TVIRTINU: Aplinkos ministerija Dokumento rengėjas: UAB Ekokonsultacijos Įmonės kodas: Adresas: J. Kubiliaus g. 6-5, LT Vilnius Tel. (8

TVIRTINU: Aplinkos ministerija Dokumento rengėjas: UAB Ekokonsultacijos Įmonės kodas: 300081400 Adresas: J. Kubiliaus g. 6-5, LT 08234 Vilnius Tel. (8 5) 274 54 91 ALYVOS ATLIEKŲ TVARKYMO UŽDUOČIŲ ALYVŲ GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS NUSTATYMO IR (AR) MOKESTINĖS PRIEVOLĖS ALYVŲ GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS, KURI SKATINTŲ FINANSUOTI ALYVOS ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TOLIMESNĮ TVARKYMĄ, ĮVEDIMO ĮVERTINIMAS GALUTINĖ ATASKAITA Užsakovė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Sutarties data 2018 m. balandžio 17 d. Sutarties Nr. VPS-2018-20-ATP TVIRTINU: UAB Ekokonsultacijos direktorė Lina Šleinotaitė-Budrienė 2018 m. rugsėjo 26 d. 1

Dokumento pavadinimas: Alyvos atliekų tvarkymo užduočių alyvų gamintojams ir importuotojams nustatymo ir (ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas Dokumento stadija: Projekto vadovė: Galutinė ataskaita Lina Šleinotaitė-Budrienė lina@ekokonsultacijos.lt Tel. (8 5) 274 54 91, mob. 8 685 595 58 PARENGĖ Vardas, pavardė Pareigos Data Parašas Lina Budrienė Šleinotaitė- Ekspertė-Projekto vadovė 2018-09-26 Inga Muliuolė Atliekų tvarkymo srities ekspertė 2018-09-26 Marija Lippa Atliekų tvarkymo srities ekspertė 2018-09-26 Jolanta Graudinytė Atliekų tvarkymo srities ekspertė 2018-09-26 Kristina Pilžis Aplinkos apsaugos ekspertė 2018-09-26 GAVĖJAS Organizacija Vardas, pavardė Pareigos Data, parašas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Paškauskaitė Vykdo paslaugų atlikimo pagal 2018 m. balandžio 17 d. pirkimo sutartį VPS-2018-20-ATP (toliau Paslaugos) priežiūrą ir koordinuoja Paslaugų atlikimą su Vykdytojo paskirtu įgaliotu atstovu. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė Tiesioginis vadovas 2

PAKEITIMŲ ISTORIJA Versija Data Pastabos F1 2018-08-17 Pirminė versija F2 2018-09-14 Pakoreguota pagal pateiktas pastabas G 2018-09-26 Galutinė versija 3

Turinys TEKSTE NAUDOJAMI SUTRUMPINIMAI... 6 1 ĮŽANGA... 7 2 UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIES, ORGANIZUOJANT ALYVOS ATLIEKŲ TVARKYMĄ, ANALIZĖ... 8 2.1 ALYVOS ATLIEKŲ TARPTAUTINIO TEISINIO REGLAMENTAVIMO APŽVALGA... 8 2.2 SUOMIJA... 10 2.2.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas... 10 2.2.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai... 10 2.2.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys... 10 2.2.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys... 11 2.2.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas... 11 2.3 ESTIJA... 12 2.3.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas... 12 2.3.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai... 13 2.3.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys... 13 2.3.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys... 14 2.3.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas... 14 2.4 DANIJA... 14 2.4.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas... 14 2.4.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai... 15 2.4.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys... 15 2.4.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys... 16 2.4.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas... 16 2.5 NORVEGIJA... 17 2.5.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas... 17 2.5.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai... 17 2.5.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys... 17 2.5.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys... 18 2.5.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas... 18 2.6 SLOVĖNIJA... 19 2.6.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas... 19 2.6.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai... 20 2.6.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys... 21 2.6.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys... 22 2.6.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas... 22 2.7 PRANCŪZIJA... 24 2.7.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas... 24 2.7.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai... 25 2.7.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys... 26 2.7.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys... 28 2.7.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas... 28 2.8 LENKIJA... 29 2.8.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas... 29 2.8.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai... 30 2.8.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys... 33 2.8.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys... 34 2.8.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas... 34 2.9 JUNGTINĖ KARALYSTĖ... 35 2.9.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas... 35 2.9.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai... 36 2.9.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys... 38 2.9.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys... 38 2.9.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas... 38 2.10 PORTUGALIJA... 39 4

2.10.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas... 39 2.10.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai... 41 2.10.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys... 42 2.10.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys... 44 2.10.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas... 44 2.11 VOKIETIJA... 45 2.11.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas... 46 2.11.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai... 47 2.11.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys... 48 2.11.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys... 49 2.11.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas... 49 2.12 AUSTRIJA... 50 2.12.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas... 51 2.12.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai... 51 2.12.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys... 52 2.12.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys... 53 2.12.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas... 53 2.13 EUROSTAT DUOMENŲ APIE ALYVOS ATLIEKŲ SUSIDARYMĄ IR TVARKYMĄ ANALIZĖ... 54 2.14 UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIES ANALIZĖS APIBENDRINIMAS... 59 2.15 PAGRINDINĖS ANALIZĖS IŠVADOS IR PASTEBĖJIMAI... 66 3 TRUMPA LIETUVOS ALYVOS TIEKIMO IR ALYVOS ATLIEKŲ TVARKYMO ANALIZĖ... 69 4 PASIŪLYMAI DĖL ALYVOS ATLIEKŲ TVARKYMO UŽDUOČIŲ IR (AR) MOKESTINĖS PRIEVOLĖS IR (AR) KITŲ PRIEMONIŲ, KURIOS SKATINTŲ FINANSUOTI ALYVOS ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TOLIMESNĮ JŲ TVARKYMĄ, NUSTATYMO... 81 4.1 PASIŪLYMAI DĖL ALYVOS ATLIEKŲ TVARKYMO UŽDUOČIŲ NUSTATYMO ALYVOS GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS... 82 4.2 PASIŪLYMAI DĖL MOKESTINĖS PRIEVOLĖS ALYVOS GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS NUSTATYMO... 84 4.3 PASIŪLYMAI DĖL KITŲ PRIEMONIŲ, KURIOS SKATINTŲ FINANSUOTI ALYVOS ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TOLIMESNĮ JŲ TVARKYMĄ, NUSTATYMO... 84 4.4 SIŪLOMŲ PRIEMONIŲ POVEIKIO ĮVERTINIMAS... 86 5 ATLIKTOS VEIKLOS IR PASIEKTI REZULTATAI... 89 6 NAUDOTI LITERATŪROS ŠALTINIAI... 90 1 PRIEDAS. KLAUSIMYNAS DĖL ALYVOS ATLIEKŲ IR JŲ TVARKYMO BEI ŠIO KLAUSIMYNO GAVĖJŲ SĄRAŠAS 93 2 PRIEDAS. ATLIEKŲ SĄRAŠO KODAI PAGAL ATLIEKŲ KATEGORIJĄ 01.3 NAUDOTA ALYVA... 100 3. PRIEDAS. ALYVOS ATLIEKŲ SĄRAŠAS, KURIOS PRAĖJUSIOS JK KOKYBĖS PROTOKOLE NUSTATYTUS KRITERIJUS GALI BŪTI NEBELAIKYMO ATLIEKOMIS... 103 4. PRIEDAS. JK KOKYBĖS PROTOKOLE NUSTATYTUS STANDARTAI IR SPECIFIKACIJOS... 105 5

Tekste naudojami sutrumpinimai ES Europos Sąjunga DKK Danijos krona NOK Norvegijos krona PCB polichlorinti bifenilai AAA Aplinkos apsaugos agentūra AAD Aplinkos apsaugos departamentas GIA - Gamintojų ir importuotojų asociacija AGIA - Autogamintojų ir importuotojų asociacija ATVR - Atliekų tvarkytojų valstybės registras VATP Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas ENTP eksploatuoti netinkama transporto priemonė EEĮ elektros ir elektroninė įranga G/I gamintojai ir importuotojai TS pirkimo techninė specifikacija ARSO Slovėnijos aplinkos apsaugos agentūra ADEME Prancūzijos aplinkos ir neregetikos agentūra JK Jungtinė Karalystė PFO kuras iš perdirbtų alyvos atliekų GPAIS Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų informacinė sistema 6

1 Įžanga Ši galutinė ataskaita parengta vykdant užsakomąjį darbą Įvertinti alyvos atliekų tvarkymo užduočių alyvų gamintojams ir importuotojams nustatymo ir (ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimą pagal 2018 m. balandžio 17 d. sutartį Nr. VPS- 2018-20-ATP su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Galutinė ataskaita parengta vadovaujantis reikalavimais, pateiktais paslaugos pirkimo techninėje specifikacijoje (toliau TS), taip pat pagal įvadinę ir tarpinę paslaugų teikimo ataskaitas. Įvadinė ir tarpinė atskaitos pristatytos bei suderintos su Užsakove - Aplinkos ministerija ir Priežiūros komitetu. Darbo Įvertinti alyvos atliekų tvarkymo užduočių alyvų gamintojams ir importuotojams nustatymo ir (ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimą tikslas atlikti įvertinimą dėl alyvos atliekų tvarkymo užduočių ir (ar) mokestinės prievolės, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį surinktų alyvos atliekų tvarkymą, nustatymo alyvos gamintojams ir importuotojams tikslingumo. Pagrindinės darbo užduotys: 1. Išnagrinėti ne mažiau kaip 7 (septynių) Europos Sąjungos valstybių narių (Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Lenkijos, Slovėnijos, ir kitų), neskaitant Šiaurės šalių, ir bent 3 (trijų) Šiaurės šalių (Suomijos, Norvegijos ir kitų) 1 patirtį organizuojant alyvos atliekų tvarkymą, apibendrinant ir pateikiant šią informaciją: 1.1. kaip nagrinėjamose šalyse organizuojamas alyvos atliekų surinkimas ir surinktų alyvos atliekų tvarkymas; 1.2. kokios nagrinėjamose šalyse naudojamos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai, tvarkant surinktas alyvos atliekas; 1.3. nagrinėjamų šalių alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tolimesnio tvarkymo statistiką (bent jau 2010-2015 metų); 1.4. kokie subjektai nagrinėjamose šalyse įpareigoti organizuoti minėtą alyvos atliekų tvarkymą (alyvos gamintojai ir importuotojai, alyvos atliekų turėtojai, vietos savivaldos institucijos ar kt.); 1.5. kokios kiekybinės ir (ar) kokybinės užduotys nustatytos alyvos atliekų tvarkymui nagrinėjamose šalyse; 1.6. kokios administracinės, ekonominės priemonės, skatinančios/užtikrinančios efektyvų alyvos atliekų surinkimą ir surinktų alyvos atliekų tvarkymą, taikomos nagrinėjamose šalyse; 1.7. kokią įtaką 1.6 papunktyje nurodytų priemonių nustatymas ir taikymas turėjo alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo efektyvumui; 1.8. kokios nagrinėjamose šalyse taikomos priemonės kovojant su nelegaliu alyvos atliekų deginimu pavojingų atliekų deginimui nepritaikytuose įrenginiuose. 2. Išnagrinėjus 1 punkte nurodytą informaciją, parengti pasiūlymus dėl alyvos atliekų tvarkymo užduočių ir (ar) mokestinės prievolės ir (ar) kitų administracinių, ekonominių priemonių, kurios skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir 1 Įvadinėje ataskaitoje numatytos nagrinėti užsienio šalys buvo šios: Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Norvegija, Danija, Estija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Vokietija, Austrija. 7

tolimesnį jų tvarkymą, nustatymo alyvos gamintojams ir importuotojams tikslingumo ir pateikti įvertinimą, ar tokių administracinių, ekonominių priemonių nustatymas nesukurtų neproporcingos administracinės ir finansinės naštos alyvų gamintojams ir importuotojams. Galutinėje ataskaitoje taip pat pateiktas atliktų veiklų, pasiektų rezultatų, pateiktų pasiūlymų apibendrintas aprašymas (su nuorodomis į techninės specifikacijos punktus) bei visi teikiamos paslaugos veiklų rezultatų dokumentai. Galutinė ataskaita suderinta su Užsakove ir Priežiūros komitetu. 2 Užsienio šalių patirties, organizuojant alyvos atliekų tvarkymą, analizė Europos šalių - Prancūzijos, Slovėnijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Estijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Vokietijos ir Austrijos patirtis organizuojant alyvos atliekų tvarkymą buvo vertinama naudojantis viešai prieinama informacija, tame tarpe, bet neapsiribojant literatūros šaltiniais, atliktomis studijomis, tiesiogine komunikacija su atsakingų institucijų atstovais, duomenų bazėse kaupiama statistine informacija ir pan. Nagrinėtų užsienio šalių kompetentingoms institucijoms ir/ar alyvos gamintojų organizacijoms, ir/ar tvarkytojų asociacijoms, ir/ar šiose šalyse dirbantiems konsultantams buvo išsiųstas specialiai projekto vykdymui parengtas klausimynas (klausimyno forma pateikta Įvadinėje ataskaitoje, galutinis klausimyno gavėjų sąrašas pateiktas šios galutinės ataskaitos 1 Priede). Klausimynas išverstas į anglų, lenkų ir prancūzų kalbas. Gauta informacija išanalizuota ir pateikta šiame skyriuje. Šiame ataskaitos skyriuje taip pat pateikta trumpa ES ir Šiaurės Europos šalių (Norvegijos) alyvos atliekų tarptautinio teisinio reglamentavimo apžvalga. 2.1 Alyvos atliekų tarptautinio teisinio reglamentavimo apžvalga Siekiant supaprastinti ES teisės aktus ir užtikrinti naudą aplinkai, 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo buvo panaikinta, o jos atitinkamos nuostatos įtrauktos į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų. Vadovaujantis Direktyva 2008/98/EB, alyvų atliekų tvarkymas turėtų būti vykdomas laikantis atliekų hierarchijos prioritetų eiliškumo ir pirmenybė turėtų būti teikiama galimybėms, kurios duoda aplinkosauginiu požiūriu geriausių bendrų rezultatų. Atskiras alyvų atliekų surinkimas tebėra ypač svarbus tinkamam jų tvarkymui ir siekiant užkirsti kelią žalai, daromai aplinkai dėl netinkamo jų šalinimo. Alyvų atliekų tvarkymą išsamiau reglamentuoja Direktyvos 2008/98/EB 21 straipsnis: 21 straipsnis Alyvų atliekos 1. Nedarydamos poveikio 18 ir 19 straipsniuose nustatytoms pareigoms, susijusioms su pavojingų atliekų tvarkymu, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad: a) alyvų atliekos būtų surenkamos atskirai, jei yra techninės galimybės; b) alyvų atliekos apdorojamos pagal 4 ir 13 straipsnius; c) jei techniškai galima ir ekonomiškai gyvybinga, alyvų atliekos su skirtingomis savybėmis nėra maišomos ir alyvų atliekos nėra maišomos su kitų rūšių atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo jų apdorojimui. 2. Alyvų atliekų atskiro rinkimo ir jų tinkamo apdorojimo tikslu valstybės narės gali, atsižvelgdamos į savo nacionalines sąlygas, taikyti papildomas priemones, tokias kaip 8

techniniai reikalavimai, gamintojo atsakomybė, ekonominės priemonės ar savanoriški susitarimai. 3. Jei alyvų atliekoms pagal nacionalinės teisės aktus taikomi regeneravimo reikalavimai, valstybės narės gali nurodyti, kad tokios alyvų atliekos regeneruojamos, jeigu yra techninės galimybės, ir, kai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 11 arba 12 straipsniai, apriboti tarpvalstybinį alyvų atliekų vežimą iš jų teritorijos į deginimo ar bendro deginimo įrenginius tam, kad būtų suteikta pirmenybė alyvų atliekų regeneravimui. Patvirtinus Direktyvą 2008/98/EB, buvo panaikintos alyvos atliekų tvarkymo užduotys. 2018 m. gegužės 22 d. ES Taryba patvirtino Direktyvos 2008/98/EB pakeitimus 2, tačiau ir jie alyvos atliekų tvarkymo užduočių nenumato. Naujausi Direktyvos 2008/98/EB pakeitimai: a) 21 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai pakeičiami taip: a) alyvų atliekos surenkamos atskirai, nebent atskiras surinkimas yra techniškai neįmanomas, atsižvelgiant į gerosios praktikos pavyzdžius; b) apdorojant alyvų atliekas pirmenybė teikiama regeneravimui arba kitoms perdirbimo operacijoms, kurios, palyginti su regeneravimu, duoda lygiavertį arba geresnį aplinkosaugos požiūriu bendrą rezultatą, laikantis 4 ir 13 straipsnių nuostatų; c) skirtingų savybių alyvų atliekos nemaišomos ir alyvų atliekos nemaišomos su kitų rūšių atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo jų regeneravimui arba kitai perdirbimo operacijai, kuri, palyginti su regeneravimu, duoda lygiavertį arba geresnį aplinkosaugos požiūriu bendrą rezultatą. ; b) 21 straipsnis papildomas šia dalimi: 4. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija išnagrinėja valstybių narių pagal 37 straipsnio 4 dalį pateiktus duomenis apie alyvų atliekas, siekdama išnagrinėti galimybes patvirtinti alyvų atliekų tvarkymo priemones, įskaitant kiekybinius alyvų atliekų regeneravimo tikslus ir kitas priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti alyvų atliekų regeneravimą. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, jei tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.. Taigi, ES šalys privalo laikytis direktyvoje nustatytų bendrųjų nuostatų dėl alyvos atliekų tvarkymo, ir gali, atsižvelgdamos į savo nacionalines sąlygas, taikyti papildomas priemones, tokias kaip techniniai reikalavimai, gamintojo atsakomybė, ekonominės priemonės ar savanoriški susitarimai, siekiant alyvos atliekas surinkti atskirai ir jas tinkamai apdoroti. ES ir Šiaurės Europos šalys, kurios nepriklauso ES (tame tarpe ir Norvegija), yra ratifikavusios 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės, taigi alyvos atliekų tarpvalstybiniai pervežimai turi būti vykdomi laikantis Bazelio konvencijos nuostatų. Atliekų vežimui Europos Bendrijoje (tranzitu arba be tranzito per trečiąsias šalis), iš Bendrijos į trečiąsias šalis, į Bendriją iš trečiųjų šalių ir iš vienų trečiųjų šalių į kitas tranzitu per Bendriją taikomas 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo. Alyvos atliekų, skirtų naudojimui, vežimui taikoma išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūra. 2 2018 m. gegužės 30 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų 9

