7md01.P65

Transkriptas

1 Vilniaus kultûros savaitraðtis 7 meno dienos 7md 2010 m. sausio 8 d., penktadienis Nr. 1 (877) Kaina 2,50 Lt D a i l ë M u z i k a T e a t r a s K i n a s F o t o g r a f i j a 2Juozo Gruodþio gimimo metinëms 3 Verterio tranzitas: Vilnius Ryga 5 Jaunieji senieji teatro metai 6Kristinos Inèiûraitës projektas Iðlikimas Galina Petrova. Moterys, valanèios þuvis m. Þuvø ir istorijos skrodimas Galinos Petrovos-Dþiaukðtienës retrospektyvinë tapybos paroda 8 Nauji filmai Ðerlokas Holmsas 9 Krësle prie televizoriaus Monika Krikðtopaitytë Tapytoja Galina Petrova gimë 1927 metais. Panaðiu laiku gimë ir Aloyzas Stasiulevièius (1931), Leopoldas Surgailis (1928), Jonas Ðvaþas (1925), Sofija Veiverytë (1926), Silvestras Dþiaukðtas (1928), Vincentas Geèas (1931) ir daugelis kitø. Á mandagø ir daugelis kitø paprastai patektø ir Petrova. Þinoma, tai priklauso nuo to, kas vardija. Didþioji mûsø kultûros maðinerija, rinkdamasi pavardes ir nustatydama kitus, yra panaðesnë á statistikos skaièiuotuvà. Kur funkcijos atspindëti ar neatspindëti nustatytos tokia seka: daþnai minimas, vadinasi, þinomas; þinomas, vadinasi, geras; geras, vadinasi, atspindëti. Nors Youtube ir Google daþnumo kriterijaus vertingumà seniausiai paneigë, dideles ir vangias maðinerijas ne taip jau lengva pakeisti. Tai uþtrunka, jei apskritai ávyksta. Galø gale menà mylëti ir jam atsakingai atstovauti yra du labai skirtingi dalykai. Kaþkas turi rûðiuoti. Darbas toks. Ið tø menininkø, kuriuos jau þinai, gali atsirinkti tuos, kurie tinka. Ið tø, kuriø neþinai, negali. Tø paèiø pavardþiø kartojimasis, net jei jø didþioji dalis ir asmeniðkai brangi, kaþkuriuo metu pabosta. Imi svajoti apie posûká, kampà, kitaip tariant, netikëtumà. Net neabejoju, kad tarybinës dailës laikotarpyje netikëtumø apstu, nes jis kaþkaip labai atsargiai ir tik ið pavirðiaus èiupinëjamas. Daug kam dar labai skaudi tema. Ið studijø liko áspûdis, kad ðiame etape buvo tik forma. Na gal dar motyvai. Apie temas kalbëta labai aptakiai, mat jos didþiausias kompromisø ir psichologiniø ðpagatø skaudulys. Ga- N UKELTA Á 7 PSL. 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877) 1 psl.

2 M u z i k a Juozas Gruodis naujoje ðviesoje Koncertas kompozitoriaus metinëms ir naujos knygos pristatymas Laimutë Ligeikaitë Paskutinis praëjusiø metø koncertø maratono Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje akcentas buvo skirtas lietuviø klasikos vertybëms. Gruodþio 21 d. akademijoje buvo surengta iðkilminga popietë koncertas, skirtas Juozo Gruodþio 125-osioms gimimo metinëms bei naujos knygos Juozas Gruodis epochø sankirtose: straipsniai, atsiminimai, dokumentai (sudarytojas Algirdas Jonas Ambrazas, iðleido Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009 m., parëmë S. Karoso labdaros ir paramos fondas, Kultûros rëmimo fondas) sutiktuvës. Renginys buvo prasmingas keletu aspektø. Viena po kitos kà tik iðleistø knygø Lietuvos muzikos istorija. Nepriklausomybës metai ir naujos knygos apie J. Gruodá sudarytojas, straipsniø autorius ir viso proceso spiritus movens Algirdas Ambrazas ðitaip darbingai ir prasmingai uþbaigë savo jubiliejinius metus. Retrospektyvø profesoriaus darbø kontekstà atvërusi popietës vedëja muzikologë Vytautë Markeliûnienë dar priminë, jog kaip tik sukako 50 metø nuo Juozas Gruodis pirmosios A. Ambrazo paraðytos knygos, iðpranaðavusios tolesnæ muzikologo iðtikimybæ J. Gruodþio gyvenimo ir kûrybos temoms. Kaip pabrëþë knygos sutiktuvëse kalbëjusios recenzentë Jûratë Gustaitë ir Muzikos istorijos katedros vedëja Judita Þukienë, teoretikas A. Ambrazas pasiþymi ir istoriko bei literato talentu. Tad naujoji monografija, pradedant patraukliu knygos virðeliu (dailininkas Rimantas Tumasonis), baigiant perskaitytais turiningais skyriais ( Gruodþio apologija, Kûrybos ir muzikinës veiklos tyrinëjimai, J. Gruodis amþininkø akimis, J. Gruodþio dokumentai ir korespondencija bei kitais), turëtø átraukti ne tik profesionalà, bet ir toliau nuo specifiniø studijø esantá skaitytojà. Ilgus metus tyrinëjæs J. Gruodþio kûrybà, rengdavæs jubiliejinius koncertus, konferencijas, paraðæs daugybæ straipsniø, A. Ambrazas atrado ir dar neuþbaigtø darbø. Kaip pats minëjo, knygoje siekta visà veiklà sujungti, pratæsti ir bûtinai papildyti dar neskelbta medþiaga, kuri ir sudaro svarbiausià knygos turiná. Epochø sankirtose atsidûrusi J. Gruodþio kûryba ir jo asmenybë, pripaþinkime, dar nebuvo apraðyta taip objektyviai ir atvirai, o kompozitoriaus gyvenimà lydëjæs tragizmo ðeðëlis iki galo neatsiskleidæs kûrybos potencialas, begalinis uþimtumas, nusilpusi sveikata, vëliau ir ideologijos diktatas persmelkia knygos puslapius nuo moksliniø straipsniø iki esë ir prisiminimø. A. Ambrazas neabejoja, kad knyga paskatins kiek priblësusá susidomëjimà J. Gruodþio kûryba ir taps stimulu atlikëjams praturtinti savo repertuarà. Kad ði muzika gyvybinga, bylojo knygos sutiktuves lydëjæs koncertas. Prisiminti ir naujai iðgirsti tarsi visiems gerai paþástamà muzikà visuomet naudinga. Ðiandienos atlikëjai, o ir klausytojai atranda joje vis naujø niuansø ir savotiðkai ið naujo perkainoja jos reikðmæ bei prasmes. J. Gruodþio kûriniai, daugiausiai kurti tarpukará (dauguma jø Leipcige), priminë apie harmoningà ir iðradingà tautinio ir moderniojo pradø sàveikà. Naudodamasis moderniomis priemonëmis, stengiuosi bûti lietuviø tautinis kompozitorius, teigë Juozas Gruodis. Ðias abi kûrybos puses stengësi atskleisti ir þinomi Lietuvos atlikëjai. Tenoras Algirdas Janutas yra áraðæs J. Gruodþio dainø kompaktinæ plokðtelæ, kurioje jam akompanuoja ilgametë ðio kompozitoriaus kûriniø atlikëja pianistë koncertmeisterë Graþina Ruèytë-Landsbergienë. Dël ligos pianistë koncerte nedalyvavo, nors jam intensyviai rengësi. Jà pavadavusi koncertmeisterë Graþina Zalatorienë su dainininkais A. Janutu ir Regina Maciûte puikiai atskleidë J. Gruodþio dainø ávairovës paletæ nuo liaudiðkai paprastuèiø Alaus alaus, Rûta iki moderniø ir ekspresyviø paveikslø Pavasario naktis Berlyne (apie dainos kelià knygoje yra netgi atskiras ádomus skyrius), Alyvos, Aguonëlës ir keleto kitø, komponuotø pagal kompozitoriui artimo poeto keturvëjininko Kazio Binkio eiles. Koncerte dainavæ net du chorai LMTA miðrus choras, vadovaujamas Dainiaus Puiðio, ir Vilnius, vadovaujamas Povilo Gylio, vël priminë, kad XX a. pradþios atgimimo laikotarpiu suveðëjusi chorinë kultûra buvo ypaè stiprus kûrybos pagrindas visiems lietuviø kompozitoriams, o visuomenëje ji pasklido kaip ryðkus tautinës savasties elementas. J. Gruodþio dainos chorui (daugiausiai liaudies þodþiais), tarp jø kompozitoriaus pamëgta Oi ant kalno, pasiþymi nuoðirdumu, melodingumu, paprasta ritmika ir skaidriu skambesiu, kà koncerte lengvai pavyko perteikti ir chorams. Sudëtingesnës faktûros dainos skambëjo su akompanimentu: Ateina merguþëlës (ið V. Krëvës dramos Ðarûnas ), atlikta LMTA miðraus choro, akompanavo Virginija Blotnienë, ir koncertà uþbaigusi daina Pavasario kalvis (J. Þlabio-Þengës þ.), atlikta choro Vilnius, akompanavo Dainius Jozënas. Beje, pastaràjà dainà tiesiog prikëlë ið uþmarðties pats A. Ambrazas, aranþavæs jà chorui su fortepijonu. Kruopðèiai rinkdamas kûrinius koncertui, A. Ambrazas átraukë dar niekur neskambëjusià (ir tokia buvo!) Elegijà (ið simfoninës poemos Ið Lietuvos praeities ), fortepijonui aranþuotà paties J. Gruodþio. Tiesà sakant, tai ne pats ádomiausias kompozitoriaus kûrinys, nors pianistë Bi- rutë Vainiûnaitë sumaniai stengësi atskleisti visus tembrinius niuansus. Kur kas raiðkesniu kûriniu laikyèiau vëliau pianistës paskambintà Pjesæ b-moll, dvelkianèià K. Binkio poetine dvasia. Turtingiausios dramaturgijos ir brandþiausiu J. Gruodþio kûriniu laikyèiau Sonatà smuikui ir fortepijonui d-moll, nors ji sukurta dar studijuojant Leipcige. Ði Sonata puoðia ne vieno atlikëjo repertuarà. Muzikologë V. Markeliûnienë priminë iðtikimiausius jos atlikëjus: Izidoriø Vasyliûnà, Raimundà Butvilà, Zecharijø Plavinà (Izraelis), pasidþiaugë, kad dabar ir M.K. Èiurlionio menø mokyklos moksleiviai noriai imasi ðio sudëtingo kûrinio. Koncerte skambëjo pirmosios dvi Sonatos dalys, jas atliko Jonas Tankevièius (smuikas) ir Andrius Vasiliauskas (fortepijonas). Beje, visai neseniai tie patys atlikëjai Sonatà sugràþino á Leipcigà, ten jà pagrieþæ koncerte. Ádomu, kad J. Gruodis dþiaugësi didþiausiu Sonatos pasisekimu ne Leipcige, o Berlyne (apie tai byloja knygoje pateikti jo laiðkai). M.K. Èiurlionio styginiø kvarteto pirmasis smuikas Jonas Tankevièius padëjo suagituoti kolegas koncerte pagrieþti ir retokai skambantá vienos dalies Kvartetà d-moll, kuris prabilo diatonine muzikos kalba, lanksèiu melodingumu, jau atsisakius liaudies dainø citavimo ir áþengus á brandþiosios kûrybos etapà. 125-erius metus gyvuojantis J. Gruodþio fenomenas, nuolat gaivinamas vieno ryðkiausiø muzikos mokslo autoritetø A. Ambrazo, neabejoju, pasieks ir jauniausiø kartø auditorijà. Taèiau ar nebus pamirðtos pastovaus globëjo neturinèios kitos mûsø kultûros istorijos asmenybës, kuriø gyvenimas ir kûryba ne maþiau reikalauja naujo objektyvaus ir ideologijos varþtais nesuvarþyto ávertinimo? Muzikos istorikai, matyt, turës kà veikti dar ilgus metus. Anonsai Gailestingumo miestas Sausio 8 d. 19 val. Ðv. Kryþiaus namuose (S. Daukanto a. 1) vyks vakaras Post scriptum, uþbaigsiantis 2009 metais vykusio Sakralinës muzikos festivalio poezijos, muzikos ir dailës renginiø ciklà Gailestingumo miestas. Ðá ciklà inspiravo Vilniaus, kaip krikðèioniðkojo stebuklo miesto, tema ir sakralinës miesto topografijos refleksijos. Vilniaus baþnyèiø ðventieji paveikslai ypatingais saitais susijæ su miesto istorija ir þmoniø likimais. Istoriniai ðaltiniai liudija, kad atvaizdai globojo miestà, ir dokumentuoja privaèias maloniø patirtis. Ðiandien ði Vilniaus sakralinës tikrovës dalis primirðta, Lietuvos religinës-kultûrinës sostinës ste- kaitë, ðokëja Edita Stundytë, Vilniaus arkikatedros bazilikos grigaliðkojo choro Schola Gregoriana grupë. RENGËJØ INF. Kronika Fagoto muzikos kompaktinë plokðtelë 2009 m. pabaigoje pasirodë Lietuvos kompozitoriø fagoto muzikos kompaktinë plokðtelë, kurià áraðë ir iðleido fagotininkas Andrius Puplauskis. Jis yra Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro solistas, fagotø grupës koncertmeisteris, dësto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Andrius Puplauskis kartu su pianistu Daumantu Kirilausku yra vieni ryðkiausiø Lietuvos muzikø, savo srièiø virtuozai. Muzikantai yra pelnæ nemaþai respublikiniø ir buklingosios vietos bei ðventøjø atvaizdai retai minimi ir piligrimø vadovuose. Jau kelerius metus ðventøjø paveikslø temà savo darbuose interpretuoja dailininkë Ieva Babilaitë- Ibelhauptienë m. lapkrièio mënesá pristatytas naujas jos darbø ciklas Ðvytintis Vilnius bei to paties pavadinimo dailës ir poezijos knyga, sukurta kartu su bendraautore Elvyra Kuèinskaite. Vakare Post scriptum minëtø darbø menines refleksijas pratæs pokalbis apie Vilniaus sakralinæ topografijà, stebuklingos vietos fenomenologijà, ðiuolaikines menines temos interpretacijas. Jame dalyvaus dailëtyrininkë Tojana Raèiûnaitë, kunigas Julius Sasnauskas OFM, þurnalistë E. Kuèinskaitë. Pokalbá lydës Birutës Mar reþisuotas poezijos ir muzikos spektaklis, jame dalyvaus aktorë Joana Èiþaustarptautiniø konkursø diplomø, medaliø, apdovanoti Prezidento Valdo Adamkaus garbës raðtais. Fagotas unikalus puèiamasis muzikos instrumentas, nuo XVI a. pamaþu ásiliejæs á Europos muzikinæ kultûrà. Lietuvoje profesionali fagoto mokykla pradëjo veiklà 1923 metais. Vieni pirmøjø lietuviø kompozitoriø soliniø kûriniø fagotui tai Juozo Karoso Siuita ir Balio Dvariono Tema ir variacijos, paraðyti 5- ajame deðimtmetyje. Deja, iki ðiol fagotas lietuviðku repertuaru pasigirti negali kûriniø paraðyta labai nedaug. Plokðtelëje uþfiksuoti kûriniai labai skirtingo laikotarpio ir stilistikos. Taèiau èia surinkti geriausi ir ádomiausi, atspindintys kompozitoriø ir atlikëjø poþiûrá á ðá instrumentà, jo galimybes. Ði pirma lietuviðkos fagoto muzikos kompaktinë plokðtelë nuðvieèia dar neilgà, bet svarbø fagoto gyvavimo Lietuvoje laikotarpá. Kartu tai ir paskata kompozitoriams kurti naujus, kokybiðkus, vertus tarptautinio dëmesio kûrinius. Kompaktinëje plokðtelëje áraðyti Vytauto Mikalausko, Algimanto Braþinsko, Vytauto Barkausko, Balio Dvariono, Vaidos Striaupaitës- Beinarienës kûriniai. Daugiau informacijos apie kompaktinæ plokðtelæ galima rasti Muzikos informacijos ir leidybos centre (A. Mickevièiaus g. 29) Vilniuje. 7MD INF. 2 psl. 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877)

