PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS VEIKLOS AUDITO ATASKAITA 2018 m. l

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS VEIKLOS AUDITO ATASKAITA 2018 m. liepos 31 d. Nr. SAA-5 Panevėžys Su ataskaita galima susipažinti Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje www.panevezys.lt

SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba yra subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Panevėžio miesto savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlieka išorės finansinius ir veiklos auditus Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Tarnybos veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais. Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, teikdama audito pastebėjimus ir rekomendacijas, siekia didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir jo kuriamą naudą visuomenei. Viešosios įstaigos PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS veiklos auditą suplanuota atlikti Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2018 metų veiklos plane. Auditą atliko: Lina Kraujelienė (grupės vadovė), Irma Masiliūnienė, Simona Karalevičienė. Audito ataskaita pateikta viešajai įstaigai PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS, Panevėžio miesto savivaldybės merui, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

3 TURINYS 2017 METŲ VEIKLOS PAGRINDINIAI FAKTAI... 4 SANTRAUKA... 5 ĮŽANGA... 8 AUDITO REZULTATAI... 9 1. Įstaigos veikla planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į strateginius tikslus... 9 1.1. Parengtas strateginis veiklos planas. Metine veikla siekta strateginių tikslų... 9 1.2. 2015 2017 m. veiklos palyginimas... 11 2. 2017 metais Įstaigos veikla efektyvi... 13 2.1. Efektyvumo rodikliai kasmet kinta... 13 2.2. Įstaiga mokumo problemų neturi, yra finansiškai stabili... 14 2.3. Pajamos ir sąnaudos priklauso nuo vykdomų projektų apimties... 15 2.4. Vidutinis darbo užmokestis didesnis nei vyraujantis šalyje... 17 3. Tinkami valdymo procesai, tačiau nepakankama kontrolė apskaitos ir viešųjų pirkimų srityse 19 3.1. Vadovas vykdo jam teisės aktais nustatytas funkcijas... 19 3.2. Inventorizacija turi trūkumų. Neišvengta apskaitos klaidų... 19 3.3. Ne visi viešieji pirkimai vykdomi skaidriai... 21 REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS... 22 PRIEDAI... 23 1 priedas Audito apimtis ir metodai... 23 2 priedas Įstaigos 2017 m. veiklos plano įgyvendinimas... 25 3 priedas Įstaigos 2013 2017 m. sąnaudų procentinė dalis pajamų atžvilgiu... 31 4 priedas Įstaigos 2014 2017 m. likvidumo rodikliai... 32

4 2017 METŲ VEIKLOS PAGRINDINIAI FAKTAI 36,8 tūkst. Eur Įstaigos grynasis pelnas 1995 m. Įsteigta VšĮ Panevėžio verslo konsultacinis centras Po 0,7 proc. Gauta pajamų iš Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių 5 projektai Įstaiga vykdė tarptautinius projektus 2 dalininkai Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai 50 proc. Panevėžio miesto savivaldybei priklauso dalininkų įnašo dalis 5 mokymų programos, 18 seminarų Įstaiga organizavo mokymų programas ir nemokamus seminarus 30 įmonių Įstaiga padėjo įsiregistruoti 655 val. Įstaiga teikė pirmines, nemokamas konsultacijas

5 SANTRAUKA Audito svarba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme 1 įtvirtinta viena iš savivaldybės funkcijų sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas. Įgyvendinant šią funkciją ir pagal Europos Sąjungos ekonominės pagalbos programą (PHARE), kuri finansuoja ekonomines ir socialines reformas Centrinėje ir Rytų Europoje, padeda šio regiono šalims kurti rinkos ekonomiką, paremtą laisva privataus sektoriaus iniciatyva, Panevėžio miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo dalį 1995 m. įsteigtos viešosios įstaigos PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS. Įstaigos dalininkai yra Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2. Dalininkų kapitalą sudaro 869 Eur. Abiejų dalininkų įnašų dalys yra lygios po 434,5 Eur. Dalininkams suteikiamas turtines ir neturtines teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos ir savivaldybės institucijų teisės aktai. Visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, kiti su jo veikla susiję klausimai reglamentuojami Viešųjų įstaigų įstatyme 3 ir Įstaigos įstatuose 4. Viešosios įstaigos PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS pagrindinė veikla: - teikia informaciją, konsultacijas ir mokymo paslaugas bei praktinę pagalbą pradedantiems verslą; - padeda verslo subjektams plėtoti veiklą ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų; - vykdo tyrimus, renka ir kaupia informaciją verslo klausimais; - inicijuoja, rengia bei administruoja regiono poreikius atitinkančius projektus; - teikia mokymo ir perkvalifikavimo paslaugas asmenims, norintiems pradėti savo verslą ar integruotis į darbo rinką; - bendradarbiauja su verslo, valdžios ir kt. institucijomis; - dalyvauja veikloje, susijusioje su Panevėžio regiono socialinių ir ekonominių problemų sprendimu; - prisideda prie patrauklaus verslui ir investicijoms Panevėžio regiono įvaizdžio formavimo; - skatina verslo plėtrą kaimiškose vietovėse. Viešąją įstaigą PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS numatyta audituoti Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2018 m. veiklos plane 5, atlikus strateginį tyrimą audito sudėtingumo, žmogiškųjų išteklių, kitų pastebėjimų vertinimą. Audito tikslas Audito subjektas viešoji įstaiga PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS, buveinės adresas: Kranto g. 25, LT-35172 Panevėžys. Audito tikslas įvertinti viešosios įstaigos PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS veiklą efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo aspektais. Pagrindiniai audito klausimai: - ar pasirinkti geriausiai tinkantys ir mažiausiai kainuojantys ištekliai nustatytiems tikslams įgyvendinti, ar įsigyti tinkamos rūšies ir kokybės ištekliai už mažiausią kainą; - ar pasiektas geriausias santykis tarp sukurtų produktų (paslaugų), rezultatų ir tam panaudotų išteklių, ar: 1 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, 1994-07-07 Nr. I-533 (su vėlesniais pakeitimais), 6 str. 38 p. 2 Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra savanoriški juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimai, ne pelno organizacijos, įgyvendinančios verslo savivaldos principus. 3 Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, 1996-07-03 Nr. I-1428 (su vėlesniais pakeitimais). 4 Įstaigos įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2013-04-16, kodas 110062510. 5 Savivaldybės kontrolieriaus 2017-11-10 įsakymas Nr. V-7.

