Biokuro gamyklos Rapsoila, Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (už

Transkriptas

1 , Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): PAV ataskaitos rengėjas: UAB Vaizga UAB AF-Consult 2016 m.

2 Kontaktiniai asmenys: Erika Arlauskaitė Aplinkosaugos konsultantė AF-Consult UAB Tel erika.arlauskaite@afconsult.com Data Versijos Nr. 01, Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): PAV ataskaitos rengėjas: Atsakingas asmuo: Tikrino ir tvirtino: UAB Vaizga UAB AF-Consult Erika Arlauskaitė Aplinkosaugos konsultantė Rasa Alkauskaitė-Kokoškina Aplinkosaugos padalinio vadovė UAB AF-Consult, Lvovo g. 25, LT-09320, Vilnius, Lietuva Tel , info.lt@afconsult.com, Į.k , PVM mok. k. LT , sertifikuota ISO 9001, ISO ir OHSAS 18001

3 PAV ataskaita Turinys ĮVADAS BENDRIEJI DUOMENYS Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas Planuojama ūkinė veikla, gaminama produkcija Planuojamos ūkinės veiklos vieta PAV dokumentų sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais INFORMACIJA APIE ŪKINĘ VEIKLĄ, TECHNOLOGINIAI PROCESAI Technologinių procesų aprašymas Veiklos palyginimas su geriausiai prieinamais gamybos būdais (GPGB) ATLIEKOS Eksploatacijos metu susidarančios atliekos GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS Įvadas Paviršinis ir požeminis vanduo Aplinkos oras Poveikis klimato kaitai Dirvožemis ir žemės gelmės Saugomos teritorijos ir biologinė įvairovė Kraštovaizdis Socialinė ir ekonominė aplinka Kultūros paveldas Visuomenės sveikata Poveikio visuomenės sveikatai prognostinis vertinimas Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų aprašymas ALTERNATYVŲ ANALIZĖ TARPVALSTYBINIS POVEIKIS MONITORINGAS RIZIKOS VERTINIMAS Pažeidžiami objektai Pavojaus šaltiniai Rizikos analizės rezultatai PROBLEMŲ APRAŠYMAS NETECHNINIO POBŪDŽIO SANTRAUKA LITERATŪROS SĄRAŠAS TEKSTINIAI IR GRAFINIAI PRIEDAI: 1 PRIEDAS Registrų centro išrašai, raštai 2 PRIEDAS PAV ataskaitos rengėjų kvalifikacijos dokumentų kopijos 3 PRIEDAS Situacijos schema su Biokuro gamyklos "Rapsoila" pastatų ir įrenginių išsidėstymu sklype Technologinės schemos 4 PRIEDAS Skyriaus Vanduo schemos

4 PAV ataskaita Situacijos planas su vandens paėmimo ir nuotekų išleidimo vietomis Nuotekų valymo įrenginių technologinė schema 5 PRIEDAS Skyriaus Aplinkos oras schemos Trašos šaltinių išsidėstymas sklype Oro taršos sklaidos modeliavimo žemėlapiai 6 PRIEDAS Triukšmo lygio matavimų protokolas 7 PRIEDAS Viešinimo dokumentai 8 PRIEDAS PAV programos derinimo ir tvirtinimo raštai 9 PRIEDAS Naudojamų cheminių medžiagų duomenų saugos lapai Ataskaitos lentelių sąrašas: Lentelė 1. Duomenys apie gaminius (produkciją)...9 Lentelė 2. Kuro ir energijos vartojimas Lentelė 3. Kuro ir energijos vartojimas Lentelė 4. Duomenys apie naudojamas žaliavas ir medžiagas Lentelė 5. Žaliavų ir medžiagų saugojimas Lentelė 6. Susidarančių atliekų kiekis Lentelė 7. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį planuojama išleisti nuotekas Lentelė 8. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir / arba išleistuvus Lentelė 9. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas Lentelė 10. Objekte / įrenginyje naudojamos nuotekų kiekio ir taršos mažinimo priemonės Lentelė 11. Mažeikių rajono savivaldybės klimatinės ypatybės (LHMT duomenys) Lentelė 12. Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys Lentelė 13. Tarša į aplinkos orą UAB Vaizga, biokuro gamykla Rapsoila Lentelė 14. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 4 lengvųjų automobilių (kuras dyzelinas) Lentelė 15. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 22 vilkikų (kuras dyzelinas) Lentelė 16. Gamyklos pagrindiniai oro taršos šaltiniai bei tarša į aplinkos orą Lentelė 17. Foninės vidutinės metinės teršalų koncentracijos netoli PŪV Lentelė 18. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai Lentelė 19. Teršalų kiekis išsiskiriantis iš vidaus degimo variklių Lentelė 20. Teršalų kiekis išsiskiriantis ištraktorių ir kitų įrenginių su vidaus degimo variklių Lentelė 21. Artimiausia nagrinėjama aplinka ir pastatai Lentelė 22. Sergamumas ligomis, kurias gali sukelt triukšmas, oro tarša ir kvapai 2014 m. Mažeikių r. sav Lentelė 23. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (HN 33:2011) Lentelė 24. Išmetamų teršalų apskaičiuotos didžiausios koncentracijos aplinkos ore buvo palygintos su jų kvapo slenkstinėmis koncentracijomis Lentelė 25. Rapsoila gamykloje eksploatuojami pavojingi įrenginiai Ataskaitos paveikslų sąrašas: Pav.1 Rapsoila gamyklos teritorija Pav. 2. Rapsoila gamyklos rezervuarų parkas Pav. 3. Ūkinės veiklos vieta Pav. 4. PŪV teritorija Pav. 5. Artimiausia gyvenamoji aplinka PŪV atžvilgiu Pav. 6. Mažeikių rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniai ties PŪV Pav. 7. Rapsoila gamyklos patalpų ir įrenginių išsidėstymas Pav. 8. Upių baseinų rajonai, šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra Pav. 9. Paviršinių vandenų apsaugos juostos ir zonos ( 22 Pav. 10. Vandens gręžinių ir valymo įrenginių vieta Pav. 11. Nuotekų valymo įrenginių vieta PŪV teritorijoje... 25

5 PAV ataskaita Pav. 12. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros ( 38 Pav. 13. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros ( 39 Pav. 14. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav., m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas) Pav. 15. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav. pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas) Pav. 16. Artimiausia gyvenamoji aplinka ir visuomeniniai pastatai PŪV atžvilgiu Pav. 17. Mirties priežasčių struktūra 2014 m. Mažeikių r. sav Pav. 18. Telšių apskrities gyventojų savo sveikatos vertinimas Pav. 19. Mirtingumas 1000 gyv Pav. 20. Gimstamumas 1000 gyv Pav. 21. Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) gyv Pav. 22. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) gyv Pav. 23. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) gyv Pav. 24. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) gyv Pav. 25. Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, skaičius 1000 darbingo amžiaus gyventojų Pav. 26. Vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius 1000 vaikų... 48

6 PAV ataskaita Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjų sąrašas: Nr. Rengėjas Organizacija Kontaktai Rasa Alkauskaitė Kokoškina Aplinkosaugos padalinio vadovė Aplinkos inžinerijos bakalauras Erika Arlauskaitė Aplinkosaugos konsultantė Matavimų inžinerijos magistras Rūta Blagytė Aplinkosaugos konsultantė Aplinkos inžinerijos magistras Marius Davidavičius Energetikos bakalauras Ilona Burkauskienė Visuomenės sveikatos konsultantė Visuomenės sveikatos magistras Kristina Pečeliūnaitė Ekonomistė Ekonomikos bakalauras AF-Consult AF-Consult AF-Consult AF-Consult AF-Consult AF-Consult rasa.alkauskaite@afconsult.com erika.arlauskaite@afconsult.com Rūta.blagnytė@afconsult.com marius.davidavicius@afconsult.com Ilona.burkauskienė@afconsult.com k.peceliunaite@gmail.com Parengti skyriai 5, 8 1.3, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 2,1, 3, 4.2, 4.5, 4.6, 4.7, 4.9, , 4.4 Grafinė dalis Parašas PAV ataskaitos rengėjų kvalifikacijos dokumentų kopijos pateikiamos 2 priede. PAV ataskaitos versijų lentelė: Versija Data Aprašymas Visuomenės informavimas apie parengtą PAV ataskaitą

7 PAV ataskaita Naudojami terminai AAA AM BAST DLK ES GPGB LR LGT LRR NMT PAV PAST PŪV PVSV RC RV RAAD RRME SAZ VSTT Aplinkos apsaugos agentūra Aplinkos ministerija Buveinių apsaugai svarbi teritorija Didžiausiai leidžiama koncentracija Europos Sąjunga Geriausiai prieinami gamybos būdai Lietuvos Respublika Lietuvos geologijos tarnyba Laisvos riebalų rūgštys Natrio arba kalio hidroksido ir metanolio tirpalas Poveikio aplinkai vertinimas Paukščių apsaugai svarbi teritorija Planuojama ūkinė veikla Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas Registrų centras Ribinė vertė Regiono aplinkos apsaugos departamentas Riebalų rūgščių metilo esteris Sanitarinė apsaugos zona Saugomų teritorijų tarnyba

8 PAV ataskaita Įvadas Ūkinė veikla, kuriai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) esamos biokuro gamyklos Rapsoila. Gaminama produkcija - riebalų rūgščių metilo esteris RRME. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UAB Vaizga. Rapsoila gamykla pastatyta 2002 m m. ir 2011 m. atlikta gamyklos plėtra, modernizacija. Gamyklai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60. Prieš statybos ir rekonstrukcijos darbus buvo atliktos PAV atrankos procedūros, gautos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) atrankos išvados, kad PAV neprivalomas. PAV procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos (toliau LR) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau PAV įstatymas) (Žin., 1996,, Nr ; 2000, Nr ; 2005, Nr ) bei kitais galiojančiais LR teisės aktais. Ūkinė veikla patenka į PAV įstatymo 1 priedo 6.1 punktą 6.1. Organinių cheminių medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų... gamyba pramoniniu būdu. Vadovaujantis PAV įstatymu bei Aplinkos apsaugos agentūros raštu Nr. (15.9)-A4-6188, pridedamas 1 Priede, kur nurodoma, jog prieš teikiant paraišką TIPK leidimui gauti būtina atlikti PAV procedūras, esamai biokuro gamyklai Rapsoila atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. PAV procedūros atliekamos esamai veiklai - biokuro gamyklos Rapsoila Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija. Naujų veiklos pokyčių modernizacijos, gamybos išplėtimo, kt. neplanuojama. Pagrindiniai PAV ataskaitos tikslai i) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, aplinkos komponentams, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, kultūros paveldui bei šių komponentų tarpusavio sąveikai; ii) sumažinti ūkinės veiklos poveikį, numatyti poveikio aplinkai mažinimo priemones. PAV ataskaita parenkta pagal atsakingos institucijos aplinkos apsaugos agentūros patvirtintą PAV programą, vadovaujantis PAV programos ir ataskaitos rengimo nuostatais (Žin., 2010, Nr ). Visuomenė apie parengtą PAV atskaitą informuojama vadovaujantis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašu (Žin., 2005, Nr ). Visuomenė informuota apie parengtą PAV ataskaitą respublikinėje spaudoje, Mažeikių rajono savivaldybės spaudoje, Mažeikių rajono savivaldybės bei Židikų seniūnijos skelbimų lentose, Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje. Su PAV ataskaita galima susipažinti per 10 d.d. iki viešo svarstymo PAV dokumentų rengėjo internetiniame puslapyje Židikų seniūnijoje (M. Pečkauskaitės g. 10, Židikų mstl., Mažeikių r.) ir veiklos organizatoriaus buveinėje (Ukrinų km., Židikų seniūnija, Mažeikių r.) Iki PAV ataskaitos viešinimo pradžios suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nebuvo gauta. Planuojamos ūkinės veiklos PAV vertinimo subjektai, kurie nagrinės PAV ataskaitą: Mažeikių rajono savivaldybės administracija; Telšių visuomenės sveikatos centras; Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba; Kultūros paveldo departamento Telšių skyrius, vadovaudamasis PAV įstatymo 8 straipsnio 6 punktu, PAV programos derinimo etape informavo, kad nepageidauja nagrinėti PAV ataskaitos. Atsakinga institucija - Aplinkos apsaugos agentūra prie LR aplinkos ministerijos priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

