Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29
Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija Mūsų nariai 15 žmonių su negalia interesus atstovaujančių organizacijų: VšĮ Psichikos sveikatos perspektyvos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga Lietuvos neįgaliųjų draugija Lietuvos kurčiųjų draugija Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija Gyvastis Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija Viltis Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija Bendrija Pagava Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija Lietuvos žmonių su negalia sąjunga Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija Lietuvos parolimpinis komitetas Lietuvos Spina Bifida ir Hidrocefalija asociacija Lietuvos paraplegikų asociacija VšĮ SOPA
Kas mes esame? https://video
Mūsų tikslai: Ginti žmonių su negalia žmogaus, pilietines, socialines ir ekonomines teises bei skatinti lygias galimybes visiems visose Lietuvos ir Europos institucijose; Informuoti apie neįgaliųjų socialinę padėtį; Dalyvauti formuojant šalies socialinę politiką; Skatinti neįgaliųjų socialinių problemų mokslinius tyrimus ir veiklą.
Negalios statistika Žmonės su negalia Lietuvoje sudaro apie 9 proc. visų šalies gyventojų. 2017 m. pradžioje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 245 tūkst. gyventojų (48 proc. vyrų ir apie 52 proc. moterų) Vaikų su negalia skaičius Lietuvoje 2017 m. siekė 14, 8 tūkst. Europoje gyvena apie 80 mln. žmonių su negalia
Negalia žmogaus teisių klausimas 2006 m. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija žmogaus teisių dokumentas, kuriame išreiškiama aiški JT pozicija asmenų su negalia atžvilgiu. (nuo subjektų prie objektų) 2010 m. Lietuva, ratifikavusi JT Konvenciją, prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti žmonių su negalia teises Lietuvoje. 2015 m. JT Komitetas pateikė rekomendacijas Europos Sąjungai 2016 m. balandžio mėn. Komitetas pateikė Apibendrinančias išvadas Lietuvos atžvilgiu.
LNF Alternatyvioji ataskaita
Negalia žmogaus teisių klausimas 24 str. Švietimas JT Neįgaliųjų teisių konvencija Valstybės pripažįsta neįgaliųjų teisę į mokslą, visiems tinkamo visų lygių švietimo užtikrinimą, mokymąsi visą gyvenimą, kuriais siekiama: - visapusiškai ugdyti žmogiškąjį potencialą, orumą, savigarbą, didinti pagarbą žmogaus teisėms, laisvėms, įvairovei; - suteikti neįgaliesiems galimybę ugdyti savo asmenybę, talentus ir kūrybiškumą, savo protinius ir fizinius gebėjimus; - suteikti neįgaliesiems galimybę veiksmingai dalyvauti laisvos visuomenės gyvenime.
Negalia žmogaus teisių klausimas 24 str. Šalių įsipareigojimai pagal Konvenciją: -užtikrinti, kad moksleiviai su negalia nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos ir nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą; -užtikrinti, kad žmonės su negalia turėtų galimybę įgyti visiems tinkamą, kokybišką ir nemokamą pradinį išsilavinimą ir vidurinį išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis; -užtikrinti, kad žmonės su negalia gautų būtiną paramą bendroje švietimo sistemoje; -užtikrinti, kad žmonėms su negalia būtų teikiamos veiksmingos individualizuotos paramos priemonės, suderinamos su visiškos įtraukties tikslu.
JT neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos: Lietuvai 2016 m. užtikrinti mokyklos erdvės ir tinkamų sąlygų ir priemonių prieinamumą, bei privalomą visų mokytojų mokymą apie įtraukųjį švietimą tiek prieš jiems pradedant dirbti, tiek jau pradėjus; nustatyti aiškius terminus, tikslus, bazinius rodiklius ir indikatorius, kuriais būtų galima užtikrinti išmatuojamą ir laiku pasiekiamą pažangą; garantuoti teisiškai užtikrinamą teisę į įtraukųjį, kokybišką ir nemokamą pradinį lavinimą, bei į prieinamą vidurinį lavinimą, visiems lygiomis sąlygomis. pagerinti asmenų su negalia galimybes įgyti aukštąjį bei profesinį išsilavinimą, taip pat užtikrinant tinkamą sąlygų pritaikymą aukštojo lavinimo įstaigose Europos Sąjungai 2015 m. Komitetas rekomenduoja Europos Sąjungai įvertinti dabartinę neįgaliųjų padėtį švietime ir imtis priemonių, kad būtų lengviau visiems besimokantiems neįgaliesiems užtikrinti kokybišką švietimą visose Europos Sąjungos šalyse; Į strategiją "Europa 2020" įtraukti su neįgaliųjų švietimu susijusius klausimus.
