Nemuno_UBR_vandensaugos_problemos

Transkriptas

1 NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS PROBLEMŲ APŽVALGA Vilnius, 2007 m.

2 SANTRUMPOS AAA aplinkos apsaugos agentūra AB akcin bendrov BDS 7 biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras BVPD 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus CORINE Coordination of Information on the Environment (Informacijos apie aplinką koordinavimas) trumpinys DEHP di-2-etilheksilftalatas DLK didžiausia leistina koncentracija DVT dirbtinis vandens telkinys ES Europos Sąjunga ež. - ežeras HE hidroelektrin g.e. gyventojų ekvivalentas KĮK komunalinių įmonių kombinatas LPVT labai pakeistas vandens telkinys LR Lietuvos Respublika LŽI Lietuvos žuvų indeksas NATURA tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, padengiantis didžiąją Europos saugomų teritorijų dalį ir apjungiantis trapiausias ir vertingiausias natūralias ES buveines bei rūšis, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei N bendras bendras azotas NH 4 -N amonio azotas NO 3 -N nitratinis azotas NVĮ nuotekų valymo įrenginys P bendras bendras fosforas PM pavojingos medžiagos Pavojingų medžiagų direktyva 1976 m. geguž s 4 d. Tarybos direktyva 76/464/EEC d l tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (su pakeitimais) PO 4 -P fosfatinis fosforas RK rajonin katilin s.g.v. sąlyginis gyvulio vienetas UAB uždara akcin bendrov UBR upių baseinų rajonas TIPK taršos integruota prevencija ir kontrol TIPK taisykl s Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. D1-330 D l Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 D l Taršos integruotos prevencijos ir kontrol s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo (Valstyb s žinios, 2005; Nr ) VšĮ viešoji įstaiga Žin. leidinys Valstyb s žinios ŽŪB žem s ūkio bendrov ŽŪK žem s ūkio kooperatyvas ŽŪKB žem s ūkio kooperatyvin bendrov 2

3 TURINYS 1. ĮVADAS NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS Nemuno UBR bendroji geografija ir hidrologija Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Nev žio pabaseinis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Minijos pabaseinis Lietuvos pajūrio upių baseinas Jūros pabaseinis Šventosios pabaseinis Šešup s pabaseinis Žeimenos pabaseinis Merkio pabaseinis Dubysos pabaseinis Priegliaus baseinas Vandens telkinių (upių, ežerų ir tvenkinių) tipologija Vandens telkiniai ŽMOGAUS VEIKLOS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS Sutelktoji tarša Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Nev žio pabaseinis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Minijos pabaseinis Lietuvos pajūrio upių baseinas Jūros pabaseinis Šventosios pabaseinis Šešup s pabaseinis Žeimenos pabaseinis Merkio pabaseinis Dubysos pabaseinis Pasklidoji tarša Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Nev žio pabaseinis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Minijos pabaseinis Lietuvos pajūrio upių baseinas Jūros pabaseinis Šventosios pabaseinis Šešup s pabaseinis Žeimenos pabaseinis Merkio pabaseinis Dubysos pabaseinis Teršalų apkrova Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Nev žio pabaseinis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis

4 Minijos pabaseinis Lietuvos pajūrio upių baseinas Jūros pabaseinis Šventosios pabaseinis Šešup s pabaseinis Žeimenos pabaseinis Merkio pabaseinis Dubysos pabaseinis Žmogaus poveikis hidromorfologin ms ir hidrologin ms vandens telkinių savyb ms Tvenkimo poveikis Hidroelektrinių poveikis Melioracijos poveikis Vandens nuot kio permetimas Kiti poveikiai Paviršiniai rizikos vandens telkiniai Neries mažųjų intakų (su Nerimi) up s pabaseinis Nev žio pabaseinis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Minijos pabaseinis Lietuvos pajūrio upių baseinas Jūros pabaseinis Šventosios pabaseinis Šešup s pabaseinis Žeimenos pabaseinis Merkio pabaseinis Dubysos up s pabaseinis PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLö Upių būkl Upių būkl pagal fizinius-cheminius kokyb s elementus Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Nev žio pabaseinis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Minijos up s pabaseinis Lietuvos pajūrio upių baseinas Jūros pabaseinis Šventosios pabaseinis Šešup s pabaseinis Žeimenos pabaseinis Merkio pabaseinis Dubysos pabaseinis Priegliaus baseinas Upių būkl pagal biologinius kokyb s elementus Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Nev žio pabaseinis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Minijos pabaseinis Lietuvos pajūrio upių baseinas Jūros pabaseinis Šventosios pabaseinis

5 Šešup s pabaseinis Žeimenos pabaseinis Merkio pabaseinis Dubysos pabaseinis Ežerų ir tvenkinių būkl Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Nev žio pabaseinis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Minijos pabaseinis Lietuvos pajūrio upių baseinas Jūros pabaseinis Šventosios pabaseinis Šešup s pabaseinis Žeimenos pabaseinis Merkio pabaseinis Dubysos pabaseinis Priegliaus baseinas SAVIVALDYBIŲ IDENTIFIKUOTOS VANDENS APSAUGOS PROBLEMOS KAŠTŲ ATSIPIRKIMAS UŽ VANDENS PASLAUGAS

6 1. ĮVADAS Šiuo dokumentu teikiama Nemuno upių baseinų rajone (toliau UBR) nustatytų vandensaugos problemų apžvalga visuomenei. Tai atliekama įgyvendinant LR aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 591 D l upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstyb mis tvarkos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr ). Šioje apžvalgoje pateikiama informacija apie pagrindines Nemuno UBR gamtines charakteristikas, pagrindines žmogaus veiklos poveikio rūšis ir poveikio mastą, vandens telkinių būklę upių baseinų rajone, probleminius vandens telkinius bei kita aktuali su vandensauga susijusi informacija. Medžiaga parengta vadovaujantis m. Pereinamojo laikotarpio institucijų pl tros priemon s programos projekto Institucinių geb jimų stiprinimas tvarkant Nemuno up s baseiną rezultatais, papildant šią informaciją vandens telkinių monitoringo duomenų vertinimu, naujai surinktais duomenimis, įvairia statistine informacija bei savivaldybių pateikta informacija. Vandensaugos problemų Nemuno UBR apžvalgos parengimo tikslas supažindinti visuomenę su pagrindin mis vandens apsaugos problemomis Nemuno UBR, surinkti visuomen s komentarus bei pagal juos patikslinti ir papildyti nustatytų problemų sąrašą, kad būtų galima parengti kokybišką Nemuno UBR valdymo planą ir priemonių programą, pad siančius lanksčiai, tinkamai, efektyviai ir daugumai priimtinu būdu išspręsti opiausius vandens apsaugos klausimus šiame upių baseinų rajone. Pirminis Nemuno UBR valdymo plano projektas jau yra parengtas aukščiau min to projekto pagalba. Užbaigtas Nemuno UBR valdymo plano projektas turi būti pristatytas Nemuno UBR koordinavimo tarybai ir visuomen s svarstymui ne v liau kaip iki 2008 m. gruodžio 22 d. Komentarų vandensaugos problemų apžvalgai Aplinkos apsaugos agentūra laukia oficialiai iki 2008 m. birželio 22 d., tačiau, turint omenyje labai trumpą Nemuno UBR valdymo plano galutinio projekto parengimo laikotarpį, bei norint sp ti realiai atsižvelgti į visuomen s komentarus, visas pastabas ir pasiūlymus pageidautina gauti iki 2008 m. balandžio 30 d. 6

