7md08vanda.p65

Transkriptas

1 Vilniaus kultûros savaitraðtis 7 meno dienos 7md 2010 m. vasario 26 d., penktadienis Nr. 8 (884) Kaina 2,50 Lt D a i l ë M u z i k a T e a t r a s K i n a s F o t o g r a f i j a Brangûs skaitytojai, 7 meno dienos skelbia aliarmà ir keièia savo periodiðkumà: nuo kovo mën. internete savaitraðtá ir toliau leisime kas savaitæ, bet spaudos variantà, taupydami lëðas, tik kas antrà. Stengsimës spausdinti mûsø poþiûriu svarbesnes publikacijas. Atsipraðome tø skaitytojø, kurie jau uþsiprenumeravo 7 meno dienas iki metø pabaigos; pageidaujantieji galës susigràþinti skirtumà, kreipæsi á Lietuvos paðtà. Kartu praðome visus norinèius, kad laikraðtis iðliktø, net ir interneto skaitytojus, prenumeruotis já nauja 49,92 Lt kaina nuo balandþio iki metø pabaigos, nes bûtent prenumerata, o ne platinimas kioskuose yra vienintelës realios mûsø pajamos. Bûsime dëkingi uþ paramà, kurià skirsite 7 meno dienoms, pervesdami 2 proc. savo pajamø mokesèio. Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512, adresuokite jà taip: VðÁ Meno dienos, ám. kodas , sàsk. Nr. LT , Bernardinø g. 10-8, LT Vilnius Formà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuje, apsilankæ mûsø redakcijoje arba uþpildyti jà internete (mokesèiø inspekcijos tinklalapio nuorodoje Formos áraðykite FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà). 5 Dokumentinio filmo Ðarka2 premjera Algirdas Dainavièius (Vyras) ir Vitalija Mockevièiûtë (Moteris) spektaklyje Planeta Kompaktiðkø spektakliø metas Keli monologinës dramos pavyzdþiai D. MATVEJEVO NUOTR. 7Henriko Natalevièiaus tapyba Valtis m. 8Berlyno kino festivaliui pasibaigus Rasa Vasinauskaitë Po truputá keièiasi mûsø teatro pavidalai. Su didþiaisiais valstybiniø scenø reginiais ima konkuruoti kameriniai, vieno ar dviejø aktoriø spektakliai. Galima tokius minimalistinius vaidinimus sieti su ne itin dþiugia finansine teatrø ar trupiø (projektø) situacija, bet áþvelgèiau èia ir kitas prieþastis. Þiûrovams kameriniai spektakliai sugràþina intymumo, tiesioginio ryðio su teatru jausmà, o menininkams sutelktumo, atsakomybës, pagaliau individualios kûrybos skoná. Þiûrovai kvieèiami ið naujo mokytis þiûrëti ( skaityti ) teatrà, kaip kaþkada savo knygose dëstë þymioji teoretikë Anne Ubersfeld, atlikëjai ið naujo mokytis kurti teatrà: pradedant dramaturginio teksto ir baigiant sceninës egzistencijos paieðkomis. Tad kameriniø spektakliø daugëjimas reiðkia, kad jie darosi reikalingi abiem pusëms. Nenorëèiau paskutinëmis savaitëmis matytø spektakliø sieti su artëjanèia Teatro diena. Vasaris visad bûdavo mënuo, asocijavæsis su karðtligiðku premjerø þiûrëjimu, kurias teatrai suskubdavo parodyti, siûlydami potencialius apdovanojimø laureatus. Ðákart ádomesni ir vertingesni pasirodë nepriklausomai nuo jokios datos realizuoti kûrëjø sumanymai, vienaip ar kitaip susijæ su aktoriø, dalyvaujanèiø spektakliuose, pasirinkimais. Pastarieji iðkart nukreipë link monologinës dramaturgijos, kurios formø ðiandien irgi ypaè gausu. Pirma tai prancûzø dramaturgë Yasmina Reza, kurios pjesæ Atsitiktinis þmogus (1995) Rusø dramos teatro maþojoje salëje pristatë teatras Mens Publica (eilës laukia Valentino Masalskio LNDT repetuojama garsioji Reza pjesë Menas ). Reza pjesës ypaè populiarios tarp aktoriø: draminis veiksmas, grindþiamas monologø ir dialogø sankirtomis, savotiðkø subjektyvaus ir objektyvaus poþiûriø montaþu, siûlo neribotas mikrovaidybos galimybes, gyvenimo bei kûrybos reiðkinius sublimuojantys tekstai gyvi ir taiklûs, o ið pirmo þvilgsnio naudojamas gerai padarytos pjesës principas suverþia draminæ situacijà á smagià intrigà. Tad, atrodytø, reþisieriaus intervencija èia gali bûti minimali, o dëmesys koncentruojamas á iðvaidinamus teksto niuansus. Bet Reza tuo ir ádomi, kad jos tekstuose riba tarp atpaþástamos situacijos, veikëjø tikroviðkumo ir meninës iðmonës labai plona: monologai èia neatlieka pagalbinës funkcijos, o yra svarbiausias draminio pasakojimo elementas, kuris per kalbëjimo ir tylos pauzes sukuria antrinæ tikrovæ, ir veikëjai regisi gyvenantys dviejuose skirtinguose pasauliuose. Vienas jø objektyvus, já scenoje mato þiûrovai, kitas virtualus, subjektyvus, èia garsiai màsto veikëjai. Màstymas tampa tikruoju dialogu, kurio N UKELTA Á 2 PSL. 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884) 1 psl.

2 T e a t r a s Kompaktiðkø spektakliø metas A TKELTA IÐ 1 PSL. taip stinga ar kuris neámanomas tikrovëje, o jo ir objektyvios tikrovës montaþas áskelia naujas, net dramatines prasmes. Atsitiktiniame þmoguje traukinio ið Paryþiaus á Frankfurtà kupë Reza suveda vyrà ir moterá. Vyras garsus raðytojas, moteris jo romanø skaitytoja. Nebylios veikëjø kelionës metu be paliovos skamba abiejø monologai, ávedantys á jø kasdienybæ ir kartu ásukantys á ðio atsitiktinio susitikimo sûkurá. Moteris, vardu Marta, nepraleido në vienos raðytojo knygos sau pritaikë jø herojø iðgyvenimus, pati pradëjo màstyti jø mintimis, gal net elgtis kaip jie. Raðytojas, vardu Polis Parskis, atvirkðèiai, su romanine tikrove neturi nieko bendra, yra paskendæs buityje ir kasdienybëje. Ðià graþià metaforà, gimstanèià ið amþino kûrinio ir jo suvokëjo susidûrimo, juolab kûrëjo ir jo kûrinio skirtybës, Reza iðrutulioja kaip komiðkà situacijà: Martai knieti uþkalbinti raðytojà, pasakyti, kad já paþino, ðis tol nekreipia á jà dëmesio, kol staiga pamato jos rankose naujausià savo romanà Atsitiktinis þmogus. Mens Publica kraitëje Reza pjesë treèias spektaklis, kuriuo á ðá teatrà susibûræ Kauno dramos teatro aktoriai tæsia þiûrovø paþintá su ryðkiausiais XX a. autoriais ir kûriniais. Pirmi du darbai gimë ir rodomi Kaune, naujausio kûrybinëje grupëje vilnieèiai: aktorius Arvydas Dapðys, reþisierius Jonas Vaitkus, scenografë Vilma Galeckaitë- Dabkienë, kostiumø dailininkë Diana Lozoraitienë, juos subûrë kaunietë aktorë Goda Piktytë. Nepaisant skirtingø kûrëjø, spektaklis gimë, ir to, kas bûdinga greitam, atsitiktiniam projektui, jam tikrai neprikiði. Prieðingai nuo pradþios iki pabaigos iðlaikoma subtili komiðkumo ir melancholijos nuotaika, kuri, kaip tas ásivaizduojamas horizontas uþ traukinio lango, tai iðskiria, tai sujungia du vieniðius. Scenografë iðskleidþia kupë kaip sulankstomà paveikslëlá: atsuka keleiviø suolus ir ákurdina veikëjus prieðais þiûrovus. Visà spektaklá jie iðlieka prikaustyti prie savo vietos, perskirti lango ir ið pradþiø neáveikiamo svetimumo. Reþisierius ir aktoriai tarsi eksponuoja personaþus ir nuo pat ðiø pasirodymo sodrina jø skirtybes. Pukðintis, tuðtinimusi ir maistu, nemiga ir bûsimu þentu susirûpinæs Dapðio Parskis regisi persunktas kartëlio jausmo, nuspalvinanèio kiekvienà jo replikà, judesá ar þvilgsná. Parskis nuolat kuièiasi, jo dëmesys klaidþioja, minèiø srautas padrikas ir trûkèioja. Aktorius neðarþuoja Parskio, bet gyvos ir spalvingos jo intonacijos, pabrëþtas kûniðkumas ir materialumas sukelia ðypsná kûrëjai griauna didþio raðytojo ávaizdá, be skrupulø já nuþemindami ir suþmogindami. Kitokia yra Piktytës Marta santûri, pasitempusi, tarsi tam jà ápareigotø perskaitytos Parskio knygos; elegantiðka, net manieringa ir pedantiðka, vizualiai ji tikra Parskio prieðybë, bet prabilusi bûtent jam atskleidþia visas slapèiausias savo gyvenimo akimirkas, nuoskaudas ir praradimus. Èia ir susikerta povandeninës spektaklio srovës, po truputá pripildanèios já tikro sceninio veiksmo, átraukianèio ir þiûrovus kuo ryðkesnes veikëjø skirtybes jie mato, tuo labiau yra intriguojami abiejø traukos. Kaþkurià akimirkà Marta nebeiðkenèia ir ryþtasi atkreipti á save dëmesá, o Parskis, susidomëjæs, kodël ði ádomiø bruoþø moteris traukinyje nieko neskaito, pagaliau pamato savo knygos virðelá. Kai abiejø mintys ágyja konkreèius tikslus ir objektà, keièiasi spektaklio intonacija prasideda flirto ir domesio etapas, vaidyba ágyja grakðtaus þaismingumo: Martai tenka nemaþai pavargti ieðkant geriausios pozos su atversta knyga rankoje, kad Parskis virðelá atpaþintø; Parskiui, bandant sutramdyti smalsumà, tenka apsimetinëti neprisipaþástant, kas jis yra. Sakytum, tuo paèiu metu abu gráþta á situacijos pradþià, tapdami tuo, kuo buvo prieð álipdami á vagonà: Marta supratinga ir màsli skaitytoja, perpratusi raðytojo pasaulá, o Parskis pasitempæs ir rimtas raðytojas; monologai virsta dialogais, raðytojas ir gerbëja susipaþásta ir susikabinæ iðlipa ið vagono, tik kaþin, ar kada nors vienas kità paþins taip, kaip juos kà tik paþino þiûrovai. Abu aktoriai pasendinti, ypaè á akis krinta pagilintos Martos raukðlës. Ið pirmo þvilgsnio netikëta detalë vëliau tampa savaime suprantama: Marta ir Parskis susilygina amþiumi, bet fizinës jø savybës iðduoda kiekvieno aistras ir ydas. Gyvenimà skanaujantis, á kasdienybës rutinà ásisukæs raðytojas turbût tik savo romanuose realizuoja kitokios tikrovës traukà, tuo tarpu smulkutë, net padþiûvusi Marta (kaip iðraiðkingai ji kremta miniatiûrinius imbiero saldainiukus!) savo pasaulá kuria ið romanø puslapiø. Tikrai nesuprasi, ar jos prisiminimai yra tikri, ar tik dalis skaitytø istorijø. Be to, grimas Piktytei yra savotiðka kaukë, leidþianti aktorei iðlaikyti distancijà ir apsisaugoti nuo perdëtø sentimentø. Kitaip nei Dapðiui, meistriðkai iðlaviruojanèiam tarp raðytojo charakteristikø, Piktytei yra pavojus tapatintis su heroje, tad tik tuomet, kai ji ið tikrøjø pradeda veikti, atsiskleidþia ir aktorës humoras, ir ironija. Antra vertus, ne Parskis, o santûrioji Piktytës Marta iðplëtoja dramatiðkà Atsitiktinio þmogaus linijà uþ graþaus jos kostiumëlio ir iðpuoselëtos laikysenos, sukaupianèiø ar prajuokinanèiø prisiminimø atsiveria vienatvës tuðtuma ir suprantanèio þmogaus laukimas. Toks jai ir yra Parskis, idealizuotas vyras, sëdintis prieðais ir kaustantis jos judesius, verèiantis kontroliuoti menkiausià gestà ar þvilgsná. Ji neþino ir neásivaizduoja, kokios banalios, pilnos kartëlio mintys rausiasi jo galvoje. Man regis, aktorius ir reþisierius kiek sutirðtino Parskio spalvas, pamirðdami, kad Marta nenuleidþia nuo jo akiø ir kiekvienas pernelyg buitiðkas, demaskuojantis idealà Parskio judesys galëtø sugriauti jos iliuzijas. Visai kitaip su pasirinktos autorës Emos Ashley tekstu elgiasi LNDT aktorius Marius Jampolskis ir jo monologà reþisavæs Jurijus Smoriginas. Sunkiai identifikuojama dramaturgë ðiek tiek sumaiðo kortas, tad klausantis aktoriaus gali tik spëlioti, kaip ðis tekstas pateko á kûrëjø rankas, kuo intrigavo ir kodël jis apskritai buvo inscenizuotas. Nes Gaidukas tai berniuko, augusio vaikø namuose, istorija ir iðpaþintis, kurioje á pavirðiø iðplaukia svarbiausi jo vyriðkà savivokà suformavæ ávykiai. Kiekvienas epizodas vis kita situacija, mokanti já, nuolat alkanà ir vieniðà, elgtis su moterimis ir vyrais, stiprëti, bræsti ir rinktis tokià pozicijà, kaip kartà zoologijos sode matytas kovinis gaidukas. Kaip jis, gindamas savo teritorijà ir viðtytes, gàsdindamas ir teigdamas savo galià, iðsitiesia, iðpuèia sparnus ir visu balsu sugieda. Klausantis aktoriaus, kurio maþytë figûrëlë tik retsykiais pakyla nuo didþiulës këdës, o blankûs sportiniai drabuþëliai iðduoda já taip Goda Piktytë (Marta) ir Arvydas Dapðys (Parskis) spektaklyje Atsitiktinis þmogus ir likus vaikø namø auklëtiniu, benkartu, jauti teksto nesuvaldomumà, þalumà, kuris vietomis sukreèia pernelyg intymiais atviravimais, vietomis erzina iðtæstumu ir tuðtybe. Áveikti tekstà aktoriui nëra sunku, sunkiau sudëlioti ið jo dramaturgijà ir pasakojimà paversti spektakliu. Ne iliustruoti ir taip sodrios kalbos kûno raiðka, bet atrinkti ir sukomponuoti tuos minimalius aktoriaus judesius, muzikos ir ðviesø intarpus, kad jie neatrodytø atsitiktiniai, atkeliavæ ið visai kitos aplinkos, arba sukurti toká þodþio ir garsø, þodþio ir judesiø kontrapunktà, kuris skatintø naujai paþvelgti ir á berniukà, ir á aktoriø. Kol kas labiau ryðkinamos draminës ir lyrinës monologo nuotaikos, bet jos tik gramzdina á monotonijà, nes Jampolskis, regis, dar ieðko tinkamos kalbëjimo intonacijos ir, vietomis tramdydamas ánirðá, vietomis tapdamas jautrus ir sentimentalus, imasi þodþius iliustruoti. Galima tik spëlioti apie reþisieriaus pagalbà aktoriui. Matyti iðtiestos rankos mostas savotiðkas ðaukimas, praðymas, bandymas pasiekti kad ir praeitin tolstanèius vaikystës ðeðëlius; ðis mostas choreografiðkas, plastiðkas ir net savaip poetiðkas. O ðtai prie këdës prikaustyto aktoriaus sëdëjimas, kurá irgi gali priimti kaip svarbiausià spektaklio vaizdiná, ilgainiui ima varginti tiek patá Jampolská, tiek þiûrovus. Kai potyriai ágyja anekdoto pavidalà, dëmesys atgyja, o kai leidþiamasi á refleksijas, matai aktoriaus ir teksto bejëgystæ. Kûrëjø sumanymo negali suprasti iki pat finalinës scenos: máslingas erdvæ kirtæs siûlas, pasirodo, buvo reikalingas baltai uþuolaidai, kurià Jampolskis iðeidamas pagaliau uþtraukia. Joje projektuojamas vaizdas rodo, kaip aktorius leidþiasi teatro koridoriais, uþsuka á grimo kambará, apsirengia ir iðeina á gatvæ. Ji tuðèia ir tolstanèios figûros ilgai nepameti ið akiø, bet turbût vos po valandëlës uþtvinusi þmonëmis gatvë prisipildys tokiø pat gaidukø su panaðiomis, galbût net dramatiðkesnëmis istorijo- I. MALDÞIÛNO NUOTR. mis, apie kurias, þvelgdamas pirmam pasitaikiusiam á veidà, në nenumanytum. Taèiau kad Jampolskio suvaidinta Gaiduko istorija iðties taptø visuotine ar bent jau kviestø apie jà màstyti, aktoriui ir reþisieriui dar teks nemaþai padirbëti. Jei, þinoma, visas ðis sumanymas nebuvo tik trumpalaikë kûrëjø uþgaida. Jevgenijaus Griðkoveco, praëjusá deðimtmetá tapusio kultine rusø teatro figûra, 2001 m. sukurtas tekstas ir spektaklis Planeta, kuriame jis pirmà kartà á pagalbà pasikvietë dar ir tikrà aktoræ, tuoj po premjeros susilaukë ávairiø vertinimø. Filologas, áþengæs á teatrà kaip mëgëjas ir savo tarsi primityviais, bet uþtat