Untitled-1

Transkriptas

1 Nr.5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën. Lietuvos totoriø laikraðtis Litwa tatarlary Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën. ISSN Mieli tautieèiai, Lietuvos musulmonai! Nuoðirdþiai sveikiname Jus su Ramazan Bairamu! Linkime Jûms sveikatos, sekmës, gerovës Jûsø gyvenime. Tebûnie visada tarp mûsø ir visame pasaulyje santarvë, taika ir ramybë! Lietuvos musulmonø sunitø muftiatø valdyba Lietuvos totoriø bendruomeniø sajungos komitetas Laikraðèio Lietuvos totoriai redakcija Kazanës tëkstantmeëio auros ëtakoje Romas MAKAVECKAS, Adas JAKUBAUSKAS, Alijus ALEKSANDROVIÈIUS Ðis straipsnis skirtas Tatarstano sostinës Kazanës tûkstantmeèio jubiliejui. Pirmasis klausimas, kuris iðkyla kaip buvo nustatyta, jog miestui sukako 1000 metø? Ðá faktà árodë istorikai ir archeologai, kurie atliko specialius kasinëjimus Kazanës Kremliuje. Miesto amþiaus nustatymui yra taikomi tam tikri tarptautiniai reikalavimai. Bûtina árodyti, jog miestas turëjo gynybinæ sienà, prekybà, amatø gamybà. Kasinëjimø kultûriniai sluoksniai turi sekti vienas paskui kità be pertraukø. Taip árodoma, kad konkreèioje vietoje þmonës gyveno tam tikru laikotarpiu. (Nukelta á 2-à psl.) Kul Ðarif meèetës atidarymo mitinge kalba Tatarstano Prezidentas Mintimeras Ðaimijevas. Ðanivar KIZILDELI: Turkë tauta pasiruoðusi priimti istorijos iððëkë... Galimas SITDYKOVAS Turkijos Respublikos dienos iðvakarëse nepaprastoji ir ágaliotoji Turkijos ambasadorë Lietuvoje Ðanivar Kizildeli davë interviu mûsø laikraðèiui. Pokalbyje taip pat dalyvavo ambasados pirmoji sekretorë Nilufer Erdem Kaigisiz ir Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirmininkas Adas Jakubauskas. Kokie Jûsø áspûdþiai apie Lietuvà? Patys geriausi. Puiki ðalis, geri nuoðirdûs þmonës. Valstybëje vyksta permainos. Gyvenimas tampa geresnis. Gerà áspûdá paliko lietuviø folkloras, ðokiai. Man patinka Neringa, ir kai randu laisvo laiko, su malonumu ten ilsiuosi. Labai mëgstu lietuviðkà varðkës sûrá, iðkeptà su medumi. Kas naujo Lietuvos Turkijos santykiuose ávyko per Jûsø darbo Lietuvoje laikotarpá? Lietuva buvo viena pirmøjø postsovietinës erdvës valstybiø, kurioje 1992 metais Turkija atidarë ambasadà. Mûsø santykiai turi gerà istorijà. Pirmaisiais metais ekonominiai ryðiai tarp abiejø ðaliø buvo menki. Turkiðkos prekës á Lietuvà patekdavo tik smulkiøjø verslininkø iniciatyva. Kiekvienais metais situacija gerëja. Puikius rezultatus duoda bendradarbiavimas turizmo srityje. Ðiemet Turkijà aplankë 40 tûkstanèiø Lietuvos pilieèiø. Ðis rodiklis turi pastovaus augimo tendencijà. Mes ásitikinæ, kad kitàmet Turkijà aplankys dar daugiau turistø ið Lietuvos. Prieð keletà metø á Lietuvà buvo atvykæs Turkijos Prezidentas, ðiø metø rugsëjo mënesá sëkmingai ávyko Turkijos parlamento pirmininko vizitas. Jis gráþo á Turkijà su ðiltais jausmais. Dar bûdamas Lietuvoje davë du didelius interviu apie Lietuvos ir Turkijos santykiø perspektyvà. Vizito metu parlamento pirmininkas susitiko ne tik su oficialiais asmenimis, bet ir su totoriø ir karaimø bendruomeniø atstovais. Kauno meèetëje su þmona atliko namazà. Seniau Turkija palaikë Lietuvos sieká ástoti á NATO, o dabar Lietuvos vadovybë palaiko Turkijos norà stoti á Europos Sàjungà metø balandþio mën. Lietuvos oro erdvæ saugos Turkijos oro pajëgø lëktuvai. Ir ðiuo metu Karmëlavos bazëje (Nuk elta á 4-tà psl.)

2 2 Nr. 5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën. (Atkelta ið 1-o psl.) Kazanës tëkstantmeëio auros ëtakoje Kazanës Kremlius ir buvo ta vieta, kur kultûriniai sluoksniai kasinëjimø metu sekë vienas paskui kità. Tarp kitø daiktø ten buvo rasti labai seni moteriðki karoliai. Nors gal tai skamba keistai, taèiau archeologams karoliai labai svarbus radinys gyvenvietës amþiui nustatyti. Kuomet randami moteriðki papuoðalai, galima tvirtinti, jog vietovëje vyko pasaulietiðkas gyvenimas, ten buvo gyvenvietë, o ne tik paprastas gynybinis átvirtinimas ar prekybinë faktorija. Anksèiau miestø atsiradimo datos buvo nustatinëjamos pagal pirmà jø paminëjimà raðytiniuose ðaltiniuose. Bet juk miesto atsiradimo ir jo paminëjimo raðytiniuose ðaltiniuose laikas gali nesutapti. Be to, miesto pavadinimas galëjo keistis. Ir galø gale raðytiniai ðaltiniai galëjo sudegti. Gaisrø Kazanëje buvo daug m. karas nusineðë daug archyvinës medþiagos. Ðiuo metu Kazanës istorikai ir archeologai surinko daugybæ materialiø liudijimø moliniø ðukiø, kaulø, anglies gabaliukø. Viskas patikrinta radiaciniais metodais. Atliktos rastø monetø, sëklø, sporø analizës. Biologai turi tikslias klimato kortas, kurios atspindi tiriamà vietovæ ir metus. Sausros metais daugiau iðlieka vienø sëklø, drëgnais kitø. Tokia kompleksinë medþiagø analizë pasiûlyta ávairioms pasaulio ðalims. Aproksimacijos ir nuoseklaus priartëjimo metodu nustatyta, kad labiausiai tikëtina Kazanës ákûrimo data yra tarp 1004 ir 1005 metø. Yra dar vienas árodymas. Kasinëjimø vietoje rasta senovinë èekø moneta. Ji unikali. Vienintelë. Èekijoje ðis radinys tapo sensacija. Jam aptarti jau organizuotos dvi mokslinës konferencijos. Kasinëjimuose dalyvavo ðimtai mokslininkø. RMA Istorijos instituto posëdyje buvo pripaþinta, jog Kazanei 1000 metø, o pats datavimo metodas paskelbtas moksliniu iðradimu. Ðis metodas, be abejo, reikalauja lëðø ir laiko, jo dëka galima gauti informacijos apie miesto amþiø, jo gyventojø etninæ sudëtá, galima nustatyti, su kuo jie prekiavo, kokie tuo metu augo medþiai ir t.t. Antras klausimas, kurá mes norime aptarti, - tai tûkstantmeèio statybos. Vaikðèiojant po Kazanæ daug kur buvo galima matyti griuvësius. Jø nemaþai. Tatarstano sostinëje jau daug metø sprendþiama menkaverèio butø fondo problema. Griaunami daugiausia maþi, be jokiø patogumø namukai. Ðiuo metu arti 100 tûkstanèiø ðeimø persikëlë á naujus, patogius butus. Toks globalinis Kazanës gyventojø kraustymasis vyko iðimtinai Tatarstano vyriausybës sàskaita. Tarp kitko, ádomus ir toks faktas: ûkiðki Kazanës gyventojai ne sulygina su þeme griauti numatytus pastatus, bet iðardo po plytà. Paklausite kam? Ogi kad vëliau tai parduotø. Ðtai dar vienas lëðø statyboms ðaltinis. Ásivaizduokite, kad statybos ar remonto darbai vienu metu Kazanëje vyksta 600 objektø. O kurgi dar metropoliteno statyba, kuri prasidëjo prieð 8 metus ir kurio jau paleista pirmoji eilë? Statybos stipriai palietë ir pasaulinio lygio Unesko perlà Kazanës Kremliø. Jos atrodo nepaprastai áspûdingai. Uþ dantytø Kremliaus sienø matyti apvalûs staèiatikiø ðventyklø svogûnëliai ir stipriai á aukðtá besistiebiantys minaretai. Balti, nepaprastai graþûs minaretai puoðia Kul Ðarif meèetæ. Bûdamas greta jos nejuèiomis apmirðti taip nuostabiai atrodo architektø ir statybininkø darbas. Mums asmeniðkai graþesnio islamo kulto statinio neteko matyti. Akinanèiai baltø Kremliaus sienø fone iðsiskiria nestandartinës architektûros tamsiai raudonas statinys. Tai legendomis apipintas septyniø aukðtø Siujumbike bokðtas. Siujumbike legendinë paskutiniojo Kazanës chano þmona, ir ðis bokðtas Kazanës vizitinë kortelë. Pastatytas pagal vieno ið pasaulio stebuklø Babilono bokðto formà, ðis statinys stovi ant karstinio þemës klodo ir todël, panaðiai kaip ir Pizos bokðtas, svyra. Kazanës mokslininkai ir statybininkai darë specialius kanalus, á kuriuos pylë betonà, kad ðá svyrimà sustabdytø. Ypaè didingai Kazanës Kremlius atrodo vakare. Jis fantastiðkai apðviestas, ir atrodo, tarsi miesto viduryje iðaugo pasakø miestelis. Ir juolab prarandi ryðá su laiku ir erdve, kai esi prieð akinanèià, milþiniðkà Kul Ðarif meèetæ su dangaus spalvos kupolu ir grakðèiais minaretais. Atrodo, kad kaþkur ið vaikystës, ið rytietiðkø pasakø jà atneðë gerasis dþinas. O jeigu nugalëjæs didþiulá norà þiûrëti á tà amþinà groþá apsisuksi, prieð Tave, lyg kokio Egipto þynio iðdaiga iðdygs Cheopso piramidë. Tai meniðka vieno ið pasaulio stebuklø kopija Kazanës kultûros ir pramogø kompleksas. Hidþabas Paplitusi nuomonë, kad Rytø moteris musulmonë aprengta neryðkiais, tamsiais, ilgais rûbais ir apgaubta arabø maniera skara, arba vadinamuoju hidþabu. Skubame pasakyti visiems, kurie buvo susidaræ toká vaizdà. Kazanëje akivaizdþiai matëme, kad net pagal musulmonø kanonus aprengta moteris atrodo stilingai. Ir parduotuviø iðkabose galima matyti toká þodþiø deriná: madingi musulmo- niø rûbai. Pasirinkimas ðiose parduotuvëse didelis ðalia klasikiniø hidþabø ir bet kokiam skoniui skirtø skarø iðkabintos prabangios suknelës, skirtos santuokai, ne maþiau graþûs rûbai iðleistuviø baliui ir net eilutës business women ir bûsimoms mamoms. Ðá sezonà Tatarstane madingos roþinë