1 klausimas. Bendroji kompetencija, ryžtas dirbti Europos labui ir asmeninis nepriklausomumas

LT ATSAKYMAI Į EUROPOS PARLAMENTO KLAUSIMYNĄ PASKIRTAJAM KOMISIJOS NARIUI Valdis DOMBROVSKIS Paskirtasis vykdomasis Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už žmonėms tarnaujančią ekonomiką 1 klausimas. Bendroji kompetencija, ryžtas dirbti Europos labui ir asmeninis nepriklausomumas Kuriuos savo asmeninės kvalifikacijos ir patirties aspektus išskirtumėte kaip itin tinkamus tapti Komisijos nariu ir dirbti dėl Europos bendrojo intereso, ypač srityje, už kurią būtumėte atsakingas? Kas Jus motyvuoja? Kaip ketinate prisidėti rengiant strateginę Komisijos darbotvarkę? Kaip ketinate įgyvendinti lyčių aspekto integravimo politiką ir lyčių aspektu grindžiamą požiūrį įtraukti į visas Jūsų atsakomybei priskirtinas politikos sritis? Kaip galėtumėte įtikinti Europos Parlamentą, kad esate nepriklausomas? Kaip ketinate užtikrinti, kad Jūsų ankstesnė, dabartinė ar būsima veikla netaps priežastimi abejoti dėl to, ar tinkamai atliekate savo pareigas Komisijoje? Prieš trisdešimt metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., daugiau kaip 2 milijonai žmonių susikibę už rankų sudarė gyvą grandinę per tris Baltijos šalis Estiją, Latviją ir Lietuvą. Istoriniu įvykiu dabar tapęs Baltijos kelias buvo taiki demonstracija prieš Sovietų Sąjungos priespaudą: trijų Baltijos tautų žmonės pareikalavo laisvės, demokratijos ir apsisprendimo teisės. Mano šalis, Latvija, ir aš po to nuėjome ilgą kelią. Šiandien Europa yra suvienyta, ir Latvija yra jos dalis. 500 milijonų europiečių gyvena laisvėje ir gerovėje. Tačiau Europos integracija neturi būti laikoma savaime suprantama. Laikai tiek pasikeitė, kad turime kartu ginti Europos vertybes, dėti pastangas siekti vienybės ir spręsti naujus uždavinius. Šį pavasarį dalyvavau Europos Parlamento rinkimuose ir vedžiau savo partiją su tvirta proeuropietiška programa. Rinkėjai suteikė man įgaliojimą dirbti dėl stipresnės ir vieningesnės Europos Sąjungos. Tikiu, kad tuo suinteresuota Latvija ir bet kuri kita valstybė narė. Mane labiausiai motyvuoja noras įvykdyti šį rinkėjų pavedimą. Juntu, kad tai mano pareiga. Kokia mano kvalifikacija? Man garbė eiti pirmininko pavaduotojo euro ir socialinio dialogo reikalams pareigas J.-C. Junckerio vadovaujamoje Komisijoje. Nuo 2016 m. liepos mėn. buvau atsakingas ir už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą. Kartu su Komisijos nariu Pierre u Moscovici esu atsakingas už Europos Sąjungos fiskalinį ir ekonomikos valdymą; vadovauju tolesnio Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo darbams. Komisija patobulino Europos semestrą: daugiau dėmesio skiriama jo socialiniam aspektui, įtraukiam augimui ir aktyvesniam bendravimui su nacionalinėmis institucijomis, socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais. Apsilankiau visose valstybėse narėse aptarti ekonominių, fiskalinių ir socialinių permainų. 40 kartų lankiausi nacionaliniuose parlamentuose ir dalyvavau turbūt tiek pat susitikimų su nacionaliniais socialiniais partneriais. 1

Padarėme ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo pažangą. Vadovavau bankų sąjungos sukūrimo ir kapitalo rinkų sąjungos steigimo darbams. Esu tvirtai užsibrėžęs baigti abu projektus, nes jie prisideda prie ekonomikos augimo ir stabilumo ir taip padeda stiprinti Europos ekonomiką ir finansų sistemą ir didinti jų atsparumą. Raginčiau visas suinteresuotas šalis kuo greičiau vėl imti svarstyti Komisijos pasiūlymus dėl biudžeto priemonių, be kita ko, dėl konvergencijai ir konkurencingumui skirtos biudžeto priemonės, taip pat dėl fiskalinio stabilizavimo ES lygmeniu priemonės. Dabartinės sudėties Komisija pasiūlė Europos investicijų stabilizavimo priemonę, o vienas būsimos sudėties Komisijos prioritetų bus Europos nedarbo draudimo išmokų perdraudimo sistema. Kartu su Komisijos nare Marianne Thyssen buvau atsakingas už Europos socialinių teisių ramsčio parengimą ir socialinio dialogo atnaujinimą ES lygmeniu. Tapau Latvijos Ministru Pirmininku, kai nacionalinę ekonomiką klupdė baisi finansų krizė. Suturėti ekonomikos, o paskui po penkerių metų įvesti euro nebūtų buvę įmanoma be nuolatinio bendravimo su socialiniais partneriais per visą tą sunkų laiką. Latvijos Ministro Pirmininko pareigas ėjau trijose vyriausybėse iš eilės nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2014 m. sausio mėn. 2004 2009 m. buvau Europos Parlamento narys, ėjau Biudžeto komiteto nario ir Ekonomikos ir pinigų komiteto pakaitinio nario pareigas. Šiemet buvau išrinktas Europos Parlamento nariu trečią kartą. Nusprendžiau atsisakyti savo mandato po to, kai Latvijos vyriausybė nusprendė nominuoti mane paskirtuoju Komisijos nariu. Be to, tris kartus (2002, 2010 ir 2011 m.) buvau išrinktas į Saeimą (Latvijos Parlamentas), o 2002 2004 m. ėjau Latvijos finansų ministro pareigas. Apskritai turiu sukaupęs ilgalaikę politinę patirtį ES institucijose Europos Parlamente, Europos Vadovų Taryboje, Taryboje ir Europos Komisijoje. Iš to semiuosi praktinių žinių, kaip veikia ES sprendimų priėmimo procesas. Kalbant apie mūsų laukiančią strateginę darbotvarkę, sutinku su išrinktąja Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen, kad Europos Sąjungos reagavimo pajėgumai yra smarkiai išbandomi tokiais iššūkiais kaip klimato kaita, skaitmeninimas, demografiniai pokyčiai, uždaresnė tarptautinė prekybos sistema ir naujų galios centrų formavimasis. Dėl šių procesų mūsų ekonomika turės keistis iš esmės, ir visuomenė patirs dideles permainas, keisis žmonių gyvensena ir darbo būdai. Jei būsiu patvirtintas eiti pareigas, būsiu atsakingas už visos Komisijos darbo organizavimą ir koordinavimą taip, kad Europos ekonomika būtų naudinga žmonėms ir kad išsaugotume unikalų socialinės rinkos ekonomikos modelį. Tai reiškia siekti teisingumo ir įtraukumo visose mūsų ekonominės politikos srityse, kad žaliosios ir skaitmeninės permainos vyktų ne pažeidžiamiausių mūsų visuomenės narių sąskaita. Mums reikia reformuoti mokesčių sistemą, investuoti į švietimą, įgūdžių tobulinimą ir socialinę politiką, kuri veiksmingai padėtų silpniausiesiems. Toliau su kolegomis Komisijos nariais dirbsiu, kad būtų įgyvendintas Europos socialinių teisių ramstis. Norint pereiti prie poveikį klimatui neutralizuojančios ekonomikos reikės didžiulių tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus investicijų. Kad būtų užpildomas trūkumas, pasinaudodamas tvaraus finansavimo srities patirtimi, sieksiu parengti naują tvaraus finansavimo investicijų planą. Kritinės klimato padėties iššūkis gali atverti galimybių Europos įmonėms, jeigu jos neuždels. Jos galėtų įgyti konkurencinį pranašumą lenktynėse dėl žaliųjų produktų ir paslaugų, kurie, esu tikras, pamažu bus kuriami visame pasaulyje. Ekonomikos augimas ir rūpestingas dėmesys klimatui vienas kitam neprieštarauja. 2

