ŽINOKITE SAVO TEISES PAGAL NUSIKALTIMŲ AUKŲ TEISIŲ DIREKTYVĄ MARIA McDONALD BL EUROPOS TEISIŲ TINKLO JUSTICIA VEIKLĄ KOORDINUOJA AIRIJOS PILIETINIŲ LA

ŽINOKITE SAVO TEISES PAGAL NUSIKALTIMŲ AUKŲ TEISIŲ DIREKTYVĄ MARIA McDONALD BL EUROPOS TEISIŲ TINKLO JUSTICIA VEIKLĄ KOORDINUOJA AIRIJOS PILIETINIŲ LAISVIŲ TARYBA WWW.ICCL.IE

ŠĮ LEIDINĮ FINANSAVO EUROPOS SĄJUNGOS BAUDŽIAMOSIOS TEISENOS PROGRAMA. UŽ LEIDINIO TURINĮ ATSAKINGAS TIK PARAMOS GAVĖJAS, EUROPOS TEISIŲ TINKLAS JUSTICIA, IR JIS JOKIU BŪDU NEATSPINDI EUROPOS KOMISIJOS NUOMONĖS.

9 13 BLACKHALL PLACE DUBLINAS 7 AIRIJA T +353 1 799 4504 F +353 1 799 4512 E INFO@EUJUSTICIA.NET WWW.EUJUSTICIA.NET 3

4

TURINYS 1 Reikšminiai žodžiai 6 2 Bendra informacija 14 3 Kaip rengiamos ES direktyvos? 15 4 Nusikaltimų aukų teisių direktyvos ištakos 18 5 Nusikaltimų aukų teisių direktyvos vadovas 20 6 Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje numatytos teisės 23 A Teisė gauti informaciją nuo pirmo kontakto su kompetetinga valdžios institucija 23 B Jūsų teisės teikiant skundą 24 C Teisė gauti informaciją apie savo bylą 26 D Jūsų teisės nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo proceso metu 27 E Paramos aukoms tarnybos 29 F Teisė į apsaugą 30 G Specialios apsaugos priemonės 31 H Aukomis tapę vaikai 33 I Kiti klausimai 33 7 Naudingi kontakai 35 5 Žinokite savo teises pagal Nusikaltimų aukų teisių dirktyvą 3

1 REIKŠMINIAI ŽODŽIAI PRIĖMI MAS Kai Direktyva tampa teisės aktu. PRIEDAS Pagrindinio dokumento priedas. APELIACIJA Žemesnės instancijos teismo sprendimo apskundimas aukštesnės instancijos teismui. APELIACINIS TEISMAS Aukštesnės instancijos teismas, kuris nagrinėja skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų. BYLA Dviejų šalių (asmenų ar organizacijų) teisinis ginčas, sprendžiamas teismine ar kokia kita teisine tvarka. VAIKAS Asmuo, kuriam dar nesukako aštuoniolika metų. BENDROJI POZICIJA Pagrindiniai principai, kuriais ES vadovaujasi sprendžiant konkrečius klausimus arba tam tikras geografinio pobūdžio problemas. Valstybių narių nacionalinės politikos kryptys privalo atspindėti bendrąsias pozicijas. KOMPETETINGA VALDŽIOS INSTITUCIJA Kompetentinga valdžios institucija - tai organizacija, kuriai auka pateikia skundą dėl padaryto nusikaltimo. Paprastai tai - policija. 6

TAIKINIMAS Galutinė sprendimų priėmimo procedūra, taikoma tais atvejais, kai Europos Sąjungos Taryba nepatvirtina visų Europos Parlamento priimtų pakeitimų. Procedūros tikslas - parengti bendrą tekstą arba rasti kompromisą dėl pakeitimų, kurį galėtų patvirtinti Taryba ir Parlamentas. Žr. Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas. KONSULINĖS ĮSTAIGOS Į kitą šalį gyventi ir dirbti paskirti Vyriausybės pareigūnai, atstovaujantys juos siuntusią valstybę ir teikiantys pagalbą jos piliečiams. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA ES institucija, kurioje renkasi valstybių narių vyriausybių atstovai, t.y. už tam tikrą sritį atsakingi valstybių narių ministrai. Ji ir Europos Parlamentas yra vieni svarbiausių sprendimų priėmėjų teisėkūros procese. Žr. valstybė narė ir Europos Parlamentas. EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS Teisingumo Teismas nagrinėja teisinius ginčus tarp Europos Sąjungos valtstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų. Asmenys, bendrovės ar organizacijos taip pat gali kreiptis į Teismą, jei mano, kad kuri nors ES institucija pažeidė jų teises. Teismas užtikrina vienodą ES teisės aktų taikymą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Žr. valstybė narė. NUSIKALTIMAS Nusikaltimas yra veika, kurią draudžia baudžiamieji įstatymai. NUSIKALSTAMA VEIKA Šalies baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti veiksmai arba neveikimas, už kuriuos asmuo gali būti nuteistas. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ Baudžiamajį procesą - nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki teismo proceso pabaigos - reguliuojantys teisės aktai. BAUDŽIAMASIS PROCESAS Teisiniai veiksmai, pradedami įtarus nusikalstamos veikos padarymą. 7

TARPVALSTYBINIS NUSIKALSTAMUMAS Kai nusikaltama veika vykdoma ne vienoje šalyje; arba kai nusikalstama veika buvo įvykdyta vienoje šalyje, tačiau kaltinamasis ar įtariamasis jau yra iš jos išvykęs; arba kai nusikalstamos veikos padariniai pasireiškia ne šalyje, kurioje ši veika buvo įvykdyta. Žr. nusikalstama veika. DIREKTYVA Valstybes nares įpareigojantis Europos Sąjungos teisės aktas. Direktyvos gali suteikti ES piliečiams teisių, kurias galima ginti ES valstybių narių teismuose. Europos Komisija taip pat gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš valstybę narę dėl direktyvos neįgyvendinimo. Žr. pažeidimo procedūra, valstybė narė ir Europos Komisija. VIDAUS TEISĖ Šalies nacionalinė teisė. IŠLAIDOS Išlaidos, kurias auka patyrė dėl savo dalyvavimo baudžiamajame procese - pavyzdžiui, kelionės išlaidos ir minimali prarastų pajamų per vieną dieną suma. Tai neapima aukos teisinių išlaidų. EUROPOS KOMISIJA ES interesus atstovaujanti Europos Sąjungos institucija. Ji teikia naujus teisės aktų pasiūlymus Europos Parlamentui ir Europos Tarybai bei užtikrina teisingą ES teisės aktų taikymą valstybėse narėse. EUROPOS PARLAMENTAS Europos Sąjungos Parlamentas. Vykdydamas savo teisėkūros funkcijas, Parlamentas bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos Taryba. 8

ŠEIMOS NARIAI Šeimos narys - tai: i. aukos vyras ar žmona; ii. nuolat ir nepetraukiamai su auka gyvenantis bei vedantis bendrą namų ūkį ir su ja susietas artimais ryšiais asmuo; iii. aukos tiesiosios linijos giminaičiai; iv. aukos broliai ir seserys; v. aukos vaikai. PAMATINIS SPRENDIMAS Europos Sąjungos gairės valstybėms narėms. Pamatiniai sprendimai nesuteikia Europos Sąjungos piliečiams jokių teisių ir pačioje Sąjungoje yra naudojami tik tam tikrais baudžiamosios teisės klausimais. Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš pamatinio sprendimo neįgyvendinusią valstybę narę. Žr. Europos Komisija, pažeidimo procedūra ir valstybė narė. SMURTAS DĖL LYTIES Smurtas, kuris yra nukreipiamas į asmenį dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lytinės raiškos. Tai - diskriminacijos rūšis, apimanti seksualinį smurtą, priekabiavimą, išprievartavimą, seksualinę prievartą, prekybą žmonėmis, vergiją ir įvairias žalingos praktikos formas, pavyzdžiui, priverstines santuokas ir nusikaltimus dėl garbės. ĮGYVENDINIMAS Faktinis teisės aktų veikimas. AUKŲ ASMENINIS ĮVERTINIMAS Remiantis šia direktyva, tam, kad būtų galima nustatyti, ar aukai reikia taikyti specialias apsaugos priemones, kiekviena auka privalo būti įvertinta individualiai. 9