- įstaigos veikla efektyvi ir pelninga; - įstaiga moki ir gali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus; - įstaigos finansinė būklė stabili ir užtikrinamas veiklos tęstinumas; - ar įstaigos veikla atitinka galiojančius teisės aktus, ar pasiekti užsibrėžti tikslai ir numatyti rezultatai. Audituojami 2017 m. duomenys. Pokyčių ir palyginimų analizei naudoti 2018 m. ir ankstesnių 2013 2016 m. duomenys. Informacija rinkta tikrinant įstaigos pateiktus dokumentus, nagrinėjant teisės aktus, susijusius su audituojamo subjekto veikla. Audito metu įrodymai rinkti vadovaujantis nuostata, kad subjektas pateikė išsamią ir objektyvią informaciją, o pateiktų dokumentų kopijos atitinka jų originalus. Jei įstaiga prašomų pateikti duomenų ar dokumentų nepateikė, buvo laikoma, kad jų nėra. Auditas atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus. Audito apimtis ir taikyti metodai išsamiau aprašyti 1 priede Audito apimtis ir metodai (23 psl.). Pagrindiniai audito rezultatai Audito metu nustatėme, kad viešosios įstaigos PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS (toliau ir Įstaiga) veikla vykdoma efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai. 1. Įstaigos veikla planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į strateginius tikslus. Įstaigos strateginiu veiklos planu 2014 2018 m. siekiama didinti Įstaigos efektyvumą strategijoje nurodyta Įstaigos vizija, misija, išteklių analizė, atlikta Įstaigos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė. Sudarytas konkretus strateginių tikslų, uždavinių, priemonių planas ir jų įgyvendinimo vertinimo kriterijai, terminai, lėšos reikalingos priemonių įgyvendinimui bei jų šaltinis (1.1 poskyris). Įstaiga 2017 m. vykdydama savo veiklą siekė 2014 2018 m. strateginiame veiklos plane užsibrėžtų tikslų didinti Panevėžio regiono konkurencingumą, skatinti visuomenės verslumą, verslo plėtrą ir užimtumo didėjimą bei siekti Panevėžio ir kitų Lietuvos regionų ekonominio ir socialinio vystymosi, teikiant kokybiškas, rinkos poreikius atitinkančias paslaugas (1.1 poskyris). Įgyvendinta didelė dalis (80 proc.) 2017 m. veiklos plane numatytų priemonių, 5 priemonės vykdytos papildomai (1.1 poskyris). 2015 2016 m. Įstaigos veikla buvo nuostolinga, o 2017 m. grynasis veiklos rezultatas buvo teigiamas 36,8 tūkst. Eur. 2017 m. veikla buvo pelninga, nes daug uždirbo iš teritorinių darbo biržų vykdytų projektų bei gavo didesnį finansavimą vykdant tarptautinius projektus. 2015 2017 m. laikotarpiu Įstaiga vykdė mokymų kursus, organizavo seminarus, suteikė konsultacijas, pagalbą ruošiant dokumentus verslo klausimais, kėlė darbuotojų kvalifikaciją, skelbė informaciją žiniasklaidoje ir kt. 2015 m. ir 2017 m. atnaujino Įstaigos materialinę bazę. 2015 m. Įstaigai skirta VšĮ Versli Lietuva nominacija už svarbiausią indėlį skatinant moteris verslauti bei nominacija už kokybiškiausią indėlį teikiant paslaugas pradedančiam verslą (1.2 poskyris). 2. 2017 m. Įstaigos veikla efektyvi. 2015 2016 m. Įstaigos veikla buvo nuostolinga, 2014 ir 2017 m. pelninga. Turto pelningumo rodiklis 2017 m. geras, turtas buvo naudojamas ir veikla vykdoma efektyviai (2.1 poskyris). Auksinės balanso taisyklės koeficientas rodo, kad ilgalaikis turtas yra įsigytas nuosavomis lėšomis, ilgalaikių įsipareigojimų Įstaiga neturi (2.1 poskyris). Įstaigos likvidumo rodiklių analizė rodo, kad Įstaiga yra likvidi ir mokumo problemų neturi, likvidumo rodiklių reikšmės labai aukštos, tačiau yra priimtinos. Įstaiga privalo turėti apyvartinių lėšų projektų vykdymui, nes projektų patirtų išlaidų apmokėjimas iš Europos regiono plėtros fondo gaunamas etapais: projektų vykdymo metu už jau patirtas išlaidas ir po projekto įvykdymo (2.2 poskyris). 6

Mažesnis nei 0,037 bankroto tikimybės rodiklis rodo, kad finansų srityje Įstaiga yra saugi, tačiau Įstaigos veikla yra labai priklausoma nuo vykdomų projektų skaičiaus ir pajamingumo, todėl turi būti itin planuojama (2.2 poskyris). 98,6 proc. pajamų Įstaiga užsidirbo savo iniciatyva, o pajamos už nemokamos informacijos, konsultacijų teikimą iš Panevėžio m. ir Panevėžio raj. savivaldybių sudaro tik po 0,7 proc. visų pajamų (2.3 poskyris). Įstaigos veiklos efektyvumas priklauso nuo vykdomų projektų skaičiaus bei apimties. Kuo daugiau projektų vykdoma, tuo veikla efektyvesnė, sudaroma darbuotojams galimybė užsidirbti papildomą darbo užmokestį, didinamas darbuotojų užimtumas (3.3 poskyris). Projektų lėšomis gerinama Įstaigos materialinė bazė, apmokamos administracinės ir kanceliarinės išlaidos (2.3 poskyris). Įstaigoje vyrauja didesnis darbo užmokestis nei vidutinis statistinis šalies darbo užmokestis. 2017 m. darbo užmokesčio sąnaudos su soc. draudimu sudarė 60,0 proc. visų sąnaudų (2.3, 2.4 poskyriai). 3. Tinkami valdymo procesai, tačiau nepakankama kontrolė apskaitos ir viešųjų pirkimų srityse. Įstaigos direktorius vykdo jam Viešųjų įstaigų įstatyme ir Įstaigos įstatuose nustatytas funkcijas. 2017 m. Įstaigos veiklos ataskaitoje nurodyta reikalaujama informacija, detaliai ir išsamiai aprašyta Įstaigos veikla per 2017 m. Veiklos ataskaita viešinama Įstaigos interneto svetainėje. Visuotinis dalininkų susirinkimas nepatvirtino Įstaigos teikiamų paslaugų kainų, nenustatė vadovo darbo funkcijų (3.1 poskyris). Audito metu turto nebuvimo faktų nenustatyta, tačiau dėl netinkamai atliktos arba neatliktos įsipareigojimų inventorizacijos, nebuvo aptiktos apskaitos klaidos buhalterinių likučių neatitikimai su Balanso duomenimis, neapskaityti atostoginių kaupiniai. Yra rizika neteisingam pinigų srautų prognozavimui (3.2 poskyris). Nustatytos klaidos organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus: neužtikrinama viešųjų pirkimų srities stebėsena ir kontrolė, vykdant kai kuriuos pirkimus pažeisti pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai (3.3 poskyris). Rekomendacijos VšĮ Panevėžio verslo konsultacinis centras : 1. Siekiant išvengti klaidų apskaitoje ir finansinėse ataskaitose, siūlome inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus, inventorizacijos rezultatus sutikrinti su apskaitos duomenimis. 2. Siekiant skaidrumo vykdant prekių ir paslaugų pirkimus, siūlome sukurti viešųjų pirkimų vidaus kontrolės sistemą, leidžiančią identifikuoti galimas klaidas ar pažeidimus bet kuriame pirkimų proceso etape, užkirsti jiems kelią ateityje bei užtikrinti su tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą ir tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą. Savivaldybės administracijai: 3. Siekiant tinkamai įgyvendinti visuotiniam dalininkų susirinkimui nustatytas teises ir pareigas ir tinkamai vykdyti įstaigos vadovo darbdavio funkcijas, siūlome inicijuoti Įstaigos visuotinį dalininkų susirinkimą ir: 3.1. apibrėžti vadovo darbo funkcijas; 3.2. nustatyti paslaugų kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles. 7 Rekomendacijų įgyvendinimo planas pateikiamas 22 puslapyje.

