ISBN Tautiniø bendrijø i n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s 2007 Nr.4(23) Leidþia Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas prie Lie

ISBN 1648-4355 Tautiniø bendrijø i n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s 2007 Nr.4(23) Leidþia Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybë ir Tautiniø bendrijø namai Leidþiamas nuo 2001 m. Biuletená spaudai parengë Redakcinë komisija Adresas: Tautiniø bendrijø namai, Raugyklos g. 25, LT-01140 Vilnius. Tel./faksas (8~5) 216 04 08 el.paðtas. tbn@takas.lt Redakcinës komisijos nauomonë nebûtinai sutampa su autoriø nuomone D a i l i n i n k ë Auðra Èapskytë M a k e t a v o Kristina Nikitina T u r i n y s SEIME LRT tarybà siûloma papildyti tautiniø maþumø atstovu 2 VYRIAUSYBËJE Pritarta tautiniø maþumø politikos plëtrai 2 AKTUALIJOS Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generalinio direktoriaus A. Petrausko naujametinis sveikinimas tautinëms bendrijoms 3 Tautiniø bendrijø tarybos pareiðkimas 3 2008-ieji Europos tarpkultûrinio dialogo metai 3 J. Rumða. Posëdþiavo Tautiniø bendrijø taryba 4 J. Rumða. Nominacija Uþ tautinæ tolerancijà áteikta radijo ir televizijos þurnalistui Virginijui Savukynui 5 Tautiniø maþumø ðeimø vaikams ypatingas dëmesys 6 Europos Tarybos pirmininkas: jokiø privilegijø etniniams lietuviams negali bûti 6 L. Urman. Europos moterø lobisèiø organizacijos (EWL) generalinë asamblëja 6 Jungtiniø Tautø atstovas domëjosi, kaip Lietuvoje kovojama su rasizmu ir ksenofobija 7 M. Iljasovas. Lietuvos ir Azerbaidþano santykius skatina kultûriniai projektai. Interviu su Lietuvos azerbaidþanieèiø bendrijos pirmininku Mahiru Gamzajevu 8 O. Jerofejevas. Lietuvos rusai: emigracija tæsiasi? 10 KULTÛRA Lietuvoje paminëta Europos þydø kultûros paveldo diena 11 Fotografijose prieðkario Vilniaus þydø gyvenimo vaizdai 13 J. Rumða. V. Krëvë Mickevièius amþiams sujungë Lietuvà ir Azerbaidþanà 14 J. Rumða. Að sudainavau viskà, apie kà buvo galima svajoti. Interviu su Jelizaveta Kucharskaja 16 Arinuðka tarptautinio festivalio laureatë 19 Vilniuje bus paminklas Tarasui Ðevèenkai 19 KONFERENCIJOS, SEMINARAI G. Miðkinienë, T. Aksionova. Atlaikæ amþiø iðbandymus. Tarptautinë mokslinë konferencija, skirta totoriø ir karaimø ásikûrimo Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje 610-osioms metinëms paminëti 20 L. Bartkienë. Europai Lietuvos patirtis 22 TRADICIJOS IR PAPROÈIAI A. Þvinakevièiûtë. Lietuvos totoriai tvarko senàsias savo tautieèiø kapines 23 Pagerbti Lietuvoje þuvæ vokieèiø kariai 24 NAUJIENOS, ÁVYKIAI, FAKTAI Vilniuje duris atvërë Þydø kultûros ir informacijos centras 25 DELFI naujienø portalas rusø kalba 25 Daugiakultûrinë aplinka ir ðvietimas 26 O. Kaunaitë. Atidengtas paminklas Danieliui Dolskiui 26 A. Pilaitienë. Buvusioje kavinëje ásikurs tautinës bendrijos 27 Raðiniø konkursas Mano draugas romas (èigonas) 27 J. Ridzvanavièius. I Pasaulio totoriø mokslininkø forumas 28 Pagerbtos þydø genocido aukos 28 I. Zinkevièiûtë. Tolerancijos diena Kaune paþymëta moksline konferencija 29 Vilniaus geto afiðos 29 MOKSLININKO TRIBÛNA I. Melianas. Nacionalinë integracija. Kas tai? 30 TAUTINËS MAÞUMOS UÞSIENYJE Laikraðèio Russkaja pravda redaktorius nuteistas uþ straipsnius prieð tautines maþumas 32 Estai pervardins rusakalbius gyventojus 32

S E I M E LRT tarybà siûloma papildyti tautiniø maþumø atstovu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybà siûloma papildyti tautiniø maþumø atstovu. Tokià Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ástatymo pataisà, praneða ELTA, Seimo posëdþiø sekretoriate áregistravo Seimo narë Audronë Pitrënienë. Jos manymu, LRT tarybos papildymas nariu, atstovaujanèiu tautinëms maþumoms, kurá galëtø rinkti Tautiniø bendrijø taryba, prisidëtø prie konstruktyvaus ir subalansuoto tautiniø bendrijø ir iðeivijos interesø atstovavimo ðioje LRT valdymo institucijoje. A. Pitrënienës duomenimis, nemaþai ðaliø savo nacionaliniø transliuotojø valdymo organuose turi tautiniø maþumø atstovus. Ðiuo metu LRT taryba sudaroma ið 12 asmenø visuomenës, mokslo ir kultûros veikëjø. Tarybos nariai yra skiriami prezidento, Seimo, Mokslo tarybos, Ðvietimo tarybos, Meno kûrëjø asociacijos, Vyskupø konferencijos. LRT taryboje nëra numatytas tautiniø maþumø atstovavimas. A.Pitrënienës pastebëjimais, asmenys, priklausantys tautinëms maþumoms, Lietuvoje sudaro daugiau kaip 17 proc. visø ðalies gyventojø. Lietuvoje áregistruota daugiau kaip 300 tautiniø maþumø nevyriausybiniø kultûriniø ir ðvietëjiðkø organizacijø. Anot A. Pitrënienës, Tautiniø bendrijø taryba daug kartø yra reiðkusi susirûpinimà dël LRT administracijos sprendimø, kuriais nuosekliai maþinama laidø, skirtø tautinëms maþumoms priklausantiems asmenims, trukmė, keièiamas jø transliavimo laikas arba jos ið viso naikinamos. Atsiþvelgdama á tai, Tautiniø bendrijø taryba iðsakë pageidavimà, kad LRT bûtø papildyta nariu, kuris atstovautø Lietuvos tautinëms maþumoms. V Y R I A U S Y B Ë J E Pritarta tautiniø maþumø politikos plëtrai Vyriausybë pritarë Tautiniø maþumø politikos plëtros iki 2015 metø strategijai ir ðios strategijos ágyvendinimo 2007-2010 metø priemoniø planui. Strategija siekiama Lietuvoje gyvenanèiø asmenø, priklausanèiø tautinëms maþumoms, integracijos á Lietuvos visuomenæ, sudarant tinkamas sàlygas gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje, taip pat iðsaugoti tautiniø maþumø tapatumà bei uþtikrinti tautiniø santykiø darnà. Strategijoje taip pat atkreipiamas dëmesys, kad integracijos, tautinio tapatumo ir tolerancijos klausimai tampa aktualûs dël naujø rasiniø, tautiniø grupiø atsiradimo. Be to, akcentuojama svarba palaikyti santykius su nelietuviø kilmës asmenimis, iðvykusiais ið Lietuvos. Tai bûtø gera galimybë skleisti Lietuvos tautiniø maþumø politikos laimëjimus, pasinaudojant Lietuvos diplomatinëmis atstovybëmis kitose valstybëse, ypaè tose, kuriø tautinës daugumos atstovai gyvena Lietuvoje. Ágyvendinant strategijos tikslus pirmiausia siekiama, kad absoliuti dauguma Lietuvoje gyvenanèiø asmenø, priklausanèiø tautinëms maþumoms, mokëtø valstybinæ kalbà, taip pat siekiama maþinti jø atskirtá bei marginalizacijà, skatinti tautiniø maþumø dalyvavimà vieðajame gyvenime, remti jø ðvietimà bei sieká iðsaugoti tautiná identitetà. Be to, siekiama ugdyti pasitikëjimà bei tarpusavio supratimà tarp asmenø, priklausanèiø ávairioms tautinëms grupëms, skatinti tolerancijà ir ávairovæ. Lietuvos tautiniø maþumø politika sudaro sàlygas plëtoti tautiniø maþumø kultûrà, veikia vieðoji ástaiga Tautiniø bendrijø namai Vilniuje, vieðoji ástaiga Visagino tautiniø kultûrø centras ir daugelis kitø. Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento duomenimis ðalyje áregistruota 300 tautiniø maþumø nevyriausybiniø organizacijø, egzistuoja tautiniø maþumø ðeðtadieniniø mokyklø tinklas. Lietuvos Respublikos teisës aktai ir tarptautiniai valstybës ásipareigojimai garantuoja tautiniø maþumø teises, sudaro prielaidas tautinëms maþumoms integruotis á Lietuvos visuomenæ.

A K T U A L I J O S Lietuvos tautinëms bendrijoms Brangieji! Sveikinu jus Naujøjø metø proga. Yra gera tradicija: pasitinkant Naujuosius dar kartà atsigræþti á besibaigianèius metus, stabtelëti, prisiminti, kokie jie buvo. Tautiniø bendrijø, jø organizacijø veikla 2007 metais buvo turtinga ryðkiø, prasmingø renginiø, ðvenèiø, nepamirðtamø susitikimø, nuoðirdaus bendravimo. Valstybës palaikomos bendrijos puoselëjo savo kultûrà, tradicijas, paproèius, kalbà, toliau þengë integracijos á Lietuvos visuomenæ keliu, garsino mûsø ðalá tarptautiniuose meno festivaliuose, sporto varþybose. Aktyvia visuomenine veikla tautinës bendrijos prisidëjo prie demokratijos stiprinimo, pilietinës visuomenës kûrimo. Tegul Naujieji 2008-ieji bûna dosnûs jums ir jûsø artimiesiems, atneða daug laimës, dþiaugsmo á jûsø ðirdis ir namus, palieka naujø ryðkiø pëdsakø jûsø gyvenime. Antanas Petrauskas Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generalinis direktorius Tautiniø bendrijø tarybos pareiðkimas dël Lietuvos musulmonø vardo diskreditavimo kai kuriose þiniasklaidos priemonëse Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Seimo Þmogaus teisiø komitetui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos þiniasklaidos priemonëms Tautiniø bendrijø tarybà neramina kai kuriø Lietuvos televizijos kanalø siuþetai ir interneto portalø publikacijos, kuriuose mûsø ðalies musulmonø bendruomenë buvo apkaltinta ryðiais su teroristais. Vienareikðmiðkai smerkdama terorizmà ir visas jo atmainas, Tautiniø bendrijø taryba kategoriðkai nesutinka su jo tapatinimu su kokia nors religija ar etnine grupe. Remiantis Lietuvos Respublikos ástatymais, islamas yra pripaþintas viena ið devyniø ástatymo pripaþintø Lietuvos tradiciniø religijø, o absoliuti dauguma jo iðpaþintojø yra lojalûs mûsø ðalies pilieèiai, gyvenantys Lietuvoje jau virð 600 metø. Tautiniø bendrijø tarybos nuomone, ði provokacija turi bûti tinkamai ávertinta tiek Lietuvos valdþios institucijø, tiek paèios visuomenës. Vitalijus Karakorskis Tautiniø bendrijø tarybos pirmininkas Vilnius 2007 11 28 2008-ieji - Europos tarpkultûrinio dialogo metai Europos Komisija savo sprendimu 2008-uosius paskelbë Europos tarpkultûrinio dialogo metais. Tarpkultûrinis dialogas glaudþiai susijæs su tokiais Europos Sàjungos prioritetais kaip kultûriniø vertybiø sklaida ir pagarba joms, solidarumu, kultûrø, religijø, ásitikinimø ir kalbø sàsajø stiprinimu. 2008-aisiais tarpkultûriniais metais ávairiomis priemonëmis bus ágyvendinami projektai, renginiai ir daugybë kitø veiklø, susijusiø su kultûra, jaunimu, iðsilavinimu, migracija, religijomis ir t.t. Renginiai visoje Europoje bus organizuojami ir vykdomi ávairiø jaunimo, meno organizacijø, ðvietimo institucijø bei kitø atstovø, dirbanèiø ðioje srityje. Ruoðiantis Europos tarpkultûriniams metams buvo sukurtas internetinis portalas, kurio pirminë dalis skirta partneriø tinklui kurti bei padëti pagrindus tolimesniam dialogui. Jau ðiandien apsilankæ portale http://www.interculturaldia-logue2008.eu galite prisidëti prie Europos tarpkultûriniø metø partneriø tinklo. Parengta pagal Lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybos informacijà