su jokia kita literatûra nesupainiojamais tekstais iðkart pakylëtas á teatro olimpà, iðbuvo jame tol, kol savo ávaizdþiu ir pasakojimais jungë dvi epochas. Griðkovecas atëjo ið senosios, sovietinës epochos, ir jo nesumeluoto nuoðirdumo lyrinis herojus su savo vaikystës, paauglystës ar kariuomenës potyriais, vertinamais ið naujo laiko, këlë pribloðkiantá atpaþinimo áspûdá. Ðis herojus buvo unikalus didelis vaikas, þvelgiantis á pasaulá nuostabos kupinu þvilgsniu, kuriantis já ið kasdieniø smulkmenø bei paprasèiausiø dalykø ir pataikantis kiekvienam tiesiai á ðirdá. Po 1999 m. Maskvoje suvaidinto monologo-spektaklio Kaip að suvalgiau ðuná Griðkovecas ið tikrøjø atsibudo garsus, nors iðlaikyti vardà iki ðiandien jam padëjo ir kiti spektakliai, pjesës, romanai, apysakos, net kinas. Ðiandien Griðkovecas regisi pasikeitæs ne, per deðimtmetá jis anaiptol neprarado savo skvarbaus þvilgsnio, tiesiog ëmë þiûrëti ið toliau, galvoti apie didesnius ir platesnius reiðkinius, o kartu ëmë smelktis liûdesys ir tai, kas atëjo su nauja epocha: visko gausa, visko, net pasaulio ir kosmoso, aprëpiamumas, deja, nebeliko maþø atradimø dþiaugsmo. Ið dalies teisûs rusø kritikai, po naujausio Griðkoveco spektaklio +1 (2009) raðæ, kad pasikeitë ne tik jis, bet ir mes: herojaus nuoðirdumas nebëra jo stiprybë, nes nebeveikia ten, kur tiesiog trûksta kokybës. Planetà LNDT Maþojoje salëje kà tik pristatë kaip reþisierius debiutavæs aktorius Algirdas Dainavièius. Jis vaidina ir spektaklio herojø vyrà, pasakojantá apie save, savo miestà ir ilgesingà laukimà savo moters, kurios ásivaizduojamà vizijà mato viename vakare deganèiø miesto langø. Èia pat yra ir moteris su savo gyvenimu, telefoniniais pokalbiais, susitikimais ir tokiu pat ilgesingu laukimu. Yra maþytis palydovas, skriejantis aplink planetà, þibanèios þvaigþdës nakties skliaute... Griðkoveco spektaklá galima pasiþiûrëti internete. Galima perskaityti ir Planetos tekstà. Griðkoveco tekstai nëra vien autoriaus nuosavybë, juos gali statyti ir noriai stato kiti. Jo pjesæ Miestas 2005 m. buvo pastatæs ir N UKELTA Á 3 PSL. 2 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884)

3 T e a t r a s Klasika man visada rûpëjo labiau Pokalbis su reþisieriumi Artûru Areima Valstybinis Vilniaus maþasis teatras savàjá dvideðimtmetá pasitinka net dviem premjeromis. Pirmoji jauno reþisieriaus, Rimo Tumino mokinio Artûro Areimos Freken Julija pagal Augusto Strindbergo pjesæ ávyks vasario 28 ir kovo 2 dienà. Spektaklyje vaidina Maþojo teatro aktoriai Valda Bièkutë, Mantas Vaitiekûnas ir Ilona Kvietkutë. Debiutavai reþisuodamas ðiuolaikinæ dramaturgijà, dabar, po sëkmingo Schillerio pastatymo Kaune, vël imiesi klasikos, nors nei Strindbergas, nei juo labiau Schilleris nëra labai daþnai statomi autoriai. Kas Tau svarbiausia renkantis medþiagà? Þinoma, visø pirma tema. Þmogus, jo likimas, keliami filosofiniai klausimai. Mano manymu, filosofinë kûrinio plotmë yra svarbesnë uþ socialinæ: jei mes sugebam suvokti, reflektuoti save, sugebësim ávertinti ir socialinæ aplinkà. Taip pat svarbi ir kûrinio nuotaika. Klasika man visada rûpëjo labiau uþ ðiuolaikinæ dramaturgijà, bet bijojau jos imtis juk ten visai kiti masteliai, kitos problemos. Pagaliau neðiandienë kalba, kuriai reikia rasti sceniná atitikmená. Þinoma, yra ir labai geros ðiuolaikinës dramaturgijos, tarkime, Koltéso kûryba, bet jà dël filosofinio krûvio, naudojamos skaidyto sàmonës srauto technikos sunkiau suvokti þiûrovams. Apskritai daugelyje ðiuolaikiniø pjesiø kalbos þaidimai ðiek tiek uþgoþia þmogø. Kas paskatino áveikti baimæ ir imtis Strindbergo? Tai ne mano, o aktorës Valdos Bièkutës pasirinkimas. Jei ne ji, galbût dar nebûèiau iðdrásæs, bûèiau atidëjæs vëlesniam laikui. Bet galiu sakyti, kad Strindbergas mano autorius, galvojau apie já. Pats Strindbergas Freken Julijà pavadino natûralistine drama. Koks Tavo poþiûris á strindbergiðkà natûralizmà? Man strindbergiðkas natûralizmas yra savitas þmogaus suvokimas, þmogaus vidaus natûralizmas. Strindbergas nukreipë dëmesá nuo detalaus aplinkos vaizdavimo á þmogaus psichikos tyrimà. Freken Julijoje jis apnuogina dviejø þmoniø vyro ir moters paslëptas dvasios gelmes. Strindbergas vienas pirmøjø dramoje ëmë remtis psichoanalize, vëliau tai perims Eugene as O Neillas ir kiti. Man neádomu, kad pjesës veiksmas vyksta virtuvëje Joniniø naktá. Að kaip tik stengiuosi atsitraukti nuo aplinkos natûralizmo, erdvæ abstrahuoti, virtuvei, kurioje vyksta veiksmas, suteikti simbolikos. Kaip galima spræsti ið Laimingø, á vyro ir moters santykius þiûri be jaunatviðkos romantikos. Ðiø santykiø tyrimui greièiau tiktø strindbergiðkas þiaurumo teatro apibûdinimas. Gal bandai suformuluoti vyro ir moters meilës koncepcijà? Visose pjesëse, kurias staèiau, analizuojami vyro ir moters santykiai, jø dialogas, konfliktas. Net profesijà pasirinkau tokià, kad galëèiau gilintis á ðià temà. Jokiø koncepcijø neformuluoju, neþinau, kokie turi bûti tie santykiai, koks vyras, kokia moteris. Man tai ádomu. Strindbergas moterá laikë menkesne, niekino jà, bet kartu ir bandë suprasti. Todël ásiskverbë á slapèiausias jos sielos gelmes, apnuogino tamsiàjà jos pusæ, negatyviàsias savybes manieringumà, koketavimà, ëjimà prieð savo prigimtá, prieð moteriðkumà. Strindbergas rodo, kas bûna, kai susitinka dviejø lyèiø ego. Jie kovoja, kiekvienas nori árodyti savo pranaðumà. Gaivaliðkoje stichijoje susipina aistra ir neapykanta. Ir savo paveiksluose Strindbergas daugiausia vaizdavo gamtos stichijø ðëlsmà. Pjesëje labai svarbu, kad Freken Julija socialinëje piramidëje yra aukðèiau uþ Þanà, bet ji silpnesnë kaip moteris. Kaip vertini socialiná pjesës aspektà? Á socialiná pjesës aspektà þiûriu plaèiau. Taip, svarbiausias Þano tikslas yra iðsiverþti ið liokajiðkos aplinkos. Jis pabrëþia: Að gimiau ne tam. Ir Þanas, ir Julija gimsta ne tokie, kokie norëtø bûti, ir ne ten, kur norëtø bûti. Jono Fosse s pjesëje Vardas apraðomas pasaulis, kuriame dar negimæ vaikai sprendþia, kur norëtø gimti, kokià socialinæ padëtá uþimti ir panaðiai. O paskui jie gimsta ne ten. Todël blaðkosi, nesupranta, kodël jiems bloga, kol atsiduria ten, kur norëjo. Man svarbiausi pjesës herojø veiksmø motyvai. Todël ið pradþiø repetavome antràjà pjesës dalá ir finalà, o dabar gráþome prie pirmosios. Aktorius suëmë atpaþinimo juokas! Ðtai á kà jie ëjo. Ðtai kodël ið pradþiø Þanas buvo toks atidus, paslaugus, ásiklausantis. Kad paskui Freken Julija galëtø iðtarti: Taip vulgariai kaip tu ið mûsiðkiø niekas nebûtø pasielgæs. Þanas yra maþas, menkas þmogelis ir jis tai þino. Jis paþásta save. Jis þlunga patikëjæs, kad gali nebûti liokajum nebûti tuo, kas yra. O Julija neþino, kas ji. Julija ásikûnijæs moteriðkasis kraðtutinumas. Ji perdëtai, artistiðkai atsidavusi savigailai, vienintelei savo gyvenimo prabangai. Ji mëgaujasi demonstruodama savo skausmà, já teatralizuoja ir, baimindamasi jo pabaigos, pati visaip já kursto, nors to nesuvokia. Man visa Freken Julija tai moters maskaradas. Viliodama vyrà, Julija pasitelkia daugybæ kaukiø, o Þanas jas vienà po kitos nuplëðia. O kas po jomis? Paaiðkëja, kad nieko. Ji svajoja apie meilæ, harmonijà, bet neþino, kas tai. Ji siekia perþengti visus apribojimus ir nuostatas taip ji ieðko savæs, stengiasi save paþinti. O Kristina yra situacijos auka. Jà suþlugdo nuolankumas, besàlygiðkas tikëjimas. Atrodo, kad nepalaikai nei Julijos, D. MATVEJEVO NUOTR. nei Þano ir á jødviejø istorijà þiûri racionaliai ir net kritiðkai? Man rûpi savarankiðkos, stiprios asmenybës problema. Tokios asmenybës ieðkojo ir Strindbergas. Visi Freken Julijos veikëjai man atrodo nebrandûs: jie jaunatviðki svajotojai, maksimalistai ir neprisiima atsakomybës uþ savo veiksmus. Ið aktoriø teko girdëti apie savità repetavimo bûdà. Kas Tau svarbiausia statant spektaklá? Svarbiausia atsakyti sau á klausimà, dël ko mes statom spektaklá. Man ádomu paþinti aktorius, stebëti, kaip jie reaguoja á medþiagà, á veikëjus. Kreipiu juos savo sumanymo link, bet darau tai tarsi nejuèia. Man rûpi perteikti temà, o detalës atsiranda vëliau. Svarbi kompozicija, mizanscenos, ávaizdþiai, aktoriaus santykis su erdve. Stengiuosi priversti aktorius màstyti kûnu. Dëkoju uþ pokalbá ir linkiu sëkmingos premjeros. PARENGË RAMUNË BALEVIÈIÛTË A TKELTA IÐ 2 PSL. pats vaidino Saulius Mykolaitis. Taèiau tarp Griðkoveco pjesiø ir tekstø-monologø yra didelis skirtumas pastarøjø sakiniai, jø konstrukcija ir paradoksalûs minties vingiai alsuoja autoriumi, jo kalbëjimo maniera, net kvëpavimu. Tad pasirinkus vienà tokiø tekstø nevalingai atsiduri dviprasmiðkoje padëtyje tenka áveikti ne tik þinojimà apie autoriø, bet ir jo individualybæ. Tik ið pirmo þvilgsnio atrodo, kad tai, apie kà kalba Griðkovecas, yra sava ir bûdinga visiems. Anaiptol tai asmeniðka, nes grásta labai individualia patirtimi ir santykiu. Jei ðios patirties/santykio temperatûros skirtingos, galima prigalvoti paèiø graþiausiø sceniniø ir vaizdiniø sprendimø, sukurti visiðkai naujà herojø, taèiau vis tiek tarp spektaklio ir teksto jausis ðaltukas. Þiûrint Dainavièiaus spektaklá galima prisiversti Griðkovecà pamirðti. Ir ne tik klausytis, bet ir þiûrëti, kaip aktorius, padedamas scenografës Martos Vosyliûtës, ið maþø, lemputëmis ðvieèianèiø paveikslø, kartoniniø vaþinëjanèiø ir bet kurià akimirkà á daugiabuèiø kvartalà iðsidëliojanèiø skydeliø, lempuèiø-þvaigþdþiø ir vyro bei moters þvaigþdynø, net ið didþiulës lempos moters silueto gaubtu dëlioja miesto, baro, vaþiuojanèio automobilio, tiesiog tamsios ir tuðèios gatvës vaizdus. Vaizdø labai daug, nes herojaus mintis ðokèioja nuo objekto prie objekto, vienà situacijà, kurioje jis atsiduria pats ar tiesiog apie kurià pasakoja, keièia kita. Tiesa, Dainavièiaus Vyras visur atsiduria pats, jam netgi malonu paèiam visur dalyvauti ir viskà atvaizduoti, nes pasakoti o tai ir yra Griðkoveco teksto stiprybë aktoriui nesiseka. Todël matai Vyrà, mojuojantá dirbtiniu drugeliu prieðais Moterá, flirtuojantá bare ir girtà ðliauþiantá á tualetà, vaþiuojantá taksi ir dainuojantá popsine estrada virtusius vaikiðkus ketureilius, net sekantá akimis skriejanèià raketà, bet taip ir nesuþinai, kodël jis visa tai daro, kas apskritai já laiko ðiame mieste. Be abejo, Moteris, kurià vaidina Vitalija Mockevièiûtë, asistuoja Dainavièiaus Vyrui. Ir jos ðokanti figûrëlë yra dalis to pasaulio, á kurá jis norëtø, bet negali patekti tiesiog nelemta. Net tada, kai kartu vaþiuoja automobiliu, kartu sëdi ant vieno suoliuko, jie vis tiek yra skyrium. Þinoma, taip uþraðyta tekste, bet Dainavièius, kad ir kaip bûtø norëjæs sukurti spektaklá apie meilës laukimà, pastatë ir suvaidino spektaklá apie Vyrà. Suvaidino visoká Vyrà liûdnà ir linksmà, blaivø ir iðgërusá, ðiek tiek senamadiðkà ir net labai ðiuolaikiðkà, bet jis niekada, kaip tas palydovas, nesisuks apie moterá planetà. Ðtai todël ir pabyra á atskirus aktoriaus suvaidintus epizodus Planeta, todël tø epizodø daug ir visi jie Dainavièiui svarbûs, o kartu atsiranda gausa graþiø priemoniø, su kuriomis aktoriai veikia, turbût manydami, kad jei nieko scenoje nevyks, þiûrovams bus nuobodu. Ávyksta atvirkðèiai. Ir todël tas trumputis, ne visai raiðkiai per premjeriná spektaklá pasakytas Mockevièiûtës monologas atsveria visà ligðioliná reginá. Po lietuviðkos Planetos dar kartà paþiûrëjau Griðkoveco. Èia viskas taip, kaip uþraðyta remarkose: Scenoje kambarys, avanscenoje langas. Kambaryje yra jauna moteris. Avanscenoje vyras. Viso spektaklio metu, kai moteris prieis prie lango, vyras mojuos ðakomis. Todël jis dienà naktá niekur nesitraukia ið savo vietos, mintimis leisdamasis á save ir aplink pasaulá. Premjeros Freken Julija Ðá pavasará dvideðimtmetá pasitinkantis Valstybinis Vilniaus maþasis teatras vasario 28 ir kovo 2 d. kvieèia á premjerà Augusto Strindbergo Freken Julijà. Spektaklá reþisavo Rimo Tumino mokinys Artûras Areima, scenografijà ir kostiumus kûrë Kotryna Daujotaitë, muzikà Faustas Latënas. Autobiografiniø motyvø kupinoje Freken Julijoje (1888) A. Strindbergas ágyvendino moderniosios dramos ir teatro koncepcijà. Pjesæ pastatæs garsusis teatro reformatorius, reþisierius natûralistas André Antoine as savo dienoraðtyje raðë: Freken Julija ið tiesø sukëlë didþiulæ sensacijà. Viskas sujaudino publikà siuþetas, aplinka, pjesës, iðsitenkanèios viename vieninteliame veiksme, kompaktiðkumas. Pusantros valandos vaidinimo medþiagos uþtektø didelei vakarinei prancûziðkai pjesei. Suprantama, buvo juokeliø ir protestø, bet ið tikrøjø visi jautë, kad yra nepaprasto ávykio liudininkai. Pjesëje, kurià galima vadinti viena pirmøjø moderniø tragedijø, dramaturgas ne tik gelianèiai atvirai skrodþia XIX a. pabaigos visuomenës normas, nuoþmià vyro ir moters kovà bei prieðtaravimø draskomø veikëjø tapatybæ, bet ir ákûnija savo asmenines baimes, sukurdamas daugiaveidës Freken Julijos portretà. Nors pjesë iðaugusi ið XIX a. pabaigos socialinio ir meninio konteksto, A. Areima nesistengia jos kaip nors dirbtinai aktualizuoti. Jaunam kûrëjui èia svarbiausia amþina vyro ir moters santykiø tema. Freken Julijà vaidinanti Valda Bièkutë, ir inicijavusi spektaklá, sako ðá darbà vertinanti kaip kûrybiná iððûká, nes jai Freken Julija paslaptis. Vaidinti personaþà, visiðkai nepanaðø á save, kita vertus, yra net lengviau. Atstumas padeda geriau suvokti. O paèioje pjesëje man ádomi ne tik meilës, bet ir neapykantos tema, kaip toji neapykanta persiduoda ið kartos á kartà, kaip ji susargdina þmones. Julija gimë prieð savo motinos norà, todël ji neranda vietos ðitam pasauly. Atsikratyti jà slegianèia neapykanta, apsivalyti ji gali tik atsikraèiusi savæs paèios, savo kûno. Tada ateina tikrasis apsivalymas, o kartu baigiasi ir giminës istorija, teigia aktorë. VMT INF. 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884) 3 psl.

