NARKOTIKØ VARTOJIMO PREVENCIJA BENDRUOMENËJE Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojo þinynas VILNIUS 2002

Panašūs dokumentai
Mazasis_ indd

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus)

sv_pran.p65

Viesasis_22_tirazui.p65

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik

Metod medz polic.pmd

VšĮ Radviliškio ligoninė

Microsoft PowerPoint - HI diskusijai2010_03_05 [Compatibility Mode]

VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems

Pagrindiniai ženklų lapai_8vnt.cdr

ISSN DARBO BIRÞOS NAUJIENOS LIETUVOS DARBO BIRÞOS INFORMACINIS BIULETENIS 2005 m. Nr.1(85) 2005 metø darbo rinkos prognozë: numatomos teig

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim

PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAU

ataskaita_visa

Tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras VAIKŲ IR JAUNIMO KLUBO-DIENOS CENTRO MODELIS SUKURTA ĮGYVENDINANT NYDERLANDŲ KARALYSTĖS AMBASADOS FINANSU

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci

Mano metodas-08_04.p65

ALKOHOLIO VARTOJIMO IR RŪKYMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ POREIKIO IR TAIKYMO JAUNIMO TIKSLINĖSE GRUPĖSE GALIMYBIŲ TYRIMAS Parengė: Rūta Baltrušaitytė Narko

CERNOBYLIETIS_NR_5_2013_psl_1_8.pmd

Suvestinė redakcija nuo Įsakymas paskelbtas: TAR , i. k Nauja redakcija nuo : Nr. B1-275, , paske

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

PATVIRTINTA

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje

NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS DEPARTAMENTO 2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2017 m. kovo 20 d. Vilnius

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1

Skaidrė 1

Antikorupcijos_programa_2016_2019

Valstybės kontrolės rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M

KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos

Projektas PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS DIENOS SOCIALINĖS GLOBOS ASMENS NAMUOSE TEIKIMO TVARKOS APRA

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

2004 m 1 ataskaita spaudai

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

Negalia.pmd

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO REKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMOS KOMITETO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1. T v i r t i n u Myk

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111/2005

Microsoft Word - Skelbimo apie atranka SPK

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro special

1 forma

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš

PowerPoint pristatymas

PATVIRTINTA Kauno r. Piliuonos gimnazijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr KAUNO R. PILIUONOS GIMNAZIJOS SVEIKATOS UGDYMO IR

TURTO VALDYMO IR ŪKIO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PERSONALO FORMAVIMO, VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO VEIKLOS SRITI

PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr PRIE

kalendorius.cdr

Microsoft Word - B AM MSWORD

Funkcija

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012

BIUDŽETO PROGRAMŲ IR JŲ SĄMATŲ

Strat_apzvalga_liet.p65

konferencija_gabiuvaiku_kazlauskiene

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies

PowerPoint Presentation

2009 m. liepa Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija Galiu gyventi, Didžioji g LT 01128, Vilnius, tel , faks

Vandentvarka 18.p65

PowerPoint Presentation

Panevezio AVPK nuostatai

PATVIRTINTA Varėnos rajono visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V- 6 MOKINIŲ SVEIKATOS UGDYMO KONKURSO VARĖNOS RAJ

2018

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2012) 548 final 2012/0261 (COD)C7-0319/12 Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš da

Psichoneurologiniai pensionatai: socialinio darbo ar disciplinarinės visuomenės institutas?

Ataskaita

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI

Microsoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx

ĮVYKIŲ KALENDORIUS MOKSLINĖS, POLITINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI, DISKUSIJOS SEIME NUO 2015 M. GEGUŽĖS 1 D. IKI RUGPJŪČIO 31 D. Gegužės 6 d. Seimo Eur

Microsoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx

KANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS

PowerPoint Presentation

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi

PATVIRTINTA Rusnės specialiosios mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-16 RUSNĖS SPECIALIOSIOS MOKYKLOS PRADINIO, PAGRINDINIO I

Baltijos kelias.p65

2014–05–22 NVO susitikimo protokolas

Projektas

PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta au

(Microsoft Word - Versta i\360 angli\360ko vertimo i\360 dan\370 k.docx)

PowerPoint Presentation

Projektas

Mz02.p65

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode]

PATVIRTINTA

LIETUVOS TEISĖS AKADEMIJA

Intelektine_ekonomika.p65

varčia

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai: kultūros įstaigų vertinimas ir lankymas

Slide 1

European Commission

Transkriptas:

NARKOTIKØ VARTOJIMO PREVENCIJA BENDRUOMENËJE Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojo þinynas VILNIUS 2002

UDK 613.8(03) Na-187 Parengë: Ona GRIMALAUSKIENË Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenës sveikatos skyriaus vyriausioji specialistë Laimutë BULOTAITË Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentë Emilis SUBATA Vilniaus universiteto docentas, Vilniaus priklausomybës ligø centro direktorius Zenonas JAVTOKAS Visuomenës sveikatos ugdymo centro direktorius Onutë DAVIDONIENË Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorë Rita VAINAUSKIENË Klaipëdos miesto valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistë maisto produktø inspektorë Konsultavo Roland ANDERSSON Vidurio Ðvedijos universitetas Recenzavo prof.habil.m.dr. Algirdas DEMBINSKAS Ðis leidinys, skiriamas pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojams, padës geriau suprasti narkomanijos problemà ir narkotikø vartojimo prevencijos svarbà. Jame pateikiama þiniø apie narkotikø vartojimo reiðkiná, narkotikø kontrolës politikà, narkomanijos prieþastis, pagrindinius narkotikus ir jø poveiká þmogaus psichikai. Knygoje iðdëstytos pagrindinës narkotikø vartojimo prevencijos kryptys, todël ji turëtø tapti gera priemone seminarø organizatoriams. Iðleista Europos Tarybos, Nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 m. programos, Visuomenës sveikatos ugdymo centro lëðomis. Visuomenës sveikatos ugdymo centro leidykla Sveikata, 2002. Uþ autoriniø teisiø paþeidimus atsakingi straipsniø rengëjai. ISBN 9986-777-11-9

TURINYS Pratarmë 7 I SKYRIUS (O. Grimalauskienë) 1. SOCIALINËS IR EKONOMINËS NARKOTIKØ VARTOJIMO PRIELAIDOS 9 1.1. NARKOTIKØ VARTOJIMO REIÐKINIO SAMPRATA 9 1.2. NARKOTIKØ PLITIMO PRIEÞASTYS 12 2. NARKOTIKØ KONTROLËS POLITIKA 17 2.1. NARKOTIKØ KONTROLË IR NARKOMANIJOS PREVENCIJA: TARPTAUTINËS SUTARTYS, BENDRADARBIAVIMAS 17 2.2. NARKOTIKØ KONTROLËS POLITIKA INTEGRUOJANTIS Á EUROPOS SÀJUNGÀ 20 2.3. NARKOTIKØ KONTROLËS ÁSTATYMAI 21 2.4. LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOLOGINËS PRIEÞIÛROS ÁSTATYMAS 23 2.5. LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIØ APSAUGOS PAGRINDØ ÁSTATYMAS 25 2.6. LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLËS ÁSTATYMAS 26 2.7. LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLËS ÁSTATYMAS 27 2.8. NARKOMANIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA 27 2.9. EUROPOS SÀJUNGOS KOVOS SU NARKOTIKAIS 2000-2004 METØ STRATEGIJA 31 2.10. DALYVAVIMAS TARPTAUTINËSE PROGRAMOSE 33 2.11. KOORDINAVIMO STRUKTÛROS 33 2.12. NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS 36 2.13. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 37 2.14. NARKOTIKØ LEGALIZAVIMO TENDENCIJOS 38 1 priedas. NAUDINGOS NUORODOS 43 2 priedas. PSICHOLOGINË PAGALBA TELEFONU 45 II SKYRIUS (O. Grimalauskienë) 3. PRIKLAUSOMYBÆ SUKELIANÈIØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO EPIDEMIOLOGIJA IR PADARINIAI 47 3.1. NARKOTIKØ VARTOJIMO RAIDOS KRYPTIS 47 3.2. NARKOTIKØ VARTOJIMO PADARINIAI 56 3.3. NETEISËTA NARKOTIKØ APYVARTA 62 Priedas. INFORMACIJA JAUNIMUI 69 III SKYRIUS (E. Subata, L. Bulotaitë, O. Grimalauskienë) 4. PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ POVEIKIO VERTINIMAS 71 4.1. BENDROJI PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ KLASIFIKACIJOS SAMPRATA 71 4.2. NARKOTIKØ POVEIKIS ELGSENAI 73 4.3. PRIKLAUSOMYBËS TEORIJOS 74 4.4. INDIVIDUALÛS POLINKIO Á PRIKLAUSOMYBÆ SKIRTUMAI 76 4.5. KITOS PRIKLAUSOMYBËS TEORIJOS 77 IV SKYRIUS (O. Grimalauskienë) 5. PAGRINDINËS NARKOTINËS IR KITOS PSICHOAKTYVIOSIOS MEDÞIAGOS 83 5.1. OPIOIDAI 83 5.2. KANABINOIDAI 88

5.3. STIMULIANTAI 94 5.4. KOKAINAS 99 5.5. HALIUCINOGENAI 102 5.6. LAKIOSIOS MEDÞIAGOS 109 5.7. RAMINAMIEJI IR MIGDOMIEJI 113 5.8. KELIØ NARKOTIKØ IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO POVEIKIS 116 5.9. TABAKAS 116 5.10. ALKOHOLIS 118 V SKYRIUS (E. Subata) 6. NARKOTINIØ IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO PIRMINË IR ANTRINË PREVENCIJA BEI PIRMINË SVEIKATOS PRIEÞIÛRA 121 6.1. ÞALINGAS PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMAS IR PIRMINË SVEIKATOS PRIEÞIÛRA 121 6.2. GYDYTOJO IR PACIENTO BENDRAVIMO PIRMINËS SVEIKATOS PRIEÞIÛROS GYDYTOJO KABINETE PAGRINDAS 123 6.3. POKALBIO TERAPIJA: TRIJØ FUNKCIJØ APKLAUSOS MODELIS 123 6.4. INFORMACIJOS TEIKIMAS, PACIENTØ MOKYMAS IR JO POVEIKIS 126 6.5. GYDYMO SUTARTYS 127 6.6. EFEKTYVAUS GYDYTOJO IR PACIENTO BENDRAVIMO KLIÛTYS 128 7. ÞALINGO PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO ANKSTYVOJI DIAGNOSTIKA 129 7.1. ALKOHOLIO IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO ATRANKINIS TYRIMAS 130 7.2. NELEGALIØ NARKOTIKØ IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ (RAMINAMØJØ, MIGDOMØJØ) VARTOJIMO ANKSTYVOJO NUSTATYMO METODAI 135 7.3. PAPILDOMA INFORMACIJA IÐ KITØ ÐALTINIØ 136 7.4. PACIENTO BÛKLËS ÁVERTINIMAS 137 7.5. SVEIKATOS BÛKLËS ÁVERTINIMAS 140 8. PAGALBA NUO PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ PRIKLAUSOMAM ASMENIUI 142 8.1. DETOKSIKACIJA 143 8.2. AMBULATORINIS MEDIKAMENTINIS PRIKLAUSOMYBËS LIGØ GYDYMAS 145 8.3. SOCIALINIO IR PSICHOLOGINIO POBÛDÞIO PRIEMONËS PIRMINËJE SVEIKATOS PRIEÞIÛROJE 146 8.4. PALAIKOMASIS GYDYMAS IR REABILITACIJA 148 8.5. SIUNTIMAS Á SPECIALIZUOTAS SVEIKATOS PRIEÞIÛROS ÁSTAIGAS 150 VI SKYRIUS (L. Bulotaitë) 9. PIRMINË ALKOHOLIO BEI KITØ NARKOTIKØ VARTOJIMO PREVENCIJA 151 9.1. PIRMINË PREVENCIJA 151 9.2. TRADICINË PREVENCIJOS SAMPRATA 151

9.3. PREVENCIJA PSICHOSOCIALINIU POÞIÛRIU 153 9.4. PAGRINDINIAI PREVENCIJOS PRINCIPAI 154 9.5. ÁVAIRIØ AMÞIAUS GRUPIØ INFORMAVIMO YPATUMAI 155 9.6. INFORMAVIMO APIE NARKOTIKUS IR JØ VARTOJIMO PASEKMES PROBLEMOS 157 9.7. SOCIALINIØ ÁGÛDÞIØ UGDYMAS 159 9.8. PREVENCIJOS PRIEMONIØ BEI PROGRAMØ VYKDYTOJAI 160 9.9. PREVENCIJOS PROGRAMØ RENGIMAS 162 10. ANKSTYVOJI INTERVENCIJA. DARBO SU PAAUGLIAIS YPATUMAI 164 10.1. PAAUGLIØ ALKOHOLIO IR KITØ NARKOTIKØ VARTOJIMO MOTYVAI 164 10.2. NARKOTIKØ VARTOJIMO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROBLEMOS IR GALIMYBËS 165 10.3. MOTYVACIJOS KÛRIMAS 166 10.4. NARKOTIKØ VARTOJIMO PROBLEMOS ÁVERTINIMAS 167 10.5. KONSULTANTO PASIRENGIMAS DIRBTI SU PAAUGLIAIS 168 10.6. PAGRINDINIAI PAGALBOS PAAUGLIAMS, VARTOJANTIEMS ÁVAIRIUS NARKOTIKUS, PRINCIPAI 171 10.7. INTERVENCIJOS PRIEMONËS 171 10.8. ÁVAIRIØ INSTITUCIJØ BENDRADARBIAVIMAS 175 VII SKYRIUS (Z.Javtokas) 11. PREVENCINËS VEIKLOS METODAI IR STRATEGIJA 177 11.1. PREVENCINËS VEIKLOS TIKSLAI IR OBJEKTAI 177 11.2. PREVENCINËS VEIKLOS PRIORITETAI 179 11.3. PREVENCIJOS BENDRUOMENËJE STRATEGIJOS 179 11.4. PREVENCIJOS PROGRAMØ ÁGYVENDINIMAS 181 12. SVEIKATOS STIPRINIMO STRATEGIJA 182 13. PREVENCIJOS PROGRAMØ RENGIMO PRINCIPAI 184 14. SVEIKATOS STIPRINIMO PROGRAMOS 191 14.1. SVEIKATÀ STIPRINANTI MOKYKLA 191 14.2. SVEIKATOS STIPRINIMAS DARBO VIETOJE 192 14.3. SVEIKATÀ STIPRINANÈIOS LIGONINËS 193 VIII SKYRIUS (Z.Javtokas) 15. PREVENCIJOS PROGRAMØ ÁVERTINIMAS 195 15.1. PROGRAMOS ÁVERTINIMO SUDËTINËS DALYS 196 15.2. PROGRAMOS PLANO ÁVERTINIMAS 196 15.3. PROGRAMOS VYKDYMO ÁVERTINIMAS 199 15.4. PROGRAMOS REZULTATØ ÁVERTINIMAS 201 15.5. REZULTATØ PASKELBIMAS 202

IX SKYRIUS 16. PRIEDAI 205 16.1. NARKOMANIJOS PREVENCIJOS PATIRTIS KLAIPËDOJE (R.Vainauskienë) 205 16.2. KAI KURIOS NARKOMANIJOS PREVENCIJOS IR NARKOTIKØ KONTROLËS POLITIKOS SRITYJE VARTOJAMOS SÀVOKOS IR SUTRUMPINIMAI (Z.Javtokas ir B.P.Morkûnienë) 213 16.3. LIGOTUMO ALKOHOLINËMIS PSICHOZËMIS, NARKOMANIJA BEI TOKSIKOMANIJA DINAMIKA LIETUVOS RESPUBLIKOJE 1994-2001 M. 216 16.4. PRIKLAUSOMYBËS LIGØ CENTRAI 216 16.5. PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI 2002 M. 217 16.6. SERGAMUMAS IR LIGOTUMAS PRIKLAUSOMYBËS LIGOMIS LIETUVOS MIESTUOSE IR RAJONUOSE 2001 M. 218 16.7. NUO NARKOTIKØ VARTOJIMO NUKENTËJUSIØ ASMENØ REABILITACIJOS ÁSTAIGØ ADRESAI 219 16.8. LITERATÛRA 220 16.9. SUMMARY 223

Pratarmë Leidinys parengtas vykdant Europos Tarybos Pompidou grupës, kovojanèios su narkomanija ir neteisëta narkotikø apyvarta, projektà Specialistø rengimas narkotikø paklausai maþinti ir bendradarbiaujant su mûsø ðalies ekspertø grupe. Projekto nacionalinë koordinatorë Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenës sveikatos skyriaus vyriausioji specialistë Ona GRIMALAUSKIENË. Projekto ágyvendinimo grupës nariai, atstovaujantys Lietuvai: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentë Laimutë BULOTAITË, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorë Onutë DAVIDONIENË, Visuomenës sveikatos ugdymo centro direktorius Zenonas JAVTOKAS, Vilniaus universiteto docentas, Vilniaus priklausomybës ligø centro direktorius Emilis SUBATA, Klaipëdos miesto valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistë maisto produktø inspektorë Rita VAINAUSKIENË. Ðis þinynas nebûtø iðspausdintas be kruopðtaus ekspertø darbo. Leidëjai dëkoja ekspertams, recenzentui prof.habil.m.dr. Algirdui Dembinskui ir kitiems leidinio rengëjams. Reiðkiame padëkà Europos Tarybos Pompidou grupës ekspertui konsultantui ponui Roland Andersson ið Vidurio Ðvedijos universiteto, kuris rûpinosi ðio leidinio parengimu ir bûdamas Lietuvoje konsultavo jo rengëjus. Taip pat nuoðirdþiai dëkojame Europos Tarybos Pompidou grupës projekto koordinatoriams ponams Arne Schanche Andresen, Richard Ives, projekto sekretorei Marinai Lajoinie, Sveikatos apsaugos ministerijos pareigûnams, rëmusiems ðio projekto ágyvendinimà: ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevièiui, Visuomenës sveikatos skyriaus virðininkui Romualdui Sabaliauskui, anglø kalbos vertëjai Vidai Augustauskienei ir daugeliui kitø. Ona Grimalauskienë, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistë, Europos Tarybos Pompidou grupës nacionalinë projekto koordinatorë Europos Tarybos Pompidou grupës sekretoriatas

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 9 I SKYRIUS 1. SOCIALINËS IR EKONOMINËS NARKOTIKØ VARTOJIMO PRIELAIDOS Parengë Ona Grimalauskienë, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenës sveikatos skyriaus vyriausioji specialistë 1.1. NARKOTIKØ VARTOJIMO REIÐKINIO SAMPRATA Tam, kad narkomanijos prevencija bûtø sëkminga, reikia suprasti, kad narkotikø vartojimas sudëtingas reiðkinys. Neretai kalbant apie narkotikus vyrauja medicininis poþiûris: narkomanija vertinama kaip piktnaudþiavimo tam tikromis pavojingomis sveikatai medþiagomis rezultatas. Jei narkotikø vartojimas tolygus narkomanijai, iðeitø, kad narkomanijos prevencija turi uþsiimti vien medikai. Taèiau ásidëmëtina, kad narkotikø prekyba pasaulyje uþima antràjà vietà po ginklø prekybos bei finansiniu atþvilgiu pranoksta naftos produktø prekybà. Narkotikai duoda milþiniðkà pelnà ir daro didþiulæ átakà ðio verslo plëtrai. Socialiniø ir ekonominiø narkotikø vartojimo prieþasèiø gana daug. Neteisëtà narkotikø plitimà lemia tam tikri rinkos dësniai. Tad narkotikø vartojimas, kaip socialinis reiðkinys, yra susijæs su specifinëmis socialinëmis problemomis, kuriø vieni medikai nebepajëgûs spræsti bûtina ir kitø þinybø veikla. Visa, kas susijæ su narkotikais, yra apibrëþta ástatymø narkotikai gali bûti vartojami tik medicinos ir mokslo tikslams. Kai ástatymai paþeidþiami, nusikalstama vykdoma neteisëta (nelegali) veikla: neteisëtas narkotikø vartojimas (be gydytojo paskyrimo), smulkiø ar stambiø prekeiviø verslas narkotikø platinimas. Nelegali narkotikø veikla, vykdoma nusikalstamø organizacijø, glaudþiai susijusi su kitomis nelegalios veiklos rûðimis: prostitucija, prekyba þmonëmis, net ginklø prekyba; ið ðios neteisëtos veiklos gaunamas pelnas,,pinigø plovimo bûdu investuojamas á legalià ekonominæ veiklà ir tampa priemone nusikalstamoms struktûroms palaikyti. Neteisëta veikla, susijusi su narkotikais, daþniausiai iðeina uþ valstybës ribø ir ágyja regioniná, tarptautiná mastà. Tokiu atveju narkotikø vartojimo reiðkiná reikia vertinti kaip globaliná. Narkotikai tai ne tik narkomanija, tai neðvarûs pinigai, ginklai, terorizmas, prostitucija, prekyba þmonëmis.

10 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Narkotikø pasiûla priklauso ekonomikos srièiai. Ekonomikos atþvilgiu narkotikai sudaro specifinæ rinkà. Narkotikø pasiûlà sunku reguliuoti dël transnacionalinio ir tarptautinio jos pobûdþio, didþiuliø ðiam juodajam verslui skiriamø kapitaliniø ádëjimø, kurie gerokai virðija kovai su narkotikais skiriamas lëðas, áskaitant Nacionalinæ narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programà. Todël kovai su narkotikais vienijasi ne tik Europos, bet ir viso pasaulio pajëgos. Kovos su narkotikais veiksmai koordinuojami sudarant tarptautines sutartis, rengiant bendrà strategijà. Antra vertus, didelá pavojø kelia tai, kad á narkotikø verslà ar á netiesioginá jo rëmimà átraukiamos kai kuriø ðaliø politinës struktûros. Narkotikai yra prekë, kurià labai lengva pagaminti, perdirbti ir sandëliuoti. Nedidelës perveþimo sànaudos ir tai, kad narkotikai yra nuolatinis paklausos objektas pasaulio rinkoje, sudaro sàlygas ðiam verslui monopolizuoti. Nuolatinis narkotikø tiekimo tinklas beveik visada susidaro spontaniðkai ir lengvai atsikuria já suardþius. Didelá pelnà, gaunamà ið narkotikø prekybos, lemia antkainis, á kurá áeina rizika (bûdinga nelegaliai veiklai) ir nuostoliai, patiriami dël prekiø konfiskavimo. Narkotikø rinka siekia uþtikrinti nuolatiná poreiká. Narkotikø ásiûloma jauniems þmonëms; kuo daugiau jø tampa priklausomi, tuo didëja narkotikø paklausa. Kadangi pasiûla nulemia paklausà, vienas svarbiausiø narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos tikslø maþinti narkotikø pasiûlà. Narkotikø platintojai narkotikus pateikia kaip neiðvengiamà gyvenimo sudëtinæ dalá, skirtà atsipalaidavimui, dvasios penui, sàmonës gelmiø paþinimui. Narkotikø pasiûla gali ágyti lyg ir teisëtà formà, kai gydytojai nepagrástai skiria narkotikø ar psichotropiniø medþiagø, sukelianèiø priklausomybæ. Narkotikø poreikis yra socialinio pobûdþio, kurá lemia ne vien narkotikø rinka, bet ir politinë, ekonominë, socialinë, demografinë bei kultûrinë ðalies padëtis. Narkotikø poreikis yra tam tikrø politiniø ir ekonominiø pokyèiø padarinys. Kaip socialinis reiðkinys, narkomanija atskleidþia socialiniø ryðiø netobulumà ir verèia atsiþvelgti á socialiniø struktûrø tokiø, kaip ekonomika, teisë, auklëjimas, ðeima visumà. Be to, narkotikai yra labai stipriai veikianèios psichikà medþiagos, galinèios sukelti ne tik pasibjaurëjimà (atmetimà), bet ir potrauká, kai jos vartojamos ne pagal paskirtá, siekiant patirti naujø pojûèiø, iðsivaduoti nuo realybës. Negalime paneigti, kad narkotikø vartojimas, kaip socialinis reiðkinys, tampa tam tikra prasme priimtinas visuomenëje, kaip migdomøjø, raminamøjø vartojimas. Migdomuosius bei raminamuosius vaistus skiria gydytojai, daþnai nesigilindami á socialines problemas. Psichotropiniø vaistø galima nusipirkti vaistinëje. Farmacininkai kartais juos parduoda ir be recepto, paþeisdami ástatymà. Tai daroma dël pelno. Gydytojo receptas gali pastûmëti á priklausomybæ nuo psichikà veikianèiø medþiagø (raminamøjø, migdomøjø), todël gydytojai, skirdami pacientams tokiø vaistø, turi prisiimti atsakomybæ dël galimø pasekmiø.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 11 Visuomenë patiria didelius ekonominius bei socialinius sukrëtimus, kurie sukelia vertybiø perkainojimà, paþiûrø ir elgsenos pokyèius, skatina individualizmà, konkuravimà. Ekonomika tampa bet kokio socialinio gyvenimo vyraujanèiu kriterijumi, o laisvosios rinkos ideologija, daþnai sutapatinama su demokratija, stiprina pinigø, kaip vertybës, iðskirtinumà ir skatina visa, kas padeda jø ágyti. Visi ðie reiðkiniai tiesiogiai nesusijæ su narkomanijos faktu, taèiau narkomanijos reiðkinys tam tikra prasme natûraliai papildo tokià aplinkà. Bûtinybë spræsti problemà. Visose gyvenimo srityse didesnës problemos reikalauja politiniø sprendimø. Globalinio narkomanijos reiðkinio samprata reiðkia, kad narkomanijos problemà, kaip neigiamà visuomenës sveikatos veiksná, bûtina spræsti globaliai. Dirbant narkotikø kontrolës ir narkomanijos srityje vis geriau suvokiama, kad reikia plëtoti veiklà, imtis bendros atsakomybës, vadovautis bendra strategija. Vykdant ðià uþduotá svarbu, kad vienø þmoniø pastangø nepanaikintø kitø veikla, o taip, deja, dar pasitaiko. Bûtina suvienyti visas jëgas siekiant geriausiai panaudoti net ir menkus iðteklius (þmoniø, organizacinius ir finansinius), skiriamus ðiai veiklai. Problemos sudëtingumas ir poreikis veikti viena kryptimi reikalauja naujø metodø, naujø veiklos formø. Reikia parengti ir patvirtinti bendrà kovos su narkotikais strategijà ðalies ir bendruomenës mastu, kad visi þinotø savo vietà, uþduotis, veiklos pobûdá. Esminis klausimas ko siekia visuomenë: gyventi be narkotikø ar taikstytis su jø vartojimu? Bûtina, kad politikai (ypaè savivaldybëse) imtøsi atsakomybës, nes bendruomenës programos rengimas bei narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos struktûrø plëtra labai atsilieka nuo sparèiai didëjanèios problemos, atitolina jos sprendimà. Formuojantiems kovos su narkotikais strategijà reikia áþvalgumo, profesionalumo ir geranoriðkumo, gebëjimo remtis kitø patirtimi. Pasitaiko, kad naujos narkotikø kontrolës ir prevencijos struktûros nepajëgia plëtoti savo veiklos ir dirba formaliai, nes trûksta lëðø. Tai didina narkotikø platintojø galimybes. Visuomenë moka labai didelæ kainà praranda jaunus þmones, gausëja ávairiø sveikatos sutrikimø, didëja nusikalstamumas, sparèiai daugëja kaliniø ir ligoniø, kuriuos iðlaikyti vis sunkiau. Jei neskiriama investicijø, problemos sprendimas apsiriboja tik politine deklaracija. Todël, kaip minëta, narkomanijos problemai spræsti reikia sutelkti visas pajëgas ir koordinuoti jø veiklà, plëtoti horizontaliuosius bendruomenës organizacijø ryðius, steigti tarpþinybines koordinavimo komisijas. Koordinuoti reiðkia harmonizuoti sistemas, kurios ir toliau veiks tam tikra prasme nepriklausomai. Á problemos sprendimà bûtina átraukti valstybës institucijas, profesionalus, nevyriausybines organizacijas, bendruomenæ.

12 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Narkomanijos reiðkinio plitimas, ypaè tarp jaunimo, verèia ieðkoti naujø socialinio poveikio formø, siekiant sustabdyti ðià epidemijà. Veiklos pobûdá daþnai lemia vyraujantis poþiûris á narkomanijos reiðkiná, todël bûtina ðá poþiûrá atitinkamai formuoti. Bûtina stabdyti narkomanijos plitimà tarp jaunimo, átraukiant já á prevencijos veiklà. 1.2. NARKOTIKØ PLITIMO PRIEÞASTYS Narkotikø plitimo prieþasèiø analizë rodo, kad jas ið esmës lemia sparèiai vykstanèios socialinës ir ekonominës permainos visuomenëje, rinkos ekonomikos dësniai, tai, kad narkotikai viena ið brangiausiø prekiø ðioje rinkoje ir tai, kad visuomenëje, apimtoje netikrumo ar nepasitikëjimo, randasi galimybiø ir noro patirti naujø pojûèiø. Didëja narkotikø poreikis. Didëja ir pasiûla, nes mûsø valstybës geografinë padëtis lemia, jog per Lietuvà eina tranzitas ið Rytø á Vakarus. Esame tarp dviejø skirtingai iðsivysèiusiø pasauliø Rytø ir Vakarø, o á Vakarus pergabenti narkotikai tampa labai pelninga preke. Gabenant narkotikus, tam tikra jø dalis lieka mûsø ðalyje. Lietuvos sienos dar nëra gerai apsaugotos, trûksta patirties ir iðtekliø kovai su kontrabanda. Narkotikø plitimà lemia rinkos dësniai. Uþ ðià prekæ gaunamas lengvas pelnas, o didelë rizika jà parduodant visuomet dosniai atlyginama. Socialinës sàlygos nedarbas ar þemas pragyvenimo lygis kartais skatina jaunuolius imtis ðios rizikingos veiklos narkotikø platinimo tarp bendraamþiø. Narkotikai skverbiasi ir ten, kur visuomenë nepajëgi jiems atsispirti (1 pav.). Narkotikams nëra skirtumo tarp turtingøjø ar beturèiø, nëra amþiaus, lyties, socialinës padëties, iðsimokslinimo, rasës apribojimø. Ði problema kiekvienà gali uþklupti netikëtai. Jaunimas ið narkotikø platintojø gauna teigiamos informacijos apie tai, kad narkotikai teikia daug maloniø pojûèiø, padeda atsiskleisti asmenybei. Ne visada jaunimas þino apie narkotikø vartojimo pasekmes. Anksèiau apie narkotikus, kaip ir apie jø vartotojus, buvo kalbama pernelyg neigiamai, gàsdinamai, ir tai neabejotinai maþino tikëjimà ðiomis kalbomis. Reikia sakyti tiesà: taip, vartojantysis narkotikus patiria malonumà, taèiau uþ já tenka labai brangiai mokëti, daþnai visà likusá gyvenimà. Savivaldybiø lygmens narkomanijos prevencijos strategija, narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos veiksmø koordinavimo struktûros ir ðiandien dar nëra galutinai suformuotos, o problema didëja. Suvokimas, jog reikia politiniø sprendimø, ateina pavëluotai. Ástatymø nuostatoms ágyvendinti trûksta iðtekliø.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 13 1 pav. Pinklës jaunimui. Virðuje ranka su brilianto þiedu simbolizuoja mafijà, á kurios pinkles pakliuvæs jaunimas susieja savo likimà su narkotikø prekeiviais ir tampa priklausomas nuo narkotikø. Ið Europos Bendrijos PHARE programos Narkomanijos prevencija bendruomenëje. Psichologinë átampa bei socialiniai skirtumai visuomenëje didëja. Ðis procesas labiausiai veikia vaikus ir jaunimà. Veiksniai, darantys didþiausià átakà vaiko alkoholio, tabako ir narkotikø vartojimui, yra ðeima, tëvai, mokykla, bendraminèiai draugai ir bendruomenë (2 pav.).

14 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Pastaraisiais metais atliekami psichologiniai ir sociologiniai tyrimai bei studijos rodo, kad labiausiai paþeidþiama visuomenës dalis jaunimas. Daugelis jaunuoliø nespëja susivokti ir prisitaikyti prie politiniø, ekonominiø bei socialiniø pokyèiø ar reformø. Tëvø nedarbas, skurdas, skyrybos ir panaðûs reiðkiniai taip pat labai þeidþia vaikus bei jaunimà, veikia jø psichikos sveikatà, savijautà, elgesá. Neturintys gyvenimo patirties jaunuoliai patenka á pinkles ir anksti pradeda vartoti alkoholá, narkotikus. 2 pav. Veiksniai, darantys átakà alkoholio ir narkotikø vartojimui.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 15 Kitos svarbios prieþastys yra brangstantis pragyvenimas, mokamas mokslas, neigiamø Vakarø kultûros reiðkiniø átaka. Jauni þmonës tà paèià situacijà gali vertinti labai skirtingai. Ypaè kenèia tie, kurie negali tæsti mokslo, negauna darbo. Tokie atsiduria ant rizikos slenksèio, jie jauèiasi niekam nereikalingi ir nelaimingi. r Narkomanijos prevencija tai ne vien þinios apie neigiamas narkotikø vartojimo pasekmes, tai reali socialinë politika jaunimo atþvilgiu. r Narkotikø vartojimui daugiausia átakos turi ðeima: tëvø pasirengimas narkotikø vartojimo prevencijai, jø poþiûris á sukelianèias priklausomybæ medþiagas alkoholá, tabakà, narkotikus, ir tai, ar jie ðias medþiagas patys vartoja. r Svarbi ir mokyklos vykdoma politika, ir, be abejo, draugai, socialinë politika, narkotikø prieinamumas. r Narkotikø poveikio pasekmës yra globalios: socialinës, medicininës, juridinës, ekonominës ir politinës. Atliekant tyrimà Moksleiviø gyvenimo bûdas ir sveikata (L. Bulotaitë, 1996) moksleiviø buvo klausiama, ar jie jauèiasi laimingi. Ið 11 metø moksleiviø nesijauèia laimingos 28,3 proc. mergaièiø ir 22,6 proc. berniukø; ið trylikameèiø 43,7 proc. mergaièiø ir 31,4 proc. berniukø; ið penkiolikmeèiø 50,4 proc. mergaièiø ir 36,1 proc. berniukø. Taigi su amþiumi nelaimingøjø skaièius didëja. Mieste nesijauèia laimingi 38,7 proc., o kaime net 43,9 proc. ðio amþiaus moksleiviø. Statistikos departamento parengtame straipsniø rinkinyje Jaunimas Lietuvoje apþvelgiami jaunimo gyvenimo pokyèiai per Nepriklausomybës deðimtmetá, analizuojamos ðeimos kûrimo, gyvenimo lygio, iðsilavinimo, uþimtumo ir nedarbo tendencijos, sveikatos ir nusikalstamumo problemos. Jaunimo padëtis turi tendencijà blogëti: 2000-øjø pradþioje Lietuvoje gyveno 735 tûkst. 16-29 metø þmoniø. Tai sudaro 20,4 proc. visø gyventojø. Didþioji jø dalis (70 proc.) gyvena miestuose. Visose amþiaus grupëse vaikinø daugiau nei merginø. Jaunimas reèiau tuokiasi. Jaunos moterys gimdo nesantuokinius vaikus. Per trejus metus (nuo 1997 iki 1999 metø) dirbanèio jaunimo skaièius Lietuvoje nuo 401 tûkst. sumaþëjo iki 391 tûkst. Palyginti su 1990 metais, jaunø nusikaltëliø padaugëjo beveik du kartus. Tarp visø nusikaltimais kaltinamø asmenø beveik kas antras jaunesnis nei 30-ties metø.

16 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje 2000-øjø pradþioje ðalyje daugiau nei pusë (56 proc.) visø nuteistøjø, taip pat kalinèiøjø laisvës atëmimo ástaigose, buvo jaunesni nei 30-ties metø. Daugiau informacijos apie vaikus ir jaunimà besikeièianèioje visuomenëje galima rasti internete ðiais adresais: www.unicef-icdc.org; www.unicef@undp.lt 1961 metø Jungtiniø Tautø Bendrosios narkotiniø medþiagø konvencijos 3 rezoliucijoje Socialinës sàlygos ir narkomanijos prevencija ðalims rekomenduojama: r ávertinti faktà, kad narkomanija daþniausiai yra nesveikos socialinës atmosferos, kurioje gyvena linkæ piktnaudþiauti narkotikais asmenys, rezultatas; r visomis iðgalëmis kovoti su nelegaliø narkotiniø medþiagø platinimu ir vartojimu; r organizuoti jaunimo laisvalaiká ir kitas veiklos rûðis, reikalingas tinkamai fizinei ir dvasinei jaunimo raidai.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 17 2. NARKOTIKØ KONTROLËS POLITIKA 2.1. NARKOTIKØ KONTROLË IR NARKOMANIJOS PREVENCIJA: TARPTAUTINËS SUTARTYS, BENDRADARBIAVIMAS Narkotikai kelia didelæ grësmæ ne tik þmoniø sveikatai bet ir tautø likimui. Jungtinës Tautos primena, kad narkotikø padariniai praþûtingi visoms tautoms, taèiau ypaè maþoms, nes gali jas tiesiog iðnaikinti (3 pav.). Narkotikø kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos valstybës skiria ypatingà dëmesá. Narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos politika yra kiekvienos ðalies uþsienio ir vidaus politikos sudëtinë dalis, ágaunanti tarptautiná pobûdá. Jungtinës Tautos primena, kad narkotikø vartojimo padariniai ypaè pavojingi maþoms tautoms, jø iðlikimui. Narkotikai tai ne tik narkomanija, bet ir didþiuliai pinigai, ginklai, prekyba þmonëmis, prostitucija, smurtas, nusikaltimai. Tik narkotikø pasiûlos ir poreikio maþinimas, kova su jø kontrabanda, visuomenës imuniteto narkotikams ugdymas prevencijos programomis bendruomenëje bei visokeriopa pagalba sergantiesiems narkomanija, jø integravimas á visuomenæ gali sustabdyti ðio pragaiðtingo reiðkinio plitimà. 3 pav. Jungtiniø Tautø nuostatos dël narkotikø poreikio maþinimo. Narkotikø kontrolës, narkomanijos prevencijos, narkomanø gydymo, kovos su neteisëta narkotikø apyvarta tarptautinës narkotikø politikos reikalavimai nustatyti Jungtiniø Tautø konvencijose dël narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës bei kovos su neteisëta jø apyvarta (1961, 1971, 1988). Konvencijø reikalavimais vadovaujasi visos ðalys, tarptautinës organizacijos. Jungtiniø Tautø konvencijø reikalavimø vykdymà kontroliuoja Jungtiniø Tautø narkotikø kontrolës struktûros: Tarptautinis narkotikø kontrolës komitetas (INCB, http://www.incb.org), Tarptautinë narkotikø kontrolës programa (http://undcp.org) bei kitos. Ðios institucijos analizuoja narkotikø apyvartà, vartojimà, prevencijos, gydymo, reabilitacijos sàlygas, narkotikø politikà; pagal ataskaitas analizuoja padëtá atskirose ðalyse, þemynuose ir pasaulyje, priima sprendimus, reguliuoja narkotikø apyvartà, nustato kvotas narkotiniø medþiagø gamybai, áveþimui á vienà ar kità ðalá, ar iðveþimui ið jos, nustato kontroliuojamø medþiagø sàraðus, vykdo ávairias programas, stebëjimà ir tyrimà, teikia visokeriopà informacijà apie ðaliø reikalavimus, naujas narkotines medþiagas ir panaðiai.

18 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Jungtinës Tautos deda pastangas, kad visos ðalys prisijungtø prie narkotikø kontrolës konvencijø, taptø jø narëmis ir jas vykdytø. Prisijungiama pagal tam tikrà procedûrà. Kai ðalis nusprendþia prisijungti prie konvencijø, ji nustatyta tvarka pateikia Jungtiniø Tautø Generalinës Asamblëjos sekretoriui ðalies viduje suderintà pareiðkimà. Pareiðkimas svarstomas ir, jei jis patenkinamas, ðalis tampa konvencijø nare, uþtikrinanèia, kad vykdys tarptautiniø narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos sutarèiø sàlygas. Ðalis konvencijø sàlygas átvirtina ástatymais, kurie atitinka ðalies sàlygas. Pvz., vienos ðalys, auginanèios narkotines þaliavas farmacijai ar pramonei, veikia pagal tam tikras numatytas sàlygas, kad bûtø galima procesà kontroliuoti. Lietuvoje narkotiniø þaliavø auginimà draudþia ástatymas. Kiekvienos valstybës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos politika yra labai svarbi bendriems Europos ir pasaulio siekiams. Jeigu ðalis nesilaiko konvencijø reikalavimø, prieð jà gali bûti imamasi tam tikrø sankcijø, pvz., nuðalinti tokià ðalá nuo tarptautinës prekybos ir panaðiai. Lietuvos valstybë nuo pirmøjø Nepriklausomybës metø, padedama Jungtiniø Tautø Tarptautinës narkotikø kontrolës programos, nacionalinius narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos politikos pagrindus formavo pagal Jungtiniø Tautø konvencijø reikalavimus. Lietuva yra visø trijø Jungtiniø Tautø konvencijø, reglamentuojanèiø narkotiniø, psichotropiniø medþiagø apyvartà, narkomanijos prevencijà, kovà su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apyvarta, narë. r r r 1994 metais Lietuva prisijungë prie Jungtiniø Tautø Bendrosios narkotiniø medþiagø konvencijos (pasiraðytos 1961 m. kovo 30 d. Niujorke su jos papildomuoju protokolu, pasiraðytu 1972 m. kovo 25 d. Þenevoje) ir Jungtiniø Tautø Psichotropiniø medþiagø konvencijos (pasiraðytos 1971 m. vasario 21 d. Vienoje). 1998 metø kovo 12 dienà Lietuvos Respublikos Seimas savo ástatymu ratifikavo Jungtiniø Tautø konvencijà Dël kovos su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apyvarta (pasiraðytà 1988 m. gruodþio 20 d. Vienoje). 1996 metais Lietuva ratifikavo Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijà (priimta Jungtiniø Tautø Generalinëje Asamblëjoje 1989 m. lapkrièio 20 d.), kurios 33 straipsnis ápareigoja apsaugoti vaikus nuo narkotikø: Ðalys narës imasi visø reikiamø priemoniø, áskaitant teisines, administracines, socialines ir ðvietimo, saugoti vaikus nuo neteisëto narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø, áraðytø atitinkamose tarptautinëse sutartyse, vartojimo ir neleisti jø átraukti á neteisëtà tokiø medþiagø gamybà bei prekybà.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 19 Jungtinës Tautos sistemingai kreipia dëmesá á narkotikø poreikio ir pasiûlos maþinimo politikà. Akivaizdus pavyzdys 1998 m. birþelio mën. Generalinëje Asamblëjoje priimta Jungtiniø Tautø deklaracija dël svarbiausiøjø narkotikø poreikio maþinimo principø. Visas ðalis veikia praþûtingi narkotikø vartojimo padariniai: suþalota þmoniø sveikata, padidëjæs nusikalstamumas, smurtas ir korupcija. Griaunamos kultûros, socialinës ir ekonominës valstybës struktûros, alinami þmoniø, gamtos ir finansiniai iðtekliai, kurie galëtø bûti panaudoti individo, ðeimos bei bendruomenës raidai. Jungtiniø Tautø deklaracija, priimta 1998 m. birþelio mën. Generalinëje Asamblëjoje. Narkotikø politika formuojama ir bendradarbiavimo su kitomis politinëmis organizacijomis metu. Akivaizdus pavyzdys Europos Tarybos bendradarbiavimas su Pompidou grupe, kovojanèia su piktnaudþiavimu narkotikais ir neteisëta jø apyvarta. 1993 metais Lietuva tapo Europos Tarybos nare. Europos Taryba yra politinë Europos ðaliø organizacija, kuri daug dëmesio skiria narkotikø poreikio ir pasiûlos maþinimui. Narkotikø politikà Europos Taryba vykdo bendradarbiaudama su 1971 metais ásteigta Pompidou grupe. Ðios grupës vykdomasis organas yra sekretoriatas (http://www.pompidou.coe.int), kuris organizuoja Europos ministrø konferencijas, priima deklaracijas, nustato politikos prioritetus, vykdo narkotikø poreikio ir þalos maþinimo programas, rengia ávairius dokumentus. Daugelis Europos Tarybos ðaliø nariø yra ðios grupës tikrosios narës. Lietuva Europos Tarybos Pompidou grupës nare tapo 2002-øjø sausio 7 dienà. Europos Taryba rengia tarptautinius dokumentus ir sutartis, atitinkanèias Jungtiniø Tautø organizacijos konvencijø nuostatas. 1994 m. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Europos Tarybos konvencijà Dël pinigø, gautø ið nusikalstamos veiklos, plovimo prevencijos (Strasbûro konvencija, 1990 m. lapkrièio 8 d.). Ði konvencija yra labai svarbi kovai su neteisëta narkotikø apyvarta ir ið jos gaunamais pinigais. Ðios konvencijos nuostatos turi ryðá su 1988 m. Jungtiniø Tautø konvencija.

20 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje 2.2. NARKOTIKØ KONTROLËS POLITIKA INTEGRUOJANTIS Á EUROPOS SÀJUNGÀ 1995 m. gruodþio mën. Lietuva áteikë paraiðkà tapti Europos Sàjungos nare, pasiraðë Europos sutartá, kurioje keliami reikalavimai narkotikø politikos formavimui. Pagrindinës narkotikø politikos gairës nurodytos Europos sutarties 101 straipsnyje Narkotikai. Pagal savo ágaliojimus ir kompetencijà ðalys turi bendradarbiauti, siekdamos didinti politinës veiklos veiksmingumà ir efektyvumà bei galimybes kovoje su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø gamyba, tiekimu ir prekyba, áskaitant narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø vartojimo ne pagal paskirtá prevencijà, taip pat narkotikø poreikio prevencijà. 1. Siekdamos ðiø tikslø, ðalys turi susitarti dël bûtinø bendradarbiavimo bûdø, áskaitant bendrø veiksmø ágyvendinimo modelius. 2. Bendradarbiavimas ðioje srityje turi remtis abipusëmis konsultacijomis ir bendra ðaliø veikla, ávairiomis priemonëmis siekiant tø paèiø tikslø. Siekiant sustabdyti neteisëtà narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø judëjimà, bendradarbiaujanèios ðalys turi teikti tarpusavio techninæ ir administracinæ pagalbà, áskaitant: nacionaliniø ástatymø kûrimà ir ágyvendinimà; institucijø, informaciniø centrø ir socialiniø sveikatos centrø kûrimà ir stiprinimà; institucijø, kovojanèiø su neteisëta narkotikø apyvarta, efektyvumo didinimà; personalo mokymà ir tyrimus; ne pagal paskirtá naudojamø narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø ir kitø esenciniø chemikalø, vartojamø nelegaliai narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø gamybai kontrolæ, kuriant standartus, lygiaverèius atitinkamø tarptautiniø organizacijø standartams. Pasiraðiusi sutartá Lietuva pradëjo vykdyti ðiuos reikalavimus. Pagal Europos sutarties 101 straipsná (Þin.,1998, Nr. 11-226), narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos klausimai átraukti á keletà derybiniø pozicijø dël narystës Europos Sàjungoje: socialinë politika ir uþimtumas, teisingumas ir vidaus reikalai, laisvas prekiø judëjimas, muitinë, mokesèiai, narkotikai ir pinigø plovimas bei kitas. Pagal taip vadinamà teisës aktø derinimo sistemà Acquis derinami ir narkotikø teisës aktai. Derinimo metu analizuojami Lietuvos narkotikø politikos pasiekimai ir trûkumai, priklausomai nuo narkotikø situacijos kitimo. 1993 m. Lietuva buvo átraukta á Europos Bendrijos PHARE programos Kova su narkotikais Rytø ir Centrinës Europos ðalyse vykdymà. Ðis darbas padarë didelæ átakà ðalies narkotikø politikos formavimui.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 21 Narkotikø problema akcentuojama ir Ðengeno sutarties ágyvendinimo konvencijoje. Bûtina nagrinëti bendràsias ðios srities problemas, stiprinti praktinio bei techninio bendradarbiavimo ryðius. Numatyta sugrieþtinti nacionaliniø ástatymø nuostatas dël neteisëtos narkotikø apyvartos kontrolës, sustiprinti teisësaugos institucijø, kovojanèiø su neteisëta narkotikø apyvarta siejamu nusikalstamumu bendradarbiavimà, bei sukurti neteisëtø narkotikø apyvartos informacinæ sistemà. Svarbiausias ðalies narkotikø politikos tikslas diegti narkomanijos prevencijos priemones, siekti laisvos nuo narkotikø visuomenës, uþkirsti kelià jaunø þmoniø piktnaudþiavimui narkotikais, padëti priklausomiems nuo narkotikø asmenims, sukurti jø gydymo, reabilitacijos ir integracijos á visuomenæ sistemà bei visomis iðgalëmis kovoti su neteisëta narkotikø apyvarta. Ðià valstybës politikà palaiko ir ðalies visuomenë. Prie jos ágyvendinimo turi prisidëti kiekviena bendruomenë. 2.3. NARKOTIKØ KONTROLËS ÁSTATYMAI Pagal Jungtiniø Tautø konvencijø reikalavimus rengiami ir ágyvendinami ðalies narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos ástatymai bei kiti teisës aktai. Vykdant Jungtiniø Tautø konvencijø sàlygas, 1995 metais Valstybinëje vaistø kontrolës tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos ásteigta Narkotikø komisija kontroliuoti narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø teisëtà apyvartà, kai narkotikai vartojami medicinos ar mokslo tikslams. Vidaus reikalø ministerijoje ásteigtas padalinys kontroliuoti nelegaliø narkotikø verslà. Pagal Jungtiniø Tautø konvencijomis kontroliuojamø medþiagø sàraðà 2002 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro ásakymu Nr.6 patvirtintas mûsø ðalyje kontroliuojamø medþiagø sàraðas (http://www.sam.lt). 1998 m. sausio mën. Lietuvos Respublikos Seimas priëmë Lietuvos Respublikos Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës ástatymà (Þin.,1998, Nr. 8-161). Ástatymas nustato narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø klasifikavimo pagrindus bei jø teisëtos apyvartos sveikatos prieþiûros, veterinarijos bei mokslo tikslams tvarkà ir kontrolæ pagal tarptautiniø susitarimø reikalavimus, pateikia narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apibrëþimà. Narkotinës ir psichotropinës medþiagos tai á Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamø medþiagø sàraðus áraðytos gamtinës ar sintetinës medþiagos, kurios dël kenksmingo poveikio ar piktnaudþiavimo jomis sukelia sunkø þmogaus sveikatos sutrikimà, pasireiðkiantá asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jø.

22 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Narkotinës ir psichotropinës medþiagos klasifikuojamos pagal jø þalingà poveiká þmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudþiaujama, ir pagal tai, ar jos gali bûti vartojamos sveikatos prieþiûros tikslams. Yra trys narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø sàraðai. Pirmasis sàraðas: augalai, narkotinës ir psichotropinës medþiagos, uþdraustos vartoti sveikatos prieþiûros tikslams dël þalingø padariniø, kai jomis piktnaudþiaujama. Á ðá sàraðà áraðyti amfetamino grupës preparatai, aguonø preparatai, kanapës. Antrasis sàraðas: augalai ir narkotinës medþiagos, vartojamos sveikatos prieþiûros tikslams, dël þalingø padariniø, kai ðiomis medþiagomis piktnaudþiaujama, labai pavojingos þmogaus sveikatai. Treèiasis sàraðas: augalai ir psichotropinës medþiagos, vartojamos sveikatos prieþiûros tikslams, dël þalingø padariniø, kai jomis piktnaudþiaujama, pavojingos þmogaus sveikatai. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës ástatymas: r draudþia Lietuvos Respublikos teritorijoje auginti opijines ir aliejines aguonas, kanapes, kokamedþius; r skelbia, jog veikla su medþiagomis, átrauktomis á antràjá ir treèiàjá sàraðus, licencijuojama. Áveþti ðias medþiagas á Lietuvos Respublikà ar iðveþti ið jos reikalingi specialûs leidimai; r draudþia narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø reklamà; r nustato, kad narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø skyrimas, ásigijimas bei ið davimas vaistinëse ir sveikatos prieþiûros ástaigose turi bûti reglamentuotas Sveikatos apsaugos ministerijos; r paveda narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apskaitos tvarkymà ir kontrolæ Narkotikø komisijai, pagal Jungtiniø Tautø konvencijø reikalavimus. Yra keletas ðá ástatymà papildanèiøjø aktø. 1998 m. spalio mën. sveikatos apsaugos ministro ásakymu Nr. 577 patvirtintas Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø (prekursoriø) sàraðas, o 1999m. birþelio mën. Seime patvirtintas Lietuvos Respublikos Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø (prekursoriø) kontrolës ástatymas (Þin., 1999, Nr. 55-1764).

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 23 Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø (prekursoriø) kontrolës ástatymas nustato veiklos, susijusios su narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakais tvarkà ir kontrolæ Lietuvos Respublikoje. Ástatymo tikslas uþtikrinti, kad pirmtakai nebûtø naudojami neteisëtai narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø gamybai. Pirmtakai (prekursoriai) tai cheminës medþiagos, ðiø medþiagø druskos ar jø miðiniai, daþnai naudojami neteisëtai narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø (amfetaminø, ekstazi, LSD ir kitø) gamybai ir dël to kontroliuojami pagal 1988 m. Jungtiniø Tautø konvencijas Dël kovos su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apyvarta. Ástatymas buvo parengtas vadovaujantis Europos Sàjungoje galiojanèiais teisës aktais dël ðiø narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø kontrolës ir yra labai svarbus tarptautinei prekybai, kadangi ðios kontroliuojamos medþiagos vartojamos ne tik farmacijos, bet ir parfumerijos, maisto bei kitose pramonës ðakose. Atsakomybæ uþ neteisëtà narkotiniø, psichotropiniø medþiagø apyvartà nustato Lietuvos Respublikos Baudþiamasis kodeksas ir Administraciniø teisës paþeidimø kodeksas. Pagal Lietuvos Respublikos Baudþiamàjá kodeksà narkotiniø, psichotropiniø medþiagø bei jø pirmtakø gaminimas, ásigijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas, ðiø medþiagø grobimas, lindyniø psichotropinëms narkotinëms medþiagoms vartoti organizavimas ar laikymas, lenkimas vartoti psichotropines ar narkotines medþiagas, o ypaè nepilnameèiø skatinimas ne medicinos tikslams vartoti apkvaiðimà sukelianèius vaistus ar kitas priemones, laikomas sunkiu nusikaltimu. Baudþiamasis kodeksas yra perþiûrimas, bausmës uþ nusikaltimus, susijusius su neteisëta narkotikø apyvarta, ypaè uþ kartotinius, kai átraukiami nepilnameèiai, grieþtinamos. 2003 m. ásigalioja naujas Lietuvos Respublikos Baudþiamasis kodeksas. 1997 m. balandþio mënesá buvo priimtas Lietuvos Respublikos Pinigø plovimo prevencijos ástatymas (Þin., 1997, Nr. 64-1504). Tai pinigø, gautø ið nusikalstamos veiklos ir prekybos narkotikais, plovimo prevencija. 2.4. LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOLOGINËS PRIEÞIÛROS ÁSTATYMAS Jungtiniø Tautø konvencijose numatytos sàlygos narkomanijos prevencijai ir narkomanø gydymui. 1997 m. kovo mën. Lietuvos Respublikos Seimas priëmë Lietuvos Respublikos Narkologinës prieþiûros ástatymà (Þin., 1997, Nr.30-711), kuris reguliuoja narkologiniø ligoniø, asmenø, piktnaudþiaujanèiø alkoholiu, narkotinëmis, psichotropinëmis, kitomis psichikà veikianèiomis medþiagomis, sveikatos prieþiûrà, siekiant sustabdyti ligà ir jos socialinius darinius, sumaþinti þalà pacientams ir aplinkiniams. Ðis

24 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje ástatymas reglamentuoja priklausomybës ligø (narkologiniø susirgimø alkoholizmo ir narkomanijos) prevencijos, ankstyvo nustatymo, ligoniø sveikatos prieþiûros, jø socialinës reabilitacijos, integracijos á visuomenæ sàlygas. Ði pagalba organizuojama savanoriðkumo principu ir remiama valstybës (teikiama nemokamai). Svarbiausios Narkologinës prieþiûros ástatymo nuostatos r Teikiant narkologinës prieþiûros paslaugas, nustatyta tvarka turi bûti stebimi: narkologiniai ligoniai, sirgæ alkoholine psichoze; moterys ir vyrai, sergantieji alkoholizmu ir narkomanija, turintys nepilnameèiø vaikø; vaikai, sergantieji alkoholizmu ir narkomanija; narkologiniai ligoniai, uþsikrëtæ þmogaus imunodeficito virusu (ÞIV), sergantieji AIDS, aktyviàja tuberkulioze; narkologiniai ligoniai, turintieji negráþtamø psichikos pakitimø; narkologiniai ligoniai, kurie nesugeba paþinti savo ligos ir nesilaiko asmens sveikatos prieþiûros specialistø rekomendacijø; narkologiniai ligoniai, kuriø profesinë veikla ir darbas susijæ su pavojumi kitø kitø þmoniø sveikatai ar gyvybei. r Sveikatos prieþiûros specialistai privalo praneðti savivaldybiø psichikos sveikatos komisijoms, socialinës globos skyriams, vaikø teisiø apsaugos tarnyboms, kitoms kompetentingoms valstybës ar savivaldos institucijoms apie narkologinius ligonius bei asmenis, piktnaudþiaujanèius psichikà veikianèiomis medþiagomis, nesirûpinanèiais nepilnameèiais vaikais. r Visi asmens sveikatos prieþiûros specialistai privalo turëti narkologinës prieþiûros þiniø. r Prevencijos priemonës turi bûti taikomos visose asmens sveikatos prieþiûros ástaigose. r Visi sveikatos prieþiûros specialistai privalo informuoti pacientus ir visuomenæ apie: psichikà veikianèiø medþiagø vartojimo pasekmes þmogaus sveikatai, ðeimai ir visuomenei; efektyvias priemones, kuriø galima imtis, kad sumaþëtø psichikà veikianèiø medþiagø daroma þala; narkologiniø ligoniø, asmenø, piktnaudþiaujanèiø psichikà veikianèiomis medþiagomis, sveikatos prieþiûros galimybes;

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 25 Lietuvos Respublikos ástatymuose numatytas poveikio priemones, apribojimus, kuriuos galima taikyti narkologiniams ligoniams, asmenims, piktnaudþiaujantiems psichikà veikianèiomis medþiagomis; visi sveikatos prieþiûros specialistai turi stengtis, kad bûtø iðaiðkinti asmenys, piktnaudþiaujantys psichikà veikianèiomis medþiagomis, o teikdami sveikatos prieþiûros paslaugas, uþkirsti kelià narkologiniams susirgimams. r Dël piktnaudþiavimo psichikà veikianèiomis medþiagomis ypatingas dëmesys turi bûti skiriamas ðiems asmenims: vaikams; nëðèiosioms ir vaikø turinèioms moterims; asmenims, kuriø profesinë veikla susijusi su pavojumi kitø þmoniø sveikatai ar gyvybei; asmenims, sergantiems pavojingomis uþkreèiamosiomis ligomis. Visos sveikatos prieþiûros ástaigos privalo teikti informacijà apie narkologiniø susirgimø, piktnaudþiavimo psichikà veikianèiomis medþiagomis pasekmes sveikatai. 2.5. LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIØ APSAUGOS PAGRINDØ ÁSTATYMAS Lietuvos Respublikos Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas (Þin., 1996, Nr.33-807) susijæs su priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo prevencija. Priimtas 1996 m. kovo mënesá. Ástatymo paskirtis gerinti vaikø teisinæ apsaugà ðalyje, nustatant su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinëmis teisës normomis bei principais suderintus vaiko teisiø ir laisviø gynimo bei piktnaudþiavimo psichikà veikianèiomis medþiagomis pagrindus. Ðis ástatymas atitinka Jungtiniø Tautø Vaikø teisiø konvencijos nuostatas, kuri be iðlygø ratifikuota mûsø ðalyje 1995 m. liepos 3 d. Bendrosios vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinës aplinkos átakos nuostatos yra tos, kad valstybës, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaikà nuo neigiamos socialinës aplinkos átakos. Sveikos gyvensenos propagavimas ir vaikø teisinis ðvietimas svarbios valstybës socialinës politikos ir veiklos kryptys. 44 straipsnis Vaiko apsauga nuo alkoholiniø gërimø bei rûkymo nurodo ugdyti vaikams nepakantumà rûkymui ir alkoholiniø gërimø vartojimui. Vaikams draudþiamas darbas, susijæs su tabako gaminiø, alkoholiniø gërimø gamyba ar realizavimu. Uþ vaiko nugirdymà, átraukimà á girtavimà taikoma ástatymø nustatyta administracinë ar baudþiamoji atsakomybë.

26 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje 45 straipsnis nurodo, kad vaikas turi bûti apsaugotas nuo neteisëto narkotiniø, nuodingøjø, kitø stipriai organizmà veikianèiø medþiagø vartojimo, jø pardavimo ar kitokio platinimo. 46 straipsnis Vaikai ir þaidimai, filmai, visuomenës informavimo priemonës draudþia propaguoti smurtà. Lietuvoje sukurta Vaikø teisiø apsaugos tarnyba, kurios padaliniai veikia kiekviename mieste ir rajone. Narkotikø vartojimo prevencija tarp vaikø ir jaunimo neatsiejama nuo kitø priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo prevencijos, todël trumpai supaþindiname su teisës aktais dël tabako ir alkoholio kontrolës. 2.6. LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLËS ÁSTATYMAS Lietuvos Respublikos Tabako kontrolës ástatymas (Þin., 1996, Nr.11-281) priimtas 1995 m. gruodþio mënesá. Ðio ástatymo paskirtis maþinti tabako gaminiø vartojimà ir jo kenksmingus padarinius gyventojø sveikatai. Ðis ástatymas reguliuoja santykius, susijusius su tabako auginimu, tabako gaminiø gamyba, vidaus prekyba tabako gaminiais, jø laikymu, importu, tabako reklama, tabako gaminiø vartojimu, bei nustato valstybës tabako kontrolës pagrindus. Svarbiausios Tabako kontrolës ástatymo nuostatos r Ginti þmogaus teises á gyvenimà be rûkymo. r Ginti nerûkanèiøjø teises á aplinkà be dûmø. r Mokesèiais maþinti rûkalø prieinamumà. r Didinti visuomenës informuotumà apie rûkalø vartojimo daromà socialinæ ir ekonominæ þalà sveikatai. r Skatinti rûkanèiuosius atsisakyti ðio þalingo áproèio. r Tabako gaminiø pardavimas asmenims iki 18 metø yra draudþiamas. r Visos ugdymo ástaigos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija, privalo átraukti á ugdymo programas þinias apie tabako gaminius, jø vartojimo þalà sveikatai, sveikatai palankios aplinkos, uþkertanèios kelià rûkymo daromai þalai, sveikos gyvensenos formavimà.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 27 2.7. LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLËS ÁSTATYMAS Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolës ástatymas (Þin., 1995, Nr.44-1073) priimtas 1995 m. balandþio mënesá. Svarbiausios Alkoholio kontrolës ástatymo nuostatos: r Maþinti bendràjá alkoholio suvartojimà, piktnaudþiavimà alkoholiu, jo daromà þalà sveikatai ir ûkiui; r Nustatyti alkoholio produktø gamybos ir prekybos valstybiná reguliavimà. Ðio ástatymo 26 straipsniu, pavadintu Visuomenës informavimas apie alkoholá, jo vartojimo þalà sveikatai ir ûkiui, nustatyta, kad: r r r Ðvietimo ir mokslo ministerija privalo parengti sveikatos ugdymo programas visoms bendrojo lavinimo mokykloms ir kitoms ðvietimo ástaigoms, o á leidþiamus vadovëlius átraukti sveikatos ugdymo klausimus; Lietuvos radijo ir televizijos laidose ne reèiau kaip du kartus per savaitæ ir ne maþiau kaip po 5 minutes bendrojo laiko televizijos þiûrovams ir radijo klausytojams patogiausiu metu turi bûti transliuojamos sveikatos ugdymo laidos; asmenys, vairuojantys transporto priemones, gali bûti tikrinami dël neblaivumo, girtumo ir alkoholio kiekio kraujyje (ði tvarka patvirtinta Vyriausybës nutarimu). Ðis ástatymas nustato ir narkologinës prieþiûros organizavimo principus. Alkoholiniø gërimø pardavimas asmenims iki 18 metø yra draudþiamas. 2.8. NARKOMANIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA Visose Europos valstybëse daugiausia dëmesio skiriama pirminei narkotikø vartojimo prevencijai arba narkotikø poreikio maþinimui, nes tai yra pats efektyviausias ir ekonomiðkiausias veiklos modelis. Narkotikø vartojimo pasekmës sunki ir deðimteriopai kainuojanti naðta visuomenei narkomanø gydymas, reabilitacija, infekcinës ligos, ankstyvos mirtys, nusikaltimai, nesaugi aplinka. 4 pav. pateikiama iliustracija ið Europos narkotikø ir narkomanijos monitoringo centro 1995 m. veiklos ataskaitos, kurioje narkotikø poreikio maþinimas pavaizduotas kaip piltuvëlis. Piltuvëlio plaèiojoje dalyje labai svarbios narkotikø vartojimo

28 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje prevencijos akcijos: prieðmokyklinës programos, þiniasklaidos kampanijos, bendruomenës programos, laisvalaikio renginiai. Toliau pagalbos telefonu tinklas, konsultavimo tarnybos, paslaugø projektai, infekcijos kontrolë ir tik apaèioje ambulatorinis, stacionarinis gydymas, detoksikacija. Siauriausioji piltuvëlio dalis reabilitacija. Jos trûkumas jauèiamas visose ðalyse, nes tai labai brangiai kainuojanti priemonë. 4 pav. Visuotiniai narkotikø vartojimo prevencijos prioritetai. 2.8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybës programa Pradëdama tam tikro laikotarpio veiklà, Lietuvos Respublikos Vyriausybë tvirtina programà. Vyriausybës programoje deramas dëmesys paskirtas narkomanijos ir alkoholizmo prevencijai. 2.8.2. Nacionalinë narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metø programa Nacionalinë Narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programa yra Vyriausybës vykdomos politikos dalis. Jos tikslas narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos priemoniø ágyvendinimas. Programa sudaroma atsiþvelgiant á narkomanijos tendencijas ðalyje ir prioritetus.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 29 1998 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 91 Dël narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos priemoniø ir Nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programos (Þin., 1998, Nr.10-252) buvo patvirtintas 1998-2000-øjø metø priemoniø planas ir sudaryta tarpþinybinë specialistø grupë parengti Nacionalinæ programà. 1999 m. rugsëjo 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 970 (Þin., 1999, Nr. 76-2291) patvirtinta Nacionalinë narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 m. programa. Programoje ávertinta narkotikø situacija Lietuvoje, numatyti artimieji ir tolimieji narkotikø politikos formavimo tikslai bei strateginës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos priemonës: dël nacionalinës narkotikø politikos ágyvendinimo strategijos parengimo, tarpþinybinës koordinacijos, narkotikø padariniø stebëjimo ir tyrimo, pirminës, ypaè vaikø ir jaunimo, narkomanijos prevencijos bendruomenëje, narkomanø gydymo, reabilitacijos, teisëtos ir neteisëtos narkotikø kontrolës pajëgø stiprinimo. Programoje numatytos narkotikø poreikio ir pasiûlos maþinimo priemonës, tarpþinybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas. Programoje numatyta á narkomanijos prevencijos veiklà átraukti nevyriausybines organizacijas, remti jø projektus. Nacionalinëje programoje numatyta skleisti teigiamà narkomanijos prevencijos bendruomenëje patirtá. Tokios patirties Lietuvos specialistai ágijo dalyvaudami tarptautinëse programose. Apsvarsèiusi Nacionalinës programos vykdymà 2000 metais, 2001-øjø sausio 23 dienà Lietuvos Respublikos Vyriausybë nutarimu Nr.73 patvirtino Nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 m. programos priemoniø planà 2001-2003 metams (Þin., 2001, Nr.8-235). Jame prioritetas atitenka narkotikø vartojimo prevencijai ugdymo ástaigose, tarp jaunimo, bendruomenëje. Ðiame plane numatytos priemonës narkomanø gydymui bei reabilitacijai, kovai su neteisëta narkotikø apyvarta, tarptautiniam bendradarbiavimui, dalyvavimui tarptautiniø organizacijø ir Europos Sàjungos narkomanijos prevencijos programose, narkotikø reiðkinio stebëjimui, tarpþinybiniam bendradarbiavimui ásteigti savivaldybiø narkotikø kontrolës komisijas. Siekiama, kad nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos priemoniø imtøsi vyriausybinës ir nevyriausybinës organizacijos.2002 m. lapkrièio 28 d. Vyriausybë priëmë nutarimà Nr. 1868, kuriuo papildë Nacionalinæ narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos 1999 2003 m. programà priemonëmis, skirtomis kardomojo kalinimo ir laisvës atëmimo vietoms. Labai svarbu, kad kiekviena bendruomenë parengtø ir ágyvendintø narkotikø ir kitø priklausomybæ sukelianèiø medþiagø prevencijos programà, atitinkanèià vietos reikðmes.

30 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje 2.8.3. Kitos programos, susijusios su priklausomybës ligø prevencija Narkomanijos prevencija numatyta ir kitose valstybinëse programose, nes narkotikø, alkoholio ir tabako vartojimas yra tarpusavyje susijæs. Visos ðios medþiagos veikia psichikà ir sukelia priklausomybæ. Ugdymo ástaigose reikia aiðkinti apie visas priklausomybæ sukelianèias medþiagas. Nacionalinë sveikatos programa (1998-2010 m.) Nacionalinës sveikatos strategijos 4.1 skyrius Sveika gyvensena skirtas priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo prevencijos strategijai. Ðio skyriaus poskyriai pavadinti: Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo maþinimas ir prevencija (4.1.1). Tabako vartojimo maþinimas (4.1.1.1.). Alkoholio vartojimo maþinimas (4.1.1.2.). Narkotikø vartojimo prevencija (4.1.1.3.). Valstybinë tabako kontrolës programa (1998-2010 m.) Programos tikslas maþinti rûkymo plitimà, jo socialinæ ir ekonominæ þalà. Programos prioritetas vaikai ir jaunimas. Ðios programos ágyvendinimas rûkymà sumaþintø apie 10 procentø, o jaunimas pradëtø rûkyti keletà metø vëliau. Programoje daug jaunimui skirtø priemoniø, kuriø tikslas narkotikø ir kitø priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo prevencija. Valstybinë alkoholio kontrolës programa (1999 2010 m.) Programos tikslas ágyvendinti valstybës alkoholio kontrolës politikos principus: maþinti alkoholio vartojimà, piktnaudþiavimà alkoholiu bei alkoholio vartojimo þalà þmoniø sveikatai. Ði programa átraukta á privalomøjø, Vyriausybës patvirtintø programø sàraðà. Numatyti veiksmai atspindi valstybës sveikatos politikos strategijà. Kai kurie programos uþdaviniai artimi kitø programø vykdomiems: Sveiko miesto, Sveikos mokyklos programai, Tabako kontrolës programai, Nacionalinei narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programai. Daug priemoniø skirta jaunimo sveikos gyvensenos ugdymui.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 31 2.9. EUROPOS SÀJUNGOS KOVOS SU NARKOTIKAIS 2000 2004 METØ STRATEGIJA Lietuva, ruoðdamasi tapti Europos Sàjungos nare, turi ávykdyti reikalavimus, keliamus ðalims narëms narkotikø srityje. Kad narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos veiksmø strategija sutaptø su 1999 metais Europos Sàjungos patvirtinta veiksmø strategija, kurios tikslas suformuoti bendrà Europos Sàjungos kovà su narkotikais ir narkomanija (Europos komisijos 1999 m. geguþës 26 d. komunikatas Dël Europos Sàjungos strategijos kovai su narkotikais 2000-2004 metams ), svarbu suderinti teisës aktus. Europos Sàjungos ðalys 1980 m. iðvien pradëjo kovoti su narkomanija ir neteisëta narkotikø apyvarta. Nuo 1990 m. ëmësi ávairiø akcijø ir programø. 1995-1999 m. priëmë bendrø veiksmø prieð narkotikus planà, atitinkantá piktnaudþiavimo narkotikais ir neteisëtos jø apyvartos tendencijas. 1993 m. Europos komisija ásteigë Europos narkotikø ir narkomanijos monitoringo centrà (EMCDDA, http://www.emcdda.org) Lisabonoje. Ðios struktûros teikiama informacija sudarë galimybes iðsiaiðkinti naujas piktnaudþiavimo narkotikais ir neteisëtos narkotikø apyvartos tendencijas. Kad kova prieð narkotikus bûtø efektyvi, reikalinga visapusë, tarpþinybinë, integruota strategija. Bûtina sàlyga laipsniðkas narkotikø poreikio ir pasiûlos maþinimas. Komisija reikalauja vertinti programø vykdymo kokybæ. Europos Sàjungos 2000-2004 metø planas numato prioritetus, akcentuoja narkotikø poreikio maþinimà narkotikø vartojimo prevencijà, skiria dëmesio koordinavimo mechanizmo sukûrimui. Kiekviena valstybë turi turëti efektyvias nacionalines, regionines ir vietos koordinavimo struktûras. Numatomi prioritetai: r r r r Sumaþinti kanapiø, amfetaminø ir ekstazi vartojimà bei gamybà. Diegti kovos su nusikalstamumu projektus miestuose, ypaè tarp jaunimo, skiriant iðteklius prevencijai, o ypaè jaunimo laisvalaikiui. Uþkirsti kelià narkotikø vartojimui prie vairo bei sudaryti technines galimybes iðaiðkinti tokius atvejus. Vykdyti sveikatos prevencijos priemones: maþinti narkomanø sergamumà infekcinëmis ligomis (tuberkulioze, AIDS, hepatitu), o kartu ir mirèiø skaièiø, vykdyti prevencijos priemones; teikti visapusæ pagalbà narkomanams; mokyti gydytojus, socialinius darbuotojus ir kitus.

32 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Europos Sàjungos kovos su narkotikais 2000-2004 m. strategijoje numatytos 5 kryptys: 1. Informacija. Informacija apie narkotikus reikalinga ávertinti narkotikø paplitimà, rûðá, tendencijas. Informacijos ðaltiniai: Europos narkotikø ir narkomanijos stebëjimo centras (EMCDDA) ir jo tinklas ðalyse-narëse (REITOX), taip pat þinios, gautos ið tyrimø ir ankstesniø programø. Ásteigti Narkotikø informacijos centrà reikalaujama ir ið ðaliø kandidaèiø. Lietuvoje Nacionalinis narkotikø informacijos centras ásteigtas 2002 m. balandþio mën. Valstybinëje visuomenës sveikatos prieþiûros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2. Narkotikø poreikio (paklausos) maþinimas. Svarbiausia per penkerius metus sumaþinti narkotikø poreiká asmenims iki 18 metø ir narkotikø sukeltas mirtis. Tam tikslui numatomos informacijos apie narkotikus kampanijos mokyklose ir per visuomenës sveikatos institucijas; narkotikø ir vairavimo (áskaitant sportà ir dopingà) tyrimai. 3. Neteisëtos narkotikø apyvartos (pasiûlos) maþinimas. Ðio plano uþduotys sumaþinti narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø bei jø pirmtakø (prekursoriø) neteisëtà apyvartà, vykdyti pinigø plovimo prevencijà. Plano tikslas sukurti laisvës, saugumo ir teisingumo zonas. Kai vyksta neteisëta narkotikø apyvarta, niekas negali jaustis saugus. 4. Tarptautinio bendradarbiavimo pagrindimas regioniniais ir nacionali niais projektais. 5. Koordinavimas. Ástatymø bei veiksmø koordinavimas yra vienas ið svarbiausiø klausimø, to dël á kovà su narkotikais turi bûti átrauktos savivaldybës bendruomenës lyg mens institucijos. Mûsø ðalis turi prisidëti prie ðiø uþduoèiø vykdymo.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 33 2.10. DALYVAVIMAS TARPTAUTINËSE PROGRAMOSE Kiekviena bendruomenë turi galimybæ dalyvauti tarptautinëse programose. Narkotikø kontrolës, narkomanijos prevencijos patirèiai, o kartu ir narkotikø kontrolës politikos formavimui mûsø ðalyje didelæ reikðmæ turëjo dalyvavimas tarptautinëse narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programose. Minëtinos Jungtiniø Tautø Tarptautinë narkotikø programa (UNDCP), Europos Tarybos bendradarbiavimo Pompidou grupës, kovojanèios su piktnaudþiavimu narkotikais ir narkotikø kontrabanda programa, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Bendrijos PHARE programos projektai. Per ðias programas buvo teikiama intelektualinë, konsultacijø pagalba, mokymas, patirtis, metodikos. 1993 metais Europos komisijos sprendimu á Europos Bendrijos vykdomà PHARE narkotikø programà buvo átrauktos Baltijos ðalys, tarp jø ir Lietuva. Tai buvo svarbus sprendimas, nes tada Lietuva tapo Europos Sàjungos PHARE programos Kova su narkotikais Rytø ir Centrinës Europos ðalyse dalyve. Buvo vykdomi ávairûs projektai, kuriø tikslas padëti Centrinës ir Rytø Europos ðalims formuoti narkotikø politikà bei plëtoti efektyvias priemones, kovos su neteisëta narkotikø apyvarta ir piktnaudþiavimu jais strategijas. Paminëtini projektai: Narkotikø informacinë sistema, Narkotikø poreikio maþinimas, Prekursoriø kontrolë, Mokymas apie narkotikø globaliná fenomenà, Teisëtos narkotikø apyvartos kontrolë, Sintetiniai narkotikai bei kiti. 2.11. KOORDINAVIMO STRUKTÛROS Narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos politikai, ástatymams ágyvendinti ásteigtos atitinkamos institucijos. Nacionalinë sveikatos taryba Ásteigta prie Lietuvos Respublikos Seimo. Tarybos sudëtis ir jos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. VIII-612. Pagrindinis Nacionalinës sveikatos tarybos uþdavinys stiprinti visuomenës sveikatà ir uþtikrinti visuomenës dalyvavimà sprendþiant sveikatos problemas bei koordinuoti visuomenës organizacijø, valstybës ir vietos savivaldos institucijø bendradarbiavimà ðiais klausimais. Vykdydama pagrindiná uþdaviná, Nacionalinë sveikatos taryba valstybës mastu koordinuoja sveikatos ugdymo politikà, alkoholio kontrolës politikà, tabako kontrolës politikà, narkotikø kontrolës politikà. Uþ savo veiklà atsiskaito Seimui.

34 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Vyriausybinë narkotikø kontrolës komisija Ásteigta 1995 m. vasario 28 d. Vyriausybës nutarimu Nr. 282. Á jos sudëtá áeina ávairiø ministerijø bei jø þinybø atstovai. Komisija veikia pagal nuostatus. Ágyvendina narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos politikà, gerina tarpþinybiná bendradarbiavimà bei bendradarbiavimà su visuomenës organizacijomis. Komisijos sudëtis keièiantis Vyriausybei yra keièiama. Komisijai vadovauja sveikatos apsaugos ministras. Kiekviena ministerija ir þinyba turi narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos uþduotis. Svarbiausias komisijos uþdavinys koordinuoti narkotikø kontrolæ ir narkomanijos prevencijà tarp þinybø, pastoviai analizuoti ir vertinti narkomanijos reiðkiná, rengti ataskaitas tarptautinëms organizacijoms. Vyriausybë pavedë ðiai komisijai koordinuoti Nacionalinæ narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metø programà. Valstybinës vaistø kontrolës tarnybos Narkotikø komisija Sveikatos apsaugos ministro ásakymu 1995 m. sausio mënesá Valstybinëje vaistø kontrolës tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo ásteigta teisëtos narkotikø apyvartos kontrolës komisija Narkotikø komisija. Ji kontroliuoja narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø, vartojamø medicinos ir mokslo tikslams, apyvartà, licencijuoja veiklà, susijusià su narkotinëmis ir psichotropinëmis medþiagomis, iðduoda leidimus áveþti ar iðveþti ðias medþiagas, teikia ataskaitas apie jø kontrolæ ir apyvartà Jungtinëms Tautoms. Ðiai komisijai taip pat pavesta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø kontrolë. Narkotikø kontrolës valdyba 1995 m. Policijos departamento Kriminalinës policijos Organizuotø nusikaltimø tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalø ministerijos buvo ásteigtas Narkotikø verslo tyrimo skyrius, kurio paskirtis - kova su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apyvarta, ryðiai su kitomis policijos tarnybomis, Muitinës departamentu, bendradarbiavimas su tarptautinëmis struktûromis. 2000-øjø lapkrièio mënesá skyrius sustiprintas ir ásteigta Lietuvos kriminalinës policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Narkotikø kontrolës valdyba. Narkotikø kontrolës padaliniai veikia ir didþiuosiuose miestuose. Teisëtvarkos institucijø, kontroliuojanèiø neteisëtà narkotikø apyvartà bendradarbiavimo tvarka yra nustatyta Baudþiamuoju kodeksu, Operatyvinës veiklos ástatymu, Vyriausybës nutarimais. Pinigø plovimo prevencijos skyrius Kontroliuoti Pinigø plovimo prevencijos ástatymo vykdymà 1998 m. Ekonomikos policijos departamente prie Vidaus reikalø ministerijos ásteigtas Pinigø plovimo prevencijos skyrius (Finansø þvalgybos tarnyba).

