Microsoft Word - BMT2 nuomones Ideju kavineje.doc

Transkriptas

1 BMT2 DALYVIŲ MINTYS APIE MOKYMĄ IR MOKYMĄSI IDĖJŲ KAVINĖJE 2011 m. gegužės d. Klaipėda Seminare, dr. Viktorija Sičiūnienė pranešime Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų panaudojimas dalykinėms kompetencijoms ugdyti pristačiusi šių tyrimų apibendrinimus ir išvadas, paprašė klausytojų aptarti išryškėjusias problemas ir pasiūlyti idėjų, kaip jas išspręsti. Susirinkę į Idėjų kavinę seminaro dalyviai prie kavos puodelio aktyviai diskutavo, išsakė ir užrašė savo mintis apie mokymą ir mokymąsi, iškylančių problemų sprendimo galimybes, ugdymo kokybės tobulinimo kryptis. Toliau skaitykite, kas buvo aptarta ir pasiūlyta. 1 klausimas. DIDĖJA ATOTRŪKIS TARP BERNIUKŲ IR MERGAIČIŲ PASIEKIMŲ. DĖL KOKIŲ VEIKSNIŲ? KAIP SUMAŽINTI JŲ ĮTAKĄ? KAIP KUO DAUGIAU VYRŲ MOKYTOJŲ PRITRAUKTI Į MOKYKLAS? Kodėl didėja pasiekimų atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų? Pradinėse klasėse atitrūkimo nėra, jis atsiranda, kai mergaitės pradeda bręsti; mokytojas pradinėse klasėse su berniukais dirba mažiau; Berniukams reikia veiksmo, apčiuopiamo rezultato, stipriai susijusio su šiandiena, ateitimi. Jų tolerancija antraeiliams dalykams nulinė. Jie žino, ko nori, o jei tai nesusiję su jų norais,,,išsijungia ; Lietuvių literatūros programos kūriniai skirti mergaitėms, o ne berniukams (nuo pradinių klasių); Mokytojas pavyzdžius/uždavinius parenka daugiau mergaitėms; Per mažas dėmesys mergaičių ir berniukų psichologiniam vystymuisi, ugdymosi ypatumams. Berniukai bręsta lėčiau. Ne tik fiziškai, bet ir emociškai, mentaliai. Didelę įtaką turi masinės informacijos priemonės: kompiuteriniai žaidimai, animaciniai filmukai apie visokius transformerius ir t.t. Berniukai į šiuos žaidimus labai įsitraukia. Tėvų įtaka ir požiūris. Pasiūlymai, kaip sumažinti atotrūkį tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų. Mokyklai, mokytojams Abstrakčiai mąstyti berniukai pradeda vėliau, todėl reikia į tai atsižvelgti parenkant užduotis, pavyzdžius. 5-6 kl. reikalinga psichologo pagalba berniukams, nes lūžis vyksta anksčiau negu įsivaizduojam. 5-8 kl mokymo procese taikyti įvairesnius mokymo stilius, kad jie tiktų ir berniukų motyvacijos skatinimui. Diferencijuoti užduotis berniukams ir mergaitėms. Taikyti,,alternatyvų ugdymą : Teorinės pamokos plius praktika įmonėse. Pačiam mokytojui reikia mokytis, stebėti, tobulėti. Sudaryti sąlygas mokytojų žinių įgyjimui, gilinimui apie berniukų ir mergaičių augimo ir vystymosi ypatumus skirtingais amžiaus tarpsniais. Keisti mokytojo nuostatą - mergaitės atsakingesnės, daugiau savarankiškumo berniukams; leisti berniukams parodyti iniciatyvą; kai mergaitės lyderiauja, berniukai praranda pasitikėjimą. Mokykloje organizuoti diferencijuotas veiklas tik berniukams ir tik mergaitėms, kuriuos vestų atitinkamai vyrai ir moterys. 1

