LIETUVOS AKLØJØ IR SILPNAREGIØ SÀJUNGOS MËNESINIS ÞURNALAS MÛSØþodis 2014 5 (665) Leidþiamas nuo 1959 m. sausio mën. TURINYS 1 KLAUSIMAS KANDIDATUI 3 LASS CENTRO TARYBOJE 4 A.VALENTA MAÞA ETIKETË - DIDELËS PROBLEMOS 7 P.PLIUÐKA MIESTE AR KAIME? 9 H.STUKAS MOTINYSTËS ÐVIESA 11 I.R.LAPIENIENË JAU SAULELË VËL ATKOPDAMA BUDINO SVIETÀ 12 T.MATUSEVIÈIUS EILËS 14 J.VILEIKIENË TAMSOS ÐVYTURYS 15 AKLØJØ MALDOS DIENA PIVAÐIÛNUOSE 16 A.ROTUNDAS STATYTI SAVÀJÀ KATEDRÀ... 18 H.STUKAS VILTIS AKLIESIEMS VËL MATYTI 20 G.SIDEREVIÈIENË ATMINTIES ÐVIESA 21 J.VALENTUKEVIÈIUS GYVENIMÀ ÁVAIRINA MOKSLEIVIAI 22 PRANO DAUNIO PAMINKLO ATIDENGIMAS 23 TRUMPAI III virð. G.REÈIÛNIENË IV virð. V.GUDONIS CINAMONAS IR MEDUS A. BOCKLIN. ODISËJAS IR POLIFEMAS remia rubrikas Neregys ir visuomenë, Jauna mintis, Trumpai Vyr. redaktorius VYTAUTAS GENDVILAS 2163-863 Redakcinë kolegija: R.BALÈIKONIENË, G.PADRIBONIENË, P.PLIUÐKA, G.SIDEREVIÈIENË, I.VOLODKIENË, A.VALENTA (pavaduotojas), V.GENDVILAS (pirmininkas). Telefonai: Atsakingoji sekretorë I.BARADINSKIENË 213-65-12 A.VALENTA 216-34-09 A.MAÈIONIENË 2163-863 Elektroninis paðtas: mz@lass.lt Puslapis Internete: http://www.musuzodis.lt Redakcijos adresas: Naugarduko 91, 03202 Vilnius. Duota rinkti 2014 05 15. SL 222 Pasiraðyta spausdinti 2014 05 16. Formatas 62x92. Popierius ofsetinis Nr. 1. Ofsetinë spauda. 3,5 sp.l., 0,5 spalv. atsp., 4 l. l. Tiraþas 690. Kaina 2,00 Lt. Rinko ir maketavo VðÁ Brailio spauda. Maketuotojas Sergejus Mechas. Spausdino akcinë bendrovë Spauda. Laisvës pr. 60, 05120 Vilnius, www.spauda.com. MÛSØ ÞODIS is published each month by the Lithuanian Association of the Blind and Visually Handicapped in Lithuania. Chief editor: Vytautas Gendvilas. Address of the editorial office: Naugarduko 91, 03202 Vilnius. Lithuania. Printed by SPAUDA Press, Laisvës 60, 05120 Vilnius, Lithuania, www.spauda.com. MÛSØ ÞODIS, 2014, 5
SUVAÞIAVIMUI ARTËJANT KLAUSIMAS KANDIDATUI Geguþës 28-29 dienà Vilniuje ávyks Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungos (LASS) XXV ataskaitinis-rinkiminis suvaþiavimas. Rinkiminis, nes jame, be kitø tokiems renginiams áprastø darbø, vël bus renkamas LASS pirmininkas su pirmuoju jo pavaduotoju, LASS centro taryba, LASS revizijos komisija. LASS centro taryba bus renkama ið dvideðimt penkiø iki nurodyto laiko savo kandidatûras pasiûliusiø asmenø, LASS pirmininkas - ið trijø. Revizijos komisijos nariai bus renkami ið suvaþiavime pasiûlytø kandidatø. Rinks á suvaþiavimà delegatais LASS rajonø ir miestø filialuose iðrinkti 89 organizacijos nariai. Bûti mûsø organizacijos vadovu pareiðkë norà trys LASS nariai. Á LASS pirmininkus kandidatuoja Sigitas Armonas, Fortûnatas Grygas ir Aurimas Papeèkys. Mûsø þodis visø jø papraðë atsakyti á vienà klausimà: Kokiø darbø pirmiausia imsitës, jei bûsite iðrinktas LASS pirmininku? Skaitytojams pateikiame svarbiausias, redakcijos nuomone, kandidatø á LASS pirmininkus biografijø datas ir atsakymus á jau minëtà klausimà. Sigitas Armonas (LASS pirmininko pirmuoju pavaduotoju pasirinko Ramunæ Balèikonienæ) 1959-06-21 gimë Raseiniø raj. 1973-11-26 priimtas á LASS. 1979 m. baigë Vilniaus akløjø ir silpnaregiø internatinæ mokyklà. 1979 m. pradëjo dirbti Lietuvos akløjø draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate. 1981 m. iðrinktas Lietuvos akløjø draugijos tarprajoninës valdybos prezidiumo nariu. 1981-1986 m. - Ðiauliø K. Preikðo pedagoginiame institute ágijo tiflopedagogo specialybæ. 1986 m. iðrinktas Lietuvos akløjø draugijos Vilniaus miesto valdybos pirmininku. 1987 m. iðrinktas Lietuvos akløjø draugijos Vilniaus tarprajoninës valdybos pirmininku. 1989-1992 m. dirbo LAD Vilniaus ámonës direktoriaus pavaduotoju socialiniams reikalams. 1992 m. LASS neeiliniame XII suvaþiavime iðrinktas LASS centro tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 2010 m. iðrinktas LASS pirmininku. Didþiausia pastarojo meto problema - tai, kad Socialinës reabilitacijos paslaugø neágaliesiems bendruomenëje projektø reikalavimai vis labiau skiriasi nuo mûsø, kaip asociacijos, veiklos. Ypaè sudëtingoje situacijoje atsiduria LASS miestø ir rajonø filialø pirmininkai ir regionø akløjø centrai. Ðià problemà reikia spræsti nedelsiant. Kad 2015- aisiais metais gyventumëme geriau, jau dabar reikia ieðkoti bûdø, kaip kompensuoti LASS filialø pirmininkams uþ darbus, uþ kuriuos negalime sumokëti per projektiná finansavimà. Reikia kuo skubiau spræsti ir regionø centrø, administruojanèiø filialø teikiamus projektus, finansines problemas. 2015 m. bus parengtas naujas projektø apraðas, o nuo 2016 m. prasideda naujas Nacionalinës neágaliøjø socialinës integracijos programos etapas. Todël kita neatidëliotina uþduotis - dirbti su Neágaliøjø reikalø departamentu bei Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2014/05 1
kad tiek naujasis apraðas, tiek naujasis programos etapas bûtø kuo palankesni mûsø organizacijai. Þinoma, negalime apleisti ir darbø, kuriuos dirbame jau ne pirmus metus. Bûtina tæsti Þmoniø su fizine negalia mobilumo ir savarankiðko gyvenimo ágûdþiø ugdymo projektà, kuris - viena ið didþiausiø mûsø sëkmiø. Lygiagreèiai reikia ir toliau dirbti, kad apakusiøjø reabilitacija taptø ne tik LASS, bet ir valstybës rûpesèiu. Fortûnatas Grygas (LASS pirmuoju pavaduotoju pasirinko Sauliø Narûnà) 1980-09-02 gimë Molëtuose. 2000 m. baigë Lietuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymo centrà. 2006-06-03 priimtas á LASS. 2006-2010 m. Lietuvos edukologijos universitete ágijo mokyklinës edukologijos specialybæ. 2007 m. pradëjo veiklà þmoniø su negalia integracijos á darbo rinkà srityje. 2011 m. ásidarbino VðÁ Baltic cooperation initiative projektø vadovu. Jeigu bûèiau iðrinktas LASS pirmininku, pirmiausia ávertinèiau sàjungos sisteminio darbo organizavimo bûklæ, jos iðsikeltus strateginius tikslus bei per paskutinius 10 metø atliktus darbus ir jø praktinæ naudà paprastiems sàjungos nariams. Kitaip sakant, pirmiausia atlikèiau techniná ágyvendintø veiklø (tiek projektiniø, tiek rutininiø) audità, kurio iðvados turëtø parodyti, kaip efektyviai dirba sàjunga ir koká teigiamà tiesioginá ar netiesioginá poveiká turi paprastø sàjungos nariø gyvenimo kokybei. Be to, nedelsiant bûtø bûtina iðspræsti vadinamø vieðøjø finansø skaidrumo klausimus, kurie yra labai ádomûs ir neramina didþiàjà dalá sàjungos nariø. Aurimas Papeèkys (LASS pirmuoju pavaduotoju pasirinko Genrikà Pavliukianecà) 1982-04-14 gimë Marijampolëje. 1998-06-03 priimtas á LASS. 2002 m. baigë Lietuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymo centrà. 2004-2005 m. studijavo Miunsterio (Vokietija) universitete. 2006 m. Vilniaus universiteto filologijos fakultete baigë vokieèiø filologijos bakalauro studijas. 2006-05-22 baigë muzikos mokyklà Lyra. 2008-01-29 Romerio universiteto strateginio valdymo ir politikos fakultete baigë vieðojo sektoriaus strateginio valdymo magistro studijas. 2005-2006 m. dirbo UAB Etalinkas. 2007 m. dirbo UAB Telnet. 2007-05-05 iðrinktas Akløjø, silpnaregiø ir jaunimo asociacijos prezidentu. 2008 m. pradëjo dirbti valstybiná darbà. 2010 m. kandidatavo á LASS pirmininkus. 2010 m. ásteigë socialinæ ámonæ Masaþo klinika. Joje dirba 10 þmoniø su regos negalia. 2011, 2013 m. parengë du Kompiuterinio 2 MÛSØþodis
raðtingumo pamokø akliesiems leidimus. 2012 m. savo iniciatyva dël asmeniniø prieþasèiø nutraukë veiklà LASS revizijos komisijoje bei LASS kultûros ir vieðøjø ryðiø komisijoje. 2012 m. ákûrë UAB Mokymø spektras. Joje dirba keturi þmonës su regos negalia. Tapæs LASS pirmininku prioritetus skirsiu ðiems darbams. 1. Darbø perëmimas ið pirmininko Sigito Armono. Perimsiu dabartinio pirmininko patirtá ir pradëtus darbus, kad galëèiau uþtikrinti veiklos tæstinumà. 2. Vykdysiu suvaþiavimo nustatytas ir patvirtintas veiklos kryptis, pirmenybæ, aiðku, skirsiu verslams, kuriuos kontroliuotø LASS ir kuriuose dirbtø regos negalià turintys asmenys, kurti ir plëtoti. 3. Surengsiu diskusijas su LASS ir organizacijos kontroliuojamø juridiniø asmenø vadovais, kad iðsiaiðkinèiau, kokias problemas ir jø sprendimo bûdus mato patys LASS ir jos kontroliuojamø juridiniø asmenø darbuotojai bei vadovai. 4. Suprasdamas situacijà darbo rinkoje, Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungoje iðlaikysiu darbo vietas tiek jaunesnio, tiek vyresnio amþiaus þmonëms. 5. Á LASS pritrauksiu jaunimo ir stengsiuosi já átraukti á LASS veiklà. Esu uþ tai, kad bûtume kartu, kalbëtume kartu ir dirbtume kartu. LASS CENTRO TARYBOJE 2014 m. balandþio 16 d. Vilniuje ávyko ketvirtasis ðiais metais LASS centro tarybos posëdis. Jame dalyvavo 13 (ið 14) LASS centro tarybos nariø ir kviestiniai asmenys. Patvirtinti septyniø LASS ástaigø ir ámoniø - VðÁ Vilniaus ir Alytaus regionø akløjø centro, VðÁ Kauno ir Marijampolës regionø akløjø centro, VðÁ Kauno akløjø ir silpnaregiø centro, VðÁ LASS respublikinio centro, VðÁ Kregis, VðÁ PBC ir UAB Liregus - 2013 m. ûkinës-finansinës veiklos balansai ir veiklos ataskaitos. Nepriklausomø auditoriø iðvadomis, pateiktos finansinës ataskaitos visais reikðmingais atþvilgiais teisingai parodo ámoniø ir ástaigø 2013 m. gruodþio 31 d. finansinæ bûklæ ir 2013 m. finansinius veiklos rezultatus. LASS centro tarybos nariai supaþindinti su 2013 m. LASS centro tarybos veiklos ataskaitos projektu. Finansinës atskaitomybës projektas posëdþio metu dar buvo rengiamas. Ðiuo metu ataskaitø projektai jau paskelbti LASS interneto svetainëje www.lass.lt. Tarybos nariai informuoti apie 2014 m. balandþio 14 d. vykusá darbo grupës LASS ástatø projektui rengti posëdá, kuriame buvo apsvarstyti pateikti siûlymai dël LASS ástatø keitimo. Nors darbo grupë neinicijavo keisti ðiuo metu galiojanèiø ástatø, taèiau, atsiþvelgiant á LASS nariø ir LASS revizijos komisijos pateiktus siûlymus, bus parengtas LASS ástatø naujos redakcijos projektas. Jis jau skelbiamas www.lass.lt svetainëje. LASS pirmininkas S. Armonas informavo apie kandidatus á LASS pirmininko ir pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas ir LASS centro tarybà. Kandidatø sàraðai pateikti www.lass.lt skiltyje Apie mus/suvaþiavimas/artimiausias suvaþiavimas. Posëdþio dalyviai supaþindinti su LASS kultûros reikalø ir vieðøjø ryðiø komisijos posëdyje 2014 m. kovo 14 d. priimtais sprendimais. Akløjø ir silpnaregiø sociokultûrinë veikla ir toliau iðlieka viena ið aktyviausiø ir masiðkiausiø LASS veiklos srièiø, jungianti apie 1482 dalyvius, ið jø - 1216 neregiø ir silpnaregiø. Ðie þmonës susibûræ á 111 meno mëgëjø, dailiøjø amatø, tautodailës ir savarankiðkumo bei socialiniø ágûdþiø ugdymo bûreliø ir klubø. Komisijos posëdyje buvo pateikta informacija apie Lietuvos akløjø bibliotekos iniciatyva surengtà pirmàjá posëdá su leidëjais dël brailio simboliø suvienodinimo leidiniuose. Komisijos nariai pritarë 2014 m. akløjø ir silpnaregiø meninës raiðkos ir kûrybos festivalio-konkurso Að muzika, daina ir meile dalinuos nuostatø projektui. Tarybos nariai pritarë VðÁ Panevëþio ir Utenos regionø akløjø centro praðymui leisti paimti ið banko kredità centro bendro naudojimo teritorijos asfaltavimo darbams atlikti. VðÁ Brailio spauda direktorius V. Gendvilas informavo, kad daugiau kaip 10 metø veiklos nevykdþiusi personalinë ámonë Mûsø þodis yra likviduota. Apsvarstytos LASS respublikiniam fondui pateiktos paraiðkos. Lëðos bus skirtos VðÁ Klaipëdos ir Telðiø regionø akløjø centro paraiðkai apsaugos sistemai poilsio namø Spindulys (Mokyklos g. 71, Palanga) administraciniame korpuse árengti ir VðÁ LASS respublikinio centro projektui Að muzika, daina ir meile dalinuos, skirtam ð.m. geguþës 8-17 d. akløjø ir silpnaregiø meninës raiðkos ir kûrybos festivalyje - konkurse dalyvausianèiø LASS filialø kultûrinei veiklai skatinti. 2014/05 3
