EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2012) 82 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ

Transkriptas

1 EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2012) 82 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI PRIEINAMOS ŽALIAVOS EUROPOS ATEITIES GEROVEI UŽTIKRINTI PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS ŽALIAVŲ SRITYJE {SWD(2012) 27 final} LT LT

2 PRIEINAMOS ŽALIAVOS EUROPOS ATEITIES GEROVEI UŽTIKRINTI PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS ŽALIAVŲ SRITYJE 1. ĮVADAS Tvaraus žaliavų tiekimo Europos Sąjungai (jos pramonei ir visai visuomenei) strateginė svarba buvo aiškiai nurodyta įvairiuose strateginiuose politikos dokumentuose, pvz., Europos Komisijos pasiūlytoje žaliavų iniciatyvoje 1, susijusioje su Tarybos išvadomis 2 ir EP ataskaita 3. Strategijoje Europa 2020 atkreiptas dėmesys į šį klausimą tiek pramonės politikos 4, tiek ir tausaus išteklių naudojimo 5 pavyzdinėse iniciatyvose. Be to, efektyvaus išteklių naudojimo plane 6 irgi buvo pabrėžta veiksmingo išteklių naudojimo svarba. Šiuose dokumentuose aiškiai įvardyti nauji sunkumai ir pavojai, kylantys dėl nepakankamos gamtinių išteklių pasiūlos ir dėl to, kad ES jie naudojami neveiksmingai atsižvelgiant į augančią pasaulinę konkurenciją dėl žaliavų. Paradoksalu, tačiau keletą dešimtmečių Europos kaip žaliavų tiekėjos vaidmuo nuolat menko. Akivaizdu, kad šie probleminiai klausimai yra itin sudėtingi, jų nebegalima atidėlioti, todėl Europa turi keisti savo iki šiol vykdytą politiką. Dabar yra pats tinkamiausias momentas atsigręžti į inovacijas. XXI a. formuojasi naujas požiūris, kuris mus kreipia link inovacijų, kad jos taptų varomąja jėga, nors iki šiol žaliavų srityje jos nebuvo plačiai pritaikytos m. Komisija vykdydama pavyzdinę iniciatyvą Inovacijų sąjunga 7 nustatė reikiamą Europos inovacijų partnerysčių (EIP) sistemą. Tokios partnerystės bus pradėtos plėtoti tais atvejais, kai reikia bendrų regioninio, nacionalinio ir ES lygmens viešojo ir privataus sektoriaus pastangų įgyvendinant su inovacijomis, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra ir paklausa susijusias priemones, kad būtų greičiau ir veiksmingiau pasiekti visuomenei svarbūs tikslai. Turint omeny žaliavas, šiame komunikate kaip tik ir kalbama apie tokį atvejį. Ši partnerystė skirta neenergetinėms, ne žemės ūkio žaliavoms, įskaitant svarbiausių žaliavų ES sąrašą 8, bet juo neapsiribojant. Todėl ji aprėps ir metalų žaliavas, pramonėje ir statyboje naudojamus mineralus ir kitas pramonines žaliavas, pvz., natūralią gumą ir medieną. Daugelis šių žaliavų yra būtinos norint pagaminti naujoviškas technologijas, kurias naudojant tausojama ir neteršiama aplinka. Be jų negalima apsieiti ir gaminant svarbius lydinius, naujus inovacinius produktus, reikalingus šiuolaikinei mūsų visuomenei, kaip antai elektra varomų automobilių baterijas, fotovoltines sistemas ir įtaisus vėjo turbinoms, ir leidžiančius siekti atsinaujinančios energijos tikslų. Bendras šios partnerystės tikslas kad iki 2020 m. būtų gerokai pasistūmėta mažinant priklausomybę nuo importuojamų žaliavų. Jis bus pasiektas sparčiau diegiant inovacijas, užtikrinančias patikimą, tvarų pirminių ir antrinių žaliavų tiekimą arba leidžiančias tausiai naudoti pagrindines žaliavas per visą jų būvio ciklą COM(2008) 699 ir COM(2011) m. kovo 10 d. Tarybos išvados 6909/ m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija. COM(2010) 614. COM(2011) 21. COM(2011) 571 galutinis. COM(2010) 546. Kaip apibrėžta COM(2011) 25. LT 1 LT