2 Galbūt mokyklose psichologai turėtų daugiau kalbėti apie kompiuterinių žaidimų poveikį. Organizuoti tėvų (vyrų) švietimą. Vadovėlių autoriams Vadovėliuose užduočių turėtų būti vienodai berniukams ir mergaitėms. Mokytojus rengiančioms aukštosioms mokykloms Ruošiant mokytojus turi būti mokoma ne tik apie psichologinius, bet ir apie berniukų ir mergaičių ypatumus; lyčių brendimo ypatumus. Šalies lygmeniu rengti dokumentus dėl diferencijacijos ugdant mergaites ir berniukus, atkreipiant dėmesį į tėvų (daugiau vyrų) vaidmenį vaikų, ypač berniukų, ugdyme, tiksliau auklėjime. Be dokumentų, kalbos ir liks kalbomis. Būtina tai užfiksuoti valstybiniu lygmeniu! Kiti požiūriai ir pasiūlymai Nuo pat darželio vyrai yra auklėjami moteriškai; įvesti privalomą skaičių vyrų mokykloje. Į tėvų susirinkimus turėtų ateiti tėvai vyrai; jie turėtų domėtis savo sūnų mokymusi, auklėjimu. Mokytojams kartais trūksta psichologinių žinių mokyti berniukus (mokytojams palankiausi mokiniai tie, kurie,,nekelia elgesio problemų pamokoje ). Gal grąžinti berniukų ir mergaičių gimnazijas ar bent atskiras klases? Į priešmokyklinę ir į pirmą klasę priimami nebrandūs vaikai: į pirmą klasę turi būti priimami tik vaikai, sulaukę 7 m.. 2 klausimas. ŽEMŲ GEBĖJIMŲ MOKINIAI. KOKĮ PASIEKIMŲ SLENKSTĮ LAIKYSIME PATENKINAMU? Pasiūlymai dėl žemų gebėjimų mokinių mokymo ir patenkinamų pasiekimų Mokyklai, mokytojams, švietimo specialistams Kad suprastų užduotis, sugebėtų kažką parašyti, kalbėtų bent jau į temą. Tokį slenkstį, ties kuriuo mokinys patiria bent jau minimalią sėkmę. Tokį slenkstį, kurio dėka mokinys galėtų įgyti pagrindinį išsilavinimą. Visų dalykų reikalavimai turi atitikti elementarų lygį, ko reikia tam gyvenime ir kad galėtų pats augti.,,auksinė taisyklė: pirmiausia, mokytojas ir mokinys turi išsiaiškinti, ką žinau, galiu, gebu. Tik tuomet atsiranda galimybė judėti į priekį! Bet tai turi vykti ne per patikrą, o ugdymo procese ir nuolat. Gebėjimai, leidžiantys integruotis visuomenėje (kad ateityje gyventų savarankiškai). Elementarios dalykinės žinios, padedančios susivokti aplinkoje (mokome gyvenimui ir t.t.). Pirmiausia, jo socialiniai įgūdžiai (parduotuvėje, autobuse, gatvėje, namuose). Ko mokiniui reikės, jis išmoks pats, turėdamas minėtus įgūdžius, tačiau vis dėlto būtina mokiniui patarti, jį mokyti, bendrauti su jo tėvais norint suformuoti pozityvius įgūdžius. Jeigu mokinys geba gautas žinias pritaikyti praktikoje, tai jo slenkstis jau yra. Tokiems mokiniams taikyti 35% bendrų reikalavimų įsisavinimo kartelę. 2

3 Mokyti juos praktinių dalykų, nereikalauti abstrakcijų, samprotavimų. Žemų gebėjimų mokiniams egzamino nereikėtų. Jei visame procese surastume atspirties tašką, nuo to pradėtume judėti. Toks taškas ir turi atsirasti kiekvienam mokiniui. Reikėtų mokyklos metodinėse grupėse dėl to susitarti. Vertinti mokinio daromą pažangą. Neatskirti žemesnių pasiekimų mokinių nuo kitų, nes atskyrimas veda prie motyvacijos praradimo. Pripažinti susitarimų mokinys-mokytojas svarbą. Diagnostiniam vertinime daugiau dėmesio skirti užduočių kūrimui ir vengti atsitiktinumo! Būtina dalį užduočių skirti žemam lygiui, nes mokiniai atpranta daryti, motyvuodami, jog jie vis tiek nežino. Daugiau diskutuoti, kalbėti apie pastangų vertinimą ugdymo procese. Pastangos nebūtinai turi būti vertinamos pažymiu. Reikėtų labiau bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis (kai kuriuos dalykus mokyti jų bazėje ir pan.). Vadovėlių autoriams Gabiems mokiniams yra per daug įvairių papildomų užduočių (knygelių, ypač pradinukams), silpniesiems tokių nematyti;, švietimo specialistams Reikalingi skirtingi egzaminai. Nustatyti minimalius gebėjimus, reikalingus integracijai į darbo rinką. Slenkstis bus tokios žinios ir gebėjimai, kurie