MITYBOS ĮPROČIŲ, PILVINIO NUTUKIMO IR PAVELDIMUMO ĮTAKA SERGAMUMUI TULŽIES PŪSLĖS AKMENLIGE IR GYVENIMO KOKYBEI IMPACT OF THE NUTRITION HABITS, VISCERAL OBESITY AND HEREDITY ON THE MORBIDITY OF GALLSTONE DISEASE AND QUALITY OF LIFE Violeta Ožeraitienė 1, Danutė Kalibatienė 1, 2 ¹Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas, Vidaus ligų pagrindų centras 2 Vilniaus miesto universitetinė ligoninė; Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas, Vidaus ligų pagrindų centras ¹Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Rehabilitation, Sports Medicine and Nursing, Department of Fundamentals of Internal Diseases ²Vilnius City University Hospital; Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Rehabilitation, Sports Medicine and Nursing, Department of Fundamentals of Internal Diseases SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: mityba, pilvinis nutukimas, paveldimumas, tulžies pūslės akmenligė, gyvenimo kokybė. Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų mitybos įpročių, antropometrinių parametrų ir paveldimumo tarpusavio ryšius ir jų įtaką sergamumui tulžies pūslės akmenlige bei gyvenimo kokybei, ištirti cholesterolemijos ir sergamumo bei paveldimumo tarpusavio sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Apklausti ir ištirti 153 pacientai (53 vyrai ir 100 moterų), kurių amžiaus vidurkis buvo 64±16,5 metų. Tulžies pūslės akmenlige sirgo 80 (54 proc.) tiriamųjų, 73 (46 proc.) tiriamieji buvo sveiki. Mitybinei būklei įvertinti atlikti antropometriniai matavimai (liemens, šlaunų, blauzdų apimtys, apskaičiuotas kūno masės indeksas). Pacientų maitinimosi ypatumai vertinti surinkus duomenis apie per parą suvartojamą maisto kiekį, apskaičiavus gautų su maistu kalorijų kiekį. Duomenys apie bendro cholesterolio koncentraciją kraujo serume paimti iš ligos istorijų. Gyvenimo kokybei vertinti naudotas SF-36 klausimynas. Rezultatai. Nustatyta reikšminga (p<0,025) paveldimumo įtaka sergamumui tulžies pūslės akmenlige, ši įtaka stipresnė moterims. Egzistuoja ryšys tarp susirgimo akmenlige ir tėvų sergamumo šia liga (r s =0,9; p<0,01). Paveldimumo aspektas stipriai susijęs ir su cholesterolio koncentracija serume (r=0,97; p<0,01). Sergančiųjų mityba buvo nesubalansuota. Pilvinis nutukimas reikšmingai dažniau nustatytas moterims nei vyrams, jos dažniau sirgo tulžies pūslės akmenlige. Rastas reikšmingas ryšys tarp pilvinio nutukimo ir sergamumo (p<0,05). Pilvinis nutukimas turėjo įtakos gyvenimo kokybei. Išvados. Moterų ir vyrų sergamumui tulžies pūslės akmenlige reikšmingos įtakos turi paveldimumas (tėvų sergamumas šia liga), moterims ši įtaka yra stipresnė. Egzistuoja stiprus ryšys tarp sergamumo tulžies pūslės akmenlige ir antropometrinių parametrų. Stipriausiai tarpusavyje siejosi sergamumas ir pilvinis nutukimas. Sergančiųjų nesubalansuota mityba sąlygoja nutukimą, hipercholesterolemiją. Hipercholesterolemija taip pat siejasi su pūslės akmenligės paveldimumu. Gyvenimo kokybei įtakos turi pilvinis nutukimas. Fizinis aktyvumas tuo geresnis, kuo mažesnis šis nutukimas. Didėjant pilviniam nutukimui, labiau nukenčia socialinės funkcijos (blogėja savęs vertinimas). ABSTRACT Key words: nutrition, visceral obesity, heredity, gallstone disease, quality of life. Objective of the research is to evaluate the relations among the patients nutrition habits, anthropometric parameters and heredity as well as their influence on the gallstones disease morbidity and quality of life, to investigate links between cholesterolemia, heredity and morbidity. Materials and methods. 