2.2 Suomija Ruošiant informaciją apie alyvos atliekų tvarkymą Suomijoje, buvo remtasi Suomijos Aplinkos ministerijos atstovės užpildytu klausimynu (žr. 1 priedą) bei viešai internete prieinama informacija. 2.2.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas Suomijoje alyvos atliekoms taikomi bendrieji atliekų tvarkymo reikalavimai, t.y. pareiga rūšiuoti alyvos atliekas susidarymo vietoje yra nustatyta šių atliekų turėtojams. Taip pat yra nustatyta, kad alyvos atliekos turi būti tvarkomos laikantis bendrųjų atliekų tvarkymo hierarchijos principų ir atliekų tvarkymo reikalavimų, nesukeliant (arba maksimaliai sumažinant) poveikio aplinkai ir žmogui 3. Už atskiro alyvos atliekų surinkimo organizavimą iš namų ūkių yra atsakingos savivaldybės. Vadovaujantis Suomijos Atliekų įstatymo 4 nuostatomis, savivaldybės yra atsakingos už visų pavojingų atliekų surinkimo iš namų ūkių organizavimą, taip pat už šių atliekų tinkamą sutvarkymą. Savivaldybės taip pat organizuoja žemės ūkyje ir miškininkystėje susidarančių pavojingų atliekų tvarkymą (kai susidaro nedideli atliekų kiekiai) 5. Visais kitais atvejais už alyvos atliekų atskirą surinkimą ir jų perdavimą tvarkymui yra atsakingi šių atliekų turėtojai, o jei jie netinkamai vykdo pareigas nekilnojamojo turto, kuriame vykdoma veikla, savininkai. Alyvos atliekos surenkamos degalinėse, alyvos pardavimo vietose, taip pat jas galima nuvežti alyvos atliekų tvarkytojams. Alyvos atliekų tvarkymą finansuoja alyvos gamintojai ir importuotojai bei alyvos atliekų turėtojai. Alyvos gamintojai ir importuotojai, vadovaujantis Suomijos Įstatymu dėl alyvos atliekų mokesčio 6 moka 5,75 Euro centų mokestį už kilogramą vidaus rinkai pateiktos alyvos (daugiau informacijos pateikta 2.2.5 skyriuje). 2.2.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai Suomijoje naudojami šie alyvos atliekų tvarkymo būdai: regeneravimas į bazines alyvas, perdirbimas į kurą, deginimas (ir su panaudojimu energijai gauti). Dalis alyvos atliekų panaudojimui išvežama į kitas valstybes. Didžiausi alyvos atliekų tvarkytojai Suomijoje - STR Tecoil, Fortum Waste Solutions (buvusi Ekokem), Forest Oil. 2.2.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys Alyvos atliekų susidarymo ir tvarkymo statistiniai duomenys pateikiami Lentelė 1. 3 Suomijos Vyriausybės nutarimas dėl atliekų, 17 skyrius, http://www.finlex.fi/en/laki/kaannokset/2012/en20120179.pdf 4 http://www.finlex.fi/en/laki/kaannokset/2012/en20120179.pdf 5 Suomijos Aplinkos ministerijos atstovai atkreipia dėmesį, kad niekur nėra reglamentuota, kas yra nedideli atliekų kiekiai ir dėl šio neaiškumo kartais atsiranda problemų, kai reikia aiškintis ar turėjo teisę žemės ūkio ir miškų ūkio atstovas alyvos atliekas tvarkyti per savivaldybės organizuojamą sistemą. 6 http://www.finlex.fi/en/laki/kaannokset/1986/en19860894_20010924.pdf 10

Lentelė 1. Alyvos atliekų susidarymas ir tvarkymas Suomijoje 7 Metai Mato vnt. Susidarė Panaudojimas energijai gauti (R1) Deginimas (D10) Kitoks panaudojimas/ perdirbimas (R2-R11) Šalinimas Iš viso sutvarkyta t t %* t %* t %* t %* t %* 2010 46052 3721 8% 7464 16% 34054 74% 431 0,9% 46101 100% 2012 30901 2658 9% 6859 22% 34593 112% 6 0,0% 44122 143% 2014 57850 3164 5% 7693 13% 19611 34% 11 0,0% 30490 53% 2015 37390 1476 4% 6573 18% 30782 82% 41 0,1% 38872 104% * - vertinant nuo susidarymo. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Suomijoje daugiausia alyvos atliekų yra kitaip panaudojama (t.y., ne energijai gauti) (2015 m. 82 proc.), tada sudeginama be energijos išgavimo (termiškai nukenksminant, 2015 m. 18 proc.). 2.2.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys Suomijoje nėra nustatytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys. 2.2.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas Ekonominės priemonės Kaip nurodyta 2.2.1 skyriuje, Suomijoje taikomas alyvos mokestis (5,75 Euro centų už kilogramą alyvos). Alyvos gamintojai ir importuotojai, vadovaujantis Suomijos įstatymu dėl alyvos atliekų mokesčio 8 moka mokestį už vidaus rinkai patiektas alyvas. Šis mokestis buvo įvestas 1986 metais siekiant paskatinti alyvos atliekų atskirą surinkimą ir tvarkymą, bet artimiausiu metu šį mokestį planuojama atšaukti 9. Pagrindinės priežastys, skatinančios atšaukti mokestį - pirma, subsidija alyvos atliekų apdorojimui skiriama tik tuo atveju, jei konkursą laimėjusi įmonė įrodo, kad dėl alyvos atliekų tvarkymo patiria nuostolių, o esant rinkoje situacijai, kai aukštos kokybės atliekos yra vertinga medžiaga, kuri parduodama alyvos regeneravimo gamykloms, subsidijos nėra reikalingos. Antra, ES galiojančios taisyklės dėl valstybės subsidijų šiuo metu yra labai griežtos ir jos pasikeitė nuo to laiko, kai buvo įvestas alyvos atliekų mokestis Suomijoje (prieš daugiau nei 20 metų). Pagal Suomijos Aplinkos ministerijos vertinimą sistema neatitinka dabartinių ES taisyklių, tai patvirtina ir Suomijos Finansų ministerija, kuri mano, kad alyvos atliekų mokestis neatitinka ES taisyklių dėl valstybės pagalbos ir yra rizika, kad Europos Komisija gali imtis veiksmų prieš Suomiją. Alyvos atliekų mokestis mokamas už tepalines alyvas ir tepalus, klasifikuojamus pagal Kombinuotąją nomenklatūrą kodais 2710 00 81-2710 00 98, 3403 19 10-3403 19 99 ir 3403 99 10-3403 99 90. Mokestis taip pat mokamas už transformatorių ir grandinės pertraukiklių alyvą, pjaustymo, valymo ir liejimo formų alyvas ir hidraulines alyvas. Yra nustatytos mokesčio taikymo išimtys: 1) alyvoms, kurios iš Suomijos išvežamos; 2) alyvoms, kurios naudojamos gaminant eksportui skirtas prekes, išskyrus tepimo alyvą, naudojamą tepimo tikslais eksportuojamų prekių gamyboje; 3) alyvoms, naudojamoms gaminant prekes, kurioms jau pritaikytas alyvos mokestis; 4) alyvoms, pagamintoms perdirbus alyvas, kurioms jau buvo pritaikytas mokestis; 7 2010, 2012, 2014 m. duomenys Eurostat, 2015 Suomijos statistikos tarnybos http://www.tilastokeskus.fi/til/jate/2016/13/jate_2016_13_2018-01-15_tie_001_en.html 8 http://www.finlex.fi/en/laki/kaannokset/1986/en19860894_20010924.pdf 9 Informacija apie mokesčio atšaukimą pateikta klausimyne, kuri užpildė Suomijos Aplinkos ministerijos patarėja Else PEuranen ir iš tolesnio bendravimo su minėta specialiste 11

5) iš alyvų pagamintoms žaliavoms, pagamintoms perdirbus alyvas, jei iš jų pagaminami neapmokestinami produktai. Išimtys taikomos tik turint dokumentinius įrodymus. Įstatyme yra nurodyta, kad iš alyvos atliekų mokesčio sukauptos lėšos pagal Vyriausybės nustatytus principus gali būti naudojamos alyvos atliekų surinkimo, transportavimo, sandėliavimo ir apdorojimo išlaidoms padengti bei regioninių pavojingų atliekų priėmimo įrenginių steigimui ir eksploatavimui, o taip pat nacionalinio pavojingų atliekų apdorojimo įrenginio kūrimui. Valstybinis biudžetas taip pat gali pervesti dalį šių lėšų į Naftos taršos kompensavimo fondą, kurio lėšos naudojamos padengti taršos naftos produktais sausumoje išlaidas ir kovoti su ja (šiuo metu šiam tikslui naudojama apie 75 proc. surinktų mokesčio lėšų). Aplinkos ministerija, siekdama paskirstyti iš mokesčio surinktas lėšas per subsidijas turi teisę sudaryti sutartis su alyvos atliekų tvarkytojais, kurie atitinka nustatytas sąlygas ir prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Iki 2018 m. vienam laikotarpiui buvo sudaroma po vieną sutartį - nuo 2013 iki 2017 m. galiojo sutartis su Lassila & Tikanoja OYJ, o šiai sutarčiai pasibaigus buvo sudaryta sutartis su Ekokem OY. Šioje sutartyje nustatytas maksimalus galimas įkainis, kurį Aplinkos ministerija pagal sutarties sąlygas gali sumokėti - 80 Eur/t surinktų ir sutvarkytų alyvų, tačiau jis gali būti mokamas tik tuo atveju, jei tvarkytojas, su kuriuo sudaryta sutartis pagrįs, kad alyvos atliekų tvarkymo veikla yra nuostolinga. Taip pat, norint paskatinti alyvos atliekų atskirą surinkimą iš smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių, ypatingai kaimiškose vietovėse, planuojama sukurti atskirą Vyriausybės subsidijų programą, per kurią būtų taip pat skirstoma dalis lėšų iš alyvos atliekų mokesčio. Planuojama pradėti riboto laikotarpio (2-3 metų) programą, skirtą alyvos atliekų surinkimui. Ribotas laikotarpis planuojamas dėl to, kad artimiausioje ateityje planuojama panaikinti alyvų mokestį. Visuomenės informavimas ir švietimas Aplinkos ministerija skelbia viešųjų pirkimų konkursus ir finansuoja visuomenės švietimą ir informavimą alyvos atliekų tvarkymo klausimais. Kitos priemonės Visos alyvos atliekas apdorojančios įmonės privalo gauti leidimus, jų veikla yra prižiūrima. 2.3 Estija Ruošiant informaciją apie alyvos atliekų tvarkymą Estijoje, buvo remtasi Estijos Aplinkos ministerijos atstovo užpildytu klausimynu (žr. 1 priedą) bei viešai internete prieinama informacija. 2.3.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas Estijoje alyvos atliekų tvarkymui taikomi Atliekų tvarkymo įstatyme 10 bendrieji pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimai ir specifiniai alyvos atliekų tvarkymo reikalavimai. Įstatymu nustatyta, kad alyvos atliekų, kaip ir kitų pavojingų atliekų atskirą surinkimą iš namų ūkių privalo organizuoti savivaldybės. Namų ūkiuose susidarančias alyvos atliekas jų turėtojai gali pristatyti į atliekų priėmimo aikšteles, taip pat organizuojamas alyvos atliekų surinkimas apvažiavimo būdu (kartu su kitomis pavojingomis atliekomis), šios paslaugos yra įtrauktos į kitas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas, todėl atskirai mokėti už alyvos atliekų pridavimą nereikia. Savivaldybių sistemose surenkami nedideli kiekiai alyvos atliekų, didžiąją dalį alyvos 10 https://www.riigiteataja.ee/en/eli/512102017001/consolide 12

atliekų tiesiogiai iš jų turėtojų surenka alyvos atliekas apdorojančios įmonės. Šiuo atveju alyvos atliekų turėtojai turėtų patys sumokėti už alyvos atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau šiuo metu alyvos atliekos turi teigiamą rinkos vertę, todėl dažniausiai surinkėjai sumoka alyvos turėtojams už gautas atliekas. Gamintojo atsakomybės principas tvarkant alyvos atliekas Estijoje netaikomas. 2.3.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai Estijoje alyvos atliekos tvarkomos šiais būdais perdirbimas ir naudojimas energijai gauti, dalis alyvos atliekų yra išvežama (eksportuojama) į kitas valstybes. Didžioji dalis alyvos atliekų yra panaudojama energijai gauti, kita dalis - perdirbama, atskiriant alyvos frakcijas. Dalis perdirbtos alyvos išvežama į Mažeikų naftos produktų perdirbimo gamyklą. Alyvos atliekos energijai gauti naudojamos cemento gamykloje Kunda Nordic Cements (https://www.knc.ee/en/node/5194) ir atliekų deginimo gamykloje Epler&Lorenz AS. Daugiausiai alyvos atliekų perdirbanti įmonė yra GreenMarine AS. 2.3.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys Estijoje duomenys apie atliekų tvarkymą kaupiami ir skelbiami Atliekų informacinėje sistemoje 11 (Jäätmearuandluse infosüsteem, JATS). Šioje sistemoje esantys duomenys apie alyvos atliekų tvarkymą (atrinkti duomenis pagal atliekų kodus, patenkančius į Atliekų statistinio klasifikatoriaus 01.3 kategoriją (žr. 2 priedą)) pateikti žemiau (žr. Lentelė 2). Lentelė 2. Alyvos atliekų surinkimas ir tvarkymas Estijoje 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Surinkta, t 3042 3808 3153 2902 3426 3733 3311 Panaudota, t 1367 2423 2191 1975 2077 3113 3495 Pašalinta, t 1185 1237 1111 879 618 167 196 Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad didžiausia dalis alyvos atliekų Estijoje yra panaudojama, tačiau detaliau nagrinėjant alyvos atliekų panaudojimo duomenis (žr. Lentelė 3), nustatyta, kad didžiausia dalis alyvos atliekų (76% - 2016 metais) pirmiausiai paruošiamos tolimesniam naudojimui 12. Tiesiogiai energijai gauti 2016 metais buvo sunaudota tik apie 10% surinktų alyvos atliekų, dar 14% buvo perdirbta R3 būdu. Lentelė 3. Alyvos atliekų naudojimas Estijoje, tonomis 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Panaudota, iš viso 1367 2423 2191 1975 2077 3113 3495 Tame skaičiuje R1 būdu 361 707 185 302 210 86 347 Tame skaičiuje R3 būdu 436 872 1078 692 651 903 504 Tame skaičiuje R9 būdu 6 32 56 4 2 1 1 Tame skaičiuje R12 būdu 564 812 873 976 1215 2123 2644 11 https://jats.keskkonnainfo.ee/main.php?public=1 12 Kadangi po tokio tvarkymo pasikeičia atliekos kodas, tolimesnio tvarkymo duomenis įvertinti nėra galimybės. 13

Žemiau esančioje lentelėje pateikti apibendrinti duomenys apie alyvos atliekų susidarymą ir tvarkymą Estijoje (Lentelė 4). Lentelė 4. Alyvos atliekų susidarymas ir tvarkymas Estijoje apibendrinti duomenys Metai Mato vnt. Susidarė Panaudojimas energijai gauti (R1) Deginimas (D10) Kitoks panaudojimas/ perdirbimas (R2- R11) Šalinimas Iš viso sutvarkyta t t %* t %* t %* t %* t %* 2010 3042 361 12% 0 0% 1005 33% 1185 39% 2551 84% 2012 3153 185 6% 0 0% 2006 64% 1111 35% 3302 105% 2014 3426 210 6% 0 0% 1867 54% 618 18% 2694 79% * - vertinant nuo susidarymo. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Estijoje daugiausia alyvos atliekų yra kitaip panaudojama (t.y. ne energijai gauti), alyvos atliekos nėra deginamos be panaudojimo energijai gauti. 2.3.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys Estijoje nėra nustatytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys. 2.3.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas Ekonominės priemonės Papildomos ekonominės priemonės Estijoje nėra taikomos. Visuomenės švietimas Savivaldybės organizuoja gyventojų informavimą apie neteisėto alyvos atliekų deginimo žalą. Kitos priemonės Estijos Aplinkos apsaugos inspekcija organizuoja specifinius patikrinimus dėl alyvos atliekų neteisėto deginimo arba perdavimo įmonėms, neturinčioms teisės tvarkyti alyvos atliekų. Už neteisėtą alyvos atliekų deginimą nustatyta bauda iki 32 000 Eur. 2.4 Danija Ruošiant informaciją apie alyvos atliekų tvarkymą Danijoje, buvo remtasi viešai internete prieinama informacija, nes šios šalies atsakingos institucijos informacijos (užpildyto klausimyno) nepateikė. 2.4.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas Danijoje alyvos atliekų turėtojams pirmiausiai taikomi bendrieji atliekų tvarkymo reikalavimai, t.y. nustatyta pareiga rūšiuoti atliekas susidarymo vietoje. Namų ūkiuose susidarančios alyvos atliekos turi būti priduodamos į atliekų surinkimo punktus, priimančius pavojingas atliekas (atliekų priėmimą šiuose punktuose ir jų perdavimą tolimesniam tvarkymui organizuoja savivaldybės). Kitiems alyvos atliekų turėtojams papildomai nustatytas specifinis reikalavimas - Danijos Atliekų įstatyme 13, kuris buvo pakeistas atsižvelgiant į ES reikalavimus 14, yra nurodyta, kad pramoninių ir tepimo, 13 https://www.retsinformation.dk/forms/r0710.aspx?id=144826#kap11 14 Anksčiau Danijos teisės aktai nenumatė aiškaus alyvos atliekų regeneravimo prioriteto prieš kitus tvarkymo būdus, dėl šios priežasties EK 2001 metais pradėjo pažeidimo procedūras Danijai ir kitoms aštuonioms ES valstybėms dėl tuo metu galiojusios Alyvų atliekų direktyvos neįgyvendinimo 14