4 M u z i k a Trapus virtuoziðkumas Philippe as Giusiano Fryderyko Chopino gimimo 200-osioms metinëms skirtame koncerte Aldona Eleonora Radvilaitë Vasario 20 d. Nacionalinëje filharmonijoje ávyko Fryderyko Chopino gimimo 200-osioms metinëms skirtas orkestro muzikos koncertas, kurio traukos centras buvo Lietuvos klausytojø mëgstamas pianistas ið Prancûzijos, 1990 m. tarptautinio XII F. Chopino pianistø konkurso Varðuvoje jauniausias dalyvis (jam tada buvo 17 metø), pelnæs Lenkijos spaudos bei publikos simpatijas, o po penkeriø metø ten pat laimëjæs II premijà, ne kartà sëkmingai koncertavæs Vilniuje Philippe as Giusiano. Ðá vakarà su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas), kuriam dirigavo 2005 m. uþ intensyvià kûrybinæ veiklà Nacionaline premija apdovanotas Robertas Ðervenikas, pianistas paskambino net tris sudëtingus F. Chopino kûrinius fortepijonui ir orkestrui ankstyvoje jaunystëje (1828) sukomponuotà, galbût Lietuvos scenose dar neskambëjusià Lenkiðkà fantazijà, op. 13 ( Grande Fantasie sur des aires nationaux polonais ), klausytojams gerai þinomà, atliekamà solo fortepijonu Andante spianato e Grand Polonaise Es-dur, op. 22 (variante su orkestru pastarasis lydi pianisto virtuozinæ partijà tik nuo Polonezo); o antroje koncerto dalyje tobulà Koncertà Nr. 2, f-moll, op. 21. Tai didþiulis krûvis, reikalaujantis nemaþos atsakomybës, sceninës iðtvermës, dëmesio koncentracijos, sugebëjimo tinkamai paskirstyti savo energijà. Vakaro programà pradëjo orkestras Aleksandro Glazunovo siuita simfoniniam orkestrui Ðopeniana, op. 46, kurioje skambëjo ðio kompozitoriaus orkestruoti keturi F. Chopino kûriniai: Polonezas A-dur, op. 40 ( Kariðkasis ); Noktiurnas F-dur, op. 12, Nr. 1; Mazur- ka cis-moll, op. 50, Nr. 3, ir Tarantela As-dur, op. 43. Nuostabà kelia tai, kad siuita priskiriama A. Glazunovui: tokiu atveju M. Musorgskio Parodos paveikslëlius, M. Ravelio meistriðkai orkestruotus, reiktø pavadinti Ravelio Musorgskiana. Pastaruoju metu Filharmonijoje koncertø programëlës parengiamos pasigërëtinai iðsamiai ir informatyviai. Prie ðio koncerto þiniø apie kompozitorius, kûrinius, atlikëjus pridëta iðtrauka ið 1923 m. Karolio Philippe Giusiano Szymanowskio straipsnio, iðspausdinto mënraðtyje Skamander. Ádomu, kad ðio þymaus kompozitoriaus iðsakytos mintys tarsi atsispindëjo atlikëjø traktuotëse. Kadangi tarp publikos buvo daug jaunimo, uþsienio ðaliø ambasadø atstovø, muzikos mëgëjø, o profesionaliø pianistø kiek maþiau, norisi pateikti keletà straipsnyje sudominusiø originaliø samprotavimø apie F. Chopino kûrybà. Tai kûryba, gyvenanti savarankiðkà gyvenimà, tiesiogiai nesusijusi su audringais ir iðoriniø pokyèiø veikiamais menininko vidiniais iðgyvenimais. [...] Chopino kûriniuose turbût në su þiburiu nerastume to tiesioginio dalyvavimo gyvenimo vyksme; atrodo, lyg jo vidinis að, jo kûrybinës valios spiritus movens, èia pasitraukia á ðeðëlá, anapus nuostabiø jo kûriniø kibirkðèiuojanèio þërëjimo. Juose esama kaþin kokios keistos magijos, sukurianèios vien pagal savo vidinius dësnius gyvezityviausiø paskatø. [...] Ðis pozityvizmas, á aukðèiausiø meno kategorijø sritá ávedant amato sàvokà, tëra sveikas instinktas, nedviprasmiðkas pripaþinimas fakto, jog tikroji meno kûriniø vertë gali bûti matuojama tik remiantis absoliuèiu medþiagos ávaldymu. Koncertà pradëjæs orkestras A. Glazunovui priskiriamà siuità traktavo paprastai, sklandþiai, stengësi perteikti skirtingø pagal nuotaikas ir tempus kûriniø charakteristikas. Pianisto Ph. Giusano interpreta- N UOTRAUKA IÐ FILHARMONIJOS ARCHYVO nanèius groþio pasaulius. Ði kûryba mums atsiskleidþia kaip neturinti jokio tiesioginio ryðio su emocinius potyriu (kuris jà pagimdë) tai viso labo grynø ir tobulø formø þaismas formø, kurios pasireiðkia visø pirma kaip tvari ir harmoninga atskirø elementø vienovë. [...]...manau, kad iðties didþio muzikos kûrëjo gelmë ámanoma tik tuomet, kai á slëpiná, þinomà kaip darbas ið paðaukimo, þvelgiama ið paèiø pocijos pasiþymëjo aukðtu profesiniu lygiu, ramiu susikaupimu, trapiu skambesiu, dëmesiu tekstui. Lenkiðkos fantazijos pirmoje pusëje vyravo tylios, grakðèios, paprastos mazurkos ar dainelës Jau mënulis patekëjo melodijos, jos buvo atliktos ðviesiu, lengvu garsu. Panaðiai labai trapiai ir tyliai, bet virtuoziðkai, tarsi visai be pastangø pianistas vikriai, ðvariai ir tiksliai skambino sudëtingus greitus pasaþus, aukðtame registre þibanèius tarsi nuo ðerkðno atðokanèiomis ðviesos kibirkðtëlëmis. Þavëjo Ph. Giusiano sugebëjimas groti labai kokybiðkai ir grakðèiai. Ta paèia dvasine bûsena pasiþymëjo ir Andante spianato e Grand Polonaise atlikimas tylutëliai, ramûs, meistriðki Andante muzikos skambesiai ir verþlus, virtuoziðkas, bet dvelkiantis trapumu Polonezas. Antroje koncerto dalyje F. Chopino Koncerto f-moll traktuotëje galima buvo uþèiuopti kitokiø pianisto iðraiðkos priemoniø. Maestoso ir Larghetto (ypaè pastarojoje!) muzika suskambo giliau, iðraiðkingiau, atsirado sultingesnio, ðilto tembro epizodø, tarsi ði puiki muzika átraukë pianistà á savo garsø verpetà, privertë emociðkai aktyviau ásijungti á kûrybiná procesà. Finalas Allegro vivace, panaðiai kaip koncerto pirmos dalies kûriniø virtuoziniai epizodai, buvo atliktas tiksliai, lengvai, labai greitai ir kokybiðkai. Prisiminë Ph. Giusiano anksèiau pokalbyje su Þivile Ramoðkaite iðsakyta mintis, kad jo tikslas kuo tiksliau vykdyti teksto reikalavimus, savo interpretacija neásiterpti á kompozitoriaus norus. Ne paslaptis, kad atsiranda atlikëjø, kurie mëgina patobulinti kûrëjo nurodytà ritmikà (be saiko perlaikyti ilgas natas, tuo iðkreipiant ritmikà, naudoti nepagrástai daug rubato ir pan.), savo nuoþiûra keisti tempus ir kt. Bisui Ph. Giusiano trapiai, grakðèiai paskambino F. Chopino koncerto pradþioje orkestro traktuotëje skambëjusá Noktiurnà F-dur ir Fantazijà-ekspromtà cis-moll, op. 66. Norisi pagirti dirigentà R. Ðervenikà ir orkestrà, kad jie sugebëjo delikaèiai bendradarbiauti su pianistu, niekur neuþgoþë itin trapiø ir tyliø skambesiø, kûrë analogiðkà traktuotæ, taip árodydami savo profesionalumà. Anonsai Gerai temperuotas klavyras kompozitoriaus sukakèiai Giedrë Lukðaitë-Mrãzkovã Visas akademinës muzikos pasaulis jau daugiau kaip du ðimtmeèius pulsuoja savotiðku penkeriø metø ciklu, susidaranèiu skaièiuojant ryðkiausio visø laikø muziko Johanno Sebastiano Bacho ( ) gimimo ir mirties sukaktis. Iðtisos kartos nepaliauja þavëtis neiðsemiamu didþiojo baroko meistro kûrybiniu palikimu, studijuoja jo dësningumus, ieðko uþslëptø prasmiø. Lietuvoje ðiømeèio jubiliejaus pranaðu taps profesorës Giedrës Lukðaitës-Mrãzkovos koncertas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didþiojoje salëje kovo 1 d. 18 val., kuriame nuskambës J.S. Bacho Gerai temperuoto klavyro II tomas. Tai Lietuvai daugeliu atþvilgiø unikalus koncertas. Pirmiausia, atlikti visus 24 preliudus ir fugas, sudaranèius kiekvienà ið GTK tomø, per vienà koncertiná pasirodymà uþduotis, kurios apskritai imasi vos vienas kitas pianistas. Kita vertus, koncerte kovo 1-àjà profesorë G. Lukðaitë-Mrãzkovã muzikuos savo ðirdies instrumentu klavesinu, turinèiu visiðkai kitoká nei fortepijonas iðraiðkos galimybiø arsenalà. GTK jau seniai yra tapæs visø pianistø, neiðskiriant në W.A. Mozarto ir L. van Beethoveno (!), profesinio ugdymo kertiniu akmeniu. Pasak þymiojo vokieèiø pianisto, dirigento ir kompozitoriaus Hanso von Bülowo, Gerai temperuoto klavyro preliudai ir fugos pianistams yra tarsi Senojo Testamento ðventraðtis (Naujuoju Testamentu Bülowas ávardino Beethoveno 32 fortepijonines sonatas). Taèiau bûtø klaidinga manyti, kad Bachas abu monumentaliuosius rinkinius kûrë fortepijonui. XVIII a. pirmojoje pusëje (GTK I tomas dienos ðviesà iðvydo 1722 m., o II tomas 1744-aisiais) fortepijonas, kaip instrumentas, buvo dar tik pradinëse savo techninio tobulëjimo stadijose. J.S. Bachas, net ir susipaþinæs su naujuoju klaviðiniø instrumentø ðeimos nariu, negalëjo ðiam dar neapsiplunksnavusiam viðèiukui uþkrauti didþiulës savo kûrybiniø sumanymø naðtos. Labiausiai tikëtina, kad Gerai temperuotas klavyras buvo kuriamas orientuojantis bûtent á klavikordà ar klavesinà instrumentus, kuriuos J.S. Bachas labai vertino ir buvo puikiai ávaldæs, o jo muzikos tëkmë ir frazuotë itin organiðkai paklûsta kaip tik ðiems instrumentams. Jau pats rinkinio pavadinimas gerai temperuotas nurodo vienà ið pagrindiniø laiko inspiruotø J.S. Bacho sumanymø. Derinimo (temperacijos) problematika buvo labai aktuali XVII XVIII a. sandûroje. Iki tol absoliuti dauguma muzikos bûdavo raðoma tonacijose iki trijø þenklø, diezø ar bemoliø, kà lëmë netobulas klaviðiniø instrumentø derinimas grynais harmoniniais intervalais, iðlaikanèiais grynuosius virpesius. Vargonininkas ir teoretikas Andreasas Werckmeisteris 1691 m. apraðë bûdà, kaip suderinti klavesinà ar klavikordà, idant jais bûtø galima muzikuoti nuo bet kurio chromatinio garso. A. Werckmeisterio sistema jau leido panaudoti visas tonacijas, kuriø kiekviena turëjo savo spalvà, nuotaikà, kitaip tariant, temperamentà. Ir nors tai dar nebuvo mûsø dienomis suprantamas iðlygintø pustoniø derinimas, naujoji sistema labai praplëtë tonacijø diapazonà, o tuo netruko pasinaudoti naujoviø ieðkantys baroko kompozitoriai, taip pat ir J.S. Bachas. Tad kovo 1-àjà girdësime daugeliu prasmiø maksimaliai artimà pradiniam sumanymui klavesininæ GTK versijà. Neþiûrint formalaus viso rinkinio apsiribojimo dviem preliudo ir fugos þanrais, Gerai temperuotas klavyras koncerte neabejotinai atsiskleis kerinèia daugybe muzikinës iðraiðkos aspektø. Neaprëpiamas J.S. Bacho genijus leido rinkinyje iðvengti bet kokiø medþiagos ir nuotaikø pasikartojimø, o poetiðkasis rinkinio matmuo nepaliaujamai uþburia ir klausytojus, ir paèius muzikos interpretuotojus. Ðis koncertas taps tarsi áþanga á visos savaitës renginius, susijusius su profesorës G. Lukðaitës-Mrãzkovos vieðnage Lietuvoje. LMTA Muzikos mokymo studijø centro kvietimu kovo 2-àjà profesorë skaitys praneðimà Þodis J.S. Bacho Gerai temperuotame klavyre, o vëliau ves baroko muzikos interpretacijos uþsiëmimus jauniesiems Lietuvos pianistams. BALYS VAITKUS 4 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884)

5 K i n a s Malonu susipaþinti Áspûdþiai po dokumentinio filmo Ðarka2 premjeros Paulina Pukytë Nors apie Benà Ðarkà esu girdëjusi kaip apie autorinio teatro kûrëjà, tuo mano þinios apie já ir baigiasi, jo kûrybos beveik neþinau Vilnius sunkiai nusikasa iki Beno Klaipëdos (transporto problemos?). Nepaþástu ir paties Beno Ðarkos. Tiesa, kartà teko kokias 10 minuèiø sëdëti greta jo ant suolelio prie áëjimo á ÐMC (to suolelio jau nebëra), taèiau bendri paþástami nepasivargino mûsø vienas kitam pristatyti, o ir pokalbis nesimezgë, tiksliau, uþlûþo vos prasidëjæs (asmenybiø konfliktas?). Taèiau á pagalbà atëjo dokumentinis kinas, bûtent Mykolo Vildþiûno filmas apie Benà Ðarkà (operatorius Audrius Kemeþys, montaþas Valdo Misevièiaus). Ið tiesø dokumentika (ar bent jau viena jos kryptis kino portretas) ir turëtø tokia bûti supaþindinti mus, kad ir vienpusiðkai (t.y. neakivaizdþiai, arba virtualiai), su þmogumi, objektu ar reiðkiniu. Vildþiûno filmas supaþindina mus su Benu Ðarka ne tik ið mandagumo, bet taip, tarsi paþvelgtø mums á akis, o mes atsakytume (irgi ne ið mandagumo): malonu susipaþinti. Nors, tiesà sakant, pirmieji filmo kadrai (ne pats pirmas, o ëjæ po jo) mane iðgàsdino: svajingi Lietuvos pajûrio vaizdai, Baltijos bangø mûða, personaþo pasivaikðèiojimas po smëlá, gulëjimas kaþkuo iðsitepliojus... Dar vienas perdëtu rimtumu ir nepateisinamu lyrizmu migdantis kliðiø rinkinys? Jau kiek pas mus pridaryta filmø, muzikiniø videoklipø ir kt. apie vieniðius pajûryje! Na gerai, Benas Ðarka ið tiesø renka pajûrio medgalius ir kitokius jûros iðmestus daiktus, kuriuos paskui panaudoja savo ðamaniðkuose performansuose, bet toks sutapimas nëra joks pasiteisinimas... Vis dëlto mano nuogàstavimai nepasitvirtino. Galbût (nebûtinai, bet juk gali bûti) reþisierius netgi tyèia ið pradþiø mus truputá paerzina lietuviðku stiliumi, kad paskui galëtø ðûktelti: Tik pajuokavau! Ir parodyti mums smagø, ðmaikðtø, nebanalø, ryðkios ir kiek ekscentriðkos asmenybës portretà. Man visuomet svarbu, kad filmas (kaip ir tekstas, literatûros kûrinys), nelyginant þmogus, uþëjæs á sveèius, neuþsibûtø per ilgai, kad pokalbis neuþtruktø ilgiau, negu yra apie kà kalbëti, ypaè kai kalba tik vienas, o kitas (þiûrovas, skaitytojas) klausosi. Mykolo Vildþiûno filmas tikrai neuþsibûna: já paþiûrëjau vienu ypu, o pabaiga atëjo net kiek netikëtai (tai nereiðkia per anksti), kai dar buvo ádomu, todël po filmo liko malonus lengvo alkio, o ne persisotinimo jausmas (kaip atsitinka po daþno lietuviðko, ir ne vien, filmo). Dël to kalta ne tik (ir ne tiek) filmo trukmë (28 min.), bet ir taiklus montaþas, iðraiðkingi ir tiksliai ámontuoti labai stambiø kadrø inkliuzai taèiau ne veido, kaip áprasta, net ne rankø, kas irgi daug kartø matyta, o, pavyzdþiui, vienos pëdos, o dar tiksliau pusës pëdos. Be to, man regis, ðiame filme beveik nebuvo nereikalingø dalykø, tuo debiutuojantis reþisierius pralenkë ne vienà labiau patyrusá kolegà. Arba jis sugebëjo atsisakyti nemaþo kiekio medþiagos, nes buvo ið ko rinktis, arba buvo nufilmuota nedaug, bet gerai. Abu variantai sveikintini. Pavyzdþiui, grakðèiai sumontuotas fotografavimosi epizodas. Jis juokingas, ir galima buvo já rodyti gana ilgai. Ne vienas net ir nepradedantis reþisierius bûtø taip ir padaræs, o Mykolas Vildþiûnas atsispiria pagundai ir neuþsiþaidþia. Pradëjæs ðá epizodà neskubiai ir ið tolo (Beno Ðarkos ið pradþiø nëra kadre, matome tik dvi gatvëje besifotografuojanèias merginas), reþisierius áveda Benà, ðis (tikiu, kad jam tai bûdinga) pradeda kalbinti merginas, siûlosi kartu fotografuotis (merginos nepageidauja), paklausia greta stovinèio kaþkieno vaiko, ar tas norëtø kokakolos (ar sveikiau bûtø sultys?)... Ir tada akimirksniu kitas kadras, trunkantis vos kelias sekundes: ir merginos, ir vaikas, ir Benas, ir jo atsineðta gëlë, ir galbût net kokakola jau pozuoja bendrai fotografijai. Beno Ðarkos performansinë kûryba gali dominti arba ne, patikti arba ne, taèiau susipaþinti su ðiuo kûrëju vis tiek malonu, nes ið filmo suþinome (kad ir labai epizodiðkai), kà ir kaip jis kuria, o tada jau galime patys spræsti, ar kratytis dël jo á Klaipëdà. Malonu, kad filme Benas nepostringauja apie savo kûrybà, negirdime ilgø jo ar kieno kito iðvedþiojimø apie reikðmes ir prasmes, o tuo labiau apie gimines ir artimuosius. Tiesiog matome kuriantá þmogø: studijoje, gatvëje, scenoje, ir patys galime suprasti, ar tiksliau, pajusti jo gyvenimo ir kûrybos principus, filosofijà. Tikësimës, kad Ðarka2 tai ne beginners luck (pradedanèiojo loðëjo sëkmë), o naujo gabaus reþisieriaus atëjimas á lietuviø kinematografijà. Didingi ir tuðèiaviduriai Martino Scorsese filmas Kuþdesiø sala Þivilë Pipinytë Naujas Martino Scorsese filmas Kuþdesiø sala ( Shutter island, JAV, 2010) ið tø, kuriø siuþeto atpasakojimas sugriautø þiûrëjimo malonumà. Nors filmo pagrindas gotikinis Denniso Lehane o trileris jau iðleistas ir Lietuvoje, bet gal dar ne visi spëjo já perskaityti. Todël atskleisiu tik filmo iðeities taðkà: á saloje ákurtà kalëjimà-ligoninæ pavojingiems nusikaltëliams psichopatams atvyksta du policininkai Tedis Denielsas (Leonardo DiCaprio) ir jo naujas partneris (Mark Ruffalo). Jie tiria serijinës þudikës dingimà ið aklinai uþdarytos kameros. Tyrimas sutampa su audra, kuri nusiaubia salà. Denielsui vis daugiau átarimø kelia ligoninës gydytojø metodai. Jis nuolat prisimena Antrojo pasaulinio karo metais iðvaduotà vokieèiø konclagerá, nusiþudþiusá jo komendantà ir tragiðkà savo þmonos mirtá. Átampa, átarimai, nuojautos, kad saloje vyksta kaþkas baisaus, vis auga. Naktiniai koðmarai atskleidþia slaptas Tedþio baimes. Po truputá jos ima materializuotis. Tedis pasijunta ákalintas ðitame baimiø ir nuojautø labirinte. Taèiau Scorsese kûrë filmà ne tik detektyvø, siaubo ir paslapèiø mëgëjams. Suprantama, pastarieji gaus, ko tikëjosi, ir net daug daugiau. Bet akivaizdþiai laimingesni bus filmo þiûrovai sinefilai. Scorsese pats yra toks, todël jo filmai vis daþniau tampa savotiðku kino istorijos þaidimu, formø ir þanrø tyrinëjimu, kuriame gali dalyvauti kiekvienas ðiek tiek prakutæs kino gerbëjas. Pasinëræs á paslapèiø narpliojimà, toks þiûrovas gaus dar didesná malonumà galimybæ kartu su reþisieriumi tyrinëti stiliaus, þanro ir kitø specifiniø kino kalbos elementø ypatybes, atpaþinti klasikiniø filmø uþuominas. Trumpai tariant, Kuþdesiø saloje Scorsese kuria savotiðkà 6-ojo deðimtmeèio amerikieèiø kino ekstraktà tirðtà, prisodrintà spalvø, garsø, charakteriø. Kuþdesiø sala tai ir filmas apie laikà bei jo atmosferà. Tai pagrindinë statybinë filmo medþiaga. Laikas filme nurodytas tiksliai 1954-ieji. Neatsitiktinai Antrojo pasaulinio karo patirtis dar visai gyva Tedþio atmintyje, juk ir psichiatrai tada ëmë domëtis karo traumomis. Todël jo átarimai, kad ligoninëje slapstosi karo nusikaltëlis konclagerio gydytojas (Maxas von Sydowas pabrëþia vokiðkà savo personaþo akcentà), atrodo visai pagrásti. Palyginti neseniai prasidëjæs ðaltasis karas, komunizmo baimë, garsioji raganø medþioklë taip pat kursto Tedþio átarimus. Laikas didina ir baimæ bûti manipuliuojamam naujais medikamentais, kuriuos esà bando ligoninës gydytojai, ir 6-ajame deðimtmetyje toks populiarus (bei pakankamai kino iðeksploatuotas) gydymo metodas lobotomija. Ir viduramþiø kankinimø kambarius primenanèios kameros. Baimës atmosferà sustiprina ir niekaip racionaliai nepaaiðkinamos þudikës dingimo ir atsiradimo aplinkybës. Prisideda ir, regis, savaime suprantama baimë, lydinti apsilankymà psichiatrinëje ligoninëje, ar baimë joje atsidurti. Scorsese kuria kraupià filmo atmosferà atvirai pasitelkdamas klasikiniø filmø elementus, kad ir labirinto ávaizdá, ir, þinoma, muzikà. Kuþdesiø salos garso takelis neátikëtinai iðkalbingas. Epochos dainos ir Mahlerio, Ligetti, net Cage o kûriniø fragmentai pabrëþia Scorsese naudojamo stilizavimo subtilybes. Nuo pat pirmøjø Kuþdesiø salos kadrø muzika þadina prisiminimus ir apie 6-ojo deðimtmeèio filmus, pirmiausia, þinoma, Alfredo Hitchcocko. Didþiojo trilerio meistro Kuþdesiø saloje labai daug já primena ne tik netikrumo atmosfera, Tedþio trauma, jo pasàmonës vaizdai ar pasivaikðèiojimas uolø atbrailomis (atmintyje iðkyla panaðus Cary Granto pasivaikðèiojimas uoloje iðkaltomis Amerikos prezidentø nosimis ir ausimis ar Jameso Stewarto aukðtumos baimë), bet ir prieðiðki, daþnai siurrealistiniais tampantys kasdieniai daiktai ir ambivalentiðki personaþai. Scorsese cituoja ir daug kitø amerikieèiø bei film noir klasikus Otto Premingerá ir Johnà Hustonà, Orsonà Wellesà ir Nicholasà Ray ø. Citatø sàraðas, be abejo, priklauso nuo bendro iðsilavinimo ir amerikieèiø kino istorijos þiniø. Prisipaþinsiu, þiûrëdama Scorsese filmus daþnai jauèiuosi lyg laikyèiau kino istorijos egzaminà. Todël atsakinëdama apie Kuþdesiø salà bûtinai paminëèiau ir Roberto Wiene s Daktaro Kaligario kabinetà. Ne tik todël, kad vokieèiø ekspresionizmas kelis deðimtmeèius veikë amerikieèiø kinà. Ir ne todël, kad Kuþdesiø salos reþisierius tiesiog mëgaujasi ekspresionistø iðrastomis ðviesos ir ðeðëliø þaismo ekrane galimybëmis. Scorsese, kaip ir Wiene, rodo pasaulá bûtent personaþo akimis. Þenklø, kas yra tikrasis filmo pasakotojas, jis pametëja ið pat pradþiø, dar kai policininkai pirmàkart eina ligoninës kiemu ir Tedis pamato siaubo filmø monstrà primenanèià iðsekusià moterá. Jø vis gausës, bet akivaizdus perëjimas ið vienos realybës á kità vienas virtuoziðkiausiø filmo momentø, todël kyla noras filmà pasiþiûrëti ne kartà. Tø skirtingø tikroviø herojaus psichikos ir realybës átaigumà pabrëþia ir Dante Ferretti dekoracijos: klaustrofobiðkos erdvës, ankðti koridoriai, prabangi gydytojø svetainë ar siaubo pilá primenantys ligoninës pastatai, regis, taip pat nuolat egzistuoja erdvës tarpsnyje tarp koðmaro, prisiminimø ir dabarties. Kad Kuþdesiø sala taip meistriðkai veikia ir manipuliuoja þiûrovais bei jø jausmais, be abejo, ir didelis filmo aktoriø nuopelnas. Leonardo DiCaprio, Marko Ruffalo ir Beno Kingsley (demoniðkas ligoninës vyr. gydytojas Kaulis) sukurti personaþai dviprasmiðki ir kartu realistiðki. Aktoriai puikiai jauèia filmo stiliaus ypatybes, jø personaþø transformacijos tikroviðkos. Kad þmogaus að tapo fantastiðka ir kartu materialia sala visø filmo kûrëjø darbo rezultatas. Bet Kuþdesiø sala gali ir tiesiog prislëgti savo didybe, uþuominø, citatø, nuorodø gausa, kuri, man regis, filmui ápusëjus ima nebetilpti siuþeto korsete. Nuo pirmø filmo akimirkø sufleruojamas filmo didingumas a la graikø tragedija pabaigoje vis dëlto gana abejotinas. Filmo moto T.S. Ellioto Tuðèiaviduriø þmoniø eilutës: Tarp tikëjimo / Ir tikrovës / Tarp paskatinimo / Ir veiksmo / Krinta Ðeðëlis (vertë Tomas Venclova). Scorsese pavyko materializuoti ðeðëlius, kurie uþpildo þmogaus vidø. Pagaliau gal ir neverta dël to priekaiðtauti reþisieriui, juk ðviesa ir ðeðëliai yra tikroji kino materija. 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884) 5 psl.