leidžia mokytis toliau (be ko negali eiti į priekį). Gerai būtų, kad būtų tyrimais paremti užduočių pavyzdžiai, leidžiantys tai nustatyti. Kitaip mokytojui reikia pačiam labai rimtai pasvarstyti. Turi būti toks slenkstis, kad ir žemų gebėjimų mokiniai galėtų išlaikyti egzaminus, pasiekimų patikrinimus. Mokinio gebėjimus vertinti ir fiksuoti baigiant pradinio ir pagrindinio ugdymo programą. Turi būti ŠMM patvirtinti vienodi standartai ir vienodos užduotys. Kiti požiūriai ir pasiūlymai Žemus gebėjimus,,nesveikos rinkos konkurencijos sąlygomis kuria pačios mokyklos, siekdamos išlaikyti mokinio krepšelį. Didelės mokyklos skaitlingose klasėse savaime atsiranda socialinės diskriminacijos požymių. Kodėl ŠMM ir savivaldybės to vyksmo nereguliuoja? Gaila, kai žemų gebėjimų mokiniai vargsta (tiesiogine to žodžio prasme) stipriose klasėse. Mokytojas, turėdamas 28 klasėje, ir labai gerų norų vedinas negali silpniesiems skirti reikiamo dėmesio. Pasiekti rezultatą galima, bet mokytojas turi su vaiku bendrauti visą pamoką! Tada kai ko ir išmokstama. Mokiniams gyvybiškai svarbu socialinė kompetencija. Visa kita gaunama pagal realias gyvenimo galimybes BP reikalavimai pakankamai aukšti, tad slenksčio nederėtų kelti. Negabūs mokiniai patys brangiausi (dvigubas krepšelis). Kam kankinti žemų gebėjimų mokinius iki 10 klasės? 3

4 3 klausimas. GABŪS MOKINIAI. KAIP PILNAVERTIŠKAI PLĖTOJAME JŲ GABUMUS IR PAISOME JŲ INTERESŲ? Pasiūlymai, kaip padėti gabiesiems mokiniams Mokyklai, mokytojams Mokykla turėtų susikurti gabių mokinių ugdymo(si) programą. Susitarti mokykloje, kas yra gabus mokinys, sudaryti sąlygas įvairių gabumų (akademinių, meninių, sportinių ir t.t.) saviraiškai. Daugiau laisvės moksliukams, jie galėtų būti mokytojų pagalbininkai ir veikti ne tik savo amžiaus grupėje, bet ir kitame koncentre. Gabių mokinių lavinimui tinka kūrybinės, strateginės, loginio mąstymo reikalaujančios užduotys. Kai gabūs mokiniai padeda kitiems, vystosi jų socialinės kompetencijos. Kabinete segtuvas,,svarbiausia informacija. Mokytojas jame talpina naują, įdomią, nebūtinai programinę informaciją, nuorodas, kuria naudojasi žingeidūs mokiniai. Gabūs mokiniai keliauja į visų dalykų olimpiadas, konkursus ir t.t. ir vis tie patys. Turime idėją: prasidėjus mokslo metams pasitarti su mokytojais, mokiniais, kad gabūs mokiniai nesiblaškytų, o pasirinktų jiems artimiausią sritį, tada dirbsime papildomai, ypač su tais gabiaisiais, kurie rengiasi konkursams ir olimpiadoms. Turime konsultacines valandas (kiekvienas dalykininkas tvarkaraštyje nurodytu laiku dirba kabinete plius skirti 0,5 1 val. gabiesiems. Atlygis: už 8 val. konsultacijų laisvadienis per mokinių atostogas. Ruošiantis pamokai, planuojant pamoką, numatyti: laiką, užduotis, priemones, būdus ir t.t. gabių mokinių poreikių tenkinimui diferencijavimas. Nuostatos formavimas ne tik žinios yra vertybė leis nustoti gabius mokinius tikrinti: na kiek tu dar gali, dar gali, o dažniau pažiūrėti, ko tau dar reikia. Bet tai ne per patikras, o ši nuostata turi būti nuolat skatinama. Daugiau leisti mokytis patiems mokiniams, tik juos nukreipti. Pilnavertiškai ugdyti padėtų integruotas ugdymas, tačiau iki šiol žaidžiama su šios strategijos ir technikos kūrimu. Kas imsis atsakomybės? Dirbame individualiau, daugiausia virtualioje