ir rieðutø spalvos, o juoda spalva nepopuliari. Totoriðkas kaimas Ðiuo metu Tatarstane dujofikuoti absoliuèiai visi kaimai, jø keliai asfaltuoti. Sëkmingai dirba agroûkiai. Vidutinis ðiø metø grûdiniø kultûrø derlius sudaro 31 centnerá ið hektaro, ið viso prikulta per 5 mln. tonø grûdø. Visuose kaimuose stovi naujutëlaitës mokyklos, árengtos pagal paskutiná dizaino ir technikos þodá. Visos klasës kompiuterizuotos, turi DVD projektorius, yra salës su audio ir video technika. Mokyklose árengti sporto kompleksai, baseinai. Ið pradþiø gali pasirodyti, kad kalbama apie Niu Vasiukus, bet pasikalbëjæ su þmonëmis imi tikëti, kad tai realybë. Sportas Stebina sporto plëtra Kazanëje. Mieste yra vienas ið stipriausiø Rusijos futbolo klubø Rubinas, þaidþiantis aukðèiausioje lygoje, 32 tûkstanèiø þiûrovø atitinkantis tarptautinius reikalavimus stadionas su puikiomis sporto bazëmis. Krepðiniui atstovauja Rusijos superlygoje þaidþiantis Kazanës Uniksas su puikia 7,5 tûkstanèiø þiûrovø talpinanèia sale, árengta pagal paskutiná technikos þodá. Unikse þaidþia ir du lietuviai. Tai Saulius Ðtombergas ir Kðystofas Lavrinovièius. Vienu ið treneriø èia dirba Valdas Chomièius. Garsi Kazanës ledo ritulio Ak-Bars komanda, viena ið geriausiø Rusijoje. Ðalia senø 5 tûkstanèius þiûrovø talpinanèiø ledo rûmø jau pastatyta nauja ledo arena su 11 tûkst. þiûrovø sale. Dinamo tinklinio komanda viena ið pirmaujanèiø Rusijos Federacijoje. O kur dar olimpiniai ir pasaulio èempionai lengvaatleèiai, Rusijai atstovaujantys ðachmatininkai, imtynininkai, boksininkai net sunku palyginti su vieninteliais mûsø pasiekimais krepðinyje. Ir paskutinë pastaba apie paèià Kazanæ. Nuo amþiø tai nuostabi civilizacijø ir religijø susidûrimo vieta, jaukûs namai daugeliui tautø. Tai vienas ið didþiøjø kultûros ir mokslo plëtros centrø. Kazanëje veikia 38 aukðtosios mokyklos, apie 64 mokslinio tyrimo ástaigos, Tatarstanas turi savo Mokslø Akademijà. Ten yra didelë aviacijos ir kosminës technikos gamykla. Dabar pereikime prie paèios ðventës

3 Nr. 5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën. 3 tûkstantmeèio jubiliejaus. Pradþioje apie oficialius jubiliejinius renginius. Kadangi juose nedalyvavo Lietuvos totoriai, apie tai galima spræsti tik ið spaudos apþvalgos m. rugpjûèio 26 dienà atrestauruotoje Kazanës Rotuðëje vyko Rusijos Federacijos Valstybës Tarybos posëdis, skirtas Kazanës tûkstantmeèiui paþymëti. Posëdá vedë Rusijos prezidentas V.Putinas. Tai ne pirmas vizitas á Kazanæ jo politinëje biografijoje. V. Putino ikiðioliniai vizitai buvo panaðûs á sveèio apsilankymus. Jø metu Tatarstano valdþia atrodë savo suverenios Tëvynës pilnavertë ðeimininkë. Ðiandienà situacija kardinaliai pasikeitusi. V.Putinas jau nebuvo Kazanës sveèias. Nepaisant gan smulkiø gabaritø, jis atrodë monumentaliai. Kartu Putino þodþiai ðaunuolis, Mintimirai Ðaripovièiau, pareikðti Kazanës 1000-meèio proga, buvo labiau panaðûs á mokyklos direktoriaus pagyrimà klasës vadovui uþ gerai vestà pavyzdinæ pamokà. Aiðku, ðiame posëdyje Putinas pasakë daug gerø þodþiø apie Tatarstanà ir Mintimirà Ðaimijevà, bet jau tapo visiðkai aiðku, jog Tatarstanas traktuojamas kaip sudëtinë Rusijos dalis. Kaþkada besiprieðinantis, maiðtingasis Tatarstanas dabar maþai kuo skiriasi nuo kitø Rusijos regionø, nebent tik piniginiø srautø, einanèiø ið federalinio biudþeto, dydþiu. Tame posëdyje V.Putinas keletà fraziø pasakë totoriðkai ir tuo faktiðkai atëmë ið Ðaimijevo jam perðamà visø totoriø prezidento titulà. Rusijoje ðiuo metu tëra tik vienas prezidentas. Tiesioginiame eteryje transliuotame Valstybës Tarybos posëdþio metu buvo matyti, kad Ðaimijevui neatsirado vietos prezidiume (nors regiono ðeimininko teisëmis), ir jis uþëmë savo áprastà per Valstybës Tarybos posëdþius vietà. O juk regionø vadovai posëdþiavo Kazanës Rotuðëje! Atrodo, kad ðiømetis NVS ðaliø susitikimas vyko gan sudëtingai. Tà rodo ir faktas, kad ne visi vadovai jame dalyvavo, nes tuo metu sodino medþius Kazanës tûkstantmeèio parke. Tapo aiðku, kad NVS laukia persitvarkymø metas. Spaudai apie tai buvo praneðta tik bendromis frazëmis. Po oficialiø renginiø NVS vadovams ir Valstybës Tarybos nariams naujai atrestauruotame Operos ir baleto teatre buvo parodytas Tatarstano meniniø kolektyvø gala koncertas. Dabar pereikime prie mûsø dalyvavimo ðioje ðventëje. Pagal Pasaulinio totoriø kongreso kvietimà ðventiniame renginyje dalyvavo per 1000 sveèiø, ið jø daugiau kaip 300 ið uþsienio ðaliø. Tarp jø Australijos, Austrijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Rumunijos, JAE, Èekijos, JAV, Turkijos, Japonijos, Ðvedijos, Suomijos, Kinijos, NVS ðaliø ir kitø siausias, bet maþai efektyvus pagal pasiektus rezultatus. Tai rodo, kad PTK ekonominiai ryðiai su po pasaulá iðsibarðèiusiais tëvynainiais labai silpni, gal tiksliau yra pradinëje savo vystymosi stadijoje. Rugpiûèio 29 d. ávyko iðkilmingas Pasaulio totoriø kongreso posëdis, kurá atidarë ir vedë Tatarstano Valstybës Tarybos pirmininkas F. Muchametðinas. Sveikinimo kalbà kongreso sveèiams pasakë Mintimiras Ðaimijevas. Pagrindiná praneðimà padarë PTK vykdomojo komiteto pirmininkas R. Zakirovas. Sveikinimo kalbas pasakë Rusijos muftijø tarybos pirmininkas Ravilis Gainutdinas, totoriø dramaturgas Tufanas Minnulinas, Azerbaidþano kultûros ministras P. Biul Biul Ogly, Suomijos totoriø bendruomenës pirmininkas Okan Daher, totoriø visuomenës veikëja, nacionalinio pobûdþio opozicionierë Fauzija Bairamova. Tuo oficialioji dalis baigësi. Mus, Lietuvos delegacijos narius, nustebino faktas, kad PTK nedaro pastangø tapti tarptautine organizacija. Kartu supratome, kad jo darbe mes galime dalyvauti tik sveèiø teisëmis. Tai vienos mûsø kaimyninës valstybës organizacija. Po iðkilmingo PTK posëdþio profesionalus liaudies dainø ir ðokiø ansamblis Tatarstan parodë savo programà. Visiems susirinkusiems didelá áspûdá paliko ansamblio dalyviø ðokiai su kardais. Jie buvo atlikti meistriðkai. Tà paèià dienà po pietø aikðtëje prieð Nacionalinës kultûros centrà vyko Kazanës ir atvykusiø sveèiø meniniø kolektyvø pasirodymai. Dainà atliko ir Panevëþio totoriø bendruomenës pirmininkas Islamas Bogatovas. Koncertas uþtruko iki vëlyvos nakties. Rugpjûèio 30 dienà visi kongreso sveèiai dalyvavo iðkilmingame Kazanës Paþintys. Nuotraukoje A.Aleksandrovièius, Kazanës raðytoja ir poetë B.Rachmonova, Baku TV þurnalistë, kunigaikðèiø Jusupovø ir Krymo chanø Girëjø ainë Lala Yusupova, R.Makaveckas ir A.Jakubauskas. valstybiø. Per 7000 delegatø atvyko ið Rusijos Federacijos subjektø. Lietuvos totoriø delegacijà be trijø ðio straipsnio autoriø sudarë R.Krinickis, Z. Karimova, N. Galikovas, I. Bogatovas, F. Ðaripovas, J. Aleksandravièius, A. Asanavièius. Ið viso 10 þmoniø. Programa Kongreso sveèiams prasidëjo rugpjûèio 28 d. Tà dienà sveèiams buvo organizuota ekskursija po atjaunëjusá miestà, o vakare visi dalyviai pasiskirstë pagal interesø grupes ir dalyvavo apvaliuose staluose. Dauguma mûsø delegacijos nariø dalyvavo ekonominiame PTK forume, kuris buvo pats gauhipodromo atidaryme, stebëjo totoriðkas þaidynes, po to - arkliø lenktynes. Apie hipodromà reikia pasakyti keletà þodþiø atskirai. Turbût nedaug kur pasaulyje galima iðvysti tokio lygio arkliø lenktyniø stadionà. Jame iðdëstyti trys lenktyniø takai, pastatyti milþiniðki televizijos ekranai varþyboms stebëti, veikia galinga totalizatoriaus sistema, visos tribûnos árengtos po stilinëmis uþdangomis, kuriose telpa apie 10 tûkstanèiø þiûrovø, yra restoranas. Aiðku, kad tai privatus statinys ir, kaip pasakoja pikti lieþuviai, Ðaimijevo sûnø turtas. Tarp hipodromo sveèiø buvo Rusijos Dûmos pirmininkas V.Gryzlovas su didele palyda, Rusijos premjeras Fradkovas, daug aktoriø, muzikantø, raðytojø, pramonininkø, naftos ir dujø magnatø. Ðalia hipodromo buvo árengtas Rusijos Volgos regiono nacionalinis kaimelis. Jame buvo demonstruojamos atskirø Rusijos tautø sodybos, jurtos, árengti restoranai, barai. Lauke ðoko ir dainavo meno saviveiklos kolektyvai. Ðventës pabaigà akcentavo Rusijos Federacijos ir Tatarstano populiariø atlikëjø ir kolektyvø koncertai Kazanës centriniame stadione ir ðalia Kazanës Kremliaus esanèioje mugiø aikðtëje, galingas lazeriø ir fejerverkø ðou. Danguje tuo metu aukðtojo pilotaþo figûras demonstravo Rusijos Federacijos akrobatiniø skrydþiø meistrai vadinamieji Rusijos vitiaziai ir Striþai. Ðiuos renginius stebëjo apie 140 tûkst. Kazanës gyventojø ir miesto sveèiø. Reikia pabrëþti dar vienà labai svarbø mûsø delegacijai momentà. Tai bendravimas su vietos totoriais ir sveèiais. Mes bendravome su Krymo totoriumi, (Nukelta á 11 psl.)