Jonas RUMÐA A K T U A L I J O S Lapkrièio 28 d. Tautiniø bendrijø namuose ávyko Tautiniø bendrijø tarybos posëdis. Posëdþiavo Tautiniø bendrijø taryba Taryba iðklausë Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generalinio direktoriaus pavaduotojo Stanislavo Vidtmanno informacijà apie Europos Tarybos Þmogaus teisiø sekretoriato Ekspertø komisijos posëdá, vykusá spalio 17 19 d. ir jame svarstytus klausimus. S. Vidtmann yra ðios komisijos narys nuo Lietuvos. Komisijoje svarstyta, kokios sàlygos sudarytos tautinëms maþumoms ðalyse ET narëse prieiti prie masinës informacijos priemoniø: radijo, televizijos, interneto, kitø ðiuolaikiniø informaciniø technologijø. Ávairiose ðalyse padëtis yra skirtinga. Vienose ðalyse ðios technologijos yra paplitusios, kitose beveik nëra. Lietuvoje padëtis yra gera, - sakë S. Vidtmann. - Ðalies teritorijoje plaèiai prieinamos kabelinës televizijos programos ávairiomis kalbomis. Savivaldybiø, kuriø teritorijoje yra þenklus gyventojø, priskirianèiø save tautinëms maþumoms, skaièius, internetinëse svetainëse informacija pateikiama 3 4 kalbomis. Ekspertø komisijos posëdyje taip pat apsvarstytas Vokietijos Danijos tautiniø maþumø instituto pasiûlymas parengti pavyzdiná Tautiniø maþumø ástatymo projektà. Jis sulaukë prieðtaringø vertinimø. Po ilgø diskusijø buvo nuspræsta deleguoti ðá klausimà ET Þmogaus teisiø sekretoriato vadovybei, kuri ir priims sprendimà. Ekspertø komisija svarstë gimtøjø kalbø vartojimo, taut i n i ø m a þ u m ø d a l y v a v i m o politinëje veikloje, naujøjø bendruomeniø (pavyzdþiui, lietuviø bendruo-menës Airijoje) antidiskriminacinës apsaugos ir kai kuriuos kitus klausimus. Tautiniø bendrijø taryba apsvarstë klausimà dël atstovo nuo tautiniø bendrijø delegavimo á Ðvietimo tarybà prie Ðvietimo ir mokslo ministerijos. Ið dviejø kandidatûrø Lietuvos lenkø mokyklø mokytojø draugijos Macierz szkolna pirmininko Juzefo Kviatkovskio ir Lietuvos rusø mokyklø mokytojø asociacijos pirmininkës Elos Kanaitës vienbalsiai deleguotas J. Kviatkovskis. Tarybos posëdyje apsvarstytas klausimas dël Lietuvos televizijos laidø tautinëms bendrijoms. Kalbëjæs Tautiniø bendrijø tarybos pirmininkas Vitalijus Karakorskis, paþymëjo, kad ðá sezonà á eterá nebeiðeina informacinë laida Vakaro þinios ( Veèernij vestnik ) rusø kalba. Valstybinës institucijos, Seimo nariai pasisakë uþ tai, kad ði laida bûtø gràþinta á eterá, taèiau Radijo ir televizijos taryba savo ankstesná sprendimà keisti atsisakë. Be to, dël reklamos nuolat trumpinamas ir taip neilgø laidø tautinëms bendrijoms laikas. Antri metai kaip netransliuojamos laidos vasara. Maþinamas ðiø laidø finansavimas. Laidos tautinëms bendrijoms transliuojamos nepatogiu þiûrovams metu ðeðtadiená ið ryto. Taèiau jeigu ankstesniais metais jos buvo kartojamos net du kartus per pirmàjà ir antràjà Lietuvos televizijos programà, tai dabar kartojimo visiðkai atsisakyta. Tuo tarpu daugelis kitø laidø, transliuojamø vakare, yra kartojamos kità dienà per pirmàjà arba antràjà programà. Taryba nutarë sudaryti darbo grupæ, kuri domësis Lietuvos televizijos laidomis tautinëms bendrijoms ir teiks savo siûlymø. Be to, nuspræsta kartu su Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentu kreiptis á Seimo Þmogaus teisiø komitetà ir siûlyti ðá kausimà apsvarstyti kartu su Lietuvos radijo ir televizijos administracijos, Tautiniø bendrijø tarybos atstovais. Tautiniø bendrijø taryba atkreipë dëmesá, kad pastaruoju metu kai kuriose Lietuvos þiniasklaidos priemonëse atsiranda iðpuoliø prieð musulmonus, nepagrástø, jokiais faktais neparemtø kaltinimø terorizmu ir pan. Formuojama neigiama visuomenës nuomonë apie ðià Lietuvos gyventojø religinæ grupæ. Tautiniø bendrijø taryba ðiuo klausimø priëmë vieðà pareiðkimà. Jis spausdinamas aukščiau. Taryba apsvarstë, kaip tobulinti savo darbà, kad jis vyktø sklandþiau ir efektyviau. Tautiniø bendrijø tarybos posëdyje dalyvavo ir kalbëjo Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generalinis direktorius Antanas Petrauskas, dalyvavo departamento Tautiniø maþumø skyriaus vedëja Rasa Paliukienë.

Nominacija Uþ tautinæ tolerancijà áteikta radijo ir televizijos þurnalistui Virginijui Savukynui Jonas RUMÐA Lapkrièio 21 d. Lietuvos autoriø teisiø gynimo asociacijos agentûroje 2007 metø nominacija Uþ tautinæ tolerancijà áteikta Lietuvos radijo ir televizijos þurnalistui Virginijui Savukynui. Lietuvos radijuje jis veda laidà Forumas, kurioje, be kitø, buvo aptariama pakantumo, tarpetniniø santykiø tema. Jos autoriui buvo áteikta skulptoriaus Vaidoto Ramoðkos ið bronzos ir granito sukurta statulëlë. Nominacija, kurià ðiais metais ásteigë Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, apdovanojami asmenys, labiausiai prisidëjæ prie tautinës tolerancijos skatinimo ir propagavimo visuomenës informavimo priemonëse. Pradëdamas iðkilmingà nominacijos áteikimo ceremonijà, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislav Vidtmann paþymëjo, kad ðiandieninëse daugiakultûrëse visuomenëse, kurioms priklauso ir Lietuva, svarbu visomis priemonëmis skiepyti tolerancijà, skatinti skirtingø tautybiø visuomenës nariø tarpusavio supratimà ir pagarbà. Èia svarbø vaidmená atlieka þiniasklaida. Ji daro didþiulæ átakà þmoniø màstymui, elgesiui, apskritai vieðajai nuomonei. Tai uþdeda didelæ atsakomybæ þiniasklaidai, joje dirbantiems þurnalistams, - sakë S. Vidtmann. Tautiniø bendrijø tarybos pirmininkas Vitalijus Karakorskis pasidþiaugë, kad tokios nominacijos ásteigimas yra puiki idëja. Tolerancijos sàvoka labai plati, sakë jis. Labai svarbus jos tautinis aspektas. Nominacijos áteikimo ceremonijoje taip pat kalbëjo Lietuvos autoriø teisiø gynimo asociacijos agentûros direktorius Edmundas Vaitiekûnas, Lietuvos þurnalistø sàjungos pirmininkas D. Radzevièius. Þurnalistas Virginijus Savukynas, priimdamas apdovanojimà, pabrëþë, kad ðiandienos globaliame pasaulyje tolerancija tampa vis svarbesnë ir svarbesnë. Globaliame kaime mes kasdien susiduriame su kitokiais etniniu, rasiniu pagrindu. O svarbiausias uþdavinys tai susikalbëti, suprasti vienas kità, - sakë V. Savukynas. Juk visi didieji konfliktai prasideda nuo nesupratimo, nenoro suprasti vienas kità. Todël manau, kad þiniasklaidos uþdavinys èia labai svarbus. V. Savukyno nuomone, reikia ne skatinti konfliktus, bet padëti suprasti kitokius. Beje, Vakarø pasaulis tai suprato. Sociologinës apklausos rodo, kad Vakarø Europos ðalyse tëvai pirmiausia nori savo vaikams áskiepyti tolerancijos vertybes, - teigë V. Savukynas. Kodël? Ogi todël, kad suvokia, jog ávairialypiame pasaulyje reikia mokëti gerbti kità ir sugebëti su juo susikalbëti. Pasak V. Savukyno, su ðia realybe labai greitai teks susidurti ir Lietuvai. Nominacija V. Savukynui suteikta uþ A K T U A L I J O S kovo 29 d. per Lietuvos radijà transliuotà laidà Forumas, kurioje buvo diskutuojama apie rasizmà Lietuvoje, apie tai, ar ðalies gyventojai tolerantiðki ar netolerantiðki kitoniðkumui. Konkurse galëjo dalyvauti þurnalistai ir kiti autoriai, kuriø raðiniai buvo iðspausdinti spaudoje ir elektroninëse visuomenës informavimo priemonëse arba transliuoti per radijà ir televizijà. Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislav Vidtmann (kairėje) áteikia apdovanojimà þurnalistui Virginijui Savukynui. Jono Rumðos nuotr. Be V. Savukyno, á nominacijà pretendavo Lietuvos televizijos laidos Labas autorës Luèija Bartkienë ir Romena Raþinskaitë, o taip pat Þiniø radijo þurnalistas Audrys Antanaitis. L. Bartkienës ir R. Raþinskaitës laidoje buvo kalbama irgi labai aktualia tema apie romø integracijà á darbo rinkà. A. Antanaitis savo Þiniø radijo pokalbiø laidose nagrinëja tautinës tolerancijos, tarpetniniø santykiø problemas. Nominacija Uþ tautinæ tolerancijà bus áteikiama kasmet.

A K T U A L I J O S Tautiniø maþumø ðeimø vaikams ypatingas dëmesys Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos kontrolierës Rimantës Ðalaðevièiûtës kvietimu, lapkrièio 25-27 d. Vilniuje lankësi Maskvos miesto Vaiko teisiø ágaliotinis Aleksejus Golovanis. Vizito metu pasiraðyta Bendradarbiavimo sutartis, kuri sustiprins draugiðkus institucijø santykius ir sudarys sàlygas efektyviau spræsti vaiko teisiø ir jo teisëtø interesø problemas. Sutartyje numatoma, kad vaiko teisiø gynëjai skatins bei rems Lietuvos ir Maskvos (Rusijos Federacija) ástaigø bei organizacijø, kuriø veikla susijusi su vaiko teisëmis ir jo teisëtais interesais, bendradarbiavimà, taip pat, kad ypatingà dëmesá skirs Lietuvoje ir Rusijos Federacijoje gyvenanèiø tautiniø maþumø vaikø teisëms ir jø teisëtiems interesams uþtikrinti. Daugelis problemø, su kuriomis susiduria vaiko teisiø apsaugos ástaigos, yra tarptautinio pobûdþio. Todël ði Sutartis sukurs patikimà teisinæ bazæ bendradarbiavimui, - sakë A. Golovanis. Rusija ir Lietuva ir anksèiau bendradarbiavo ðioje srityje, nes gana daþnai tenka spræsti miðriø ðeimø vaikø problemas, ðeimø, kurios, pavyzdþiui, periodiðkai iðvyksta ið Rusijos á Lietuvà ir atvirkðèiai. Tuo paèiu laiku tenka aiðkintis su pasø ir vizø tarnybø darbuotojais, dël kuriø abejingumo ir teisinio neraðtingumo vaikai daþnai netenka teisës gydytis ir mokytis. Tai antroji bendradarbiavimo sutartis su uþsienio ðaliø vaiko teisiø gynëjais. Pernai Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos kontrolierë pasiraðë panaðià bendradarbiavimo sutartá su Lenkijos Respublikos vaiko teisiø gynëja. Maskvos miesto Vaiko teisiø ágaliotinis Aleksejus Golovanis susipaþino su Vaiko teisiø apsaugos kontrolieriaus, Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybës veikla, lankësi Vilniaus policijos klube vaikams ir jaunimui. Europos Tarybos pirmininkas: jokiø privilegijø etniniams lietuviams negali bûti Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos (ETPA) pirmininkas Rene Van Der Lindenas rugsëjo mënesá su oficialiu vizitu lankësi Baltijos ðalyse. Lankydamasis Vilniuje jis pareiðkë, kad etniniams lietuviams nevalia suteikti iðskirtinës teisës á dvigubà pilietybæ. Rene Van Der Lindenas pabrëþë, jog Lietuva, kaip ir bet kuri kita ðalis, turi teisæ spræsti ar jos pilieèiams bus suteikiama teisë turëti kitos ðalies pilietybæ. Kartu jis pabrëþë, kad tokia teisë turi bûti suteikiama visiems be iðimties pilieèiams, nenustatant jokiø filtrø. Ðio vizito tikslas yra aptarti platesná Europos Tarybos vaidmená propaguojant bendras þmogaus teisiø ir demokratijos vertybes, kuriant vieningà Europà, plëtojant tarpkultûriná ir tarpreliginá dialogà, uþtikrinant maþumø teises. R. Van Der Lindenas susitinka su vyriausybiø ir parlamentø vadovais, vietø valdþia, maþumø ir pilietinës visuomenës atstovais, studentais. Lietuvoje, kaip þinia, vyksta ginèas dël dvigubos pilietybës. Konstitucinis Teismas nutarë, kad tokia galimybë taikytina tik iðskirtiniais atvejais ir pabrëþë, jog iðskirtiniai atvejai turi bûti reti. Seime pradëtos referendumo ðiuo klausimu paskelbimo procedûros. Europos moterø lobisèiø organizacijos (EWL) generalinë asamblëja - 2007 Liia URMAN Spalio 27-28 d. jaukiame Bulgarijos kalnø kurorte Borovece vyko Europos moterø lobisèiø organizacijos generalinë asamblëja. Renginyje, kuriame dalyvavo apie ðimtà Europos Sàjungos ðaliø nariø ir ðaliø kandidaèiø atstovø, aptarta daug Europos moterims rûpimø klausimø: moterys kaip sprendimø priëmimo dalyvës, moterys ir entreprenerystë, smurtas prieð moteris migrantes, prekyba þmonëmis ir prostitucija bei konfliktø prevencija. Generalinës asamblëjos iðvakarëse buvo surengtas seminaras, skirtas moterø migranèiø teisëms Europos Sàjungoje aptarti. Seminare dalyvavo Europos moterø lobisèiø organizacijos nariø ir Europos moterø migranèiø organizacijø atstovës. Lietuvai seminare atstovavo Lietuvos etniniø grupiø moterø verslininkiø draugijos pirmininkë Liia Urman. Seminaro metu diskutuota apie moterø migranèiø teises Europos Sàjungoje, moterø organizacijø vaidmená sprendþiant moterims migrantëms iðkylanèias problemas, taip pat ieðkota bûdø stiprinti nacionaliniø moterø migranèiø organizacijø gebëjimus bei aptartos galimybës moterø migranèiø organizacijoms telktis Europos lygiu.