8 ĮŽANGA Viešoji įstaiga PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS (toliau Įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu 6 (toliau VšĮĮ) ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 7, kitais galiojančiais teisės aktais bei Įstaigos įstatais 8. Pagrindiniai Įstaigos tikslai: - didinti Panevėžio regiono konkurencingumą, skatinant visuomenės verslumą, verslo plėtrą ir užimtumo didėjimą; - siekti Panevėžio ir kitų Lietuvos regionų ekonominio ir socialinio vystymosi, teikiant kokybiškas, rinkos poreikius atitinkančias paslaugas. Įstaiga, siekdama savo tikslų, turi teisę verstis bet kokia įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. Licencijuojamą veiklą Įstaiga gali vykdyti tik gavusi atitinkamas licencijas. Vadovaujantis VšĮĮ 9 ir Įstaigos įstatų 10 nuostatomis, Įstaiga turi šiuos valdymo organus: aukščiausiasis organas visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas Įstaigos direktorius. Viešosios įstaigos vadovas 11 organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų apskaitą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, veiklos ataskaitos parengimą, viešų pranešimų paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose ir viešosios įstaigos įstatuose. Visuotiniame dalininkų susirinkime 12 sprendžiamojo balso teisę turi visi viešosios įstaigos dalininkai. Savivaldybės, kaip dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises įgyvendina Savivaldybės taryba ir administracijos direktorius, suteikdami įgaliojimus Savivaldybės karjeros valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį (įgaliotiniams), dalyvaujantiems visuotiniuose dalininkų susirinkimuose. Asmenys įgaliojami atstovauti Įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovaujantis Atstovavimo Panevėžio miesto savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklėmis 13. Įstaigos direktore nuo 1997-01-15 dirba Akvilė Žiaunienė, vyr. buhaltere nuo 2016-07-07 iki 2018-03-30 dirbo Eglė Grabauskaitė, nuo 2018-04-13 dirba Jurgita Nižinskienė. Įvertinę audito metu surinktus įrodymus, pateikėme išvadas ir rekomendacijas, kurias tinkamai įgyvendinus Visuotinis dalininkų susirinkimas nustatytų paslaugų kainas ir tarifus, vadovo darbo funkcijas, būtų ištaisyti veiklos organizavimo trūkumai apskaitos ir viešųjų pirkimų srityse. 6 Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, 1996-07-03 Nr. I-1428 (su vėlesniais pakeitimais). 7 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas, 2004-11-22 Nr. 1K-372 (su vėlesniais pakeitimais). 8 Įstaigos įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2013-04-16, kodas 110062510. 9 VšĮĮ 9 str. 3 d. 10 Įstaigos įstatų 4.1 p. 11 VšĮĮ 9 str. 4 d. 12 VšĮĮ 10 str. 3 d. 13 Savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimas Nr. 1-17-31 (su vėlesniais pakeitimais).

9 AUDITO REZULTATAI 1. Įstaigos veikla planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į strateginius tikslus 1.1. Parengtas strateginis veiklos planas. Metine veikla siekta strateginių tikslų Strateginis planavimas procesas, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai vykdyti organizacijos misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Strategijose įstaigos turi nurodyti kryptis, kuriomis plėtos savo veiklą, ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus bei konkrečius rodiklius, kuriais bus matuojami siekiami tikslai. Plane, be tikslų ir rodiklių, turėtų būti nurodyti priemonių finansavimo šaltiniai, įstaigos aplinkos analizė, turimi ištekliai ir kt. Jos turėtų būti rengiamos bent trejų metų laikotarpiui. Įstaigos veiklos rezultatyvumą vertinome tikrindami Įstaigos užsibrėžtiems tikslams pasiekti numatytų priemonių įgyvendinimą. Ilgojo laikotarpio priemonės numatytos Įstaigos 2014 2018 m. strateginiame veiklos plane 14, o trumpojo laikotarpio 2017 m. veiklos plane 15. Įstaigos strateginiame veiklos plane 2014 2018 m. nurodyta Įstaigos vizija, misija, atlikta išteklių analizė teisinės bazės, organizacinės struktūros, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, apskaitos tinkamumo, planavimo ir ryšių sistemos. Atlikta Įstaigos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė. Sudarytas konkretus strateginių tikslų, uždavinių ir priemonių planas. Numatyti du strateginiai tikslai ir uždaviniai jiems pasiekti. Kiekvienam uždaviniui įgyvendinti numatyta po 2 7 priemones, nurodytas jų įgyvendinimo vertinimo rodiklis, vykdymo laikotarpis, finansavimo šaltinis ir reikalingos lėšos. Įstaiga kasmet sudaro metinius veiklos planus ir sąmatas su reikalingu lėšų poreikiu ir finansavimo šaltiniais. 2017 m. veiklos plane numatyti darbai suderinti su Įstaigos strateginiu veiklos planu. Siekdama strateginių tikslų Įstaiga 2017 m. vykdė įvairią veiklą (žr. 1 pav. ir 2 priedas). 14 Eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo posėdžio 2013-06-26 protokolas Nr. 1. 15 Eilinio visuotinio susirinkimo posėdžio 2017-04-28 protokolas Nr. 2.

10 1 pav. Įstaigos strateginiai tikslai, uždaviniai ir jų siekiant 2017 m. vykdyta veikla Šaltinis Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Pagal planą Įstaiga 2017 m. neorganizavo mokymų pagal dvi mokymų programas, nepateikė 3 projektų Panevėžio rajono vietos veiklos grupei, neorganizavo atvirų durų dienos. Dėl atidėtos projekto, kurio lėšomis turėjo būti įsigytas turtas, vykdymo pradžios, neįsigytas turtas: nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai, spausdintuvai ir fotokamera, neatnaujintos antivirusinės programos. 2017 m. veiklos plane buvo numatytos 44 priemonės, iš kurių 35 įgyvendintos (80 proc.) ir papildomai vykdytos dar 5 priemonės. Įstaigos strateginiu veiklos planu 2014 2018 m. siekiama didinti Įstaigos efektyvumą strategijoje nurodyta Įstaigos vizija, misija, atlikta išteklių, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė. Sudarytas konkretus strateginių tikslų, uždavinių, priemonių planas ir jų įgyvendinimo vertinimo kriterijai, terminai, lėšos reikalingos priemonių įgyvendinimui bei jų šaltinis. Įstaiga 2017 m. vykdydama savo veiklą siekė 2014 2018 m. strateginiame veiklos plane užsibrėžtų tikslų didinti Panevėžio regiono konkurencingumą, skatinti visuomenės verslumą, verslo plėtrą ir užimtumo didėjimą bei siekti Panevėžio ir kitų Lietuvos regionų ekonominio ir socialinio vystymosi, teikiant kokybiškas, rinkos poreikius atitinkančias paslaugas. Įgyvendinta didelė dalis (80 proc.) 2017 m. veiklos plane numatytų priemonių, 5 priemonės vykdytos papildomai.

11 1.2. 2015 2017 m. veiklos palyginimas 2015 2016 m. Įstaigos veikla buvo nuostolinga, o 2017 m. grynasis veiklos rezultatas buvo teigiamas 36,8 tūkst. Eur. 2017 m. lyginant su 2016 m. Įstaiga uždirbo 2,7 karto daugiau pajamų ir gavo 5,6 karto daugiau finansavimo pajamų, patyrė 2,1 karto daugiau sąnaudų. 2017 m. veiklos pelną didžiausia dalimi įtakojo gautos pajamos iš teritorinių darbo biržų vykdytų projektų (79 proc. visų uždirbtų pajamų) bei gautas didesnis finansavimas vykdant tarptautinius projektus. Vertinant Įstaigos veiklą ilguoju laikotarpiu palyginome jos veiklą 2015 2017 m. (žr. 2 pav.) 2 pav. Įstaigos veikla 2015 2017 m. laikotarpiu Šaltinis Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Analizuojamu laikotarpiu visais metais Įstaiga vykdė ir kitą veiklą dalyvavo kitų organizacijų veikloje, steigė nominacijas ir apdovanojimus Panevėžio rajono įmonėms, naujino informaciją Įstaigos interneto svetainėje (www.pvkc.lt) ir kt. 2015 m. Įstaigai skirta VšĮ Versli Lietuva nominacija už svarbiausią indėlį skatinant moteris verslauti bei nominacija už kokybiškiausią indėlį teikiant paslaugas pradedančiam verslą.