6 D a i l ë O kaipgi kûryba? Paroda Karðtoji vitrina akmeninës ðirdys galerijoje Argentum Kristina Pipiraitë Pakeliui á treèios ðiais metais parodos atidarymà tik juvelyrikai skirtoje galerijoje màsèiau apie neseniai girdëtà pasakojimà, kur tvirtinama, kad statybininkai ið galimø penkiø klaidø bûtinai padaro tà, kuri maþiausiai logiðka. Kalbant apie parodà, buvo trys broko galimybës. Labiausiai nesinorëjo iðvysti literatûriðkai iliustruotø bobiðkø (kalbu apie elgsenà, ne lytá) pasiseilëjimø. Deja. Daug þadëjæs parodos pavadinimas, turintis ir skepticizmo, ir teikiantis marias ávairiausiø asociacijø, ðákart atliko tik advokato, turinèio pateisinti suneðtinæ parodos ekspozicijà, vaidmená. Jaunøjø kûrëjø iniciatyvumas, þinoma, nuteikia optimistiðkai. Taèiau jis tik dalyvavimu ir pasireiðkia: Eglës Meiðtytës papuoðalø komplektas He Art primena recycling þenkliukà taip ir norisi padëti Já(os) menà á tà vietà, apie kurià jis savo forma uþsimena; Audronës Zamalytës Ðirdies dovanos asocijuojasi su vaikiðkais reliktais daugelio vaikystëje kolekcionuotais kramtomosios gumos popierëliais, perkeltais á prie dideliø vaikø labiau Kæstutis Stanapëdis. Kaþkas tokio limpanèià, meniðkesnæ medþiagà. Lygiomis teisëmis èia ásipaiðo dekoratyvûs, idëjiniu ir plastiniu sprendimu neágalûs A. Zamalytës Sintetinis Valentinas, Gintarës Asauskaitës Dvi ðirdys, Mariaus Zakaro þiedas Mylëk þmogø ir Auðros Maèiulaitienës nuobodûs tualeto signifikatai. Labai nuvylë Dalios Varnaitës darbas Moters ðirdis, primenantis mokykliná biologijos kabinetà ir ten iðrikiuotus stiklainiukus su formaline uþkonservuotais kaspinuoèiais. Realistine maniera perteikta eilëraðèio interpretacija su akmeniu, pjûklu ir metaliniu stiebu labiau priminë stiklainiu apvoþtà sudygusià bulvæ, o ne þmogaus (vadinasi, ir mano) ðirdá. Bergþdþias pastangas uþèiuopti visumà, áþvelgti bent vienà naratyvà, kuris pasakotø apie gilesnius dalykus ir bûtø ne tik anonsu vienai ið muilo operø, vainikuoja Sauliaus Vaitiekûno darbas, iðviepæs bedantæ akmenø grauþiko burnà. Dëþëje sukrauti akmenys-ðirdys, ðaltos ir neveikianèios, tarsi sustojæ laikrodþiai, uþstrigæ laike, erdvëje, abejingume ir nuovargyje. Dar iðraiðkingesnës, savikritikos nestokojanèios Domilë Ragauskaitë. 10 cm 2. Fragmentas. trys Indrës Aleksejûnienës keramikos technika atliktos miniatiûros UBA. Savo tylia ironija ðiø dvejø autoriø kûriniai oponuoja daugelio parodos darbø keliamam slogiam áspûdþiui, kuris siûlo tokius þodþius kaip provincialumas, stagnacija, nekûrybingumas ir prastos parodos autoriø (tikiuosi, tik jø) nuotaikos. Eglë Èëjauskaitë ir Gruodis Morkûnas pasiþiûrëjo á parodos temà ið optimistiðkesnës perspektyvos. Jie brëþia naujà linijà, ðnabþdanèià apie tæstinumo, tradicijø perdavimo, santykio tarp vakar ir rytoj svarbà, kitaip tariant ðiuolaikiðkai. Nuoðirdûs ir sociumo brukamø standartø nesugadinti keturmeèio Gruodþio pieðinëliai, Eglës iðgraviruoti sidabrinëse, minimalizmu dvelkianèiose sagëse bei sàsagose, primena paprastà, iðmatuojamà, naivokà ir nuoðirdþià meilës sampratà, atklydusià ið vaikystës. Jau ne pirmà kartà dþiugina Kæstutis Stanapëdis, kuris ðioje galerijoje yra Kaþkas tokio (taip vadinasi ir autoriaus darbas). Naudodamasis loginës lygties modeliu, savo pakabukuose-plokðtelëse jis vaizduoja krokodilo kojà anatomiðkai, akcentuodamas atskiras jos dalis. Galiausiai prieina iðvados, kad tai ir yra meilë. Ganëtinai paprasta analizë apie jausmà, jo sudëtines dalis, apie sudëtingumà ir gebëjimas susipaprastinti, dedikuoti, redukuoti. Su juo rezonuoja keramikës Domilës Ragauskaitës darbas 10 cm 2. Miniatiûriniai, minimalistine maniera atlikti ir pirmykðtæ keramikà primenantys dubenëliai, kuriuos autorë uþpildë skirtingø spalvø ir tekstûrø glazûromis, fiksuoja skirtingas þemës formavimosi stadijas. Domilë per geologines metaforas jautriai, paprastai ir atsargiai perkelia mus á mitiná laikà su pasakojimais apie gyvybës atsiradimà. Minëta autoriø ketveriukë reabilituoja parodos ekspozicijà, taèiau ne tiek, kad ákvëpta bëgèiau raðyti pelnytø panegirikø. Atvirkðèiai. Parodà palikau nusivylusi. Nedavë ramybës mintis, kad poros deðimtmeèiø darbas siekiant áteisinti metalo plastikà (juvelyrikà), kaip lygiateisæ dailës ðakà, Lietuvoje nuëjo veltui. Bepigu teisintis ieðkant nuosmukio prieþasèiø ir nesugebëjimo matyti dabarties perspektyvø iðkreiptomis institucinëmis nuostatomis bei ðalies ribotumu. Juk turime puikiø meistrø (Birutë Stulgaitë, Eimantas Ludavièius, Asta ir Mindaugas Ðimkevièiai). Matyt, bëda ta, kad stokojame kartø dialogo, bet argi tai galima pateisinti politine ir ekonomine situacija? Tai atskira tema. Prisiminus metà, kai galerija ðventë savo ákurtuves, galima daryti iðvadà, kad, be keleto þybtelëjimø, jaunieji autoriai mieliau rinkosi amatà, o ne kûrybà. Èia diriguoja privatûs uþsakymai. Galiausiai tenka konstatuoti nemalonø faktà, kad nors visi keliai tarptautiniams projektams atviri, regis, nelabai yra kà pasiûlyti. Ko gero, miniatiûristai, paskendæ internacionaliniame stiliuje, iðstûmë specifinius savo kultûros bruoþus, o gautas hibridas nelabai sëkmingai lemia ðiandienos maþosios plastikos ir juvelyrikos reiðkinius. Galbût modernistams iðësdinus praeitá, o postmodernistams tarpdiscipliniðkai ëmus gaminti ávairiausiø rûðiø miðraines ið praeities, dabarties ir menamos rytdienos, tikimasi atgaivinti maþosios plastikos raidos tæstinumà. Taèiau kas gràþins jà prie gilesniø ar ádomesniø temø bei pamatiniø sàvokø? Tarp jø meninës juvelyrikos ir galerijos sampratos. Ðiandien þvelgiant á Argentum galerijos vitrinas, neramu dël iðkylanèio klausimo: kà veikti dailëtyrininkams parduotuvëje? Augustinas Savickas nesustoja Deðimt tapybos metø Kristina Stanèienë Savicko paveikslø galerija ir joje ásikûrusi dailës mokykla ðvenèia 10 metø veiklos jubiliejø. Ta proga vasario 19 d. galerijoje atidaryta profesoriaus, Nacionalinës kultûros ir meno premijos laureato Augustino Savicko naujesniø kûriniø ir dailës mokyklos mokiniø darbø paroda. Pasak galerijos vadovo Raimondo Savicko, parodoje norëta parodyti tai, kas galerijos veikloje svarbiausia. A. Savicko drobës tarsi tapybos tradicijø tæstinumo atspindys, atsekamas daugelyje èia rengiamø parodø (galerijoje paprastai eksponuojama tapyba). Tuo tarpu edukacinë galerijos veikla per deðimtá metø subûrë tam tikrà bendraminèiø grupæ. Þvelgiant á mokiniø darbus, akivaizdu, kad kai kuriems Savickø mokiniams dailës dalykø pamokos tiesiog malonus laiko leidimo bûdas, nesiekiant perþengti mëgëjiðkos kûrybos ribø. Taèiau kitus jos paskatino rinktis profesionalias meno studijas aukðtosiose mokyklose. Beje, ðioje mokykloje mokosi suaugæ þmonës, daþniausiai dirbantys, jau turintys tam tikrà profesijà, pomëgius, interesus. Nors ðiandien svarbesniøjø Vilniaus galerijø veikla, ko gero, ne tiek specializavosi, kiek iðsiskiria projektø mastais, parodø pobûdþiu, ði galerija taip pat yra daugmaþ atradusi savo specifikà. Tai daþniausiai nuosaikios, solidþios tapybos parodos, paprastai lietuviø menininkø kûrybos personaliniai pristatymai. Pirmaisiais gyvavimo metais ramioje P. Klimo gatvëje Naujamiestyje ásikûrusi galerija surengë nemaþai ádomiø parodø tai Egmonto Bþesko, Astos Rakauskaitës, Augustinas Savickas. Dvi moterys m. Eglës Ridikaitës, Solomono Teitelbaumo, Jolitos Skërytës, Rièardo Bartkevièiaus ir daugelio kitø þinomø menininkø ekspozicijos. Gale- rijos veiklos, parodø lygio kartelæ ið pat pradþiø kaip reikiant kilstelëjo menotyrininkas Alfonsas Andriuðkevièius, kuravæs pirmàsias parodas, dëstæs galerijos mokykloje, rengæs ádomius diskusijø vakarus. Vëliau, persikëlusi á Vilniaus gatvæ, bent jau mano subjektyvia nuomone, galerija tarsi kiek pritilo, nors parodos èia rengtos nenutrûkstamai, nuolat veikë ir dailës mokykla. Ásikûrusi nedidelëse, kamerinëse patalpose Trakø gatvëje, galerija su nauju ákarðèiu kibo á parodø rengimo darbà m. suorganizavo keletà Augustino Savicko tapybos parodø, paþymint tapytojo 90 metø jubiliejø, iðleistas ir pastarøjø keliø deðimtmeèiø menininko kûrybà apibendrinantis albumas Senojo tapytojo dienoraðtis, jame publikuojami taip pat ir A. Savicko memuarai. Tapybos parodos èia reguliariai rengiamos ir toliau atrodo, deðimt tapybos metø galerijai tapo rimta patirtimi, teikianèia impulsø tolesnei veiklai. 6 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884)

7 D a i l ë Premiere league Henriko Natalevièiaus tapybos retrospektyva Pamënkalnio galerijoje Kæstutis Ðapoka Pirma mintis nieko naujo. Antra o kà reiðkia naujumas arba originalumas? Bendresnis paaiðkinimas bûtø toks tai vartotojø visuomenës sukurta sistema, kurioje dailininkas (kaip ir kitø paslaugø sferos atstovai) yra nuolat priverstas rinkai pateikti kà nors nauja, kas daþnai tapatinama su originalumu ir unikalumu. Bûna ðiokios tokios trinties. Kartais rinka paskui save tempia neatsilikti bandanèius dailininkus. Kartais dailininkai, intuityviai nujausdami artëjanèias permainas, pasiûlo naujø prekiø, kuriø rinka dar kurá laikà nesuvokia. Taip atsiranda nepripaþinto, tragiðko likimo genijaus (Vincent o van Gogo, Paulo Gauguino etc.) mitas. Bûna taip, kad pasiûla atitinka paklausà, dailininkas atranda niðà, kurioje vertinamos jo prekës ir tada turime sëkmingos finansinës ir simbolinës karjeros pavyzdþiø (Andy Warholo, Gedimino Jokûbonio, Augustino Savicko, Jeffo Koonso, Damieno Hirsto etc.). Kai ðie rinkos dësniai internalizuojami, naujumo arba originalumo ir unikalumo (rinkos) sàvokomis nejuèia ima màstyti tiek dailininkai, tiek vertintojai, nepriklausomai nuo socialinës padëties, taigi net tie, kurie ið tiesø nieko nelemia. Tada susiformuoja metafizinis originalumo arba genialumo mitas, t.y. nesàmoningos nuostatos. Kitaip tariant, tiek dailininkams, tiek þiûrovams, tiek dailës kritikams naujumas ir originalumas tampa vidiniais imperatyvais, formuojanèiais atitinkamà elgsenà, matymà ir vertinimà. Tiesa, Lietuvoje toks màstymas reèiau susijæs su tikra rinka ir daþniau suvokiamas kaip simbolinë rinka (garbë, iðskirtinumo jausmas, sakinys dailës istorijos vadovëlyje etc.). Kita vertus, nors egzistuoja ryðys tarp rinkos ir simbolinës rinkos, jis nëra proporcingas ar tiesioginis. Rinkos ir simbolinës rinkos (sakykime, dailës kritikos, menotyros diskurso) vertë gali kardinaliai skirtis. Taigi vertindami parodà naujumo kategorijomis, ið tiesø vertiname vienos kliðës atitikimà kitoms (arba parodà lygiuojame pagal savo màstymo kliðes), ne daugiau. Ðiuo atveju reikëtø paieðkoti kokio kito atspirties taðko. Yra vertinimo bûdas, susijæs su rinka ir þaidimu pagal tam tikras taisykles. Pavyzdþiui, þinodami futbolo taisykles, galime þavëtis tais, kurie pagal tas taisykles sugeba þaisti meistriðkai, o kai kurie ir kurti ðedevrus. Jei futbolininkai staiga pradëtø þaisti pagal krepðinio taisykles arba tiesiog nepaisydami futbolo taisykliø, kiltø chaosas. Ðtai Diego Maradonos 1986 metø pasaulio futbolo ketvirtfinalyje prieð Anglijos rinktinæ ranka ámuðtas (ir áskaitytas) ávartis aptarinëjamas iki ðiol kaip vienas prieðtaringiausiø nutikimø futbolo istorijoje... Meno pasaulyje tokios taisykliø lauþymo praktikos, galima sakyti, netgi paverstos norma. Tiesa, paradoksas tas, kad toks anarchizmas kartais atima þaidimo intrigà ir groþá, ir tampa beprasme rutina. Kad ir kaip ten bûtø, kalbëdami apie Henrikà Natalevièiø turime omenyje gana stabilias ir nusistovëjusias, tradicines þaidimo taisykles ir jø nulemtus vertës svertus. Galime, pavyzdþiui, sakyti, kad Anglijos (ar kitø Vakarø Europos, Pietø Amerikos ðaliø) futbolo Premiere league yra tam tikrø taisykliø visuma, metafizinë erdvë, kurioje savo menà kuria daugybë talentingø asmenybiø. Galime kalbëti apie dabar kurianèiø Peterio Craucho, Wayne o Rooney, Cristiano Ronaldo, Nicolaso Anelkos ir kitø genijø stiliø. Pagaliau galime net kalbëti apie mûsiðkiø sovietmeèio Vilniaus Þalgirio futbolininkø-menininkø Valdo Ivanausko, Armino Narbekovo, Viaèeslavo Sukristovo etc. stiliø... Ðiuo atveju naujumo sàvoka pakeièiama efektyvumo ir stabilumo kategorijomis arba, kitaip sakant, iðtirpinama jose. Þinoma, mûsø tautinës koloristinës tapybos (pradedant Ars u ) pasaulëlis (ar tradicija) kur kas maþesnis ir meniniu átaigumu negali rungtis su kokia Premiere league, bet vis dëlto galioja panaðûs dësniai tam tikrø þaidimo taisykliø (spalvinës klausos, spalvinës kalbos, stiliaus etc.) visuma ir þaidimas ðios visumos ribose, kartu savo talentu sukuriant naujø, netikëtø tø taisykliø atspalviø. Kalbant konkreèiai apie Henrikà Natalevièiø, kaip tik tinka efektyvumo ir stabilumo kriterijai (efektyvumo ir efektingumo daþniau tikimasi ið puolëjø, stabilumo ið gynëjø), nes ðis menininkas beveik nesikeièia, taèiau tai ir yra pagrindinë jo kûrybos vertë. Natalevièius nëra ið tø, kurie preke (daþniau simboline) paverèia nuolatinës kaitos ir atsinaujinimo ávaizdá, nesiverèia per galvà, þûtbût bandydamas ið- Henrikas Natalevièius. Prie stalo m. spausti kà nors nauja. Kita vertus, jis nëra ir ið tø, kurie savo nekintantá stiliø paverèia tik prekës þenklu ir nuvalkioja iki negyvumo. Jo, lyg tø geriausiøjø futbolininkø (sakykime, saugø arba gynëjø), statistika yra stabili ankstyvoji jo tapyba buvo puiki ir dabar tebëra tokia pat puiki, taigi jis, kalbant futbolo terminais, þaidþia vis taip pat efektingai ir stabiliai. Þinoma, jei pradëtume maiðyti futbolà su krepðiniu, ledo rituliu, motobolu ir dar velniai þino kuo (o tai jau vadinamojo ðiuolaikinio meno grieþtø taisykliø nebuvimo taisykliø erdvë), Natalevièiaus þaidimas taptø beprasmiðkas. Tada galëtume paþerti daugybæ priekaiðtø nieko naujo, neðiuolaikiðka, neaktualu, atgyvenæ etc. Bet tai bûtø kaltinimai futbolininkui, kad jis nemeta kamuolio á vartus rankomis... Taigi Henrikas Natalevièius þaidþia aukðèiausioje, arba premiere (mûsø tautinës koloristinës tapybos tradicijos), lygoje ir tebëra vienas stabiliausiø ðios lygos þaidëjø, nepaisant to, kad jau priskiriamas prie veteranø. Ko gero, Natalevièius priklauso vienai stabiliausiø ir profesionaliausiø mûsø Ars o lygos þaidëjø kartai, nes ir jo kolega Mindaugas Skudutis jau keletà deðimtmeèiø þaidþia taip pat efektyviai ir profesionaliai. Toks pat stabilus profesionalumo ir kûriniø vertës prasme buvo ir a.a. Raimondas Sliþys. Èia ásivelia ðiokia tokia painiava, nes Henriko Natalevièiaus kûriniø vertë (kainos) smarkiai atsilieka nuo simbolinës vertës mûsø koloristinës tapybos lygoje. Kita vertus, juk ir Narbekovas ar Ivanauskas, net þaisdami uþsienio klubuose, uþdirbdavo ne itin daug, jei lyginsime su Vakarø þvaigþdëmis. Þinoma, ir mûsø vietinë aukðèiausioji futbolo lyga neprilygsta kokios Anglijos ar Vokietijos lygiui... Bet kokiu atveju, sunkmeèiu ir dar vietiniame mûsø kontekste ir tokias kainas galime laikyti pakenèiamomis. Kitaip tariant, raginèiau nupirkti visus parodos kûrinius, nes uþ gana nedidelæ kainà ásigysite aukðtà lygá, aukðtà statusà ir laiko patikrintà stiliø, o ne koká treèiarûðá ðlamðtà. Henriko Natalevièiaus tapyba þaidimas, kuris ið tiesø vertas kelis kartus daugiau. Kronika Mindaugas Navakas VDA Kostiumo dizaino katedros galerijoje Henrikas Natalevièius. Veidrodis m. Ekspozicijos fragmentas Ðiø metø vasario 22 kovo 3 dienomis VDA Kostiumo dizaino katedros galerijoje (Maironio g. 3) menininkas Mindaugas Navakas pristato parodà Popieriukai ir dangteliai. Èia pirmà kartà Lietuvoje greta naujausiø menininko skulptûriniø objektø, sukonstruotø ið perkurtø fajansinës santechninës árangos, keraminiø indø ir kasdienybës daiktø, rodomi videodarbai Popieriukai ir dangteliai bei Eror. Reaguodamas á pas mus ásiðaknijantá daiktiðkumo kultà Navakas, kaip skulptorius tûriø ir erdviø architektas, sutelkia dëmesá á perkûrinëjimo procese uþsimezgantá pasirinktos aplinkos ir asociatyviø kultûriniø kûrinio prasmiø bei aktyviø plastiniø tûriø dialogà. Jo esmëje glûdi metafizinës grësmës, egzistencinio nerimo ir nerimtumo, ironijos jungtis. Mat kaskart áveikdamas kûrybinius ir gamybinius iððûkius autorius siekia trupuèio smagumo sau ir þiûrovams. 7MD INF. A. BALTËNO NUOTR. 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884) 7 psl.