Jungtinių Tautų atstovas domëjosi, kaip Lietuvoje kovojama su rasizmu ir ksenofobija Rugsëjo 18 d. Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generalinis direktorius Antanas Petrauskas susitiko su Lietuvoje vieðëjusiu specialiuoju Jungtiniø Tautø (JT) praneðëju rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos ðiuolaikiniø formø klausimais Doudou Diene u. Susitikimo metu specialusis praneðëjas domëjosi Lietuvoje vykdomomis priemonëmis, skirtomis netolerancijos reiðkiniams áveikti. D. Diene as paþymëjo, kad rasinës diskriminacijos (apimanèios ávairius poþymius tautybæ, religijà ir kt.) problemø neámanoma iðspræsti vien tik teisinëmis priemonëmis. Jo nuomone, ðvietimas, kultûra, nevyriausybiniø organizacijø veikla, nukreipta puoselëti tolerancijà visuomenëje, yra tos sritys, kuriø pagalba galima sëkmingiau spræsti ðias problemas. Informuodamas specialøjá praneðëjà apie situacijà Lietuvoje, departamento generalinis direktorius A. Petrauskas paþymëjo, kad Lietuvoje tautinëms bendrijoms yra sudarytos visos sàlygos puoselëti kalbà, kultûrà, tradicijas ir paproèius, iðpaþinti religijà. Tai garantuoja Lietuvos Konstitucija, veikiantys ástatymai ir poástatyminiai aktai. D. Diene as lankësi Romø visuomenës centre, Tolerancijos centre Vilniuje, Visagino tautiniø kultûrø centre, Trakuose susitiko su karaimø bendruomenës atstovais, Visagine su miesto mero pavaduotoja D. Ðtraupaite. D. Diene as taip pat susitiko su kitø valstybiniø institucijø, nevyriausybiniø organizacijø atstovais. Rugsëjo 19 d. BNS biure ávyko Doudou Dien o spaudos konferencija. Spaudos konferencijoje specialusis praneðëjas pasidalijo savo áspûdþiais apie Lietuvoje vykdomà þmogaus teisiø apsaugos politikà ir taikomas netolerancijos prevencijos priemones. JT praneðëjo nuomone, Lietuvoje yra geri ástatymai kovoti su rasizmu ir diskriminacija, be to, yra tinkamø valstybiniø institucijø. D. Dien as ypaè gyrë Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentà, Vaikø teisiø bei Lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybas. Didelá áspûdá jam padarë susitikimas Generalinëje prokuratûroje. Èia jis pajutæs dëmesingumà tautiniø maþumø klausimams. Taèiau, D. Diene o nuomone, didþiausia diskriminacijos problema Lietuvoje romø padëtis. Jis ragino mëginti gerinti romø gyvenimo sàlygas. D. Diene as yra pirmasis specialusis praneðëjas nepriklausomas ekspertas, apsilankæs Baltijos ðalyse ir Lietuvoje. Jis yra ágaliotas tirti ðiuolaikines rasizmo ir rasinio diskriminavimo formas, bet kokias juodaodþiø, arabø ir musulmonø diskriminavimo, ksenofobijos, negrofobijos, antisemitizmo ir su tuo susijusias netolerancijos apraiðkas, taip pat vyriausybiø vykdomas priemones ðiems reiðkiniams áveikti. Gimæs Senegale D. Diene as specialiojo patarëjo postà uþima nuo 2002 metø. D. Diene as pabrëþë nedirbàs Jungtinëse Tautose, o yra iðrinktas Þmogaus teisiø tarybos. Jis savo nuoþiûra pasirenka, á kurià ðalá vykti ir rengti praneðimà apie rasizmà, A K T U A L I J O S ksenofobijà ir diskriminacijà. Jis rengia metinius praneðimus ir gali teikti rekomendacijas dël ðvietimo ir Doudou Diene as ir Lietuvos uþsienio reikalø ministras Petras Vaitiekûnas kitø konkreèiø priemoniø nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu, siekiant uþkirsti nurodytas problemas. Specialusis praneðëjas savo veikloje naudojasi ávairiais informacijos ðaltiniais vyriausybiø, nevyriau-sybiniø organizacijø, tarptautiniø organizacijø, þiniasklaidoje pateikiama medþiaga, vizitø metu surinkta informacija. D. Diene as yra parengæs praneðimus apie 15 ðaliø. Pastaruoju metu jis tyrë situacijà Rusijoje, Japonijoje, Ðveicarijoje ir Brazilijoje. Numatoma, kad specialiojo praneðëjo ataskaita apie padëtá Lietuvoje kovojant su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir kitomis netolerancijos formomis bus pateikta JT Þmogaus teisiø tarybai 2008 metø kovo mënesá. 7

Maratas ILJASOVAS A K T U A L I J O S Rugsëjo mënesá pirmà kartà per nepriklausomo Azerbaidþano istorijà Lietuvoje oficialaus vizito buvo atvykæs Azerbaidþano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos ir Azerbaidþano santykius skatina kultûriniai projektai, sako Lietuvos azerbaidþanieèiø bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas Kaip vertinate prezidento I. Alijevo vizità á Lietuvà? Tai pirmas valstybinis Azerbaidþano prezidento vizitas á Lietuvà nuo to laiko, kai prieð 89 metus buvo uþmegzti diplomatiniai santykiai tarp mûsø ðaliø. Tiesa, po to Lietuvos ir Azerbaidþano istorija susiklostë skirtingai. Prezidentas I. Alijevas yra pirmasis nepriklausomo Azerbaidþano vadovas, kuris lankësi Lietuvoje. Todël, mano ásitikinimu, tai itin svarbus vizitas, prisidëjæs prie Lietuvos ir Azerbaidþano santykiø plëtros. kad ðià erdvæ po I. Alijevo vizito uþpildys konkretûs susitarimai kultûros ir ekonomikos srityse. Ar dviejø ðaliø santykiai iki ðiol pasiþymëjo dinamiðkumu? Norëèiau pabrëþti, kad Lietuvos bei Azerbaidþano politiniai ir visuomeniniai ryðiai nuolat intensyvëja. Pernai birþelio mënesá ávyko pirmasis Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus vizitas á Baku. Vieðnagës metu buvo pasiekta svarbiø politiniø susitarimø. Ðiø metø balandá Azerbaidþane buvo atidaryta Lietuvos ambasada. O rugsëjo mënesá Azerbaidþano akredituotas ambasadorius Lietuvai áteikë savo skiriamuosius raðtus Lietuvos prezidentui. Taigi dviðaliai politiniai Lietuvos ir Azerbaidþano santykiai gana dinamiðki ir, galima pasakyti, jau sukurta tam tikra erdvë bendradarbiauti. Tiek mes, Lietuvos azerbaidþanieèiai, tiek ir Azerbaidþano gyventojai, tikimës, Azerbaidþano Respublikos Prezidentas Ilhamas Alijevas (kairëje), Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos azerbaidþanieèiø bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas. Apie kokius susitarimus konkreèiai kalbate? Lietuvos azerbaidþanieèiø bendruomenë per Azerbaidþanieèiø valstybiná reikalø komitetà (Institucija, kuri rûpinasi uþsienio ðalyse gyvenanèiø azerbaidþanieèiø reikalais, ásikûrusi Baku) pasiûlë, kad bûtø áamþintas lietuviø raðytojo ir pirmojo Lietuvos konsulo Azerbaidþane Vinco Krëvës Mickevièiaus atminimas. Ðiemet kaip tik sukanka 125 metai, kai raðytojas gimë. Jis paraðë daugybæ literatûros kûriniø, yra nemaþai nusipelnæs Azerbaidþano kultûrai, visuomenei ir t. t. Mes siûlome aktyviau bendradarbiauti turizmo srityje, pasvarstyti apie tiesioginio susisiekimo tarp Vilniaus ir Baku galimybes. Kiek man þinoma, tam tikrø planø ðiuo klausimu jau esama. Kiek iðeiviø ið Azerbaidþano gyvena Lietuvoje? 8

Gyventojø suraðymo, vykusio 2001 m., duomenimis, Lietuvoje gyveno 788 azerbaidþanieèiø tautybës asmenys. Vieni jø yra Lietuvos pilieèiai, kiti Azerbaidþano, Rusijos ar kitø ðaliø. Yra ir asmenø be pilietybës. Vis dëlto tiksliai pasakyti, kiek dabar azerbaidþanieèiø gyvena Lietuvoje, bûtø sunku vieni iðvaþiuoja, kiti atvyksta. Ko tikisi ið I. Alijevo vizito Lietuvos azerbaidþanieèiø bendruomenë? M e s t u r ë j o m e k o n k r e t ø pasiûlymà Azerbaidþano prezidentui: daugelis norëtume, kad Azerbaidþane bûtø ákurtos vasaros stovyklos vaikams. Uþsienyje gimæ azerbaidþanieèiø vaikai ðiose stovyklose galëtø mokytis mûsø paproèiø, istorijos, tobuliau iðmokti gimtàjà kalbà. Lietuvoje tokios stovyklos jau daug metø veikia uþsienio lietuviø vaikams. Jas organizuoja Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Gal galite pasakyti, su kokiais pasiûlymais á Lietuvà atvyko Azerbaidþano prezidentas? Kaip þinoma, Lietuvà ypaè domina dialogas su Azerbaidþanu energetikos srityje. Að neápareigotas kalbëti apie ekonominius susitarimus, bet dël energetikos ir ekonomikos klausimø, tai be jø svarstymo neapsieina joks tokio lygio vizitas. Kartu su prezidentu buvo atvykæ nemaþai verslininkø, kurie uþmezgë ryðius su Lietuvos verslo atstovais dar per prezidento V. Adamkaus vizità á Baku pernai. Ðá kartà verslininkai pratæsë abipusiðkai naudingà dialogà. Ar Lietuvos azerbaidþanieèiai padeda plëtoti ekonominá dviejø ðaliø dialogà? Noriu pabrëþti, kad mûsø bendruomenë stengiasi palaikyti Lietuvos ir Azerbaidþano ekonominius santykius, skatindama kultûriná bendradarbiavimà. Lietuvos ir Azerbaidþano kultûriniams ryðiams daugiau kaip ðimtas metø. Todël, galima sakyti, ðioje srityje yra sukurta bazë, kuria galime sëkmingai remtis, taip pat ir skatindami ekonominá dialogà. Apie kultûriná abiejø ðaliø dialogà galiu pasakyti, kad vien po V. Adamkaus vizito á Baku pernai buvo ágyvendinti keturi projektai. Pirmiausia buvo surengta Lietuvos dailininkø paroda Azerbaidþano sostinëje. Ðiemet balandá Lietuvos þiûrovai matë Azerbaidþano reþisieriø darbus. Netrukus turi pasirodyti azerbaidþanieèiø kalba garsus lietuviø tautosakos kûrinys Eglë þalèiø karalienë. Be to, Baku planuojama iðleisti Vinco Krëvës Mickevièiaus knyga Rytø pasakos. Ðiuos kûrinius ið lietuviø kalbos á azerbaidþanieèiø kalbà iðvertë jûsø nuolankus tarnas. Taigi, per tokiø konkreèiø projektø ágyvendinimà mes padedame skatinti tarpusavio santykius, o tai savo ruoþtu skatina ir ekonominius santykius. Ðio vizito metu buvo pasiraðytas dviejø vyriausybiø susitarimas dël bendradarbiavimo kultûros srityje. Pasiraðytame susitarime iðreiðkiami siekiai skatinti mainus ir bendradarbiavimà muzikos, teatro, kinematografijos, vaizduojamojo meno, bibliotekininkystës ir muziejininkystës, istorijos ir kultûros paveldo objektø apsaugos, intelektinës nuosavybës, mëgëjø meno, liaudies amatø ir kitose kultûrinës veiklos srityse. Jûsø nuomone, kas dar galëtø Mahiras Gamzajevas gimë Azerbaidþane 1958 metais. Nuo 1979 metø gyvena ir dirba Vilniuje. 1983 metais baigë Azerbaidþano valstybinio universiteto Filologijos fakultetà. 1984 1989 metais studijavo Vilniaus universiteto aspirantûroje. Tyrë Lietuvos ir Azerbaidþano literatûrinius, kultûrinius, istorinius ryðius bei 1918 1920 metø tarpvalstybinius santykius. Vertë lietuviø literatûros kûrinius á azerbaidþanieèiø kalbà. Azerbaidþano raðytojø sàjungos narys. 1988 metais inicijavo Lietuvos azerbaidþanieèiø bendruomenës ákûrimà. Vienas Lietuvos sàjûdþio tarp tautiniø maþumø pradininkø. 2001 ir 2006 metais Pasaulio azerbaidþanieèiø koordinacinës tarybos narys (Baku). Turi Lietuvos ir Azerbaidþano valstybiø apdovanojimø. prisidëti prie Lietuvos ir Azerbaidþano glaudesnio bendradarbiavimo? Ar keliaujant á Azerbaidþanà Lietuvos pilieèiams reikia vizø? Pradësiu nuo antro klausimo. Vizos Lietuvos pilieèiams reikalingos, taèiau jos labai lengvai gaunamos atvykus á ðalá. Tiems, kurie planuoja ðalyje iðbûti ilgiau nei mënesá, reikia vizas pratæsti Azerbaidþano uþsienio reikalø ministerijos Konsuliniame skyriuje. O dël Lietuvos ir Azerbaidþano bendradarbiavimo, sakyèiau, já skatintø konkretûs projektai, pavyzdþiui, studentø mainø programos. Galbût bendri kultûriniai, ekonominiai ir energetiniai projektai, apie kuriuos jau kalbëjau.

Olegas JEROFEJEVAS A K T U A L I J O S Per septyniolika Nepriklausomybës metø ið Lietuvos iðvyko apie pusæ milijono þmoniø. Lietuvius ðiandien sutiksi Airijoje, Ispanijoje, Didþiojoje Britanijoje, Norvegijoje, JAV ir kitose ðalyse. Taèiau kiek tarp jø yra kitatauèiø Lietuvos pilieèiø? Dalis kitatauèiø iðvyko per pirmuosius kelerius metus po Nepriklausomybës paskelbimo. Kiek jø iðvyksta ðiandien? Kur driekiasi iðvykstanèiøjø marðrutai? Ðie ir kiti klausimai analizuojami rusø diasporos Lietuvoje pavyzdþiu. Lietuvos rusai: emigracija tæsiasi? Bendru migracijos srautu Lietuvà palieka ir jos pilieèiai rusai. Taèiau juos nuo kitø emigrantø skiria tai, jog jie neketina ateityje palaikyti ryðiø su savo ðalimi. Gal bût, tai liudija, kad Lietuvos gyventojai rusai, daugiausia miestieèiai, ið esmës yra migrantai, mano sociologai. Kaip þinoma, daugiausia rusø ið Lietuvos iðvaþiavo per pirmuosius penkerius nepriklausomybës metus. Tada iðvyko devyniasdeðimt ðeði tûkstanèiai þmoniø. Tarp jø rusø buvo penkiasdeðimt septyni tûkstanèiai arba 58 proc. Iðvykdavo dël ávairiausiø prieþasèiø, taèiau pagrindinis migracijos vektorius buvo Rusija, o taip pat kitos buvusios SSRS ðalys. Visiðkai kitoks vaizdas pastebimas mûsø dienomis, nors objektyviø duomenø apie tai, kiek, kas ir kur iðvaþiavo, nëra. Vienintelis kriterijus pagal visuotinai priimtus standartus yra migranto pilietybë. Rusai, baltarusiai, lietuviai, totoriai iðvaþiuoja ið Lietuvos kaip ðios ðalies pilieèiai. Specialûs tyrimai, kaip Delfi patvirtino Tarptautinës migracijos organizacijos Lietuvoje atstovë Audra Sipavièienë, nebuvo vykdomi, taèiau rusai migracijos poþiûriu neiðsiskiria ið kitø. Socialiniø tyrimø instituto Etniniø tyrimø centro sociologai taip pat mato tas paèias kaip lietuviø taip ir etniniø maþumø migracijos nuostatas. Taigi rusai vaþiuoja á tà paèià Vokietijà, Ispanijà, JAV ir kitas ðalis, kur labiau palankios sàlygos adaptuotis. Kas vaþiuoja? Gal bût, á ðá klausimà galëtø atsakyti statistika? Etniniø tyrimø centro direktorë profesorë Natalija Kasatkina pateikë ðiuos duomenis: gyventojø dalis iki 20 metø tarp rusø sudaro 18 proc., kai tuo tarpu tarp lietuviø 28 proc., tarp lenkø 24 proc. 2001-øjø metø suraðymo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai rusai nuolat sensta. Pagal vienà apklausø, kurià vykdë Centro darbuotojai (buvo apklausiami pirmokø tëvai), pats maþiausias procentas tarp rusø tëvø, kurie nori, kad jø vaikai liktø Lietuvoje. Geriausi mokyklø rusø mokomàja kalba abiturientai ketina stoti á uþsienio universitetus, ásidarbinti ir kurti ðeimà naujoje ðalyje. Gana daþnai jaunos merginos rusaitës iðvyksta gimdyti á uþsiená, kai lietuvaitës atvirkðèiai gráþta á Lietuvà. Sociologø nuomone, bûdami migrantais ið esmës, þmonës ir savo vaikus skatina keisti gyvenamàjà vietà. Sociologiniø interviu su Visagino gyventojais metu paaiðkëjo, kad tëvai pritaria partneriø paieðkoms internete. Socialinis laimëjimas jiems yra santuokos, pavyzdþiui, Australijoje ir JAV. Ðios grupës migracija tæsiasi, - sako profesorë N. Kasatkina, - karai nuðlavë Lietuvos gyventojus rusus, tokiu bûdu, galima sakyti, kad dabartiniai dideliø miestø gyventojai antros, treèios kartos migrantai (apie sentikius kita kalba). Taèiau ðis terminas nieko negali áþeisti, nes kalbama apie þmones, kurie turi pilietybæ ir kuriø nepriskirsi nelegalams. 10

