Projektas

Transkriptas

1 SUDERINTA Ukmergės rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus vedėjos 2016 m. rugpjūčio 31 d.. įsakymu Nr.Š1-85. PATVIRTINTA Užupio pagrindinės mokyklos direktorės 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-... UKMERGĖS UŽUPIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKSLO METŲ PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAI I MOKSLO METŲ UGDYMO PLANO VYKDYMO ANALIZĖ Mokyklos ugdymo planas parengtas vadovaujantis ir mokslo metų pradinio ugdymo programos bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, mokyklos strateginiu planu, mokyklos veiklos programa, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo pagrindinėmis išvadomis. Ugdymo plano projektą rengė mokyklos direktorės įsakymu patvirtinta darbo grupė. Birželio mėnesį planas aptartas metodinėse grupėse, metodinės ir mokytojų tarybos posėdžiuose ir pakoreguotas naujųjų mokslo metų pirmajame mokytojų tarybos posėdyje. Pamokų krūvis pedagogams paskirtas atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėse, komplektų skaičių, mokytojų dalykinę kompetenciją, turimą kvalifikaciją ir atsižvelgiant į turimas mokymui skirtas lėšas mokslo metais turėjome 18 klasių komplektų: 8 pradinio ir 10 pagrindinio ugdymo. Mokslo metų pradžioje mokėsi 384 mokiniai, pabaigoje klasėse 172, 5-10 klasėse c klasėje 6 mokiniai. Pagrindinio ugdymo programą baigė 4 ir dalyvavo Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. 10s klasėje (savarankiško mokymosi) 1 mokinys (nebaigė mokslo metų ir buvo išbrauktas iš Mokinių registro (nelankymas/nepažangus). Pažangumas (metinis) m.m m.m m.m. Aukštesnysis 67 ( 17,3 proc.) 75 (20,8 %) 67 (17,7%) Pagrindinis 172 ( 44,4 proc.) 161 ( 44,6 %) 174 (46,0%) Patenkinamas 141 ( 36,4 proc.) 109 ( 30,2 %) 123 (32,5%) Nepasiekė patenkinamo 7 ( 1,8 proc.) 16 ( 4,4 %) 14 (3,7%) Pažangumas (po papildomojo darbo): m.m m.m m.m. Pažanga + / - Aukštesnysis 67 ( 17,3 proc.) 75 (20,8 %) 67 (17,7%) + 3,5%; -3,1% Pagrindinis 172 ( 44,4 proc.) 161 (44,6 %) 174 (46,0%) + 0,2%; +1,4% Patenkinamas 146 ( 37,8 proc.) 124 (34,3%) 136 (40,0%) - 3,5%; +5,7% Nepasiekė patenkinamo 1 ( 0,24 proc.) 1 (0,28%) 1(0,26%) + 0,04%; -0,02% Mokinių mokymosi pažanga, 8 klasė Lietuvių kalba Matematika Padarė pažangą Nepadarė pažangos Padarė pažangą Nepadarė pažangos m.m. 36,2% 25,5% 48,9 % 6,5%

