KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS JŪROS MOKSLŲ IR TECHNOLOGIJŲ CENTRO BALTIJOS PAJŪRIO APLINKOS TYRIMŲ IR PLANAVIMO INSTITUTAS NAUJŲ GRUNTO ŠALINIMO VIETŲ JŪROJE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA Galutinė ataskaita Klaipėda, 2014
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS JŪROS MOKSLŲ IR TECHNOLOGIJŲ CENTRO BALTIJOS PAJŪRIO APLINKOS TYRIMŲ IR PLANAVIMO INSTITUTAS NAUJŲ GRUNTO ŠALINIMO VIETŲ JŪROJE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA Organizatorius (užsakovas): VĮ KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO DIREKCIJA Rengėjas: JŪROS MOKSLŲ IR TECHNOLOGIJŲ CENTRO BALTIJOS PAJŪRIO APLINKOS TYRIMŲ IR PLANAVIMO INSTITUTAS JMTC direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas: Darius Daunys Projekto vadovas: Saulius Gulbinskas Subrengėjai: GAMTOS TYRIMŲ CENTRO GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTAS Klaipėda, 2014
POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS RENGĖJAI: Vardas Pavardė Pareigos, tel. Nr. PAV skyrius, dalis Parašas dr. Saulius Gulbinskas KU JMTC BPATPI vyr. mokslo darbuotojas, projekto vadovas, tel. 8-46-398752 Sergej Suzdalev Rosita Milerienė Viačeslav Jurkin Aušra Syminienė KU JMTC BPATPI jaun. mokslo darbuotojas, tel. 8-46- 398838 KU JMTC BPATPI jaun. mokslo darbuotoja, tel. 8-46- 398848 KU JMTC BPATPI jaun. mokslo darbuotojas, tel. 8-46- 398856 KU JMTC BPATPI jaun. mokslo darbuotoja, tel. 8-46- 398858 Aušra Majauskaitė KU JMTC BPATPI specialistė, tel. 8-46-398858 Įvadas Planuojamos ūkinės veiklos charakteristika Alternatyvų analizė Bendrieji duomenys Informacija apie nagrinėjamas grunto šalinimo vietas Vanduo Biologinė įvairovė Kraštovaizdis Kultūros paveldas PAV vertinimo ir prognozavimo metodai Aplinkos oras Socialinė-ekonominė aplinka Monitoringas Rizikos analizė ir jos vertinimas Visuomenės informavimas Grafinė medžiaga, žemėlapiai Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas dr. Albertas Bitinas KU JMTC BPATPI vyr. mokslo darbuotojas, tel. 8-46- 398848 dr. Kęstutis Jokšas GTC GGI vyr. mokslo darbuotojas, tel. 8-5-2104712 Žemės gėlmės Hidrocheminės sąlygos ir vandens kokybė Dugno nuosėdų užterštumas prof. Jūratė Kriaučiūnienė LEI Hidrologijos laboratorijos vadovė, tel. 8-5-401962 Teršiančių medžiagų ir dumblo sklaidos modeliavimas 2
TURINYS ĮVADAS...6 1. BENDRIEJI DUOMENYS...7 1.1 Informacija apie PAV organizatorių ir dokumentų rengėjus...7 1.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir aprašymas...7 2. INFORMACIJA APIE NAGRINĖJAMAS GRUNTO ŠALINIMO VIETAS... 11 2.1 Geografinė ir administracinė padėtis... 11 2.2 Esamas jūros rajono naudojimas... 12 2.2.1 Laivyba, laivybos trasos... 12 2.2.2 Žvejyba... 13 2.2.3 Naudingų išteklių vietos... 16 2.2.4 Jūroje esami/planuojami įrenginiai... 17 2.2.5 Riboto naudojimo rajonai... 18 2.3 Artimiausios saugomos teritorijos... 20 2.4. Istorinės, kultūrinės ar archeologinės vertybės... 22 2.5 Informacija apie nagrinėjamų vietų teritorijų planavimo dokumentus... 22 3. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS CHARAKTERISTIKA... 23 3.1 Teisinis reglamentavimas... 23 3.2 Grunto šalinimo jūroje variantai... 23 3.3 Grunto šalinimo į jūrą technologiniai procesai... 24 3.4 Grunto šalinimo poveikio aplinkai svarbiausi aspektai... 24 3.5 Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, vertinimas... 24 4. GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS IR POVEIKĮ APLINKAI MAŽINANČIOS PRIEMONĖS... 25 4.1. Aplinkos oras... 25 4.1.1. Meteorologinės sąlygos... 25 4.1.2 Aplinkos oro kokybė... 27 4.1.3 Aplinkos oro teršalai, išmetami iš mobilių taršos šaltinių, transportuojant iškastą gruntą... 27 4.1.4 Poveikio aplinkos orui mažinimo priemonės... 31 4.2. Vanduo... 31 4.2.1 Hidrologinis ir hidrodinaminis režimas... 31 4.2.2 Hidrocheminės sąlygos ir vandens kokybė... 34 4.2.3 Galimas poveikis vandens aplinkai... 36 4.2.4 Poveikio mažinimo priemonės... 37 4.3. Žemės gelmės... 37 3
4.3.1 Dugno reljefas... 37 4.3.2 Dugno nuosėdų litologinė sudėtis... 42 4.3.3 Dugno nuosėdų užterštumo rodikliai... 51 4.3.4 Galimas poveikis jūros dugnui ir sedimentaciniams procesams... 55 4.3.5 Poveikio mažinimo priemonės... 55 4.4. Biologinė įvairovė... 56 4.4.1 Jūros dugno buveinės ir bentosiniai organizmai... 56 4.4.2 Žuvys... 60 4.4.3 Paukščiai... 63 4.4.4 Jūros žinduoliai... 68 4.5. Kraštovaizdis... 68 4.5.1 Galimas grunto šalinimo poveikis povandeninių landšaftų būklei... 69 4.6. Socialinė - ekonominė aplinka... 70 4.6.1 Informacija apie esamą gamtonaudą ir poveikį kitoms ūkio šakoms... 70 4.6.2 Galimas poveikis žvejybos verslui ir rekreacijai... 70 4.6.3 Priemonės neigiamo poveikio socialinei ir ekonominei aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti... 70 4.7. Visuomenės sveikata... 71 4.7.1 Artimiausia gyvenamoji aplinka ir rekreacinės teritorijos... 72 4.7.2 Paplūdimių būklė... 74 4.7.3. Visuomenės sveikatos ir aplinkos sveikatos analizė... 74 4.7.4. Galimo poveikio paplūdimiams ir jų maudyklų vandens kokybei prognozavimas... 83 4.7.5 Poveikio sumažinimo priemonės... 95 4.8. Kultūros paveldas... 96 4.8.1 Nuskendę objektai ir rekomendacinės priemonės vertingų objektų išsaugojimui... 96 5. TARPVALSTYBINIS POVEIKIS... 99 6. MONITORINGAS... 99 7. RIZIKOS ANALIZĖ IR JOS VERTINIMAS... 103 8. ALTERNATYVŲ ANALIZĖ... 104 8.1. Nagrinėtų alternatyvų patikslinimas pagal eksperimentinio moreninio grunto gramzdinimo artimajame dempinge (3 alternatyva) monitoringo rezultatus... 109 8.2. Nagrinėtų alternatyvų patikslinimas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano papildymo jūrine dalimi konkretizuotus sprendinius... 113 8.3. Siūlomas grunto šalinimo vietų optimizavimas... 117 8.4. Grunto šalinimo vietų optimizavimo sprendiniai... 124 4
9. RENGIANT PAV ATASKAITĄ PANAUDOTI POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO IR PROGNOZAVIMO METODAI... 124 10. SANTRAUKA... 125 11. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR VISUOMENĖS NUOMONĖS VERTINIMAS... 130 LITERATŪRA... 131 PAV ATASKAITOS PRIEDAI... 135 1 priedas. Naujų grunto šalinimo vietų jūroje PAV programa ir derinimo subjektų išvados 2 priedas. Visuomenės informavimo apie PAV procesą dokumentai 3 priedas. Viešo supažindinimo su PAV ataskaita protokolas ir dalyvių sąrašas 4 priedas. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos 2011 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 129 Dėl naujų grunto šalinimo vietų jūroje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos 5 priedas. PAV rengėjų grupės kvalifikacijos dokumentai 6 priedas. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos 7 priedas. Pakartotinos poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos 8 priedas. Visuomenės informavimo apie priimtą sprendimą dėl veiklos leistinumo dokumentai 5
ĮVADAS Klaipėdos uosto projektinių gylių užtikrinimui yra reikalingi reguliarūs vidinės akvatorijos ir įplaukos kanalo valymo darbai. Siekiant padidinti projektinius gylius, atliekamas uosto akvatorijos gilinimas. Gilinant Klaipėdos uostą bei valant jame nuolat besikaupiančias nuosėdas, iškastas uoste gruntas paprastai šalinamas Baltijos jūroje. Šiuo metu beveik visas Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas ledyninės kilmės moreninis bei šiuolaikinių sedimentacinių procesų poveikyje susiformavęs smėlio ir dumblo gruntas yra šalinamas jūroje esančiame sąvartyne, kuris yra už 20 km į pietvakarius nuo uosto vartų 45 m gylyje esančioje grunto šalinimo vietoje, kurios plotas yra apie 13,87 km 2. Nuo šio dampingo eksploatacijos pradžios 1987 m. jame išpilta apie 20 mln. m 3 grunto. Kitas grunto šalinimo rajonas skirtas smėlingo grunto (smulkus smėlis ir aleuritingas smėlis), šalinimui yra 10 km atstumu į ŠV nuo uosto vartų 28-34 m gyliuose. Grunto šalinimas dabartinėse dampingo vietose iš uosto reikalauja didžiulių sąnaudų, tačiau gamtonaudos ir gamtosaugos požiūriu nėra visiškai pateisinamas ir saugus. Giliavandeniame sąvartyne gruntas yra pilamas labai dinamiškoje jūrinėje aplinkoje, todėl pasklinda gerokai už dampingo rajono ribų. Dampingo rajonuose palaidojamas netgi švarus smėlis, kurio taip trūksta paplūdimiams (Gulbinskas, 1998). Didelis atstumas nuo uosto vartų sąlygoja didesnius transportavimo kaštus bei pasitaikantį grunto šalinimą transportavimo trasoje, kuris savo ruožtu trukdo verslinei žvejybai. Siekiant mažesnio grunto šalinimo poveikio jūrinei aplinkai ir ekonomiškai pagrįsto iškasto grunto tvarkymo darbų organizavimo, tikslinga optimizuoti grunto šalinimo vietas jūroje. Pagal LR Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, iškasto grunto šalinimas patenka į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą. Tačiau, atsižvelgiant į problemos aktualumą ir jautrią Baltijos jūros aplinką, naujų dampingo vietų parinkimui atliekamas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Atliekamo poveikio aplinkai vertinimo svarbiausias tikslas yra parinkti alternatyvias vietas grunto šalinimui remiantis esamais duomenimis apie Klaipėdos uoste iškasamų gruntų sudėtį, jūros dugno geologinę sandarą, hidrologinius procesus, aplinkos būklę, jūros naudojimą ir kitais veiksniais bei įvertinti šių vietų galimą poveikį įvairiems aplinkos komponentams pagal PAV programą, patvirtintą Klaipėdos RAAD 2011-07-05 raštu Nr. (9.14.5)-LV4-2737 (1 priedas). Išnagrinėjus Klaipėdos uoste iškasamo grunto šalinimo vietų jūroje optimizavimo galimybes ir atlikus naujų grunto šalinimo vietų jūroje poveikio aplinkai vertinimą 2012 m., buvo pasiūlyta išplėsti IV dampingo (artimoji grunto šalinimo vieta) panaudojimo galimybes, jame leidžiant gramzdinti ne tik smėlio, bet ir moreninį gruntą (3 alternatyva). Svarstant PAV ataskaitoje pateiktus pasiūlymus 2012-06- 26 AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente buvo iš esmės pritarta PAV sprendiniams, tačiau, siekiant geriau įvertinti artimojo dampingo naudojimo praplėtimo galimybes, buvo nuspręsta atlikti eksperimentinį moreninio grunto gramzdinimą ir poveikio aplinkai stebėseną. Šie darbai pagal suderintą su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu (2012 m. spalio 17 d. raštas Nr. (4)-LV4-3201) programą atlikti 2013 m (KU BPATPI, 2013). Pateikiama PAV ataskaita yra papildyta eksperimentinio grunto gramzdinimo monitoringo rezultatais. Įvertinus gautus rezultatus atitinkamai yra pakoreguoti PAV ataskaitoje nagrinėtų alternatyvų sprendiniai. PAV ataskaita taip pat yra patikslinta pagal Lietuvos Respublikos teritorijos papildymo jūrinių teritorijų dalimi konkretizuotus sprendinius, kuriuose yra numatyta pakoreguoti giliavandenio dampingo ribas. 6
1. BENDRIEJI DUOMENYS 1.1 INFORMACIJA APIE PAV ORGANIZATORIŲ IR DOKUMENTŲ RENGĖJUS Veiklos organizatorius Įmonės pavadinimas Adresas Kontaktinis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija J. Janonio 24, Lt-92251, Klaipėda Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė Telefonas, faksas +370-46-499722, faksas +370-46-499777 PAV dokumentų rengėjas Įmonės pavadinimas Adresas Kontaktinis asmuo Klaipėdos Universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (KU JMTC BPATPI) H. Manto 84, LT 92294, Klaipėda Saulius Gulbinskas, KU JMTC BPATPI vyr. mokslo darbuotojas, projekto vadovas Telefonas, faksas +370-46-398752, faksas +370-46- 398845 1.2. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PAVADINIMAS IR APRAŠYMAS Veiklos pavadinimas Naujų vietų parinkimas Klaipėdos uosto akvatorijoje iškasamo grunto šalinimui Lietuvos Respublikos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse. Šiuo metu Klaipėdos uoste iškasamo grunto šalinimui Baltijos jūroje yra parinktos dvi dampingo vietos, tačiau tikslinga peržiūrėti šių vietų tinkamumą ir išnagrinėti kitas šalinimo vietų alternatyvas. Esamų duomenų apie grunto šalinimą apibendrinimas Atliekant akvatorijos kapitalinį gilinimą daugiausia yra iškasamas ledyninės kilmės moreninis gruntas, o valymo metu kasamos sąnašinės nuosėdos smėlis ir dumblas. Pagrindinė grunto gramzdinimo vieta, kuriame yra laidojami visi litologiniai gruntų tipų yra III dampingo rajonas (tolimasis sąvartynas). Šis dampingo rajonas yra apie 19 km į pietvakarius nuo uosto vartų 45-49 m gylyje. Rajonas eksploatuojamas nuo 1986 m. Kitas grunto gramzdinimo rajonas, IV dampingas (artimasis sąvartynas), skirtas tik smėlingo grunto (smulkus smėlis ir aleuritingas smėlis), gramzdinimui yra apie 10 km atstumu į ŠV nuo uosto vartų 28-34 m gyliuose. Jis yra naudojamas nuo 1996 m (1 pav.). 7
1 pav. Esamos grunto šalinimo vietos Nuo III dampingo eksploatavimo pradžios 1986 m. jame nugramzdinta virš 20 mln. m³ grunto, o IV dampinge nuo 1996 m. apie 1,5 mln. m³ grunto. Grunto gramzdinimo intensyvumas atskirais metais dampingo rajonuose nėra vienodas ir pastarąjį dešimtmetį labiausiai priklausė nuo uosto akvatorijos kapitalinio gilinimo apimčių (1.1 lent.). 1.1 lentelė. Uosto akvatorijoje iškasto grunto kiekiai (m³) išvežti į dampingo rajonus jūroje 2000-2010 m. Metai III dampingas IV dampingas Priekrantės papildymas Viso Morena Dumblas, dumblingas smėlis Smulkus smėlis Smulkus smėlis 2000 25 000 60 000 297 510 382 510 2001 1 049 196 749 755 480 548 2 279 499 8
2002 943 811 105 797 656 280 1 705 888 2003 390 912 334 927 72 936 798 775 2004 1 078 169 153 341 1 231 510 2005 865 394 190 656 128 752 1 184 802 2006 748 989 63 361 812 350 2007 299 484 212 534 38 611 550 629 2008 854 525 326 180 1 180 705 2009 38 712 87 968 126 680 2010 537 976 64 799 90 238 Viso 6 255 480 2 773 239 1 130 136 787 506 10 946 361 Per šį laikotarpį dampinguose daugiausia buvo šalinami moreniniai gruntai (virš 6,25 mln. m³), dumblo ir dumblingo smėlio pašalinta apie 2,77 mln. m³, smulkaus smėlio gruntų apie 1,13 mln. m³. Bendras dampinguose pašalinto grunto kiekis siekė apie 10,16 mln. m³ arba apie 0,92 mln. m³ per metus (į šį kiekį nėra įskaičiuotas gruntas panaudotas priekrantės papildymui). III dampinge 2006-2010 m. laikotarpiu pašalinta 3 081 761 m³ grunto, o IV dampinge 2002-2010 m. laikotarpiu pašalinta 832 626 m³ grunto. Tačiau IV dampinge didžiausias kiekis buvo išpiltas 2003 m. (656 280 m³), o per visą likusį laikotarpį vos 176 346 m³. Taigi, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, pastaruosius penkis metus dampingo rajonų naudojimas yra mažiau intensyvus. 2011 m. (I-III ketvirtis) III dampinge pašalinta 35 218 m³ grunto, o IV dampinge 3 290 m³. Svarstomos alternatyvos Nulinė alternatyva naujos šalinimo vietos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse nesiūlomos, gruntas vežamas į esamus sąvartynus. Naujoje LAND 46A-2002 redakcijoje yra numatyta, kad grunto šalinimo akvatorijos apkrova šalinamu gruntu negali viršyti 10 000 m³/ha. Giliavandenio dampingo plotas sudaro apie 1372 ha, o jame nuo eksploatavimo pradžios 1986 m. jau yra pašalinta virš 20 mln. m³ grunto. Taigi 1 ha jau tenka po 14 500 m³ ir ši apkrova jau viršija nustatytą ribą. Nors 2011 metais atliktoje asimiliacinės talpos vertinimo studijoje buvo padaryta išvada, kad esama jūros aplinkos būklė nelimituoja grunto šalinimo III dampingo rajone bei pateikti rekomenduojami šalinti grunto tūriai (bendras tūris 10,5 mln. m 3 ) reikia pabrėžti, kad didelis atstumas nuo uosto vartų sąlygoja didesnius transportavimo kaštus ir reikalauja iš uosto didelių sąnaudų. Be to šalinamo grunto sudėtis neatitinka šio jūros rajono litodinaminei situacijai, jau po grunto gramzdinimo vyksta nuosėdinės medžiagos perklostymas ir išnešimas iš pylimo vietų (KU BPATPI, 2011). IV dampinge rekomenduojamas šalinti grunto tūris 2,7 mln. m³ (KU BPATPI, 2011). Tačiau jo naudojimas yra apribotas, kadangi čia leidžiama šalinti tik smėlingą gruntą. Svarbu pažymėti, kad iš uosto įplaukos kanalo iškasamas švarus smėlis (I užterštumo klasės pagal LAND 46A-2002) yra naudojamas priekrantės Melnragės Girulių ruože papildymui. Švaraus smėlio šalinimas nėra šio poveikio aplinkai vertinimo objektas ir PAV ataskaitoje yra svarstomos galimybės optimizuoti tik tokio grunto šalinimą, kuris negali būti naudojamas krantotvarkai ar kitiems naudingiems tikslams. 9
Atsižvelgus į aukščiau aprašytus esamų šalinimo vietų (III ir IV dampingo) trūkumus bei siekiant mažesnio grunto šalinimo poveikio jūrinei aplinkai ir ekonomiškai pagrįsto iškasto grunto tvarkymo darbų organizavimo, tikslinga optimizuoti grunto šalinimo vietas jūroje. Poveikio aplinkai vertinimo metu nagrinėjamos dvi naujos potencialios vietos grunto šalinimui, taip pat analizuojama esamos artimosios smėlio dampingo vietos optimizavimo galimybė, leidžianti jame šalinti ir moreninius gruntus (2 pav.). 2 pav. Nagrinėjamos iškasto grunto šalinimo alternatyvos 1 alternatyva naujos vietos parinkimas mišriam smėlingo ir dumblingo grunto (I, II ir III 1 užterštumo klasės pagal LAND 46A-2002 reikalavimus) bei moreninio grunto šalinimui Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse vakarinėje Klaipėdos uosto reido pusėje, beveik 16 km atstumu į vakarus nuo uosto vartų maždaug 42 metrų gylyje. Ši vieta galėtų būti nagrinėjama kaip alternatyva šiuo metu eksploatuojamam giliavandeniam dampingui, smėlio šalinimas galėtų būti toliau vykdomas veikiančiame IV dampinge. 1 III užterštumo klasės gruntą leidžiama šalinti jūroje už priekrantės zonos (giliau negu 20 m), jei papildomų tyrimų metu nustatytų teršiančių medžiagų koncentracija neviršija III užterštumo klasės ribinių verčių. 10
2 alternatyva naujos grunto šalinimo vietos parinkimas 1986 m. uždaryto dampingo rajono vietoje 3 km atstumu į ŠV nuo uosto vartų 18-20 m gylyje. Senojo dampingo uždarymas 1986 m. siejamas su Tarptautinės perkėlos statyba, kai pasikeitus dugno nuosėdų sudėčiai Klaipėdos sąsiauryje į jūra buvo pradėtos vežti ne tik smėlingos sąnašos, bet ir dideli kiekiai aleuritinių ir pelitinių dumblų, užterštų įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Į šiaurę nuo Klaipėdos vyraujant P-Š krypties nuosėdinės medžiagos pernašai iškilo reali grėsmė čia plytinčioms žuvų nerštavietėms, todėl dampingas buvo uždarytas (Gulbinskas, 2001). Dėl šiuo metu galiojančių aplinkosauginių reikalavimų ši vieta galėtų būti tinkama tik smėlingo (I užterštumo klasės pagal LAND 46A-2002 reikalavimus) ir ledyninės kilmės moreninio grunto šalinimui. 3 alternatyva artimojo smėlio dampingo (IV dampingo) naudojimo praplėtimas, leidžiant jame šalinti ne tik I ir II užterštumo klasių smėlingą gruntą bet ir ankstesniais geologiniais laikotarpiais susiformavusius morenos gruntus. Alternatyvios vietos grunto šalinimui yra parinktos atsižvelgiant į dabartinį bei planuojamą jūros naudojimą, aplinkos sąlygas, dugno geologinę-geomorfologinę sandarą, litodinamines sąlygas, ekosistemos ypatumus, Klaipėdos uoste iškasamo grunto sudėtį, siekiant kuo labiau sumažinti grunto sandėliavimo fizinį poveikį aplinkai. Parenkant vietas taip pat siekiama prisidėti prie ekonomiškai pagrįsto iškasto grunto tvarkymo darbų organizavimo: užtikrinti kuo įmanoma mažesnį šalinimo darbų kainą. Jei bus priimti teigiami sprendimai dėl grunto šalinimo leistinumo siūlomose vietose, jų ribos bei geografinė padėtis gali nežymiai keistis. Poveikio aplinkai vertinimo programos rengimo metu buvo siūloma dar viena vietos alternatyva: grunto šalinimą vykdyti Melnragės priekrantėje nuo šiaurinio molo į šiaurę formuojant naują sausumos teritoriją. Tačiau Klaipėdos m. savivaldybė pasiūlė šios alternatyvos toliau nesvarstyti ir jos buvo atsisakyta. 2. INFORMACIJA APIE NAGRINĖJAMAS GRUNTO ŠALINIMO VIETAS 2.1 GEOGRAFINĖ IR ADMINISTRACINĖ PADĖTIS Visos nagrinėjamos grunto šalinimo vietos yra Lietuvos teritoriniuose vandenyse išimtine teise priklausančiuose Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje nėra nustatyta Lietuvos teritorinių vandenų administracinė priklausomybė savivaldybėms. 11
3 pav. Nagrinėjamų iškasto grunto šalinimo vietų geografinė ir administracinė padėtis 2 ir 3 nagrinėjamos vietos yra Klaipėdos uosto administruojamoje akvatorijoje išoriniame reide, 1 vieta išsidėsčiusi vakarinėje Klaipėdos uosto reido pusėje (3 pav.). Pagal Lietuvos Respublikos Pajūrio juostos įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3091) teritorinių vandenų Baltijos jūros akvatorija iki 20 m gylio izobatos, priskiriama pajūrio juostai. Į šią teritoriją pakliūna 2 nagrinėjama alternatyva, tačiau grunto šalinimas Baltijos jūros akvatorijoje nėra priskirtas prie veiklų, kurioms taikomi apribojimai. 2.2 ESAMAS JŪROS RAJONO NAUDOJIMAS Naujų grunto šalinimo vietų parinkimas yra susijęs su kita jūros akvatorijoje jau vykdoma veikla. Žemiau pateikiama informacija apie esamą Lietuvos jūros akvatorijos naudojimą: uosto akvatorijos ribas; laivybos trasas; žvejybos barus; potencialias naudingų išteklių vietas; riboto naudojimo rajonus (kariškių naudojami pratybų poligonai, paskendę laivai, pavojingi objektai, kultūros paveldo vertybės); planuojamus vėjo elektrinių parkų plotus; konservacinės paskirties jūros plotus. 2.2.1 Laivyba, laivybos trasos Pagrindinės nuostatos dėl laivybos saugumo yra apibrėžtos Jungtinų Tautų 1982 m. Jūrų teisės konvencijoje (LR Seimas konvenciją ratifikavo 2003 m. rugsėjo 9 d.). Pagal šią konvenciją pakrantės valstybės nustato laivų eismo koridorius, eismo atskyrimo schemas ir kitas sąlygas, navigacinio saugumo, aplinkos apsaugos ir kt. sumetimais. Lietuvoje jūrų koridoriai, eismo atskyrimo schemos teritorinėje jūroje ir laivybos keliai nustatomi vadovaujantis LR Saugios laivybos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 75-2264, Nr. 85-2583). Pagal įstatymo 40 straipsnį vandens keliai ženklinami ir žymimi jūrlapiuose bei locmanų žemėlapiuose atlikus šių kelių hidrografinius ir kitus tyrimus. Esamų ir planuojamų laivybos trasų bei 12
laivų inkaraviečių situacinė schema parengta vadovaujantis Saugios laivybos administracijos 2004 metais išleistu jūrlapiu (4 pav.) 4 pav. Nagrinėjamos iškasto grunto šalinimo vietos laivybos koridorių ir inkaraviečių atžvilgiu. Viena iš pagrindinių laivybos trasų yra navigacinė linija į/iš Klaipėdos uosto. 2010 metais Klaipėdos uoste apsilankė 6948 laivai. Žymią dalį į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų sudaro nedideli žvejybos laivai, kiek mažiau tenka sausakrūviams, dar mažesnė dalis keltams bei tanklaiviams. Nagrinėjamos grunto šalinimo 2 ir 3 vietos patenka į Klaipėdos uosto išorinį reidą, o 1 vieta yra laivybos koridoriuje į/iš Klaipėdos uostą. Šioje vietoje grunto šalinimo darbai turi būti vykdomi griežtai laikantys LR Saugios laivybos įstatyme nurodytų reikalavimų saugios laivybos užtikrinimui. Viena iš pagrindinių sąlygų, parenkant naujus dampingo rajonus yra, kad grunto šalinimas neturėtų poveikio navigaciniam saugumui. Visose siūlomose vietose yra pakankami gyliai, kad dugne nesusidarytų laivybai trukdančios kliūtys. Vykdant grunto šalinimą, dampingo rajonuose turės būti numatyta reguliari gylių kontrolė. Naujos grunto šalinimo vietos turės būti suderintos su Saugios laivybos administracija ir tinkamai pažymėtos jūrlapiuose bei locmanų žemėlapiuose. 2.2.2 Žvejyba Žuvininkystės atžvilgiu svarbūs visi Lietuvos teritoriniai vandenys ir ypač priekrantės žvejybos zona, kurios riba išvesta 20 m izobata. Ši izobata apibrėžia labai nevienodo pločio priekrantės akvatoriją, suskirstytą į 29 žvejybos barus. Mažesniame kaip 20 metrų gylyje naudoti tralus, porinius traukiamuosius 13
tinklus ir kitus traluojančius žūklės įrankius yra draudžiama. Žvejojama tinklais, ūdomis ir strimėlinėmis gaudyklėmis. Čia neršia daugelis verslinių (strimelės, uotai ir kt.) bei neverslinių (tobiai, grundalai ir kt.) žuvų rūšių, atsigano daugelis jūrinių bei praeivių žuvų ir jų jauniklių, nerštinės migracijos pradžioje koncentruojasi praeivės žuvys, tame tarpe ir tos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. Siūloma nauja vieta smėlingo grunto šalinimui (2 alternatyva) yra išsidėsčiusi 17 žvejybos baro vakarinėje dalyje, o jos viršutinė dalis ribojasi su 18 žvejybos baro pietrytine dalimi, taigi šios vietos naudojimas galimai turės neigiamą poveikį žvejybos verslui. Pagal Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pateiktą informaciją (4 priedas) šiuo metu 17 žvejybos bare žvejoja R. Mišeikio individuali įmonė, M. Rumsko įmonė, L. Valiaus žvejybos įmonė, UAB Molo takas, o 18 žvejybos bare UAB Stintelė, G. Tydiko žvejybos įmonė, UAB Drevernos žuvis (dvi grandys) ir UAB Žvejo laimikis. Dėl grunto pylimo dalis žvejybinių įmonių plotų būtų prarasta. Žvejybos galimybės 17-ame ir 18-ame plotuose būtų apribotos ir nuostolius patirtų 8 žvejybinės įmonės. Šiuo metu eksploatuojamas smėlio dampingas išsidėstęs 1,5 km atstumu nuo 19 žvejybos baro (5 pav.). 5 pav. Nagrinėjamos grunto šalinimo vietos priekrantės žvejybos baru atžvilgiu. Siekiant sumažinti grunto šalinimo poveikį priekrantės žvejybos verslui dėl žvejybos plotų praradimo siūloma koreguoti nagrinėjamos alternatyvos išsidėstymą, užtikrinant dampingo ploto patekimą tik į 17-tą žvejybos barą (6 pav.) Tokiu būdu nuostolius patirtų 4 žvejybos įmonės, vykdančios veiklą 17-ajame žvejybos bare, tuo tarpu 18-ojo žvejybos baro įmonių interesai nebūtų paliesti. 14
6 pav. Siūloma 2 grunto šalinimo alternatyvos korekcija, siekiant sumažinti poveikį žvejybos verslui. Atviroje jūroje yra žvejojama traluojant ir statomaisiais tinklais. Naudojant tradicinius tralavimo įrenginius, tralavimui yra naudojamas aleuritu, smėliu arba žvirgždu padengtas, gana lygus jūros dugnas. Daugiausiai yra traluojama netoli dugno nuosėdų ir reljefo pobūdžio kaitos zonų, netgi įplaukiant į gargždu ir rieduliais padengtus dugno plotus. Iš tralinės žvejybos rajonų beveik iškrinta didžiulė dumblu padengta zona, kurioje priedugnio skurdumas be kitų priežasčių apspręstas deguonies deficitu, o taip pat tralavimui pavojingi rajonai. Tinklų statymo rajonai apima raižytą dugno reljefą turinčias akvatorijas, kurių dugnas padengtas reliktinėmis nuogulomis: rieduliais, žvirgždu, gargždu ir t.t. Tokios akvatorijos driekiasi visa šiaurine mūsų ekonominės zonos puse ant Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės ir Klaipėdos bankos. Populiarios tinklų statymo vietos yra skersai grunto kaitos zonų, netoli ryškių pakilumų bei pakopų. Žemiau pateikiamas žemėlapis, kuriame pavaizduotos analizuojamos grunto šalinimo vietos tralavimo trasų ir tralavimui pavojingų rajonų atžvilgiu (7 pav.). 15
7 pav. Nagrinėjamos grunto šalinimo vietos tralavimo trasų ir tralavimui pavojingų rajonų atžvilgiu. 1 alternatyvos vieta patenka į tralavimui pavojingą arealą. Šiuo metu naudojamas artimasis smėlio dampingas savo vakarine pakraštimi ribojasi su tralavimo rajono pietiniu pakraščiu. Nagrinėjamos grunto šalinimo vietos, esančios už priekrantės rajono ribų nėra reikšmingos verslinės žvejybos vykdymui. Tačiau šiose vietose intensyviai plėtojama rekreacinė-mėgėjiška menkių žūklė. Kaip rodo mėgėjiškos žūklės patirtis dabar naudojamame giliavandeniame (tolimajame) dampinge, grunto šalinimas daro teigiamą poveikį menkių gausumui. 2.2.3 Naudingų išteklių vietos Tarp svarbių išteklių Lietuvos teritorinėje jūroje reikėtų išskirti potencialias naftos struktūras, kurios aptinkamos nuo 2,5 km gylio pietinėje iki 1,3 km šiaurinėje Lietuvos akvatorijos dalyse. Bendri prognozuojami geologiniai naftos ištekliai jūroje skirtingų autorių duomenimis gali siekti iki 80 mln. tonų. Potencialios naftai struktūrinės gaudyklės yra kartografuotos pagal 1976-1985 Petrobaltic atliktų seisminių tyrimų duomenis. Perspektyvių naftai struktūrų plotas siekia nuo keleto iki kelių dešimčių kvadratinių kilometrų, tačiau nei viena iš nagrinėjamų grunto šalinimo vietų nepatenka į potencialių naftos struktūrų plotus (8 pav.). 16
8 pav. Nagrinėjamos grunto šalinimo vietos potencialių naftos struktūrų atžvilgiu. Lietuvos teritorinėje jūroje taip pat išskirtas perspektyvus smėlio kasimo rajonas, esantis tarp Preilos ir Juodkrantės iš kur smėlis yra kasamas Palangos paplūdimių pamaitinimui. Šis rajonas yra gerokai nutolęs nuo visų nagrinėjamų grunto šalinimo vietų. Kitų naudingų iškasenų išteklių nagrinėjamame jūros rajone nėra nustatyta. Atsižvelgiant į turimus duomenis apie esamų potencialių struktūrų išsidėstymą ir tai, kad Lietuvoje kol kas net nesvarstomos naftos gavybos darbų galimybės jūroje, galima teigti, kad planuojamos grunto šalinimo vietos neturės įtakos naftos darbams, jei jie ateityje būtų pradėti. 2.2.4 Jūroje esami/planuojami įrenginiai Šiuo metu nagrinėjamoje teritorijoje inžinerinių įrenginių nėra. Tačiau planuojant naujas grunto šalinimo vietas svarbu atkreipti dėmesį į numatomas vėjo elektrinių parkų statybas bei elektros jungties NordBalt tiesimą centrinėje akvatorijos dalyje nuo Klaipėdos per Kuršių neriją ir toliau link Švedijos IEZ (9 pav.). 17