VILNIUJE Þydø kultûros tyrinëtojos Rozos Bieliauskienës pasakojimas uþbûrë visus, kurie tà dienà atëjo á sostinës senamiestá. Dideli ir maþi, seni ir jauni klausësi jos ádomaus pasakojimo apie prieðkarinæ anuomet jaunos þydaitës Lucy Dawidowicz kelionæ ið Amerikos á Vilniø ir jos þydiðkojo Vilniaus atradimus (prieð keletà metø jos prisiminimø knyga iðleista lietuviø kalba). 1938 m. nuotraukoje dabartinio stendo vietoje stovëjo tikra Vilniaus architektûrinë puoðmena Didþioji sinagoga, kurioje buvo ákurdinta garsioji M. Straðuno knygø kolekcija, o ðalia jos buvusi klasikinio talmudizmo autoriteto Vilniaus Gaono Elijahu sinagoga. Ðiame kvartale tarpukariu buvo judrus, nors ir skurdus, bet neátikëtinai gyvybingas ûkinis ir kultûrinis þydø gyvenimas. Viename ið Rûdninkø gatvës kiemeliø ekskursijos dalyviai iðgirdo apie Vilniaus þydø ðvietëjiðkà kultûrinæ veiklà, èia vykusias þydø choro, simfoninio orkestro repeticijas bei koncertus. Choralinë sinagoga (Pylimo g. 39), Kalmanovièiø namai (Raugyklos g.), Sofijos Gureviè gimnazija (Aguonø g. 10), Þydø teatras (dabar Tolerancijos centras, Naugarduko g. 10/2), 1925m. Vilniuje ákurtas Þydø mokslo institutas (Vivulskio g. 18) ðie ir kiti objektai áamþinti L. Dawidowicz knygoje Ið tos vietos ir K U L T Û R A Kasmet pirmàjá rugsëjo sekmadiená daugelyje ðaliø minima Europos þydø kultûros paveldo diena. Ádomiais renginiais ðiemet ji paminëta ir ávairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Jos metu aplankytos istorinës vietos, buvæ þydø kultûros, ðvietimo objektai, þydø kapinës, prisiminti þmonës... Lietuvoje paminëta Europos þydø kultûros paveldo diena laiko. Atsiminimai 1938 1939 m.. Jie buvo prisiminti Þydø kultûros paveldo dienà. KAUNE Þydø kultûros paveldo renginys ðiame mieste buvo skirtas þydø ðvietimui tarpukario Kaune. Apie já daug ádomios medþiagos surinko aukðèiausios kategorijos gidë Asia Gutermanaitë. P a þ i n t i s s u þ y d ø k u l t û r o s paveldo objektais prasidëjo nuo buvusios berniukø gimnazijos, kurioje mokësi broliai H. ir O. Minkovskiai (Gimnazijos g. 3; dabar Maironio gimnazija) ir kuriø idëjomis buvo susidomëjæs fizikas Nobelio premijos laureatas A. Einðteinas. Broliø H. ir O. Minkovskiø garbei viena ið Kauno Þemojoje Fredoje esanèiø gatviø pavadinta jø vardu. Kitas objektas XIX amþiuje statyta sinagoga (L. Zamenhofo g. 7). Ekskursijos dalyviai suþinojo, kad ðioje vietoje 1850 m. sklypo savininkas J. L. Neviaþskis pastatë namà, kurime buvo ásikûræ þydø bendruomenës maldos namai bei mokykla. Pasakojimas apie þydø Gidë Asia Gutermanaitë mokyklas pratæstas prie buvusio Ðvabës gimnazijos (Karaliaus 11

Mindaugo per. 11; dabar Kauno paslaugø veslo darbuotojø profesinio rengimo centras). Ðiame pastate 1927 1940 m. veikë Kauno þydø gimnazija (hebrajø kalba), kurios dauguma auklëtiniø þuvo per holokaustà. J. Gruodþio gatvëje, vienoje ið seniausiø Kauno senamiestyje, pristatyti rabino Elchanono Spektro vaikø namai ir veikusios ðvietimo ástaigos. Ðalia A. Poðkos g.1 (dabar Kauno sporto medicinos centras pastato stabtelëjæ ekskursijos dalyviai suþinojo, kad ðiame pastate tarpukaryje veikë seseliø kursai Ozë. Gidë A. Gutermanaitë ádomiai papasakojo ir apie buvusià Kauno realinæ gimnazijà (Kæstuèio g. 85): kaip ji buvo ákurta, kieno lëðomis, kas joje mokësi. Ðiuo metu èia veikia Kauno J. Naujalio vaikø muzikos mokykla. Greta esanèiame pastate (Karaliaus Mindaugo pr. 30) veikë þydø pradþios mokykla. Ðiuo objektu baigtas Senamiestyje esanèiø buvusiø þydø ðvietimo ástaigø pristatymas buvo pratæstas Naujamiestyje. Joms priklausë pastatai Maironio g. 11 (dabar UAB Kauno Naujamiesèio darbo rinkos mokymo centras ) ir Maironio g. 28 (dabar Hansa bankas). Pastarajame veikë privati þydø gimnazija, kurioje mokësi vienas þymiausiø dailininkø tarpukario Lietuvoje, savo kûryba garsëjæs Europoje dailininkas Neemijas Arbitblatas. Pristatydama þydø kultûros paveldo objektus, gidë kaunieèiams parodë Laisvës alëjoje 72 esantá pastatà, kuriame veikë savininko Holcmano intelektualia bendravimo aplinka garsëjæs knygynas Pribaru. Pasakojimas buvo prastæstas prie pastato Kæstuèio g./s. Daukanto g. 7, kuriame 1919 1924 m. veikë Þydø reikalø ministerija, vëliau Vaikø namai. Ekskursijos dalyviai, nuvykæ prie pastato Spaustuvininkø g. 11, daug ádomaus suþinojo apie filosofà Emanuelá Levinà ir jo mokslinius darbus. Memorialinë lenta primena buvusio namo, kuriame E. Levinas gimë, vietà. Paþintis su þydø kultûros paveldu Kauno mieste baigësi prie pastato, esanèio Gedimino g. 50/K. Donelaièio g. 20, kuriame nuo 1922 Paminklas Vilniaus Gaonui sostinės Senamiestyje m. veikë Vytauto Didþiojo Universiteto Humanitarinio fakulteto Semitologijos katedra. Èia buvo dëstomos hebrajø ir sirø kalbos, buvo sukaupta didelë þydø biblioteka, kurià iðsaugant daug prisidëjo profesorius V. Birþiðka. KËDAINIUOSE Þydø kultûros paveldo dienà Këdainiø daugiakultûris centras pakvietë miestieèius á renginá Mes buvome draugai...gyvenome kartu. Këdainietës S. Leonavièienë ir M. Snitkienë, menanèios vietos þydø bendruomenës gyvenimà, pasidalino savo prisiminimais. Þydai ir lietuviai tarpukario Këdainiuose ne tik sugyveno, bet ir draugavo: þinojo vieni kitø paproèius ir ðventes, vertino bûdo savybes. S. Leonavièienë pasakojo, kaip lietuviai per ðabà dirbdavo þydø namuose, kaip dosniai uþ menkas paslaugas bûdavo atsidëkojama vaikams; paðnekovë prisiminë ir kel i s v a i k y s t ë j e ásidëmëtus þydø patiekalø receptus. Vieðniø prisiminimuose skaudþiausias laikotarpis 1941-øjø rugpjûtis, kai per dienà buvo brutaliai sunaikinta Këdainiø þydø b e n d r u o m e n ë. Daugelis lietuviø dar bandë padëti á getà suvarytiems k a i m y n a m s i r draugams, neðë maisto, taèiau iðsigelbëti pavyko tik keliems. Toks pat likimas iðtiko ir gausiai Këdainiø kraðto Krakiø, Ðëtos, Josvainiø, Dotnuvos miesteliuose gyvenusius þydus. Pasak Këdainiø kraðto muziejaus direktoriaus R. Þirgulio, per Antràjá pasauliná karà sunaikinus Këdainiø þydø bendruomenæ, buvo negráþtamai sunaikinta ir labai svarbi mûsø, lietuviø, kultûros dalis. Tà dienà buvo pristatyta Këdainiø kraðto muziejaus parengta paroda Këdainiø kraðto þydø paveldas. Daugiakultûrio centro administratorë A. Peèiulytë papasakojo apie þydø paproèius, ðabo 12

ðventimà, supaþindino su religiniø apeigø metu naudojamais daiktais. A. Peèiulytë taip pat surengë ekskursijà po Këdainiø senamiestá, kuriame yra iðlikusiø dar daug þydø kultûros paveldo objektø; Buvusi Vytauto Didþiojo universiteto Semitologijos katedra trys sinagogos, kreivos gatvelës su saldainiø ir obuoliø krautuvëlëmis, vaistinëmis, kino teatru ir macø kepykla... A. Peèiulytë atkreipë susirinkusiø dëmesá á unikalø statiná Þydø gatvëje. Jo priestatas su atidengiamu stogu buvo naudojamas Sukot ðventës metu. Atrodo, kad toks statinys iðlikæs vienintelis Lietuvoje. Dabar Këdainiuose þydø nebegyvenama, bet Daugiakultûris centras, ásikûræs Maþojoje sinagogoje, nuolat sulaukia savo ðaknimis besidominèiø þmoniø ið Kauno, Vilniaus, po pasaulá pasklidusiø litvakø. JONIÐKYJE Joniðkyje Þydø kultûros paveldo diena prasidëjo sinagogø apþiûra. Susirinkæ jose vyresnio amþiaus þmonës pasakojo savo prisiminimus, diskutavo istorijos temomis ir suþinojo d a l y k ø, k u r i ø iki tol neþinojo. Pavyzdþiui, þydai ant paminklø raðo tik velionio mirties metus pagal savo kalendoriø, o jø kapiniø teritorija negali kirsti upës ir kt. Bariûnø ir Þagarës þydø kapinëse pagerbtas ten palaiduotø þmoniø atminimas. Sovietiniais metais suniokotas Þagarës sinagogos interjeras sukëlë minèiø apie tai, kokia yra ðitaip sudarkytø istoriniø pastatø estetinë vertë. Ðiame miestelyje yra iðlikusi þydø pirtis. Tà dienà renginyje dalyvavæ joniðkieèiai galëjo pamatyti ir paèiupinëti autentiðkà Torà. RIETAVE Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejuje buvo atidaryta fotodokumentinë stendinë ekspozicija Rietavo þydø istorijos tema. Á renginá atvyko daug rietaviðkiø. Ekspozicijà pristatë ðio muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas. Kalbëjo Plungës þydø bendruomenës pirmininkas, tautodailininkas Jakovas Bunka. Rietavo savivaldybës meras Antanas Èerneckis papasakojo apie ðiandieninius ryðius su buvusios Rietavo þydø bendruomenës nariais JAV, Pietø Afrikoje ir kitose ðalyse, Rietavo liaudies teatro reþisierius Steponas Eigirdas prisiminë prieðkario Rietave gyvenusiø þydø ir senøjø rietaviðkiø santykius bei kasdienybæ. Ilgametë Þemaitijos kolegijos dëstytoja Zita Butaitë kalbëjo apie savo átëviø ûkininkø Bedaukiø ið Plungës rajono Ðarnelës kaimo ilgalaikæ paramà gelbstint þydus vokieèiø okupacijos metu. Parengta pagal Kultûros paveldo departamento informacijà Fotografijose prieðkario Vilniaus þydø gyvenimo vaizdai Vilniaus rotuðëje rugsëjo spalio mënesiais veikë fotografijø, vaizduojanèiø ðio miesto þydø gyvenimà, paroda. Ið viso buvo eksponuojamos 26 juodai baltos nuotraukos. Ádomi jø istorija. Lietuvos karo aviacijos kapitono, topografo ir fotografijos mëgëjo Meèio Brazaièio (1903 1952) reportaþiniø nuotraukø ciklas nukelia mus á 1940 metø Vilniø. Autoriaus uþfiksuoti miesto vaizdai atveria sunkiai beatpaþástamas senamiesèio gatveliø ir kiemø perspektyvas bei charakteringas anuometinio gyvenimo scenas. Ypatingà dëmesá M. Brazaitis skyrë þydø kvartalo kasdienybei. Autoriaus þvilgsnis skverbiasi á nuoðalius skersgatvius bei atokiø kiemeliø gelmes, ekspresyviai fiksuodamas nuotraukose unikalius senojo Vilniaus dvasios þenklus. Ádomu, kad visos nuotraukos darytos vienà ir tà paèià dienà 1940-øjø metø birþelio 9 d., sekmadiená. 1944 m. vasarà M. Brazaièiui pasitraukus á Vakarus, ðiø fotografijø negatyvus bei spalvotas skaidres Ukmergëje saugojo autoriaus sesuo Sofija, o vëliau - jos sûnaus inþinieriaus Vytauto Narkevièiaus ðeima Kaune. Siekdami plaèiau pristatyti autoriaus fotografiná palikimà, paveldëtojai 2006 m. perdavë jo tvarkymà Kaune ásikûrusiai Atvirosios visuomenës studijø asociacijai. Kitos parodoje eksponuotos nuotraukos buvo pateiktos ið Nepriklausomø Holokausto tyrimø archyvo. 13

