Vilniaus kultûros savaitraðtis 7 meno dienos www.7md.lt 7md 2011 m. rugsëjo 16 d., penktadienis Nr. 32 (954) Kaina 2,50 Lt D a i l ë M u z i k a T e a t r a s K i n a s F o t o g r a f i j a 2Tarptautinis M.K. Èiurlionio konkursas 3Nacionalinio dramos teatro sezono pradþia 6 Albumo Metai iliustracijø paroda 7Ðiauliø legenda Gerardas Bagdonavièius Vladas Urbanavièius. Ðpûlë. 2011 m. Keliai neþinomybën ir tikri lobiai Skulptoriø Vladà Urbanavièiø kalbina Laima Kreivytë Georgijus ir drugeliai, reþ. Andrej Paunov 8Vilniaus dokumentiniø filmø festivalis 9 Lechas Majewskis apie Malûnà ir kryþiø Sveiki, Vladai, norëèiau uþduoti keletà klausimø apie naujausià jûsø skulptûrà Ðpûlë ir kartu pakalbëti apie tai, kaip suvokiate skulptûros vieðojoje erdvëje paskirtá. Kaip atsirado ðio kûrinio idëja, ar svarbus buvo kontekstas Liepiðkiø technologijø parkas? Labas, Laima, gaila, kad nesusitiksime ir á tavo klausimus turiu atsakinëti raðtu. Tokiø skulptûrø kaip Ðpûlë niekas neuþsako. Tai mano iðmislas. Nuo Krantinës arkos buvo likæ du vamzdþio gabalai. Medþiaga nulëmë ir darbo dydá. Tarpà tarp vamzdþiagaliø sumaniau uþpildyti geleþies strypais taip gerokai pigiau nei iðtisinis gabalas. Net ir strypams pinigø neturëjau. Pasigaminau skulptûros modelá ir pastaèiau lentynoje. Su kokiais dar sunkumais susidûrëte ágyvendindamas kûriná? Juk Ðpûlë didelio mastelio skulptûra. Tokie darbai kaip ledkalniai þiûrovas mato tik paèià virðûnæ, o sudëtingi technologiniai apskaièiavimai, giliausi pamatai, landðafto tyrimas daþnai në neásivaizduojamas. Ðpûlës reikalas pajudëjo, kai Elona Lubytë pasiûlë skulptûrà pagaminti ir dalyvauti jos sumanytame projekte Smiltynëje. Elona ir rëmëjà surado. Ëmiausi darbo. Konstruktorë Jûratë Vaðeikienë patikslino mano skaièiavimus ir davë vertingø techniniø patarimø. Ðpûlæ pagamino ir surinko Prano Rutkausko ámonë Ðirvintø rajone. Buvo iðlietas ir kilnojamas betoninis pagrindas (Smiltynëje gruntà kasti draudþiama), kuris leidþia skulptûrà pastatyti ant smëlio, asfalto, netgi pievoje. Elonos projektui ágyvendinti pritrûko pinigø, ir pajûris tapo nepasiekiamas. Dairëmës Ðpûlei vietos arèiau Vilniaus. Liepiðkiø technologijø parko vadovas Vidmantas Tomkus sutiko priimti Ðpûlæ á savo valdas. Vieta buvo nuostabi. Ar kuriant skulptûrà vieðojoje erdvëje svarbu suvaldyti aplinkà? Ar esate linkæs jà uþkariauti, ar prisitaikyti prie esamos situacijos? Tavo keltas skulptûros konteksto klausimas iðsisprendë savaime. Man jis labai svarbus, bet ne visada lemiamas. Ðpûlë sumanyta kaip keliaujantis darbas. Vietos pasikeitimas keièia ir skulptûrà. Neketinu erdvës nei uþvaldyti, nei uþkariauti ar taikiai prie duotos vietos prisitaikyti. Kai statau darbà vieðoje erdvëje, tikiuosi bendradarbiauti su aplinka jà papildydamas ir keisdamas. Ið kur ateina ákvëpimas? Gal tai nuskambës romantiðkai, bet net ironiðkiausi menininkai tiki savo misija kitaip nieko nedarytø. Ar pirma gimsta mintis, ar jà suþadina gamtinës, kultûrinës formos, o gal knyga ar filmas? N UKELTA Á 4 PSL. 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954) 1 psl.
M u z i k a Daugiau Èiurlionio Pokalbis su Romualdu Kondrotu Rugsëjo 14 23 d. Vilniuje vyksta Tarptautinis M.K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkursas, rengiamas kas ketveri metai. Tai vienas svarbiausiø muzikiniø ávykiø Lietuvoje. Jau XII konkursas þymës 100-àsias pasaulinio garso muziko ir dailininko M.K. Èiurlionio (1875 1911) mirties metines. Renginá globoja Prezidentë Dalia Grybauskaitë. Ðiemet konkursà organizuoja Tarptautiniø kultûros programø centras, LR kultûros ministerija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Anksèiau daug metø ðá sudëtingà organizmà sumaniai valdë Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas. Jis maloniai sutiko pasidalinti áspûdþiais ir prisiminimais. Uþ Jûsø nugaros ilgametë Tarptautinio M.K. Èiurlionio konkurso organizavimo patirtis. Kas labiausiai ásiminë? Apie tai galëèiau paraðyti keliø ðimtø puslapiø knygà. Neturëjome patirties, teko daug kà atradinëti net ir tai, kas kitø jau seniai atrasta. Pirmojo tarptautinio konkurso, vykusio 1991 m., prisiminimai nepamirðtami: kaþin ar kada nors pasikartos kas nors panaðaus. Dabartinis Rusø dramos teatras (senasis Operos ir baleto) buvo apgultas, teatro direktorius ðaukë: Nebeleiskime þmoniø, nes nukris balkonai!, nukentëjo teatro durys. Profesorius Vytautas Landsbergis, tuometinis Atkuriamojo Seimo pirmininkas, atskubëjo ið kaþkokio posëdþio, vos ne vos prasiskverbë pro þiûrovus ir dar uþdusæs sakë kalbà. Á þiuri kvietëme ne tuos, kuriuos norëjome, o tuos, kurie sutiko atvaþiuoti be Vakaruose áprastø honorarø. Prisimenu, kaip ministrà Dariø Kuolá pakëliau antrà valandà nakties, nes nebuvo maðinos. Lëktuvai nuolat vëlavo po dvi keturias valandas... Pagalbos beveik jokios, pinigø labai maþai ir viskas buvo problema: spauda, dizainas, kompiuteriai ir t.t. Taèiau turëjome kitkà entuziastus, muzikos akademijos studentus talkininkus. Laikas buvo sudëtingas dar ir tuo, kad siekëme tarptautinio pripaþinimo. Teko árodinëti, kad buvæ tarprespublikiniai M.K. Èiurlionio konkursai buvo savo esme tarptautiniai. Pirmasis buvo surengtas dar 1965 m., jis buvo respublikinis. Vëliau konkursas aprëpë Lietuvà, Latvijà, Estijà, Baltarusijà ir Moldavijà. 1991 m. jis tapo tarptautinis. Ar per tuos metus konkursas keitësi? Kaip Jûs já matote dabar? Jis darosi vienu ið daugelio. Taèiau Lietuvoje jis vienas ið rimèiausiø, prestiþiðkiausiø tiek savo premijos dydþiu, tiek sudëtingumu. Labai norëtøsi, kad jis iðlaikytø solidaus konkurso statusà, kad nesumenktø. O taip neatsitiks, jei á þiuri bus kvieèiami pirmo ryðkumo atlikëjai, jei iðliks tradicija prieð kiekvienà konkursà sukurti naujø lietuviðkø kûriniø Èiurlionio tematika. Jauniems atlikëjams labai svarbu, kad juos iðgirstø ryðki þvaigþdë, asmenybë, dalis jø vaþiuoja vien dël to. Bet yra ir negatyviø dalykø, vadinamø atlikëjø klajûnø. Konkursø federacija jau prieð daug metø pradëjo skelbti klajûnø sàraðus. Tai þmonës, kurie uþsiraðo, kad dalyvaus, sumoka nario mokestá ir neatvaþiuoja. Arba atvaþiuoja sakydami, kad nesimokë, bet pabus stebëtojais. Jie pakliûna á bukletus ir vëliau deklaruoja, kad yra dalyvavæ. Bûtø taip pat puiku, jei iðliktø tradicija iðleisti bent jau laureatø kompaktinæ plokðtelæ. Tarkim, kad pasibaigus konkursui atlikëjas iðkart galëtø iðsiveþti plokðtelæ. Ateityje að matau solidø atlikëjiðkà M.K. Èiurlionio konkursà, skirtà brandþiam menininkui, ne studentams, ne mokyklø absolventams. Tikiuosi, kad konkurso programa iðliks tokia pat sudëtinga. Diskusijø objektu iðlieka klausimas, kiek Èiurlionio turi bûti jo vardo konkurse. Ið þiuri pirmininkø paprastai surinkdavome pastabas ir pageidavimus kitam konkursui. Ne kartà girdëjau, kad, su visa pagarba M.K. Èiurlioniui, jo muzikos panaudojimas kituose konkursuose yra ribotas. Galbût jo kûriniø konkurse turi bûti po vienà pasirinktinai ar du smulkios formos. Konkursas bûtø sëkmingesnis, jeigu prie jo prisidëtø mûsø simfoniniai orkestrai. Kaþkada maestro Gintaras Rinkevièius buvo suteikæs laureatams progà pagroti su orkestru. Tik orkestro atlikëjai tikisi kitokio honoraro, nei leidþia mûsø galimybës. Anksèiau konkurso dalyviai paskaièiuodavo, ar jiems apskritai apsimoka vaþiuoti á konkursà. Bet jei jie þinotø, kad laureatai gaus angaþementà koncertø ciklui, motyvacija bûtø visai kitokia. Man liûdna, kad Lietuvoje maþëja vargonininkø. Vargonø muzika visad buvo iðaukðtinta, á pirmus konkursus vargonininkai verþte verþdavosi, buvo daug studentø vargonininkø. Dabar dalyvauja vienetai ir tie patys ne visada pajëgûs konkuruoti su uþsienio atlikëjais. Bet konkursas neturëtø tapti vien pianistinis. Jûs, kaip M.K. Èiurlionio menø mokyklos vadovas, turbût ðiek tiek sergate uþ savo mokinius? Visada. Ne vienas mûsø absolventas yra tapæs laureatu ar kitos premijos laimëtoju. Mûsø mokiniø repertuare Èiurlionio muzika yra labai svarbi. Pianistai nebaigia mokyklos nepagrojæs kurio nors jo kûrinio. Visi mokiniai yra supaþindinami su jo muzika. Natûralu, kad jiems artima Èiurlionio dvasia. Kasmet jo gimimo dienà, rugsëjo 22-àjà, dailininkai vaþiuoja pieðti Èiurlionio keliu, po to rengiame parodas, ten skamba ir kompozitoriaus muzika. Graþu, kai buvæ mûsø auklëtiniai atvyksta á M.K. Èiurlionio konkursà kur nors besimokydami ar Muzikos ir teatro akademijoje, ar uþsienyje pademonstruoti, ko iðmokæ. Jûsø mokykla M.K. Èiurlionio konkurse teikia premijà? Gal vadinkime tai prizu. Jauèiame pareigà áteikti já jaunam atlikëjui uþ Èiurlionio vardo garsinimà. Bûsime laimingi, jei jis bus ávertintas ir þiuri. Konkursu labai domisi mûsø mokytojai ir vaikai, jie klauso pasirodymø. Tai tikra mokykla: kaip korëjietis ar japonas supranta Èiurlioná? Diskusijos mokykloje bûna gana aðtrios. Ir ne visada mûsø vaikø nuomonës sutampa su þiuri, o tiksliau, daþniausiai nesutampa. Juk mes visi subjektyviai suvokiame muzikà. KALBËJOSI BIRUTË PANKÛNAITË Kronika Prasidëjo tarptautinis M.K. Èiurlionio konkursas Tarptautinis M.K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkursas ðiemet sulaukë ypaè gausaus dalyviø skaièiaus ir uþsienio sveèiø dëmesio. Daugiau nei savaitæ sostinës koncertø salëse koncertuos talentingiausi Lietuvos bei uþsienio jaunieji muzikos atlikëjai. Konkurse varþysis rekordinis dalyviø skaièius 74 muzikantai: 26 vargonininkai ir net 48 pianistai. Jaunøjø muzikantø profesionalumà vertins dvi komisijos, á kurias pakviesti pasaulinio garso pedagogai ir muzikantai ið 9 Europos ðaliø: Lietuvos, Austrijos, Estijos, Italijos, Lenkijos, Nyderlandø, Rusijos, Suomijos ir Vokietijos. Dvyliktasis konkursas ðiemet þymës 100-àsias M.K. Èiurlionio (1875 1911) mirties metines. Tai, kad ðis pasaulinës reikðmës menininkas á konkursà ið ávairiø ðaliø sutraukia jaunuosius atlikëjus, pianistus ir vargonininkus, ypaè dþiugina. Lietuva, nepaisant ekonomiðkai sunkiø laikø, sugebëjo rasti lëðø ir nenuvylë iðtikimø konkurso organizatoriø ir dalyviø, þmoniø, kurie tiki ðiuo konkursu. Tikiuosi, kad ðiemet M.K. Èiurlionio iðkilia data paþymëtas konkursas bus kaip niekad ádomus, spaudos konferencijoje kalbëjo LR kultûros ministras Arûnas Gelûnas. Konkursà organizuojanèio Tarptautiniø kultûros programø centro atstovas Dominykas Ðirvinskas dþiaugësi, kad M.K. Èiurlionio konkursà aplankys ir uþsienio sveèiai. Pirmà kartà konkursà stebës Pasaulinës muzikos konkursø federacijos viceprezidentas Quintenas Peelenas (Nyderlandai), atvyks radijo þurnalistø ið Austrijos, Kroatijos, Danijos, Norvegijos ir Vokietijos. Naujasis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius bei pia- nistø konkurso vertinimo komisijos narys Zbignevas Ibelhauptas pabrëþë, kad konkurso dalyviams ðiemet sudaromos puikios sàlygos, viena jø groti naujausio modelio, 2010-aisiais sukurtu Yamaha fortepijonu. Geriausiems vargonininkø ir pianistø konkursø atlikëjams vertinimo komisijos skirs po 3 laureatø premijas ir diplomus. Pirmosios vietos laureatai bus apdovanoti 10 000 eurø premija, antrosios 6000 eurø, treèiosios 3000 eurø, diplomantai 1000 eurø. Konkurso dalyviø lauks ir specialieji prizai uþ geriausiai atliktus M.K. Èiurlionio kûrinius. Lietuvos nacionalinë filharmonija bei Kauno valstybinë filharmonija taip pat skirs specialius prizus galimybæ koncertuoti 2012 metais. Vargonininkø konkurso vertinimo komisijos narë Renata Marcinkutë- Lesieur dþiaugësi aukðtu konkurso meniniu lygiu bei profesionalumu. Pasak jos, M.K. Èiurlionio konkursø laureatai nuolat koncertuoja uþsienyje bei pelno laurus kituose konkursuose. M.K. Èiurlionio konkursà rugsëjo 23 d. vainikuos Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje vyksiantis baigiamasis koncertas, jo metu bus apdovanoti konkurso nugalëtojai. Pianistø konkurso laureatai koncertuos kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu vyriausiojo dirigento ir meno vadovo Juozo Domarko. Bilietus á baigiamuosius konkurso koncertus galima ásigyti Lietuvos nacionalinës filharmonijos kasose (Auðros Vartø g. 5) ir internetu: www.filharmonija.lt bei www.bilietai.lt. Konkurso perklausos ir koncertai Ðv. Kazimiero baþnyèioje nemokami. Daugiau informacijos apie tarptautiná M.K. Èiurlionio pianistø ir vargoninkø konkursà interneto svetainëje www.ipmc.lt TKPC INF. LR kultûros ministras A. Gelûnas, D. Ðirvinskas, Z. Ibelhauptas, R. Marcinkutë-Lesieur Kronika M.K. Èiurlionis (1875 1911): jo ir mûsø laikas 2011-ieji Mikalojaus Konstantino Èiurlionio iðëjimo ðimtmeèio metai. Praëjæs laikas árodë, kad menininkui gyvenant retai skambëjusi, likusi rankraðèiais ir nebaigtais eskizais jo kûryba atspindëjo esminius Europos muzikos lûþio procesus. Tai XX a. pradþios paribiuose susidurianti romantiðkoji idioma ir aktyvûs gimstanèio modernizmo þenklai. Èiurlionio muzikoje telkësi kompozitoriø slaptaraðèiø, kompozicinës medþiagos gamybos bûdø paieðkos, ðios medþiagos tolesnës struktûrinës ir formalios bûties numatymas. Èiurlionio kompozitoriaus máslæ suvokti padeda jo sielos ir talento antrininkas Èiurlionis dailininkas. Atëjusi ið romantiðkø inspiracijø skliauto, Èiurlionio kûryba buvo vizionieriðka XX a. naujosios muzikos perspektyvos kryptis. Ðiam Lietuvos menininkui ir jo palikimo ávairiapusiams tyrimams skiriama tarptautinë tarpdisciplininë konferencija. Ji vyks rugsëjo 21 24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Antruosiuose rûmuose, Tilto g. 16. Praneðimai bus skaitomi tris konferencijos dienas rugsëjo 21 23 d., paskutinæ, rugsëjo 24-àjà, renginio dalyviai aplankys Nacionaliná M.K. Èiurlionio dailës muziejø Kaune. Konferencijoje dalyvauja 45 praneðëjai muzikologai, menotyrininkai, dailëtyrininkai, filosofai ir kt. ið dvylikos ðaliø (Anglijos, Armënijos, Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Lenkijos, Prancûzijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos). Girdësime 25 Lietuvos mokslininkø ir tyrëjø praneðimus. Visas praneðimø sesijas pradës plenarinës sekcijos valandos trukmës paskaitos, jas skaityti pakviesti þymûs M.K. Èiurlionio palikimo tyrinëtojai prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis, dr. Rasa Andriuðytë-Þukienë, prof. dr. Jonas Bruveris, prof. habil. dr. Graþina Daunoravièienë, semiotikos tyrëjas prof. dr. Eero Tarasti (Suomija), Lenkijos muzikologas dr. Jacekas Szerszenowiczius ir Vokietijos muzikologas prof. habil. dr. Hermannas Jungas. Konferencijoje pristatomais praneðimais siekiama nubrëþti plaèius Èiurlionio kûrybos tyrimo horizontus, perþiûrëti esamus poþiûrius ir, remiantis naujausiais tyrimais, pereiti á kità Èiurlionio kûrybos paþinimo lygmená. Svarstydami jo pranaðingos meninës intuicijos prieþastis ir þvelgdami ið ðimtmeèio atstumo bei naujøjø tyrinëjimo metodologijø perspektyvos, konferencijos dalyviai skatina apibrëþti Èiurlionio vietà XX a. kultûros þemëlapyje. Konferencijà organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitoriø sàjunga, bendradarbiaudamos su Vilniaus dailës akademija ir Lietuvos kultûros tyrimø institutu. Konferencijos partneriai ir rëmëjai: Kultûros rëmimo fondas, Vytauto Landsbergio fondas, Lietuvos nacionalinë filharmonija, Tarptautiniø kultûros programø centras, Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijø biuras, Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailës muziejus. Tyrimà finansavo Lietuvos mokslo taryba. RIMA POVILIONIENË 2 psl. 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954)