8 K i n a s Solidarus kinas Jubiliejinës Berlinalës laureatai Þivilë Pipinytë Paskutinëmis jubiliejinës Berlinalës dienomis pamaèiau porà konkurso filmø, kurie nustebino paprastumu ir iðmintimi. Tai maþo (jei ne minimalaus) biudþeto, kameriðki filmai, tokie, kokius bûtø galima kurti ir Lietuvoje, jei mûsø kino kûrëjai turëtø daugiau idëjø ir maþiau pretenzijø nustebinti pasaulá. Argentinietës Natalios Smirnoff Dëlionës ( Rompecabezas ) herojë Marija namø ðeimininkë, vyro þmona ir dviejø suaugusiø sûnø motina. Jà pamatome jau pirmuose filmo epizoduose, kai ji neðioja indus, siûlo sveèiams maistà, renka ðukes triukðmingame vakarëlyje. Prie nieko neprisësdama, bet visiems patarnaudama, ji nuolat kuièiasi virtuvëje, o paskui atneða sveèiams tortà, ant kurio viena þvakutë ir skaièius 50. Tik tada paaiðkëja, kad triukðmingas vakarëlis yra jos gimtadienio ðventë. Filmo pradþioje kamera filmuoja aktoræ Marià Onetto ið labai arti, tarsi pabrëþdama jos gyvenimo ankðtumà maþas butukas, maþos problemos, maþi þmonës. Ta klaustrofobiðka erdvë, be abejo, slegia ir Marijà. Bet ji rado iðeitá dëliones. Ji jas dëlioja kasdien. Pomëgis tapo vyro ir sûnø paðaipø objektu. Vienà dienà Marija pasiryþta paskambinti skelbimà dëlioniø parduotuvëje pakabinusiam ponui Robertui. Jis ieðko kandidatø dalyvauti dëlioniø èempionate. Taip Marija pirmà kartà áþengia á kità, ið pradþiø svetimà pasaulá. Erdvë aplink jà ima plëstis. Kamera rodo ne tik Marijos veidà ar jos kûno dalis, bet ir visà figûrà. Senamadiðka nedràsi Marija pasirodo besanti puiki þaidëja Dëlionë ir net iðgyvena meilës nuotyká su savo treneriu. Kartu su Robertu ji laimi visus konkursus ir net pagrindiná prizà kelionæ á Vokietijà, pasaulio èempionatà. Ar ji pasinaudos ta galimybe, filmo pabaigoje taip ir neaiðku. Bet kad Marija pajuto savo vertæ ir laisvës skoná, kad pati gali spræsti, kaip jai gyventi toliau, akivaizdu. Paskutiniuose kadruose, jau slenkant pabaigos titrams, Marija sëdi didþiuliame lauke, þiûri á dangø, valgo obuolá ir akivaizdþiai dþiaugiasi savo laisve. Apie laisvæ ir prancûzø Benoit nais draugais. Visà tà kelià Mamutà lydi fantomas þuvusi jo pirmoji meilë (Isabelle Adjani). Mamutas nufilmuotas kaþkokioje neátikëtinai grûdëtoje juostoje, bet per spaudos konferencijà reþisieriai iðsklaidë vieno kolegos átarimus, esà tai Super 8. Pasak jø, tai jau seniai net fotografø nebenaudojama apverèiama juosta, ir ðis filmas pirmas ir paskutinis toks kino istorijoje. Bet toks specifiðkas vaizdas (daþnai paplaukæs, neryðkus) subtiliai paryðkina pagrindinæ filmo mintá, nes Mamutas tai fil- Medus Delepine o bei Gustave o Kerverno filmas Mamutas ( Mammuth ). Jo herojus ðeðiasdeðimt penkeriø skerdyklos darbininkas, pramintas Mamutu (Gerard Depardieu). Filmo pradþioje bendradarbiai já iðlydi á pensijà, bet netrukus paaiðkëja, kad prancûziðkai Sodrai stinga árodymø, jog jis tikrai dirbo visà savo gyvenimà, ir þmonos (ið filmo Serafina paþástama Yolande Moreau) paskatintas Mamutas leidþiasi á kelionæ, apþergæs senà motociklà, kad gautø trûkstamus dokumentus ið buvusiø darbovieèiø. Mamutas yra maþakalbis, bet daug ir nereikia, kad suprastumei, koks buvo jo gyvenimas. Já labai lengvai susigalvos kiekvienas þiûrovas, kartu su Mamutu apsilankæs kapinëse (duobkasys), átartiname bare (apsaugininkas), klajojanèiame atrakcionø parke, gamykloje, vynuogyne... Reþisieriai pasirinko kelio filmo þanrà, bet kartu tai filmo herojaus gráþimas á praeitá, susitikimai su giminëmis (pakvaiðusià dukterëèià, kurianèià skulptûras ið iðmestø þaislø ir daiktø, suvaidino madinga menininkë Miss Ming), semas apie laisvæ. Apie tai, kad visi darbai riboja þmogaus saviraiðkos ir laisvës galimybes, kad niekad nevëlu pagaliau pradëti gyventi savo gyvenimà. Depardieu herojus filmo pabaigoje laiko brandos egzaminà ir kuria eiles. Jis yra laisvas ir laimingas. Jo nebepersekioja jokie fantomai. Manau, kad Depardieu tai dar ir labai asmeniðkas filmas, nes jis skirtas prieð kelerius metus mirusiam aktoriaus sûnui Guillome ui aistringam motociklø ir laisvës gerbëjui. Tai tarsi atsisveikinimas su sûnumi. Kad filmà kûrë laisvi þmonës, buvo galima ásitikinti ir per spaudos konferencijà, ir per fotosesijà. Uþuot rimtai ir tvarkingai pozavæ fotografams, reþisieriai sudainavo Marseljetës kupletà, o Depardieu su Moreau suðoko liaudiðkà ratelá. Festivalio þiuri ðie filmai nesudomino, nors jos sprendimas buvo ir gana netikëtas, ir netradiciðkas. Þinoma, visi tikëjosi, kad þiuri pirmininkas Werneris Herzogas palaikys autorinius, nekomerciðkus, originalius filmus. Per spaudos konferencijà jis net uþsiminë, jog festivaliø privalumas yra tas, kad juose gali pamatyti lietuviðkø ir èekiðkø filmø. Sprendimas skirti pagrindiná prizà Auksiná loká turkø reþisieriaus Semiho Kaplanoglu filmui Medus ( Bal ) buvo netikëtas, nes filmas, nors ir palankiai sutiktas, vis dëlto nebuvo tarp favoritø. Tai treèia reþisieriaus trilogijos apie maþà berniukà Jusufà dalis. Berniukas mikèioja, jam sunkiai sekasi mokykloje skaityti, bet paðnibþdomis jis gali kalbëtis su tëvu laukinio medaus rinkëju. Tëvas renka medø didþiuliame miðke (filmuota nepaprastai áspûdingose ir, matyt, turistø dar neatrastose kalnø vietovëse ðalia Juodosios jûros), kuris primena stebuklingà pasakø ir mitø miðkà. Berniukas daþnai eina á miðkà su tëvu tai ir yra tikrosios gyvenimo pamokos. Filmas prasideda kadrais, kurie tarsi árëmina filmà milþiniðko medþio ðaka, prie kurios tëvas prisitvirtino virvæ, lûþta. Pabaigoje berniukas suþino apie dingusio tëvo mirtá. Reþisierius tiksliai nenubrëþia berniuko prisiminimø, sapnø ir tikrovës ribos. Tai filmas apie pasaulio, savæs, meilës paþinimà. Apie mirties iniciacijà. Jo ritmas lëtas, kadrai statiðki, tad svarbiau yra pasaulio, jo groþio ir paslapèiø meditacija, kurià reþisierius neákyriai susieja su maldomis ir religiniais ritualais, kai moterys meldþiasi dingus berniuko tëvui. Filmas nuoðirdus, poetiðkas, kontempliatyvus. Kita vertus, po jo paklausiau savæs, kiek tokiø poetiðkø filmø apie maþus berniukus, atrandanèius pasaulá, jau teko matyti, bet tai, kad pagrindinis vieno svarbiausiø pasaulyje festivaliø prizas atitekto bûtent tokiam kameriðkam, minimalistiðkam, jokiø naujøjø technologijø, triukø nenaudojanèiam filmui, tikrai nëra blogai. Kaip að praleidau ðià vasarà vartos, blogio iðtakas. Priverstas veikti, vaikinas griebiasi agresijos ir paima ákaitæ. Pabaigoje jis suvokia, kad prievarta negali bûti prasminga. Tai taip pat maþo biudþeto, dokumentiðku stiliumi nufilmuotas kûrinys. Konkursinëje programoje dominavo herojai, kurie kà tik iðëjo ið kalëjimo. Benjamino Heisenbergerio filmo Plëðikas ( Der Rauber, Austrija, Vokietija) herojus maratono bëgikas, iðëjæs ið kalëjimo, vël ima plëðti bankus. Ne tam, kad praturtëtø tai treniruoèiø dalis. Filmui apie vidinæ tuðtumà, susvetimëjimà vis dëlto pristigo iðraiðkingesnio herojaus, kuris pateisintø reþisieriaus kuriamà kino metaforà. Dar vienas festivalio kritikø favoritas rusø reþisieriaus Aleksejaus Popogrebskio filmas Kaip að praleidau ðià vasarà ( Kak ja proviol etim letom originalo pavadinime sàmoningai padaryta klaida) tai dviejø aktoriø filmas. Neatsitiktinai Sergejus Puskepalis ir Grigorijus Dobryginas pelnë Sidabrinius lokius uþ geriausià vyro vaidmená. Jie suvaidino du meteorologijos stoties, stovinèios pasaulio pakraðtyje, saloje Arkties van- Maþieji þmonës Kritikø favoritas nuo pat festivalio pradþios rumunø debiutanto Florino Serbano filmas Jei noriu ðvilpti, ðvilpiu ( Eu cand vreau sa fluier, fluir ) gavo antrà pagal svarbà Didájá prizà ir Alfredo Bauerio prizà novatoriðkiausiam festivalio filmui. Pasakojimas apie dvideðimtmetá jaunuolá, kuris kalëjime nori sutrukdyti motinai iðsiveþti jaunesná broliukà á Italijà, yra ir ásimintina psichologinë studija apie priedenyne netoli Èiukotkos, darbuotojus. Sergejus ir Pavelas netrukus turi gráþti namo, bet Sergejui þvejojant Pavelas priima radiogramà, kurioje praneðama apie Sergejaus ðeimos þûtá. Vaikinas bijo praneðti ðià þinià. Kai tai ávyksta, prasideda keista dviejø vyrø kova. Psichologinë personaþø studija filme itin átikinama, nes vyrø santykiai plëtojami keliuose lygmenyse. Juos daug kas skiria ir poþiûris á darbà, á pareigà, ir gyvenimo prasmës suvokimas. Vyrø konflikte galima áþvelgti ir kartø, tëvo ir sûnaus konfliktus. Labai svarbus yra ir gamtos motyvas ilgas buvimas dviese laukinëje gamtoje atveria þmogaus instinktus, priverèia já kitaip paþvelgti á save. Jautriai Èiukotkà nufilmavæs Pavelas Kostomarovas buvo apdovanotas Sidabriniu lokiu uþ geriausià operatoriaus darbà. Man ðis filmas pasirodë pernelyg tiksliai apskaièiuotas festivalinei auditorijai máslingos rusø sielos, didþiulës erdvës, baltosios meðkos, finalinis þmogiðkumo triumfas, regis, nepristigo nieko, kas eiliniam Vakarø þiûrovui asocijuojasi su Rusija. Uþ geriausià moters vaidmená buvo apdovanota japonø aktorë Shinobu Terajima, suvaidinusi Koji Wakamatsu filme Vikðras ( Caterpillar ). Jos herojë valstietë 1940 m. sulaukia ið Japonijos karo su Kinija gráþusio vyro. Jis yra didvyris, apdovanotas medaliais, bet neturi nei kojø, nei rankø, o veidas suþalotas, tad net jo tariamø þodþiø nesupranta niekas. Ið pradþiø reþisierius stebi sudëtingus vyro ir þmonos santykius jis nori tik valgyti ir mylëtis, ji prisimena, kaip prieð karà vyras jà kasdien muðdavo. Bet reþisieriui svarbiau ne vyro ir moters santykiø studija, o antikarinis patosas. Tai atvirai antikarinës propagandos filmas. Kita svarbi tema ðiuolaikinës ðeimos santykiai. Uþ geriausià scenarijø apdovanotas festivalio atidarymo filmas kinø reþisieriaus Wang Quan ano Atskirai. Kartu ( Tuan Yuan ) itin subtilus pasakojimas apie kadaise karo iðskirtus ásimylëjëlius m. jis evakavosi á Taivanà, ji liko Ðanchajuje, pagimdë jo sûnø, iðtekëjo uþ kito. Po penkiasdeðimties metø, palaidojæs N UKELTA Á 9 PSL. 8 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884)

9 Uþ ðunis (ir kates taip pat) Krësle prie televizoriaus Tradiciðkai aðtrus matymas bûdingas asmenims, turintiems polinká á depresijà. Jis apibûdinamas kaip radikalus atsisakymas angaþuotis á tai, kas domina daugumà þmoniø, ir pasireiðkia pirmiausia nesidomëjimu klausimais, kurie, reikia pripaþinti, ið tikrøjø nëra ádomûs. Taigi galima ásivaizduoti þmogø, kuris yra ásimylëjæs, nors já ir kankina depresija. Bet visiðkai neámanoma ásivaizduoti þmogaus, kuris apimtas depresijos ir kartu dar yra patriotas. Ásiklausæs á ðá Michelio Houellebecqo teiginá, nusprendþiau pabëgti nuo visko tautos ðventës, kiekviename kampe ðmëkðèiojanèiø þiemos olimpiados vaizdø (sàraðà galëèiau tæsti) ir tiesiog pasimëgauti ðvieþiomis kvepianèiomis stintomis. Jûra gydo, o þiema pernelyg uþsitæsë, tad, manau, mane suprantate. Taèiau nuo savæs pabëgti sunku, greièiausiai neámanoma. Gráþau namo ir vël ásijungiau televizoriø. Olimpiada nesibaigë, bet kelis dëmesio vertus filmus radau. Svarbiausiàjá ðios savaitës filmà Errolo Morriso 2004 m. Oskaru uþ geriausià dokumentiná filmà apdovanotà Karo rûkà TV3, suprantama, parodys gilià naktá (28 d. 1.30). Bet tikras kinas visada reikalauja aukø. Ðis filmas tai Amerikos istorija, pamatyta buvusio JAV gynybos sekretoriaus Roberto S. McNamaros akimis. Mano bendraamþiai bei vyresni uþ mane, be abejo, prisimena, kad ði pavardë sovietø propagandininkø lûpose visada skambëjo kaip keiksmaþodis. Ið tikrøjø tai viena átakingiausiø ir kontroversiðkiausiø 7-ojo ir 8-ojo deðimtmeèiø pasaulio politikos figûrø. Filme McNamara analizuoja svarbius XX a. ávykius Tokijo bombardavimà 1945-aisiais, Karibø krizæ, karà Vietname... Morrisui tai galimybë pabandyti suvokti vyriausybiø sprendimus, jø psichologijà ir motyvus, kurie skatina tas vyriausybes siøsti þmones kariauti. Reþisierius bei filmo herojus padeda suvokti ir valdþios, ir jos strategijos problemas. Kaip ir daþnas Morriso (jo ðaknys, beje, Lietuvoje) filmas, ir ðis tai esë apie karà ir didþiosios istorijos prigimtá, juolab kad McNamara tikrai yra privilegijuotas istorijos liudininkas. Kilæs ið vargingos ðeimos, Berklio ir Harvardo universitetø auklëtinis, Ford Motor Company prezidentas, jis buvo JAV prezidentø Johno Fitzgeraldo Kennedy ir Lyndono Johnsono gynybos sekretorius, vëliau Pasaulio banko direktorius. Morrisas pasinaudojo ir gausiais archyviniais dokumentais, nors svarbiausia, þinoma, McNamaros interviu. Morrisas yra diplomuotas istorikas studijavo Prinstono, Berklio ir Viskonsino universitetuose. Pirmà dokumentiná filmà Dangaus vartai jis sukûrë 1978 m., perskaitæs San Francisco Chronicle straipsná apie gyvûnø kapines. Antras filmas Vernonas, Florida (1981) pasakojo apie ekscentriðkus Amerikos pietø miestelio gyventojus m. Morrisas sukûrë vienà kontroversiðkiausiø savo filmø Plonytë mëlyna linija vienintelá Amerikos istorijoje prisidëjusá prie nuteisto mirti þmogaus iðteisinimo. Morriso filmai-portretai visada griauna populiariausio dokumentikos þanro tradicijas m. Trumpoje laiko istorijoje jis pasakojo apie genialø fizikà Stephenà Hawkingà m. filmo Ponas Mirtis ( Mr. Death ) personaþu tapo mirties bausmës vykdymo árangos gamintojas. Prieð porà metø Berlyno kino festivalyje apdovanota Standartinë veikimo procedûra (2007) apie Abu Graibo kalëjimà Irake ir paprastus amerikieèius, kankinusius kalinius ir tuos kankinimus fotografavusius. Atsiimdamas Karo rûko Oskarà, Morrisas sakë: Jei þmonës akimirkai sustos ir susimàstys apie mano filmo idëjas ir klausimus, tai gal man pavyko pasiekti kaþkà gera. Dar vienas filmas, perkeliàs á Kennedy laikus, tiksliau, kelias savaites prieð jo nuþudymà Dalase, Clinto Eastwoodo Tobulas pasaulis (LNK, ðiànakt, 26 d ) ieji, Teksasas. Vagis ir recidyvistas pabëgo ið kalëjimo kartu, nors akivaizdþiai nelabai mëgsta vienas kità. Pabëgimo naktá jie pagrobë berniukà. Bëglius persekioja policininkai, jiems vadovauja kitas filmo herojus (Clint Eastwood), kadaise prisidëjæs prie to, kad vienas pabëgëliø Baèas (Kevin Costner) atsidurtø nepilnameèiø pataisos kolonijoje. Pavojingoje kelionëje maþasis Filipas tampa Baèo draugu. Jie kaþkuo panaðûs abu augo be tëvo, Filipas dar ir tarp Jehovos liudytojø. Baèas nori ið Teksaso nusigauti á Aliaskà, kur gyvena jo tëvas. Man regis Tobulas pasaulis vienas geriausiø Eastwoodo filmø. Jis rodo pasaulá, kuriame agresija atsiranda ten, kur nëra meilës. Filmo pavadinimas, nostalgiðki rudeniniai peizaþai ironiðkai pabrëþia ðià mintá. Reþisierë Kathryn Bigelow dabar visø dëmesio centre. Oskarø nominacijos, BAFTA prizai Iðminuotojø bûriui, manau, paskatins dar kartà pasiþiûrëti 2001 m. vasará Maskvoje kurtà jos filmà K-19 (BTV, kovo 1 d ). Jis nukels á 1961-øjø birþelá, kai Atlanto Ðiaurëje ávyko pirmojo sovietø atominio povandeninio