Toliau turime stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą, kad padėtume Europai parodyti pasauliui visą savo ekonominę galią. Turime suteikti eurui didesnį tarptautinį vaidmenį. Tai reiškia sukurti bankų sąjungą randant būdų apsispręsti dėl trūkstamo sando Europos indėlių garantijų sistemos. Lygiagrečiai turėtume aktyviau kovoti su pinigų plovimu: Europos bankuose neturi būti vietos nešvariems pinigams. Kapitalo rinkų sąjungą laikau skubiu prioritetu, nes ji palengvins galimybes gauti finansavimą mūsų mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra mūsų ekonomikos stuburas ir sukuria daugiausiai darbo vietų. Europoje apstu talentų ir inovacijų, tačiau mūsų mažosioms ir vidutinėms įmonėms sunku tapti didelio masto novatorėmis, dažnai dėl to, kad nepakanka galimybių gauti finansavimą. Įgyvendinant ekonomikos ir pinigų stiprinimo darbotvarkę taip pat reikės toliau tobulinti biudžeto priemones. Ekonomikos valdymo srityje noriu tęsti nuolatinį Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro tobulinimą labiau akcentuojant socialinį aspektą ir į semestro darbą integruoti darnaus vystymosi tikslus išsaugant Europos semestro makroekonominę kryptį. Europos integracija bus galima patikėti tik jeigu ji liks atvira jos dalyviams ir tiems, kurie sunkmečiu paprašo pagalbos. Todėl noriu, jei būsiu patvirtintas, toliau padėti valstybėms narėms dėti pastangas įvesti eurą. Esu įsitikinęs, kad turėtume remti ir ES nepriklausančias šalis partneres platesnėje kaimynystėje, be kita ko, teikti paramą ekonominei Ukrainos stabilizacijai. Noriu padėti įveikti Rytų ir Vakarų atotrūkį, kurio Europoje vis dar pernelyg daug. Mano komandoje bus išlaikyta tokia geografinė pusiausvyra. Taip pat bus lyčių pusiausvyra, kurios visada siekiau. Tvirtai remiu išrinktosios Komisijos Pirmininkės nuostatą dėl lyčių pusiausvyros. Šis principas yra vienas svarbiausių Europos socialinių teisių ramstyje. Aktyviai remsiu konkrečias priemones, kuriomis siekiama praktiškai įgyvendinti lyčių lygybės principą. Padėsiu rengti naują Europos lyčių lygybės strategiją ir remsiu privalomas darbo užmokesčio skaidrumo priemones, kurios leistų atskleisti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Be to, Europos semestro kontekste pasiūlysiu daugiau priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti vyrų ir moterų lygybę. Palaikyti moterų dalyvavimo darbo rinkoje paramos priemones tėra vienas pavyzdžių, kaip pasinaudojant konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis galima pasiekti, kad lyčių lygybė būtų politinės darbotvarkės aktualija. Vienodos galimybės svarbios daugeliu aspektų. Jos suteikia teisingumo ir dalyvavimo pojūtį, iš kurio kyla bendrumo jausmas. To europiečiai ir tikisi iš mūsų. Pasižadu tiksliai laikytis Sutarties įpareigojimų dėl nepriklausomumo ir sąžiningumo, nešališkumo ir atsidavimo, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 3 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 straipsnyje, ir dėl tarnybinės paslapties išlaikymo, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 339 straipsnyje. Iškilmingai pareiškiu, kad laikausi tuose straipsniuose ir Komisijos narių elgesio kodekse išdėstytų etikos normų. Užpildžiau savo interesų deklaraciją, paskelbiau ją viešai ir, jei kas nors pasikeistų, nedelsdamas ją atnaujinsiu. Taip pat pasižadu vengti bet kokios pozicijos ar padėties, kuri galėtų sukelti abejonių dėl mano nepriklausomumo, nešališkumo ir atsidavimo Komisijai. Susilaikysiu nuo bet kokių viešų pareigų ir dalyvavimo bet kokioje kitoje neapmokamoje ar apmokamoje profesinėje veikloje. Pasižadu nedelsdamas informuoti Komisijos Pirmininkę, jeigu man einant oficialias pareigas galėtų susiklostyti padėtis, reiškianti galimą interesų konfliktą. 3

2 klausimas. Įsipareigojimų vykdymas ir bendradarbiavimas su Europos Parlamentu Kaip vertintumėte savo vaidmenį Komisijos narių kolegijoje? Kaip apibrėžtumėte savo atsakomybę ir atskaitomybę Parlamentui už savo ir Jums pavaldžių departamentų veiklą? Kokius konkrečius įsipareigojimus esate pasirengęs prisiimti, kad būtų siekiama didesnio skaidrumo, geresnio bendradarbiavimo ir veiksmingo Parlamento pozicijų bei raginimų imtis teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo? Kalbant apie planuojamas iniciatyvas ir šiuo metu vykstančias procedūras, ar esate pasirengęs teikti Parlamentui informaciją tokiomis pat sąlygomis, kaip ir Tarybai? Man garbė būti paskirtam eiti vykdomojo pirmininko pavaduotojo, atsakingo už žmonėms tarnaujančią ekonomiką, pareigas. Jei paskyrimas bus patvirtintas, man teks svarbus vaidmuo koordinuoti vieną iš šešių Pirmininkės politinių gairių pagrindinių prioritetų. Prisiimdamas politinę atsakomybę už savo veiklą, visapusiškai bendradarbiausiu su visais Komisijos kolegijos nariais, kad būtų formuojama nuosekli politika, vykdomi politinių gairių pažadai, užtikrinama politikos sričių sinergija ir neišleidžiami iš akių prioritetai. Dėsiu visas pastangas, kad būtų suburtos efektyvios ir darnios komandos, nes jos, esu įsitikinęs, yra geriausių rezultatų prielaida. Sutinku su išrinktąja Komisijos Pirmininke, kad šiandienos ekonomikoje atėjo laikas suderinti socialinius ir rinkos klausimus. Komisijoje ir santykiuose su suinteresuotaisiais subjektais ketinu veikti kaip moderatorius ir tarpininkas. Esu tikras, kad man padės įgyta pirmininko pavaduotojo ir ministro pirmininko patirtis. Kliaujuosi glaudžiais darbiniais santykiais su Europos