9 pav. Planuojamų inžinerinių įrenginių išsidėstymas nagrinėjamų grunto šalinimo vietų atžvilgiu Nei viena iš analizuojamų alternatyvų nepatenka į planuojamų inžinerinių įrenginių vietas bei saugos zonas. 1 alternatyvos vieta nuo planuojamos NordBalt elektros linijos potencialios saugos zonos yra nutolusi apie 1 km. 2.2.5 Riboto naudojimo rajonai Lietuvos teritoriniuose vandenyse išskiriami šie riboto naudojimo rajonai: kariniai rajonai, naudojami šaudymo pratyboms; pavojingos zonos, turinčios ribojimus (buvę minų laukai) (10 pav.). 18
10 pav. Riboto naudojimo rajonai nagrinėjamų grunto šalinimo vietų atžvilgiu. Karinių rajonų ribos yra nustatytos LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-353. Pagal egzistuojantį reglamentą šie rajonai yra atviri laivybai, tačiau visos veiklos vykdomos šiose zonose turi būti suderintos su Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija ir Saugios laivybos administracija. Šiuo metu eksploatuojamas giliavandenis dampingas pietvakarine dalimi patenka į kariškių veiklos poligoną, kitos nagrinėjamos alternatyvos į karinius rajonus nepatenka. Potencialiai pavojingi buvę minų laukai užima nemažą dalį Lietuvos IEZ. 2 ir 3 nagrinėjamos grunto šalinimo alternatyvos patenka į potencialiai pavojingą rajoną, išsidėsčiusį į šiaurę nuo Klaipėdos uosto vartų. Pagal Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų pateiktą informaciją per vykdytas minų paieškos ir nukenksminimo operacijas šie rajonai buvo išvalyti iki 60%. Išminavimo operacijų metu minėtuose rajonuose karinės amunicijos aptikta nebuvo, tačiau yra nedidelė galimybė, jog nesusprogusi amunicija gali būti po gruntu ir neaptikta išminavimo operacijos metu. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė siūlymus išnagrinėti galimo amunicijos sprogimo po grunto išpylimo poveikį aplinkos komponentams, įskaitant ir socialinę aplinką (raštas 2012-04-18 Nr. (4.36)-R2-1434), reikėtų pabrėžti, kad pasaulinėje praktikoje dar nebuvo užfiksuota karinės amunicijos sprogimo atvejų dėl grunto pylimo jūroje. Bet kokio sprogmenų tipo sprogimo rizika susijusi su stipriu tiesioginiu kontaktu tarp sprogmens ir konkretaus objekto, galinčio sukelti sprogmens deformaciją ir tolesnį sprogimą. Viršutinis dugno nuosėdų sluoksnis, po kuriuo gali būti neaptikta karinė amunicija, pakankamai gerai ją apsaugo nuo bet kokio tiesioginio kontakto. Grunto šalinimo atveju nuosėdų sluoksnis taptų dar storesnis, taigi galimo 19
amunicijos sprogimo rizika būtų sumažinta iki minimumo. Todėl galimo amunicijos sprogimo po grunto išpylimo poveikis aplinkos komponentams nenagrinėtinas. 2.3 ARTIMIAUSIOS SAUGOMOS TERITORIJOS Nagrinėjamos grunto šalinimo vietos į saugomas bei NATURA 2000 teritorijas nepatenka (11 pav.). Artimiausios Europos Bendrijos svarbos (NATURA 2000) teritorijos, įskaitant ir šalies saugomas teritorijas (ar jų dalis) yra: 1. Baltijos jūros talasologinis draustinis: atstumas nuo 2 planuojamos grunto šalinimo vietos 1,6 km; nuo esamo artimojo dampingo (3 alternatyva) 1,4 km; 2. Baltijos jūros priekrantė: atstumas nuo 2 planuojamos grunto šalinimo vietos 1,6 km; nuo esamo artimojo dampingo (3 alternatyva) 1,3 km; 3. Pajūrio regioninis parkas: atstumas nuo 2 planuojamos grunto šalinimo vietos 1,6 km; 4. Kuršių Nerijos nacionalinis parkas: atstumas nuo 2 planuojamos grunto šalinimo vietos 2,7 km 11 pav. Saugomos ir NATURA 2000 teritorijos nagrinėjamų grunto šalinimo vietų atžvilgiu. Įgyvendinant strateginius Lietuvos tikslus, susijusius su saugomų teritorijų plėtra yra vykdomi moksliniai tiriamieji darbai, siekiant pasiūlyti naujas vietas saugomų teritorijų steigimui Lietuvos teritoriniuose vandenyse: 1) LIFE 05 NAT/LV/000100 (2005-2009) Jūrinės saugomos teritorijos Rytinėje Baltijos jūroje (BALTIC MPA's). 20
Iniciatyvos įgyvendinimo metu, vadovaujantis atliktų saugomų jūrinių rūšių tyrimų rezultatais buvo pateikti siūlymai dėl jūrinių teritorijų ribų pakeitimo bei galimai naujų teritorijų steigimo. Atsižvelgus į svarbiausios rifų buveinės, atviro kranto akmenuoto dugno su F. lumbricalis paplitimą buvo pasiūlyta praplėsti buveinių apsaugai svarbią teritoriją Baltijos jūros priekrantę, perkeliant jos ribą 2,3 km į šiaurę, taip pat įsteigti naują jūrinę saugomą teritoriją ties Kuršių Nerija, kuri rytiniu pakraščiu ribotųsi su vakarine Kuršiu nerijos Nacionalinio Parko riba (12 pav.). Nagrinėjamos grunto šalinimo vietos į šias saugomas teritorijas nepatenka. 12 pav. LIFE projekto siūlomos saugomos teritorijos nagrinėjamų grunto šalinimo vietų atžvilgiu. 21
2.4. ISTORINĖS, KULTŪRINĖS AR ARCHEOLOGINĖS VERTYBĖS Lietuvos teritorinėje jūroje yra nuskendusių laivų vietų, kurios yra įregistruotos Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registre (http://kvr.kpd.lt/heritage/). Dauguma nuskendusių laivų yra saugoma Lietuvos valstybės moksliniam pažinimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Nr. IX-2452, 2004-09-28, Žin., 2004, Nr. 153-5571) 17 straipsniu tokio tipo objektuose draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, galinčius sukelti grunto deformaciją ir vibraciją sausumoje ar po vandeniu. Apibendrinta informacija apie siūlomų grunto šalinimo vietų išsidėstymą nuskendusių laivų atžvilgiu bei rekomenduojamas poveikio mažinimo priemones yra pateikiama PAV ataskaitos 4.8 skyriuje Kultūros paveldas 2.5 INFORMACIJA APIE NAGRINĖJAMŲ VIETŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTUS Šiuo metu Lietuvos Baltijos jūros teritoriniams vandenims teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti. Teritorijų planavimo dokumentai yra parengti pakrantės savivaldybių teritorijoms bei saugomoms teritorijoms. Klaipėdos miesto bendrojo plano socialinės aplinkos dalies sprendiniuose numatyta plėtoti turizmo ir poilsio infrastruktūrą ir 8.5.14 planuoti pramogų salą su laivų prieplauka pajūryje prie Antrosios Melnragės su pramogų centru prieškopyje. Vieta apima II Melnragės priekrantės dalį iki 5 metrų gylio ir į nagrinėjamą 2 grunto šalinimo vietos alternatyvą nepatenka (13 pav.). 13 pav. Klaipėdos miesto bendrajame plane numatytos pramogų salos išsidėstymas 2 alternatyvios grunto šalinimo vietos atžvilgiu. 22
Rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą taip pat buvo analizuojamas siūlomų šalinimo vietų atitikimas parengtiems saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane (LR aplinkos ministro 2005 m. birželio mėn. 2 d. įsakymas Nr. D1-282) bei Kuršių nerijos gamtotvarkos plane (LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. D1-32) gamtotvarkos veiksmai planuojami tik sausumos dalyje. Baltijos jūros talasologinis draustinis, apimantis jūros akvatorijos dalį iki 20 izobatos, numato apribojimus veikloms, galinčioms pakenkti dugno buveinėms. Siūlomos grunto šalinimo vietų alternatyvos nepatenka į draustinio ribas. 3. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS CHARAKTERISTIKA 3.1 TEISINIS REGLAMENTAVIMAS Grunto šalinimą jūroje Lietuvoje reglamentuoja normatyvinis dokumentas LAND 46A-2002 Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklės, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 77 2002 m. vasario 26 d. 2011 m. balandžio 5 d. buvo patvirtinta nauja šių taisyklių redakcija. Pagal šias taisykles I užterštumo klasės smėlingus gruntus leidžiama šalinti jūros priekrantės zonoje iki 20 metrų gylio ir už jos ribų iš anksto numatytose vietose, mažai užterštus gruntus (II užterštumo klasė) leidžiama šalinti jūroje už priekrantės zonos (giliau negu 20 m) iš anksto numatytose vietose. III užterštumo klasės gruntą šalinti jūroje už priekrantės zonos galima tik išimtinais atvejais, jei papildomų tyrimų metu nustatytų teršiančių medžiagų koncentracija neviršija minėtos užterštumo klasės ribinių verčių. 3.2 GRUNTO ŠALINIMO JŪROJE VARIANTAI Neužterštų arba silpnai užterštų gruntų atviras šalinimas jūroje iki šiol išlieka praktiškiausiu tvarkymo būdu, nors vis plačiau yra taikomas naujų teritorijų formavimui. Apie 36 % visų pasaulio uostų iškasamų gruntų yra šalinama priekrantėje nuo 6 iki 20 km atstumu nuo uostų 10-15 m gyliuose, apie 23% gruntų šalinama atviroje jūroje koncentruotuose sąvartynuose (PIANC, 1992). Pasaulinėje praktikoje yra žinoma daug būdų medžiagos laidojimui jūroje: atvirasis dampingas; koncentruotas dampingas; išsklaidytas dampingas; sąvartynas, atitvertas nuo aplinkos povandeninėmis dambomis, kuriame gruntas gali būti paliktas atviras arba iš viršaus pridengtas švaria medžiaga; grunto laidojimas į natūralius povandeninius duburius arba dirbtinai suformuotas duobes; dirbtinių salų formavimas ir kt. (PIANC, 1992). Šalinant Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastą gruntą iki šio buvo taikomas atviras šalinimas, organizuojant išsklaidytą arba koncentruotą dampingą. Planuojant naujas dampingo vietas ir optimizuojant gruntų šalinimą esamose, yra siekiama mažiausio poveikio jūros ekosistemai, reguliuojant grunto įterpimą į sedimentacinę aplinką taip, kad jis arba liktų šalinimo vietoje, arba būtų išneštas ir pasiskirstytų tam tikrame prognozuojamame jūros dugno plote. Tai pasiekti galima diferencijuojant skirtingos litologinės sudėties gruntų šalinimą pagal dampingo vietos litodinamines sąlygas. Nagrinėjant naujų grunto šalinimo vietų alternatyvas Lietuvos teritoriniuose vandenyse siūlomi tokie dampingo variantai: 1 alternatyva siūlomas mišraus tipo šalinimas: koncentruotas (morena) ir išsklaidytas (aleuritinis smėlis, molingas smėlis, dumblas). Čia šalinami moreniniai gruntai liktų šalinimo vietoje, o labai smulkios aleuritinės ir dumblingos nuosėdos būtų išnešamos į giliavandenę aleuritinės-pelitinės medžiagos akumuliacijos zoną Gdansko įdaubos šlaite. Tokiu būdu būtų atkurtas natūralus nuosėdinės medžiagos migracijos kelias iš Kuršių marių į Gdansko įdaubą, kuris dabar yra pertrauktas išgilintoje Klaipėdos uosto akvatorijoje vykstančios akumuliacijos. 2 alternatyva taikomas mišraus tipo šalinimas: koncentruotas (morenos) ir išsklaidytas (smulkus smėlis). Ši vieta turi gerą litodinaminį ryšį su kranto zona. Taigi čia šalinamas smulkus smėlis galėtų būti svarbiu nuosėdinės medžiagos šaltiniu papildymui smėlingų krantų, esančių į šiaurę nuo Klaipėdos uosto molų, kur šiuo metu jaučiamas nešmenų deficitas. Tuo tarpu moreniniai gruntai kaip ir 1 alternatyvos atveju liktų šalinimo vietoje. 23
3 alternatyva - taikomas koncentruotas smėlio ir morenos šalinimas. Ši vieta yra atskirta nuo priekrantės zonos Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės Girulių gūbrio ir neturi su ja litodinaminio ryšio. Čia pašalintas smėlio morenos gruntas formuotų teigiamą reljefo formą, panašią į gūbrio tęsinį. 3.3 GRUNTO ŠALINIMO Į JŪRĄ TECHNOLOGINIAI PROCESAI Technologiniai procesai apima grunto kasimo darbus, atliekant Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo ir valymo darbus, grunto pakrovimą į gruntovežius (šalandas), grunto transportavimą ir šalinimą tam skirtoje akvatorijoje. Ankstesniais geologiniais periodais susiformavę priemolio ir priesmėlio gruntai bus kasami daugiakauše žemkase, o atliekant valymo darbus - savaeige žemsiurbe, pakraunant gruntą į gruntovežius (šalandas), kurie gabens iškastą gruntą į šalinimo vietas. Gruntas bus šalinamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotame leidime nurodytoje jūros akvatorijoje. Darbai turi būti vykdomi taip, kad gruntas akvatorijoje pasiskirstytų tolygiai. Apkrova šalinamu gruntu negali viršyti 10000 m 3 /ha. 3.4 GRUNTO ŠALINIMO POVEIKIO APLINKAI SVARBIAUSI ASPEKTAI Grunto šalinimas pirmiausiai susijęs su fiziniu poveikiu jūrinei aplinkai, pasireiškiančiu jūros dugno užklojimu ir teigiamų reljefo formų formavimusi. Nugrimzdęs grunto sluoksnis gali sukelti bentosinių organizmų dusimą. Šalinant dumblingą gruntą vandens storymėje formuojasi lokalus drumstumo debesis, vandenyje padidėja suspenduotų dalelių koncentracijos. Dėl šių priežasčių gali pablogėti priimančiosios sistemos deguonies režimas. Tai pat gali būti apsunkinta žuvų migracija, susidaryti papildomos kliūtys žvejybai. Esant neprognozuojamai grunto sklaidai, molio ir aleurito dalelių migracija ir kaupimasis gali pabloginti žuvų nerštaviečių bei rekreacinių zonų būklę. Šios problemos tampa dar aktualesnės, kai šalinamas pavojingomis medžiagomis užterštas gruntas (Gulbinskas, 2001). Parenkant naujas vietas grunto šalinimui atsižvelgta į svarbiausius aspektus, kurie yra nurodyti Helsinkio komisijos parengtose gairėse (HELCOM, 2007). Vertinant grunto šalinimo poveikį jūrinei aplinkai, būtina informacija apie jūros dugno ir vandens storymės fizines, chemines ir biologines savybes, esamą jūros rajono naudojimą. Siekiant kuo tiksliau numatyti poveikio mastą naudojami nuosėdinės medžiagos pernašos bei hidrodinaminiai modeliai. Be to atsižvelgiama į laidojamo grunto sudėtį. 3.5 TERITORIJŲ, KURIOS GALI BŪTI REIKŠMINGAI PAVEIKTOS, VERTINIMAS Planuojant grunto šalinimo vietas ir siekiant nustatyti jų galimą poveikį jūrinei aplinkai bei jos komponentams, svarbu žinoti smulkiadispersinės nuosėdinės medžiagos ir kenksmingų cheminių medžiagų, išsiskiriančių šalinant gruntą, sklaidos greitį ir kryptį bei koncentraciją jūrinėje aplinkoje. Tik turint sklaidos prognozę gali būti nustatytas grunto šalinimo poveikio rajonas. Parenkant naujas vietas grunto šalinimui ir optimizuojant esamas, buvo siekiama išvengti neigiamo poveikio saugomoms teritorijoms, žuvų nerštavietėms, rekreacinėms zonoms, intensyvios žvejybos rajonams. Šio tikslu buvo modeliuojama dumblo ir kenksmingų medžiagų sklaida esant konkrečioms hidrologinėms ir hidrofizinėms sąlygoms. Nustatant kenksmingų medžiagų ir dumblo sklaidą iš šalinimo vietų įvairiomis gamtinėmis sąlygomis, taikyta Danijos hidraulikos instituto sukurta dvimačių skaitmeninių modelių sistema MIKE 21. Modeliavimui buvo naudojami šie sistemos moduliai: bangų sklaidos (NSW), hidrodinamikos (HD), advekcijos dispersijos (AD) ir dumblo pernašos (MT). Sklaidos modeliavimo rezultatai detaliai aprašyti 4.7 skyriuje Visuomenės sveikata, tačiau ten pat analizuojamas sklaidos poveikis ir kitiems aplinkos komponentams. 24
4. GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS IR POVEIKĮ APLINKAI MAŽINANČIOS PRIEMONĖS 4.1. APLINKOS ORAS Nuo meteorologinių sąlygų labai priklauso jūros hidrodinaminė aplinka. Meteorologinės sąlygos taip pat yra svarbios gilinimo ir grunto šalinimo darbų organizavimui. Esant ekstremalioms orų sąlygoms grunto šalinimo darbai jūroje gali būti ribojami. Naujų grunto šalinimo vietų parinkimas tiesioginio neigiamo poveikio aplinkos oro kokybei neturės, nes oro tarša yra susijusi tik su laivais transportuojančiais gruntą. Taigi dampingo vietos eksploatacijos metu galima aplinkos oro tarša iš mobilių taršos šaltinių, savaeigių žemsiurbių ir baržų. 4.1.1. Meteorologinės sąlygos Klaipėdos miesto ir pajūrio meteorologinės sąlygos yra stebimos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos kranto meteorologijos stotyje (Klaipėdos klimatas, 1997). Oro temperatūra Vidutinė daugiametė oro temperatūra Lietuvos pajūryje siekia +7 ºC, šilčiausias mėnuo liepa (vidutinė temperatūra yra +16.0 16.6ºC), šalčiausias vasaris (-3,2ºC). Šaltojo sezono trukmė, kai oro temperatūra žemesnė nei 0 C maždaug 75 dienos. Žiemos pajūryje šiltesnės negu vidutiniškai Lietuvoje, tačiau oro temperatūra gali nukristi net iki - 38 C, nors vidutinė sausio-vasario mėnesių temperatūra yra - 3,1 C (Bukantis ir kt., 1998). Metinė vidutinės temperatūros svyravimo amplitudė 19,5ºC. Vėjas Pajūryje dažniausi vakarų rumbų, t.y. ŠV-V-PR vėjai. Vidutinis vėjo greitis siekia 5 m/s. Vyraujanti vėjo kryptis keičiasi kelis kartus per metus. Žiemą ir rudenį dažniausiai pučia pietryčių vėjas, pavasarį ir vasarą vakarų vėjai. Jūros pakrantėje dažni du kartus per parą keičiantys kryptį vėjai, vadinami brizais. Jie paprastai susidaro balandžio rugpjūčio mėnesiais. 4.1.1 lentelė. 1996-2000 metų stipriausias vėjas (kryptis, greitis (m/s) gūsiai (m/s)) Mėnuo/ metai 1996 1997 1998 1999 2000 Sausis RPR 8-13 ŠV 14 20 ŠV 14-20 PV 16-25 PPV 18 24 Vasaris PV 10-18 PV 18 25 PV 13-20 V 18-28 PV 15 22 Kovas R, ŠV 7-11 V 16 25 ŠV 13-20 P 11-18 PV 20 28 Balandis ŠV 8-14 ŠV 14 20 R 9-15 P 12-20 R 13 19 Gegužė PV 10-17 PV 9 15 ŠV 9-14 V 9-16 ŠV 12 18 Birželis PV 11-17 PV 9 14 P 11-18 PR 7-11 PV 14 20 Liepa P 10-18 PV 9 14 VPV 8-14 PV 7-13 P 15 24 Rugpjūtis RPR 7-14 ŠV 8 13 ŠV, V 10-16 PR 12-19 PPV 9 17 Rugsėjis PR 9-19 V 14 22 V 8-13 PV 8-14 ŠV 11 18 25
Spalis ŠV 10-16 VŠV 14 21 VŠV 14-24 VŠV 13-21 PV 14 20 Lapkritis PPV 13-22 VPV 11 18 V 13-21 P 12-20 RPR 12 18 Gruodis P, VŠV 14-21 VPV 9 16 PV 14-25 V 25-38 PPV 11-18 Tarp stiprių vėjų, kurių greitis > 15 m/s bei štorminių (> 20 m/s) ryškiai išsiskiria P-V sektoriaus vėjai: PV krypties vėjai sudaro 23,8%, V 14,9%, PPV 11,2%, P ir PVP po 10,8 %. Lietuvos pajūryje daugiamečiai vidutiniai vėjo greičiai metų bėgyje keičiasi tarp 3 (R kryptis) ir 7,1 (V kryptis) m/s. Didžiausiu vidutiniu vėjo greičiu 9,3 m/s ir V rumbu išsiskiria lapkričio mėnuo. Virš 8 m/s, PV bei ŠV krypties vėjo vidutinis greitis būna spalio-gruodžio mėnesiais. Pagal kryptį dažniausiai kartojasi vakarų vėjai, kurių trukmė liepos-rugsėjo mėnesiais svyruoja tarp 22-23 % viso laiko trukmės (4.1.2 lent.). 4.1.2 lentelė. Vėjo krypčių pasikartojimas (%) Klaipėdoje 1961-1999 m. Mėnesiai Vėjo kryptys Š ŠR R PR P PV V ŠV 01 7 8 16 26 9 12 14 8 02 8 9 17 26 10 9 12 9 03 7 9 16 23 11 13 13 8 04 12 11 13 14 11 13 11 15 05 14 12 14 11 9 11 11 18 06 14 9 10 8 8 14 16 21 07 10 7 8 7 6 17 23 22 08 10 10 10 10 7 14 22 17 09 9 8 10 15 8 13 23 14 10 7 7 11 24 8 13 19 11 11 7 7 10 24 10 14 17 11 12 7 8 12 23 10 13 17 10 Metinis 9 9 12 18 9 13 16 14 Kadangi šios vėjo kryptys dažniausios vasarą, didesniais greičiais bei bangavimais neišsiskiria. Rudens žiemos sezono metu ŠV-V-PV kryptys, turinčios didžiausią įtaką bangavimams, kinta tarp 13-18 % (Klimato žinynas, 1996). Maksimalus vėjo greitis, kuris siekė ne mažiau 24 m/s, 1961-1990 m. laikotarpiu praūžusių audrų metu P-PV krypties buvo 7 kartus, V krypties 3 kartus, Š-ŠV krypties taip pat 7 kartus. Maksimalus užfiksuotas greitis 40 m/s buvo PV krypties 1967 10 18. Dažniausiai stiprių štormų metu vėjo kryptis keičiasi tarp PV ir ŠV rumbų. Krituliai Daugiamečių stebėjimų duomenimis Klaipėdos regione vidutiniškai per metus iškrenta 735 mm kritulių. Lietingiausi yra rudens mėnesiai. 1961 1990 m. kasmet vidutiniškai buvo 221 diena su krituliais. Didžiausias paros kritulių kiekis Klaipėdoje siekė 73,9 mm (1988 liepos mėn.) bei 70,4 mm (1999 rugpjūčio mėn.). Vidutinė kritulių trukmė per mėnesį sudaro 43,5 val. vasarą ir 144 val. žiemą. Sniego danga 1961-1990 m. Pajūrio regione per metus vidutiniškai buvo 68 dienos su sniego danga. Šis skaičius gali kisti nuo 11 iki 127 dienų per metus. Daugiausia dienų su sniego danga būna sausio vasario mėnesiais. Vidutiniškai sniego dangos storis sausio-vasario mėn. siekia 7 cm. Tačiau 1996 m. užfiksuotas sniego dangos storis buvo 36 cm. Rūkai (matomumas) 26
Per metus vidutiniškai pajūryje būna 48 dienos su rūkais. Dažniausi rūkai pavasario mėnesiais (kovasgegužė) - 6-7 dienos per mėnesį, rečiausiai rugpjūčio mėnesį 1-2 dienas. Vidutiniškai per metus Klaipėdoje rūkai tvyro 283,5 val. Paprastai rūkai būna trumpi (2-6 val.). Ilgai trunkantys (2-4 paras) rūkai susidaro pavasarį. Pūgos Vidutiniškai per metus būna 13 dienų su pūgomis. Dažniausiai pūgos pasitaiko sausio-vasario mėn. Vidutiniškai per metus pūgos siautėja 73 valandas. Jas dažniausiai sukelia pietų ir pietryčių vėjai. Pūgos, kurios trunka ilgiau nei 12 val., o vėjas viršija 15 m/s greitį, pasitaiko 1-2 kartus per metus. 4.1.2 Aplinkos oro kokybė Foninė aplinkos oro tarša Aplinkos oro kokybę jūros akvatorijoje daugiausiai įtakojama laivybos intensyvumu. Didžiausią įtaką turi laivų vidaus degimo variklių išmetami azoto oksidai (NO x ) ir sieros oksidai (SO x ), taip pat ir anglies dvideginis (CO 2 ), įtakojantis klimato kaitos procesus (HELCOM, 2010). NO x daugiausiai išmetami iš dyzelinių variklių, savo ruožtu SO x emisijos susidaro naudojant jūrinį laivų kurą (mazutą) ir tiesiogiai priklauso nuo sieros kiekio kure (HELCOM, 2010). NO x emisijos iš laivų Baltijos jūroje 2008 metais sudarė 393 000 tonų ir prilygo Suomijos ir Švedijos sausumos šaltinių NO x emisijoms (4.1.1 pav., Jalkanen & Stipa 2009). 4.1.1 pav. Metinės NO x, SO x (kilotonomis) ir CO 2 (megatonomis) emisijos iš laivybos Baltijos jūroje, 2006-2008. Šaltinis : Finnish Meteorological Institute (Helcom, 2010). Analizuojamoje jūros akvatorijos dalyje aplinkos oro monitoringo stebėjimai nėra vykdomi, todėl duomenys apie foninę oro taršą planuojamose iškasto grunto šalinimo vietose nepateikiami. 4.1.3 Aplinkos oro teršalai, išmetami iš mobilių taršos šaltinių, transportuojant iškastą gruntą Aplinkos oro teršalų emisijos iš laivų vidaus degimo variklių priklauso nuo laivo tipo, tonažo, variklių tipo, galios, apkrovimo ir darbo režimo bei deginamo kuro rūšies. Susidarantys ir išmetami į aplinkos orą teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, kietos dalelės ir lakūs organiniai junginiai. 27
Teršalų emisijų kiekius iš laivų vidaus degimo variklių riboja MARPOL VI priedo reikalavimai (Regulation for the prevention of Air Pollution from Ships. Annex VI to International Convention MARPOL 73/78/IMO. London, 1997). Taip pat laivų emisijoms yra taikomi JAV aplinkos apsaugos agentūros EPA (Environmental Protection Agency) nustatyti standartai (4.1.3 lentelė). 4.1.3. lentelė. Laivų variklių emisijų standartai (Air emmision from Marine Vessels. Report of Joint Standing Committee on Natural Resources. Maine department of Environemntal Protection Bureau of Air Quality. 2005) Standartas Laivo variklio tipas Emisijos (g/kw per valandą) Gamybos metai Kategorija Tūris Galia (kw) Greitis, rpm NOx NOx ir THC** PM CO MARPOL >130 kw N<130 17,0 - - - 2005-05- 19* 130<N<2000 45,0 x N - 0,20 N>2000 9,8 EPA Tier 1 1, 2, 3 >2,5 >37 N<130 17,0 - - - 2004-2006 130<N<2000 45,0 x N - 0,20 N>2000 9,8 EPA Tier 2 1 <0,9 Bet kokia - - 7,5 0,40 5,0 2007 0,9-1,2 Bet kokia 7,2 0,30 5,0 2007 1,2-2,5 Bet kokia 7,2 0,20 5,0 2007 2,5-5,0 Bet kokia 7,2 0,20 5,0 2007 2 5,0-15,0 15,0-20,0 15,0-20,0 20,0-25,0 25,0-30,0 Bet kokia - - 7,8 0,27 5,0 2007 <3300 8,7 0,50 5,0 2007 >3300 9,8 0,50 5,0 2007 Bet kokia 9,8 0,50 5,0 2007 Bet kokia 11,0 0,50 5,0 2007 * MARPOL VI įsigaliojo nuo 2005-05-19 ir yra taikomas laivų, pastatytų po 2000-01-01, varikliams ** Total hidrocarbons suminiai angliavandeniliai 28
Vadovaujantis LR AM įsakymu 2005-04-27 Nr. D1-221 patvirtintu Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašu vidaus vandenų laivų vidaus degimo variklių išmetamų anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai neturi viršyti 4.1.4 lentelėje nurodytų verčių. 4.1.4 lentelė. Išmetamų monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių ribinės vertės. Naudingoji variklio galia (P), kw CO, g/kg Wh CH, g/kg Wh NOx, g/kg Wh KD g/kg Wh 130 P 560 3,5 1,0 6,0 0,2 Pagal apibendrintus atskirų variklių, apkrovimo ir variklių tipų, naudojamų pasauliniame laivyne (pagal Lloyds Marine Intelligence Unit (LMIU) duomenų bazę) duomenis (Entec 2005) yra nustatyti vidutiniai visų laivo energetinių sistemų išmetamų į orą teršalų emisijos faktoriai (lentelėje 4.1.5 lentelė). 4.1.5 lentelė. Emisijos faktoriai, laivų pagrindiniams ir pagalbiniams varikliams, naudojantiems laivų dyzeliną arba mazutą, (Entec 2005) SO 2, g/kg Wh CH, g/kg Wh NOx, g/kg Wh KD, g/kg Wh Emisijos faktoriai 11,0 0,55 15,0 1,2 Grunto kasimo laivams taip pat yra nustatyti energetinių sistemų išmetamų teršalų emisijų faktoriai (Entec, 2002). 4.1.6 lentelė. Grunto kasimo (B33 Dredging) laivai (Entec, 2002) Operacija NOx SO2 CO2 HC PM Sfc** NOx SO2 CO2 HC PM g/kwh Kg/t kuro Eiga jūroje 14,1 11,4 674 0,5 0,84* 212 67 54 3179 2,3 - Eiga uoste (įskaitant prastovas, pakrovimą/iškrovimą) 11,9 12,4 736 1,2 2,0 232 51 54 3179 5,1 8,4 Manevrai 11,4 12,5 741 1,4 2,4 233 49 54 3179 6,2 10,1 * Entec, 2005a ** - scf - sąlyginis kuro sunaudojimas (anglų k. - specific fuel consumption) Šie išvestiniai dydžiai yra apytiksliai ir atspindi vidutines pasaulio laivyne grunto kasimui naudojamų laivų energetinių sistemų oro taršos emisijų faktorių reikšmes. Atliekant grunto šalinimo jūroje darbus vienu metu akvatorijoje dirbs vienas laivas. Į aplinkos orą iš laivo energetinių sistemų išmetamų teršalų kiekiui įtakos turi ne tik laivo variklių ir kuro parametrai, bet ir reikalingas nuplaukti atstumas iki grunto šalinimo vietos. Atstumas nuo Klaipėdos uosto vartų iki svarstomų grunto šalinimo vietų yra: 0 alternatyva (esamas giliavandenis dampingas) 18.7 km; 29
1 alternatyva 15.6 km; 2 alternatyva 3.1 km; 3 alternatyva 9.3 km. Iš laivo energetinių sistemų išmetamų teršalų kiekiai apskaičiuoti įvertinant šiuos atstumus. Išmetamų teršalų kiekių skaičiavimai atlikti remiantis Entec UK Limited pateikiama skaičiavimo metodika (Entec UK Limited, 2005a.) Kur: D laivo nuplauktas atstumas, V vidutinis laivo greitis, ME instaliuota pagrindinių variklių galia, LFME pagrindinių variklių vidutinis apkrovimo faktorius, AE instaliuota pagalbinių variklių galia, LFAE pagalbinių variklių vidutinis apkrovimo faktorius, EF at sea vidutinis emisijos faktorius. Vertinant teršalų emisijas iš laivų panaudoti laivo parametrai analogiški gilinimo laivo KETO, atlikusio gilinimo darbus Klaipėdos uoste, parametrams: Pagrindiniai laivo varikliai - 2x560 kw, Pagalbiniai varikliai 160 kw, Maksimalus greitis 10,0 mazgų. Laivo nuplauktas atstumas apskaičiuojamas priimant, kad laivo tūris 2450 m 3. Planuojamas iškasti grunto kiekis iki 1 mln. m 3. Tokiu atveju kiekvienos grunto šalinimo vietos alternatyvos atveju reikės nuplaukti atstumą per metus (D, km): Dampingo vietos alternatyvos 0 1 2 3 atstumas iki vietos, km 18,7 15,6 3,1 9,3 Iš viso reikės nuplaukti, km/metus 15265 12734 2530 7591 Pagal aukščiau išvardintus paremtus apskaičiuotos vidutinės metinės teršalų emisijos pateikiamos 4.1.7 lentelėje. 30
4.1.7 lentelė. Apskaičiuotos teršalų emisijos Apskaičiuotos emisijos, t/metus NOx SO 2 CO 2 HC PM sfc 0 alternatyva 12,70 10,27 607,04 0,45 0,76 190,94 1 alternatyva 10,59 8,57 506,41 0,38 0,63 159,29 2 alternatyva 2,11 1,70 100,63 0,07 0,13 31,65 3 alternatyva 6,32 5,11 301,90 0,22 0,38 94,96 Visos nagrinėjamos alternatyvios vietos yra arčiau kranto nei šiuo metu intensyviausiai eksploatuojama giliavandenio dampingo vieta. Mažesnis atstumas nuo kranto lems mažesnį kuro suvartojimą bei mažesnę aplinkos oro taršą kuro degimo produktais, taigi prioritetas turi būti teikiamas arčiau kranto esančioms alternatyvoms. Grunto šalinimo darbai numatomi vykdyti atviroje jūroje, pakankamai toli nuo kranto ir gyvenamos ar visuomeninės aplinkos, kur yra palankios teršalų sklaidos sąlygos, todėl išmetami teršalai bus lengvai išsklaidomi ir poveikio krante esančiai gyvenamai aplinkai neturės. 4.1.4 Poveikio aplinkos orui mažinimo priemonės Gruntą gabenantys laivai turi atitikti tarptautinių organizacijų (MARPOL) reikalavimus. Poveikio aplinkos orui mažinimo priemonės analizuojamose alternatyviose grunto šalinimo vietose nėra reikalingos ir nenumatomos. 4.2. VANDUO 4.2.1 Hidrologinis ir hidrodinaminis režimas Baltijos priekrantės hidrodinaminis režimas yra svarbus nustatant bet kurių medžiagų sklaidą iš grunto šalinimo rajonų. Bendra hidrologinė situacija Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje yra būdinga bendrai PR Baltijos situacijai, tačiau komplikuota ištekančio Kuršių marių vandens. Vandens temperatūra Lietuvos teritoriniai vandenys yra pietrytinėje Baltijos jūros dalyje. Didžiausi vandens temperatūros pokyčiai čia stebimi rytų-vakarų kryptimi. Vidutinė daugiametė jūros vandens temperatūra Lietuvos pajūryje +8,4 ºC. Žiema paviršinio vandens sluoksnio temperatūra pietrytinėje Baltijoje kyla nuo kranto link jūros vidurio, svyruodama nuo 0,9 ºC priekrantėje iki 2,7 ºC giliavandenėje jūros dalyje. Vasaros metu sėklesni priekrantės vandenys greičiau įkaista, todėl vandens temperatūra dažniausiai žemėja nuo priekrantės link atviros jūros rajonų. Ilgiau papūtus rytų krypties vėjams, įšilę priekrantės vandenys gali būti nunešami toliau į jūrą, o į jų vietą pakyla šaltesni gilesnių jūros sluoksnių vandenys. Šiltuoju metų laiku vandens temperatūra paviršiniuose jūros sluoksniuose siekia 17-19 ºC, o pakrantėje dažnai viršija ir 25 ºC. Ledo danga Ledo danga jūros pakrantėje susidaro tik šaltomis ir labai šaltomis žiemomis, kurių pasikartojimas atitinkamai yra 19% ir 3% (Ašmontas, 1994). Pagal daugiamečius ledo dangos stebėjimų rezultatus Kuršių mariose, Baltijos priekrantėje ir atviroje jūroje ištisinė ledo danga gali apimti 1,5 km atstumą nuo jūros kranto. Dreifuojantis ledas (storis iki 10 cm), bangų ir vėjo prineštas prie kranto, suformuoja ledo sangrūdų ir ledgūbrių lauką, kuris gali nusidriekti iki 7 km nuo jūros kranto. Duomenų apie apledėjimus toliau esančiose jūros akvatorijos vietose nėra. 31