3 M u z i k a Verterio tranzitas: Vilnius Ryga Pirmasis Modesto Pitrëno pastatymas Latvijos nacionalinëje operoje Jûratë Katinaitë 2009-ieji dirigento Modesto Pitrëno karjerà ryþtingai pakreipë operos link. Iki ðiol jis daugiausia rengë programas su savo vadovaujamu Kauno simfoniniu orkestru, kitais Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos simfoniniais ir kameriniais orkestrais. Kaip operos dirigentas, jis debiutavo 2000 m. Klaipëdos muzikiniame teatre dirigavo Kurto Weillio Trijø graðiø operos pastatymà, vëliau ir Georges o Bizet Karmen. Tolesni M. Pitrëno operiniai angaþementai susijæ su LNOBT scena. Èia m. sezonà jis dirbo antruoju dirigentu, statant Richardo Strausso Salomëjà ir Richardo Wagnerio Valkirijà (vëliau ðiuos spektaklius dirigavo), o sezono pabaigoje buvo pakviestas pastatyti Rachel Portman Maþàjá princà m. lapkritá dirigentas dalyvavo statant Peterio Eötvöso operà Meilë ir kiti demonai ISCM pasaulio muzikos dienose Vilniuje. Vëliau dirigavo ðià operà LNOBT scenoje øjø iðvakarëse M. Pitrënas jau savarankiðkai parengë Gaetano Donizetti Meilës eliksyro premjerà, tapusia energinga uvertiûra tolesnei operinei karjerai, kurios pirmasis veiksmas neuþtruko pavasará dirigentas sulaukë kvietimo eiti Latvijos nacionalinës operos vyriausiojo dirigento pareigas. Kaimyninëje scenoje jis debiutavo 2008 m. pavasará, dirigavo Richardo Wagnerio Skrajojantá olandà, sulaukusá palankiø atsiliepimø. Tad ðá sezonà M. Pitrëno kûrybos laukas ágijo geografines ribas ir didþiulá pagreitá (tiesiogine to þodþio prasme) greitkeliuose: Vilnius Ryga Kaunas. Pramaiðiui su LTV Triumfo arkos filmavimais, spektakliais ir koncertais Vilniuje ir Kaune, dirigentas repetavo pirmàjà savo premjerà Rygos scenoje Jules o Massenet Verterá, kurio premjera ávyko lapkrièio 6-àjà. Man teko matyti vëlesná gruodþio 17 d. spektaklá, o porà savaièiø anksèiau Vilniaus kongresø rûmuose dar syká iðklausiau bohemieèiø Verterá, diriguojamà Gintaro Rinkevièiaus. Tad ðiame raðinyje nevalingai juos norësis lyginti. Vilnietiðkas Verteris ðásyk dovanojo nuostabø duetà Asmik Grigorian (Ðarlotë) ir amerikieèiø tenorà Andrew Richardsà (Verteris). Tai buvo tobulas (jei toks iðvis egzistuoja) ðiø vokaliniø partijø atlikimas ir jødviejø balsø derinys. Graþaus tembro, plastiðkas Richardso balsas ir skoningas vokalinës partijos niuansavimas buvo maloni staigmena, o Grigorian Ðarlotë pranoko lûkesèius ir tapo tikru atradimu. Iki ðiol turëjome galimybæ matyti jos lyrinio soprano vaidmenis, kurie, nepaisant didþiulio dainininkës talento, stokojo iðbaigtumo, bûtent átikinamos lyrikos prasme. Taèiau iðvydæs jos efektingà ponià Modestas Pitrënas Lavet Stepheno Sondheimo miuzikle Svynis Todas: demonas kirpëjas galëjai aiktelti artistës energetika, grubaus, gerklinio dainavimo maniera, puiki anglø kalbos tartis ir ugninga vaidyba pavergë publikà. Ir ðtai antra tvirta jos pergalë Ðarlotë, tradiciðkai atliekama mecosopranø. Asmik Grigorian yra temperamentinga, ryðkiaspalvë ir ekspresyvi artistë ir, jei bûtø mano valia, mielai palinkëèiau jai tolti nuo jautriø lyriniø herojø, kitaip tariant, nuo savæs slopinimo, ir eiti dramatiðkesnio vokalo, charakteringesniø personaþø link, kur ávairiau iðsiskleistø jos prigimtis. Ðis tekstas skirtas latviø Verteriui, tad Grigorian Ðarlotei tiek komplimentø skirta neatsitiktinai, nes bûtent ji ðá vaidmená parengë premjerai Latvijos nacionalinëje operoje. Ir nors jos Ðarlotës kaimyninëje scenoje man neteko iðvysti, vilnietiðkus savo áspûdþius nesunkiai galiu implikuoti á latviø pastatymà ir patikëti puikiais tenykðtës publikos ir kritikos vertinimais. Uþtat Rygoje turëjau galimybæ iðgirsti debiutuojanèià latviø solistæ Olgà Jakovlevà. Jauna dainininkë, iki ðiol dainavusi operos chore, pastebëta kaip perspektyvi solistë ir imta lavinti individualiai. Graþaus, sodraus tembro O. Jakovlevos balsas maloniai stebino lygumu skirtinguose registruose, kas pradedantiems dainininkams nëra daþnas laimëjimas. Taèiau didelë ir sudëtinga Ðarlotës partija bei kylanti herojës emocinë temperatûra iðvargino nepatyrusià solistæ ir antroje spektaklio pusëje ji ëmë forsuoti vokalà, tad nublanko tembrinës spalvos. Èia dalá kaltës turëtø prisiimti ir reþisierius, Latvijos nacionalinës operos direktorius Andrejus Þagaras, uþkrovæs atsakomybæ artistams patiems iðtempti ilgà Verterio mirties scenà, tad neiðvengta nenatûralaus patoso ir trafaretiðkumo bei þiûrovø nuobodulio. Tenka pripaþinti Dalios Ibelhauptaitës meistriðkumà bohemieèiø spektaklyje (nors ir nesu didelë jo gerbëja, plg. Bohemieèiø Verteris, 7md, Nr. 47 (829), ) ði scena neprailgo nei premjeriniuose øjø spektakliuose, nei jau minëtame su Asmik Grigorian. Verterio vaidmená Rygos scenoje sukûrë ispanø tenoras Xavieras Moreno. Ðviesus, stiprus ir lakus jo vokalas primena tikruosius italiðkus balsus tenore spinto, nepaaiðkinamà trapumo ir jëgos deriná. Jo Verteris labiau susitelkæs á savo emocijas, nei jausmus Ðarlotei, bet átariu, kad tai viena ið reþisieriaus idëjø. Svilinanèiu raudoniu liepsnojo Ingos Ðlubovskos sukurta Sofi ryðkiai raudona suknelë (kostiumø dailininkë Kristîne Pasternaka) ir juslingumas nutolino herojæ nuo áprasto jos gaivaus jaunatviðkumo. Puikus vokalas! Imanto Erdmanio Alberas tipiðkas nûdienos valdininkas. Nors ekonomiðkai þvelgiant Verteris yra gana pigus veikalas (buikia patetika nuodëmingàjá Paryþiø galëjai tik prajuokinti, uþuot sujaudinæs. Taigi statytojø uþduotis aktualizuoti senamadiðkà istorijà, priartinti jà prie mûsø laiko pasaulëjautos ir dar nesukirðinti su vagneriðkai plëtojama ir prancûziðkai koloristiðka Massenet muzika. D. Ibelhauptaitë pasirinko istoriná pasakojimo bûdà su tradiciniais kostiumais ir scenovaizdþiais, bet savo Ðarlotei ir Verteriui ákrovë XX a. emocinës patirties ir elgsenos, kuri lipa per kostiumø ir scenovaizdþiø kraðtus tarsi mielinë teðla ið per ankðto dubens. Þagaras perkëlë savo personaþus á XX a. vidurá, taip sukurdamas neapibrëþtumà laike. Istorija rutuliojasi tarytum prieð pusðimtá metø (kostiumø stilistika), bet lyg ir dabar (rekvizitas). Juk esame jau gerokai nutolæ nuo Jacqueline Kennedy laiko elegancijos ir dvigubos moralës su perversijomis uþ uþdarø durø. Mes daþnai gyvename visai be durø, o savo slapèiausius iðgyvenimus mobiliuoju telefonu patikime ne tik artimo bièiulio ausiai, bet ir visam troleibusui. Ir jei teisingai supratau Þagaro þinutæ, jo Verterá praþudë egocentriðkumas, tad meilë Ðarlotei èia priblësta. Juk retas ið mûsø nori gyventi paprastà, niekuo neið- Asmik Grigorian (Ðarlotë) ir Hector Sandoval (Verteris) Latvijos nacionalinëje operoje tiðki scenovaizdþiai, nëra masiniø scenø, choro, vos keli personaþai) ir tikras iðsigelbëjimas nepritekliø kreèiamiems Baltijos kraðtø teatrams, vis dëlto reikalauja statytojus bûti ypaè atidþius ir jautrius, idant nenuslystø perdëto jausmingumo ir dirbtinumo link. Netikra emocija ne tik nepalieèia publikos, bet ir kelia nuobodulá bei pasidygëjimà. Goethe s laikais saviþudybë ið meilës buvo dràsus iððûkis to laiko moralei ir estetikai, o XX amþiaus prieðauðryje, kai Massenet kûrë operà pagal Jaunojo Verterio kanèias, su tosiskiriantá gyvenimà, dþiaugsmus patirti kasdienybëje, auginti vaikus, kurie neprivalës ágyvendinti suduþusiø tëvø svajoniø, dauguma trokðta iðskirtinumo, pripaþinimo, populiarumo. Gyvenimo scena lûþta nuo artistø, tad kurgi tie þiûrovai? Todël norint atkreipti á save dëmesá reikia vis stipresniø sukrëtimø. Tai tarytum papildoma Verterio saviþudybës motyvacija, artimesnë mûsø laikui. Man atrodo, reþisierius neuþjauèia Verterio, jis tiesiog diagnozuoja jo ligà kaip koks rentgenologas. Todël operos fina- las labiau primena moralà, nei tragedijà. Toks poþiûris ádomus, tik èia viena menka bëda muzika. Regis, muzika nesujaudino ir scenografës Ievos Kauliòos, pasirinkusios santûrø minimalistiná scenovaizdá su saikingu realistiniu rekvizitu. Visi daiktai átraukti á veiksmà, apgalvoti jø spalvø ir formø deriniai. Taèiau ðis scenovaizdis tinka ne tik Verteriui, bet ir bet kuriai kitai XIX ar XX a. operai ar ðiaip dramos spektakliui, kurio veiksmas vyksta biurgeriðkoje aplinkoje. Operos partitûra emocinga, dinaminis spektras kuo plaèiausias, muzika prisodrinta niuansø, uþuominø, pirðte perðanèiø spalvinius pastelinius sprendimus. Taèiau ðviesø dailininko (Kevin Wyn-Jones) vaidmuo ðiame pastatyme kuo kukliausias, ðviesa daþniausiai abejingai ryðki, nejautri muzikos tëkmei, iðskyrus kelis originalesnius kompiuterinës grafikos sprendimus. Niekaip neatsistebiu, kodël nei Vilniuje, nei Rygoje ðviesø dailininkai nepasidavë muzikos tëkmei. Emocingas interliudas, jungiantis I ir II veiksmus, skamba atribotai nuo prigesinto scenovaizdþio. Suprask, leista þiûrovui netrukdomam pasidþiaugti muzika. O dþiaugtis bûta kuo. Be puikaus solistø ansamblio, tikras malonumas girdëti Latvijos nacionalinës operos orkestrà iðpuoselëtus styginius, preciziðkus medinius puèiamuosius ir sodrø vará. Tai, be jokios abejonës, ir teatro akustikos ypatybës, dël kuriø styginiai ágyja ðilko ðlamesio, o variniai puèiamieji tarsi suðyla, ir net pamirðti, kad gali bûti ðaiþûs. Taèiau tø akustiniø stebuklø nebûtø be dirigento Modesto Pitrëno átaigos. Ypaè þavi jo turininga lyrika ir subalansuota dinaminë skalë tuomet iðsiskleidþia rafinuota Massenet ekspresija. Sykiu dirigentas randa deramà dinaminá balansà su kiekvienu solistu, todël ðiems netenka galynëtis su orkestru kulminacijose. Kartais M. Pitrëno batuta tarsi virpteli ir tuomet sustoja visagalis laikas tampame nerealios akimirkos ákaitais, kol dirigentas valingais mostais gràþina muzikantus ir þiûrovus á taisyklingai tiksinèiø laikrodþiø pasaulá. Tokiø iðtirpusio laiko akimirkø esti M. Pitrëno diriguojamoje R. Strausso Salomëjoje LNOBT, kai finale ne pamatai, o, regis, iðgirsti Sigutës Stonytës (Salomëja) antakio virptelëjimà. Keista, bet bûtent ðios, kartais net neskambanèios akimirkos ilgiausiai iðlieka atminty po spektaklio. M. Pitrënas jau antras lietuvis po G. Rinkevièiaus, ëmæsis Latvijos nacionalinës operos vyriausiojo dirigento pareigø. Jo operinis dosjë stiprëja solidþiais angaþementais m. gruodá jis pakviestas statyti W.A. Mozarto Uþburtàjà fleità Kelno operoje, vëliau laukia Berlyno Komische Oper pasiûlymas. Tad tempo allegro, maestro! 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877) 3 psl.

4 S a v a i t ë Sauka ideologiniame diskurse Sausio 4 d., vos pasibaigus Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmeèio metams, LR Prezidentûra pristatë ðiai progai uþsakytà Ðarûno Saukos tapybos darbà, papuoðusá galinæ Prezidentûros rûmø pirmojo aukðto salæ, nuo kurios bus pradedamos ekskursijos po ðá pastatà. Ið segmentø sudëta lauþytos formos kompozicija graþiai uþpildo vienà salës sienà. Jos centre saukiðkas þaizdoto kûno rûpintojëlis, tarsi skiriantis dvi realiàjà ir idealiàjà sferas: po kojomis plytinèià veidø jûrà ir uþ peèiø kylantá aþûriná fantastiná rûmà-baþnyèià (panaðià á Ðv. Morkaus katedrà), geriau ásiþiûrëjus, suræstà ið þmoniø kûnø (ar sielø). Apaèioje verksmas ir dantø grieþimas, nors kai kurie veidai orûs ir susikaupæ, gerai paþástami ið portretø valstybinës valiutos banknotuose. Kompozicijos kairëje máslinga moters praðmatniu stilizuotu apdaru figûra, nusigræþusi nuo þiûrovo, pasisukusi á Atpirkëjà, nelyginant bûtø þaizdas uþgydanti antroji jo esybës pusë. Ðis schematiðkas paveikslo apraðymas në kiek nepretenduoja á jo prasminiø klodø interpretacijà, kà per pristatymà mëgino iðsiaiðkinti filosofë Jûratë Baranova, moderavusi diskusijà su iðkiliais kultûros veikëjais. Pokalbis krypo á tai, ar ði drobë istorinë ir kokias asociacijas mums kelia istorijos vaizdiniai ðiuolaikiniame mene. Ne vienà kartà mëgintas iðprovokuoti autorius liko nebylus, kaip ir pridera meistrui. Svarbiau turbût ne kûrinio interpretacijos, o pats jo eksponavimo faktas, á reprezentacinæ mûsø valstybës erdvæ pirmàkart ásileistas ne pseudoromantinis menas. Ne didieji kunigaikðèiai ir tautos gaivintojai, ne Vytautas prie Kauno pilies ir nuo jûrø iki jûrø, ne kryþiai ir ne kanèiø altoriai. Atsikûrus mûsø nepriklausomai valstybei kai kas gal ir galëjo ásivaizduoti jà kaip atvirà modernià ðalá ir visuomenæ, bet tik labai trumpam. Penkiasdeðimties metø pertrûkio bûta pernelyg ilgo ir skausmingo. Atkûræ valstybës tæstinumà, pamëgdþiojome ir XX a. pirmosios pusës tautinës ideologijos atributikà kaip atsvarà sovietiniams stabams. Taip Èerniachovská pakeitë pamëkliðka jo reinkarnacija Kudirka. Neduokdie tas pats likimas iðtiks ir Lukiðkiø aikðtæ. Saukos kompozicija, dedikuota Tûkstantmeèio (kitaip tariant, tam tikros ikonos) paminëjimui, atrodo kaip ironiðka ðiø procesø replika. Teatleidþia man autorius uþ ðià laisvà interpretacijà. LINAS VILDÞIÛNAS D Þ. BARYSAITËS NUOTR. Anonsai Atverk teatro duris Sausio 9 17 d. 11 Lietuvos teatrø ir kultûros ástaigø atvers duris Lietuvos gyventojams, kurie neiðgali lankytis teatruose ar koncertuose daugiavaikëms ðeimoms, senjorams, neágaliesiems, naðlaièiams, studentams, moksleiviams. Pirmàkart Lietuvoje vykstantá nacionaliná teatrø projektà Atverk teatro duris inicijuoja Lietuvos kultûros ir sporto mecenatas Vladimiras Romanovas. Projekte dalyvaujantys 11 Lietuvos teatrø ir kultûros institucijø per savaitæ septyniuose Lietuvos miestuose parodys devynis spektaklius, Nacionalinë filharmonija ir Kauno valstybinë filharmonija pakvies á koncertus. Tikimasi, kad per akcijà Atverk teatro duris Lietuvos teatrø spektaklius ir koncertus pamatys apie þiûrovø. Kultûros ir sporto mecenatas, Ûkio banko investicinës grupës prezidentas Vladimiras Romanovas, daugelá metø sveèius pakviesdavæs á iðskirtinæ teatro ðventæ Senieji Naujieji metai, ðiemet jai suteikë naujà turiná subûrë Lietuvos teatrus atverti duris visos ðalies þiûrovams. Manau, kad þmogui iðlikti þmogumi padeda menas ir kultûra. Todël suteiksime galimybæ ateiti á teatrà visos ðalies þmonëms, nesvarbu, kuriame mieste jie gyventø ir koks jø socialinis statusas. Sausio mënesá visoje Lietuvoje ávyks didelë meno ðventë, sakë V. Romanovas. Projekte Atverk teatro duris dalyvauja Kauno dramos teatras, Ðiauliø dramos teatras, Alytaus miesto teatras, Marijampolës dramos teatras, Rusø dramos teatras, Lietuvos nacionalinë filharmonija, Jûrø muziejus, Oskaro Korðunovo teatras, Kauno valstybinë filharmonija, Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras ir Panevëþio J. Miltinio dramos teatras. Teatrø vadovai sakë, kad Lietuvoje daug kalbama apie socialinæ atskirtá, bet visiðkai neprabylama apie kultûrinæ atskirtá kultûros renginiai yra prieinami gana siauram Lietuvos þmoniø ratui. Tai lemia ir finansinës ðalies gyventojø galimybës, ir geografinë atskirtis, ir bendras suformuotas poþiûris bei kultûrinë elgsena. Bilietus á spektaklius ir koncertus þiûrovai galës pasiimti Ûkio banko filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje, Alytuje ir Marijampolëje, pateikæ jø statusà liudijantá paþymëjimà (pensininko, studento, neágaliojo ir t.t.), 30 proc. visø bilietø bus iðdalyta vaikø ir seneliø namams bei kitoms socialinëms institucijoms m. Socialiniø tyrimø instituto atlikti Lietuvos gyventojø kultûros poreikiø tyrimo duomenys rodo, kad 42 proc. apklaustøjø apskritai nesilankë teatre, kas ketvirtas ðalies gyventojas lankosi teatre kartà per kelerius metus, vienà du kartus per metus teatre apsilanko 23,5 proc. apklaustøjø. Daþniausiai teatruose nesilanko tie respondentai, kuriø pajamos vienam ðeimos nariui yra Lt per mënesá (22,5 proc.). Be to, nesilankanèiøjø skaièius gerokai iðauga tarp vyresnio amþiaus þmoniø iðëjus á pensijà teatras tampa nebeprieinamas. RENGËJØ INF. Kronika Nauja dekoratyvinë skulptûra Ðiauliuose Septynios tonos. Dvideðimt penkiø metrø ilgis. Beveik septyniø metrø aukðtis. Aukðtai iðkelta uodega ir praþiota burna. Snukis lyg ir ðauktø þaisk, þaisk su manimi!, bet grubus metalinis kailis neleidþia pamirðti, kad ji plëðrus þvëris. Lapë tarsi kilusi ið skulptûros autoriaus Viliaus Purono dabartiniø sapnø arba sovietmeèiu dvelkianèios vaikystës. Nors tikriausiai ji yra logiðkas siekis atkreipti dëmesá á save, miestà, istorijà. Ne veltui autorius vis pabrëþia, jog tai dovana Ðiauliams (Lietuvai) tûkstantmeèio proga, kuri turëtø atlaikyti keletà amþiø, þinoma, taip iðsaugoti atminèiai jo pavardæ. Be to, dar reikëtø vaikams pasakoti legendà ar kaþkokià istorijà apie lapës atsiradimà. Kokia ji? Gedimino sapno tæsinys? Lapë, lapë, lapë. Sapnas, kuris virsta aktualija, o vëliau taps mûsø sugalvota legenda. Nesvarbu, kad tai didþiausia pasaulyje lapë ir kad ji buvo kuriama beveik metus (nuo vasario iki gruodþio), svarbu tai, kad ji metalinë ir jos stovësena itin þaisminga. Ji pastatyta prieð pat Kalëdas ir dar aiðkiai sakant, kad tai lyg ir garsiojo sapno tæsinys, maþasis stebuklas. Atsikels ðiaulieèiai, apsidairys o ðtai ir lapë ant eþero kranto, kurá taip mëgsta alumi dvelkiantys paaugliai ar ðiaip vietiniai niurgzliai bei auksinio vaikio lankytojai. Meninin- kas strategas. Visi puikiai þino, kad auksinis