NEREGYS IR VISUOMENË MAÞA ETIKETË - DIDELËS PROBLEMOS Balandþio pabaigoje Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungos respublikinis centras iðplatino praneðimà apie tai, kad silpnaregiai su viltimi ir nerimu laukia euro ávedimo. Prieþastis - ar prekybininkai atsiþvelgs á pageidavimà aiðkiau þymëti prekiø kainas? Paskelbtas ir geriausiø bei blogiausiø kainø etikeèiø deðimtukas. Praneðimas sulaukë þiniasklaidos susidomëjimo: já tuojau paskelbë didieji interneto þiniø portalai: balsas.lt, lrt.lt, 15 min.lt ir kt., daugiau nei deðimtis maþesniø respublikiniø ir regioniniø leidiniø. Diskusija ðia tema vyko LRT tiesioginiame Ryto garsø eteryje, reportaþà parodë komercinis televizijos kanalas TV3. Pareiðkimas ir LASS sudarytas blogiausiø ir geriausiø etikeèiø deðimtukas ne tik reikalingas, informatyvus, bet tai ir gera metodinë priemonë bendraujant ir diskutuojant ðia tema su ávairiø, tiek valstybiniø, tiek privaèiø struktûrø, atstovais, todël èia já perspausdiname visà. * * * Prasèiau matantys pirkëjai skundþiasi, kad parduotuvëse neáþiûri kainø, tad euro ávedimas bus puiki proga prekybininkams pasirûpinti aiðkesniu þenklinimu. Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjunga (LASS) baiminasi, kad, ðalyje ávedus eurà, keblumø su kainø atpaþinimu tik padaugës, todël ragina prekybos centrø atstovus jau dabar pradëti ruoðtis ir labiau atsiþvelgti ne tik á silpnaregiø, bet ir kitø pirkëjø poreikius bei pasiûlymus. Atlikusi pagrindiniø prekybos centrø kainø etikeèiø analizæ, LASS konstatavo, kad prekiø kainos þenklinamos netinkamai - daugelyje etikeèiø simboliai yra per maþi arba nekontrastingi. Nors bendradarbiaujame su prekybos centrais ir siunèiame savo rekomendacijas dël etikeèiø þenklinimo, reakcijos sulaukiame itin retai. Dabartinis kainø þymëjimas prasèiau matantiems þmonëms, taip pat ir senjorams, kelia nemaþai keblumø. Prekës kainos neáskaitantys þmonës yra priversti praðyti personalo pagalbos, pasitaiko ir konfliktø prie kasø, kai pirkëjui 4 MÛSØþodis tenka sumokëti brangiau, nei jis tikëjosi. Taip darbuotojai apkraunami darbu, kurio bûtø galima iðvengti, - sakë LASS pirmininko pavaduotoja Ramunë Balèikonienë. Jos teigimu, ði problema ateityje tik aðtrës. Silpnaregiø skaièius sparèiai auga visoje Europoje, ir ne tik dël senstanèios visuomenës, bet ir dël visuotinës skaitmenizacijos (kompiuteriai, iðmanieji telefonai ir pan.). Ðalyje numatomas euro ávedimas ir su juo susijæs kainø etikeèiø keitimas gali tapti puikia proga prekybininkams atidþiau paþvelgti á ðios vartotojø grupës poreikius ir pakoreguoti kainø þenklinimà, - paþymëjo R. Balèikonienë. LASS parengë rekomendacijas dël kainø etikeèiø ðrifto ir dydþio, kurias Ûkio ministerija átraukë á pereinamojo laikotarpio kainø þymëjimo normatyvinius aktus. Korektiðki ðriftai po euro ávedimo bus labai svarbûs, nes beveik deðimt mënesiø etiketëje bus dvi kainos, o akcijinëse etiketëse - net keturios kainos, be to, pavyzdþiui, skalbimo priemoniø etiketëse dar turës bûti uþraðyta ir vieno skalbimo kaina. Todël ypaè svarbu, kad etiketës bûtø aiðkios ir lengvai perskaitomos. Dabar daþniausia prekybininkø klaida þenklinant kainas yra per smulkûs skaièiai ir raidës, taip pat naudojamas pernelyg sudëtingas ir ámantrus ðrifto stilius, pasirenkamas per maþas kontrastas tarp simboliø ir fono. Mûsø atlikta kainø etikeèiø analizë parodë, kad daugeliu atvejø pakaktø tik smulkiø korekcijø, kurios leistø uþtikrinti gerokai didesná patogumà ir naudà visiems pirkëjams ir iðlaikyti kiekvienam prekybos centrui bûdingà stiliø. Prekybininkams atnaujinant prekiø kainos þenklinimà, esame pasiruoðæ teikti konsultacijas ir informacijà, - sakë R. Balèikonienë. Ávertinusi kainø þenklinimà, LASS sudarë geriausiø ir blogiausiø kainø etikeèiø deðimtukà. Prasèiausiai ávertintos prekybos centrø Senukai, Rimi ir Norfa etiketës, kaip geriausiai atitinkanèios silpnaregiø poreikius ávardintos Prisma ir Iki etiketës. LASS duomenimis, ðiuo metu Lietuvoje yra apie 30 tûkst. gyventojø, turinèiø vienokiø ar kitokiø regos problemø.
* * * Praëjus dviem savaitëms nuo pareiðkimo iðplatinimo, apie jo atgarsius ir galimus rezultatus kalbamës su LASS pirmininko pavaduotoja Ramune Balèikoniene. - Kodël apskritai ëmëtës ðios problemos, kodël kaip tik dabar? - Nusiskundimø ið silpnaregiø dël maþø kainø, etikeèiø girdime nuolat. Pamanëme, kad euro ávedimas - palanki proga tà reikalà spræsti, juo labiau kad bent jau pereinamuoju laikotarpiu etiketëje bus þymimos dvi kainos (akcijinëse net keturios), todël nepatogumø bus dar daugiau. Pradëjome rinkti ið parduotuviø etiketes. Vienur davë geranoriðkai, kitur iðkart átarimas: O kam reikia? Kà darysite?. Vis tiek prisirinkome nemaþai, ëmëme lyginti, tikrinti, kaip jos atitinka rekomendacijas dël informacijos pateikimo regëjimo negalià turintiems þmonëms. Surinkæ informacijà, patys iðsiaiðkinæ, ko norime ir kaip etiketës ið tikrøjø turëtø atrodyti, kreipëmës á Neágaliøjø reikalø departamentà. Èia gavome reikalingus Ûkio ministerijos kontaktus. Pataikëme paèiu laiku. Skyrius, á kurá kreipëmës, kaip tik rengë perëjimui nuo lito prie euro reikalingà dokumentacijà. Pavyko pasiekti, kad ðiuose dokumentuose bûtø ir mûsø siûlymai. Mums svarbus dokumentas yra Prekiø ir paslaugø kainø nurodymo dvejopo kainø skelbimo laikotarpiu rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2014 m. balandþio 1 d. ásakymu Nr. 4-201. Cituoju: 28. Prekiø kainos turi bûti gerai matomos, lengvai perskaitomos, suprantamos, nurodomos taip, kad neklaidintø vartotojo ir vartotojas galëtø tiksliai suprasti, kuriai prekei kaina yra taikoma. Kainos etiketëje turi bûti nurodomos kuo didesniu paryðkintu ðriftu kontrastiðkame fone (pavyzdþiui, tamsiu ðriftu ðviesiame vienspalviame fone). Rekomenduojama naudoti ðrifto stilius, pasiþyminèius vienodomis raidþiø linijomis ( Arial, Tahoma, Verdana, Helvetica ar panaðius), ir nenaudoti pasvirøjø ( Italic ) ar rankraðtá primenanèiø ðrifto stiliø. - Dar kokiø nors þygiø ëmëtës? - Paraðëme raðtà Lietuvos prekybos ámoniø asociacijai. Ði asociacija jungia Lietuvoje veikianèius prekybos tinklus, ne tik mums gerai paþástamus, tokius kaip Maxima, Senukai, bet ir ne tokius þinomus, veikianèius kaimo vietovëse. Tiesioginiame LRT Ryto garsø eteryje diskutavome su ðios asociacijos atsakingu darbuotoju Laurynu Vilimu. L. Vilimas atsakë, kad prekybininkams siûlo etiketes padidinti tose parduotuvëse, kurios yra akløjø gyvenamuosiuose rajonuose. Á tai atsakëme, kad tokia nuostata neteisinga, nes regëjimo problemø turintys þmonës gyvena ne tik vadinamuose akløjø rajonuose ir kad korektiðkas kainø pateikimas yra aktualus ne tik mûsø organizacijos þmonëms, bet visai visuomenei. Ádomu tai, kad net geriausiai matantys þmonës, kai jiems ant stalo pakloji deðimt ar penkiolika etikeèiø, pasirenka kaip geriausià tà, kurià pasirinktø ir silpnaregiai. Neapsiribojame vien raðtø raðymu ir vieðais pareiðkimais. Norime susitikti su visø didþiøjø prekybos tinklø atstovais, parodyti, paaiðkinti, ko siekiame ir kodël. Bandëme susitikti su Maxima, bet kol kas nesëkmingai. Dar laukia susitikimas su Prekybos ámoniø asociacijos, Senukø atstovais. Jau buvome susitikæ su Norfos ir Rimi darbuotojais. Norfa reagavo ðiek tiek pasibrangindama: Perdaryti etiketes - daug darbo, sunku. Rimi á reikalà paþiûrëjo labai gera- 2014/05 5
noriðkai: apie tai jie sakësi iðgirdæ pirmà kartà, bet pati problema sudominusi. Rimi ðriftas yra pakankamai storas, bet vis tiek nëra tinkamas: þiûrint ið toliau, skaièiai liejasi, pavyzdþiui, vietoje skaièiø 99 að matau du didelius plëmus. - Ar yra apskritai kokie nors reikalavimai, kaip etiketëse pirkëjui informacija turëtø bûti pateikiama? - Kiek gilinomës, reikalavimai, kaip pateikti kainas, yra ir galioja visiems prekybos tinklams, bet daugelis randa bûdø, kaip tø reikalavimø nepaisyti. Prekybos tinklai etiketes spausdina patys, ðriftus, spalvas parenka jø dizaineriai. - Kodël papildomai dar reikëjo kreiptis á prekybos ámoniø asociacijà, jeigu anksèiau kreipëtës á Ûkio ministerijà? - Ministerija priëmë rekomendacijà, ir ði rekomendacija galioja tik pereinamuoju laikotarpiu - 10 mënesiø. Kai etiketëje liks kaina vien eurais, rekomendacija nustos galiojusi. Ðtai èia ir reikalinga Lietuvos prekybos ámoniø asociacija. Mûsø noras - bent kiek palengvinti pereinamàjá laikotarpá, bet galutinis tikslas, kad tada, kai kainos bus nurodomos tiktai eurais, etiketës mums bûtø patogios. O èia jau reikalingas bendradarbiavimas su ðia asociacija ir abipusis supratimas. - Pereinamajam laikotarpiui taip pat turite siûlymø? - Siûlome sekti Norfos pavyzdþiu. Ðis prekybos tinklas daro didesnes akcijø etiketes. Siûlome bent jau tuos 10 mënesiø ðitaip didinti, tiksliau, ilginti, visas etiketes. Turime pripaþinti: nepatogu bus visiems, etiketëje - dvi kainos, akcijø prekëms - keturios, o kai kur - dar daugiau. Visko net ir norëdamas tvarkingai nesuraðysi, bet, ásigaliojus eurui, turëtø atsirasti ir tinkami ðriftai. Daugelis pirkëjø tø etikeèiø pasikeitimo gal net nepastebës. Þmogus neprieis prie parduotuvës direktoriaus ir nepadëkos, bet jam tikrai bus patogiau ir lengviau. Parengë Alvydas VALENTA Blogiausiø ir geriausiø kainø etikeèiø deðimtukas 10 vieta - SENUKAI. Etiketëje - pernelyg daug informacijos, ji pateikta chaotiðkai. Naudojami keli ðriftai, taèiau visi jie yra per maþi. 9 vieta - RIMI. Skaitmenø ðriftas pakankamai didelis, taèiau sunkiai iððifruojamas. Ðiuo ðriftu paraðyto smulkaus teksto beveik neámanoma perskaityti. Margas fonas apskritai neturëtø bûti naudojamas kainø etiketëse. 