Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų metinė ataskaita Europos Komisijai Parengė: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės k

Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų metinė ataskaita Europos Komisijai Parengė: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Vilnius, 2017

2 Turinys 1. PRATARMĖ... 6 2. PAGRINDINIAI ĮVYKIAI ELEKTROS ENERGIJOS IR GAMTINIŲ DUJŲ RINKOSE... 9 2.1. Elektros energetikos sektorius... 9 2.1.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas... 9 2.1.2. Tiekimo saugumas... 9 2.1.3. Konkurencija elektros energijos tiekimo rinkoje ir rinkos priežiūra... 9 2.1.4. Elektros energetikos įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas... 13 2.1.5. Reguliuojamos veiklos kainodara, transportavimo kainų ir prijungimo įkainių nustatymas... 13 2.1.6. Tarptautinis bendradarbiavimas... 16 2.2. Dujų sektorius... 17 2.2.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas... 17 2.2.2. Esminiai gamtinių dujų sektoriaus kainų reguliavimo pokyčiai... 18 2.2.3. Konkurencijos gamtinių dujų tiekimo rinkoje formavimas, pagrindiniai 2016 metų dujų rinkos stebėsenos pokyčiai... 18 2.2.4. Gamtinių dujų rinkos priežiūra... 19 3. ELEKTROS RINKA... 20 3.1. Tinklo reguliavimas... 20 3.1.1. Atskyrimas... 20 3.1.2. Techninis funkcionavimas... 20 3.1.3. Tinklų tarifai prijungimui ir prieigai... 24 3.1.4. Tarpsisteminės prekybos problemos... 25 3.1.5. Teisės aktų laikymasis... 27 3.2. Konkurencijos skatinimas... 28 3.2.1. Didmeninė rinka... 28 3.2.1.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos priežiūra 37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai... 29 3.2.2. Mažmeninė rinka... 30 3.2.2.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos priežiūra 37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai... 30 3.2.2.2. Tiekimo kainų rekomendacijos, rinkų tyrimai ir priemonių, skatinant efektyvią konkurenciją, taikymas... 31 3.3. Tiekimo saugumas (tiek, kiek reguliuotojas yra kompetentinga institucija)... 32 3.3.1. Tiekimo ir paklausos balanso priežiūra... 32 3.3.2. Investicijų į gamybos pajėgumus, susijusius su tiekimo saugumu, priežiūra... 32 3.3.3. Pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimo priemonės... 34 4. DUJŲ RINKA... 34 4.1. Tinklo reguliavimas... 34 4.1.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas... 34

3 4.1.2. Techninis funkcionavimas... 36 4.1.3. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir skystinimo kainų reguliavimas... 40 4.1.4. Tarpvalstybiniai klausimai... 49 4.1.5. Teisės aktų laikymasis... 52 4.2. Konkurencijos skatinimas... 54 4.2.1. Didmeninė rinka... 54 4.2.1.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos efektyvumo stebėsena didmeninėje rinkoje... 54 4.2.2. Mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka... 56 4.2.2.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos efektyvumo stebėsena mažmeninėje rinkoje... 56 4.2.3. Regioninės gamtinių dujų rinkos kūrimas... 61 4.3. Tiekimo saugumas... 62 4.3.1. Dujų tiekimas ir vartojimas... 62 4.3.2. Laukiamas gamtinių dujų suvartojimas ateityje... 65 4.3.3. Priemonės pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimui... 65 5. VARTOTOJŲ APSAUGA IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS ELEKTROS IR DUJŲ SEKTORIUOSE... 65 5.1. Vartotojų apsauga... 65 5.2. Kreipimųsi nagrinėjimas... 66

4 Lentelių sąrašas 1 lentelė. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 2012 2017 m. (ct/kwh)... 13 2 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai, Eur be PVM... 15 3 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai buitiniams ir socialiai pažeidžiamiems* vartotojams, Eur be PVM... 15 4 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai kitiems vartotojams**, Eur be PVM... 16 5 lentelė. AB Energijos skirstymo operatorius persiuntimo patikimumo kokybės rodiklių vykdymas per 2016 m.... 22 6 lentelė. AB Amber Grid perdavimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2015 2017 m. palyginimas, Eur/MWh/parą/metus... 43 7 lentelė. Pajėgumų vieneto tarpvalstybiniuose ir vidiniame taške kainų santykio skaičiavimas... 43 8 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, mokama už vartojimo pajėgumus vidiniame išleidimo taške... 45 9 lentelė. Skirstymo kainų viršutinių ribų kitimas 2010 2017 m., Eur/MWh... 46 10 lentelė. Prijungimo įkainių kitimas 2009 2017 m.... 47 11 lentelė. Vidutinio prijungimo įkainio II grupės buitiniams vartotojams palyginimas... 48 12 lentelė. Techniniai pajėgumai ir jų panaudojimas tarpvalstybiniuose taškuose... 50 13 lentelė. Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra 2012 2016 m., GWh... 54 14 lentelė. Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams 2016 m. II pusm. 2017 m. (su PVM), Eur... 58

5 Iliustracijų sąrašas 1 pav. Elektros pardavimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal įmones, proc., 2015 2016 m.... 10 2 pav. Elektros pirkimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal tiekėjus, proc., 2015 2016 m... 11 3 pav. Mažmeninės rinkos pardavimo struktūra pagal tiekėjus, proc., 2015 2016 m.... 11 4 pav. Vidutinė elektros energijos kaina 2017 m. (ct/kwh be PVM)... 14 5 pav. ENS ir šio rodiklio minimalus lygis, MWh... 21 6 pav. AIT ir šio rodiklio minimalus lygis, min.... 21 7 pav. SAIDI ir šio rodiklio minimalus lygis, min. vartotojui... 22 8 pav. SAIFI ir šio rodiklio minimalus lygis, kartai vartotojui... 22 9 pav. AEI struktūra pagal įrengtąją galią 2014 2016 m., MW... 24 10 pav. Gamtinių dujų įmonės, kurios yra valdomos valstybės, 2017 m. balandis... 35 11 pav. AB Energijos skirstymo operatorius SAIDI rodiklis neplanuotiems nutraukimams dėl operatoriaus atsakomybės, min. vartotojui... 37 12 pav. AB Energijos skirstymo operatorius vidutinis neplanuotų nutraukimų skaičius vienam vartotojui, kartai vartotojui... 38 13 pav. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos topologinis žemėlapis pagal įleidimo išleidimo taškų kainodaros modelio pritaikymą... 41 14 pav. AB Amber Grid perdavimo paslaugos pajamų pokyčio veiksniai, tūkst. Eur... 42 15 pav. AB Klaipėdos nafta skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos pokyčių veiksniai, Eur/MWh... 44 16 pav. Gamtinių dujų prijungimo įkainio kitimas II pogrupio buitiniams vartotojams 2009 2017 m., Eur.... 48 17 pav. Prie AB Energijos skirstymo operatorius skirstymo sistemos prijungtų naujų vartotojų skaičius 2008 2016 m., vnt... 49 18 pav. Perdavimo rinkos struktūra pagal transportuotą gamtinių dujų kiekį 2008 2016 m., GWh 50 19 pav. Investicijos į perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą 2008 2016 m., mln. Eur... 52 20 pav. Gamtinių dujų biržos dalyvių skaičius 2013 2016 m.... 55 21 pav. Gamtinių dujų biržose parduotas gamtinių dujų kiekis 2013 2016 m., MWh... 56 22 pav. Vidutinė mėnesio gamtinių dujų kaina UAB GET Baltic gamtinių dujų biržoje 2014 2016 metais, Eur/MWh... 56 23 pav. Rinkos struktūra pagal nupirktus gamtinių dujų kiekius 2012 2016 m., GWh ir proc.... 57 24 pav. UAB Lietuvos dujų tiekimas tarifo kintamosios dalies buitiniams vartotojams struktūra 2017 m. I pusmetį, Eur... 58 25 pav. UAB Lietuvos dujų tiekimas tarifo kintamosios dalies buitiniams vartotojams struktūra 2017 m. II pusmetį, Eur... 59 26 pav. UAB Lietuvos dujų tiekimas tarifo pastoviosios dalies buitiniams vartotojams struktūra 2017 m. I ir II pusmetį, Eur... 59 27 pav. Regioninės Baltijos valstybių gamtinių dujų rinkos vizija 2020 m.... 61 28 pav. Gamtinių dujų importo į Lietuvą segmento dalyviai... 63 29 pav. Importuotų gamtinių dujų kiekiai (GWh ) ir importo sąnaudos 2008 2016 m. mln. Eur... 63 30 pav. Rinkos struktūra pagal importuotų gamtinių dujų kiekį 2008 2016 m., GWh... 64 31 pav. Suvartotų gamtinių dujų kiekiai 2008 2016 m., GWh... 64 32 pav. 2008 2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi, pateiktų raštu, dinamika (vnt.)... 66 33 pav. 2008 2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi pasiskirstymas pagal sektorius (proc.) 67 34 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu elektros energetikos sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį (proc.)... 67 35 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu dujų sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį (proc.)... 68

6 1. PRATARMĖ 2015 m. 2016 m. sandūroje pradėtos eksploatuoti naujos tarpsisteminės jungtys NordBalt (Lietuva Švedija) ir LitPol Link (Lietuva Lenkija). Naujos tarpsisteminės jungtys prisidėjo prie elektros energijos kainų mažėjimo, kuris fiksuotas tiek Lietuvos, tiek Latvijos kainų zonose. Jose elektros energijos kainos dienos-prieš elektros energijos biržoje Nord Pool 2016 m., palyginti su 2015 m., mažėjo atitinkamai 12,8 ir 13,8 proc. Minėtų tarpsisteminių jungčių, kurioms 2015 m. teko apie 90 proc. investicijų į perdavimo tinklą, pabaigimas lėmė sumažėjusias 2016 m. perdavimo sistemos operatoriaus AB Litgrid investicijas į perdavimo tinklą, kurios krito nuo 207,99 mln. Eur per 2015 m. iki 36,74 mln. Eur per 2016 m. Naujos jungtys tik iš dalies panaikino Baltijos šalių, kaip energetikos salų statusą, todėl Baltijos šalių sinchronizacija yra kitas svarbus žingsnis integruojantis į Europos elektros rinką. Perdavimo tinklo strateginių projektų vertė dėl tarpsisteminių jungčių 2016 2025 m. turėtų sudaryti 341 mln. Eur, o visos perdavimo sistemos operatoriaus (toliau PSO) investicijos siektų 635,39 mln. Eur. Skirstymo tinklų investicijos 2016 m. siekė 118,92 mln. eurų tai 2,5 proc. daugiau nei 2015 m. Numatomos skirstomojo tinklo investicijos pagal Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau VKEKK) pateiktą 2016 2020 m. investicijų programą 2017 2019 m. sudarys 434 mln. Eur. Palyginimui, ankstesniame 2016 2018 m. laikotarpio investicijų plane numatytos skirstomojo tinklo investicijos sudarė 413 mln. Eur. VKEKK, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. reglamentu (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (toliau Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011), vykdė skubių rinkos pranešimų (angl. Urgent Market Messages UMM) paskelbimų priežiūrą. VKEKK 2016 m. laikotarpiu nustatė 15 galimų UMM pažeidimų, iš kurių 13 buvo susiję su viešai neatskleistos informacijos skelbimo tvarka ir 2 su rinkos manipuliavimu. VKEKK, įvertinusi visus nustatytus galimus UMM pažeidimus, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 pažeidimų nenustatė. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. VKEKK, kaip ir kitos Nord Pool AS prekybos zonoje esančios nacionalinės reguliavimo institucijos, perėmė iš Nord Pool AS kiekvienos šalies jurisdikcijai priskirtą UMM priežiūrą. 2016 m. buvo išduoti 2 nauji leidimai nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams, 1 leidimas panaikintas, likvidavus nepriklausomą tiekėją dėl bankroto. Per 2016 m. VKEKK taip pat pakeitė 2 leidimus, pasikeitus nepriklausomų tiekėjų pavadinimams, ir atnaujino 1 leidimą vykdyti veiklą pagal pateiktą prašymą. Metų pabaigoje buvo 19 aktyvių nepriklausomų tiekėjų iš 36 licencijuotų nepriklausomų tiekėjų. 2016 m. fiziniai importo srautai (11,106 TWh) padidėjo, palyginti su 2015 m. (7,938 TWh), tačiau taip pat augo ir fizinio eksporto suma: 2,831 TWh per 2016 m., palyginti su 0,730 TWh per 2015 m. Šiems pokyčiams įtaką turėjo ne tik naujai pradėjusios veikti tarpsisteminės jungtys, bet ir gamybos vietinėse elektrinėse pokytis: 3,973 TWh per 2016 m., palyginti su 4,598 TWh per 2015 m. Sumažėjusį vietinėse elektrinėse pagamintos elektros energijos kiekį didžia dalimi lėmė pastebimai kritusi gamyba iš neatsinaujinančių energijos išteklių (1,953 TWh per 2016 m., palyginti su 2,988 TWh per 2015 m.), kai to paties laikotarpio gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau AEI) augo, tačiau mažesne apimtimi (2,024 TWh per 2016 m., palyginti su 1,611 TWh per 2015 m.). Gamybos iš neatsinaujinančių energijos išteklių mažėjimą 2016 m. nulėmė dvi esminės priežastys. Visų pirma, dėl UAB Vilniaus energija trečio bloko užšaldymo 99,6 proc. sumažėjo bendra UAB Vilniaus energija gamyba priskirta prie neatsinaujinančių energijos išteklių (dalis UAB Vilniaus energija antro bloko gamybos priskiriama prie gamybos pagal atsinaujinančius energijos išteklius). Taip pat 2016 m. buvo konservuoti UAB Kauno termofikacijos elektrinė pajėgumai, todėl 2016 m. ji pagamino 65 proc. mažiau elektros energijos nei 2015 m.

7 Bendras buitinių vartotojų elektros suvartojimas per 2016 m. šalyje siekė 2,640 TWh ir buvo 4,8 proc. didesnis nei 2015 m. (2,518 TWh). Nebuitinių vartotojų kategorijoje bendras elektros energijos suvartojimas per 2016 m. siekė 6,337 TWh (5,5 proc. arba 0,328 TWh daugiau nei per 2015 m.). Lietuvoje maksimalus valandinis elektros energijos poreikis (netto) 2016 m. buvo 1979 MW, tai yra 231 MW arba 13,2 proc. didesnis nei 2015 m. (1748 MW, 2014 m. 1835 MW). 2016 m. skirstomajame tinkle maksimalus elektros energijos valandinis poreikis sudarė 1695 MW ir buvo 140 MW arba 9,0 proc. didesnis nei 2015 m. (1555 MW, 2014 m. 1639 MW). Prognozuojama, kad iki 2025 m. naujų elektros energiją generuojančių šaltinių įrengtoji galia padidės iki 4196 MW. Apie 27,5 proc. šios dalies sudarytų elektrinės, naudojančios AEI. Per 2016 m. VKEKK pakoregavo Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką, kurioje numatytas investicijų grąžos koregavimas dėl persiuntimo patikimumo rodiklių, reglamentuojamos būtinos ir pagrįstos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų elektros tinklų plėtrą, bei nustatytas skirstymo paslaugos teikimo sąnaudų priskyrimo buitiniams vartotojams koeficientas. Skirstomųjų tinklų operatoriui diferencijuojant persiuntimo paslaugos kainas, šio koeficiento vartotojams reikšmė nuosekliai didinama iki 2020 m., tačiau negali viršyti 1,3. 2017 m. taikytas koeficiento dydis skaičiuojant elektros energijos visuomenines kainas siekė 1,2. Vadovaudamiesi 2015 m. liepos 24 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (angl. Guideline on capacity allocation and congestion management CACM), 9 straipsniu, PSO ir paskirtieji elektros energijos rinkos operatoriai (toliau PEERO) toliau rengė metodikas, kurios teikiamos tvirtinti Europos Sąjungos (toliau ES) valstybių narių reguliavimo institucijoms. Vadovaudamosi 2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės (angl. Guideline on forward capacity allocation FCA), nacionalinės reguliavimo institucijos atliko vertinimus, kuriais remiantis 2017 m. priėmė koordinuotus sprendimus dėl papildomų finansinių priemonių taikymo regione tikslingumo, draudžiantis nuo kainų svyravimo rinkoje. 2016 m. importuotų gamtinių dujų apimtys siekė 24591 GWh, t. y. apie 10,9 proc. mažiau nei 2015 m. (27593 GWh ), mažiau dujų transportuojama ir gamtinių dujų perdavimo sistema 2016 m. transportuota 46847 GWh gamtinių dujų (2,32 proc. proc. mažiau nei 2015 m.), o iš to kiekio 23336 GWh (49,81 proc.) teko Lietuvos vartotojams, o 23511 GWh (50,19 proc.) transportuota į Rusiją. 2016 m. buvo paskirstyta 7476 GWh gamtinių dujų, patiekta 14344 GWh. 2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota ir (ar) suvartota 20095 GWh gamtinių dujų, t. y. 25,2 proc. mažiau nei 2015 m., kai buvo parduota 26864 GWh gamtinių dujų. 2016 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota 7065 GWh gamtinių dujų, t. y. 0,89 proc. mažiau negu 2015 m., kai buvo parduota 7129 GWh gamtinių dujų. 2016 m. suvartota 22,8 TWh, t. y. 9,5 proc. mažiau gamtinių dujų negu 2015 m., ir tai buvo mažiausias suvartotas gamtinių dujų kiekis nuo 2008 m. Bendra AB Amber Grid 2016 2025 m. tinklo plėtros plano vertė (kartu su iki 2016 m. pradėtų vykdyti tęstinių projektų investicijomis) 197,6 mln. Eur. Į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklas įmonės 2016 m. iš viso investavo 31,9 mln. Eur, t. y. 51 proc. mažiau nei 2015 m. (65,1 mln. Eur). Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sektoriuose investicijos sudarė atitinkamai 12,7 mln. Eur ir 19,2 mln. Eur. 2016 m. VKEKK du kartus keitė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką. Šie pakeitimai leido suvienodinti reguliavimą gamtinių dujų ir elektros sektoriuose, padidinti kokybės lygių vertinimo objektyvumą ir užtikrinti aiškumą reguliuojamiems ūkio subjektams gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams skaičiavimo klausimais. Gamtinių dujų sektoriuje 2016 m. pabaigoje VKEKK išduotas licencijas turėjo: AB Amber Grid gamtinių dujų PSO, AB Energijos skirstymo operatorius, AB Achema, UAB Intergas, UAB Fortum Heat Lietuva, AB agrofirma Josvainiai gamtinių

8 dujų skirstymo sistemos operatoriai (toliau SSO), AB Klaipėdos nafta skystinimo (išdujinimo) veiklą vykdanti įmonė, UAB GET Baltic gamtinių dujų rinkos operatorius. 33 įmonės turėjo gamtinių dujų tiekimo licencijas, iš jų 12 vykdė veiklą. VKEKK per 2016 m. išdavė 1 gamtinių dujų tiekimo licenciją, panaikino 1 gamtinių dujų skirstymo licenciją ir 2 gamtinių dujų tiekimo licencijas, taip pat sustabdė 3 gamtinių dujų tiekimo licencijas bei patikslino 1 skirstymo bei 2 tiekimo licencijas. Vykdydama veiklų atskyrimo priežiūrą ir kontrolę, VKEKK 2016 m. gruodžio 22 d. konstatavo, kad gamtinių dujų PSO AB Amber Grid veiklų atskyrimas įvykdytas tinkamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atliko veiksmus dėl AB Klaipėdos nafta turimų UAB Litgas akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos ministerijos, kaip buvo nurodžiusi Europos Komisija. VKEKK aktyviai dalyvauja Baltijos regiono darbo grupėje (angl. regional gas market coordination group RGMCG), skirtoje regioninei gamtinių dujų rinkai sukurti, ir koordinuoja regione įleidimo ir išleidimo taškų modelio gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti kūrimą. Artimiausiu metu planuojama atlikti skirtingų įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą ir išrinkti optimalų sprendimą regioninei Baltijos Suomijos gamtinių dujų rinkai, kuris būtų taikomas nuo 2020 m., t. y. nuo 2020 m. būtų taikomi vienodi gamtinių dujų perdavimo tarifai įleidimo taškuose visame Baltijos Suomijos regione, kurie apskaičiuojami taikant optimaliausią, iš kelių alternatyvų ( pašto ženklo, pajėgumo ir atstumo įverčio ar matricinę) pasirinktą metodologiją. Kaip trumpojo laikotarpio priemonė nuo 2018 m. planuojamas įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelis, taikomas Baltijos šalių dujų rinkai, į kurią įeina Estija, Latvija ir Lietuva. Pagrindiniai principai įleidimo ir išleidimo taškų santykis yra 20/80; kiekvienam įleidimo taškui taikomas tas pats įleidimo tarifas; taikomas PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmas regione, už kurio sukūrimą būtų atsakingi PSO. Dėl šių įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros principų 2017 m. vasarą vykdomos viešosios konsultacijos. 2017 m. liepos 1 d. Baltijos šalių gamtinių dujų PSO pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation model), kad efektyviau paskirstytų trumpalaikius gamtinių dujų perdavimo pajėgumus sujungimo taškuose tarp Baltijos šalių. Pajėgumų paskirstymas susietas su dujų prekyba gamtinių dujų biržoje UAB GET Baltic. Tuo pat metu UAB GET Baltic gamtinių dujų biržos prekybos aikštelės pradėjo veikti ir Latvijoje bei Estijoje, ir birža tapo regionine. Komisijos pirmininkė Inga Žilienė

9 2. PAGRINDINIAI ĮVYKIAI ELEKTROS ENERGIJOS IR GAMTINIŲ DUJŲ RINKOSE 2.1. Elektros energetikos sektorius 2.1.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas 2016 m. pasikeitimų dėl Elektros energetikos įstatymo (toliau EEĮ) nuostatų, susijusių su elektros energijos įmonių AB Litgrid ir AB Energijos skirstymo operatorius veiklų ir kontrolės atskyrimu, įgyvendinimo nebuvo. 2.1.2. Tiekimo saugumas 2015 m. 2016 m. sandūroje pradėjus veikti elektros jungtims su Švedija ir Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos (toliau LEES) tiekimo saugumas padidėjo, tai sudarė palankesnes sąlygas konkurencijai Baltijos regiono rinkoje, kurias patvirtina ir 3.2.1 skyriuje nurodytas elektros energijos kainų mažėjimas tiek Lietuvos, tiek Latvijos kainų zonose. 2016 m. LEES importavo 88,35 proc. bendro elektros energijos suvartojimo šalyje, ir, panašu, kad ši tendencija išliks, kol šalyje nebus konkurencingos vietinės elektros energijos gamybos. Pažymėtina, kad, atsiradus naujoms tarpsisteminėms jungtims ir sumažėjus vietinei gamybai, importuotos elektros energijos dalis 2016 m. reikšmingai išaugo (2015 m. LEES importavo 68,69 proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo, 2014 m. 72,60 proc.). Per 2016 m. bendra instaliuota galia elektrinėse mažėjo iki 3591 MW, t. y. 575 MW, lyginant su 2015 m., Bendras investicijų lygis į elektros tinklus mažėjo, ir tam didžiausią įtaką turėjo 5,7 karto mažesnės investicijos į perdavimo tinklus, kritusios nuo 207,99 mln. Eur per 2015 m. iki 36,74 mln. Eur per 2016 m. Pažymėtina, kad ankstesnio ataskaitinio laikotarpio investicijų lygį į perdavimo tinklus lėmė išlaidos naujoms jungtims LitPol Link ir NordBalt, kurioms skirta apie 90 proc. 2015 m. perdavimo tinklo investicijų. Skirstymo tinklų investicijos 2016 m. siekė 118,92 mln. eurų tai 2,5 proc. daugiau nei 2015 m. Palyginti su 2015 m., per 2016 m. labiausiai padidėjo investicijos į 0,4 10 kv elektros tinklo rekonstravimą (29,1 proc. prieaugis). Per 2016 m. prijungta 29,36 tūkst. naujų vartotojų 3 proc. daugiau nei 2015 m., per kuriuos prijungta 28,50 tūkst. naujų vartotojų. Naujų vartotojų prijungtų objektų leistinoji naudoti galia per 2016 m. sudarė 349,28 tūkst. kw ir buvo 9,7 proc. mažesnė nei 2015 m., kai ji siekė 386,86 tūkst. kw. Maksimalus valandinis elektros energijos poreikis (netto) Lietuvoje 2016 m. buvo 1979 MW, t. y. 13,2 proc. daugiau nei 2015 metais (1748 MW, 2014 m. 1835 MW). 2016 m. skirstomajame tinkle maksimalus elektros energijos valandinis poreikis sudarė 1695 MW ir buvo 9,0 proc. didesnis nei 2015 metais (1555 MW, 2014 m. 1639 MW). Įgyvendindama EEĮ 19 straipsnio nuostatas, VKEKK parengė LEES patikimumo įvertinimo ataskaitą už 2015 metus, kurioje konstatuota, kad šiuo metu LEES patikimumas yra užtikrinamas. Šios ataskaitos skelbiamos viešai VKEKK interneto svetainėje adresu: http://www.regula.lt/siteassets/lees%20ataskaita%20u%c5%be%202015_3.pdf. 2.1.3. Konkurencija elektros energijos tiekimo rinkoje ir rinkos priežiūra Nuo 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje PEERO funkcijas ketveriems metams vykdo Nord Pool Spot AS (nuo 2016 m. sausio 20 d. Nord Pool AS). PEERO turi užtikrinti skaidrią platformą prekybai elektros energija, siekiant vieningos ir integruotos elektros energijos rinkos Europoje. VKEKK vykdo prekybos didmeniniais energetikos produktais stebėseną nacionaliniu lygmeniu, taip pat VKEKK priskirta atlikti elektros energijos rinkos priežiūrą. Atsižvelgdama į padidėjusias elektros energijos kainas dienos-prieš elektros energijos biržos Nord Pool Baltijos

10 šalių kainų zonoje 2016 m. sausio mėn., VKEKK darbo grupė atliko tyrimą aukštų elektros energijos kainų elektros biržoje 2016 m. sausio mėnesį priežastims ištirti. Atlikto elektros energijos kainų tyrimo rezultatai plačiau pristatomi 3.2.1.1 skyriuje bei žemiau šiame skyriuje. Vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėmis, 2016 m. buvo išduoti 2 nauji leidimai nepriklausomiems tiekėjams, 1 leidimas panaikintas, likvidavus nepriklausmą tiekėją dėl bankroto. Per 2016 m. VKEKK taip pat pakeitė 2 leidimus, pasikeitus nepriklausomų tiekėjų pavadinimams, ir atnaujino 1 leidimą vykdyti veiklą pagal pateiktą prašymą. Metų pabaigoje buvo 19 aktyvių nepriklausomų tiekėjų iš 36 licencijuotų nepriklausomų tiekėjų. 2015 m. didmeninėje elektros energijos rinkoje buvo 2 pagrindiniai tiekėjai: AB INTER RAO Lietuva ir AB Lietuvos energijos gamyba. Nuo 2016 m. prie jų prisijungė ir UAB Energijos tiekimas, pradėjusi atstovauti AB Lietuvos energijos gamyba elektros energijos biržoje Nord Pool AS pagal bendrovių tarpusavio susitarimą. 2016 m. daugiau nei 90 proc. visų elektros energijos pardavimų elektros biržoje sudarė AB INTER RAO Lietuva parduotas elektros energijos kiekis. Vertinant bendrą AB INTER RAO Lietuva, AB Lietuvos energijos gamyba ir UAB Energijos tiekimas rezultatą, jis viršijo 97 proc. visų elektros energijos pardavimų elektros biržoje 2016 m. 1 pav. Elektros pardavimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal įmones, proc., 2015 2016 m. 100,0% 98,0% 96,0% 94,0% 92,0% 90,0% 88,0% 86,0% 84,0% 82,0% 4,5% 5,9% 89,6% 6,6% 6,0% 87,4% 3,8% 5,6% 90,6% 3,8% 7,0% 89,2% 0,2% 4,3% 1,7% 93,8% 0,4% 1,6% 1,4% 1,0% 0,5% 0,1% 2,1% 2,1% 5,7% 92,2% 96,4% 96,4% 1.200.000 1.000.000 800.000 600.000 400.000 200.000 80,0% I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. 2015 m. 2016 m. 0 AB INTER RAO Lietuva (proc.) Energijos tiekimas UAB (proc.) Iš viso (GWh) Lietuvos energijos gamyba, AB (proc.) Kiti tiekėjai (proc.) Šaltinis VKEKK. 2016 m., kaip ir 2015 m., apie du trečdalius visų elektros energijos pirkimų elektros biržoje sudarė dviejų įmonių pirkimai. Tačiau, jei 2015 m. didžiausią elektros energijos kiekį įsigydavo AB INTER RAO Lietuva ir AB Lietuvos energijos gamyba, tai nuo 2016 m. pastarąją įmonę pakeitė UAB Energijos tiekimas, kuris pagal biržoje įsigytą elektros energijos kiekį pralenkė AB INTER RAO Lietuva.