2 m.m. 20,8% 20,8% 20,8% 25,0% m.m. 22,4 proc. 16,3 proc. 22,4 proc. 16,3 proc. Lankomumas (procentinė išraiška) m.m m.m m.m Pateisintos dėl ligos 65,8 % 68,6 % 70,2 % Pateisintos dėl kitų priežasčių 28,2 % 19,8 % 19,6 % Nepateisintos 6,0% 11,6 % 10,2 % Tenka vienam mokiniui praleistų pamokų 62,9 61,7 44,6 Tenka vienam mokiniui nepateisintų pamokų 4,5 2,1 9,4 Įgyvendinant mokyklos tikslus ir uždavinius, suformuluotus remiantis įsivertinimo išvadomis, buvo tobulinama pamokos struktūra, naudojant naujas technologijas, ugdomos bendrosios mokinių kompetencijos vykdant projektinę veiklą mokykloje. Ugdymo planas tenkino mokinių poreikius buvo išnaudota apie 93 proc. pamokų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti: skirtos pagilinti užsienio kalbos (anglų k. žinias 2-7 bei 9 klasėse, informacinių technologijų, matematikos pamokoms. Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi pagal mokytojų parengtas jų gebėjimus atitinkančias programas. Konsultacijas teikė specialioji pedagogė ir logopedė. Kuriami ir taikomi nauji mokymo ir mokymosi modeliai informacinių technologijų pamokos vis plačiau integruojamos su kitais ugdymo dalykais. Neformaliojo mokinių švietimo organizavimas. Išnaudotos 99 proc. skirtų valandų. Pasiekta gerų rezultatų: šokių kolektyvai dalyvavo respublikinėje dainų ir šokių šventėje, įvairiuose renginiuose mokyklos bei rajono mastu (mokyt. Ramunė Radzevičienė). Atskirose sporto šakose užimtos prizinės vietos ( tarpmokyklinės futbolo 5x5 varžybose 2 vieta, Drąsūs, stiprūs, vikrūs 3 vieta, lengvosios atletikos keturkovės varžybos 3 vieta, smiginio 3 vieta, zoninės kvadrato varžybos 3 vieta). Dalyvavome respublikinėse Saugaus eismo varžybose, pastoviai prizines vietas užimame įvairiuose jaunųjų fotografų konkursuose. Neatsiejama ugdymo plano dalis yra pamokų tvarkaraštis. Jis sudaromas naudojantis tvarkaraščio sudarymo programa Mimoza ir nustatant kiekvienam dalykui sunkumo laipsnį bei laikantis pagrindinių higienos normų ir principo: pirma mokiniai, po to mokytojai. Nuo 2012 m rugsėjo 1 d. mokykla tapo pagrindine. Tačiau vasario mėnesį 10c klasės mokiniai buvo supažindinti su Vidurinio ugdymo programos sandara, pagrindiniais vykdymo principais ir mokymosi pagal skirtingų kursų programas ypatumais, su individualiu ugdymo planu, akcentuojant jų galimybes maksimaliai tenkinti jų ugdymosi poreikius. Vyko gerosios patirties sklaida seminarai respublikos, rajono mokyklų pedagogams, organizuojami tradiciniai ir netradiciniai renginiai, valstybinių švenčių minėjimai, organizuojamos kultūrinės pažintinės veiklos dienos ( Tėvų įtraukimas į mokyklos aktyvų gyvenimą. Lyderystė. Kūrybiškumas. Atsakomybė (Daiva Sabaliauskaitė). Inovatyvių mokymosi programų rengimas savivaldybėje plėtojant socialinę partnerystę (Valentina Avižienė). Mokyklos veiklos ir pamokos kokybės tobulinimas panaudojant IQES online. Mokymasis bendradarbiaujant (Rita Ivanova). Molio terapija (Deimantė Masevičienė). Gegužės menesio pabaigoje metodinės tarybos posėdžio metu mokytojai, vedę atviras pamokas mokslo metų eigoje, pasidalino gerąja patirtimi: A. Vainauskienė, R.Zavadzkė, N. Minkevičienė ( integruota anglų dailės pamoka Europos spalvos); V. Avižienė ( Atminties kelias); R. Ivanova ( Laipsniai ir šaknys); L. Makavičienė (daiktavardžio kilmininko linksnio galūnių rašyba, B. Park Čia buvo Mikas Hartas ); D. Butkienė ( Kodėl valgome? ); R. Jaselienė (matematikos pamoka); J. Dunčienė, I. Ilčiukienė, R. Radzevičienė (Anglų ir choreografijos pamoka ( Englisn is great ; D. Misiūnienė ( Patyčios ; L. Motiejūnienė ( Stebuklinga medžiaga ); R. Vaitkevičienė, S. Terekienė (integruota anglų ir rusų kalbų pamoka); R. Laurikėnienė, R. Radzevičienė (muzikos ir choreografijos pamoka Šokame ir dainuojame visi kartu ).