9 PAV ataskaita Bendrieji duomenys 1.1 Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) Organizacija: UAB Vaizga Adresas korespondencijai: Montuotojų g. 2, LT Mažeikiai Kontaktinis asmuo: Sigitas Aušra, inžinierius technologas Telefonas: Faksas: El. paštas: sigitasausra@rapsoila.lt 1.2 Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas Organizacija: UAB AF-Consult Adresas korespondencijai: Lvovo g. 25, Vilnius Kontaktinis asmuo: Erika Arlauskaitė, aplinkosaugos konsultantė Telefonas: , Faksas: , info.lt@afconsult.com El. paštas: erika.arlauskaite@afconsult.com 1.3 Planuojama ūkinė veikla, gaminama produkcija Planuojama ūkinė veikla (PŪV) esamos biokuro gamyklos Rapsoila Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija. Rapsoila gamykla pastatyta 2002 m m. ir 2011 m. atlikta gamyklos plėtra, modernizacija. Gamyklai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60. PAV procedūros atliekamos esamai veiklai - biokuro gamyklos Rapsoila Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija. Naujų veiklos pokyčių modernizacijos, gamybos išplėtimo, kt. neplanuojama. Gamyklos Rapsoila pagrindinė gaminama produkcija - biokuras (riebalų rūgščių metilo esteris RRME). Projektinis gamybinis pajėgumas tonų RRME per metus. Šalutinė produkcija: rapsų išspaudos, glicerinas. Esamos veiklos pakeitimų, gamyklos plėtros ar modernizacijos nenumatoma. Biokuras naudojamas kaip ekologiškai švarus automobilių kuro komponentas. Rapsų išspaudos naudojamos gyvulių pašarų ruošimui. Glicerinas naudojamas gyvulių pašarų ruošimui, žaliava techninio glicerolio gamybai, pašaras biodujų gamybai, dozuojami glicerino kiekiai nuotekų valymo įrengimuose reikiamam fosfatų ir ChDS palaikymui. Biokuro gamyba susideda iš procesų: 1. Rapsų aliejaus gamyba; 2. Rapsų aliejaus esterifikacija metilo spiritu; 3. Rapso - metilo esterio gryninimas. Technologinio proceso aprašymas, informacija apie naudojamas žaliavas ir chemines medžiagas pateikiama PAV ataskaitoss 2.1 skyriuje. Lentelė 1. Duomenys apie gaminius (produkciją) Pavadinimas Mato vnt., t, m3, vnt. it kt. Kiekis per metus Biokuras (riebalų rūgščių metilo esteris RRME) t

10 PAV ataskaita Pavadinimas Mato vnt., t, m3, vnt. it kt. Kiekis per metus Rapsų išspaudos t Glicerinas t 4382 Pav.1 Rapsoila gamyklos teritorija Rapsoila gamyklos rezervuarų parkas Gamykla veikia visą parą 2 pamainomis. Didžiausiu pajėgumu gamykla veikia rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Šaltuoju laikotarpiu įmonė veikia apie 60 % pajėgumu. Kuro ir energijos suvartojimas pateiktas lentelėse žemiau: Lentelė 2. Kuro ir energijos vartojimas Energetiniai ir technoliginiai ištekliai Matavimo vnt., t, m 3, kwh ir kt. Sunaudojamas kiekis per metus Išteklių gavimo šaltiniai a) elektros energija kwh UAB Eso b) suskystintos dujos t 800 AB ORLEN Lietuva UAB Naftos dujos c) dyzelinas t 6 AB ORLEN Lietuva Lentelė 3. Energijos gamyba Energijos rūšis Planuojama pagaminti 1 2 Šiluminė energija, kwh Katilinėse įrengti 78 KW bei 92 kw našumo vandens šildymo katilai, 350 kw ir 1750 Kw našumo garo katilai. Naudojamas kuras suskystintos propano butano dujos. Bendras katilinės dujų sunaudojimas: Q=21,8 nm 3 /h. Duomenys apie naudojamas ir saugomas žaliavas ir medžiagas pateikiami 4 lentelėje. Lentelė 4. Duomenys apie naudojamas žaliavas ir medžiagas Žaliavų ir medžiagų pavadinimas Kiekis per metus Cheminės medžiagos ar preparato klasifikavimas ir ženklinimas Kategorija pavojaus nuoroda rizikos fazės Rapsai t Rapsų aliejus t - R9 -

11 PAV ataskaita Fosforo rūgštis 400 t - - rizika Natrio 270 t - rizika hidroksidas Sieros rūgštis 30 t 1761 R7, R8, R9 rizika Metanolis 5500t R7, R8, R9 rizika Citrinos rūgštis 150 t Depresantas 15 t - - Antioksidantas 1 t - - Geležies sulfatas 10 t - - Karbamidas 2 t R9 rizika Freonai 0,1 t - rizika Lentelė 5. Žaliavų ir medžiagų saugojimas Eil. Žaliavų ir medžiagų Transportavimo Kiekis saugomas Saugojimo būdas Nr. pavadinimas būdas vietoje t.,m Rapsai X t saugyklos 2. Rapsų aliejus X 1625 m 3 talpyklos 3. Fosforo rūgštis X 50 t konteineriai 4. Natrio hidroksidas X 35 t Maišai ant palečių 5. Sieros rūgštis X 8 t konteineriai 6. Metanolis X 100 m 3 talpyklos 7. Citrinos rūgštis X 35 t Maišai ant palečių 8. Depresantas X 10 t konteineriai 9. Antioksidantas X 2 t konteineriai 10. Geležies sulfatas X 4 t konteineriai 11. Karbamidas X 2 t Maišai ant palečių 12. Freonai X 0,9 t Šaldymo įrangoje Naudojamų cheminių medžiagų duomenų saugos lapai pateikiami 9 priede. Įmonėje tirpikliai nenaudojami. 1.4 Planuojamos ūkinės veiklos vieta Ūkinės veiklos vieta Biokuro gamykla Rapsoila įsikūrusi Povilo Plechavičiaus g. 8, Ukrinų kaimas, Židikų seniūnija, Mažeikių rajonas (žr. Pav. 3). Tiriamos teritorijos sąlyginio centro plokštuminės geografinės koordinatės pagal LKS 94 koordinačių sistemą: X: , Y: Gamykla nutolusi apie 5 km į rytus nuo Židikų, 17 km. nuo Mažeikių miesto, apie 11 km nuo Latvijos Respublikos sienos, apie 9 km nuo AB Orlen Lietuva naftos perdirbimo gamyklos, šalia kelio 170 Mažeikiai-Skuodas, kairiajame Varduvos upės krante (ties Kvistės upės žiotimis). Greta teritorijos nėra taršių šaltinių. Prieš įsikuriant biokuro gamyklai Rapsoila, teritorijoje veikė buvusio kolūkio mechaninės dirbtuvės. Registrų centro duomenimis, Rapsoila žemės sklypo su statiniais savininkas UAB Vaizga. Unikalus daikto (žemės sklypo) Nr Viso statinių žemės sklype yra 49, jų unikalūs daikto numeriai pateikti priede Nr.1. Registrų centro duomenimis, žemės sklypo plotas yra ha. (unikalus daikto numeris: ) naudojimo paskirtis žemės ūkio, ūkinės veiklos būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (žr. priedą Nr. 1).

12 PAV ataskaita Biokuro gamykla Rapsoila, Ukrinų km. Mažeikių raj. Pav. 3. Ūkinės veiklos vieta Pav. 4. PŪV teritorija Esama UAB Rapsoila pastatų patalpų eksplikacija ir išsidėstymas pateiktas 3 Priede. Į sklypą patenkama iš P.Plechavičiaus gatvės. Sklypas nepatenka į saugomas bei kultūros paveldo teritorijas Artimiausia gyvenamoji aplinka Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV nutolusi per 40 m vakarų kryptimi (Plane Nr.1) ir šiaurės vakarų kryptimi nutolusi 110 m (Plane Nr.2) (žr. Pav.5).

13 PAV ataskaita Artimiausios švietimo įstaigos: Pav. 5. Artimiausia gyvenamoji aplinka PŪV atžvilgiu Mažeikių r. Ukrinų pagrindinė mokykla nuo PŪV nutolusi 670 m pietų kryptimi. Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla nuo PŪV nutolusi 4,89 km vakarų kryptimi. Artimiausios gydymo įstaigos: Ukrinų medicinos punktas nutolęs į šiaurės rytus nuo PŪV apie 445 m. Židikų ambulatorija-medicinos punktas nutolęs į vakarus nuo PŪV apie 4,79 km Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos RC duomenimis, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (žr. 1 Priedą): Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos ( ha); Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai ( ha); Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos ( ha); Elektros linijų apsaugos zonos (0.08 ha); Kelių apsaugos zonos ( ha); Ryšių linijų apsaugos zonos ( ha). Remiantis 2004 m. rugpjūčio 19 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Dėl sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo priedo punktu, gamyklai taikoma sanitarinė apsaugos zona (toliau SAZ) 300 m.

14 PAV ataskaita Vadovaujantis 2004 m rugpjūčio 19 d. LR SAM įsakymu Nr. V-586, PAV proceso metu bus atliekamas SAZ tikslinimas atsižvelgiant į fizikinę ir cheminę taršą, jų sklaidos sąlygas, esamų ir planuojamų lygių vertes gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje. 1.5 PAV dokumentų sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais Rapsoila gamykla šiuo metu eksploatuojama. Gamykla pastatyta 2002 m m. ir 2011 m. atlikta gamyklos plėtra, modernizacija. Gamyklai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60. Prieš statybos ir rekonstrukcijos darbus buvo atliktos PAV atrankos procedūros, gautos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) atrankos išvados, kad PAV neprivalomas. Vadovaujantis PAV įstatymu bei Aplinkos apsaugos agentūros raštu Nr. (15.9)-A4-6188, pridedamas 1 Priede, kur nurodoma, jog prieš teikiant paraišką TIPK leidimui gauti būtina atlikti PAV procedūras, esamai biokuro gamyklai Rapsoila atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Pagal Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, PŪV patenka į esamos pramonės teritoriją. Ties šiaurine PŪV teritorijos dalimi eina kultūros vertybių koridorius, nuo PŪV rytų kryptimi yra nutolęs gamtinio karkaso migracijos koridorius (žr. Pav.6). Pav. 6. Mažeikių rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniai ties PŪV

15 PAV ataskaita Informacija apie ūkinę veiklą, technologiniai procesai 2.1 Technologinių procesų aprašymas Biokuro gamyba susideda iš procesų: 1. Rapsų aliejaus gamyba; 2. Rapsų aliejaus esterifikacija metilo spiritu; 3. Rapso - metilo esterio gryninimas. Pagrindiniai Rapsoila gamyklos technologiniai įrenginių ir gamybinių patalpų išsidėstymas pavaizduotas paveiksle žemiau bei 3 priede. Visi gamybiniai ciklai vykdomi automatiniu režimu, visus ciklų parametrus kontroliuoja kompiuteris. Pagal būtinybę galima dirbti ir rankiniu režimu. Pav. 7. Rapsoila gamyklos patalpų ir įrenginių išsidėstymas Rapsų aliejaus gamyba Rapsų grūdai priimami aikštelėje, kurioje iš autotransporto supilami į grūdų priėmimo bunkerį, iš kurio transporteriu ir vertikaliu ekvatoriumi patenka į grūdų valymo įrenginius. Valymo įrenginiuose grūdai išvalomi. Valymo atliekos (šiaudeliai, grūdų lukštai) patenka į atliekų talpą, o dulkės nuo valymo įrenginių nusiurbiamos ir nusodinamos ciklone. Išvalyti grūdai nukreipiami tiesiogiai į džiovyklą: Džiovykla šildoma suskystintomis dujomis. Sausi grūdai kaupiami sandėliavimo talpose. Iš išdžiovintų grūdų presais spaudžiamas rapsų aliejus, išspaustas aliejus filtruojamas. Filtravimo aliejus paduodamas į esterifikacijos cechą. Rapsų išspaudos kartu su filtratu surenkamos talpoje. Išspaudos parduodamos kaip pašarai. Rapsų aliejaus esterifikacija metilo spiritu - Esterifikacijos ceche vyksta rapso-metanolio esterio gamyba. Metanolis paduodamas į reakcinio mišinio talpą. Taip pat į talpą paduodamas natrio arba kalio šarmas. Esterifikacijos procesas vykdomas dviejuose reaktoriuose. Aliejus ir reakcinis mišinys pumpuojami/reaktorius, kuriuose pagaminamas esteris. Išsiskyręs reakcijos metu

