Seminaras: Kokybės vadybos iniciatyvos viešajam sektoriui" Metodai kokybiškiems viešojo sektoriaus sprendimams sąnaudų ir naudos analizės pagrindai Jonas Jatkauskas Viešosios politikos ekspertas UAB BGI Consulting, www.bgiconsulting.lt Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacija Vilnius, 2014 m. gruodžio 17 d.
Sprendimų priėmimas viešajame sektoriuje Kas yra sprendimų priėmimas? Supaprastintu požiūriu sprendimų priėmimas dažniausiai apibrėžiamas kaip procesas, kurio metu iš visų galimų alternatyvų pasirenkama viena. Sprendimai gali būti priimami vadovaujantis papročiais, bendruomenės normomis, impulsais, intuicijomis, bendru sutarimu, sprendimo delegavimu, atidėliojimu, tarpininkavimu, sandoriu ar kt. (D. Stone). Tinkamų ir kokybiškų sprendimų priėmimas yra lemiantis raidos veiksnys visų lygių subjektų atžvilgiu asmens, organizacijos, valstybės. Viešajame sektoriuje sprendimų priėmimas persismelkia per įvairias dimensijas: procesus, projektus, programas, organizacijas, sistemas ir kt. Visuomenės gerovės požiūriu esminis viešojo sprendimo tikslas maksimaliai tenkinti kliento (t.y. gyventojų ir kitų subjektų) interesus ir poreikius.
Planavimas Programavimas Tikslų ir uždavinių nustatymas. Tinkamų priemonių parinkimas, jų prioritetizavimas Projektų socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas Vertinimas (ex-ante / tarpinis / ex-post) Agreguotas projektų socialinis ir ekonominis poveikis Instrumentas projektų poveikio ex-post vertinimui Užtikrina kokybišką, įrodymais grįstą planavimą Sąnaudų naudos analizės metodas Suteikia informaciją apie reikalingus stebėsenos rodiklius Instrumentas projektų rengimui, vertinimui ir atrankai (ex-ante) Įgyvendinimas (projektų planavimas, rengimas, atranka, įgyvendinimas) Projektų rengimas Projektų vertinimas Projektų prioritetizavimas ir atranka Stebėsena (rodiklių sistema, rodiklių surinkimas (produkto, rezultato))
Sprendimų priėmimas viešajame sektoriuje Kas galėtų charakterizuoti kokybišką sprendimų priėmimą? 1. Tai procesas vedantis į kokybišką rezultatą? 2. Tai procesas vedantis į kokybišką rezultatą socialinių agentų atžvilgiu (t.y. kliento pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis, efektyvų viešąjį valdymą bei palankią verslo aplinką)? 3. Tai procesas vedantis į kokybišką rezultatą <...> sukuriantį didžiausią socialinęekonominę naudą (vertę)? 4. Tai procesas vedantis į kokybišką rezultatą <...> už mažiausias sąnaudas (kaštus)? 5. Tai procesas vedantis į kokybišką rezultatą <...> ilgalaikėje perspektyvoje? 6. Tai procesas vedantis į kokybišką rezultatą <...> ir sukeliantis mažiausiu galimus neigiamus išorinius poveikius (pvz. aplinkos taršą)? 7. Tai procesas vedantis į kokybišką rezultatą <...1+6...> sprendimą priimant remiantis aiškia, skaidria, moksliškai pagrįsta, įrodomais paremta metodologija.