3 3 Mokytoja Virgilija Markevičienė parengė mokymosi, mokymo metodines priemones: internetinį puslapį kuriame pateikta medžiaga 5-10 klasių informacinių technologijų kursui mokyti ir išmokimui pažinti; pritaikyta priemonė programavimo pradmenims 5-6 klasei Parengtas tarptautinis projektas Grow by creating. Pateiktas Erazmus+ ir laukiame patvirtinimo. Partneriai surasti. Dalyvauta projektuose Sportas kartu su italais, Sveikatiada, Tyrėjų naktis, Tolerancijos dienos renginiuose, pilietinėse akcijose, respublikiniame konkurse Švari kalba švari galva. Užimtos įvairios prizinės vietos rajoninėse olimpiadose (segtuvas Mūsų pasiekimai ). Mokyklos ketvirtokai ir aštuntokai savo žinias ir gebėjimus pasitikrino atlikdami standartizuotus testus. Ketvirtokai lietuvių kalbos, matematikos, gamtos pažinimo, aštuntokai lietuvių kalbos, matematikos, socialinių mokslų, gamtos mokslų Tikslas įsivertinti savo ugdymo kokybę ir ją gerinti, įpratinti mokinius ne tik prie nuoseklaus mokymosi, bet ir atsakomybės už savo rezultatus; pateikti tėvams (globėjams) patikimesnę informaciją apie jų vaikų mokymosi sėkmingumą arba problemas, nes visų mokinių mokymosi pasiekimai vienodai patikimai ir objektyviai patikrinami ir įvertinami (segtuvas Standartizuoti testai ). Pravestas giluminis mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas Pagalba mokiniui: psichologinė pagalba. Rekomendacijos: 1. Pedagogai, klasių auklėtojai turi tinkamai reaguoti į mokinių problemas, laiku informuoti mokyklos administraciją, socialinę pedagogę, tėvus apie iškylusias problemas, domėtis Vaiko gerovės komisijos sprendimais. Daugiau dėmesio skirti šių institucijų bendradarbiavimui ir sistemingam darbui. 2. Klasės auklėtojų planuose, ataskaitose žymėti, kokia realiai vykdoma veikla (skiltis Pastabos. 3. Keisti mokyklos psichologės darbo grafiką. 3-4 kartus per mokslo metus informuoti mokytojų kolektyvą apie teikiamą bei suteiktą psichologinę pagalbą. Atlikus tyrimus, konsultacijas teikti rekomendacijas mokytojams, kaip dirbti su vaikais, turinčiais problemų kartus per metus vesti užsiėmimu pedagogams darbo su problemų turinčiais vaikais klausimais. 5. Organizuoti tėvų švietimą psihologinių krizių įveikimo, savižudybių prevencijos, patryčių, konfliktų sprendimo klausimais. 6. Paruošti bendrą pedagogų, klasės aukltojų, tėvų ir mokinių švietimo psichologinių krizių įveikimo, savižudybių prevencijos, patyčių, konfliktų sprendimo klausimais veiklos programą. Pravesta pakartotinė mokinių apklausa apie namų darbų tikslingumą. Rekomendacijos: 1. Namų darbų tikrinimui taikyti kaupiamąjį vertinimą. 2. Skiriami namų darbai jie turi būti patikrinami. 3. Skiriant namų darbus juos diferencijuoti. 4. Gabiems mokiniams skirti papildomas užduotis, nes tik 39 proc. ( buvo 37 proc.) mokinių sutinka, kad gabiems mokiniams yra skiriamos papildomos užduotys. 5. Parengti ir Mokytojų tarybos posėdyje patvirtinti naują Namų darbų skyrimo tvarkos aprašą. II. BENDROSIOS NUOSTATOS m.m. Užupio pagrindinės mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikytų programų ir su šiomis programomis susijusių vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje. 2. Ugdymo plano tikslai:

4 tikslingai planuoti ir organizuoti Bendrųjų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų įgyvendinimą; 2.2. sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiam įgyti bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. 3. Ugdymo plano uždaviniai: 3.1. individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį; 3.2. mokymosi aplinką taikyti ugdymo turinio įgyvendinimui. 4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos: Dalyko modulis apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. Kontrolinis darbas žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. Laikinoji grupė mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti. Mokyklos ugdymo planas mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais. Pamoka pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Specialioji pamoka pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimties ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti. Specialiosios pratybos švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus. Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose aktuose vartojamas sąvokas. III. UGDYMO PLANO RENGIMAS 5. Ugdymo planas parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais, pradinį ir pagrindinį ugdymą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Privalomų dalykų sąrašas ugdymo plane nekeistas. 6. Ugdymo planą rengė 2016 m. gegužės 15 d. direktoriaus įsakymu Dėl darbo grupės pradinio ir pagrindinio ugdymo programos ugdymo plano m.m. projektui rengti Nr. V- 44 sudaryta darbo grupė. IV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA 7. Mokyklos mokymosi aplinka tai aplinka, kurioje įgyvendinams ugdymo turinys ir yra orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą ir įsivertinimą. 8. Fizinė mokymosi aplinka sudaro sąlygas aktyviam mokinių ugdymui(-si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėms, praktinei ir teorinei veiklai, padeda mokytojui dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: 8.1. pradinio ugdymo mokinių ugdymas vyksta klasėse, atskiros pamokos (užsienio kalba, tikyba, etika, šokis, kūno kultūra) vyksta specializuotuose dalykų kabinetuose. Visuose klasėse ir kabinetuose yra kompiuteriai su internetiniu ryšiu; klasių mokinių ugdymui skirti dalykų kabinetai, kurie yra aprūpinti kompiuteriais su internetiniu ryšiu, multimedia bei kitomis technologijomis. 9 PM ir 10 PM klasių mokinių ugdymui skirtos atskiros klasės, kurios yra aprūpintos kompiuteriais su internetiniu ryšiu, multimedia bei kitomis technologijomis; 8.3. mokinių ugdymo(-si) reikmėms tenkinti mokykla turi stadioną, aikštyną, sporto ir aktų sales, valgyklą, du informacinius centrus, modernią biblioteką ir skaityklą.