berniukas, tas taip mylimas saulës vaikas, stovi prie to paties eþero. Argi nebûtø gëda pamaèius vienà nepamatyt kito? O kur dar laisvë fantazijai ir paties sumàstyta istorija? Ðiaip ar taip, lapæ dar ir paèiupinëti gali, jos lyties paieðkoti, kaip kad jau daro daugelis smalsuoliø. Tik kaþkodël fiktyvios legendos paieðka primena Valdovø rûmus. Labai jau slidus ir kartu grublëtas reikalas. Abu ðie dalykai kelia klausimà, ar ðito mums reikia ir kieno pavardë skambës tam tikruose leidiniuose. Aha, vienas : nulis lapës naudai. Ji nieko miestui nekainavo, bet pavardë suskambo. Beje, daug kur nuskambëjo V. Purono mintis apie tai, kad mes turime bûti geleþiniai ir gudrûs kaip lapë. Neþinia kodël, bet èia matyti tam tikras nesuderinamumas. Mielas pilieti, kai tu bûsi geleþinis kaip toji lapë pakrantëje, tai tavo gudrumas apsiribos fizine jëga, o kai pavirsi tokiu gudriu kaip ji, tai susitapatinsi su Puronu ir árëði savo pavardæ miestelënø atmintin. Ði lapë nëra kieta, ji gudri intrigantë, uþsimaskavusi þaismingumu ir lipðnoka iðvaizda. Toks jausmas, kad kaþkur joje ar uþ jos slypi paslaptis su piktdþiugiðka gaida (tikriausiai toje kapsulëje, kuri, pasak autoriaus, yra lapës viduje ateities kartoms). Panaðiai kaip ir Purono suprojektuotuose suoliukuose, kur ið uþ metaliniø grotø (atloðo) lenda raidës, perteikdamos kaþkoká tekstà. Vis dar kutena smegenis autoriaus pasakyta mintis, kad jo lapë yra intelektualus þaidimas, bet tai taip tinka ir tiems pramoniniams suoliukams. Vardan intelektualaus þaidimo suoliukø atloðai ðaldo nugarà ir todël neleidþia þiemà atsiremti, o lapës blizgesys mus paverèia ðarkomis, iki begalybës iðpûsdamas mûsø akis ir smalsumà. Taigi, lapë, nors iðoriðkai ir gruboka, primena þaisti pasiruoðusá jauniklá, kuris turi kapsulæ su þiniomis ateities kartoms. Ðiauliø miesto kultûrai ji yra lyg spyris á sëdimàjà. Pasak menininko, èia kultûra miega þiemos miegu. O gal ne? Gal veiksmas sulaukia atsako tik tada, kai lenda á akis ryðkiais vaizdais? Tam pasitelkta þiniasklaidos jëga: nufilmuotas lapës gabenimas pramoga, ávykdyta nakèia intriga, didelis naujas objektas jau ávykis. O visuma neapsakomas þiniasklaidos dëmesys, reklama ir taip sukeltas vietiniø susidomëjimas. Lapë primena pramoninës dailës kûriná, bet tampa traukos centru, nes visiems smalsu, kà ðá kartà dizaineris paleido á pasaulá. VAIDA MARKEVIÈIÛTË Anonsai Lietuviø kinas kritika þiûrovai Ne vienam kino þiûrovui teko skaityti Lietuvoje leidþiamà þurnalà Kinas. Ið pradþiø jis leistas kartà á mënesá, vëliau kartà á metus, o pastaruoju metu kas ketvirtá. Taèiau susitikimø su þurnalo rengëjais, tekstø autoriais dar niekad nëra buvæ. Sausio 14 ir 21 d. 19 val. þurnalas Kinas kvieèia kino mëgëjus á susitikimà Skalvijos kino centre. Pirmajame vakare sausio 14 d. dalyvaus þurnalo rengëjai, kino kritikai. Jiems bus ádomu iðgirsti skaitytojø nuomonæ ir atsakyti á klausimus. Vëliau bus parodyta lietuviø dokumentikos klasikos programa filmai Laikas eina per miestà (reþ. Almantas Grikevièius), Kelionë ûkø lankomis (reþ. Henrikas Ðablevièius), Ðvelnumo kaip duonos (reþ. Edmundas Zubavièius), Seserys (reþ. Robertas Verba). Sausio 21 d. vakaras bus skirtas kino kritikui Sauliui Macaièiui atminti. 8-ajame deðimtmetyje jis buvo Kino vyriausiasis redaktorius, daugelá metø nuolatinis þurnalo autorius. Bus parodyta televizijos laida apie S. Macaitá, Henriko Ðablevièiaus filmas Að vargðas karalius, kurio scenarijø paraðë S. Macaitis ir Eustachijus Aukðtikalnis. Vakare taip pat dalyvaus kino kritikai, S. Macaièio kolegos ir draugai. Áëjimas nemokamas. SKALVIJOS INF. 4 psl. 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877)

5 T e a t r a s Jaunieji senieji teatro metai Pasvarstymai apie teatro padëtá / Cituojant senuosius teatro kritikus Andrius Jevsejevas Prabëgo viltingai ir ðviesiai prasidëjæ 2009-ieji. Uþuot tapæ kultûros metais ir uþpildæ þiojinèias kultûrinio gyvenimo skyles, ðie veikiau tapo intrigø metais, pripildþiusiais tas kiðenes, kuriose në plyðelio nerastum. Taigi gyvenimas tæsiasi: teatrai ir toliau griûva, pagrindinës mûsø vaidybos aikðtelës vadovas, anot jo paties þodþiø, iðtartø jubiliejinëje laidoje, ir toliau remia jaunus kûrëjus (dabar jaunà, perspektyvø ir ne maþiau skandalingà choreografà ið TV ðokiø projekto), pernai, kaip ir kasmet, Lietuvos muzikos ir teatro akademijà baigë visas bûrys scenos meno profesionalø, tuoj pat ásiliejusiø á sostinës ir periferijos teatrus, papildþiusiø pastaruoju metu vis auganèias nepriklausomø teatrø trupes, nëmaþ netuðtëjanèius þydruosius televizijos ekranus ar stojanèiø á iðtásusias eiles prie darbo birþos langelio. Jaunøjø atëjimo á teatrà problemos turbût visada buvo aktualios. Ðtai beveik prieð tris deðimtmeèius þurnale Kultûros barai (1980, Nr. 2) iðspausdintame straipsnyje Vyriausieji ir jø kolegos teatrologas Egmontas Jansonas, analizuodamas pagrindines teatro kryptis ir tendencijas, kelia ir reþisieriø ugdymo klausimus. Tuometinio teatro etinius ir estetinius principus formavo tokios asmenybës kaip Aurelija Ragauskaitë, Dalia Tamulevièiûtë, Juozas Miltinis, Jonas Vaitkus ar Povilas Gaidys, o pirmuosius þingsnius teatre þengë Eimuntas Nekroðius ir Rimas Tuminas. Aptardamas kelis ne itin vykusius reþisûrinius debiutus, jaunøjø situacijà teatrologas vaizduoja aðtriai ir þaismingai: Galima bûtø ásivaizduoti ant kranto stovinèius teatro vadovus, aktorius, teatro kritikus, su didþiuliu susidomëjimu stebinèius iðplauks ar neiðplauks pradedantis plaukikas, plaukti mokæsis ið knygø ir treniruodamasis krante. Konstatuodamas, kad tol, kol jaunø reþisieriø ugdymas paliekamas savieigai, mûsø teatrai neiðspræs antrøjø reþisieriø problemos, E. Jansonas siûlë mokslus baigusius reþisûros absolventus kuo skubiau átraukti á teatro gyvenimà, suteikiant jiems galimybes dirbti ir tobulëti, mokantis ið vadinamø pirmøjø reþisieriø, t. y. teatrø meno vadovø. Tik ar galëjo kritikas tuomet numatyti, kad didiesiems mûsø reþisieriams, taip kruopðèiai ir kûrybingai staèiusiems naujojo lietuviø teatro rûmà, netrukus dël vienø ar kitø prieþasèiø teks palikti valstybinius teatrus ir kûrybinës laisvës ieðkoti uþsienyje, blaðkytis tarp ávairiausiø projektø ar kurti naujus, vien savo menine individualybe paþenklintus teatrinius darinius? Kas tuomet galëjo pamanyti, kad po trijø deðimtmeèiø mûsø valstybiniuose teatruose degraduos, o galiausiai ir visiðkai iðnyks meno vadovo þmogaus, nubrëþianèio trupës kûrybinius, etinius ir estetinius tikslus pareigybë? Netekæ meniniø lyderiø, teatrai ne tik pametë kryptá, bet ir prarado tapatybæ, specifinius, individualius bruoþus ir tapo veikiau beskoniu televizinës pramogø industrijos priedëliu, o ne savarankiðku, ieðkanèiu ir klausimus kelianèiu meniniu dariniu. Tokiame teatre stiprus, dëmesio vertas pastatymas veikiau atsitiktinumo, o ne kryptingo darbo ir kûrybiniø ieðkojimø vaisius. Apie pamainos ugdymà dar bandyta kalbëti prieð ketverius metus pasirodþiusiame, bet konstruktyvesnës polemikos taip ir neiðprovokavusiame lenkø teatrologo Ùukaszo Drewniako straipsnyje Septyneri liesi metai ( Kultûros barai, 2005 m. Nr. 11), kur autorius diagnozavo antrosios lygos reþisieriø Lietuvos teatre nebuvimà (nemanau, kad buvimas antrojoje lygoje turëtø kà nors þeisti; prieðingai èia visada galima kilti aukðtyn, bet profesijos iðmanymas ir gebëjimas valdyti teatro materijà yra bûtina sàlyga). Aðtuntojo deðimtmeèio pabaigoje Varnas, Grauþinis ir Korðunovas mokësi ið Nekroðiaus spektakliø, raðo L. Drewniakas. Tada á menà þengiantiems berniukams tas teatras buvo reikðmingas iðeities taðkas polemikai, ginèui su meistru. O ar ðiandien pas mus dar esama nedeklaratyvaus, nemonologinio, polemikà skatinanèio teatro? Ar yra su kuo diskutuoti? Ar þiûrovas dar nori diskutuoti? Darosi baugu ieðkoti atsakymø. Gráþtant prie E. Jansono pavartoto teatro ir paplûdimio palyginimo, norisi pridurti keletà, mano galva, svarbiø dalykø. Maþa to, kad didiesiems mûsø teatro talentams vis daþniau græþiantis á uþsiená jaunieji plaukikai netenka progø stebëti meistrø darbus, mokytis ir bræsti, ið ant kranto stebinèiøjø bûrio beveik iðnyko teatrø vadovai nemaþa jø dalis, nenumaldomø meniniø ambicijø paakinti, pasimëgaudami nërë ið paskos ir daugeliu atvejø liko negrabiai teliuðkuotis seklumoje. Deja, ir vyresnës kartos teatro kritikai, regis, vis daþniau netenka kantrybës, susitelkia á mokslines studijas, darbà teatrø literatûrinëse dalyse ar þurnalistikà, o á teatrinæ pakrantæ gráþta tik retsykiais, parplaukianèiø rykliø pasiþiûrëti. O juk pradedanèiajam svarbus kiekvienas atgarsis, tegu ir ne komplimentinë, bet profesijà iðmananèio vertintojo nuomonë. Kiekvienà juk vilioja platesni vandenys. Apokaliptinis Elsinoras Oskaro Korðunovo Hamletas keliauja po festivalius Prieð pat metø pabaigà Oskaro Korðunovo reþisuotas Hamletas trumpam pertraukë dar spalá prasidëjusá gastroliø uþsienyje maratonà. Per tris mënesius spektaklis apsilankë festivaliuose Rusijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, o metus uþbaigë mënesio trukmës turnë po Prancûzijos teatrus. Hamletas sulaukë ávairiø þiûrovø reakcijø, nemaþai uþsienio kritikos ir þiniasklaidos dëmesio, provokavo polemikà, diskusijas. Siûlome keletà ukrainieèiø, vokieèiø ir prancûzø spaudos atsiliepimø apie spektaklá. Hamletas ypaè graþus ir meistriðkas spektaklis. Ir lygiai tiek pat ilgas ir nuobodus. Bene svarbiausia ðio spektaklio ypatybe tampa niûri postapokaliptinë totalitarinës visuomenës Elsinoro atmosfera. Elsinoro, kuris tarsi pakyla virð civilizacijos griuvësiø kaip paskutinis visø þmonijos kanèiø, nelaimiø ir neapykantos bastionas. Taèiau sukûræs tokià atmosferà reþisierius turëjo dar ir akiplëðiðkà sumanymà: tuo pat metu scenoje ágyvendinti garsiàjà Shakespeare o metaforà visas pasaulis teatras, o þmonës aktoriai. Pavyko tai, tiesà sakant, itin postmoderniai reþisierius, gerokai pakoregavæs pjesës daliø eiliðkumà, ið jø sukûrë ne tiek istoriðkà, kiek isteriðkà asor- ti, savotiðkà siurrealistiná ir postakopaliptiná pasaulá, kuriame atsidûræs Hamletas galiausiai vis dëlto nusprendþia nebûti. (...) Korðunovui pavyko sukurti itin gyvus ir ið esmës kitoniðkus tikroviðkus ir tolimus savo chrestomatiniams antrininkams personaþus. Vis dëlto visuotinai þinomas siuþetas, nuspëjamos replikos, tiesioginio þiûrovø susidomëjimo intriga (kuri èia akivaizdi) nebuvimas padarë savo panardino publikà á letargiðkà graþios nuobodybës sapnà. Deja, nepaisant uþburianèios atmosferos, humoro, nuostabiø stilistiniø atradimø ir meistriðkai iðdirbtø meniniø detaliø, akivaizdu, kad valstybës ir valdþios tema, sukarinto Elsinoro atmosfera prastai dera su veidrodþio konfliktu savæs paieðkomis þaibiðkai besidauginanèiose kaukëse. Marysia Nikitiuk, Theatre.com.ua, Veiksmas prasideda grimo kambaryje, kur prieð veidrodþius susëdæ aktoriai rengiasi spektakliui. O. Korðunovo sukurta scenografija iðradinga: devyni veidrodþiai, kartais apðvieèiami, kartais skendintys tamsoje, besisukantys dekoracijø elementai, kurie susijungia ir iðsisklaido. Visai netikëtai suvoki, kad ðie veidrodþiai atspindi tave patá tavo sielos gelmæ. (...) Dirginanti muzika ir niûrus apðvietimas scenoje tarsi atveria praþûtingà bedugnæ, o artëjanèià katastrofà dar labiau iðryðkina nekaltosios Ofelijos kalba, kartais lietuviðkai grubi, o retsykiais skambanti it kriðtolas. Ji tëra naivi, nekalta mergina, kurià Hamletas nuvedë iki beprotybës. Chaotiðkai iðmëtytos këdës, kraujo spalvos nosinaitës, svaidomos vienas kitam á veidus atrodo, kad scenoje teliko daugybë kruvinø kûnø. Marie-Caroline Debaene, La Voix du Nord, Nesuprantama, kodël buvo nuspræsta pakviesti ðá Vilniaus miesto teatro Hamletà á Euro-Scene festivalá. (...) Ðiurkðti lietuviø kalba suteikia naujø spalvø þodþiams, vokiðkai jau girdëtiems tûkstanèius kartø. Prieðingai nei bespalvis ir nuviliantis Hamletas (Darius Meðkauskas), raudonplaukë Ofelija (Rasa Samuolytë) stebina. Ðis Hamletas ávairialypis kaip ir kitos Shakespeare o dramos: Korðunovas iðlieka politiðkas, bet kuria abstrakèià, futuristinæ erdvæ. Jis svarsto apie tai, kaip veidrodþiuose atsispindi kiekviename ið mûsø tûnantis Hamletas, taèiau scenoje matomas tik blankus pagrindinio personaþo atspindys, kurio iðryðkinti tiesiog neámanoma. Nina May, Leipziger Volkszeitung, O. Korðunovas ne pirmà kartà dalyvauja festivalyje Euro-Scene Leipzig, kurio misija yra apþvelgti periferines ðokio ir teatro sritis. Taip pat ir Rytø Europos. (...) Dabar reþisierius sugráþo su Hamletu : paslaptingu, grësmingu ir filosofiðku, o kartu vizualiu ir archajiðku, kaip ir ankstesni jo darbai. Centrine ðio spektaklio metafora tampa deðimt judanèiø grimo staliukø su veidrodþiais. Originali, bet Shakespeare o tekstui itin iðtikima interpretacija uþburia mus veidrodþio atspindþiø, susidvejinimø kuriama slëpininga atmosfera. (...) Net neskaièius spektaklio pristatymo tampa aiðku, kad Hamlete sceniniø vaizdiniø magas Korðunovas kalba apie mûsø kartà: 40 sulaukusius posovietinio miesto gyventojus, kurie per didþiàsias permainas neteko jaunystës, o dabar ilgà laikà priversti skæsti visuotinio konformizmo jûroje. Jie nesugeba apèiuopti realybës ir atitinkamai gyventi: juk jie neþino, kas jie yra! Ralph Gambihler, nachtkritik.de, O. Korðunovui Hamletas yra tikroji mûsø epochos tragedija. Scenografijoje dominuoja balta, juoda ir kruvina raudona spalva, liepsnojanti depresyvi ðiandienio jaunuolio sàmonë. Jauno þmogaus, besiblaðkanèio tarp visuomeninio neadekvatumo ir ásipareigojimø, kuriuos diktuoja jo garbës suvokimas. Didþioji egzistencijos veidmainystë: èia bûtent iðdavikai ateina á sostà, èia motinos bejausmës ir iðsiþadanèios savo vaikø, o jaunos merginos yra pasmerktos saviþudybei. Èia teisingumo beprotystës akivaizdoje mûsø gyvenimas netenka skonio. (...) Veidrodþiai, atspindintys ðaltà neoninæ ðviesà, pamaþu tampa panaðûs á Elsinoro katakombas, karaliaus menæ ar á lemiamo mûðio laukà. Sirenos gausmas persmelkia visà kûnà, þymi kertines spektaklio vietas ir sukuria salëje apokaliptiðkà atmosferà. (...) Spektaklis lekia kaip viesulas, kartais atrodo, kad per greitai; ðioje adaptacijoje vietø, jungianèiø ir aiðkinanèiø konkreèius ávykius, buvo tiesiog atsisakyta. Pats spektaklio tekstas metaforizuotas, ritualizuotas ir, þinoma, kupinas savotiðko juodojo humoro. Tarkim, stiklinë vandens, ðliûkðtelëta Ofelijai á veidà, simbolizuoja jos nuskendimà, Joriko kaukolë tampa nuodø taure, ið kurios gers vilties netekusi karalienë... Baigus vaidinimà, nenutrûkstamas veiksmas aprimsta: aktoriai gráþta prie grimo stalø ir pradeda valytis grimà. Tai sugráþimas á realø pasaulá, atsisveikinimas su svajonëmis apie teisingumà ir valdþià. O toliau tyla. Sarah Elghazi, Les Trois Coups, PARENGË A. J. 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877) 5 psl.