2015 2016 m. Įstaigos veikla buvo nuostolinga, o 2017 m. grynasis veiklos rezultatas buvo teigiamas 36,8 tūkst. Eur. 2017 m. veikla buvo pelninga, nes daug uždirbo iš teritorinių darbo biržų vykdytų projektų bei gavo didesnį finansavimą vykdant tarptautinius projektus. 2015 2017 m. laikotarpiu Įstaiga vykdė mokymų kursus, organizavo seminarus, suteikė konsultacijas, pagalbą ruošiant dokumentus verslo klausimais, kėlė darbuotojų kvalifikaciją, skelbė informaciją žiniasklaidoje ir kt. 2015 m. ir 2017 m. atnaujino Įstaigos materialinę bazę. 2015 m. Įstaigai skirta VšĮ Versli Lietuva nominacija už svarbiausią indėlį skatinant moteris verslauti bei nominacija už kokybiškiausią indėlį teikiant paslaugas pradedančiam verslą. 12

13 2. 2017 metais Įstaigos veikla efektyvi 2.1. Efektyvumo rodikliai kasmet kinta Analizuojamu laikotarpiu Įstaigos veikla 2015 2016 m. laikotarpiu buvo nuostolinga, 2013 2014, 2017 m. pelninga (žr. 1 lentelę). 1 lentelė 2013 2017 m. Įstaigos finansinių rodiklių palyginimas, Eur Straipsnis 2013 m.* 2014 m.* 2015 m. 2016 m. 2017 m. Pajamos 161 380 107 671 80 459 56 072 173 266 Sąnaudos 142 036 107 647 95 973 63 894 134 908 Pelnas prieš apmokestinimą 19 344 24-15 514-7 822 38 358 Veiklos rezultatas 17 486 24-15 514-7 822 36 797 * duomenys ataskaitose pateikti litais perskaičiuoti į eurus Šaltinis Įstaigos duomenys Išanalizavus pajamas ir sąnaudas nustatyta, kad veiklos sąnaudos viršijo pajamas: 2015 m. 7,0 proc., 2016 m. 10,2 proc. (žr. 3 priedas). Didžiausią veiklos sąnaudų dalį metinių pajamų atžvilgiu sudaro: - darbo užmokesčio sąnaudos nuo 31,0 proc. (2017 m.) iki 77,5 proc. (2016 m.); - vykdomų projektų sąnaudos nuo 13,3 proc. (2016 m.) iki 31,4 proc. (2013 m.). Įstaigos veiklos efektyvumą parodo pelningumo rodikliai. Vadovų sugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės atliekamų paslaugų veiklos rodo veiklos pelningumo rodiklis. Rodiklis virš 10 geras, mažiau 5 nepatenkinamas, mažiau 0 blogas. Bloga veiklos pelningumo rodiklio reikšmė parodo žemą pelningumą, o tai gali reikšti negalėjimą kontroliuoti paslaugų kaštų. Įstaigos veiklos pelningumo rodiklis 2014 m. nepatenkinamas (mažesnis nei 5), 2015 2016 m. blogas (mažesnis nei nulis) ir 2017 m. geras (didesnis nei 10). Įstaigos 2014 2017 m. veiklos pelningumo rodiklio dinamika pateikta 3 paveiksle. 20 15 10 5 0-5 -10-15 -20 0,02 2014 2015 2016 2017-19,28 3 pav. Įstaigos 2014 2017 m. grynojo pelningumo rodiklio dinamika Šaltinis Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Turto panaudojimo efektyvumas Turto pelningumo rodiklis rodo, ar turtas naudojamas efektyviai. Įstaigos turto pelningumo rodiklis 2014 m. nepatenkinamas (mažesnis nei 8), 2015 2016 m. blogas (mažesnis nei nulis) ir 2017 m. geras (Įstaigos 28,79) (žr. 4 pav.). -13,95 21,24 >10 geras rodiklis < 5 nepatenkina mas rodiklis < 0 blogas rodiklis

14 30 24 18 12 6 0-6 -12-18 2014 2015 2016 2017-7,26 0,02-16,65 28,79 > 15 geras rodiklis > 8 patenkinamas rodiklis < 8 nepatenkina mas rodiklis < 0 blogas rodiklis 4 pav. Įstaigos 2014 2017 m. turto pelningumo rodiklio dinamika Šaltinis Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Ilgalaikis turtas turi būti įgyjamas iš nuosavų ar savininkų lėšų arba naudojant ilgalaikio finansavimo šaltinius. Auksinės balanso taisyklės koeficientas (iki 1 geras) parodo, kokia dalimi ilgalaikis turtas finansuojamas pastoviu kapitalu nuosavomis lėšomis ir ilgalaikiais įsipareigojimais. Įstaigos 2014 2017 m. šis rodiklis nuo 0,01 iki 0,06 parodo, kad ilgalaikis turtas yra įsigyjamas nuosavomis lėšomis. 2015 2016 m. Įstaigos veikla buvo nuostolinga, 2014 ir 2017 m. pelninga. Turto pelningumo rodiklis 2017 m. geras, turtas buvo naudojamas ir veikla vykdoma efektyviai. Auksinės balanso taisyklės koeficientas rodo, kad ilgalaikis turtas yra įsigytas nuosavomis lėšomis, ilgalaikių įsipareigojimų Įstaiga neturi. 2.2. Įstaiga mokumo problemų neturi, yra finansiškai stabili Atliekant finansinio stabilumo rodiklių analizę nustatyta, kad Įstaiga mokumo problemų neturi, gali laiku atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus. Likvidumo rodikliai apibūdina gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Šių rodiklių reikšmės labai aukštos: - bendrasis likvidumo koeficientas priimtinas nuo 1,2 iki 2,0, Įstaigos 2017 m. 14,36; - absoliutaus likvidumo koeficientas neturėtų būti mažesnis kaip 0,2, Įstaigos 2017 m. 8,59. Tačiau labai aukštos likvidumo reikšmės (žr. 4 priedas) yra priimtinos. Įstaiga privalo turėti apyvartinių lėšų projektų vykdymui, nes visas periodinis projektų finansavimas iš Europos regiono plėtros fondo (toliau ERDF) turi būti gaunamas tik už patirtas išlaidas už atitinkamą periodą po 14 mėn., tačiau finansavimo lėšos ne visada gaunamos laiku. Pavyzdžiui: Projekto LLI-131 pradžia 2017-04-01. Visa I-ojo periodo patirtų išlaidų 85 proc. iš ERDF prašoma suma 9177 Eur. Minėta suma gaunama dalimis: - 70 proc. (6424 Eur) iki 2018-03-12, per 11,5 mėn. nuo projekto pradžios (gauta 2018-02-26 per 11 mėn. nuo projekto pradžios); - 30 proc. (2753 Eur) iki 2018-05-26, per 14 mėn. nuo projekto pradžios, tačiau 2018-07-10 duomenimis lėšos dar nebuvo gautos. Kokią įtaką įstaigos veiklai turi pokyčiai finansų struktūroje (skolos, turtas, pajamos, sąnaudos) padeda įvertinti stabilumo rodikliai. Bankroto tikimybės rodiklis, remiantis veiklos rezultatais, leidžia įvertinti įstaigos stabilumą. Bankroto galimybei prognozuoti taikytas R. Lis 16 modelis. Pagal šį modelį apskaičiuotas bankroto tikimybės rodiklis, susideda iš keturių dedamųjų, apibūdinančių skirtingus įstaigos finansinės veiklos aspektus (grynojo apyvartinio kapitalo efektyvumą, bendrąją turto grąžą, sukaupto kapitalo efektyvumą ir bendrojo likvidumo rodiklį). Kai rodiklio reikšmė mažesnė nei 0,037 tikėtinas bankrotas. 16 R. Lisas anglų mokslininkas, sukūręs bankroto grėsmės įvertinimo modelį įmonei nustatoma bankroto grėsmė, jei apskaičiuotasis Z bankroto ribos rodiklis mažesnis nei 0,037.