153 persons (53 men and 100 women) were investigated, the average age 64±16.5. 80 (54%) of them had gallbladder stone disease, 73 (46%) were healthy. For the assessment of the nutritional status anthropometric measurements were taken (girth of body waist, hip, calf), BMI calculated. The habits of nutrition were evaluated based on the reported quantity of food consumed daily and having calculated the number of calories. The data of cholesterol in blood serum was taken from the medical case history. For investigation of quality of life SF-36 questionnaire was used. Results. Heredity was found to have significant (p<0.025) influence on the gallstone disease morbidity, this influence is stronger for women than men. The relation between occurrence of gallstone disease and parents morbidity was established Violeta Ožeraitienė Vidaus ligų pagrindų centras Antakalnio g. 57, Vilnius v.ozeraitiene@gmail.com 348 Copyright 2010 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN 1392-1312. All rights reserved. teorija ir praktika 2010 - T. 16 (Nr. 4), 348 452 p.
(r s =0.9; p<0.01). The heredity aspect is strongly linked with cholesterolemia (r=0.97; p<0.01). The nutrition of the people with gallstone disease was found to be unbalanced. The visceral obesity was more often noticed in women than men, women were more often ill with gallstone disease. A significant (p<0.05) relation between visceral obesity and morbidity was discovered. Visceral obesity was also estimated to have significant influence on the quality of life. Conclusions. Gallstone disease morbidity in men and women was found to be significantly influenced by heredity factor, which was more pronounced in women. The relation between morbidity and anthropometric parameters was also observed. The strongest links were found between visceral obesity and gallstone disease morbidity. The unbalanced nutrition conditioned obesity, hypercholesterolemia, the latter is also related with heredity. Visceral obesity influences the quality of life. Patients with less visceral obesity are more physically active. If visceral obesity is more expressed, the social function is impaired (lower self-esteem). ĮVADAS Tulžies pūslės akmenligė (TPA) yra labiausiai paplitusi liga tarp virškinamojo trakto ir kepenų ligų, nustatomų pacientams, besikreipiantiems į gydytojus. Apie 80 proc. žmonių nežino, kad ja serga, o 2 proc. sergančiųjų kasmet vystosi komplikacijos, todėl prireikia operacinio gydymo [1]. Ši liga, nors ir dažna, sulaukia mažiau dėmesio nei kitos metabolinės ligos. Daugėja įrodymų, kad TPA patogenetiškai yra sutrikusio metabolizmo pasekmė arba metabolinio sindromo komplikacija [2]. Nustatyta, kad nutukimas, kaip ir kiti veiksniai, kurie sąlygoja metabolinį sindromą