inovaciju pulsas 2019 balandis-gegužė Lietuvos siekis pramonės skaitmeninimo lyderė Lietuvos skaitmenizavimo kelrodis: rekomendacijos Lietuvai Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija Lietuvos augimo ateitis Ketvirtajame Vilniaus inovacijų forume pasauliniai inovacijų praktikai 1-2 psl. 3-4 psl. 5-6 psl. 7-9 psl. Lietuvos siekis pramonės skaitmeninimo lyderė Ketvirtoji pramonės revoliucija pasižymi moderniausių informacijos ir ryšių technologijų integravimu visuose gamybos procesuose. Ši revoliucija daro poveikį ne tik pramoninei gamybai, bet ir vartotojų santykiams bei profesiniam mokymui. Lyderiaujančios Europos valstybės jau žengė į Ketvirtąją pramonės revoliuciją ir skatina tai padaryti ir likusias Europos šalis. Pirmoji šios iniciatyvos ėmėsi Vokietija, kuri sutelkusi Vyriausybės, pramonės, verslo bei akademinės bendruomenės atstovus pradėjo aktyvius veiksmus, skirtus pramonės skaitmeninimo iniciatyvai įgyvendinti, tarp kurių vienu svarbiausiu laikytinas nacionalinės platformos Industrie 4.0 įsteigimas, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda. Panašiu keliu pasuko ir Lietuva. Jau šiandien Europoje skaitmeninimas viršija 10 proc. visos pramonės pridėtinės vertės, kuri, atsižvelgiant į pasauliniu mastu vykstančius pokyčius rinkoje, nepertraukiamai augs vis spartesniais tempais negu buvo iki šiol. Anot viceministro, atsižvelgiant į minėtas skaitmeninių permainų atveriamas milžiniškas galimybes visai Europai, svarbu, kad Lietuva nuo šių permainų neatsiliktų ir pasinaudotų jomis. Skaitmeninių technologijų diegimas Lietuvos pramonėje laikytinas ypač aktualiu ir neišvengiamu procesu, padedančiu stiprinti pramonę ir taip užtikrinti Lietuvos ekonomikos tvarumą, augimą bei klestėjimą, sako viceministras G.Vilda. Todėl investicijos į pramonę ir praktikoje pasiteisinusių inovacijų diegimas joje laikytinas pagrindu, siekiant efektyviai konkuruoti globalioje rinkoje. Pasinaudojusios skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis, įmonės galėtų padidinti produktyvumą, gamybos vertę ir plėstis tarptautinėse rinkose. Lietuvos Pramonė 4.0 platformos ekspertai kelia sau ambicingą tikslą Lietuvos pramonę paversti pramonės skaitmeninimo lydere geografinėje teritorijoje, apimančioje: Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją, Šiaurės Lenkiją, o kaip vienas iš siektinų tikslų pavyti Suomiją, Švediją, Daniją, teigia G.Vilda. DIDŽIAUSI IŠŠŪKIAI LIETUVOS PRAMO- NEI Lietuvos augimo strategija pagrįsta produktyvumo ir konkurencingumo didinimu. Ir nors mūsų šalies įmonių produktyvumas vis dar žemiau ES vidurkio, 2017 m. Lietuva buvo ES lyderė produktyvumo augimo srityje. Būtent todėl vidutinės trukmės laikotarpiu pagrindinis dėmesys bus skiriamas išlaikyti pagreitį ir toliau didinti produktyvumą bei inovatyvumą. Ekonomikos ir inovacijų viceministras G.Vilda. FOTO: MITA archyv. Lietuva yra teisingame kelyje. Žiniomis grįsti sektoriai, kaip antai lazerių, elektronikos, mašinų gamybos, biotechnologijų ir metalo apdirbimo, informacinių technologijų, sėkmingai plečiasi. Pastebima, kad mūsų verslininkams sekasi vystyti aukštųjų technologijų sektorių didėja vidutinių ir aukštųjų technologijų sektoriaus įmonių skaičius. Nuo 2017 m. Lietuvoje veikia nacionalinė pramonės skaitmeninimo platforma Pramonė 4.0. Platforma skirta skatinti skaitmeninių sprendimų ir naujų technologijų integravimą, rasti sprendimus pramonės konkurencingumui ir produktyvumui padidinti. Koordinuodami platformos ekspertų veiklą siekiame skatinti aktyvų pagrindinių suinteresuotųjų šalių įsitraukimą į vykstančius darbus įvairių lygių darbo grupėse (Pramonė 4.0 komisija, koordinacinė grupė, teminės darbo grupės). Taip pasidalinusi veiklas, platforma sukuria stiprų dialogą tarp pramonės, mokslinių tyrimų, švietimo ir viešojo sektoriaus institucijų. Tai mūsų ministerijai padeda prognozuoti pokyčius, prisitaikyti prie ateities poreikių ir rasti ekonomiškiausius pramonės skaitmenizavimo sprendimus, sako
ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda. Ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijų integravimas pramonėje atveria plačias galimybes valstybėms bei sukuria milžinišką ekonominę naudą. Skaitmeninių procesų diegimas pramonėje ne tik didina pramonės konkurencingumą, darbo našumą, bet ir padeda pritraukti daugiau privačių investicijų tiek iš vietinių, tiek iš užsienio investuotojų, ieškančių naujų perspektyvių rinkų įmonėms steigti, bei geriau tenkinami vis augantys vartotojų poreikiai. Anot viceministro, visi šiems paminėtiems iššūkiams spręsti ir buvo parengtas Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodis. Ministerija, atsižvelgdama į pasiūlytas rekomendacijas, jau imasi numatytų veiksmų. SVARBIAUSIAS TIKSLAS LIETUVOS SKAITMENIZACIJA IKI 2030 M. Norint įgyvendinti skaitmenizuotos pramonės viziją iki 2030 m. ir siekiant įveikti iššūkius, būtina išsiugdyti skaitmenines kompetencijas ir įgūdžius, kurie padės įmonėms kurti, pritaikyti ir įgyvendinti skaitmeninius sprendimus, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda. Anot jo, šiuo metu platformos ekspertai ir ministerija didžiausią dėmesį skiria kitam viešųjų investicijų planavimui laikotarpiu nuo 2021 iki 2027 metų Pramonės skaitmenizavimo veiksmų planas pagrįstas 4 svarbiausiais elementais: žiniomis, žmonėmis, infrastruktūra ir šiems trims elementams veikti reikalinga tvari aplinka. Šiems elementams padėti tinkamai veikti Lietuvos skaitmenizavimo kelrodyje numatytas daugiau nei 50 priemonių sąrašas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2019 metais planuoja aktyviai dalyvauti Europos Komisijos iniciatyvose, plačiai panaudoti kolektyvinės lyderystės Pramonė 4.0 platformos ekspertus, įgyvendinti projektus Žiedinės ekonomikos kelrodis Lietuvos pramonės simbiozei ir Pasirengimas Lietuvos pramonės integracijai į svarbias strategines vertės grandines ir skaitmeninių inovacijų centrų kompetencijos didinimas. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra taip pat prisideda prie pramonės skaitmenizavimo tikslų. 2019 metais kovo mėn. pradėtas įgyvendinti naujas projektas inovatyviam verslui Smart InoTech pramonei kartu su partneriu Lietuvos inovacijų centru. Projektas skirtas skatinti Lietuvos pramonės įmones diegti MTEP rezultatus Sumanios specializacijos srityje ir didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos mastą. Lietuvoje nors ir mažėdamas, bet vis dar egzistuoja mirties slėnis tarp MTEP rezul- tatų ir inovacijų, tai yra tarp technologijų kūrimo ir diegimo. Visa tai lemia žemesne pridėtine verte paremtą Lietuvos ekonomikos struktūrą. Todėl norint transformuoti Lietuvos ekonomiką link naujų aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių veiklų, būtina žymiai padidinti eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas vykdančių įmonių skaičių, pasakojo Kęstutis Šetkus, MITA direktorius apie naujojo projekto tikslus. PRADĖJO VEIKTI SKAITMENINIAI INOVA- CIJŲ CENTRAI Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir pramonės bendruomenių iniciatyva Lietuvoje įkurti veikia Lazerių, Robotikos, Pažangios gamybos, Saulėtekio slėnio ir Baltijos skaitmeninių inovacijų centrai. Skaitmeninių inovacijų centras tai priemonė, skirta įmonių konkurencingumui padidinti, kai verslo ar gamybos procesai, produktai ir paslaugos yra tobulinami skaitmeninėmis technologijomis. Lietuvos įmonės supranta skaitmenizavimosi būtinybę ir naudą, tačiau dažnai nežino, kokias naujas technologijas įsigyti, trūksta praktinės patirties jas įdiegti, taip pat trūksta rekomendacijų, kaip skaitmeninti verslą, gamybos procesus, produktus ir paslaugas. Dažnai įmonės tam neturi pakankamai išteklių ir lėšų. Rinkoje vis dar labai trūksta konsultacijų apie tai, kaip Iššūkiai : STIPRI LIETUVOS GAMY- BOS SEKTORIAUS PRI- KLAUSOMYBĖ NUO TAIP VADINAMOS UŽSAKO- MOSIOS GAMYBOS. LIETUVOS GAMYBOS PRODUKTYVUMAS PA- LAIPSNIUI DIDĖJA, BET VIS DAR YRA ŽENKLIAI ŽEMESNIS NEI ES VIDUR- KIS. LIETUVOS EKSPORTE STIPRIAI DOMINUOJA ŽE- MOS PRIDĖTINĖS VERTĖS SEGMENTAI. verslo skaitmeninimą paversti įmonės strategijos pagrindine ašimi, apie skaitmeninių inovacijų centrų įkūrimo poreikį pasakojo viceministras G.Vilda. Skaitmeninių inovacijų centrų tikslas remti Lietuvos pramonės (ypač SVV) perėjimą prie aukštos kvalifikacijos ir aukštųjų technologijų reikalaujančios gamybos, didinti Lietuvos pramonės įmonių technologinę parengtį, našumą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Skaitmeninių inovacijų centrai jau dabar yra integruoti į Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklus ir turi prieigą prie visos Europos naujausių technologijų bei gali pasiūlyti platų spektrą skaitmenizavimo paslaugų