6 D a i l ë Keli maþi niuansai ir didelis pliusas iðlikimui Apie Kristinos Inèiûraitës projektà Iðlikimas Ðiuolaikinio meno centre Kæstutis Ðapoka Kristina Inèiûraitë tæsia po Nepriklausomybës atgavimo (daugiausia) Vilniuje debiutavusios kartos sentimentalistø(-èiø) atðakos (Eglës Rakauskaitës, Jurgos Barilaitës, Dariaus Þiûros, Gintaro Makarevièiaus etc.) meno tradicijà. Beveik visi(-os) ðios kartos atstovai(-ës) pasuko ið paþiûros radikaliø formaliø reformø keliu, lyginant su prieð tai vyravusia daile, taèiau sentimentalistai(-ës) liko kiek stipriau sukibæ(-usios) su mûsø modernizmui bûdingu polinkiu á metafizines aukðtumas ir/arba sentimentalø formalizmà. Taip atsitiko dar ir todël, kad sentimentalistai(-ës), (daþniausiai) dirbdami(-os) su naujomis medþiagomis ir medijomis, ið dalies formà suvokë panaðiai kaip ir mûsø moderniosios tapybos klasikai (to nereikia suvokti neigiama prasme). Tiesa, Inèiûraitë mëgsta imituoti kritiná feministiná poþiûrá ar socialiná tyrimà (kalbant apie ankstesnæ kûrybà), bet ðaltas analitinis pavirðius, kaip ir visø sentimentalistø, paprastai nepaslepia lyriðko prado. Taigi kulniuojant pasiþiûrëti Inèiûraitës projekto, mintys kaip tik gulë ant ðios anksèiau susiformavusios nuomonës. Todël, jau kalbant apie patá projektà, ko gero, teks ið pradþiø tarti keletà þodþiø atskirai apie formà, kuri, kaip pastebëjau, Inèiûraitei tebëra labai svarbi. Arba, kitaip sakant, pakalbëti apie pirmà pavirðutiniðkà áspûdá ir apie visumà tam áspûdþiui iðsisklaidþius. Monochrominis (balta ir juoda) projekto formatas, turbût apeliuojantis á sunkmeèio leitmotyvà ir á istorijà, kultûrinæ atmintá, pamatiniø egzistenciniø kategorijø dualizmà, yra logiðkas ir adekvatus. Kita vertus, ið pradþiø jis kiek erzina, painiojasi su formalistiniu konceptualiniu Arûno Gudaièio Baltos serijos projektu ir tada atrodo, kad projekto forma neigia turiná. Susidaro áspûdis, kad Inèiûraitë, tarsi kokia Palmira Galkontaitë laidoje Atleisk, bando knaisiotis po sunkmetá, uþsimovusi baltas pirðtinaites. Panaðu, kad ir nuolat minimas sunkmetis virsta kiek tiesmuka didaktika, pamokslavimu, o tai vëlgi kiek kertasi su asociatyvia neokonceptualistine forma. Þiûrëdamas videofilmà supranti, kad Inèiûraitë, ko gero, kartà atradusi formalø statiðko eksterjero/ interjero ir uþkadrinio balso/monologo receptà (kliðæ) savo filmams, tarsi koks Aloyzas Stasiulevièius savo stiliø, tà kliðæ mechaniðkai eksploatuoja (tiraþuoja) ir, matyt, tiraþuos dar daugelá metø. Dramatiðkos gaidos, klasikinë muzika, kai kurie montaþo intarpai kartais pakiða Kristina Inèiûraitë. Kadras ið videofilmo Iðlikimas m. Kristina Inèiûraitë. Nuo gero prie puikaus (lankstiniai ið J.C. Collinso knygos Nuo gero prie puikaus. Kodël vienos kompanijos padaro ðuolá, o kitos ne, 2004 m.) m. mintá, kad kurdama ðá filmà Inèiûraitë kiek per daug galvojo apie vieno mûsø ðiuo metu labai labai garsaus ir labai labai populiaraus videomenininko kûrybà (ar tarptautinæ sëkmæ). Vis dëlto Inèiûraitës filmas po truputá atsiveria átraukia Nijolës Sadûnaitës ir Nijolës Oþelytës monologai, skleidþiasi kiti filmo lygmenys, priverèiantys kvëpuoti visà projektà. Videofilmas lyg konceptualus branduolys sugeria visus kitus projekto kûrinius ir iðspinduliuoja atgal. Bendradarbiavimo procese gimæ kûriniai kalbasi su sausu neokonceptualizmu ir vieni kitus papildo. Pasirodo, reikia turëti kantrybës, viskà pamatyti, sàþiningai perskaityti, paþiûrëti ir palaukti, kol visa sistema smegeninëje ims veikti. Uþraðas ant sienos, kaip paaiðkëja, yra ne kokia nors pretenzinga paèios autorës mintis, bet Nijolës Oþelytës citata ið videofilmo ir tai dar vienas pliusas projektui. Veteraniø fotoportretø serija suskamba naujomis melancholijos gaidomis, kurios persiduoda ir meditatyviam/ironiðkai konceptualiam laiveliø lankstymui ið populiarios verslo kultûros knygos puslapiø ir keliauja á didþiulæ sienà dengiantá akcionistijekto autorës rankomis (bet jos dëka) atliktas kûrinys Herojø alëja (Justino Vienoþinskio dailës mokyklos auklëtiniø nupieðti jø herojø portretai) taip pat pasirodo sëkmingas ir konceptualiai, ir formaliai, nes pieðiniø stiliaus (ir màstymo) tyrumas nëra dirbtinai imituojamas, bet atsiskleidþia tiesiogiai ir, sakyèiau, atveria autentiðkà lygmená, kuriame susiduria dar besiformuojanèiø asmenybiø tabula rasa su agresyviu socioideologiniu ekspanje, jau girdëta ne ið pirmø brandaus amþiaus þmoniø lûpø, kad palyginti su iðgyventais trëmimais, fiziniais ir dvasiniais þalojimais pirmaisiais pokario deðimtmeèiais, dabartinis sunkmetis nëra toks jau baisus, koks bandomas pavaizduoti þiniasklaidoje. Daug kas priklauso nuo patirties ir poþiûrio. Taigi Inèiûraitës projektas, pasirodo, nëra ir vien tik noras juodai nuspalvinti ir taip juodà sunkmetá, bet bandymas já apmàstyti kiek rimèiau (dar vienas kom- ná kûriná Nerimo dienos kartu su Vilniaus Justino Vienoþinskio dailës mokyklos jaunimu pieðtukais sukurtà abstraktø, niûrø ratilø pieðiná, kuris, anot ðio kûrinio anotacijos, turëtø skatinti tikëjimà jauno þmogaus kûrybiniu potencialu, bet þiûrovo sàþinæ uþgula slogiu priekaiðtu. Kitas interaktyvus, ne paèios prosyvumu. Kartu su Nerimo dienomis ði projekto dalis verèia susimàstyti apie istorinæ/kultûrinæ sàveikà, ávairiø kartø vaidmenis, atliktus ar neatliktus vienais ar kitais istoriniais periodais, ir apie tai, kuo tikës, kuo þavësis ir kokià visuomenæ (kultûrà) sukurs dabartinis jaunimas. Savotiðkos vilties suteikia vienos ið filmo herojø iðsakyta mintis, beplimentas Inèiûraitei, kad ji sugeba nepulti á kità kraðtutinumà ir nenusaldinti ðios temos iki iðsipildymo akcijos retorikos). Kita vertus, sunkmeèio gvildenimas ðiame projekte verèia susimàstyti apie kartais sunkiai áþiûrimà skirtumà tarp aktualiø ir madingø temø ðiuolaikiniame mene ir apie tokio skirtumo bûtinybæ arba beprasmybæ. Pieðiniø ciklas Centras, kuriame sausai, atsietai (sovietmeèio architektûrinio projektavimo institutø stiliumi) pateikiama Ðiauliø prekybos centrø pompastika, prieð tai minëtø kûriniø kompanijoje taip pat suskamba liûdnomis, sàmoningai nykiomis gaidomis ir prekybos centrai ið tiesø atrodo tarsi pamëklës, kontrastuojanèios su ryðkiais, spalvingais, perkrautais, riebiais pastarøjø keleriø metø vartojimo kultûros vaizdiniais. Pasiþiûrëjus Inèiûraitës filmà nuo pradþios iki pabaigos krenta á akis dar viena (neþinau, sàmoninga ar ne) sàsaja filmas prasideda nuo visiðkai juodo kadro ir baigiasi visiðkai baltu (laimingos pabaigos metafora?), taip sukuriant gráþtamàjá ryðá su abstrakèiomis Vilniaus naktá ir Vilniaus dienà (ne)vaizduojanèiomis atvirutëmis, jas tarsi uþpildant subjektyviu kultûriniu filme skambanèiø monologø turiniu. Gerai, kad ðiame projekte Inèiûraitë neslepia prigimtinio lyrizmo (gal tik Herojø alëjos koncepcijà bando pritempti prie socialinio tyrimo retorikos), kuris atsiskleidþia patraukliomis ir adekvaèiomis briaunomis, netikëtai organiðkai susilieja su, atrodytø, problemiðka, sausa neokonceptualia forma ir savaime ágauna neakivaizdø, nedeklaratyvø analitiná ar kritiná feministiná atspalvá. Ðiai sàjungai padeda ir konkretybës Ðiauliai, Vilnius, Justino Vienoþinskio dailës mokyklos auklëtiniai (ir prastëjanti ðios mokyklos finansinë padëtis), konkreèios pavardës etc., vienu þodþiu, kontekstas, skatinantis susimàstyti apie save paèius, mus supanèià sociokultûrinæ aplinkà, kurioje gyvename ir kurià iðgyvename (bûtent konkreèius lietuviðko lokalumo kontekstus kai kuriuose videodarbuose gliaudë ir tebegliaudo Evadas Jansas, o kitokiomis formomis jau keletà metø nuosekliau analizuoja Aistë Kirvelytë, Benigna Kasparavièiûtë) ir galø gale apie tai, koks turëtø ar galëtø bûti lietuviðkas ðiuolaikinis menas siauresne prasme. Taigi nepaisant kiek neigiamos iðankstinës nuomonës apie Inèiûraitës kûrybà ir keliø formaliø (bet turbût neesminiø) priekaiðtø, tenka tà nuomonæ pakoreguoti ir pripaþinti, kad konkreèiai ðis projektas, kaip visuma, yra vienas stipresniø, suderintø formos prasme, sëkmingai subalansuotø pastarojo meto jaunøjø meninink(i)ø atstov(i)ø didesniø projektø, kurio iðskirtinis bruoþas bandymas sujungti ðiuo metu pasaulyje populiarø, patrauklø uþsienio galerijoms internacionaliná neoneokonceptualizmà su vietiniu kontekstu, lokaliu turiniu. 6 psl. 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877)

7 D a i l ë Þuvø ir istorijos skrodimas A TKELTA IÐ 1 PSL. lø gale daugiau maþiau vienodos. Net ir dabar jauèiu, kad taip grubiai apibendrindama kaþkà skaudinu. Galime gráþti prie formø, nes to meto tapytojai apibûdinami formaliai: Gudaièio potëpis, Veiverytës mastelis, Surgailio deformacijos, Stasiulevièiaus abstrahavimas ir t.t. Taèiau, mano galva, pats ádomumas turbût prasidëtø ðio laikotarpio kûrinius panarpliojus turinio, temø aspektais. Turto perþiûrëjimas ið esmës. Dar dabar aidi Alfonso Andriuðkevièiaus suræstos parodos Mitas lietuviø tapyboje ðlovë. Laikas gal ir ne tas, bet pjûvis tas leidþiantis bent kiek apeiti skaièiuotes dël hierarchijos ir leistis á nuotykius. Daug ádomiø posûkiø þada neseniai parengta didþiulë paroda Vienos moderniojo meno muziejuje Lyties kontrolë. Moteriðkumas ir vyriðkumas Rytø Europos mene, kur atranka vykdyta irgi ne pagal þymumà, o pagal temos pjûvá. Joje atsidûrë ir Galinos Petrovos drobë Moterys, valanèios þuvis (1969). Galina Petrova-Dþiaukðtienë nebuvo tiek daþnai minima, kad jaunesnë karta jà gerai þinotø kaip Stasiulevièiø. Ir atkûrus Nepriklausomybæ netapo aktuali, nes netapë palûþusiø ir kankinamø figûrø kaip Valentinas Antanavièius ar Vincas Kisarauskas. Ji ástrigo tarybinës dailës paraðtëse. Ir neiðniro ið pogrindþio kaip Juzefa Èeièytë (1922) ar Kazë Zimblytë (1933) naujoje, abstrakcijà áteisinusioje ðviesoje. Ko gero, ir toliau vis maþiau þinotume ir negalëtume susidaryti nuomonës apie jos kûrybà, jei Galina Petrova. Gulinti m. nebûtø pasirodþiusi ðiuo metu Vilniaus kongresø rûmuose veikianti, Juðkaus galerijos inicijuota, Laimos Kreivytës kuruota, gana iðsami menininkës tapybos paroda. Nesunku pastebëti, kad ðiai tapytojai, kaip ir kitiems jos kartos atstovams, rûpëjo formos eksperimentai. Ji yra iðmëginusi ávairias stilistikas, kurias atpaþintume kaip panaðias tai á Gudaièio, tai á Amedeo Modigliani, tai á Kisarausko, tai á jos vyro Silvestro Dþiaukðto. Traukti ið nyranèios á uþmarðtá vyrø istorijos moteris veikëjas þinomas feminisèiø triukas (9-ojo deðimtmeèio kanono revizija Vakarø dailëje). Jau þinoma ir kuo tai baigiasi iðtrauktosios áraðomos á tà paèià istorijà, nurodant, á kà jos yra panaðios. Kà gi, apie Petrovà- Dþiaukðtienæ galime sakyti: o ji panaði á Dþiaukðtà. Toks þiûrëjimas mums papasakotø, kas anuomet buvo vertinama ir laikoma autoritetu. Kitaip tariant, kitu kampu atskleistø bendresná kontekstà. Taèiau galima atlikti ir visai kitus þiûrëjimo pratimus. Pavyzdþiui, galima pasidairyti kaþko, ko autoritetai neturi ir turbût niekada nenutapytø. Ið dabarties konteksto þvelgiant labai ádomi atrodo 1974 metø drobë Gulinti. Vaizduojama moteris guli panaðiai kaip ir visos dailës istorijos Danajos ant ðono. Net dabar þurnalø dievaitës daþnai fotografuojamos ðia poza, mat taip grakðèiausiai iðlinksta liemuo, dailiai apsitempia dubuo ir viena kità paremia koketiðkai pûpsanèios krûtys. Taèiau Galinos vaizduojama Galina Petrova. Skalbimas m. nuogalë visai ne viliokë. Nesakau, kad nepatraukli, bet tiesiog ne apie tai. Ne apie vyro akies viliojimà. Ji labiau panaði á nusiplûkusià motinà, dvasiðkai palûþusià po ilgos kovos. Apie tai byloja kûno sunkumas, nepozavimas, o ne gimdyviðkas dubuo, stambios pëdos ir nekoketiðkai suvelti plaukai. Kompozicija þaidþia atmintimi tik niuansais nutoldama nuo ikonø, bet ðiø detaliø nepakaktø. Paveikslas taip ir liktø tiesiog moters akto studija, jei ne tas radijo aparatas greta. Viskas kaip mat tampa dar sudëtingiau. Radijas gali reikðti ir buitá, ir þinià. Gal net prieðtaringàjá tarybinio þmogaus pasaulëvokos ðaltiná. Kortos taip ir liks neatskleistos. Ko ji klauso? Kodël taip nusigalavo? Aiðku viena, kad antklodës nukirsta koja, ranka pridengtas veidas, drovumà atmetæs kûnas byloja kaþkokià ribinæ bûsenà. Ir kaip su visu tuo susijæs radijas? Akivaizdi vidinë drama. O paveikslas ið pirmo þvilgsnio atrodë toks paprastutis... Dar ádomiau pasidaro, jei Gulinèiàjà sugretiname su to paties Silvestro Dþiaukðto kritusiais garsiuosiuose paveiksluose Aktyvisto mirtis (1969) ir Ðûviai ið miðko (1972). Ne pagal tai, kas geriau rentë kompozicijà (uþteks apie tas formas), o uþ kà ir kaip krintama. Ir Petrovos, ir Dþiaukðto gulintieji apie paþiûras nebepapasakos. Aplinkybës neþinomos. Taèiau vyras (vyro tapytas), nors tarsi ir vieniðas krituolis, guli kaþkaip vieðai, atstovauja kaþkam didesniam. O Galinos ásikniaubëlë pati sau, visai nevieðai (gal per radijo aparatà iðgirdo apie aktyvisto mirtá ar ðûvius ið miðko). Sakytum, jei neþinoèiau kliðiø (vyriðka vieða, moteriðka privatu), gal traktuoèiau kitaip, bet nujauèiu, kad nors mano árodymai tik antriniai, ámanoma argumentuoti. Na pirmiausia tai, kad ji nuoga ir dël to nesirûpina, leidþia manyti, kad moteris yra uþdaroje erdvëje ir niekieno nestebima. Ankðta patalpa ir radijo aparatas panaðiau á privaèià praktikà. Na, o aktyvistas vien jau savo ávardijimu nëra privatus asmuo. Vaizdas sudëliotas plaèiai kaip kino kadras, detaliai kaip kriminalistø dokumentacija, siûlo galvoti, kad èia yra tas iðorinis þvilgsnis, kuris apþiûri ið ðalies. Perðasi iðvada, kad net pasyvus gulëjimas gali bûti ganëtinai iðkalbingas. Neabejoju, medþiagos lietuviø dailëje ðiai temai uþtektø didelei parodai surengti ir net viskas netilptø. Dar vienas kûrinys, kurá pavadinèiau nuotykiu ir kurio Dþiaukðtas tikrai nenutapytø (nes o kam?), yra Skalbimas (1965 m.). Taip pat privataus moterø buvimo atspindys. Èia pusiau automatinë skalbimo maðina, savo evoliucija netoli atitrûkusi nuo kubilo, palinkusi jauna moteris ir vyresnë sëdinèioji nuvargusiu veidu. Ir vëlgi tai ne Silvestro savo tinkamà darbðtumà demonstruojantis iðdidusis medþiø purðkëjas ( Pavasarinis sodas, 1969), o ðimtadarbës moterys, atliekanèios kaþkà neoraus ir savaime suprantamo, kaþkà tokio nemirtinai fotogeniðko. Neabejoju, kad Petrovos tapyboje be neutraliø (laiveliai, natiurmortai) ir programiniø (asfaltuotojai ir Elektrënai) galima aptikti ir daugiau paveikslø-nuotykiø. O kiek dar yra meninikø(-iø) nuotykiø ar þymiø dailininkø paveikslø, kurie tam tikrame kontekste taptø naujais nuotykiais! Tikimybiø aibë beribë, todël panaðiø netipiniø parodø netipinëse erdvëse nekantriai lauksiu ir daugiau. 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877) 7 psl.