11 2 pav. Elektros pirkimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal tiekėjus, proc., 2015 2016 m. 100,0% 90,0% 80,0% 70,0% 60,0% 50,0% 40,0% 30,0% 20,0% 10,0% 0,0% 4,2% 4,6% 4,8% 3,4% 3,9% 5,3% 6,2% 5,3% 9,0% 9,2% 6,7% 5,2% 6,0% 6,6% 9,2% 11,4% 9,4% 6,4% 6,9% 1,5% 11,1% 9,0% 9,4% 9,4% 17,5% 14,8% 15,4% 18,8% 18,0% 17,3% 17,0% 17,5% 39,7% 38,3% 25,4% 38,3% 31,7% 31,2% 33,3% 31,1% 0,7% 1,1% 0,6% 1,7% 28,1% 28,2% 34,6% 28,2% 24,3% 24,2% 29,0% 29,8% I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. 2015 m. 2016 m. AB INTER RAO Lietuva (proc.) Lietuvos energijos gamyba, AB (proc.) Energijos tiekimas UAB (proc.) Elektrum Lietuva, UAB (proc.) UAB Enerty (proc.) Enefit UAB (proc.) Kiti tiekėjai (proc.) Iš viso (GWh) 2.500.000 2.000.000 1.500.000 1.000.000 500.000 0 Šaltinis VKEKK. Mažmeninės tiekimo rinkos struktūroje AB Energijos skirstymo operatorius rinkos dalis 2016 m., palyginti su praėjusiais metais, toliau sudarė apie trečdalį visų elektros energijos pardavimų rinkoje. Kiti rinkos dalyviai išlaikė panašias rinkos pozicijas kaip ir 2015 metais. 3 pav. Mažmeninės rinkos pardavimo struktūra pagal tiekėjus, proc., 2015 2016 m. 100,0 90,0 80,0 70,0 3,0 3,0 3,0 3,7 5,4 5,2 4,8 4,2 5,8 5,0 6,1 5,8 5,9 6,3 5,6 5,5 10,0 10,5 10,9 10,2 8,3 8,6 8,8 8,4 11,9 12,0 13,4 11,2 11,0 13,7 15,2 13,2 60,0 50,0 40,0 17,5 18,2 16,4 14,8 18,7 14,1 17,9 16,3 16,0 18,0 16,3 16,0 16,1 16,9 14,2 19,6 30,0 20,0 10,0 0,0 6,6 7,0 5,2 5,5 5,0 4,0 3,9 4,6 30,5 29,5 28,7 29,6 30,0 29,9 28,8 28,8 I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. 2015 m. 2016 m. AB Energijos skirstymo operatorius reguliuojamiems vart. AB Energijos skirstymo operatorius laisviesiems vart. Energijos tiekimas UAB Elektrum Lietuva, UAB AB INTER RAO Lietuva UAB Enerty Enefit UAB Kiti tiekėjai Šaltinis VKEKK.

12 Siekdama didinti rinkos dalyvių informuotumą bei užtikrinti, kad rinkos dalyviai disponuotų patikima informacija, VKEKK reguliariai rengia ketvirtines ir metines elektros energijos rinkos stebėsenos ataskaitas ir skelbia VKEKK interneto svetainėje http://www.regula.lt/elektra/puslapiai/elektros-rinkos-apzvalga/rinkos-stebesena.aspx. Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 ir nuo 2015 m. sausio 7 d. įsigaliojęs Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 1348/2014 dėl duomenų teikimo, kuriuo įgyvendinamos Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo 8 straipsnio 2 ir 6 dalys, nustatė atitinkamus reikalavimus rinkos dalyviams, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (angl. Agency for the Cooperation of Energy Regulators ACER) ir nacionaliniams reguliuotojams, t. y. rinkos dalyviai nuo 2015 m. spalio 7 d. ACER teikia informaciją apie didmeninius sandorius, sudarytus organizuotose rinkose, bei pagrindinius duomenis iš Europos perdavimo sistemos operatorių tinklų (angl. European Network of Transmission System Operators ENTSOs) centrinių skaidrumo platformų. Nuo 2016 m. balandžio 7 d. rinkos dalyviai ACER turi pranešti apie visus kitus didmeninius sandorius (užbiržiniai sandoriai, nestandartinės tiekimo sutartys ir transportavimo sutartys) ir pagrindinius duomenis iš perdavimo, skystinimo ir laikymo sistemos operatorių. Būtent ACER yra pavesta rinkti ir analizuoti minėtą informaciją iš rinkos dalyvių ir, atlikus pirminę analizę, apie įtartinus atvejus notifikuoti nacionaliniams reguliuotojams tolesniam tyrimui. VKEKK, įgyvendindama Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 ir anksčiau minėtą Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentą, užtikrina Lietuvos didmeninės energijos rinkos dalyviams prieigą prie Centralizuotos Europos rinkos dalyvių registro platformos (angl. Centralised European Registry of Energy Market Participants CEREMP). 2016 metais VKEKK CEREMP platformoje užregistravo ir individualius kodus suteikė 75 Lietuvos didmeninės energijos rinkos dalyviams. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatas 2016 m. VKEKK kartu su elektros biržos operatoriumi Nord Pool AS vykdė UMM paskelbimų priežiūrą. VKEKK 2016 m. nustatė 15 galimų UMM pažeidimų, iš kurių 13 buvo susiję su Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 pažeidimu, t. y. pareiga laiku skelbti viešai neatskleistą informaciją, ir 2 su rinkos manipuliavimu. VKEKK, įvertinusi visus nustatytus galimus UMM, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 pažeidimų nenustatė. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. VKEKK, kaip ir kitos Nord Pool AS prekybos zonoje esančios nacionalinės reguliavimo institucijos, perėmė iš Nord Pool AS kiekvienos šalies jurisdikcijai priskirtą UMM priežiūrą. VKEKK atsižvelgdama į padidėjusias elektros energijos kainas dienos-prieš elektros energijos biržos Nord Pool Baltijos šalių kainų zonoje 2016 m. sausio mėn., atliko tyrimą aukštų elektros energijos kainų elektros biržoje 2016 m. sausio mėnesį priežastims ištirti. Įvertinus veiksnių, sąlygojusių aukštų kainų formavimąsi elektros energijos biržos Nord Pool Baltijos šalių kainų zonoje, visumą, nenustatyta, jog rinkos dalyvis ar dalyviai pažeidė Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 ar kitų teisės aktų nuostatas, tačiau VKEKK suformulavo pasiūlymus ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl rezervo, sisteminių paslaugų, taip pat viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau VIAP) teikiantiems ūkio subjektams taikomų įpareigojimų teisinio reglamentavimo tobulinimo, t. y. pasiūlyta parengti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų numatomos teisinės ribinės aktyvuoto pikinės galios rezervo taikymo sąlygos, taip pat teisės aktų pakeitimus, aiškiai apibrėžiant rezervų užtikrinimo paslaugos turinį bei subjekto, teikiančio šią paslaugą, teises ir pareigas. Paminėtina, kad ne rečiau kaip 2 kartus per metus vyksta Nacionalinio bendros Baltijos elektros rinkos plėtros komiteto susitikimai, kuriuose dalyvauja valstybinių institucijų, rinkos dalyvių ir susijusių asociacijų atstovai. Susitikimuose apsikeičiama aktualia informacija ir sprendžiami probleminiai klausimai, aiškinantis priežastis, bei numatoma, kokių žingsnių reikia imtis, siekiant efektyvaus elektros rinkos veikimo ir plėtros.

13 2.1.4. Elektros energetikos įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas 2016 m. VKEKK parengė, patobulino ir patvirtino tokius pagrindinius elektros sektoriaus teisės aktus: 1. Energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašas (patvirtinta 2016 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. O3-61); 2. Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai (pakeista 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-82); 3. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika (pakeista 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-81; 2016 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. O3-122; 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. O3-416); 4. Elektros energijos rinkos kainos nustatymo metodika (pakeista 2016 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. O3-126); 5. Reikalavimų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas (pakeista 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. O3-421); 6. Elektros energetikos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašas (pakeista 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. O3-420). 7. Prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis priežiūros taisyklės (patvirtintos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-450). Detalesnį priimtų ar pakeistų kitų teisės aktų aprašymą galima rasti VKEKK interneto svetainėje naujienų rubrikoje arba posėdžių kalendoriuje, taip pat VKEKK metinėje ataskaitoje už 2016 m., kuri taip pat viešai skelbiama interneto svetainėje www.regula.lt. 2.1.5. Reguliuojamos veiklos kainodara, transportavimo kainų ir prijungimo įkainių nustatymas Pagal patvirtintą Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką, įgyvendinant Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (angl. Long-Run Average Incremental Cost LRAIC) modelį, buvo apskaičiuotos perdavimo ir skirstymo paslaugos kainų viršutinės ribos 2017 m. (žr. lentelę). 1 lentelė. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 2012 2017 m. (ct/kwh) Reguliuojamos paslaugos pavadinimas Elektros energijos perdavimas Elektros energijos skirstymas vidutinės įtampos tinkluose Elektros energijos skirstymas žemos įtampos tinkluose Šaltinis VKEKK. Reguliuojam os paslaugos tiekėjas AB Litgrid AB Energijos skirstymo operatorius AB Energijos skirstymo operatorius Reguliuojamos paslaugos kainos viršutinė riba (ct/kwh) 2012 m. 2013 m. 2014 m 2015 m. 2016 m. Reguliuoja mos paslaugos kainos viršutinė riba 2017 m. (ct/kwh) Pokytis palyginti su 2016 m., proc. 0,672 0,699 0,639 0,538 0,691 0,672-2,75 1,413 1,375 1,297 1,178 1,000 0,830-16,96 1,856 1,801 1,785 1,550 1,766 1,655-6,31

14 Visuomeninis tiekėjas AB Energijos skirstymo operatorius parduoda elektros energiją tiek reguliuojamiems vartotojams pagal visuomeninius tarifus, tiek kaip garantinis tiekėjas pagal Elektros energetikos įstatyme nustatytą garantinio tiekimo kainos skaičiavimo principą. Todėl VKEKK, skaičiuodama visuomeninę elektros energijos tiekimo kainos viršutinę ribą, vertino bendrą parduotos energijos kiekį tiek vartotojams, atsiskaitantiems visuomeniniais tarifais, tiek vartotojams, atsiskaitantiems garantinio tiekimo tarifais. Atsižvelgdama į tai, VKEKK nustatė visuomeninio elektros energijos tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams 0,143 ct/kwh, kuri palyginti su visuomeninio tiekėjo pateikta yra 14,4 proc. mažesnė. Palyginus su 2016 m. nustatyta kainos viršutine riba (0,165 ct/kwh), 2017 m. nustatyta visuomeninio elektros energijos tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba yra 13,3 proc. mažesnė. Tai lėmė nustatytą investicijų grąžą viršijančių pajamų, susidariusių per 2014 2015 m. laikotarpį, mažinimas. 2017 m. visuomeninė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų, lygi 7,102 ct/kwh (be PVM) arba 0,397 ct/kwh (5,3 proc.) mažesnė nei 2016 m. II pusmetį. Buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš žemos įtampos tinklų, visuomeninė elektros energijos kaina yra lygi 9,088 ct/kwh (be PVM), arba 0,442 ct/kwh (4,6 proc.) mažesnė nei 2016 m. II pusmetį. 4 pav. Vidutinė elektros energijos kaina 2017 m. (ct/kwh be PVM) 10,000 9,000 8,000 ct/kwh 9,530 2,031 8,762 1,986 7,000 6,000 5,000 4,000 1,000 0,165 1,497 0,286 0,691 0,830 0,143 1,386 0,393 0,672 Skirstymas ŽĮ Skirstymas VĮ Visuomeninis tiekimas VIAP Sisteminės paslaugos 3,000 Perdavimas Įsigijimas 2,000 3,860 3,678 1,000 0,000 2016 m. II pusm. 2017 m. Šaltinis VKEKK. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. daliai vartotojų pradėtos taikyti išmaniųjų elektros skaitiklių diegimo pilotinio projekto (diegiama 3000 tokių skaitiklių) elektros energijos kainos (tarifų planas Išmanusis su keturių laiko zonų tarifais). Tarifų planas Išmanusis skatina vartotojus stebėti elektros energijos suvartojimą ir pikiniu metu vartoti mažiau elektros energijos, atitinkamai mažinant elektros energetikos sistemos sąnaudas, užtikrinant tolygesnį elektros energijos vartojimą visos paros laikotarpiu. Minėtas pilotinis projektas vykdomas visoje Lietuvos teritorijoje pagal atskirus regionus, miestuose ir užmiesčiuose bei daugiabučiuose ir nuosavuose namuose. Pagal pilotinio projekto rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnio išmaniųjų elektros skaitiklių diegimo. Iki 2017 m. III

15 ketvirčio pabaigos planuojama parengti išmaniųjų elektros skaitiklių kaštų naudos analizę, kurios išvados turės įtakos sprendimui dėl tolimesnės išmaniųjų elektros skaitiklių plėtros. Rengiantis regioninės rinkos plėtrai, kurią sąlygojo 2015 m. 2016 m. sandūroje pradėjusios veikti naujos tarpsisteminės jungtys su Švedija ir Lenkija, aktualus tapo tarpsisteminių elektros energijos mainų klausimas. VKEKK 2016 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. O3-349 patvirtino naudojimosi jungiamosiomis linijomis (toliau NJL) kainą, taikomą nuo 2017 m. sausio 1 d., kuri siekia 5,23 Eur/MWh ir yra 0,8 proc. mažesnė nei taikyta nuo 2016 m. kovo 1 d. Nesant istorinių duomenų, 2016 2017 m. NJL kaina skaičiuota naudojant planuojamas naudojimosi perdavimo sistema apimtis bei pastoviųjų sąnaudų dalį, tenkančią šiai paslaugai. Vėlesniais metais NJL kainos nustatymui bus naudojamos faktinės praėjusio laikotarpio elektros energijos apimtys ir sąnaudos. Aktuali informacija apie NJL tarifą skelbiama VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt (anglų kl.), skiltyje Regarding price of the service of access to interconnection lines. VKEKK ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų balandžio 30 d. apskaičiuoja, tvirtina ir savo interneto svetainėje skelbia vartotojų įrenginių prijungimo įkainius. VKEKK naujus prijungimo įkainius nustato, jei, palyginus su galiojančiais, nauji prijungimo įkainiai keičiasi 3 proc. ir daugiau. VKEKK pagal elektros tinklų operatorių praėjusiais metais faktiškai patirtas sąnaudas naujiems vartotojams prijungti perskaičiavo ir 2017 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3-131 patvirtino naujus vartotojų prijungimo prie elektros tinklų įkainius (pakeistus 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. O3E-164), kurie įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 1 d. VKEKK apskaičiuoti ir patvirtinti elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai (100 proc.), kurie taikomi nuo 2017 m. birželio 1 d., pateikiami 2 4 lentelėse šioms vartotojų grupėms: I grupė vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia nesiekia 50 kw ir kurių įrenginiams prijungti nėra būtina įrengti, keisti ar rekonstruoti operatoriaus elektros energetikos objektų, nereikia rengti vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų projekto, arba tokį projektą rengti reikia, tačiau jį rengia ir derina vartotojai; II grupė vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia nesiekia 100 kw (išskyrus I grupės vartotojus); III grupė vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra nuo 100 iki 500 kw (imtinai). 2 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai, Eur be PVM Vartotojų grupė Įkainis už 1 kw elektros įrenginių leistinosios naudoti galios įrengimą ar padidinimą Įkainis už 1 m nutiesto elektros tinklo I grupė 19,23 - II grupė 102,79 21,28 III grupė 48,86 20,88 Šaltinis VKEKK. 3 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai buitiniams ir socialiai pažeidžiamiems* vartotojams, Eur be PVM Vartotojų grupė Įkainis už 1 kw elektros įrenginių leistinosios naudoti galios įrengimą ar padidinimą Įkainis už 1 m nutiesto elektros tinklo I grupė 3,85 - II grupė 20,56 4,26

16 III grupė 9,77 4,18 * nurodytiems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše Šaltinis VKEKK. 4 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai kitiems vartotojams**, Eur be PVM Vartotojų grupė Įkainis už 1 kw elektros įrenginių leistinosios naudoti galios įrengimą ar padidinimą Įkainis už 1 m nutiesto elektros tinklo I grupė 7,69 - II grupė 41,12 8,51 III grupė 19,54 8,35 ** išskyrus buitinius ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytus kaip socialiai pažeidžiamus. Šaltinis VKEKK. Pagal EEĮ nuostatas prijungiant prie tinklo buitinių ir socialiai pažeidžiamų vartotojų elektros įrenginius, kaip ir ankstesniais metais, bus mokama 20 proc., visais kitais atvejais 40 proc. aukščiau (2 lentelėje) nurodytų įkainių. 2.1.6. Tarptautinis bendradarbiavimas Elektros sektoriuje 2015 m. liepą paskelbtas CACM. 2016 m. elektros sektoriuje oficialiai paskelbti arba Europos Komisijos posėdžiuose patvirtinti šeši tinklų kodeksai, o 2017 m. Europos Komisijos posėdžiuose teigiamai balsuota ir dėl paskutiniojo aštuntojo, t. y. balansavimo tinklo kodekso. Įgyvendinant CACM Europos mastu turi būti įdiegtas bendras kitos paros ir einamosios paros prekybos rinkų susiejimo mechanizmas bei keliais etapais suvienodintos esamos pralaidumų skaičiavimo, paskirstymo ir perkrovos valdymo metodikos. Sprendimo priėmimas dėl pralaidumų skaičiavimo regionų patvirtinimo perduotas ACER ir buvo priimtas 2016 m. lapkričio 17 dieną. Energetikos reguliuotojų forume (toliau ERF) 2016 m. priimta bei 2017 m. numatyta toliau svarstyti bei priimti reikalingus dokumentus dėl CACM įgyvendinimo, kurių projektus parengia PSO ir PEERO. AB Litgrid 2017 m. sausio mėn. pateikė, o VKEKK patvirtino Gamybos ir apkrovų duomenų teikimo metodiką (angl. generation and load data provision methodology GLDPM). Įgyvendinant CACM, 2017 m. ERF svarstyta: - rinkų susiejimo operatorių funkcijų vykdymo planas (angl. plan on joint performance of MCO functions); - bendro tinklo modelio metodika (angl. the common grid model methodology CGM); - perkrovos pajamų skirstymo metodika (angl. the congestion income distribution methodology CIDM); - tarpzoninės einamosios paros prekybos laikotarpių metodika (angl. intraday cross zonal gate times IDCZGTs); - kitos paros pralaidumo garantavimo termino metodika (angl. day ahead firmness deadline DAFD). CGM patvirtinta VKEKK 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3E-156, DAFD 2017 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. O3E-254, MCO planas 2017 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-282. CIDM 2017 m. birželio mėn. reguliuotojų sprendimu perduota ACER svarstyti ir tvirtinti. Vadovaudamiesi CGM, PSO (Lietuvoje AB Litgrid ) modeliuoja tinklų turimos infrastruktūros pralaidumus šie duomenys naudojami išlaikyti tinklo patikimumą ir patirti kuo mažiau išlaidų, įskaitant poveikį vartotojams. Iki šiol kiekvienas PSO naudodavo savo tinklo modelį, tačiau regione elektros energijos tinklams tampant vis labiau susijusiais, atsirado būtinybė sukurti bendrą tinklo

17 modelį. Tai palengvins PSO bendradarbiavimą ir leis saugiau bei ekonomiškai efektyviau vystyti Europos elektros energijos tinklą. Pagal DAFD vienodo kitos paros pralaidumo garantavimo terminas yra 60 minučių iki kitos paros prekybos pabaigos. MCO planas numato, kaip PEERO turėtų bendrai įdiegti ir vykdyti rinkų susiejimo operatoriaus funkcijas, įskaitant būtinųjų susitarimų su trečiosiomis šalimis projektus. MCO numatytas funkcijas turės įgyvendinti šiuo metu vienas Lietuvoje veikiantis PEERO Nord Pool AS. ERF toliau bus svarstomos CACM reikalingos įgyvendinti metodikos, kurias VKEKK taip pat turės patvirtinti nacionaliniu lygmeniu. 2016 m. bei 2017 m., įgyvendinant FCA, atlikti vertinimai ir 2017 m. gegužę priimti koordinuoti su Baltijos valstybių reguliavimo institucijomis nacionaliniai sprendimai dėl ilgalaikių perdavimo teisių suteikimo. PSO rengia gamintojų ir vartotojų prijungimo kodeksus įgyvendinančias metodikas, kurias VKEKK tvirtinimui numatoma pateikti 2017 m. pab. Lietuva kartu su Latvija ir Estija bei kitomis penkiomis Baltijos jūros šalimis (Danijos ir Švedijos Karalystėmis, Vokietijos Federacine Respublika bei Lenkijos ir Suomijos Respublikomis) ir Europos Komisija vykdo Baltijos energijos rinkos jungčių planą (angl. The Baltic Energy Market Interconnection Plan BEMIP), atnaujintą 2015 m. birželį, kuris turėtų sujungti izoliuotas Baltijos šalių (elektros ir dujų) energetines sistemas su Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių (elektros ir dujų) energetikos sistemomis bei išspręsti investicijų kaštų tarp šalių pasidalijimą. 2013 m. balandį priimtas ES reglamentas dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriame numatyti europinės reikšmės infrastruktūrinių projektų vertinimo ir įgyvendinimo principai. Vadovaudamasi minėtu ES reglamentu, Europos Komisija 2017 m. rudenį turėtų tvirtinti jau trečiąjį Bendro intereso projektų (angl. Projects of Common Interest PCI) sąrašą, kurio sudėtinė dalis yra BEMIP planui įgyvendinti reikalingi projektai. Patvirtinus trečiąjį PCI sąrašą, VKEKK per artimiausius metus su kitomis reguliavimo institucijomis turės priimti sprendimus dėl kaštų padalijimo projekto vykdytojams, būtinus įgyvendinant PCI projektus. Naujos jungtys ( NordBalt, LitPol Link ) tik iš dalies panaikino Baltijos šalių, kaip energetikos salų, statusą, todėl Baltijos šalių sinchronizacija yra kitas svarbus žingsnis integruojantis į Europos elektros rinką. VKEKK atstovai tęsia veiklą Baltijos jūros regiono Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos šalių nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių regiono bendroje Elektros darbo grupėje (BEMIP). Artimiausi tikslai aptarti galimus bendrus regionui elektros importo ir eksporto tarifo skaičiavimo principus, rinkų susiejimo klausimus, Baltijos šalių, o vėliau ir Baltijos regiono balansavimo energijos kainos skaičiavimo modelio diegimą. 2.2. Dujų sektorius 2.2.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas VKEKK nuolat prižiūri ir kontroliuoja, kaip paskirtasis PSO AB Amber Grid, vykdydamas savo veiklą, užtikrina Gamtinių dujų įstatyme (toliau GDĮ) nustatytus nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimus. 2015 m. balandžio 10 d. VKEKK konstatavo, kad AB Amber Grid perdavimo veiklos atskyrimas atitinka GDĮ nuostatas, ir įmonė gali būti paskirta PSO su sąlyga, kad Energetikos ministerija per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos atliks veiksmus dėl AB Klaipėdos nafta turimų UAB Litgas akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos ministerijos, kaip nurodyta Europos Komisijos nuomonėje C(2015) 2135 (galutinė) dėl AB Amber Grid atskyrimo (toliau Nuomonė). VKEKK 2016 m. gruodžio 22 d. konstatavo, kad gamtinių dujų PSO AB Amber Grid veiklų atskyrimas įvykdytas tinkamai Energetikos ministerija atliko veiksmus dėl AB Klaipėdos nafta turimų UAB Litgas akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos ministerijos, kaip nurodyta Europos Komisijos Nuomonėje.