7 2. NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS 2.1. Nemuno UBR bendroji geografija ir hidrologija Nemuno upių baseinų rajoną sudaro Lietuvoje esantys Nemuno ir Priegliaus baseinai, Lietuvos pajūrio upių baseinas bei Kuršių marios ir Baltijos jūros pakrant s vandenys. Priegliaus baseinas (65 km 2 ) ir Lietuvos pajūrio upių baseinas (2009 km 2 ) prie Nemuno UBR buvo prijungti d l labai mažų jų baseinų plotų šalyje, palyginti su Nemuno up s baseinu. Visas Nemuno baseino plotas apima km 2, iš kurių km 2 yra Lietuvos teritorijoje, km 2 Baltarusijos, km 2 Lenkijos, km 2 Rusijos ir 88 km 2 Latvijos teritorijoje. Visas up s ilgis yra 937 km, per Lietuvą ji teka 475 km ir įteka į Kuršių marias, kurios sąsiauriu jungiasi su Baltijos jūra. Lietuvoje Nemuno baseinas apima apie 75% šalies teritorijos. Ilgiausios ir didžiausius baseinus turinčios į Nemuną įtekančios Lietuvos up s yra Merkys, Neris, Nev žis, Dubysa, Šešup, Jūra ir Minija (1 Paveikslas). Nemuno baseino dalyje, esančioje Lietuvos teritorijoje, yra ežerų didesnių negu 0,5 ha. Pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Lietuvos teritorijoje pateikiami 1 Lentel je. Pagrindiniai Nemuno intakai sudaro ir to paties pavadinimo pabaseinius. Be 1-je lentel je išvardintų upių Nemuno baseinui priklauso Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis. 1 Lentel. Pagrindiniai Nemuno intakai Up s pavadinimas Bendras ilgis, km Ilgis Lietuvoje, Pabaseinio plotas km Lietuvoje, km 2 Neris Merkys Dubysa Šešup Jūra Nev žis Minija Šventoji Žeimena Tik 6 savivaldyb s iš 60 visiškai nepriklauso Nemuno UBR. Tai Mažeikių, Akmen s, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio ir Biržų savivaldyb s. Likusios 54 miestų ir rajonų savivaldyb s pilnai arba dalinai priklauso Nemuno UBR (2 Lentel ) Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Neris Baltarusijoje vadinama Vilija. Lietuvoje yra 56 % viso up s baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, ežeringumas 2,5 %. Vidutinis metų nuot kio hidromodulis baseino dalyje, esančioje Lietuvos teritorijoje, yra 7,8 l/s iš 1 km 2. Vidutinis metinis debitas ties žiotimis yra apie 180 m 3 /s. 7

8 1 Paveikslas. Nemuno UBR ribos ir pagrindin s up s 8

9 2 Lentel. Savivaldybių pasiskirstymas pagal upių pabaseinius Eil. Nr. Savivaldyb Plotas up s pabaseinyje ( %) 1 Alytaus m. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (100) 2 Alytaus Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (72), Merkio (18), Šešup s (10) 3 Anykščių Šventosios (72), Nev žio (19), Lielup s (9) 4 Birštono Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (100) 5 Druskininkų Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (99,7) 6 Elektr nų Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (38), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (62) 7 Ignalinos Žeimenos (29), Šventosios (3), Dauguvos (68) 8 Jonavos Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (48), Šventosios (13), Nev žio (39) 9 Jurbarko Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (71), Dubysos (2,6), Jūros (27) 10 Kaišiadorių Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (43), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (57) 11 Kalvarijos Šešup s (99) 12 Kauno m. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (70), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (21), Nev žio (9) 13 Kauno Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (41), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (6), Nev žio (40), Dubysos (5), Šešup s (6) 14 Kazlų Rūdos Šešup s (99), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (1) 15 Kelm s Dubysos (47), Jūros (14), Nev žio (5), Ventos (35) 16 K dainių Nev žio (98), Dubysos (1,7) 17 Klaip dos m. Lietuvos pajūrio upių (90) 18 Klaip dos Minijos (58), Lietuvos pajūrio upių (31), Jūros (3) 19 Kretingos Minijos (32), Lietuvos pajūrio upių (42) 20 Kupiškio Šventosios (18) 21 Lazdijų Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (67), Šešup s (33) 22 Marijampol s Šešup s (90), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (10) 23 Mol tų Šventosios (61), Žeimenos (37) 24 Neringos m. Lietuvos pajūrio upių (99) 25 Pag gių Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (80), Jūros (20) 26 Palangos m. Lietuvos pajūrio upių (49) 27 Panev žio m. Nev žio (91) 28 Panev žio Nev žio (74) 29 Plung s Minijos (83), Jūros (0,4) 30 Prienų Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (89), Šešup s (11) 31 Radviliškio Nev žio (71), Dubysos (5) 32 Raseinių Dubysos (45), Jūros (44), Nev žio (5), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (6) 33 Rietavo Jūros (70), Minijos (27) 34 Rokiškio Šventosios (48) 35 Šakių Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (24), Šešup s (76) 36 Šalčininkų Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (4), Merkio (79), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (17) 37 Šiaulių m. Nev žio (16), Dubysos (3) 38 Šiaulių Dubysos (13), Nev žio (0,5) 39 Šilal s Jūros (85), Minijos (10) 40 Šilut s Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (48), Minijos (30), Jūros (3) 41 Širvintų Šventosios (63), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (37) 42 Skuodo Minijos (3) 43 Švenčionių Žeimenos (73), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (10) 44 Taurag s Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (12), Jūros (88) 45 Telšių Minijos (8), Dubysos (1), Jūros (1)