Keltas sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje pavyzdžių Priimant sprendimus dėl viešojo sektoriaus investicijų (investicinių projektų finansavimo) taikomos tokios praktikos: - Politinės (partinės) darbotvarkės iniciatyvos požiūris; - Mažiausių išlaidų (biudžeto) požiūris; - Daugiakriterinė analizė; - Įrodymais grįstas sprendimų priėmimas (pvz. ankstesnių projektų ex-post vertinimų pagrindu); - Kaštų - efektyvumo analizė; - Sąnaudų ir naudos analizė - Kt. (įvardintos praktikos nebūtinai efektyvios ir vedančios į viešojo sektoriaus sprendimų ir jų pasekmių kokybę)
Sąnaudų ir naudos analizė
2008 m. EK gairėse pabrėžiama, kad sąnaudų ir naudos analizė tarnauja kaip tinkama pagalba priimant kompetentingus sprendimus. Sąnaudų ir naudos analizės metodu gali būti išmatuotas projekto indėlis į regiono ar šalies gerovę, o kartu gali būti įvertintas investicinio projekto indėlis siekiant ES sanglaudos politikos tikslų. Kas tai yra sąnaudų ir naudos analizė Sąnaudų ir naudos analizė (angl. cost benefit analysis) tai konceptuali metodika, taikoma atliekant sistemingą kiekybinį viešojo ar privataus investicijų projekto įvertinimą, kuriuo siekiama nustatyti kokią vertę investicijų projektas turi visuomenės požiūriu. Sąnaudų ir naudos analizė nuo paprasto finansinio vertinimo skiriasi tuo, kad joje atsižvelgiama į visą socialiniams agentams tenkančią naudą ir nuostolius. Sąnaudų ir naudos analizėje paprastai naudojamos buhalterinės kainos (t. y. gėrybių alternatyviosios sąnaudos, kurios kartais skiriasi nuo faktinių rinkos kainų ar reguliuojamų tarifų) (BGI Consulting, CSIL Milano)
Sąnaudų ir naudos analizė Investicinio projekto vertinimo žingsniai 1. Konteksto analizė ir projekto tikslai 2. Projekto identifikavimas 3. Galimybių ir alternatyvų analizė 4. Finansinė analizė 5. Ekonominė analizė 6. Rizikos vertinimas
Investicinio projekto vertinimo žingsniai 1. Konteksto analizė ir projekto tikslai 2. Projekto identifikavimas 3. Galimybių ir alternatyvų analizė 4. Finansinė analizė Jeigu FGDV>0 Jeigu FGDV<0 Projektui nereikalinga ES struktūrinė parama Projektui reikalinga ES struktūrinė parama 5. Ekonominė analizė Jeigu EGDV<0 Jeigu EGDV>0 Visuomenei geriau be projekto Įgyvendinus projektą išauga visuomenės gerovė 6. Rizikos vertinimas
Konteksto analizė ir projekto tikslai Pirmame projekto vertinimo/rengimo žingsnyje siekiama suprasti socialines, ekonomines ir institucines aplinkybes, kuriose projektas bus įgyvendinamas. Konteksto pristatymas yra reikalingas norint: prognozuoti ateities tendencijas, ypač paklausos analizės tikslais; įsitikinti, kad projekto įgyvendinimas yra tikslingas jį supančiame kontekste. Projekto tikslų aiškus suformulavimas yra esminis žingsnis siekiant suprasti, ar investicijos turi socialinę vertę. Projekto tikslų suformulavimas turi kilti iš regioninių ir / ar sektorinių poreikių įvertinimo. Projekto tikslai turi būti apibrėžti taip, kad būtų matomos aiškios sąsajos su identifikuotais poreikiais/sprendžiamomis problemomis. Kiek įmanoma, projekto tikslai turėtų būti išreikšti kiekybiškai. Problema Projektas Sprendimas
Projekto identifikavimas Projektas yra aiškiai identifikuotas, kai: objektas yra savarankiškas analizės vienetas (pusė tilto nėra projektas), yra tinkamai atsižvelgta į netiesioginius ir tinklo efektus (pvz. transporto srautų perkėlimas nuo kelio A į kelią B), yra įvardytas už projekto įgyvendinimą atsakingas subjektas, yra įvertinti šio subjekto finansiniai ir techniniai pajėgumai, pasirinkta tinkama socialinė perspektyva, t. y. įtraukiamos atitinkamos suinteresuotosios šalys.
Galimybių ir alternatyvų analizė Šiame procese siekiama suteikti įrodymų, kad pasirinktas projektas iš tikrųjų gali būti įgyvendintas ir yra geriausias variantas iš visų įmanomų alternatyvų. Inžinerinis dizainas ir poveikio aplinkai vertinimas yra esminiai sąnaudų ir naudos analizei reikalingi duomenų šaltiniai: paklausos analizė; alternatyvų analizė; poveikio aplinkai vertinimas: rezultatai yra integruojami į SNA; techninis dizainas, sąnaudų įvertinimas (sąmata) ir įgyvendinimo grafikas: finansinės analizės pagrindas.
