ILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA Ina MEIDIENĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJŲ RAIŠKA ORGANIZUOJANT MOKINIŲ SVEIKATINIMO VEIKLĄ Magistro darbas Vilnius, 2010

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJŲ RAIŠKA ORGANIZUOJANT MOKINIŲ SVEIKATINIMO VEIKLĄ Magistro darbas Edukologija, švietimo vadyba Ina Meidienė Magistro darbo autorius... Doc. dr. Vida Gudţinskienė Vadovas... 2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO MAGISTRINIO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Darbas atliktas savarankiškai. Ina Meidienė (Magistranto vardas, pavardė, parašas) Doc. dr. Vida Gudţinskienė (Mokslinio darbo vadovo pedagoginis ir mokslinis laipsnis, vardas ir pavardė, parašas) Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos katedra 2010-06-02 3

TURINYS ĮVADAS...5 1. SVEIKATOS UGDYMO YPATUMAI LIETUVOS IR UŢSIENIO MOKYKLOSE...9 1.1. Situacija pasaulyje...9 1.2. Situacija Lietuvoje...17 1.2.1. Sveikatos ugdymą reglamentuojantys dokumentai ir jų analizė...18 1.2.2. Tarptautiniai projektai bei programos, vykdomi Lietuvoje...20 1.2.3. Vaikų sveikatinimo ypatumai švietimo įstaigose...22 1.2.4. Visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto vieta mokyklos bendruomenėje...27 2. VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJŲ SVARBA IR JŲ RAIŠKA VEIKLOJE...31 2.1. Pagrindinės visuomenės sveikatos prieţiūros specialistui būdingos kompetencijos...31 2.2. Sveikatos ugdymo kompetencijų raiška visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų veikloje...33 3. VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS SPECIALISTŲ MOKYKLOSE SVEIKATOS UGDYMO KOMPETENCIJŲ TYRIMAS...43 3.1. Tyrimo metodika...43 3.2. Tyrimo duomenų analizė...44 IŠVADOS...67 REKOMENDACIJOS...69 LITERATŪROS SĄRAŠAS...70 SUMMARY...76 PRIEDAI...78 4

ĮVADAS Augantis ţmogus imlus ir lengvai paţeidţiamas, todėl vaikui reikia ţinių, gerų pavyzdţių ir įgūdţių, kad sugebėtų įvertinti negatyvius reiškinius, išsiugdytų teigiamas nuostatas, pajustų atsakomybę dėl savo ir kitų sveikatos. Svarbų vaidmenį, formuojant vaiko sveikatos įgūdţius, atlieka ne tik šeima ir pedagogai, bet ir visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai, dirbantys ugdymo įstaigose. Nuo jų kompetencijų, iniciatyvos, asmeninių savybių, geranoriškumo, ţinių lygio, sugebėjimo perteikti informaciją didele dalimi priklauso, ar vaikas suvoks, kad sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo, ir ar jam tai taps savastimi. Temos aktualumas ir naujumas. Pasirinkta tema yra aktuali savo naujumu ir neištirtumu. Nors vaikų sveikatos ugdymas vienaip ar kitaip vyko ir anksčiau, tačiau ši sritis, kaip probleminė, iškelta visiškai nesenai. Vaikų sveikatos stiprinimo 2008-2012 metų programos (2008) paskirtis - tobulinti vaikų sveikatinimą, sveikatos ugdymą, ligų ir traumų profilaktiką bei kontrolę. Programos tikslas plėtoti vaikų sveikatos stiprinimą - ugdyti vaikams sveikos gyvensenos įpročius, uţtikrinti vaikų sveikatos stiprinimo prieinamumą visoje šalyje, gerinti jo kokybę, tam vienyti valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir visuomenės pastangas. Šiam tikslui pasiekti iškelti uţdaviniai: Kurti vaikų sveikatą palaikančią aplinką, pasitelkus valstybės institucijas, savivaldybes, mokyklų bendruomenes; Didinti specialistų, dirbančių su vaikais, kompetenciją sveikatos stiprinimo klausimais; Ugdyti vaikų sveikos gyvensenos nuostatas ir gebėjimus; Tobulinti vaikų ligų ir traumų pirminės profilaktikos organizavimo kokybę; Tobulinti vaikų sveikatos stiprinimo stebėseną. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos prieţiūros įstatyme (2007) išskirtos valstybės, valstybės institucijų ir savivaldybių funkcijos visuomenės sveikatos srityje. Valstybiniu lygmeniu vykdoma lėtinių neinfekcinių ligų ir nelaimingų atsitikimų bei traumų profilaktika; fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, prevencinių sveikatos programų, uţkrečiamų ligų epidemiologinės prieţiūros ir valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolė; visuomenės sveikatos psichikos prieţiūra. Savivaldybių lygmeniu vykdoma visuomenės sveikatos stebėsena, visuomenės sveikatos stiprinimas, sveikatos stiprinimo programų parengimas ir jų įgyvendinimas, taip pat valstybinių sveikatos programų įgyvendinimas; vaikų ir jaunimo sveikatos prieţiūra; bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Įstatyme numatyta, kad šių funkcijų vykdymą turi įgyvendinti visuomenės sveikatos 5

prieţiūros įstaigos visuomenės sveikatos biurai. Biurai tiesiogiai atsakingi uţ mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų darbą. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis (Grabauskas V., Zaborskis A., Klumbienė J., 2004), pagrindinės prieţastys, dėl kurių kyla jaunimo sveikatos problemos Lietuvoje, yra traumos ir smurtas, prasta psichikos sveikata ir didelis saviţudybių skaičius, alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimas, lytinė prievarta ir prostitucija; daţnas neplanuotas paauglių nėštumas, daugėjančios lytiškai plintančios infekcijos ir mitybos problemos. Šie faktai aiškiai parodo, kad jauni ţmonės yra nepakankamai informuoti apie sveikatos saugojimą, taip pat jie nevengia rizikingo elgesio, kuris gali sukelti rimtų sveikatos problemų (Meiraitė A., Aksamitauskaitė I., 2005, p. 8). Tačiau tik ţinojimas dar negarantuoja, kad mokinys gyvens taip, kaip nurodo sveikos gyvensenos principai. Tai turi būti formuojama palaipsniui, pasitelkus ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir tėvus, kitas institucijas. Šia linkme turėtų veikti ţiniasklaida, kitos informavimo priemonės. Ypač svarbus kritinis mąstymas ir sveikatos ugdymas vaikystėje, kai formuojasi ţmogaus pasaulėjauta ir elgsenos stereotipai. Mokinys, suvokiantis sveiko gyvenimo principų svarbą savo sveikatai, gebantis sąmoningai jais vadovautis gyvenime, sugebės tinkamai priimti sprendimus, kurti savo ateitį. Tai tvirtina mokslininkės (Gudţinskienė V., Brusokaitė R., 2004), tyrę III IV klasių moksleivių kritinio mąstymo apie sveiką gyvenseną raiškos aspektus. Sveikatos ugdymas yra integruotas į įvairius mokomuosius dalykus, tačiau kiek kiekvienas pedagogas atskleidţia šią sritį priklauso nuo jo poţiūrio bei asmeninių nuostatų. Taip pat sveikatos ugdymą bei įgūdţių lavinimą mokyklose įpareigoti atlikti visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai. 2006 metais Valstybinis aplinkos sveikatos centras atliko mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų veiklos tyrimą. Rezultatai atskleidė, kad daugumai specialistų pakanka pirmosios pagalbos teikimo, ţalingų įpročių, infekcinių ligų ir traumų prevencijos teorinių ţinių ir praktinių įgūdţių, tačiau trūksta sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, programinio planavimo, protinio darbo higienos ir sveikatinimo veiklos stebėjimo ţinių ir įgūdţių (Vaikų sveikatos stiprinimo 2008-2012 metų programa, 2008, p. 46). Tai labai aktualu, tačiau minėtuose šaltiniuose nėra išsamiai tirta visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų kompetencijų raiška, organizuojant mokinių sveikatinimo veiklą. Problema: Pasikeitus visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto funkcijoms, atsirado prielaida, kad specialistams trūksta kompetencijų, reikalingų jų darbui ugdymo įstaigose. Todėl 6

