EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2017) 654 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 11 09 COM(2017) 654 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo 2016 m. sausio 1 d. gruodžio 31 d. {SWD(2017) 364 final} LT LT

1. ĮVADAS... 4 1.1. Veiksmingumas, skaidrumas, bendradarbiavimas... 4 1.2. Ataskaitos struktūra... 4 2. NAUJOS KARTOS LPS. PIETŲ KORĖJA, KOLUMBIJA IR PERU, CENTRINĖS AMERIKOS ŠALYS... 7 2.1. Prekybos srautai... 7 2.2. Tarifinės kvotos (TK)... 10 2.3. Naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis... 10 2.4. Paslaugos ir investicijos... 11 2.5. Įgyvendinimo organai... 12 3. IŠSAMIOS IR VISAPUSIŠKOS LAISVOSIOS PREKYBOS ERDVĖS SUSITARIMAI. UKRAINA, MOLDOVA, GRUZIJA... 14 3.1. Prekybos srautai... 14 3.2. Tarifinės kvotos... 15 3.3. Naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai... 15 3.4. Paslaugos ir investicijos... 16 3.5. Įgyvendinimo organai... 16 4. EKONOMINĖS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAI. AFRIKOS, KARIBŲ IR RAMIOJO VANDENYNO (AKR) VALSTYBĖS... 18 4.1. Susitarimų įgyvendinimo padėtis... 18 4.2. Prekybos srautai... 18 4.3. Investicijos... 20 4.4. ES parama EPS įgyvendinti... 20 4.5. Parama vystymuisi... 21 4.6. Institucijų veikla... 21 5. PIRMOS KARTOS LPS... 22 5.1. Prekybos srautai... 22 5.2. Tarifinės kvotos... 24 5.3. Naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai... 24 5.4. Paslaugos ir investicijos... 25 5.5. Įgyvendinimo organai... 25 6. PASTANGOS, SUSIJUSIOS SU PREKYBOS IR DARNAUS VYSTYMOSI KLAUSIMAMS SKIRTŲ SKYRIŲ ĮGYVENDINIMU... 26 6.1. Veikla pagal naujos kartos LPS... 26 6.2. Vyriausybių posėdžiai PDV klausimais... 26 6.3. Kiti posėdžiai... 27 6.4. Esama padėtis ir uždaviniai... 27 2

7. LPS POVEIKIO BAIGIAMASIS VERTINIMAS. ČILĖ IR MEKSIKA... 29 7.1. Čilė... 29 7.2. Meksika... 29 8. PASIRENGIMAS VEIKSMINGAI ĮGYVENDINTI LPS... 31 9. INTENSYVESNĖ INFORMAVIMO VEIKLA... 32 10. IŠVADA... 33 10.1. Prekybos srautai... 33 10.2. Tarifinės kvotos... 33 10.3. Naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai... 33 10.4. Paslaugos ir investicijos... 34 10.5. Prekyba ir darnus vystymasis (PDV)... 34 10.6. Neišspręsti klausimai... 34 10.7. Teisės aktų vykdymo užtikrinimas... 35 1 PRIEDAS. ATASKAITOS APRĖPTIS IR NAUDOTI DUOMENYS... 36 2 PRIEDAS. ŠIOJE ATASKAITOJE APTARIAMŲ LPS APŽVALGA... 37 3 PRIEDAS. NAUDOJIMOSI TARIFŲ LENGVATOMIS STATISTIKA... 39 4 PRIEDAS. NAUDOJIMOSI LENGVATOMIS IMPORTUOJANT PREKES Į ES RODIKLIS... 40 5 PRIEDAS. NAUDOJIMOSI LENGVATOMIS EKSPORTUOJANT PREKES IŠ ES RODIKLIS... 41 3

1. ĮVADAS 1.1. Veiksmingumas, skaidrumas, bendradarbiavimas Pastaruoju metu daugeliui žmonių kyla abejonių dėl to, ar yra įmanoma įgyvendinant prekybos politiką suvaldyti globalizaciją bei remti ES ir kitų šalių įmones ir asmenis. Todėl vienas iš pagrindinių Komisijos tikslų pasiekti didžiausią galimą ES laisvosios prekybos susitarimų (toliau LPS) teikiamą naudą. Todėl prekybos klausimams skirtame komunikate Prekyba visiems 1 pabrėžiama veiksmingo LPS įgyvendinimo ir vykdymo svarba. Šiuo komunikatu Komisija yra įpareigota kasmet rengti LPS įgyvendinimo ataskaitą; šis dokumentas yra pirmoji tokia ataskaita. Pagrindinis šios ataskaitos tikslas užtikrinti skaidrumą. Joje aprašoma pažanga, problemos ir trūkumai. Taigi ši ataskaita turėtų padėti kitoms ES institucijoms, pilietinei visuomenei ir kiekvienam ES prekybos politika suinteresuotam asmeniui nuodugniai išnagrinėti, kaip ES įgyvendina LPS, ir diskutuoti šiuo klausimu. Be to, Komisija stengiasi glaudžiau bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis, ES valstybėmis narėmis, verslo ir ne verslo organizacijomis, kad gautų pasiūlymų, kaip būtų galima padidinti LPS veiksmingumą. Ji taip pat siekia rasti būdų, kaip padėti visos ES ir šalių partnerių įmonėms geriau pasinaudoti šiais susitarimais. Šiuo metu nėra atlikta išsamios visų ES LPS įgyvendinimo apžvalgos. Tačiau kasmet rengiamos kai kurių LPS įgyvendinimo ataskaitos 2. Ši ataskaita yra grindžiama esama praktika. Jos tikslas nuodugniai apžvelgti esamą padėtį, taip pat toliau vykdyti stebėseną ir dalytis informacija apie ES pastangas taikyti sudarytus LPS. 1.2. Ataskaitos struktūra Ataskaitoje pateikiama trumpa pagrindinių nustatytų faktų, susijusių su ES taikomais LPS, apžvalga. Ataskaitoje LPS skirstomi į šias grupes: naujos kartos LPS; išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) susitarimai; ekonominės partnerystės susitarimai (EPS); pirmos kartos LPS. Joje taip pat pateikiama: bendrovių, visų pirma mažųjų įmonių, liudijimų apie ES LPS naudą; atskiras skirsnis apie ES LPS nuostatų, susijusių su prekyba ir darniu vystymusi, įgyvendinimą; Komisijos atliktų LPS poveikio baigiamųjų vertinimų paaiškinimai; 1 Europos Komisijos komunikatas Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas, COM(2015) 497. Šie tikslai taip pat minimi Europos Komisijos ataskaitoje dėl prekybos politikos strategijos Prekyba visiems įgyvendinimo, COM(2017) 491. 2 Ataskaitiniu laikotarpiu teiktos ataskaitos dėl ES laisvosios prekybos susitarimų su Pietų Korėja (žr. naujausią metinę ataskaitą COM(2017) 614), Centrinės Amerikos šalimis (žr. COM(2017) 160), taip pat Kolumbija ir Peru (žr. COM(2017) 585). 4

atskiras skirsnis, kuriame aptariami su pasirengimu netrukus pradėti įgyvendinti naujuosius LPS susiję klausimai. Prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiamos išsamesnės atskiros metinės su Gruzija, Moldova ir Ukraina sudarytų IVLPE susitarimų įgyvendinimo ataskaitos, taip pat informacijos apie pirmos kartos LPS bei EPS suvestinės. Komisija ketina aptarti šios ataskaitos išvadas ir ragina visus suinteresuotus asmenis prie jos prisidėti. 5