5 5 9. Psichologinę ir socialinę aplinką formuoja mokinių tarpusavio, mokytojų ir mokinių, mokytojų ir tėvų bendravimo ir bendradarbiavimo nuostatas: 9.1. mokykloje švietimo pagalbą teikia socialinis pedagogas (0,75 etato), specialusis pedagogas (1 et.), logopedas (0,5 et), du mokytojo padėjėjai (1 et.), psichologas (0,25 et.); 9.2. mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija; 9.3. informacijos teikimas visais bendruomenės veiklos klausimais apibrėžtas mokyklos Tėvų informavimo tvarkoje, tvirtinamoje mokyklos direktorės. 10. Kultūrinę aplinką atspindi mokyklos puoselėjamos ir kuriamos tradicijos, mokyklos bendruomenės renginiai, ugdantys sąmoningą pilietiškumą, sudarantys sąlygas atsiskleisti mokinio asmenybei ir tenkinantys jo ugdymosi poreikius bei praplečiantys žinias, padedantys atskleisti/pažinti gabumus ir gebėjimus. V. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 11. Sudarydami ir įgyvendindami mokinio individualaus ugdymo planus bendradarbiauja mokyklos vadovai, mokiniai, mokytojai ir mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) bei švietimo pagalbos specialistai. 12. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, besimokančiam savarankiškai, mokomam namie, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių bei besimokantiems produktyviojo mokymo klasėse. 13. Individualaus ugdymo plano turinį lemia numatomi mokinio ugdymo(-si) tikslai ir būdai jiems pasiekti. Individualus ugdymo planas sudaromas rašytine forma mokyklos nustatytam laikotarpiui. VI. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO ORGANIZAVIMAS 14. Mokslo metai: prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2016 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. gegužės 30 d.; vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė 32 savaitės. Mokykloje mokomasi penkias dienas per savaitę pamokų laikas: Mokiniams skiriamos atostogos: Atostogos Prasideda Baigiasi Rudens Žiemos (Kalėdų) Pavasario (Velykų) Vasaros trukmė: 16. Papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų. Papildomų atostogų Prasideda / Baigiasi

6 6 17. Pakelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingą epideminę situaciją dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą mokiniai neina. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. 18. Dešimt ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, etninei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai, kurią planuoja klasių auklėtojai, vykdo ir fiksuoja vadovaudamiesi direktorės įsakymais. Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, ja siekiama bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Kada vykdoma Priemonė/veikla/ paskirtis Mokslo žinių diena. Klasės diena m. lapkričio mėn. Kūrybinės raiškos ir bendrųjų kompetencijų ugdymas, bendruomeniškumo stiprinimas. Rudens gėrybių mugė, kūrybos diena Po rudens skėčiu m. gruodžio mėn. Bendruomeniškumo stiprinimas. Komunikavimo ir kultūrinio sąmoningumo gebėjimų ugdymas. Gerumo diena Šv. Kalėdų pasaka m vasario mėn. Profesinio informavimo ir orientavimo veikla. Karjeros planavimo diena m. kovo mėn. Edukacinė, kultūrinė, pažintinė veikla m. gegužės mėn. Sveikos gyvensenos ugdymas. Mažoji sporto olimpiada. Meninės, kūrybinės raiškos ugdymas, tradicijų puoselėjimas. Mokyklos kolektyvų ir būrelių veiklos pristatymas. Tradicinė mokyklos šventė Tau dėkoju Tikslinama direktorės įsakymais Dalykinės koncentro dienos dalykinę koncentro dieną mokslo metų pradžioje planuoja metodinės grupės ir derina metodinėje taryboje; ši veikla privaloma visiems mokiniams; prieš išvykdamas su mokiniais už mokyklos ribų, išvykos vadovas supažindina mokinius su saugaus elgesio taisyklėmis. Mokiniai parašu saugos instruktavimų lape patvirtina, kad supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis ir išvykos tvarka; į ekskursijas vykstama ne pamokų metu. (Nauja vykymo tvarka). 19. Bendroji programa įgyvendinama, vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis. 20. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėje 35 min., 2-4 klasėse 45 min.: dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti mokant kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinė mokymosi forma):

7 7 Dalyko savaitinių pamokų skaičius Dalykai Pradinio 1ab 2ab 3ab 4ab ugdymo programa Dorinis ugdymas (tikyba ar etika) Lietuvių kalba (gimtoji) Užsienio kalba (anglų) Matematika Pasaulio pažinimas Dailė ir technologijos Muzika Kūno kultūra 3 2+1* * Privalomų ugdymo valandų skaičius * mokiniui Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti Išnaudota 6 Neformalusis ugdymas Išnaudota valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių ugdymosi poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas vakandos naudojamos: užsienio kalbai mokyti, kai atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, yra tikslinga skirti 2-4 klasių mokiniams 3-ią ugdymo valandą per savaitę kūno kultūrai mokyti, jei šiam dalykui skiriamos 2 ugdymo valandos per savaitę Sveikatos ugdymo bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1290 ir Žmogaus saugos bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro d. įsakymu Nr. V individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai teikti (gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams) mokyklos pasirinktoms prevencinėms ir kitoms programoms įgyvendinti Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(-si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, ugdymo valandos. 23. Ugdomoji veikla formaliojo ir neformaliojo per dieną trunka ne ilgiau nei 6 ugdymo valandas, t.y. per dieną ne daugiau kaip 5 pamokos. 24. Ugdymo dalykų programų įgyvendinimas: Dorinis ugdymas: klasė dalijama į grupes, jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę etiką ir tikybą; klasėje nesusidarius 7 mokinių grupei etikai ir tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių; dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kas dvejus metus pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą Kalbinis ugdymas: siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai turi būti ugdomi ir per kitų dalykų ugdomąsias