3 Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į patirtį, įgytą įgyvendinant EIP Aktyvus ir sveikas senėjimas. Jis taip pat grindžiamas įvairių posėdžių, seminarų, renginių ir viešųjų konsultacijų, kuriose dalyvavo valstybių narių, mokslinių tyrimų bendruomenių ir kitų suinteresuotųjų subjektų atstovai, rezultatais. 2. INOVACIJŲ TEIKIAMOS GALIMYBĖS ŽALIAVŲ VERTĖS GRANDINĖJE Daugelį metų pagrindiniai geologinės žvalgybos ir kartografijos darbai ES buvo atliekami vykdant nacionalinius geologinius tyrinėjimus ir laikantis nacionalinių sistemų ir taisyklių nustatytų apribojimų. Šiuo metu dar neišnaudotos visos galimybės tinkamai koordinuoti ar integruoti bent dalį skirtingų 27 ES geologinių tyrinėjimų veiklos. Tačiau inovacijomis grindžiamas mąstymas, spartėjantis tinklų kūrimas ir bendradarbiavimas suteikia daug naujų galimybių siekti proveržio. Nustačius europietiškus standartus bus lengviau kurti vieną ES geologinių žinių bazę, jie taip pat gali padėti ekonomiškiau plėtoti ir naudoti reikiamas modernias technologijas, pvz., iš palydovų gaunamą informaciją apie išteklius ir pažangias 4D kompiuterinio modeliavimo sistemas. Per pastaruosius 50 metų ES užimama pasaulinės išteklių gavybos pramonės dalis gerokai sumažėjo. Dėl šios priežasties buvo prarastos svarbios žinios ir įgūdžiai. Tačiau tokių įgūdžių reikia, kad būtų užtikrinta gavybos sauga ir būtų patenkinti augantys potencialūs poreikiai vykdyti darbus giliau, atokesnėse vietose ir sunkiomis sąlygomis (pvz., jūros dugne, Arkties regione). Nors griežti standartai, taikomi saugesnėms ir labiau aplinką tausojančioms išteklių gavybos technologijoms, sukuria naujų problemų, jie taip pat atveria naujų rinkos galimybių. Be to, jie galėtų padėti sumažinti riziką, kad gavybos sektoriuje įvyks rimti nelaimingi atsitikimai. Tačiau šių žinių ir įgūdžių reikia ne tik išgaunant išteklius, bet ir visoje vertės grandinėje (žvalgyba, perdirbimas, antrinis perdirbimas, pakaitalų paieška). Net jei visos Europos mastu padaryta didelė pažanga, visų pirma atliekų perdirbimo srityje, reikia toliau siekti, kad vertingos žaliavos būtų tausiai naudojamos visose jų būvio ciklo etapuose. Visapusiškai įgyvendinus pirmuosius Europos atliekų hierarchijos principo taikymo etapus (prevencijos, pasiruošimo antriniam panaudojimui ir antrinio perdirbimo) pavyktų negrįžtamai neprarasti vertingų išteklių ir būtų sukurtos naujos verslo ir darbo galimybės ES. Inovacijos gali padėti lengviau įveikti šiuos sunkumus. Jau yra sukaupta žinių apie inžineriją ir perdirbimą ir kitose besikuriančiose technologijų srityse, kaip antai robotų technika ir kitos didelio poveikio technologijos. Požeminėse šachtose pradėjus vykdyti nuotoliniu būdu valdomas pažangias operacijas ir įdiegus automatizuotas sistemas bei ekologiškus ir ekonomiškus naujoviškus biologinio išplovimo būdus nikeliui ir kitiems metalams išgauti, išteklių gavyba Europos Sąjungoje tampa konkurencingesnė ir tvaresnė. Nauji stebėsenos metodai, įskaitant palydovinių technologinių naudojimą, padėtų išvengti rimtų nelaimingų atsitikimų. Inovacijos taip pat labai svarbios perdirbimo etapui, kai reikia naudoti pažangių technologijų sprendimus norint taupiai naudoti elektros energiją, veiksmingai vykdyti vandentvarką ir atlikti perdirbimo darbus (susijusius su tokiomis svarbiausiomis medžiagomis, kaip antai indis ir galis, kurie gaunami iš netauriųjų metalų). Kuo labiau ES pavyks išplėtoti šį naujovišką metodą, tuo geriau ji galės atlikti pagrindinį vaidmenį tiek Europoje, tiek trečiosiose šalyse diegdama naujas technologijas, kurias taikant tausojama aplinka ir tausiai naudojami ištekliai. Taip gali būti sukurtas papildomas teigiamas poveikis būtų skleidžiama geriausia praktika, kuri leistų geriau išsaugoti aplinką visame pasaulyje. Tvarus ir tausus žaliavų valdymas, gerėjantis pasiruošimas pakartotinai jas LT 2 LT

