Baltijos šali ekonomikos perspektyvos Koki krypt pasirinksime dabar? Jekaterina Rojaka DNB grup s vyr. ekonomist Baltijos šalims 2013 m. lapkri io 28

Transkriptas

1 Baltijos šali ekonomikos perspektyvos Koki krypt pasirinksime dabar? Jekaterina Rojaka DNB grup s vyr. ekonomist Baltijos šalims 2013 m. lapkri io 28 d.

2 Prieškrizinio lygio nepasiek vidaus rink orientuoti sektoriai 180 Prid tin vert pagal ekonomines veiklas, palyginamosiomis kainomis, sezoniškai išlygintas indeksas (2005 = 100) Žem s kis Apdirbamoji pramon Statyba Vidaus prekyba 2008 II pusm I pusm. Transportas ir saugojimas Apgyvendinimas ir maitinimas Informacija ir ryšiai Finansin ir draudimo veikla NT operacijos Profesin, mokslin, technin, administravimo veikla Viešasis sektorius Kult ros ir poilsio paslaugos 2 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

3 Eksporto arkliukas ištemp Lietuvos kio vežim iš kriz s Preki ir paslaug eksportas (palyg. kainomis), metinis pokytis, proc Prek s Paslaugos I ketv II ketv. 3 Šaltinis: Eurostat

4 Pasaulio prekyba tryp ioja vietoje Pasaulio prekybos apimtys, trln. JAV doleri Eksportas Rusija Kinija JAV ES Importas 4 Šaltinis: PPO, DNB

5 Lietuvos vaidmuo tarptautin je prekyboje išaugo 0.18 Baltijos valstybi eksporto santykis su pasaulio importu, proc Lietuva Estija Latvija Šaltinis: PPO, DNB 5

6 Lietuva m gyventi pagal savo kišen Einamosios s skaitos ir užsienio prekybos balansai, BVP proc Einamosios s skaitos balansas Užsienio prekybos balansas I ketv II ketv. 6 A B CDE F A B CDE E B B

7 Lietuva atidirbs kriz s praradimus jau kit met 190 BVP palyginamosiomis kainomis, išlygintas sezoniškai ir pagal darbo dien skai i (2000 = 100), proc Lietuva ES-27 Estija Latvija I 2000 III 2001 I 2001 III 2002 I 2002 III 2003 I 2003 III 2004 I 2004 III 2005 I 2005 III 2006 I 2006 III 2007 I 2007 III 2008 I 2008 III 2009 I 2009 III 2010 I 2010 III 2011 I 2011 III 2012 I 2012 III 2013 I 2013 III 2014 I 2014 III 2015 I 2015 III 7 Šaltinis: Eurostat

8 Susigr žinome laurus ES pagal ekonomikos augimo tempus Realaus BVP metinis pokytis, proc I pusm Graikija Portugalija Italija Slov nija Vengrija Ispanija Nyderlandai ekija Suomija ES Danija Belgija Pranc zija* JK Airija Vokietija* Rumunija Bulgarija Austrija Švedija Slovakija* Lenkija Lietuva* Estija Latvija 8 * I-III ketv. BVP Šaltinis: Eurostat

9 Lietuvoje atsigavo ne tik preki, bet ir paslaug eksportas B B D D AD A A DB B A D AB FB D F A C B A A ABCD EDAFBCD EB A FD D D FB B D B B D EB A FB B B D B B BAD AD 9 Šaltinis: Šali centriniai bankai, Eurostat, DNB skai iavimai

10 Ta iau ši met III ketvirt eksporto variklis prad jo strigti Lietuviškos kilm s preki eksporto metinis pokytis proc I pusm III ketv ,7 34,3 12,3 8,5 7,3 7,0 5,0 4,9 3,9 3,5 3, Viso Eksportas Mineralinis be naftos kuras Maisto prek s ir g rimai Tr šos, chemija, vaistai Baldai Plastikai ir guma Mediena Tekstil Metalai Javai El. mašinos, optikos, med. priemon s 10 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

11 Lietuvos eksporto rinkos 2012 m. Vokietija 10.4 % mln. Lt Liet. kilm s prek s Latvija Estija Jungtin Karalyst 9.9 % 9.4 % 9.4 % mln. Lt mln. Lt mln. Lt Nyderlandai 8.8 % mln. Lt Rusija 42.6 % mln. Lt Preki reeksportas Latvija Baltarusija Lenkija 12.6 % 10.0 % 7.5 % mln. Lt mln. Lt mln. Lt Estija 5.1 % mln. Lt Rusija 25.4 % mln. Lt Paslaugos Baltarusija Vokietija Latvija 11.8 % 9.9 % 5.5 % mln. Lt mln. Lt 859 mln. Lt Lenkija 4.8 % 746 mln. Lt Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos Bankas, Versli 11 Lietuva, DNB skai iavimai