dislipidemija (ypač IV tipo hiperlipoproteinemija kartu su hipertrigliceridemija ir didelio tankio lipoproteino cholesterolio sumažėjimu kraujo serume), hiperinsulinemija (rezistencija insulinui) ar akivaizdus 2 tipo cukrinis diabetas yra rizikos veiksniai formuotis cholesteroliniams akmenims tulžies pūslėje [3, 4]. Rezistenciją insulinui gali lemti riebus ir daug angliavandenių turintis kasdienis maistas [5]. Daugybiniai nedeterminuoti genai, žmogaus genotipas ir fenotipas, aplinkos veiksnių kombinacija, veikdami tulžies pūslės ir latakų motoriką, jaudrumą, tulžies litogeniškumą, neretai lemia kelių šeimos kartų polinkį formuotis akmenims [6]. TPA, nors ir nėra gyvybei pavojinga liga, gali apsunkinti žmogaus gyvenimą, pabloginti jo kokybę. Pacientai, sergantys metaboliniu sindromu, dažniau serga komplikuota TPA [7]. Ligos pasekmes galima pašalinti chirurgiškai, tačiau metabolizmo sutrikimo patofiziologija gali nesikeisti, jei nebus keičiami paciento įpročiai renkantis maistą ir gyvenimo stilių. TYRIMO TIKSLAS Įvertinti pacientų mitybos įpročių, antropometrinių parametrų ir paveldimumo tarpusavio ryšius ir jų įtaką sergamumui tulžies pūslės akmenlige ir gyvenimo kokybei, ištirti cholesterolemijos ir sergamumo bei paveldimumo tarpusavio sąsajas. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Ištirti 153 pacientai (53 vyrai ir 100 moterų), kurie gydėsi Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Abdominalinės chirurgijos ir Vidaus ligų skyriuose. Tyrime dalyvavo savanoriai, neturintys kognityvinių ir mąstymo sutrikimų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 64±16,5 metų. TPA sirgo 80 (54 proc.) tiriamųjų, 24 vyrai ir 56 moterys, 73 (46 proc.) tiriamieji, 29 vyrai ir 44 moterys, buvo sveiki. Pacientai apklausti anoniminio anketavimo principu. Surinkti duomenys apie tiriamųjų gyvenimo vietą, išsilavinimą, darbo pobūdį, šeiminį gyvenimą, tėvų sveikatą, paveldėtą TPA. Duomenys apie pacientų ūgį, svorį, arterinį kraujo spaudimą, biocheminių tyrimų rodiklius buvo paimti iš medicininių dokumentų (ligos istorijų, ambulatorinių kortelių). Arterinio kraujo spaudimo (AKS) duomenys fiksuoti tą dieną, kai buvo apklaustas pacientas. Pacientų maitinimosi ypatumai vertinti surinkus duomenis apie per parą suvartojamą maisto ir skysčių kiekį, maisto produktus, porcijų dydį. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis [8], mityba laikoma subalansuota, jei suvalgoma 5 11 porcijų duonos, grūdų, bulvių ir jų produktų, 3 5 daržovių, 2 4 vaisių, 2 3 mėsos, paukštienos, žuvies, ankštinių produktų, kiaušinių, riešutų, 2 3 pieno, sūrio, jogurto porcijų per dieną, o riebalų, aliejaus vartojama saikingai, cukraus, saldainių, saldintų gėrimų vartojama retai. Naudojantis kalorijų skaičiuokle (http://www.kalorijos. lt) buvo apskaičiuotas iš maisto medžiagų per dieną gautos energijos kiekis (kilokalorijomis). Mitybinei būklei vertinti atlikti antropometriniai tyrimai: matuota pacientų liemens, šlaunų, blauzdų apimtys ir apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI) pagal formulę [svoris (kg)/ūgis (m)²]. Liemens apimties vertinimo kriterijai remiasi priimtais standartais, adaptuotais Europoje