10 46 Trakų Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (20), Merkio (41), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (40) 47 Ukmerg s Šventosios (86), Nev žio (13), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (1) 48 Utenos Šventosios (73), Žeimenos (25) 49 Var nos Merkio (82), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (18) 50 Vilkaviškio Šešup s (94), Priegliaus (6) 51 Vilniaus m. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (100) 52 Vilniaus Šventosios (3), Žeimenos (9), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (85), Merkio (3) 53 Zarasų Šventosios (55), Žeimenos (1) Pagrindiniai Neries mažieji intakai: Vilnia, ištekanti iš Medininkų aukštumos ir įtekanti į Nerį Vilniuje. Baseine vyrauja lengvos mechanin s sud ties gruntai (užima 52 % baseino ploto). Upių tinklo tankumas 0,50 km/ km 2. Baseine yra tik 5 nedideli ežer liai (bendras plotas 0,25 km 2 ), bet yra daug tvenkinių (bendras plotas 8,5 km 2 ). Baseino metų nuot kio hidromodulis yra 8,6 l/s iš km 2, vidutinis metinis Vilnios debitas ties žiotimis apie 5,4 m 3 /s. Vok, įtekanti į Nerį žemiau Vilniaus. Baseinas plyti Pietryčių sm lingoje lygumoje ir Ašmenos aukštumoje. Aukštupyje baseinas labai užpelk jęs. Upių tinklas retas (0,48 km/ km 2 ). Said, ištekanti iš Didžiulio ežero, drenuojanti gana didelį baseiną, kuriame yra didieji Trakų ežerai. Mus, įtekanti į Nerį ties Čiobiškiu. Baseinas labai antropogenizuotas: miškingumas tik 13 %, kanalizuota apie 52 % viso vandent kmių tinklo. Baseine vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai. Vidutinis metų nuot kio hidromodulis yra 7,6 l/s iš km 2, vidutinis up s debitas žiotyse apie 2,7 m 3 /s. Į Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinį patenka 12 savivaldybių teritorijos (2 Paveikslas). 2 Paveikslas. Neries mažųjų intakų pabaseinio administracinis žem lapis 10

11 Nev žio pabaseinis Nev žis didžiausia vidurio Lietuvos up, kurios ilgis yra 209 km, o baseino plotas km 2. Nev žio baseinas plyti Vidurio Lietuvos žemumoje, o jo didžiausio intako Šušv s pabaseinis drenuoja Žemaičių aukštumos pašlaites. Paviršiuje vyrauja sunkesn s mechanin s sud ties karbonatingos uolienos, 10 % baseino paviršiaus dengia sm liai. Miškingumas tik apie 17 % (aukštupyje apie 21 %). Baseine yra 89 ežerai, bet jų suminis plotas tik 5,28 km 2, tod l ežeringumas labai mažas (<1 %); didžiausias ežeras L nas (2,08 km 2 ). Pabaseinyje gausu tvenkinių (iš viso 76). Nev žis dalį vandens gauna iš L vens ir Šventosios upių. Paties Nev žio baseino metinio nuot kio hidromodulis yra 1,9 l/s iš km 2. 3 Lentel. Nev žio pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Nev žis Nemunas 208,6 6140,5 Alanta Nev žis 31,9 118,5 Juoda Nev žis 34,7 317,5 Juosta Nev žis 50,8 273,3 Kiršinas Nev žis 46,6 409,7 Upyt Nev žis 39,5 252,0 Linkava Nev žis 36,8 163,4 Liaud Nev žis 39,2 183,5 Kruostas Nev žis 28,9 99,7 Dotnuv l Nev žis 60,9 192,7 Smilga Nev žis 32,0 208,8 Obelis Nev žis 53,3 673,8 Barup Nev žis 48,2 322,4 Aluona Nev žis 29,7 123,3 Striūna Nev žis 27,7 132,3 Gynia Nev žis 35,8 156,3 Šuoja-Kurys Kiršinas 46,0 245,0 Lankesa Obelis 54,0 245,0 Berž Šušv 35,8 301,1 Į Nev žio pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 3 Paveiksle. 11

12 3 Paveikslas. Nev žio pabaseinio administracinis žem lapis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Nemunas yra padalintas į tris dalis aukštupį, vidurupį ir žemupį. Aukštupys prasideda nuo ištakų ir tęsiasi maždaug 400 km iki Kotros intako. Aukštupyje yra 27 intakai ir visas jis yra Baltarusijos teritorijoje, Minsko, Bresto ir Gardino rajonuose. Nemuno vidurupis yra 300 km ilgio ir tęsiasi nuo Kotros, įtekančios į Nemuną 535 km nuo jo žiočių iki santakos su Nerimi, įtekančioje į Nemuną 208 km nuo žiočių, Kauno mieste. Vidurupys turi 11 svarbesnių intakų. Nemuno žemupys yra 200 km ilgio ir tęsiasi nuo Neries santakos iki plačios akumuliacin s deltos. Nemuno žemupyje yra 19 svarbesnių intakų, o jo baseino plotas sudaro km 2. Nemunas yra vandeningiausia Lietuvos up vidutinis daugiametis debitas ties Sovetsku (Tilže) yra 612 m 3 /s. Svarbiausi mažieji intakai: Perš k, įtekanti į Nemuną ties Balbieriškiu. Baseinas yra Vidurio Lietuvos žemumos ir Baltiškųjų aukštumų sąlyčio zonoje. Baseino paviršių daugiausiai dengia vidutin s ir sunkios mechanin s sud ties gruntai. Sausinant žemes ištiesinta daug upelių (apie 65 % jų suminio ilgio). Ežeringumas 7,6 %, didžiausi ežerai Metelio ir Obelijos (atitinkamai 12,9 ir 5,8 km 2 ). Verkn, įtekanti į Nemuną žemiau Birštono. Ežeringumas 2,2 %, miškingumas 19 %, baseino paviršių dengia vidutinio sunkumo gruntai (jie užima 57 % baseino ploto). 12