16 PAV ataskaita glicerinas grąžinamas į rapso aliejaus padavimo liniją drėgmės bei aliejaus drebučių ekstrakcijai. Rapso-metilo esteris nukreipiamas gryninimui, o nesureagavusių organinių medžiagų sluoksnis išleidžiamas į glicerino apdirbimo reaktorių. - Glicerino apdirbimo reaktoriuje organinis sluoksnis fosforo rūgšties pagalba išsiskaido į glicerino fazę ir aliejaus fazę. Vakuuminės distiliacijos būdu iš glicerino ištraukiamas ir kondensuojamas patekęs esterifikacijos reaktoriuje į organinį sluoksnį metanolis. Visi trys produktai išleidžiami į skirtingas talpas. - Neapdorotas biokuras (rapsų metilo esteris) paduodamas į garintuvą, kuriame išgaruoja laisvas metanolis. Metanolio garai patenka į kondensatorių, kur pilnai susikondensuoja. Kondensatas siurbliu perpumpuojamas į surinkimo talpą ir grąžinamas į technologinį procesą esterifikacijai. Esteris nukreipiamas galutiniam valymui. Biokuras atvėsinamas ir paduodamas į separatorių, kuriame atskiriamos esterifikacijos reakcijos metu nesureagavę organiniai junginiai. Šie junginiai grąžinami į esterifikacijos reaktorius pakartotinam apdorojimui. Biokuras išleidžiamas į pagamintos produkcijos tarą. - Biokuro cecho suskystintų dujų vartotojai yra katilinės ir rapsų džiovykla. Katilinėse įrengti du (78 bei 92 kw našumo) vandens šildymo katilai, vienas 0,5 t/h (350 kw) ir vienas 0,5 t/h (1750 kw) našumo garo katilai. Naudojamas kuras suskystintos propano butano dujos. Bendras katilinės dujų sunaudojimas: Q=21,8 nm3/h. - Rapsų džiovinimui atviroje aikštelėje įrengta džiovykla. Džiovykla komplektuojama su MAXON firmos suskystintų dujų 3000 kw našumo degikliu NP-1. Dujų sunaudojimas 40 nm3/h. Bendras esamas biokuro cecho dujų sunaudojimas 26,3 nm3/h (60 kg/h) arba 0,20 m3/h skystos fazės. - Katilinėms ir rapsų džiovyklai dujos tiekiamos iš esamos suskystintų dujų saugyklos. Suskystintų dujų ūkiui numatyti du požeminiai po 10,5 m3 talpos rezervuarai. Įvertinant, kad rezervuarai yra užpildomi nedaugiau kaip 85 % tūrio, bendra visų rezervuarų talpa sudarys 17,85 m3 skystos fazės dujų. Rezervuarai įrengti ant žemės paviršiaus, užpilant virš rezervuarų 60 cm žemės sluoksnį ir suformuojant iš trijų pusių 45 šlaitą. Prieš rezervuarų frontą įrengta 35 cm storio gelžbetoninė siena. Suskystintų dujų išgarinimui numatytas 200 kg/h našumo netiesioginio šildymo išgarintuvas. Išgarintuvo kaitintuvo galingumas - 30 kw. RRME gamybos aprašymas - Filtruotas rapsų aliejus iš talpyklų, esančių presavimo ceche, ir/arba iš aliejaus sandėliavimo rezervuarų bei talpyklų rezervuarų parke per debito masės matuoklius yra pumpuojamas į esterifikacijos reaktorius. Pratekantis aliejus vandens garo pagalba yra pašildomas plokšteliniuose šilumokaičiuose iki darbinės temperatūros. - RRME gamybos procese naudojamas natrio arba kalio hidroksido ir metanolio tirpalas (toliau NMT), kuris yra paruošiamas atskiroje maišymo talpoje. Reikiamas kiekis metanolio iš lauke esančių talpyklų siurbliu paduodamas į tirpalo paruošimo talpyklą. Padavus reikiamą metanolio kiekį, įjungiamas maišytuvas ir į talpyklą yra įberiamas nustatytas kiekis granuliuoto natrio arba kalio hidroksido. Maišoma iki visiško hidroksido ištirpimo. Ištirpus hidroksidui, laboratorijoje nustatoma gauto NMT koncentracija. Paruoštas NMT yra perpumpuojamas į NMT talpyklas, iš kurių siurbliais per debito masės matuoklius palaipsniui yra dozuojamas į esterifikacijos reaktorius. - Po aliejaus pašildymo ir padavimo į esterifikacijos reaktorius, į reaktorius siurbliais paduodamas NMT reaktorių turinys yra intensyviai maišomas maišyklėmis. Praėjus nustatytam laikui, maišymas yra išjungiamas ir toliau seka nusodinimo stadija. Po atskirų sluoksnių nusėdimo sunkesnioji glicerolio fazė (t.y. glicerinas ir riebalų rūgščių muilai) siurbliais perpumpuojama įglicerolio fazės surinkimo talpyklas. Gautas nedistiliuotas RRME siurbliais yra perpumpuojamas į RRME surinkimo talpyklas. Talpyklos pildomos paeiliui, t.y. pripildžius vieną talpyklą iki maksimalaus leistino lygio, pildoma kita talpykla. Iš šių talpyklų RRME siurbliais paduodamas į vakuuminę distiliaciją, kurios paskirtis esterifikacijos reakcijos metu nesureagavusio arba perteklinio metanolio pašalinimas iš RRME. Vakuuminės distiliacijos procesas atliekamas specialiame inde (ilgų kanalų garintuvuose). RRME iš surinkimo talpyklų siurbliais per šilumokaičius, kuriuose jis

17 PAV ataskaita vandens garais pašildomas iki reikiamos darbinės temperatūros, tolygiai paduodamas į ilgų kanalų garintuvus. Dirbant vakuuminiams siurbliams, garintuvų viduje yra sudaromas vakuumas, kuris užtikrina, esant tam tikrai temperatūrai,nesureagavusio metanolio išdistiliavimą iš RRME. Metanolio garai yra siurbiami vakuuminiais siurbliais. Technologinėje grandinėje tarp garintuvų ir vakuuminių siurblių yra sumontuoti freoniniai šaldytuvai, kuriuose metanolio garai kondensuojasi ir metanolis skystame būvyje surenkamas į metanolio surinkimo talpyklas. Iš šių talpyklų metanolis siurbliais pumpuojamas į lauke esančias metanolio sandėliavimo talpyklas iš kurių vėliau paduodamas į gamybos procesą. Distiliuotas RRME (be metanolio) siurbliais per vandens šaldytuvus yra paduodamas į aušinimo talpyklas, turinčias dvigubas sieneles, kuriose cirkuliuoja šaltas vanduo iš šalto vandens paruošimo sistemos. Ataušintas RRME nukreipiamas į separavimą. - Po metanolio pašalinimo RRME sudėtyje lieka pašalinių reakcijos produktų (glicerinas ir riebalų rūgščių muilai). Siekiant visiškai atskirti nurodytas frakcijas nuo pagrindinio produkto, RRME yra aušinamas aušinimo talpyklose ir po to siurbliais paduodamas į separatorius (centrifugas). Separatoriuose glicerinas bei riebalų rūgščių muilai atskiriami nuo RRME ir pneumosiurbliais yra perpumpuojami į glicerolio fazės surinkimo talpyklas. Separatoriuose būgno praplovimui periodiškai naudojamas technologinis vanduo, kuris paduodamas į separatorius iš įmonės technologinio vandens sistemos. Vanduo (su nedideliu kiekiu RRME ir laisvų riebalų rūgščių muilų) iš separatorių patenka į nusėsdintuvus. Juose atskirtas vanduo savitaka išleidžiamas į gamybinių nuotekų kanalizaciją, kuria nuotekos nukreipiamos į nuotekų valymo įrenginius. Nusėsdintuvuose atskirti RRME ir laisvų riebalų rūgščių muilai paduodami į glicerolio fazės surinkimo talpyklas. - Švarus RRME po separatorių siurbliais paduodamas į talpyklas. Įmonės laboratorijoje atliekamas produkto kokybės įvertinimas. - Kokybiškas produktas siurbliais per filtrus ir debito masės matuoklius išpumpuojamas į rezervuarų parke esančias RRME sandėliavimo talpyklas ir rezervuarus. - Glicerolio fazė iš surinkimo talpyklų siurbliais paduodama į glicerolio fazės apdirbimo reaktorius, kur per dvigubos sienelės tarpą vandens garo pagalba yra pašildoma iki reikiamos darbinės temperatūros. Reaktoriuose maišyklių pagalba glicerolio fazė intensyviai maišoma. Siekiant atskirti glicerolį nuo riebalų rūgščių muilų, vykdomas glicerolio fazės apdorojimas fosforo rūgštimi (75-85% konc.). - Fosforo rūgštis laikoma plastikinėse talpyklose atskirose rūgšties saugojimo patalpose. Fosforo rūgštis pneumosiurbliais paduodama į glicerolio fazės apdirbimo reaktorius, kur tuo pačiu metu vyksta maišymas ir technologinio vandens padavimas. Pasibaigus rūgšties - padavimui, maišymas dar tam tikrą laiką tęsiamas. Pasibaigus nustatytam maišymo laikui, glicerolio fazės apdirbimo reaktoriuose vyksta nusodinimo stadija. Glicerinas, kuris pagal lyginamąjį svorį yra sunkesnis už laisvas riebalų rūgštis (pastaba:laisvos riebalų rūgštys, toliau LRR, susidaro apdirbant riebalų rūgščių muilus fosforo rūgštimi) nusėda apatinėje reaktorių dalyje, iš kur siurbliais perpumpuojamas į glicerino distiliacijos reaktorius, kur per dvigubos sienelės tarpą vandens garo pagalba yra pašildomas iki darbinės temperatūros. - Reaktoriuose maišyklių pagalba glicerinas intensyviai maišomas. Tuo pačiu metu paleidžiami vakuuminiai siurbliai metanolio bei vandens garų išsiurbimui. Vakuuminės distiliacijos metu iš glicerino distiliacijos reaktorių yra išsiurbiami metanolio bei vandens garai, kurie susikondensuoja freoniniuose šaldymo įrenginiuose ir surenkami į antrinio metanolio surinkimo talpyklas. Iš šių talpyklų antrinis metanolis siurbliais yra išpumpuojamas į rezervuarų parke esančią antrinio metanolio laikymo talpą. Pasibaigus vakuuminės distiliacijos procesui, glicerinas (78-82% konc.) iš reaktorių siurbliais paduodamas į glicerino perdirbimo cechą. - Išpumpavus iš glicerolio fazės apdirbimo reaktorių gliceriną, reaktoriuose lieka LRR, kurios siurbliais paduodamas į LRR sandėliavimo talpyklą. Iš šios talpyklos LRR siurbliu per debito masės matuoklį ir vamzdinį šilumokaitį, kuriame vandens garu pašildomos iki reikiamos