gyvenantiems žmonėms: moterims pilvinis nutukimas nustatomas, jei pilvo apimtis >80 cm, vyrų pilvo apimtis >94 cm [9]. Remiantis PSO rekomendacijomis, normaliu kūno svoriu laikoma, jei KMI reikšmė yra nuo 18,5 iki 24,9; antsvoriu, jei KMI reikšmė yra nuo 25 iki 29,9; nutukimu, jei KMI reikšmė yra 30 ir didesnė. Bendro cholesterolio koncentracijos maksimali normos riba laikoma 5,19 mmol/l, gliukozės viršutinė normos riba kapiliariniame kraujyje laikoma 5,59 mmo/l [10]. Gyvenimo kokybės tyrimas atliktas naudojant SF-36 klausimyną (Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire), validizuotą Lietuvoje ir taikomą vertinti gyvenimo kokybę sergant įvairiomis ligomis [11]. Klausimynas sudarytas iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą (FA), veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų (VF) ir emocinių sutrikimų (VE), socialinius ryšius (SF), emocinę būseną (EB), energingumą/gyvybingumą (EG), skausmą (S) ir bendrą sveikatos vertinimą (BSV). Kiekviena sritis vertinama nuo 0 iki 100 balų. Aukštesni vertinimo balai atspindi geresnę gyvenimo kokybę. teorija ir praktika 2010 - T. 16 (Nr. 4) 349
STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ Skirtumams tarp kiekybinių parametrų vidurkių įvertinti naudotas Stjudento t kriterijus. Skirtumams tarp kokybinių rodiklių ar jų tarpusavio priklausomybei (suderinamumui) įvertinti naudotas Pirsono χ 2 kriterijus. Skirtumai ar priklausomumai buvo laikyti statistiškai reikšmingi, jeigu paklaidos tikimybės reikšmė p<0,05. Ryšio stiprumui tarp kiekybinių parametrų skaičiuotas koreliacijos koeficientas (r), o kokybinių parametrų ryšio stiprumui nustatyti skaičiuotas ranginės koreliacijos Spirmeno koeficientas (r s ). Ryšys laikytas statistiškai reikšmingas, jeigu paklaidos tikimybės reikšmė p<0,05. REZULTATAI Pagal anketų duomenis, 92 tiriamųjų (56 sergančių TPA, 40 moterų bei 16 vyrų, ir 36 sveikų, 18 moterų bei 18 vyrų) tėvai sirgo šia liga, o 61 tiriamųjų (24 sergančių, 16 moterų bei 8 vyrų, ir 37 sveikų, 26 moterų bei 11 vyrų) tėvai nesirgo. Analizuojant paveldimumo įtaką sergamumui TPA nustatyta, kad jo įtaka yra reikšminga (χ 2 =6,8; p<0,025). Ypač stipri ši įtaka yra moterims (χ 2 =9,4; p<0,001), o vyrams nežymi. Koreliacinė analizė irgi parodė, kad yra statistiškai patikimas ir stiprus ryšys tarp TPA ir tėvų sergamumo šia liga (r s =0,9; p<0,01). Be to, paveldimumo aspektas stipriai susijęs ir su cholesterolio koncentracija kraujo serume (r=0,97; p<0,01). Maitinimosi ypatumų tyrimas parodė, kad visi tiriamieji dažniausiai valgo 3 kartus per dieną. Sergantieji valgo reguliariau, vengia saldumynų, aštrių, riebių patiekalų, nemėgsta užkandžiauti tarp valgių. Palyginti su nesergančiaisiais TPA, jie dažniau valgo bulvinius, miltinius patiekalus, pieno produktus. Sergantieji TPA grūdų produktus vartoja ne taip dažnai, kaip rekomenduojama, o mėsą, kiaušinius, žuvį ar paukštieną valgo daug dažniau nei reikėtų (dvigubai viršija rekomenduojamą porcijų kiekį). Tik 21 proc. sergančiųjų vartoja pakankamą skysčių kiekį 1,5 3 litrus per dieną. Dauguma apsiriboja arbatos ar kavos gėrimu 2 4 kartus per dieną. Sergančių ir nesergančių TPA su maistu gaunamos energijos kiekis esminiai nesiskyrė: sergantieji TPA gaudavo per parą 2484±667 kcal energijos, nesergantieji 2321±674 kcal. Išmatavus liemens apimtį nustatyta, kad pilvinį nutukimą turi 64 moterys (73,6 proc.) ir tik 23 vyrai (26,4 proc.), šie skaičiai reikšmingai (p<0,01) skiriasi. 