8 8 veiklas, naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus Pirmosios užsienio kalbos (anglų) mokymas: pirmosios užsienio kalbos (anglų) mokoma antraisiais ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais; anglų kalbai mokyti visose 2-4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę; klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokiniui, ji dalijama į grupes (jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų) mokyti užsienio kalbos pradinėse klasėse gali: užsienio kalbos (anglų) mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą; pradinių klasių mokytojas, turintis anglų kalbos mokytojo kvalifikaciją ar dalyvaujantis perkvalifikavimo studijų programoje Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto laiko: ¼ dalis dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje, natūralioje gamtinėje aplinkoje, laboratorijose; ¼ dalis organizuojant socialines, kultūrines aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje Matematinis ugdymas: organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, naudojamasi informacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis programomis, standartizuotų testų analize Kūno kultūra: viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui. Visoms pradinėms klasėms tarifikuojamos 3 kūno kultūros pamokos. Ilgosios pertraukos metu vidiniame mokyklos kiemelyje klasių auklėtojos veda įvairaus pobūdžio žaidimus specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės darbas organizuojamas: iš įvairių klasių sudaromoms 8-15 mokinių grupėms skiriamos dvi ugdymo valandos per savaitė; mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriamas pagal gudytojo rekomendacijas; tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai lanko sveikatos grupes ne mokykloje Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis): technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko, nurodyto ugdymo plano punkte; įgyvendinama šokio programa, skiriant vieną ugdymo valandą iš kūno kultūros dalykui bendrojo ugdymo plano skiriamų ugdymo valandų per savaitę. 25. Mokiniai, besimokantys pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (dailės, muzikos, sporto), neatleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų lankymo. 26. Integruojamų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas: į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruojamų Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai. Šių programų atskirai vykdyti nereikia ir integruojama į šiuos dalykus lietuvių kalbą, matematiką, anglų kalbą, pasaulio pažinimą; Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159, integruojama į šiuos dalykus: pasaulio pažinimą, dailę ir technologijas, muziką, kūno kultūrą;

9 dalykų ugdymo turinio integravimo įgyvendinimas numatomas rengiamuose ugdymo programos ilgalaikiuose, trumpalaikiuose pradinio ir pagrindinio ugdymo programos teminiuose planuose; metodinės grupės analizuoja, kaip mokymosi procese įgyvendinamos integruojamųjų dalykų programos ir priima sprendimus dėl tolesnio integravimo tikslingumo. VII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 27. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą tvarka ir Bendrąja programa. 28. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis mokykloje priimtais nutarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes. Planuodama pirmos klasės mokinių mokymosi pasiekimus ir vertinimą, mokytoja susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus. 29. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas: formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją ( žodžiu, prireikus raštu, parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ir nesėkmes; diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus atliekamas tam tikro ugdymo etapo temos, kurso pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį, t. y nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes: per dieną atliekamas ne daugiau kaip vienas diagnostinis darbas; informacija apie mokymosi rezultatus mokiniams ir jų tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat naudojami pažymių pakaitai raidės, ženklai, simboliai ir pan. P puikiai padirbėjau? pamiršau ką nors atsinešti L labai gerai Nd neparuošiau namų darbų K klaidų daugoka - buvau nedrausmingas S silpnai, reikia pasistengti X neatidžiai dirbau! prastai, reikia susirūpinti apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi: elektroniniame dienyne mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis: A aukštesnysis; Pg - pagrindinis Pt - patenkinamas N nepatenkinamas dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje elektroninio dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: p.p. ir n.p ; baigus pradinio ugdymo programą rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą. 30. Iškilus nesutarimams dėl įvertinimų objektyvumo, tėvų prašymai nagrinėjami pagal pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarką ( direktorės įsakymas Nr. V-81 Dėl mokinių, jų tėvų (globėjų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo ).