8 vieta - NORFA. Gana aiðkus ðriftas, taèiau informacija iðdëstyta chaotiðkai (perbrauktas ir skaièius, ir uþraðas). Taip pat krenta á akis per maþas kontrastas tarp simboliø ir fono. 7 vieta - ERMITAÞAS. Etiketëje ne per daug informacijos, taèiau pasirinktas prastas ðrifto stilius (tradicinis Times new roman nëra tinkamas kainø etiketëms), be to, naudojami keli skirtingi ðriftø stiliai. Didþiosiomis raidëmis ir pilku fonu iðryðkinta neesminë informacija (daugumà pirkëjø labiau domina áprastinë, o ne didmeninë kaina). 6 vieta - ELEKTROMARKT. Tinkamas ðrifto stilius, etiketës dydis ir kontrastas. Taèiau raidës gerokai per maþos, ypaè turint minty, kad etiketëje vietos - pakankamai daug. 5 vieta - MAXIMA. Etiketëje ne per daug informacijos, etiketë paprasta ir informatyvi. Taèiau skirtingi ðriftai, ypaè apatiniame kairiajame kampe, sudaro informacinio chaoso áspûdá. Be to, Times new roman ðriftas prastai áþiûrimas ið didesnio atstumo. 4 vieta - MAXIMA AKCIJINË. Geras fono ir teksto santykis - ant geltono fono juodos raidës ypaè aiðkiai matomos, pati etiketë iðsiskiria savo ryðkia spalva. Taèiau simboliai yra per maþi, prastas ðrifto stilius. 3 vieta - IKI AKCIJINË. Puikus ðriftas, taèiau prastas raudonos baltos ir geltonos raudonos spalvø kontrastas. Geriausiai silpnaregiø poreikiams pritaikytas yra juodas tekstas baltame arba gelsvame fone. 2 vieta - PRISMA. Tinkamas ðriftas ir kontrastas, esminë informacija iðskirta gelsvu fonu. Taèiau silpnaregius pirkëjus pradþiugintø dar ðiek tiek didesnës raidës ir skaitmenys. 1 vieta - IKI. Santûri, neperkrauta etiketë su tinkamai parinktu vienodo storio linijø ðriftu. Taèiau erdvës pateikti informacijà didesniais skaitmenimis dar yra. 6 MÛSØþodis
MINTYS MIESTE AR KAIME? Pranas PLIUÐKA Esu gimæs kaime, taèiau nuo tada, kai mano porà deðimtmeèiø nepriekaiðtingai ðvietusios akys uþgeso, kaimo vietovëje gyventi neteko në dienos. Bûdamas rajono filialo pirmininku, neretai lankydavau aklus ir silpnaregius, gyvenanèius atokiau nuo rajono centro. Jei reikëtø ávertinti savo rajono regëjimo negalià turinèiø þmoniø gyvenimo kokybæ, vertinant balais nuo 1 iki 100, tokia pati balø suma niekada nesikartotø. Kiekvieno regëjimo negalià turinèio asmens situacija skirtinga ir ta situacija priklauso nuo paties þmogaus bei aplinkos, kurioje jis gyvena ir veikia. Þmogaus gyvenimo kokybei turi átakos amþius, iðsilavinimas, tai, kokios jo gyvenimo vertybës ir tikslai. Dar svarbu, ar þmogus stengiasi bûti savarankiðkas, ar turi mëgstamø uþsiëmimø, draugø. Jei turi, svarbu, kokià átakà tie draugai daro, - teigiamà ar neigiamà. Ne paskutiná vaidmená vaidina ir pajamos, nors jos - ne visada svarbiausias dalykas. Geriau susipaþinus su konkreèiu þmogumi, galima bûtø iðvardinti ir daugiau veiksniø. Be to, svarbi ir aplinka, kurioje aklas ar silpnaregis gyvena. Mano nuomone, esminis dalykas, ar þmogus vieniðas, ar gyvena su sutuoktiniu, tëvais ar kokiu giminaièiu. Pastebëjau - sunkiausia kaime vieniðiems. Ir tai suprantama, nes silpnaregis, juo labiau aklas þmogus, net ir labai stengdamasis, ne viskà gali pasidaryti pats. O ir tø privalomø darbø kaime kur kas daugiau nei mieste - reikia pasirûpinti malkomis ar kitokiu kuru, gali bûti, jog vandená tenka atsineðti ið ðulinio, esant ðalèiams - kas dienà kûrenti krosná. Reikia susitvarkyti aplinkà, uþsiauginti kokiø darþoviø. Juk kaimynai visa tai daro ir gali pirðtais uþbadyti. Kaime kaimynø ir apskritai kitø þmoniø nuomonë daug svarbesnë nei mieste, kur net vienos laiptinës kaimynai gali visai nebendrauti ir netgi nesisveikinti. Tikriausiai ne vienas paklaustø apie seniûnijø socialiniø darbuotojø ir LASS pagalbà. Negalima pasakyti, kad þmogus paliekamas likimo valiai. Seniûnija gali parûpinti malkø kurui, pagelbëti sulopyti koká prakiurusá stogà, vienà kità darbelá padeda atlikti socialinis darbuotojas, LASS gali pagelbëti ásigyjant kalbanèias ir kitokias techninës pagalbos priemones, gali pamokyti, kaip jomis naudotis, gali duoti transportà vykti á koká renginá, iðmokyti kasdieniø buities ágûdþiø bei orientuotis savarankiðkai keliaujant iki autobuso stotelës ar kito objekto, kuriame reikia daþnai lankytis. Nors iðvardijau lyg ir nemenkà paramà, bet silpnaregiui, o ypaè aklam, to nepakanka, nes tai tik epizodiniai dalykai, o ávairiausios pagalbos, kurios daþnai net negali ið anksto numatyti, gali prireikti vos ne kiekvienà dienà. Kaip ir visiðkai vieniði, su panaðiomis problemomis susiduria ir tie regëjimo neágalieji, kuriø visi kiti ðeimos nariai visà dienà dirba. Aklas ar silpnai regintis su kokia neáveikiama uþduotimi ar kliûtimi gali susidurti bet kuriuo paros metu. Gerai, jei netoliese gyvena koks sukalbamas kaimynas, kad ir jaunesnio pensinio amþiaus, o kà daryti, jei gyveni vienkiemyje, arba tada, kai kaimynai - vien senukai, kuriems patiems reikalinga pagalba? Ne kartà teko girdëti tokiø skundø: jei yra netoliese koks vienas kitas darbingas þmogus, tai jis toks uþsiëmæs, jog sulaukti pagalbos sunku. Dar didesnë rykðtë yra stikliuko mëgëjai, kurie prisistato neágalumo paðalpø mokëjimo dienà, priþada visokeriopà pagalbà, bet, numalðinæ troðkulá, iðgaruoja iki kito mënesio tos paèios dienos. Jei jau pradëjau nuo neigiamø dalykø, tai tæsiu ir toliau. Aklam ar labai silpnai reginèiam þmogui kaimo vietovëje sunkiau nei mieste vaikðèioti savarankiðkai naudojantis baltàja lazdele. Kaime maþiau orientyrø, pagal kuriuos galima bûtø pasitikrinti, ar teisinga kryptimi keliauji, o dar blogiau, kad gali visai nesutikti pësèiomis keliaujanèiø praeiviø, kuriø galëtum papraðyti pagalbos, jei iðklystum ið savo numatyto marðruto. Didelæ reikðmæ apsisprendþiant, ar keliauti savarankiðkai, turi atstumai. Jei mieste atstumà iki artimiausios parduotuvës galëtume suskaièiuoti ðimtais, o gal tik deðimtimis metrø, tai kaimo vietovëje gali tekti nuþingsniuoti ne vienà kilometrà, ir kuo didesnis atstumas iki tikslo, tuo sunkiau toká marðrutà iðmokti áveikti savarankiðkai. Jei þmogus stengiasi bûti aktyvus, nori dalyvauti LASS organizuojamose renginiuose, 2014/05 7
nuolatinëje veikloje, tikrai svarbu, koks susisiekimas su rajono centru. Jau ne vienus metus vieðojo transporto marðrutø vis maþëja - tampa vis sunkiau atvykti á rajono centrà, o atvykus labai ribotas laikas iki iðvykimo. Vos prieð kelias dienas girdëjau dviejø aktyviø LASS nariø pokalbá, kuriame jos skundësi, jog, atëjus moksleiviø vasaros atostogoms, autobusai vaþiuos tik du kartus per savaitæ. Kaip organizuoti bûreliø, savipagalbos grupiø veiklà, renginius, jei vienai autobusas kursuos pirmadieniais ir treèiadieniais, o kitai - antradieniais ir ketvirtadieniais? Mieste aktyviam neágaliajam ið tiesø lengviau. Apie transporto problemas didþiuosiuose miestuose ne kartà esame skaitæ, bet pripaþinkime, jog tylintys autobusai ar maþi skaièiai ant jø kaime gyvenantiems regëjimo neágaliesiems sukelia tik juokà. Miestietis galëtø nebent pajuokauti, jog kaime neámanoma praþiopsoti autobuso, nes jis tà dienà vienintelis sustoja toje kaimo stotelëje. Tai tiesa, nors ir graudi. Bet miestieèiai sulauks ir antro, ir treèio autobuso, o kaime kito autobuso gali tekti laukti porà dienø. Mieste didesnë galimybë susirasti draugø pagal pomëgius, dalyvauti amatø ar kultûros bûreliø veikloje. Savo gimtajame mieste, nors jis nëra didelis, maþdaug ið kas deðimto praeivio sulaukiu pasiûlymo padëti nueiti á parduotuvæ, pereiti gatvæ. Pagal analogiðkà aritmetiná skaièiavimà tokio pasiûlymo ne miesto teritorijoje sulaukèiau perëjæs kelis kaimus. Mieste valomi ðaligatviai, tad ámanoma vaikðèioti naudojantis baltàja lazdele ir þiemà. Kaime, gerokai prisnigus, baltoji lazdelë kelyje - kaip anglø-prancûzø kalbø þodynas keliaujant per Þemaitijà. Tai kà regëjimo negalios iðtikti þmonës veikia kaime? Tie, kurie dar turi ðioká toká regëjimo likutá, stengiasi ið visø jëgø neatsilikti nuo reginèiø kaimynø: augina darþoves, melþia vienturtæ karvutæ, lesina viðteles. Tie, kurie dël aklumo nedrásta kiðti nagø prie darbo, daþniausiai klausosi radijo ar ágarsintø knygø, kartais su kuo pabendrauja. Pasirinkimas visada yra, bet reikia dràsos. Vienas mano paþástamas neregys pasakojo, kaip nukeliavo á koncertà, vykusá kaimo bibliotekos salëje: - Atëjau daug anksèiau, kad lengviau rasèiau laisvà vietà ir niekam neatsisësèiau ant keliø ar nieko neapèiupinëèiau ieðkodamas laisvos vietos. Savaime suprantama, atsisëdau ant kraðtinës sëdynës. Kai ëmë rinktis þmoniø, atsistodavau ne tik tada, kai reikëdavo praleisti norinèius atsisësti toje eilëje, bet ir tada, kai tik netoliese iðgirsdavau þodá atsipraðau, nors þmonës norëdavo patekti á gretimas eiles ir tas þodis bûdavo skirtas ne man. Po kiekvieno mano nesëkmingo bandymo praleisti nematomà þiûrovà, iðgirsdavau vis garsiau prunkðèianèiø, o vëliau jau atvirai kvatojanèiø þmoniø balsø. Taip linksmai nuteikiau ir apðildþiau þiûrovus prieð bûsimà linksmà koncertà. Maþa to, pasibaigus koncertui pats visai to nenorëdamas, parodþiau nepagarbà dainininkams, nes pavëlavau atsistoti, - mat per garsius plojimus neiðgirdau, kaip visi þiûrovai salëje pakilo nuo këdþiø. Kadangi suteikiau kai kam smagiø akimirkø, jauèiausi padaræs gerà darbà. Taip save guodþiau, nors pats jauèiausi, ðvelniai tariant, nesmagiai ir prisiekiau, jog tai bus paskutinis aplankytas gyvas koncertas mano gyvenime. Geriau pasiklausysiu koncertø per radijà ar televizijà. Gaila, bet ávairiø netolerancijos pavyzdþiø ir nesusipratimø tiek mieste, tiek kaime ið likimo draugø tenka iðgirsti neretai. Mes kitø þmoniø nepakeisime, tiesiog galime uþsigrûdinti ir keisti poþiûrá á tuos þmones, nesipiktinti, jø nesmerkti, pozityviai priimti juos tokius, kokie yra. Formuoti mus tenkinantá aplinkiniø poþiûrá á neágaliuosius, pripratinti juos tinkamai su mumis elgtis galime tik kuo daþniau ir aktyviau dalyvaudami visuomeniniame gyvenime kartu su sveikaisiais. Per kanèias á þvaigþdes. Toká kelià jau nuëjo daugelis iðsivysèiusiø ðaliø. Po truputá situacija gerëja ir pas mus. O kokie gyvenimo kaime privalumai? Optimistai sugebëtø rasti romantikos ne tik iðgyvendami ramybës akimirkas, klausydamiesi paukðèiø èiulbëjimo, upelio èiurlenimo, bet jos atgarsiø girdëtø ir kvieèianèios pamelþti karvës mykime, nepakartojamame varliø orkestro kurkime. O kur dar gëliø, kà tik nupjautos þolës, ðieno, sakø kvapai? Kaþkà panaðaus kartais uþuodþiame ar pajuntame ir miesto þaliuosiuose kampeliuose, bet tai tik imituota gamta. Èia jau lemia þmogaus gyvenimo bûdas. Jei þmogus geriau jauèiasi ten, kur gamta natûrali, jokiais patogumais ar privalumais jo ið to, ypaè gimtojo, gamtos kampelio neiðkrapðtysi. Pabaigoje prisiminkime Vytauto Kernagio dainos þodþius: Gali bûti, kad danguj, Gali bûti, kad ðuliny, Gali bûti, kad èia ir ten Kaip paukðtelis gyveni. 8 MÛSØþodis