PAŽEIDIMO PROCEDŪRA Teisinis procesas, kurį Europos Komisija gali pradėti prieš valstybę narę, jei mano, kad ši valstybė narė neįvykdė Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų savo įsipareigojimų. Žr. valstybė narė ir Europos Komisija. TEISMINĖ INSTITUCIJA Teisinė institucija, kurią valstybė narė įgaliojo aiškinti ir taikyti teisės aktus. TEISINĖ PAGALBA Valstybės finansuojamo advokato paslaugų teikimas aukai, kuri pati neišgali už jas susimokėti. TEISĖS AKTAI Šalies parlamento priimti įstatymai. TEISĖS AKTO PASIŪLYMAS Pradinis teisės akto projektas, kurį svarsto ir dėl kurio pakeitimus siūlo Europos Sąjungos institucijos. Teisės akto pasiūlymas tampa direktyva, jei Institucijos jį priima po svarstymų įprastos teisėkūros procedūros tvarka. Žr. įprasta teisėkūros procedūra ir direktyva. EUROPARLAMENTARAI Europarlamentarai arba Europos Parlamento nariai yra tiesiogiai renkami ES valstybių šalių atstovai. Žr. valstybė narė. VALSTYBĖ NARĖ Šalis, kuri yra Europos Sąjungos narė. EUROPOS SĄJUNGOS OFICIALUSIS LEIDINYS Kiekvieną darbo dieną visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis skelbiamas leidinys. Jis informuoja valstybes nares apie naujai paskelbtus ES teisės aktus, ES informaciją ir pranešimus. Direktyva tampa privaloma ją paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 10

ĮPRASTA TEISĖKŪROS PROCEDŪRA Pagrindinė ES sprendimų priėmimo procese naudojama teisėkūros procedūra. Tai - tvarka, pagal kurią ES institucijos svarsto direktyvas, dėl jų balsuoja, siūlo pakeitimus ir galiausiai jas pasirašo. Žr. direktyva. NUSIKALTĖLIS Asmuo, dėl kurio veiksmų auka nukentėjo. PLENARINIS POSĖDIS Dideli kasmėnesiniai Europos Parlamento posėdžiai, kurių metu visi Parlamento nariai, komitetai ir grupės pristato savo darbo su teisės akto pasiūlymu rezultatus. Europarlamentarai svarsto teisės akto pasiūlymą ir balsuoja dėl pakeitimų. Žr. europarlamentarai ir teisės akto pasiūlymas. NEKALTUMO PREZUMPCIJA Teisinis principas, pagal kurį asmuo yra laikomas nekaltu tol, kol neįrodyta jo kaltė. KONSTATUOJA MOSIOS DALY S Direktyvą pristatantys įvadiniai teiginiai. Žr. direktyva. ATKURIAMOJO TEISINGUMO PASLAUGA Procesas, kuriuo auka ir nusikaltėlis laisva valia, padedant nepriklausomai trečiai šaliai, sutinka aptarti dėl nusikalstamos veikos tarp šalių iškilusių klausimų sprendimą. Visos atkuriamojo teisingumo paslaugos privalo būti konfidencialios, nebent šalys sutaria kitaip. Atkuriamojo teisingumo paslaugų pavyzdžiai - šeimų sueiga, sprendimo priėmimas apskritojo stalo principu, aukos ir nusikaltėlio mediacija. AUKOS VAIDMUO BAUDŽIAMAJAME PROCESE Aukos vaidmuo skirtingų valstybių narių baudžiamuosiuose procesuose nėra vienodas. Aukos vaidmuo priklauso nuo valstybės narės nacionalinės teisės normų ir nuo to, ar valstybėje narėje: a. aukai yra numatytas šalies baudžiamajame procese statusas 11

b. aukoms yra nustatytas teisinis reikalavimas arba jų prašoma dalyvauti baudžiamajame procese kaip liudytojams VERTIMAS Į kitą kalbą išverstas dokumentas. PERKĖLIMAS (Į NACIONALINĘ TEISĘ) Valstybės narės nacionalinės teisės pakeitimai, kuriais siekiama šalyje įgyvendinti Europos teisės aktą. Žr. valstybė narė. SUTARTIS Tarptautinė sutartis tarp valstybių. AUKA Asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinę, psichinę ar emocinę žalą arba ekonominius nuostolius. Asmens, kurio mirtį lėmė nusikalstama veika - pavyzdžiui, jei jis buvo tyčia ar netyčia nužudytas, arba žuvo dėl neblaivaus vairuotojo kaltės - šeimos narys taip pat yra laikomas auka. Asmuo yra laikomas auka nepaisant to, ar nusikaltėlis buvo nustatytas, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nuteistas. Kai bandoma nustatyti, ar asmuo yra auka, į jo ir nusikaltėlio tarpusavio santykius neatsižvelgiama. PARAMOS AUKOMS TARNYBOS Visoms aukoms privaloma suteikti galimybę nemokamai naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis prieš prasidedant baudžiamajam procesui, jo metui ir jam pasibaigus. Šios tarnybos gali būti steigiamos kaip viešos arba privačios organizacijos ir gali būti organizuojamos profesiniu ar savanorišku pagrindu. Šios paslaugos yra teikiamos net ir tuo atveju, jei baudžiamasis procesas nevyksta. Tai užtikrina, kad paramos aukoms paslaugomis gali naudotis ir asmenys, kurie nusprendė apie nusikaltimą nepranešti policijai. Šios paramos aukoms paslaugos apima ir su aukos vaidmeniu baudžiamaje procese (jei aukai tenka koks vaidmuo) susijusios informacijos, paramos ir konsultacijų teikimą, įskaitant ir pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje. Taip pat privaloma 12

aukas konsultuoti ir teikti joms informaciją apie veikiančias specialistų paramos paslaugų tarnybas, apie emocinę ir psichologinę paramą, taip pat finansiniais ir kitais klausimais. ARTIMŲJŲ SMURTAS Dabartinio arba buvusio sutuoktinio, partnerio, šeimos nario arba su auka gyvenusio asmens smurtas prieš auką. Tai apima visas smurto formas, įskaitant ir fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį smurtą, dėl kurio galima patirti emocinę, fizinę ar psichinę žalą ar ekonominių nuostolių. 13

2 BENDROJI INFORMACIJA Šiuo metu nusikaltimų aukų teisės skirtingose valstybėse narėse nėra vienodos. Šios teisės privalo būti suvienodintos visoje Europos Sąjungoje - ne tik dėl to, kad Europos piliečiai dėl gyvenamosios vietos, darbo, mokslų ar atostogų juda ES viduje, bet ir dėl didėjančio tarpvalstybinio nusikalstamumo tarp valstybių narių. Stokholmo programoje Europos Komisija ir valstybės narės buvo paprašytos patobulinti savo įstatymus dėl nusikaltimų aukų paramos ir apsaugos. Buvo nuspręsta, kad geriausias būdas įtvirtinti būtiniausius tokių teisių apsaugos standartus - tai palaipsniui įgyvendinti Budapešto veiksmų planą. Šiame pakete aprašoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, kuri toliau bus vadinama nusikaltimų aukų teisių direktyva. Pakete paaiškinama, kokias teises, paramą ir apsaugą auka gali gauti prieš prasidedant baudžiamajam procesui, jo metu ir tam tikrą laikotarpį po jo. Tai - antrasis naujos JUSTICIA tinklo rengiamos ES baudžiamojo teisingumo vadovų serijos Žinokte savo teises bukletas. Europos teisių tinklas JUSTICIA yra paneuropinis tinklas, kuriam priklauso 19 tinklo narių-organizacijų iš 18-os Europos Sąjungos valstybių: Associazione Antigone Onlus (Italija), Rumunijos žmogaus teisių gynybos asociacija - Helsinkio komitetas, Bulgarijos Helsinkio komitetas, Pilietinių teisių gynėjai (Švedija), Kroatijos teisės centras, Estijos žmogaus teisių centras, Graikijos Helsinkio stebėtojas, Helsinkio žmogaus teisių fondas (Lenkija), Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga, Airijos pilietinių laisvių taryba, KISA - už lygybę, paramą ir kovą su rasizmu (Kipras), Latvijos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių lyga (Čekijos Respublika), Liudviko Boltzano žmogaus teisių institutas (Austrija), Atviros visuomenės teisingumo iniciatyva (Vengrija), Rights International Spain (Ispanija), Statewatch (Jungtinė Karalystė) ir Taikos institutas (Slovėnija). Taip pat prašome atkreipti dėmesį, kad (priklausomai nuo skyriaus) frazė Jūsų valstybėje narėje buklete gali reikšti arba valstybėje narėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, arba valstybėje narėje, kurioje Jūs gyvenate. 14