įskaitant variklinių ir hidraulinių, alyvų atliekų darytojai turi užtikrinti, kad didžioji dalis alyvos atliekų būtų perduodama regeneravimui į bazines alyvas. Šis reikalavimas turi būti vykdomas sudarant sutartis su įmonėmis, surenkančiomis alyvos atliekas regeneravimui arba su alyvos atliekų regeneravimo gamyklomis. Alyvos atliekų, skirtų regeneravimui, surinkimą savanoriškai organizuoja ir finansuoja savanoriška Mineralinių alyvų asociacija (Mineralolie Branchen 15 ) nuo 1917 metų Danijoje veikianti prekybos asociacija, vienijanti Danijos alyvos gamintojus ir tiekėjus. Ši asociacija pagal susitarimą su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra įsteigė Aplinkosaugos fondą (Miljøpuljen 16 ), kuris finansuojamas organizacijos narių įnašais, padidinus jų parduodamos alyvos kainą 0,70 DKK/l (0,09 Eur/l, iki 2005 m. buvo 0,60 DKK/l). Surinkimo schema daugiausiai apima alyvos atliekų surinkimą iš automobilių servisų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų aikštelių, pagal atskirus susitarimus į surinkimo schemą gali būti įtrauktos ir kitos įmonės. Atliekas surenka du organizacijos parinkti atliekų tvarkytojai. 2.4.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai Iki 2000 metų beveik visos Danijoje surinktos alyvos atliekos buvo panaudojamos energijai gauti skirtinguose įrenginiuose pavojingų atliekų deginimo įrenginyje KommuneKemi ir cemento gamykloje Ålborg Portland (tik iki 2005 metų, vėliau alyvos atliekas šioje gamykloje nustota deginti, nes įsigaliojo nauji Atliekų deginimo direktyvos reikalavimai). 1992 metais Danijoje buvo pastatytas pirmas alyvos atliekų regeneravimo įrenginys Kalundborge (šiuo metu įrenginį valdo įmonė Avista Oil Denmark), tačiau pirmąjį įrenginio veiklos dešimtmetį alyvos atliekos buvo tik išvalomos nuo sunkiųjų metalų ir tokiu būdu perdirbamos į kurą. Kadangi tokia veikla ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais nebuvo efektyvi, įrenginys buvo patobulintas ir nuo 2002 metų jame pradėjo regeneruoti alyvos atliekas į bazines alyvas, bet neužtikrinus nuolatinio alyvos atliekų tiekimo (nes Danijoje tuo metu veikė ir dar viena įmonė surenkanti alyvos atliekas ir jas regeneravimui išvežanti į Vokietiją) 2005 metais įrenginys buvo sustabdytas. Įrenginio veikla buvo atnaujinta tik 2009 metais ir šiuo metu didžioji dalis alyvos atliekų, surinktų per Mineralinių alyvos asociacijos įsteigtą schemą, regeneruojamos į bazines alyvas šioje gamykloje. 2.4.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys Danijos Aplinkos apsaugos agentūros (Miljøstyrelsen) duomenimis 17 Danijoje per metus susidaro apie 80 tūkst. t. įvairių alyvos atliekų (žr. Pav. 1). 15 http://www.minolie.dk/ 16 http://www.miljoepuljen.dk/ 17 https://www2.mst.dk/udgiv/publications/2017/08/978-87-93614-20-8.pdf 15

Pav. 1. Alyvos atliekų susidarymas Danijoje 2013-2015 metais, tūkst. tonų Danijos Aplinkos apsaugos agentūra ir Danijos statistikos institucija atskirai neskelbia duomenų apie alyvos atliekų susidarymą ir tvarkymą 18, todėl statistiniai duomenys apie alyvos atliekų susidarymą ir tvarkymą Danijoje nagrinėti tik pagal Eurostat skelbiamus duomenis, kurie pateikti žemiau esančioje lentelėje (Lentelė 5). Lentelė 5. Alyvos atliekų susidarymas ir tvarkymas Danijoje pagal Eurostat duomenis Metai Susidarė Panaudojimas energijai gauti (R1) Deginimas (D10) Kitoks panaudojimas/ perdirbimas (R2- R11) Šalinimas Iš viso sutvarkyta Mato vnt. t t %* t %* t %* t %* t %* 2010 25025 7755 31% 0 0% 16755 67% 491 2% 25001 100% 2012 25639 1684 7% 1394 5% 41448 162% 1470 6% 45996 179% 2014 32242 5570 17% 1840 6% 54366 169% 3146 10% 64922 201% * - vertinant nuo susidarymo. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, Danijoje daugiausiai alyvos atliekų perdirbama ir panaudojama kitais, nei energijai gauti, būdais. 2.4.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys Danijoje teisės aktais nėra nustatytos kiekybinės alyvos atliekų surinkimo ar tvarkymo užduotys, tačiau Mineralinių alyvų asociacija nustatė 75% regeneravimo užduotį alyvos atliekoms, surinktoms asociacijos organizuojamoje schemoje. Kokybinė alyvos atliekų tvarkymo užduotis Danijoje aiškiai nėra nustatyta, tačiau, kaip nurodyta 2.4.1 skyriuje, alyvos atliekų turėtojai Atliekų įstatymu yra įpareigoti užtikrinti, kad didžioji dalis alyvos atliekų būtų regeneruojama. 2.4.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas Ekonominės priemonės Nuo 1993 iki 2000 metų alyvos atliekų surinkimui buvo skiriamos valstybinės subsidijos, lėšos subsidijoms skirti buvo surenkamos iš tepamosios alyvos pardavimo (išleidimo į 18 https://www.dst.dk/en/statistik/emner/geografi-miljoe-og-energi/groentnationalregnskab/materialer-og-affald 16

vidaus rinką) mokesčio, kuro dydis buvo 2 DKK/l (0,27 Eur/l). Vėliau subsidijos buvo mažinamos ir 2000 metais panaikintos, kai Mineralinių alyvų asociacija (Mineralolie Branchen) pradėjo savanoriškai organizuoti ir finansuoti alyvos atliekų, tinkančių regeneravimui, surinkimą (daugiau apie šią schemą žr. 2.4.1 skyriuje). 2.5 Norvegija Ruošiant informaciją apie alyvos atliekų tvarkymą Norvegijoje, buvo remtasi Norvegijos Aplinkos apsaugos agentūros atstovo užpildytu klausimynu (žr. 1 priedą) bei viešai internete prieinama informacija. 2.5.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas 19 Norvegijoje atliekų turėtojai privalo atskirai rinkti alyvos atliekas. Visos alyvos atliekos priskiriamos pavojingoms atliekoms, todėl jų tvarkymui taikomas Norvegijos Atliekų taisyklių 20 11 skyriaus nuostatos dėl pavojingų atliekų tvarkymo. Namų ūkiuose susidariusias atliekas gyventojai gali pristatyti į atliekų surinkimo punktus. Namų ūkiuose susidariusių alyvos atliekų surinkimą ir jų perdavimą atliekų tvarkytojams organizuoja savivaldybės. Savivaldybių organizuojama sistema gali naudotis ir ūkio subjektai, jei susidaro nedideli kiekiai atliekų. Alyvos atliekų pristatymo metu gyventojai nemoka, bet visi gyventojai ir kiti komunalinės sistemos naudotojai moka metinį mokestį už naudojimąsi komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Atliekų taisyklės nustato, kad savivaldybių sistemose iš vieno turėtojo per metus negali būti priimta daugiau kaip 1000 kg pavojingų atliekų. Degalinės, autoservisai taip pat ir kitą veiklą vykdantys subjektai susidariusias alyvos atliekas privalo perduoti atliekų tvarkytojams ir moka už jų surinkimą ir tvarkymą. Atliekų taisyklėse yra nustatyta, kad alyvos, kaip ir kitų pavojingų atliekų darytojai privalo alyvos atliekas priduoti atliekų tvarkytojams bent kartą per metus. Norvegijoje tam tikrų rūšių alyvoms nustatytas mokestis, iš kurio lėšų veikia alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidų kompensavimo schema (daugiau informacijos žr. 2.5.5 skyriuje), todėl alyvos atliekų turėtojai, norintys mažiau mokėti už alyvos atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi jas pristatyti Norvegijos Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintiems atliekų tvarkytojams, kuriems kompensuojami alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštai. 2.5.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai Norvegijoje alyvos atliekos naudojamos energijai gauti. Nedideli kiekai alyvos atliekų yra išvežami regeneravimui į kitas valstybes. 2.5.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys Dėl taikomos alyvos atliekų surinkimo kaštų finansavimo schemos, Norvegijoje nuo 1994 m. ženkliai padidėjo alyvos atliekų surinkimas ir šiuo metu surenkama apie 90% nuo susidarančių alyvos atliekų kiekio (žr. Lentelė 6). 19 Pagal informaciją, pateiktą klausimyne, kuri užpildė Norvegijos Aplinkos direkcijos vyresnioji patarėja Mette Follestad ir Norvegijos Aplinkso direktorato puslapyje http://www.miljodirektoratet.no/no/tema/avfall/farlig_avfall/refusjonsberettiget_spillolje/ 20 https://lovdata.no/dokument/sf/forskrift/2004-06-01-930/kapittel_12#kapittel_12 17

Lentelė 6. Alyvos atliekų susidarymas ir surinkimas Norvegijoje 21 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Surinkimo lygis, % 71,50 79,30 80 85,80 83,40 88,40 84,80 86,90 90,90 84,50 94,20 Surinkta, t 32032 36524 36547 38345 38126 39434 36523 38000 38033 35528 39349 Susidarė, t 44790 46054 45680 44709 45719 44597 43087 43739 41843 42021 41759 Kadangi duomenys apie alyvos atliekų tvarkymą Norvegijoje skelbiami kartu su duomenimis apie kitų pavojingų atliekų tvarkymą, žemiau esančioje lentelėje pateikti Eurostat duomenys apie alyvos atliekų tvarkymą Norvegijoje (Lentelė 7). Lentelė 7. Alyvos atliekų susidarymas ir tvarkymas Norvegijoje pagal Eurostat duomenis Metai Susidarė 22 energijai gauti Panaudojimas (R1) Deginimas (D10) Kitoks panaudojimas/ perdirbimas (R2- R11) Šalinimas Iš viso sutvarkyta Mato t t %* t %* t %* t %* t %* vnt. 2010 64800 63180 98% 0 0% 1620 3% 0 0% 64800 100% 2012 36070 27023 75% 0 0% 580 2% 4642 13% 32245 89% 2014 44448 93330 210% 145 0% 15235 34% 6034 14% 114744 258% * - vertinant nuo susidarymo. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, daugiausiai alyvos atliekų Norvegijoje panaudojama energijai gauti. 2.5.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys Alyvos atliekų tvarkymo užduotys nėra nustatytos. 2.5.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas Ekonominės priemonės Norvegijoje nuo 1994 m. yra nustatytas mokestis už tam tikrų rūšių alyvas. 2018 metams patvirtintas mokesčio dydis yra 2,20 NOK/l (0,23 Eur/l) į Norvegijos vidaus rinką išleistos alyvos 23. Mokestis taikomas Norvegijoje pagamintoms ir į Norvegiją importuotoms (įvežtoms) alyvoms - variklio ir įrankių tepalams, pramoninėms tepalinėms alyvoms, hidraulinėms alyvoms. Mokestis netaikomas transformatorinėms ir perjungimo alyvoms. Surinktos mokesčio lėšos naudojamos alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidų kompensavimo schemoje. Pradėjus 1994 m. taikyti mokesčio ir tvarkymo išlaidų kompensavimo schemą, jau 2000 metais buvo pasiektas 90 procentų surinkimo efektyvumas (skaičiuojant nuo susidariusio alyvos atliekų kiekio), kuris išliko ir šiuo metu. Schema yra administruojama Norvegijos Aplinkos apsaugos agentūros ir jos veikimo principas yra toks: Siekiant taupyti administravimo lėšas, alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidų kompensavimui reikalinga subsidija mokama ne kiekvienam alyvos atliekų turėtojui, o Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintiems alyvos atliekų gavėjams (surinkėjams 21 http://www.miljostatus.no/finn-tallene/. Norvegijoje informacija apie alyvos atliekų apdorojimą skelbiama kartu su duomenimis apie kitas pavojingas atliekas, todėl duomenys apie alyvos atliekų apdorojimą ataskaitoje nepateikti 22 Duomenys apie susidarymą šioje lentelėje nesutampa su duomenimis aukščiau esančioje lentelėje galimai dėl to, kad nacionalinėje statistikoje naudojami kiti alyvos atliekų klasifikatoriai 23 https://www.skatteetaten.no/en/rettskilder/emne/saravgifter/smoreolje/ 18

ir tvarkytojams), kurie įvertindami tai, kad gaus subsidijas, taiko mažesnį alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo mokestį; Schema apima tik aukštos kokybės alyvos atliekas, todėl patvirtinti atliekų gavėjai privalo užtikrinti, kad priimamos tik atskirai surinktos, nesumaišytos alyvos atliekos, priimamos atliekos privalomai ištiriamos; Alyvos atliekų turėtojai perduodami atliekas patvirtintiems gavėjams elektroniniu būdu užpildo specialias alyvos atliekų perdavimo deklaracijas, kurių duomenys vėliau naudojami kasmet atliekamam schemos auditui, kurį atlieka Aplinkos ministerijos konkurso būdu atrinkta įmonė (audito metu įvertinama ar visais atvejais subsidijos gali būti išmokėtos); Subsidijos dydis patvirtinamas kiekvieniems metams (kartu su metiniu valstybinio biudžeto patvirtinimu), 2018 metams patvirtintas subsidijos dydis 2,48 NOK/l (0,26 Eur/l, 2017 metais - 2,46 NOK/l). Visuomenės informavimo priemonės Visuomenės informavimą vykdo Aplinkos ministerija. Kitos priemonės Norvegijoje nelegalaus alyvos atliekų deginimo atvejai nėra dažnai nustatomi, bet tam atvejui, jei tokie pažeidimai būtų nustatyti, yra numatytos poveikio priemonės veiklos stabdymas ir policijos informavimas (tolesnius veiksmus dėl poveikio priemonių taikymo atlieka policija). 2.6 Slovėnija Ruošiant informaciją apie alyvos atliekų tvarkymą Slovėnijoje, buvo remtasi viešai internete prieinama informacija, nes šios šalies atsakingos institucijos informacijos (užpildyto klausimyno) nepateikė. 2.6.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas Slovėnijoje alyvos atliekų tvarkymui taikomi specifiniai reikalavimai, nustatyti Alyvos atliekų tvarkymo taisyklėse 24. Šiose taisyklėse pirmiausia yra nustatyti bendrieji alyvos atliekų tvarkymo principai, numatantys draudimus maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis bei tarpusavyje, alyvos atliekas mesti į aplinką ir į buitinių atliekų konteinerius, po alyvos atliekų apdorojimo susidarančias atliekas šalinti žemės paviršiuje, bei specifiniai reikalavimai alyvos atliekų darytojams, alyvos platintojams, alyvos atliekų surinkėjams, alyvos atliekas apdorojančioms įmonėms. Taisyklėse nustatyta, kad už alyvos atliekų tvarkymo organizavimą yra atsakingi jų darytojai. Gyventojai alyvos atliekas privalo pristatyti į atliekų surinkimo centrus, veikiančius kaip komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis arba pristatyti alyvos platintojams. Tokiais pat būdais alyvos atliekomis gali atsikratyti juridiniai asmenys, kurių veikloje per metus susidaro mažiau nei 500 litrų alyvos atliekų. Jei alyvos atliekų susidaro daugiau juridiniai asmenys privalo šių atliekų surinkimą ir tvarkymą organizuoti taip, kad jas surinktų ir apdorotų tik teisę tokias atliekas surinkti ir apdoroti turintys asmenys. Visi juridiniai asmenys, kurie yra alyvos atliekų darytojai, nepriklausomai nuo susidarančių alyvos atliekų kiekių, privalo parengti Alyvos atliekų tvarkymo planą (rengiami metams) ir jų vykdyti, taip pat privalo vykdyti alyvos atliekų susidarymo apskaitą. Alyvos platintojai, parduodantys mineralines arba sintetines alyvas motorinėms transporto priemonėms talpose, kurių tūris didesnis kaip 5 litrai, yra įpareigoti pardavimo 24 https://www.uradni-list.si/glasilo-uradni-list-rs/vsebina/107970/#(izrazi) 19

vietoje priimti alyvos atliekas iš pirkėjų, perkančių alyvas (privalo priimti alyvos atliekų kiekį, lygų perkamos alyvos kiekiui). Platintojas iš pirkėjų priimtas alyvos atliekas privalo laikyti sandariose talpose, atskirai nuo kitų atliekų. Surinktas alyvos atliekas platintojai gali perduoti alyvos atliekų surinkėjui (pristatant savarankiškai arba surinkėjui atvažiavus į platintojo nurodytą vietą) arba pristatyti į alyvos gamintojo įrengtą alyvos atliekų priėmimo punktą (jei tokie yra įrengti 25 ). Surinkėjai gali rinki alyvos atliekas tik tuo atveju, jei jie yra registruoti Slovėnijos Aplinkos apsaugos agentūros administruojamame registre. Kartu su prašymu registruotis surinkėjas privalo pateikti alyvos atliekų surinkimo planą, kuriame nurodomi jo eksploatuojami alyvos atliekų surinkimo punktai. Tais atvejais, kai planuojama perduoti daugiau nei 200 t alyvos atliekų, surinkėjai pirmiausiai turi atlikti išsamius alyvos atliekų tyrimus, nustatančius bent jau vandens ir PCB/PCT kiekį. Jei tyrimų metu nustatoma, kad PCB/PCT koncentracijos yra tokios, kad turi būti taikomi PCB/PCT tvarkymo specifiniai reikalavimai surinkėjas privalo atsisakyti priimti alyvos atliekas ir pranešti kompetentingai institucijai (inspektoriui) apie tokį atsisakymą. Surinkėjai kas 12 mėnesių privalo paskelbti pranešimą žiniasklaidoje arba internete, nurodant jo surinkimo centro vietą. Surinkėjai privalo vykdyti surinktų alyvos atliekų apskaitą. 2.6.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai Slovėnijos Alyvos atliekų tvarkymo taisyklėse yra nustatyti detalūs reikalavimai alyvos atliekų apdorojimą atliekančioms įmonėms, kaip ir kitos atliekas apdorojančios įmonės, alyvos atliekas apdorojantys atliekų tvarkytojai veiklą vykdyti gali tik turėdami leidimą ir privalo vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą. Slovėnijoje alyvos atliekos gali būti regeneruojamos ir deginamos (su energijos atgavimu arba be), laikantis sąlygų, kad regeneruojamos gali būti tik tos alyvos atliekos, kurių 1 kg sudėtyje yra ne daugiau kaip 5 mg PCB ir ne daugiau kaip 30 mg halogenų. Bendro deginimo įrenginiuose gali būti deginamos tik alyvos atliekos, kurių 1 kg yra ne daugiau kaip 15 procentų vandens ir ne daugiau kaip 10 mg PCB, pliūpsnio temperatūra viršija 63 C, o kaloringumas didesnis kaip 30 MJ/kg. Visais kitais atvejais alyvos atliekos gali būti deginamos atliekų deginimo įrenginiuose. Slovėnijos aplinkos apsaugos agentūra (ARSO) yra atsakinga už atliekų tvarkymo veiklą vykdančių subjektų registraciją ir kiekvieną mėnesį savo tinklapyje 26 skelbia atnaujintus duomenis apie atliekų tvarkytojus. Pagal ARSO viešai skelbiamą informaciją šiuo metu Slovėnijoje veikia viena įmonė, turinti teisę alyvos atliekas naudoti energijai gauti - statybos produktų (įskaitant cementą) gamykla - SALONIT ANHOVO GRADBENI MATERIALI, D.D. Šioje gamykloje alyvos atliekos, kartu su kitomis atliekomis naudojamos kaip alternatyvus kuras cemento gamyboje. ARSO leidimą tokiai veiklai išdavė 2006 metais. Dar kelios įmonės turi teisę alyvos atliekas deginti (be naudojimo energijai gauti, tai yra tvarkant D10 atliekų tvarkymo būdu): trąšų ir kitų agrochemijos produktų gamintojas ALBAUGH TOVARNA KEMIČNIH IZDELKOV D.O.O bei vaistinių preparatų gamintojas LEK FARMACEVTSKA DRUŽBA D.D. Pagal ARSO viešai skelbiamus duomenis Slovėnijoje nėra įmonių, užsiimančių alyvos atliekų regeneravimu, tačiau yra nemažai įmonių atliekančių alyvos atliekų fizikinį-cheminį apdorojimą (atliekų tvarkymo veikla D9). 25 Alyvos atliekų tvarkymo taisyklėse nėra nustatyta pareiga gamintojams įrengti tokius priėmimo punktus 26 http://www.arso.gov.si/varstvo%20okolja/odpadki/podatki/ 20