Dėl palyginus nedidelio atstumo iki jūros kranto dreifuojančio ledo sankaupos gali pasiekti 2 nagrinėjamos alternatyvos vandens plotą. Tokios sankaupos galėtų susidaryti ypač šaltomis žiemomis 3-4 dienas per metus, taigi grunto šalinimo darbams ypatingai reikšmingo poveikio neturėtų. Druskingumas Paviršinio vandens sluoksnio druskingumas pietrytinėje Baltijoje daugiausia yra veikiamas upių nuotėkio. Jūros paviršiuje vandens druskingumas didėja nuo kranto link jūros vidurio. Mažiausias druskingumo padidėjimas stebimas pietinėje dalyje, nes čia nėra reikšmingesnės sausumos vandenų įtakos. Mažiausios reikšmės fiksuojamos ties Melnrage, kur paplinta Kuršių marių vandenys. Per Klaipėdos sąsiaurį plūstantys gėli vandenys, priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų, paplinta įvairiomis kryptimis. Dažniausiai vandenys plinta vyraujančių srovių kryptimis į šiaurę, todėl šiaurinėje Lietuvos vandenų zonoje izohalinos nuo kranto nutolusios labiau nei pietynėje dalyje. Dažniausiai atviros jūros dalyje matuojamas 7,0-7,3 vandens druskingumas, o netoli priekrantės gali svyruoti nuo atviroje jūroje fiksuojamų verčių iki beveik gėlo vandens (Vyšniauskas, 2008). Bangavimas Baltijos jūroje vyrauja vėjo sukeltos bangos. Priekrantės zonoje jų išsivystymą riboja nedidelis gylis. Labiausiai bangos išsivysto pučiant vakarų rumbų vėjams. Maksimalūs bangų aukščiai ties Šventąja, kur jūros gylis apie 15 20 m, pučiant vakarų krypčių vėjams, kurių greitis 27 29 m/s, gali siekti 9,8 10,6 metro. Pati aukščiausia prie Klaipėdos išmatuota banga siekia net 6,7 m. Priekrantėje vyrauja iki 2 metrų aukščio bangos, kurios sudaro 76% visų bangų. Jūros lygio svyravimai Baltijos jūros rytinėje pakrantėje jūros lygio svyravimai priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos, vėjo ir bangų krypties. Vakarų vėjai sukelia patvankas ir jūros lygis kyla, rytų krypčių vėjai nuotvankas ir jūros lygis žemėja. Daugiamečių stebėjimų duomenimis jūros lygis gali svyruoti nuo 20 iki + 40 cm Baltijos sistemos (BS). Vidutinis jūros lygis +8 cm. Jūros lygio svyravimuose jaučiamas sezoniškumas vasarą lygis yra žemiausias, o nuo rugpjūčio mėn. - aukštėja. Maksimalus jūros lygis užfiksuotas uragano metu siekė 186 cm BS (1967 10 18). Minimalus jūros lygis užregistruotas pučiant pietų vėjui buvo 91 cm BS (1984 11 23). Tėkmės Tėkmės yra svarbus veiksnys grunto sklaidai dampingo rajone. Paviršinių tėkmių poveikis yra trumpalaikis ir pasireiškia tik grunto išpylimo metu, kada dalis išpilamo grunto vandenyje formuoja drumstumo debesį. Priedugnių tėkmių poveikis yra ilgalaikis, nes jos perklosto ant dugno nusėdusį gruntą. Jūroje vandens tėkmių struktūra yra gana sudėtinga ir priklauso nuo daugelio veiksnių: vėjo krypties, stiprumo, vandens masių temperatūros, druskingumo, tankio pokyčių, dugno reljefo ypatumų ir t.t. Paviršines tėkmes dažniausiai lemia vėjo parametrai, tačiau šiame Baltijos jūros rajone, joms įtakos turi ir vyraujanti P-Š krypties vandens masių pernaša. Priedugnyje vandens tėkmės kryptis dažnai nesutampa su tuo metu pučiančio vėjo kryptimi. Lietuvos priekrantėje vyrauja ir didžiausius greičius turi vėjinės tėkmės, susidarančios betarpiškai veikiant vandens paviršių didelių greičių vėjui. Dėl vėjo lauko netolygumo ir didelės vėjo greičių kaitos, vėjo sukeltoms tėkmėms būdinga sudėtinga erdvinė struktūra ir didelė kaita laiko atžvilgiu. Pučiant V, PV, P ir PR vėjams, srovės paprastai yra nukreiptos į šiaurę, o pučiant Š, ŠV, R, ŠR rumbų vėjams susidaro į pietus nukreiptos srovės. Didžiausias priekrantės zonos tėkmių greitis stebimas pučiant PV ir ŠV krypčių vėjui. Šių krypčių vėjas sukelia didžiausią nešmenų pernašos srautą priekrantėje. Naujausias vėjo sukeltų tėkmės greičių modeliavimas Baltijos jūros priekrantėje buvo atliktas naudojant MIKE 21 bangų sklaidos (NWS) ir hidrodinaminį (HD) modulius. Modeliavimui pasirinkta 74 km ilgio ir 32
33 km pločio jūros akvatorija (4.2.1 pav.). Šios akvatorijos kranto linijos viduryje į jūrą įteka Klaipėdos sąsiaurio tėkmė. Modeliuojant tinklelio kvadratinės celės dydis parinktas 100 m. Bangų parametrai, kurių reikia norint apibrėžti modelio kraštines sąlygas giliausiame akvatorijos pjūvyje, nustatyti vadovaujantis ankstesniais bangų režimo tyrimais vykdant Klaipėdos uosto plėtros projektus. Baltijos jūros priekrantės tėkmės struktūra sumodeliuota pučiant ŠV, V ir PV krypčių 15 m/s greičio ir 1 m/s greičio vėjui. Pučiant 15 m/s PV krypties vėjui tėkmė yra nukreipta į šiaurę, o tėkmės greičiai svyruoja nuo 0,20 iki 0,50 m/s. x.3b pav. atvaizduota tėkmės struktūra, pučiant 15 m/s vakarų vėjui. Šiomis sąlygomis susidaro tėkmės cirkuliacijos (nėra vienos krypties srovių). Tėkmės greičiai svyruoja nuo 0,05 iki 0,30 m/s. Pučiant 15 m/s ŠV krypties vėjui tėkmės kryptis vyrauja iš šiaurės į pietus, o tėkmės greičiai svyruoja nuo 0,15 iki 0,40 m/s. Baltijos jūros vanduo skverbiasi į Klaipėdos sąsiaurį. Pučiant bet kurios krypties 1 m/s greičio vėjams, tėkmės greičiai yra maži, didžiojoje akvatorijos dalyje siekiantys tik 0,04 m/s. a) b) c) 4.2.1 pav. Baltijos priekrantės tėkmių struktūra, pučiant PV (a), V (b) ir ŠV (c) krypties 15 m/s greičio vėjui. 2011 m. atliktų matavimų duomenimis III dampingo rajone (balandžio ir birželio mėn.) vandens paviršiuje tėkmių kryptis nebuvo vienoda. Stebėta prieš laikrodžio rodyklę nukreipta tėkmių cirkuliacinė sistema, kada tėkmės šiaurinėje rajono dalyje turėjo vyraujančią į V-PV nukreiptą kryptį, o šiaurinėje dalyje į PR. Rugsėjo mėn. taip paviršinių tėkmių kryptis buvo nepastovi ir skirtinguose dampingo rajono taškuose keitėsi nuo V-PV iki R-PR. Priedugniniame sluoksnyje visais metų sezonais vyravo į V ir PV nukreiptos tėkmės. Paviršinių tėkmių greitis kito balandžio mėn. nuo 0,09 iki 0,29 m/s, birželio mėn. nuo 0,16 iki 0,55 m/s ir rugsėjo mėn. nuo 0,13 iki 0,36 m/s. Santykinai stipriausios paviršinės tėkmės fiksuotos dampingo vakarinėje ir centrinėje dalyse. Priedugninių tėkmių greitis kito balandžio mėn. nuo 0,20 iki 0,30 m/s, birželio mėn. nuo 0,06 iki 0,14 m/s ir rugsėjo mėn. nuo 0,04 iki 0,18 m/s. Pavasario sezono metu priedugnyje tėkmės greičiai buvo visur didesni, negu paviršiuje, o vasarą atvirkščiai stipresnės tėkmės vyravo paviršiuje. Rudens pradžioje tėkmių greičių skirtumai tarp paviršiaus ir priedugnio tapo mažesni. 2010 m. išmatuoti tėkmės greičiai priedugnio sluoksnyje siekė 0,20-0,30 m/s. IV dampingo rajone tėkmių struktūra tyrinėta tik 2011 m. rugsėjo mėn. Šiuo laikotarpiu, kaip ir III dampinge, vandens paviršiuje čia vyravo nepastovios krypties tėkmės, kurios skirtinguose dampingo rajono taškuose keitėsi nuo V-PV iki R-PR. Priedugnyje tėkmių kryptis taip pat nebuvo vienoda: rytinėje 33
rajono dalyje tėkmės buvo nukreiptos į PR, o centrinėje ir vakarinėje ŠV. Tėkmių greičiai paviršiuje keitėsi nuo 0,1 iki 0,19 m/s, o priedugnyje nuo 0,09 iki 0,28 m/s. Tėkmių struktūra 1 nagrinėjamos alternatyvos rajone buvo tyrinėta 2011 m. lapkričio mėnesį. Vandens paviršiuje vyravo nepastovios krypties srovės besikeičiančios nuo ŠR į PR. Atskirose rajono vietose buvo išmatuotos ir PV krypties tėkmės. Priedugnyje tėkmių kryptis atskiruose taškuose taip pat skyrėsi: rytinėje rajono dalyje vyravo ŠR krypties tėkmės, tuo tarpu šiaurinėje bei vakarynėje dalyse ryškiai išsiskyrė V krypties tėkmės. Tėkmių greičiai paviršiuje svyravo 0,2 0,39 m/s diapazone, priedugnyje keitėsi nuo 0,07 iki 0,3 m/s. 2 nagrinėjamos alternatyvos plotas buvo tirtas 2011 m. antroje lapkričio pusėje. Vandens paviršiuje daugumoje matavimo taškų stebėta dominuojanti Š-ŠR kryptis, tik šiaurinėje rajono dalyje buvo fiksuojamos PV-V krypties tėkmės. Priedugnio tėkmių kryptis išsiskyrė dideliu nepastovumu. Rytinėje ir vakarinėjė rajono dalyse vyravo R-ŠR krypties tėkmės, šiaurinėje dalyje aiškiai išreikštos Š krypties tėkmės. Vandens paviršiuje išmatuotas tėkmės greitis siekė nuo 0,1 iki 0,2 m/s, priedugnyje nuo 0,03 iki 0,32 m/s. 4.2.2 Hidrocheminės sąlygos ir vandens kokybė Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos hidrochemines sąlygas ir vandens kokybę daugiausia lemia Kuršių marių vandens srautai, įtekančių upių vandens kokybė, į jūrą išleidžiamos nuotekos. Į Kuršių marias suteka vanduo iš 75 % Lietuvos teritorijos, nudrenuodamos 5,8 % Baltijos jūros upių baseino. Technogeninė apkrova Lietuvos jūros priekrantėje (Būtingės naftos terminalas, Klaipėdos ir Šventosios uostai) ir pačioje jūroje (laivyba, avarijos, iškasto iš Klaipėdos uosto grunto šalinimas) bei kaimyninių valstybių intensyvi ūkinė veikla Kuršių marių baseino teritorijoje (Tilžės, Ragainės celiuliozės fabrikai, Kaliningrado gamyklos), naftos gavyba Lietuvos vandenų pasienyje daro įtaką Lietuvos jūrinei aplinkai. Ekologinė situacija nagrinėjamose grunto šalinimo vietose buvo vertinama pagal prisotinimo maistinėmis medžiagomis (bendruoju azotu, bendroju fosforu) laipsnį, turintį didžiausią poveikį vandens kokybei. Maistinės medžiagos Esamų grunto šalinimo rajonų fizikiniai-cheminiai pokyčiai byvo vertinami lyginant 2011 m. rugsėjo mėnesį atliktų vandens storymės tyrimų rezultatus su atitinkamais 2007 2010 m. vasaros sezono KVJUD monitoringo duomenimis III-ame dampingo rajone (St. J0, St. J1; St. J2, St. 3; St. J4) ir su IV-am dampingui artimiausiu rajonu (St. J5-1) bei su skelbtais daugiamečiais rezultatais. 2011 m. rugsėjo pradžioje bendrojo azoto vertė III dampingo rajono vandens storymėje kito nuo 0,64 iki 2,92 mg/l, vidutiniškai sudarydama III dampingo rajone 1,05 mg/l ir buvo 2-5 kartus didesnė nei 2007 2010 m. vasaros laikotarpiais (Klaipėdos..., 2007 2010). 2011 m. Nb padidėjimą lėmė dideli organinio azoto kiekiai. Bendrojo fosforo koncentracija vandens storymėje kito nuo 0,019 0,037 mg/l vidutiniškai sudarydama 0,026 mg/l ir buvo panaši į paskutiniųjų metų analogiškas vertes (0,020 0,026 mg/l). 2011 m. rugsėjo pradžioje bendrojo azoto vertė IV dampingo vandens storymėje siekė 1,38 mg/l ir beveik tris kartus viršijo ankstesniais metais išmatuotas koncentracijas (Klaipėdos..., 2007 2010). Bendrojo fosforo vertė siekė 0,028 mg/l. Beveik visais tyrimo etapais, išskyrus 2009 2010 m., IV dampingo rajono ekologinė būklė buvo blogesnė nei III dampingo. Vertinant tiriamųjų rajonų ekologinę situaciją pagal paviršinio vandens sluoksnio bendrojo azoto vidutines vasaros vertes (III dampinge Nb -1,1 mg/l ir IV dampinge Nb 1,38 mg/l), galima konstatuoti, kad abu rajonai 2011 m. rugsėjo 2 dieną buvo labai blogos būklės (Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, 2010). Vidurkinės koncentracijos šių akvatorijų paviršiniame vandens sluoksnyje buvo didesnės už ribinę Nb vertę (>0,6 mg/l), pagal kurią priekrantės vandens ekologinė būklė laikoma labai bloga (Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, 2010). Pagal Nb vertinimą, galima teigti, kad per pastaruosius 5 metus ekologinė būklė blogėjo. 34
Vertinant tiriamųjų rajonų ekologinę situaciją 2011 m. pagal paviršinio vandens sluoksnio bendrojo fosforo 2011 m. vidutines vasaros vertes (III dampinge Pb 0,025 mg/l ir IV dampinge Pb 0,028 mg/l), galima konstatuoti, kad III rajonas buvo geros būklės, o IV vidutinės. 1 ir 2 alternatyvų rajonuose maistinių medžiagų koncentracijos buvo matuojamos 2011 m. lapkričio mėnesį paviršiniame ir priedugniniame sluoksniuose. Bendrojo azoto vertės 1 alternatyvios vietos rajone paviršiniame vandens sluoksnyje svyravo nuo 0,35 iki 0,41 mg/l, priedugnyje nuo 0,36 iki 0,47 mg/l. Vertinant šio rajono ekologinę situaciją pagal paviršinio vandens sluoksnio bendrojo azoto vidutines vasaros vertes, galima teigti, kad būklė yra vidutinė. Įdomu yra tai, kad gylesniuose sluoksniuose buvo užfiksuotos didesnės bendrojo azoto vertės, pagal kurias vandens ekologinė būklė laikoma bloga (Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, 2010). Bendrojo fosforo vertės šio rajono vandens storymėje siekė 0,05-0,07 mg/l, didžiausios koncentracijos fiksuotos paviršiniame vandens sluoksnyje. Vertinant ekologinę būklę pagal bendrojo fosforo vidutines vasaros vertes šio rajono ekologinė būklė yra labai bloga. Visose tyrimų stotyse buvo užfiksuotos vertės didesnės už ribinę (> 0,039 mg/l). Bendrojo azoto vertės 2 alternatyvos tyrimų stotyse svyravo nuo 0,31 iki 0,39 mg/l paviršiuje ir nuo 0,19 iki 0,22 mg/l priedugnyje. Šios bendrojo azoto vertės yra artimos Baltijos jūros priekrantėje fiksuotoms praėjusio dešimtmečio daugiametėms žiemos laikotarpio koncentracijoms ir neviršija ribinės vertės (> 0,6 mg/l). Bendrojo fosforo vertės paviršiniame sluoksnyje siekė 0,053-0,069 mg/l, priedugnyje 0,058-0,069 mg/l. Tokios didelės bendrojo fosforo koncentracijos byloja apie labai blogą šio rajono ekologinę būklę, kurią itin stipriai įtakoja Kuršių marių srautai. 4.2.1 lentelė. Priekrantės vandens telkinių ekologinės klasės pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių bendrojo azoto ir bendrojo fosforo vidutines vasaros periodo (birželio-rugsėjo) vertes (Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, 2010) Rodiklis Etalonini ų sąlygų rodiklio vertė Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal Nb ir Pb vertes (Paviršinių..., 2010) Labai gera Gera Vidutinė Bloga Labai bloga Nb, mg/l <0,10 0,10-0,12 0,13-0,25 0,26-0,40 0,41-0,60 >0,60 Pb, mg/l <0,011 0,011-0,014 0,015-0,026 0,027-0,033 0,034-0,039 >0,039 4.2.2 lentelė. Nagrinėjamų dampingo alternatyvų rajonų ekologinės būklės vertinimas pagal bendrojo azoto ir bendrojo fosforo vidutines vasaros periodo (birželio-rugsėjo) vertes (2007 2010 m. KVJUD monitoringų duomenys; 2011 m. rugsėjo 2. d. tyrimų rezultatai) Rodiklis Dampingo rajonai Vidurkinė vertė, Vertinimas mg/l Nb III (0 alternatyva) 1,10 Labai bloga 1 alternatyva 0,35-0,47 Vidutinė-Bloga 2 alternatyva 0,31-0,39 Vidutinė IV (3 alternatyva) 1,38 Labai bloga Pb III (0 alternatyva) 0,026 Gera 1 alternatyva 0,05-0,07 Labai bloga 2 alternatyva 0,05-0,07 Labai bloga IV (3 alternatyva) 0,028 Vidutinė 35
Specifiniai teršalai vandenyje Naftos angliavandenilių (NA) koncentracijų (1990 2007 m.) vandenyje analizės rezultatai parodė statistiškai patikimas didėjimo tendencijas šiaurinės priekrantės vandenyse ir Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje (Garnaga, 2011). Nuo 2010 m. pasikeitus naftos angliavandenilių DLK ribinei vertei, kuri dabar yra 0,2 mg/l (Nuotekų..., 2010), viršijantys šį dydį kiekiai Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje fiksuoti retai, dažniausiai įvykus avarijoms, tokioms kaip 2001 m. ar 2008 m.,,būtingės naftos terminale (Garnaga, 2011). 0 alternatyva 2011 m. atliktų tyrimų metu naftos angliavandenilių koncentracija buvo mažesnė nei metodo nustatymo riba 0,14 mg/l. 1 alternatyva 2011 m. lapkričio mėnesį atliktų tyrimų metu NA koncentracija šiame rajone visose tyrimų stotyse buvo mažesnė nei 0,14 mg/l ir nesiekė DLK vertės (0,2 mg/l). 2 alternatyva 2011 m. lapkričio mėnesį atliktų tyrimų metu NA koncentracija nagrinėjamame rajone buvo mažesnė už 0,14 mg/l. 3 alternatyva - 2011 m. atliktų tyrimų metu naftos angliavandenilių koncentracija buvo mažesnė nei metodo nustatymo riba 0,14 mg/l. Vertinant vandens kokybę, pagal naftos angliavandenilių koncentraciją vandenyje, galima konstatuoti, kad visų nagrinėjamų dampingų akvatorijų cheminė būklė yra gera (Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, 2010). Pastaraisiais 2008 2010 m. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos stebėjimo stotyse, kurios dengia ir tiriamąsias naujas 1-ąją ir 2-ją grunto šalinimo vietas, vidurkinės metinės sunkiųjų metalų Cd, Cu, Zn, Ni, Cr, Pb koncentracijos neviršijo aplinkos kokybės standartų (Nuotekų..., 2010: MV-AKS: Cd 0,25 µg/l, DLK: Cu 10 µg/l; DLK: Zn 100 µg/l; MV-AKS: Ni 20 µg/l; MV-AKS: Pb 7,2 µg/l; DLK: Cr 10 µg/l). Vertinat vandens kokybę, pagal sunkiųjų metalų rodiklius jūroje, galima teigti, kad nagrinėjamų dampingų rajonų vandens cheminė būklė yra gera (Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, 2010). 4.2.3 Galimas poveikis vandens aplinkai Išpilant gruntą didžioji dalis medžiagos nusėda ant dugno, tuo tarpu smulkiadispersinė medžiaga pasklinda vandens aplinkoje, formuodama laikiną drumstumo debesį. Šis poveikis yra trumpalaikis ir pasireiškia tik grunto išpylimo metu. Hidrologinės ir hidrodinaminės sąlygos grunto išpilymo vietoje bei šalinamo grunto dalelių dydis nulemia smulkiadispersinės medžiagos ir joje susikaupusių teršiančių medžiagų sklaidos intensyvumą. Intensyviausia sklaida būdinga dumblingiems gruntams. Laikui bėgant išskysta ir moreniniai gruntai, o iš jų yra išplaunamos smulkios molio ir aleurito dalėlės, kurios gali būti perklostomos. Vadovaujantis 2011 m. atliktos giliavandenio dampingo (0 alternatyva) asimiliacinės talpos vertinimo ataskaitos rezultatais dumblingos nuosėdos (< 0,063 mm) po šalinimo yra išnešamos iš dampingo kvadrato ir toliau pernešamos ŠV kryptimi. Moreniniai gruntai kuri laiką lieka šalinimo vietoje, o vėliau iš jų išplautos molio ir aleurito dalelės ta pačia ŠV kryptimi yra perklostomos plačiame dugno plote. 1 alternatyvos atveju laidojamos dumblingos nuosėdos priedugninių tėkmių poveikyje būtų išnešamos į giliavandenę aleuritinės-pelitinės medžiagos akumuliacijos zoną, esančią į PV nuo šalinimo rajono. Iš šios dampingo rajono yra trumpiausias kelias į galutinės akumuliacijos vietas Gdansko įdaubos šlaite, todėl poveikis jūros aplinkai nebūtų reikšmingas. 2 ir 3 alternatyvų atvejais galimas poveikis susijęs su molio ir aleurito dalelių išplovimu iš pašalinto grunto ir jų tolimesniu išnešimu iš šalinimo rajonų, todėl šiose vietose turi būti šalinamas tik tam tikros litologinės sudėties gruntas. 36
4.2.4 Poveikio mažinimo priemonės Galimas poveikis aplinkai gali būti sumažintas užtikrinant, kad laidojamo grunto litologinė ir cheminė sudėtis kuo labiau atitiktų šalinimo rajono litologiją ir geocheminę aplinką. Be to būtina atsižvelgti į hidro- ir litodinaminį rajono aktyvumą, kadangi nuo to priklauso kaip greitai ir kaip toli gali būti išnešama nuosėdinė medžiaga iš dampingo vietų. 1 alternatyva nors litodinaminės sąlygos šiame rajone yra artimos šiuo metu eksploatuojamam giliavandeniam dampingui poveikis vandens aplinkai būtų žymiai mažesnis, nes nuosėdinės medžiagos migracijos kryptis tiesiogiai nukreipta į giliavandenę aleuritinės-pelitinės medžiagos akumuliacijos zoną. Tokiu būdu čia laidojamos dumblingos nuosėdos natūraliai įsikomponuotų į nuosėdinės medžiagos migracijos kelią iš Kuršių marių į Gdansko įdaubą ir natūraliai akumuliuotųsi joje. 2 alternatyva galimas poveikis vandens aplinkai siejamas su molio ir aleurito dalelių išplovimu iš gramzdinamų morenos gruntų. Smėlio gramzdinimas didesnės įtakos drumstumui neturi. Didžiausias laikinas drumstumo padidėjimas prognozuojamas tik išpilymo metu. Vėliau priklausomai nuo hidrodinaminių sąlygų aktyvumo, būtų skalaujamas ir nugramzdintas gruntas. Išplauta nuosėdinė medžiaga papildytų priekrantės nešmenų sarautą. 3 alternatyva - didesnę sklaidą šiame rajone gali patirti tik nuosėdinė medžiaga smulkesnė už 0,1 mm. Lokalus drumstumo padidėjimas prognozuojams gramzdinimo metu. Po grunto gramzdinimo tam tikrą išplovimą patirtų dugne esantis moreninis gruntas, kadangi iš jo gali būti išplaunama aleuritinė ir pelitinė medžiaga. Analogiški procesai dabar vyksta reliktiniame moreniniame gūbryje, atskiriančiame žemyninio kranto priekrantę nuo atviros jūros. 4.3. ŽEMĖS GELMĖS Dugno geologinė geomorfologinė sandara ir šiuolaikiniai sedimentaciniai procesai yra vieni svarbiausių veiksnių parenkant grunto šalinimo vietas. Šalinant iškastą gruntą keičiasi dugno reljefas, taip pat gali keistis ir dugno nuosėdų sudėtis. Todėl parenkant vietas grunto šalinimui būtina užtikrinti, kad šalinamo grunto sudėtis kuo labiau atitiktų dampingo rajono litodinamines sąlygas ir natūraliai įsikomponuotų į sedimentacinius procesus. Šį sąlyga yra būtina organizuojant koncentruotą dampingą. 4.3.1 Dugno reljefas Lietuvos teritorinė jūra pasižymi gana sudėtingu dugno reljefu, kurio svarbiausi elementai yra teigiamos formos - plynaukštės ir neigiamos įdaubos. Į Lietuvos akvatoriją patenka šiaurinė Gdansko įdaubos dalis su į ją atsiveriančiu Nemuno proslėniu, kuris driekiasi pietryčių kryptimi link Kuršių nerijos, prie pastarosios maksimaliai priartėdamas Nidos-Pervalkos platumose. Teritorinės jūros dalis tarp Juodkrantės ir Girulių pasižymi lėkštu dugnu, išlygintu smėlio ir aleurito nuosėdų, susikaupusių ant moreninio pagrindo. Jūros priekrantė ties Giruliais bei Palangos-Šventosios akvatorija pasižymi labiausiai raižytu reljefu, kuris nusidriekia iki 50 metrų gylio. Čia plyti Klaipėdos - Ventspilio plynaukštės dalis, pasižyminti sudėtinga reljefo sąskaida ir labai kaičia dugno nuogulų bei nuosėdų litologine sudėtimi. Atskirų reljefo formų santykinis aukštis neretai siekia 4-5, o kai kur 6-8 metrus. Visos nagrinėjamos grunto šalinimo vietos yra išsidėsčiusios ant lėkštų Gdansko įdaubos šlaitų, gelmėjančių pietvakarių kryptimi. Šioje akvatorijos dalyje dugnas daugiausiai lėkštas, išlygintas smėlio ir aleurito nuosėdų, susikaupusių ant moreninio pagrindo. Senojo moreninio reljefo pakilumos iškyla virš minėtų sąnašų tik fragmentiškai, dažniausiai dėl vyraujančio intensyvesnio hidrodinaminio režimo. Grunto šalinimas turi įtakos reljefo pasikeitimui šalinimo rajone. Apie tai byloja naudojamose šalinimo vietose atliktų reljefo tyrimų rezultatai. III dampingo rajonas yra tarp 45 ir 49 m gylių izobatų. 2011 m. birželio mėnesį atliktų rajono batimetrinių tyrimų duomenimis esamo giliavandenio dampingo dugne išryškėja teigiamos reljefo formos susijusios su grunto šalinimu. Didžiausi reljefo pokyčiai nustatyti dampingo kvadrato centre ir rytinėje 37
dalyje, kur buvo užfiksuoti 2 supiltinio grunto kauburiai, kurių viršūnės yra iškilusios virš dugno 3-4 m. Bendras supiltinio grunto gūbrys ištysęs PV-ŠR kryptimi nuo 48 m ir 44 m izobatų (4.3.1 pav.). 4.3.1 pav. III dampingo rajono dugno reljefas. Matavimai atlikti 2011-06-29-30. Reljefo pokyčiai gerai matosi atskirų metų batimetrinių schemų palyginime (4.3.2 pav.). 38
4.3.2 pav. III dampingo rajono dugno reljefas 2006-2011 m. Kaip matyti 4.3.3 pav. 2006, 2007 ir 2008 m., kada vyko moreninio grunto šalinimas ir bendras grunto kiekis siekdavo nuo 0,51 mln. m³ iki 1,18 mln. m³ dampingo rajone formavosi aiškiai išreikštas gūbrys, kurio viršūnės sutapdavo su intensyviausio grunto pylimo vietomis. Tuo tarpu 2009 m., kada buvo pašalinta vos 38,7 tūkst. m³ dumblingo grunto, vyko dugno reljefo išlyginimas dėl priedugnyje veikiančių litodinaminių procesų. 2011 m. atlikti matavimai žymi 2010 m. vykdyto ir naujausias grunto šalinimo vietas. IV dampingo rajonas yra išsidėstęs tarp 26 ir 30 m gylių izobatų. Į rytus nuo dampingo rajono prasideda reljefo pakilimas, moreninis gūbrys, besitęsiantis visa žemyninio kranto priekrante ir atribojantis priekrantės zoną nuo atviros jūros dalies. Šio gūbrio reljefas mūsų tirtame rajone yra gana raižytas ir kinta nuo 26 iki 22-23 m. Pietvakarinėje rajono dalyje gyliai siekia 33-34 m. Dampingo rajone gylių kaita vyksta gana tolygiai PV kryptimi (4.3.3 pav.). 39
4.3.3. pav. IV dampingo rajono dugno reljefas. Matavimai atlikti 2011-06-29-30. 2006-2011 m. laikotarpiu šis dampingo rajonas buvo mažai naudojamas. Jame buvo pašalinta vos 106,7 tūkst. m³ smėlingo grunto. Todėl reljefo pokyčių susijusių su grunto šalinimu nenustatyta. 1 nagrinėjamos alternatyvos rajono gylio matavimai buvo atlikti 2005-2009 metais Saugios laivybos administracijos. Atlikus vektorinių batimetrinių duomenų interpretavimą buvo sugeneruotas nagrinėjamo rajono dugno reljefo žemėlapis (4.3.4 pav.). 40
4.3.4. pav. 1 nagrinėjamos alternatyvos rajono dugno reljefas. 1 nagrinėjamos alternatyvos rajonas yra išsidėstęs tarp 41 ir 43 gylių izobatų. Gylis tolygiai didėja PV kryptimi, tik pietinėje potencialios naujo dampingo vietos dalyje išryškėja nedidelė pietryčių krypties įdauba. Planuojamą gramzdinimo rajoną tikslinga praplėsti apimant ir šią įdaubą. Vykdant grunto šalinimą ši neigiama forma palaipsniui būtų užpildoma nugramzdinu gruntu ir reljefas išsilygintų. 2 alternatyvos rajonas išsidėstęs 18-22 m gylyje (4.3.5 pav.). Rajonas yra ant priekrantės zonos ribos, todėl čia galimi gana aktyvūs sezoniniai dugno reljefo pokyčiai. Nagrinėjamo ploto centrinėje dalyje matosi aškiai išreikšta ŠV krypties teigiamo raižyto reljefo forma, tuo tarpu einant į PV gyliai pradeda tolygiai didėti. Reljefo paaukštėjimas centrinėje dalyje gali būti nuskalauto moreninio gūbrio fragmentas, kurio paviršius dabar yra padengtas smėlio nuosėdomis. Siekiant, kad šis dampingo rajonas tarnautų ir kaip naujas nuosėdinės medžiagos šaltinis papildantis priekrantės nešmenų biudžetą, tikslinga rajono dislokaciją perkelti į šiek tiek mažesnius 14-18 m gylius. 41
4.3.2 Dugno nuosėdų litologinė sudėtis 4.3.5. pav. 2 nagrinėjamos alternatyvos rajono dugno reljefas. Lietuvos teritorinės jūros akvatorija padengta skirtingos kilmės dugno nuogulomis ir nuosėdomis. Viršutinis geologinio pjūvio sluoksnis sudarytas iš kvartero nuogulų, kurių storis kinta nuo 5-10 metrų plynaukštėse iki daugiau kaip 100 metrų paleoįrėžiuose. Po kvartero nuogulomis slūgso apatinio triaso (T 1 ), vidurinės ir viršutinės jūros (J 2 ir J 3 ) bei apatinės ir viršutinės kreidos (K 1 ir K 2 ) dariniai. Kvartero storymę sudaro trys pagrindiniai litostratigrafiniai kompleksai: pleistoceno lydininės nuogulos (moreniniai priemoliai ir priesmėliai), vėlyvajame ledynmetyje ir holocene susiklosčiusios nuosėdos (smėlis, molis) bei šiuolaikinės jūrinės nuosėdos (smėlis, aleuritas, dumblas). Pirmųjų dviejų litostratigrafinių kompleksų nuogulos ir nuosėdos dar vadinamos reliktinėmis. Tokie dariniai slūgso hidrodinamiškai aktyviose jūros dalyse, kur šiuolaikinių nuosėdų kaupimasis nevyksta. Daugelyje vietų ledyninių nuogulų paviršiuje slūgso rieduliai, gargždas, žvirgždas ar įvairaus rupumo smėlis. Tokio tipo nuosėdos dengia nemenkus Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės plotus tarp žemyninio kranto priekrantės ir 42
atviros jūros. Toks dugnas labiausiai paplitęs tokiuose gyliuose: ties Giruliais nuo 14 iki 18 m, ties Karkle nuo 16 iki 20 m, ties Olando Kepure nuo 5 iki 25 m, ties Palanga nuo 4 iki 23 m (4.3.6 pav.). 4.3.6 pav. Dugno nuosėdų pasiskirstymas nagrinėjamų grunto šalinimo vietų atžvilgiu. Šiuolaikinės jūrinės nuosėdos aptinkamos akumuliacinėse zonose. Jūros priekrantė, lyguma šiauriau Kuršių-Sembos plynaukštės ir Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės papėdė padengta smulkaus smėlio sluoksniu. Toks smėlis paplitęs visoje Kuršių nerijos priekrantėje ir slūgso tarp dinaminės kranto linijos ir 8-10 m izobatų, o šiauriau Klaipėdos išilgai žemyninio kranto iki 4-10 m gylio. Gilesnėje priekrantės dalyje, iki 20-22 m, slūgso aleuritingas smėlis. Smėlis yra plačiai paplitęs povandenynėje lygumoje, esančioje į šiaurę nuo Kuršių-Sambijos plynaukštės, kur jis slūgso 25-60 m gyliuose. Didesniuose gyliuose kaupiasi rupaus aleurito nuosėdos, kurių vakarinė paplitimo riba gali siekti 45-65 m izobatas. Nedideli aleurito plotai plyti išilgai Kuršių nerijos priekrantėje. Dugno nuosėdų mėginiai iš esamų dampingų rajonų buvo surinkti 2011 m. birželio 29 d. naudojant Van Veen gruntosemį, iš siūlomų alternatyvių naujų šalinimo vietų 2011 m. lapkričio 3 d. (1 alternatyva) ir lapkričio 22 d. (2 alternatyva). III dampingo rajone (0 alternatyva) išsiskiria trys dugno nuosėdų tipai: aleuritingas smėlis, aleuritinis smėlis ir aleuritinis dumblas. Aleuritingas smėlis labiausiai paplitęs dugno nuosėdų tipas, kuris 43