T e a t r a s Furijoms ákandin? Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezono pradþia: Fundamentalistai Konstantinas Borkovskis Rugpjûèio 30 d. Nacionalinio dramos teatro fojë buvo pirmàkart parodytas premjerinis spektaklis Fundamentalistai. Tuo pat metu teatras surengë Vilniaus gatvëse savo sezono pradþios reklaminiø stendø akcijà, sukëlusià skandalingà þiniasklaidos ir miesto valdþios reakcijà. Tokiais dviem provokuojanèiais akcentais svarbiausias mûsø dramos teatras pradëjo naujà 72-àjá sezonà. Spektaklá Fundamentalistai reþisavo Jonas Vaitkus, jame vaidina Povilas Budrys ir Rasa Samuolytë. Pirminis vaidinimo variantas jau buvo rodytas pavasará ðiømetëje Naujosios dramos akcijos pjesiø skaitymø programoje. Dabar spektaklis vaidinamas teatro foje. Suomiø dramaturgo Juhos Jokelos pjesë Fundamentalistai (2006) buvo pripaþinta geriausia metø Ðiaurës ðaliø pjese ir pelnë apdovanojimà Nordic Drama Award (2008). Joje pasakojama apie protestantø pastoriaus Markuso ir deðimtmeèiu uþ já jaunesnës krikðèioniðkø fundamentalistø sektos aktyvistës Heidës aistringus santykius. Siuþetui rutuliojantis jie kiekvienas savaip iðgyvena iðpaþástamø kertiniø tikëjimo tiesø ir gyvenimo, paaukoto tikëjimui, prieðtaravimus. Pjesës tekstas sukurtas kaip Markuso monologas, vieða iðpaþintis su pasakojimà iliustruojanèiais vaidybiniais intarpais, kuriuose jis veikia kartu su Heide (R. Samuolytë). Reþisierius J. Vaitkus neþymia, bet esmine korekcija palengvina aktoriaus P. Budrio uþduotá: spektaklyje Markusas tai iðluomintas protestantø pastorius, atsineðæs sutanà prekybos centro maiðelyje. Pasikabinæs jà ant sienos, jis pradeda tarsi skaityti publikai pamokslà apie savo nuodëmingai nugyventà gyvenimà ir su tuo susijusius teologinius diskursus. Jis nesiruoðia savo gyvenimo peripetijø vël iðgyventi þiûrovø akivaizdoje; visa tai jau praeity. Ir pamokslaujanèio pastoriaus intonacija suteikia jam galimybæ savo nuodëmiø, nuopuoliø ir klystkeliø istorijà pasakoti lengvai, tarsi þvelgiant á jà ið dausø, visa atleidþianèio ir jam jau atleidusio Aukðèiausiojo Teisëjo akimis. Kad ilgo teksto naðta aktoriui bûtø dar smagiau pakeliama, rankose jis nuolat laiko sàsiuviná (atseit dienoraðtá), kuris jam akivaizdþiai padeda vaidinant. Kai kurias reikðmingas teksto vietas aktorius nuspalvina iðraiðkingomis reakcijomis ir talentingais gestais (pvz., pirmojo veiksmo pabaigoje, kai suþino, kad Heidë, kurià jis mérgina, yra iðtekëjusi dviejø vaikø motina). Taip pat reikðmingai pateikta prisiminimø mizanscena ant fontano barjero, kai pastorius Markusas, bûdamas 30-ties, jaunutës Heidës gydomàjá masaþà nesëkmingai mëgina paversti erotiniu. Efektingas ir jødviejø, jau gyvenanèiø santuokoje, audringas ið- siskyrimas ir santykiø aiðkinimasis, kai pastorius, pagriebæs savo spurdanèià þmonà, velka jà aplink fontanà, rodydamas jos veidà visoms keturioms pasaulio ðalims (nes publika sëdi perimetru aplinkui). Nesunkiai nuspëjamas efektas Heidës pliûkðtelëjimas su visais rûbais á fontano baseinëlá (kaip jos personaþo kraðtutinio pasimetimo iðraiðka). Antroji spektaklio þvaigþdë R. Samuolytë jau yra ávaldþiusi pragaiðtingos aistros katalikø kunigui stereotipà kine (filme Nuodëmës uþkalbëjimas ). Ne toks ðokiruojantis meilës protestantø pastoriui siuþetas jai pasiduoda lengvai, tarsi vaikiðkas plastilinas patyrusio skulptoriaus rankose. Puikiai suvaidintø charkteriniø ir þanriniø epizodø rinkinys suteikia reginiui tà minimalø teatraliðkumo krûvá, kuris leidþia já vertinti vis dëlto kaip spektaklá, o ne vien tik kaip dviejø valandø su pertrauka trukmës teatralizuotà paskaità teologinëmis temomis. Bet spalvingi teatralizuoti intarpai nekliudo patogiai ásitaisiusiai minkðtasuoliuose aplink paauksuotà fontano Versmë figûrà publikai jaustis dvasingai ir komfortiðkai. Tik netikëtai sudþerþgiantys anachroniðki telefono skambuèiai ið áraðo (tokius garsus dabar skleidþia tikriausiai tik gaisriniø aliarmai ir kaimo mokyklø skambuèiai) prikelia publikà ið palaimingos apmàstymø bûsenos. Retsykiais nuskamba lyriðka styginiø melodija. Personaþø teologiniø ginèø apie tai, ar Biblijos ir Evangelijos siuþetus reikëtø vertinti kaip dokumentinius pasakojimus, ar kaip metaforas, galima klausytis be ypatingo jaudulio. Rasa Samuolytë (Heidë) ir Povilas Budrys (Markusas) kas èia vyksta? Bet tuomet kuo ði nauja korporacija ið esmës skiriasi nuo kitø korporacijø, ligi ðiol ðeimininkavusiø, ið pradþiø po Akademinio, o dabar Nacionalinio teatro iðkabomis? Ar pavyks ðiam teatrui iðvairuoti ið jame uþkoduoto teatrinio fundamentalizmo, pasireiðba Barbora Radvilaitë. Ir ðiais laikais paminklas saviþudei bûtø akibrokðtas, o anais gûdþiais breþneviniais juolab. Todël buvo nuspræsta skulptûrà traktuoti kaip alegorinæ ir pavadinti jà Versme. Maþai kas ið spektaklio þiûrovø gali þinoti, kad moters, savo valia nerianèios á mirtá, paauksuota figûra spektaklyje naudojama ne kaip funkcinis, o prasminis elementas. Spektakliui artëjant prie pabaigos Heidë tikrai mëgina nusiþudyti, bet svarbu ne tik tai. Ieðkant tolimesniø prasmiø, dera nukeliauti þvilgsniu prie garsiøjø Mûzø taip pat sukurtø S. Kuzmos, puoðianèiø Nacionalinio dramos teatro fasadà, ir gerai á jas ásiþiûrëti. Vaizduodamas pagrindinius teatro þanrus simbolizuojanèias figûras, skulptorius sukûrë tris paðëlusias demoniðkas bûtybes, panaðias á raganas ið Shakespeare o Makbeto ar á kitas tautosakos furijas, ðiurpà kelianèiais akmeniniais veidais lekianèias á savo sàskrydá Ðatrijos kalne. Galø gale nukreipkime þvilgsnius ir á naujausià ðio teatro akcentà, kad suvoktume ðio sezono pradþios ir spektaklio Fundamentalistai manifestinæ prasmæ. Tai modernûs teatro reklaminiai plakatai, didþiulis vertikaliø stendø triptikas, kuriame pavaizduotos trys figûros: kunigo, merginos ir policininko. Po jomis atitinkami devizai: kunigo Að tapsiu þvaigþde ; merginos Að þudysiu ; policininko Að emigruosiu. Nesvarbu, kiek teatrui kainavo vitrinø rekonstrukcija, reklamos Iðkabos, alegorijos ir potekstës J. Jokelos pjesëje Fundamentalistai pastoriaus Markuso ir sektantës Heidës pragaiðtinga þmogiðkoji aistra iðplaukia ið kardinaliai skirtingø tikëjimo prigimèiø: vieno tikëjimas kaip proto liepsna, kitos tikëjimas kaip aistringas moteriðkas instinktas. Pjesës istorija baigiasi abiejø þlugimu: vienas netenka luomo ir tarnystës, kita netenka sveikatos ir sveikos nuovokos. Bet J. Vaitkui siuþetas tëra tik dar vienas ið daugybës jo sceniðkai nagrinëtø Moters ir Vyro aistrø labirintø. Juos reþisierius kolekcionuoja, jais mëgaujasi tarsi lepidopterologas, tyrinëjantis egzotiðkus drugius. Ir jam akivaizdþiai në motais nei skandinavø protestantiðkasis fundamentalizmas, nei kuo jis skiriasi nuo katalikiðkojo. Terminas fundamentalistai Nacionalinio dramos teatro kontekste turi visai kitokià prasmæ, nei uþkoduota pjesëje. Tad kokià? Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos paauksuotoji fontano skulptûra Versmë kaip dekoracija organiðkai ápinta á spektaklio vyksmà. Ið tiesø ði figûra simbolizuoja ðio teatro legendinio spektaklio Paskenduolë (1956 m., reþ. K. Kymantaitë) pagrindiná personaþà. Ástabu, kad naujø tuometinio Akademinio dramos teatro rûmø (1981 m.) interjero puoðybai buvo pasirinkta bûtent nelaimingoji Veronika ið A. Vienuolio apysakos, o ne, pavyzdþiui, Apyauðrio Dalia aridëja ir dizainas, gamyba ir iðkabinimas po visà miestà komerciðkai patraukliose vietose (taip pat jø pakeitimas gedulingu juodu uþraðu Nacionalinis dramos teatras. Naujas sezonas prasidëjo Vilniaus valdþiai paliepus). Nesvarbu, kiek vidutinio biudþeto spektakliø uþ tuos pinigus galima bûtø pastatyti. Svarbu tai, kad ði reklama atliko savo pagrindinæ uþduotá ir nepranyko Europos krepðinio èempionato reklaminiame aþiotaþe. Tai yra pliusas. Bet tarp kitø þenklø yra ir daugtaðkiø, ir minusø, o daugiausia klaustukø. Tikrovës paieðkø dalyviai ir instrukcijos Þiûrovai, eidami á Nacionaliná dramos teatrà, á sezono atidarymà, pirmiausia regi reklamoje prie teatro trokðtantá populiarumo Kunigà, þudymo aistros kamuojamà Merginà ir emigravimo manijos apsëstà Policininkà. Jie tarsi atkartoja tris lekianèias furijas ant teatro fasado. Áþengus á vidø ir komfortiðkai ásitaisius aplink paauksuotà saviþudës Veronikos figûrà sustumtuose minkðtasuoliuose, dvi valandas stebima dviejø puikiø aktoriø atliekama teatralizuota paskaita apie skandinaviðko protestantizmo vakarykðtes aktualijas su iðkaba Fundamentalistai... Kokia tai akcija? Kà reiðkia visi ðie þenklai, iðkabos ir ritualai? Kokià funkcijà ðioje teritorijoje, paþymëtoje minëtomis iðkabomis, atlieka þiûrovai? Kokie dësniai galioja ðioje teritorijoje? Ar tai ritualinë erdvë, kurioje dera vykdyti tik tam tikrus reglamentuotus judesius ir patirti tik tam tikro pobûdþio emocijas ir mintis? Ieðkoti tik tokiø prasmiø, kurios suformuluotos instrukcijose? Gal tai tik nauja korporacija po Nacionalinio teatro iðkaba, ir kiekvienas èia patekæs ið iðorës privalo bûti lojalus viskam, K. ÞIÈKYTËS NUOTR. kianèio begaliniu ir dominuojanèiu valdiðkumu? Ar tiesiog á ðá teatrà atëjo naujos kartos teatrinës biurokratijos fundamentalistai? Á ðiuos klausimus neduoda atsakymo taip kaþkodël visuomenæ suerzinusi naujojo sezono reklama su trimis mûsø laikø didvyriais ir jø provokuojanèiais devizais. Ið tiesø tai tëra tik naujo sezono ir bûsimøjø jo premjerø iðkaba, ir neverta jos pernelyg sureikðminti. Naujieji teatro vadovai, generalinis direktorius Martynas Budraitis ir meno vadovas Audronis Liuga, sezono proga iðleistame teatro laikraðtyje teigia, kad tai bus naujojo poveikio sezonas, kurio ðûkis Atrask tikrovæ!. Liepdamas mums tà tikrovæ atrasti, o ne kviesdamas drauge jos ieðkoti, teatras tarsi skelbia, kad jis jau turi visus raktus nuo tikrovës paþinimo paslapèiø. Ir jis pats spræs, kam ir su kokiais reikalavimais tuos raktus áteikti. O kaip bus su naujàja teatrine tikrove, kurià neiðvengiamai kartu su þiûrovais kurs teatras dar vienas didelis klaustukas. Paradoksalu, kad kuo ilgiau teatrui pavyks savo veikla taip iki galo ir neatsakyti á visus anksèiau iðvardintus klausimus, tuo tolimesnis ir sëkmingesnis bus uþsimotas naujøjø Nacionalinio dramos teatro vadovø skrydis paðëlusioms teatro raganoms ákandin. O ar tas skrydis bus visiems sëkmingas, paaiðkës po artimiausiø premjerø. Kaip tokiais atvejais pasitaiko, pilotai bus aprûpinti paraðiutais. 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954) 3 psl.
S a v a i t ë Visi vaidmenys svarbûs Aktoriaus Remigijaus Buèiaus jubiliejus Remigijus Buèius (Kirilovas) spektaklyje Demonai Vidurinioji teatro þiûrovø karta uþaugo ir subrendo kartu su tais, kurie prieð daugiau nei du deðimtmeèius padëjo jiems atpaþinti save legendinëse Literatûros pamokose. Tarp jø aktorius Remigijus Buèius, kuriam rugsëjo 14 d. sukako penkiasdeðimt metø. Jubiliejaus dienà R. Buèius drauge su Ramune Skardþiûnaite vaidino Nacionalinio dramos teatro spektaklio Fundamentalistai premjeroje. Remigijus Buèius ir Ramunë Skardþiûnaitë ið pirmojo Jono Vaikaus deðimtuko ; 1985 m. baigæ Lietuvos valstybinæ konservatorijà (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), visi pradëjæ dirbti Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre. R. Buèius èia vaidino Mokytojà Skiepà (A. Saint-Exupéry Literatûros pamokos, reþ. J. Vaitkus, 1985), Kreontà (Sofoklio Antigonë, reþ. J. Vaitkus, 1986), sukûrë kitø maþesniø vaidmenø. Nuo 1998-øjø R. Buèius Lietuvos nacionalinio dramos teatro ak- D. MATVEJEVO NUOTR. torius. Svarbiausi jo vaidmenys Sergejus (F. Dostojevskio Stepanèikovo dvaras, reþ. J. Vaitkus, 1998), Dþekas (B. Frielo Lugnazado ðventës ðokiai, reþ. G. Padegimas, 2001), Lebedevas (A. Èechovo Ivanovas, reþ. S. Mykolaitis, 2002), Pranciðkonas (J. Meko Pati pradþios pradþia, reþ. J. Vaitkus, 2002), Kirilovas (F. Dostojevskio Demonai. Nelabieji. Apsëstieji. Kipðai, reþ. J. Vaitkus, 2005), Lakûnas (A. Saint-Exupéry Maþasis princas, reþ. S. Mykolaitis, 2006), Subtilus ponas (L. Bärfusso Seksualinës mûsø tëvø neurozës, reþ. R. Kudzmanaitë, 2007), Kapitonas Ilgakojinë (A. Lindgren Pepë Ilgakojinë, reþ. E. Jaras, 2007), Vileikis (A. Ðkëmos Saulëtos dienos, reþ. R. Kudzmanaitë, 2008). Mintimis apie Remigijø Buèiø maloniai sutiko pasidalinti reþisieriai Jonas Vaitkus ir Ramunë Kudzmanaitë. Jonas Vaitkus: Su Remigijumi Buèiumi repetavome Fundamentalistus. Jis ir Ramunë Skardþiûnaitë þmonës, esmingai susijæ ir su manimi, ir su mano teatro suvokimu. Jie yra stabili ðeima, jie turi savo vertybiø skalæ, jie iðsiskiria pastovumu, darbðtumu, poþiûriu á teatrà, ðeimà, apskritai á gyvenimà. Manau, kad daug kur yra tokiø esminiø þmoniø, ant kuriø lyg ir laikosi pats teatras. Galima sakyti, kad iki sudëtingø personaþø Buèius atëjo savo kojomis, savo galva, savo ðirdimi. Tokie þmonës kaip jis man labai reikalingi, nes be jø nebûtø á kà atsiremti. Ramunë Kudzmanaitë: Remigijus Buèius ypatingos vidinës elegancijos aktorius. Ta elegancija pripildytas kiekvienas jo gestas ir visa plastika. Neásivaizduoju, kas dar bûtø taip suvaidinæs Antano Ðkëmos Saulëtø dienø Vileiká. Já visada girdi, kad ir kà vaidintø. Jo personaþø tariami þodþiai aðtrûs, taiklûs, skaudûs... Seksualinëse mûsø tëvø neurozëse jam teko vaidinti ypaè neigiamà personaþà, prievartautojà. R. Buèius surado jame kaþkokio keisto þmogiðkumo, vienatvës, kaþkaip iðteisino jo gyvenimà ir elgesá, tuo sukeldamas paradoksalià þiûrovø reakcijà: neigiamas personaþas tampa lyg humaniðkesnis uþ teigiamus. Jo kuriami vaidmenys pasiþymi ypaè didele bruoþø amplitude, jie gyvena, pulsuoja. Man labai patinka jo darbas repeticijose, nes tai aktorius eruditas, neperðantis savo nuomonës, dirba netausodamas savæs. Nors jis vaidina daugelyje spektakliø, manau, reþisieriai jo dar iki galo neatrado. Jis kuklus, neðvysèioja TV laidose. Remigijus Buèius pagrindiniø dramatiðkø vaidmenø artistas! To jam ir linkiu ðio jubiliejaus proga. PARENGË DAIVA ÐABASEVIÈIENË Anonsai Koncertai Lietuvos þydø genocido dienai Valstybinis Vilniaus Gaono þydø muziejus rugsëjo 23 d. 19.30 kvieèia á teatralizuotà koncertà-muzikiná spektaklá Sielø ðvytëjimas, skirtà Lietuvos þydø genocido aukø atminimui. Muzika, scenarijus ir reþisûra Anatolijaus Ðenderovo, skambës jidið literatûros klasiko Abromo Suckeverio (1913 2010) eilëraðèiø fragmentai. Koncertas vyks Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko ir Aguonø gatviø sankryþoje) ðiame pastate XX a. pradþioje buvo árengta filharmonija, Pirmojo pasaulinio karo metais èia veikë labdaros valgykla, o po Pirmojo pasaulinio karo pastate ásikûrë profesionalus þydø teatras, vyko kitø organizacijø kultûriniai ir visuomeniniai renginiai. Pastatas Valstybiniam Vilniaus Gaono þydø muziejui buvo perduotas 1989 m., o 2001 m. buvo rekonstruotas. Nuo tada Tolerancijos centras yra atviras lankytojams. Be nuolatiniø ekspozicijø, jame reguliariai eksponuojamos laikinos parodos, susijusios su Lietuvos ir uþsienio ðaliø þydø istorija, menu ir kultûra, vyksta koncertai, rengiamos paskaitos, seminarai, filmø perþiûros. Teatralizuotas koncertas, rugsëjo 23 d. uþbaigsiantis sostinëje tomis dienomis vyksianèiø renginiø ciklà Lietuvos þydø genocido aukø atminimui, leis pajusti senojo Vilniaus gyvenimo dvelksmà. Þydø religinës, pasaulietinës kultûros, buitinës klezmeriø muzikos atgarsiai bus pateikti ðiuolaikinio menininko akimis, aktyviai naudojant multimedijos priemones, ðviesos akcentus ir pasitelkiant improvizacijà. Klausytojø laukia ne tik muzikinës staigmenos jie taip pat bus vaiðinami tradiciniais þydiðkais gardumynais. Koncerte dalyvaus puikûs Lietuvos muzikai dainininkas Rafailas Karpis, saksofonininkas Petras Vyðniauskas, Armonø trio, perkusininkai Pavelas Giunteris, Arkadijus Gotesmanas, ansamblis Vilniaus klezmeriai, taip pat skaitovas Andrius Bialobþeskis, Vilniaus Ðolom Aleichemo vidurinës mokyklos moksleiviai. Áëjimas nemokamas. Tà paèià dienà nuo 17 val. iki 21.30 prieðais Geto aukø aikðtæ (ðalia Þydø kultûros ir informacijos centro Mësiniø g. 3A/5) veiks garso-vaizdo instaliacija Praeities blyksnis : vienu metu pro atvirus namø langus nepertraukiamai skambës buvusio áprasto þydiðko gyvenimo garsai maldø ir giesmiø, buitinio gyvenimo ir kt. Juos papildys vizualiniai ir ðviesos akcentai. Ðiuos renginius remia Lietuvos Respublikos Vyriausybë ir LR kultûros ministerija. 