18 PAV ataskaita darbinės temperatūros, paduodamos į rūgštinės esterifikacijos koloną. Į kolonos apačią taip pat atskiru siurbliu iš metanolio surinkimo talpos paduodamas metanolis. Rūgštinės esterifikacijos procese kaip katalizatorius naudojama koncentruota sieros rūgštis (96-98% konc.), kuri siurbliu iš rūgšties sandėliavimo talpyklos paduodama į LRR vamzdyną, einantį į koloną. Sieros rūgštis laikoma plastikinėje talpoje atskiroje rūgščių saugojimo patalpoje. Rūgštinės esterifikacijos proceso metu nesureagavę metanolio garai ir nedidelė dalis šildymo kuro (pastaba: šildymo kuru įvardinta laisvų riebalų rūgščių (35-45% mas.) ir RRME (55-65% mas.) mišinys) iš kolonos patenka į plokštelinį aušintuvą, kuriame šalto vandens (paduodamo siurbliu iš vandens aušinimo sistemos) pagalba ataušinami ir susikondensavę surenkami į antrinio metanolio surinkimo talpyklą. Iš šios talpyklos šildymo kuras siurbliu išpumpuojamas į šildymo kuro sandėliavimo talpyklas rezervuarų parke. Antrinis metanolis atskiru siurbliu išpumpuojamas į antrinio metanolio sandėliavimo talpyklą rezervuarų parke. Rūgštinės esterifikacijos proceso metu gautas RRME iš kolonos paduodamas į neutralizavimo reaktorių, kuriame vandens - natrio arba kalio hidroksido tirpalu (10% konc.) neutralizuojamas iki ph. Natrio arba kalio hidroksido tirpalas ruošiamas talpykloje, esančioje atskiroje patalpoje. Tirpalo padavimo į neutralizavimo reaktorių metu maišyklės pagalba reaktoriuje vykdomas intensyvus maišymas. Iš reaktoriaus paimamas produkto mėginys ir įmonės laboratorijoje atliekamas kokybės patikrinimas. RRME iš neutralizavimo reaktoriaus siurbliu per debito masės matuoklį išpumpuojamas į tarpinę talpą, iš kurios siurbliais paduodamas į RRME vamzdynus prieš separatorius. - Antrinis metanolis iš rezervuarų parke esančios sandėliavimo talpyklos siurbliu per debito masės matuoklį ir šilumokaičius, kuriuose produktų iš rektifikacijos kolonos bei garo pagalba pašildomas iki reikiamos darbinės temperatūros, paduodamas į rektifikacijos koloną. - Metanolio garai išeinantys ir rektifikacijos kolonos viršaus patenka į vandeninius aušintuvus, kuriuose šalto vandens (iš šalto vandens paruošimo sistemos) pagalba yra ataušinami ir sukondensuoti surenkami į tarpinę distiliuoto metanolio surinkimo talpyklą. Iš šios talpyklos dalis distiliuoto metanolio siurbliu paduodama į rektifikacijos kolonos viršutinę dalį (kolonos temperatūrinio režimo reguliavimui). Iš surinkimo talpyklos atskiru siurbliu distiliuotas metanolis per šilumokaitį, kuriame atiduoda dalį šilumos antrinio metanolio pašildymui, paduodamas į tarpinę metanolio sandėliavimo talpyklą, iš kurios siurbliu per debito masės matuoklį išpumpuojamas į metanolio sandėliavimo talpyklas rezervuarų parke. Vanduo (t.y. šalutinis metanolio rektifikacijos bloko produktas) iš kolonos apačios siurbliu per šilumokaitį, kuriame atiduoda dalį šilumos antrinio metanolio pašildymui, paduodamas į gamybinių nuotekų kanalizaciją, kuria nuotekos nukreipiamos į nuotekų valymo įrenginius. - Glicerinas (78-82% konc.) iš vakuuminės distiliacijos reaktorių siurbliais paduodamas į sumaišymo reaktorių, iš kurio siurbliu paduodamas į filtrą-presą neištirpusių druskų (kalio fosfato) pašalinimui. Iš filtro-preso glicerinas per debito masės matuoklį paduodamas į neutralizavimo reaktorių, kuriame vandens-kalio hidroksido tirpalu (30% konc.) neutralizuojamas iki ph. Vandens-kalio hidroksido tirpalas ruošiamas talpykloje, esančioje atskiroje patalpoje.tirpalo padavimo į neutralizavimo reaktorių metu maišyklės pagalba reaktoriuje vykdomas intensyvus maišymas bei glicerino cirkuliacija, kurią užtikrina siurblys, paduodantis gliceriną iš reaktoriaus apačios į reaktoriaus viršutinę dalį. Po neutralizacijos reakcijos glicerinas iš reaktoriaus siurbliu paduodamas į filtrą-presą papildomam susidariusių druskų pašalinimui. Išfiltruotos druskos (kalio fosfatas) iš filtropreso juostiniu transporteriu paduodamos sandėliavimui į plastikinius 1 m3 talpos maišus. - Pasibaigus vakuuminės distiliacijos procesui, glicerinas (85-92% konc.) iš reaktoriaus siurbliu paduodamas į tarpinę glicerino sandėliavimo talpyklą iš kurios atskiru siurbliu paduodamas į sandėliavimo talpyklas, esančias rezervuarų parke. - Visi gamybiniai ciklai vykdomi automatiniu režimu, visus ciklų parametrus kontroliuoja kompiuteris. Pagal būtinybę galima dirbti ir rankiniu režimu.

19 PAV ataskaita Veiklos palyginimas su geriausiai prieinamais gamybos būdais (GPGB) Vadovaujantis informaciniu dokumentu, pateiktu Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje (nuoroda įmonei Geriausiai Prieinami Gamybos Būdai nėra taikomi. Ištrauka iš informacinio dokumento:...norint keistis informacija apie GPGB organinės chemijos pramonė buvo suskirstyta į Organinių medžiagų gamybos dideliais kiekiais, Polimerų ir Tiksliosios organinės sintezės cheminių medžiagų sektorius. TIPK direktyvoje nėra termino Dideliais kiekiais gaminamos organinės medžiagos, taigi nėra ir apibrėžimo. Tačiau techninės darbo grupės supratimu, jis apima veiklą, nurodytą 96/61/EB direktyvos 1 priedo 4.1 (a) (g) skyriuose- jei gamybos apimtis yra didesnė kaip 100 kilotonų per metus...

20 PAV ataskaita Atliekos Šiame skyriuje analizuojamos įmonės UAB Vaizga eksploatacijos metu susidariusios atliekos, jų kiekiai, savybės, atliekų susidarymo šaltiniai ir atliekų tvarkymo būdai. 3.1 Eksploatacijos metu susidarančios atliekos Įmonėje susidarančių atliekų kiekis pateiktas lentelėje žemiau. Nuotekų valymo įrenginių eksploatacijos metu susidaro nuotekų valymo dumblas, kuris kaip produkcija parduodamas laukų tręšimui, sutarties dokumentai pateikiami Priede Nr.10 Lentelė 6. Susidarančių atliekų kiekis 1 Technologinis Atliekos procesas pavadinimas kiekis Agreg atinis t/dieną t/metus būvis Kodas pagal atliekų sąrašą pavojingumas Atliekų saugojimas objekte Laikymo salygos Didžiaus ias kiekis Numatomi atliekų tvarkymo būdai Eksploatacijos metu Mišrios komunalinės atliekos 0,05 20 kietos Nepavojinga Konteineriuose 770 l R1-R10 Nuotekų valymas Smėliagaudžių atliekos 0,01 4 kietos Nepavojinga Konteineris-talpa 770 l R1-R10 Atliekos susidarrančios eksploatacijos metu tvarkomos vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr.722). 1 UAB Vaizga biokuro kamyklos Rapsoila TIPK leidimas Nr. 60

21 PAV ataskaita Galimas poveikis įvairiems aplinkos komponentams 4.1 Įvadas Veikos poveikio aplinkai pagrindiniai šaltiniai: Rapsoila gamyklos eksploatacija (oro tarša, nuotekos, triukšmas, kvapai); Autotransportas (oro tarša, triukšmas); Atliekų susidarymas eksploatacijos metu. Nagrinėjamas poveikis: PAV ataskaitos rengimo metu išsamiai išnagrinėti reikšmingi tiesioginiai, netiesioginiai, ilgalaikiai, trumpalaikiai, teigiami ir neigiami poveikiai. Nagrinėjami aplinkos komponentai: Žmogus ir socialinė aplinka (visuomenės sveikata, kvapai, triukšmas, oro kokybė, nekilnojamosios kultūros vertybės, socialinė-ekonominė aplinka). Gamtinės aplinkos komponentai (dirvožemis ir žemės gelmės, paviršinis ir požeminis vanduo, saugomos teritorijos). Poveikio aplinkai vertinimo ir prognozavimo metodai: Vertinant galimą poveikį atskiriems aplinkos komponentams, numatoma pirminių ir antrinių informacijos duomenų, statistinių duomenų analizė, ekspertinis vertinimas, naudojamos kompiuterinės modeliavimo programos, geoinformacinė sistema (GIS). Naudotini vertinimo ir prognozavimo metodai konkrečiam aplinkos komponentui pateikti tolimesniuose skyriuose. 4.2 Paviršinis ir požeminis vanduo Esama situacija Nagrinėjama teritorija priklauso Varduvos upės baseinui (Pav. Nr. 8). PŪV vieta nutolusi nuo paviršinių vandens telkinių bei nepatenka į jų apsaugos zonas (žr. Pav. 9). Arčiausiai esantys vandens telkiniai yra Kvistės upė, nutolusi apie 150 m., Varduvos upė nutolusi apie 1,25 km ir melioracijos griovys Gabižius nutolęs apie 300 m. [12]. Kvistės upės apsaugos juosta esanti arčiausiai PŪV nutolusi apie 35 m, apsaugos zona nutolusi apie 108 m. Išvalytos gamybinės nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį- upelį Gabižių, kuris vėliau įteką į Kvistės upę. Rapsoila gamyklos teritorija į artimiausių vandenviečių SAZ juostas nepatenka, iki Ukrinių kaimo vandenvietės yra 1,7 km. Įmonė vykdo požeminio vandens monitoringą, išleidžiamų nuotekų taršos monitoringą.

22 PAV ataskaita Pav. 8. Upių baseinų rajonai, šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra Pav. 9. Paviršinių vandenų apsaugos juostos ir zonos (

23 PAV ataskaita Vykdomo požeminio vandens monitoringo rezultatų analizė Ūkio subjektas priskirtinas prie objektų grupės, kai taršos šaltinis kelia potencialią grėsmę požeminio vandens vartotojams ar kitiems aplinkos objektams. Tai objektas, kuriame yra vienas koncentruotas taršos šaltinis. Gruntas bei gruntinis vanduo gali būti užteršti augalinės kilmės angliavandeniliais perpilant kurą į antžeminius rezervuarus, kuro perpylimo aikštelėje ar prakiurus rezervuarams. Pagal teršiančių medžiagų patekimo į aplinką pobūdį grunto bei gruntinio vandens teršimas gali būti epizodinis bei santykinai pastovus. Epizodiškai aplinka gali būti teršiama avarinių išsiliejimų metu žemės paviršiuje. Santykinai pastovus teršimas susiformuoja nedidelėms teršalų koncentracijoms kaupiantis žemės paviršiuje ir su atmosferiniais krituliais infiltruojantis į požemį. Teršalams patekus į gruntinį vandenį, kinta jo cheminė sudėtis. Tuo atveju, kai vandenyje neaptinkama taršos požymių vandens cheminės sudėties stebėjimai tarnauja kaip informacija apie antropogeninį poveikį požeminei hidrosferai. Požeminio vandens monitoringo vykdymui,,rapsoila biokuro gamyklos Rapsoila teritorijoje 2006 m., atlikus ekogeologinius tyrimus, buvo įrengtas monitoringo tinklas. Jį sudaro du stebimieji gręžiniai nr ir nr (7 lent.; 10 pav.). Gręžiniai įrengti į gruntinio vandens sluoksnį atsižvelgiant į gruntinio vandens tekėjimo kryptį, teritorijos užterštumą bei gamyklos teritorijoje esančių objektų išdėstymą. Monitoringo gręžiniai įregistruoti LGT gręžinių registre. Nuo 2007 m. vykdytas pagal patvirtintą monitoringo programą. Teritorijoje buvo vykdytas kontrolinio pobūdžio monitoringas. Jis vykdomas tų ūkio subjektų, kurių ūkinė veikla, turėdama neigiamą poveikį požeminio vandens kokybei, dėl pačių subjektų padėties ar hidrogeologinių sąlygų specifikos nekelia tiesioginio pavojaus požeminio vandens vartotojams ar gamtinės aplinkos objektams. Pagrindinis šio pobūdžio monitoringo tikslas yra požeminio (gruntinio) vandens kokybės pokyčių kontrolė. Pagrindinės monitoringo vykdymo kryptys: gruntinio vandens lygio matavimai; fizikinių-cheminių parametrų matavimas; gruntinio vandens cheminės sudėties tyrimai; surinktų duomenų apdorojimas ir išvados. Remiantis monitoringo ataskaitų duomenimis, m laikotarpiu UAB,,Vaizga biokuro gamyklos Rapsoila vykdytos veiklos ryškaus neigiamo poveikio gruntiniam vandeniui nenustatyta. Nei viena iš tirtų rodiklių vertė nustatytų RV ar DLK neviršijo. Remiantis paskutiniais 2013 m. monitoringo ataskaitoje pateiktais duomenimis, biokuro gamyklos teritorijoje gruntinio vandens kokybė buvo gana gera, nei vieno tirto rodiklio vertė RV ar DLK neviršijo. Lyginant su praeitais metais, ženklių vandens kokybės pokyčių nenustatyta. Šiais metais buvo didokas tik vandens kietumas. Naftos produktų teritorijos gruntiniame vandenyje neaptikta, todėl biokuro gamyklos tiesioginės ūkinės veiklos neigiamos įtakos požeminiam vandeniui nenustatyta. Atsižvelgiant į monitoringo ataskaitų duomenis ir išvadas, kad nei vieno tirto rodiklio vertė RV ar DLK neviršijo, naftos produktų neaptikta, ženklių vandens kokybės pokyčių nenustatyta, biokuro gamyklos veiklos neigiamo poveikio gruntiniam vandeniui neužfiksuota.