3 KAIP RUOŠIAMOS ES DIREKTYVOS? Direktyva - tai Europos teisės aktas, kuriame yra numatomi ES valstybių narių teisiniai įsipareigojimai. Direktyvos prasideda nuo teisės akto pasiūlymo (arba direktyvos pasiūlymo), dėl kurio balsavimas vyksta ir pakeitimai siūlomi taikant įprastą teisėkūros procedūrą - vieną Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesų. Taikant šią procedūrą, tiesiogiai renkamas Europos Parlamentas ir 27-ių 1 ES valstybių narių vyriausybes atstovaujanti Europos Sąjungos Taryba turi kartu patvirtinti teisės akto projektą. Įprasta teisėkūros procedūra - tai tvarka, pagal kurią ES institucijos svarsto direktyvas, dėl jų balsuoja, siūlo pakeitimus ir galiausiai jas pasirašo. Šio proceso etapai yra: 1 PASIŪLYMAS Paprastai teisės aktų pasiūlymas teikia Europos Komisija, dažnai - pasikonsultavusi su srities ekspertais. Teisės aktų pasiūlymus gali teikti ir Europos Parlamentas, o laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje tai daro arba Komisija, arba ketvirtadalis valstybių narių. Paskelbus pasiūlymą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jis perduodamas svarstyti Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai ir šalių parlamentams. 2 PIRMASIS SVARSTYMAS EUROPOS PARLAMENTE Perdavus teisės akto pasiūlymą Europos Parlamentui, šis pareiškia pirminę savo poziciją. Pasiūlymas tuomet yra perduodamas už konkrečią sritį atsakingam Parlamento komitetui (pavyzdžiui, direktyvos dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese dokumentai buvo perduoti svarstyti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui), kuris paskiria pranešėją, turintį paruošti pranešimo projektą diskusijoms Parlamento politinėse grupėse. Vėliau direktyva yra svarstoma Europos Parlamento plenariniame posėdyje - šiuose posėdžiuose visi europarlamentarai, komitetai ir politinės grupės pateikia savo darbo su teisės akto pasiūlymu rezultatus. Europarlamentarai svarsto teisės akto pasiūlymą ir balsuoja dėl jo pakeitimų, o Parlamento pozicija dėl teisės akto pasiūlymo posėdžio metu priimama paprasta balsų dauguma. Pozicijoje gali būti nurodyti ir pradinio teisės akto pasiūlymo pakeitimai. 1 28 ES valstybės nares, įskaitant Kroatiją, kuri turėtų prisijungti 2013 m. liepos 1 d. 15

Tuo atveju, jei Parlamentas nenurodo jokių pakeitimų ir Taryba sutinka su pradiniu pasiūlymu, teisės aktą galima priimti nedelsiant. 3 EUROPOS KOMISIJOS PAKEISTAS PASIŪLYMAS Šiame etape Komisija gali į teisės akto pasiūlymą įtraukti tuos Europos Parlamento pakeitimus, kurie, jų manymu, būtų naudingi pasiūlymui ir padėtų kaip įmanoma greičiau dėl jo susitarti. 4 PIRMASIS SVARSTYMAS TARYBOJE Tarybos svarstymai ir ruošiamieji darbai vyksta tuo pačiu metu, kaip ir diskusijos Parlemente. Taryba savo poziciją priimti gali tik po to, kai tai padaro Europos Parlamentas. Apsvarstę Europos Parlamento pasiūlymą (su ar be pakeitimų), Taryba gali priimti arba teisės akto pasiūlymą, arba bendrąją poziciją - tai daroma tais atvejais, kai Taryba nesutinka su Parlamento nuomone. Priimta bendroji pozicija kartu su motyvais yra pateikiama Europos Parlamentui; komisija taip pat praneša Parlamentui apie savo nuomonę dėl Tarybos pozicijos. Jei tik įmanoma, prieš Tarybai galutinai pranešant savo bendrąją poziciją yra organizuojami neoficialūs susitikimai tarp visų trijų institucijų atstovų (vadinamieji trišaliai dialogai ). Tuo siekiama paspartinti teisėkūros procesą ir susitarti dėl pakeitimų. Bet kokius susitarimus tarp šalių vėliau reikia patvirtinti oficialia tvarka. 5 ANTRASIS SVARSTYMAS EUROPOS PARLAMENTE Antrojo svarstymo metu Parlamentas nagrinėja Tarybos bendrąją poziciją. Jis ją gali patvirtinti arba atmesti - pasiūlymas yra arba priimamas, arba teisėkūros procedūra galutinai baigiama. Parlamentas taip pat gali siūlyti Tarybos bendrosios pozicijos pakeitimus. Tarybai patvirtinus visus Parlamento siūlomus pakeitimus, teisės akto pasiūlymą galima priimti. Jei Taryba nesutinka su visais Parlamento siūlomais pakeitimais, pastarasis yra apie tai informuojamas ir pradedama taikinimo procedūra. 16

6 TAIKINIMAS IR TREČIASIS SVARSTYMAS Jei teisės akto pasiūlymo nepavyko priimti per pirmus du svarstymus, prasideda taikinimo procedūra. Komitetas, kurį sudaro 27-ių 2 valstybių narių atstovai ir tiek pat Europos Parlamento narių (europarlamentarų), nagrinėja antrojo svarstymo metu priimtą Tarybos poziciją ir Parlamento siūlomus pakeitimus. Derybos vyksta neoficialiuose trišaliuose dialoguose, jose dalyvauja mažos Parlamento ir Tarybos derybininkų komandos, kurioms tarpininkauja Komisija. Komitetas turi per šešias savaites rasti kompromisą ir parengti bendrą tekstą - jei Komitetui nepavyksta dėl jo susitarti per tą laiką, teisės aktas yra atmetamas. Abiem institucijoms patvirtinus tekstą, teisės akto pasiūlymas yra pasirašomas, paskelbiamas ir tampa direktyva. 2 28 ES valstybės nares, įskaitant Kroatiją, kuri turėtų prisijungti 2013 m. liepos 1 d. 17

4 NUSIKALTIMŲ AUKŲ TEISIŲ DIREKTYVOS IŠTAKOS DIREKTYVOS APLINKYBĖS Dar visai neseniai nusikaltimų aukų apsauga ir būtiniausi standartai Europos Sąjungoje rėmėsi Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/220/TV 2001 kovo 15 d. dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose. Šiame pamatiniame sprendime buvo numatytos būtiniausios nusikaltimų aukų teisės baudžiamajame procese, tačiau jo teikiamos apsaugos neužteko. 2009 m. gruodžio mėnesį Europos Taryba patvirtino Stokholmo programą. Pagal šią programą Europos Komisija ir valstybės narės buvo paprašytos įvertinti, kaip būtų galima tobulinti nusikaltimų aukų apsaugos, pripažinimo ir paramos joms priemones. Valstybės narės buvo paragintos ypatingą dėmesį skirti terorizmo aukoms. 2011 m. birželį Europos Sąjungos Taryba patvirtino Tarybos rezoliuciją dėl veiksmų plano, skirto sustiprinti aukų teises ir apsaugą, ypač baudžiamojo proceso metu. Jis yra žinomas kaip Budapešto veiksmų planas. Šio veiksmų plano priede buvo išdėstyti veiksmai aukų teisių apsaugos užtikrinimui Europos Sąjungoje. Veiksmų plane buvo nurodyta, kad ankstesnį pamatinį sprendimą reikėjo papildyti ir atnaujinti, nes jis jau buvo pasenęs, ir kad reikėjo įgyvendinti naują teisės aktą, galintį apsaugoti aukų teises. Dėl to buvo parengta nusikaltimų aukų teisių direktyva, kuri pakeitė Tarybos pamatinį sprendimą 2001/220/TV 2001 kovo 15 d. dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamajame procese. Kokie yra direktyvą pasirašiusios valstybės narės įsipareigojimai? Priėmus direktyvą, valstybė narė privalo per nustatytą laikotarpį (pvz. per tris metus nuo direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje datos) perkelti direktyvą į savo nacionalinę teisę. Iki šio termino pabaigos valstybės narės privalo įgyvendinti bent jau direktyvoje nurodytus būtiniausius standartus. Valstybės narės turi ribotą laisvę spręsti, kaip aiškinti ir įgyvendinti tam tikras direktyvos nuostatas, tačiau niekas nedraudžia joms suteikti daugiau teisių, nei to reikalauja Direktyvoje nurodyti būtiniausi standartai. Kokiomis priemonėmis Europos Sąjunga užtikrina, kad valstybės narės įgyvendintų direktyvą? Pasibaigus perkėlimo į nacionalinę teisę terminui, Europos Komisija įvertina, kaip sėkmingai kiekviena valstybė įgyvendino direktyvą savo pasirinktomis 18