10 10 VIII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS 31. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, techninės kūrybos ar kitą veiklą. 32. Mokyklos administracija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir siūlo mokiniams rinktis neformaliojo švietimo programas. 33. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2695 bei naująja jos redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V Neformaliojo vaikų švietimo veiklą mokiniai renkasi laisvai. Mokinių skaičius grupėje ne mažiau Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas vykdomos mokyklos nustatyta tvarka. IX. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 36. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo dalyko ar visų Bendrosios programos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka: visų Bendrosios programos dalykų gali mokytis mokinys, laikinai išvykęs gyventi į užsienį, jei tėvai (globėjai) raštu yra deklaravę, kad mokinys toje šalyje nesimoko pagal pradinio ugdymo programą; mokymą teikia mokykla, vykdanti nuotolinį mokymą; užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta remdamasi mokinio turimais dokumentais. Prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų skirtumams likviduoti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys. 37. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, savivaldybėje nesudarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinąjai (mobiliąjai) grupei, mokykla sudaro sąlygas tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus organizuodama papildomą individualų lietuvių kalbos mokymą skiriant valandų iš mokinio ugdymosi poreikiams skiriamų valandų. X. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE 38. Vaikai, kuriems kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų prašymu mokomi namie pagal Tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK Mokinių dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie nustatomas ir organizuojamas pagal Tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405: Bendroji programa įgyvendinama ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Įgyvendinamos visos Bendrosios programos dalykų programos, išskyrus kūno kultūros programą;

11 mokykla, suderinusi su mokinio tėvais ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų ugdymo namie planą pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veikų tvarkaraštį; mokinys gydytojo leidimu dalį ugdymo pamokų gali lankyti mokykloje. Šios ugdymo pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą; namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokomam mokiniui 1-3 klasėse skiriamos 9 savaitinės ugdymo valandos, 4 klasėje 11 ugdymo valandų Mokinių savarankiškas mokymasis įforminamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V Savarankiškas mokymasis įforminamas direktoriaus įsakymu ir mokymosi sutartimi. Savarankiško mokymosi programa sudaroma remiantis Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais. XI. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 40. Specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti Bendrąją programą rengia mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas. 41. Per mokslo metus Vaiko gerovės komisijai įvertinus ir rekomendavus, gali keistis specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų skaičius. 42. Vaiko gerovės komisijos siūlymu, tėvų pritarimu specialiųjų poreikių mokiniai: kurtieji ir neprigirdintys, turintys vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą, autizmą, elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, vidutinį ir labai žymų judesio ir padėties sutrikimą, ribotą ar sutrikusį intelektą, sergantys psichikos ligomis nesimoko ar vėliau pradeda mokytis anglų kalbos; sutrikusios klausos mokiniai gali nesimokyti muzikos; judesio ir padėties sutrikimų turintys mokinys gali būti atleidžiamas nuo technologijų pamokų. 43. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V Sergančių specialiųjų poreikių mokinių mokymo namie ugdymo turinį formuoja spec. pedagogas, parinkdamas ugdymo sritis, pritaikydamas dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgdamas į gydytojų rekomendacijas. 45. Mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių spec. ugdymosi poreikių, spec. pagalbą teikia mokytojo padėjėjas. 46. Spec. poreikių mokinių, ugdomų pagal Bendrąją programą ir specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą bendrąją programą ar pagal specialiojo pradinio ugdymo programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis bendrojo plano ; ; ; punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių pamokų skaičiumi. 47. Sutrikusios klausos mokiniams ugdymo planas sudaromas vadovaujantis bendrojo plano ; punktais. Mokykla, atsižvelgdama į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti sakytine kalba, ugdymo plane skiria tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms dvi pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) kiekvienam mokiniui per savaitę. Tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta po pamokų. 48. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniams specialiųjų pamokų skiriama tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis bendrojo plano ; ; ; punktais individualioms ir grupinėms pratyboms skiriama po 1-2 pamokas kiekvienam mokiniui per savaitę.

12 12 PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS BENDRASIS UGDYMO PLANAS I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ 1. Ugdymo organizavimas: Klasės Mokslo metų pradžia / Ugdymo proceso pradžia Trimestrų trukmė 1-asis asis iasis (6-10 klasėms) ir (5 klasei) Rudens atostogos Žiemos (Kalėdų) atostogos Žiemos atostogos Pavasario (Velykų) atostogos Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis Vasaros atostogos Papildomos atostogos 5 klasių mokiniams Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. 3. Mokyklos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus mokyklos vadovas informuoja švietimo ir sporto skyrių. 4. Jei oro temperatūra minus 20 šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant minus 25 C šalčio ar žemesnei temperatūrai ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių ir el. dienyne žymimos datos ir parašoma Pamoka nevyko dėl... II. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 5. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, jaunimo klasėse, produktyviojo mokymo klasėje, mokomam namie. 6. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas, bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams tėvams, ir mokyklos vadovui, atsižvelgiama į turimą informaciją apie mokinį ir jo mokymosi pasiekimus. Planas aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo tėvams. Plane numatomi mokymosi uždaviniai, apibrėžiami sekmės kriterijai, mokinio indėlis į mokymąsi, reikiamą mokymosi pagalbą. Individualūs planai nuolat peržiūrimi ir, jeigu reikia, koreguojami. III. SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE 7. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą: 7.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V 773; 7.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį.