4 4 Nr. 5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën. Ðanivar KIZILDELI: Turkë tauta pasiruoðusi priimti istorijos iððëkë... (Atkelta ið 1-o psl.) tarnauja Turkijos prieðlëktuvinës apsaugos karininkai. Mes palaikome glaudþius ryðius gynybos srityje. Plëtojasi ir mûsø kultûriniai ryðiai. Mes propaguojame turkø kalbà ir jà platiname. Vilniaus universitete atidarytas turkø kalbos centras, kurá didþiàja dalimi finansuoja mûsø vyriausybë. Universitetas skyrë patalpas, o knygos, vadovëliai, finansavimas gaunami ið Turkijos. Taip pat Vilniuje dirba keli turkø kalbos mokytojai, Vilniaus pedagoginiame ir Kauno Vytauto Didþiojo universitetuose vyksta turkø kalbos kursai. Vilniaus universiteto docentë Galina Miðkinienë iðleido turkø lietuviø kalbø pasikalbëjimø knygelæ. Að naudoju ðià knygelæ mokydamasi lietuviø kalbos. Mes stengiamës dalyvauti jûsø ðalies kultûros renginiuose ir programose. Lapkrièio 11 dienà Lietuvoje vyks dþiazo festivalis, kuriame dalyvaus atlikëjai ið Turkijos. Lietuvos totoriø bendruomenës labai vertina Turkijos vyriausybës pastangas mokyti mûsø studentus Turkijos universitetuose. Ar ateityje bus tokiø galimybiø? Santykiai su Lietuvos totoriø diaspora mums yra prioritetiniai. Ðiuo metu du totoriø studentai gauna stipendijas Turkijos universitetuose. Mes siekiame, kad stipendijas gautø dar 6 7 studentai, norintys studijuoti turkø kalbà ir kultûrà. Prieð kelerius metus veikë Lietuvos ir Turkijos draugija, kurioje aktyviai dalyvavo ir totoriø bendruomeniø atstovai. Ar Jûs linkusi atkurti jos veiklà? Mes pradëjome Lietuvos ir Turkijos draugijos atgimimà. Organizavome visuotiná draugijos nariø susirinkimà, buvo iðrinkta prezidentë istorikë, habilituota humanitariniø mokslø daktarë, profesorë Tamara Bairaðauskaitë, patvirtintas darbo planas. Deja, Lietuvos ástatymai numato, kad draugijos nariais gali bûti tik Lietuvos pilieèiai. Tuo tarpu turkai savo dalyvavimu galëtø suaktyvinti draugijos veiklà. Daug naudos duos apsikeitimas kultûrinëmis, dvasinëmis vertybëmis, kuriø turtingos mûsø tautos, vyks diskusijos ávairiomis temomis. Mûsø ambasada atvira naujoms idëjoms ir bûsime patenkinti, jeigu iniciatyvà parodys Lietuvos totoriø bendruomenës atstovai. Spalio 29 dienà turkø tauta ðvæs Respublikos dienà. Ar ambasadoje bus surengtas tradicinis priëmimas ðia proga? Ðiemet ðventë sutapo su poilsio die- nomis, todël priëmimas ávyks spalio 25 d. Turkijos Respublikos diena labai svarbi mûsø tautos istorijoje. Turkija pirmoji tauta Islamo pasaulyje, þengianti demokratijos keliu metais turkø tauta tarsi pakilo ið pelenø. Kuriantis respublikai ið okupacijos iðlaisvintos Turkijos provincijos. Tai sudëtingas mûsø ðalies istorijos tarpsnis. Pirmasis Turkijos Respublikos prezidentas Atatiurkas ðalyje ávykdë labai svarbias reformas. Jos leido Turkijai suartëti su Europa. Nuo 1949 metø Turkija yra Europos Tarybos, o nuo 1952 metø NATO narë. Pradëtos derybos dël stojimo á Europos Sàjungà. Ateis tokia laiminga diena, kai Turkija kaip ir Lietuva ðvæs ástojimo á ES dienà. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir dauguma þinomø politikø teigiamai vertina ir palaiko Turkijos sieká ástoti á ES. Taèiau galima iðgirsti nuomonæ, kad Turkija geografine prasme yra Azijoje. Kaip Jûs vertinate tokias nuomones? Trys procentai mûsø ðalies teritorijos yra Europoje. Joje gyvena 11 mln. þmoniø, o tai yra þymiai daugiau nei visose Baltijos valstybëse. Kipras, esantis saloje, taip pat neturi sausumos sienos su kontinentu. Svarbiausia yra politinë, ekonominë orientacija. Turkija tapo visø Europos organizacijø nare gerokai anksèiau uþ Lietuvà. Turkø tauta pasiruoðusi priimti istorijos iððûká ir árodyti Europai, kad su savo moralinëmis vertybëmis, socialiniais ir ekonominiais prioritetais mes esame Europos ir europietiðkosios civilizacijos dalis. Mes neseniai pradëjome derybas ir esame ásitikinæ, kad jos baigsis sëkmingai. Tai bus ilgai truksiantis procesas, bet mes neabejojame jo teigiamais rezultatais. Kaip Jûs manote, ar vyriausybës pasikeitimas Vokietijoje neturës átakos Turkijos stojimui á ES? Vokietijoje gyvena 2,5 mln. turkø, 600 tûkstanèiø turi pilietybæ, kartu ir teisæ balsuoti, ir Vokietijos politikai atsiþvelgia á jø átakà. Tarp Vokietijos pilietybæ turinèiø turkø yra nemaþai verslininkø, uþsiimanèiø prekyba, átakingø þmoniø. 5 ar 6 ið jø yra Vokietijos parlamento nariai. Manau, kad vyriausybës pasikeitimas Vokietijoje neturës átakos ðios ðalies pozicijai Turkijos atþvilgiu. Nepaisant to, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino vidaus politikoje vyrauja siekis centralizuoti valdþià, Tatarstano Respublika lieka vienu ið sëkmingiausiai besivystanèiø regionø, siekianèiø sutvirtinti santykius su uþsieniu. Kaip Jûs vertinate Turkijos santykiø perspektyvà su Rusija ir Tatarstanu? Nenorëèiau komentuoti Putino vidaus politikos. Galiu konstatuoti, kad turime gerà verslà su Rusija ir Tatarstanu. Kazanëje atidarytas Turkijos konsulatas, vyksta pasikeitimas turistais, plëtojasi kultûriniai ryðiai. Turkijos delegacija dalyvavo Kazanës Tûkstantmeèio ðventëje. Praëjusiais metais viena Turkijos kompanija derëjosi dël naftos perdirbimo ámonës Tatarstane pirkimo. Paskutiniu metu Lietuvos þiniasklaidoje per televizijà ir spaudoje aktyviai aptarinëjamas meèetës Vilniuje statybos klausimas. Vilniaus totoriø bendruomenës pirmininkas Adomas Asanavièius tvirtino, kad vienas Turkijos verslininkas pasiruoðæs paaukoti lëðø meèetës statybai Vilniuje. Kas yra Jums þinoma ðiuo klausimu? Mes dirbome su Asanavièiumi tam tikrà laikà. Norëtume, kad Lietuvos totoriø diaspora turëtø atstovà, kuris pateisintø visø totoriø bendruomeniø lûkesèius. Meèetës statyba labai rimtas ir svarbus klausimas. Bûtina iðrinkti autoritetingø þmoniø komitetà. Tai visø Lietuvos totoriø bendruomeniø, visø Lietuvos musulmonø, o ne vieno þmogaus reikalas. Tik tada valdþia su derama pagarba þiûrës á ðios problemos sprendimà, kuris yra finansiðkai ir juridiðkai sudëtingas. Jeigu jûs sudarysite komitetà, palaikomà visø bendruomeniø, mes su juo bendradarbiausime. Dabar yra Ramadano mënuo. Greitai prasidës Ramadan bairamo ðventë. Lietuvos totoriai musulmonai visada su dëkingumu prisimena Turkijos ambasados indëlá á meèeèiø, religijos atgimimà, tikisi, kad ðis bendradarbiavimas bus pratæstas. Taip, mûsø ambasada visada padëjo ir ateityje padës Lietuvos musulmonams. Að lankiausi beveik visose musulmonø bendruomenëse: Kaune, Keturiasdeðimt totoriø kaime, Alytuje, Visagine. Dar neteko bûti Nemëþyje, taèiau bûtinai ten vaþiuosiu. Per Ramadan bairamà planuoju vykti á vienà ið bendruomeniø. Greièiausiai á Raiþius. Turkijos ambasada iðlaiko patarëjà religijos klausimais. Taèiau jo paslaugomis Vilniaus kultûros centre, deja, naudojamasi maþai. Vadinasi, mes veltui investuojame pinigus. Jis reguliariai ten ateina, bet neturi kà mokyti. Mes finansavome klasës kambario remontà. Mûsø imamas gali labai profesionaliai mokyti religijos, mes taip pat turime galimybæ mokyti vaikus turkø kalbos, taèiau kultûros centro vadovai atsiuntë laiðkà, kad

5 Nr. 5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën. 5 Spalio 1 d. Kauno kultûros rûmuose totoriø bendruomenei priklausanèiose patalpose ávyko Kauno musulmonø religinës bendruomenës bei Kauno apskrities totoriø bendruomenës visuotinis ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Nors minëtos patalpos nëra didelës, vis dëlto, deja, jø visiðkai pakako. Kodël taip sakau? Todël, kad net ir nepaisant to, kad apie bûsimà susirinkimà buvo pagal galimybes plaèiai paskelbta, susirinko tradicinis kiekis tautieèiø 18 þmoniø, neáskaitant sveèiø ið Vilniaus - Ado Jakubausko ir Alio Aleksandrovièiaus. Pirmiausia revizijos komisijos pirmininkas Aleksas Rajackas ir jos narë Vilë Jakubauskienë perskaitë Kauno musulmonø religinës bendruomenës bei Kauno apskrities totoriø bendruomenës revizijos aktus, kurie atspindi ðiø bendruomeniø finansinæ-ûkinæ veiklà per apyskaitiná laikotarpá nuo iki Pabandysiu trumpai jà apþvelgti. Á Kauno apskrities totoriø bendruomenës banko sàskaità per minëtà laikotarpá gauta apie devynis tûkst. litø, ir visi jie pervesti mokesèiams uþ meèetës apðildymà ir sunaudotà elektros energijà ir 2001 metais buvo gauta po 1200 litø ið Muftiato, metais ilgiau ðià bendruomenæ rëmë Tautiniø maþumø departamentas, kasmet atsiøsdamas apie 1000 Lt. O nuo 2002 metø Alio Aleksandrovièiaus iniciatyva gaunama parama ið UAB Merlana. Kauno musulmonø religinës bendruomenës áplaukas sudarë tik grynieji pinigai, kuriø didþiausià dalá aukojo musulmonai ið uþsienio, dalis lëðø iðimtos ið meèetëje esanèios aukø dëþutës, taip pat dþiugu, kad prisideda ir vietiniai tikintieji bei arabø kraðtø studentai. Ið viso per apyskaitiná laikotarpá áplaukø buvo apie litø. Iðlaidos sudarë apie Lt. Gaila, bet ir ðiø pinigø liûto dalis iðleista meèetës mokesèiams