18 2.2.2. Esminiai gamtinių dujų sektoriaus kainų reguliavimo pokyčiai 2016 m. VKEKK 2 kartus keitė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką, patvirtintą VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 (toliau Kainų metodika). Minėtais pakeitimais: - numatyta, kad saugumo dedamoji gali būti koreguojama kas ketvirtį, įvertinus VKEKK patvirtintos prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos pokytį arba esant kitiems veiksniams; - supaprastintas suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo kainos maržos skaičiavimas; - į paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų tiekimo veiklos sąnaudas įskaičiuojamos mokesčio už SGD skystinimą (išdujinimą) bei gamtinių dujų perdavimo sistemos sujungimo taške su SGD terminalo jungtimi Klaipėdoje užsakomų pajėgumų sąnaudos; - atskirai vertinamas kiekvieno atitinkamo kokybės lygio pablogėjimas; - patikslintas gamtinių dujų tarifų skaičiavimuose taikomas gamtinių dujų produkto kainos apibrėžimas; - pakoreguotas neatitikimų tarp buitiniams vartotojams prognozuotos ir faktinės dujų pirkimo kainos atitinkamam laikotarpiui, atsižvelgiant į šiluminę vertę, transportavimo kainą, saugumo dedamąją, vertinimas; - įtvirtinta, jog gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams skaičiuojami įvertinant 1 m 3 = 10,4 kwh šiluminę vertę (kaloringumą). Šie pakeitimai leidžia suvienodinti reguliavimą gamtinių dujų ir elektros sektoriuose, padidinti kokybės lygių vertinimo objektyvumą ir užtikrinti aiškumą reguliuojamiems ūkio subjektams gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams skaičiavimo klausimais. Taip pat pažymėtina, kad patvirtinus Kainų metodiką, atitinkamai buvo pakoreguota gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamoji prie perdavimo kainos. 2.2.3. Konkurencijos gamtinių dujų tiekimo rinkoje formavimas, pagrindiniai 2016 metų dujų rinkos stebėsenos pokyčiai Gamtinių dujų sektoriuje VKEKK reguliavimą taiko 41 ūkio subjekto atžvilgiu. Gamtinių dujų sektoriuje licencijuojama perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo (išdujinimo), tiekimo ir rinkos operatoriaus veikla. 2016 m. pabaigoje VKEKK išduotas licencijas turėjo: AB Amber Grid gamtinių dujų PSO, AB Energijos skirstymo operatorius, AB Achema, UAB Intergas, UAB Fortum Heat Lietuva, AB agrofirma Josvainiai SSO, AB Klaipėdos nafta skystinimo (išdujinimo) veiklą vykdanti įmonė, UAB GET Baltic gamtinių dujų rinkos operatorius. 33 įmonės turėjo gamtinių dujų tiekimo licencijas, iš jų 12 vykdė veiklą. VKEKK per 2016 m. išdavė 1 gamtinių dujų tiekimo licenciją, panaikino 1 gamtinių dujų skirstymo licenciją ir 2 gamtinių dujų tiekimo licencijas, taip pat sustabdė 3 gamtinių dujų tiekimo licencijas bei patikslino 1 skirstymo bei 2 tiekimo licencijas. 2016 m. importuotų gamtinių dujų apimtys siekė 24591 GWh, t. y. apie 10,9 proc. mažiau nei 2015 m. (27593 GWh ), mažiau dujų transportuojama ir gamtinių dujų perdavimo sistema 2016 m. transportuota 46847 GWh gamtinių dujų (2,32 proc. proc. mažiau nei 2015 m.). 2016 m. buvo paskirstyta 7476 GWh gamtinių dujų, patiekta 14344 GWh. Gamtinių dujų sektoriaus (perdavimas, skirstymas, skystinimas, tiekimas) pajamos 2016 m. sudarė 509 mln. Eur, t. y. buvo beveik 18,4 proc. mažesnės nei 2015 m. (624 mln. Eur). 2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota ir (ar) suvartota 20095 GWh gamtinių dujų, t. y. 25,2 proc. mažiau nei 2015 m., kai buvo parduota ir (ar) suvartota 26864 GWh gamtinių dujų. 2016 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota 7065 GWh gamtinių dujų, t. y. 0,89 proc. mažiau negu 2015 m., kai buvo parduota 7129 GWh gamtinių dujų. 2016 m. suvartota 22,8 TWh, t. y. 9,5 proc. mažiau gamtinių dujų negu 2015 m. ir tai buvo mažiausias suvartotas gamtinių dujų kiekis nuo 2008 m.

19 Gamtinių dujų sektoriuje buitinių ir nebuitinių vartotojų skaičius nuo 2010 m. nuosekliai didėja: 2016 m. Lietuvoje buvo 573 tūkst. gamtinių dujų vartotojų, iš kurių 566 tūkst. buitiniai ir 6,8 tūkst. nebuitiniai, kai 2015 m. buvo 569,3 tūkst. gamtinių dujų vartotojų. Pažymėtina, kad VKEKK aktyviai bendradarbiauja vadovaujantis BEMIP įsteigtoje tarptautinėje Baltijos regiono darbo grupėje RGMCG, kuriant regioninę gamtinių dujų rinką. Pagrindinis tikslas regione iki 2020 m. sukurti vieningos dujų rinkos veikimo taisykles, įskaitant ir bendrus kainodaros principus, kurie užtikrintų skaidrią, konkurencingą ir aiškią tvarką dujų sistemų naudotojams, siekiantiems pasinaudoti Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemomis, o dujų vartotojams dujas už konkurencingą kainą. VKEKK su kitais darbo RGMCG nariais per 2016 m. parengė bendros regioninės gamtinių dujų rinkos formavimo veiksmų planą. VKEKK koordinuoja įleidimo ir išleidimo taškų modelio gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti kūrimo klausimą. VKEKK koordinuojant regione įleidimo ir išleidimo taškų modelio gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti kūrimą, artimiausiu metu planuojama atlikti skirtingų įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą ir išrinkti optimalų sprendimą regioninei Baltijos Suomijos gamtinių dujų rinkai, kuris būtų taikomas nuo 2020 m. Kaip trumpojo laikotarpio priemonė nuo 2018 m. planuojamas Įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelis, taikomas Baltijos šalių dujų rinkai, į kurią įeina Estija, Latvija ir Lietuva. Pagrindiniai principai įleidimo ir išleidimo taškų santykis yra 20/80; kiekvienam įleidimo taškui taikomas tas pats įleidimo tarifas; taikomas PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmas regione, už kurio sukūrimą atsakingi PSO. Dėl šių įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros principų 2017 m. vasarą vykdomos viešosios konsultacijos. 2017 m. liepos 1 d. Baltijos šalių gamtinių dujų PSO pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation model), kad efektyviau paskirstytų trumpalaikius gamtinių dujų perdavimo pajėgumus sujungimo taškuose tarp Baltijos šalių. Pajėgumų paskirstymas susietas su dujų prekyba gamtinių dujų biržoje UAB GET Baltic. Tuo pat metu UAB GET Baltic gamtinių dujų biržos prekybos aikštelės pradėjo veikti ir Latvijoje bei Estijoje, ir birža tapo regionine. 2.2.4. Gamtinių dujų rinkos priežiūra VKEKK, siekdama užtikrinti veiksmingą konkurenciją gamtinių dujų tiekimo rinkose ir užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, 2016 m. atliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą ir priėmė sprendimą: pripažinti UAB Haupas turinčiu didelę įtaką asmeniu Druskininkų didmeninėje ir mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkose, kuris 2014 m. taikė pernelyg dideles gamtinių dujų kainas; įpareigoti UAB Haupas pateikti VKEKK duomenis, reikalingus gamtinių dujų tiekimo kainos viršutinei ribai Druskininkų savivaldybės teritorijoje nustatyti, ir atskirti veiklos sąnaudas. UAB Lietuvos dujų tiekimas (iki 2014 m. spalio 30 d. gamtinių dujų tiekimo veiklą vykdė AB Lietuvos dujos ) išlieka didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo rinkoje užimančiu ūkio subjektu, galinčiu taikyti pernelyg dideles kainas ar kainų spaudimą vartotojų bei kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, tačiau piktnaudžiavimo atvejų nenustatyta. VKEKK 2016 m. atliko planinį AB Klaipėdos nafta į SGD terminalo investicinę vertę įtrauktų kapitalizuotų ir su projekto įgyvendinimu susijusių nekapitalizuotų sąnaudų patikrinimą ir konstatavo, kad saugumo dedamosios skaičiavimui reikalinga reguliuojamo turto vertė: 2014 m. lapkričio 27 d. 58 707 890 Eur, 2014 m. gruodžio 31 d. 67 095 135 Eur, 2015 m. 66 686 240 Eur. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas reguliuojamo turto vertes, pakoreguota 2017 m. gamtinių dujų skystinimo (išdujinimo) kainos viršutinė riba. Primename, kad AB Klaipėdos nafta patikrinimas atliktas siekiant surinkti ir įvertinti informaciją apie visas AB Klaipėdos nafta į SGD terminalo projekto investicinę vertę įtrauktas kapitalizuotas ir su projekto įgyvendinimu susijusias nekapitalizuotas sąnaudas, nustatyti jų būtinumą, atitikimą teisės aktų reikalavimams.

20 3. ELEKTROS RINKA 3.1. Tinklo reguliavimas 3.1.1. Atskyrimas Direktyvos 2009/72/EB 10, 11 straipsniai ir Reglamento (EB) Nr. 714/2009 3 straipsnis 2013 m. spalio 26 d. ES oficialiajame leidinyje C 312 buvo paskelbta informacija apie VKEKK priimtą galutinį sprendimą dėl AB Litgrid paskyrimo PSO kaip atitinkančio Direktyvos 2009/72/EB 10 straipsnį. Šiuo veiksmu formaliai buvo užbaigta visa PSO sertifikavimo procedūra, įtvirtinta ES teisės aktuose bei EEĮ. 2016 m. pasikeitimų dėl EEĮ nuostatų, susijusių su AB Litgrid veiklos ir kontrolės atskyrimu, įgyvendinimo nebuvo. VKEKK, vadovaudamasi EEĮ 26 straipsnio nuostatomis, toliau nuolat prižiūri ir kontroliuoja, kaip elektros PSO, vykdydamas savo veiklą, užtikrina EEĮ nustatytus nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimus. Direktyvos 2009/72/EB 26 straipsnis Pagal EEĮ, įsigaliojusį 2012 m. vasario 7 d., kuriuo perkeliamos atitinkamos Direktyvos 2009/72/EB nuostatos, elektros energijos skirstomųjų tinklų įmonei pateikus reikiamus dokumentus, VKEKK 2012 m. liepos 26 d. posėdyje konstatavo, kad AB Lesto (nuo 2016 m. sausio 1 d. AB Energijos skirstymo operatorius ) skirstymo veiklos atskyrimas atitinka EEĮ 54 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas. Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebūtų užtikrinamas EEĮ 54 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų veiklos rūšių ir apskaitos atskyrimo reikalavimų įgyvendinimas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių pasikeitimo AB Energijos skirstymo operatorius įpareigota informuoti VKEKK. 2016 m. aplinkybių pasikeitimų neužfiksuota. 3.1.2. Techninis funkcionavimas Balansavimo paslaugos (37(6)(b) straipsnis, 37(8) straipsnis) Elektros energijos rinkos dalyvių tarpusavio santykius, vykdant didmeninę prekybą elektros energija Lietuvos Respublikos teritorijoje, reglamentuoja Prekybos elektros energija taisyklės, patvirtintos Energetikos ministro įsakymu. Balansavimo energijos kainos skaičiuojamos pagal Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašą, parengtą pagal nacionalinių ir ES teisės aktų reikalavimus. 2016 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos PSO viešosioms konsultacijoms pateikė pirmąjį dokumentų rinkinį dėl Baltijos šalių balansavimo energijos rinkos. Viešosios konsultacijos paskelbtos dviem bendros Baltijos šalių balansavimo rinkos sudedamosioms dalims harmonizuotam nebalanso apskaitos ir kainodaros modeliui, kuriuo bus suvienodinami rinkos dalyvių nebalanso apskaitos ir kainodaros nustatymo principai visose trijose Baltijos šalyse, ir standartiniam produktui, skirto balansavimo energijos mainams. Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įdiegtas standartinis balansavimo energijos produktas Baltijos šalyse. Pagal viešojoje konsultacijoje aptartą modelį Energetikos ministerija turi patvirtinti Prekybos elektros energija taisyklių pakeitimus, po kurių per 2017 m. VKEKK numato patvirtinti naują Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašą. Baltijos šalių balansavimo energijos rinka, atitinkanti ES įsigaliosiančias balansavimo energijos gaires, turi pradėti veikti 2018 m. sausio 1 d. Saugumo ir patikimumo standartai, paslaugos kokybė ir tiekimas (37(1)(h) straipsnis) EEĮ nurodyta, kad VKEKK nustato elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus bei kontroliuoja, kaip jų laikomasi. 2016 m. kovo mėnesį pakeisti Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai (toliau Reikalavimai), kuriais vadovaujantis iki naujo reguliavimo periodo kalendorinių metų balandžio 15 d. nustatomi elektros

21 energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai naujam reguliavimo periodui, t. y. 2016 2020 metams, atsižvelgiant į penkerių metų, t. y. 2011 2015 m., faktinių persiuntimo patikimumo rodiklių vidurkį. Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės rodikliai bei jų minimalūs lygiai atskirai skaičiuojami elektros energijos perdavimo sistemai bei skirstymo tinklui (žr. paveikslus žemiau). Kuo rodiklio reikšmė mažesnė, tuo elektros energijos persiuntimo patikimumo lygis yra geresnis. Skaičiavimuose vertinami tik tie atvejai, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas įvyko dėl sistemos operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių arba dėl nenustatytų priežasčių. Nutraukimai, kurie įvyko dėl force majeure ar išorinio poveikio priežasčių, patikimumo rodikliams įtakos neturi. Elektros energijos persiuntimo patikimumas perdavimo tinklais yra vertinamas dviem rodikliais: Perdavimo tinklu neperduotos elektros energijos kiekiu (angl. energy not supplied) (toliau ENS); Vidutine elektros energijos perdavimo nutraukimo trukme (angl. average interruption time) (toliau AIT). 5 pav. ENS ir šio rodiklio minimalus lygis, MWh 6 pav. AIT ir šio rodiklio minimalus lygis, min. 8 7 6 5 4 7,53 7,36 6,70 5,36 5 5 5 5 4,54 5 6,3 0,40 0,35 0,30 0,25 0,20 0,35 0,34 0,31 0,26 0,26 0,26 0,26 0,26 0,25 0,22 0,29 3 0,15 2 1 1,03 0,10 0,05 0,04 0 2011 2012 2013 2014 2015 2016 0,00 2011 2012 2013 2014 2015 2016 ENS rodiklis ENS rodiklio minimalus lygis AIT rodiklis AIT rodiklio minimalus lygis Šaltinis VKEKK. VKEKK 2016 metams nustatyti patikimumo rodikliai įpareigoja PSO užtikrinti, kad techninė paslaugų kokybė bus geresnė arba lygi minimaliems reikalavimams: vartotojams elektros energijos vidutinė nutraukimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 0,29 min., o nepersiųstos elektros energijos kiekis būtų ne didesnis kaip 6,3 MWh. VKEKK įvertino faktinį persiuntimo patikimumo lygį už 2016 m. ir nustatė, kad, lyginant su nustatytu minimaliu lygiu, persiuntimo patikimumas pagal ENS rodiklį buvo 83,7 proc. mažesnis (neviršijo nustatytos maksimalios reikšmės), pagal AIT rodiklį buvo 86,2 proc. mažesnis (neviršijo nustatytos maksimalios reikšmės). Elektros energijos persiuntimo patikimumas skirstomaisiais tinklais yra vertinamas dviem rodikliais: Sistemos ilgų elektros energijos skirstymo nutraukimų vidutinės trukmės rodikliu (angl. system average interruption duration index) (toliau SAIDI); Sistemos ilgų elektros energijos skirstymo nutraukimų vidutinio dažnumo rodikliu (angl. system average interruption frequency index) (toliau SAIFI). 2016 metams VKEKK nustatyti patikimumo rodikliai skirstomųjų tinklų operatorius (toliau STO) įpareigoja užtikrinti, kad techninė paslaugų kokybė bus geresnė arba lygi minimaliems

22 reikalavimams: vartotojams elektros energijos vidutinė nutraukimo trukmė (SAIDI) neturėtų būti ilgesnė nei 52,12 min. per metus, o vartotojui tenkantis vidutinis nutraukimų skaičius (SAIFI) dėl STO kaltės neturėtų būti didesnis nei 0,72 karto. VKEKK įvertino faktinį kokybės patikimumo lygį už 2016 m. ir nustatė, kad, lyginant su nustatytu minimaliu lygiu, persiuntimo patikimumas pagal SAIDI rodiklį buvo 8,0 proc. mažesnis (neviršijo nustatytos maksimalios reikšmės), pagal SAIFI rodiklį buvo 13,8 proc. mažesnis (neviršijo nustatytos maksimalios reikšmės). 7 pav. SAIDI ir šio rodiklio minimalus lygis, min. vartotojui 70 60 50 40 30 20 10 0 66 66 66 66 66 59,5 55,67 51,40 52,12 49,43 47,94 44,58 2011 2012 2013 2014 2015 2016 8 pav. SAIFI ir šio rodiklio minimalus lygis, kartai vartotojui 1,00 0,90 0,80 0,70 0,60 0,50 0,40 0,30 0,20 0,10 0,00 0,93 0,93 0,93 0,93 0,93 0,81 0,79 0,71 0,67 0,72 0,60 0,62 2011 2012 2013 2014 2015 2016 SAIDI SAIDI rodiklio minimalus lygis SAIFI rodiklis SAIFI rodiklio minimalus lygis Šaltinis VKEKK. AB Energijos skirstymo operatorius neviršija minimalių persiuntimo patikimumo lygių visu lyginamuoju laikotarpiu, o rodikliai kiekvienais metais nuosekliai mažėjo, ir tik 2016 m. jų reikšmės nežymiai išaugo. Tai rodo, kad 2016 m. šiek tiek suprastėjo persiuntimo paslaugų kokybė bei pailgėjo nutrūkimų laikas vienam vartotojui per metus bei pailgėjo nutrūkimų skaičius 1 vartotojui, lyginant su 2015 m., tačiau 2016 m. rodikliai buvo geresni už 2011 2015 m. SAIDI ir SAIFI vidutines reikšmes. Reikalavimuose nustatyti elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kokybės rodikliai. Skirstymo paslaugos teikėjams yra nustatyti tokie rodikliai: - laiku (per 20 d. nuo prijungimo įmokos sumokėjimo) prijungtų naujų vartotojų procentinė dalis; - laiku (per 5 darbo dienas buitiniams vartotojams ir per 2 darbo dienas kitiems vartotojams) atnaujinto elektros energijos persiuntimo vartotojams, apmokėjusiems įsiskolinimus, procentinė dalis; - apie planinį nutraukimą laiku (prieš 10 kalendorinių dienų) informuotų vartotojų procentinė dalis; - laiku (per 5 darbo dienas) pašalintų gedimų vartotojams procentinė dalis; - elektros energijos persiuntimo atkūrimo laiku (priklausomai nuo patikimumo kategorijos) po neplaninio nutraukimo vartotojų procentinė dalis; - laiku (per 30 kalendorinių dienų) išnagrinėtų vartotojų ir tinklų naudotojų skundų procentinė dalis. PSO nustatomas tik vienas paslaugų kokybės rodiklis laiku (per 30 kalendorinių dienų) išnagrinėtų skundų procentinė dalis. 5 lentelė. AB Energijos skirstymo operatorius persiuntimo patikimumo kokybės rodiklių vykdymas per 2016 m.

23 Aprūpinimo elektra patikimumo kategorija Matavimo vnt. Nustatytas paslaugos suteikimo vartotojui rodiklis Vidutinis paslaugos suteikimo vartotojui rodiklis I val. 0 0,00 100 II val. 2,5 1,38 100 III val. 24 3,93 100 Šaltinis VKEKK. Paslaugos suteikimo vartotojui nustatytu laiku rodiklis (proc.) Vadovaujantis EEĮ 19 straipsniu, 2016 m. buvo parengta LEES patikimumo įvertinimo ataskaita už 2015 metus, kurioje buvo konstatuota, kad LEES patikimumas yra užtikrinamas. Minėta ataskaita taip pat skelbiama VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt. Apsaugos priemonių priežiūra (37(1)(t) straipsnis) Vadovaujantis EEĮ 31 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nacionalinio balansavimo funkciją atlieka PSO AB Litgrid. Tiekimo patikimumui užtikrinti yra numatytos reikalingos antrinio ir tretinio rezervo apimtys, kurios užtikrinamos sutartimis su Lietuvos elektros sistemoje esančiomis elektrinėmis ir sutartimis su BRELL kaimyninių šalių operatoriais dėl bendrai palaikomo antrinio rezervo. Nuolatinės srovės jungčių valdymo sutartyse su Lenkijos ir Švedijos PSO taip pat numatytos avarinės pagalbos galimybė iš kaimyninių šalių. Elektros energijos tiekimo vartotojams užtikrinimui PSO užsako tretinį galios rezervą, kuris gali būti aktyvuojamas maksimalaus elektros energijos suvartojimo laikotarpiu, esant pasiūlos trūkumui elektros rinkoje. Esant galios arba kuro trūkumui, sudaryti ir patvirtinti vartotojų atjungimo ir ribojimo planai. Praėjusiais metais perkrovos nustatytos Lietuvos Baltarusijos tarpsisteminėje jungtyje, trukusios 7 valandas. Šiomis valandomis pralaidumas siekė 1100 1300 MW, o fizinis srautas viršijo nustatytą pralaidumo ribą 103 118 proc. 2016 m. AB Energijos skirstymo operatorius nebuvo atjungusi ar apribojusi klientų dėl tinklo pajėgumo trūkumo. AEI reguliavimo struktūra: AEI prijungimo, pasinaudojimo ir dispečerinio valdymo ataskaita, ypač dėl prioritetinių problemų. Ataskaita taip pat dėl AEI balansavimo atsakomybės (Reglamento (EB) Nr. 713/2009 11 straipsnis) VKEKK, atsižvelgdama į rinkoje susidariusią situaciją, kad ne prie visų STO valdomų tinklų yra prijungtų elektros energiją gaminančių vartotojų, ir tokiu atveju, nustatant naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, negalima įvertinti elektros energiją gaminančių vartotojų planuojamų atgauti elektros energijos kiekių bei tinklų operatorių patiriamų kaštų, pakeitė Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką (patvirtinta 2016 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. O3-191). Esminis pasikeitimas: tuo atveju, kai prie operatoriaus valdomų skirstomųjų tinklų nėra prijungta elektros energiją gaminančių vartotojų ir nėra faktinių duomenų, reikalingų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainai nustatyti, naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina prilyginama tam skirstomųjų tinklų operatoriui nustatytai persiuntimo paslaugos kainai. AEI balansavimo atsakomybės nesikeitė, palyginus su ankstesniais metais, kaip ir kitos numatytos lengvatos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Didžiausią rinkos dalį bendroje atsinaujinančių išteklių įrengtosios galios rinkos struktūroje 2016 metais sudarė vėjo elektrinės 62,7 proc., hidroelektrinėss 15,6 proc., saulės 8,5 proc., biomasės 8,4 proc., biodujų 4,7 proc. 2015 m. vėjo elektrinių bendrojoje įrengtosios galios rinkos struktūroje elektrinių rinkos dalis siekė 60,2 proc., hidroelektrinių 17,7 proc., biomasės 8,9 proc., biodujų 3,7 proc., saulės 9,6 proc.

24 9 pav. AEI struktūra pagal įrengtąją galią 2014 2016 m., MW 900 800 723 725 700 600 559 562 563 565 571 572 576 500 435 435 400 282 283 284 285 288 289 291 786 792 819 495 496 514 300 200 100 0 69 69 69 69 69 69 70 70 70 70 70 70 127 127 127 127 128 128 128 128 128 128 128 128 62 62 62 62 64 64 64 64 64 64 64 69 18 20 20 20 21 22 24 27 28 29 34 38 I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Šaltinis VKEKK. Biodujos Biomasė Hidroenergija Saulės šviesos energija Vėjo energija Iš viso 2015 m. AEI elektrinių įrengtosios galios dalis bendrame įrengtosios galios balanse sudarė 16,7 proc., o 2016 m. 22,4 proc. 3.1.3. Tinklų tarifai prijungimui ir prieigai 37(1)(a) straipsnis, 37(6)(a) straipsnis, 37(8) straipsnis, 37(10)straipsnis, 37(12) straipsnis, 37(3)(c) ir (d) straipsniai 37(1)(a) straipsnis Susijusi informacija pateikta šios ataskaitos 2.1.5 skyriuje. 37(6)(a) straipsnis Vadovaujantis Energetikos įstatymo nuostatomis, energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, turi derinti su VKEKK numatomus investicijų projektus, susijusius su naujų energetikos objektų statyba, esamų energetikos objektų atstatymu, modernizacija, rekonstrukcija ar veikiančių energetikos objektų plėtra energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklose. Jeigu investicijos nėra suderintos su VKEKK, jos negali būti pripažintos pagrįstomis ir nėra įskaičiuojamos į kainų viršutines ribas. 2016 m. elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos investicijos sudarė 167,44 mln. Eur ir ženkliai sumažėjo, lyginant su 2015 m. Šį pokytį iš esmės lėmė 5,7 karto mažesnės investicijos į perdavimo tinklus nuo 207,99 mln. Eur 2015 m. iki 36,74 mln. Eur 2016 m. Skirstymo tinklų investicijos 2016 m. sudarė 118,92 mln. eurų tai 2,5 proc. daugiau nei 2015 m. Investicijų grąža nustatoma vidutinių svertinių kapitalo kaštų metodu (angl. WACC), kuri 2017 m. sudaro 5,05 proc. gamybos bendrovei, 4,93 proc. PSO ir 4,94 proc. STO. Minėta ir detalesnė informacija taip pat skelbiama viešai VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt. 37(8) straipsnis 2015 m. pabaigoje patvirtinta Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, įgyvendinanti LRAIC modelį, kuriuo siekiama efektyvinti elektros tinklų, atitinkančių paklausą, eksploatavimą. Pagal naująjį modelį nustatytos elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 5 metų reguliavimo periodui 2016 2020 m. Per 2016 m. metodika patikslinta, numatant

25 investicijų grąžos koregavimą dėl persiuntimo patikimumo rodiklių, taip pat reglamentuojant būtinos ir pagrįstos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų elektros tinklų plėtrą, bei nustatytas skirstymo paslaugos teikimo sąnaudų priskyrimo buitiniams vartotojams koeficientas. STO diferencijuojant persiuntimo paslaugos kainas šio koeficiento vartotojams reikšmė nuosekliai didinama iki 2020 m., tačiau negali viršyti 1,3, o 2017 m. taikytas jo dydis siekia 1,2. VKEKK teisės ir pareigos, susijusios su perdavimo ir skirstymo paslaugų teikėjų kainomis ir tarifais, kaip nustato Direktyvos 2009/72/EB 37 (8) straipsnis, per 2016 m. nesikeitė. 37(10) straipsnis VKEKK teisės ir pareigos, susijusios su perdavimo ir skirstymo paslaugų teikėjų kainomis ir tarifais, kaip nustato Direktyvos 2009/72/EB 37 (10) straipsnis, per 2016 m. nesikeitė. 37(12) straipsnis VKEKK nutarimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 37(3)(c) ir (d) straipsniai Pagal EEĮ 33 straipsnį PSO ir VKEKK nustatytos teisės ir pareigos, susijusios su 10 metų perdavimo tinklų plėtros plano rengimu, vertinimu ir stebėsena, per 2016 m. nesikeitė. 2016 m. birželio 30 d. gautas 2016 2025 m. Lietuvos elektros energetikos sistemos 400 110 kv tinklų plėtros planas ateinančiam dešimtmečiui. Dėl minėto plano VKEKK skelbė viešąją konsultaciją ir, įvertinusi gautas pastabas, VKEKK 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. O3-395 patvirtino, kad AB Litgrid parengtame 2016 2025 m. plėtros plane numatytos investicijos užtikrins pagrįstą elektros energetikos sektoriaus plėtrą, kuri tenkintų rinkos dalyvių poreikius, taip pat patikimą bei efektyvų perdavimo sistemos veikimą, vartotojams garantuojant kokybiškas paslaugas. 2015 m. 2016 m. sandūroje pradėjus eksploatuoti tarpsisteminių jungčių NordBalt ir LitPol Link projektus, 2016 2025 m. perdavimo tinklo plėtros ir atnaujinimo investicijų poreikis sieks apie 671,18 mln. Eur, t. y. 22,89 proc. mažiau, palyginus su 2015 2024 m. AB Litgrid planuotomis investicijomis. Didžiausią dalį 2016 2025 m. perdavimo tinklo plėtros plane numatytų investicijų sudarys LEES sujungimas su kontinentinės Europos tinklais projektas darbui sinchroniniu režimu. STO, vadovaudamasis VKEKK patvirtintu Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašu, ilgalaikę reguliuojamos veiklos investicijų programą rengia reguliavimo periodui ir teikia VKEKK. Pagal VKEKK pateiktą 2016 2020 metų investicijų programą, 2017 2019 metų investicijos sudaro 434 mln. Eur. Kryžminio subsidijavimo prevencija (37(1)(f) straipsnis) Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 13 punktą ir EEĮ 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą VKEKK nustatytos funkcijos kontroliuoti, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo, nesikeitė, palyginti su praėjusiais metais (plačiau žr. 2015 m. Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų metinėje ataskaitoje Europos Komisijai). 3.1.4. Tarpsisteminės prekybos problemos Prieiga prie tarpsisteminės infrastruktūros, įskaitant galios paskirstymo ir perkrovų valdymo procedūras (37(6)(c) straipsnis, 37(8) straipsnis, 37(9) straipsnis), pajamų panaudojimas tarpsisteminėms jungtims (37(3)(f) straipsnis)