šiame darbe ir analizuojamos Visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų kompetencijos bei jų raiška, vykdant sveikatinimo veiklą bendrojo lavinimo mokyklose. Darbo tikslas - išsiaiškinti visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų kompetencijų raišką, organizuojant mokinių sveikatinimo veiklą. Darbo objektas - Visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų mokyklose kompetencijos, jų raiška ir ypatumai. Darbo uţdaviniai: 1. Išanalizuoti sveikatos ugdymo ypatumus uţsienio ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. 2. Išsiaiškinti visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų kompetencijas ir jų ypatumus. 3. Ištirti ir nustatyti visuomenės sveikatos prieţiūros specialistams būdingas kompetencijas bei jų raišką veikloje. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, siekiant išanalizuoti teorinius vaikų sveikatinimo veiklos aspektus, jų svarbą vaiko sveikos gyvensenos įgūdţių formavimui; specialisto, kaip ţinių skleidėjo, patarėjo bei sveikos gyvensenos įgūdţių puoselėtojo, kompetencijų atskleidimą bei jų raiškos ypatumus. 2. Anketinė apklausa, siekiant išsiaiškinti visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų kompetencijas bei jų gebėjimų raišką veikloje. 3. Kokybinė duomenų analizė. Hipotezė: Visuomenės sveikatos prieţiūros specialistams trūksta kompetencijų vykdant mokinių sveikatinimą. Tyrimo imtis: dvylikos rajonų visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai, dirbantys mokyklose ir priklausantys visuomenės sveikatos biurams. Duomenis pateikė 130 respondentų. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas bei santrauka anglų kalba. Darbą sudaro 77 puslapiai, 1 lentelė ir 24 paveikslai, 1 priedas. 7

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŢODYNĖLIS 1. Kompetencija tai ţmogaus kvalifikacijos raiška arba gebėjimas veikti, sąlygotas individo ţinių, mokėjimų, įgūdţių, poţiūrių, asmenybės savybių bei vertybių (LankelytėD., ŠilingienėV., http://www.lzuu.lt/jaunasis_mokslininkas/smk_2004/pletra/lankelyte_danute.htm.). 2. Profesinė kompetencija mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų ţinių, įgūdţių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma (Visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto, vykdančio sveikatos prieţiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašas, 2007, p.2). 3. Sveikatos ugdymas sveikatos mokymas, sveikatos vertybių ugdymas ir gebėjimas kelti ir spręsti sveikatos problemas (Vaikų sveikatos stiprinimo 2008 2012 metų programa, 2008,1p.). 4. Gyvenimo įgūdţių ugdymas vaikų ir jaunuolių asmeninių ir socialinių įgūdţių lavinimo programa, kurios tikslas parengti vaikus ir jaunuolius gyvenimui uţ mokyklos ribų bei suaugusiųjų gyvenimui besikeičiančioje visuomenėje (Bulotaitė L., Gudţinskienė V., 2004, p. 5). 5. Sveikatą stiprinanti mokykla mokykla, kurioje pasitelkus mokyklos bendruomenę ir socialinius partnerius ugdomi mokinių sveikos gyvensenos įgūdţiai, kuriama mokyklos bendruomenės sveikatai palanki fizinė ir psichosocialinė aplinka (Vaikų sveikatos stiprinimo 2008-2012 metų programa, 2008, p. 45). 6. Įprotis automatizuotas veiksmas, kurio atlikimas tam tikromis aplinkybėmis tampa poreikiu. Jis susidaro nuolat kartojant išmoktą veiksmą. Įpročiu tampa veiksmas, kurį atliekant išgyvenamos teigiamos emocijos gera fizinė savijauta ir psichologinis pasitenkinimas (Augis R., Kočiūnas R., 1993, p. 125). 7. Įgūdis labai gerai išmoktas veiksmas, kurio elementų nebereikia sąmoningai reguliuoti ir kontroliuoti. Įgūdţiams susidaryti padeda tokie empiriniai veiksniai, kaip motyvacija, mokslumas, mokymosi paţanga, pratybos, pastiprinimas, veiksmo mokymasis viso iš karto ar dalimis (Augis R., Kočiūnas R., 1993, p. 109-110). 8

1. SVEIKATOS UGDYMO YPATUMAI LIETUVOS IR UŢSIENIO MOKYKLOSE Šiame skyriuje bus nagrinėjama sveikatos ugdymo situacija tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Vaikų ir jaunuolių sveikatos ugdymą Lietuvoje tyrė daugelis mokslininkų. Jų (V. Gudţinskienės (2003, 2007), J. Česnavičienės (2007), V. Suboč (2007); A. Zaborskio (2005), I. Lenčiauskienės (2005), A. Klibavičiaus (2005); R. Proškuvienės (2001), V. Zlatkuvienės (2001), M. Černiauskienės (2001), S. Ustilaitės (2007), D. Jakučiūnienės (2007), A. Petronio (2007), A. Narbekovo (2007), G. Vaitoškos (2007), B. Obelenienės (2007), A. Jociūtės (2007, 2008), D. Sabaliauskienės (2007), E. Mačiūno (2007), A. Krupskienės (2008), N. Paulauskienės (2008), E. Ţilinskienės (2003) ir kitų) darbai bus analizuojami šiame skyriuje. 1.1. Situacija pasaulyje Sveikatos stiprinimo terminą galima aptikti jau XIX amţiuje, kai didesniuose miestuose buvo pradėta sanitarijos reforma ir gyventojų higieninių įgūdţių mokymas. Sveikatos stiprinimo idėjos buvo kuriamos įgyvendinant Alma Atos pirminės sveikatos prieţiūros deklaraciją (1977) ir PSO strategiją,,sveikata visiems (1984). Sveikatos stiprinimo apibrėţimas ir pagrindiniai principai buvo suformuluoti Otavos chartijoje (,,Kvietimas veikti, 1986), toliau plėtoti konferencijose Adelaidėje (,,Dėl sveikos visuomenės, 1988), Sundsvalyje (,,Apie sveikatą palaikančios aplinkos kūrimą, 1991), Dţakartoje (1997), Bankoke (2005). 1986 metais Otavos chartijoje buvo suformuluotos ir patvirtintos pagrindinės sveikatos stiprinimo kryptys: formuoti visuomenės sveikatos politiką; kurti sveikatai palankią aplinką; stiprinti bendruomenės veiklą; ugdyti asmeninius įgūdţius bei perorientuoti sveikatos prieţiūrą. Labiausiai prastą sveikatą lemia skurdas, pasireiškiantis maţomis pajamomis, ţemiausiu socialiniu ekonominiu statusu, prastomis gyvenimo sąlygomis ar negalėjimu įsigyti pageidaujamą išsilavinimą. Skurdus gyvenimas susijęs su plintančiu ţalingų medţiagų vartojimu (tabako, alkoholio, narkotikų), depresijomis, saviţudybėmis, asocialiu elgesiu, smurtu ir didesne rizika apsinuodyti netinkamu maistu ar galimais fiziniais negalavimais (Sveikata visiems XXI amţiuje, 2000, p.13). Sveikatos problemoms spręsti kiekviena šalis pasirenka tai, kas jai šiuo metu atrodo svarbiausia. Vienos iš jų sprendţia ekonominių grupių sveikatos problemas; kitos remiasi akivaizdţia praktika, kuri rodo, kad bandymas šalinti rizikos faktorius ir jų sukeltas sveikatos problemas yra labiau tinkamas tose 9