Parlamentu, jo organais ir nariais visuose politikos formavimo proceso etapuose. Reguliariai lankysiuosi plenariniuose ir komitetų posėdžiuose, atvyksiu į neoficialias diskusijas ir palaikysiu nuolatinį ryšį su Europos Parlamento nariais, ypač atsakingų komitetų pirmininkais ir koordinatoriais. Nurodysiu savo komandos nariams užmegzti glaudžius atvirumu, skaidrumu, abipusiu pasitikėjimu ir savalaikiu informavimu pagrįstus santykius su Europos Parlamento narių biurais. Įgyvendinsiu išrinktosios Komisijos Pirmininkės siekį, kad Europos Parlamento balsas turėtų didesnį svorį sprendžiant dėl Europos Sąjungos ekonomikos valdymo. Savo atsakomybės srityse atstovavimo Komisijai valdymo ir organizavimo funkciją atliksiu taip, kad plenarinių posėdžių diskusijose, komitetų posėdžiuose ir trišalėse derybose Komisija būtų kiek galima politiškai aktyvi. Europos Parlamentas, kaip vienintelė piliečių tiesiogiai renkama ES institucija, atstovauja piliečių nuomonėms ir lūkesčiams ir užtikrina ES politinio ir sprendimų priėmimo proceso teisėtumą. Komisija yra atskaitinga Europos Parlamentui. Atskaitomybės principas labai svarbus: jis padeda Komisijai būti veiksmingesnei ir geriau atlikti valdymo funkcijas ir sudaro sąlygas paaiškinti savo poziciją įvairiais politinės ir teisėkūros procedūros etapais. Nepažeisdamas kolegialumo principo, prisiimu asmeninę politinę atsakomybę man skirtose srityse, laikydamasis 2010 m. Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių nuostatų. Šiame kontekste taip pat galiu užtikrinti, kad mano, mano Kabineto narių ir man pavestų tarnybų santykiai bus pagrįsti lojalumu, pasitikėjimu, skaidrumu, abipusiu informavimu ir savitarpio pagalba. Užtikrinsiu, kad man pavestose srityse dirbančios Komisijos narių komandos rūpestingai apsvarstytų ir išdiskutuotų su jų veiklos sritimi susijusias Parlamento rezoliucijas. Europos Parlamento pareikštos nuomonės yra labai vertinga politinių diskusijų dalis ir labai padeda siekti ES institucijų konsensuso. Komisija yra pasirengusi sureaguoti į rezoliucijas per 3 mėnesius. 4

Išrinktoji Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen pritaria Europos Parlamento iniciatyvos teisei. Ji pažadėjo, kad reaguodama į Europos Parlamento narių daugumos balsais priimtas rezoliucijas jos vadovaujama Komisija parengs teisėkūros procedūra priimamą aktą, griežtai laikydamasi proporcingumo, subsidiarumo ir geresnio reglamentavimo principų. Visiškai pritariu šiam tikslui ir, vykdydamas būsimos Komisijos narių kolegijos įsipareigojimą glaudžiau bendradarbiauti su Europos Parlamentu, ranka rankon dirbsiu su Parlamentu per visus diskusijų dėl rezoliucijų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį etapus. Pasižadu glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamais Europos Parlamento komitetais ir aktyviai asmeniškai dalyvauti rengiant rezoliucijas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tai pagerins dialogą, stiprins pasitikėjimą ir padidins suvokimą, kad dirbame išvien siekdami bendro tikslo. Komisija taip pat konstruktyviai atsilieps į Parlamento rezoliucijas per tris mėnesius po jų priėmimo, kaip numatyta Pagrindų susitarime. Komisija užtikrins politinę proceso priežiūrą. Galiausiai įsipareigoju visiškai užtikrinti, kad abiem teisėkūros institucijoms Europos Parlamentui ir Taryba galiotų vienodi galimybių susitikti, gauti informacijos ir susipažinti su dokumentais principai tai viena mano, kaip tiesiogiai išrinktiems Europos Parlamento nariams atskaitingo Komisijos kolegijos nario, pareigų. 3. Būsite atsakingas už politikos žmonėms tarnaujančios ekonomikos srityje įgyvendinimą. Are esate tikras, kad ekonomikos valdymo sistema yra tvirta tiek, kad ateityje būtų išvengta mokėjimų balanso ir valstybės skolos krizės? Ką ketinate daryti, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl ilgalaikių ekonominės ir pinigų sąjungos trūkumų: stabilizavimo priemonės nebuvimo ir nepakankamo Europos fiskalinio pajėgumo investicijoms skatinti bei darbo vietoms kurti? Ar galite patvirtinti, kad naujojoje Komisijoje liksite atsakingas už eurą? Kaip pirmininko pavaduotojas užtikrinsiu, kad Komisija naudotų visas turimas priemones, kad būtų kuriama žmonėms tarnaujanti ekonomika. Euras bendra valiuta, kuria naudojasi dauguma ES valstybių narių yra daug daugiau nei monetos ir banknotai žmonių piniginėse. Tai Europos vienybės ir gerovės simbolis, pagrįstas tvirta ekonomine ir pinigų sąjunga. Jei būsiu patvirtintas, koordinuosiu, kaip nurodyta išrinktosios Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen įgaliojamame rašte, atitinkamą Komisijos narių grupę ir vadovausiu ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo darbams. Tuo užsiimu jau ir šią Komisijos kadenciją. Taip pat toliau vadovausiu darbams, susijusiems su tarptautiniu euro vaidmeniu. Taigi atsakau į jūsų paskutinį klausimą: likčiau atsakingas už eurą. Po paskutinės krizės Komisija kartu su kitomis ES institucijomis ir valstybėmis narėmis dėjo didžiules pastangas, kad, pirma, išsaugotų mūsų ekonomikos stabilumą ir vientisumą ir, antra, sustiprintų mūsų valdymo sistemą. Naudodamiesi Investicijų planu Europai padėjome į Europos ekonomiką pritraukti 433,2 mlrd. EUR papildomų investicijų. Gerokai sustiprinome ekonominės ir pinigų sąjungos socialinę dimensiją ir skatinome sąžiningą apmokestinimo politiką. Dėl to Europos ekonomika ir euras dabar yra daug geresnės būklės. Ekonomika auga septynerius metus iš eilės; užimtumas yra rekordiškai didelis, nedarbo lygis žemiausias nuo krizės laikų, o skurdo lygis mažėja. Ekonomikai atsigaunant ne visos valstybės narės pasiekė vienodai gerų rezultatų, tačiau nėra abejonių, kad bendras Europos ekonomikos stabilumas ir vientisumas, visų pirma euro zonos stabilumas, yra didesnis, palyginti su laikotarpiu prieš krizę. 5