26 Nuo 2016 m. pradžios taikomas naujas reglamentavimas, apimantis visų Baltijos šalių PSO tarpsisteminių pralaidumų skaičiavimo, nustatymo ir paskirstymo Baltijos šalyse bei su trečiosiomis šalimis sąlygas, nuostatas ir metodikas, kurį 2015 m. gruodžio 10 d. patvirtino VKEKK. Situacija dėl prieigos prie tarpsisteminės infrastruktūros pasikeitė nuo 2016 m., kai buvo pradėtos eksploatuoti jungiamosios linijos su Švedija ir Lenkija. NordBalt jungtis pastebimai sumažino elektros energijos kainą rinkoje. Pažymėtina, kad per 2016 m. dėl pralaidumų trūkumo prekyba buvo apribota šiose tarpsisteminėse jungtyse: Lietuva Latvija tarpsisteminėje jungtyje 364 valandas (iš Lietuvos į Latviją 4 valandos, iš Latvijos į Lietuvą 360 valandų); Lietuva Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje 12 valandų (iš Baltarusijos į Lietuvą); Lietuva Švedija tarpsisteminėje jungtyje 2882 valandas (iš Švedijos į Lietuvą 2848 valandas, iš Lietuvos į Švediją 34 valandas); Lietuva Lenkija tarpsisteminėje jungtyje 4690 valandų (iš Lenkijos į Lietuvą 2370 valandas, iš Lietuvos į Lenkiją 2320 valandas). Pasikeitusi infrastruktūrinė situacija, kai Lietuva tapo elektros srautų kryžkele tarp Švedijos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos (Kaliningrado), reikalauja naujų sprendimų, sietinų su naujomis šalimis ir rinkomis bei jų specifika. Regioninis bendradarbiavimas tampa itin svarbus, siekiant efektyvių sprendimų ir įgyvendinant elektros rinkų sujungimą: kaštų pasidalinimas tarp šalių ir rinkos dalyvių, finansinių priemonių įgyvendinimas, efektyvus pralaidumų panaudojimas, einamosios paros prekybos įgyvendinimas naujose jungtyse ir kita. Minėti sprendimai siejasi su priimtais ir numatomais priimti elektros tinklų kodeksais, o juose numatytų uždavinių įgyvendinimas Europos mastu tampa vis labiau aktualus priimamiems sprendimams regiono ir nacionaliniu mastu. Akcentuotina, kad, nutiesus naujas jungtis į Vakarus, Lietuva, kaip ir kitos šalys, ES vis dar lieka izoliuota energetinė sala. Tad integracija į Europos elektros sistemas valdymo ir operatyvinio darbo požiūriu yra didžiausias prioritetas, t. y. sinchroninis Lietuvos elektros sistemos darbas su kontinentinės Europos tinklais būtų galutinis tikslas. 2016 m. Lietuvos elektros energijos PSO gavo 3 438 451 Eur (2015 m. 915 936 Eur) perkrovų pajamų. Visas šias lėšas planuojama panaudoti strateginiams projektams įgyvendinti. Paminėtina, kad 2016 metais perkrovos nustatytos Lietuvos Baltarusijos tarpsisteminėje jungtyje, trukusios 7 valandas. Šiomis valandomis pralaidumas siekė 1100 1300 MW, o fizinis srautas viršijo nustatytą pralaidumo ribą 103 118 proc. Metinis valandinis elektros energijos poreikio pikas (netto) 2016 metais buvo 1979 MW (2015 m. 1748 MW, 2014 m. 1835 MW). LEES elektrinių bendroji įrengta galia sudarė 3591 MW. Visa aktuali informacija, susijusi su perdavimo tinklo prieinamumu bei pasinaudojimu, skelbiama AB Litgrid interneto svetainėje www.litgrid.eu ir Nord Pool AS interneto svetainėje www.nordpoolspot.com. Techninio bendradarbiavimo tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatorių stebėsena (37(1)(s) straipsnis) Kaip minėta 2.1.5 skyriuje, rengiantis regioninės rinkos plėtrai, kurią sąlygojo pradėjusios veikti naujos tarpsisteminės jungtys su Švedija ir Lenkija, VKEKK, atsižvelgdama į 2014 m. kovo mėn. įsigaliojusius EEĮ pakeitimus bei atitinkamai gavusi Energetikos ministerijos motyvuotą pranešimą, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-694 nustatė 5,27 Eur/MWh NJL kainą elektros energijos eksportui į trečiąsias šalis. Ši kaina buvo taikoma nuo 2016 m. kovo 1 d. VKEKK 2016 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. O3-349 patvirtino naują NJL kainą, kuri 2017 m. siekia 5,23 Eur/MWh ir yra 0,8 proc. mažesnė nei 2016 m. Perorientuojant Baltijos šalių elektros sistemas dirbti su kontinentinės Europos tinklais bei rengiantis dirbti atsijungus nuo kitų elektros sistemų salos režimu, reikės atitinkamų sprendimų. Tarpusavio koordinacija padidina bendrą sistemų valdymo efektyvumą ir sumažina totalinių avarijų tikimybę. Be to, sinchronizacijai reikia stiprinti ir vidaus elektros perdavimo tinklą, kuris pasitarnaus

27 ir kaip nusidėvinčios infrastruktūros atnaujinimas, ir kaip būdas efektyviai išnaudoti LitPol Link ir NordBalt jungtis. Sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais planuojama įgyvendinti iki 2025 m. Perdavimo sistemos operatoriaus investicijų planų pagal TYNDP priežiūra (37(1)(g) straipsnis) AB Litgrid investicijų planų priežiūra vykdoma pagal 3.1.3 skyriuje nurodytas sąlygas, įtvirtintas EEĮ, t. y. kasmet iki liepos 1 d. pateikiamas atnaujintas 10 metų perdavimo tinklų plėtros planas vertinamas VKEKK. 2016 m. aukštosios įtampos elektros perdavimo linijų ilgis sudarė 7080 kilometrus, o aukštosios įtampos transformatorių pastočių skaičius siekė 236. Bendras elektros poreikis 12,25 TWh. Elektros energijos vartojimas išaugo 3,7 proc. Šiuo metu LEES tiesiogiai sujungta su penkiomis kaimyninėmis (Švedija, Lenkija, Baltarusija, Latvija, Rusija) elektros energetikos sistemomis. 2016 2025 m. planuojama investicijų suma į perdavimo tinklą apie 671,18 mln. Eur. VKEKK kartu su PSO taip pat dalyvauja PCI įgyvendinimo procese bei bendradarbiauja su kitų šalių energetikos reguliuotojais, siekdama strateginių tarpsisteminių jungčių statybos sėkmingo užbaigimo pagal 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą. Bendradarbiavimas (37(1)(c) straipsnis) EEĮ nustatyta, kad VKEKK bendradarbiauja su užsienio valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis. VKEKK gali sudaryti bendradarbiavimo elektros energetikos sektoriuje susitarimus su kitų valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje. Taip pat nustatyta, kad VKEKK pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai ACER, veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, veikloje. VKEKK, bendradarbiaudama su ACER ir užsienio valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis, keičiasi informacija, reikalinga VKEKK užduotims pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus atlikti. VKEKK užtikrina gautos informacijos konfidencialumą. VKEKK taip pat yra Europos energetikos reguliuotojų tarybos (angl. Council of European Energy Regulators CEER) ir Regioninės energetikos reguliuotojų asociacijos (angl. Energy Regulators Regional Association ERRA) organizacijų narė, jos atstovai dalyvauja įvairiuose darbo grupių susitikimuose, atlieka bendras energetikos įmonių palyginimo analizes, teikia atsakymus į įvairius klausimynus, reikalingą informaciją bei stebi rengiamų dokumentų eigą. 3.1.5. Teisės aktų laikymasis Reguliuotojo laikymasis ACER, Europos Komisijos (37(1)(d) straipsnis) ir Gairių (39 straipsnis) privalomų sprendimų VKEKK nuolat gauna informaciją apie rengiamus ir priimtus ACER bei Europos Komisijos teisės aktus. Taip pat per bendrą informacinę sistemą derina pozicijas su kitomis valstybinėmis institucijomis. Atitinkamų ES teisės aktų nuostatos perkeltos į nacionalinių teisės aktų nuostatas arba taikomos tiesiogiai ir pagal kompetenciją jų laikomasi, priimant VKEKK nutarimus dėl perdavimo paslaugos kainos dedamųjų, jungiamųjų linijų pralaidumų nustatymo ir paskirstymo bei perkrovų valdymo taisyklių ir kita. Perdavimo ir skirstymo bendrovių, sistemos savininkų ir elektros energetikos įmonių laikymasis Bendrijos teisės aktų, įskaitant tarpsistemines problemas (37(1)(b), 37(1)(q), 37(3)(a),(b),(e) ir 37(5) straipsniai + baudų taikymas (37(4)(d) straipsnis))

28 VKEKK, jei kitaip nenumatyta kituose teisės aktuose, rengia ir nustato savo teisės aktuose detalius reikalavimus dėl ES teisės aktų laikymosi bei atsakomybę už šių nurodymų pažeidimą. Kaip laikomasi teisės aktų nuostatų dėl tarpsisteminės prekybos buvo minėta šios ataskaitos 2.1.3 ir 3.1.4 dalyse. Pagal EEĮ 9 straipsnio 7 dalį, VKEKK įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis už valstybės reguliuojamosios energetikos veiklos elektros energetikos sektoriuje pažeidimus elektros energetikos įmonėms skiria veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. VKEKK skiriamos baudos už pažeidimus vykdant reguliuojamąją energetikos veiklą ir jų skyrimo tvarka nustatytos Energetikos įstatyme. Energetikos įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, kurie per VKEKK nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti, užtikrindama atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, VKEKK skiria baudas. Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai energetikos įmonėms duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu VKEKK ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą ir poveikį energijos vartotojams ir (ar) kitoms energetikos įmonėms. Energetikos įmonės už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal Energetikos įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą VKEKK ar Konkurencijos tarybos kompetenciją. 3.2. Konkurencijos skatinimas 3.2.1. Didmeninė rinka NordBalt ir LitPol Link elektros energijos jungtys atvėrė ir naujų Lietuvos elektros rinkos plėtros galimybių ir ženkliai sumažino Lietuvoje didmeninės elektros energijos rinkos kainą. Elektros energijos kainų mažėjimas fiksuotas tiek Lietuvos, tiek Latvijos kainų zonose, kuriose elektros energijos kainos dienos-prieš elektros energijos biržoje Nord Pool 2016 m., palyginti su 2015 m., mažėjo atitinkamai 12,8 ir 13,8 proc. VKEKK aktyviai dalyvauja kuriant bendrą regioninę elektros energijos rinką, įskaitant ir įvairių bendrų teisės aktų kūrimą bei įgyvendinimą. Nuo 2016 m. balandžio 7 d. didmeninės energijos rinkos dalyviams, t. y. ūkio subjektams, sudarantiems sandorius didmeninėje energijos rinkoje dėl elektros (ir gamtinių dujų) įsigijimo, įsigaliojo Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 reikalavimas ACER teikti visą informaciją apie didmeninėje energijos rinkoje sudaromus sandorius, įskaitant prekybos nurodymus, ir kitus duomenis. 2016 m. gruodžio mėn. VKEKK parengė ir patvirtino nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusias Prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis priežiūros taisykles, kuriose įvedama rinkos dalyvio sąvoka, apibrėžianti, kuriems elektros energijos (ir gamtinių dujų) sektoriaus dalyviams taikomas didmeninės rinkos priežiūros, stebėsenos ir pažeidimų vertinimo tvarkos nuostatas, taip pat aiškiai apibrėžta, kada pradedamas tyrimas dėl galimo pažeidimo, nagrinėjant galimus piktnaudžiavimo atvejus didmeninėje energijos rinkoje. VKEKK, vadovaudamasi FCA, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės, 2017 m. gegužės mėn. atliko Lietuvos elektros energijos kainų svyravimų rizikos draudimo galimybių analizę. Baltijos pralaidumo skaičiavimo regioną sudaro Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija ir Lenkija. Lietuvos elektros energijos kainų svyravimų rizikos draudimo galimybių analizė atlikta pirmą kartą: VKEKK nagrinėjo, kaip veikia elektros energijos išankstinių sandorių rinka, ar išankstinių sandorių rinkoje siūlomi produktai arba jų deriniai padės išvengti kitos paros kainos tam

29 tikroje prekybos zonoje nepastovumo rizikos ir, ar tokie produktai arba jų deriniai yra efektyvūs. Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir siekiadama skatinti efektyvesnį didmeninių elektros energijos rinkų veikimą, VKEKK kartu su Švedijos, Lenkijos ir Latvijos nacionalinėmis reguliavimo institucijomis įpareigojo šių šalių PSO per 6 mėn. užtikrinti galimybę didmeninės elektros energijos rinkos dalyviams įsigyti ilgalaikio tarpzoninio rizikos draudimo produktus, nesuteikiant ilgalaikių perdavimo teisių. VKEKK, įgyvendindama ES reikalavimus dėl bendros regioninės elektros energijos rinkos kūrimo, 2017 m. gegužės mėn. patvirtino ES perdavimo sistemų operatorių bendrai parengtą ir suderintą CGM. Vadovaudamsiesi CGM, PSO modeliuoja tinklų turimos infrastruktūros pralaidumus šie duomenys naudojami išlaikyti tinklo patikimumą ir patirti kuo mažiau išlaidų, įskaitant poveikį vartotojams. Iki šiol kiekvienas PSO naudodavo savo tinklo modelį, tačiau regione elektros energijos tinklams tampant vis labiau susijusiais, atsirado būtinybė sukurti bendrą tinklo modelį. Tai palengvins PSO bendradarbiavimą ir leis saugiau bei ekonomiškai efektyviau vystyti Europos elektros energijos tinklą. Kuriant bendrą elektros energijos rinką regione, visi ES PSO kartu parengė pasiūlymą dėl vienodo kitos paros pralaidumo garantavimo termino DAFD, kuris yra 60 minučių iki kitos paros prekybos pabaigos. Šiam terminui pritarta VKEKK posėdyje 2017 m. birželio mėn. 2016 m. elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje sudarė 37 EUR/MWh. Importuota 88,35 proc. elektros energijos. 2016 metais buvo išduotos 2 naujos licencijos nepriklausomiems tiekėjams, tačiau 1 licencija buvo sustabdyta. Metų pabaigoje buvo 19 aktyvių nepriklausomų tiekėjų iš 36 licencijuotų nepriklausomų tiekėjų. Praėjusiais metais didmeninėje rinkoje buvo 3 pagrindiniai elektros energijos tiekėjai (žr. 1 pav.). Elektros energijos biržos kitos paros prekyboje dalyvavo 18 dalyvių, o einamosios paros 10. Detalesnę informaciją galima rasti www.nordpoolspot.com. 3.2.1.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos priežiūra 37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai Elektros energijos kainų priežiūra atliekama pagal VKEKK patvirtintą Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašą, ir rezultatai skelbiami VKEKK metinėse ataskaitose bei Elektros energijos rinkos stebėsenos ataskaitose, kurios skelbiamos VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt (taip pat žr. 2.1.3 skyrių). Paminėtina, kad ne rečiau kaip kartą per pusmetį vyksta Nacionalinio bendros Baltijos elektros rinkos plėtros komiteto susitikimai, kuriuose dalyvauja valstybinių institucijų, rinkos dalyvių ir susijusių asociacijų atstovai. Juose apsikeičiama aktualia informacija ir sprendžiami probleminiai klausimai, aiškinantis priežastis, bei numatoma, kokių žingsnių reikia imtis, siekiant efektyvaus elektros rinkos veikimo ir plėtros. Siekdama užtikrinti skaidrumą, VKEKK prižiūri, ar tinkamai skelbiama informacija pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, ir 2010 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijos Reglamento (ES) Nr. 838/2010 dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo nuostatas. VKEKK taip pat savo interneto svetainėje skelbia visą su savo veikla susijusią informaciją: naujienas, įvairius išaiškinimus, statistikas, vykstančius susitikimus, viešų posėdžių medžiagą ir pan. VKEKK, atsižvelgdama į padidėjusias elektros energijos kainas dienos-prieš elektros energijos biržos Nord Pool Baltijos šalių kainų zonoje 2016 m. sausio mėn., atliko tyrimą aukštų elektros energijos kainų elektros biržoje 2016 m. sausio mėnesį priežastims ištirti. Atsižvelgdama į tyrimo metų nustatytus veiksnius, VKEKK kreipėsi į Energetikos ministeriją dėl rezervo, sisteminių paslaugų, taip pat VIAP teikiantiems ūkio subjektams taikomų įpareigojimų reglamentavimo tobulinimo.

30 3.2.2. Mažmeninė rinka Nuo 2013 m. visi komerciniai vartotojai atsiskaito už elektros energiją rinkos kainomis, o, esant reikalui, šiems vartotojams garantinis tiekimas užtikrinamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Buitiniai vartotojai taip pat turi teisę pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir pirkti elektros energiją rinkoje arba pagal dvišalius kontraktus. Per praėjusius metus vidutinis metinis buitinių vartotojų suvartojimas padidėjo nuo 1634 kwh iki 1696 kwh. 2016 metais elektros energijos visuomeninio tiekėjo AB Energijos skirstymo operatorius dalis mažmeninėje rinkoje išliko panaši apie trečdalį viso suvartojimo, įskaitant garantinį tiekimą. Garantinio tiekėjo paslaugomis naudojosi 45 448 vartotojai. 3 didžiausi elektros energijos tiekėjai nepriklausomo tiekimo mažmeninėje rinkoje: UAB Energijos tiekimas, UAB Elektrum Lietuva ir AB INTER RAO Lietuva. Jų dalis mažmeninėje rinkoje sudarė 70,3 proc. pagal elektros energijos kiekį. Tarp didžiausių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų 2016 m., palyginti su 2015 m., daugiausia augo UAB Energijos tiekimas užimamos rinkos dalis. Šalyje augo vartotojų skaičius nuo 1 673 801 iki 1 691 038 vartotojų, iš kurių 134 279 nebuitiniai. Per 2016 m. nebuitinių vartotojų, perkančių elektros energiją visuomeninėmis kainomis, suvartojimas sumažėjo nuo 0,112 TWh iki 0,104 TWh. Buitinių vartotojų, perkančių elektros energiją visuomeninėmis kainomis, per 2016 m. suvartojimas sudarė 2,64 TWh ir buvo nežymiai didesnis, palyginti su 2015 m. (2,51 TWh). Buitinių vartotojų, pirkusių elektros energiją rinkoje sutartinėmis kainomis, 2016 m., palyginti su praėjusiais metais, padidėjo nuo 11 iki 29. 2016 m. dėl neapmokėtos skolos AB Energijos skirstymo operatorius atjungė elektros energijos persiuntimą 3452 klientams. 3.2.2.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos priežiūra 37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai 2016 m. vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje sudarė 37 Eur/MWh. Visuomeninio tiekėjo vidutinė metinė mažmeninė kaina tipiniam buitiniam vartotojui 43 Eur/MWh (elektros energijos įsigijimas ir visuomeninio tiekimo marža), o pasinaudojimo elektros tinklais arba persiuntimo paslaugos kaina 32 EUR/MWh. 2017 m. yra antrieji 2016 2020 metų reguliavimo periodo metai. Kiekvienais kitais metais apskaičiuotos leidžiamos pajamos koreguojamos pagal VKEKK 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo patvirtintos Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos reikalavimus. AB Litgrid viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba 2017 m. yra lygi 0,672 ct/kwh, kuri yra 0,019 ct/kwh arba 2,75 proc. mažesnė, palyginus su 2016 m. bendrovei nustatyta perdavimo paslaugos kainos viršutine riba. PSO pateikė informaciją VKEKK, jog 2017 m. planuoja vidutiniškai užsakyti 400 MW/h antrinio avarinio galios rezervo ir 484 MW/h tretinio avarinio galios rezervo. Antrinio ir tretinio rezervo kainų pokytį lėmė tai, kad 2016 m., įvertinus audito rezultatus, buvo nustatytas mažesnis sąnaudų lygis šioms paslaugoms teikti, o šios korekcijos 2017 m nebebuvo taikomos. Atsižvelgiant į rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas bei PSO 2017 m. prognozuojamą rezervinių paslaugų kiekį ir prognozuojamą biudžeto poreikį šių paslaugų įsigijimui, 2017 m. nustatyta 0,393 ct/kwh sisteminių paslaugų kaina (į šią kainą įtraukiamos aktyviosios galios pirminio, antrinio, tretinio rezervo užtikrinimo paslaugų įsigijimo sąnaudos, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo bei avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugų teikimo sąnaudos). AB Energijos skirstymo operatorius skirstymo paslaugų kainų viršutinė riba vidutinėje įtampoje 2017 m. yra lygi 0,830 ct/kwh (0,170 ct/kwh arba 16,96 proc. mažesnė nei 2016 m.) ir 1,655 ct/kwh žemos įtampos tinkluose (0,111 ct/kwh arba 6,31 proc. mažesnė nei 2016 m.).

31 Viršutinių kainų ribų pokyčius daugiausia lėmė didėjantis prognozuojamas paskirstyti elektros energijos kiekis, mažėjanti investicijų grąžos norma (nuo 5,24 proc. 2016 m. iki 4,94 proc. 2017 m.) bei AB Energijos skirstymo operatorius skirstymo veiklos pajamų mažinimas dėl 2014 2015 m. laikotarpiu susidariusio investicijų grąžą viršijusio pelno. Atsižvelgdama į Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 1178 Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2017 metams nustatymo, kuriuo priimtas sprendimas nenustatyti remtinos elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse apimties 2017 m., VKEKK šiai paslaugai VIAP lėšų poreikio nenustatė. Tačiau gamintojai, užtikrinantys elektros energijos tiekimo saugumą, įpareigoti teikti elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo paslaugą šiai paslaugai teikti VKEKK 2017 m. nustatė 34,3 mln. Eur VIAP lėšų poreikį. 2017 m. nustatytas VIAP biudžetas padidėjo nuo 138,9 mln. EUR (pakoreguota 2016 m. suma) iki 145,8 mln. EUR arba apie 4,9 proc. Tačiau dėl išaugusio prognozuojamo suvartoti elektros energijos kiekio VIAP kaina sumažėjo nuo 1,497 iki 1,386 ct/kwh. 2017 m. visuomeninė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų, lygi 7,102 ct/kwh (be PVM), arba 0,397 ct/kwh (5,3 proc.) mažesnė nei 2016 m. II pusm., perkantiems elektros energiją iš žemos įtampos tinklų 9,088 ct/kwh (be PVM), arba 0,442 ct/kwh (4,6 proc.) mažesnė nei 2016 m. II pusm. Elektros energijos kainos, jų taikymas, palyginimas su kitose šalyse taikomomis kainomis bei kita susijusi informacija skelbiama VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt arba AB Energijos skirstymo operatorius interneto svetainėje www.eso.lt. Vartotojai apie naujas kainas ir tarifų planus individualiai informuojami per savitarnos svetainę www.manogile.lt, o pateikusieji savo kontaktinius duomenis SMS žinutėmis arba elektroniniais laiškais. Bendrovė klientus apie taikomus tarifų planus ir jų taikymo sąlygas informuoja ir klientų aptarnavimo telefonu 1802. Rinkos atvėrimo ir efektyvumo klausimai aptariami 3.2.1 ir 3.2.2 skyriuose, o daugiau duomenų pateikta duomenų bazėje CEER. 3.2.2.2. Tiekimo kainų rekomendacijos, rinkų tyrimai ir priemonių, skatinant efektyvią konkurenciją, taikymas 37(1)(o) straipsnis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 15 punkte nustatyta, kad VKEKK prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems nebuitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju. Informacijos apie elektros energijos rinkos iškraipymus ar apribojimus, įskaitant tinkamos informacijos pateikimą, bei atitinkamų atvejų rinkoje tyrimų pateikimo Konkurencijos tarybai procedūros vykdomos įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 16 punktu, EEĮ 9 straipsnio 4 dalies 7 punktu, VKEKK ne rečiau kaip kartą per metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai. Apie atliktus tyrimus ir priemones, kurių ėmėsi VKEKK, plačiau aprašyta 2.1.3 skyriuje. 37(4)(b) straipsnis VKEKK vertina elektros energijos perdavimo ir pagrindinio STO (AB Litgrid ir AB Energijos skirstymo operatorius ), mažųjų skirstomųjų tinklų operatorių (AB Achema, AB Akmenės cementas, AB Lifosa, UAB Dirbtinis pluoštas ir UAB E Tinklas ) bei visuomeninių tiekėjų (AB Energijos skirstymo operatorius ir UAB Dirbtinis pluoštas ) ir didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje

32 turinčio elektros energijos gamintojo AB Lietuvos energijos gamyba pagal teikiamas ketvirtines ataskaitas remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo, personalo, administracines ir kt. sąnaudas. VKEKK tai suteikia galimybę būti nuolat informuotai apie reguliuojamų elektros energijos perdavimo ir skirstymo operatorių patirtus kaštus ir per įmanomai trumpiausią laiką suteikti konsultacijas dėl patirtų sąnaudų priskyrimo reguliuojamoms veikloms klausimų. Įvertinusi pateiktus ketvirtinių elektros energetikos įmonių pajamų ir sąnaudų ataskaitų duomenis, pagal poreikį VKEKK teikia užklausas ūkio subjektams sąnaudų analizės metu kilusiais klausimais. VKEKK aktyviai analizuojant minėtų elektros energetikos sektoriaus įmonių ketvirtines veiklos sąnaudas siekiama išvengti praeityje pasitaikiusių situacijų, kai atlikus planinius elektros energetikos sektoriaus energijos perdavimo, skirstymo operatorių bei visuomeninio tiekėjo sąnaudų patikrinimus buvo užfiksuoti reikšmingi reguliuojamos veiklos įmonių sąnaudų apskaitos pažeidimai, o vartotojų permokos dėl jų apimties išdėstomos ateinančiais laikotarpiais. VKEKK nustatydama 2017 m. kainų viršutines ribas 2016 metais įvertino PSO ir STO (AB Litgrid ir AB Energijos skirstymo operatorius ) ir visuomeninio tiekėjo (AB Energijos skirstymo operatorius ) reguliuojamose veiklose per 2014 2015 m. laikotarpį susidariusius viršpelnius. Apskaičiuotos sumos išdėstytos ir per keletą artimiausių metų bus grąžintos vartotojams. 3.3. Tiekimo saugumas (tiek, kiek reguliuotojas yra kompetentinga institucija) Apsaugos priemonių įgyvendinimas (42 straipsnis) 2015 m. pradėtas ir 2017 m. tęsiamas Lietuvos energetikos strategijos, kuri turėtų nubrėžti Lietuvos tikslus energetikoje iki 2050 metų, atnaujinimo procesas, siekiant įvertinti pasikeitusią situaciją po naujų jungiamųjų linijų su Lenkija ir Švedija eksploatacijos pradžios. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija nustato viziją, jos įgyvendinimo principus, strategines kryptis ir uždavinius. Jos įgyvendinimas detalizuojamas veiksmų plane 2020, 2030 ir 2050 metams. Strategija įgyvendinama šiomis keturiomis strateginėmis kryptimis: konkurencingumas; patikimumas; įtakos aplinkai mažinimas (energijos taupymas ir žalioji energetika); šalies verslo dalyvavimas siekiant energetikos pažangos. Atnaujintą Nacionalinės energetikos strategijos projektą viešai diskusijai Energetikos ministerija pateikė 2017 m. birželio mėnesį. 3.3.1. Tiekimo ir paklausos balanso priežiūra 4 straipsnis Susijusi informacija pateikta šios ataskaitos 2.1.2 ir 3.1.2 skyriuose. 3.3.2. Investicijų į gamybos pajėgumus, susijusius su tiekimo saugumu, priežiūra 37(1)(r) straipsnis Pagal EEĮ nuostatas VKEKK vykdo tinklų plėtros plano įgyvendinimo stebėseną ir atlieka jo vertinimą. Kasmet AB Litgrid teikia 10 metų elektros tinklų investicijų planus, kurie įvertina numatomų naujų gamybos šaltinių plėtros scenarijus. 2016 m. pateiktame plane prognozuojama, kad iki 2025 metų elektros energiją generuojančių šaltinių įrengtoji galia padidės iki 4196 MW. Apie 27,5 proc. šios dalies sudarytų elektrinės, naudojančios AEI. Pažymėtina, kad LEES turi pakankamai tvirtas tarpsistemines jungtis su kaimyninėmis šalimis bei pradėjusios veikti naujos tarpsisteminės linijos LitPol Link ir NordBalt su Lenkija ir