2.6.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys Iki 2009 metų Slovėnijos aplinkos apsaugos agentūra kiekvienais metais teikė ataskaitas apie alyvos atliekų tvarkymo lygį, kaip apie vieną iš aplinkosauginių indikatorių 27 skelbdavo duomenis apie vidaus rinkai tiektas alyvas, susidariusių alyvos atliekų kiekius ir surinktus kiekius 28. Žemiau esančioje lentelėje (Lentelė 8) ir grafike (Pav. 2) pateikti duomenys apie šiuos rodiklius 2004 2009 metais. Lentelė 8. Alyvos išleidimas į vidaus rinką, Slovėnijoje 29 alyvos atliekų susidarymas ir surinkimas Metai 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Išleista į vidaus rinką alyvos, t 10201 20819 20382 21593 21901 18520 Susidarė alyvos atliekų, t 4217 4953 3895 4914 6615 4566 Surinkta alyvos atliekų, t 1554 4561 3967 6661 6873 5643 Pav. 2. Alyvos išleidimas į vidaus rinką, Slovėnijoje 2004-2009 metais, tonomis alyvos atliekų susidarymas ir surinkimas Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2007 metų Slovėnijoje surenkama apie 30% alyvos atliekų, lyginant šį kiekį su alyvos, išleistos į vidaus rinką kiekiais. Kaip minėta aukščiau (žr. 2.6.1 ir 2.6.2 p.) Slovėnijoje alyvos atliekų darytojai ir tvarkytojai privalo vykdyti alyvos atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą ir duomenis teikti Slovėnijos Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri gautus duomenis apdoroja ir teikia Slovėnijos statistikos departamentui, kuris viešai skelbia apibendrintus duomenis 30 apie visų atliekų susidarymą ir tvarkymą, duomenys apie alyvos atliekų susidarymą ir tvarkymą pateikti žemiau esančioje lentelėje (Lentelė 9). 27 http://kazalci.arso.gov.si/?data=indicator&ind_id=339&lang_id=302 28 Vėlesniems laikotarpiam duomenys apie šį indikatorių neberenkami ir nebeteikiami, nes įsigaliojus naujai Atliekų direktyvai 2008/98 nustojo galioti Alyvos atliekų direktyva 29 Slovėnijos statistikos departamentas skelbia duomenis pagal statistinį atliekų klasifikatorių (tik pagal skyrius) ir pagal Europos atliekų sąrašo skyrius, todėl įvertinus tai, kad daugiausiai alyvos atliekų yra Europos atliekų sąrašo 13 skyriuje (žr. 2 priedą), lentelėje pateikiami duomenys apie šiame skyriuje esančių atliekų susidarymą ir tvarkymą 30 http://pxweb.stat.si/pxweb/database/environment/27_environment/02_waste/02_27063_producti on_waste/02_27063_production_waste.asp 21

Lentelė 9. Alyvos atliekų susidarymas ir tvarkymas Slovėnijoje 31 Metai Susidarė, t Panaudota energijai gauti (R1) Naudojimas kitais būdais (R2-R11) Paruošimas tolimesniam naudojimui (R12) Sudeginta (D10) Pradinis apdorojimas prieš šalinimą Iš viso sutvarkyta t %* t %* t %* t %* t %* t %* 2010 11407 4740 42% 204 2% 0 0% 51 0% 5934 52% 10929 96% 2011 26764 3513 13% 1 0% 0 0% 22 0% 7257 27% 10793 40% 2012 11598 2477 21% 1 0% 1565 13% 0 0% 3857 33% 7900 68% 2013 11783 1288 11% 0 0% 1075 9% 27 0% 6561 56% 8951 76% 2014 13232 141 1% 0 0% 873 7% 967 7% 6077 46% 8058 61% 2015 11432 1398 12% 0 0% 860 8% 286 3% 7755 68% 10299 90% 2016 12421 3368 27% 0 0% 1207 10% 277 2% 9123 73% 13975 113% * - vertinant nuo susidarymo Lyginant šiuos duomenis su aukščiau pateiktais duomenimis apie alyvos atliekų susidarymą ir tvarkymą iki 2009 metų, pastebimas ženkliai padidėjęs surenkamų alyvos atliekų kiekis, kuris, manytina galėjo atsirasti dėl skaičiavimo metodologijos pakeitimo. Nagrinėjant alyvos atliekų tvarkymo duomenis nustatyta, kad pastaraisiais metais Slovėnijoje auga alyvos atliekų tvarkymas tarpiniais būdais paruošimas tolimesniam šalinimui ir pastaruoju metu tokiu būdu sutvarkoma daugiausiai alyvos atliekų (daugiau nei 70% nuo surinkto kiekio). Kokiu būdu šalinamos šios atliekos ir ar jos tvarkomos Slovėnijoje ar išvežamos į kitas valstybes - pagal viešai skelbiamus duomenis nustatyti nėra galimybės, nes po pradinio apdorojimo galimai pasikeičia atliekų kodas. Pagal Slovėnijos statistikos departamento skelbiamus duomenis pastaraisiais metais tolygiai didėja alyvos atliekų, panaudojamų energijai gauti, kiekis (2016 metais tokiu būdu buvo sutvarkyta 30% alyvos atliekų), tai yra jau beveik pasiektas iki naftos kainų krizės laikotarpio buvęs panaudojimo energijai gauti lygis (2010 metais 40% alyvos atliekų buvo panaudojama energijai gauti). 2.6.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys Slovėnijoje šiuo metu nėra nustatytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys. Anksčiau (iki 2009 metų) specialiame Alyvos atliekų tvarkymo plane buvo nustatyta 30% dydžio surinkimo užduotis (skaičiuojant nuo į vidaus rinko išleistos alyvos kiekio), duomenis apie šios užduoties vykdymą rinko ir skelbė Slovėnijos aplinkos apsaugos agentūra ir užduotis pirmą kartą buvo įvykdyta 2007 metais (žr. 2.6.3 p.) 2.6.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas Ekonominės priemonės Slovėnijoje yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą, atsirandantį dėl alyvų naudojimo, kuris įvestas 2005 metais. Mokesčio tarifo dydį tvirtina Vyriausybė atskiru nutarimu, iki 2010 metų buvo tvirtinamas mokesčio tarifas kiekvieniems metams, bet nuo 2011 metų mokesčio tarifas nesikeitė ir šiuo metu galiojantis mokesčio dydis yra lygus 0,16 EUR už kg 32. Mokesčio taikymas ir jo apskaičiavimas yra reglamentuoti atskirame teisės akte Taisyklės dėl mokesčio už aplinkos teršimą dėl tepalinės alyvos 31 Slovėnijos statistikos departamentas skelbia duomenis pagal statistinį atliekų klasifikatorių (tik pagal skyrius) ir pagal Europos atliekų sąrašo skyrius, todėl įvertinus tai, kad daugiausiai alyvos atliekų yra Europos atliekų sąrašo 13 skyriuje (žr. 2 priedą), lentelėje pateikiami duomenys apie šiame skyriuje esančių atliekų susidarymą ir tvarkymą 32 http://www.pisrs.si/pis.web/pregledpredpisa?id=skle8734 22

naudojimo 33. Šiame teisės akte numatyta, kad mokesčio objektas yra įvairių rūšių tepalinės alyvos, kurios skirstomos į dvi klases: pirmajai klasei priskiriamos alyvos pagal kombinuotąją nomenklatūrą žymimos kodais 2710 19 81, 2710 19 87, 3403 19 80; antrajai klasei priskiriamos alyvos pagal kombinuotąją nomenklatūrą žymimos kodais 2710 19 83, 2710 19 85, 2710 19 91, 2710 19 93, 2710 19 99, 3403 99 00, 3819 00 00. Pirmosios klasės alyvoms taikomas visas Vyriausybės nustatytas mokesčio tarifas, antros klasės alyvoms taikomas mokestis lygus 50% nustatyto tarifo. Mokestis netaikomas, jei aukščiau išvardintų rūšių alyvos: kaip žaliava naudojamos tepalų gamybai; naudojamos kaip produktas, skirtas minkštinti medžiagas ir po naudojimo, alyvos lieka šiose medžiagose; kito gaminio sudėtyje išvežamos iš Slovėnijos Respublikos teritorijos arba eksportuojamos iš ES teritorijos; eksportuojamos iš ES teritorijos arba išvežami į kitas ES valstybes nares, neatsižvelgiant į tai, ar šios alyvos buvo pagamintos Slovėnijos Respublikoje, importuotos iš trečiųjų šalių arba įvežtos iš kitų ES valstybių narių. Mokesčio mokėtojai yra juridiniai arba fiziniai asmenys, kurie į vidaus rinką išleidžia alyvas alyvos gamintojai ir importuotojai, jie mokestį sumoka kas mėnesį į Slovėnijos Respublikos biudžetą. Mokesčio sumokėjimą kontroliuoja Slovėnijos muitinė. Mokestis nėra tikslinis, t.y. jo lėšos naudojamos ne alyvos atliekų tvarkymo finansavimui, bet pagal bendrąsias valstybės biudžeto skirstymo taisykles. Kitos priemonės Kaip minėta aukščiau (žr. 2.6.1 p.) Slovėnijoje Alyvos atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytos detalios alyvos atliekų darytojų, surinkėjų, naudotojų ir šalintojų, platintojų teisės ir pareigos. Tuo pačiu teisės aktu yra nustatytos ir baudos už numatytų pareigų nevykdymą, kurios yra skirtingos, priklausomai nuo pažeidėjo rūšies (ar tai alyvos atliekų turėtojas, ar surinkėjas, ar platintojas) ir nuo pažeidimo pobūdžio. Atliekų darytojų, surinkėjų, naudotojų ir šalintųjų kontrolę vykdo aplinkos apsaugos inspektoriai, o platintojų prekybos inspektoriai. Alyvos atliekų darytojams juridiniams asmenims skiriama nuo 10 000 iki 30 000 EUR bauda, jeigu nustatoma, kad alyvos išmestos į komunalinių atliekų konteinerius, į aplinką, jeigu alyvos atliekos maišomos su kitos rūšies alyvos atliekomis arba kitomis atliekomis. Už analogiškus pažeidimus individualią veiklą vykdančiam asmeniui gali būti skiriama nuo 6 000 iki 20 000 EUR bauda, o fiziniam asmeniui nuo 2000 iki 5000 EUR. Platintojams juridiniams asmenims, gali būti skirta nuo 5 000 iki 15 000 EUR bauda, jei jis nepriima alyvos atliekų, kaip numatyta taisyklėse, netinkamai laikinai saugo priimtas alyvos atliekas, perduoda alyvos atliekas tvarkytojams, neturintiems teisės alyvos atliekas tvarkyti. Už tokius pat pažeidimus individualią veiklą vykdančiam platintojui gali būti skiriama bauda nuo 3 000 iki 10 000 EUR. Atliekų surinkėjams nustatytų baudų dydžiai skirstomi pagal pažeidimo reikšmingumą. Reikšmingais pažeidimais laikomi tokie pažeidimai atsisako priimti alyvos atliekas iš darytojų ir platintojų, laiko surinktas alyvas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, nevykdo alyvos atliekų tyrimų, priima alyvas, kurias priimti yra draudžiama. Už tokius pažeidimus surinkėjui juridiniam asmeniui gali būti skirta nuo 10 000 iki 30 000 EUR bauda, individualią veiklą vykdantiems nuo 6 000 iki 20 000 EUR. Mažiau reikšmingais laikomi tokie pažeidimai nevykdymas pareigos informuoti inspektorių apie atliekas, kurias priimti buvo atsisakyta, alyvos atliekų apskaitos nevykdymas ir duomenų nepateikimas arba apskaitos reikalavimų nesilaikymas. Juridiniams asmenims už šiuos pažeidimus gali 33 http://www.pisrs.si/pis.web/pregledpredpisa?id=ured3588 23

būti skirta bauda nuo 5 000 iki 15 000 EUR, individualią veiklą vykdantiems asmenims - nuo 3 000 iki 10 000 EUR. Alyvos atliekų naudojimą ir šalinimą atliekančioms įmonėms dėl Alyvos atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų baudos yra skirtingos, priklausomai nuo pažeidimo reikšmingumo. Labiau reikšmingais pažeidimais laikomi šie pažeidimai kai tvarko ir laiko alyvos atliekas nesilaikant nustatytų reikalavimų, regeneruoja/naudoja energijai gauti/degina alyvos atliekas, kurių savybės neatitinka nustatytų taisyklėse, neatlieka tvarkymui priimamų alyvos atliekų tyrimų. Už šiuos pažeidimui juridiniam asmeniui gali būti skiriama nuo 10 000 iki 30 000 EUR bauda, individualią veiklą vykdančiam asmeniui - nuo 6 000 iki 20 000 EUR bauda. Mažiau reikšmingais laikomi šie alyvos atliekas naudojančių ir šalinančių įmonių pažeidimai netinkamai vykdant alyvos atliekų tvarkymo apskaitą ir netinkamai teikiant apskaitos ataskaitas. Už šiuos pažeidimus juridiniam asmeniui gali būti skiriama nuo 5000 iki 15 000 EUR bauda, individualią veiklą vykdančiam - nuo 3 000 iki 10 000 EUR. Visais aukščiau išvardintais atvejais nuo 1 000 iki 4 000 EUR dydžio bauda skiriama ir juridinio asmens vadovui. Slovėnijoje baudos taip pat nustatytos ir alyvos gamintojams ir importuotojams už alyvos mokesčio nemokėjimą ir (arba) neteisingų duomenų apie pagamintas/importuotas, vidaus rinkai pateiktas alyvas pateikimą. Skiriamos baudos dydis gali būti nuo 4 000 iki 40 000 EUR 34. 2.7 Prancūzija Ruošiant informaciją apie alyvos atliekų tvarkymą Prancūzijoje, buvo remtasi viešai internete prieinama informacija, nes šios šalies atsakingos institucijos informacijos (užpildyto klausimyno) nepateikė. 2.7.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas Prancūzijoje alyvos atliekų tvarkymo sistema buvo pradėta formuoti 1979 metais ir šiandien apibrėžta Aplinkosauginio kodekso R543-3 - R543-15 straipsniuose. Taip pat yra du žemesnio lygmens teisės aktai, kuriais nustatomi alyvos atliekų darytojų, surinkėjų, tvarkytojų teisės ir pareigos Taisyklės dėl alyvos atliekų tvarkymo 35 ir Taisyklės dėl alyvos atliekų surinkimo 36. Prancūzijoje alyvoms taikomas mokestis dėl aplinkos teršimo (Taxe générale sur les activités polluantes, TGAP, plačiau žr. 2.7.5 p.). Visi alyvos atliekų darytojai privalo nemaišyti alyvos atliekų su kitomis atliekomis ir tarpusavyje, neskiesti alyvos atliekų vandeniu, ir perduoti tik tiems atliekų surinkėjams, kurių teisę vykdyti alyvos atliekų surinkimą patvirtino atitinkamo regiono, kuriame veiklą vykdo atliekų surinkėjas, prefektūra. Siekiant užtikrinti, kad alyvos atliekos būtų surenkamos visoje šalies teritorijoje, Prancūzijos pagrindinė dalis yra suskirstyta į geografines zonas, taip pat atskiromis zonomis laikomos šalies salų teritorijos. Kiekvienoje zonoje alyvos atliekas gali rinkti tik patvirtintas surinkėjas, kuris patvirtinamas penkių metų laikotarpiui ir kuris, jei buvo 34 http://www.pisrs.si/pis.web/pregledpredpisa?id=ured3588 35 Décret n 79-981 du 21 novembre 1979 portant réglementation de la récupération des huiles usagées, https://www.legifrance.gouv.fr/affichtexte.do?cidtexte=jorftext000000878324&categorielien=c id 36 Arrêté du 28 janvier 1999 relatif aux conditions de ramassage des huiles usagées, https://www.legifrance.gouv.fr/affichtexte.do;jsessionid=b344c02d87b4629e9815b38b3ccdd11 A.tplgfr31s_3?cidTexte=JORFTEXT000000393290&dateTexte=20051026 24

patvirtintas, privalo teikti alyvos atliekų surinkimo paslaugas. Vienoje zonoje gali veikti vienas arba keli patvirtinti surinkėjai. Surinkėjams yra nustatyti labai griežti reikalavimai, pirmiausia jie turi užtikrinti, kad būtų priimamos alyvos atliekos iš visų atliekų darytojų, o didesnes nei 600 litrų alyvos atliekų siuntas privalo iš darytojo pasiimti ne vėliau nei per 15 dienų; atlikti dvigubus alyvos atliekų tyrimus prieš sumaišant skirtingų siuntų alyvos atliekas su tikslu nustatyti PCB koncentracijas ir kitus parametrus. Norėdami surinkinėti alyvos atliekas tam tikro regiono teritorijoje surinkėjai privalo pateikti prašymą šio regiono prefektūrai, gavę leidimą vykdyti alyvos atliekų surinkimo veiklą informuoti apie tai Prancūzijos Aplinkos ir energetikos agentūrą (ADEME). Šiuo metu Prancūzijoje veikia apie 50 patvirtintų alyvos atliekų surinkėjų pagrindinėje Prancūzijos dalyje kiekvienam regione veikia vidutiniškai po 2 6 surinkėjus, salose po vieną (išskyrus vieną regioną, kuriame veiklą vykdo du surinkėjai). Surinkėjai eksploatuoja apie 100 alyvos atliekų surinkimo ir laikymo punktų. Labai svarbus reikalavimas surinkėjai, patvirtinti atitinkamo regiono prefektūros, įsipareigoja teikti alyvos atliekų surinkimo paslaugas taip, kaip numatyta dokumentuose (t.y., gavę prefektūros pritarimą nebegali atsisakyti vykdyti alyvos atliekų surinkimo) penkerius metus. Šiuo metu surinkėjai, veiklą vykdantys pagrindinėje Prancūzijos dalyje privalo atliekas iš darytojų priimti nemokamai, išskyrus atvejus, kai ši veikla tampa nuostolinga, o iš salų visais atvejais nemokamai, tačiau iki 2016 metų alyvos atliekų surinkėjai privalėjo visas alyvos atliekas surinkti nemokamai 37. Alyvos atliekas apdorojančios įmonės taip pat privalo gauti prefektūros patvirtinimą, kad veikla regiono teritorijoje yra leidžiama, informuoti ADEME. 2.7.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai Prancūzijoje didžioji dalis alyvos atliekų yra regeneruojama, kita dalis naudojama energijai gauti (naudojant ją cemento ir kalkių gamyboje) bei gaminant iš alyvos atliekų kurą. Šalyje yra 37 įrenginiai, turintys teisę apdoroti alyvos atliekas, kurių bendras pajėgumas yra 580 tūkst. t. per metus 38 (žr. Lentelė 10). Lentelė 10. Alyvos atliekų tvarkymo įrenginiai Prancūzijoje 39 Įrenginio tipas Įrenginių skaičius Alyvos atliekų naudojimo pajėgumas, t/metus Regeneravimas 2 245 000 Cemento gamyklos 16 234 000 Gamybinių atliekų perdirbimo centrai 12 35 930 Kalkių gamyklos 3 37 600 Kuro gamyba 4 25 600 Prancūzijoje tam tikriems atliekų srautams nacionaliniu reglamentavimu nustatomi kriterijai ir sąlygos, kai tam tikros atliekos po jų naudojimo nebelaikomos atliekomis. 2017 metais, siekiant alyvos atliekų regeneravimo procesus padaryti efektyvesniais, buvo patvirtintas teisės aktas, kuriuo nustatomi kriterijai, kai po alyvos atliekų regeneravimo susidarančios atliekos, kurios gali būti panaudotos kaip priedas (plastifikatorius) gaminant bitumines stogo dangas 40, nebelaikomi atliekomis. Šiame 37 Reikalavimas surinkėjams priimti alyvos atliekas tik nemokamai visais atvejais buvo laikinai panaikintas, reaguojant į naftos krizę, https://www.legifrance.gouv.fr/affichtexte.do?cidtexte=jorftext000033011466&categorielien=i d 38 ADEME 2012 m. duomenys 39 https://www.ademe.fr/sites/default/files/assets/documents/90507_7913-lubrifiants-donnees- 2012.pdf 40 Arrêté du 10 juillet 2017 fixant les critères de sortie du statut de déchet pour les résidus de distillation des huiles usagées pour un usage comme plastifiant de bitumes dans la fabrication de 25