4 panaudoti ir perdirbti, iš medienos pagamintų medžiagų rinkimas ir panaudojimas gali padėti ne tik sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet taip pat užtikrinti saugų žaliavų tiekimą ir spręsti, pvz., perdirbti skirto medienos pluošto trūkumo Europoje problemą. Smarkiai išaugus parduodamam šiuolaikinių komunikacijų įtaisų, pvz., mobiliojo ryšio telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių, skaičiui, sąvartynai bus papildyti itin dideliu kiekiu vertingu atliekų. Šiuo metu gaminamuose mobiliojo ryšio telefonuose yra daugiau nei 40 skirtingų elementų, kaip antai kobalto, galio, platinos ir retųjų žemės elementų. Kiekvienas ES pilietis per metus sukuria apie 17 kg elektrinių ir elektroninių įtaisų atliekų, ir prognozuojama, kad iki 2020 šis kiekis išaugs iki 24 kg 9. Tačiau elektroniniuose prietaisuose esančių retųjų žemės elementų antrinis perdirbimas yra ne tik sudėtingas technologiniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Būtina toliau skatinti atskirai rinkti šias atliekas, o rinkas reikia skatinti aktyviau veikti šioje srityje. Be to, nelegalaus atliekų eksporto ir netinkamo perdirbimo prevencija būtų itin naudinga aplinkai ir padėtų atgauti vertingų medžiagų (pvz., metalo laužo, regeneruoto popieriaus, skirto antriniam perdirbimui). Naujos ekonomiškos ir aplinkai nekenksmingos antrinio perdirbimo technologijos ir atliekų rinkimo bei apdorojimo geriausia praktika suteikia galimybę geriau atlikti antrinį svarbiausių žaliavų perdirbimą. Vienas pavyzdys neseniai sukurta speciali lipni juostelė, kurioje yra užkoduotos informacijos apie unikalius cheminio identifikavimo duomenis, gali padėti kovoti su nelegalia metalo produktų ir metalo laužo prekyba ir vagystėmis. Be to, kai kuriose valstybėse narėse gerokai išaugo atliekų rinkimo ir antrinio perdirbimo lygis, nes buvo įgyvendintos reikiamos ekonominės priemonės, įskaitant gamintojų atsakomybės schemas, kad būtų remiamas atskiras atliekų rinkimas, pakartotinis naudojimas ir pakartotinis perdirbimas. Be to, daugeliu naudojimo atvejų būtinos svarbiausios žaliavos, kurias šiuo metu labai sunku arba praktiškai neįmanoma pakeisti dėl specifinių šių žaliavų fizinių ir cheminių savybių. Norint jas pakeisti tam tikrais naudojimo atvejais gali būti kuriamos pakaitinės medžiagos arba tokiais atvejais galėtų būti taikomos lygiavertės technologijos, kurioms nereikia svarbiausių žaliavų. Pavyzdžiui, sukūrus keramikinius aukštos temperatūros superlaidininkus jie galėtų pakeisti nuolatinius magnetus vėjo turbinose, kuriose šiuo metu naudojami retieji žemės elementai (neodimis ir disprozis). Minėti pavyzdžiai rodo, kad: inovacijos yra būtina sąlyga, kad vėl sustiprėtų Europos vaidmuo tausiai naudojant žaliavas ir užtikrinant tvarų jų tiekimą, nes priešingu atveju iškils grėsmė visam jos ekonomikos tvarumui; inovacijos reikalingos siekiant išlaikyti ir pagerinti ES pramonės konkurencingumą ir užtikrinti, kad ištekliai Europos Sąjungoje būtų naudojami tausiai; inovacijos reikalingos visoje žaliavų vertės grandinėje, todėl būtina taikyti visapusišką metodą siekiant spręsti problemas, su kuriomis ES susidurs ateinančiais metais. 9 Šaltinis: International Platinum Group Metals Association: LT 3 LT