priemonėmis ar, jei to reikia, teisės aktais. Kiekviena valstybė narė Europos Komisijai pateikia oficialiai priimtus ir direktyvą šalyje įgyvendinančius dokumentus, kuriuos Komisija atidžiai peržiūri, kad valstybės narės laikytųsi direktyvos nuostatų. Kas nutinka, jei valstybė narė iki nurodyto termino pabaigos neįvykdo savo įsipareigojimų? Ką galiu daryti tokiu atveju? Įvertinusi padėtį Europos Komisija sprendžia, ar reikia pradėti pažeidimo procedūrą prieš valstybę narę. Tai gali baigtis byla Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Jūs taip pat galite Europos Komisijai pateikti skundą prieš savo valstybę narę ir paprašyti jos pradėti pažeidimo procedūrą. Jūs galite tai daryti net ir tuo atveju, jei Jūsų teisės nebuvo pažeistos. Žemiau pateikta nuoroda nukreips Jus į reikiamą puslapį. http://ec.europa.eu/eu_law/your_rights/your_rights_forms_en.htm 19

5 NUSIKALTIMO AUKŲ TEISIŲ DIREKTYVOS VADOVAS Kas yra Nusikaltimo aukų teisių direktyva, kokiais atvejais ji taikoma ir kokie yra valstybių narių įsipareigojimai? Ši direktyva - tai Europos Sąjungos teisės aktas, kurį pasirašė visos Europos Sąjungos valstybės narės (išskyrus Daniją). Direktyva taikoma, kai nusikalstama veika įvykdoma Europos Sąjungoje, taip pat visiems Europos Sąjungoje vykstantiems baudžiamiesiems procesams. Direktyva įsigaliojo 2012 m. lapkričio 15 d. Direktyva iš valstybių narių reikalauja savo įstatymuose numatyti teises, paramą ir apsaugą visoms nusikaltimų aukoms. Visoms aukoms užtikrinamos vienodos teisės - nesvarbu, kurioje Europos Sąjungos valstybėje įvyko nusikaltimas, kur gyvena auka ir kokia yra jos pilietybė. Direktyva siekia užtikrinti, kad visos aukos valstybėse narėse gautų tą pačią informaciją, paramą ir apsaugą. Valstybės narės šią direktyvą privalo įgyvendinti iki 2015 m. lapkričio 16 d. Su direktyva susipažinti galite: www.eujusticia.net Kas yra teisė į informaciją ir kokias teises saugo ši direktyva? Šiuo metu valstybėse narėse yra teikiama nevienoda informacija apie aukų teises. Nusikaltimo aukų teisių direktyva reikalauja valstybių narių užtikrinti, kad aukos visoje ES gautų standartizuotą informaciją apie šias teises: Teisė suprasti ir būti suprastam Teisė gauti informaciją nuo pirmo kontakto su kompetentinga valdžios institucija Aukų teisės teikiant skundą Teisė gauti informaciją apie savo bylą Teisė į vertimą žodžiu ir raštu 20

Teisė naudotis paramos aukoms paslaugomis Teisė į paramos aukoms tarnybų teikiamas paslaugas Teisė būti išklausytam Teisės tuo atveju, jei yra nusprendžiama netraukti nusikaltėlio baudžiamojon atsakomybėn Teisė į apsaugos priemones teikiant atkuriamojo teisingumo paslaugas Teisė į teisinę pagalbą Teisė į išlaidų kompensavimą Teisė baudžiamojo proceso eigoje spręsti dėl kompensacijos iš nusikaltėlio Kitoje valstybėje narėje gyvenančių aukų teisės Teisė į apsaugą Teisė išvengti aukos ir nusikaltėlio kontakto Aukų teisė į apsaugą nusikalstamų veikų tyrimo metu Teisė į privatumo apsaugą Aukų asmeninis įvertinimas siekiant nustatyti specialiuosius apsaugos poreikius Aukų, turinčių specialiųjų apsaugos poreikių, teisė į apsaugą baudžiamojo proceso metu Aukomis tapusių vaikų teisė į apsaugą baudžiamojo proceso metu Specialistų mokymai 21

Ar direktyva sukurs naujų teisių mano valstybėje narėje? Tai priklauso nuo Jūsų valstybės narės - tam, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse aukoms galiotų tos pačios nuostatos, Direktyva nustato būtiniausias aukų teises, paramą ir apsaugą. Gali būti, kad Jūsų valstybės narės įstatymai jau užtikrina kai kurias direktyvoje numatytas teises. Tokiu atveju direktyva šias teises tik dar labiau sutvirtins, kadangi valstybės narės bus įpareigotos jų nekeisti. Šio bukleto pabaigoje rasite Jūsų valstybėje narėje esančios organizacijos kontaktinius duomenis - ji galės Jums paaiškinti, kokią įtaką ši direktyva turės Jūsų šalies įstatymams. Kada baigiasi valstybėms narėms nustatytas perkėlimo terminas? Valstybės narės privalo iki 2015 m. lapkričio 15 d. priimti nacionalinės teisės aktų pakeitimus, kad direktyva būtų įgyvendinta. Kurios valstybės narės privalo dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą? Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnjia, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė 3. Šios direktyvos nepasirašė tik Danija, kuri nepasirašo jokių teisės aktų, susijusių su teisingumo ir vidaus reikalų klausimais - vadinasi, ji nėra įpareigota dalyvauti taikant nusikaltimų aukų teisių direktyvą. 3 Įskaitant Kroaticiją, kuri prisijungs prie ES 2013 metais. 22

6 NUSIKALTIMŲ AUKŲ TEISIŲ DIREKTYVOJE NUMATYTOS TEISĖS A. TEISĖ GAUTI INFORMACIJĄ NUO PIRMO KONTAKTO SU KOMPETENTINGA VALDŽIOS INSTITUCIJA Kokiomis aplinkybėmis privaloma suteikti informaciją apie mano teises? Direktyvoje nurodyta, kad kompetetinga valdžios institucija (dažniausiai - policija) privalo tam tikrą informaciją Jums suteikti nuo pat pirmo Jūsų kontakto su ja. Jums turėtų būti suteikta ši informacija: a. Informacija apie medicinines ar kokias kitas specialistų paramos aukoms paslaugas, įskaitant informaciją apie prieglobstį ir psichologinę paramą; b. Kaip pateikti skundą dėl nusikalstamos veikos ir koks vaidmuo Jums tektų baudžiamajame procese; c. Kaip ir kokiomis sąlygomis galima gauti apsaugą nuo nusikaltėlio, taip pat informacija apie kitas apsaugos priemones; d. Kokiomis sąlygomis galima gauti teisinę pagalbą ir teisines konsultacijas; e. Kaip ir kokiomis sąlygomis galima gauti kompensaciją iš nusikaltėlio; f. Kaip ir kokiomis sąlygomis gali būti suteiktos vertimo žodžiu ar raštu paslaugos; g. Jei nusikaltimas buvo įvykdytas ne valstybėje, kurioje gyvenate, Jums privaloma suteikti informaciją apie visas specialias priemones, procedūras ar tvarką, kuriomis būtų galima ginti savo interesus valstybėje narėje, kurioje iš pradžių kreipėtės į kompetetingą valdžios instituciją ar pranešėte apie nusikalstamą veiką; h. Informacija apie skundų teikimo tvarką tuo atveju, jei baudžiamojo proceso metu veikianti kompetentinga valdžios institucija (policija) negerbia Jūsų teisių; 23