erdvėje. Bet kodėl visi pinigai skiriami SUP mokiniams? Kiti požiūriai, pasiūlymai Mokytojai teigia, kad skiriant daugiau dėmesio mokymo(si) sunkumų turintiems mokiniams, gabieji mokiniai paliekami saviugdai. Gabūs mokiniai sugeba mokytis ir be didelių mokytojų pastangų. Svarbu jiems netrukdyti, jų gabumų nežlugdyti. Mokinius skirstyti ne vyresnėse klasėse, skirstymą pradėti žemesnėse (kaip Vokietijoje). Pagal pasiekimus mokinius suskirstyti reikėtų bent jau nuo 9 klasės. Nekomplektuoti atskirai gabių mokinių klasių. Mokytojai teigia, kad skiriant daugiau dėmesio mokymo(si) sunkumų turintiems mokiniams, gabieji mokiniai paliekami saviugdai. Pirmiausia, reikia sumažinti mokinių skaičių klasėje, nes kol per spec. poreikių mokinius ateiname prie gabiųjų baigiasi pamoka. Visiškai neverta skirti jiems papildomo dėmesio. Jie nepražus, savo vis tiek pasieks, nes jų absoliutūs vienetai mokyklose. Reikia rūpintis bendru tautos lygiu, bendru raštingumu. 4

5 Gabiems mokiniams maksimalus dėmesys, silpniesiems pagal jų galimybes, kad patirtų sėkmę. Tėvai ypač sureikšmina savo gabų vaiką (kartais ir negabų), taip reikalaudami savo vaikui dėmesio iš mokytojų (kartais net mokytojus spausdami). Kaimo mokyklose gabūs vaikai raginami dalyvauti įvairiose olimpiadose, o kadangi dalyvauja vis tie patys, jie būna,,perkraunami įvairiomis užduotimis ir nebenori dalyvauti. 4 klausimas. KAIP PAGERINTI LIETUVIŲ KALBOS REZULTATUS? VISŲ MOKYTOJŲ RŪPESTIS? Pasiūlymai Mokyklai, mokytojams Pradinėse klasėse organizuoti skaitymo klubus, kuriuos vestų vyresnių klasių mokiniai pertraukų metu (su silpnai skaitančiais skaitytų pagal su mokytoju aptartą planą). Pradinėse klasėse daugiau dėmesio skirti rašybos taisyklėms ir jų taikymui. Mokytojams mokykloje įvesti privalomus kalbos kultūros kursus ir galbūt įskaitas (kas 3-5 metus). Lituanistai galėtų užfiksuoti kalbos kultūros klaidas ir iškabinti lentoje (aišku, be pavardžių) bei nurodyti, kaip jas taisyti. Kiekvienas dalykas turi parengti integruotas užduotis su lietuvių kalba. Mokytojas turėtų mokyti su savo dalyku susijusių terminų, žodžių, kreipdamas dėmesį į kalbos kultūrą. Daugiau atsakinėjimo žodžiu: vaikai nebepasakoja per istorijos, geografijos ir kt. dalykų pamokas. Lituanistai galėtų rengti metodinius užsiėmimus kitų dalykų mokytojams, o mokytojai per savo dalyko pamokas taisytų ir kalbos klaidas. Debatų klubai, retorikos užsiėmimai. Įtraukti kalbos taisyklingumo kriterijų į vertinimą. Kiekviename bet kurios klasės, dalyko tikrinamame darbe taisyti kalbos klaidas, atsižvelgti vertinant! Nepamiršti dalykininkams, kad jie yra mokytojai ir ne tik savo dalyko specialistai (taisyti klaidas)! Būtina peržiūrėti, pakoreguoti visų dalykų programas, reikalavimus integruojant kalbėjimo, teksto skaitymo, suvokimo, rašymo užduotis. Ir tai turi sudaryti bent 20% užduočių. Visais būdais skatinti visuotinį knygų skaitymą (kalbėtis su tėvais, kitų dalykų, ypač pradinių klasių, mokytojais). Mes mokykloje organizuojame skaitymo pamoką norėdami paskatinti vaikus skaityti. Skaito visi, paskui refleksija. Bendri mokytojų ir mokinių skaitymo vakarai. Knygas parenka mokiniai, po to mokytojai. Kino vakaras diskusija. Filmo kartu žiūrėjimas ir aptarimas prie apvalaus stalo. Filmus siūlo mokiniai ir mokytojai. Vadovėlių autoriams Visai nenaudoti pratybų sąsiuvinių! Vaikai turi kalbėti kuo daugiau. Gerai parengti pratybų sąsiuviniai tinkama mokymo(si) priemonė, būdas. Pradinukų vadovėliuose tekstai pritaikyti mergaitėms, todėl jos daugiau skaito. Norėtųsi ir,,vyriškų tekstų. 5