aptinkamas tiek pačiame dampingo rajone, tiek ir už jo ribų. Tai yra šiam jūros rajonui būdingos dugno nuosėdos atitinkančios sedimentacinėje aplinkoje vyraujančias litodinamines sąlygas. Aleuritinis smėlis ir aleuritinis dumblas yra nuosėdų tipai susiję su gruntų šalinimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pašalintų gruntų sudėtis jūros dugne keičiasi. 2007-2011 m. laikotarpiu, šiame rajone buvo šalinami gruntai sudaryti iš morenos, smėlio ir dumblo. Tiek morenos, tiek ir dumblo gruntai, atitinkantys uoste iškasamų gruntų sudėtį, jūros dugno paviršiuje yra aptinkami tik betarpiškai po jų šalinimo. Vėliau moreniniai gruntai išskysta, iš jų yra išplaunamos molio ir aleurito dalėlės, kurios perklostomos plačiame dugno plote ne tik dampingo rajone, bet ir už jo ribų. Moreninis gruntas dugno nuosėdose aptiktas tik kaip priemaiša dampingo centrinėje dalyje (14 stotis) ir už rajono ribų (3 ir 26 stotys). Apie dampingo poveikį dugno nuosėdų granuliometrinės sudėties kaitai galima spręsti pagal nuosėdų medianinį diametrą ir išrūšiuotumą (4.3.7 pav.). 4.3.7 pav. Dugno nuosėdų medianinis diametras (Md, mm) ir išrūšiuotumas (So) III dampingo rajone. Tirtojo rajono dugno nuosėdų vyraujantis Md yra nuo 0,125-0,16 mm. Jis būdingas foninėms dugno nuosėdoms už dampingo rajono ribų ir pietinei dampingo kvadrato daliai, kurioje grunto gramzdinimas nebuvo vykdomas. Centrinėje rajono dalyje yra susikaupusios smulkiausios nuosėdos, kurių Md yra <0,08 mm. Nuo šios vietos šiaurės kryptimi laipsniškai didėja iki 0,125-0,16 mm. Stambiausių nuosėdų (Md 0,16-0,2 mm) arealas yra rytinėje dalyje už dampingo rajono ribų ir žymi vietą, kur gruntas buvo šalinamas apie 1995-1998 metus. Nuosėdinės medžiagos intensyvaus perklostymo zonoje dugno nuosėdos pasižymi blogesniu išrūšiuotumu. Dampingo rajono centrinei ir šiaurinei daliai yra būdingas labai blogas ir blogas nuosėdų išrūšiuotumas. Atskirų granuliometrinių frakcijų pasiskirstymas parodo reikšmingą dampingo įtaką šiuolaikinių dugno nuosėdų formavimuisi (4.3.8 pav.). 44
4.3.8. Granuliometrinių frakcijų pasiskirstymas III dampingo rajone. Didžiausias stambių frakcijų (>0,25 mm) susikaupimas stebimas į rytus nuo dampingo rajono. Šioje vietoje iki 2000 m. buvo nustatomi grunto šalinimo atvejai, kurių vėliau buvo išvengta sugriežtinus grunto šalinimo kontrolę. Vykstant nuosėdinės medžiagos diferenciacijai dalėlės stambesnės už >0,25 mm yra nebeišnešamos iš šalinimo vietos, taigi jų maksimalus paplitimas atspindi ankstesnio moreninio grunto šalinimo plotą. Labiausiai paplitusi yra 0,25-0,1 mm frakcija (smulkaus smėlio). Pietinėje ir rytinėje dalyje už dampingo kvadrato šios frakcijos kiekis viršija 60%. Pačiame dampingo kvadrate ir į šiaurę nuo jo šios frakcijos kiekis mažėja. Sprendžiant pagal smulkaus smėlio frakcijos pasiskirstymą, galima teigti, kad 60% riba gana gerai atspindi pašalintos nuosėdinės medžiagos sklaidos arealą. Frakcija 0,1-0,05 mm (stambaus aleurito) dampingo rajone yra tranzitinė. Tai yra, ji yra išnešama iš dampingo kvadrato ir toliau pernešama ŠV kryptimi. Smulkiausių frakcijų (<0,05 mm) maksimalaus susikaupimo plotas parodo pastarųjų metų ir dabartines grunto šalinimo vietas. 45
1 alternatyva Tirtame rajone išsiskiria smulkaus smėlio nuosėdos su aleurito priemaiša, kurios atitinka šioje sedimentacinėje aplinkoje vyraujančias litodinamines sąlygas. Tirtojo rajono dugno nuosėdų vyraujantis Md yra 0,1-0,125 mm. Rytinėje rajono dalyje buvo aptiktos stambesnio smėlio frakcijos, apie tai byloja ir padidėjusi dugno nuosėdų medianinio diametro reikšmė (4.3.9 pav.). 4.3.9 pav. Dugno nuosėdų medianinis diametras (Md, mm) ir išrūšiuotumas (So) 1 alternatyvos rajone. Visame tirtame rajone vyrauja vidutiniškai išrūšiuotos nuosėdos. Atskirų granuliometrinių frakcijų pasiskirstymas parodo aiškų smulkaus smėlio frakcijos (0,25-0,1 mm) dominavimą visame nagrinėjamame rajone, kur ji beveik visais atvejais viršija 50%. Čia taip pat sutinkamos ir stambaus aleurito frakcijos (0,1-0,05 mm). Stambiausios nuosėdų frakcijos (>0,25 mm) koncentruojasi rytinėje nagrinėjamo ploto dalyje ir byloja apie intensyvesnius hidrodinaminius procesus, kurių įtakoje šioje vietoje vyksta nuosėdinės medžiagos diferenciacija (4.3.10 pav.). 46
4.3.10. Granuliometrinių frakcijų pasiskirstymas 1 nagrinėjamos alternatyvos rajone. 47
2 alternatyva Šio rajono dugno paviršius padengtas smulkaus ir itin smulkaus smėlio sluoksniu, kurio medianinis diametras kinta nuo stambiausių frakcijų (0,16-0,2 mm) pačiame tirtojo ploto centre iki labai smulkių (0,08-0,1 mm) periferijoje. Didžiojoje rajono dalyje vyrauja vidutinio rūšiuotumo nuosėdos ir tik pietinėje rajono dalyje, nuosėdoms smulkėjant jų rūšiuotumas blogėja (4.3.11 pav.). 4.3.11 pav. Dugno nuosėdų medianinis diametras (Md, mm) ir išrūšiuotumas (So) 2 alternatyvos rajone. Rajone dominuoja smulkaus smėlio frakcija (0,25-0,1 mm), kurios kiekis siekia 50-60%. Į PV nuo nagrinėjamo rajono smulkaus smėlio frakcijų mažėja, kiek padaugėja stambaus ir smulkaus aleurito dalelių. Tai parodo, kad smulkiausios frakcijos priedugninių tėkmių įtakoje yra transportuojamos į giliavandenę jūros dalį pietvakarių kryptimi. Stambiausios nuosėdos (> 0,25 mm) pasiskirsto netolygiai: didžiausias jų kiekis fiksuotas tirtojo rajone centrinėje bei rytinėje dalyse (4.3.12 pav.). 48
4.3.12. Granuliometrinių frakcijų pasiskirstymas 2 nagrinėjamos alternatyvos rajone. 49
3 alternatyva (IV dampingas) Pagrindinės šio rajono nuosėdos, vyravusios iki dampingo naudojimo pradžios 1996 metais, sudarytos iš smulkaus aleuritingo smėlio, kurio Md kinta nuo 0,08 iki 0,1 mm. 2011 m. atliktų tyrimų metu tokios nuosėdos nustatytos vakarinėje ir lokaliai pietinėje bei šiaurinėje tirtojo rajono dalyse (4.3.13 pav.). 4.3.13 pav. Dugno nuosėdų medianinis diametras (Md, mm) ir išrūšiuotumas (So) IV dampingo rajone. Pačiame dampingo rajone vyrauja stambesnės vidutiniškai išrūšiuotos nuosėdos. Tai rodo, kad didžioji dalis išpiltos medžiagos (smulkaus ir vidutinio smėlio dalelės) lieka gramzdinimo vietoje. Didesnę sklaidą šiame rajone patiria tik nuosėdinė medžiaga smulkesnė už 0,1 mm, kuri yra išplaunama grunto išpylimo metu. Dampingo rajone koncentruojasi ir stambiausios nuosėdų frakcijos >0,25 mm ir 0,25-0,1 mm. Ši, smulkaus smėlio, frakcija yra vyraujanti dampingo vietoje ir rytinėje rajono dalyje, kur sudaro 50-60 %. Tuo tarpu frakcijos 0,1-0,05 mm pasiskirstymas yra kitoks: grunto pylimo rajoną žymi šios frakcijos sumažėjimas. Panašus yra ir smulkiausios <0,05 mm frakcijos pasiskirstymas, t.y. dampingo rajone jos yra mažiau, negu už jo ribų. Taigi, granuliometrinių frakcijų pasiskirstymas rodo, kad iš uosto atvežtas ir čia pašalintas smėlingas gruntas čia patiria gana ribotą diferenciaciją. Didžioji išpiltos medžiagos dalis (smulkaus ir vidutinio smėlio dalelės) lieka šalinimo vietoje, išnešama yra nuosėdinė medžiaga smulkesnė kaip 0,1 mm. Pažymėtina, kad intensyviausias šių smulkių dalelių išnešimas ir sklaida vyksta grunto šalinimo metu. 50
4.3.14. Granuliometrinių frakcijų pasiskirstymas IV dampingo rajone. 4.3.3 Dugno nuosėdų užterštumo rodikliai Dugno nuosėdų prisotinimo cheminiais ingredientais, tarp jų teršalais, laipsnis priklauso nuo (nuosėdinės medžiagos) sorbuojančios terpės medžiaginės genetinės ir granulinės sudėties. Bendras dugno nuosėdų klostymosi dėsningumas Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje yra nuosėdas formuojančios mineralinės medžiagos grūdelių smulkėjimas ir organinės medžiagos priemaišų kiekio didėjimas tolstant nuo kranto ir augant gyliams. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje kaip ir tiriamuose dampingų rajonuose paplitusių stambiagrūdžių dugno nuosėdų užterštumas yra vertinamas pagal aptinkamas sunkiųjų metalų (Cu, Pb, Zn, Ni, Cd, Cr Hg, As), naftos angliavandenilių, polichlorbifenilų (28, 52, 118, 138, 153, 180) sumos ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (antracenas, benzo(a)antrcenas, benzo(ghi)perilenas, chrizenas, fluorantenas, indėno(1,2,3-cd)pirenas, pirenas, fenantrenas) sumos bei tributilalavo (TBA) koncentracijas lyginat jas su nustatytomis ribinėmis vertėmis smėliuose (LAND 46A-2002). Sunkieji metalai 2011 metais atliktų tyrimų duomenimis visose III ir IV dampingų tyrimo stotyse, išskyrus vienintelę III-ojo dampingo St. 14, Cu, Pb, Zn, Ni, Cr, Cd ir Hg koncentracijos smėlio nuosėdose buvo mažesnės nei švariausiai (I) gruntų užterštumo klasei nustatytos ribinė vertės. Centrinėje III damingo St. 14 51
aptiktame moreniniame smėlyje Cu ir Hg koncentracija 1,5 kartus viršijo nustatytas I užterštumo klasei ribines vertes, kitų metalų koncentracijos buvo mažesnės nei jiems nustatytos ribinės vertės. Šių dviejų teršiančių medžiagų (Cu ir Hg) koncentracija neviršijo daugiau 50% ribinių verčių, tai visą tos stoties gruntą galima priskirti žemesnei (II) užterštumo klasei (LAND 46A-2002). Arseno koncentracija dampingo rajonų tyrimų stotyse buvo mažesnė nei metodo nustatymo riba (<1), išskyrus III dampingo stotį Nr. 14, kurioje išmatuota As reikšmė buvo 2 mg/kg ir žemiausiai užterštumo klasei nustatytos ribinės vertės neviršijo (4.3.1 lentelė). 4.3.1 lentelė. Sunkiųjų metalų koncentracijos esamose grunto šalinimo vietose (0 ir 3 alternatyva) ir užterštumo klasės pagal LAND 46A-2002 Šalinimo vietos alternatyva Stoties nr. Horizontas Grunto tipas Koncentracija, mg/kg Cu Pb Zn Ni Cr Cd Hg As Užterštumo klasė 2 0-30 Smulkus smėlis 2 1 9 2 3 0.03 0.05 <1 I 4 0-30 Smulkus smėlis 1 2 15 2 4 0.07 0.04 <1 I 6 0-30 Smulkus smėlis 2 1 14 2 7 0.03 0.03 <1 I 7 0-30 Smulkus smėlis 2 4 9 4 2 0.02 0.08 <1 I 12 0-30 Smulkus smėlis 2 1 10 2 3 0.05 0.07 <1 I 13 0-30 Smulkus smėlis 5 6 22 4 5 0.07 0.06 <1 I 0 (III dampingas) 14 0-30 Molingas smėlis 15 17 34 6 10 0.1 0.15 2 II 15 0-30 Smulkus smėlis 6 7 21 4 8 0.04 0.08 <1 I 17 0-30 Smulkus smėlis 2 1 12 1 4 0.02 0.06 <1 I 18 0-30 Smulkus smėlis 2 2 13 1 2 0.04 0.08 <1 I 21 0-30 Smulkus smėlis 7 8 26 5 9 0.08 0.09 <1 I 22 0-30 Smulkus smėlis 3 1 14 1 2 0.01 0.07 <1 I 23 0-30 Smulkus smėlis 1 1 20 2 2 0.02 0.07 <1 I 24 0-30 Smulkus 3 3 19 3 5 0.08 0.06 <1 I 52
smėlis 25 0-30 Smulkus smėlis 2 2 18 2 4 0.09 0.05 <1 I 32 0-30 Aleuritingas smėlis 3 4 13 2 4 0.04 0.05 <1 I 33 0-30 Aleuritingas smėlis 2 3 12 1 3 0.03 0.04 <1 I 34 0-30 Aleuritingas smėlis 3 3 11 1 3 0.02 0.04 <1 I 3 (IV dampingas) 36 0-30 Smulkus smėlis 1 4 12 2 4 0.03 0.05 <1 I 38 0-30 Smulkus smėlis 3 4 13 3 4 0.04 0.04 <1 I 39 0-30 Smulkus smėlis 2 3 12 2 3 0.03 0.03 <1 I 40 0-30 Aleuritingas smėlis 2 3 11 2 2 0.03 0.04 <1 I 41 0-30 Smulkus smėlis 3 4 12 3 3 0.03 0.05 <1 I 42 0-30 Aleuritingas smėlis 2 3 12 2 2 0.02 0.05 <1 I 44 0-30 Aleuritingas smėlis 2 3 11 2 2 0.02 0.04 <1 I 1 ir 2 alternatyvių šalinimo vietų rajonuose mėginiai buvo paimti 2011 m. lapkričio mėnesį. Sunkiųjų metalų koncentracijos abiejų nagrinėjamų rajonų smėlingose nuosėdose buvo mažesnės nei švariausiai (I) gruntų užterštumo klasei nustatytos ribinė vertės (4.3.2 lentelė). 4.3.2 lentelė. Sunkiųjų metalų koncentracijos I ir II alternatyvų grunto šalinimo rajonuose ir užterštumo klasės pagal LAND 46A-2002 Šalinimo vietos alternatyva Stoties nr. Horizontas Grunto tipas Koncentracija, mg/kg Cu Pb Zn Ni Cr Cd Hg As Užterštumo klasė 1 0-30 Smulkus smėlis 1 2 10 2 3 <0.15 0.03 <1 I I 3 0-30 Smulkus smėlis 1 2 13 3 5 <0.15 0.05 <1 I 5 0-30 Smulkus smėlis 2 1 12 2 4 <0.15 0.04 <1 I 53
7 0-30 Smulkus smėlis 1 3 11 3 2 <0.15 0.05 <1 I 9 0-30 Smulkus smėlis 2 2 12 2 3 <0.15 0.04 <1 I 10 0-30 Aleuritingas smėlis 8 9 17 4 8 <0.15 0.06 <1 I 12 0-30 Aleuritingas smėlis 5 7 12 2 5 <0.15 0.04 <1 I II 14 0-30 Aleuritingas smėlis 4 6 11 3 5 <0.15 0.04 <1 I 16 0-30 Aleuritingas smėlis 3 5 10 2 4 <0.15 0.04 <1 I 18 0-30 Aleuritingas smėlis 9 10 16 5 8 <0.15 0.06 <1 I Naftos angliavandeniliai Nuo 2011 m. dugno nuosėdų kokybės vertinimui pasikeitė naftos angliavandenilių ribinė vertė, pagal kurią gruntai priskiriami švariausiai užterštumo klasei (nuo 2011 m. 100 mg/kg) ir AV analizės metodas (dujų chromatografinis), kurio nustatymo ribinė vertė yra nuo 50 mg/kg. 2011 m. birželio mėnesį atliktų esamų šalinimo vietų tyrimų duomenimis naftos angliavandenilių koncentracija buvo žemiau kiekybinio metodo nustatymo ribos (<50 mg/kg). Kiek didesnė koncentracija (81 mg/kg) buvo užfiksuota centrinėje giliavandenio dampingo dalyje aptiktame molingame smėlyje, tačiau nustatytos I užterštumo klasei ribinės vertės neviršijo. 2011 m. lapkritį atliktų naujų šalinimo vietų tyrimų rezultatai parodė, kad pagal AV koncentraciją gruntus galima priskirti žemiausiai užterštumo klasei, kadangi ribinė vertė nebuvo viršijama. Poliaromatiniai angliavandeniliai Baltijos jūros dugno nuosėdose poliaromatinių angliavandenilių suminė koncentracija paprastai būna labai maža ir neviršija žemiausiai užterštumo klasei nustatytos ribinės (1 mg/kg) vertės (Garnaga et al., 2008). 2011 m. PAA koncentracija tiriamuose III ir IV dampingų rajonuose kito 0,02 0,3 mg/kg ribose ir ribinės vertės (1 mg/kg), nustatytos žemiausiai užterštumo klasei neviršijo. Maksimali PAA koncentracija fiksuota molingame smėlyje III-jo dampingo centrinėje stotyje (St. 14). Naujai siūlomose šalinimo vietose PAA koncentracija svyravo tarp 0,03 ir 0,04 mg/kg 1-ajame rajone ir tarp 0,03-0,08 mg/kg 2-ajame rajone, taigi neviršijo ribinės vertės (1 mg/kg), nustatytos žemiausiai užterštumo klasei. Polichlorbifenilai PCB koncentracija dugno nuosėdose 2011 m. tiriamuose visų nagrinėjamų šalinimo vietų rajonuose buvo mažesnė nei metodo nustatoma ribinė vertė <0,005 mg/kg. Tributilalavas TBA koncentracija 2011 m. tiriamųjų visų nagrinėjamų šalinimo vietų dugno nuosėdose buvo mažesnė nei metodo nustatoma ribinė vertė <0,01 mg/kg. 54
4.3.4 Galimas poveikis jūros dugnui ir sedimentaciniams procesams Iškasto grunto šalinimas turi įtakos jūros dugno reljefui ir nuosėdų sudėties pasikeitimams. Ant dugno nusėdęs gruntas daugiau ar mažiau bus perklostomas šiuolaikinių sedimentacinių procesų. Dugno reljefo pokyčiai dampingo rajone priklausys nuo dviejų pagrindinių veiksnių: grunto gramzdinimo intensyvumo ir litodinaminių procesų aktyvumo. Intensyviai šalinant gruntą jūros dugne formuosis teigiamos reljefo formos, kurios laukui bėgant bus išlygintos priedugnyje veikiančių litodinaminių procesų. Nuosėdų sudėties pasikeitimo mastas priklausys nuo gramzdinamų gruntų tipų. Kaip parodė esamų dampingo rajonų asimiliacinės talpos vertinimo rezultatai, grunto šalinimas jau yra pakeitęs dugno reljefą III dampingo 2, 3, 5 ir 8 poligonuose, o didžiausi dugno reljefo santykiniai pokyčiai siekia net 3-4 metrus. Tačiau dėl nuolatinės supiltinių reljefo formų niveliacijos, kauburiai nuolat žemėja. Be to, nustatyta, kad šioje šalinimo vietoje iš karto po šalinimo darbų padidėja smulkiadispersinės aleuritinės ir pelitinės medžiagos kiekiai, kurie vėliau pasklinda gretimuose rajonuose. 4.3.5 Poveikio mažinimo priemonės Siekiant sumažinti šalinamo grunto poveikį dampingo rajono nuosėdų sudėčiai būtina siekti, kad šalinamo grunto litologinė sudėtis kuo labiau atitiktų dampingo rajono litodinamines sąlygas ir natūraliai įsikomponuotų į sedimentacinius procesus. 0 alternatyva Vadovaujantis 2011 m. atliktos šio dampingo rajono asimiliacinės talpos vertinimo ataskaitos rezultatais rekomenduojamas šalinti grunto tūris siekia 10,5 mln. m³, tačiau jis turi būti paskirstytas pagal atskirus poligonus (KU BPATPI, 2011). Dampingo rajone vyksta mišraus tipo šalinimas: koncentruotas (morenos) ir išsklaidytas (aleurito, dumblo). Dumblingos nuosėdos (< 0,063 mm) po šalinimo bus išnešamos iš dampingo kvadrato ir toliau pernešamos ŠV kryptimi. Moreniniai gruntai kuri laiką liks šalinimo vietoje, o vėliau iš jų išplautos molio ir aleurito dalelės ta pačia ŠV kryptimi bus perklostomos plačiame dugno plote. Vadovaujantis LAND 46A-2002 reikalavimais šiame dampingo rajone leidžiama gramzdinti II-III užterštumo klasės gruntus. 1 alternatyva siūlomas mišraus tipo šalinimas: koncentruotas (morenos) ir išsklaidytas (aleuritui, dumblui). Litologinės sąlygos šiame rajone yra artimos šiuo metu eksploatuojamam giliavandeniam dampingui ir paženklintos aleuritingo smėlio dominavimu. Tačiau čia nuosėdinės medžiagos migracijos kryptis tiesiogiai nukreipta į giliavandenę aleuritinės-pelitinės medžiagos akumuliacijos zoną. Tokiu būdu čia laidojamos dumblingos nuosėdos natūraliai įsikomponuotų į nuosėdinės medžiagos migracijos kelią iš Kuršių marių į Gdansko įdaubą, kuris dabar yra pertrauktas išgilintoje Klaipėdos uosto akvatorijoje vykstančios akumuliacijos. Vadovaujantis LAND 46A-2002 reikalavimais šiame dampingo rajone leidžiama gramzdinti I-III užterštumo klasės gruntus. 2 alternatyva taikomas mišraus tipo šalinimas: koncentruotas (morenos) ir išsklaidytas (smulkus smėlis). Vieta turi gerą litodinaminį ryšį su kranto zoną, taigi čia gali būti šalinamas smulkus smėlis, kuris būtų svarbiu nuosėdinės medžiagos šaltiniu smėlingiems krantams, esantiems į šiaurę nuo Klaipėdos uosto molų, kur šiuo metu jaučiamas nešmenų deficitas. Nugramzdintas moreninis gruntas šioje vietoje formuotų teigiamą reljefo formą seklumą, kuri gesintų bangų energiją ekstremalių štormų metu ir taip pat galėtų turėti tam tikrą teigiamą poveikį mažinant Melnragės kranto ruožo eroziją. Vadovaujantis LAND 46A-2002 reikalavimais šiame dampingo rajone leidžiama šalinti I užterštumo klasės smėlingą gruntą. 3 alternatyva - taikomas koncentruotas smėlio (itin stambaus, stambaus, vidutinio, smulkaus, itin smulkaus ir aleuritingo) bei morenos šalinimas. Šioje vietoje šalinamas smėlingas gruntas patiria ribotą diferenciaciją, netgi smulkaus smėlio dalelės (0,25-0,1 mm) lieka gramzdinimo vietoje. Didesnę sklaidą šiame rajone patiria tik nuosėdinė medžiaga smulkesnė už 0,1 mm. Ši vieta yra atskirta nuo priekrantės zonos Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės Girulių gūbrio ir neturi su ja litodinaminio ryšio. Čia 55
nugramzdintas smėlio morenos gruntas formuotų teigiamą reljefo formą, panašią į gūbrio tęsinį. Vadovaujantis LAND 46A-2002 reikalavimais šiame dampingo rajone leidžiama gramzdinti I-II užterštumo klasės smėlingą gruntą. 4.4. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ 4.4.1 Jūros dugno buveinės ir bentosiniai organizmai Pagal 1993-2007 metais atliktų inventorizacijų rezultatus šiandien Lietuvos teritorinėje Baltijos jūroje skiriamos 7 pagrindinės buveinės (4.4.1 lent.). 4.4.1 lentelė. Lietuvos teritorinės Baltijos jūros buveinių sąrašas ir paplitimas (*- rifams priskiriamos dugno buveinės) Buveinės pavadinimas Plotas ha Užimama teritorinės jūros dalis (%) Atviras bangoms moreninis dugnas su Furcellaria lumbricalis* 2 343 1,3 Atviras bangoms moreninis dugnas su Balanus improvisus 10 757 6,1 Atviras bangoms moreninis dugnas su Mytilus edulis trossulus ir Balanus improvisus* 17 494 9,9 Atviri bangoms moreniniai gūbriai su Mytilus edulis trossulus ir Balanus improvisus* 43 < 0.1 Atviras bangoms smėlėtas dugnas su Macoma balthica 138 497 78,1 Atviras bangoms smėlėtas dugnas su Pygospio elegans ir Marenzelleria neglecta 7 879 4,4 Atviras bangoms smėlėtas dugnas su rieduliais ir judriomis šoniplaukomis* 377 <0,1 Didžiausia buveinių įvairovė Lietuvos priekrantėje būdinga Karklės-Palangos ruožui, kur povandeninis šlaitas viršutinėje sublitoralėje labiau apsaugotas nuo bangų poveikio dėl dugno geomorfologinių savybių. Remiantis esamais duomenimis, mažiau nei 20% teritorinės jūros ploto užima moreninio (riedulynai, gargždas, žvirgždas) dugno buveinės, kuriose randama apie pusė visų dugno makrofaunos rūšių ir visos registruotos dugno augalų rūšys. Pagal Buveinių Direktyvos II priedo buveinių tipų interpretaciją iš septynių inventorizuotų dugno buveinių keturios yra klasifikuotos kaip rifai (4.4.1 lentelė.). Nors rifai užima apie 20 tūkst. ha plotą, biologiniu požiūriu vertingiausi yra tie, kuriuose dominuoja daugiamečiai raudondumbliai F. Lumbricalis. Tokie rifai yra paplitę tik 1% visos teritorinės jūros. Geomorfologiniu požiūriu svarbiausi rifai yra moreniniai gūbriai su Mytilus edulis trossulus ir Balanus improvisus, kurių radimvietė Lietuvos teritorinėje jūroje ties Palanga šiuo metu yra vienintelė Baltijoje. Nei viena iš nagrinėjamų alternatyvų nepatenka į vertingų rifų paplitimo plotus, todėl poveikio susijusio su fiziniu buveinių užklojimu nenumatoma (4.4.1 pav.) 56
Makrozoobentosas 4.4.1 pav. Vertingų rifų buveinių teritorija ir nagrinėjamos grunto šalinimo vietos. Dugno makrofauna (makrozoobentosas) yra viena pagrindinių sėslių organizmų grupių, teikiančių informaciją apie aplinkos būklę pasirinktoje teritorijoje. Nors skirtingos dugno makrofaunos rūšys yra nevienodo jautrumo ir skirtingai reaguoja į aplinkos pokyčius, žmogaus ūkinės veiklos poveikis dažniausiai pasireiškia įvairovės ir atskirų organizmų grupių (rūšių ir aukštesnio taksonominio rango vienetų) gausumo bei biomasės sumažėjime. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos stebėsenos programą iki 2005 metų stebėjimai III sąvartyne (tolimajame) buvo atliekami pavasarį 7-iose stotyse, o 2005 metais - pavasarį ir rudenį 12-oje stočių. IV sąvartyne (artimajame) tyrimai buvo vykdomi 1 vietoje. Po stebėsenos programos pakeitimų, nuo 2006 m. monitoringiniai tyrimai šiame rajone nebuvo atliekami. Esamo giliavandenio dampingo rajono dugno makrofaunos rūšinė įvairovė ir bendrijų struktūra tyrinėjama nuo 2003 metų: per tą laikotarpį čia buvo registruota 21 makrozoobentoso rūšis arba aukštesnio rango taksonas, o daugiametis rūšių skaičiaus vidurkis mėginiuose siekia 7,4±0,5. Vidutinis makrozoobentoso taksonų skaičius atskirais metais svyravo nuo 6,1 iki 9,5. Daugelis sąvartyno teritorijoje randamų rūšių yra dažnos pietryčių Baltijos smėlėtame dugne ir sudaro Macoma balthica bendrijos pagrindą. Apie 80% viso bendrijos dugno faunos svorio sudaro dvigeldis moliuskas M. baltica, tačiau gausiausios bendrijoje yra Spionidae genties daugiašerės kirmėlės Pygospio elegans ir Marenzelleria neglecta. Gausumo kaitai nuo 2002 iki 2011 metų būdingas mažas kintamumas vidutinis dugno organizmų skaičius kito nuo maksimalaus 1389 ind. m -2 (2005 m.) iki minimalaus 734 ind. m -2 (2006 m.). 57
Artimojo veikiančio dampingo dugne kaip ir kitose smėlėto dugno vietose pietryčių Baltijoje vyrauja Macoma balthica bendrija, tačiau dėl mažesnių gylių jos struktūra ženkliai skiriasi nuo tos, kuri registruojama tolimajame sąvartyne. Čia neregistruotos gilesnėms vietoms būdinga Ostracoda vėžiagyvių grupė, aplinkos pokyčiams jautrūs serpulidai Halicryptus spinulosus, tik fragmentiškai rasti Bylgides sarsi ir Pontoporeia affinis. Kita vertus, akvatorijai būdingos sekliavandenės rūšys, kurios nerandamos tolimajame sąvartyne dvigeldžiai Cerastoderma lamarcki ir Mya arenaria, bei Hydrobia genties pilvakojai moliuskai. Dominuojančios Macoma baltica gausumas (2701±891 ind m -2 ) čia taip pat ženkliai didesnis, nei didesniuose gyliuose tolimajame sąvartyne (255±44 ind m -2 ). Pagal 2011 m. tyrimų rezultatus, makrozoobentoso taksonų skaičius teritorijoje kito nuo 7 iki 13 (vidutiniškai 10,8±1,0 rūšių mėginyje), gausumas nuo 8429 iki 15058 ind. m -2 (vidutiniškai 10495±1504 ind. m -2 ), biomasė nuo 31,5 iki 130,5 g m -2 (86,2±17,6 g m -2 ). Tokios bendrųjų struktūrinių rodiklių reikšmės artimojo dampingo teritorijoje yra būdingos foninėms reikšmėms ir nerodo grunto pylimo poveikio dugno bendrijoms. Zooplanktonas Atviros Baltijos jūros zooplanktono įvairovė nėra didelė ir yra tiesiogiai susijusi su druskingumo režimu. Lietuvos priekrantės vandenyse sutinkamos dviejų ekologinių grupių zooplanktono vėžiagyvių rūšys: gėlavandenės ir druskėtų vandenų. Gėlo ir druskėto vandens maišymosi zonoje šios rūšys neformuoja pastovių bendrijų, nes, dėl žemo druskingumo, sąlygos čia yra stresinės abiems rūšių grupėms. Nepaisant to, kritinėje druskingumo zonoje yra randama didžiausia zooplanktono rūšių įvairovė (Gasiūnaitė 2000). Panašus dėsningumas stebimas ir kituose Baltijos jūros regionuose, kuriems būdingas gėlo ir druskingo vandens maišymasis (Suomijos įlanka, Vislos įlanka, žr. Telesh, 2004). Tikėtina, kad mėginio ėmimo metu dalis planktono vėžiagyvių gėlo ir druskingo vandens maišymosi zonoje jau būna žuvę dėl osmotinio streso, tačiau naudojami analizės metodai nėra pakankami juos atskirti nuo gyvų, todėl, apdorojant mėginį, žuvę individai yra suskaičiuojami kartu su gyvaisiais. Išskiriamos šios Lietuvos priekrantės vandenyse dominuojančios druskėtų vandenų zooplanktono rūšys: Pseudocalanus minutus, Acartia longiremis, A. bifilosa, Eurytemora hirundoides, Temora longicornis, Bosmina coregoni maritima, Podon polyphemoides ir Evadne nordmani. Kuršių marių vandens išplitimo zonoje gali būti aptinkamos gėlavandenės planktono vėžiagyvių rūšys: Mesocyclops sp., Thermocyclops spp., Acanthocyclops sp., Eudiaptomus graciloides, Daphnia spp., Bosmina coregoni, B. longirostris, Chydorus sphaericus, Diaphanosoma brachyurum (Koršenko, 1991, Gasiūnaitė, 2000). 1999 metais ties Lietuvos priekrante pastebėta svetimžemė rūšis plėšrus šakotaūsis vėžiagyvis Cercopagis pengoi (Gasiūnaitė, Didžiulis, 2000). Rūšies pasiskirstymo vertinimui detaliausius zooplanktono tyrimus Lietuvos priekrantėje iki šiol atlieka Jūrinių tyrimų departamentas, nuo 1996 metų vykdydamas stebėjimus valstybinio monitoringo stotyse du kartus per metus. Deja, šie duomenys nėra tinkami biologinės įvairovės vertinimui dėl taksonominės analizės netolygumo ir abejotino korektiškumo, ką liudija duomenų bazėje minimos rūšys, nebūdingos ne tik Lietuvos priekrantei, bet ir visai Baltijos jūrai: Centropages tenuiremis, C. violaceus, Temora discaudata, T. turbinata ir kt. Be to, prieinamoje duomenų bazėje pateikiami tik organizmų tankumo duomenys, nenurodant nei temperatūros ir druskingumo mėginio ėmimo vietoje, nei organizmų vidutinio ilgio, nei biomasės. Todėl dabartinę rūšių pasiskirstymo būklę įvertinti įmanoma tik iš dalies, nes nėra su kiekvienu mėginiu susietų druskingumo duomenų. Būklės vertinimui taip pat reikalinga korektiška taksonominė analizė. Nesant detalios taksonominės informacijos galima būtų vertinti pagrindinių taksonominių grupių (Calanoida/Cladocera) biomasę, tačiau biomasės duomenų nėra. Taip pat nėra duomenų apie organizmų ūginę struktūrą, kuriuos naudojant būtų galima apskaičiuoti biomasę ir atlikti dabartinės būklės vertinimą. Makrofitobentosas Makrofitobentoso įvairovė ties Lietuvos krantais - 35 taksonai priklausantys 5 skyriams: raudondumblių (Rhodophyta), rudadumblių (Ochrophyta), žaliadumblių (Chlorophyta), maurabragūnų (Charophyta) ir 58