laivo reaktoriaus avarija. Jis gali sprogti. Kapitonas (Harrison Ford) ir jo pavaduotojas, atsakingas uþ idëjiná ir politiná jûreiviø auklëjimà, turi nuspræsti, kaip pasielgti. Praðyti amerikieèiø pagalbos ar sprogti kartu su laivu, þinant, kad ðá sprogimà amerikieèiai gali palaikyti sovietø ataka ir pradëti naujà pasauliná karà? Beje, nors titruose ir nerasite garsaus dramaturgo Tomo Stoppardo pavardës, jis perraðë dalá scenarijaus. Dar vienas kartojimas, kuris patrauks savo aktoriø ansambliu Emily Watson, Rupertas Everettas, Tomas Wilkinsonas tai Juliano Felloweso filmas Visa griaunantis melas (TV3, 27 d ) m. sukurta drama pasakoja apie laimingà advokato Dþeimso ir jo þmonos Anos ðeimà. Jø tobulas gyvenimas be jokiø rûpesèiø ir skausmø subyra per kelias minutes, kai poros namø tvarkytojos vyras randamas negyvas kaimo kelyje. Ið pirmo þvilgsnio nelaimingà atsitikimà primenanèio ávykio tyrimas atskleis daug melo, kuris paradoksaliai ir buvo laimingos advokato ðeimos pagrindas. Apie tokias laimingas poras daþnai raðo ir lietuviðki tabloidai, niø filmø mëgëjams. Iðtikimo Tarantino ginklaneðio Roberto Rodrigueso legenda prasidëjo nuo uþ menkus pinigus sukurto debiutinio El Mariachi (TV3, 28 d ) m. ðis pasakojimas apie Meksikos gatvës muzikantà Holivudui atrodë lyg gaivaus oro gurkðnis. Filme vaidino tikri þmonës ið gatvës, jiems reþisierius sumokëjo ligoninëje uþdirbtais pinigais. Vëliau jis sukûrë filmo perdirbiná, kuriame jau vaidino Antonio Banderas. Bûdamas iðtikimas ðunø mylëto- Ðuns metai negailëdami banalybiø ir superlatyvø. Paskui ðeimos suyra, ir dienraðèiai taip pat patetiðkai apraðinëja buvusiø sutuoktiniø iðdavystes, nusivylimus ir kaltinimus vienas kitam. Man tai skaityti nuobodu, bet lietuviai masiðkai skaito beviltiðkus tabloidus. Todël, manau, jiems bus ádomus ir Rono Harwardo 1994 m. filmas Laikraðtis (TV3, 26 d ), siûlantis pasiþiûrëti, kaip daroma þiniasklaida, kokie didþiøjø laikraðèiø mechanizmai, kaip gyvena þurnalistai, kaip konkuruoja leidiniai. Tai ádomu net ir lietuviðkø dienraðèiø þlugimo laikais, nes antraip tiek jaunø lietuviø nesirinktø þurnalisto profesijos. Nors kartais atsivertæs koká nors tabloidà pradedu nebesuprasti, ar þurnalistika skiriasi nuo vieðøjø ryðiø specialybës. TV3 siûlo nemiegoti ir lengvesjas negaliu neatkreipti dëmesio á Mike o White o 2007 m. filmà Ðuns metai (TV3, ðávakar, 26 d ). Jo herojë Pegë (Molly Shanon) yra optimizmo kupina sekretorë, nuostabi draugë, kolegë ir sesuo. Ji gyvena kartu su mylimu ðuniu. Jo netektis ir keistos aplinkybës pakeièia moters gyvenimà. Sandanso festivalio numylëtinis White as yra sakæs, kad norëjo parodyti þmones, kurie nebesiklauso vieni kitø, uþsidaro ir jauèiasi laimingai ir patogiai kartu su savo ðunimis. Suprask, jiems reikia ðeimos ir gal net melas bûtø geriau uþ ðuná. Kitaip nei reþisierius, tokius þmones puikiai suprantu. Kaip ir tuos, kurie laimingi su savo katëmis, nors girdëjau kalbant, kad jos daþnai meluoja. Jûsø JONAS ÛBIS A TKELTA IÐ 8 PSL. þmonà, vyras gráþta á Ðanchajø, norëdamas mylimàjà iðsiveþti kartu. Susipaþásta su gausia jos ðeima, kaimynais. Situacija ið pirmo þvilgsnio atrodo neáprasta moters vyras supranta atvykëlio norus, jie draugiðkai iðgërinëja, valgo, gamina maistà, su tëvu nebendrauja tik sûnus. Atvykëlis vaikðto po miestà, apþiûrinëja naujus milþiniðkus pastatus. Gyvenimo tëkmë, smulkûs kasdieniai ávykiai pamaþu átraukia lyg þiûrëtumei Yasujiro Ozu filmà. Atskirai. Kartu esmë gimsta ið personaþø buities stebëjimo. Tai filmas apie neiðsipildymà jausmø, gyvenimo. Reþisieriui svarbu parodyti, kaip yra tradiciniai ðeimos ryðiai, dingsta vertybës, o jø vietà uþima visai kitas gyvenimo bûdas. Naujasis Ðanchajus jo filme pilkas, nykus, priðnerkðtas. Gyvybë pulsuoja tik sename kvartale, ið kurio filmo herojai iðsikelia á naujà daugiabutá jau sveèiui iðvykus. Visai kitokia FIPRESCI prizu apdovanoto danës Pernille Fischer Christensen filmo Mamutas Ðeima ( En Familie ) iðtarmë. Filmo herojus suvienija sunki tëvo liga ir jo iðëjimas. Filmas man pasirodë pernelyg pavirðutiniðkas, nuspëjamas, paprastas, bet dauguma matytø festivalio filmø buvo bûtent tokie. Profesionalûs, uþkabinantys svarbias temas (daug filmø skirta musulmonø ðiuolaikinëje Europoje problemai), bet kartu ir tas temas adaptuojantys, kad viskas bûtø suprantama, aiðku, nedviprasmiðka. Ðiømetinës informacijos apie Berlinalës laureatus prasidëjo ne Auksiniu lokiu. Pastebëjau, kad visuose praneðimuos pirma þinia buvo apie Romanui Polanskiui paskirtà geriausio reþisieriaus Sidabriná loká. Festivalio pradþioje parodytas naujausias reþisieriaus filmas Autorius ðmëkla ( The Ghost Writer ) tai pat buvo tarp festivalio favoritø. Tai tikrai geras politinis trileris, sarkastiðkai atskleidþiantis didþiosios politikos meandrus. Roberto Harriso romano, kurá ekranizavo Polanskis, herojaus prototipas britø premjeras, be abejo, Tony Blairas, ir Pierce as Brosnanas já suvaidino puikiai. Apskritai visi filmo aktoriai vaidina gerai, tai, þinoma, reþisieriaus nuopelnas. Polanskis meistriðkai susiejo hitèkokiðkà trilerio tradicijà (premjero namai saloje primena bunkerá, átampa auginama nuo pat pirmøjø kadrø, tikslios, iðkalbingos detalës, ásimena net antrojo plano personaþai) ir ðiuolaikinei þiniasklaidai atvirai paklûstanèios (ne tik politinës) kultûros refleksijà. Be abejo, svarbi filmo gaida nuoðirdi reþisieriaus neapykanta JAV. Taèiau pirmiausia Sidabrinis lokys Polanskiui yra solidarumo su namø areðte ákalintu reþisieriumi þenklas. Þmogiðkas solidarumas su atstumtaisiais, nuskriaustaisiais, pasmerktaisiais buvo vienas svarbiausiø ðiø metø Berlinalës konkursinës programos þenklø. Berlynas Vilnius 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884) 9 psl.

10 V a s a r i o 2 6 k o v o 7 Parodos VILNIUS Nacionalinë dailës galerija Konstitucijos pr. 22 XX a. Lietuvos dailës ekspozicija Vilniaus paveikslø galerija Didþioji g. 4 Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Lietuvos dailë XVI XIX a. Francisco Goya. Los caprichos (ið Latvijos nacionalinio dailës muziejaus kolekcijos) Taikomosios dailës muziejus Arsenalo g. 3 A Paroda Baltø menas Paroda Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmø radiniai Paroda Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kûryboje Lietuvos nacionalinis muziejus Naujasis arsenalas Arsenalo g. 1 Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija Lietuva carø valdþioje Lietuvos valstieèiø buities kultûra Kryþdirbystë Vytauto Kauðinio plakatø ir fotografijø paroda Paroda Gyvenimas virð vandens Senasis arsenalas Arsenalo g. 3 Lietuvos proistorë Kazio Varnelio namai-muziejus Didþioji g. 26 K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Lankymas antradiená ðeðtadiená ið anksto susitarus tel Baþnytinio paveldo muziejus Ðv. Mykolo g. 9 Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Lietuvos aido galerija Þemaitijos g. 11 iki III. 6 d. Rimvydo Markeliûno koliaþø paroda Miestas koliaþas gyvenimo atspindys LDS galerija Kairë deðinë Latako g. 3 Gerardo Ðlektavièiaus pieðiniø paroda Struktûra iki 27 d. Giedriaus Jonaièio kûrybos paroda Karas Galerija Vartai Vilniaus g. 39 Paroda-akcija Ið dailininkø dirbtuviø (perþiûra-nuoma-pardavimas) Vilniaus dailës akademija. Dizaino inovacijø centras Titanikas Maironio g. 3 Danø grafikos paroda Laiko spaudas Mindaugo Navako paroda Popieriukai ir dangteliai Vilniaus fotografijos galerija Stikliø g. 4 iki III. 6 d. Kæstuèio Èepëno fotografijø paroda Plëðrûnø puotos Prospekto fotografijos galerija Gedimino pr. 43 Romualdo Poþerskio fotografijø paroda Miraþø dosjë Ðv. Jono gatvës galerija Ðv. Jono g. 11 Vilmos Vasiliauskaitës tapybos paroda Laukimas Lietuvos dailininkø sàjungos parodø salë Vokieèiø g. 4/2 Romano Borisovo akvareliø paroda Pamënkalnio galerija Pamënkalnio g. 1/13 iki III. 3 d. Henriko Natalevièiaus tapyba Galerija Akademija Pilies g. 44/2 nuo III. 3 d. paroda Profesoriui Kaziui Morkûnui 85 Galerija Meno niða J. Basanavièiaus g. 1/13 iki III. 5 d. Arvydo Gurevièiaus pieðiniø paroda Vilniaus rotuðë Didþioji g. 31 Vaidoto Kvaðio paroda Kylanèiai Lietuvai iki III. 1 d. Sauliaus Kruopio tapybos paroda Ateitis jau buvo Teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniaus g. 41 iki III. 3 d. Vido Drëgvos autoriniø kino plakatø paroda Savicko paveikslø galerija Trakø g. 7 Augustino Savicko ir Savicko dailës mokyklos mokiniø tapybos paroda Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos parodø salë Ðv. Jono g. 11 Plakatø paroda Raidës ið miesto, þodþiai á miestà Studija-galerija D Arijaus papuoðalai Dominikonø g. 7/20 Natalie Levkovskos tapybos paroda Bouquet Senamiesèio menininkø dirbtuvë Totoriø g. 22 Paroda Keturi elementai Jeruzalës galerija Ateities g. 1F iki 4 d. Arûno Urnieþio tapybos darbø paroda Kur iðkeliauja pasakos... Juðkus Gallery Barboros Radvilaitës g. 6 b iki 27 d. Jono Vaièio ( ) tapybos paroda Galerija,,ARgenTum Latako g. 2 Paroda Karðtoji vitrina akmeninës ðirdys VDA tekstilës galerija-dirbtuvë Artifex Gaono g. 1 Linos Jonikës paroda Þaidimai Galerija Actus magnus Pilies g iki III. 2 d. grafikës Editos Suchockytës paroda Laiðkai Domus galerija Lukðio g. 32 Aistës Gabrielës Èerniûtës, Lino Gelumbausko tapybos paroda Bûsenos Dalios galerija Þirmûnø g. 70 Ingos Dambrauskienës tapyba Galerija Znad Wilii Iðganytojo g. 2 / Bokðto g. 4 Jolantos Sneþko paroda Nuspëjamai nenuspëjamos moterys Raðytojø klubas K. Sirvydo g. 6 Laimos Grikðaitës-Kërienës grafika Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus Tolerancijos centras Naugarduko g. 10/2 Nuolatinë ekspozicija Iðsigelbëjæs Lietuvos þydø vaikas pasakoja apie Ðoa Lenkø dailininko Wieslawo Rosochos grafikos darbø paroda Nebylusis kinas ( Margas paukðtis ) Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijø fakulteto meno galerija Gerosios Vilties g. 19 Valentino Antanavièiaus asambliaþai KAUNAS M. Þilinsko dailës galerija Nepriklausomybës a. 12 Viktoro Oranskio dovanotø dailës dirbiniø paroda iki III. 7 d. Lietuvos Respublikos plakatø, sukurtø m., paroda iki 28 d. japonø meno paroda Japonija toli, Japonija arti Kauno paveikslø galerija K. Donelaièio g. 16 iki 28 d. geriausio metø kûrinio paroda Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailës muziejus V. Putvinskio g. 55 Budistiniø ritininiø pieðiniø paroda Paroda Vytis: istorija ir dailë A. Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø muziejus V. Putvinskio g. 64 Prano Griuðio tapybos darbø paroda Maironio lietuviø literatûros muziejus Rotuðës a. 13 Lietuviø egzodo literatûros apþvalga Iðëjæ sugráþti ; Antanui Baranauskui 175 ; Neuþmirðtamas Vaiþgantas (Juozui Tumui- Vaiþgantui 140); Lekia dainos ið jaunos krûtinës (Liudui Girai 125); Maironio sparno palytëta... (Danutei Lipèiûtei- Augienei 95); Nereikalingas þmogus? (Eduardui Mieþelaièiui 90); Ið laiko etiudø (Daivos Molytës tapybos darbø paroda); nuo III. 4 d. paroda Þaizdos metafizika (Rièardui Mikutavièiui 75) Menininkø namai V. Putvinskio g. 56 Vytauto Sabataièio medþio droþiniø paroda Galerija 101 Laisvës al. 53 Ciklas Tarp mito ir tikrovës. Vieno paveikslo paroda. Raimundas Sliþys Dvi figûros ant sofkos prie divono Lauros Garbðtienës paroda Uogos KLAIPËDA Lietuvos dailës muziejaus Prano Domðaièio galerija Liepø g. 33 Algio Kliðevièiaus ( ) kûrybos paroda Tarp atëjimo ir iðëjimo Dailës parodø rûmai Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 Tarptautinë ðiuolaikinio meno bienalë Jaunieji Europos kûrëjai Baroti galerija Aukðtoji g. 3/3a Algirdo Petrulio tapybos paroda 95 Kultûrø komunikacijø centras Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4 Gustës Karkalaitës-Pocevièienës paroda Antspaudai ir jø paveikslai Klaipëdos fotografijos galerija Tomo g. 7 Valentino Juraièio fotografijos Klaipëdos apskrities vieðoji I. Simonaitytës biblioteka H. Manto g. 25 Juozo Vosyliaus tapyba Martyno Knizikevièiaus fotografijos ÐIAULIAI Galerija Laiptai Þemaitës g. 83 Sauliaus Dastiko tapybos paroda Virpesiai Arûno Vasiliausko pieðiniø paroda Plenerø trupiniai Dailës galerija Vilniaus g. 245 Abrahamo Hadado (Paryþius) litografijø paroda...ne vien moterys Ðiaurës Lietuvos kolegijos galerija Tilþës g. 22 Dalios Sutkuvienës tapyba PANEVËÞYS Dailës galerija Respublikos g. 3 Dailës dëstytojø paroda Kvadratas III Galerija XX Laisvës a. 7 Paroda Ji Fotografijos galerija Vasario 16-osios g. 11 Kazimiero Linkevièiaus fotografijø paroda DRUSKININKAI M.K. Èiurlionio memorialinis muziejus M.K. Èiurlionio g. 35 Kazio Ðimonio tapybos paroda Kelionë á slëpiningà kraðtà PALANGA A. Monèio namai-muziejus S. Daukanto g. 16 Arûno Kulikausko ir Giedriaus Liago fotografijø paroda KËDAINIAI Janinos Monkutës Marks muziejus-galerija J. Basanavièiaus g. 45 Fotografijø paroda Þmogus MOLËTAI Galerija Akcija M Inturkës g. 4 Nijolës Vilutienës grafika TELÐIAI VDA Telðiø parodø salë Kæstuèio g. 3 Sauliaus Jankausko fotografijos Adolfo Andrijausko ( ) paroda Spektakliai VILNIUS Nacionalinis operos ir baleto teatras 26 d A. Adamo ÞIZEL. Dir. V. Virþonis 27 d G. Verdi TRAVIATA. Dir. R. Ðervenikas 28 d. 12 val. Kamerinëje salëje J. Gaiþausko BURATINAS. Dir. M. Staðkus 28 d. 18 val. L.A. Minkaus DON KICHOTAS. Dir. V. Virþonis III. 4, 5 d R. Wagnerio SKRAJO- JANTIS OLANDAS. Dir. G. Rinkevièius 6 d P. Èaikovskio MIEGANÈIOJI GRAÞUOLË. Dir. R. Ðervenikas Nacionalinis dramos teatras Didþioji salë 26 d. 18 val. D. Wassermano, J. Dariono, M. Leigh ÞMOGUS IÐ LA MANÈOS. Reþ. A. Veèerskis 27 d. 18 val. R. Cooney MEILË PAGAL GRAFIKÀ. Reþ. A. Veèerskis 28 d. 12 val. K. Èiukovskio DAKTARAS AISKAUDA. Reþ. E. Jaras III. 5, 6 d. 18 val. PREMJERA! A. Schnitzlerio 10 DIALOGØ APIE MEILÆ. Reþ. Y. Ross Maþoji salë 27 d. 16 val. H. Ibseno MEISTRAS SOLNESAS. Reþ. Y. Ross 28 d. 16 val. A. Ðkëmos SAULËTOS DIENOS. Reþ. R. Kudzmanaitë III. 2 d. 18 val. M.F. Marsot LAUKIM SKAMBUÈIO. Reþ. V. Masalskis 3 d. 18 val. ANTIGONË (pagal Sofoklá). Aktorës B. Mar monospektaklis 4 d. 18 val. F. Dostojevskio NUOLANKIOJI. Reþ. V. Masalskis 5 d. 18 val. P. Süskindo KONTRABOSAS. Reþ. V. Masalskis 6 d. 16 val. BARONIENËS GIMTADIENIO PUOTA Vilniaus maþasis teatras 28, III. 2 d PREMJERA! A. Strindbergo FREKEN JULIJA. Reþ. A. Areima 5, 6 d PREMJERA! M. Ivaðkevièiaus MISTRAS. Reþ. R. Tuminas OKT/ Vilniaus miesto teatras Ûkio banko teatro arenoje III. 5 d. 19 val. M. Bulgakovo MEISTRAS IR MARGARITA. Reþ. O. Korðunovas 6 d. 19 val. M. Ravenhillo SHOPPING AND FUCKING. Reþ. O. Korðunovas Valstybinis jaunimo teatras 26 d. 18 val. M. McDonagho PAGALVINIS. Reþ. J. Vaitkus 27, III. 6 d. 12 val. J. Kelero, A. Jalianiausko PAIKA PELYTË. Reþ. A. Jalianiauskas (Salë 99) 27 d. 17 val. ÐEKSPYRIADA (pagal W. Shakespeare o pjeses) Reþ. G. Varnas (Valstybinis jaunimo teatras ir teatras Utopia ) 28 d. 12 val. A. Ginioèio JUZË DYKA- DUONIS. Reþ. A. Giniotis 28 d. 18 val. A. Slapovskio BAUSTI NEGALIMA PASIGAILËTI (Pjesë Nr. 27). Reþ. D. Tamulevièiûtë (Salë 99) III. 4 d. 18 val. P.E. Landi STRIP MAN SHOW VISKAS APIE VYRUS. Reþ. P.E. Landi 6 d. 18 val. D. Privalovo SENIAUSIØ PROFESIJØ ÞMONËS. Reþ. B. Latënas Rusø dramos teatras 27 d. 12 val. J. Ðvarco PELENË. Reþ. J. Popovas 27 d. 18 val. V. Klimo KABARETAS BUCHENVALDAS. Reþ. D. Turèaninovas 28 d. 12 val. J. Ðvarco SNIEGO KARALIENË. Reþ. A. Ðèiuckis 28 d. 19 val. D. Daðkovo DUBLERIAI. Reþisieriai V. Balkaðinovas, K. Nersisian (VðÁ Laudis ) Vilniaus teatras Lëlë Didþioji salë 27 d. 12 val. J. Kunèino RAGANA IR LUKOÐIUKAS. Reþ. A. Mikutis 28 d. 12 val. S. Marðako KATËS NAMAI. Reþ. A. Mikutis Maþoji salë 27 d. 14 val. N. Indriûnaitës COLIUKË. Reþ. ir dail. R. Drieþis 27 d. 19 val. V.V. Landsbergio VILIS. Reþ. V.V. Landsbergis 28 d. 14 val. PASAKA APIE VËÞLIUKÀ. Reþ. ir dail. A. Mikutis Menø spaustuvë 26 d. 19, 21 val. Juodojoje salëje Sirenos 10. DIONISAS. Reþ. T. Suzuki (Japonija) (festivalis Sirenos ir OKT / Vilniaus miesto teatras) 27 d. 12 val. Kiðeninëje salëje AVINËLIO KELIONË. Reþ. S. Degutytë (VðÁ Stalo teatras ) 27 d. 19 val. Kiðeninëje salëje C. Grauþinio VISKAS ARBA NIEKO. Reþ. C. Grauþinis 27 d. 19 val. Juodojoje salëje T. Williamso STIKLINIS ÞVËRYNAS. Reþ. A. Ðablauskas (VðÁ Naujasis teatras ) Teatras Utopia 28 d. 19 val. Menø spaustuvës Juodojoje salëje DEKALOGAS. Reþ. G. Varnas Audronio Liugos produkcija 28 d. 19 val. Menø spaustuvës Kiðeninëje salëje LIÛDNOS DAINOS IÐ EUROPOS ÐIRDIES. Reþ. K. Smedsas Nuoðirdþiai uþjauèiame kino reþisieriø Stanislavà KOPAJEVÀ dël mamos mirties. LIETUVOS KINEMATOGRAFININKØ SÀJUNGA 10 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884)