V. Krëvë-Mickevièius amþiams sujungë Lietuvà ir Azerbaidþanà Jonas RUMÐA K U L T Û R A Á g a u s i ø V i n c o K r ë v ë s - Mickevièiaus jubiliejiniø renginiø knygà áraðytas dar vienas Kalba Azerbaidþano nepaprastoji ir ágaliotoji ambasadorë Lietuvoje J. E. p. Naira Ðachtachtinskaja ryðkus lapas. Jame atsispindi pedagogo, raðytojo, diplomato, valstybës veikëjo veikla ir kûryba Azerbaidþane. Lapkrièio 30 d. Tautiniø bendrijø namuose ávyko literatûrinis muzikinis vakaras, skirtas literatûros klasiko, buvusio Lietuvos konsulo Azerbaidþane ir 1909 1920 m. Baku realinës mokyklos mokytojo V. Krëvës-Mickevièiaus 125- osioms gimimo metinëms. Vakarà surengë Lietuvos azerbaidþanieèiø bendrija, Baltijos azerø kongresas ir asociacija Lietuva Azerbaidþanas. Nedidelë Tautiniø bendrijø namø salë vos talpino gausø vakaro dalyviø bûrá. Á já atvyko Lietuvos azerbaidþanieèiø draugijos nariai, kitø ðalies tautiniø benruomeniø atstovai, valstybiniø institucijø darbuotojai. Vakare dalyvavo Azerbaidþano nepaprastoji ir ágaliotoji ambasadorë Lietuvoje J. E. p. Naira Ðachtachtinskaja. Ið Rygos á V. Krëvës jubiliejiná vakarà atvyko Baltijos azerø kongreso pirmininkas Ulduzchan Achmedov. Pradedant vakarà buvo atlikti Lietuvos ir Azerbaidþano himnai. Lietuviø ir azerbaidþanieèiø literatûriniø, kultûriniø, pedagoginiø, moksliniø, diplomatiniø bei visuomeniniø politiniø ryðiø istorijoje viena ryðkiausiø ir didingiausiø figûrø yra lietuviø literatûros klasikas Vincas Krëvë-Mickevièius, - pradëdamas vakarà, sakë Lietuvos azerbaidþanieèiø bendrijos pirmininkas, raðytojo kûrybos ir gyvenimo tyrinëtojas Mahiras Gamzajevas. Vinco Krëvës veiklos ir kûrybos aktyviausias ir vaisingiausias gyvenimo laikotarpis Baku mieste taip glaudþiai yra susijæs su Azerbaidþano gyvenimu, kad azerai, jø akademinë visuomenë ir kûrybinë inteligentija Vincà Krëvæ vertina ir gerbia kaip lietuviai Adomà Mickevièiø. Per ilgus mokytojavimo metus V. Krëvë pamilo ðá Kaukazo kraðtà, jo nuoðirdþius, atvirus þmones, giliai domëjosi turtinga Azerbaidþano kultûra, istorija, liaudies kûryba, tradicijomis, paproèiais. Sugráþæs á Lietuvà atostogø, jis mielai dalindavosi su aplinkiniais, giminëmis, draugais áspûdþiais ið tolimojo Azerbaidþano. Apie tai, kà teko ið V. Krëvës iðgirsti apie Azerbaidþanà, prisiminimais pasidalino raðytojo sesers Monikos 73 metų sûnus M. Gamzajevas (kairëje) sveikina V. Krëvës sesers Monikos sûnø Stasá Kazlauskà. Antrame plane S. Kazlausko duktë mokytoja Laima Raugevièienë 14

alytiðkis Stasys Kazlauskas, kurá á vakarà atlydëjo jo duktë mokytoja Laima Raugevièienë. Vakarà vedë Lietuvos azerbaidþanieèiø bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas Baku periodas daug davë V. Krëvei kaip raðytojui, kuris turtingà medþiagà panaudojo savo kûriniams. Tai Rytø pasakos, apysaka Azerstano ðalis ir kt. Iðtraukà ið ðios apysakos vakare skaitë aktorius Tomas Vaisieta. Vilniaus V. Krëvës memorialinio muziejaus direktorius Vladas Turèinavièius apgailestavo, kad ðiandien Lietuvoje V. Krëvës Baku laiku sukurti kûriniai neleidþiami ir plaèiajam skaitytojui maþai þinomi. Tuo tarpu gyvenimas ir darbas Rytø ðalyje turëjo átakos ir tolimesnei raðytojo kûrybai. Kaip paþymëjo Kauno meèetës imamas R. Jakubauskas, V. Krëvë Korano motyvais praturtino lietuviø literatûrà. Vakaro dalyvius sveikino Merkinës V. Krëvës-Mickevièiaus gimnazijos direktorë Regina Sakalauskienë ir Merkinës seniûnas Gintautas Tebëra. Muzikinëje vakaro dalyje dalyvavo Merkinës V. Krëvës- Mickevièiaus gimnazijos liaudies ðokiø kolektyvas bei Varënos A. Ryliðkio vidurinës mokyklos vaikø folkloro ansamblio Serbenta dalyviai, suruoðæ nedidelá, nuotaikingà koncertà. Buvæs Baku konservatorijos absolventas, dabar vilnietis muzikos mokytojas Markas Levaðvilis pianinu atliko kûriniø azerbaidþanieèiø liaudies muzikos motyvais. V. Krëvës meilë ir pagarba Bendras salës vaizdas Azerbaidþanui, jo þmonëms nebuvo vienpusë. Dëstydamas rusø kalbà ir literatûrà Baku realinëje mokykloje, jis buvo gerbiamas ir mylimas mokiniø ir bendradarbiø, visø, su kuriais teko bendrauti ðiam neramiam ir viskuo besidominèiam þmogui. Vakaro dalyviai turëjo progos paþiûrëti Aidos Izmailovos filmà Azerstano ðalis apie Baku, kurio prospektais ir siauromis Rytø miesto gatvelëmis vaikðèiojo lietuviø literatûros klasikas. Filme daugelyje vietø su meile minimas V. Krëvës vardas. Mums naujomis istorinëmis sàlygomis, dvideðimt pirmame amþiuje tenka pratæsti V. Krëvës darbus, stiprinti raðytojo nutiestus tiltus tarp mûsø ðaliø ir tautø. Darykime viskà, kad Azerbaidþane garsiai skambëtø Lietuvos vardas, o Lietuvoje Azerbaidþano vardas, - baigdamas vakarà, sakë M. Gamzajevas. Renginá parëmë Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Kultûros ministerija, Tautiniø bendrijø namai, Vilniaus universiteto leidykla. Viliaus Mikulëno nuotr. 15

Kalbëjosi Jonas RUMŠA K U L T Û R A Að sudainavau viskà, apie kà buvo galima svajoti, - Jubiliejiniame dainininkës koncerte buvo daug sveikinimø, linkëjimø, gëliø, labai daug gëliø. Jelizavetà Kucharskajà pasveikinti atvyko jos ilgameèiai bièiuliai, draugai, buvæ bendradarbiai, oficialûs asmenys, gausûs jos talento gerbëjai, tarp kuriø buvo nemaþai ir jaunimo, kolegos, su kuriais ðiandien dainininkë kartu dirba Nuo dainø pionieriø chore, dainø apie Stalinà iki klasikos, giesmiø vienuolyno chore tokios Jelizavetos Kucharskajos kûrybinio kelio gairës. sako spalio mënesá garbingà jubiliejø atðventusi ir 70-ies metø sukaktá, kai dainuoja scenoje, paminëjusi dainininkë vilnietë Jelizaveta Kucharskaja Pirmoji nuotrauka Vilniuje ávairiose komisijose, visuomeninëse organizacijose, besirûpinanèiose rusø kultûra Lietuvoje, rengianèiose kultûrinius renginius. Neþiûrint garbingo amþiaus, Jelizaveta Kucharskaja yra aktyvi ðiø renginiø organizatorë ir dalyvë. Ir ðiandien ji nesiskiria su daina, kuriai paskyrë visà savo gyvenimà. Jûsø vaikystë prabëgo... Tuloje. Ten gimiau ir uþaugau. Tula yra apie 200 km. nuo Maskvos, nuo seno garsi savo ginklø gamyklomis, auksarankiais ðio amato meistrais. Taèiau ne vien ginklai atneðë ðlovæ Tulai. Rusiðki virduliai, be kuriø kaþkada nebuvo galima ásivaizduoti arbatos gërimo, irgi iðgarsino Tulà visame pasaulyje. Kokia buvo Jûsø ðeima? Mano tëvas buvo baigæs gimnazijà. Tai prilygtø ðiandieniniam universitetui. Daug skaitë, viskuo domëjosi. Labai apsiðvietæs þmogus buvo. Dirbo administraciná darbà, vadovavo darbo birþai. Mamai neteko daug mokytis. Ji baigë dvi sekmadieninës parapijinës mokyklos klases. Taèiau tuo laiku tai buvo daug. Mama valdiðkame darbe niekada nedirbo, ji triûsë namuose, savo gyvenimà paðventë ðeimai, man ir mano jaunesnei seseriai Ninai, kuri mirë prieð penkerius metus. Sesuo turëjo gerà balsà. Jis buvo labiau tinkamas estradinëms dainoms atlikti. Paprastai vaikai savo gebëjimus vienam ar kitam dalykui paveldi ið tëvø. Ið ko Jûs paveldëjote talentà dainuoti? Mano mama turëjo labai puikø balsà, graþiai dainavo. Matyt, að ið jos paveldëjau meilæ dainai. Mûsø ðeimoje visi turëjo gerà klausà. Mama giedojo cerkvës chore. Vëliau atëjo kiti laikai. Að prisimenu, kaip buvo uþdarinëjamos cerkvës. O kada Jûs pati pradëjote dainuoti scenoje? Netrukus po to, kai pradëjau eiti á mokyklà. Antroje klasëje mes jau turëjome muzikos pamokø. Tokiame amþiuje að jau gavau pirmàjá supratimà apie muzikà. Buvo labai gera muzikos mokytoja, labai mylëjo savo darbà, vaikus. Ji mane greit pastebëjo, iðskyrë ið kitø vaikø. Að pradëjau dainuoti miesto pionieriø rûmø vaikø chore. Jame dainavo vienas ðimtas vaikø, berniukø ir mergaièiø. Repeticijos vykdavo tris kartus per savaitæ. Taèiau laiko likdavo ir kitiems dalykams. Að, 16

pavyzdþiui, dar uþsiiminëjau jojimo sportu. Be to, visi mokiniai privalëjo laikyti normatyvus ið daugelio sporto ðakø. Tie normatyvai vadinosi: Bûk pasiruoðæs darbui ir gynybai (BPDG), J. Kucharskaja dainuoja Lietuvos valstybinëje konservatorijoje (dabar Muzikos akademija). Pasiruoðæs darbui ir gynybai (PDG). Vyresnioji lietuviø karta, kuri mokësi mokykloje prieð 40 50 metø, be abejo, prisimena tai. Aiðku, mokslas buvo pirmiausia. Kokias dainas dainavo jûsø choras? Repertuare bûdavo liaudies dainø, klasikiniø rusø kompozitoriø kûriniø. Taigi, bûdama dar maþas vaikas, að susipaþinau su klasikine muzika. Tai man turëjo didelës átakos tolimesniame gyvenime, padëjo susiformuoti muzikinei kultûrai. Kaip pergyvenote karo metus? Baigiau ðeðias klases, kai prasidëjo karas. Vokieèiams Tulos uþimti nepavyko, taèiau miestà jie bombardavo baisiai. Viskas degë. Dangø gaubë tirðti dûmø debesys. Mûsø mokykloje jau pirmomis karo dienomis buvo árengta karo ligoninë. Taèiau mokslas nebuvo nutrauktas. Rudená mokiniai buvo paskirstyti á kitas mokyklas. Að mokslà tæsiau vakarinëje mokykloje ir dirbau sanitare draugovininke savo buvusioje mokykloje. Kà turëjo daryti sanitarës draugovininkës? Lengviau bûtø pasakyti, ko jos nedarë. Yra tekæ dalyvauti net operuojant suþeistuosius. Apskritai dirbome viskà. Skutome bulves, plovëme grindis, skalbëme bintus, aiðku, rankomis. Ið fronto n e p e r t r a u k i a - mu srautu buvo veþami suþeistieji, bintø trûko. Todël juos naudodavome nevienà kartà. Iðskalbus reikëdavo vël rankomis susukti á ritinëlius. Tarp suþeistøjø bûdavo daug sunkiø ligoniø, nevaikðèiojanèiø, be rankø, be kojø. Juos taip pat aptarnaudavome mes, sanitarës draugovininkës, paauglës mergaitës. Mums tada buvo po 14 16 metø. Su dainomis teko atsisveikinti? Jokiu bûdu. Dainuodavome suþeistiesiems. Karo ligoninëse vykdavo koncertai. Daina karo metais këlë kovinæ dvasià, nuotaikà, padëjo lengviau perneðti iðsiskyrimà su artimaisiais, netekties skausmà. Kiekviena nauja daina labai greit pasklisdavo, jà dainuodavo ir fronte, ir uþnugaryje. Katiuða, Lauk manæs, Þeminë, Lakðtingalos, Pafrontës miðke... Dainuodavome ir klasikinius kûrinius. Apie Stalinà dainuodavote? O kaipgi. Kitaip negalëjo bûti. Apie Stalinà pakankamai dainø buvo. Ðtai keletas eiluèiø ið vienos tokios apie vadà: Stalin naða slava bojevaja/ Stalin naðei junosti poliot/ S pesniami borias i pobeþdaja/ Nað narod za Stalina idiot.* *Stalinas mûsø kovinë ðlovë/ Stalinas mûsø jaunystës skrydis/ Su dainomis kovodama ir nugalëdama/ Mûsø liaudis uþ Stalinà stoja. Kokie keliai Jus atvedë á Lietuvà? 1943 metais nuëjau dirbti á bankà. Iðlaikytinio maisto kortelë man buvo pakeista á dirbanèiojo. Tai buvo labai svarbu, nes pagal dirbanèiojo kortelæ þmogus gaudavo daugiau maisto produktø. 1945 metø vasarà gavau paskyrimà vykti dirbti Lietuvos SSR valstybiniame banke. Man buvo tik septyniolika metø. Maþa, liesutë. Tada tokiø þodþiø kaip nenoriu, neva-þiuosiu, atsistatydinu ir panaðiø niekas neþinojo. Pasakyta ðventa. Tiesa, að galëjau pasirinkti Vilniø arba Berlynà. Viena moteris man patarë vykti á Vilniø. Gerai pamenu tà liepos 27-àjà dienà, kai iðlipau Vilniaus geleþinkelio stotyje ir pësèiomis patraukiau á miesto centrà. Tada dar neþinojau, kad èia man bus lemta praleisti visà gyvenimà. Miestas skendëjo griuvësiuose, autobusø nebuvo, vaþinëjo arkliø tempiamas transportas. Kada vël pradëjote dainuoti? Tais paèiais metais nuëjau á saviveiklà. Po dviejø metø ástojau á Vilniaus muzikos mokyklà. Tuo metu jai vadovavo Konradas Kaveckas, jo þmona dëstë vokalà, kurio skyriuje að ir mokiausi. 1949 metais, mirus kompozitoriui Juozui Tallat- Kelpðai, muzikos mokyklai buvo suteiktas kompozitoriaus vardas, o jos direkto- 17