teisės akte nurodytos procedūros gali būti taikomos tik tose alyvos atliekas regeneruojančiose įmonėse, kurios turi visus leidimus alyvos atliekų tvarkymui. Regeneruojant alyvos atliekas po jų apdorojimo susidariusios atliekos gali būti nebelaikomi atliekomis, jei tenkinami visi šie kriterijai: Po alyvos atliekų regeneravimo proceso susidarančios atliekos naudojamos tik kaip priedas (plastifikatorius) naudojant bitumines stogų dangas; regeneruojamos atliekos, atitinkančios šios kriterijus: o apdorojamos alyvos atliekos, gautos tik iš patvirtintų surinkėjų ir pagal atliekų sąrašą identifikuojamos kodais - 13 02 05*(nechlorintos mineralinės variklių, pavarų dėžių ir tepalinės alyvos, 13 02 06* (kitos variklių, pavarų dėžių ir tepalinės alyvos), 13 01 10*(nechlorintos mineralinės hidraulinės alyvos), 13 01 11*(sintetinės hidraulinės alyvos), 13 03 06* (chlorintos mineralinės izoliacinės alyvos ir šilumos perdavimo skysčiai, nenurodyti 13 03 01*), 13 03 07*(izoliacinės alyvos ir nehermetiškos šilumos perdavimo mineralinės alyvos); o apdorojamų alyvos atliekų sudėtyje kadmio, gyvsidabrio ir talio, kurių koncentracija nėra didesnė kaip 5 mg/kg, ir PCB koncentracija neviršija nustatytų rodiklių; o apdorojamos alyvos atliekos nėra sumaišytos su tirpikliais; o priimant alyvos atliekas taikomos kontrolės priemonės regeneravimo įrenginio operatorius tikrina visas gaunamas atliekų siuntas ir užtikrina, kad regeneruojamos tik alyvos, atitinkančios aukščiau aprašytus reikalavimus; alyvos atliekų regeneravimo procesas atitinka šiuos kriterijus: o o alyvos regeneravimo technologiniame procese naudojamas vakuuminis valymas, kurio metu susidarančios atliekos (proceso liekanos) gali būti atskirai surinktos; proceso liekanos yra identifikuojamos ir saugomos konkrečioje vietoje, atskirai nuo bet kokių kitų medžiagų. po alyvos atliekų regeneravimo gaunami proceso likučiai atitinka šiuos kriterijus: o o o susidariusių atliekų (proceso liekanų) sudėtyje tam tikrų cheminių medžiagų koncentracijos neviršija nurodytų ribinių verčių; proceso liekanos pasižymi nurodytomis savybėmis (spalva, tankis, vandens kiekis ir kt.); vykdomos susidariusių atliekų (regeneravimo proceso liekanų) sudėties kontrolės procedūros pagal nustatytus reikalavimus; regeneravimo procesą vykdantis subjektas turi sudaręs sutartį dėl regeneravimo procese susidariusių liekanų pardavimo naudotojams. 2.7.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys Prancūzijos Aplinkos ir energetikos agentūros (ADEME) duomenimis 41 2012 metais į Prancūzijos vidaus rinką buvo išleista apie 475 000 t įvairių rūšių alyvos (daugiausiai - variklių alyvų, apie 272 000 t), tais pačiais metais susidarė apie 295 000 t alyvos atliekų, iš kurių apie 187 000 t sudarė variklinės alyvos atliekos. Žemiau esančiame grafike pateikti duomenys apie alyvos atliekų surinkimą Prancūzijoje (žr. Pav. 3), kuriuos lyginant su aukščiau pateiktais duomenimis apie alyvos atliekų susidarymą nustatyta, kad 2012 metais Prancūzijoje buvo surenkama apie 71% nuo susidariusių alyvos atliekų. membranes d'étanchéité pour toiture, https://www.legifrance.gouv.fr/affichtexte.do?cidtexte=legitext000035466308&datetexte=201 80623 41 https://www.ademe.fr/sites/default/files/assets/documents/90507_7913-lubrifiants-donnees- 2012.pdf 26

Pav. 3. Alyvos atliekų surinkimas Prancūzijoje 1999-2012 metais, tonomis ADEME duomenimis, 2011-2012 metais daugiausiai alyvos atliekų Prancūzijoje buvo regeneruojama (2011 m. 52%, 2012 64%), šiek tiek mažiau įvairiais būdais naudojama energijai gauti (žr. Lentelė 11). Lentelė 11. Alyvos (juodosios alyvos) atliekų tvarkymas Prancūzijoje 2011 2012 metais, tonomis 42 Tvarkymo būdas 2011 2012 Regeneravimas 108682 126819 Naudojimas energijai gauti: 100349 72657 Cemento gamyklose 54448 31906 Kalkių gamyklose 24233 20576 Pavojingų atliekų perdirbimo centruose 12010 10911 Kuro gamyba 9657 11263 Kadangi ADEME viešai neskelbia kitų metų alyvos atliekų tvarkymo statistinių duomenų, žemiau esančioje lentelėje pateikti duomenys apie alyvos atliekų susidarymą ir tvarkymą Prancūzijoje pagal Eurostat duomenis (žr. Lentelė 12). Lentelė 12. Alyvos atliekų susidarymas ir tvarkymas Prancūzijoje pagal Eurostat duomenis Metai Susidarė Panaudojimas energijai gauti (R1) Deginimas (D10) Kitoks panaudojimas/ perdirbimas (R2- R11) Šalinimas Iš viso sutvarkyta Mato t t %* t %* t %* t %* t %* vnt. 2010 627.753 116.413 19% 42.694 7% 106.934 17% 552 0% 266.593 42% 2012 624.235 80.146 13% 40.704 7% 98.412 16% 1.671 0% 220.933 35% 2014 480.611 66.250 14% 36.386 8% 191.055 40% 1.502 0% 295.193 61% * - vertinant nuo susidarymo. Kaip matyti iš aukščiau esančioje lentelėje pateiktų duomenų, Prancūzijoje daugiausiai alyvos atliekų perdirbama ir panaudojama kitais, nei naudojimas energijai gauti būdais. 42 https://www.ademe.fr/sites/default/files/assets/documents/90507_7913-lubrifiants-donnees- 2012.pdf, vėlesnių metų duomenų ADEME neskelbia 27

2.7.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys Prancūzijoje nėra nustatytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys, tačiau, kaip minėta aukščiau, surinkėjai, gavęs teisę tam tikro regiono teritorijoje privalo toje teritorijoje surinkti visas alyvos atliekas, laikantis leidime nustatytų sąlygų. 2.7.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas Ekonominės priemonės Prancūzijoje šiuo metu nėra taikoma gamintojo atsakomybė alyvos atliekų tvarkymui (tai yra nėra pareigos gamintojams kurti ir finansuoti alyvos atliekų tvarkymo schemas), bet yra taikomas taršos mokestis už alyvas, kuris yra įvestas kartu su kitais mokesčiais už aplinkos teršimą (Taxe générale sur les activités polluantes, TGAP) 43. Mokestį administruoja Prancūzijos muitinė, jis mokamas du kartus per metus, ir šiuo metu yra 48,66 EUR/t 44. Mokesčio objektai yra išvardinti specialiame teisės akte 45, pažymėtina, kad alyvos produktai, kurie yra mokesčio objektas yra nurodyti ne pagal kombinuotąją nomenklatūrą, bet pagal EUROPALUB (Europos alyvos gamintojų asociacija) ir Le Centre Professionnel des Lubrifiants (Prancūzijos alyvos gamintojų asociacija) naudojamą klasifikatorių. Apmokestinamos yra šių rūšių alyvos: visų benzininių variklių alyvos ir lengvųjų automobilių dyzelinių variklių alyvos; komercinių transporto priemonių dyzelinių variklių alyvos (įskaitant žemės ūkio technikos, vandens transporto alyvas); aviacijos variklių alyvos; automobilių pavarų alyvos; pramoninių pavarų alyvos; hidraulinių sistemų alyvos; amortizatorių alyvos; alyvos, naudojamos terminiam apdorojimui; alyvos naudojamos metalų apdirbimui; turbinų alyvos; hidroizoliacinės alyvos; kompresorių alyvos; tepamosios alyvos; šilumos perdavimo skysčiai; stabdžių skysčiai. Mokesčio mokėtojai yra visi asmenys, alyvos gamintojai ir importuotojai, kurie pirmieji į vidaus rinką išleidžia aukščiau išvardintas alyvas ir (arba) naudoja alyvas gamybos procese. Mokestis nemokamas už alyvas, kurios pristatomos į laivus bunkeriavimui, už eksportuotas į trečiąsias šalis arba išvežtas į kitas ES valstybes alyvas, kai maži alyvos kiekiai įvežami tyrimams, namų naudojimui, už alyvas, kurios į Prancūziją įvežamos kito gaminio sudėtyje (pvz., jau yra pavarų dėžėse, transformatoriuose ir pan.). Mokestis taip pat netaikomas alyvoms, kurios jas naudojant yra visiškai sunaudojamos. Kaip nurodyta aukščiau, (žr. 2.7.1 p.) šiuo metu surinkėjai, veiklą vykdantys pagrindinėje Prancūzijos dalyje, privalo atliekas iš darytojų priimti nemokamai, išskyrus atvejus, kai ši veikla tampa nuostolinga, o iš salų visais atvejais nemokamai, tačiau iki 2016 metų alyvos atliekų surinkėjai privalėjo visas alyvos atliekas surinkti nemokamai. Būtent iš mokesčio už alyvas surenkamomis lėšomis yra finansuojamas alyvos atliekų 43 https://www.service-public.fr/professionnels-entreprises/vosdroits/f23497 44 http://www.douane.gouv.fr/articles/a11847-taxe-generale-sur-les-activites-polluantes-tgap 45 Décret n 99-508 du 17 juin 1999 pris pour l'application des articles 266 sexies à 266 duodecies du code des douanes instituant une taxe générale sur les activités polluantes, https://www.legifrance.gouv.fr/affichtexte.do?cidtexte=jorftext000000211445&categorielien=c id 28

surinkimas iš salų, o iki 2016 metų buvo finansuojamas ir alyvos atliekų surinkimas žemyninėje Prancūzijos dalyje. Kitos priemonės Prancūzijoje teisės aktais 46 yra nustatyta, kad pirmiausia alyvos atliekos turi būti perdirbamos jas regeneruojant ar kitais būdais, ir tik tuo atveju, kai tai yra neįmanoma, gali būti deginamos pramonėje, jas naudojant kaip kurą. 2.8 Lenkija Ruošiant informaciją apie alyvos atliekų tvarkymą Lenkijoje, buvo remtasi Lenkijos atliekų tvarkymo departamento atstovų užpildytais klausimynais (žr. 1 priedą) bei viešai internete prieinama informacija. 2.8.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas Nacionalinės alyvos atliekų valdymo rinkos veikimas Lenkijoje glaudžiai susijęs su sistema, sukurta įsigaliojus 2001 m. gegužės 11 d. įstatymui Dėl ūkio subjektų prievolių, susijusių su tam tikrų atliekų tvarkymu bei mokesčiais už gaminius 47. Subjektai, tiekiantys alyvas į rinką, privalo užtikrinti, kad būtų įvykdytos nustatytos šių atliekų panaudojimo ir perdirbimo užduotys. Jie gali vykdyti šią pareigą patys (t.y. individualiai) arba kolektyviai per gamintojų ir importuotojų organizacijas (lenk. Organizacja Odzysku). Šiuo metu Lenkijoje veikia kelios tokios organizacijos: Konsorcjum Olejów Przepracowanych Organizacja Odzysku SA, Oiler Organizacja Odzysku SA ir kitos. Pav. 4 pateikta Lenkijoje veikiančios alyvos atliekų tvarkymo sistemos schema 48. Pav. 4. Lenkijos alyvos atliekų tvarkymo sistema Įstatymas įpareigoja alyvos gamintojus ir importuotojus teikti metines ataskaitas bei savarankiškai apskaičiuoti ir sumokėti gaminio mokestį, jeigu alyvos atliekų panaudojimo ir perdirbimo užduotys nebuvo pasiektos. Taip pat, laikantis apskaitos taisyklių, yra privaloma saugoti įrašus apie panaudotus ir perdirbtus alyvos atliekų kiekius bei gaminio mokesčio skaičiavimus. 46 https://www.legifrance.gouv.fr/affichtexte.do?cidtexte=jorftext000000878324&categorie Lien=cid 47 http://prawo.sejm.gov.pl/isap.nsf/download.xsp/wdu20010630639/t/d20010639l.pdf 48 Nacionalinio atliekų tvarkymo plano projektas iki 2010 metų, https://www.mos.gov.pl/g2/big/2011_01/d7e07a485c4ea682789a4a5a33b0825b.doc 29

Tame pačiame įstatyme taip pat yra nustatytos užduotys, kurias įvykdžius, regeneruotus alyvos atliekų kiekius galima priskirti prie faktinio šių atliekų perdirbimo kiekio, t. y. alyvos gamintojai ir importuotojai privalo: turėti specialią įrangą alyvos atliekų regeneravimo procesui; turėti aplinkos apsaugos normas atitinkantį leidimą; bei po regeneracijos proceso gautas produktas turi atitikti reglamentuose nustatytus reikalavimus. Aplinkos ministro 2001 metų lapkričio 1 d. patvirtintose taisyklėse Dėl išsamių sąlygų, kurias alyvos gamintojai, norintys regeneracijos proceso metu gautas bazines alyvas priskirti prie faktinio perdirbtų alyvos atliekų kiekio, turi atitikti 49, nurodyta, jog speciali įranga, naudojama alyvos atliekų regeneracijos procesui, turi susidaryti iš šių etapų: 1) valymo atliekamas taikant bent vieną iš šių procesų: a. dekantavimą (nusistovėjimą); b. filtravimą; c. apdorojimą chemiškai arba naudojant tirpiklį, 2) distiliavimo atskyrimo į frakcijas, 3) pakartotinio valymo. Apskaičiuojant panaudotų ir perdirbtų alyvos atliekų kiekius bei gaminio mokestį yra įtraukiami tik į vidaus rinką patiekti alyvos gaminių kiekiai, t. y. nėra įtraukiami eksportuoti gaminiai. 2001 m. gegužės 11 d. įstatymo Dėl ūkio subjektų prievolių, susijusių su tam tikrų atliekų tvarkymu bei mokesčiais už gaminius priede yra pateikiamas produktų sąrašas, kuriam taikomas Aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 27 d. įstatyme Dėl didžiausių gaminių mokesčių už atskirus gaminius 2018 metams 50 nustatytas gaminio mokestis (žr. 2.8.5 skyrių). Pagal jį gaminio mokestis turi būti mokamas už tepalines ir kitas alyvas, skirtas specifiniams procesams. Šias alyvas sudaro: variklinės alyvos, kompresorinės mašininės alyvos, turbininės mašininės alyvos, hidrauliniai skysčiai, pavarų alyvos ir reduktorinės alyvos, elektroizoliacinės alyvos, bei tepalams, priedams bei antifrizams su kai kuriomis išimtimis. Lenkijos Respublikos 2017 m. gruodžio 8 d. įstatyme Dėl atliekų įstatymo pakeitimo 51 nurodyta, jog, jeigu skirtingų alyvos atliekų maišymas gali neigiamai įtakoti jų tvarkymą, esant galimybei tokios alyvos atliekos turėtų būti surenkamos atskirai. Alyvos atliekas jų surinkimo ir laikymo metu taip pat yra draudžiama maišyti su kitomis pavojingomis atliekomis, įskaitant atliekas, savo sudėtyje turinčias PCB. 2.8.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai Visų pirma, pagal Ūkio ministro 2015 metų spalio 5 d. taisykles Dėl būdų, kaip tvarkyti alyvos atliekas 52, šios atliekos, siekiant jas panaudoti pakartotinai arba perdirbti, privalo būti surenkamos laikantis šių reikalavimų: jeigu skirtingų alyvos atliekų maišymas gali neigiamai įtakoti jų tvarkymą, esant galimybei tokios alyvos atliekos turėtų būti surenkamos atskirai; alyvos atliekas draudžiama maišyti su kitomis pavojingomis atliekomis, įskaitant atliekas, savo sudėtyje turinčias PCB; 49 http://prawo.sejm.gov.pl/isap.nsf/download.xsp/wdu20011311475/o/d20011475.pdf 50 http://prawo.sejm.gov.pl/isap.nsf/download.xsp/wmp20170000902/o/m20170902.pdf 51 http://prawo.sejm.gov.pl/isap.nsf/download.xsp/wdu20180000021/o/d20180021.pdf 52 http://prawo.sejm.gov.pl/isap.nsf/download.xsp/wdu20150001694/o/d20151694.pdf 30