13 Str va, įtekanti į Kauno marias. 72 % baseino ploto dengia vidutinio sunkumo gruntai, 20 % lengvos mechanin s sud ties gruntai (jų daugiausia aukštupyje). Baseinas itin ežeringas (5,5 %), didžiausi ežerai Ilgai (1,44 km 2 ), Margis (1,27 km 2 ), Spindžius (1,19 km 2 ). Ties Elektr nais Str va yra užtvenkta (sudaro Elektr nų marias). Jiesia, įtekanti į Nemuną žemiau Kauno marių. 63 % baseino paviršiaus dengia sunkios mechanin s sud ties gruntai su blogomis filtracin mis savyb mis, o aukštupyje ir ypač vidurupyje vyrauja nenuotakios plokščios priemolingos lygumos. Miškingumas tik 20 %. Baseine yra tik du ežerai. Mituva, įtekanti į Nemuną ties Jurbarku. Baseinas plyti Karšuvos žemumoje, tęsiasi iš rytų į vakarus, lygiagrečiai Nemunui. Baseino paviršiuje arba po plonu sm lio sluoksniu vyrauja sunkios mechanin s sud ties gruntai. Baseino upių tinklas yra tankiausias Lietuvoje 1,52 km/km 2. Takoskyrose yra pelkių; didžiausia iš jų Lauk sos pelk (apie 20 km 2 ), kuria eina takoskyra tarp Mituvos ir Jūros baseinų. Didžiausi miškų masyvai taip pat yra tarpupiuose, daugiausia tarp Mituvos ir Šventosios. Ežerų n ra, tvenkinių mažai (bendras plotas tik 0,88 km 2 ). Baseino metinio nuot kio hidromodulis kinta nuo 6,2 iki 7,1 l/s iš km 2, vidutinis debitas Mituvos žiotyse 5 m 3 /s. G g, įtekanti į Nemuno deltą, Rusn s atšaką. Ji teka Nemuno salpa, o jos didžiųjų intakų Vilkos ir Kamonos aukštupiai drenuoja Pajūrio žemumos pietinį pakraštį. Baseinas labai kanalizuotas (apie 85 % suminio vagų ilgio). Jame yra daug mažų salpinių ežer lių. Šyša, įtekanti į Nemuno deltą, Atmatos atšaką. Vidutinis metinis nuot kio hidromodulis apie 12 l/s iš km 2, vidutinis debitas Šyšos žiotyse apie 4,7 m 3 /s. 4 lentel. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Bendras Bendras Lietuvoje Ratnyčia Nemunas 12,7 171,5 84,9 Perš k Nemunas 54,2 561,8 561,8 Verkn Nemunas 77,1 727,5 727,5 Str va Nemunas 73,6 758,9 758,9 Jiesia Nemunas 62,0 473,7 473,7 G g Nemunas 24,9 445,4 445,4 Šyša Nemunas 56,9 391,5 391,5 Mituva Nemunas 101,7 773,4 773,4 Vilka G g 36,0 232,9 232,9 Kamona G g 21,4 110,2 110,2 Šustis Šyša 39,9 131,2 131,2 Vidauja Mituva 45,2 410,2 410,2 Antvard Mituva 41,3 86,2 86,2 Į Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 4 Paveiksle. 13

14 4 Paveikslas. Nemuno mažųjų intakų pabaseinio administracinis žem lapis Minijos pabaseinis Pagrindin Minijos pabaseinio dalis yra Pajūrio žemumoje, aukštupys Žemaičių aukštumoje. Baseino upių tinklo tankumas (0,95 km/km 2 ) yra artimas Lietuvos vidurkiui. Ežerų palyginti nedaug (39), vidutinis baseino ežeringumas - 0,6 %. Ežeringiausias yra Babrungo baseinas (ežerai užima 5,5 % baseino ploto), kuriame yra Platelių ežeras (12 km 2 ). Miškingumas - apie 21 %. Svarbiausios pelk s - Reiskių Tyras (8,75 km 2 ) ir Aukštumal (apie 30 km 2 ). Minijos baseino vidutinis metinio nuot kio hidromodulis siekia net 13,1 l/s iš km 2, Minijos aukštupyje jis kiek mažesnis (11,8 l/s iš km 2 ), o Veiviržo baseine siekia net 14,3 l/s iš km 2. Vidutinis Minijos debitas žiotyse apie 38,5 m 3 /s. Bet ne visas Minijos vanduo suteka į Nemuno deltos atšakas: 18,4 km atstumu nuo žiočių nuo Minijos atsišakoja Klaip dos kanalas, žemiau Minijos kaimo protaka, įtekanti į Krokų Lankų ežerą, o dar viena atšaka įteka tiesiai į Kuršių marias. 5 lentel. Minijos pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Minija Nemunas 201,8 2942,1 Babrungas Minija 47,3 270,4 Salantas Minija 42,1 268,5 14

15 Alantas Minija 42,9 146,4 Žvelsa Minija 38,6 131,9 Veiviržas Minija 67,9 668,0 Tenenys Minija 71,9 300,0 Šalp Veiviržas 38,0 148,6 Ašva Veiviržas 48,4 218,7 Į Minijos pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 5 Paveiksle. 5 Paveikslas. Minijos pabaseinio administracinis žem lapis Lietuvos pajūrio upių baseinas Visas Lietuvos pajūrio upių baseinas išsid stęs Pajūrio žemumoje. Didžiausia up pabaseinyje yra Akmena-Dan, ištekanti iš Pajūrio žemumos ir per Klaip dos sąsiaurį įtekanti į Baltijos jūrą. Nuo versmių iki Kretingos ji vadinama Akmena, žemiau Dane. Vidutinis metinis nuot kio hidromodulis yra 13,1 l/s iš km 2, up s vidutinis debitas žiotyse apie 7,6 m 3 /s. 6 lentel. Lietuvos pajūrio upių baseino pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje 15

16 Rąž Baltijos jūra 17,9 17,9 62,9 62,9 Erla Bartuva 27,6 27,6 111,4 111,4 Luoba Bartuva 52,2 52,2 353,9 353,9 Apš Bartuva 40,3-357,1 122,4 24,0 - siena Akmena-Dan Kuršių marios 62,5 62,5 580,2 580,2 Smeltal Kuršių marios 20,9 20,9 124,1 124,1 Klaip dos kanalas Kuršių marios 24,2 24,2 95,9 95,9 Eket Akmena-Dan 23,1 23,1 96,3 96,3 Į pajūrio upių baseiną patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 6 Paveiksle Jūros pabaseinis 6 Paveikslas. Pajūrio upių baseino administracinis žem lapis Jūros ištakos yra Rietavo lygumoje, aukštupyje ji teka vakariniais Žemaičių aukštumos šlaitais, po to pasuka į Karšuvos žemumą, o pačiam žemupyje kerta Vilkyškių moreninį kalvagūbrį. Aukštupyje ir vidurupyje apie 80 % baseino paviršiaus dengia vidutinio sunkumo priemoliai, žemupio link padaug ja sunkių priemolių ir molių dengiamų plotų, 10 % baseino ploto užima sm lio salos. Baseino miškingumas yra apie 17 %. Vidutinis baseino upių tinklo tankumas 1,19 km/km 2, bet skirtingose baseino dalyse skiriasi: Šunijos baseine net 1,68 km/km 2, Aitros tik 0,81 km/km 2. Baseino ežeringumas itin mažas tik 0,04 % (iš viso yra 20 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, o jų bendras plotas 1,75 km 2 ). Tvenkiniai užima daug didesnį plotą apie 16 km 2. 16

17 Vidutinis Jūros baseino metinis nuot kio hidromodulis yra 9,6 l/s iš km 2, vandeningiausias yra Jūros aukštupys (13,8 l/s iš km 2 ), mažiausias vandeningumas yra Jūros intako Šešuvio baseine (8,2 l/s iš km 2 ). Vidutinis debitas Jūros žiotyse apie 38 m 3 /s. 7 lentel. Jūros pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Jūra Nemunas 171,8 3994,4 Šešuvis Jūra 114,9 1915,7 Aitra Jūra 33,7 220,0 Lokysta Jūra 45,7 173,4 Akmena Jūra 70,8 402,0 Šunija Jūra 35,1 158,6 Ežeruona Jūra 36,8 186,5 Up Šešuvis 40,2 134,7 Ančia Šešuvis 66,4 278,6 Šaltuona Šešuvis 73,2 570,1 Agluona Šešuvis 31,1 121,1 Bebirva Šaltuona 34,2 140,7 Į Jūros pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 7 Paveiksle. 7 Paveikslas. Jūros pabaseinio administracinis žem lapis 17