Įstaigos R. Lis rodiklio reikšmė nuo 2014 2017 m. laikotarpiu yra didesnė negu 0,037 (2017 m. yra 0,15) (žr. 5 pav.). 15 0,4 0,3 0,3 0,2 0,2 0,1 0,1 0,0 0,32 0,16 0,15 0,09 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. kai < 0,037 tikėtinas bankrotas 5 pav. 2014 2017 m. Įstaigos stabilumo rodiklio dinamika Lis metodu Šaltinis Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Įstaigos likvidumo rodiklių analizė rodo, kad Įstaiga yra likvidi ir mokumo problemų neturi, likvidumo rodiklių reikšmės labai aukštos, tačiau yra priimtinos. Įstaiga privalo turėti apyvartinių lėšų projektų vykdymui, nes projektų patirtų išlaidų apmokėjimas iš Europos regiono plėtros fondo gaunamas etapais: projektų vykdymo metu už jau patirtas išlaidas ir po projekto įvykdymo. Mažesnis nei 0,037 Įstaigos bankroto tikimybės rodiklis rodo, kad finansų srityje Įstaiga yra saugi, tačiau Įstaigos veikla yra labai priklausoma nuo vykdomų projektų skaičiaus ir pajamingumo, todėl turi būti itin planuojama. 2.3. Pajamos ir sąnaudos priklauso nuo vykdomų projektų apimties Analizuojant 2017 m. pajamas, siekta išsiaiškinti, iš kokių šaltinių, už kokią veiklą Įstaiga gauna pajamas. Pajamų analizė (žr. 6 pav.) rodo, kad 2017 m. Įstaigos didžiausios pajamos yra iš teritorinių darbo biržų gaunamos pajamos už vykdomų projektų organizuojamus mokymus 57,6 proc. bei vykdomus tarptautinius projektus 17 24,5 proc. Pajamos iš įvairių įmonių ir įstaigų už mokymus ir paslaugas verslo klausimais sudaro 15,1 proc., o pajamos už nemokamos informacijos, konsultacijų teikimą iš Panevėžio m. ir Panevėžio raj. savivaldybių tik po 0,7 proc. (iš viso 1,4 proc.) visų pajamų. 17 Projektai: SAFE (Seeking actively for employment) Nr. NPAD-2016/10090. Verslo paramos kūrimas ir prieinamumo gerinimas Žiemgaloje, Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje/ Parama verslui (Creating of business support system and the availiability in Zemgale, Kurzeme and Northen Lithuania/ Business support) Nr. LLI 131. Užimtumas ir verslumas be sienų (Employment and Entrepreneurship without borders (BEE) Nr. LLI 138; "Profesinio mokymo tobulinimas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius/ VocEdu" Nr. LLIV 265.

16 6 pav. 2017 m. pajamų struktūra (TDB Teritorinė darbo birža) Šaltinis Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Sąnaudų analizė rodo, kad 2017 m. didžiausios patirtos sąnaudos yra darbo užmokesčio ir vykdomų projektų sąnaudos (žr. 7 pav.): - projektų sąnaudos iš viso sudarė 33,3 proc.; - darbo užmokesčio sąnaudos iš viso sudarė 60,0 proc., iš jų 20,6 proc. yra už vykdomus projektus ir apmokėtos projektų lėšomis, 39,4 proc. iš visos kitos tipinės veiklos. 7 pav. 2017 m. sąnaudų struktūra Šaltinis Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Vykdomų projektų sąnaudas sudaro darbo užmokesčio sąnaudos darbuotojams, kurie įdarbinti konkrečiuose projektuose, projektų tikslais reikalingos išorės ekspertų ir mokymų organizavimo paslaugų, komandiruočių sąnaudos ir kitos, Įstaigos materialinę bazę gerinančios, sąnaudos. Projektų sąnaudų detalizavimas pateiktas 8 paveiksle.

17 8 pav. 2017 m. vykdytų projektų sąnaudos (Skliaustuose procentinė dalis visų Įstaigos sąnaudų atžvilgiu) Šaltinis Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Kuo daugiau projektų vykdoma, tuo efektyvesnė Įstaigos veikla: - sudaroma galimybė darbuotojams užsidirbti papildomą darbo užmokesčio dalį; - didinamas darbuotojų užimtumas; - projektų lėšomis apmokama atitinkama dalis tam tikrų bendrųjų ir administracinių sąnaudų; - gerinama materialinė bazė. Projektų lėšomis atliktas mokymų klasės remontas (1,90 proc. visų sąnaudų), įsigyti baldai (5,29 proc. visų sąnaudų), apmokėtos kitos administracinės ir kanceliarinės išlaidos (0,89 proc.). 98,6 proc. pajamų Įstaiga užsidirbo savo iniciatyva, o pajamos už nemokamos informacijos, konsultacijų teikimą iš Panevėžio m. ir Panevėžio raj. savivaldybių sudaro tik po 0,7 proc. visų pajamų. Įstaigos 2017 m. darbo užmokesčio sąnaudos su soc. draudimu sudarė 60,0 proc. visų sąnaudų. Įstaigos veiklos efektyvumas priklauso nuo vykdomų projektų skaičiaus bei apimties. Kuo daugiau projektų vykdoma, tuo veikla efektyvesnė, sudaroma darbuotojams galimybė užsidirbti papildomą darbo užmokestį, didinamas darbuotojų užimtumas. Projektų lėšomis gerinama Įstaigos materialinė bazė, apmokamos administracinės ir kanceliarinės išlaidos. 2.4. Vidutinis darbo užmokestis didesnis nei vyraujantis šalyje Įstaigoje sudaromos nuolatinės darbo sutartys bei projektinės terminuotos darbo sutartys konkretiems projektams vykdyti. Įstaigos vidutinis metų sąrašinis 18 darbuotojų skaičius 2017 m. 12-a, o vidutinis sąlyginis 19 metinis darbuotojų skaičius 5-i, iš jų 2-u darbuotojai dirba projekto lėšomis (žr. 9 pav.). 18 Vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius. 19 Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius tai vidutinio visą darbo laiką dirbančių darbuotojų ir ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą darbo laiką, skaičiaus suma.

Darbuotojams mokamas sutartinis mėnesinis darbo užmokestis ir laikinis darbo užmokestis, priklausantis nuo vykdomuose projektuose sutarto darbo užmokesčio. Įstaigos sąnaudų, darbo užmokesčio sąnaudų ir darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal veiklas pateiktas 9 paveiksle. 18 9 pav. 2017 m. darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio sąnaudų su soc. draudimu pasiskirstymas sąnaudų atžvilgiu Šaltinis Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Audito metu Įstaigos kiekvieną ketvirtį priskaičiuotą vidutinį sąlyginį bruto 20 darbo užmokestį palyginus su statistiniais šalies 21 duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. Įstaigoje vidutinis statistinis darbo užmokestis buvo didesnis: - nuo 6,5 proc. I ketv. iki 25,1 proc. III ketv. nei šalies vidutinis statistinis bruto darbo užmokestis be individualių įmonių; - nuo 6,4 proc. I ketv. iki 24,9 proc. III ketv. nei vidutinis statistinis bruto darbo užmokestis viešajame sektoriuje. Darbo užmokesčio Įstaigos darbuotojų ir šalies vidutinio statistinio bruto darbo užmokesčio skirtumas buvo didžiausias 2017 m. 3 ketv. Darbo užmokesčio svyravimai Įstaigoje priklauso nuo atliekamų darbų bei darbo laiko vykdomuose projektuose (žr. 10 pav.). 10 pav. 2017 m. Įstaigos vidutinio darbo užmokesčio palyginimas su šalies Šaltinis Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Įstaigoje 2017 m. vyravo nuo 6 proc. I ketv. iki 25 proc. III ketv. didesnis darbo užmokestis nei vidutinis statistinis šalies darbo užmokestis. 20 Bruto darbo užmokestis darbo užmokestis neatskaičius darbuotojo mokesčių. 21 Interaktyvu 2018-07-12: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/.