ir sprendimų. Ateityje planuojama, kad Lietuva turės vieną Europinį skaitmeninių inovacijų centrą, finansuojamą pagal Skaitmeninės Europos programą. Jis būtų kuriamas jau veikiančių skaitmeninių inovacijų centrų ir specifines, dirbtinio intelekto, kibernetinės saugos bei aukšto skaičiavimo našumo kompetencijas turinčių technologijų centrų pagrindu, sako G.Vilda. Pagrindinė tokio centro funkcija būtų metodologinės pagalbos, konsultacijų ir paslaugų teikimas skaitmeninimo klausimais Lietuvos verslo įmonėms. Šis centras bus kuriamas atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas ir dabar kuriamus teisės aktus. Verslas vis daugiau dėmesio skiria savo gamybos procesams skaitmenizuoti, robotizuoti ir automatizuoti ateityje tai galėtų praplėsti Lietuvos pramonės verslo užsakomosios gamybos galimybes. Pavyzdžiui, Eurostato duomenys rodo, kad 2010 2016 m. gamybos produkcija Danijoje padidėjo 21%, nors Danijos gamybos darbuotojų skaičius sumažėjo 3,3 % Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvos gamybos sektoriuje dirbančio darbuotojo per metus sukuriama bendroji pridėtinė vertė (vidutiniškai 19,8 tūkst. Eur) vis dar yra tris kartus mažesnė nei ES vidurkis (61 tūkst. Eur). Anot Europos Komisijos, Lietuvos vidutinio ir aukšto technologinio išsivystymo produktų dalis nuo viso eksporto yra mažiausia ES 35 %, kai ES vidurkis yra 56 %, o Vokietijos rodiklis yra 67 %. Tuo pačiu, Lietuvos gamybos įmonės taip pat susiduria su neigiamų demografinių tendencijų padariniais, dėl kurių stipriai išaugo darbo jėgos sąnaudos (+40 % 2012 2017 m.) ir pradėjo trūkti specialistų. Lietuvos skaitmenizavimo kelrodis: rekomendacijos Lietuvai Remiantis Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019 2030 m. ataskaita, buvo parengtos bendros rekomendacijos: Lietuvos gamybos sektorius turėtų investuoti į sisteminius struktūrinius patobulinimus, keisti verslo modelius ir persiorientuoti į vidutinio-aukšto ir aukšto technologinio išsivystymo įmonių kūrimą. Lietuva turėtų skatinti klasterizacijos procesą ir stengtis įtraukti kuo daugiau suinteresuotų grupių. Klasterizacija prisidės prie pramonės plėtros ir padės pasiekti Pramonės 4.0 uždavinius. Pastebima, kad įmonės Lietuvoje per mažai investuoja į automatizavimo ir robotizavimo procesus. Tačiau, kad išliktų konkurencingos, įmonės turės peržiūrėti savo ateities investicijų strategijas. PAGRINDINĖS SKATINIMO PRIEMONĖS IKI 2030 Skaitmeninių inovacijų kūrimas 200M Technologiniai auditai 5M Skaitmeninių technologijų kompetencijos centrų kūrimas 60M Skaitmeninių technologijų diegimas 300M Turi būti parengta ir įgyvendinta nauja skaitmeninimui adaptuota Sumanios specializacijos strategija, kuri pakeis esamą, galiojančią iki 2020 m. Tam tikslui turi būti sukurtos ir įgyvendintos naujos ir patobulintos priemonės (politikos kryptys), remiant naujų skaitmeninimo ir skaitmeninių technologijų kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant jų integracijai į esamą pramonę. Vis daugiau Lietuvos įmonių įsitraukia į pramonės skaitmeninimo procesą, todėl pramonės transformacijos strategijos rengimas (kitas žingsnis, kurį numatė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, po kelrodžio) turėtų tapti svarbiausiu Lietuvos Vyriausybės prioritetu. Šios strategijos sukūrimas turėtų apimti kuo daugiau atitinkamų interesų grupių. Inovacijos yra gyvybiškai svarbi pramonės transformacijos procesų dalis, o tai reiškia, kad Lietuvos inovacijų politika turi būti peržiūrėta, siekiant rengti įstatymus, strategijas ir programas, susijusias su pramonės skaitmeninimu. Politikos krypčių nustatymai taip pat turėtų atsižvelgti į atviros prieigos centrų reglamentavimą, t. y. Lietuva turi peržiūrėti su atviros prieigos centrų teikiamomis paslaugomis susijusių taisyklių skelbimo tvarką. APLINKA Skaitmeninimo ir skaitmeninių technologijų plėtrai nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu yra svarbu kurti naujus gamybos skaitmeninimui skirtus ad hoc sprendimus, taip pat ir importuoti skaitmenines technologijas bei diegti jas šalies pramonėje pasinaudojant naudingomis partnerystėmis, atsirandančiomis dalyvaujant tarptautinėse vertės grandinėse. Žinių trūkumas apie skaitmenines gamybos technologijas yra pagrindinis barjeras jų diegimui. Siekiant įveikti šias kliūtis, gamybos pramonė turi būti geriau informuota