6

2. NAUJOS KARTOS LPS. PIETŲ KORĖJA, KOLUMBIJA IR PERU, CENTRINĖS AMERIKOS ŠALYS Šioje ataskaitoje naujos kartos laisvosios prekybos susitarimais yra laikomi LPS, sudaryti po 2006 m., kai Komisija komunikate Globalioji Europa 3 paskelbė, kad su konkrečiomis trečiosiomis šalimis pradės derybas dėl visapusiškų LPS. Iš taikomų susitarimų prie šios kategorijos yra priskiriami LPS su Pietų Korėja (toliau Korėja), Kolumbija ir Peru, taip pat su Centrinės Amerikos šalimis. 2.1. Prekybos srautai Kalbant apie prekybos raidą, LPS su Korėja Europos eksportuotojams suteikė itin daug naudos. 2.1.1. Pietų Korėja Pradėjus taikyti LPS, ES eksportas į Korėją išaugo 59,2 proc. 4. 2010 m. ES prekybos deficitas siekė 11,6 mlrd. EUR, o 2016 m. jis virto 3,1 mlrd. EUR pertekliumi. Tačiau 2016 m. ES eksportas sumažėjo 6,9 proc. mažėjimas įvyko pirmą kartą nuo susitarimo taikymo pradžios. ES eksportas ypač sumažėjo mašinų ir įrenginių (8,2 proc.) bei transporto įrangos (6,4 proc.) sektoriuose. Šių dviejų sektorių eksportas sudaro daugiau negu 50 proc. ES eksporto į Korėją. Importas iš Korėjos iš esmės ir toliau buvo palyginti stabilus. 2016 m. 2,2 proc. sumažėjo ir importas iš Korėjos. Importo iš Korėjos sumažėjimas 4,9 proc. buvo taip pat matyti mašinų ir įrenginių bei transporto įrangos sektoriuose. ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarime motorinių transporto priemonių sektoriui yra teikiamas ypatingas dėmesys ir šioje srityje ES eksporto duomenys taip pat itin geri. Pradėjus taikyti LPS, ES motorinių transporto priemonių eksportas išaugo 244 proc. ir tai sudaro 13 proc. viso ES eksporto į Korėją. ES importas iš Korėjos išaugo 53 proc., tai sudaro 10 proc. viso ES importo iš Korėjos. Tačiau 2016 m. ES motorinių transporto priemonių eksportas sumažėjo 7,5 proc. (iš dalies taip įvyko dėl su dyzeliniais varikliais susijusio skandalo), o importas 9 proc. Kitos bendro ES eksporto mažėjimo priežastys Jungtinės Karalystės naftos eksporto sumažėjimas (baigus taikyti sankcijas Iranui) ir sumažėjęs orlaivių tiekimas (numatyta jų dar tiekti ateinančiais metais). Eksportas padeda Austrijos kopimo reikmenų gamintojui pasiekti aukštumas 3 Europos Komisijos komunikatas Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje, COM(2006) 567. 4 ES ir Korėjos LPS pradėtas taikyti nuo 2011 m. liepos mėn. 7

ES ir Korėjos prekybos susitarimu panaikinus muitus, įmonė AustriAlpin galėjo lengviau imtis verslo Pietų Korėjoje ir sustiprinti savo pozicijas Azijos ir pasaulio rinkose. Dabar šis kopimo reikmenų gamintojas eksportuoja apie 80 proc. savo produktų iš esmės ši galimybė jam suteikiama ES prekybos susitarimais. Nors įmonėje AustriAlpin dirba mažiau nei 100 žmonių, 2015 m. jos visų parduotų produktų vertė siekė 8,5 mln. EUR, o 7,1 mln. EUR šios sumos ji gavo iš eksporto. Prancūzijos ekologiškų kosmetikos gaminių gamintojui sėkmė nusišypsojo Pietų Korėjoje Laboratoire Soniam gamina kosmetikos pramonei skirtus augalų ekstraktus. ES ir Korėjos prekybos susitarimas šiai mažai bendrovei buvo naudingas tuo, kad sumažėjus tarifams ji galėjo savo gaminius parduoti patrauklesnėmis kainomis. Bendrovei gavus ekologiškų kosmetikos gaminių sertifikatą Ecocert ir pradėjus naudoti žymę Pagaminta Prancūzijoje, per 2016 m. Soniam eksportas į Korėją išaugo 20 proc. 2.1.2. Kolumbija ir Peru ES yra antroji pagal dydį Kolumbijos prekybos partnerė ir trečioji pagal dydį Peru. Pradėjus taikyti LPS 5, ES ir Kolumbijos dvišalė prekyba sumažėjo 23,5 proc., o ES ir Peru 11 proc. Visų pirma taip galėjo atsitikti dėl Lotynų Amerikos šalių ekonomikos sulėtėjimo ir biržos prekių kainų sumažėjimo pasaulio rinkoje tai turėjo įtakos abiejų šalių eksportui. Tačiau matyti ir stabilizuojamasis LPS poveikis: apskritai tuo pačiu laikotarpiu šių dviejų šalių prekyba su kitomis pasaulio šalimis iš viso sumažėjo (apie 36 proc. Kolumbijos ir 18 proc. Peru) labiau nei prekyba su ES. Galima pagrįstai manyti, jog nesant LPS prekyba su ES tikriausiai būtų sumažėjusi dar daugiau. Per dvejus pirmuosius LPS taikymo metus ES eksportas į Kolumbiją išaugo 18 proc., tačiau 2016 m. dėl menkos paklausos jis 17 proc. sumažėjo. Nuo LPS taikymo pradžios ES importas iš Kolumbijos sumažėjo 37,5 proc. Kalbant apie Peru, palyginti su 2012 m., 2016 m. pabaigoje ES eksportas į šią šalį buvo padidėjęs 4 proc., o importas sumažėjęs taip pat 4 proc. Tačiau nepaisant apskritai lėtos prekybos raidos, ES žemės ūkio produktų eksportas į šių abiejų šalių rinkas gerokai padidėjo: eksportas į Kolumbiją padidėjo 82 proc., o į Peru 73 proc. Tas pats pasakytina ir apie ES importą iš Kolumbijos ir Peru importas iš Kolumbijos padidėjo 33 proc. (45 proc. padidėjo kavos importas), o iš Peru 19 proc. (120 proc. padidėjo vaisių, 30 proc. žuvų ir moliuskų, 226 proc. kakavos importas). Tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo žaliavų ir mineralų importas iš šių dviejų šalių. 5 ES ir Peru LPS taikomas nuo 2013 m. kovo mėn., o ES ir Kolumbijos LPS nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. 8

Liuksemburgietiškas alus Kolumbijos baruose Pasinaudojusi ES prekybos susitarimu su Kolumbija ir Peru, Liuksemburgo alaus darykla Brasserie Nationale, žinoma dėl jos alaus Bofferding, pradėjo savo produkciją eksportuoti į Kolumbiją šios šalies rinka yra 100 kartų didesnė už Liuksemburgo rinką. Remdamasi šiuo susitarimu bendrovė visus su eksportu susijusius reikalavimus vykdo tiesiogiai jai nereikia kreiptis į ekspertus ar derėtis su platintojais kaskart, kai į Kolumbiją siunčia prekių konteinerį. Stabilus eksportas į Kolumbiją paskatino alaus daryklos augimą ir šiuo metu ji kasmet iš viso eksportuoja 34 000 hektolitrų alaus. Austrijos vynas garsėja Anduose Vyno gamykla Rainer Wess yra įsikūrusi Austrijoje, Vachau slėnyje. Vynas joje gaminamas nuo 2003 m. ir 65 proc. produkcijos eksportuojama į daugiau nei dvidešimt šalių. Įsigaliojus ES prekybos susitarimui su Kolumbija ir Peru, ši bendrovė naudojasi mažesniais prekybos tarifais ir jai tenka mažesnė administracinė našta. Jos vynas populiarėja kai kuriuose geriausiuose Peru sostinės Limos restoranuose. 2.1.3. Centrinė Amerika Kalbant apie LPS su Centrinės Amerikos šalimis 6, prekybos mastas auga. ES eksportas padidėjo 22 proc., o importas iš penkių Centrinės Amerikos šalių išaugo 18,3 proc. Vienintelė išimtis Kosta Rika; neigiamų pasekmių šiai šaliai turėjo tai, kad buvęs stambus šios šalies IT komponentų eksportuotojas persikėlė į Aziją. Dėl šios priežasties 2015 m. Kosta Rikos biuro ir telekomunikacijų įrangos eksportas sumažėjo beveik 94 proc. Tais metais šios šalies eksportas į ES sumažėjo 40 proc. dėl to iki 0,78 proc. sumažėjo ir bendrieji ES ir Centrinės Amerikos šalių tarpusavio prekybos srautai. Pagrindinės ES eksporto šalys Centrinėje Amerikoje yra Kosta Rika (25 proc.), Panama (24 proc.) ir Gvatemala (22 proc.). Belgijos kavos skrudinimo bendrovė užmezgė partnerystės ryšius su įvairiomis pasaulio šalimis 2001 m. įkurta Belgijos kavos skrudinimo bendrovė OR plečiasi į tarptautines rinkas vadovaudamasi įsitikinimu, kad geriausių kavos pupelių galima gauti tiesiogiai iš ūkininkų. Įsigaliojus ES prekybos susitarimams su Centrinės ir Pietų Amerikos šalimis, Europos įmonėms tapo lengviau tiekti kavą iš to regiono. Be to, kadangi pagal šiuos susitarimus 6 LPS laikinai taikomas: nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. su Hondūru, Nikaragva ir Panama, nuo 2013 m. spalio 1 d. su Kosta Rika ir Salvadoru, o nuo 2013 m. gruodžio 1 d. su Gvatemala; jis apima visas šešias šalis partneres Centrinėje Amerikoje. 9