13 13 IV. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS 8. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui, mokytis pagal gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnius pasiekimus. 9. Mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, tėvai ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba. 10. Mokinio pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio mokytojo rekomendacijas. 11. Mokymosi pagalba teikiama: pamokoje kaip grįžtamąjį ryšį, pagal jį nedelsiant koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis bei metodijas; skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę nustato mokantis mokytojas; organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams. 12. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir pasiekimus: suteikiama pagalba tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba aukščiausi; stiprinama mokinių motyvacija kryptingai veikti, siekiant mokymosi tikslų; tobulinama mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, itin daug dėmesio skiriant formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; sudaromos galimybės mokytojams tobulinti profesines žinias, ypač dalykines kompetencijas ir gebėjimus; aktyviau įtraukiami į vaiko ugdymo procesą mokinio tėvai, teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant mokyklos gyvenimą. V. MOKYKLOS IR TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS 13. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, konsultuoja ir skatina mokinių tėvus: sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose; savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis; padėti vaikams mokytis namuose; sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti mokyklos tobulinimo lūkesčius. VI. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 14. Mokykla, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į ugdymo turinį integruoja kelių dalykų turinio temas ar problemas. 15. Į mokyklos ugdymo turinį: integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro d. įsakymu Nr. ISAK-494; Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-179; Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V Programos integruojamos į dalykų ugdymo turinį. 17. Elektroniniame dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma integruojamoji tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje.

14 14 VII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 18. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, ugdymo procese vadovaujamasi bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-256, Ugdymo programų aprašais. 19. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) rezultatus: pritaiko mokymą pagal mokinio gebėjimus, kad jis galėtų siekti aukštesnių rezultatų; užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje; informuoja mokinių tėvus (globėjus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir mokyklos nustatyta tvarka, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą; kartu su mokinių tėvais (globėjais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato, kaip juos gerinti ir pritaikyti turinį. 20. Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus. Mokinių žinios ir supratimas, žinių taikymo ir aukštesnieji mąstymo gebėjimai, įvertinami pažymiais pagal 10 balų skalę. 21. Dalykų mokymosi pasiekimai trimestro, modulio, metiniai ar kito laikotarpio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu įskaityta arba neįskaityta, neatestuotas. Įrašas atleista įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą. 22. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami pažymiu ir įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą. 23. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose, dorinio ugdymo, žmogaus saugos vertinami įrašu įskaityta arba neįskaityta. VIII. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS 24. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną, per savaitę 35 pamokos. 25. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirtomas proporcingai. Penktadienį organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis. 26. Mokinių krūvio optimizavimas vykdomas pagal mokymosi krūvių optimizavimo priemonių planą, patvirtintą mokyklos direktorės įsakymu Nr. V-43; 27. Tausojant mokinio sveikatą, optimizuojant mokymosi krūvius mokykloje, vykdoma mokinių mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų stebėsena: organizuojamas mokytojų bendradarbiavimas, skatinamas ugdymo turinio integravimas, sprendžiami mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimai; užtikrinama, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai neskiriami po mokinio ligos, atostogų ar šventinių dienų; penktų klasių mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius metodinėse grupėse vieną kartą per mėnesį aptariama skiriamų namų darbų apimtis, mokinių motyvacijos klausimai. Namų darbų skyrimą ir kontrolinių užduočių atlikimo laiką vieną kartą per mėnesį derina klasėje dirbantys mokytojai. Datą įrašo į bendrą kontrolinių darbų grafiką;

15 maksimalus privalomų pamokų skaičius, suderinus su mokinių tėvais (globėjais) skiriamas 6-10 klasių mokiniams; c klasės pamokų tvarkaraštis vienas langas (vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpas tarp pamokų); mokyklos direktorė ir pavaduotojas ugdymui pagal kuruojančius dalykus, vadovaudamiesi mokinių krūvio optimizavimo planu, vykdo mokymosi krūvio kontrolę, atlieka stebėseną ir aptaria direkciniuose pasitarimuose, medotinėse grupėse ir metodinėje taryboje. IX. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE 28. Neformalusis vaikų švietimas organizuojamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2695 bei naująja jos redakcija, patvirtinta švietimo ministro įsakymu Nr. V-554: neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, kol jos yra neprivalomos; 28.2.mokinių skaičius grupėje ne mažiau kaip 13?; mokiniai, besimokantys menų mokykloje, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose ir baigusieji jas neatleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų lankymo; mokyklos administracija mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgusi į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas. X. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE 29. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1405 ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu. 30. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai, tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. 31. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas parengia individualų ugdymo planą. 32. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 5-6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7-8 klasėse 13, 9-10 klasėse Dalį pamokų GKK leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. 34. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys nesimoko menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma atleista. XI. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS 35. Laikinoji grupė - ne mažesnė kaip 10 mokinių; 36. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės: doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir etiką, ir tikybą; užsienio kalboms - jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;