18 Šventosios pabaseinis Šventoji yra didžiausias Neries intakas. Baseinas driekiasi iš šiaur s rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, Mol tų aukštumas (25 % baseino ploto), Sv dasų ir Širvintų plynaukštes (54 %) ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos (21 %). Paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai (63 % baseino ploto), bet yra ir sm liu bei žvyru dengiamų plotų (27 %). Miškingumas 10 %, ežeringumas 3 %, upių tinklo tankumas 0,81 km/km 2. Metinio nuot kio hidromodulis aukštupyje yra 7 l/s iš km 2, vidurupyje 7,3-7,4 l/s iš km 2, žemupyje 8,2 l/s iš km 2. 8 lentel. Šventosios pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Visas Lietuvoje Visas Lietuvoje Šventoji Neris 246,0 246,0 6888,8 6888,8 Vyžuona Šventoji 26,0 26,0 414,7 414,7 Jara-Šetekšna Šventoji 82,0 82,0 610,5 610,5 Anykšta Šventoji 13,8 13,8 144,9 144,9 Virinta Šventoji 59,1 59,1 566,3 566,3 Siesartis Šventoji 64,1 64,1 615,7 615,7 Mūšia Šventoji 29,0 29,0 227,3 227,3 Armona Šventoji 29,6 29,6 218,9 218,9 Širvinta Šventoji 128,6 128,6 918,1 918,1 Kriauna Sartų ež. (Šventosios) 50,0 13,1 368,5 280,4 0,4- siena Į Šventosios pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 8 Paveiksle Šešup s pabaseinis Lietuvoje yra 80 % Šešup s baseino ploto ir 53 % up s vagos ilgio. Šešup s aukštupys (27 km, baseino plotas 287 km 2 ) yra Lenkijoje, vakarin vidurupio ir žemupio dalis (62 km, 919 km 2 ) Kaliningrado srityje, dar 52 km up teka Lietuvos Kaliningrado srities siena. Lietuvoje Šešup teka Užnemun s žemuma, o jos pačios ir intakų aukštupiai drenuoja Sūduvos aukštumą. Baseino paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai. Miškingumas sudaro apie 15 %, didžiausias miškų masyvas Kazlų Rūdos miškai. Didžiausios pelk s Žuvintas (68,5 km 2 ), Amalvo pelk s (34,1 km 2 ), Ežer lio pelk (20 km 2 ). Viso Šešup s baseino ežeringumas apie 1 % (iš viso 269 ežerai, didesni kaip 0,5 ha, jų bendras plotas 68,2 km 2 ), tačiau daugiau kaip 60 % bendro ežerų ploto tenka Šešup s dešiniojo intako Dovin s baseinui (jo ežeringumas 7,3 %). Didžiausi ežerai Dusia (23,3 km 2 ) ir Žuvintas (10,3 km 2 ). Upių tinklas tankus (1,35 km/km 2 ), didžiąją jo dalį (62 %) sudaro trumpesni kaip 3 km maži upeliai ir melioravimo grioviai. 18

19 8 Paveikslas. Šventosios up s pabaseinio administracinis žem lapis Baseino vidutinis metinio nuot kio hidromodulis yra 5,6 l/s iš km 2, kalvotame aukštupyje jis didesnis (6,6 l/s iš km 2 ), žemumoje mažesnis (3,9 l/s iš km 2 ). Šešup s vidutinis debitas žiotyse siekia 34,2 m 3 /s. 9 lentel. Šešup s pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje Šešup Nemunas 297,6 157,5 6104, ,2 - siena Kirsna Šešup 28,1 28,1 457,8 457,8 Dovin Šešup 47,0 47,0 588,7 588,7 Sasna Šešup 21,3 21,3 102,2 102,2 Rausv Šešup 48,6 48,6 204,1 204,1 Pilv Šešup 57,1 57,1 329,8 329,8 Višakis Šešup 44,5 44,5 332,8 332,8 Širvinta Šešup 43,8 17,9 1312,9 1011,0 20,2 - siena Nova Šešup 69,3 69,3 403,3 403,3 Siesartis Šešup 60,5 60,5 197,6 197,6 19

20 Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje Jotija Šešup 47,9 47,9 275,0 275,0 Gasda Kirsna 14,4 14,4 112,8 112,8 Amalv -Šalavanta Dovin 25,6 25,6 137,4 137,4 Jūr Višakis 39,3 39,3 111,3 111,3 Liepona Širvinta 35,1 12,2 104,6 78,0 22,9 - siena Šeimena Širvinta 49,1 49,1 648,1 648,1 Širvinta Šeimena 54,5 54,5 363,1 363,1 Penta Nova 31,3 31,3 112,7 112,7 Orija Jotija 32,1 32,1 102,8 102,8 Į Šešup s pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 9 Paveiksle. 9 Paveikslas. Šešup s up s pabaseinio administracinis žem lapis 20

21 Žeimenos pabaseinis Formalios Žeimenos up s versm s Žeimenų ežeras. Ji teka Žeimenos sm lingąja lyguma, o jos intakų aukštupiai drenuoja Aukštaičių ir Švenčionių aukštumų pašlaites. Žeimenos baseinas pasižymi itin dideliu ežerų skaičiumi: iš viso baseine yra 479 ežerai, didesni kaip 0,5 ha, jų suminis plotas sudaro 180 km 2 (ežeringumas 6,4 %). Tuo tarpu upių tinklo tankumas mažas tik 0,47 km/km 2. Gamtinių sąlygų kompleksas palankus formuotis požeminiams vandenims: miškingumas 31 %, lengvos mechanin s sud ties gruntai dengia 76 % baseino paviršiaus. Nors Žeimenos baseinas sudaro 11 % Neries baseino ploto, jis formuoja apie 25 % metinio nuot kio. Metinio nuot kio hidromodulis Žeimenos aukštupyje yra 7,1 l/s iš km 2, žemupyje 8,2 l/s iš km 2. Žeimena yra viena švariausių didesnių Lietuvos upių, ypač švarios yra Būka (Žeimenos intakas) ir Švogina (įteka į Dringio ežerą). 10 lentel. Žeimenos pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Žeimena Neris 79,6 2792,7 Kiauna Žeimena 15,9 301,3 Lakaja Žeimena 29,1 432,1 Saria Žeimena 27,9 78,7 Mera-Kūna Žeimena 60,2 204,4 Dubinga Žeimena 17,8 410,4 Šakarvos upelis Žeimenų ež. (Žeimenos) 0,1 495,4 Kretuona Žeimenų ež. (Žeimenos) 2,3 157,1 Dumblys Šakarvos upelio 1,1 317,7 Dringykščia Šakarvos upelio 0,6 149,9 Dumblyn Dringykščio ež. (Dringykščios) 0,7 148,1 Švogina Dringio ež. (Dumblyn s) 14,8 82,7 Alksnel Linkmeno ež. (Dumblio) 0,03 130,9 As ka Linkmeno ež. (Dumblio) 0,6 183,0 Srov As ko ež. (As kos) 5,5 179,2 Būka Baluošo ež. (Srov s) 8,1 145,8 Aiseta Kiauno ež. (Kiaunos) 3,7 231,2 Peršokšna-Dumbl Lakaja 26,4 105,3 Spengla Dubinga 10,8 135, Merkio pabaseinis Merkys yra dešinysis Nemuno intakas ir yra ilgiausia Pietryčių Lietuvos up. Merkio aukštupys Baltarusijoje drenuoja Ašmenos aukštumos pakraštį, kai kurie dešinieji intakai Dzūkų aukštumos pap des, bet didžioji baseino dalis plyti sm lingose Dainavos ir Vok s-merkio vidurupio 21