yra reikalaujama, kad tų šalių eksportuotojai laikytųsi su darbo sąlygomis ir aplinkos apsauga susijusių ES standartų, šie susitarimai yra naudingi ir vietos žmonėms. 2.2. Tarifinės kvotos (TK) Tam tikram sutartam importuojamų prekių, kurioms yra taikomos tarifinės kvotos, kiekiui yra taikomi mažesni importo muitai. Šį kiekį viršijančioms prekėms taikomas didesnis importo muitas. 2.2.1. Kolumbija ir Peru Ir Kolumbija, ir Peru naudoja cukraus TK. Be to, Peru vis daugiau naudoja saldžiųjų kukurūzų ir česnakų kvotą, o kitų produktų tarifinės kvotos naudojamos retai. Apskritai ES išnaudojo didžiąją šiuo susitarimu nustatytų tarifinių kvotų dalį. Tačiau kai kurių produktų tarifinės kvotos išnaudojamos labai menkai, pavyzdžiui: išnaudota tik 7,9 proc. visos sūrio eksporto į Kolumbiją kvotos ir 4,3 proc. eksporto į Peru kvotos, taip pat tik 3,8 proc. visos konditerijos gaminių iš cukraus eksporto į Kolumbiją kvotos. 2.2.2. Centrinė Amerika Centrinės Amerikos šalys naudojo tik cukraus ir romo tarifines kvotas, kitos tarifinės kvotos nenaudotos. ES yra suteiktos tarifinės kvotos keturių rūšių produktams, tačiau jos tebėra menkai naudojamos: išnaudota 26 proc. visos sūdyto kumpio kvotos, 14 proc. pieno miltelių kvotos, 44 proc. sūrio kvotos ir tik 4,9 proc. paruoštos kiaulienos kvotos. 2.3. Naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis Naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis rodo, kokiu mastu bendrovės naudojasi joms ES LPS suteikiamomis tarifų lengvatomis. Apskaičiuojant šį rodiklį atsižvelgiama į visus iš šalies partnerės į ES (arba atvirkščiai) importuotus produktus, kuriems buvo galima taikyti lengvatinius, t. y. sumažintus, muitų tarifus. Jis rodo, kokiai tų visų importuotų produktų daliai faktiškai taikytas sumažintas tarifas 7. Vertinimas, kiek ES eksportuotojai naudojasi tarifų lengvatomis, dėl kurių susitarta LPS, yra svarbi LPS veiksmingumo vertinimo priemonė. 2.3.1. Pietų Korėja Kalbant apie ES eksportą į Korėją, 2016 m. naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis siekė 71 proc. tai didžiausias lig šiol pasiektas rodiklis. 2015 m. šis rodiklis siekė 68 proc., o 2014 ir 2013 m. 65 proc. Žemės ūkio produktų srityje lengvatomis naudotasi labiau nei pramoninių prekių srityje (atitinkamai 86 ir 64 proc.). Didžiausias bendras naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis yra susijęs su transporto įrangos bei 7 Išsamesnis paaiškinimas pateikiamas 3 priede. 10

gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų eksportu (93 proc.). ES mineralinių produktų, perlų ir brangakmenių, netauriųjų metalų ir mašinų eksporto naudojimosi sumažintais tarifais rodiklis yra mažesnis nei 50 proc. 2016 m. Korėjos eksportuotojai naudojosi tarifų lengvatomis eksportuodami 87 proc. visų prekių, kurioms gali būti taikomos lengvatos. Didesnis nei 90 proc. naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis yra pasiektas eksportuojant mineralinius produktus, transporto įrangą bei plastikus ir gumą, 9 proc. medieną ir 34 proc. perlus. Mašinų eksporto srityje Korėjos eksportuotojai sumažintais tarifais naudojosi gerokai daugiau nei ES eksportuotojai į Korėją (naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis atitinkamai 72 ir 48 proc.). 2.3.2. Kolumbija ir Peru Remiantis Kolumbijos statistika, 2016 m. eksportuojant prekes iš ES į Kolumbiją naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis siekė 70,6 proc. (palyginti su 50,7 proc. 2014 m.). Duomenų apie padėtį Peru nepateikta. Kalbant apie iš Kolumbijos ir Peru į ES rinką eksportuojamas prekes, lengvatiniais tarifais naudotasi eksportuojant daugiau nei 95 proc. prekių, kurioms gali būti taikomos lengvatos. 2.3.3. Centrinė Amerika Iš visų Centrinės Amerikos šalių tik Kosta Rika yra pateikusi statistinių duomenų apie ES eksportą: naudojantis LPS numatytomis lengvatomis iš ES į Kosta Riką eksportuota tik 16,6 proc. visų prekių, kurioms gali būti taikomos lengvatos. Kalbant apie Kosta Rikos eksportą į ES, šis rodiklis siekė 92 proc. 2.4. Paslaugos ir investicijos 2.4.1. Pietų Korėja Pradėjus taikyti LPS, ES paslaugų eksportas į Korėją padidėjo 49 proc., nors 2015 m. eksportas sumažėjo 7 proc. Taip pat iš viso 32 proc., o 2015 m. 7,3 proc. padidėjo paslaugų importas iš Korėjos. Pradėjus taikyti LPS, ES investicijų srautas į Korėją padidėjo 32,8 proc., o Korėjos investicijų srautas į ES 60 proc. ES investicijų srautas į Korėją (2015 m. 49,7 mlrd. EUR) yra maždaug 2,5 karto didesnis už Korėjos investicijų srautą į ES (2016 m. 20,9 mlrd. EUR). 2.4.2. Kolumbija ir Peru Lotynų Amerikos šalyse matyti nedidelių pokyčių. ES paslaugų eksportas į Kolumbiją ir toliau buvo stabilus, o eksportas į Peru padidėjo 11 proc. Importas iš Kolumbijos padidėjo 3 proc., o iš Peru sumažėjo 6 proc. ES investicijų srautas į Kolumbiją padidėjo 4 proc., o į Peru 15 proc. ES abiejose šalyse yra didžiausia užsienio investuotoja. 11