ir smulkiems remontams. Nors, þinoma, didelæ dalá sudarë iðlaidos bairamø vaiðëms, vaikø kelioniø transporto iðlaidoms, orientui. Vëliau abiejø bendruomeniø pirmininkas Romas Jakubauskas papasakojo apie bendruomeniø veiklà. Pagrindinës bendruomeniø veiklos atsisako mûsø siûlomø mokytojø paslaugø. Mes labai nepatenkinti situacija. Ten dvivaldystë. Reikia, kad Vilniaus kultûros centras turëtø vienà ðeimininkà. Naudodamasi proga, noriu pasveikinti visus Lietuvos musulmonus su artëjanèiu Ramadan bairamu ir palinkëti jiems geros sveikatos, gerovës, taikos, meilës ir sutarimo. Ponia Ðanivar, dëkoju Jums uþ interviu. Savo ruoþtu mënraðèio redakcijos, visø Lietuvos totoriø vardu sveikinu Jus su ateinanèia ðvente Turkijos Respublikos diena ir linkiu sëkmës Jûsø kilnioje misijoje. Ataskaitinis rinkiminis susirinkimas Kaune: popierinis faktas ar naujos veiklos pradëia? Audronë JAKUBAUSKIENË sritys: ðvenèiø bei renginiø organizavimas, vaikø mokymas ir iðvykø organizavimas, paskaitos suaugusiems (jos vyksta kiekvienà sekmadiená meèetëje 14 val. Visi esate laukiami!) bei rûpinimasis meèetës reikalais. Bûtent apie meèetës problemas ðiame susirinkime buvo kalbëta labai daug. Pirmiausia apie jos apverktinà bûklæ vis dar vietomis kiaurà stogà, pelyjanèias, drëgnas sienas, griûvantá minaretà. Nors per savo pirmininkavimo laikotarpá R. Jakubauskas ávairiausiais bûdais stengësi gauti pinigø meèetës remontui kreipësi á daugybæ organizacijø ir pavieniø asmenø, 2003 metais, atsiradus galimybei, padarë meèetës remonto detalià sàmatà vis dëlto meèetë iki ðiol atrodo taip pat. Jos remontui dar 2003 metais bûtø reikëjæ eurø. O ðiandien tai kainuotø dar daugiau. Kitas klausimas, susijæs su meèete, yra jos elementari vidaus ir iðorës aplinkos tvarka. Ðiuo metu uþ jà asmeniðkai niekas neatsakingas. Ðaltuoju sezonu praktiðkai kiekvienà savaitæ jà nesiafiðuodami tvarko Romo Jakubausko tëvai. Taip pat merginos, kurios lanko sekmadienines paskaitas, ir dar kas nors, negalintis praeiti pro dulkes ir ðiukðles. Taèiau susirinkime buvo vieningai pritarta minèiai, kad reikalingas þmogus, kuris uþ nedidelá atlygá sutiktø meèetæ tvarkyti nuolat ir bûti uþ tai atsakingas. Kadangi pinigø bendruomeniø iþde tokiam reikalui trûksta, nutarta rinkti mokestá ið kiekvieno bendruomenës nario. Kaip jis bus renkamas ir kokio bus dydþio naujai iðrinkti bendruomeniø komitetai, bus sprendþiama artimiausiu metu. Galbût tokiu bûdu ið tiesø pavyks palaikyti meèetæ bent jau ðvarià ir tvarkingà. Taip pat nuskambëjo visiðkai naujas pasiûlymas organizuoti mamø klubà. Tai ilgametës bendruomenës narës Jolantos Selimavièiûtës-Hansen idëja. Tarkim, kartà per dvi savaites mamos, moèiutës ar tëveliai rinktøsi drauge su vaikais (nuo 0 iki 5 metø), taip sudarydami galimybæ jiems ir sau susipaþinti ir bendrauti. Konkreèiau apie klubo veiklà reiktø spræsti patiems nariams, todël visi susidomëjæ kvieèiami sekti skelbimus ðiame laikraðtyje bei meèetës skelbimø lentoje ir dalyvauti. Galiausiai susirinkime ávyko Kauno musulmonø religinës bendruomenës bei Kauno apskrities totoriø bendruomenës pirmininkø ir komitetø perrinkimas. Religinës bendruomenës pirmininku perrinktas Romas Jakubauskas, iðrinkti komiteto nariai: Aleksas Rajackas, Motiejus Selimavièius, Rozalija Bazarauskienë, Stepas Ðèiuckas, Neli Maþitova ir Danielius Dzenajevièius. Á Kauno apskrities totoriø bendruomenës komitetà iðrinkti Radikas Maþitovas, Vilë Jakubauskienë, Romualdas Makaveckas, Roþytë Sitdykovienë, Marytë Milkamanavièienë ir Ramûnas Radlinskas. Komitetas bendruomenës pirmininku patvirtino Ramûnà Radlinskà. Naujøjø komitetø nariai nutarë artimiausiu metu rinktis á posëdá ir aptarti savo tolimesniø veiksmø planus. Taigi po ilgoko ramybës periodo bendruomeniø veikloje ávyko ðioks toks sujudimas. Ar jis iðsivystys á nuolatinæ veiklà, ar ir vël pamaþu nuslops, priklauso tik nuo mûsø paèiø aktyvumo. Todël visus, kuriems nors ðiek tiek ádomu ir rûpi, kvieèiame nepatingëti ir neatidëlioti, uþeiti á meèetæ penktadieniais ar sekmadieniais 14 val. (tuo laiku ji bûna atidaryta), skaityti skelbimus ðiame laikraðtyje, prisijunkti, dalyvauti, siûlyti savo idëjas. Nes, jeigu mes nepradësime rinktis drauge ir apskritai kuo nors domëtis, tai visi ðie susirinkimai, perrenkami vis nauji komitetai, naujos veiklos idëjos bus, deja, tik pilstymas ið tuðèio á kiaurà. Nuoðirdþiai sveikiname Ðvenèioniø miesto gyventojà, Vilniaus apskrities totoriø bendruomenës Ðvenèioniø skyriaus pirmininkæ Svetlanà Jakubovskajà Mediancevà su graþiu keturiasdeðimties metø jubiliejumi. Dëkojame Jums, gerbiama Svetlana, uþ aktyvià veiklà buriant mûsø tautieèius. Linkime stiprios sveikatos ir asmeninës laimës, bei neprarasti jaunatviðko entuziazmo. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjunga Vilniaus apskrities totoriø bendruomenë

6 6 Nr. 5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën m. rugsëjo pradþioje, eidamas 56-sius metus, Minske staiga mirë Ibrahimas Konopackis. Velionis gimë ir iðaugo Smilovièiuose, valsèiaus miestelyje 20 km á rytus nuo Minsko. Bûdamas ið prigimties muzikalus, per visà mokymosi Smilovièiø vidurinëje mokykloje laikotarpá grojo fleita miesto puèiamøjø orkestre, kuriam vadovavo jo dëdë Samuilas Konopackis. Baigæs vidurinæ mokyklà, ástojo á Minsko Maksimo Tanko pedagoginio instituto istorijos specialybæ ir su pagyrimu jà baigë. Po instituto dvejus metus dirbo Minsko srities Èervenës rajone kaimo vidurinëje mokykloje, kur mokë vaikus istorijos. Po to gráþo á savo aukðtàjà mokyklà, ástojo á aspirantûrà. Po keleriø metø apgynë kandidatinæ disertacijà ið tuo metu naujos Tarybø Sàjungai tematikos - tautiniø maþumø istorijos problematikos. Disertacijoje jis nagrinëjo totoriø, kaip Uzbekijos tautinës maþumos, problemas. Aiðku, pagrindinæ vietà jo disertacijoje uþëmë tada dar neliestas Krymo totoriø klausimas. Apgynæs disertacijà I. Konopackis buvo paliktas istorijos katedroje, kur ið pradþiø dirbo asistentu, vëliau - vyresniuoju dëstytoju ir docentu. Paraðë dvi knygas apie Baltarusijos totorius. Pirmàjà jis raðë kartu su S. Duminu. Tai yra Baltarusijos totoriø istorija. Antroji knyga paraðyta drauge su Baltarusijos kultûros instituto profesorium A. Smoliku. Joje nagrinëjamos Baltarusijos totoriø tradicijos, paproèiai. Abi ðios knygos sudaro praktiðkai visa, kas paraðyta apie Baltarusijos totorius. Ðalia ðiø dviejø pagrindiniø knygø I. Konopackis paraðë ir keletà smulkesniø knygø. Tai Pagal brolybës principus (Minskas,1980), IBRAHIMAS KONOPACKIS ( ) Religija ir cerkvë (Minskas, 1998). Jis paraðë per 200 straipsniø á laikraðèius ir þurnalus. I. Konopackis buvo Baltarusijos tautiniø maþumø tyrinëjimo akademijos narys korespondentas. Velionis labai aktyviai drauge su savo broliu Mustafa Konopackiu dalyvavo atstatant Smilovièiø meèetæ. Jie nupirko mediná namà, uþ surinktas Smilovièiø totoriø bendruomenës lëðas apmûryjo já, pertvarkë vidø, pristatë prieangá ir minaretà. Tai buvo pirmoji Baltarusijoje atstatyta totoriø meèetë. Labai þymus I. Konopackio indëlis atstatant Naugarduko, Lovèicø meèetes. Velionis labai aktyviai dirbo su totoriais susijusá visuomeniná darbà. Jis buvo Baltarusijos musulmonø religinës bendruomenës pirmininko pavaduotojas ir Baltarusijos kultûros - ðvietimo bendruomenës Al-Kitab pirmininko pavaduotojas. Abi ðias pareigas jis atliko labai sàþiningai. Ne vienerius metus jis leido religinës bendruomenës laikraðtá Þizn ir Baltarusijos pedagoginiame ir Kultûros universitetuose organizavo ir vedë 11 moksliniø konferencijø, skirtø ávairiems totoriø gyvenimo Baltarusijoje klausimams. Velionis I. Konopackis buvo stipri asmenybë. Man kartu su juo teko dalyvauti daugybëje totoriðkø renginiø, mes draugavome, jis dalyvavo visuose mûsø orientuose, aktyviai ten reiðkësi. Ypaè mano atmintin ástrigo du ryðkûs momentai metais, atidarant Naugarduko meèetæ, po oficialios dalies mes kartu su grupele totoriø lankëmës Lovèicø kapinëse esantá piemenëlio Alijaus kapà. Tai vienas ið mûsø totoriø stebuklø. Ibrahimo pasakojimas apie jo istorijà buvo nuostabus, paliko neiðdildomà áspûdá visø mûsø ðirdyse. Po ðio apsilankymo kiekvienas ið mûsø iðsineðë ðirdyje savà to piemenëlio istorijà. Kitas atvejis buvo 2001 m. Gdanske. Po vienos ið konferencijø mes apsilankëme Piasnicos miðke, kur buvo suðaudytas lenkø pamario 12 tûkstanèiø inteligentijos bûrys, tarp jø buvo ir iðkiliausias tarpukario laikotarpio totorius Leonas Krièinskis. Uþ þuvusius mes pasimeldëme. Pamaldas Ibrahimas vedë taip pakiliai, taip jausmingai, kad ne vieno ið mûsø akys prisipildë aðarø. Tad mirus ðiam iðkiliam þmogui, kiekvienas pasimelskime uþ jo dvasià. Tegul jo gyvenimo kelias, jo portretas iðlieka mûsø atmintyje. Tegul jo darbas lieka mûsø tolesniø kartø labui. Lietuvos musulmonø religinës bendruomenës ir Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos vardu