1 paveiksle parodytas sergamumo TPA pasiskirstymas, kai nėra pilvinio nutukimo ir kai jis yra. Šie procentiniai dydžiai reikšmingai skiriasi. Taip pat reikšmingai skiriasi ir sveikų, ir sergančiųjų procentiniai dydžiai lyginant turinčius pilvinį nutukimą ir jo neturinčius. Vertinant pilvinio nutukimo ir sergamumo tarpusavio priklausomybę nustatyta, kad šie parametrai yra reikšmingai susiję (χ 2 =4,5; p<0,05). Ryšio tarp antropometrinių duomenų, kurie atspindi tiriamųjų mitybinę būklę, ir sergamumo TPA analizė parodė, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp sergamumo tulžies pūslės akmenlige ir tiriamųjų kūno svorio, KMI, liemens apimties (1 lentelė). Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad sergantys TPA turi nežymiai, bet didesnį arterinį kraujo spaudimą ir hiperglikemiją (p>0,05). Tiriant kraujo lipidus nustatyta, kad tik 27 proc. sergančių vyrų turi padidėjusį bendro cholesterolio kiekį kraujo serume (p<0,05). Sergančių ir nesergančių moterų bendro cholesterolio koncentracija kraujo serume statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Lyginant šį rodiklį tarp sergančių TPA vyrų ir moterų nustatyta, kad hipercholesterolemija buvo dažnesnė sergančių moterų kraujo serume. Tikrinant hipotezę, ar sergamumas TPA ir hipercholesterolemija kraujo serume yra susiję požymiai, suderinamumo kriterijus parodė, kad egzistuoja reikšmingi ryšiai (χ 2 =18,56; p<0,05) ir tiesioginė labai reikšminga koreliacija (r=0,78; p<0,02) tarp TPA ir bendro cholesterolio koncentracijos kraujo serume. Nagrinėjant gyvenimo kokybės rodiklių sąsajas su ser- Proc. 60 50 40 30 58 42 40 60 Neserga Serga 20 10 0 Neturi pilvinio nutukimo Turi pilvinį nutukimą 1 pav. Neturinčių ir turinčių pilvinį nutukimą sergamumas tulžies pūslės akmenlige 350 teorija ir praktika 2010 - T. 16 (Nr. 4)
1 lentelė. Nesergančių ir sergančių tulžies pūslės akmenlige tiriamųjų antropometrinių parametrų palyginimas Antropometriniai parametrai Vidutinė reikšmė ±95 proc. pasikliautinasis intervalas Nesergantieji Sergantieji Skirtumas reikšmingas Ūgis (cm) 169,2±1,0 167,9±1,8 Svoris (kg) 72±4,4 82±3,7 * KMI 26,3±1,4 33±4,5 * Žasto apimtis (cm) 35,2±1,3 36,7±1,6 Liemens apimtis (cm) 90,0±4,6 105±4,7 * Šlaunų apimtis (cm) 99,8±5,1 105,9±4,9 Blauzdos apimtis (cm) 36,1±1,2 36,9±1,1 2 lentelė. Tarpusavio ryšiai tarp sergančiųjų tulžies pūslės akmenlige gyvenimo kokybės ir pilvinio nutukimo Gyvenimo kokybės sričių rodmenys Socialinės funkcijos Fizinis aktyvumas Pilvinis nutukimas (liemens apimtis) r=-0,44; p<0,05 r=-0,88; p<0,01 gamumu TPA nustatyta reikšminga priklausomybė (χ 2 =62; p<0,05) tarp sergamumo TPA ir fizinės sveikatos (fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinės sveikatos ar skausmo), psichinės sveikatos (energingumo/gyvybingumo, veiklos apribojimas dėl emocijų, emocinės būklės) bei socialinės gerovės. Koreliacinės analizės