apie būdus sumažinti šių kliūčių poveikį. TALENTAI T+I Integravimasis į tarptautines vertės grandines 15M Skaitmeninių inovacijų centrų integravimas į tarptautines vertės grandines 5M Technologijų demonstravimo centrų plėtra ir įveiklinimas 9M Darbuotojų mokymas dirbti su skaitmeninėmis technologijomis 60M Skaitmeninių inovacijų centrų plėtra ir įveiklinimas 10M Mokesčių lengvatos skaitmeninių technologijų kūrimui ir diegimui Mokesčių lengvatos yra vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių įmones dalyvauti Pramonėje 4.0. Vyriausybė turi parengti mokesčių lengvatų sistemą skaitmeninių technologijų kontekste. Tai gali būti susiję su turto nusidėvėjimu, skaitmeninių technologijų kūrimo ir diegimo procesais. Tik 24 % mažų įmonių planuoja investuoti į Pramonės 4.0 inovacijas. Šis skaičius yra per mažas, todėl reikia imtis veiksmų, kad daugiau mažų įmonių būtų informuotos apie naujas galimybes ir rizikas susijusias su Pramone 4.0. Be to, Vyriausybė turėtų teikti pagalbą SVV įmonėms sukurti skatinamąją sistemą investicijoms vykdyti. Lietuva taip pat turi imtis priemonių, kad pašalintų įvairias kylančias kliūtis verslui ir sumažinti administracinę naštą. Tai ypač svarbu ES finansavimo atžvilgiu. Siekiant palengvinti skaitmeninių technologijų plėtrą, jų kūrėjai galėtų būti remiami esamomis ar naujomis priemonėmis. Priešingu atveju, reikėtų apsvarstyti galimybę įtraukti šią rekomendaciją į kitas priemones arba kaip atskirą priemonę. 2 3
FAKTAI APIE LIETUVOS GAMYBOS SEKTORIŲ Lietuva užima 1 vietą Europoje ir 2 vietą pasaulyje (po Kinijos) Gamybos rizikos indekse 2018 m. (Manufacturing Risk Index 2018) pagal sektoriaus patrauklumą. Gamybos sektorius yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, generuojantis 22% Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Jis prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo, nes pagamintos prekės sudaro daugiau nei 80% viso Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto. Skaičiuojama, kad nuo pasaulinės finansų krizės pabaigos Lietuvos gamybos produkcija padidėjo 55%. Vien 2014 2017 m., t. y. nuo Sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimo Lietuvoje pradžios, bendra Lietuvos gamybos sektoriaus produkcija paaugo 18 % tam daugiausiai įtakos turėjo spartus eksporto apimties augimas į Šiaurės Europos šalis. PERSPEKTYVIAUSIOS SKAITMENINIMO TECHNOLOGIJOS Priedų gamyba Automatizacija Robotika Mechatronika Išmanieji sensoriai Fotonika Daiktų internetas Kibernetinis saugumas Debesų kompiuterijos gamyba Automatinės sandėlių valdymo sistemos Dirbtinis intelektas Papildytoji realybė Verslo valdymo sistemos ES investicijų priemonės, susijusios su pramonės skaitmenizavimu ir transformavimu: INOKLASTER INOGEB INOČEKIAI PRAMONĖS SKAITMENINIMAS VERSLO KONSUANTAS KOMPETENCIJŲ VAUČERIS KOMPETENCIJOS INTELEKTAS. BENDRI MOKSLO- VERSLO PROJEKTAI IR/ARBA INTELEKTAS -2 INOCONNECT INOSTAŽUOTĖ Priemonė remia klasterių veiklą (mokslinių tyrimų strategijas, rinkos tyrimus, mokymą, rinkodarą, bendradarbiavimo projektus, tarptautinius projektus) ir investicijas į MTP infrastruktūrą klasteriuose. Šia priemone siekiama sustiprinti Lietuvos inovacijų sistemą ir sukurti veiksmingą žinių ir technologijų perdavimo aplinką, kuri remtų verslo inovacijas ir MTP bei supaprastintų verslo ir mokslo bendradarbiavimą MTP veikloje. Priemonė skatina verslą ir mokslą užmegzti pirminį kontaktą, tęsti mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros (MTEPI) veiklą, intensyvinti inovacijų veiklą veiklą ir pasinaudoti verslo-mokslo bendradarbiavimo atsiveriančiomis galimybėmis. Šios priemonės tikslas paskatinti mikro įmones, mažas įmones ir vidutinio dydžio įmones didinti savo išlaidas technologiniam auditui, kuris joms padėtų įvertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir perspektyvas. Šios priemonės tikslas teikti mažoms ir vidutinėms verslo įmonėms reikiamą informaciją, konsultacijas, metodiką ir kitą paramą verslui steigti, informuoti apie finansavimo šaltinius, pristatyti naujas technologijas ir kitus verslo organizavimo klausimus. Priemonės tikslas suteikti įmonėms galimybę didinti darbuotojų kvalifikaciją ir kompetencijas bei geriau prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos poreikių. Šios priemonės tikslas užtikrinti nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, profesinį