Romualdas Makaveckas. ë Lietuvë atkeliavo garbingas kino apdovanojimas Dokumentinis filmas apie Lietuvos totoriø bendruomenæ Murzø ainiai Lietuvos þemëje tarptautiniame musulmoniðkojo kino festivalyje Kazanëje Zolotoj minbar ( Auksinis minbaras ), vykusiame ð.m. rugsëjo 5 11 dienomis, laimëjo pirmà vietà uþ geriausià scenarijø dokumentinio kino kategorijoje ir buvo apdovanotas pagrindiniu prizu. Minëtame festivalyje rungësi virð ðimto kino juostø ið 18 ðaliø. Filmo reþisierius Leonidas Gluðajevas dirba Lietuvos Televizijoje ir yra gerai þinomas ið ankstesniø savo darbø. Kuriant filmà daug prisidëjo Adas Jakubauskas ir Alijus Aleksandrovièius. Filmavimo grupë lankësi pagrindinëse Lietuvos totoriø gyvenamosiose vietovëse: Raiþiø, Keturiasdeðimt totoriø ir Nemëþio kaimuose bei Kaune m. liepos 16 dienà ji pabuvojo Griunvaldo lauke, kur prieð 595 metus ávyko garsusis Þalgirio mûðis. Filme kalbinti doc. dr. Romualdas Makaveckas, doc. dr. Galina Miðkinienë, prof. hab. dr. Tamara Bairaðauskaitë, jojimo treneris Jonas Chaleckas, Mustafa Gembickis, Fatima Ðantrukova, Alikas Melechas, Motiejus Abunevièius, dr. Adas Jakubauskas, panaudoti bendruomenës kronikos kadrai, medþiaga ið privaèiø archyvø. Kino juosta sukurta per rekordiðkai trumpà laikà pradëta 2005 m. geguþæ, baigta liepos viduryje. Pagal reþisieriaus sumanymà filme Lietuvos totoriai patys pasakoja apie save: gilinasi á istorijà, masto apie ateitá. Jame taip pat parodyti Lietuvos totoriø architektûros paminklai meèetës, kapinës mizarai, Lietuvos totoriø folkloras. Filmo trukmë 52 minutës. Lapkrièio mënesá já ketinama pristatyti Vilniaus visuomenei. Vëliau jis bus demonstruojamas Kaune ir Alytuje. "LT" informacija

7 (Atkelta ið 3-èio psl.) Ukrainos Aukðèiausiosios Tarybos nariu Refatu Èubarovu. Ypaè ádomûs buvo naktiniai pokalbiai su juo nacionaliniu klausimu prie kavos puodelio, juolab kad jis gerai paþásta Baltijos ðalis, iðmano situacijà jose, nes ilgà laikà gyveno Rygoje. Be galo ádomu buvo bendrauti su chanø Girëjø ir kunigaikðèiø Jusupovø palikuone Lala Jusupova, kuri gyvena Azerbaidþane ir dirba televizijos þurnaliste. Tikimës, kad interviu su ja iðspausdinsime viename ið artimiausiø LT numeriø. Malonu buvo bendrauti su Kazanës poete Bike Rachmonova (Faizullina), kuri padovanojo mums savo poezijos rinktinæ. Su sielos virpesiu mes stebëjome ðvenèiø atspindá jos akyse, jos rûpestá, kad sveèiai pamatytø tà paèià Kazanæ, kurià mato ji. Stiprø áspûdá paliko susitikimas Kazanës Kremliuje su senute geografe Kazanës universiteto dëstytoja Firdaus Salichova. Ji mums pasakojo istorijà, susijusià su Siujumbike bokðtu, apie jo ypatybes, konstrukciná ryðá su Babilono bokðtais. Kartu paaiðkino apie bokðto pagrindo karstinæ þemës prigimtá, apie darbus, turinèius apsaugoti já nuo tolesnio svirimo. Jos pasakojime jautëme meilæ savo miestui, savo tautai. Aiðku, tokie susitikimai neiðdyla ið atminties ilgai, nes didþiausia jø vertë paþintys su naujais ádomiais þmonëmis. Ir gale ðaukðtas deguto visiems tokio pobûdþio renginiams, ne tik Kazanës jubiliejui. Bendruomenës kronika 2005 m. rugsëjo 29 d. Kauno ávairiø tautø kultûrø centre (Ðv. Gertrûdos g. 58) ávyko totoriø kultûros vakaras. Renginio metu miesto visuomenei buvo pristatyta fotografijø paroda, skirta totoriø ásikûrimo Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje 600 metø jubiliejui, kuri èia buvo eksponuojama nuo liepos mënesio. Taip pat buvo pristatyta knyga Lietuvos totoriø rankraðèiø katalogas, kurá sudarë Vilniaus universiteto docentë dr. G. Miðkinienë su savo magistrantëmis J. Pokrovskaja ir S. Namavièiûte. Ðio teminio vakaro, skirto vienai seniausiø Lietuvos etniniø grupiø, sumanytojas ir rengëjas buvo ðio centro direktorius Dainius Babilas. Renginyje dalyvavo ir susirinkusiems dvi dainas sudainavo Keturiasdeðimt totoriø kaimo vaikø ir jaunimo folkloro kolektyvo Oèkon dainininkës L. Jakubauskaitë, L. Monkeviè ir E. Ðabanoviè. Merginas ið Vilniaus atlydëjo ðio Nr. 5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën. 11 Kazanës tëkstantmeëio auros ëtakoje Kazanës informacinëje televizijos programoje Miestas á gyventojø apklausà atëjo pageidavimas: tegul greièiau visa tai baigiasi, mums nusibodo sëdëti savo vasarnamiuose... Laikraðèio Vakarinë Kazanë atliktoje apklausoje 146 ið 526 apklaustøjø atsakë, kad jie yra svetimi ðioje ðventëje. Aiðku, nemaþa dalis su nekantrumu jos, ypaè Rusijos prezidento atvykimo, laukë. Dalis valdþios nuskriaustøjø ruoðësi piketuoti miesto Rotuðæ. Bet rugpjûèio 26 d., kai prezidentas atvyko, jo korteþas ribiniu greièiu praskriejo per miestà, niekas net nepastebëjo, kaip jis áëjo á Rotuðæ. Nebuvo nei nuskriaustøjø, nei svajojusiø já pamatyti. Visà miestà apsupo 15 tûkstanèiø milicininkø armija. Tai padaryta neatsitiktinai, ypaè vertinant galimus teroro aktus, miesto vachabizacijos lygá. Aiðku, Kazanë ne Èeèënija, bet yra Rusijos centre ir bet kokie nesankcionuoti ávykiai galëjo baigtis liûdnai. Tenka konstatuoti, kad po ðvenèiø miestieèiai gali dþiaugtis graþiai sutvarkytu, atnaujintu miestu, iðspræstomis transporto problemomis, Kul-Ðarif meèete atres- Totorië kultëros vakaras Kaune tauruotame Kremliuje, sutvarkytu vienu seniausiø Rusijos universitetø ir dar daug kuo. Visa tai liks ateinanèioms kartoms. Ir nors kiekviena karta gyvena savaip, jos gyvenimas remiasi á ankstesniø kartø paliktas vertybes. O ðiuo atveju joms palikta daug... Kul Ðarif meèetës atidarymo mitingas. kolektyvo meno vadovë F. Buinovska. Á renginá susirinko arti ðimto sveèiø ir mûsø tautieèiø, gyvenanèiø Kauno mieste. Já pradëjo ir vedë KITKC direktorius D. Babilas bei Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas. Susirinkusiems buvo trumpai papasakota apie Lietuvos totoriø kultûrà ir tradicijas, po to pristatyta paroda ir katalogas. Totoriø kultûros vakare dalyvavo LTBS pirmininko pavaduotojai A. Aleksandrovièius, doc. dr. R. Makaveckas, doc. dr. J. Ridzvanavièius. Jau tapo graþia tradicija, kad pas Lietuvos totorius sveèiuojasi ir kalbà pasako Kauno miesto savivaldybës Kultûros ir ðvietimo komiteto pirmininkas, praeityje garsus krepðininkas Gediminas Budnikas. Ðákart jis buvo ne vienas parodos ir knygos pristatyme dalyvavo ir ðio miesto savivaldybës Kultûros ir ðvietimo departamento kultûros skyriaus vyr. specialistë J. Jociuvienë. Susirinkusius maloniai nustebino þinomas Kauno dainininkas V. Chomanskis, kuris atliko labai romantiðkà totoriø liaudies dainà totoriø kalba. Beje, kaip jis pats teigë, jaunystëje jam keletà metø teko gyventi Kazanëje. Ðá kûriná garbus atlikëjas skyrë savo klasës draugui Romualdui Makaveckui. Antroje renginio dalyje buvo pristatytas Lietuvos totoriø kulinarinis paveldas: sveèiai galëjo paragauti garsiø ðimtalapiø ir apeiginiø paplotëliø dþaimø. Èia vertëtø paþymëti, kad prie renginio organizavimo didele dalimi prisidëjo gerbiamos Kauno apskrities totoriø bendruomenës narës Marytë Milkamanavièienë bei Rozalija Bazarauskienë. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos vardu nuoðirdþiai joms dëkojame uþ ádëtà triûsà. Totoriø kultûros vakarà filmavo Penktas kanalas, apie já papasakojo Kauno radijas. "LT" informacija

8 12 Nr. 5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën. Apie mûsø problemas laikraðtyje "Lietuvos þinios" Lietuvos musulmonai renkasi vietë meëetei Meèetës statybos projektui Lietuvos musulmonai tikisi sulaukti musulmoniðkø ðaliø paramos. Anksèiau buvo planuojama meèetæ statyti Vilniuje, prie Kino studijos Antakalnio gale, taèiau bendruomenës atstovams nepavyko susitarti su sostinës savivaldybe. Ði pasiûlë ðeðias kitas vietas. Lietuvos musulmonø muftijus Romualdas Krinickis Lietuvos þinioms sakë, kad jau parengtas ne tik projektas, bet ir pakaks pinigø jam ágyvendinti, nes rëmëjø netrûksta. Muftijui patinka turkiðko stiliaus meèetës. Taèiau á kelias senàsias medines meèetes, statytas vietos meistrø, þmonës susirenka tik kelis kartus per metus. Brigita BALIKIENË Su Lietuvos musulmonø sunitø dvasinio centro muftiato valdybos pirmininku muftijum Romualdu Krinickiu kalbëjome ne tik apie meèetæ, nors lietuviðkojo islamo interneto svetainëje jos bûtinybë labai pabrëþiama: Gyvybiðkai svarbus uþdavinys pastatyti meèetæ Lietuvos sostinëje Vilniuje, kur gyvena daugiausia totoriø. Meèetës statybos projektui Lietuvos musulmonai tikisi sulaukti musulmoniðkø ðaliø paramos. Minske jau stato - Dar prieð porà metø buvo kalbëta, kad meèetë bus statoma prie Kino studijos Antaka1nio gale, berods Lizdeikos gatvëje. Ar tie planai jau sugriuvæ? - Tie mûsø bendruomenës atstovai, kurie uþsiima meèetës reikalais, niekaip nesusitaria su savivaldybe. O miesto galva net ir nusistebëjo: Taigi turite Þvëryne meèetæ... (Þvëryne stovi karaimø kenesa - LÞ.) - O projektas yra? - Projektas yra, pinigø yra (rëmëjø tiek, kad galime iðsirinkti geriausius), mes nieko nepraðome, tik vietos. Lizdeikos gatvëje neleidþia statyti, nes ten miðkas, tektø kirsti medþius. - Kà toliau darysite? - Mums dar reikia ir savas problemas iðspræsti. Keliasdeðimt tûkstanèiø litø jau iðleista projektui konkreèioje vietoje, nors dabar jau. aiðku, kad ten meèetë tikrai nebus statoma. Dabar savivaldybë pasiûlë ðeðias vietas, bet kiekviena tokio dydþio, kad ten tik garaþas tilptø. Nurodyta, kad pastatas bûtø ne aukðtesnis kaip dviejø aukðtø. Beje, Vilnius - viena ið 50 pasaulio sostiniø, neturinèiø meèetës. - Lietuvoje iki ðiol tebeveikianèios senos meèetës yra gana kuklios. Taèiau ar jø nepakanka? - Visos medinës, kitokiø statyti neleido. Vietoj minareto - tik bokðtelis ant stogo. Yra kelios meèetës kaimo vietovëse, tik kas ið to - tikrø parapijø nëra, þmonës susirenka tik kelis kartus per metus á svarbiausias ðventes. Aplankykite ir ásitikinsite, kokios jos neturtingos, nedidelës. Jas statydavo vietiniai meistrai, todël kartais primena lietuviðkas baþnytëles ar rusø cerkves. Daþniausiai tai kvadratinës formos pastatai su kûginiais stogais. Virð stogo - nedidelis bokðtelis - minaretas, papuoðtas pusmënuliu ir penkiakampe þvaigþde. Muftijus Romualdas Krinickis - Bet Kaune meèetë visai kitokia! - Jà pastatë tik 1939 metais.