alyvos atliekos turi būti renkamos sandariose talpyklose, pagamintose iš nedegių medžiagų, atsparių alyvos atliekoms, su įrengta sandaria uždarymo sistema ir apsaugota nuo sugadinimo; ant talpyklų matomoje vietoje turi būti nurodytas užrašas ALYVOS ATLIEKOS, taip pat, talpykloje saugomų alyvų kodai bei ženklinimas pagal pavojingų atliekų vežimo taisykles; ant konteinerių, skirtų alyvos atliekų surinkimui ir saugojimui iš individualių savininkų, turi būti pateikiama informacija apie konteinerio naudojimo instrukciją bei savininko duomenys; jei alyvos jų naudojimo metu, atskirai arba joms esant mišinyje, lietėsi arba galėjo liestis su pavojinga medžiaga, ant konteinerio turi būti pateikiama informacija, nurodant UŽTERŠTA ar GALIMAI UŽTERŠTA ; alyvos atliekos turi būti saugomos tam skirtose vietose, atsižvelgiant į priešgaisrinės saugos reikalavimus. Alyvos atliekas yra draudžiama šalinti į vandenį, dirvožemį ar ant žemės. Alyvos atliekų tvarkymui taikoma bendroji atliekų tvarkymo hierarchija, nustatyta įstatyme Dėl atliekų įstatymo pakeitimo, pagal kurį atliekų tvarkymui pirmenybė skiriama tokia tvarka: prevencija; paruošimas pakartotiniam panaudojimui; perdirbimas; kitoks atliekų naudojimas; šalinimas. Pagal šį įstatymą kiekvienas, kuris imasi veiksmų, dėl kurių susidaro arba gali susidaryti atliekos, turėtų tokią veikla planuoti, projektuoti ir eksploatuoti naudodamas tokias gamybos priemones ir žaliavas bei medžiagas, kurios užkirstų kelia arba sumažintų atliekų susidarymą bei susidarančių atliekų neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai tiek gaminių gamybos, tiek jų naudojimo metu, tiek tada, kai šie gaminiai tampa netinkamais naudoti. Kaip ir daugelyje šalių, Lenkijoje alyvos atliekų tvarkyme pirmenybė taip pat yra teikiama jų regeneracijai. Alyvos regeneracija yra suprantama kaip perdirbimo procesas, po kurio, naudojant rafinavimo procesus teršalų, oksidacijos produktų bei kitų priedų, esančių naudotose alyvose, šalinimui, yra gaunamos bazinės alyvos. Jeigu dėl šių atliekų didelio užterštumo laipsnio regeneracijos procesas nėra galimas, jos turi būti apdorojamos kitais būdais. Tik tuo atveju, kai regeneracija ar kiti alyvos atliekų panaudojimo būdai nėra galimi, alyvos atliekas galima šalinti. Ūkio ministro 2015 metų spalio 5 d. patvirtintose taisyklėse Dėl būdų, kaip tvarkyti alyvos atliekas pateikti kriterijai, pagal kuriuos yra nustatoma, kurios naudotos alyvos atliekos tinkamos regeneracijai, o kurios šalinimui. Šie kriterijai pateikti Lentelė 13 ir Lentelė 14. Lentelė 13. Kriterijai alyvos atliekoms, tinkamoms regeneracijai Vandens ir kietųjų teršalų kiekis [%], (V/V), ne daugiau kaip: 10,0* Tankis esant 15 C temperatūrai, [kg/dm 3 ] 870 930 PCB kiekis [mg/kg], ne daugiau kaip: 25,0 Sieros kiekis, [%], (m/m), ne daugiau kaip: 1,0 Bendras chloro kiekis, [%], (m/m), ne daugiau kaip: 0,2 Bendras metalų kiekis, įskaitant aliuminio (Al), ir silicio (Si) kiekis, [%], (m/m), ne didesnis kaip: 0,5 Emulsiklių kiekis: Hidrolizuojančių medžiagų kiekis Nėra Nėra 31

Lentelė 14. Kriterijai alyvos atliekoms, išskyrus turinčioms PCB ir chloro, tinkamoms šalinti Užsidegimo temperatūra, [ C], žemiau: 56 Bendras metalų kiekis, įskaitant aliuminio (Al), ir silicio (Si) kiekis,[%], (m/m), aukščiau: 0,5 Pirmiausia alyvos atliekose yra nustatomi chloro ir PCB kiekiai. Jeigu nustatoma daugiau kaip 50 mg/kg PCB arba daugiau kaip 0,2 % chloro, tokios atliekos nėra tinkamos nei regeneracijai, nei kitokiam naudojimui, todėl turi būti šalinamos. Jeigu nustatomi mažesni šių medžiagų kiekiai, įvertinamas alyvos atliekų atitikimas lentelėse nurodytiems kriterijams. Alyvos atliekų atitikimo paminėtiems kriterijams nustatymo algoritmas iš taisyklių Dėl būdų, kaip tvarkyti alyvos atliekas pateiktas Pav. 5. Pav. 5. Alyvos atliekų, tinkamų regeneracijos procesui arba šalinimui, atrankos schema Lenkijoje Remiantis Nacionaliniu atliekų tvarkymo planu iki 2022 m., kuris buvo oficialiai patvirtintas 2016 metų liepos 6 d. ministrų tarybos sprendimu Nr. 88 53, Lenkijoje 2013 metais veikė 17 alyvos atliekų tvarkymo įrenginių. Pagal oficialius perdirbtų ir panaudotų alyvos atliekų kiekius, šių įrenginių skaičius ir pajėgumas yra pakankami, atsižvelgiant į teisiškai privalomas alyvos atliekų panaudojimo ir perdirbimo užduotis. Šiuo metu Lenkijoje daugiausia alyvos atliekų regeneruojama trijose įmonėse: Orlen Południe Zakład Jedlicze; Oiler S.A.; Rafineria w Jaśle Sp. z o.o. Alyvos atliekas degina (naudoja kurui) SARPI Dąbrowa Górnicza ir Raf-Ekologia. 53 http://www.monitorpolski.gov.pl/mp/2016/784 32

2.8.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys Remiantis Nacionaliniu atliekų tvarkymo planu iki 2022 m., 2011-2014 metais buvo pasiekti numatyti alyvos atliekų panaudojimo ir perdirbimo lygiai (Lentelė 15 ir Pav. 6). Lentelė 15. Alyvos tiekimo į rinką, jų atliekų susidarymo, panaudojimo ir perdirbimo kiekiai Lenkijoje 2011-2016 m. Metai Rinkai Surinktos Viso atliekų Pasiektas lygis Nustatytos normos patiektos alyvos (tūkst. t) (%) alyvos svoris atliekos Panaudota Perdirbta Panaudota Perdirbta (tūkst. t) (tūkst. t)* Panaudoti Perdirbti (R1-R11) (R3, R9) (R1-R11) (R3, R9) 2011 145,1 n.d. 103,0 72,4 50 35 71,0 49,8 2012 146,9 120,0 111,1 82,4 50 35 75,6 56,2 2013 149,3 n.d 81,5 57,9 50 35 54,5 38,8 2014 102,7 117,4 82,8 56,7 50 35 80,6 55,2 2015 131,4 n.d 93,7 66,3 50 35 71,3 50,4 2016 54 230,7 n.d 100,2 70,9 50 35 43,7 30,9 * Eurostat duomenys Pav. 6. Patiektas rinkai alyvos kiekis, taip pat, perdirbtas bei kitais būdais panaudotas alyvos atliekų kiekis Lenkijoje 2011-2016 m. 2011-2013 metais pasiektus alyvos atliekų naudojimo ir perdirbimo kiekius taip pat sudaro iš ankstesnių metų sukaupti likučiai. Dėl to, analizuojant plane pateiktus duomenis sunku nustatyti alyvos atliekų tvarkymo tendencijas, nes tam tikrais metais pasiekti panaudojimo ir perdirbimo lygiai yra didesni dėl ankstesnių metų pertekliaus, o ne faktinio šių atliekų panaudojimo ir perdirbimo pasiekimo tais metais. 2013 metai buvo paskutiniai metai, kada prie faktinio alyvos atliekų panaudojimo ir perdirbimo kiekių buvo įtraukti minėti likučiai. Tačiau, 2014 metais, palyginus su ankstesniais metais, buvo pasiektas didelis panaudojimo ir perdirbimo lygis. Šiuos rodiklius labiausiai paveikė į rinką išleistos alyvos kiekis, kuris gerokai sumažėjo, lyginant su ankstesniais metais. Nepaisant to, 2014 metais buvo panaudoti ir perdirbti šiek tiek didesni, tačiau labai panašūs į 2013 metų, kiekiai. 2016 m. dėl labai išaugusių alyvos tiekimo į rinką kiekių, nebuvo įvykdytos alyvos atliekų panaudojimo ir perdirbimo užduotys. 54 2018 m. birželio 19 d. Lenkijos Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo departamento specialisto Tomasz Zaliwski pateikti duomenys. 33

2.8.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys Nacionaliniame atliekų tvarkymo plane iki 2022 m., remiantis 2001 m. įstatymu Dėl ūkio subjektų prievolių, susijusių su tam tikrų atliekų tvarkymu bei mokesčiais už gaminius, yra nustatytos šios alyvos atliekų tvarkymo užduotys ir alyvos atliekų prevencijos tikslai: vengti alyvos atliekų susidarymo; padidinti surenkamų alyvos atliekų kiekį; išlaikyti ne mažesnį kaip 50 % alyvos atliekų panaudojimo lygį, o regeneruoti ne mažiau kaip 35 % į vidaus rinką pateiktų alyvų; tepamosios alyvos atliekų perdirbimo lygį padidinti bent iki 35 %, o 2020 m. panaudojimo lygis turėtų siekti ne mažiau kaip 50 %. 2.8.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas Ekonominės priemonės Kaip buvo minėta 2.8.1 skyriuje, neužtikrinus alyvos atliekų panaudojimo ir perdirbimo užduočių įvykdymo, alyvos gaminių tiekėjai privalo susimokėti gaminio mokestį. Pagal 2017 metų rugsėjo 19 d. Aplinkos ministro įsakymą Dėl didžiausių galimų mokesčių už atskirus gaminius 2018 metams, už 1 kg tam tikrų alyvų turi būti sumokėtas 2,75 zlotų (arba apie 0,64 Eur) dydžio mokestis. Nuo gaminių mokesčio yra atleidžiami gamintojai ir importuotojai, jei metinė išleidžiamų į rinką gaminių vertė neviršija 100 zlotų (arba apie 23 Eur). Kai kurie gamintojai renkasi susimokėti mokestį už visus į rinką išleistus gaminius, tačiau šis būdas yra daug brangesnis nei susidarančių atliekų tvarkymo organizavimas. Tokiu būdu yra skatinama gamintojus prisiimti atsakomybę už į rinką išleistų gaminių sutvarkymą, jiems tapus atliekomis. Administracinės ir kitos priemonės Naudotas alyvas gali surinkti, transportuoti ir tvarkyti tik subjektai, turintys atitinkamus leidimus. Jei atliekų tvarkymas pavedamas įmonėms, kurios neturi leidimo šalinti ar naudoti alyvos atliekų, arba įmonėms, turinčioms leidimus, tačiau tvarkančioms šias atliekas neleistinais būdais, t. y. deginant, užkasant ar supilant į nuotekų tinklus, leidimus išduodančioji institucija gali sustabdyti leidimo galiojimą be jokios kompensacijos, kas praktiškai reiškia įmonės bankrutavimą. Siekiant užtikrinti į rinką tiekiamos alyvos bei alyvos atliekų tvarkymo kontrolę, gamintojai ir importuotojai į rinką tiekiantys šiuos gaminius privalo registruotis gaminių, pakuočių ir atliekų tvarkymo registre (Baza danych o produktach, i opakowaniach oraz o gospodarce odpadami BDO ). Pagal Lenkijos Respublikos 2017 m. gruodžio 8 d. įstatymo Dėl atliekų įstatymo pakeitimo 194 straipsnį už pavojingų atliekų maišymą su nepavojingomis, už atliekų surinkimą bei tvarkymą neturint tam leidimo, už įmonių neįregistravimą, kuomet tai yra būtina, gaminių, pakuočių ir atliekų tvarkymo registre, už alyvų atliekų šalinimą į vandenį, dirvą ar ant žemės, ir kitus nusižengimus gręsią baudos nuo 1 000 iki 1 000 000 zlotų, arba nuo 233 iki 233 231 Eur. Už atliekų transportavimą neturint tam leidimo gręsią nuo 2 000 iki 10 000 zlotų arba nuo 466 iki 2 332 Eur dydžio baudos. Pagal 1997 m. birželio 6 d. Baudžiamojo kodekso 183 straipsnį kiekvienas asmuo, kuris nevykdo nustatytų reikalavimų ir saugo, perveža, perdirba arba šalina atliekas būdais, kurie neigiamai veikia žmonių sveikatą ar mažina vandens, oro ir dirvožemio kokybę, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 mėnesių iki 5 metų. 34

2.9 Jungtinė Karalystė Ruošiant informaciją apie alyvos atliekų tvarkymą Jungtinėje Karalystėje buvo remtasi Eunomijos konsultanto užpildytu klausimynu (žr. 1 priedą), nes šios šalies atsakingos institucijos informacijos nepateikė, bei viešai internete prieinama informacija. 2.9.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas Jungtinėje Karalystėje (toliau JK) už alyvos atliekų tvarkymą ir jo finansavimą yra atsakingi alyvos atliekų turėtojai. Visos mineralinės alyvos atliekos laikomos pavojingomis atliekomis, o tokioms atliekoms yra taikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai: JK kiekvienas asmuo, dėl kurio vykdomos veiklos susidaro pavojingos atliekos, privalo pasirūpinti šių atliekų tinkamu sutvarkymu, bei nesukelti neigiamo poveikio aplinkai. Šalyje taikomas taip vadinamas duty of care, arba pareigos rūpintis, principas. Pagal šį principą galioja skirtingi reikalavimai pavojingų atliekų gamintojams bei laikytojams, surinkėjams bei transportuotojams, taip pat įmonėms, kurios gauna šias atliekas bei jas perdirba arba šalina. Buityje alyvos atliekos dažniausiai susidaro nedideliais kiekiais, o jų tvarkymą paprastai reguliuoja vietos valdžios institucijos, kurios taip pat teikia rekomendacijas dėl šių atliekų tvarkymo. Gyventojai gali šias atliekas priduoti į alyvos surinkimo punktus, tokius kaip alyvos perdirbimo bankas (angl. oil recycling bank 55 ) arba didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (angl. civic amenity site 56 ). Tokie surinkimo punktai (aikštelės) teisės aktų nustatyta tvarka prisiima atsakomybę už alyvos atliekų saugojimą ir sutvarkymą. Alyvos atliekos, susidarančios pramoninės ar komercinės veiklos metu, arba iš šių veiklų surinktos, privalo būti saugomos, transportuojamos, tvarkomos bei šalinamos, remiantis alyvos atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. JK alyvų atliekoms yra taikomi skirtingi teisiniai reikalavimai, atsižvelgiant į tai, kur, t.y. kurioje iš keturių teritorijų Anglijoje, Šiaurės Airijoje, Škotijoje ar Velse, ir kaip buvo pagamintos šios atliekos. Kaip ir kitose šalyse, taip ir visose JK teritorijose nustatytais reikalavimais, yra privaloma atskirti skirtingų tipų atliekas ar atliekų rūšis. Negalima maišyti: pavojingų atliekų su nepavojingomis atliekomis ar medžiagomis, skirtingas pavojingų atliekų rūšis (kategorijas), naudotas alyvos, turinčias skirtingas savybes. Jeigu yra poreikis sumaišyti pavojingas atliekas, reikia gauti aplinkosaugos leidimą bei įrodyti, kad šių atliekų sumaišymas yra geriausias galimas variantas. 57 Pagal JK Vyriausybės svetainėje 58 pateiktus duomenis, pavojingų atliekų gamintojai, turėtojai arba saugotojai, taip pat asmenys, norintys šias atliekas išvežti iš jiems priklausančių patalpų, privalo atlikti kelis žingsnius. Visų pirmą, atliekos turi būti identifikuotos ir joms suteikti kodai. Šalyje bendradarbiaujant Velso gamtos išteklių, Škotijos aplinkos apsaugos, Šiaurės Airijos aplinkos apsaugos bei Aplinkos apsaugos agentūroms 2015 metais buvo parengti Atliekų klasifikacijos techniniai nurodymai 59, kuriuose yra aprašyta mineralinės alyvos ir kitų atliekų, savo sudėtyje turinčių alyvos ar jais užterštų atliekų, klasifikacija. Pagal šiuos nurodymus visų rūšių alyvos, nepriklausomai nuo to, ar jos savo sudėtyje turi pavojingų medžiagų, yra priskiriamos pavojingosioms atliekoms. Alyvos atliekoms yra priskiriamos visos atliekos, 55 http://www.oilbankline.org.uk/ 56 https://www.rutland.gov.uk/my-services/waste-and-recycling/recycling-and-reducingwaste/civic-amenity-sites/ 57 https://www.gov.uk/guidance/hazardous-waste-segregation-and-mixing 58 https://www.gov.uk/how-to-classify-different-types-of-waste 59 https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/fil e/719394/waste-classification-technical-guidance-wm3.pdf 35

prasidedančios kodu 13 (naftos produktų atliekos ir skystojo kuro atliekos), taip pat 05 01 (naftos valymo atliekos) ir 12 01 (metalų ir plastikų formavimo, fizinio ir mechaninio jų paviršiaus apdorojimo atliekos) kodais prasidedančios atliekos, kurių sudėtyje yra alyvos atliekų, bei kitais kodais pažymėtos atliekos (08 03 19* - dispersinė alyva; 19 02 07* - atskyrimo būdu gauta alyva ir koncentratai; 19 08 10* - atskyrus alyvą/vandenį gautas riebalų ir alyvos mišinys, nenurodytas 19 08 09; 20 01 26* - aliejus ir riebalai, nenurodyti 20 01 25). Pavojingų atliekų, tame tarpe ir alyvos atliekų, turėtojai privalo šias atliekas saugoti atskirai ir saugiai, susirasti atliekų vežėjų, tarpininkų ir prekiautojų registre 60 registruotą bei leidimą turinčią įmonę. Nuo 2016 metų balandžio 1 dienos visi atliekų vežėjai, tarpininkai bei prekiautojai privalo registruotis šiame registre bei gauti leidimus savo veiklos vykdymui. Atliekų turėtojai taip pat privalo pildyti tris važtaraščio kopijas, iš kurių vieną privalo saugoti bent 3 metus, o kitas dvi kopijas atiduoti atliekų vežėjui. Bet kas, turintis informacijos apie nelegalų atliekų tvarkymą, gali per internetinę svetainę anonimiškai šią informaciją perduoti nepriklausomai nusikalstamumo labdaros organizacijai 61. JK veikia Alyvos perdirbimo asociacija, angl. Oil Recycling Association (ORA), kurios tikslas yra skatinti, apsaugoti ir atstovauti savo narių interesus pramonėje susidarančių pavojingų atliekų klausimais. Nuo 1997 metų organizacija veikia kaip JK prekybos organizacija, jungianti alyvos atliekų gamintojus, įstatymų leidėjus, šių atliekų surinkėjus ir perdirbėjus, kurie ir sudaro asociacijos narių tinklą. Kiekvienas narys yra pavojingų atliekų pramonės dalis, dirba vadovaujantis Sveikatos, Apsaugos ir Aplinkosauginėmis taisyklėmis. JK taip pat yra įkurta savanoriška kampanija Oil Care 62, kurios vieni iš narių yra pagrindinės JK esančios aplinkos apsaugos institucijos: Aplinkos agentūra, Velso gamtos išteklių, Šiaurės Airijos aplinkos apsaugos agentūra ir Škotijos aplinkos apsaugos agentūra. Kampanijos tikslas yra kurti ir teikti rekomendacijas vietos, prekybos ir pramonės vartotojams apie saugų alyvos atliekų tvarkymą, saugojimą ir utilizavimą, siekiant sumažinti naftos išsiliejimo į aplinką padarinius, kurie atsiranda dėl netinkamo naftos atliekų saugojimo, naudojimo ir šalinimo. Kampanija taip pat užsiima geresnės infrastruktūros alyvos atliekų surinkimo iš visuomenės kūrimu, bei didina gyventojų supratimą apie alyvos atliekų atkūrimą bei skatina konsultuotis naudojantis naftos banko informacine linija (03708 506 506) ir internetine svetaine (www.oilbankline.org.uk). Oil Care taip pat rūpinasi informacijos apie alyvos atliekų tvarkymą pateikimu ant alyvos produktų pakuočių, automobilių priežiūros instrukcijose, alyvos laikymo talpyklose ir kt. 2.9.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai JK pagrindinis alyvos atliekų tvarkymo būdas yra perdirbimas - regeneravimas arba perdirbimas į skystąjį kurą. Iki 2016 metų šalyje veikiantiems smulkiems alyvos atliekų deginimo įrenginiams, kurių našumas yra mažesnis nei 0,5 MW, nereikėjo praeidinėti leidimo gavimo procedūrų dėl Direktyvoje dėl pramoninių išmetamų teršalų 63 nurodytų išimčių. Kaip rašoma Europos Komisijos 2015 metų pranešime 64, alyvos atliekas galima buvo deginti smulkiose dirbtuvėse arba garažuose neturint tam leidimo, kas neigiamai veikė alyvos atliekų perdirbimą. Tačiau 2016 metais balandžio 1 d. ši išimtis buvo panaikinta, todėl tikimasi, 60 https://environment.data.gov.uk/public-register/view/search-waste-carriers-brokers 61 https://crimestoppers-uk.org/ 62 http://oilcare.org.uk/what-we-do/ 63 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/txt/?uri=celex:32010l0075 64 http://ec.europa.eu/environment/waste/studies/pdf/hazardous%20waste%20management /SR%203%20Final%20Report%20HW%20management_FIN%20REV%204.pdf 36