i. Kontaktiniai duomenys ryšiui dėl Jūsų bylos palaikyti; j. Atkuriamojo teisingumo paslaugos, kuriomis galite pasinaudoti; k. Direktyva numato, kad aukoms taip pat privaloma suteikti informaciją apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis gali būti kompensuotos jų išlaidos, patirtos dėl dalyvavimo baudžiamajame procese (pavyzdžiui, kelionės išlaidos ar prarastas uždarbis). Kada privaloma suteikti informaciją apie mano teises? Visa aukščiau nurodyta informacija Jums privalo būti suteikta nuo pat pirmo kontakto su kompetentinga valdžios institucija (dažniausiai - policija). Kas privalo suteikti man šią informaciją? Šią informaciją apie Jūsų teises privalo suteikti ta kompetentinga valdžios institucija, su kuria Jūs susiekėte pirmiausia. Kai norite pranešti apie nusikaltimą, paprastai tai - policija. Kokiu būdu reikia suteikti šią informaciją? Ši informacija privalo būti suteikta žodžiu arba raštu, pateikta paprasta ir lengvai suprantama kalba. Jei esate pažeidžiamas asmuo, privaloma atsižvelgti į konkrečius Jūsų poreikius. Kai kuriose valstybėse narėse policija įteiks Jums raštą ar bukletą, supažindinantį Jus su Jūsų teisėmis. Ką daryti, jei aš nesuprantu kalbos, kuria ši informacija buvo pateikta? Prireikus Jūsų valstybė narė privalo Jums pateikti šios informacijos vertimą (žodžiu ar raštu) ta kalba, kurią suprantate. B. JŪSŲ TEISĖS TEIKIANT SKUNDĄ Kas nutinka, kai aš pateikiu skundą kompetetingai valdžios institucijai? Jei pateikėte skundą kompetetingai valdžios institucijai, Jums privalo būti duotas patvirtinimas raštu, nurodantis nusikaltimo rūšis, kada ir kur jis buvo įvykdytas, taip pat Jūsų patirta žala. Jei nešnekate ta kalba, patvirtinimas turi būti išverstas, kad galėtumėte jį suprasti. 24

Kai mane užpuolė, atostogavau Europos Sąjungoje, tačiau iš tiesų gyvenu kitoje valstybėje narėje. Kur galiu teikti skundą? Jei nusikalstama veika buvo įvykdyta kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje Jūs gyvenate, Jūsų parodymus privaloma užfiksuoti iškart po skundo pateikimo. Jei neturite galimybės pateikti skundo valstybėje narėje, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, galite kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją jūsų gyvenamoje valstybėje narėje. Toks skundas privalo nedelsiant būti perduotas kompetentingai valdžios institucijai valstybėje narėje, kurioje įvykdytas nusikaltimas. Ar yra kokių priemonių, kurios galėtų padėti man ir policininkams suprasti vienas kitą? Su Jumis turi bendrauti paprasta kalba - nesvarbu, ar raštu, ar žodžiu. Visais atvejais bus atsižvelgta į Jūsų asmenines savybes, taip pat į bet kokią negalią ar problemą, dėl kurios Jums gali būti sunku suprasti ar būti suprastam. Kokiomis sąlygomis man gali būti suteiktos vertimo žodžiu ir raštu paslaugos? Jei nešnekate ta kalba, nemokamos vertimo žodžiu paslaugos Jums bus suteiktos per policijos apklausą ar teisėjui uždavus klausimą. Ar mane gali lydėti kitas asmuo, kai einu teikti skundo policijai? Pirmo kontakto su kompetentinga valdžios institucija (t.y. dažniausiai - policija) metu Jums leidžiama atvykti su Jūsų pasirinktu asmeniu, jei dėl nusikaltimo poveikio Jums reikia pagalbos, kad suprastumėte, kas sakoma, ir kad būtumėte suprastas. Tačiau yra viena išimtis - Jums nebus leista atvykti su kitu asmeniu, jei tai prieštarautų Jūsų interesams ar pakenktų baudžiamojo proceso eigai. 25

C. TEISĖ GAUTI INFORMACIJĄ APIE SAVO BYLĄ Kaip galiu gauti informaciją apie baudžiamąjį procesą, pradėtą dėl policijai pateikto skundo? Su Jumis privalo būti susisiekta ir apie Jūsų teisę, Jums pageidaujant, gauti tam tikrą informaciją apie savo bylą pranešta be nepagrįsto delsimo. Galite paprašyti Jums suteikti šią informaciją: Einamąją informaciją apie baudžiamojo proceso stadiją (priklausomai nuo Jūsų vaidmens baudžiamajame procese). Išskirtiniais atvejais, kai informacijos suteikimas trukdytų tinkamam bylos nagrinėjimui, ji gali būti neteikiama. Sprendimą nebetęsti tyrimo arba jį nutraukti arba netraukti nusikaltėlio baudžiamojon atsakomybėn. Informacijoje taip pat turi būti nurodyti sprendimo motyvai arba trumpa jų santrauka. Tokiu atveju Jūs galite apskųsti sprendimą netraukti pažeidėjo baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ši tvarka nėra taikoma prisiekusiųjų sprendimams. Kur ir kada vyks teismo posėdis, taip pat nusikaltėliui pateiktų kaltinimų pobūdį; Galutinį teismo nuosprendį, įskaitant ir teismo motyvus arba trumpą jų santrauką. Jei to pageidaujate, galite gauti pranešimą, kai nusikaltėlis paleidžiamas į laisvę arba pabėga iš kalėjimo. Jums privalo būti pranešta apie visas priemones, pradėtas taikyti Jūsų apsaugai dėl nusikaltėlio paleidimo į laisvę ar pabėgimo iš kalėjimo atveju. Šią informaciją būtina pateikti bent tais atvejais, kai kyla pavojus, kad nukentėsite nuo nusikaltėlio. Ar aš privalau gauti šią informaciją? Jums nebūtina teikti informacijos apie Jūsų bylą, jei to nepageidaujate. Jei nenorite gauti informacijos apie savo bylą, praneškite apie tai kompetentingai valdžios institucijai. 26

Jei aš nurodžiau, kad nenoriu gauti informacijos apie savo bylą, ar su manimi gali būti susiekta dėl kokios nors priežasties? Su Jumis bus susisiekta dėl bylos, jei dalyvaujate baudžiamajame procese, t.y. esate liudininkas. nepavyks išvengti dėl Jūsų vaidmens byloje. D. JŪSŲ TEISĖS NUSIKALTIMŲ TYRIMŲ IR BAUDŽIAMOJO PROCESO METU Bijau sutikti nusikaltėlį teisme - ar yra kokių nors priemonių, padėsiančių to išvengti? Taip, Jūs turite teisę išvengti kontakto su nusikaltėliu, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Direktyvoje yra numatytas reikalavimas, kad visose naujose teismo patalpose būtų atskiri laukiamieji aukoms. Direktyva reikalauja valstybių narių įgyvendinti priemones, kurios leistų aukoms ar jų šeimos nariams išvengti kontakto su nusikaltėliu. Tačiau gali būti ir taip, kad kontakto su nusikaltėliu Nenoriu, kad visi sužinotų, jog tapau nusikaltimo auka. Ar turiu kokią teisę į privatumo apsaugą? Direktyva reikalauja valstybių narių numatyti priemones Jūsų, įskaitant ir informaciją apie Jūsų asmenines aplinkybes, apsaugai. Ši apsauga taikoma ir Jūsų ar Jūsų šeimos narių nuotraukoms, jei Jūs turite specialių apsaugos poreikių (aptarta toliau). Jei Jūs - vaikas, griežtai draudžiama atskleisti Jūsų tapatybę. Direktyva skatina žiniasklaidą imtis savireguliavimo priemonių, kad šias priemones būtų galima įgyvendinti. Ar turiu teisę būti išklausytas baudžiamojo proceso metu? Taip, Jums leidžiama būti išklausytam baudžiamojo proceso metu, tačiau tik pagal nacionalinėje teisėje nustatytą tvarką. Ar turiu teisę gauti teisinę pagalbą? Teisinė pagalba Jums gali būti teikiama tik tuo atveju, jei esate viena iš baudžiamosios bylos šalių. 27