2.4.3. Centrinė Amerika ES prekyba paslaugomis su Centrinės Amerikos šalimis iš viso sumažėjo 3 proc. Įvairių Centrinės Amerikos šalių eksporto ir importo srautai labai kito, tačiau kalbant apie Kosta Riką ir Panamą, prekyba paslaugomis augo abiem kryptimis. Šiame regione Panama yra didžiausia ES prekybos paslaugomis partnerė (53 proc.), antroje vietoje yra Kosta Rika (21 proc.), trečioje Gvatemala (13 proc.). 2.5. Įgyvendinimo organai Naujos kartos laisvosios prekybos susitarimuose yra nustatyta visapusiška įgyvendinimo organų sistema. Kasmet posėdžiauja įvairūs pakomitečiai ir darbo grupės, jie teikia ataskaitas Prekybos komitetui (Centrinės Amerikos šalyse Asociacijos komitetui). Prekybos komitetai, dažnai sudaromi ministerijų lygmeniu, aptaria visose srityse įvykusius pokyčius ir svarsto nustatytas su LPS įgyvendinimu susijusias problemas, kad būtų rastas jų sprendimas. 2.5.1. Pietų Korėja Ataskaitiniu laikotarpiu pagrindiniai Prekybos komitete su Korėja svarstyti klausimai buvo susiję su sanitarija ir fitosanitarija (SFS), konkrečiai dėl jautienos patekimo rinkai ir dėl su kiaulienos eksportu susijusio regionavimo, tačiau šie klausimai dar neišspręsti. Kita vertus, puikus bendradarbiavimas su Korėja gyvūnų gerovės srityje sektinas pavyzdys. Iš patirties, įgytos su Korėja sprendžiant su SFS susijusius klausimus, matyti, jog svarbu, kad į laisvosios prekybos susitarimus būtų įtrauktas aiškus, išsamus SFS klausimams skirtas skyrius. Kalbant apie intelektinės nuosavybės apsaugą, dar neišspręstas viešo atlikimo teisių klausimas, taip pat naujų geografinių nuorodų (GN), kurios turi būti saugomos pagal LPS, įtraukimo klausimas, nors ES ne kartą prašė, nuo 2014 m. nepavyksta to padaryti. Taip pat plačiai diskutuota su prekyba ir darniu vystymusi susijusiais klausimais daugiausia dėmesio skirta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų ratifikavimui ir įgyvendinimui bei darbuotojų teisių apsaugai Korėjoje. Deja, nors vyko šios diskusijos, nustatytos problemos kol kas neišspręstos. Į LPS taip pat yra įtrauktos aiškios su viešaisiais pirkimais susijusios nuostatos dėl skaidrumo remiantis šiomis nuostatomis, būtų galima vykdyti ES bendrovių patekimo į Korėjos rinką veiksmingumo stebėseną. Tačiau Korėja kol kas nėra pateikusi duomenų apie su ES bendrovėms pasirašytas viešojo pirkimo sutartis. Šis klausimas bus nagrinėjamas kituose Viešųjų pirkimų darbo grupės posėdžiuose. 2.5.2. Kolumbija ir Peru 2016 m. Kolumbija padarė nemenką pažangą spręsdama sanitarijos ir fitosanitarijos klausimus (t. y. įgyvendintas vieno subjekto principas, išankstinių sąrašų sudarymo procedūra), taip pat siekdama panaikinti diskriminacinę tvarką, pradėtą taikyti spiritiniams gėrimams priėmus naują teisės aktą (jis įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.). 2016 m. ES į Kolumbiją eksportuotų spiritinių gėrimų vertė siekė 43,7 mln. EUR ir šie gėrimai sudarė 12 proc. visų ES į Kolumbiją eksportuotų žemės ūkio produktų. Peru taip 12

pat padarė pažangą spręsdama SFS klausimus, nors šiai šaliai dar reikia pasistūmėti į priekį. Regionavimo principas buvo nustatytas SFS klausimams skirtame skyriuje ir importuodamos iš ES jo laikėsi tiek Kolumbija, tiek Peru. Kolumbijoje vykstanti subnacionalinio lygmens diskusija dėl patekimo į rinką viešųjų pirkimų srityje pakrypo teigiama linkme. Peru dar esama tokių problemų kaip diskriminacinės tvarkos taikymas importuotiems spiritiniams gėrimams, taip pat su viešo atlikimo teisėmis susijusių problemų. Teisių į geografines nuorodas užtikrinimo abiejose šalyse klausimas tebekelia susirūpinimą. Klausimas dėl tiesioginio vežimo (ES siekia išlaikyti LPS numatytų lengvatų taikymą kroviniams, kurie, vežami tranzitu, yra išskaidomi) taip pat dar neišspręstas. 2.5.3. Centrinė Amerika Centrinėje Amerikoje pagrindinės problemos yra susijusios su: teisių į geografines nuorodas užtikrinimu (ypač Gvatemaloje ir Hondūre); viešaisiais pirkimais (Panamoje); diskriminacija alaus mokesčių srityje (Kosta Rikoje); su tam tikrais techniniais reglamentais susijusių įsipareigojimų užtikrinti didesnį regiono integravimą įgyvendinimu. 13

3. IŠSAMIOS IR VISAPUSIŠKOS LAISVOSIOS PREKYBOS ERDVĖS SUSITARIMAI. UKRAINA, MOLDOVA, GRUZIJA Ukraina, Moldovos Respublika (toliau Moldova) ir Gruzija sudarė atitinkamus asociacijos susitarimus su ES. Šiuose susitarimuose numatyta stiprinti ES ir šių Rytų šalių partnerių politinę asociaciją ir laipsniškai didinti jų ekonominę integraciją. Susitarimai dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės yra asociacijos susitarimų ekonominiai ramsčiai, taip pat juose nustatomos ekonominių ir prekybos ryšių stiprinimo sąlygos. Juose numatoma, kaip platesniu mastu laipsniškai suderinti šalių partnerių teisės aktus su ES teisės aktais. IVLPE susitarimų tikslas sukurti naują sistemą, skirtą prekybos ir investicijų ryšiams su šiomis šalimis partnerėmis plėtoti, ir tam reikalingas sąlygas, taip pat prisidėti prie ekonomikos restruktūrizavimo bei atitinkamų šalių ekonomikos modernizavimo ir įvairinimo. Kadangi jais siekiama laipsniškos integracijos į ES vidaus rinką, IVLPE susitarimai nėra tik naujos kartos LPS tai unikalūs prekybos susitarimai. Du pagrindiniai IVLPE susitarimų aspektai yra šie: 1) laipsniškas abipusis rinkos atvėrimas (tarifų panaikinimas / sumažinimas ir netarifinių prekybos kliūčių pašalinimas) tai turi padaryti abi susitarimo šalys, numatant šiek tiek didesnę naudą Rytų šalims partnerėms; 2) išsamus su prekyba susijusių sričių reglamentavimo suderinimas su ES teise. 3.1. Prekybos srautai ES visų trijų šalių didžiausia prekybos partnerė ir 2016 m. jų prekyba su ES sudarė 55 proc. (Moldovos), 41 proc. (Ukrainos) ir 30 proc. (Gruzijos) visos prekybos. ES prekybos balansas su visomis trimis šalimis yra teigiamas. 3.1.1. Ukraina 2016 m., t. y. pirmaisiais IVLPE susitarimo taikymo metais, ES eksportas į Ukrainą ir importas iš jos išaugo atitinkamai 17,6 ir 1,9 proc. 8. Daugiausia taip yra dėl to, kad atsikuria Ukrainos ekonomika po 2015 m. nuosmukio, per kurį BVP sumažėjo 9,9 proc., o grynųjų tiesioginių užsienio investicijų sumažėjo nuo 8,2 mlrd. EUR 2012 m. iki 3 mlrd. EUR 2015 m., šios šalies ekonomika lėtai auga. 3.1.2. Moldova 2014 2016 m. dėl mažėjančios vidaus paklausos, vidaus problemų (sukčiavimo bankų sektoriuje) ir regiono ekonominių sunkumų ES eksportas į Moldovą sumažėjo 13 proc. Tuo pačiu laikotarpiu ES importas iš Moldovos (daugiausia žemės ūkio produktų, bet taip pat mašinų, baldų ir drabužių) išaugo 13,5 proc. 3.1.3. Gruzija 2014 2016 m. ES eksportas į Gruziją padidėjo 2,8 proc., o ES importas iš šios šalies sumažėjo 16,4 proc. Biržos prekių kainų pasaulio rinkoje sumažėjimas buvo viena iš 8 ES ir Ukrainos IVLPE susitarimas laikinai taikytas nuo 2016 m. sausio 1 d. IVLPE susitarimai su Gruzija ir Moldova laikinai taikomi nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. 14