24 PAV ataskaita Vandens suvartojimas Gamybos ir buities poreikiams įmonė naudoja 2 požeminio vandens gręžinius. Gręžinių dokumentai ir informacija pateikiami Priede Nr.4 ir lentelėje žemiau. Pav. 10. Vandens gręžinių ir valymo įrenginių vieta Lentelė 7. Požeminio vandens gręžinių informacija: Gręžinys Nr Gręžinys Nr Koordinatės X/Y / / Gręžinio gylis m 113,0 110,0 Gręžinio įrengimo data Gręžinio paskirtis Požeminis vanduo/ Gavybos Požeminis vanduo/ Gavybos SAZ m 5 15 Geologinio pjūvio aprašymas (pado gylis nuo ž.p., m/sluoksnio geologinis indeksas/pagrindinė sluoksnio uoliena) 24,0/lgIIIbl/molis 60,0/gIIIgr/priemolis 64,0/agIII-IIImd-nm 3/smėlis 96,0/T1/molis 113,0/P2/klintis 14, 0/gIIIbl /priemolis 29,0/gIIIbl-gr/smėlis 74,0/agIII-Iižm-vr/smėlis 102,0/T 1/molis 110,0/P 2/klintis Hidrografinės charakteristikos: ph Bendrasis kietumas NO 2 NO 3 Fe 2+ Fe 3+ NH 4 6,5 5,0 0,022 0,9 0,77 2,55 7,28 5,80 0,000 0,000 1,16 2,45

25 PAV ataskaita Paviršinių ir gamybinių nuotekų tvarkymas Visos buitinės bei gamybinės nuotekos teritorijoje esančiais tinklais yra nuvedamos į olandų įmonės Nijhuis Water Technology suprojektuotą biologinį aerobinį nuotekų valymo įrenginį su aliejaus/ riebalų atskirtuvu, iš kurio išvalytos nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį (Gabižiaus upelį). Nuotekų valymo įrenginių vieta teritorijoje pateikta Pav.11. Paviršinės nuotekos nuo teritorijos nuvedamos į debito paskirstymo šulinį, smėlio sėsdintuvą ir paviršinių lietaus nuotekų valymo įrenginius naftos gaudyklę, iš kur nuvedamos į kanalizacijos tinklus ir išleidžiamos į melioracijos griovį (Gabižiaus upelį). Valymo įrenginių schemos pateiktos 4 Priede. Pav. 11. Nuotekų valymo įrenginių vieta PŪV teritorijoje

26 Eil. Nr. PAV ataskaita Lentelė 8. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį išleidžiamos nuotekos 2 Vandens telkinio Vandens telkinio būklė pavadinimas, Parametras Mato reikšmė Mato kategorija ir kodas vnt. vnt. 80 % tikimybės sausiausio mėnesio vidutinis debitas, m3/s (upėms) Vandens telkinio plotas, ha (stovinčio vandens telkiniams) reikšmė ph - 8,4 - - Skendinčios mg/l 18 mg/l 30 med iagos Naftos mg/l <0,05 mg/l 5 1. Melioracijos griovysupelis 0,004 - produktai Chloridai - 9,7 - - Gabižius Aliejus/riebalai - 0, Fosfatai mgp/l 0, Bendras mgp/l 0, fosforas Amonio azotas mgn/l 0, Nitritai mgn/l 0, Nitratai mgn/l 0, Bendras azotas mgn/l 0, ChDS mgn/l BDS7 mgo2/l 1,4 mgo2/l 28,8 Eil. Nr. Lentelė 9. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir / arba išleistuvus Planuojamų Išleistuvo tipas / Koordinatės Priimtuvo išleisti nuotekų techniniai numeris aprašymas duomenys Išleistuvo vietos aprašymas Numatomas išleisti didžiausias nuotekų kiekis m 3 /d. m 3 /m X ,65 1 Buitines Nuotekų išleistuvo Atstumas iki upės 2, Y ,42 nuotekos tipas krantinis. žiočių 0,8 km. Išleistuvo skersmuo Kairysis krantas 400 mm. 2. X ,65 1 Gamybinės Nuotekų išleistuvo Atstumas iki upės 24, Y ,42 nuotekos tipas krantinis. žiočių Išleistuvo skersmuo 0,8 km. Kairysis 400 mm. krantas 3. X ,65 1 Paviršinės Nuotekų išleistuvo Atstumas iki upes 60, Y ,42 nuotekos tipas krantinis. iočiu Išleistuvo skersmuo 0,8 km. Kairysis 400 mm. krantas 2 UAB Vaizga biokuro kamyklos Rapsoila TIPK leidimas Nr. 60

27 PAV ataskaita Lentelė 10. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas Lentelė 11. Objekte / įrenginyje naudojamos nuotekų kiekio ir taršos mažinimo priemonės Eil. Nuotekų Priemonės ir jos paskirties Įdiegimo Priemonės projektinės savybės Nr. šaltinis / aprašymas data rodiklis mato reikšmė išleistuvas vnt ,2 Biologinis aerobinis nuotekų 2008 Našumas valymo įrenginys, kurio sudėtyje yra BDS7 aliejaus/riebalų atskirtuvas 2. 3 Smėlio sėsdintuvas su paviršinių nuotekų valymo įrenginiu naftos gaudykle 2008 Bendras azotas Bendras fosforas Skendinčios medžiagos Debitas m3/d mg/l mg/l mg/l mg/l l/s Galimas poveikis ir priemonės Papildomos vandenų apsaugos nuo taršos priemonės nenumatomos. Įvertinus esamą situaciją ir nuotekų valymo įrenginius, PŪV galimas poveikis vandens telkiniams ir požeminiai vandeniui nenumatomas, kadangi paviršinės nuotekos ir gamybinės nuotekos yra valomos. 4.3 Aplinkos oras Vietovės meteorologinės sąlygos Meteorologinės sąlygos yra svarbus veiksnys teršalų kaupimosi ar išsisklaidymo atžvilgiu, todėl meteorologiniai parametrai (aplinkos oro temperatūra, oro drėgnis, slėgis, vėjo kryptis ir greitis) svarbūs taršos sklaidai aplinkos ore nagrinėti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau LHMT) duomenimis, Mažeikių rajono savivaldybė priklauso Žemaičių klimatiniui rajonui, Ventos vidurupio žemumos parajoniui. Pagrindinės parajonio klimatinės ypatybės pateikiamos 11 lentelėje.

28 PAV ataskaita Lentelė 12. Mažeikių rajono savivaldybės klimatinės ypatybės (LHMT duomenys) Rajonas Žemaičių Parajonis Ventos vidurupio žemumos Vidutinė metų 6,8 Šilčiausias mėnuo ir jo vidutinė Liepa; 17,7 Oro temperatūra, temperatūra Šalčiausias mėnuo ir jo Sausis-vasaris; -3,2-3,0 C vidutinė temperatūra Absoliutūs minimumai -32,0 Absoliutūs maksimumai 35,4 Kritulių kiekis per metus (mm) ~670 Laikotarpio su sniego danga trukmė (dienomis) ~60 Saulės spindėjimo trukmė (valandomis) ~1880 Svarbiausi veiksniai ir procesai, lemiantys klimato ypatumus 1. Drėgnų oro masių kilimas vakariniais ir pietvakariniais aukštumų šlaitais; 2. Vietos aukščių poveikis Į aplinkos orą išmetami teršalai 2013 m UAB Vaizga atliko aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą (žr. priedą Nr.5). Žemiau pateikiami pagrindiniai technologiniai procesai, kuriuose į aplinkos orą išmetami teršalai. Katilinės. Šiluminės energijos gamybai įmonėje įrengtos 2 suskystintomis angliavandenilių dujomis kūrenamos katilinės. Pagrindinėje riebiųjų rūgščių metilo esterio (toliai - RRME) cecho garo katilinėje įrengtas garo katilas HDK Katilo nominali šiluminė galia 1,950 MW, galingumas 3000 kg/val. garo metais buvo sukūrenta 355,2 t dujų bei pagaminta 4229,57 Gcal šiluminės energijos. Katilo kūrenimo metu per katilinės kaminą (taršos šaltinis Nr. 007) į aplinką patenka kuro degimo produktai - anglies monoksidas ir azoto oksidai, sieros dioksido išmetamosiose dujose nerasta. Administracinių patalpų šildymui įrengta katilinė, kurioje sumontuoti du identiški vandens šildymo katilai Dakon 90 (taršos šaltinis Nr. 006). Katilai veikia šaltojo sezono metu. Kiekvieno katilo nominali šiluminė galia 90 kw. Bendras taršos šaltinio šiluminis galingumas kw. Katilo kūrenimo metu per katilinės kaminą (taršos šaltinis Nr. 009) į aplinką patenka kuro degimo produktai - anglies monoksidas ir azoto oksidai. Garo katilas LOOS-350 U-HD (taršos šaltinis Nr. 005), kurio nominali šiluminė galia 230 kw, galingumas 350 kg/h garo. Katilas neeksploatuojamas. Rapsų grūdų sandėliavimo ūkis. Iškrovimo metu į aplinkos orą išmetamos kietosios dalelės. Tarša klasifikuojama kaip neorganizuotas taršos šaltinis Nr Į rapsų valomosios Schmidt-Seeger AG TAS154A-4 patenkančių rapsų šiukšlingumas yra apie 6 % masės, o likutinis rapsų šiukšlingumas po valymo - apie 2 %. Valymo metu užterštas nuo valomosios dulkėmis oras patenka į cikloną, jame apvalomas ir per taršos šaltinį Nr. 001 šalinamas į aplinką. Proceso metu į atmosferą patenka kietosios dalelės. Nuovalų iškrovimas į autotransportą (taršos šaltinis Nr. 602). Byrėjimo į autopriekabą metu į aplinkos orą nudulka 0,03 kg dulkių 1 tonai atliekų. Rapsų grūdų džiovinimas. Iš virš džiovyklos viršuje esančio bunkerio džiovinimo metu rapsai juda žemyn vienu kanalu. Oras nuo degiklio ventiliatoriais pučiamas aukštyn kitais kanalais. Džiovinimo agentas - oro ir dujų degimo produktų mišinys. Grūdai išdžiūsta, kontaktuodami su įkaitusiomis kanalų sienelėmis. Panaudotas džiovinimo agentas pašalinamas į aplinką per 3 džiovyklos viršuje esančius ortakius (taršos šaltiniai Nr. 002, 003, 004). Proceso metu į aplinką išmetami dujų degimo

29 PAV ataskaita produktai anglies monoksidas, azoto oksidai ir nuo rapsų dalis šiukšlinių priemaišų kietųjų dalelių pavidale. Rapsų išspaudų granuliavimas. Iš pradžių išspaudos patenka į kondicionavimo įrenginį, kuriame įterpiamas aliejus. Po to šis mišinys tiekiamas į granuliavimo presą, kuriame suspaudžiamas į granules. Preso projektinis našumas yra 4 t/val., darbinis valandinis 2 t/val. Gamybos metu granulės įkaista. Jos vėsinamos patalpos oru aušintuve. Užterštas dulkėmis oras iš aušintuvo išvalomas ciklone ir per taršos šaltinį Nr. 020 išmetamas į aplinką. Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys ir taršos į aplinkos orą duomenys buvo paimti iš 2015 m TIPK paraiškos. Lentelė 13. Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys Taršos šaltiniai pavadinimas Nr. Koordinatės X; Y aukštis, m išmetimo angos matmenys, m Išmetamųjų dujų rodikliai pavyzdžių paėmimo (matavimo) vietoje srauto greitis, m/s temperat ūra, C tūrio debitas, Nm 3 /s teršalų išmetimo trukmė, val./m Rapsų valomoji 001 X ; Y Rapsų džiovykla 002 X ; Y X ; Y X ; Y ,0 Ø 0,600 4,47 14,7 1, ,5 1,00*1,00 16,47 37,4 14, ,5 1,00*1,00 16,01 36,9 14, ,5 1,00*1,00 16,66 37,1 14, Garo katilas LOOS-350 U- HD Vandens šildymo katilai Dakon (2 vnt.) Garo katilas HDK-3000 Metanolio talpos (2 vnt.) Riebiųjų rūgščių metilo esterio talpos (11 vnt.) 005 X ; Y X ; Y X ; Y X ; Y X ; Y X ; Y X ; Y X ; Y X ; Y X ; Y X ; Y ,2 Ø 0, ,7 Ø 0,150 1, , ,8 Ø 0,500 6, , ,8 Ø 0,050 5, ,8 Ø 0,200 3, ,01 Ø 0,050 3, ,01 Ø 0,050 3, ,01 Ø 0,050 3, ,01 Ø 0,050 3, ,01 Ø 0,050 3, ,01 Ø 0,050 3,