JAUNA MINTIS MOTINYSTËS ÐVIESA Pagarba motinai mums ádiegiama nuo lopðio. Motina - tai ðviesa, ðiluma, saugumas, todël geguþës pirmàjá sekmadiená visi skubëjome Motinos dienos proga sveikinti savo mamyèiø. Daug minèiø, jausmø tokià dienà sukelia ir neágalios mamos. Tikrai niekas nepaneigs, kad, nematant dienos ðviesos, kûdikio auginimas reikalauja daugiau pastangø, pasiaukojimo ir turi savø ypatumø, taèiau paprastai jos savo atþalas augina itin rûpestingai. Viena ið tokiø mamø - jauna neregë Laura Stadalninkaitë. Merginai netapo kliûtimi nei studijos, nei neregystë, kai suþinojo, kad ji - bûsima mama. Neregë be galo laiminga, kad susilaukë dukrytës Liepos. Maþylei dar nëra në metukø. Dabar jauna mama ne tik tæsia studijas dieniniame skyriuje, bet rûpinasi ir Liepa. Laura Stadalninkaitë gimë ir augo Kaune. Ið pradþiø mokësi Kauno akløjø ir silpnaregiø ugdymo centre. Dvi paskutines klases baigë Lietuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymo centre Vilniuje. Gavusi vidurinio mokslo atestatà, neregë sugráþo á gimtàjá miestà tæsti mokslø. Mergina pasirinko Vytauto Didþiojo universitetà. Jame studijuoja lietuviø kalbà ir literatûrà. Laura mokosi dieniniame skyriuje. Ðiemet jaunoji mamytë ketina gauti bakalauro diplomà, bet mûsø pokalbis suksis ne apie studijas - kalbësimës apie motinystæ, jos dþiaugsmus ir rûpesèius. M.Þ. Studijuojant pasiryþti turëti vaikelá. Turbût tau tai tikras iððûkis? L.S. Pradëkime nuo to, kad þmogui pats gyvenimas yra didelis iððûkis. Visada sakiau ir sakysiu, kad daugelá ávykiø ir darbø nulemia paties þmogaus poþiûris. Jeigu þmogus reiðkiná ar ávyká vertina kaip bausmæ ar naðtà, patikëkit - likimas taip ir susiklostys! Ir atvirkðèiai - jei á tai bus þiûrima kaip á likimo dovanà, tai ir bus neákainojamas turtas. Man dukrytës gimimas - pats didþiausias gyvenimo stebuklas. Suþinojusi, kad laukiuosi, labai apsidþiaugiau. Pagalvojau: kiek moterø apie motinystæ gali tik pasvajoti, o mane likimas apdovanojo neákainojama nauja gyvybe! Taip pat buvau ásitikinusi, jog regëjimo neturëjimas ar jo stoka - tikrai ne kliûtis lauktis ir auginti vaikà. Tai tik nepatogumas, kurá galima padaryti dar maþesná savo pastangomis ir ryþtu. M.Þ. Ar nematant dienos ðviesos ir laukiantis kûdikio nekankino, nepersekiojo baimë, neslëgë ávairûs prietarai? L.S. Þinià, kad laukiuosi, priëmiau kaip natûralià gyvenimo duotybæ. Nëðtumo periodas buvo lengvas - jokiø komplikacijø nepasitaikë, tad laukti gimdymo nebuvo baisu. Að ramiai laukiau ateisianèios naujos gyvybës, darydama tai, kà daro ir kitos besilaukianèios mamos. Nëðtumo metu gyvenau visavertá gyvenimà. Nekeièiau áprastos dienotvarkës, kurá laikà lankiau paskaitas, ruoðiausi naujam gyvenimo tarpsniui, rinkdama þinias apie nëðtumà ir bûsimà vaikelio gimimà. Informacijos ðia tema sëmiausi ne tik ið medikø, bet ir ið interneto. Internete apie tai yra daug medþiagos, tik turëk laiko skaityti ir atsirinkti, kuri jos dalis vertinga. Kalbant apie nëðtumà apskritai, manau, kad iðankstinis pasiruoðimas ir þinojimas, ko per gimdymà galima laukti - suteikia daugiau pasitikëjimo savimi ir ramaus nusiteikimo. M.Þ. Kaip dar ruoðeisi pasitikti naujà ðeimos nará? L.S. Kaip jau minëjau, pirmiausia stengiausi pasiruoðti psichologiðkai. Nusiteikusi pozityviai 2014/05 9
ir ramiai, su dþiaugsmu laukiau artëjanèiø permainø mano bei vyro gyvenime. Gerai supratau ir suvokiau, kad greitai bûsiu atsakinga uþ naujà gyvybæ. Að jà turësiu ne tik pasitikti, rûpintis, bet ir uþauginti. Gyvenimas man duoda daugiau atsakomybës ir daugiau pareigø. Þinojau, kad ðis iðbandymas man bene svarbiausias ið visø buvusiø iki ðiol. Naujos gyvybës atëjimui ruoðiausi savarankiðkai. Jokiø kursø nelankiau. Pasitikëjau ágytomis ir ágimtomis þiniomis ir mamos patarimais. Laukiau ramiai, nesiblaðkydama. Gimdyti nusprendþiau ligoninëje, nes esu prieð gimdymà namuose. Gimdant namuose rizikuojama ne tik savo, bet ir kûdikio gyvybe. Ligoninëje, ðalia gimdyvës, - visa reikalinga aparatûra. Prireikus medikai laiku suteiks bûtinà pagalbà. Laimei, gimdymas buvo sëkmingas. Pasitikëjau gydytojais ir patyrusiomis akuðerëmis. Manæs nepersekiojo jokia baimë. Jutau, kad viskas bus gerai, reikëjo tik iðlaukti, kol viskas pasibaigs. Þinau, kad daugelis nëðèiøjø laikosi ir bijo ávairiausiø prietarø, o að jø nepaisiau, nes þiûriu á juos skeptiðkai. Man atrodo, kvaila tikëti prietarais, nes jie tik sunkina ir temdo tavo ir artimøjø gyvenimà. M.Þ. Papasakok apie motinystës rûpesèius ir dþiaugsmus. Ar jie kitokie nei matanèiø mamyèiø? L.S. Dukrytë gimë vasarà, liepos 17 dienà. Jau ið anksto jà buvo nuspræsta pavadinti Liepa. Dabar, kai kalbamës, jai devyni mënesiai, o per tuos devynis mënesius ágyjau daug naujos patirties ir daug iðmokau. Vos tik gimusi, Liepa ið karto galëjo susirasti krûtá ir jà pasiimti. Tiek man, tiek gydytojams susidarë áspûdis, kad Liepa stengiasi man padëti. Viena akuðerë pasakë: Kûdikiai, kuriuos pagimdo neágalios moterys, ið karto joms stengiasi padëti. Ádomus dalykas, kad pati galëjau tuo ásitikinti. Kalbant apie kitus rûpesèius, tai jie tokie patys, kaip ir visø motinø, auginanèiø naujagimius. Nieko negalëèiau iðskirti. O dþiaugsmø yra daug ir ávairiausiø. Dukrytë jau turi ðeðis dantukus. Smagu klausytis Liepos pirmøjø bandymø kalbëti. Ji jau iðtaria þodá mama. Dukrelë reikalauja daug dëmesio, nuo manæs nenori atsiskirti. Man iðëjus, Liepa tampa nerami, taèiau tai normalu - vaikui bûtinas mamos artumas ir ðiluma. Taip pat smagu, kad iki ðiol Liepà maitinu krûtimi. Nesuprantu moterø, kurios, tik pagimdþiusios, nemaitina vaiko krûtimi, pratina prie nenatûralaus maistelio. Esu ásitikinusi, kad kûdikiui nëra geresnio maisto uþ mamos pienà. Þindymas - ne tik mechaninis veiksmas. Vaikelis per krûtá gauna ne tik maistà - prie jos jis nurimsta, nes já aplanko saugumo jausmas, glausdamasis prie krûtinës, jis junta motinos ðilumà ir artumà. M.Þ. Nematant auginti maþylá, be jokios abejonës, sunkiau - yra specifiniø dalykø? L.S. Að jau sakiau, kad nematymas nëra prieþastis, trukdanti priþiûrëti naujagimá ar ûgtelëjusá vaikà. Manyèiau, tai tik teisinimasis, savo neryþtingumo ir nepasitikëjimo dangstymas negalia. Neabejoju, kad maþylio prieþiûra - ágimtas instinktas. Þinoma, ið pradþiø rûpintis kûdikiu baugoka, bet pamaþu, laikui bëgant, visko iðmoksti. Tampa nesudëtinga pakeisti sauskelnes, arbatos ir koðytës iðvirti. Maþyliui labai svarbus maudymasis, todël reikia þinoti, kà daryti, kad vandens temperatûra jam bûtø tinkama. Matantys daþniausiai vandens temperatûrai nustatyti naudoja termometrà, taèiau yra ir dar vienas bûdas, kuriuo pasinaudoti galima net ir nematant. Tereikia á vandená ámerkti savo alkûnæ. Jeigu alkûnei nekarðta, tada vanduo tinkamas maudynëms. M.Þ. Regintieji apie maþylio savijautà ir nuotaikas suþino vos þvilgtelëjæ á savo atþalà. O kaip visa tai suþinai tu? L.S. Kai matai, kad vaikas neramus, kniurza, jau þinai, kad jam kaþko trûksta. Mudu abu, vyras ir að, nematome. Bûna, kad Liepai iðkrenta þindukas ar þaislas. Iðkritusio þaislo ieðkome pagal kritimo garsà. Verta pridurti, kad pati Liepa á nukritusá þaislà ar þindukà jau tiesia rankytes, lenkiasi jo paimti, todël pagal dukrytës nurodytà kryptá nesunku já aptikti. Nematant nesunku ið vaiko elgsenos suprasti, kad jis kaþko nori arba kad jam kaþkas negerai. Tokiais atvejais imu ieðkoti neramumo prieþasties ir daþniausiai surandu jà pati. Ne taip seniai Liepa sirgo. Jai pakilo temperatûra ir ji buvo suirzusi. Kaip vëliau paaiðkëjo, maþylæ atakavo virusai, dar prisidëjo dantukø dygimas. Apie Liepos karðèiavimà suþinojau pastebëjusi, kad jos galvytë neáprastai karðta. Pridëjau lûpas prie jos kaktytës ir tai sustiprino mano átarimus, jog maþylë serga. Kadangi jau þinojau Liepos neramumo prieþastá, galëjau imtis tinkamø priemoniø ligai palengvinti. Aiðku, pasitaiko, kad Liepa iðkart nenurimsta. Tada iðkilusius nesklandumus man padeda iðspræsti mama ir seserys. 10 MÛSØþodis
M.Þ. Dabar, Laura, esi patyrusi jauna mamytë. Kà galëtum patarti neregëms mamoms? L.S. Ir kai laukiausi, ir vëliau girdëjau nemaþai uþuojautos þodþiø. Kaip èia bus? Pati nematai - kas uþaugins vaikelá? Patarèiau neregëms á ðias kalbas nekreipti dëmesio. Daþniausiai uþuojautà reiðkia nenuovokûs þmonës. Vaikelio laukimas, jo atëjimas á ðá pasaulá - natûralus procesas. Tai pati didþiausia dovana, kokià tau gali suteikti gyvenimas. Reikia tik mokëti tai vertinti ir tuo dþiaugtis. Vertëtø prisiminti, kad ne tik vaikas mokosi - kartu su juo visko mokosi ir tëvai. Apibendrindama dar galëèiau pridurti, jog auginant vaikelá daþnai prireikia reginèiøjø pagalbos, todël nereikia drovëtis - aplinkiniai niekad neatsisakys padëti. Pagalbos praðymas - ne silpnumas. Ir mes tai visi puikiai suprantam. M.Þ. Aèiû uþ pokalbá. Kalbëjosi Henrikas STUKAS RENGINIAI Irena Ramutë LAPIENIENË JAU SAULELË VËL ATKOPDAMA BUDINO SVIETÀ Balandþio 24 dienà á Marijampolës P. Kriauèiûno vieðàjà bibliotekà atskubëjo didelis þilaplaukiø sveèiø bûrys. Bibliotekos salë vos talpino visus, norinèius dalyvauti kultûriniame renginyje, - Jau saulelë vël atkopdama budino svietà, skirtame Kristijono Donelaièio 300- osioms gimimo metinëms paminëti. Þiûrovai ir klausytojai - LASS Marijampolës savivaldybës filialo nariai, K.Donelaièio kûrybà skaitæ tik vidurinës mokyklos suole, mielai atvyko paminëti didþiojo bûrø dainiaus gimimo jubiliejø. Ðventë prasidëjo nuotaikinga valso melodija, kurià akordeonu grojo Alytaus rajono Krokialaukio T.Noraus-Naruðeviðiaus vidurinës mokyklos antros klasës mokinys Edvinas. Vëliau renginio organizatorë, vedëja ir LASS Marijampolës savivaldybës filialo pirmininkë Angelë Ðimèikienë pakvietë vyriausiàjà bibliotekininkæ Redà Dubosienæ papasakoti poeto gyvenimo ir kûrybos kelià. Papasakota buvo ádomiai pateikiant ne vienà detalæ ið poeto gyvenimo. Kauno Auðros gimnazijos abiturientë Erika Stakionytë pademonstravo skaidres ir perskaitë praneðimà Kristijono Donelaièio asmenybës ir epinës poemos Metai pasakotojo pasaulëjautos sàsajos. Poetas pasakotojo þodþiais mokë gyvenimo iðminties bûrus: sàþiningumo, darbðtumo, tikëjimo tiesø. K.Donelaièio pamokymai, nuoðirdþiai skaitomi hegzametro eilëmis, visiems pasirodë aktualûs, reikðmingi ir ðiandien, kai visø ðiø dalykø pritrûksta tiek paprastam pilieèiui, tiek valdininkui. K.Donelaièio eilës, kaip skaidrus ðaltinis, atitekëjæs pro ðimtmeèiø tolumas, dvasinëmis vertybëmis gaivino susirinkusiø