2011-ieji Lietuvos Respublikos Vyriausybës yra paskelbti Holokausto aukomis tapusiø Lietuvos gyventojø atminimo minëjimo metais. *** 23 d. 18 val. Vilniaus rotuðëje vyks koncertas,,að visados gyvensiu Vieðpaties namuose. Juo VðÁ Pax et Bonum ir nepelno organizacija Académie Lyrique (Prancûzija) tæsia 2009 m. pradëtà iniciatyvà ir ðiais metais pristato antràjà programà ið ciklo,,nutildyti balsai.,,að visados gyvensiu Vieðpaties namuose ðiais Dovydo 23-osios psalmës þodþiais pavadintas koncertas skiriamas pagerbti Europos kompozitorius, nukentëjusius nuo totalitariniø reþimø. Projekte dalyvauja ansamblis ið Prancûzijos Voix Etouffées, kuriam vadovauja dirigentas ir kompozitorius Amaury du Closelis, bei Vilniaus miesto savivaldybës choras,,jauna muzika, vadovas Vaclovas Augustinas. Koncerto programoje O. Balakausko, A. Pärto; G. Mahlerio, A. von Zemlinsky, kûriniai. 7MD INF. Keliai neþinomybën ir tikri lobiai A TKELTA IÐ 1 PSL. Daþnai juokauju, kad skulptûras darau ið atliekø, nes jos skatina naujus sumanymus. Ðtai tau atsakymas apie ákvëpimà. Banalu, ar ne? Jûsø didieji darbai paprastai iðprovokuoja diskusijas. Net maþai apie skulptûrà girdëjæ þmonës þino jûsø Krantinës arkà ir daþniausiai turi apie jà labai aiðkià nuomonæ. Kaip á ðá darbà ir aplink virusias politikø ir þiniasklaidos batalijas þiûrite dabar? Turbût labiausiai diskusijas provokuoja erdvës papildymas jà keièiant. Taip, manau, atsitiko Krantinës arkai. Aktyvi ir nuoga industrinë forma nesuteikia tariamo komforto akiai. Daugelis þiûrovø jauèiasi tiesiog uþgauti ar áþeisti. Dël Krantinës arkos kilusios batalijos labai nenuliûdino, nes iðgirsti neformaliai ir be apsimetinëjimo iðtartus þodþius didelis lobis. Taip pat suþinojau, kad mane ir tokius vertintojus skiria bedugnë. Kartëlio nëra, á viskà þiûriu pozityviai Krantinës arka stovi. Þiûrint tik á jûsø skulptûras, jos neatrodo politiðkai ar socialiai angaþuotos sprendþiami pirmiausia meniniai, inþinieriniai, estetiniai uþdaviniai. Atsidûrusios vieðojoje erdvëje jos ágauna tarsi papildomà matmená. Ar apie tai galvojate, kai renkate skulptûrai vietà? Kà apskritai jums reiðkia vieðoji erdvë, miestas, aikðtë? Mane maþai domina atviras politikavimas ar sociologizavimas, man tai neesminiai dalykai. Domina viskas, kas vyksta mûsø gyvenime, nieko neiðskiriu. Man visada ádomu kà nors keisti aplinkoje. Gal tai yra minëtasis papildomas matmuo, kuris neduoda ramybës, ir tam reikalinga miesto vieðoji erdvë. Èia laukia didþiausi iððûkiai mastelio, medþiagos ir esamos erdvës. Suprantu, kad mene nëra receptø, bet norëèiau paklausti, kokios yra gero meno vieðumoje sudedamosios dalys? Kitaip tariant kas svarbu, kai kuri skulptûrà, tapsianèià miesto peizaþo dalimi? Kas yra geras menas vieðumoje tai klausimas, á kurá neámanoma atsakyti. Nutarei mane nokautuoti. Negalëèiau atsakyti, kas yra menas, juo labiau geras ir dar vieðumoje. Nenoriu bûti tas, kuris þino, kokios skulptûros turi stovëti Vilniuje ar kitoje Lietuvos vietoje. Tiksliai þinantys, kà ir kaip daryti, man neádomûs. Kiekvienas bandymas atsistoti vieðoje erdvëje kelias neþinomybën. Að uþ tokius rizikingus bandymus. Aèiû uþ atsakymus. Naujà skulptûrà Ðpûlë galima pamatyti Liepiðkiø technologijø parke (Liepiðkiø kaimas, Vilniaus r.) Vladas Urbanavièius. Ðpûlë. 2011 m. 4 psl. 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954)
P a s a u l y j e Ginamasis þodis galimam transatlantiniam solidarumui Dragan Klaiè (1950 2011) Þinia, kad rugpjûèio 25-àjà iðëjo Draganas Klaièius, buvæs Theater Instituut Nyderlanduose direktorius bei projekto Culture Action Europe (anksèiau EFAH) prezidentas, iki ðiol atrodo kaip nelemtas pokðtas. Vilniuje paskutinásyk matytas IETM susitikime Menø spaustuvëje 2009 m. spalá, jis iki paskutinës dienos buvo aktyviai ásitraukæs á kultûros vyksmà, ar tai liestø Europà, ar JAV, ar Azijà. Jam rûpëjo kultûros sostiniø likimas, jis këlë kultûrinës atskirties, tarptautiniø kultûros ryðiø, kultûrinës diplomatijos ir daugybæ kitø klausimø. Eruditas, poliglotas, Draganas Klaièius buvo talentingas teatro tyrinëtojas ir tarptautiná pripaþinimà pelnæs kultûros analitikas. Nuolat klausdavome jo patarimo, provokavome pasidalyti áþvalgomis, nes þinojome, kad atsakys neáprastai, kitaip, paradoksaliai, su balkaniðku humoru. Jo patirtis buvo neiðsemiama, o kultûros politikos ir vadybos suvokimas gilus ir autentiðkas. Gimæs Serbijoje 1950 m., Klaièius buvo pasaulio pilietis. Studijavo dramaturgijà Belgrade, Jeilio universitete ágijo teatro istorijos ir kritikos daktaro laipsná, buvo profesorius daugelyje Europos ir JAV universitetø. Inicijavo daugybæ kultûros iniciatyvø, paraðë knygø (itin populiari tarp studentø Mobility of Imagination Vaizduotës mobilumas, kurià iðsivertë kaimynai latviai ir lenkai), tuo praturtindamas kultûros vadybos ir politikos tyrimø laukà, tapo tikru Mokytoju kultûros vadybininkams. Iki ðiol sunku patikëti, kad jo daugiau nesutiksi traukinyje pakeliui á konferencijà kurioje nors pasaulio kertelëje ar nepamatysi apsupto bûrio kolegø maþoje senamiesèio kavinukëje. Iðeidamas paliko gedëti þmonà Julijà ir dukterá Norà, moteris paèiais teatraliðkiausiais vardais. Norëdama apmaldyti ðios netekties sukeltà skausmà, atsiverèiau vienà ið jo straipsniø 2005-aisiais jo redaguotame leidinyje Europa kaip kultûros projektas. Jo vertimà dabar siûlau 7md skaitytojams. IRENA ALPERYTË Iðvykau ið Belgrado studijuoti á Jungtines Valstijas 8-ojo deðimtmeèio pradþioje. Buvau ásitikinæs, kad per ankstesnes keliones pakankamai gerai paþinau Vakarø Europà ir kad jau nieko nebeieðkau komunistiniame bloke, tad domëjausi Jungtinëmis Valstijomis. O nuvykæs ten pradëjau màstyti apie kultûrø skirtumus ir ypatingà Europos savitumà, nuolat patirdamas kontrastuojanèias amerikietiðkosios kultûros savybes. Jeilio universitete (viename ið pasaulio mokslo lyderiø) daugelis magistrantø ir pedagogø buvo ið Europos, bet mano socialinis ratas susiformavo ið europieèiø, amerikieèiø ir bièiuliø ið besivystanèiø ðaliø, tokiø kaip Indija, Brazilija ar Ðri Lanka. Mûsø pokalbiuose kritinë amerikietiðkosios kultûros analizë buvo nuspalvinta doze Azijos ir Lotynø Amerikos pastebëjimø. Tai buvo Ðaltojo karo metai, kai poliarizavosi politinë kairë ir deðinë, JAV peraugusi á opozicijà tarp liberalø ir konservatoriø, tuo metu tokiø sàvokø kaip tapatybë ir globalizacija mûsø leksikone nebuvo, o apie postmodernizmà tik kartkartëmis uþsimindavo vienas kitas profesorius. Kultûrinis Europos egzistavimas buvo matomas visur: mokymo programoje, bibliotekoje, universiteto galerijoje, arthauzo kino teatruose ir universiteto teatre rodomuose spektakliuose, nuolatiniame akademikø ir áþymybiø, atvykstanèiø vieðnagën ið Europos, sraute. Taèiau miesto aplinka buvo tipiðkai amerikietiðka: kruopðèiai priþiûrimus XVIII XIX a. universiteto pastatus, tarp kuriø pasitaiko ir atgijusios neogotikos pavyzdþiø, ið visø pusiø supo sutreðæ dviaukðèiai Naujosios Anglijos namukai, skurdas, nusikalstamumas, aplink centrà, 7-ajame deðimtmetyje tapusá radikaliojo urbanistinio regeneravimo auka, stûksojo garaþø pamëklës ir apleisti prekybos centrai. Universitetas buvo intelektualinë oazë privilegijos ir iðsilavinimas, prabanga ir geros manieros, bet jam stigo socialinio konteksto ir kultûrinës átakos. Net nuðiurusios gatvelës ties universiteto miestelio riba, kur gyvenome mes, studentai, buvo izoliuota zona, o mûsø profesoriai slëpësi saugiuose priemiesèiuose. Aèiû Dievui, ne per toliausiai buvo Niujorkas, tad að vykdavau ten patirti gyvø europietiðkø kontekstø. Nors visuomet jauèiau neeuropietiðkø bendruomeniø artumà ir persmelkiantá amerikietiðkosios popkultûros buvimà, savo nostalgijà galëjau suðvelninti Aukðtutinio Ist Saido Vidurio Europos kavinukëse ir parduotuvëlëse ar kunkuliuojanèiose Maþosios Italijos gatvelëse. Europinio stiliaus intelektualas, kuris neuþsisklendþia savo tyrimuose ir pajëgia áveikti atotrûká tarp akademinës ir plaèiosios visuomenës, kurio balsas ið universiteto geto gali pasiekti ir kitas intelektualines ar menines bendruomenes Niujorke buvo retai, o gal net vargiai ámanomas. Ið rytinës ðio miesto dalies perspektyvos pajutau dar tvirtesná ryðá su Europa, suvokiau jà kaip stiprià ir unikalià kultûrinæ konsteliacijà, kaip bendrà kultûriná mentalitetà, nors ir grûmiausi su homogenizuojanèia nostalgija, prisimindamas tà didþiulæ ávairovæ, kurià patyriau keliaudamas po Europà. Savo baigiamajame darbe gilinausi á autorius, kurie laikë save tikrais europieèiais, bet nepriklausë Europos kultûriniam meinstrymui Karelà Èapekà, Stanisùawà Witkiewicziø; vëliau su malonumu pristaèiau Amerikos scenai tokius Europos autorius kaip Ödönas von Horvãthas, Franzas Xaveras Kroetzas. Savo amerikietiðkiems skaitiniams ieðkojau eruditø kritikø ir kandþiø europietiðko raugo publicistø, taigi aptikau Edmundà Wilsonà ir Gore à Vidalà: greta Miroslavo Krleþos ir Witoldo Gombrowicziaus jie tapo man naujais kultûros herojais. Po keleriø metø ágijau daktaro laipsná ir gráþau á Belgradà, në kiek nesigailëdamas ir neabejodamas, bet nuolat apsilankydavau JAV. Ðaltojo karo pabaiga ne staiga, bet smarkiai paveikë Europos ir Amerikos kultûrinæ poliarizacijà. Pasipiktinimas JAV suveðëjo globalizacijos diskurso paunksmëje, Europoje tai buvo atsakas á agresyvià ir atgrasià JAV kultûriniø industrijø ekspansijà. Pokomunistiniø Vidurio ir Rytø Europos visuomeniø perëjimas á rinkos kapitalizmà atneðë paveldëtø kultûros sistemø dezorientacijà ir nuosmuká, o kultûros rinkas sparèiai uþtvindë amerikietiðki produktai, tai këlë papildomø nuoskaudø ir nuogàstavimø. Deðimtajame deðimtmetyje suintensyvëjus Europos intelektualø debatams, Europai pleèiant savo kultûrinæ átakà á rytus ir pietus, amerikieèiø intelektualinis dalyvavimas ðiame konferencijø ir diskusijø sraute kiek prislopo, nors JAV knygos ir straipsniai vis dar labai veikë Europà. Pavyzdþiui, debatuose dël karo mano ankstesniojoje ðalyje ryðkiai suskambo keliø Amerikos kultûros atstovø balsai, nors jø tonas ir buvo skirtingas: nuo iðskirtinai supratingo (Susan Sontag) iki neiðmanëliðko, arogantiðko, iðkraipanèio esmæ (Robert Kaplan). JAV prezidentui oficialiai paskelbus karà su terorizmu, politiniai nesutarimai tarp Europos ir JAV sukëlë ir kultûriniø átampø. Esu linkæs nepaisyti lëkðto antieuropietiðkumo apraiðkø, o ypaè antiprancûziðkø JAV gestø, taip pat ir nevalingo antiamerikietiðkumo, bûdingo nûdienos Europai. Pasigirsta balsø, kad bûtina apibrëþti Europos savivokà siekiant prieðprieðos su Amerika. Tai neiðvengiamai redukuoja ir supaprastina tiek sudëtingus JAV kultûros klausimus, tiek ir ágimtà Europos kultûros konsteliacijø ávairovæ. Europa nieko neágyja nei iðsigalvodama savo ideologijà, nei puoselëdama netvarø europietiðkumo kultà ar Europos virðenybës pojûtá, nei kurdama radikaliai prieðiðkà Kito ávaizdá, kad ir kam jis bûtø adresuotas amerikieèiams ar arabø ir islamo pasauliui. Labai negerai, kai politinës emocijos ir nesutarimai grindþiami kultûrø skirtumais. Uþuot konstravæ europietiðkumo ideologijà, europieèiai verèiau gilintø Europos masto intelektualines diskusijas, pasirûpintø geresne jø kokybe, taip pat visais lygiais nuo savivaldos iki ES institucijø palaikytø Europos kultûros politikos plëtrà, kad bûtø skatinami tarpkultûriniai ryðiai, mobilumas ir tarptautinis bendradarbiavimas. Smarkiai pasikeitusiame pasaulyje iðlaisvintame nuo drastiðkø Ðaltojo karo perskyrø, besigrumianèiame su ekonominës globalizacijos kultûrinëmis pasekmëmis, paveiktame migracijos ir Europos gyventojø senëjimo, genamame skaitmeninës revoliucijos ir purtomame teroristø atakø, reikia ið esmës perþiûrëti kultûros politikà Europoje. Nei amerikietiðkos filantropijos (kaip vyriausybës rûpesèio pakaitalo) imitacija, nei naivi opozicija Amerikos kultûros konsteliacijai nebûtø ðiuo poþiûriu vaisinga kryptis. Solidarumo jausmas yra brangintina Europos kultûros ir politikos ypatybë. Kodël gi nepareiðkus solidarumo su kritiniais amerikieèiø balsais, t.y. su tais, kurie prieðinasi homogenizuojanèiam karo su terorizmu diskursui ( kas ne su mumis, tas prieð mus ) arba kovoja uþ tikrà multikultûrinæ ávairovæ, kritikuodami kvotomis paremtas politiðkai korektiðkas pyrago dalybas. Transatlantiná dialogà, ko gero, pagerintø atgyvenusio poþiûrio á Vakarus (labiau tinkanèio Ðaltojo karo prieðprieðai) atmetimas, nepaisant neseniai nuskambëjusios entuziastingos Timothy Gartono Asho ginamosios kalbos. Europos Sàjungai tampant ekonominës galios bloku ir ne taip sparèiai vientisu politiniu dariniu, kultûrinë Europos dimensija neturi bûti spraudþiama á ES rëmus. Europos kultûriná savitumà lemia atvirumas kitiems balsams ir laikysenoms, taip pat pasirengimas iðnaudoti tarpkultûrinio veiksmo galimybes, uþuot iðpaþástant europietiðkà tradicijà kaip simbolá ar kertiná ideologijos akmená. Mûsø partneriams Amerikoje, kamuojamiems karingø reakcionieriø ir fundamentalistø ultrapatriotø, praverstø ðiek tiek kitokie europietiðko solidarumo gestai, tokie, kokie bûtø sumaþinæ Rytø Europos disidentø izoliacijà Ðaltojo karo metais. VERSTA IÐ: EUROPE AS A CULTURAL PROJECT 2002 2004, FINAL REPORT OF THE REFLECTION GROUP, EUROPEAN CULTURAL FOUNDATION, 2005. 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954) 5 psl.