30 PAV ataskaita Taršos šaltiniai pavadinimas Nr. Koordinatės X; Y aukštis, m išmetimo angos matmenys, m Išmetamųjų dujų rodikliai pavyzdžių paėmimo (matavimo) vietoje srauto greitis, m/s temperat ūra, C tūrio debitas, Nm 3 /s teršalų išmetimo trukmė, val./m X ; Y X ; Y X ; Y X ; Y Aušintuvas 020 X ; Y Priėmimo duobė 601 X ; Y Nuovalų talpa 602 X ; Y ,01 Ø 0,050 3, ,01 Ø 0,050 3, ,01 Ø 0,050 3, ,8 Ø 0,200 3, ,0 Ø 0,400 10,26 66,3 1, ,0 Ø 0,500 3, ,6 3,0 Ø 0,300 3, Lentelė 14. Tarša į aplinkos orą UAB Vaizga, biokuro gamykla Rapsoila Veiklos rūšies kodas Cecho ar kt. pavadinimas arba Nr. Taršos šaltiniai Teršalai Numatoma (prašoma leisti) tarša Nr. pavadinimas kodas Vienkartinis dydis Metinė, t/m vnt. maks Riebiųjų rūgščių metilo esterio gamybos cechas. Valomųjų blokas. Rapsų valymas 001 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0, , Anglies monoksidas (B) 5917 g/s 0, ,043 Azoto oksidai (B) 5872 g/s 0, ,455 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0, ,481 Riebiųjų rūgščių metilo esterio gamybos cechas. Rapsų džiovinimas 003 Anglies monoksidas (B) 5917 g/s 0, ,062 Azoto oksidai (B) 5872 g/s 0, ,409 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0, , Anglies monoksidas (B) 5917 g/s 0, ,043 Azoto oksidai (B) 5872 g/s 0, ,531 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0, , Rapsų išspaudų granuliavimo linija 020 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0, , Rapsų iškrovimas iš autotransporto 601 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0, ,132

31 PAV ataskaita Veiklos rūšies kodas Cecho ar kt. pavadinimas arba Nr. Taršos šaltiniai Teršalai Numatoma (prašoma leisti) tarša Nr. pavadinimas kodas Vienkartinis dydis Metinė, t/m vnt. maks Nuovalų iškrovimas į autopriekabą 602 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0, , Pirminio metanolio saugykla. 008 Metanolis 3555 g/s 0, , ,00233 Riebiųjų rūgščių metilo esterio saugykla 011 0, , , , Riebalų rūgščių metilo esteris (LOJ) 308 g/s 0, , , , , , , Katilinė. Šilumos gamyba 005 Anglies monoksidas (A) 177 mg/nm 3-0 Azoto oksidai (A) 250 mg/nm Anglies monoksidas (A) 177 mg/nm ,0 0,358 Azoto oksidai (A) 250 mg/nm 3 102,5 0, Riebiųjų rūgščių metilo esterio gamybos cechas. Katilinė. Šilumos gamyba. 007 Anglies monoksidas (A) 177 mg/nm 3 16,3 4,105 Azoto oksidai (A) 250 mg/nm 3 86,1 1,650 Iš viso įrenginiui: 10,3614 Naudojami mobilieji taršos šaltiniai Šiuo metu įmonei žaliavas atveža iki 537 vnt. sunkiųjų automobilių reisų per metus, sezono metu daugiausiai iki 22 sunkvežimių per dieną, modeliuojant oro taršą iš sunkiasvorių automobilių pasirinktas blogiausias variantas, t.y. 22 vnt. per dieną sunkiasvoriai automobiliai produkcijos išvežimui. Įmonė eksploatuoja 4 dyzelinius lengvuosius automobilius. Išsiskiriančių teršalų kiekiai apskaičiuoti pagal EMEP/CORINAIR Tier 1 transporto taršos metodologiją, paremtą tešalų kiekio apskaičiavimu pagal vidutines kuro sąnaudas. Lentelė 15. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 4 lengvųjų automobilių (kuras dyzelinas) Automobilių tipas Naudojamas kuras Tipinės kuro CO NO x sąnaudos, kg/km g/kg g/h* g/s g/kg g/h g/s Lengvieji automobiliai Dyzelinas 0,06 3,33 0,7992 0, ,96 3,110 0,001

32 PAV ataskaita Automobilių tipas Lengvieji automobiliai Naudojamas kuras Tipinės kuro sąnaudos, kg/km LOJ KD10 KD2,5 g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s g/s Dyzelinas 0,06 0,70 0,168 0, ,10 0,264 0,0001 0,00001 Lentelė 16. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 22 vilkikų (kuras dyzelinas) Automobilių tipas Naudojamas kuras Tipinės kuro CO NO x sąnaudos, g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s kg/km Sunkiasvoris transportas Dyzelinas 0,24 7,580 40,022 0,011 33, ,194 0,049 Automobilių tipas Naudojamas kuras Tipinės kuro sąnaudos, kg/km LOJ KD10 KD2,5 g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s g/s Sunkiasvoris Dyzelinas 0,24 1,920 10,138 0,003 0,940 4,963 0,0017 0,0007 transportas * Emisijų kiekis 1 km atkarpoje (gramais per 1 valandą) apskaičiuojamas: Tipinės kuro sąnaudos x teršalų kiekio (g/kg) x (autotransporto kiekis per 1 valandą); Emisijų kiekis (g/s) = emisijos (g/1val) / 3600 Gamyklai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60. Gamykloje įdiegti 2 ciklonai kietųjų dalelių surinkimui. Valymo efektyvumas %. Lentelė 17. Gamyklos pagrindiniai oro taršos šaltiniai bei tarša į aplinkos orą Taršos Valymo įrenginiai Teršalai Prieš valymą Po valymo Valymo šaltinio pavadini kodas pavadinima koda maks. maks. t/metus efektyvumas, Nr. mas s s vienk. t/metus vienk. % Ciklonas 30 Kietosios dalelės (C) , ,691 0, ,096 97, Ciklonas 30 Kietosios dalelės (C) , ,564 0, ,722 98, Aplinkos oro užterštumo prognozė Teršalų sklaidos modeliavimas buvo atliktas BREEZE AERMOD ISC matematiniu modeliu, skirtu pramoninių šaltinių išmetamų teršalų sklaidai aplinkoje simuliuoti. BREEZE AERMOD ISC modeliu atliekant teršalų sklaidos matematinį modeliavimą konkrečiu atveju buvo naudojamas LHMT parengtas metų meteorologinių duomenų paketas. Į paketą įtrauktos kasvalandinės reikšmės tokių meteorologinių parametrų: aplinkos temperatūra, oro drėgnumas, atmosferinis slėgis, vėjo greitis ir kryptis, krituliai, debesuotumas, debesų pado aukštis ir saulės spinduliavimo į horizontalų paviršių suma. Pažemio koncentracijos matematiniuose modeliuose skaičiuojamos tam tikruose taškuose receptoriuose. Jie apibrėžiami suformuojant tam tikru atstumu vienas nuo kito išdėstytų taškų aibę (tinklą). Kuo taškai yra arčiau vienas kito, tuo tikslesni gaunami modeliavimo rezultatai, nes sumažėja interpoliacijos intervalai tarpinėms koncentracijoms tarp gretimų taškų skaičiuoti, tačiau ilgėja skaičiavimo (modeliavimo) trukmė, todėl modeliuojant buvo ieškomas optimalus sprendimas

33 PAV ataskaita atstumui tarp gretimų taškų parinkti, kad rezultatų tikslumas ir patikimumas būtų įtakojamas kuo mažiau, modeliavimo trukmę mažinant iki minimumo. Šiuo atveju skaičiuojant oro taršos sklaidą buvo sudarytas receptorių tinklas. Tinklo LKS 94 sistemoje kampai: PV X , Y ; ŠR X , Y Oro tarša buvo skaičiuojama kas 20 m, receptorių tinklą sudaro 5782 receptoriai. Modeliuojant teršalų koncentracijos buvo skaičiuojamos 1,5 m aukštyje - laikoma, kad tai aukštis, kuriame vidutinio ūgio žmogus įkvėpia oro. Vertinami taršos šaltiniai ir į aplinkos orą išmetami teršalai Teršalų sklaidos skaičiavimuose buvo vertinami stacionarūs (duomenys iš 12 ir 13 lentelių) ir mobilūs taršos šaltiniai (lengvieji automobiliai, vilkikai) bei įvertintas aplinkos oro foninis užterštumas, vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 patvirtintomis Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis. Teršalų emisijos iš automobilių variklių buvo apskaičiuotos vadovaujantis CORINAIR metodika (anglų kalba EMEP/CORINAIR Atmospheric emission inventory guidebook, 2009), įrašytą į aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 395 (Žin., 1999, Nr ; 2005, Nr ). Išmetamų teršalų ribinės koncentracijos aplinkos ore Vidutinės metinės teršalų foninės koncentracijos buvo naudojamos pasikonsultavus su AAA oro taršos sklaidos modeliavimo specialistu bei iš aplinkos apsaugos agentūros parengtų ataskaitų. Lentelė 18. Foninės vidutinės metinės teršalų koncentracijos netoli PŪV Teršalas CO, µg/m 3 NO x, µg/m 3 KD 10, µg/m 3 KD 2,5, µg/m 3 Vidutinė metinė koncentracija 150 7,2 15,0 7, Poveikis orui, poveikio mažinimo priemonės Lentelė 19. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai Apskaičiuota didžiausia Ribinė vertė koncentracija Teršalas planuojamoje teritorijoje Esama foninė koncentracija vidurkis µg/m 3 vidurkis µg /m 3 µg /m 3 Anglies monoksidas (CO) 8 valandų valandų 161, valandos valandos 23,336 - Azoto oksidai (NO x) metų 40 metų 8,227 7,2 Kietosios dalelės (KD 10) paros 50 paros 15,035 - metų 40 metų 15,016 15,0 Kietosios dalelės (KD 2,5) metų 25 metų 7,516 7,5 Lakūs organiniai junginiai (LOJ) 1 valandos valandos 82,94 - Išvada: Stacionarių ir mobilių taršos šaltinių modeliavimo rezultatai, įvertinus esamą teršalų foninį užterštumą, parodė, kad dėl PŪV, teršalų (CO, NO x, KD 10, KD 2,5, metanolis ir LOJ) didžiausios vienos valandos, 8 valandų, paros bei vidutinės metinės koncentracijos aplinkos orui įtakos turi, tačiau neviršija ribinių verčių nustatytų žmonių sveikatos apsaugai. Poveikio mažinimo priemonės nenumatomos.

34 PAV ataskaita Metanolis paros 500 paros 9, Aplinkos oro taršos sklaidos modeliavimo žemėlapiai pateikti 5 priede. 4.4 Poveikis klimato kaitai Europoje pagrindinė biodyzelino gamybos žaliava yra rapsai. Rapsai augdami naudoja anglies dioksidą ir paverčia jį deguonimi bei angliavandeniliais, kurie sukaupti rapsų sėklose. Iš rapsų sėklų išspaustas aliejus patenka į peresterinimo reaktorių, kur yra paverčiamas biodyzelinu. Biodyzelino naudojimas, lyginant su iškastinio kuro naudojimu, turi teigiamą poveikį klimato kaitai. Pagal mokslininkų pateiktus duomenis, sudeginus 1000 litrų mineralinio dyzelino, į aplinką yra išmetama apie 265 kg. CO 2. Toks pat sudegintas biodyzelino kiekis į aplinką išmeta apie 50 kg. CO 2, t.y. apie 5 kartus mažiau nei mineralinis dyzelinas. Degalams sudegus variklyje, į atmosferą išskiriamas beveik toks pat anglies dioksido kiekis, kuris buvo sunaudotas augant augalams. Pakeitus mineralinius degalus biodegalais, santykinai sumažėja CO 2 kiekis atmosferoje. Naudojant biodyzeliną sumažėja kenksmingų junginių koncentracijos variklių deginiuose. Varikliui dirbant grynu biodyzelinu, santykinis CH kiekis deginiuose sumažėja 74 %, o dirbant biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišiniu, deginių dūmingumas mažėja proporcingai biodyzelino kiekiui mišinyje. Biodyzelinas gamtoje greitai suyra- per 21 parą suyra iki 98 % gryno RME, tuo tarpu per tą patį laiką suyra tik 60 % mineralino dyzelino. CO 2 teršalų kiekis PŪV eksploatacijos metu iš vidaus degimo variklių. Pagrindiniai aplinkos oro taršos šaltiniai PŪV eksploatacijos metu transporto priemonių bei aptarnaujančios technikos vidaus degimo varikliai. Pagal LR aplinkos ministerijos 1998 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 125 patvirtintą Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodiką teršalų kiekio (t) iš vidaus degimo variklių statybų metu skaičiavimai pateikti žemiau. Mobilių taršos šaltinių su vidaus degimo varikliais išmetamų į atmosferą teršiančių medžiagų bendras kiekis apskaičiuojamas pagal formules:, (1) W bendras teršalų kiekis; W (k,i) k-osios teršiančios medžiagos kiekis sudegus i-osios rūšies degalams; k teršiančios medžiagos: CO, CH, NOx, SO2, kietos dalelės; i degalų rūšis (dyzelinis kuras). Teršiančios medžiagos k kiekis sudegus i rūšies degalams apskaičiuojamas: W (k,i)= m x Q(i) x K1(k,i) x K2(k,i) x K3(k,i), (2) kur: Q degalų sąnaudos (t); m lyginamasis teršiančios medžiagos kiekis k sudegus i rūšies degalams (kg/t); K1 koeficientas, įvertinantis mobilių taršos šaltinių vidaus degimo variklio darbo sąlygų įtaką (vertinama mobilių taršos šaltinių eksploatavimas su dyzeliniais varikliais); K2 vidaus degimo variklio amžiaus įtaka (vertinami nuo 8 iki 10 m. senumo varikliai); K3 koeficientas, įvertinantis mašinos, naudojančios i rūšies degalus, konstrukcijos ypatumų įtaką teršiančios medžiagos k kiekiui (vertinama, kad vidaus degimo variklio konstrukcijos neturi patobulinimų). K1, K2, K3 koeficientai nustatyti pagal iš teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodiką.