mobilumą ir galimybes greitai persiorientuoti į kitų verslo sektorių veiklą. Taip pat suteikti darbuotojams galimybę gauti aukščiausio lygio specialistų mokymus. Šių priemonių pagrindinis tikslas skatinti nacionalines investicijas į naujų inovatyvių produktų, paslaugų ir procesų kūrimą bei sudaryti prielaidas taikomiesiems moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Be to, siekiama padidinti verslo ir mokslo bendrai įgyvendinamų projektų skaičių. Ši priemonė skatina tarptautiškumą ir tarptautinių partnerysčių plėtrą pasinaudojant tinklo Enterprise Europe Network (EEN) galimybėmis dalyvauti tarptautinėse MTEPI iniciatyvose. Ši priemonė suteikia darbuotojams galimybę studijuoti ir tobulinti savo technologinius įgūdžius užsienio MTEPI centruose ar bendrovėse, veikiančiose tokioje srityje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikti tyrimai rodo, kad dėl dirbtinio intelekto maždaug 70 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų asmenų galėtų lengviau atlikti kasdienes funkcijas. Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms, susiduriant su darbo jėgos trūkumu, dirbtinis intelektas suteiktų galimybę žmones įdarbinti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse ir mokėti jiems didesnius atlyginimus, o dabartines jų atliekamas funkcijas patikėti dirbtiniam intelektui. Lietuvoje sparčiai auga DI bendruomenė, šiuo metu jungianti apie 1000-1500 žmonių, iš kurių apie 300-500 aktyviai dirbantys profesionalai, taip pat skaičiuojama, kad apie 40 įmonių kuria DI sprendimus. Kovo mėn. MITA kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija suorganizuotas renginys Dirbtinis intelektas Lietuvos ateitis pritraukė didžiulį tiek ekspertų, tiek visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimą šia tema. NACIONALINĖ DIRBTINIO INTELEKTO STRATEGIJA Neseniai nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją parengė Lietuva, kuri pristatoma Europos mastu. Strategijai parengti buvo sudaryta ekspertų grupė iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, privataus ir viešojo sektoriaus atstovų bei mokslininkų, kuri siekė nustatyti Lietuvos gaires ir pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas, aktyviai rengė diskusijas ir susitikimus. Šio dokumento tikslas sukurti teisinį ir etinį pagrindą Lietuvoje taikyti dirbtinį intelektą, sukurti prielaidas verslui ir mokslui plėtoti bei taikyti dirbtinio intelekto sprendimus maksimaliai išnaudojant jo ekonominį potencialą. KAS YRA DIRBTINIS INTELEKTAS? Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija Lietuvos augimo ateitis Dirbtinis intelektas viena aktualiausių inovacijų ir technologijų temų pasaulio mastu. Apie DI ateities tendencijas kalba pasaulio lyderiai, politikai, įtakingiausi verslininkai, investuotojai, mokslininkai. Dirbtinis intelektas tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį, analizuodamos savo aplinką ir darydamos gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti. DI sistemos gali būti grindžiamos vien tik programine įranga ir veikti virtualiame pasaulyje (pvz., balso sintezatoriai, vaizdo analizės programinė įranga, paieškos sistemos, kalbos ir veido atpažinimo sistemos) arba gali būti integruotos techninėje įrangoje (pvz. pažangiausiuose robotuose, savaeigėse transporto priemonėse, bepiločiuose orlaiviuose ar daiktų interneto objektuose). DI TINKLAS KAIP APIBŪDINAMAS? Nacionalinis ir tarptautinis DI tinklas gali būti suvokiamas per 6 lygius: Lietuva, Globali Lietuva, Baltijos regionas, Šiaurės Europos Baltijos regionas, Europos Sąjunga, Globalus lygis (visas pasaulis). Šis tinklas gali būti suvokiamas ir analizuojamas per 5 tikslines grupes: universitetinė aplinka, viešasis sektorius, privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos, nepriklausomi DI entuziastai. 4 5