Ar turiu teisę teisme gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas? Jūs turite teisę gauti nemokamas vertimo žodžiu paslaugas, kurios priklauso nuo Jūsų vaidmens baudžiamajame procese; vertimo žodžiu ir raštu paslaugos Jums taip pat bus suteiktos tuose teismo procesuose, kuriuose aktyviai dalyvaujate (pavyzdžiui, kaip liudytojas). Ar galiu gauti kurių nors dokumentų vertimus? Jūsų pageidavimu, Jūs galite gauti nemokamai raštu išverstą būtiną informaciją, kuri yra susijusi su Jūsų vaidmeniu baudžiamajame procese. Kaip ir kokiomis sąlygomis man gali būti kompensuojamos išlaidos? Jus privalo informuoti apie tai, kaip galima gauti dėl aktyvaus dalyvavimo baudžiamajame procese patirtų išlaidų kompensaciją, pavyzdžiui, kelionės išlaidų ir prarasto uždarbio. Išlaidų kompensavimo tvarka priklauso nuo pačių valstybių narių įstatymų. Kada bus grąžintas mano turtas? Jei iš Jūsų buvo atimtas turtas, jį privaloma nedelsiant grąžinti, išskyrus tuos atvejus, kai kyla klausimas dėl nuosavybės teisių arba šis turtas yra įkaltis baudžiamojoje byloje. 28

E. PARAMOS AUKOMS TARNYBOS Kaip ir kada galiu pasinaudoti paramos aukoms tarnybų teikiamomis paslaugomis? Priklausomai nuo Jūsų specifinių poreikių, paramos aukoms tarnybų teikiamomis paslaugomis galėsite nemokamai naudotis prieš prasidedant baudžiamajam procesui, jo metu ir atitinkamą laikotarpį po jo. Šios paslaugos bus teikiamos net ir tuo atveju, jei apie įvykdytą nusikaltimą nepranešėte policijai. Paslaugomis taip pat gali naudotis šeimos nariai. Kas teikia paramos aukoms paslaugas? Paramos aukoms paslaugas gali teikti viešos ar privačios organizacijos, jos gali būti organizuojamos savanorišku ar profesiniu pagrindu. Kas yra paramos aukoms tarnybos? Paramos aukoms tarnybos teikia informaciją apie Jūsų teises ir vaidmenį baudžiamajame procese, įskaitant ir pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje. Paramos aukoms tarnybos taip pat teikia emocinę ir psichologinę paramą, siūlo konsultacijas su nusikaltimu susijusiais finansiniais ir praktiniais klausimais, konsultacijas antrinės ir pakartotinės viktimizacijos rizikos ir prevencijos klausimais, taip pat Jums gali suteikti informaciją apie specializuotas paramos aukoms tarnybas ir tenai Jus nukreipti. Ar yra kokių nors specializuotų paramos aukoms tarnybų? Taip - direktyvoje yra numatyta Jums suteikti bent jau prieglobstį ar laikiną apgyvendinimą tuo atveju, jei jums gresia pakartotinė viktimizacija. Jei tapote seksualinio ar artimųjų smurto auka, Jums privaloma teikti tikslinės paramos aukoms paslaugas, pavyzdžiui, paramą įvykus traumai ir konsultavimą. 29

F. TEISĖ Į APSAUGĄ Kas yra teisė į apsaugą? Valstybės narės užtikrina, kad Jūs ir Jūsų šeimos nariai galėtumėte išvengti antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto. Tai apima ir apsaugą nuo bet kokio kylančio fizinės ar emocinės žalos pavojaus. Kokiomis aplinkybėmis būsiu apsaugotas? Valstybės narės privalo užtikrinti, kad Jūs ir Jūsų šeimos nariai galite naudotis apsaugos priemonėmis nuo antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto. Tai apima ir Jūsų apsaugą nuo emocinės ar psichologinės žalos pavojaus. Valstybės narės taip pat privalo apsaugoti Jūsų orumą liudijant ir baudžiamosios teisenos institucijos vykdomos apklausos metu. Prireikus - jei kyla pavojus, jog nukentėsite fiziškai - valstybės narės privalo imtis Jūsų ir Jūsų šeimos narių fizinės apsaugos priemonių. Valstybės narės sudaro sąlygas, kad būtų galima išvengti Jūsų ir nusikaltėlio kontakto, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja baudžiamasis procesas. Jūs taip pat turite teisę į apsaugą nusikalstamų veikų tyrimo metu. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad: a. Būtų atliekama kuo mažiau apklausų ir medicininių apžiūrų, ir kad jos būtų atliekamos tik tuo atveju, jei jos yra būtinos; b. Apklausos būtų atliekamos nepagrįstai nedelsiant po to, kai Jūs pateikėte skundą dėl nusikalstamos veikos; c. Jus galėtų lydėti teisinis atstovas ar Jūsų pasirinktas asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai priimamas teisėtas ir pagrįstas sprendimas to neleisti. 30

G. SPECIALIOS APSAUGOS PRIEMONĖS Kas yra specialieji apsaugos poreikiai ir kam jie taikomi? Ne visos aukos vienodai išgyvena nusikaltimo padarytą traumą. Kai kurioms aukoms reikia kiek daugiau pagalbos, nei kitioms - tam, kad galėtų atsikratyti nusikaltimo padarytos traumos, joms gali prireikti specializuotos paramos aukoms tarnybų psalaugų. Direktyvoje numatyta kiekvieną nusikaltimo auką vertinti individualiai, siekiant nustatyti, ar auka turi specialiųjų apsaugos poreikių ir jai reikia papildomos apsaugos. Kaip valstybė narė nusprendžia, ar asmeniui reikia papildomos apsaugos? Daroma prielaida, kad visi nusikaltimų aukomis tapę vaikai turi specialiųjų apsaugos poreikių, nes jie yra pažeidžiami ir nėra pajėgūs apsiginti nuo antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto. Valstybės narės privalo laiku atlikti visų nusikaltimų aukų individualų įvertinimą. Priimant sprendimą dėl to, ar asmuo turi specialiųjų apsaugos poreikių, atsižvelgiama į tris kriterijus: a. Į aukos savybes, b. Į nusikaltimo pobūdį ar rūšį ir c. Į nusikaltimo aplinkybes. Individualus įvertinimas taip pat privalo atsižvelgti į: a. Nusikaltimo sunkumą (pavyzdžiui, teroro aktų, organizuoto nusikalstamumo ar prekybos žmonėmis atvejais) b. Kas paskatino padaryti nusikaltimą, įskaitant diskriminaciją ar šališkumą dėl aukos asmeninių savybių (pavyzdžiui, neapykantos nusikaltimų ar aukų su negalia atveju) 31

c. Bet kokius aukos ir nusikaltėlio tarpusavio santykius, dėl kurių auka taptų itin pažeidžiama (ypatingą dėmesį skiriant smurtui dėl lyties, artimųjų smurtui ir seksualiniam smurtui). Kokios papildomos teisės yra suteikiamos aukoms su specialiaisiais apsaugos poreikiais? Nustačius būtinybę taikyti Jums specialiąsias apsaugos priemones, apklausos metu Jūs galite pasinaudoti tam tikromis papildomomis teisėmis: Jus privalo apklausti tam skirtose arba pritaikytose patalpose. Jus privalo apklausti atitinkamai apmokytas specialistas. Jus visada turi apklausti tas pats asmuo, nebent tai prieštarautų tinkamam teisingumo vykdymui. Jei tapote seksualinio smurto, smurto dėl lyties ar artimųjų smurto auka, jus privalo apklausti tos pačios lyties asmuo, kaip ir Jūs. Ši priemonė netaikoma, jei apklausą vykdo prokuroras ar teisėjas). Turite teisę baudžiamojo proceso metu nematyti nusikaltėlio. Privaloma taikyti priemones, kad nei Jūs, nei nusikaltėlis vienas kito nematytumėte, kai duodate parodymus - prireikus parodymus galima duoti naudojant ryšių technologijas ir kitas priemones, tokiu būdu užtikrinant, kad teismas gali Jus išklausyti, kai Jūsų nėra teismo salėje. Negalima Jūsų klausinėti apie Jūsų asmeninį gyvenimą. Valstybės narės privalo užtikrinti priemones, kurios leistų baudžiamojo proceso metu išvengti su nusikalstama veika nesusijusių klausimų apie Jūsų asmeninį gyvenimą. Turite teisę prašyti bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Privaloma numatyti priemones, kurios leistų bylą nagrinėti ne viešai. 32