jog šių įrenginių skaičius bei kenksmingas aplinkai alyvos atliekų deginimas sumažės dėl leidimo gavimo procedūros, pagal kurią yra privaloma teikti paraišką, už kurią reikia susimokėti apie 5 590 Eur. Pagrindinės alyvos atliekų tvarkymo įmonės JK yra Alyvos perdirbimo asociacijos narės 65, tokios kaip Augean Treatment Ltd, Valgrove Limited, CSG Recyc-Oil, Oil Salvage Limited, Slicker Recycling Ltd ir kt. Tam, kad padidinti alyvos atliekų sutvarkymo lygį, JK 2011 metais buvo parengtas bei iki šiol naudojamas Kokybės protokolas. Kuras iš perdirbtų alyvos atliekų (PFO). Atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai perdirbtam kurui, gautam iš tepamosios alyvos atliekų (angl. Quality Protocol. Processed Fuel Oil (PFO). End of waste criteria for the production and use of processed fuel oil from waste lubricating oils) (toliau Kokybės protokolas). Šiame protokole nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančios alyvos atliekos nustoja būti atliekomis ir gali būti pakartotinai panaudotos ar tiekiamos į rinką kaip perdirbta kuro alyva. Kokybės protokole yra nustatyti atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai PFO, gautam iš tam tikrų alyvos atliekų, gamybai ir naudojimui. Atitikus nustatytus reikalavimus po alyvos atliekų perdirbimo gautas produktas yra laikomas visiškai perdirbtu ir gali būti naudojamas nepažeidžiant Atliekų direktyvoje bei atliekų tvarkymo kontrolės nustatytų reikalavimų, susijusių su atliekų tvarkymu. Alyvos atliekos tampa perdirbtu produktu, nes yra paverčiamos atskiru prekiniu vienetu, gali būti naudojamas tokiais pačiais tikslais kaip ir pirminė medžiaga bei jo naudojimo metu sukeliamas neigiamas poveikis aplinkai nėra didesnis nei poveikis, atsirandantis naudojant pirminį produktą. PFO nustoja būti atlieka, kai atitinka šiuos kriterijus: yra pagamintas teritorijoje, kurioje leidžiama vykdyti tokias operacijas; nereikia tolesnio perdirbimo prieš naudojimą; pagamintas naudojant tik tas medžiagas, kurios nurodytos šios ataskaitos 3 priede; atitinka patvirtintus standartus ir specifikacijas, nurodytas šios ataskaitos 4 priede. Iš naftos atliekų gauto produkto gamintojai turi įrodyti, kad buvo įvykdyti visi kriterijai. Visa informacija apie gautas alyvos atliekas, skirtas produkto gamybai (gavimo data; Europos atliekų katalogo kodas ir aprašymas; kilmės vieta; pavojingų atliekų siuntos numeris; kiekis pagal svorį arba tūrį; aprašymas, rodantis, kad jis tinka procesui; vežėjo pavadinimas ir kontaktiniai duomenys; tiekėjo pavadinimas ir kontaktiniai duomenys; duomenys apie apkrovos priėmimą), turi būti išsaugota. Informacija apie atliktus PFO bandymus, atitinkančius nustatytus standartus, turi būti išsaugota ir, prireikus, pateikta. Gamintojai taip pat turi turėti visus dokumentus, susijusius su gauto produkto pardavimu bei tiekimu. Alyvos atliekų perdirbimo metu gautas produktas gali vėl tapti atlieka, jeigu yra išmetamas, nenaudojamas arba ilgą laiką laikomas be tikimybės vėl jį panaudoti. Taip pat, jeigu PFO yra sumaišomas su atliekomis, gautas mišinys laikomas atlieka, o jeigu yra sumaišomas su medžiagomis, kurios nėra atliekos, gautas mišinys taip pat nėra laikomas atlieka. Gamintojai, ketinantys eksportuoti PFO, atitinkantį Kokybės Protokole išvardytus kriterijus, turėtų žinoti, kad, nors gautas produktas nebėra laikomas atliekomis Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje, jis gali būti laikomas atliekomis kitoje šalyje dėl toje šalyje veikiančių įstatymų, arba atvirkščiai iš kitų šalių į JK importuojami gaminiai toje šalyje gali būti laikomi atliekomis, o Anglijoje, Velse ar Šiaurės Airijoje jie gali būti laikomi nebe atlieka, o naudojamu produktu. 65 http://www.oilrecyclingassociation.org.uk/index.php/members/ 37

2.9.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys Susidarančių alyvos atliekų kiekį JK yra sudėtinga nustatyti dėl skirtingų alyvos atliekų apibrėžimų. Pagal visoje Europos Sąjungoje naudojamą atliekų sąrašą, 13 grupė yra pavadinta Naftos produktų atliekos ir skystojo kuro atliekos (išskyrus maistinį aliejų ir tuos, kurie nurodyti 05, 12 ir 19 skyriuose). Į šią grupę taip pat įeina lijaliniai vandenys, kurie nėra laikomi mineralinės alyvos atliekomis, tačiau kai kurie statistiniai duomenys yra teikiami visai 13 grupei. Žemiau esančioje Lentelė 16 pateikti duomenys apie atliekų, esančių 13 grupėje, sutvarkymo kiekius 2010-2016 metais Anglijoje, kurie yra skelbiami JK ministerijos internetinėje svetainėje 66. Alyvos atliekų tvarkymo būdai pateikiami ne kodais, o žodžiais. Lentelė 16. Susidariusių ir sutvankytų 13 grupės atliekų kiekiai Anglijoje 2010-2016 m. Susidarė*, tūkst. t Pašalinta sąvartyne (Landfill disposal)*** Sudeginta (Incineration)*** Panaudota kitais būdais (Recovery)*** Apdorota (Treatment)*** tūkst. t %** tūkst. t %** tūkst. t %** tūkst. t %** 2010 488,686 0,267 0,05 16,763 3,43 327,74 67,07 143,916 29,45 2011 486,158 0,398 0,08 17,328 3,56 323,39 66,52 145,042 29,83 2012 577,682 0,594 0,10 18,712 3,24 434,98 75,30 123,396 21,36 2013 538,317 0,523 0,10 10,219 1,90 412,284 76,59 115,291 21,42 2014 527,809 0,378 0,07 7,836 1,48 413,177 78,28 106,418 20,16 2015 464,703 0,379 0,08 6,175 1,33 358,872 77,23 99,277 21,36 2016 394,979 0,19 0,05 5,142 1,30 278,78 70,58 110,867 28,07 * suminiai skirtingais tvarkymo būdais sutvarkytų alyvos atliekų kiekiai ** nuo apskaičiuoto susidariusio alyvos atliekų kiekio *** JK atliekų tvarkymo veiklos rūšis apskaito pagal nurodytus žodinius tvarkymo būdus, t.y. nenaudoja R ir D atliekų tvarkymo veiklos rūšių klasifikatoriaus Pagal šiuos duomenis didžiausi 13 grupės atliekų kiekiai Anglijoje nagrinėjamu laikotarpiu buvo panaudojami kitais būdais bei apdorojami. Panaudojimas kitais būdais ženkliai išaugo tarp 2011 ir 2012 metų, tačiau nuo 2012 m. pradėjo mažėti. Apdorojimas nagrinėjamo laikotarpio pirmoje pusėje mažėjo, o paskutiniais metais pradėjo stabilizuotis. Šių atliekų šalinimas jas deginant bei šalinant sąvartynuose paskutiniais metais sumažėjo. 2.9.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys JK nėra nustatytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys. 2.9.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas Ekonominės priemonės JK ekonominės priemonės nėra taikomos. Visuomenės informavimo priemonės Kaip jau buvo minėta 2.9.1. skyriuje, visuomenės švietimu JK užsiima savanoriška kampanija Oil Care, kuri rūpinasi informacija, pateikiama internetinėje svetainėje (http://oilcare.org.uk/), ant alyvos produktų pakuočių, automobilių priežiūros instrukcijose, alyvos laikymo talpyklose ir kt. Administracinės priemonės. Kadangi alyvos atliekos yra priskiriamos pavojingoms atliekoms, joms yra taikomos baudos pagal Pavojingų atliekų reglamentą (Anglija ir Velsas) 2005 67 ir Pavojingų atliekų 66 https://www.gov.uk/government/publications/waste-management-for-england-2016 67 https://www.legislation.gov.uk/uksi/2005/894/made 38

reglamentą (Šiaurės Airija) 2005 68, kurių dydis gali siekti iki 5560 Eur. Baudos taikomos nusižengus tokiems reglamentuose išvardintiems reikalavimams: Agentūrai iš anksto turi būti pranešama apie patalpas, iš kurių planuojama išvežti pavojingas atliekas; nei vienas asmuo negali pavojingų atliekų surinkti, transportuoti iš patalpų, apie kurias nebuvo pranešta Agentūrai; pavojingos atliekos privalo būti identifikuojamos ir žymimos jiems skirtais kodais; prieš transportuojant pavojingas atliekas, atliekų turėtojas, vežėjas bei siuntėjas pagal įstatymuose nurodytus reikalavimus privalo pildyti lydraščius; turi būti sudaryti pavojingų atliekų surinkimo tvarkaraščiai; lydraščiai pagal visas taisykles taip pat privalo būti pildomi prieš pavojingų atliekų šalinimą iš į uostus atplaukusių laivų; tvarkyti gavėjo nepriimtas pavojingas atliekas būtina, remiantis įstatymuose nustatytais reikalavimais; pavojingų atliekų gabenimas tarp 4 JK dalių, t.y. Anglijos, Škotijos, Šiaurės Airijos ir Velso, bei Gibraltaro, privalo vykti laikantis teisės akte nustatytų reikalavimų; kas ketvirtį pavojingų atliekų gavėjas privalo Agentūrai teikti duomenis apie priimtas ir nepriimtas atliekas, bei kitą su šiomis atliekomis susijusią informaciją; pavojingos atliekos, jeigu jos nėra priimamos gavėjo, privalo būti grąžintos atgal siuntėjui, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų; Agentūrai pareikalavus, visi pavojingų atliekų perdavimo procese dalyvaujantys asmenys privalo pateikti reikalaujamą informaciją. Kitos priemonės Asmenys tvarkantys bei transportuojantys alyvos atliekas, savo vykdomai veiklai privalo gauti surinkimo ir apdorojimo veiklos licenciją/leidimą. 2.10 Portugalija Ruošiant informaciją apie alyvos atliekų tvarkymą Portugalijoje, buvo remtasi SOGILUB vadovo Aníbal Vicente atsiųsta bei telefono pokalbio metu gauta informacija, taip pat viešai internete prieinama informacija. 2.10.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas Tiek pagal 2017 metais atnaujintą dekretą-įstatymą Nr. 152-D/2017 69, kuris nustato naujas atliekų tvarkymo taisykles, tiek iki 2017 metų galiojusį dekretą-įstatymą Nr. 178/2006 70, Portugalijoje už alyvos atliekų tvarkymą yra atsakingi alyvos gamintojai ir importuotojai. Pagal įsakymą Nr. 4383/2015 71 gamintojai, nesiekiantys alyvos atliekų tvarkymo organizuoti individualiai, ją gali pavesti vienintelei šalyje esančiai gamintojų ir importuotojų organizacijai, kurios pavadinimas yra Integruota alyvos atliekų tvarkymo organizacija arba sutrumpintai SOGILUB. Pirmą kartą licencija šiai organizacijai buvo išduota 2005 m., o atnaujinta kartu su 2015 metų įstatymu. Licencija buvo išduota Ekonomikos ir Aplinkos ministerijų ir galioja iki 2019 m. gruodžio 31 d. SOGILUB yra pelno nesiekianti akcinė bendrovė, kuri yra Portugalijoje veikiančios Integruotos alyvos atliekų tvarkymo sistemos (sutrumpintai SIGOU) dalis. SIGOU yra sistema, kurioje alyvos gamintojų pareigos dėl alyvos atliekų tvarkymo pavedamos licencijuotai organizacijai, laikantis išplėstinės gamintojo atsakomybės principo. Šios atsakomybės pavedimas tarp kiekvieno naujo alyvos gamintojo ir 68 http://www.legislation.gov.uk/nisr/2005/300/contents/made 69 https://dre.pt/web/guest/pesquisa/-/search/114337042/details/maximized 70 https://dre.pt/web/guest/pesquisa/-/search/540016/details/normal?l=1 71 http://www.sogilub.pt/documentos/desp4383-2015.pdf 39

organizacijos vyksta pasirašant sutartį, kurios minimalus galiojimo laikotarpis yra 5 metai. Kaip jau buvo minėta, į šią sistemą įeina SOGILUB, o finansuoja įmokas mokantys alyvos gamintojai. Be minėtos organizacijos ir alyvos gamintojų sistemą taip pat sudaro alyvos vartotojai bei alyvos atliekų turėtojai ir šių atliekų tvarkytojai. SIGOU sistema yra finansuojama iš gamintojų įmokų, kurių dydį nustato licencijuota organizacija ir kurias moka į šalies vidaus rinką alyvas tiekiantys gamintojai. Be šio finansavimo sistema taip pat gauna pajamas iš alyvos atliekų pardavimo jų perdirbėjams alyvos atliekų regeneravimą ir kitokį perdirbimą vykdantiems subjektams. Už į rinką tiekiamas alyvas gamintojai privalo mokėti mokestį (žr. 2.10.5 skyrių), o tai leidžia veiksmingai įgyvendinti veikiančią sistemą, pradedant nuo alyvos atliekų surinkimo iki jų perdavimo licencijuotai organizacijai tolesniam jų sutvarkymui regeneravimo ir perdirbimo būdais, taip pat remiant mokslinius tyrimus bei ugdant bendradarbiavimą ir sąmoningumą SIGOU sistemos viduje. SOGILUB organizacija yra įpareigota organizuoti alyvos atliekų surinkimo tinklą bei siekti nustatytų šių atliekų regeneravimo ir perdirbimo užduočių, taip pat užtikrinti alyvos atliekų kontrolės sistemos veikimą, nustatytą 2017 m. gruodžio 11 d. įstatyme. Savo ruožtu SOGILUB sudaro sutartis su atliekų tvarkymo operatoriais, kurie teikia finansinius duomenis apie surinktas/atvežtas alyvos atliekas iš šių atliekų gamintojų, apie alyvos atliekų analitinę kontrolę, saugojimą ir išankstinį surinktų atliekų apdorojimą. ECOLUB, kuris yra vienintelis licencijuotas ir registruotas SOGILUB prekinis ženklas, užtikrina alyvos atliekų surinkimą iš registruotų alyvos atliekų surinkimo taškų iš šių atliekų turėtųjų šalies lygmeniu. Alyvos atliekų surinkimą, transportavimą ir saugojimą vykdo vienas iš 14 alyvos tvarkymo operatorių, kurie priklauso vienai iš šių alyvos atliekų tvarkymo įmonių: Apicius, Varela & C.ª, Carmona, Correia & Correia, José Maria Ferreira & Filhos, Safetykleen, SISAV, Bencom, Palmiresíduos. Šių įmonių geografinės vietovės pateiktos Pav. 7. Remiantis SOGILUB 2017 metų ataskaitos 72 duomenimis, 2017 m. galiojo sutartys, sudarytos tarp SOGILUB ir šių alyvos atliekų tvarkytojų: Argex įmonė, esanti Portugalijoje ir atliekanti alyvos atliekų perdirbimą; Enviroil II įmonė, esanti Portugalijoje, bei užsiimanti alyvos atliekų perdirbimu bei regeneravimu; Avista alyvos atliekų regeneravimu užsiimanti įmonė, esanti Danijoje. 72 http://www.sogilub.pt/documentos/relatorio%20resumo2017.pdf 40