22 10 Paveikslas. Žeimenos up s pabaseinio administracinis žem lapis lygumose. Kadangi paviršiuje paplitę sm liai (jie dengia 67 % baseino ploto), auga pušynai (miškingumas apie 40 %). Didžiausi miškų masyvai Rūdinkų ir Gudų girios. Baseine yra 175 ežerai didesni kaip 0,5 ha (ežeringumas 0,9 %). Ežeringiausias yra dešiniojo Merkio intako Var n s baseinas (ežeringumas 2,6 %), kuriame yra Daugų ežerynas. Didžiausi ežerai: Daugų (9,54 km 2 ), Nedzingis (3,16 km 2 ), Didžiulis (1,92 km 2 ), Lavysas (1,62 km 2 ), Gl bas (1,36 km 2 ), Lielukas (1,14 km 2 ), Suvingis (1,09 km 2 ), Grūda (1,03 km 2 ). Didžiausios pelk s: Čepkelių raistas (58,6 km 2 ), Rūdninkų pelk (5 km 2 ), Kernav s pelk (9 km 2 ). Baseine vyrauja vandeniui laidūs gruntai. 11 lentel. Merkio pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje Merkys Nemunas 203,0 185,2 4415, siena Lukna Merkys 28,9 28,9 184,9 184,9 Šalčia Merkys 75,8 65,0 748,9 596,2 8,8 - siena Spengla Merkys 25,9 25,9 148,3 148,3 Verseka Merkys 47,6 47,6 384,4 334,0 Var n Merkys 47,7 47,7 410,8 410,8 Amarnia Merkys 15,1 15,1 144,0 144,0 22

23 Ūla-Pelesa Merkys 84,4 16,5 752,9 451,2 3,4 - siena Grūda Merkys 36,2 36,2 248,4 239,0 Šalčykščia Šalčia 19,1 11,3 117,9 68,7 4,9 - siena Visinčia Šalčia 52,8 52,8 227,0 227,0 Nočia Ūla-Pelesa 24,6 8,6 122,7 63, siena Skroblus Merkys 17,3 17,3 76,1 76,1 Į Merkio pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 11 Paveiksle. 11 Paveikslas. Merkio up s pabaseinio administracinis žem lapis Dubysos pabaseinis Dubysos baseinas siauras (plačiausioje vietoje jis yra 50 km pločio, o baseino ilgis apie 90 km), nes up, užuot tek jusi paviršiaus nuolydžio kryptimi link Vidurio Lietuvos ir Karšuvos žemumų, r žiasi į Žemaičių aukštumos rytinį kraštą. Baseino paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo gruntai (70 % baseino ploto), 11 % baseino dengia sm liai, 9 % - sunkus priemolis. Miškų išlikę labai nedaug (miškingumas tik 13 %), daugiausiai jų yra aukštupyje. Tarpgūbriuose ir duburiuose yra didelių pelkių Didysis Tyrulis (38 km 2 ), Praviršulio pelk (32 km 2 ), Tytuv nų Tyrelis, Šiluvos Tyrelis. Baseine yra 40 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, bet jų bendras plotas tik 5,5 km 2, t.y., vyrauja 23

24 maži ežeriukai, tod l ežeringumas tik 0,27 %. Didesnį paviršiaus plotą negu ežerai užima tvenkiniai. Vidutinis baseino nuot kio metinis hidromodulis yra 7 l/s iš km 2, Dubysos aukštupyje 6,8 l/s iš km 2, Kražant s baseino aukštupyje 11,2 l/s iš km 2, žemupyje 9,3 km 2. Vidutinis debitas Dubysos žiotyse yra 14,2 m 3 /s. 12 lentel. Dubysos pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Dubysa Nemunas 130,9 1972,6 Šiauš Dubysa 32,0 120,5 Kražant Dubysa 87,4 378,3 Gryžuva Dubysa 13,6 190,0 Lapiš Dubysa 21,1 90,6 Lukn Dubysa 25,8 133,3 Gynev Dubysa 35,7 124,7 Šimša Gauštvinio ež. (Gryžuvos) 28,0 130,4 Ventos perkasas Dubysa 8,5 69,4 Į Dubysos pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 12 Paveiksle. 12 Paveikslas. Dubysos up s pabaseinio administracinis žem lapis 24