SEKTORIAI DI augimas Lietuvoje turi būti sutelktas į pagrindinius sektorius. Šie sektoriai nustatyti, vadovaujantis 2 veiksniais reikšmės Lietuvos ekonomikai ir DI galimybėmis padaryti žymų poveikį atitinkamam sektoriui: gamyba, žemės ūkis, sveikatos priežiūra, transportas, energetika. MOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪR OS NAUJIENL AIŠKIS ŽEMĖS ŪKIS Yra daug pavyzdžių, kaip DI buvo sėkmingai panaudotas žemės ūkyje, įskaitant derliaus surinkimo robotizavimą, išmaniąją dirvos sąlygų analizę, orų prognozavimą ir derliaus tvarumą. Žemės ūkio sektoriaus lyderiai turi būti supažindinti su DI galimybėmis tam, kad suprastų teigiamą jo naudą žemės ūkio srityje ir išmoktų panaudoti DI privalumus savo darbe. GAMYBA Didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos gamybos sektorius, yra žemi darbo našumo lygiai. Dirbtinis intelektas gali sušvelninti šias problemas, automatizuodamas įprastas užduotis. Gamybos sektoriui kartu su išmaniosiomis robotikos sistemomis atiteks didžiausia DI teikiamos naudos dalis. Jeigu DI sistemų integracija bus skatinama jau dabar, tai padės Lietuvos gamybos sektoriui išsaugoti konkurencingumą regioninėje ir pasaulinėje rinkoje. SVEIKATOS PRIEŽIŪRA DI sistemas galima panaudoti apsilankymams pas gydytojus optimizuoti ir sutrumpinti prie dokumentacijos praleidžiamą laiką. Taip sveikatos paslaugų personalui liktų daugiau laiko asmeniniam bendravimui su pacientais. Jeigu Lietuva nori pagerinti savo piliečių gerovę, ji turi skatinti tiek šiuo metu esančių DI sistemų integravimą į sveikatos priežiūros procesus, tiek ir naujų sistemų sukūrimą. TRANSPORTAS DI sistemos gali automatizuoti eismo valdymą ir sutrumpinti kelionės laiką. Plačiai naudojamos autonominės transporto priemonės gali žymiai pakeisti šalies logistinę dinamiką. Lietuva turėtų stengtis anksti pritaikyti tokias sistemas, dalyvaudama ES iniciatyvose, pavyzdžiui, 5G tarptautiniuose koridoriuose, skirtuose autonominėms transporto priemonėms bandyti. Taip valstybė galėtų sukaupti patirties apie autonomines transporto priemones ir pasiruošti rizikos mažinimui bei būsimiems raidos pokyčiams. ENERGETIKA Energetikos sektoriuje DI sistemos turėtų būti naudojamos veiksmingesniems energijos tiekimo būdams sukurti. Taikydama veiksmingesnį energijos paskirstymo būdą, Lietuva galėtų padidinti tvarumą ir tapti mažiau priklausoma nuo užsienio energijos šaltinių. STRATEGINĖS REKOMENDACIJOS Strategijoje pateiktos rekomendacijos bei numatyti mechanizmai, kaip būtų galima DI integruoti į pagrindinius Lietuvos ekonomikos sektorius, kaip galėtų būti ugdomi įgūdžiai ir kompetencijos ateičiai, kaip skatinamas DI mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros augimas, kaip paskatinti atsakingą ir veiksmingą požiūrį į duomenis. Ketvirtajame Vilniaus inovacijų forume pasauliniai inovacijų praktikai Ketvirtajai pramonės revoliucijai keičiant pasaulį ir jau kalbant apie penktąją, inovacijos ir technologijos šiandien yra lemiamas faktorius žmonių ir valstybių gyvenime. Anksčiau šalys galėdavo didžiuotis naudingųjų iškasenų klodais, o šiandien konkurenciniu rodikliu tampa inovacijų rodiklis Lietuvai tai galimybė ne tik išryškinti savo milžinišką intelektinį potencialą, bet ir užimti pagarbią vietą tarp pažangiausių pasaulio šalių. Siekiant šio strateginio tikslo organizuojamas jau 4-asis Vilniaus inovacijų forumas Innovation Drift 2019. MITA direktorius Kęstutis Šetkus Šiandien inovacijos jau tampa varomąja jėga, eksponentiškai keičiančia pasaulį greičiau nei bet kada anksčiau. Kurį laiką po Nepriklausomybės atgavimo Lietuva, buvusi technologijų naudotoja, šiandien jau rikiuojasi kūrėjų gretose. Tad šiuo forumu siekiame jungti geriausius protus, kurti ateitį, skatinti inovacijų vystymąsi Lietuvoje, suteikti galimybę ne tik diskutuoti apie tendencijas, tačiau kurti jas čia ir dabar kartu su įtakingiausiais inovacijų srities profesionalais iš viso pasaulio, sako Kęstutis Šetkus, MITA direktorius. Didžiausias valstybės strateginis ateities technologijų forumas Innovation Drift Europoje ir pasaulyje tapo Lietuvos inovacinės pažangos ir pasiekimų sinonimu. Naujausiais Europos inovacijų švieslentės duomenimis, Lietuva priskiriama vidutinių novatorių valstybių narių grupei ir užima 20-ąją vietą. Per aštuonerius metus Lietuvos inovacijų augimas yra vienas didžiausių Europoje ir siekia net 20 procentų, remiantis Europos inovacijų švieslentės rezultatais nuo 2010 iki 2017 metų. Tai reiškia, kad pagerėjo inovacijų diegimo ir taikymo rezultatai. Akcentuojama, kad svarbu padidinti DI sistemų naudojimą privačiame ir viešajame sektoriuje. DI įgūdžiai ateičiai turi būti vystomi pradedant nuo moksleivių ir studentų švietimo bei tęsiant DI darbuotojų profesinį ugdymą. Labai svarbu užtikrinti DI sistemų mokslinių tyrimų ir plėtros meistriškumo lygį bei sukurti palankią