35 PAV ataskaita Eksploatacijos metu numatoma, kad metinis preliminarus dyzelinio kuro sunaudojimas bus apie - 6,995 t. CO teršalų kiekis Wco= (130*6,995*1,364*1,1*1,0)/1000=1,364 t Analogiškai atlikti skaičiavimai kitiems teršalams pateikiami lentelėje žemiau. Lentelė 20. Teršalų kiekis išsiskiriantis iš vidaus degimo variklių Teršalai/kuras Dyzelinis Sunaudojam K1 K2 K3 Teršalų kiekis, t kuras, kg/t as dyzelio kiekis, t CO 130,0 6,995 1,364 1,1 1,0 1,364 CH 40,7 1,100 1,1 1,0 0,344 NO x 313 0,984 1,05 1,0 2,262 SO 2 1,0 1,0 1,0 1,0 0,007 Kietosios dalelės 4,3 0,8 1,05 1,0 0,025 CO 2 teršalų kiekis iš lengvųjų automobilių vidaus degimo variklių Anglies dioksido (CO2) emisija į atmosferą apskaičiuojama pagal formulę: Q( i) W( CO, i) W( CH, i) W( k, d, i) W( CO, i) 44, 011 ( ) , (3) kur: W (CO2,i) - anglies dioksido kiekis sudegus i rūšies degalams, Q (i) - sunaudotas i rūšies degalų kiekis, t W (CO,i), W(CH,i), W(k.d.i) - anglies monoksido, angliavandenilių ir kietų dalelių kiekis sudegus i rūšies degalams (Lietuvos Respublikos ), W (CO2,i) = 44,011 x (0,537-0,049-0,025-0,002)=20,289 t/m CO 2 teršalų kiekis PŪV eksploatacijos metu iš traktorių ir kitų mechanizmų su vidaus degimo varikliais. Eksploatacijos metu numatoma, kad metinis preliminarus dyzelinio kuro sunaudojimas bus apie - 5,576 t. Koeficientai priimti 8-10 m. senumo traktorių be papildom konstrukcijos ypatumų, kuras dyzelinas. CO teršalų kiekis Wco= (130*5,576*0,909*1,5*1,0)/1000=0,988 t Analogiškai atlikti skaičiavimai kitiems teršalams pateikiami lentelėje žemiau. Lentelė 21. Teršalų kiekis išsiskiriantis ištraktorių ir kitų įrenginių su vidaus degimo variklių Teršalai/kuras Dyzelinis kuras, kg/t Sunaudojam as dyzelio K1 K2 K3 Teršalų kiekis, t kiekis, t CO 130,0 5,576 0,909 1,5 1,0 0,988 CH 40,7 1,010 1,6 1,0 0,367 NO x 313 0,973 0,95 1,0 1,613 SO 2 1,0 1,0 1,0 1,0 0,006 Kietosios dalelės 4,3 1,231 1,0 1,0 0,030 CO 2 teršalų kiekis iš kitų įrenginių su vidaus degimo variklių W (CO2,i) = 44,011 x (0,428-0,035-0,026-0,002)=16,064 t/m

36 PAV ataskaita Bendras CO2 kiekis iš įmonės automobilių, traktorių ir kitų įrenginių su vidaus degimo varikliais: 20, ,064 = t Numatoma, kad elektros energijos PŪV eksploatacijai bus sunaudojama 7000 MWh/m. MCO2=elektros energijos suvartojimas (MWh) x CO 2 emisijos faktorius, (Šiltnamio dujų ) MCO2=700 x 0,707 =494,9 t CO 2/m Šiluminė energijai pagaminti sunaudojama 800 t suskystintų dujų, CO2 emisijos faktorius 3,005 cco2/vnt. 800 t* 3,005 = 2040 t CO2 Viso CO2 emisijų PŪV eksploatacijos metu susidarytų: ,9+2040= t CO Dirvožemis ir žemės gelmės Esama situacija Nagrinėjamos teritorijos absoliutiniai aukščiai kinta nuo 71,2 iki 73,2 m. Gruntinis vanduo sutiktas 0,54 5,43 m gylyje (72,32 65,78 m, a. a.). Gruntinis vanduo juda rytų šiaurės rytų link [10]. Beveik visą gamyklos teritoriją nuo 0,5 iki 1,2 m gylio dengia piltas įvairus gruntas. Tai priemolis, žvyras bei technogeninė važiuojamųjų dalių danga [10]. Įmonė vykdo požeminio vandens monitoringą 2 gręžiniuose. Ištirtoje teritorijoje rastas keturių tipų gruntas. Tai paskutiniojo Baltijos apledėjimo dugninė morena g III bl (žalsvai pilkas priemolis) ir kraštinė morena gt III bl (gelsvai rudas priemolis). Šiaurės rytiniame ir pietrytiniame kampuose rastas fliuvioglacialinis smėlis f III bl bei pietrytinėje dalyje balų nuogulos biv (durpės). Gruntinį vandenį teritorijoje talpina tiek moreniniai, tiek fliuvioglacialiniai dariniai. Moreniniuose dariniuose gruntinis vanduo sutinkamas gana arti žemės paviršiaus (0,54 2,13 m), fliuvioglacialiniuose dariniuose jis jau slūgso gerokai giliau (4,62 5,43 m). Moreninio priemolio vidutinis filtracijos koeficientas kvid 0,05 m/p, įvairiagrūdžio smėlio filtracijos koeficientas galėtų siekti iki 5 m/p. Bendras kvartero darinių storis tiriamajame rajone sudaro metrų. Kvartero storymėje išskiriami du tarpmoreniniai vandeningieji horizontai. Tai medininkų ir dzūkijos-dainavos smėlingi dariniai. Į šiuos horizontus dėl nedidelio jų našumo įrengiami pavieniai eksploataciniai gręžiniai. Tuo tarpu pagrindinis geriamojo vandens šaltinis čia yra poringa klintis, kurią dengia regioninės triaso vandensparos tankus molis Galimas poveikis dirvožemiui ir žemės gelmėms, priemonės Riamentis 2013 m. monitoringo ataskaita, biokuro gamyklos teritorijoje gruntinio vandens kokybė buvo gana gera, nei vieno tirto rodiklio vertė RV ar DLK neviršijo. Lyginant su praeitais metais, ženklių vandens kokybės pokyčių nenustatyta. Šiais metais buvo didokas tik vandens kietumas. Naftos produktų teritorijos gruntiniame vandenyje neaptikta, todėl biokuro gamyklos tiesioginės ūkinės veiklos neigiamos įtakos požeminiam vandeniui nenustatyta m. biokuro gamyklos teritorijoje gruntinio vandens kokybė buvo gera nei vieno tirto rodiklio vertė nebuvo padidėjusi ir RV ar DLK neviršijo. Lyginant su praėjusiais metais, ženklių vandens rodiklių pokyčių nenustatyta. Gruntinis vanduo išliko kalcio hidrokarbonatinio tipo. Abiejuose gręžiniuose rasta tik nežymi amonio jonų koncentracija, nitratų aptikta tik gręžinyje Nr , o nitritų kiekis nesiekė metodo aptikimo ribos. Naftos produktų teritorijos gruntiniame vandenyje neaptikta, todėl biokuro gamyklos tiesioginės ūkinės veiklos neigiamos įtakos požeminiam vandeniui nenustatyta.

37 PAV ataskaita Remiantis požeminio vandens ataskaitų duomenimis, požeminis vanduo PŪV teritorijoje nėra užterštas. Paviršinis vanduo nuo teritorijos yra surenkamas ir išvalytas išleidžiamas į netoliese esantį melioracijos kanalą. Atsižvelgiant į įmonėje vykdomą veiklą, dirvožemiui ir gruntui terša nenumatyta. 4.6 Saugomos teritorijos ir biologinė įvairovė Šalia nagrinėjamos teritorijos nėra saugomų teritorijų. Saugomos ir Europos ekologinio tinklo NATURA 2000 teritorijos, kurios nutolusios nuo analizuojamos teritorijos, pateikiamos lentelėje žemiau bei Priede Nr.6. [2]. Saugoma teritorija Šerkšnės hidrografinis draustinis ir Šerkšnės upės Natura 2000 BAST Dautarų miškas, Natura 2000 BAST Ventos upės slėnis, Natura 2000 PAST Gamtos paveldo objektas, Margininkų ąžuolas Atstumas, km 4,34 km 8,05 km 8,80 km 8,16 km Arti esamos gamyklos nėra miškų, saugomų teritorijų. Poveikis biologinei įvairovei ir saugomoms teritorijoms nebus daromas ir toliau PAV ataskaitoje nenagrinėjamas. 4.7 Kraštovaizdis Poveikis kraštovaizdžiui vertinamas vadovaujantis LR kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija. Aplink PŪV teritoriją vyrauja pievos, miškai, žemės ūkio paskirties teritorijos. Vadovaujantis kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija, ties PŪV horizontalioji biomorfotopų struktūra porėta foninė, vertikalioji biomorfotopų struktūra pereinama, kontrastingumas vidutinis. Vyraujantys kraštovaizdžio biomorfostruktūros elementai agrokompleksai (žr. Pav. 12).

38 PAV ataskaita Pav. 12. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros ( Aplink PŪV vyrauja lygumų rajonai (VI 14 ), gamtinis ladšaftas - prieledyninė upinė lyguma. Bendrasis gamtinio karkaso pobūdis sukultūrinimo, vyrauja eglių, baltalksnių ir liepų medynai. Smėlingų ir molingų lygumų kraštovaizdis. Kraštovaizdžio sukultūrinimo pobūdis agrarinis (žr. Pav. 13).

39 PAV ataskaita Pav. 13. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros ( Atsižvelgiant į LR kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studiją, poveikis kraštovaizdžiui nenumatomas. Ūkinės veiklos teritorijoje nėra saugomų kraštovaizdžio elementų, kraštovaizdžio draustinių. 4.8 Socialinė ir ekonominė aplinka Metodas Socialinis ir ekonominis aplinkos vertinimas buvo atliktas naudojantis antriniais informacijos šaltiniais bei atliekant statistinių duomenų analizę. Pagrindiniai duomenų šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, MATIF biržos duomenys, Lietuvos biomasės energetikos duomenys bei vidinė Rapsoila įmonės informacija Esama socialinė-ekonominė aplinka Remiantis Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, 2016 m. Mažeikių rajono savivaldybėje gyventojų skaičius siekė m. laikotarpiu nuolatinių gyventojų skaičius šioje savivaldybėje vidutiniškai mažėjo po 1,3% kiekvienais metais (žr. 14 paveikslą) m. duomenimis, didžiausią gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus gyventojų grupė (žr. 15 paveikslą). Tačiau per paskutiniuosius trejus metus darbingo amžiaus žmonių grupė sumažėjo vidutiniškai 1%. Taip pat sumažėjimas yra pastebimas ir gyventojų amžiaus grupėje nuo 0 15 metų, kurio vidutinis