pagrindinių priežasčių, kodėl sumažėjo eksporto iš Gruzijos vertė, mat didžiausią eksportuojamų prekių dalį sudaro žaliavos ir pusgaminiai. Tačiau eksporto apimtis nekito. ES geodezijos ir topografijos specialistai naudojasi Ukrainos bepiločiais orlaiviais ir paslaugomis, teikiamomis po pardavimo Kijeve įsikūrusi bendrovė Drone.ua gamina bepiločius orlaivius (dronus) ir jais prekiauja Europoje. Ši bendrovė yra įsteigusi bendrąją įmonę Lietuvoje pavadinimu UAV.tools per ją bendrovės technika yra platinama penkiolikai Europos šalių. Netrukus bus atidaryti biurai Jungtinėje Karalystėje ir Moldovoje. Bendrovė ne tik eksportuoja orlaivius, bet ir teikia techninę paramą, mokymo ir duomenų tvarkymo paslaugas. Ukrainoje bepiločiai orlaiviais naudojami žemės ūkio srityje, o ES jie dažniausiai naudojami geodezijos ir topografijos srityse. Ukraina stiprina pozicijas Europoje gyvūnų mitybos srityje 2017 m. gegužės mėn. Ukrainos bendrovė Kormotech LLC įtraukta į pasaulio ir Europos 50-ies svarbiausių gyvūnų augintinių ėdalo gamintojų sąrašą (į šį sąrašą įtrauktos tik trys Vidurio ir Rytų Europos bendrovės). Naudojantis IVLPE susitarimu, per praėjusius dvejus metus bendrovės produktai (ėdalas katėms ir šunims) ėmė dominuoti naujose ES rinkose, kadangi bendrovės gamybos priemonės atitinka Europos maisto saugos ir kokybės standartus. Kormotech LLC per metus pagamina 16 000 tonų drėgno ir 30 000 tonų sauso gatavo ėdalo ir jį eksportuoja į 15 šalių. 3.2. Tarifinės kvotos Visų žemės ūkio produktams skirtų TK neišnaudojo nė viena IVLPE susitarimo šalis partnerė, kadangi nebuvo užtikrinta atitiktis ES sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimams. Ukraina visiškai išnaudojo 11 iš visų 36 TK. Moldova išnaudojo dviem (iš šešių) produktų grupėms skirtas TK. Gruzija neišnaudojo vienintelės jai skirtos muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos šviežiems ir atšaldytiems česnakams. 3.3. Naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai Yra pateikti tik su Rytų šalių partnerių eksportu į ES susiję naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai. Jie yra labai aukšti apie 80 proc. Gruzijos bei 90 proc. Ukrainos ir Moldovos. 15

3.4. Paslaugos ir investicijos Kalbant apie paslaugas, 2014 2015 m. ES eksportas į Moldovą ir importas iš šios šalies padidėjo atitinkamai 3 ir 17 proc., o Gruzijos eksportas ir importas išliko stabilus. Taip pat padidėjo ES investicijų srautai į Moldovą ir iš šios šalies (ES investicijos į Moldovą išaugo 127 proc., o Moldovos investicijos į ES 67 proc.), tačiau absoliučiais skaičiais šie srautai yra labai maži. Gruzijos investicijų srautai išliko stabilūs 9. 3.5. Įgyvendinimo organai Reglamentavimo suderinimas vienas iš pagrindinių IVLPE susitarimų įgyvendinimo aspektų. Daugiausia dėmesio šiam aspektui skirta ir įgyvendinimo organų asociacijos komitetų prekybos klausimais ir keturių teminių pakomitečių posėdžiuose šiais klausimais: muitų; geografinių nuorodų; sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių; prekybos ir darnaus vystymosi. Kalbant apie SFS priemones, ES ir Moldova patvirtino bendrą išsamią strategiją, o ES ir Gruzija teisėkūros veiksmų gaires. Numatyta 2017 m. antrą pusmetį oficialiai patvirtinti ES ir Ukrainos SFS priemonių įgyvendinimo strategiją. Šie dokumentai įtraukiami į asociacijos / IVLPE susitarimus kaip neatsiejama jų dalis ir šalys partnerės jais vadovausis ateinančiais metais derindamos teisės aktus bei stiprindamos institucinius gebėjimus. Panašių su reformomis susijusių planų patvirtinta techninių reglamentų ir standartų srityje. Tačiau tam, kad būtų galima atlikti likusius darbus bei užtikrinti veiksmingą teisės įgyvendinimą ir vykdymą, turės būti stiprinami visų trijų šalių administraciniai gebėjimai šiose abiejose srityse. Dėl viešųjų pirkimų pažymėtina, kad visos šalys yra parengusios visapusiškas reformų strategijas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016 m. Moldova ir Ukraina tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Susitarimo dėl viešųjų pirkimų šalimis. Kalbant apie kliūtis prekybai, Ukraina taikė (2016 m. liepos mėn. 2017 m. liepos mėn.) eksporto muitus metalo laužui ir vis dar taiko su IVLPE susitarimu ir PPO sutartimi nesuderinamą medienos eksporto draudimą. Dėl ES geografinių nuorodų (GN) apsaugos Gruzijoje reikėtų pažymėti, kad abi susitarimo šalys dėjo labai daug pastangų, kad iš rinkos būtų pašalintos prekės, kurių pavadinimais pažeidžiamos nuostatos dėl ES saugomų geografinių nuorodų. Moldovoje esama problemų, susijusių su tam tikrų ES GN, kaip antai Prosecco, apsauga ir su galiojančiomis neskaidriomis ir diskriminacinėmis priemonėmis, kuriomis yra daromas poveikis elektros energijos skirstymo sektoriui. Šiuo metu šių kliūčių pašalinimo klausimas yra svarstomas IVLPE susitarimo įgyvendinimo organuose ir politinio lygmens institucijose. 9 Nepateikta ataskaitinio laikotarpio duomenų apie ES ir Ukrainos prekybą paslaugomis nuo IVLPE susitarimo taikymo pradžios. 16

Kad būtų galima suderinti reglamentavimą ir sustiprinti institucinius gebėjimus, šalių partnerių ir ES institucijos turės nuolat dėti pastangų. Tai lemia galimybes veiksmingai įgyvendinti IVLPE susitarimus ir palengvinti ES ir jos partnerių tarpusavio prekybą. ES teikia finansinę ir techninę paramą reformoms vykdyti ir administraciniams gebėjimams stiprinti su prekyba susijusiose srityse, įskaitant šias sritis: techninių prekybos kliūčių šalinimo (su ES standartais suderinant standartizavimo ir metrologijos infrastruktūrą, atitikties vertinimo sistemą (įskaitant akreditavimo ir vertinimo įstaigas) ir rinkos priežiūros sistemą); konkurencijos taisyklių nustatymo (įskaitant valstybės pagalbai taikomas taisykles); sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių suderinimo su ES sistema (konkrečiai su maisto saugos kontrole susijusiems instituciniams gebėjimams stiprinti); intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo; viešųjų pirkimų sistemos suderinimo siekiant užtikrinti abipusį rinkos atvėrimą; gamintojų organizacijų propagavimo ir vertės grandinės optimizavimo; MVĮ plėtros. Kalbant apie pastarąją sritį, visos trys šalys naudojasi IVLPE priemone mažosioms ir vidutinėms įmonėms (200 mln. EUR visoms trims šalims). 17