12 Lietuvos eksporto rinkos 2012 m. Liet. kilm s prek s be min. kuro Vokietija 15.6 % Rusija 7.4 % Latvija 7.3 % Švedija 7.1 % mln. Lt mln. Lt mln. Lt mln. Lt Lenkija 5.8 % mln. Lt Rusija 42.6 % mln. Lt Preki reeksportas Latvija Baltarusija Lenkija 12.6 % 10.0 % 7.5 % mln. Lt mln. Lt mln. Lt Estija 5.1 % mln. Lt Rusija 25.4 % mln. Lt Paslaugos Baltarusija Vokietija Latvija 11.8 % 9.9 % 5.5 % mln. Lt mln. Lt 859 mln. Lt Lenkija 4.8 % 746 mln. Lt Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos Bankas, Versli 12 Lietuva, DNB skai iavimai

13 PAGRINDIN S EKSPORTO RINKOS Ko tik tis kit met?

14 Situacija Europos S jungoje išlieka itin sud tinga Europos S junga kio variklis užstrig s, ES šiemet neaugs, Eurozona smuks 0,4%* Nedarbo lygis ES 10,9% (Graikijoje 28%, Ispanijoje 26%) Jaunimo nedarbas - 23% Vartotoj ir pagrindini sektori l kes iai taisosi l tai Periferijos problemos dar vis neišspr stos, fiskalinio ribojimo priemon s aštrina ši šali politin tamp Tebežioji fiskalin s skyl s: valdžios sektoriaus skola ir deficitas Graikija Portugalija Eurozona Pranc zija Ispanija Vengrija Vokietija Austrija Nyderlandai Slov nija Slovakija Suomija Rumunija Bulgarija Valdžios sektoriaus skola 2013 m. I pusm. pabaigoje, dalis BVP, proc. Estija 9.8 *EK prognoz 14 Šaltinis: Eurostat Italija Airija Belgija Kipras JK ES-27 Lenkija Danija Švedija Lietuva Latvija

15 Eurozonos fiskalinis deficitas šiemet dar netilps Mastrichto r mus Valdžios sektoriaus balansas, dalis BVP, proc. Graikija Airija Ispanija JK Portugalija Slov nija Lenkija Pranc zija Nyderlandai Eurozona Italija Slovakija Lietuva Belgija Austrija Rumunija Suomija Latvija Švedija Estija Vokietija P Šaltinis: Eurostat, EK prognoz

16 Itin ryški sveik ir periferini ekonomik atskirtis 102 Prid tin s vert s indeksas palyginamosiomis kainomis (2007 = 100; sezoniškai ir darbo dien atžvilgiu koreguotas) Sveikoji Eurozona Periferin s šalys II 2013 I 2012 IV 2012 III 2012 II 2012 I 2011 IV 2011 III 2011 II 2011 I 2010 IV 2010 III 2010 II 2010 I 2009 IV 2009 III 2009 II 2009 I 2008 IV 2008 III 2008 II 2008 I 2007 IV 2007 III 2007 II 2007 I 16 Periferin s šalys: Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Portugalija, Slov nija. Graikija nuo 2011 m. statistin s informacijos neteikia. Šaltinis: Eurostat, DNB skai iavimai

17 ECB balandžiai tebeplasnoja 4 Metin infliacija, proc. Siekiant išjudinti vidaus paklausos atsigavim, rezultat pasiekta nedaug - vidaus vartojimas ir investicijos dar vis smunka Nutolusi nuo 2 proc. ECB tikslo metin infliacija privert ECB išsitraukti pal kan žirkles Pal kan norm sumažinimai pristabd euro brangim dolerio atžvilgiu ECB tikslas šiek tiek mažiau nei 2 proc. Rinkos dalyviai tikisi dar daugiau ECB monetarin s ekspansijos ateityje / / / / / / / / / / / /10 17 Šaltinis: Bloomberg, Eurostat

18 Šiuo metu taikomos monetarin s priemon s nustojo veikti ECB pinig politikos priemoni apimtys ir bank paskol verslui srautai, mln. eur Ilgesniojo laikotarpio refinansavimo operacijos Pagrindin s refinansavimo operacijos Paskol srautas nefinansin ms korporacijoms (6 m n. slenkantis vidurkis), mln. eur (skal dešin je) / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / Šaltinis: ECB, DNB