Dabar turime remtis padaryta pažanga ir parengti mūsų ekonomiką svarbiems pokyčiams, kurių reikia norint spręsti naujus uždavinius, kuriuos savo politinėse gairėse iškėlė išrinktoji Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen. Turime dirbti keliose srityse, visų pirma skatinti investicijas ir pritaikyti mūsų ekonomikos struktūrą. Turėtume budriai stebėti galimą riziką ekonomikos ir finansų stabilumui ir išsaugoti tvarius viešuosius finansus. Šiuo metu vykdyti atsakingą fiskalinę politiką taip pat reiškia gerinti viešųjų finansų kokybę ir naudotis fiskaline erdve, kad būtų remiamos investicijos ir reformos. Laukia didelis iššūkis panaikinti investicijų trūkumą, kad būtų lengviau pereiti prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos. Tvaraus Europos investicijų plano, kurį koordinuosiu, tikslas per ateinantį dešimtmetį pritraukti 1 trln. EUR investicijų į visą ES. Siekdami šio tikslo turime glaudžiai bendradarbiauti su daugeliu kolegų Komisijoje ir sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių lėšas. Tam panaudotini InvestEU, sanglaudos fondai ir mūsų darbas tvaraus finansavimo srityje. Šioms reikmėms Europos investicijų bankas turėtų iki 2025 m. pusę viso savo finansavimo skirti klimato investicijoms. Šis darbas turi būti glaudžiai derinamas su naujos ilgalaikės ES pramonės strategijos rengimu. Vis dėlto mūsų ekonominė ir pinigų sąjunga dar nebaigta kurti. Komisija pateikė keletą pasiūlymų ir pradėjo įgyvendinti keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama užbaigti ekonomikos valdymo sistemą, pavyzdžiui, dėl bankų sąjungos, kapitalo rinkų sąjungos ir naujų biudžeto priemonių. Nemaža dalis jų sėkmingai apsvarstyti teisėkūros procese ir dabar yra anksčiau minėtos tvirtesnės struktūros dalis. Yra ir kitų pasiūlymų, pavyzdžiui, dėl centrinės fiskalinio stabilizavimo funkcijos, dėl kurių dar diskutuojama Europos Parlamente ir Taryboje. Esu įsitikinęs, kad fiskalinio stabilizavimo funkcija reikalinga siekiant toliau stiprinti euro zonos ir ES atsparumą, turint omenyje galimus didelius sukrėtimus ateityje. Per šią kadenciją Komisija pateikė pirmą konkretų pasiūlymą dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės. Naujos sudėties Komisijoje kartu su nariais, atsakingais už ekonomiką ir darbo vietas, dirbsiu, kad būtų parengta Europos nedarbo išmokų perdraudimo sistema. Taip pat esu pasiryžęs glaudžiai bendradarbiaudamas su už sanglaudą ir reformas atsakinga Komisijos nare užbaigti derybas dėl Reformų rėmimo programos ir dėl euro zonos konvergencijai ir konkurencingumui skirtos biudžeto priemonės, kurios remtų valstybių narių ekonomikos augimą skatinančias reformas ir investicijas. Naujos sudėties Komisijoje turėsime ekonominės ir pinigų sąjungos srities darbus vykdyti kaip dalį platesnės ir visapusiškesnės darbotvarkės, taip pat apimančios investicijas, laisvos ir sąžiningos prekybos santykius, sąžiningą apmokestinimą, pramonės politiką, vidaus rinką ir paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms didinimą. 4. Įvardykite tris pagrindinius politinius tikslus, susijusius su finansų sektoriaus reglamentavimu, kurių ketinama siekti per ateinančią Komisijos kadenciją. Kaip vertintumėte dabartinės bankų sąjungos veiklą ir tolesnius veiksmus siekiant baigti ją kurti, visų pirma siekiant baigti kurti bendrą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, susijusią su Bendru pertvarkymo fondu, ir realiai parengti Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS) nepaisant to, kad šiuo metu valstybių narių nuomonės išsiskiria? Ar šie tolesni veiksmai apimtų naują Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūra priimamo akto dėl EIGS? Kokių veiksmų ketinate imtis, kad bankai taptų stipresni ir saugesni, kad būtų sumažinta jų sisteminė svarba ir rizika, kurią dėl jų tenka prisiimti jų valstybėms, kad neveiksnių paskolų mažėjimas būtų derinamas su vartotojų apsauga visoje Sąjungoje ir kad visiems Europos bankams būtų sudaromos vienodos sąlygos? Ar, Jūsų nuomone, ES 6

finansinių paslaugų sektorius yra pasirengęs Brexit ui be susitarimo? Kuriems sektoriams reikėtų daugiau padirbėti, kad jie būtų visapusiškai pasirengę bet kuriai Brexit o baigčiai? Kaip vertintumėte tarpuskaitos sektoriaus pasirengimą Brexit ui be susitarimo, pirmiausia kalbant apie eurais išreikštas išvestines finansines priemones? Finansų sektorius yra labai svarbus mūsų ekonomikai ir platesnei visuomenei. Veikdamas tinkamai jis gali būti sėkmingos ekonominės veiklos ir klestėjimo veiksniu. Kai jis klumpa, padariniai gali būti baisūs. Pagrindinės reformos, kurias įgyvendiname nuo pasaulinės finansų krizės, nemaža dalimi sugrąžino sveikatą ES finansų sektoriui, atgaivino bankų sektorių ir apskritai skatino ekonomikos atsigavimą. Mums reikia saugaus finansų sektoriaus, kuris remtų tvarų ekonomikos augimą ir padėtų mums spręsti nūdienos pasaulines problemas. Nors pastaraisiais dešimt metų darėme pažangą, per pasaulinę finansų krizę įgyta skaudi patirtis rodo, kad privalome visą laiką išlikti budrūs ir stebėti galimą riziką finansiniam stabilumui. Mano pirmasis politinis tikslas bus užtikrinti, kad finansų sektorius toliau saugiai ir veiksmingai finansuotų ekonomiką. Šiomis aplinkybėmis mūsų pagrindinis tikslas bus baigti kurti bankų sąjungą ir toliau stiprinti kapitalo rinkų sąjungą. Per pastaruosius penkerius metus padaryta didelė pažanga, tačiau gerindami ekonomikos finansavimą galime nuveikti daug daugiau. Antrasis mano politinis tikslas bus užtikrinti, kad finansavimas remtų perėjimą prie tvarios ekonomikos. Norint tapti pirmuoju pasaulyje neutralizuoto poveikio klimatui žemynu reikės investuoti trilijonus eurų. Nors viešajam sektoriui tenka svarbus vaidmuo, būtina, kad daug investuotų privatieji investuotojai. Europa negali šių klausimų išspręsti viena pati; duoti rezultatų gali tik pasaulinis sprendimas. Todėl turėtume ir toliau bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekdami visame pasaulyje pritraukti tarptautinių privačiųjų investuotojų. Trečia, visus mūsų gyvenimo aspektus keičia perėjimas prie skaitmeninės ekonomikos. Turime užtikrinti, kad mūsų politika būtų suderinta su finansų sektoriaus skaitmenine transformacija. Turime užtikrinti, kad įmonės galėtų pasinaudoti šiomis naujomis galimybėmis, kai jos naudingos tų įmonių klientams ir visai ekonomikai. Be to, mūsų teisinė sistema turi toliau užtikrinti tinkamą vartotojų ir investuotojų apsaugą; taip pat turime sugebėti sumažinti riziką, kai ji atsiranda, ypač kai