D a i l ë Menininkai baltose lankose Albumo Metai iliustracijø paroda galerijoje Kairë deðinë Giedrë Mikulskaitë. Iliustracija Metams. 2011 m. Aistë Paulina Virbickaitë Baltos lankos, juodos avys kas iðmano, tas jas gano ðtai, ganymas ir yra ta vienintelë knygos funkcija, kurià mokame ir pripaþástame. Taip jau atsitiko, kad kol gilesnes tradicijas turinèiuose kraðtuose knygos buvo puoðiamos auksu bei brangiais akmenimis ir dailinamos kruopðèiausiai iðpaiðytomis miniatiûromis, mûsø kraðtuose barzdoti vyrai uþsiëmë vyriðkesniais reikalais. Per Albumo Metai iliustracijø parodos fragmentas ilgus amþius ðie vyrai tapo gerokai civilizuotesni, iðsiðukavo barzdas, iðmoko skaityti ir raðyti, pradëjo leisti knygas ir þvelgti á jas kaip á tautos dvasios palaikytojas. Ganë vyrai tas juodas avis baltose lankose, kità kartà net visai meistriðkai. Baltos lankos ir juodos avys Lietuvoje buvo vienintelë suvokiama knygos funkcija ir tarpukariu, kai Prancûzijoje garsûs ir gerbiami knygriðiai subtiliausiais bûdais áriðinëjo garsiø menininkø iliustruotas G.JUCEVIÈIAUS NUOTRAUKOS knygas, taip kurdami tikrus ðedevrus. Galima virptelti ið malonumo ir pagarbos paëmus á rankas knygà ir mëgautis ne tik jos turiniu (juodomis avimis), bet ir áriðimu bei virðeliu. Justi ir vertinti medþiagiðkumà virðelio ir popieriaus faktûrà. Mëgautis bendru pojûèiu, kurá sukuria turinys ir jo pakuotë knyga. Lietuvoje nei knygriðystës, nei knygos meno tradicijos nëra gilios. Nëra tai niekam negirdëti stebuklai, taèiau abi sritys neiðvystytos ir gan skurdþios. Þinant kontekstà, buvo dar smagiau iðgirsti apie tai, kad artëjanèiø Kristijono Donelaièio 300-øjø gimimo metiniø proga kuriamas gan pretenzingas ir neáprastas projektas. Ðiuo metu galerijoje Kairë deðinë pristatomas grafikos meno centre inicijuotas ir 50 egzemplioriø tiraþu iðleistas albumas Metai. Tai 11-kos grafikø originalûs estampai K. Donelaièio poemos Metai tema, kuriuos 12-asis albumo menininkas, Matas Dûda, rankomis áriðo á albumus. Albume Urtës Balèaitës, Lidos Dubauskienës, Tado Gindrëno, Gretos Grendaitës, Marijos Marcelionytës, Evaldo Mikalauskio, Giedrës Mikulskaitës, Rûtos Spelskytës, Ramintos Ðumskytës Sum, Eglës Vertelkaitës ir Birutës Zokaitytës estampai, atlikti klasikinëmis oforto, sausos adatos ir linoraiþinio technikomis. Kiekvienas ið 50-ties albumø vis kitoks. Ne tik dël áriðimo skirtinguose albumuose atskirø menininkø kûriniai skirsis. Ádomu stebëti ir tai, kaip tas pats kûrinys kinta nuo spaudimø skaièiaus. Ðio albumo idëja ádomi dël trijø prieþasèiø. Pirma grafikai buvo priversti bent minimaliai pasigilinti á poemà. Dauguma estampus kûrë specialiai ðia tema, dalis pritaikë mums jau matytus kitose parodose savo kûrinius. Be to, kiekvienas jø parinko po citatà ið Metø, kurios tapo tarsi kûriniø pavadinimais, o kartais ir ádomiais paaiðkinimais. Antra stengtasi kurti konceptualiai vientisà ir artimà K. Donelaièio kûrybai albumà. Matas Dûda sakë, kad áriðimà ir albumo virðelá norëjo sukurti bûriðkà, tai yra paprastà ir kiek grubø: didelis formatas, pabrëþtinai paprastas pilkas albumo virðelis ir nugarëlë ið drobinës bulviø maiðø medþiagos, stori, rupios faktûros ir grubiai apipjaustyti vidiniai popieriaus lapai. Ádomus ir konceptualiai pasiteisinæs sprendimas knygos ðriftas primena spausdinimo maðinëlës raidynà. Kiekviena knygos raidë áspausta á popieriø, o citatos ið Metø dar ir neuþpildytos daþais. Tokius reljefinius vienspalvius áraðus skaityti gan sunku, taèiau kas sakë, kad ðiandien skaityti K. Donelaitá lengva? Treèia ir gal svarbiausia tai pats reiðkinys. Vienetiniø meniniø albumø kûrimas, dedikuotas unikalaus raðytojo kûrybai tai tarsi pagarbus laiðkas praeièiai: Laba diena. Mes gyvename gerai. Ðtai, vis dar gerbiame knygà ir vertiname jà. Prisimename Jus ir didþiuojamës. Tai ir laiðkas ateièiai, ateinanèioms kartoms. Apie mûsø ðiandieninius lûkesèius ir mëginimus tæsti tradicijà, apie mûsø poþiûrá á knygà, raðtà ir vaizdà. Kas þino, gal kas nors, þiûrëdamas á ðá pilkà kaip lietuviðka lauko pelë albumà po 300 metø, susimàstys apie knygà kaip visumà, ne tik kaip juodas avytes, paþirusias popierinëse ar skaitmeninëse baltose lankose. Paroda veikia iki rugsëjo 24 d. Galerija Kairë deðinë (Latako g. 3, Vilnius) Dirba antradiená penktadiená 11 18 val., ðeðtadiená 11 15 val. Matas Dûda. Albumo Metai apipavidalinimas. 2011 m. Kronika XX Vilniaus aukcionas konservatyvus, solidus, bet su intriga Rugsëjo 16 d. (penktadiená) 18 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) ávyks jubiliejinis XX Vilniaus aukcionas. Aukcionui teikiamus meno kûrinius galima apþiûrëti aukciono ekspozicijoje Tolerancijos centre rugsëjo 14 16 d. Aukciono intriga rubrika Nue & Erotika, kurioje pristatomi aktai bei erotizmo pavyzdþiai Lietuvos dailëje: jautrûs ir skulptûriðki Juozo Mikëno aktai, Vytauto Kaðubos bareljefai, prancûziðkai elegantiðka Prano Gailiaus erotika, natûralistiðkai ironiðkas Audrius Puipa, þenkliðkumo link gravituojantis Antanas Monèys, juslingumu pulsuojantis Akvilës Zaviðaitës aktas, simbolistinë Elvyros Kairiûkðtytës grafika, taip pat keli japoniðkos XIX a. erotinës grafikos shunga pavyzdþiai. Bendroje Lietuvos dailës skiltyje Viktoras Vizgirda. Kavinëje. 1939 m. pristatoma dailës klasikø kûryba. Joje atskirai paminëtina tarpukario vilnieèiø dailë. Iðsiskiria Vytauto Kairiûkðèio bei Vaclovo Kosciuðkos darbai, taip pat Vytauto Mackevièiaus, Sergejaus Graèiovo, Boleslovo Motuzos-Matuzevièiaus, Jono Buraèo peizaþai. Pristatoma po porà Kazio Ðimonio, Adomo Galdiko, Algirdo Petrulio darbø. Rinkiná puoðia nedidelis ir þaismingas Viktoro Vizgirdos etiudas Kavinëje. Abstraktø mëgëjams pristatomi net trys Rimvido Jankausko-Kampo darbai. Modernizmo klasikai atstovauja Arvydas Ðaltenis su daug kur reprodukuotu programiniu darbu Telefonas II bei Algimantas Ðvëgþda su lietuviðkojo periodo peizaþu. Pirmà kartà pristatomas labai ádomus autorius Romanas Vilkauskas, taip pat rasime Algio Skaèkausko, Rimo Bièiûno, Algio Griðkevièiaus, Leonardo Tuleikio darbø, Valentino Antanavièiaus asambliaþà. Grafikos skiltyje bus pasiûlyta ásigyti Fluxus objektà Jurgio Maèiûno autorinæ knygà Jonas Mekas. Reminiscencijos. Ðalia nuostabi lietuviðkos grafikos klasikos apþvalga: Vincas Kisarausko, Stasio Krasausko, Petro Rauduvës, Leono Lagausko, Petro Repðio, Mikalojaus Viluèio lakðtai. Dabartiniø keturiasdeðimtmeèiø kartai nostalgijà ir ðypsenà sukels kelios originalios Genyje spausdinto Parðiuko Èiuko istorijos. Aukcionà uþbaigs istorinë grafika bei nedidelë europinio antikvaro rubrika. Bus galima ásigyti unikalø XVII a. I p. Mikalojaus Kristupo Radvilos Naðlaitëlio uþsakymu sudarytà Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës þemëlapá bei kità, maþesná Jono Nepreckio ir Tobiaso Meyerio, þymiø Europos kartografø LDK þemëlapá. Taip pat atkreiptinas dëmesys á Barthelemy aus Lauvergne, Napoleono Ordos ir Antonio Oleðèinskio lituanistinius vaizdus. Antikvaro skiltyje atkreiptinas dëmesys á vieno ið Nidos kolonijos autoriø Josepho Burgerio Neringos peizaþà, taip pat litvako Pinchuso Krémêgne natiurmortus, nuostabiai jautrià Léono Herbo, Otto Pippelio, Alberto Rossi tapybà. Aukciono rinkiná sudaro 102 meno kûriniai, jø kaina svyruoja nuo 400 Lt iki 27 500 Lt. Registruotis, perþiûrëti aukciono katalogà galima internete www.menorinka.lt. Aukciono ekspozicija (Tolerancijos centras Naugarduko g. 10/2, Vilnius) Dirba rugsëjo 14 15 d. 10 18 val., rugsëjo 16 d. 10 14 val. Papildoma informacija teikiama tel.: +370 615 29 023, +370 685 76 500, +5 2307 200 El. paðtas info@menorinka.lt; tinklalapis www.menorinka.lt 6 psl. 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954)
D a i l ë Legendinis Ðiauliø dailininkas, arba Penzeliukas Paroda Gerardas Bagdonavièius. Gyvenimas tarsi teatras... Ðiauliø Auðros muziejaus Ch. Frenkelio viloje Dovilë Daunoravièiûtë Màstydama, kur bûtø galima Ðiauliuose vykusiai pasikultûrinti, iðskirèiau tris tam tinkamas vietas: Ðiauliø dailës galerijà, Laiptø galerijà ir Ch. Frenkelio viloje vykstanèià Gerardo Bagdonavièiaus (1901 1986) parodà. Pastaràjá variantà man padëjo iðsirinkti moèiutë (Irena Ðvedienë). Ji vis kalbëjo, kad bûtinai nori aplankyti Frenkelio vilà, nes ten eksponuojami jos dailës mokytojo Penzeliuko darbai. Penzeliuko? Taip taip, mes visi Bagdonavièiø taip ir vadindavome. Labai geras mokytojas buvo, nors, tiesa, mes jo per pamokas neklausydavom, kol nepriþadëdavo, kad pieð ant lentos, jei mes ramûs, tylûs bûsim. Ir kokiø tik paveikslø nepripieðdavo! Sulaikæ kvapà þiûrëdavome ir niekaip atsigroþëti negalëdavom. Dar moèiutë prisiminë, kad Bagdonavièius su savo mama labai mëgdavo eiti á teatrà. Abu baltai apsirengæ, þili ( Atrodydavo it angelai ), visada gaudavo vietas centre ir taip emocingai þiûrëdavo, jog atrodydavo, kad salë pilna judviejø balsø. Iðties Bagdonavièius mëgo ir teatrà, ir muzikà, ir fotografijà, nors dailei skyrë daugiausia laiko. Jis ávairiapusë asmenybë, miesto ðviesuolis, kurio visur bûdavo pilna. Turbût todël ir paroda vadinasi Gyvenimas tarsi teatras.... Taigi pakalbëjusi su moèiute ir pagalvojusi, kad Bagdonavièius vis dëlto buvo viena ryðkiausiø Ðiauliø asmenybiø, nusprendþiau, jog bûtø gëda neaplankyti parodos. Taip vël atsidûriau prie Frenkelio vilos varteliø, pro kuriuos áþengusi visada pasijuntu lyg sugráþusi atgal á praeitá. Ir atrodo, kad tuoj duris atvers pats Chaimas Frenkelis ir paklaus, ko man reikia jo namuose. Þinoma, taip neatsitinka, bet, dievaþi, tà vilà tikrai gaubia kaþkokia mistinë aura. Pojûtis kaip niekur kitur. Mane pasitiko linksmos ir paslaugios muziejaus darbuotojos. Sumokëjusi 3 litus paklausiau, kur èia to Bagdonavièiaus darbai. Bet muziejaus damos pasiûlë neskubëti ir ið pradþiø aplankyti visas viloje esanèias ekspozicijas. Kodël gi ne? Esu ir anksèiau viskà iðvaikðèiojusi, bet vis tiek ádomu. Pirmas aukðtas, antras aukðtas, salë po salës, baldai baldeliai, didikø portretai, peizaþai, knygos, kino salë ir t.t. O viskà apþiûrëjusi, kai kà nemaèiom ir paèiupinëjusi, prieinu ir Bagdonavièiaus darbø ekspozicijà, kuri uþima tris vilos sales. Tiesa, vienoje salëje eilëmis iðdëliotos këdës ðiek tiek trukdo laisvai vaikðèioti ir apþiûrinëti darbus. Bet negalima pykti, nes ði salë skirta viloje vykstantiems koncertams. Dar vienas akiai neáprastas dalykas darbai iðkabinti Gerardas Bagdonavièius. Kauno karininkø ramovës Prezidento kabineto baldø projektas ne ant baltø sienø. Istorinis interjeras apsaugo kûrinius nuo áspûdþio sterilumo. Kadangi prieð parodà lankytojai apeina ir kitas ekspozicijas, pakliûna tiesiai á antràjà salæ. Pirmoji su parodos plakatu bei planðetëmis, trumpai pristatanèiomis Bagdonavièiaus gyvenimà, apþiûrima vëliausiai. Tai ðiek tiek glumina, nes vis dëlto yra áprasta pirmiausia susipaþinti su autoriaus gyvenimo faktais, o tik vëliau apþiûrëti jo darbus. Beje, Ðiauliø Auðros muziejaus rengiamoms parodoms tokios planðetës, iliustruojanèios autoriaus gyvenimà (biografijos faktai, nuotraukos, kitø atsiminimai ir pan.), labai bûdingos. Parodoje pristatoma ávairiapusë dailininko kûryba: tapyba, scenografija, grafika, taikomoji grafika, dizainas nuo saldainiø popierëlio iki paminklo Vytautui Didþiajam Lygumuose. Darbai buvo ilgai saugoti,,auðros muziejaus archyvuose ir pagaliau pristatyti lankytojams. Taip pat iðleistas ir 110-øjø gimimo metiniø jubiliejaus proga pristatytas albumas-katalogas Gerardas Bagdonavièius. Tapyba, grafika, dizainas, fotografija (sud. Augenija Jovaiðaitë, Virginija Ðiukðèienë, Odeta Stripinienë, ávadinio straipsnio autorius Vytenis Rimkus. Ðiauliai: Auðros muziejus, 2011 m.), kur iðsamiai pateikiami Bagdonavièiaus biografijos faktai, jo kûrybos apþvalga, bibliografija ir viskas iliustruota svarbiausiais menininko darbais. Pirmieji darbai, kuriuos pastebëjau, buvo gaminiø pakuotës bei saldainiø popierëliai. Bûtent, saldainiø popierëliai, kuriuose kojytëmis maskatuoja miesto poniutës. Grakðèios ir valiûkiðkai þvelgianèios nejuèia priminë kaþkada Vilniuje lankytà mados parodà Art deco stilius (1918 1939). Þinoma, èia esama ir tautiðkesniø popierëliø, puoðtø medþio droþybà primenanèiais ornamentais ar su Vytauto Didþiojo atvaizdu. Tautinæ savimonæ taip pat þadina jo kurti baldai Kauno Karininkø ramovës Prezidento kambariui. Visai kitaip atrodo Metropolio baro rekonstrukcija ar dþiazo orkestro estrados fono dekoracija spalvos ir linijos pulsuoja, figûrø komponavimas muða ritmus. Nieko neprikiði iðties ádomûs futuristiniai pabandymai. Ðalia daugybë peizaþø: grafikos ir tapybos darbø, architektûriniø, urbanistiniø, gamtos peizaþø. Dauguma ið jø (architektûriniai ir urbanistiniai) papildyti ávairiausiais uþraðais, paaiðkinimais, kuriuos dabar galima laikyti neákainojamais etnografiniais bei istoriniais ðaltiniais: Dailininkas fiksavo tas vietoves, tuos miestø kampelius, kuriø ðiandien net nëra iðlikæ, ir jau ta prasme pieðiniai yra vertybë, sako Virginija Ðiukðèienë (Diena.lt, 2011-08-10). Asmeniðkai man patraukliausi pasirodë pajûrio vaizdeliai: Palangos restoranas ir paplûdimiu besidþiaugiantys poilsiautojai ar jachtos, plûduriuojanèios jûroje idiliðki ir nekomplikuoti. Ðiek tiek niûresni ir grësmingesni miesto vaizdai sodriø, tamsiø spalvø banguojanèios stogø eilës ir rimti þmogystø veidai. Ðiuose darbuose Gerardo Bagdonavièiaus asmeniniai daiktai galima aptikti ir impresionizmo, ir ekspresionizmo, ir natûralizmo apraiðkø. Apskritai, anot muziejininkø, kûrybinis Bagdonavièiaus braiþas formavosi veikiamas ávairiø XX a. pradþios stiliø, o kartu iðliko savitas ir nepakartojamas (tiesa, tai turbût bûdinga didþiajai daugumai to laikotarpio Lietuvos dailininkø). Vytenio Rimkaus teigimu, dailininko kûrybinio braiþo formavimuisi bei estetinëms paþiûroms daugiausia átakos turëjo secesija, modernas, rusø Meno pasaulio grupuotës stilistika, artima paþintis su dailininkais Mstislavu Dobuþinskiu, Antanu Þmuidzinavièiumi, Justinu Vienoþinskiu, meno istoriku Pauliumi Galaune. Nemaþa vietos parodoje skirta ir scenografijoms bei veikëjø kostiumams. Ðioje srityje Bagdonavièius pradëjo dirbti dël specialistø stokos ir vedamas jaunatviðko entuziazmo. Kuriant scenografijas buvo bûdinga ásijausti ir kuo tikroviðkiau atskleisti epochà. Jo sukurti kostiumai ir scenografijos ryðkios, detalios. Nepamirðtas Bagdonavièiaus indëlis kuriant ir populiarinant ekslibrisus. Parodoje galima pamatyti Martyno Kavolio, paties Bagdonavièiaus ekslibrisø. Jie stilizuoti, dekoratyvûs, puoðti liaudiðkais ornamentais. Bûdinga aiðki kompozicija, ðrifto ir vaizdo darna, epochos simbolika. Ádomi ir originali taikomosios grafikos kûriniø grupë: padëkos, sveikinimo ir pagyrimo raðtai, ástaigø blankai, vokai, atvirlaiðkiai, knygø virðeliai. Gaila, kad parodoje negalima pamatyti dailininko fotografijø, bet gal visko bûtø jau ir per daug. Tiesa, galima pirðtø ga- A UTORËS NUOTRAUKOS liukais paèiupinëti këdæ, ant kurios sëdëdamas Bagdonavièius tapë. Èia yra ir autentiðka menininkui priklausiusi paletë, molbertas, rodomi neuþbaigti eskizai. Mano pirmà iðsamesná susitikimà su Penzeliuku papildë Danielio Dolskio muzika. Nors áraðas ekspozicijoje sklido ið magnetofono, girdëjosi sukamos plokðtelës garsai. Ði ano meto muzika padëjo pajusti dvasià, kuria gyveno ir kûrë Gerardas Bagdonavièius. Taigi apþiûrëjusi visus darbus (prie saldainiø popierëliø gráþau net keletà kartø), dël iðsamesnio vaizdo nusprendþiau aplankyti dar ir Bagdonavièiaus namus: jis pats juos suprojektavo ir sukûrë jiems interjerà. Menininkas svajojo, kad èia ateityje bus jo memorialinis muziejus. Deja, tokio niekas neákûrë, o árengë socialinius bûstus. Kaþkada buvæs iðskirtinis, namas dabar po truputá nyksta. Turiu prisipaþinti, kad ir pati, kol buvau neaplankiusi parodos, ðito namo në kiek negailëjau. Nors ne vienà kartà yra tekæ pro já praeiti. Dabar norëtøsi ne tik praeiti, o ir uþeiti. Paliesti sienas, pamatyti kambarius, kuriuose gyveno ir kûrë Bagdonavièius. Kaunieèiai dþiaugiasi Juozo Zikaro namu, kodël ðiaulieèiai negali pasidþiaugti Bagdonavièiaus? Praeidama pro ðalá mirkteliu savo naujajam paþástamam, þvelgianèiam ið memorialinës lentos bent jau tokia þymë ant namo sienos. Paroda veikia iki spalio 23 d. Ch. Frenkelio vila (Vilniaus g. 74, Ðiauliai) Dirba antradiená penktadiená 10 18 val., ðeðtadiená sekmadiená 11 17 val. 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954) 7 psl.