riumi paskirtas Antanas Karosas. Að dirbau ir kartu mokiausi stacionare. Gerø þmoniø padedama spëdavau. Nelengva buvo. Muzikos mokyklos moksleiviai alkani bûdavo, uþsiëmimø metu ið bado apalpdavo ir krisdavo ant grindø netekæ jëgø. Taèiau noras mokytis, prisiliesti prie didþiojo J. Kucharskaja jubiliejiniame koncerte meno buvo didelis. Be to, að dar dainuodavau miesto kinoteatruose. Ðios tradicijos jau seniai nebeliko. Taèiau vyresnioji vilnieèiø karta jà, be abejo, prisimena. Keturiuose kinoteatruose, beje, në vieno jø jau seniai nebëra, ( Pergalës, Maskvos, Spalio ir Pionieriaus ) maþdaug pusvalandá prieð kinoseansà dainuodavo atlikëjas pritariant orkestrui. Þiûrovai mëgo ðiuos koncertus. Reikalavimai jiems, neþiûrint trumpumo ir atlikimo vietos, buvo gana dideli. Pavyzdþiui, kiekvienà savaitæ reikëdavo atnaujinti repertuarà trimis kûriniais. Nuotraukos ið asmeninio archyvo Mes, muzikos mokyklos moksleiviai, gaudavome nemokamus abonementus á koncertus, teatro spektaklius. Mûsø vietos bûdavo, aiðku, balkone kaip visø studentø visais laikais. Ir vëlesniais metais stengdavausi nepraleisti në vieno uþsienio áþymybës, atvykusio á Vilniø, koncerto. Daug gastroliavusiø artistø prisimenu ir ðiandien, praëjus daugeliui metø. Pavyzdþiui, 1960 metais klausiausi legendinës Imos Sumak koncerto. Vilniui sekësi. Daugelis þymiø atlikëjø, kurie atvykdavo koncertuoti á Sovietø Sàjungà, neaplenkdavo ir Vilniaus. Atrodo, buvo likæs vienas þingsnis iki profesionalios scenos. Atsitiko taip, kad muzikos mokyklos nebaigiau. Bûdama paskutiniame kurse, pusei metø iðëjau atostogø, iðtekëjau. Po pirmagimio gimë dvyniai. Á mokyklà nebegráþau. Mano mokytoja gailëjosi dël to. Vëliau baigiau prekybos technikumà, daugelá metø dirbau puikiame Lietuvos þemës ûkio technikos tiekimo kolektyve. Ið ðio darbo iðëjau á pensijà. Su buvusiais bendradarbiais palaikau ryðius. Jie atëjo mane pasveikinti jubiliejaus proga. O scena, dainos? Niekada nenustojau dainuoti. Dainuodavau respublikos pramonës ámonëse, kolûkiuose, mokyklose, kariniuose daliniuose. Su vienos gamyklos orkestru per daugiau kaip dvideðimt metø aplankëme daugelá buvusios Sovietø Sàjungos vietø. Nuo jos vakariniø pakraðèiø iki pat Tolimøjø Rytø. Labiausiai nutolæs á rytus miestas, kuriame teko dainuoti, - Komsomolskas prie Amûro. Visur mus ðiltai sutikdavo. Manau niekas nepalaikys manæs nekuklia, jei pasakysiu, kad að truputá prisidëjau prie mûsø Lietuvos vardo garsinimo. Daugiau kaip dvideðimt metø giedojau Ðventosios Dvasios vienuolyno chore. Að dainai atidaviau viskà. Taèiau ir daina man labai daug davë. Ji mane suvedë su daugeliu ádomiø þmoniø. Man teko laimë bendrauti su Elena Èiudakova, Halina Znaidzilauskaite, kitais áþymiais dainininkais. Koks Jûsø repertuaras? Manau, kad já gerai atspindi ir mano jubiliejinio koncerto programa. Tai rusø, kitø tautø liaudies dainos, rusø, lietuviø, Vakarø kompozitoriø kûrinai, arijos ið operø, rusø romansai. Kokiø savybiø reikia turëti, kad bûtø galima pasiekti didesniø aukðtumø mene? Talentas, graþus balsas yra, kaip sakoma, Dievo dovana. Taèiau be atkaklaus ir nuolatinio darbo daug nepasieksi. Að daug dirbdavau, daug repetuodavau. Man tai buvo ne tik pareiga, atsakomybë prieð þiûrovà, bet ir didelis malonumas. Að sudainavau viskà, apie kà buvo galima svajoti. Að laiminga. 18

Arinuðka - tarptautinio festivalio laureatë Vilniaus folkloro ansamblis Arinuðka tapo Maskvoje vykusio I Tarptautinio uþsienio rusø tëvynainiø festivalio Rusø daina, skirto Tarptautinës rusø tëvynainiø tarybos (TRTT) ásikûrimo 5-osioms metinëms paþymëti, laureatu. Dalyvauti iðkilmingo festivalio atidarymo koncerte kartu su Rusijos estrados þvaigþdëmis, o taip pat garsiuoju ðokiø ansambliu Beriozka buvo pakviesti sveèiai tiktai ið trijø ðaliø Lietuvos, JAV ir Kazachstano. Vilnieèiø pasirodymas buvo palydëtas audringais plojimais. Festivalio dienomis veikë paroda Uþsienio rusø ir Rusijos dailininkai Maskvos vaikams. Joje buvo eksponuojama per 50 vaizduojamojo meno meistrø darbø. Be jø, buvo galima taip pat susipaþinti su rusø vaikø ið 16 ðaliø pieðiniais. Tarp jø buvo vaikø ið Lietuvos darbeliø. LRTT siekia konsoliduoti uþsienio rusø bendruomenes, telkti rusø pasaulá - þmones, kalbanèius rusø kalba, susijusius su Rusija istoriniais, etniniais ir dvasiniais saitais, turinèiais poreiká palaikyti ryðius su etnine tëvyne. Ðiandien TRTT vienija 110 tëvynainiø organizacijø ið daugiau kaip 50 ðaliø. Á TRTT áeina ir trys visuomeninës rusø organizacijos ið Lietuvos Slavø gailestingumo fondas, Tradicinës slavø muzikos mokykla ir Lietuvos slavø jaunimo organizacija. Jubiliejiniame TRTT posëdyje 15-kai Tarybos nariø ið ávairiø ðaliø buvo áteikti visuomeniniai apdovanojimai Michailo Lomonosovo ordinas ir Jekaterinos Didþiosios ordinas. TRTT valdybos narë, Lietuvoje veikianèio Slavø gailestingumo fondo pirmininkë Olga Gorðkova apdovanota Jekaterinos K U L T Û R A Didþiosios ordinu. I Tarptautinis uþsienio rusø Ansamblio Arinuðka dalyviai prie vieðbuèio Kosmos Maskvoje. tëvynainiø festivalis Rusø daina vyko Maskvoje spalio 17 22 dienomis. Rusø dainos ðventëje dalyvavo kolektyvai ir atlikëjai ið 46 pasaulio ðaliø, tarp jø ið Australijos, Kubos, Peru, Maroko, JAV, Kanados, PAR. Labai plati festivalio dalyviø geografija, labai ávairûs þanrai, kuriems atstovavo 450 dalyviø, taèiau juos visus suvienijo rusø þodis ir rusø daina. Vilniuje bus paminklas Tarasui Ðevèenkai Vilniuje bus pastatytas paminklas ukrainieèiø poetui ir dailininkui Tarasui Ðevèenkai. Jam numatyta vieta yra Senamiestyje, Maironio gatvëje, prie pësèiøjø tako. Dël paminklo pastatymo kreipësi Ukrainos ambasada Lietuvoje. Nekartà ðá klausimà këlë Lietuvos ukrainieèiø bendrija. Ðiuo metu Vilniuje yra gatvë, pavadinta T. Ðevèenkos vardu. Prie Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto pastato sienos pritvirtinta memorialinë lenta, skelbianti apie T. Ðevèenkos gyvenimà ir mokslà ðiame mieste. Tarasas Ðevèenka (1814-1861) - ukrainieèiø poetas, dailininkas. 1829-31 m. gyveno Vilniuje, mokësi tapybos pas J. Rustemà. Savo poezijoje apdainavo sunkià liaudies dalià, smerkë carizmà, reakcijà, obskurantizmà, parodë dramatiðkà ukrainietës moters likimà, pabrëþë iðsivaduojamosios kovos bûtinybæ. Kai kuriuose T. Ðevèenkos kûriniuose yra Vilniaus motyvø. 19

KONFERENCIJOS, SEMINARAI Galina MIÐKINIENË, Vilniaus universiteto docentë, daktarë Tatjana AKSIONOVA Aktualiausia Lietuvos totoriø ir karaimø bendruomeniø problema iðsaugoti savo kultûriná bei istoriná paveldà, supaþindinti su juo plaèiàjà visuomenæ. Susidomëjimas ðiuo paveldu sparèiai auga. Tyrinëjamas totoriø rankraðtinis palikimas, abiejø bendruomeniø asimiliacijos ir integracijos temos. Katalogizuojami naujai atrastieji Lietuvos totoriø rankraðèiai arabø raðmenimis. Atlaikæ amþiø iðbandymus Tarptautinë mokslinë konferencija, skirta totoriø ir karaimø ásikûrimo Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje 610-osioms metinëms Rugsëjo 13 15 d. Vilniaus universitete ávyko tarptautinë mokslinë konferencija, skirta totoriø ir karaimø ásikûrimo Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje (LDK) 610-osioms metinëms. Konferencijà rengë Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultûriniø bendrijø studijø centras, Lietuvos totoriø bendruo-meniø sàjunga ir Lietuvos karaimø bendruomenë. Konferencijà parëmë Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcija prie LR Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos kultûros ir sporto rëmimo fondas, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas prie LR Vyriausybës, Vilniaus miesto savivaldybës administracijos Konferencijoje pirmininkavo Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirmininkas Adas Jakubauskas (kairëje) ir Lietuvos karaimø bendruomenës atstovë Halina Kobeckaitë. Kultûros, ðvietimo ir sporto departamentas ir Turkijos Respublikos ambasada Lietuvoje. Konferencijoje dalyvavo Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos (Orenburgo srities ir Tatarstano Respublikos), Suomijos, Ukrainos mokslininkai. Darbas vyko dviejose sekcijose: totoriø ir karaimø. Ið viso buvo iðklausyti 34 praneðimai. Konferencija turëjo ir praktinæ dalá: liepos mënesá Trakuose buvo organizuota karaimø kalbos mokykla. Rugsëjo 15 d. ávyko ekskursija marðrutu Vilnius-Tra- kai-kaunas-raiþiai-subartonys- Vilnius, ekskursija, kurios metu konferencijos dalyviai aplankë Trakuose karaimø etnokultûriná buities muziejø, Alytaus apskrities totoriø bendruomenës namus ir meèetæ Raiþiø kaime bei Varënos rajone, Subartoniø kaime neseniai ákurtà totoriø etnokultûriná buities muziejø. Ðios ekskursijos metu jie galëjo susipaþinti ne tik su totoriø ir karaimø kultûriniu palikimu, bet ir pabendrauti su abiejø bendruomeniø nariais. Taip pat konferencijos dalyviai, vykæ á ðià ekskursijà, turëjo galimybæ paragauti totoriø ir karaimø tradiciniø tautiniø patiekalø: totoriðkø koldûnø, ðimtalapio Raiþiuose bei karaimiðkø kibinø ir vestuvinio pyrago Trakuose, patiekalø, kuriuos pagamino ðiø bendruomeniø atstovai. Akivaizdu, kad LDK totoriø palikuonims, gyvenantiems trijose valstybëse (Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje), o LDK karaimø palikuonims Lenkijoje ir Kryme, svarbu reguliariai rengti tarptautines konferencijas, kuriose bûtø pristatomi ávairiø srièiø specialistø atlikti nau- 20

jausiø moksliniø tyrimø rezultatai. Konferencijoje buvo aptarta aktualiausia abiem bendruomenëms problema kultûrinio ir istorinio paveldo iðsaugojimas ir pristatymas plaèiajai visuomenei. Susidomëjimas ðia tema sparèiai auga. Apie totorius ir karaimus raðo ne tik artimiausiø kaimyniniø Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, bet taip pat ir Anglijos, JAV, Suomijos, Ðvedijos, Ðveicarijos ðaliø tyrinëtojai. Paskutiniu metu á ðias mokslininkø gretas ásiliejo istorikai, etnografai ir filologai ið Turkijos. Konferencijoje apþvelgta ir specialistams bei visuomenei pristatyta, kokie tyrimai yra atlikti per paskutiná deðimtmetá Lietuvoje ir kitose minëtose valstybëse, kurios tyrinëjimø sritys sulaukë daugiausia dëmesio, o kurios dar turi plaèià dirvà naujiems tyrinëjimams. Konferencijoje pastebëta, ir tuo galima pasidþiaugti, jog atsirado jaunø mokslininkø, tyrinëjanèiø sudëtingiausias rankraðtinio totoriø palikimo problemas, gvildenanèiø abiejø bendruomeniø, tiek totoriø, tiek karaimø, asimiliacijos ir integracijos temas. Tyrinëjami ne tik senieji rankraðèiai, bet taipogi katalogizuojami naujai atrastieji Lietuvos totoriø rankraðèiai, Konferencijos dalyviai Lietuvos totoriø etnokûlturiniame buities muziejuje Subartonių kaime (Varënos raj.). Pirmoji ið kairës sëdi muziejaus vadovë Liusia Gaidukevièienë Konferencijos salëje suraðyti arabø raðmenimis. Þengta palyginamøjø studijø keliu kaip diachroniniø, taip ir sinchroniniø tyrinëjimø aspektu. Profesorës T. Bairaðauskaitës Totoriø ir karaimø bendruomenës XIX a.: demografiniu aspektu ir L. Graczyko Virtuali Orda. Virtualus Dþamiatas. Karaimø ir totoriø bendruomenës internetinëje erdvëje praneðimuose buvo bandoma patyrinëti totoriø ir karaimø bendruomenes kartu. S. Ebubekirovo ir dr. A. Jakubausko tyrinëjimai atvërë þymiø totoriø veikëjø kaip antai Mustafos Davidovièiaus ir Olgierdo Krièinskio neþinomus gyvenimo puslapius. Neliko nepanagrinëta në viena totoriø bei karaimø istorinio, kultûrinio ir visuomeninio gyvenimo pusë. Pradedant nuo seniai þinomo Keturiasdeðimt totoriø kaimo pavadinimo, kuris ið tikrøjø istoriðkai galëjo vadintis ir kitaip (prof. H. Jankovskio praneðimas), ir iki karaimø vaikø kûrybos (N. Zajanèkovskajos praneðimas). Itin sëkmingai praëjusi konferencija, apie kà byloja ðilti dalyviø atsiliepimai, nuteikia jos organizatorius optimistiðkai, leidþia galvoti apie tolimesnius darbus ðioje srityje. Pirmiausia, organizatoriai tikisi rasti galimybæ iðleisti konferencijos medþiagà. Joje skaitytø praneðimø pagrindu paruoðti moksliniai straipsniai áneðtø svarø indëlá á turtingø rytietiðkos kultûros klodø kryptingà tyrinëjimà. Juk ne kiekviena ðio Europos regiono ðalis gali pasigirti tokiu palikimu, tokia kultûrine ávairove, kuri yra Lietu- 21