Galimybių ir alternatyvų analizė Alternatyvų analizė turėtų būti atliekama dviem žingsniais: pirmajame žingsnyje žiūrima į bazines strategines alternatyvas (t.y. infrastruktūros tipą ir projekto įgyvendinimo vietą) Daugiakriterinė analizė Antrajame žingsnyje žiūrima į specifinius sprendimus technologiniame lygmenyje. Mažiausių sąnaudų analizė Supaprastinta SNA
Finansinė analizė Pagrindinis finansinės analizės tikslas yra panaudojant projekto pinigų srautų prognozes apskaičiuoti tinkamus grynosios grąžos rodiklius. Paprastai didžiausias dėmesys yra skiriamas dviem finansiniams rodikliams: finansinei grynajai dabartinei vertei (FGDV) ir finansinei vidinei grąžos normai (FVGN), Diskontuotų pinigų srautų metodologija: Įtraukiami teigiami ir neigiami pinigų srautai; Taikomas konsoliduotas požiūris ignoruojant pinigų srautus tarp infrastruktūros savininko ir operatoriaus; Parenkamas tinkamas laiko horizontas; Pritaikoma tinkama finansinė diskonto norma; Naudojamos pastovios kainos; Analizė atliekama be PVM.
Finansinė analizė Siūlomi analizės laikotarpiai Sektorius Laiko horizontas (metais) Geležinkeliai 30 Kelių transporto infrastruktūra 25-30 Uostai ir oro uostai 25 Vandens tiekimas / valymas 30 Atliekų tvarkymas 15-30 Energetika 15-25 Tyrimai ir inovacijos 15-25 Plačiajuostis ryšys 15-20
Ekonominė analizė
SNA pagrindiniai etapai 1. Konteksto analizė ir projekto tikslai 2. Projekto identifikavimas 3. Galimybių ir alternatyvų analizė 4. Finansinė analizė 5. Ekonominė analizė Jeigu ENPV<0 Jeigu ENPV>0 Visuomenei geriau be projekto Įgyvendinus projektą išauga visuomenės gerovė 6. Rizikos vertinimas
SNA ekonominės analizės eiga Ekonominė analizė Sąnaudos Nauda Sąnaudų elementų identifikavimas Projekto tiesioginio poveikio identifikavimas Projekto išorės poveikio identifikavimas Konversijos koeficientų parinkimas ir taikymas Socialinio-ekonominio poveikio naudos (žalos) komponento parinkimas Socialinio-ekonominio poveikio naudos (žalos) komponento parinkimas Ekonominių sąnaudų apskaičiavimas Paklausos analizė (prognozė) Išorės poveikio apimties nustatymas Poveikio (naudos/žalos) kvantifikavimas ir monetizavimas Poveikio (naudos/žalos) kvantifikavimas ir monetizavimas
SNA ekonominės analizės rezultatas Nauda Sąnaudos N / S santykis (B / C Ratio) 1 Jei N/S santykis didesnis už 1, reiškia projektas naudos visuomenei požiūriu yra reikalingas
SNA Ekonominė analizė: sąnaudų pusė
SNA Ekonominė analizė: Sąnaudų pusė Dėl rinkos iškraipymų, mokestinės politikos, prekybos tarifų sąnaudų ir naudos analizėje naudojamos buhalterinės (šešėlinės) kainos. Siekiant nustatyti ekonomines sąnaudas (šešėlinėmis kainomis) taikomi konversijos koeficientai. Konversijos koeficientas - koeficientas, naudojamas pakoreguoti stebimas kainas, kai jos neatitinka išteklių ir produkcijos tikrų socialinių alternatyviųjų sąnaudų. Konversijos koeficiento dydis yra tampriai susijęs su rinkoje stebimos kainos iškraipymo lygiu ir paprastai įvairuoja nuo 0,5 (kas reiškia itin didelį iškraipymą) iki 1 (kas reiškia iškraipymo nebuvimą). Tam tikrais atvejais, pvz. tokie elementai kaip žemė gali pasižymėti KK siekiančiu 2, 3 ar daugiau (pvz. dėl projektui lengvatinėmis sąlygomis suteikiamo žemės sklypo).