K i n a s Ðis tas apie pasaulá, kuriame gyvename Artëja Vilniaus dokumentiniø filmø festivalis Rugsëjo 22 spalio 2 d. Vilniuje vyks 8-asis Tarptautinis Vilniaus dokumentiniø filmø festivalis. Festivalio rengëjai dokumentikos mëgëjams tradiciðkai siûlys paþiûrëti per 30 filmø, susitikti su sveèiais, sudalyvauti meistriðkumo dirbtuvëse. Festivalá atidarys naujausias reþisieriaus Audriaus Stonio filmas Raminas apie Raminà Lomsadzæ 75-eriø imtininkà ið Gruzijos, besiruoðiantá kovai su paskutine ir stipriausia savo prieðininke vienatve. Pagrindinëje programoje bus parodyti 9 filmai, sukurti talentingø gyvenimo stebëtojø ið JAV, Nyderlandø, Prancûzijos, Èekijos, Vokietijos, D. Britanijos, Gruzijos. Temø, þanrø, stiliø ir formø ávairovë nepadës ávardyti bendro pagrindinës programos filmø vardiklio. Skirtingi autoriai, jø skirtingi poþiûriai, á skirtingus gyvenimo siuþetus krypsta jø objektyvai. Taèiau viena yra bendra visiems: filmø centre þmogus. Iðrankiausiems þiûrovams VDFF rekomenduoja naujus autorinës kûrybinës dokumentikos atstovø Fredericko Wisemano (pernai festivalyje buvo parodytas jo Paryþiaus operos baletas ) ir Helenos Treðtikovos darbus. Þiaurumo ir smurto temas daþnai nagrinëjanèio Wisemano filmas Bokso salë ( Boxing Gym, 2010) kai kuriø kritikø laikomas màsliausiu, meditatyviausiu kûriniu. Jis nufilmuotas Ostine, Teksaso valstijoje, prieð ðeðiolika metø ákurtoje ir vis dar veikianèioje buvusio profesionalaus boksininko Richardo Lordo sporto salëje. Èia treniruojasi ávairiausiø socialiniø sluoksniø, amþiaus, etniniø grupiø þmonës. Ði sporto salë tarsi amerikietiðkojo tautø katilo (melting pot), kuriame tirpsta rasiø, tautybiø, religijø ribos, metafora. Treðtikova taip pat iðtikima savo stiliui time-lapse kinui, kai filmo kûrimas trunka ilgà laikà stebint herojø gyvenimus. Reþisierë keturiolika metø filmavo jaunos narkomanës Katkos gyvenimà, fiksavo jos bevaisæ kovà su priklausomybe. Filmas Katka (2010) þiauri istorija apie tragiðkai pralaimimà kovà su savimi, talentinga reþisierë jam suteikia egzistencinio skambesio. Reþisierius Leonardas Retelis Helmrichas filme Tarp þvaigþdþiø ( Stand van de sterren, 2010) pasakoja vienos Indonezijos ðeimos trijø kartø gyvenimà globalizacijos akivaizdoje. 14 mënesiø tik su vienu asistentu filmuotà ir net 12 metø stebëtà ðios ðeimos gyvenimà Dþakartos lûðnynuose reþisierius atskleidþia pasinaudodamas vieno kadro (single-shot cinema) filmavimo technikà ir pasitelkdamas savo paties sukonstruotus filmavimo prietaisus. Prieð þiûrovø akis atsiveria mikrokosmosas, kuriame matome sparèiai besikeièianèios ðalies skaudulius: korupcijà, religinius konfliktus, priklausomybæ nuo loðimo, kartø skirtumus, auganèià skirtá tarp turtingø ir vargðø. Filmas, kurá Oskaro laureatas reþisierius Kevinas Macdonaldas vadina rizikingu eksperimentu, atsirado Ridley Scotto prodiuserinei kompanijai Scott Free Films (D. Britanija) bendradarbiaujant su Youtube. Gyvenimas per vienà dienà ( Life in a Day, 2011) tai bendras Youtube vartotojø darbas, nufilmuotas per vienà dienà 2010-øjø liepos 24-àjà skirtinguose Þemës kampeliuose. Papasakok mums savo istorijà, pasakyk, ko bijai, ir parodyk, kà turi kiðenëje, taip filmo kûrëjai kiekvienà norintájá kvietë pasidalinti savo gyvenimo akimirka. Daugiausia publikos simpatijø prizø ávairiausiuose festivaliuose surinkæs filmas Kinðasos simfonija Raminas ( Kinshasa Symphony, 2010) pasakoja apie Kongo Demokratinæ Respublikà, jos sostinës Kinðasos gyventojus ir muzikos galià. Reþisieriø Clauso Wischmanno ir Martino Baerio filmas tai þvilgsnis á þmoniø gyvenimà viename skurdþiausiø pasaulio miestø. Taèiau tai nëra istorija apie nepriteklius, ligas ir badà: nenusigræþdami nuo negandø ir neleisdami pamirðti liûdnosios ðios ðalies gyvenimo dalies, filmo kûrëjai pasakoja apie viltá, dþiaugsmà ir ryþtà ákvëpti skurdþiai kasdienybei spalvø. Prieð kelerius metus pelniusi geriausio Europos dokumentinio filmo apdovanojimà gruzinø reþisierë Nino Kirtadzë VDFF þiûrovams pristatys filmà Ðis tas apie Gruzijà ( Something about Georgia, 2010). Ðiame filme ið arti paþvelgta á þmogiðkà ir politinæ Gruzijos dramà, trumpam pastûmëjusià jà á viso pasaulio dëmesio centrà. Dokumentiniame pasakojime lyg kokioje politinëje pasakëèioje vaizduojama trapi pasaulio pusiausvyra ir keliamas klausimas, kokiomis vertybëmis grásti valstybiø santykiai. Rodomi kritiniai ir þiaurûs jaunos, dar netvirtos Gruzijos demokratijos gyvavimo metai: nuo prezidento rinkimø 2008-øjø sausá, kai viskas atrodë ámanoma, iki rugpjûtá ásiplieskusio karo su Rusija, skaudþiai atvërusio akis ir nubloðkusio ðalá á chaoso gniauþtus. Nino Kirtadzë atvyks á Vilniø susitikti su þiûrovais ir dalyvauti konkursinës programos þiuri darbe. Specialiojoje VDFF programoje (Ne)realybës dokumentika 5 filmai, nagrinëjantys þmogaus sukurtø pasauliø zonas: televizijos produkcijà ( Kaip televizija sujaukia mums protà, 2010), utopinæ bendruomenæ ( Komunos vaikai, 2009), virtualø pasaulá ( Mano avataras ir að, 2010), meilës romanø istorijas ( Kalti malonumai, 2010), rinkodaros strategijas ( Geriausiai parduotas filmas, 2011). Ðiø metø festivalio retrospektyva skirta gana retai pas mus matomos kinematografijos atstovui bulgarø reþisieriui Andrejui Paunovui. Programoje bus parodyti visi jauno reþisieriaus sukurti filmai, taip pat ir naujas darbas Berniukas, kuris buvo karalium pilnametraþë dokumentinë juosta apie vieno þavingiausiø ðiuolaikinës istorijos monarchø Simeono II gyvenimà. Liusë Cak Cak (2001), Trys seserys ir Andrejus (2009), 2000: dokumentinë fantastika (2008), Georgijus ir drugeliai (2004), Bëdos dël uodø ir kitos istorijos (2004) tai filmai, kuriuose uþfiksuotos istorijos labiau tragiðkos, nei linksmos, taèiau A. Paunovas sugeba jas papasakoti ðviesiai ir lengvai. Jau ketvirtus metus VDFF rengia Baltijos ðaliø konkursinæ programà, kurioje tradiciðkai bus parodyta 12 filmø. Tris geriausius filmus rinks profesionalø þiuri, kuriam vadovaus kino kritikas ir ekspertas ið Danijos Tue Steenas Müleris. Geriausiø filmø autoriai spalio 1 d. per festivalio uþdarymà bus apdovanoti piniginëmis premijomis, kurias ásteigë Kazickø ðeimos fondas. Dokumentinio kino profesionalams ir studentams bus surengtos trys meistriðkumo dirbtuvës, jas ves festivalio sveèiai. Reþisierius Pipas Chodorovas visiems besidomintiems eksperimentinio kino istorija rugsëjo 28 d. skaitys paskaità Laiko ir erdvës architektai. Konkursinës programos þiuri pirmininkas Tue Steenas Mülleris rugsëjo 30 d. ves meistriðkumo dirbtuves, skirtas jauniems kino profesionalams. Dirbtuvëse bus aptarti dokumentinio kino finansavimo klausimai. Þiuri narë, prodiuserë ir dokumentiniø filmø agentë Irena Taskovski spalio 1 d. ves dirbtuves apie dokumentikos ir arthauzinio kino platinimà. Vilniaus dokumentiniø filmø festivalis vyks Skalvijos kino centre ir kino teatre Pasaka. VDFF FESTIVALIO INF. Nauji filmai Woody Alleno Vidurnaktis Paryþiuje Naujausias Woody Alleno filmas Vidurnaktis Paryþiuje ( Midnight in Paris, JAV, Ispanija, 2011) prasideda reklamiðkai atvirukiðkais Paryþiaus vaizdais: Eliziejaus laukai, Monmartras, Lotynø kvartalas, lauko kavinës... Sakysite, pirmo laipsnio asociacijos, iðgirdus þodá Paryþius, ir bûsite teisûs. Bet ðis filmas ne snobams, apie viskà turintiems iðankstinæ nuomonæ. Tokie filme ras tik piktà savo karikatûrà intelektualà Polà (Michael Sheen). Jis atvyko á Paryþiø dëstyti Sorbonoje. Kol paskaitos dar neprasidëjo, Polas nepraleis progos sublizgëti þiniomis tarp savøjø. Polas imponuoja ne tik savo þmonai, bet ir buvusiai studentei Ines (Rachel McAdams), kuri su tëvais ir suþadëtiniu Gilu (bene geriausias Oweno Wilsono vaidmuo) Paryþiuje rengiasi bûsimoms vestuvëms, renka áspûdþius ir daiktus. Bëgdamas nuo ákyraus Polo vienà vakarà Gilas pasiklys Monmartro gatvelëse, iðmuðus vidurnakèiui atsisës á ðalia sustojusá 3-iojo deðimtmeèio limuzinà ir atsidurs savo svajoniø Paryþiuje: klausysis Cole o Porterio, gers ðampanà su Zelda ir Scottu Fitzgeraldais, sutiks Hemingway ø, pozuos Salvadorui Dali (áspûdingas Adrienas Brody), pametës Luisui Bu¹ueliui Angelo naikintojo idëjà, iðgirs Gertrudos Stein (Kathy Bates) nuomonæ apie savo raðomà knygà ir ásimylës graþuolæ Adrianà (Marion Cotillard) Paryþiaus menininkø mûzà. Toká 3-iojo deðimtmeèio Paryþiø, manau, ásivaizduoja ne tik jaunystëje miestà ásimylëjæs Allenas, bet ir visi kiti, skaitæ Hemingway aus ir Fitzgeraldo romanus, Stein memuarus ar Anais Nin dienoraðèius. Kitaip nei daugybë kino kûrëjø, rimtuose filmuose mëginusiø kuo iðsamiau atkurti 3-iojo deðimtmeèio Paryþiaus bohemà, Allenas ðiek tiek parodijuoja ir jos personaþus, ir savo (ar mûsø) jø ásivaizdavimus. Tie chrestomatiðki Alleno jaunystës dievukai puikiai prilimpa ir prie atvirukiðko Paryþiaus, ir prie sëkmingà karjerà Holivude daranèio scenaristo Gilo, kuriam Paryþius suþadino kadaise jau patirtà jausmà viskà mesti, pasilikti ir raðyti romanus. Romanà jis raðo ir dabar, pagrindinis jo personaþas turi nostalgijos krautuvëlæ. Be abejo, Gilas ir pats yra tas senøjø laikø besiilgintis personaþas, nesugebantis susitaikyti su dabartimi. Vis dëlto nuobodusis Polas teisingai sako, kad nostalgija tai skausmingas praeities iðstûmimas. Gilui dabartis atrodo pilka, neádomi, jis ilgisi, kaip jam atrodo, idealiø laikø. Ines nepatinka tokios Gilo mintys, nes ji jau seniai viskà suplanavo ir antikvariniø daiktø (pvz., këdþiø uþ 20 tûkstanèiø eurø) prigrûstus namus Malibu, ir tobulà gyvenimà ðalia scenarijus sëkmingai gaminanèio Gilo. Kiekvienam (tik ne patiems herojams) ið pirmo þvilgsnio aiðku, kad Ines ir Gilas ne pora. Tai ir keisti Gilo dingimai vakarais sukelia bûsimo uoðvio susirûpinimà, jis net pasamdo seklá. Taèiau klajodamas po naktiná Paryþiø Gilas supras ir ðá tà daugiau. Jis supras, kad visais laikais þmonës, pirmiausia menininkai, ilgëjosi aukso amþiaus, tiksliau, idealiø laikø, neprimenanèiø nuobodþios ir pilkos jø kasdienybës. Kartu su Adriana atsidûræ jos iðsvajotoje belle epoque, jie sutiks Paulá Gauguinà ir Edgarà Degas, taip pat nostalgiðkai besiþavinèius Renesansu. Kartu Allenas paaiðkins ir Gilui, ir sau, ir, þinoma, mums visiems, kad ilgëtis praeities yra þmogiðka, taip pat, kaip ir nekæsti dabarties. Vidurnaktis Paryþiuje sutaiko su dabartimi. Melancholiðkam Gilui Allenas suteikia paskutinæ galimybæ pakeisti gyvenimà, tapti raðytoju ir ant vieno garsiøjø tiltø sutikti Gabrielæ (Léa Seydoux), kuriai, kaip ir Gilui, patinka lietus Paryþiaus gatvëse. Meilë juk taip pat nuskausmina praeities nostalgijà, padeda bûti dabartyje. Pasakiðka filmo pabaiga visai logiðka, nes dar kartà patvirtina ne viename ankstesniame Alleno filme (kad ir Purpurinëje Kairo roþëje, kur kino þvaigþdë nuþengia tiesiai ið ekrano pas savo kuklià gerbëjà) suformuluotà mintá, kad kinas suteikia begalinæ laisvæ. Melancholiðkas Vidurnaktis Paryþiuje jos taip pat suteikia, kaip ir paguodos, kad idealas visada egzistuoja tik praeityje. Gaila, kad to idealo siekio pristigo lietuviðkam filmo vertimui. Matyt, vertëjas (ar vertëja) niekad nejautë nostalgijos 3-iojo deðimtmeèio Paryþiui, nes antraip þinotø, kad Paryþius tai ðventë, kuri visada su tavimi, kad buvo toks avangardinis kûrëjas Manas Ray us, o ne Manrëjus, ir natiurmorto (still life) neverstø stacija. ÞIVILË PIPINYTË 8 psl. 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954)
Bruegelio pasaulyje Lechas Majewskis apie Malûnà ir kryþiø Vakar Lecho Majewskio filmu Malûnas ir kryþius atidaryta XI lenkø kino savaitë. Jos programoje keturiolika neseniai Lenkijoje sukurtø filmø, sulaukusiø didelio dëmesio ir ðalyje, ir uþ jos ribø. Programa ávairi ir autoriø, ir þanrø poþiûriu, ji atskleidþia nuolat puoselëjamà nacionalinës lenkø kinematografijos savitumà, tradicijas ir originalius eksperimentus, jaunø, debiutuojanèiø ir pripaþintø kûrëjø filmus, pateikianèius savità poþiûrá á ðalies istorijà ir dabarties problemas. Iðsamiau filmus pristatëme praëjusios savaitës 7md numeryje. Ðiame plaèiau apie Malûnà ir kryþiø. Pasaulyje filmas rodomas ir kino teatruose, ir didþiuosiuose dailës muziejuose, jo premjera ávyko pernai Sandanso kino festivalyje. Ðiemet filmas Gdynës kino festivalyje buvo ávertintas Specialiuoju þiuri prizu. Pateikiame Annos Fuksiewicz interviu su Majewskiu fragmentus, padësianèius atsakyti á daþnam þiûrovui, matyt, kilsianèius klausimus apie Malûno ir kryþiaus pobûdá ir reþisieriaus tikslus. Filme Malûnas ir kryþius atgaivindamas garsø olandø meistro Pieterio Bruegelio paveikslà Kelias á Kalvarijà, Jûs rëmëtës amerikieèiø meno istoriko Michaelo Gibsono esë. Ðiame esë yra daug takø, vedanèiø prie paèiø menkiausiø paveikslo detaliø ir jø simbolikos. Bruegelis buvo vadintas menininku filosofu. Uþdavinys, kurio ëmëtës, ið pirmo þvilgsnio gali pasirodyti neágyvendinamas... Tokie uþdaviniai patys ádomiau- si. Bruegelio þinovas Michaelas Gibsonas pamatë Paryþiuje mano filmà Angelus ir nusprendë, kaip jis pats tai suformulavo, kad mano protas breigeliðkas. Jis man pasiûlë sukurti ðvieèiamàjà juostà remiantis jo tekstu. Kai pasakiau, kad matau jame vaidybinio filmo siuþetà, susiëmë uþ galvos. Tai nestebina, nes Bruegelio paveiksle yra per penkis ðimtus personaþø, daug prasmiø, simboliø. Kelias á Kalvarijà Vienos Kunsthistorisches Museum yra didþiausias Bruegelio kûrinys, ne tik iðmatavimais. Pradëjau apie já màstyti dar jaunystëje, paveiktas ávairiø skaitiniø, ypaè vieno mokyklinio. Jo autorius atkreipë dëmesá á specifiðkai tapytojo traktuotà Ikaro kritimo temà. Paveikslo pirmame plane matome artojà, piemená, gaudantá þuvis vyrà, tolumoje plaukiantá laivà ir tik ið vandens kyðanèià Ikaro kojà. Gali pasirodyti, kad menininkas atëmë ið mito dramatizmà. Sumanymas rodyti svarbius ávykius per kasdienybës prizmæ man pasirodë labai átartinas ir kartu labai tikras. Panaðiai norëjau pasakoti ir filme. Malûno ir kryþiaus veiksmas nukelia á 1564 metus, kai Flandrija politiðkai ir religiðkai buvo priklausoma nuo ispanø. Ðiame kontekste Bruegelio paveikslas pasakoja apie istorijos tragedijà ir pakantumo vertæ. Kiek personaþø ið daugiau kaip penkiø ðimtø, kuriuos nutapë dailininkas, Jûs iðrinkote? Dvylika. Tarp jø yra malûnininkas, duonos iðneðiotojas, mergina, vaikinas...nusprendþiau papasakoti apie áprastà jø dienà. Yra taip pat jaunas vyras, nuteistas mirti þiauriose kanèiose. 