voje. Tad reikëtø visa tai saugoti, puoselëti ir neleisti nugrimzti á praeitá. Tik kryptingai tyrinëjant, vieðinant, publikuojant tyrimø medþiagà, galima iðsaugoti ðá Lietuvos paveldà. Ðilti konferencijos dalyviø atsiliepimai liudija, jog ðis renginys buvo organizuotas iðties sëkmingai. Elektroniniu paðtu atsiøsti atsiliepimai ar tiesiog iðsakyti padëkos þodþiai verèia tuo patikëti. Ðtai keletas jø: Baltarusijos valstybinio universiteto docentas, kandidatas á filologijos mokslø daktaro laipsná Michail Tarelko paskutinæ konferencijos dienà, po ekskursijos pasakë, jog ði konferencija buvo labai aukðto lygio, kad nebuvo jokiø nesusipratimø ar techniniø problemø, o tai jam labai patiko. Helsinkio universiteto profesorius Tapani Harviainen savo elektroniniame laiðke, kurá atsiuntë organizatoriams po konferencijos, paraðë, jog jam liko malonûs prisiminimai apie konferencijà. Poznanës Adomo Mickevièiaus universiteto doktorantë Mariola Abkowicz taip pat elektroniniame laiðke padëkojo uþ labai malonø laikà, praleistà Vilniuje. Labai ðiltai apie konferencijà atsiliepë Torûnës Mikalojaus Koperniko universiteto profesorius Czesùaw Ùapicz. Europai Lietuvos patirtis Luèija BARTKIENË Spalio 25 26 d. Sibiu mieste (Rumunija) vyko Europos kultûros sostiniø universitetø tinklo UNECC kasmetinë konferencija Miestui ir miestieèiams. Joje dalyvavo daugelio Europos ðaliø, JAV atstovai. Lietuvai atstovavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorius profesorius Alfonsas Daniûnas, Mykolo Romerio universiteto dëstytojas dr. Vladimiras Graþulis ir Lietuvos rumunø kultûros bendrijos Daèija pirmininkë Luèija Bartkienë. Konferencijos dalyviø praneðimuose ir diskusijose daug dëmesio buvo skirta, kaip iðsaugoti per amþius kurtà kultûriná identitetà, stiprinti centrinës, regioninës bei vietinës valdþios bendradarbiavimà, gerinti kultûros ir multikultûros studijas aukðtosiose mokyklose. Didelio susidomëjimo sulaukë Lietuvos atstovø praneðimas Tautiniø bendrijø kultûriniø tradicijø iðsaugojimas naujojoje Lietuvos istorijoje. Pasiremdami Lietuvos rumunø kultûros bendrijos Daèija pavyzdþiu, praneðëjai parodë, kad ir negausi tautinë grupë turi visas galimybes puoselëti savo kultûrà, kalbà, iðsaugoti tradicijas ir paproèius. Sibiu karo akademijos profesorius P. Mircea Cosma praðë leidimo panaudoti ðio praneðimo duomenis savo dëstomame kurse Multikultûrinis auklëjimas. Sibiu miestas, kuriame vyko konferencija, yra maþdaug tokio dydþio Konferencijoje Lietuvai atstovavo (ið kairës) V. Graþulis, L. Bartkienë ir A. Daniûnas. kaip mûsø Klaipëda. Jame gyvena apie 200 tûkstanèiø gyventojø. Pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose miesto vardas paminëtas XII amþiuje. Rumunai sudaro 95 proc. gyventojø, likusi dalis vengrai, vokieèiai, kai kuriø kitø tautybiø gyventojai. Sibiu nuo seno buvo Europos ir Rytø civilizacijø susikirtimo vieta. Per já ëjo keliai á Bizantijà, Balkanus ir Centrinæ Azijà. Ðiais metais Sibiu kartu su Liuksemburgu buvo tituluotas Europos kultûros sostine 2007. Miesto meras Klausas Johanes pasakojo, kad ðia proga miesto renovacijai buvo skirta 100 milijonø eurø. Per dvejus su puse metø Sibiu pasikeitë visapusiðkai. Labai pagyvëjo kultûrinis gyvenimas. Buvo ágyvendinta apie vienà tûkstantá ávairiø kultûriniø projektø. 2009 metais Europos kultûros sostiniø universitetø konferencijà planuojama surengti Vilniuje. 22

T R A D I C I J O S I R P A P R O È I A I Lietuvos totoriai tvarko senàsias savo tautieèiø kapines Auðra ÞVINAKEVIÈIÛTË Spalio 12-oji buvo reikðminga diena Alytaus rajone gyvenantiems Lietuvos totoriams. Dvejose Raiþiø apylinkëse esanèiose senosiose totoriø kapinëse malda palaiminti jas paþenklinæ paminkliniai akmenys. Dabar jie þymës jau ðeðerias ðiame kraðte esanèias senàsias totoriø kapines. Pasak ðios prasmingos iniciatyvos kaltininkø, alytiðkiø broliø Motiejaus ir Simo Jakubauskø, netrukus tai bus padaryta ir kitose. Ið viso Raiþiø apylinkëse yra 13 totoriø kapiniø, ið kuriø dvejos veikianèios. Ðviesiems, aktyviems Raiþiø totoriams seniai rûpëjo deramai pagerbti savo tautieèiø amþinojo poilsio vietas. Juolab kad kai kurie senkapiai jau seniai uþþëlë þole... Gal bûtø pamaþu iðnykæ ir ið þmoniø atminties. Prieð dvejus metus Motiejus Jakubauskas, Rozalija Radlinskaitë ir Alytaus apskrities totoriø bendruomenës pirmininkas Ipolitas Makulavièius ëmësi konkreèios veiklos siekdami paþymëti senkapius. Tikëdamiesi gauti paramà ið Europos Sàjungos struktûriniø fondø, jie parengë projekto paraiðkà. Deja, entuziastus pasiekë informacija, kad tokiems reikalams lëðø ið struktûriniø fondø neskiriama. Tuomet broliai Motiejus ir Simas nutarë asmeniniu indëliu duoti pradþià tam, kad pagal esamas topografines nuotraukas bûtø pastatyti riboþenkliai, þenklinantys senøjø kapiniø teritorijà. Broliai Jakubauskai tiki, kad paminkliniø akmenø pastatymas senosiose kapinëse duos judesá á prieká. Iðkilmës rytà prasidëjo pamaldo- mis Raiþiø meèetëje. Po jø Alytaus apskrities totoriø bendruomenës nariai, iðkilmingos ceremonijos sveèiai patraukë á Beliavðèyznos senàsias kapines, kuriose yra dar lankomø kapø. Totoriø bendruomenei svarbaus akto liudininkais tapo á Raiþius atvykæ Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie LR Vyriausybës Integracijos programø poskyrio vyresnioji specialistë Nadeþda Petrauskienë, Alytaus apskrities virðininkas Eugenijus Palavinskas, jo pavaduotoja Ona Balevièiûtë, Kultûros paveldo departamento prie Kultûros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio specialistai, Etninës kultûros globos tarybos prie LR Seimo sekretoriato darbuotojas Arvydas Ðvirmickas, Raiþiø totoriai, Butrimoniø ir Punios seniûnai Algirdas Jusas ir Gintautas Laukaitis. Neatvyko tik tikrai laukti Alytaus rajono savivaldybës vadovai... Dr. A.Jakubauskas priminë Lietuvos totorius mûsø þemëje gyvenant jau per 600 metø, o Raiþiø apylinkëse tikriausiai ne maþiau kaip 500 metø. Iðsamiau pasidomëjus paaiðkëjo, kad Motiejus ir Simas Jakubauskai, paminklø pastatymo senosiose totoriø kapinëse Raiþiuose (Alytaus rajonas) iniciatoriai. Lietuvoje yra daug totoriø senøjø kapiniø, apie kurias jau nebëra jokiø þiniø arba ðios labai menkos tik vienas kitas senolis dar parodytø, kur anksèiau plytëjo kapinës. Dëkodamas uþ graþià iniciatyvà M. ir S.Jakubauskams, A.Jakubauskas sakë: Tai ið tiesø dvasinis aktas, atspindintis pasiaukojimà savo tautai. Ðis darbas labai reikalingas ir reikðmingas. Aèiû jums, gerbiamieji, uþ jûsø didelæ ðirdá. Galbût valstybë ar privatûs asmenys pratæs ðià gerà iniciatyvà ir kitose Lietuvos vietovëse. Norëèiau papraðyti savivaldos institucijø atstovø atkreipti dëmesá, kad ðalia, Alytaus rajone, gyvena ir totoriø bendruomenë to- 23

kie pat Lietuvos pilieèiai, mokesèiø mokëtojai, kaip ir visi kiti. Galbût Alytaus rajono savivaldybë galëtø pagalvoti, kaip pasirûpinti totoriø kapinëmis. Reikëtø paskirti kapiniø priþiûrëtojus, kaip ir priklauso. Kultûros paveldo departamento Alytaus teritorinio padalinio vedëjas Vytautas Kolesnikovas sakë, jog jam rûpi, kad su derama pagarba bûtø þiûrima á ávairiø tautø atstovø kapines. Taèiau, paveldosaugininko nuomone, totoriø bendruomenë, daug ðimtmeèiø gyvenanti petys á petá su lietuviø tauta, yra viena ið labiausiai nusipelniusiø pagarbos, geranoriðkesnio poþiûrio á jos rûpesèius, lûkesèius, norus. Pasak V.Kolesnikovo, visos Alytaus rajone esanèios senosios totoriø kapinës saugomos kaip kultûros paveldo objektai ir ðitiems reikalams turëtø bûti skiriama gerokai daugiau pinigø. Pavyzdþiui, kultûros paveldui per metus skiriama apie 18 milijonø, o vadinamajai pasaulinei þemdirbiø ðventei Kaune skirta apie 22 milijonai kelioms dienoms. Priimkite mûsø atvykimà kaip Lietuvos vykdomosios valdþios vienos ið institucijø pagarbos þenklà jûsø tautos daliai, kuri savo gyvenimà susiejo su mûsø valstybës bendra istorija, kaip pagarbà uþ jûsø bendruomenës aiðkià pozicijà per visà Lietuvos valstybingumo raidà, kaip pagarbà jûsø tradicijoms, sakë apskrities virðininkas E.Palavinskas. Iðkilmingoje ceremonijoje dalyvavæs Kauno meèetës imamas Romas Jakubauskas ir vienose, ir kitose kapinëse pakvietë tautieèius pastatytus paminklinius akmenis palaiminti bendra malda, perskaitë iðtraukà ið Korano. I.Makulavièius, priminæs, kad senøjø kapiniø teritorijos ðienavimo, prieþiûros problemos sovietmeèiu kaip ir nebûta, dar kartà kreipësi á vietos valdþios atstovus, kviesdamas nebûti abejingus totoriø tautos atminimo vietoms, prisidëti prie bendro tikslo, rasti galimybiø deramai tvarkyti senkapiø teritorijà, nutiesti kelius prie dar veikianèiø kapiniø. Ponas Ipolitas turëjo priekaiðtø ir paveldosaugininkams kad iki ðiol tinkamai nepaþenklintos senøjø kapiniø teritorijos. Ðie tvirtino, jog ði problema jau pradëta spræsti. Pagerbti Lietuvoje þuvæ vokieèiø kariai Lapkrièio 18 d. buvo pagerbti per Pirmàjá ir Antràjá pasaulinius karus Lietuvoje þuvæ vokieèiø kariai. Vilniuje, kariø kapinëse Vingio parke ir Antakalnio kapinëse, buvo surengtos Vokietijos tautinës Gedulo dienos minëjimo ceremonijos. Jose dalyvavo Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Vokieèiø kariø kapinëse Vingio parke kalbëjo Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Volteris Heinsbergas Volteris Heinsbergas, Kraðto apsaugos ministerijos valstybës sekretorë Jûratë Raguckienë, Lietuvos vokieèiø bendruomenës, Lietuvos Vokietijos kultûros draugijos atstovai, Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos kariai. Kariø kapinëse Vingio parke buvo padëti vainikai prie paminklo Antrajame pasauliniame kare þuvusiems kariams. Vëliau Antakalnio kapinëse pagerbtas Pirmojo pasaulinio karo aukø bei Lietuvos laisvës gynëjø atminimas. Manoma, kad Lietuvoje palaidota apie dvideðimt tûkstanèiø Antrajame pasauliniame kare þuvusiø vokieèiø kariø. Apie tai, kiek þuvo ir buvo èia palaidota Pirmojo pasaulinio karo aukø, tiksliø duomenø nëra. Tà dienà Europos ðaliø gyventojai pagerbia kariø, þuvusiø Pirmojo ir Antrojo pasauliniø karø metais, atminimà, - sakë Lietuvos vokieèiø bendruomenës pirmininkas Ervinas Peteraitis. Jau keleri metai ir Lietuvoje ásigali ði graþi tradicija. Lietuvoje yra restauruotos ir paðventintos Pirmojo pasaulinio karo vokieèiø kariø kapinës Klaipëdoje, Tauragëje, Kudirkos Naumiestyje, Kaune, Vilniuje, Ðiauliuose. 24