vietovėse, kuriose yra didelis pajamų skirtumas ar daug bedarbių, neturinčių pajamų. Trečios nustato ypatingas rizikos grupes (Sveikata visiems XXI amţiuje, 2000, p.18). Daugelyje šalių vaikų sveikata ir gerovė yra vienas iš prioritetinių klausimų. Kiekviena šalis skirtingai sprendţia su sveikatinimu susijusias problemas. Nors skiriasi kultūra, skirtingos gamtinės, socialinės, ekonominės sąlygos, vyrauja kitokios tradicijos, tačiau visur egzistuoja panašios problemos. Pabrėţiama, kad ankstyvoji patirtis daro esminį poveikį tolimesniam asmenybės formavimuisi. Australijos švietimo dokumente išskirta, kad sveikata tiesiogiai priklauso nuo vaiko gerovės, švietimo, darbo ir socialinių sąlygų (www.nphp.gov.au/workprog/chip/documents/chipframework14sept05web.pdf). Vaikystėje reikia skatinti sveikus gyvenimo įgūdţius ir tai sąlygoja būsimą sveikatą ateityje, o kartu ir tautos gerovę. Įtakos sveikatai turi šeimos uţimtumas, išsilavinimo lygis, skurdas, būstas, kultūra, socialinė diskriminacija. Australijos nacionalinė sveikatos strategija vienu iš pagrindinių dalykų įtraukė vaikų sveikatos stiprinimą, skatinant sveiką gyvenseną, maţinant sergamumą ir traumatizmą. Čia didelė reikšmė priskiriama ne tik dirbantiems sveikatos srityje, bet ir kituose sektoriuose; šeimoms; visai bendruomenei. Australijoje vaikų sveiktos ugdymas yra reglamentuotas daugelio dokumentų: Nacionalinė strategija Kūdikystė; Būkite aktyvūs fizinio aktyvumo veiksmų planas; Nacionalinis psichikos sveikatos planas; Nacionalinis traumų prevencijos planas; Australija nacionalinės Ţodinės sveikatos planas 2004-2013; Nacionalinės narkotikų strategijos pagrindai; Nacionalinis planas Skatinti vaikų paramą sveikatos ir gerovės klausimais ir kt. Olandijoje išleistose Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo mokyklose gairėse akcentuojama didţiulio masto problema vaikų viršsvoris ir nutukimas. Maţiausiai vienas iš keturių vaikų turi viršsvorio. Norėdami išspręsti šią problemą, olandai pradėjo vykdyti projektą - Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas mokyklose (HEPS), kurio eigoje pastebimi teigiami pokyčiai. Projektas HEPS padeda keisti ne tik mokyklų bendruomenių, bet ir visos visuomenės poţiūrį į šią problemą (Boonen A., de Vries N., de Ruiter S. ir kt., 2009, p. 5). Sukurti gairių Argumentai ir strategija sveikos mokyklos link. Čia akcentuojama, kad vaikai yra Europos ateitis. HEPS - tai pagalbinė priemonė nuoseklios programos Europoje, skirtos sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimui mokyklose. Šios programos pagrindiniai tikslai: 1. Suformuoti priemonių bei efektyvios politikos sistemą nuosekliam sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo integravimui į mokyklų gyvenimą visose Europos Sąjungos šalyse. 10

2. Suformuoti bendravimo ir bendradarbiavimo modelį tarp nacionalinių mokyklų bei šalių narių, kurios dalyvauja sveikesnės mokyklos programoje. Šalys, dalyvaujančios šioje programoje, rodo didelę iniciatyvą formuojant veiklos programas ir rengiant mokymo metodus. Ir visgi dar nėra sukurtos efektyvios nacionalinės mokyklų politikos sveikatinimo klausimais. HEPS rengia projektus nacionaliniame lygmenyje kiekvienai šaliai atskirai. Pastebima, kad vykdant šią programą keičiasi poţiūris į mitybą ir judėjimo svarbą ne tik mokinių, bet ir visos mokyklos bendruomenės (Bada E., Sokou K., Dafesh Z., ir kt., 2009, p. 5). Mokyklos keičiasi informacija ir vertina naudojamų metodų bei būdų efektyvumą. Kad ir kokie būtų rezultatai, jie yra teigiami ir formuoja teisingą vaikų bei jaunuolių poţiūrį į sveiką mitybą bei fizinio aktyvumo naudą. Programos gairėse yra pateikti vienokie ar kitokie pasiūlymai ir idėjos, tačiau kiekvienas dalyvis tai pritaiko pagal savo individualią situaciją. Visas darbas turi vykti (ir vykdomas) nuosekliai, spiralės principu ( ţiūrėti 1 pav.). Parengiamieji ţingsniai Pritaikymas Aktyvus palaikymas Įvertinimas 1 pav. Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo įgyvendinimo veiksmai (spiralės principas)(bada E., Sokou K., Dafesh Z. ir kt., 2009, p. 9). Mokymasis iš kitų šalių patirties gali būti labai naudingas ir daug padėti, todėl toliau darbe pristatomi Velso, Škotijos ir Austrijos šio projekto įgyvendinimo ypatumai. 2006 metų birţelio 29 dieną Velso Asamblėjos vyriausybė patvirtino ir pradėjo sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgyvendinimo planą vaikams ir jaunimui. Jo trukmė 5 metai. Planas pagrįstas 11

nacionalinėmis strategijomis, iniciatyvomis, vietinėmis programomis ir pateiktas konkretus veiksmų planas (Bada E., Sokou K., Dafesh Z. ir kt., 2009, p.18). Škotija tokį veiklos planą pasitvirtino 2001 m. lapkričio mėnesį. Rengiant šį dokumentą dalyvavo Švietimo ministerija, Sveikatos ir Socialinės apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerija. Plano tikslas pagerinti mitybą visose Škotijos mokyklose, skatinti fizinį aktyvumą bei uţtikrinti socialinę gerovę visiems vaikams. Austrijoje vykdoma sveikatos politika mokyklose yra reglamentuota Švietimo ministerijos išleistuose dokumentuose. Valstybė yra atsakinga uţ mokslą ir sveikatos ugdymą pradinėse bei vidurinėse mokyklose. 2007 metais iniciatyva Sveikesnė mokykla buvo integruota į bendrąsias mokyklų programas. Šiame darbe dalyvavo Švietimo ministerija, Meno ir kultūros ministerija, Sveikatos ir Socialinės apsaugos ministerijos. Tai buvo pirmoji nacionalinė iniciatyva, skatinanti mokyklų visuomenės sveikatos stiprinimą. Programą įgyvendinti padėjo ir kitos švietimo bei socialinės įstaigos. Buvo sukurti kokybės vertinimo kriterijai ir standartai, veiksmai 7 sritims: sveikatos apsaugos valdymo; mokymo ir mokymosi; mitybos ir fizinio aktyvumo; psichosocialinės sveikatos; priklausomybių; fizinės aplinkos ir saugumo. Keturis mėnesius vyko mokymai pedagogams bei mokyklų direktoriams (Bada E., Sokou K., Dafesh Z. ir kt., 2009, p. 21). Skiriasi kiekvieno Austrijos regiono Sveikesnės mokyklos modelis. Ţemutinės Austrijos mokykloms buvo paskirti koordinatoriai, kurie tiesiogiai atsako uţ sveikos gyvensenos ugdymą mokyklose. Tirolio provincijoje taip pat dirba koordinatoriai, tačiau jie yra atsakingi ir uţ pedagogų kompetencijų kėlimą sveikatinimo srityje bei jų darbo organizavimą. Vienos provincijoje daugiau nei 50 mokyklų įsijungė į Sveikesnės mokyklos programą. Šiam tikslui įgyvendinti net buvo įkurtas Sveikatos departamentas, kuris koordinuoja veiklą Vienos regiono mokyklose (Bada E., Sokou K., Dafesh Z. ir kt., 2009, p. 21). Kaip ir olandai, danai nutukimą laiko vienu iš labiausiai spręstinų klausimų. Vaikų ir paauglių nutukimo problemą mokyklos stengiasi spręsti organizuodamos sveiką mitybą. Svarbiausi veiksniaimaitinimas mokykloje bei bendruomenės švietimas. Atliktas tyrimas dviejose Danijos mokyklose (buvo imtas interviu iš 7-8 klasių mokinių). Mokyklose skatinami naudoti ekologiški maisto produktai, o sveikos mitybos kursas yra įtrauktas į bendrąją programą. Rezultatai buvo nukreipti į tris veiksnius: 1) iš ko mokiniai gali pasirinkti; 2) praktinis maisto paruošimas; 3) perspektyva kaip siejama teorija su praktika. Svarbiausias Danijos 12

