų medžių ir krūmų biomas turi būti pašalinta. Darbai turi būti atliekami įšalus gruntui, naudojama technika net uri pažeisti dirvožemio paviršiaus 6 Uždavinys. Informuoti teritorijos lankytojus apie gamtines vertybes, jų apsaugos tikslus ir apie vykdomus gamtotvarkos darbus. 6.1. Įrengti ir pastoviai atnaujinti informacinius stendus (2 vnt.). Kadangi teritorija gausiai lankoma žmonių, informaciniuose stenduose rekomenduojama pateikti informaciją apie teritorijos apsaugos režimą, taip pat apie saugomas vertybes, jų ekologines biologines ypatybes, svarbą, gr smes jų išlikimui, žmogaus veiklos apribojimų bei gamtotvarkinių priemonių būtinybę. Tokio pobūdžio informacija tur tų užimti ne mažiau 40 proc. visos stende pateikiamos informacijos. Numatomos stendų vietos yra nurodomos teritorijos br žinyje. 6.2. Parengti, išspausdinti ir išplatinti informacinę medžiagą. Ši priemon skirta bendruomen s ir ypatingai teritorijos lankytojų švietimui. Informacin je medžiagoje turi būti nurodomi, kokie yra saugomų gyvūnų buveinių apsaugos poreikiai ir svarba, nurodyti draudžiami veiksmai ir atsakomyb už juos bei draudimo motyvai. Taip pat pateikiama informacija apie reikalingą pagalbą vykdant gamtotvarkines priemones. Pvz. B zonos gyventojai gali būti raginami kas antri metai vasarai baigiantis nušienauti dalį up s apsaugin s juostos pakrant s, surinkti bei pašalinti biomasę. Informacin s medžiagos pobūdį ir formą direkcija gali pasirinkti pati atsižvelgdama į esamą situaciją bei turimus finansinius išteklius, kadangi ši priemon n ra pirmin s svarbos. 6.3. Organizuoti susitikimus su vietine bendruomene d l vykdomų gamtotvarkos plano priemonių. Kadangi teritorija yra išskirtin je vietoje Vilniaus mieste, teritorija yra apsupta gyvenamųjų namų yra siūloma organizuoti susitikimus su vietine bendruomene. Šių susitikimų metu būtų pristatoma teritorijos gamtin svarba, gr sm s gamtin ms vertyb ms, prevencin s apsaugos priemon s, taip pat detaliai aptariama, kur yra numatomas statyti aptv rimas, paaiškinama jo reikšm teritorijos vertyb ms. Aplinkiniai gyventojai taip pat gal tų būti įtraukiami į teritorijos tvarkymo darbus. 3.2. Tvarkymo priemonių lokalizavimas. Remiantis tvarkymo priemonių pobūdžiu ir ekologinių, kraštovaizdžio faktorių vertinimu NATURA 2000 teritorija buvo padalinta į dvi zonas A ir B, bei tvarkymo plotus (žr. Gamtotvarkos plano br žiniai ir priedai). Teritorijoje išskirti 5 tvarkymo plotai A zonoje, kuriuose numatoma įgyvendinti aktyvias gamtotvarkines priemones. B zonoje turi būti palaikoma pakrant s būkl ribojama bet kokia veikla, o saugant nuo per didelio užaugimo, atliekami pakrant s šienavimo ir jaunų krūmokšnių šalinimo darbai. B zonos pakrant s ilgis apie 700 m, iš viso šienaujama apie 3 ha. Visoje BAST teritorijoje turi būti vykdoma taršos prevencija, šiukšlių rinkimas ir taršos bei

18 neleistinos ūkin s veiklos kontrol ir prevencija. Rekomenduojama šias priemones taikyti ir gretimuose Rieš s up s fragmentuose. Teritorijos plotas yra 37 ha, specialios tvarkymo priemon s numatytos nedideliuose tvarkymo plotuose, kurių bendras plotas 3,54 ha, o kartu su B zonos šienaujama pakrante apie 6,54 ha (joje d l darbų pobūdžio - šienaujama kiekvieną kartą vis kituose šachmatų tvarka išilgai pakrant s išsid sčiusiuose ploteliuose, tvarkymo plotą sud tinga išskirti). 2 lentel. NATURA 2000 teritorijos Rieš s up s sl nio tvarkymo plotai ir jų užimamas plotas hektarais. Tvarkymo ploto Nr. Plotas, hektarais 1 0,13 2 0,13 3 2,61 4 0,31 5 0,36 Iš viso: 3,54 ha