gali daryti poveikį finansiniam stabilumui. Galiausiai, parengsiu pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti, kad Europa būtų atsparesnė trečiųjų šalių ekstrateritorinėms sankcijoms ir kad ES sankcijos būtų tinkamai vykdomos, visų pirma visoje jos finansų sistemoje. Sankcijų srityje glaudžiai bendradarbiausiu su vyriausiuoju įgaliotiniu ir Komisijos pirmininko pavaduotoju. Pagrindinis prioritetas bus baigti kurti bankų sąjungą. Pradinė bankų sąjungos vizija (2012 m.) buvo plataus užmojo, radikali ir visiškai nauja. Dažnai pamirštame, kiek daug pasiekta vos per kelerius metus. Šiandien turime bendrus priežiūros ir pertvarkymo mechanizmus, o bankų balansai tvirtesni. Tačiau kai kurių pagrindinių bankų sąjungos struktūrą stiprinančių priemonių srityje pažanga nebuvo tokia didelė. Pavyzdžiui, valstybės narės tebediskutuoja dėl Europos indėlių garantijų sistemos koncepcijos trūkstamo trečiojo bankų sąjungos ramsčio. Nedarant poveikio Komisijos institucinėms prerogatyvoms, 2020 m. apsisprendžiant dėl tinkamų tolesnių žingsnių reikėtų atsižvelgti į šių diskusijų rezultatus ir į Europos Parlamento poziciją. Ir toliau tvirtai remiu Europos indėlių garantijų sistemą, ir akivaizdu, kad šiuo klausimu turime siekti bendro sutarimo tarp valstybių narių ir su Europos Parlamentu. Neseniai valstybės narės pasiekė plataus masto susitarimą dėl Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties reformos: Europos stabilumo mechanizmas taps, be kita ko, Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemone. Tai yra didelė pažanga, ir aš aktyviai palaikysiu derybas, kad būtų pasiekti kokybiški rezultatai, ir sykiu padėsiu šį svarbų darbą baigti kuo anksčiau. 7

Atlikus nemažai reformų, Europos bankai šiandien yra kur kas stipresni, geriau kapitalizuoti, mažiau įsiskolinę ir apskritai yra geriau pasirengę atlaikyti ekonominius sukrėtimus. Vis dėlto reikia toliau dirbti, kad būtų išspręsti kai kurie likę klausimai. Būtina skatinti bankus toliau diversifikuoti turimus valstybės obligacijų portfelius ir mažinti tendencingumą savo šalies atžvilgiu, kuris tebėra pernelyg didelis ir daro bankus pernelyg pažeidžiamus jų šalies vyriausybės fiskalinių sunkumų atveju. Nenuvertinu politinio, teisinio ir techninio šių klausimų sudėtingumo ir jautrumo visoje ES ir jų poveikio finansiniam stabilumui, todėl bus labai svarbu pasiekti bendrą sutarimą ir Europos Parlamente, ir valstybėse narėse. Pastaraisiais metais politikos formuotojams, priežiūros institucijoms ir bankams ėmusis ryžtingų veiksmų, visoje ES gerokai sumažėjo neveiksnių paskolų apimtis iki maždaug 3 proc. Tačiau šis skaičius slepia didelius skirtumus tarp valstybių narių ir tarp bankų. Tam, kad mažinti neveiksnių paskolų lygį būtų dar lengviau, turėtume kuo greičiau baigti su antrinėmis rinkomis ir pagreitintu neteisminiu užstato realizavimu susijusius darbus, visapusiškai atsižvelgdami į poreikį sukurti vartotojus apsaugančią sistemą. Galiausiai turėtume įgyvendinti paskutinį susitarimo Bazelis III reformų kompleksą, kuriuo sukuriama pokrizinė bankų rizikos ribojimo sistema išsaugant Europos ypatumus ir ES bankų sektoriaus įvairovę. Labai apgailestauju dėl Brexit o, vis dėlto aiškią pirmenybę teikiu tvarkingam Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES, o ne chaotiškam Brexit ui. Tačiau turime būti pasirengę visiems scenarijams, įskaitant išstojimą be susitarimo. Manau, kad finansų srityje esame tiek pasirengę, kiek tai įmanoma. Pasiekti dabartinę padėtį padėjo daug pastaraisiais mėnesiais priimtų teisės aktų. Remdamosi bendra Europos Centrinio Banko ir Anglijos banko analize, Komisijos tarnybos ėmėsi veiksmų, kad sumažintų visą Brexit o be susitarimo riziką, susijusią su finansiniu stabilumu. Brexit as be susitarimo gali sukelti tam tikrų finansinių paslaugų teikimo sutrikdymų ir tam tikrą finansų rinkos kintamumą. Tačiau didžiausią neigiamą poveikį finansų sektoriui veikiausiai atneštų Brexit o padariniai realiajai ekonomikai. Šiuo aspektu testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, kad finansų sektorius yra pakankamai atsparus. Toliau atidžiai stebėsime rinkos pokyčius ir prireikus imsimės atitinkamų priemonių. Konkrečioje tarpuskaitos ir atsiskaitymo srityje ES taip pat yra pasirengusi Brexit o be susitarimo scenarijui. Komisija priėmė laikiną sprendimą dėl pagrindinės sandorio šalies lygiavertiškumo, kad Brexit o be susitarimo atveju būtų išsaugotas ES 27 finansinis stabilumas. Kalbant konkrečiai apie ne biržos išvestines finansines priemones, kurių tarpuskaita neatliekama, priimtos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad sutartys ir toliau galiotų ir kad pagal jas būtų galima teikti paslaugas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES. Šiais metais taip pat buvo susitarta (ne Brexit o reikmėms) dėl naujų taisyklių, kuriomis stiprinama pagrindinių sandorio šalių priežiūra. Šios taisyklės atnaujins ES priežiūros priemonių rinkinį, ypač trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių, kurios turi sisteminės svarbos Europos Sąjungai, atžvilgiu. 5. Kaip vertintumėte dabartinę kapitalo rinkų sąjungos padėtį? Kokias konkrečias priemones ketinate pasiūlyti, kad būtų baigta kurti kapitalo rinkų sąjunga, įmonės turėtų įvairesnę prieigą prie finansavimo, mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų lengviau gauti finansavimą ir kartu būtų skatinamas perėjimas prie ekologiškesnės ekonomikos naudojantis tvariais finansais? Mažmeninių finansinių paslaugų svarba yra didžiulė. Nežiūrint į tai, vartotojų pasitenkinimo požiūriu šis sektorius priskiriamas prie 8