5 Susiklosčius tokioms aplinkybėms būtina tikslingai diegti inovacijas, plėtoti mokslinius tyrimus ir pažangias technologijas bei taikyti tarpdisciplininius metodus, kad būtų užpildytos sukauptų žinių spragos. 3. ŽALIAVŲ SRITIES EUROPOS INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS PAPILDOMA NAUDA Tarybos ir Europos Parlamento parodyta parama Komisijos pateiktoms ES žaliavų ir išteklių tausaus naudojimo strategijoms rodo, kad vis geriau suvokiama būtinybė Europos ir nacionaliniu lygmenimis spręsti minėtas problemas. Didžiausius sunkumus bus galima lengviau įveikti vykstant glaudesniam bendradarbiavimui Europos Sąjungoje ne tik tarp viešųjų įstaigų, bet ir tarp viešųjų ir privačių subjektų. Problemos (taip pat žr. priedo 1.3 skirsnį): vienam tikslui siekti skiriama nepakankamai pastangų; valstybės narės nepakankamai bendradarbiauja įvairiose su žaliavomis susijusiose srityse; vertės grandinėms (nuo žaliavų gavybos, perdirbimo, gaminių modeliavimo ir naudojimo iki būvio pabaigos) netaikomas integruotas metodas; nacionalinės mokslinių tyrimų organizacijos šioje srityje bendradarbiauja menkai, o Europos mokslinių tyrimų erdvė yra labai susiskaldžiusi; nepakankamai išplėtotas ES geopolitinis vaidmuo užtikrinant Europos bendrovių galimybę gauti žaliavų iš kitų pasaulio šalių ir tuo pačiu kuo labiau laikantis Europos aplinkosaugos standartų. Todėl EIP turės faktinės papildomos naudos tai bus forumas, kuriame Bendrijos lygmeniu suinteresuotieji subjektai plėtos reikiamą politiką, tačiau šis forumas neatstos dabartinio ES lygmens teisinių sprendimų priėmimo proceso Taikymo sritis ir tikslai EIP padės sustiprinti žaliavų (įskaitant svarbiausias žaliavas, pramoninius mineralus ir iš medienos pagamintas medžiagas), reikalingų išteklius tausiai naudojančios šiuolaikinės visuomenės svarbiausiems poreikiams patenkinti, tvaraus tiekimo saugumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Tai labai svarbu norint didinti Europos pramonės konkurencingumą, tausiau naudoti išteklius ES ir kurti naujas antrinio perdirbimo įmones Europoje. Bendras EIP tikslas sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, kurios yra labai svarbios Europos pramonei. Jo bus siekiama Europai suteikiant pakankamai lankstumo ir alternatyvų svarbių žaliavų tiekimo srityje, atsižvelgiant į būtinybę mažinti kai kurių medžiagų jų būvio ciklo metu sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai, kad iki 2020 m. Europa pirmautų pasaulyje savo gebėjimu vykdyti žvalgybą, gavybą, perdirbimą, antrinį perdirbimą ir pakaitalų paiešką. Tikimasi, kad plėtojant EIP kaip strateginio įgyvendinimo plano dalį bus nustatyti poveikio tikslai siekiant išmatuoti jos sėkmingumą, pvz., kaip sparčiai mažinama priklausomybė nuo kai kurių svarbiausių importuojamų žaliavų. Be to, Komisija siūlo, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. būtų pasiekti šie konkretūs tikslai: LT 4 LT