ðirdis. Poeto eiliø paskaitë LASS Marijampolës savivaldybës filialo narës Darija Gojarkienë, Marija Aldona Ðtreimikienë, socialinë darbuotoja Rûta Burkðaitienë, pirmininkë Angelë Ðimèikienë ir sveèiai: LASS Ðakiø rajono filialo pirmininkë Èesë Marija Simanavièienë bei socialinë darbuotoja Gintarë Kasperavièienë, Javajos klubo nariai, Marijampolës savivaldybës neágaliøjø draugijos pirmininkë Lina Cvirkienë, Alytaus rajono Krokialaukio T. Noraus - Naruðevièiaus vidurinës mokyklos antrokas Edvinas Ðimèikas. Renginiu domëjosi ir miesto savivaldybës atstovai. Apie nesenà kelionæ á Tolminkiemá, buvusià K. Donelaièio klebonijà ir parapijà, papasakojo Marijampolës savivaldybës tarybos narys Alvydas Kirkliauskas. Jis priminë, kad Tolminkiemyje, poeto garbei sodintame parke, iki 300 dar trûksta keliasdeðimties àþuolø. Àþuolø sodinimo projektà reikia baigti, nors dël vizø tai padaryti sunkoka. Marijampolës savivaldybës mero pavaduotojas Gintautas Stankevièius paminëjo, kad K. Donelaitis - didis poetas, todël jo áþvalgos ir tiesos net po trijø ðimtmeèiø iðlieka svarbios visiems. Apie poeto rûpinimàsi savo tauta, jos kalba, paproèiais kalbëjo ir LASS Marijampolës savivaldybës filialo ansamblio Ðviesa dainos, kurias paruoðë vadovë Rasa Slabodienë. Jø parinktas repertuaras priminë, kad galime ir turime didþiuotis tuo, kas sava, lietuviðka. Renginys parodë, kad mokame gerbti praeitá, nes senoji poezija skambëjo kaip meilë lietuviðkam þodþiui. Susirinkusieji ir sveèiai buvo vaiðinami zoposta. Zoposta - tai bûrø baudþiauninkø maisto atsargos. Tai vëlgi atspindëjo to meto valgiai: naminë duona, rûkyti laðiniai, þirniø koðë su spirguèiais, virti rauginti kopûstai su virtomis neluptomis bulvëmis, pyragas, þoleliø arbata. 2014/05 11
LASS LITERATØ KÛRYBA Tadas MATUSEVIÈIUS * * * Gyvenu, neskaièiuoju dienø, kam skaièiuoti, jeigu vis tiek neaiðku, kur dëti lygybës þenklà, nes þmogaus gyvenimas - tai iððûkis skaièiavimams, gyvenu, darau klaidas, ir nesimokau ið jø, kam mokytis, jeigu jas vël ir vël darysiu, nes gyventi be klaidø - tai neþinoti, kas yra tasai gyvenimas. Sakmë apie þodþio meistrà (Ðarþas Spaudos dienos ir Poezijos pavasario proga) Tik þodis ir degtinë, Degtinë ir þodis. Alvydas Valenta Ið knygos Bliuzo gimimas Vienàkart parginta bado Mano mûza parsirado Ir surijus mano pietus Ëmë juoktis susirietus. Að paklausiau, kas nutiko, Sako, þodþio nebeliko, Ir tirtëdama ið juoko Ëmë sekti sakmæ tokià. - - - - - Jis patyræs þurnalistas, Subtilus ir optimistas, Valdþiai jau nekart árodë, Kad suranda taiklø þodá. Vieni keikia, kiti giria, Treti premijas jam skiria, Plunksna jo aðtri kaip kardas, Þinomas plaèiai jo vardas. Jis skaito, raðo ir geria, Argumentus kaip þirnius beria, Þodþius lyg deimantus ðlifuoja, Iðminèius ir kvailius cituoja. Bet ðtai butelis jau baigës, Trûksta þodþiø, pinas raidës. Argumentai iðbyrëjo, Graþbylystës supelëjo. Ore sklando blogas kvapas, Subaltavo tuðèias lapas, Ne, ne tuðèias, kas per blûdas, Vidur lapo musës gr...ûdas! Erudicijos në gramo, Tik tà gr... veizolai gano, Bando kreiptis á þodynà, Ten iðvysta ðpygà grynà. Ai! Kur þodis tas praðapo, Kodël gr... èionai ant lapo Gal pradëti nuo citatos, Bet ir vël nëra ukvatos. Þodþio asas nusiminæs, Sunkià galvà nusvarinæs, Bando poterius kalbëti, Bet neþino, kaip pradëti. O mergele, o madona, Dangiðkø darþø aguona, Gal per koká dangaus plyðá Su manim uþmegztum ryðá? Èia sugavo nugrybavæs, Ne malda, o flirtas gavos, Bet galvon aplenkus vëjà Ðovë jam nauja idëja. Gal per dangiðkà malonæ Jis prisiminë tà ponià, Kai dar buvo vyras drûtas, Jos darþely skynë rûtas. Prieð akis lyg vëliavëlës Apdarai jos pasikëlë, Pagauti jaunystës vëjo Þemën krisdami ðnarëjo. 12 MÛSØþodis
Valentino AJAUSKO pieðinys Ðità vaizdà paregëjæs Pasijuto pagyvëjæs, Ot, ðaunus jis vyras buvo, Rovë rûtas, kur pakliuvo! Nusitvëræs mobiliukà Tuoj surinko numeriukà Ir beviltiðkai sukliko: Gelbëk, þodþio nebeliko! Bobos balsas ið ausinës Sugrumëjo lyg griaustinis, Ëmë rëkt, baisingai plûstis: Rado mat kam parðas skøstis! Senas krienas, storas voras, Bet mat rados ponui noras, O kadais juk pats jai sakë: Ko kimbi kaip kokia blakë? Þodþio meistras susigëdæs Vël prie raðomojo sëdos Ir paraðæs dievui raðtà Ðovë lyg kulka á paðtà. O raðte tam paraðyta: Dieve duok, kad þodþiais lytø, Tëvai, gelbëk þodþio menà, Laimink tuos, kas já iðmano. Paðte nimfa riestanosë, Dar labiau uþrietus nosá Iðsiðiepus jam pasakë: Gal padëtø tamstai þvakë? Ir sukniaukus gero kelio, Nusisuko nuo langelio, Kad ir durniui bûtø aiðku - Ne dangun su tokiu laiðku! Èia jau nervai neiðlaikë, Þurnalistas susikeikë: Kad kur velnias, kur perkûnas! Þiû, ateina pareigûnas... Tasai drimba augalotas Aiðkiai buvo informuotas, Tad neliko nieko kito, Kaip tik sprukt ið rûmo ðito. Këblina gatve raðeiva, Ðypsenà suraitæs kreivà, Ir staiga jisai suprato, Kodël gr... ten ant lapo. Ðtai kur þodis, jo ðaltinis - Butelis karèios degtinës, Nebus ðnabës, nebus straipsniø, Þodþio menui reikia laipsniø. - - - - - Èia ta mûza palaidûnë Man pamojusi iðdûmë, Apsigaubus rûko ðydu Meno pauzë vël atklydo. Trûksta þodþiø, pinas raidës, Gal sakmë ta ðitaip baigias, Ðnabës gal iðgerti reikia, Paveizët, ar burtai veikia. 2014/05 13
RENGINIAI TAMSOS ÐVYTURYS Janina VILEIKIENË Vienà graþià ðiø metø balandþio dienà grupelë vilnieèiø nuvyko á Utenà. Èia, Utenos kultûros centre, vyko ðventë Diena su teatru, kurioje mëgëjø teatras Þaliaduoniai parodë spektaklá Tamsos ðvyturys, skirtà uteniðkio, Lietuvos patrioto, savanorio, akløjø sàjûdþio pradininko, lietuviðkosios brailio abëcëlës kûrëjo Prano Daunio atminimui. Spektaklis pastatytas pagal pirmosios Þaliaduoniø teatro vadovës ir reþisierës Almos Eigerdienës pjesæ Aukðtaitijos savanoris, spektaklio reþisierius - Ðarûnas Kunickas. P. Daunys, jautrios, meniðkos sielos þmogus, labai anksti netekæs mamos, apakæs paèioje jaunystëje, vos 23 metø, nugyveno nelengvà gyvenimà. Suprantama, spektaklis nëra dokumentinis pasakojimas, tad ádomu, kà spektaklio kûrëjai norëjo papasakoti apie Pranà Dauná ir kà paèiu spektakliu norëjo pasakyti þiûrovams. Teatras gyvuoja jau daugiau nei 30 metø, garsina vietinius autorius, spektaklius kuria pagal savo kraðtieèiø kûrybà, skleidþia þinià apie Utenos kraðtà, pasakoja apie garsius savo kraðtieèius. Prieð 10 metø reþisierius Ðarûnas Kunickas su vaikø teatru buvo sukûræs spektaklá pagal P. Daunio kûrinius. Tada sulaukë labai gerø vertinimø, graþiø atsiliepimø, tad prisiminë ðá savo kraðtietá ir dabar nutarë, kad bûtø neblogai apie já patá kà nors sukurti. Kûrëjai studijavo P. Daunio raðtus, domëjosi jo gyvenimu. A. Eigerdienës pjesë gerokai pakeista. Joje nemaþai dokumentikos, o reþisieriui ir aktoriams rûpëjo þmogaus istorija, jo tragedija. Spektaklis lyg ir apie Dauná, lyg ir apie visus, kurie buvo susidûræ su sovietiniu gyvenimu. Ne vienas prisimenam, kad sovietmeèiu nebuvo neágaliø þmoniø. Dar ankstesniais laikais vargetos sëdëdavo prie baþnyèiø iðtiesæ rankas arba glausdavosi ubagynuose. P. Daunys ne toks, jis kabinosi á gyvenimà, dirbo, mokësi ir kitus mokë. Pagrindiniam aktoriui Algirdui Barèiui, vaidinusiam Pranà, nebuvo lengva ásijausti á nematanèio þmogaus vaidmená. Nors scenoje Algirdas ne naujokas, jau daugiau kaip 20 metø vaidina, bet kaip pats sako, tik visai neseniai iðlipo ið vyþø, vis su botagu ir botagu. Ið pradþiø ðio vaidmens labai iðsigando, nedràsu buvo ásijausti á aklo þmogaus gyvenimà. Ir pats Algirdas, ir kiti aktoriai per pirmàsias repeticijas vaidino uþriðtomis akimis, vëliau tiesiog uþsimerkdavo. Iki tol nebuvo tekæ susidurti su nematanèiais þmonëmis, tad buvo tikrai nedràsu. Á repeticijas kvietësi konsultantà, neregintá þmogø, kuris jiems labai daug pagelbëjo. Netoli Tauragnø gyvenantis aklas masaþuotojas aktoriams buvo tikras pavyzdys, kaip galima áveikti, regis, neáveikiamus sunkumus: bendraudami su juo aktoriai daug ko iðmoko, stebëjo, kaip nematantis þmogus reaguoja á aplinkà, bendrauja su kitais, atlieka tam tikrus veiksmus, kaip jis elgiasi. Ir su reþisieriumi, ir su Algirdu svarstëme, kaip neágalieji gyvena ir ko trûksta, kad jie geriau jaustøsi ðiais laikais. Anot Ðarûno, palyginti su sovietiniais laikais, atrodo, kad neágaliøjø sàlygos gerëja. Bet labai trûksta mûsø visuomenëje informacijos apie neágaliø þmoniø reikalus, jø problemas. Algirdas mano, kad dauguma þmoniø paprasèiausiai bijo bendrauti su neágaliaisiais, nenori jø áþeisti ar neþino, kaip elgtis. Reikia atsisakyti perdëtos uþuojautos, tik tada, kai jie bus priimami kaip kiti, gerbiami ir vertinami, tada viskas pasikeis. Juk jie lygiaverèiai þmonës, tokie patys kaip ir mes. Utenoje prie policijos stebëjimo kamerø ádarbinti neágalieji, jie stebi kameras, praneða policijai ar kitoms institucijoms, kas vyksta. Jie atlieka visuomenei naudingà darbà, jauèiasi reikalingi. Ið pradþiø aktoriams pjesë pasirodë lyg ir 14 MÛSØþodis
nuobodoka, bet ásigilinus pasidarë ádomu. Sunkiausia, kad reikia parodyti labai ilgà laikotarpá - nuo 1919 iki 1962 metø. Kaip þiûrovams pasakyti, parodyti, kad keièiasi laikai, - juk nëra jokio vientiso veiksmo, kiekvienoje scenoje turi bûti vis kitoks: èia jaunas linksmas berniokas, èia karys, èia jau apakæs, pasenæs. Kine viskas paprasèiau, daugiau galimybiø parodyti bëgantá laikà, o èia - kiekvienas spektaklis vis kitoks. Ið viso spektaklis parodytas apie 10 kartø. Mes, kaip kokie duonos kepëjai, kepame ir kepame spektaklius, ir niekada neþinome, pavyks gardþiai iðkepti ar ne. Ir dekoracijos labai paprastos, nepretenzingos, tik kabanèios virvës kiek keistai atrodo. Bet greitai supranti, kad tai vadþios - ir ne tik arkliui vadelioti. Kiekvienas þmogus kaþkuo yra supanèiotas, prie kaþko pririðtas: vieni - prie þemës, prie ûkio, kiti - prie ðeimos ir pan. Vieni sugeba atsikratyti panèiø, iðsilaisvinti nuo primestos tvarkos ir gyventi visavertá gyvenimà, kiti - ne. Tos virvës ir simbolizuoja sugebëjimà iðsilaisvinti, kovà uþ savaran- kiðkumà. Malonu buvo klausytis graþios tarmiðkos ðnekos, o ir aktoriams tarmiðkai prabilti á klausytojà daug smagiau ir paprasèiau. Gal tik vienas kitas spektaklis tebuvo, kur aktoriai kalbëjo bendrine kalba. Tarmiðkas þodis pats ið lûpø skrenda ir tupia á þiûrovø ðirdis. Kodël - þaliaduoniai? Ar daug aktoriø noriai renkasi po darbo repetuoti, vaidinti? Teatre vaidina ávairiø specialybiø ir ávairaus amþiaus þmonës: tarnautojai, kultûros, ðvietimo, medicinos darbuotojai, studentai. Ne taip paprasta rasti laiko, bet kas jau randa, kas suserga teatro liga, tas ilgai pasilieka. Kaþkada buvom pastatæ spektaklá pagal Antano Miðkinio apysakà Þaliaduoniø geguþë. Ferdinandas Jakðys yra mûsø teatro vardo krikðtatëvis. Mums patiko ir prilipo tas vardas. Planø yra daug ir visokiø. Artimiausias ávykis - kelionë á Kaunà, Tamsos ðvyturys bus parodytas per paminklo, skirto Pranui Dauniui, atidengimo ðventæ. DËMESIO! AKLØJØ MALDOS DIENA PIVAÐIÛNUOSE Ðiø metø birþelio 13 dienà, penktadiená, Pivaðiûnuose (Alytaus raj.) vyks kasmetinë Lietuvos akløjø maldos diena. Dvideðimt pirmojoje maldos dienoje prisiminsime Lietuvos akløjø maldos dienos istorijà, aptarsime ateities planus, pasidþiaugsime Prano Daunio atminimo áamþinimu - pastatytu paminklu Kaune, aptarsime neregiø pasiekimus ir laimëjimus. Dienos programa: 10.30-11.00 - Atvykimas á Pivaðiûnus. 11.00-12.00 - Ðv. Miðios Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèioje. 12.00-13.00 - Parapijos klebono pasakojimas apie baþnyèià, miestelá, garsiuosius Pivaðiûnø atlaidus. Improvizuotas koncertas. 13.00-14.00 - Neformalus dalyviø bendravimas, susitikimai su draugais ir paþástamais. 14.30 - Iðvykimas á paþintines ekskursijas. Bus pateiktas lankytinø vietø sàraðas, kiekviena grupë turës savarankiðkai nuspræsti, kà nori lankyti, ir ið anksto susitarti. Lankytinø vietø sàraðà rasite svetainëje www.kpdf.lt. Maloniai kvieèiame aktyviai dalyvauti akluosius, silpnaregius ir jø bièiulius. Dël papildomos informacijos kreiptis el. paðtu info@kpdf.lt. Iki greito susitikimo Pivaðiûnuose! KPDF taryba 2014/05 15