magnolijūnų (Magnoliophyta). Gausiausi rūšimis yra raudondumbliai, o skurdžiausia rušinė ivairovė būdinga žaliadumbliams. Dauguma raudondumblių klasės dumblių prisitaikę augti dideliuose gyliuose (Labanauskas, 1998). Ties Karkle ir Palanga nuo 4 m gylio iki eufotinės zonos ribos plytintys riedulių laukai - tinkamas substratas daugumai raudondumblių rūšių. Tarp raudondumblių didžiausiu sutinkamumu ir padengimu išsiskiria Hildenbrandia rubra (Hildenbrandiales burys), Furcellaria lumbricalis (Gigartinales) ir Ceramium tenuicorne (Ceramales) rūšys. Paminėtinos labai retai aptinkamos giliavandenės raudondumblių rūšys Chroodactylon ornatum (C. Agardh) Basson, Rhodomela confervoides (Huds.) P. C. Silva, Aglaothamnion roseum (Roth) Maggs et L Hardy-Halos, retos visame regione ir nestabilioje aplinkoje galinčios visai išnykti. Rudadumbliai dažniau sutinkami ant plikų riedulių 2-5 m gylyje. Tyrimų metu buvo atliktos pūslėtojo guveinio Fucus vesiculosus, jo obligatinio epifito Elachista fucicola paieškos. Iki šiol vienintelį kartą Lietuvos priekrantėje jos buvo registruotos ties Rąžės upelio žiotimis 2,0-2,5 m gyliuose (Labanauskas, 1998; 2000). Kaip ir anksčiau, šie makrofitai išmetami į krantą po stipresnių audrų ir štormų, tačiau nardant ar stebint dugną povandenine kamera šios rūšys nebuvo rastos. Kitas rudadumblis Pseudolithoderma extensum dažniausiai auga ant riedulių 3-4 m gyliuose, tačiau jo augimviečių labai mažai. Tarp žaliadumblių didžiausiu sutinkamumu ir padengimu išsiskiria Cladophora rupestris bei C. glomerata (Cladophorales). Atskirose vietose gali buti randami melsvadumblių klasei (Cyanophyceae) priklausantys Nostock genties makrodumbliai. Tai kolonijas sudarantys gėlavandeniai mikrofitai, tikėtina, kad į tyrimų rajoną jie pateko iš Ražės upelio. Bendrai makrofitobentoso rūšinė sudėtis, augimvietės ir bendrijos Lietuvos priekrantėje yra mažai tyrinėtos, todėl dabartinis jų išskyrimas yra abejotinas bei reikalauja pakartotinų ir detalesnių tyrimų. Daugiausia dėmesio (nuo 1950 m. vidurio) buvo skirta raudondumblio šakotojo banguolio Furcellaria lumbricalis (Hudson) J. V. Lamouroux išteklių tyrimams dėl šios rūšies komercinės svarbos (Kireeva, 1960 a,b; Blinova ir Tolstikova, 1972). Tankūs šio raudondumblio sąžalynai yra žinomi kaip natūralus nerštaviečių substratas Baltijos silkei (Clupea harengus membras L.) (Maksimov ir kt., 1996) ir antrinis substratas siūliniams makrodumbliams bei dvigeldžiams moliuskams (Mytilus edulis L.) (Blinova ir Tolstikova, 1972). Šakotojo banguolio augimvietės registruotos 1 16 m gylyje (Bučas, 2009). Raudondumblio gausumas tyrimų rajone svyravo nuo pavienio ar kelių gniužulų (< 10 % padengimas) iki tankių sąžalynų (100 % padengimas). Vidutinė rūšies biomasė povandeniniame šlaite santykinai stipriai koreliuoja (r S = 0,76; p< 0,05) su padengimu. Šakotojo banguolio augimvietė Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje tęsiasi apie 26 km išilgai žemyninio kranto (Bučas, 2009). Modeliu įvertintas rūšies augimvietės plotas dengia 47±11 km 2, tai sudaro apie 50 % visos potencialios augimvietės ploto. Raudondumblio ištekliai šioje teritorijoje sudaro 8449±3813 t. Dėl tinkamų substratų, pakankamo vandens skaidrumo ir palankių dugno šlaito morfologinių savybių (mažesnio bangų poveikio) vertingiausi šakotojo banguolio sąžalynai ir ištekliai pasiskirstę šiaurinėje priekrantės dalyje ties Palanga 5 10 m gylyje. Galimas poveikis dugno buveinėms Poveikis dugno buveinėms susijęs su fizinių dugno buveinių sunaikinimu ir vandens drumstumo padidėjimu grunto šalinimo vietoje. Tyrimai atlikti šiuo metu veikiančiuose sąvartynuose parodė, kad dėl grunto pylimo reikšmingų pokyčių dugno makrofaunos bendrijoje pastebėta nebuvo. Makrozoobentoso taksonų skaičius, gausumo ir biomasės vertės 2002-2011 m. laikotarpiu išliko stabilūs ir ryškių daugiamečių tendencijų vertinant visą akvatoriją nenustatyta. Dugno makrofaunos bendrijos struktūra ir apibendrinančių rodiklių reikšmės grunto gramzdinimo akvatorijose nerodo grunto pylimo poveikio dugno bendrijoms. Kadangi siūlomos naujos vietos grunto šalinimui nepatenka į vertingų dugno buveinių arealus reikšmingo neigiamo poveikio nenumatoma. 59
4.4.2 Žuvys 4.4.2.1 Rūšinė sudėtis Ties Lietuvos krantais mokslinių tyrimų duomenimis registruotos 62 žuvų rūšys (Repečka ir kt., 1998; Virbickas, 2000). Lietuvos teritoriniuose vandenyse, kur numatomos grunto šalinimo vietos, aukščiausiu produktyvumu ir didžiausiais ištekliais pasižymi jūrinės žuvų rūšys: strimelės, bretlingiai, menkės bei upinės plekšnės. Vasarą priekrantėje gausiai sužvejojami uotai bei jų jaunikliai, ant smėlėto ar dumbliais apaugusio grunto gausu mažųjų tobių, paplūdimių ir smėlinių grundalų. Klaipėdos uosto rajone, tiek nuo jo į šiaurę iki Šventosios bei į pietus iki Juodkrantės gausios praeivės ir gėlavandenės žuvys. Praeivėms priskiriamos stintos, žiobriai, lašišos, šlakiai, sykai, perpelės, unguriai ir apskritažiomenių atstovai jūrinės bei upinės nėgės. Dauguma praeivių žuvų rūšių laikosi netoli krantų, dažniausiai iki 20 m gylio, tačiau lašišos migruoja labai dideliais atstumais. Dažniausiai tik priekrantėje sužvejojamos gėlavandenės žuvys karšiai, starkiai, plakiai, meknės, kuojos, aukšlės, salačiai, ešeriai, pūgžliai ir trispyglės dyglės (Vėjo energetikos vystymo perspektyvų jūroje strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, 2007). Žuvų atsiganymo plotai Baltijos jūros priekrantės zonoje atsigano daugelis jūrinių bei praeivių žuvų rūšys ir jų jaunikliai. Priekrantės zonoje vasaros mėnesiais gausu gėlavandenių, atsiganančių jūroje (karšis, sterkas, ešerys, kuoja ir kt.) žuvų rūšių (Ichtiofaunos tyrimai bei ekologinės būklės pagal žuvų rodiklius įvertinimas Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, 2009). Žiemos metu priekrantės zonoje gausiai sutinkamos migruojančios stintos. Atskirų žuvų atsiganymo ar mitybos plotų Baltijos jūros priekrantėje ar ekonominėje zonoje nėra išskirta. Žinoma, kad žiobriai atsigano Baltijos jūros priekrantėje, kur sužvejojami paprastai iki 15-20 m, o didžiausios jų koncentracijos būna 3-10 m gyliuose. Didžiausios lašišų ir šlakių koncentracijos atsiganymo periodu (kovo-balandžio mėn.) yra priekrantėje ties Kuršių nerija (Praeivių ir pusiau praeivių žuvų rūšių (lašišų, šlakių, stintų, žiobrių ir perpelių) gausumo įvertinimas ir migracijos stebėsena Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno deltoje ir vasaros tipo polderiuose, 2008). Žuvų nerštavietės Lietuvos Baltijos jūros priekrantė, labai svarbi eilės verslinių žuvų išteklių reprodukcijai. Čia neršia strimelės, uotai ir kai kurios neverslinės, tačiau svarbios verslinių žuvų mitybai, žuvys: grundalai, tobiai, ciegoriai, trispyglės dyglės ir kt. Uotų nerštaviečių gana gausu Nemirsetos Šventosios ruože. Tą liudija gana didelis uotų jauniklių gausumas šiame rajone. Iš pagrindinių 4 verslinių žuvų rūšių (menkė, strimelė, šprotas, upinė plekšnė) tik strimelės turi svarbias nerštavietes priekrantės zonoje. Strimelės neršia gana sekliai (5-15 m gylyje), ant dumblių, akmenų ar kriauklainių. Labiausiai strimelių nerštui tinka dumblių banguolių (furceliarijų) substratas. Nerštas stebimas šiaurinėje Lietuvos priekrantės dalyje akvatorijose su akmenuotais dugnais ir povandenine augmenija, taip pat ant Klaipėdos uosto vartų molų konstrukcijų, 2-15 m gylyje. Didžiausias neršto intensyvumas stebimas nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos. (LVŽŽTC, 2009). 2009-2010 metais Lietuvos priekrantėje buvo atliekami strimelės nerštaviečių kartografavimo darbai pagal aptiktus ikrus ant akmenuoto substrato. Žemiau pateiktoje schemoje parodytos 2 ir 3 siūlomos šalinimo vietos 2009-2010 metais kartografuotų potencialių strimelių nerštaviečių plotų atžvilgiu (4.4.2 pav.) 60
4.4.2 pav. Nagrinėjamos grunto šalinimo vietos potencialių strimelių neršto plotų atžvilgiu. Potencialių strimelės nerštaviečių plotai buvo modeliuojami pagal aptiktus kiaušinėlius ant kieto akmenuoto dugno substrato, kuris labiausiai tinka strimelių nerštui. Aptiktų kiaušinėlių vietos byloja apie didelę (> 90%) potencialios nerštavietės tikimybę, kuri mažėja tolstant nuo aptikimo vietos. Dideli akmenuoto dugno plotai, kuriuose kiaušinėlių aptikta nebuvo, vis dar gali būti tinkama vieta nerštui, tačiau potencialios nerštavietės tikimybė yra nedidelė (iki 30%). Nagrinėtos grunto šalinimo vietos nepatenka į potencialių strimelių nerštaviečių plotus. Galimas poveikis žuvims Iškasto grunto šalinimas jūroje gali turėti žymią neigiamą įtaką žuvų ištekliams tik tuo atveju, jei vieta parinkta netinkamai, ypatingai pagrindinių žuvų rūšių nerštaviečių bei žuvų migracijos kelių rajonuose. Galimas poveikis žuvų populiacijoms yra susijęs su padidėjusia suspenduotų dalelių (< 0,063 mm) koncentracija vandens stulpe grunto šalinimo metu. Dėl pablogėjusio priimančiosios sistemos deguonies režimo gali būti apsunkinta verslinių žuvų rūšių migracija ir mityba poveikio akvatorijoje bei susidaryti papildomos kliūtys žvejybai. Kiti nepageidaujami poveikiai - nerštaviečių būklės pablogėjimas dėl smulkių molio ir aleurito dalelių migracijos ir kaupimosi ant kieto substrato buveinių, žvejybos tinklų padengimas smulkiomis dalelėmis ir su tuo susijęs tiesioginis neigiamas poveikis žvejybos verslui. 0 alternatyva - akvatorija yra nutolusi nuo žuvų nerštaviečių bei jų lervučių ir jauniklių koncentracijų vietų, todėl poveikio nenumatoma ir žymesnių apribojimų grunto išpylimui taikyti nebūtina. 1 alternatyva - akvatorija yra nutolusi nuo žuvų nerštaviečių bei jų lervučių ir jauniklių koncentracijų vietų, todėl poveikio nenumatoma ir žymesnių apribojimų grunto išpylimui taikyti nebūtina. 61
2 alternatyva - akvatorija patenka į priekrantės žvejybos rajoną, kuris yra svarbus verslinių žuvų ir ypatingai strimelės nerštui bei jų jauniklių atsiganymui. Vadovaujantis 2009-2010 metais atliktų potencialių strimelių nerštaviečių plotų kartografavimo darbų Lietuvos priekrantėje rezultatais 2 alternatyvos vieta nuo artimiausių strimelių neršto plotų yra nutolusi apie 1 km. Siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvų lervučių ir jauniklių vystimuisi būtina užtikrinti, kad gruntas būtų šalinamas tik išimtinai dampingui skirtame plote, taip pat būtina riboti dumblo grunto gramzdinimą. Dėl vietos artumo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartams, kur sueina verslinių žuvų migracijos keliai (pro šią vietą migruoja dvi svarbios Europos Bendrijos žuvų rūšys perpelės ir Baltijos sykai, kurios saugomos pagal Buveinių direktyvą) tikėtinas žuvų migracijos trukdymas, galintis turėti poveikio ne tik Baltijos jūros priekrantės, bet ir Kuršių marių žvejybos verslui, taip pat turėti didelės neigiamos įtakos verslinių žuvų populiacijų gausumui. Todėl grunto šalinimo darbams gali būti taikomi apribojimai verslinių žuvų migracijos laikotarpiu ir atliekami verslinių žuvų populiacijų gausumo stebėjimai. 3 alternatyva - akvatorija yra gana netoli pagrindinių žuvų nerštaviečių, todėl galimas poveikis žuvų lervučių ir jauniklių vystymuisi. Vadovaujantis 2009-2010 metais atliktų potencialių strimelių nerštaviečių plotų kartografavimo darbų Lietuvos priekrantėje rezultatais 3 alternatyvos vieta nuo artimiausių strimelių neršto plotų yra nutolusi 3,6 km. Siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvų lervučių ir jauniklių vystimuisi būtina užtikrinti, kad gruntas būtų šalinamas tik išimtinai dampingui skirtame plote, taip pat riboti dumblo grunto gramzdinimą. Poveikio mažinimo priemonės Dėl 2 ir 3 alternatyvų artumo pagrindinių žuvų nerštaviečių bei jų lervučių ir jauniklių koncentracijų vietų pageidautina taikyti tam tikrus apribojimus grunto išpylimui. Šių alternatyvų vietose negali būti gramzdinamas dumblo gruntas. Dėl 2 alternatyvios vietos patekimo į verslinių žuvų rūšių migracijos kelią rekomenduojama riboti grunto šalinimo darbus intensyviausios migracijos laikotarpiais (balandis-gegužė, rugsėjis), o taip pat numatyti nuosėdinės medžiagos sklaidos bei verslinių žuvų populiacijų gausumo stebėjimus. Siekiant sumažinti grunto šalinimo poveikį priekrantės žvejybos verslui dėl žvejybos plotų praradimo, siūloma koreguoti 2 nagrinėjamos alternatyvos išsidėstymą, užtikrinant dampingo ploto patekimą tik į 17- tą žvejybos barą. Tokiu būdu būtų išvengta ploto praradimo 18 žvejybos bare. Tačiau bet kokiu atveju, 2 alternatyva ženkliai sumažins priekrantės žvejybos plotą 17 bare. Be to, dėl smulkių grunto dalelių sklaidos, sąlygojančios žvejybos tinklų padengimą smulkiausiomis frakcijomis, neigiamą poveikį savo verslui galimai patirtų gretimuose baruose žvejojančios įmonės. Todėl pasirinkus grunto gramzdinimą šioje vietoje veiklos organizatorius turės išspręsti kompensacijų žvejams klausimą. Galimi keli kompensavimo variantai: 1) kompensavimas tik už laikotarpį kada vykdomas gramzdinimas; 2) kompensavimas už dalį prarasto 17 žvejybos baro ploto; 3) kompensavimas žvejams už jų visišką pasitraukimą iš 17 žvejybos baro. Taip pat svarbu išspręsti kompensacijų ne tik 17 žvejybos bare žvejojančioms įmonėms, bet ir gretutinių rajonų įmonėms, kurios galimai patirs nuostolius dėl tinklų užnešimo smulkiosiomis dalelėmis. Nuostolių už žvejybos galimybių praradimą skaičiavimas atliekamas pagal 2011-04-27 Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-374 Dėl nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veiklos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo. Vadovaujantis šiuo įsakymu asmenys, dėl kurių veiklos žuvų išteklių naudotojai patyrė nuostolių, privalo juos visiškai atlyginti. Skaičiuojant nuostolius naudojama pajamų apimtis už vieną žvejybos pastangą, t.y. per vieną žvejybos dieną 30 metrų ilgio statomu tinklaičiu. Nagrinėjama 2 alternatyva patenka į Baltijos jūros priekrantės rajoną nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki Pajūrio regioninio parko pietinės ribos (II rajonas). Žemiau yra pateikiamos kompensavimo sumos (lt) II rajonui žvejojant vienu 30 metrų ilgio statomuoju tinklaičiu per vieną dieną. 62
Kompensavimo suma (lt) II rajonui žvejojant vienu 30 metrų ilgio statomuoju tinklaičiu per vieną dieną. Mėnuo Kompensavimo suma (Lt) Sausis 10,02 Vasaris 6,7 Kovas 4,84 Balandis 6,29 Gegužė 6,72 Birželis 5,22 Liepa 2,4 Rugpjūtis 2,51 Rugsėjis 3,87 Spalis 6,22 Lapkritis 8,62 Gruodis 5,15 Kompensacijos suma litais skaičiuojama taip: K = 133,3 * d* L V30 kur: K kompensacijos suma litais, 133,3 koeficientas, nurodantis vidutinį žvejybos įmonės naudojamų tinklaičių (perskaičiavus į 30 metrų ilgio) kiekį, d dienų, kuriomis buvo sustabdyta žvejyba dėl kitų asmenų veiklos, skaičius, bet ne didesnis už 3 paskutinių metų tą mėnesį įmonės žvejybos dienų vidurkį L V30 vidutinės pajamos iš vieno 30 metrų ilgio statomojo tinklaičio per vieną žvejybos dieną litais atitinkamame rajone ir atitinkamą mėnesį. 4.4.3 Paukščiai Žiemojantys paukščiai Baltijos jūros priekrantėje žiemojančių vandens paukščių gausumas kasmet kinta. Vaitkaus G. (1999) teigimu, ypatingai šaltomis žiemomis, buvusiomis 1993-1995 m., ties Lietuvos pakrante užregistruojama iki 1,9 milijono vandens paukščių, atskridusių iš šiaurės vakarų Baltijos jūros. Gausiausiai rytų Baltijos šalyse žiemojančių jūrinių ančių, ypač nuodėgulių ir ledinių ančių, pasiskirstymas priklauso nuo bentosinių bestuburių bendrijų, tokių kaip moliuskų Mya arenaria ir Macoma baltica, paplitimo priekrantės vandenyse. 63
Gausiausiai Lietuvos teritoriniuose vandenyse žiemoja kiriniai paukščiai, nuodėgulės, ledinės antys, didieji dančiasnapiai, ausuotieji kragai, klykuolės, rudakakliai ir juodakakliai narai ir sibirinės gagos (Žiemojančių vandens paukščių monitoringas, 2007). Iš minėtų žiemojančių paukščių Lietuvos priekrantėje saugomi didieji dančiasnapiai, klykuolės, juodakakliai ir rudakakliai narai, sibirinės gagos. Žiemojančių paukščių rūšių charakteristikos ir gausumas Didysis dančiasnapis (Mergus merganser). Ši rūšis ties Lietuvos krantais stebima kasmet nuo lapkričio iki balandžio mėnesio. Didieji dančiasnapiai įprastai gausiai žiemoja neužšalusiuose Kuršių marių vandens plotuose ir Klaipėdos uosto akvatorijoje. Pilnai užšalus Kuršių marioms jie pasitraukia į Baltijos jūros priekrantės vandenis į šiaurę nuo Klaipėdos. Prieš 20 metų čia žiemodavo iki 12000 paukščių. Baltijos jūros priekrantėje 2006-2007 m. žiemojo 500 didžiųjų dančiasnapių, tačiau bendras gausumas gali būti didesnis, nes jie žiemoja išsisklaidę visoje akvatorijoje (Sorokaitė et al., 2007; Žiemojančių vandens paukščių monitoringas, 2009; Žydelis, 2002). Pastaraisiais metais didžiųjų dančiasnapių gausumas Lietuvoje siekė 8200 paukščių. Klykuolė (Bucephala clangula). Šios antys aptinkamos kasmet nuo spalio mėnesio antros pusės iki gegužės pradžios. Klykuolės žiemoja sekliuose priekrantės vandenyse (dažnai iki 15 m gylio), naudodamos kieto dugno biotopus. Pavieniai individai pasitaiko visoje Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, tačiau gausesnės sankaupos stebimos ties žemynine pakrante (Palangos pajūryje, Nemirsetoje) ir Kuršių mariose. 2006-2007 m. Baltijos jūros priekrantėje žiemojo 1400 klykuolių (Sorokaitė et al., 2007; Žiemojančių vandens paukščių monitoringas, 2009; Žydelis, 2002). Juodakaklių ir rudakaklių narų (Gavia stellata, G. arctica) populiacijos Lietuvos priekrantėje žiemoja reguliariai, bet negausiai (iki 500 individų). Jie stebimi nuo spalio iki balandžio mėnesio. Gausumo pikai užregistruojami vasario mėnesį, taip pat didelės juodakaklių bei rudakaklių narų koncentracijos nustatomos ir kovą bei balandžio mėnesio pirmoje pusėje. Žuvimi mintančių paukščių pasiskirstymą pakrantėje nelemia dugno biotopų pasiskirstymas, todėl Lietuvos teritoriniuose vandenyse narai sutinkami tiek ties žemynine pakrante, tiek ties Kuršių nerija. Maitinimas dažniausiai vyksta 4-7 km atstumu nuo kranto iki 30 m gylio. Apskaitų iš laivo LIFE projekto Jūrinės saugomos teritorijos rytinėje Baltijos jūroje metu buvo nustatyta, kad gausiausiai narai žiemoja Karklės Šventosios ruože nuo kranto iki 20 km ruože (8 ind./km 2 ). Ties Kuršių nerija stebimi iki 10 m gylio 4 ind./km 2 tankumu. Šaltomis žiemomis narai gausiau (iki 30 ind./km 2 ) laikosi ties žemynine dalimi didesniu nei 20 km nuo kranto atstumu, ties Kuršių nerija iki 10 km atstumu nuo kranto (X pav.). (LIFE projektas Jūrinės saugomos teritorijos rytinėje Baltijos jūroje ; Sorokaitė et al., 2007; Žiemojančių vandens paukščių monitoringas, 2009; Žydelis, 2002). 64
4.4.3.1 Juodakaklių ir rudakaklių narų susitelkimo vietos šaltomis (kairėje) ir vidutinio šaltumo (dešinėje) žiemomis Lietuvos pajūryje 2007-2009 m. (LIFE projektas Jūrinės saugomos teritorijos rytinėje Baltijos jūroje ) Sibirinė gaga (Polysticta stelleri). Tai yra rečiausia jūrinių ančių rūšis, kurios Baltijos jūroje yra žinomos tik trys žiemavietės. Ties Lietuvos krantais sibirinės gagos žiemoja labai nedideliame priekrantės ruože ties Nemirseta Palanga sekliuose kieto dugno biotopuose su povandenine augalija. Rūšiai būdingas prisirišimas prie žemavietės, todėl gagos laikosi išskirtinai sekliuose vandenyse (iki 5 m gylio). Ties Lietuvos krantais rūšis aptinkama nuo lapkričio pabaigos iki balandžio pabaigos. Nuo 1998 m. sibirinių gagų gausumas ėmė kasmet mažėti, nors nuo pirmųjų stebėjimų pradžios 1969 m. iki 1997 m registruotų paukščių skaičius siekė 2000 individų. 2004 m. žiemą ties Lietuva žiemojo tik 212 šios rūšies individų. 2006 2007 m. žiemą paukščių gausumas dar labiau sumažėjo ties Lietuvos krantais buvo užregistruotos 124 žiemojančios sibirinės gagos (Sorokaitė et al., 2007; Žiemojančių vandens paukščių monitoringas, 2009). Panašios gausumo mažėjimo tendencijos stebėtos ir kitose sibirinių gagų žiemavietėse Baltijos jūroje. Toks žiemojančių sibirinių gagų gausumo mažėjimas gali būti sąlygotas nepalankių antropogeninių veiksnių (žvejyba statomaisiais tinklais ir aktyvi naftos pramonės veikla) bei natūralių aplinkos sąlygų (pvz., plėšrūnų poveikio) žiemavietėse ar perimvietėse. Kiti paukščiai, žiemojantys Lietuvos priekrantėje: Nuodėgulė (Melanitta fusca). Tai gausiausiai Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje žiemojanti jūrinių ančių rūšis. Šios jūrinės antys pasirodo spalio mėnesį ir yra aptinkamos iki balandžio mėnesio pabaigos. Gausumo pikai stebimi sausio mėnesio antroje pusėje - vasario mėnesį, nors didelės koncentracijos taip pat susiformuoja ir šaltais lapkričio-gruodžio mėnesiais. Sutinkama pagrinde teritorinėje jūroje ties Kuršių nerija, žiemojimui pasirenka smėlėto dugno buveines (nuo pat kranto iki 30-35 m gylio). 65
Įvertintas nuodėgulių gausumas šioje akvatorijoje 2007-2009 m. buvo iki 38000 paukščių (2007 m. kovo mėn.). Palyginti gausios nuodėgulių sankaupos (iki 5500 paukščių) stebėtos ir ruože tarp Klaipėdos ir Palangos, 30-35 m gylyje (LIFE projektas Jūrinės saugomos teritorijos rytinėje Baltijos jūroje ; Sorokaitė et al., 2007; Žiemojančių vandens paukščių monitoringas, 2009; Žydelis, 2002). 4.4.3.2 Žiemojančių nuodėgulių susitelkimo vietos Lietuvos pajūryje 2007-2009 m. (LIFE projektas Jūrinės saugomos teritorijos rytinėje Baltijos jūroje ). Nuodėgulės nėra ypatingai jautrios antropogeninei veiklai ir neigiamai reaguoja tik į stambų trikdymo šaltinį, tokį kaip laivybos kelias. Ledinė antis (Changula hyemalis). Antra pagal gausumą ties Lietuvos krantais žiemojanti jūrinių ančių rūšis. Ledinės antys pajūryje pasirodo lapkričio mėnesį ir yra aptinkamos iki gegužės pradžios. Šios rūšies gausumo pikai užregistruoti sausio-kovo mėnesių šaltais laikotarpiais, užšalus šiaurinei Baltijos jūros daliai. Nors sutinkama ir ties Kuršių nerija, pagrinde žiemoja sekliuose vandenyse (iki 35 m gylio) ties kontinentine Lietuvos Baltijos jūros pakrante pasitelkus kieto dugno biotopus. Didžiausias šios rūšies gausumas užregistruotas balandžio mėnesį, kuomet tūkstantiniai būriai buvo stebimi virš dumblių Furcellaria sąžalynų strimelių neršto metu (Žiemojančių vandens paukščių monitoringas, 2009; Švažas, 66
1993Žydelis, 2002). Gausiausiai ledinės antys laikosi pakrantės atkarpoje tarp Karklės ir Nemirsetos. 2006-2007 m. priekrantėje žiemojo apie 3500 ledinių ančių. Ledinės antys, lyginant su kitomis tirtomis Lietuvos pajūryje žiemojančiomis paukščių rūšimis, mažiausiai reaguoja į antropogeninį trikdymą, kurį sukelia žvejyba, jūros transportas ir pakrančių gyvenvietės (Sorokaitė et al., 2007; Žiemojančių vandens paukščių monitoringas, 2009; Žydelis, 2002). Ausuotieji kragai (Podiceps cristatus) reguliariai ir gausiai žiemojantys Lietuvos pajūryje ir Kuršių mariose aptinkami nuo spalio mėnesio iki gegužės pradžios. Jų gausumo padidėjimas užregistruojamas lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje, kada užšąla vidaus vandenys, o taip pat pavasarinės migracijos metu - kovo ir balandžio mėnesiais. Dažniausiai sutinkami sekliuose priekrantės vandenyse iki 10 15 m gylio išilgai visos Lietuvos pakrantės. Baltijos jūros priekrantėje 2006-2007 m. žiemojo apie 1100 ausuotųjų kragų. Daugiausiai ausuotųjų kragų jūroje žiemą laikosi šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje (tankumas iki 16 ind./km 2 ), tačiau skirtingais metais sankaupų vietos gali skirtis. Karklės-Kunigiškių ruože netoli kranto žiemojančių ausuotųjų kragų tankis 2007-2009 m. buvo iki 170 ind./km 2 (LIFE projektas Jūrinės saugomos teritorijos rytinėje Baltijos jūroje ; Sorokaitė et al., 2007; Žiemojančių vandens paukščių monitoringas, 2009; Žydelis, 2002). 4.4.3.3 Žiemojančių ausuotųjų kragų susitelkimo vietos 2007-2009 m. (LIFE projektas Jūrinės saugomos teritorijos rytinėje Baltijos jūroje ). 67
Galimas poveikis vandens paukščiams Grunto šalinimo poveikis vandens paukščiams susijęs su galimu trikdymu gabenant gruntą į šalinimo vietą lapkričio-sausio mėnesiais. PAV ataskaitoje nagrinėjamos grunto šalinimo vietos nepersidengia su svarbiomis žiemojančių paukščių susitelkimo vietomis, todėl jokios specialios apsaugos priemonės ar ūkinės veiklos apribojimai nenumatomi. 4.4.4 Jūros žinduoliai Baltijos jūroje gyvena ir veisiasi 3 ruonių rūšys: pilkasis ruonis (Halichoerus grypus macrorhynchus), žieduotasis ruonis (Phoca hispida botnica) ir rytų Atlanto paprastasis ruonis (Phoca vitulina vitilina). Į Lietuvos faunos sąrašą įtraukta tik viena rūšis pilkasis ruonis. Paprastasis ruonis buvo stebimas 2005 metų vasarą. Žieduotieji ruoniai rasti 1997 ir 2003 metais. Be ruonių, Lietuvoje užfiksuoti ir kiti jūrų žinduoliai. 2001 ir 2003 metais žvejų tinkluose rastos dvi jūrų kiaulės (Phocoena phocoena). 1998 metais prie Latvijos sienos rasta negyva Atlanto afalina (Tursiops truncatus), o 2007 metais dvi afalinos buvo stebėtos Nemirsetoje 6,5 km. nuo kranto atstumu. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ruoniai pastoviai negyvena, o tik atplaukia kartu su migruojančiomis žuvimis, todėl tikslų jų skaičių nustatyti sudėtinga. Dažniausiai ruoniai stebimi ankstyvą pavasarį, t.y. ruonių intensyvių migracijų metų. Daugiausia stebėjimų užfiksuota Palangos, Smiltynės, Melnragės, Nidos pliažuose, Karklėje prie Olando kepurės. Galimas poveikis jūros žinduoliams Galimas poveikis susijęs su jūrų žinduolių atbaidymu dėl laikino vandens drumstumo padidėjimo. Dėl nedidelio užklystančių jūrinių žinduolių gausumo Lietuvos ekonominėje zonoje nėra tikėtinas reikšmingas neigiamas grunto šalinimo poveikis jūrinių žinduolių populiacijoms. 4.5. KRAŠTOVAIZDIS Naujos grunto šalinimo vietos planuojamos Lietuvos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse, taigi jų įrengimas galimai įtakos povandeninių landšaftų būklę. Esamų landšaftų apibūdinimui pasinaudota 1997 metais sudarytu 1:50 000 žemėlapiu, kuriame buvo išanalizuota dugno reljefo raida, dugno paviršiaus nuosėdų pasiskirstymas, pateiktas dugno ekologinis įvertinimas (Repečka, Gelumbauskaitė, Grigelis ir kt., 1997). Lietuvos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse išskirti 3 povandeninių landšaftų tipai: subakvalinis, subakvalinis-subaeralinis ir subaeralinis. Kiekvienam landšafto tipui išskirti potipiai: subakvalinis skirstomas į įkrantės abrazinį akumuliacinį, kuris apima sėkliavandenę priekrantės dalį ir į įdaubų ir įlomių šlaitų transgresijos-regresijos abrazinį-akumuliacinį. Antrasis tipas suskirstytas į įdaubų šlaitų aliuvinį-jūrinį transakumuliacinį bei moreninių plynaukščių cokolių pridengtų jūrinėmis nuogulomis. Subaeraliniam tipui priklauso abraduotų moreninių plynaukščių banguoto-kalvoto reljefo ir terasuotų šlaitų. Žemiau pateikta situacinė schema, kurioje pavaizduotos nagrinėjamos grunto šalinimo vietų alternatyvos išskirtų povandeninių landšaftų atžvilgiu (4.5.1 pav.). 68
4.5.1 Nagrinėjamos grunto šalinimo vietos povandeninių landšaftų atžvilgiu (pagal Repečka, Gelumbauskaitė, Grigelis ir kt., 1997. Visos tris alternatyvios šalinimo vietos patenka į skirtingų lanšaftų potipių zonas. Giliavandenėje dalyje siūloma galima naujo dampingo vieta patenka į įdaubų ir įlomių šlaitų transgresijos-regresijos abrazinįakumuliacinį landšafto potipį. Šioje jūros dalyje vyrauja rupaus aleurito laukai padengti plonų smulkaus smėlio sluoksniu. Esamas IV dampingas (arba 3 alternatyva) pakliūna į įdaubų šlaitų aliuvinį-jūrinį transakumuliacinį potipį, kuriame paplitusios jūrinės kilmės vidutinio ir smulkaus smėlio nuosėdos. Arčiausiai kranto esanti 2 alternatyvi dampingo vieta patenka į moreninių plynaukščių, pridengtų jūrinėmis smulkaus smėlio ir rupaus aleurito nuogulomis. Esamas giliavandenis dampingas (0 alternatyva) jau yra eksploatuojamas daugiau kaip 20 metų ir naujų dugno landšaftų pokyčių jame nenumatoma. 4.5.1 Galimas grunto šalinimo poveikis povandeninių landšaftų būklei Galimas poveikis povandeniniams landšaftams naujose dampingų vietose siejamas su galimų naujų reljefo formų ir litologinių ribų pasikeitimu. Šie pokyčiai bus mažiausi ten, kur šalinamų gruntų litologinė sudėtis labiausiai atitiks planuojamų jūros rajonų natūralią aplinką. Kadangi kiekvienoje nagrinėjamoje alternatyvoje siūloma šalinti tik tam tikros sudėties gruntus (4.3 skyrius), numatomas minimalus poveikis landšaftų būklei. 69