blogiausių, o svarbūs teisės aktai nėra įgyvendinami ar vykdomi taip, kaip priklausytų. Kokių priemonių ketinate imtis, kad finansinių paslaugų sektoriuje būtų gerinama priežiūros konvergencija ir įgyvendinami vartotojų apsaugos teisės aktai? Kokia Jūsų nuomonė apie planuojamą ES teisės aktų dėl kovos su pinigų plovimu peržiūrą? Norint skatinti investicijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą labai svarbi kapitalo rinkų sąjunga. Finansuoti inovacijas, suteikti daugiau investavimo galimybių ir padėti įvairinti riziką Europos investuotojams geriausiai gali dinamiškos ir integruotos kapitalo rinkos, padedančios tvirtam bankų sektoriui finansuoti mūsų ekonomiką. Kadangi kapitalo rinkų sąjunga prisideda prie rizikos pasidalijimo privačiajame sektoriuje tarp valstybių narių, ji labai svarbi norint baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį. Nuo kapitalo rinkų sąjungos inicijavimo 2015 m. padaryta didelė pažanga: 11 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų buvo priimti arba dėl jų buvo susitarta, o Komisija įgyvendino arba pradėjo įgyvendinti daugiau kaip 50 ne teisėkūros priemonių. Vis dėlto žinau, kad kai kurios svarbios struktūrinės kliūtys dar neįveiktos. Prioritetas bus teikiamas naujam postūmiui užbaigti kurti kapitalo rinkų sąjungą. Siekdami, kad Europos įmonės galėtų gauti finansavimą, kurio joms reikia norint investuoti ir kurti darbo vietas, galime nuveikti daugiau. Per pastaruosius penkerius metus itin daug dėmesio skyrėme priemonėms, kuriomis didinamas rinka pagrįstas mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimas. Antai pastaruoju metu sumažinome administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas, susijusias su akcijų įtraukimu į biržos prekybos sąrašus. Naudodamiesi šio darbo rezultatais, kartu su paskirtąja pirmininko pavaduotoja, atsakinga už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą, pasiūlysime mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtą strategiją, kuri visų pirma padėtų pagerinti jų galimybes gauti finansavimą. Šiuo tikslu, be kitų priemonių, įsteigsiu privačiojo ir viešojo sektorių fondą, kuris padėtų mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti nuosavo kapitalo. Nors per pastaruosius penkerius metus šalindami struktūrines kliūtis tarptautinėms investicijoms svarbiose srityse padarėme tam tikrą pažangą, turėtume rūpestingai nustatyti likusias spragas ir siūlyti naujas plataus užmojo iniciatyvas. Pavyzdžiui, investuotojai dažnai mini su nemokumo teisės aktais ir mokesčių procedūromis susijusias tarpvalstybinių investicijų kliūtis. Komisija taip pat pasisakė už tikrą Europos lygmens priežiūrą ir mes turėsime įvertinti, ar siekiant remti ES priežiūros konvergenciją pakaks neseniai sutartų Europos priežiūros institucijų taisyklių. Taip pat mums reikės strategijos, kaip pasiekti mūsų tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir pritraukti privačiojo kapitalo, kad jis padėtų įgyvendinti šiuos įsipareigojimus. Jei mano kandidatūra bus patvirtinta, ketinu greitai pradėti viešas konsultacijas, kad išgirsčiau visų suinteresuotųjų subjektų nuomones, kaip apibrėžti naujos žaliojo finansavimo strategijos metmenis. Jau dabar reikia dėti daugiau pastangų keliose srityse: be kita ko, turėtume stiprinti žaliojo finansavimo pagrindus ieškodami būdų, kaip pagerinti informacijos apie įmonių tvarumą atskleidimą, tvarumo mokslinius tyrimus ir reitingavimą. Siekiant apibrėžti, kuri ekonominė veikla aplinkos atžvilgiu yra tvari, labai svarbus darbas dėl visą ES aprėpiančios taksonomijos. Taksonomija padės kovoti su ekomanipuliavimu, kuris šiuo metu paplitęs finansų sektoriuje, ir taps pagrindu mūsų darbui standartų ir ženklinimo srityje, pvz., ES žaliųjų obligacijų standarto ar ES ekologinio ženklo srityse. Vadovausiu darbams, kuriais siekiama pritraukti privačiųjų investicijų į žaliąją veiklą, naudodamasis visomis ES biudžeto galimybėmis per plataus užmojo Tvarios Europos investicijų planą ir Europos investicijų bankui tampant Europos kovos su klimato kaita banku. Be to, turėsime glaudžiai 9

bendradarbiauti su partneriais, kad pasaulyje būtų iniciatyviai dedamos pastangos didinti tvarų finansavimą. Esu įsitikinęs, kad kapitalo rinkų sąjunga nebus baigta kurti, jei aktyviau neįsitrauks neprofesionalūs investuotojai. Esu pasiryžęs siekti šio tikslo, kad vartotojai visoje Europoje galėtų lengviau, saugiau ir mažesnėmis išlaidomis gauti daugiau ir geresnių produktų. Tam tikslui visuose galiojančiuose teisės aktuose reikės kompleksiško požiūrio. Vartotojų finansinių paslaugų veiksmų planas davė apčiuopiamų rezultatų, pavyzdžiui, visose ES valstybėse narėse atpigo tarptautiniai mokėjimai, ir turėtume peržiūrėti jo įgyvendinimą. Turėtume rasti sprendimų, kaip pasiūlyti pigių momentinių tarpvalstybinių mokėjimų, ir nustatyti aiškią jų įgyvendinimo strategiją. Kalbant apie investicijas, reikėtų įvertinti, ar įvairiuose teisės aktuose nustatytos skaidrumo taisyklės yra pakankamai nuoseklios, veiksmingos ir tinkamos skaitmeniniam amžiui. Taip pat turėtume užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti visą informaciją apie investicinių produktų kainas ir veiklos rezultatus. Tačiau tikrai integruotos finansų rinkos gali tinkamai veikti tik jei visose valstybėse narėse nuosekliai taikomos taisyklės ir užtikrinamas jų vykdymas. Užtikrinsime, kad visos šios srities ES direktyvos būtų laiku visiškai perkeltos į nacionalinę teisę ir būtų imamasi tolesnių veiksmų dėl visų skundų, gautų iš vartotojų, ir kad būtų informuojama apie vartotojų teises ir problemų sprendimo priemones. Atidžiai įvertinsime neseniai sutartus Europos priežiūros institucijų uždavinių pakeitimus ir kryptingesnį jų dėmesį vartotojų apsaugai. Taip pat turėtume išnaudoti naujų skaitmeninių technologijų potencialą, kad Europos vartotojams būtų sudarytos geresnės sąlygos kartu apsaugant Europos finansų sistemos vientisumą ir stabilumą. Todėl įsipareigoju toliau dirbti finansinių technologijų srityje ir pasiūlyti bendrą ES požiūrį į kriptovaliutas. Siekiant finansų sistemos vientisumo bus labai svarbu kovoti su pinigų plovimu. Tikėtina, kad problemų išliks net ir po to, kai bus visiškai įgyvendintos naujausios priemonės, ir, kad padėtis pagerėtų, turėsime dirbti įvairiuose baruose. Tam reikės užtikrinti visapusišką Sąjungos teisės aktų (Ketvirtoji ir Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyvos) įgyvendinimą ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios vėluoja perkelti taisykles į nacionalinę teisę. Taip pat turėtume užtikrinti nuoseklesnę bankų priežiūrą. Valstybių narių kovos su pinigų plovimu sistemos gana smarkiai skiriasi. Labai nevienodas taisyklių taikymas tarpvalstybiniu mastu. Akivaizdu, kad pirmiausia reikia visoje Sąjungoje stiprinti priežiūrą. Remdamiesi jau atlikta analize, toliau vertinsime, kaip labiausiai tiktų užtikrinti, kad visoje Sąjungoje kovos su pinigų plovimu priežiūra būtų aukščiausios kokybės. Žinau daug argumentų už tai, kad tam tikros kovos su pinigų plovimu priežiūros užduotys ir jų koordinavimas būtų pavesti Sąjungos įstaigai. Svarbus vaidmuo dabartinėje struktūroje tenka nacionaliniams finansinės žvalgybos padaliniams, todėl jį reikėtų atidžiai išanalizuoti. Galiausiai, turėsime didinti ES vaidmenį tarptautinėse diskusijose dėl kovos su pinigų plovimu siekdami aukštus ES standartus geriau įtvirtinti tarptautinėje arenoje. 