8 K i n a s Tarp realybës ir mistikos Kinematografinë XIX amþiaus Londono vizija Ðerlokas Holmsas Karolis Baublys Reklama daro savo keliaudamas á naujà Guy Ritchie kriminaliná nuotykiø ir veiksmo filmà Ðerlokas Holmsas ( Sherlock Holmes, JAV, 2009), neslëpsiu, tikëjausi to, apie kà skandavo reklama: itin stilingo, homoerotiðkø poteksèiø prisodrinto, nenuspëjamo ðiuolaikinio filmo. Taip, Guy Ritchie pateikta Ðerloko Holmso versija iðties ðiuolaikiðka, ji remiasi ne tiek Arthuro Conan Doyle o kûryba, kiek Lionelo Wigramo komiksais (Wigramas tapo ir vienu ið filmo prodiuseriø). Scenaristas Anthony Peckhamas daugiau dëmesio skyrë ne pagrindinio veikëjo Ðerloko Holmso protiniams, bet kovos menø gabumams. Taèiau ir stilingesnis, ir labiau suverþtas, subalansuotas man pasirodë ankstesnis Ritchie filmas Rokenrola. Ðia recenzija pamëginsiu paaiðkinti, kodël naujausià reþisieriaus filmà vadinti ðedevru bûtø naivu. Pirmieji filmo kadrai intriguoja kamera filmuoja senoviná grindiná, þiûrovas vis garsiau girdi vaþiuojanèios karietos garsus. Kartu su karieta iðvystame ir paslaptingà bëglá. Kas jis? Pasirodo, tai ne nusikaltëlis, o skvarbiu protu ir áspûdingomis fizinëmis savybëmis apdovanotas pagrindinis filmo personaþas privatus seklys Ðerlokas Holmsas. Netrukus þiûrovas iðgirsta ir vienà Ritchie filmams bûdingiausiø elementø uþkadriná balsà, kuris ne papildo ar prapleèia vizualiosios filmo plotmës kuriamas reikðmiø sistemas, bet jas dubliuoja, pabrëþia ávairiomis kryptimis ryðkinamà dekoratyvumà. Filmo pavadinimas Ðerlokas Holmsas pasirodo po pirmojo þygdarbio (seklys sugauna lordà Henrá Blekvudà). Þygdarbis tarytum sukonstruoja paslaptingo bëg- lio tapatybæ, suteikia jam Ðerloko Holmso nacionalinio britø herojaus titulà. Vis dëlto tolesnë naratyvo raida plëtosis pernelyg áprasta, nuspëjama vaga lordas Henris Blekvudas paspruks, vël sukeldamas galvos skausmà Londono policijai, Ðerlokui Holmsui á pagalbà, þinoma, atskubës tipiðka femme fatale Irena Adler, sudarydama galimybæ nufilmuoti ne vienà pikantiðkà scenà. Galiausiai Ðerlokas Holmsas áveiks nusikaltëlá, sykiu padarydamas galimà filmo tæsiná: byla nebus baigta tol, kol nebus sugautas kitas antiherojus profesorius Moriartis. Guy Ritchie filmai visuomet pasiþymi charakteringais, þiûrovo prielankumà laiminèiais personaþais. Ðerlokas Holmsas (puikus Roberto Downey jaunesniojo vaidmuo) iðties traukianti asmenybë, paþenklinta ir skvarbaus proto, ir gero fizinio pasirengimo, ir maþos kruopelës bohemiðkumo. Teisus lordas Henris Blekvudas, teigiantis, jog uþ Holmso logikos slypi trapumas. Daktaras Dþonas Vatsonas (Jude Law) lyg veidrodinis Ðerloko Holmso atspindys: abu personaþai veikia, bendrauja, kaunasi taip, lyg papildytø vienas kità (ko nepajëgia vienas, ástengia kitas; ko stinga vienam, duoda kitas). Holmso simpatija avantiûristë Irena Adler (jà þaviai suvaidino Rachel McAdams) yra ne vienos filmo intrigos ðaltinis: ji ir myli Holmsà, ir juo naudojasi, ir padeda jam, ir komplikuoja situacijà. Pergudrauti Ðerlokà Holmsà ástengia tik ji viena (tai akivaizdþiai matyti vyno gërimo scenoje). Filme esama ir ðalutiniø, vos vienà kartà ðmëkðtelinèiø personaþø, kurie kilsteli viso aktoriø ansamblio lygá. Pavyzdþiui, áspûdingas personaþas valkata èigonë, burianti ateitá. Mano galva, pernelyg vienpusiðka lordo Henrio Blekvudo (Mark Strong) asmenybë: kad ir kà darytø, jis tipiðkas antiherojus, gudrumu siekiantis valdþios. Anksèiau, ypaè Rokenroloje, Ritchie pavyko suburti kur kas kûrybiðkesná ir spalvingesná personaþø ansamblá. Kiekviena atskirai paimta Ðerloko Holmso scena atrodo iðbaigta, puikiai apgalvota (pavyzdþiui, meistriðkai sukurta parako statiniø sprogimo scena), bet jø tarpusavio ryðio tarytum nëra. Kaip susieti kovos scenà, kai Holmsas kaunasi bokso ringe, su vëlesniu epizodu, kai Holmsas restorane áþeidþia Vatsono suþadëtinæ Marijà? Viena vertus, siuþetas pernelyg lengvai nuspëjamas, kita vertus, esama epizodø, kurie tarytum pakimba ore, nes toliau neiðplëtojami. Bene ádomiausia, kà gali pasiûlyti ðiuolaikinë Ðerloko Holmso nuotykiø versija, tai XIX a. Londono vizija. Miestas iðkyla kaip áspûdinga kontrastø sandûros erdvë: èia egzistuoja purvas ir prabanga, realybë ir mistika, mokslas ir burtai. Pasiþiûrëjæs filmà, niekaip neástengiu nugalëti slapto troðkimo kada nors didþiajame ekrane iðvysti tokià pat áspûdingà Vilniaus vizijà. Ne tik vampyrai Kas laukia 2010-aisiais? 2009-ieji lietuviø sinefilams, manau, paðykðtëjo gero kino. Jo bûta, bet ne per daugiausia. Kai kurie verti dëmesio ir pasaulyje plaèiai aptariami pernykðèiai filmai, kad ir Michaelio Haneke s Balta juosta, viliuosi, dar bus parodyti tradiciniø pavasariniø kino festivaliø programose. Bet kino kûrëjai ir platintojai jau þada naujus filmus. Ko laukti ir ko tikëtis 2010-aisiais? Kaip jau tapo áprasta, Holivudas ir vël jaunuosius þiûrovus nudþiugins populiariø filmø tæsiniais. Ateinanèiais metais laukia nauji filmai apie Hará Poterá ir Geleþiná þmogø ( Iron Man 2 ), apie Ðrekà ( Shrek Forever ), apie seksà ir miestà, septintas Pjûklas ir treèioji paaugliø pamëgtø jaunøjø vampyrø nuotykiø dalis. Reiklesnius kino gerbëjus turëtø sudominti naujas Martino Scorsese filmas Paslapèiø sala ( Shutter Island, nuo vasario 26 d.). Ðio beveik dvejus metus kurto filmo premjera ávyks jubiliejiniame 60- ajame tarptautiniame Berlyno kino festivalyje. Pagrindinius vaidmenis suvaidino Leonardo DiCaprio, Markas Ruffalo, Michelle Williams ir Benas Kingsley. Filmas sukurtas pagal Denniso Lehane o knygà. Jo veiksmas nukelia á 1954-uosius. Filmo herojus yra ðerifas, ieðkantis ið nusikaltëliø beprotnamio pabëgusios þudikës. Berlyne ávyks ir naujausio Romano Polanskio kûrinio The Ghost Writer premjera. Be abejo, ðis filmas sulauks dëmesio ne tik todël, kad vienas tariamø jo prototipø britø ministras pirmininkas. Dviejø rimtø ðiømetiniø Oskarø kandidatø, apie kuriuos bene daugiausiai kalba amerikieèiø þiniasklaida, dar nemaèiau platintojø planuose. Tai Lee Daniels Precious pasakojimas apie analfabetæ merginà ið Harlemo, kurià iðprievartavo tëvas ir kuri augina du jo vaikus, bet randa jëgø mokytis. Ðis sentimentalus filmas jau pelnë Toronto kino festivalio þiûrovø prizà, o jo augantis populiarumas primena Lûðnynø milijonieriaus sëkmæ. Robo Marshallo Devyni tai miuziklas Federico Fellini 8 ½ motyvais. Reþisierius (já suvaidino Danielas Day-Lewisas) bando kurti naujà filmà, bet jam susikaupti trukdo penkios moterys, kurias suvaidino Penelope Cruz, Judi Dench, Marion Cotillard, Nicole Kidman ir Sophia Loren. Gausûs Timo Burtono gerbëjai jau nekantraudami laukia reþisieriaus ekranizuotos Lewiso Carrollo Alisos stebuklø ðalyje. Lietuvoje filmo premjera numatyta kovo 5 d., tik kad lietuviø platintojai gali sumuðti visus neiðpildytø paþadø rekordus ir kritikai kasmet pateikti didþiulius þadëtø, bet taip ir neparodytø filmø sàraðus. Tikëkimës, kad Paslapèiø sala ðiemet bus kitaip ir pagaliau ekranuose pasirodys dar vasarà Acme Films paþadëtas naujausias Jane Campion filmas Ryðki þvaigþdë ( The Bright Star ) bei visi kiti, kurie jau nebe pirmà mënesá puikuojasi filmø iðleidimo planuose. Nors, tiesà pasakius, daugiau nei pusæ metø þadëtos Steveno Soderbergho dilogijos apie Che Guevarà jau nebesitikiu. Nelabai tikiu, kad pasiseks pamatyti naujà Terence o Malicko filmà Gyvenimo medis ( The Tree of Life ), kuriame pagrindinius vaidmenis sukûrë Bradas Pittas ir Seanas Pennas. Malickas yra legendinis autsaideris, o legendos nelabai taikosi prie publikos skonio. Jeano-Luco Godard o Socializmo, matyt, taip pat teks ieðkoti savais bûdais, bet naujausiu Alejandro Gonzãlez I¹ãrritu filmu Biutiful, kuriame vaidina Javieras Bardemas, manau, susigundys ne tik Kanai. Laimë, Woody Allenas jau turi daug gerbëjø ir pas mus, tad gal naujausio jo filmo You will Meet a Tall Dark Stranger neteks ilgai laukti. Bet apie tai, kad kino teatre pamatysiu Abbaso Kiarostami filmà su Juliette Binoche ar Nanni Moretti Habemus papam, pasakojantá apie popieþiaus ir jo psichoanalitiko susitikimà, matyt, geriau nesvajoti. Dvideðimt treèio filmo apie Dþeimso Bondo nuotykius taip pat reiks palaukti. Jo filmavimas prasidës tik metø pabaigoje. Scenarijus dar raðomas, bet jau aiðku, kad pagrindinis vaidmuo ir vël teko Danieliui Craigui. Lietuvoje populiarus ðvedø detektyvø raðytojas Henningas Mankelis taip pat raðo scenarijø. Tai bus keturiø valandø trukmës serialas apie Ingmaro Bergmano gyvenimà. Kûrëjai þada atskleisti ávairius didþiojo reþisieriaus gyvenimo aspektus ir neapeiti net paèiø tamsiausiø. Tarp filmo personaþø bus Charlie Chaplinas bei Greta Garbo. Serialo premjera planuojama 2012 metais. Bet dar ðá mënesá Lietuvos kino teatruose galësime pamatyti populiariø aktoriø ir taip pat senokai lauktø filmø. Christopherá Plummerá, Heathà Ledgerá, Colinà Farrellà, Jude à Law ir Johnny Deppà pamatysime barokinëje Terry Gilliamo fantazijoje Daktaro Parnaso fantazariumas (nuo ðiandien, sausio 8 d.). Beje, Deppas vaidina ir Skrybëliø Timo Burtono filme. George as Clooney suvaidino pagrindiná profesiniø permainø eksperto, tiksliau, atleidimø konsultanto vaidmená Jasono Reitmano filme Viskas ore! (nuo sausio 29 d.). Ðis filmas ir Clooney daþnai minimi tarp realiausiø kandidatø á ðiuometinius Oskarus, mat Viskas ore! sugebëjo sujungti recesijos laikø dramà ir romantinæ komedijà. Romantinëje Nancy Meyer komedijoje Tai sudëtinga (nuo sausio 15 d.) pamatysime ir Meryl Streep. Jos herojë Dþein ðákart yra trijø suaugusiø vaikø motina. Ji iðsiskyrë prieð deðimt metø, bet sugeba ið naujo uþmegzti romanà su buvusiu vyru, kuris turi jaunà þmonà. Ðiemet turëtume sulaukti ir keliø seniai þadëtø lietuviðkø vaidybiniø filmø premjerø. Tarp jø nauji vaidybiniai Ðarûno Barto, Kristijono Vildþiûno, Tomo Donëlos, Sauliaus Drungos filmai. Naujus lietuviø kino metus sausio 22 d. pradës Emilio Vëlyvio Zero 2. Þ. P. 8 psl. 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877)

9 Seksas, melas ir praeitis Krësle prie televizoriaus Arèiau Kelias dienas bandau prisiminti, kada nepriklausomoje Lietuvoje prasidëjo politikø antplûdis á þiniasklaidà ir pirmiausia á televizijà. Bet, matyt, jau reikëtø atskiros studijos, kurioje bûtø iðnagrinëtos tos invazijos pasekmës. Bijau, kad jos pernelyg akivaizdþios ir skaudþios. Politikai nori valdyti televizijà, be jø sunku ásivaizduoti þiniø laidas, nors ið tikrøjø jie patys retai bûna vadinamaisiais naujienø kûrëjais, iðskyrus, þinoma, tuos atvejus, kai pasivaþinëja girti ar kai pavadina save nacionaline vertybe. Pastebëjau, kad politikai mûsø televizijose daþniausiai atlieka ekspertø arba astrologø vaidmená: vertina dainas ir ðokius, moralinæ visuomenës bûsenà, pranaðauja tautos ateitá. Kartais, kai neapsikentæs atsidarau Seimo tinklalapá ir pasiþiûriu tokio eksperto biografijà, suprantu, kad galima suabejoti viskuo, ypaè tokio pilieèio iðsilavinimu, nes daþniausiai politiko vidurinës mokyklos baigimo ir aukðtojo iðsilavinimo ásigijimo datas skiria keliolikos metø pertrauka. Ji reiðkia ne tai, kad þmogus intensyviai ir ilgai mokësi, ne, jis tiesiog studijavo neakivaizdþiai, kaip anksèiau sakydavo, neatsitraukdamas nuo gamybos. Neneigiu savamoksliø, pats esu toks, bet ir politiku nesirengiu bûti. Tik nemanau, kad politikai turi bûti televizijos ir meno ekspertais. Þinoma, jei jie nëra moraliniai autoritetai. Bet pastaroji institucija, bijau, Lietuvoje nebeegzistuoja. Uþtat politikø televizijos þvaigþdþiø nuolat daugëja. Ðià savaitæ net prezidentë prieðais kameras trumpam tapo ðiuolaikinës dailës eksperte. Neseniai viename interviu kino reþisierë Agnieszka Holland teigë, kad politikai priverèia televizijà tapti prostitute, nes leidþia televizijai ir valdyti sielas, ir daryti pinigus. Taèiau reþisierë optimistë: Tikiu, jog politikai subrendo minèiai, kad tolesnis vieðosios erdvës iðnaudojimas atves prie gilios politikø klasës kompromitacijos. Tikiu jø savisaugos instinktu. Komercinë þiniasklaida neatkurs vieðos diskusijos, komercinë þiniasklaida tik skandalizuoja politikà. Kai nëra alternatyviø padoriø vieðøjø medijø, viskas ima ristis þemyn. Ateinanèià savaitæ minësime sausio 13-àjà. Bûtø gerai, kad paminëjimas netaptø dar viena susikompromitavusiø politikø tribûna. Radau gerà bûdà iðvengti politikuojanèios þiniasklaidos. Tai savotiðkos tikrovës niðos. Viena, jø, þinoma, yra internetas. Taèiau geriausia niða vis dëlto kinas. Ðià savaitæ siûlau pasiþiûrëti filmø apie meilæ, juolab kad jø terapiniu poveikiu, man regis, niekas neabejoja, o po gausiø ðvenèiø neiðvengiamai apima depresija. Vienu tokiø terapiniø filmø gali tapti Griffino Dunne o Praktinë magija (LNK, 11 d ) m. sukurtas filmas pasakoja apie dvi seseris Salæ (Sandra Bullock) ir Dþilian (Nicole Kidman), kurios visada þinojo, jog skiriasi nuo savo bendraamþiø. Po tëvø mirties jas auklëjo tetos (Diana West ir Stockard Channing). Þinau, ne viena ðiuolaikinë mama toká auklëjimà pasmerktø, nes mergaitës pusryèiams valgë ðokoladà ir iki iðnaktø skaitë magiðkas knygas bei mokësi ið kartos á kartà perduodamos baltosios magijos. Deja, tetos þinojo ir giminës prakeiksmà pamilti vyrai bûtinai mirðta. Suaugusios seserys ima trokðti normalaus gyvenimo. Taèiau ar jis egzistuoja? Tuo, ko gero, netiki ir garsiosios Þiedø valdovo trilogijos kûrëjas Peteris Jacksonas. Savo filmuose jis nuolat gráþta á fantazijø ir vaikystës filmø pasaulá. Ten visada saugiau. Klasikiniai filmai sukuria dar didesnæ saugumo iliuzijà. Pirmàkart Jacksonas pamatë King Kongà per televizoriø bûdamas aðtuoneriø. Po ðio filmo jis nusprendë tapti kino reþisieriumi. Dar po ketveriø metø ëmë rengtis filmo gamybai ið motinos gautà senà kailá, padedamas vielø konstrukcijos, pavertë gorila. Deja, tas filmas taip ir liko nenufilmuotas. Prie scenarijaus Jacksonas gráþo 1996 m., bet studija Universal neribotam laikui atidëjo jauno reþisieriaus projektà. Prireikë Þiedø valdovo sëkmës, kad reþisierius galëtø ágyvendinti savo svajonæ. Todël tikiu jo þodþiais, kad King Kongas tai pasakojimas apie iðlikimà. Pasakojimas apie ryðius, meilæ ir uþuojautà pabaisai. Jacksono King Kongas (LNK, 10 d ) pasirodë 2005-aisiais, praëjus septyniasdeðimt dvejiems metams po pirmojo kino pasakojimo apie gigantiðkà beþdþionæ ir trapià blondinæ, kurá sukûrë Merianas C. Cooperis ir Ernestas B. Schoedsackas. Per tuos metus pasikeitë ne tik poþiûris á beþdþiones, bet ir á blondines, ir net Empire State Building jau nebëra aukðèiausias pasaulio pastatas. Naujasis King Kongas irgi pasakoja apie tragiðkà meilæ, nors jame atsirado ir daug didesnë dozë veiksmo, humanizmo bei specialiøjø efektø. Filmas prasideda 1933 m., kai JAV vis dar siautëja didþioji ekonominë depresija ir aktorë En (Naomi Watts) lieka be darbo. Kartà mergina bando pavogti obuolá ir jà iðgelbëja kino reþisierius Karlas (Jack Black). Reþisierius tiki, kad kaþkur vandenyne jo laukia ðviesi ateitis jis nori uþfiksuoti kino juostoje legendinæ salà. Karlas pasiûlo En uþimti projekte atsisakiusios dalyvauti aktorës vietà. En sutinka suþinojusi, kad scenarijø paraðë garsus dramaturgas Dþekas (Adrien Brody). Taip ið miesto dþiungliø En patenka á tikras, kur gyvena siaubà kelianèios laukinës gentys ir pabaisos. Viena jø gigantiðka beþdþionë pamils En... Neþinau, ar mano ðviesios atminties senelë þiûrëjo pirmàjá King Kongà. Ryðkiausiai jos atmintin ásirëþë