33 Švedija prisideda prie sistemos tiekimo saugumo didinimo. Esant tokioms sąlygoms, bet kokiu atveju yra sudarytos techninės galimybės elektros gamybos pajėgumų trūkumą (jeigu jis būtų) padengti importuota elektros energija. Veikiančio tinklo saugumas Direktyvos 2005/89/EC 7 straipsnis Dėl nekonkurencingų vietinių gamybos pajėgumų 2016 m. importuota didžioji dalis elektros energijos. 2016 m. 34,75 proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo buvo pagaminta Lietuvoje veikiančiose elektrinėse ir tai 7,59 proc. mažiau nei 2015 m. (42,34 proc.). Elektros energijos importas sudarė 88,35 proc. nuo bendro suvartojimo (2015 m. 68,69 proc., 2014 m. 72,60 proc.). Galimas importuoti elektros energijos kiekis priklauso nuo vykdomų remontų perdavimo tinkle. 2016 m. į Lietuvą kas valandą vidutiniškai buvo galima importuoti 2,376 GWh. Investicijos į tarpsisteminių jungčių galią 5 ir daugiau metų į priekį Direktyvos 2005/89/EC 7 straipsnis 2015 2016 m. sandūroje PSO kartu su partneriais užbaigė dviejų tarpsisteminių jungčių statybos projektus: NordBalt jungtį, kuri integravo baltijos šalių elektros energetikos sistemas į Šiaurės šalių sistemą ir elektros rinką, taip pat pagerino regiono energetinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą. LitPol Link jungtis integravo Baltijos šalis į bendrą Europos elektros energetikos sistemą ir Europos elektros rinką. Įgyvendinus šį projektą buvo užbaigtas Baltijos elektros energetikos žiedas, sujungęs Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos ir Vokietijos elektros energetikos sistemas. Sinchroniniam susijungimui su kontinentinės Europos tinklais planuojama antra 400 kv tarpsisteminė jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bei projektai, susiję su vidaus tinklo stiprinimu. Pereinant prie sinchroninio Baltijos šalių darbo su kontinentinės Europos energetikos sistema, Baltijos šalių ir IPS/UPS sistemos bus sujungtos asinchroninėmis jungtimis, t. y. įrengti nuolatinės srovės keitikliai. Pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo VKEKK tvarkos aprašą PSO derina atskiras investicijas, kurių apimtis yra lygi arba didesnė nei 3,5 mln. Eur. Perdavimo tinklo strateginių projektų vertė dėl tarpsisteminių jungčių 2016 2025 m. turėtų sudaryti 341 mln. Eur, o visos PSO investicijos siektų 635,39 mln. Eur. Laukiamas būsimas poreikis ir numatoma galia 5 ir 5 15 metų į priekį Direktyvos 2005/89/EC 7 straipsnis Lietuvoje maksimalus valandinis elektros energijos poreikis (netto) 2016 m. buvo 1979 MW, tai yra 13,2 proc. daugiau nei 2015 metais (1748 MW, 2014 m. 1835 MW). 2016 m. skirstomajame tinkle maksimalus elektros energijos valandinis poreikis sudarė 1695 MW ir buvo 9,0 proc. didesnis nei 2015 metais (1555 MW, 2014 m. 1639 MW). Svarbiausi veiksniai, lemiantys elektros energijos suvartojimą, yra šalies ekonominio lygio pokyčiai, kuriuos geriausiai apibrėžia bendrasis vidaus produktas (toliau BVP). Tačiau yra ir kitų veiksnių, turinčių nemažos įtakos būsimai elektros energijos paklausai, todėl elektros energijos poreikio prognozėje vertinta: BVP augimas; elektros energijos efektyvumas; elektromobilių skaičius ir jų suvartojamos elektros energijos kiekis; šiluminių siurblių (angl. heat pumps) skaičius ir jų suvartojamos elektros energijos kiekis. Prognozuojama, kad bazinio scenarijaus atveju Lietuvos elektros energijos poreikis 2025 m. išaugs iki 12,59 TWh (vidutiniškai apie 1,5 proc. metinis augimas), esant lėtesniam ekonomikos augimui iki 11,89 TWh (apie 0,9 proc. metinis augimas), o optimistinio scenarijaus atveju iki 13,05 TWh (apie 1,9 proc. metinis augimas). Bazinio scenarijaus atveju Lietuvos elektros energijos

34 poreikis 2020 m. siektų 11,56 TWh. Pronozuojamas didžiausias galios poreikis bazinio scenarijaus atveju 2020 m. sudarytų 2079 MW, 2025 m. siektų 2184 MW. Per 2016 m. AB Energijos skirstymo operatorius savo klientams persiuntė 9,605 mln. kwh (2015 m. 9,15 mln. kwh) elektros energijos (įskaitant technologinius nuostolius ir savąsias reikmes). 2017 2019 m. numatomas persiųsti elektros energijos kiekis yra prognozuojamas vadovaujantis VKEKK patvirtintos Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos nuostatomis, t. y. planuojama, kad elektros energijos vartojimas augs ½ BVP pokyčio dydžiu. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo mėnesio Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas 2017 2019 m. prognozuojamas Lietuvos BVP augimas atitinkamai 2,7 proc., 2,6 proc. ir 2,5 proc. (½ BVP sudaro atitinkamai 1,35 proc., 1,30 proc. ir 1,25 proc.). 2016 m. AB Energijos skirstymo operatorius elektros energijos tiekimas sudarė 3,15 mln. kwh (2015 m. 3,12 mln. kwh), iš jų 2,74 mln. kwh visuomeninis elektros energijos tiekimas ir 0,41 mln. kwh garantinis tiekimas. 2015 m. visuomeninis ir garantinis elektros energijos tiekimas siekė atitinkamai 2,63 mln. kwh ir 0,49 mln. kwh. Bendrovė prognozuoja, kad per 2017 2019 m. planuojamas patiekti elektros energijos kiekis visuomeniniams vartotojams kasmet augs po 1 proc. 3.3.3. Pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimo priemonės 4 straipsnis Pagal teisės aktus už valstybės elektros energijos balanso užtikrinimą yra atsakingas elektros PSO AB Litgrid. Vadovaujantis 2010 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-121 patvirtintu Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus sąlygų ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos aprašu bei kitų teisės aktų nuostatomis, AB Energijos skirstymo operatorius (buv. AB Lesto ) generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 176 buvo patvirtinta Elektros energijos persiuntimo vartotojams nutraukimo ir galios ribojimo grafikų sudarymo ir vykdymo tvarka. AB Energijos skirstymo operatorius kasmet sudaro galios ir elektros energijos ribojimo bei avarinio atjungimo grafikus, kurie kiekvienais metais teikiami PSO. Ribojimo grafikai (vienerių metų laikotarpiui) sudaromi apibendrinus bei išanalizavus sisteminius poreikius, tinklo parametrus ir turimą tinklų naudotojų informaciją, todėl ribojimo apimtys kiekvienais metais gali keistis. Į ribojimo grafiką įtraukti tinklų naudotojai yra raštu iš anksto informuojami apie numatytas ribojimo užduotis ir atsirandančias pareigas. Skirstomasis tinklas yra pajėgus patenkinti pikinius elektros energijos vartojimo poreikius, kadangi instaliuota galia yra ženkliai didesnė nei esantys pikai. 2016 m. AB Energijos skirstymo operatorius nebuvo atjungusi ar apribojusi klientų dėl tinklo pajėgumo trūkumo. 4. DUJŲ RINKA 4.1. Tinklo reguliavimas 4.1.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas ir gamtinių dujų perdavimo veiklos licencijos išdavimas VKEKK 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-5 Dėl Gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo ir perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo preliminaraus sprendimo konstatavo, kad AB Amber Grid perdavimo veiklos atskyrimas atitinka GDĮ 40 42 straipsnių nuostatas, ir AB Amber Grid gali būti paskirtas PSO bei informavo Europos Komisiją apie priimtą preliminarų sprendimą.

35 2015 m. kovo 26 d. VKEKK gavo Europos Komisijos Nuomonę, kurioje buvo nurodyta, kad Europos Komisijos netenkina tai, kad nebuvo atliktas nuodugnus Energetikos ministerijos netiesioginių teisių į UAB Litgas vertinimas pagal Direktyvos 2009/73/EB 9 straipsnio 2 dalį ir paragino VKEKK sertifikuoti AB Amber Grid tik su sąlyga, kad visos UAB Litgas akcijos, kurias turi AB Klaipėdos nafta, bus perleistos. VKEKK, įvertinusi Europos Komisijos Nuomonę ir Energetikos bei Finansų ministerijų pateiktus raštus, 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. O3-242 (toliau Nutarimas dėl licencijos) konstatavo, kad AB Amber Grid perdavimo veiklos atskyrimas atitinka GDĮ 40 42 straipsnių nuostatas, ir kad AB Amber Grid gali būti paskiriamas PSO su sąlyga, kad Energetikos ministerija per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą nuo VKEKK nutarimo dėl AB Amber Grid paskyrimo įsigaliojimo dienos, atliks veiksmus dėl AB Klaipėdos nafta turimų UAB Litgas akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos ministerijos, kaip nurodyta Europos Komisijos Nuomonėje. Tuo pačiu nutarimu VKEKK panaikino AB Amber Grid terminuotą ir išdavė neterminuotą gamtinių dujų perdavimo operatoriaus licenciją. VKEKK, atlikdama jai priskirtas funkcijas, 2016 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. O3-107 (toliau Nutarimas dėl pažeidimo) konstatavo, kad AB Amber Grid neįvykdė Nutarimo dėl licencijos 4.1 papunktyje nustatyto įpareigojimo bei konstatavo, kad AB Amber Grid neatitinka GDĮ aštuntajame skirsnyje įtvirtintų PSO veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, VKEKK įpareigojo AB Amber Grid per 2 mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo dienos ištaisyti reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą bei per 10 darbo dienų pateikti VKEKK informaciją ir su Energetikos ministerija suderintą veiksmų planą, susijusį su AB Klaipėdos nafta turimų UAB Litgas akcijų perleidimu. AB Amber Grid nepašalinus VKEKK nurodyto reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo, pagal Energetikos įstatymą bendrovei gali būti skiriama bauda iki 10 proc. metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos. VKEKK 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-453 įvertino, ar AB Amber Grid atliko veiksmus, kurie buvo numatyti Nutarime dėl licencijos bei Nutarime dėl pažeidimo, ir konstatavo, kad 2016 m. spalio 3 d. AB Klaipėdos nafta ir UAB Lietuvos energija sudarė AB Klaipėdos nafta nuosavybės teise valdomo UAB Litgas 33,33 proc. akcijų paketo pirkimo pardavimo sutartį, kuria visos AB Klaipėdos nafta valdomos UAB Litgas akcijos buvo perleistos UAB Lietuvos energija, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma Energetikos ministerijos, o AB Amber Grid perdavimo veiklos atskyrimas atitinka GDĮ 40 42 straipsnių nuostatas. 10 pav. Gamtinių dujų įmonės, kurios yra valdomos valstybės, 2017 m. balandis Šaltinis VKEKK.

36 4.1.2. Techninis funkcionavimas Naudojimosi sistema taisyklės Naudojimosi gamtinių dujų sistemomis taisyklės apibrėžia naudojimosi perdavimo ir skirstymo sistemomis tvarką ir sąlygas, sistemų operatorių, sistemų naudotojų teises ir pareigas, bendradarbiavimo gaires, sistemų pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo mechanizmus, remonto darbų organizavimo, paskelbimo apie juos, vykdymo tvarką ir principus bei kt. VKEKK, vadovaudamasi GDĮ 49 straipsnio 3, 4 dalimis, 2016 ir 2017 m. derino pakeistas perdavimo, skirstymo sistemos operatorių parengtas naudojimosi sistema taisykles: 1. Naudojimosi AB Amber Grid gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklės (suderinta 2017 m. gegužės 31 d.nutarimu Nr. O3-699). Taisyklėse patikslintos nuostatos susijusios su pajėgumų užsakymu: Lietuvos ir Latvijos perdavimo sistemų sujungimo taške numatoma 10 procentų techninių pajėgumų rezervuoti trumpalaikiams prieš dujų parą užsakomiems artimiausios paros (angl. dayahead) ir einamosios paros pajėgumams, numatyta netiesioginio pajėgumų paskirstymo galimybė, patikslintos gamtinių dujų kiekio priskyrimo taisyklės Lietuvos ir Latvijos perdavimo sistemų sujungimo taške, nustatant, kad per sujungimo tašką perduotas gamtinių dujų kiekis yra lygus patvirtintai dujų kiekio paraiškai, patikslintos gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties nutraukimo taisyklės. 2. Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklės (suderinta 2016 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3-169). Taisyklėse numatytas ilgesnis SGD saugojimo laikotarpis SGD terminalo naudotojams bei nustatyta, kad faktiniai SGD terminale susidarantys technologiniai nuostoliai bus paskirstomi proporcingai SGD terminalo naudotojams. Taip pat numatyta galimybė paskirtajam tiekėjui, suderinus su SGD terminalo operatoriumi, nedujinti terminalo būtinojo kiekio. 3. Naudojimosi AB Energijos skirstymo operatorius skirstymo sistema taisyklės (suderinta 2016 m. lapkričio 23 d.nutarimu Nr. O3-399). Taisyklėse numatyta lankstesnė sutarčių pasirašymo tvarka: atsisakyta skirstymo paslaugų sutarties projekto pasirašymo (skirstymo paslaugų sutartis sudaroma ją pasirašant vieną kartą), numatyti lankstesni pasirašytos sutaries pateikimo būdai (sistemos naudotojas pasirašytą skirstymo sutartį galės pateikti ir operatoriaus nurodytu el. paštu), tuo atveju, kai skirstymo paslaugų sutartį sudaro sistemos naudotojas tiekimo įmonė, sistemos naudotojas dėl pažeidžiamų vartotojų galės pateikti tik skirstymo kainų grupę, nenurodydamas dujų kiekio, išplėstos sutarties automatinio pratęsimo sąlygos, reglamentuoti atvejai, kai skirstymo paslaugos teikiamos sistemos naudotojo nuosavybės teise nevaldomuose objektuose, praplėstos sutarčių pakeitimo galimybės. Gamtinių dujų sistemų balansavimas 2016 m. gamtinių dujų įmonės perdavimo ir skirstymo sistemų balansavimo taisyklių nederino su VKEKK. PSO parengtos AB Amber Grid gamtinių dujų perdavimo sistema balansavimo taisyklės ir UAB Intergas gamtinių dujų skirstymo sistemos balansavimo taisyklės buvo suderintos 2015 m. Pirminė atsakomybė už dujų kiekio subalansavimą tenka rinkos dalyviams, dalyvaujantiems perdavimo sistemos balansavime, kurie privalo subalansuoti per balansavimo laikotarpį iš perdavimo sistemos išimtą dujų kiekį, tokį patį dujų kiekį pateikdami į perdavimo sistemą. Rinkos dalyviui, dalyvaujančiam perdavimo sistemos balansavime, nesubalansavus dujų kiekių, PSO jam parduoda balansavimo dujas, jeigu rinkos dalyvis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje, arba iš jo perka balansavimo dujas, jeigu rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje, bei apskaičiuoja disbalanso užmokestį, taikydamas VKEKK nustatytas balansavimo kainas, ir imasi priemonių perdavimo sistemos balansui palaikyti. Rinkos dalyviams, dalyvaujantiems perdavimo sistemos balansavime ir sukėlusiems disbalansą, yra taikomas disbalanso užmokestis, kuris yra pradedamas taikyti tada, kai yra viršijama tolerencijos riba. Rinkos dalyvis, dalyvaujantis perdavimo sistemos balansavime, gali imtis atitinkamų veiksmų, kad per balansavimo laikotarpį išlygintų į perdavimo sistemą patiekiamą ir iš perdavimo sistemos išimamą dujų kiekį bei imtis atitinkamų veiksmų tuo

37 atveju, jeigu susidaro disbalansas, kai rinkos dalyvis iš perdavimo sistemos išleidžia mažesnį dujų kiekį nei patiekia į perdavimo sistemą. VKEKK prižiūri balansavimo paslaugos veiklą, vertina balansavimo paslaugos sąnaudas ir pajamas. Balansavimo paslaugos perdavimo veikloje kainodara remiasi principu, kad balansavimo paslaugos pajamos turi atitikti balansavimo veiklos sąnaudas. Susidaręs balansavimo veiklos pajamų ir sąnaudų skirtumas kiekvienais metais įvertinamas, koreguojant perdavimo kainos viršutinę ribą. Paslaugų kokybės ir patikimumo rodikliai GDĮ numato, kad VKEKK nustato gamtinių dujų įmonių paslaugų kokybės, įskaitant patikimumo, rodiklius ir jų įvertinimo tvarką. Remiantis Gamtinių dujų teikiamų paslaugų patikimumo ir kokybės rodiklių, jų įvertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu VKEKK 2012 m. balandžio 11 d. nutarimu O3-90, minimalūs kokybės lygiai kiekvienai dujų įmonei nustatomi individualiai konkrečiam kainų reguliavimo periodui. Pagrindiniai nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo kokybės rodikliai yra vidutinė nutraukimų trukmė vienam vartotojui (angl. System average interruption duration index SAIDI) ir vidutinis nutraukimų skaičius, tenkantis vienam sistemos vartotojui (angl. System average interruption frequency index SAIFI) per ataskaitinį laikotarpį. SAIDI ir SAIFI rodikliai diferencijuojami pagal nutraukimo priežastis. VKEKK kiekvienai dujų įmonei yra individualiai nustačiusi minimalius kokybės lygius reguliavimo periodui. Dujų įmonėms, kurios teiks paslaugas žemesniais parametrais, nei joms nustatyti minimalūs kokybės rodiklių lygiai, bus pritaikytos ekonominės poveikio priemonės. VKEKK 2017 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-69 konstatavo, kad AB Amber Grid, AB Energijos skirstymo operatorius, AB Achema, UAB Intergas, UAB Fortum Heat Lietuva, AB agrofirma Josvainiai faktiniai veiklos kokybės rodikliai tenkina konkrečiai dujų įmonei nustatytus minimalius kokybės lygius. Gamtinių dujų SSO AB Energijos skirstymo operatorius SAIDI ir SAIFI rodikliai 2009 2016 m. parodyti paveiksluose. 11 pav. AB Energijos skirstymo operatorius SAIDI rodiklis neplanuotiems nutraukimams dėl operatoriaus atsakomybės, min. vartotojui AB "Energijos skirstymo operatorius" SAIDI rodiklis neplanuotiems nutraukimams dėl operatoriaus atsakomybės 1,8 1,6 1,4 1,2 1 0,8 0,6 0,4 0,2 0 1,6733 0,492 0,4644 0,441 0,3421 0,367 0,1678 0,229 0,1207 0,245 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Faktinis SAIDI rodiklis Komisijos nustatytas SAIDI rodiklis Šaltinis VKEKK

38 12 pav. AB Energijos skirstymo operatorius vidutinis neplanuotų nutraukimų skaičius vienam vartotojui, kartai vartotojui 0,007 0,006 0,005 0,004 0,003 0,002 0,001 0 AB "Energijos skirstymo operatorius" SAIFI rodiklis neplanuotiems nutraukimams dėl operatoriaus atsakomybės 0,0056 0,002 0,0053 0,0059 0,0043 0,002 0,00599 0,00558 0,00326 0,00317 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Faktinis SAIFI rodiklis Komisijos nustatytas SAIFI rodiklis Šaltinis VKEKK. Kaip matyti iš paveikslų, 2016 m. AB Energijos skirstymo operatorius rodikliai pagerėjo, palyginus su 2015 m., vidutinė neplanuotų nutraukimų trukmė mažėjo nuo 0,245 iki 0,229 min./vartotojui, o nutraukimų skaičius nuo 0,00599 iki 0,00326 karto/vartotojui. Kitos gamtinių dujų skirstymo įmonės nutraukimų neturėjo. Vartotojų prijungimo prie tinklo bei remonto darbų atlikimo laiko trukmės priežiūra Perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai teikia naujų vartotojų sistemų prijungimo prie veikiančių perdavimo ar skirstymo sistemų paslaugą, kuriai taikomi 2 paslaugų kokybės reikalavimai: naujų vartotojų prašymų dėl jų sistemų prijungimo prie veikiančios perdavimo sistemos nagrinėjimas; naujo vartotojo sistemos prijungimas prie veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos pagal prijungimo sutartį. Dėl PSO AB Amber Grid atsakomybės per nustatytą laiką neprijungtų vartotojų prie perdavimo sistemos nebuvo. Laiku, per 30 kalendorinių dienų, naujam vartotojui išsiųstų atsakymų procentinė dalis 2016 m. AB Amber Grid sudarė 100 proc. 2015 metais šis rodiklis taip pat sudarė 100 proc. Laiku išnagrinėto vartotojo prašymo rodiklis SSO AB Energijos skirstymo operatorius sistemoje 2015 metais sudarė 97,84 proc., o 2016 m. 96,97 proc. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. VKEKK nustatytas laiku išnagrinėto vartotojo prašymo rodiklis 95,43 proc. Kitos įmonės laiku išnagrinėjo tiek buitinių, tiek nebuitinių vartotojų prašymus. Avarinių tarnybų atvykimas pas buitinius vartotojus dėl gautų pranešimų apie dujų nuotėkį visose įmonėse 100 proc. atitiko nustatytą laiką. PSO savo interneto svetainėje turi skelbti remonto darbų grafiką, kuriame pateikiami planuojami einamaisiais metais atlikti dujų perdavimo sistemos statybos, rekonstravimo, remonto darbai, galintys turėti įtakos sistemos naudotojų teisėms. Remonto darbų grafike turi būti nurodomi objektai ir juose planuojamų atlikti darbų pavadinimai, planuojamų remonto darbų, atjungimo darbų tam tikrų zonų objektuose pradžios ir pabaigos datos, įtaka dujų tiekimui. Apie planuojamą dujų sistemų remontą ar kitų vartotojų sistemų prijungimo darbų pradžią, kai jo metu nutraukiamas ar ribojamas dujų perdavimas, PSO sistemos naudotojus viešai informuoja ne vėliau kaip likus

39 42 kalendorinėms dienoms iki darbų pradžios. Nuo kada ir kokiam laikui nutraukiamas arba ribojamas dujų perdavimas PSO sistemos naudotojus įspėja paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį ar faksimiliniu ryšiu ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki dujų sistemos remonto ar kitų vartotojų sistemų prijungimo darbų pradžios. SSO ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki dujų sistemos remonto darbų pradžios ar kitų dujų sistemų prijungimo darbų pradžios raštu vienu iš šių būdų (paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį, faksimiliniu ryšiu) įspėja sistemos naudotoją, nuo kada ir kokiam laikui nutraukiamas arba ribojamas dujų skirstymas. Prieiga prie saugyklų GDĮ 50 straipsnyje numatyti du galimi naudojimosi gamtinių dujų įmonių požeminėmis saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis būdai: 1.Teisė naudotis saugykla, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis papildomomis paslaugomis įgyvendinama derybų būdu, vartotojai ir sistemos naudotojai dėl sutarčių derasi su atitinkamu laikymo sistemos operatoriumi arba gamtinių dujų įmonėmis. 2. VKEKK imasi būtinų priemonių, kad gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams būtų suteikta teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ar kitomis papildomomis paslaugomis taikant iš anksto paskelbtus tarifus ir (arba) kitas naudojimosi šiomis saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis sąlygas ir pareigas. Lietuvoje šiuo metu gamtinių dujų saugyklos nėra. UAB Lietuvos dujų tiekimas naudojasi Inčiukalnio požemine gamtinių dujų saugykla, esančia Latvijos Respublikoje. Dujų saugyklos pajėgumus Latvijos Respublikoje pagal pateiktas paraiškas skirsto Latvijos PSO ir saugyklos operatorius JSC Conexus Baltic Grid. UAB Lietuvos dujų tiekimas pagal sutartį su JSC Conexus Baltic Grid Inčiukalnio saugykloje saugo valstybės nustatytam laikotarpiui pažeidžiamiems vartotojams aprūpinti reikalingą gamtinių dujų kiekį bei nebuitiniams vartotojams, pasirašiusiems nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo sutartis, reikalingą dujų kiekį. Apsaugos priemonių priežiūra (Straipsnis 41(1)(t)) 2008 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 163 patvirtintas Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašas, kuris numato dujų tiekimo prioritetinę tvarką dujų tiekimo nutraukimo, didelio dujų tiekimo sutrikimo ar dalinio dujų tiekimo sutrikimo atvejais, atsižvelgiant į turimą dujų kiekį vamzdynuose, dujų saugyklose ir technines dujų sistemos galimybes. Tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams, kuriems jos privalo sukaupti ir laikyti dujų atsargas. Tiekimo įmonės pažeidžiamiems vartotojams, kuriems tiekia dujas, privalo sukaupti ir laikyti tokį dujų atsargų kiekį, kurio užtektų pažeidžiamų vartotojų dujų poreikiui tenkinti Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kasmet, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d., tiekimo įmonės privalo: - pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas nustatyti ir sukaupti pažeidžiamiems vartotojams reikalingą dujų kiekį ir išlaikyti jį, iki nustatomos ir sukaupiamos kitų metų dujų atsargos pažeidžiamiems vartotojams; - raštu pateikti VKEKK duomenis apie pažeidžiamiems vartotojams sukauptus dujų kiekius. UAB Lietuvos dujų tiekimas gamtinių dujų tiekimo saugumui užtikrinti 2017 m. požeminėje gamtinių dujų saugykloje Latvijoje saugo 342,5 GWh. Gamtinių dujų saugojimo sąnaudos yra įskaičiuojamos į buitinių gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. 2017 m. į buitinių vartotojų tiekimo kainą įtraukta dujų tiekimo saugumo užtikrinimo dedamoji lygi 0,28 Eur/MWh.