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 35 Valstybinë tabako ir alkoholio kontrolës tarnyba 1996 m. birþelio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 683 patvirtinta Valstybinë tabako ir alkoholio kontrolës tarnyba, kurios uþduotis kartu su ministerijomis, kitomis Vyriausybës ástaigomis formuoti ir ágyvendinti valstybinæ alkoholio ir tabako kontrolës politikà. Ði tarnyba priþiûri Tabako kontrolës ir Alkoholio kontrolës ástatymø vykdymà. Tarnyba ásteigta prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Savivaldybiø narkotikø kontrolës komisijos Iki ðiol narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos veiksmai buvo koordinuojami tik nacionaliniu lygiu, taèiau savivaldybëse ði veikla nebuvo reglamentuota. 2001 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë priëmë nutarimà Nr. 73 dël Nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metø programos 2001-2003 metø priemoniø ir Vyriausybinës narkotikø kontrolës komisijos sudëties (Þin., 2001, Nr. 8-235). Vienas ið nutarimo punktø yra Siûlyti ásteigti savivaldybiø narkotikø kontrolës komisijas. Tokiø komisijø steigimas savivaldybëse teikia galimybiø koordinuoti narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos priemoniø vykdymà vietos bendruomenëse. Savivaldybiø narkotikø kontrolës komisijos turëtø veikti pagal Vyriausybinës narkotikø kontrolës komisijos modelá bendruomenës lygiu. Jos gali turëti ir kitø uþduoèiø, pvz., kitø priklausomybæ sukelianèiø medþiagø (pvz., alkoholio kontrolës ir alkoholizmo prevencijos) koordinavimà, nes alkoholio vartojimas labai pavojingas sveikatai, turi daug neigiamø socialiniø, juridiniø pasekmiø. Parengti ðios komisijos veiklos pavyzdiniai nuostatai. Kai kurios savivaldybës jau ásteigë Narkotikø kontrolës komisijas ar suteikë ðiuos ágaliojimus kitoms komisijoms. Tokios komisijos turëtø veikti kiekvienoje savivaldybëje. Svarbiausios sveikatos apsaugos institucijos, dalyvaujanèios narkomanijos prevencijos veikloje Valstybinë visuomenës sveikatos prieþiûros tarnyba (http://www.vvspt.lt). Ásteigta 2000 metais. Atsakinga uþ visuomenës sveikatos prieþiûrà, áskaitant ir priklausomybës ligø prevencijà. Visuomenës sveikatos ugdymo centras (http://www.infosveikata.lt). Visuomenës sveikatos prieþiûros ástaiga. Centras atsakingas uþ Valstybinës tabako kontrolës ir Nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programø vykdymà bei monitoringà. Valstybinis psichikos sveikatos centras (http://www.vpsc.lt). Ásteigtas 1999 metais. Jam pavesta atsakomybë uþ visuomenës psichikos sveikatos prieþiûrà, áskaitant antrinæ ir tretinæ priklausomybës ligø prevencijà bei priklausomybës ligø monitoringas.

36 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Priklausomybës ligø centrai. Atsakingi uþ serganèiøjø priklausomybës ligomis sveikatos prieþiûrà, dalyvauja priklausomybës ligø prevencijos veikloje. Lietuvoje ásteigti 5 apskrièiø priklausomybës ligø centrai: Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje. Visuomenës sveikatos centrai. Atsakingi uþ visuomenës sveikatos prieþiûrà, priklausomybës ligø prevencijos veiklà. Ásteigti visose apskrityse. Psichikos sveikatos centrai. Ásteigti miestuose ir rajonuose. Jiems pavesta atsakomybë uþ asmens psichikos sveikatos prieþiûrà. Centruose dirba specialistø komandos: gydytojai psichiatrai, vaikø ir priklausomybës ligø psichiatrai, slaugytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Lietuvos AIDS centras (http://www.aids.lt). Atsakingas uþ ÞIV/AIDS prevencijà ðalyje, áskaitant ir ðiø susirgimø prevencijà tarp intraveniniø narkomanø. Vykdo narkomanø reabilitacijos priemones. Dalyvauja narkomanijos prevencijoje. Higienos institutas (http://www.hi.lt). Plëtoja sveikø mokyklø bei kitas sveiko gyvenimo mokyklose programas. Svarbiausios Ðvietimo ir mokslo sistemos ástaigos, dalyvaujanèios narkomanijos prevencijos veikloje Pedagogikos institutas prie ðvietimo ir mokslo ministerijos. Atsakingas uþ prevencijos programø rengimà mokykloms. Dalyvauja priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo paplitimo tarptautiniuose tyrimuose. Koordinuoja Jungtiniø Tautø tarptautinës narkotikø kontrolës programos projektà dël narkomanijos prevencijos mokyklose. Pedagoginës psichologinës tarnybos. Ðvietimo ir mokslo ministerijos mokymo centrai apskrityse. 2.12. NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS Nevyriausybiniø arba visuomenës organizacijø judëjimas prasidëjo nuo blaivybës sàjûdþio. Pirmøjø visuomenës organizacijø (Motiejaus Valanèiaus blaivybës organizacija, Blaivybës fondas, Baltø ainiai veikla labiau susijusi su alkoholizmo prevencija, taèiau jos reaguoja á aktualijas. Pradëjusios nuo alkoholio politikos ir problemø, visuomenës organizacijos pleèia savo veiklà ir aktyviai dalyvauja narkotikø prevencijos veikloje. Veikia ir daugiau panaðaus pobûdþio organizacijø Druskininkuose, Visagine, Ignalinoje. Vis daugiau á ðià veiklà ásijungia visuomeniniø jaunimo organizacijø.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 37 Valstybinë jaunimo reikalø taryba (http://virt.lt). Ásteigta prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës spræsti socialines, psichologines ir kitas jaunimo problemas. Valstybinë jaunimo reikalø taryba kasmet finansuoja jaunimo organizacijø projektus, skirtus narkotikø prevencijai. Aktyviausios vaikø ir jaunimo organizacijos, uþsiimanèios priklausomybës ligø prevencija yra Valanèiukai, Jaunimo psichologinës paramos centras Vilniuje (http://jppc.lt,1 priedas), Dvasinës paramos jaunimui centras Klaipëdoje, Krikðèioniðkojo jaunimo blaivybës sàjunga Þingsnis, kitos jaunimo organizacijos. Ðalyje pleèiama psichologinë pagalba telefonu ne tik jaunimui, bet ir vaikams. 1992 m. ásteigta Lietuvos jaunimo organizacijø taryba (Lijot, http://www.lijot.lt). Anksèiau didþiuosiuose miestuose veikë narkomanija serganèiø vaikø tëvø organizacijos. Dabar narkomanijos prevencijos veiklai steigiasi organizacijos Tëvai prieð narkotikus, veikia pagalbos tëvams organizacijos Vilties þingsniai, steigiasi naujos. Ið naujø paminëtina Tëvai vienijasi prieð narkotikus, ásteigta bendradarbiaujant su Norvegijos visuomenës organizacija Parents in Partnership (PIP). Vilniuje veikia Gelbëkit vaikus organizacija, kurios vienas ið tikslø padëti gatvës bei asocialiø ðeimø vaikams, apsaugoti juos nuo narkotikø. Daugelyje rajonø ásteigti Dienos centrai (http://www.jaunimas.net/gelbvaik). Lietuvoje veikia daug savitarpio pagalbos organizacijø (anoniminiø alkoholikø, anoniminiø narkomanø klubai), teikiama anoniminë psichologinë pagalba telefonu, pvz., Vilniaus jaunimo linija 8~800 288 88 (2 priedas). Reikia skatinti bendruomenæ ir toliau kurti tokias organizacijas bei remti jø veiklà. Visuomenës organizacijos, kuriø veikla tiesiogiai nesusijusi su narkomanijos prevencija religinës, Raudonojo Kryþiaus, moterø, mokslininkø taip pat gali sëkmingai darbuotis narkomanijos prevencijos labui. Plaèiau apie visuomenës organizacijas ir paramà jø projektams galima suþinoti adresu www.labdara-parama.lt. Aktyvi daugelio, ypaè jaunimo, organizacijø veikla yra didelë narkomanijos prevencijos jëga. Taèiau 2002 m. narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos iðtekliø tyrimas, atliktas pagal Nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programos uþduotá parodë, jog apskritys bei savivaldybës ðios veiklos nekoordinuoja, nevykdomas vyriausybiniø ir visuomenës organizacijø veiklos monitoringas (Sveikatos teisës ekonomikos centro (STEC) duomenys). 2.13. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS Ðalies ir savivaldybiø valstybinës ir visuomenës organizacijos narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos klausimais bendradarbiauja su tarptautinëmis organizacijomis, dalyvauja tarptautinëse, dviðalës paramos programose, mokslinëse konferencijose, seminaruose, staþuotëse, tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, keièiasi teigiama patirtimi. Daugelá aktyviai veikianèiø visuomenës organizacijø finansuoja tarptautiniai fondai ar kitø ðaliø giminingos organizacijos. Tarptautinis bendradarbiavimas davë daug geros patirties ir naudos Lietuvos visuomenei.

38 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Lietuvoje ásikûrusi Europos Komisijos delegacija rûpinasi Lietuvos integravimosi á Europos Sàjungà klausimais, domisi visuomenës organizacijø veikla, skatina tarptautiná bendradarbiavimà ir remia bendruomeniø iniciatyvas (http://www.eudel.lt). 2.14. NARKOTIKØ LEGALIZAVIMO TENDENCIJOS Lietuvos Vyriausybës politika atitinka Jungtiniø Tautø konvencijø reikalavimus ir siekia laisvos nuo narkotikø visuomenës. Tokià politikà vykdo ir visos kitos Jungtiniø Tautø konvencijø dël narkotiniø, psichotropiniø medþiagø kontrolës ðalys narës. Taèiau Europoje ir pasaulyje yra asmenø bei visuomenës grupiø, aktyviai pasisakanèiø uþ narkotikø legalizavimà. Tokiø grupiø atstovai (nuo narkotikø vartotojø iki áþymiø veikëjø) siekia perþiûrëti visuotinai priimtà nuostatà, pagal kurià bet koks narkotikø vartojimas ne medicinos tikslams yra draudþiamas. Jie siekia pritarimo nuostatai, kad narkotikø vartojimas toks pat priimtinas, kaip arbatos ar kavos gërimas ir kad visuomenë turi iðmokti gyventi su narkotikais. Ðiuo klausimu yra tokiø nuomoniø, kurias reikëtø gebëti paaiðkinti, bûtent: dekriminalizavimas, kai aiðkinama, kad kai kurios narkotinës medþiagos turëtø bûti parduodamos laisvai, nebûtø kontroliuojamos, ar kad tam tikros narkotikø prekybos grandys turëtø bûti áteisintos; teisëtas iðraðymas, kai teigiama, kad gydytojai turëtø iðraðyti receptus narkotikams; legalizavimas, kai aiðkinama, kad visi arba beveik visi narkotikai turëtø bûti laisvai pardavinëjami, panaðiai kaip alkoholis. Visø trijø krypèiø ðalininkai sakosi radæ naujà bûdà paþaboti narkomanijos plitimà. Tokios idëjos nëra naujos. Argumentas: narkotikø áteisinimas ir valstybës narkotikø prekybos kontrolë pakirstø tarptautinës narkotikø prekybos ðaknis. Taèiau narkotikø prekybos draudimas pagrástas kitais svariais argumentais: narkomanija, þmogþudystës, vagystës, dokumentø klastojimas. Panaðiai samprotaudami galëtume teigti, kad ðias negeroves nugalësime, jei jas laikysime paprasèiausiu verslu. Tuo remdamiesi panaikinæ narkotiniø medþiagø draudimà, suduotume juodajai rinkai smûgá, taèiau jos veiklos apimtys nesumaþës. Kiltø daug klausimø: kà daryti su nuodingais produktais? Ar pardavinëti narkotikus vaikams? Ar narkotikais prekiauti visur ar tik tam tikruose kioskuose? Nors alkoholis parduodamas legaliai, taèiau þinoma ir apie nelegalià prekybà alkoholiu. Tarptautino nusikalstamumo neáveiksime, o narkotikø legalizavimo padariniai bus negráþtami. Dabar daugelis nebando vartoti vien todël, kad tai draudþiama. Laisva prekyba tik skatintø vartojimà.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 39 Kitos nuomonës Narkomanø nusikalstamumas. Teigiama, kad jei narkotikai bus pigiai parduodami ir dalijami nuo jø priklausomiems asmenims, tai narkomanai liausis daræ nusikaltimus dël pinigø narkotikams. Tai humaniðkas poþiûris á aukà, kartais apie tai kalba net gydytojai. Tokiø nuomoniø septintàjá deðimtmetá buvo ir Ðvedijoje. Bandyta iðsiaiðkinti, koká efektà sukeltø legalizuota narkotikø prekyba. Asmenys, nemokamai pagal receptà gavæ narkotikø, daþniau nusikalsdavo, nors iki tol jø nusikaltimai nebuvo susijæ su narkotikø prekyba. Taigi, nusikaltimø ne sumaþëtø, o padaugëtø. Grynieji narkotikai. Narkotikø sukeltos ligos, pavyzdþiui, hepatitas, ÞIV ir mirtys daþnai iðtinka dël naudojimosi uþkrëstomis adatomis ir ðvirkðtais. Narkotinë medþiaga gali bûti negryna ar sumaiðyta su kitomis medþiagomis, tad vartotojas niekad neþino jos bûsimo poveikio. Steriliø narkotikø vartojimas bei jø sudëties þinojimas maþintø vartojimo þalà. Narkotikø sukeltos mirtys nedaug priklauso nuo vartotojo þiniø apie narkotiko stiprumà. Daþniausia mirties prieþastis ûmus apsinuodijimas arba perdozavimas. Narkotikai smarkiai slopina kvëpavimà. Pavartoti kartu su alkoholiu, sukelia mirtá. Vartojant narkotikus, labai sumaþëja organizmo atsparumas. Kitos narkomanø mirties prieþastys þmogþudystës, saviþudybës, nelaimingi atsitikimai nieko bendro neturi su narkotiko grynumu. Neáskaitant staigios mirties, narkomanija kelia didþiausià pavojø þmogaus sveikatai. Kuo lengviau narkotikai prieinami, tuo daugiau þmoniø jø pabando ir pripranta.

40 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Laisvës argumentas. Individas laisvai renkasi: vartoti narkotikus ar ne? Bent kartà tapæs priklausomu, tà laisvæ praranda. Narkotikai jam uþgoþia viskà. Narkomanø aplinka ðeima, kolegos ir visuomenë nuolat jauèia ðio piktnaudþiavimo padarinius. Tad nevarþomos individo laisvës argumentas ðiuo atveju nepasiteisina. Prieinamø narkotikø idëjai nepritaria net ðiuolaikinio liberalizmo tëvas Dþonas Stiuartas Milas. Knygoje Apie laisvæ (1 leidimas, 1859) jis ragina visuomenæ ásikiðti, jei girtavimo padarinius jauèia ir kiti, ne vien girtuokliai. Turëdamas galvoje nemedicininá narkotiniø medþiagø nuodø vartojimà, autorius siûlo uþdrausti bet kokià jø prekybà. Laisvamanybës ir laisvosios rinkos argumentai negali bûti taikomi narkotikams. Kanapiø legalizavimas. Haðiðas ir marihuana yra silpni narkotikai, jais apsinuodijama nesmarkiai, nuo jø niekas skaudþiai nenukenèia. Haðiðo rûkaliai neagresyvûs, o þalingas poveikis sveikatai nëra labai didelis. Haðiðas ir marihuana yra narkotikai. Silpnøjø narkotikø nepripaþásta nei medicina, nei tarptautinë teisë. Nuo 1961 metø kanapës átrauktos á Jungtiniø Tautø bendràjà narkotiniø medþiagø konvencijà, kuri draudþia joje iðvardytø medþiagø vartojimà ne medicinos tikslams. Konvencijà ratifikavo 150 valstybiø. Kanapës pirmiausia veikia psichikà, o ne kûnà. Tai ypaè pavojinga brendimo amþiuje. Tie, kurie reguliariai rûkë haðiðà, bûdami 25-30 metø elgiasi kaip paaugliai: nejauèia atsakomybës uþ savo ateitá, jiems nerûpi darbas, mokslas, tëviðki ar motiniðki jausmai, dalykiðkumas. Daugiausia narkotikø legalizavimui nepalankios medþiagos sukaupë Lietuvos blaivybës fondas. Nëra garantijos, kad veikiant rinkos dësniams, narkotikø liberalizavimo idëja neiðkils ir Lietuvoje. Pavyzdþiui, 2001 m. leidykla ARTLORA iðleido Michael Gossap knygà Gyvenimas su narkotikais. Joje bandoma apibendrinti narkotikø vartojimo reiðkiná ir mokoma gyventi su narkotikais, kaip su neiðvengiama bûtinybe.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 41 Frankfurto rezoliucija. Vienas narkotikø legalizavimo judëjimas þinomas kaip Frankfurto rezoliucija, pasiraðyta 1990 metais. Ðis judëjimas vyksta Frankfurte, Hamburge, Amsterdame, Ciuriche ir kituose miestuose. Jo ðalininkai teigia, kad ne narkotikai sukelia socialines ir biologines problemas, o jø draudimas gausina kriminalinius nusikaltimus. Narkotikø vartojimas turëtø bûti priimtinas ir toleruojamas, nes nepakeisime þmoniø elgesio. Kai kur reikalaujama áteisinti (legalizuoti) narkotikø vartojimà. Frankfurto rezoliucijos (1990) ir deklaracijos Europos miestai dël narkotikø politikos (1998) pagrindu Frankfurte ásikûrë ir veikia organizacija Europos miestai dël narkotikø politikos (http://www.ecdp.net). Stokholmo rezoliucija. Piktnaudþiavimas narkotikais daro didelæ socialinæ þalà, kenkia sveikatai. Áteisinus narkotikus, ði þala akivaizdþiai padidëtø. Atremti tokios krypties judëjimø argumentus Stokholmo (Ðvedija) nusikaltimø prevencijos koordinavimo taryba 1993 m. pasiûlë analogiðkai Paryþiaus (Prancûzija) institucijai ásteigti bendrà organizacijà, kuri koordinuotø ðiø Europos ðaliø kovà su narkotikais. Organizacija, pavadinta Europos miestai prieð narkotikus (toliau ECAD angl. European Cities Against Drugs), veiklà pradëjo 1994 metais ir tø paèiø metø balandþio mënesá priëmë Stokholmo rezoliucijà. Organizacijos tikslai: Prieð narkotikø legalizavimà. Uþ naujus kovos su narkotikais metodus. Uþ narkomanø sveikatos prieþiûros tobulinimà. Uþ aktyvià ir ryþtingà prevencijos veiklà. Uþ tarptautinio bendradarbiavimo plëtrà. Jau yra apie 100 miestø ðios organizacijos veiklos ðalininkø, tarp jø Vilnius ir Klaipëda. ECAD (http://www.ecad.net) siekia kurti politikà, varþanèià narkotikø vartojimà, ir aiðkià pirmenybæ teikia prevencijai. Narkomanams turi bûti suteikta teisë reabilituotis. Ðiame judëjime kvieèiami dalyvauti visi Europos miestai ir miesteliai, kaimai (http://www.ecad.net).

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 43 1 priedas. NAUDINGOS NUORODOS (http://www.jppc.lt/7.htm) LIETUVOS TELEFONINIØ PSICHOLOGINËS PAGALBOS TARNYBØ ASOCIACIJA El. paðtas: ltppta@vrc.vu.lt Internetinis puslapis: www.vrc.vu.lt/ltppta.htm PSICHOLOGINË PAGALBA INTERNETU El. paðtas: info@psichoterapija.ot.lt Internetinis puslapis: www.psichoterapija.ot.lt INTERNETINIS PSICHIKOS SVEIKATOS RESURSØ CENTRAS Internetinis puslapis: www.vrc.vu.lt 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertø atlikta Lietuvos psichikos sveikatos sistemos audito ataskaita: www.vrc.vu.lt/literature/dokumentai.htm Straipsniai psichologijos tema: www.vrc.vu.lt/literature/straipsniai.htm Geriausios Lietuvos psichikos sveikatos prieþiûros programos: www.vrc.vu.lt/konsensus/bestpractices/bestpractices_lt.htm VAIKO RAIDOS CENTRAS El. paðtas: Internetinis puslapis: root@ucc.vno.osf.lt www.vrc.vu.lt/organizations/vrc/ IT VAIKØ NAMAS Internetinis puslapis: www.vaikunamas.lt Elektroninis þurnalas IT- Vaikø namas www.vaikunamas.lt/magazine/site01 VILNIAUS UNIVERSITETO FILOSOFIJOS FAKULTETO KLINIKINËS IR SOCIALINËS PSICHOLOGIJOS KATEDRA Internetinis puslapis: bliuma.free.fr/kpk SOCIALINËS IR PSICHOLOGINËS PAGALBOS FONDAS (SPPF) El. paðtas: sppf@takas.lt PEDAGOGINIS-PSICHOLOGINIS CENTRAS (PPC) Internetinis puslapis: www.ppc.lt El. paðtas: info@ppc.elnet.lt

44 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje RYTØ EUROPOS EGZISTENCINËS TERAPIJOS ASOCIACIJA (REETA) Internetinis puslapis: www.existentialtherapy-easteurope.lt El. paðtas: reeta@delfi.lt VISUOMENËS SVEIKATOS UGDYMO CENTRAS Internetinis puslapis: infosveikata.sam.lt NEVYRIAUSYBYNIØ ORGANIZACIJØ PARAMOS CENTRAS (NIPC) Internetinis puslapis: www.nisc.lt/ VILNIAUS JAUNIMO ORGANIZACIJØ SÀJUNGA APSKRITASIS STALAS El. paðtas: vjos@takas.lt Internetinis puslapis: www.jaunimas.net Socialinës ir psichologinës paramos jaunimui katalogas www.jaunimas.net/pagalba/default.shtml VALSTYBINË JAUNIMO REIKALØ TARYBA El. paðtas: info@vjrt.lt Internetinis puslapis: www.jaunimas.net/vjrt JAUNIMO TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO AGENTÛRA El. paðtas: Internetinis puslapis: jaunimas.europai@vjrt.lt www.tdd.lt/vjrt SAVANORIØ CENTRAS El. paðtas: Internetinis puslapis: centras@savanoris.lt www.savanoris.lt LIETUVOS VAIKØ TEISIØ GYNIMO ORGANIZACIJA GELBËKIT VAIKUS El. paðtas: gelbvaik@takas.lt Internetinis puslapis: www.jaunimas.net/gelbvaik LIETUVOS AIDS CENTRAS Internetinis puslapis: www.aids.lt El. paðtas: aids6@aids.lt JAUNIMO SAVANORIÐKOS VEIKLOS ORGANIZACIJA AUSTËJA El. paštas: austeja@post.5ci.lt Internetinis puslapis: www.5ci.lt/austeja/ BEFRIENDERS INTERNATIONAL El. paðtas: admin@befrienders.org Internetinis puslapis: www.befrienders.org

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 45 2 priedas. PSICHOLOGINË PAGALBA TELEFONU (http://www.jppc.lt/ltppta.htm) Pokalbiai telefonais, kuriø numeriai prasideda 8-800, skambinantiems NEMOKAMI ALYTAUS PSICHOLOGINËS PAGALBOS TELEFONAS 8-235 72224 Kasdien 18.00 01.00 val. Budi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai konsultantai DRUSKININKØ BENDRAAMÞIØ LINIJA 8-800 23300 Budi savanoriai konsultantai (moksleiviai) KAUNO JAUNIMO LINIJA 8-800 77277 Kasdien 19.00 7.00 val. Budi savanoriai konsultantai KAUNO PSICHOLOGINËS PAGALBOS TELEFONAS 8-800 76260 Budi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai KAUNO VAIKØ TELEFONO LINIJA 8-800 45678 Kasdien 6.00 18.00 val. Tik Kauno gyventojams Budi savanoriai konsultantai KLAIPËDOS JAUNIMO LINIJA 8-800 66366 Budi savanoriai konsultantai KLAIPËDOS PAGUODOS TELEFONAS 8-800 6070 Budi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai Kasdien 17.00 6.00 val. Kasdien 20.00 6.00 val. KLAIPËDOS VAIKØ TELEFONO LINIJA 8-26 341111 Budi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai Darbo dienomis 14.00 20.00 val. KURÐËNØ BENDRAAMÞIØ LINIJA * 8-21 585000 Budi savanoriai konsultantai-moksleiviai MARIJAMPOLËS JAUNIMO LINIJA 8-800 71010 Darbo dienomis 16.00 19:00 val. Budi savanoriai konsultantai Savaitgaliais 13:00 19:00 val. MAÞEIKIØ PAGUODOS TELEFONAS *8-293 65555 Antradieniais, 19.00 22.30 val. ketvirtadieniais ir ðeðtadieniais Budi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai konsultantai PANEVËÞIO BENDRAAMÞIØ LINIJA *8-45 500695 Antradieniais, 17.00 20.00 val. ketvirtadieniais PANEVËÞIO PAGUODOS TELEFONAS *8-45 500695 Penktadieniais nuo 20.00 val. iki Budi savanoriai konsultantai 08.00 val. pirmadieniais ÐAKIØ BENDRAAMÞIØ LINIJA * 8-345 60225 Budi savanoriai konsultantai-moksleiviai

46 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje ÐIAULIØ JAUNIMO LINIJA 8-800 11111 Vasarà 16.00 21.00 val. Budi savanoriai konsultantai pirmadieniais ir antradieniais TELÐIØ VILTIES LINIJA 8-800 17000 Pirmadieniais 14.00 23.00 val. Budi savanoriai konsultantai Penktadieniais nuo 14.00 iki ðeðtadienio 23.00 val. VILNIAUS VAIKØ TELEFONO LINIJA 8-800 28800 Kasdien Budi savanoriai konsultantai 16.00 21.00 val. VILNIAUS JAUNIMO LINIJA 8-800 28888 Darbo dienomis 16.00 07.00 val. Budi savanoriai konsultantai Savaitgaliais visà parà VILNIAUS MOKYKLØ LINIJA 8-800 28080 Darbo dienomis 08.00 17.00 val. Budi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai VILNIAUS PSICHOLOGØ KONSULTACIJA TELEFONU* 8-800 20002 Darbo dienomis 13.00 20.00 val. Budi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai VISAGINO JAUNIMO LINIJA 8-800 41010 Darbo dienomis 15.00 18.00 val. Budi savanoriai konsultantai * Lietuvos telefoninës psichologinës pagalbos tarnybø asociacijos (LTPPTA) tarnybos, turinèios asocijuotø LTPPTA nariø statusà. Kitos tarnybos tikrieji LTPPTA nariai. * * * 800-àjà paslaugà apmoka: LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA ið valstybës biudþeto lëðø (iðskyrus Vilniaus Mokyklø linijà, Kauno Vaikø telefono linijà ir Visagino Jaunimo linijà ); Vilniaus Mokyklø linijos 800-àjà paslaugà apmoka AB LIETUVOS TELEKOMAS ; Visagino Jaunimo linijos 800-àjà paslaugà apmoka VISAGINO M. SAVIVALDYBË; Kauno Vaikø telefono linijos 800-àjà paslaugà apmoka: AB LIETUVOS TELEKOMAS, DANIJOS VYRIAUSYBË, VAIKØ GEROVËS CENTRAS PASTOGË.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 47 II SKYRIUS 3. PRIKLAUSOMYBÆ SUKELIANÈIØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO EPIDEMIOLOGIJA IR PADARINIAI Parengë Ona Grimalauskienë, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenës sveikatos skyriaus vyriausioji specialistë 3.1. NARKOTIKØ VARTOJIMO RAIDOS KRYPTIS Visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, narkotikø vartojimas mokymo ástaigose bei jaunimo pasilinksminimo vietose (diskotekose) plinta. Tai pavojingas socialinis reiðkinys, nes narkotikø vartojimas paauglystëje kenkia ágûdþiø ir gebëjimø formavimuisi. Tarp paaugliø plinta narkotikams palankûs mitai, esà narkotikai verèia pajusti kaþkà naujo, padeda atsiskleisti, pleèia sàmonës ribas. Narkotikø platintojai nesirûpina narkomanijos prevencija, todël vaikai ir jaunimas daþnai nieko nenutuokia apie ðiø medþiagø vartojimo padarinius. Formuojasi savitas paaugliø poþiûris á narkotikus ir jø vartojimà. Tam átakà daro ir televizijos filmai. Narkotikø vartojimas susijæs su pasilinksminimais, technomuzika. Paaugliai gauna informacijos apie lengvus narkotikus. Nesuprasdami narkotikø vartojimo pavojaus, jie ne tik pradeda vartoti, bet ir platinti narkotikus, tampa priklausomi nuo jø prekeiviø. Narkotikus vartojantys paaugliai átraukiami net á organizuotø nusikaltëliø grupes. Dël ðiø prieþasèiø jaunimas vis daþniau griebiasi smurto, prievartos, apiplëðimø, vagysèiø. Pastaraisiais metais ypaè plinta naujø sintetiniø narkotikø, pagamintø ið narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø, vartojimas: amfetaminø, ekstazi, LSD (haliucinogeno); rûkomas haðiðas, marihuana. Narkotikø vartojimas gali bûti keleto tipø: eksperimentinis, kai vartojama norint pabandyti. Eksperimentuoti gali ávairaus amþiaus, ávairios socialinës padëties þmonës, taèiau daþniausiai jauni; rekreacinis, kai vartojama diskotekose ar baruose, siekiant smagiai praleisti laikà. Ðiam tikslui pasirenkami tam tikri narkotikai.toks vartojimas kontroliuojamas; situacinis, kai vartojama siekiant sumaþinti stresà ar áveikti nuovargá, esant tam tikroms situacijoms. Pvz., stresui áveikti vartojami raminamieji ar migdomieji, o kai reikia nemiegoti stimuliantai;

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimø prielaidos 48 intensyvus narkotikø vartojimas galimas kaip rekreacinio ar situacinio vartojimo pasekmë, siekiant iðvengti nuolatiniø problemø, taèiau toks jaunuolis dar nepraranda socialiniø, ekonominiø ryðiø; priverstinis, kai vartotojas jau priklausomas nuo vieno ar kito narkotiko. Tokie asmenys kreipiasi dël gydymo ir yra registruoti sveikatos prieþiûros ástaigose. Ávertinti narkotikø vartojimo mastà Lietuvoje reikalingi sistemingi ávairaus amþiaus ir socialinës padëties gyventojø sociologiniai epidemiologiniai tyrimai. Nuo 1995 m. Europos Tarybos bendradarbiavimo Pompidou grupës, kovojanèios su piktnaudþiavimu narkotikais ir neteisëta narkotikø apyvarta, iniciatyva vykdomi Europos tyrimai dël 15-16 metø moksleiviø narkotikø, alkoholio ir tabako vartojimo. Tyrimuose dalyvauja ir Lietuvos specialistai. Narkotikai mokyklose kelia didþiausià visuomenës susirûpinimà, nes jø buvimas pagrástas ne tik tyrimais, bet ir stebëjimais. 3.1.1. Narkotikai mokyklose 1995 ir 1999 metais Lietuva dalyvavo Europos Tarybos bendradarbiavimo Pompidou grupës iniciatyva vykdomame 26 Europos ðaliø mokyklø projekte ESPAD* iðtirti moksleiviø alkoholio, tabako ir narkotikø vartojimo paplitimà. Tyrimà atliko Ðvietimo ir mokslo ministerijos Pedagogikos institutas (A.G.Davidavièienë). Moksleiviai buvo apklausti naudojant anonimines anketas, á kurias reikëjo áraðyti, ar bent kartà gyvenime vartojo narkotikus. Alkoholio ir tabako vartojimas analizuotas kitais aspektais. 1995 metø ESPAD tyrimais nustatyta, kad 3,2 procento moksleiviø vartoja nelegalius narkotikus. Daþniausiai rûkoma marihuana, taèiau plinta naujø sintetiniø narkotikø vartojimas: amfetamino, kreko, ekstazi, heroino bei LSD. Iðaiðkinta atvejø, kai alkoholis vartojamas su tabletëmis. Nustatytas anaboliniø steroidø, raminamøjø, migdomøjø vartojimo be gydytojo paskyrimo plitimas (14,6 proc.), lakiøjø medþiagø, klijø uostymas (15,7 proc.). Lietuvos rezultatus palyginus su 26 Europos ðaliø duomenimis (1995 m.), nustatyta, kad Lietuvos moksleivius, vartojanèius psichotropines medþiagas, pralenkë tik Lenkija, o dël piktnaudþiavimo lakiosiomis medþiagomis, klijais Lietuvos moksleiviai buvo ketvirtoje vietoje. 1998 metais Pedagogikos institutas atliko kontroliná Vilniaus miesto moksleiviø ESPAD tyrimà dël nelegaliø narkotikø vartojimo. Iðaiðkëjo, kad Vilniaus mokyklose piktnaudþiavimo narkotikais skaièiai virðija 1995 m. ESPAD tyrimo Lietuvos vidurká. 1998 metais Vilniuje nelegalius narkotikus vartojo net 22,7 proc. tos paèios amþiaus grupës moksleiviø. Vykdant Europos Bendrijos PHARE programos projektà Narkomanijos prevencija bendruomenëje 1999 metais Klaipëdos mokyklose atliktas epidemiologinis ty- *ESPAD Europos tyrimas dël moksleiviø alkoholio, tabako, narkotiniø medþiagø vartojimo.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimø prielaidos 49 rimas dël narkotikø vartojimo pagal ESPAD metodikà (A.G.Davidavièienë). Apklausta apie 700 devintøjø ir vienuoliktøjø klasiø moksleiviø. Nustatyta, kad tarp moksleiviø labiausiai paplitæs marihuanos ir haðiðo vartojimas. Daugelá nelegaliø narkotikø kai kurie moksleiviai nurodë vartojæ 6-9 kartus. Marihuanà ir haðiðà, klijus, aerozolius ir psichotropines medþiagas buvo vartojusiø 40 ir daugiau kartø. Kai kurie moksleiviai nurodë iðbandæ 3-4 narkotikus. Apie 27 proc. vienuoliktokø rûkë marihuanà, beveik 24 proc. buvo vartojæ bet kokius nelegalius narkotikus. Net 20 proc. 9 klasës berniukø uostë klijus, kitas lakiàsias medþiagas; ið viso 23,9 proc. moksleiviø vartojo narkotines medþiagas. 1999 m. Lietuva vël dalyvavo ESPAD tyrimuose. Tyrimas buvo pakartotas visoje ðalyje. Pedagogikos institutas anonimiðkai apklausë net 5039 15-17 metø viduriniø ir profesiniø mokyklø moksleiviø dël alkoholio, tabako ir narkotikø vartojimo. Tyrimø rezultatai parodë, kad nelegalius narkotikus ðalyje vidutiniðkai vartoja 21 proc. 15-17 metø vaikinø, 9,6 proc. merginø, ið viso 15,5 proc. moksleiviø. Nors Lietuvoje moksleiviai narkotikø vartoja maþiau nei kaimyninëse ðalyse (1 pav.), Europos narkotikø ir narkomanijos monitoringo centras (EMCDDA) 2002 m. praneðime apie narkotikø situacijà Rytø ir Centrinës Europos ðalyse, ávertindamas ESPAD duomenis raðo, kad narkotikø vartojimas nuo 1995 iki 1999 m. Rytø ir Centrinës Europos ðalyse padidëjo 2 kartus, kai tuo tarpu Lietuvoje 5 kartus. Ðá faktà jau galima vertinti kaip naujà socialiná reiðkiná (2 pav.). 40 35 30 25 20 15 10 5 0 ekstazi amfetaminas LSD kanapes bet koks Bulgarija Èekija Estija Vengrija Latvija Lietuva Lenkija Rumunija Slovakija Slovënija 1 pav. Narkotikø vartojimas tarp moksleiviø Rytø ir Centrinës Europos ðalyse 1999 m. ESPAD duomenimis.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 50 berniukai 1995 metais mergaitës 1995 metais berniukai 1999 metais mergaitës 1999 metais Didþ. Britanija Airija Èekija Italija Danija Ukraina Slovënija Farerø salos Islandija Lenkija Slovakija Portugalija Estija Kroatija Kipras Norvegija Ðvedija Suomija Vengrija Lietuva Malta 2 pav. Bet kokiø narkotikø vartojimo pokyèiai per ketverius metus 1999 m. ESPAD duomenimis. Tyrimo rezultatai parodë, kad plintantis kanapiø preparatø, heroino ir kitø narkotikø rûkymas glaudþiai susijæs su tabako vartojimo áproèiu. Narkotikø vartojimas ypaè plinta didþiuosiuose miestuose. 1998 m. Vilniaus mokyklose nelegalius narkotikus vartojo net 30,2 proc. tiriamojo amþiaus berniukø, 14,6 proc. mergaièiø ið viso 22,7 proc. moksleiviø. Nelegalius narkotikus vartojo net 37,3 proc. Klaipëdos mokyklø vienuoliktøjø klasiø berniukø, 14 proc. mergaièiø, ið viso - 23,9 proc. moksleiviø. Tiriamojo amþiaus moksleiviø heroino vartojimas, 1995 metais sudaræs 0,2 proc., iki 1999 metø padidëjo ir sudarë 4,8 procento. Ðis labai pavojingas narkotikas platinamas ne tik miestø, bet ir rajonø mokyklose. Tyrimo metu paaiðkëjo, kad narkotikø vartojimo plitimas mokyklose priklauso nuo vykdomø prevencijos priemoniø. Ten, kur deramai vykdoma prevencijos veikla, narkotikai nevartojami.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 51 3.1.2. Kitø priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo raidos kryptys mokyklose Tabakas ESPAD tyrimo duomenimis, moksleiviai rûko visose Europos ðalyse, taèiau rûkymo paplitimas jose smarkiai skiriasi. 1999 m. Lietuvoje bandþiusiøjø rûkyti moksleiviø skaièius (77 proc.) buvo didesnis uþ tyrime dalyvavusiø 30 Europos ðaliø vidurká (69 proc.). 1999 m. ESPAD duomenimis, 85,5 proc. 16-18 metø berniukø ir apie 68 procentai mergaièiø bent kartà bandë rûkyti. Bendrasis bandþiusiøjø rûkyti skaièius ðalies mokyklose (nuo 1995 m.) per ketverius metus padidëjo nuo 65 iki 77 procentø. Ketvirtadalis moksleiviø pradeda rûkyti 11 metø ir anksèiau. Berniukai rûko daþniau, nei mergaitës, taèiau rûkanèiøjø mergaièiø skaièius didëja sparèiau, nei berniukø. 1998 m. Vilniaus bei 1999 m. Klaipëdos bendrojo lavinimo mokyklø moksleiviø tyrimo duomenys rodo, jog ðalies sostinës bei uostamiesèio bendrojo lavinimo mokyklose rûkymo paplitimo skaièiai virðija ðalies vidurká. Tyrimo rezultatai parodë tamprø ryðá tarp rûkymo ir mokymosi paþangumo, moksleiviø pomëgiø, televizoriaus ar vaizdajuosèiø þiûrëjimo trukmës bei alkoholio ir kitø narkotikø vartojimo. 1999 m. ESPAD tyrimø duomenys rodo, kad rûkomuosius narkotikus be iðimties vartoja cigaretes rûkantys moksleiviai. Iðvada: rûkymas, be neigiamo poveikio sveikatai, yra akivaizdus narkomanijos rizikos veiksnys. Alkoholis ESPAD apklausa atskleidë faktà, kad Lietuvoje jaunimas alkoholá vartoja kaip bûtinà jø bendravimo priemonæ. 15-16 metø amþiaus grupëje abstinentø maþai (3,5 proc. ESPAD 1995 m. ir 2,5 proc. ESPAD 1999 m. duomenimis). Per ketverius metus sumaþëjo moksleiviø, vartojusiø alkoholá kelis kartus ir padaugëjo tokiø, kurie vartojo keliolika kartø ir daugiau. Beveik ketvirtis moksleiviø nurodë vartojæ alkoholá 40 ir daugiau kartø. ESPAD 1999 tyrimo duomenimis, 91 proc. Lietuvos moksleiviø per pastaruosius 12 mënesiø vartojo alkoholá. Europos ðaliø alkoholio vartojimo vidurkis per pastaruosius 12 mën. 83 proc. Kad buvo girti per pastaruosius 12 mënesiø paþymëjo 60 proc. Lietuvos 16-18 metø moksleiviø. Europos ðaliø vidurkis 52 procentai. Nustatyta, kad 54-70 proc. trylikos metø ir jaunesniø moksleiviø yra gëræ alaus ir vyno, per 30 proc. stipriøjø alkoholiniø gërimø. 1999 m. ESPAD duomenimis, 73,6 proc. 15-16 metø moksleiviø bent kartà buvo girti.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 52 3.1.3. Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimas tarp rizikos grupës vaikø (gatvës vaikai) 2000 metø Jungtiniø Tautø tarptautinës narkotikø kontrolës programos (UNDCP) iniciatyva Lietuvos specialistai greitojo vertinimo metodu atliko rizikos grupës vaikø, santykinai pavadintø gatvës vaikais, tyrimà dël svaigiøjø medþiagø vartojimo ir saugios lytinës elgsenos. Tyrimas dël svaigiøjø medþiagø vartojimo buvo atliktas tarp vaikø, kurie tyrimo metu lankë kokià nors institucijà ar Gelbëkit vaikus organizacijos dienos centrus. Grupë specialistø apibûdinimà gatvës vaikai pateikë taip: Nëra tikslaus, visuotinai pripaþinto gatvës vaikø apibrëþimo. Tai gali bûti tie vaikai, kurie gyvena gatvëje, bet palaiko pastovius ryðius su savo ðeima, arba vaikai, kuriø ryðiai su ðeima nereguliarûs arba jø nëra. Nemaþai vaikø patenka á laikinuosius globos namus ar lanko dienos centrus. Pagal parengtà anketà þodinës apklausos metodu buvo apklausta 111 vaikø. Pagal ESPAD metodikà sudarytoje anketoje buvo klausimø apie rûkymà, alkoholio ir kitø psichikà veikianèiø medþiagø (narkotikø) vartojimà, lytinæ bei nusikalstamà elgsenà. Tiriamøjø grupæ sudarë 60 berniukø (54,1 proc.) ir 51 mergaitë (45,9 proc.). Tiriamøjø amþius 12-18 metø. Didþiàjà respondentø dalá sudarë 14-16 metø paaugliai. Rûkymas. Nustatyta, kad tarp gatvës vaikø labai paplitæs rûkymas net 107 ið 111 tiriamøjø (96,4 proc.) nurodë, kad bent kartà per gyvenimà bandë rûkyti. 1999 m. ESPAD duomenimis, bent kartà per gyvenimà rûkë 77 proc. moksleiviø. Gatvës vaikai pradeda rûkyti neátikëtinai anksti, ypaè berniukai. Net 73,3 proc. berniukø nurodë, kad jie pradëjo rûkyti jaunesni nei 10 metø. Treèdalis vaikø nurodë, kad jie rûko nuo 5 ar 6 metø. Net 86,5 proc. respondentø (gatvës vaikø) rûko kasdien, o 55,0 proc. berniukø ir 21,6 proc. mergaièiø per dienà surûko po vienà - du ar daugiau cigareèiø pakeliø. Be to, 58,9 proc. mergaièiø ir 45 proc. berniukø per dienà surûko ne maþiau kaip po 5-10 cigareèiø. Rûkymas yra daugelio gatvës vaikø gyvenimo áprotis. Alkoholio vartojimas. Tik vienas ið tiriamøjø gatvës vaikø 12 metø berniukas ir viena trylikametë mergaitë nurodë, kad alkoholio dar nevartojo. Didelis procentas vartojusiøjø daugiau nei 40 kartø. Tiriamieji berniukai atsakë, kad jie svaigiuosius

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 53 gërimus daþniausiai vartoja gatvëje, parke ar kitose atvirose vietose, kur praleidþia didesnæ savo gyvenimo dalá. Dar paþymëtinos vietos yra barai, alinës. Mergaitës svaigiuosius gërimus daþniausiai vartoja sveèiuose ar namuose. Nemaþai tiriamøjø nurodë, kad svaigalus vartoja diskotekoje. Kai kurie svaigalus vartoja mokykloje (net penktadalis mergaièiø). Daugiau nei pusë tiriamøjø nurodë, kad buvo girti daugiau nei 40 kartø (du treèdaliai berniukø ir treèdalis mergaièiø). Narkotiniø ir psichotropiniø bei kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimas. Siekdami apsisvaiginti, gatvës vaikai vartoja ávairias psichikà veikianèias medþiagas, taèiau daþniausiai pigius, gerai jiems prieinamus klijus. Net 64,0 proc. tiriamøjø bent keletà kartø uostë ávairias lakiàsias medþiagas. Piktnaudþiavimas lakiosiomis medþiagomis ypaè bûdingas berniukams daugiau nei pusë tiriamøjø berniukø uostë lakiàsias medþiagas 40 ir daugiau kartø. Galima daryti iðvadà, kad 26,7 proc. berniukø lakiøjø medþiagø uostymas yra gyvenimo dalis, o gal jau priklausomybë, nes per pastaràsias 30 dienø jie daþnai jas uostë, o kai kurie net po kelis kartus per dienà. Mergaitës lakiàsias medþiagas uosto reèiau ir maþiau, taèiau 15,7 proc. mergaièiø jas uostë daugiau nei 40 kartø. Nelegalieji narkotikai tarp gatvës vaikø paplitæ plaèiau nei tarp 15-16 metø bendrosios populiacijos tiriamøjø moksleiviø. Sàvoka narkotikas labai populiari ir madinga gatvës vaikø bendruomenëje. Jie itin pakiliai dalijasi þiniomis ir patirtimi, pasakoja apie ávairius narkotikø vartojimo bûdus. 81,0 proc. tiriamøjø gatvës vaikø buvo vartojæ bent vienà narkotikà, kai tuo tarpu 1999 m. ESPAD tyrimo duomenimis, moksleiviø vartojimo vidurkis siekë tik 15,5 proc. Nelegalieji narkotikai labiau paplitæ tarp berniukø, negu tarp mergaièiø. Labiausiai paplitusi marihuana þolë, antroje vietoje labai populiarus heroinas. Penktadalis apklaustøjø jau vartojo intraveninius narkotikus, daþniausiai aguonø nuovirà. Didelë dalis berniukø (maþiau - mergaièiø) narkotikus vartoja kartu su alkoholiu. 53,3 proc. berniukø ir 39,2 proc. mergaièiø, ið viso 46,8 proc. tiriamøjø vartojo raminamuosius bei migdomuosius be gydytojo paskyrimo. Elgsena. Viena ið alkoholio ir narkotikø vartojimo pasekmiø nusikalstama elgsena. Jos pobûdis labai ávairus: vagystës gatvëse, transporto priemonëse. Tiriamieji nurodë dalyvavæ butø vagystëse. Net du treèdaliai berniukø vogë ið butø, daugelis ið jø po 5 ir daugiau kartø. Pavogtus daiktus pardavë. Pinigus iðleido svaigalams (alkoholiui ir kitiems narkotikams). Net 49,0 proc. mergaièiø ir 28,3 proc. berniukø gatvës vaikø bandë bent kartà þudytis. Taip jie bandë iðspræsti savo problemas.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 54 Tokiø gatvës vaikø yra visoje Lietuvoje, kiekvienoje bendruomenëje. Bûtina daryti viskà, kad jie taptø naudingi visuomenei. Juos gerai paþásta sveikatos, socialinës sferos, vaikø teisiø apsaugos tarnybos darbuotojai. Kelià socialiniø ir sveikatos problemø gausëjimui, tragiðkiems atsitikimams, vaikø lytiniam iðnaudojimui, nusikaltimams galëtø uþkirsti kelià laiku vykdomos prevencijos priemonës. 3.1.4. Narkotikai klubuose ir diskotekose Devintojo deðimtmeèio pradþioje Europos ðalyse ir JAV narkotikø vartojimas diskotekose ágavo naujas kryptis. Klubø lankytojai pradëjo vartoti sintetinius klubø narkotikus. Tai daþniausiai stimuliantai ir haliucinogenai ekstazi, amfetaminas, LSD ir kiti. Jie tapo tarsi neatskiriama kai kuriø diskotekø kulto dalis, susijusi su technomuzika. JAV nacionalinis piktnaudþiavimo narkotikais tyrimo institutas (NI- DA), konstatavæs grësmingà klubø narkotikø vartojimo plitimà, surengë plaèià visuomenës judëjimo kampanijà. Pateikë naujausiø tyrimø rezultatus, kad daugelis ðiø narkotikø daro ilgalaiká poveiká smegenims. Ypaè pavojinga juos vartoti su alkoholiu, nes galima mirtis. Lietuvoje taip pat þinoma apie narkotikø vartojimà diskotekose ar klubuose. 2000 metais Sveikatos apsaugos ministerija, ágyvendindama Pasaulio sveikatos organizacijos projektà Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo prevencija tarp jaunimo, organizavo narkotikø vartojimo diskotekose tyrimà (L.Bulotaitë, 2000 m.). Apklausti Vilniaus ir Kauno diskotekø lankytojai. Tyrimo tikslas iðsiaiðkinti, kokius narkotikus ir kaip vartoja klubus bei diskotekas lankantis ðiø miestø jaunimas? Koks tiriamøjø poþiûris á narkotikø vartojimà? Tyrimo metu aiškintasi: kokie narkotikai paplitæ klubuose? kaip jaunimas vertina narkotikø poveiká organizmui ir kà þino apie juos? informacijos apie narkotikus šaltiniai; kokios rekomendacijos reikalingos pirminei prevencijai? Ið viso apklausta 290 asmenø: 125 moterys ir 142 vyrai. Daugiausiai 18-24 metø jaunuoliai (87,3 proc.). Jie lanko diskotekas 18,6 proc. kelis kartus per savaitæ. Nustatyta, kad 51,4 proc. apklaustøjø bent kartà bandë vartoti narkotikus. Daþniausiai vartojama þolë (kanapës). Net 46,6 proc. tiriamøjø rûko kanapiø preparatus, kai kurie reguliariai (4,5 proc.); antrojoje vietoje amfetaminai 18,9 proc., ekstazi 10,6 proc., toliau kokainas, heroinas, LSD.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 55 Skiriasi vartojimas pagal lytá: marihuanà ir haðiðà bandë net 60,4 proc. vaikinø ir 34,7 proc. merginø; amfetaminus vartojo 29,0 proc. vaikinø ir 11,8 proc. merginø; heroinà 19,7 proc. vaikinø ir 3,3 proc. merginø; LSD 16,1 proc. vaikinø ir 1,8 proc. merginø. Lyginant narkotiniø medþiagø vartojimà ávairiose amþiaus grupëse, dideliø skirtumø nenustatyta. Palyginus klubus lankanèiø moksleiviø, studentø ir dirbanèiøjø narkotiniø medþiagø vartojimà, narkotikus bandë 56,5 proc. moksleiviø, 52,1 proc. studentø, 42,9 proc. dirbanèiøjø. Narkotikø vartojimo daþnumas statistiðkai priklauso nuo lankymosi klube daþnumo. Tarp besilankanèiøjø kiekvienà savaitgalá net 65,4 proc. vartojusiøjø. Kuo daþniau lankomasi tuo daþniau vartojama. Ketvirtadalis jaunuoliø (26 proc.) kartu su narkotikais vartoja ir alkoholá. Tiriamieji nurodë ávairias narkotikø vartojimo prieþastis: padeda atsipalaiduoti; suteikia malonumà; suteikia jëgø ir energijos; nenori atsilikti nuo draugø; neatsiejama diskotekø kultûros dalis. Dël nurodytø prieþasèiø vartojami skirtingi narkotikai. Dël narkotikø pasiûlos 32,8 proc. klubø lankytojø teigë, kad jiems nesudëtinga gauti narkotikø. Vidutinë pinigø suma, iðleidþiama vienai narkotikø dozei ásigyti, yra 23-27 Lt. Per mënesá narkotikams vidutiniðkai iðleidþiami 168 litai (nuo 5 iki 800 litø). Dauguma narkotikus gauna ið draugø ir paþástamø. Net 47, 2 proc. apklaustøjø klubø lankytojø prisipaþino, kad turëjo problemø dël narkotikø vartojimo: piniginës problemos, konfliktai su klubø saugos darbuotojais, tëvais, policija, sveikatos sutrikimai, pravaikðtos darbe ir praleistos pamokos mokykloje. Piniginiø problemø bei problemø su klubo saugos darbuotojais patiria sintetiniø narkotikø vartotojai; nesutarimø su policija pasitaiko ir kreko bei heroino vartotojams. Daugiausia sveikatos sutrikimø tenka amfetamino ir heroino vartotojams. Apklausos metu dauguma tiriamøjø nurodë, jog jø tëvai apie narkotikø vartojimà neátaria. Klubø lankytojø poþiûris á narkotikø vartojimà ganëtinai prieðtaringas. Dauguma (86,9 proc.) galvoja, kad narkotikø vartojimas kiekvieno pasirinkimas ir kad narkotikus reikëtø vartoti saugiai (26,9 proc.); kai kuriuos narkotikus reikëtø legalizuoti (53,1 proc.); kad pavartojus narkotikus vienà ar kelis kartus, nieko neatsitiks (34,1 proc.). Net 30,3 proc. apklaustøjø mano, kad lengvieji narkotikai geriau, nei alkoholis. 90,3 proc. jaunuoliø sutinka, kad narkotikø vartojimas sukelia sveikatos sutrikimø. Apie 31,4 proc. apklaustøjø mano, kad narkotikai neatsiejama klubø bei diskotekø veiklos dalis.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 56 Á klausimà apie narkotikø þalà moksleiviai ir jaunesnieji klubø lankytojai atsakë, jog narkotikø vartojimà laiko maþiausiai kenksmingu; kiti á tai atsakyti negalëjo, taèiau nurodë, kad jiems ðiuo klausimu trûksta informacijos. Daugiausiai informacijos gaunama ið spaudos, antroje vietoje draugai klubuose, diskotekose; populiarus internetas. Kaip informacijos ðaltinis buvo minima televizija, radijo laidos. 59,7 proc. apklaustøjø mano, kad klubuose ir diskotekose bûtø naudinga gauti iðsamesnës informacijos apie narkotikus. Atsiþvelgiant á tyrimo rezultatus padaryta iðvada, jog bûtina rengti informacijos akcijas mokyklose, diskotekose. Po ðio tyrimo parengta ir iðleista informacija jaunimui Kas tie narkotikai? (Priedas). 3.2. NARKOTIKØ VARTOJIMO PADARINIAI 3.2.1. Ligotumas narkomanija Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2001 m. sveikatos prieþiûros ástaigose buvo uþregistruoti 4087 narkomanija sergantieji asmenys, arba 117,2 narkomanijos atvejai 100 000 gyventojø, t.y. 7,6 karto daugiau, nei 1991 m. (1991 m. 15,3 atvejo, 2001 m. 117,2 atvejo). Kiekvienais metais uþregistruojama vis daugiau narkomanija serganèiø asmenø. Taèiau reikia suprasti, kad uþregistruojami tik tie nuo narkotikø priklausomi asmenys, kurie kreipësi dël gydymo arba buvo iðaiðkinti kitomis aplinkybëmis. Serganèiøjø narkomanija skaièiaus didëjimas gali bûti paaiðkinamas situacijos kitimu: gerëja ir prieinamesnë tampa medicinos pagalba, sergantieji nebebijo kreiptis dël gydymo, ágyvendinamos þalos maþinimo programos, taèiau gausëja ir narkotikus vartojanèiøjø asmenø. Tikras serganèiøjø narkomanija skaièius nëra þinomas, nes jø registravimo duomenys ne visada sutampa su faktiniais, taèiau ðis skaièius labai daug priklauso nuo to, kaip organizuota pagalba. Nuogirdos, jog narkomanø Lietuvoje yra deðimtys tûkstanèiø, nepagrástos epidemiologiniais tyrimais. Paskaièiuota, kad dël gydymo kreipiasi trys ketvirtadaliai nuo opioidø priklausomø asmenø. Jeigu rajonuose visai neuþregistruota nuo narkotikø priklausomø asmenø, reikia iðanalizuoti tokios situacijos prieþastis: nëra specialistø, neteikiama pagalba, trûksta kvalifikacijos, nëra tarpþinybinio bendradarbiavimo, siekiama dirbtinai iðvengti narkomanijos problemos, ar sergantieji narkomanija, turëdami galimybæ pasirinkti gydytojà, iðvyksta gydytis kitur. Tarp uþregistruotøjø, vienà penktadalá nuo narkotikø priklausomø asmenø sudaro moterys, o keturis penktadalius vyrai. Ðis rodiklis kasmet iðlieka beveik pastovus. Ateityje ði proporcija gali pakisti, nes tarp jauno amþiaus narkotikø vartotojø gausëja mergaièiø.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 57 3.2.2. Narkotikø rûðys ir priklausomybë 2001 m. apie 77,5 proc. (3168) stebimø dël priklausomybës nuo narkotikø asmenø vartojo opioidus. Tai daugiausia ið vietiniø aguonø ðiaudeliø ir galvuèiø namø sàlygomis pagaminti opijaus preparatai, kuriuos narkomanai ðvirkðèiasi á venà. Narkotikø vartotojai vasaros metu renka neprinokusiø aguonø galvuèiø sultis, vadinamas pieneliu arba gamina dþiovintø aguonø galvuèiø ir stiebeliø viralà. Tarp jaunimo sparèiai plinta opioidø grupës preparatas heroinas (rudasis cukrus). Dalis uþregistruotø asmenø, daugiausia vartojantieji opioidus, vartoja kelis narkotikus (12,4 uþregistruota Visagine (603,4 atvejai arba 5 kartus daugiau nei ðalyje) ir Vilniuje (3003,9 arba 2,5 karto daugiau nei ðalyje). Ne visi asmenys, dël priklausomybës narkotikams kreipæsi gydytis á privaèias ástaigas ar besigydantieji anonimiðkai, áraðyti á bendràjá ðalies registrà. Informacinë sistema tobulinama. 2001 m. Prienø, Skuodo, Kelmës, Plungës, Molëtø, Pakruojo rajonuose dël priklausomybës nuo narkotikø neuþregistruota në vieno asmens. 3.2.3. Narkomanijos paplitimas Dël daugelio sàlygø narkotikai sparèiau plinta miestuose, ypaè didþiuosiuose, nes èia tam susidaro specifinës sàlygos. Apie 94,0 proc. visø narkomanø yra miesto, 6 proc. kaimo gyventojai. Absoliutus uþregistruotø narkomanø skaièius didþiausias Vilniuje 2001 m. pabaigoje èia uþregistruoti 1628 nuo narkotikø priklausomi asmenys (tarp jø 249 moterys), t.y. apie vienas treèdalis visø ðalyje uþregistruotø nuo narkotikø priklausomø asmenø. Daugiausia narkomanijos atvejø 100 000 gyventojø uþregistruota Vilniaus 220,6 (Lietuvoje 117,2), Klaipëdos (152,5) ir Utenos (131,8) apskrityse. Savivaldybiø lygiu daugiausia narkomanijos atvejø 100 000 gyventojø uþregistruota Visagine (603,4 atvejai arba 5 kartus daugiau nei ðalyje) ir Vilniuje (3003,9 arba 2,5 karto daugiau nei ðalyje). Ne visi asmenys, dël priklausomybës narkotikams kreipæsi gydytis á privaèias ástaigas ar besigydantieji anonimiðkai, áraðyti á bendràjá ðalies registrà. Informacinë sistema tobulinama. 2001 m. Prienø, Skuodo, Kelmës, Plungës, Molëtø, Pakruojo rajonuose dël priklausomybës nuo narkotikø neuþregistruota në vieno asmens. 3.2.4. Nuo narkotikø priklausomø asmenø amþius Narkotikus pradeda vartoti vaikai. Narkomanija jaunø þmoniø liga. 2001 m. asmens sveikatos prieþiûros ástaigose uþregistruota narkotikus vartojanèiø asmenø:

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 58 iki 14 metø 0,1 proc., 15-19 metø 11,2 proc., 20-24 metø 28 proc., 25-34 metø 38,1 proc. Tik 23,6 proc. uþregistruotø asmenø yra vyresni nei 35 metø. Vartojanèiøjø narkotikus gyvenimas sutrumpëja keliais deðimtmeèiais. 3.2.5. Narkomanø mirtys Narkomanø mirties prieþastys gali bûti labai ávairios. Tiesiogiai su narkotikø vartojimu susijusios mirties prieþastys perdozavimas, apsinuodijimas, tyèinis apsinuodijimas. Pagal Tarptautinæ statistinæ ligø ir sveikatos problemø klasifikacijà (TLK- 10) tokios mirtys ðifruojamos taip: X42 Atsitiktinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais... ; X62 Tyèinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais...; Y12 Apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais..., kai ketinimas neþinomas. Narkomano mirties prieþastis gali bûti saviþudybë, infekcinë ar somatinë liga, nelaimingas atsitikimas. Galutiná su narkotikais susijusiø mirèiø skaièiø pateikia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Mirèiø prieþasèiø statistiniai duomenys pateikiami pagal áraðà mirties liudijime. Duomenis apie mirties prieþastis renka ir Valstybinis psichikos sveikatos centras. Dël narkotikø vartojimo Lietuvoje mirë: 1998 metais 32, 1999 m. 37, 2000 m. 61, 2001 m. 49 (41 vyras ir 8 moterys) asmenys. Apsinuodijimø, traumø dël narkotikø vartojimo registracijos tvarka iki ðiol nebuvo reglamentuota, taèiau tai labai svarbu. Apsinuodijimø duomenø registracijai, analizei ásteigtas Apsinuodijimø informacijos centras (tel. 2362052, Vilnius) prie Vilniaus universitetinës greitosios pagalbos ligoninës Toksikologijos skyriaus (http://www.tox.lt). Tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiø mirèiø skaièius ðimtus kartø virðija su narkotikø vartojimu susijusiø mirèiø skaièiø. Mirtys, tiesiogiai susijusios su alkoholio ar narkotikø vartojimu, gali bûti artimøjø bandomos nuslëpti. Kartais dël juridiniø pasekmiø, gëdos jausmo ar net galimø laidojimo sunkumø, taèiau visos staigios mirtys tiriamos nustatyta tvarka. Duomenys apie narkotikø vartojimo pasekmes sveikatai kasmet kinta. Atnaujinti duomenys pateikiami Valstybinio psichikos sveikatos centro interneto puslapyje (http://www.vpsc.lt).

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 59 3.2.6. Narkomanija ir uþkreèiamosios ligos Narkotikø vartojimas labai silpnina organizmo imunitetà ir sudaro sàlygas infekcijai plisti ne tik dël nuolatinës intoksikacijos narkotinëmis ar kitomis psichikà veikianèiomis medþiagomis, bet ir dël nevisavertës mitybos bei ydingos gyvensenos. Dël ðiø prieþasèiø tarp narkotikus vartojanèiø asmenø greièiau plinta tuberkuliozë. Tarp intraveniniø narkotikø vartotojø per kraujà plinta ypaè pavojingos virusinës infekcijos þmogaus imunodeficito virusas (ÞIV), sukeliantis AIDS ligà, virusinis hepatitas. Daþniausiai uþsikreèiama leidþiantis narkotikus tuo paèiu ðvirkðtu ar net ta paèia adata, arba kai narkotikø vartotojai skirtingais ðvirkðtais bei adatomis ið to paties indo traukia namudiniu bûdu pagaminto narkotiko dozæ. Á venà leidþiantis savos gamybos narkotikus nesteriliais ðvirkðtais ir adatomis uþsikreèiama pûline infekcija. Dûriø vietose atsiranda infiltratai, uþanka venø spindis, susiformuoja gilûs pûliniai, flegmonos, kartais dël to amputuojamos galûnës, mirðtama nuo kraujo uþkrëtimo sepsio. Siekiant sumaþinti narkotikø, dël kuriø plinta uþkreèiamosios ligos, þalà pasaulyje, o kartu ir Europoje, áskaitant Lietuvà, pradëtos vykdyti þalos maþinimo programos, taikomos narkotikø vartotojams: konsultuojama dël saugaus narkotikø vartojimo, aiðkinama, kaip neuþsikrësti pavojingomis ligomis, keièiami ðvirkðtai ir adatos, taikomi pakaitinës terapijos metodai. Aktyvi uþkreèiamøjø ligø prevencija tik ið dalies apsaugo nuo jø plitimo, nes ne visi intraveninius narkotikus vartojantys asmenys sugeba ávertinti infekcijos grësmæ sau ir kitiems. Þalos maþinimo programomis siekiama ne tik maþinti narkotikø þalà, bet ir bendrauti su narkomanais bei skatinti juos gydytis (Vilniaus priklausomybës ligø centro projektas Mëlynas autobusiukas (http://www.lppa.lt), Lietuvos AIDS centro socialiniø ligø konsultavimo kabinetas Demetra (http://www.aids.lt). Europos narkotikø ir narkomanijos monitoringo centro 2002 m. praneðime apie narkotikø vartojimo padëtá Rytø ir Vidurio Europos ðalyse nurodoma, kad ÞIV ir virusinis hepatitas labiausiai paplitæ Baltijos ðalyse. Ðio praneðimo duomenimis, ðalyse kandidatëse á ES ÞIV paplitimas tarp intraveniniø narkomanø svyruoja nuo 0 proc. (Bulgarija, Èekija ir Slovakija) iki 40 proc. (Estija); virusinis C hepatitas nuo 6 proc. (Vengrija) iki 80 procentø (Estija, Latvija, Lietuva). 2000 m. duomenimis, naujai diagnozuotø ÞIV atvejø skaièius tarp intraveniniø narkomanø, tenkantis 1 mln. gyventojø, buvo: Lietuvoje 12,5, Estijoje 245,1, Latvijoje 156,3, Lenkijoje 8,5. Tuo tarpu Bulgarijoje 1 milijonui gyventojø teko tik 0,1, Èekijoje 0,4, Vengrijoje 0,1, Slovakijoje 0,0, Slovënijoje 0,5, Rumunijoje 0,0. 2000 metais ðalyse kandidatëse á ES naujø ÞIV atvejø skaièius tarp intraveni-

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 60 niø narkomanø siekë 1157, ið kuriø 780 atvejø teko Baltijos ðalims. Tais metais daugiausia infekuotø asmenø iðaiðkinta Latvijoje ir Estijoje, o Lietuva laikyta maþiausio ÞIV paplitimo ðalimi. Lietuvos AIDS centro duomenimis, Lietuvos, kaip ir kitø Baltijos ðaliø, padëtis ypatinga dël Rytø kaimynø ir dël to, kad 80 proc. iðaiðkintø ÞIV atvejø tenka intraveniniams narkomanams. Iki 2002 m. Lietuva buvo tarp maþiausio ÞIV infekcijos paplitimo ðaliø, taèiau tais metais ávykæs didþiulis ðios infekcijos protrûkis tarp narkotikus vartojanèiø asmenø Alytaus grieþtojo reþimo kolonijoje ið esmës pakeitë epidemiologinæ padëtá. 2002 m. geguþæ rugpjûtá Alytaus grieþtojo reþimo kolonijoje iðaiðkinti 284 ÞIV infekuoti asmenys. 2002 m. rugpjûtá Lietuvoje buvo uþregistruoti 682 ÞIV infekuoti asmenys, ið kuriø 53 sirgo AIDS. Lietuvos AIDS centras parengë valstybinës AIDS profilaktikos ir kontrolës 2003-2005 metø programos projektà, kuriame numatytos ÞIV prevencijos priemonës ir tarp intraveniniø narkomanø. Naujausius duomenis apie ÞIV plitimà, AIDS susirgimø skaièiø, prevencijos priemones bei kità informacijà apie Lietuvos AIDS centro veiklà galite rasti ðio centro interneto puslapyje adresu: http://www.aids.lt. 3.2.7. Narkotikai kalëjimuose Kalëjimai yra gana uþdara zona, taèiau nei pasaulyje, nei Lietuvoje jie neapsaugoti nuo narkotikø. Duomenys apie narkotikø vartojimo paplitimà ir narkomanijos atvejø skaièiø netikslûs, taèiau 2002 metais ávykus ÞIV protrûkiui Alytaus grieþtojo reþimo kolonijoje bei nustaèius, kad ði infekcija daugiausiai plinta per intraveninius narkotikus, galima daryti prielaidà, kad narkotikø vartojimas ákalinimo ástaigose yra labai paplitæs. 2002 m. UNAIDS (Jungtiniø Tautø AIDS/ÞIV programa, adresas http://www.unaids.org) praneðime dël ÞIV infekcijos protrûkio Lietuvos kalëjimø sistemoje nurodoma, kad Lietuvos kalëjimuose ið 12000-13000 kaliniø 727 asmenys (t.y. nuo 7 iki 12 proc.) uþregistruoti kaip intraveniniø narkotikø vartotojai. Europos Sàjungos ðaliø kalëjimuose tokiø asmenø skaièius siekia nuo 30 iki 50 proc., todël, atsiþvelgiant á ÞIV protrûká (284 atvejai) Alytaus grieþtojo reþimo kolonijoje, galima daryti prielaidà, kad intraveniniø narkotikø vartojimas tarp Lietuvos kaliniø yra kur kas labiau paplitæs.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 61 Numatytos priemonës nepraleisti narkotikø á kalëjimus, vykdyti ÞIV infekcijos prevencijà, taèiau abejojama, ar jø pakaks. Antra vertus, Kalëjimø departamentas grieþtai atsisako þalos maþinimo programø. Nacionalinë narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metø programa 2002 m. papildyta narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos priemonëmis kardomojo kalinimo ir laisvës atëmimo vietose. Anksèiau ákalinimo ástaigos priklausë Vidaus reikalø ministerijai, ðiuo metu Kalëjimo departamento ástaigos priklauso Teisingumo ministerijai. 2003 m., ásigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudþiamajam kodeksui, kaliniø sveikatos prieþiûra pavedama Sveikatos apsaugos ministerijai (http://www.unaids.org). 3.2.8. Pavojinga elgsena dël narkotikø vartojimo Narkotikø vartojimas ne tik sutrikdo sveikatà, bet ir sukelia socialiniø, juridiniø problemø. Vartojanèio narkotikus jauno þmogaus kinta psichika ir elgesys. Jam sunku bendrauti su aplinkiniais ar ðeimoje. Narkotikams reikia pinigø. Nedirbantis narkomanas jø prasimano ið nusikalstamos veiklos. Kad gautø narkotikø dozæ, paaugliai ir jaunimas daþnai imasi platinti narkotikus. Daþnai tëvai ar artimieji tik pagal pasikeitusá elgesá átaria vartojant narkotikus: ið namø dingsta daiktai, pinigai, brangenybës, atsiranda lombardo kviteliø, mokiniai nelanko mokyklos, nustoja dirbti, nesidomi tuo, kuo anksèiau. Dabar, kai narkotikus daþnai vartoja moksleiviai, narkotikø platintojai (daþnai irgi vaikai (moksleiviai) aktyviai veikia mokyklose ar netoli jø. Neturintiesiems 16 metø (uþ jø elgesá atsakingi tëvai) netaikomi Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 232 1-10 straipsniai dël neteisëtos narkotikø apyvartos. Gatvës vaikø tyrimo metu vaikai papasakojo daug nusikalstamo elgesio atvejø. Destruktyvus elgesys áprastai bûdingas berniukams. Jie apvagia þmones, daþniausiai transporto priemonëse, dalyvauja butø vagystëse. Pavogtus daiktus parduoda. Taip kaupiami pinigai svaigalams. Narkotikus vartojanèios mergaitës taip pat labai pavojingos visuomenei. Jos daþnai itin þiauriai elgiasi, dalyvauja visuomeninio ar privataus turto grobime. Lietuvos kriminalinës policijos biuro duomenimis, 1999 metais nepilnameèiai ávykdë 19, 1998 m. - 18, o 2000 m. 33, o 2001 m. net 61 su narkotikais susijusá nusikaltimà. Tokiø nusikaltimø, kurie padaromi dël pinigø narkotikams, iðaiðkinama labai maþai. Sulaikyti narkotikais prekiaujantys nepilnameèiai kartais bûna átraukti net á grupinæ veiklà. Nepilnameèiø nusikaltimø, susijusiø su narkotikais, dinamika parodyta 3 pav.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 62 Nepilnameèiø skaièius 70 60 50 40 30 20 10 10 18 19 33 61 0 1997 1998 1999 2000 2001 Metai 3 pav. Nepilnameèiø nusikaltimø, susijusiø su narkotikais, dinamika Lietuvos kriminalinës policijos biuro duomenimis. Vaikø nusikalstamas elgesys, susijæs su narkotikø vartojimo didëjimu, kelia didelá visuomenës susirûpinimà. Nusikaltimø suvestinëse matyti, kad vaikø nusikalstama veikla tendencingai didëja. Iðaiðkinami turtiniai nusikaltimai vagystës, plëðimas; smurtiniai nusikaltimai chuliganizmas, tyèinis kûno suþalojimas, iðþaginimas, nuþudymas. Dalis nusikaltimø yra grupiniai, padaryti neblaivios bûklës asmenø. 3.3. NETEISËTA NARKOTIKØ APYVARTA 3.3.1. Nusikaltimai, susijæ su narkotikais Pagrindiniai veiksniai, skatinantys nusikalstamà veiklà, yra nuo rinkos ekonomikos sàlygø priklausanti socialinë padëtis, didelis pelnas, gaunamas ið narkotikø verslo, didëjantis narkotikø poreikis. Nusikaltimø, susijusiø su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø bei jø pirmtakø apyvarta, kiekvienais metais iðaiðkinama vis daugiau. Didëja asmenø, vartojanèiø narkotikus, skaièius, ypaè tarp jaunimo. Neteisëta narkotikø apyvarta uþsii-

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 63 ma organizuotos nusikalstamos grupuotës. Pleèiasi nusikalstamo narkotikø verslo tarptautiniai ryðiai. Nelegalioje narkotikø rinkoje plinta naujos prekës heroinas, sintetiniai narkotikai, psichotropinës medþiagos. Lietuvoje 2001 m. uþregistruoti 1039 nusikaltimai, susijæ su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apyvarta (2000 m. 926 nusikaltimai). Ðis skaièius sudaro 1,3 proc. visø Lietuvoje uþregistruotø nusikaltimø (4 pav.) 2001 1039 2000 926 1999 701 Metai 1998 1997 1996 511 629 630 1995 395 1994 1993 302 334 1992 239 0 200 400 600 800 1000 1200 4 pav. Nusikaltimø, susijusiø su neteisëta narkotikø apyvarta, dinamika Lietuvos kriminalinës policijos biuro duomenimis. Daugiausia baudþiamøjø bylø 2001 m. buvo iðkelta uþ neteisëtà narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø gaminimà, ágijimà, laikymà, gabenimà, siuntimà, pardavimà ar kitoká platinimà. Daugiausia nusikaltimø, susijusiø su neteisëta narkotikø apyvarta, uþregistruota Vilniuje ir Klaipëdoje, atitinkamai 35 ir 16 procentø. Èia paklausûs brangesni narkotikai. Ðiuose miestuose daugiau vietø pramogoms, aukðtesnis pragyvenimo lygis 5 pav.).