11 Raganiukës teatras 28 d. 18 val. R. Toma AÐTUONIOS MY- Ðv. Kotrynos baþnyèia Bibliografinës þinios 27, 28 d. 13 val. SKRAIDANTYS LINÈIOS MOTERYS. Reþ. N. Mironèikaitë 26 d. 19 val. koncertas Ðokis su MEÐKIUKAI 27 d. 12 val.,,mieganèioji GRAÞUOLË 27 d. 17 val. KARLSONAS IR MAÞYLIS 28 d. 10 val. ANGELØ PASAKA 28 d. 12 val.,,vilko IR LAPËS,,DRAUGYSTË 28 d. 17 val.,,katinëlis IR GAIDELIS Elfø teatras 27 d. 18 val. TU ÐIANDIEN DAR NEVERKEI, KALE, ARBA TIKROJI EGLËS, ÞALÈIØ KARALIENËS, ISTORIJA KAUNAS Kauno valstybinis dramos teatras 26, III. 3 d. 18 val. Ilgojoje salëje B. Srlbjanoviè SKËRIAI. Reþ. R. Atkoèiûnas 27 d. 19 val. Maþojoje scenoje G. Adomaitytës BALTA KATË JUODOJE ALIASKOJE. Reþ. A. Lebeliûnas 27 d. 18 val. Penktojoje salëje A. Millerio VISI MANO SÛNÛS. Reþ. J. Vaitkus 27, 28, III. 7 d. 15 val. Ilgojoje salëje I. Paliulytës LIÛDNAS DIEVAS. Reþ. I. Paliulytë 28 d. 18 val. Tavernos salëje I. Hagerup STIKLINË ARBATOS SU CITRINA. PANEVËÞYS J. Miltinio dramos teatras 26, III. 6 d. 18 val. S. Ðaltenio DUOKIÐKIO BALADËS. Reþ. A. Pociûnas 27 d. 18 val. E.E. Schmitto PALEISTUVIS. Reþ. P. Gaidys (Klaipëdos dramos teatras) 28 d. 18 val. J.B. Moliêre o SKAPENO KLASTOS. Reþ. R. Teresas III. 5 d. 18 val. M. Zalytës MARGARITA. Reþ. A. Këleris MARIJAMPOLË Dramos teatras 25 d. 18 val. NUSIRENGTI NEBÛTINA (pagal C. Magnier pjesæ). Reþ. R. Kuèiauskas ALYTUS Miesto teatras 27 d. 16 val. BARBORA RADVILAITË. Scen. aut. ir reþ. A. Kinderis Koncertai Lietuvos nacionalinë filharmonija 27 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Lietuvos nacionalinis simfoni- akmenimis. Dalyvauja choras Jauna muzika ir muðamøjø grupë Vilniaus B. Dvariono muzikos mokykla III. 1 d. 16 val. koncertø ciklas vaikams Keturi metø laikai su Chopinu. Dalyvauja Vilniaus B. Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos Fortepijono skyriaus mokiniai, Maþasis choras (vad. A. Stankevièienë) ir dainininkë R. Tallat-Kelpðaitë KAUNAS Kauno filharmonija 26 d. 18 val. Kauno miesto simfoninis orkestras (vy. dir. M. Pitrënas). Solistas P. Bingelis (fagotas). Dir. M. Pitrënas III. 5 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Solistas P. Geniuðas (fortepijonas). Dir. J. Domarkas KLAIPËDA Klaipëdos koncertø salë III. 2 d. 18 val. P. ir L. Geniuðai. Programoje I. Stravinskio Ðventasis pavasaris 5 d. 18 val. Lietuvos kamerinis orkestras. Meno vad., sol. ir dir. S. Krylovas MENAS Dailë = Art : Lietuvos dailininkø sàjungos þurnalas / redakcijos kolegija: Lolita Jablonskienë [et al.] ; sudarytoja Danutë Zovienë. Vilnius : Artseria, ISSN , Nr. 2(54) (Vilnius : Sapnø sala). 176 p. : iliustr. Santr. angl. GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS Auksiniø þuveliø paslaptis : trumpi pasakojimai sielai / Bruno Ferrero ; [ið italø kalbos vertë Rasa Paleckytë]. 2-oji laida. Vilnius : Katalikø pasaulio leidiniai, 2009 (Kaiðiadorys : AJS sp.). 79, [2] p., ásk. virð. : iliustr. Tiraþas 6000 egz. ISBN : [8 Lt] Kas dainon nesudëta : atsiminimai / Regina Algë Gudavièiûtë. Vilnius : [Baltijos spaudos ir prekybos bendrovë], 2010 (Vilnius : BSPB sp.). 113, [2] p. : iliustr., portr. Tiraþas 100 egz. ISBN Kasininkës vargai ir nuotykiai / Anna Sam ; ið prancûzø kalbos vertë Erika Sabaliauskaitë. Vilnius : Baltø lankø leidyba, [2010] (Vilnius : Sapnø sala). 125, [1] p. (Tikrosios patirtys, ISSN X). Tiraþas 2000 egz. ISBN Pagyvenusio vyro pagundos : [poezija] / Sigitas Parulskis ; [fotografijos autoriaus]. Vilnius : Baltø lankø leidyba, [2009] (Kaunas : Arx Baltica spaudos namai). [69] p. : iliustr. Tiraþas 2000 egz. ISBN ISBN (klaidingas) Poezija ir Klëja : eilëraðèiai / Vaclovas Braþas. Jonava : Dobilo leidykla, , [1] p. Tiraþas 150 egz. ISBN : [9 Lt] Praþystam lino þiedeliu : eilëraðèiai / Vilija Kalvaitytë-Mickienë. Jonava : Dobilo leidykla, , [1] p. Tiraþas 200 egz. ISBN : [6 Lt] Reþ. D. Juronytë 28 d. 17 val., III. 4 d. 18 val. Tavernos salëje nis orkestras. Solistas S. Malovas (smuikas, Rusija). Dir. M. Pitrënas. Programoje Vakarai Raðtai / Antanas Baranauskas. Vilnius : Baltos lankos, J. Smuulo SVEÈIUOSE PAS PULKININKO NAÐLÆ. Reþ. D. Juronytë 5 d. 18 val. Ilgojoje salëje T. de Fombelle io ÐVYTURYS. Reþ. G. Varnas. 6 d. 12 val. Ilgojoje salëje I. Paliulytës ANDERSENO GATVË. Reþ. I. Paliulytë 6 d. 18 val. Tavernos salëje T. Guerra KETVIRTOJI KËDË. Reþ. R. Atkoèiûnas Kauno muzikinis teatras 26 d. 18 val. J. Strausso NAKTIS VENECIJOJE. Dir. J. Geniuðas 27 d. 18 val. K. Millöckerio STUDENTAS ELGETA. Dir. V. Visockis 28 d. 12 val. SNIEGO KARALIENË. Dir. J. Janulevièius 28 d. 18 val. G. Rossini SEVILIJOS KIRPËJAS. Dir. J. Janulevièius III. 4 d. 18 val. I. Kãlmãno BAJADERË. Dir. J. Janulevièius 5 d. 18 val. F. Lehãro PAGANINIS. Dir. J. Geniuðas 6 d. 18 val. J. Kanderio, F. Ebbo, J. Masteroffo KABARETAS. Dir. J. Geniuðas Kauno maþasis teatras 26 d. 19 val. A. Dilytës LAUROS KOSMOSAS. Reþ. A. Dilytë 27 d. 18 val. SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA! Reþ. D. Rabaðauskas 28 d. 12 val. A. Dilytës SIDABRINIS FËJOS ÐAUKÐTELIS. Reþ. A. Dilytë 28 d. 18 val. MOKËK DUOSIU (pagal G. Gugevièiûtës pjesæ Labas gyvenimas ). Reþ. V. Balsys III. 5 d. 19val. V. Balsio ÞMOGUS MEDYJE. Reþ. V. Balsys Kauno valstybinis lëliø teatras 27 d. 12 val. ÞALIAS ÞALIAS OBUOLIUKAS. Reþ. A. Lebeliûnas 28 d. 12 val. DVI PADÛKËLËS PELYTËS. Reþ. E. Piotrowska III. 6 d. 12 val. UÞBURTOS PILIES PASLAPTIS. Reþ. O. Þiugþda 6 d. 14 val. MEÐKIUKO GIMTADIENIS. Aut. ir reþ. R. Bartninkaitë KLAIPËDA Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras 5 d R. Paulso SESUO KERË 6 d klasikinës muzikos koncertas. Dir. A. Vikulovas ÐIAULIAI Ðiauliø dramos teatras 27 d. 18 val. PREMJERA! I. Vyrypajevo VALENTINØ DIENA. Reþ. L. Vaskova S. Prokofjevo, A. Chaèaturiano kûriniai III. 3 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, F. Chopino gimimo 200-osioms metinëms. Pianistai P. Geniuðas, L. Geniuðas. Programoje I. Stravinskio, F. Chopino kûriniai 6 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Lietuvos kamerinis orkestras (meno vad., sol. ir dir. S. Krylovas (smuikas, Italija). Programoje P. Väsko, J. Haydno, N. Paganini ir kt. kûriniai 7 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø mokyklos simfoninis orkestras (vad. ir dir. M. Staðkus). Dir. K. Variakojis. Solistai A. Radzevièiûtë (fortepijonas), A. Ðochas (smuikas), A. Kmieliauskas (violonèelë), V. Oðkinis (fleita), P. Èepulis (klarnetas), P. Kiðûnas (tûba) 7 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës muziejuje, G. Prunskus (baritonas), J. Punytë (fortepijonas). Dalyvauja aktoriusskaitovas P. Tamolë 7 d. 16 val. Trakø pilies menëje koncertø ciklas Muzika Trakø pilyje. Styginiø kvartetas Chordos VILNIUS Kongresø rûmai 5 d. 19 val. Novosibirsko styginiø kvartetas. Dir. M. Staðkus 6 d. 18 val. M. Vitulskis (tenoras). LVSO violonèeliø grupës koncertmeisterë V. Ðiugþdinienë, LVSO violonèeliø grupë Lietuvos muzikos ir teatro akademija III. 1 d. 18 val. G. Lukðaitë-Mrãzkovã (klavesinas, Èekija). Programoje J.S. Bacho Gerai temperuotas klavyras, II tomas 2 d. 18 val. LMTA studentø simfoninis orkestras (vad. ir dir. R. Ðervenikas). Solistai O. Kolobovaitë (sopranas), M. Vitulskis (tenoras), L. Zigmantaitë (sopranas), R. Kudriaðovas (baritonas), J. Sakalauskas (baritonas), D. Paleðèiukas (baritonas) 5 d. 18 val. R. Mataitytës smuiko klasës studentø ir mokiniø koncertas Lietuvos muzikø rëmimo fondas III. 1 d. 18 val. Vilniaus universiteto ðv. Jonø baþnyèioje R. Ðerkðnytës ir V.V. Landsbergio kûrybos vakaras. Dalyvauja R. Ðerkðnytë, V.V. Landsbergis, Èiurlionio kvartetas III. 3 d. 18 val. S. Vainiûno namuose R. Raèkausko knygos Pamilæs dangaus þydrynæ pristatymas VILNIUS Raðytojø klubas 26 d. 17 val. poetø V. Gedgaudo ir E. Ignatavièiaus kûrybos vakaras Du vienoje su knygomis Kario ðeðëlis ir Laikinøjø reikalø patikëtinis. Vakare dalyvaus knygø autoriai V. Gedgaudas ir E. Ignatavièius, literatûros kritikas V. Sventickas, istorikas A. Eidintas, aktorius S. Balandis, dþiazo pianistas, kompozitorius S. Ðiauèiulis III. 1 d pianistës Ð. Èepliauskaitës reèitalis 2 d poeto A. Baltakio sukaktuvinis vakaras su nauja knyga Antakalnio vigilijos. Dalyvauja poetas A. Baltakis, aktorius R. Bagdzevièius, kompozitoriai A. Braþinskas, A. Raudonikis, solistai R. Suchocka (mecosopranas), A. Martiðius (baritonas), koncertmeisterë N. Baranauskaitë 4 d K. Jakuèio (Pagulbio) autorinis koncertas Kada skambinai savo mamai ir naujos plokðtelës pristatymas Vilniaus mokytojø namai 26 d. 18 val. Svetainëje vakaras koncertas Vieniðø vilkø klube. Dalyvauja G. Klimka ir V. Radaitis. Vakarà veda O. Zacharenkovas 27 d. 18 val. Svetainëje Dainuojamosios poezijos vakaras. M. Briedþio kûrybos vakaras Dainos ir kiti dvasios pratimai. Dalyvauja M. Briedis (balsas, gitara, prakalbos), E. Kazlauskas (akordeonas, lûpinë armonikëlë, perkusija), J. Srëbalius (dûdmaiðis, lumzdelis, cimbolai, kanklës ir kt.), G. Briedytë (balsas) 28 d. 17 val. Svetainëje Senelës pasaka. Reþ. A. Giniotis (teatras Atviras ratas ) Baþnytinio paveldo muziejus Filmø ciklas Senieji Lietuvos vienuolynai 26 d Vilniaus Laterano kanauninkø vienuolynas ir Ðv. Petro ir Povilo baþnyèia, 17 val. Vilniaus trinitoriø vienuolynai ir baþnyèios 27 d. 17 val. Vilniaus jëzuitø kolegija KAUNAS Maironio lietuviø literatûros muziejus 4 d R. Mikutavièiaus 75-øjø gimimo metiniø minëjimo vakaras Ak, palaimink ðá mûsø sustojimà. Dalyvauja skaitovë V. Mickuvienë, Marijampolës kultûros centro kamerinis ansamblis Cantare Kauno menininkø namai III. 4 d. 18 val. AtRasTi2 audiovizualinë menø sintezë! [T.] 7, [d.] 2: Laiðkai Hugo Weberiui ir Aleksandrui Dambrauskui / [sudarë Regina Mikðytë, Marius Daðkus ; laiðkø Hugo Weberiui pagrindiná tekstà parengë Rita Ðepetytë ir Marius Daðkus, komentarus - Bonifacas Stundþia ; laiðkø Aleksandrui Dambrauskui pagrindiná tekstà, vertimà ir komentarus parengë Marius Daðkus]. Vilnius : Baltø lankø leidyba, [2009] (Vilnius : Ciklonas). XII, 628 p. Tekstas liet., lenk. Tiraþas [100] egz. ISBN Rudens taku : eilëraðèiai, publicistika / Birutë Silevièienë. Jonava : Dobilo leidykla, , [1] p. Tiraþas 100 egz. ISBN : [7 Lt] Sielos duona : eilëraðèiai / Stefanija Matutytë-Gribauskienë. Jonava : Dobilas, , [1] p. : iliustr. Tiraþas 200 egz. ISBN : [9 Lt] Ðeðëlis : [psichologinis romanas] / Karin Alvtegen ; ið ðvedø kalbos vertë Leonas Petravièius. Pakart. laida. Vilnius : Baltø lankø leidyba, [2010] (Kaunas : Arx Baltica spaudos namai). 314, [1] p. Tiraþas 2000 egz. ISBN Ðirdim palytëta : eilëraðèiai / Aldona Valterienë. Jonava : Dobilo leidykla, , [1] p. Tiraþas 300 egz. ISBN : [9 Lt] Tai þino tik vëjas : trumpi pasakojimai sielai / Bruno Ferrero ; [ið italø kalbos vertë Rasa Paleckytë]. 2-oji laida. Vilnius : Katalikø pasaulio leidiniai, 2009 (Kaiðiadorys : AJS sp.). 79, [1] p. : iliustr. Tiraþas 6000 egz. ISBN : [8 Lt] Uþdanga: paskutinë Puaro byla : [romanas] / Agata Kristi ; [ið anglø kalbos vertë Jonas Sipulis]. [Vilnius] : Sirokas [i.e. FNS Group, 2009] (Kaunas : Arx Baltica spaudos namai). 253, [2] p. (Agatos Kristi kolekcija, ISSN ; 47). Virð. aut.: Agatha Christie. Tiraþas [3500] egz. ISBN Vargdieniai : [romanas] / Victor Hugo ; ið prancûzø kalbos vertë Pranas Povilaitis. 4-asis leid. Vilnius : Vaga, ISBN (ár.) T (Vilnius : Logotipas). 677, [2] p. Tiraþas 1550 egz. ISBN GROÞINË LITERATÛRA VAIKAMS Arklio Dominyko kelionë á þvaigþdes : antroji knyga apie arklá Dominykà ir jo svajoniø rugiagëlæ : [pasaka] / Vytautas V. Landsbergis ; [dailininkas Sigutis Asch]. 2-asis papild. leid. Vilnius : Dominicus Lituanus, 2009 (Vilnius : Petro ofsetas). 134, [1] p. : iliustr. + 2 garso diskai (CD). Tiraþas [2000] egz. ISBN (ár.) Bembis : [mëgstamos pasakos su magnetukais : þaislinë knygelë / vertë Alfredas Steiblys]. [Vilnius] : Trys nykðtukai, [2009] (Spausd. Kinijoje). [10] p. : iliustr. Tiraþas 3000 egz. ISBN Eglë þalèiø karalienë : lietuviø liaudies pasaka / [pasekë Liuda Petkevièiûtë ; nupieðë Rima Maminskaitë]. Vilnius : Trys nykðtukai, [2009] ([Vilnius] : Spauda). [46] p. : iliustr. Tiraþas 5000 egz. ISBN ISBN (klaidingas) (ár.) Kaip pelytë Zita pasaulá iðgelbëjo : [apysaka-pasaka] / Vytautas V. Landsbergis ; [dailininkas Valdas Þvirblis]. Vilnius : Dominicus Lituanus, 2009 (Vilnius : Logotipas). 107, [2] p. : iliustr. Ciklo 2-oji knyga. Tiraþas [2000] egz. ISBN (ár.) Kitokia svirplelio diena : [pasakaitës] / Urtë Uliûnë ; iliustravo Irmina Dûdënienë. Vilnius : Nieko rimto, [2010] ([Kaunas] : Arx Baltica). 131, [5] p. : iliustr. Tiraþas [2000] egz. ISBN (ár.) Nemuno pasaka / Alena Landsbergytë-Karazijienë ; fotografijos Petro Linkevièiaus. Vilnius : Dominicus Lituanus, 2009 (Vilnius : Logotipas). 41, [4] p. : iliustr. Tiraþas [500] egz. ISBN (ár.) P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B- KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884) 11 psl.