kita garsi 4-ojo deðimtmeèio istorija, apie kurià tuomet raðë ir lietuviø spauda. Tai Wallis Simpson ir kunigaikðèio Edwardo, tapusio Anglijos karaliumi Edwardu VIII, meilës istorija. Norëdamas iðsaugoti mylimà, bet nekilmingà ir dukart iðsiskyrusià moterá, karalius vienintelis ið britø monarchø savanoriðkai atsisakë sosto. Mano senelei Wallis Simpson ákûnijo moterø emancipacijà ir kitus jai nepriimtinus dalykus. Taèiau ið to, kaip daþnai ji minëdavo ponià Simpson, galiu spëti, kad senelë savaip jà gerbë ir didþiavosi, o jos drabuþius laikë elegantiðkumo virðûne. Taèiau kartais labai supykusi sakydavo, kad uþ blogà elgesá gausiu á þmonas kokià nors ponià Simpson. Baisesnës ateities ji negalëjo ásivaizduoti. Britø reþisieriaus Dave o Moore o televizijos filmas Volisë ir Edvardas (LTV, 10 d ) papasakos amþininkus sukrëtusià meilës istorijà paprastai ir sentimentaliai. Amerikietë Volisë (Joely Richardson) susipaþino su Velso kunigaikðèiu (Campbell Moore) 1931 metais. Nuo tada jie pradëjo susitikinëti. Vesti ðios moters jis negalëjo tai dabar karalienëmis gali tapti net vieniðos motinos ir padavëjos. Taèiau 1937 m. jie tapo vyru ir þmona. Pasitraukæs ið sosto, Edvardas su Volise paliko Anglijà, gyveno ilgai ir greièiausiai laimingai. Beje, filmo titruose aptikau ir dvi lietuviðkas pavardes Remigijaus Bilinsko ir Gabrielës Bieliauskaitës, ðioji suvaidino bûsimà karalienæ Elizabet. Vienas 7-ojo deðimtmeèio amerikieèiø kino atnaujintojø Mike as Nicholsas daþniausiai kuria ironiðkus filmus apie meilæ. Daug karèios ironijos yra ir 2004 m. sukurtame filme Arèiau (LNK, 9 d ), tik èia vis dëlto dominuoja kita meilës praradimo tema ir elegiðka nuotaika. Reþisierius yra sakæs: Filme nuolat gráþta klausimas, kodël esame ápratæ prisiminti tik meilës pradþià ir pabaigà, o ið prisiminimø daþnai iðmetame tai, kas atsitiko viduryje. Taip pat noriu suprasti, kaip atsimename kai kuriuos ávykius ir kaip suvokiame tai, kas atsitinka mûsø gyvenime. Filmas sukurtas pagal populiarià Patricko Marberio pjesæ, atskleidusià ðiuolaikiniø vyro ir moters santykiø esmæ: pradþioje daug lûkesèiø ir erotinës átampos, bet po truputá þmonës tampa vis labiau priklausomi nuo ásimylëjimo bûsenos. Jie pavirsta savotiðkais ásimylëjimo narkomanais. Filmo herojai keturi Londono gyventojai. Fotografë Ana (Julia Roberts) palaiko santykius su jaunu raðytoju Denu (Jude Law), bet gyvena su savimi pasitikinèiu graþuoliu dermatologu Lariu (Clive Owen). Denas savotiðkas filmo ávykiø katalizatorius. Susitikimas su Alisa (Natalie Portman) priverèia já staiga tapti savimi. Nevykëlis raðytojas ágyja naujø jëgø. Bet meilë negali bûti amþina, nors Alisa nepaprastai paslaptinga ir jausminga. Vëliau Denas jà apraðys savo romane. Keturi filmo herojai ásimyli ir praranda meilæ, skaudina kitus ir save, ásipainioja á praþûtingà iðdavysèiø, melo ir geismø ratà. Taèiau kartu tai ir þiaurios jausmø ugdymo pamokos, kurios pasimeta nuolat skubant ir kurioms tinka Alisos apibûdinimas viskas tik kaþko kito versija. Reþisierius kartu su personaþais rekonstruoja jø praeitá, bet nauja visuma neprimena to, kas buvo ið tikrøjø. Iðmintingasis Nicholsas nori, kad kartu su personaþais pabandytume atrasti paprastà tiesà: suprasti, kas atsitiko ið tikrøjø, kà áskaudinai ar iðdavei, yra daug sunkiau, nei ásimylëti ið naujo. Jûsø JONAS ÛBIS Anonsai ARTscape : Italija pristato jaunuosius reþisierius Pernai sausá prasidëjæs Vilniaus Europos kultûros sostinës 2009 projektas ARTscape tæsiasi ir ðiais metais. Sausá bus plaèiau pristatyta Italijos kultûra. Bendradarbiaujant su Italijos ambasada ir Italijos kultûros institutu parengta penkiø jaunø Italijos reþisieriø pilnametraþiø filmø programa Skalvijos kino centre, taip pat trumpametraþiø programa, rodoma Vartø galerijoje (19 d. 19 val.). Pilnametraþiø programà Skalvijoje pradës Fausto Paravidino filmas Teksasas (sausio 8 d. 17 val.). Ðis kûrëjas labiau þinomas kaip aktorius ir scenarijø autorius. Jis dirbo teatre, bet visuomet svajojo kurti filmus. Teksaso veiksmas rutuliojasi kalnuotame Italijos Pjemonto regione aliuzija á JAV Pidmontà Teksaso valstijoje, ið kur ir kilo filmo pavadinimas. Reþisierius pasakoja apie kelis miestelio gyventojus (beje, vaidina ir pats) visi jie dvideðimtmeèiai, labiau mëgstantys dykinëti, nei uþsiimti kuo rimtesniu. Filmas primena Federico Fellini Pienburniø ðiuolaikinæ versijà, pats Paravidino sako, kad aliuzijø filme yra apstu: nuo Johno Fordo iki Martino Scorsese, tik reikia sugebëti jas atpaþinti ir spëti fiksuoti aisiais Teksasas Venecijos kino festivalyje gavo novatoriðkiausio italø filmo apdovanojimà. Sausio 15 d. 17 val. bus rodomas Alessandro Angelini filmas Sûrus oras (2006). Ði drama pasakoja apie itin nemalonø tëvo ir sûnaus susitikimà. Nepatenkintas savo gyvenimu sûnus dirba socialiniu darbuotoju kalëjime. Paaiðkëja, kad vienas ið kaliniø, nuteistø uþ þmogþudystæ, yra jo tëvas. Suþinojæs tai, sûnus ima sàmoningai kankinti savo tëvà, tam net neþinant, kad taip elgiasi jo paties sûnus. Filmas pelnë dvi italø kino premijas David di Donatello, o Giorgio Colangeli Romos kino festivalio prizà geriausiam aktoriui. Sausio 16 d. 16 val. bus parodytas filmas Vienu þmogum per daug (2001). Tai vienas ankstyvøjø reþisieriaus Paolo Sorrentino filmø, já Lietuvos þiûrovai jau paþásta ið filmø Meilës pasekmës bei Il Divo. Pirmoji reþisieriaus komiðka drama pasakoja paralelias istorijas apie du vyrus, turinèius vienodus vardus ir pavardes. Vienas jø yra perspektyvus futbolininkas, kitas populiarus dainininkas. Taèiau vienà dienà lemtis pasiglemþia jø abiejø sëkmæ. Daniele Vicari filmas Maksimalus greitis (2002) bus rodomas sausio 17 d. 16 val. Nors pavadinimas ir filmo tema ðiek tiek asocijuojasi su Greitais ir ásiutusiais, italø filmo veikëjai daug labiau iðrutulioti, jie ádomesni uþ nelegalias naktines automobiliø lenktynes. Tai dar vienas pasakojimas apie sûnø ir tëvà. Pastarasis visà gyvenimà uþsiiminëjo maðinø naikinimo verslu ir norëtø, kad sûnus perimtø firmà, bet ðis ketina imtis visiðkai ko kito aisiais Maksimalus greitis Venecijos filmø festivalyje gavo tris apdovanojimus. Italijos filmø programà uþbaigs Vincenzo Marros filmas Kelias namo (2001). Tai pirmasis ðio kino operatoriaus reþisûrinis darbas. Reþisûriniam debiutui jis pasirinko istorijà apie þvejus, kurie nelegaliais bûdais bando uþsidirbti pragyvenimui m. Venecijos kino festivalyje filmas taip pat buvo apdovanotas keliais prizais. PARENGË SANTA LINGEVIÈIÛTË 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877) 9 psl.

10 S a u s i o Parodos VILNIUS Nacionalinë dailës galerija Konstitucijos pr. 22 XX a. Lietuvos dailës ekspozicija Vilniaus paveikslø galerija Didþioji g. 4 Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Lietuvos dailë XVI XIX a. Paroda Vytauto Kasiulio rojaus sodai Taikomosios dailës muziejus Arsenalo g. 3 A Paroda Baltø menas Paroda Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmø radiniai Paroda Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kûryboje Lietuvos tûkstantmeèio programos projektø paroda Radvilø rûmai Vilniaus g. 22 Paroda Karalienës Viktorijos laikø mada m. (ið Aleksandro Vasiljevo kolekcijos) Lietuvos nacionalinis muziejus Naujasis arsenalas Arsenalo g. 1 Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija Lietuva carø valdþioje Lietuvos valstieèiø buities kultûra Kryþdirbystë Paroda Senasis Vilnius Paroda Maþesnieji broliai Lietuvoje Tûkstantmeèio Odisëja. Vienas vardas Lietuva Paroda Gyvenimas virð vandens: 10 metø Luokesø eþero archeologiniams tyrimams Senasis arsenalas Arsenalo g. 3 Lietuvos proistorë Kazio Varnelio namai muziejus Didþioji g. 26 K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Lankymas antradiená ðeðtadiená ið anksto susitarus tel Baþnytinio paveldo muziejus Ðv. Mykolo g. 9 Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Ðiuolaikinio meno centras Vokieèiø g. 2 Paroda Kuriant atmintá Post Ars_20_Kontekstai Kristinos Inèiûraitës paroda Iðlikimas iki 10 d. Vienos knygos parodø ciklas. Lino Jablonskio Lettres du guerre LDS galerija Arka Auðros Vartø g. 7 Metinë apþvalginë LDS tapytojø sekcijos paroda Vilniaus tapyba 2009 Lietuvos aido galerija Þemaitijos g. 11 iki 14 d. Ksenijos Jaroðevaitës skulptûrø paroda Betliejus LDS galerija Kairë deðinë Latako g. 3 nuo 12 d. paroda Estampas 09 Galerija Vartai Vilniaus g. 39 ARTscape : Italija. Rä di Martino, Gianluca & Massimiliano De Serio, Ugnius Gelguda Galerija Akademija Pilies g. 44/2 iki 10 d. paroda Futurizmas dokumentai Vilniaus dailës akademija. Dizaino inovacijø centras Titanikas Maironio g. 3 Paroda Nuo 1793 iki 2009 (ið Vilniaus dailës akademijos muziejaus rinkiniø) Ðv. Jono gatvës galerija Ðv. Jono g. 11 Leo Ray (Izraelis) tapyba, pieðiniai Pamënkalnio galerija Pamënkalnio g. 1/13 Grupës Baltos kandys ir Kasparo Lielgalvio (Latvija) projektas Miðkan Vilniaus rotuðë Didþioji g. 31 Audriaus Puipos ( ) kûriniø paroda Teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniaus g. 41 Ið teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø. XIX a. XX a. pirmoji pusë Paroda Lietuvos kinas Savicko paveikslø galerija Trakø g. 7 Simono Gutausko tapybos paroda Jeruzalës galerija Ateities g. 1F iki 16 d. Dianos ir Tomo Rudokø paroda Stasio Juðkaus galerija Barboros Radvilaitës g. 6 b Petro Stausko paroda Vilniaus kongresø rûmuose Galinos Petrovos-Dþiaukðtienës paroda Galerija,,ARgenTum Latako g. 2 Juvelyrø paroda Garstyèios grûdelis VDA tekstilës galerija-dirbtuvë Artifex Gaono g. 1 Andriaus Ermino paroda Raðtai Galerija Rotunda A. Rotundo g. 3 iki 13 d. Jono Daniliausko tapyba Galerija Znad Wilii Iðganytojo g. 2 / Bokðto g. 4 Lecho Ablaþejaus pieðiniai Galerija Dailininkø menë Ðeiminykðèiø g. 23 Jono Kazlausko tapybos paroda Spalvø labirintai Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus Tolerancijos centras Naugarduko g. 10/2 Nuolatinë ekspozicija Iðsigelbëjæs Lietuvos þydø vaikas pasakoja apie Ðoa Galerija Menø kiemas Barboros Radvilaitës g. 7/2 iki 15 d. tapybos paroda Angelo sparno prisilietimas Vitraþo manufaktûra Stikliø g. 6 Jungtinë Lietuvos vitraþo dailininkø paroda Vitraþas 2009 Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 Jûratës Bagdonavièiûtës tapybos paroda Þenklai ir ritmai Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijø fakulteto meno galerija Gerosios Vilties g. 19 Kazimiero Sigito Straigio skulptûros ir Vytauto Þiliaus akvareliø paroda Þmogus ir paukðtis Gobis/Lauko ekspo Gedimino pr. 13 nuo 9 d. vaikø keramikos darbø paroda Akimirkos stebuklas II KAUNAS M. Þilinsko dailës galerija Nepriklausomybës a. 12 Lietuvos Respublikos plakatø, sukurtø m., paroda Viktoro Oranskio dovanotø dailës dirbiniø paroda Kauno paveikslø galerija K. Donelaièio g. 16 iki 17 d. Arûno Vaitkûno ( ) darbø paroda Gyvenimo kvapas Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailës muziejus V. Putvinskio g. 55 Budistiniø ritininiø pieðiniø paroda Paroda Vytis: istorija ir dailë A. Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø muziejus V. Putvinskio g. 64 nuo 8 d. Giedrës Guèaitës ir Jûragio Burkðaièio grafika Galerija Meno parkas Rotuðës a. 27 Skulptoriø paroda Idëjos laisvë Maironio lietuviø literatûros muziejus Rotuðës a. 13 Lietuviø egzodo literatûros apþvalga Iðëjæ sugráþti Neuþmirðtamas Vaiþgantas (Juozui Tumui- Vaiþgantui 140) Lekia dainos ið jaunos krûtinës (Liudui Girai 125) Maironio sparno palytëta... (Danutei Lipèiûtei-Augienei 95) Nereikalingas þmogus? (Eduardui Mieþelaièiui 90) Ðviesa pro lapus (Alfonsui Maldoniui 80) Daivos Molytës tapybos darbø paroda Ið laiko etiudø Keramikos muziejus Rotuðës a. 15 Paroda Prisiminimai Menininkø namai V. Putvinskio g. 56 iki 16 d. Redos-Marijos Richter fotografijø ir grafikos paroda Sluoksniai iki 11 d. Kauno apskrities dailës gimnazijos abiturientø maþosios plastikos ir grafikos darbø paroda Kartais galim Kauno ávairiø tautø kultûrø centras Ðv. Gertrûdos g. 58 Moksleiviø fotografijø, atspindinèiø Lietuvos tautinæ ávairovæ, paroda Kauno tautinës kultûros centras A. Jakðto g. 18 Bonaventûro Ðalèio tapybos paroda Metus palydint iki 11 d. Eglës Dvarionaitës-Vindaðienës paroda,,baltas laiðkas iki 10 d. jaunø vilnieèiø dailininkø Agnës Juðkaitës, Onutës Juðkienës ir Pauliaus Juðkos tapybos paroda Trys tikrovës Galerija Aukso pjûvis K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53 Agnës Juðkaitës, Onutës Juðkienës ir Pauliaus Juðkos tapybos paroda Trys tikrovës Bonaventûro Ðalèio tapybos paroda Metus palydint KLAIPËDA Dailës parodø rûmai Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 Ðvedijos menininkø Marios Hallberg, Ingelos Svensson, Martenos Carlsson ir Eriko Larso Wahlbergo kûrybos paroda Projekto Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose 2009 baigiamoji paroda iki 11 d. paroda Skirtumai mûsø laikmeèio refleksijos Kultûrø komunikacijø centras Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4 Martyno Knizikevièiaus fotografijø paroda Kelionëje. Ðkotija 2009 iki 17 d. Irmos Leðèinskaitës tapyba Klaipëdos galerija Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4 iki 10 d. paroda Ðirmos Klaipëdos fotografijos galerija Tomo g. 7 iki 17 d. LFS Klaipëdos skyriaus nariø paroda Metai 09: nuogas kûnas ÐIAULIAI Galerija Laiptai Þemaitës g. 83 nuo 8 d. Viktoro Ostaðenkovo tapyba Ch. Frenkelio vila Vilniaus g. 74 Latviø dailës klasiko Gederto Eliaso ( ) kûrybos paroda ið Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailës muziejaus rinkiniø Ðiaurës Lietuvos kolegijos galerija Tilþës g. 22 iki 15 d. Normantës Ribokaitës fotoparoda Zarasø kraðto þmoniø portretai PANEVËÞYS Dailës galerija Respublikos g. 3 iki 10 d. Minos Levitan-Babenskienës tekstilë ir pastelës DRUSKININKAI V.K. Jonyno galerija M.K. Èiurlionio g. 41 Èikagos M.K. Èiurlionio galerijos dovanotø kûriniø paroda Palaimink, Lietuva, mane Paroda Jonynas ir laikmetis TRAKAI Savicko paveikslø galerija Vytauto g. 19 Raimondo Savicko pastelës Trakø salos pilis Algimanto Aleksandravièiaus fotografijø paroda LDK atspindþiai. Gudija MOLËTAI Galerija Akcija M Inturkës g. 4 Laisvydës Ðalèiûtës paroda Dëlionë. Keletas klausimø Spektakliai VILNIUS Nacionalinis operos ir baleto teatras 8 d G. Donizetti MEILËS ELIKSYRAS. Dir. M. Pitrënas 9 d J. Strausso VIENOS KRAUJAS. Dir. V. Virþonis 10 d. 12 val. L. Vilkonèiaus PITERIS PENAS (Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø mokyklos Baleto skyrius) 10 d. 18 val. M. Theodorakio GRAIKAS ZORBA. Dir. M. Pitrënas 12 d RAUDONOJI ÞIZEL. Dir. R. Ðervenikas 13 d S. Prokofjevo ROMEO IR DÞULJETA. Dir. R. Ðervenikas 14 d F. Lehãro LINKSMOJI NAÐLË. Dir. J. Geniuðas 15 d H. L venskioldo SILFIDË. Dir. A. Ðulèys 16 d G. Verdi TRAVIATA. Dir. R. Ðervenikas 17 d. 12 val. S. Prokofjevo PELENË (Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø mokyklos Baleto skyrius). Dir. A. Ðulèys Nacionalinis dramos teatras Didþioji salë 8 d. 18 val. Moliêre o ÐYKÐTUOLIS. Reþ. I. Buèienë 9 d. 18 val. M. Krleþos ELITAS (PONAI GLEMBAJAI). Reþ. I. Buljan 13 d. 18 val. R.W. Fassbinderio JUODOJI NAÐLË (LAISVËS KAINA). Reþ. Y. Ross (JAV) 15 d. 18 val. D. Wassermano, J. Dariono, M. Leigho ÞMOGUS IÐ LA MANÈOS. Reþ. A. Veèerskis 16 d. 18 val. R. Cooney MEILË PAGAL GRAFIKÀ. Reþ. A. Veèerskis 17 d. 12 val. K. Èiukovskio DAKTARAS AISKAUDA. Reþ. E. Jaras Maþoji salë 9 d. 16 