mokyklų pasiekimas vaikai išmoksta sveikos mitybos įgūdţių (Better Schools through Health: tche Third European Conference on Health Promoting Schools, 2009, p. 34). Visgi Olandijos Sveikatos skatinimo institutas teigia, kad nė vienai šaliai taip ir nepavyko sukurti ypač efektyvios nacionalinės politikos, kovojant su vaikų ir paauglių antsvoriu. Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš rengiant sveikatos ugdymo programą mokyklose, buvo surinkti 26 pavyzdţiai iš įvairių pasaulio regionų. Programa buvo transformuota ir pritaikyta konkrečiam gyvenimui. Akcentuojama, kad dirbdamos kartu Švietimo ir Sveikatos ministerijos gali pasiekti stulbinančių rezultatų tiek turtingose, tiek neturtingose šalyse. Veiksniai, kurie padėjo sėkmingai įgyvendinti vizijas, koncepcijas, tarptautines ir nacionalines gaires: laikas ir ištekliai; komandų paruošimas ir mokymas; tarpusavio bendradarbiavimas tarp sektorių. Sveikatos ugdymas įtrauktas į mokyklų programas (Better Schools through Health: tche Third European Conference on Health Promoting Schools, 2009, p. 22). Visame pasaulyje yra atliekami įvairūs tyrimai, kurie susiję su vaikų sveikatos rodikliais bei rizikos veiksniais. Minesotos Visuomenės sveikatos universiteto atliktas tyrimas, kurio tikslasnustatyti trečių klasių moksleivių suvartojamų riebalų, druskos kiekius bei nustatyti pokyčius. Norinčių dalyvauti šiame tyrime buvo daug. Buvo nustatomas minėtų medţiagų kiekis mokyklų valgyklose esančiuose produktuose bei vaikų šlapime. Į tyrimą buvo įtraukti ir tėvai, kurie turėjo baigti 5 savaičių kursus. Mokiniams ţinios apie riebalų ir druskos ţalą buvo pateikiamos ne tik mokykloje, bet ir namuose. Po šios programos nustatyta, kad vaikai pradėjo maţiau vartoti riebalų bei druskos, jų mityba tapo sveikesnė (http://www.ajph.org/cgi/content/abstract/78/9/1156). Kanados medicinos asociacija inicijavo ir atliko tyrimą (Kanados, Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Čilės, Švedijos) mokyklose, kurio tikslas nustatyti fizinio aktyvumo poveikį kūno masės indeksui. Šio tyrimo buvo imtasi dėl ypač didelio vaikų nutukimo. Dalyvavo pradinių mokyklų vaikai. Tyrimas truko nuo 6 mėnesių iki 3 metų. Buvo siekiama didinti fizinį aktyvumą ir pagerinti mitybą, tikintis sumaţinti vaikų nutukimą. Dalyvių svoris ir ūgis buvo matuojami prieš eksperimentą ir po jo. Buvo sudaryta kontrolinė grupė. Tyrimo metu buvo padidinta fizinė veikla, daugiau laiko skiriama bendrajam fiziniam aktyvumui, krūviai padidinti kiekvienam vaikui individualiai. Taip pat vaikams buvo pateikti klausimynai, kuriuose jie galėjo įvertinti fizinę veiklą ne tik mokykloje, bet ir uţ jos ribų. Į programą buvo įtraukti ir tėvai. Vertinant buvo atskirai ţiūrimi mergaičių ir berniukų rodikliai. Rezultatai parodė, kad padidinus fizinį aktyvumą, berniukų masės indeksas nepasikeitė. Tuo tarpu mergaičių pasikeitė labai maţai. Tačiau 3 iš 18 respondentų teigė, 13

kad pasikeitė juosmens, klubų apimtis, odos raukšlės storis. Manoma, kad padidintas fizinis aktyvumas didelio poveikio neturėjo dėl per maţos eksperimento trukmės. Dar vienas iš veiksnių, kuris padarė sąlyginai nedidelį poveikį kūno masės indeksui, tai suvartojamo maisto kiekis, kuris nebuvo kontroliuojamas. Visgi nebuvo įrodyta, kad sumaţėjęs fizinis aktyvumas didina vaikų nutukimą (http://www.ajph.org/cgi/content/abstract/78/9/1156). Dar prieš šį tyrimą atliktas kitas tyrimas parodė, kad ypač pagerėjo kūno dizainas, pasitelkus mitybos subalansavimą, o ne padidinus fizinę veiklą. Tačiau padidėjęs fizinis aktyvumas padėjo sumaţinti kraujospūdį (kuris būdingas nutukusiems vaikams), padidėjo raumenų masė, sustiprėjo kaulinis audinys, kūnas tapo lankstesnis ir padidėjo anaerobinė ištvermė. Tai rodo fizinio aktyvumo naudą sveikatai. Tyrimo vykdytojai teigia, kad fizinė veikla turi būti skatinama mokyklose, nes tai labai svarbi sudėtinė sveiko gyvenimo būdo dalis, kuri tiesiogiai teigiamai veikia sveikatą (http://www.ajph.org/cgi/content/abstract/78/9/1156). Panašų tyrimą atliko ir Jungtinės Karalystės Wolfsono tyrimų institutas, Durhamo universitetas Poveikis nutukimui, įdiegiant sveikos mitybos principus į vaikų maitinimą bei pakėlus fizinio aktyvumo lygį. Šis tyrimas buvo atliekamas trimis lygiais: 1) integruojant tik sveiką mitybą; 2) keliant fizinio aktyvumo lygį; 3) kombinuotu būdu mitybos ir fizinio aktyvumo kartu. Gauti rezultatai parodė, kad fizinis aktyvumas gali būti sėkmingas jaunesniems vaikams ir mergaitėms. Tačiau rezultatai buvo nenuoseklūs ir trumpalaikiai (Brown T., Summerbell C. http://www.nebi.nih.gov/pubmed/19362799?ordinalpos=5&itool). Kanados mokslininkai norėjo išsiaiškinti, kaip skirtingai veikia individualios fizinės veiklos programos vaikus ir paauglius nuo 6 iki 18 amţiaus. Tyrimas buvo atliktas Australijoje, Pietų Amerikoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Dalyviai buvo atrinkti pagal tokius kriterijus: turėjo būti susiję su visuomenės sveikatos praktika, savo mokyklose įgyvendinantys fizinio aktyvinimo programas ir kontrolinėse grupėse naudoti kūno dizaino tobulinimo programas. Pastebėta, kad teigiamas poveikis nepriklauso nuo fizinio aktyvumo trukmės. Neveikė ir televizijos laidos, skatinančios sportuoti. Mokykloje vykdoma veikla niekaip neįtakojo vaikų laisvalaikio pomėgių. Visiškai neefektyvi buvo spausdintinė medţiaga, kuri skatino aktyviau gyventi (Dobbins M., DeCorby K., http://mrw.interscience.wiley.com/cochrane/elsysrev/articles/cd007651/frame.html). Rezultatai parodė, kad veiksmingiausia, kai vaikai mokykloje gali daugiau sportuoti, tai padeda plėtoti sveikos gyvensenos įpročius. Nuo pat pradţių sukurtas gyvenimo būdo modelis, kurio viena iš pagrindinių dalių fizinis aktyvumas suformuoja teigiamus įpročius, kurie daţniausiai veikia ir 14