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 64 Telðiai 2% Kiti 21% Marijampolë 2% Vilnius 35% Alytus 3% Panevëþys 4% Ðiauliai 8% Kaunas 9% Klaipëda 16% 5 pav. Nusikaltimai, susijæ su neteisëta narkotikø apyvarta Lietuvos miestuose Lietuvos kriminalinës policijos biuro duomenimis. Ið viso ðalyje uþ narkotikø platinimà 2001 m. sulaikyti 288 asmenys, ið jø 87 moterys ir 2 uþsienio pilieèiai. Sulaikyta 15 uþsienieèiø (ið Baltarusijos, Rusijos, Latvijos), bandþiusiø gabenti narkotikus per Lietuvos valstybës sienà. 88 proc. sulaikytø asmenø niekur nedirba ir nesimoko, 42 proc. sulaikytøjø yra narkomanai. Daugiau nei 50 proc. nusikaltusiø asmenø yra jaunesni kaip 30 metø. Daþniausiai nusikalsta asmenys nuo 18 iki 24 metø. 2001 m. tokiø asmenø skaièius padidëjo beveik treèdaliu tai rodo, kad á nelegalià narkotikø apyvartà ásitraukia vis jaunesni þmonës. Laisvës atëmimo vietose 2001 m. iðaiðkinti 25 bandymai perduoti nuteistiesiems narkotines bei psichotropines medþiagas. Populiariausios ið jø heroinas, marihuana, haðiðas. Narkotikai ákalinimo ástaigose yra 2-3 kartus brangesni nei uþ jø ribø. 3.3.2. Policijos operacijos prieð neteisëtà narkotikø apyvartà Policijos vykdomà narkotikø vartojimo prevencijà koordinuoja Lietuvos vieðosios policijos biuro Nepilnameèiø teisës paþeidimø ir narkomanijos uþkardymo skyrius. Neteisëtos narkotikø apyvartos prevencijà koordinuoja Lietuvos kriminalinës policijos biuras. Nors Lietuvoje narkotiniø þaliavø auginimas draudþiamas Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës ástatymu, uþ kurio paþeidimus taikomos vis grieþtesnës bausmës, taèiau neteisëtai auginamø narkotiniø þaliavø pasëliai nemaþëja. Kasmet birþelio rugpjûèio mënesiais visoje Lietuvoje policija organizuoja operacijà Aguona, kurios metu naikinami aguonø ir kanapiø pasëliai, iðaiðkinami nusikaltimai, susijæ su narkotikø platinimu (6 ir 7 pav.). Prevencijos operacijose dalyvau-

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 65 ja ir savivaldybiø policijos bei kitø institucijø darbuotojai. 2001 m. didþiausi aguonø pasëliø plotai buvo sunaikinti Marijampolës, Ðiauliø ir Klaipëdos apskrityse. Tiksliniø reidø metu iðaiðkinami narkotiniø medþiagø platintojai ir vartotojai, taip pat nepilnameèiai, besisvaiginantys narkotinëmis ir kitomis psichikà veikianèiomis medþiagomis, aptinkamos lindynës, kuriose vartojami ávairûs kvaiðalai, nustatomi asmenys, laikantys ar gabenantys narkotines þaliavas, atskleidþiama neteisëta farmacinë veikla. Kvadr. metrai 101589 108436 81152 58729 50312 35006 12576 33697 120000 100000 80000 60000 40000 20000 0 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 6 pav. Sunaikintø aguonø pasëliø plotai Lietuvos kriminalinës policijos biuro duomenimis. 2000 1842 Kvadr. metrai 1500 1000 500 496 1061 722 290 511 464 836 0 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 7 pav. Sunaikintø kanapiø pasëliø plotai Lietuvos kriminalinës policijos biuro duomenimis. Organizuojamos ir kitos prevencijos operacijos, pvz. Diskoteka, kuria siekiama iðaiðkinti neteisëtà narkotikø apyvartà: tikrinami naktiniai klubai, barai, diskotekos. Prevencijos operacijos vykdomos ir Vilniaus èigonø tabore, kur prekiaujama narkotikais. Siekiant uþkirsti kelià nelegaliø narkotikø tranzitui per valstybës sienà, prevencijos operacijos vykdomos ir su kitø ðaliø policijos bei muitinës pareigûnais, bendradarbiaujama su Europolu (Europos policijos tarnyba), Euromuitine, Interpolu.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 66 Ágyvendintas bendras Policijos departamento ir Lietuvos telekomo projektas prie Narkotikø kontrolës valdybos ávesta nemokama pasitikëjimo telefono linija (8 ~ 800 20808), kuria ðalies gyventojai gali informuoti policijà apie ávykius ir faktus, susijusius su narkotikais, jø platinimu. 3.3.3. Su neteisëta narkotikø apyvarta susijusi Lietuvos pilieèiø nusikalstama veikla uþsienyje 1999 m. balandá viename ið Danijos uostø buvo sulaikytas Lietuvos pilieèiui priklausantis laivas Kvëdarna su 12 Lietuvos pilieèiø águla, gabenæs 12 tonø haðiðo. Ðis faktas ásimintinas. Lietuvos pilieèiai ásitraukia á tarptautiná organizuotà narkotikø verslà. Jei 1999 metais uþsienyje uþ neteisëtà narkotikø apyvartà buvo sulaikyti tik 23 Lietuvos pilieèiai, tai 2000 m. jø buvo jau 63, o 2001 m. net 68 asmenys. 2000 m. uþ neteisëtà narkotikø apyvartà daugiausia Lietuvos Respublikos pilieèiø buvo sulaikyta Ðvedijoje (28 asmenys), o 2001 m. Vokietijoje (29 asmenys). Vis daþniau Lietuvos pilieèiai uþ narkotikø platinimà sulaikomi kitose valstybëse (8 pav.). 2001 metais iðaiðkinti 5 atvejai, kai Lietuvos pilieèiai uþsienio valstybëse bandë realizuoti didelá narkotikø kieká. 2001 metais Lietuvos Respublikos pilieèiai uþsienyje daþniausiai buvo sulaikomi uþ neteisëtà heroino, amfetamino, kokaino ir rohipnolio apyvartà: konfiskuota apie 10,6 kg heroino, 17,3 kg kokaino, 16,9 kg ir 84 000 tab. amfetamino, 479 500 tab. rohipnolio. Ið sulaikytøjø daugiausia Klaipëdos ir Vilniaus gyventojø, jø amþiaus vidurkis 26 metai. Portugalija 1 Lenkija 2 Baltarusija 3 Venesuela 2 Jam aika 2 Anglija 3 Vokietija 29 Latvija 3 Rusija 7 Norve gija 8 Danija 1 Ðvedija 7 8 pav. Lietuvos pilieèiø, 2001 m. sulaikytø uþ narkotikø kontrabandà, skaièius Lietuvos kriminalinës policijos biuro duomenimis. 3.3.4. Narkotikø kontrabandos keliai Narkotikai per Lietuvà gabenami tranzitu. Dël neramumø Balkanuose naujas heroino gabenimo kelias, vadinamas,,ðilko keliu, nusidriekë per Lietuvà. Daugiausia

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 67 heroino ið Azijos ðaliø (Afganistano, Tadþikistano, Uzbekistano, Kazachstano) per Rusijà ir Baltarusijà á Lietuvà patenka ðiuo keliu. 2001 metais Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pasienyje iðaiðkinti trys heroino (500 g, 425 g ir 88 g) kontrabandos atvejai. Aguonø stiebeliai gabenami á Lietuvà ið Baltarusijos, o ið Lietuvos á Rusijos Kaliningrado sritá. Kokainas á Lietuvà patenka ið Vakarø Europos ðaliø (Olandijos, Vokietijos), á kurias jo atgabenama ið ðaliø gamintojø bei tranzito ðaliø Pietø Amerikos ir Karibø jûros baseino valstybiø. Á Lietuvà kokainas gabenamas, kaip ir visame pasaulyje, lëktuvais, keltais, automobiliais. Kokaino gabenimo bûdai taip pat áprasti greitojo paðto siuntomis, gyvaisiais konteineriais, tai yra praryjant narkotikus, ir per kurjerius. 2001 metais pastebëtas kokaino tiekëjø dëmesys Lietuvai. Marihuana daþniausiai áveþama ið Olandijos, Rusijos, Baltarusijos, Ispanijos, taip pat Afrikos ðaliø. Ði narkotinë medþiaga pristatoma á Vilniø, Kaunà, Klaipëdà, o vëliau iðplatinama maþesniuose miestuose ir gyvenvietëse. Didþioji dalis sintetiniø narkotikø ir psichotropiniø medþiagø gabenama ið Lenkijos bei Rusijos, panaudojant kurjerius ið Lietuvos, tai yra Lietuvos Respublikos pilieèiai vyksta á ðias ðalis, kur jiems perduodami narkotikai gabenti kontrabandos bûdu á Skandinavijos valstybes. 2000 metais Lietuvos teritorijoje iðaiðkinus ðeðias narkotikø bei psichotropiniø medþiagø pirmtakø laboratorijas, ðiø narkotikø apyvarta sumaþëjo. 3.3.5. Neteisëtoje apyvartoje aptinkamos narkotinës ir psichotropinës medþiagos Neteisëtoje apyvartoje cirkuliuoja daugiausia tos medþiagos, kuriø paklausa didþiausia. Ne visada pasiseka jas aptikti todël, kad ði rinka yra labai gerai organizuota. Kartais bandoma perimti nelegalias medþiagas ten, kur mokami pinigai. 2000-2002 metais paplito sintetiniø narkotikø, kanapiø preparatø vartojimas. 2001 m. ið neteisëtos apyvartos iðimta 15,54 kg marihuanos, 260 g haðiðo. Tuo paèiu laikotarpiu labai populiariu narkotiku tapo heroinas. Ið neteisëtos apyvartos iðimamas vis didesnis jo kiekis, didëja ir nusikaltimø skaièius, susijæs su neteisëta heroino apyvarta. 2001 m. heroino poëmis (2740 g) buvo tris kartus didesnis nei 2000 metais (943 g). Lietuvoje tebëra populiari vietos narkotiniø augalø þaliava aguonø stiebeliai: 2001 m. jø paimta net 436 kilogramai, aguonø daliø ekstrakto ir koncentrato ið nelegalios apyvartos iðimta atitinkamai 130 litrø ir 505 gramai. Kitø narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø bei pirmtakø 2001 m. poëmis buvo: amfetamino 106 g; metamfetamino 6,78 kg; ekstazi 514 tab. ir 45 g; LSD 275 vnt.; efedrono 29,75 g; kokaino 129 g; efedrino 533 g.; metadono 146 ml; natrio oksibutirato 1436 gramai.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 68 Á neteisëtà rinkà patenka ir psichotropinës medþiagos raminamieji, migdomieji. Aptinkamø narkotiniø medþiagø kiekis bûna nevienodas. 1998 m. marihuanos paimta net 30 kilogramø, tais paèiais metais konfiskuota ir didþiausia kokaino siunta 11 kg. 2000 m. konfiskuota beveik 19,5 kg amfetamino, per 150 tûkstanèiø ekstazi tableèiø, 6,5 kg metamfetamino. Iðaiðkintos nelegalios sintetiniø narkotikø laboratorijos. 3.3.6. Narkotikø kainos Nuolat kintanèios narkotikø kainos rodo narkotikø verslo pokyèius, jø kieká rinkoje, narkotikø pasiûlà. Pvz., analizuojant labiausiai paplitusios marihuanos kainà, nustatoma, kad marihuana 2-3 kartus pigesnë didþiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje), kuriuose narkotikø rinka gausesnë nei rajonø centruose. Kainos nuo 2000 m. iki 2001 m. nepakito. Vietos kanapës yra pigesnës nei atveþtinës. Jeigu þinome, kiek aguonø stiklinë kainuoja laisvëje, ir kiek kalëjime, galime ávertinti, ar sunkiai ðios medþiagos ten patenka. Jeigu kalëjime kainos kyla áneðti sunkiau. Ðiuo metu, kriminalinës policijos biuro duomenimis, narkotikø kainos kalëjime 2-3 kartus didesnës. Pastaraisiais metais sumaþëjo heroino kainos. Reikia ávertinti, kad labai sumaþëjo ir grynosios medþiagos koncentracija. Kokainas labai brangus narkotikas. Lietuvoje ðis narkotikas maþai paplitæs. Narkotikø kainas svarbu þinoti ir skaièiuojant nelegalioje apyvartoje cirkuliuojanèius pinigus, ir ávertinant neteisëtø narkotiniø medþiagø poëmá, todël jas svarbu iðsiaiðkinti teisësaugos institucijoms. 3.3.7. Neteisëtø narkotiniø medþiagø poëmis Narkotikø poëmio atvejø skaièius yra labai svarbus neteisëtos narkotikø apyvartos vertinimo rodiklis. Narkotikø poëmis liudija apie jø paplitimà ir policijos darbo efektyvumà. Þinoma, kad 1996-2001 metais plintant marihuanos, haðiðo vartojimui, poëmis didëjo proporcingai vartojimui. Ypaè padaugëjo heroino konfiskavimo atvejø (9 pav.). Medþiagos pavadinimas Metai 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Marihuana/haðiðas 5 13 45 70 72 65 Kokainas 2 2 11 16 7 10 Heroinas - 2 6 34 103 242 Ekstazi 6 3 10 22 11 13 Amfetamino gr.2 8 12 29 27 48 LSD - 2 19 9 4 1 9 pav. Neteisëtø narkotiniø medþiagø poëmio atvejai Lietuvos kriminalinës policijos biuro duomenimis. Anksèiau ðie rodikliai mûsø ðalyje nebuvo nagrinëjami.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 69 INFORMACIJA JAUNIMUI NARKOTIKAI Kas tai yra? Priedas TAI ITIN KENKSMINGOS SVEIKATAI MEDÞIAGOS LABAI PAVOJINGI VISI NARKOTIKAI NARKOTIKØ GAMINIMAS, ÁGIJIMAS, LAIKYMAS, GABENIMAS, PARDAVIMAS ARBA PLATINIMAS BEI VARTOJIMAS BAUDÞIAMAS PAGAL ÁSTATYMUS PIRKDAMAS NARKOTIKUS JUODOJOJE RINKOJE NIEKADA NEÞINAI, KÀ PERKI GALI MIRTINAI APSINUODYTI NUO PIRMOSIOS DOZËS Narkotikai pirmiausia veikia psichikà, sukelia priklausomybæ (narkomanijà), suþlugdo asmenybæ. Pradëjæs vartoti narkotikus, savo gyvenimà susieji su prievarta ir nusikalstamu pasauliu. TIKRAS DRAUGAS NIEKADA NEPASIÛLYS NARKOTIKØ, O IR TU NEPALIK DRAUGO NELAIMËJE! Jei reikia patarimo ar pagalbos, kreipkis á savo miesto (rajono) psichologinës pagalbos ar psichikos sveikatos prieþiûros tarnybà. KOKAINAS/KREKAS Balti milteliai ið kokos lapø/ gelsvos spalvos dribsniai. Uostomi, ðvirkðèiami, rûkomi. Pavartojusieji gali pajusti energijos, pasitikëjimo savimi ir budrumo antplûdá. Kitiems jie agresyvûs, akiplëðiðki, taèiau poveikis trumpalaikis, jauèiamas iðsekimas, silpnumas, depresija. Uþvaldo viena mintis gauti naujà dozæ. Bûna regos, klausos haliucinacijø, apima panika, smarkiai padidëja kûno temperatûra, prasideda traukuliai, gresia staigi mirtis. Pasekmës Priklausomybë, sunkûs vegetaciniai sutrikimai, depresija, nemiga, baimë, psichinis ir fizinis iðsekimas, psichozë, impotencija. Socialinës, teisinës problemos. AMFETAMINAS Tabletës, balti milteliai. Geriami, uostomi, ðvirkðèiami. Pavartojusieji gali pajusti pasitikëjimà savimi, psichinës ir fizinës energijos antplûdá, nenorà miego, taèiau galimas agresyvumas, panika, neprognozuojamas elgesys, padidëja kraujospûdis, padaþnëja pulsas, sutrinka gyvybinës funkcijos. Pasekmës Psichinis, fizinis iðsekimas, depresija, mieguistumas arba nemiga, raumenø silpnumas, impotencija. Potraukis vartoti, reikia vis didesniø doziø, drebëjimas, prakaitavimas, baimë, psichikos sutrikimai. Ðvirkðèiantis gresia infekcija. Socialinës, teisinës problemos. EKSTAZI (ECSTASY) Spalvotos tabletës su paveikslëliais, spalvotos kapsulës. Geriamos. Pavartojusieji gali pajusti atsipalaidavimà, energijos, draugiðkumo visiems antplûdá, taèiau elgesys tampa neprognozuojamas, sutrinka organizmo fiziologinës funkcijos kraujospûdis, kûno temperatûra, ðirdies darbas, kvëpavimas, judant netenkama daug skysèiø. Galimos haliucinacijos, panika. Gali sutrikti gyvybinës funkcijos. Prasideda traukuliai, galima staigi mirtis. Pasekmës Psichologinë priklausomybë. Smegenø paþeidimas, nuovargis, fizinis iðsekimas, mieguistumas ar nemiga, psichikos sutrikimai, nelaimingi atsitikimai. Socialinës, teisinës problemos.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 70 HEROINAS Rusvos ar baltos spalvos milteliai. Rûkomi, uostomi, ðvirkðèiami. Pavartojusieji gali pajusti slopinimà, nusiraminimà, svaigulá, pasitenkinimà, taèiau sutrinka koordinacija, negali laisvai judëti, aiðkiai kalbëti, màstyti, galimi apsinuodijimo poþymiai (vëmimas), elgesys tampa neprognozuojamas, galimi nelaimingi atsitikimai. Pasekmës Perdozavus sustoja kvëpavimas ir iðtinka mirtis. Priklausomybë, depresija, nemiga, aðarojimas, nosies varvëjimas, pakilusi kûno temperatûra, kaulø lauþymas, skausmai visame kûne, viduriavimas, vëmimas, panika. Ðvirkðèiantis AIDS, virusinio hepatito, kraujo uþkrëtimo pavojus. Impotencija. Socialinë dezadaptacija, teisinës problemos. LSD Ant popieriaus su paveikslëliu uþlaðinta cheminë medþiaga. Prilipinama prie gleivinës. Pavartojusieji gali pajusti atotrûká nuo tikrovës, sustiprëjusius pojûèius. Uþvaldo iliuzijos, po 30 min. prasideda iki 12 val. trukmës haliucinacijos ( kelionë ), taèiau jos gali bûti labai baisios ( bloga kelionë ). Apima baimë, panika, elgesys tampa neprognozuojamas. Po savaitës ar mënesio haliucinacijos kartojasi, nors narkotiko daugiau ir nevartota. Pasekmës Psichinis iðsekimas, depresija, baimë, nemiga. Jei haliucinacijos buvo malonios, prasideda psichologinë priklausomybë. Dël iðkreipto tikrovës suvokimo galimi ávairûs nelaimingi atsitikimai. Psichozë, panaði á ðizofrenijà ar á bûklæ po smegenø sutrenkimo. Pakenkiama psichikos sveikatai. Socialinës, teisinës problemos. MARIHUANA, HAÐIÐAS ( ÞOLË ) Sausos susmulkintos kanapiø dalys ar iðtraukos rudos spalvos derva, aliejus. Rûkomos arba geriamos. Pavartojusieji gali pajusti atsipalaidavimà, apsvaigimà, linksmumà, norà juoktis be prieþasties; iðnyksta laiko pojûtis, taèiau apsunksta kojos, sutrinka koordinacija, protarpiais netenkama atminties, galimos haliucinacijos, neapgalvoti poelgiai, labai sustiprëja apeti-tas, didëja svoris, ásimeta kosulys, parausta akys. Galimi nelaimingi atsitikimai. Pasekmës Psichologinë priklausomybë, psichozë, depresija. Veiklioji medþiaga tetrahidrokanabinolis tirpsta ir kaupiasi riebalinëse organizmo làstelëse, smegenyse, kepenyse, lytinëse liaukose ir kitur. Silpsta atmintis, vystosi impotencija, galimas nevaisingumas. Potraukis kitiems narkotikams. Socialinës, teisinës problemos. LAKIOSIOS MEDÞIAGOS (KLIJAI, AEROZOLIAI) Buityje vartojami ávairûs aerozoliai, tirpikliai bei klijai (tûbelës, flakonai). Uostomi, ákvepiami. Pavartojusieji gali pajusti slopinimà, greità apsvaigimà, atotrûká nuo tikrovës, haliucinacijas, taèiau sutrinka judesiø koordinacija, vemiama dël vartojamø medþiagø toksiðkumo, uþdûstama nuo vëmalø ar kvëpavimo takø spazmo, prarandama sàmonë. Pasekmës Apsinuodijimo reiðkiniai, priklausomybë, iðsekimas, nemiga, baimë, nerimas, sutrikusi atmintis, depresija, psichozë. Silpnumas, visø vidaus organø apnuodijimas, nuolatinis drebëjimas. 30 proc. mirèiø iðtinka pirmojo vartojimo metu. Socialinës problemos. Parengë O.Grimalauskienë, L.Bulotaitë Iðleista pagal Pasaulio sveikatos organizacijos projektà Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo prevencija tarp jaunimo Visuomenës sveikatos ugdymo centras, leidykla Sveikata.

Psichoaktyviøjø medþiagø poveikio vertinimas 71 III SKYRIUS 4. PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ POVEIKIO VERTINIMAS Parengë Emilis Subata, Vilniaus universiteto docentas, Vilniaus priklausomybës ligø centro direktorius; Laimutë Bulotaitë, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentë; Ona Grimalauskienë, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenës sveikatos skyriaus vyriausioji specialistë. 4.1. BENDROJI PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ KLASIFIKACIJOS SAMPRATA Psichoaktyviosios medþiagos sukelia psichikos sveikatos sutrikimus. Organizuojant sveikatos prieþiûrà, atliekant psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo paplitimo tyrimus labai svarbu laikytis nustatytos sveikatos sutrikimø dël psichoaktyviøjø medþiagø poveikio klasifikacijos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1992 m. parengë Tarptautinës ligø klasifikacijos deðimtàjà redakcijà (TLK-10) ir rekomendavo jà vartoti visame pasaulyje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu nuo 1997 m. sausio 1 d. ði klasifikacija ávesta ir Lietuvoje. TLK-10 leidinyje alkoholizmo, narkomanijos ir toksikomanijos sàvokas vienija bendras terminas, t.y. psichoaktyviøjø medþiagø vartojimas, o V jo skyriuje pateikiama ði psichikos ir elgesio sutrikimø, vartojant psichoaktyviàsias medþiagas, klasifikacija (F10-F19): F10.- Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholá. F11.- Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. F12.-Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kanabinoidus. F13.-Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminanèias ir migdanèias medþiagas. F14.- Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kokainà. F15.-Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant stimuliantus, taip pat ir kofeinà. F16.- Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant haliucinogenus. F17.- Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabakà. F18.- Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant lakias medþiagas; F19.-Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviàsias medþiagas.

72 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Pagal TLK-10 psichoaktyviosioms medþiagoms priskiriamos ðios: 1. Alkoholis. 2. Opioidai. 3. Kanabinoidai. 4. Raminamieji ir migdomieji. 5. Kokainas ir kokamedþio preparatai. 6. Stimuliantai ir kofeinas. 7. Haliucinogenai. 8. Tabakas. 9. Lakiosios medþiagos. 10. Psichoaktyviosios medþiagos ir keli narkotikai, sumaiðyti vienu metu. Ðiø medþiagø poveikis þmogaus organizmui labai ávairus. Visos psichoaktyviosios medþiagos sukelia psichikos sveikatos sutrikimus, kurie pagal TLK-10 (F10- F19) klasifikuojami taip:.0 Ûminë intoksikacija..1 Þalingas vartojimas..2 Priklausomybës sindromas..3 Abstinencijos sindromas..4 Abstinencijos sindromas su delyru..5 Psichozinis sutrikimas..6 Amnezinis sutrikimas..7 Rezidualinis (liekamasis) arba vëlai pasireiðkiantis psichozinis sutrikimas..8 Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai..9 Nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas. Apibûdintos ir klinikiniø bûkliø sàvokos. Pavyzdþiui, ûminë intoksikacija apibrëþiama kaip sàmonës, paþinimo, suvokimo, afekto ir elgesio sutrikimas. Priklausomybës sindromas apibûdinamas kaip elgesio kognityviniai ir fiziologiniai reiðkiniai, atsirandantys pakartotinai pavartojus tam tikrà medþiagà. Tipiðku atveju labai norisi vartoti psichoaktyviàjà medþiagà, sunku jos atsisakyti, nors þinomi vartojimo padariniai; stiprëja polinkis vartoti, kuris trukdo dirbti, vykdyti ásipareigojimus; didëja tolerancija, formuojasi abstinencija. Daþnai apie alkoholá ir tabakà girdime sakant,,legalûs narkotikai. Nors ðios medþiagos priklauso psichoaktyviøjø grupei, sukelia priklausomybæ ir kitus psichikos sveikatos sutrikimus, jos nepriskiriamos narkotikams. Narkotinës ir psichotropinës medþiagos kontroliuojamos pagal Lietuvos Respublikos narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës ástatymà. Ðios medþiagos á narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø sàraðus áraðytos pagal Jungtiniø Tautø konvencijas dël narkotiniø, psichotropiniø medþiagø ir jø pirmtakø kontrolës bei kovos su

Psichoaktyviøjø medþiagø poveikio vertinimas 73 neteisëta jø apyvarta. Vadovaudamasis Jungtiniø Tautø konvencijø sàraðais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ásakymu tvirtina Lietuvos Respublikos kontroliuojamø narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø sàraðus. Tabakui ir alkoholiui dël þalingo poveikio þmogaus sveikatai taikoma kita kontrolës sistema, kurià nustato ðiø medþiagø kontrolës ástatymai. Kai kuriø psichoaktyviøjø medþiagø atþvilgiu kontrolë netaikoma, kadangi jos vartojamos buityje tai lakiosios medþiagos. Ypaè grieþta yra narkotiniø medþiagø apyvartos kontrolë. 4.2. NARKOTIKØ POVEIKIS ELGSENAI Narkomanijos problema elgsenos poþiûriu nagrinëjama integruojant farmakologijos þinias. Tikslas identifikuoti bendruosius dësningumus, pagal kuriuos tam tikri elgsenos procesai lemia narkotikø vartojimà. Daþniausiai nagrinëjamas narkotikø, kaip vidiniø dirgikliø, poveikis elgsenai. Pagal tradicinæ sampratà, vartotojo ágyta tolerancija skatina didinti vartojamo narkotiko dozes, o tai sunkina abstinencijos reakcijà. Manyta, kad asmens vengimas patirti abstinencijos sindromà yra pagrindinis motyvas toliau vartoti narkotikus. Taèiau abstinencija yra tik viena narkomanijos problemos sudedamøjø. Naujàjà narkotikø vartojimà lemianèios elgsenos sampratà pagrindë atradimas, kad kai kurie narkotikai, pvz., amfetaminas, gali skatinti vartojimà labai panaðiai, kaip áprastiniai stimulai maistas, pinigai ar panaðûs. Labai svarbus laimëjimas galimybë pasiekti smegenø vietas ir perprasti mechanizmus, per kuriuos narkotikai teikia pasitenkinimà. Dar neseniai tokie tyrimai buvo neámanomi dël didþiuliø techniniø sunkumø dirginti ypaè maþas smegenø sritis. Dabar tai jau ámanoma. Dauguma narkotikø, vartojamø vidiniam pasitenkinimui sukelti, ilgainiui suformuoja tam tikros elgsenos stereotipus. Daugelis veiksniø, lemianèiø elgsenà, kuria siekiama gauti narkotikø, yra bemaþ tie patys, kurie skatina siekti bet kokio atlygio. Kiekvienam þalingam áproèiui didelæ átakà daro ðvietimas, nes dirginantis narkotikø poveikis nëra nekintama savybë, ji keièiasi veikiant aplinkai. Dirginimo efektyvumas priklauso ir nuo genetikos. Psichomorfologinës prieþastys, lemianèios socialiai priimtinø medþiagø (tokiø kaip alkoholis ir nikotinas) vartojimà, yra beveik tokios paèios, nuo kuriø priklauso nelegaliø narkotikø (tokiø kaip heroinas) vartojimas. Narkotikai gali bûti vartojami kaip dirgikliai ir be poreikio áveikti tam tikrus psichikos sutrikimus ar stresà. Narkotikø vartojimas yra narkotikø ir organizmo sàveikos iðraiðka tokiomis aplinkybëmis, kai narkotikai lengvai prieinami. Tyrimø duomenimis, nuo narkotikø prieinamumo labai priklauso jø vartojimo kiekis ir apsinuodijimo tikimybë. Narkotikø vartojimo elgsenos negalima aiðkinti vien gelbëjimusi nuo abstinencijos simptomø, jai didelæ átakà daro narkotikø prieinamumas.

74 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Prieð vartojant medþiagà reikia þinoti, kaip ji veikia. Nustatyta, kad patyræ narkotikø vartotojai labai patikimai identifikuoja narkotikus, gyvûnai taip pat turi ðá gebëjimà. Daugelis sukelianèiø priklausomybæ narkotiniø medþiagø turi vien joms bûdingø savybiø, kurios kaip dirgikliai lemia elgsenà. Tyrimai rodo, kad sukelianèio priklausomybæ narkotiko poveikis skiriasi nuo áprastinio dirgiklio. Kartotinis narkotikø vartojimas yra susijæs su narkotikø paieðka, o ne su ilgalaikës abstinencijos poveikiu. 4.3. PRIKLAUSOMYBËS TEORIJOS Terminas þalingas áprotis susijæs su individo nesugebëjimu be ko nors apsieiti. Ðiame skyriuje þalingas áprotis vartojamas kaip priklausomybës termino sinonimas. Þalingas áprotis susiformuoja, kai nepaisant pastangø liautis, kartojasi individui kenksminga elgsena. Itin priklausomi asmenys sakosi jauèià neáveikiamà potrauká elgtis kaip anksèiau. Þinoma, kad daugelis vartojanèiøjø narkotikus ar jø preparatus tampa nuo ðiø medþiagø priklausomi. Loðimas ið pinigø gali taip pat tapti þalingu áproèiu; galima tapti priklausomais ir nuo kitokios elgsenos, pavyzdþiui, nuo azartinio loðimo. Psichologinës priklausomybës teorijø yra ávairiø.èia trumpai apraðysime tris pagrindines teorines kryptis: abstinencijos vengimo; noro patirti malonumà ir motyvacijos iðkreipimo. Abstinencijos vengimo teorija daugiausia taikytina farmakologinei priklausomybei. Remiantis ja, narkotikø vartojimà skatina smalsumas, socialiniai veiksniai, medicinos preparatø poreikis, malonumo ar pasitenkinimo troðkimas. Kaip minëta, ilgalaikio narkotikø vartojimo pasekmë ágyjama tolerancija jo poveikiui, tad siekiant to paties rezultato reikia vis didesnës dozës. Ði tolerancija tai prisitaikymas prie pusiausvyros atkûrimo mechanizmo. Prisitaikymas reiðkia, jog negavus narkotiko patiriama abstinencija, nemalonûs pojûèiai ar net kyla grësmë gyvybei klinikinës abstinencijos bûsena. Kai organizmas prisitaiko, asmuo jauèia poreiká toliau vartoti narkotikà vien tam, kad iðlaikytø normalià bûsenà. Abstinencijos vengimo teorijos terminais, narkomanas tai asmuo, kuriam reikia tam tikro narkotiko, kad atitolintø nemalonius abstinencijos simptomus. Esama daug teorijø, aiðkinanèiø, kaip ágyjama tolerancija. Viena jø grindþiama neuronø sinapsiniø ryðiø veiklos pokyèiais (dël lëtinio narkotiko poveikio, imituojanèio neurotransmiteriø veiklà, receptorius gali prarasti jautrumà neurotransmiteriui). Elgsenos (biheivioristinë) tolerancija. Remiantis ja, asmenys normalios egzistencijos ar gyvensenos lûkesèius derina su narkotikais, jiems sunku persitvarkyti gyventi be jø.

Psichoaktyviøjø medþiagø poveikio vertinimas 75 Priklausomybës teorijos, grindþiamos vien nemalonius pojûèius sukelianèios abstinencijos simptomø vengimu, nëra visiðkai patikimos. Pirma, jos nesieja abstinencijos simptomø su sunkumu atsikratyti priklausomybës. Alkoholikus ar heroino vartotojus galima detoksikuoti specialiuose gydymo centruose, bet, iðnykus sunkiems abstinencijos simptomams, vël atkrintama. Yra daug atvejø, kai asmenys, tapæ fiziðkai priklausomi nuo morfijaus, vartoto skausmui malðinti, nepatiria sunkumø gyvendami be ðio vaisto, nors nustojæ já vartoti neiðvengia abstinencijos simptomø. Antra vertus, yra asmenø, kuriø þalingas áprotis loðimas, nors tokiu atveju narkotikø sukeltos tolerancijos nëra. Treèioji paprastos priklausomybës abstinencijos vengimo teorijos problema tai duomenys apie atkryèius, daþnai susijusius su tam tikromis situacijomis, praeities ávykiais ar patirtu stresu. Noro patirti malonumà teorijos. Priklausomybës abstinencijos vengimo teorijø spragos leidþia manyti, kad atskiri asmenys tampa priklausomi tik dël teigiamo malonaus narkotikø poveikio efekto. Ðios priklausomybës teorijos skiriasi pagal vartojamà narkotikà. Pavyzdþiui, yra teorija, kad kokaino sukeliama euforija tokia maloni, jog þmogui tampa svarbesnë uþ sveikatà. Tvirtinama, jog alkoholis padeda áveikti stresà, skatindamas veikti, bukindamas pojûèius, trukdydamas riðliai màstyti ar atpalaiduodamas, sukeldamas slopinimà. Teigiama, jog tokie psichomotoriniai stimuliantai, kaip amfetaminas, ne tik sukelia euforijà, bet padeda geriau atlikti sudëtingas uþduotis. Rûkaliai tvirtina, kad cigaretës juos ramina ir stiprina. Nesant daugybës tyrimø, ðio poveikio mechanizmas dar neaiðkus, neþinoma, kiek jo galima priskirti nikotinui. Dar neaiðkesnis loðimo teikiamo pasitenkinimo mechanizmas. Yra duomenø, kad daug kà lemia laimëjimo jaudulys. Tyrimai parodë, kad uþblokavus morfino poveiká vienoje smegenø dalyje, gyvûnai liaujasi ieðkojæ narkotiko, tuo tarpu kitos smegenø dalies blokavimo rezultatas abstinencijos simptomai. Taigi, nervø reakcijos, kuriomis pasireiðkia opioidø abstinencijos sindromas ir kuriomis reaguojama á narkotiko gavimà, visiðkai skirtingos. Nors teigiamas sukelianèiø priklausomybæ medþiagø poveikis ið dalies paaiðkina, kodël þmonëms sunku susilaikyti, jei jie nepatiria abstinencijos nemalonumø, taèiau to nepakanka priklausomybës sampratai. Pavyzdþiui, noro pajusti malonumà teorijos negali paaiðkinti, kodël tapti priklausomam reikia nemaþai laiko. Narkotiko poveikis patiriamas anksti, todël bûtø galima manyti, kad didëjant tolerancijai, vartojimo turëtø bûti atsisakyta. Motyvacijos iðkreipimo teorijos. Pasak jø, ilgalaikis narkotiko vartojimas ar besikartojanti elgsena keièia jos stereotipà ir iðkreipia motyvacijà. Psichologai vartoja sàvokà áproèio jëga. Ji reiðkia prieþastiná ryðá tarp paskatos veikti ir bûsimo veiksmo. Neaiðku, kas stiprina ðá ryðá, kai esant paskatai veiksmas kartojamas. Teigiama, kad tai priklauso mechaninei psichomotorikai. Motyvacijos iðkreipimà galima aiðkinti

76 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje ir vartojamø narkotikø poveikiu. Pavyzdys nuomonë, kad nikotinas veikia gliukozës reguliavimo procesà, todël metimas rûkyti susijæs su apetito padidëjimu ir saldumynø poreikiu. Motyvacijos iðkreipimo teorijos gali paaiðkinti, kodël nesant pasibjaurëjimà sukelianèiø abstinencijos simptomø galima atkristi ar labai norëti narkotiko, kodël reikia laiko bei nuolatinës elgsenos, kad susiformuotø priklausomybë. Kur kas sunkiau paaiðkinti, kodël atkrytis ir troðkimas gali bûti veikiami streso ar/ir ypatingø signalø bei situacijø, susijusiø su ankstesne narkotikø vartojimo elgsena. Gali bûti taip, kad situacijos poveikis moduliuoja priklausomybës iðkreiptà elgesio motyvacijos sistemà. 4.4. INDIVIDUALÛS POLINKIO Á PRIKLAUSOMYBÆ SKIRTUMAI Visos priklausomybës teorijos pripaþásta, kad panaðiai vartodami tà patá narkotikà vieni tampa nuo jo priklausomi, o kiti ne. Taip pat pastebëta, jog daug kartø mëginusiems ir nesugebëjusiems atsikratyti ðio þalingo áproèio asmenims kartà gali pasisekti. Taigi priklausomybës atþvilgiu individai ir jø savybës skiriasi. Abstinencijos vengimo priklausomybës teorija bando paaiðkinti kai kuriuos priklausomybës skirtumus. Viena jø skirtinga þmogaus sandara, lemianti skirtingà tolerancijà kai kuriø narkotikø poveikiui. Tikëtina, kad pasiþymintys didesne tolerancija þmonës gali greièiau tapti priklausomi. Kità polinkio á þalingus áproèius kilmæ pateikia noro pajusti malonumà priklausomybës teorijos. Viena jø grindþiama didesniu galimos narkotiko ar tam tikros elgsenos naudos poreikiu. Pavyzdþiui, kur kas didesnë tikimybë, kad labiau pasiduodantys stresui ar jautriau á gyvenimo negandas reaguojantys þmonës taps priklausomi nuo narkotikø, kurie jiems padeda áveikti stresà ir slopinti niûrias mintis. Á hedonizmà linkæ asmenys gali labiau pasiduoti maloniam euforiniam narkotikø poveikiui. Tyrimø duomenimis, narkotikus daþniausiai vartoja linkæ á sociopatijà bei ieðkantys sensacijø asmenys. Kol kas neaiðku, ar priklausomais tampama dël didesnio iðankstinio susidomëjimo narkotikais, ar dël didesnio potraukio pradëjus vartoti. Priklausomybës motyvacijos iðkreipimo teorijos tvirtina, jog individualûs skirtumai gali bûti susijæ su fiziologine reakcija á narkotikus ar elgesenos motyvais dar prieð pradedant vartoti. Visos priklausomybës teorijos teigia, kad uþsiëmimas su narkotikø vartojimu nesuderinama veikla gali nugalëti potrauká narkotikams arba padëti susidoroti su bet kokiais atkrytá lemianèiais veiksniais. Labai svarbu, kad asmuo suvoktø, jog pats gali áveikti ðià problemà. Iðvados. Aptartos teorijos abstinencijos vengimo, noro patirti malonumà bei motyvacijos iðkreipimo gali paaiðkinti jei ne visus, tai bent kai kuriuos priklausomybës bruoþus. Kiekvienà ðiø teorijø galima plëtoti. Abstinencijos vengimo teorija galëtø

Psichoaktyviøjø medþiagø poveikio vertinimas 77 paaiðkinti atkrytá po ûmaus abstinencijos etapo, kai dël tam tikros situacijos poveikio laikinai pasireiðkia kai kurie abstinencijos simptomai. Daugeliu atvejø atkrytá skatina stresas, nors konkretaus ryðio su priklausomybe èia gali nebûti. Noro pajusti malonumà priklausomybës teorijas galima papildyti tuo, kad po teigiamos reakcijos á paskatà vël atkrentama. Kai skatinama pakartotinai, neigiama reakcija nuslopina teigiamà. Motyvacijos iðkreipimo teorijas galima praplësti, apibrëþiant tam tikros situacijos veiksnius, kurie gali pakeisti motyvacijos bûsenà taip pat, kaip ir kokia nors pirminë paskata, pavyzdþiui, alkis. Visai ámanoma, jog priklausomybë turi daugiau sudedamøjø daliø nei trys iðvardytosios. Gali bûti, kad vienas þmogus atkrenta dël abstinencijos simptomø, o kitas dël troðkimo patirti teigiamus pojûèius, susijusius su priklausomybe. Siekianèiøjø susilaikyti nuo narkotikø ankstyvas atkrytis galimas pirmiausia dël nemaloniø abstinencijos simptomø, vëlesnis prisiminus teigiamà narkotiko poveiká. Nepaisant klinikos stebëjimo ir sistemingø tyrimø, dar nesuformuota bendroji nuosekli priklausomybës teorija, nes, daugelio ðios srities gydytojø ir teoretikø nuomone, tai daugialypë, kompleksiðkai spræstina problema. 4.5. KITOS PRIKLAUSOMYBËS TEORIJOS Kai kurie autoriai pateikia duomenø, kad esama apie 50 teorijø, kuriomis bandoma paaiðkinti ávairiø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimà ir priklausomybës raidà. Ðiuo klausimu domisi ne vien medikai ar psichologai. Literatûroje galime rasti filosofiniø, antropologiniø, sociologiniø, biologiniø, pedagoginiø ðios problemos aiðkinimø. Teorijø gausumà lemia tai, kad dauguma specialistø pripaþásta, jog piktnaudþiavimà psichoaktyviosiomis medþiagomis sukelia biologiniai, psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Trumpai apþvelgsime kai kurias ið ðiø teorijø. Psichoanalitinë. Joje daugiausiai kalbama apie alkoholizmà. Ðios teorijos psichologiniø alkoholizmo prielaidø aiðkinimas remiasi Z.Freudo teiginiu, kad alkoholis, dirgindamas burnos gleivinæ, sukelia pojûèius, panaðius á tà pasitenkinimà, kurá patiria vaikas oralinëje psichoseksualinio vystymosi stadijoje (èiulpdamas motinos krûtá). Psichoanalitikø poþiûriu, potraukis alkoholiui, kaip ir visi kiti patologiniai potraukiai tai gráþimas á ankstesnæ raidos stadijà, bûtent prie vaikiðkø seksualiniø potyriø (regresija). Rado (1933) pasitenkinimà, kurá sukelia alkoholio vartojimas, vadina farmakotoksiniu oraliniu orgazmu. Pagal ðià teorijà, potraukis alkoholiui atsiranda kaip priemonë pasitraukti ið realybës, apsaugoti savàjá Að nuo aplinkinio pasaulio. Ðio potraukio atsiradimui didelæ reikðmæ turi santykiø su tëvais sutrikimai ankstyvame amþiuje, ypaè jei atstumia motina. Alkoholikas trokðta fizinës ðilumos, maloniø odos pojûèiø, motinos glamo-

78 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje niø, lengvumo ir ðilumos skrandyje. Visa tai susilieja á saugumo, pasitikëjimo, savigarbos, o kartais ir stiprumo troðkimà. Net ir psichoanalizës teorijoje galima iðskirti keletà koncepcijø. Brill (1919) mano, kad alkoholizmas, tai bëgimas nuo nerimà kelianèiø homoseksualiniø impulsø, uþdraustø minèiø, su masturbacija susijusio kaltës jausmo. Begler (1946) alkoholizme áþiûrëjo pseudomazochistiniø subjekto motyvø atspindá. Subjektas, nuodydamasis alkoholiu, simboliðkai þudo ðaltà ir já atstumianèià motinà, su kuria pasàmonëje nuolat identifikavo save. Nuo atviros konfrontacijos su motina subjektà sulaiko baimë, todël prieðiðkumas priklausomybei nuo motinos persekioja subjektà visà gyvenimà. Psichoanalitikai teigia, kad alkoholizmas tai gynyba nuo depresijos, kuri kyla dël ilgalaikës ir daugkartinës netenkinamo oralinio poreikio frustracijos. Pirminá polinká á alkoholizmà ir sudaro ðio poreikio netenkinimo ankstyvoje vaikystëje pojûtis, antriná jaunystëje. Ðiems asmenims dar iki alkoholizmo pradþios bûdingas emocinis neadekvatumas, neurotiðkumas, lemiantys depresijos poþymius: savigarbos stoka, mazochistinis savæs kaltinimas, suicidinës mintys, nuotaikos svyravimas, izoliacijos ir vienatvës jausmas. K. Menninger ypaè pabrëþë alkoholikams bûdingà savæs naikinimo polinká. Tai pavadinæs lëtiniu suicidu, jis pabrëþë ir ankstyvosios emocinës patirties svarbà, ypaè iðskirdamas ambivalentiðkus santykius su tëvais. Tai pasàmonëje sukelia troðkimà sunaikinti savo meilës objektus, kartu ir baimæ juos prarasti. Alkoholio vartojimas tai agresijos perkëlimas. Agresijos, kuri dël kultûriniø tabu negali bûti nukreipta á tiesioginius kaltininkus. Tiebout (1951) teigë, kad alkoholizmas tai pasàmoninis poreikis vyrauti, susijæs su vienatvës ir izoliacijos jausmais. Taigi visose teorijose ryðki nuomonë, kad alkoholizmo prieþastis tam tikrø svarbiø poreikiø frustracija; alkoholis padeda subjektui susitaikyti su ðios frustracijos neiðvengiamybe. Paminëtini De Vito, Flanerty, Mozdzierz (1970) darbai. Skirtingai nuo kitø darbø, kurie pagrásti atskirø atvejø analizës duomenimis, daug alkoholikø autoriai iðtyrë pagal klinikinæ ir eksperimentinæ metodikas. Buvo padaryta iðvada, kad alkoholio vartojimas psichologiu poþiûriu gali bûti skirtingas. Alkoholis vartojamas kaip 1) gynybos priemonë nuo stipriø, grësmingø subjektui afekto bûsenø: pykèio, baimës, bejëgiðkumo; 2) gynybos priemonë nuo beviltiðkumo jausmo; 3) priemonë áveikti nerimà, turintiesiems dezintegruoto Að poþymiø; 4) priemonë sumaþinti neurotiniø, psichotiniø ir seksualiniø sutrikimø simptomus. Bihevioristinë. Bihevioristai atsisakë intrapsichiniø asmenybës raidos mechanizmø analizës. Jø svarstymø pagrindas faktai, kuriuos galima stebëti, matuoti, vertinti. Bihevioristø nuomone, alkoholinë elgsena, kaip ir bet kokia kita, yra ágyta, t.y. pagrásta mokymosi proceso dësningumais.

Psichoaktyviøjø medþiagø poveikio vertinimas 79 Analizuodami kognityvinius veiksnius, turinèius átakos piktnaudþiavimui psichoaktyviosiomis medþiagomis, kai kurie socialinës savimonës teorijos ðalininkai pabrëþia iðskirtinæ lûkesèiø (angl. expectancies) svarbà. Alkoholio ar kitø medþiagø vartojimo efekto laukimas formuojasi stebint tëvø, bendraamþiø ar kitø asmenø gërimo modelius, kultûrinius ritualus, gaunant þiniasklaidos teikiamà informacijà bei remiantis savo patirtimi. Atlikti didelës apimties tyrimai parodë, kad su alkoholio vartojimu susijusius lûkesèius lemia du procesai: socialinë savimonë ir asmeninë patirtis. Taigi dar nesant asmenës patirties (neragavus alkoholiniø gërimø), jau susiformuoja socialinës savimonës nulemti lûkesèiai. Pagal ðià teorijà, su lûkesèiais siejamas alkoholiniø gërimø vartojimo daþnumas. Vadinamasis socialinis gërimas siejamas su pozityvaus socialinio efekto lûkesèiais, o probleminis gërimas su kognityvumo ir motorikos gerinimo lûkesèiais. Be abejo, lûkesèiø formavimuisi turi átakos individualûs, tarpasmeniniai bei aplinkos veiksniai. Pastaruoju metu atliekama labai daug tyrimø, susijusiø su narkotiniø medþiagø vartojimo lûkesèiais. Jie patvirtina lûkesèiø átakà narkotiniø medþiagø vartojimo tikimybei bei daþnumui. Bihevioristø nuomone, alkoholizmas, kaip ir piktnaudþiavimas kitais narkotikais, kyla dël daugkartiniø paskatø, kurias patiria subjektas, vartodamas alkoholá ar narkotikus. Alkoholizmo bei priklausomybës kitiems narkotikams raidai, bihevioristø nuomone, didþiausià reikðmæ turi átampa ir nerimas, kaip stresiniø situacijø, kuriose vyksta patologinis mokymasis, sudëtinë dalis. Pagal ðià teorijà, alkoholio vartojimas yra: 1) efektyvi sedatyvinë priemonë (jos dëka þmogus gali sumaþinti savo psichologinës reakcijos á nemalonià situacijà intensyvumà); 2) priemonë atsisakyti ar iðvengti dalyvavimo situacijoje, kuri subjektui dël tam tikrø prieþasèiø yra nemaloni; 3) socialiai priimtina neadekvataus elgesio forma, pvz., netinkamas flirtas, agresija ir pan.; 4) vienintelë subjekto priemonë atkreipti á save aplinkiniø dëmesá, kad gautø patarimà, medicinos pagalbà ar kità paramà. Transakcinë analizë. Knygoje Þaidimai, kuriuos þaidþia þmonës (1964) E. Berne detaliai apraðë þaidimà Alkoholikas. Þaidimai, pagal E. Berne, tai tam tikros þmoniø tarpusavio bendravimo ir elgesio formos, kuriø motyvai paslëpti ir kur vienas ið dalyviø siekia psichologinio ar kitokio pranaðumo prieð kità (laimëjimo, naudos). Psichologinis þaidimas yra toks pat, kaip ir bet kuris sportinis þaidimas jis turi savo taisykles, ið anksto þinomus þaidëjus, iðeitis, kurias galima numatyti. Þaidimo metu visi veiksmai matomi ið ðalies, atrodo tikroviðki, taèiau vidiniai motyvai, skatinantys þaisti, yra pasàmonëje. Þaidëjai, kaip ir þaidimo iniciatorius, negali suvokti, kad jie þaidþia, o ne nuoðirdþiai bendrauja. Visi þaidimai paveikia jo dalyvius, jø elgsenà, savijautà. Þaidimai sudavo nemaþà mûsø kasdienio gyvenimo dalá. Kai kurie þaidimai tampa svarbiausia þmogaus gyvenimo dalimi ir paveikia beveik visus aplinkinius. Ðiuos þaidimus E. Berne vadina þaidimais visam gyvenimui. Jiems priskiriamas ir þaidimas Alkoholikas. Siûlomo þaidimo analizës objektas socialinës transakcijos, kurios yra piktnaudþiavimo alkoholiu pasekmë.

80 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Ðá þaidimà daþniausiai þaidþia 5 dalyviai, taèiau vaidmenys kartais taip susijæ tarpusavyje, jog gali þaisti tik du. Pagrindiná vaidmená vaidina Alkoholikas. Svarbiausias jo partneris Persekiotojas. Ðis vaidmuo paprastai atitenka prieðingos lyties asmeniui. Daþniausiai tai bûna sutuoktinis. Treèiasis Gelbëtojas. Tai gydytojas, daþniausiai tos paèios lyties, kaip ir alkoholikas. Klasikinëje situacijoje gydytojas iðgydo alkoholikà. Ketvirtasis Naivuolis. Daþniausiai ðá vaidmená atlieka pardavëjas ar kitas asmuo, kuris skolina Alkoholikui pinigø, duoda iðgerti skolon ir pan., nesistengdamas jo iðgelbëti. Kaip paþymi E. Berne, kartais ðá vaidmená gali atlikti motina, kuri duoda alkoholikui pinigø, uþjauèia já, nes þmona, t.y. jos marti, jo nesupranta. Alkoholikas turi sugalvoti kaþkoká paaiðkinimà, kam jam reikalingi pinigai. Ir nors abu veikëjai puikiai þino, kam pinigai ið tikrøjø skirti, abu vaidina, kad tiki aiðkinimais. Kartais Naivuolis griebiasi Kurstytojo vaidmens ir siûlo Alkoholikui iðgerti net tada, kai jis nepraðo. Yra ir dar vienas pagalbinis vaidmuo, tenkantis profesionalui barmenui ar bufetininkui, t.y. þmogui, kuris paduoda alkoholá. Tai penktasis Tarpininko tarp alkoholiko ir alkoholio vaidmuo.. E. Berne nuomone, alkoholinë elgsena tai savotiðkas þaidimas, leidþiantis subjektui manipuliuoti aplinkiniø jausmais ir veiksmais. Pats alkoholio vartojimas tik procesas, kurio kulminacija pagirios. Pagiriø teikiamas pasitenkinimas yra priemonë patraukti dëmesá á save ir savo problemas, ávaryti Persekiotojà á kampà ir gauti atleidimà. Tokiu bûdu siekti pasitenkinimo Alkoholikà skatina þemas savæs vertinimas. J. Carrol (1980) apibendrino transakcinës analizës atstovø poþiûrius ir pritaikë 8 alkoholikams tinkamø þaidimø variantus: 1) gorilos vaidmuo (arba gàsdinimas ir ðantaþas recidyvu); 2) amþino juokdario, kuris neturi rimtø problemø, vaidmuo; 3) beproèio vaidmuo (kai vaidinami psichopatologinio sutrikimo simptomai); 4) labai paþeidþiamo, silpno, bejëgio ir neapsisprendþianèio þmogaus vaidmuo; 5) pavyzdingo paciento vaidmuo; 6) gydytojo padëjëjo vaidmuo (psichoterapijos grupëje, bendruomenëje); 7) uþsiëmimas sportu, muzika ar kita veikla, siekiant pademonstruoti, kad ligoninëje esi visai dël kitø prieþasèiø, negu kiti; 8) gydymo reþimo paþeidimai. Þaidimuose dominuoja gynyba, kurios tikslas iðvengti tikrø alkoholio vartojimo permainø. Neigimas, projekcija, alkoholiniai alibi tai pagrindas tarpasmeniniø gynybiniø manipuliacijø (þaidimø) atsiradimui. E. Berne raðo ir apie þaidimà Narkomanas. Tai á Alkoholikà panaðus, tiktai daug dramatiðkesnis þaidimas. Pagrindinis vaidmuo tenka Persekiotojui. Gelbëtojas ir Naivuolis ðiame þaidime dalyvauja retai, taèiau jame reikðmingas Tarpininko (Kurstytojo) vaidmuo.

Psichoaktyviøjø medþiagø poveikio vertinimas 81 Pastaruoju metu vis populiaresnës tampa teorijos, pripaþástanèios, kad ir alkoholio, ir kitø narkotikø vartojimas, ir loðimas sukelia priklausomybës ligas. Jos turi daug bendro atsiradimo prieþastys, raida, todël panaðiai ir gydomos. Ðios teorijos bando paaiðkinti ne vien priklausomybës atsiradimo prieþastis, bet ir jos eigà. Psichologas Peele (1985) apraðo priklausomybæ kaip þalingos, jau nebekontroliuojamos, elgsenos ratà. Priklausomybë tai procesas, kuris laikui bëgant kinta ir transformuojasi. Peele teigë, kad priklausomybës ligoms formuotis nebûtini biomedicininiai organizmo pokyèiai, pvz., loðëjams, darboholikams ir pan. N. Craig (1988), apraðydamas priklausomybës ligas, pabrëþë, kad jø bendras bruoþas yra tas, jog piktnaudþiavimas bet kokiomis medþiagomis sukelia nuotaikos pakitimus. Kai jø gauni nuotaika pagerëja, jei ne pablogëja. Priklausomybës ligos pradþia kai griebiamasi kaþkokios medþiagos ar elgsenos pagerinti savijautà, patirti malonumà ar paprasèiausiai palengvinti savo gyvenimà, atsikratyti skaudþiø minèiø N. Craig pateikia toká priklausomybës apibrëþimà: Priklausomybë tai patologinis meilës ir pasitikëjimo santykis su objektu ar ávykiu. Pagrindinë priklausomybës ligomis serganèiø asmenø savybë yra ta, kad jie suformuoja emocinius santykius su objektu ar ávykiu tam, kad pasiektø trokðtamà nuotaikos pasikeitimà. Tai, N. Craig nuomone, pagrindiniai ðiø þmoniø emociniai santykiai. Tarp ávykiø, objektø, prie kuriø galime priprasti, bendra yra tai, kad jie sukelia pozityvius ir malonius nuotaikos pokyèius. Psichologai pripaþásta, kad yra tokiø kritiniø gyvenimo periodø, kai mes visi galime tapti priklausomi, ypaè kai kaþko netenkame, prarandame. Minëtinos tokios situacijos: mylimojo netekimas (kuo stipresnis buvo ryðys, tuo didesnë rizika); statuso praradimas; idealø, svajoniø praradimas; draugystës praradimas; socialinë izoliacija; ðeimos iðirimas. Pagal N. Craig, yra keletas priklausomybës raidos stadijø. 1 stadija asmenybës pokyèiai. Viskas prasideda tada, kai þmogus patiria nuotaikos pasikeitimà dël tam tikro ávykio ar pan. Priklausomybës ligomis serganèiø asmenø tyrimai liudija, kad tai buvo labai ásimintina ir sukëlë ryðkø nuotaikos pasikeitimà. Dauguma azartiniø loðëjø detaliai prisimena savo pirmàjá iðloðimà, alkoholikai pirmàjá iðgërimà, narkomanai savijautà, kai pirmà kartà pavartojo narkotikø ir pan. Priklausomybës ryðiø formavimasis labai priklauso nuo asmens socialiniø ryðiø, t.y. paramos, pagalbos, supratimo ðeimoje, tarp draugø ir aplinkiniø. Esant priklausomybei, asmuo nepasitiki kitais þmonëmis, aplinka. Priklausomybë vis labiau uþvaldo þmogaus mintis. Pamaþu apima gëdos jausmas, kuris maþina pasitikëjimà savimi, savikontrolæ, pagarbà sau. Priklausomai asmenybei bûdingi saviti jausmai, galvosena, elgsena. Jausmai, kurie sukelia diskomfortà, yra signalas veikti. Pvz., jei nuo maisto priklausomas þmogus jauèiasi liûdnas, ðis jausmas interpretuojamas ne kaip realus, natûralus jausmas, o kaip noras ar poreikis valgyti. Tai priklausomybës liga serganèio asmens jausmø interpretacija. Apraðoma net tokio asmens logika. Kartais ðie þmonës supranta, kad kai kas, kà jie daro, yra negerai. Tada jie ieðko pasiteisinimø ir greitai juos randa.

82 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Pirmai priklausomybës stadijai bûdingi malonûs prisiminimai apie savo elgsenà, jos pasekmes. Jau vien tai jaudina, gerina nuotaikà, teikia naujø idëjø ir naujø paskatø. II stadija gyvensenos pasikeitimas. Ðioje stadijoje aplinkiniai pastebi, kad kaþkas vyksta ne taip. Elgesys vis labiau tampa nekontroliuojamas. Þmogus meluoja, kaltina kitus, ritualizuoja savo veiksmus. Visi aplinkiniai tokiems þmonëms trukdo, jø nesupranta. Ðeimos nariai irgi á tai ásitraukia, jausdami gëdà ir kaltæ dël priklausomo asmens elgesio. III stadija gyvenimo suduþimas. Ðià stadijà þmogus pasiekia sunkiai dirbdamas, kad susikurtø skausmà, baimæ, gëdà, vieniðumà ir pyktá, kuriuos galëtø nuslopinti piktnaudþiaudamas. Ðioje stadijoje nei ritualinis elgesys, nei logika, nei mintys apie ávyká ar objektà nebetenka prasmës. Svarbiausia piktnaudþiavimas. Þmogus nebesirûpina savo kûnu, o tik be atodairos juo naudojasi. Vis didëjantis vieniðumas ir izoliacija kelia emociniø ryðiø poreiká. Priklausomas þmogus bando priartinti prie savæs namiðkius, draugus, sakydamas: Tu vienintelis, kurá turiu, Niekas manimi nebesirûpina ir pan. Ðioje stadijoje priklausomas þmogus daþnai ima galvoti apie saviþudybæ. Psichologai bando rasti atsakymà á klausimà, kodël tiek daug þmoniø susikuria priklausomybës ryðius. Viena prieþasèiø ðiuolaikinë visuomenë, vertinanti tobulà, visur suspëjantá, save kontroliuojantá þmogø. Gyvenimo tempas, konkurencija sukelia nemaþai skausmo, átampos, stresø. O kartu kyla ir poreikis juos numalðinti.priklausomybës prieþastys glûdi ir ðeimoje jos vertybëse, nuostatose, ðeimos nariø elgesyje.

IV SKYRIUS Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 83 5. PAGRINDINËS NARKOTINËS IR KITOS PSICHOAKTYVIOSIOS MEDÞIAGOS Parengë Ona Grimalauskienë, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenës sveikatos skyriaus vyriausioji specialistë 5.1. OPIOIDAI Opioidai yra plaèiausiai vartojami narkotikai Lietuvoje. Narkomanai juos gamina namudiniu bûdu ið dþiovintø aguonø galvuèiø ir stiebeliø (1 pav.), kurie apdorojami chemikalais, verdami. Gaunamas á venà leidþiamas rudas skystis. Tai opiumo surogatas. Ðiuo metu tarp jaunimo plinta opioidø preparatas heroinas. 1 pav. Opijinës aguonos.

84 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Tarp dël priklausomybës nuo narkotikø sveikatos prieþiûros ástaigose uþregistruotø asmenø, apie tris ketvirtadalius sudaro vartojantieji opioidus. Apibrëþimas ir terminai. Opiumas tai tam tikros cheminës sudëties opijiniø aguonø sultys (Papaver somniferum). Gryniausia opiumo dalis yra morfinas. Kodeinas taip pat iðskiriamas natûraliai. Chemikai modifikavo morfino ir kodeino molekules, kad pagamintø kitus panaðaus veikimo opioidus, tokius kaip heroinas (diacetilmorfinas ir hidromorfinas). 1930 m. pabaigoje vokieèiø chemikai susintetino keletà narkotikø (metadonas, petidinas), kuriø farmakologinis veikimas labai panaðus á morfino ir kitø opioidø. Terminas opioidas priimtas siekiant sujungti á vienà grupæ gamtinës kilmës opiatus ir jø sintetinius surogatus. 1970 metais keletas tyrinëtojø grupiø árodë, kad opioidai veikia giminingø neuronø membranø receptorius ir kitas organizmo làsteles taip, kaip baltieji kraujo kûneliai. Receptoriø struktûra membranoje yra labai specifinës formos. Kiekvieno tipo receptoriø aktyvina jø paskirtá atitinkanèios cheminës struktûros. Narkotikai, kurie atitinka receptoriø ir já veikia, yra receptoriaus agonistai (sukeliantieji efektà). Receptoriai, kontroliuojantys membranos làsteliø laidumà arba veikiantys kai kurias biochemines làsteliø sistemas, iðsidëstæ paèioje làstelëje. Kai kurie narkotikai prisitaiko prie opioidø receptoriø, taèiau jø neaktyvina. Ðie narkotikai vadinami antagonistais, jie pajëgûs uþkirsti kelià kitø opiodø veikimui á receptorius arba sustabdo opioidø agonistus receptoriuose. Netrukus po to, kai buvo iðaiðkinti opioidø receptoriai, nustatyta, kad organizmas sintetina natûralias medþiagas, endogeninius opiodus, kurie veikia ðiuos opiodø receptorius. Dauguma endogeniniø opioidø yra peptidai, amino rûgðèiø grandinës, pagamintos ið proteino molekuliø. Mokslininkai yra pareiðkæ, kad þinduoliø organizme gaminasi morfinas, taèiau ði nuomonë iki ðiol nëra árodyta. Opiodø receptoriai susigrupavæ á keletà giminingø grupiø bei ávairius porûðius. Svarbiausia, kad ðie receptoriai veikiami sukelia skirtingus kûno efektus. Tolerancija ir fizinë priklausomybë susijusi su pastoviu morfino vartojimu ir làsteliø kitimu. Pastaraisiais deðimtmetèias susintetinti kur kas efektyvesni, negu iki ðiol vartojami opioidai, taèiau jie nepatvirtinti klinikiniam vartojimui. Nustatyta, kad kai kurie narkotikai vienus receptorius gali veikti kaip agonistai, o kitus kaip antagonistai ir tai maþina pripratimo prie jø efektà. Poveikis smegenims ir kûnui. Opioidai veikia galvos ir nugaros smegenis, o per nervø grandines kitus organus ir visà kûnà (pvz., virðkinamàjá traktà), sukeldami tam tikrus efektus. Opioidai malðina skausmà. Jø dideliø doziø pakanka sukelti anestezijà, reikalingà chirurginiam gydymui. Opioidai sukelia euforijà, o nuo jø priklausomiems geros savijautos jausmà. Nepriklausomi nuo opioidø asmenys jauèia tik ramybæ dël sumaþëjusio skausmo ir nuotaikos sutrikimà dël nesugebëjimo aiðkiai màstyti. Narkomanai, kurie opioidus ðvirkðèiasi á venà, praëjus keletui sekundþiø po

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 85 injekcijos, trumpai patiria intensyvius pojûèius verþlumà ir jaudulá. Tie patys geriami arba ðvirkðèiami po oda narkotikai tokio efekto nesukelia. Greta poveikio skausmui ir nuotaikai, opioidai veikia ir kvëpavimo centrà. Poveikis didëja didinant dozæ ir gali sustabdyti kvëpavimà. Veikiant opioidams traukiasi akiø vyzdþiai ir slopinamas kosulio refleksas. Opioidai veikia endokrininæ sistemà, o kartu ir lytinæ bei reprodukcijos funkcijas. Opioidai veikia virðkinimo traktà, sulëtindami maisto slinkimà þarnynu. Ði savybë naudinga gydant viduraivimà, taèiau sukelia viduriø uþkietëjimà. Tai svarbu þinoti, jei pacientams skiriami opioidai. Perdozavimas. Svarbiausias toksinis opioidø perdozavimo efektas yra kvëpavimo slopinimas. Perdozuoti galima bet kokiu bûdu vartojant opioidus, taèiau daþniausias intraveninës injekcijos. Klasikinis opioidø perdozavimo vaizdas yra ðis: stuporas ir koma; taðkelio formos vyzdþiai; sunkus kvëpavimas; iðblyðkusi oda. Galimi ir plauèiø edemos reiðkiniai. Daug baltymø turintys skysèiai renkasi plauèiuose, skiriasi per nosá ir burnà. Kraujospûdis daþniausiai nesumaþëja, taèiau jei kvëpavimas slopinamas taip, kad á organizmà nepatenka deguonies, kyla pavojus smegenø ir ðirdies kraujagysliø sistemai. Tokiu atveju vyzdþiai bûna gerokai iðsiplëtæ, iðtinka ûminis smegenø kraujagysliø nepakankamumas (kolapsas). Perdozavimas gydomas darant dirbtiná kvëpavimà tol, kol narkotikas metabolizuojamas, bet geriausiai suðvirkðti opioidø antagonisto, pvz., naloksono. Perdozavimas visada kelia pavojø gyvybei. Opioidø metabolizavimas organizme. Nors skirtingi opioidai gali turëti panaðiø farmakologiniø ypatybiø veikdami receptorius, taèiau jø cheminës sudëties skirtumai labai svarbûs. Nuo jø priklauso, kaip opioidai absorbuojami, suskaidomi ir iðskiriami ið organizmo. Ðie metabolizavimo skirtumai, kaip ir vartojimo bûdas, kartais yra skirtingos rûðies poveikio pagrindas. Pvz., kodeinas ar heroinas tiesiogiai neveikia opioidø receptoriø, bet organizme suskyla iki morfino. Pvz., heroinas (ir morfinas), pavartotas kaip vidinis, skaidomas kepenyse, taèiau suðvirkðtas dël tirpumo lipiduose greitai prasiskverbia per kraujo-smegenø barjerà á smegenis, kur virsta morfinu ir 6- mono-acetil-morfinu, o ðie produktai sukelia opioidø veikimà. Pats didþiausias intraveninio heroino suaktyvëjimas prasideda praëjus 2-15 minuèiø po jo injekcijos. Organizmo gebëjimas aktyvinti opioidus morfinà, heroinà, kodeinà, meperidinà ir

86 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje hidromorfinà yra toks, kad apie pusæ á kraujà suðvirkðto narkotiko suskaidoma per dvi ar penkias valandas. Taèiau tokie narkotikai kaip metadonas organizme skyla kur kas lëèiau. Metadono skilimo periodas 24-36 valandos. Kasdien duodamo metadono kiekiai organizme kumuliuojasi. Kai metadono vartojimas nutraukiamas, jo skaidymasis ir iðsiskyrimas ið organizmo trunka keletà dienø. Dël ðios prieþasties abstinencijos sindromas trunka ilgiau, bet jo eiga ne tokia intensyvi. Skirtingai nuo morfino, kai metadonas ásiurbiamas ið þarnyno, jo dalis nenukenksminama kepenyse, todël metadonas yra vienas ið aktyviausiø per burnà vartojamø opioidø. Dël sàlyginai greito iðsiskyrimo ið organizmo, tokie narkotikai, kaip heroinas, morfinas, kodeinas ir meperidinas ðlapime gali bûti aptikti tiktai praëjus 2-3 dienoms po vartojimo. Kadangi jø dauguma organizme pavirsta morfinu (pvz., heroino ðlapime kartais aptinkamas tik maþas kiekis), metadono randama ilgai. Kartotino vartojimo poveikis: tolerancija ir fizinë priklausomybë. Tolerancija reiðkia, kad ta pati narkotiko dozë nesukelia buvusio poveikio, todël ji laipsniðkai didinama. Kai vartojimas kartojasi, tolerancija ágyjama daugeliui opioidø agonistø, tokiø kaip morfinas ar heroinas. Tolerancija ágyjama nevienodu metu kiekvienam efektui. Pvz., viduriø uþkietëjimo ar vyzdþiø efektas gali pakisti, kai atsiranda tolerancija kvëpavimo slopinimui, skausmui ir nuotaikos kitimui. Tolerancija euforijai nuo heroino galima po keliø savaièiø; trumpesnë euforija galima nuo intraveninës dozës. Dël to dozës didinimas siekiant norimo poveikio gali bûti mirtino perdozavimo prieþastis. Kai opioidai pastoviai veikia receptorius, ðie pradeda adaptuotis (neuroadaptacija), sudarydami biologiná pagrindà opioidø abstinencijos sindromui. Kartais tai ávyksta po keliø savaièiø trumpai veikianèio narkotiko, tokio kaip morfinas, reguliaraus vartojimo. Savanoriø bandymais nustatyta: jeigu opioidai paðalinami nuo jø receptoriø antagonistø, tokiø kaip naloksonas, kai kurie abstinencijos reiðkiniai nuo vienos didesnës morfino dozës galimi per 24 valandas. Morfino abstinencijos sindromà sudaro daugelis simptomø, prieðingø tiems, kuriuos sukelia pats narkotikas. Tai pyktis, nuotaikos sutrikimas, raumenø skausmai, padaþnëjæs kvëpavimas, sustiprëjæs skausmo jutimas, iðsiplëtæ vyzdþiai, suaktyvëjæ refleksai ir judesiai, pilvo skausmai ir spazmai, viduriavimas. Trumpai veikianèiø opioidø morfino, heroino, petidino abstinencijos sindromo simptomai anksèiausiai pasireiðkia po 6-12 valandø nuo paskutiniosios dozës suvartojimo; sindromo pikas 24-48 valandos, po kuriø penkias septynias dienas intensyvumas laipsniðkai maþëja. Vartojant tuos narkotikus, kurie metabolizuojasi lëtai kaip metadonas, abstinencijos sindromas pasireiðkia po 24-36 valandø, gali nepasiekti piko iki treèios ar penktos dienos ir tæstis nuo 10 iki 15 dienø. Taèiau ir ilgai, ir trumpai veikiantieji opioidai gali sukelti nuotaikos ir fiziniø sutrikimø, kurie po ûmaus abstinencijos simptomø pasireiðkimo dar trunka keletà mënesiø.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 87 Abstinencijos sindromo nutraukimas. Nors opioidø abstinencijos sindromas labai skausmingas ir sukelia stresà, taèiau jis nemirtinas sveikam suaugusiam þmogui. Kai kuriose ðalyse neteikiamos gydymo paslaugos ákalintiems narkomanams, manant, kad abstinencijos sindromo metu patirtas diskomfortas apsaugos nuo atkryèio. Kitose ðalyse ði bûklë kontroliuojama maþinant diskomfortà. Tai atliekama ávairiais bûdais, áskaitant laipsniðkà tam tikro narkotiko dozës maþinimà ir pakaitiniø, ilgai veikianèiø narkotikø, tokiø kaip metadonas, taikymà. Kai paciento bûklë stabilizuojama metadonu, po vienos ar dviejø dienø metadono dozë laipsniðkai maþinama 5-10 dienø. Abstinencijos poþymiai ðiomis sàlygomis nëra sunkûs. Taèiau kartais ambulatoriniu bûdu gydomø pacientø abstinencijos sindromas gali trukti ilgesná periodà. Abstinencijos sindromui paðalinti pagal schemà vartojamas ir klonidinas, medicinos praktikoje taikomas hipertenzijos gydymui. Jis slopina abstinencijos sukeltus efektus. Lengviausia abstinencijà nutraukti detoksikavimu. Svarbesnis ir gerokai sunkesnis uþdavinys iðvengti atkryèio keletà savaièiø ir mënesiø, kai ûmus abstinencijos periodas jau bûna praëjæs. Opioidinës intoksikacijos simptomai: euforija, po jos apatija ar disforija; psichomotorikos jaudrumas arba sulëtëjæ judesiai; neadekvatus elgesys; susiaurëjæ vyzdþiai; labai iðsiplëtæ vyzdþiai (perdozavimo atveju). Greitai pastebimi opioidø vartojimo poþymiai: mieguistumas; neaiðki kalba; atminties ir dëmesio sutrikimas. Opioidinës abstinencijos poþymiai: nuotaikos sutrikimas; pykinimas ir vëmimas; raumenø skausmai; aðarojimas ir nosies varvëjimas (rinorëja); iðsiplëtæ vyzdþiai; prakaitavimas; viduriavimas; þiovulys; karðèiavimas; nemiga.

88 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Nusiskundimai. Piktnaudþiavimo opioidais poþymiai Skausmai. Kad gautø narkotikø, kvieèiasi greitàjà medicinos pagalbà ar kreipiasi á gydytojà. Fiziniai reiðkiniai. Injekcijø takeliai, odos randai, susiaurëjæ vyzdþiai, iðbrinkusi nosies gleivinë, limfadenitas, trombozë, organizmo iðsekimas. Psichika. Depresija, nerimas, baimë, neadekvati reakcija, mieguistumas. 5.2. KANABINOIDAI Indijos kanapes (Cannabis sativa), kuriø tëvynë yra Centrinë Azija, þmonës augina tûkstanèius metø. Kanapiø yra ir laukiniø. Jos gali iðaugti labai aukðtos, taèiau áprastai iki 1-2 metrø (2 ir 3 pav.). Kanapës daþniausiai vartojamas narkotikas pasaulyje. Veiklioji medþiaga tetrahidrokanabinolis (THK). 2 pav. Kanapiø laukas.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 89 Narkotiko vartojimas ne medicinos tikslams Vakarø Europoje paplito, kai devynioliktojo ðimtmeèio pradþioje ið Egipto gráþæ Napoleono kareiviai pradëjo já platinti Paryþiaus klubuose (1840-1860 m.). Prancûzø raðytojas Teofilis Gotjë (1811-1872) detaliai apraðë savo áspûdþius, patirtus tokiame klube. Pasak jo, ten,,...laikas netenka prasmës, valandos tampa amþiais, vanduo virsta puikiausiu vynu. Nei vieno narkotiko negaubia tiek mitø, kiek dabar jø sklando apie kanapes. Kanapes, vadinamas þole, populiarina kai kurios roko grupës, nepriklausomos radijo stotys, internetas. Sakoma, kad ðis narkotikas nepavojingas, malonus vartoti, sustiprina fantazijà ir nesukelia abstinencijos sindromo, o haðiðo rûkaliai, skirtingai nuo heroino vartotojø, gali normaliai dirbti ir gyventi ðeimoje. 3 pav. Moteriðkasis kanapiø þiedynas. Dvideðimtojo amþiaus medicina kanapes vartojo isterijos, neurozinës anoreksijos, epilepsijos, reumatizmo, bronchinës astmos, skausmo, glaukomos gydymui, o efektyviausiai chemoterapijos sukeltam vëmimui slopinti. 1925 m. kanapës áraðytos á narkotikø sàraðà. Vartojimas medicinos praktikai buvo uþdraustas. Atliekami bandymai. Istorinë patirtis liudija, kad kanapiø preparatai pavojingi sveikatai ir sukelia priklausomybæ. Vis daugiau sociologijos, medicinos ir psichologijos tyrimø iðvadø tei-

90 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje gia, kad haðiðas vienas ið pavojingiausiø narkotikø, nes organizmà þaloja laipsniðkai ir nepastebimai. Rûkantieji kanapiø preparatus tampa pasyvûs, serga plauèiø, smegenø ligomis, tiesiog kvailëja. Kanapiø preparatai, jø absorbcija, pasiskirstymas ir iðskyrimas ið organizmo Marihuana. Labiausiai paplitæs kanapiø preparatas. Tai dþiovintos virðutinës ðio augalo dalys, kurios primena sausà þolæ, todël kanapës dar vadinamos þole. Spalva nuo þalios, gelsvai þalios iki pilkai rausvos. Stiprumas priklauso nuo veikliosios medþiagos tetrahidrokanabinolio (toliau THK) kiekio, kuris svyruoja nuo 0,1 iki 4 procentø. Kartais klaidingai manoma, kad,,þolë maþiausiai pavojingas preparatas. Pastaruoju metu Europoje pasirodë augalø, kuriuose yra net 13-14 ar net 20 procentø veikliosios medþiagos THK, tad vienoje cigaretëje yra nuo 5 iki 150 mg THK. Marihuana rûkoma suktinëse cigaretëse. Haðiðas arba kanapiø derva gaunama ið virðutiniø augalo daliø lapø ir þiedynø. Ji bûna supresuota á gumulëlius. Spalva nuo ðviesiai rudos iki juodos, priklausomai nuo augimvietës. Kartais haðiðo gumulëliai bûna paþymëti tam tikru gamintojo þenklu. Haðiðas parduodamas maþomis porcijomis po keletà gramø, laikomas daþniausiai degtukø, fotojuostos dëþutëje ar tiesiog aliuminio folijoje. Gabalëliai primena gumà, odà ar kamðtá. Labai retai haðiðo bûna milteliais. Haðiðas rûkomas daþniausiai pypkëje, sumaiðytas su tabaku, arba kaip cigaretë. Veikliosios medþiagos THK joje bûna nuo 5 iki 25 procentø. Haðiðo aliejus arba kanapiø ekstraktas. Rudas aliejinis skystis, gaunamas ið augalo tirpikliø pagalba, vëliau filtruojamas. Tokiame skystyje gali bûti labai daug THK. Aliejus laðinamas ant tabako ir rûkomas, ámaiðomas á gërimus, bandeliø ádarà ir t.t. Gali bûti gaminami ir kiti mûsø ðalyje nespëjæ paplisti preparatai. Ið skirtingø ðio augalo daliø pagamintuose preparatuose nevienodas lapø, koteliø, augliø, þiedø, dervos kiekis. Ðio narkotiko stiprumas priklauso nuo dirvoþemio, klimato, auginimo bûdo ir sudedamøjø daliø. Farmakologiðkai aktyviausia augalo dalis yra derva, kurios sudëtyje daugiausiai THK ir kitø cheminiø junginiø. Kiti kanapiø preparatuose esantys cheminiai junginiai panaðûs á THK, o jø sudëtinës dalys aktyviai veikianèios. Kaip minëta, kanapiø preparatai rûkomi, valgomi ámaiðyti á maisto patiekalus, geriamas ekstraktas ir reèiau ðvirkðèiami á venà. Rûkymas yra labiausiai paplitæs kanapiø vartojimo bûdas. 50 proc. surûkyto preparato absorbuoja plauèiai. Galutinis efektas pasireiðkia po keleto minuèiø. Rûkomas preparatas per plauèiø audiná greitai absorbuojamas á kraujà, iðvengiant skaidymosi kepenyse.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 91 Vidinis vartojimas. Vidinio vartojimo kanapiø preparatø absorbcija lëta, maþdaug trejetas valandø, bet poveikis trunka ilgiau, negu rûkant. Ðvirkðtimas á venà. Suðvirkðto absorbcija tokia pat greita kaip ir rûkomo, bet gana pavojinga ir gali sukelti anafilaksiná ðokà dël netirpiøjø medþiagø. Veikimas. Kanapës gerai tirpsta riebaluose. Kraujas THK greitai iðneðioja á organus, turinèius riebalinio audinio kepenis, smegenis, kiauðides, sëklides, antinksèius, riebaliná plauèiø audiná. THK patenka á placentà, krûties pienà, paveikia kepenø fermentus. Beveik ðimtaprocentiniai absorbuotas THK patenka á smegenis. THK kraujyje gali bûti aptinkamas 20 valandø nuo pavartojimo. Kanapiø veiklioji medþiaga suskaidoma á dar aktyvesnes dalis, kurios skyla ilgiau kaip 50 valandø, kaip pvz., 11-hidroksi-tetrahidrokanabinolis, oksiduojamas á maþiau aktyvius komponentus. Galutinis efektas tas, kad po vieno kanapiø rûkymo THK gali iðsilaikyti iki 30 dienø. THK junginius kepenys metabolizuoja á vandenyje tirpius junginius, kurie lëtai iðsiskiria á plaukus, o ðalinami su ðlapimu, tulþimi per iðmatas. Kanapës kiekvienà kartà gali veikti labai skirtingai. Tai priklauso nuo THK dozës, vartotojo nuotaikos, narkotikø vartojimo patirties. Daugelis klausydami muzikos galvoja, kad kanapiø vartojimas stiprina muzikos pojûtá. Jeigu iðgërus alkoholio pirmà kartà vartojamos kanapës, efektas daþniausiai bûna labai stiprus ir netikëtas. Tokiu atveju THK labai greitai patenka á kraujà. Jauèiamas apsvaigimas. Po 8 val. kraujyje lieka tik nedidelis THK kiekis, taèiau veiklioji medþiaga kaupiasi riebaliniame audinyje, ið kurio skirdamasi á kraujà, veikia smegenis. Tuo aiðkinamas psichikos procesø sulëtëjimas dël kanapiø vartojimo. Kanapiø rûkaliai jauèia apsvaigimà, palaimà ir ramybæ. Sustiprëja savæs vertinimas, nusilpsta gebëjimas realiai vertinti situacijà ir kontroliuoti savo elgesá. Daþnai juokiamasi be prieþasties, bûdinga plepumas. Kinta aplinkos, kvapø, spalvø, garsø suvokimas. Mintys neriðlios, pasitaiko nevaldomas neágyvendinamø idëjø protrûkis. Stipriau apsvaigusiesiems gali prasidëti haliucinacijos. Tai primena LSD veikimà. Atrodo, kad kûnas praranda svorá. Narkomanai, vartojantys kanapes, po rûkymo bûna uþsisklendæ ir mieguisti. Ilgainiui silpsta dëmesys, atmintis, gebëjimas ásisavinti naujà medþiagà. Ilgai vartojantiems galimi psichikos sutrikimai. Tokiais atvejais þmogus tampa pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Vairavimo kokybë labai pablogëja net ir nuo vienos cigaretës, tad kanapiø vartotojimas kelia vairavimo problemø. Tolerancija tam tikras kanapiø poveikis, siekiant ásivaizduojamo apsvaigimo.tolerancija prasideda po keliø reguliaraus ðio narkotiko vartojimo dienø ir baigiasi greitai, kai nevartojama. Tolerancija priklauso ir nuo individo. Kad pajustø ankstesná kanapiø poveiká, vartotojui tenka nuolat didinti dozæ. Patyræs rûkalius per dienà surûko nuo 1 iki 4 gramø haðiðo ar net daugiau. Pradedantieji galvoja, kad tà paèià bûklæ patirs surûkydami vis maþiau kanapiø, nes po to, kai ásisavinama rûkymo technika, á organizmà kaskart átraukiama vis daugiau narkotiko. Skir-

92 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje tingai nuo heroino, rûkant kanapes nëra pavojaus perdozuoti. Staigios mirties dël kanapiø rûkymo neuþregistruota. Didelës dozës gali sukelti galvos svaigimà, silpnumà ir nemalonias haliucinacijas. Po kurio laiko rûkaliai ágyja savotiðkà imunitetà: narkotinio efekto nebebûna. Tada kyla noras kanapes maiðyti su kitomis medþiagomis arba alkoholiu. Priklausomybë. Pastoviai vartojantieji kanapiø preparatus prie ðio narkotiko pripranta, taèiau priklausomybë formuojasi kur kas lëèiau, nei kitiems narkotikams. Ágijus priklausomybæ, nutraukti vartojimà taip pat sunku, kaip ir tabako. Jeigu kurá laikà uþkietëjæs haðiðo vartotojas nerûko, jis tampa nervingas, jauèia kûno, pilvo skausmus, sutrinka miegas, kartais neturi valios atsikelti ið lovos. Abstinencijos sindromas pasireiðkia dirglumu, nekantrumu, apetito praradimu, vëmimu, nemiga. Daugelá kanapiø rûkymas paskatina griebtis kitø narkotikø. Po keleto kanapiø rûkymo metø apima vangumas ir depresija. Tada griebiamasi sintetiniø narkotikø. Kartais ðis procesas vyksta labai greitai. Fizinis poveikis aiðkus, nors yra netiesioginis koreliacinis ryðys tarp dozës ir poveikio, nes veikimas sumuojasi. Apsvaigusiojo nuo kanapiø veidai dega, akiø baltymai paraudæ dël kraujagysliø iðsiplëtimo. Þvilgsnis, kurio pradþioje matomas akiø blizgesys, laipsniðkai blanksta, daþnëja pulsas. Tai pavojinga bûklë turintiems padidëjusá kraujospûdá. Sutrinka koordinacija, eisena nestabili, trûkèioja rankos ir kojos. Jauèiamas burnos sausumas, norisi saldumynø. Daþnai vartojantiems kanapes sumaþëja augimo hormono gamyba. Tai labai pavojinga paaugliams, nes sulëtëja jø fizinë ir psichikos raida. Silpsta imuninë sistema. Prasideda kvëpavimo gleivinës uþdegimai. Rûkymo pradþioje sustiprëja lytinis potraukis, taèiau vëliau narkotikas já nuslopina. Sutrinka lytiniø hormonø balansas, sumaþëja spermatozoidø kiekis, jie tampa nejudrûs. Moterims sutrinka menstruacijø ciklas. Ûmus maþos dozës poveikis: bronchø sekrecija, tachikardija, padidëjæs kraujospûdis, burnos sausumas, troðkulys, padidëjæs apetitas, viduriø uþkietëjimas, sumaþëjæs akispûdis, ataksija, reèiau ðviesos baimë ir nistagmas. Ûmus didelës dozës poveikis: suglebimas, mieguistumas, bradikardija, bronchø iðsiplëtimas, kraujospûdþio ir kûno temperatûros sumaþëjimas, ðaltos galûnës dël periferiniø kraujagysliø susitraukimo, konjunktyvitas, virðutinio voko uþkritimas, vyzdþiø susiaurëjimas. Lëtinis fizinis poveikis. Lëtinis kanapiø veikimo poveikis yra konversinis. Maþëja testosterono, spermos, silpsta lytinis potraukis. Maþëja moterø vaisingu-

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 93 mas, o jei kanapës vartojamos nëðtumo laikotarpiu vaisiaus svoris. Yra duomenø apie ginekomastijà. Susergama lëtinëmis plauèiø ligomis, pvz., plauèiø emfizema. Kanapiø rûkymas kancerogeniðkiau nei tabakas veikia plauèiø audiná dël didesnio poliaromatiniø hidrokarbonø kiekio. Yra duomenø apie pastovaus kanapiø vartojimo sukeltà ankstyvà smegenø atrofijà. Psichologinis poveikis nëra taip tampriai susijæs su dozavimu, kaip fizinis. Já patvirtinta gausûs klinikiniø tyrimø rezultatai. Vienkartinis kanapiø rûkymas paprastai sukelia euforijà, sutrikdo koordinacijà, laiko suvokimà (atrodo, kad laikas sustoja), pykèio ir depresijos proverþius. Kai kanapiø vartojimo dozë didinama, kai kuriems asmenims galima ûmi toksinë psichozë. Dozei didëjant, gaunamos medþiagos absorbcija didëja. Apima baimë, átarumas ir liguistas susirûpinimas. Ðie poþymiai daþnai pranaðauja apie psichikos sutrikimus: atminties nusilpimà, depersonalizacijà, realybës jausmo praradimà, iliuzijas, klausos ir regos haliucinacijas. Tokia bûklë gali kartotis ir nerûkant kanapiø depersonalizacija ir derealizacija prasideda nuo pastovaus ilgalaikio kanapiø vartojimo. Kanapiø rûkymo sukelta psichozë pirmà kartà buvo nustatyta 1845 metais. Ilgalaikis kanapiø vartojimo poveikis. Yra daugybë duomenø apie kanapiø vartojimo sukeltus psichikos sutrikimus ir ðio narkotiko veikimo priklausomybæ nuo jo vartojimo bûdø. Pripaþinta, kad kanapiø vartojimas labiausiai kenkia paþinimo ir mokymosi procesui, t.y. trumpalaikei atminèiai, santykinai tausojant ilgalaikæ. Procesas progresuoja dël nuolatinio ilgalaikio kanapiø vartojimo, kuris blogina ir psichomotorikos funkcijas. Ðis poveikis svarbus ne tik medicinos, bet ir socialiniu poþiûriu: sulëtëjusi vairuotojø, lakûnø reakcija kelia pavojø aplinkai. Ypaè pavojinga kanapes vartoti su alkoholiu, nes pakenkiama dopamino, susijusio su malonumo pojûèiu, apykaita smegenyse. Asmenybës pakitimai. Daþnai teigiama, kad pastovus kanapiø vartojimas stumia á apatijà, siaurina interesø ratà, skatina fantazijas, vaikiðkà màstymà, slopina norà tobulëti, trikdo gyvenimo ritmà. Tokios iðvados pagrástos ðiuos narkotikus vartojusiø asmenø tyrimais. Agresyvumas, prievarta ir kiti nusikaltimai. 25-50 proc. kriminaliniø nusikaltëliø yra narkotikø, daþniausiai kanapiø, vartotojai. Kaip kanapës skatina agresijà ar nusikalstamà elgsenà buvo aiðkintasi ieðkant atsakymo á ðiuos klausimus: ar kanapiø vartojimas gali sumaþinti, pagreitinti bei sunkinti normaliø ar á agresijà linkusiø asmenø polinká nusikalsti ir kokiomis aplinkybëmis? Daþniausiai kanapiø vartojimas nedidina agresijos, taèiau kai kuriems asmenims jà sukelia ir pastûmëja nusikalsti. Daþnai nusikalstama, kai kanapës vartojamos su kitais narkotikais, arba dël to, kad kanapiø vartotojams gali prasidëti ûmi toksinë psichozë, o kartu ir agresyvumas. Daþniausi kanapiø vartotojø nusikaltimai yra vagystës, keliø eismo taisykliø paþeidimas, eismo ávykiai.