40 PAV ataskaita metinis sumažėjimas siekia 2%. Pastebima ir įregistruotų bedarbių Mažeikių r. sav. mažėjimo tendencija m. duomenimis, įregistruota net 14% mažiau nei 2014 m. Tarp dirbančiųjų, didžioji dalis priskiriami paslaugų sektoriui, toliau seka pramonė, statyba bei žemės ūkis Pav. 14. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav., m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas) Gyventojai (0 15 metų amžiaus) Darbingo amžiaus gyventojai Pensinio amžiaus gyventojai Pav. 15. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav. pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas) Vidaus ir tarptautinė migracija šiame regione 2014 m. duomenimis padidėjo 9% lyginant su 2013 m. laikotarpiu. Išvykusių asmenų buvo 517 daugiau nei atvykusiųjų. Tiesioginės užsienio investicijos tenkančios vienam gyventojui taip pat tendencingai mažėjo m. laikotarpiu. Didžiausias pokytis yra pastebimas 2014 m. kuomet investicijos sumažėjo net 70% ir pasiekė 5063 Eur./vienam gyventojui. Viso, į Mažeikių r. sav., buvo investuota 280,68 mln. eur Galimas poveikis Biodyzelinas yra ekologiškai švarūs degalai, skirti dyzeliniams varikliams. Jis yra gaminamas iš biologinės kilmės riebalų sudarant metilo (etilo) esterį, kuris prilygsta dyzelino kokybei ir yra skirtas naudoti kaip biokuras. Dyzeliniuose varikliuose jį galima naudoti gryną (B100) arba įvairių santykių mišiniuose su mineraliniu dyzelinu. Daugelyje šalių biologinių dyzelinių degalų mišinys yra sudaromas iš 35% biodyzelino bei 65% mineralinio dyzelino. Tačiau svarbiausia, kad jis atitiktų ES standartą nr. EN 14214, kuris nurodo, kad minimalus kiekis biodyzelino kuro mišinyje turi sudaryti ne mažiau kaip 7%. Sumaišytas su mineraliniu dyzelinu pagerina jo ekologinius parametrus. Taip pat savo sudėtyje jis neturi sieros junginių ir aromatinių priedų. Dėl šių priežaščių biodyzelinas mažina tiesioginę aplinkos taršą. Pagal mokslininkų pateiktus duomenis, sudeginus 1000 litrų mineralinio dyzelino, į aplinką yra išmetama apie 265 kg. CO 2. Toks pat sudegintas biodyzelino kiekis į aplinką išmeta apie 50 kg. CO 2, t.y. apie 5 kartus mažiau nei mineralinis dyzelinas.

41 PAV ataskaita Lietuvoje, biodyzelinas ir bioetanolis yra vieni iš labiausiai paplitusių degalų rūšių m. duomenimis šalyje buvo suvartota 65,1 tūkst. tonų biodyzelino ir 10,5 tūkst. tonų bioetanolio, t.y. net 9% daugiau nei 2013 m. Didžioji dalis suvartojamo biodegalų kiekio priskiriama transporto bei žemės ūkio sektoriams, kurie atitinkamai suvartojo 36,3% ir 29.1% viso 2014 m. kiekio. Tokios biodyzelino vartojimo tendencijos ir toliau numatomai išliks nepakitusios dėl augančio degalų poreikio šalyje bei ES direktyvų numatančių aplinkos taršos mažinimą bei biodyzelino naudojimą. Dėl augančio biodyzelino poreikio šalyje galimas teigiamas poveikis žemės ūkiui bei naujų darbo vietų kūrimuisi. Biologiniams degalams skirtų žaliavų auginimas ir perdirbimas skatins didesnį žaliavų auginimą, kuris atsispindės naujai sukurtose darbo vietose. Kitas numatomas teigiamas poveikis, tai mažėjanti šalies energetinė priklausomybė. Toks teigiamas veiksnys yra numatomas dėl vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, kurie sumažintų ūkio subjektų priklausomybę nuo mineralinių išteklių ir padėtų išvengti pasekmių, susijusių su energijos aprūpinimo sutrikimais. Atsiranda ir galimybė eksportuoti šalyje pagamintą biokurą. Taip didinama masto ekonomija, kuri leidžia gamintojams gaminti didesnėmis apimtimis sumažinant kaštus bei kainas. Taip pat, tarptautinės prekybos galimybė skatina konkurencinės aplinkos kūrimąsi, kuri priverčia šalies gamintojus taikyti technikos naujoves, skatina mažinti prekių gamybos kaštus bei kainas, gerinti jų kokybę. Išvados: Biodegalų/ biokuro naudojimas ir PŪV turi teigiamą poveikį socialinei ir ekonominei aplinkai: i) biodegalų naudojimas sumažintų transporto priemonių išmetamųjų kenksmingų medžiagų kiekį; ii) auganti biodyzelino paklausa šalyje skatins žemės ūkio plėtra bei naujų darbo vietų kūrimąsi; iii) biodyzelino gaminimo šalyje augimas mažins šalies energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro; iv) augantys biodyzelino poreikiai paskatins vidinę šalies konkurenciją bei skatins mažinti kainas bei gerinti produkcijos kokybę. 4.9 Kultūros paveldas Analizuojama PŪV vietą (esama biokuro gamykla Rapsoila ) nepatenka į registruotų nekilnojamų kultūros vertybių teritoriją. Artimiausios registruotos kultūros vertybės pateikiamos lentelėje žemiau [3]. Kultūros paveldas Atstumas, m Ukrinų dvaro sodyba (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 278) 110 Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios pastatų kompleksas (kodas 1509) 710 Ukrinų k. stačiatikių senosios kapinės (kodas 20728) 913 Atsižvelgiant, kad gamykla nepatenka į kultūros vertybių teritorijas ir jų apsaugos zonas, poveikis kultūros paveldo objektams nenumatomas Visuomenės sveikata Metodika Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, esant reikalui - pasiūlyti pašalinti arba sumažinti kenksmingą poveikį visuomenės sveikatai tinkamomis priemonėmis.

42 PAV ataskaita Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu d. Nr. D1-636 Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo vadovu. Vertinant vietovės demografinius bei sveikatos rodiklius buvo naudotasi Lietuvos statistikos departamento, Higienos instituto Informacinio sveikatos centro pateiktais statistiniais duomenimis. Remiantis jais buvo atlikta visuomenės sveikatos būklės analizė. Poveikio sveikatai vertinimo netikslumai ir klaidos gali būti tuo atveju, jei ūkinės veiklos organizatorius poveikio visuomenės sveikatai vertintojui pateikė nepilną ar neteisingą informaciją apie nagrinėjamą ūkinę veiklą bei veiklos lemiamus fizinės aplinkos veiksnius, darančius įtaką sveikatai Artimiausia gyvenamoji aplinka ir visuomeninės paskirties objektai Išnagrinėti visi atstumai nuo PŪV vietos iki artimiausių gyvenamųjų namų ar įregistruotų pastatų. Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV nutolusi per 40 m vakarų kryptimi (Plane Nr.1) ir šiaurės vakarų kryptimi nutolusi 110 m (Plane Nr.2) (žr. Pav.16). Lentelė 22. Artimiausia nagrinėjama aplinka ir pastatai. Eil. Nr. Artimiausia nagrinėjama aplinka Atstumas, m 1 Pastatas įregistruotas 40 2 Pastatas įregistruotas Mažeikių r. Ukrinų pagrindinė mokykla Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla Ukrinų medicinos punktas Židikų ambulatorija-medicinos punktas 4790 Pav. 16. Artimiausia gyvenamoji aplinka ir visuomeniniai pastatai PŪV atžvilgiu Regiono gyventojų demografiniai rodikliai Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2016 m. pradžioje Mažeikių r. sav. gyveno asmenys, kasmet gyventojų skaičius vis mažėja m. Mažeikių r. sav. bendrasis gimstamumo rodiklis buvo 10,3 /1000 gyv., gimė 572 asmenys, bendrasis mirtingumo rodiklis 13,1/1000 gyv., mirė 733 asmenys. Kūdikių mirtingumas 3,5/1000 gyvų gimusių. Natūralus prieaugis 1000

43 PAV ataskaita gyventojų 2014 m. buvo -2,9. Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenimis 2014 m. Mažeikių r. sav. vyrai sudarė 46,79 proc. populiacijos, moterys atitinkamai 53,22 proc m. amžiaus gyventojų dalis buvo 20,05 proc., m. 35,06 proc., m. - 29,26 proc., 65 m. ir vyresnių 15,67 proc. Miesto gyventojai sudarė 69,26 proc., kaimo - 30,74 proc. visų Mažeikių rajono gyventojų. Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenimis 2014 m. Mažeikių r. sav. daugiausia žmonių mirė dėl kraujotakos sistemos ligų, antroje vietoje buvo piktybiniai navikai, trečioje išorinės mirties priežastys. Mirties priežasčių struktūra 2014 m. Mažeikių r. sav. pateikta Pav.17. Pav. 17. Mirties priežasčių struktūra 2014 m. Mažeikių r. sav Gyventojų sergamumo rodiklių analizė Biokuro gamyklos darbo metu žmonių sveikatą gali veikti triukšmas, oro tarša ir kvapai. Triukšmas turi įtakos sergamumui kraujotakos, virškinimo ir nervų sistemos ligomis. Oro tarša turi įtakos gyventojų sergamumui kvėpavimo organų (astma, obstrukcinės plaučių ligos ir kt.) ir kraujotakos sistemos ligomis. Sergamumas pagrindinėmis ligomis, kurias gali sukelti triukšmas, oro tarša ir kvapai, 2014 m. Mažeikių r. sav. pateiktas 22 lentelėje (Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenys). Lentelė 23. Sergamumas ligomis, kurias gali sukelt triukšmas, oro tarša ir kvapai 2014 m. Mažeikių r. sav. Rodiklis Reikšmė Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) gyv. 4105,41 Sergamumas nervų sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje ,64 gyv. Sergamumas nervų sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus 5814,35 grupėje gyv. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) gyv. 4288, 28 Sergamumas kraujotakos sist. ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje ,85 gyv. Sergamumas kraujotakos sist. ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje 9213, gyv. Sergamumas hipertenzinėmis ligomis (I10-I15) gyv. 1247,76 Sergamumas miokardo infarktu (I21-I22) gyv. 84, 26 Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) gyv ,5

44 PAV ataskaita Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 61638, gyv. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus 13185,3 grupėje gyv. Sergamumas lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų ligomis (J40-J47) ,6 gyv. Sergamumas lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis (J40-J44) ,69 gyv. Sergamumas astma (J45-J46) gyv. 521,69 Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) gyv. 7454,28 Sergamumas virškinimo sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje ,5 gyv. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus 6821,56 grupėje gyv. Sergamumas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis (K25-K28) ,91 gyv. Apmokėtų laikino nedarbingumo dienų sk. 1-am apdraustajam 7,64 Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. 6,54 darbingumo lygis, skaičius 1000 darb.amž.gyv. Vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius ,31 vaikų Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 m. dauguma Telšių apskrities gyventojų savo sveikatą vertino vidutiniškai (38,4 proc.). Labai gerai savo sveikatą vertino 19 proc. gyventojų, gerai - 32 proc., blogai 7,5 proc., labai blogai 3,1 proc. (Pav. 18). Pav. 18. Telšių apskrities gyventojų savo sveikatos vertinimas Duomenų palyginimas su visos populiacijos duomenimis Mažeikių r. sav. gyventojų mirties priežasčių struktūra panaši kaip ir visos Lietuvos. Pirmoje vietoje pagal mirties priežastis yra kraujotakos sistemos ligos, antroje piktybiniai navikai, o trečioje išorinės mirties priežastys. Mirtingumas Mažeikių r. sav m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.

45 PAV ataskaita Pav. 19. Mirtingumas 1000 gyv. Gimstamumas Mažeikių r. sav. iki 2014 m. buvo didesnis negu Lietuvoje, 2014 m. tapo toks pats kaip ir Lietuvoje. Pav. 20. Gimstamumas 1000 gyv. Sergamumas nervų sistemos ligomis Mažeikių r. sav m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.

46 PAV ataskaita Pav. 21. Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) gyv. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Mažeikių r. sav m. buvo mažesnis nei Lietuvoje. Pav. 22. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) gyv. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis Mažeikių r. sav m. buvo didesnis nei Lietuvoje.

47 PAV ataskaita Pav. 23. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) gyv. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis Mažeikių r. sav m. buvo mažesnis nei Lietuvoje. Pav. 24. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) gyv. Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, skaičius ir vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius Mažeikių r. sav m. buvo mažesni nei Lietuvoje.

48 PAV ataskaita Pav. 25. Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, skaičius 1000 darbingo amžiaus gyventojų Pav. 26. Vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius 1000 vaikų Sveikatai darančių įtaką veiksnių ir aplinkos sveikatos rodiklių, susijusių su nagrinėjama veikla, analizė Svarbiausi PŪV poveikio aplinkai komponentai yra triukšmo, oro, požeminio ir paviršinio vandens galima tarša, kuri negatyviai veikia gyvenamosios aplinkos, bei požeminio ir paviršinio vandens kokybę. Rapsoila gamyklos teritorija į artimiausią vandenviečių SAZ juostas nepatenka. Įmonė vykdo požeminio vandens ir išleidžiamų nuotekų taršos monitoringą.