25 Priegliaus baseinas Iš km 2 Priegliaus up s baseino ploto Lietuvai priklauso tik 65 km 2. Daugiausiai to ploto sudaro Vištyčio ežero ir jo intakų drenuojamas plotas. Priegliaus baseino teritorija yra Baltiškųjų aukštumų vakarin je periferijoje, jame vyrauja jauriniai dirvožemiai. Upių tinklo tankumas 0,75-1,00 km/km 2, ežeringumas 0-2 %. Vidutinis metinis nuot kis yra 6-7 l/s iš km 2. Miškingumas mažiau kaip 10 %. 13 lentel. Priegliaus up s baseino pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Vidupis Pisa 7,0 19,4 Vyžaina Vištyčio ežeras 6,6 55, Vandens telkinių (upių, ežerų ir tvenkinių) tipologija Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo reikalavimus, vandens telkinio būkl turi būti vertinama pagal ją apibūdinančių elementų reikšmių nuokrypius nuo natūralių, žmogaus veiklos nepaveiktų sąlygų, dar vadinamų etalonin mis. Tačiau įvairiuose vandens telkiniuose d l specifinių natūralių faktorių etalonin s sąlygos yra skirtingos. Pavyzdžiui, Dzūkijoje tekantis Skroblus iš kitų Lietuvos upių išsiskiria labai didel mis fosforo koncentracijomis, kurias, manoma, nulemia ne žmogaus įtaka, bet gruntų savyb s. Tod l vandens telkiniai pagal gamtines savybes skirstomi į tipus su jiems būdingomis etalonin mis sąlygomis. Nuo pastarųjų skaičiuojami nuokrypiai ir formuojama vandens telkinių tipams būdinga būkl s vertinimo sistema. Lietuvos paviršinių vandenų tipologija buvo sudaryta pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos (toliau BVPD) nurodytus faktorius, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis apie natūralius vandens gyvūnijos ir augalijos skirtumus, atsirandančius d l skirtingų aplinkos sąlygų. Buvo vertinamas teritorijos, kurioje išsid stę vandens telkiniai, aukštis virš jūros lygio (absoliutinis aukštis), geologinis pagrindas, vidutinis up s vagos nuolydis (upių), baseino plotas (upių), paviršiaus plotas (ežerų) ir vidutinis gylis (ežerų). Visa Lietuva yra išsid sčiusi Baltijos jūros ekologiniame regione, o jos geologinis pagrindas yra kalkinis, tod l visi upių ir ežerų tipai pagal geologinį pagrindą nesiskiria. Beveik visa Lietuvos teritorija yra 200 m virš jūros lygio ir tik labai nedidel šalies dalis, kurioje yra keletas vandens telkinių, yra šiek tiek iškilusi daugiau kaip 200 m virš jūros lygio. D l šios priežasties bei tokių mažų aukščio skirtumų nepasteb ta natūralių biologinių bendrijų skirtumų, visi vandens telkiniai priskirti tai pačiai aukščio kategorijai. Mokslinių tyrimų duomenimis upių vagų nuolydis sukelia reikšmingus žuvų bendrijų skirtumus up se, kurių baseino plotas >100 km 2, tod l tokių upių tipologija pagal min tą faktorių skirtinga. Atsižvelgiant į tai, kad n ra duomenų apie biologinių parametrų skirtumus ežeruose, kurių paviršiaus plotas skirtingas, visi ežerai priskirti tai pačiai dydžio grupei. Atsižvelgiant į visas šias sąlygas, Lietuvoje buvo nustatyti 7 upių tipai (14 Lentel ) ir 3 ežerų tipai (15 Lentel ). Nemuno UBR yra visi 7 upių tipai ir visi 3 ežerų tipai. 25

26 14 Lentel. Lietuvos upių tipologija Tipas Ekoregionas Absoliutinis Baseino aukštis, m plotas, km 2 1 <100 Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km <0, >0,7 4 Baltijos jūros < <0, >0,3 6 > <0,3 7 > >0,3 Geologinis pagrindas Kalkinis 15 Lentel. Lietuvos ežerų tipologija Tipas Ekoregionas Absoliutinis Vidutinis aukštis, m gylis, m 1 < 3 2 Baltijos jūros < > 9 Paviršiaus plotas, km 2 Geologinis pagrindas > 0,5 Kalkinis 2.3. Vandens telkiniai Siekiant užtikrinti efektyvų vandens ir vandens telkinių valdymą bei apsaugą, buvo išskirti smulkiausi administraciniai vandens valdymo vienetai, vadinamieji paviršiniai vandens telkiniai. Nemuno UBR identifikuoti 643 upių vandens telkiniai ir 289 ežerų vandens telkiniai (didesni nei 50 ha). Lietuva turi užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų pasiekta gera vandens telkinių būkl. Galimos išimtys yra numatytos tik dirbtiniems vandens telkiniams (toliau DVT) arba labai stipriai pakeistiems vandens telkiniams (toliau LPVT) bei kai kuriais kitais atvejais. Tokie telkiniai pateikti 13 Paveiksle. Dirbtiniais, t. y. žmogaus sukurtais, vandens telkiniais laikomi nebenaudojami dideli (> 50 ha ploto) karjerai, pripildyti vandeniu ir vandens nuot kio nukreipimo kanalai (Merkio-Vok s, Šventosios-Nev žio, Ventos-Dubysos, L vens-nev žio) bei kiti dideli kanalai (Karaliaus Vilhelmo). LPVT laikomi vandens telkiniai, kurių charakteristikos yra stipriai paveiktos žmogaus veiklos. Pažym tina, kad labai pakeisti telkiniai išskiriami tik tuo atveju, jei: pageidaujamų tikslų, kuriuos padeda pasiekti vandens telkinio pakeistos charakteristikos, d l techninių galimybių ar per didelių sąnaudų negalima pasiekti kitomis priemon mis, kurios aplinkos apsaugos atžvilgiu būtų pranašesn s; telkinio hidromorfologinių charakteristikų pakeitimas, kuris būtų būtinas norint pasiekti gerą vandens būklę, tur tų reikšmingą neigiamą poveikį navigacijai, elektros gamybai, geriamo vandens tiekimui, apsaugai nuo potvynių, žem s sausinimui ir kitoms svarbioms subalansuotoms žmogaus veiklos rūšims. Nemuno UBR labai pakeistiems vandens telkiniams priskirti: Klaip dos Uosto akvatorija; 54 tvenkiniai, didesnio nei 50 ha ploto; 26

27 Merkio up s atkarpa nuo Merkio-Vok s kanalo iki Cirvijos up s žiočių (debitas sumaž jęs 80%); Nemunas žemiau Kauno hidroelektrin s; Ištiesintos vagos up s Nemuno regiono žemumose. Upių ruožai, kuriuose natūralus vandens nuot kis yra žymiai sumaž jęs, priskirti LPVT, kadangi vandens organizmų bendrijų tyrimų duomenys rodo, kad nuot kio sumaž jimas turi gana didel s neigiamos įtakos bendrijoms (ypač jei tai nutinka sausuoju metų laikotarpiu). Nemuno UBR tokio pobūdžio spaudimo yra stipriai paveiktas tik vienas vandens telkinys Merkio up s atkarpa žemiau Merkio-Vok s kanalo. Daugiau nei 80% Merkio debito tenka Papio ežero (priskirto NATURA 2000 saugomoms teritorijoms), kuris priklauso Vok s up s baseinui, palaikymui. Nemuno up s ruožo žemiau Kauno hidroelektrin s priskyrimo LPVT priežastys: žymus vandens lygio svyravimas d l hidroelektrin s veiklos, dirbtinis kranto linijos formavimas ir palaikymas (dambos), vagos gilinimas bei žmogaus veikla kaimynin se šalyse (Kaliningrado sritis). Dar vienas vandens telkinys atitinkantis didelių morfologinių pokyčių kriterijus yra Klaip dos uostas, užimantis apie 623 ha Kuršių marių vandens paviršiaus ploto. Klaip dos uostas priskirtas LPVT, kadangi d l didelių morfologinių pokyčių Kuršių mariose pasiekti geros būkl s neįmanoma. Daugiau informacijos apie žmogaus veiklos poveikį vandens telkiniams rasite 3.4 skyriuje. 27