4.6. SOCIALINĖ - EKONOMINĖ APLINKA Naujų grunto šalinimo vietų parinkimas nagrinėjamas atsižvelgiant į kitų jūros ir priekrantės išteklių naudotojų interesus: žvejybą, laivybą, rekreaciją. 4.6.1 Informacija apie esamą gamtonaudą ir poveikį kitoms ūkio šakoms Jau šiuo metu Lietuvos teritoriniai vandenys yra gana intensyviai naudojami. Detali informacija apie esamą jūros naudojimą yra aprašyta 2.2 skyriuje. Didžiausias neigiamas poveikis susijęs su galimu žvejybos plotų praradimu (17 žvejybos baras) dėl grunto šalinimo 2 nagrinėjamoje alternatyvoje. Vis gi reikėtų pabrėžti, kad šalinimo vietų išdėstymas arčiau nuo uosto vartų teigiamai atsilieptų Klaipėdos uosto ekonominei veiklai, kadangi sumažėtų grunto gabenimo išlaidos į šalinimo vietas. 4.6.2 Galimas poveikis žvejybos verslui ir rekreacijai Naujų grunto šalinimo vietų atsiradimas palies kitų jūros išteklių naudotojų interesus ir gali sukelti ekonominių veiklų interesų konfliktus. Poveikis yra galimas žvejybos verslui dėl atsirandančių verslinės žvejybos apribojimų 2 nagrinėjamoje šalinimo vietos alternatyvoje. Preliminariais skaičiavimais žvejybos galimybių 17-ame ir 18-ame plotuose laikinai netektų ir nuostolius patirtų 8 žvejybinės įmonės. Šiuo metu 17 žvejybos bare žvejoja R. Mišeikio individuali įmonė, M. Rumsko įmonė, L. Valiaus žvejybos įmonė, UAB Molo takas, o 18 žvejybos bare UAB Stintelė, G. Tydiko žvejybos įmonė, UAB Drevernos žuvis (dvi grandys) ir UAB Žvejo laimikis. Siekiant sumažinti priekrantės žvejybos nuostolius siūloma koreguoti siūlomos vietos išsidėstymą, kad ji apimtų tik 17 žvejybos baro plotą. Kompensacijos žvejybos įmonėms turėtų būti nustatomos pagal atskirų įmonių sugavimus prarastuose žvejybos plotuose. Taip pat svarstytinas variantas dėl žvejybos įmonių pasitraukimo iš grunto gramzdinimui skirtos teritorijos. Dampingo poveikis rekreacijai gali būti tuo atveju, jei teršiančios medžiagos bei dumblo nuosėdos patektų į paplūdimius, skirtus intensyviai rekreacijai. Nagrinėjamais atvejais tokio poveikio būtų išvengta, kadangi dumblingos ir labiau užterštos (II-III užterštumo klasės pagal LAND 46A-2002) nuosėdos būtų šalinamos tik giliavandenėje teritorinės jūros dalyje (0 arba 1 alternatyvos), esančioje už priekrantės zonos ribų (giliau nei 20 m). Ši giliavandenė jūros dalis jau neturi tiesioginio litodinaminio ryšio su kranto zona. Kita vertus grunto šalinimas gali turėti teigiamą poveikį rekreacinėms teritorijoms, jei neužteršta smėlinga iškastinė medžiaga yra naudojama krantodaros procesų korekcijai. Krantų erozijos, o kartu ir mažėjančios rekreacinės erdvės problemų sprendimui labiausiai tiktų švaraus (I užterštumo klasės pagal LAND46A- 2002) smėlio grunto šalinimas 2 nagrinėjamoje alternatyvoje, kuri turi gerą litodinaminį ryšį su kranto zoną. Šiuo metu labai didelį smulkaus smėlio kiekiai (300000-400000 m 3 ) kartu su valymo ir gilinimo produktais išvežami į giliavandenį dampingą, neturintį tiesioginio litodinaminio ryšio su kranto zona. Tokio smėlio šalinimas 2 alternatyvoje papildytų priekrantės sąnašų atsargas, kurios natūraliai migruotų tarp atskirų kranto ruožų, palaikydamos litodinaminių procesų pusiausvyrą. Nugramzdintas moreninis gruntas šioje vietoje formuotų teigiamą reljefo formą seklumą, kuri gesintų bangų energiją ekstremalių štormų metu ir taip pat galėtų turėti tam tikrą teigiamą poveikį mažinant Melnragės kranto ruožo eroziją. 4.6.3 Priemonės neigiamo poveikio socialinei ir ekonominei aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti 2 alternatyvos atveju turi būti išspręstas kompensacijų žvejybos įmonėms klausimas. Kompensacijos žvejybos įmonėms turėtų būti nustatomos pagal atskirų įmonių sugavimus prarastuose žvejybos plotuose. Turi būti užtikrinta, kad naudojant 2 ir 3 alternatyvų vietas nebūtų gramzdinamas dumblo gruntas. 70
4.7. VISUOMENĖS SVEIKATA Klaipėdos uosto projektinių gylių užtikrinimui atliekamų reguliarių vidinės akvatorijos ir įplaukos kanalo valymo darbų metu iškastas gruntas šalinamas Baltijos jūroje. Iškasto grunto šalinimas, priklausomai nuo šalinamų gruntų sudėties ir rajono sedimentacinių sąlygų, daro tam tikrą poveikį jūrinei aplinkai šalinimo vietoje. Šalinant dumblingą gruntą vandenyje formuojasi lokalus drumstumo debesis. Stambiagrūdė nuosėdinė medžiaga (įvairiagrūdis smėlis) nusėda jūros dugne, tuo tarpu smulkios dumblo dalelės (< 0,063 mm), kuriose gali kauptis teršiančios medžiagos, tėkmių poveikyje yra pernešama į kitas akvatorijos dalis. Jūros krante yra įrengti paplūdimiai, t.y. vietos skirtos žmonėms poilsiauti ir maudytis. Baltijos jūros vandens kokybė ties jais neturi kelti grėsmės poilsiautojų sveikatai. Paplūdimių ir jų maudyklų vandens kokybės reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 92:2007 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė. Netinkamas naujų dampingo vietų parinkimas galėtų turėti įtakos paplūdimių bei jų maudyklų vandens kokybei. Didžiausias poveikis siejamas su smulkiadispersinės medžiagos bei joje susikaupusių teršiančių medžiagų sklaida iš šalinimo vietų. PAV ataskaitoje nagrinėjamos keturios iškasto grunto šalinimo vietų Baltijos jūroje alternatyvos: 2-oje ir 3-ioje vietose (alternatyvose) numatoma šalinti tik smėlį ir moreninius darinius, 0-nėje ir 1-oje vietose (alternatyvose) numatoma šalinti iškastą dumblingą gruntą. Todėl poveikis Baltijos jūros pakrantės paplūdimių vandens kokybei bus vertinamas tik 0-nės ir 1-os alternatyvų atvejams. Vertinant poveikį visuomenės sveikatai, analizuojama teršiančių medžiagų sklaida iš giliavandenių grunto šalinimo vietų (dumblas bus šalinamas tik 0 arba 1 alternatyvoje) įvairiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis ir palyginama su Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 reglamentuojamomis, t.y. saugiomis žmonių sveikatai, cheminių parametrų privalomomis vertėmis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 patvirtintas aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 46A-2002 Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisykles (Žin., 2002, Nr. 27-976, Nr. 40-1516; 2003, Nr. 78-3586; 2008, Nr. 139-5521, 2011, Nr.43-2050) nustato tvarką, vykdant grunto kasimo darbus jūroje ir jūrų uostų akvatorijose bei iškasto grunto tvarkymą. Šis dokumentas reglamentuoja gruntų klasifikaciją ir galimus tvarkymo būdus. Gruntai, kuriems atliekamas cheminis tyrimas, skirstomi į keturias užterštumo klases ( 4.7.1 lentelė). 4.7.1 Gruntų klasifikacija pagal užterštumą (pagal LAND 46A-2002 naują redakciją Nr.43-2050) Užterštumo klasė Grunto tipas Teršiančių medžiagų koncentracija mg/kg sausos masės NP Cu Pb Zn Ni Cd Cr Hg As PCB PAA TBA I Smėlis <100 <10 <20 <60 <10 <0,5 <30 <0,1 <3 <0,007 <1,0 <0,01 II Smėlis 100 200 10 40 20 50 60 100 10 20 0,5 1 30 50 0,1 0,2 3 5 0,007 0,01 1,0 1,5 0,01 Dumblas <500 <100 <100 <300 <50 <2 <100 <0,5 <10 <0,02 <2,0 0,01 71
Užterštumo klasė Grunto tipas Teršiančių medžiagų koncentracija mg/kg sausos masės NP Cu Pb Zn Ni Cd Cr Hg As PCB PAA TBA III Smėlis 200 1500 40 200 50 200 100 400 20 100 1 5 50 200 0,2 1,2 5 29 0,01 0,03 1,5 3,0 0,01 0,2* Dumblas 500 1500 100 200 100 200 300 400 50 100 2 5 100 200 0,5 1,2 10 29 0,02 0,03 2,0 3,0 0,01 0,2* IV Smėlis, Dumblas >1500 >200 >200 >400 >100 >5 >200 >1,2 >29 >0,03 >3,0 >0,2* I užterštumo klasės gruntą, sudarytą iš smėlio, leidžiama šalinti jūros priekrantės zonoje iki 20 m gylio ir už jos ribų iš anksto numatytose vietose (paplūdimių atkūrimui leidžiama naudoti I užterštumo klasės smėlį, jeigu jis atitinka sanitarinius-higieninius reikalavimus). II užterštumo klasės gruntą leidžiama šalinti jūroje už priekrantės zonos (giliau negu 20 m) iš anksto numatytose vietose. III užterštumo klasės gruntą leidžiama šalinti jūroje už priekrantės zonos (giliau negu 20 m), jei papildomų tyrimų metu nustatytų teršiančių medžiagų koncentracija neviršija III užterštumo klasės ribinių verčių. IV užterštumo klasės gruntą leidžiama sandėliuoti tik specialiai įrengtose aikštelėse arba utilizuoti. Nagrinėjamose 0-nėje ir 1-oje alternatyvose numatoma šalinti I-II-III užterštumo klasės gruntą. Lietuvos higienos norma HN 92:2007 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reglamentuoja šiuos maudyklų vandens fizikinius-cheminius parametrus: ph, spalva, naftos produktai, paviršiaus aktyviosios medžiagos, fenoliai, skaidrumas metrais, deguonies sotis, atliekos, nuolaužos ir plūduriuojančios medžiagos, amonio azotas, Kjeldalio azotas, bendrasis fosforas, pesticidai, sunkieji metalai: As, Cd, CrVI, Pb, Hg; cianidai, nitratai, fosfatai. Sugretinus šiuose dokumentuose reglamentuojamus šalinamo grunto sudėties rodiklius (LAND 46A) bei paplūdimių maudyklų vandens kokybės rodiklius (HN 92:2007), matome, kad analizuojant šalinamo I-II- III užterštumo klasės grunto poveikį paplūdimių maudyklų vandens kokybei, reikia vertinti šalinamame grunte galimai esančių naftos produktų, sunkiųjų metalų (As, Cd, CrVI, Pb, Hg) sklaidą bei įtaką maudyklų vandens atitinkamiems parametrams ir dumblo dalelių sklaidą bei įtaką maudyklų vandens skaidrumo parametrui. 4.7.1 Artimiausia gyvenamoji aplinka ir rekreacinės teritorijos Planuojamos naujos grunto šalinimo vietos (trys alternatyvos) numatytos Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Gyvenamosios teritorijos esančios arčiausiai numatomų planuojamos ūkinės veiklos alternatyvių vietų yra Melnragė II, Melnragė I ir Klaipėda. Arčiausiai nuo kranto nagrinėjama 2 alternatyva nuo artimiausios gyvenvietės (Melnragė II) yra nutolusi 2,8 km. Šiuo metu eksploatuojamas IV dampingas (3 alternatyva) nuo II Melnragės yra nutolęs beveik 9 km. Kitos nagrinėjamos grunto šalinimo vietos nuo gyvenamųjų teritorijų yra nutolusios daugiau kaip 15 km atstumu (4.7.1 pav.). 72
4.7.1 pav. Nagrinėjamų grunto šalinimo vietų atstumai nuo artimiausių gyvenviečių. Visos nagrinėjamos grunto šalinimo vietų alternatyvos yra išsidėsčiusios už esamų rekreacinių teritorijų ribų. 2 alternatyva 2,8 km atstumu nutolusi nuo Klaipėdos miesto rekreacinės teritorijos, pažymėtos Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 (4.7.2 pav.). 73
4.7.2 pav. Nagrinėjamos grunto šalinimo vietos artimiausių rekreacinių zonų atžvilgiu. 4.7.2 Paplūdimių būklė Paplūdimys - jūros vieta, skirta žmonėms poilsiauti ir maudytis. Visiems Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, įteisinantiems bei naudojantiems paplūdimius ir jų maudyklas (nepriklausomai nuo nuosavybės formos), institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą ir kontrolę, bei lankytojams yra privaloma Lietuvos higienos norma HN 92:2007 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė. Higienos normoje yra reglamentuojamos žmonių sveikatai saugios mikrobiologinių, fizikinių, cheminių parametrų vertės. Mikrobiologinis užterštumas ar teršiančių cheminių medžiagų ar atliekų buvimas maudyklų vandenyje negali viršyti šioje higienos normoje reglamentuojamų dydžių, t.y. negali turėti įtakos maudyklos vandens kokybei ir kelti grėsmę besimaudančių sveikatai. Klaipėdos uosto akvatorijoje ir įplaukos kanale iškasto grunto šalinimas Baltijos jūroje gali įtakoti paplūdimių maudyklų vandens kokybės fizikinių (skaidrumas) bei cheminių (sunkieji metalai: Cd, Cr VI, Pb, Hg; naftos produktai) parametrų vertes. Todėl vertinant ūkinės veiklos grunto gramzdinimo potencialų poveikį visuomenės sveikatai, reikia įvertinti gramzdinamo I, II ir III užterštumo klasės grunto sudėtyje esančių cheminių medžiagų, reglamentuojamų Lietuvos higienos normoje HN 92:2007, sklaidas bei poveikį jūros paplūdimių maudyklų vandens kokybei ir besimaudančių žmonių sveikatai. 4.7.3. Visuomenės sveikatos ir aplinkos sveikatos analizė Planuojama veikla Klaipėdos uosto akvatorijoje ir įplaukos kanale iškasamo grunto šalinimas (gramzdinimas) Baltijos jūroje - susijusi su jūros vandens fizikine (dumblo dalelėmis) bei chemine (kenksmingomis medžiagomis) tarša gramzdinimo vietoje, kas, priklausomai nuo teršiančių medžiagų sklaidos sąlygų bei atstumų, gali įtakoti Baltijos jūros pakrantėse įrengtų paplūdimių maudyklų vandens kokybę. 74
4.7.3.1. Visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė Poveikį visuomenės sveikatai grunto gramzdinimo poveikio zonoje gali daryti paplūdimių ir jų maudyklų vandens kokybė fizikinės (skaidrumas) ir cheminės taršos (sunkieji metalai: kadmis Cd, chromas šešiavalentis Cr VI, švinas Pb, gyvsidabris Hg; naftos produktai) aspektu. Vandens skaidrumo svarba Paplūdimių maudyklų vandens skaidrumas yra svarbus dėl trijų priežasčių: išvaizdos, ligų prevencijos ir besimaudančiųjų saugumo. Išvaizda. Nepermatomas, drumstas arba neaiškios spalvos vanduo nesukelia noro maudytis. Ligų prevencija. Didesnė tikimybė, kad drumstas vanduo gali būti mikrobiologiškai labiau užterštas. Besimaudantys mikrobiologiškai užterštame vandenyje gali susirgti ausies uždegimais, infekciniais konjunktyvitais, dermatitais. Žarninių enterokokų, žarninių lazdelių padidintais kiekiais turintis vanduo, besimaudant patekęs per burną gali sukelti virškinimo sistemos infekcines ligas. Besimaudančiųjų saugumas. Besimaudantieji gali patirti nelaimingų atsitikimų, jei nematys besimaudančių žmonių drumstame vandenyje. Jei kam nors atsitinka nelaimė po vandeniu ir jo galimybės matyti vandenyje dėl vandens drumstumo yra apribotos, rizika nuskęsti labai išauga. Vandens cheminės taršos svarba Sunkieji metalai: kadmis Cd, chromas šešiavalentis Cr VI, švinas Pb, gyvsidabris Hg; naftos produktai. Sunkiųjų metalų patekimą į žmogaus organizmą sąlygoja dirvožemio, oro bei vandens šaltinių užteršimas. Vienokiu ar kitokiu būdu patekę į žmogaus organizmą sunkieji metalai daro tam tikrą poveikį. Specifišku lėtiniu poveikiu pasižymi gyvsidabris, kadmis, švinas ir kiti. Ūmus klinikiniai reiškiniai paprastai atsiranda paveikus dideliam teršalų kiekiui. Esant nedidelei sunkiųjų metalų koncentracijai, pasireiškia lėtinis nespecifinis veikimas. Žmonėms ir gyvūnams pažeidžiama centrinė ir periferinė nervų sistemos, sutrinka kraujodaros organų bei vidaus sekrecijos liaukų ir kt. veikla. Nustatyta, kad, be nuodingo poveikio, sunkieji metalai sutrikdo ir lytinę funkciją. Jie pagreitina aterosklerozę, piktybinių navikų atsiradimą, pažeidžia genetinį aparatą. Lytines ląsteles veikia kadmis, cinkas, chromas, nikelis, švinas, gyvsidabris, boras, manganas, berilis ir baris, o kancerogeninių savybių turi kadmis, chromas, nikelis, švinas, kobaltas ir kt.. Sunkiųjų metalų neigiamas poveikis dažnai nepastebimas, nes pokyčiai organizme išryškėja po kelerių ar net kelių dešimčių metų, kartais jie pasireiškia tik kitoms kartoms. Taigi daugelis metalų kaupiasi organizme ir vėliau pasireiškia kancerogeniniu, mutageniniu, gonadotropiniu ir embriotoksiniu veikimu. (Aplinkos medicina. Vilnius, Avicena, 1997). Naftos produktai ir jų garai yra kenksmingi gyviems organizmams. Žmogus gali apsinuodyti nurijęs naftos produktų ar kvėpuodamas jų garais. Angliavandenilių garai erzina gleivinę, sukelia gerklės perštėjimą, galvos svaigimą, girtumo jausmą, parausta akių vokai. Nafta gali sukelti odos problemų, jei įvyksta kontaktas su oda. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis (2011-06-01 raštas Nr. (8.5.)-V4-1473) paskutiniais metais užkrečiamųjų ligų ir jų protrūkių, galimai susijusių su Klaipėdos miesto paplūdimių bei paplūdimių vandens naudojimu rekreacijai, neužregistruota. 4.7.3.2. Aplinkos sveikatos analizė. Maudyklų vandens kokybė Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75
92:2007 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė, kuri reglamentuoja maudyklų vandens kokybės reikalavimus, vandens kokybės rodiklių nustatymo metodus, vandens kokybės stebėseną, vertinimą ir klasifikaciją. 4.7.1. lentelė. Maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai parametrai, jų vertės ir mėginių ėmimo periodiškumas Mikrobiologiniai parametrai 1. Žarninių enterokokų (Intestinal Enterococci) kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml, ne daugiau kaip 2. Žarninių lazdelių (Escherichia coli) kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml, ne daugiau kaip Privalomos vertės Minimalus mėginių ėmimo periodiškumas 100 Kas dvi savaitės 1 000 Kas dvi savaitės Tyrimo metodas LST EN ISO 7899-1+Ac:2000 en arba LST EN ISO 7899-2:2001 LST EN ISO 9308-3+Ac:2000 en arba LST EN ISO 9308-1:2001 3. Salmonelių skaičius 1 l Neturi būti Privaloma tikrinti susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga ISO 6340:1995 4.7.2 lentelė. Maudyklų vandens kokybės fizikiniai-cheminiai parametrai, jų vertės ir mėginių ėmimo periodiškumas Fizikiniai-cheminiai parametrai Norma (privalomos vertės) Gairės (siektinos vertės) Minimalus mėginių ėmimo periodiškumas Tyrimo metodas ir tikrinimas 1. ph (vandenilio jonų koncentracija) vienetais 6,0 9,0 - Privaloma tikrinti koncentraciją, susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga a ISO 10523:1994 2. Spalva Neturi būti jokio natūralios vandens spalvos pasikeitimo - Kas dvi savaitės LST EN ISO 7887:2000 3. Naftos produktai, mg/l Neturi būti specifinio naftos kvapo ir plėvelės ant vandens paviršiaus Mažiau arba lygu 0,3 Kas dvi savaitės LST EN ISO 9377-2:2002 4. Paviršiaus aktyviosios Neturi būti Mažiau arba lygu Kas dvi savaitės LST EN 903:2000 76
medžiagos, mg/l putų 0,3 5. Fenoliai, mg/l Neturi būti specifinio kvapo; mažiau arba lygu 0,05 Mažiau arba lygu 0,005 Kas dvi savaitės LST ISO 6439:1998 6. Skaidrumas metrais (jūroje ir ežeruose) 1 2 Kas dvi savaitės Vizualiai su Secchi disku 7. Deguonies sotis, proc. - Nuo 80 iki 120 Privaloma tikrinti koncentraciją, susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga LST EN 25814:1999 8. Atliekos, nuolaužos ir plūduriuojančios medžiagos - Neturi būti Kas dvi savaitės Vizualinis tikrinimas 9. Amonio azotas, mgn/l - - Šiuos rodiklius būtina tikrinti, kai nustatoma vandens eutrofikacijos tendencija LST ISO 7150-1:1998 10. Kjeldalio azotas mg/l N 11. Bendrasis fosforas, mg/l Kitos medžiagos, kurios rodo vandens užterštumą: 12. Pesticidai (parationas, HCH, deldrinas), mg/l - - Šiuos rodiklius būtina tikrinti, kai nustatoma vandens eutrofikacijos tendencija - - Šiuos rodiklius būtina tikrinti, kai nustatoma vandens eutrofikacijos tendencija - - Privaloma tikrinti koncentraciją, susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga LST EN 25663:2000 LST EN ISO 6878:2004 LST EN 12918:2000 LST EN ISO 6484:2000 13. Sunkieji metalai mg/l: - - Privaloma tikrinti koncentraciją, As, Cd, Pb LST EN ISO 15586:2000 77
arsenas As kadmis Cd chromas šešiavalentis, Cr VI švinas Pb gyvsidabris Hg susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga Hg LST EN 1983:2007 Cr LST ISO 11083:2002 LST EN ISO 18412:2006 14. Cianidai, mgcn/l - - Privaloma tikrinti koncentraciją, susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga 15. Nitratai, mgn/l - - Privaloma tikrinti koncentraciją, susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga 16. Fosfatai, mgp/l - - Privaloma tikrinti koncentraciją, susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga LST ISO 6703-1:1998 LST ISO 7980-3:1998 Vandens kokybė. Nitratų kiekio nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant 2,6- dimetilfenolį LST EN ISO 6878:2004 Klaipėdos ir Palangos miestų maudyklų vandens kokybė vertinama pagal Sveikatos mokymo ligų ir prevencijos centro pateiktus 2008-2011 metų maudyklų vandens kokybės parametrus ir vertes. Klaipėdos miesto maudyklų vandens kokybės rezultatai Pagal Sveikatos mokymo ligų ir prevencijos centro pateiktus 2008-2010 m. duomenis, Klaipėdos miesto maudyklų: Girulių, Melnragės II, I paplūdimių vanduo atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė mikrobiologinės taršos reikalavimus (4.7.3 lentelė). 4.7.3 lentelė. Klaipėdos miesto 2008-2010 m. maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai Girulių paplūdimys Melnragė I paplūdimys Melnragė II paplūdimys Bandinio ėmimo data Žarniniai enterokokai (ksv/100 ml) Žarninės lazdelės (ksv/100 ml) Mikrobiologiniai parametrai Žarniniai enterokokai (ksv/100 ml) Žarninės lazdelės (ksv/100 ml) Žarniniai enterokokai (ksv/100 ml) Žarninės lazdelės (ksv/100 ml) 2008.05.13 <10 neaptikta neaptikta 10 <10 neaptikta 2008.05.27 2 neaptikta 1 neaptikta 1 neaptikta 78
2008.06.10 9 10 25 20 4 6 2008.06.19 9 neaptikta neaptikta 10 6 neaptikta 2008.07.09 2 neaptikta 7 neaptikta neaptikta neaptikta 2008.07.23 14 neaptikta 1 neaptikta 6 neaptikta 2008.08.08 14 KSV neaptikta 6 KSV neaptikta 6 KSV neaptikta 2008.08.20 12 KSV neaptikta neaptikta 10 KSV neaptikta 75 KSV 2009.05.26 0 20 0 0 0 0 2009.06.10 5 0 0 0 2 0 2009.06.21 0 150 0 100 4 100 2009.07.08 2 120 10 30 9 52 2009.07.22 24 0 6 80 12 100 2009.08.05 32 0 8 0 40 0 2009.08.18 2 0 3 0 52 0 2009.09.02 4 0 <4 0 0 0 2010.05.25 7 0 9 48 16 8 2010.06.08 20 20 18 0 42 0 2010.06.21 2 0 0 0 2 40 2010.07.07 2 0 0 0 0 0 2010.07.20 10 40 0 90 0 40 2010.08.04 4 0 0 0 0 0 2010.08.17 8 0 5 0 8 0 2010.08.31 0 0 4 0 0 0 2010.09.14 4 20 96 53 2 0 Mikrobiologiniai parametrai pagal HN 92:2007 100 1000 100 1000 100 1000 79
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. S-06-469 Dėl Palangos ir Klaipėdos miestų maudyklų vandens kokybės rezultatų, pateikta informacija, jog 2011 metais Klaipėdos miesto maudyklų vandens tyrimai buvo atlikti Melnragės II bendrajame paplūdimyje bei Girulių bendrojo paplūdimio maudykloje (4.7.4 lentelė.). 4.7.4 lentelė. Klaipėdos miesto 2011 m. maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai Girulių paplūdimys Melnragė II paplūdimys Bandinio ėmimo data Žarniniai enterokokai (ksv/100 ml) Mikrobiologiniai parametrai Žarninės lazdelės (ksv/100 ml) Žarniniai enterokokai (ksv/100 ml) Žarninės lazdelės (ksv/100 ml) 2011.05.24 0 5 ± 4 5 ± 4 6 ± 5 2011.06.21 5 ± 4 9 ± 6 7 ± 5 13 ± 7 2011.07.19 2011.08.16 5 ± 4 9 ± 6 9 ± 6 27 ± 10 Mikrobiologiniai parametrai pagal HN 92:2007 100 1000 100 1000 Fizikinių-cheminių parametrų tyrimai Klaipėdos miesto II Melnragės paplūdimyje paskutinį kartą buvo atlikti 2008 metais. Jų rezultatai pateikti žemiau esančioje lentelėje (4.7.5 lent.). 4.7.5 lentelė. Klaipėdos miesto maudyklų vandens fizikinių-cheminių parametrų tyrimų rezultatai Fizikiniai-cheminiai parametrai Maudyklos pavadinimas Bandinio ėmimo data Naftos produktai, mg/l Paviršiaus aktyviosios medžiagos, mg/l Fenoliai mg/l Spalva Atliekos, nuolaužos ph Skaidru mas metrais Deguoni es sotis, proc. Norma neturi būti plėvelės ant vandens paviršiaus ir specifinio naftos kvapo neturi būti putų 0,05 neturi būti spalvos pasikeiti mo Neturi būti 6-9 1 80-120 Melnragės II paplūdimys 2008.05.13 nėra plėvelės; nėra specifinio naftos kvapo 2008.05.27 nėra plėvelės; nėra specifinio naftos kvapo nėra putų nėra putų 0.02 mg/l <0.005 mg/l gelsva gelsva nėra nėra - 0,1 m - - 0,15-2008.06.10 nėra plėvelės; nėra putų <0.005 gelsva nėra - 0,23-80
nėra specifinio naftos kvapo mg/l 2008.06.19 nėra plėvelės; nėra specifinio naftos kvapo nėra putų 0,05 gelsva nėra - 0,19-2008.07.09 nėra plėvelės; nėra specifinio naftos kvapo nėra putų 0,02 gelsva nėra - 0,3-2008.07.23 nėra plėvelės; nėra specifinio naftos kvapo nėra putų 0,005 gelsva nėra - 0,28-2008.08.08 nėra plėvelės; nėra specifinio naftos kvapo nėra putų < 0,005 gelsva nėra - 0,15-2008.08.20 nėra plėvelės; nėra specifinio naftos kvapo nėra putų < 0,005 gelsva nėra - 0,25-2011 m. maudyklų vandens kokybės stebėjimo rezultatai rodo, kad Klaipėdos miesto paplūdimių: Melnragės II paplūdimio bei Girulių paplūdimio vandens mikrobiologinė tarša atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus. Palangos miesto maudyklų vandens kokybės rezultatai Kelis metus iš eilės Palangos miesto Botanikos parko paplūdimys yra apdovanojamas mėlynąja vėliava. Tai patvirtina ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 17 d. raštas Nr. (4.21.)- D3-2085. Paplūdimiai, turintys Mėlynąją vėliavą, yra įtraukiami į tarptautinius turizmo katalogus, kaip atitinkantys tarptautinius reikalavimus, keliamus šioms poilsio zonoms. Analizuojami 2011 metų Palangos miesto maudyklų: Bendrojo paplūdimio Botanikos parko ruože, Palangos bendrojo paplūdimio, Palangos moterų paplūdimio, Palangos Rąžės upės žiočių, vandens kokybės tyrimai. (4.7.6 lentelė). 4.7.6 lentelė. Palangos miesto maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai Maudykl os pavadini mas Bendras paplūdi mys Botanik os parko ruože Bandi nio ėmim o data 2011-05-23 2011-05-31 2011-06-06 Žarninia i enterok okai (ksv/10 0 ml) Mikrobiologiniai parametrai Žarni nės lazdel ės (ksv/1 00 ml) Salmon elių skaičius 1 l Naftos produk tai, mg/l Paviršia us aktyvio sios medžia gos, mg/l 5±4 10±6 a<0,3 0,07 rasta<4 0 rasta< 4 rasta< 4 <0,3 0,04 <0,03 0,07 Fizikiniai-cheminiai parametrai Fenol Spalv Atliek ph iai, a os, mg/l nuolau žos a<0,0 01 a<0,0 01 <0,00 1 gelsv a gelsv a gelsv a Skaidru mas metrais nėra 8,7 1 nėra 8,6 1 nėra 8,6 1 Deguo nies sotis, proc. 81
Palango s bendras paplūdi mys Palango s moterų paplūdi mys Palango s Rąžės upės žiotys 2011-06-20 2011-07-04 2011-07-18 2011-08-01 2011-08-16 2011-08-29 2011-05-23 2011-05-31 2011-06-06 2011-06-20 2011-07-04 2011-07-18 2011-08-01 2011-08-16 2011-08-29 2011-05-23 2011-05-31 2011-06-06 2011-06-20 2011-07-04 2011-07-18 2011-08-01 2011-08-16 2011-08-29 2011-05-23 2011-05-31 2011-06-06 0 5±4 0,3 0,08 rasta<4 14±8 a<0,3 0,11 a<0,0 01 a<0,0 01 4±4 9±6 <0,3 0,02 0,005 19±9 38±1 2 <0,3 0,08 0,005 16±8 13±7 <0,3 0,05 0,001 10±8 19±6 75 ±18 27±1 0 60±1 6 200± 30 <0,3 0,06 0,001 0,3 0,06 <0,3 0,04 rasta<4 5±4 0,3 0,07 10±6 12±7 <0,3 0,07 11±7 51±1 4 a<0,3 0,08 <0,00 1 a<0,0 01 <0,00 1 a<0,0 01 a<0,0 1 10±6 20±9 <0,3 0,02 0,002 9±6 7±5 <0,3 0,07 0,001 41±13 120±22 17±8 76 ±18 rasta<4 130± 23 210± 31 56±1 5 450 ±47 rasta< 4 <0,3 0,07 0,001 <0,3 0,05 0,002 <0,3 0,07 <0,3 0,03 <0,3 0,1 rasta<4 4±4 0,3 0,06 19±9 11±7 14±8 58±1 5 26±1 0 25±1 0 a<0,3 0,09 a<0,0 01 a<0,0 01 <0,00 1 a<0,0 01 a<0,0 01 0,3 0,02 0,005 <0,3 0,06 0,003 6±5 22±9 <0,3 0,07 0,001 61±16 39±13 75±18 97±2 0 150± 25 610 ±57 <0,3 0,07 0,002 0,03 0,07 <0,3 0,03 rasta<4 19±9 <0,3 0,07 a<0,0 01 <0,00 1 <0,00 1 gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a nėra 8,7 1 nėra 8,4 1 nėra 8,4 1 nėra 8,7 1 nėra 8,6 1 nėra 8,6 1 nėra 8,7 1 nėra 8,3 1 nėra 8,7 1 nėra 8,8 1 nėra 8,4 1 nėra 8,4 1 nėra 8,8 1 nėra 8,6 1 nėra 8,6 1 nėra 8,7 1 nėra 8,2 1 nėra 8,7 1 nėra 8,7 1 nėra 8,4 1 nėra 8,5 1 nėra 8,8 1 nėra 8,6 1 nėra 8,5 1 nėra 8,7 1 nėra 8,3 1 nėra 8,6 1 82
HN 92:2007 paramet rai ir vertės 2011-06-20 2011-07-04 2011-07-18 2011-08-01 2011-08-16 2011-08-29 6±5 11±7 <0,3 0,07 0,001 rasta<4 15±8 a<0,3 0,09 0,001 15±8 17±8 110±21 5±4 32±1 1 29±1 1 270± 35 29±1 1 100 1 000 *neturi būti <0,3 0,02 0,005 <0,3 0,07 0,005 <0,3 0,06 0,001 <0,03 0,07 0,003 neturi būti plėvelė s ant vanden s pavirši aus ir specifi nio naftos kvapo; siektin a vertė: mažiau arba lygu 0,3 neturi būti putų; siektina vertė: mažiau arba lygu 0,3 ne daugi au kaip 0,05 gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a gelsv a netur i būti spalv os pasik eitimo nėra 8,7 1 nėra 8,4 1 nėra 8,6 1 nėra 8,8 1 nėra 8,5 1 nėra 8,5 1 neturi būti *6, 0-9,0 1 *nuo 80 iki 120 Pagal 2011 m. vandens kokybės rezultatus galima teigti, kad Bendrojo paplūdimio Botanikos parko ruože, Palangos bendrojo paplūdimio, Palangos moterų paplūdimio, Palangos Rąžės upės žiočių normuojami parametrai neviršijo Lietuvos higienos normos HN 92:2007 nustatytų verčių. Sunkieji metalai bei naftos produktai nebuvo tiriami, nes HN92:2007 nustato, kad šie rodikliai turi būti tiriami tik susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga. 4.7.4. Galimo poveikio paplūdimiams ir jų maudyklų vandens kokybei prognozavimas Galimas poveikis susijęs su kenksmingų medžiagų ir dumblo dalelių (< 0.063 mm) sklaida iš grunto gramzdinimo rajonų esant įvairioms hidrometeorologinėms sąlygoms. Nuosėdos sudarytos vien iš smėlio priskiriamos švarių nuosėdų tipui, kadangi teršiančios medžiagos gali akumuliuotis tik smulkiadispersinėje medžiagoje. Tokio tipo gruntas šiuo metu yra šalinamas III dampinge (0 alternatyva), taip pat siūloma dumblingas nuosėdas šalinti giliavandenio dampingo alternatyvoje (1 alternatyva). Dėl šios priežasties, vertinant galimą poveikį paplūdimiams ir jų maudyklų vandens kokybei 2 ir 3 alternatyvos (smėlio dampingai) nebuvo nagrinėjamos. Vertinant galimą poveikį paplūdimiams ir maudyklų vandens kokybei remtasi Lietuvos energetikos instituto atlikto smulkiadispersinės medžiagos (< 0,063 mm) bei teršiančių medžiagų sklaidos modeliavimo rezultatais. Galimi teršiančių medžiagų ir dumblingų nuosėdų sklaidos scenarijai aprašyti pučiant dažniausiai pasitaikančios krypties stipriems (> 15 m/s) bei labai silpniems (1 m/s) vėjams, taikant Danijos hidraulikos instituto sukurtą dvimačių skaitmeninių modelių sistemą MIKE 21. Šio modulio pagrindinė masių konservatyvumo lygtis tirpioms ir netirpioms medžiagoms yra sprendžiama pagal QUICKEST baigtinių elementų schemą. Modeliuojant taršos pernašą buvo daroma prielaida, kad yra šalinama 2000 t dažniausiai gramzdinamos II užterštumo klasės (pagal LAND 46A-2002) dumblingo grunto, o šalinimo vietoje susidaro vidutiniškai 500 kartų didesnė už foninę teršiančių medžiagų koncentracija. II užterštumo klasės dumblingo grunto 83