Sveikatos apsauga Socialinė apsauga Švietimas ir mokslas Transportas Energetika Informacinės visuomenės plėtra Aplinkos apsauga Urbanistinė plėtra Krašto apsauga Teisingumas / Teisėtvarka Visuomenės apsauga Turizmas Viešoji infrastruktūra verslui SNA Ekonominė analizė: Sąnaudų pusė Pirminių konversijos koeficientų reikšmės Nekvalifikuotas darbas: 0,888 Kvalifikuotas darbas: 0,973 Projekto rengimas, darbų priežiūra ir testavimas: 0,973 Žemė: 1 Medžiagos ir žaliavos: 0,983 Elementas Išvestinių konversijos koeficientų reikšmės Įrengimai 0,934 0,939 0,939 0,932 0,936 0,936 0,936 0,935 0,936 0,934 0,934 0,936 0,936 Energija Elektra: 0,988 Bešvinis benzinas (variklių degalai): 0,553 Dyzelinis kuras: 0,651 Gamtinės dujos (šildymui): 0,829 Atliekų šalinimas: 0,998 Kitos paslaugos: 0,998 Rangos darbai 0,921 0,921 0,921 0,919 0,921 0,921 0,921 0,921 0,915 0,921 0,921 0,921 0,921 Periodinė ir planinė priežiūra Susidėvėjusių dalių pakeitimas ir atnaujinimas 0,917 0,920 0,922 0,924 0,921 0,921 0,921 0,917 0,919 0,917 0,917 0,921 0,921 0,924 0,928 0,928 0,923 0,926 0,927 0,924 0,922 0,933 0,924 0,924 0,924 0,924
SNA Ekonominė analizė: Sąnaudų pusė Pavyzdys KK GDV Žemės įsigijimas 1,000 0,800 54 000 000 Statyba, rekonstravimas ir kapitalinis remontas 1,000 0,930 25 23 000 250 000 Veiklos išlaidos 1,000 0,940 20 18 000 800 000 VISOS SĄNAUDOS 50 46 000 050 000 Naudos komponentas? - 25 000 000 Naudos komponentas? - 10 000 000 Naudos komponentas? - 14 500 000 VISA NAUDA 49 500 000 NAUDOS IR SĄNAUDŲ SANTYKIS 0,99 1,07
SNA Ekonominė analizė: Naudų pusė
SNA Ekonominė analizė: Naudų pusė Kiekvienas investicinis projektas generuoja tam tikrą numatytą tiesioginį socialinį-ekonominį poveikį. T.y. projektas kuria tam tikrus produktus ir rezultatus, kurie sukelia planuotą poveikį tam tikriems socialiniams agentams bei visuomenei. Greta tiesioginio poveikio projektai gali generuoti išorės poveikį. Išorės poveikis tai bet kokios sąnaudos ar nauda, kurie viršija projekto apimamą sritį, t. y. išeina iš gamintojo ir projekto naudos gavėjų ar projekto paslaugų naudotojų santykių ribų, ir veikia kitas šalis be jokio piniginio kompensavimo. Išorės poveikis gali būti neigiamas (pavyzdžiui, naujo kelio sąlygotas taršos lygio padidėjimas) arba teigiamas (pavyzdžiui, naujo geležinkelio sąlygotas transporto grūsčių alternatyvioje kelio atkarpoje sumažėjimas).
SNA Ekonominė analizė: Naudų pusė Kaip įvertinti projekto kuriamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį? Ypač kai tai liečia projektų alternatyvų vertinimą ir SNA metodo taikymą investiciniame projekte (t.y. ex-ante). 1. Nustatytos viešosios politikos sritys (sektoriai) 2. Identifikuoti sektoriams būdingi projektų tipai 3. Tipinių projektų atžvilgiu nustatytas būdingiausias socialinis-ekonominis poveikis, kuris SNA apibūdinamas naudos (žalos) komponentu. 4. Galiausia taikant įvairius metodus apskaičiuoti naudos (žalos) žalos komponentų įverčiai t.y. vienetinės reikšmės.