94 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Vartojimo pavojus: atminties ir dëmesio sutrikimai; koordinacijos sutrikimai, o dël to nelaimingø atsitikimø pavojus; gali sukelti kliedesius, nerimà, psichozæ; polinká á depresijà; pavartojusiems kanapiø negalima vairuoti. Nusiskundimai. Piktnaudþiavimo opioidais poþymiai Skausmai. Kad gautø narkotikø, kvieèiasi greitàjà medicinos pagalbà ar kreipiasi á gydytojà. Fiziniai reiðkiniai. Injekcijø takeliai, odos randai, susiaurëjæ vyzdþiai, iðbrinkusi nosies gleivinë, limfadenitas, trombozë, organizmo iðsekimas. Psichika. Depresija, nerimas, baimë, neadekvati reakcija, mieguistumas. Iðvados Kanapës buvo vartojamos terapijos tikslams. Ðiuo metu jø vartojimas medicinoje uþdraustas. Kanapiø daroma þala þmogaus organizmui yra imuninës sistemos silpninimas, neigiamas poveikis reprodukcijai, lëtinës kvëpavimo sistemos ligos ir plauèiø vëþio pavojus. Lëtinis kanapiø vartojimas keièia asmenybæ, skatina agresyvø elgesá, galima ilgalaikë depresija, ûmi toksinë psichozë. 5.3. STIMULIANTAI Pagrindiniai ðios grupës stimuliantai amfetaminas ir kokainas yra labai skirtingos kilmës, bet panaðiai veikia centrinæ nervø sistemà. Amfetaminas yra sintetinis preparatas, susintetintas 1887 m. Jo skatinanèios savybës apraðytos 1933 metais. 1935m., dël á adrenalino veikimà panaðiø savybiø, amfetaminas pradëtas taikyti medicinoje. Netrukus ðiuo preparatu pradëta piktnaudþiauti. Karo metais já duodavo kariams, kad ðie ilgai iðtvertø nuovargá, alká ir pagerintø kovingumà. Já vartojantys kariai galëjo apsieiti be poilsio ir maisto. Po II ojo pasaulinio karo 1945 metais sandëliuose susikaupë didelës amfetamino atsargos, kuriø reikëjo atsikratyti. Dël ðios prieþasties amfetaminas buvo pradëtas reklamuoti kaip budrumà skatinantis vaistas, tinkamas ir kaip liesëjimo priemonë. Amfetamino preparatus pradëjo vartoti naktinës pamainos darbuotojai, studentai sesijø metu, muzikantai. Amfetaminas greitai pakeitë kokainà kaip gatvës narkotikas pigus, lengvai prieinamas ir ilgiau veikiantis. Piktnaudþiavimas amfetaminais sparèiai didëja.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 95 Amfetaminas veikia jo vartotojo centrinæ nervø sistemà panaðiai, kaip organizmo gaminamas adrenalinas. Prie amfetamino dariniø priklauso metilamfetaminas, deksamfetaminas. Yra ir kitø farmakologiniø preparatø, veikianèiø kaip amfetaminas, taèiau jø cheminë sudëtis skirtinga. Pvz., ritalinas. Amfetaminai nelegaliai parduodami ir kaip kitø narkotikø komponentai, áskaitant barbitûratus ir trankviliantus. Þinoma amfetamino ir barbitûrato lygiø daliø kombinacija, vadinama purpurinës ðirdys. Haliucinogeniniai amfetaminai yra MDA, MMDA ir MDMA (dabar vadinami ekstazi), o jø veikimas skiriasi nuo amfetamino (4 pav.). Amfetaminø vartojimas medicinoje uþdraustas dël kenksmingo poveikio þmogaus sveikatai. Amfetaminas yra psichotropinë medþiaga, áraðyta á narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø, draudþiamø vartoti medicinoje, I sàraðà. Amfetaminø gamyba nelegali, nelegalios ir jø gamybos laboratorijos. Amfetaminai gaminami ið narkotiniø psichotropiniø medþiagø pirmtakø. Tokiø laboratorijø iðaiðkinta ir Lietuvoje. Amfetaminø grupei priklauso ir daugiau preparatø. Paminëtini ir metamfetaminas bei pervitinas, kuriø net maþos dozës gali sukelti tam tikrà poveiká. Amfetaminas yra gelsvai balti arba ðviesiai rudi milteliai (daþniausiai sulfatø formos, lengvai sudaro druskas), neturintys kvapo, kartaus skonio. Amfetaminai vartojami milteliais, tabletëmis, gali bûti ákvepiami, rûkomi, o tirpalai ðvirkðèiami á venà. Ðios grupës medþiaga yra kristalø pavidalo, vadinama,,ledu,,,stiklu,,,kriðtolu, nes jos vaizdas primena susmulkintà stiklà arba rupià druskà. Jis rûkomas stiklinëse tûbelëse. Ledas iðkart patraukë dëmesá dël savo veikimo ypatybiø ilgai trunkantis apsvaigimas, neadekvatûs sprendimai, kuriø padariniai labai pavojingi aplinkiniams. Amfetaminai plaèiai vartojami klubuose, diskotekose, vakarëliuose. Amfetaminas palyginti nebrangus ir lengvai prieinamas. Amfetaminas pradeda veikti po 15-30 minuèiø (uostant sulfatø pudrà greièiau). Efektas trunka nuo 4 iki 6 valandø. Amfetaminai nesuteikia organizmui energijos iðtekliø, bet juos eikvoja, tad kai efektas baigiasi, amfetamino vartotojas jauèiasi labai iðsekæs, pavargæs ir gali atsigauti tik per keletà dienø. 4 pav. Ekstazi, amfetaminø tabletës.

96 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Jeigu narkotikas ðvirkðèiamas, tai jo veikimas gerokai stipresnis. 10-20 mg dozë á venà (kurià nuolatiniai vartotojai kartoja kas 2 3 valandas) sukelia staigø ir stiprø jausmø antplûdá. Reguliariai vartojantieji kaip vidinius ir injekcijomis poveiká gali jausti net keletà dienø, dël to atsisakydami maisto ir miego. Poveikis psichikai. Amfetaminai sukuria pakilià nuotaikà, energijos pojûtá, gerà savijautà, jëgos ir pasitikëjimo jausmà, didina gebëjimà koncentruoti dëmesá, maþina miego, maisto poreikius, todël jais linkæ piktnaudþiauti studentai sesijø metu, ilgø distancijø bëgikai, sunkveþimiø vairuotojai, verslininkai, naktinës pamainos darbininkai. Amfetaminai intensyvina vartotojo jausmus ir emocijas, skatina palankiai vertinti save ir supantá pasaulá. Maþos dozës nesutrikdo vartotojø. Jie gali racionaliai màstyti, nors bûna ðnekesni ir agresyvesni. Kas amfetamino vartotojui atrodo nuostabus minèiø blyksnis klausytojui rodos absurdiðka. Veikimas labai priklauso nuo individo bûklës ir savybiø. Jeigu kartu buvo vartotos ir kitos narkotinës medþiagos, veikimas gali smarkiai pakisti, o pradinë euforija peraugti á psichozæ. Netgi nedidelës amfetamino dozës gali sukelti ðizofrenijà primenanèià psichozæ. Kinta nuotaika, apima jaudulys, baimë, panika, nepagrástas átarumas, todël galimas nekontroliuojamas, kartais labai agresyvus, elgesys, kliedesiai, iliuzijos ar haliucinacijos. Vartotojas tiki haliucinacijomis, tarsi tai bûtø tikrovë. Jos gali sukelti labai nemalonius jutimus: dujø kvapas, kirminai ant odos ir t.t. Reguliariai vartojantiems didesnes amfetaminø dozes ði bûklë tampa labai grësminga. Paranoidinë psichozë ne tik narkotiko veikimo, bet ir nuolatinës nemigos rezultatas. Amfetamino sukelta psichozë primena ðizofrenijà. Skirtumas toks, kad psichozë baigiasi tada, kai baigus vartoti narkotikà po keleto dienø jis iðsiskiria ið organizmo. Praëjus psichozei, jauèiamas nepaprastas iðsekimas ir nuovargis. Miegas gali trukti 48 valandas. Þadinimas sukelia agresijà ir depresijà, kuri gali grësti saviþudybe. Letargija gali tæstis keletà dienø ar savaitæ su pykèio ir panikos protrûkiais. Pavojinga, kai asmenys, sergantys latentine ðizofrenijos forma, pradeda vartoti amfetaminà. Fizinis poveikis. Per burnà suvartota maþiausia dozë (5-10 mg gryno narkotiko) sukelia toká fiziná efektà: padaþnëjæs kvëpavimas, padidëjæs kraujospûdis, padaþnëjæs pulsas, iðsiplëtæ vyzdþiai, burnos sausumas, viduriavimas ir pagausëjæs ðlapimo iðsiskyrimas. Amfetaminai, reaguodami su kai kuriais alkoholiniais gërimais (raudonasis vynas) bei maistu (sûris) gali sukelti galvos skausmus bei gerokai padidinti kraujospûdá. Didesnës gryno narkotiko dozës (iki 20-24 mg) sukelia toká pat, tik stipresná efektà: pila raudonis ir prakaitas, vargina galvos skausmai, dantø grieþimas, sustingsta þandikauliai, rodos, ðirdis tuoj iððoks ið krûtinës. Amfetamino vartotojas atrodo susijaudinæs, kalbus ir nepailstantis. Jo vyzdþiai iðsiplëtæ, labai apsvaigusiøjø sutrikusi motorika, judesiai nekoordinuoti, veidas trûkèioja (nervinis tikas), kartais daro stereotipinius judesius, kuriuos kartoja, valandas gali knibinëti automobilio variklá, ardyti ir montuoti radijo imtuvà, atsiriðti ir uþsiriðti raiðtelius. Pradþioje uþvaldo trokðtamas palaimos jausmas, paskui tenka mokëti uþ malonumà. Narkomanas jauèia nuovargá, apatijà, depresijà. Periferinës kraujagyslës susitraukia, todël rankos ir kojos bûna ðaltos, oda iðblykðta, kreèia ðaltas drebulys.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 97 Perdozavimas. Didëjant tolerancijai dozë didinama ir galimas perdozavimas.tai gali bûti 30-60 mg, kai nëra tolerancijos, ir 500 mg ( ½ gramo) vartojant reguliariai. Perdozavimo poþymiai yra raumenø skausmai, padaþnëjæs pulsas ir aukðta kûno temperatûra. Galimos konvulsijos ar koma, neretai ir mirtis dël smegenø kraujagysliø funkcijos nepakankamumo, hipertermijos, ðirdies veiklos sutrikimo. Mirtis daþniausiai iðtinka, kai vartojamos amfetamino injekcijos. Mirðtama ne vien dël perdozavimo. Tyrimø Ðvedijoje duomenimis, amfetaminus vartojantys þmonës gali nusiþudyti, tapti nelaimingø atsitikimø prieþastimi ar aukomis. Tolerancija ágyjama labai greitai. Norimo efekto (patirti jausmø antplûdá) siekiama ðvirkðèiantis vis didesnæ amfetamino dozæ. Priklausomybë. Dël savo savybës sukelti palaimos pojûtá (nors ðis pojûtis vartojant narkotikà laipsniðkai maþëja), pirmasis áspûdis lieka neiðdildomas ir sukelia didelæ psichologinæ priklausomybæ, ypaè tiems, kurie savijautai gerinti reguliariai vartoja maþus kiekius. Dël ðios prieþasties daþni reguliariø amfetamino vartotojø atkryèiai. Nutraukti amfetaminø vartojimà nëra paprasta. Atsiranda nenugalimas potraukis ir vegetaciniø sutrikimø: padaþnëja ðirdies plakimas, sustiprëja prakaitavimas ir kita. Skirtingai nuo opioidø vartotojø, nutraukusieji amfetamino vartojimà nepatiria tokio sunkaus fizinio abstinencijos sindromo. Jie nejauèia,,lauþymo, taèiau yra labai iðvargæ, alkani, depresiðki. Sutrinka miegas. Tokios bûklës jie vël griebiasi narkotikø. Maþinti átampà, slopinti pyktá, ðalinti kitus amfetamino sukeltus neigiamus reiðkinius bandoma amfetaminø injekcijas derinant su alkoholio ir barbitûratø ar heroino vartojimu. Todël vartojant amfetaminus galima priklausomybë alkoholiui arba raminamiesiems. Amfetaminø vartojimo pasekmës. Amfetaminai malðina alká, tad narkomanai neturi apetito ir netenka deðimèiø kilogramø svorio. Neprivalgymas, vitaminø stoka labai iðsekina organizmà, silpnina jo atsparumà ávairioms ligoms. Naudodamasis nesteriliais ðvirkðtais, narkomanas gali uþsikrësti hepatitu ir ÞIV virusu. Amfetaminø vartojimas skatina pavojingà lytinæ elgsenà, todël galimos lytiniu bûdu plintanèios ligos. Nuo kûno pavirðiaus á gilesnius sluoksnius patekusios bakterijos sukelia pûlinius. Ant kûno ir veido atsiranda raudonø dëmiø dël bakterijø paplitimo. Amfetamino vartotojams itin greitai genda dantys dël nuolatinio burnos sausumo. Jø maistas labai neávairus, daþnai minta vien saldumynais. Apsvaigimo metu kramtomøjø raumenø átempimas trupina dantø vainikëlius, todël iðtrupa dantys. Amfetaminus vartojanèios nëðèiosios gimdo neiðneðiotus ar negyvus vaikus. Reguliariems vartotojams sutrinka kraujospûdis, ðirdies ritmas, lytinë funkcija, prasideda aritmija, galimi akies tinklainës trombai, kalcio trûkumas. Ypaè pavojinga amfetaminus vartoti jauniems þmonëms, sergantiems ðirdies nepakankamumo ligomis. Amfetaminø vartojimas laipsniðkai keièia charakterá. Narkomanas darosi pernelyg drovus, baikðtus, bejausmis, keièiasi elgesys ir judesiø koordinacija.

98 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Katas (Catha edulis). Katas yra augalas, priskiriamas prie narkotikø þaliavø, turinèiø stimuliuojamøjø veikliøjø medþiagø. Aktyviosios medþiagos katinas ir kationas. Katas áraðytas á kontroliuojamø medþiagø sàraðà. Ðis augalas jau ðimtmeèius vartojamas kaip stimuliantas, jo lapai kramtomi, rûkomi arba daromas uþpilas. Aktyviøjø medþiagø koncentracija nedidelë, todël vienos dienos dozæ sudaro apie 200-400 g lapø. Veikimas panaðus á amfetamino. Veikdamas psichikà, daro ir fiziná poveiká. Bûdinga didelis svorio maþëjimas, skrandþio ir þarnyno negalavimai, impotencija, miego sutrikimai ir psichozë. Specialistai aiðkinasi, sukelia katas priklausomybæ, ar ne? Bandymai su gyvûnais priklausomybæ patvirtina. Áveþti ðiuos augalus draudþiama. Yra ðio narkotiko sintetiniø dariniø, pvz. katinas. Vokietijoje vartojamas suliesëjimui ir kaip dopingas per sporto treniruotes. Efedronas (metakatinonas). Ðis preparatas, vadinamas dþefu, primena metamfetaminà ir plaèiai paplitæs NVS ðalyse, Jungtinëse Amerikos Valstijose. Tai sintetinis produktas, kur kas stipriau veikiantis nei katinonas. Pagaminti ðià narkotinæ medþiagà nesudëtinga, tad narkomanai gamina dþefà patys. Tai skaidrus tirpalas su acto kvapu. Þaliava natûralus efedrinas gaunamas ið ephedros augalo. Jis kontrabandos keliu áveþamas ið Kinijos. Daþniausiai vartojamas sintetinis efedrinas balti, pailgø kristalø formos, kartaus skonio milteliai. Dël savybës plësti bronchus, efedrinas legaliai vartojamas kaip vaistø nuo astmos ir slogos sudëtinë dalis (solutan, sunoref). Sporto pasaulyje efedrinas nelegaliai vartojamas kaip dopingas. Efedrinas priskiriamas narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakams ir yra kontroliuojama medþiaga. Efedronas cheminis produktas. Pagal tarptautinæ klasifikacijà priskiriamas narkotikams. Psichikà veikia kaip stimuliantas, panaðus á amfetaminà. Jis didina adrenalino iðsiskyrimà galvos smegenyse, tiesiogiai dirgina alfa ir beta receptorius. Efedronas ðvirkðèiamas á venà, rûkomas ir ákvepiamas. Já pavartojæs narkomanas jauèia pakilià nuotaikà, jëgø antplûdá, taèiau didesnës dozës gali sukelti haliucinacijas. Apsvaigimas trunka nuo pusvalandþio iki 6 valandø. Daþnai ðis narkotikas vartojamas iki savaitës. Po to abstinencija ðalinama kanapëmis, alkoholiu, migdomaisiais. Nutraukus efedrono vartojimà, abstinencija labai skausminga. Stimuliantø vartojimo poþymiai Nusiskundimai. Nemiga, svorio maþëjimas. Fiziniai reiðkiniai. Sutrupëjæ apatiniai dantys, nukasyta ir þaizdota oda, judëjimo sutrikimas. Psichika. Baimë, panika, kliedesiai, paranoidinë bûklë.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 99 5.4. KOKAINAS Kokainas yra augalinës kilmës narkotikas. Jis iðskiriamas ið ðiltøjø kraðtø krûmo, vadinamo kokamedþiu (Erythroxylon coca), kurio lapuose yra kokaino (5 pav.). Kokamedþio lapuose yra apie 1-2 procentus aktyviosios medþiagos kokaino. Nuo to laiko, kai 1860 metais buvo iðskirtas grynas alkaloidas kokainas, Vakarø pasaulis pergyveno tris kokaino vartojimo pakilimus: 1880 m., 1920 m. ir 1970 m., kuris tæsiasi iki ðiol. Europoje nuo 1910 metø kokainui nustatyta grieþta kontrolë. 1930 m. kokainas, átrauktas á narkotikø sàraðà, prarado populiarumà. Medicinoje vartojamas kaip vietinis anestetikas, daugiausia akiø chirurgijoje, pasiþymi kraujagysles siaurinanèiomis savybëmis, blokuoja nervø galûnëles, taèiau jo vartojimas dël toksiðkumo labai ribotas. Atsiranda vis naujesniø pakaitalø. 5 pav. Kokamedþio ðaka su þiedais. Tûkstantmeèiais indënai kramtydavo kokamedþio lapus su citrina, kad paðalintø nuovargá ir nuslopintø alká. Kramtomas kokainas per burnos ir skrandþio bei þarnyno gleivinæ patenka á kraujà. Veikimas trumpas apie 40 minuèiø. Jauèiamas apsvaigimas ir energijos antplûdis. Uþkietëjusiems vartotojams prireikia 50-100 g lapø per dienà. Jø organizmas gauna apie 400 mg kokaino, taèiau kartais ta dozë dar didesnë. Kokainas priskiriamas prie narkotikø, kurie stimuliuoja centrinæ nervø sistemà. Jis priklauso brangiøjø narkotikø grupei.

100 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Kokaino preparatai Krekas tai ypatinga kokaino forma, vartojama rûkymui. Rûkomas traðka. Krekas yra baltos, gelsvos ar pilkos spalvos kristalai, rûkomi sumaiðyti su marihuana ar tabaku. Per savaitæ narkomanas suvartoja 10-15 g kreko, kuriame 95 procentus sudaro grynasis narkotikas, todël kreko vartotojai daþnai apsinuodija, galimi þiaurumo, agresyvumo protrûkiai. Kokaino pasta (þaliasis kokainas) yra produktas, turintis didelá kokaino kieká. Kokos lapai sumalami ir sumaiðomi su tirpikliu, pvz., su þibalu ar benzinu, o po to iðdþiovinami. Tokià medþiagà, sumaiðytà su tabaku ar kanapiø preparatais, daþnai rûko Lotynø Amerikos narkomanai. Tokiame darinyje yra daug toksiniø medþiagø. Grynasis kokainas (kokaino hidrochloridas) yra baltos spalvos, panaðûs á pudrà, kartûs, primenantys sodos skoná milteliai. Já vadina sniegu, koksu, baltuoju ðampanu, pudra. Kokainas gaunamas iðvalius kokaino pastà, jo grynumas gali siekti iki 80 procentø; gali bûti sumaiðytas su panaðios iðvaizdos neveiksmingomis (cukraus pudra) ar veiksmingomis (amfetaminas, talko milteliai) medþiagomis. Vartojimas. Daþniausiai kokainas uostomas. 30-40 procentø ákvëptos dozës per nosies gleivinæ patenka á organizmà ir greitai gaunamas efektas. Þmonës, uostantys kokainà, supila já ant stiklo ar veidrodþio, suskirsto takeliais dozëmis ir atsargiai ákvepia pro vamzdelá ar susuktà popieriaus tûbelæ. Áprasta dozë 10-20 mg. Kokainas gali bûti leidþiamas po oda ar á venà, lipdomas prie gleivinës (burnos, tiesiosios þarnos, makðties). Pavartojus tokiu bûdu, apsvaigstama labai greitai per 30 sekundþiø. Kokainas labai greitai pasiðalina, todël vartojamas gana daþnai. Mirtina dozë 1-2 g, nors gali bûti ir maþesnë. Veikimas. Maþas kokaino kiekis sukelia apsvaigimà, energijos antplûdá, budrumà, aktyvumà. Kokainas slopina maisto ir miego poreiká, paðalina nuovargá, taèiau gali sukelti baimæ ir nerimà. Kokainas veikia kur kas stipriau uþ amfetaminà, taèiau veikimo laikas trumpesnis. Greièiau priprantama. Stimuliuojantis kokaino veikimas yra sprogstamojo pobûdþio. Alkis, troðkulys, nuovargis visiðkai iðnyksta. Sustiprëja pasitikëjimas savimi, nusilpsta realus aplinkos vertinimas. Kokaino vartotojas jauèiasi visagalis. Kokaino uostymo ar injekcijos efektas yra trumpalaikis. Didesni kokaino kiekiai gali skatinti neadekvatø, agresyvø elgesá, sukelti psichozæ. Baigiantis kokaino veikimui, euforija virsta depresija. Praëjus apsvaigimui jauèiamas irzlumas, nerimas. Sutrinka miegas, sunku sukaupti dëmesá, atsiranda kaltës jausmas, apatija, apima noras þudytis. Tolerancija, priklausomybë. Prie kokaino vartojimo priprantama, tad efektui pasiekti reikia vis didesniø doziø, o jas didinant ágyjama tolerancija. Formuojasi labai stipri psichologinë priklausomybë. Nepaisant visø neigiamø pojûèiø, kuriuos tenka

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 101 iðkæsti narkomanui, visam gyvenimui iðlieka stiprus teigiamas pirmojo vartojimo áspûdis. Atsiranda nenumaldomas noras já vartoti. Iki ðiol nëra gydymo metodikos, kuri garantuotø visiðkà atsisakymà nuo ðio narkotiko. Fizinis poveikis. Pavartojus kokaino suaktyvëja ðirdies veikla, pagreitëja kvëpavimas, padidëja kûno temperatûra, pagausëja prakaitavimas, iðsipleèia akiø vyzdþiai, iðblykðta oda. Gali sutrikti kvëpavimas, ðirdies veikla. Asmenø, ilgai vartojanèiø kokainà, iðsenka organizmas, sumaþëja svoris, uþkietëja viduriai, sutrinka miegas, judesiø koordinacija, galimas nuolatinio nuovargio jausmas, ðalèio krëtimas, raumenø traukuliai. Tokie þmonës yra labai nervingi. Daþnas kokaino uostymas þaloja kvëpavimo takø gleivinæ, todël ið nosies nuolat teka gleivës, kraujas, netgi iðkrypsta nosies pertvara. Gali ásimesti ákyrus kosulys, viduriavimas, kepenø ligos. Nors kokaino vartojimo pradþioje lytinis potraukis sustiprëja, vëliau jo vartotojams gresia visiðka impotencija. Pasekmës psichikai. Kokainas, kaip ir kitø stimuliantai, sukelia psichikos sutrikimus: paranojà, tikrovës nesuvokimà, nerimà, haliucinacijas. Perdozavimas bûna mirties prieþastis prasideda traukuliai, pakyla kûno temperatûra, sutrinka ðirdies veikla. Dël dideliø doziø poveikio centrinei nervø sistemai gali sutrikti kvëpavimas, iðtikti epilepsijos priepuolis. Mirtinai pavojingos ir kokaino priemaiðø sukeliamos alerginës reakcijos. Piktnaudþiavimo kokainu poþymiai Nusiskundimai. Padidëjæs nuovargis, sinusitas, galvos, gerklës, krûtinës skausmai, uþkimimas, nuolatinis karðèiavimas, lytinis nepajëgumas, bronchitas, svorio maþëjimas, pykinimas, vëmimas, raumenø trûkèiojimas, viduriavimas, màstymo sutrikimas. Fiziniai reiðkiniai. Sloga, iðbërimas aplink nosá, nosies pertvaros iðkrypi mas, padidëjæs kraujospûdis, tachikardija (kreko vartotojams), prikimimas, sukepusios lûpos, sausas lieþuvis ir ryklë, apdegæ antakiai ir blakstienos. Psichika. Átarumas, manijos, nerimas, panika, asocialus elgesys, depresija, paranoja.

102 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje 5.5. HALIUCINOGENAI Haliucinogenai yra specifiniai narkotikai ir labai skiriasi nuo kitø. Juos vartojanèiøjø iðgyvenimai visiðkai skirtingi. Haliucinogenai gali bûti natûralieji ir sintetiniai. Natûralieji haliucinogenai yra meskalinas ið kaktusø (payote), psilocibinas ið grybø (6 pav.). Vartojami þali ar dþiovinti sukelia apsvaigimà ir haliucinacijas. Kai kuriø rûðiø tokie grybai auga ir Lietuvoje. 6 pav. Ið ðio grybo gaunamas psilocibinas. Sintetiniai haliucinogenai. Plaèiausiai þinomas ir vartojamas LSD (lizergino rûgðties darinys). Dar yra MDA (metildioksiamfetaminas), PCP (fenilciklidinas) vadinamas angelo migla, DOM (diametoksimetilamfetaminas). Nei viena ið ðiø medþiagø nevartojama medicinoje. Jø gamyba bei vartojimas yra neteisëti. Ðie cheminiai dariniai veikia centrinæ nervø sistemà, sukeldami iðkreiptà aplinkos suvokimà, tam tikrà laikà trunkanèius pojûèius ir vaizdinius, kurie apibûdinami kaip,,kelionë. Kartais ðie vaizdiniai gali bûti malonûs,,gera kelionë, kartais nemalonûs ir baisûs bloga kelionë. Haliucinacijos kartais panaðios á serganèiøjø psichikos ligomis.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 103 Ekstazi Ekstazi (MDMA) dar vadinamas,,adam, XTC, E. Jis priskiriamas prie centrinæ nervø sistemà stimuliuojanèiø narkotikø, taèiau tai yra stimuliantø ir haliucinogenø tarpinis sintetinis narkotikas amfetamino ir meskalino miðinys. Ekstazi (MDMA) bûtø galima pavadinti lengvabûdiðkumo narkotiku, daþniausiai vartojamu vakarëliuose, diskotekose. Pirmà kartà susintetintas 1914 m., kaip priemonë apetitui maþinti, taèiau praktiðkai medicinoje nebuvo taikomas. Pritaikytas 1960 m. JAV psichiatrijoje. Greitai paplito þinia apie ðio narkotiko vartojimà pasilinksminti. Dël piktnaudþiavimo juo netrukus buvo nustatyti sunkûs ðirdies, kvëpavimo ritmo sutrikimai, konvulsijos. Ekstazi buvo uþdraustas, ði medþiaga áraðyta á medicinos tikslams nevartojamø kontroliuojamø medþiagø sàraðà, taèiau nepaisant draudimo, toliau vartojama neteisëtai. Ekstazi vartojimas ypaè paplito aðtuntajame deðimtmetyje Anglijoje. Ðis narkotikas plito kartu su reiveriø, technomuzikos kultûra. Reivas kilæs ið angliðko þodþio rave, kuris reiðkia kliedëti, eiti ið proto. Reivo vakarëliai organizuojami kaip gastrolës po didþiuosius miestus, tad á juos susirenka tûkstanèiai þmoniø. Tikslas masinë ekstazë, kurios siekiama dûmø efektais ir intensyviais ðokiais pagal ið kolonëliø sklindanèià technomuzikà. Reivo muzikantai lieka ðeðëlyje. Iki 1990 m. reivo kultûra buvo pogrindinë, reiveriai rinkdavosi po atviru dangumi ar apleistose patalpose. Susirinkimø vieta buvo slepiama. Vëliau technokultûra tapo legali ir net komercinë. Ðiandien ji pasklido visame pasaulyje. Reiveriø judëjimas madingas Anglijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Prancûzijoje. Technomuzikos festivaliai vyksta ir Lietuvoje. Reivo kultûra tai ne tik ðokiai, tai gyvenimo bûdas, kuriuo prieðinamasi visuomenei, negatyviai vertinanèiai roko muzikà. Ðiai kultûrai artima narkotikø romantika. Daugelyje reivo vakarëliø, ypaè didþiuosiuose miestuose, vartojama ekstazi, kanapës, amfetaminas, LSD. Baruose parduodama Coca-cola ir kiti tonizuojamieji gërimai. Alkoholis vartojamas retai. Skandinavijoje buvo sudaryta reivo vakarëliø prieþiûros komisija. Komisijos nariai specialiai mokomi dirbti su paaugliais. Forma. Ekstazi tai baltos, roþinës tabletës su ávairiais paveikslëliais ar ávairiø spalvø kapsulës, kartais milteliai. Narkomanai jas vadina,,meilës balandþiais, meilës ðirdimis. Panaðus á ekstazi ir MDA (,,meilës narkotikas ). Veikimas. Ekstazi tabletæ labai lengva praryti. Pavartojus ávairias jo dozes, prasideda nuotaikø ir jausmø kaita. Jauèiamas energijos antplûdis, meilë aplinkiniams ir begalinis pasitikëjimais visais. Diskotekos aplinka, tranki muzika, ðviesø blykèiojimas stiprina narkotiko poveiká. Galima ekstazi vartojimo reakcija nuo malonumo iki apsinuodijimo. Pradþioje apsvaigstama, juntamas kûno dilgèiojimas, o po 20-30 minuèiø apima pasitenkinimas. Apsvaigimas trunka 3-3,5 valandos. Labiausiai apsvaigsta iki tol nevartojæ narkotikø. Ekstazi sustiprina uoslës, klausos, regëjimo pojû-

104 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje èius todël viskas aplinkui atrodo kitaip, tikrovë suvokiama iðkreiptai, keièiasi proporcijos, juda ðviesos ir pasiekiama transo bûklë. Gali prasidëti haliucinacijos. Tokia reakcija gali pasikartoti ir nevartojant ekstazi. Daþniausiai patiriamos ir regos haliucinacijos. Pradëjus vartoti ekstazi, kelis kartus apsvaigimo pojûèiai bûna stiprûs, o toliau to paties efekto siekiama didinant dozæ. Ekstazi veikia ne tik nuotaikà, bet ir kûnà: padaþnëja ðirdies plakimas, pakyla temperatûra, sustiprëja vegetacinës reakcijos padaþnëja pulsas, iðsipleèia vyzdþiai, pagausëja prakaitavimas. Pavartojusieji didesnæ dozæ jauèia pykinimà, burnos sausumà ir didelá troðkulá. Raumenys átempti, dreba, skauda galvà. Kadangi ekstazi tabletës gaminamos nelegaliose laboratorijose, dël skirtingos sudëties ir poveikis gali bûti labai skirtingas. Vietoje laukto malonumo ir energijos antplûdþio galimos sunkios haliucinacijos, baimë, nerimas, neadekvatus elgesys. Siekiant iðvengti apsinuodijimo, kai kuriose ðalyse (Nyderlanduose) teikiama galimybë patikrinti ekstazi tabletës sudëtá, o diskotekose yra tam tikslui skirtas aparatas. Praëjus ekstazi veikimui jauèiamas iðsekimas, depresija, miego sutrikimas. Galimi baimës priepuoliai. 2-3 tabletës gali bûti mirtina dozë. Pasekmës. Ekstazi, kaip ir kiti psichostimuliantai, suaktyvina ðirdies veiklà. Já pavartojus sustiprëja ðirdies plakimas, padaþnëja pulsas, padidëja kraujospûdis, prakaitavimas. Didesnës jo dozës gali sukelti kraujavimà, sutrikdyti kepenø funkcijà. Ðis narkotikas sutrikdo organizmo termoreguliacijà kyla kûno temperatûra, kuri labai padidëja nuo fizinio krûvio. Ðiuo atveju daug valandø ðokant tvankiame ore. Dël gausaus prakaitavimo netekama daug skysèiø, tad vakarëliuose alpstama, iðtinka ðilumos smûgis, prasideda traukuliai. Galimas infarktas ir kitos komplikacijos, pvz., kraujo iðsiliejimas á smegenis. Anglijoje 1990 1995 m. nuo ekstazi mirë apie 50 jaunuoliø. Daugelis apsinuodijo, tapo nelaimingø atsitikimø aukomis. Asmenys, daþnai vartojantys ekstazi, kenèia nuo nemigos, depresijos, paranoidiniø psichoziø. Keièiasi charakteris. Galimos saviþudybës. Vartojantiems ekstazi sutrinka psichika, todël gydytojui kartais nelengva suprasti, ar paciento bloga nuotaika, nerimas, baimë yra ekstazi vartojimo pasekmë. Eksperimentais nustatyta, kad ðiuo atveju euforijà sukelia smegenø nerviniø centrø laidumo sutrikimas. Ekstazi, MDA ir kiti panaðûs narkotikai trikdo neuromediatoriø serotonino ir dopamino apykaità. Ðie neuromediatoriai reikalingi normaliai smegenø nerviniø centrø laidumo funkcijai ir veiklai, reguliuojanèiai nuotaikà, alká, lytiná pajëgumà ir organizmo ðilumos balansà. Ekstazi veikiamos làstelës susidëvi ir suyra. Ilgiau vartojant ekstazi, nerviniø làsteliø maþëja, tad smegenø veikla silpsta. Siekiant buvusio efekto reikalinga didesnë dozë, kuri dar labiau naikina làsteles ir trikdo psichikos sveikatà. Nei heroinas, nei amfetaminas, nei kokainas, nei LSD taip neardo smegenø làsteliø, kaip ekstazi. Kai ekstazi vartotojai kreipiasi dël medicinos pagalbos, smegenø tomogramose fotografijose matyti jø smegenø struktûros pakitimai.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 105 Þalos maþinimas. Kadangi vartojant ekstazi mirtis daþniausiai iðtinka dël netektø skysèiø, siûlyta diskotekas aprûpinti geriamuoju vandeniu, kurá periodiðkai geriant bûtø vengiama perkaitimo, taèiau ði rekomendacija keièiama. Manoma, kad maþinti neigiamas pavartoto narkotiko poveikio pasekmes dël netektø skysèiø pavojinga, nes skysèiø vartojimas kartu su ekstazi suskystina kraujà ir trikdo druskø apykaità, todël narkotiko veikimas stiprëja. Dël skysèiø pertekliaus gali sutrikti inkstø veikla, patinsta vidaus organai, tarp jø ir smegenys, galima prarasti sàmonæ. Teigiama, kad geriau iðeiti á laukà atvësti, negu gerti vandená. LSD LSD labiausiai paplitæs haliucinogenas. Jo cheminis pavadinimas lizergino diatilamido rûgðtis. Nelegaliose laboratorijose sintetiniai haliucinogenai labai lengvai susintetinami ið narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø. LSD preparatas pagamintas 1938 m. Þenevoje. Narkotikas vartotas gydyti narkomanijà ir alkoholizmà, taèiau jo vartojimas terapijos tikslams buvo labai greitai uþdraustas. 1960 metais LSD vartojimas plito su hipiø judëjimu. LSD vartota kaip energijos ðaltinis. Já gyrë net tokia populiari grupë kaip The Beatles. Buvo fanatikø, kurie propagavo LSD. Dozuoti LSD pasirodë labai sudëtinga. Ðio narkotiko dozë yra labai maþa, grynumas didelis. 7 pav. Taip gali atrodyti LSD sumirkytas popierius.

106 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Vartojimas. Laðinamas ant cukraus. Uþlaðintas ant cukraus gabalëliø èiulpiamas. Pilamas á gërimà, gali bûti ðvirkðèiamas á venà. Daþniausiai vartojamos maþos tabletëlës, ðia medþiaga impregnuoti þenkleliai, mikrofotografijos (7 pav.). Tokie þenkliukai lipdomi prie burnos, akiø, lytiniø organø gleivinës. Paveikslëliai labai patrauklûs, su jaunimo mëgstamø herojø atvaizdais. Nago dydþio popierëlyje nupieðti ávairûs paveikslëliai þiedai, saulë, ðirdys, Betmanas, garsios asmenybës ir kita. Veiklioji medþiaga gali bûti uþlaðinta tiesiog ant sugeriamojo popieriaus. Veikimas. LSD á organizmà patenka per gleivines. Poveikis pasireiðkia per 30-90 min. Veikimas trunka iki 12 valandø. Pakinta pojûèiai, vartotojas apsvaigsta ir tiesiog priklauso nuo dozës. Pojûèiai ávairûs, priklausomi nuo vartotojo poþiûrio á pasaulá. Efektas dar priklauso ir nuo vartotojo nuotaikos, vartojimo vietos, aplinkos ir tø, su kuriais vartojama. Nevienodai suvokiamos spalvos, garsai. Vizijos bûna ávairios - daþnas regi save be kûno, tarsi ið ðalies. Vizijos gali bûti malonios gera kelionë arba atvirkðèiai bloga kelionë, kuriai bûdinga dezorientacija, panika dël labai baisiø haliucinacijø. Labai svarbus faktas, kad haliucinacijos gali kartotis net ir tada, kai ilgà laikà narkotikas nevartojamas. Tai vadinamasis gráþimas á praeitá. Intoksikacijos metu iðsipleèia akiø vyzdþiai, padidëja kraujospûdis, kyla kûno temperatûra. Haliucinacijos gali virsti psichoze. LSD sukelta psichozë primena ðizofrenijà ir tenka jà diferencijuoti, jeigu màstymo sutrikimai kartojasi narkotikø vartojimo periodu. Galimi ávairûs nelaimingi atsitikimai. Vartojantiems LSD atrodo, kad jie gali sustabdyti traukiná arba skristi nuo aukðtø pastatø. LSD ar kito haliucinogeno paveikti þmonës jauèia didelá nuovargá, iðsenka. Tolerancija ir priklausomybë. Jei haliucinogenai sukelia malonius iðgyvenimus, maloniø kelioniø bûklës sukelia psichologinæ priklausomybæ. Patyræ vartotojai siekia maloniø haliucinacijø. Tai vadinama vairavimu. Tolerancija reguliariai didëja, nes milijoninë LSD gramo dalis veikia þmogaus psichikà. Ilgalaikio vartojimo poveikis. Ilgai vartojant pastebimas labai þalingas poveikis psichikos sveikatai ir maþiau fizinei. Galimi ûmûs nerimo priepuoliai ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Turintiesiems psichikos sveikatos problemø galimi sunkesni ir ilgai trunkantys psichikos sutrikimai. Ilgai vartojant gráþimas á praeitá tampa daþnas reiðkinys. Galimi suvokimo sutrikimo priepuoliai. Magiðkieji grybai. Magiðkøjø grybø vartojimas sukelia labai panaðià bûsenà kaip ir LSD vartojimas, tik prisideda pykinimas, vëmimas, skrandþio skausmai. Galimas trumpalaikis psichikos sutrikimas. Didþiausià pavojø kelia apsinuodijimas grybais per klaidà. Mirðtama nuo labai maþo grybø kiekio. Ilgai vartojantiems greitai prasideda tolerancija. Po keliø dienø vartojimo, nesvarbu, kiek grybø bus suvartota, nepavyksta iðgauti buvusio efekto. Abstinencijos sindromas ir fizinë priklausomybë nebûdingi, todël gali kilti noras vartoti pakartotinai.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 107 Fenilciklidinas. Fenilciklidinas (1-fenilo ciklocheksilo piperidinas (PCP)) klasifikuojamas kaip haliucinogenas. PCP þinomas kaip angelo migla. Susintetintas 1950 metais kaip anestetikas. Slopina skausmà. Netrukus pastebëta, kad atsigaunantieji po operacijos elgiasi neprotingai, nerimastingai ir turi iliuzijø. Ðie elgsenos pokyèiai ávertinti kaip ðalutinis efektas, todël haliucinogenà uþdrausta taikyti medicinoje. Veterinarijoje ðis narkotikas vartotas iki 1970 metø. Pastebëta, kad skirtingos dozës sukelia skirtingus efektus. Gali veikti skatinanèiai, maþinti skausmà kaip anestetikas ir sukelti haliucinacijas kaip haliucinogenas. Meskalinas. Tai vienas ið svarbiausiø tam tikros kaktuso rûðies Peyote cactus psichoaktyviøjø ingredientø. Ðios rûðies kaktusai auga Meksikoje. Anksèiau gyventojø vartoti tam tikrose ceremonijose. Ðios rûðies kaktusai dabar prisimenami religiniø apeigø metu. Tai buvo pirmasis chemiðkai iðtirtas haliucinogeninis augalas, ið kurio iðskirtas alkaloidas Chemiðkai meskalinas labai panaðus á noradrenalinà. Narkotikas aktyvus vidinio vartojimo. Apytikriai yra apie pusë milijono augalø, turinèiø haliucinogenø. Ið jø apie 150 gerai þinomi dël haliucinogeniniø ypatybiø. Bendrosios þinios apie haliucinogenus Veikimas. Haliucinogeniná poveiká sukelia labai maþa LSD dozë. LSD veikia 100 kartø stipriau uþ tokià pat psilocibino dozæ ir 400 kartø stipriau uþ meskalinà. 100 mikrogramø dozës sukelia didþiulá poveiká, kuris trunka daugelá valandø. Ðie narkotikai veikia centrinæ nervø sistemà. Vidinio vartojimo poveikis pasireiðkia per 30 minuèiø, o veikimas trunka 12 valandø. Nors labiausiai paveikiama psichika, bûdingas ir fizinis poveikis, panaðus á simpatikomimetikø (iðsiplëtæ vyzdþiai, pakilæs kraujospûdis ir padaþnëjæs pulsas). Esant áprastinei dozei, poveikis áprastinis. Tolerancija didëja labai greitai. Nors retai vartojama keletas doziø viena po kitos, narkotiko poveikis gráþta staiga. Nutraukus ðiø narkotikø vartojimà, fizinës abstinencijos nebûna. Poveikis. Haliucinacijos, apie kurias pasakoja haliucinogeniniø narkotikø vartotojai, nëra tokios tikroviðkos, kaip jas apibûdina psichiatrai. Haliucinogenø sukeltos haliucinacijos pasireiðkia kaip smarkiai iðkreiptas realios tikrovës suvokimas. Haliucinogenø sukelta kelionë prasideda praëjus pusvalandþiui ar valandai po LSD pavartojimo. Dvi ðeðias valandas veikimas stiprëja, o baigiasi po 12 valandø. Priklausomai nuo dozës, veikimas yra keleto faziø. Kelionëje nutinka tai, kam pasiryþæs vartotojas, jei jis águdæs vairuotojas. Priklauso nuo situacijos, kurioje narkotikas vartojamas: vartotojas vienas ar su grupe, kuria pasitiki. Vartotojai daþnai pasakoja apie tokius regëjimo efektus, kaip intensyvios spalvos, iðkreipti pavidalai ir dydþiai, nejudanèiø daiktø judëjimas. Girdëti iðkreipti garsai, galimi laiko ir vietos suvokimo pakitimai. Áprastai vartotojas þino, kad ðie efektai nerealûs. Tikros haliucinacijos retesnës, daþniausiai priklausomos nuo vartotojo patirties.

108 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Emocinës reakcijos labai ávairios: nuo sustiprëjusios savistabos iki mistikos ar ekstazës. Atsiskyrimo nuo savo kûno jausmas yra labai daþnas. Nemalonûs pergyvenimai daþniausi nestabilios psichikos, sunerimusiems ar apimtiems depresijos vartotojams. Jie gali jausti nerimà, depresijà, galvos svaigimà, sutrinka màstymas, iðtinka psichozë su baisiomis haliucinacijomis ir paranoja, vadinamoji bloga kelionë. Dël ávairiø prieþasèiø to paties asmens kelionë gali bûti ir gera, ir bloga. Taèiau LSD vartojimas, palyginti su kitais narkotikais, turi variacijø. Jos priklauso nuo vartotojo ketinimø ir þmoniø patarimø: draugiðkas nuraminimas maþina blogos kelionës pavojø. Patyræ vartotojai kreipia savo kelionæ norima linkme, taèiau jei tam tikslui reikia sutelkti dëmesá, tai sunkiai pavyksta. Saviþudybës ar mirtys dël LSD suþadintø ásitikinimø ar suvokimo yra retos. Pirmasis yra kaleidoskopo efektas: intensyvios ðviesos ir spalvos, pojûèiø ir jausmø stiprëjimas. Antrasis depersonalizacija arba savo asmenybës realumo nesuvokimas, kai narkotiko vartotojas patiria minèiø atsiskyrimà nuo kûno ir simboliná jo skilimà realiame pasaulyje. Treèiasis elementas yra paryðkintas tikrovës jutimas, neva dvasinës kokybës patirtis. Komplikacijos ir þala Bloga kelionë. Jà neiðvengiamai patiria LSD vartotojai. Vartojantieji LSD ar kitus haliucinogenus, visada gali tikëtis ne tik geros, bet ir blogos kelionës. Haliucinogeno vartojimas siejamas su baime ir jaudinimusi. Patyræ vartotojai mano, kad tai áprasta pradedantiesiems ir nerimastingiems bei visiems depresyviems asmenims. Tokiu atveju ruoðiantis vartoti narkotikà galvojama apie haliucinacijas ar màstymo sutrikimà. Blogos kelionës poþymiai primena panikà. Tokiais atvejais gydymo taktikà sudaro veikimo argumentø iðaiðkinimas ir bendroji prieþiûra iki 12 valandø, kol iðnyksta efektas. Daþnai dël tam tikrø prieþasèiø prieþiûrà prisiima draugai. Ligoninëse haliucinacijos gydomos neuroleptikais. Vaistai skiriami esant ûmiai stadijai, taèiau kartais dël to psichozë gali sustiprëti. Gráþimas á praeitá. Dël neiðaiðkintø prieþasèiø asmuo, anksèiau vartojæs LSD, nevartodamas narkotiko gali patirti ðiek tiek blankesnæ ir trumpesnæ kelionæ. Ji galima netgi po keleto mënesiø ar net metø. Toks gráþimas á praeitá yra netikëtas, nes narkotikas organizme suskyla per keletà valandø. Lyginant su tikra kelione, gráþimui á praeitá bûdingas susijaudinimas ir panika. Iki ðiol nepakankamai aiðkus blogos kelionës ir panikos priepuolio ryðys. Gali bûti, kad toká poveiká sukelia kitø narkotikø, pvz., kanapiø, vartojimas. Tokiais atvejais pavartojusiajam reikalinga prieþiûra, kol baigiasi ði antrinë kelionë. Jeigu ji kartojasi, bûtinas gydymas. Ilgalaikës narkotiko sukeltos psichozës. Kai kurie LSD vartotojai suserga ilgalaike psichoze. Todël svarbu þinoti tokiø atvejø mastà, daþnumà ir sergamumo ðia liga skirtumà nuo kitø. Pasitaiko ilgalaikë psichozë, kurios pradþià pacientai, gydytojai ir

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 109 ðeima sieja su LSD vartojimu. Taèiau LSD vartojimas kompanijoje visada susijæs su naujomis, vadinamosiomis rûgðties aukomis. Yra dvi narkotikø sukeltos psichozës formos. Vienu atveju narkotikø (amfetaminø, kokaino, LSD) vartojimas yra tiesioginë psichozës prieþastis. Tokia psichozë baigiasi kartu su narkotiko veikimu. Kitu atveju narkotikai gali iðprovokuoti psichozæ dël nepalankios reakcijos á jø vartojimà, kai yra polinkis á psichikos sveikatos sutrikimà, t.y. paskatina psichikos ligà, kurios poþymiai vëliau iðryðkëja kaip savarankiðkas, nepriklausomas nuo narkotikø susirgimas. Piktnaudþiavimo haliucinogenais poþymiai Nusiskundimai. Padaþnëjæs ðirdies plakimas, skausmai krûtinëje, traukuliai (vartojant fenilciklidinà (PCP)). Fiziniai reiðkiniai. Miopatija, inkstø nepakankamumas (vartojant fenilciklidinà (PCP)). Psichika. Paniðka baimë, nerimas, depersonalizacija, paranoja, sumiðimas, psichozë, organinis smegenø sindromas. 5.6. LAKIOSIOS MEDÞIAGOS Lakiøjø medþiagø vartojimas turi senas tradicijas. Jau XVIII amþiuje þmonës pastebëjo lakiøjø medþiagø svaiginantá poveiká, uostydavo eterá. Vakarø Europoje ði problema iðkilo 1960 metais ir truko visà deðimtmetá. Dël paaugliø piktnaudþiavimo tirpikliais per pastaruosius du deðimtmeèius susirûpinta ir Lietuvoje. Mada uostyti svaigintis lakiosiomis medþiagomis ne visur vienoda, taèiau bet kuriame rajone ar mokykloje gali atsirasti grupë vartotojø, kurie uosto medþiagas tam tikrà laikà, o po to nustoja arba tampa priklausomi. Daþnai ðiø medþiagø vartotojai vadinami toksikomanais. Pradedama gana anksti. Lakiàsias medþiagas daþniausiai uosto 12-16 metø paaugliai arba net ir vaikai iki deðimties metø. Dël plataus vartojimo buityje ðios medþiagos yra gerai prieinamos ir nekontroliuojamos kaip narkotikai ar psichotropinës medþiagos. Jos labai toksiðkos þmogaus, ypaè vaiko organizmui. Tarp beglobiø, vadinamøjø gatvës vaikø, lakiøjø medþiagø vartojimas labai paplitæs. Lakiøjø medþiagø uostymas mirtinai pavojingas. Uostytojai, bandydami apsisvaiginti, nejauèia ribos tarp apsvaigimo ir sàmonës praradimo, todël treèdalis mirèiø iðtinka uostanèiuosius lakiàsias medþiagas pirmà kartà.

110 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Kas tos lakiosios medþiagos? Tai tirpikliai, klijai, lakai, þiebtuvëliø dujos (butanas, propanas), sausieji valikliai, dëmiø ëmikliai (trichloretilenas), dezodorantai ir net benzinas, kitos medþiagos, sukelianèios apsvaigimà. Aðtuoniasdeðimtaisiais praëjusio ðimtmeèio metais atsirado klijai Moment, kuriais pradëta piktnaudþiauti gana plaèiai. Vartojimo bûdas. Lakiosios medþiagos vartojamos ákvepiant jø garus. Pvz., klijai Moment iðspaudþiami á polietileno maiðelá ir kvëpuojama jø garais. Paaugliai benzino ir acetono garus kvëpuoja sumirkæ ðiose medþiagose skudurëlá. Svaigintis vartojami ir kiti tirpikliai, skiedikliai, aerozoliai, lakai. Lakiosiomis medþiagomis daþniausiai svaiginasi socialiai paþeidþiamo sluoksnio vaikai. Tam tikslui jie renkasi labai nuoðalias vietas pastoges, palëpes, patiltes, rûsius. Tai itin pavojinga, nes slapstomasi tokiose vietose, kur bloga ventiliacija, pavojingas aukðtis, maþai þmoniø, todël daþnai nëra kam suteikti pagalbos. Praradusiajam sàmonæ daþnai maiðas uþkrinta ant galvos, todël kyla pavojus uþdusti arba mirti uþspringus vëmalais. Svaiginamasi ir ákvepiant (pvz., þiebtuvëlio) dujø. Ðios dujos, suspaustos ir atðaldytos iki labai þemos temperatûros, ákvëptos gali nuðaldyti kvëpavimo takus. Paaugliai gali þûti nuo ûmaus bronchø, gerklø spazmo (laringospazmo), kvëpavimo takø gleivinës nuðalimo, paburkimo. Veikimas. Lakiøjø narkotiniø medþiagø savybë gerai tirpinti riebalus. Smegenyse yra didelis kiekis riebalø, todël lakiøjø medþiagø vartojimas sutrikdo centrinës nervø sistemos veiklà. Lakiøjø medþiagø sukeltas girtumas labai pavojingas sveikatai. Á plauèius patekusios lakiosios medþiagos rezorbuojasi á kraujà ir patenka á smegenis. Jos sutrikdo deguonies apykaità, o deguonies trûkumas ardo smegenis. Lakiosios medþiagos, prieðingai nei alkoholis, á smegenis patenka aplenkdamos kepenis ir kitus organus, todël nuo lakiøjø medþiagø apsvaigstama labai staiga, po keliø ákvëpimø. Dalis ðiø medþiagø patenka á kepenis, inkstus ir suskyla. Skilimo produktai iðsilaiko organizme keletà dienø, iðsiskiria gana lëtai ir yra pavojingesni uþ pirminius. Jie gerai tirpina riebalus, todël kaupiasi riebalinio audinio turinèiuose organuose ir reikia nemaþai laiko, kol organizmas atsipalaiduoja nuo tokio svaigalo. Lakiøjø medþiagø ákvëpimo sukeltas girtumas panaðus kaip ir nuo alkoholio. Prasideda staiga ir eiga gali bûti netikëta. Lakiosios medþiagos pirmiausia veikia smegenø pusrutulius, toliau smegenëles ir pailgàsias smegenis, todël gali sutrikti kvëpavimas. Norimo efekto pasiekiama labai greitai, tad daugelis uosto iki ðios stadijos. Taèiau iki tol, kol bus paveiktos pailgosios smegenys, galimas pykinimas ir vëmimas. Ði organizmo reakcija nebûdinga reguliariai uostantiems lakiàsias medþiagas, nes jà slopina pripratimas. Vieni tirpikliai girtumà sukelia dël savo savybiø, kiti sutrikdo galvos smegenø deguonies apykaità. Girtumas staiga prasideda ir taip pat staiga baigiasi. Jo trukmë 10-30 minuèiø. Efektas gali tæstis ilgai, jeigu nuodø koncentracija didelë garai ákvëpti mûvint ant galvos polietileniná maiðelá.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 111 Þinomos trys girtumo stadijos. Pirmieji poþymiai primena girtumà nuo alkoholio. Sutrikusi judesiø koordinacija, lëta reakcija, susilpnëjæ refleksai. Þmogus jauèia kaþkà panaðaus á euforijà, taèiau gali tapti agresyvus, sunkiai valdo savo veiksmus. Kai girtumas baigiasi, tampa vangus ir skundþiasi galvos skausmais. Jeigu lakiosios medþiagos uostomos toliau, sumaþëja skausmo jutimas, todël eteris ir á já panaðûs preparatai buvo vartojami chirurgijoje sukelti narkozæ. Oda tampa visai nejautri skausmui. Pakantumas skausmui kartais tampa árodymu, kad ðis ar kitas paauglys kompanijoje laikomas savu. Bûna, kad vaikai deganèiomis cigaretëmis iðsidegina slaptà þenklà, reiðkiantá pasiðventimà kompanijai. Galëjimas iðkæsti nudegimo skausmà yra narkomano staþo ir patirties kompanijoje árodymas. Galimi ir kiti ávairûs iðbandymai, pvz., ásipjauti odà peiliu. Sunkus girtumas yra tarsi koma, nes prarandama sàmonë. Ðios bûklës toksikomanai siekia nuoðaliose vietose: rûsiuose, tamsiuose parkuose. Lakiøjø medþiagø uostymas ið pradþiø sukelia euforijà, kai jauèiamas pasitenkinimas, sustiprëja garsø, ðviesos, spalvø jutimas, sutrinka nuovoka. Atrodo, kad sëdi ant minkðto balto debesies, kiti tokie menki, kad gali juos valdyti. Prasideda regos haliucinacijos, kai maþyèiai vabalëliai virsta milþinais. Tai bûklë, kai aplinka suvokiama iðkreiptai, o svajonës ir fantazija atitinka realybæ. Psichiðkai sveiki þmonës geba atskirti realybæ nuo svajoniø. Kaip ir kanapiø rûkymas, lakiøjø medþiagø uostymas paþeidþia ribà tarp fantazijø ir realybës. Kai kurie mano, kad nuostabu patekti á svajoniø pasaulá, taèiau tai ne visada malonu. Ribos perþengimas gali sukelti baisø koðmarà. Panikos priepuoliai. Lakiøjø medþiagø uostymas daþniausiai sukelia baisias fantazijas, koðmarà, artëjanèio pavojaus, mirties baimæ, todël vartotojà apima nerimas, baimë, panika ir tokia didelë depresija, kad kyla mintis nusiþudyti. Priklausomybë. Lakiøjø medþiagø uostymas sukelia priklausomybæ. Greitai ið pradþiø pajaustai euforijai pasiekti nepakanka to paties lakiøjø medþiagø kiekio. Prasideda tolerancija. Ákvëpti lakiøjø medþiagø reikia vis daugiau. Didinamos dozës. Atsiranda psichologinë priklausomybë. Lakiosios medþiagos uþvaldo jausmus ir mintis. Atsiranda potraukis girtumo bûklei ir priklausomybës problema. Sunku suvokti realià aplinkà tokià, kokia ji yra. Prisideda ir fizinë priklausomybë. Þalingas poveikis ir komplikacijos. Jos pirmiausia priklauso nuo to, kokios lakiosios medþiagos uostomos, koks jø kiekis, ar tuo paèiu metu vartojami kiti narkotikai, koks jø vartojimo bûdas. Visø lakiøjø medþiagø vartojimas sukelia trumpalaikes ar ilgalaikes komplikacijas. Daugelis ðiø medþiagø naudojamos pramonëje ir þinomas jø kenksmingumas þmogaus sveikatai. Ilgalaikis kontaktas su tirpikliais sukelia galvos svaigimà, astenijà psichikos ir fiziná silpnumà, iðsekimà, paþeidþia vidaus organus, gali tapti ávairiø nervø sistemos sutrikimø prieþastimi, skatina odos ligas, kenkia reprodukcijos funkcijai, sutrikdo nëðtumà, sukelia impotencijà ir netgi vëþá. Toksikomanai, kurie lakiàsias medþiagas ákvepia tiesiai á plauèius, virðija bet kokias cheminiø medþiagø vartojimo saugumo normas, keldami ypatingà pavojø savo sveikatai.

112 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Nelaimingi atsitikimai. Dël girtumo, koordinacijos ir refleksø sutrikimo, sàmonës pritemimo, o ypaè haliucinacijø, toksikomanai patiria ávairiø traumø, sukelia eismo ávykius. Ið patirties þinoma, kad sutikto toksikomano nedera gàsdinti ar kitaip provokuoti, o reikia kreiptis kuo ramiau, nes jo veiksmai gali bûti agresyvûs. Toksikomanø jausmai labai neadekvatûs, pvz., kartais jiems atrodo, kad ranka gali sustabdyti sunkveþimá. Nudegimas.Daugelis lakiøjø medþiagø labai lengvai uþsidega. Kai lakiosios medþiagos kvëpuojamos rûkant, galimi sunkûs nudegimai, gaisrai. Uþdusimas. Kartais uostant lakiàsias medþiagas prarandama sàmonë, todël uþdûstama nuo á kvëpavimo takus patekusiø vëmalø, ant kvëpavimo organø uþkritusio polietileninio maiðelio. Labai pavojinga uostyti þiebtuvëliø dujas. Iðeidamos ið balionëlio butano dujos pleèiasi ir tampa minusinës temperatûros. Kai ðalti garai patenka á plauèius, plauèiai pabrinksta, juose skiriasi skysèiai. Mirties prieþastimi gali bûti plauèiø edema. Kvëpavimo reflekso iðnykimas. Ákvepiant lakiàsias medþiagas, á kraujà iðsiskiria daug adrenalino ir kitø streso hormonø, todël netikëtai uþkluptam ir dël to patyrusiam stresà vaikui gali sustoti ðirdis. Lëtinis organizmo nuodijimas. Kuo daugiau piktnaudþiaujama lakiosiomis medþiagomis, tuo labiau nuodijamas organizmas. Kepenyse, inkstuose kaupiasi toksinës medþiagos ir sutrikdo ðiø organø funkcijas. Kai kurie tirpikliai, pvz., benzolas, veikia kaulø èiulpus ir sukelia kraujo ligas. Sutrikus imuninei funkcijai, susergama leukemija. Daþni ðios priklausomybës palydovai yra kosulys, sloga. Psichikos pakitimas. Artimieji pastebi, kad laipsniðkai keièiasi asmenybë. Þmogus tampa dirglus, nerimastingas, sutrikæs. Charakteris kinta dël organizmo intoksikacijos ir dël to, kad vartojanèiøjø narkotikus keièiasi gyvenimo bûdas. Sutrinka psichika, susergama galvos smegenø ligomis, pvz., encefalopatija, kuri pasireiðkia atminties, intelekto ir jausmø kontrolës sutrikimais. Taèiau charakteris gali pasikeisti ir dël áprastos gyvensenos pakitimø, pvz., dël nuolatiniø konfliktø visas gyvenimas grindþiamas melu. Lakiøjø medþiagø vartojimas trikdo asmenybës raidà. Iðvaizdos pakitimas. Apie burnà bûna þaizdeliø, parausta oda. Tirpikliø ir klijø dëmëmis suterðti drabuþiai skleidþia specifiná kvapà. Piktnaudþiavimo tirpikliais poþymiai Nusiskundimai. Svorio maþëjimas, pasunkëjæs kvëpavimas, padidëjæs nuovargis, kraujavimas ið nosies, silpnumas, virðkinimo sutrikimai, intelekto pakitimai. Fiziniai reiðkiniai. Nemalonus burnos kvapas, iðbërimai apie burnà, ir nosá. Psichika. Nerimas, depresija, veiklos sutrikimas, intelekto pakitimai.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 113 5.7. RAMINAMIEJI IR MIGDOMIEJI Raminamieji dar vadinami silpnaisiais trankviliantais. Cheminiai pavadinimai: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas ir kiti benzodiazepinai. Raminamieji rinkoje pasirodë praëjusio ðimtmeèio ðeðtajame deðimtmetyje ir dvideðimt metø buvo plaèiai vartojami medicinoje gydyti nerimà, depresijà, nemigà. Dabar jø vartojimas ribojamas. Pagal Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës ástatymà, raminamieji gali bûti parduodami vaistinëse tik turintiems gydytojo receptà. Mûsø ðalyje raminamieji labai paplitæ. Europos moksleiviø tyrimo dël alkoholio, tabako ir narkotikø vartojimo (ESPAD) duomenimis, 1995 m. Lietuva ið 26 Europos ðaliø pagal ðiø psichotropiniø medþiagø vartojimà, ypaè tarp mergaièiø, buvo antrojoje vietoje. Raminamøjø vartojimas labai paplitæs pagal gydytojo paskyrimà ir be jo. Reikia pripaþinti, kad kartais gydytojai, nesigilindami á problemà, net ir vaikams priraðo raminamøjø. Pasitaiko vaistininkø, kurie, paþeisdami ástatymà, tokius preparatus parduoda be gydytojo recepto. Namuose sukauptomis raminamøjø atsargomis pasinaudoja ir vaikai arba paaugliai, kurie patiria ávairiø pergyvenimø. Du kartus daugiau raminamøjø vartoja moterys nei vyrai. Kartais raminamaisiais bandoma maþinti stimuliantø sukeltus reiðkinius, arba juos vartoja narkomanai kaip heroino pakaitalà. Migdomieji barbitûratai Maþos jø dozës veikia kaip trankviliantai: maþina nerimà, átampà. Didesnës dozës sukelia miegà. Pirmasis barbitûratas buvo pagamintas 1903 metais. 1912 m. já pakeitë liuminalis. Po to susintetinta apie 2500 barbitûrinës rûgðties dariniø. Ðie vaistai buvo labai plaèiai vartojami medicinoje. Vëliau gydytojai, pastebëjæ ðalutiná ðiø vaistø poveiká, ëmë riboti jø vartojimà. Áteisinus barbitûratus, labai greitai gauta praneðimø apie mirtinà apsinuodijimà. Ðiuos preparatus pradëjo vartoti saviþudþiai. Daug apsinuodijusiøjø patekdavo á toksikologijos ir reanimacijos skyrius. Ðiø medþiagø vartojimas daþnai bûdavo mirtino apsinuodijimo prieþastis. Atsirado preparatø, kurie sukelia maþiau ðalutiniø reiðkiniø. Veikimas. Raminamieji ir migdomieji slopina nervø sistemà, sukelia mieguistumà, lëtina màstymà, maþina átampà, nerimà. Didesnës dozës sukelia miegà. Sutrikdo koordinacijà. Kadangi raminamieji lëtina reakcijà, juos vartojantiems negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechanizmais. Ðiø preparatø negalima vartoti su alkoholiu. Jei á venà leidþiamos iðtirpintos ar susmulkintos tabletës, gali iðtikti mirtis. Barbitûratai slopina stipriau, po miego tebejauèiamas mieguistumas, koordinacijos pakitimai, slopinimas, silpnumas, tingumas.

114 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Dauguma migdomøjø tableèiø sukelia reikðmingus miego pakitimus. Miegas susideda ið keliø skirtingø etapø. Vienas ið svarbiausiøjø pavirðutinis miegas, kurio metu mes sapnuojame. Sapnuoja visi. Tie, kurie sako, kad jie niekada nesapnuoja, tiesiog neprisimena savo sapnø. Dauguma migdomøjø maþina miego su sapnais trukmæ, o tai yra þenklas, kad miegas nenormalus. Eksperimentai árodë, kad be ðio miego etapo þmonës tampa dirglûs ir átarûs, o kartais sutrinka jø emocijos. Kai nutraukia vartoti migdomuosius, padaþnëja sapnai. Migdomøjø veikimas labai panaðus á alkoholio. Jie slopina centrinës nervø sistemos veiklà. Maþi kiekiai ðalina nerimà, o didesnës dozës sukelia slopinimà, sutrikdo koordinacijà, kalba darosi neaiðki, elgesys kartais agresyvus, nesavikritiðkas. Nuo migdomøjø apsvaigstama, tad kai kurie asmenys pradeda jais piktnaudþiauti, vartodami kaip alkoholio pakaitalà. Tolerancija daþnai vartojamiems raminamiesiems ir migdomiesiems didëja labai greitai ir labai lengva tapti priklausomu. Daþnai vaistais piktnaudþiaujama dël miego sutrikimø. Pradþioje, tik pradedami vartoti, vaistai veikia labai gerai. Uþmiegama greitai ir stipriai, taèiau vëliau vaistai tarsi praranda veiksmingumà. Reikia vis didesniø doziø. Priklausomybë. Jei þmonës tæsia vartojimà ir didina dozæ, rizikuoja tapti priklausomi. Piktnaudþiavimas raminamaisiais ir migdomaisiais sukelia psichinæ ir fizinæ priklausomybæ. Susiformuoja abstinencijos sindromas. Bandydami nutraukti vartojimà, gali jausti panikos priepuolá. Gali bûti ir kitø nemaloniø jutimø: ðleikðtulys, vëmimas, galvos skausmai, nerimas ir net konvulsijos. Nutraukusiøjø vartojimà savijauta labai nemaloni: nerimas, nemiga, uþmigus koðmarai, baimë. Medicinoje taikomi vaistai yra lengvai prieinami ir vartojami kaip raminamieji. Juos vartojantieji gyvena tarsi normaliai, taèiau yra psichologiðkai ir fiziðkai priklausomi nuo ðiø vaistø. Perdozavimas ir komplikacijos. Raminamøjø ir migdomøjø vartojimas su alkoholiu yra labai pavojingas ir gali baigtis mirtimi. Ðios grupës preparatai labai daþnai perdozuojami. Tai bûklë tarp intoksikacijos ir saviþudybës. Daþnai tokie pacientai patenka á toksikologijos skyrius, nes dël slopinimo juos gali iðtikti koma. Ypaè pavojingos ðiø preparatø injekcijos. Daþnai juos ðvirkðèiasi opioidø vartotojai, kai negali gauti opiodø. Daugelio ðiø preparatø cheminë sudëtis netinka injekcijoms, nes ðvirkðèiami jie sudaro rûgðtø miðiná, kuris netinkamai suleistas gali sukelti uþdegimà. Be to, narkomanai daþnai sumala tabletes ir leidþiasi á venà praskiestas kruopeles. Tokio pobûdþio vartojimas daþnai sukelia pûlinius. Pûliniai skleidþia labai nemalonø kvapà, gydomi surandëja. Daþnai reikalinga chirurgø pagalba. Pûliniai formuojasi ir dël ðalutinio barbitûratø poveikio. Barbitûratai lëtina kraujotakà, todël narkomanams iðkyla pûslës. Kai vartotojas, apsisvaiginæs barbitûratais prigula kurià nors kûno dalá, dël sutrikdytos kraujo apytakos atsiveria odos þaizdos. Kartais dël ðios prieþasties tenka net amputuoti galûnes.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 115 Abstinencija. Gydymas nuo barbitûratø yra labai komplikuotas. Abstinencija nuo barbitûratø yra kur kas sunkesnë uþ heroino. Narkomanas, nutraukæs vartoti barbitûratus, jauèiasi taip blogai, kad gali mirti. To nebûna nutraukus heroino vartojimà. Pirmieji abstinencijos poþymiai yra baimë, nerimas, jaudulys, nemiga. Pradeda kilti kûno temperatûra, padaþnëja pulsas. Pacientas gali jausti raumenø stingulá. Atsiranda pykinimas, vëmimas, galimi traukuliai, koma ir, jei nesuteikiama pagalba, narkomanas gali mirti. Barbitûratø vartojimas paplitæs kalëjimuose. Barbitûratø sukeliamus abstinencijos simptomus galima palengvinti duodant ilgo veikimo barbitûratus maþëjanèiomis dozëmis. Raminamøjø ir migdomøjø sukeliami abstinencijos reiðkiniai apraðyti 8 pav. Labai daþni Simptomai retesni reti Nerimas vëmimas psichozë Nemiga sloga traukuliø priepuoliai Átampa prakaitavimas nuolatinis triukðmas ausyse Sujaudinimas mieguistumas pasimetimas Dirglumas maudþiantys skausmai kliedëjimas Raumenø átempimas susilpnëjæs regëjimas haliucinacijos depresija koðmarai ataksija 8 pav. Raminamøjø ir migdomøjø sukeliami abstinencijos reiðkiniai. Gydytojams pasitaiko pacientø, kurie raminamuosius ar migdomuosius perdozavo, norëdami nusiþudyti. Piktnaudþiavimo raminamaisiais ir migdomaisiais poþymiai Nusiskundimai. Nerimas, nemiga, plauèiø uþdegimas, traukuliai. Fiziniai reiðkiniai. Neaiðki kalba, injekcijø þymës, susiaurëjæ vyzdþiai. Psichika. Nerimas, baimë, paranoja, kiti psichikos sutrikimo reiðkiniai.

116 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje 5.8. KELIØ NARKOTIKØ IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO POVEIKIS Narkotikø vartojimo pradþia daþniausiai susijusi su kitø psichikà veikianèiø medþiagø vartojimu. Pavyzdþiui, vartojanèiam alkoholá paaugliui ar jaunuoliui labai lengva ásiûlyti parûkyti kanapiø, heroino. Rûkanèiajam tabakà nesunku ásiûlyti bet kokiø kitø rûkomøjø narkotikø. Ypaè tai pavojinga pastaruoju metu, nes daugelis narkotikø, netgi pavojingasis kokainas, rûkomi sumaiðyti su tabaku. Iðvada bet kokiø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimas yra narkotikø vartojimo pradþia. Nagrinëjant priklausomybæ nuo narkotikø daþnai pastebima, kad asmuo vartoja ne vienà, o kelias narkotines, psichotropines medþiagas, kurios arba pakeièia viena kità (panaðiai veikia), arba ðalina viena kitos poveiká, kai yra ðalutiniø reiðkiniø. Daþnai aktyvûs narkomanai iðmëgina tiek narkotiniø medþiagø, kiek tik gali. Tokie priklausomybës narkotikams atvejai, kai vartojama ne viena, o kelios narkotinës medþiagos, vadinamos polinarkomanija. Daþnai vartojantieji narkotikus piktnaudþiauja ir alkoholiu, geria periodais, yra priklausomi nuo alkoholio. Pavyzdþiui, opioidø vartotojai, neturëdami galimybës gauti opioidø, vartoja raminamuosius ar migdomuosius, leidþiasi juos á venà. Vartojantieji stimuliantus, sutrikus miegui, esant nerimui ir átampai vartoja slopinamàsias medþiagas. Pavyzdþiui, nemaþai pagal metadono programà gydomø asmenø, nepaisydami gydytojø áspëjimø, toliau vartoja alkoholá ir kitus narkotikus, nes narkomano vienintelis tikslas apsisvaiginti. Vartoti kelias narkotines medþiagas yra labai pavojinga, nes nejuèiomis perdozuojama. Taip pat labai pavojinga bet kokius narkotikus vartoti iðgërus alkoholiniø gërimø, nes narkotinë medþiaga veiks visiðkai kitaip negu áprastai. Daþnai jaunimas, o ypaè paaugliai, alkoholá vartoja kartu su tabletëmis. Poveikis sumuojasi. Atsigaunama labai sunkiai, daug komplikacijø. 5.9. TABAKAS Tabakas yra visiems gerai þinoma medþiaga, nes tabako rûkymas labai plaèiai paplitæs. Tabako gaminiai parduodami maisto produktø parduotuvëse, kioskuose. Nors þinoma, kad tabakas sukelia sveikatos sutrikimus ir mirtá, jo vartojimas neturi tendencijø maþëti. Nors Tabako kontrolës ástatymas draudþia asmenims iki 18 metø parduoti tabako gaminius, rûkyti pradedama labai anksti. Tabako rûkymas ðiuo metu tampa ypaè pavojingu áproèiu, nes kartu plinta ir kitø narkotikø rûkymas. Narkotikai, net ir labai pavojingi, tokie kaip heroinas, rûkomi sumaiðyti su tabaku. Pastaruoju metu Europoje á tabakà ámaiðomas ir rûkomas kokainas. Nerûkanèiajam sunkiau ásiûlyti narkotikus, nei rûkanèiajam. Tabako rûkymas didina narkomanijos pavojø.

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 117 Rûkymo áprotis perduodamas ið vienos kartos kitai, ypaè rûkanèiøjø ðeimose. Daþnai vaikai pradeda rûkyti pamëgdþiodami suaugusiuosius. Tabakas yra daugiametis bulviniø ðeimos augalas. Jis gali bûti auginamas namø sàlygomis ir pramoniniu bûdu. Rûkymui vartojami sudþiovinti ir pagal tam tikrà technologijà apdoroti bei susmulkinti tabako lapai. Veiklioji medþiaga yra nikotinas, kuris veikia centrinæ nervø sistemà. Tabake, priklausomai nuo jo rûðies, nikotino bûna nuo 0,7 iki 4,8 procento. Veiklioji tabako medþiaga nikotinas bespalvis, savotiðko aðtraus kvapo, gerai tirpstantis vandenyje ir riebaluose skystis, ore ruduoja. Nikotinas yra psichikà veikianti medþiaga ir jos vartojimas sukelia sunkià priklausomybæ, todël pagal Tarptautinæ statistinæ ligø ir sveikatos problemø klasifikacijà (TLK- 10) jis priskiriamas priklausomybæ sukelianèiøjø medþiagø grupei. Dël nikotino savybës sukelti priklausomybæ daþnai tabakas vadinamas legaliuoju narkotiku. Cigaretës dûmuose be nikotino yra iki 4000 ávairiø medþiagø. Kai kurios ið jø labai kenksmingos þmogaus organizmui. Vartojimas. Tabakas daþniausiai rûkomas susuktas á specialø popieriø (cigaretës) arba specialiuose átaisuose su dëklu tabakui, kuriame tabakas dega (pypkës, cigarai), per vamzdelá átraukiami dûmai, o kartu ir veikliosios medþiagos. Tabakas gali bûti ne tik rûkomas, bet ir kramtomas, èiulpiamas, uostomas. Veikimas. Veiklioji medþiaga nikotinas, patekusi per gleivines ir kvëpavimo takus, rezorbuojasi á kraujà. Ið pradþiø nikotinas skatina centrinæ nervø sistemà, o vëliau slopina. Veikdamas chemoreceptorius, jis tarsi padidina smegenø aktyvumà, todël pradedantieji rûkyti jauèia malonumà, atsipalaidavimà, gebëjimà sutelkti dëmesá. Taèiau, pripratusiems prie nikotino, jis psichikos procesø aktyvumà didina tik iki nerûkantiesiems áprasto lygio. Suirus nikotinui, rûkaliø psichikos aktyvumas maþëja, todël jie jauèia norà rûkyti, tampa priklausomi, patiria abstinencijà. Nikotinas yra labai nuodingas. Kai viena po kitos surûkoma daug cigareèiø, galima sunkiai apsinuodyti. Nikotino ávairiose cigaretëse yra 0,3 iki 3,2 mg, todël rûkaliai renkasi ávairias cigaretes. Veikimas dar priklauso ir nuo to, kaip ákvepiami dûmai. Uþtraukiantieji dûmà ákvepia iki 90 proc. nikotino. Nikotinas veikia ne tik centrinæ nervø, bet ir visas organizmo sistemas, keièia jø funkcijas kvëpavimo, kraujotakos, lytinæ, imuninæ, virðkinimo. Jis dirgina burnos, kvëpavimo takø gleivines, siaurina kraujagysles, didina kraujospûdá, greitina pulsà. Labai neigiamai organizmà veikia iðsiskirianèios dervos. Maþëja apetitas. Rûkymas silpnina uoslæ ir skonio pojûtá, blogina klausà, greitina senëjimà. Tolerancija. Rûkant tolerancija sparèiai didëja. Pasiekti tà patá efektà reikia vis daþniau ir daugiau rûkyti. Surûkoma nuo keliø cigareèiø iki keliø pakeliø per dienà.