6 Griežtinti kalbos gebėjimų reikalavimus dirbantiems valdžios institucijose, žiniasklaidoje. Aprūpinti mokyklų bibliotekas grožine literatūra. Kiti požiūriai, pasiūlymai Rezultatai negerės, nes ministerija remia daugiakalbystę: bakalauriatas, dalyko dėstymas anglų kalba, vaikai kuriam laikui išsivežami į užsienį, net mokykloje penktokai, šeštokai kalbasi angliškai. SMS rašymo stilius atsispindi mokinių darbuose. Kaip tai pakeisti? Klaidos internete, TV titruose, skelbimuose, viešuose pristatymuose, skaidrėse daro neigiamą įtaką kalbos mokėjimui, raštingumui. Sutinkame, kad ši problema yra visų mokytojų rūpestis, bet visi taip užsiėmę savo reikalais, kad apie kalbos taisyklingumą galvojama mažiausiai. Negalima taisyti kalbos klaidų mokinių darbuose, išskyrus lietuvių k. Pamokas, nes tai žlugdo kūrybiškumą. Lietuvių k., kaip gimtosios, gerinimo pradžia šeimoje. Visi dalykininkai turi kontroliuoti savo kalbą! Geranoriškai turėtų reaguoti į patarimus. Manau, kad reikia griežtai atsisakyti pratybų pradinukams!,,mechaninis rašymas sąsiuviniuose duos daugiau naudos, o paprastas raidžių ar žodelių įrašymas žaidimas. Klaidas turėtų taisyti visų dalykų mokytojai, tiek rašybos, tiek tarties. Yra bendrieji kalbos reikalavimai vadovaukimės jais. Sugrąžinti į pradines klases rišliosios kalbos pamoką, taip pat dailyraščio pamokas. Įvesti (atkurti) vertinimą pažymiais (bent teigiamais). 5 klausimas. SKIRTINGŲ DALYKŲ MOKYTOJŲ REIKALAVIMAI. KAIP VERTINIMĄ PAVERSTI APGALVOTU, NUOLATINIU, SISTEMINGU TYRIMU? Pasiūlymai, kaip tobulinti vertinimą Mokyklai, mokytojams Sistemingas ir nuoseklus ėjimas link susitarimų ir jų vykdymo. Vertinimo pagrindas turi būti vienodas mokykloje, skirtingi tik maži vertinimo niuansai. Turėtų būti susitarta dėl reikalavimų namų darbams, darbų atlikimui. Išspręstų integraciniai dalykai, mokytojų bendradarbiavimas, ieškojimas sąlyčio taškų; bendros pamokos. Reikalingas akcentas proceso vertinimas, tai susiję su vaiko ateitimi. Svarbiau, kad vaikas apsispręstų pats, ko jam reikia. Pradinėse klasėse gėlyčių, saulučių piešimas neatspindi tikro vertinimo. Turėtų būti ideografinis vertinimas, kai vaikui paaiškinama, ką ir kaip atliko, ką gali atlikti... Užduotys turi būti skirtingų lygių ir atitinkamai vertinama. Mokinys įsivertina ir tiria savo pažangą, mokytojas susikūręs įrankius pažangai pamatuoti. Kinta motyvacija, pažinimas, vaikas pradeda pajusti silpnąsias ir stipriąsias puses. Vertinimas išviešintas, visą laiką prieinamas visiems. Svarbus segtuvas klasėje: vertinimas, atsiskaitomųjų darbų taisyklės, visų mokytojų vieningi reikalavimai; Aktyvesnis mokytojų tarpusavio komunikavimas (kasdien po 10 min), kalbėjimas apie vertinimo susitarimus. Išanalizavus mokinių pažangumo ataskaitas kiekvienas mokytojas turėtų priimti sprendimus tolimesniems žingsniams ugdymo procesui tobulinti, koreguoti. Nepalikti ataskaitų, tyrimų rezultatų stalčiuje. 6