aplinką. Kadangi pastaraisiais metais, didesnis duomenų prieinamumas tapo vienu prieinamųjų DI plėtros veiksnių, būtina sukurta stabilią ir draugišką duomenų aplinką, dėmesį sutelkiant į viešąjį sektorių. Taip pat reikia užtikrinti, kad Lietuvos duomenys tenkintų tarptautinių standartų reikalavimus. nami žmogaus kaulai, auginami dirbtiniai audiniai ar organų dalys neseniai buvusios tik idėjos, šiandien šios inovacijos jau tapo realybe. Neatsilieka ir lietuviai mūsų tautiečiai neseniai paskelbė kuriantys dar neegzistuojančią lazerio technologiją, leisiančią be adatos dūrio analizuoti kraujo duomenis. Kuriamas ir pažangus regos prototipas, padėsiantis akluosius realiu laiku informuoti apie juos supančią aplinką. Tad kokios yra TOP inovacijos, ko išmoksime ateityje, kaip ir ar sensime, kokia robotikos įtaka ir apskritai kokia yra reali rytojaus sveikatos sistema? 2019 metais Innovation Drift ypatingą dėmesį skirs būtent medicinai: į Lietuvą at- vykstantis vienas iš Particle3D įkūrėjų Martinas Bonde as Jensenas, būdamas vos 28erių išrinktas į prestižinį Forbes Top 30 under 30 sąrašą žmonių, turinčių daugiausia įtakos mokslui ir sveikatos sričiai, pristatys medtech startuolį, siekiantį palengvinti gyvenimą veido transformacijas patyrusiems žmonėms. Ar tai būtų kovos su vėžiu, ar traumų pasekmės naudojant 3D spausdintuvus kuriami pagal kiekvieno paciento situaciją priderinti veido rekonstrukcijai reikalingi kaulų implantai. Forume taip pat kalbės ir visame pasaulyje garsus embrionologas, reprodukcinių technologijų ekspertas iš Ukrainos dr. Valery us Zukinas. Pasaulio sveikatos organizaci- NUO ATEITIES MEDICINOS SU SPAUSDINAMAIS KAULAIS IKI VIDURAMŽIUOSE UŽSTRIGUSIO KIBERNETINIO SAUGUMO DI strategijos rengėjai mano, kad sėkmingas ir nuoseklus šių rekomendacijų įgyvendinimas gali užtikrinti DI sistemų veiksmingumų, ekonominės naudos Lietuvai potencialą, sumažins riziką ir padės išvengti galimų trukdžių. Parengta pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Kurk Lietuvai nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją. 6 MOKSLO, INOVACIJŲ IR TE CH NOLOG IJŲ AG E NT ŪR OS NAUJIE NLA IŠKIS Nuo dirbtinio intelekto iki asmeninės genomikos ir robotikos technologijos aplink mus progresuoja, suteikdamos ateitį medicinai. Genų korekcijos, 3D spausdintuvu spausdi7
PAGRINDINIAI 2019 METŲ KONFERENCIJOS PRANEŠĖJAI: KRISSTINA WILMOTH DEEPAK SOLANKI MARTIN BONDE PAIVI TAHKOKALLIO NASA Ames tyrimo centro projekto vadovė Indijos įmonės Velmenni įkūrėjas Danijos įmonės Particle3D įkūrėjas BEDA prezidentė, Tahkokallio Design+ įkūrėja iš Suomijos jos duomenimis, šiuo metu su nevaisingumo problema pasaulyje susiduria kas ketvirta pora. Tokiame kontekste dr. V. Zukinas, padėjęs išvysti pasaulį trijų skirtingų žmonių DNR turinčiam sveikam kūdikiui, imasi kontraversiškų technologijų ir siekia išspręsti žmonių gyvenimus griaunančius nevaisingumo ir kūdikių apsigimimų klausimus. Pastarųjų metų didžiausias Cambridge analytica ir Facebook skandalas, milžiniškais tempais auganti debesija ir duomenų klodai aiškiai parodė, kad ateities iššūkiais tapo kibernetinis saugumas ir asmens duomenų apsauga šie tarsi užstrigę viduramžiuose. Asmeninių ir visuotinių duomenų saugumas vienas opiausių klausimų ne tik šiandien, bet ir rytojaus pasaulyje. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas jau tapo galvos skausmu verslo organizacijoms, aukštinama blockchain technologija vis dar ankstyvoje stadijoje, tad susiduria su saugumo ir infrastruktūros iššūkiais, kibernetinis saugumas taip pat nespėja žengti koja kojon su technologijomis. Apie teisinius blockchain aspektus, intelektinę nuosavybę, duomenų apsaugą inovacijų forume kalbės ir praktiniais pavyzdžiais dalinsis Europos privatumo asociacijos prezidentas, teisinio konsultavimo įmonės ICT steigėjas ir partneris Paolo Balboni iš Italijos, kurio portfolio ir itin aktualus Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. NUO DIRBTINIO INTELEKTO IKI INTELEKTUALIŲ TELEFONŲ Dar viena itin aktuali tema lūžio inovacijos (angl. disruptive innovations), ypatingai keičiančios ne tik skaitmeninę erdvę, tačiau ir visas gyvenimo sritis. Štai 5G ne tik žada pakeisti šalių ekonomikas ir visuomenę, tačiau ir realiai turi įtakos medicinos srityje pasinaudojus šiuo ryšiu neseniai įvyko pirmoji pasaulyje smegenų operacija gydytojas pacientui, esančiam už 3 tūkst. kilometrų, į smegenis įdėjo implantą. Dirbtinis intelektas viena didžiausių lūžio inovacijų sudedamųjų dalių, prognozuojama, kad iki 2025 metų organizacijoms sugeneruos 31.2 mlrd. JAV dolerių pajamų. Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba štai Amazon, besididžiavusi tobula dirbtinio intelekto algoritmo programa darbuotojams atrinkti, nutraukė ją dėl rasizmo. Vilniaus inovacijų forume netrūks ir diskusijų apie vis dar gausiai mitais apipintą dirbtinio intelekto temą. Apie ateities internetą, Wi-fi problemas, milžiniškų duomenų perdavimą iki 100 karto greičiau Li-fi šviesos dėka, iššūkius nagrinės inovacijų kūrėjas Deepak Solanki, Velmenni įkūrėjas iš Indijos, kalbėsiantis apie interneto, be kurio neįsivaizduojame savo gyvenimo, ateitį. KOKIA VISUOMENĖ BŪSIME ATEITYJE IR KAIP PASIKEIS LIETUVA PER 10 METŲ? Strateginiame šalies inovacijų renginyje birželio 13 14 dienomis dalinsis daugiau kaip 50 svečių iš užsienio ir Lietuvos, žmonių, kurie ne teorijomis, o realiais veiksmais kuria ateitį jau šiandien. Ateities visuomenės problemas ir iššūkius nagrinės VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, Danske Bank turto ir investicijų valdymo verslo plėtros padalinio vadovas dr. Vytautas Ašeris, kalbėsiantis apie tai, kaip sovietiniuose suoluose išmokysime studentus mąstyti ir veikti inovatyviai. Goda Vengrauskaitė, prekės ženklo LABAS vadovė, supažindins su virtualių influencerių, tarp jų ir pirmosios lietuviškos virtualios influencerės Aili, geltoniausių pasaulyje akių savininkės, besidominčios naujausiomis technologijomis, turinčios daugiau nei 14 tūkst. sekėjų Instagram tinkle, perspektyvomis bei diskutuos, ar jie pajėgūs pakeisti realias socialinių medijų žvaigždes. Štai pirmosios pasaulyje virtualios influencerės Lil Miquela ir Shudu Gram jau turi atitinkamai 1,5 mln. ir 159 tūkst. sekėjų! Apie ateities visuomenę per kūrybingumo ir arktinio dizaino, kuriuo stengiamasi išsaugoti ekologinę pusiausvyrą poliariniame regione, prizmę pasakos Europos dizaino asociacijos (BEDA) prezidentė ir strateginio dizaino agentūros Tahkokallio Design+ Laplandijoje vadovė Paivi Tahkokallio. Pastaruosius 20 metų žmonija kruopščiai nagrinėja kosmoso platybes, tad inovacijų forume neliks pamiršta ir kosmoso technologijų tema. Kur nuves žmonijos siekis užkariauti dangaus platybes: kiek realus kosminis turizmas, planetų kolonizavimas? Nors ir negalime šioje srityje lygintis su JAV, tačiau ne tik kad esame paleidę savo kosminius nano palydovus, bet ir mūsų kosmoso technologijų įmonės sėkmingai kuria kosmines nanotechnologijas, kurių pirkėjai užsienio mokslo centrai, verslo klientai ir... ta pati NASA! Ateities media dar viena sritis, smarkiai besikeičianti ir susidurianti su iššūkiais: žiniasklaida ir socialiniai tinklai, virtuali realybė, įtraukianti medija (angl. immersive medija), kūrybiniai gebėjimai ir vadinamasis sparčiai populiarėjantis design thinking metodas, leidžiantis atsižvelgti į vartotojo poreikį ankstesnį patyrimą. IŠSKIRTINĖ PRIDĖTINĖ INOVACIJŲ VERTĖ NEMOKAMAI VISIEMS NAUJIENLAIŠKIO RENGĖJAI: Įtakingiausiame PR Impact Awards 2018 metų renginyje Innovation Drift savo įžvalgomis ir atradimais jau yra dalinęsi tokios asmenybės kaip interneto išradėjas Timas Berneris Lee iš UK, Hyperloop One viena iš vadovių Yj Fisher iš JAV, Linkedin įkūrėjas Europai Kevinas Eyresas, pasaulinio garso futuristas Ray Hammondas iš Jungtinės Karalystės, NASA Ames partnerysčių vadovė Rose Grymes iš JAV, robotikos kompanijos Blue Ocean Robotics įkūrėjas Clausas Risageris iš Danijos, Silicon Vicings atstovas Eilifas Trondsenas iš JAV bei daugelis kitų. Tačiau dešimtys garsiausių pasaulio pranešėjų nėra vienintelis faktorius, nulėmęs vis augantį forumo dalyvių skaičių. Innovation Drift yra išskirtinė proga užmegzti tiesioginių kontaktų B2B renginių metu, per inovacijų ir technologijų dirbtuves ar dalyvaujant bei lankantis Lietuvos inovatorių parodoje. Stiprinti bendradarbiavimą ir netgi susirasti partnerių inovacijų ir technologijų projektams renginio dalyviai gali ir apsilankydami Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėse, kuriose kuriamos šalį garsinančios inovacijos. Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija. Forumas finansuojamas Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje. 8 9