12 V a s a r i o 2 6 k o v o 4 Kino repertuaras III. 1 d. Zero (reþ. E. Vëlyvis) 21 val.; 2 d. dievai: þaibo vagis (JAV) 16.15; 27, 28 d. Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis Savaitës filmai Linkëjimai ið Paryþiaus *** Anksèiau ðnipai siuntë linkëjimus ið Maskvos, þlugus geleþinei uþdangai, ðauniøjø CÞV agentø prieðai vis daþniau yra ne KGB baisûnai, o teroristai, bet ir vieni, ir kiti mëgsta susitikti Paryþiuje. Dþeimsas Rysas (Jonathan Rys-Meyers, paþástamas ið Woody Alleno Lemtingo taðko ) dirba asistentu JAV ambasadoje Paryþiuje. Kartais jam tenka darbo reikalais susidurti su specialiaisiais agentais. Dþeimsas svajoja tapti slaptuoju agentu. Stebuklas ávyksta, kai Paryþius rengiasi tarptautiniam virðûniø susitikimui. Dþeimsui patikima tikra misija ir tikras partneris CÞV agentas Èarlis Vaksas (John Travolta). Dþeimsas turi dvi paras rasti su juo bendrà kalbà, antraip þus. Tarp filmo blogiukø knibþdëte knibþda tautiniai ir rasiniai stereotipai kinø narkotikø prekeiviø klanas, pasikësinimà rengiantys teroristai ið Artimøjø Rytø, vargðës narkomanës. Reþisieriø Pierre à Morelá, be abejo, ákvëpë filmo prodiuserio Luco Bessono patirtis kuriant plataus vartojimo kinà. Taip pat vaidina Kasia Smutniak, Amber Rose Revah, Richardas Durdenas (Prancûzija, 2008). (Panevëþys) Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis *** Chrisas Columbusas kûrë filmus apie vienà namuose berniukà Kevinà, Hará Poterá... Naujojo kûrinio herojus paauglys Persis (Logan Lermann), vienà dienà suþinantis, kad yra graikø dievø palikuonis. Jis turi ávykdyti misijà ir padëti iðsaugoti þmonijos ateitá. Paaugliams filme bus prieinamai pateikta senovës graikø mitologija ir gausûs kompiuteriniai triukai. Geriau maþiau ir komiksiðkai paprastai nei visiðkai nieko, bet Uma Thurman Medûza ar Rosario Dawson Persefonë, tiesà sakant, atrodo keistai, o buvæs Bondas Pierce as Brosnanas, regis, ðitoje sàlygiðkoje erdvëje jauèiasi visai gerai (JAV, Kanada, 2009). (Vilnius, Kaunas) Princesë ir Varlius **** Tiana gyvena muzikos sklidiname Naujajame Orleane. Vienà dienà á jos namus atklydo varlë, kuri ne tik moka kalbëti, bet dar ir tvirtina, kad yra uþburtas karalaitis. Tiana svajoja ne apie rûmus, o apie nuosavà restoranà. Taèiau magiðkas buèinys, uþuot uþbaigæs, tik pradës pasakojimà. Disney studija ir reþisieriai Ronas Clementsas ir Johnas Muskeris ðá filmà skyrë klasikinës animacijos gerbëjams, tiems, kurie pasiilgo pasakiðkos scenerijos ir ne visai dviprasmiðkø personaþø juokeliø (JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys) Valentino diena *** Pasakojimas apie deðimt skirtingø þmoniø, kuriø likimai netikëtai susikerta Niujorke per Valentino dienà. Vieniems tai svarbi diena, kiti stengiasi jà kuo greièiau pamirðti, tretiems reikia jausmø protezø. Kaþkà panaðaus pasiûlys populiariø romantiniø komedijø reþisierius Garry Marshallas. Jis gerai iðmano, kokios sudëtinës malonaus visais poþiûriais reginio dalys. Todël ir naujame filme bus gausu þvaigþdþiø, juokingø situacijø ir dialogø bei lûkesèiø iðsipildymo. Vaidina Julia Roberts, Anne Hathaway, Hectoras Elizondo, Jessica Alba, Kathy Bates, Jessica Biel, Bradley Cooperis, Ericas Dane as, Patricas Dempsey, Jamie Foxxas, Jennifer Garner, Ashtonas Kutcheris, Queen Latifah ir kiti (JAV, 2010). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys) Vilkolakis *** Ðûkis Kiekvienam þiûrovui po pabaisà sëkmingai ágyvendinamas. Dar prieð dvideðimt metø uþtekdavo, kad personaþui ákàstø musë. Dabar praverèia ir visokie mitologiniai, nacionaliniai ir kitokie baisûnai, kompiuteriø triukai....ilgai gyvenæs JAV, Lorensas Talbotas (Benicio Del Toro) gráþta á savo gimtuosius namus Didþiojoje Britanijoje. Vienà dienà jam ákanda vilkolakis ir Lorensas ima virsti pabaisa... Taip pat Joe Johnstono filme vaidina Anthony Hopkinsas, Emily Blunt, Geraldine Chaplin, Hugo Weavingas (D. Britanija, JAV, 2010). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys) ****** ðedevras, ***** pasiþiûrëti bûtina, **** geras filmas, *** bûna ir geriau, ** jei turite daug laiko, * niekalas VILNIUS Forum Cinemas Vingis 26 III. 4 d. Kuþdesiø sala (JAV) 11.50, 14.50, 18, Keliamieji metai (Airija, JAV) 11.30, 13.50, 16.40, 19, Nenugalimas (JAV) 12.30, 15.15, 18.15, 21 val. III. 4 d. Alisa stebuklø ðalyje (3D, JAV) 22 val. 26 III. 4 d. Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) 12.10, 14.20, 17, 19.20, , III. 1 4 d. Blogas policininkas (JAV) 15.20, 18.45, 21.30; 27, 28 d , 15.20, 18.45, , III. 1 4 d. Numylëtieji kaulai (D. Britanija, JAV, N. Zelandija) 14.40, 18.30, 21.15; 27, 28 d , 14.40, 18.30, III. 4 d. Valentino diena (JAV) 13.30, 16.10, 19, III. 3 d. Ásikûnijimas (3D, JAV) 11, 15, 20 val.; III. 4 d. 11, 15 val. 26 III. 4 d. Princesë ir Varlius (JAV) 11.10, 13.20, 15.30; Popieþë Joana (D. Britanija, Ispanija, Italija, Vokietija) 17.45; Viskas ore! (JAV) 20.45; Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 11.20; 26, III. 1 4 d. Vyrai, kurie spokso á oþkas (D. Britanija, JAV) 15.30, 18, 20.30; 27, 28 d , 15.30, 18, 20.30; 26, III. 1 4 d. Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis (JAV, Kanada) 15.45; 27, 28 d. 13, 15.45; 26 III. 4 d. Vilkolakis (D. Britanija, JAV) 18.15, Forum Cinemas Akropolis 26 III. 4 d. Kuþdesiø sala (JAV) 12.30, 15.30, 18.30, III. 3 d. Keliamieji metai (Airija, JAV) 10.30, 13, 15.15, 18, 20.30; 4 d. 13, 15.15, 18, Nenugalimas (JAV) 12, 14.45, 17.45, , III. 1 4 d. Numylëtieji kaulai (D. Britanija, JAV, Naujoji Zelandija) 12.15, 15.45, 19, 21.40; 27, 28 d , 19, III. 2, 4 d. Princesë ir Varlius (JAV) 10.15, 12.45, 15, , III. 1, 3, 4 d. Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis (JAV, Kanada) 13.15, 16 val.; 27, 28 d , 13.15, 16 val. 26 III. 4 d. Valentino diena (JAV) 14.15, 17.30, 20.15; 26 III. 1, 3, 4 d. Vyrai, kurie spokso á oþkas (D. Britanija, JAV) 18.45, 21 val.; 26, III. 1 4 d. Blogas policininkas (JAV) 18.45; 27, 28 d , 18.45; 26 III. 4 d. Nasha Russia. Likimo kiauðai (Rusija) 16.30, 21.20; 26 III. 2, 4 d. Vilkolakis (D. Britanija, JAV) 20 val.; 27, 28 d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) Skalvijos kino centras 26 d. Asmeniniai Pipos Li gyvenimai (JAV) 17 val.; 27 d ; 28 d ; 3 d ; 4 d. 16 val. 26 d. Vëjavaikë (D. Britanija) 18.50; 27 d ; 28 d ; 1 d ; 2 d ; 3 d. 17 val.; 4 d. 20 val. 26 d. Tarp sienø (Prancûzija) 21.10; 27 d d. animaciniø f. programa Lietuviø ðventës ir sakmës 13 val.; 27 d. Seklio Kalio nuotykiai (reþ. A. Þebriûnas) 15 val.; 28 d. lëlinës animacijos programa Meðkiukas ateina 13 val. III. 2 d. Premjera! Neris ir jos krantai (dok. f., reþ. V. Damaðevièiaus) 19 val. 4 d. Premjera! Kelionë per Lietuvà (dok. f., reþ. V. Digimas) 18 val. 17 val.; 3 d ; 28 d. Veronikos Fos ilgesys (Vokietija) 20.30; III. 1 d. Persona non grata (Lenkija, Italija, Rusija) Pasaka Ðv. Ignoto 4/3 26 d. Iðminuotojø bûrys (JAV) 17, 21.30; 27 d. 17 val.; 28 d ; III. 1 d. 19, 21.15; 2 d. 17, 19.30; 3 d. 17, 21.15; 4 d. 21 val. 26 d. Rugpjûèio ðventë (Italija) 17 val.; 27 d. 15 val.; 28 d ; III. 1 d ; 4 d d. Tobulo mokytojo ýodþiai (festivalis Budos kine ) 19 val. 26 d. Gyvenimas graþus (Italija) 19.20; 27 d d. Naujasis pasaulis (Italija, Prancûzija) 20 val.; 27 d ; III. 1 d. 18 val.; 2 d ; 3 d. 20 val.; 26 d. Skafandras ir drugelis (Prancûzija) 21 val.; 27 d ; 28 d ; 2 d ; 27 d. Lankas (P. Korëja, Japonija) 12.30; 28 d. 15 val.; 28 d ; 2 d. 11 val.; 3 d. 21 val.; 27, 28 d. Ant bangos (JAV) 13 val.; 2 d d. Irina Palm (Belgija, Liuksemburgas, D. Britanija, Vokietija, Prancûzija) 17.30; 28 d. 17 val.; 1 d ; 2 d ; 3 d , 28 d. Santuoka (JAV, Kanada) 19.30; 1 d , 21 val.; 2 d , 20 val.; 3 d , 19.15; 4 d. 19 val. 27, 4 d. Pasaulis yra didelis ir iðsigelbëjimas slypi uþ kampo (Bulgarija, Slovënija, Vengrija, Vokietija) 21.15; 28 d ; 2 d. 15, 21.15; 27 d. Tuðti namai (P. Korëja, Japonija) 21.40; 28 d ; 1 d. 17 val.; 2 d , 21.45; III. 3 d. Deizë Diamond (Danija) 19.30; 4 d. Mano vaivorø naktys (Honkongas, Kinija, Prancûzija) 17 val.; 4 d. viktorina Kovos klubas 19 val. Ozo kino salë 26 d. Visi kalba, kad að tave myliu (JAV) 18 val. 27 d. Roko legendos. The Doors, T.Rex (muz.) 16 val. III. 1 d. Ivano vaikystë (Rusija) 18 val. 2 d. I. Bergmano kûrybos vakaras 18 val. 3 d. Anglø kino meistrai 18 val. 4 d. A. Puðkino ekranizacijos 18 val. KAUNAS Forum Cinemas 26, 27 d. Kuþdesiø sala (JAV) 11.40, 15, 18.15, 21.15, 23.59; 28 III. 4 d , 15, 18.15, , 27 d. Keliamieji metai (Airija, JAV) 11, 13.45, 16, 18.45, 21.30, 23.45; 28 III. 4 d. 11, 13.45, 16, 18.45, , 27 d. Nenugalimas (JAV) 14.30, 17.30, 20.30, 23.15; 28 III. 4 d , 17.30, III. 4 d. Alisa stebuklø ðalyje (3D, JAV) 22 val.; III 2 d. Operos fantomas (D. Britanija, JAV) 17.50; 26 III 4 d. Princesë ir Varlius (JAV) 10.25, 12.30, 14.45, 17 val.; 26, 27 d. Numylëtieji kaulai (D. Britanija, JAV, N. Zelandija) 15.15, 20.45, 23.30; 28 III. 4 d , 20.45; 26 II. 3 d. Ásikûnijimas (3D, JAV) 10.10, 15.30, 21 val.; 4 d , 15.30; 26 II. 4 d. Blogas policininkas (JAV) 19.15, 22 val.; 26, III. 1, 3, 4 d. Valentino diena (JAV) 18 val.; 27, 28 d , 18 val.; 26 II. 4 d. Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) 13.30, 19 val.; 26, III. 1 4 d. Persis Dþeksonas ir Olimpo 11.20, 16.15; 26 II. 4 d. Vyrai, kurie spokso á oþkas (D. Britanija, JAV) 14, 19.30; Vilkolakis (D. Britanija, JAV) 21.45; 27, 28 d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 12 val. Cinamonas 26 III. 4 d. Keliamieji metai (Airija, JAV) 12.15, 14.45, 17.10, 19.30, 21.45; Kuþdesiø sala (JAV) 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.55; Numylëtieji kaulai (D. Britanija, JAV, N. Zelandija) 12.45, 15.30, 18.30, 21.15; Vyrai, kurie spokso á oþkas (D. Britanija, JAV) 16, 20 val.; Valentino diena (JAV) 15.45, 18.15, 20.45; Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis (JAV) 10.50, 13.15; Vilkolakis (D. Britanija, JAV) 11.40, 22 val.; Princesë ir Varlius (JAV) 14 val.; Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) 18 val. KLAIPËDA Cinamonas 26 III. 4 d. Kuþdesiø sala (JAV) 12.45, 15.45, 18.45, 21.45; Keliamieji metai (Airija, JAV) 11.30, 14, 16.15, 18.30, 21 val.; Nenugalimas (JAV) 11.45, 15.15, 21.15; Numylëtieji kaulai (D. Britanija, JAV, N. Zelandija) 12.15, 15, 17.45, 20.30; Vyrai, kurie spokso á oþkas (D. Britanija, JAV) 18, 20 val.; Valentino diena (JAV) 11, 13.30, 19, 21.30; Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis (JAV, Kanada) 14.30, 17 val.; Vilkolakis (D. Britanija, JAV) 11.05, 22 val.; Princesë ir Varlius (JAV) 10.45, 13.15; Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) 19.30; Ásikûnijimas (JAV) 16 val. ÐIAULIAI Forum Cinemas 26 III. 4 d. Kuþdesiø sala (JAV) 11.30, 15.15, 18.15, 21.30; Popieþë Joana (D. Britanija, Ispanija, Italija, Vokietija) 11.45, 17.30; Tai kur, po velniø, tie Morganai? (JAV) 19.30; III. 4 d. Alisa stebuklø ðalyje (3D, JAV) 22 val.; 26 III. 4 d. Princesë ir Varlius (JAV) 10.30, 12.45, 15, 17.15; 26, III 1, 3, 4 d. Ásikûnijimas (3D, JAV) 10.10, 15.40, 21.15; 2 d , 15.40; 26, III. 1 4 d. Valentino diena (JAV) 16, 21 val.; 27, 28 d. 11, 16, 21 val.; 26 III. 4 d. Nasha Russia. Likimo kiauðai (Rusija) 13.45, 18.45; Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) 13.30, 19 val.; Blogas policininkas (JAV) 14.45, 20.45; Vilkolakis (D. Britanija, JAV) Atlantis Cinemas 3D salë d. Ásikûnijimas (JAV) 11.10, 14, 19 val.; Psichoanalitikas (JAV) 17.10; Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) salë 26 III. 4 d. Princesë ir Varlius (JAV) 11, 13, 15 val.; Tai sudëtinga (JAV) 17 val.; Iðminuotojø bûrys (JAV) 19.10; Kruvina seserijos paslaptis (JAV) PANEVËÞYS Forum Cinemas Babilonas 26, III. 1 4 d. Keliamieji metai (JAV) 16, 18.30; 27, 28 d , 16, , III. 1 4 d. Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis (JAV, Kanada) 16.15; 27, 28 d , 16.15; 26, III. 1 4 d. Princesë ir Varlius (JAV) 13.30, 15.45; 27, 28 d , 13.30, 15.45; 26 III. 4 d. Numylëtieji kaulai (D. Britanija, JAV, N. Zelandija) 13, 21 val.; Ásikûnijimas (JAV) 12.45; Vilkolakis (D. Britanija, JAV) 19 val.; Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) 21.20; Valentino diena (JAV) 18 val.; Linkëjimai ið Paryþiaus (Prancûzija) Redaktorius Linas Vildþiûnas Atsakingoji sekretorë Rûta Jakimavièienë Dailë Monika Krikðtopaitytë Muzika Kamilë Rupeikaitë Kinas Þivilë Pipinytë Teatras Rasa Vasinauskaitë Stilius Rita Markulienë Dizainas Jokûbas Jacovskis Maketas Vanda Èemerkaitë Finansininkë Brigita Misiuvienë 7md 7 meno dienos. Vilniaus kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ Meno dienos, Bernardinø g. 10, Vilnius. Tel.: , Faks El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN sp. l. Tiraþas 1000 egz. Spausdino UAB Ukmergës spaustuvë, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas (2 8 psl.) 12 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 26 d. Nr. 8 (884)