val. POETË (monospektaklis S. Nëries poezijos ir dienoraðèiø motyvais). Reþ. R. Garuolytë 12 d. 18 val. S. Mroýeko NAÐLËS. Reþ. S. Raèkys 13 d. 18 val. PREMJERA! E. Ashley GAIDUKAS. Reþ. J. Smoriginas 16 d. 16 val. M.F. Marsot LAUKIM SKAMBUÈIO. Reþ. V. Masalskis 17 d. 16 val. L. Bärfusso SEKSUALINËS MÛSØ TËVØ NEUROZËS. Reþ. R. Kudzmanaitë Vilniaus maþasis teatras 8 d E. Albee TRYS AUKÐTOS MOTERYS. Reþ. R. Kudzmanaitë 9 d T. Lettso VESTONAI. Reþ. V. Malinauskas 10 d. 11, 14 val. KARALAITË IR PRINCAS KRABAS. Reþ. A. Sunklodaitë 12 d B. Clarko PALAUKIT, KIENO ÈIA GYVENIMAS?. Reþ. J. Vaitkus 13 d M. Ivaðkevièiaus MADAGASKARAS. Reþisieriai R. Tuminas, A. Dapðys Valstybinis jaunimo teatras 8 d. 18 val. P.E. Landi STRIP MAN SHOW VISKAS APIE VYRUS. Reþ. P.E. Landi 9 d. 12 val. V.V. Landsbergio ARKLIO DOMINYKO MEILË. Reþ. A. Vidþiûnas (Salë 99) 9 d. 18 val. M. Frayn TRIUKÐMAS UÞ KULISØ. Reþ. P.E. Landi 10 d. 12 val. RONJA PLËÐIKO DUKTË (pagal A. Lindgren apysakà). Reþ. D. Jokubauskaitë 12 d. 18 val. W. Shakespeare o JEI TAIP, TAI ÐITAIP. Reþ. P.E. Budraitis 13 d. 18 val. I. Menchellio KAPINIØ KLUBAS. Reþ. A. Latënas 16, 17 d. 12 val. J. Kelero, A. Jalianiausko PAIKA PELYTË. Reþ. A. Jalianiauskas (Salë 99) 16 d. 18 val. D. Privalovo SENIAUSIØ PROFESIJØ ÞMONËS. Reþ. B. Latënas (Salë 99) 17 d. 18 val. A. Slapovskio BAUSTI NEGALIMA PASIGAILËTI (Pjesë Nr. 27). Reþ. D. Tamulevièiûtë (Salë 99) Rusø dramos teatras 8 d. 18 val. G. Nagornyj LIFE-LIFE. Reþ. J. Popovas 10 d. 12 val. J. Ðvarco SNIEGO KARALIENË. Reþ. A. Ðèiuckis 10 d RUSIÐKA EGLUTË (Maþoji salë) 10 d. 18 val. J.J. Bricaire o, M. Lasaygues DIDYSIS ZEBRAS. Reþ. A. Girba 14 d. 19 val. J. Ðèiuckio SUGALVOK NORÀ. Reþ. J. Popovas 15, 16 d. 19 val. Y. Reza ATSITIKTINIS ÞMOGUS. Reþ. J. Vaitkus 15 d. 18 val. N. Gogolio LOÐËJAI. Reþ. M. Byèkovas 16 d. 17 val. G. Gorino JUOKDARYS BALAKIREVAS. Reþ. A. Latënas 17 d. 12 val. J. Ðèiuckio COLIUKË. Reþ. J. Ðèiuckis 17 d. 18 val. V. Klimo KABARETAS BUCHENVALDAS. Reþ. D. Turèaninovas Vilniaus teatras Lëlë Didþioji salë 9 d. 12 val. J. Maèiukevièiaus BITË MAJA. Reþ. ir dail. V. Mazûras 10 d. 12 val. S. Siudikos TRYS PARÐIUKAI. Reþ. A. Mikutis 15 d. 19 val. E. Umbrasaitës ir A. Þukausko VIENOS KRÛTIES ISTORIJA. Reþ. A. Þukauskas 16 d. 12 val. A. Griciaus DAKTARAS DOLITLIS (pagal H. Loftingà). Reþ. R. Drieþis 10 psl. 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877)

11 17 d. 12 val. S. Marðako KATËS NAMAI. 16 d. 12 val. DAKTARAS KRIPÐTUKAS Programoje J.S. Bacho, C. Saint-Saenso, Bibliografinës þinios Reþ. A. Mikutis Maþoji salë PRAGARE. Reþ. J. Januðkevièiûtë 17 d. 12 val. TIGRIUKAS PETRIKAS. S. Rachmaninovo ir kt. kûriniai 13 d. 18 val. S. Vainiûno namuose GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS 9 d. 14 val. RAUDONKEPURË. Reþ. ir Reþ. A. Stankevièius Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Atstumtoji karalienë : romanas / Philippa Gregory ; ið anglø kalbos vertë Agnë Kranauskaitë ir dail. V. Mazûras 10 d. 14 val. KIÐKIØ SUKILIMAS (pagal K. Binká). Scen. aut., reþ. ir dail. R. Drieþis. 16 d. 14 val. V. Palèinskaitës BJAURUSIS ANÈIUKAS (H.Ch. Anderseno pasakos motyvais). Reþ. A. Pociûnas 17 d. 14 val. N. Indriûnaitës COLIUKË (H.Ch. Anderseno pasakos motyvais). Reþ. ir dail. R. Drieþis Menø spaustuvë KLAIPËDA Klaipëdos muzikinis teatras 16 d PREMJERA! P. Èaikovskio SPRAGTUKAS. Choreogr. ir libreto aut. M.S. Ðimulynaitë 17 d. 15 val. V. Konstantinovo KÀ SENELIS PADARYS, VISKAS BUS GERAI. Muzikos vad., dir. ir chorm. V. Konstantinovas liaudies instrumentø ir akordeono katedros lektorës J. Babaliauskienës kamerinio ansamblio klasës Kankliø trio koncertas. Gros L. Griciûtë, V. Latoþaitë, L. Bartkaitë, V. Petrauskas (saksofonas) Ðv. Kotrynos baþnyèia 12 d. 19 val. Artscape. Italijos dþiazas. Saksofonininkas ir klarnetininkas G. Trovesi, akordeonininkas G. Coscia 14 d. 19 val. L. Nazarenko (vokalas, Ieva Pukelytë. 2-oji patais. laida. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). 575, [1] p. Tiraþas [2000] egz. ISBN Baltoji karalienë : romanas / Philippa Gregory ; ið anglø kalbos vertë Jurgita Jërinaitë. 2-oji patais. laida. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2009] (Kaunas : Auðra). 447, [1] p. Tiraþas [2000] egz. ISBN (ár.) Bornas. Sunaikinta tapatybë : romanas / Robert Ludlum ; ið anglø kalbos vertë Ignas Urnikas. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). 607, [1] p. Tiraþas [2000] egz. ISBN Bronzinë moteris : romanas / Antanas Ðileika ; ið anglø kalbos vertë Gitana Stonienë. 9, 16 d. 12 val. Kiðeninëje salëje AVI- NËLIO KELIONË. Reþ. S. Degutytë (VðÁ Stalo teatras ) 14 d. 19 val. Juodojoje salëje K.J. Joehle PASIUNTINYS. Reþ. D. Keturakytë ( Naujasis teatras ) 15 d. 19 val. Kiðeninëje salëje POLIK- LINIKA. Reþ. A. Jankevièius Teatras Utopia 9 d. 19 val. Menø spaustuvës Juodojoje salëje DEKALOGAS. Reþ. G. Varnas 12 d. 19 val. Menø spaustuvës Kiðeninëje salëje N. Gogolio PAMIÐËLIO UÞRAÐAI. Reþ. V. Sodeika VGTU teatras-studija Palëpë 9 d , PREMJERA! ATËJAU IR IÐEINU (pagal M. Pocevièiaus eiles). Reþ. O. Kesminas KAUNAS Kauno valstybinis dramos teatras 8, 17 d. 19 val. Maþojoje scenoje M. von Mayenburgo BJAURUSIS. SKALPELIO PJÛVIS. Reþ. V. Malinauskas 9, 14, 15 d. 18 val. Ilgojoje salëje A. Èechovo PALATA. Insc. aut. ir reþ. R. Kazlas 10 d. 19 val. Maþojoje scenoje D. Danis PASKUTINË DIURANØ DAINA. Iðpaþintis. Reþ. A. Jankevièius 12 d. 19 val. Maþojoje scenoje G. Adomaitytës BALTA KATË JUODOJE ALIASKOJE. Reþ. A. Lebeliûnas 13 d. 18 val. Ilgojoje salëje B. Srlbjanoviè SKËRIAI. Reþ. R. Atkoèiûnas ÐIAULIAI Ðiauliø dramos teatras 9 d. 18 val. K. Borutos BALTARAGIO MALÛNAS. Insc. aut. ir reþ. A. Pociûnas. 10 d. 12 val. BEBENÈIUKAS IR LAUMË. Insc. aut. ir reþ. I. Norkutë 10 d. 18 val. labdaros akcija Atverk teatro duris. R. Lamoureux SRIUBINË. Reþ. N. Mironèikaitë 15 d. 18 val. E. Rostand o SIRANO DE BERÞERAKAS. Reþ. A. Pociûnas 16 d. 18 val. B. Sabatho BERNIÛKÐÈIØ RUDUO. Reþ. K. Smoriginas 17 d. 12 val. V. Liudwigo BELA, BOSAS IR BULIS. Reþ. A. Gluskinas 17 d. 18 val. M. Lado LABAI PAPRASTA ISTORIJA. Reþ. G. Padegimas PANEVËÞYS J. Miltinio dramos teatras 8 d. 18 val. M. Camoletti PIÞAMA ÐEÐIEMS. Reþ. R. Atkoèiûnas 9 d. 18 val. A. Cagarelio CHANUMA. Reþ. R. Teresas 10 d. 18 val. F. Goodricho, A. Hacketto VISADA TAVO. ANNA FRANK. Reþ. V. Jevsejevas 14, 15 d. 18 val. N. Saimono KALI- FORNIJOS VIEÐBUTIS. Reþ. A. Pociûnas 16 d. 18 val. J. Poiret BEPROTIÐKAS SAVAITGALIS. Reþ. A. Këleris 17 d. 12 val. V. Petkevièiaus SIEKSNIS, SPRINDÞIO VAIKAS. Reþ. V. Jevsejevas 17 d. 18 val. E. De Filipo MANO ÐEIMA. Reþ. R. Rimeikis gitara). XX a. romansai Ðv. Kazimiero baþnyèia 10 d. 13 val. vargonuoja A. Petruðkevièiûtë. Programoje J.S. Bacho, J. Alaino, M. Zarinio kûriniai 17 d. 13 val. vargonuoja B. Vaitkus. Programoje J.S. Bacho, O. Messiaeno kûriniai Vilniaus miesto rotuðë 8 d kamerinës muzikos koncertas Þiemos pasaþai. Dalyvauja smuikininkë D. Dëdinskaitë, violonèelininkas G. Pyðniakas, pianistas L. Duþinskas. Programoje G.F. Händelio, A. Pärto, V. Barkausko, A. Piazzollos ir kt. kûriniai Vakarai VILNIUS Raðytojø klubas 11 d N. Kliukaitës-Kepenienës kûrybos vakaras su naujausiomis knygomis Saligan be varmian ir Bitë. Vakare bus atidaryta N. Kliukaitës-Kepenienës akvareliø paroda Saligan be varmian. Dalyvauja raðytojai N. Kliukaitë-Kepenienë, R. Èerniauskas, aktorë V. Kojelytë, etnografinio ansamblio Audenis dainininkë I. Macijauskienë ir literatûros kritikë J. Riðkutë 15 d. 17 val. R. Skuèaitës kûrybos vakaras. Vakare dalyvauja raðytoja R. Skuèaitë, literatûrologë V. Daujotytë, aktorius G. Mikalauskas, fortepijoninis trio I. Kuizinaitë (smuikas), M. Rutkauskas (violonèelë), E. Aleksaitë (fortepijonas) 18 d raðytojo A. Drilingos kûrybos Vilnius : Versus aureus, [2009] ([Vilnius] : Logotipas). 350, [2] p. Tiraþas [1500] egz. ISBN Interviu su vampyru : romanas / Anne Rice ; ið anglø kalbos vertë Vilma Vaièiûnienë. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). 430, [1] p. 1-oji Vampyrø kronikø knyga. Tiraþas [2000] egz. ISBN Kaprikornija : romanas / Xavier Herbert ; ið anglø kalbos vertë Giedrë Tartënienë. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). 573, [3] p. Tiraþas [2000] egz. ISBN Keliautojo laiku þmona : romanas / Audrey Niffenegger ; ið anglø kalbos vertë Ona Þukauskienë. 2-oji patais. laida. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). 527, [1] p. Tiraþas [2000] egz. ISBN Langinë vëtroje : apsakymø rinktinë / Rimantas Ðavelis. Vilnius : Versus aureus, [2009] ([Vilnius] : Logotipas). 217, [3] p. Tiraþas [800] egz. ISBN (ár.) Marcelijus Martinaitis : eilëraðèiai. Kaunas : Naujasis lankas : Kauno meno kûrëjø asociacija, 2009 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). 63, [1] p. (Poezijos pavasario laureatø bibliotekëlë ; kn. 8). Tiraþas 300 egz. ISBN Miræs iki sutemø : romanas / Charlaine Harris ; ið anglø kalbos vertë Rûta Steponavièiûtë. Kaunas : Obuolys [i.e MEDIA INCOGNITO, 2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). 479, [1] p. Ciklo Sukës Stekhaus 1-oji knyga. ISBN Mirusiøjø klubas : romanas / Charlaine Harris ; ið anglø kalbos vertë Rûta Steponavièiûtë. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2009] (Kaunas : Auðra). 382, [1] p. Ciklo Sukës Stekhaus 3-ioji knyga. Tiraþas [2000] egz. ISBN (ár.) Numylëtieji kaulai : romanas / Alice Sebold ; ið anglø kalbos vertë Jûratë Þeimantienë. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). 446, [1] p. Tiraþas [3500] egz. ISBN Palikimas tremties laiðkai / Juozas Augustaitis, Algis Augustaitis ; [spalvotos iliustracijos Algio Augustaièio tapybos darbai ; sudarytoja ir redaktorë Ramutë Ðukienë]. Këdainiai : R. Ðukienës leidykla, 2009 ([Këdainiai] : Spaudvila). 203, [1] p., [6] iliustr. lap. : iliustr., faks., portr. Virð. antr. ir aut. nenurodyti. Tiraþas 200 egz. ISBN Patriarchas : romanas / Micaela von Marcard ; ið vokieèiø kalbos vertë Tamara Grinkevièienë. Vilnius : Gimtasis þodis, 2009 (Vilnius : Logotipas). 429, [2] p. Tiraþas 1500 egz. ISBN 15 d. 19 val. Maþojoje scenoje E.-E. Schmitto SMULKÛS VEDYBINIAI NUSIKALTIMAI. Reþ. R. Banionis 16, 17 d. 18 val. Tavernos salëje PREM- JERA! T. Guerra KETVIRTOJI KËDË. Reþ. R. Atkoèiûnas 16 d. 19 val. Maþojoje salëje M. Walczako KELIONË Á KAMBARIO VIDØ. Reþ. A. Jankevièius 17 d. 15 val. Ilgojoje salëje I. Paliulytës LIÛDNAS DIEVAS. Reþ. I. Paliulytë Kauno muzikinis teatras 8 d. 18 val. I. Kãlmãno MONMARTRO ÞIBUOKLË. Dir. V. Visockis 9 d. 18 val. C. Porterio BUÈIUOK MANE, KEIT. Dir. J. Geniuðas 10 d. 12 val. W.A. Mozarto MAÞOJI BURTØ FLEITA. Dir. V. Visockis ALYTUS Miesto teatras 14 d. 18 val. ALTORIØ ÐEÐËLY. BANDYMØ DIENOS (pagal V. Mykolaitá-Putinà). Reþ. A. Kinderis Koncertai Lietuvos nacionalinë filharmonija 8 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, tarptautinës programos Kultûrø dialogai Kalëdø festivalis Sentikiø Lietuvoje 300 metø sukakèiai. Rusø senosios religinës muzikos ansamblis Sirin (vad. A. Kotovas). Programoje sentikiø giesmës; religinë dainuojamoji poezija, viduramþiø liaudies misterija Caras Erodas vakaras su romanu Uogos kraujo spalvos. Dalyvauja raðytojai A. Drilinga, A. Buèys, aktoriai G. Urbonaitë, T. Vaisieta, pianistë O. Graþinytë, choro Aidija grupë (vad. R. Graþinis) ir kt. Vilniaus mokytojø namai 11 d. 18 val. Svetainëje vakaras ið ciklo Paþinkime Vilniø. Tema Naujausia literatûra apie Vilniø. Praneðëjas kultûrologas A. Vaièiûnas 12 d. 18 val. Svetainëje Pasidainavimai su Veronika. Sveèiuose Kirdø ðeimyna 13 d. 17 val. Svetainëje Vilniaus vegetarø vakaras 15 d. 17 val. Maþojoje salëje fotoparodos Ruduo Trakuose atidarymas 15 d. 18 val. Svetainëje Dainuojamosios poezijos svetainës koncertas (ár.) Pernakt : [romanas] / Haruki Murakami ; ið japonø kalbos vertë Ieva Susnytë. Vilnius : Baltø lankø leidyba, [2009] (Kaunas : Arx Baltica spaudos namai). 168 p. (Ðiuolaikinë proza, ISSN ). Tiraþas 3000 egz. ISBN Pianino mokytoja : romanas / Janice Y.K. Lee ; ið anglø kalbos vertë Rasa Krulikauskienë. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). 447, [1] p. Tiraþas [3500] egz. ISBN Prabudimai : poezija / Gasparas Aleksa ; [dailininkas Gasparas Aleksa, jaunesnysis]. Kaunas : Savaitraðtis Nemunas, 2009 (Kaunas : Arx Baltica). 82, [2] p. : iliustr. Tiraþas [400] egz. ISBN Prisiminimø medis : [eilëraðèiai] / Antanas Þekas. Kaunas : Naujasis lankas, 2009 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). 70, [2] p. Tiraþas 400 egz. ISBN Po ðiaurës dangum / sudarë Markus Roduner. Ðiauliai : Saulës delta, [D.] 5 : Europos literatûros dienø 2009 almanachas (Kaunas : Auðra). 148, [1] p. Tiraþas 750 egz. ISBN d. 18 val. C. Colemano MIELOJI ÈARITI. Dir. J. Geniuðas 14 d. 18 val. R. Rodgerso MUZIKOS GARSAI. Dir. J. Vilnonis 15 d. 18 val. I. Kãlmãno BAJADERË. Dir. J. Janulevièius 16 d. 18 val. F. Loewe MANO PUIKIOJI LEDI. Dir. J. Janulevièius 17 d. 12 val. Z. Bruþaitës GRYBØ KARAS IR TAIKA. Dir. V. Visockis 17 d. 18 val. G. Bizet KARMEN. Muzikinis vad. ir dir. G. Rinkevièius Kauno valstybinis lëliø teatras 9, 10 d. 12 val. V. Ðoblinskaitës STEBUKLINGAS VARPELIS. Reþ. A. Stankevièius 9, 10 d. 13 val. ÞAISLIUKO ISTORIJA. Aut. ir reþ. R. Bartninkaitë VILNIUS Kongresø rûmai 10 d. 16 val. simfoninis koncertas Diriguoja tarptautiniø meistriðkumo kursø dalyviai. Diriguoja tarptautiniø meistriðkumo kursø dalyviai ir maestro C. Mettersas 15 d. 19 val. festivalio Rusijos meno meistrø kalëdiniai vakarai koncertas. Solistas I. Poèekinas (smuikas). Dir. G. Rinkevièius. Programoje J. Sibelijaus, N. Paganini kûriniai Lietuvos muzikø rëmimo fondas 10 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje B. Vasiliauskas (vargonai), Bernardinø baþnyèios choras Langas (choro meno vad. ir dir. R. Kraucevièiûtë). Ðv. Kryþiaus namai 8 d. 19 val. vakaras Post scriptum. Dalyvauja dailëtyrininkë T. Raèiûnaitë, kunigas J. Sasnauskas OFM, þurnalistë E. Kuèinskaitë, aktorës B. Mar, J. Èiþauskaitë, ðokëja E. Stundytë, Vilniaus arkikatedros bazilikos grigaliðkojo choro Schola Gregoriana grupë KAUNAS Kauno menininkø namai 11 d. 18 val. Bona Sforca. Atsisveikinimas (vienos dalies spektaklis). Pjesës aut. L. Armonaitë, reþ. G. Padegimas. Vaidina O. Dautartaitë, U. Taujanskaitë 15 d. 17 val. R. Grigauskienës parodos Veidas. Tavo veidas atidarymas Prorsum : [romanas] / Rima Urmetzer. Vilnius : Versus aureus, [2009] (Vilnius : Logotipas). 455, [1] p. Virð. aut.: Rima. Tiraþas [800] egz. ISBN Psichës istorijos : ðiuolaikiniai lietuviø raðytojai psichoanalizës kontekste / Rima Pociûtë. Vilnius : Homo liber, 2009 (Vilnius : Spauda). 279, [1] p. Tiraþas [300] egz. ISBN : [15 Lt] Sula : [romanas] / Toni Morrison ; ið anglø kalbos vertë Ina Rosenaitë. Vilnius : Baltø lankø leidyba, 2009 (Kaunas : Indigo print). 150, [1] p. (Ðiuolaikinë proza, ISSN ). Tiraþas 2000 egz. ISBN Tyroji þemë : romanas / Philippa Gregory ; ið anglø kalbos vertë Milda Lukoðevièiûtë. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2009] (Kaunas : Auðra). 527, [1] p. Tiraþas [2000] egz. ISBN (ár.) Þydai mano gyvenime : [prisiminimai] / Izidorius Ðimelionis. Vilnius : Versus aureus, [2009] (Kaunas : Auðra). 238, [1] p., [8] iliustr. lap. Tiraþas [700] egz. ISBN (ár.) P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B- KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877) 11 psl.