3 lentel. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas, atsakingos institucijos, numatomos išlaidos, darbų prioritetai ir galimi finansavimo šaltiniai. Tvarkymo priemon s Atsakinga Metai institucija už darbų įgyvendinimą I II III IV V VI VII VIII IX X Numatytos išlaidos, Lt Priori tetas Galimi finansavimo šaltiniai 1.1. Sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą ir regioninio parko kontrol s programą, numatyti, kad teritorija kontrol s tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę geguž s rugs jo m nesiais, skiriant ypatingą d mesį up s pakrančių ir vagos taršos bei žol s deginimo prevencijai. 1 Uždavinys. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teis s aktų reikalavimų laikymosi kontrolę Vilniaus RAAD, Pavilnių ir Verkių RPD X X X X X X X X X X X I Biudžeto l šos 2 Uždavinys. Sumažinti neišvalytų lietaus nutekamųjų vandenų patekimą į Rieš s upę. 2.2. Išduodant projektavimo sąlygas gyvenamųjų kvartalų inžinieriniams tinklams įrengti, kelti sąlygą, kad būtų įrengiami lietaus nutekamųjų vandenų surinkimo tinklai ir įrengiami valymo įrenginiai. 2.2. Parengti pasiūlymus ir kreipimąsi Vilniaus miesto savivaldyb s administracijai d l lietaus nutekamųjų vandenų surinkimo Rieš s aukštupyje, jas nukreipiant ir prijungiant į planuojamus pagal Vilniaus m. bendrąjį planą lietaus nuotekų surinkimo tinklus. 3.1. Vykdyti bebrų veiklos kontrolę ardant jų suformuotas užtvankas. 3.2. Organizuoti susidariusių stambių trikdančių t kmę užtvankų pašalinimą ir šiukšlių surinkimą iš up s vagos ir Vilniaus RAAD Pavilnių ir Verkių RPD Pavilnių ir Verkių RPD Pavilnių ir Verkių RPD X X X X X X X X X X X I Biudžeto l šos X X I Biudžeto l šos 3 Uždavinys. Išsaugoti Rieš s up s hidrologinį režimą X X X X X X X X X X X I Biudžeto l šos 7000 5000 X 3000 X 3000 X 3000 X 3000 24000 II Biudžeto l šos, kitos l šos

pakrančių siekiant išvengti upelio patvenkimo ir jo taršos. 4.1. Pašalinti krūmus ir kasmet šienauti tvarkymo plotuose 1, 2, 3, 4 (viso 3,18 ha) 4.2. Šienauti Rieš s pakrant s 5 m pločio ir apie 700 m ilgio (apie 3 ha) juostą tvarkymo plotų br žinyje pažym toje B zonoje mozaikiniu principu po 50 metrų, pašalinant jaunus karklus ir kitus smulkius krūmus. 5.1.Išretinti sumed jusius augalus tvarkymo plote Nr.5 (0,36 ha) 5.2 Iškirsti ir pašalinti ataugančias atžalas tvarkymo plote Nr.5 (0,36 ha). 6.1. Įrengti ir pastoviai atnaujinti informacinius stendus (2 vnt.). 6.2. Parengti, išspausdinti ir išplatinti informacinę medžiagą. 4 Uždavinys. Atkurti ir užtikrinti pleištin s sk t s sausumos buvein se reikiamas ekologines sąlygas Pavilnių ir Verkių RPD Pavilnių ir Verkių RPD Pavilnių ir Verkių RPD Pavilnių ir Verkių RPD 1200 0 3000 3000 3000 3000 3000 3000 3000 3000 3000 39000 I 3000 3000 3000 3000 3000 3000 3000 3000 3000 3000 30000 III 5 Uždavinys. Užtikrinti mažosios sukten s buvein se reikiamas ekologines sąlygas 1500 1500 II ES SF l šos, kitos l šos Biudžeto, kitos l šos ES SF, kitos l šos 1500 1500 1500 1500 1500 7500 II Biudžeto l šos 6 Uždavinys. Informuoti teritorijos lankytojus apie gamtines vertybes, jų apsaugos tikslus ir vykdomus gamtovarkos darbus Pavilnių ir Verkių RPD Pavilnių ir Verkių RPD 1000 0 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 28000 II ES SF l šos Biudžeto l šos X X X X X X X X X X X III Biudžeto l šos 6.3. Organizuoti susitikimus su vietine bendruomene. Pavilnių ir Verkių RPD X X X X X X X X X X X I Biudžeto l šos VISO 33500 14500 8000 12500 8000 12500 8000 12500 8000 12500 130000