28 13 Paveikslas. Nemuno UBR labai pakeisti ir dirbtiniai vandens telkiniai 28

29 3. ŽMOGAUS VEIKLOS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS 3.1. Sutelktoji tarša Sutelktąja tarša vadinama iš konkretaus šaltinio išleidžiama tarša iš išleistuvų išleidžiamos miestų buitin s nuotekos, lietaus nuotekos, fermų ir kitų pramon s objektų nuotekos, žuvininkyst s tvenkinių vanduo. Atitinkamai objektai, sukeliantys tokią taršą, vadinami sutelktosios taršos šaltiniais. Toliau ir bus aptarti pagrindiniai pabaseiniuose esantys sutelktosios taršos šaltiniai. Nemuno UBR yra daug pramon s objektų, vystančių tokias veiklas kaip energetika, atliekų tvarkymas, trąšų gamyba, gyvulinkyst ir paukštininkyst bei kitas veiklas, patenkančias į sarašą veiklų, kurios gali sukelti itin didelį neigiamą poveikį aplinkai ir kurioms vykdyti privaloma gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrol s (TIPK) leidimus, pagal Aplinkos ministro patvirtinto įsakymo D l taršos integruotos prevencijos ir kontrol s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo (toliau TIPK Taisykl s) 1 priedą. Šiuose leidimuose taršos objektams nustatomos galimos teršalų išleidimo normos, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Šiuo metu pabaseinyje yra 43 įmon s, turinčios gauti TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą (16 Lentel ). 16 Lentel. Objektai Neries pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas Aprašymas 1 UAB Var nos šiluma Var nos RK Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 2 UAB Energijos sistemų servisas Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus fil. Kauno Petrašiūnų elektrin šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 3 UAB Energijos sistemų servisas Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus Kauno elektrin šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 4 AB Jonavos šilumos tinklai Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 5 UAB Vilniaus energija Elektrin Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 6 UAB Vilniaus energija Elektrin Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus Nr.2 (E-2) šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 7 UAB Vilniaus energija Nr. 8 (RK- Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus 8) šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 8 UAB Vilniaus energija Elektrin Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus Nr.2 (RK-2) šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 9 AB Pagirių šiltnamiai Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 10 AB Kauno ketaus liejykla Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių paj gumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą. 11 AB Stiklo fabrikas Aleksotas Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo

30 12 UAB Paroc UAB Paroc (2 linija) 13 AB Palemono keramika 14 AB Rokų keramika 15 AB Achema 16 AB Sanitas 17 UAB Vilniaus sąvartynas 18 UAB Izobara Beržul s sąvartynas 19 UAB EMP 20 UAB Dormeka 21 AB Vilniaus vandenys UAB Kauno švara Lapių sąvartynas UAB Jonavos paslaugos Sąvartynas Jonalaukio km. 24 UAB Izobara 25 SP UAB Tvarkyta 26 UAB Grigišk s N.Verkių cechas 27 UAB Grigišk s 28 UAB Kauno grūdai ir partneriai Kaunas 29 UAB Kaišiadorių paukštynas paj gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti. Įrenginiai mineralin ms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kurių lydymo paj gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerp ms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerp ms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos paj gumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies paj gumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesn kaip 300 kg/m3. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerp ms,plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerp ms, moliodirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos paj gumasdidesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimokrosnies paj gumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosniesdžiovinimo talpa didesn kaip 300 kg/m3. Chemijos įrenginiaifosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksin ms) gaminti. Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai. Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj gumas didesnis kaip 50 t per dieną Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj gumas didesnis kaip 50 t per dieną Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj gumas didesnis kaip 50 t per dieną Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj gumas didesnis kaip 50 t per dieną Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj gumas didesnis kaip 50 t per dieną Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Popierius ir kartonas, kurių gamybos paj gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. Popierius ir kartonas, kurių gamybos paj gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. Augalin s žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos paj gumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis) Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų paukščiams 30

31 30 UAB Girel s paukštynas 31 AB Vilniaus paukštynas 32 AB Vievio paukštynas 33 UAB Zujų paukštynas Ūkinink Audron Jagminien (paukštynas) UAB Cestos maistas Puorių paukštynas 36 UAB Lietnorsvinas 37 AB BERŽŲ KOMPLEKSAS 38 ŽŪB Vyčia 39 UAB Dainiai 40 UAB Cestos maistas 41 UAB Merkio agrofirma 42 UAB V jin 43 AB Želv Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų paukščiams Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų paukščiams Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų paukščiams Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų paukščiams Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų paukščiams Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų paukščiams Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Neries pabaseinis yra ekonomiškai labiausiai išvystytas Lietuvos regionas, kuriame yra ir du didžiausi miestai Vilnius ir Kaunas. Gyventojų pragyvenimo lygis Neries pabaseinyje yra aukštesnis negu Lietuvos vidurkis. Tuo galima paaiškinti ir didesnį negu kituose pabaseiniuose vandens suvartojimą, kuris sudaro apie 80 litrų žmogui per dieną (ltr./žm./d.). Planuojama, kad vandens suvartojimo lygis Neries pabaseinyje augs ir 2015 metais gali siekti 140 litr/žm/d (17 Lentel ). 17 Llentel. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Neries pabaseinis Dabartin situacija Kitimo prognoz 2015 m. Gyventojų sk Miesto Sumaž jimas, 0,5% per metus Kaimo Vandens suvartojimas, ltr/žm/d 80,6 Padid jimas iki Šaltinis: Statistikos metraštis ir Investiciniai vandentvarkos planai Ne visose gyvenviet se pastatytos nuotekų valyklos, tod l nevalytos namų ūkių sektoriuje susidarančios nuotekos teršia vandens telkinius. (18 lentel ). 31

32 18 lentel. Miesto nuotekų valyklų skaičius Neries pabaseinyje 2005 m. situacija Gyventojų skaičius Gyvenviečių Valyklų skaičius. skaičius > Šaltinis: AAA Nev žio pabaseinis Pabaseinyje yra 22 didel s įmon s, turinčios TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą, tarp kurių yra ir įmon s potencialūs pavojingų medžiagų taršos židiniai. 19 lentel. Objektai Nev žio pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas Aprašymas 1 AB Panev žio energija Panev žio Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus RK-1 šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 2 AB Panev žio energija Panev žio Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus RK-2 šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 3 AB Danisco Sugar Panev žys Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 4 AB Simega Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 5 AB Panev žio stiklas Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo paj gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti. 6 AB Lifosa Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksin ms) gaminti. 7 AB Kemira- Lifosa Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksin ms) gaminti. 8 9 UAB Skongailis K dainių Zabieliškių sąvartynas AB Panev žio specialus autotransportas 10 UAB Linas Nordic 11 UAB Krekenavos m sa 12 AB Danisco Sugar K dainių padalinys 13 AB Danisco Sugar Panev žys 14 AB Pieno žvaigžd s Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Įmon s, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstil s apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo paj gumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną. Skerdyklos, kurių skerdienos gamybos paj gumas didesnis kaip 50 tonų per dieną. Augalin s žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos paj gumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis) Augalin s žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos paj gumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis) Pieno apdorojimo ir perdirbimo įmon s, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną 32