1564 m., kai Bruegelis tapë savo paveikslà, nuteistàjá gyvà pririðdavo prie aukðtai iðkelto rato, kad já uþkapotø paukðèiai. Meistro paveiksluose matome tuos mirties miðkus. Kas yra filmo operatorius? Adamas Sikora, su kuriuo jau dirbau kurdamas Vojaèekà, Angelusà, Stirnø kambará. Já laikau filmo bendraautoriumi. Filmavimo aikðtelëje buvo tik dalis operatoriaus darbo, kita jo fazë atliekant baigiamuosius darbus, ji truko daug ilgiau, nes ant kadrø reikëjo uþdëti atskirus vaizdo sluoksnius. Didelis vaidmuo teko kompiuteriui? Taip, Varðuvos Studio Odeon kompiuteriams. Ta darbo dalis uþtruko pusantrø metø. Viena ið Bruegelio paslapèiø buvo klasikinës, renesansinës perspektyvos atsisakymas, perspektyvos, kai á peizaþà þiûrime ið vieno taðko. Jis naudojo besikeièianèius, tarsi sulauþytus poþiûrio taðkus. Norëdami tai perteikti, pasirinktø vietø kadrus traktavome kaip fonà, jungëme juos tarpusavyje ir su tikro paveikslo fragmentais. Buvo ir taip, kad paveikslo debesis jungëme su Naujojoje Zelandijoje nufilmuotu dangumi. Naujojoje Zelandijoje kitoks dangus? Taip. Kai ten ðeðiuose miestuose buvo surengta mano filmø retrospektyva, vaþinëjau po Pietø salà, kurià maoriai vadina Ilgo debesies sala, ir negalëjau atitraukti akiø nuo dangaus. Du vandenynai ypatingu bûdu ten vaiko debesis, maigo juos tarsi teðlà. Sukuria juose upelius, ðaltinius, virð galvos tarsi kabo tikras gyslotas marmuras. Regis, uþtenka iðtiesti rankà ir já paliesi... Su operatoriumi Johnu Kristoffesu, kuris filmavo Þiedø valdovà, pradëjome filmuoti Naujosios Zelandijos debesis. Paskui reikëjo atskirus vaizdo sluoksnius sujungti taip, kad su pirmuoju planu sudarytø nedalomà visumà. Tai iðties benediktiniðkas darbas, iðnaudojantis CGI technologijà (kompiuteriu generuotas vaizdas, technologija buvo naudota Pano labirinte ir Ásikûnijime ) bei 3D erdvæ. Iðleidote kelis eilëraðèiø rinkinius. Kartu su Józefu Skrzeku paraðytà operà Stirnø kambarys Tarptautinis teatro institutas (ITI) 1998 m. pripaþino viena geriausiø ðiuolaikiniø operø. Kuo save laikote reþisieriumi, dailininku ar poetu? Ið pradþiø matau daiktus, paskui juos ávardiju. Ið pradþiø tapyba, paskui poezija, kuri yra simbolyje kondensuotas màstymas. Tikiu tokiais filosofais kaip Schellingas, kurie mano, kad menas yra tam tikra bendravimo su aukðtesne jëga forma, atsivërimu giliau paþinti tai, á kà esame panardinti, vadinamàjà tikrovæ. Ðiuolaikinis menas neduoda atsakymo? Ðiuolaikinis menas tai iðdegintas peizaþas, ðiukðlynas, ið esmës akademiðki dalykai, nes ðiukðlyno poetika tapo privalomu akademiniu kanonu. Net jei palyginsime pramogà, tai 7-ajame deðimtmetyje muzikoje buvo tokie kaip Jimas Morrisonas ir The Doors. Morrisonas buvo provokatorius, ðamanas, fantastiðkas poetas, jo grupë kûrë paprastà, bet iki kaulø persmelkianèià muzikà. O dabar kas? Kaþkokie plastmasiniai balionëliai. PAGAL KINO PARENGË KORA ROÈKIENË Rodo TV Skirtingos upës pusës Èekas Janas Ðvankmajeris (g. 1934) oficialiai yra vienas originaliausiø ðiø dienø animatoriø, bene paskutinis ortodoksiðkas Europos siurrealistas, kinematografininkas, lëliø teatro kûrëjas, poetas, dailininkas, videoklipø kûrëjas, knygø autorius. Neoficialiai magas ir alchemikas. Juk neatsitiktinai jo filmø herojais tapo alchemijos ir okultizmo garbintojas Rudolfas II ar italø tapytojas alchemikas Giuseppe Arcimbolda. Po lemtingø 1968-øjø Ðvankmajerio filmai atsidûrë ant lentynos, todël su jo kûryba anksèiau nebuvo daug progø susipaþinti, bet paskutiniais deðimtmeèiais jam skiriamos retrospektyvos ir knygos, filmai tapo neatskiriama animacijos kanono dalimi. Septynis 1966 1989 m. sukurtus Ðvankmajerio trumpo metraþo filmus treèiadiená (21 d. 19.05) parodys LTV2. Saldþios disnëjiðkos animacijos gerbëjus praðyèiau nesivarginti, nes Ðvankmajeris mëgsta karstus ir visokius makabriðkus dalykus, tad ir ðioje filmø programoje pamatysime gotiðkos ir siaubo literatûros pradininkø Horace o Walpole o Otranto pilies ir Edgaro Allano Poe Eðeriø namø þlugimo ekranizacijas. Tie filmai ið dalies atsirado todël, kad 8-ojo deðimtmeèio pabaigoje valdþia Ðvankmajeriui leido gráþti á kinà su sàlyga, kad jis apsiribos klasikos ekranizacijomis. Bet netrukus ir vël jam buvo uþdrausta dirbti kine. Ðvankmajeris eksperimentavo ir toliau, kûrë keramikà, koliaþus, netoli sienos su Vokietija nusipirko sugriuvusius rûmus ir ákûrë juose siurrealistiná Meno kambará. 1982 m. jo filmas Dialogo dimensijos sulaukë tarptautiniø apdovanojimø (tarp jø ir Berlyno Auksinio lokio ), bet tuometinëje Èekoslovakijoje jis bematant atsidûrë juodajame sàraðe, o filmas buvo rodomas komunistø partijos ideologø susirinkimuose kaip pavyzdys, kokio kino socialistinëje ðalyje negalima kurti. Ðvankmajeris iðliko nepatogus valdþiai. Jo humoro jausmas ir polinkis á mistifikacijà iki ðiol yra geriausias ginklas prieð visokias ir pokomunistiniame pasaulyje populiarias jëgos ar tautos idëjas. Pats menininkas tvirtina, kad jam artimiausias yra Alisos stebuklø ðalyje autorius Lewisas Carrollas: Mes su Carrollu esame ið tos paèios upës pusës. Neatsitiktinai Ðvankmajerio Alisos... ekranizacija priskiriama prie paèiø geriausiø. Ðvankmajeriu þavisi Terry Gilliamas, Timas Burtonas, Johnas Lasseteris ir garsieji broliai Quay, pagerbæ èekø magà filmu Jano Ðvankmajerio kabinetas. 1975 m. Ðvankmajeris iðspausdino esë Ateitis priklauso masturbuojanèioms maðinoms. Kad jis buvo teisus, ásitikinu kiekvienà kartà, kai ásijungiu televizoriø. Kaþkodël pagalvojau, kad Ðvankmajeris turi kaþkà bendra su 1992 2010 m. kurto populiaraus britø serialo Frosto prisilietimas, kurá vël primins LTV (18 d. 13.30) pagrindiniu personaþu melancholiðku vieniðiumi, policijos detektyvu inspektoriumi, kurá suvaidino Davidas Jasonas, uþsispyrusiai kovojanèiu ne tik su savo bukais virðininkais, bet ir su jø begaliniu noru subanalinti ir supaprastinti pasaulá bei þmogaus elgesio motyvus. Detektyvø ir kriminaliniø istorijø mëgëjus turëtø sudominti Olivier Marchalio filmas Ginklas MR 73 (LTV, ðávakar, 16 d. 23.15), kuriame pagrindiná vaidmená sukûrë puikus prancûzø aktorius Danielis Auteuil is. Jis vaidina su alkoholizmu ir praeities ðmëklomis kovojantá policininkà Luji. Praeitis persekioja ir Þiustinà (Olivia Bonamy), kurios tëvus prieð ketvirtá amþiaus þiauriai nuþudë Ðarlis Siubra. Dabar uþ gerà Laiðkaneðys skambina du kartus elgesá jis paleidþiamas ið kalëjimo. Tas netikëtas nusikaltëlio iðlaisvinimas suartina Þiustinà ir Lujá. LNK primins 1981 m. Bobo Rafelsono filmà Laiðkaneðys skambina du kartus (17 d. 22.30). Þinovai tvirtina, kad tai iðtikimiausia literatûriniam pagrindui 1934 m. Jameso M. Caino romanui ekranizacija. Pirmàkart já ekranizavo prancûzai 1939 m., amerikieèiø juoduoju romanu susiþavëjusiems italø intelektualams Luchino Visconti ekranizacija Apsëstieji (1942) tapo áþanga á neorealizmà, tik 1946 m. romanà á ekranà perkëlë patys amerikieèiai. Manau, kad sàraðas dar bus tæsiamas. Kas tokio yra Caino romane, kad á já nuolat græþiasi kinas? Pirmiausia, þinoma, aistros, prakeiktøjø meiluþiø tema. Kai klajûnas Frenkas (Jack Nicholson) uþklysta á atokià degalinæ, jis pamato graþuolæ Korà (Jessica Lange), ðalia pagyvenusio vyro slopinanèià ir savo erotinius geidulius, ir maiðtà. Gyvenimo pilnatvës ilgesys atves Korà ir Frenkà iki tragedijos, kurios nuojautà nuolat pabrëþia meistriðkai operatoriaus Sveno Nykvisto perteikta filmo atmosfera. Á kino istorijà áëjo ir erotinë scena ant miltais apibarstyto stalo. Tokios átaigios erotikos ðiø dienø kine jau seniai nemaèiau. LTV (20 d. 21.15) parodys ðveicarø dokumentininko Erico Bergkrauto dokumentiná filmà Laiðkas Anai. Þurnalistës Politkovskajos nuþudymo istorija (2008). Filme pasakojama apie þurnalistës gyvenimà ir mirtá (ji buvo nuþudyta per tuometinio prezidento Vladimiro Putino gimtadiená), pateikiami interviu su jos vaikais, buvusiu vyru, bendradarbiais ir rusø kovotojais uþ þmogaus teises, rodomas Politkovskajos pasiaukojimas ir dràsa atskleidþiant karo Èeèënijoje nusikaltimus. Ðá rugpjûtá suimtas vienas Politkovskajos nuþudymo organizatoriø ir laukia naujas teismo procesas, tad sekantiems ávykiø eigà, manau, filmas padës prisiminti primirðtas aplinkybes, kitiems tai bus galimybë suþinoti apie naujausià Rusijos istorijà ið pirmø lûpø. Jûsø JONAS ÛBIS 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954) 9 psl.
R u g s ë j o 1 6 2 5 Parodos VILNIUS Nacionalinë dailës galerija Konstitucijos pr. 22 XX a. Lietuvos dailës ekspozicija iki 25 d. paroda Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ iki 18 d. paroda Paminklai, kuriø nëra. Pasivaikðèiojimai po Vilniø Vilniaus paveikslø galerija Didþioji g. 4 Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Lietuvos dailë XVI XIX a. Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai Japonijos fondo paroda Rankdarbiai: tradicijos ir meistriðkumas Radvilø rûmai Vilniaus g. 22 Miko J. Ðileikio ir Teofilio Petraièio premijø dailës konkurso paroda Lietuvos sakmë Taikomosios dailës muziejus Arsenalo g. 3 A Paroda Gotika. Renesansas. Barokas Valdovø rûmø interjero vertybës Paroda Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmø radiniai Lietuvos nacionalinis muziejus Naujasis arsenalas Arsenalo g. 1 Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija Lietuva carø valdþioje; Lietuvos valstieèiø buities kultûra; Kryþdirbystë Stanislovo Þvirgþdo paroda Lietuviðki peizaþai Glazûruoti moliniai indai XIX a. pabaigoje XX a. pradþioje Senasis arsenalas Arsenalo g. 3 Lietuvos proistorë Kazio Varnelio namai-muziejus Didþioji g. 26 K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Lankymas antradiená-ðeðtadiená ið anksto susitarus tel. 279 16 44 Baþnytinio paveldo muziejus Ðv. Mykolo g. 9 Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija iki 17 d. paroda Introibo ad altare Dei: Lietuvos krikðèioniðkøjø konfesijø raðtijos paveldas Ðiuolaikinio meno centras Vokieèiø g. 2 Afrikos fotografijos bienalë Bamako 9 Algimanto Kunèiaus paroda Kino uþraðai: 1979 1984 LDS galerija Kairë deðinë Latako g. 3 iki 24 d. albumo Metai iliustracijø paroda Galerija Vartai Vilniaus g. 39 Artscape: Prancûzija. Pierre Labat, Tomas Martiðauskis VDA ekspozicijø salës Titanikas Maironio g. 3 iki 21 d. tarptautinës Kauno bienalës Tekstilë 11: Dar kartà ðokam pirmyn paroda iki 18 d. festivalio In Focus paroda Present: Rytø Europos fotostrategijos Vilniaus fotografijos galerija Stikliø g. 4 iki 17 d. Indrës Ðerpytytës fotografijø paroda 1944 1991 Prospekto fotografijos galerija Gedimino pr. 43 Fotografijos paroda Jaunoji èekø fotografija. 20 metø Meninës fotografijos institutui Silezijos universitete Opavoje Ðv. Jono gatvës galerija Ðv. Jono g. 11 iki 17 d. Monikos Þaltauskaitës-Graðienës paroda Naujas butas Vilniaus rotuðë Didþioji g. 31 Moterø dailininkiø paroda Apie tai Galerija Meno niða J. Basanavièiaus g. 1/13 Elenos Balsiukaitës-Brazdþiûnienës paroda Dedikacijos LDS Pamënkalnio galerija Pamënkalnio g. 1/13 Vidmanto Jusionio tapyba Jono Meko vizualiøjø menø centras Gynëjø g. 14 Paroda Jansas TV Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus Pilies g. 40 Vilniaus J. Vienoþinskio dailës mokyklos Naujosios Vilnios filialo mokiniø darbø paroda Mums 20 metø Teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniaus g. 41 Arvydo Kaðausko tapybos darbø paroda ið ciklo Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose 2011 Algimanto Puipos tapybos darbø paroda nuo 22 d. kino operatoriaus Algimanto Mockaus fotografijø paroda Aplink kamerà Galerija AV17 Auðros Vartø g. 17 Mari Relo-Ðaulys ir Adolfo Ðaulio paroda Next Last Savicko paveikslø galerija Trakø g. 7 Ryto Jurgelio tapybos paroda Uþ kaþkelinto posûkio Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos galerija Ðv. Jono g. 11 Akvarelininkø grupës Aqua 12 kûrybos paroda Vandens atmintis, skirta grupës ákûrëjo Eduardo Urbanavièiaus (1931 2008) atminimui Prancûzø institutas Lietuvoje Didþioji g. 1 Malvinos Silberman paroda Prarasta / Surasta Tekstilës galerija Artifex Gaono g. 1 Ingos Likðaitës paroda Dygsniø sistemos Senamiesèio menininkø galerija Totoriø g. 22 Rimvydo Markeliûno tapyba Seimo parodø galerija Gedimino pr. 53 Paroda Pirmieji uþsienio valstybiø ambasadoriø skiriamieji raðtai Dariaus Tamkevièiaus tapybos paroda Taikos sargyboje Lietuvos technikos biblioteka Ðv. Ignoto 6 Auðros Barysienës fotoparoda Ðalis, kur gyvena ákvëpimas Lietuvos technikos biblioteka Ðv. Ignoto 6 Vidmanto Gerulaièio tapyba Lyg ir peizaþas Galerija Kunstkamera Ligoninës g. 4 Vinco Kisarausko (1934 1988) tapybos paroda Maþieji formatai Galerija Ðofar Mësiniø g. 3A/5 Mariaus Abramavièiaus Neboisia tapyba Karoliniðkiø muzikos mokykla L. Asanavièiûtës g. 2/1 nuo 16 d. Daivos Rutkauskienës paroda KAUNAS M. Þilinsko dailës galerija Nepriklausomybës a. 12 nuo 22 d. Kauno bienalë Tekstilë 11: Dar kartà ðokam pirmyn Maironio lietuviø literatûros muziejus Rotuðës a. 13 nuo 22 d. Juliui Viktorui Kaupui skirta paroda Pasaulis tarsi ástabi pasaka... Keramikos muziejus Rotuðës a. 15 Keramikø simpoziumo Mes darbø paroda Kauno fotografijos galerija Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2 Romualdo Poþerskio ir Romualdo Rakausko fotografijø paroda Legendiniai Þalgirio vyrai Menininkø namai V. Putvinskio g. 56 iki 23 d. Christiano Lutzo (Ðveicarija) paroda Atogràþø dovana Galerija Aukso pjûvis K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53 Arûno Vaitkûno ir Eugenijaus Varkulevièiaus tapybos paroda ið ciklo Duetai VDA Kauno dailës fakultetas Vilniaus g. 10 / Muitinës g. 2 VDA Kauno dailës fakulteto studentø interaktyvi pieðiniø ir tapybos darbø paroda KLAIPËDA KKKC parodø rûmai Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 Danijos ðiuolaikinio meno centro Den Frei kuruojama paroda Bedlamas. Apie normalumà ir kitas manijas Rimanto Milkinto, Andriaus Ermino, Nerijaus Ermino paroda Þmogiðkasis faktorius Baroti galerija Aukðtoji g. 3/3a Monikos Furmanavièiûtës tapybos darbø paroda Gravitacijos Herkaus galerija Herkaus Manto g. 22 Violetos Gaidamavièiûtës-Kisielienës grafika Klaipëdos fotografijos galerija Tomo g. 7 Liudo Andrikio fotografijos ÐIAULIAI Galerija Laiptai Þemaitës g. 83 Fotografijø paroda Saulës miestas. Rytojus prasidëjo vakar Linos Vaitkevièiûtës paroda Dailës galerija Vilniaus g. 245 Salvinijos ir Povilo Anikinø, Birutës ir Kazimiero Kasperavièiø kûrybos paroda 2+2. Tapyba, skulptûra, tekstilë Vitos Þabarauskaitës tapybos paroda Salduvës legendos Auðros alëjos rûmai Auðros g. 47 Paroda Gerardas Bagdonavièius. Gyvenimas tarsi teatras... PANEVËÞYS Dailës galerija Respublikos g. 3 iki 25 d. fotobienalë Þmogus ir miestas Stasio Petrausko (1950 2010) kûrybos paroda Fotografijos galerija Vasario 16-osios g. 11 iki 25 d. fotobienalë Þmogus ir miestas DRUSKININKAI M.K. Èiurlionio memorialinis muziejus M.K. Èiurlionio g. 35 iki 22 d. Algimanto Ðvëgþdos (1941 1996) 7md rekomenduoja Dailë Ðiuo metu fotografijos gerbëjai lepinami neiðpasakyta ávairovës gausa. Kaune vykstanèiame festivalyje Kaunas photo vis dar veikia daugybë parodø. Jos iðdëstytos po visà miestà, todël nuosekliai aplankius visas gautøsi ir vertinga paþintinë ekskursija po miestà: pilis, rotuðë, funikulierius, botanikos sodas, Medicinos ir farmacijos muziejus etc. Temos irgi ávairiam skoniui: nuo estø svajoniø, jauno þmogaus dilemø iki Rugsëjo 11- osios ir naftos verslo Nigerijoje. Iðsamià informacijà apie parodas rasite www.kaunasphoto.info. Ðiuolaikinio meno centras naujà sezonà pradeda taip pat fotografijos paroda Bamako 9 : Afrikos fotografijos bienalë. Kuratoriai Michket Krifa ir Laura Serani surinko ásiminusiø darbø kolekcijà ið bienalës dalyviø, kuri vyksta nuo 1994 m. Bamake (Malio Respublikos sostinë). Paroda veikia iki spalio 23 d. ÐMC (Vokieèiø g. 2, Vilnius) dirba antradiená sekmadiená 12 20 val. Kinas Lenkø filmø savaitë reta galimybë pamatyti gyvà ir originalø kinà, atskleidþiantá nuolat puoselëjamà nacionalinës lenkø kinematografijos savitumà, tradicijas ir originalius eksperimentus. tapybos paroda Santarvëje su gamta ir savimi V.K. Jonyno galerija M.K. Èiurlionio g. 41 Paroda V.K. Jonynas pasaulio meridianuose: grafika, tapyba, vitraþai, skulptûra PALANGA Ramybës galerija Vytauto g. 35 iki 22 d. Mikalojaus Viluèio paroda Pieðiniai. Asambliaþai Spektakliai VILNIUS Nacionalinis operos ir baleto teatras 16 d. 18.30 G. Verdi OTELAS. Dir. M. Staðkus 17 d. 18.30 BARBORA RADVILAITË. Dir. R. Ðervenikas 18 d. 12 val. K. Chaèaturiano ÈIPOLINAS. Dir. A. Ðulèys 21 d. 18.30 L. Delibes KOPELIJA. Dir. R. Ðervenikas Estijos nacionalinës operos spektakliai 23 d. 18.30 G. Puccini TOSKA. Dir. J. Alpertenas, reþ. R. Banionis, dail. S. Bocullo 24 d. 18.30 MEILË TRIMS APELSINAMS. Dir. M. Gertsas, reþ. D. Bertmanas (Maskva), scenogr. I. Neþnyj (Maskva) 25 d. 18.30 G. Puccini BOHEMA. Dir. J. Alpertenas, reþ. R.A. Braunas (Izraelis), scenogr. R.A. Braunas, R. Gallino (Italija) Nacionalinis dramos teatras Didþioji salë 22 d. 18.30 NUSIAUBTA ÐALIS (pagal T. Dorsto ir U. Ehler pjesæ Merlinas arba Nusiaubta ðalis ). Reþ. G. Varnas 24 d. 19 val. ANA KARENINA (L. Tolstojaus romano motyvais). Reþ. A. Cholina (A. Cholinos ðokio teatras) 25 d. 18 val. tarptautinis folkloro festivalis Pokrovskije kolokola Vilniaus maþasis teatras 16 d. 18.30 P. Hackso AMFITRIONAS. Reþ. A. Areima 17 d. 18.30 M. Ivaðkevièiaus MISTRAS. Reþ. R. Tuminas 18 d. 12 val. KARALAITË IR PRINCAS KRABAS. Inscenizacijos aut. ir reþ. A. Sunklodaitë 20 d. 18, 20 val. KITAS KAMPAS 21 d. 18.30 M. Ivaðkevièiaus MADAGAS- KARAS. Reþ. statytojas R. Tuminas, reþ. A. Dapðys 22 d. 18.30 E. Albee io TRYS AUKÐTOS MOTERYS. Reþ. R. Kudzmanaitë 23 d. 18.30 Nacionaliniame dramos teatre N. Gogolio REVIZORIUS. Reþ. R. Tuminas 23 d. 20 val. PREMJERA! BOOGIE NIGHTS 24 d. 18.30 T. Lettso VESTONAI. Reþ. V. Malinauskas 25 d. 12 val. J. Donaldson KAS TAS GRUFAS? Reþ. A. Gluskinas Valstybinis jaunimo teatras 24 d. 12 val. V.V. Landsbergio ARKLIO DOMINYKO MEILË. Reþ. A. Vidþiûnas (Salë 99) 25 d. 12 val. H. Verburg PINGVINAI IR KIAUÐINIS. Reþ. R. Kudzmanaitë Rusø dramos teatras 16 d. 18 val. L. Tolstojaus ANA KARENINA. Reþ. E. Mitnickis (Ukraina) 17 d. 18 val. M. Macevièiaus PRAKEIKTA MEILË. Reþ. A. Jankevièius 18 d. 18 val. E.-E. Schmitto DVIEJØ PASAULIØ VIEÐBUTIS. Reþ. S. Raèkys Teatro festivalis vaikams Linksmasis metas 16 d. 11 val. J. Ðèiuckio RAUDONKEPURAITË. Reþ. J. Ðèiuckis 17 d. 11 val. J. Ðèiuckio COLIUKË. Reþ. J. Ðèiuckis 18 d. 11 val. S. Marðako KATËS NAMAI. Reþ. A. Uteganovas (Rusija) 22 d. 18 val. J.M. Chevret SVEIKI, EMIGRANTAI! (SQUAT). Reþ. M. Poli (Prancûzija) 23 d. 18 val. A. Gribojedovo VARGAS DËL PROTO. Reþ. J. Vaitkus 24 d. 12 val. S. Aksakovo RAUDONOJI GËLELË. Reþ. J. Popovas 24 d. 18 val. J.J. Bricaire o, M. Lasaygues DIDYSIS ZEBRAS Reþ. A. Girba (Rusija) 25 d. 12 val. J. Popovo SNIEGUOLË IR SEPTYNI NYKÐTUKAI. Reþ. J. Popovas 25 d. 18 val. N. Simon PASKUTINYSIS AISTRINGAS MEILUÞIS. Reþ. O. Lapina, J. Bogdanoviè-Golubeva Vilniaus teatras Lëlë 17 d. 12 val. A. Griciaus DAKTARAS DOLITLIS (pagal H. Loftingà). Reþ. R. Drieþis 18 d. 12 val. Just. Marcinkevièiaus GRYBØ KARAS. Reþ. A. Mikutis 24, 25 d. 12 val. J. Maèiukevièiaus BITË MAJA (V. Bonzelso knygos motyvais). Reþ. ir dail. V. Mazûras Maþoji salë 17 d. 14 val. N. Indriûnaitës COLIUKË (H.Ch. Anderseno pasakos motyvais). Reþ. ir dail. R. Drieþis 18 d. 14 val. N. Indriûnaitës MUZIKINË DËÞUTË (pagal V. Odojevskio pasakà). Reþ. ir dail. J. Skuratova 24 d. 14 val. V. Palèinskaitës BJAURUSIS ANÈIUKAS (H.Ch. Anderseno pasakos motyvais). Reþ. A. Pociûnas 25 d. 14 val. KIÐKIØ SUKILIMAS (pagal K. Binkio poemà). Scenarijaus aut., reþ. ir dail. R. Drieþis 10 psl. 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954)