rezultatai, gauti tikrinant hipotezę, ar gyvenimo kokybei turi įtakos liemens apimtis, atspindinti pilvinį nutukimą, pateikiami 2 lentelėje. Matyti, kad didėjant pilviniam nutukimui reikšmingai nukenčia socialinės funkcijos (savęs vertinimas), o fizinis aktyvumas geresnis esant mažesniam pilviniam nutukimui. REZULTATŲ APTARIMAS Akivaizdūs įrodė, kad moteriška lytis, tėvų ligos (šeiminis paveldimumas) yra reikšmingi rizikos veiksniai susirgti TPA. Nustatyta, kad TPA dažnesnė sergančiųjų šia liga pirmos eilės palikuonims. Manoma, kad paveldimas polinkis sirgti TPA genetiškai susijęs su moteriška lytimi. Daugelis autorių moterų sergamumą TPA taip pat sieja su nėštumais ir lytiniais hormonais. Nėštumo metu blogėja tulžies pūslės kontrakcinė funkcija, tulžis tampa klampi, litogeniška, o lytiniai hormonai padidina tulžies sekreciją, didina cholesterolio saturaciją tulžyje [12]. Aplinkos veiksniai taip pat reikšmingi, tačiau daugelio tyrimų rezultatai palaiko hipotezę, kad genetiniai veiksniai reikšmingesni nei aplinkos [13]. Mūsų tyrimas patvirtina, kad lytis yra reikšmingas veiksnys, galintis padėti atrinkti didesnės rizikos populiaciją sirgti akmenlige. Iš 80 sergančiųjų TPA sirgo 56 moterys (70 proc.). Analizuojant paveldimumo įtaką sergamumui TPA, nustatyti ženklūs ryšiai tarp tėvų ligos ir tiriamųjų sergamumo TPA. Daug stipresnė paveldimumo įtaka buvo pastebima moterų sergamumui TPA. Literatūros duomenimis, tulžies pūslės akmenų, ypač cholesterolinių, susidarymo dažnis reikšmingai siejasi su kūno masės indeksu, visceraliniu (pilviniu) nutukimu ir metaboliniu sindromu [14]. Pateikta įrodymų, kad tik moterų KMI yra reikšmingai susijęs su sergamumu TPA. Manoma, kad nutukusių vyrų KMI neatspindi riebalų sankaupų ant pilvo, KMI didėja greičiausiai dėl liesosios kūno masės [15]. Tvirtinama, kad pilvinis nutukimas geriau nei KMI atspindi insulino rezistenciją. Akmenys dažniausiai susiformuoja nutukusioms moterims, kurioms nustatyta rezistencija insulinui arba cukrinis diabetas. Autoriai teigia, kad nutukus suintensyvėja biliarinė cholesterolio sekrecija, todėl didėja tulžies saturacija. Sergančiųjų diabetu rezistencija insulinui susijusi su pablogėjusia tulžies evakuacija iš tulžies pūslės [3,13 15]. Mūsų tyrimas rodo, kad tiriamųjų kūno svoris, KMI ir liemens apimtis turėjo reikšmingos įtakos sergamumui TPA. Vertinant pilvinio nutukimo ir sergamumo tarpusavio priklausomybę nustatyta, kad šie parametrai yra reikšmingai susiję. Pilvinio nutukimo atveju daugėja visceralinių riebalų, kurie yra metaboliškai aktyvūs ir mažina jautrumą insulinui. Riebalų peroksidacijos procesų, kurie vyksta riebaliniame audinyje, metu išsiskyrę laisvieji radikalai aktyvuoja citokinų gamybą, kurie sumažina receptorių jautrumą insulinui. Eksperimentiniai tyrimai su kepenų ląstelėmis parodė, kad, esant hepatocitų rezistencijai insulinui, akmenų formavimąsi sąlygoja du mechanizmai: padidėjusi cholesterolio sekrecija kepenyse ir padidėjęs tulžies litogeniškumas sumažėjusios tulžies rūgščių enzimų sintezės dėka [16 17]. Gauti duomenys patvirtina, kad sergantiesiems TPA, turintiems metaboliškai aktyvų pilvinį nutukimą ir insulino rezistenciją, dažniau formuojasi akmenys tulžies pūslėje, nes jų tulžies litogeniškumas yra padidėjęs. Mūsų teorija ir praktika 2010 - T. 16 (Nr. 4) 351