Ar yra kokių priemonių, kurios apsaugotų mane nuo perdėto klausinėjimo ir pernelyg dažnų medicininių apžiūrų? Direktyvoje yra numatytas reikalavimas rengti kuo mažiau aplausų ir medicininių apžiūrų - ir tik tais atvejais, kai jos yra būtinos. Be to, tam tikrais atvejais nusikalstamos veikos tyrimo metu Jus gali lydėti Jūsų pasirinktas žmogus ir Jūsų advokatas. H. AUKOMIS TAPĘ VAIKAI Kokios teises pagal šią direktyvą turi aukomis tapę vaikai? Direktyvoje yra laikomasi prielaidos, kad visiems aukomis tapusiems vaikams būtina taikyti specialias apsaugos priemones. Kokiomis specialiomis apsaugos priemones gali pasinaudoti auka tapęs vaikas? Visas auka tapusio vaiko apklausas nusikalstamos veikos tyrimo metu galima įrašyti vaizdo ir garso priemonėms, ir tokie įrašai gali būti pateikiami kaip įrodymai baudžiamajame procese. Jeigu nacionalinė teisė neleidžia vaiko globėjui ar tėvams atstovauti vaiko dėl interesų konflikto, arba jei vaikas yra atskirtas nuo šeimos ar yra nelydimas, kompetentinga valdžios institucija privalo jam skirti specialų atstovą. Vaikas taip pat turi teisę į gynėją, kai kyla interesų konfliktas tarp vaiko ir jo tėvų ar teisinio atstovo. I. KITI KLAUSIMAI Kokiomis teisėmis ir teisinės žalos atlyginimo priemonėmis galiu pasinaudoti, jei prokurorai nusprendžia netraukti nusikaltusio asmens baudžiamojon atsakomybėn? Atsižvelgiant į Jūsų vaidmenį baudžiamajame procese, Jūs galite pareikalauti peržiūrėti bet kokį sprendimą netraukti asmens baudžiamojon atsakomybėn. 33

Kaip teikti skundą dėl šios direktyvos suteiktų teisių pažeidimo? Pagal šią direktyvą valstybės narės privalo teikti aukoms informaciją apie tai, kokia tvarka teikiami skundai dėl kompetentingos valdžios institucijos baudžiamojo procesu metu įvykdytų Jūsų teisių pažeidimų. Kiekviena valstybė narė pati spręs, kaip tokią skundų teikimo tvarką įgyvendinti šalyje. Kokiomis aplinkybėmis galiu pasinaudoti atkuriamojo teisingumo paslaugomis? Atkuriamojo teisingumo paslaugų negalima taikyti visais atvejais - jomis galima pasinaudoti tik jei nusikaltėlis pripažino pagrindines savo bylos aplinkybes ir faktus, jei priemonė atitinka Jūsų interesus ir jei bet kokie sprendimai būtų pagrįsti Jūsų laisvu sutikimu, kurį davėte žinodamas padėtį. Direktyva numato būtiniausius standartus, kurių privaloma laikytis teikiant visas atkuriamojo teisingumo paslaugas. Mane neramina tai, kad nei policija, nei kitos organizacijos nėra tinkamai apmokytos susitvarkyti su mano poreikiais. Direktyva reikalauja apmokyti visus su aukomis dirbančius profesionalus, kad didėtų jų informuotumas apie aukų poreikius ir būtų sudarytos galimybės jiems su aukomis elgtis nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai. Jų mokymų lygis yra nustatomas atsižvelgiant į jų kontaktą su nusikaltimų aukomis. Direktyvoje yra pažymėta, kad policijos ir teismo pareigūnams turi būti rengiami tiek bendro pobūdžio, tiek specialūs mokymai. Specialius mokymus rekomenduojama rengti ir teisininkams bei paramos aukoms tarnybų darbuotojams, taip pat su aukų poreikiais supažindinti ir tinkamai paruošti teisėjus bei prokurorus. 34

7 NAUDINGI KONTAKTAI Jei norite sužinoti daugiau apie Europos teisių tinklą JUSTICIA, prašome apsilankyti www.eujusticia.net. Toliau pateikiame Europos teisių tinklui JUSTICIA priklausančių organizacijų svetainių adresus: Šalis Organizacija Aprašymas Austrija Liudviko Boltzmano žmogaus Liudviko Boltzmano žmogaus teisių institutas teisių institutas (1992) (BIM) buvo įsteigtas kaip nepriklausomas http://bim.lbg.ac.at/en/thetyrimų centras, galintis prisidėti prie nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmeniu institute vykstančių diskusijų dėl žmogaus teisių. Instituto atliekami tyrimai yra daugiamačiai ir daugiadisciplininiai, yra pagrįsti holistiniu požiūriu, apimančiu pilietines, politines, ekonomines, socialines, kultūrines ir kolektyvines žmogaus teises. Bulgarija Kroatija Bulgarijos Helsinkio komitetas (1992) www.bghelsinki.org Kroatijos teisės centras (HRC) www.hpc.hr Bulgarijos Helsinkio komitetas yra nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas - vykdyti strateginį bylinėjimąsi ir užtikrinti teisinę žmogaus teisių apsaugą Bulgarijoje. Organizacija savo pastangas yra sutelkusi keliose srityse, pavyzdžiui, ji dirba su diskriminacijos, susirinkimų ir asociacijų laisvės, saviraiškos laisvės ir teisės į privatumą klausimais, taip pat su teisėsaugos pareigūnų netinkamo elgesio ir vykdomų kankinimų klausimais. Kroatijos teisės centras palaiko bei skatina pagarbą teisinės valstybės principams, valdžios institucijų politinę atsakomybę, veiksmingą viešojo sektoriaus veiklą ir pilietinės visuomenės dalyvavimą priimant visus sprendimus, susijusius su Kroatijos raida ir ateitimi. Pagrindinį dėmesį organizacija skiria žmogaus teisių apsaugai, viešosios administracijos modernizacijai ir teisiniam švietimui. 35

Šalis Organizacija Aprašymas Kipras Čekijos Respubli ka Estija Graikija (1992) KISA - Už lygybę, paramą, kovą su rasizmu (1998) http://kisa.org.cy/home/ Žmogaus teisių lyga (LIGA) (2002) www.llp.cz Estijos žmogaus teisių centras (EHRC) (2009) http://humanrights.ee/en/ Graikijos Helsinkio stebėtojas www.greekhelsinki.gr KISA - nevyriausybinė organizacija, daugiausiai pasireiškianti migracijos, prieglobsčio, razismo, diskriminacijos ir prekybos žmonėmis srityse. Siekdama paveikti šių sričių teisines ir struktūrines sistemas, politikos kryptis ir praktiką, organizacija užsiima informuotumo šiais klausimais didinimu ir lobistine veikla LIGA - nepriklausoma, pelno nesiekianti organizacija, pagrindinį dėmesį skirianti pagarbos žmogaus teisėms skatinimui Čekijos Respublikoje. LIGA įgyvendino ne vieną projektą, kuriuo gynė vaikų, neįgaliųjų, policijos smurto ir neapykantos nusikaltimų aukų, taip pat pačių pažeidėjų žmogaus teises. Estijos žmogaus teisių centras (EHRC) - nepriklausoma, žmogaus teises ginanti NVO, pasišventusi žmogaus teisių plėtrai ir apsaugai tiek Estijoje, tiek užsienyje. EHRC pastoviai konsultuoja šiais klausimais suinteresuotas šalis, pavyzdžiui, vyriausybę, kitas NVO ar žiniasklaidą. Graikijos Helsinkio stebėtojas - žmogaus teises Graikijoje (kartais - ir Balkanuose) stebinti organizacija, rašanti apie ir vykdanti lobistinę veiklą žmogaus teisių klausimais. Ji yra vykdžiusi (dažnai - ir koordinavusi) Graikijos ir Balkanų žiniasklaidos stebėseną dėl stereotipų ir neapykantą kurstančių kalbų. Organizacija taip pat yra rengusi alternatyvias ataskaitas JT sutarčių institucijoms bei specialistų ataskaitas apie netinkamą elgesį, etniškumo klausimus, religines ir imigrantų bendruomenes. 36