NEREGIØ LABUI STATYTI SAVÀJÀ KATEDRÀ... Augustinas ROTUNDAS Marcinkevièius per istorinæ praeitá tiksliai ávardijo savo laikà. Deja, jo áþvalgos ðiandien mums vël skausmingai aktualios. Lauryno Gucevièiaus laikais Katedra buvo sugriauta, Marcinkevièiaus laiku ji buvo atimta, o dabar ji tiesiog uþmirðta. Tokia, kokià jà ásivaizdavo Gucevièius ir Marcinkevièius. Neoklasicistinë Katedra, teigianti ðvietimo, demokratijos, tvirtos respublikos idëjas. Katedra, sukurta þmogui, anot Lauryno. Jungianti ir telkianti þmones ne tik kaip tikëjimo, bet ir kaip kultûros simbolis. Man ádomiausias - kuriantis þmogus. Kûryba yra dieviðkoji ir kartu demoniðkoji þmogaus savybë. Per jà þmogus áprasmina savo bûtá. Bent jau að asmeniðkai per kûrybà áprasminu savo bûtá. Todël man tai - viena svarbiausiø temø. Kurdamas esi gyvas ir imlus pasauliui, bet ir degini save. Talentas yra ne tik dovana, bet ir kryþius. Per ðià temà ðiandien atrandu ir Justinà Marcinkevièiø - jo Laurynas savo talentà neða kaip kryþiø. Tai teatro reþisieriaus Oskaro Korðunovo mintys apie Just. Marcinkevièiaus Katedrà, kurià jis pastatë Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 2012 metais, apie savo paties darbà, kûrybinius ieðkojimus. Katedra lietuviui jau seniai yra tapusi gerokai daugiau nei svarbiausia katalikø tikëjimo ðventovë. Tai ir istorinë bei kultûrinë atmintis, ir svetimøjø pastangos jà iðtrinti, ir þmogaus iðkëlimas aukðèiau bet kokiø politiniø ar ideologiniø sistemø. Vidinis poreikis kiekvienam statyti savàjà katedrà... Just. Marcinkevièius savo garsiàja drama tà katedros sakralumà ir daugiasluoksniðkumà tik dar labiau sustiprino. Gal todël vienas pirmøjø lieèiamøjø maketø, kuriø gamybà prieð penkiolika metø inicijavo Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjunga, buvo bûtent katedra. Svarbiausios Lietuvos ðventovës maketà 2003 m. pagamino dizaineris Vylius Deveikis. Maketas padarytas taip, kad bûtø patogus liesti ir lieèiant suvokti katedros, kaip architektûros paminklo, visumà, atskiras jos dalis ir tø daliø proporcijas. Su retomis iðimtimis (tik tada, kai kur nors iðkeliauja), maketas puikuojasi Vilniuje, Lietuvos akløjø bibliotekoje, Akløjø istorijos muziejuje ir kiekvienas, èia uþsukæs, kiek panorëjæs, já gali apþiûrinëti, liesti, tyrinëti ir tiesiog dar kartà prisiminti Just. Marcinkevièiaus jai skirtà literatûros kûriná. Balandþio 22 d. grupë Vilniaus ir Kauno neregiø prie svarbiausios Lietuvos ðventovës galëjo prisiliesti dar kartà tiek perkeltine, tiek ir tikràja ðio þodþio prasme. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jie turëjo galimybæ þiûrëti (kai kas tik klausytis) Just. Marcinkevièiaus Katedrà su specialiai akliesiems ir silpnaregiams skirtu garsiniu komentaru. Tai jau ketvirtasis spektaklis per pastaruosius dvejus metus, parengtas su tokiu komentaru. Pirmasis - A. Èechovo Dëdë Vania - ávyko 2012 metø pavasará, po jo buvo A. Strindbergo Visuomenës prieðas, F. Molnar Lilijomas. O ðtai dabar Katedra! Spektaklio komentarà, kaip ir praëjusiais sykiais, parengë aktorë Adrija Èepaitë. Spektaklio metu teatre taip pat buvo demonstruojamas minëtas dizainerio V. Deveikio sukurtas katedros maketas, tad visi norintys galëjo Katedrà ne tik iðgirsti ir pamatyti scenoje, bet ir realiai paliesti, pajusti Susitikimas su spektaklio kûrëjais 16 MÛSØþodis
klasicistiná jos linijø þaismà. Kaip ir prieð Dëdæ Vanià ar Lilijomà, panorusius A. Èepaitë pirmiausia pakvietë susipaþinti su bûsimo spektaklio scena, jos áranga, dekoracijomis, vaidinimo atributika: vyskupo sakykla, ið sukabintø geleþiniø grandiniø suformuota katedros kolona (vëliau vyskupas Masalskis jà paðventins), ant virvës pakabinta didele butaforine girnapuse, baþnytiniais suolais, statinëmis, ant kuriø ir tarp kuriø vyks spektaklio veiksmas. Pabendrauti su bûsimaisiais þiûrovais trumpai buvo atëjæ beveik visi svarbiausi pjesës personaþai. O tada grupës dalyviai gavo specialius ausinukus ir pasinërë á magiðkà Katedros vyksmà: daugiau nei dvi valandas jie gyveno, mylëjo ir kentëjo kartu su spektaklio veikëjais. Kokia vieta ðiame vyksme tenka garsiniam komentarui? Teatro menas - daugiasluoksnis ir daugiaplanis. Aktoriaus tariami þodþiai - monologai, dialogai - ávairûs garsiniai efektai, daþniausiai bûna tik viena ið sudëtiniø spektaklio daliø. Klystume, apgaudinëtume ir save, ir kitus manydami, kad garsinis komentaras gali pakeisti ar pavaduoti vizualiná suvokimà. Net pats geriausias komentaras visada buvo ir liks tik pagalbinë priemonë, padedanti nematanèiam þmogui geriau suvokti bendrà kûrinio idëjà, reþisieriaus sumanymà, vaidinime vykstanèias nebylias scenas. Vis dëlto, kaip rodo tiek Lietuvos, tiek kitø ðaliø patirtis, garsinis komentaras gali tapti labai ádomia edukacine veikla, padedanèia neregiui geriau pajusti ir suprasti scenos menà. Nacionaliniame dramos teatre þiûrëta Katedra ðià nuostatà dar labiau sustiprino. Daugelio neregiø nuomone, komentaras buvo informatyvus, reikalingas ir nuo pirmojo spektaklio gerokai patobulëjæs. Pasiteisino ir sumanymas prieð spektaklá þmones supaþindinti su scenos apipavidalinimu, vaidinimo atributika. Viena yra sëdëti salëje ir tik klausyti aktoriø tariamø þodþiø ir ðiek tiek kita - girdëti tuos þodþius þinant, kad scena prieð tave tarsi padalinta á dvi dalis: kairëje - sakralioji jos dalis, deðinëje - miestieèiams skirta erdvë, pilna visokiø kubilø ir kubilaièiø. Viena yra liesti tikros katedros ar jos maketo kolonà ir ðiek tiek kita - suvokti, kad gali egzistuoti ir kolonos metafora, kad tai metaforai sukurti gali tarnauti paprasèiausios grandinës, kuriomis mûsø tëvai ir seneliai kaime riðdavo gyvulius. Teatre viskas netikra, - aprodinëdama scenos árangà sakë A. Èepaitë. Kas teisybë, tai teisybë! Tik ðtai klausimas: kaip tie netikri dalykai gali paþadinti tikrumo ir tikrøjø vertybiø ilgesá? Èia turbût ir slypi tikroji teatro meno paslaptis, þavinti ir traukianti savæsp þiûrovus nuo antikos laikø. Neregiai galëjo susipaþinti su katedros maketu Bet teatro iðtakos ir istorija - ne ðio pasakojimo tema. Po spektaklio ávyko susitikimas su jo reþisieriumi O. Korðunovu ir svarbiausius vaidmenis kûrusiais aktoriais. Pasikeista nuomonëmis apie garsinio komentaro reikalingumà, aktoriai ir reþisierius dalijosi mintimis apie vaidmenø kûrimà, estetines nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo statoma Just. Marcinkevièiaus pjesë. Visø susitikimo dalyviø nuomonë buvo beveik vienoda: reikalingas ir toks garsinis jø komentavimas. LASS respublikinio centro kultûrinio darbo organizatorë Danutë Cidzikienë kalbëjo: Neigiamø atsiliepimø ar nuomoniø nebuvo. Þmonëms tokie spektakliai reikalingi, todël stengsimës, kad ði edukacinë veikla tæstøsi ir toliau. Jau ðá rudená aklieji bus pakviesti dar á vienà spektaklá su garsiniu komentaru. Kol kas negalime pasakyti, ar tai bus Katedra, ar gal koks kitas spektaklis. Kad atsirastø spektaklis su garsiniu komentaru, reikalingas ilgas parengiamasis darbas: pirmiausia reikia atrinkti komentuoti tinkamà spektaklá, tada padaryti jo vaizdo áraðà, parengti patá komentarà. Þinoma, tai parengiamieji darbai ir á teatrà atëjusiam þiûrovui jie daþniausiai bûna nelabai ádomûs. Þiûrovas nori spektaklio, nori já matyti, iðgirsti, suprasti. Manome, kad, bendradarbiaudami su teatro administracija, spektakliø su garsiniu komentaru jam dar galësime pasiûlyti. 2014/05 17
MEDICINA VILTIS AKLIESIEMS VËL MATYTI Bûna dienø, kai nesiseka. Tada pradedi kaltinti aplinkinius, o pats niekam neprisipaþindamas tyliai pagalvoji: Ak, tas nelemtas aklumas! Turëèiau geresná regëjimà, nebûtø tokiø dienø. Laimei, tai tik retai pasitaikanti silpnumo akimirka. Kai man tai nutinka, prisimenu seniai per televizijà rodytà laidà. Joje buvo kalbinamas aklas kurènebylys. Diktorës klausimà vertëja neregiui pirðtais iðbelsdavo á delnà. Nepaisydamas negalios, neregys sugebëjo áveikti ne tik tamsà ir tylà, bet ir patá save. Jis sëkmingai baigë mokslus ir tapo mokslø daktaru. Þinoma, tai iðskirtinis atvejis. Deja, nematanèiø ir negirdinèiø vaikø bei suaugusiø yra ir mûsø ðalyje. Vienas ið daþniausiai pasitaikanèiø susirgimø, nulemianèiø negráþtamà aklumà ir kurtumà, yra Aðerio (Usher) sindromas. Pasaulio mokslininkai rimtai ëmësi já tirti ir su juo kovoti. Ðio sindromo tyrimo programai vadovauja technologijos mokslø daktarë, Mûsø þodþio skaitytojams jau paþástama, oftalmologë Ieva Sliesoraitytë. Tik sugráþusi ið pasaulinio oftalmologø kongreso, vykusio Jungtinëse Amerikos Valstijose, kuriame pristatë susirgimo tyrimø rezultatus, mokslininkë sutiko atsakyti á kelis Mûsø þodþio þurnalisto Henriko Stuko klausimus. - Kaip pasireiðkia Aðerio sindromas ir kokios galimos ðio sindromo pasekmës? - Aðerio sindromas genetiðkai nulemtas. Dël jo akies tinklainëje degeneruoja ðviesai jautrios làstelës, taip pat vyksta prieðlaikinë garso bangai jautriø receptoriø mirtis vidinëje ausyje. Pirmieji simptomai pastebimi greitai - dar naujagimiui nustatomas abipusis kurtumas ar progresuojanèio pobûdþio prikurtimas tam tikro daþnio bangoms. Kûdikis daþniausiai pavëluotai þengia pirmuosius þingsnius. Kai nëra pakankamo iðorinio dirgikliø priëmimo, kai kuriais atvejais neðsivysto ir kalba. Regos sutrikimai vidutiniðkai pasireiðkia apie deðimtus gyvenimo metus - tai orientacijos tamsoje sutrikimas, palaipsniui siaurëjantis regëjimo laukas, vëliau padidëja jautrumas ðviesai, prarandamas objektø ryðkumas ir kontûrai, galiausiai atsiranda spalvø skyrimo problemos. Susirgimas pamaþu progresuoja - daþnai iki abipusio negráþtamo aklumo. - Ar anksti diagnozuojamas Aðerio sindromas ir kokie tyrimai atliekami? - Aðerio sindromo ankstyva diagnostika sudëtinga, nes tai retas susirgimas. Nors pirmieji simptomai pasireiðkia dar naujagimiui, taèiau praeina beveik dvideðimtmetis, kol diagnozuojamas ðis sindromas. Daþniausiai diagnozæ patvirtiname tik specializuotuose centruose. Oftalmologai atlieka specialius elektroretinografinius testus tinklainës fotoreceptoriø funkcijai ávertinti, psichofizinius testus objektyviam regëjimo aðtrumui ir iðlikusiam regëjimo laukui nustatyti bei nemaþai tyrimø tinklainës morfologiniams pakitimams iðsiaiðkinti. Otorinolaringologai ávertina garso jutimo slenkstá, prikurtimo laipsná, kalbos sutrikimus, vestibiuliarinio aparato pakitimus. Genetikai nustato paveldimumo tipà bei sindromà sàlygojusá genà ar genus ir mutacijas juose. Reikëtø paminëti: jeigu ðeimoje yra gimæs vaikas, kuriam patvirtintas Aðerio sindromas, padidintos rizikos nëðtumams galima ir 18 MÛSØþodis