tyrime nustatyta, kad moterys daug dažniau nei vyrai turi pilvinį nutukimą. Tas rodo, kad jos turi ir padidėjusią rezistenciją insulinui, joms dažniau formuojasi akmenys tulžies pūslėje. Žmogaus mityba, ypač jei ji nesubalansuota, jei joje vyrauja sotieji riebalai ir daug angliavandenių, jei vartojama šių nutrientų daugiau nei reikia organizmui, gali provokuoti rezistenciją insulinui, kaupiantis riebalams pilvo srityje. Trinkant pusiausvyrai tarp cholesterolio ir tulžies rūgščių, didėja tulžies litogeniškumas [14, 18]. Mūsų tyrimo metu paaiškėjo, kad sergančiųjų TPA, nors per dieną jie gaudavo panašų energijos kiekį iš maisto medžiagų, palyginti su nesergančiaisiais, mityba buvo nesubalansuota. Be to, laboratoriniai tyrimai parodė, kad hipercholesterolemija buvo dažnesnė tarp sergančių TPA moterų, o ryšiai tarp sergamumo TPA ir hipercholesterolemijos buvo stiprūs. Tai patvirtina, kad riebi nesubalansuota mityba dažnai yra nutukimo, hipercholesterolemijos priežastis. Mūsų tyrimas parodė, kad dislipidemijos buvimas svarbus ne tik kaip sutrikusio metabolizmo rodmuo, bet ir susijęs su paveldimumu. Sergamumui TPA turėjo įtakos ne tik neracionali netinkama mityba, padidėjusi kūno masė, bet ir dislipidemija, kuri koreliavo su paveldimumu. Tyrimų, kaip TPA lemia gyvenimo kokybę, literatūroje nėra daug. Olandų mokslininkai dideliame epidemiologiniame tyrime, kuriame dalyvavo 15 tūkstančių žmonių, paskelbė, kad sergančių kepenų ligomis, TPA, tulžies pūslės uždegimu žmonių fizinis, psichinis funkcionavimas buvo blogesnis nei sergančių skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige ar žarnų ligomis [19]. Mūsų tyrimas parodė, kad TPA veikia tiek fizinę, tiek psichinę tiriamųjų sveikatą. Greičiausiai tai susiję su padidėjusiu kūno svoriu, kuris tampa papildoma našta atliekant kasdienę veiklą, blogina fizinio krūvio toleranciją, sukelia fizinius negalavimus. Šis fizinis diskomfortas gali provokuoti ir psichinės savijautos pablogėjimą, riboti socialines funkcijas. IŠVADOS 1. Moterų ir vyrų sergamumui tulžies pūslės akmenlige reikšmingos įtakos turi paveldimumas (tėvų sergamumas šia liga), moterims ši įtaka yra stipresnė. 2. Egzistuoja stiprus ryšys tarp sergamumo tulžies pūslės akmenlige ir antropometrinių parametrų. Stipriausiai tarpusavyje siejosi sergamumas ir pilvinis nutukimas. 3. Sergančiųjų tulžies pūslės akmenlige nesubalansuota mityba sąlygoja nutukimą ir hipercholesterolemiją. Hipercholesterolemija taip pat siejasi su tulžies pūslės akmenligės paveldimumu. 4. Gyvenimo kokybei įtakos turi pilvinis nutukimas. Fizinis aktyvumas tuo geresnis, kuo mažesnis šis nutukimas. Didėjant pilviniam nutukimui, labiau nukenčia socialinės funkcijos (blogėja savęs vertinimas). LITERATŪRA 1. Russo MW, Wei JT, Thiny MT et al. Digestive and liver diseases statistics. Gastroenterology. 2004; 126: 1448 53. 2. Grundy SM. Cholesterol gallstones: a fellow traveler with metabolic syndrome? Am J Clin Nutr. 2004; 80: 1 2. 3. Eckel RH, Grundy SM, Zimmet PZ. The metabolic syndrome. Lancet. 