6. Tapęs vykdomuoju Komisijos pirmininko pavaduotoju žmonėms tarnaujančios ekonomikos klausimais, būsite atsakingas už veiksmų plano Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti rengimo koordinavimą ir vadovausite darbui, susijusiam su socialinio dialogo vaidmens stiprinimu Europos lygmeniu. Taip pat vadovausite darbui, kurio tikslas perorientuoti Europos semestrą siekiant į jį įtraukti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. 10

Praeityje yra buvę atvejų, kai iš dalies dėl to, kaip Sutartyse apibrėžtos ES kompetencijos sritys socialinės, aplinkos ir ekonomikos politikos pusiausvyra Sąjungos lygmeniu sutrikdavo, nes didesnė pirmenybė būdavo teikiama ekonomikos klausimams. Išrinktoji Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, jog dabar kaip niekad svarbu, kad socialinės teisės, apsauga ir teisingumas taptų šiuolaikinės ekonomikos kertiniu akmeniu. Kokių konkrečių teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų ir pagal kokį tvarkaraštį ketinate imtis šiais tikslais: siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį bei skatinti teisingą, funkcionalią ir kliūčių nevaržomą Europos darbo rinką; siekiant įsipareigoti, kad socialinės teisės, apsauga ir teisingumas mūsų šiuolaikinės ekonomikos kertinis akmuo virstų praktika, pirmiausia įgyvendinant Europos semestrą, ir būtų užtikrinta, kad Sąjungos socialiniams ir ekonominiams tikslams būtų teikiamas vienodas prioritetas bei kad būtų įtraukti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai? Pirmiausia norėčiau priminti, kad koordinavau parengiamąjį Europos socialinių teisių ramsčio darbą. 2017 m. lapkričio mėn. Geteburge šis dokumentas buvo paskelbtas pirmajame per pastaruosius du dešimtmečius socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime. Tąsyk mačiau, kad ES valstybių ar vyriausybių vadovai ir Europos Parlamentas tvirtai įsipareigojo geresnei socialinių teisių teisėkūrai ir įgyvendinimui. Vadovaujant išrinktajai Komisijos Pirmininkei U. von der Leyen, toliau darysiu visa, kad Europos socialinių teisių ramsčio teisės ir principai būtų veiksmingi ir aktualūs mūsų piliečiams. Jei mano kandidatūra bus patvirtinta, koordinuosiu parengiamąjį darbą dėl plataus užmojo Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų plano; tai bus vienas iš pirmųjų mano prioritetų. Apsvarstysiu visas turimas priemones: teisėkūros ir ne teisėkūros, ES finansavimo ir Europos semestro. Ramstis yra bendras politinis įsipareigojimas ir atsakomybė, o tai reiškia, kad atitinkamose kompetencijos srityse reikės imtis veiksmų tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu griežtai laikantis subsidiarumo principo. Įgyvendinant ramstį taip pat reikės aktyvių politinių pastangų, visų pirma su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir jose, socialiniais partneriais, kitais suinteresuotaisiais subjektais ir, žinoma, pilietine visuomene. Tai pabrėžta ir 2019 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos strateginėje darbotvarkėje. Sąjungos lygmeniu bendradarbiausiu su kolegomis, visų pirma su Komisijos nariu, atsakingu už darbo vietas, kad įgyvendinčiau keletą konkrečių iniciatyvų, kurios padės praktiškai įgyvendinti ramstį, pavyzdžiui: teisinę iniciatyvą dėl teisingų minimalių darbo užmokesčių, tinkamai atsižvelgiant į darbo užmokesčio nustatymą kolektyvinėmis sutartimis ar teisinėmis nuostatomis pagal nacionalines tradicijas; Europos vaikų garantijų iniciatyvą; sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą; 11

Europos nedarbo draudimo išmokų perdraudimo sistemą; naują Europos lyčių strategiją, įskaitant priemones dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių; atnaujintą įgūdžių darbotvarkę ir platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo priemones. Šie ir kiti į politines gaires įtraukti veiksmai yra pradžia su dideliu užmoju. Turime toliau kartu su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis tikrinti visus 20 principų ir įžvelgti, kur reikia didesnės pažangos. Kaip matyti iš socialinių rodiklių suvestinės, ES valstybių narių socialiniai rezultatai labai skiriasi. Manau, kad Komisija turėtų vesti link didėjančios konvergencijos ir visiems naudingo socialiniu požiūriu integracinio augimo. Ketinu to aktyviai siekti. Žinodamas mūsų įsipareigojimus pasauliui ir tai, kad Europa privalo rodyti pavyzdį, vadovausiu pastangoms Europos semestrą pertvarkyti į 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus integruojančią priemonę. Darnaus vystymosi tikslai tai teisingo perėjimo prie tvarios visuomenės ir ekonomikos pagrindas. Juos reikia performuluoti pagal Europos Sąjungos kontekstą. Mūsų ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos veiksmai turėtų būti tarpusavyje suderinti. Europos semestras gali būti tinkama pažangos siekiant šių tikslų stebėjimo sistema, jį įgyvendinant gali būti numatytos gairės politikos priemonėms valstybėse narėse. Todėl Semestro procesas bus perorientuotas išlaikant jo makroekonominę kryptį. Siekiant užtikrinti Europos semestro proceso skaidrumą, svarbu, kad Komisija aktyviai ir laiku bendrautų su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Šiame kontekste pasirūpinsiu, kad už ekonominius ir socialinius klausimus atsakingi Komisijos nariai prieš kiekvieną svarbų Europos semestro ciklo etapą susitiktų su Europos Parlamentu. 7. Eidamas Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas J.