7 Reikėtų pergalvoti vidurinio ugdymo turinį: mažinti krūvį, palikti tik tuos dalykus, kurių egzaminus laikys. Jeigu programa išeita anksčiau, nelankyti pamokų, o lankyti pamokas svarbių dalykų, kuriuos reikia pastiprinti. Dėl vertinimo: reguliuoti mokinių skaičių klasėje, nes gausioje mokytojas neturi galimybių fiziškai viską atlikti gerai. Mažiau privalomų dalykų vidurinio ugdymo programoje (4-5) ir juos vertinti vienodai, pagal vieningus reikalavimus. Dalį pažymio sudaro socialiniai įgūdžiai, bendrosios kompetencijos (kaupiamasis balas). Kiti požiūriai, pasiūlymai Sumažinti reikalavimus vyresnių klasių mokiniams tų dalykų, kurių nesirenka kaip egzamino. Kai dvyliktokai pasirenka egzaminus, kitų dalykų mokytojų reikalavimai turėtų būti minimalūs. Besimokantys B kursu, jei nelaikys egzamino, nerašo kontrolinių darbų. Dirba tik pamokoje, be namų darbų. Egzaminai: jie yra ar nėra? Manau, egzaminų dalykų mokytojai labiau orientuojasi į egzaminų programas. Klaidinga nuostata, kad vertingas tas, kuris baigė aukštąjį mokslą, tas, kuris mokosi Vilniuje. Tai yra visuomenės, jos vertybinės skalės, problema. Tiesiog reikia tai daryti ir sistemingai aptarinėti, kaip sekasi, dalintis idėjomis. Ne vertinimo forma yra svarbiausia, o tai, ką su tuo darai. Įsivertinimas neturi pažymio baimės, o tai labai padeda mokiniui. 6 klausimas. MATOMA IR PASLĖPTA UGDYMO TURINIO ĮTAKA MOKINIŲ NUOSTATOMS. KUO GYVENAME MES, MOKYTOJAI? Mokytojų savijauta Potencialas yra, tik reikia jį sužadinti. Kodėl mokytojas turi rinktis sunkesnį kelią? Mokytojas nebepasitiki savimi (tėvai renkasi, mokiniai renkasi, administracija renkasi ir t.t.). Nuolatinis stresas. Kažkas turi rūpintis ir mokytoju. Mokytojui nuolat reikia gintis. Reikia psichologinės pagalbos. Per dideli mokytojų krūviai!!! Mokytojai dažnai neįvykdo savo pasižadėjimų. Mokytoją varžo tempas bėgant į egzaminus. Imituojamas tarimasis su mokytojais. Mes gyvename su baime, kad išlaikytume lygį. Ką galime keisti patys Daugiau dėmesio skirti mokytojų savęs vertinimui ir pažinimui, stengtis neskubėti, ramiai atsirinkti. Žmogaus nekompetencija, nuomonės neturėjimas veda į jo mokinių rezultatų žemėjimą. Eidamas į klasę mokytojas nėra tikras tuo, ko moko. Jaučiasi melagis. Mokytojų bendruomenėje mes vienas kitą labai spaudžiame. Noriu, kad priimtų su visais pliusais ir minusais. Jei vaiką ruošiame gyvenimui, tai turime ir orientuotis į pagrindus esamajame laike. 7

8 Nėra pasidžiaugimo savo sėkme mokytojų bendruomenėje. Tam turi būti (gal?) darbo etapas. Nebūtina visus vaikus paruošti puikiai. Turinys turi įtaką nuostatoms ir mokytojo nuotaikoms. Mokytojas nebesugeba slėpti savo neigiamos nuostatos dėl turinio. Mokytojo negirdi dokumentų kūrėjai, profesūra (pagal atskirus dalykus). Arba jiems nerūpi, arba mato tik savo dalyką. Vaikai mokomi to, ko jiems nereikia ir tai erzina mokytojus. Visas ugdymo turinys ugdo nuostatas ir jį reikia siaurinti, konkretinti. Mokytojus rengiančioms aukštosioms mokykloms ir kvalifikacijos tobulinimo institucijoms Mokytojų pasirengimo sistema nepadeda mokytojų nuostatoms formuotis. Daug skirtumų sąvokų sampratoje. Mokytojų kvalifikacijos renginių kokybės problema. Kiti požiūriai, pasiūlymai Mokytoją trikdo tai, kad neužtenka dirbti pagal vadovėlius; patys mokytojai kuria beprasmes užduotis, kurios nėra vertingos. Reikalaujama aktyvių žaidybinių elementų mokant vaikus, o turinio apimtis labai didelė. Labai didelis,,šuoliavimas duoda paviršutiniškumą. 8