suaugus. Ilginant fizinės veiklos trukmę, sumaţėjo cholesterolio kiekis kraujyje, vaikai maţiau praleido laiko prie televizoriaus. Nemaţai atlikta tyrimų, susijusių su mitybos ypatumais. Australijos mokslininkai tyrinėjo vaikų ir paauglių valgymo sutrikimus. Tai brangus ir daug laiko reikalaujantis darbas. Nustatyta, kad vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių jaunų merginų dietos, kurios įtakoja valgymo sutrikimų atsiradimą. Šiuo atveju didelę įtaką daro ţiniasklaida, televizija, kur yra nuolat propaguojamas tobulo kūno kultas (Pratt B. M., Woolfenden S., http://mrw.interscience.wiley.com/cochrane/elsysrev/articles/cd002891/frame.html). Z. Dafesh ir G. Buijs iš Olandijos Sveikatos skatinimo instituto didele problema laiko vaikų smurtą. Naujausi duomenys atskleidţia, kad net 21 proc. pradinių klasių mokinių teigia, jog yra terorizuojami bent 4 kartus per mėnesį, o 8 proc. vaikų prisipaţįsta, kad jie patys terorizavo bent du kartus per mėnesį. Parengta programa PRIMA vaikai prieš smurtą. Per 2 metus (nuo 2001 m.) ši programa buvo įgyvendinta 24 mokyklose. Buvo atlikti tyrimai, kurių pagrindinė išvada 75 proc. sumaţėjo aukų ir 50 proc. sumaţėjo smurtaujančių. Metodika sumaţino norą smurtauti ir galimybes smurtui pasireikšti. Po bandomojo modelio ir gautų rezultatų šis metodas įtrauktas į mokyklų programas. Smurtas mokykloje nagrinėjamas skirtingais lygmenimis: 1) mokyklos lygiu; 2) grupės lygiu; 3) individualiu lygiu. Į šią programą įtraukiami ir tėvai (Better Schools through Health: tche Third European Conference on Health Promoting Schools, 2009, p. 28). Mokymo programos, siekiant išvengti rūkymo tokį tyrimą atliko Medicinos universitetas Kanadoje. Paskaitų paaugliams apie rūkymo ţalą daugėja, tačiau tyrėjai iškėlė tikslą, kaip tai atlikti kuo efektyviau. Taip pat atsitiktinės atrankos metodu buvo tirta socialinės aplinkos įtaka rūkymui, į mokyklų programas įtrauktas rūkymo prevencijos klausimas. Tai turėjo padėti jauniems ţmonėms nepradėti rūkyti. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad toks poveikis nebuvo rezultatyvus (Tomas R., Perera R. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/125195532?ordinalpos). Estijos Švietimo ir mokslo ministerija, apţvelgdama narkotikų vartojimo problemas, pabrėţia, kad visos narkotinės medţiagos yra pavojingos jas vartojantiems ir ţmonėms, kurie bendrauja su vartojančiais, bei visiems aplinkiniams. Pagal nacionalinį ugdymo planą vienas iš privalomų dalykų visose mokyklose yra ţmogiškosios studijos, skirtos moksleivių asmenybės, ţmogiškųjų vertybių ir socialinių kompetencijų vystymui. Pagrindiniai ţmogiškųjų studijų tikslai pagrindinėje mokykloje: 15

Moksleiviai turi ţinoti ţalingas jų paties destruktyvaus elgesio savo kūno atţvilgiu pasekmes, suvokti riziką, susijusią su narkotikų vartojimu bei gebėti priimti tinkamus sprendimus su narkotikais susijusiose situacijose. Moksleiviai turėtų suvokti narkotikų vartojimo pavojus, AIDS plitimo grėsmę bei pripaţinti savo asmenybės reikšmę kuriant ateitį. Moksleiviai turėtų ţinoti, kokią ţalą jie daro savo sveikatai, ir jausti su tuo susijusią atsakomybę. Pirmiausia dėmesys skiriamas įgūdţių, skatinančių paauglius sveikai gyventi, formavimui, naudotis profesionalia prevencija bei padėti institucijoms, kurių tikslas propaguoti sveiką seksualumą bei neigiamą poţiūrį į narkotikus. Pirmoje mokyklos pakopoje dėmesys koncentruojamas į sveiką gyvenseną ir specifinius įgūdţius. Ţmogiškųjų studijų programa padeda paaugliams formuoti gerą nuomonę apie save bei suteikia socialinių įgūdţių. Tikslas maţinti rizikingą elgseną. Kiti diskutuojami dalykai savęs pripaţinimas ir savimonė, sveika gyvensena, grėsmė sveikatai, galimybė gauti pagalbą, kalbėjimas apie problemas bei pagalbos suteikimas (Vilu A., Tarptautinės konferencijos medţiaga, 2004, p. 17-18). Antroje mokyklos pakopoje ţmogiškųjų studijų tikslas sanitarinis švietimas bei socialinių kompetencijų vystymas. Moksleiviai, uţbaigę šią pakopą, ţino svarbius faktus, susijusius su seksualiniu gyvenimu, lytiškai perduodamas ligas, sveikatos rizikos faktorius bei ţalingą narkotikų poveikį ţmogui. Šioje mokyklos pakopoje nagrinėjami klausimai, susiję su narkotikais ir AIDS. Gilinamasi į narkotikų klasifikaciją, jų poveikį ţmogaus kūnui bei elgsenai. Gimnazijos klasėse ţmogiškųjų studijų metu yra nagrinėjamos tokios temos: narkotikų ţalinga įtaka šeimos santykiams, priklausomybė, narkomanijos gydymas (Vilu A., Tarptautinės konferencijos medţiaga, 2004, p.18-19). Atlikus tyrimus Europoje, buvo nustatytas glaudus ryšys tarp švietimo ir sveikatos apsaugos aukštesnio išsilavinimo ţmonės gyvena sveikiau. Daugiau ţinių apie sveikatą gali padėti sveikiau gyventi, išvengti pavojų, atsisakyti ţalingų įpročių, ţalingos elgsenos. Daugiau uţdirbantys ţmonės gali daugiau lėšų skirti sveikatos prieţiūrai. Ir ţinios visuomenėje nėra vienodai perduodamos. Daţnai ţmonės, kurie gyvena skurdţiau, turi maţesnius mokymosi pasiekimus ir maţiau galimybių gauti aukštos kokybės švietimo paslaugas. Tai yra blogas reiškinys, nes gerai veikianti mokymo sistema turi didţiulį potencialą skatinti sveiką gyvenseną ir sumaţinti socialinę nelygybę sveikatos srityje (Dahlgren G., Whitehead M., 2007, p. 58). 16