118 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Priklausomybë. Tabako rûkymas sukelia psichinæ ir fizinæ priklausomybæ. Jos poþymiai nerimas, átampa, agresyvumas, nemiga, galvos skausmai, vegetacinës sistemos, ðirdies ritmo sutrikimai, dusulys, kosulys, drebulys, prakaitavimas. Priklausomybës sindromas bûna toks stiprus, kad þmogus, suprasdamas apie þalingà rûkymo poveiká sveikatai bei rûkymo teikiamus nepatogumus, negali ðio áproèio atsikratyti. Ilgalaikio rûkymo pasekmës. Ryðkûs, pavojingi gyvybei ðirdies kraujagysliø sistemos pakitimai. Daug þmoniø mirðta dël ilgalaikio rûkymo, kuris sukelia iðeminæ ðirdies ligà, susiaurina ðirdies vainikines kraujagysles, sukelia aterosklerozæ, pagreitina infarktà. Pakinta galûniø kraujagyslës, prasideda galûniø gangrena. Didëja kraujospûdis. Silpsta kvëpavimo organai. Prasideda lëtinis gerklø uþdegimas, pastorëja balsas. Susergama bronchitu, plauèiø emfizema, ásimeta kosulys. Nuryti dûmai sukelia virðkinimo sistemos uþdegimus. Rûkaliø burnos gleivinë parausta, pagelsta dantys. Silpnëja imuninë sistema. Rûkymas labai kenkia lytinei funkcijai. Galima impotencija, moterims sutrinka menstruacijos. Rûkymas sukelia odos, plauèiø vëþá. Ðis poveikis priklauso ne tik nuo nikotino, bet ir nuo kitø tabako sudëtiniø medþiagø. Tai dirginanèiosios, kancerogeninës, trikdanèios deguonies tiekimà, maþinanèios organizmo gebëjimà reaguoti bei kitos. Rûkanèiøjø mirties pavojus (dël visø prieþasèiø) yra 70 proc. didesnis negu nerûkanèiøjø. 80 proc. plauèiø vëþio atvejø tenka rûkaliams. Rûkantieji kenkia ne tik savo, bet ir aplinkiniø sveikatai. Surûkytos cigaretës 2/3 dûmø patenka á aplinkà ir uþterðia jà nikotinu bei kitomis medþiagomis. Kenksmingø medþiagø koncentracija aplinkà terðianèiuose dûmuose didesnë, negu tuose, kuriuos átraukia rûkalius; juose 3 kartus daugiau benzipireno (átariama, kad jis ir sukelia vëþá), dukart daugiau dervø ir nikotino, penkis kartus daugiau anglies monoksido ir 50 kartø daugiau amoniako. Kvëpavimas tabako dûmais uþterðtu oru vadinamas pasyviuoju rûkymu. Pasyvusis rûkymas labai kenksmingas, ypaè vaikams. Rûkaliø vaikai bûna iðblyðkæ, dirglûs, prastai miega, blogai valgo. Vaikai, kuriø tëvai namuose rûko, dukart daþniau serga kvëpavimo ligomis. Nerûkantysis, iðbuvæs prirûkytoje patalpoje tam tikrà laikà, jauèia intoksikacijos poþymius: galvos skausmà, pykinimà. Visame pasaulyje kovojama uþ aplinkà be tabako dûmø, skatinama nesitaikstyti su rûkaliø áproèiais. 5.10. ALKOHOLIS Alkoholis yra plaèiausiai paplitusi veikianti psichikà ir priklausomybæ sukelianti medþiaga. Jo vartojimas legalus, turintis gilias ðaknis, sukelia kur kas daugiau ávairiø problemø, nei narkotikai. Alkoholis yra gerai visiems paþástamas, net ir vaikai labai anksti nukenèia nuo jo vartojimo buityje. Alkoholiniai gërimai gali bûti stiprûs arba silpni, priklausomai nuo to, kiek juose yra grynojo alkoholio, su ávairiomis priemai-

Pagrindinës narkotinës ir kitos psichoaktyviosios medþiagos 119 ðomis, pagaminti pagal skirtingas technologijas. Alkoholio apyvartà reglamentuoja Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolës ástatymas. Rinkos ekonomikoje alkoholio vartojimo kontrolë pastebimai maþëja, jis tampa vis labiau prieinamas ir tik pats þmogus, suprasdamas alkoholio poveiká sveikatai, gali kontroliuoti jo vartojimà. Asmenims iki 18 metø draudþiama parduoti alkoholinius gërimus, taèiau mûsø valstybëje nëra grieþtø normø, pagal kurias bûtø baudþiami tie, kurie nepaiso ðio draudimo. Alkoholis yra bespalvis, lakus, specifinio kvapo skystis, gaminamas ið angliavandeniø. Degus. Labai plaèiai vartojamas buityje, pramonëje, medicinoje. Jo koncentruotas tirpalas spiritas plaèiai vartojamas medicinoje odos dezinfekcijai, kompresams, gaminti vaistø tinktûras. Kai geriami alkoholiniai gërimai, alkoholio ásisavinimas, prasidëjæs burnoje, per skrandá ir þarnynà skverbiasi á visus organus ir làsteles. Organizmo fermentai suskaido alkoholá, taèiau didesnis alkoholio kiekis apnuodija organizmà. Apsauginë reakcija vëmimas. Ypaè pavojingas alkoholis vaiko organizmui. Alkoholis, prasiskverbæs á làsteles, atima ið jø vandená, koaguliuoja baltymus, tirpdo riebalus. Kadangi smegenø làstelëse yra daug riebaliniø medþiagø lipoidø, alkoholis veikia smegenø làsteles, todël jauèiamas svaigulys. Dalis smegenø làsteliø þûva. Didþiausia alkoholio koncentracija susidaro poþieviniuose smegenø centruose, smegenëlëse, smegenø þievëje. Alkoholis pagal poveiká psichikai priskiriamas prie centrinæ nervø sistemà slopinanèiø medþiagø. Maþos jo dozës slopina galvos smegenø þievës centrus, todël ið pradþiø iðgëræs þmogus daug kalba, nori judëti, nors dël poveikio á smegenëles iðkart sutrinka koordinacija. Alkoholis labai keièia þmogaus elgsenà, net ir maþai iðgëræs þmogus gali imtis tokiø veiksmø, kuriø niekad nedarytø, nevartojæs alkoholio. Didesnës alkoholio dozës paralyþiuoja màstymà, sutrikdo judesiø koordinacijà, gebëjimà orientuotis laike ir vietoje. Þmogus nebesugeba judëti, galima net komos bûsena arba mirtis nuo kvëpavimo centro uþslopinimo. Euforinës bûsenos atsipalaidavimo, nusiraminimo ieðkojimas skatina þmones vartoti alkoholinius gërimus. Potraukis perauga á priklausomybæ, kuri pasireiðkia abstinencijos sindromu. Þmonës, pradëjæ girtauti, nebegali susivaldyti ir geria, kad jaustøsi geriau. Prasideda psichikos ir somatiniai sutrikimai, þmonës apgirtæ susiþaloja, tampa invalidais ar sukelia nelaimingø atsitikimø. Þmonës, priklausomi nuo alkoholio, tampa asocialûs, agresyvûs, nesugeba dirbti, nusikalsta, praranda namus.visiems þinomi terminai alkoholizmas, alkoholinë psichozë, baltoji karðtligë. Apie þalingà alkoholio poveiká priraðyta daug knygø. Èia paminësime tik kai kuriuos jo vartojimo aspektus. Jei aiðkinsime jaunimui, kad alkoholis tikras nuodas, kai ðeimoje, sveèiuose vartojami alkoholiniai gërimai ir viskas tarsi normalu, mûsø aiðkinimu niekas nepatikës. Reikia supaþindinti, kaip alkoholis veikia ir kokios jo vartojimo pasekmës. Labai svarbu vaikus ir jaunimà apsaugoti nuo þalingø alkoholio

120 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje vartojimo pasekmiø. Klastingai alkoholis veikia nevalgiusius, pervargusius. Pavojinga vartoti neþinomà alkoholiná gërimà. Pvz., reikia þinoti apie metilo alkoholá. Tai medþio ar techninis spiritas, nuo kurio galima staiga apsinuodyti ir apakti, nes veikia regos nervà. Á alkoholá gali bûti ápilta kokiø nors medþiagø, pvz., klofelino. Pavartotas toks gërimas staiga sumaþina kraujospûdá ir þmogus gali prarasti sàmonæ. Niekada jaunuoliai neturëtø gerti su nepaþástamaisiais, nes apgirtæ dël savo lengvabûdiðko elgesio ar kitø asmenø prievartos gali uþsikrësti venerine liga, ÞIV ar pan. Labai pavojinga, kai greta alkoholio ásiûloma kitø narkotikø, kad ir kanapiø. Tuomet galima net ûmi psichozë. Dël apsvaigusiø vairuotojø kaltës eismo ávykiuose þûsta þmonës. Kepenyse suskaidytas alkoholis pasiðalina ið organizmo iðkvepiamas, su prakaitu ir ðlapimu, todël ilgà laikà alkoholio galima rasti iðkvëptame ore, ðlapime, kraujyje priklausomai nuo to, kada ir kiek iðgerta. Per valandà organizme suskyla tik 7-10 ml alkoholio. Jei suvartota 100 gramø degtinës, kurioje buvo 40 gramø alkoholio, jis ið organizmo pasiðalins per 4-5 valandas. Jei gërimas silpnesnis, taèiau jo iðgeriama daugiau, skilimas ir iðsiskyrimas trunka ilgiau. Tai svarbu þinoti tiems, kuriems teks vairuoti. Uþ vairavimà iðgërus baudþiama pagal ástatymà.

V SKYRIUS Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 121 6. NARKOTINIØ IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO PIRMINË IR ANTRINË PREVENCIJA BEI PIRMINË SVEIKATOS PRIEÞIÛRA Parengë Emilis Subata, Vilniaus universiteto docentas, Vilniaus priklausomybës ligø centro direktorius 6.1. ÞALINGAS PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMAS IR PIRMINË SVEIKATOS PRIEÞIÛRA Narkologijos ligoniø sveikatos prieþiûrà Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos narkologinës prieþiûros ástatymas (1997) ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos prieþiûros ástatymas (1995). Narkologinës prieþiûros ástatymas nustato, kad nuo narkotiniø ar kitø psichoaktyviøjø medþiagø priklausomø ligoniø teises, áskaitant teisæ á informacijos apie sveikatos bûklæ konfidencialumà, teisæ á valstybës remiamà sveikatos prieþiûrà, socialinæ reabilitacijà, saugo ástatymas. Ðis ástatymas taip pat nustato, kad narkologijos ligonis negali bûti diskriminuojamas teikiant sveikatos prieþiûros paslaugas. 1998 m. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtuose Narkologinës prieþiûros ástatymo papildomuosiuose teisës aktuose nustatyta, kad pirminio sveikatos prieþiûros lygio narkologinæ prieþiûrà teikia bendrosios praktikos gydytojai, pediatrai, terapeutai, kurie, átardami þalingà psichoaktyviøjø medþiagø vartojimà, turi taikyti antrinës prevencijos priemones, informuoti pacientà apie ðiø medþiagø vartojimo þalà, stiprinti sveikos gyvensenos ágûdþius. Beje, bendrosios praktikos gydytojai, teikdami sveikatos prieþiûros paslaugas visai ðeimai, gali anksti pastebëti jos nariø polinká vartoti alkoholá bei kitas psichikà veikianèias medþiagas ar bandymus smurtauti, ir laiku ásikiðti. Sveikatai þalingà alkoholio ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimà jie gali átarti gydydami, pavyzdþiui, nuo perðalimo, virðkinimo ar miego sutrikimø, padidëjusio kraujospûdþio, aiðkindamiesi traumø prieþastis ir aplinkybes. Dël to bendrosios praktikos gydytojas turi þinoti daugelá netiesioginiø þalingo alkoholio ir kitø psichikà veikianèiø medþiagø vartojimo poþymiø, taktiðkai kreipti á juos paciento dëmesá. Bendrasis principas, kuriuo turëtø vadovautis bendrosios praktikos gydytojas, yra sieti þalingà psichoaktyviosios medþiagos poveiká su konkreèiu paciento sveikatos sutrikimu, pvz., lëtiná ir progresuojantá bronchità su rûkymu, kraujospûdþio ar kepenø padidëjimà su girtavimu, venø uþdegimà su intraveniniø narkotikø vartojimu. Vadovaudamasis ðiuo principu, bendrosios praktikos gydytojas gali motyvuotai patarti keisti elgsenà, pvz., sumaþinti alkoholio vartojimà ar nustoti rûkyti, nevartoti

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 122 raminamøjø ir kt. Pastebëta, kad daugeliui áprasta gàsdinimo taktika daþniausiai tik tolina gydytojà nuo paciento, todël reikalingi tam tikri darbo ágûdþiai, apie kuriuos pasakojama tolesniuose skyriuose. Átaræ priklausomybæ nuo psichoakyviøjø medþiagø, bendrosios praktikos gydytojai, pediatrai, terapeutai siunèia asmená konsultuoti psichiatrui ir nustatyti diagnozæ. Bendrosios praktikos gydytojai gali aktyviai dalyvauti sudarant ilgalaiká jø pacientø gydymo ir reabilitacijos planà. Psichikos sveikatos centrø gydytojai psichiatrai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai, psichologai turi bûti pasiruoðæ darbui priklausomybës ligø gydymo ir reabilitacijos srityje. Kaip numatyta Narkologinës prieþiûros ástatymà papildanèiuose teisës aktuose, psichiatrai nustato psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo sukeltus psichikos ir elgesio sutrikimus ir kartu su kitais psichikos sveikatos centrø specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais, slaugytojais) bei bendrosios praktikos gydytojais sudaro gydymo planà arba siunèia gydyti stacionare. Specializuotà antrinio lygio priklausomybës sutrikimø gydymà ir reabilitacijà teikia apskrièiø priklausomybës ligø centrai. Iki 2001 m. Lietuvoje veikë du priklausomybës ligø centrai Vilniuje ir Klaipëdoje. Plintant narkotikø vartojimui, 2001 m. Lietuvoje buvo ásteigti priklausomybës ligø centrai Kaune, Ðiauliuose ir Panevëþyje. Alkoholiniø ir intoksikaciniø psichoziø, sunkiø abstinencijos bûkliø gydymas ar detoksikacija galima ir daugelyje psichiatrijos ligoniniø, kai kuriose ið jø (pvz., Ðvëkðnos) dirbama pagal specializuotas priklausomybës ligø gydymo programas. Organizuojant priklausomybës ligø pirminæ, antrinæ ir tretinæ prevencijà, reikia átraukti pirminës sveikatos prieþiûros ástaigas ir specialistus. Reikðmingas ne tik psichikos sveikatos specialistø dalyvavimas. Ypaè svarbu sistemingai teikti þinias bendrosios praktikos gydytojams ir juos átraukti á þalingo psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos, ankstyvos priklausomybës ligø diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos veiklà. Ðiuo metu parengtos efektyvios ankstyvosios intervencijos metodikos (pvz., trumpoji intervencija gydymas pokalbiu), kuriø taikymas neatima daug bendrosios praktikos gydytojo laiko, taèiau reikalauja þiniø ir ágûdþiø. Todël svarbu, kad psichikos sveikatos centrø psichiatrai skirtø deramà dëmesá þalingam psichoaktyviøjø medþiagø vartojimui. Bendrosios praktikos gydytojas á priklausomybës ligas turëtø þiûrëti kaip á biologiniø, psichologiniø bei socialiniø veiksniø sukeltà sveikatos sutrikimà, ir á gydymo plane átraukti ne tik klinikiniø paciento problemø sprendimà bei vaistø skyrimà. Ne maþiau svarbu iðsiaiðkinti psichologines bei socialines konkretaus paciento reikmes ir tinkamai á jas reaguoti. Antra vertus, bendrosios praktikos gydytojas priklausomybës ligas turëtø suvokti kaip visuomenës sveikatos problemà. Þalingas alkoholio arba kitø psichikà veikianèiø medþiagø vartojimas kenkia ir aplinkiniams, didina susiþalojimo bei smurto pavojø, átraukia á vartotojø gretas ðeimas, net vaikus. Ðiuo metu pirminës sveikatos prieþiûros specialistai gali patarti, kokiais bendruomenës turimais iðtekliais pacientui verta naudotis, áskaitant nevyriausybines ir labdaros

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 123 organizacijas, savitarpio pagalbos grupes (anoniminiø alkoholikø ir narkomanø bei kt.). Kita svarbi taisyklë ávertinant paciento bûklæ, jo gydymo bei reabilitacijos laikotarpiu svarbu susitikti ir su jo ðeimos nariais, teikti jiems bûtinàjà informacijà ir paramà. 6.2. GYDYTOJO IR PACIENTO BENDRAVIMO PIRMINËS SVEIKATOS PRIEÞIÛROS GYDYTOJO KABINETE PAGRINDAS Anksti nustatyti þalingo psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo sukeliamus sveikatos sutrikimus padeda bendravimas. Daþnai pacientai ir jø ðeimø nariai nenoriai teikia informacijà apie jiems bûdingà þalingà alkoholio ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimà, sàmoningai neigia su tuo susijusias problemas, nes jiems gëda: narkotikai ágyjami nelegaliai, o jø vartotojus itin smerkia visuomenë. Dël ðiø prieþasèiø alkoholio, rûkymo ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø þalingas poveikis paciento fizinei ir psichikos sveikatai, ðeimai, darbingumui kartais nesàmoningai neigiamas. Gydytojo bendravimo ágûdþiai yra esminis klinikinës medicinos komponentas. Daugelis mokslininkø medicininæ apklausà apibûdina kaip galingiausià, jautriausià ir ávairiapusá metodà, kurá gali taikyti gydytojas. Geri apklausos ágûdþiai labai padeda iðsiaiðkinti paciento problemà, já suprasti ir susikalbëti. Gydytojo ir paciento bendravimo ágûdþiai gali palengvinti gydymo eigà ir padidinti tikimybæ, jog bus laikomasi sutartø gydymo kurso taisykliø. Paprastai èia neapsieinama be átikinëjimo keisti elgsenà. Gydytojams prieinamø bûdø spræsti psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo sukeltas problemas nëra daug. Ðiø problemø neiðspræsime tokiomis priemonëmis, kaip chirurgai, ðalinantys suþalotà organà. Farmakoterapijos galimybës gydyti priklausomybës ligas nemenkos, bet ribotos. Uþsiimantiems pirmine sveikatos prieþiûra bendrosios praktikos gydytojams prieinamiausias bûdas yra pokalbio terapija, grindþiama gydytojo ir paciento tarpusavio ryðiu. Pokalbio terapijà gali taikyti ir psichikos sveikatos centro specialistai, gydytojai psichiatrai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai. Gilindamiesi á pokalbio terapijà turime suvokti, kokias tris funkcijas jo metu gali atlikti gydytojas. Taip pat labai svarbu þinoti apie susitarimo dël gydymo eigos svarbà, atpaþinti galimas gydytojo ir paciento bendravimo kliûtis bei gebëti jas ðalinti. 6.3. POKALBIO TERAPIJA: TRIJØ FUNKCIJØ APKLAUSOS MODELIS Bendraujantys su ligoniu sveikatos prieþiûros darbuotojai turëtø suprasti, kad kalbantis su pacientu vykdomos trys apklausos funkcijos. Pirmoji informacijos ir duomenø rinkimas. Antroji ásijautimas á paciento emocinæ bûsenà (empatija). Treèioji paciento ir jo ðeimos nariø informavimas, sveikatos mokymas.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 124 Informacijos ir duomenø rinkimas daþnai laikomas pagrindiniu medicininës apklausos tikslu, kai taupant laikà sukaupiama tiksli informacija, iðsiaiðkinamos paciento sveikatos problemos, sutrikimo pobûdis. Norint atlikti efektyvià medicininæ apklausà, reikia tam tikrø ágûdþiø. Tokiai apklausai bûdingos formos: tiksliai neapibrëþti klausimai; konkretûs klausimai; dràsinimas; apibendrinimas; situacijos apþvalga; prioritetø derinimas; vadovavimas; paciento nuomonës iðsiaiðkinimas. Tiksliai neapibrëþti klausimai yra tokie, á kuriuos negalima atsakyti vienu þodþiu. Praðau papasakoti, ar tëvai nerimauja dël Jûsø alkoholio vartojimo? Ar manote, kad svaigiøjø medþiagø vartojimas Jums pakenkë? Iðplëstiniai klausimai tai galimybë suþinoti tikràjà paciento apsilankymo gydymo ástaigoje prieþastá. Jie pacientui teikia progà papasakoti savo istorijà. Konkretûs arba tikslinamieji klausimai yra tokie, á kuriuos gydytojas gauna specifinæ diagnostikos informacijà. Ar nustojæ rûkyti heroinà Jûs patiriate abstinencijos reiðkiniø? Jei taip, kà jauèiate? Ar anksèiau bandëte mesti vartoti heroinà? Kaip Jums tai sekësi? Vertindami alkoholio ir narkotikø poveiká, gydytojai gali papraðyti paciento uþpildyti klausimynà apie problemas, susijusias su galimu alkoholio (ar narkotikø) vartojimu, kad pokalbio metu bûtø uþduodama kuo maþiau konkreèiø klausimø. Dràsinimas skatina pacientà tæsti pasakojimà ir svarstyti perspektyvas. Tai ypaè svarbu, kai kalbama apie alkoholio ir narkotikø vartojimo sukeliamas problemas. Pacientai, turintys problemø dël alkoholio vartojimo, paprastai nerodo didelio noro atskleisti daugiau faktø. Daþnai jiems gëda, jie baiminasi ir patiria emociná stresà. Dràsinimas tai galvos linktelëjimas, þvilgsnis á akis, raminanèios ir dràsinanèios frazës bei atidus klausymasis. Pasitikslinimas - tai metodas, leidþiantis gydytojams iðsiaiðkinti, ar jie gerai supranta paciento pasakojimà. Ðis metodas tinka gràþinti paciento pasakojimà prie pagrindinës temos, o gydytojas gali ðiek tiek apmàstyti iðgirstà informacijà. Gydytojas gali pasitikslinti paciento informacijà kas 4-5 minutes. Að norëjau pasitikslinti tai, ar Jûs tikrai blogai jauèiatës, jeigu nesurûkote áprastinës heroino dozës? Ar negalëtumëte smulkiau apibûdinti tokià savijautà? Situacijos apþvalga. Pravartu paklausti paciento, ar já kamuoja kiti rûpesèiai bei problemos. Daugelis gydytojø, dirbanèiø pirminës sveikatos prieþiûros ástaigoje, nëra linkæ labiau domëtis ávairiausiais smulkiais paciento rûpesèiais dël alkoholio ar

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 125 kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo sukeltø problemø, nes uþ durø laukia kiti pacientai. Taèiau taip galima neiðgirsti svarbios ir gydymui naudingos informacijos. Apibendrinimas ir prioritetø derinimas tai dar viena medicinos apklausos forma. Gydytojas trumpai pasakoja pacientui, kaip jis suvokia paciento problemà ir kokiø priemoniø reikëtø imtis. Pirminës sveikatos prieþiûros ástaigoje, kur apklausos laikas yra ribotas, svarbu per vienà apsilankymà aptarti vienà dvi problemas. Kitus klausimus verta atidëti iki kito apsilankymo, kad reikiamai laiko bûtø paskirta svarbiausioms temoms. Jeigu manoma, kad pacientas vartoja nelegalius narkotikus, neverta smulkiai klausinëti, ið kur juos gauna arba kokiais bûdais uþsidirba narkotikams. Daþniausiai gausite netikslø arba melagingà paaiðkinimà, nes pacientas gali vengti atskleisti informacijà, kuri kenktø jam arba jo paþástamiems. Geras ryðys su pacientu uþsimezga prakalbus apie nelegaliø narkotikø vartojimo sukeliamus sveikatos sutrikimus ir kitas problemas. Ásijautimas á paciento emocijas. Medicininës apklausos metu svarbiausia sukurti pasitikëjimo atmosferà, padëti pacientui pasijusti patogiai ir saugiai. Yra penki bûdai palengvinti ðá procesà: pripaþinimas; palankus poþiûris; parama; partnerystë; pagarba. Pripaþinimas tai bûdas pripaþinti paciento savijautà. Manau, jog Jums nelabai malonu kalbëti apie savo heroino vartojimà? Ðiuos jausmus reikia pripaþinti tuoj pat, kai tik apie juos uþsimenama medicininës apklausos metu. Palankus poþiûris tai bûdas parodyti, kad pacientas neatstumiamas, o priimamas ir stengiamasi suprasti jo situacijà. Narkotikus vartojantys asmenys daþnai baiminasi pasakoti apie nelegaliø narkotikø vartojimà, nes tai draudþia ástatymai. Svarbu sudaryti pasitikëjimo ir pakantumo atmosferà. Klausimas Kokia dabar parduodamo heroino kokybë? arba praðymas pademonstruoti, kaip pacientas vartoja psichoaktyviàjà medþiagà leis suprasti, kad gydytojas paciento nesmerkia. Neverta klausti, ið ko bei uþ kokias pajamas perkamos nelegalios narkotinës medþiagos, nes pacientai gali pamanyti, jog gydytojai ruoðiasi perduoti þinias policijai. Svarbiau nustatyti, kiek nelegaliø narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimas pablogino paciento sveikatos, ðeimos bûklæ ir socialinæ padëtá, kas ðiuo metu pacientui skaudþiausia ir aktualiausia. Vartojanèiøjø nelegalius narkotikus ir alkoholá ðeimø nariai daþnai gëdijasi ðiø problemø, tad ir nëra linkæ jø detaliai pasakoti. Pacientai daþnai nustemba iðgirdæ, kad ðias problemas gydytojai sprendþia kasdien. Jûs jau ketvirtasis ðià savaitæ kreipiatës á mane dël ðeimos nario girtavimo sukeltø problemø. Praëjusiais metais daugiau kaip ðimtas jaunuoliø kreipësi á mus dël to paties kaip ir jûs heroino vartojimo.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 126 Parama svarbi palengvinti apklausà ir tolimesná gydymà. Að esu èia tam, kad padëèiau Jums ir Jûsø ðeimai. Yra daug bûdu padëti Jums ir Jûsø ðeimai. Ðiø problemø nespræskite vieni. Ðtai èia yra Anoniminiø narkomanø (Anoniminiø alkoholikø) telefono numeris, kuriuo paskambinæ suþinosite susitikimø tvarkaraðtá. Jø metu su tokiais pat kaip ir Jûs galësite pasiðnekëti apie narkotikø (alkoholio) keliamas problemas ir jø iðvengimo bûdus. Partnerystë bûtina, nes pacientai nëra pasyvûs gydytojo þiniø ir prieþiûros gavëjai. Kai pacientai nesutaria su savo gydytoju, jie daþniausiai iðeina ið kabineto murmëdami Ðis daktariûkðtis yra sukèius. O að maniau, jog jis man padës. Gydytojai turëtø pateikti savo þiniomis ir patirtimi pagrástas rekomendacijas, pasiteirauti paciento nuomonës dël gydymo plano. Pacientas kartu su sveikatos prieþiûros darbuotojais turi kurti efektyvø gydymo planà. Juk jis turës gerti vaistus, keisti savo áproèius, lankytis pas specialistus ar socialiná darbuotojà. Vartojantieji nelegalius narkotikus gali turëti didelæ gydymosi patirtá, þinoti apie ávairius vaistus (raminamuosius ir nuskausminamuosius), todël svarbu paklausti, kà pacientas þino apie vienà ar kità vaistà, kokiam tikslui jis buvo vartojamas. Svarbu, kad gydymosi kursas ir veiksmø planas bûtø abipusiai priimtinas, nes tik tada galima tikëtis sëkmingos numatyto veiksmø plano eigos. Pagarba. Alkoholá ar nelegalius narkotikus vartojanèio asmens neigimas ar smerkimas gali bûti iðgirstas nepagarbioje arba niekinanèioje gydytojo kalbos intonacijoje ar nuskambëti klausimo turinyje. Patartina vengti neigiamà socialiná atspalvá turinèiø terminø, tokiø kaip girtuoklis, alkoholikas, narkomanas, toksikomanas, piktnaudþiavimas, nes ðiø terminø nëra Tarptautinëje statistinëje ligø ir sveikatos problemø klasifikacijoje (TLK 10). Reikëtø vartoti medicinos terminus ir kalbëti apie priklausomybës ligas, priklausomybës sindromà, þalingà vartojimà, asmená, priklausomà nuo psichoaktyviøjø medþiagø. Bendraujant su pacientais nerekomenduotina vartoti pastaruoju metu paplitusio þodþio kvaiðalai geriau - svaiginamosios medþiagos arba sakyti tikruosius medþiagø pavadinimus (amfetaminai, heroinas ir kt.). 6.4. INFORMACIJOS TEIKIMAS, PACIENTØ MOKYMAS IR JO POVEIKIS Gydytojo ir paciento bendravimas. Paciento lankymasis pas gydytojà ar kità sveikatos prieþiûros darbuotojà labai gera proga teikti jam patikimà ir tinkamà informacijà, mokyti iðvengti þalos, motyvuoti ir átikinti keisti elgsenà. Kad informacija bûtø veiksminga ir skatintø pacientà keisti þalingà elgsenà, gydytojas (ar kitas sveikatos prieþiûros darbuotojas) galëtø ið pradþiø iðsiaiðkinti, ar pacientas suvokia problemos prieþastis ir tik tada pateikti savo, kaip specialisto, vertinimà. Kaip manote, kodël Jûsø vyras tiek daug geria? Kaip manote, kodël Jûs negalite nustoti vartojusi heroinà? Kai apsvarstomas paciento problemos prieþasèiø supratimas, gydytojas ar kitas sveikatos prieþiûros darbuotojas, pasinaudodamas geriausiais ir naujausiais mokslo duomenimis, gali iðdëstyti savo mintis apie problemà.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 127 Informacinës þinutës turi bûti trumpos, suprantamos, be medicinos terminø. Ruoðdamiesi sudaryti gydymo planà, gydytojai gali papraðyti paciento pakartoti tai, kà jis/ ji girdëjo gydytojà sakant. Tai labai svarbu. Gydytojas turi ásitikinti, kad jo pateiktà informacijà pacientas suprato. Sergantiesiems priklausomybës ligomis informacijà verta kartoti kitø apsilankymø metu, kad pacientai jà geriau ásisavintø. Sergantiesiems priklausomybës ligomis galimi keli gydymo planai, kuriuos gydytojas parenka atsiþvelgdamas á paciento pasiruoðimà ir motyvacijà. Sveikatos prieþiûros darbuotojams verta pateikti pacientui gydymo ir reabilitacijos priemoniø sàraðus, trumpai apibûdinant jø privalumus ir trûkumus. Pvz., konsultuojant nuo alkoholio priklausomà pacientà, galima jam skirti ambulatoriná gydymà vaistais (pvz., naltreksonu, disulfiramu ir kt.), taikyti stacionarinæ arba ambulatorinæ Minesotos programà. Verta paminëti ir savitarpio pagalbos (Anoniminiø alkoholikø) grupes, padëti pacientui pasirinkti vienà ið jø, kitas atidedant ateièiai, jei pasirinktas gydymo planas nebûtø efektyvus. Jei serganèiøjø priklausomybe nuo opioidø vartojimo staþas ir heroino dozës nedidelës, o ðeima pacientà rems (pvz., tëvai), galima manyti, jog ambulatorinë detoksikacija bûtø labiau veiksminga, nei gydymasis detoksikacijos skyriuje. Paprastai laukiama tiksliø gydytojo instrukcijø, kaip elgtis pacientui ir jo ðeimai ambulatorinës detoksikacijos laikotarpiu, pasakojimo apie naudojamø vaistø poveiká, patarimø, kaip áveikti detoksikacijos sunkumus. Nepavykus ambulatorinei detoksikacijai, pacientui ir jo artimiesiems galima leisti rinktis: kartoti ambulatoriná ar pradëti stacionariná gydymà. Stacionarinio gydymo sàlygos taip pat gali bûti labai skirtingos. Pvz., detoksikacija gali bûti atliekama bendrajame psichiatrijos skyriuje arba specializuotame detoksikacijos padalinyje. Medicinos darbuotojø kvalifikacija bei poþiûris á vartojantájá narkotikus gali bûti nevienodas. Jeigu gydytojas apie ðias ir kitas aplinkybes suteiks patikimos informacijos, ði informacija turës reikðmës tolesniam paciento gydymui. Verta paklausti paciento, koks gydymo bûdas, jo nuomone, pakeistø jo/jos áproèius. Pacientai ir ðeimos nariai daþniausiai turi ávairiausiø idëjø, kurias reikia ápinti á gydymo planà. Net ir neturinèios mokslinio pagrindo idëjos turëtø bûti aptariamos, nors gydytojui aiðku, kad ðie metodai nebus naudingi. Gydytojo rekomendacijos narkotiniø medþiagø ir alkoholio vartojimo sukeltø problemø sprendimui turi bûti ypaè konkreèios. Jeigu ámanoma, gydymo planà reikëtø raðyti tiesiog recepte arba ant atskiro popieriaus lapo. 6.5. GYDYMO SUTARTYS Pacientai, þalingai vartojantys alkoholá ar kitas psichoaktyviàsias medþiagas, arba priklausomi nuo jø, turi keisti savo áproèius ir elgsenà. Tai nëra lengva. Kai sudaromas abipusis gydymo planas, paciento motyvai keisti elgsenà stiprëja. Kaip ir kitø lëtiniø ligø (diabeto, ar padidëjusio kraujospûdþio ir kt.), taip ir ðios gydymui reikalingas medikø, sveikatos specialistø ir pacientø susitarimas, sutartis, kuri nustato gydymo ir reabilitacijos eigà. Lëtiniø ligø, tokiø kaip diabetas ar priklausomybë gydy-

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 128 mas negali bûti sëkmingas, jeigu pacientas neásisàmonina ir neásitikina, kad siûlomo plano vykdymas yra bûtinas. Jeigu gydytojas rekomenduotø dietà, iðraðytø vaistus, o pacientas negertø vaistø ir nekeistø elgsenos bei áproèiø, gydymas ið anksto bûtø pasmerktas nesëkmei, nepriklausomai nuo gydytojo kvalifikacijos. Susitarimas dël lëtiniø ir priklausomybës ligø gydymo turi keturis etapus: atsakomybë; abipusis susitarimas; derybos; abipusis pasitenkinimas. Atsakomybë. Paciento atsakomybë ir pareigos - tai deramas gydytojo nurodymø vykdymas, gilinimasis á medicinos informacijà ir gydytojo rekomendacijas. Pacientas turëtø padëti gydytojui sudaryti abipusiai priimtinà gydymo planà, o gydytojas iðsiaiðkinti paciento rûpesèius, atlikti detalià nusiskundimø ir simptomø analizæ, ásiklausyti á paciento þodþius ir juose slypinèius bûgðtavimus, teikti ir rekomenduoti prieinamà ðiuolaikiðkiausià, mokslu pagrástà gydymà, pagarbiai elgtis su pacientu, gerbti jo orumà. Abipusis susitarimas. Pacientai turi teisæ klausti, aiðkintis ir praðyti alternatyvø. Gydymo planas turi derëti prie jø lûkesèiø, socialiniø normø, ðeimos vertybiø ir asmeniniø poreikiø. Gydymo metu gydytojas turi elgtis su pacientu kaip su partneriu, jam suprantamai teikti kvalifikuotà informacijà, bet vengti kalbëti su pacientu ið aukðto. Derybos. Gydymo planas pacientui turi bûti patogus ir patrauklus. Daugelio lëtiniø ligø gydymo tyrimø metu uþregistruotas netinkamas paskirto gydymo kurso laikymasis, kaip daþniausiai pasitaiko gydant vaistais. 27 proc. pacientø neturëjo iðraðytø receptø, nes nesilankë pas gydytojà. Tik maþiau nei treèdalis pacientø gërë vaistus pagal gydytojo nurodymus. Pagrindinë prieþastis nebuvo gydytojo ir paciento sutarèiø, tad abi ðalys nebuvo susitarusios dël bendrøjø gydymo tikslø. Abipusis pasitenkinimas. Ir gydytojas, ir pacientas bendradarbiaudami vienas kitam turi jausti palankumà. Pacientai nori jaustis geriau. Gydytojai nori supratingø pacientø, kurie laikytøsi gydymo planø, padëtø iðsiaiðkinti ir pripaþinti veiksmingam gydymui trukdanèius neigiamus pacientø jausmus. 6.6. EFEKTYVAUS GYDYTOJO IR PACIENTO BENDRAVIMO KLIÛTYS Kliûtys gali bûti matomos ir nematomos. Matomos kliûtys daþnai lengvai atpaþástamos ir labai aiðkios; tarkime, pacientas sako, kad gydytojas yra per jaunas arba per senas. Nors su tokiu pacientu teks papluðëti ið peties, taèiau èia reikalas bent jau aiðkus. Kita vertus, nematomos kliûtys atvirai nereiðkiamos, tad jas sunkiau atpaþinti. Pavyzdþiui, pacientë, kuri smarkiai, bet slapta girtauja, kreipiasi á sveikatos prieþiûros ástaigà dël protarpinës hipertenzijos. Paklausta, ar vartoja alkoholá, atsako nelabai daug, taèiau atrodo sumiðusi. Gydytojui ant galvos griûva kiti pacientai, jis neatkreipia dëmesio á ðá epizodà, pataria jai pakeisti vaistus, pasiunèia atlikti kraujospûdþio tyrimà. Ðiuo atveju pacientës neatvirumas yra efektyvaus gydytojo ir paciento bendravimo kliûtis.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 129 Gydytojo ir paciento bendravimo kliûtis galima atpaþinti ið netiesioginiø poþymiø. Vienas ið poþymiø paciento þodþiø ir gydytojo gaunamos informacijos nesutapimas (verbalinis neverbalinis neatitikimas). Pvz., gydytojui prabilus apie alkoholio vartojimà, pacientë sumiðo. Gali bûti, kad gydytojo gaunama informacija neturi vientisumo ir prieðtarauja sveikam protui (kognityvinis neatitikimas, paciento pasiprieðinimas). Taip daþniausiai ávyksta, kai pacientas slepia ir neigia problemas. Tokie atvejai gana daþni. Kliûtis gali bûti ir paties gydytojo ar kito sveikatos prieþiûros darbuotojo apmaudo pojûtis. Pvz., gydytojui, kurio tëvas þalingai vartojo alkoholá, gali bûti sunku apie tai klausinëti pacientà, sukelti uþgniauþtà pyktá ir skaudþius prisiminimus. Rimta kliûtis yra gydytojo poþiûris á þalingai vartojanèiuosius alkoholá ar narkotikus, kaip á silpnavalius, smukusius þmones, apgavikus. Tai neprofesionalus màstymas. Daþniausiai pacientai nevykdo gydytojo nurodymø, neateina paskirtu laiku, negeria vaistø, todël gydymas nebûna sëkmingas. Gydytojo ir paciento bendravimo kliûtis paðalinsime tik iðsiaiðkinæ, kurios ðalies yra kliûtis. Gali bûti naudingos kliûèiø paieðkos su pacientu, tik reikia já paskatinti atvirai pasikalbëti apie galimas kliûtis. Jauèiu, kad Jûs nepatenkintas mano rekomendacijomis, taèiau nevisiðkai suprantu, kodël. Gal galite plaèiau paaiðkinti, kà Jûs ið tikrøjø galvojate? Bendra atsakomybë, praðymas padëti áveikti kliûtis, gali sutvirtinti gydytojo ir paciento ryðius. 7. ÞALINGO PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO ANKSTYVOJI DIAGNOSTIKA Ne visi turintieji problemø dël þalingo narkotikø ir alkoholio vartojimo ateis á pirminæ sveikatos prieþiûros ástaigà vien todël, kad vartoja. Daugelis pacientø skøsis turá kitø sveikatos ar socialiniø problemø. Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojai, bendrosios praktikos gydytojai turi bûti pasirengæ áþvelgti netiesioginius þalingo psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo poþymius. Èia iðvardinti poþymiai liudija apie galimà psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo problemà: sveikatos sutrikimas aiðkiai susijæs su þalingu sveikatai narkotikø arba alkoholio vartojimu (kasos uþdegimas, kepenø ligos, gastritas, rytinis pykinimas ir vëmimas, daþnas viduriavimas, kraujo uþkrëtimas, ÞIV); psichoaktyviøjø medþiagø perdozavimas (bandymas nusiþudyti arba atsitiktinis apsinuodijimas); tam tikri psichikos sutrikimai (nerimas, depresija, baimë, panika, persekiojimo pojûtis, impotencija, haliucinacijos, dezorientacija, atminties praradimas, agresyvumas ir smurtas, psichozë); iðvardytos paciento bûsenos, greitosios medicinos pagalbos kvietimas, ypaè jei pacientas buvo suþalotas arba netekæs sàmonës; teisinës problemos, susijusios su alkoholio (pvz., vairavimas neblaiviam) ar nelegaliø narkotikø vartojimu (areðtai, administracinës nuobaudos);

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 130 epilepsijos priepuoliai, pirmà kartà atsiradæ praëjus paauglystei; reikðmingi, staigûs pakitimai darbe, ðeimoje ar asmenybës pokyèiai; per didelis domëjimasis kai kuriais vaistais arba receptø klastojimas; daþnos pravaikðtos darbe. Pirminës sveikatos prieþiûros gydytojas (darbuotojas) visada turëtø teirautis apie paciento sveikatos bûklæ ir ávertinti ðiuos nusiskundimus: padidëjæs nuovargis; krûtinës sunkumo, spaudimo jausmas; sutrikæs miegas; galvos skausmai; rankø drebëjimas; verþimas anèiø srityje; gerklës skausmas; sloga; padaþnëjæs ðirdies plakimas; pykinimas; ðalèio krëtimas; labai sumaþëjæs svoris; sumaþëjæs lytinis potraukis. Ankstyvajam þalingam psichoaktyviøjø medþiagø vartojimui nustatyti gali bûti taikomos ir ávairios (anketinës ir laboratorinës) atrankinio tyrimo metodikos. 7.1. ALKOHOLIO IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO ATRANKINIS TYRIMAS Atrankinio tyrimo tikslas nustatyti dominanèià grupæ (pvz., pavojingai gerianèiuosius ar vartojanèiuosius psichoaktyviàsias medþiagas, probleminius ir priklausomus nuo psichoaktyviøjø medþiagø). Efektyvus atrankinis tyrimas padës nustatyti daugumà atvejø grupëje ir sumaþins klaidingo identifikavimo atvejus. Daugiausia atrankinio tyrimo klausimynø sudaryta þalingam alkoholio vartojimui nustatyti. Nelegaliø narkotikø ir kitø psichoaktyviø medþiagø vartojimui nustatyti daþniausiai taikomas laboratorinis ðlapimo ar kitø biologiniø skysèiø tyrimas. Ðioje dalyje pateikiami keli klinikinio tyrimo protokolai, kuriuos galima taikyti atrankinio tyrimo praktikoje. Dël ribotos knygos apimties ir jos praktinio pobûdþio nëra galimybës iðdëstyti atrankinio tyrimo metodikos, taèiau verta þinoti, kad visada svarbus atrankinio tyrimo bandymø patikimumas, jø jautrumas, specifiðkumas ir kiti metodologiniai aspektai.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 131 7.1.1. Þalingo sveikatai alkoholio vartojimo atrankinis tyrimas Þalingo sveikatai alkoholio vartojimo atvejus galima aiðkintis tiesiogiai klausiant. Pavyzdþiui: Kiek alkoholio Jûs vartojate? Kiek dienø per savaitæ Jûs daþniausiai vartojate alkoholinius gërimus? Kiek standartiniø alkoholio vienetø suvartojate tà dienà, kai geriate? Gydytojui gali bûti sunku vertinti alkoholio vartojimo kieká, nes alkoholiniai gërimai yra skirtingo stiprumo. Be to, buityje paplitæ vieni kitiems prieðtaringi mitai, tarsi vieni alkoholiniai gërimai maþiau kenksmingi nei kiti. Alkoholio vartojimo kieká nustatysime suþinojæ, kiek asmuo vartoja etilo alkoholio, nes etilo alkoholis yra pagrindinis komponentas, lemiantis þalingà alkoholiniø gërimø poveiká vidaus organams ir centrinei nervø sistemai, áskaitant elgsenos sutrikimus. Suvartoti standartiniai alkoholio vienetai sumuojami. Standartinis alkoholio vienetas yra kiek daugiau nei 10 g absoliutaus (100 proc.) etilo alkoholio. Jam prilygsta maþdaug 40 ml (taurelë) stipriøjø gërimø (tokiomis porcijomis stiprieji alkoholiniai gërimai vis daþniau pilstomi baruose ir kitur), 120 150 g (taurë) vyno ir 330 ml (bokalas) alaus. Nacionalinis piktnaudþiavimo alkoholiu institutas JAV (angl. National Institute of Alcohol and Alcohol Abuse) ir Pasaulio sveikatos organizacija, remdamiesi gausiais moksliniais tyrimais, maþos rizikos suaugusiøjø alkoholio vartojimui priskiria tokius atvejus, kai: vyrø suvartotas alkoholio kiekis nevirðija 14, o moterø 7 standartinius alkoholio vienetus per savaitæ; ið karto suvartojama ne daugiau kaip 4 standartiniai alkoholio vienetai; alkoholiniai gërimai visiðkai nevartojami jei asmuo serga, yra tam tikros bûklës (pvz., epilepsija, nëðtumas ir pan.), dirba su technikos árengimais, vairuoja automobilá ir pan. Jeigu alkoholiniø gërimø vartojimas virðija ðias ribas, jis tampa pavojingas sveikatai, nes gali sukelti apsvaigimà, dël kurio galimi nelaimingi atsitikimai, traumos. Pavojingas sveikatai alkoholio vartojimas gali sutrikdyti elgsenà, pakenkti vidaus (kepenø, kasos, skrandþio, ðirdies, kraujagysliø sistemos) organams, taèiau tam tikrà laikà (net kelis ar keliolika metø) akivaizdþiø padariniø (sveikatos sutrikimø, ðeimos ir darbo problemø) galima nepastebëti. Jiems pasireiðkus gydytojai diagnozuoja þalingà sveikatai alkoholio vartojimà, arba, jei yra bûdingø simptomø, priklausomybës sindromà. Gydytojas, atlikæs atrankiná tyrimà ir nustatæs, kad asmens alkoholio vartojimas yra pavojingas sveikatai arba jai jau pakenkë, remdamasis savo þiniomis bei patirtimi, apie tai informuoja pacientà ir skatina keisti elgsenà sveikatos iðsaugojimo ir stiprinimo linkme.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 132 Pasikartojantis gausus alkoholiniø gërimø vartojimo stebëjimas atrankinio tyrimo klausimynuose gali bûti siejamas su eismo ávykiais, traumomis, nelaimingais atsitikimais, agresyviu elgesiu ir kitomis apsvaigimo pasekmëmis, taèiau tai tik preliminaraus pobûdþio duomenys, tad daryti iðvadas reikia apdairiai. Vienas ið trumpiausiø pasaulyje þinomø alkoholio vartojimo atrankinio tyrimo testø yra taip vadinamasis CAGE (Ewing, 1984), kuriuo ávertinami keturi alkoholio vartojimo aspektai, liudijantys apie sutrikusià alkoholio vartojimo kontrolæ: Ar Jûs kada nors jautëte poreiká sumaþinti gërimà? Ar Jus kada nors kas nors suerzino, kritikuodamas Jûsø gërimà? Ar Jûs kada nors jautëte kaltæ dël savo gërimo? Ar esate jautæ alkoholio, kaip rytinio dopingo poreiká? Be abejonës, èia kalbama apie viso gyvenimo ávykius, tad taikydami ðá testà ne visada tiksliai ávertinsime dabartinæ paciento bûklæ. Jis geriau tinka nustatyti priklausomybæ nuo alkoholio, nei pavojingà ar þalingà sveikatai vartojimà. CAGE turëtø bûti taikomas kartu su klausimais apie alkoholiniø gërimø vartojimo kieká, daþnumà ir iðgertuves. Sveikatos sutrikimø dël alkoholio vartojimo testas (AUDIT) buvo sudarytas kaip trumpas, ávairioms ðalims pritaikytas atrankinio tyrimo metodas anksti identifikuoti asmenis, pavojingai ir þalingai sveikatai vartojanèius alkoholinius gërimus, o ne tuos, kurie atitinka priklausomybës nuo alkoholio kriterijus. Ðá testà sukûrë Pasaulio sveikatos organizacijos darbo grupë, parinkdama tokius klausimus, pagal kuriuos ðeðiose skirtingose ðalyse nustatomi asmenys, pavojingai sveikatai vartojantys alkoholá. AUDIT teste yra deðimt klausimø, ið kuriø: trys - apie vartojimà; keturi - apie priklausomybæ; trys - apie problemas. Ðie 10 klausimø gali bûti uþduoti þodþiu arba raðtu pildoma anketa. Antrojoje dalyje pateikti su alkoholio vartojimu susijæ matavimai ir laboratoriniai duomenys. Rekomenduojama ribinë vertë 8. Tai reiðkia, kad asmenys, surinkæ daugiau kaip 8 taðkus, alkoholá vartoja þalingai sveikatai. Asmenys, kuriø rezultatas virðija 15, greièiausiai yra priklausomi nuo alkoholio. Sveikatos sutrikimø dël alkoholio vartojimo testas (AUDIT). Parenkite pacientà ðiai struktûrizuotai apklausai, sakydami, kad dabar pateiksite klausimus apie alkoholiniø gërimø vartojimà praëjusiais metais. Apibraukite atsakymà, kuris labiausiai atitinka paciento atsakymà.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 133 1. Ar daþnai Jûs vartojate alkoholinius gërimus? (0) Niekada (1) Kartà per mënesá (2) Du keturis (3) Du tris kartus (4) Keturis ar ar reèiau kartus per per savaitæ daugiau kartø mënesá per savaitæ 2. Kiek standartiniø alkoholio vienetø suvartojate Jums bûdingo gërimo tipo dienà? (0) 1 ar 2 (1) 3 ar 4 (2) 5 ar 6 (3) 7 ar 9(4) 10 ar daugiau 3. Ar daþnai vienu metu suvartojate ðeðis ir daugiau standartiniø alkoholio vienetø? (0) Niekada (1) Reèiau nei kartà (2) Kartà per (3) Kartà per (4) Kasdien ar per mënesá mënesá savaitæ beveik kasdien 4. Ar daþnai praeitais metais pastebëjote, kad pradëjæ gerti nebegalite baigti? (0) Niekada (1) Reèiau nei kartà (2) Kartà per (3) Kartà per (4) Kasdien ar per mënesá mënesá savaitæ beveik kasdien 5. Ar daþnai praeitais metais dël girtavimo Jûs nepadarëte to, kà turëjote padaryti? (0) Niekada (1) Reèiau nei kartà (2) Kartà per (3) Kartà per (4) Kasdien ar per mënesá savaitæ mënesá beveik kasdien 6. Ar daþnai praeitais metais Jums reikëjo iðgerti rytais, kad po vakarykðèio girtavimo nekamuotø pagirios? (0) Niekada (1) Reèiau nei kartà (2) Kartà per (3) Kartà per (4) Kasdien ar per mënesá mënesá savaitæ beveik kasdien 7. Ar daþnai praeitais metais po iðgertuviø jautëte kaltæ ar sàþinës priekaiðtus? (0) Niekada (1) Reèiau nei kartà (2) Kartà per (3) Kartà per (4) Kasdien ar per mënesá mënesá savaitæ beveik kasdien 8. Ar daþnai praeitais metais Jûs negalëjote prisiminti, kas ávyko vakarykðèià dienà, kai gërëte? (0) Niekada (1) Reèiau nei kartà (2) Kartà per (3) Kartà per (4) Kasdien ar per mënesá mënesá savaitæ beveik kasdien 9. Ar dël girtavimo Jûs ar kas nors kitas kada nors buvo suþeistas? (0) Ne (2) Taip, bet ne praeitais metais (3) Taip, praeitais metais 10. Ar Jûsø giminaitis, draugas, gydytojas bei kitas sveikatos darbuotojas kada nors buvo susirûpinæ dël Jûsø gërimo, ar siûlë sumaþinti gërimo apimtá? (0) Ne (2) Taip, bet ne praeitais metais (3) Taip, praeitais metais * Vienas standartinis alkoholio vienetas turi 10 g alkoholio. Áraðykite savo rezultatà èia. Skaièius 8 ar didesnis gali reikðti iðsamesnio tyrimo poreiká.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 134 7.1.2. Þalingo sveikatai alkoholio vartojimo atrankinio tyrimo metodai Þalingo sveikatai alkoholio vartojimo atrankinio tyrimo metodikas galima taikyti keliais bûdais: paðnekesys akis á aká su klinikos darbuotoju; paðnekesys akis á aká su gydytoju; anketos uþpildymas raðtu; apklausa kompiuteriu (vis labiau populiarëjantis bûdas). Klausimynø uþpildymas yra informacija paèiam pacientui, o atsakymai á klausimus gali bûti geras pagrindas iðsamesniam gydytojo ir paciento pokalbiui. Laboratoriniai alkoholio vartojimo atrankinio tyrimo metodai Paprasèiausia alkoholio vartojimo atrankinio tyrimo laboratorinë metodika gali bûti testavimas alkotesteriu, alkoholio kiekio kraujyje ir ðlapime tyrimai. Alkotesteris yra parankinë priemonë pirminës sveikatos prieþiûros kabinete, juo paprasta naudotis. Alkoholio koncentracija iðkvëptame ore yra artima alkoholio koncentracijai kraujyje. Kai alkotesteriu nustatoma nemaþa alkoholio koncentracija iðkvëptame ore, pvz., daugiau nei 1 promilë, o pacientas nëra akivaizdþiai apsvaigæs, tai rodo galimà fizinës tolerancijos alkoholiui padidëjimà, ir galimà priklausomybës nuo alkoholio sindromà. Be abejonës, gydytojas turi átarti priklausomybæ nuo alkoholio, jei priëmimo metu alkotesteriu jis nustato alkoholio vartojimà pirmoje dienos pusëje, darbo metu ir pan. Alkotesteris patogi priemonë objektyviai nustatyti, ar pacientas gydymo metu pakeitë elgsenà ir sumaþino alkoholiniø gërimø vartojimo kieká. Tikrinimà alkotesteriu rekomenduotina átraukti á paciento ir gydytojo sutarties sàlygas. Nustatyti alkoholio koncentracijà kraujyje ir ðlapime reikalinga speciali áranga dujinë chromatografija ar kitos priemonës. Ðiuos tyrimus pagal ástaigø siuntimus atlieka Teismo medicinos institutas, kai reikalinga juridiðkai pagrásta iðvada. Kiek sudëtingesni yra mëginiai, matuojantys làsteliø paþeidimus kepenø ir kraujodaros làsteliø grandinëse. Plazminës gamagliutamiltranspeptidazës (GGT) nustatymas ir vidutinio kraujo kûneliø tûrio (MCV) matavimai yra pagrindinës alkoholio vartojimo sukeltø problemø atrankinio tyrimo priemonës. Ðiø mëginiø jautrumas svyruoja nuo 20 iki 60 proc., priklausomai nuo alkoholio vartojimo laiko ir intensyvumo.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 135 7.2. NELEGALIØ NARKOTIKØ IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ (RAMINAMØJØ, MIGDOMØJØ) VARTOJIMO ANKSTYVOJO NUSTATYMO METODAI Narkotikø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimà galima pradëti aiðkintis uþduodant kad ir tokius klausimus: Ar per praëjusius metus vartojote kokius nors raminamuosius? Ar per visà savo gyvenimà kanapes vartojote daugiau nei penkis kartus? Kada paskutiná kartà Jûs rûkëte kanapes? Jei taip, ávertinkite daþnumà ir kieká. Tuos paèius klausimus pateikite dël kokaino, opioidø ar kitø nelegaliø narkotikø, paplitusiø toje gyventojø grupëje, vartojimo. Labiau tikëtina, kad tarp Lietuvos jaunimo ðiuo metu paplitæs heroino, amfetaminø, kanapiø, LSD vartojimas. Brangiai kainuojantis kokainas labiau paplitæs tarp turtingesniø asmenø. Raminamuosius vaistus daþniau þalingai sveikatai vartoja moterys. Nelegaliø narkotikø vartojimo nustatymas ið dalies gali bûti grindþiamas klinikiniu stebëjimu. Pvz., susitraukæ akiø vyzdþiai esant opioidinio apsvaigimo bûsenos, iðsiplëtæ esant opioidinës abstinencijos arba intoksikacijos psichostimuliantais bûsenos. Neretai dël specifiniø klinikiniø poþymiø stokos patogu tirti ðlapimà. Paprastai pakanka pipete paimti 8 laðus ðlapimo, uþlaðinti ant specialios kasetës ir po 5-8 minuèiø gauste rezultatà. Vienkartiniø ðlapimo mëginiø galima nusipirkti vaistinëse ir tyrimà atlikti namø sàlygomis. Ðiø mëginiø vartojimas labai patogus. Vieno kaina vaistinëse apie 8 litus, kiti, skirti nustatyti 4 arba daugiau medþiagø, kainuoja apie 25-30 Lt. Mëginiø jautrumas ávairus, ypaè kai ðlapime skirtingos narkotiniø medþiagø dozës. Taèiau praktiðkai ðiø testø jautrumas ir specifiðkumas gana didelis: 95-99 procentai. Ðlapimo mëginio ëmimas paprastai aptariamas gydytojo ir paciento sudarytoje gydymo sutartyje. Procedûra yra ðiek tiek nemaloni abiem ðalims, tad paciento gali bûti suvokta kaip þeidþianti savigarbà ir þeminanti, todël labai svarbu tuos klausimus átraukti á gydymo sutartá ir netgi iðdëstyti raðtu. Jei pacientas nesibaimina nepagrástø gydytojo sankcijø, jis pasakys, kokias medþiagas vartojo ir kas á tai pastûmëjo. Taèiau retkarèiais verta patikrinti, ar pacientas sàþiningai teikia informacijà apie psichoaktyviøjø medþiagø vartojimà. Ðlapimo mëginys daþniausiai imamas esant medicinos darbuotojø prieþiûrai, kad nebûtø galimybës jo sukeisti. Kartais pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojams reikia nustatyti apsvaigimà nuo alkoholio ar kitø medþiagø pagal teisësaugos ástaigø, darbdavio siuntimà. Tokiu atveju atliekama teisës aktais reglamentuota apsvaigusiojo medicininë apþiûra, pildomas nustatytos formos protokolas. Papildomomis priemonëmis (alkotesteriu, narkotiniø medþiagø nustatymo mëginiais) gali bûti tikslinama apsvaigusiojo diagnozë. Jeigu reikia nustatyti psichoaktyviøjø medþiagø vartojimà, imami organizmo skysèiø mëginiai ir siunèiami á Teismo medicinos institutà laboratorinei analizei.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 136 7.3. PAPILDOMA INFORMACIJA IÐ KITØ ÐALTINIØ Nepaisant to, ar pacientas noriai kalbasi ar ne, pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas apie já turi gauti papildomos informacijos ið kitø ðaltiniø. Tai ágalins patikrinti paciento suteiktà informacijà ir paþvelgti á problemà kitu aspektu. Ðiuo atveju paciento artimieji daþnai yra geras informacijos, reikalingos geriau suprasti pacientà, ðaltinis. Kai pradedama kalbëti apie narkotikus, artimiesiems gali bûti pateikiami ðie klausimai: Ar Jûs nerimaujate dël jo/jos alkoholio arba narkotikø vartojimo? Ar kada nors buvote patekæ á nemalonià padëtá dël alkoholio/narkotikø vartojimo? Ar jis/ji daþnai þada nustoti vartoti narkotikus ar alkoholá, taèiau nesëkmingai? Ar kada nors melavote darbdaviui, giminëms ar draugams, norëdami nuslëpti jo/jos alkoholio arba narkotikø vartojimà? Ar paciento vaikai tinkamai priþiûrimi tuo metu, kai jis/ji vartoja narkotikus arba alkoholá? Kad gautumëte iðsamø ir aiðkø þalingo sveikatai narkotikø arba alkoholio vartojimo socialiniø padariniø vaizdà, papraðykite artimøjø pateikti konkreèiø pavyzdþiø apie tai, kas ávyko pacientui, þalingai vartojanèiam alkoholá arba narkotikus. Pokalbis su ðeima. Vieno ðeimos nario þalingas psichoaktyviosios medþiagos vartojimas arba priklausomybë nuo jos gali sunkiai sutrikdyti ðeimos gyvenimà arba sugriauti ðeimà. Ðeima gali iðirti dël tiesioginiø þalingo psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo pasekmiø, pavyzdþiui, dël smurto apsvaigus, arba ilgalaikiø padariniø, sakysim, nesantaikos ðeimoje ir santykiø blogëjimo dël priklausomybës raidos. Jei nors vienas ðeimos narys tampa priklausomas nuo psichoaktyviosios medþiagos, tai jauèia visa ðeima. Daþnai dedamos pastangos, kad apie ðeimos nará, þalingai vartojantá alkoholá arba narkotikus, nesuþinotø aplinkiniai, ði problema slepiama. Ðeima daþniausiai labai kenèia, kai problemas pamato ir kiti, ne ðeimos nariai, todël daþnai kuris nors ðeimos narys vienas ið tëvø arba sutuoktinis pirmasis kreipiasi á pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojà. Paprastai pirmojo pokalbio metu ðeima patiria krizæ. Reikalinga skubi pagalba bei parama, ir pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas turi tai suvokti. Svarbiausi ðeimos ávertinimo principai ið esmës nesiskiria nuo paciento ávertinimo. Kai kada vertinti pradedama dalyvaujant ðeimos nariui arba kuriam nors ið artimøjø. Daþniausiai pasitarti su ðeimos nariu arba sutuoktiniu galima ið karto, pasikalbëjus su pacientu. Abiem atvejais pirmasis pokalbis su ðeima turi bûti ðeimai palankaus pobûdþio. Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas turëtø padràsinti ðeimos narius papasakoti apie savo gyvenimà ir kuo smulkiau apie konkreèius ávykius, dël kuriø jie atvyko pas specialistà. Ðeimos narius reikia taip nuteikti, kad ðie papasakotø ir aptartø þalingo sveikatai alkoholio ir narkotikø vartojimo poveiká juos vartojanèiam ðeimos nariui ir jiems patiems. Tuo pat metu pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas turëtø pabandyti ávertinti ðeimos stabilumà, sugalvoti, kaip ðeima galëtø áveikti sunkumus.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 137 Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas turëtø suþinoti, ar dar kas nors ið ðeimos nariø vartoja psichoaktyviàsias medþiagas. Pacientas gali nenorëti bendradarbiauti su priminës sveikatos prieþiûros darbuotojais, neigti problemà. Panaðiai gali elgtis ir ðeima, kai bandysite jà ávertinti. Taigi, galimas tylus suokalbis. Ir ðioje situacijoje pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojai turi elgtis taktiðkai. Alkoholio vartojimo problemos ðeimoje, ypaè tëvø, gali bûti neatpaþástamos ilgus metus, nors kai kurie ðeimos nariai dël to nuolat patiria stresà. Ðeimos problemà jie gali iðdëstyti tiesiogiai ir savo noru, bet daugeliu atvejø pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojai turi ieðkoti netiesioginiø þalingo alkoholio arba kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo ðeimoje poþymiø, kurie dar vadinami antriniais, netiesioginiais poþymiais ir simptomais. Poþymiai yra ðie: pasikartojantis smurtas sutuoktinio ir vaikø atþvilgiu; ðeiminë nesantaika arba skyrybos; finansiniai sunkumai; nesirûpinimas vaikais; pablogëjæs vaikø paþangumas mokykloje; vaikø nusiþengimai, narkotikø vartojimas ir pamokø mokykloje praleidimas; artimøjø þalingas sveikatai narkotikø arba alkoholio vartojimas. Jei tokia informacija nebuvo savanoriðkai suteikta, bet kuris ið ðiø poþymiø turëtø skatinti pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojà labiau ásigilinti á ðeimos alkoholio ir narkotikø vartojimà. 7.4. PACIENTO BÛKLËS ÁVERTINIMAS Nuodugnus paciento bûklës tyrimas atliekamas tiems asmenims, kuriø atrankinio tyrimo testai buvo teigiami arba tiems, kurie patys kreipësi dël alkoholio arba narkotikø vartojimo kilusiø problemø. Bûklës ávertinimo tikslai: ávertinti paciento fizinæ priklausomybæ, kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimà; ávertinti su psichoaktyviøjø medþiagø vartojimu susijusias sveikatos, teisines, ðeimines problemas; ávertinti paciento motyvacijà keisti elgsenà (gydytis); ávertinti ðeimos socialinius ar darbo aspektus. Ávertinimas - veiklos pagrindas. Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas gali ávertinti padëtá tik planingai ir nuosekliai veikdamas. Tikslus padëties ávertinimas duoda pagrindà planingai veikti. Svarbu visapusiðkai vertinti pacientà, t.y. atsiþvelgti ne tik á jo sveikatà, þalingo sveikatai vartojimo ir priklausomybës poþymius, taèiau ir á jo motyvacijos pobûdá, socialiniø ryðiø ypatumus ir galimus paramos ðaltinius, tikë-

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 138 jimà pakeisti elgsenà. Jeigu yra galimybë, tiksliau ávertinti galëtø psichikos sveikatos centre dirbanti terapijos komanda: gydytojas, psichologas, socialinis darbuotojas, slaugytojas. Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojai turi sudaryti ilgalaiká gydymo planà ir numatyti gydymo bei reabilitacijos eigà; paciento bûklës (psichikos, somatinës, psichologinës, socialinës) vertinimas nuolat kartojamas. Periodinis paciento vertinimas reikalingas koreguoti gydymà. Vertinant gydymo bei reabilitacijos priemoniø efektyvumà, nepakanka þinoti apie paciento psichoaktyviøjø medþiagø vartojimà. Reikia stebëti, kaip keièiasi daugelis paciento charakteristikø. Pateikiame vienà ið daþniausiai taikomø vertinimo ir gydymo (pagalbos) schemø, kurià sudaro penki svarbiausi vertinimo aspektai, pasiûlyti Pasaulio sveikatos organizacijos iðleistame vadovëlyje. Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas jau þino, kokie svarbûs bendravimo su pacientu ágûdþiai. Jei taikomi jau apraðyti techniniai bendravimo ágûdþiai, apklausos metu stebint pacientà ir numatant gydymo (poveikio) priemones, siûloma pagrindiná dëmesá kreipti á ðiuos penkis gydymo komponentus: 1. Santykiai su kitais þmonëmis ir potencialûs paramos ðaltiniai. 2. Tikëjimo galimybe keistis (sveikti) stiprinimas. 3. Prieþasèiø (motyvø) keistis aiðkinimasis. 4. Skatinimas plësti alternatyvià veiklà. 5. Mokymas iðvengi atkryèio. Pirmojo pokalbio metu pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas jau turëtø pradëti galvoti apie poveikio planà. Vertinti reikia nuolat ir taip, kad bûtø sukaupta naudinga informacija, susijusi su iðvardytais penkiais gydymo komponentais. Pateikiame klausimø, tinkamø vertinti pacientà pagal ðias rekomendacijas, pavyzdþius. 1. Santykiai su kitais þmonëmis ir potencialûs paramos ðaltiniai Ar Jums bûna nuobodu arba liûdna, ar turite draugà arba draugø, su kuriais galite pasikalbëti? Ar gali kas nors ið ðeimos nariø Jums padëti arba paremti? Ar turite draugà arba draugø, kuriø galëtumëte papraðyti kartu su Jumis ilgiau pasivaikðèioti, pasportuoti, nueiti á kinà? Ar þinote kokiø nors klubø, á kuriuos norëtumëte ástoti? Ar paþástate kà nors (pvz., Anoniminiø alkoholikø, Anoniminiø narkomanø draugijos nará, giminaitá, dvasininkà, draugà), kas norëtø Jums padëti per artimiausius 6 mënesius? 2. Tikëjimo galimybe keistis (sveikti) stiprinimas Èia pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas gali suþinoti apie neretai pasitaikantá ligonio bejëgiðkumo jausmà. Paklauskite taip: Ar bandëte sumaþinti ar visai nustoti vartoti narkotikus arba alkoholá? Kaip sekësi? Jei Jums pavyks nevartoti narkotikø arba alkoholio dvi savaites, o po to vël uþeis stiprus noras pavartoti, ar tikite, kad sugebësite atsispirti?