19 Pig s pinigai nepasiekia tam tikr realaus sektoriaus segment 7 Nauj paskol * nefinansin ms korporacijoms pal kan normos, proc Vokietija Ispanija Pranc zija Italija * paskolos iki 1 mln. eur, 1-5 m. trukm s ECB pastangos palengvinti kredito prieinamum smulkiam ir vidutiniam verslui periferin se valstyb se ir taip paskatinti ši šali ki atsigavim kol kas bevais s 19 Šaltinis: ECB Data Warehouse

20 TVF prognozuoja intensyvesn pasaulinio kio pl tr kit met Realaus BVP metinio poky io prognoz s, proc Pasaulis Eurozona JAV Japonija Kinija Brazilija Indija 20 Šaltinis: Bloomberg, TVF

21 Iki šiol galioj s ekonominis modelis Rusijoje nebeveikia RUSIJA Pasiekta gamybos galimybi riba, o investicij produktyvumo didinimui daroma labai nedaug Žemesni energijos neš j kain perspektyva ilguoju laikotarpiu Populiacija maž ja, darbo j gos potencialas išnaudotas Vyriausyb skyr 35 mlrd. $ (1,5 proc. BVP) Nacionalinio gerov s fondo vert s infrastrukt ros projektams Aukšta infliacija nepalieka erdv s ekonomin s politikos manevrams Šaltinis: Capital Economics, nacionalin statistikos tarnyba, RF Ekonomikos pl tros ministerijos prognoz s Rusijos BVP, metinis pokytis, proc I 2013 II Materialin s investicijos, metinis pokytis, proc III 2013 P 2014 P

22 Pingantis rublis mažina Lietuvos eksporto konkurencingum Rusijoje 39 Rublio ir EUR-USD valiut krepšelio kursas / / / / / / / / / / / /10 22 Šaltinis: Bloomberg

23 LIETUVOS KIO KONKURENCINGUMAS Paveikslo šaltinis: Laim jimai ir rizikos

24 Lietuvos sp dingas šuolis ataskaitoje Doing Business 2014 Šali rikiuot pagal Pasaulio banko "Doing Business 2014" rezultatus Singap ras Honkongas Naujoji Zelandija JAV Danija Malaizija Piet Kor ja Gruzija Norvegija JK Australija Suomija Švedija Airija Taivanas Lietuva Tailandas Vokietija Estija JAE Latvija Makedonija Japonija Nyderlandai Šveicarija Austrija 24 Šaltinis: Pasaulio bankas

25 Ta iau pasitempti teks daugelyje konkurencingumo vertinimo pozicij Valstyb Bendras indeksas Valstyb s reguliavimo našta Mokes i poveikis investicijoms Verslo aplinka TUI Vyriausyb s pažangi technologij skatinimas Lietuva Latvija Estija Valstyb Galimyb pritraukti/ išlaikyti talentus Pri mimo darb / atleidimo praktika Mokes i poveikis paskatai dirbti Atleidimo kaštai, savaitiniais atlyginimais Darbo rinkos efektyvumo indeksas Lietuva Latvija Estija Šaltinis: WEF Global Competitiveness Index

26 Lietuvoje nedarbas maž ja l iausiai Baltijos šalyse Nedarbo lygis, sezoniškai išlygintas, laikotarpio pabaigoje, proc Visas nedarbas Jaunimo nedarbas rugs rugpj birž rugs. Euro zona Estija Latvija Lietuva 26 Šaltinis: Eurostat

27 TESCO: Every Lithuanian helps kiekvienas lietuvis padeda! 27 Šaltinis: The Independent, rugpj io 13 d.

28 Emigracijos srautas neslopsta Emigrant ir imigrant skai iaus dinamika, t kst Imigrantai LT Emigrantai 57.9 Kiti imigrantai Imigrantai, viso * sausisrugs. *Avertis, 28 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, DNB

29 Atlyginim augimas pradeda gauti pagreit ir Lietuvoje Bruto darbo užmokestis laikotarpio pabaigoje, metinis pokytis, proc II ketv Lietuva Latvija Estija 8.5 Nyderlandai Pranc zija Portugalija Baltarusija Vidutinis m nesinis bruto darbo užmokestis 2011 m., eur Norvegija Danija Airija Belgija JAV Švedija Suomija Austrija JK Vokietija Italija Ispanija Slov nija Graikija Kroatija ekija Estija* Slovakija Vengrija Lenkija Latvija* Lietuva* Rusija ,097 1,059 1,413 1,923 1,782 2,452 2,356 3,157 2,990 2,945 3,573 3,526 3,412 3,411 3,326 3,285 4,192 4,580 Pastaba: Baltijos šali duomenys 2013 m. II ketv. 5,107 Šaltinis: UNECE, nacionalin s statistikos tarnybos, DNB