* - Neseniai á 40-ties totoriø kaimà vykau vieno musulmono papraðyta: praðë paraðyti, kad ten remontuojant meèetæ iðvogtos statybinës medþiagos, o vietos þmonës sakë, kad viskas tvarkoj, ir net teigë problemà esant kita - neva senieji totoriø bendruomenës vadovai nenori atsisakyti valdþios ir visaip trukdo kitiems. - Yra ávykæs tam tikras totoriø bendruomenës skilimas. Yra du lyderiai. Ir vienas, ir kitas nori vadovauti. - Jûs - dvasinis vadovas, jûsø þodis turi bûti paskutinis! - Ne kaþin kiek galiø turiu. Ðtai ir ðios patalpos Vivulskio gatvëje, kur kalbamës, kur penktadieniais, renkamës maldai, oficialiai priklauso Vilniaus kraðto totoriø bendruomenei, ne musulmonams, nors nuomà mes mokame. Jei èia bûtø áregistruoti maldos namai, valdþia, gal nebûtø leidusi tame paèiame name atidaryti naktinio klubo, dël ko labai stebisi mûsø sveèiai. - Kokià meèetæ norëtumëte statyti Vilniuje? Kokios jums patinka? - Man patinka turkiðko stiliaus meèetës, kokios stovi Stambule. Turkija mums ir finansiðkai padës. Minske meèetæ stato Saudo Arabija. Statybos eiga lëta, nes Baltarusijos valdþia naudojasi proga ir vis uþkrauna visokiø mokesèiø, kad ta proga papildytø savo kiðenæ. Ar atsilaikys ðvelnûs Lietuvos musulmonai - Jûs - Vytauto totoriai. Ðimtus metø gyvenate Lietuvoje, gatvëje jus nelabai ir atskirsi nuo lietuviø. Nors esate musulmonai, bet në kiek nepanaðûs á tuos radikalius islamo karius, kurie drebina pasaulá. Á Lietuvà dabar atvaþiuoja ir kitokiø musulmonø. Kaip jûs su jais bendraujate? - Taip, mes skiriamës nuo kitø pasaulio musulmonø, nes nemokame savo kalbos. Ir dar kitokiø skirtumø yra. Á atvaþiuojanèiuosius þiûrime atsargiai. Jie atklysta su savo bëdomis ir dar bando mus mokyti. Net ir su vietos þydais mûsø santykiai kitokie. Su Alperavièiumi ar rabinu nesibuèiuojame, bet normaliai sugyvename. Jø èia maþai ir mûsø maþai. O atvykëliams viskas kitaip atrodo. Kabinasi jie uþ tos Lietuvos. Neþinau, kaip toliau bus. - Kas gausiau susirenka á penktadienio maldà - vietiniai ar atvykëliai? - Pastaraisiais metais ir vietiniø daugiau ateina. - Në karto nepastebëjau, kad vietinis musulmonas penkis kartus per dienà melstøsi... - Gal tik vienas kitas taip elgiasi. Niekas nekontroliuoja - tai yra þmogaus ir Dievo reikalas. Be abejo, atvykëliams ið arabø kraðtø toks tikëjimo paproèiø laisvumas gali atrodyti keistas, jie apskritai tiesiog ið nieko kuria problemas. Asimiliacija padarë savo. Lietuvos musulmonai ir kiaulienos nebijo, dar ir patys kiaulæ uþsiaugina, papjauna. Mes visai kaip lietuviai, jau panaðios mûsø tradicijos, tik tikëjimas kitoks. Kartà vienas sveèias man skundësi: Kur man apsikirpti?! Negi Vilniuje maþa kirpyk1ø? Pasirodo, jis negalás leisti, kad ji apkirptø moteris ar mergina. Kodël, reikia bijoti kirpëjos? Sëdëk sau ir viskas. Vos neparekomendavau jam poros vyrø kirpëjø, bet neþinia, ar ir jie tiktø, mat yra kitokios seksualinës orientacijos. - Kaip jus vadinti? Vizitinëje kortelëje paraðyta - Romualdas, o internete - Ramazanas. - Vadinkite kaip jums patogiau. Antrasis - musulmoniðkas vardas. Stepas tapo Mustafa, Aleksandras - Alijus ir pan. Mano bièiuliai arabai Romualdo vardo neástengia iðtarti. Tarp fanatizmo ir gërio - Kaip ateityje sugyvensime - katalikai, staèiatikiai, musulmonai? - Visi tiki tà pati Dievà, tik kitaip já vadina. - Bet fanatikai kalba kà kita. - Ðtai fanatizmas ir yra didþiausias blogis. Fanatizmas yra pats baisiausias da-

9 Nr. 5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën. 13 Konfliktas Roberta TRACEVIÈIÛTË Meèetës statybai Vilniaus savivaldybë sostinës musulmonams buvo paþadëjusi skirti 1,8 hektaro sklypà Lizdeikos gatvëje Antakalnyje, netoli Kino studijos. Taèiau neseniai savivaldybë pakeitë savo nuomonæ ir bendruomenës vadovams pareiðkë, kad ðio sklypo jiems neskirs. Savivaldybës atstovai tikina, kad planus meèetës statybai skirti sklypà Antakalnyje suþlugdë nepavykæs bandymas pakeisti sklypo detaløjá ir miesto bendràjá planus. Juos reikëjo keisti, kad sklypas taptø ne tik rekreacinës, kaip dabar, paskirties, bet ir visuomeninës tik tada bûtø galimos statybos. Sklypo paskirtá savivaldybë nesëkmingai bandë pakeisti kelis kartus. Prieð 4 metus tokius savivaldybës tarybos planus suþlugdë Vilniaus apskrities administracija, nesutikusi patvirtinti pakeisto detaliojo plano. Po metø taryba vël pabandë pakeisti detaløjá ir bendràjá planus. Taèiau jis ir vël nebuvo patvirtintas, nes savivaldybë negavo Aplinkos ministerijos palaiminimo. Kai kurie Lietuvos musulmonai ásitikinæ, kad savivaldybë atsisakë skirti jiems sklypà turëdama savø interesø. Argi jûs nesuprantate, kodël mums nepaskyrë to sklypo? Be abejonës, tai dël korupciniø savivaldybës ryðiø, - ásitikinæs meèetës statybomis besirûpinantis Vilniaus totoriø bendruomenës pirmininkas Adomas Asanavièius. Savivaldybë Lietuvos musulmonams ðiuo metu siûlo 7 sklypus, kuriuose galëtø bûti statoma meèetë, Pilaitëje, Grigiðkëse ir Naujojoje Vilnioje. Lietuvos musulmonø bendruomenës vadovai piktinasi ðiais siûlymais. Kiekvienas sklypas tokio dydþio, kad ten tik garaþas tilptø. Nurodyta, kad pastatas bûtø ne aukðtesnis kaip dviejø aukðtø, - nusivylimo neslëpë Lietuvos musulmonø muftijus Romualdas Krinickis. Jis svajoja apie turkiðko stiliaus meèetæ, pa- lykas visose religijose. Kai studijavau Turkijoje, po atostogø Lietuvoje nuveþdavau ten saldumynø. Fanatikai apþiûrëdavo kiekvienà saldainiukà, ar tik jame nëra ádëta ko nors draudþiamo. Net ir batø tepalas jiems keldavo átarimø - o gal jame yra kiaulës taukø? Mûsø tikëjimas në kiek ne prastesnis uþ jø, tik mes stengiamës gyventi be fanatizmo. Penktadieniais pas mus ateina ir islamà priëmusiø lietuviø, ir moterø su chidþabais. - Pasvajokite - á kurià pasaulio meèetæ panaðià norëtumëte matyti tà, kuri kada nors stovës Vilniuje? - Pagrindinës ir labai graþios musulmonø meèetës yra Mekoje, Medinoje ir Jeruzalëje. Man labai graþi - Þydroji meèetë Stambule. Turkijoje poilsiaujantys lietuviai bûtinai jà aplanko, manau, jie pritars mano nuomonei. Musulmonai ëada melstis Seime - Kà pasakysite tiems, kurie baiminasi iðkilsianèio tokio traukos centro pasaulio musulmonams?.. - Kas norës atvaþiuoti, atvaþiuos bet kokiu atveju. O vilnieèiai tegu nebijo: niekas ið minareto neðauks penkis kartus per dienà ir gyventojø neþadins! Lietuvos þinios Nr.187(11 221) * Kauno meèetë pastatyta 1934 metais. Negavæ meèetës statyboms Vilniaus savivaldybës paþadëto þemës sklypo, Lietuvos musulmonai grasina, kad eis melstis á Seimà. Taip pat jie þada reikalauti milijoninës kompensacijos uþ prieð kelis deðimtmeèius Vilniaus centre nugriautà meèetæ bei kelis ðimtmeèius jiems priklausiusio þemës sklypo netoli Seimo. naðià á tas, kurios stovi Stambule. Religinæ bendruomenæ suerzino ir tai, kad savivaldybës pasiûlyti sklypai yra tolokai nuo miesto centro. Tai yra pajuoka. Ar jûs eitumëte á baþnyèià Grigiðkëse? Mes norime eiti ten, kur gyvename. O mûsø þmonës daugiausia gyvena miesto centre ir Senamiestyje, - LÞ tvirtino Asanavièius. Musulmonai tikina, kad miesto valdþia juos porà metø vedþiojo uþ nosies. Pasak jø, dël kelerius metus þadëto, bet taip ir nepaskirto sklypo bendruomenë patyrë kelis ðimtus tûkstanèiø litø siekianèius nuostolius. Savivaldybë paëmë pinigus uþ detaliojo plano paruoðimà. Dokumentacijos ruoðimui iðleidome 72 tûkst. JAV doleriø, - pasakojo Asanavièius. Remdamiesi savivaldybës tarybos pritarimu paskirti sklypà, musulmonai pradëjo rengti meèetës statyboms reikiamus dokumentus. Kelis ðimtus tûkstanèiø litø ðiam reikalui paskyrë rëmëjai ið musulmoniðkø ðaliø, daugiausia Turkijos. Bûtent ði