SNA Ekonominė analizė: Naudų pusė Taikyti socialinio ekonomini o Kaip poveikio įvertinti ir apskaičiuoti t.y. projekto naudos (žalos) socialinį ir komponen ekonominį poveikį? tų įverčius
SNA Ekonominė analizė: Naudų pusė Įprastai naudos (žalos) komponento įverčio reikšmė nustatoma remiantis pasiryžimo sumokėti koncepcija Pasiryžimo sumokėti įvertinimo metodai: Išsakytos preferencijos Kontingento vertinimo metodas Atskleistos preferencijos Kelionės sąnaudų metodas Hedoninių kainų metodas Kitos geriausios alternatyvos metodas Ligos sąnaudų metodas Naudos perkėlimo požiūris
SNA ekonominė analizė: naudos (žalos) komponentai
Naudos (žalos) komponentai SVEIKATOS APSAUGA Sveikatos apsauga; ŠVIETIMAS IR MOKSLAS 1. Statistinio gyvenimo vertė (SGV) 2. Gyvenimo metų vertė (GMV) 3. Prarastos darbo dienos vertė VISUOMENĖS APSAUGA 4. 1. Laiko Pasiryžimas sąnaudų, sumokėti patiriamų už padidėjusį siekiant gauti ikimokyklinio sveikatos priežiūros ugdymo paslaugų paslaugas, sumažėjimas prieinamumą (darbo ir ne darbo laiko vertė 5. Laiko nuostoliai dėl padidėjusių transporto spūsčių TRANSPORTAS 2. 6. 1. Pasiryžimas Oro Sveikatos taršos sutrikdymų sumokėti už padidėjimas ir dėl mirčių pagerėjusią padidėjusių sumažėjimas ugdymo infrastruktūros ir paslaugų kokybę transporto spūsčių 7. 3. Šiltnamio Pasiryžimas efektą sumokėti sukeliančių už padidėjusį dujų emisijos neformaliojo padidėjimas švietimo dėl paslaugų padidėjusių 2. Turtui padarytos žalos sumažėjimas transporto prieinamumą spūsčių 1. Laiko sutaupymai 4. 3. Pagerintų Pagerintas įgūdžių saugumas dėka ir pasiektas gyvenimo darbo kokybė užmokesčio padidėjimas 2. Kelių transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų sutaupymai 5. 4. Žinių Nusikaltimų kūrimo administravimui vertė (mokslinių skirtų publikacijų viešųjų rengimo išlaidų ir sumažėjimas citavimo nauda) 3. Nelaimingų atsitikimų sumažėjimas 7. Inovacinės veiklos rezultatų komercinimo vertė 8. 4. Pumpurinių Triukšmo taršos įmonių sumažėjimas ekonominė vertė Socialinė apsauga; Švietimas ir mokslas; Transportas; Energetika; Informacinės visuomenės plėtra; Aplinkos apsauga; Urbanistinė plėtra; Krašto apsauga; Teisingumas / Teisėtvarka; Visuomenės apsauga; Turizmas; Viešoji infrastruktūra verslui. 5. Oro taršos sumažėjimas 6. Anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas
Naudos (žalos) komponentai Statistinio gyvenimo vertė (SGV) Skaičiavimo metodika ir apskaičiuota įverčio reikšmė Ekonominė literatūra statistinio gyvenimo vertę (SGV) apibūdina kaip sumą, kurią visuomenės požiūriu būtų ekonomiškai efektyvu išleisti neįvardyto asmens gyvybės išsaugojimui. Yra sukurti įvairūs visuomenės pasiryžimo sumokėti už mirties rizikos sumažinimą skaičiavimo metodai, varijuojantys nuo kontingento vertinimo iki naudos perkėlimo, nuo ligos sąnaudų iki žmogiškojo kapitalo požiūrio. Plačiausiai taikomas yra žmogiškojo kapitalo požiūris, kuris yra siūlomas ir Lietuvai. Metodo esmė individas visuomenės požiūriu yra vertas tiek, kiek produkto sukurtų per savo likusį gyvenimą. Šiuo požiūriu SGV apibrėžiama kaip individo ateities (ribinio) indėlio į socialinį produktą diskontuota suma, kur toks indėlis atitinka ateities darbo pajamas, galiojant įprastai sąlygai, kad darbo užmokestis yra lygus ribinio produkto vertei.