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 139 3. Prieþasèiø (motyvø) keistis aiðkinimasis Kai kuriamas gydymo ir reabilitacijos planas, pirmiausia reikia uþsitikrinti ligonio pasiryþimà keistis. Deramas ávertinimas turëtø padëti suprasti, kokios prieþastys paskatintø já keistis. Èia gali padëti tokie klausimai: Jeigu mestumëte vartoti narkotikus, alkoholá (arba sumaþintumëte alkoholio vartojimà) : ar manote, kad geriau miegotumëte? ar Jûsø santuoka pagerëtø? ar ilgiau gyventumëte? ar sutaupytumëte daugiau pinigø? ar pagerëtø Jûsø santykiai su kitais þmonëmis? ar manote, kad daugiau pasiektumëte gyvenime? ar Jums geriau sektøsi darbas? Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas turëtø pabandyti ávertinti atsakymø svarbà pacientui, nes ne visi dalykai gali bûti vienodai svarbûs. Tarkime, ligonis gali sakyti: Taip, mano santuoka pagerëtø, bet man dël to vis tiek. 4. Skatinimas plësti alternatyvià veiklà Jeigu asmuo þalingai sveikatai vartojantis narkotikus ar alkoholá nori pasikeisti, jis turi keisti savo elgsenà, gyvenimo bûdà. Gal bût pacientas, nepaisant þalingo psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo, neabejingas ankstesniems pomëgiams sportuoti, pieðti, droþinëti. Tokie klausimai palengvina tiksliai nustatyti ir planuoti galimà veiklà: Kà anksèiau mëgote (sportà, ðachmatus, uþsienio kalbas)? Kur mëgote keliauti (jûra, á kalnus, á kaimà)? Kuo norëtumëte uþsiimti, jei nebijotumëte nesëkmës (tapyba, vaidyba, muzika)? Kà mëgstate veik ti vienas (vaikðèioti, groti,dainuoti, siûti)? Kà mëgote veikti kartu su kitais (vaikðèioti, ðnekuèiuotis, valgyti, þaisti stalo tenisà, þaisti su ðunimi, lankyti bibliotekà, skaityti)? Kokius mëgote nebrangius uþsiëmimus (lankyti muziejø, iðvykti á gamtà)? Kokià veiklà mëgstate ávairiu laiku (rytais, sekmadieniais, pavasará, rudená)? 5. Mokymas iðvengti atkryèio Impulsyvus noras vartoti narkotikus, alkoholá, kitas psichoaktyviàsias medþiagas uþeina ir praeina priklausomai nuo nuotaikos, narkotikø prieinamumo ir socialinës aplinkos. Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas turëtø iðsiaiðkinti ir nustatyti svarbiausias galimo atkryèio situacijas, specifines paskatas, kurios suþadina norà vartoti psichoaktyviàsias medþiagas. Pavyzdþiui: pobûviai; vieniðumo jausmas (vienatvë); nuobodulys, neturëjimas kà veikti; vartojanèiøjø narkotikus kompanija; kitø kritika;

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 140 bloga nuotaika; kai kurios vietovës; pasijutimas nevykëliu; ðeima; laisvalaikis po darbo; ginèai; átampa; tam tikri þmonës; nemiga; savaitgaliai. Pateikiame klausimø, kurie padës tiksliau iðsiaiðkinti situacijas, mintis, nuotaikas, galinèias sukelti atkrytá: Ar sugebëtumëte nevartoti narkotikø arba alkoholio (pasigerti), jei: atsitiktø kaþkas malonaus, kà norëtumëte ðvæsti? staiga prisimintumëte, kokia puiki bûna Jûsø savijauta pavartojus narkotikø ar iðgërus alkoholio? þmonës netinkamai pasielgtø Jûsø atþvilgiu? laukia sunkumai darbe, su kitais þmonëmis? kas nors Jus kritikuotø? namuose bus ginèø? Sukaupta informacija apie santykius su kitais þmonëmis ir prieinamà paramà, tikëjimà keitimosi (sveikimo) galimybe, keitimosi prieþastis (motyvus), alternatyvios veiklos pasirinkimà ir pavojingas situacijas bei potraukio psichoaktyviosioms medþiagoms paskatas bus labai naudinga sudarant individualià gydymo ir reabilitacijos programà. 7.5. SVEIKATOS BÛKLËS ÁVERTINIMAS Sveikatos bûklës vertinimo metu svarbiausia iðsiaiðkinti pagrindines sveikatos problemas, susijusias su nelegaliø narkotikø/alkoholio vartojimu. Kai sveikatos bûklës vertinimas siejamas su narkotikø ir alkoholio vartojimu, tyrimà sudaro trys dalys: trumpa þmogaus organø sistemø ir áprastiniø psichikos sveikatos problemø, susijusiø su narkotikø ir alkoholio vartojimu, apþvalga (prie anamnezës); klinikinis tyrimas (bendrieji klinikiniai duomenys gaunami tiriant pacientà); laboratoriniai tyrimai (nustatomi organø paþeidimai). Anamnezë. Sveikatos bûklës vertinimo metu turëtø bûti trumpai apþvelgtos somatinës ir psichiatrinës narkotikø/alkoholio sukeltos problemos. Moterø reikëtø paklausti apie nëðtumo galimybæ. Visø pacientø, kuriø atrankinio tyrimo rezultatai yra teigiami, reikëtø paklausti, ar nekyla mintis nusiþudyti, nes ðios pacientø grupës daþ-

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 141 na mirties prieþastis yra saviþudybë. Áprastiniai narkotikø/alkoholio sukelti sveikatos sutrikimai yra ðie: kepenø disfunkcija; lëtiniai pilvo skausmai; lytiniu keliu plintanèios ligos (ÞIV, hepatitas ir kt.); mintys apie saviþudybæ; traumos; padidëjæs kraujospûdis; depresija; nemiga; galvos skausmai; pankreatitas; nerimas, panikos priepuoliai; apsinuodijimas. Klinikinis tyrimas. Klinikinio tyrimo ir apþiûros metu vertinama: kraujospûdis; burnos gleivinës þaizdos; psichikos bûklë; ðirdies ritmas; odos pakitimai; kepenø ir bluþnies dydis; dantys; periferiniai nervai; krûtinës làstos auskultacija dël bronchø spazmø. Laboratoriniai tyrimai. Reikiami laboratoriniai tyrimai: ðlapimo tyrimai; cukrus sukreðëjusiame kraujyje; gama gliutamiltranspeptidazë; trombocitai; serumo kreatininas; EKG; transferazës; albuminas; fosfatazë. Miðrus svaiginamøjø medþiagø vartojimas. Jei be alkoholio vartojami dar ir kiti nuotaikà veikiantys vaistai, daþnai sunku pakeisti bet kurios medþiagos vartojimo áproèius. Jei pacientas rûko tabakà ar kanapes, vartoja benzodiazepinus, kokainà ar amfetaminus, gydytojai, bandydami pakeisti paciento alkoholio vartojimo áproèius, turëtø skatinti já atsisakyti ðiø narkotikø, nebent vaistai bûtø skirti ne alkoholio sukeltiems sveikatos sutrikimams gydyti.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 142 Ðeimos, socialinës, darbo problemos. Ðios srities klausimai gali suteikti informacijos, naudingos gydytojø intervencijai ar gydymui, pvz.: Ar kada nors buvote sulaikytas neblaivus (apsvaigæs) prie vairo? Ar buvote pakliuvæs dël narkotikø ar alkoholio vartojimo á policijà? Ar daug iðleidþiate pinigø narkotinëms medþiagoms (alkoholiui)? Ar ðeimos nariai, draugai, bendradarbiai kada nors praðë Jûsø keisti alkoholio vartojimo áproèius (nustoti vartoti svaiginamàsias medþiagas)? Ar narkotikø bei alkoholio vartojimas sukëlë Jums kokiø nors sunkumø gyvenime? Ar dël alkoholio (narkotikø) vartojimo kada nors patyrëte nemalonumø darbe? 8. PAGALBA NUO PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ PRIKLAUSOMAM ASMENIUI Kas yra nuo nelegaliø narkotikø/alkoholio priklausomas asmuo? Pirmiausia ir svarbiausia tai toks pat kaip ir kiekvienas jausmus turintis þmogus, gebantis ávertinti pagalbà. Priklausomybë psichoaktyviosioms medþiagoms gali uþgoþti kitas socialines, fizines ir psichikos nelaimes. Dar daugiau, psichoaktyviàsias medþiagas vartojantis asmuo kartais bando ignoruoti savo priklausomybës sunkumus, netgi neigti juos. Jis atsitveria nuo visuomenës lyg plytø siena, kurià artimieji ir medicinos darbuotojai turi padëti sugriauti. Uþ vadinamosios neigimo sienos daþniausiai slypi daugybë socialiniø, fiziniø ir psichologiniø skauduliø. Sakysim, gerianti moteris neretai laiko save visø atstumta (nors ir kiti gali manyti panaðiai). Ji alkoholiui iðleidþia nemaþai lëðø, todël kenèia ðeimos biudþetas. Be to, daþnai praranda darbà, namus, ðeimà. Galiausiai praranda ir savigarbà. Ilgainiui ima kankinti somatinës ligos, ávairios psichologinës bûsenos, sunki depresija, nerimas, netgi ryðkûs psichikos sutrikimai. Visa tai yra tiesioginës þalingo sveikatai alkoholio vartojimo pasekmës. Problemos, susijusios su þalingu nelegaliø narkotikø, alkoholio ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimu daþnai yra socialinio ir psichologinio pobûdþio. Þmogaus organizme nëra në vienos organø sistemos, kurios nepaþeistø narkotikai ir alkoholis. Psichikos sveikata taip pat paþeidþiama, gali varginti haliucinacijos, kliedesiai, nuotaikos nepastovumas. Daþniausiai ligoniui reikalinga ir socialinë pagalba sugràþinti buvusias gyvenimo sàlygas (bûstà, darbà), apsaugoti nuo kriminogeninës situacijos, iðvengti atkrytá provokuojanèios veiklos, padëti uþmegzti naujus socialinius ryðius. Siekdamas uþkirsti kelià þalingam sveikatai narkotikø ir alkoholio vartojimui bei tiesiogiai dalyvaudamas gydymo ir reabilitacijos procese, greta profilaktinës veiklos pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas turëtø aiðkintis visus þalingai vartojanèius arba nuo narkotikø ir alkoholio priklausomus bendruomenës (miesto, gyvenvietës) asmenis ir uþtikrinti, kad jie bûtø kuo anksèiau pasiøsti pradëti gydytis.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 143 Toks platus darbo baras atrodytø lyg ir per sunkus pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojams, taèiau jie turëtø paieðkoti padëjëjø ir sàjungininkø tarp paciento artimøjø, nevyriausybiniø organizacijø, savitarpio pagalbos grupiø ir pan. Darbà su nuo psichoaktyviøjø medþiagø priklausomais asmenimis naudinga suskirstyti á keturis etapus: 1. Ávertinimas (aptartas ankstesniame skyriuje). 2. Detoksikacija. 3. Konkreèioji intervencija. 4. Palaikomasis gydymas ir reabilitacija. 8.1. Detoksikacija Detoksikacija tai saugus psichoaktyviøjø medþiagø ir jø metabolitø paðalinimas ið organizmo medicinos priemoniø pagalba. Þinome, kad staiga nutraukus arba sumaþinus psichoaktyviøjø medþiagø vartojimà tikëtina nemaloni, o kartais sunki ir pavojinga gyvybei abstinencijos bûklë. Ne kiekvienà pacientà reikia detoksikuoti. Paprastai detoksikacija reikalinga tik tada, kai manoma, jog nutraukus ar sumaþinus narkotiniø medþiagø vartojimà, atsiras stiprus abstinencijos sindromas. Daugiausia sunkiø abstinencijos simptomø bûna vartojantiems opioidus ir didelá kieká alkoholio. Stiprus abstinencijos sindromas galimas ir asmenims, priklausomiems nuo raminamøjø (benzodiazepinø). Ðiø simptomø sunkumà nelengva prognozuoti, taèiau bûsimo abstinencijos sindromo sunkumà galësime ásivaizduoti gavæ paciento atsakymà apie buvusias abstinencijos bûkles. Esant nedidelei narkotiko dozei bei vartojimo staþui, stipriam norui (motyvacijai) gydytis ir nutraukti medþiagø vartojimà, esant deramai ðeimos paramai, detoksikacijà gali atlikti psichikos sveikatos centro specialistai namø sàlygomis. Stipraus potraukio ir daugelio nepageidautinø somatiniø komplikacijø (kurios gali atsirasti nutraukus medþiagos vartojimà) galima iðvengti ið lëto maþinant narkotiko dozæ arba vartojant jo pakaitalus. Detoksikacija metadonu, buprenorfinu. Laipsniðkai detoksikacijai gali prireikti daugelio mënesiø, pavyzdþiui, kai heroinas pakeièiamas metadonu, o ðio vartojimas pamaþu (daþniausiai per 1-6 mën.) nutraukiamas. Detoksikacija metadonu pradëta 1998 metais VðÁ Druskininkø psichikos sveikatos centre bei specializuotuose Vilniaus, Kauno ir Klaipëdos priklausomybës ligø centruose. Paprastai, detoksikuojant metadonu, pirmajame etape opioidai (heroinas, aguonø nuoviras) pakeièiami metadono doze, kuri uþkerta kelià abstinencijai. Po to metadono dozë laipsniðkai maþinama iki nulio, abiem ðalims (pacientui ir gydytojui) derinant metadono maþinimo tempà su kitomis gydymo plano priemonëmis (psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, ðeimos terapija). Detoksikacijos metadonu efektyvumas apie 40 procentø. Jis priklauso nuo paciento motyvacijos, ðeimos paramos, priklausomybës staþo. Ðiuo metu metadonà taikyti praktikoje reikalingas Sveikatos apsaugos ministerijos leidimas. Metadono hidrochloridas yra narkotinë medþiaga, todël leidimas já taikyti iðduodamas tik toms institucijoms, kurios sudarë saugias metadono laikymo ir iðdavimo sàlygas, iðmokë dirbti personalà.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 144 Detoksikacijos metu á gydymo sutartá átraukiama kitø medþiagø vartojimo kontrolë periodiðkai tiriant ðlapimà. 2002 m. áregistruotas buprenorfinas, kuris taip pat tinka ambulatorinei detoksikacijai ir yra saugesnis nei metadonas. Nuo opioidø priklausomø asmenø detoksikacija kitais medikamentais. Tokià detoksikacijà ambulatoriðkai gali atlikti psichikos sveikatos centrai, turintys specialistø komandà. Ðiuo metu tam tikslui taikomi ávairûs medikamentai pagal schemà. Paprastai ið pradþiø skiriamos prisotinamosios vaistø (pvz., karbamazepino, nuskausminamøjø, raminamøjø) dozës, kurios nuslopina nemalonius abstinencijos sindromo poþymius, vëliau vaistai laipsniðkai maþinami 1-2 savaites. Detoksikacija efektyvesnë, jei paciento stipri motyvacija nutraukti vartoti heroinà, vartojimo staþas nelabai ilgas (keli mënesiai), o heroino dozës nelabai didelës. Bûtina detoksikacijos namie sàlyga ðeimos nariø parama ir prieþiûra. Narkotiko nutraukimo procedûra bus veiksmingesnë, jei sutaps gydytojo ir paciento nuomonë dël dozës maþinimo greièio ir trukmës bei gydymo pobûdþio. Reikia þinoti ir paciento nuomonæ. Jei pacientas nori detoksikacijos kuo greièiau, ðià mintá verta paremti, taèiau jei abstinencijos simptomai pasirodytø per sunkûs, dozæ reikia maþinti lëèiau. Detoksikacijos metu tikslinga á gydymo sutartá átraukti ir periodiná psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo tikrinimà. Nuo alkoholio priklausomø asmenø detoksikacija. Siekiant iðvengti sunkiø ir nemaloniø abstinencijos pojûèiø, paprastai skiriamos didelës prisotinamosios raminamøjø dozës, kuriomis slopiname nemigà, nerimà, baimæ, prakaitavimà, drebulá, normalizuojame ðirdies plakimà, padidëjusá kraujospûdá. Raminamaisiais pavyksta pasiekti, kad abstinencijos metu ðirdies plakimo daþnis nevirðytø 100 k/min., o arterinis kraujospûdis 140/90, sumaþinti nerimà ir prakaitavimà. Tolerancija alkoholiui daþnai bûna kryþminë, t.y. paciento organizmas atsparus raminamøjø poveikiui. Pakankamos raminamøjø dozës yra geriausia alkoholiniø psichoziø (baltosios karðtligës) ir epileptiforminiø traukuliø profilaktika. Antra vertus, alkoholinës abstinencijos atveju narkotiko pakeitimas benzodiazepinais ar panaðiai veikianèiais vaistais trunka ne ilgiau kaip vienà savaitæ, nes prie raminamøjø galima priprasti ir ágyti gretutinæ priklausomybæ nuo benzodiazepinø. Kartais abstinencijà gerokai suðvelnina gliukozës arba elektrolitø tirpalø su raminamaisiais infuzija á venà: sumaþëja dehidratacija, ramina, susidaro sàlygos greièiau pasiðalinti alkoholio metabolitams. Tokias vienkartines infuzijas gali atlikti psichikos sveikatos centro specialiai tam tikslui skirtose palatose, procedûrø kabinete. Detoksikacijos metu svarbu, kad pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojai, draugai ir artimieji padràsintø pacientà, ákvëptø jam/jai pasitikëjimo savimi. Bet kokia psichologinë parama yra nepaprastai reikðminga. Jeigu paciento bûklë (stiprus potraukis, aplinkiniø paramos stoka, psichikos sutrikimai, komplikacijos) netinkama detoksikuoti ambulatoriniu bûdu, tai pirminës sveikatos prieþiûros gydytojai, psichikos sveikatos centrø specialistai siunèia pacientà á priklausomybës ligø centrà arba psichiatrijos ligoninæ.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 145 8.2. AMBULATORINIS MEDIKAMENTINIS PRIKLAUSOMYBËS LIGØ GYDYMAS Priklausomybës ligø raida priklauso nuo biologiniø, psichologiniø ir socialiniø (aplinkos) prieþasèiø. Tarp biologiniø prieþasèiø galima paminëti skirtingà individø genetinæ struktûrà ir metabolizmo ypatybes. Priklausomybë nuo alkoholio yra geriausiai iðtyrinëta ir daugelis tyrimø rodo, kad kai kurie asmenys turi genetiná polinká priklausomybei nuo alkoholio susiformuoti. Panaðûs tyrimai (pvz., identiðkø dvyniø) rodo, kad ir intensyvus rûkymas gali priklausyti nuo genetiðkai nulemtø smegenø metabolizmo (pvz., serotonino apykaitos) ypatumø. Daugelis pacientø pradeda þalingai sveikatai vartoti psichoaktyviàsias medþiagas dël ávairiø, taip pat ið dalies genetiðkai nulemtø, psichikos sutrikimø polinkio á nerimo bûsenas, depresijà. Kai kuriø pacientø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimas susijæs su didele psichikos patologija. Jiems reikalingas specifinis psichikos sutrikimø gydymas. Ðiame skyriuje nebus iðsamios medikamentinio gydymo analizës, o apsiribosime tik specifiniø priklausomybës ligø medikamentinio gydymo metodø apþvalga. Pakaitinis gydymas metadonu. Metadono hidrochloridas yra opioidiniø receptoriø agonistas. Metadono hidrochloridas iðrastas 1944 m. kaip narkotinis analgetikas. 1964 m. amerikieèiø mokslininkai V.Dole ir M.Nyswander klinikiniø tyrimø metu atrado, kad gydymas metadonu reikðmingai nuslopina potrauká heroinui, uþblokuoja opioidinius receptorius. Pakaitinis gydymas Lietuvoje pradëtas 1995 m. Vilniuje, Kaune ir Klaipëdoje, 1998 m. Druskininkuose. Paprastai jis taikomas tiems pacientams, kurie nesëkmingai gydësi kitais bûdais, siekdami visiðkai nutraukti narkotikø vartojimà, kuriø narkotikø vartojimo staþas didelis, parama ðeimoje ribota, o atkryèiø iðvengimo tikimybë menka. Pakaitinis gydymas metadonu gali tæstis kelerius metus. Metadono skyrimas derinamas su intensyviomis socialinio ir psichologinio poveikio priemonëmis, todël daþnai vadinamas metadono programa. Nuo 2002 m. pakaitiniam gydymui galima taikyti buprenorfinà. Palaikomasis gydymas naltreksonu. Naltreksonas yra opioidiniø receptoriø antagonistas ir visiðkai uþblokuoja opioidinius receptorius. Asmuo, kuris vartoja naltreksonà (po 50 mg/dienà), nejauèia heroino sukeltos euforijos. Palaikomasis gydymas naltreksonu rekomenduojamas ne maþiau kaip 6 mën., kartais iki 3 metø. Svarbios socialinio ir psichologinio poveikio priemonës. Geriausiai já skirti ðeimos prieþiûroje, atliekant periodinius ðlapimo tyrimus dël psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo. Galimas toksinis poveikis kepenims, todël reikalinga ir gydytojo prieþiûra. Pirminëje sveikatos prieþiûroje naltreksonas skiriamas ir ilgalaikiam palaikomajam priklausomybës nuo alkoholio gydymui. Naltreksonas uþblokuoja opioidinius receptorius, todël negali prisijungti endogeniniai morfinai, kurie iðsiskyræ centrinëje nervø sistemoje iðgërus alkoholio, maþina euforijà ir iðgeriamo kiekio kontrolës praradimo tikimybæ. Ðis vaistas skiriamas kartu su gydytojo rekomendacijomis maþinti alkoholio vartojimà ir suformuoti iðgeriamo alkoholio kiekio savikontrolës sistemà. Geriamas po 50 mg per dienà arba 100 mg kas antrà dienà.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 146 Palaikomasis gydymas disulfiramu. Disulfiramas iðrastas penktajame praëjusio amþiaus deðimtmetyje Danijoje. Vaistas sutrikdo áprastà alkoholio metabolizmà organizme, t.y. alkoholis transformuojasi tik iki acetataldehido, kurio skilimas sulëtëja. Susikaupæs acetataldehidas sukelia nemalonius pojûèius pacientui, kaip antai: veido paraudimas, ðirdies plakimas, kraujospûdþio sumaþëjimas ir kt. Gali bûti skiriamas ir ilgà laikà (pvz., 6 mën.), ir protarpiais rizikos situacijose. Disulfiramo ir alkoholio vartojimas nesuderinamas dël jø tarpusavio reakcijos organizme. Galimas toksinis poveikis, todël reikalinga nuolatinë gydytojo prieþiûra. Medikamentinis gydymas efektyvesnis, jei derinamas su socialinio ir psichologinio poveikio priemonëmis, pvz., su dalyvavimu savitarpio pagalbos grupëse. 8.3. SOCIALINIO IR PSICHOLOGINIO POBÛDÞIO PRIEMONËS PIRMINËJE SVEIKATOS PRIEÞIÛROJE Psichikos sveikatos centre palaikomajam paciento gydymui gali bûti skiriami vaistai. Populiariausi ið jø yra naltreksono hidrochloridas opioidinei priklausomybei gydyti, disulfiramas priklausomybei nuo alkoholio gydyti ir kai kurie kiti. Taèiau pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojai turëtø nepamirðti, kad vaistai tik ið dalies padeda iðvengti ligos atkryèiø, labai svarbus paciento elgsenos keitimasis, jo motyvacijos sveikti stiprëjimas ir aplinkiniø parama. Psichologinius ir socialinius paciento ágûdþius gali padëti tobulinti ir pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojai. Santykiai su kitais þmonëmis ir paramos ðaltiniai. Asmeniui, turinèiam narkotikø ar alkoholio vartojimo sukeltø problemø, sveikimo metu rekomenduotina nuolat bendrauti su kitais, norinèiais ji iðklausyti, padràsinti. Viena ið pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojø uþduoèiø yra rasti tokiø þmoniø. Tai galëtø bûti artimieji, draugai, asmenys, nustojæ vartoti psichoaktyviàsias medþiagas, dvasininkai, savanoriai. Kitas vertingas pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojø vaidmuo nuoðirdaus bendravimo tarp paciento ir jo ðeimos nariø skatinimas. Èia pateikiamas pavyzdys, kaip pamokyti þmones bendrauti. Jei vyras ir þmona nesutaria, pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas turi stengtis pamokyti juos bendravimo pagrindø. Pirmiausia parenkamas koks nors daiktas, sakysim, teniso kamuoliukas. Paaiðkinamos þaidimo taisyklës: kalbës tik tas, kurio rankose bus kamuoliukas. Pirmiausiai jis paduodamas, pavyzdþiui, vyrui ir jam leidþiama per vienà minutæ iðsakyti savo mintis. Po to kamuoliukas duodamas þmonai, kad ávertintø vyro þodþius. Jei ji bus teisi, galës toliau apie minutæ reikðti savo nuomonæ. Vël gavæs kamuoliukà vyras apibendrins þmonos kritikà ir t.t. Toks nesudëtingas bûdas gali padëti susiformuoti gerus bendravimo ágûdþius, ypaè iðklausyti ir apibendrinti. Ðeimai daþniausiai reikalinga tokia pagalba: pamokyti bendrauti ir spræsti ðeimos problemas; pagausinti teigiamus vertinimus ir geranoriðkas pastabas ðeimoje; sumaþinti pokalbius apie neigiamus praeities dalykus.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 147 Tikëjimo gebëjimu keistis (sveikti) ugdymas. Dauguma narkotikus ar alkoholá vartojanèiø þmoniø daug kartø bando keistis. Paprastai po keliø nesëkmiø þmogus vël ryþtasi ðiam þingsniui arba vien apie tai pagalvojæs pajunta bejëgiðkumà. Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas turëtø aptarti ðiuos jausmus, padràsinti, suteikti vilties. Jis gali: pasakyti, jog kone kiekvienas þmogus, kenèiantis nuo þalingo narkotikø ir alkoholio vartojimo, daug kartø bando nustoti vartojæs, kol jam tai pagaliau pavyksta; aptarti bet kurá maþà (arba reikðmingà) praeities laimëjimà ir paskatinti tai vël pasiekti; gydant pastebëti ir menkus laimëjimus, ávertinti jø reikðmæ, paskatinti pacientà stengtis; ávykus atkryèiui, atkreipti dëmesá, kad tai gali kartais atsitikti; apsisaugojimas nuo atkryèio yra ágûdis, kurio reikia iðmokti. Bûtinybës keistis prieþasèiø iðaiðkinimas. Kai kurie pacientai gerai þino, kodël jiems reikia maþiau vartoti alkoholio arba nustoti vartoti narkotikus. Jeigu taip yra, jiems apie tai reikia nuolat ir átikinamai priminti. Gali padëti tokia praktika: Pateikite dvi ar daugiau prieþasèiø, kodël pacientas turëtø visai nebevartoti (arba maþiau vartoti) narkotikø ar alkoholio, pavyzdþiui: kad iðsaugotø santuokà; kad sutaupytø pinigø atostogoms; kad pagerintø sveikatà, fizinæ bûklæ. Tada iðsiaiðkinkite, kà pacientas daro kasdien reguliariai (pvz., iðgeria aðtuonis puodukus arbatos). Papraðykite pacientà apmàstyti prieþastis, dël kuriø jis norëtø sumaþinti psichoaktyviøjø medþiagø vartojimà arba visai jø nebevartoti ir susidaryti teigiamà geros ðeimos, sveiko kûno, linksmø atostogø ávaizdá. Tà ávaizdá papraðykite prisiminti kiekvienà kartà, kai geria arbatà; tai padës já iðlaikyti mintyse net ir patekus á situacijà, gundanèià vël pavartoti psichoaktyviøjø medþiagø. Narkotikø vartojimui alternatyvi veikla. Jeigu pacientas gyvena vienas, neturi darbo, draugø, interesø, jokios vilties, pasiryþimas keistis bus nedidelis, o atkryèio tikimybë akivaizdi. Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas turëtø skatinti pacientà imtis veiklos, teikianèios jam malonumà, bet nesusijusios su narkotikais, svaiginamosiomis medþiagomis. Siûloma keturiø pakopø veikla: sudarykite trumpà galimø uþsiëmimø sàraðà; parinkite vienà ar du ádomius, nesudëtingus uþsiëmimus; ákalbëkite pacientà uþsiimti jûsø siûloma veikla; labai domëkitës paciento pasiekimais. Ið pradþiø uþduotys turëtø bûti nesudëtingos, konkreèios, nesunkiai ávykdomos. Tarkime, pirmadieniais, treèiadieniais ir penktadieniais nuþingsniuoti (ne ðiaip sau pasivaikðèioti) á gretimà gyvenvietæ.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 148 Apsisaugojimas nuo atkryèio. Viena ið vertinimo uþduoèiø yra nustatyti didelës rizikos situacijas bei nuotaikas, kurios praeityje sukëlë atkryèius, pavyzdþiui: ðeimos barniai; draugystë su tam tikru asmeniu; neturëjimas kà veikti savaitgaliais. Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas ir pacientas turëtø kartu aptarti, kaip áveikti panaðias situacijas arba kaip jø iðvengti. Iðvardykite atkryèio iðvengimo bûdus ir parinkite tinkamiausius, pavyzdþiui: Situacija. Kà daryti su potraukiu narkotikams (alkoholiui), kai neturiu kà veikti savaitgaliais? Sprendimai. 1. Suplanuok savaitgalius ne vëliau, kaip treèiadiená. 2. Jei potraukis narkotikams didëja, sësk á autobusà ir vaþiuok pas gimines á kaimà. 3. Dirbdamas kà nors malonaus (pvz., sode), prisimink, kodël nutarei nebevartoti narkotikø. 4. Iðeik ið namø ir vaikðèiok labai ilgai. Atranka. Tinkamiausiais pripaþinti, pvz., 3 ir 4 sprendimai. 8.4. PALAIKOMASIS GYDYMAS IR REABILITACIJA Dauguma pacientø gana greitai patiria atkrytá. Po ðeðiø mënesiø atkryèio tikimybë sumaþëja, bet jis galimas ir praëjus daugeliui metø po gydymo. Kai kurie veiksniai su atkryèiu yra susijæ. Tai prastas socialinis ir psichologinis prisitaikymas, paðalinti ne visi sutrikimà sukëlæ veiksniai (pvz., ta pati narkotikus vartojanèiøjø draugø grupë, intensyvus skausmas, dël kurio pirmàkart iðraðytas narkotikas, uþsitæsusi depresija, nerimas, konfliktinë situacija ðeimoje). Daþnai krizë prasideda netikëtai. Kad ir kaip pacientas esti jai pasirengæs, niekada negalima bûti tikram, jog kriziø nebus. Iðeitis viena greitai ir tinkamai likviduoti krizæ. Klinikinis krizës sprendimas susideda ið trijø etapø: 1. Problemos iðaiðkinimas. 2. Sprendimo ieðkojimas. 3. Sprendimo priëmimas. 1. Problemos iðaiðkinimas Leiskite pacientui viskà iðdëstyti. Padëkite pacientui iðreikðti su krize siejamus jausmus; tai padës nugalëti krizæ. Apie viskà klauskite konkreèiai, kad neliktø kas nors nesuprasta ar praleista. Paaiðkinkite, dël ko, Jûsø nuomone, prasidëjo krizë. Jei pacientas su Jûsø nuomone nesutiks, vël bandykite ieðkoti tikrosios krizës prieþasties. Jei problema itin sudëtinga, spræskite, nuo ko pradëti.

Narkotiniø ir kitø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencija 149 2. Sprendimo ieðkojimas Papraðykite paciento iðvardyti visus galimus problemos sprendimo bûdus. Paminëkite bet kokius sprendimo variantus, kurie ne jam, o Jums atëjo á galvà. Padëkite pacientui nustatyti svarbiausias ir nereikðmingas situacijos dalis. Padëkite pacientui apsispræsti, kuo uþsiimti, kad likviduotø krizæ tuoj pat ir kà atidëti vëlesniam laikui. Patarkite pacientui, jeigu jam trûksta þiniø, kad kartu spræstumëte problemà. 3. Sprendimo priëmimas Padëkite pacientui nuspræsti, kà ðiuo atveju galima pakeisti, o su kuo bent laikinai reikia susitaikyti. Patarkite pacientui elgtis taip, kad bûtø priimta kuo maþiau skaudþiø pasekmiø turinèiu sprendimø (sakysim, skirtis, mesti darbà). Padëkite priimti skubius sprendimus. Nesant bûtinybës (sàmonë nesutrikusi, nëra minties nusiþudyti), venkite uþ pacientà spræsti, kaip jam elgtis. Pakvieskite kuo greièiau pacientà apsilankyti (paskirkite konkretø laikà), kad ávertintumëte jo bûklæ. Daugelis nuo narkotikø priklausomø asmenø nesutaria su savo aplinkos þmonëmis. Labai svarbi pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojo uþduotis padëti jiems to iðvengti: Leiskite abiem ðalims iðsakyti savo rûpesèius; iðsiaiðkinkite, kas juos slegia. Papraðykite asmens, þalingai sveikatai vartojanèio narkotikus ar alkoholá, papasakoti, ko jis dabar labiausiai norëtø. Tai galëtø bûti jo gráþimas namo arba á darbà. Paklauskite nukentëjusio asmens (pvz., ðeimos nario, darbdavio), ko jis norëtø ið paciento. Tai galëtø bûti paciento gráþimas á namus arba á darbà. Iðklausinëkite, ar gali abi pusës susitarti. Pavyzdþiui, ar þalingai vartojantis psichoak tyviàsias medþiagas jø nebevartos, jei bus sugràþintas á darbà. Ir ar darbdavys já vël priimtø á darbà, jei ðis nebevartotø narkotikø ar alkoholio. Jei iki ðiol derybos vyko sëkmingai, svarbu susitarti, kaip bus reaguojama ávykus atkryèiui (jie daþni, ypaè sveikimo pradþioje). Pvz., pacientas gali bûti atleistas ið darbo arba laikinai (pvz., savaitei) nuðalintas nuo einamøjø pareigø po pirmojo atkryèio, dviem savaitëms po antrojo ir t.t. Svarbiausios derëjimosi dël gydymosi sutarties sàlygos Nustatykite labai aiðkias ir konkreèias taisykles. Átikinkite, kad teigiami poslinkiai naudingi visoms ðalims. Susitarkite, kad vienas ar du atkryèiai nepanaikins susitarimo. Visiðko susilaikymo nuo psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo ne visada ámanoma greitai pasiekti, todël pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojai turi teigiamai vertinti bet kokias paciento pastangas sumaþinti narkotikø ar alkoholio vartojimà. Daugeliui ið karto nesiseka. Tokius reikia padràsinti dar ir dar kartà bandyti. Atkrytis áprastinis reiðkinys, jis gali kartotis daugelá kartø, kol bus pasiekta sëkmës. Medicinos darbuotojas niekada neturi nuleisti rankø, nes gydymo efektyvumas priklauso nuo to, kiek laiko pacientas vykdë gydymo programà, priþiûrimas sveikatos prieþiûros specialistø.

Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimø prielaidos 150 8.5. SIUNTIMAS Á SPECIALIZUOTAS SVEIKATOS PRIEÞIÛROS ÁSTAIGAS Kai kuriais kriziø atvejais nepakanka pirminës sveikatos prieþiûros, tad pacientus nedelsiant reikia siøsti á specializuotas ástaigas. Esant sunkiam abstinencijos sindromui, traukuliams, delyrui, intoksikacinei psichozei, ligonis nedelsiant siunèiamas á priklausomybës ligø centrà ar psichiatrijos ligoninæ. Dël ûmaus apsinuodijimo psichikà veikianèiomis medþiagomis, pacientas skubiai siunèiamas á intensyviosios terapijos arba toksikologijos skyriø. Kai paciento somatinë ir psichikos bûklë normalizuota, jis gali bûti siunèiamas gydytis pagal stacionarines Minesotos programas á Vilniaus, Kauno, Klaipëdos ar Ðiauliø priklausomybës ligø centrus bei Ðvëkðnos psichiatrijos ligoninæ. Trumpa Minesotos pobûdþio reabilitacijos programa stacionare trunka 28 dienas. Pacientai kreipiasi á jas daþniausiai susilaikymo nuo psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo laikotarpiu. Minesotos programos pagrindas yra darni bendroji medicinos specialistø (gydytojø, psichologø, socialiniø darbuotojø) ir anoniminiø alkoholikø draugijos medicininio, psichologinio ir socialinio poveikio programa. Jà vykdantys pacientai gauna daug þiniø apie savo ligà ir bûdus jà áveikti, grupinës psichoterapijos metu bendravimo ir savistabos ágûdþiø, ugdosi savigarbà, mokosi spræsti problemas ir áveikti stresines situacijas. Minesotos programos pavadinimas kilo Minesotos valstijoje JAV, kur praëjusio amþiaus ðeðtajame deðimtmetyje medikai pirmà kartà á talkas ligoninëse pasikvietë anoniminius alkoholikus. Minesotos programos Lietuvoje, anksèiau skirtos vien tik sergantiesiems priklausomybe nuo alkoholio, ðiuo metu prieinamos ir sergantiesiems priklausomybës nuo opioidø, stimuliuojamøjø ir kt. medþiagø ligomis. Pastaruoju metu vis daugiau randasi ir ambulatoriniø Minesotos programø, pagal kurias uþsiëmimai vyksta po darbo ir trunka iki keleto mënesiø. Ilgalaikë serganèiøjø priklausomybës ligomis medicininë reabilitacija daþniausiai vykdoma nuoðaliau esanèiuose skyriuose. Nuo kitø socialinës reabilitacijos programø ji skiriasi tuo, jog greta socialiniø darbuotojø dirba gydytojai psichiatrai ir psichikos sveikatos slaugytojai. Ðalia áprastos darbo terapijos, kai kuriø terapijos bendruomenës principø, pacientams gali bûti skiriami ir psichotropiniai vaistai (pvz., antidepresantai, naltreksonas ir kt.). Svarbiausias socialinis simptomas tæsti gydymà ðiuose skyriuose yra paramos ðeimoje nebuvimas, o artimiausioje aplinkoje neámanoma pacientui sveikti (pvz., girtauja tëvai). Be medicininiø reabilitacijos programø Lietuvoje veikia nemaþai socialinës rûpybos ástaigø (pvz., socialinë tarnyba Parama Vilniuje) bei nevyriausybiniø organizacijø programø. Kai kurios ið jø veikia tam tikros ideologijos pagrindu (konkreèios religinës pasaulëþiûros, 12 þingsniø ir kt.). Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojas, pasiuntæs pacientà á specializuotà priklausomybës ligø gydymo skyriø ar pritaikæs reabilitacijos programà, neturëtø manyti, kad palaikomasis gydymas nereikalingas. Labai svarbu pasiûlyti paramà ir ávykdþiusiajam specializuotas gydymo ir reabilitacijos programas, nes iðlieka didelë atkryèiø tikimybë.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 151 VI SKYRIUS 9. PIRMINË ALKOHOLIO BEI KITØ NARKOTIKØ VARTOJIMO PREVENCIJA Parengë Laimutë Bulotaitë, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentë 9.1. PIRMINË PREVENCIJA Kai asmuo tampa psichologiðkai ar fiziðkai priklausomas nuo tabako, alkoholio ar kitø narkotikø, jam sunku nustoti vartojus ðias medþiagas. Gydymas nuo priklausomybës ligø ilgas ir sudëtingas, todël veiksmingiausias narkotikø problemos sprendimo bûdas yra pirminë prevencija. Pirminës prevencijos tikslas apsaugoti jaunimà nuo narkotikø vartojimo, o kartu ir nuo narkotikus vartojanèiø ir juos platinanèiø asmenø bei neigiamos aplinkos. Daþnai norime, kad jaunimas narkotikø nematytø, apie juos negirdëtø. Bet narkotikai ir jø vartojimas tampa neatsiejama ðiuolaikinës gyvensenos dalis. Mûsø pastangos auginti vaikus izoliuotus nuo informacijos apie ðá blogá nepasieks tikslo, nes kada nors ir jiems bus pasiûlyta narkotikø. Ir vargu ar tuo metu ðalia bus rûpestingas tëvas, mokytojas ar kitas suaugusysis, kuris galës patarti jaunuoliui atsisakyti, padës tai padaryti. Siekdami apsaugoti jaunimà nuo narkotikø vartojimo, turime iðmokyti já atsispirti ðiam blogiui, pasakyti narkotikams tvirtà ne. Ieðkant atsakymo á klausimà, kada, kaip ir kokià teikti informacijà, kokias taikyti poveikio priemones, kokius ágûdþius ugdyti, kad jaunimas nepradëtø vartoti svaigiøjø medþiagø, parengta bei sukurta daug prevencijos strategijø, metodø, priemoniø. 9.2. TRADICINË PREVENCIJOS SAMPRATA Siekiant uþkirsti kelià narkotikø vartojimo plitimui, pirmiausia nutarta ðviesti jaunimà, tai yra deramai já informuoti apie narkotikus, jø vartojimo pavojus bei pasekmes. Sudarytos mokomosios programos, pagrástos nuomone, kad þmogus, suprasdamas tabako, alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo keliamus pavojus, susiformuos antinarkotines nuostatas ir ras ir racionalø bei logiðkà sprendimà nevartoti narkotikø. Ðios informacinës mokomosios programos daugiausia skirtos mokiniø ar visuomenës ðvietimui. Pagal kai kurias programas teikiamoje informacijoje buvo itin sureikðminami pavojai, susijæ su tabako, alkoholio ar kitø narkotikø vartojimu. Taikytas gàsdinimo metodas, bauginta informacija apie vartojimo pasekmes, rodytos alkoholikø,

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 152 narkomanø bei paþeistø jø organø nuotraukos. Deja, tai nedavë rezultatø. Daugeliui jaunø þmoniø narkotikø vartojimo padariniai atrodo labai tolimi ir nesusijæ su jø elgsena. Kartais tokia informacija ir baugina, taèiau neskatina keisti elgsenos. Psichologiniø tyrimø duomenimis, jei baimës jausmas labai stiprus, psichologiniai gynybos mechanizmai saugo þmogø nuo bauginanèios informacijos, todël ðis paprasèiausiai jos nepriima, negirdi, juokiasi ið jos ir pan. Pagal kitas programas informacija apie narkotikus buvo siejama su morale ir etika. Rûkymas, alkoholio ar narkotikø vartojimas buvo pateikiamas kaip blogis ar nuodëmë. Tyrimai parodë, kad ir tokios programos nëra labai efektyvios, nes dauguma religingø, dorovingø paaugliø nevartoja narkotikø, o kitiems jos nedaro poveikio. Apie 1970 metø vidurá prevencijos programose imta pabrëþti asmenybës ar socialinæ raidà, siekiama sustiprinti savæs vertinimà, formuoti bendravimo, sprendimo priëmimo ir kitus ágûdþius. Dar vienas tradicinio poþiûrio á prevencijà pavyzdys narkotikø vartojimo alternatyvos sudarymas. Tai ávairiø jaunimo centrø, klubø, bûreliø veikla, leidþianti patenkinti individualius poreikius, atitinkanti interesus. Manyta, kad tai atitrauks jaunimà nuo svaiginimosi ávairiomis medþiagomis, iðmokys ádomiai, kûrybingai, turiningai bei sveikai gyventi be narkotikø. Programø, kurios sudarytos remiantis tradiciniu poþiûriu á prevencijà, efektyvumo tyrimai rodo, kad jas taikant praktikoje narkotikø vartojimas kartais net skatinamas. Pvz., neprofesionaliai teikiama informacija apie narkotikus ir jø vartojimà gali sudominti jaunimà, suþadinti jo smalsumà. Daugelio ekspertø nuomone, ðios programos neefektyvios, jei jos diegiamos vienos, nesusietos su kitomis priemonëmis. Jau seniai nustatyta, kad vien informacija þmogaus elgsenos nekeièia. Rûkymà, alkoholio bei kitø narkotikø vartojimà skatina daugelis prieþasèiø, ne vien informacijos stoka. Programos, pagal kurias pateikiamos iðsamios þinios apie narkotikus, didina asmens informuotumà, bet neturi didesnës átakos elgsenai. Panaði ekspertø nuomonë ir apie programas, pagal kurias ugdomi socialiniai ágûdþiai, padidëja savæs vertinimas, iðmokstama spræsti konfliktus ir pan., taèiau tokios programos maþai keièia poþiûrá á narkotikø vartojimà. Prevencijos priemonës turi bûti ávairiapusës, pagrástos rûkymo, alkoholio ir kitø narkotikø vartojimo prieþasèiø, motyvø þinojimu. Daugelis programas vertinusiø ekspertø paþymi, kad sëkmë priklauso nuo programos vadovo gebëjimo bendrauti, taikyti efektyvius mokymo metodus, psichologijos þinias. Kartais programø vadovai net nesupranta prevencijos tikslø bei uþdaviniø, netinkamai pateikia pratimus ir uþduotis. Pvz., socialiniø ágûdþiø ugdymas remiasi tokiø veiksmø kombinacija: instruktavimas, demonstravimas, vaidmeniniai ar kiti þaidimai, gráþtamasis ryðys bei ágûdþiø átvirtinimas. Praleidus kurá nors elementà ar nesupratus jo esmës, rezultatai menki.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 153 9.3. PREVENCIJA PSICHOSOCIALINIU POÞIÛRIU Daugumos ðiuolaikiniø prevencijos programø dëmesio centre psichologiniai bei socialiniai veiksniai, darantys átakà narkotikø vartojimui. Pagal ðias programas ugdomi grieþto atsisakymo vartoti, prieðinimosi socialiniam spaudimui ágûdþiai, atliekamas psichologinis skiepijimas, ugdomi asmeniniai ir socialiniai, arba gyvensenos ágûdþiai. Kuo ðios programos skiriasi nuo tø, kurios grindþiamos tradiciniu poþiûriu á prevencijà? Pirma, jos pagrástos daug platesne paaugliø narkotikø vartojimo prieþasèiø samprata. Antra, jos paremtos psichologinëmis þmogaus elgesio teorijomis. Treèia, jas ágyvendinant naudojamasi patikima intervencijos technika. Ketvirta, jos pagrástos tyrimø duomenimis. Psichologinio skiepijimo terminas vartojamas medicinoje. Skiepai nuo tam tikros ligos reiðkia, kad organizme susidaro jos viruso antikûnai. Pvz., jei virusas bendraamþiø spaudimas vartoti narkotikus, infekcijos iðvengsime suleisdami nedidelæ viruso dozæ, kuri paskatins antikûnø gamybà organizme, t.y. ágûdþius pasiprieðinti bendraamþiø spaudimui, pasakyti jiems tvirtà ne. Pasiprieðinimo ágûdþiø ugdymas rodo, kokià átakà socialinis spaudimas daro paaugliø elgesiui. Socialiná spaudimà paaugliams atlieka ne tik bendraamþiai, bet ir ðeima ar þiniasklaida, formuojanèios normalaus ir priimtino elgesio sampratà. Pasak psichologø, þmogaus elgesys asmens, bendruomenës ir plaèiosios visuomenës tarpusavio poveikio rezultatas. Pasiprieðinimo ágûdþiø ugdymo programos moko jaunimà ávertinti aplinkybes, kuriomis jie jauèia spaudimà vartoti ávairius narkotikus, bei ieðkoti sprendimo. Skatinti vartoti narkotikus gali ir rûkanèiø þolæ draugø kompanija, ir patraukli alkoholiniø gërimø reklama. Asmeniniø ir socialiniø ágûdþiø ugdymo programos apima daug daugiau formuoja ágûdþius áveikti ávairias kasdienio gyvenimo problemas. Tuo tarpu jau minëti pasiprieðinimo ágûdþiai susijæ su konkreèia problema narkotikø vartojimu. Asmeniniø ir socialiniø ágûdþiø ugdymo programos pagrástos kiek kitokia su narkotikø vartojimu susijusio elgesio samprata. Èia remiamasi socialinës savimonës bei probleminio elgesio teorijomis, pagal kurias vartoti narkotikus, kaip ir bet kokio kito elgesio, iðmokstama modeliavimo bei stiprinimo keliu. Pagal ðias programas ugdomi ágûdþiai gali bûti naudingi jaunimui ávairiomis aplinkybëmis, kurios gali bûti ar nebûti ið dalies susijusios su narkotikø vartojimu. Pagal ðias programas formuojami tokie ágûdþiai: problemø sprendimo, problemø suvokimo, pasiprieðinimo socialiniam spaudimui, savo vertës pajautimo, streso áveikimo, bendravimo, bendradarbiavimo, jausmø raiðkos ir pan. Ðiø programø efektyvumo tyrimai rodo didþiulæ jø átakà þmogaus elgesiui, nes jø taikymas daro átakà ávairioms elgesio grupëms vienu metu.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 154 Taèiau vien informacija bei socialiniai ágûdþiai þmogaus elgesio nepakeis. Tam, kad asmuo nevartotø narkotikø, jis turi turëti tvirtas nuostatas gyventi sveikai, rûpintis sveikata bei gerove, galvoti apie ateitá, gerbti ástatymus. Sveikata, gerovë jam turi tapti didþiausioji vertybë. Jaunø þmoniø nuostatø bei vertybiø, turinèiø átakos narkotiniø medþiagø vartojimui, formavimuisi didþiulæ átakà daro visuomenëje, ðeimoje, artimiausioje aplinkoje vyraujanèios nuostatos bei vertybës. O apie jas liudija tiek ðalies ástatymø bazë, reglamentuojanti narkotiniø medþiagø vartojimà, gamybà, ásigijimà, platinimà, tiek suaugusiøjø elgesys bei poþiûris á alkoholio bei narkotikø vartojimà, þiniasklaidos propaguojama nuomonë, koks elgesys yra tinkamas bei priimtinas. Ðiuolaikinëse prevencijos programose taikoma formulë: þinios + socialiniai ágûdþiai + nuostatos, vertybës. Juk svarbu ne tik pateikti informacijà apie narkotikus, jø poveiká, vartojimo pasekmes, bet ir pakeisti þmoniø nuostatas, didinti jø psichologiná atsparumà, puoselëti psichologinæ brandà, tikintis, kad ateity tai uþkirs kelià ávairiems asmenybës sutrikimams, socialinëms disfunkcijoms, taip pat svaiginimuisi alkoholiu ar kitomis narkotinëmis medþiagomis. 9.4. PAGRINDINIAI PREVENCIJOS PRINCIPAI Remiantis kitø ðaliø prevencijos programø patirtimi, jø efektyvumo vertinimu, galima iðskirti ðiuos pirminës prevencijos principus: Prevencijos veikla organizuojama priklausomai padëties ðalyje, mieste, rajone, mokykloje. Svarbu iðsiaiðkinti, kokie narkotikai, ar plaèiai vartojami, kokios taikomos prevencijos programos ir priemonës, koks jø efektyvumas, jaunimo poþiûris á jas. Prevencijos priemonës turi apimti ávairias svaiginimosi formas nuo rûkymo, alkoholio gërimo iki stipriø narkotikø vartojimo. Bûtina atsiþvelgti á psichosocialinius veiksnius, turinèius átakos narkotikø vartojimui. Reikia maþinti narkotikø vartojimo rizikos ir stiprinti nuo jo sauganèius veiksnius. Neapsiriboti vien informacija apie ávairius narkotikus. Formuoti asmens gebëjimà ir pasiruoðimà atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines medþiagas, paþinti ir áveikti savo psichologines problemas, kurios gali skatinti vartoti alkoholá ar narkotikus. Formuoti tas nuostatas ir vertybes, kurios stiprina jaunimo ryþtà sveikai gyventi. Parodyti sveikos gyvensenos (be cigareèiø, alkoholio, narkotikø) privalumus gerà savijautà, nuotaikà. Taikyti ávairius prevencijos metodus, o ne vien didaktines mokymo priemones. Tai diskusijos, ávairûs þaidimai, psichologinës technikos, vaizdajuostës ir pan. Prevencijos priemones organizuoti atsiþvelgiant á amþiaus, kultûros ypatumus. Prevencijos priemonës, programos turi bûti ilgalaikës.vienkartiniai uþsiëmimai, paskaitos neefektyvios. Tëvø ðvietimas sudarys galimybes ir ðeimoje diskutuoti apie narkotikus. Bûtinas ávairiø institucijø bendradarbiavimas, kad bûtø laikomasi vieningos kovos su narkotikø vartojimu politikos principø.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 155 Pagrindinis pirminës prevencijos tikslas uþkirsti kelià narkotikø vartojimui. Ðiame etape svarbu kuo labiau atitolinti paþinties su alkoholiu bei kitais narkotikais laikà. Tyrimai rodo, kad bræsdamas jaunimas tarsi iðauga narkotikø vartotojo amþiø. 9.5. ÁVAIRIØ AMÞIAUS GRUPIØ INFORMAVIMO YPATUMAI Ðvietimà narkotikø klausimais siûloma pradëti dar vaikystëje. Be abejo, prevencijos tikslai, taikomos priemonës ir metodai labai priklauso nuo vaikø amþiaus jø suvokimo, atminties, màstymo ypatumø, interesø. Ðiame skyrelyje ir aptarsime, kokià informacijà pateikti ávairaus amþiaus vaikams ir jaunimui. 6-9 metø vaikai yra geros nuomonës apie save. Jiems patinka mokykla ir galimybës, kurias ji atveria. Vaikai pirmiausia mokosi ið patirties, jiems sunku suprasti, kas ávyks ateityje. Pasaulis atrodo toks, koká jie nori matyti, o ne toks, koks yra. Ðio amþiaus vaikams reikia taisykliø, reguliuojanèiø jø elgesá ir informacijos, kad vaikai galëtø teisingai rinktis ir spræsti. Ðio amþiaus vaikø diskusijos apie alkoholizmà ir narkomanijà turi vykti pagal principà èia ir dabar - t.y. grindþiamos ávykiais, kuriuos vaikai þino, kalbama apie þmones, kuriuos jie paþásta. Dauguma vaikø labai domisi savo kûno sandara, todël diskusija gali bûti apie gerà sveikatà ir jai kenkianèius dalykus. Ðiems vaikams bûdingas didelis pasitikëjimas suaugusiaisiais, todël jiems reikia paaiðkinti, kad ne visais suaugusiaisiais verta pasitikëti ir kad ne visa gerai, kà ðie siûlo arba verèia daryti. Ðio amþiaus vaikai turi suþinoti: kuo skiriasi maisto, vaistø ir narkotikø veikimas; kokios yra pagrindinës vaistø vartojimo taisyklës; kodël vaikams nevalia vartoti alkoholio ir narkotikø. 10-12 metø vaikams patinka faktai. Jie nori suþinoti, kaip, kas ir kodël veikia. Labai svarbûs tampa draugai. Jø átaka nulemia vaikø interesus, norus. Ðio amþiaus vaikams svarbu formuoti tinkamà poþiûrá á rûkymà, alkoholio ir narkotikø vartojimà. Vaikai turi gauti faktais pagrástos informacijos apie svaigiàsias medþiagas, ágyti motyvø pasiprieðinti bendraamþiø spaudimui pabandyti alkoholio ar kitø narkotikø. Vaikai turi iðmokti pasakyti NE. Ðio amþiaus vaikai turi suþinoti: kokie trumpalaikiai ir ilgalaikiai svaigiøjø medþiagø vartojimo padariniai; koks alkoholio ir kitø narkotikø poveikis organams ir bræstanèiam organizmui; kokie alkoholio ir kitø narkotikø vartojimo padariniai ðeimai ir visuomenei. 13-15 metø - ankstyvoji paauglystë. Paaugliams kyla tapatumo klausimø. Jie ima domëtis ateitimi, suprasti, kad veiksmas turi pasekmes, kad vieno elgesys daro átakà kitiems. Kyla egzistencijos klausimø, daþni konfliktai su suaugusiaisiais, bûdingas nepasitenkinimas savimi.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 156 Paaugliams labai svarbi emocinë parama ir geras suaugusiojo elgsenos modelis. Dauguma paaugliø bando vartoti alkoholá ir narkotikus dël to, kad taip daro jø draugai. Dël ðios prieþasties paaugliai turi gauti pakankamai informacijos apie narkotikus, kad galëtø padaryti teisingus sprendimus. Moksleiviai turi ágyti ágûdþiø atsispirti bendraamþiø spaudimui. Mokytojai ir tëvai turi stiprinti paauglio motyvus vengti alkoholio ir kitø narkotikø. Kad paaugliai tinkamai draudimà suprastø, suaugusiøjø átaka turi bûti didesnë, nei bendraamþiø. Ðio amþiaus paaugliai turi suþinoti: kokia yra narkotikø cheminë sudëtis; kaip alkoholis ir narkotikai veikia nervø sistemà, vidaus organus, lytinæ funkcijà ir pan.; kokie yra ilgalaikio narkotikø vartojimo padariniai; kà reiðkia fizinë bei psichinë priklausomybë nuo alkoholio ir narkotikø; kaip alkoholio ir narkotikø vartojimas veikia tam tikrà þmogaus elgsenà, pvz., vairavimo ágûdþius, gebëjimà sportuoti ir pan. 16-18 metø moksleiviai jau galvoja apie ateitá, kuria karjeros planus, geba abstrakèiai màstyti. Rûpimus klausimus nori aptarti su suaugusiaisiais, siekia gauti jø patarimà. Iðlieka ir bendraamþiø átaka. Mokytojai ir tëvai turi padëti moksleiviams formuotis poþiûrá á narkotikø vartojimà. Suaugusieji turi nevengti diskusijø su paaugliais, iðklausyti jø nuomonës ir argumentø, padëti suprasti, kad alkoholio ir narkotikø vartojimas sutrukdys ágyvendinti ateities planus, svajones. Ðio amþiaus paaugliai turi suþinoti: apie alkoholizmà ir narkomanijà kaip ligas; apie svaigiøjø medþiagø poveiká kûdikio laukianèioms moterims; apie ástatymus, kovà su alkoholizmu, narkomanija. Reikalinga ne tik ádomi, bet ir vaikams bei jaunimui suprantama informacija. Ðá teiginá iliustruosime tokiu pavyzdþiu: Norëdama praktiðkai pademonstruoti alkoholio bei nikotino þalà gyvam organizmui, mokytoja á vienà stiklinæ ápylë spirito, o á kità prileido cigaretës dûmø. Kai á ðias stiklines ámetë po kirminà, po keliø valandø abu kirminai þuvo. Paklaustas, kokia yra ðio eksperimento iðvada, vienas mokinys atsakë: Kirminai negali nei gerti, nei rûkyti.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 157 9.6. INFORMAVIMO APIE NARKOTIKUS IR JØ VARTOJIMO PASEKMES PROBLEMOS Pagrindiniø narkotikø paklausos maþinimo principø deklaracijoje tarptautiniai ekspertai pabrëþë, kad Prevencijos programø informacija turi bûti aiðki, moksliniu poþiûriu tiksli ir patikima, atitinkanti kultûros ypatumus, pateikiama laiku ir, jei ámanoma, iðbandyta. Ávairiø prevencijos programø efektyvumo vertinimas parodë, kad kartais jø diegimas ne tik nesuformuoja tvirtø antinarkotiniø nuostatø, bet atvirkðèiai suþadina jaunuoliø smalsumà ir skatina juos iðbandyti narkotikus. Ekspertø nuomone, taip atsitinka, kai informacija apie narkotikus pateikiama neprofesionaliai (Gonet M.M.). Ir spaudoje, ir paskaitose jaunimui daþnas teiginys, kad labai daug jaunø þmoniø vartoja narkotikus. Kokià iðvadà daro tie jaunuoliai, kurie nevartoja? Kad jie kitokie, kad skiriasi nuo daugelio kitø. O juk vienas ið pagrindiniø jaunuoliø tikslø ar norø priklausyti bendraamþiø grupei. Toks teiginys skatina jaunuolius vartoti narkotines medþiagas. Be to, ðis teiginys, taip daþnai vartojamas þiniasklaidoje, ið esmës nëra teisingas. Dauguma jaunuoliø narkotiniø medþiagø nevartoja ir jø bendraamþiai apie tai þino. Gavæ neteisingà informacijà, jaunuoliai su nepasitikëjimu þvelgia ir á kitas prevencijos priemones, kitus teiginius. Labai svarbu ið anksto apgalvoti leidinio, paskaitos ar prevencijos renginio pagrindinæ mintá, pagrindinæ informacijà, kuriai talkintø visa pateikiama informacija bei priemonës. Pvz., Bûk laisvas nuo narkotikø, Narkotikams - ne, Jokie narkotikai nepadarys tavæs laimingo, jei tu pats nelaimingas, Að renkuosi gyvenimà. Prevencijos programø apþvalga parodë, kad pastaruoju metu vis daþniau pabrëþiama asmens atsakomybë. Pagal programà pateikiama tam tikra informacija apie narkotikus, jø vartojimo pavojus, o vëliau leidþiama asmeniui rinktis paèiam. Manoma, kad konkretus, tikslus, nedirektyvus informacijos pateikimas daro teigiamà átakà ir skatina asmená protingam sprendimui. Pagrindinë prevencijos programø mintis Tu pats atsakingas uþ savo gyvenimà. Pateikdami informacijà apie narkotikus, jø poveiká, vartojimo pasekmes, pirmiausia turime atsiþvelgti á situacijà ðalyje bei ðalies narkotikø politikà. Ekspertai pateikia tokias rekomendacijas: Nerekomenduotina su vaikais ar jaunimu kalbëtis apie naujus, jiems dar neþinomus narkotikus. Negalima minëti konkreèiø raminamøjø bei migdomøjø vaistø pavadinimø. Negalima pateikti narkotikø gamybos bûdø, technologijø apraðymo. Pirminës prevencijos tikslas uþkirsti kelià narkotikø vartojimo plitimui, todël negalima propaguoti saugaus narkotikø vartojimo. Informacija apie narkotikus bûtina, bet ne vienintelë sëkmingos prevencijos sàlyga.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 158 Daug diskutuojama ir apie informacijos pateikimo kelius. Kai kuriose ðalyse veikia tam tikslui ákurti informacijos centrai, árengti net specialûs autobusai. Informacijai skleisti naudojamos ir ðiuolaikinës technologijos internetas, kompaktinës plokðtelës. Narkotikø vartojimo rizikos veiksniai Ðeimoje Konfliktiðki santykiai; skyrybos; netinkamas vaikø auklëjimo stilius; tëvø ar broliø/seserø nusikalstamas elgesys ir alkoholio ar kitø narkotikø vartojimas. Socialinëje aplinkoje Alkoholá ar kitus narkotikus vartojantys draugai; teigiamas draugø poþiûris á narkotikø vartojimà; antialkoholiniø, antinarkotiniø nuostatø visuomenëje trûkumas; neuþimtumas; alkoholio ir kitø narkotikø prieinamumas jaunimui. Mokykloje Prastas paþangumas; netinkami moksleiviø ir pedagogø tarpusavio santykiai; mokyklos nelankymas. Asmenybës veiksniai Neigiamas savæs vertinimas; nepasitikëjimas savimi; savikontrolës stoka; socialiniø ágûdþiø stoka. Veiksniai, saugantieji nuo narkotikø vartojimo Ðeimoje Tëvø ir vaikø tarpusavio santykiai; pasitikëjimo bei bendradarbiavimo atmosfera ðeimoje;tëvø domëjimasis vaikø reikalais; antialkoholinës ir antinarkotinës tëvø nuostatos. Socialinëje aplinkoje Antialkoholiniø bei antinarkotiniø nuostatø visuomenëje paplitimas; alkoholio bei kitø narkotikø nevartojantys draugai; uþimtumas. Mokykloje Geri pedagogø ir moksleiviø santykiai; pasitikëjimo ir bendradarbiavimo atmosfera; mokytojø domëjimasis ne vien paþangumo rodikliais, bet ir moksleiviø gyvenimu; pagarba ir dëmesys moksleiviui. Asmenybës veiksniai Saugumo, pasitikëjimo savimi jausmas; socialiniai ágûdþiai.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 159 9.7. SOCIALINIØ ÁGÛDÞIØ UGDYMAS Alkoholio bei narkotikø vartojimas priklauso nuo daugelio prieþasèiø, tad prevencijos veikla negali apsiriboti vien informacija. Norëdami apsaugoti jaunàjà kartà nuo alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo, turime padëti jiems ágyti tokiø þiniø bei ágûdþiø, kurie padëtø atsispirti socialiniam spaudimui, paþinti ir áveikti savo psichologines problemas, kurios gali paskatinti vartoti alkoholá ar narkotikus. Socialiniai ágûdþiai ágalina mus þinias Kà að þinau ir nuostatas bei vertybes Kà að galvoju/jauèiu/tikiu paversti veiksmais Kà daryti ir kaip daryti. Narkotikø vartojimo prevencijos programose akcentuojami ðie socialiniai ágûdþiai: Gebëjimas konstruktyviai spræsti problemas. Moksleiviai turi suvokti keturis problemø sprendimo etapus: problemos apibrëþimas; ávairiø sprendimo bûdø ieðkojimas; jø teigiamø ir neigiamø ypatumø ávertinimas; vieno sprendimo pasirinkimas ir veiksmø planas. Gebëjimas priimti konstruktyvius sprendimus. Moksleivis turi mokëti pats pasirinkti, nuspræsti ir pajusti tokio sprendimo ar pasirinkimo padarinius, kad prieð elgdamasis pagalvotø apie galimas pasekmes. Gebëjimas kûrybiðkai màstyti. Padeda rasti ávairius sprendimo bûdus, jø alternatyvas, ávertinti veiklos ar neveiklumo padarinius. Gebëjimas kritiðkai màstyti. Gebëjimas analizuoti informacijà ir patyrimà. Gebëjimas bendrauti. Ágalina uþmegzti ir palaikyti draugiðkus ryðius su aplinkiniais. Gebëjimas paþinti ir ávertinti save. Savo ypatumus, silpnybes ir stipriàsias savybes. Savæs paþinimas padeda bendrauti, prognozuoti elgesá stresinëse situacijose. Gebëjimas áveikti stresà. Tai mûsø gyvenimo streso ðaltiniø paþinimas ir þinojimas, kaip jie mus veikia, kad galëtume bandyti jø iðvengti arba konstruktyviai iðspræsti. Gebëjimas atsisakyti. Ágalina pasiprieðinti bendraamþiø ar kitokiam spaudimui vartoti narkotines medþiagas, pasakyti "NE". Iðmokæ pasakyti "NE" moksleiviai apsaugos save, savo interesus, vertybes. Gebëjimas pasakyti tvirtà "NE" rodo ne silpnumà, o stiprybæ. Suformavæ ðiuos socialinius ágûdþius, mes padësime vaikams tapti psichologiðkai atspariems ir ateityje iðvengti daugelio problemø.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 160 9.8. PREVENCIJOS PRIEMONIØ BEI PROGRAMØ VYKDYTOJAI Viena moteris atëjo su savo maþuoju sûnumi pas iðminèiø Ali. Iðminèiau, pasakë ji. Mano sûnø uþvaldë baisi yda. Nuo ryto iki vakaro jis valgo datules. Jei að jam jø neduodu, jis taip garsiai rëkia, kad girdisi septintame danguje. Kà man daryti? Praðau, padëk man." Iðmintingasis Ali draugiðkai paþvelgë á berniukà ir tarë: Geroji moterie, gráþk su sûneliu namo, o rytoj tokiu pat metu ateik pas mane vël. Kità dienà motina su sûnumi vël stojo prieð Ali. Iðmintingasis Ali pasisodino berniukà ant keliø, draugiðkai su juo pasikalbëjo, o po to paëmë ið jo rankos datulæ ir pasakë: Sûnau mano, prisimink apie saikà. Pasaulyje yra ir kitø labai skaniø daiktø. Nustebusi motina paklausë: Iðmintingasis Ali, kodël tu ðito nepasakei vakar? Kodël mums vël reikëjo leistis á toká ilgà kelià? Geroji moterie, atsakë Ali, vakar að negalëjau átikinanèiai pasakyti tavo sûnui to, kà pasakiau ðiandien, nes vakar að pats mëgavausi datulëmis. Senovës Rytø padavimas Kas geriausiai gali vykdyti prevencijos priemones, programas. Kas ðioje veikloje svarbiau þinios apie narkotikus, bendravimo su jaunimu ágûdþiai, efektyviø mokymo metodø þinojimas ar net asmeninë narkotikø vartojimo patirtis? Aptarsime ðá klausimà plaèiau, iðanalizuosime galimø vykdytojø privalumus, trûkumus bei jø laukianèius sunkumus. Mokytojai. Dauguma prevencijos programø skirtos mokyklai ir tikimasi, kad jas realizuos bûtent mokytojai. Privalumai Mokytojai yra mokyklos bendruomenës dalis, todël be kliûèiø gali integruoti narkotikø temà á atskirø dalykø dëstymà, dëstyti kaip atskirà dalykà ir pan. Turi mokymo patirties. Gali nuosekliai ugdyti socialinius bei asmeninius ágûdþius, nes ðiø ágûdþiø ugdymas trunka ilgà laikà. Trûkumai Informacijos apie narkotikus, jø vartojimo pasekmes trûkumas. Mokiniai gali abejoti mokytojø kompetencija ðiais klausimais. Medicinos darbuotojai. Privalumai Turi daugiau þiniø apie narkotikus, jø vartojimo pasekmes, priklausomybiø raidà. Jaunimas jais labiau pasitiki kaip ðios srities ekspertais. Trûkumai Neturi mokymo ágûdþiø. Neturi þiniø apie ávairaus amþiaus moksleiviø psichologinius ypatumus (t.y., kokie ávairaus amþiaus moksleiviø poreikiai, interesai, paþintiniai sugebëjimai ir pan.). Bendravimo su moksleiviais laikas ribotas.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 161 Gali perteikti þinias, informacijà, bet neturi nei laiko, nei sugebëjimø ugdyti asmeninius bei socialinius ágûdþius. Pirminës prevencijos specialistai. Privalumai Turi pakankamai þiniø, ágûdþiø. Taiko ávairius mokymo metodus, technikas, turi metodinës medþiagos. Trûkumai Darbo su moksleiviais laikas ribotas (kol vykdoma programa). Pirminës prevencijos specialistai nëra mokyklos bendruomenës nariai, todël programos daþniausiai neturi tæstinumo. Bendraamþiai. Privalumai Priimtinesni uþ suaugusiuosius. Þino moksleiviø poreikius, interesus. Nepatiria moksleiviø prieðiðkumo, psichologinës gynybos. Trûkumai Sunku rasti ðiam tikslui tinkamø moksleiviø. Neaiðku kuo remtis moksleiviø pageidavimais ar mokytojø rekomendacijomis. Neturi mokymo ágûdþiø. Reikalingas ilgas mokymas, darbo organizavimas. Asmenys, áveikusieji priklausomybës ligas. Privalumai Turi asmeninës narkotikø vartojimo patirties. Sukelia didþiulá auditorijos susidomëjimà. Trûkumai Gali perteikti tik savo narkotikø vartojimo patyrimà. Tyrimø duomenimis, jaunimas nesimoko ið kitø klaidø, daþniausiai manoma, kad man taip neatsitiks. Daugelio blaivaus gyvenimo periodas yra trumpas ir jie patys neturi tvirtø nuostatø nevartoti. Daugelis gydosi skaitydami paskaitas. Neþino pirminës prevencijos tikslø, uþdaviniø, principø. Neturi mokymo ágûdþiø. Nepaþásta ávairaus amþiaus moksleiviø psichologiniø ypatumø.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 162 Aptarëme ne visus galimus vykdytojus. Prevencijos programas sëkmingai gali vykdyti ir socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, psichologai, policijos darbuotojai, ávairiø nevyriausybiniø organizacijø atstovai. Kiekviena pirminës prevencijos vykdytojø grupë turi privalumø ir trûkumø. Renkantis vykdytojus, pirmiausia bûtina atsiþvelgti á pirminës prevencijos programos tikslus, uþdavinius, poveikio grupæ. Vienas ið efektyviausiø variantø bendra keliø vykdytojø grupiø, pvz.; mokytojø bei bendraamþiø, veikla. Bendraamþiai gali padëti mokytojui organizuoti socialiniø ágûdþiø uþsiëmimus klasëje ir þaidimo forma pademonstruoti atsisakymo nuo alkoholio ir narkotikø ágûdþius. Nerekomenduotina á paskaitas jaunimui kviestis asmenø, áveikusiø savo priklausomybæ. Jie paskaitose gali dalyvauti tik su priklausomybës ligø gydytojais ar psichologais, prieð tai su jais detaliai aptaræ visà pasisakymo planà. Galima iðeitis vaizdo filmø, kuriuose nusifilmavo narkomanai, demonstravimas po paskaitø ar diskusijø. Pirminës prevencijos vykdytojø grupiø trûkumai liudija, kad bûtinas jø specialus mokymas, kurio metu jie gautø iðsamios informacijos apie pirminës prevencijos tikslus, uþdavinius, aktyvius mokymo metodus bei technikas, ágytø ne tik bûtinøjø þiniø, bet ir susiformuotø ágûdþius. Organizuojant pirminës prevencijos mokymo kursus bei seminarus, bûtina klausytojams suteikti þiniø ir ágûdþiø ið tokiø srièiø: Narkotinës medþiagos, jø poveikis, vartojimo pasekmës. Priklausomybës raida. Valstybës narkotikø politika. Ðvietimo sistema bei narkotikø politika. Pirminës prevencijos tikslai bei uþdaviniai. Raidos psichologija (ávairaus amþiaus tarpsniø màstymo, suvokimo ypatumai ir pan.). Bendravimo psichologija (pokalbis, aktyvus klausymasis ir pan.). Pedagoginë psichologija (aktyvûs mokymo bei ugdymo metodai). Informacija apie ávairias ástaigas bei organizacijas, á kurias galima kreiptis konsultacijos dël narkotikø vartojimo ar psichologinës pagalbos (adresai, telefonai). 9.9. PREVENCIJOS PROGRAMØ RENGIMAS Alkoholio ir kitø narkotikø vartojimo prevencijos programos ir priemonës bus efektyvios tik tada, kai jos bus kruopðèiai suplanuotos, numatant visus þingsnius nuo tikslø uþsibrëþimo iki ávertinimo. Siûlomi tokie prevencijos programø ir priemoniø planavimo etapai:

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 163 Aplinkybiø ávertinimas. Iðsiaiðkinama: kokios narkotinës medþiagos vartojamos (klasëje, mokykloje, mieste, rajone ar pan.); kokios vartojimo ypatybës ávairiose amþiaus grupëse; koks jaunimo þiniø apie narkotines medþiagas lygis; kokios taikomos prevencijos priemonës ar projektai, jø efektyvumas. Kai þinomos aplinkybës, pasirenkama poveikio grupë, t.y. sprendþiama, kam skirta programa: apskritai jaunimui, ar tik tam tikrai amþiaus grupei, o gal tik rizikos grupei? Aplinkybiø ávertinimas padës atskleisti poreikius ir numatyti kità etapà tikslus. Tikslai. Ðiame etape bûtina suformuluoti tikslus ir uþdavinius. Tiesiog atsakykite á klausimà ko siekiama ðiuo projektu ar programa, pvz., suteikti jaunimui tikslià informacijà apie narkotines medþiagas; suformuoti sveikos gyvensenos ágûdþius, nuostatas ar sumaþinti narkotikø vartojimà. Kai tikslas suformuluotas, numatomi konkretûs uþdaviniai, kuriø sprendimas padës nuosekliai siekti uþsibrëþto tikslo. Á programos tikslø, uþdaviniø svarstymà rekomenduojama átraukti ávairiø suinteresuotø grupiø atstovus (jaunimà, tëvus, mokytojus ir pan.), kurie padëtø vykdyti programà. Iðtekliai. Kai þinomi programos tikslai ir uþdaviniai, bûtina nustatyti, kokiø reikia iðtekliø. Iðtekliai tai ne vien pinigai, bet ir mokomoji medþiaga (tai gali bûti vaizdajuostës, atmintinës, plakatai ir pan.), specialistai (skaityti paskaitas, vesti diskusijas ir pan.). Finansavimo ðaltiniai (ávairiø fondø, draugijø parama, valstybinës programos ir pan.) turi bûti numatyti programos planavimo metu. Turinio apibrëþimas, metodø, technikos pasirinkimas. Priklausomai nuo programos tikslo, bûtina aptarti kiekvienà priemonës ar programos etapà bei jo turiná kà ir kaip darysime, kada ir kiek laiko. Diegimas. Sëkmingiausiai programa diegiama tada, kai jà kuria visi suinteresuoti asmenys. Jei netikëtai diegti programà ápareigoja aukðtesnioji institucija, ir vaikai, ir suaugusieji jà nenoriai sutinka. Todël bûtinas parengiamasis darbas, kai tam tikra grupë, organizacija ar kolektyvas supaþindinami su programos tikslais, numatomais rezultatais ir pan. Tai tarsi programos reklama. Ávertinimas. Ar programa pasiekë tikslà? Programos kûrëjus visada domina ðis klausimas, nes tai jø kruopðtaus darbo rezultatas. Ávertinti programos rezultatus bûtina ir dël kitø prieþasèiø daþnai reikia pateikti atliktø darbø arba finansines ataskaitas. Nuo to gali priklausyti, ar ateityje kitoms programoms bus teikiama finansø ar kitokia parama. Vertinti galima ávairiais bûdais. Daþnai sunku pasakyti, ar pasiektas numatytas tikslas. Pvz., jei tikslas sumaþinti narkotikø vartojimà ir pakeisti nuostatas, rezultatai gali paaiðkëti tik po 10 metø. Labai naudinga programà vertinti etapais, pvz., kiekvieno numatyto uþdavinio sprendimà. Toks vertinimas anksti iðaiðkina stipriàsias ir silpnàsias programos ypatybes, padarytas klaidas, tad nesunku koreguoti kitus programos vykdymo etapus. Vienas ið vertinimo bûdø - dalyviø apklausa. Ir prieð programà, ir po jos dalyviai gali uþpildyti anketas. Palyginæ anketas, ávertinsime dalyviø þiniø lygio, informuotumo pakitimus. Programà gali ávertinti ir mokytojai ar tëvai. Vienas efektyvumo rodikliø yra ir dalyviø aktyvumas.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 164 10. ANKSTYVOJI INTERVENCIJA. DARBO SU PAAUGLIAIS YPATUMAI Pirminës prevencijos tikslas apsaugoti asmenis nuo ávairiø narkotikø vartojimo, o ankstyvosios intervencijos padëti tiems, kurie jau bandë narkotikø, eksperimentuoja su jais. Tokiø paaugliø kasmet daugëja. Jie dar neserga priklausomybës ligomis, todël medicininis gydymas nereikalingas. Kalbëdami apie narkotines medþiagas vartojanèius paauglius, specialistai pataria vengti terminø alkoholikas, narkomanas tinkamesniais laikomi piktnaudþiavimas arba problemiðkas vartojimas (cit.pgl. Fleming M., Murray P. ir kt., 1999). Jeigu tokiems paaugliams nebus suteikta tinkama psichologinë parama bei pagalba, jie vartos toliau ir taps priklausomi nuo narkotikø. Kaip jiems padëti? Dauguma priklausomybës ligø gydymo bei reabilitacijos programø skirtos suaugusiems pacientams. Tie patys principai taikomi ir vartojantiems alkoholá ar kitus narkotikus paaugliams. Daugumos autoriø nuomone, tai netinkama. Pirma, paaugliai neturi tokios didelës narkotiniø medþiagø vartojimo patirties. Antra, daþniausiai paaugliai dar nëra fiziðkai priklausomi nuo alkoholio ar narkotikø, todël vartoti terminà priklausomybë, kaip minëta, nerekomenduojama. Treèia, jie dar nepatyrë skaudþiø praradimø. Ketvirta, daugumos paaugliø motyvacija mesti vartojus ir gydytis yra labai menka. Dël ðiø prieþasèiø pagalba alkoholá ar kitus narkotikus vartojantiems paaugliams, jø gydymas labai skiriasi nuo priklausomybës ligomis serganèiø suaugusiøjø. 10.1. PAAUGLIØ ALKOHOLIO IR KITØ NARKOTIKØ VARTOJIMO MOTYVAI Ir jaunimo prevencijos, ir ankstyvosios intervencijos veikloje pirmiausia reikia suprasti esminius dalykus: kodël jaunimas vartoja narkotines medþiagas? kokius pojûèius jos sukelia? Suaugusieji, manantys, kad jaunimas dykinëja, nebeþino ko benorëti, neturi uþsiëmimo ir pan., tikrai negalës padëti paaugliams. Patys paaugliai nurodo labai ávairius narkotikø vartojimo motyvus smalsumà, norà iðbandyti, patirti malonumà, uþsimirðti, atsipalaiduoti ir pan. Psichologai narkotikø vartojimo motyvus suskirsto á tris grupes: 1. Bûdas áveikti átampà ar stresà. Narkotinës medþiagos vartojamos siekiant pamirðti rûpesèius, sumaþinti átampà, atsikratyti nemaloniø emocijø. 2. Narkotikø efektas. Noras pajusti narkotikø poveiká, patirti pakitusià sàmonës bûsenà. Arba tiesiog ið smalsumo tiek daug apie juos kalbama, kad paprasèiausiai norisi iðbandyti. 3. Bendraamþiø átaka. Nenoras atsilikti nuo draugø, likti balta varna, - tai vartojimas dël ávaizdþio.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 165 Pokalbiai su jaunimu, kuris jau vartoja narkotines medþiagas, turi remtis svaiginimosi motyvais. Nuo jø priklauso taikomos poveikio priemonës, metodai. Jei pagrindinis motyvas sumaþinti átampà ar áveikti stresà, pirmiausia reikia iðsiaiðkinti streso ar átampos ðaltiná. Tai gali bûti santykiai su draugais, konfliktai namuose, mokymosi sunkumai, ávairios psichologinës problemos ar pan. Bûtina paieðkoti kitø galimø streso ar átampos áveikimo bûdø ir su jaunuoliu juos aptarti. Iðmokyti naujø streso áveikimo ágûdþiø, bûdø sumaþinti átampà. Kai pagrindinis narkotiniø medþiagø vartojimo motyvas narkotikø poveikis, siûloma pirmiausia iðsiaiðkinti vartojimà lemianèias asmenybës savybes. Tokiems moksleiviams bûtina paaiðkinti apie narkotikø vartojimo pavojø, ðiø medþiagø poveiká fizinei bei psichikos sveikatai. Jei vartoti narkotikus siûlë bendraamþiai, reikia padëti jaunuoliui susiformuoti gebëjimà atsispirti bendraamþiø spaudimui, pasakyti tvirtà ne. 10.2. NARKOTIKØ VARTOJIMO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROBLEMOS IR GALIMYBËS Daugumos tëvø, mokytojø ir ávairiø srièiø specialistø nuomone, svarbiausia þinoti narkotiniø medþiagø vartojimo poþymius ir kuo anksèiau pagal juos nustatyti vartotojus. Taèiau kartais tokia ankstyvoji diagnostika gali padaryti daugiau þalos, negu naudos. Átarti narkotiniø medþiagø vartojimà galima pagal ðiuos poþymius: nepastovi nuotaika; nesugebëjimas susikaupti; abejingumas mokyklai, seniems draugams, pomëgiams; nauji ir daþniausiai vyresni draugai; melas ir vagystës; pinigø ðvaistymas arba skolinimasis; dideli ir staigûs nuotaikos, elgesio pokyèiai, paþangumo smukimas ir pan.; neáprasti kvapai, dëmës ar þymës ant kûno, rûbø; milteliai, kapsulës, tabletës ir pan. Kas gali pastebëti ðiuos nerimà kelianèius þenklus? Gydytojai, psichologai daþniausiai jaunuolá pamato tik tada, kai vartojimo faktas akivaizdus. Todël labai svarbu apie narkotiniø medþiagø vartojimo poþymius informuoti mokytojus, tëvus, moksleivius bei kitus asmenis, kurie daþnai bendrauja su jaunimu. Tai laisvalaikio organizatoriai, sporto treneriai ir kiti. Pateikiant ðioms grupëms informacijà apie ankstyvà vartojimo iðaiðkinimà reikia pabrëþti, kad tipiðko vartotojo portreto nëra. Kartais narkotines medþiagas vartoja ir labai gerai besimokantieji. Ið pradþiø mes galime nepastebëti jokiø þenklø ar poþymiø, taèiau vartojimo pradþioje identifikavæ ðiuos asmenis, galime jiems padëti. Apie vartojimo faktà galëtø informuoti

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 166 bendramoksliai, draugai, taèiau jie praneð tik tada, kai pasitikës suaugusiaisiais, tikës, kad jiems tikrai norima padëti. Kitas labai svarbus klausimas - kam ðie asmenys turi praneðti apie savo pastebëjimus, átarimus, abejones. Kiekvienoje mokykloje turi bûti asmuo, besirûpinantis narkotikø problema. Tai gali bûti administracijos atstovas, mokyklos psichologas ar socialinis pedagogas. Jam ði informacija ir perduodama. Labai svarbu tokios informacijos konfidencialumas. Jei apie átarimus suþinos moksleiviai ir mokytojai, á jaunuolá bus þiûrima kaip á narkomanà, o toks poþiûris neiðvengiamai turës neigiamos átakos bendravimui su juo. Nesant informacijos konfidencialumo, moksleiviai praranda pasitikëjimà suaugusiaisiais ir nebetiki, kad ðie nori jiems padëti. Antra vertus, ðie poþymiai gali bûti susijæ ne vien su alkoholio ar narkotikø vartojimu. Jie gali liudyti apie jaunuolio psichologines problemas, kurios já gali pastûmëti nusikalsti, sukelti depresijà, minèiø apie saviþudybæ. Jeigu pagrindinis tikslas buvo iðsiaiðkinti, ar jaunuolis vartoja narkotikus, iðsiaiðkinæ, kad nevartoja, nudþiugæ suaugusieji toká jaunuolá palieka vienà su savo problemomis, kurios gali bûti dar didesnës, negu vartojimas, todël ir ðiuo atveju reikia iðsiaiðkinti, kas sukëlë jaunuolio elgesio, nuotaikos pasikeitimus. Prieinamiausias ir lengviausias narkotikø vartojimo iðaiðkinimo bûdas ðlapimo testas. Já galima atlikti trimis bûdais. Pirmasis slapèia nuo tiriamojo, jam apie tai neþinant. Antrasis grasinant bausmëmis ir prievartos priemonëmis. Treèiasis jaunuoliui sutikus. Taèiau vien narkotikø vartojimo fakto patvirtinimas dar nieko nereiðkia. Efektyviausia, kai dar prieð testavimà pasikalbama su paaugliais, paaiðkinama jiems, kodël atliekamas tyrimas. Svarbu, kad jaunuolis suprastø, jog labiausiai rûpinamasi jo sveikata ir gerove, o testo rezultatai reikalingi pasirinkti tinkamà pagalbos, paramos formà. Geriausia, kai jaunuolis sutinka atlikti bandymà, nes prievartos, slaptumo elementai griauna pasitikëjimà, sunkina tolesná bendradarbiavimà. Juk gavæ teigiamà rezultatà (iðsiaiðkinæ, kad jaunuolis tikrai vartoja) neiðvengsime pokalbio su jaunuoliu. Ir bûtent nuo ðio pokalbio turinio priklausys tolesnis jaunuolio elgesys. Svarbiausia, kad jis suprastø, pripaþintø savo problemas ir bûtinybæ keisti elgesá. Mes turime motyvuoti jaunuolá keistis. 10.3. MOTYVACIJOS KÛRIMAS Þinoma, kad dauguma priklausomybës ligomis serganèiø suaugusiøjø nenori nustoti vartojæ narkotines medþiagas. Daugelis ið jø gydosi priversti iðoriniø prieþasèiø, tokiø kaip ðeimos iðirimas, darbo praradimo grësmë, pinigø narkotikams stygius. Taèiau gydymosi sëkmë priklauso nuo vidinës nuostatos keistis. Daug diskutuojama apie tai, koks turëtø bûti gydymas: savanoriðkas ar priverstinis. Teoretikai ir praktikai pripaþásta, kad bent pradþioje prievarta yra galima. Prievartà mes galime taikyti kaip pirmàjá postûmá gydymuisi, pagalbai. Taèiau sveikimo efektyvumui bûtina vidinë paciento motyvacija.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 167 Dirbant su paaugliais pirmasis postûmis ieðkoti pagalbos, gydytis, gali bûti tëvø grasinimai iðmesti ið mokyklos, uþdaryti á ligoninæ ir pan.vëlesniuose pokalbiuose turime padëti paaugliui suprasti, kokios yra narkotiniø medþiagø vartojimo pasekmës, kaip prasideda priklausomybë. Paauglys turi ásisàmoninti, kad neigiamø pasekmiø ir socialiniø, ir psichologiniø, ir medicininiø daugëja tiesiog proporcingai vartojimo daþnumui, priklausomybës raidai. Narkotikø vartojimas tampa skausmo, nerimo bei ávairiø gyvenimo problemø prieþastis. Paauglys turi suprasti, kà jam duos pasikeitimai. Jis turi pamatyti ne vien narkotikø vartotojo gyvenimo baisumus, skaudþias pasekmes, bet ir gyvenimo be narkotikø privalumus, dþiaugsmà. Motyvuojant paauglio bûtinybæ keistis, labai svarbu, kad jis patikëtø savo jëgomis ir galimybe keistis. Siekti ðio tikslo padeda motyvuojantis interviu. Psichiatro W.Miller sukurtas motyvuojanèio interviu metodas sëkmingai taikomas serganèiøjø priklausomybës ligomis gydymui. Gillian Tober (1991) iðskiria ðias motyvuojanèio interviu su paaugliais ypatybes: Trukmë Tradiciniam motyvuojanèiam interviu reikia nemaþai laiko. Atsiþvelgiant á paaugliø asmenybës, elgesio ypatumus, siûloma ðá laikà sutrumpinti. Informacijà, reikalingà tolesniam darbui, kuri paprastai surenkama motyvuojanèio interviu metu, siûloma susirinkti ið anksto (ið dokumentø, pokalbiø su tëvais, mokytojais, policijos pareigûnais ir pan.). Savæs vertinimo, pasitikëjimo savo jëgomis stiprinimas Motyvuojanèio interviu metu bûtina stiprinti paaugliø savæs vertinimà, pasitikëjimà savo jëgomis. Jie turi patikëti, kad patys tvarko savo gyvenimà, patys gali priimti sprendimus, keisti savo elgesá. Pokyèiø sritis Labai daþnai jaunuoliai dar nëra priklausomi nuo narkotiniø medþiagø, nepatyræ sveikatos problemø, todël motyvuoti juos keisti narkotikø vartojimo elgsenà remiantis ðiomis pasekmëmis, nëra efektyvu. Taèiau narkotikø vartojimas visada sukelia socialiniø problemø. Pokyèiai gali ávykti ðiose srityse, todël motyvuojantis interviu ir turi bûti siejamas su socialiniais dalykais. 10.4. NARKOTIKØ VARTOJIMO PROBLEMOS ÁVERTINIMAS Kad narkotikø vartojimo atveju sudarytume tinkamà veiksmø planà, pirmiausiai turime ávertinti padëtá. Tam tikslui reikia surinkti ðiuos duomenis apie jaunuolá ir jo narkotikø vartojimà: Narkotikø vartojimo patyrimas Kokias medþiagas vartoja, kokia vartojimo patirtis, daþnis bei kiekis? Narkotikø vartojimo prieþastys, motyvai Kokios prieþastys, psichologinës problemos pastûmëjo vartoti narkotikus? Kà jam teikia narkotikai?