6 standartizuotos išteklių ir atsargų (žemėje ir vandenyje) tyrimo Europos statistikos priemonės ir 3D geologinis žemėlapis; dinaminė modeliavimo sistema, siejanti pasiūlos ir paklausos tendencijas su ekonominiu požiūriu eksploatuotinais ištekliais ir viso būvio ciklo analize, įskaitant įvairių scenarijų poveikio aplinkai, ekonomikai ir visuomenei vertinimą; iki 10 bandomųjų inovacinių žvalgybos, gavybos ir perdirbimo, rinkimo ir antrinio perdirbimo veiksmų (pvz., pavyzdinės gamyklos); svarbiausių ir retų žaliavų pakaitalai bent trims svarbiomis naudojimo paskirtims; mokslinių tyrimų, švietimo ir mokymo centrų tinklas tvarios gavybos ir medžiagų valdymo srityje, užtikrinant galimą koordinavimą su Europos inovacijų ir technologijos instituto žinių ir inovacijų bendrija (ŽIB) tvarios žvalgybos, gavybos, perdirbimo ir antrinio perdirbimo srityje; veiksmingesnis medžiagų panaudojimas, atliekų srautuose esančių vertingų žaliavų antrinis panaudojimas ir perdirbimas, prevencinė veikla, daugiausia dėmesio skiriant medžiagoms, galinčioms turėti neigiamo poveikio aplinkai; naujų galimybių ir idėjų paieška, kaip gauti naujoviškų žaliavų ir gaminti perspektyvius gaminius; aktyvi strategija dėl ES vaidmens daugiašalėse organizacijose ir dėl dvišalių santykių su JAV, Japonija, Australija ir kitomis šalimis įvairiose EIP priskiriamose srityse. Pasiekus šiuos tikslus bus galima tinkamai imtis tolesnių veiksmų ir stebėti EIP veiklą, įskaitant atliktinus darbus ir siektinus rezultatus Priemonės EIP suteiks papildomos naudos, nes bus taikomos svarbios inovacinės priemonės 10 siekiant bendrų tikslų (kaip nurodyta 3.1 skirsnyje), toliau nurodoma keletas plačių tokių priemonių kategorijų: parama kurti inovacijas, grindžiamas technologijomis ir negrindžiamas technologijomis, pvz., nauji gaminių ir paslaugų deriniai, naujos paslaugos, geresnis gaminių dizainas, kad juos būtų galima antrą kartą perdirbti būvio ciklo pabaigoje, naudotojų poreikiams pritaikytas dizainas, naujos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos priemonės; kompetencijos skatinimas mokslo srityje ir investicijos į žmonių įgūdžius; parama tiksliniams inovaciniams reglamentavimo veiksmams ir (arba) bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis siekiant sukurti inovacijoms palankesnę reglamentavimo sistemą; skatinimas taikyti tikslines standartizacijos ir viešųjų pirkimų priemones; su pasiūla ir paklausa susijusių politikos priemonių ir organizacijų (politikos formuotojų, agentūrų, pramonės sektoriaus, mokslinių tyrimų institucijų) susiejimas, kad inovacijos greičiau patektų į rinką ir sparčiau plistų. 10 Kaip apibrėžta COM(2010) 546. LT 5 LT

7 Minėtos priemonės gali turėti poveikio tiek pasiūlai, tiek paklausai rinkoje. Tačiau abiem atvejais reikia tinkamai stebėti rezultatus. Poveikis pasiūlai Nacionaliniu lygmeniu Valstybių narių ir regionų skiriamas finansavimas moksl. tyrimams ir inovacijoms Įgūdžiai ir mokymas valstybėse narėse Tarptautiniu (ES) lygmeniu Eureka, Eurostars, ERANet ES bendrosios programos 7BP (Bendradarbiavimas, PPP, Cost, BTI, ERANet, ESFRI ) EIT ŽIB KIP EIB priemonės Struktūriniai fondai Mokslas, MTTP Poveikis paklausai Nacionaliniu lygmeniu Reglamentavimas (įsk. reglamentavimo įgyvendinimą) Viešieji pirkimai valstybėse narėse ir regionuose Tarptautiniu (ES) lygmeniu Standartai, ženklinimas Reglamentavimas (įsk. reglamentavimo įgyvendinimą) Viešieji pirkimai Intelektinė nuosavybė ir žinių perdavimas Rinkos stebėsena Tarptautiniu (pasaulio) lygmeniu Prekybos politika Politikos dialogas Rinka, vartotojai Kalbant apie poveikį pasiūlai, kad investicijos į gavybos, pakaitalų paieškos, tausaus išteklių naudojimo ir antrinio perdirbimo mokslinius tyrimus