ribinės koncentracijos yra šios: naftos angliavandeniliai <500 mg/kg, varis < 100 mg/kg, švinas < 100 mg/kg, cinkas <300 mg/kg, kadmis < 2 mg/kg, gyvsidabris < 0,5 mg/kg. III užterštumo klasės gruntų šalinimas yra leidžiamas, bet jų kiekis bendroje grunto masėje yra labai mažas. Baltijos jūros vandens taršos foninė charakteristika nustatyta pagal Garnagą G. Ir kt., 2008 ir pateikta 4.7.7 lentelėje. 4.7.7 lentelė. Foninės taršiųjų medžiagų koncentracijos Baltijos jūroje (Garnaga G. Ir kt., 2008) Tešianti medžiaga Stotys 1B 4 7 20 Cr, μg/l 3,29 2,69 2,69 2,69 Zn, μg/l 51,5 51,5 51,5 51,5 Cd, μg/l 0,193 0,078 0,078 0,096 Cu, μg/l 4,83 4,83 4,83 4,83 Pb, μg/l 1,33 1,33 1,33 1,33 Naftos angliavandeniliai, mg/l 0,05 0,03 0,05 0,03 Modeliuojant kenksmingų medžiagų taršos sklaidą iš dumblo šalinimo rajono, buvo apskaičiuota santykinė koncentracija, t.y. nustatytas kenksmingų medžiagų koncentracijos jų išmetimo vietoje santykis su foninėmis tos medžiagos reikšmėmis Baltijos jūroje. Tuo tikslu apskaičiuojama į jūrą išpilamos kenksmingos medžiagos masė M k : M k M sm C k, kur M sm vienkartinė išpilamo grunto į dampingo vietą masė (kg); C k taršos medžiagos koncentracija pagal LAND 46A-2002 (mg/kg). Nustatoma kenksmingos medžiagos koncentracija vandens stulpe, esančiame grunto išmetimo vietoje: M k Cvs, S H kur S vandens plotas, į kurį išpilamas gruntas (m²); H vidutinis vandens gylis išpylimo plote (m). Norint nustatyti, kiek kartų kenksmingų medžiagų koncentracija grunto išpylimo vietoje yra didesnė už foninę koncentraciją Baltijos jūroje, apibrėžiamas santykinis koncentracijos koeficientas. Jis apskaičiuojamas taip: C K C vs f, kur C f foninė koncentracija Baltijos priekrantėje ( g/l). Naudojantis išvardintais duomenimis buvo apskaičiuotos šios ribinės kenksmingų medžiagų santykinės koncentracijos: naftos angliavandeniliai 92, varis 33, cinkas 10, švinas 69, kadmis 28, gyvsidabris 250. Šios koncentracijos parodo, kiek kartų grunto išpylimo vietoje gramzdinamo grunto kenksmingų medžiagų koncentracijos viršija foninę Baltijos priekrantės kenksmingų medžiagų koncentraciją. Foninė visos nagrinėjamos akvatorijos koncentracija pasirinkta lygi 1. Modeliuojant AD 84
modeliu pasirinkta santykinė koncentracija išpylimo vietoje, lygi 500 (norint įvertinti ekstremalius taršos atvejus). Nagrinėjant vėjo krypties įtaką, buvo pasirinkti ŠV, V ir PV krypčių vėjai. Taršos medžiagų sklaidos modeliavimo rezultatai Pučiant 15 m/s ŠV krypties vėjui, tėkmė jūroje yra nukreipta į pietus. Taršos pernaša iš 0 ir 1 dampingo rajonų vyksta pietų kryptimi. Išpylus gruntą, po 12 val. koncentruota taršos dėmė plinta toje pačioje vietoje, po 1 paros išplitusi taršos dėmė bus nunešta apie 6 km į pietus. Praėjus 2 paroms taršos dėmė bus nunešta už nagrinėjamos akvatorijos ribų. Po 6 val. nuo grunto išpylimo momento santykinė koncentracija dėmės centre bus 15, o po paros 1,05. Judėjimo kelyje taršos dėmė plečiasi, o jos santykinė koncentracija mažėja. a) b) c) d) Taršos sklaida iš 0 dampingo rajono pučiant ŠV krypties 15 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija -500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val., c) po 24 val., d) po 36 val. a) b) c) d) Taršos sklaida iš 1 dampingo rajono pučiant ŠV krypties 15 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija - 500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val., c) po 24 val., d) po 36 val. Pučiant 15 m/s V krypties vėjui tėkmės struktūra tampa turbulentinė, todėl keičiasi ir taršos pernašos pobūdis. Po 12 val. nuo grunto išpylimo momento mažai išplitusi taršos dėmė iš 0 ir iš 1 dampingo 85
rajonų truputį pajudės į šiaurę, po 36 val. mažos santykinės koncentracijos dėmė nukeliaus apie 15 km ŠR kryptimi. Santykinė koncentracija dėmės centre žymiai keisis: grunto šalinimo momentu 500, po 6 val. paros 9, o po 1 paros 1,05. a) b) c) d) Taršos sklaida iš 0 dampingo rajono pučiant V krypties 15 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija - 500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val., c) po 24 val., d) po 36 val. a) b) c) d) Taršos sklaida iš 1 dampingo rajono pučiant V krypties 15 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija - 500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val., c) po 24 val., d) po 36 val. Pučiant 15 m/s PV krypties vėjui tėkmė jūroje yra nukreipta į šiaurę. Taršos pernaša iš dampingo vietos taip pat vyks šiaurės kryptimi. Po 1 paros nuo grunto gramzdinimo momento išplitusi taršos dėmė iš 0 ir 1 dampingo rajonų nukeliaus apie 25 km į šiaurę, o po 36 valandų taršos dėmė paliks nagrinėjamą akvatoriją. Santykinė koncentracija dėmės centre žymiai sumažės: nuo 500 grunto šalinimo metu iki 1,05 po 1 paros. 86
a) b) c) d) Taršos sklaida iš 0 dampingo rajono pučiant PV krypties 15 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija -500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val., c) po 24 val., d) po 36 val. a) b) c) d) Taršos sklaida iš 1 dampingo rajono pučiant PV krypties 15 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija -500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val., c) po 24 val., d) po 36 val. Pučiant 1 m/s ŠV krypties vėjui sumodeliuotas hidrodinaminis režimas su mažais tėkmės greičiais. Šalinant gruntą į 0 arba 1 dampingo rajonus, taršos sklaida per visą modeliavimo laikotarpį taršos dėmės padėtis beveik nesikeičia, keičiasi tik dėmės konfigūracija ir jos santykinė koncentracija. Santykinė koncentracija dėmės centre žymiai sumažės: nuo 500 grunto gramzdinimo metu iki 1,1 po 1 paros ir iki 0,8 po 2 parų. 87
a) b) c) d) Taršos sklaida iš 0 dampingo rajono pučiant ŠV krypties 1 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija - 500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val. c) po 24 val., d) po 36 val a) b) c) d) Taršos sklaida iš 1 dampingo rajono pučiant ŠV krypties 1 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija - 500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val. c) po 24 val., d) po 36 val. Labai panašios taršos sklaidos tendencijos nustatytos iš nagrinėjamų dampingo rajonų ir pučiant V krypties 1 m/s greičio vėjui. 88
a) b) c) d) Taršos sklaida iš 0 dampingo rajono pučiant V krypties 1 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija - 500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val. c) po 24 val., d) po 36 val. a) b) c) d) Taršos sklaida iš 1 dampingo rajono pučiant V krypties 1 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija - 500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val. c) po 24 val., d) po 36 val. Pučiant PV krypties 1 m/s vėjui, taip pat nustatyti maži tėkmės greičiai Baltijos priekrantėje. Gramzdinant gruntą į 0 arba 1 dampingo rajonus, taršos sklaida per visą modeliavimo laikotarpį panaši į sklaidą, sukeltą silpnų ŠV ir V krypčių vėjų. Taršos dėmės padėtis beveik nesikeičia, keičiasi tik dėmės konfigūracija ir jos santykinė koncentracija. 89
a) b) c) d) Taršos sklaida iš 0 dampingo rajono pučiant PV krypties 1 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija - 500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val., c) po 24 val., d) po 36 val. a) b) c) d) Taršos sklaida iš 1 dampingo rajono pučiant PV krypties 1 m/s vėjui (pradinė santykinė koncentracija - 500): a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val., c) po 24 val., d) po 36 val. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiami apibendrinti teršiančių medžiagų santykinės koncentracijos duomenys nuo išpilymo momento ir praėjus tam tikram laiko tarpui (4.7.8 lentelė). 90
4.7.8 lentelė. Teršiančių medžiagų santykinės koncentracijos kaita Teršianti medžiaga Santykinė koncentracija Santykinė koncentracija Santykinė koncentracija išpylimo vietoje dėmės centre po 6 dėmės centre po (μg/l) val. (μg/l) paros (μg/l) Naftos 92 2,78 0,19 angliavandeniliai Varis (Cu) 33 1 0,07 Cinkas (Zn) 10 0,30 0,02 Švinas (Pb) 69 2,1 0,14 Kadmis (Cd) 28 0,8 0,06 Gyvsidabris (Hg) 250 7,6 0,52 Vadovaujantis teršiančių medžiagų sklaidos rezultatais buvo padarytos sekančios išvados: 1. Greičiausiai taršos dėmė juda pučiant stipriems PV krypties vėjams, o lėčiausiai stipriems V krypties vėjams. 2. Kai dumblingas II užterštumo klasės pagal LAND 46A-2002 gruntas bus šalinamas 0 arba 1 dampingo rajonuose, pučiant bet kurios krypties 15 m/s greičio vėjams taršos dėmė nepasieks Baltijos paplūdimių ir jų maudyklų. 3. Susidariusios dėmės plotis nėra didelis, šiek tiek didesnė koncentracija stebima dėmės centre (ne didesniame kaip 5 km plotyje), likusios dėmės dalies koncentracija nuo foninės skiriasi nežymiai. 4. Pučiant silpnam vėjui (1 m/s) taršos dėmės padėtis beveik nesikeičia, keičiasi tik dėmės konfigūracija ir jos santykinė koncentracija. Santykinė koncentracija dėmės centre žymiai sumažės: nuo 500 grunto šalinimo metu iki 1,1 po 1 paros ir iki 0,8 po 2 parų. Dumblo sklaidos modeliavimo rezultatai Dumblo pernašos MT moduliu nustatyta dumblo, kurio dalelių skersmuo 0,063, sklaida iš dumblingų nuosėdų šalinimo vietų (0 ir 1 alternatyvos). 2 ir 3 alternatyvos nenagrinėjamos dėl to, kad jose numatoma šalinti smėlingas nuosėdas, kurios lieka šalinimo vietoje ir nepatiria žymesnės sklaidos. Modeliuojant daroma prielaida, kad vidutinis dumblo frakcijos dalelių skersmuo yra 0,03 mm. Vadovaujantis Geologijos ir geografijos instituto ilgalaikių stebėjimų duomenimis grunto šalinimo vietoje suspenduotos medžiagos kiekis (dumblo koncentracija) vandenyje siekia 40 g/m 3. Pučiant 15 m/s ŠV krypties vėjui. Baltijos priekrantės tėkmė yra nukreipta į pietus, todėl dumblo sklaida taip pat vyksta pietų kryptimi. Išpylus gruntą į dampingo rajoną po 12 val. dumblo dalelės bus nuneštos 6 km į pietus, o dumblo koncentracija sumažės nuo 40 g/m³ ribose grunto išpylimo metu iki 2 g/m³ po 12 valandų nuo išpylimo momento. Analogiška dumblo sklaida vyks ir iš 1 dampingo rajono. 91
a) b) c) d) Dumblo sklaida iš 0 dampingo rajono pučiant ŠV krypties 15 m/s vėjui: a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val., c) po 24 val., d) po 36 val. a) b) c) d) Dumblo sklaida iš 1 dampingo rajono pučiant ŠV krypties 15 m/s vėjui: a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val. c) po 24 val., d) po 36 val. Pučiant 15 m/s V krypties vėjui dumblo dalelių sklaida vyksta mažesniu greičiu negu pučiant kitų krypčių vėjui. Tai lemia mažesni tėkmės greičiai Baltijos priekrantėje. Po 12 val. dumblo dalelės iš 0 dampingo rajono bus nuneštos 4 km nuo dampingo rajono į šiaurę, o dumblo koncentracija sumažės nuo 40 g/m³ šalinimo rajono ribose grunto išpylimo metu iki 4 g/m³ po 12 valandų nuo išpylimo momento. Panašios dumblo sklaidos tendencijos yra ir iš 1 dampingo rajono. 92
a) b) c) d) Dumblo sklaida iš 0 dampingo rajono pučiant V krypties 15 m/s vėjui: a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val. c) po 24 val., d) po 36 val. a) b) c) d) Dumblo sklaida iš 1 dampingo rajono pučiant V krypties 15 m/s vėjui: a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val. c) po 24 val., d) po 36 val. Pučiant 15 m/s PV krypties vėjui dumblo sklaida iš dampingo vietos vyks šiaurės kryptimi. Jau po 12 valandų dumblo dalelės iš 0 dampingo rajono bus perneštos apie 14 km į šiaurę, po 1 paros 27 km į šiaurę, o po 36 val. dumblo dalelės paliks nagrinėjamą akvatoriją. Dumblo koncentracija bus apie 4 g/m³ po 12val. nuo grumto gramzdinimo momento. Panašios dumblo sklaidos tendencijos bus ir iš 1 dampingo rajono. 93
a) b) c) d) Dumblo sklaida iš 0 ir 1 dampingo rajonų pučiant PV krypties 15 m/s vėjui: a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val. c) po 24 val., d) po 36 val. Dumblo sklaida iš 0 dampingo rajono pučiant ŠV krypties 1 m/s vėjui labai nežymi. Per visą modeliavimo laikotarpį dumblo dalelės pasklis tik dampingo rajone, o laikui bėgant keisis tik dumblo koncentracija. a) b) c) d) Dumblo sklaida iš 0 ir 1 dampingo rajonų pučiant ŠV krypties 1 m/s vėjui: a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val. c) po 24 val., d) po 36 val. Pučiant V ir PV krypčių silpniems 1 m/s greičio vėjams, dumblo sklaida iš dampingo rajonų bus panaši. Dumblo dalelės iš 0 dampingo rajono pasklis tik dampingo rajone, o po 36 val. nuo grunto šalinimo momento dumblo koncentracija sumažės iki 1 g/m³. 94
a) b) c) d) Dumblo sklaida iš 0 ir 1 dampingo rajonų pučiant V krypties 1 m/s vėjui: a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val. c) po 24 val., d) po 36 val. a) b) c) d) Dumblo sklaida iš 0 ir 1 dampingo rajonų pučiant PV krypties 1 m/s vėjui: a) po 6 val. nuo išpylimo momento, b) po 12 val. c) po 24 val., d) po 36 val. Apibendrinus dumblo sklaidos modeliavimo rezultatus pateikiamos tokios išvados: 1. Pučiant bet kurios krypties stipriam vėjui dumblo dalelės iš 0 ir 1 rajonų nepasieks Baltijos paplūdimių ir jų maudyklų. 2. Didžiausias dumblo dalelių greitis pučiant PV krypties vėjui ir mažiausias V krypties vėjui. Vadovaujantis pateiktomis išvadomis galima teigti, jog dumblo dalelių sklaidos modeliavimo metu apskaičiuotos skendinčios medžiagos nepasieks paplūdimių maudyklų ir lemiamos įtakos maudyklų vandens skaidrumo rodiklio pasikeitimui neturės. 4.7.5 Poveikio sumažinimo priemonės Atlikus detalų dumblo bei teršiančių medžiagų modeliavimą galima teigti, kad netgi ekstremaliomis orų sąlygomis (pučiant stipriems vėjams ir esant dideliam bangavimui) taršos sklaida iš tolimųjų šalinimo vietų (0 ir 1 alternatyvos) nebus pavojinga Baltijos paplūdimiams ir jų maudyklų vandens kokybei. Kadangi 2 alternatyvoje numatoma šalinti tik smėlingą gruntą, kuris pagal LAND 46A-2002 reikalavimus negali viršyti I užterštumo klasės ir, atlikus sanitarinius-higieninius tyrimus, gali būti 95
naudojamas netgi priekrantės papildymui, manome, kad poveikio mažinimo priemonės nėra reikalingos. 3 alternatyva (leidžiama gramzdinti I ir II klasės gruntus) yra atskirta nuo priekrantės Klaipėdos - Ventspilio plynaukštės moreninio gūbrio ir neturi litodinaminio ryšio su paplūdimiais, todėl poveikio mažinimo priemonės čia nereikalingos. Išvada Šalinant dažniausiai pasitaikančios II užterštumo klasės (pagal LAND46A-2002) gruntą, kuriame III užterštumo klasės nuosėdos sudaro mažiau kaip 10% bendros grunto masės, Baltijos jūroje 0 arba 1 dampingo rajonuose, pučiant bet kurios krypties 15 m/s greičio vėjams, gramzdinamame grunte potencialiai galinčios būti kenksmingos cheminės medžiagos (naftos produktai, sunkieji metalai As, Cd, Cr, Pb, Hg) bei dumblo dalelės nepasieks Baltijos paplūdimių ir jų maudyklų ir nedarys neigiamos įtakos paplūdimių maudyklų vandens kokybei, reglamentuojamai Lietuvos higienos norma HN 92:2007 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė, ir besimaudančiųjų žmonių sveikatai. 4.8. KULTŪROS PAVELDAS Povandeninis kultūros paveldas tai po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, vietovės ir reikšmingais pripažinti nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurių vienintelis arba vienas pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai tyrimai ir radiniai. Tai yra: 1) vietovės, konstrukcijos, pastatai, dirbiniai ir žmonių palaikai kartu su jų archeologine ir gamtine aplinka; 2) laivai, orlaiviai, kitos transporto priemonės ir jų dalys, jų kroviniai arba kitoks turinys kartu su jų archeologine ir gamtine aplinka; 3) priešistoriniai objektai. Pagal LR Seimo 2003 m. rugsėjo 9 d. ratifikuotą Jūrų teisės konvenciją pakrantės valstybės privalo saugoti archeologinės ir istorinės vertės objektus, rastus jūroje (303 str.). Jų iškėlimas iš dugno teritorinėje jūroje ir gretutinėje zonoje (24 jūrmylių atstumu nuo kranto) be valstybės sutikimo yra jos teritorijoje bei teritorinėje jūroje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas. Šio straipsnio nuostatos nekeičia savininkų, kurių tapatybė gali būti nustatyta, teisių, gelbėjimo teisės ar kitų jūrų teisės normų, taip pat įstatymų ir praktikos, susijusios su kultūriniais mainais. Ypatingo mokslininkų dėmesio reikalauja Lietuvos teritorinėje jūroje nuskendę laivai, kurie yra registruojami Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registre (http://kvr.kpd.lt/heritage/) bei saugomi valstybės mokslinio pažinimo tikslais. 4.8.1 Nuskendę objektai ir rekomendacinės priemonės vertingų objektų išsaugojimui Rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą buvo panaudota Lietuvos saugios laivybos administracijos bei Kultūros paveldo departamento eksponuojama informacija apie Lietuvos IEZ ir teritorinėje jūroje nuskendusius laivus. Galimai nuskendusių objektų identifikavimas taip pat buvo atliekamas vykdant dugno reljefo batimetrinius tyrimus planuojamose grunto šalinimo vietose. Nuskendusio laivo vieta (unikalus objekto kodas 30314) aptikta tik 2 nagrinėjamos alternatyvos plote. Šis objektas buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre 2005-04-18 ir šiuo metu yra saugomas valstybės moksliniam pažinimui ir viešajai pagarbai (4.8.1 pav.). 96
4.8.1 pav. Kultūros vertybių registre įregistruotų nuskendusių laivų vietos siūlomos grunto šalinimo vietos atžvilgiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Nr. IX-2452, 2004-09-28, Žin., 2004, Nr. 153-5571) 17 straipsniu moksliniam pažinimui saugomame objekte draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, galinčius sukelti grunto deformaciją ir vibraciją sausumoje ar po vandeniu. Siekiant išvengti neigiamo poveikio kultūros vertybėms siūloma koreguoti nagrinėjamos alternatyvos išsidėstymą, ir, reikalingos apsaugos užtikrinimui, dampingo rajoną atitraukti 500 m atstumu nuo nuskendusio objekto vietos (4.8.2 pav.). 97
4.8.2 pav. Siūloma 2 grunto šalinimo alternatyvos korekcija, siekiant užtikrinti povandeninio kultūros paveldo objekto apsaugą. 98
5. TARPVALSTYBINIS POVEIKIS Visos nagrinėjamos grunto šalinimo vietos yra siūlomos Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse. Grunto šalinimas kitų valstybių aplinkai neigiamo poveikio neturės. 6. MONITORINGAS Plotuose, kurie po poveikio aplinkai vertinimo bus pripažinti kaip tinkami grunto šalinimui turės būti atliekami sistemingi aplinkos bei jos komponentų būklės ir kitimo stebėjimai. Reikalingų stebėjimų metmenys nustatyti atsižvelgus į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringo programą 2010 2015 metams bei ankščiau atliktų mokslinių tiriamųjų darbų rezultatus (GGI, 2002; GGI, 2006; KU BPATPI, 2011). Be to buvo atsižvelgta į Helsinkio komisijos parengtas rekomendacijas iškasto grunto šalinimui jūroje (HELCOM, 2007). Aplinkos monitoringas turės būti atliekamas šalinimui skirtame rajone bei poveikio zonoje. Rekomenduojamą tyrimų kompleksą sudaro: Jūros dugno tyrimai Hidrologiniai tyrimai Hidrocheminiai tyrimai Ichtiologiniai tyrimai Makrozoobentoso tyrimai Monitoringo metu bus siekiama įvertinti grunto šalinimo įtaką jūros hidrocheminėms ir geocheminėms sąlygoms, dugno nuosėdų sudėčiai, dugno reljefo pokyčiams, biologiniams parametrams. Žemiau yra pateikiamas siūlomas šalinimo vietų monitoringo planas (6.1 lentelė). 6.1 lentelė. Siūlomas grunto šalinimo vietų monitoringo planas Eil. Nr. Stebėjimo objektas Stebimi parametrai Matavimo metodas * Stebėjimų tinklas Stebėjimų dažnumas Hidrologiniai tyrimai 1 Vanduo Vandens tėkmės greitis ir kryptis, temperatūra, druskingumas Daugiafunkcinis zondas 2 Vanduo Skaidrumas Secchi diskas Hidrocheminiai tyrimai 5 stotys (pagal perimetrą ir centrinė); 2 vandens horizontai (paviršiaus ir priedugnio) 1 kartas kas 3 mėnesius 99
3 Vanduo Aktyvi vandens reakcija (ph), vandenyje ištirpęs deguonis; ChDS; BDS n ; Maistinės medžiagos: PO 3-4, P(b), NH 3+ 4, N(b), NO - 2, NO - 3, LST ISO 5667-9: 2009; LST ISO 10523:2009; LST ISO 5667-9: 2009; LST EN 25813:1999; LST EN 25814:1999; LST ISO 5667-9: 2009; LST EN ISO 11732:2005; LST EN 26777:1999; LST EN ISO 13395:2000; LST EN ISO 11905-1:2000; LST EN ISO 6878:2004; LST EN ISO 15681-1:2005 5 stotys (pagal perimetrą ir centrinė); 2 vandens horizontai (paviršiaus ir priedugnio) 1 kartas kas 3 mėnesius 4 Vanduo Vandenyje skendinčių medžiagų koncentracija LST ISO 5667-9: 2009; LST EN 872:2005 5 Vanduo Naftos angliavandeniliai LST ISO 5667-9: 2009; LAND 61-2003; ISO 9377-2:2000 6 Vanduo Sunkieji metalai: Varis (Cu) Cinkas (Zn) Nikelis (Ni) Švinas (Pb) Chromas (Cr) Kadmis (Cd) Gyvsidabris (Hg) LST ISO 5667-9: 2009; LST ISO 8288:1998; LST EN 1483:2007; LST EN ISO 15586:2004; LST EN ISO 11885:2000 Jūros dugno tyrimai 7 Dugno reljefas Jūros gylis ir nuosėdų granuliometrinė sudėtis Daugiaspindulinis echolotas ir šoninės apžvalgos sonaras ir grunto mėginių paėmimas 6 dugno reljefo tyrimų profiliai, 12 nuosėdų tyrimo stočių 1 kartas per metus 100
(gruntosėmiu) (paviršinis horizontas) 8 Dugno nuosėdos Granulometrinė sudėtis Lazerinis dalelių analizatorius 9 Dugno nuosėdos Naftos angliavandeniliai LAND 89-2010; ISO 16703:2004 10 Dugno nuosėdos Sunkieji metalai (Cu, Pb, Zn, Ni, Cd, Cr, Hg, As) LST EN ISO 11885:2009; LST EN ISO 15586:2004; ISO 22036:2008; ISO 16772:2004 5 stotys (pagal perimetrą ir centrinė); 1 dugno nuosėdų horizontas (paviršiaus) 1 kartas kas 6 mėnesius 11 Dugno nuosėdos Poliaromatinių angliavandenilių suma: antracenas, benz(a)antracenas, benz(ghi)perilenas, benz(a)pirenas, chrizenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, pirenas, fenantrenas ISO 13877:1998; ISO 18287:2006 1 stotis (centrinė); 1 dugno nuosėdų horizontas (paviršiaus) 1 kartas kas 6 mėnesius 12 Dugno nuosėdos Polichlorbifenilų suma (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 ISO 10382:2002 13 Dugno nuosėdos Tributilalavas ISO 23161:2009 14 Dugno nuosėdos Chlororganiniai pesticidai (α-, γ- heksachlorcikloheksanas, DDT, DDD, DDE, heksachlorbenzenas) LST EN ISO 6468:1996 Ichtiologiniai tyrimai 15 Žuvys Rūšinė žuvų sudėtis, gausumas ir biomasė Tralavimas (Anner G. et al. 1992.) 2 stotys dampingo poveikio zonoje 1 kartas kas 6 mėnesius, žuvų migracijos laikotarpiu 101
Žuvų nerštavietės Nešmenų sklaidos tyrimai. Povandeniniai tyrimai. Narų apžiūros. Taikoma 2 ir 3 alternatyvų poveikio rajonams Gramzdinant gruntą neršto laikotarpiu Makrozoobentoso ir invazinių rūšių tyrimai 16 Makrozoobentosas ir invazinės rūšys Rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė HELCOM Komisijos rekomendacijos biologiniams tyrimams 15 stotys 1 kartas per metus *Nuoroda į dokumentus (žymuo, pavadinimas), pagal kuriuos vykdomas atliekamų matavimų kokybės užtikrinimas ir kokybės kontrolė: Anner G. et al. 1992. Methods for sampling and observation of shallow water fish. The Baltic marine biologist publication. No. 13:21 p. ISO 13877:1998. Soil quality Determination of polinuclear aromatic hydrocarbons Method using high performance liquid chromatography. LST ISO 5667-9:2009. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 9 dalis. Nurodymai, kaip imti jūros vandens mėginius. LST EN 872:2005. Vandens kokybė. Suspenduotų medžiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto koštuvo metodas. LST ISO 10523:2009. Vandens kokybė. ph nustatymas. LST EN 25813:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Jodometrinis metodas. LST EN 25814:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas. LST EN ISO 11732:2005. Vandens kokybė. Amoniakinio azoto nustatymas. Srauto analizės (CFA ir FIA) ir spektrometrinio aptikimo metodas. LST EN 26777:1999. Vandens kokybė. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas. LST EN ISO 13395:2000. Vandens kokybė. Nitritų azoto, nitratų azoto ir jų sumos analizuojant srautą (CFA ir FIA) nustatymas ir spektromerinis aptikimas. LST EN ISO 11905-1:2000. Vandens kokybė. Azoto nustatymas. I dalis. Oksidacinio mineralinimo peroksodisulfatu metodas. LST EN ISO 6878:2004. Vandens kokybė. Fosforo nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant amonio molibdatą. LST EN ISO 15681-1:2005. Vandens kokybė. Ortofosfato ir suminio fosforo kiekio nustatymas srauto analizės (FIA ir CFA) būdu. I dalis. Metodas, analizuojant purškiamą srautą (FIA). LAND 61-2003. Vandens kokybė. Dujų chromotografijos metodas naftos angliavandenilių indeksui (naftos produktų koncentracijai) nustatyti. ISO 9377-2:2000. Vandens kokybė. Naftos angliavandenilių indekso nustatymas 2 dalis. Dujų chromotografijos metodas po ekstrakcijos tirpikliu. LST ISO 8288:1998. Vandens kokybė. Kobalto, nikelio, vario, cinko, kadmio ir švino kiekių nustatymas. Liepsnos atominės absorbcijos spektrometriniai metodai. LST EN 1483:2007. Vandens kokybė. Gyvsidabrio nustatymas. Metodas, naudojant atominę absorbcinę 102
spektrometriją. LST EN ISO 15586:2004. Vandens kokybė. Mikroelementų nustatymas, naudojant atominės absorbcijos spektrometriją, naudojant grafitinę krosnį. LST EN ISO 11885:2000. Vandens kokybė. 33 elementų nustatymas tiriant indukciškai palaikomos plazmos atominės spinduliuotės spektrą. LST EN ISO 6468. Vandens kokybė. Tam tikrų chlororganinių insekticidų, polichlordifenilų ir chlorbenzenų nustatymas. Dujų chromotografijos metodas, ekstrahuojant skysčiu. ISO 16703:2004. Soil quality. Determination of content of hydrocarbon in the range C10 to C40 by gas chromatography. ISO 22036:2008. Soil quality -- Determination of trace elements in extracts of soil by inductively coupled plasma - atomic emission spectrometry (ICP - AES) ISO 16772:2004. Soil quality -- Determination of mercury in aqua regia soil extracts with cold-vapour atomic spectrometry or cold-vapour atomic fluorescence spectrometry. ISO 18287:2006. Soil quality -- Determination of polycyclic aromatic hydrocarbons (PAH) -- Gas chromatographic method with mass spectrometric detection (GC-MS). ISO 10382:2002. Soil quality -- Determination of organochlorine pesticides and polychlorinated biphenyls -- Gaschromatographic method with electron capture detection ISO 23161:2009. Soil quality -- Determination of selected organotin compounds -- Gas-chromatographic method. LAND 89-2010. "Dirvožemio kokybė. Naftos angliavandenilių C10-C40 kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu". Neuman et al. 1997. Guidelines for coastal fish monitoring. National board of fisheries. 36 p. Po PAV sprendimo priėmimo atitinkamai turės būti papildyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringo programa. 7. RIZIKOS ANALIZĖ IR JOS VERTINIMAS Ekstremalių situacijų galimybė yra tik dėl laivų judėjimo ir navigacinės rizikos. Visos siūlomos grunto šalinimo vietos turės būti atitinkamai pažymėtos navigaciniuose jūrlapiuose, suderinus su Lietuvos saugios laivybos administracija. Vykdant grunto šalinimą, dampingo rajonuose turės būti numatyta reguliari gylių kontrolė. 103
8. ALTERNATYVŲ ANALIZĖ Nors tarptautinėje uostuose iškasamų gruntų tvarkymo praktikoje pastaruoju metu itin skatinamas tikslingas iškasto grunto panaudojimas, neužterštų arba silpnai užterštų gruntų atviras šalinimas jūroje iki šiol dažniausiai naudojamas. Saugant jūros aplinką ir išteklius, viena svarbiausių priemonių yra tinkamas grunto šalinimo vietos parinkimas, atsižvelgiant į jūros dugno geologinę sandarą, hidrologinius procesus, aplinkos būklę, jūros naudojimą bei šalinamų gruntų sudėtį. Nemažiau svarbus veiksnys parenkant naujas grunto šalinimo vietas - ekonomiškai pagrįsto iškasto grunto tvarkymo darbų organizavimas. Nulinė alternatyva Šiuo metu beveik visas Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas ledyninės kilmės moreninis bei šiuolaikinių sedimentacinių procesų poveikyje susiformavęs smėlio ir dumblo gruntas yra šalinamas jūroje esančiame sąvartyne, kuris yra už 20 km į pietvakarius nuo uosto vartų 45 m gylyje esančioje grunto šalinimo vietoje, kurios plotas yra apie 1372 ha. Nuo šio dampingo eksploatacijos pradžios 1987 m. jame išpilta apie 20 mln. m 3 grunto. Kitas grunto šalinimo rajonas skirtas smėlingo grunto (smulkus smėlis ir aleuritingas smėlis), šalinimui yra 10 km atstumu į ŠV nuo uosto vartų 28-34 m gyliuose. 2011 metais atliktoje asimiliacinės talpos vertinimo studijoje nustatyta, kad esama jūros aplinkos būklė nelimituoja grunto gramzdinimo III dampingo rajone bei pateikti rekomenduojami šalinti grunto tūriai - bendras tūris 10,5 mln. m 3. Kito dabar naudojamo IV dampingo poveikis aplinkai yra minimalus, tačiau jo dabartinis naudojimas yra apribotas, nes jame leidžiama šalinti tik smėlingą gruntą. Kadangi nuo 2001 metų iš uosto įplaukos kanalo iškastas švarus smėlis pilamas Melnragės-Girulių rajono priekrantėje 4 6 m gylyje, siekiant papildyti nešmenų balansą ir atstatyti paplūdimių smėlio atsargas ir tai daryti uostas yra įpareigotas LR Vyriausybės nutarimu, IV dampingas beveik nenaudojamas. Svarstytos alternatyvos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje buvo nagrinėtos dvi naujos potencialios vietos grunto šalinimui Lietuvos teritoriniuose vandenyse, taip pat analizuojama esamos artimosios smėlio dampingo vietos (IV dampingas) optimizavimo galimybė. Naujos grunto šalinimo vietos buvo parinktos siekiant mažesnio grunto šalinimo poveikio jūrinei aplinkai ir ekonomiškai pagrįsto iškasto grunto tvarkymo darbų organizavimo. 1 alternatyva naujos vietos parinkimas visų gruntų tipų (I-II-III užterštumo klasės pagal LAND 46A- 2002) šalinimui. Vieta nagrinėjama kaip galima alternatyva šiuo metu eksploatuojamam tolimajam dampingui ir geriausiai tinka išsklaidytam aleuritinių ir dumblingų nuosėdų bei morenos mišinio šalinimui. Pagrindiniai naujos vietos privalumai: mažesnis atstumas nuo uosto vartų bei palankios sedimentacinės sąlygos įvairios litologinės sudėties gruntų šalinimui (tinkama nuosėdų litologinė sudėtis bei nuosėdinės medžiagos sklaidos kryptis). Nors ši vieta patenka į laivybos koridorių į/iš Klaipėdos uosto, gyliai čia yra pakankami (apie 42 m), kad dugne nesusidarytų laivybai trukdančios kliūtys. Navigacinis saugumas gali būti užtikrintas, vykdant reguliarią gylių kontrolę. Konfliktų su kitais jūros naudotojais nenumatoma. 2 alternatyva naujos grunto šalinimo vietos parinkimas senojo dampingo (veikusio iki 1986 m.) vietoje. Vieta nagrinėjama kaip galima alternatyva IV dampingui gramzdinant smėlio gruntą ir kaip vieta moreninio grunto gramzdinimui. Ši vieta yra palanki dėl gerokai mažesnio atstumo nuo uosto vartų bei litodinaminio ryšio su kranto zona. Kadangi pagal 2005 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 63 Dėl Lietuvos Respublikos pajūrio krantotvarkos iš Klaipėdos uosto įplaukos kanalo laivakelio gilinimo, platinimo ir valymo metu iškastas švarus smėlis turi būti naudojamas Melnragės Girulių rajono priekrantės dugno ir kranto sąnašynų papildymui, šis dampingo rajonas galėtų būti tinkamas I užterštumo klasės smulkaus smėlio, iškasto iš vidinės uosto akvatorijos, taip pat ir 104