40 4.1.3. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir skystinimo kainų reguliavimas Apskaitų atskyrimas ir kryžminio subsidijavimo išvengimo užtrikrinimas Gamtinių dujų įmonės, vykdančios reguliuojamą veiklą, pajamas, sąnaudas ir turtą paskirsto pagal verslo vienetus ir paslaugas vadovaudamosis Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašu, patvirtintu VKEKK 2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. O3-316. Gamtinių dujų įmonė, įgyvendindama apskaitų atskyrimą, privalo vadovautis priežastingumo, kaupimo, objektyvumo, pastovumo principais. Gamtinių dujų sektoriuje VKEKK tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas bei nustato (koreguoja) viršutines kainų ribas, reguliuojamos veiklos apskaitos ir sąnaudų atskyrimo reikalavimus, siekiant išvengti veiklų kryžminio subsidijavimo. Viršutinės kainų ribos nustatomos penkerių metų laikotarpiui, o kartą per metus koreguojamos 7 ūkio subjektams. VKEKK taip pat tikrina, ar dujų įmonių nustatytos konkrečios reguliuojamų paslaugų kainos nediskriminuoja atskirų vartotojų grupių, kas pusę metų tvirtinta gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. VKEKK kasmet gamtinių dujų sektoriuje nustato, koreguoja ar patikrina apie 100 kainų. Perdavimo sistemos operatoriaus AB Amber Grid perdavimo kainos viršutinės ribos koregavimas pagal įleidimo išleidimo taškų kainodaros modelį 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų preambulės 19 punkte nurodyta, kad siekiant padidinti konkurenciją sukuriant likvidžias didmenines dujų rinkas, būtina užtikrinti, kad dujas būtų galima parduoti neatsižvelgiant į jų buvimo vietą sistemoje. Remiantis Kainų metodika, patvirtinta VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367, nuo 2015 m. perdavimo veikloje kainos viršutinė riba nustatoma ir koreguojama pajėgumų vienetui bei taikomas įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelis, numatantis, kad VKEKK kainų viršutines ribas nustato ir jas koreguoja perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose, kurie yra nustatomi: 1. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos įleidimo taškuose: 1.1. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo taške su suskystintų gamtinių dujų terminalo jungtimi Klaipėdoje (toliau SGDT įleidimo taškas); 1.2. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistema taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos į Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemą apskaitomos Kiemėnų dujų apskaitos stotyje (toliau Kiemėnų įleidimo taškas); 1.3. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Baltarusijos gamtinių dujų perdavimo sistema taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos į Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemą apskaitomos Kotlovkos dujų apskaitos stotyje (toliau Kotlovkos įleidimo taškas). 2. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo taškuose: 2.1. Išoriniuose išleidimo taškuose: 2.1.1. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistema taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos iš Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos apskaitomos Kiemėnų dujų apskaitos stotyje (toliau Kiemėnų išleidimo taškas); 2.1.2. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Rusijos Federacijos Kaliningrado regiono gamtinių dujų perdavimo sistema taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos iš Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos apskaitomos Šakių dujų apskaitos stotyje (toliau Šakių išleidimo taškas). 2.2. Vidiniame išleidimo taške Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos sujungimo taškuose su Lietuvos gamtinių dujų skirstymo sistemomis ir Lietuvos vartotojų sistemomis, kurios tiesiogiai prijungtos prie Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos, atitinkančiame vieną išleidimo tašką visiems šalies perdavimo sistemos naudotojams.

41 13 pav. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos topologinis žemėlapis pagal įleidimo išleidimo taškų kainodaros modelio pritaikymą Šaltinis VKEKK. Įgyvendindama įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelį, ACER 2015 m. birželio 15 d. nuomonę Nr. 03/2015 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo atitikimo Direktyvos 2009/73/EC, Reglamento (EC) Nr. 715/2009 gairėms bei kitoms susijusioms šios direktyvos bei reglamento nuostatoms (toliau ACER nuomonė), VKEKK nustatė pakoreguotas kainų viršutines ribas įleidimo ir išleidimo taškuose 2017 metams (2016 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. O3-324). Viršutines kainų ribas įleidimo ir išleidimo taškuose VKEKK koregavo nustatydama PSO AB Amber Grid reikalingą bendrą pajamų lygį. Pagal PSO pateiktus duomenis VKEKK suskaičiavo koregavimo koeficientus, kuriais buvo pakoreguotas PSO pajamų lygis, būtinas vykdyti perdavimo paslaugas sistemos vidaus naudotojams, t. y. be pajamų, gaunamų už transportavimo paslaugą iš trečiosios šalies į trečią šalį. Po koregavimo VKEKK nustatytas pajamų lygis 2017 metams sudaro 40 870,65 tūkst. Eur.

42 14 pav. AB Amber Grid perdavimo paslaugos pajamų pokyčio veiksniai, tūkst. Eur -2131,1 Nuo įmonės veiklos nepriklausančių veiksnių pokyčius atspindintis koregavimo koeficientas Ankstesnių metų vienkartinių koregavimų įtaka 390,3-2778,4 Nenumatytų pasikeitimų koeficientas Technologinių sąn. koregavimo koeficientas 467,2 Investicijų grąžos koregavimo koeficientas -802,5 Infliacijos koregavimo koeficientas 10,8 Investicijų koregavimo koeficientas 525,0-3000,0-2500,0-2000,0-1500,0-1000,0-500,0 0,0 500,0 1000,0 Šaltinis VKEKK. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelį kiekvienam dujų įleidimo į perdavimo sistemą ir dujų išleidimo iš perdavimo sistemos taškui yra nustatoma atskira kaina, gamtinių dujų perdavimo į trečiąją šalį veikla taip pat yra integruota įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelio dalis, atspindinti PSO patiriamas sąnaudas vykdant šią veiklą. Reglamento (EB) Nr. 715/2009 preambulės 19 punktas ir 13 straipsnio 1 dalis apibrėžia bendruosius naudojimosi tinklais tarifų nustatymo principus, ir kartu sukuria pareigą visoms valstybėms narėms užtikrinti, jog jų teritorijoje esanti perdavimo sistema veiktų pagal Reglamente (EB) Nr. 715/2009 nustatytus reikalavimus. Įvertinusi PSO nurodytas 8 605 tūkst. Eur sąnaudas gamtinių dujų perdavimui iš trečiosios šalies į trečiąją šalį per Lietuvos Respublikos teritoriją, VKEKK nustatė bendrą pajamų lygį 2017 metams 49 475,65 tūkst. Eur. Vadovaudamasi ACER nuomone, Kainų metodika ir PSO pateiktais duomenimis, VKEKK atskyrė pagrindinio tinklo ir regioninio tinklo sąnaudas. Pagrindiniu tinklu laikomas toks tinklas, kuriuo gali naudotis tiek Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojai, tiek asmenys, užsakantys transportavimo paslaugą iš trečiosios šalies į trečią šalį, o regioninis perdavimo tinklas skirtas tik Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojams. VKEKK atliko skaičiavimus pagal įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelio principus ir nustatė perdavimo kainų viršutines ribas įleidimo ir išleidimo taškuose, vertindama pagrindiniam dujotiekio tinklui priskiriamas sąnaudas. Galutinės perdavimo kainų viršutinės ribos skaičiuojamos įvertinus regioniniam dujų tinklui priskirtas sąnaudas, kurios yra priskiriamos vidiniam taškui. Siekiant sudaryti prielaidas gamtinių dujų rinkos plėtojimuisi, efektyviam alternatyvių gamtinių dujų tiekimo šaltinių naudojimui, naujų tiekėjų atsiradimui bei konkurencinių sąlygų susiformavimui, SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinei ribai nuo 2016 metų buvo pradėtas taikyti pereinamasis periodas nustatant kainos augimą lygiomis dalimis per trejus metus iki AB Amber Grid 2014 2018 metų reguliavimo periodo pabaigos: 2016 metai 1/3 nuo SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinės ribos dydžio; 2017 metai 2/3 nuo SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinės ribos dydžio; 2018 metai kaina lygi SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinės ribos dydžiui.

43 6 lentelė. AB Amber Grid perdavimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2015 2017 m. palyginimas, Eur/MWh/parą/metus Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos įleidimo taškuose: 2015 m. 2016 m. 2017 m. Skirtumas, proc. SGDT įleidimo taškas 0 10,05 20,03 - Kiemėnų įleidimo taškas 49,58 32,32 31,74-1,8 Kotlovkos įleidimo taškas 49,58 32,32 31,74-1,8 Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo taškuose: Išoriniuose išleidimo taškuose: Kiemėnų išleidimo taškas 49,58 38,05 36,02-5,3 Šakių išleidimo taškas 54,02 58,82 56,73-3,6 Vidiniame išleidimo taške 300,68 428,82 421,81-1,6 Šaltinis VKEKK. Vadovaudamasi Kainų metodikos reikalavimais, VKEKK patikrino, ar nustatytos gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainų viršutinės ribos įleidimo bei išleidimo taškuose tenkina ACER išvadose nurodytą sąlygą dėl sistemos naudotojų nediskriminavimo, t. y. vidutinės dujų tarpvalstybiniam transportavimui sukurtų pajėgumų vieneto kainos santykis su vidutine vidiniams sistemos naudotojams sukurtų pajėgumų vieneto kaina turi būti lygus nuo 0,9 iki 1,1. Sistemos naudotojų nediskriminavimo sąlyga tikrinama vertinant pagrindiniam dujotiekio tinklui sukurtų pajėgumų, kurie naudojami ir tarpvalstybiniam, ir vidaus transportavimui, priskirtas sąnaudas, t. y. pajamos iš sistemos vidaus vartotojų skaičiuojamos be Regioninio tinklo sąnaudų. Atitinkamų pajėgumų vieneto kainų santykio skaičiavimas pateiktas 7 lentelėje. 7 lentelė. Pajėgumų vieneto tarpvalstybiniuose ir vidiniame taške kainų santykio skaičiavimas Maksimalūs paros Pajamos, Eur Pajėgumų Tarpvalstybinių ir Išleidimo taškai srautai, MWh/para vieneto kaina, vidinio taško Eur/MWh pajėgumų kainų santykis Vidinis* 216.197 17.962.707 83,08 0,99 Tarpvalstybiniai** 118 560 9.997.940 84,33 Šaltinis VKEKK. *Vertinami vidinio išleidimo taško ir Kiemėnų įleidimo taško maksimalūs paros srautai ir pajamos Kotlovkos DAS, Klaipėdos DAS, Kiemėnų DAS įleidimo taškuose ir vidiniame išleidimo taške **Vertinami Šakių DAS ir Kiemėnų DAS išleidimo taškų pajėgumai ir pajamos bei Kotlovkos DAS pajamos Vidutinė kaina už pajėgumų vienetą 2017 m. Lietuvos perdavimo sistemos vidinio taško vartotojams mažėja 1,2 proc. Kainos mažėjimo priežastis 2017 m. 9,6 proc. nustatytas mažesnis bendras sąnaudų lygis, nei buvo nustatyta 2016 metams ir kainų skaičiavime įvertinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties (DAS) įleidimo taško pajėgumai. Tačiau užsakomi pajėgumai vidiniame taške taip pat mažėja 8,9 proc., todėl vidutinės pajėgumų kainos sumažėjimas lieka nežymus. Skystinimo kainos viršutinės ribos koregavimas VKEKK pakoregavo skystinimo veiklos pastoviosios dalies pajamų dydį 2017 metams, vadovaudamasi Kainų metodikoje nurodytais koregavimo koeficientais, kurių įtaka bendram pajamų

44 lygiui, reikalingam SGD terminalo eksploatavimui, parodyta 15 pav. Kintamoji dalis, kaip ir 2016 metais, paliekama lygi nuliui. 15 pav. AB Klaipėdos nafta skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos pokyčių veiksniai, Eur/MWh -1.846.446 Nuo įmonės veiklos nepriklausančių veiksnių pokyčius atspindintis koef. -409.940-272.631-351.147 Infliacijos koef. Skirtumas dėl 2016 m. koregavimo 21.538 Nenumatytų pasikeitimų koef. Investicijų grąžos koef. Investicijų koef. 281.702-2.000.000-1.500.000-1.000.000-500.000 0 500.000 Šaltinis VKEKK. Skystinimo veiklai nustatytų pajamų lygis 2017 metais, palyginti su 2016 metais, mažėja 2 576 924 Eur, t. y. 3,5 proc. Skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinė riba, skaičiuojama vartojimo pajėgumų vienetui, 2017 metams sudaro 361,84 Eur/(MWh/parą/metus), t. y. 39,3 proc. daugiau negu 2016 metais. Kintamoji kainos dalis nesikeičia, t. y. Ts,rib, k = 0. Pagrindinės skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos didėjimo priežastys: 2016 metais baigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1251 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo pakeitimo įgyvendinimas, kuriuo vadovaujantis 2015 ir 2016 metais SGD terminalo eksploatavimo lėšos buvo mažinamos 2013 metais surinktomis SGDT lėšomis 14 472 744,2 Eur kiekvienais metais. vartojimo pajėgumai, lyginant su 2016 m. (214 535 Eur/(MWh/parą/metus)), mažėja 12,7 proc. Tiekimo saugumo papildomos dedamosios (saugumo dedamoji) prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymas 2015 m. lapkričio 17 d. priimtame Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatyme numatyta, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų SGD terminalo projektą įgyvendinančiai bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos VKEKK nustatyta tvarka įtraukiamos į saugumo dedamąją. Visas pastoviąsias SGD terminalo eksploatavimo sąnaudas VKEKK įvertino skaičiuodama skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinę ribą, todėl saugumo dedamąją, vadovaudamasi Kainų metodika, VKEKK skaičiavo kaip skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos ir paskirtojo tiekėjo tiekimo veiklos sąnaudų, SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus

45 metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio įsigijimo ir realizavimo kainų skirtumo sąnaudų bei SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudų, tenkančių vienam vartojimo pajėgumų vienetui, sumą. VKEKK, vadovaudamasi Prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo metodika, nustato prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, už kurią paskirtasis tiekėjas turės parduoti SGD energijos vartotojams. Įvertinusi planuojamą pateikti būtinąjį SGD kiekį, patikrinusi paskirtojo tiekėjo nurodytas tiekimo sąnaudas ir įvertinusi 2017 metams numatomus vartojimo pajėgumus, VKEKK nustato paskirtojo tiekėjo tiekimo kainą bei tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie perdavimo kainos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VKEKK 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-683, patvirtino Saugumo dedamąją 2016 m. 510,16 Eur/(MWh/parą/metus). Pasikeitus vartojimo pajėgumams bei prognozuojamai gamtinių dujų rinkos kainai, 2016 m. VKEKK perskaičiavo Saugumo dedamąją 2 kartus (patvirtinta 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-83 bei 2016 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. O3-121). VKEKK 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-369 patvirtino Saugumo dedamąją 2017 m. 473,60 Eur/(MWh/parą/metus), tačiau 2017 m. balandžio mėn. pakeitė Prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo metodiką (patvirtinta 2017 m. balandžio 11 d.nutarimu Nr. O3-111), numatydama prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos perskaičiavimą kiekvieną ketvirtį (anksčiau galėjo būti perskaičiuojama kas pusę metų), taip užtikrinant, kad reguliuojami energijos gamintojai gamtines dujas iš SGD terminalo įsigytų už aktualią kainą. Įvertinus tiek importuojamų gamtinių dujų kainas ir kiekius, tiek sandorius gamtinių dujų biržoje, buvo nustatyta 18,74 Eur/(MWh/parą/metus) rinkos kaina (patvirtinta 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E- 137). Atsižvelgus į pasikeitusią rinkos kainą ir PSO nurodytus vartojimo pajėgumus 176.946,55 MWh/parą/metus buvo suskaičiuota 452,08 Eur/(MWh/parą/metus) pakoreguota saugumo dedamoji, galiosianti nuo 2017 m. liepos 1 d. (patvirtinta 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. O3E-145). Informacija susijusi su Saugumo dedamąja pateikiama 8 lentelėje. 8 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, mokama už vartojimo pajėgumus vidiniame išleidimo taške Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji, Eur/(MWh/parą/metus) Skystinimo kainos pastovioji dalis, skirta pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms, reikalingoms SGD terminalo veiklai užtikrinti, kompensuoti Iki 2016-05-01 Iki 2016-07-01 Iki 2016-12-31 Iki 2017-06-30 Nuo 2017-07- 01 510,16 315,97 354,61 473,60 452,08 259,84 259,84 259,84 361,84 361,84 Paskirtojo gamtinių dujų tiekimo kaina 166,66 72,24 107,2 166,15 153,15 Nesuvartoto būtinojo kiekio realizavimo gamtinių dujų rinkoje pajamų skirtumo dedamoji 82,99-2,28 1,85-51,97-60,36 Skystinimo kainos dedamoji - -6,53-6,83-2,87-3,03 Kompensacija dėl vartojimo pajėgumų perskaičiavimo SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudų dedamoji Šaltinis VKEKK. - -7,98-8,16-0,16-0,17 0,67 0,68 0,71 0,61 0,65

46 Konkrečios skystinimo (išdujinimo) kainos nustatymas Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika numato, kad Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo taške su SGD terminalo jungtimi Klaipėdoje VKEKK nustato konkrečią skystinimo (išdujinimo) kainą, atsižvelgdama į regioninės gamtinių dujų rinkos vystymo eigą, galimybes užtikrinti diversifikuotą gamtinių dujų tiekimą Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojams efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis. VKEKK, vertindama gamtinių dujų transportavimo į kitas Baltijos šalis galimybę, įvertino dujų transportavimo kainų skirtumus transportuojant dujas per Kotlovkos ir SGD terminalo gamtinių dujų perdavimo sistemos įleidimo taškus. Siekdama sudaryti vienodas konkurencines sąlygas sistemos naudotojams, transportuojantiems dujas per Kotlovkos ir SGD terminalo įleidimo taškus, VKEKK nustatė 0,10 Eur/MWh skystinimo kainą (2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3-700). Skirstymo kainos viršutinės ribos koregavimas 2016 m. gamtinių dujų skirstymo veiklą nutraukė UAB Druskininkų dujos, kuriai pačios įmonės prašymu VKEKK panaikino gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo licencijas. VKEKK 2016 m. skirstymo kainų viršutines ribas koregavo keturiems SSO, t. y. vienu mažiau negu 2015 metais. Didžiausiam SSO AB Energijos skirstymo operatorius (iki 2016 m. sausio 1 d. AB Lietuvos dujos ) VKEKK 2017 m. nustatė 7,25 Eur už MWh (be PVM) gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą. Palyginus su 2016 metais, skirstymo kainos viršutinė riba mažėja 8,46 proc. arba 0,67 Eur/MWh. Pagrindinės kainos mažėjimo priežastys: mažesnės sąnaudos technologinėms reikmėms bei prognozuojami paskirstyti didesni gamtinių dujų kiekiai. Visų SSO skirstymo kainų viršutinių ribų kitimas 2010 2017 metais pateiktas 9 lentelėje. 9 lentelė. Skirstymo kainų viršutinių ribų kitimas 2010 2017 m., Eur/MWh Įmonės pavadinimas ir veiklos rūšis 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Pasikeitimas 2017 m., palyginus su 2016 m., proc. AB Energijos skirstymo operatorius * Skirstymas 4,69 4,42 4,64 5,00 6,40 7,47 7,92 7,25-8,46 UAB Fortum Heat Lietuva Skirstymas 3,74 3,81 4,19 4,19 4,43 6,14 6,47 6,25-3,40 UAB Intergas Skirstymas 2,58 2,34 2,39 2,30 2,29 2,64 7,61 8,17 7,36 AB agrofirma Josvainiai Skirstymas 1,46 1,52 1,65 1,81 1,96 2,05 1,68 1,79 6,55 *AB Energijos skirstymo operatorius veiklą pradėjo vykdyti nuo 2016 m. sujungus AB Lietuvos dujos ir AB Lesto Šaltinis VKEKK. Naujų vartotojų prijungimas GDĮ 9 straipsnio 2 dalimi ir 37 straipsnio 5 dalimi numatyta, kad VKEKK nustato naujų buitinių vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo įkainius. Vadovaudamasi Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodika, patvirtinta 2008 m. lapkričio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. O3-187 (toliau Prijungimo metodika), VKEKK nustato naujų buitinių vartotojų prijungimo paslaugų kainas, o gamtinių dujų įmonės suskaičiuoja naujų nebuitinių vartotojų prijungimo įkainius. Buitinių vartotojų prijungimo įkainiai gali būti koreguojami ne dažniau kaip kartą per metus. Prijungimo įkainis susideda iš dviejų dalių:

47 pastoviosios dalies, nepriklausančios nuo atstumo, ir kintamosios dalies, t. y. prijungimo kainos už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą. 2016 m. dėl naujų prijungimo įkainių į VKEKK kreipėsi tik viena gamtinių dujų įmonė AB Energijos skirstymo operatorius. Bendrovė pateikė duomenis tik II pogrupio vartotojų prijungimo įkainiams perskaičiuoti, nes per paskutinius keturis ketvirčius (2015 m. IV ketv. 2016 m. III ketv.), kurių duomenys naudojami naujam prijungimo įkainiui nustatyti, nebuvo prijungtų I pogrupio vartotojų. AB Energijos skirstymo operatorius per paskutinius keturis ketvirčius prijungė 3354 buitinius II grupės vartotojus. Vartotojams prijungti buvo nutiesta 49,031 km skirstomojo dujotiekio, skirtos investicijos 4.128,1 tūkst. Eur (iš jų 1262,5 tūkst. Eur vartotojų lėšos). Vidutinis prijungimo tarifas skaičiuojamas, įvertinus investicijų atsipirkimą per 20 m. ir įtaką skirstymo kainos viršutinei ribai, t. y. planuojamos investicijos neturi didinti skirstymo kainos viršutinės ribos. Vidutinis įkainis pagal bendrovės nurodytus koeficientus yra diferencijuojamas į pastoviąją ir kintamąją dalis. Pagal Prijungimo metodiką VKEKK nustatė gamtinių dujų prijungimo įkainius II pogrupio buitiniams vartotojams 2017 metams. Prijungimo įkainiai 2009 2017 metams pateikiami lentelėje. 10 lentelė. Prijungimo įkainių kitimas 2009 2017 m. Rodiklis Prijungimo įkainis, nepriklausantis nuo atstumo, Eur Įkainis už nutiestą dujotiekio metrą, Eur/m Prijungimo įkainis 2009 m. 454,60 25,85 Prijungimo įkainis 2010-2011 m. 406,21 27,36 Prijungimo įkainis 2012 m. 361,75 14,56 Prijungimo įkainis 2013 m. 265,16 16,52 Prijungimo įkainis 2014 m. 208,34 16,15 Prijungimo įkainis 2015 m. 208,31 14,59 Prijungimo įkainis 2016 m. 200,79 11,72 Prijungimo įkainis 2017 m. 228,12 13,67 Pasikeitimas, palyginus su 2016 m., proc. 13,61 16,64 Šaltinis VKEKK. Prijungimo įkainis 2017 metais, lyginant su 2016 metais, didėja todėl, kad: į prijungimo įkainį įskaičiuotas mokestis už pirminio paleidimo paslaugą (146,97 tūkst. Eur), t. y. prisijungusiems vartotojams jau nereikės papildomai mokėti už šią paslaugą; per praėjusį prijungimo periodą buvo prijungiami vartotojai, labiau nutolę nuo skirstomųjų tinklų, todėl buvo patirtos didesnės dujotiekių tiesimo sąnaudos; 2017 m. yra nustatyta mažesnė skirstymo kainos viršutinė riba, todėl, siekiant, kad naujiems vartotojams suskaičiuota vidutinė skirstymo kaina neviršytų skirstymo kainos viršutinės ribos, didinama prijungimo įmoka. Prijungimo įkainių II pogrupio buitiniams vartotojams pastoviosios ir kintamosios dalies kitimas 2009 2017 m.:

48 16 pav. Gamtinių dujų prijungimo įkainio kitimas II pogrupio buitiniams vartotojams 2009 2017 m., Eur. Eur 500 450 400 350 300 250 200 150 100 50 0 25,85 454,60 Prijungimo įkainio kitimas 2009-2017 metais 406,21 27,36 361,75 14,56 265,16 16,52 16,15 208,34 14,59 11,72 208,31 200,79 13,67 228,12 30 25 20 15 10 5 0 Pastovioji dalis Kintamoji dalis Šaltinis VKEKK. Vidutinis prijungimo įkainis skaičiuojamas vertinant 30 m ilgio prijungimo dujotiekį, parodytas lentelėje. 11 lentelė. Vidutinio prijungimo įkainio II grupės buitiniams vartotojams palyginimas 2016 m. 2017 m. Pokytis, proc. Vidutinis įkainis (30 m), Eur 552,26 638,22 15,5 Šaltinis VKEKK. I pogrupio buitiniams vartotojams prijungimo įkainis lieka nepasikeitęs, t. y. pastovioji dalis 962,46 Eur, kintamoji dalis 41,17 Eur/m. 2016 m. SSO AB Energijos skirstymo operatorius prijungė 5299 naujus vartotojus. 2008 2016 m. laikotarpiu, per metus vidutiniškai prijungiama po 3435 naujus vartotojus.

49 17 pav. Prie AB Energijos skirstymo operatorius skirstymo sistemos prijungtų naujų vartotojų skaičius 2008 2016 m., vnt. 7000 6000 5000 4000 3000 2000 1000 0 5866 3375 1476 1918 2251 3041 3600 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Šaltinis VKEKK. Kitos gamtinių dujų įmonės 2016 m. gamtinių dujų prijungimo įkainių nekoregavo. 4085 5299 4.1.4. Tarpvalstybiniai klausimai Prieiga prie tarpvalstybinės infrastruktūros objektų, pajėgumų paskirstymo mechanizmai bei perkrovos valdymo tvarka tarpvalstybiniuose taškuose Šiuo metu AB Amber Grid perdavimo sistema sujungta su Latvijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gamtinių dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu ir Lietuvos skirstymo sistemų operatorių skirstymo sistemomis. Per Kotlovkos DAS į Lietuvą patenka importuojamos dujos iš Rusijos Federacijos, be to, šis taškas naudojamas ir dujų perdavimui per Lietuvos Respublikos teritoriją į Kaliningrado sritį. Šakių DAS 100 proc. naudojama gamtinių dujų perdavimui į Kaliningrado sritį, o jungtis tarp Lietuvos ir Latvijos (Kiemėnų DAS), naudojama ne tik tiekimo saugumo tikslams, siekiant pasinaudoti Latvijoje esančia Inčiukalnio požemine gamtinių dujų saugykla, kurioje laikomos dujos Lietuvos pažeidžiamiems vartotojams, siekiant užtikrinti dujų tiekimą ekstremalios situacijos atveju, bet ir komercinių dujų kiekių perdavimui į Latviją ar Estiją. Šiuo metu Kotlovkos DAS pajėgumai šalies vidiniam naudojimui skirstomi pagal pirmas atėjai, pirmas gavai principą (angl. first come, first serve), nes pajėgumai šiame tarpvalstybiniame taške yra neišnaudojami ir nei sutartinė, nei fizinė perkrova nesusidaro. Kotlovkos DAS techninis pajėgumas Qmax 325,4 GWh/parą. Vertinant prieigą prie Kotlovkos DAS, reikia pažymėti, kad 2016 m. šiame tarpvalstybiniame taške dalis pajėgumų buvo rezervuota dujų perdavimui į Kaliningradą (Šakių DAS pajėgumai 109,2 GWh per parą), likusi dalis pajėgumų yra laisvai prieinama šalies vartotojams, tačiau akcentuotina, kad GDĮ yra numatyta, jog dujų tiekimo sutrikimo atveju dujų kiekiai, kurie perduodami iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, ribojami proporcingai šalies vartotojams ribojamiems dujų kiekiams. 2016 metais AB Amber Grid užbaigus Tauragės dujų skirstymo stoties (DSS) statybą 772 MWh/parą padidėjo techniniai pajėgumai vidiniame išleidimo taške. Kituose AB Amber Grid valdomuose perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose techniniai pajėgumai per 2016 metus nesikeitė. Techniniai pajėgumai ir jų panaudojimas reikšminguose perdavimo sistemos taškuose parodyti 12 lentelėje.