4. EKONOMINĖS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAI. AFRIKOS, KARIBŲ IR RAMIOJO VANDENYNO (AKR) VALSTYBĖS 2016 m. taikomų EPS skaičius išaugo iki 7, jie apėmė 28 šalis: Karibų, Ramiojo vandenyno, Rytų ir Pietų Afrikos (RPA) subregione; Kamerūną (Centrinėje Afrikoje); Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) EPS grupės šalis; Ganą ir Dramblio Kaulo Krantą (Vakarų Afrikoje). 4.1. Susitarimų įgyvendinimo padėtis 4.1.1. PAVB 2016 m. birželio mėn., ES pasirašius ekonominės partnerystės susitarimą (2016 m. spalio mėn. šį susitarimą pradėta laikinai taikyti) su šešiomis PAVB šalimis, buvo pasiektas vienas iš svarbių tikslų. Neskaitant standartinių prekybos nuostatų, dalyvaujančios PAVB šalys (Botsvana, Lesotas, Namibija, Pietų Afrika, Svazilandas ir Mozambikas) ir ES taip pat įsipareigojo išlaikyti partnerystės ryšius, daugiausia dėmesio skirdamos darniam vystymuisi, įskaitant socialinių ir aplinkos standartų laikymąsi. Šiuo susitarimu yra tiesiogiai remiama regiono ekonominė integracija ir skatinami glaudesni šių šešių šalių ryšiai. 2016 m. tik Mozambikas (septinta PAVB šalis) dar nebuvo ratifikavęs susitarimo ir jo netaikė. 4.1.2. Vakarų Afrika Pradėti laikinai taikyti EPS Vakarų Afrikos regione trukdo tai, kad trys (iš 16) šalių jo nėra pasirašiusios. Kol kas dvi šio regiono šalys Dramblio Kaulo Krantas ir Gana yra pasirašiusios ir ratifikavusios savo atskirus EPS 10. 2016 m. rugsėjo mėn. Dramblio Kaulo Krantas pradėjo taikyti EPS, o 2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamentas pritarė susitarimui su Gana, taigi buvo galima pradėti jį laikinai taikyti. 4.1.3. Rytų Afrikos bendrija (EAC) Kad būtų galima gauti Europos Parlamento pritarimą ir pradėti laikinai taikyti EPS, dar trūko trijų šalių (iš penkių) parašų. 4.2. Prekybos srautai Iš prekybos, vykdomos pagal šioje ataskaitoje aptariamus taikomus EPS (su Karibų grupės (CARIFORUM) valstybėmis, Ramiojo vandenyno valstybėmis, RPA šalimis partnerėmis ir Kamerūnu), raidos matyti, kad padėtis yra nevienoda. Kai kurios šalys, kaip antai Kamerūnas ir Fidžis, jau gana ilgą laiką neįgyvendina EPS ir dėl to nėra galimybės pateikti tvirtų išvadų. Tačiau kitose šalyse ankstesniais metais būta prekybos srautų abiem krytimis svyravimų kai kuriais atvejais jie susiję su biržos prekių kainų svyravimais, turėjusiais įtakos EPS šalių partnerių eksportui. Kai kurių šalių, konkrečiai Madagaskaro ir Dominikos Respublikos, eksportas į ES nuosekliai didėja. 10 Abiejuose atskiruose EPS yra numatyta, kad jie bus pakeisti Vakarų Afrikos ir ES ekonominės partnerystės susitarimu, kai tik pastarasis bus pradėtas taikyti. 18

19

Visuose AKR regionuose, išskyrus Karibų valstybes, šalių, kurios yra ES šalys partnerės pagal EPS, prekybos su ES balansas yra teigiamas. Nuo 2013 m. Karibų valstybių eksportas į ES mažėja, tačiau yra keletas išimčių. 2016 m. Trinidado ir Tobago eksportas sumažėjo 23 proc. tai buvo susiję su biržos prekių kainų mažėjimu. 4.3. Investicijos ES investicijos į EPS šalių partnerių teritorijas didėja, išskyrus CARIFORUM valstybes, jose ES investicijos tebėra stabilios. CARIFORUM valstybių investicijos į ES padidėjo. Madagaskaro tekstilė ES vartotojams Sudarius EPS, Madagaskaro tekstilės ir drabužių gamybos sektoriui suteikta galimybė teikti ES rinkai prekes netaikant muitų ir kvotų, taip pat buvo patobulintos prekių kilmės taisyklės. 2012 m. pradėjus taikyti EPS, Madagaskaro eksportas į ES didėjo beveik 15 proc. per metus. 2015 m. tekstilė ir drabužiai buvo pagrindinės šios šalies eksportuojamos prekės jų vertė siekė daugiau nei 300 mln. EUR ir jos sudarė beveik trečdalį visų Madagaskaro į ES eksportuojamų prekių. Viena iš naudos gavėjų vietos tekstilės bendrovė Epsilon. Ji padidino darbuotojų skaičių nuo 100 (tiek buvo iš pradžių) iki 2 000. Be to, naudodamasi EPS ši bendrovė sukūrė savo darbuotojams ir jų šeimoms geresnes gyvenimo sąlygas. 4.4. ES parama EPS įgyvendinti Svarbu sukurti stebėsenos mechanizmų, kad būtų galima stebėti, kaip veikia EPS ir koks yra jų poveikis, taip pat kad būtų užtikrinta, jog, teikiant vystomojo bendradarbiavimo ir su prekyba susijusią paramą, būtų remiamas EPS įgyvendinimas. Kai kurių EPS skyriuose, skirtuose ekonominio ir vystomojo bendradarbiavimo klausimams, ES įsipareigojo bendradarbiauti su atitinkamomis šalimis, daugiausia teikdama finansinę ir techninę paramą. ES koordinuoja, kaip EPS yra įgyvendinami pagal vystymosi politikos, bendradarbiavimo ir pagalbos prekybai priemones ji rengia diskusijas su valstybės lygmens kompetentingomis institucijomis, privačiojo sektoriaus subjektais ir pilietinės visuomenės grupėmis. Visi šie subjektai kartu parengė nacionalinius EPS įgyvendinimo planus (NEĮP). Jų tikslas nustatyti šalių poreikius, susijusius su: EPS laikymusi, jų įgyvendinimo valdymu ir stebėsena; informacijos apie EPS teikimu; verslo aplinkos, kurioje valstybės ir įmonės galėtų gauti visą susitarimų teikiamą naudą, propagavimu. Šis propagavimas apima reikiamų reformų įgyvendinimą siekiant: skatinti augimą, ekonomikos įvairinimą ir pridėtinės vertės kūrimą vietos lygmeniu; pritraukti investicijų; 20

padėti kurti darbo vietas. Tuo remdamasi ES nustato poreikius ir siekia nustatyti ryšius tarp įvairių galimų finansavimo šaltinių. Tie finansavimo šaltiniai gali būti: finansavimas pagal įvairias ES paramos vystymuisi priemones, įgyvendinamas nacionaliniu, regionų ir AKR valstybių lygmenimis; ES valstybių narių teikiamas finansavimas; Europos investicijų banko teikiamas finansavimas; kitų vystymosi finansavimo įstaigų bei kitų galimų paramos teikėjų teikiamas finansavimas. Apskritai NEĮP padės nuosekliai ir veiksmingiau sujungti įgyvendinant EPS kylančių problemų sprendimo būdus ir esamas galimybes. 4.5. Parama vystymuisi Parama vystymuisi yra konkrečiai skirta įvairiems EPS įgyvendinantiems regionams ir šalims, ji teikiama kartu su kitų ES finansavimo šaltinių parama, kuria yra daugiau netiesiogiai tenkinami su EPS susiję poreikiai. CARIFORUM valstybėms skirtoje 11-ojo Europos plėtros fondo regioninėje programoje Karibų valstybėms paskirta daugiau kaip 100 mln. EUR regioniniam bendradarbiavimui ir integracijos procesams stiprinti. Regionui skirtame 50 mln. EUR finansiniame pakete Ramiojo vandenyno valstybių regioninė prekyba, verslo aplinka ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas taip pat nurodyti kaip prioritetinės sritys. RPA regione kiekvienai iš keturių EPS šalių pagal Rytų ir Pietų Afrikos regioninę programą skirtas 10 mln. EUR finansinis paketas. Vakarų Afrikoje pasirengta suteikti Ganai ir Dramblio Kaulo Krantui regioninės konkurencingumo programos lėšų. Būsima veikla apims konkrečią su EPS įgyvendinimu susijusią veiklą. Kalbant apie Centrinę Afriką, Kamerūnas stengiasi nustatyti, kaip reikėtų naudoti lėšas, paskirtas pagal regiono integracijai skirtą finansinį paketą, kurio vertė 211 mln. EUR. Apskritai AKR valstybėse ES ypatingai stengėsi skatinti prekybą žemės ūkio maisto produktais, taip pat investicijas, kad šioms valstybėms būtų lengviau pasiekti EPS teikiamą naudą. 4.6. Institucijų veikla Pagal šioje ataskaitoje aptariamus EPS buvo vykdoma svarbi institucijų veikla: EPS valdymo organai CARIFORUM valstybėms, Kamerūnui ir RPA (bet ne Ramiojo vandenyno valstybėms) rengė metinius posėdžius; pilietinės visuomenės atstovai susitiko antrame CARIFORUM valstybių ir ES ekonominės partnerystės susitarimo jungtinio konsultacinio komiteto posėdyje (2016 m. balandžio mėn. Briuselyje). 21