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 168 Vartojimo pasekmës Kokiø socialiniø (mokykloje, ðeimoje, su draugais) bei sveikatos problemø sukëlë narkotikø vartojimas? Motyvacija keistis Ar paauglys supranta bûtinumà keisti savo elgesá, ar tiki pokyèiø sëkme, savo galimybëmis keistis? Koks jo poþiûris á pagalbà, paramà? Vartojimo alternatyvos Kuo paauglys domisi ar domëjosi, kas jam svarbu? Artimiausia socialinë aplinka Duomenys apie ðeimà, santykius su tëvais. Draugai, jø narkotikø vartojimo patyrimas. Ðie duomenys mums padës identifikuoti jaunuolio problemø sritis. Problemø, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su alkoholio ar kitø narkotikø vartojimu, todël jø sprendimas turës átakos jaunuolio narkotikø vartojimo elgsenai. Pokalbiø, ávairiø psichologiniø tyrimø metu surinkæ informacijà, galime ávertinti: paauglio problemø sritis; pagalbos ir paramos bûdà, reikalingà narkotikus vartojanèiam paaugliui; pagalbininkø ratà (kokie socialiniai ryðiai yra stiprûs, kuo jis pasitiki, kas jam gali padëti ir pan.). 10.5. KONSULTANTO PASIRENGIMAS DIRBTI SU PAAUGLIAIS Pradþioje svarbiausia sukurti pasitikëjimo bei bendradarbiavimo atmosferà. Paauglys turi pajusti, kad konsultantas stengiasi jam padëti. Jei paauglys manys, kad norima tik iðsiaiðkinti, kur jis gavo narkotikø, su kuo vartoja ir já nubausti bei perauklëti, pradës gintis, nebus atviras. Netinkami konsultanto veiksmai privers paauglá elgtis labai atsargiai. Galimi ávairûs paaugliø problemø sprendimo bûdai. Mes já perauklësime (1 pav.). 1 pav. Suaugusieji mano, kad paauglys vartoja ávairias narkotines medþiagas, nes yra blogai iðauklëtas, neþino, kaip reikia elgtis.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 169 Mes patys nuspræsime, kà dabar daryti (2 pav.). 2 pav. Suaugusieji mano, kad paauglys padarë klaidà, ir tik jie gali jà iðtaisyti. Mes já nubausime (3 pav.). 3 pav. Suaugusieji ásitikinæ, kad paauglys vartoja, nes neþino, ko ir benorëti, tyèia nori mums pakenkti, kerðija mums. Mes já iðgelbësime (4 pav.). 4 pav. Ðiuo atveju suaugusieji galvoja, kad paauglá privertë vartoti blogi draugai, bloga aplinka.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 170 Kartu su juo ieðkosime sprendimo (5 pav.). 5 pav. Suaugusieji nori kartu su paaugliu iðsiaiðkinti, kodël jis vartoja narkotines medþiagas ir kartu ieðko ðios problemos sprendimo bûdø. Suaugusieji, kurie taiko pirmus keturis problemos sprendimo bûdus, nesupranta paaugliø narkotiniø medþiagø vartojimo prieþasèiø, motyvø. Ðiø bûdø taikymo pasekmës tik trumpalaikës. Veiksmø planas turi bûti sudaromas kartu su paaugliu (5-asis problemos sprendimo bûdas). Suaugusieji jam gali padëti apsispræsti, rasti vidiniø motyvø keisti savo elgesá. Tik tada, kai paauglys supras pasikeitimo prasmæ, galima tikëtis ilgalaikiø rezultatø. Labai svarbus konsultanto poþiûris á narkotikø vartojimà, priklausomybës raidos supratimas. Narkotikø vartojimas tai ne vien netinkamas, nepageidautinas elgesys, o asmenybës problemø raiðka, todël intervencija turi daryti poveiká asmenybei. Tik darant poveiká asmenybei, galimi ilgalaikiai elgesio pokyèiai. Ne visada paaugliai linkæ kalbëti apie save, savo problemas. Daþnai jie iðsisukinëja, meluoja, neigia, todël pokalbyje geriausia pateikti ávairiø pavyzdþiø apie kitus paauglius, kurie vartojo narkotikus. Tam tinka situacijø apraðymai, metaforos, ávairûs þaidimai, psichologijos metodikos. Analizuodamas kitø elgesá, paauglys ras panaðumø á savo ir darys iðvadas, o konsultantas iðvengs pamokslavimo bei didaktikos, kurios labai nemëgsta paaugliai. Dirbantieji su paaugliais, vartojanèiais alkoholá ar kitus narkotikus, turi gebëti aktyviai klausytis, ásijausti, mokëti bendrauti. Ðie ágûdþiai, konsultanto nuoðirdumas, domëjimasis bei supratimas, pagarba paaugliui ir kantrybë lems darbo sëkmæ. Psichologai teigia, kad reikia mokytis kalbëti taip, kad paaugliai klausytøsi, o klausytis taip, kad paaugliai pasakotø.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 171 10.6. PAGRINDINIAI PAGALBOS PAAUGLIAMS, VARTOJANTIEMS ÁVAIRIUS NARKOTIKUS, PRINCIPAI Paaugliai daþniausiai eksperimentuoja su narkotikais. Paaugliø narkotiniø medþiagø vartojimo patyrimas nëra didelis, todël jiems nebûdinga fizinë priklausomybë, jie nepatiria abstinencijos simptomø. Siekiant uþkirsti kelià priklausomybës atsiradimui, bûtina narkotikus vartojantiems paaugliams teikti socialinæ bei psichologinæ pagalbà. Psichologinë bei socialinë pagalba teiktina priklausomai nuo ávairiø individo poreikiø, ne vien dël narkotikø vartojimo. Paaugliø narkotiniø medþiagø vartojimas daþnai susijæs su paauglystës problemomis, ávairiais gyvenimo sunkumais. Todël ir ankstyvoji intervencija reikalinga ne vien dël narkotiniø medþiagø vartojimo, bet ir dël kitø problemø, pvz., depresija, suicidinës mintys, fizinë ar seksualinë prievarta, mokymosi sunkumai ir pan. Nëra vieno visiems paaugliams tinkamo intervencijos metodo. Intervencijos metodai, pagalbos bei paramos formos priklauso nuo individo problemos, poreikiø, asmenybës, socialinës aplinkos ypatumø ir pan. Teikiant pagalbà narkotikus vartojantiems paaugliams, reikalingas ávairiø suinteresuotø institucijø bendradarbiavimas. Tai ðeima, mokymo ástaiga, psichologinës tarnybos, teisësaugos institucijos, sveikatos prieþiûros tarnybos. 10.7. INTERVENCIJOS PRIEMONËS Ávertinæ padëtá, turime sudaryti veiksmø planà, t.y. parinkti intervencijos priemones. Pateikiame kai kurias ið jø. Socialiniø ágûdþiø ugdymas. Vartojantiems narkotines medþiagas paaugliams daþnai trûksta socialiniø ágûdþiø, kurie uþtikrintø visavertá bendravimà su nevartojanèiais narkotikø asmenimis, padëtø spræsti ávairias psichologines problemas. Ðie ágûdþiai tai impulsø kontrolë, pykèio sutramdymas, problemø ir konfliktø sprendimas, nerimo bei átampos áveikimas. Iðsiugdæ ðiuos ágûdþius, paaugliai geriau paþins save, pasitikës savimi, mokës bendrauti, atsispirti socialiniam spaudimui, áveikti nerimà, stresà bei kitas problemas. Sumaþës narkotiniø medþiagø vartojimo tikimybë, paaugliai taps atsparesni socialiniam spaudimui vartoti narkotines medþiagas.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 172 Pateikiame pavyzdá, kaip paaugliai gali bûti mokomi áveikti nerimà ir stresà. Paaugliui perskaitoma konkreti situacija: Ðiandien mokykloje Algiui labai nesisekë. Matematikos mokytoja jam paraðë neigiamà paþymá ir pasakë, kad jei jis ir toliau taip mokysis, vargu ar baigs mokyklà. Klasës draugai irgi pasiðaipë ið didþiojo matematiko. Namie Algio niekas nepaglostë barë, moralizavo, gàsdino. Vakare jis nuëjo á diskotekà. Nuotaika buvo sumauta, visi atrodë svetimi, prieðiðkai nusiteikæ. Tai pastebëjæ, draugeliai pasiûlë greitai pasigydyti. Iðgëræs jø pasiûlytà tabletæ, Algis greitai pamirðo visas negandas ir pasilinksmino iki soties. Paaugliui siûloma pamàstyti, ar narkotikai tikrai iðsprendë Algio problemas, ir pasvarstyti, kaip geriausia elgtis tokiu atveju. Aptariami visi galimi variantai. Toliau pokalbá reikia kreipti á paties paauglio naudojamus átampos, streso áveikimo bûdus, jø efektyvumà. Diskusijos pabaigoje galima pateikti informacijà apie psichologinës pagalbos (psichologinës pagalbos tarnybos, psichologinës pagalbos telefonu) galimybes. Kitas pavyzdys kaip ugdyti paaugliø gebëjimà atsispirti socialiniam spaudimui, iðmokyti pasakyti ne. Pirmiausiai aptariame problemà. Pateikiame faktø, kad dauguma paaugliø pradeda vartoti alkoholá ar kitus narkotikus todël, kad nenori atsilikti nuo draugø, bûti baltos varnos, mamos sûneliai, bailiai ir pan. Pavyzdþiui pateikiame tokià situacijà: Vakarëlis laisvame plote. Nors visi vienas kità gerai paþásta, groja gera muzika, taèiau nelabai linksma. Staiga pro duris ávirsta Mantas. Energingas, linksmas, blizganèiomis akimis. Jis garsiai pareiðkia pasirûpinæs visais atneðæs kai kà geresnio net uþ þolytæ. Visi susidomi, o Mantas ið kiðenës iðtraukia maiðelá su kaþkokiomis tabletëmis. Dainius visai nenori jokiø tableèiø. Mama ir ðiaip jau átarinëja, nuolat barasi, net verkia. O rytoj mokykloje kontrolinis, reikës ðviesios galvos. Kaip Dainiui atsisakyti, kad draugai jo neatstumtø, neiðjuoktø? Apsvarstomi visi galimi atsisakymo bûdai, jø efektyvumas, tinkamumas esamomis aplinkybëmis. Tada galima apsvarstyti, koká draugø spaudimà jauèia paauglys, ar sugebës jam atsispirti. Paaugliui bûtina pateikti informacijà apie galimus atsisakymo bûdus (pasiûlymo sumenkinimas, ignoravimas, dëmesio nukreipimas kitur, ðliejimasis prie kitos grupës ar kompanijos, panaðiø situacijø vengimas ir kt.). Tai galima atlikti ávairiø þaidimø forma arba analizuojant realias aplinkybes, kuriomis demonstruojami atsisakymo ágûdþiai. Paauglys turi ásisàmoninti, kad gebëjimas pasakyti tvirtà ne liudija apie asmens tvirtumà.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 173 Kaip atsisakyti, kai atkakliai siûloma alkoholio ar narkotikø? Ne sakykite tuojau pat. Ne sakykite tvirtu balsu. Ne sakykite garsiai ir aiðkiai. Þiûrëkite paðnekovui á akis. Neatsipraðinëkite. Yra bûdø, kuriuos þinodami lengviau atsisakysite nepriimtino siûlymo: Sumenkinti siûlymà. Ignoruoti siûlymà. Apsimesti, kad jo neiðgirdote. Nukreipti dëmesá ar pasiûlyti veikti kà kita. Prisijungti prie kitos grupës, kompanijos. Paprasèiausiai pasitraukti á ðalá. Mandagiai, bet tvirtai pasakyti: Aèiû, ne. Vengti tokiø situacijø, numatyti jas ið anksto. Tarsi sugedusi plokðtelë kartoti þodelá ne. Pasakyti atsisakymo prieþastá. Sakydami ne, mes daþnai apsaugome save, savo interesus, vertybes. Gebëjimas pasakyti ne liudija apie þmogaus tvirtumà. Savæs paþinimas. Labai svarbu padëti paaugliams suprasti, kodël jie vartoja narkotikus, iðsiaiðkinti, kokias problemas, jø manymu, padeda spræsti narkotikai. Svarbiausias konsultantø tikslas padëti paaugliui suprasti, kad narkotikø vartojimas yra visø jo esamø bei bûsimø problemø, skausmo, nerimo ðaltinis. Tai nëra lengva, nes paaugliai galvoja, kad bûtent narkotikai padeda jiems spræsti problemas. Galima pasiûlyti toká uþsiëmimà. Vienoje perpus sulenkto lapo pusëje uþraðæ +, kitoje, papraðykime paauglio ties þenklu + suraðyti visus teigiamus dalykus, kuriuos jam teikia narkotikø vartojimas (átampos maþinimas, malonumas, nauji áspûdþiai), o ties þenklu neigiamus (konfliktai su tëvais, mokymosi sunkumai, draugø praradimas). Jei paauglys sako, kad jis nejauèia jokiø neigiamø narkotiniø medþiagø vartojimo pasekmiø, papraðykime ásivaizduoti, kokios bus pasekmës, jei nesustos vartoti ir prasidës priklausomybë nuo narkotikø. Labai daþnai paaugliai randa daugiau pliusø, nei minusø. To nereikia bijoti. Papraðykite pamàstyti, ar tai, kas áraðyta prie + ir yra ilgalaikiai, ar trumpalaikiai dalykai. Paaugliai patys ásitikins, kad narkotikø teikiami malonumai yra trumpalaikiai, o pasekmës gali sugadinti visà tolesná gyvenimà, sugriauti ateities planus.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 174 Narkotikø vartojimas ne elgesio, o asmenybës problema. Todël turi keistis ne tik elgesys, bet ir asmenybë jos vertybiø, poreikiø sistema. Paþindamas save, paauglys turi ágyti tvirtumo, pasitikëjimo savo jëgomis. Atkryèio prevencija. Gydytojai praktikai yra pastebëjæ labai didelæ priklausomybës ligø gydymo atkryèio tikimybæ, todël jau paèioje gydymo ar pagalbos teikimo pradþioje reikia galvoti apie atkryèio tikimybæ bei jo iðvengimo bûdus. Atkryèio prevencijos modelio esmë ( Marlatt, 1970) tai aplinkybiø, galinèiø sukelti atkrytá, identifikavimas bei ágûdþiø, padedanèiø vengti ðiø aplinkybiø, ar jas áveikti priimtinu bûdu, ugdymas. Ðias aplinkybes galima suskirstyti á tris kategorijas: 1) neigiamos emocijos bei stresas; 2) socialinis spaudimas; 3) tarpasmeniniai konfliktai. Pokalbiø su paaugliu metu reikia iðsiaiðkinti, kokios aplinkybës skatina já vartoti narkotines medþiagas ir, modeliuojant ávairias situacijas, ugdyti ágûdþius, leisianèius jam iðvengti situacijos arba iðspræsti jà kitokiu bûdu, nei narkotikø vartojimas. Ðie ágûdþiai bei jø ugdymas labai tampriai susijæ su socialiniø ágûdþiø ugdymu. Alternatyvi veikla. Jaunimas turi iðmokti gyventi be narkotikø. Tam tikslui daþnai bûtina pakeisti paaugliø gyvensenà. Vis didesnæ narkotikus vartojanèiø paaugliø gyvenimo dalá uþima pokalbiai apie narkotikus, narkotikø paieðkos, narkotikø vartojimas. Ankstesnius draugus pakeièia narkotikø vartotojai, apleidþiami ankstesni uþsiëmimai, pomëgiai. Visas vartojanèio asmens gyvenimas sukasi apie narkotikus, tad nustojusieji vartoti paaugliai gali pajusti tuðtumà atsiranda daug laisvo laiko, bet nebëra draugø, uþsiëmimø. Todël nuo pat konsultavimo pradþios bûtina rûpintis ðiø paaugliø dienotvarke, uþimtumu. Kartu reikia kuo labiau sumaþinti susitikimø su vartojanèiais draugais tikimybæ. Ðvietimas. Tai labai svarbus paaugliø konsultavimo etapas. Nustatyta, kad paaugliai, kurie vartoja narkotikus, maþai apie juos iðmano, neþino apie psichologinës bei fizinës priklausomybës eigà. Dauguma paaugliø sakosi neþinojæ, kad prie visø narkotikø priprantama, manæ, kad jiems taip nebus. Kalbëdami apie tai, paaugliams galime papasakoti ðià senà indënø legendà: Senais laikais indënø jaunuoliai, norëdami tapti vyrais, turëdavo keliauti vieni. Vienas vaikinas nutarë ákopti á kalnus. Pakilæs á aukðèiausià virðûnæ, jis pasijuto tarsi stovintis virð viso pasaulio. Jam atsivërë nuostabus, nepakartojamas vaizdas. Jaunuolis didþiavosi savimi. Staiga jis iðgirdo kaþkà èeþant po kojomis. Pasilenkæs pamatë gyvatæ, kuri tarë: Að mirðtu. Èia labai ðalta, að baigiu suðalti. Èia nëra maisto, að badauju. Paimk mane ant peèiø ir nuneðk á slëná. Ne, - atsakë jaunuolis - að paþástu tokius kaip tu. Kai nuneðiu tave þemyn, tu man ágelsi. Anaiptol, - tæsë gyvatë - jei man padësi, að su tavimi kitaip elgsiuosi. Tu man bûsi ypatingas. Að tikrai nesuþeisiu tavæs. Jaunuolis dar truputá padvejojo, bet gyvatë buvo labai graþi ir kalbëjo átikinamai. Uþsikëlæs jà ant peèiø, jis lëtai nukeliavo á slëná. Kai atsargiai padëjo gyvatæ ant þolës, ji staiga kirto jam á kojà. Bet tu paþadëjai! - suðuko jaunuolis. TU ÞINOJAI, KAS AÐ ESU, KAI MANE PAKËLEI", - pasakë gyvatë ir nuðliauþë tolyn.

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 175 10.8. ÁVAIRIØ INSTITUCIJØ BENDRADARBIAVIMAS Paauglys ávairiø socialiniø grupiø, bendruomenës, visuomenës narys. Jo elgesys priklauso nuo santykiø ðiose grupëse, todël atsisakanèiajam nuo narkotikø bûtina ðiø grupiø parama, pritarimas, pagalba. Tam tikslui pasiekti reikalingas bendradarbiavimas (6 pav.). 6 pav. Bendradarbiavimo su poveikio grupëmis schema. Sudarant veiksmø planà, bûtina uþmegzti bendradarbiavimo ryðius su visø suinteresuotø institucijø atstovais. Tvarkyti kai kuriuos reikalus galima tik bendradarbiaujant. Kiekvieno paauglio individuali situacija. Be schemoje vaizduojamø grupiø, jis gali bûti susijæs ir su kitomis. Pavyzdþiui, paauglys lanko sporto bûrelá, muzikos mokyklà, chorà (schemoje neuþpildyti rutuliukai). Galbût ten yra þmoniø, daranèiø didþiausià átakà paaugliui, jo elgesiui, arba autoritetingø asmenø, kuriø nuomonë jam labai svarbi. Identifikavæ ðias grupes bei asmenis, mes turësime daugiau informacijos apie paauglá, nustatysime daugiau poveikio srièiø bei asmenø, kuriais galësime remtis organizuodami pagalbà bei paramà narkotines medþiagas vartojanèiam paaugliui. Aptarsime kai kuriø ið ðiø institucijø darbo su paaugliais, vartojanèiais narkotines medþiagas, ypatumus. Ðeima. Uþ savo vaikus ir jø elgesá pirmiausia atsakingi tëvai, todël sudarant veiksmø planà juos bûtinai reikia átraukti á darbà su alkoholá ar kitus narkotikus vartojanèiais paaugliais. Ir mokykla, ir gydymo ástaigos, ir teisësaugos institucijos pirmiausia privalo

Pirminë alkoholio bei kitø narkotikø vartojimo prevencija 176 apie tai praneðti jaunuolio tëvams. Ðià þinià tëvai daþnai priima skausmingai. Jø pirmoji reakcija gali bûti neigimas, grasinimai, kitø kaltinimas. Ne visada ir tëvai tinkamai elgiasi su vaikais, todël nepakanka vien praneðti apie ðá faktà, bûtina pasikalbëti su tëvais, papasakoti apie priklausomybës ligas, jø atsiradimà, patarti, kaip elgtis su vaiku. Ðtai keletas patarimø tëvams: Neskubëkite, nepulkite á panikà. Staigûs ir neapgalvoti sprendimai gali tik pabloginti aplinkybes. Baimë, iðgàstis, pyktis blogi patarëjai. Nesibarkite, negrasinkite ir nemoralizuokite, o parodykite savo susirûpinimà. Iðtieskite vaikui pagalbos rankà, pasiûlykite savo paramà. Kalbëkitës su vaiku. Bandykite iðsiaiðkinti, kodël jis vartoja narkotikus. Daþnai taip bandomos spræsti ávairios psichologinës problemos: nusivylimas, konfliktai, nepasitikëjimas savimi, átampa ir kitos, uþklumpanèios jø sprendimui nepasiruoðusius jaunuolius. Pagalba vartojanèiajam tai ne kova su narkotikais, jø vartojimu, o psichologiniø problemø, paskatinusiø griebtis narkotikø, sprendimas. Kartu su vaiku ieðkokite sprendimo. Kreipkitës konsultacijos, pagalbos á psichologus, gydytojus ar net policijà. Jei vaikas jaus tëvø meilæ, pagarbà, globà, tikës, kad ðie nori já suprasti, padëti, tai sumaþës narkotikø vartojimo tikimybë. Mokykla. Kovos su narkotikø vartojimu mokykloje pagrindinis tikslas paðalinti ið mokyklos narkotikus, o ne juos vartojanèius moksleivius. Mokytojai, kurie galvoja, kad narkomanams mokykloje ne vieta, negalës padëti moksleiviams, jau vartojantiems narkotines medþiagas. Átaræ, kad moksleivis vartoja narkotikus, mokytojai pirmiausia turi apie tai pasikalbëti su juo, iðreikðti savo susirûpinimà, abejones. Suaugusieji turi iðtiesti pagalbos rankà, pasiûlyti savo paramà. Mokykloje turi bûti sukurta ne tik pirminës prevencijos programa, bet ir ankstyvo narkotiniø medþiagø vartojimo iðaiðkinimo bei psichologinës pagalbos sistema. Joje turi bûti numatyta, kaip elgtis mokyklos administracijai, mokytojams, ávykus su narkotikø vartojimu susijusiam incidentui, pastebëjus apsvaigusá moksleivá ar átarus vartojant narkotikus. Ði narkotikø politika turi bûti áraðyta á mokyklos taisykles. Apie tai informuojami visi mokytojai, moksleiviai bei jø tëvai. Taip pat bûtina supaþindinti mokytojus, moksleivius ir jø tëvus su ankstyvo iðaiðkinimo svarba, suteikti jiems informacijos apie pagalbos bei paramos moksleiviams, vartojantiems alkoholá ar kitas narkotines medþiagas, ypatumus ir galimybes. Mokykla turi skatinti bei palaikyti moksleiviø gydymàsi nuo priklausomybës ligø, uþtikrinti galimybæ tæsti mokslà po gydymosi, teikti socialinæ bei psichologinæ pagalbà baigusiems gydymo kursà. Bendradarbiaujant su priklausomybës ligø specialistais bûtina aptarti tolesniø veiksmø planà, kad moksleivis galëtø integruotis á mokyklos bendruomenæ, klasës kolektyvà, atkurti santykius su bendraamþiais.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 177 VII SKYRIUS 11. PREVENCINËS VEIKLOS METODAI IR STRATEGIJA Parengë Zenonas Javtokas, Visuomenës sveikatos ugdymo centro direktorius 11.1. PREVENCINËS VEIKLOS TIKSLAI IR OBJEKTAI Prevencijos planavimas gali turëti vienà ar du tikslus. Pirmasis bûtø veikla, kad reiðkinys (bûklë) iðvis nesusiformuotø ar nesiplëtotø (pirminë prevencija). Antrasis þalos, kurià ðis reiðkinys ar bûklë gali sukelti, minimizavimas (antrinë ir tretinë prevencija). Pirmuoju atveju veikiama iki reiðkinio atsiradimo, antruoju siekiama sumaþinti ar paðalinti jau esamo reiðkinio átakà ir jo plëtrà. Prevencijos veiklos objektai ( taikiniai ) yra þmogus (asmenybë), narkotikai ir aplinka. Kaip matyti ið pateikto modelio (1 pav.), veiksniai, lemiantys asmens pasirinkimà, yra þinios, poþiûris, ketinimai ir ágûdþiai. Glaudi ðiø veiksniø tarpusavio sàveika (pvz., naujos þinios) gali pakeisti poþiûrá á narkotikus, paskatinti liautis juos vartojus. Svarbiausi narkotiko, kaip prevencijos objekto, komponentai yra jo sudëtis (struktûra), etiketë (þymëjimas), ápakavimas bei kaina. Ðie komponentai tarpusavyje susijæ. Svarbiausi aplinkos komponentai yra reklama ir ávairios rëmimo formos, fizinis bei socialinis kultûrinis aplinkos kontekstas, teisiniai aspektai. Ðiems trims objektams paveikti taikomos 4 strategijos (veiklos rûðys): 1. Átaka (reikiama linkme pakeisti asmenybës poþiûrá). 2. Kontrolë (sukurti ir tobulinti teisinæ bazæ, kad narkotikai bûtø sunkiai prieinami). 3. Kompetencija (formuoti kasdieniame gyvenime reikalingus ágûdþius). 4. Aplinkos modeliavimas (maþinti stresà mokymosi, darbo ir kitoje aplinkoje). Konceptualiajame prevencijos veiklos modelyje pateikta trijø prevencijos taikiniø bei keturiø strategijø sàveika gali bûti taikoma bet kuriai bendruomenës narkotikø prevencijos iniciatyvai vykdyti. Ðiame skyriuje trumpai aptarsime kai kuriuos pirminës narkotikø prevencijos veiklos aspektus.

1 pav. Prevencinës veiklos metodai ir strategija 178

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 179 11.2. PREVENCINËS VEIKLOS PRIORITETAI Pirmiausia reikia nusistatyti prevencinës veiklos prioritetus, nes negalima tuo paèiu metu veikti ávairiomis kryptimis. Prioritetus galima iðdëstyti vertikaliai pagal susirgimø rizikos veiksnius arba ligø plitimo daþnumà ir stengiantis nuo jø apsaugoti tam tikrà (pasirinktàjà) gyventojø grupæ. Tam tikslui (pvz., ankstyvam alkoholio vartojimui iðaiðkinti) sëkmingai taikomi epidemiologiniø tyrimø metodai. Taikant epidemiologiniø tyrimø metodus, galima iðsiaiðkinti problemos mastà, mûsø atveju narkotikø paplitimo tendencijas. Pravartu naudotis oficialiosios statistikos duomenimis, kurie gerai tinka ávertinti legaliø narkotiniø medþiagø vartojimà (alkoholio, tabako). Galima naudotis policijos, muitinës, specialiøjø epidemiologiniø tyrimø duomenimis. Nelegaliøjø narkotikø vartojimo lygiui nustatyti gali bûti taikomi tiesioginio ir netiesioginio stebëjimo metodai, pasekmiø ávertinimo, gydymo duomenys. Taèiau epidemiologiniø tyrimø metodai yra brangûs, tad bendruomenës lygiu tinkamesni tie, kurie susijæ su bendruomenës sutelkimu veikti. Prioritetus galima nustatyti ir pagal sveikatos problemas mokymosi, darbo, gyvenamojoje vietoje (sveikatà stiprinanèiø strategijø ágyvendinimas). Ðie metodai demokratiðkesni, juos aktyviai ágyvendina visi bendruomenës nariai. 11.3. PREVENCIJOS BENDRUOMENËJE STRATEGIJOS Narkotikø prevencijos bendruomenëje strategijos gali bûti pavaizduotos kaip ðviesoforo ðviesos (2 pav.). Þalioji strategija (pirminë prevencija). Jos tikslas sveikos gyvensenos nuostatø formavimas, atsparumo þalingiems áproèiams, gebëjimo atsispirti socialiniam spaudimui (girtavimo tradicijoms, reklamos átakai) ugdymas. Ði strategija skirta sveikiesiems. Visuomenës informavimas ir ðvieèiamasis darbas turi bûti ne apie ligas, alkoholá ar narkotikus, o apie sveikà gyvensenà ir sveikatos stiprinimà, nes ðios temos labiausiai aktualios. Efektyviai pirminei prevencijai nereikalingi priklausomybës ligø gydytojai ar alkoholio specialistai, o tik autoritetingi ir talentingi þmonës. Tai gali ir turi bûti savivaldybiø, ámoniø ir organizacijø vadovai, viduriniosios grandies valdininkai ir vadybininkai (meistrai, skyriø virðininkai). Geltonoji strategija (antrinë prevencija). Ji skirta veikti rizikos grupës asmenis. Ankstyvas asmenø, vartojanèiø alkoholinius gërimus ar bandanèiø kitas narkotines medþiagas iðaiðkinimas (testavimas, profilaktiniai sveikatos tikrinimai), nepalankiø alkoholio ir narkotikø vartojimui mokymosi, darbo sàlygø sudarymas, individualios konsultacijos siekiant pristabdyti vartojimà (skaièiuoti per savaitæ iðgerto alkoholio vienetus, kontroliuoti, kad nebûtø girtaujama darbe, padëti asmenims, turintiems problemø dël alkoholio ar kitø narkotikø vartojimo).

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 180 Raudonoji strategija (tretinë profilaktika: ligoniø išaiškinimas ir gydymas) Geltonoji strategija (antrinë profilaktika: átaka rizikos grupëms) Žalioji strategija (pirminë profilaktika: sveikos gyvensenos nuostatø formavimas, atsparumo þalingiems áproèiams ugdymas) Žalioji strategija Ištekliai sveikos gyvensenos nuostatø formavimui, atsparumo žalingiems áproèiams ugdymui Raudonoji strategija Lëðos, naudojamos ligoniams išaiškinti ir gydyti 2 pav. Ðviesoforo spalvø strategijos pagal R.Andersson.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 181 Raudonoji strategija (tretinë prevencija). Jos tikslas iðaiðkinti ir gydyti serganèiuosius narkomanija bei priklausomybës alkoholiui ligomis, teikti medicinos, psichologinæ ir socialinæ pagalbà (mokyti administracijà darbo su tokiais ligoniais principø, bendradarbiauti su priklausomybës ligø gydymo specialistais). Tai atkryèio ir komplikacijø prevencija. Ði strategija skirta ne reiðkinio (pirminë prevencija), o jo padariniø prevencijai, todël jos, kaip ir geltonosios strategijos, ribotas efektyvumas, ji neuþkerta kelio geltonøjø paraudonavimui. Visuomenës sveikatos poþiûriu prevencinë veikla gali bûti skirstoma ne tik á pirminæ, antrinæ ir tretinæ, bet ir pagal tai, kam skiriamas didþiausias dëmesys pasiûlos ar paklausos kontrolei. Be to, visas narkotikø vartojimo prevencijos priemones galima suskirstyti á 2 dideles grupes: tiesioginiø ir netiesioginiø priemoniø. Tiesioginës kai prevencija skiriama ðalinti narkotikø vartojimo psichologinius veiksnius ir vartojimà skatinanèius elgesio, psichikos sveikatos sutrikimus. Taikomi ankstyvosios psichikos (emocijø) sutrikimø diagnostikos ir pagalbos metodai (socialiniø ágûdþiø ugdymas). Netiesioginës priemonës skirtos sveikos gyvensenos formavimui, laisvalaikio organizavimui ir asmeninës atsakomybës ugdymui. Tai bendruomenëje ágyvendinamos sveikatos ugdymo ir stiprinimo, skurdo ir nedarbo maþinimo programos. 11. 4. PREVENCIJOS PROGRAMØ ÁGYVENDINIMAS Bendruomenës lygiu prevencijos programø ágyvendinimas bûna 2 kategorijø: 1) programos, kuriø pagrindinis tikslas yra narkotikø vartojimo prevencija, o narkotinës medþiagos yra ðiø programø sudedamoji dalis, subjektas; 2) sveikatà stiprinanèios programos, átvirtinanèios sveikà gyvensenà ir aplinkà, vykdanèios nespecifinæ narkotikø prevencijà, padedanèios iðvengti saviþudybiø, nusikalstamumo bei emociniø sutrikimø. Darbas su paaugliais Darbas su paaugliais daþniausiai orientuojamas á laisvalaikio uþimtumo programas. Esminis jaunimo prevencijos programø bruoþas yra jø visapusiðkumas, mokymasis dirbant ir tiesioginis patirties perdavimas. Á jaunimo pirminës prevencijos kampanijas átraukiamos ávairios grupës ir institucijos. Tai ir konsultavimo centrai (sveikatos ugdymo ir visuomenës sveikatos ástaigos), ávairios agentûros, nevyriausybinës organizacijos. Prevencijos priemoniø pavyzdþiai: filmø rodymas; kûrimas; jaunimo teatro trupiø vaidinimai; galimybës ágyvendinti jaunimo kûrybinius polinkius; parodos; specialios kampanijos; festivaliai; narkotikus nevartojanèiø grupiø formavimas; diskotekos be narkotikø; visuomenës informavimo medþiagos rengimas ir kt.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 182 Ávairiapusës programos Ðiø programø privalumai: ávairiapusis ávairiø iðtekliø naudojimas, pastangos laiku ir vietoje pasiekti didþiausios rizikos grupes ir joms padëti; didþiausias efektas pasiekiamas ne per keletà atskirø kampanijø, bet ávairiapusiai aktyviai veikiant keletà sinerginiø grupiø; priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimas formuoja ir socialiná elgesá, kuris, ásitvirtinæs egzistuojanèioje sistemoje, tampa bendruomenës socialinëmis normomis. Teigiami poslinkiai veikia visus bendruomenës narius, ypaè toje aplinkoje auganèius vaikus ir paauglius; bendruomenëje, kurioje rûpinamasi gyvenimo kokybe, kurios nariai yra aktyvûs ir turi daug galimybiø uþsiimti, maþa socialinës izoliacijos, vienatvës ar nusivylimo gyvenimu tikimybë. Gyvenimas tokioje bendruomenëje padeda gerinti emocinæ sveikatà. Narkotikø prevencijos programoms svarbi politinë Vyriausybës ir jos ástaigø parama. Reikia aktyviai rûpintis, kad valstybë remtø narkotikø prevencijos pastangas bendruomenëje. Pagrindinës ávairiapusiø programø veiklos sritys yra ðeima, bendraamþiø grupës ir mokykla. 12. SVEIKATOS STIPRINIMO STRATEGIJA Sveikatos stiprinimo strategija priklauso nuo aplinkybiø, kuriomis uþtikrinama sveikata. Sveikatos siekia ir jà palaiko þmonës savo kasdieniame gyvenime ten, kur jie mokosi, dirba, linksminasi ir mylisi. Sveikata uþtikrinama rûpinantis savimi ir kitais, gebant priimti sprendimus, kontroliuojant savo gyvenimo aplinkybes, kad visuomenë, kurioje þmogus gyvena, suteiktø visø jos nariø sveikatai reikiamas sàlygas (Otavos chartija, 1986 m.). Sveikatà stiprinanèios aplinkos kûrimo koncepcijos pagrindas yra sveikatos stiprinimo raidos teorija ir daugiadisciplininis sveikatos stiprinimas. Yra penkios pagrindinës sveikatà stiprinanèios aplinkos rûðys: 1. Fizinë aplinka (oras, vanduo, triukðmas, sunkieji metalai, atliekos). 2. Socialinë aplinka (normos, vertybës, paproèiai, áproèiai, nuomonës). 3. Politinë aplinka (taika, santvarka, þmoniø teisës, konstitucinë struktûra, informacijos laisvë, politinës partijos).

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 183 4. Politikos realizavimo sàlygos (þemës ûkio, transporto, pramonës, socialinës gerovës, gamtos apsaugos, ðvietimo, mokslo ir kt. srityse vykdoma politika). 5. Iðtekliai (finansai, infrastruktûra, keliai, ástatymø leidyba). Yra septynios strateginës sveikatà stiprinanèios aplinkos kûrimo kryptys (HELPSAM modelis (angl. Health Promotion Strategy Analysis Model): 1. Sveikatà stiprinanèios politikos kûrimas. Sveikatos politika yra priemonë gerinti visuomenës sveikatà ir maþinti skirtingø individø grupiø bei klasiø nelygybæ. Ðiuo metu vyrauja visuotinai priimta nuostata, kad gyvenimo sàlygø pagerinimas turëjo didesnës átakos ligø ir ankstyvø mirèiø prevencijai, negu gydymo ir diagnostikos paþanga. 2. Sveikatos santykius reguliuojanèiø ástatymø priëmimas. Sveikatos teisinius santykius reguliuoja ástatymai ir visuomenës sveikatà veikianèiø veiksniø normavimas. Nustatydami standartus ir normas (pvz., pramoniniø terðalø lygá) bei gindami silpnesniøjø (pvz., vaikø) teises, ástatymai reguliuoja visuomenës gyvenimà. Ástatymai negali sukelti esminiø ir ilgai trunkanèiø elgsenos pokyèiø, taèiau gali daryti didelá poveiká kartu su sveikatos ugdymu ir ðvietimu, kai didþioji visuomenës dalis jau pribrendusi keistis. 3. Organizacijø perorientavimas. Keletas susirûpinusiø þmoniø ar organizacijø daþnai imasi iniciatyvos organizuoti veiklà, skirtà visuomenës sveikatos problemoms. Kartais iniciatyvà perima ir jà plëtoja bei palaiko didþioji visuomenës dalis, perorientuodama iniciatyvas pateikusiø organizacijø struktûras ir paslaugas. Antra vertus, kartais tai gali slopinti iniciatoriø energijà ir aktyvumà. 4. Sveikatos propagavimas. Ruoðiantis reformoms, pradedama sveikatos propaganda. Gali bûti propaguojama politika (sveikatos apsaugos ir kituose sektoriuose), kuri atitiktø sveikatos reikmes ir remtø pastangas jà stiprinti. Þiniasklaida taip pat gali propaguoti geresnës sveikatos siekius. Geresnës sveikatos propagandai kartais yra pavojus patirti kai kuriø galingø visuomenës grupiø ir struktûrø pasiprieðinimà. 5. Sveikatos sàjungininkø telkimas (informuotumo didinimas). Valdþia ið esmës yra atsakinga uþ sveikatos informacijos teikimà gyventojams (pvz., apie piktnaudþiavimà narkotikais, saugumà keliuose, maistà ir pan.). Taèiau labai svarbu kurti sàjungas su kitomis tuo uþsiimanèiomis visuomenës grupëmis, verslo, nevyriausybinëmis organizacijomis, þiniasklaida. Be plataus masto informacijos kampanijø ði strategija dar apima sveikatos mokymo profesionalø kvalifikacijos këlimà ir sveikatos patarimus ávairioms visuomenës grupëms ir individams. Sunku pakeisti nesveikà þmoniø elgsenà, jeigu nëra galimybës pasirinkti alternatyvos, todël reikia pateikti ne tik problemas, bet ir jø sprendimo bûdus. Tai nauji gaminiai (automobiliø saugos dirþai, dviratininkø ðalmai ir kita), sveika aplinka (neuþterðta tabako dûmais, alergenais ir kt.), iðtekliai, reikalingi naujoviðkai spræsti problemas, rengti programas ir planus.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 184 6. Galimybiø sudarymas. Sveikiau elgtis þmones skatina ðie veiksniai: sveikesniø gaminiø kûrimas (automobiliø saugos dirþai, dviratininkø ðalmai, sveikesni maisto produktai, saugesni darbo árankiai ir kt.); sveikesniø aplinkos sàlygø sudarymas (nerûkymo vietos,saugios nuo alergenø patalpos ir t.t.); iðtekliø sutelkimas naujoviðkam problemø sprendimui; sveikatà stiprinanèios veiklos planavimas ir organizavimas. 7. Jëgø sutelkimas (galios ágijimas). Ðios strategijos tikslas á visuomenës problemø sprendimà átraukti ir priversti aktyviai dalyvauti tuos, nuo kuriø priklauso tø problemø sprendimas. Viena ið tokiø bendruomenës dalyvavimo ir savitarpio pagalbos formø yra moterø, aplinkos apsaugos, vartotojø, ligoniø judëjimai. Ði strateginë kryptis daþnai uþmirðtama, jeigu reikalai tvarkomi ið virðaus þemyn, nurodant, kaip veikti. 13. PREVENCIJOS PROGRAMØ RENGIMO PRINCIPAI Narkotiniø medþiagø vartojimo prevencija yra ilgas ir sistemingas darbas, todël jis turi bûti planuojamas ir vykdomas pagal tam tikrà prevencijos programà. Pagrindinë prevencijos programø idëja ugdyti visuomenës sveikatos sampratà ir ðalinti nepalankius sveikatai aplinkos veiksnius. Prevencijos darbo tikslas vadovaujantis strateginëmis kryptimis ir specialiai parengta metodika daryti átakà tam tikrai þmoniø grupei, kad ji keistø savo elgsenà. Pagrindinë idëja ugdyti visuomenës sveikatos sampratà ir ðalinti sveikatai nepalankius aplinkos veiksnius. Pirmasis gerovës principas. Antrasis principas nepakenkti. Vienas ið svarbiausiø prevencinës veiklos principø kuo labiau sumaþinti nepageidaujamus, nenumatytus ðalutinius reiðkinius, dar geriau visai jø iðvengti. Treèiasis principas gerbti kiekvieno þmogaus autonomijà. Tai reiðkia gerbti kiekvieno þmogaus apsisprendimà, net jeigu jis ir vartoja alkoholá, tabakà ar kitus narkotikus. Ðis principas kiek prieðtarauja gerovës principui. Ketvirtasis principas teisingumas. Prevencinës veiklos privalumai ir trûkumai turi bûti svarstomi vienodai. Svarbus vertinimo kriterijus yra iðlaidø efektyvumas ar bûsimi rezultatai bus verti ádëtø lëðø? Kaip ðie principai taikomi praktikoje, priklauso nuo þmogaus paþiûrø, visuomenës nuostatø, organizacijos tikslø, nuo ðalies socialiniø ir kultûros tradicijø.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 185 Prevencijos programø principai 1. Prevencijos tikslas þmoniø atsakomybës uþ savo ir kitø sveikatà didinimas. 2. Prievarta prevencijos veikloje galima tik tuo atveju, jei þmonës gali labai pakenkti savo ar kitø sveikatai. 3. Nemanyti, kad visos sveikatos problemos yra iðsprendþiamos. Programa neturi teikti klaidingø lûkesèiø. 4. Valdþia neturëtø patarti þmonëms, kaip gyventi. Prevencijos veikla galëtø bûti orientuojama á nepageidautinus, arba aplinkiniams kenksmingus dalykus (pvz., rûkymas vieðosiose vietose). 5. Ágyvendinant prevencijos programas svarbu iðvengti galimybiø skirtumo, pvz., sveikesniems gyventojams programa bus gerokai naudingesnë nei nesveikiems. Prevencijos programa turi teikti visiems lygias galimybes. 6. Programos apie sveikà ir nesveikà gyvensenà (tai svarbus informacijos ðaltinis tam tikroms grupëms) pageidaujamos, bet priimtinos tik tuo atveju, jei nustatytas patikimas ryðys tarp elgsenos ir sveikatos. Tai reiðkia, kad programos turi turëti moksliná pagrindà. 7. Prievartinis informacijos brukimas pateisinamas tik tuo atveju, kai poveikio grupes sunku pasiekti. Dirbant toká darbà svarbu neáþeisti þmoniø ir nepaþeisti jø teisiø. 8. Jei programose vyrauja moralizuojantis tonas, svarbu, kad visuomenës akyse poveikio grupës nebûtø charakterizuotos neigiamai. Prevencijos programos neturi bûti skirtos aukø ar kaltininkø paieðkoms. 9. Tinklas turi veikti, kad padëtø þmonëms kritinëmis aplinkybëmis. Rengiant narkomanijos prevencijos projektà, daromi tokie pat þingsniai, kaip ir kuriant bet kurá kità sveikatà palaikanèios aplinkos (SESAME angl. Supportive Environments Action Model) modelá (3 pav.). 1. Poreikiø ir problemø nustatymas. 2. Veiklos sàjungininkø suradimas ir sàjungos sudarymas. 3. Tikslø ir uþdaviniø nustatymas, strategijø sukûrimas, vertinimo metodikos parengimas. 4. Ágyvendinimo planas ir iðtekliø sutelkimas. 5. Veiklos ágyvendinimas, t.y. sveikatà palaikanèios aplinkos sukûrimas. 6. Vykdanèiøjø ir vienijanèiøjø struktûrø sukûrimas. 7. Veiklos kontrolë ir ávertinimas. 8. Projekto atnaujinimas, perorientavimas, tobulinimas. Pirmasis þingsnis poreikiø ir problemø nustatymas þengiamas kartu su antruoju sàjungininkø sutelkimas ir sàjungø sudarymas. Idealu, jei kartu dirbtø visi suinteresuotieji ir prevencijos veikla uþsiimantys asmenys ðvietimo, sveikatos apsaugos, policijos, savivaldybës darbuotojai, nevyriausybiniø organizacijø atstovai ir pan. Kad darbas vyktø planingai, reikia iðsirinkti vadovà. Nuo vadovo gebëjimo suvienyti suinteresuotus þmones siekti bendro tikslo, priklauso projekto sëkmë. Vadovu turi bûti pasitikima, jis turi suburti þmones ir skatinti juos bendradarbiauti.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 186 Nustatyti kryptis, parengti strategijà, numatyti ávertinimà Parengti ágyvendinimo planà ir sutelkti iðteklius Kurti sàjungas Sukurti sveikatà palaikanèià aplinkà Kurti realizuojanèias struktûras Identifikuoti poreikius ir problemas Atnaujinti Pastiprinti Perorientuoti Stebëti ir vertinti 3 pav. Sveikatà palaikanèios aplinkos kûrimo (SESAME) modelis. Projekto vykdymo pradþioje vadovui gali tekti rinktis autoritariná stiliø ir vadovauti paèiam. Vëliau, plëtojant projektà, pasiekiama abipusës pagarbos arba kompromisø fazë, kai vadovo vaidmuo maþëja, nes didëja grupës nariø bendradarbiavimas ir pasitikëjimas. Idealu, jei pasiekiama sinergetinë fazë, kai vadovas ir grupë visiðkai pasitiki vieni kitais ir veikia savo jëgomis. Èia pateikiami patarimai palengvins vadovauti, padës suburti darbo grupæ ir sëkmingai bendradarbiauti. Suprantama, kad vienam þmogui sunku viskam vadovauti, todël bûtø gerai, kad kai kuriuos uþdavinius atliktø ir kiti grupës nariai.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 187 Patarimai vadovui Kaip organizuoti darbà Pradëk darbà nuo diskusijø Surink informacijà paklausk grupës nariø, kokios jie turi informacijos Jei grupë informacijos neturi, supaþindink jà su esminiais faktais Suþinok grupës nuomonæ. Ji labai svarbi priimant svarbius sprendimus Esamas problemas pagrásk konkreèiais pavyzdþiais Keliais þodþiais apibendrink tai, kas buvo pasakyta Patikrink, ar visi su tuo sutinka Analizuok problemas, baigæs diskusijà Pasiûlyk konkreèius sprendimus Ávertink darbo privalumus ir trûkumus, pasiûlyk bûdus gerinti grupës darbà Kaip suburti grupæ ir gerinti bendradarbiavimà Pasiûlyk grupës nariams dirbti draugiðkai, priimk kitø siûlymus ir idëjas Suteik kiekvienam galimybæ kalbëti Neuþmirðk pasiteirauti, kaip þmonës jauèiasi, ar jie nepavargæ Padràsink nedràsius grupës narius, ypaè jaunas moteris Spræsk ginèus, skatink grupës kûrybiðkumà Pasidalink atsakomybæ Ugdyk grupës nariø ágûdþius ir pasitikëjimà Nustatyk darbo taisykles (pvz., ar visi sutinkate, kad bûtø kalbama ne daugiau kaip du kartus?) Iðsiaiðkink galimus sunkumus (gal kas nors bijo sprendimø pasekmiø?) Maþink átampà, neuþmirðk pajuokauti ar kitaip atsipalaiduoti, kai kalbama apie sudëtingas problemas Tarkime, kad jau susirinkæ visi prevencijos veikla uþsiimantys asmenys, iðrinktas vadovas. Dabar bûtina ávertinti vietos poreikius ir problemas. Kad bûtø lengviau, susirinkusiesiems patartina susiburti á nedideles grupeles. Darbas maþomis grupelëmis pranaðesnis tuo, kad galima surinkti daugiau informacijos apie esamas problemas, iðmokti bendrai dirbti. Maþose grupëse kiekvienas gali iðsakyti savo nuomonæ, dràsiau jauèiasi. Grupës suraðo savo nuomonæ apie opiausias vietos problemas, kurios galëtø turëti átakos narkomanijai atsirasti ir plisti. Vëliau grupiø uþraðai lyginami. Matysime, kad keletas problemø kartojasi visø grupiø áraðuose. Tai, tikriausiai, ir yra vietos aktualiausios problemos. Pavyzdþiui, moksleiviø ir jaunimo þalingus áproèius skatina: 1. Socialinës prieþastys nedarbas, neaiðki ateitis. 2. Jaunimo kultûriniø renginiø stygius. 3. Prevencijos strategijos nebuvimas. 4. Neigiama ðeimos átaka.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 188 Jeigu jums teko specifinë problema (pavyzdþiui, nelegaliø narkotikø vartojimas tarp jaunimo tam tikrame rajone), svarbu, kad prieð pradëdami dirbti, apie jà þinotumëte daugiau. Pabandykite atsakyti á tokius klausimus: Kuo remiantis galima tvirtinti, kad iðkelta ypatinga, verta dëmesio problema? Ar ðios problemos pobûdis atitinka ástaigos veiklà? jei ne: kokios galimybës apsvarstyti ðià problemà su kitomis organizacijomis ir padëti joms rengti prevencijos programà? jei taip: ar ði problema tiesiogiai susijusi su jûsø darbu? jei ne: kreipkitës á kitas organizacijas; jei taip, atsakykite á pateiktus klausimus: kaip apibûdintumëte ðià problemà? ar panaðios problemos jau buvo spræstos? ar ðià problemà reikia spræsti tuoj pat? Tai sparèiai ar lëtai didëjanti problema? kokie veiksniai ðià problemà didina ar maþina? kokios tiesioginës ðios problemos pasekmës tiems þmonëms, kuriuos ji lieèia? kokios netiesioginës ðios problemos pasekmës (ðeimai, draugams, kt.)? ar kitos þinybos bei institucijos susijusios su ðia problema? Kà reikëtø atlikti, kad bûtø galima padëti þmonëms, susijusiems su ðia problema? Kokiø prevencijos priemoniø turëtø bûti imtasi? Su kokiomis organizacijomis reikëtø bendradarbiauti? Projektas ar programa turi turëti pavadinimà. Geriausia, kad pavadinimas bûtø trumpas, skambus, lengvai ásimenamas. Pavyzdþiui, Druskininkø bendruomenës programai buvo parinktas pavadinimas Bûk tvirtas, kuris skatina psichologiná atsparumà, sugebëjimà atsispirti, pasakyti ne narkotikams. Pavadinimas trumpas, bet suprantamas ir reikðmingas. Visi veiklos sàjungininkai, susibûræ á vienà grupæ ir ketinantys ágyvendinti narkomanijos prevencijos projektà, turi turëti bendrà svajonæ, vizijà, kurià siektø ágyvendinti. Tokia vizija galëtø bûti sveikas, neturintis þalingø áproèiø jaunimas. Taèiau tai þvilgsnis á ateitá, bet ne konkretus tikslas. Projektui ágyvendinti reikia konkretesniø tikslø bei uþdaviniø. Treèiasis þingsnis tikslø ir uþdaviniø nustatymas Tikslas tai galutinë, trokðtama bûklë, nesuvarþyta laiko ir iðtekliø. Tai projekto rezultatas, mûsø vizija. Uþdavinys tai tarpinis, tiksliai apibrëþtu laiku, konkretus ir pasiekiamas rezultatas.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 189 Projekto tikslai galëtø bûti þalingø áproèiø neturinti mokykla, ðeima, laisvalaikio kultûra ir panaðiai. Uþdaviniø gali bûti daug ir ávairiø, priklausomai nuo problematikos ir institucijø bei organizacijø dalyvavimo veikloje. Pavyzdþiui galima sudaryti tokià uþdaviniø lentelæ. Atsakingosios institucijos Darbai bei priemonës Atsakingieji ir organizacijos vykdytojai Miesto savivaldybë Koordinavimo ir Vardai, pavardës darbo grupës sudarymas Ðvietimo skyrius Pedagogø mokymas. Vardai, pavardës Tëvø ðvietimas Visuomenës sveikatos Visuomenës ðvietimas Vardai, pavardës centras ir mokymas Kitos Kiekvienai vykdanèiai projektà organizacijai reikëtø suformuluoti konkreèius uþdavinius. Turëtø bûti prisiminta baþnyèia ir nevyriausybinës organizacijos, pvz., Gelbëkite vaikus, Blaivybës sàjûdis, sveikuoliø klubai, Caritas, Narkomanø tëvø draugija ir kt. Jos irgi galëtø prisidëti prie narkomanijos prevencijos, propaguodamos sveikà gyvensenà, rûpindamosi asocialiø ðeimø vaikais ir panaðiai. Toliau kuriamos projekto ágyvendinimo strategijos ir planuojamas jo ávertinimas. Strategija tai menas vadovauti taip, kad bûtø ávykdyti prioritetiniai tikslai ir uþdaviniai. Kaip jau minëta, geriausius ðio projekto rezultatus garantuoja prevencija, t.y. veikla, organizuojama þaliosios strategijos principu: sveikøjø atsparumo priklausomybës ligoms didinimas ir siekimas, kad mokiniai bei jaunimas nepradëtø vartoti narkotikø. Strategijø pasirinkimas priklauso nuo problemø ir poreikiø ávertinimo rezultatø. Trys pagrindinës narkomanijos prevencijos strategijos Propagavimas, sàjungininkø subûrimas. Apie vykdomà projektà turi suþinoti kuo daugiau þmoniø. Tam tikslui reikëtø rengti susitikimus su visuomene, mokiniais, jø tëvais, spausdinti straipsnius vietos laikraðèiuose, skaityti paskaitas, spausdinti ir platinti atmintines, broðiûras. Sàlygø sudarymas ir rëmimas. Pirmiausia reikia sudaryti palankias sàlygas projektui ágyvendinti, t.y. sustiprinti diskotekø, kaviniø, jaunimo renginiø saugà nuo narkotikø. Didinti organizatoriø ir teisësaugos organø atsakomybæ uþ narkotikø vartojimà tokiø renginiø metu. Organizatoriai turëtø neásileisti apsvaigusiø nuo narkotikø jaunuoliø ir drausti pardavinëti narkotikus, ávairiø renginiø metu informuoti apie narkotikø þalà ir pan. Svarbu bendradarbiauti vykdant ir kitus sveikatà stiprinanèius projektus, tokius kaip Sveika mokykla, Sveikas miestas, Sveika darbo vieta ir kt.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 190 Jëgø sutelkimas. Á projekto ágyvendinimà verta átraukti visus, kurie gali turëti tiesioginës ar netiesioginës átakos miesto (rajono) visuomenës sveikatos problemø sprendimui. Savivaldybës vykdoma sveikatos stiprinimo politika turi prisidëti prie narkomanijos prevencijos projekto (potvarkiai ir sprendimø priëmimas). Jëgø sutelkimas (galios ágijimas) uþtikrina svarbiø, kompetentingø, savimi pasitikinèiø þmoniø dalyvavimà ágyvendinant projektà. Rengiant projektà bûtina planuoti, kaip já ávertinti. Reikës atsakyti á tris pagrindinius klausimus: Kas buvo padaryta? Kaip (ar gerai) buvo padaryta? Ar tai davë naudos? Ávertinti padëtø apklausos, anketos, pokalbiai su mokiniais, tëvais, mokytojais. Siekiant palyginti mokiniø þiniø, nuostatø ir elgsenos narkotikø atþvilgiu pokyèius, prieð projekto vykdymà ar já ávykdþius, galima iðplatinti anketas. Ketvirtasis þingsnis ágyvendinimo planas ir iðtekliø sutelkimas Tai planas ieðkoti veiklos partneriø ir sutelkti finansinius bei kitus iðteklius. Itin svarbu á ðá projektà atkreipti visuomenës dëmesá, apie projektà paskelbti spaudoje, plakatuose, per vietos radijà, televizijà. Kuo daugiau þmoniø ir organizacijø apie tai iðgirs ir susidomës projektu, tuo daugiau já parems finansiðkai ir kitais bûdais. Iðtekliai tai ne vien pinigai. Svarbu þmonës, idëjos, kompetencija, technika, laikas. Sukaupus visus iðteklius bus lengviau ágyvendinti projektà. Penktasis þingsnis numatytos veiklos ágyvendinimas Bûtinas veiklos etapas mokymo kursø biologijos, geografijos, chemijos ir kitiems mokytojams organizavimas. Á mokymà galima átraukti tëvus bei vyresniøjø klasiø mokinius. Daugelyje ðaliø buvo veiksminga vadinamoji bendraamþiø ðvietimo programa, kurià 10-15 metø moksleiviams ádiegë specialiai parengti jaunuoliai, galintys padëti patekusiems á bëdà vaikams, nusiøsti juos pas specialistus, teikti informacijà apie sveikà gyvensenà ir narkotikø poveiká. Svarbu mokyti tëvus ir pedagogus anksti suþinoti, ar vaikas vartoja narkotikus ir kaip tokiu atveju elgtis. Ðeðtasis þingsnis palaikomøjø struktûrø sukûrimas Labai svarbus projekto tæstinumas, kurio galëtø bûti pasiekta átraukus projekto nuostatas á bendrojo mokymo programà, kad panaðûs projektai bûtø ágyvendinami kitose mokyklose. Sveikatos mokymo organizatoriai, ëmæsi iniciatyvos ágyvendinti projektà, tolesnæ veiklà turëtø perduoti kitiems, o patys tapti konsultantais ar patarëjais. Septintasis þingsnis rezultatø ávertinimas Atsiþvelgiama á treèiojo þingsnio klausimus: kas buvo padaryta? kaip? ar tai davë naudos?

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 191 Ávertinti rezultatus padëtø pagrindiniø vykdytojø apklausa, pokalbiai su mokytojais, mokiniais, tëvais. Labai gerai, jeigu prieð pradedant darbà buvo iðplatintos anketos. Dabar anketas galima platinti pakartotinai ir ávertinti atsakymus. Jei veikla pasirodytø nepakankamai efektyvi, jà reikëtø koreguoti. Rezultatai turëtø bûti vertinami visà projekto ágyvendinimo laikà, stebint jo eigà (detalesnis ávertinimo apraðymas VIII ðio leidinio skyriuje). Aðtuntasis þingsnis projekto atnaujinimas, perorientavimas, tobulinimas Tai turëtø bûti dinamiðkas ir nuolat vykstantis procesas. Kiekvienà projektà galima ásivaizduoti kaip parabolæ, kuri pradþioje, palaikoma þmoniø entuziazmo ir tikëjimo staigiai kyla, kol pasiekia virðûnæ, paskui pamaþu leidþiasi þemyn, nes kyla abejoniø ar gerai projektas veikia, ar tinkamai pasirinkti prioritetai. Atnaujinus, papildþius ir patobulinus projektà, parabolës kreivë vël pamaþu pradeda kilti. Vykdant bet kurá projektà, kyla daug klausimø. Kai atrodo, kad á juos jau pasisekë atsakyti, kyla vël nauji, bet pagaliau ir á juos randami atsakymai. Nereikia baimintis ir vël naujø klausimø, nes tai nuolatinis procesas. Daugelis projektø susideda ið problemos identifikavimo, strategijø apmàstymo ir problemos sprendimo veiksmø. Sveikatos stiprinimui ði seka buvo apraðyta keliø skirtingø modeliø kalba. Èia kai kurie ið ðiø modeliø sujungti á sveikatà palaikanèios aplinkos veikimo modelá (SESAME). Jeigu HELPSAM tinkamas situacijos apraðymui, analizavimui ir paaiðkinimui, tai SESAME palengvina veiklà. HELPSAM ir SESAME papildo vienas kità. Ágyvendinant HELPSAM strategijà, teoriðkai galima þengti bet kuriuos ið aðtuoniø SESAME þingsniø. 14. SVEIKATOS STIPRINIMO PROGRAMOS 14.1. SVEIKATÀ STIPRINANTI MOKYKLA Sveikatà stiprinanèiø mokyklø tikslas stiprinti moksleiviø sveikatà, gilinti sveikatos þinias ir ágûdþius, bendromis mokytojø, medikø, ðeimos ir visuomenës pastangomis kurti integruotà, visapusæ sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemà per vaikø ugdymo institucijas. Europos Bendrijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos pastangomis, nuo 1991 m. pradëtas kurti Europos sveikatà stiprinanèiø mokyklø tinklas. Projekto darbe dalyvauja 38 Europos ðalys, daugiau kaip 500 mokyklø arba daugiau nei 400 tûkst. moksleiviø. 1993 m. á Europos sveikatà stiprinanèiø mokyklø tinklà buvo priimta Lietuva. Dvylika mûsø ðalies mokyklø tapo tikrosiomis narëmis, dar ðeðios kiek vëliau ásitraukë asocijuotø nariø teisëmis. 98 ávairiø tipø bendrojo lavinimo mokyklos yra nacionalinio sveikatà stiprinanèiø mokyklø tinklo narës.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 192 Pagrindiniai uþdaviniai mokykloms, ágyvendinanèioms sveikatos stiprinimo projektà: sukurti mokykloje sveikatos ugdymo struktûrà; sudaryti sveikas ir saugias mokymosi sàlygas (tinkamai árengiant mokymosi ir pagalbines patalpas, valgyklas, þaidimø aikðteles); padëti kiekvienam moksleiviui, jo ðeimos nariams ir visuomenei iðsiugdyti sveikatos poreiká ir atsakomybæ uþ jà; padëti moksleiviams ir visam mokyklos personalui iðsiugdyti sveikos gyvensenos áproèius, padedanèius iðsaugoti ir stiprinti sveikatà, sveikà aplinkà bei pasirinkti teisingà sprendimà; integruoti sveikatos sampratà á bendràsias ir dalykines mokymo programas (planus) ávairiose mokymo pakopose; sudaryti moksleiviams sàlygas realizuoti savo fizinius, psichinius ir socialinius sugebëjimus; suformuluoti visam mokyklos kolektyvui konkreèias sveikatos stiprinimo, saugios ir sveikos aplinkos kûrimo uþduotis; sukurti gerus mokiniø, mokiniø pedagogø, taip pat mokyklos, ðeimos ir visuomenës tarpusavio santykius; turimus iðteklius efektyviau naudoti sveikatai stiprinti; skatinti sveikatos prieþiûros specialistus ugdyti ir átvirtinti sveikà gyvensenà, kartu formuoti platesná poþiûrá á sveikatà. 14.2. SVEIKATOS STIPRINIMAS DARBO VIETOJE Sveiki darbuotojai sveikose darbo vietose. Tokiu principu vadovaujasi 1995 metais ákurto Europos sveikatos stiprinimo darbo vietoje tinklo (angl. The European network for workplace health promotion) nariai: 15 Europos Sàjungos ðaliø, Norvegija, Islandija, Ðveicarija, Lichtenðteinas. Projekto iniciatorius ir rëmëjas Europos Komisija (kartu su sveikatà stiprinanèios mokyklos, sveikatà stiprinanèios ligoninës ir kitais projektais). Tinklo veiklà koordinuoja Federalinis darbø saugos ir sveikatos institutas Dortmunde (Vokietija). Adresai internete: http://baua.de http://www.europa.eu.int http://www.europa.eu_int Sveikatos stiprinimà darbo vietoje sudaro bendros darbdaviø, darbuotojø ir visuomenës pastangos pagerinti dirbanèiøjø sveikatà. Tai pasiekiama gerinant darbo organizavimà ir darbo aplinkà, skatinant aktyvø darbuotojø dalyvavimà ir kiekvieno asmens tobulëjimà. Neapsiribojama tradiciniu supratimu apie sveikatà ir saugumà darbe kaip apie kenksmingø fiziniø ir cheminiø veiksniø paðalinimà. Modernioji sveikatà stiprinanèios darbo vietos koncepcija apima ir tokius veiksnius, kaip darbo organizavimas, planavimas. Tai holistinë sveikatos ir saugumo darbe interpretacija.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 193 Alkoholio ir narkotikø vartojimo darbo vietoje prevencijos programa gali bûti kaip ámonës sveikatos stiprinimo darbo vietoje programos dalis (aktualus komponentas). 14.3. SVEIKATÀ STIPRINANÈIOS LIGONINËS Reikðmingas vaidmuo sveikatos apsaugos sistemoje tenka ligoninëms. Tai daugybei þmoniø reikalingos ástaigos, todël jos gali daryti átakà nemaþai gyventojø daliai. Kai kuriose ðalyse kiekvienais metais iki 20 proc. gyventojø yra ligoniniø pacientai. Kai kuriuose miestuose ligoninë yra daugiausiai darbo vietø turinti ástaiga; 30 000 Europos ligoniniø dirba 3 proc. visos darbo jëgos. Ligoninëse gali bûti pavojingos darbo sàlygos. Pavojø sveikatai kelia ne tik ávairios toksinës, infekcinës, cheminës medþiagos ar fiziniai veiksniai, taèiau ir stresas, kylantis dël átampos, susijusios su darbo pobûdþiu ir atsakomybe. Ligoninës didelio atliekø kiekio gamintojos. Jos gali prisidëti prie aplinkos tarðos maþinimo ir, bûdamos didelio produktø kiekio vartotojos, gali skatinti sveikø produktø vartojimà ir aplinkos apsaugà. Ligoninës teikia plaèios apimties diagnostikos ir gydymo paslaugas, todël jose dëmesys skiriamas ligai gydyti ir gydymo prieþiûrai, bet ne sveikatos stiprinimui. Ðiandien ligoninës rûpinasi pacientø gyvenimu iki atvykimo á ligoninæ ir po jo; ligoninës vis labiau ásisàmonina savo santyká su kitomis sveikatos sritimis ir su visuomene. Kadangi ligoniø rûpinimasis sveikatos stiprinimu ir ligø profilaktika buvo tik ðalutinis reikalas, ðiose srityse ligoninës turi dar daug galimybiø, kuriø ágyvendinimas padëtø geriausiai ásisavinti iðteklius, naudojant juos ne tik gydymo prieþiûrai, bet ir sveikatos stiprinimui bei sveikos gyvensenos ugdymui. Sutinkamai su Pasaulio sveikatos organizacijos strategija Sveikata visiems XXI amþiuje, Otavos bei Liublianos chartijomis, Budapeðto ir Vienos deklaracijomis dël sveikatà stiprinanèiø ligoniniø, sveikatà stiprinanti ligoninë (SSL) turëtø: Puoselëti þmoniø orumà, lygybæ ir solidarumà bei profesinæ etikà, atsiþvelgiant á skirtingø gyventojø grupiø reikmes, vertybes ir kultûrà. Orientuotis á pacientø, jø giminiø ir personalo gyvenimo kokybës gerinimà, aplinkosaugà ir galimybiø tapti ðvietimo ástaiga plaèiàja prasme, ágyvendinimà. Pasiaukojamai dirbti dël þmoniø sveikatos, o ne vien teikti gydymo paslaugas. Remtis þmonëmis, kurie geriausiai teikia sveikatos paslaugas pacientams ir jø gimiminëms; lengvinti sveikimo eigà ir siekti pacientø galios stiprinimo. Veiksmingai ir ekonomiðkai naudoti bei skirstyti sveikatos gerinimo iðteklius. Uþmegzti kuo glaudesnius visø sveikatos apsaugos sistemos lygmenø ir bendruomenës ryðius.

Prevencinës veiklos metodai ir strategija 194 Sveikatos prieþiûros skirstymas á pirminio ir antrinio lygio, pagal prof. J.Vang, jau nebeteko prasmës, nes nëra sveikatos stiprinimo lygiø, o yra tikslai. Tà patá galima pasakyti ir apie sveikatos prieþiûros skirstymà á asmens ir visuomenës. Tai geriausiai árodo SSL projektas. Asmens sveikatos prieþiûros institucijos (ligoninës) imasi visuomenës sveikatos prieþiûros funkcijø, ágyvendinti sveikatos stiprinimo programas. Yra 3 pagrindinës SSL strategijos kryptys: ligoniø sveikatos mokymas; personalo sveikatos sauga ir stiprinimas; visuomenës sveikatos stiprinimas (aptarnaujamoje teritorijoje). Lietuvoje SSL tinklas pradëtas kurti 1992 metais. 1994 m. Kauno medicinos universiteto klinikos tapo tarptautinio SSL tinklo nare. 1996 m. susikûræs Lietuvos SSL tinklas jungia 10 ligoniniø: Kauno medicinos universiteto klinika, Kauno III klinikinë ligoninë, Kauno Raudonojo kryþiaus klinikinë ligoninë, Kauno apskrities klinikinë infekcinë ligoninë, Kretingos ligoninë, Palangos reabilitacijos ligoninë, Prienø ligoninë, Tauragës ligoninë, Vilkaviðkio ligoninë, Vilniaus respublikinë psichiatrijos ligoninë. Daugiau informacijos galima rasti internete: http://www.kmu.lt/ssl/

Prevencijos programø ávertinimas 195 VIII SKYRIUS 15. PREVENCIJOS PROGRAMØ ÁVERTINIMAS Parengë Zenonas Javtokas, Visuomenës sveikatos ugdymo centro direktorius Bet kokià þmogaus veiklà, taip pat ir narkotikø prevencijos programø vykdymà, galima ávertinti. Formalus ávertinimas gali pagrásti sprendimà, kurá X priëmë dël oficialiø Y ir neoficialiø Z prieþasèiø. Kaip tik dël ðiø oficialiø ir neoficialiø prieþasèiø buvimo daugelis vertintojø daug dëmesio skiria pirmines proceso stadijos programos ávertinimo prieþasèiø iðsiaiðkinimui. Ávertinimas apibrëþiamas kaip sisteminis socialinio tyrimo procedûrø taikymas socialiniø programø konceptualumui, struktûrai, ágyvendinimui ir naudingumui nustatyti (Rosi ir Freeman, 1985). Prevencijos programos ávertinimas reiðkia sisteminës informacijos rinkimà ir jos analizæ su numatomo programos priemoniø átakos efekto interpretacija. Ávertinimas ne tik padeda atskirti naudingas programos priemones nuo neveiksmingø ir teikia daugiau þiniø apie prevencijà, bet yra pagrindas politikams ir finansuotojams priimti sprendimus dël projektø rëmimo arba jø ignoravimo. Teoriniu lygmeniu daugelis pritaria vertinimo bûtinumui, bet ið daugybës narkotikø prevencijos programø ir projektø iki ðiol tik nedaugelis tinkamai ávertinti Lietuvoje ir uþsienyje. Vienas pavyzdþiø galëtø bûti Ðiaurës ðaliø 13-15 m. moksleiviø narkotikø prevencijos programos Mios dienoraðtis ( Mios dagbok ) ávertinimas 1995 m. Ávertinimo iðvada: moksleiviai ágijo þiniø apie priklausomybæ sukelianèias medþiagas, taèiau ðios þinios nepadarë norimos átakos jø poþiûriui. Kodël neskiriama reikiamo dëmesio prevencijos programø ávertinimui? Todël, kad daþnai nëra suinteresuotumo rimtai imtis ðios veiklos (dël kilusios narkomanijos grësmës prevencijos priemoniø daþnai griebiamasi skubotai, nesirûpinama rezultatais, o demonstruojama aktyvi veikla), bijomasi netekti finansavimo (jeigu vykdomos priemonës bûtø ávertintos kaip neefektyvios), trûksta kvalifikuotø vertintojø ir lëðø (ypaè, kai naudojamasi mokamomis mokslo ástaigø ekspertø paslaugomis). Programos ávertinimas tai ne atskiras mokslinis tyrimas, o sudëtinë programos priemoniø ágyvendinimo dalis, kurios apimtis priklauso nuo konkreèios situacijos ir programai skirtø lëðø. Ávertinti programà nëra lengva tai nemaþai kainuojantis ir daug laiko uþimantis darbas. Klystama, kai programos priemonës vertinamos tik pagal jos vykdymo rezultatus, neávertinus atliktø darbø kokybës ir kitø aplinkybiø. Ðiame skyriuje trumpai iðdëstytos prevencijos programø ávertinimo gairës, parengtos pagal 1997 ir 1999 metais Europos Komisijos bei Europos narkotikø ir narkomanijos stebëjimo centro

Prevencijos programø ávertinimas 196 (EMCDDA) paskelbtà konferencijø medþiagà. Ðio skyriaus pabaigoje (203-204 p.) pateikiami nesudëtingi, praktiniam naudojimui pritaikyti programø ávertinimo komisijos protokolo bei renginio ávertinimo anketos pavyzdþiai. 15.1. PROGRAMOS ÁVERTINIMO SUDËTINËS DALYS Vertinant programà, reikëtø þinoti atsakymus á ðiuos klausimus: Kodël buvo vykdyta programa? Kurios programos priemonës buvo efektyviausios? Kurioms poveikio grupëms programa turëjo átakos? Ar prevencijos priemonës ið tiesø pasiekë poveikio grupes? Ar programa vyko taip, kaip ir buvo planuota? Ar programa buvo efektyvi? Programos ávertinimà sudaro: Programos plano ávertinimas. Programos vykdymo ávertinimas. Programos rezultatø ávertinimas. Rezultatø paskelbimas. 15. 2. PROGRAMOS PLANO ÁVERTINIMAS Programos planas vertinamas parengus prevencijos programà. Kai nustatyti prevencijos programos tikslai ir metodai, svarbu ávertinti problemas, poveikio grupes, programos poreiká ir turimus iðteklius. 15.2.1. Situacijos analizë Vertinti programos planà reikëtø pradëti nuo situacijos (reiðkinio) analizës programos tikslo, ir su ðia programa siejamø þmoniø grupiø. ATSAKYDAMI Á PATEIKTUS KLAUSIMUS, TURËTUMËTE NURODYTI ÐALTINIUS, IÐ KURIØ GAVOTE INFORMACIJÀ, IR PAKOMENTUOTI ÐIOS INFORMACIJOS KOKYBÆ. Kodël bus vykdoma programa? Kaip galëtumëte ðio reiðkinio paveiktus þmones palyginti su tais, kurie su juo nesusijæ? Kur ðis reiðkinys kilo? Kiek laiko ðis reiðkinys þinomas? Ar jo mastas, reikðmë ir poveikis laikui bëgant keièiasi? 15.2.2. Reiðkinio kilmë Reiðkinys jau ávardintas, todël dabar reikëtø nurodyti galimas jo kilmës prieþastis. Ið apraðymo turëtø bûti aiðku, kodël jûs pasirinkote bûtent tuos programos uþdavinius ir metodus.

Prevencijos programø ávertinimas 197 Atsakant á iðdëstytus klausimus, reikëtø pateikti vykdytø priemoniø ar programø, galëjusiø pakeisti ar jau pakeitusiø patá reiðkiná, pavyzdþiø: Kas galëjo sukelti ðá reiðkiná? Kokie veiksniai lemia ðio reiðkinio egzistavimà? 15.2.3. Prevencijos programos poreikis Reikëtø pagrásti, kodël bûtina vykdyti ðià prevencijos programà. Svarbu þinoti, kodël ðis reiðkinys toks svarbus, kad reikëtø vykdyti prevencijos programà, kiek þmoniø jis paveikë, ar jau vykdomos panaðios programos. Atsakykite á pateiktus klausimus: Kiek þmoniø susijæ su ðiuo reiðkiniu? Kiek yra naujø atvejø, ar jie daþni? Kà jûs manote apie ðio reiðkinio perspektyvas, jei nieko nebus daroma? Kuo remdamiesi taip teigiate? Kaip jûs ávertintumëte ðios prevencijos programos poreiká? Ar þinote panaðiø planuojamø ar jau vykdytø programø? Ar numatote bendradarbiauti su jø vykdytojais? 15.2.4. Poveikio grupë Dabar reikëtø apibûdinti poveikio grupæ, kuriai bus skiriama ði prevencijos programa. Galima iðskirti 2 poveikio grupes: pagrindinë rizikos grupë, labiausiai susijusi su ðiuo reiðkiniu ir tarpinë bendradarbiai, ðeimos nariai, plaèioji visuomenë. Jei prevencijos programa skiriama tarpinei grupei, ji turi bûti apraðoma kaip poveikio grupë. Jei yra daugiau nei viena poveikio grupë, jos apibûdinamos atskirai. Turëtumëte nurodyti, kaip rasti ryðius su poveikio grupëmis ir jas átikinti dalyvauti programoje. Atsakykite á pateiktus klausimus: Poveikio grupë yra pagrindinë ar tarpinë? Kokie socialiniai ir demografiniai poþymiai bûdingi ðiai grupei? Kodël jûs pasirinkote ðià poveikio grupæ? Kiek þmoniø planuojate paveikti? Kur ir kaip jûs susisieksite su poveikio grupëmis ir átikinsite jas dalyvauti prevencijos programoje? Ar uþtikrinate, kad poveikio grupes paveiks prevencijos programos priemonës? Net jei jûsø numatyta poveikio grupë bus iðskirtinai tarpinë, kaip jûs apibûdinsite tiesioginæ poveikio grupæ? 15.2.5. Programos tikslai Reikëtø nustatyti programos tikslus ir numatomà efektà poveikio grupëms. Atsakykite á pateiktus klausimus: Kaip prevencijos programa pakeis pagrindinës poveikio grupës elgsenà (þinios apie narkotikus, poþiûris á jø vartojimà, ketinimas vartoti narkotikus ir pan.)? Kokie tikslai keliami tarpinei poveikio grupei? Ar yra bendrø tarpinës ir tiesioginës poveikio grupës tikslø?

Prevencijos programø ávertinimas 198 15.2.6. Metodai Labai svarbu, kokiais metodais bus siekiama numatytø tikslø. Bûtina apraðyti, kokia bus taikoma strategija, kiek laiko bus skiriama prevencijos priemonëms vykdyti. Atsakykite á ðiuos klausimus: Kokia numatoma prevencijos priemoniø vykdymo strategija ir metodai? Kas vykdys ðias priemones? Ar turite árodymø (pvz., mokslinë literatûra, kitos panaðios vykdytos programos), kad jûsø pasirinkti metodai gali bûti sëkmingai taikomi? Kiek laiko bus vykdoma programa, jos priemonës, kokiu daþniu? 15.2.7. Iðtekliai Kai aiðkûs tikslai ir metodai, reikia ávertinti turimus iðteklius. Vienas ið svarbiø iðtekliø yra laikas. Bûtina numatyti iðtekliø naudojimo ir prevencijos priemoniø ágyvendinimo kliûtis. Atsakykite á pateiktus klausimus. Kas vykdys prevencijos programà, kokia vykdytojø kvalifikacija? Koks biudþetas skiriamas programai ir kas jà finansuoja? Kokie yra papildomi iðtekliai (þmonës, organizacijos, patalpos, metodinës priemonës ir pan.)? Kas galëtø stabdyti programos ágyvendinimà? 15.2.8. Programos ávertinimas Ávertinus planà, bûtina numatyti tolesnius þingsnius.15.3.1 iðdëstyta, kaip ávertinti paèià programà. Jeigu planuojate atlikti toká vertinimà, jums reikëtø atsakyti á ðiuos klausimus: Ar planuojamas programos ávertinimas? Kokie tam tikslui turimi iðtekliai? Kas ávertins programà? 15.2.9. Rezultatø ávertinimas Jums taip pat reikëtø nuspræsti, ar vertinsite programos rezultatus. 15.4 dalyje iðdëstyta, kaip juos ávertinti. Jeigu planuojate atlikti toká vertinimà, jums reikëtø atsakyti á ðiuos klausimus: Ar planuojamas programos rezultatø ávertinimas? Kokie tam tikslui turimi iðtekliai? Kas ávertins rezultatus? 15.2.10. Informacijos analizë Ávertinimo pabaigoje turëtø bûti iðanalizuota sukaupta informacija. Atsakykite á ðiuos klausimus: Kas planavo programà? Kaip galëtumëte ávertinti programos planavimo eigà?

Prevencijos programø ávertinimas 199 15.2.11. Kontroliniai klausimai Gerai padirbëjote! Jau ávertinote programos planà. Jûs tvirtai þinote: Kokias problemas norite spræsti (15.2.1)? Koks reiðkinys sukëlë ðias problemas (15.2.2)? Kodël reikalinga programa (15.2.3)? Kam skiriama programa (15.2.4)? Kokie programos tikslai (15.2.5)? Kaip bus vykdoma programa (15.2.6)? Kokie turimi iðtekliai (15.2.7)? Jûs taip pat perþiûrëjote sukauptà informacijà (15.2.10). Jeigu nusprendëte tæsti programos vertinimà (15.2.8 ir 15.2.9), kitose ðio skyriaus dalyse rasite patarimø, kaip tai atlikti. 15.3. PROGRAMOS VYKDYMO ÁVERTINIMAS Programos vykdymo ávertinimas apima vykdytø prevencijos priemoniø kokybës, programos átakos poveikio grupëms, gautø rezultatø ávertinimà. Ðis ávertinimas suteikia naudingos informacijos, kaip programa galëtø bûti tobulinama ateityje. 15.3.1. Kaip ávertinti programà? Planuojant programos ávertinimà, reikia nuspræsti, kokie rodikliai bus vertinami. Atsakydami á pateiktus klausimus, jûs turite nurodyti, kas, kaip ir kada bus vertinama. Kokie poþymiai ir rodikliai jums galëtø suteikti naudingos informacijos apie prevencijos programos vyksmà? Kokià informacijà (kokybinæ ar kiekybinæ) jûs norite ávertinti? Kokius taikysite vertinimo metodus? Kur, kaip ir kada bus renkami duomenys? Kas teiks reikiamà informacijà? Kaip jûs planuojate analizuoti duomenis? 15.3.2. Prevencijos priemoniø ávertinimas Tai svarbiausia vertinimo proceso dalis. Turi bûti apraðytos visos vykdytos ir ágyvendintos programos priemonës. Tai leistø ávertinti programos planavimà ir ágyvendinimà. Atsakykite á pateiktus klausimus: Kokia strategija ir metodai buvo taikyti? Palyginkite atsakymus su atsakymais 15.2.6 skirsnyje. Kokie poþymiai ir rodikliai buvo vertinami? Palyginkite atsakymus su atsakymais 15.3.1 skirsnyje. Kokie iðtekliai buvo naudoti? Palyginkite atsakymus su atsakymais 15.2.7 skirsnyje.