12 S a u s i o Kino repertuaras Pasaka sis þaibas (Rusija) 11.50, 14, 16.15, 18.30, VILNIUS Forum Cinemas Vingis Ðv. Ignoto 4/3 8 d. Naujasis pasaulis (Italija, Prancûzija) 17, 21.30; 9 d , 16.30, 21.20; 10 d ; 10 d , 14.30, 16.45, 19, , d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 11, 13, 15, 17, 19.05; 9 d. 13, 15, 17, 19.05; 8 14 d. Auðros kariai (JAV, Australija) 18.10; 11 d , 21.30; 12 d. 11, 20 val.; 10 d. 11, 13, 15, 17 val.; 8 14 d. Ásikûni , 14.20, 16.45, 19, d , 21.20; 14 d ; 8 d. jimas (JAV) 11.30, 14.45, 18.15, 21.30; Daktaro Parnaso fantazariumas (D. Britanija, Belaukiant Eriko (D. Britanija, Prancûzija, Viskas áskaièiuota (JAV) 11 val. Kanada, Prancûzija) 12, 14.50, 18, Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 11.10, 13.50, 16.30, 19.15, 22 val. Italija, Belgija, Ispanija) 17.20; 9 d. 15 val.; 10 d ; 11 d. 17 val.; 13 d. 21 val.; 14 d. 17 val.; 8 d. Giedrë (D. Vaiðnoras) KLAIPËDA Cinamonas 14 d. Nindzë þudikas (JAV) ; 9 d ; 10 d. 17 val.; 13 d d. Informatorius! (JAV) 13.15, 17 d. G. Bizet Karmen. Niujorko Metro ; 14 d. 20 val.; 8 d. Psichoanaliti ; Auðros kariai (JAV, Australija) Daktaro Parnaso fantazariumas politeno operos áraðo kartojimas , d. Juodasis þaibas (Rusija) 16, kas (JAV) 19.30; 9 d ; 10 d ; 11 d ; 12 d ; 13 d. 17 val.; 15.30, 18, 20.10, 22.15; Daktaro Parnaso fantazariumas (D. Britanija, Kanada, Prancû- Savaitës filmai 18.45, 21.30; 9, 10 d. 11, 13.30, 16, 18.45, 21.30; 8 13 d. Alvinas ir burundukai 2 14 d ; 8 d. Antikristas (Danija, Vokietija, Prancûzija, Ðvedija, Italija, Lenkija) zija) 10.45, 16, 18.30, 21 val.; Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 11.10, (JAV) 11, 13.15, 15.30, 17.45, 20.15; 14 d ; 9 d ; 10 d ; 11 d , 16.30, 19.15, 21.55; Juodasis þaibas Auðros kariai ** Sveiki atvykæ á 2017-uosius! Deðimt metø siautëjanti paslaptinga liga verèia þmones vampyrais. Þemëje ima dominuoti nauja rasë. Jie gaudo þmones ir juos augina kaip gyvulius maistui, nes naujos bûtybës priklausomos nuo þmoniø kraujo. Taèiau pastarøjø lieka vis maþiau. Kai þmoniø giminë baigia iðnykti, tarp vampyrø atsiranda paskutiniø þmoniø gynëjø. Ðá filmà, pasak autoriø, skirtà ir Matricos, ir Jaunaties gerbëjams, sukûrë Michaelis ir Peteris Spieringai, o pagrindinius vaidmenis suvaidino Willemas Dafoe, Isabel Lucas, Ethanas Hawke as, Samas Neillas, Claudia Carvan (JAV, Australija, 2008). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai) Daktaro Parnaso fantazariumas *** Fantazuotojas Terry Gilliamas ( Brazilija, Broliai Grimai ) pasakoja apie Parnasà (Christopher Plummer) ir jo neáprastà reginá, kuriam vykstant þiûrovai gali persikelti á magiðkà vaizduotës pasaulá antràjà veidrodþio pusæ. Keliaujanti Parnaso trupë suteikia galimybæ perþengti proziðkos realybës ribas. Taèiau Parnaso burtai turi savo kainà prieð daugelá amþiø jis pasiraðë sutartá su velniu, ponu Niku (Tom Waits). Netrukus ðis atvyks pasiimti savo grobio mylimos Parnaso dukters Valentinos. Ði neþino savo lemties ir ásimyli Toná (paskutinis, nebaigtas Heatho Ledgerio vaidmuo). Dar viena Parnaso sutartis su velniu gali iðgelbëti merginà ji liks su tuo, kuris pirmas uþvaldys penkias þmogiðkas sielas. Tonis, kurio vizitus anapus tikrovës suvaidino Johhny Deppas, Colinas Farrelas ir Jude as Law, Valentina bei visa trupë iðsirengia á neátikëtinà kelionæ po Londonà. Kartu prasideda ir Parnaso lenktynës su laiku... (JAV, D. Britanija, Kanada, Prancûzija, 2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda) Ásikûnijimas ***...Paralyþiuotas karys Dþeikas atvyksta á tolimà Pandoros planetà. Jis turi pakeisti nuþudytà brolá dvyná, kuris dalyvavo moksliniame eksperimente. Dabar jo avataras ið toli valdomas biologinis kûnas turi bendrauti su vietiniais Pandoros gyventojais didþiulëmis á þmones panaðiomis katëmis. Jie nori iðsaugoti savo planetà nepaliestà, bet þemieèiai èia aptiko vertingø iðkasenø, todël nusprendë, kad Pandorà bûtina kolonizuoti. Visai netikëtai Dþekas atsiduria kovos sûkuryje ir yra priverstas rinktis, kieno jis pusëje, galingos, tobulai ginkluotos Þemës civilizacijos ar gamtà garbinanèiø ir nuo jos neatsiejamø Pandoros gyventojø. Jau po keliø rodymo savaièiø pelningiausiu visø laikø filmu tapæs Jameso Camerono Ásikûnijimas pirmiausia yra grandiozinis reginys áspûdingas, ádomus, nutrinantis tradicinës animacijos ir realistinio pasakojimo ribas, nepaprastai spalvingas ir didþiai kièinis, o dar lydimas neátikëtinai lëkðtos muzikos. Ekologines idëjas propaguojantis naivus (jei ne infantiliðkas) siuþetas gal ir nebûtø toks svarbus, jei filmas nepretenduotø á ðedevro ar naujo þodþio kino mene statusà. Bet kai saldi pasaka, tegu ir sukurta pasitelkus naujausias ir paþangiausias kino technologijas, skelbiama naujojo kino pradþia, pradedi abejoti, ar tai apskritai yra kinas, ar tik dar vienas naujas plataus vartojimo produktas. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Samas Worthingtonas, Zoe Saldana, Sigourney Weaver (JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys) Viskas normaliai *** Ðis reþisieriaus Kirko Joneso filmas 1990 m. italo Giuseppe Tornatore s filmo Stanno tutti bene, kuriame pagrindiná vaidmená sukûrë Marcello Mastroianni, perdirbinys. Ðákart naðlá, kuris vyksta aplankyti savo vaikø, vaidina Robertas De Niro. Vyras suvokia, kad su vaikais já siejo dabar jau mirusi þmona. Jis nori uþmegzti artimesnius ryðius su savo suaugusiais vaikais ir suþino, kad jø gyvenimas visai ne toks jau ir tobulas. Taip pat vaidina Kate Beckinsale, Samas Rockwellas, Drew Barrymore, Katherine Moening (JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda) ****** ðedevras, ***** pasiþiûrëti bûtina, **** geras filmas, *** bûna ir geriau, ** jei turite daug laiko, * niekalas 11, 13.15, 15.30, 17.45; 8, d. Viskas normaliai (JAV) 15.30, 18, 21.15; 9, 10 d , 15.30, 18, 21.15; 8, d. Kalëdø giesmë (3D, JAV) 12.30, 15.10, 18.20, 21.10; 9 d , 15.10, 18.20; 8 14 d. Ásikûnijimas (3D, JAV) 12, 16.15, 20.45; 8, d. Ásikûnijimas (JAV) 17.15, 20.30; 9, 10 d. 14, 17.15, 20.30; 8 13 d. Viskas áskaièiuota (JAV) 15, 17.40, 20.10; 14 d , 20.10; 8 14 d. Susipynæ iðgyvenimai (JAV, Vokietija) 15.30, 17.50, 20.20; 9, 10 d. Niko (Airija, Danija, Vokietija) 13 val. Forum Cinemas Akropolis 8 14 d. Auðros kariai (JAV, Australija) 11, 13.30, 15.45, 18.20, 20.45; Daktaro Parnaso fantazariumas (D. Britanija, Kanada, Prancûzija) 12.30, 15.15, 18.10, 21 val.; 14 d. Nindzë þudikas (JAV) 19.20; 8, d. Juodasis þaibas (Rusija) 15.30, 18, 20.30; 9, 10 d , 13, 15.30, 18, 20.30; 8 14 d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 10.30, 13.15, 16, 18.40, 21.30; Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 11.15, 13.45, 16.15, 18.30, 21.10; 8, d. Ásikûnijimas (JAV) 16.40, 20 val.; 9, 10 d , 16.40, 20 val.; 8, d. Viskas áskaièiuota (JAV) 17 val.; 9, 10 d , 17 val.; 8, d. Viskas normaliai (JAV) 19.30; 9, 10 d , 19.30; 8, d (JAV, Kanada) 20.15; 9, 10 d , 20.15; 8, d. Jaunatis (JAV) 17.30; 9, 10 d , 17.30; Antikileris D.K.: meilës kaina (Rusija) Skalvijos kino centras 8 d. Antikristas (Danija, Italija, Lenkija, Prancûzija, Ðvedija, Vokietija) 20.50; 10 d ; 11 d ; 13 d d. Asmeninis Pipos Li gyvenimas (JAV) 19 val.; 11 d. 17 val.; 13 d. 16 val.; 9 d. Kelios I. Oblomovo gyvenimo dienos (Rusija) 17.30; 9 d. Kvepalai. Vieno þudiko istorija (Prancûzija, Ispanija, Vokietija) 20.10; 10 d. Bajorø gûþta (Rusija) 17 val.; 14 d ; 11 d. Oneginas (D. Britanija) 18.50; 14 d. 17 val.; 12 d. Moters portretas (D. Britanija, JAV) 17.20; 12 d. Anglas ligonis (JAV) 20.10; 13 d. Karalius Lyras (Rusija) 17.50; 10 d. Ilgos palydos (Ukraina) 21.10; 11 d. Arletë (Prancûzija) 15 val. 9 d. Tikras garsas valstybës atgimimo (dok., f., aut. D. Vildþiûnas) 16.30; 10 d. 16 val.; 12 d d. trumpametraþiø animaciniø f. programa 13 val.; 10 d. lëlinës animacijos programa (Latvija) 13 val. 9 d. Balkonas (reþ. G. Beinoriûtë) 15 val. 8 d. ARTscape filmø programa (Italija). Teksasas 17 val. 14 d. Kino þurnalo vakaras 19 val , 20.20; 12 d. 17 val.; 13 d. 19 val.; 14 d ; 9 d. paskaita Erdvë yra dþiaugsmas. Ávadas á Tibeto Deimantinio Kelio budizmà 13 val.; 9 d. Jauno kino pasakojimai 17.30; 10 d. 19 val.; 11 d ; 12 d , 15 val.; 9 d. Pasaulis yra didelis ir i iðsigelbëjimas slypi uþ kampo (Bulgarija, Slovënija, Vengrija, Vokietija) 19.10; 10 d. 15 val.; 9 d. Miego mokslas (Prancûzija, JAV) 21.10; 10 d ; 12 d ; 14 d ; 10 d. Egonas ir Doncis (Vengrija) 13 val.; 10 d. Dþeinë Eir (Prancûzija, Italija, Didþioji Britanija) 16 val.; 12 d ; 12 d. Premjera! Nuo pasaulio stogo (reþ. V.V. Landsbergis) 19 val.; 13 d. 20 val.; 14 d ; 13 d. Kovotoja (Danija) 19.30; 14 d. Jausmai (reþ. A. Grikevièius) Ozo kino salë 8 d. P. Weiro kûrybos vakaras 18 val.; 9 d. J. Norðteino animaciniai filmai 16 val.; 11 d. Paskutinës dienos (JAV) 18 val.; 12 d. P.P. Pasolini kûrybos vakaras 18 val.; 13 d. A. Puðkino ekranizacijos (originalo kalba) 18 val.; 14 d. V. Hugo herojai ekrane 18 val.; 15 d. Að aptarnavau Anglijos karaliø (Èekija) 18 val. KAUNAS Forum Cinemas 8, 9 d. Auðros kariai (JAV, Australija) 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 21.45, 23.59; d , 14.15, 16.45, 19.30, 21.45; 8 14 d. Daktaro Parnaso fantazariumas (D. Britanija, Kanada, Prancûzija) 11, 13.30, 16.30, 19.10, 22 val.; 8, 9 d. Nindzë þudikas (JAV) 23 val.; 14 d ; 8, 9 d. Tai sudëtinga (JAV) 22.45; 12 d. Taip pat ir tavo mamà (Meksika) 18.10; 8, 9 Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 10.30, 13.15, 15.45, 18.30, 21.30, 23.59; d , 13.15, 15.45, 18.30, 21.30; 8, d. Juodasis þaibas (Rusija) 13.45, 16.15, 18.50, 21.15; 9, 10 d , 13.45, 16.15, 18.50, 21.15; 8, d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 13, 15.15, 17.45, 20.40; 9, 10 d , 13, 15.15, 17.45, 20.40; 14 d. 13, 15.15, 17.45; 8 14 d. Ásikûnijimas (3D, JAV) 10.10, 14, 18, 22 val.; 8, 9 d. Ásikûnijimas (JAV) 23.45; 8, 11, 13, 14 d. Viskas áskaièiuota (JAV) 12.15, 17.30; 9, 10 d , 17.30; 8 14 d. Viskas normaliai (JAV) 14.45, Cinamonas 8, 9, d. Auðros kariai (JAV, Australija) 13.15, 17.45, 20, 22.15; 10 d , 20.10, 22.15; 8, 9, d. Daktaro Parnaso fantazariumas (D. Britanija, Kanada, Prancûzija) 11.15, 15.20, 21 val.; 10 d , 15.20, 17.45; 8 14 d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 13.45, 16.30, 19.15, 21.55; 8, 9, d. Juoda- (Rusija) 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15; Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 12, 13.50, 15.45, 17.40, 19.45; Ásikûnijimas (JAV) 11.45, 15, 18.15, 21.30; Viskas normaliai (JAV) 14 val.; Viskas áskaièiuota (JAV) Jûratë ir Kastytis 8 d. Sniego ðunys (JAV) 16 val.; 9 d. 15 val.; 8 d. Ketverios Kalëdos (JAV) 18 val.; 9 d. 17 val.; 10 d. 15 val. ÐIAULIAI Forum Cinemas 8, d. Auðros kariai (JAV, Australija) 14.20, 16.30, 18.50, 21.30; 9, 10 d , 14.20, 16.30, 18.50, 21.30; 8 14 d. Susipynæ iðgyvenimai (JAV) 21.15; 14 d. Nindzë þudikas (JAV) 20.10; 8 13 d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 10.30, 13, 15.20, 17.40, 20.10; 14 d , 13, 15.20, 17.40; 8 14 d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 12.30, 15, 18.20, 20.50; Ásikûnijimas (3D, JAV) 11.20, 15.50, 20.35; 8, d. Ásikûnijimas (JAV) 14.40, 18 val.; 9, 10 d , 14.40, 18 val. Atlantis Cinemas 3D salë 8 14 d. Kalëdø giesmë (JAV) 11, 13 val. Ásikûnijimas (JAV) 15, 18, 21 val. 1 salë 8 14 d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 11.10, 13.10, 15.10, 17 val.; Viskas áskaièiuota (JAV) 19, Laikas 9, 10 d. Karlsonas, kuris gyvena ant stogo (Norvegija) 11 val.; 9, 10 d. Pepë Ilgakojinë (Kanada, Vokietija) 13 val.; 8 10, 13, 14 d (JAV, Kanada) 15, 18 val.; 8 10, 13, 14 d. Tamsos riteris (JAV) 21 val. PANEVËÞYS Forum Cinemas Babilonas 8 14 d. Mergiðius (JAV) 20.30; 8, d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 13.30, 16.10, 18.50, 21.30; 9, 10 d. 11, 13.30, 16.10, 18.50, 21.30; 8, d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 13, 15.20, 17.50; 9, 10 d , 13, 15.20, 17.50; 8, d. Ásikûnijimas (JAV) 15.50, 20 val.; 9, 10 d. 12, 15.50, 20 val. MARIJAMPOLË Spindulys 8, d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 15, 17.30; 9, 10 d. 13, 15, 17.30; 8 12, 14 d. Naciø eksperimentas (JAV) 20 val. 13 d. Nindzë þudikas (JAV) 20 val. Maþoji salë 8, d. Kalëdø giesmë (JAV) 15.15, 17.15; 9, 10 d , 15.15, 17.15; 8 14 d. Rikis (Italija, Prancûzija) Redaktorius Linas Vildþiûnas Atsakingoji sekretorë Rûta Jakimavièienë Dailë Monika Krikðtopaitytë Muzika Kamilë Rupeikaitë Kinas Þivilë Pipinytë Teatras Rasa Vasinauskaitë Stilius Rita Markulienë Dizainas Jokûbas Jacovskis Maketas Vanda Èemerkaitë Finansininkë Brigita Misiuvienë 7md 7 meno dienos. Vilniaus kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ Meno dienos, Bernardinø g. 10, Vilnius. Tel.: , Faks El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN sp. l. Tiraþas 1000 egz. Spausdino UAB Ukmergës spaustuvë, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas (2 8 psl.) 12 psl. 7 meno dienos 2010 m. sausio 8 d. Nr. 1 (877)