Menø spaustuvë 16 d. 19 val. Juodojoje salëje PAUKÐÈIAI. Choreogr. G. Ivanauskas (G. Ivanausko teatras) 17 d. 12 val. Juodojoje salëje PREMJERA! LAI LAI LAI. Reþ. C. Grauþinis 17 d. 12 val. Kiðeninëje salëje PELIUKAS GITAROJE. Reþ. S. Degutytë ( Stalo teatras ) 17 d. 19 val. Kiðeninëje salëje J. Tertelio PRA. Reþ. A. Giniotis (teatras Atviras ratas ) 18 d. 12 val. Kiðeninëje salëje KAMPA- VORIS. Kûrëjos S. Mikalauskaitë, I. Paèësaitë (ðokio teatras Dansema ) 18 d. 19 val. Juodojoje salëje BALTOJI STIRNA. Reþ. V. Kublinskas ( Trupë liûdi ) 19 d. 12 val. Infotekoje PASAKØ PIRMADIENIAI MAÞYLIAMS. Pasakas seka S. Degutytë ( Stalo teatras ) 20 d. 19 val. Kiðeninëje salëje TETOS. Reþ. J. Javaitis (aktoriø ansamblis Degam ) 21, 22 d. 19 val. Juodojoje salëje PREM- JERA! METRONOMES. Reþ. Z. Antonyan (teatro judëjimas No Theatre ) 23 d. 19 val. Juodojoje salëje VEIDAI. Choreogr. L. Puodþiukaitë, M. Staniulënas 24 d. 12 val. Kiðeninëje salëje GANDRO DOVANA. Kûrybinë grupë A. Mikutis, S. Degutytë, D. Rakauskas, J. Tûras, S. Dikèiûtë, V. Narkevièius ( Stalo teatras ) VGTU teatras-studija Palëpë 17 d. 17 val. ATËJAU IR IÐEINU (pagal M. Pocevièiaus eiles). Reþ. O. Kesminas KAUNAS Kauno maþasis teatras 23 d. 19 val. M. Valiuko SEPTYNIOLIKA. Reþ. E. Prakuliauskaitë-Milinienë Kauno kamerinis teatras 21, 25 d. 18 val. F. Rabelais GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Reþ. S. Rubinovas 22 d. 18 val. A. Volodino PENKI VAKARAI. Reþ. A. Pociûnas 23 d. 18 val. D. Èepauskaitës KAVINË PAS BLEZÀ. Reþ. S. Rubinovas 24 d. 18 val. vakaras, skirtas aktorës D. Ðkelevaitës jubiliejui. Esu Ieva, esu Magdalena... Dalyvauja aktorë D. Ðkelevaitë, pianistë I. Vaièienë Kauno valstybinis lëliø teatras 17 d. 12 val. PRINCESËS GIMTADIENIS. Reþ. A. Stankevièius 18 d. 12 val. PASAKA APIE LIETAUS LAÐELÁ. Reþ. O. Þiugþda 24 d. 12 val. NYKÐTUKAS NOSIS. Reþ. A. Stankevièius 25 d. 12 val. UMA-UMA. Reþ. A. Þiurauskas KLAIPËDA Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras 22 d. 18.30 PREMJERA! J. Steino, J. Bocko, S. Harnicko SMUIKININKAS ANT STOGO. Dir. S. Domarkas 23 d. 18.30 PREMJERA! G. Puccini SESUO ANDÞELIKA, DÞANIS SKIKIS. Dir. D. Pavilionis 24 d. 18.30 PREMJERA! H. Purcellio DI- DONË IR ENËJAS. Dir. V. Konstantinovas 25 d. 15 val. Kolonø salëje PREMJERA! F. Poulenco DRAMBLIUKO BABARO ISTORIJA Klaipëdos lëliø teatras 17, 24 d. 12 val. APAPA. Reþ. G. Radvilavièiûtë 18 d. 12 val. TRYS PARÐIUKAI. Reþ. S. Bartulytë 25 d. 12 val. KATINËLIS IR GAIDELIS. Reþ. D. Armanavièius ÐIAULIAI Ðiauliø dramos teatras 23, 24 d. 18 val. PREMJERA! J. Ðvarco ÐEÐËLIS. Reþ. N. Ogaj-Ramer PANEVËÞYS J. Miltinio dramos teatras 24 d. 17 val. G. Grekovo HANANA, KELKIS IR EIK. Reþ. R. Augustinas 25 d. 17 val. R. Cooney, J. Chapman MISIS MARKHEM MIEGAMASIS. Reþ. V. Kupðys Koncertai Lietuvos nacionalinë filharmonija 18 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje Valstybinis Vilniaus kvartetas. Solistas V. Giedraitis (klarnetas). Programoje M. K. Èiurlionio, C.M. von Weberio kûriniai 21, 22 d. 18 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Tarptautinis M.K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkursas. Pianistø konkurso finalas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dir. J. Domarkas 23 d. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Tarptautinis M.K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkursas: 18 val. Pianistø konkurso laureatø apdovanojimas; 19 val. Pianistø konkurso laureatø koncertas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dir. J. Domarkas 25 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje J. Leitaitë (mecosopranas), senosios muzikos ir ðokio ansamblis Banchetto musicale (vad. J. Mikiðkaitë-Vièienë ir V. Jaðinskienë). Programa Iberijos paslaptys : XIII XVI a. Ispanijos ir Italijos dvarø muzika ir ðokiai Tarptautinis sakralinës muzikos festivalis Pax et bonum 19 d. 18 val. Svëdasø kultûros rûmø salëje J. Leitaitë, K. Smoriginas, V. Kochanskytë, D. Michelevièiûtë, M. Krupoves, L. Mikalauskas, N. Paltinienë, B. Tomaðevièienë, L. Nazarenko, N. Malûnavièiûtë ir O. Ditkovskis, ansamblis,,4tango ir E. Gimenezas. Koncerto vedëjas kun. A. Peðkaitis OFM 23 d. 18 val. Vilniaus rotuðëje koncertas,,að visados gyvensiu Vieðpaties namuose. Ansamblis Voix Etouffées (Prancûzija), Vilniaus miesto savivaldybës choras Jauna muzika. Dirigentai A. du Closel (Prancûzija) ir V. Augustinas. Programoje A. von Zemlinskio, G. Mahlerio, O. Balakausko kûriniai VILNIUS Lietuvos muzikos ir teatro akademija 16 d. 10 14.30 val. ir 16 20.30, 17 d. 9 13 val. Tarptautinio M.K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkurso I turo perklausos 18, 19 d. 9 14.30 val. ir 15 20.30 Tarptautinio M.K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkurso II turo perklausos Taikomosios dailës muziejus 25 d. 16 val. ansamblis Vilniaus arsenalas : L. Ðulskutë (fleita), R. Romoslauskas (altas), S. Okruðko (fortepijonas). Programoje L. van Beethoveno, B. Godardo, F. Poulenco, A. Piazzollos, D. Kairaitytës kûriniai Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø mokyklos Ðokio teatras 20 d. 18.30 Sh. Asanas (Japonija, tristygë liutnia) ir ansamblis Piano.lt koncertø salë 20 d. 19 val. D. Geringas (violonèelë), I. Baikðtytë (fortepijonas), I. Rupaitë (smuikas), P. Jacunskas (violonèelë). Taip pat koncerte dalyvauja K. Venslovas (smuikas), T. Petrikis (altas). Programoje C. Cui, V. Jakubëno, F. Latëno, O. Balakausko kûriniai DRUSKININKAI Lietuvos muzikø rëmimo fondas Druskininkø vasara su M.K. Èiurlioniu 17 d. 17 val. Druskininkø miesto muziejuje muzikos ir literatûros vakaras...anà vasarà, skirtas S. Èiurlionienës-Kymantaitës 125-osioms gimimo ir M.K. Èiurlionio 100-osioms mirties metinëms. Dalyvauja aktoriai J. Onaitytë, I. Mikutavièiûtë, E. Stancikas, pianistai S. ir R. Zubovai. Programoje iðtraukos ið S. Èiurlionienës- Kymantaitës ir M.K. Èiurlionio literatûros kûriniø ir laiðkø, M.K. Èiurlionio kûriniai fortepijonui ir simfoninës poemos Miðke transkripcija fortepijonui keturioms rankoms 22 d. 16 val. M.K. Èiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkø M.K. Èiurlionio meno mokyklos moksleiviø ir mokytojø koncertas, Druskininkø moksleiviø pieðiniø ir raðiniø M.K. Èiurlionio kûrybos temomis konkursø laureatø darbø pristatymas ir autoriø apdovanojimas; 19 val. SPA Vilnius SANA Alytaus jaunimo simfoninis orkestras Svajonë, Operos solistë I. Zelenkauskaitë (sopranas). Dir. D. Martikonytë ir P. Stepanovas. Programoje M.K. Èiurlionio, J. Naujalio, A. Piazzollos, S. Prokofjevo, P. Èaikovskio kûriniai Vakarai VILNIUS Raðytojø klubas 20 d. 17.30 R. Granausko kûrybos vakaras su nauja knyga Trys vienatvës. Dalyvauja raðytojai R. Granauskas, P. Dirgëla, R. Ðavelis, kûrybà skaito aktoriai D. Jankauskaitë, V. Rumðas. Vakarà veda V. Sventickas 22 d. 17.30 E. Aliðankos kûrybos vakaras su nauja poezijos knyga Jeigu. Dalyvauja knygos autorius, poetas R. Stankevièius, literatûrologë E. Baliutytë, V. Sventickas, dainø autorius ir atlikëjas D. Razauskas 23 d. 17 val. V. Reimerio jubiliejinis vakaras su nauja poezijos knyga Posmø gervës. Vakare dalyvauja poetai V. Reimeris, R. Stankevièius, literatûros kritikas, knygø leidëjas S. Lipskis, literatûros kritikas A. Guðèius, poeto proanûkë K. Reimerytë, aktoriai U. Nasvytytë, I. Plauðinaitytë, V. Ðirka, smuikininkë I. Grigaitienë, pianistas L. Duþinskas. Vakarà veda P. Braþënas Nacionalinë dailës galerija 22 d. Kultûros horizontai 2020. Kultûros praktikos skaitmeniniame amþiuje. Institucijos ir tinklo kultûra Vilniaus mokytojø namai 19 d. 18 val. A. Þarskaus paskaita Praeitis ir dabartis. Esmë ir forma. 20 d. 18 val. Svetainëje Þemaièiø poezijos vakaras. Dalyvauja S. Lygutaitë-Bucevièienë ir M. Kudarauskaitë. Vakarà veda D. Juodkaitë-Dirgëlienë 21 d. 18 val. Svetainëje P. Lapeikio knygos Tuzinas pristatymas. Dalyvauja autorius, literatûros kritikas S. Lipskis, leidyklos Gairës vadovas P. Masilionis, dainø atlikëja I. Braþënaitë, skaitovas J. Ðalkauskas, dailininkë A. Èapskytë 23 d. 18 val. Svetainëje Dainuojamosios poezijos svetainës sezono atidarymas. Dalyvauja atlikëjai G. Ambrazevièius, J. Liaugaudas, V. Ðimkus, poetas T. Taðkauskas KAUNAS Maironio literatûros muziejus 16 d. 17 val. V. Bogutaitës kûrybos vakaras Lietus ir laikas. Kartu su poete dalyvauja literatûrologë Þ. Kolevinskienë, aktorë D. Jankauskaitë, fleita groja A. Radziukynas 20 d. 17 val. iðeiviø raðytojo J.V. Kaupo (1920 1964) atminimo vakaras. Dalyvauja raðytojo þmona D. Galaunytë-Kaupienë- Augûnienë, sûnus Algis su þmona Ann, literatûrologë L. Adomavièienë, Iðeiviø literatûros skyriaus vedëja V. Paplauskienë, Kauno valstybinio lëliø teatro aktoriai pagal J. Kaupo pasakas rodys spektaklá Daktaras Kripðtukas pragare Bibliografinës þinios MENAS. FOTOGRAFIJA Fotoakvarelës : [albumas] / Vytautas V. Navikas ; [sudarytoja Silvija Maþeikytë]. Vilnius : Petro ofsetas, [2011] (Vilnius : Petro ofsetas). 69, [3] p. : iliustr. Tiraþas [200] egz. ISBN 978-609-420-160-8 Kurianèios moterys, 1976-1996 : [fotoalbumas] / Ona Pajedaitë. Vilnius : Petro ofsetas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). 155, [4] p. : portr. Tiraþas [500] egz. ISBN 978-609-420-159-2 Maratono laukas : [áspûdþiai ið ðio amþiaus bëgiko gyvenimo] / Ignas Staðkevièius. Vilnius : Metodika, 2011 (Vilnius : BALTO print). 287, [1] p. : iliustr. Tiraþas 2000 egz. ISBN 978-609-444-034-2 Vilnius : [fotoalbumas] / Jan Buùhak ; sudarytoja Jûratë Gudaitë ; [á anglø kalbà vertë Auðra Simanavièiûtë]. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011-. Virð. aut. nenurodytas Kn. 3: Ávykiai ir þmonës. Apylinkës. 2011 (Vilnius : BALTO print). 478, [1] p. : iliustr., faks. (Lietuvos fotografijos istorija / Lietuvos nacionalinis muziejus, ISSN 1392-9003 ; 6). Gretut. tekstas liet., angl. Tiraþas 1100 egz. ISBN 978-609-8039-11-5 (ár.) GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS Angelas ir Aniolas : noveliø diptichas / Donatas Èepukas ; [pieðiniai Laimos Kriukelienës]. Vilnius : Petro ofsetas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). 127, [1] p. : iliustr. Tiraþas [200] egz. ISBN 978-609-420-158-5 (ár.) Blyksniø atðvaitai : poetinës maksimos / Antanas Drilinga. Vilnius : Petro ofsetas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). 111, [1] p. : portr. Tiraþas [500] egz. ISBN 978-609-420-175-2 Darbai ir dienos / Universitas Vytauti Magni ; redakcijos kolegija: Egidijus Aleksandravièius vyriausiasis redaktorius... [et al.]. Kaunas : Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, 2010-2011. ISSN 1392-0588 [T.] 53. 2010 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). 274, [1] p. : iliustr. Santr. angl. Tiraþas 300 egz. [T.] 54. 2010 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). 330, [1] p. : iliustr. Str. liet., angl. Santr. liet., angl. Tiraþas 150 egz. [T.] 55. 2011 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). 261, [1] p. : iliustr. Str. liet., angl., pranc. Santr. liet., angl. Tiraþas 230 egz. Gëliø Dievo Motina : [romanas] / Jean Genet ; ið prancûzø k. vertë Dainius Gintalas. Kaunas : Kitos knygos, [2011] (Vilnius : Logotipas). 372, [1] p. Tiraþas [1500] egz. ISBN 978-609- 427-044-4 Gyvenimas prie Misisipës : [autobiografinis romanas] / Mark Twain ; ið anglø kalbos vertë Aistë Kvedaraitë. Vilnius : Metodika, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). 335, [1] p. Tiraþas [1500] egz. ISBN 978-609-444-030-4 (ár.) Graikas Zorba : [romanas] / Nikos Kazantzakis ; ið vokieèiø kalbos vertë Adomas Druktenis ; [pratarmæ ið graikø kalbos vertë Diana Buèiûtë]. 2-asis patais. leid. Vilnius : Metodika, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). 279, [1] p. Tiraþas [2000] egz. ISBN 978-609-444-032-8 (ár.) Gravitacija : [romanas] / Tess Gerritsen ; ið anglø kalbos vertë Jonas Èeponis. Kaunas : Jotema, [2011] (Vilnius : BALTO print/logotipas). 366, [2] p. Tiraþas [2000] egz. ISBN 978-9955-13-303-2 (ár.) Isto(e)rija apie ðoferá Sofijà : [romanas] / Arûnas Spraunius. Kaunas : Kitos knygos, [2011] (Vilnius : BALTO print/logotipas). 156 p. Tiraþas 1000 egz. ISBN 978-609-427-043-7 Átikinëjimas : romanas / Jane Austen ; ið anglø kalbos vertë Daiva Daugirdienë. Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). 226, [2] p. Tiraþas 2500 egz. ISBN 978-609- 01-0072-1 (ár.) Kaip vaikai : [romanas] / Tomas Ðinkariukas. Kaunas : Kitos knygos, [2011] (Kaunas : Spaudos praktika). 191, [1] p. Tiraþas 800 egz. ISBN 978-609-427-048-2 Kiðeninis moterø atlasas : [romanas] / Sylwia Chutnik ; [ið lenkø k. vertë Vytas Dekðnys]. Kaunas : Kitos knygos, [2011] (Kaunas : Spindulio sp.). 231, [1] p. Tiraþas [1200] egz. ISBN 978-609-427-042-0 Mënulio dezertyrai : (atkarpos) / Romas Daugirdas. Vilnius : Naujosios Romuvos fondas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). 113, [6] p. Tiraþas [500] egz. ISBN 978-609-8035-13-1 (ár.) Nakties klajûnai : [romanas] / Sarah Dessen ; ið anglø kalbos vertë Zita Marienë. Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). 341, [1] p. Tiraþas 2000 egz. ISBN 978-609- 01-0083-7. ISBN 978-9955-609-01-0083-7 (klaidingas) (ár.) Safyrë : [apysaka] / Kerstin Gier ; ið vokieèiø kalbos vertë Birutë Lipavièienë. Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Auðra). 325, [1] p. Trilogijos Meilë keliauja laiku 2-oji knyga. Tiraþas 2200 egz. ISBN 978-609-01-0081-3 (ár.) Suèiuptas : [detektyvinis romanas] / Harlan Coben ; ið anglø kalbos vertë Ugnius Keturakis. Kaunas : Jotema, [2011] (Vilnius : BALTO print/logotipas). 365, [2] p. Tiraþas [2000] egz. ISBN 978-9955-13-304-9 (ár.) Ðilko karalienë : romanas / Vanora Bennett ; ið anglø kalbos vertë Dalë Virginija Jakutienë. Vilnius : Alma littera, 2011 (Vilnius : BALTO print). 412, [2] p. Tiraþas 3500 egz. ISBN 978-609-01-0078-3 (ár.) Tik su dukra : romanas / Betty Mahmoody & William Hoffer ; ið anglø kalbos vertë Lilija Vanagienë. Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). 501, [2] p. Tiraþas 2000 egz. ISBN 978-9986-02-478-1 (ár.) Vëlyvo vëjo vëliavos : eilëraðèiø rinktinë / Justinas Marcinkevièius. Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Auðra). 206, [1] p. : portr. Tiraþas 2000 egz. ISBN 978-9955-38-392-5 (ár.) P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B- KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954) 11 psl.