16 informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti atsižvelgiama į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 37. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo orgnizavimotvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. Mokiniui sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu LR ššvietimo ir ministro įsakymu Nr. ISAK Veiklos prioritetai: laisvos, kūrybingos, sugebančios save suvokti ir realizuoti asmenybės poreikių ugdymas; kokybiškų švietimo paslaugų teikimas, savarankiškai besimokančių mokinių veiklos tobulinimas; ugdymo modernizavimas ir bendruomenės gebėjimas naudotis šiuolaikine technika ir technologija tobulinimas; bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros kūrimas, bendruomenės poreikių tenkinimas, veiksmingas vadovavimas. 39. Socialinė pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma: socialinės-pilietinės veiklos programa integruojama į pilietiškumo pagrindus, klasės valandėles, kultūrinę, meninę, pažintinę, kūrybinę, sportinę, praktinę veiklą, neformalųjį švietimą; socialinės-pilietinės veiklos trukmė 5-10 klasėse ne mažiau kaip 20 pamokų per mokslo metus; socialinę-politinę veiklą koordinuoja socialinis pedagogas, organizuoja atsakingi asmenys klasės vadovas, dalykų mokytojai, kiti mokyklos darbuotojai; atsakingas asmuo socialinės-pilietinės veiklos lape fiksuoja atliktą veiklą; jei socialinė-pilietinė veikla vykdoma pamokų metu, koordinuojantis veiklą mokytojas pildo ją pamokos turinyje; klasės vadovas pasirinktu būdu veda socialinės-pilietinės veiklos apskaitą. Mokslo metų pabaigoje aktyviausiai veikloje dalyvavę mokiniai apdovanojami Padėkos raštais; mokiniai, atlikę veiklą, užpildo individualų socialinės-pilietinės veiklos lapą; mokiniai renkasi sritį, kurioje norėtų lavinti savo pilietines socialines kompetencijas; mokyklos siūlomos socialinės-pilietinės veiklos kryptys: Kryptis Darbinė Ekologinė Projektinė Veikla Kabinetų, kitų mokyklos patalpų smulkus remontas. Mokyklos inventoriaus remontas. Dekoracijų ruošimas, salės apipavidalinimas. Mokyklos teritorijos priežiūra. Dalyvavimas pilietinio ugdymo prevenciniuose, socialiniuose, profesinio orientavimo projektuose. Dalyvavimas klasės ir mokyklos savivaldos darbe. Mokyklos laikraščio leidyba.

17 17 Socialinė Kita veikla Pagalba draugui, turinčiam mokymosi, psichologinių ar kitokių problemų. Gerumo akcijos. Pagalba klasės vadovui, kitiems mokytojams, tvarkant dokumentus, atliekant raštvedybos darbus. Darbas mokyklos bibliotekoje. Mokyklos atstovavimas visuomeninėje veikloje (olimpiados, sporto renginiai, koncertinės programos). Savanoriškas darbas mokykloje. II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 40. Mokykla užtikrina raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymą per visų dalykų pamokas: mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti; atkreipia mokinių dėmesį į kalbines raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą; mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas. 41. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos ( lietuvių gimtoji kalba, anglų kalba, rusų kalba), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dailė, muzika, šokis), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas. 42. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės bendruomenės ar bendrijos tikybos arba etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys renkasi savarankiškai. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą etiką ir tikybą renkamasi dvejiems mokslo metams (5-6; 7-8; 9-10 klasėms). 43. Lietuvių kalba (gimtoji): mokykla, formuodama ugdymo turinį mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas išlyginti mokymosi spragas skiriamos konsultacijos, mokymasis laikinojoje grupėje; jei mokinys, atvykęs iš kitos valstybės, lietuvių kalbos mokoma pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą, skiriant papildomų pamokų ar konsultacijų, išnaudojant neformaliojo švietimo, savarankiško mokymo galimybes bei mokyklos direktorės nustatytu laikotarpiu pasiekimus vertinti pagal individualius mokymosi pasiekimus. 44. Užsienio kalbos: ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios kalbos anglų 5 klasėje; anglų kalbos bendroji programa 5-6 klasėse orientuota į A2, o 7-10 klasėse į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal bendruosius Europos kalbų metmenis; anglų kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne; klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais, pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS; antrosios užsienio kalbos rusų arba vokiečių mokiniai mokomi nuo 6 klasės. Iki 14 metų užsienio kalbą parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą; antrosios užsienio kalbos bendroji programa 6 klasėje orientuota į A1, o 7-10 klasėse į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;