30 Po kriz s mon ms pavyko suformuoti finansin pagalv l 8.8 Amoni pelningumas, % Viso šalies kyje Apdirbamoji gamyba I pusm. 30 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

31 Atlyginim augimas džiugina vidaus vartojimu mintan ias veiklas Sektori pasitik jimo rodikliai Statyba Mažmenin prekyba Vartotojai Mažmenin s prekybos apyvartos ir statybos darb apim i indeksas, sezoniškai išlygintas (2010 = 100) I 2010 II 2010 III 2010 IV 2011 I 2011 II 2011 III 2011 IV 2012 I 2012 II 2012 III 2012 IV 2013 I 2013 II 2013 III Mažmenin s prekybos apyvartos palyg. kainomis Pastat statybos apimtys Inžineriniai statiniai, statybos apimtys 31 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

32 Lietuvos našumo startin s pozicijos n ra stiprios Prid tin vert, tenkanti vienam dirban iajam (ES-28 = 100), proc Ekonomikoje 201 Pramon je Danija Švedija Suomija Vokietija Estija Lietuva Latvija Švedija Suomija Danija Vokietija Lietuva Latvija Estija 32 Šaltinis: Eurostat

33 Rizika: nesubalansuotas atlyginim ir produktyvumo augimas Darbo našumo ir darbo užmokes io metiniai augimo tempai, proc Vidutinis bruto darbo užmokestis Našumas* I pusm. 33 * Vieno dirban iojo sukurta prid tin vert to meto kainomis Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

34 Pagal produktyvi sias investicijas Lietuva ES s rašo gale Investicij pagrindinio kapitalo formavim dalis BVP 2012 m., proc. A mašinas ir rengimus A transporto priemones Kitos Airija Graikija JK Lietuva Pranc zija Suomija Portugalija Nyderlandai Ispanija Euro zona Danija Vokietija Lenkija Švedija Austrija Italija Latvija Slov nija Vengrija ekija Bulgarija Estija Slovakija 34 Šaltinis: Eurostat

35 Energetikos s naudos vis labiau pu ia verslo išlaid eilutes... B E B B E C B E B E B E B A B CDE B 2.4 Nam kiai 1.5 Stambesn s mon s Elektros energija Dujos Elektros energija Dujos Pastaba: Lyginami nam kiai, suvartojantys 2500 kwh kwh el. energijos ir 20 GJ GJ duj ; mon s, suvartojan ios 500 MWh MWh el. energijos ir GJ GJ duj. 35 Šaltinis: Eurostat

36 O energetinio intensyvumo ir priklausomyb s derinys vienas blogiausi ES 700 ES šali energetinio intensyvumo (KgNE už 1000 eur ) ir energetin s priklausomyb s (proc.) rodikliai Energijos intensyvumas Energetin priklausomyb, proc Energijos intensyvumas - Bendr j vidaus energijos s naud ir BVP santykis, KgNE (kilogramas naftos ekvivalentu) už 1000 eur Šaltinis: Eurostat, DNB

37 Ilgos trukm s naftos kainos prognoz s palankios Lietuvai Historical Historical Nominal $/b Real (2011) $/b Forecast Forecast Nominal $/b Real (2012) $/b Q Q Q Q $/b Spot Brent History & FWD looking Possible range FWD (nominal) Forecast nominal Historical Forecast real (2013 USD) Source: Reuters, DNB Markets 37 Šaltinis: DNB

38 3.7 Išvados ir prognoz s Realaus BVP metinis pokytis Lietuvos makroekonomin s prognoz s, proc P 2014 P 2015 P Metin infliacija* Vid. m nesinis bruto atlyginimas*, metinis pokytis Nedarbo lygis* Fiskalinis balansas, dalis BVP Situacija pagrindin se eksporto rinkose rodo, kad teks veikti vangaus ekonomikos vystymosi aplinkoje. Siekiant išlaikyti augimo temp, b tina eksporto diversifikacija ir ypa nauj rink paieška. Rizikos slypi ne tik išor s rinkose, bet ir kio viduje (strukt rinis nedarbas, emigracija, visuomen s sen jimas). Kain aplinka ir spartesnis DU augimas bus palank s beužsimezgan iam vidaus vartojimo atsigavimui. Siekiant išlikti konkurencingais, svarbu didinti veiklos efektyvum rasti balans tarp ekonomiškai pagr sto DU augimo ir veiklos modernizavimo investuojant. 38

39 A I už d mes! DNB banko analitik apžvalgas galite rasti: Renginio transliacij galite perži r ti ia: P&D_WQ_2011