būtų pakankamai veiksmingos, būtina jas geriau suderinti su inovacijų partnerystės bendraisiais tikslais, nes nė viena nacionalinė ar Europos programa negali aprėpti visų aspektų, o daugeliui privačių bendrovių investicijos į mokslinius tyrimus ir rizika yra per didelė. Dėl to Europoje šioje veikloje turėtų aktyviai dalyvauti jau sukurti tinklai (pvz., ERANET medžiagų srityje, Europos tvarių naudingųjų iškasenų technologijų platforma, miško sektoriaus technologijų platforma ir kitos ETP) ir turėtų būtų skatinama plėtoti mokslo darbuotojų ir finansuojančių organizacijų (viešųjų ir privačių) tinklus. Komisija pasiūlė, kad būsimos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Horizontas 2020 specialus tikslas būtų spręsti visuomenei iškilusią problemą, susijusią su klimato politika, tausiu išteklių naudojimu ir žaliavomis. Nors Europoje buvo susiformavusios šios srities mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo tradicijos, dėl didelio paklausos potencialo 11 būtų galima rinkai siūlyti naujų produktų ir paslaugų. MVĮ itin svarbu trumpinti inovacijų patekimo į rinką laiką. Todėl ši EIP turėtų paskatinti inovacijas, turinčias poveikį ir pasiūlai, ir paklausai, jeigu įmanoma ir atsižvelgiant į aplinkybes, naudojant tokias priemones, kaip antai teisės aktai, viešieji pirkimai, būvio ciklo analizė, intelektinės nuosavybės teisės ir standartai. Itin aktualios turėtų būti inovacijos, susijusios su tvaraus vartojimo ir gamybos politika. Europoje jau yra skatinami tvarūs ir inovacijoms palankūs viešieji pirkimai, o plėtojant šią EIP galėtų būti sukurti pirmaujančios rinkos tipo viešojo pirkimo vykdytojų tinklai 12 ir plačiau naudojami ES žaliojo viešojo pirkimo kriterijai 13, kad būtų skatinama įsisavinti ir skleisti (eko)inovacijas Žr m. Aho ataskaitą Naujoviškos Europos kūrimas (Creating an Innovative Europe), 2007 m. pirmaujančios rinkos iniciatyvą ir 2010 m. OECD inovacijų strategiją. LT 6 LT

8 3.3. Veiksmų kategorijos Remiantis suinteresuotųjų subjektų ir politikos formuotojų vaidmeniu, veiksmai, kurių būtų galima imtis, buvo suskirstyti į penkias kategorijas. Šios veiksmų kategorijos, kurioms priskiriami veiksmai turi poveikio ir paklausai, ir pasiūlai, nebus naudojamos kaip atskiros tarpusavyje nesuderinamos kategorijos. Atskiros veiksmų kategorijos veiks viena kitą, be to, sąmoningai siekta, kad kai kurios iš jų tarpusavyje persidengtų. Be to, jas galima pritaikyti prie besikeičiančių poreikių ir atsirandančių naujų galimybių. Valdymo struktūra skatins bendradarbiauti ir leis suartinti skirtingas politikos sritis, sektorius, organizavimo kultūras ir panaikins geografinį atstumą. Pavyzdžiui, kai kurias išteklių gavybos technologijas galima pritaikyti antriniam apdorojimui, ir atvirkščiai. Taip pat bus sudaryta galimybė geresniam didelių bendrovių ir MVĮ, ir pačių MVĮ bendradarbiavimui, pvz., regioninėse grupėse. Siūlomos šios EIP veiksmų kategorijos (išsamus kiekvienos kategorijos aprašas pateikiamas priedo 2 skirsnyje): Į technologijas orientuotos politikos sritys 1 kat. Inovacinių technologijų ir sprendimų kūrimas, kad būtų užtikrintas tvarus ir saugus žaliavų tiekimas, gavyba, perdirbimas ir antrinis perdirbimas. Šios kategorijos veiksmais siekiama papildyti technologijų kūrimą ir sudaryti šių sričių standartizacijos planus atsižvelgiant į bendrovėms tenkančias sąnaudas. 