50 12 lentelė. Techniniai pajėgumai ir jų panaudojimas tarpvalstybiniuose taškuose Dujų apskaitos stotis Techniniai pajėgumai, MWh/parą Maksimalus pajėgumų panaudojimas 2016 m., MWh/parą Maksimalus pajėgumų panaudojimas, proc. Kotlovkos 325.433,47 223.819 68,8 Kiemėnų : į Latviją 67.590,03 22.657 33,5 į Lietuvą 65.086,69 19.945 30,6 Šakių (į Kaliningradą) 109.200 99.820 90,9 Klaipėdos (į Lietuvą) 122.350,00 90.143 73,7 Šaltinis AB Amber Grid. PSO 2016 m. transportavo 46847 GWh gamtinių dujų, iš šio kiekio 23336 GWh (49,81 proc.) teko Lietuvos vartotojams, o 23511 GWh (50,19 proc.) transportuota į Rusiją. Iš viso 2016 m. buvo transportuota 2,32 proc. mažiau gamtinių dujų negu 2015 metais. Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos vartotojams 2016 m. buvo 10,87 proc. mažesnis nei 2015 metais, tuo tarpu į Kaliningradą perduota 7,95 proc. daugiau negu 2015 metais. 2017 m. liepos 1 d. Baltijos šalių gamtinių dujų PSO pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation model), kuris susietas su dujų prekyba gamtinių dujų biržoje UAB GET Baltic. 18 pav. Perdavimo rinkos struktūra pagal transportuotą gamtinių dujų kiekį 2008 2016 m., GWh 60000 50000 40000 30000 46306 13067 40328 12449 46328 14422 56191 56501 21247 22535 50108 22379 48220 47962 21578 21779 46847 23511 60000 50000 40000 30000 20000 10000 33239 27879 31906 34944 33966 27730 26642 26183 23336 20000 10000 0 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Perdavimas, GWh Perdavimas iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, GWh Iš viso, GWh 0 Šaltinis VKEKK. Investicijų derinimas VKEKK, kaip numato Energetikos įstatymas, vertina dujų įmonių investicijų pagrįstumą. Jeigu investicijos nėra suderintos su VKEKK, jos negali būti pripažintos pagrįstomis ir neįskaičiuojamos į kainų viršutines ribas. Vadovaudamasi Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašu, patvirtintu VKEKK 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100, VKEKK derina dujų įmonių investicijų projektus, kurių vertė daugiau nei 2 mln. eurų. Gamtinių dujų įmonės investicijų projektus, kurių vertė yra mažesnė negu 2 mln. Eur, derina bendru sąrašu.

51 Investicijų projektų vertinimo kriterijai priklauso nuo investicijų paskirties. Vertindama investicijas, kurios yra skirtos sistemų plėtrai ir naujiems vartotojams prijungti, VKEKK skaičiuoja investicijos atsipirkimą per nustatytą laikotarpį ir vertina investicijos įtaką reguliuojamoms kainoms. Vadovaujantis GDĮ nuostatomis, investicijos naujų vartotojų prijungimui negali didinti kainos esamiems vartotojams. Vertindama investicijas, skirtas sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, esamos sistemos atstatymui, rekonstrukcijai, VKEKK įvertina socialinę, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo naudą bei suskaičiuoja ir derindama investicijų projektą nurodo investicijų įtaką reguliuojamoms kainoms. Dešimties metų perdavimo tinklo plėtros planas 2016 2025 m. VKEKK 2016 m. rugsėjo 29 d. konstatavo, kad AB Amber Grid pateiktas Gamtinių dujų PSO dešimties metų (2016 2025 m.) tinklo plėtros planas atitinka GDĮ reikalavimus. 2016 2025 m. laikotarpiu numatyta įgyvendinti perdavimo sistemos plėtros investicijų projektus, skirtus diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, didinti dujų tiekimo patikimumą, efektyvinti perdavimo sistemos veikimą ir dujofikuoti naujas teritorijas. 2016 2025 m. plane numatyta vykdyti ES PCI, kurių sąrašą Europos Komisija paskelbė 2015 m. lapkričio 18 d. Į šį sąrašą yra įtraukta perdavimo sistemos dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos statyba bei dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektas. Šiais projektais planuojama integruoti Lietuvos ir viso Baltijos regiono perdavimo sistemą į visos ES dujų sistemą. Bendra AB Amber Grid 2016 2025 m. tinklo plėtros plano vertė (kartu su jau iki 2016 m. pradėtų vykdyti tęstinių projektų investicijomis) 197,6 mln. Eur. Iš ES struktūrinių fondų paramos lėšų planuojama finansuoti 77,3 mln. Eur sumą. Per 2016 2025 m. planuojama atlikti tinklo plėtros darbų už 194,9 mln. Eur. Bendru sąrašu suderintos investicijos Skystinimo veikla Skystinimo (išdujinimo) veikla VKEKK suderino AB Klaipėdos nafta 2016 m. planuotų atlikti investicijų ir 2015 m. įgyvendintų, bet nesuderintų investicijų sąrašą, kurio bendra vertė sudarė 1 010 602 Eur. Naujam turtui įsigyti buvo numatyta 819,9 tūkst. Eur, turto atnaujinimui ir atstatymui 190,7 tūkst. Eur. Viena didžiausių suderintų investicijų SGD mėginių ėmimo sistema, būtina nustatyti importuotų SGD kiekį ir kokybę, kurių pagrindu būtų užbaigiamas sandoris tarp dujų pirkėjo ir pardavėjo bei įvykdomi finansiniai įsipareigojimai. Visas investicijas AB Klaipėdos nafta finansuoja iš pajamų, skirtų nusidėvėjimo sąnaudoms dengti. Skystinimo (išdujinimo) paslaugos sąnaudų padidėjimas 2017 m. dėl 2015 m. įvykdytų sąrašu suderintų investicijų sudaro 11 478 Eur, dėl 2016 m. įvykdytų investicijų 225 555 Eur. Sąrašu derinamos 2015 m. investicijos didina skystinimo (išdujinimo) paslaugos pastoviosios kainos dalies viršutinę ribą 0,0005 Eur/MWh, t. y. 0,0163 proc., 2016 m. investicijos 0,0105 Eur/MWh, t. y. 0,3206 proc. Perdavimo veikla.2. Perdavimo veikla VKEKK 2016 m. suderino AB Amber Grid bendrai derinamų investicijų sąrašą už 7 800,8 tūkst. Eur sumą, iš kurios 7 232,5 tūkst. Eur finansuojama iš nusidėvėjimo sąnaudų, 568,2 tūkst. Eur iš ES struktūrinių fondų. Naujam turtui įsigyti buvo numatyta skirti 3 929,8 tūkst. Eur, turto atnaujinimui ir atstatymui 3 871 tūkst. Eur. Viena didžiausių investicijų turto valdymo informacinės sistemos diegimas. Ši sistema užtikrins operatyvų informacijos gavimą, turto būklės, atliktų darbų analizę ir vertinimą bei sumažins AB Amber Grid patiriamas veiklos sąnaudas. Taip pat svarbios investicijos į dujotiekių atnaujinimą susidėvėjusių čiaupų keitimas užtikrins saugias

52 darbo sąlygas ir perdavimo sistemos saugumą, patikimumą bei galimybę operatyviai ir lanksčiai valdyti dujų srautus. Dėl bendru sąrašu derinamų 2016 2019 m. investicijų perdavimo paslaugos sąnaudos 2017 metais didėja 1 239,2 tūkst. Eur, o vidutinė perdavimo kainos viršutinė riba 12,98 Eur/(MWh/parą/metus), t. y. 2,85 proc. Skirstymo veikla4.5.3. Skirymo veikla Skirstymo veikloje 2016 m. VKEKK suderino AB Energijos skirstymo operatorius bendru sąrašu derinamas investicijas ir atskirai pateiktą investicijų projektą. AB Energijos skirstymo operatorius bendrai sąrašu derinamų investicijų vertė sudaro 7 059 tūkst. Eur, iš jų naujam turtui įsigyti 2.203 tūkst. Eur, turto atnaujinimui ir modernizavimui 4 855 tūkst. Eur. Dėl bendru sąrašu derinamų 2016 m. investicijų skirstymo paslaugos sąnaudos 2017 m. didėja 809,2 tūkst. Eur, gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinė riba 0,12 Eur/MWh, t. y. 1,52 proc. Kitos dujų skirstymo įmonės neteikė derinimui naujų investicijų projektų. Į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklas įmonės 2016 m. iš viso investavo 31,9 mln. Eur, t. y. 51 proc. mažiau nei 2015 m. (65,1 mln. Eur). Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sektoriuose investicijos sudarė atitinkamai 12,7 mln. Eur ir 19,2 mln. Eur. 19 pav. Investicijos į perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą 2008 2016 m., mln. Eur 60 50 49,4 40 30 20 10 0 27,7 31,6 25,9 26,6 16,5 13,5 19,2 9,6 19,1 15,8 13,1 13,6 14,1 11,9 12,7 6,5 9,1 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Perdavimas Skirstymas Šaltinis VKEKK. 4.1.5. Teisės aktų laikymasis Gamtinių dujų sektoriaus ūkio subjektų viešai skelbiamos informacijos vertinimas VKEKK, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą. Asmenys, vykdantys veiklą, kuriai reikalinga licencija, leidimas, ir (ar) kuriems taikomos valstybės reguliuojamos kainos, privalo viešai skelbti teisės aktuose nustatytą informaciją apie vykdomą reguliuojamą veiklą. Gamtinių dujų įmonėms viešos informacijos skelbimo reikalavimai yra nustatyti Energetikos įstatyme, GDĮ, Viešai skelbiamos informacijos tvarkos apraše, patvirtiname VKEKK 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-761 Dėl Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo patvirtinimo, Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 Dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo. Siekdama padėti ūkio subjektams, įpareigotiems skelbti viešai privalomą skelbti informaciją savo, savivaldybių ar VKEKK interneto svetainėje bei suprasti ir vieningai vertinti informacijos

53 skelbimo apimtį, tvarką ir sąlygas, kaip tai numato atitinkami Viešai skelbtinos informacijos tvarkos aprašo punktai, VKEKK yra priėmusi Rekomendacijas dėl paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitikties skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams. 2016 m. VKEKK, siekdama užtikrinti gamtinių dujų sektoriuje veikiančių licencijomis ar leidimais reguliuojamų ūkio subjektų veiklos skaidrumą bei viešumą, taip pat tinkamą vartotojų informavimą apie teikiamas paslaugas, jų kainas bei teikimo sąlygas, ginčų nagrinėjimą, atliko privalomos skelbti informacijos analizę. VKEKK konstatavo, kad vienas ūkio subjektas viešai neskelbia viešai privalomos skelbti informacijos ir pažeidė Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo reikalavimus. Didmenininės rinkos priežiūra Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 numato pastovią ES mastu vykstančią didmeninės energijos rinkos produktų prekybos stebėseną, kuri: - apibrėžia piktnaudžiavimą rinka, kuris gali būti traktuojamas kaip manipuliavimas rinka, bandymas manipuliuoti rinka ir prekyba, naudojantis viešai neatskleista informacija; - draudžia piktnaudžiavimą rinka; - reikalauja efektyviai ir laiku paskelbti viešai neatskleistą informaciją; - įpareigoja asmenis, profesionaliai tvarkančius su didmeniniais energetikos produktais susijusius sandorius ir pagrįstai įtariančius, kad sandoriu gali būti piktnaudžiaujama rinka, nedelsiant apie tai pranešti nacionalinei reguliavimo institucijai. 2016 m. kovo 16 d. VKEKK rinkos dalyviams, vykdantiems didmeninę energijos rinkos prekybą, suorganizavo seminarą apie privalomus įpareigojimus teikti duomenis ir kitą informaciją ACER pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. balandžio 7 d. rinkos dalyviai ACER turėjo pradėti pranešti visus duomenis ir informaciją apie sandorius biržoje, įskaitant prekybos nurodymus, VKEKK teikė pagalbą, kaip rinkos dalyviui įsivertinti, ar apie vykdomus sandorius jam yra pareiga pranešti ACER, kaip registruotis CEREMP sistemoje, kur rasti išsamią informaciją ir kokios sankcijos gali būti taikomos, jeigu rinkos dalyvis laiku nevykdys įpareigojimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011. VKEEK, siekdama rinkos dalyviams pristatyti Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 ir iš šio reglamento įgyvendinimo kylančias rinkos dalyvių pareigas, yra sukūrusi specialią Reglamentui (ES) Nr. 1227/2011 skirtą rubriką REMIT (angl. Regulation on Energy Market Integrity and Transparency). VKEKK, remdamasi rinkos dalyvių pateikta informacija, parengė sąrašą ūkio subjektų, kurių objektų suminis dujų ar elektros suvartojimas, vertinant disponuojamų įrenginių galimybę veikti nepertraukiamai maksimaliu režimu per parą visus metus, yra didesnis nei 600 GWh. 2016 m. lapkričio 14 d. ACER atnaujino rinkos dalyviams aktualią informaciją ir pateikė nuomonę dėl Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų, reglamentuojančių pareigą pranešti apie gamtinių dujų sandorius. ACER nurodo (ACER klausimų ir atsakymų leidinys, 19 leidimas, 2016 Spalis, 73 puslapis, III.3.44 papunktis), kad sandorių sudarymas virtualiame prekybos taške automatiškai nenumato pareigos apie tai pranešti ACER, nebent jie sudaromi organizuotoje rinkoje, t. y. pirmiausia turi būti atitinkama sistema, kurioje pirkėjas ir pardavėjas suvedamas sudaryti sandorį. Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje automatiškai pranešama tik apie biržoje sudaromus sandorius, o dvišaliai sandoriai virtualiame prekybos taške nėra traktuotini, kaip sudaromi organizuotoje rinkoje. Atitinkamai rinkos dalyviai privalo patys įvertinti, ar parduodamos dujos įsigyjamos perpardavimo tikslais, arba jas įsigyja vartotojas, turintis didesnį kaip 600 GWh per metus techninį vartojimo pajėgumą, būtent apie šiuos sandorius privaloma pranešti ACER. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-450 VKEKK patvirtino Prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis priežiūros taisykles, kurios reglamentuoja didmeninėje energijos rinkoje veikiančių rinkos dalyvių teises bei pareigas. Taisyklėse nurodyta, kuriems elektros energijos ir gamtinių dujų sektorių dalyviams taikomos didmeninės rinkos priežiūros, stebėsenos ir pažeidimų

54 vertinimo tvarkos nuostatos ir pareigos (pranešti ACER apie sudaromus sandorius ir kt.), reglamentuojamas rinkos dalyvių registracijos CEREMP platformoje procesas. Taip pat sudarytas sąrašas, kokia informacija laikoma viešai neatskleista, numatyta tokios informacijos centralizuoto skelbimo tvarka ir atnaujinimas. Jei biržos platforma, kurioje turėtų būti skelbiama viešai neatskleista informacija, dėl techninių kliūčių yra nepasiekiama, rinkos operatorius turi užtikrinti, kad tokia informacija nedelsiant būtų paskelbta jo specializuotoje platformoje. Taisyklėse aiškiai įvardijama, kada VKEKK pradeda tyrimą dėl pažeidimo, nagrinėdama galimus piktnaudžiavimo atvejus didmeninėje energijos rinkoje. 4.2. Konkurencijos skatinimas 4.2.1. Didmeninė rinka 4.2.1.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos efektyvumo stebėsena didmeninėje rinkoje Didmeninės rinkos dalyviai ir struktūra Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 4 8 punktais, rinkos dalyviai (fiziniai ar juridiniai asmenys), sudarantys sandorius vienoje ar daugiau didmeninių energijos rinkų, įskaitant gamtinių dujų tiekimo sutartis ir sutartis su ūkio subjektais, kurių galimas suvartojimas yra didesnis nei 600 GWh per metus, priskiriami didmeninei energijos rinkai. VKEKK duomenimis, gamtinių dujų sektoriuje yra 15 juridinių asmenų, kurių objektų suminis dujų suvartojimas, vertinant disponuojamų įrenginių galimybę veikti nepertraukiamai maksimaliu režimu per parą visus metus yra didesnis nei 600 GWh AB Klaipėdos energija, UAB Vilniaus energija, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, AB Lietuvos energijos gamyba, AB Achema, AB Šiaulių energija, AB Panevėžio energija, AB Jonavos šilumos tinklai, AB Kauno energija, AB Klaipėdos nafta, AB Lifosa, AB Nordic Sugar Kėdainiai, UAB Arvi cukrus, VĮ Visagino energija ir UAB Litesko. Su šiomis bendrovėmis sudaryti tiekimo sandoriai Lietuvos dujų rinkoje yra priskiriami didmeninei gamtinių dujų tiekimo rinkai. 2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota ir (ar) suvartota 20095 GWh gamtinių dujų, t. y. 25,2 proc. mažiau nei 2015 m., kai buvo parduota ir (ar) suvartota 26864 GWh gamtinių dujų. Šiuos pokyčius lėmė mažėjantis gamtinių dujų vartojimas didmeninės rinkos dalyvių tarpe. 13 lentelė. Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra 2012 2016 m., GWh Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Pagal dvišales sutartis Lietuvoje 26282 21106 20646 25255 19252 Biržoje 0 599 1133 652 299 Eksportas 0 0 0 957 544 Iš viso 26282 21705 21779 26864 20095 Pokytis palyginti su 2016 m. -6187-1610 -1684-6769 - Pokytis palyginti su 2016 m., proc. -23,54-7,42-7,73-25,20 - Šaltinis VKEKK.

55 2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje, dvišalių sutarčių pagrindu (įskaitant ir dujų eksportą), buvo parduota ir (ar) nupirkta 19796 GWh gamtinių dujų, t. y., 24,48 proc. mažiau nei 2015 m. Analizuojamu laikotarpiu didžiausią gamtinių dujų kiekį sunaudojo AB Achema, kuri yra didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje, tačiau šios įmonės sunaudojami gamtinių dujų kiekiai 2016 m. palyginti su 2015 m., sumažėjo 6,35 proc. ir sudarė 13184 GWh. UAB Lietuvos dujų tiekimas ir UAB Litgas, kurios gamtines dujas pardavinėjo didmeniniams gamtinių dujų vartotojams per 2016 m. atitinkamai pardavė 1801 GWh ir 3341 GWh gamtinių dujų, t. y 46,2 proc. ir 50,4 proc. mažiau negu 2015 metais. 2016 m. palyginus su 2015 m., labiausiai mažėjo UAB Dujotekana didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduodami gamtinių dujų kiekiai. UAB Haupas didmeninėje gamtinių dujų rinkoje parduodami kiekiai iš dalies didėjo dėl to, kad įmonė gamtines dujas eksportavo į kitas šalis. UAB Haupas ir UAB Scener gamtines dujas pardavė didmeniniams gamtinių dujų vartotojams ne Lietuvoje, bendras šių įmonių eksportuotas gamtinių dujų kiekis 2016 m. sudarė 544 GWh. 2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje pagal dvišales sutartis didžiausią rinkos dalį užėmė AB Achema, kuriai tenkanti rinkos dalis sudarė 66,6 proc., ir palyginti su 2015 m., šios bendrovės užimama rinkos dalis didėjo 12,89 procentinio punkto. UAB Lietuvos dujų tiekimas ir UAB Litgas užimamos rinkos dalys 2016 m. palyginti su 2015 m. mažėjo atitinkamai 3,68 ir 8,81 procentinio punkto. Prekyba gamtinių dujų biržose 2016 m. gamtinių dujų biržoje buvo registruoti 58 dalyviai ir jų skaičius buvo didžiausias nuo 2013 m. UAB Baltpool gamtinių dujų rinkos operatoriaus licencija buvo panaikinta VKEKK 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. O3-522, todėl ataskaitoje pateikiama informacija tik iki to momento, kai UAB Baltpool vykdė gamtinių dujų rinkos operatoriaus veiklą. 20 pav. Gamtinių dujų biržos dalyvių skaičius 2013 2016 m. 70 60 50 54 46 58 40 30 20 22 10 0 2013 2014 2015 2016 Šaltinis VKEKK. 2016 m. UAB GET Baltic gamtinių dujų biržoje buvo parduota 298998 MWh gamtinių dujų. Palyginti su 2015 m. laikotarpiu, UAB GET Baltic gamtinių dujų biržoje parduotas gamtinių dujų kiekis buvo 54,16 proc. mažesnis nei 2015 m.

12,18 23,06 24,00 22,01 21,34 19,16 18,11 18,25 18,38 17,77 17,89 17,61 16,96 16,97 16,50 16,43 16,50 15,29 15,34 15,26 15,12 20,15 19,55 17,30 31,89 32,57 31,34 28,10 28,05 25,82 29,39 27,03 24,74 56 21 pav. Gamtinių dujų biržose parduotas gamtinių dujų kiekis 2013 2016 m., MWh 1133259 1200000 1000000 800000 600000 598754 652278 400000 298998 200000 0 2013 2014 2015 2016 Šaltinis VKEKK. Vidutinė gamtinių dujų kaina UAB GET Baltic biržoje šiuo laikotarpiu buvo 17,47 Eur/MWh, arba 27,1 proc. mažesnė nei 2015 m., tuo metu ji buvo 23,98 Eur/MWh. 2016 m. prekybos apyvarta biržoje sudarė 5,2 mln. Eur. 22 pav. Vidutinė mėnesio gamtinių dujų kaina UAB GET Baltic gamtinių dujų biržoje 2014 2016 metais, Eur/MWh 35 30 25 20 15 10 5 0 2 4 5 6 7 9 10 11 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2014 2015 2016 Šaltinis UAB GET Baltic. 4.2.2. Mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka 4.2.2.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos efektyvumo stebėsena mažmeninėje rinkoje Gamtinių dujų tiekimo įmonės, rinkos dalyviai (fiziniai ar juridiniai asmenys), kurie sudaro gamtinių dujų tiekimo sutartis su galutiniais vartotojais, turinčiais galimybę per metus suvartoti mažiau nei 600 GWh, yra priskiriami mažmeninei gamtinių dujų tiekimo rinkai. Gamtinių dujų tiekimą 2016 m. vykdė šios įmonės: UAB Lietuvos dujų tiekimas, UAB Dujotekana, UAB Haupas, UAB Fortum Heat Lietuva, AB Energijos skirstymo operatorius, AB agrofirma Josvainiai, UAB Grata group, UAB Geros dujos, UAB Intergas, UAB Litgas, AB Achema. 2016 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota 7065 GWh gamtinių dujų, t. y. 0,89 proc. mažiau negu 2015 m., kai buvo parduota 7129 GWh gamtinių dujų. Tam didžiausią įtaką turėjo sumažėję pardavimai nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams.

57 2016 m. mažmeninėje rinkoje UAB Litgas ir UAB Lietuvos dujų tiekimas užėmė 98,66 proc. mažmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos, likusią dalį 1,34 proc. dalijosi kiti rinkos dalyviai. 2016 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūroje pagal nupirktus kiekius buitiniams vartotojams tenkanti dalis sudarė 26,63 proc. ir, palyginti su 2015 m., didėjo 4,38 procentinio punkto. Nebuitinių vartotojų segmento dalis 2016 m. sudarė 73,37 proc. 23 pav. Rinkos struktūra pagal nupirktus gamtinių dujų kiekius 2012 2016 m., GWh ir proc. 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 6156 5763 5437 5543 5184 77,74 78,23 77,69 77,76 73,37 1763 1603 1562 1586 1881 22,26 21,77 22,31 22,24 26,63 2012 2013 2014 2015 2016 Buitiniai Nebuitiniai Buitiniai Nebuitiniai 8000 7000 6000 5000 4000 3000 2000 1000 0 Šaltinis VKEKK. 2016 m. Lietuvoje buvo 573 tūkst. gamtinių dujų vartotojų, iš kurių 566,2 tūkst. buitiniai ir 6,8 tūkst. nebuitiniai. 2015 m. buvo 562,4 tūkst. buitinių ir beveik 6,9 tūkst. nebuitinių vartotojų. Buitiniai vartotojai, kurie pagal vartotojų skaičių užima 98,81 proc. visos mažmeninės vartotojų rinkos, suvartojo tik 26,63 proc. gamtinių dujų, kurios buvo patiektos mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje. Nebuitiniai vartotojai nupirko 73,37 proc. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje patiekto gamtinių dujų kiekio, nors jų, kaip vartotojų, skaičius, palyginti su buitinių vartotojų skaičiumi, buvo labai mažas tik 1,19 proc. Buitinių vartotojų segmentas 2016 m. mažmeninėje rinkoje dujas buitiniams vartotojams tiekė 5 įmonės, o Druskininkų savivaldybėje gamtinių dujų tiekimą vykdė 1 SSO AB Energijos skirstymo operatorius. 2016 m. buitiniai vartotojai suvartojo 1881 GWh gamtinių dujų, t. y. 18,6 proc. daugiau negu 2015 m. Buitiniai vartotojai už gamtines dujas sumokėjo 70,3 mln. Eur, t. y. 10,3 proc. daugiau nei 2015 m. UAB Lietuvos dujų tiekimas ir toliau išlieka pagrindinė gamtinių dujų tiekėja buitiniams vartotojams: 2016 m. šios įmonės užimama rinkos dalis sudarė 99,86 proc. pardavimų. Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams VKEKK, vadovaudamasi GDĮ 9 straipsnio 17 dalimi, kas pusę metų tvirtina tarifus buitiniams vartotojams. 2016 m. VKEKK 5 dujų įmonėms du kartus per metus tvirtino dujų tarifus buitiniams vartotojams, diferencijuojant juos pagal grupes. UAB Druskininkų dujos dujas buitiniams vartotojams tiekė iki 2016 m. lapkričio 1 d., vėliau šiai įmonei buvo panaikinta gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo licencija pačios įmonės prašymu. Gamtinių dujų tarifas buitiniams vartotojams susideda iš prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, saugumo dedamosios, tiekimo kainų ir skirtumo tarp 1 Nuo 2016 m. lapkričio 1 d.