Naudos (žalos) komponentų taikymas Tarkime, projekto metu bus įsigyta medicininė reanimacinė įranga. Kokie naudos (žalos) komponentai gali būti aktualūs? GDV Investicinės išlaidos 50 000 000 Veiklos išlaidos 50 000 000 Žalos komponentas???? Žalos komponentas???? VISOS SĄNAUDOS 100 000 000 Veiklos pajamos? 10 000 000 Naudos komponentas???? Naudos komponentas???? Naudos komponentas???? Naudos komponentas???? VISA NAUDA 10 000 000 NAUDOS IR SĄNAUDŲ SANTYKIS 0,10
1 komponentas. Statistinio gyvenimo vertė <...> projekto metu bus įsigyta medicininė reanimacinė įranga. Tarkime, galimybių studija parodė, kad įsigyta įranga leis išgelbėti nelaimingus atsitikimus patyrusių asmenų gyvybes. Lietuvai apskaičiuota SGV yra 990 047 litai SGV įvertis yra dauginamas iš projekto dėka numatomo išsaugoti gyvybių skaičiaus. Dėl projekto įgyvendinimo numatomas išsaugoti gyvybių skaičius turi būti pateiktas galimybių studijoje.
1 komponentas. Statistinio gyvenimo vertė <...> projekto metu bus įsigyta medicininė reanimacinė įranga. <...> įsigyta įranga leis išgelbėti nelaimingus atsitikimus patyrusių asmenų gyvybes. <...> galimybių studija parodė, kad: įranga per metus leis išgelbėti 10 gyvybių, lyginant su scenarijumi be projekto įgyvendinimo Kokia metinė išgelbėtų gyvybių teikiamos naudos vertė? metinė nauda lygi: 10 išgelbėtų gyvybių* 990 047 Lt = 9 900 470 Lt
1 komponentas. Statistinio gyvenimo vertė <...> projekto metu bus įsigyta medicininė reanimacinė įranga. <...> įsigyta įranga leis išgelbėti nelaimingus atsitikimus patyrusių asmenų gyvybes. Tarkime, statistinio gyvenimo vertės komponento GDV lygi 100 000 000 Lt. Ar projektas atsiperka? GDV GDV Investicinės išlaidos 50 00050 000 000 000 Veiklos išlaidos 50 00050 000 000 000 Žalos komponentas??????? Žalos komponentas??????? VISOS SĄNAUDOS 100 000 10000 000 000 Veiklos pajamos? Statistinio gyvenimo vertė (išgelbėtos gyvybės) 100 000 10000 000 000 Naudos Gyvenimo komponentas? metų vertė (pacientų gyvenimo trukmės pailginimas) 20??? 000 000 Naudos Prarastos komponentas? darbo dienos vertė (išvengti darbo dienų praradimai) 30??? 000 000 Naudos komponentas??????? VISA NAUDA 100 000 15000 000 000 NAUDOS IR SĄNAUDŲ SANTYKIS 1,00 1,50
SNA metodas ir viešosios politikos įgyvendinimas
SNA metodas ir viešosios politikos įgyvendinimas SNA metodo taikymas prisideda prie: Planavimo etapo tobulinimo, kadangi padeda įvertinti projektų alternatyvas, prioritetizuoti projektus, vertinti išankstinį intervencijos poveikį; Investicinių projektų / paraiškų rengimo standartizavimo t.y. pareiškėjams naudojant vieningą metodiką (vieningus įverčius ir kt.) užtikrinamas objektyvesnis IP rengimo procesas; Projektų vertinimo ir atrankos proceso profesionalumo, objektyvumo ir pagrįstumo; Viešosios politikos vertinimo etape SNA metodas įgalina atlikti tiek projekto, tiek projektų visumos ex-post vertinimą, taip informuojant politikos planuotojus ir visuomenę apie faktinį intervencijos poveikį.
Ačiū už dėmesį! Tolimensiam domėjimuisi: Projekto Metodikos ir modelio, skirto įvertinti investicijų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis, socialinį-ekonominį poveikį, sukūrimas http://www.ppplietuva.lt/images/files/metodikos/sna_metodika_galutine_ataskaita.pdf Europos Komisijos SNA gairės http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/guides/cost/guide2008_en.pdf SNA metodikos rengėjas ir užsakovas BGI Consulting, UAB, info@bgiconsulting.lt, www.bgiconsulting.lt