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS Pagrindinis gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo krūvis tur tų tekti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, kadangi aprašoma teritorija pateka į Verkių regioninį parką. Parkų direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos plane numatytus veiksmus. Paskirtasis asmuo turi imtis organizacinio, o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo: kontaktuoti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis bei suinteresuotais asmenimis, ieškoti l šų numatytiems darbams atlikti, ieškoti rangovų vienai ar kitai veiklai atlikti, vykdyti atliktų darbų kontrolę ir supažindinti visuomenę su tvarkomos teritorijos uždaviniais. Už bendrą teritorijos kontrolę tiesiogiai yra atsakingas Vilniaus RAAD. Vilniaus RAAD kartu su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija yra atsakingas už priemonių 1.1., 2.1., 3.2. kontrolę ir įgyvendinimą. V. IŠTEKLIŲ ANALIZö, LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONöMS ĮGYVENDINTI Preliminariai vertinant nustatyta, kad gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas dešimties metų laikotarpyje. gali kainuoti maždaug 130 000 litų (variantas be aptv rimo kaštų). Remiantis PVRPD direkcijoje atliktų darbų įkainiais buvo paskaičiuota, kad 10 metrų užtv rimo gali kainuoti apie 4850 Lt, taigi jeigu būtų pasirinkta alternatyva su atitv rimu, didžiąją išlaidų dalį sudarytų aptv rimo kaštai, o bendra suma siektų 782 325 Lt. 2008-2010 m. PVRPD nebuvo skirta l šų gamtotvarkai įgyvendinti. PVRPD turi savo specialią įrangą: trimerį (2 vnt.), benzopjūklą (1 vnt.), žoliapjovę/traktoriuką (1 vnt.), kastuvų, gr blių. Šie ištekliai gali būti naudojami įgyvendinant numatytus tvarkymo darbus. Žemiau pateikiama tvarkymo darbų kainos, kurios buvo naudojamos 4 lentel je pateiktoms darbų sąmatoms apskaičiuoti. Šie įkainiai yra apytiksliai. Jie apskaičiuoti remiantis rekomendacin mis kainomis, taip pat parke anksčiau atliktų panašių darbų įkainiais. L šų poreikis periodiškai turi būti perskaičiuojamas, atsižvelgiant į esamą infliaciją bei kitus veiksnius. 4. lentel. Priemonių ir veiklos įkainiai Priemon, veikla Išlaidos, LT Aptv rimas (su žem s darbais, betonavimu, tinklu) 10 m. 4850 Lt/10 metrų Informacinio stendo įrengimas. 5000 Lt/vnt., kasmet skiriant 2000 Lt atnaujinimui Medžių ir krūmų kirtimas ir biomas s pašalinimas. 4000 Lt/ha Sumed jusių augalų atžalų kirtimas ir biomas s pašalinimas. Šienavimas. 1000 lt/ha VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBöSENA Gamtotvarkos planas kas 5 metus turi būti peržiūrimas, nustatant ar vykdomos priemon s duoda laukiamą rezultatą, siekiant įgyvendinti uždavinius. Tam būtina reguliari rūšių buveinių kokyb s, dydžio ar rūšių individų gausumo steb sena. Jei steb senos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Gamtotvarkos plano steb sena apima indikatorių grupes, galinčias parodyti plano veiksmingumą: ūkin s veiklos steb sena; gyvūnų buveinių būkl s steb sena; individualus stebimos rūšies steb sena.

Pleištin s sk t s, ovaliosios geldut s ir mažosios sukten s steb sena buvo numatyta Valstybin je aplinkos monitoringo 2005 2010 metų programoje (toliau VAMP), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis programa, stebimi rūšių individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buvein s savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimyb s. Steb sena atliekama ne rečiau kaip kartą kas treji metai. Ovaliųjų geldučių ir mažųjų suktenių steb sena pagal VAMP vykdyta 2008 m. (vykd VU Ekologijos institutas, dabar Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas). Kadangi numatoma ją kartoti bent kas trejus metus, sekančios steb senos metai 2011 m, Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2011 metų prad ta įgyvendinti nauja Valstybin aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603), atliekant šiame skyriuje numatytą Gamtotvarkos plano tikslinimą, tikslinga įvertinti min tos naujos programos nuostatas d l Gamtotvarkos plano tikslinių rūšių steb senos. Steb seną vykdo ir gautus duomenis analizuoja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, esant galimybei, kartu su Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto mokslininkais. Steb sena atliekama pagal patvirtintas steb senos metodikas. Rekomenduotina, kad steb sena apimtų ne tik BAST, bet ir už jo ribų esančius analogiškus biotopus. Ūkin s veiklos steb sena - t.y. pleištin s sk t s sausumos buvein s ir mažosios sukten s buvein s būkl s steb sena - apima projekcinio teritorijos padengimo krūmais ir medžiais registravimą. Tai galima padaryti naudojant ir aerofografines nuotraukas prieš gamtotvarkos darbus ir po jų atlikimo. Steb seną vykdo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija. Už gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Atliekant gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: gamtotvarkos plano uždavinių ir priemonių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; pasiekti rezultatai; mažosios sukten s, ovaliosios feldut s, pleištin s sk t s ir jų buveinių būkl, vadovaujantis šių objektų steb senos rezultatais; suinteresuotų asmenų ind lis, derinimo rezultatai, susitarimai ir kt.; būtinyb pakeisti vykdomas gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio skyriaus 1 pastraipoje, jei pradeda blog ti buveinių būkl, maž ja saugomų rūšių populiacija arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę.

plotu Nr. 1. Br žinyje KM B iš dalies persidengia su tvarkymo plotu Nr. 1, tačiau tai yra d l netikslios miškotvarkos medžiagos.