2 kat. Inovacinių ir tvarių sprendimų kūrimas, kad būtų galima rasti tinkamus svarbiausių ir retų žaliavų pakaitalus. Pirmosios grupės prioritetinius veiksmus gali nulemti svarbiausių žaliavų sąrašas ir didžiausią ekonominę ir ekologinę reikšmę turintys panaudojimo būdai. Ne į technologijas orientuotos politikos sritys 3 kat. Europos žaliavų reglamentavimo sistemos, žinių ir infrastruktūros bazės gerinimas. Šios kategorijos veiksmais siekiama kaupti ir standartizuoti duomenis, įvardyti geriausią praktiką ir ja keistis apibrėžiant mineralų, žemės planavimo politiką ir jos reglamentavimą valstybėse narėse. Taip pat bus remiami veiksmai, kuriais skatinama Europoje reikalinga techninė kompetencija ir įgūdžiai. 4 kat. Reglamentavimo sistemos sąlygų gerinimas skatinant kompetenciją, vykdant prevencinę veiklą, rengiantis pakartotiniam panaudojimui ir antriniam perdirbimui plėtojant viešojo (pvz., viešasis pirkimas) ir privataus sektoriaus iniciatyvas. Šios kategorijos veiksmais siekiama kuo labiau padidinti papildomą žaliavų naudą, pelningumą ir sumažinti antrinio perdirbimo sąnaudas veiksmingiau surenkant, rūšiuojanti ir antrą kartą perdirbant vertingas žaliavas iš atliekų srautų. Siekiant šio tikslo taip pat bus taikoma gaminių, standartizacijos ir sertifikavimo politika ir ekonominės priemonės. Tarptautinis bendradarbiavimas pagal horizontalų metodą 5 kat. Pripažįstama pasaulinės rinkos reikšmė užtikrinant galimybę gauti žaliavų ir skatinant naudoti aplinką tausojančias gavybos ir perdirbimo technologijas, šios kategorijos veiksmai gali būti susiję su moksliniais tyrimais, žinių bazės, prekybos politikos gerinimu ir aktyvesniu politiniu dialogu su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Afrikos Sąjunga, OECD, G20 ir LT 7 LT

9 tarptautiniais ryšiais. Ypač bus ieškoma galimybių padidinti šios iniciatyvos ir skirtingų sričių politikos, susijusios su užjūrio šalimis ir teritorijomis, sinergijai Valdymo struktūra EIP valdymo struktūra bus grindžiama inovacijų skyriuje išdėstytais principais, ja siekiama rasti pusiausvyrą tarp šių dviejų elementų: aukšto lygio įsipareigojimų ir funkcinio koordinavimo būtinybės ir su veikla susijusių decentralizuotų pareigų, kad būtų užtikrintas veiksmingas praktinės veiklos vykdytojų ir kitų svarbių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Kad bandomoji EIP Aktyvus ir sveikas senėjimas 14 būtų kuo veiksmingesnė, buvo pasinaudota ją įgyvendinant įgyta patirtimi, susijusia su valdymo, taikymo srities, planavimo ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo apibrėžimu. EIP suburs viešojo sektoriaus (nuo ES iki nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų), pramonės (įskaitant MVĮ), pilietinės visuomenės atstovus ir kitus suinteresuotuosius subjektus siekiant remti inovacijų kūrimą, jų įsisavinimą ir plitimą rinkoje. Tačiau svarbiausia, kad EIP sukurtų į praktinę naudą orientuotas lanksčias sąlygas nenustatant biurokratinių trukdžių, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingus interesus. Toliau pateikiamos šio darbo metodo taikymo formos veiklos lygmeniu (daugiau informacijos pateikta priedo 3 skyriuje). Aukšto lygio iniciatyvinė grupė teiks šiai EIP strategines konsultacijas ir gaires remdamasi aiškiai apibrėžtais įgaliojimais. Tačiau ši iniciatyvinė grupė neturės neigiamo poveikio Bendrijos teisės aktais nustatytam formaliam sprendimų priėmimo procesui. Jos sudėtis atitiks svarbiausias šios partnerystės dalyvių grupes, įskaitant individualiai paskirtus valstybių narių, Europos