Šalis Organizacija Aprašymas Vengrija Vengrija: Tarpvalstybin ė organizacija Airija Italija Latvija Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga (HCLU) (1994) www.tasz.hu Atviros visuomenės teisingumo iniciatyva (OSJI) (1993) www.opensocietyfoundations. org Airijos pilietinių laisvių taryba (ICCL) (1976) www.iccl.ie and www.eujusticia.net Associazione Antigone Onlus (1991) www.associazioneantigone.it Latvijos žmogaus teisių centras Rights (LCHR) (1993) www.cilvektiesibas.org.lv HCLU yra pelno nesiekianti žmogaus teises serginti organizacija, skatinanti teisinės sistemos reformą ir teisinį viešojo intereso gynimą Vengrijoje. Organizacijos tikslas - formuoti, stiprinti pilietinę visuomenę ir teisinės valstybės principus Vengrijoje ir VRE regione. OSJI yra Atviros visuomenės fondo programa, skirta teisinės valstybės principų ir pagarbos žmogaus teisėms, mažumoms ir pasirinkimų įvairovei stiprinimui. Užsiimdama bylinėjimusi ir tam tikrų klausimų propagavimų, atlikdama tyrimus ir teikdama techninę pagalbą, AVTI skatina žmogaus teisių plėtrą ir didina atvirų visuomenių veiksnumą. Dubline įsikūrusi ICCL yra nepriklausoma žmogaus teisių Airijoje sergėtoja. Organizacija stebi žmogaus teisių padėtį Airijoje, šviečia visuomenę ir rengia kampanijas dėl žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo šalyje. APLT yra pagrindinė JUSTICIA tinklo partnerė. Antigone yra su žmogaus teisių apsaugos baudžiamosios teisės sistemoje (ypač kai tai yra susiję su kalinimo įstaigomis) klausimais dirbanti Italijos NVO. Antigone organizuoja kampanijas, šviečia visuomenę, vykdo tyrimus ir stebėseną. LCHR - nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, dirbanti su diskrimancijos ir neapykantą kurstančių kalbų panaikinimo, prieglobsčio, migracijos ir pagrindinių teisių klausimais. LCHR vykdo žmogaus teisių stebėseną, tyrimus ir politikos krypčių analizę, 37

Šalis Organizacija Aprašymas Lietuva Lenkija Žmogaus teisių stebėjimo institutas (HRMI) (2003) www.hrmi.lt Helsinkio žmogaus teisių fondas (HFHR) (1989) www.humanrightshouse.org HRMI yra nevyriausybinė organizacija, kuri siekia ugdyti atvirą ir demokratinę visuomenę. HRMI stebi žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, skatina priimti šalies įstatymų pataisas ir vykdo strateginį bylinėjimąsi tam tikrais klausimais - pavyzdžiui, dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, dėl teisės į privatumą, dėl vienodo vertinimo ir nediskriminacijos, dėl pažeidžiamų visuomenės grupių teisių. HFHR siekia Lenkijoje ir kitur skatinti kultūros raidą, kuri būtų pagrįsta pagarba laisvei ir žmogaus teisėms. Organizacijos veikla apima strateginį bylinėjimąsi, stebėseną ir intervencijas. Nuo 2007 m. HFHR buvo suteiktas Jungtinių Tautų Ekonominės ir Socialinės Tarybos konsultanto statusas. Rumunija Rumunijos žmogaus teisių Rumunijos žmogaus teisių gynybos asociacija gynybos asociacija - Helsinkio komitetas (APADOR-CH) yra Helsinkio komitetas nevyriausybinė, pelno nesiekianti (APADOR-CH) (1990) organizacija, kurios tikslas - būti įtakingu ir www.apador.org principingu dalyviu dialoge su valstybės institucijomis ir bendradarbiaujant su pilietine visuomene. APADOR - CH vykdo ir aktyviai dalyvauja visuomenės ir institucijų raidoje, siekdama įtvirtinti labiau demokratišką, pagarba žmogaus teisėms paremtą kultūrą. 38

Šalis Organizacija Description Slovėnija Taikos institutas (1991) www.mirovni-institut.si Taikos institutas yra pelno nesiekianti tyrimų institucija, vykdanti daugiadisciplininę tiriamąją veiklą įvariose socialinių ir humanitarinių mokslų srityse. Ispanija Švedija Rights International Spain ; Rights International Spain (2010) www.rightsinternationalspain. org Pilietinių laisvių gynėjai (1982) www.civilrightsdefenders.org Rights International Spain yra nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, kurios nariai yra tarptautinės teisės specialybę turintys teisininkai. Pagrindinis organizacijos tikslas - veiksmingai naudoti tarptautinės žmogaus teisių teisės priemones ir nacionalinius bei tarptautinius mechanizmus, žmogaus teisių bei pilietinių laisvių gynybai ir skatinimui. Pilietinių laisvių gynėjai yra nepriklausoma ekspertų organizacija, kuri siekia ginti žmogaus teises, pagrinde - žmonių pilietines ir politines teises, taip pat remti ir įgalinti pavojuje atsidūrusius žmogaus teisių gynėjus. JK: Statewatch (1991) Statewatch yra pelno nesiekianti savanorių Tarpvalstybinė grupė, prie kurios veiklos prisideda 18-os organizacija www.statewatch.org.uk šalių piliečiai. Organizacija vykdo valstybinių ir pilietinių laisvių Europoje stebėseną. Vienas pagrindinių Statewatch tisklų - teikti paslaugą pilietinei visuomenei ir taip skatinti informuotas diskusijas ir debatus. PAPILIDOMOS INTERNETO SVETAINĖS: www.victimsupporteurope.eu http://ec.europa.eu/justice/criminal/victims/index_en.htm 39

PASTABOS: 40

PIRMAS LEIDIMAS 2012 M. GRUODŽIO MĖNESĮ. PAKARTOTINIS LEIDIMAS 2014 M. SPALĮ. TINKLO JUSTICIA VEIKLĄ KOORDINUOJA AIRIJOS PILIETINIŲ LAISVIŲ TARYBA WWW.ICCL.IE. TINKLĄ FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGOS BAUDŽIAMOSIOS TEISENOS PROGRAMA. JUSTICIA PARTNERIAI: ASSOCIAZIONE ANTIGONE ONLUS (ITALIJA) RUMUNIJOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNYBOS ASOCIACIJA - HELSINKIO KOMITETAS PILIETINIŲ TEISIŲ GYNĖJAI (ŠVEDIJA) KROATIJOS TEISĖS CENTRAS ESTIJOS ŽMOGAUS TEISIŲ CENTRAS GRAIKIJOS HELSINKIO STEBĖTOJAS HELSINKIO ŽMOGAUS TEISIŲ FONDAS (LENKIJA) ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS (LIETUVA) VENGRIJOS PILIETINIŲ LAISVIŲ SĄJUNGA AIRIJOS PILIETINIŲ LAISVIŲ TARYBA KISA UŽ LYGYBĘ, PARAMĄ IR KOVĄ SU RASIZMU (KIPRAS) LATVIJOS ŽMOGAUS TEISIŲ CENTRAS ŽMOGAUS TEISIŲ LYGA (ČEKIJOS RESPUBLIKA) LIUDVIKO BOLTZMANO ŽMOGAUS TEISIŲ INSTITUTAS (AUSTRIJA) ATVIROS VISUOMENĖS TEISINGUMO INICIATYVA (VENGRIJA) RIGHTS INTERNATIONAL SPAIN (ISPANIJA) STATEWATCH (JUNGTINĖ KARALYSTĖ) TAIKOS INSTITUTAS (SLOVĖNIJA) 9 13 BLACKHALL PLACE DUBLINAS 7, A I R I J A T + 353 1 799 4504 F + 353 1 799 4512 INFO@EUJUSTICIA.NET WWW.EUJUSTICIA.NET EUROPOS TEISIŲ TINKLĄ JUSTICIA FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGOS BAUDŽIAMOSIOS TEISENOS PROGRAMA.