R u g s ë j o 1 6 2 2 Kino repertuaras XI lenkø kino savaitë 20 d. Rikis (Prancûzija, Italija) 18 val. VILNIUS Forum Cinemas Vingis 16 18, 20 22 d. Ir kaip ji viskà suspëja? (JAV) 12.20, 14.30, 17, 19.15, 21.30; 19 d. 12.20, 14.30, 17, 19.15, 21.30, 23.45 16 22 d. Bangø medþiotoja (JAV) 11.30, 16 d. Italiani 17.10 16 d. Pinklës 20.50 17 d. Sparnuotos kiaulës 16.50 17 d. Trys minutës. 21:57 18.50 18 d. Egzaminas. 1947 17 val. 18 d. Benekas 21 val. 19 d. Janosikas. Tikra istorija 16.50 21, 22 d. Tëve mûsø, kuris esi medyje (Australija, Vokietija, Italija) 14, 16 val. 21, 22 d. Akvariumas (D. Britanija) 18 val. KAUNAS Forum Cinemas 16 19 d. Ir kaip ji viskà suspëja? (JAV) 14, 16.30, 19.20, 21.45 19 d. Katinø Motina Teresë 18.40 11, 13.15, 15.30, 18, 20.15, 22.30; 20 22 d. 21 d. Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvy- 20 d. Juodasis ketvirtadienis. Janekas 11, 13.15, 15.30, 18, 20.15 das) 18.30; 22 d. 11, 12, 13.30, 14.30, Viðnevskis krito 17.10 16 19 d. Bangø medþiotoja (JAV) 12, 16, 17, 18.30, 19.30, 21, 22 val. 20 d. Joana 19 val. 14.45, 17.45, 20.30, 22.45; 20 22 d. 12, 16 22 d. Mikë Pûkuotukas (JAV) 11, 13, 21 d. Malûnas ir kryþius 19 val. 14.45, 17.45, 20.30 15, 17, 19 val. (lietuviø k.); 16, 20 22 d. 21 d. Venecija 21 val. 21 d. Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvy- Vidurnaktis Paryþiuje Savaitës filmai 16.15; 17 19 d. 12; 16.15; (originalo k.) 16 d. Afigena mokytoja (JAV) 14, 16.15, 18.45, 20.50; 17, 18 d. 12, 14, 16.15, 18.45, 20.50; 19 d. 12, 14, 16.15, 18.45, 8-asis Vilniaus dokumentiniø filmø festivalis 22 d. Geriausiai parduotas filmas (JAV) 17 val. 22 d. Premjera! Raminas (reþ. A. Stonys) das) 19 val.; 22 d. 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 20 d. Iliuzionistas (Èekija, JAV) 19.15 16 22 d. Mikë Pûkuotukas (JAV) 10.30, Afigena mokytoja ** Uþuot persekiojæ Vilnijos lenkus, lietuviø kalbos policininkai galëtø pasidomëti ið visos þiniasklaidos sklindanèiu lietuviðku Jake o Kasdano filmo Bad Teacher pavadinimu. Jei platintojams Bloga mokytoja neatrodo reklamiðkas, jø reikalas, bet juk tautiðkasis, bûkime atviri, pataikauja tiems, kuriø nepasiilgs në vienas mokytojas. Cameron Diaz suvaidinta Elizabet ið tikrøjø nesukurta bûti mokytoja: jai neádomûs vaikai, ji keikiasi, geria, rûko ir svajoja tik apie tai, kaip iðtekëti ir nebedirbti mokykloje. Tam reikia rasti turtingà ir rimtà vyrà. Netrukus toks ir pasirodo mokykloje, bet Elizabet turi konkurentæ idealià kolegæ. Taip pat vaidina Justinas Timberlike as, Lucy Punch (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda) Dþeinë Eir *** Su Charlotte s Bronte romanu uþaugo ne viena ambicingø ir romantiðkø paaugliø karta. Naðlaitæ Dþeinæ jos beðirdë teta atiduoda á prieglaudà. Smulkutei Dþeinei uþtenka stiprybës iðgyventi. Suaugusi ji vyksta dirbti á aristokratø rûmus guvernante. Rûmø ðeimininkas Roèesteris pamilsta savarankiðkà, orià, savo poþiûrio neslepianèià merginà. Bet jø meilei iðkyla kliûtis Roèesterio praeitis... Naujos romano ekranizacijos kûrëjas, jaunas amerikieèiø reþisierius Cary Fukunaga pabandë viename filme sujungti didelës meilës istorijà, trilerio atmosferà, lytinës ir socialinës lygybës idëjas bei niûrius, vienatve dvelkianèius Anglijos peizaþus. Prie pastarøjø idealiai dera kylanèios þvaigþdës Mia Wasikowska, Jamie Bellas, Michaelas Fassbenderis ir, kaip visada, net antrojo plano vaidmenyje ásimenanti dama Judie Dench. Taèiau neverta lyginti filmo ir knygos: jis skirtas ðiuolaikinëms paauglëms, kurios anksèiau uþ Dþeinæ Eir perskaitë populiarias knygas apie jaunø ir graþiø vampyrø meilæ (D. Britanija, JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas) Laris Kraunas *** Tomo Hankso herojais pasitiki beveik visi, nes geriausiai aktorius jauèiasi tokiø kaip visi kailyje. Naujame savo reþisuotame filme Hanksas vaidina Lará Kraunà, po daugelio metø netekusá mëgstamo darbo. Suprantama, ekonominë krizë skaudþiausiai ir smogia tokiems kaip Laris. Tad filmas ið tikrøjø ir turi suteikti paguodos þmonëms ið gatvës. Laris nusprendþia ið esmës pakeisti gyvenimà, ástoja á aukðtàjà mokyklà. Èia jis sutinka þavià iðkalbos mokytojà (Julia Roberts). Ðiek tiek ciniðka moteris taip pat atsidûrë gyvenimo kryþkelëje. Ar herojams pavyks pagauti dar vienà ðansà? (JAV, 2011) (Vilnius, Kaunas, Klaipëda) Vidurnaktis Paryþiuje ***** Ðiemet Kanø kino festivalá atidaræs naujausias Woody Alleno filmas pasakoja apie amerikietá Gilà (puikus Owenas Wilsonas), kuris prieð vestuves atvyksta á Paryþiø su suþadëtine Ines (Rachel McAdams). Þiûrovams iðkart aiðku, kad jie ne pora. Bet kad tai suprastø, Gilas turës atsidurti nostalgiðkame 3-iojo deðimtmeèio Paryþiuje, susitikti su Ernestu Hemingway umi ir Fitzgeraldø pora, susipaþinti su Picassu, Bu¹ueliu ir Dali, ásimylëti graþuolæ Adrianà (paryþietiðko þavesio kupina Marion Cotillard). Senajame Paryþiuje Gilo laukia dar svarbesnë gyvenimo pamoka. Romanà apie Nostagijos krautuvëlës savininkà raðantis ir su dabarties pilkuma nemokantis susitaikyti Gilas supras, kad ir jo dievukai nebuvo patenkinti juos supanèia tikrove. Iðmintingasis pesimistas Allenas sukûrë pasakà, kurioje pasiðaipë ir ið savæs, ir ið visø mûsø praeities ásivaizdavimø, ir ið áspûdþius bei vaizdus kolekcionuojanèiø turistø. Bet svarbiausia tai, kad Allenas dar kartà árodë: kinas suteikia neribotà laisvæ kiekvienam nusivylusiam dabartimi. Uþtenka vidurnaktá atsisësti á pravaþiuojanèià maðinà... Epizoduose vaidina Kathy Bates, Carla Bruni, Léa Seydoux, Adrianas Brody (JAV, Ispanija, 2011). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda) 20.50, 23 val.; 20 d. 14, 16.15 16, 20 22 d. Draugo kailyje (JAV) 15.50, 19, 21.40; 17, 18, d. 13.10, 15.50, 19, 21.40; 19 d. 13.10, 15.50, 19, 21.40, 23.59 16, 20 22 d. Laris Kraunas (JAV) 15.40, 18.10, 20.30, 22.45; 17, 18, d. 13.30, 15.40, 18.10, 20.30; 19 d. 13.30, 15.40, 18.10, 20.30, 22.45 16 18, 20 22 d. Vidurnaktis Paryþiuje (JAV, Ispanija) 12.30, 15.30, 18.15, 20.45, 23.15; 19 d. 12.30, 15.30, 18.15, 20.45 16 22 d. Smurfai (JAV) 13.40, 18.45 16 21 d. Smurfai (3D, JAV) 11.50, 17.20 16 18, 20 d. Ratai 2 (3D, JAV) 14.20, 20.15; 19 d. 14.20, 20.15, 23.30 16 22 d. Ratai 2 (JAV) 11.10, 16.10; Pagirios Tailande (JAV) 21.15; Kvaila, beprotiðka meilë (JAV) 21 val. 16, 20 22 d. Dþeinë Eir (JAV, D. Britanija) 15.15, 17.45, 20.30; 17, 18 d. 12.15, 15.15, 17.45, 20.30; 19 d. 12.15, 15.15, 17.45, 20.30, 23 val. 16 20 d. Zoologijos sodo priþiûrëtojas (JAV) 13.45, 18 val.; 21, 22 d. 13.45 16 18 d. Beþdþioniø planetos sukilimas (JAV) 20.15, 19 d. 20.15, 23.30 Forum Cinemas Akropolis 16 18, 20 22 d. Ir kaip ji viskà suspëja? (JAV) 11, 13.15, 15.30, 18, 20.15; 19 d. 11, 13.15, 15.30, 18, 20.15, 22.30 16 18, 20 22 d. Bangø medþiotoja (JAV) 12, 14.45, 17.45, 20.30; 19 d. 12, 14.45, 17.45, 20.30, 23.15 21 d. Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) 19 val.; 22 d. 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 16 22 d. Mikë Pûkuotukas (JAV) 10.30, 12.15, 14, 15.45, 17.30 16 18, 20 22 d. Vidurnaktis Paryþiuje (JAV, Ispanija) 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21 val.; 19 d. 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21, 23.30; 16 18, 20 22 d. Afigena mokytoja (JAV) 15, 17.15, 19.30, 21.30; 19 d. 15, 17.15, 19.30, 21.30, 23.45 16, 20 22 d. Draugo kailyje (JAV) 15.15, 18.15, 21.15; 17, 18 d. 12.30, 15.15, 18.15, 21.15; 19 d. 12.30, 15.15, 18.15, 21.15, 23.59; 16, 20 d. Laris Kraunas (JAV) 16, 20.45; 17 19 d. 11.15, 16, 20.45; 21, 22 d. 16 val.; 16 18, 20 d. Zoologijos sodo priþiûrëtojas (JAV) 13.45, 18.30; 19 d. 13.45, 18.30, 23 val.; 21 d. 13.45; 16 22 d. Dþeinë Eir (JAV, D. Britanija) 19.10, 21.40; Smurfai (3D, JAV) 10.45, 19 val.; Smurfai (JAV) 12.45; Ratai 2, (3D, JAV) 13.30, 16.15; Ratai 2 (JAV) 10.15; Galutinis tikslas 5 (3D, JAV) 21.50 Skalvijos kino centras 16 d. Vieniðas vyras (JAV) 18.50; 17 d. 19 val. 22 d. Tarp þvaigþdþiø (Olandija) 21 val. Ciklas Karlsono kinas 17 d. Raudona kaip dangus (Italija) 13 val. 17 d. Kovotoja (Danija) 15 val.; 18 d. 15 val.; 18 d. Mergaitë (Ðvedija) 13 val. Pasaka XI lenkø kino savaitë 16 d. Juodasis ketvirtadienis 18 val. 16 d. Benekas 20 val. 17 d. Roþelë 17 val. 18 d. Janosikas. Tikra istorija 16 val. 18 d. Malûnas ir kryþius 18.30 18 d. Pinklës 20.30 19 d. Joana 18 val. 19 d. Venecija 20 val. 20 d. Katinø Motina Teresë 13.30; 21 d. 20 val. 20 d. Erratum 18 val. 20 d. Trys minutës 20 val. 21 d. Italiani 18 val. 16, 20 d. Karibø piratai: ant keistø bangø (JAV) 15.30; 18 d. 13.15; 22 d. 16 val. 16 d. Mano liûdna meilës istorija (JAV) 16 val.; 19, 22 d. 19 val.; 20 d. 14.30; 20 d. 18.30; 22 d. 17 val. 16 d. Anapus (Ðvedija) 20.30; 19 d. 18.30, 20.30; 20 d. 16.30, 20.45; 21 d. 19 val.; 22 d. 18.30 17, 18 d. Kûdikiai (Prancûzija) 13 val.; 20 d. 11 val. 17 d. Rugpjûèio ðventë (Italija) 13.30 17 d. Viskas, kà myliu (Lenkija) 14 val.; 18 d. 13.30, 18 val. 17 d. Virtuvë sielai (Vokietija) 14.30; 18 d. 15 17 d. Að taip pat (Ispanija) 15 val.; 18 d. 21 val. 17 d. Pasaulis yra didelis ir iðsigelbëjimas slypi uþ kampo (Bulgarija, Slovënija, Vengrija, Vokietija) 16 val.; 18 d. 15.30, 20 val. 17 d. Protingas sprendimas (Ðvedija) 17.30 18 d. Vienoje kilpoje (D. Britanija) 17 val. 18 d. Ðeima (Danija) 19 val. 20 d. Maþylis Nikolia (Prancûzija) 12.30 21 d. Ðiaurës ðaliø kino klubas. Ariel 17.30 21 d. Paslaptis jø akyse (Argentina, Ispanija) 21 val.; 22 d. 20.30 22 d. Kino vakarai su Izolda. Orson Welles 18.30 22 d. Tëve mûsø, kuris esi medyje (Prancûzija, Australija, Vokietija, Italija) 21.15 Ozo kino salë 16, 17, 19 d. Egzaminas (D. Britanija) 14 val. 16, 17, 19 d. Lope de Vega: palaidûnas ir gundytojas (Ispanija, Brazilija) 16 val. 16, 17, 19 d. Eurazijos aborigenas (reþ. Ð. Bartas) 18 val. 12.15, 14, 15.45, 17.30, 19 val. 16 d. Vidurnaktis Paryþiuje (JAV, Ispanija) 13.45, 16, 18.30, 21, 23.30; 17 d. 11.15, 13.45, 16, 18.30, 21, 23.30; 18 d. 11.15, 13.45, 16, 18.30, 21 val.; 19 d. 11.15, 13.45, 16, 18.30, 21, 23.30; 20 22 d. 13.45, 16, 18.30, 21 val. 16, 17, 19 d. Draugo kailyje (JAV) 12.30, 15.15, 18.15, 21.15, 23.45; 18, 20 22 d. 12.30, 15.15, 18.15, 21.15 16 19 d. Dþeinë Eir (JAV, D. Britanija) 14.15, 19.15; 20, 21 d. 14.15 16 20 d. Afigena mokytoja (JAV) 17, 21.45 16 22 d. Smurfai (3D, JAV) 11.45, 17.15 17, 18, 19 d. Smurfai (JAV) 10.15 16 22 d. Ratai 2 (3D, JAV) 14.30, 20 val. 16 21 d. Ratai 2 (JAV) 11.30 16, 17, 19 d. Galutinis tikslas 5 (3D, JAV) 23 val. 16, 17, 19 d. Laris Kraunas (JAV) 20.45, 23.15; 18, 20 22 d. 20.45 KLAIPËDA Forum Cinemas 21 d. Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) 18.30; 22 d. 11.30, 14, 16.30, 18.30, 19, 21.30 16 18, 20 22 d. Vidurnaktis Paryþiuje (JAV, Ispanija) 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21 val.; 19 d. 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21, 23.15 16, 20 22 d. Draugo kailyje (JAV) 13.30, 16, 19, 21.45; 17, 18, 19 d. 11, 13.30, 16, 19, 21.45 16 22 d. Mikë Pûkuotukas (JAV) 10.15, 12, 13.45, 15.30, 17.15 16, 20 d. Zoologijos sodo priþiûrëtojas (JAV) 15, 18, 20.30; 17, 18 d. 12.15, 15, 18, 20.30; 19 d. 12.15, 15, 18, 20.30, 23 val.; 21 d. 15 val. 16 22 d. Afigena mokytoja (JAV) 17, 19.30, 22 val.; Laris Kraunas (JAV) 19.15, 21.30; Smurfai (3D, JAV) 10.30, 15.45; Smurfai (JAV) 14.15; Ratai 2 (3D, JAV) 13, 18.30; Ratai 2 (JAV) 11.30; Galutinis tikslas 5 (3D, JAV) 21.15 ÐIAULIAI Atlantis Cinemas 3D salë 16 22 d. Ratai 2 (JAV) 10 val.; Smurfai (JAV) 11.50, 13.40 val.; Konanas Barbaras (JAV) 15.30; Mano liûdna meilës istorija (JAV) 17.25; Galutinis tikslas 5 (JAV) 19.20; Egzaminas (D. Britanija) 21 val. 1 salë 16 22 d. Mikë Pûkuotukas (JAV) 10, 11.20, 12.40, 14 val.; Beþdþioniø planetos sukilimas (JAV) 15.20; Laimingasis Lukas ****** ðedevras, ***** pasiþiûrëti bûtina, **** geras filmas, *** bûna ir geriau, ** jei turite daug laiko, * niekalas 21.10; 18 d. 19.10; 19 d. 21.10; 20 d. 21 val.; 21 d. 17 val. 20 d. Maskva, Belgija (Belgija) 14 val. 20 d. Kvëpavimas (P. Korëja) 16 val. (Argentina, Prancûzija) 17.20, 19.15; Kaubojai ir ateiviai (JAV) 21.10 Redaktorë Monika Krikðtopaitytë Atsakingoji sekretorë Rûta Jakimavièienë Kinas Þivilë Pipinytë Teatras Konstantinas Borkovskis Publicistika Laima Kreivytë Stilius Rita Markulienë Dizainas Jokûbas Jacovskis Maketas Vanda Èemerkaitë www.7md.lt Julijus Lozoraitis 7md 7 meno dienos. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ Meno dienos, Bernardinø g. 10, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2617247. Faks. 2611926. El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz. Spausdino UAB Ukmergës spaustuvë, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Remia LR Kultûros rëmimo fondas, Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 12 psl. 7 meno dienos 2011 m. rugsëjo 16 d. Nr. 32 (954)