58 ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų sumos. Dujų importo kaina ateinančiam pusmečiui yra prognozuojama pagal dujų pirkimo pardavimo sutartyse nurodytas kainų skaičiavimo formules ar konkrečias kainas. Pajamų skirtumas, kuris susidaro dėl skirtumo tarp prognozuotos ir faktinės importo kainos, įvertinamas nustatant gamtinių dujų kainą kitam pusmečiui. 2014 2016 metų tarifuose atskirai parodyta buitiniams vartotojams grąžinama mokesčio dalis, kuri susidarė dėl dujų importo sutarties pakeitimo. Gamtinių dujų tiekimo įmonės nustato dvinarį tarifą, kuris susideda iš kintamosios dalies, mokamos už suvartotą dujų kiekį, ir pastoviosios dalies, mokamos kiekvieną mėnesį. 14 lentelė. Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams 2016 m. II pusm. 2017 m. (su PVM), Eur 2016 m. II pusm. 2017 m. Įmonė Pogrupis Pastovioji Kintamoji Pastovioji Kintamoji dalis I ir II pusm. dalis dalis dalis I pusm. II pusm. palyginimas I 0,56 0,61 0,56 0,61 0,64 0,03 UAB Lietuvos II 0,36 0,36 0,39 0,03 dujų tiekimas 3,99 3,99 III 0,35 0,35 0,38 0,03 UAB Fortum Heat Lietuva II 2,64 0,35 3,42 0,45 0,44-0,01 AB agrofirma I 0,63 0,40 0,63 0,39 0,40 0,01 Josvainiai II 3,99 0,33 3,99 0,31 0,33 0,02 UAB Intergas I 0,48 0,40 0,48 0,08 1,45 1,45 II 0,41 0,33 0,41 0,07 UAB I 0,58 1,13 - - - - Druskininkų dujos II 4,05 1,03 - - - - Šaltinis VKEKK. 24 pav. UAB Lietuvos dujų tiekimas tarifo kintamosios dalies buitiniams vartotojams struktūra 2017 m. I pusmetį, Eur III gr. -0,05-0,02 0,22 0,01 0,08 0,05 0,06 0,35 Eur/m 3 II gr. -0,05-0,02 0,22 0,01 0,09 0,05 0,06 0,36 Eur/m 3 I gr. -0,04-0,02 0,23 0,01 0,31 0,02 0,11 0,61 Eur/m 3-0,10 0,20 0,50 0,80 Dujų tiekimo kaina Skirtumas dėl sutarties pakeitimo Skirstymo kaina Skirtumas tarp prognozuotos ir faktinės dujų kainos Perdavimo kainos kintamoji dalis, 0,01 Eur/m3 Tiekimo saugumo kaina PVM, 21 proc. Šaltinis VKEKK.

59 25 pav. UAB Lietuvos dujų tiekimas tarifo kintamosios dalies buitiniams vartotojams struktūra 2017 m. II pusmetį, Eur III gr. -0,001 0,19 0,01 0,07 0,04 0,07 0,38 Eur/m 3 II gr. -0,001 0,19 0,01 0,08 0,04 0,07 0,39 Eur/m 3 I gr. 0,20 0,016 0,01 0,29 0,02 0,11 0,64 Eur/m 3-0,10 0,20 0,50 0,80 Dujų tiekimo kaina Kainų skirtumas pagal VKEKK metodiką Perdavimo kainos kintamoji dalis, 0,01 Eur/m3 Skirstymo kaina Tiekimo saugumo kaina PVM, 21 proc. Šaltinis VKEKK. 26 pav. UAB Lietuvos dujų tiekimas tarifo pastoviosios dalies buitiniams vartotojams struktūra 2017 m. I ir II pusmetį, Eur Šaltinis VKEKK. Pastovus mokestis per mėnesį mokamas dujų sistemos darbingumo palaikymui bei galios (pralaidumo užsitikrinimui) magistraliniuose dujotiekiuose rezervavimui, kadangi kiekvienas vartotojas turi turėti garantiją, kad bet kuriuo momentu galės gauti kokybišką paslaugą. Taip pat į pastovų mokestį yra įskaičiuotos išlaidos apskaitai, sutarčių sudarymui (tiekimo kaina). Gamtinių dujų rinkos priežiūra VKEKK prižiūri gamtinių dujų rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą. Siekdama didinti rinkos dalyvių informuotumą, kad rinkos dalyviai disponuotų patikima informacija, VKEKK kiekvieną ketvirtį rengia ir VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt skelbia gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitas. Ataskaitose nagrinėjamos gamtinių dujų importo, perdavimo, skirstymo ir tiekimo (didmeninė ir mažmeninė) rinkos. VKEKK didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui, atsižvelgdama į rinkos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, gali nustatyti tam tikrus įpareigojimus, susijusius su apskaita ir kainodara.

60 Didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui gali būti taikomos individualios kainų kontrolės priemonės ir įpareigojimai kainas grįsti sąnaudomis ar kainomis, nustatomomis palyginamose rinkose. 2016 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3-55 buvo baigtas 2014 m. pradėtas dujų tiekimo rinkos tyrimas, siekiant ištirti konkurencijos veiksmingumą gamtinių dujų tiekimo rinkoje, nustatyti didelę įtaką šioje rinkoje turinčius dalyvius, jei tokių yra, ir įvertinti, ar dalyviai, turintys didelę įtaką rinkoje, nevykdė piktnaudžiavimo atvejų. Gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo metu tirta rinka apibrėžta kaip didmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Druskininkų savivaldybės teritoriją, mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Druskininkų savivaldybės teritoriją, didmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Druskininkų savivaldybės teritorijoje, mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad analizuojamu 2014 metų laikotarpiu: - UAB Haupas, būdamas didžiausias Druskininkų didmeninės ir mažmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkų dalyvis, dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo taikė pernelyg dideles kainas, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams; - ūkio subjektas UAB Lietuvos dujų tiekimas turėjo didelę įtaką Lietuvos didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje bei Lietuvos mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje, o UAB Haupas turėjo didelę įtaką Druskininkų didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje ir Druskininkų mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje. VKEKK pripažino ūkio subjektą UAB Lietuvos dujų tiekimas asmeniu, turinčiu didelę įtaką Lietuvos didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje 2013 2014 m. bei asmeniu, turinčiu didelę įtaką Lietuvos mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje 2013 2014 m. UAB Haupas pripažinta asmeniu, turinčiu didelę įtaką Druskininkų didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje 2013 2014 m., kuris 2014 m. taikė pernelyg dideles tiekimo kainas, UAB Haupas taip pat pripažinta asmeniu, turinčiu didelę įtaką Druskininkų mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje 2013 2014 m., kuris 2014 m. taikė pernelyg dideles tiekimo kainas. UAB Haupas buvo įpareigota: - vykdyti gamtinių dujų tiekimą Druskininkų didmeninėje ir mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkose sąnaudomis pagrįstomis kainomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią tiekimo maržą; - atskirti sąnaudas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo VKEKK nutarimo įsigaliojimo dienos parengti ir pateikti VKEKK Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą, parengtą pagal Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo, patvirtinto VKEKK 2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. O3-316,,Dėl Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo, nustatytus reikalavimus; - ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo VKEKK nutarimo įsigaliojimo dienos pateikti duomenis tiekimo kainos viršutinei ribai Druskininkų savivaldybės teritorijoje nustatyti, vadovaujantis Kainų metodika. UAB Haupas, vykdydama VKEKK nutarimą, 2016 m. kovo 21 d. raštu Nr. S-935 pateikė VKEKK duomenis gamtinių dujų tiekimo kainos viršutinei ribai Druskininkų savivaldybės teritorijoje nustatyti. VKEKK, įvertinusi UAB Haupas pateiktas sąnaudas, Druskininkų savivaldybės teritorijoje nustatė UAB Haupas tiekimo kainos viršutinę ribą 5,14 Eur/MWh, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. O3-142). UAB Haupas šį VKEKK nutarimą apskundė teismui, tačiau teismas atmetė UAB Haupas skundą, todėl UAB Haupas nuo 2016 m. liepos 1 d. Druskininkų teritorijoje taikė VKEKK nustatytą tiekimo kainą. 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3E-155 VKEKK patvirtino UAB Haupas pakoreguotą 7,55 Eur/MWh gamtinių dujų tiekimo kainą, galiosiančią nuo 2017 m. liepos 1 d.

61 4.2.3. Regioninės gamtinių dujų rinkos kūrimas Nuo 2015 m. VKEKK aktyviai bendradarbiauja tarptautinėje darbo grupėje RGMCG, kuriant regioninę gamtinių dujų rinką. Pagrindinis tikslas regione iki 2020 m. sukurti vieningos dujų rinkos veikimo taisykles, įskaitant ir bendrus kainodaros principus, kurie užtikrintų skaidrią, konkurencingą ir aiškią tvarką dujų sistemų naudotojams, siekiantiems pasinaudoti Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemomis, o dujų vartotojams dujas už konkurencingą kainą. Atsižvelgdama į 2016 m. I ketv. Frontier konsultantų parengtą bendros regioninės rinkos studiją, VKEKK su kitais RGMCG nariais per 2016 m. parengė bendros regioninės gamtinių dujų rinkos formavimo veiksmų planą. VKEKK koordinuoja įleidimo išleidimo taškų modelio gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti kūrimo klausimą. Artimiausiu metu planuojama atlikti skirtingų įleidimo išleidimo taškų kainodaros skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą ir išrinkti optimalų sprendimą regioninei gamtinių dujų rinkai. Vadovaujantis Frontier studijos rezultatais bei įgyvendinus bendros regioninės gamtinių dujų rinkos formavimo veiksmų planą, iki 2020 metų turėtų būti sukurta: - viena Baltijos valstybių (ir Suomijos, pastačius Balticconector dujotiekį) įleidimo išleidimo taškų zona (angl. single entry-exit zone); - panaikinti tarpvalstybiniai perdavimo sistemų sujungimo taškai; - turėtų veikti vienas virtualus prekybos taškas (angl. single virtual trading point); - viena balansavimo zona; - vienas bendras rinkos operatorius (angl. market area manager). Sukūrus bendrą regioninę gamtinių dujų rinką, būtų sudarytos palankios sąlygas lankstesnei gamtinių dujų prekybai ir transportavimui regione, didesniam rinkos likvidumui ir integracijai. 27 pav. Regioninės Baltijos valstybių gamtinių dujų rinkos vizija 2020 m. Šaltinis VKEKK. Nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d. buvo vykdomos viešosios konsultacijos dėl įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelio principų. Principais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos nacionalinės reguliavimo institucijos siūlo tokius du sprendimus: 1. Laikinas sprendimas. Įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelis, taikomas Baltijos šalių dujų rinkai, į kurią įeina Estija, Latvija ir Lietuva, kurio įgyvendinimas turi būti pradėtas nuo 2018 m. Pagrindiniai principai įleidimo ir išleidimo taškų santykis yra 20/80; kiekvienam įleidimo

62 taškui taikomas tas pats įleidimo tarifas; taikomas PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmas regione, už kurio sukūrimą atsakingi PSO. 2. Ilgalaikis sprendimas. Įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelis, taikomas bendrai Baltijos šalių ir Suomijos rinkai, į kurią įeina Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva, kurio įgyvendinimą planuojama pradėti 2020 m. (pradėjus veikti Balticconector dujotiekiui tarp Estijos ir Suomijos). Atlikus skirtingų įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą, būtų išrinktas optimalus sprendimas regioninei gamtinių dujų rinkai, t. y. būtų taikomi vienodi gamtinių dujų perdavimo tarifai įleidimo taškuose visame Baltijos Suomijos regione, kurie bus apskaičiuojami taikant optimaliausią iš kelių alternatyvų ( Pašto ženklo, pajėgumo ir atstumo įverčio ar matricinę) pasirinktą metodologiją. 2017 m. liepos 1 d. Baltijos šalių gamtinių dujų PSO pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation model), kad efektyviau paskirstytų trumpalaikius gamtinių dujų perdavimo pajėgumus sujungimo taškuose tarp Baltijos šalių. Pajėgumų paskirstymas susietas su dujų prekyba gamtinių dujų biržoje UAB GET Baltic. Tuo pat metu UAB GET Baltic gamtinių dujų biržos prekybos aikštelės pradėjo veikti ir Latvijoje bei Estijoje, ir birža tapo regionine. Baltijos ir Suomijos nacionalinių reguliavimo institucijų, dalyvaujančių RGMCG veikloje, iniciatyva, regione siekiama supaprastinti reikalavimus prekybai ir atsisakyti gamtinių dujų tiekimo licencijų. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2016 m. parengė atitinkamus Energetikos ir GDĮ pakeitimo projektus, kuriuose numatomos paprastesnės procedūros leidimų išdavimo procese. 4.3. Tiekimo saugumas 4.3.1. Dujų tiekimas ir vartojimas Pastačius SGD terminalą Klaipėdoje gamtinių dujų tiekimas tapo diversifikuotas ir šalis jau nėra priklausoma nuo vienintelio dujų tiekėjo. Tokiu būdu yra įgyvendintas Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas, kad, sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui, likusios infrastruktūros pajėgumų, kaip nustatyta pagal N-1 formulę, užtektų patenkinti visam dujų poreikiui išskirtinai didelio dujų poreikio dieną, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų. 2016 m. gamtines dujas importavo UAB Lietuvos dujų tiekimas, UAB Dujotekana, UAB Haupas, AB Achema, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB Litgas, UAB Grata group ir UAB Scener 2. Gamtinės dujos į Lietuvą 2016 m. buvo importuojamos iš OAO Gazprom, Gazprom export LLC, Statoil ASA, LT GAS Stream AG, Baltic Energy Services OU, Eesti Gaas AS ir AS Latvijas Gaze. 2 UAB Scener keitė įmonės pavadinimą, anksčiau buvo UAB Baltic Energy Services.

63 28 pav. Gamtinių dujų importo į Lietuvą segmento dalyviai OAO Gazprom arba Gazprom export LLC LT Gas Stream AG UAB Haupas UAB Kauno termofikacijos elektrinė AB Achema UAB Lietuvos dujų tiekimas UAB Dujotekana UAB Grata group AS Latvijas Gaze Eesti Gaas AS Statoil ASA AB LITGAS Baltic Energy Services OU UAB Scener Šaltinis VKEKK. Importuojamų gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos, kurias patyrė UAB Lietuvos dujų tiekimas, UAB Litgas, UAB Dujotekana, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB Haupas, UAB Grata group ir UAB Scener 2016 m., palyginti su 2015 m., mažėjo 38,3 proc., palyginti su 2012 m. 69,4 proc. 2016 m. gamtinių dujų importo sąnaudų mažėjimui įtakos turėjo naftos kainų pokyčiai ir mažėjančios alternatyvaus kuro (mazuto ir gazolio) kainos. Gamtinių dujų įmonių importuotų dujų kiekiai 2008 2016 metais ir sąnaudos parodytos 29 pav. 29 pav. Importuotų gamtinių dujų kiekiai (GWh ) ir importo sąnaudos 2008 2016 m. mln. Eur 40000 35000 30000 25000 20000 15000 10000 5000 0 32489 541 28457 419 32292 596 35427 34525 662 711 28082 580 26841 27593 389 353 24591 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 800 700 600 500 400 300 218 200 Kiekis, GWh Sąnaudos, mln. eur Šaltinis VKEKK.

64 2016 m. į Lietuvą importuota 24591 GWh gamtinių dujų, t. y. 10,9 proc. mažiau nei 2015 m., kai importo apimtys siekė 27593 GWh dujų. 2016 m. gamtines dujas pradėjo importuoti UAB Grata group ir UAB Scener, tačiau šių įmonių importuojami gamtinių dujų kiekiai sudarė kiek mažiau nei 1 proc. viso importuoto gamtinių dujų kiekio. UAB Dujotekana ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė importuojamų gamtinių dujų kiekiai, palyginus su 2015 m., mažėjo ženkliausiai, atitinkamai 94,1 ir 68,7 proc. UAB Haupas ir AB Achema importuojamų gamtinių dujų kiekiai didėjo atitinkamai 36 ir 11 proc. 30 pav. Rinkos struktūra pagal importuotų gamtinių dujų kiekį 2008 2016 m., GWh 35000 30000 25000 20000 15000 10000 5000 2496 2274 3030 2839 2860 14039 12114 2300 782 2445 11801 469 4557 245 16287 4013 148 10429 12382 145 9063 168 4930 9410 6082 5286 5063 126 121 161 173 3952 1669 773 1052 22 4986 370 5569 12427 13461 15059 13074 11274 11701 12989 8068 7423 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Šaltinis VKEKK. AB "Achema" UAB "Dujotekana" UAB "Haupas" UAB "Lietuvos dujų tiekimas" UAB "LITGAS" UAB Kauno termofikacijos elektrinė UAB "Grata group" UAB "Baltic energy services" Suvartojamų dujų kiekis nuo 2011 metų nuolat mažėja. 2016 m. suvartotų gamtinių dujų kiekis, lyginant su 2015 metais, sumažėjo 9,5 proc. Suvartotų dujų kiekių kitimas 2008 2016 metais parodytas 31 pav. 31 pav. Suvartotų gamtinių dujų kiekiai 2008 2016 m., GWh 40000 35000 30000 25000 20000 15000 10000 5000 0 33404 Šaltinis VKEKK. 28040 32079 35088 34114 27856 26702 25187 22785 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Pagrindinė dujų mažesnio vartojimo priežastis yra biokuro katilų statymas ir biokuro vartojimas šilumos tiekimo įmonėse.

65 4.3.2. Laukiamas gamtinių dujų suvartojimas ateityje Pagal Lietuvos vartotojų pateiktus duomenis suvartojamų dujų kiekis turėtų mažėti iki 22,6 TWh 2017 m. Į Kaliningrado sritį ateityje numatoma kasmet perduoti apie 24 26 TWh dujų. 4.3.3. Priemonės pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimui AB Amber Grid skatina sistemos naudotojus tiksliau ir tolygiau planuoti reikiamus pajėgumus, nustatydamas perdavimo kainą. Bendras visų taškų pajamų pasiskirstymas tarp mokesčių už pajėgumus ir mokesčių už kiekį sudaro atitinkamai 70 proc. ir 30 proc. Nepanaudoti (laisvi) pajėgumai siūlomi rinkoje, numatant galimybę sudaryti sutartis dėl pertraukiamųjų pajėgumų. Sudarius gamtinių dujų perdavimo, skirstymo paslaugų sutartį, sistemos naudotojas turi galimybę kiekvieną savaitę ir (ar) kiekvieną dieną užsakyti (patikslinti) pajėgumus. Sistemos naudotojas pajėgumų užsakymą (užsakymo tikslinimą) gali atlikti elektroninėje erdvėje (internetu) arba raštu pagal sutarties sąlygas. Atitinkamam laikotarpiui užsakant pajėgumus, sistemos naudotojas turi turėti nusipirktą dujų kiekį. Tiekimo režimas pagal pirkimo pardavimo sutarties sąlygas turi būti suderintas su tiekimo įmone. Esant įprastinėms perdavimo sistemos veikimo bei tiekimo į Lietuvą sąlygoms, pikiniai dujų suvartojimai yra visiškai tenkinami. Esant dujų transportavimo sutrikimams būtų naudojamos šios priemonės: sistemos naudotojai, pasirašę su tiekimo įmone nenutrūkstamo tiekimo sutartis, turi dujų atsargas Inčiukalnio požeminėje saugykloje; gamtinių dujų perdavimo sutartyse su sistemos naudotojais, tiesiogiai prijungtais prie perdavimo sistemos, yra nustatyti gamtinių dujų tiekimo ir transportavimo prioritetai bei nurodytas dujų tiekimo ribojimo ir laipsniško nutraukimo eiliškumas ekstremalios padėties arba dujų tiekimo sutrikimo atveju; SSO privalo vykdyti SSO nurodymus ekstremalios padėties arba dujų tiekimo sutrikimo atveju, kaip tai nustatyta Nacionaliniame gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. 5. VARTOTOJŲ APSAUGA IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS ELEKTROS IR DUJŲ SEKTORIUOSE 5.1. Vartotojų apsauga Priedo 1 laikymasis (37(1)(n) straipsnis) 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Energetikos įstatymo Nr. IX-884 34 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 34 1 straipsniu įstatymui, patvirtinta nauja skundų dėl energetikos įmonių veikimo ar neveikimo nagrinėjimo tvarka. Komisija pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Siekiant aiškiau reglamentuoti VKEKK nagrinėjamų vartotojų skundų procedūrines taisykles, VKEKK patvirtino Vartotojų skundų nagrinėjimo taisykles (2016 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. O3-123), pagal kurias skundu yra laikomas vartotojo (t. y. asmens, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams) rašytinis kreipimasis į VKEKK, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklės (2016 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. O3-56) reglamentuoja iš sutartinių teisinių santykių kilusių ginčų neteisminio sprendimo VKEKK taisykles bei procedūras.

66 Pagal Energetikos įstatymą iki 2016 m. sausio 1 d. buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčams spręsti buvo privalomas ikiteisminis nagrinėjimas VKEKK. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šio reikalavimo Energetikos įstatyme neliko ir vartotojas pažeistas teises iš karto gali ginti teisme. Vartotojų apsaugos priemonės yra numatytos GDĮ 57 straipsnyje. Vartotojai turi teisę iš gamtinių dujų įmonių be papildomo mokesčio gauti reguliarią ir tinkamą informaciją apie faktinį gamtinių dujų suvartojimą ir gamtinių dujų kainas, o sudarius aiškų susitarimą nemokamai leisti bet kokiai registruotai tiekimo įmonei naudotis savo skaitiklių rodmenimis. Gamtinių dujų įmonės savo interneto svetainėse skelbia gamtinių dujų ir teikiamų paslaugų kainas, nurodo atsiskaitymo už suvartotas dujas ar gautas paslaugas galimybes atsiskaityti grynaisiais, naudojantis internetine bankininkyste ar sudaryti tiesioginio debeto sutartį. Vartotojų apsaugos priemonės yra numatytos EEĮ 51 straipsnyje. Vartotojai turi teisę gauti iš VKEKK, elektros energetikos įmonių aiškią ir suprantamą informaciją apie savo teises, susijusias su elektros energijos vartojimu ir gaunamomis paslaugomis. Taip pat vartotojai turi teisę susipažinti su elektros energijos suvartojimo duomenimis, įskaitant suvartotos elektros energijos kiekį, taip pat, sudarę aiškų susitarimą, nemokamai leisti bet kuriam tiekėjui naudotis savo skaitiklių duomenimis. Vartotojai taip pat privalo gauti skaidrią informaciją apie taikomas kainas, tarifus ir apie visas sąlygas, susijusias su elektros energijos paslaugomis. Tiekėjai privalo sudaryti tinkamas ir pakankamas sąlygas vartotojų prieigai prie informacijos ir duomenų apie mokėjimus už jiems patiektą elektros energiją. Tinkamomis ir pakankamomis prieigos priemonėmis laikoma sąskaitos pateikimas vartotojui arba elektroninė prieiga prie vartotojo mokėjimo duomenų, ar kitos pagrįstos priemonės. Vartotojai turi teisę nemokamai pakeisti tiekėją. Šį pakeitimą įmonės turi įvykdyti per tris savaites nuo prašymo pakeisti tiekėją pateikimo. Vartotojas iš VKEKK ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gali gauti visą reikiamą informaciją apie savo teises, ginčų sprendimo būdus ir galiojančius energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus. Prieigos prie vartotojų duomenų užtikrinimas (37(1)(p) straipsnis) 2016 metais vartotojų duomenų prieigos sąlygos iš esmės nesikeitė, palyginus su 2015 metais. Paminėtina, kad nuo 2016 metų buvo sujungtos elektros ir gamtinių dujų skirstymo bei tiekimo bendrovės AB Lesto ir AB Lietuvos dujos bei tapo viena bendrove AB Energijos skirstymo operatorius. Elektros ir dujų vartotojai gauna paslaugas ir aptarnavimą vienoje vietoje bei toje pačioje savitarnos svetainėje www.manogile.lt. 2016 metais dėl neapmokėtos skolos buvo nutrauktas elektros energijos persiuntimas panašiam vartotojų skaičiui, t. y. 3452 (2015 m. 3218, 2014 m. 3243, 2013 m. 2179) klientų. Elektros energijos persiuntimo nutraukimas nevykdomas maksimaliai paros oro temperatūrai esant žemesnei nei minus 15 (penkiolika) ar aukštesnei nei plius 30 (trisdešimt) laipsnių Celsijaus bei penktadieniais ir prieššventinėmis dienomis. 5.2. Kreipimųsi nagrinėjimas 32 pav. 2008 2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi, pateiktų raštu, dinamika (vnt.) 170 343 744 911 872 677 543 498 540 2008 M. 2009 M. 2010 M. 2011 M. 2012 M. 2013 M. 2014 M. 2015 M. 2016 M. Šaltinis VKEKK.

67 2016 m. VKEKK buvo gauta 540 vartotojų kreipimųsi raštu. Gautų kreipimųsi skaičius keitėsi nežymiai palyginus su 2015 m., kreipimųsi skaičius išaugo 8 procentiniais punktais. 33 pav. 2008 2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi pasiskirstymas pagal sektorius (proc.) 100% 80% 60% 40% 11,2 10,5 9,3 6 15,9 10,8 6,8 8,5 2,7 6,1 12,8 10,5 62,4 65,9 77,8 82,8 0,9 3,1 3,1 3,4 1,8 6,8 3,9 2,2 5,5 0,6 4,9 6,4 3,8 7,5 15,3 18,3 8,1 18,4 3,6 4,4 3,3 14,7 2,6 2 75,7 74,2 74,4 59,4 71,1 20% 0% 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Šaltinis VKEKK. Dažniausiai į VKEKK 2016 m. buvo kreipiamasi dėl šilumos sektoriaus. Nepriklausomai nuo bendro kreipimųsi skaičiaus kitimo, kreipimųsi dėl šilumos sektoriaus dalis 2016 m. sudarė 71 procentą nuo bendrojo kreipimųsi skaičiaus ir iš esmės nekito. 2016 m. VKEKK gavo 386 kreipimusis dėl šilumos sektoriaus, 100 kreipimųsi dėl elektros sektoriaus, 30 kreipimųsi dėl vandens sektoriaus, 14 kreipimųsi dėl dujų sektoriaus bei 3 dėl atsinaujinančių išteklių sektoriaus, kitais klausimais 10 kreipimųsi. Elektros energetikos sektoriuje 2016 m. gauti 100 kreipimųsi, iš kurių 57 vartojimo ginčai ir 43 prašymai. Vartotojų kreipimųsi pasiskirstymas pagal pobūdį pateiktas 34 paveiksle. 34 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu elektros energetikos sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį (proc.) Dėl prijungimo prie tinklų/atjungimo Dėl elektros energijos paslaugų teikimo 31% 15% 1% 20% Dėl elektros energijos paslaugų apskaitos 12% 21% Dėl sąskaitų ir jų apmokėjimo Dėl elektros energijo kainų ir tarifų Dėl paslaugų teikėjo keitimo Šaltinis VKEKK.

68 Gamtinių dujų ir suskystintų naftos dujų sektoriuose 2016 m. VKEKK gavo 14 kreipimųsi: 12 dėl gamtinių dujų ir 2 dėl suskystintų naftos dujų. Vartotojai dažniausiai kreipiasi dėl klausimų, susijusių su sunaudotų dujų kiekio perskaičiavimu ir dėl to susidariusios skolos už gamtines dujas, vartotojų priskyrimo vartotojų pogrupiams ir sutarties nutraukimo sąlygų. Daugiausiai skundų buvo gauta iš vartotojų, vartojančių UAB Lietuvos dujų tiekimas tiekiamas gamtines dujas. 35 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu dujų sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį (proc.) 35% 24% Dėl prijungimo prie tinklų/atjungimo Dėl dujų kainų ir tarifų 29% 12% Dėl sąskaitų už dujas ir jų apmokėjimo Dėl dujų paslaugų teikimo Šaltinis VKEKK.