ðalis Vilniaus musulmonams paþadëjo dar 5 mln. JAV doleriø paramà meèetës statybai. Vilniaus musulmonø religinë bendruomenë dabar bijo prarasti uþsienio rëmëjø, pasitikëjimà bei finansinæ paramà. Mûsø rëmëjai pamatë Lietuvos oficialiø valdþios organø apgaulæ. Paimti pinigai, o sklypo nëra, - tvirtina jie. Pasak Vilniaus savivaldybës atstovø, miesto valdþia yra pasirengusi svarstyti iðlaidø, atsiradusiø dël sklypo planavimo darbø, kompensavimo klausimà. Taèiau religinë bendruomenë tvirtina, kad pinigø jiems nereikia. Aèiû, mums nereikia jokiø pinigø. Tegul vykdo priimtus nutarimus, - aiðkino Vilniaus totoriø lyderis. Savivaldybë taip pat sutiktø apmokëti kito musulmonø pasirinkto sklypo detaliojo plano parengimà. Vilniaus savivaldybë gali savo lëðomis parengti alternatyvios teritorijos detaløjá planà, - LÞ tvirtino savivaldybës Miesto plëtros departamento direktorius Linas Naujokaitis. Jei sostinës valdþia nepakeis savo sprendimo ir nesuteiks Lizdeikos gatvëje esanèio sklypo, Lietuvos musulmonai grasina kreiptis á teismà. Jie, þada reikalauti 12 mln. litø uþ prieð kone keturis deðimtmeèius Vilniaus centre nugriautà meèetæ bei sunaikintas musulmonø kapines. Jà nugriovë ne okupacinë kariuomenë, o bûtent Vilniaus valdþia, - tikino totorius. Negavæ anksèiau þadëto sklypo, Vilniaus musulmonai þada, reikalauti nuosavybës teisiø á kelis ðimtmeèius jiems priklausanèià þemæ, esanèià keliasdeðimt metrø nuo Seimo. Du hektarai þemës, kur dabar yra Seimas ir kur pastatytas Fizikos institutas (Goðtauto gatvëje - red.), - mûsø þemës nuosavybë jau 400 metø. Vadinasi, taip, jeigu nenorite duoti kito þemës sklypo, malonëkite atiduoti mûsø, - tikino Asanavièius. Ginti savo teises á sklypà Antakalnyje musulmonai þada ir aukðèiausiose Europos Sàjungos institucijose. Mums labai gëda ten kreiptis, bet mes bûsime priversti, LÞ dëstë Asanavièius. Jeigu artimiausiu metu nepavyks iðspræsti ðios religinës bendruomenës ir Vilniaus savivaldybës ginèo, musulmonai þada eiti melstis á Seimà. O kur kitur? Jeigu neduoda þemës, tai mes eisime á Seimà, - tikino bendruomenës atstovas. Ðiuo metu sostinës musulmonø bendruomenë vienija apie 3 tûkst. nariø. Vilnius yra viena ið 50 pasaulio sostiniø, neturinèiø meèetës. Lietuvoje veikia kelios senos meèetës. Taèiau jos mûsø ðalies musu1monø bendruomenës netenkina. Yra kelios meèetës kaimo vietovëse, tik kas ið to - tikrø parapijø nëra, þmonës susirenka tik kelis kartus per metus á svarbiausias ðventes. Apsilankykite ir ásitikinsite, kokios jos ne turtingos, nedidelës, - tvirtino Krinickis. Lietuvos þinios Nr. 193(11 227)

10 14 Nr. 5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën. SAULëS SPINDULIO MEëETëJE BEIEÐKANT Galimas SITDYKOVAS Laikraðèio Lietuvos totoriai redakcijà pasiekë Nemëþio totoriø bendruomenës pirmininkës Aiðos Iljaseviè atviras laiðkas. Dël A. Iljaseviè laiðko að asmeniðkai lankiausi Keturiasdeðimt totoriø kaime ir Nemëþyje, norëdamas patikrinti iðdëstytø faktø, versijø tikrumà. Laiðko autoræ papiktino, neva Nemëþio bendruomenë átraukta á organizacijø, priklausanèiø Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungai, saraðà. Susitikimo su Aiða metu tapo aiðku, kad laikraðèio su totoriø bendruomeniø sàraðu ir pirmininkø telefonais ji net nematë. Vadinasi, laiðkà ji raðë pasitikëdama kaþkieno þodþiais. Kaþkam kaþkas pasirodë. Faktiðkai niekam net á galvà neatëjo Nemëþio bendruomenæ átraukti á bendrà sàjungos sàraðà. Visi, kas skaitë laikraðtá be iðankstinio nusistatymo ir matë ðá sàraðà, tai patvirtina. Juk ten aiðkiai atskirtos bendruomenës, áeinanèios á sàjungos sudëtá, ir tos, kurios neáeina. Lygiai taip pat, patikëjusi sklindanèiais gandais, Aiða Iljaseviè tvirtina, kad Keturiasdeðimt totoriø kaimo meèetëje per skylæ sienoje ðvieèia saulë, ðvilpia vëjas, á vidø verþiasi ðaltis. Apie ðá prasimanymà Vilniaus musulmonø religinës bendruomenës imamas Mikas Chaleckas savo laiðke raðë laikraðèio Litovskij kurjer redakcijai. Liûdna, kad senatvëje gerbiamas Lietuvos totoriø religinis veikëjas, nusprendë sumenkinti savo vardà atviru netiesos sakymu. Tebûna jam gailestingas Dievas. Deja, tokie jau tie þmonës: kai tik pradeda pyktis, negali sustoti ir dar naudoja apgailëtinas priemones. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirmininko pavaduotojas Alijus Aleksandrovièius paveþëjo mane á Keturiasdeðimt totoriø kaimà rugsëjo 17 dienà. Mes atidþiai apþiûrëjome meèetæ viduje ir ið iðorës. Buvo saulëta diena. Að ásitikinau tuo, kad jokie saulës spinduliai á meèetæ nepatenka, nëra net skyliø poþymiø, per kurias galëtø pûsti vëjas. Per langus prasiskverbiantys saulës spinduliai puikiai apðvietë meèetæ ir buvo gerai matyti, kad ant langø ir kampuose pilna voratinkliø. Nieko nuostabaus, jei þmonës á meèetæ susirenka tik keliskart per metus. Meèetës iðorëje, ið saulëtos pusës, reikëtø kai kur prikalti atðokusias tvirtinimo lenteles ir ðaliuotæ, o prieðingoje pusëje, esanèioje pavësyje, nuvalyti þalius pelësius, kurie krenta nuo medþiø. Ir, be jokios abejonës, meèetæ reikia naujai perdaþyti penoteksu. Juk nuo jos atstatymo jau praëjo daugiau nei deðimt metø. Kyla klausimas, kas tai turëtø padaryti. Mes uþlipome po meèetës stogu, tikëdamiesi rasti lietaus pëdsakus. Taèiau aptikome vos pastebimus patekëjimus po minaretu. Kas turëtø pasirûpinti tuo, kad vanduo ten nepatektø? Galbût reiktø prikelti ið numirusiøjø tuos vyrus, kurie prieð 13 metø restauravo meèetæ ir kaþko nepadarë? Per anksti iðëjo poilsio. Tarp gyvøjø neliko nieko, kas galëtø pasirûpinti meèete. Uþtat piktalieþuviø uþtektinai. Apie skyles ðios meèetës sienoje, per kurias ðvieèia saulë, gandus platino ir Vilniaus totoriø bendruomenës pirmininkas Adomas Asanavièius. Lieka tik stebëtis, kaip tokiems solidiems þmonëms apsiverèia lieþuvis meluoti. Matyt, jie netiki tuo, kad Dievas viskà mato ir girdi. Dar prieð 13 metø buvo sukurtas mitas, atseit nauji ràstai, nupirkti meèetës remontui, pavogti ir pakeisti supuvusiais. Dël ðio kaltinimo neva nusiþudë Keturiasdeðimt totoriø kaimo pirmininkas S.Vilèinskas. Taèiau niekam net á galvà neatëjo pasidomëti, kodël taip ávyko, gal jis turëjo ir kitø rimtesniø problemø nei pavieniø tautieèiø ðmeiþtas? Ádomu ir tai, kad laikraðèio Lietuvos þinios korespondentë, neseniai apsilankiusi Keturiasdeðimt totoriø kaime, apþiûrëjusi meèetæ ir pabendravusi su þmonëmis, ásitikino, kad meèetë normalios bûklës. Kilusius gandus þmonës paaiðkino tuo, kad senieji bendruomenës vadovai nenori uþleisti vietos jaunajai kartai. Savo atvirame laiðke Aiða Iljaseviè raðo, jog Nemëþio totoriø bendruomenës susirinkime priimtas sprendimas ðio kaimo gyventojams bendruomenës namo statybai paaukoti po 500 litø (apie 180 doleriø). Ið pokalbiø su þmonëmis supratau, kad visi paaukojo, kiek galëjo. Buvo ir tokiø, kurie atsisakë aukoti, nes nebuvo tikri, kur keliaus pinigai. Kai kurie þmonës aiðkino, kad tam neturi galimybës. Aiðos þodþiais tariant, surinkta apie 20 tûkstanèiø litø. Dël bendruomenës namo Nemëþyje statybos buvo keleriopai padidintos kainos uþ vietà kapinëse: ið vietiniø nuspræsta rinkti po litø, ið paðaliniø (vilnieèiø) po 1200 litø. Rugsëjo mënesá atsitiko toks ávykis: mirusios tautietës artimiesiems, kurie ieðkojo jai amþino poilsio vietos Nemëþio kapinëse, buvo pasakyta: Jei neturite pinigø, eikite á lenkø kapines. Kiek þinau, Raiþiø kapinëse pinigai uþ vietà visai neimami. Keturiasdeðimt totoriø kaimo kapinëse imamas simbolinis mokestis. Galbût kuklus mokestis uþ vietà kapinëse ið tikrøjø yra reikalingas, bet ne toks! Rinkti pinigus benruomenës namo statybai ið mirusiøjø maþø maþiausia nedora. Kalbantis su asmeniu, neseniai uþ vietà Nemëþio kapinëse pareikalavusiu 1200 litø, tapo aiðku, kad ðis suprato persistengæs. Esminiais klausimais savo þodá turëtø tarti muftijus Ramazanas Krinickis. Aiða Iljaseviè savo laiðke iðreiðkë pasipiktinimà tuo, kad LTBS susirinkime Vilniuje nuskambëjo kritika, kad Nemëþio meèetë retai bûna atidaryta. Taèiau pokalbiai su þmonëmis tai patvirtino. Aiða Iljaseviè Nemëþyje turi ir ðalininkø, ir prieðininkø, nes vis dëlto savo pareigose ji ne sëdi sudëjusi rankas, bet kaþkà daro, organizuoja. Asmeniðkai pabendravus su Aiða tapo aiðku, kad ji dël labiau apèiuopiamø prieþasèiø nei gandai, kuriuos taip mëgsta patiklûs þmonës, kritikuoja Kauno ir Alytaus tautieèius ir religijos brolius. Nors kritika daugiausia subjektyvi, bet joje kaþkiek tiesos yra. Visiðkai teisëtai jà piktina kai kuriø (pabrëþiu: kai kuriø, o ne daugelio) Alytaus ir Kauno totoriø poþiûris ið virðaus á Vilniaus kraðto totorius. Niekur nuo to nepabëgsi èia pasireiðkia bendras mûsø þmoniø kultûros trûkumas. Laiðko autorë praðë paskelbti laiðkà visà, taèiau dël faktø iðkraipymo, kuriuos norëdama ar nenorëdama, ji pateikë, neámanoma to padaryti. Taèiau laiðkà pakomentuoti, remiantis iðdëstytø versijø tyrimu, mes privalëjome.