prenatalinë diagnostika. - Kokios galimybës iðgydyti ðá sindromà? - Negaliu atsakyti vienareikðmiðkai. Jei kalbësime apie klausà, tai klausos sutrikimus sëkmingai kompensuojame pakaitiniais klausos aparatais ar klausos implantais. Ankstyva diagnostika ir savalaikis vienpusis ar abipusis klausos implanto pasirinkimas padeda iðvengti nebylumo ir kalba, nors ir su pastebimais sindromui specifiniais defektais, bet iðsivysto. Kalbant apie regëjimo gràþinimà, tai sudëtingesnë problema. Að su komanda intensyviai dirbame ðiuo klausimu, atliekame iðsamius klinikinius ir molekulinius tyrimus. Iðtyrus kiekvienà atskirà atvejá, taikau daugiaprofiliná ir kompleksiná paciento stebësenos modelá. Pacientams rekomenduoju mitybà, kuri praturtinta omega-3 rûgðtimis ir vitaminais, rûkantiems siûlau atsisakyti ðio þalingo áproèio dël neigiamo poveikio smulkiosioms tinklainës kraujagyslëms, be to, rekomenduoju saugoti akis nuo tiesioginiø saulës spinduliø akiniais, kuriø stiklai turi specialius filtrus. Individualiai ávertinu sindromo paþengimo laipsná ir tolesnæ progresavimo rizikà, numatomi ir planuojami terpiniai tyrimai, kuriais siekiama uþkirsti kelià aklumui. - Papasakokite plaèiau, kaip susirgimas paveldimas? Kokia tëvø reakcija, kai jie suþino, kad liga paveldëta ir jø vaikas pamaþu apaks? - Aðerio sindromas paveldimas vadinamu autosominiu recesyviniu bûdu. Recesyvinis paveldëjimo tipas reiðkia, jog abu tëvai yra sveiki, taèiau abiejø genotipe slepiasi uþ sindromà atsakingame gene ávykusi mutacija. Jei gimë kûdikis su Aðerio sindromu, vadinasi, paveldëta ne maþiau kaip dvi mutacijos: viena ið tëvo, kita - ið motinos pusës. Ðio sindromo pasireiðkimas nuo lyties nepriklauso, todël ir vadinamas autosominiu. Giminingose santuokose autosominiu recesyviniu bûdu paveldimø ligø tikimybë labai didelë, o negiminingose lemia atsitiktinumas - tiesiog susitiko du þmonës, kuriø giminëje buvo identiðkas susirgimas. Sveikiems tëvams sunku suvokti ir susitaikyti, kad jø naujagimiui diagnozuotas ðis sindromas. Jei ðeimoje jau yra bent vienas vaikas, kuriam diagnozuotas ðis sindromas, sutuoktiniai paprastai baiminasi kiekvieno kito nëðtumo. Baimë yra pagrásta, taèiau reikia atminti, jog 25 proc. tikimybë, kad gims sergantis, o kiti 50 proc. bus mutacijos neðiotojai, dar 25 proc. - gims sveikas. Iðgirdæ paveldimos ligos diagnozæ, sutuoktiniai susirgimo atvejø ieðko vienas kito ðeimose. Daþniausiai paieðkos bûna bergþdþios, nes susirgimas daþniausiai bûna pasireiðkæs prieð tris ar daugiau generacijø. Neðiotojø atvejus nustatyti padeda ðeimos nariø kraujo mëginiø tikslinë molekulinë diagnostika, skirta gene ávykusiai mutacijai atsekti. Ði galimybë pacientui yra brangi ir ne visada prieinama, taèiau, kita vertus, gali bûti padengiama vykdomø tyrimø, ar vadinamøjø studijø lëðomis. - Kiek yra tekæ skaityti, ðio sindromo tyrimo studijai vadovaujate ir jûs. Kokie tyrimo tikslai, gal jau pasiekti pirmieji rezultatai? - Susidurti su pamaþu regëjimà prarandanèiu pacientu, kuriam niekuo negali padëti, yra labai sunku, todël tikiuosi, jog, sujungæ kiekvieno atskirai þinias ir patirtá, pasieksime daugiau nei kiekvienas atskirai ir drauge rasime bûdø, kaip padëti mûsø pacientams, kenèiantiems dël Aðerio sindromo. Projektas, vadinamas Eur- USH (European young investigators netvvork for Usher syndrome), jungia skirtingø srièiø ekspertus: klinicistus, biologus, genetikus ir chemikus, dirbanèius Vokietijoje, Prancûzijoje, Portugalijoje ir Olandijoje. Tikimës drauge iðsiaiðkinti Aðerio sindromo klinikinës ávairovës prieþastis, ligos progresavimà, pasiûlyti ankstyvos diagnostikos metodus vaikams iki trejø metø amþiaus, planuojame surasti ir patikrinti gydymo metodus, skirtus atgaivinti tinklainëje degeneravusioms ðviesai jautrioms làstelëms ar bent jau sustabdyti fotoreceptoriø mirtá. Viliuosi, jog netolimoje perspektyvoje ir mûsø pacientams galësiu pasiûlyti gydymo alternatyvas, galinèias gràþinti regëjimà ar sustabdyti regos potencialo nykimà. Mûsø galutinis tikslas - pagerinti Aðerio sindromu serganèiø asmenø gyvenimo kokybæ. Dþiaugiuosi, jog sukûrëme Europos masto duomenø bazæ, kurioje kaupiami duomenys apie klinikines Aðerio sindromo formas ir susijusius genetinius defektus. Remdamasi sukauptais duomenimis, jau ðiandien galiu individualiai besikreipianèiam pacientui numatyti sindromo progresavimo rizikà ir dalinai atsakyti, kodël vienam liga progresuoja labai greitai ir iðsivysto abipusis aklumas, kartais net nesulaukus keturiasdeðimtmeèio, o kitu atveju - regëjimo likuèio pakanka iki gilios senatvës. Su mûsø rezultatais jau susipaþino Vokietijoje, Prancûzijoje, Graikijoje, Jungtinëse Amerikos Valstijose ir kitose ðalyse. - Ar daþnas Aðerio sindromas ir kokiam procentui þmoniø aktualûs ðie tyrimai? - Aðerio sindromas - tai viena daþniausiø visø aklumà-kurtumà sàlygojanèiø prieþasèiø ir sudaro apie 3-6 proc. visø vaikø kurtumo atvejø. Antra vertus, tai retas susirgimas, kuris þmo- 2014/05 19
nëms diagnozuojamas maþdaug 3:100000 daþniu, varijuoja priklausomai nuo geografinës padëties ir paèios populiacijos. Dël ðio sindromo þmogus tampa neágalus, daþnai nedarbingas, taip pat jam bûdingas apribotas savarankiðkas judëjimas ir orientacija. Todël ligoniai patys imasi ieðkoti pagalbos ir savarankiðkai susiranda mokslininkus, tirianèius retas ligas. Stengiuosi padëti visiems, kurie kreipiasi dël reto susirgimo, ypaè jei nëra kitø galimybiø ðalyje, kurioje gyvena. Todël tyrime dalyvauja beveik dvigubai daugiau þmoniø, nei buvau suplanavusi. Deja, galimybës padëti yra ribotos, nes atliekami tyrimai labai brangûs ir studijos biudþetas yra limituotas. - Kokia bûtø galimybë pacientams ið Lietuvos patekti á tiriamøjø grupæ? Kur jie turëtø kreiptis ir kà daryti? - Atlikti tyrimø kreipiasi pacientai ið visos Europos. Pacientams ið Lietuvos siûlyèiau aplankyti tinklapá http://eur-ush.eu/, kad galëtø susipaþinti su ðiuo metu atliekamais tyrimais, paraðyti laiðkà nurodytu kontaktiniu elektroniniu ar paprastu paðtu, pridëti paskutiná akiø gydytojo ir otolaringologo iðraðà. - Aèiû uþ pokalbá. SUKAKTYS ATMINTIES ÐVIESA Graþina SIDEREVIÈIENË 20 MÛSØþodis Balandþio 16 d. VðÁ Kauno akløjø ir silpnaregiø centre buvo surengtas vakaras, skirtas Kristijono Donelaièio 300-osioms gimimo metinëms paminëti. Mes, organizatoriai, labai jaudinomës, nes renginys lietuviø groþinës literatûros pradininkui atminti privalëjo bûti solidus ir prasmingas. Poeto ir dvasininko atminties ðviesa iki ðiol skleidþia ir, tikimës, ateityje skleis savo ðiltus spindulius. Renginá kunigo poeto Rièardo Mikutavièiaus eilëmis pradëjusi mëgëjø teatro Aira reþisierë Zita Klibavièienë pristatë vieðnià - Maironio lietuviø literatûros muziejaus seniausios literatûros skyriaus vedëjà Audronæ Gedutienæ. Muziejininkë nekartojo visiems þinomø tiesø apie poeto ir dvasininko gyvenimà ir kûrybà - á Donelaièio paliktus pëdsakus mûsø literatûroje paþvelgë kitokiu þvilgsniu. Iðsamiai, ádomiai ir be galo nuoðirdþiai papasakojo apie 2013 metais Maironio literatûros muziejaus surengtà ekspedicijà, skirtà K. Donelaièio atminties þenklø Karaliauèiaus srityje paieðkai. Tø þenklø, keliaujant poeto gyvenimo ir kûrybos takais, ðiame kraðte vis maþëja. Muziejaus patalpos apleistos, neðildomos, darbuotojos abejingos poeto kûrybiniam palikimui. Sveèius ið Lietuvos sutiko abejingai ir, rodës, tik laukë, kad greièiau iðvaþiuotø. Maþas ðviesos þiburëlis, kurá iðvydo ekspedicijos dalyviai, buvo mokyklinis autobusiukas ir prie K. Donelaièio kapo padëta didþiulë raudonø gvazdikø puokðtë. Apkeliavæ kelius ir takelius, kuriuose ámintos K. Donelaièio pëdos, sveèiai ið Lietuvos su liûdesiu pripaþino: svetimoje þemëje mes nieko reikðmingo negalime padaryti, kad poeto palikimas bûtø deramai saugomas, nes tai - ne mûsø galioje. Anot A. Gedutienës, reikia saugoti materialøjá ir nematerialøjá paveldà savo sielose èia, Lietuvoje. Ji pasidþiaugë, kad Kristijonas Donelaitis plaèiai minimas visoje Lietuvoje ir kad ypaè didelá indëlá áneða Maironio literatûros muziejus. Vieðnia pristatë bûsimus renginius, skirtus poetui atminti, pakvietë juose apsilankyti. Anot þiûrovø, mëgëjø teatras Aira puikiai atliko savo darbà, kûrybiðkai paþvelgë á Kristijono Donelaièio palikimà - parodë literatûriná-muzikiná spektaklá Artëk, kuriame sujungë K. Donelaièio ir R. Mikutavièiaus poezijà su Vytauto Kernagio daina Baltas paukðtis. Spektaklyje skambëjo iðtraukos ið epinës poemos Metai ir pasakëèia Ðuo didgalvis. Posmus skaitë net ðeðios skaitovës. Iðgirdome maloniø pagyrimø, kad pateikëme daug poetinës medþiagos, kad ji nebuvo skaitoma ið lapo - atlikëjos pasistengë jà pateikti atmintinai. Po spektaklio LASS Kauno miesto filialo pirmininkë Roma Girnienë pasveikino reþisieræ Zità Klibavièienæ, ðiais metais ðvenèianèià kûrybinës veiklos su mëgëjø teatru Aira 20-metá. Renginyje sveèiavosi Kauno miesto savivaldybës administracijos kultûros ir turizmo plëtros skyriaus vedëjas Albinas Vilèinskas. Jis sakë girdëjæs daug gerø atsiliepimø apie mûsø centro kultûrinæ veiklà ir liko suþavëtas prasmingu ir átaigiu Kristijono Donelaièio 300-øjø gimimo metiniø paminëjimu. Tikime, kad sveèio iðtarti þodþiai buvo nuoðirdûs, ir manome, kad tai rimtas mûsø nuolatinio triûso puoselëjant ir skleidþiant kultûrà ávertinimas. Viliamës, kad panaðaus pobûdþio renginiai dþiugins mûsø þiûrovus dar ne vienus metus.