Prevencijos programø ávertinimas 200 15.3.3. Poveikio grupës Svarbu þinoti, ar buvo ryðys su numatytomis poveikio grupëmis. Atsakant á klausimus, kartu reikëtø pateikti informacijà apie dalyviø skaièiø, amþiø, lytá, iðsilavinimà ir kitus bûtinus rodiklius. Atsakymus palyginkite su 15.2.4 skirsnio atsakymais. Su kiek þmoniø uþmegztas ryðys? Kokie socialiniai demografiniai grupiø poþymiai? Kaip jûs kaupëte ðià informacijà? 15.3.4. Ar buvo uþmegztas ryðys su poveikio grupëmis? Dabar reikëtø patikrinti, ar vykdytos prevencijos priemonës pasiekë poveikio grupes. Atsakykite á pateiktus klausimus: Kaip jûs vertinote prevencijos priemoniø átakà poveikio grupëms? Kokiais informacijos ðaltiniais, poþymiais ir rodikliais buvo naudojamasi? Kiek laiko buvo vykdoma programa ir kiek prevencijos priemoniø ágyvendinta? Atsakymus palyginkite su 15.2.6 skirsnio atsakymais. Ar didelë átaka padaryta poveikio grupëms? 15.3.5. Programos priemoniø kokybë Labai svarbu ávertinti programos kokybæ. Jà galima matuoti poveikio grupiø reakcija ir poþiûriu (pvz., priimtinumas, ásitraukimas, asmeninë nauda ir pan.). Atsakykite á klausimus ir atsakymus palyginkite su 15.3.1 skirsnio atsakymais. Kas teikë informacijà apie prevencijos programø kokybæ? Kokie rodikliai buvo naudojami prevencijos programø kokybei ávertinti? Kokie kokybës ávertinimo rezultatai? 15.3.6. Ávertinimo rezultatai Dabar reikëtø iðanalizuoti ir ávertinti programos ávertinimo rezultatus. Ðiuos rezultatus verta palyginti su kitais panaðiø vykdytø programø rezultatais. Analizëje taip pat turëtø bûti pateikti pasiûlymai ateièiai. Atsakykite á pateiktus klausimus. Ar programos planas sutampa su ágyvendinta programa? Ar yra nesutapimø? Jei taip, kokios galimos jø prieþastys? Ar ðie nesutapimai turëjo kokià nors átakà programai? Kokios buvo programos silpnosios ir stipriosios ypatybës? Kà siûlote dël panaðiø programø ágyvendinimo ateityje? 15.3.7. Kontroliniai klausimai Gerai padirbëjote! Jûs ávertinote programà. Jûs tvirtai þinote: Kaip planuoti programos ávertinimà (15.3.1)?

Prevencijos programø ávertinimas 201 Kaip buvo vykdoma programa (15.3.2)? Su kiek þmoniø buvo uþmegzti ryðiai (15.3.3)? Ar patyrë átakà poveikio grupës (15.3.4)? Ar kokybiðka buvo programa (15.3.5)? Kaip programos ágyvendinimas atitiko jos planà (15.3.6)? 15.4 dalis jums bus naudinga ruoðiantis ávertinti programos rezultatus, aiðkinantis, ar jie tokie, kokiø norëjote. 15.4. PROGRAMOS REZULTATØ ÁVERTINIMAS Programos rezultatai rodo, ar programa buvo efektyvi. Tai priklauso nuo to, ar ávykdyti uþsibrëþti tikslai ir uþdaviniai. Ðioje dalyje apraðoma, kaip planuoti rezultatø ávertinimà ir pateikti gautas iðvadas. 15.4.1. Kaip planuoti rezultatø ávertinimà? Svarbu, kad bet kokiø rezultatø ávertinimas bûtø planuojamas dar prieð pradedant vykdyti programà, nes bet kokie sprendimai ðiame etape gali turëti átakos programos vykdymo laikui ir duomenø rinkimui. Jeigu norite ásitikinti, kad rezultatai bus tinkamai ávertinti, turëtumëte atsakyti á ðiuos klausimus: Kokie rodikliai ir metodai bus taikomi rezultatams ávertinti? Ar rezultatai bus ávertinami kokybiniu, ar kiekybiniu poþiûriu? Kokius rodiklius ir metodus jûs naudosite informacijai kaupti? Atkreipkite dëmesá á : rodiklius ir metodus ávertinti pagrindinës poveikio grupës elgsenos pokyèius; rodiklius ir metodus ávertinti kitus pagrindinës poveikio grupës poþymius; rodiklius ir metodus ávertinti tarpinæ poveikio grupæ. Ar jûsø metodai ir rodikliai patikimi bei kokybiðki? Kaip planuojate analizuoti sukauptà informacijà? Kokie statistikos metodai bus taikomi? 15.4.2. Rezultatø ávertinimas Parengæ rezultatø ávertinimo planà jûs turëtumëte apraðyti rezultatø vertinimo eigà. Daugiausia dëmesio reikëtø skirti ne tik poveikio grupës pokyèiams, bet ir metodams, kuriais naudotasi vertinant rezultatus. Kaip buvo vertinama? Kokie taikyti metodai? Kaip buvo renkami duomenys, kas rinko, kada ir kokiomis aplinkybëmis? Kaip buvo apdorojami duomenys, kokie taikyti statistinës analizës metodai?

Prevencijos programø ávertinimas 202 15.4.3. Rezultatai Rezultatai gali bûti pateikti lentelëse galutinai statistiðkai apdoroti arba tik apraðyti. Atsakykite á pateiktus klausimus: Ar vykdytos prevencijos priemonës pakeitë pagrindinës poveikio grupës elgsenà? Ar vykdytos prevencijos priemonës pakeitë tarpinës poveikio grupës elgsenà? Ar skirtingos (pagal lytá, amþiø, rizikos laipsná) grupës buvo paveiktos skirtingai? 15.4.4. Rezultatø analizë Pabaigoje jums reikia iðanalizuoti ir ávertinti rezultatus, palyginti juos su kitø tyrimø rezultatais, padaryti iðvadas. Atsakykite á pateiktus klausimus: Ar buvo pasiekta lauktø rezultatø? Ar buvo kliûèiø, trukdþiusiø pasiekti norimø rezultatø, kokios jø prieþastys? Kokie, jûsø nuomone, svarbiausi ir svariausi pasiekti rezultatai? Palyginkite juos su kitø tyrimø rezultatais. Ar esate ásitikinæ, kad vykdyta programa padëjo pasiekti ðiø rezultatø? Ar ðiuos rezultatus galëjo nulemti ir kitos prieþastys? Kaip galëtumëte paaiðkinti negatyvius rezultatus? Ar turite pasiûlymø dël bûsimø programø? 15.4.5. Kontroliniai klausimai Gerai padirbëjote! Jûs ávertinote rezultatus, tad jau visai netoli galutinis programos ávertinimas. Dabar jûs tvirtai þinote: Kaip planuoti rezultatø ávertinimà (15.4.1)? Kaip ávertinti rezultatus (15.4.2)? Koká poveiká programa padarë poveikio grupëms (15.4.3)? Ar buvo pasiekta lauktø rezultatø (15.4.5)? Jûs ávertinote programà. Liko paskelbti ávertinimo rezultatus ir pasidalyti ðia patirtimi su kitais. 15.5. REZULTATØ PASKELBIMAS Sveikiname! Jûs ávertinote visà programà. Bet ðis sunkus darbas dar nesibaigë, nes tenka spræsti, kaip platinsite programos ávertinimo rezultatus. Rezultatai gali bûti naudingi daugeliu atvejø, bet labiausiai planuojant panaðaus pobûdþio programas. Norëdami paskelbti ávertinimo rezultatus, turite þinoti atsakymus á ðiuos klausimus: Kas turëtø suþinoti jûsø gautus rezultatus? Kada norintiesiems prireiks ðios informacijos? Kokia informacija galëtø sudominti skirtingus þmones? Kaip platintumëte informacijà raðtu? Kaip platintumëte informacijà þodþiu?

... (miesto, rajono savivaldybës) Prevencijos programø ávertinimas 203 PROGRAMØ ÁVERTINIMO KOMISIJOS PROTOKOLAS Programos (projekto) pavadinimas... PROGRAMOS ÁVERTINIMAS 1. Ar aiðkiai iðdëstyti programos tikslai ir uþdaviniai? Aiðkiai Neaiðkiai 5 4 3 2 1 2. Ar, Jûsø nuomone, jie aktualûs tiems, kuriems ði programa skiriama (ar pasirinkta aktuali tematika)? Aktualûs Visai neaktualûs 5 4 3 2 1 3. Ar, Jûsø nuomone, ðià programà realu ágyvendinti? Realu Nerealu 5 4 3 2 1 4. Ar, Jûsø nuomone, tokiai programai ágyvendinti pavyktø gauti lëðø ið valstybës/ savivaldybës biudþeto (jeigu tokiø lëðø ten bûtø)? Pavyktø Nepavyktø 5 4 3 2 1 5. Jûs esate. (Vyriausybës/savivaldybës) komisijos narys ir sprendþiate, ar skirti lëðø ðios programos ágyvendinimui. Jûs balsuojate: Taip, bûtinai skirti Ne, neskirti 5 4 3 2 1 Komentarai:.........

Prevencijos programø ávertinimas 204.. (renginio rûðis, pavadinimas) ÁVERTINIMO ANKETA Mums svarbi Jûsø nuomonë apie ðá renginá. Praðome uþpildyti anketà ir gràþinti jà renginiui pasibaigus. Atsakymai padës gerinti renginiø organizavimà ir ávertinti programos/projekto efektyvumà. Anketa anoniminë, jà analizuos programos rezultatø ávertinimo grupë. Informacija apie save 1. Kokia yra Jûsø veikla narkotikø vartojimo prevencijos srityje?... 2. Kiek laiko Jûs dirbate ðiose pareigose (uþsiimate ðia veikla)?....... Renginio organizavimas 3. Kaip Jûs vertinate pasirengimà ðiam renginiui (informacijos pateikimà, kelionæ, apgyvendinimà)? Nepatenkinamai Labai gerai 1 2 3 4 5 6 4. Kaip Jûs vertinate ðio renginio sàlygas (auditorijà, vaizdo demonstravimo priemones ir kt.)? Nepatenkinamai Labai gerai 1 2 3 4 5 6 5. Bendras renginio organizavimo ávertinimas: Nepatenkinamai Labai gerai 1 2 3 4 5 6 6. Kaip, Jûsø nuomone, reikëtø pagerinti tokios rûðies renginiø organizavimà?...... Renginio tikslø pasiekimas 7. Kaip Jûs vertinate renginio metu ágytø þiniø naudingumà savo darbui (kitai veiklai)? Nenaudingos Labai naudingos 1 2 3 4 5 6 8. Kaip Jûs vertinate galimybæ pareikðti savo nuomonæ bei pasidalinti patirtimi ðio renginio metu? Nepatenkinamai Labai gerai 1 2 3 4 5 6 9. Kaip Jûs vertinate galimybes uþmegzti naujus dalykinius ryðius renginio metu? Nepatenkinamai Labai gerai 1 2 3 4 5 6 10. Ar, Jûsø nuomone, pasiekti renginio tikslai ir uþdaviniai? Nepasiekti Pasiekti 1 2 3 4 5 6 Bendras renginio ávertinimas 11. Kaip Jûs vertinate ðá renginá? Nepatenkinamai Labai gerai 1 2 3 4 5 6 12. Kas, Jûsø nuomone, ðiame renginyje buvo silpniausia?...... 13. Kas, Jûsø nuomone, ðiame renginyje buvo stipriausia?...... 14. Kà Jûs galëtumëte patarti ir palinkëti tokiø renginiø organizatoriams ateityje?...... Dëkojame uþ bendradarbiavimà!

Priedai 205 IX SKYRIUS 16. PRIEDAI 16.1. NARKOMANIJOS PREVENCIJOS PATIRTIS KLAIPËDOJE Parengë Rita Vainauskienë, Klaipëdos miesto valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistë maisto produktø inspektorë Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimas viena ið labiausiai visuomenæ þeidþianèiø problemø. Bet kokiø psichoaktyviøjø medþiagø, ir legaliøjø (alkoholio, nikotino), ir nelegaliøjø (marihuanos, heroino ar kokaino) vartojimo padariniai vienodi priklausomybës ligos, prasta sveikata, suþlugdytas gyvenimas. Nëra bendros prieþasties, kodël þmonës, ypaè jaunimas, pradeda svaigintis ávairiomis medþiagomis, todël nëra ir recepto, kaip ðiø nelaimiø iðvengti. Klaipëdos visuomenës sveikatos centro specialistai sukaupë nemaþai narkotikø vartojimo prevencijos patirties, kuri bûtø naudinga kitø miestø ir rajonø specialistams bei bendruomenës nariams, þengiantiems pirmuosius narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos þingsnius. Veiklos pradþia Supratimas apie pirminæ narkomanijos prevencijà susiformavo tik po keleriø intensyvaus darbo metø, situacijos analizës bei ávairiø problemos sprendimo bûdø ieðkojimo. Darbo rezultatai priklausë nuo ávairiø specialistø entuziazmo ir pastangø. Daþnai kildavo klausimas nuo ko pradëti? Narkomanijos prevencijos veiklà ðalies uostamiestyje bûtø galima sàlyginai suskirstyti á keletà etapø: iki 1996 metø, 1996 1999 metø ir po 1999 metø. Iki 1996 metø apie pirminæ narkomanijos prevencijà mieste beveik neuþsimenama, iðskyrus narkomanø gydymà tuometiniuose Klaipëdos narkologijos (ambulatorinë pagalba) ir Klaipëdos psichoneurologijos dispanseriuose (stacionarinë pagalba). Nuo 1996 metø kasmet vis daugiau nelegalius narkotikus vartojanèiø asmenø kreipësi pagalbos á Klaipëdos priklausomybës ligø centrà (1996 m. 265, 1997 m. 372, 1998 m. 384 asmenys). Specialistø duomenimis, pagalbos á medikus kreipiasi tik tam tikra dalis narkotikus vartojanèiø asmenø. 1996 1999 metus bûtø galima vadinti sistemingo darbo pradþios laikotarpiu. Supratimas apie narkomanijos grësmæ atëjo kartu su AIDS grësme. Apie ÞIV epidemijos prevencijà prabilta kur kas anksèiau (1988 metais), kai nuo smurto veiksmø mirusiam klaipëdieèiui jûrininkui buvo diagnozuota AIDS. Tada ðios infekcinës ligos prevencijos ëmësi Klaipëdos visuomenës sveikatos centras (tuometinë Sanitarijos-epidemiologijos stotis, vëliau Higienos centras). Medicinos karantino skyriaus gydytojai epidemiologai tikrino jûrininkø sveikatà, stebëjo, kad ÞIV nebûtø áveþtas á ðalá per jûrø uostà. Buvo ribojama reisø ir laivø stovëjimo uþsienio uostuose trukmë, gerinamas medicinos

Priedai 206 aptarnavimas laivuose, pradëtas jûrininkø ðvietimas bei informavimas apie ÞIV pavojø uþsienio uostuose, nes Lietuvos jûrininkai ÞIV uþsikrëtë Afrikos uostuose nesaugiø lytiniø santykiø su vietos prostitutëmis metu. Narkomanijos prevencija ne vien medikø reikalas Higienos centras (dabar Klaipëdos visuomenës sveikatos centras) vienas ið pirmøjø organizavo ÞIV pirminës prevencijos Klaipëdoje priemones. Specialistai tarësi, kokiø priemoniø imtis, nes tuo metu metodiniø rekomendacijø ar nurodymø labai trûko. Supratimas apie narkomanijos prevencijà bendruomenëje buvo teorinis, o bendruomenë ir nesidomëjo ðia tema. Higienos centro pastangas parëmë tuometiniai Sanitarinio ðvietimo namai, Jûrininkø ligoninë, Kraujo centras, Odos ir veneros ligø dispanseris. Bendromis Klaipëdos medikø pastangomis buvo parengtas sveikatos apsaugos ministro ásakymas, draudþiantis ÞIV uþsikrëtusiems jûrininkams dirbti jûroje, imtasi priemoniø dël anoniminio uosto prostituèiø tikrinimo, siekiant iðaiðkinti lytiðkai plintanèias ligas ir ÞIV. Svarbu paþymëti, jog nemaþai prostituèiø savo veikla bando gauti pinigø narkotikams sau ar savo draugui narkomanui. 1996 metais þinia apie jaunà narkomanà, uþsikrëtusá ÞIV, paskatino sustiprinti narkomanijos prevencijà mieste. Labai greit uþregistruota naujø ÞIV infekcijos atvejø: 1997 m. - 21, 1998 m. 29. Daugelis ið jø maþai apie narkotikø vartojimo þalà ir padarinius nutuokiantys paaugliai, kurie narkotikø injekcijoms naudodamiesi bendromis adatomis ir ðvirkðtais, uþsikrëtë ÞIV. ÞIV pateko á narkotikus vartojanèiø asmenø bendruomenæ. Pasak Lietuvos AIDS centro specialistø, tai pats greièiausias ir pavojingiausias viruso plitimo kelias, kuriuo ÞIV greitai pasieks plaèiàjà visuomenæ. Anksèiau manyta, kad tik tolimojo plaukiojimo jûrininkai, laikinai gyvendami ir dirbdami Afrikoje ar Azijoje, gali uþsikrësti ÞIV. Informacijà apie kiekvienà naujà ÞIV infekcijos atvejá þiniasklaida pateikdavo kaip sensacijà. Tokià þinià plaèiai apraðydavo visi miesto dienraðèiai, praneðdavo radijas, rodë televizija. Gatvëje sutiktø praeiviø þurnalistai teiraudavosi, koks, jø nuomone, ÞIV pavojus tyko mûsø kasdieniame gyvenime ir pan. Iki tol buvusi nuostata, kad AIDS ir narkotikai medikø problema, kad narkotikai vis dar kaþkur toli ir tai mûsø nelieèia, po truputá ëmë blësti. Á narkotikus vartojantá asmená buvo pradëta þiûrëti kaip á ligoná ar aukà, kuriai reikia pagalbos. 1997 metais narkomanø tëvai ir artimieji, susibûræ á draugijà Antrasis gimimas, tapo jëga, padedanèia tvarkyti jø vaikø sveikatos ir kitus gyvenimo reikalus (maitinimas, apranga, asmens dokumentø ásigijimas, gydymas, laidojimas ir t.t.). Partneriai Klaipëdos visuomenës sveikatos centras narkomanijà pripaþino vienu ið grësmingiausiø visuomenës sveikatà þeidþianèiø reiðkiniø ir paþymëjo pirminës prevencijos svarbà. Priklausomybës ligø centro specialistai paèioje ÞIV epidemijos pradþioje ëmësi ryþtingø þalos maþinimo veiksmø. Privatus medicinos centras Lorna finansiðkai parëmë ðvietimo veiklà. Dvasinës pagalbos jaunimui centras pradëjo veiklà pagal principà jaunimas jaunimui. Pradëta ieðkoti efektyviø prevencijos veiklos priemoniø. Klaipëdos gydymo ástaigose buvo ákurti kabinetai, kuriuose pradëtas anoniminis

Priedai 207 nemokamas narkomanø ir prostituèiø tyrimas dël ÞIV. Kraujo centro donorø kraujas tikrinamas dël ÞIV. Klaipëdos priklausomybës ligø centre atliekama narkomanø detoksikacija, vartojantieji narkotikus anonimiðkai tiriami dël ÞIV; ðvieèiami bei konsultuojami narkomanai dël lytiðkai plintanèiø ligø ir AIDS. Á narkomanijos prevencijos veiklà ásijungë ir kitos miesto ástaigos. Klaipëdos universitetas organizavo narkomanijos paplitimo tarp moksleiviø tyrimus, parengë narkomanijos profilaktikos programà moksleiviams (parengta 8 jaunø lektoriø grupë dirbti su moksleiviais mokyklose). Miesto policija vykdë nusikalstamumo prevencijos dël narkotikø platinimo programà, sulaikydavo prostitucija besiverèianèius asmenis ir perduodavo juos iðtirti dël lytiðkai plintanèiø ligø ir AIDS. Pagal Klaipëdos miesto ligoninës ir Klaipëdos vidaus reikalø komisariato pasiraðytà sutartá, sulaikytieji, átariami apsvaigæ nuo narkotikø, priverstinai tiriami dël narkotiniø medþiagø vartojimo. Specialistø ir visuomenës mokymo narkomanijos prevencijos pradþia Medicinos centro Lorna ir kitø miesto verslininkø rûpesèiu, 1996 metais Klaipëdoje pradëtas ligoniniø ir poliklinikø gydytojø, medicinos seserø, visuomenës sveikatos specialistø, þurnalistø, policininkø, mokytojø mokymas. Tikslas didinti bendruomenës nariø informuotumà apie narkotikus ir narkomanijà, mokyti ÞIV bei kitø socialiniø ligø prevencijos. Aiðkintos ÞIV plitimo prieþastys pasaulyje, kaimyninëse ðalyse, Lietuvoje ir Klaipëdoje. Gydytojams, medicinos seserims patarta detaliau raðyti pacientø ligos istorijas, kruopðèiai apþiûrëti kiekvienà ligoná, stebëti, ar jo elgsena nekelia narkotikø vartojimo átarimo. Gydytojai raginti teirautis, ar pacientas nevartoja narkotikø, kokia jo lytinë orientacija, t.y. ávertinti pavojingà paciento elgsenà per keletà pastarøjø mënesiø. Policininkams iðaiðkinta, kad sulaikomi turëtø bûti narkotikø gamintojai ir jø platintojai, o ne apsvaigusieji nuo narkotikø. Miesto savivaldybës, verslininkø, Atviros Lietuvos fondo ir kitø rëmëjø dëka buvo sudarytos sàlygos á Klaipëdà kviesti Lietuvos AIDS centro, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistus, Vilniaus universiteto dëstytojus, JAV specialistus, organizuoti konferencijas, seminarus, ávairius susitikimus, leisti ðvietëjiðkà literatûrà, rengti specialistø iðvykas semtis þiniø ir darbo patirties á JAV, Lenkijà, Latvijà, Kaliningradà. Klaipëdos savivaldybës iniciatyva 1996 metais Klaipëdos miesto savivaldybëje buvo suburta AIDS ir priklausomybës ligø prevencijos koordinavimo taryba (toliau Taryba), kurioje dirbo Priklausomybës ligø centro, Visuomenës sveikatos centro, Savivaldybiø policijos prevencijos skyriaus, Klaipëdos universiteto, Klaipëdos savivaldybës ðvietimo skyriaus ir kiti darbuotojai. Taryba pirmumà teikë þalos maþinimo programoms, t.y. narkomanø pakaitiniam gydymui metadonu (1995 m.) bei ðvirkðtø ir adatø keitimui (1996 m.). Lëðos buvo skirtos ið savivaldybës gamtosaugos fondo. Ðiø programø tikslas padëti asmenims, sergantiems priklausomybës nuo opioidø ligomis, apsaugoti nuo ÞIV ir kitø per kraujà plintanèiø uþkreèiamøjø ligø. Vëliau savivaldybë skyrë patalpas konsultavimo ir ðvirkðtø bei adatø keitimo punktui, kuris veikia iki ðiol. Ðiam punktui parinkta nuoðali vieta, esanti toliau nuo gyvenamøjø namø, visuomeninës paskirties pastate, netoli nuo narkotikø vartotojø susibûrimo vietø. Mëginimas ákurti ðvirkðtø ir adatø keitimo punktà gyvena-

Priedai 208 majame name susilaukë neigiamos visuomenës reakcijos. Nuo 1999 metø vykdoma mobiliojo ðvirkðtø keitimo programa, pagal kurià ðvirkðtus ir adatas keièia specialiai tam tikslui parengti þmonës. Jaunimo ðvietimas narkotikø paklausos maþinimo pagrindas 1997 m. Klaipëdos visuomenës sveikatos centro direktoriaus ásakymu buvo sudaryta narkomanijos ir AIDS profilaktikos mokyklose 6 specialistø grupë. Daugiausia paskaitø skaityta mokiniams. Numatyta per vienerius mokslo metus visø miesto mokyklø 6-12 klasiø moksleiviams perskaityti bent po vienà paskaità apie narkotikus, jø þalà, paaiðkinti apie uþsikrëtimo ÞIV pavojø vartojant narkotikus ar lytiniu bûdu. Klaipëdos miesto ir apskrities rajonø savivaldybës á mokyklas siuntë lektorius aiðkinti apie narkotikus, jø poveiká sveikatai, ÞIV plitimà ir apsisaugojimo bûdus. Tada paaiðkëjo, kad narkomanijos ir AIDS prevencijai labai svarbi mokymo metodika. Mokymo procesas turi vykti apgalvotai, sistemingai, priklausomai nuo mokiniø amþiaus, kad neþadintø smalsumo ir nepadarytø þalos. Tapo aiðku, kad priklausomybës ligø, ÞIV ir AIDS prevencijos mokymas turi bûti neatsiejamas nuo gyvenimo nuostatø ir ágûdþiø ugdymo ankstyvojoje vaikystëje. Dar 1997 metais apklausus tûkstantá vienuolikos miesto viduriniø mokyklø 6-12 klasiø moksleiviø nustatyta, kad beveik visi moksleiviai turi draugø, vartojanèiø narkotikus, þino, kur jie parduodami, kiek kainuoja. Ið moksleiviø anketø suþinojome, kad paaugliai rûko ne tik cigaretes, bet ir þolæ, vartoja ávairias tabletes ir pan. Kad apsaugotø moksleivius nuo narkotikø ir ÞIV, atitolintø lytinio gyvenimo pradþià ir stiprintø sveikatà, Klaipëdos savivaldybë nutarë imtis iniciatyvos pradëti sistemingà sveikatos mokymà miesto mokyklose pagal jau esanèià Europos Bendrijos, PSO rekomenduotà sveikatà stiprinanèiø mokyklø programà. Mokyklose savanorëse nutarta diegti 1998 metais Klaipëdos visuomenës sveikatos centrui padovanotà Èikagos Ilinojaus universiteto Slaugos fakulteto parengtà ir Èikagos mokyklose taikomà Sveikos gyvensenos ugdymo programà nuo darþelio iki 8 klasës. Tai mokytojams skirta papildoma metodinë medþiaga (pamokø planai), kurioje didþiausias dëmesys skiriamas vaikø nuostatø, kritinio màstymo, atsisakymo ágûdþiø ugdymui.greit ji sulaukë miesto ir rajonø mokyklø pedagogø pripaþinimo. Europos Bendrijos PHARE programos projekto Narkomanijos prevencija bendruomenëje ágyvendinimas 1998 metais Sveikatos apsaugos ministerija priëmë sprendimà Europos Bendrijos PHARE programos Kova su narkotikais Rytø ir Centrinës Europos ðalyse projektui Techninë pagalba narkotikø poreikio maþinimui Lietuvoje ágyvendinti numatytus 20 tûkst. ekiu skirti narkomanijos prevencijai Klaipëdoje. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai Klaipëdoje susitiko su savivaldybës, visuomenës organizacijø atstovais, tarësi dël narkomanijos prevencijos projekto ágyvendinimo, aptarë poreikius su ávairiø institucijø specialistais. Narkomanijos prevencijos bendruomenëje projekto ágyvendinimo prioritetas, atsiþvelgiant á Klaipëdos savivaldybës, ðvietimo, sveikatos apsaugos ir visuomenës atstovø pageidavimus, atiteko pirminës moksleiviø ir jaunimo narkomanijos prevencijai. Parengta detali Klaipëdos miesto narkotikø poreikio maþinimo

Priedai 209 pirminës prevencijos programa, kurios tikslai ir numatomi rezultatai buvo ðie: projektà ágyvendinti per 9 mënesius ir efektyviai sumaþinti narkotikø poreiká Klaipëdoje. Siekta padidinti Klaipëdos miesto gyventojø informuotumà; pagerinti bendruomenës supratimà apie narkotikø sukeliamas problemas ir sustiprinti narkotikø poreikio prevencija uþsiimanèiø institucijø bendradarbiavimà. Klaipëdos miesto savivaldybës Sveikatos reikalø komitete apsvarstytas detalus veiksmø planas ir ið esmës jam pritarta. Veiksmø plane pirmiausia buvo numatytos priemonës mokyti ávairiø þinybø vadovus, mokytojus, psichologus, vaikø teisiø apsaugos darbuotojus, gydytojus, tëvus, policijos darbuotojus, jaunimo atstovus. Ðá mokymà tæsti, toliau mokant mokytojus, mokinius, tëvus, pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojus. Pirmiausia miesto savivaldybëje buvo surengtas tarpþinybinis seminaras Narkomanijos prevencija bendruomenëje, skirtas savivaldybës departamentø vadovams ir atsakingiesiems miesto þinybø pareigûnams (savivaldybës policijos, Vaikø teisiø apsaugos tarnybos, Pedagoginës psichologinës tarnybos, Visuomenës sveikatos centro, Priklausomybës ligø centro, nevyriausybiniø organizacijø). Á seminarà dalyviai buvo kvieèiami raðtu pagal ið anksto sudarytà sàraðà, o apie numatomà renginá informuojami telefonu. Seminarø dalyviø sàraðuose tiksliai buvo áraðomas dalyvio vardas ir pavardë, darbovietë, pareigos bei telefono ir fakso numeriai. Pagal tokius sàraðus nesunku plësti ryðius, rasti þmones ir juos pakviesti á bûsimus susitikimus. Kiekvieno seminaro metu visi dalyviai gaudavo pagal veiklos specifikà parengtà medþiagà apie narkomanijos situacijà ðalyje, narkotikø poreikio maþinimà, svarbiausius galiojanèius teisës aktus narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos, narkomanø gydymo ir kitais klausimais. PHARE projekto ágyvendinimo metu buvo atliktas Klaipëdos miesto bendrojo lavinimo mokyklø 9-øjø ir 11-øjø klasiø moksleiviø tyrimas dël piktnaudþiavimo narkotikais bei alkoholio ir tabako vartojimo. Tyrimas organizuotas pagal Europoje taikomas bendràsias mokyklø tyrimo metodikas. Specialistai, apibendrinæ apklausos duomenis, nustatë, kad kai kuriems 15-16, o ypaè 16-18 metø moksleiviams, jau susiformavæ þalingi áproèiai: 35,1 proc. moksleiviø kasdien rûkë, net 96,8 proc. bent kartà vartojo alkoholinius gërimus, 65,9 proc. ðio amþiaus paaugliø bent kartà buvo girti. 38,7 proc. moksleiviø nurodë besaiká gërimà, kuris tiesiog pavojingas ðio amþiaus moksleiviams. Apklausos rezultatai parodë, kad yra ir nelegaliø narkotikø problema. Palyginus Klaipëdos respondentø kai kuriuos alkoholio, tabako ir kitø narkotikø vartojimo rodiklius su Europos bei Lietuvos vidurkiais nustatyta, kad Klaipëdos moksleiviai svaiginasi alkoholiu, rûko cigaretes, vartoja nelegalius narkotikus daþniau, nei vidutiniðkai Europos ar Lietuvos moksleiviai. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kuriø mokyklø 11-øjø klasiø moksleiviams reikalinga medikø pagalba, nes tiems, kurie vartoja visà arsenalà narkotikø, juos sistemingai rûko ar vartoja kartu su alkoholiu, prevencijos priemonës vargu ar bûtø veiksmingos. Kitas svarbus projekto uþdavinys parengti institucijø, uþsiimanèiø narkomanijos klausimais mieste, þemëlapá, surinkti adresus ir informacijà apie jø veiklos pobûdá, uþmegzti ryðá su tø institucijø darbuotojais ryðiams palaikyti ir atlikti jø apklausà. Á pirmàjá sàraðà áraðytos 26 ástaigos ir organizacijos. Taip buvo pasiruoðta vykdyti kità labai svarbià veiksmø plane numatytà priemonæ Klaipëdos institucijø tyrimà dël jø

Priedai 210 dalyvavimo narkomanijos prevencijoje. Tyrimo metodika, klausimyno sudarymas, apklausos organizavimas, duomenø analizë buvo detaliai aptarta projekte dalyvavusiø ðaliø seminare Liublianoje (Slovënija). Apklausoje dalyvavo 76 Klaipëdos institucijos. Pagal metodikà, klausimynai su 37 klausimais buvo iðdalinti ið anksto numatytiems asmenims, gerai informuotiems apie apklausos objektà: ástaigø vadovams, jø pavaduotojams ar asmenims, tiesiogiai dirbantiems toje srityje. Po tam tikro laiko klausimynai buvo surinkti ir iðanalizuoti atlikusiø tyrimà visuomenës sveikatos centro darbuotojø. Pagal dalyvavimà prevencijos veikloje, institucijos buvo suskirstytos á 3 kategorijas: dirbanèios su vaikais ir jaunimu (pirminë prevencija); dirbanèios su rizikos grupëmis (antrinë prevencija); dirbanèios su nuo narkotikø priklausomais asmenimis (tretinë prevencija). Apklausos rezultatai parodë, kad Klaipëdoje narkomanijos prevencijos veikla uþsiima 1789 specialistai, ið jø 975 pirmine jaunimo narkomanijos prevencija; apie 700 rizikos grupës jaunimo narkomanijos prevencija ir 114 specialistø dirba su nuo narkotikø priklausomais asmenimis. Institucijos, kurios uþsiima primine prevencija, vidutiniðkai apie treèdalá veiklos laiko dirba su jaunimu. Antrine prevencija uþsiimanèios ástaigos apie 26 proc. laiko skiria darbui su rizikos grupës vaikais. Su nuo narkotikø priklausomais asmenimis daþniausiai dirba medikai, socialinës pagalbos ir nevyriausybiniø organizacijø darbuotojai. Apie 18 proc. respondentø atsakë, kad jø darbas tiesiogiai susijæs su pagalba nuo narkotikø priklausomiems asmenims. Pirmine narkomanijos prevencija daugiausia uþsiima mokytojai, visuomenës sveikatos specialistai, medicinos seserys, moksleiviai, savanoriai studentai. Dominuoja moteriðkoji lytis. Su rizikos grupës jaunimu dirba psichologai, gydytojai, teisininkai, policijos pareigûnai, socialiniai darbuotojai. Su narkomanais psichiatrai, vidaus ligø gydytojai. Á klausimus dël bendradarbiavimo su kitomis miesto institucijomis jaunimo narkomanijos prevencijos srityje 66 proc. respondentø atsakë teigiamai. Nustatyta, kad daþniausiai vaikø ugdymo institucijos pirminës narkomanijos prevencijos reikalais bendradarbiauja su sveikatos sektoriumi, t.y. Visuomenës sveikatos centru, Priklausomybës ligø centru, policija ir kiek reèiau su jaunimo organizacijomis. Su rizikos grupës jaunimu dirba vaikø globos namai; specialieji internatai daþniausiai pagalbos kreipiasi á miesto savivaldybës ástaigas. Bendradarbiavimas su sporto ir pramogø verslo organizacijomis bei baþnyèia buvo ávertintas nepatenkinamai. Institucijos, besirûpinanèios narkomanais, daþniausiai bendradarbiauja su sveikatos sektoriaus, vietinës valdþios institucijø, policijos, þiniasklaidos, nevyriausybiniø organizacijø darbuotojais, maþiausiai su jaunimo, sporto ir pramogø verslo organizacijomis. Bendradarbiavimo kokybë buvo vertinama nuo nepatenkinamos iki geros. Anketà pildþiusieji asmenys iðsakë nuomonæ apie efektyviausius narkomanijos prevencijos metodus. Pirmiausiai nurodyta, kad bûtina uþtikrinti ávairiø visuomenës sluoksniø informuotumà ir jaunø þmoniø uþimtumà; antroje vietoje policijos kova su neteisëta narkotikø apyvarta; treèioje dëmesys nedarnioms ðeimoms ir tik tada nuo narkotikø priklausomø asmenø gydymas. Kaip kraðtutinë kovos su narkotikø vartojimu priemonë buvo paþymëtas bandanèiøjø vartoti ðalinimas ið mokyklos.

Priedai 211 Klaipëdos visuomenës sveikatos centro specialistai, atlikæ uostamiesèio institucijø bendradarbiavimo narkotikø prevencijos srityje tyrimà, pateikë tokias iðvadas: Miesto institucijø bendradarbiavimas daþniausiai yra vertikaliojo pobûdþio ir neformalus (uþsiima viena þinyba). Trûksta tarpþinybinio bendradarbiavimo, t.y. tarp institucijø nëra horizontaliøjø ryðiø. Efektyviausi kovos su narkomanija metodai: keitimasis informacija; uþsiimanèiøjø prevencijos veikla kvalifikacijos këlimas; prevencijos veiklos koordinavimas; jaunimo laisvalaikio organizavimas; mokyklas baigusio jaunimo ádarbinimo problemos sprendimas; neteisëtos narkotikø apyvartos kontrolë; narkomanø gydymas ir reabilitacija. Treèioji, pati svarbiausioji projekte numatyta ir jau ágyvendinta priemonë intensyvus specialistø mokymas narkomanijos prevencijos. Surengti 9 mokymo seminarai. Politikams, savivaldybës atstovams ir þurnalistams vienos dienos seminarai apie narkotikø politikà, apie visuotiná iðskirtiná narkotikø reiðkiná. Pedagoginës psichologinës tarnybos psichologams, vaikø psichiatrams, visuomenës sveikatos specialistams surengti 2-jø dienø seminarai, skirti narkomanijos prevencijai mokyklose ir darbui su rizikos grupës vaikais. Dviejø dienø narkomanijos prevencijos mokymo kursas iðdëstytas narkomanø tëvø ir artimøjø organizacijos Antrasis gimimas, mokyklø tëvø komitetø nariams. Kitas dviejø dienø seminaras surengtas su rizikos grupës ir nusikaltusiais vaikais dirbantiems Vaikø teisiø apsaugos tarnybos, savivaldybës darbuotojams, policijos pareigûnams. Trijø dienø seminare ankstyvosios priklausomybës ligø prevencijos mokësi pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojai ir mokyklø medikai, bendrosios praktikos gydytojai, socialiniai darbuotojai, medicinos seserys. Pagal Bendraamþiø mokymo programà buvo mokomi su rizikos grupiø asmenimis dirbantieji jaunieji policijos pagalbininkai. Perimti tarptautinës patirties, kaip toks pat projektas vykdomas Slovënijoje, Lenkijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje bei Albanijoje Klaipëdos specialistai buvo pakviesti á tarptautiná pasitarimà Vilniuje. Europos Bendrijos PHARE projekto Narkomanijos prevencija bendruomenëje ágyvendinimo reikðmë Tarpþinybinio seminaro metu buvo aptartas tarpþinybinës komisijos nuostatø projektas. Daugumos savivaldybës atsakingø darbuotojø nuomone, visuomeniniais pagrindais komisijos dirba neefektyviai, todël sudaryti naujà vien narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos komisijà atsisakyta. Nutarta papildyti jau veikianèios komisijos Stabdyk nusikalstamumà nuostatus ir prie jos ásteigti darbo grupæ, atsakingà uþ vaikø ir jaunimo ugdymo ástaigø narkotikø vartojimo prevencijà. Baigus mokymà, pagal specialiàjà metodikà ir specialøjá klausimynà atliktas kartotinis ávairiø þinybø dalyvavimo narkomanijos prevencijoje tyrimas. Analizuota, kaip pasikeitë situacija per 9 mënesius. Nustatyta, kad mokymo metu perteikta informacija

Priedai 212 ir dalomoji medþiaga klausytojams buvo labai vertinga ir pritaikyta veiklai. Pagerëjo institucijø bendradarbiavimas. 1998 m. á klausimà apie bendradarbiavimà teigiamai atsakë 66 proc., o 2000 m. 95 proc. institucijø, besirûpinanèiø narkotikø vartojimo prevencija. Atitinkamai 2,5 karto pagerëjo institucijø, dirbanèiø su rizikos grupës jaunimu, bendradarbiavimas. Bendradarbiauja beveik 2 kartus daugiau narkomanais besirûpinanèiø institucijø. Visø specialistø nuomonë buvo viena tæsti mokymà, gerinti institucijø veiklos koordinavimà. Þinutes apie projekto eigà pastoviai spausdino miesto dienraðèiai, buvo rengiami reportaþai þiniø laidoms, kad visuomenë þinotø apie renginius. Projekto eigos metu miesto dienraðèiuose buvo iðspausdinta daugiau kaip 170 ávairiø straipsniø, parengta radijo ir televizijos reportaþø narkomanijos prevencijos tema. PHARE projekto ágyvendinimas Klaipëdoje reiðkë ðios veiklos plëtrà. Tai puikus ávairiø miesto institucijø bendro darbo pavyzdys, itin naudingas narkomanijos prevencijos srityje dirbantiems specialistams. Projektui vadovavo, tyrimus atliko, seminarus rengë ir juos vedë patyræ, aukðtos kvalifikacijos, garsûs ðalies specialistai. Projekto ágyvendinimas paskatino miesto institucijø specialistus rengti tæstinius projektus ir plëtoti ðià veiklà. Paminëtina keletas tæstiniø ðio projekto programø. Klaipëdos visuomenës sveikatos centro specialistai organizuoja seminarus miestø ir rajonø savivaldybiø darbuotojams apie komandinio darbo patirtá Klaipëdoje, tuo prisidëdami prie Nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programos priemoniø ágyvendinimo. Nemaþiau reikðmingas Norvegijos ir Lietuvos projektas Narkomanø tëvø ir artimøjø mokymas narkomanijos prevencijos ir kiti. Nevyriausybiniø organizacijø veikla Darnios veikos pavyzdys galëtø bûti 1999/2000 metais 5 miesto nevyriausybiniø organizacijø vykdytas projektas Narkomanijos prevencija Klaipëdoje, kurá rëmë Lietuvos ir JAV partnerystës plëtros organizacija. Ðá projektà koordinavo Klaipëdos nevyriausybiniø organizacijø informacinis centras. Kiekviena organizacija uþsiëmë savo srities ðvietëjiðka veikla. Projektas apëmë visas narkomanijos prevencijos pakopas: nuo pirminës iki tretinës. Dirbti buvo gerokai lengviau, nes sustiprëjo ankstesnio projekto metu uþsimezgæ valstybiniø ir visuomenës institucijø ryðiai. Iðvados Narkotikø vartojimas naujas reiðkinys visuomenëje, todël specialistø ir kitø bendruomenës nariø mokymas prioritetinë narkomanijos prevencijos sritis. Kiekvieno miesto ar rajono situacijos analizë reikalinga sutelkti bendros veiklos dalyvius, kurie siektø vieno tikslo sumaþinti narkotikø paklausà ir pasiûlà bendruomenëje, o ypaè tarp jaunimo. Detalaus narkotikø vartojimo prevencijos veiksmø plano vietose parengimas, jo priemoniø ágyvendinimas ir atliktø darbø efektyvumo vertinimas turëtø vykti nenutrûkstamai, spiralës principu.

Priedai 213 16.2. KAI KURIOS NARKOMANIJOS PREVENCIJOS IR NARKOTIKØ KONTROLËS POLITIKOS SRITYJE VARTOJAMOS SÀVOKOS IR SUTRUMPINIMAI Parengë Zenonas Javtokas ir Bronislava Palmira Morkûnienë, Visuomenës sveikatos ugdymo centras Sàvoka ar Aiðkinimas Ðaltinis sutrumpinimas Asmenø, serganèiø priklausomybës nuo psichoaktyviøjø medþiagø ligomis, integracija á visuomenæ Asmenø, serganèiø priklausomybës nuo psichoaktyviøjø medþiagø ligomis, gydymo ir reabilitacijos procesas, kurio metu teikiamos minëtø asmenø poreikius atitinkanèios medicinos, psichologinës ir socialinës paslaugos, siekiant padëti priklausomam asmeniui atsisakyti alkoholio, narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø vartojimo bei padëti atkurti gebëjimus, ryðius su ðeima ir bendruomene bei ásitraukti á darbo rinkà Asmenø, serganèiø priklausomybës nuo psichoaktyviø medþiagø ligomis, integracijos á visuomenæ koncepcija (Þin.,2001, Nr.88-3106) Asmuo, sergantis priklausomybës nuo psichoaktyviøjø medþiagø liga Detoksikacija Asmuo, kuriam nustatytas priklausomybës nuo alkoholio, narkotiniø bei psichotropiniø medþiagø sindromas Priklausomybës ligomis serganèiø asmenø psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo nutraukimas bûdu, kuris iki minimumo sumaþina nutraukimo simptomus ir þalos tikimybæ. Siauràja prasme detoksikacijos terminas reiðkia narkotikø vartojimo epizodo toksinio poveikio paðalinimà, taèiau ðis terminas buvo pradëtas vartoti siekiant apibûdinti neuroadaptacijos gráþtamøjø simptomø, t.y. abstinencijos ir kitø su tuo susijusiø fizinës ir psichikos sveikatos problemø kontrolæ. Anksèiau detoksikacija bûdavo atliekama bendrojo profilio ar psichiatrijos ligoninëse, pastaruoju metu daþniau neformalioje aplinkoje, áskaitant pacientø namus. Tokiu atveju detoksikacijà atlieka medicinos personalas, kuriam talkina paciento ðeimos nariai ar draugai.tai klinikinë procedûra, reikalaujanti tam tikros prieþiûros iki tol, kol pacientas visiðkai pasveiks nuo intoksikacijos ir fizinës abstinencijos. Detoksikacijos metu pacientas paprastai bûna intoksikacijos ar abstinencijos periodo pradþios bûklës. Jam kartais skiriama medikamentø, paprastai narkotiko, pasiþyminèio kryþmine tolerancija ir kryþmine priklausomybe paciento vartotos medþiagos atþvilgiu. Dozë apskaièiuojama taip, kad sumaþintø abstinencijos simptomus ir nesukeltø intoksikacijos; pacientui sveikstant ji laipsniðkai maþinama Asmenø, serganèiø priklausomybës nuo psichoaktyviøjø medþiagø ligomis, integracijos á visuomenæ koncepcija (Þin., 2001, Nr.88-3106) Demand Reduction. A glossary of Terms. United Nations publication, New York, 2000

Priedai 214 EMCDDA ESPAD Kontrolë Narkomanija Narkotikø paklausos (poreikio) maþinimas Narkotikø pasiûlos maþinimas Narkotikø politika Europos narkotikø ir narkomanijos monitoringo centras Europos moksleiviø alkoholio, tabako ir narkotiniø medþiagø vartojimo tyrimas Ástatymai ir kiti teisës aktai, reglamentuojantys narkotikus bet kokiu atþvilgiu, bei jø vykdymo prieþiûra. Ðiø ástatymø paþeidimas, priklausomai nuo jo sunkumo, gali uþtraukti baudþiamàjà ar civilinæ atsakomybæ, tokià kaip bauda ar licencijos atëmimas Psichikos liga, kuria suserga asmenys dël piktnaudþiavimo narkotinëmis, psichotropinëmis, kitomis psichikà veikianèiomis medþiagomis, pasireiðkianti asmens psichinës ir fizinës priklausomybës nuo narkotiniø, psichotropiniø, kitø psichikà veikianèiø medþiagø sindromu bei kitomis neigiamomis medicininëmis ir socialinëmis pasekmëmis Neteisëtø narkotiniø medþiagø paklausos maþinimas. Narkotikø paklausos maþinimo strategija skiriasi nuo þalos maþinimo strategijos bei narkotikø pasiûlos maþinimo priemoniø, nors praktikoje narkotikø pasiûlos ir paklausos maþinimas gali vienas kità papildyti. Apie paklausos maþinimo sëkmæ paprastai sprendþiama pagal maþëjantá narkotikø vartojimà. Paklausos maþinimas yra plati sàvoka, apimanti nemaþà veiklos planø ir programø diapazonà. Paklausos maþinimo tikslas sumaþinti neteisëtø narkotikø poreiká ir potrauká juos vartoti. Neteisëtø medþiagø paklausa gali bûti sumaþinta: vykdant prevencijos ir ðvietimo programas, átikinant esamus ar potencialius vartotojus, kad jie nebandytø vartoti ir nevartotø neteisëtø narkotikø; ágyvendinant narkomanø pakaitinio gydymo programas (pvz., metadono programà); taikant gydymo metodus, kuriais skatinama abstinencija, maþinamas vartojimo kiekis ar daþnis; ágyvendinant teisines priemones, siûlanèias mokymà ar gydymà kaip ákalinimo alternatyvà; ágyvendinant plataus masto apimties socialinës veiklos planus, apimanèius narkotikø vartojimà skatinanèiø veiksniø, tokiø kaip nedarbas, bûsto problema, mokyklos nelankymas, ðalinimà Plati sàvoka, apimanti daugelá kovos su neteisëtø narkotikø gamyba ir platinimu priemoniø. Neteisëtà gamybà galima sumaþinti naikinant narkotiniø augalø pasëlius ar ágyvendinant alternatyvaus ûkininkavimo programas, uþdarant slaptas laboratorijas, kontroliuojant narkotikø pirmtakus. Narkotikø pasiûlos maþinimas susijæs su policijos bei muitinës veikla, o kai kuriose ðalyse ir su kariuomenës veiksmais. Pasiûlos kontrolë daþnai vartojamas terminas, kuriuo apibûdinama tam tikra policijos ir muitinës veikla Oficialiai reiðkiami tikslai ir strategijos, kuriais siekiama paveikti neteisëtø narkotikø pasiûlà ir paklausà ðalyje ar bendruomenëje. Narkotikø politika aprëpia ðvietimà, gydymà, su narkotikais susijusius ástatymus, jø vykdymo kontrolæ ir valstybës sienø apsaugà Demand Reduction. A glossary of Terms. United Nations publication, New York, 2000 Lietuvos Respublikos Narkologinës prieþiûros ástatymas (Þin.,1997, Nr.30-711) Demand Reduction. A glossary of Terms. United Nations publication, New York, 2000 Demand Reduction. A glossary of Terms. United Nations publication, New York, 2000 Demand Reduction. A glossary of Terms. United Nations publication, New York, 2000

Priedai 215 Narkotinës ir psichotropinës medþiagos Pakaitinis gydymas Prevencija UNDCP Þalos maþinimas Á Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamø medþiagø sàraðus áraðytos gamtinës ar sintetinës medþiagos, kurios dël kenksmingo poveikio ar piktnaudþiavimo jomis sukelia sunkø þmogaus sveikatos sutrikimà, pasireiðkiantá asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jø, ar pavojø þmogaus sveikatai Narkomanijos gydymas pakaitiniu kryþminës priklausomybës ir kryþminës tolerancijos narkotiku, kartais maþiau pavojinga paciento vartojamo narkotiko forma. Pakaitinio gydymo tikslas yra nutraukti ar sumaþinti tam tikros medþiagos vartojimà, ypaè tada, kai ði medþiaga neteisëta, ar sumaþinti tam tikro vartojimo bûdo (pvz., bendri ðvirkðtai) þalà sveikatai ir socialines pasekmes. Pakaitinis gydymas daþnai taikomas kartu su psichologiniu ir kitu gydymu. Pakaitinio gydymo pavyzdþiai yra heroino priklausomybës gydymas metadonu ar rûkalø keitimas nikotinine kramtomàja guma. Pakaitinis gydymas gali bûti tæsiamas nuo keleto savaièiø iki daugelio metø, kartais neribotà laikà Narkotikø paklausos maþinimo strategija, kuria siekiama pakeisti socialines ir aplinkos sàlygas, lemianèias piktnaudþiavimà narkotikais ir alkoholiu. Svarbiausieji prevencijos tikslai: informuoti apie narkotikus bei jø vartojimo sukeltas nepageidaujamas sveikatos bei socialines pasekmes, diegti visuotiná nepakantumà narkotikø vartojimui; padëti asmenims ir jø grupëms ágyti asmeniniø ir gyvenimo bendruomenëje ágûdþiø, reikalingø susidaryti neigiamai nuostatai á narkotikus ir iðvengti jø vartojimo; stiprinti sveikatà palaikanèià aplinkà ir alternatyvià sveikesnæ, turiningesnæ elgsenà bei gyvensenà be narkotikø Prevencijos veiksmai gali apimti visuomenës informavimà per þiniasklaidà, ðvietimo kampanijas, konkreèioms bendruomenëms numatytas iniciatyvas ir mokyklø programas jaunimui. Prevencijos intervencija taikytina ir paþeidþiamoms bei didelës rizikos grupëms, tokioms kaip gatvës vaikai, nelankantys mokyklos vaikai, narkomanai ir jø artimieji, kaliniai ir pan. Jungtiniø Tautø tarptautinë narkotikø kontrolës programa Tai veiklos planai ar programos, kuriais siekiama sumaþinti alkoholio ir kitø narkotikø þalà asmeniui ir visuomenei. Ðis terminas daþniausiai vartojamas kalbant apie þalos maþinimo programas, nebûtinai apimanèias narkotikø abstinencijà. Pavyzdþiu gali bûti ðvirkðtø/adatø keitimas siekiant sumaþinti pavojø uþsikrësti ÞIV ar kitomis infekcinëmis ligomis. Þalos maþinimo strategijos priemonës, kuriomis siekiama saugesnio narkotikø vartojimo, ágyvendinamos anksèiau negu priemonës, kuriomis siekiama visiðkos abstinencijos. Maþiau pavojingas narkotikø vartojimo bûdas galimas tik kaip laikina priemonë siekiant narkotikø abstinencijos. Þalos maþinimas yra neutralus dorovës poþiûriu. Þalos maþinimo priemonëmis nesiekiama legalizuoti, dekriminalizuoti ar skatinti narkotikø vartojimo Lietuvos Respublikos Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës ástatymas (Þin.,1998, Nr.8-161) Demand Reduction. A glossary of Terms. United Nations publication, New York, 2000 Demand Reduction. A glossary of Terms. United Nations publication, New York, 2000 Demand Reduction. A glossary of Terms. United Nations publication, New York, 2000

Priedai 216 16.3. LIGOTUMO ALKOHOLINËMIS PSICHOZËMIS, NARKOMANIJA BEI TOKSIKOMANIJA DINAMIKA LIETUVOS RESPUBLIKOJE 1994-2001 M. (100 000 GYV.) (Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys) 48,1 26,1 53,6 34,0 63,4 53,6 77,4 45,6 77,5 55,8 95,3 83,3 51,1 55,9 117,2 61,0 150 125 100 75 50 25 0 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Alk. psichozës Alkoholinës psichozës Narkomanija ir ir toksikomanija 16.4. PRIKLAUSOMYBËS LIGØ CENTRAI Ástaiga Adresas Telefonas/faksas El. paðtas Vadovas Kauno apskrities priklausomybës ligø centras Giedraièiø g. 8 tel. 8-37-337437 plc-zydre@takas.lt T. Zikaras Klaipëdos priklausomybës ligø centras Taikos g. 46 tel. 8-46-382044 kplc@klaipeda.omnitel.net A. Slatvickis Panevëþio priklausomybës ligø centras Elektronikos g. 1 c tel. 8-45-582672 paplc@office.lt V.Kuzminskienë Ðiauliø apskrities tel.: 8-41-457511, priklausomybës 8-41-455644 ligø centras Pramonës g. 15a faks. 4-41-455574 plc@siauliai.aps.lt E. Zevertas Vilniaus priklausomybës Gerosios tel. 8-5-2137274 ligø centras vilties g. 3 faks. 8-5-2160019 emilissubata@takas.lt E. Subata

Priedai 217 16.5. PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI 2002 M. (sausio mën. duomenimis) Ástaiga Adresas Telefonas/faksas Vadovas Miestø ir rajonø psichikos sveikatos centrai, turintys juridinio asmens status¹ Akmenës r. Respublikos g. 11 A, Akmenë 56848 tel./faks. V. Bartkevièius Elektrënø Taikos g. 8, Elektrënai 39646 tel./faks. A. Arlauskas Joniškio r. Vilniaus g. 6, Joniškis 61086 V. Èinèienë Jurbarko r. Vydûno g. 56, Jurbarkas 54992 tel./faks. A. Vanèys Kaiðiadoriø r. Gedimino g. 118, Kaišiadorys 48162 H. Petrauskas Kelmës r. Vytauto Didþiojo g. 84a, Kelmë 52176, faks. 54276 R. Juðkaitë Klaipëdos Galinio pylimo g. 3-b, Klaipëda 410031 tel./faks. T. Ramanauskienë Galinio pylimo Kretingos r. Þemaitës al. 1 79055, faks. 79055 T. Brasas Raseiniø r. Ligoninës g. 6, Raseiniai 53637 tel./faks. V. Marinienë Rokiškio r. Vytauto g. 35, Rokiškis 71696, faks. 71697 E. Mamykina Ðilutës r. Cintjoniðkiø g. 11, Ðilutë reg. 62363, 62027 L. Ðiaudvytytë Trakø r. Mindaugo g. 17, Trakai 55945, 55939, faks. 55945 A. Kacelavièienë Visagino m. Taikos g. 15, Visaginas 74110, 72058 tel./faks. L.e.p. V. Eigëlis Miestø psichikos sveikatos centrai, esantys pirminës sveikatos prieþiûros centro sudëtyje Druskininkø M.K.Èiurlionio g. 82, Druskininkai 52289, 53944, faks. 53702 E. Mickevièius Kauno Centro A.Mickevièiaus g. 4, Kaunas tel./faks. 423269, 424541 V. Matulionienë Kauno Dainavos Pramonës pr. 31, Kaunas 403993, faks. 451575 L. Ganusauskienë Kauno Kalnieèiø Savanoriø pr. 369, Kaunas 401452, faks. 311681 R. Tamaðauskienë Kauno Ðanèiø Juozapavièiaus pr. 77, Kaunas 342287, faks. 340233 R. Denisenko Kauno Ðilainiø Baltø pr.7, Kaunas 377525, faks. 377274 T. Kemežys Panevëþio Nemuno g. 75, Panevëþys 500605, 500606, faks. 500696 S. Gruzdienë Ðiauliø Vytauto g. 101, Šiauliai 525405 ved., faks. 523115 L. Ðeporaitienë Ðiauliø Dainø Aido g. 18, Šiauliai 525419, 416653, f. 552791 E. Nekraðienë Vilniaus Antakalnio Antakalnio g. 59, Vilnius 2347486, 2346232, 2347160 G. Daubaras Vilniaus L.Asanavièiûtës g. 27 a, Vilnius 2458417, faks. 2445117 J. Barzdþiukaitë Karoliniðkiø Vilniaus Lazdynø Architektø g. 17, Vilnius 2444670, faks. 2444912 A. Matulionienë Vilniaus N.Vilnios V.Sirokomlës g. 8, Vilnius 2673553, 2677233, 2675685 N. Zaiceva Vilniaus Pylimo Pylimo g. 3-1, Vilnius 2610411, faks. 2610002 N. Ðopauskienë Vilniaus Ðeðkinës Ðeðkinës g. 24, Vilnius 2468335, faks. 2468336 R. Bartienë Vilniaus Naujininkø Dariaus ir Girëno g. 14, Vilnius 2693245, faks. 2266830 R. Fabijonavièienë Rajonø psichikos sveikatos centrai, esantys pirminës sveikatos prieþiûros centro sudëtyje Alytaus r. Naujoji g. 48, Alytus 39559, 39645, faks. 39902 D. Matijoðaitienë Anykðèiø r. V.Kudirkos g. 3, Anykšèiai tel./faks 53533 L.e.p. V. Šiauèiulis Ignalinos r. Ligoninës g. 13, Ignalina 52848, faks. 52126 L. Kiaupa Jonavos r. Þeimiø g. 19, Jonava 69028, 69027, 69029, 51159 A. Zaveckienë Kauno r. Garliavos Vytauto g. 63, Garliava 393946, 558321, faks. 393797 V. Þelvienë Kauno r. Pakaunës Lietuviø g. 2, Kaunas 207953, faks. 202204 A. Alkovikienë Marijampolës r. Vytauto g. 43, Kazlø Rûda, 95068 È. Damijonaitis Kazlø Rûdos Këdainiø r. Budrio g. 5, Këdainiai 50645, 53355, faks. 50872 D. Rakauskienë Klaipëdos r. Tilto g. 2, Gargždai 452960, faks. 471261 Leðkevièienë Marijampolës r. Baþnyèios g. 19, Marijampolë 54506, faks. 59870 A. Jasionis Maþeikiø r. Naftininkø g. 9, Maþeikiai 95156, 95158, faks. 20050 V. Belenienë Molëtø r. Vilniaus g. 76, Molëtai 52205 V. Petroka Panevëþio r. Jakðto g. 4, Panevëþys 502217, faks. 502210 J. Gabrilavièienë Pasvalio r. Geleþinkelieèiø g. 70, Pasvalys 34470 reg., 34111 L.e.p. A. Markinas Plungës r. Vaiþganto g. 91, Plungë 71597 faks., 71591 kab. V. Navardauskaitë Prienø r. Pušyno g. 2, Prienai 60196, faks. 60435 A. Tamulevièienë Radviliškio r. Vasario16-osios g. 8, Radviliškis 51149 D. Jankauskienë Skuodo r. Šatrijos g. 3, Skuodas 73645, faks. 73640 R. Stanius Ðakiø r. V.Kudirkos g. 17, Šakiai 60145, 60169, faks. 51530 A. Starkauskas Ðalèininkø r. Nepriklausomybës g.38, Šalèininkai 51942, faks. 51298 V. Mickelevièius Ðilalës r. Vytauto Didþiojo g. 17, Ðilalë 74620, faks. 74130 R. Augilius Ðirvintø r. P.Cvirkos g. 9, Širvintos 53496, 52090, faks. 52159 K. Urbonienë Ðvenèioniø r. Strûnaièio g. 3, Ðvenèionys 58221, faks. 51743 Daktariûnaitë Tauragës r. Jûros g. 5, Tauragë 61898 vad., faks. 61477 A. Penikas Telðiø r. Kalno g. 40, Telšiai 54925, faks. 51469 S. Naujokas Ukmergës r. Vytauto g. 105, Ukmergë 65007, faks. 65007 J. Galiauskas Utenos r. Aukštakalnio g. 5, Utena 63768, 63769, faks. 63750 V. Petroka Varënos r. M.K.Èiurlionio g. 61, Varëna 32066, faks. 53765 V. Blažukas Viekšniai Vytauto g. 2, Viekšniai 37464, faks. 37465 J. Akavickienë Vilkaviškio r. Jašinsko g. 2, Vilkaviškis 52189, 51810, faks. 53387 J. Paulauskaitë Vilniaus r. Laisvës pr. 79, Vilnius 476996, faks. 388128 V. Samulënas Zarasø r. Malûno g. 4, Zarasai 53930, 51416 J. Zakarevièienë

Priedai 218 16.6. SERGAMUMAS IR LIGOTUMAS PRIKLAUSOMYBËS LIGOMIS LIETUVOS MIESTUOSE IR RAJONUOSE 2001 m. 100000 GYVENTOJØ (Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys) Sergamumas Ligotumas Vietovës pavadinimas ið jø: Ið jø: iš viso: alkoholinës psichozës narkomanija, toksikomanija iiš viso: alkoholinës psichozës narkomanija, toksikomanija Respublikoje 94,5 22,4 18,7 2005,9 61,0 117,2 Vilniaus apskritis Vilniaus m. 168,9 20,9 74,1 2244,3 50,8 303,9 Elektrënai 41,4 31,0 0,0 1344,8 31,0 62,1 Šalèininkø r. 129,2 67,2 5,2 1023,3 134,4 59,4 Ðirvintø r. 89,1 19,8 5,0 2099,0 19,8 5,0 Ðvenèioniø r. 114,5 24,1 3,0 3247,0 87,3 63,3 Trakø r. 184,3 67,8 24,4 989,2 116,5 84,0 Ukmergës r. 14,4 6,2 2,1 590,5 82,3 88,5 Vilniaus r. 97,6 38,2 12,3 1582,5 85,3 59,5 Kauno apskritis Kauno m. 14,5 4,5 0,0 3526,1 65,7 91,2 Jonavos r. 7,7 1,9 3,8 1355,1 1,9 51,8 Kaiðiadoriø r. 73,0 27,0 2,7 1629,7 64,9 21,6 Kauno r. 52,6 29,3 8,6 1563,6 107,6 31,8 Këdainiø r. 129,7 24,1 7,5 2446,5 69,4 76,9 Prienø r. 26,8 9,8 0,0 2022,0 56,1 0 Raseiniø r. 123,6 38,9 4,6 1924,5 61,8 20,6 Klaipëdos apskritis Klaipëdos m. 60,5 15,3 31,0 2107,3 28,0 268,9 Palangos m. 141,2 16,9 0,0 1666,7 28,2 33,9 Klaipëdos r. 96,8 28,0 2,2 1911,8 71,0 30,1 Kretingos r. 65,8 43,9 0,0 1328,9 68,0 21,9 Skuodo r. 74,5 19,6 0,0 1274,5 19,6 0,0 Ðilutës r. 191,6 45,6 21,9 2142,3 483,6 56,6 Ðiauliø apskritis Ðiauliø m. 124,7 29,5 5,2 1510,0 49,4 121,8 Akmenës r. 23,1 19,8 3,3 1042,9 19,8 36,3 Joniškio r. 82,3 15,8 0,0 1471,5 15,8 31,6 Kelmës r. 66,3 24,6 0,0 1086,0 56,5 0,0 Pakruojo r. 525,6 30,7 0,0 2047,8 81,9 0,0 Radviliškio r. 94,6 27,0 5,8 2000,0 27,0 25,1 Ðiauliø r. 105,5 19,5 0,0 1246,1 50,8 33,2 Panevëþio apskritis Panevëþio m. 58,1 11,5 10,6 1577,4 11,5 104,8 Birþø r. 34,3 11,4 8,6 2891,4 17,1 245,7 Kupiškio r. 61,5 20,5 4,1 1446,7 36,9 20,5 Panevëþio r. 49,4 9,4 4,7 1872,9 11,8 37,6 Pasvalio r. 54,4 17,2 2,9 492,8 17,2 17,2 Rokiškio r. 162,4 30,6 7,1 2152,9 54,1 51,8 Alytaus apskritis Alytaus r. 43,0 22,9 1,9 2067,8 27,7 98,4 Druskininkø m. 23,7 0,0 15,8 1415,0 4,0 193,7 Lazdijø r. 81,2 22,1 7,4 863,5 44,3 22,1 Varënos r. 119,7 35,6 3,2 2200,6 48,5 9,7 Marijampolës apskritis Marijampolës r. 48,3 31,2 4,0 1792,5 65,5 27,2 Ðakiø r. 36,2 12,9 2,6 1214,5 36,2 10,3 Vilkaviškio r. 42,0 16,0 0,0 3954 84,0 18,0 Tauragës apskritis Tauragës r. 77,2 47,1 13,2 2340,9 81,0 186,4 Jurbarko r. 84,3 16,1 4,0 1162,7 64,3 20,1 Ðilalës r. 114,3 28,6 0,0 1590,5 60,3 9,5 Telðiø apskritis Maþeikiø r. 140,9 32,6 44,5 1605,3 92,0 93,5 Plungës r. 90,7 47,2 0,0 1114,3 98,0 0,0 Telðiø r. 286,2 60,3 15,5 1536,2 96,6 91,4 Utenos apskritis Visaginas 61,0 6,8 37,3 1203,4 91,5 603,4 Anykðèiø r. 106,3 8,6 14,4 1508,6 8,6 37,4 Ignalinos r. 30,4 13,0 0,0 1304,3 13,0 13,0 Molëtø r. 62,3 11,7 0,0 1992,2 23,3 0,0 Utenos r. 91,8 16,0 25,9 1978,0 16,0 83,8 Zarasø r. 79,3 17,6 8,8 2044,1 96,9 39,6

Priedai 219 16.7. NUO NARKOTIKØ VARTOJIMO NUKENTËJUSIØ ASMENØ REABILITACIJOS ÁSTAIGØ ADRESAI Vilniaus priklausomybës ligø centro Ankstyvosios diagnostikos ir reabilitacijos skyrius Adresas: Vilkpëdës g. 9, Vilnius Telefonas 8 ~ 521 237 374 Reabilitacijos bendruomenë,,sugráþimas Adresas: Liepø g. 29, Linksmakalnis Kauno raj. Telefonas 8 ~ 375 66473 Reabilitacijos centras,,susitaikinimo sodyba Adresas: Pakutuvënai, Kretinga Telefonas 8 ~ 688 92158 Reabilitacijos centras,,meikðtø dvaras Adresas: Meikštai, Ignalinos raj. Telefonas 8 ~ 699 45631 Lietuvos AIDS centro Narkomanø psichologinës socialinës reabilitacijos bendruomenë Adresas: Nugalëtojø g. 3, Vilnius Telefonas 8 ~ 5 276358, mob. 8 ~ 698 08234 Gyvybës versmë Adresas: Rinkûnø k., 2 bendrabutis, Garliavos sen., Kauno raj. Telefonas 8 ~ 688 31116 Reabilitacijos bendruomenë,,vilties žingsniai Adresas: Deguèiø k. Zarasø raj. Telefonas 8 ~ 670 43568 Senosios Varënos bendruomenë Adresas: Senoji Varëna, Vytauto g. 264 Telefonas 8 ~ 671 44048 Druskininkø narkomanø reabilitacija Adresas: Druskininkø raj. Telefonas 8 ~ 685 286 98

Priedai 220 16.8. INFORMACIJOS ÐALTINIAI 1. Andersson R. (Ðvedija). Paskaitos ir vaizdinë medþiaga.1997 2001. 2. Aviþinis S. Dël policinës priemonës Aguona 2000 rezultatø bei narkomanijos prevencijos problemø ðalyje. V., Policijos departamento prie Vidaus reikalø ministerijos Vieðosios policijos prevencijos tarnyba. 3. Bulotaitë L. Alkoholio ir kitø narkotikø vartojimo prevencija mokykloje. V., 2000. 4. Bulotaitë L. Moksleiviø gyvenimo bûdas ir sveikata. V., 1998. 5. Bulotaitë L. Narkotikai klubuose ir diskotekose.tyrimo medþiaga. V., 2000. 6. Èaplinskas S. Lietuvos AIDS centras. www.aids.lt. 7. Davidavièienë A.G. ESPAD tyrimo 1995, 1999 metais Lietuvoje duomenys. 8. Davidavièienë A.G. Alkoholá ir kitus narkotikus vartojantys moksleiviai. V., 2000. 9. Davidavièienë A.G., Bulotaitë L., Trakinskienë L., Lekarevièienë A. Gatvës vaikø, esanèiø institucijose, svaiginanèiø medþiagø vartojimo ir seksualinio elgesio greitas ávertinimas bei atsakas. Tyrimo medþiaga. V., 2000. 10. Davidonienë O. Valstybinio psichikos sveikatos centro statistiniai duomenys apie priklausomybës ligas. www.vpsc.lt 11. Dël Narkologinës prieþiûros ástatymo poástatyminiø teisës aktø tvirtinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 09 25 ásakymas Nr. 544 (Þin., 1998, Nr.86). 12. Dël pirminës ambulatorinës psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø bazinës kainos, jø teikimo bei apmokëjimo tvarkos ir psichikos sveikatos centro pavyzdiniø nuostatø bei specialistø veiklos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 03 09 ásakymas Nr. 110. (Þin., 1999 03 17, Nr. 25). 13. Europos Sàjungos strategija kovai su narkotikais 2000-2004 metais. 14. Fleming M., Murray P., Subata E., Valius L. Alkoholio vartojimo problemos ir jø sprendimo bûdai bendrojoje praktikoje. V. 1999. 15. Fleming M., Murray P., Subata E., Valius L. Alkoholio vartojimo problemos ir jø sprendimo bûdai bendrojoje praktikoje. Vitae Litera, 2000. 16. Grimalauskienë O., Bulotaitë L. Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo prevencija tarp jaunimo. V., 1999. 17. Grimalauskienë O. Narkomanijos problema Lietuvoje 2001 metais. V., 2001. 18. Javtokas Z. Alkoholio ir narkotikø vartojimo darbo vietoje prevencija. Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos informacinis leidinys darbdaviams ir darbuotojams. V., 2001. 19. Javtokas Z. Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje. Visuomenës sveikatos ugdymo centro leidinys politikams, valstybës ir savivaldybiø tarnautojams. V., 2000. 20. Jaunimas Lietuvoje. V., Lietuvos statistikos departamentas, 2000. 21. Kaip áveikti alkoholio ir narkotikø problemas. Vadovëlis gydytojams, medicinos seserims, socialiniams darbuotojams. Pasaulinë sveikatos organizacija, Vilniaus narkologijos centras, 1994. 22. Kaip áveikti alkoholio ir narkotikø problemas. Vadovëlis gydytojams, medicinos seserims, socialiniams darbuotojams. V., 1994.

Priedai 221 23. Kvainickas A. Kriðèiûnas D. Neteisëtos narkotikø apyvartos kontrolës bendra apþvalga. V., 2002. 24. Lietuvos Respublikos Narkologinës prieþiûros ástatymas. (Þin., 1997, Nr.30). 25. Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos prieþiûros ástatymas. (Þin., 1995, Nr. 53). 26. Narkotikai. Mokomoji medþiaga. Sud. R.Avulis ir K.Kuchalskis. Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerija. V., 1997. 27. Olsonas P. Narkotikø legalizavimas. Ðvedija, 1997. 28. Palm R. Europos Bendrijos PHARE programa Mokymas apie globaliná narkotikø fenomenà. Paskaita. V., 1998. 29. Sveikatos stiprinimo programø rengimas. Teorinë ir metodinë medþiaga. Parengë Javtokas Z. ir Morkûnienë P. Respublikinis sveikatos mokymo centras. V., 1997. 30. Sveikatos apsaugos ministerija. Jungtiniø Tautø Organizacijos konvencijos (1961 m. Bendroji narkotiniø medþiagø konvencija, 1971 m. Psichotropiniø medþiagø konvencija, 1988 m. konvencija dël kovos su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apyvarta). 31. Tarptautinë statistinë ligø ir sveikatos problemø klasifikacija. Deðimtoji redakcija (TLK-10). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.valstybinë vaistø kontrolës tarnyba. V., 1992. 32. UNICEF Lietuvos nacionalinis komitetas, Innocenti tyrimø centras. Jaunimas ir vaikai besikeièianèioje visuomenëje (Regioninë monitoringo ataskaita Nr.7, santrauka). V., 2001. 33. Valstybës þinios.,1995, Nr.44-1073; 1996,Nr. 11-281; 1996, Nr.33-807; 1997, Nr.30-711; 1997, Nr.64-1504; 1998, Nr.8-161; 1998, Nr.10-252; 1999, Nr. 55-1764; 1999, Nr.76-2291; 2001, Nr.8-235; 34. Bjorn Hibell, Barbaro Andersson, Thoroddur Bjarnasov, Anna Kokkevi, Mark Morgan, Ann Narusk. The 1995 ESPAD report Alkohol and Other Drug Use Among Students in 26 European Countries. Stockholm,1997. 35. Bjorn Hibell, Barbaro Andersson, Salme Ablstrom, Olga Balakireva, Thoroddur Bjar nasov, Anna Kokkevi, Mark Morgan. The 1999 ESPAD report Alkohol and Other Drug Use Among Students in 30 European Countries. Stockholm, 2000. 36. Creative supportive environments for health. Stories from the third International Conference on Health Promotion Sundsvall, Sweden. WHO, Geneva, 1996. 37. Evaluating Drug Prevention in the European Union. European Monitoring Centre for Drug Addiction, Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 1998. 38. Evaluation: a key tool for improving drug prevention. European Monitoring Centre for Drug Addiction, Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 2000. 39. EMCDDA. Extended annual report on the state of the drugs problem in the European Union. Luxemborg 1995. 40. EMCDDA. Report on the Drug Situation in the Candidate CEEcs. 2002. 41. Gonet M.M. Counseling the Adolescent Substance Abuser. School based intervention and prevention. SSHS series 29.

Priedai 222 42. Grimalauskiene O., Bulotaite L. Review on Prevention of Substance Abuse Among Young People in Lithuania. V., 1999. 43. Grimalauskiene O., Javtokas Z. Primary drug prevention in Local Community. Report. Klaipeda, 1999. 44. Grimalauskienë O. National report on drug situation Lithuania, 2000. 45. Grund J.P.C. UNAIDS, Outbreak of HIV Infection in the Lithuanian Prison System Assesment of the Situation and the Developing Response Vienna, 2002. 46. Gonet M.M. Counseling the Adolescent Substance Abuser. School based intervention and prevention. SSHS series 29. 47. Guidelines for the Evaluation of Drug Prevention Intervention. European Monitoring Centre for Drug Addiction, Office for Official Publications of the European Communities,1997. 48. Guidelines for the evaluation of drug prevention. A manual for programme-planners and evaluators. European Monitoring Centre for Drug Addiction. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 1998. 49. Handbook Prevention; Alcohol, Drugs and Tobacco. Council of Europe, Strassbourg, 1998. 50. Insights. New Trends in Synthetic Drugs in the European Union. 1. EMCDDA, November, 1997. 51. Miller W.R., Rollnick S. Motivational Interviewing. Preparing People to Change Addictive Behavior. The Guilford Press. New York, London, 1991. 52. Ilana Belle Glass.The International Handbook ofaddiction Behavior. London, New York, 1991. 53. Miller W.R., Rollnick S. Motivational Interviewing. Preparing People to Change Addictive Behavior. The Guilford Press. New York, London, 1991. 54. Nicholas Dorn, Jorgen Jepsen and Ernesto Savona. European Drug Polices and Enforcement. Great Britan, 1996. 55. Palm R., Zabransky T. Basics of Social Diagnosis of the Drugs Problem, International research, the project Global approach on Drugs, Copernicus programme 2001. 56. Pezeðkian N. Torgovec I popugaj. Vostoènije istorii i psichoterapija. M., 1992 (rusø kalba). 57. Rahdert Ed. E., Czechowicz D. Adolescent Drug Abuse: Clinical Assesment and Therapeutic Interventions. NIDA Research monograph 156. 1995. 58. Schinke S.P., Botvin G.J., Orlandi M.A. Substance Abuse in Children and adolescents. Evaluation and Intervention. Sage publication. 59. The European Commission, Enlargement. Overview of the legal and institutional responses to the drugs phenomenon in the candidate countries. Brussels, 2001. 60. WHO. The ICD-10 Classification of Mental and Behavior Disorders Clinical descriptions and diagnostic guidelines. Geneva, 1992. 61. World Drug Report 2000. United Nations Office for Drug Control and Crime Prevention.

Priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo epidemiologija ir padariniai 223 Summary This Handbook on Local Community Drug Prevention prepared within the framework of the DRSTP II Project in Lithuania and supported by the EC Pompidou Group aims to be a practical tool in a daily work for primary health care staff who make an effort in the field of local community prevention of illicit drugs and misuse of legally prescribed pharmaceuticals. It focuses on the drug problem being a concern for the whole local community, the need of early detection and intervention, as well as the necessity to share an intersectorial approach in the field of drug demand reduction. The Handbook consists of nine chapters. Chapter I elucidates the country s social and economic conditions for drug use, gives a description of a drug use phenomenon and analyses the reasons of the increasing drug problem with reference to surveys. Besides knowledge of the negative impact of narcotic drugs on human health and life, drug prevention also means active social policy towards youth. Lithuania s drug control policy based on respective laws in compliance with the UN conventions and EU strategy 2000-2004, Lithuania s participation in international programs and co-operation are enhanced. Chapter II provides information on epidemiology of dependence substances, drug use tendencies supported by data of the ESPAD epidemiological surveys carried among schoolchildren in 26 European countries. The survey showed the prevalence of drugs in schools being related to the implementation of prevention measures, i.e. in schools with prevention activities on an appropriate level drugs are not used. The survey results identified close interrelation between smoking cannabis preparations, heroine or other drugs and tobacco smoking behavior, the later being a risk factor for drug use. This Chapter provides data on tobacco and alcohol use, describes the situation of the use of drugs and psychotropic substances among risk children groups. The survey data on drug use among youth in clubs and discotheques (2000) lead to the conclusion that it is necessary to organize information and drug awareness campaigns in schools and discotheques in a more active manner. On the national level women account for 1/5 of the registered drug users, the rest are men; this indicator continues throughout the recent years, though this ratio may change in the future due to an increasing number of young female users. Deaths related to drugs and alcohol, infectious diseases, HIV, also behavior of a drug user causing social, legal, family problems are discussed. This Chapter includes information on illicit trafficking, criminal actions related to drugs and police operations against them, illicit trafficking routes via Lithuania. Chapter III provides general knowledge of psychoactive substances, classification of psychic and behaviour disorders (TLK-10), analyses why drug use is such a complex habit and difficult for individuals to quit. The description of theories of dependence provide information on the dependence formation process and stages, behavioural changes.

224 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Chapter IV includes terms and definitions of the main narcotic drugs and psychoactive substances, their influence on the human organism and how to recognise intoxication symptoms. In this respect, it describes opioids, cannabis, sedatives, cocaine, stimulants, hallucinogens, LSD, volatile substances, tobacco, alcohol, etc. Chapter V deals with primary and secondary prevention, early symptoms and early detection, primary health care. It includes information on the patient - doctor communication pattern, the therapy of discussion, the communication of information, the obstacles for successful relationship between the doctor and patient. The issues concerning early diagnostics, screening, screening methods, the evaluation of the patient s health condition, potential help to be offered to the patient are developed. Detoxification, social-psychological measures in primary health care, further treatment and rehabilitation, making decisions to place a patient in special health care establishments are briefed. Chapter VI provides a description of primary prevention and its aim, traditional view on prevention, a psycho-social view on prevention, the main prevention principles, specifics of communication of information to different age groups; problems and risks of providing information about drugs, development of social skills, executors of prevention measures and programs. The importance of early intervention, the specifics of work with teenagers and the establishment of motivation are described. This Chapter focuses on the main principles of help to teenagers by the primary health care staff in the context of the drug abuse problem evaluation and co-operation among different institutions. Chapter VII provides methods and strategy of prevention activities, prevention goals, objectives and priorities, implementation of prevention programs. The strategy for preparation of health strengthening and prevention programs, health strengthening in school and at workplaces is described. Chapter VIII provides detailed guidelines how to evaluate prevention programs, i.e. organisation of the evaluation of a program plan, the program implementation, as well as program results and making such results available publicly. Chapter IX includes Annexes. These provide the experience of drug prevention in Klaipeda implemented since 1995 with the outbreak of AIDS, a glossary of terms used in the field of drug prevention and control, useful addresses.