G. Dahlgren ir M. Whitehead (2007) pabrėţia, kad švietimas yra svarbiausias veiksnys, vedantis ţmoniją iš skurdo. Geriau gyvenantys ţmonės turi didesnes galimybes gauti sveikesnį maistą, saugų būstą, gerą darbo aplinką ir socialinį bendravimą. Švietimo sistema vaidina svarbų vaidmenį ir rengiant vaiką gyvenimui, suteikiant jam ţinių ir įgūdţių, norint išsaugoti sveikatą tiek socialiai, tiek emociškai ir fiziškai (Dahlgren G., Whitehead M., 2007, p. 58). Apibendrinant galima teigti, jog skirtingų šalių mokslininkai iškelia skirtingus prioritetus, kuriuos reikia nedelsiant spręsti. Nors Olandijos atstovai teigia, kad mokymas nėra efektyvus, tačiau Australijos, Danijos pavyzdţiai atskleidţia visiškai priešingą nuomonę. Daugelis šalių nagrinėja vaikų nutukimo problemą, sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo skatinimo svarbą. Nepavyko rasti tyrimų ar metodų, kurie būtų susiję su saviţudybių prevencija. Maţai darbų, kurie atskleistų kovos su narkomanija, alkoholio ir kitų psichotropinių medţiagų vartojimo prevencijos mokyklose, higienos įgūdţių formavimo ypatumus. Taip pat paţymėtina, jog daugumoje pasaulio valstybių švietėjišką darbą mokyklose atlieka pedagogai. Sveikatos ugdymas (daugumoje šalių) yra įtrauktas į bendrąsias mokyklų programas. Pedagogai bei mokyklų vadovai yra mokomi ir ruošiami sveikos gyvensenos ugdymui. Ir tik Austrijoje (tiek pavyko rasti) šį darbą atlieka koordinatoriai, kuriuos galima būtų prilyginti Lietuvos sveikatos prieţiūros specialistams. 1.2. Situacija Lietuvoje Didţiausią įtaką sveikatai turi veiksniai, egzistuojantys uţ sveikatos prieţiūros sistemos ribų, todėl ir stipriausias teigiamas poveikis sveikatai gali būti pasiektas sukūrus ir įgyvendinus politiką, veikiančią gyvenimo sąlygas ir reaguojančią į visuomenės sveikatos problemas. Praktinę sveikatos stiprinimo veiklą iliustruoja 1985 m. A. Tannahillo pasiūlytas modelis (Kalėdinė R., Petrauskienė J., Rimpela A., 1999, p.82). Jis jungia tris tarpusavyje susijusias veiklos sferas: sveikatos mokymą (health education); ligų profilaktiką (disease prevention); sveikatos saugą (health protection), kuri apima įstatyminę ir finansinę sveikatos stiprinimo srities kontrolę. Šios tarpusavyje susijusios sferos rodo įvairias sveikatos stiprinimo galimybes, kurios negali būti viena nuo kitos atskirtos. Tai veiksmai, grindţiami pagrindiniu principu ugdyti sugebėjimus būti 17

sveikam ir visais įmanomais metodais suteikti tam galimybių. Tai atliekama mokant visuomenę pajusti, kad ji gali kontroliuoti savo sveikatą, kad ji yra uţ ją atsakinga ir nėra vien nepalankių nevaldomų išorinių aplinkybių auka. 1.2.1. Sveikatos ugdymą reglamentuojantys dokumentai ir jų analizė. Sveikatos ugdymą Lietuvos Respublikos mokyklose reglamentuoja: Sveikatos prieţiūros mokykloje tvarkos aprašas (2005); Nacionalinis aplinkos sveikatinimo veiksmų planas (2003); Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymas (2002); Visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto, vykdančio sveikatos prieţiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašas (2007); Lietuvos Higienos normos HN 21: 2005 Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (2005); Lietuvos Respublikos ŠMM Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa (2007); LR SAM Lietuvos sveikatos programa (1998); Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos 2003-2012 m. (2003); Universalioji sveikatos ugdymo programa (1992, 1997, 2000); Universalioji sveikatos ugdymo bei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa (2000); Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2002), Sveikata 21 Pagrindiniai PSO visuomenės principai Europos regione (2000), programa Sveikata visiems XXI a. (1998); Psichikos sveikatos strategija (2007); Vaiko gerovės valstybinės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005-2012 metų planas (2005); Vaikų ir moksleivių sveikatos apsaugos politikos strateginės gairės (2000); Mokyklų pripaţinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis tvarkos aprašas (2007). Sveikatinimo veikla pirmiausia turėtų būti orientuota į vaikus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir švietimo ir mokslo ministrai (2000) patvirtino Vaikų ir moksleivių sveikatos apsaugos politikos strategines gaires. Jomis Sveikatos apsaugos ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija vadovaujasi, vykdydamos Lietuvos sveikatos programą, Nacionalinės sveikatos koncepcijos ir kitų dokumentų, skirtų formuoti vaikų ir moksleivių sveikatos politiką, nuostatas (http://www.pedagogika.lt/puslapis/svietimas/sveikata.pdf). Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymo (2002) 36 straipsnyje nurodoma, kad Valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos ir visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigos organizuoja sveikatos saugą ir uţ ją atsako, moko sveikos gyvensenos įgūdţių. Šiame įstatyme nurodoma, kad visuomenės sveikatos stiprinimas apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką 18

gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių maţinimą. 2008 m. Lietuvoje patvirtinta Vaikų sveikatos stiprinimo 2008-2012 metų programa, kurios tikslas plėtoti vaikų sveikatos stiprinimą, ugdyti vaikams sveikos gyvensenos įpročius, uţtikrinti vaikų sveikatos stiprinimo prieinamumą visoje šalyje, gerinti jo kokybę, tam vienyti valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir visuomenės pastangas. Šiam tikslui pasiekti iškelti 5 uţdaviniai: kurti vaikų sveikatą palaikančią aplinką, pasitelkus valstybės institucija, savivaldybes, mokyklų bendruomenes; didinti specialistų, dirbančių su vaikais, kompetenciją sveikatos stiprinimo klausimais; ugdyti vaikų sveikos gyvensenos nuostatas ir gebėjimus; tobulinti vaikų ligų ir traumų pirminės profilaktikos organizavimo kokybę; tobulinti vaikų sveikatos stiprinimo stebėseną (Vaikų sveikatos stiprinimo 2008-2012 metų programa, 2008, p. 47). Vaikų sveikatos stiprinimo 2008-2012 metų programoje atskleidţiama, kad mokiniai vis labiau domisi sveikata, ją lemiančiais aplinkos ir elgesio rizikos veiksniais, sveikatos stiprinimu ir ugdymu. Vaikai aktyviai dalyvauja sveikatos stiprinimo renginiuose ir forumuose, tačiau nėra nuoseklios jų projektų rėmimo sistemos, vaikų aktyvumas apsiriboja dalyvavimu pavieniuose renginiuose (Vaikų sveikatos stiprinimo 2008-2012 metų programa, 2008, p. 46). 2005 metais patvirtinto Sveikatos prieţiūros mokykloje tvarkos aprašo tikslas padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika. Iškelti uţdaviniai: uţtikrinti sveikatos prieţiūros kokybę, kuriant sveiką aplinką mokykloje, stiprinant mokinių sveikatą, šalinant rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas; formuoti teisingą mokinių poţiūrį į savo sveikatą ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdţius; numatyti priemones ligoms ankstyvuoju laikotarpiu įtarti ir uţkirsti joms kelią; suteikti pirmąją pagalbą pavojingų būklių, traumų, nelaimingų atsitikimų ar apsinuodijimų atvejais (Sveikatos prieţiūros mokykloje tvarkos aprašas, 2005, p. 2). Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos (2007) tikslas rengti jaunąją kartą savarankiškai, funkcionaliai ir gyvybingai veiklai, galinčiai uţtikrinti kartų kaitą. Programa perteikia vaikams ţinių ir padeda išsiugdyti dorovingos, brandţios, savarankiškos, kritiškai mąstančios ir masinės kultūros įtakoms atsparios asmenybės bruoţus, kurie svarbūs ţmogaus saviraiškai, brandţių 19