IÐ MÛSØ KALENDORIAUS GYVENIMÀ ÁVAIRINA MOKSLEIVIAI Juozas VALENTUKEVIÈIUS Apie mokytojo profesijà yra pasakyta daug graþiø ir prasmingø þodþiø. Kiekvienas mes vaikystëje turëjome mylimà savo mokytojà. Bëgant metams to mokytojo portretas vis labiau ryðkëja, ágauna naujø kontûrø - lyg tame paveiksle: kuo ilgiau þiûri, tuo daugiau pamatai ávairiausiø spalvø bei atspalviø. Ðios profesijos þmonës verti didelës pagarbos. Vienas bièiulis apie savo darbà yra sakæs: Bûti pedagogu ádomu - tai kûrybiðkas, nemonotoniðkas ir niekuomet nesibaigiantis darbas. Já dirbant reikia dalykiðkumo, demokratiðkumo, kantrybës, optimizmo, entuziazmo, sugebëjimo pateikti þinias nestandartiðkai ir, þinoma, humoro jausmo. Be jo bûtø sudëtinga su vaikais. Neásivaizduoju mokytojo be gausybës knygø. Kartais su mokiniais nerasdami sprendimo ar atsakymo atsiverèiame vienà kità knygà ir ieðkome, nes visko negali þinoti. Taip pat ðios profesijos atstovams nëra dviejø vienodø dienø ar pamokø. Eidamas á mokyklà niekada neþinai, kas laukia... Bet man tai labai patinka, jauèiu malonumà, moksleiviai paávairina gyvenimà. Ðiame straipsnyje noriu papasakoti apie du pedagogus, du buvusius klasës draugus, pasirinkusius vienà humaniðkiausiø profesijø pasaulyje ir jau daug metø dirbanèius kartu vienoje ástaigoje Vilniuje - Lietuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymo centre (LASUC). Tai Gediminas Rutkauskas ir Stanislovas Inta, jie abu geguþës mënesá mini graþias gyvenimo sukaktis - ðeðiasdeðimtmeèius. Ta proga ðiek tiek pasklaidykime jø gyvenimo ir veiklos puslapius. GEDIMINAS RUTKAUSKAS Gediminas gimë 1954 m. geguþës 14 d. Rusijoje, Miragino kaime, Tomsko srityje. 1958 m. ðeima ið tremties sugráþo á Lietuvà. 1961 m. rugsëjo pirmàjà Gediminas pradëjo mokytis Kauno akløjø internatinëje mokykloje. Netrukus iðryðkëjo moksleivio gabumai tiksliesiems mokslams, ypaè matematikai. Áþvalgusis mokytojas Bronius Ibenskas gabø auklëtiná pakvietë á ðachmatø bûrelá. Nuo ketvirtos klasës, susipaþinæs su ðio þaidimo pagrindais ir paslaptimis, ðachmatus vaikinas pamëgo visam gyvenimui. Gabø jaunàjá þaidëjà mokyklos vadovai nuolatos ájungdavo á mokyklos komandà. Gediminas daug kartø ávairiose moksleiviø varþybose yra tapæs nugalëtoju ir prizininku, pelnæs ávairiø apdovanojimø ir diplomø. Apskritai, mokykloje buvo aktyvus ir veiklus vaikinas. 1973 m. baigë vidurinæ mokyklà ir tø paèiø metø rudená pradëjo studijuoti Vilniaus pedagoginiame institute (dabar - Lietuvos edukologijos universitetas) matematikà. 1977 m. sëkmingai baigë studijas, nuo rugsëjo pirmosios pradëjo dirbti Vilniaus akløjø ir silpnaregiø internatinëje mokykloje auklëtoju. Po poros metø buvo paskirtas matematikos mokytoju, o nuo 1995-øjø - vyresniuoju mokytoju. Mokymo reikalams ið ávairiø medþiagø pats pagamino geometriniø figûrø modelius, kad mokiniai geriau suprastø ir iðmoktø dëstomus dalykus. Su kolegomis LASUC moksleiviams organizuoja ávairius konkursus ir viktorinas. Nuo 1979 m. vadovauja mokyklos ðachmatø bûreliui. Jo treniruojami moksleiviai yra pelnæ nemaþai pergaliø, o keliolika buvusiø auklëtiniø su ðiuo intelektualiu þaidimu nesiskiria iki ðiol ir yra þinomi ðachmatininkai Lietuvoje ir uþ jos ribø. Gediminas, pamëgæs ðachmatus prieð penkiasdeðimt metø, nesiskiria su jais iki ðiol: dalyvauja ávairiose varþybose ir èempionatuose. Du kartus yra tapæs Lietuvos akløjø ir silpnaregiø (LASS) ðachmatø èempionatø nugalëtoju, daug kartø yra buvæs prizininku. Ávairaus lygio varþybose atstovauja LASS ðachmatininkø komandai. Penkis kartus yra dalyvavæs pasaulio akløjø brailio ðachmatø olimpiadose. Gediminas Rutkauskas iki ðiol yra aktyvus ir visuomeniðkas, dalyvauja ávairiø sporto klubø veikloje. STANISLOVAS INTA Stanislovas gimë 1954 m. geguþës 20 d. Tirkðliuose, Maþeikiø rajone. Septyneriø metø pradëjo lankyti Maþeikiø vidurinæ mokyklà. Joje baigë septynias klases. Silpstant regëjimui nuo 1968 m. mokslà tæsë Kauno akløjø internatinëje mokykloje. 1975-aisiais pradëjo dirbti Lietuvos akløjø draugijos Ukmergës ir Ðirvintø rajono tarybos pirmininku. Ðias pareigas ëjo septynerius metus. Rûpinosi ðiø dviejø rajonø neregiø socialiniais ir kultûriniais reikalais. Siekdamas mokslo þiniø, nuo 1977 m. pradëjo studijuoti Ðiauliø pedagoginiame institute (dabar - universitetas) tiflopedagogikà. Sëkmingai baigæs studijas, nuo 1982 m. lapkrièio mënesio pradëjo dirbti auklëtoju Vilniaus A. Jonyno akløjø ir silpnaregiø mokykloje. Nuo 1996 m. spalio më- 2014/05 21
nesio Lietuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymo centre jam buvo patikëtos atsakingos pareigos - paskirtas direktoriaus pavaduotoju administracijos ir ûkio reikalams. Po aðtuoneriø metø atsisakë administracinio darbo ir gráþo á pedagoginæ veiklà, tame paèiame ugdymo centre iki ðiol dirba auklëtoju. Stanislovo gyvenime svarbià vietà uþima sportas ir visuomeninë veikla. 1973 m. pradëjo aktyviai sportuoti, buvo vidutiniø nuotoliø bëgikas. Dalyvavo ávairiose varþybose. Yra tapæs Ukmergës miesto bëgimo èempionu, 400 metrø distancijoje buvo nepralenkiamas. Daug metø atstovavo Lietuvai, buvo akløjø ir silpnaregiø lengvosios atletikos rinktinës narys. Ðiuo metu Stanislovas Inta yra Lietuvos akløjø sporto federacijos vykdomojo komiteto narys, nuo 2012 m. - Vilniaus miesto akløjø ir silpnaregiø moksleiviø ir jaunimo sporto klubo Ðarûnas prezidentas. Ketverius metus yra buvæs Lietuvos parolimpinio komiteto revizijos komisijos pirmininku. Pedagogas stengiasi skiepyti rimtà poþiûrá á mokslà, skatina meilæ sportui, pastebëjæs moksleivio gabumus vienai ar kitai srièiai ragina siekti þiniø ir tobulëti. Abu pedagogai apie savo profesijà kalba su pagarba ir deramu solidumu. Tarp mokytojo ir moksleivio turi bûti nuolatinis dialogas. O bendraujant - pagarba ir supratimas. Geras pedagogas moksleiviui padeda tobulëti ten, kur jis yra gabus, ir per daug nereikalauti ir nespausti ten, kur jis silpnesnis. Abiem jubiliatams linkime visokeriopos sëkmës gyvenime, ðeimoje bei jaunatviðko entuziazmo kasdienëje moksleiviðkoje aplinkoje. MINËTINOS SUKAKTYS Birþelio 3 d. sukanka 110 metø, kai gimë (1904) Povilas Èetkauskas, dirigentas, akordeonininkas, vadovëliø akordeonui autorius (mirë 1991). Birþelio 3 d. sukanka 70 metø, kai gimë (1944) Marija Leleko, ilgametë UAB Liregus darbuotoja, buvusi LASS visuomeniniø tarybø bei komisijø narë. Birþelio 8 d. sukanka 125 metai, kai mirë (1889) Vladislovas Ðachna, neregys pianistas, kompozitorius. Birþelio 14 d. sukanka 50 metø, kai gimë (1964) Remigijus Bagdonas, juristas, nuo 1993 m. Ðiauliø miesto akløjø ir silpnaregiø sporto klubo Perkûnas pirmininkas. Birþelio 21 d. sukanka 60 metø, kai gimë (1954) Jadvyga Davidoviè, trisdeðimt metø vadovavusi LASS Ðalèininkø rajono filialui. Birþelio 22 d. sukanka 70 metø, kai gimë (1944) Graþina Siderevièienë (Kunigëlytë), pedagogë, literatë, LASS kultûros darbuotoja. Birþelio 26 d. sukanka 100 metø, kai gimë (1914) Teofilë Þemaitytë, poetë, iðleidusi penkias poezijos knygas (mirë 2008). DËMESIO! PRANO DAUNIO PAMINKLO ATIDENGIMAS Ðiø metø birþelio 5 d. Kaune, prie Kauno Prano Daunio akløjø ir silpnaregiø ugdymo centro (Taikos prospektas 6 A), vyks Lietuvos kariuomenës savanoriui, akløjø ðvietimo pradininkui Pranui Dauniui skirto paminklo atidengimas ir paðventinimas. Renginyje jau davë sutikimà dalyvauti Kauno miesto ir Kauno arkivyskupijos vadovai, LR Vyriausybës ir LR Seimo nariai. Iðkilmëse taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenës atstovai, akløjø ir silpnaregiø bendruomenës nariai, kiti garbûs sveèiai. Norinèius ir galinèius maloniai kvieèiame atvykti ir dalyvauti istorinæ prasmæ turinèiose iðkilmëse. Renginio pradþia 11.00 val. Renginio baigiamasis akcentas vakare 19.00 val. - spektaklis Tamsos ðvyturys, skirtas Prano Daunio atminimui. Spektaklá rodys P. Daunio kraðtieèiai, Utenos kultûros centro Þaliaduoniø teatras. Reþisierius Ðarûnas Kunickas. Spektaklis vyks Kauno akløjø ir silpnaregiø centro salëje (Savanoriø pr. 206), áëjimas laisvas. KPDF taryba 22 MÛSØþodis