11 Fatima ÐANTRUKOVA ÐÈUCKAJA Ðiai nuotraukai 80 metø. Á Keturiasdeðimt totoriø kaimà Kurban Bairamo proga tuomet atvyko Þeèpospolitos totoriø muftijus daktaras Jokûbas Ðinkevièius. Keturiasdeðimt totoriø kaimo meèetës imamu tada buvo Samuilas Selimovièius, gimæs Raiþiuose. Mezimu Janas (Jachja) Kenskis Keturiasdeðimt totoriø kaimo gyventojas. Á ðventæ atvaþiavo sveèiai ið Trakø, Afindzievièiø, Kazaklarø, Petkeniðkiø, dalyvavo vietiniai gyventojai Stefanas Poltarakevièius su þmona, sûnumi ir dukra, jo bendrapavardis Jachja Poltarakevièius su þmona Amelija, Bekiras Bazarevièius su þmona Fele, Ivanas Jasinskis (vëliau jis buvo iðtremtas á Sibirà) ir jo þmona Galima, Ivanas Radkevièius su þmona Þenia, Romanas Milkamanovièius (jo dukra Sonia ant uoðvës rankø), Alejus Mustafovièius Ðabanovièius ir jo sûnus Chalilis, marti Þenia ir anûkas Stepas (deðinëje sëdintis ðeðeriø metø berniukas). Fotografijos centre, ðiek tiek þemiau nei mula ir mezimas, ant þolës sëdi Amuratas Jasinskis, kairëje, netoli jo Bronislavas Iljasevièius ið Trakø. Ðventëje dalyvavo A. Lebedis su þmona Zanija, Amelia Safareviè, Rozalija Sobolevskaja. Ið Kazaklarø atvaþiavo Bairaðevskiai, Bogdanovèiai, Korickiai. Keturiasdeðimt Totoriø kaime tuomet gyveno Sulkevièiø, Tokoðø, Aleksandrovièiø, Melechø, Beganskiø ðeimos. Apie tø metø skirtingø totoriø bendruomeniø santuokas liudija tokie faktai: Nr. 5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën. 15 RAMAZAN BAIRAMA AMAS KETURIASDEÐIMT TOTORIë KAIME 1925 METAIS Romanas Milkamanovièius, gimæs Raiþiuose, vedë vietinæ merginà Felæ Poltarakeviè. Jie turëjo dvi dukteris ir sûnø Stepanà imamo ið Turkijos Rustemo Kurmaèo þmonos Oksanos tëvà. Imamas Selimovièius, taip pat raiþiðkis, turëjo keturis sûnus - Adomà, Janà, Levusá ir Konstantinà ir dvi dukteris - Merjemà ir Ievà. Ieva stovi ið kairës. Merjema nutekëjo á Murlinæ uþ Jakûbo Jakubovskio, Nemëþyje mokë vaikus arabiðko raðto. Sunus Konstantinas gyveno Grigiðkëse. Ðie nuostabûs þmonës, kuriuos mes matome nuotraukoje jau seniai miræ, taèiau liko jø vaikai, anûkai, proanûkiai. Galbût kas nors atidþiai paþiûrëjæs á ðità nuotraukà susimàstys apie savo ðaknis ir kilmæ, imsis sudarinëti savo genealogijos medá. Te padeda jiems Alachas. Laikas greitai bëga. Kaime ir aplink já Rugsëjo dienomis su draugiðku vizitu á Lietuvà buvo atvykæs Turkijos parlamento pirmininkas p. Biulent Arinè su þmona. Aukðto rango sveèio lankymosi Lietuvoje programa buvo turininga ir ávairi. Biulent Arinè susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku Artûru Paulausku, Seimo pirmininko pavaduotoju Èeslovu Jurðënu, Seimo uþsienio reikalø komiteto nariais, ministru pirmininku Algirdu Brazausku, prezidentu Valdu Adamkumi. Turkijai svarbi Lietuvos parama stojant á Europos Sàjungà. Seimo Konstitucijos salëje vyko apskritojo stalo diskusija Europos Sàjunga ir Turkija: þvilgsnis ið Vilniaus ir Ankaros, kurios pradþioje ávadinæ kalbà pasakë p. Biulent Arinè. Rugsëjo 20 d. ponas Biulent Arinè lankësi Kaune, kur susitiko su miesto meru Arvydu Garbaravièiumi ir jo þmona, aplankë buvusià prezidentûrà. Po pietø Turkijos parlamento pirmininkas dvi valandas praleido Kauno totoriø bendruomenëje. Aukðtas sveèias pirmiausia aplankë Kauno meèetæ, kur su þmona atliko namazà. Meèetës istorijà sveèiui papasakojo Kauno meèetës imamas Romas Jakubauskas. Pokalbyje taip pat dalyvavo Lietuvos musulmonø muftijus Romualdas Krinickis. Vëliau p. Biulent Arinè Kauno ávairiø tautø kultûrø centre susitiko su totoriø bendruomeniø atstovais. Susitikime dalyvavo Alijus Aleksandrovièius, Ipolitas Makulavièius, doc. dr. Jonas Ridzvanavièius, Galimas Sitdykovas, Stepas Ðèiuckas, Romas Jakubauskas, Islamas Bogatovas, Marytë Milkamanavièienë, Roþytë Sitdykovienë, Zilia Karimova, Motiejus Abunevièius ir kiti. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas sveèiui papasakojo apie garbingà ásikûrë naujos totoriø ðeimos ir atsirado Asanavièiø, Gembickiø, Ðèiuckiø, Reiþevskiø, Radeckiø, Mucharskiø, Jakubauskø ir kt. pavardës. Leonidas, imamo Selimovièiaus anûkas, taip pat gráþo prie savo iðtakø Keturiasdeðimt totoriø kaime statosi namà. Jo sûnus Konstantinas mokos Ufoje. Jis, bûsimasis imamas, matyt, seks savo prosenelio pëdomis. Pabaigos þodis: iki karo prie meèetës buvo bendruomenës namas, kuriame gyveno, mokë vaikus mulos. Ten buvo galima atlikti ritualines apeigas, priimti sveèius, organizuoti susirinkimus. Sovietø valdþia atëmë namà ið bendruomenës. Dabar jaunimas neturi kur susitikti, vaikai neturi kur repetuoti. Kreipiuosi á visus musulmonus ir geros valios þmones su praðymu padëti statyti namà. TURKIJOS PARL ARLAMENTO AMENTO PIRMININKAS S SUSITIKO SU LIETUVOS TOTORIAIS totoriø 600 metø istorijà Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës þemëse, ðiuolaikinæ Lietuvos totoriø bendruomeniø padëtá, supaþindino su paroda Kultûrinis ir istorinis Lietuvos totoriø paveldas, kuri èia buvo atidaryta dar rugpjûèio mënesá, ir patikino, kad Lietuvos totoriai visapusiðkai rems Turkijos sieká tapti Europos Sàjungos nare. Turkijos parlamento pirmininkas pareiðkë, kad draugystë ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos totoriø ir Turkijos ateityje ir toliau bus plëtojama ir stiprës, paþadëjo paramà statant Vilniuje meèetæ. Susitikimui atminti p. Biulent Arinè Kauno meèetei padovanojo didelá foliantà apie Turkijos istorijà ir architektûrà, o Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungai rankø darbo padëklà arbatai. Kelionëje á Kaunà ir susitikime su Lietuvos totoriais p. Biulent Arinè lydëjo Turkijos ambasadorë Lietuvoje ponia Ðanivar Kizideli. LT informacija

12 16 Nr. 5(88) 2005 m. rugsëjo-spalio mën. Mums raðo Jolantos Selimaviëiëtës-Hansen atviras laiðkas Laba diena! Esu porà savaièiø Lietuvoje. Nuo vasaros knibþdëjo mintis aptvarkyti Kauno meèetæ ir vël nors ðiek tiek prisidëti prie jos veiklos, nors ir ið toli. Tad ðá kartà pabandþiau suorganizuoti talkà ir sutvarkyti meèetæ. Su Audrone pasitarëm, kad tëvø kartà paliekame ramybëje, jie ir taip per daug ten dûðios ir jëgø ádëjo. Bandëm suorganizuoti jaunimà - tai yra tuos, kurie ten ðiuo metu lankosi. Rezultatus, tikriausiai, nuspëjate... Pasirodë vienas naujas veidas... Bet esmë, kad ið meèetës á artimiausius konteinerius iðveþëm 2 pilnutëlius lengvuosius automobilius sudrëkusiø, apipelijusiø drabuþiø, avalynës, patalø ir dar neþinia ko... Tai buvo skirta labdarai, tik neþinia kodël viskas atveþta ir palikta meèetëje. P. Ado Jakubausko labai nuoðirdþiai praðau papasakoti apie meèeèiø finansavimo sistemà. P. Makavecko, prisiminusi senus gerus laikus, kai visi draugiðkai vaþiuodavom á Lenkijà, praðau iðsakyti savo nuomonæ, nes Jûsø nuomonë visuomet bûdavo kaip pirðtu á aká. Labai laukiu tos atgaivos. Ir apskritai norëèiau pradëti diskusijà forume (neþinau, ar egzistuoja tik totoriø forumas), kodël totoriai jau visiðkai nenoriai lankosi Kauno meèetëje, o renkasi Raiþius ir Vilniø. Pradedu naujà temà Tik lietuviðkai/lietuvos totoriø diskusijos apie viskà. Gal tai padës atviriau iðsakyti nuomonæ, spræsti problemas. P. Sitdykovai, gal bûtø galima ðá adresà ádëti á artimiausià laikraðèio numerá? Pagarbiai, Jolanta, 2005 m. rugsëjo 26 d. SKELBIMAS Mamas, moèiutes su vaikais ir anûkais (0-6metø) nuo lapkrièio mën. kvieèiame jungtis á Kaune naujai organizuojamà þaidimø grupæ. Vaikai pieð, dainuos daineles, mokysis daryti ávairius darbelius, mamos ir moèiutës galës tuo metu gurkðnoti kavà ar arbatà, pasiðnekëti joms rûpimomis temomis. Norinèius prisijungti kvieèiame skambinti Jûratei Jakubovskienei tel. Kaune arba raðyti elektroninius laiðkus adresu: Jolanta2@yahoo.com Reiðkiame gilià uþuojautà Zinaidai Misiuèenko bei kitiems artimiesiems dël Rozos Labutienës (Gembickajos) mirties. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjunga Mirus Galijai VEGËLIENEI nuoðirdþià uþuojautà reiðkiame vyrui Povilui, sûnui Artûrui, dukterëèiai Elvyrai. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjunga Totoriø virtuvë GUBADIJA SU MëSA Mielinæ arba paprastà teðlà padalinti rutuliukais, iðkoèioti taip, kad lakðtai uþeitø ant keptuvës kraðtø. Á keptuvæ, suteptà sviestu, ádëti iðkoèiotà teðlà ir ið virðaus patepti sviestu. Taip paruoðtas lakðtas pabarstomas sluoksniu ryþiø, po to ant jo dedamas plonas sluoksnis dþiovintos varðkës, paskui sluoksniais virti ryþiai, malta pakepinta mësa su pakepintais svogûnais, kietai virti pjaustyti kiauðiniai ir ryþiai. Virðuje dedama brinkintø abrikosø arba razinø ir viskas gausiai apipilama tirpdytu sviestu. Patiekalo virðus uþdengiamas plonu teðlos sluoksniu ir uþlankstomas dantukais. Gubadijos virðus patepamas sviestu ir pabarstomas trupinëliais (miltais, sumaiðytais su sviestu). Patiekalas kepamas vidutinës temperatûros krosnyje arba orkaitëje minuèiø. Iðkepta gubadija supjaustoma ir patiekiama karðta. Vienai keptuvei gubadijos reikës: 1 1,2 kg. teðlos, gr. maltos pakepintos mësos, 100 gr. pakepintø svogûnø, 250 gr. dþiovintos varðkës, 1 1,5 stiklinës ryþiø, 6 8 kiauðiniø, 300 gr. lydyto sviesto, 50 gr. sviesto patepti keptuvei, 200 gr. razinø arba abrikosø, druskos, pipirø. Kaunieèius, norinèius gauti aktualià informacijà elektroniniu paðtu apie bendruomenës veiklà, renginius, kvieèiame siøsti savo elektroninius laiðkus adresu Jolanta2@yahoo.com Lietuvos totoriø laikraðtis Leidþiamas nuo 1995 m. sausio mën. Redakcijos adresas: Vytauto pr , Kaunas ISSN Steigëjai: Romualdas Makaveckas, Galimas Sitdykovas, Adas Jakubauskas Leidëjas: Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjunga Vyr. redaktorius: Galimas Sitdykovas , El.p. galsit@delfi.lt Redaktorius: Adas Jakubauskas , mob Ats. sekretorius: Jonas Ridzvanavièius , El.p. jonridz@ktu.lt Lietuviø kalbos stilistë: Jûratë Èirûnaitë Apþvalgininkas: R. Makaveckas , El. p. Makaveckas@takas.lt Spausdino: KTU spaustuvë, uþsakymo Nr Tiraþas egz. Autoriø ir redakcijos nuomonës gali nesutapti.