tarpasmeninių santykių plėtojimui, funkcionalios šeimos kūrimui, atsakingos tėvystės ir motinystės įgūdţių įgijimui. Programa turi dvi glaudţiai susijusias ir viena kitą papildančias paskirtis ugdomąją ir prevencinę: ugdomoji paskirtis rengti jaunus ţmones gyvenimui, santuokai, suteikti ţinių apie šeimą, pateikti visuminę lytiškumo sampratą ir kt.; prevencinė paskirtis vykdyti ankstyvų lytinių santykių ir su jais susijusių problemų, lytinio išnaudojimo ir priekabiavimo, diskriminacijos dėl lyties prevenciją (Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, 2007, p. 4,7,8). Vaiko gerovės valstybinės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005-2012 metų plane (2005) numatyta vykdyti įvairias programas, skirtas apsaugoti ir gerinti Lietuvos ţmonių sveikatą. 1.2.2. Tarptautiniai projektai bei programos, vykdomi Lietuvoje Lietuva dalyvauja įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos projektą Aplinkos ir sveikatos informacinės sistemos, skirtos politikai formuoti, įsteigimas. Pagal šį projektą surinkti vaikų aplinkos ir sveikatos rodikliai, tačiau tolesnė jų stebėsena nacionaliniu lygmeniu nebus vykdoma [ Vaikų sveikatos stiprinimo 2008-2012 metų programa, 2008, p. 46]. Darbas pradėtas, tačiau iki galo neįvykdytas. Kaip ir daugelyje gerų iniciatyvų, buvo imtasi pirminių veiksmų, tačiau dėl neaiškių prieţasčių nuspręsta toliau stebėsenos nevykdyti. Lietuva taip pat dalyvauja tarptautiniame projekte Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo stiprinimo mokyklose nacionalinės politikos parengimas ir įgyvendinimas 2008-2011 metais. Projekto vadovas- NIGZ, Olandija. Pagrindiniai šio projekto tikslai yra parengti, įgyvendinti ir įvertinti nacionalinės politikos efektyvumą bei plėtoti darnią praktiką dėl sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo mokyklose visose Europos Sąjungos valstybėse; remti visapusišką, darnų ir įrodymais pagrįstų programų mokyklose parengimą ir įgyvendinimą Europos Sąjungos valstybėse. Šia programa siekiama uţkirsti kelią mokyklinio amţiaus vaikų antsvoriui atsirasti efektyviausiu būdu: parengiant ir įgyvendinant priemones, kurios skatintų vaikus sveikai maitintis ir gerintų jų fizinį aktyvumą mokykloje (jau buvo minėta, kad ši problema aktuali ir uţsienio šalyse). Maitinimo organizavimui šalies mokyklose keliami reikalavimai, kurie buvo koreguoti įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos kovos su nutukimu chartijos nuostatas dėl rekomenduojamų ir nerekomenduojamų moksleivių maitinimui maisto produktų grupių, jų galimo poveikio vaikų sveikatai. Mitybos specialistų nuomone, svarbu maţinti vartojamo cukraus, druskos ir 20

sočiųjų riebalų kiekį maiste, skatinti vaisių bei darţovių vartojimą, mokyklas aprūpinti sveikatai palankesniu maistu (http://www.litas.lt/mokykloje-%e2%80%93%-tik-sveiki-produktai-ir-gerimai). 1993 metais Lietuva įsitraukė į Europos Bendrijos, Europos Komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro koordinuojamą Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. Pirmoji Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencija Sveikatą stiprinanti mokykla investicija į švietimą, sveikatą ir demokratiją įvyko Graikijoje 1997 metais. Antroji Švietimas ir sveikatos stiprinimas mokykloje. Partnerystė švietimo ir sveikatos srityse Egmonde, Nyderlanduose (2002). Trečioji konferencija Sveikesnė mokykla, geresnė mokykla vyko Vilniuje 2009 metais. Sveikatą stiprinančiose mokyklose vykdoma kompleksinė koordinuota sveikatos stiprinimo ir sveikatos ugdymo veikla. Mokyklose, dalyvaujančiose tarptautiniame sveikatą stiprinančių mokyklų projekte, palyginti su mokyklomis, nedalyvaujančiomis minėtame projekte, sveikatos stiprinimas ir ugdymas labiau integruotas į bendrąją mokyklos ugdymo sistemą. Pastebima didesnė mokinių sveikos mitybos įpročių, asmens higienos įgūdţių formavimosi tendencija, daugiau jų dalyvauja papildomoje fizinėje veikloje. Vėlesni tyrimai taip pat parodė, kad mokyklose, kuriose vykdomos nuoseklios sveikatos stiprinimo programos bei skiriama daug dėmesio sveikatos stiprinimo veiklai, palyginti su kitomis mokyklomis, daugiau mokinių reguliariai valosi dantis, sveikiau maitinasi, rečiau patiria kitų mokinių patyčias, maţiau rūko, maţiau vartoja alkoholinius gėrimus bei patiria apsvaigimą nuo jų, yra maţiau vartojančių narkotikus (Jociutė A., Sabaliauskienė D., Mačiūnas E., 2007, p.7). Trečiosios Europos konferencijos Sveikesnė mokykla - geresnė mokykla, vykusios 2009 metais Vilniuje, rezoliucijoje pateikiama, kad visas problemas, susijusias su vaikų ir paauglių sveikatos ugdymu turi spręsti suaugusieji, pasitelkę vaikus kaip lygiaverčius partnerius. Suvienijus švietimo ir sveikatos prieţiūros specialistų interesus, galima pasiekti aukštesnių rezultatų ne tik mokymo procese, bet ir darbe. Akcentuota, kad mokyklose, kurios įsitraukė į Sveikų mokyklų tinklą, pagerėjo personalo, vaikų sveikata, pasikeitė bendra mokyklų atmosfera. Ypač didelis privalumas yra bendradarbiavimas su vietos politikais, socialiniais partneriais. Sveikų mokyklų tinklas kreipėsi į tarptautines, nacionalines, regionų vyriausybes bei nevyriausybines organizacijas, kad: 1. Mokyklose būtų skatinamas sveikas gyvenimo būdas. 2. Uţtikrinti finansinę paramą. 3. Planuojant, stebint ir vertinant mokyklų programų turinį, iškeliant realius tikslus. 4. Siekiamybė nuolatinio tobulėjimo švietimo, sveikatos apsaugos bei kitų darbuotojų. 21

5. Reikia sukurti tarptautinę, nacionalinę ir regioninę Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinavimo sistemą. Kuriant Sveikatą stiprinančią mokyklą, turėtų įsijungti visa mokyklos bendruomenė, tėvai, mokiniai, mokyklos vadovas, mokyklos taryba (Vilnius resoliution: better schools through health, 2009, p.1). Kad sveikatos ugdymas tampa vis populiaresnis, rodo ir keletas atliktų tyrimų. 2007 metais Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkai atliko tyrimą Sveikos gyvensenos ugdymas mokyklose. Tyrimo tikslas ištirti sveikos gyvensenos ugdymo mokyklose situaciją bei tobulinimo galimybes. Tyrimas atskleidė, kad, mokyklų vadovų nuomone, tėvų skiriamas dėmesys sveikatos ugdymui yra per maţas; didesnė dalis mokytojų mano, kad sveikos gyvensenos ugdymą mokyklose pagerintų kompetentingi specialistai ir atskiras sveikos gyvensenos dalykas; stinga metodinių priemonių ir kt. 2004 metais Valstybinis aplinkos sveikatos centras atliko tyrimą Jaunimui palankios paslaugos šešiose savivaldybėse. Tyrimo tikslas nustatyti, kokios paslaugos jaunimui yra prieinamos ir kurios iš jų yra jaunimui palankios. Buvo atskleista, kad sveikatos ugdymas nėra nuoseklus ir daţniausiai jo apimtys, temų įvairovė bei pateikimas priklauso nuo atskirų mokyklų vadovų, mokytojų, auklėtojų supratimo bei entuziazmo. Kai kuriose mokyklose buvo minimi visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai, kurių darbo specifika ir metodai buvo patrauklūs bei naudingi mokiniams. Tyrimas parodė, kad sveikatos, švietimo bei socialinė sritys yra tarpusavyje susijusios, todėl jas būtina spręsti kompleksiškai, mobilizuojant pastangas ir turimus išteklius, svarbiu partneriu laikant jaunimą (Jociutė A., 2004). Šie tyrimai atskleidė, kad iš visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų yra tikimasi realios pagalbos. Ir nors jie neįvardijami pagrindiniais sveikatos ugdytojais, tačiau jų vaidmuo uţima ne paskutinę vietą mokyklos bendruomenės gyvenime. 1.2.3. Vaikų sveikatinimo ypatumai švietimo įstaigose. Anot Gudţinskienės V., vaikų poţiūrį į sveikatą, jų elgesį formuoja tėvai, bendraamţiai, jaunimo kultūra, visuomenė ir ţiniasklaida (Gudţinskienė V., http:www.gimtasiszodis.lt/gudzinskiene_06_5.htm). Sveiko gyvenimo būdo pagrindas yra sveikatai palankūs įpročiai, todėl ypač svarbu padėti vaikams juos išsiugdyti. Daugelis įpročių susidaro vaikystėje ir pirmiausia stebint suaugusiuosius. Dar paauglystėje susiformavę tokie įpročiai, kaip 22