2005; 365: 1415 28. 4. Nervi F, Miquel JF, Alvarez M et al. Gallbladder disease is associated with insulin resistance in a high risk Hispanic population. J Hepatol. 2006; 45: 299 305. 5. Tsai CJ, Leitzmann MF, Willett WC, Giovannucci EL. Glycemic load, glycemic index, and carbohydrate intake in relation to risk of cholecystectomy in women. Gastroenterology. 2005; 129: 105 12. 6. Attili AF, De Santis A, Attili F, Roda E, Festi D, Carulli N. Prevalence of gallstone disease in first-degree relatives of patients with cholelithiasis. World J Gastroenterol. 2005; 11: 6508 11. 7. Bülent MB, Akin M, Irkörücü O, Tatlicioglu E, Ferahköse Z, Maral I. et al. Gastrointestinal quality of life in patients with symptomatic or asymptomatic cholelithiasis before and after laparoscopic cholecystectomy. Surg Endosc. 2001; 15 (11): 1267 1272. 8. Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos poreikio normos. LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 510. Žin., 1999, Nr. 102 2936. 9. Alberti KG, Eckel RH, Grundy SM, Zimmet PZ, Cleeman JI, Donato KA et al. Harmonizing the Metabolic Syndrome. A Joint Interim Statement of the International Diabetes Federation Task Force on Epidemiology and Prevention; National Heart, Lung, and Blood Institute; American Heart Association; World Heart Federation; International Atherosclerosis Society; and International Association for the Study of Obesity. Circulation. 2009; 120: 1640 1645. 10. Zaleskis G. Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas. Vaistų žinios, Vilnius, 2002. 548. 11. Staniūtė M. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-36 klausimyną. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. 2007 rugpjūtis; 9(1): 22 25. 12. Sun H, Tang H, Jiang S, Zeng L, Chen E, Zhou TY. Et et al. Gender and metabolic differences of gallstone diseases. World J Gastroenterol. 2009 April 21; 15(15):1886 1891. 13. Attili AF, Capocaccia R, Carulli N et al. Factors associated with gallstone disease in the MICOL experience. Multicenter Italian Study on Epidemiology of Cholelithiasis. Hepatology. 1997; 26: 809 18. 14. Liu CM, Tung TH, Liu JH, Lee WL, Chou P. A community-based epidemiologic study on gallstone disease among type 2 diabetics in Kinmen, Taiwan. Dig Dis. 2004; 22: 87 91. 15. Tsai CJ, Leitzmann MF, Willett WC, Giovannucci EL. Prospective study of abdominal adiposity and gallstone disease in US men. Am J Clin Nutrition. 2004 July; 80 (1): 38 44. 16. Biddinger S, Hass J, Yo B. Hepatic Insulin Resistance Directly Promotes Formation of Cholesterol Gallstones. Nat Med. 2008 July; 14(7): 778 782. 17. Diehl AK. Cholelithiasis and the insulin resistance syndrome. Hepatology. 2000; 31: 528 530. 18. Portincasa P, Moschetta A, Palasciano G. Cholesterol gallstone disease. Lancet. 2006; 368: 230 39. 19. Sprangers MAG, Regt EB, Andries F, Agt HM, Bijl RV, Boer JB et al. Which chronic conditions are associated with better or poorer quality of life? J Clin Epidemiology. 2000 September 9; 53(9): 895 907. Gautas 2010 m. spalio 20 d., aprobuotas 2010 m. spalio 30 d. Submitted October 20, 2010, accepted October 30, 2010 352 teorija ir praktika 2010 - T. 16 (Nr. 4)