-C. Junckerio Komisijoje, atgaivinote socialinį dialogą. Kokių konkrečių priemonių ketinate imtis, kad per ateinančius penkerius metus Europos lygmens socialinis dialogas būtų toliau stiprinamas? Kaip Komisija ketina užtikrinti, kad, siūlant teisėkūros iniciatyvas o pirmiausia teisinę priemonę dėl minimaliojo darbo užmokesčio būtų konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir kad jie būtų deramai įtraukti? J.-C. Junckerio vadovaujamoje Komisijoje kolegijos narys buvo pirmą kartą aiškiai ir oficialiai atsakingas už socialinį dialogą. Man vadovaujant pradėjome iniciatyvą Nauja socialinio dialogo pradžia, siekdami glaudesnio ir gilesnio bendradarbiavimo su socialiniais partneriais. Didžiuojuosi tuo, ką pasiekėme per pastaruosius penkerius metus. Manau, kad padaryta didelė pažanga stiprinant socialinį dialogą, be kita ko, stiprinant socialinių partnerių vaidmenį Europos semestre ir ES politikos formavimo procese. Šiame kontekste pasirūpinau, kad ES socialiniai partneriai būtų įtraukti ir išklausomi daugiau, negu tai įpareigoja socialinė politika ir Sutartis, tokiose svarbiose srityse kaip ekonominė ir pinigų sąjunga, Investicijų planas, bendroji skaitmeninė rinka, energetika, geresnis reglamentavimas ar pasirengimas naujai daugiametei finansinei programai. Pasinaudodamas dinamika, atsiradusia iš iniciatyvos Nauja socialinio dialogo pradžia, svarbiausiose politikos srityse tęsiu vaisingą bendradarbiavimą su Europos socialiniais partneriais visais lygmenimis. 12

Taip pat planuoju stiprinti darbo pasaulio permainoms skirto tarpšakinio ir sektorinio socialinio dialogo veiksmingumą ir gerinti jo veikimą, skatinti naudotis Europos socialinio fondo+ finansavimu nacionalinių socialinių partnerių gebėjimams stiprinti ir padėti socialiniams partneriams spręsti skaitmeninimo ar perėjimo prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos klausimus. Šiuo aspektu trišalis socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas duos svarbų aukščiausio politinio lygmenio postūmį glaudesniam mūsų bendradarbiavimui. Užtikrinsiu, kad su socialiniais partneriais būtų tinkamai konsultuojamasi ir kad jie dalyvautų planuojamose teisėkūros iniciatyvose, kaip numatyta Sutartyse. Konsultavimosi formos skirsis priklausomai nuo teisinio pagrindo. Laikydamasi Sutarties įsipareigojimų (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 154 straipsnis), Komisija konsultuosis su socialiniais partneriais, kaip reikalaujama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnį. Kalbant apie konkretų minimalaus darbo užmokesčio klausimą, puikiai žinau, kokį svarbų vaidmenį atlieka socialiniai partneriai, ir užtikrinsiu, kad jie būtų tinkamai įtraukti į visas būsimas iniciatyvas. Apskritai siekiu užtikrinti, kad visos Komisijos tarnybos, konsultuodamosi su socialiniais partneriais dėl socialinį poveikį darančių sektorinių politikos iniciatyvų, pavyzdžiui, dėl būsimo Tvarios Europos investicijų plano arba prekybos srityje, laikytųsi suderinto modelio. 8. Struktūrinės reformos yra nepaprastai svarbios darbo vietoms kurti bei europiečių klestėjimui ir tvariai socialinei apsaugai užtikrinti. Deja, išties daug konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų valstybėse narėse lieka neįgyvendintos. Šiuo metu Europos Parlamente aptariamas pasiūlymas dėl Reformų rėmimo programos. Kokių veiksmų ketinate imtis, kad valstybės narės sparčiau įgyvendintų šias reformas? Kaip ketinate paspartinti Reformų rėmimo programos priėmimą ir greitą įgyvendinimą? Kadangi valstybių narių ekonominiai ryšiai glaudūs, esu tvirtai įsitikinęs, kad struktūrinės reformos yra bendro intereso reikalas. Nors nuo Europos semestro pradžios 2011 m. įgyvendinant didžiąją daugumą rekomendacijų padaryta didelė pažanga, sutikčiau, kad pastaraisiais metais pažanga lėtėjo. Taip pat esama skirtumų tarp šalių ir politikos sričių: ryškių laimėjimų esama pirmiausia finansų sektoriuje, darbo rinkos politikoje, mokesčių ir transporto srityse. Žvelgdami į realiąją ekonomiką matome, kad struktūrinės reformos atsiperka. Pagal konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas vykdomos reformos padėjo visų valstybių narių ekonomikai vėl pradėti augti ir sumažinti nedarbo lygį nuo 10,2 proc. (ES 28 2014 m.) iki 6,8 proc. (ES 28 2018 m.). Šalyse, kurios struktūrinius trūkumus šalina ryžtingai, pajamos ir užimtumas paprastai auga labiau. Per kitą kadenciją dirbsiu kartu su už ekonomiką, darbo vietas ir sanglaudą bei reformas atsakingais Komisijos nariais, siekdamas padidinti valstybių narių atsakomybę ir paspartinti jose vykdomų reformų įgyvendinimą, visų pirma aktyviau bendraudamas su Europos ir nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais ir geriau derindamas Europos semestrą su ES lėšomis. Nuo 2014 m. Europos struktūriniai ir investicijų fondai buvo plačiai naudojami siekiant spręsti konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius. Manau, kad svarbu stiprinti šias sąsajas naujos kartos programose, be kita ko, pasitelkiant Europos socialinį fondą+, Europos regioninės plėtros fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių 13

fondą ir naująjį Teisingo perėjimo fondą tai pagrindinės poveikį darbo vietų kūrimui, žmonių gyvenimui ir investicijoms į žmogiškąjį kapitalą darančios finansavimo priemonės. Per šią Komisijos kadenciją taip pat įsteigėme specialią tarnybą, kuri teiktų techninę paramą reformoms. Valstybių narių paklausa buvo didelė. Nuo 2015 m. Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba iš viso parėmė daugiau kaip 760 reformų projektų 26 valstybėse narėse. Viena iš pastangų skatinti reformas yra ir pasiūlymas dėl reformų rėmimo programos. Programos, dėl kurios tebevyksta derybos, tikslas teikti finansinę ir techninę paramą valstybėms narėms siekiant padėti joms įgyvendinti reformas, kurios per Semestrą nustatytos kaip pagrindinis prioritetas. Šiuo metu, pasinaudodami Reformų rėmimo programa, rengiame euro zonos ir valiutų kurso mechanizmo II etapo šalių konvergencijai ir konkurencingumui skirtą biudžeto priemonę. Šios priemonės tikslas remti euro zonos struktūrines reformas ir padėti įgyvendinti investavimo prioritetus. Koordinuosiu su šia priemone susijusį darbą, kad ji būtų įgyvendinama. 14