Daugiau informacijos apie šiuos posėdžius pateikiama prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. 5. PIRMOS KARTOS LPS Pirmos kartos laisvosios prekybos susitarimus ES sudarė prieš paskelbdama 2006 m. komunikatą Globalioji Europa. Paprastai šie LPS apima tik prekybą prekėmis ir netgi žemės ūkio produktai į jų taikymo sritį dažnai būdavo įtraukiami tik vėlesniame etape. Prie šios kategorijos priskiriami LPS yra gana įvairūs ir jie apima: muitų sąjungą su Turkija; LPS su Islandija, Norvegija 11 ir Šveicarija, pasirašytus nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio; LPS su Čile, Farerų Salomis, Meksika ir Pietų Afrika; LPS su ES Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis 12, pasirašytus pagal XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje su šiomis šalimis sudarytus asociacijos susitarimus 13. Planuojama daugumą šių LPS patobulinti, kad jie būtų pakeisti į visapusiškus LPS, geriau atitinkančius sudėtingus šiuo metu vykdomus ES ir jos partnerių ekonominius mainus. Tęsiamos derybos dėl LPS su Meksika patobulinimo, jau pradėtos derybos su Maroku ir Tunisu. Vyksta parengiamieji darbai siekiant pradėti derybas dėl muitų sąjungos su Turkija bei LPS su Čile modernizavimo, o LPS su Pietų Afrika pakeistas ekonominės partnerystės susitarimu su PAVB. Tradiciniai Italijos makaronai eksportuojami į Pietų Afriką Kalabrijos regione įsikūrusi šeimos įmonė Pasta Astorino gamina makaronų gaminius ir juos parduoda Italijoje bei užsienyje. ES ir Pietų Afrikos prekybos susitarimas įsigaliojo 2000 m. Dėl šio susitarimo gerokai padidėjo Europoje gaminamų makaronų gaminių eksportas į Pietų Afriką išaugo tiek eksportuojamų prekių vertė (43 proc.), tiek kiekis (67 proc.). Kadangi buvo sudarytas ES ir Pietų Afrikos prekybos susitarimas, Pasta Astorino ėmėsi verslo Pietų Afrikoje ir 2015 m. eksportavo toną makaronų gaminių. ES prekybos susitarimas taip pat buvo naudingas vietos įmonėms, tiekiančioms produktus šiai bendrovei. 5.1. Prekybos srautai Apskritai prekybos raida yra teigiama, kadangi laisvosios prekybos susitarimų taikymo laikotarpiu abipusė prekyba visais atvejais išaugo. 11 1992 m. sudarius Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą su Islandija ir Norvegija, suintensyvėjo laisvas prekių, paslaugų, investicijų ir asmenų judėjimas šiame regione. Šioje ataskaitoje šis susitarimas neaptariamas. 12 Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Palestina ir Tunisas. 13 Visas sąrašas pateikiamas 2 priede. 22

5.1.1. Šveicarija Šveicarija trečia pagal dydį ES prekybos partnerė ir nuo 2002 m. tiek ES eksportas, tiek importas išaugo 96 proc. 5.1.2. Turkija Turkija yra penkta pagal dydį ES prekybos partnerė. LPS taikymo laikotarpiu ES eksportas į Turkiją išaugo 185 proc., o importas 160 proc. Tačiau nuo 2004 m. ES eksportas į Turkiją yra stabilus, o importas toliau didėja ir tai lėmė ES prekybos balanso sumažėjimą nuo 20 mlrd. EUR iki 10 mlrd. EUR. 5.1.3. Čilė Nuo 2002 m. ES eksportas į Čilę padidėjo 170 proc. beveik tris kartus labiau nei importas, kuris ataskaitiniu laikotarpiu išaugo 50 proc. Tačiau kadangi, įsigaliojus ES ir Čilės laisvosios prekybos susitarimui, Čilė sudarė daug LPS su kitais prekybos partneriais, ilgainiui ES neteko dalies Čilės rinkos ją užėmė kiti prekybos partneriai 14. Austriška tešla eksportuojama į Meksiką Backaldrin Astene (Aukštutinė Austrija) įsikūrusi šeimos įmonė, gaminanti kepinių sudedamąsias dalis. Ši įmonė Kornspitz grūdų bandelių recepto autorė ir savo gaminius ji eksportuoja į daugiau nei 100 šalių. 2001 m. ES ir Meksikos prekybos susitarimas padėjo įmonei Backaldrin patekti į Meksikos rinką. Šiuo metu Backaldrin eksportuoja 80 proc. produkcijos, o sukūrusi tvirtą tarptautinį verslą ši įmonė užtikrina pastovias investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą. 2013 m. Backaldrin atidarė inovacijų ir technologijų centrą ir tikisi artimiausioje ateityje sukurti 50 darbo vietų aukštos kvalifikacijos darbuotojams. 5.1.4. Viduržemio jūros regiono šalys Susitarimuose su Viduržemio jūros regiono šalimis numatoma abipusiškai liberalizuoti visą prekybą pramoninėmis prekėmis ir tam tikru mastu prekybą žemės ūkio produktais, perdirbtais žemės ūkio produktais ir žuvininkystės produktais. Paprastai šiuose susitarimuose esama neproporcingumo aspektų, pavyzdžiui, numatomi ilgi pereinamieji laikotarpiai ir (arba) prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimas mažesniu mastu. Tai naudinga Viduržemio jūros regiono šalims partnerėms ir šios praktikos tikslas visų pirma yra plėtoti regioną ir jį geriau integruoti į ES rinką. Daugumos mūsų šio regiono partnerių pagrindinė prekybos partnerė yra ES. ES yra nepaprastai svarbi Viduržemio jūros regiono šalių importui ir eksportui. Nors prekyba augo abiem kryptimis, daugumoje šalių eksportas į ES didėjo sparčiau nei ES importas iš šių šalių partnerių. Išimtis yra eksportas iš Maroko ir Tuniso į ES, kuris, 14 Kad būtų išsaugota ES dalis ir sustiprinta ES padėtis Čilės rinkoje, šiuo metu ES ir Čilė svarsto galimybę pradėti derybas dėl esamo susitarimo atnaujinimo. 23