NAUJIENOS, ÁVYKIAI, FAKTAI Vilniuje duris atvërë Þydø kultûros ir informacijos centras Rugsëjo 24 d. Vilniuje duris atvërë naujas Þydø kultûros ir informacijos centras (ÞKIC). Centras ákurtas pagal iðlikusius archeologiniø bei istoriniø tyrimø duomenis naujai atstatytø pastatø komplekse senamiestyje, Mësiniø, Dysnos ir Aðmenos gatviø sankirtoje. Centro atidaryme dalyvavo aukðti valstybës pareigûnai, uþsienio valstybiø ambasadoriai. Á iðkilmes atvyko Izraelio ambasadorius Lietuvoje Chen Ivri, Tel Avivo Jaffo miesto pirmasis vicemeras Nathanas Wollochas su þmona, Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas, Lietuvos þydø bendruomenës pirmininkas Simonas Alperavièius. Atidarymo iðkilmës prasidëjo prieðais ÞKIC, kur architektë Auðra Gvildienë pristatë ðio kvartalo istoriografinæ vaizdinæ medþiagà ir kvartalo maketà. Susirinkusiems koncertavo kamerinis choras Jauna muzika. Vakare ðventë persikëlë á Vilniaus rotuðæ. Èia sveèiams buvo pristatyta ikikariná Vilniaus þydø gyvenimà atspindinti fotografijø paroda, filmuoti kadrai. Taip pat buvo galima susipaþinti su architektës ið Izraelio Tsile Zak parengtu projektu maketu, kuris 1990 metais Kultûros ministerijos ir Lietuvos þydø bendruomenës surengtame buvusios Didþiosios Vilniaus Sinagogos memorialo sukûrimo tarptautiniame konkurse laimëjo pirmàjà vietà. DELFI naujienø portalas rusø kalba Lapkrièio 5 d. pradëjo darbà DELFI naujienø portalas rusø kalba http://ru.delfi.lt/. Ðiam portalui ásteigta atskira redakcija. Tokius portalus DELFI seniai turi Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje ketinama panaudoti jø patirtá. Naujajame portale kasdien talpinama po keliasdeðimt naujienø bei komentarø rusø kalba. Tai nëra tiesioginis lietuviðkojo DELFI atspindys, rusiðko portalo redakcija publikuoja savo naujienas bei apþvalgas. Lietuvoje nebuvo kokybiðkos þiniasklaidos rusø kalba internete. Nuolat sulaukdavome klausimø, kada paleisime portalà rusø kalba. Manome, kad jis sudomins ne tik Lietuvos rusus, bet ir lenkus, taip pat kità auditorijà, kuriai rusø kalba paprasèiau skaityti nei lietuviðkai, - atidarant portalà sakë UAB DELFI direktorë Jurga Eivaitë. Tikimasi, jog portalas sulauks skaitytojø ir ið Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos. Tai, kad latviø ir estø rusiðki portalai pernai buvo apdovanoti kaip geriausi portalai rusø kalba ne Rusijos teritorijoje, mus taip pat ákvepia, - sakë J. Eivaitë. DELFI naujienø portalo rusø Jono Rumšos nuotr. kalba redakcijai vadovaus þurnalistas Olegas Jerofejevas. Prieð tai jis dirbo Radio 7, Radio Znad Wilii, Lietuvos radijuje ir televizijoje. Ðitas ilgai lauktas projektas didelë garbë ir iððûkis mums. Tai yra vienintelis tokio masto kanalas Lietuvoje. Neapsiribosime informacija apie Lietuvà, turësime specialiø reportaþø ið kaimyniniø ðaliø, - kalbëjo O. Jerofejevas, Þiniasklaidos rusø kalba Lietuvoje vis maþëja. Be to, rusiðkame DELFI skaitytojai galës nevarþomi iðreikðti savo nuomonæ, toks poreikis tikrai jauèiamas. 25

NAUJIENOS, ÁVYKIAI, FAKTAI Daugiakultûrinë aplinka ir ðvietimas Lapkrièio 29 30 d. Vilniuje vyko tarptautinë konferencija Ðvietimas daugiakultûrinëje aplinkoje Europos dimensija. Konferencijoje dalyvavo sveèiai ið Lenkijos, Latvijos, Estijos, uþsienio ðaliø ambasadø Lietuvoje atstovai, Vilniaus apskrities mokyklø vadovai. Jie aptarë Lietuvos ir kitø Europos Sàjungos valstybiø ðvietimo daugiakalbëje aplinkoje patirtá ir parengë iðvadas dël jo modelio tobulinimo. Kreipdamasis á konferencijos dalyvius, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generalinis direktorius Antanas Petrauskas pabrëþë, kad tautinë ir kalbinë ávairovë yra Europos kultûrinio gyvenimo pagrindas. Kiekviena ðalis ieðko bûdø, kaip puoselëti maþumø kalbas ir kultûrà, padëti asmenims, priskiriantiems save tautinëms maþumoms, sëkmingai integruotis á visuomenës gyvenimà. Labai svarbi vieta èia tenka ðvietimui. Konferencijos dalyviams buvo pristatyti mûsø ðalies teisiniai dokumentai, kuriuose yra suformuluoti tautiniø maþumø ðvietimo principai. Taip pat buvo pristatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybës programos priemonës, skirtos puoselëti tautiniø bendrijø mokyklas, sudaryti sàlygas geresnei mokiniø saviraiðkai, kitatauèiams geriau iðmokti valstybinæ kalbà. N u m a t o m a k o m p e n s u o t i iðlaidas platesniems mokymo planams ágyvendinti, vadovëliø leidybai ir mokymo priemonëms ásigyti, pedagogø kvalifikacijai tobulinti, papildomai padidinti mokinio krepðelá deðimèia procentø. Bus padidintos lëðos darbo uþmokesèiui, pagalbai, valdymui ir kt. Ðiuo metu Lietuvoje yra 63 mokyklos lenkø mokomàja kalba, 41 rusø, 1 baltarusiø, 1 þydø ir 1 vokieèiø. Penkiasdeðimt trijose miðriose mokyklose mokoma skirtingomis mokomosiomis kalbomis. T a r p t a u t i n æ k o n f e r e n c i j à Ðvietimas daugiakultûrinëje aplinkoje Europos dimensija surengë Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Ðvietimo ir mokslo ministerija bei Vilniaus apskrities virðininko administracija. Atidengtas paminklas Danieliui Dolskiui Odeta KAUNAITË Lapkrièio 11 d. Kauno miesto centre, prie Metropolio restorano atidengtas paminklas Lietuvos estrados pradininkui dainininkui Danieliui Dolskiui (1891-1931). Bronzinæ 1,75 m aukðèio skulptûrà sukûrë skulptorius Romas Kvintas. D. Dolskio atminimo áamþinimo iniciatoriai - dainininkas Vytautas Kernagis, aktorius Rimas Bagdzevièius, dainininkës Janina Miðèiukaitë ir Irena Staroðaitë. Paminklo statybai 100 tûkstanèiø litø skyrë Lietuvos autoriø teisiø gynimo asociacija. Tik trejus metus, nuo 1929 metø iki 1931 metø, laikinosios sostinës Metropolito ir Versalio restoranuose koncertavæs D. Dolskis savo ðlagerius atlikdavo lietuviø kalba ir buvo pats po- puliariausias Kauno artistas. Labiausiai publikos mëgstami ðlageriai - Ðirdele mano, Onyte, einam su manim paðokti, Þengia pulkas linksmai. Bûsimasis dainininkas gimë Vilniuje, komersanto ðeimoje. Sankt-Peteburge studijavo teisæ, o vëliau ðiame mieste ëmë koncertuoti. Po 1917 metø Vasario revoliucijos Rusijoje apsigyveno Berlyne, vedë rusø raðytojo Antono Èechovo giminaitæ. Vëliau persikëlë gyventi á Lietuvà. Palaidotas Kaune, Þaliakalnyje, netoli Radvilënø plento esanèiose senosiose þydø kapinëse. D. Dolskio laidotuvëse dalyvavo garsusis operos tenoras Kipras Petrauskas. Po Antrojo pasaulinio karo D. Dolskio kapas buvo uþmirðtas. Atsitiktinai aptiktas prieð kelerius metus. Be ðios skulptûros, skulptoriaus Romo Kvinto paminklai prancûzø raðytojui Romenui Gari ir gydytojui humanistui Cemachui Ðabadui ðiemet atidengti Vilniuje. 26

NAUJIENOS, ÁVYKIAI, FAKTAI Buvusioje kavinëje ásikurs tautinës bendrijos Auðra PILAITIENË Tautiniø bendrijø kultûros centras ásikurs vienoje graþiausiø Klaipëdos vietø Skulptûrø parke. Uostamiestyje gyvenantiems kitatauèiams perduodama buvusi populiari kavinë Metø laikai, kurià balandá nuniokojo gaisras. Apie Tautiniø bendrijø centro ákûrimà Klaipëdoje kalbama jau ketverius metus. Ið pradþiø ketinta já steigti kartu su Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentu, vëliau pasiûlyta paèiai Klaipëdos savivaldybei kurti biudþetinæ ástaigà. Ið 200 tûkstanèiø uostamiesèio gyventojø daugiau kaip ketvirtadalá sudaro kitatauèiai. Mieste veikia dvideðimt tautiniø maþumø organizacijø. Þydø ir vokieèiø bendruomenës turi savo patalpas, dar keturios naudojasi nedidelëmis patalpomis pagal panaudos sutartá. Ásteigus naujà kultûros centrà visos tautinës bendrijos ágytø vienodas sàlygas puoselëti savo kultûrà, tradicijas, rengti tautines ðventes, parodas. Pastate veiktø informacinis centras, biblioteka, sekmadieninës mokyklëlës, valstybinës kalbos kursai. Manoma, kad apdegusio pastato remontui reikëtø maþdaug 800 tûkst. litø. Kasmet iðlaikyti kultûros centrà tektø skirti apie 200 tûkst. litø. Klaipëdos savivaldybës administracijai pavesta kitø metø biudþete numatyti lëðø pastato renovavimo projektui ir rekonstrukcijai. Dalá pinigø tikimasi gauti ið Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento. Dël ðio sprendimo ilgai diskutavo miesto tarybos nariai, prireikë net vardinio balsavimo. Idëjai nepritarë devyni opozicijos atstovai. Kavinę Metø laikai nuspręsta perduoti uostamiesčio tautinėms bendrijoms A. Pilaitienës nuotr. Jø nuomone, tokioje graþioje vietoje stovintis pastatas turëtø bûti skirtas visiems miestieèiams, o ne maþai jø daliai. Tautiniø bendrijø kultûrinës ástaigos veikia Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Visagine. Raðiniø konkursas Mano draugas romas (èigonas) Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës kartu su Ðvietimo ir mokslo ministerija paskelbë Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklø ir neformaliojo ugdymo ástaigø mokiniø raðiniø konkursà Mano draugas romas (èigonas). Konkurso tikslas skatinti mokinius paþinti kitø tautø kultûras, gyvenimo bûdà, paproèius, tradicijas, ugdyti tolerancijà ir supratimà joms bei atskleisti mokiniø kûrybinius ir raiðkos gebëjimus. Konkurse galëjo dalyvauti 10 16 metø mokiniai. Geriausiø raðiniø autoriai bus apdovanoti prizais ir diplomais, jø darbai bus skelbiami Departamento arba Ðvietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainëse www. tmid.lt, www.smm.lt Kitame Biuletenio numeryje praneðime apie ðio konkurso rezultatus. 27

NAUJIENOS, ÁVYKIAI, FAKTAI I Pasaulio totoriø mokslininkø forumas Jonas RIDZVANAVIÈIUS Rugsëjo 19 21 d. Kazanëje ávyko I Pasaulio totoriø mokslininkø forumas. Á Tatarstano Respublikos sostinæ mokslininkus totorius pakvietë Pasaulinis totoriø kongresas bei Tatarstano Mokslø Akademija. Renginyje dalyvavo apie 250 dalyviø ið 15 ðaliø bei tiek pat ið Tatarstano ir aplinkiniø regionø. Lietuvos totoriø bendruomenës akademinei visuomenei jame atstovavo dr. Adas Jakubauskas, dr. doc. Jonas Ridzvanavièius, dr. doc. Galina Miðkinienë ir dr. Galimas Sitdykovas. Forumo atidaryme kalbëjo Tatarstano Respublikos Valstybës T a r y b o s p i r m i n i n k a s F a r i t Muchametðin, kuris pasveikino renginio dalyvius savo, Tatarstano Respublikos Prezidento Mentimiro Ðaimijevo bei Vyriausybës vardu. Jis pabrëþë, kad mokslininkams tenka didelë atsakomybë dël totoriø tautos iðsaugojimo bei pasidþiaugë, kad á forumà atvyko plaèiai þinomi pasaulyje mokslininkai: Roaldas Sagdejevas, Raðidas Siuniajevas, Nadiras Davletas bei kiti. Forumo dalyviai iðklausë plenarinius praneðimus, po to iðsiskirstë dirbti á dvi sekcijas: humanitariniø ir technikos mokslø. Sekcijose ávyko labai vaisingos diskusijos, perskaityti ádomûs praneðimai b e i p a s i k e i s t a nuomonëmis aktualiomis mokslo pasaulyje temomis. Humanitariniø mokslø sekcijos darbas vyko t o t o r i ø k a l b a. Joje daugiausia kalbëta apie totoriø tautos iðlikimo galimybes bei kalbos iðsaugojimà. L a b a i á d o m i buvo ir technikos mokslø sekcijos darbotvarkë. Forumui pasibaigus priimta rezoliucija. Susitikimo dalyviai nusprendë ákurti duomenø bankà, Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas iðrinktas Koordinacinës tarybos nariu prie Tatarstano Respublikos Mokslø Akademijos. Pagerbtos þydø genocido aukos k u r i a m e b û t ø kaupiama ir sisteminama informacija apie totorius m o k s l i n i n k u s, mokslo ðakas, kuriose jie dirba bei jø pasiekimus. Prie Tatarstano Respublikos Mokslø Akademijos nuspræsta ákurti pastoviai veikiantá organà. Ið 11 asmenø buvo sudaryta Koordinacinë Taryba, á kurià iðrinktas ir Lietuvos atstovas humanitariniø mokslø daktaras Adas Jakubauskas. II totoriø mokslininkø forumas turëtø bûti sukviestas po ketveriø metø. Ðiemet, kaip ir kasmet, rugsëjo 23 d. Lietuvoje buvo pagerbtos þydø genocido aukos. Aukø pagerbimo ceremonija rengiama Aukðtøjø Paneriø memoriale. Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos kuopos kariai prie paminklo Holokausto aukoms atminti padëjo vainikus nuo Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko. Antrojo pasaulinio karo metais ðioje vietoje buvo ðaudomi Vilniaus þydai. Lietuvoje, nepaisant teroro, buvo iðgelbëta tûkstanèiai þydø, o 630 lietuviø gelbëtojø, mirtino pavojaus akivaizdoje dràsiai gynæ tiesà, þmogiðkumà ir orumà, Izraelio valstybës pripaþinti pasaulio tautø teisuoliais. Sekmadienio popietæ sostinëje, Rûdininkø gatvës skvere, mokiniai surengë pilietinæ akcijà Likimo ranka. 28