Temos aktualumas Lietuvoje Nors LT švietimą reglamentuojanti teisinė bazė įtvirtina teisę visiems mokiniams ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes bendrojo ugdymo mokyklose, užtikrinant švietimo pagalbą ir ugdymosi prieinamumą, vien įteisintas mokyklų skirstymas į bendrąsias mokyklas ir mokyklas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams nedera su tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintu diskriminacijos draudimu bei teise rinktis.
Temos aktualumas Lietuvoje (I) Teisinės kliūtys Švietimo įstatymo 29 str. 10 d.: Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje. 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-1795 Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau Įsakymas), kurio 2.4 punkte nustatyta, kad mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. baigę pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, gali tęsti mokymąsi pagal profesinio mokymo programą arba ugdytis pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Temos aktualumas Lietuvoje (II) Aplinkos nepritaikymo kliūtys: Daugiau nei pusė LT mokyklų neprieinamos žmonėms su judėjimo ribojimais Dėl informacinės aplinkos neprieinamumo dauguma mokyklų nepasirengusios priimti moksleivių su klausos, regos negalia; Mokymo skyrimo į namus paplitimas Resursų ir nuostatų nulemtos kliūtys: Trūksta metodinės mokymo medžiagos kaip dirbti su nematomomis negaliomis skaitymo-rašymo, elgesio, emocijų sutrikimai. Mokinio krepšelis moksleiviams su negalia nepakankamas Sąsajų tarp švietimo sistemos pakopų, užtikrinant išsilavinimą ir tęstinį ugdymą(si) asmenims su negalia, nebuvimas
Profesinis rengimas Dažniausias pasirinkimas asmenims su negalia; Socialinių įgūdžių mokymo programos būtinas komponentas negalios nulemtiems ribojimams pašalinti LT praktiškai neįgyvendinama (bendrojo lavinimo mokyklose nėra mokymo bazės, programų; intelekto negalios vaikai priversti ugdytis specialiosiose mokyklose); Didžiosios Britanijos, Italijos, Estijos pavyzdžiai
Aukštasis mokslas Aukštosiose mokyklose šiuo metu mokosi apie 1000 studentų su negalia, tai yra mažiau nei 1 proc. visų Lietuvos studentų; Studentai gauna finansinę paramą, bet kyla sunkumų dėl nepasiruošusių su jais dirbti dėstytojų, nepritaikytų mokymo priemonių ir netinkamos fizinės aplinkos; Mažai dėmesio skiriama nematomoms negalioms, kurios dažnai apsunkina studijų procesą; Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Lenkijos, Vokietijos, Islandijos pavyzdžiai
Aukštasis mokslas Negalios tipas Judėjimo Galimi poreikiai (pvz.) Tinkamas aplinkos pritaikymas; Regos Informacijos pritaikymas: tinkamas formatas, ekrano skaitymo įranga, padidintas šriftas; Klausos Psichikos Mokymosi sunkumai Gestų vertėjai, titravimas, aiškus kalbėjimas, konspektuotojai; Streso valdymas, psichologo konsultacijos, laiko planavimas; Laiko prailginimas, ekrano skaitymo programos, alternatyvūs atsiskaitymo metodai
KONTAKTAI Adresas Internetinis puslapis El. paštas Žemaitės g. 21 (V a.), 501 kab. Vilnius, LT-03118 www.lnf.lt www.facebook.com/lietuvos NeigaliujuForumas
Ačiū už skirtą laiką