įsigaliojus susitarimams, padidėjo labiau nei ES eksportas į šių šalių rinkas. Didžiausią pažangą struktūrinių reformų ir diversifikacijos srityse padariusių šalių, kaip antai Izraelio, Maroko ir Tuniso, prekybos deficitas yra palyginti mažesnis ir stabilesnis. Alžyro padėtis taip pat ypatinga, nes daugiau nei 90 proc. iš šios šalies į ES eksportuojamų prekių sudaro mineralinis kuras ir dėl to iki 2012 m. kasmet susidarydavo prekybos perteklius. Tačiau nuo 2012 m., pasaulyje mažėjant naftos kainoms, šio eksporto vertė gerokai sumažėjo. Nuo 2015 m. Alžyre registruojamas prekybos su ES deficitas. Į Alžyrą eksportuojama daugiau ispaniškų sausainių Galletas Gullón viena iš Europos pirmaujančių sausainių gamintojų. Ši įmonė savo gaminius eksportuoja į daugiau nei 100 šalių. 2005 m. įsigaliojus ES ir Alžyro prekybos susitarimui sumažėjo tarifinių kliūčių (anksčiau tarifai siekė 30 proc.). Dėl to Europos bendrovėms, kaip antai Galletas Gullón, tapo lengviau eksportuoti savo gaminius į šią šalį. Per pastaruosius penkerius metus Galletas Gullón prekyba Alžyre padidėjo 36 proc., o 2015 m. parduotų prekių vertė siekė 2 mln. EUR. Dėl nepertraukiamos paklausos Galletas Gullón tapo didžiausia sausainių eksportuotoja į Alžyrą bendrovės savininkų įsitikinimu, be LPS ji nebūtų galėjusi to pasiekti. 5.2. Tarifinės kvotos Apskritai šiuo metu TK naudojamos nepakankamai, arba jos naudojamos tik eksportuojant keletą produktų. Išimtis Izraelis; paprastai ši šalis išnaudoja visas TK. Daugeliui Viduržemio jūros regiono šalių partnerių eksportuojant prekes į ES rinką kyla sunkumų dėl ES taikomų norminių reikalavimų ir standartų. Daugeliu atvejų šalių partnerių reglamentavimo aplinka neatitinka ES reikalavimų. Viduržemio jūros regiono šalių partnerių ekonomikai daro poveikį regiono nestabilumas. Aplinkybių, dėl kurių šios šalys partnerės patiria sunkumų, pavyzdžiai: uždaromi tradiciniai prekybos keliai; sudėtinga politinė padėtis; didelis pabėgėlių skaičius; sunkumai pritraukiant užsienio investicijas nestabilumo laikotarpiu. Sirijos pabėgėlių krizė ypač stipriai veikia mažą ir netvirtą ekonomiką, kaip antai Jordanijos ir Libano. ES ieško būdų, kaip būtų galima sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą ir teikti didesnę su prekyba susijusią pagalbą siekiant užtikrinti, kad Viduržemio jūros regiono šalys gautų daugiau naudos iš prekybos su ES liberalizavimo. Jordanijoje įgyvendinama su pabėgėlių iš Sirijos užimtumu susijusi 2016 m. liepos mėn. patvirtinta prekių kilmės taisyklų supaprastinimo iniciatyva tai pavyzdys, jog ES yra pasirengusi imtis priemonių, kad būtų pašalintos konkrečios Viduržemio jūros regiono šalims partnerėms kylančios problemos. 5.3. Naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai Ne visos šalys yra pateikusios šiuos su ES eksportu susijusius rodiklius. Tačiau turimi su ES eksportu susiję rodikliai yra daug mažesni nei rodikliai, susiję su importu iš LPS šalių partnerių į ES. Pirmos kartos LPS šalių partnerių naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai 24

skiriasi, jie siekia nuo 96 proc. (importas iš Tuniso ir Egipto) iki 66 proc. (importas iš Norvegijos), o vidutinis rodiklis 84 proc. Kalbant apie ES eksportą, šis rodiklis yra nuo 74 proc. (eksportas į Libaną ir Čilę) iki 23,5 proc. (eksportas į Tunisą), o vidutinis rodiklis 53 proc. 5.4. Paslaugos ir investicijos Apskritai ES yra visų susitarimus sudariusių šalių didžiausia arba viena iš didžiausių prekybos paslaugomis partnerių ir investuotojų. Iš esmės pokyčiai prekybos paslaugomis ir investicijų srityje yra teigiami. Tačiau pastaraisiais metais įvykę platesnio masto pokyčiai, visų pirma Viduržemio jūros regione, turėjo įtakos kai kurių šalių prekybai paslaugomis, ypač turizmo srityje. 5.4.1. Čilė Pirmos kartos LPS paslaugų neapima; išimtis su Meksika ir Čile sudaryti LPS. 2010 2015 m. ES paslaugų eksportas į Čilę išaugo 27 proc., o importas 29 proc. Kalbant apie investicijas, ES yra didžiausia investuotoja į Čilę, tačiau pastaraisiais metais ES investicijos mažėja gali būti, jog taip yra dėl Čilės kasybos sektoriaus krizės. 5.4.2. Meksika 2010 2015 m. ES paslaugų eksportas į Meksiką išaugo 54 proc., o ES importas 47 proc. Pradėjus taikyti LPS vidutinis metinis investicijų srautas iš ES į Meksiką padidėjo trigubai. 5.5. Įgyvendinimo organai Pirmos kartos laisvosios prekybos susitarimuose įgyvendinimo organų struktūra nėra taip tiksliai apibrėžta, kaip naujausiuose LPS, tačiau juose yra numatoma rengti metinį posėdį siekiant įvertinti pokyčius ir paprastai jis įvyksta. Šiuose posėdžiuose buvo keliama įvairių klausimų ir iš jų galima spręsti apie kiekvienos šalies partnerės konkrečią padėtį. Keliuose posėdžiuose buvo aptarti šie bendro pobūdžio klausimai: sudėtingos muitinės procedūros; prekybos žemės ūkio produktais apribojimai; vaistai; viešieji pirkimai; tiesioginių užsienio investicijų apribojimai. Viduržemio jūros regiono šalių posėdžiuose taip pat buvo svarstomi su prekyba susijusios pagalbos klausimai ir daugiausia dėmesio buvo skiriama teisės aktų suderinimui su ES nuostatomis, visų pirma sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, standartų, taip pat atitikties vertinimo srityse. 25

6. PASTANGOS, SUSIJUSIOS SU PREKYBOS IR DARNAUS VYSTYMOSI KLAUSIMAMS SKIRTŲ SKYRIŲ ĮGYVENDINIMU Į ES laisvosios prekybos susitarimus yra įtraukiama su darniu vystymusi susijusių nuostatų, pavyzdžiui, dėl pagrindinių tarptautinių darbo ir aplinkos standartų laikymosi bei priemonių taikymo, įskaitant su mediena ir žuvimis susijusius standartus ir priemones, taip pat dėl tvarios gamybos ir įmonių socialinės atsakomybės propagavimo. Į prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) klausimams skirtus skyrius įtraukiamos veiklos pobūdis ir mastas skiriasi atsižvelgiant į partnerius ir į šių skyrių nuostatų galiojimo trukmę. Pagal asociacijos susitarimus su Gruzija, Moldova ir Ukraina su prekyba susijusios nuostatos pradėtos taikyti visai neseniai. Taigi 2016 m. veikla buvo daugiausiai susijusi su institucijų kūrimu, įskaitant pilietinei visuomenei skirtus mechanizmus, taip pat su prioritetinių veiklos sričių nustatymu. 6.1. Veikla pagal naujos kartos LPS Labiau nusistovėję susitarimai yra susitarimai su Pietų Korėja, Centrinės Amerikos šalimis, taip pat Kolumbija ir Peru. Toliau pateikiama keletas 2016 m. pagal šiuos tris susitarimus vykdytos veiklos pavyzdžių. ES ir Korėjoje pradėtas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 111 dėl nediskriminavimo darbe įgyvendinimo lyginamasis tyrimas (įskaitant praktinius seminarus Seule ir Briuselyje). Kartu su TDO yra toliau vykdomi projektai Salvadore ir Gvatemaloje, siekiant ryžtingiau įgyvendinti pagrindines TDO konvencijas, daugiausia dėmesio skiriant: asociacijų laisvei; kolektyvinėms deryboms ir nediskriminavimui; vaikų darbui. Tęsiamas dialogas su Kolumbija dėl Nykstančių laikinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) įgyvendinimo. Apskritai vyksta laipsniška PDV klausimams skirtų skyrių įgyvendinimo pažanga. Ši pažanga svarbus pagrindas, kuriuo remiantis yra lengviau nuolat palaikyti tikslinį dialogą su ES prekybos partneriais dėl aktualių su prekyba susijusių darbo ir aplinkos aspektų bei ankstyvajame etape nustatyti su PDV susijusius prioritetus ir galimybes. 6.2. Vyriausybių posėdžiai PDV klausimais Ataskaitiniu laikotarpiu buvo surengti posėdžiai su Centrinės Amerikos šalių, Kolumbijos, Peru, Korėjos, Gruzijos ir Moldovos vyriausybių atstovais. 2016 m. svarstyti šie su darbu susiję klausimai: darbo inspekcija (Gruzijoje, Hondūre, Kolumbijoje, Moldovoje, Peru); kolektyvinės derybos (Gvatemaloje, Kolumbijoje); smurtas prieš profesinių sąjungų narius (Kolumbijoje); asociacijų laisvė (Panamoje, Salvadore); vaikų darbas (Gruzijoje, Gvatemaloje, Kolumbijoje, Panamoje, Salvadore); 26