3. Tinkami valdymo procesai, tačiau nepakankama kontrolė apskaitos ir viešųjų pirkimų srityse 3.1. Vadovas vykdo jam teisės aktais nustatytas funkcijas Įstaigos direktorius vykdė jam VšĮĮ ir Įstaigos įstatuose nustatytas funkcijas patvirtino Įstaigos organizacinę struktūrą, darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareiginius nuostatus, su kuriais visi darbuotojai pasirašytinai supažindinti, su visais darbuotojais pasirašė darbo sutartis, jose nustatė būtinąsias sąlygas. Darbuotojams mokėjo darbo sutartyse sutartą darbo užmokestį. Sudarė finansinę atskaitomybę, pateikė duomenis ir dokumentus juridinių asmenų registrui. Kasmet rengė ir Įstaigos interneto svetainėje (www.pvkc.lt) viešino metinę veiklos ataskaitą. Įstaigos 2017 m. veiklos ataskaitoje 22 nėra nurodyta informacija apie veiklos planus ir prognozes ateinantiems finansiniams 23 metams, tačiau yra parengtas atskiras dokumentas su šia informacija 2018 m. veiklos planas ir sąmata 24. Nenurodyta visa reikiama informacija apie dalininkų įnašus ir kapitalo dydį, tačiau visa kita reikalaujama informacija pateikta, detaliai ir išsamiai aprašyta 2017 m. Įstaigos veikla. Pastebėjimas. Įstaigos direktorius atliko dalį visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtų funkcijų: - patvirtino Įstaigos teikiamų paslaugų kainas 25, nors VšĮĮ 26 susirinkimui nustatyta funkcija paslaugų, darbų bei produkcijos kainų ir tarifų ar jų nustatymo taisyklių nustatymas; - patvirtino direktoriaus (savo) pareiginę instrukciją 27, nors vadovo darbo funkcijas 28 apibrėžti pavesta susirinkimui būtina darbo sutartyje susitarti dėl darbo funkcijų, kurios apibrėžiamos darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše 29, o darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis 30. Įstaigos direktorius vykdo jam Viešųjų įstaigų įstatyme ir Įstaigos įstatuose nustatytas funkcijas. 2017 m. Įstaigos veiklos ataskaitoje nurodyta reikalaujama informacija, detaliai ir išsamiai aprašyta Įstaigos veikla per 2017 m. Veiklos ataskaita viešinama Įstaigos interneto svetainėje. Visuotinis dalininkų susirinkimas nepatvirtino Įstaigos teikiamų paslaugų kainų, nenustatė vadovo darbo funkcijų. 19 3.2. Inventorizacija turi trūkumų. Neišvengta apskaitos klaidų Viena svarbiausių bet kurios įmonės vidaus kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti apskaitos duomenų teisingumą ir užkirsti kelią turto grobstymui, yra turto inventorizacija. Be to, iki atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie turi būti apibendrinti buhalterinėse sąskaitose. Metinės finansinės atskaitomybės duomenys turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis 31. 22 Eilinio visuotinio susirinkimo posėdžio 2018-04-20 protokolas Nr. 1. 23 VšĮĮ 12 str. 2 d. 24 Eilinio visuotinio susirinkimo posėdžio 2018-04-20 protokolas Nr. 1. 25 2017-01-02 direktoriaus įsakymas Nr. IT 1-2(17). 26 Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, 1996-07-03 Nr. I-1428 (su vėlesniais pakeitimais), 10 str. 1 d. 3 p. 27 2017-04-03 direktoriaus įsakymas Nr. IT-15-2(17). 28 Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, 1996-07-03 Nr. I-1428 (su vėlesniais pakeitimais, 10 str. 1 d. 4 p. 29 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu, 2016-09-14 Nr. XII-2603 (su vėlesniais pakeitimais), 34 str. 2 d. 30 Ten pat, 42 str. 4 d. 31 Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. 1K-372 (su vėlesniais pakeitimais), 162 p.

Vyriausybės patvirtintos Inventorizacijos taisyklės 32 reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų inventorizaciją. Įstaigoje 2017 m. inventorizacija 33 atlikta nesivadovaujant Inventorizacijos taisyklėmis: - nėra inventorizuotas visas turtas ir visi įsipareigojimai (7 p.); Pavyzdžiui: Neinventorizuotas trumpalaikis turtas: Gauti išankstiniai apmokėjimai 2880,37 Eur (DK 202); Gautinos finansavimo sumos 36745,33 Eur (DK 24301); Sąskaitos banke 70675,94 Eur (DK271). Be to, audito metu analizuojant Inventorizacijos, apskaitos ir banko dokumentus, nustatyta, kad į apskaitą nėra įtraukta projekto 34 vykdymui banko sąskaitoje esanti 6295 Eur suma. Įsipareigojimų dalyje: - neinventorizuoti Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 500,14 Eur (DK 446); - nederinamos tarpusavio skolos ir neinventorizuoti įsipareigojimai su Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba; - neskaičiuojami bei neinventorizuojami atostoginių kaupimai. 20 - nėra inventorizuota panaudos sutartis, pagal kurią turtas nėra subjekto nuosavybė arba nėra subjekto valdomas patikėjimo teise (17.5 p.). Pavyzdžiui: 2015-12-21 panaudos sutartis Nr. 22-1711 (su vėlesniais pakeitimais). Atskirais atvejais faktiniai inventorizuotų objektų likučiai nesutikrinti su buhalterinės apskaitos duomenimis (61 p.). Pavyzdžiui: Prekybinių skolų tiekėjams inventorizacijos dokumentuose 718,74 Eur (DK 4431) yra daugiau, nei apskaitoje. Teisinga suma inventorizacijos dokumentuose, tačiau nebuvo tinkamai sutikrinta su apskaitos duomenimis. Įsakymas dėl inventorizacijos nelogiškas. Pavyzdžiui: 2017-12-28 įsakymu Nr. IT - 85 (17) dėl inventorizacijos atlikimo nurodyta: - metinę inventorizaciją 2017-12-29 duomenimis atlikti 2017-12-29 (paskutinę metų darbo dieną), - inventorizacijos aprašus sutikrinti su buhalteriniais duomenimis kitą darbo dieną po inventorizacijos t. y. 2018-01- 02, o inventorizacijos aprašus pateikti pasirašyti iki 2017-12-29 (dar nesutikrintus su apskaitos duomenimis). Įsigytas ilgalaikis turtas apskaitytas, nurašytas vadovaujantis teisės aktais, turtui teisingai taikomi Įstaigos patvirtinti nusidėvėjimo / amortizacijos normatyvai, skaičiuojamas nusidėvėjimas / amortizacija. Pasirinktas patikrinti turtas rastas natūroje. Neišvengta klaidų 2017 m. apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje Netinkamai vykdant inventorizaciją nerastos apskaitos klaidos. Pavyzdžiui: - Prekybinės skolos tiekėjams (DK 4431) apskaitoje suma užmažinta 718,74 Eur, nors Skolų (kreditorių) inventorizacijos apraše Nr. 5. suma nurodyta teisinga (inventorizacija nesutikrinta su apskaitos duomenimis). 2017 m. Balanse skolos tiekėjams nurodytos teisingai, tačiau liko šios klaidos: - Išankstiniai apmokėjimai suma uždidinta 719 Eur (DK 2021) (be to inventorizuota nebuvo); - Kitos gautinos sumos užmažintos 125 Eur (DK 243); - Ataskaitinių metų veiklos rezultatas uždidintas 594 Eur (DK 341) (t. p. Veiklos rezultatų ataskaitoje Veiklos rezultatas prieš apmokestinimą). - Į apskaitą nėra įtraukta projekto 35 vykdymui banko sąskaitoje esanti 6295 Eur suma, todėl 2017 m. Finansinėse ataskaitose neįtraukti pinigai ir pinigų ekvivalentai 6295 Eur (DK 271), gautas finansavimas 6302 (DK 3519) ir banko paslaugų sąnaudos 7 Eur (DK6118); 32 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimas Nr. 719 (su vėlesniais pakeitimais). 33 Direktoriaus 2017-11-27 įsakymas Nr. V-02. 34 DECO2 Key competences development using the opportunities of digital era. Nr. 2017-1-LT01-KA202-035273. 35 Ten pat.

- Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (DK 4462) negali būti neigiamas (-21,22 Eur) ir užfiksuotas įsipareigojimų dalyje, turėtų būti turto, gautinų sumų dalyje (DK 243). Suma nereikšminga; - Veiklos rezultatas turėtų būti mažesnis 601 Eur (DK 341). Suma nereikšminga. 21 Darbo užmokesčio sąnaudos turi būti apskaitomos pagal kaupimo principą, kuris reikalauja sąnaudas pripažinti tą ataskaitinį laikotarpį, kada jos patiriamos, todėl atostoginių kaupiniai turėtų būti įvertinami ir apskaitoje parodomi tais metais, kada faktiškai atostogos uždirbamos. Pasibaigus finansiniams metams, atostoginių kaupinių sumos turi būti perskaičiuojamos bei koreguojamos, kad finansinių ataskaitų datą įmonės apskaitoje būtų kuo tiksliau parodomos darbo užmokesčio sąnaudos ir įsipareigojimai 36. Įstaiga, pažeisdama teisės aktų nuostatas, atostoginių kaupimų neskaičiuoja, sąnaudų ir įsiskolinimo darbuotojams apskaitoje neregistruoja. Audito metu turto nebuvimo faktų nenustatyta, tačiau dėl netinkamai atliktos arba neatliktos įsipareigojimų inventorizacijos, nebuvo aptiktos apskaitos klaidos buhalterinių likučių neatitikimai su Balanso duomenimis, neapskaityti atostogų kaupimai. Yra rizika neteisingam pinigų srautų prognozavimui. 3.3. Ne visi viešieji pirkimai vykdomi skaidriai Per 2017 m. Įstaiga atliko viešųjų pirkimų už 61,3 tūkst. Eur (be PVM). Visi viešieji pirkimai mažos vertės iki 10 tūkst. Eur. Viešieji pirkimai organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus tai, kad asmenys, atsakingi už sutarčių vykdymo priežiūrą, paskirti tik 2018-04-03 (turėjo būti paskirti nuo 2017-07- 01); Įstaigos direktorė pati organizuoja ir vykdo pirkimus, tačiau pirkimų stebėsenos ir kontrolės funkcija niekam nedeleguota. Vykdant pirkimus, nustatytais atvejais, buvo pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, nes sutarties sąlygos neatitiko pirkimo dokumentų. Be to, nustatyti atvejai, kai pakartotinai kviečiamas tiekėjas, anksčiau nepateikęs pasiūlymo. Tokia praktika kelia abejonių pirkimo skaidrumu ir yra ydinga vertinant antikorupciniu požiūriu. Pavyzdžiui: - Baldų mokymo klasei pirkimo sutartyje 37 (sutarties vertė 9,0 tūkst. Eur), lyginant su nustatytu pirkimo sąlygose 38, galutinis baldų pristatymo terminas pailgintas 15 dienų. Kiti tiekėjai galimai įvertinę baldų pristatymo terminus, pateikė pasiūlymus aukštesne kaina. - Biuro baldų pirkime (sutarties vertė 4,8 tūkst. Eur) buvo kviesti dalyvauti 3 tiekėjai, tame tarpe tiekėjas, kuris vykdant baldų mokymo klasei pirkimą, nepateikė pasiūlymo. Pasiūlymo nepateikė ir dar vienas tiekėjas. Tokiu būdu pirkimą laimėjo tiekėjas, su kuriuo buvo anksčiau sudaryta sutartis. Įstaiga reagavo į teikiamas žodines pastabas dėl viešųjų pirkimų organizavimo: Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, atlikus mažos vertės pirkimus, ataskaitą, paviešino sudarytas pirkimų sutartis, pirkimus vykdantys asmenys deklaravo privačius interesus. Nustatytos klaidos organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus: neužtikrinama viešųjų pirkimų srities stebėsena ir kontrolė, vykdant kai kuriuos pirkimus pažeisti pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. 36 Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. 1K-372 (su vėlesniais pakeitimais), 117, 149 p. 37 2017-09-20 Sutartis Nr. 7/17. 38 Direktoriaus 2017-08-28 įsakymas Nr. IT-45-1 (17).

22 Rekomendacijos eilės numeris ataskaitoje REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS Rekomendacija Subjektas kuriam pateikta rekomendacija Veiksmas / Priemonės / Komentarai* Rekomendacijos įgyvendinimo ir informavimo apie įgyvendinimą data* 1 2 3 4 5 1. Siekiant išvengti klaidų VšĮ PANEVĖŽIO Atlikti metinę Nuolat apskaitoje ir finansinėse VERSLO inventorizaciją ataskaitose, siūlome KONSULTACINIS pagal galiojančias inventorizuoti visą turtą ir CENTRAS inventorizacijos įsipareigojimus, inventorizacijos taisykles. rezultatus sutikrinti su apskaitos duomenimis. 2. Siekiant skaidrumo vykdant prekių ir paslaugų pirkimus, siūlome sukurti viešųjų pirkimų vidaus kontrolės sistemą, leidžiančią identifikuoti galimas klaidas ar pažeidimus bet kuriame pirkimų proceso etape, užkirsti jiems kelią ateityje bei užtikrinti su tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą ir tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą. VšĮ PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS Viešieji pirkimai bus organizuojami ir vykdomi vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Nuolat 3. Siekiant tinkamai įgyvendinti visuotiniam dalininkų susirinkimui nustatytas teises ir pareigas ir tinkamai vykdyti Įstaigos vadovo darbdavio funkcijas, siūlome inicijuoti Įstaigos visuotinį dalininkų susirinkimą ir: 3.1. apibrėžti vadovo darbo funkcijas; Savivaldybės 3.2. nustatyti paslaugų kainas ir administracijos tarifus ar jų nustatymo taisykles. direktorius Visuotiniam dalininkų susirinkimui bus pateikti svarstyti klausimai dėl vadovo pareiginės instrukcijos patvirtinimo, teikiamų paslaugų kainų nustatymo. 2018-10-01 * priemones ir terminus rekomendacijoms įgyvendinti pateikė VšĮ PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Atstovai ryšiams, atsakingas už Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos informavimą apie rekomendacijų įgyvendinimą plane nustatytais terminais: VšĮ PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS direktorė Akvilė Žiaunienė tel. 8 45 465454, el. p. pvkc@pvkc.lt. Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža tel. 8 45 501360, el. p. administracija@panevezys.lt. Savivaldybės kontrolierė Audito grupės vadovė, vyr. patarėja Laima Skeirytė Lina Kraujelienė