moreninio grunto, kuris nėra klasifikuojamas pagal užterštumo klases, šalinimui. Dėl savo artumo krantui, šio dampingo rajono naudojimas būtų naudingas sprendžiant krantų erozijos problemas. Tačiau pasirenkant šią vietą turi būti išspręstos priekrantės žvejybos problemos. Dėl vietos patekimo į priekrantės žvejybos rajoną turės būti apribota žvejybos veikla 17-ame žvejybos bare, todėl turi būti kompensuota priekrantės žvejams. Nuostolių už žvejybos plotų praradimą skaičiavimui taikomas 2011-04-27 Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-374 Dėl nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veiklos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo. Atlikto vertinimo metu akcentuotas nagrinėjamos vietos artumas strimelių nerštavietėms bei Europos Bendrijos žuvų rūšių (perpelė ir Baltijos sykai), saugomų pagal Buveinių direktyvą, migracijos keliui. Todėl čia būtų reikalingi papildomi monitoringiniai nerštaviečių (balandis-gegužė) bei perpelės (balandisgegužė) ir Baltijos sykų (rugsėjis) gausumo stebėjimai. Greta šios vietos nustatyta nuskendusio laivo teritorija. Todėl dampingo rajonas gali būti leidžiamas tik nustatant pakankamą atstumą, reikalingą šio objekto apsaugos užtikrinimui. 3 alternatyva - artimojo smėlio dampingo (IV dampingo) naudojimo galimybių praplėtimas, leidžiant jame taip pat gramzdinti ledyninės kilmės moreninį gruntą, susiformavusį ankstesniais geologiniais laikotarpiais ir kuris pagal LAND 46A-2002 reikalavimus nėra klasifikuojamas pagal užterštumo klases. Šis dampingas yra mažai naudojamas, todėl dabartinis jo eksploatavimas nėra ekonomiškai naudingas. Didžioji dalis čia šalinamo smėlingo grunto lieka šalinimo vietoje, o litodinaminis ryšys su priekrantės zona yra apribotas sudėtingo šio rajono reljefo. Siūloma optimizuoti dampingo naudojimą, leidžiant jame šalinti smėlingą (itin stambus, stambus, vidutinis, smulkus, itin smulkus ir aleuritingas smėlis) gruntą (I-II užterštumo klasės) ir ankstesniais geologiniais laikotarpiais susiformavusį moreninį gruntą, kurio dideli kiekiai šiuo metu išvežami į giliavandenį dampingą. Toks dampingo naudojimas sumažintų uosto eksploatacines išlaidas, o šalinamas gruntas natūraliai įsikomponuotų į jūrinę aplinką, formuodamas Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės Girulių gūbrio tęsinį. Atsižvelgus į aukščiau aprašytas alternatyvas ir atliktą poveikių vertinimą pateikiama apibendrinanti informacija, apie iškasto grunto šalinimo vietų optimizavimo galimybes (8.1 ir 8.2 lentelės). 8.1 lentelė. Nagrinėtų grunto šalinimo vietų apibendrintos charakteristikos Alternatyva Atstumas nuo Klaipėdos uosto vartų (km) Jūros gylis (m) Rekomenduojami šalinti grunto tipai pagal granuliometrinę sudėti (LAND 46A- 2002) Rekomendu ojami šalinti grunto tipai pagal užterštumo klasės (LAND 46A-2002) Vietos privalumai Vietos trūkumai 0 alternatyva (esamas giliavandenis) 18,7 42-48 Itin stambus smėlis Stambus smėlis Vidutinis smėlis Itin smulkus smėlis Aleuritingas smėlis Aleuritinis smėlis Molingas smėlis Smėlingas dumblas Aleuritinis dumblas Molingas dumblas Morena* I-II-III Grunto gramzdinimas jau leidžiamas Eksploatacinės sąlygos patenkinamos Tolimas atstumas nuo uosto Didelė nuosėdinės medžiagos sklaida už dampingo ribų 105
1 alternatyva (naujas giliavandenis) 2 alternatyva (naujas artimasis) 3 alternatyva (esamo artimojo praplėtimas) 16 39-44 Itin stambus smėlis Stambus smėlis Vidutinis smėlis Itin smulkus smėlis Aleuritingas smėlis Aleuritinis smėlis Molingas smėlis Smėlingas dumblas Aleuritinis dumblas Molingas dumblas Morena* 3 14-20 Smulkus smėlis Morena* 10 28-34 Itin stambus smėlis Stambus smėlis Vidutinis smėlis Smulkus smėlis Itin smulkus smėlis Aleuritingas smėlis *Morena I-II-III I I-II Arčiau nuo uosto Palankios sedimentacinės sąlygos Smulkiadispersinės medžiagos sklaida, neturės neigiamo poveikio jūros aplinkai Nėra konfliktų su kitais jūros naudotojais Labai arti nuo uosto Naudingas sprendžiant krantų erozijos problemas Grunto gramzdinimas jau leidžiamas Mažas poveikis aplinkai Nėra konfliktų su kitais jūros naudotojais Laivybos koridorius (navigacinio saugumo užtikrinimas) Patekimas į priekrantės žvejybos barą Arti nuskendusio laivo teritorija Arti yra žuvų nerštavietės Šalinamas smėlis nepapildo kranto zonos *Šiuo metu galiojančioje normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 redakcijoje tarpledyninės nuogulos (moreninis priemolis ir moreninis priesmėlis) nėra klasifikuojamos pagal granuliometrinę sudėtį, užterštumo klases. 8.2 lentelė. Nagrinėtų grunto šalinimo vietų palyginimas pagal galimą poveikį aplinkos komponentams Aplinkos komponentai/poveikis Grunto šalinimo alternatyvos/poveikio apibūdinimas 0 alternatyva 1 alternatyva 2 alternatyva 3 alternatyva Motyvai, pastabos Aplinkos oras Emisijos grunto transportavimo metu NO x 12,7 t/m SO 2 10,3 t/m CO 2 607 t/m HC 0,45 t/m PM 0,76 t/m Sfc 190, 9 t/m NO x 10,6 t/m SO 2 8,6 t/m CO 2 506,4 t/m HC 0,38 t/m PM 0,63 t/m Sfc 159,3 t/m NO x 2,11 t/m SO 2 1,7 t/m CO 2 100,6 t/m HC 0,07 t/m PM 0,13 t/m Sfc 31,7 t/m NO x 6,32 t/m SO 2 5,1 t/m CO 2 301,9 t/m HC 0,22 t/m PM 0,38 t/m Sfc 94,9 t/m Mažesnis atstumas nuo kranto lems mažesnį kuro suvartojimą bei mažesnę aplinkos oro taršą kuro degimo produktais gruntą gabenant į siūlomas alternatyvas. 106
Šiuo atveju siūlomos naujos vietos grunto šalinimui (1 ir 2 alternatyvos) turėtų mažiau poveikio aplinkos orui, negu šiuo metu naudojami rajonai. Vanduo Drumstumas Hidrocheminės sąlygos Laikinas padidėjimas ph sumažėjimas N (b) - padidėjimas Laikinas padidėjimas ph sumažėjimas N (b) padidėjimas Laikinas padidėjimas ph sumažėjimas N (b) padidėjimas Laikinas padidėjimas ph sumažėjimas N (b) padidėjimas Laikinas drumstumo padidėjimas labiausiai aktualus dampingo vietoms, kuriose bus šalinamos dumblingos nuosėdos. P (b) nekinta Naftos produktai DLK neviršys Sunkieji metalai - DLK neviršys P (b) nekinta Naftos produktai DLK neviršys Sunkieji metalai - DLK neviršys P (b) - padidėjimas Naftos produktai DLK neviršys Sunkieji metalai - DLK neviršys P (b) nekinta Naftos produktai DLK neviršys Sunkieji metalai - DLK neviršys Hidrocheminių sąlygų pasikeitimo mastas priklausys nuo šalinamų gruntų tipų ir jų užterštumo. Vadovaujantis šiuo metu eksploatuojamo giliavandenio dampingo, kuriame šalinamos I-III užterštumo klasės nuosėdos, ekologinės būklės stebėjimo duomenimis prognozuojama, kad grunto šalinimas naujose vietose reikšmingos įtakos vandens kokybei neturės. 107
Žemės gelmės Dugno reljefas Dugno nuosėdų litologinė sudėtis Dugno nuosėdų cheminė sudėtis Numatomi pokyčiai reljefo Smulkiadispersinės aleuritinės ir pelitinės medžiagos padidėjimas Numatomas nežymus cheminės sudėties pasikeitimas dėl II- III užterštumo klasės nuosėdų šalinimo Numatomi pokyčiai reljefo Smulkiadispersinės aleuritinės ir pelitinės medžiagos padidėjimas Numatomas nežymus cheminės sudėties pasikeitimas dėl II- III užterštumo klasės nuosėdų šalinimo Numatomi reljefo pokyčiai Smulkaus ir įvairaus smėlio lauko formavimasis Žymesnio cheminės sudėties pasikeitimo nenumatoma Numatomi reljefo pokyčiai Smulkaus ir įvairaus smėlio lauko formavimasis Žymesnio cheminės sudėties pasikeitimo nenumatoma Dugno reljefo pokyčiai dampingo rajone priklausys nuo dviejų pagrindinių veiksnių: grunto šalinimo intensyvumo ir litodinaminių procesų aktyvumo. Galimas poveikis nuosėdų litologinės ir cheminės sudėties įvertintas pagal esamą rajonų geocheminį foną ir planuojamų gramzdinti gruntų sudėtį Biologinė įvairovė Dugno buveinės Žuvys Reikšmingų pokyčių dugno makrofaunos bendrijose nenumatoma Reikšmingo poveikio nenumatoma Reikšmingų pokyčių dugno makrofaunos bendrijose nenumatoma Reikšmingo poveikio nenumatoma Reikšmingų pokyčių dugno makrofaunos bendrijose nenumatoma Galimas neigiamas poveikis strimelių (balandisgegužė) nerštui ir verslinių žuvų rūšių, tarp jų saugomų pagal Buveinių direktyvą, migracijai. Reikšmingų pokyčių dugno makrofaunos bendrijose nenumatoma Galimas neigiamas poveikis strimelių (balandisgegužė) nerštui Nei viena iš nagrinėjamų alternatyvų nepatenka į vertingų buveinių paplitimo plotus, todėl poveikio susijusio su fiziniu buveinių užklojimu nenumatoma. Galimas netiesioginis neigiamas poveikis strimelių nerštavietėms ir saugomų verslinių žuvų (perpelių ir Baltijos sykų) rūšių migracijai. Neršto migracijos laikotarpiais reikalingi stebėjimai. Reikšmingo poveikio nenumatoma Reikšmingo poveikio Neigiamo poveikio paukščiams bei jūros žinduoliams nenumatoma. 108
Paukščiai Reikšmingo poveikio nenumatoma Reikšmingo poveikio nenumatoma Reikšmingo poveikio nenumatoma Reikšmingo poveikio nenumatoma Reikšmingo poveikio nenumatoma nenumatoma Reikšmingo poveikio nenumatoma Jūros žinduoliai Kultūros paveldas Povandeninis kultūros paveldas (nuskendę laivai) Neigiamo poveikio nenumatoma Neigiamo poveikio nenumatoma Galimas neigiamas poveikis kultūros paveldui Neigiamo poveikio nenumatoma Į pradinę nagrinėtos 2 alternatyvos vietą pateko nuskendusio laivo teritorija, todėl rajono padėtis po vertinimo pakeista. Poveikis visuomenės sveikatai Paplūdimiai ir jų maudyklų būklė Neigiamo poveikio nenumatoma Neigiamo poveikio nenumatoma Neigiamo poveikio nenumatoma Neigiamo poveikio nenumatoma Galimas poveikis visuomenės sveikatai buvo vertinamas cheminės taršos paplūdimiams ir jų maudykloms aspektu. Nei viena iš nagrinėjamų vietų nekelia grėsmės paplūdimių ir jų maudyklų kokybei. 8.1. NAGRINĖTŲ ALTERNATYVŲ PATIKSLINIMAS PAGAL EKSPERIMENTINIO MORENINIO GRUNTO GRAMZDINIMO ARTIMAJAME DAMPINGE (3 ALTERNATYVA) MONITORINGO REZULTATUS Siekiant įvertinti moreninių gruntų gramzdinimo artimajame dampinge poveikį aplinkai ir nustatyti šio dampingo rajono naudojimo praplėtimo galimybes 2013 m. buvo atliktas eksperimentinis gruntų gramzdinimas ir monitoringas. Monitoringo rezultatai pateikti Eksperimentinio moreninio grunto gramzdinimo esamajame smėlio dampinge monitoringo ataskaitoje (KU BPATPI, 2013). Eksperimentiniame dampingo rajone 2013 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais nugramzdinta 1 276 902 m³ grunto. Jo sudėtyje moreninio grunto buvo apie 774 744 m³ ir apie 502 158 m³ smėlio. Grunto gramzdinimas buvo vykdomas IV dampinge (artimojoje grunto šalinimo vietoje), kurio ribų koordinates 1996 m. nustatė Aplinkos ministerija. Gramzdinimas buvo vykdomas pagal 2012 m. pateiktas rekomendacijas šio dampingo rajono naudojimo optimizavimui. Grunto gramzdinimas buvo sukoncentruotas centrinėje ir pietinėje dampingo rajono dalyse. 109
Siekiant nustatyti dugno paviršiaus struktūros pokyčius bei įvertinti galimą išpilto grunto sklaidą jūros rajone buvo atliktas dugno skenavimas, panaudojant šoninės apžvalgos sonaro metodą. Dugno skenavimas atliktas prieš darbų pradžią (8.1A pav.), vykdant darbus (8.1B pav.) ir praėjus pusei metų po darbų užbaigimo (8.1C pav.). 8.1. Dugno paviršiaus struktūra dampingo rajone: A prieš darbų pradžią; B darbų vykdymo metu; C praėjus pusei metų po darbų užbaigimo. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moreninis gruntas yra gana kompaktiškai gramzdinamas and smėlio dugno 2012 m. pasiūlytuose dampingo rajono kvadratus, o taip pat į pietus nuo jų. Gramzdinimo metu moreninis gruntas nepadengia dampingo ploto ištisiniu sluoksniu, o formuoja netaisyklingus kauburius, tarp kurių slūgso smėlis (8.2 pav.). 8.2 pav. Moreninio grunto paplitimas dampingo rajone (pagal šoninio skenavimo duomenis): B balandžio mėn.; C spalio mėn. 110
Apie nuosėdinės medžiagos išplaunamos iš nugramzdinto grunto pernešimo kryptis galima spręsti pagal atlikto dugno reljefo pokyčių vertinimo rezultatus gramzdinimo rajone ir gretimuose rajonuose (8.3 pav.). 8.3 pav. Dugno reljefo pokyčiai: 1 gylių sumažėjimo plotai pagal vasario ir balandžio mėn. duomenis; 2 gylių sumažėjimo plotai pagal balandžio ir spalio mėn. duomenis. Gylių sumažėjimų duomenys pateikti 8.3 pav. aiškiai parodo intensyviausio grunto gramzdinimo vietas. Didžiausi reljefo pokyčiai stebėti pietrytinėje dampingo rajono dalyje, kuriame ir koncentravosi grunto gramzdinimas. Tuo tarpu B ir C plotuose, jokių reljefo pokyčių šiuo laikotarpiu nebuvo stebėta. Kitokia situacija stebėta jau po grunto gramzdinimo. Didžiausi plotai, kur vyko reljefo pokyčiai jau yra ne grunto gramzdinimo vietoje, o už jo ribų šiaurinėje ir ypač šiaurės vakarinėje dalyje. Pagrindinės monitoringo išvados: 1. Nuosėdinės medžiagos sklaida priklauso nuo hidrodinaminių sąlygų. Grunto gramzdinimo rajone paviršiniame sluoksnyje tėkmių kryptys yra sąlygojamos vyraujančių vėjo krypčių. Tuo tarpu priedugniniame vandens sluoksnyje skirtingais sezonais srovių dinamika išlieka gana pastovi, vyrauja V ŠV srovių kryptys. Grunto gramzdinimo rajone hidrodinamika aktyvi, vyrauja 0,1 0,3 m/s srovės, tai gali daryti įtaką molio ir aleurito dalelių sklaidai ir nuosėdinės medžiagos perklostymui. 2. Dampingo rajone vandens storymės hidrofizinės savybės neturi įtakos gramzdinamo grunto sklaidai. Temperatūros ir druskingumo pasiskirstymo dėsningumai leidžia daryti prielaidą, kad grunto gramzdinimo metu, gramzdinimo vietoje vyksta vandens masės maišymasis ir sumaišomi paviršiuje ir priedugnyje esantys vandens sluoksniai. 3. Smulkių dalelių išskalavimas iš grunto sąvartų vyksta ir po grunto gramzdinimo. Parėjus 4-5 mėn. po gramzdinimo užbaigimo tiek dampingo vietoje, tiek ir greta esančiame rajone beveik visose stotyse vandens drumstumas priedugnyje buvo didesnis, negu vandens paviršiuje. 4. Maistinių medžiagų koncentracijų tyrimai parodė, kad dampingo rajono priedugnio vandens kokybei įtakos gali turėti ir gramzdinamo grunto sudėtyje esanti organinė medžiaga. Tačiau 111
organinė medžiaga yra susijusi ne su moreniniais gruntais, o su gramzdinamu smėliu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visais tyrimų etapais lemiamą reikšmę ekologinei tirto rajono būklei turėjo pro uosto vartus patenkantis Kuršių marių vanduo, kuris yra praturtintas fosforo ir azoto junginiais. Gėlesnis Kuršių marių vanduo ramiomis sąlygomis jūroje plinta viršutiniuose vandens storymės sluoksniuose ir nulemia jų ekologinę būklę. 5. Vandenyje sunkiųjų metalų ir poliaromatinių aromatinių angliavandenilių padidėjimas nebuvo nustatytas nei grunto gramzdinimo metu, nei po jo. Naftos angliavandenilių koncentracijų padidėjimas iki DLK lygio dampingo rajone po grunto gramzdinimo gali būti siejamas su tarša patenkančia su Kuršių marių vandenimis bei su antrine tarša iš nugramzdinto grunto. 6. Dugno paviršiaus struktūros tyrimai parodė, kad gruntas dampingo rajone buvo pilamas pagal AM 1996 m. nustatytas ribas. Ant rytinės dampingo rajono ribos fiksuoti tik keli gramzdinimo atvejai, kai gruntas buvo verčiamas labai arti dampingo kraštinės ir laivo plaukimo kryptimi susidarė moreninio grunto šleifas. 7. Gramzdinamo grunto sudėtis (smėlis ir morena) nulėmė, kad grunto gramzdinimo metu dampingo rajono dugnas įgavo mozaikišką smėlio morenos dugno vaizdą. Tokia dugno sandara išliko ir praėjus pusei metų po darbų užbaigimo. 8. Grunto gramzdinimas dampingo rajone buvo vykdomas 28-32 m gyliuose. Ryškiausi dugno reljefo pokyčiai įvyko intensyvaus grunto gramzdinimo plote, kurioje susiformavo fragmentiški iki 2 m virš buvusio dugno reljefo iškilę gūbriai. Praėjus pusei metų po grunto gramzdinimo dugno reljefo pobūdis iš esmės nepasikeitė, tik jis šiek ties išsilygino ir tapo plastiškesnis. 9. Už intensyvaus grunto gramzdinimo ploto, esančių dugno reljefo tūrių pokyčiai rodo, kad iš nugramzdinto grunto išplaunamos nuosėdinės medžiagos vyraujanti pernašos kryptis yra šiaurės vakarų. 10. Dėl grunto gramzdinimo dampingo rajone pasikeitė dugno nuosėdų granuliometrinė sudėtis. Šie pokyčiai įvyko ne tik dėl gramzdinamų gruntų sudėties neatitikimo foninėms nuosėdoms, bet ir dėl vėlesnių nuosėdinės medžiagos diferenciacijos procesų, vykstančių jau po grunto gramzdinimo. Dampingo rajone, grunto gramzdinimo vietoje, pasilieka ir nuosėdinės dangos paviršiuje koncentruojasi stambiausia nuosėdinė medžiaga (>0,25 mm), o aleuritinės frakcijos (<0,063 mm) migruoja iš gramzdinimo vietos ir pasklinda gana plačiame rajone. Pagrindinės pernašos kryptys yra šiaurės vakarų ir vakarų, tačiau aleuritinės medžiagos sklaida galima ir pietų, pietryčių kryptimi. 11. Dėl dampingo rajono foninių dugno nuosėdų ir gramzdinamų gruntų cheminės sudėties skirtumų, gruntų gramzdinimas turėjo įtakos geocheminiams pokyčiams gruntų gramzdinimo vietoje ir jo poveikio zonoje. Reikšmingiausiai šis poveikis buvo jaučiamas gruntų gramzdinimo metu, kada gramzdinimo vietoje padidėjo vario, švino, cinko, nikelio, kadmio, chromo, gyvsidabrio, koncentracijos. Praėjus pusei metų po darbų pabaigos sunkiųjų metalų koncentracijos gramzdinimo vietoje grįžo į artimas foninėms, tačiau dėl aleuritinės medžiagos sklaidos ir akumuliacijos šiaurės vakarinėje rajono dalyje sunkiųjų metalų (Ni, Cd, Cr) ir poliaromatinių angliavandenilių koncentracijos šiek tiek padidėjo. Po darbų užbaigimo dvejose papildomose stotyse fiksuotos polichlorbifenilų koncentracijų padidėjimas, kurio priežasčių paaiškinimui turėtų būti atlikti papildomi tyrimai. Grunto gramzdinimo darbai nepadidino jūros rajono užterštumo naftos produktais ir tributilalavu. 12. Dugno taršos lygiai viršijantys I užterštumo klasės lygius (nikelis ir gyvsidabris) nustatyti tik grunto gramzdinimo metu. 13. Dugno nuosėdų taršai dampingo rajone didesnį poveikį daro ne moreninių gruntų gramzdinimas, o smėlio, ypač jei jo sudėtyje yra organikos ir smulkios aleuritinės nuosėdinės medžiagos. 112
14. Greta dampingo rajono esančios jūros priekrantės dugno nuosėdų užterštumui lemiamą įtaką daro ne dampingo poveikis, bet pro uosto vartus ištekantis Kuršių marių vanduo ir su juo patenkanti tarša. Teršiančių medžiagų padidėjimui Klaipėdos sąsiaurio vandenyje įtakos turi čia vykdomi dugno gilinimo darbai, kurių metu sujudinus kasamą gruntą atsiranda antrinė tarša. 15. Eksperimentinio moreninio grunto gramzdinimo teritorijoje ir jo prieigose yra sutinkamos pietryčių Baltijai būdingos rūšys, dominuoja dvigeldis moliuskas Macoma balthica, sudarantis iki 90 % makrozoobentoso biomasės. Moreninio grunto gramzdinimo poveikis bentosui nustatytas stotyse tik intensyviausio gramzdinimo vietose. Šiose vietose užpylus dugną morena stebėtas poveikiui jautrių rūšių Pygospio elegans, Cerastoderma lamarcki, Mya arenaria ir Hydrobia sp. išnykimas. Po grunto gramzdinimo dugno buveinės laipsniškai atsistato. Foninėse stotyse poveikio makrozoobentoso charakteristikoms nenustatyta. 16. 2013 m. tyrimo laikotarpiu sėkmingas strimelių nerštas užfiksuotas stebėtame priekrantės rajone. Nerštaviečių tyrimų rezultatai parodė, kad eksperimentinio moreninio grunto gramzdinimas poveikio strimelių nerštui ir nerštavietėms neturėjo. 17. Į rytus nuo eksperimentinio moreninio grunto gramzdinimo teritorijos akmenuotame dugne vyrauja (~50%) pagal biomasę ir dugno padengimą ūsakojai vėžiagyviai B. improvisus ir midijos M. trossulus/edulis, raudondumbliai F. lumbricalis ir siūliniai žaliadumbliai C. rupestris/glomerata. Akmenuotame dugne nustatytas padengimo midijomis M. trossulus/edulis ir kai kurių kitų asocijuotų bestuburių rūšių biomasės sumažėjimas 2013 m. Tačiau šiuos pokyčius galima paaiškinti invazinės žuvų rūšies juodažiočio grundalo N. melanostomus populiacijos spartaus augimo nuo 2007 m. Moreninio grunto gramzdinimo poveikis akmenuoto dugno makrozoobentoso ir makrofitobentoso bendrijoms bei litologinei sudėčiai nenustatytas. Atliktas eksperimentinis moreninio grunto gramzdinimas ir jo poveikio įvertinimas įgalino pateikti tokias rekomendacijas dėl artimojo dampingo naudojimo praplėtimo: 1. Palikti galiojančias artimojo dampingo ribas, įteisintas Aplinkos ministerijos 1996 m. dampingo vietos parinkimo akte. Dampingo rajono kampinių taškų koordinatės: 55 48 00 20 55 00 55 48 00 20 57 00 55 46 00 20 55 00 55 46 00 20 57 00. 2. Leisti dampingo rajone šalinti I ir II užterštumo klasės smėlio gruntus ir gruntus sudarytus iš ankstesniais geologiniais laikotarpiais susiformavusių ledyninių ir tarpledyninių nuogulų (moreninis priemolis, moreninis priesmėlis, molis, smėlis). 8.2. NAGRINĖTŲ ALTERNATYVŲ PATIKSLINIMAS PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO PAPILDYMO JŪRINE DALIMI KONKRETIZUOTUS SPRENDINIUS Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano papildymo jūrine dalimi konkretizuotuose sprendiniuose (http://www.am.lt/vi/index.php#r/1558), yra pasiūlyta šiek tiek pakoreguoti giliavandenio dampingo vietą (0 alternatyva), nekeičiant šio grunto šalinimo rajono ploto ir naudojimo pobūdžio (8.2 pav.). 113
8.2. pav. Ištrauka iš Veiklos vystymo jūrinėje teritorijoje brėžinio. 8.2. paveiksle esamas dampingo rajonas pažymėtas mėlyna spalva, o siūloma jo vieta raudona. Būtinybė tikslinti dampingo vietą iškilo dėl egzistuojančio veiklų konflikto su krašto apsaugai siūloma skirti teritorija. Pietinė esamo dampingo kvadrato dalis patenka į jau šiuo metu karinėms pratyboms naudojamą rajoną ir karinių pratybų metu atsirandantys plaukimo apribojimai taikomi ir grunto šalinimą vykdantiems laivams. Dėl šių apribojimų gali atsirasti trikdymų Klaipėdos uoste vykdomiems gilinimo darbams. Šio konflikto išvengimui, pasiūlyta patraukti dampingo rajoną tokiu atstumu, kad jis nepatektų į karinių pratybų zoną. Toliau pateikiame 0 alternatyvos ir patikslintos giliavandenio dampingo vietos (0-1 alternatyva) palyginimą pagal galimą poveikį aplinkos komponentams. Aplinkos komponentai/po veikis Grunto šalinimo alternatyvos/poveikio apibūdinimas 0 alternatyva 0-1 alternatyva Motyvai, pastabos 114
Aplinkos oras Emisijos grunto transportavimo metu NOx 12,7 t/m SO2 10,3 t/m CO2 607 t/m NOx 12,7 t/m SO2 10,3 t/m CO2 607 t/m Taršos emisijos į atmosferą, faktiškai išliks nepasikeitęs, nes vidutinis grunto transportavimo atstumas išlieka toks pat. HC 0,45 t/m HC 0,45 t/m PM 0,76 t/m PM 0,76 t/m Sfc 190, 9 t/m Sfc 190, 9 t/m Vanduo Drumstumas Laikinas padidėjimas ph sumažėjimas N (b) - padidėjimas Laikinas padidėjimas ph sumažėjimas N (b) - padidėjimas Abejose alternatyvose šalinami tokie pat gruntų tipai, todėl drumstumo lygis gramzdinimo metu nesikeičia. Hidrocheminės sąlygos P (b) nekinta Naftos produktai DLK neviršys P (b) nekinta Naftos produktai DLK neviršys Hidrocheminės sąlygos nesikeičia. Sunkieji metalai - DLK neviršys Sunkieji metalai - DLK neviršys Žemės gelmės Dugno reljefas Dugno nuosėdų litologinė sudėtis Dugno nuosėdų cheminė sudėtis Numatomi pokyčiai reljefo Smulkiadispersinės aleuritinės ir pelitinės medžiagos padidėjimas Numatomas nežymus cheminės sudėties pasikeitimas dėl II-III užterštumo klasės nuosėdų šalinimo Numatomi reljefo pokyčiai Smulkiadispersinės aleuritinės ir pelitinės medžiagos padidėjimas Numatomas nežymus cheminės sudėties pasikeitimas dėl II-III užterštumo klasės nuosėdų šalinimo Tiek pietinėje dampingo rajono dalyje, tiek ir naujame plote gruntas iki šiol nebuvo gramzdinamas. Tačiau naujame plote jau buvo stebimos dugno deformacijos dėl nuosėdinės medžiagos skaidos iš dampingo rajono arba dėl ankstesniais metais netiksliai išpilto grunto. Dėl morfologinių ir hidrodinaminių sąlygų ypatumų naujas plotas yra labiau įtakojamas esamo grunto šalinimo, negu 0 alternatyvos atsisakoma dampingo dalis, todėl poveikis sedimentacinei ir geocheminei aplinkai nepadidės. Biologinė įvairovė Dugno buveinės Reikšmingų pokyčių dugno makrofaunos bendrijose nenumatoma Reikšmingo poveikio nenumatoma Reikšmingų pokyčių dugno makrofaunos bendrijose nenumatoma Reikšmingo poveikio nenumatoma Jau dabar siūlomo dampingo patraukimo ploto buveinės yra veikiamos grunto gramzdinimo, todėl poveikio masto pokyčių nebus. Žuvys Reikšmingo nenumatoma poveikio Reikšmingo nenumatoma poveikio 115
Paukščiai Reikšmingo nenumatoma poveikio Reikšmingo nenumatoma poveikio Jūros žinduoliai Kultūros paveldas Povandeninis kultūros paveldas (nuskendę laivai) Neigiamo nenumatoma poveikio Neigiamo nenumatoma poveikio Nuskendusių ar kultūros paveldo objektų naujame plote nėra. Poveikis visuomenės sveikatai Paplūdimiai ir jų maudyklų būklė Neigiamo nenumatoma poveikio Neigiamo nenumatoma poveikio Atstumas iki paplūdimių ir maudyklių nesikeičia, todėl dampingo rajono patraukimas nekelia grėsmės paplūdimių ir jų maudyklų kokybei. 116
8.3. SIŪLOMAS GRUNTO ŠALINIMO VIETŲ OPTIMIZAVIMAS Atlikus poveikio aplinkai vertinimą, siekiant išvengti gamtinių, paveldosauginių, naudojimo konfliktų, įvertinus eksperimentinį moreninio grunto gramzdinimo rezultatus ir parengtus jūros planavimo dokumentus, siūloma patikslinti esamų dampingo vietų (0 alternatyva giliavandenis dampingas priimant 0-1 alternatyva; 3 alternatyva artimojo dampingo naudojimo praplėtimas priimant Aplinkos ministerijos 1996 m. nustatytas koordinates) bei leisti grunto šalinimą naujame rajone 1 alternatyva (8.3 pav.). PAV ataskaitoje svarstytos 2 alternatyvos siūloma atsisakyti, dėl jos galimo poveikio priekrantės žvejybai ir galimų žvejybos ir grunto šalinimo veiklų konfliktų išvengimo. 8.3 pav. Siūlomi grunto šalinimo rajonai. Žemiau pateiktoje schemoje nurodomi nagrinėti ir siūlomi dampingo rajonai laivų eismo koridorių, laivų inkaraviečių ir Klaipėdos uosto išorinio reido atžvilgiu (8.4 pav.). Priėmus PAV sprendimą, visos naujos dampingo vietos turės būti pažymėtos jūrlapiuose bei locmanų žemėlapiuose. 117
8.4 pav. Siūlomos grunto šalinimo vietos laivybos koridorių, inkaraviečių ir uosto reidų atžvilgiu. Vadovaujantis LAND 46A-2002 normatyviniame dokumente pateiktais reikalavimais kiekvienos grunto šalinimo vietos apkrova šalinamu gruntu negali viršyti 10 000 m³/ha. Kiekvienoje šalinimo vietoje būtina vykdyti poveikio aplinkai stebėseną, kurios rezultatai būtų pakankami grunto šalinimo darbų poveikiui įvertinti. Siekiant įvertinti grunto šalinimo vietų poveikį jūros gamtinei sistemai, sužinoti gruntui šalinti jūroje skirtų vietų fizinį imlumą laidojamam gruntui bei pagrįsti tolimesnes gruntų šalinimo galimybes jose, pagal LAND 46A-2002 nuostatas atliekamas grunto šalinimo vietų asimiliacinės talpos vertinimas. Žemiau pateikiamos rekomendacijos grunto šalinimo vykdymui ir asimiliacinės talpos nustatymui visose siūlomose grunto šalinimo vietose: 0-1 alternatyva ( giliavandenis dampingas) 1. Giliavandenio grunto šalinimo rajono (8.5 pav.) kampų koordinatės (WGS84): 55 37 08-20 46 21 55 39 15-20 44 55 55 40 07-20 48 49 55 37 58-20 50 07 Rajono plotas 1817 ha; jūros gylis rajone 43-49 m; mažiausias atstumas nuo uosto vartų 17,8 km. 118