Parlamento, bendrovių, akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų centrų, NVO ir kitų institucijų atstovus. Tačiau siekiant didesnio veiksmingumo dalyvių skaičius bus ribotas. Aukšto lygio iniciatyvinei grupei bus pavesta parengti strateginį įgyvendinimo planą, kuriame bus pasiūlytos prioritetinės veiklos kryptys. Gavusi pastabų dėl šio plano aukšto lygio iniciatyvinė grupė padės užtikrinti, kad būtų padaryta pažanga pradiniu įgyvendinimo etapu, rengs pažangos ataskaitas ir atnaujins strateginį įgyvendinimo planą. Siekiant stebėti pažangą aukšto lygio iniciatyvinė grupė taip pat parengs poveikio tikslus, kurie turės būti pasiekti plėtojant EIP. Sherpa grupė, sudaryta iš iniciatyvinės grupės asmeninių atstovų, atliks strateginio ir veiklos lygmens jungties funkciją. Pagrindinė jos užduotis bus užtikrinti darnią partnerystės plėtotę, įskaitant svarbiausių veiksmų planavimą, bendrą į kategorijas suskirstytų veiksmų planavimą, pasirengimą iniciatyvinės grupės posėdžiams ir tolesnei veiklai. Veiklos grupės bus įsteigtos pagal konkrečias sritis siekiant teikti iniciatyvinei grupei konsultacijas ir vadovaujantis strateginiu įgyvendinimo planu nustatyti konkrečias užduotis ir veiksmus. Jų veiklos struktūra bus lanksti, bus nustatytas jų veiklos terminas ir prireikus jos glaudžiai bendradarbiaus. Kad EIP galėtų visapusiškai pasinaudoti ES turima kompetencija, veiklos grupių aprėptis turėtų būti kuo platesnė (geografiniu požiūriu jos turėtų aprėpti 27 valstybes nares ir reikalingas skirtingų sričių žinias), o dalyvių skyrimo procedūra turėtų būti skaidri. Posėdžiai bus organizuojami taip, kad būtų galima kuo labiau pasinaudoti ekspertų pagalba. 14 SEC(2011) 1028 galutinis. LT 8 LT

10 3.5. Aprėpties mastas Norint sudaryti kuo palankesnes sąlygas skaidriai ir plačiai skleisti informaciją ir užtikrinti kuo didesnę atskaitomumą per visą EIP vykdymo laiką, bus itin svarbu palaikyti ryšius su politikos veikėjais ir visuomene (taip pat žr. 4 ir 5 priedus). To bus siekiama dviem lygmenimis. Politiniu lygmeniu Komisija ketina kasmet teikti ataskaitą Tarybai ir EP. Visuomenės lygmeniu į EIP bus siekiama įtraukti platesnį dalyvių ratą šiuo tikslu kasmet bus rengiamas viešas renginys. Taip bus pasiektas svarbiausias inovacijų partnerystės tikslas, kad būtų užtikrintas kuo platesnis visuomenės atstovų dalyvavimas Tvarkaraštis Komisijai malonu gauti tolesnių Europos Parlamento ir Tarybos ir įvairių kitų suinteresuotųjų subjektų nuomonių apie šią Europos inovacijų partnerystę. Atsižvelgiant į išreikštas nuomones, toliau nurodomi numatyti svarbiausi etapai (daugiau informacijos pateikiama priedo 6 skyriuje). Nuo 2012 m. vidurio EK paskiria aukšto lygio iniciatyvinę grupę, Sherpa grupę ir darbo grupes; 2013 m. pradžia: aukšto lygio iniciatyvinė grupė užbaigia rengti strateginį įgyvendinimo planą, kurį Komisija pateiks EP ir Tarybai (2013 m. pirma pusė) m. vidurys: pradedamas įgyvendinimo etapas ir surengiama pirmoji metinė konferencija; atliekamas pažangos (įskaitant valdymo struktūrą) vertinimas: 2014 m. pabaiga (būtina atsižvelgti į naują m. daugiametę finansinę programą ir į tai, kad pasikeis Komisijos sudėtis). Siekiant paremti šios EIP veiklą 2011 m. jau buvo pradėta vykdyti keletą parengiamųjų veiksmų ir atlikta keletas tyrimų. Kad plėtojant EIP konkrečios pažangos būtų pasiekta ankstyvuoju etapu, pirmieji rezultatai bus gauti 2012 m. ir 2013 m m. Komisija surengs EIP peržiūrą, kad būtų įvertinta pažanga. LT 9 LT