23 PRIEDAI Audito apimtis ir metodai Viešosios įstaigos PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS veiklos audito ataskaitos 1 priedas Audito apimtis Audito tikslas įvertinti VšĮ PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS veiklą efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo aspektais. Pagrindiniai audito klausimai: - ar pasirinkti geriausiai tinkantys ir mažiausiai kainuojantys ištekliai nustatytiems tikslams įgyvendinti, ar įsigyti tinkamos rūšies ir kokybės ištekliai už mažiausią kainą; - ar pasiektas geriausias santykis tarp sukurtų produktų (paslaugų), rezultatų ir tam panaudotų išteklių, ar: - įstaigos veikla efektyvi ir pelninga; - įstaiga moki ir gali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus; - įstaigos finansinė būklė stabili ir užtikrinamas veiklos tęstinumas; - ar įstaigos veikla atitinka galiojančius teisės aktus, ar pasiekti užsibrėžti tikslai ir numatyti rezultatai. Audituojamas subjektas VšĮ PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS. Audituojamas laikotarpis 2017 m. pokyčių ir palyginimų analizei naudoti 2018 m. ir ankstesnių 2013 2016 m. duomenys. Auditas atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus 39. Audito duomenų rinkimo ir vertinimo metodai Audito ataskaitos Taikyti duomenų rinkimo ir vertinimo skyrius metodai Tikslai 1 2 3 1. Įstaigos veikla planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į Dokumentų peržiūra Nagrinėjome Įstaigos: - planinius dokumentus; - metines veiklos ataskaitas; Nustatyti, ar planuojama Įstaigos veikla, jei taip, ar vykdomi planai ar jais siekiama didinti Įstaigos efektyvumą. Palyginti Įstaigos veiklą 2015 2017 m. laikotarpiu. strateginius - visuotinio dalininkų susirinkimo tikslus posėdžių protokolus; - direktoriaus įsakymus; - kitus dokumentus ir teisės aktus. Palyginamoji analizė Analizavome planų įgyvendinimą. Nustatyti, ar vykdomi planai. Palyginti Įstaigos veiklą 2015 2017 m. laikotarpiu. 2. 2017 metais Įstaigos veikla efektyvi Pokalbiai su Įstaigos direktore. Dokumentų peržiūra Analizavome Įstaigos finansines ataskaitas, apskaitos duomenis. Nagrinėjome Įstaigos pirminius apskaitos dokumentus. Susipažinti su Įstaigos vykdoma veikla. Surinkti auditui reikalingus įrodymus, įvertinti priimamų sprendimų ekonominį efektyvumą ir pagrįstumą bei finansinę padėtį ir veiklos tendencijas, analizuojant Įstaigos pajamas ir sąnaudas. 39 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2002-02-21 įsakymas Nr. V-26 Dėl Valstybinio audito reikalavimų patvirtinimo.

Audito ataskaitos Taikyti duomenų rinkimo ir vertinimo skyrius metodai Tikslai 1 2 3 Skaičiavimas ir duomenų analizė Iš finansinių ataskaitų duomenų skaičiavome Įstaigos finansinius santykinius rodiklius ir vertinome pagal normatyvinius finansinių santykinių rodiklių standartus. Analizavome: - gaunamas pajamas ir patiriamas sąnaudas; - darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Atlikti finansinių santykinių rodiklių skaičiavimus ir analizę, įvertinti ar: - Įstaigos vadovybė geba pelningai naudoti patikėtas lėšas ir uždirbti pelną iš pagrindinės Įstaigos veiklos, efektyviai naudoti visą turtą ir savininkų investicijas; - Įstaiga moki ir finansiškai stabili. Atlikti: - pajamų ir sąnaudų analizę ir nustatyti pagrindinius pajamų šaltinius, įvertinti didžiausias patiriamas sąnaudas; - darbo laiko, darbo užmokesčio analizę. 3. Tinkami valdymo procesai, tačiau nepakankama kontrolė apskaitos ir viešųjų pirkimų srityse Palyginamoji analizė Lyginome Įstaigos einamųjų finansinių rezultatų duomenis su ankstesnių metų duomenimis. Įstaigos darbuotojų darbo užmokestį su atitinkamais šalies rodikliais. Pokalbiai su Įstaigos direktore, darbuotojais. Dokumentų peržiūra Nagrinėjome Įstaigos: - įstatus; - 2017 m. veiklos ataskaitą; - informacijos viešinimo priemones; - direktoriaus įsakymus; - visuotinio dalininkų susirinkimo posėdžių protokolus; - apskaitos politiką; - darbo sutartis, pareiginius nuostatus, - atlyginimo žiniaraščius; - ilgalaikio turto dokumentus; - inventorizacijos dokumentus; - viešųjų pirkimų dokumentus; - sutartis ir su jomis susijusius kitus dokumentus; - kitus dokumentus ir teisės aktus. Skaičiavimas Skaičiavome darbo užmokestį, darbuotojų skaičių. Nagrinėjome Įstaigos dokumentus susijusius su ilgalaikiu turtu. Patikrinome ilgalaikį turtą natūroje. Pokalbiai su Įstaigos direktore, darbuotojais. Palyginamoji analizė Lyginome Įstaigos: - inventorizacijos duomenis su apskaitos duomenimis, finansinėmis ataskaitomis; - darbo užmokestį su vidutiniu statistiniu darbo užmokesčiu šalyje; - 2017 2018 m. atrinktus viešųjų pirkimų dokumentus. Įvertinti Įstaigos veiklos tendencijas bei priimamų sprendimų ekonominį efektyvumą palyginti 2013 2017 m. Įstaigos finansinės būklės pokyčių tendencijas. Palyginti darbuotojų darbo užmokestį su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. 24 Susipažinti su Įstaigos vykdoma veikla. Aptarti nustatytus neatitikimus ir jų sprendimo būdus. Nustatyti ar: - darbo sutartyse su Įstaigos darbuotojais susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, mokamas sutartas atlyginimas, paruošti pareiginiai nuostatai, darbuotojai pasirašytinai su jais supažindinti, Įstaigos darbuotojų pareigybės atitinka patvirtintą organizacinę struktūrą; - veiklos ataskaitoje pateikta informacija, kurią privaloma nurodyti pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, ar ji viešinama teisės aktų nustatytomis priemonėmis; - visuotinis dalininkų susirinkimas ir vadovas vykdo Įstaigos įstatuose, kt. teisės aktuose priskirtas funkcijas; - turtas apskaitomas, inventorizuojamas, nurašomas vadovaujantis teisės aktais, pagal teisės aktų nuostatas nustatyti nusidėvėjimo / amortizacijos normatyvai; - atliekama inventorizacija, inventorizacijos rezultatai sutikrinti su apskaitos duomenimis, neatitikimai atspindėti apskaitoje. - tinkamai organizavo ir vykdė viešuosius pirkimus. Nustatyti: - vidutinį darbo užmokestį, vidutinį sąlyginį ir sąrašinį darbuotojų skaičių; - ar teisingai skaičiuojamas nusidėvėjimas / amortizacija; - ar pasirinktas Įstaigos turtas yra natūroje. Išsiaiškinti ar nėra problemų: - personalo valdymo ir kontrolės srityje; - turto valdymo ir kontrolės srityje, - viešųjų pirkimų stebėsenos ir kontrolės srityje. Patikrinti ar visas Įstaigos apskaitoje esantis turtas ir visi įsipareigojimai inventorizuojami. Išsiaiškinti Įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio lygį lyginant su šalies rodikliais. Nustatyti, ar Įstaigos tinkamai atliko viešuosius pirkimus. Įvertinti, ar ištaisytos klaidos, nustatytos organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.