nesaugūs lytiniai santykiai ir psichotropinių medţiagų vartojimas, gali prisidėti prie ŢIV, kitų lytiniu būdu uţkrečiamų ligų plitimo, baigtis neplanuotu nėštumu, taip pat sukelti priklausomybę nuo ţalingų sveikatai medţiagų. Turi būti uţtikrinta vaikų fizinė ir lytinė sveikata, psichinė bei emocinė gerovė, laisvė nuo išnaudojimo bei piktnaudţiavimo, gyvenimo įgūdţiai bei galimybės. Ypatinga vieta vaiko sveikatinimui yra mokykla. Mokyklos bendruomenė turėtų kartu nusistatyti prioritetus, planuoti sveikatinimo veiklą, ją įgyvendinti ir vertinti. Tam būtina esamos situacijos analizė, įrodymais grindţiamas veiklos veiksmingumo įvertinimas bei nuolatinis sveikatos stiprinimo veiklos kokybės tobulinimas. Mokykla svarbi sveikatos stiprinimo vieta, galinti diegti įvairias sveikatingumo programas, skatinanti visos mokyklos bendruomenės ir kiekvieno jos nario dalyvavimą programoje, plėtojant bendrąją sveikatos ugdymo programą, sveikatos prieţiūrą mokykloje, bendradarbiavimą tarp mokyklų. Sveikatos stiprinimo procese ypatinga vieta skiriama vaikų veiklos kompetencijos ugdymui, aktyviam vaikų įtraukimui į sveikatinimo veiklą (Jociutė A., Sabaliauskienė D., Mačiūnas E., 2007, p.60). Mokyklos teritorija, sklypas, patalpos ir jų įrengimas, apšvietimas, šildymas ir vėdinimas, vandens tiekimas ir nuotėkos, maitinimo organizavimas, patalpų ir įrenginių prieţiūra, mokinių ugdymo proceso higiena turi atitikti Lietuvos higienos normas bendrojo lavinimo mokykloms. Sveikatos ugdymo programa mokyklose realizuojama įvairiais būdais: integruojama į visus mokomuosius dalykus, į vieną ar kelis mokomuosius dalykus, sveikos gyvensenos temos aptariamos per klasės valandėles, sveikatos ugdymo programa yra integruota kaip atskirų programų sudėtinė dalis, mokiniai sveikos gyvensenos ţinių ir įgūdţių įgyja įvairiuose projektuose (miesto, mokyklos, regioniniu lygiu) (Gudţinskienė V., 2007, p.2). Nėra būdo, kuris neturėtų trūkumų, todėl daugelis mokyklų renkasi dviejų ar net trijų būdų derinį ir taip bando įgyvendinti sveikatos ugdymo programą. Kiekviename regione yra iškeliami skirtingi prioritetai, kurie taip pat įtakoja mokyklos bendruomenės veiksmų kryptį. Ypatingas dėmesys yra skiriamas pirminei ir ankstyvajai narkotinių ir psichotropinių medţiagų vartojimo prevencijos strategijos intervencijai mokyklose. Pirminė prevencija tai priemonės, kuriomis siekiama uţkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams formuojama sveika gyvensena, ugdomas atsparumas neigiamiems reiškiniams dar prieš susiduriant su jais. Ankstyvoji intervencija priemonės, kurios ugdo sąmoningą atsisakymą rūkyti, vartoti alkoholį, narkotikus, kai buvo jau pabandyta ar nereguliariai vartota. Joje dalyvauja mokiniai, kuriems dar pakanka tėvų, mokytojų, socialinių darbuotojų ar psichologų paramos, ir jiems vykdomos konkrečios prevencinės priemonės. 23

Pirminė prevencija remiasi formaliojo ir neformaliojo ugdymo derme, orientuojantis į šeimą, mokyklą, bendruomenę. Prevencinis darbas mokyklose organizuojamas 2 kryptimis: per pamokas prevencinę medţiagą integruojant į mokomųjų dalykų turinį, ir popamokinėje veikloje organizuojant būrelius, klasės valandėlės, ţygius, akcijas bei kt. Mokykla, numatydama ugdymo komponentus, pasitelkia integruojančias (universalias) programas, todėl Švietimo ir mokslo ministerijos narkotinių medţiagų vartojimo prevencijos programų tikslai yra suteikti vaikams, moksleiviams ir studentams reikiamų ţinių, formuoti brandţias vertybines nuostatas ir gyvenimo (asmeninius ir socialinius) įgūdţius bei sveikos gyvensenos poreikį (Puodţiukas A., Tarptautinės konferencijos medţiaga, 2004, p. 9, 11). Ţemą sveikatos kultūros lygį Lietuvoje sąlygoja ir tai, kad sveikatos ugdymui švietimo sistemoje nebūdingas sistemingumas. Ugdymo institucijoms palikta teisė ir laisvė nuspręsti, kaip bus įgyvendinama Universalioji sveikatos ugdymo bei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos. Viena iš labiausiai visose Lietuvos mokyklose paplitusių sveikatingumo ugdymo veiklų yra įvairūs renginiai, skirti atskleisti sveikatos problemas, formuoti moksleivio sveiko gyvenimo įgūdţius. Sveikatos ugdymas įgyvendinamas keliomis kryptimis: Formalusis sveikatos ugdymas tai per pamokas įgyjamos ţinios apie sveikatą, nuostatos, vertybės, sveikos gyvensenos įgūdţiai; Neformalusis sveikatos ugdymas ţinias bei įgūdţius moksleiviai įgyja bendraudami su mokyklos bendruomenės nariais, stebėdami jų elgesį, santykius; kuriant bei palaikant sveiką ir saugią mokyklos aplinką, tinkamas darbo sąlygas, racionaliai planuojant mokymo krūvį, maitinimą, fizinį aktyvumą ir kt. Čia labai daug pagelbėti gali visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai. Mokyklos santykiai su moksleivių tėvais ir visuomene. Kol vaikas nelanko jokios ugdymo įstaigos, uţ jo prieţiūrą ir auklėjimą atsako tik tėvai. Pradėjus lankyti darţelį ar mokyklą, tėvai ir toliau lieka atsakingi uţ vaikų sveikatą, tačiau dalį atsakomybės prisiima ir ugdymo įstaigos darbuotojai, todėl abi pusės turėtų palaikyti gerus tarpusavio santykius ir efektyviai bendradarbiauti. Sveikatos ugdymo programa sudaryta spiralės principu: visų dešimties temų, siūlomų ikimokyklinio amţiaus vaikams (1. Paţink save. 2. Asmens higiena. 3. Aš ir kiti. 4. Maistas ir mityba. 5. Veikla, poilsis, fizinis aktyvumas. 6. Kūno apsauga. 7. Aplinka ir sveikata. 8. Ţalingi įpročiai. Medţiagų vartojimas ir piktnaudţiavimas. 9. Šeima ir sveikata. 10. Ligos ir jų prevencija.), pagrindinės idėjos ir klausimai plėtojami pradiniame mokykliniame amţiuje, paauglystėje ir 24