Pav. 7. Alyvos atliekų tvarkymo įmonių geografinės vietovės Portugalijoje Pagal SOGILUB metines ataskaitas Portugalijoje 2017 metais veikė 222 alyvos atliekų priėmimo punktai (įskaitant Azorų ir Madeiros salas). Taip pat, vietoj pristatymo į šiuos priėmimo punktus bet kuris alyvos atliekų turėtojas gali prašyti surinkti šias atliekas nemokamai susisiekęs su geografinės vietovės SOGILUB įgaliota atliekų tvarkymo įmone. Tačiau alyvos atliekų gamintojas tokiu atveju turi turėti ne mažiau kaip 400 litrų alyvos atliekų, kurios bus surinktos ne vėliau kaip per 15 dienų. Mažesni alyvos atliekų kiekiai teisės aktuose nustatyta tvarka 73 neturėtų būti saugomi ilgiau kaip vienerius metus. 2.10.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai Pagal dekreto-įstatymo Nr. 152-D/2017 straipsnį Nr. 44 atliekų tvarkymo būdams taikoma ši hierarchija: regeneravimas, kiti perdirbimo būdai, kiti panaudojimo būdai. Alyvos atliekų regeneravimas teisės aktuose apibrėžiamas kaip bet koks perdirbimo procesas, leidžiantis alyvos atliekų perdirbimo metu pagaminti bazines alyvas iš jų pašalinant teršalus, oksidacijos produktus ir priedus, kurie yra naudojami alyvų gamybos proceso metu. Perdirbimas yra apibrėžiamas kaip bet koks panaudojimo procesas, įskaitant organinį medžiagų perdirbimą, kurio metu alyvos atliekos yra perdirbamos į produktus ar 73 https://dre.pt/web/guest/pesquisa/-/search/670034/details/maximized 41

medžiagas, skirtas naudoti jų pradiniam tikslui arba kitiems tikslams, išskyrus energijos panaudojimą. Portugalijoje taip pat buvo naudojamas alyvos atliekų deginimas energijai gauti, tačiau nuo 2008 metų dėl gerų galimybių šias atliekas regeneruoti ir perdirbti buvo atsisakyta vykdyti alyvos atliekų naudojimą šiuo aplinkai kenksmingu būdu. Alyvos atliekų valdymo integruotos sistemos schema pateikta Pav. 8. Pav. 8. Portugalijos alyvos atliekų valdymo integruotos sistemos schema 74 Pagal jau minėtą dekretą-įstatymą Nr. 152-D/2017 taip pat yra draudžiama: šalinti alyvos atliekas į paviršinius ir požeminius, pakrančių ir jūrų vandenis bei nuotekų sistemas; saugoti arba išpilti šias atliekas ant dirvožemio; alyvos atliekas tvarkyti įmonėms, neturinčioms tam leidimo; naudoti alyvos atliekų tvarkymo metodus, galinčius sukelti nustatytų ribinių verčių išmetimų į aplinkos orą viršijimus; maišyti skirtingų alyvos atliekų tipus arba alyvos atliekas su kitomis atliekomis, kai po to šios atliekos negali būti perdirbtos. 2.10.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys Oficialioje SOGILUB svetainėje 75 nuo 2009 metų teikiamos kasmetinės metinės ataskaitos, kuriose pateikiami išleistų į rinką alyvų kiekiai, taip pat, potencialiai susidarančių, surinktų, perdirbtų ir regeneruotų alyvos atliekų kiekiai. Potencialiai susidarantis alyvos atliekų kiekis Portugalijoje yra nustatomas pagal prieš 15 mėnesių į rinką išleistą alyvos kiekį 76. Žemiau esančioje lentelėje ir paveiksle (Lentelė 17 ir Pav. 9) pateikiami 2010-2017 metų duomenys. 74 http://www.ecolub.pt/documentos/brochura-2018.pdf 75 http://www.sogilub.pt/quem-somos/relatorios 76 Duomenys gauti iš SOGILUB direktoriaus Anibal Vicente. 42

Lentelė 17. Portugalijos alyvos gaminių ir atliekų statistiniai 2010-2017 metų duomenys 77 Metai Mato vnt. Išleista į rinką alyvos gaminių Potencialiai susidariusios atliekos Surinktos alyvos atliekos Perdirbtos alyvos atliekos (R3) Regeneruotos alyvos atliekos (R9) t t %* t %** %* t %*** t %*** 2010 86 545 38 080 44% 30 096 79% 35% 17 854 59% 8 983 30% 2011 84 010 36 964 44% 28 024 76% 33% 14 821 53% 9 923 35% 2012 67 747 29 809 44% 25 451 85% 38% 10 766 42% 12 344 49% 2013 66 690 29 344 44% 25 366 86% 38% 8 906 35% 13 709 54% 2014 71 879 26 011 36% 24 459 94% 34% 6 447 26% 14 882 61% 2015 74 244 26 994 36% 24 508 91% 33% 6 771 28% 14 991 61% 2016 75 641 27 321 36% 25 707 94% 34% 5 281 21% 16 385 64% 2017 78 458 27 519 35% 26 263 95% 33% 5 789 22% 19 502 74% * - nuo tiekimo į rinką; ** - nuo potencialiai susidarančių alyvos atliekų; *** - nuo surinktų alyvos atliekų. Pav. 9. Alyvos atliekų tvarkymas Portugalijoje 2010-2017 metais (šaltinis: SOGILUB) Iš pateiktų duomenų matoma, kad regeneruotų alyvos atliekų kiekis nagrinėjamame periode didėjo, o jų perdirbimas mažėjo. Kaip jau buvo minėta, iki 2008 metų kaip vienas iš alyvos atliekų tvarkymo būdų buvo jų naudojimas energijai gauti, tačiau šio tvarkymo būdo buvo atsisakyta ir nuo 2008 metų Portugalijoje alyvos atliekos yra regeneruojamos ir perdirbamos. 77 Pagal SOGILUB išduotą licenciją įmonė gali tvarkyti tokių kodų atliekas: 120107*, 120110*, 120119*, 130110*, 130111*, 130112*, 130113*, 130205*, 130206*, 130207*, 130208*, 130307*, 130308*, 130309*, 130310* ir 160113*. 43

2.10.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys Įsakyme Nr. 4383/2015 nustatytos alyvos atliekų surinkimo, regeneravimo bei perdirbimo užduotys gamintojų ir importuotojų organizacijai 2015-2019 metams, pateiktos lentelėje žemiau (Lentelė 18). Lentelė 18. Alyvos atliekų tvarkymo užduotys Portugalijoje 2015-2019 metams 2015 2016 2017 2018 2019 Surinkimas (%) 1 85 90 95 100 100 Perdirbimas (%) 2 90 90 95 100 100 Regeneravimas (%) 65 70 75 80 80 1 - priklauso nuo potencialiai susidarančio alyvos atliekų kiekio; 2 įskaitant regeneraciją. Dekrete-įstatyme Nr. 152-D/2017 nurodoma, kad alyvos gamintojai yra atsakingi už alyvos atliekų sutvarkymą ir turi imtis visų būtinų priemonių siekiant šias atliekas tvarkyti pagal atliekų tvarkymo hierarchijos principus. Šiame įstatyme nustatyti valstybiniai alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo tikslai: alyvos atliekų surinkimas turi sudaryti ne mažiau kaip 85 % kasmet susidarančių alyvos atliekų kiekio; alyvos atliekų, kurios atitinka regeneravimui tinkamų atliekų specifikacijas, regeneravimo kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 50 % nuo surinktų alyvos atliekų; turi būti perdirbta ne mažiau kaip 75 % visų surinktų alyvos atliekų; visų surinktų alyvos atliekų, netinkamų perdirbimui ar regeneravimui, panaudojimas. 2.10.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas Pagal įsakymą Nr. 4383/2015, kuriuo taip pat buvo atnaujinta SOGILUB licencija, organizacija privalo: Šviesti ir informuoti visuomenę. SOGILUB per pirmuosius 6 mėnesius aplinkos apsaugos agentūrai privalo pateikti Visuomenės informavimo bei švietimo planą licencijos galiojimo laikotarpiui, kuriame turi būti pateikti veiksmai, apimantys visus tiek su alyvos gaminiais, tiek su alyvos atliekomis susijusius asmenis. Planas turi būti orientuotas į alyvos atliekų tvarkymo principus ir reikalavimus, bei į galimą neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai dėl netinkamo jų tvarkymo. Finansuoti ir paremti mokslinių tyrimų projektus ir jų plėtrą. SOGILUB per pirmuosius 6 mėnesius aplinkos apsaugos agentūrai privalo pateikti mokslinių tyrimų plėtros planą licencijos galiojimo laikotarpiui, kuriame turi būti numatytos šioje srityje būtinos priemonės. Minėtos priemonės turėtų būti nukreiptos į alyvos atliekų tvarkymo procesų tobulinimą, ypač atsižvelgiant į jų prevenciją gamybos procesuose ir jų ekologinį dizainą, pvz. naujų aliejų gamybą su biologiškai skaidomomis regeneruotomis bazėmis. Užtikrinti ekonominį ir finansinį balansą. SOGILUB turi užtikrinti savo veiklos finansinį tvarumą ir sumažinti riziką aplinkai, ekonomikai, kurią galėjo sukelti anksčiau nepasiekti nustatyti tikslai ir uždaviniai. Organizacija turi užtikrinti savo finansinį balansą bei pateikti įrodančius dokumentus aplinkos apsaugos agentūrai, parengtus pagal ne pelno sektoriaus subjektams taikomas taisykles, vadovaujantis apskaitos ar tarptautiniais standartais. Teikti informaciją. SOGILUB savo internetiniame tinklalapyje privalo teikti informaciją apie vykdomą veiklą ir pasiektus rezultatus, atsižvelgdamas į skirtingus sistemos partnerių ir dalyvių poreikius, įskaitant naujų alyvų gamintojus, atliekų tvarkymo operatorius ir šalies piliečius. Taikyti bei paskirstyti mokestį. Kaip jau buvo minėta, už kiekvieną į rinką išleistą alyvų toną turi būti sumokamas 88 Eur dydžio mokestis. 5 % iš šio 44

mokesčio turi būti skiriama komunikacijos ir sąmoningumo ugdymui bei 3 % moksliniams tyrimams ir plėtrai. 2009 metų spalio mė. 1 d. įstatymo Nr. 50/2006 pakeitime Nr. 70/2009 78 yra nustatytos baudos priklausomai nuo alyvos atliekų tvarkymo pažeidimo lygio bei nuo to, ar ji taikoma fiziniam ar juridiniam asmeniui. Dėl nedidelių nusižengimų fiziniams asmenims gali būti taikoma nuo 200 iki 1 000 Eur netyčinio arba nuo 400 iki 2 000 Eur tyčinio nusižengimo atveju dydžio bauda. Juridiniams asmenims atitinkamai nuo 3 000 iki 13 000 Eur arba nuo 6 000 iki 22 500 Eur dydžio baudos. Esant rimtiems nusižengimams taikoma ta pati metodika fiziniams asmenims gali būti skiriamos nuo 2 000 iki 10 000 Eur arba nuo 6 000 iki 20 000 Eur dydžio baudos, o juridiniams asmenims nuo 15 000 iki 30 000 Eur arba nuo 30 000 iki 48 000 Eur dydžio baudos, o labai rimtų nusižengimų atvejais fiziniams asmenims taikomos baudos nuo 20 000 iki 30 000 Eur arba nuo 30 000 iki 37 500 Eur, o juridiniams asmenims nuo 38 500 iki 70 000 Eur arba nuo 200 000 iki 2 500 000 Eur, priklausomai nuo to, ar nusižengimas padarytas tyčia ar ne. Nesunkiu nusižengimu Portugalijoje laikomas: informacijos apie alyvos atliekų surinkimo būdus alyvos pardavimo vietose nesuteikimas; Rimtu nusižengimu laikomas: alyvos atliekų saugojimas surinkimui netinkamose vietose; valdymo organo, kuris alyvos atliekų gamintojų prašymu, pats arba naudodamasis naudotų alyvų operatoriumi, alyvos atliekų nesurenka / neišveža; numatytų mėginių ėmimo ir analizės taisyklių nesilaikymas; informacijos apie gautų alyvos atliekų kiekį ir siuntėją nepateikimą Portugalijos aplinkos apsaugos agentūrai, kuomet jos neatitinka tvarkymo būdui nustatytų kriterijų; licencijuotos organizacijos metinės ataskaitos nepateikimas Portugalijos aplinkos apsaugos agentūrai iki einamųjų metų kovo 31 dienos; alyvos atliekų tvarkymo metodų pažeidimas. Labai rimtu nusižengimu laikomas: alyvos atliekų šalinimas į paviršinius, požeminius, pereinamuosius vandenis, pakrančių ir jūrų vandenį bei individualias ar kolektyvines nuotekų sistemas; alyvos atliekų, taip pat nekontroliuojamas atliekų, susidariusių alyvos atliekų tvarkymo metu, šalinimas į dirvožemi; alyvos atliekų tvarkymas neturint tam leidimo; alyvos atliekų tvarkymo būdas, kurio metu išmetimai į orą viršytų įstatymuose nustatytas ribines vertes; alyvos atliekų panaudojimas maisto pramonėje, ypač kepyklose, kuriose alyvos atliekų degimo produktai kontaktuoja su pagamintais produktais; skirtingas savybes turinčių alyvos atliekų maišymas tarpusavyje ar su kitomis atliekomis bei medžiagomis, dėl ko mažėja tokių atliekų perdirbimo ir kitokio panaudojimo galimybės; alyvos tiekimas į rinką nesudarius sutarties su licencijuota organizacija. 2.11 Vokietija Ruošiant informaciją apie alyvos atliekų tvarkymą Vokietijoje, buvo remtasi M&S Umweltprojekt Baltic, UAB ekspertų užpildytu klausimynu bei viešai internete prieinama informacija. 78 https://dre.pt/application/conteudo/490965 45

2.11.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas Vokietijoje nėra nustatyta gamintojų atsakomybė už alyvos atliekų tvarkymą, tiekiamai į vidaus rinką alyvai nėra taikomi mokesčiai. Alyvos atliekų turėtojai privalo šias atliekas perduoti teisėtiems tvarkytojams arba platintojams. Alyvos atliekos tvarkomos rinkos sąlygomis, šioje šalyje veikia taip vadinama savaiminė finansavimo schema pajamos gaunamos parduodant alyvos atliekas padengia jų surinkimo ir tvarkymo kaštus. Šių atliekų tvarkymas priklauso nuo rinkoje vykstančių pokyčių - žaliosios naftos kainos (žr. 2.11.2. skyrių). Remiantis 1987 metų Alyvos atliekų taisyklėmis 79, kurios paskutinį kartą buvo pakeistos 2012 metais, alyvas galima pardavinėti tiktai pakuotėse, ant kurių būtų toks užrašas: Po panaudojimo ši alyvos atlieka turi būti pristatyta į alyvos atliekų priėmimo punktą! Netinkamas alyvos atliekų tvarkymas kenkia aplinkai! Draudžiama alyvos atliekas maišyti su kitomis medžiagomis, pvz. tirpikliais, stabdžių ar aušinimo skysčiais. Vokietijoje privaloma alyvos atliekų grąžinimo alyvos platintojams (angl. take back ) sistema remiantis aukščiau minėtomis alyvos atliekų taisyklėmis, kiekvienas, kas parduoda alyvas galutiniam vartotojui, privalo įsteigti alyvos atliekų priėmimo punktą ir šias atliekas priimti nemokamai. Jeigu alyvos platintojas negali šio produkto platinimo vietoje įsirengti alyvos atliekų priėmimo punkto, jis privalo teikti šią paslaugą per trečiuosius asmenis ir ją finansuoti. Alyvos atliekos pagal savo savybes bei galimus tvarkymo būdus (žr. 2.11.2. skyrių) yra skirstomos į 4 kategorijas: 1 kategorija: 13 01 10* - mineralinė nechlorintoji hidraulinė alyva, 13 02 05* - mineralinė nechlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva, 13 02 06* - sintetinė variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva, 13 02 08* - kita variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva, 13 03 07* - mineralinė nechlorintoji izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva; 2 kategorija: 12 01 07* - mineralinės mašininės alyvos, kuriose nėra halogenų (išskyrus emulsijas ir tirpalus), 12 01 10* - sintetinės mašininės alyvos, 13 01 11* - sintetinė hidraulinė alyva, 13 01 13* - kita hidraulinė alyva; 3 kategorija: 12 01 06* - mineralinės mašininės alyvos, kuriose yra halogenų (išskyrus emulsijas ir tirpalus), 13 01 01* - hidraulinė alyva, kurioje yra PCB, kur PCB sudaro ne daugiau kaip 50 mg/kg, 13 01 09* - mineralinė chlorintoji hidraulinė alyva, 13 02 04* - mineralinė chlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva, 13 03 01* - izoliacinė ar šilumą perduodanti alyva, kurioje yra PCB, kur PCB sudaro ne daugiau kaip 50 mg/kg, 13 03 06* - mineralinė chlorintoji izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva, nenurodyta 13 03 01; 4 kategorija: 13 01 12* - lengvai biologiškai skaidi hidraulinė alyva, 13 02 07* - lengvai biologiškai skaidi variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva, 13 03 08* - sintetinė izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva, 79 http://www.gesetze-im-internet.de/alt_lv/bjnr023350987.html 46

13 03 09* - lengvai biologiškai skaidi izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva, 13 03 10* - kita izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva, 13 05 06* - naftos produktų/vandens separatorių naftos produktai, 13 07 01* - mazutas ir dyzelinis kuras. 1 bei 2 kategorijos alyvos atliekos turi teigiamą rinkos vertę, todėl atliekų tvarkytojai superka jas iš alyvos atliekų surinkėjų, o už tai, kad būtų sutvarkytos, t.y. perdirbtos, sudegintos šilumai gauti 3 ir 4 kategorijos alyvos atliekos, jų turėtojai kartais turi primokėti šių atliekų tvarkytojams. Vokietijoje efektyvus buityje susidarančių alyvos atliekų surinkimas ir tvarkymas užtikrinamas naudojant mobilius pavojingų atliekų surinkimo punktus tai transporto priemonės, į kurias gyventojai nedideliais kiekiais nemokamai gali priduoti problemines ir pavojingąsias atliekas. Tokį buities pavojingųjų atliekų surinkimą organizuoja savivaldybės. Šie automobiliai turi reguliarias darbo valandas ir tolygiai išdėstytus šių atliekų priėmimo punktus. Pav. 10. Buities pavojingųjų atliekų surinkimo autotransporto priemonė Vokietijoje 2.11.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai Remiantis 2007 metų Atliekų įstatymu 80, Vokietijoje atliekoms taikoma tokia atliekų tvarkymo hierarchija: - prevencija, - paruošimas pakartotiniam panaudojimui, - perdirbimas, - kitoks panaudojimas, tame tarpe ir energijos gavimas jas deginant, bei - šalinimas. Remiantis 1987 metų Alyvos atliekų taisyklėmis, kuriose nustatyti reikalavimai alyvos atliekų perdirbimui, deginimui energijai gauti bei šalinimui, nurodyta, jog alyvos atliekų negalima maišyti su kitomis atliekomis bei atskirų kategorijų alyvos atliekų negalima maišyti tarpusavyje, kadangi joms taikomi atskiri tvarkymo reikalavimai. Atsižvelgiant į alyvos atliekų kokybę aukščiausios kokybės alyvos atliekos yra priskiriamos 1 kategorijai, o žemiausios 4 kategorijai. 1 kategorijos atliekos gali būti regeneruojamos be papildomų apribojimų. Kitų kategorijų alyvos atliekas galima regeneruoti, jeigu jų sudėtyje nėra pavojingų medžiagų, galinčių kauptis produktuose. Alyvos atliekos, kurių sudėtyje polichlorintų bifenilų (PCB) koncentracija viršija 20 ppm arba kurių sudėtyje bendras halogenų kiekis yra didesnis kaip 2 g/kg, negali būti regeneruotos, nebent pavojingos medžiagos apdorojimo metu būtų saugiai pašalinamos. Baufeld Oel GmbH viena iš Vokietijoje veikiančių alyvos atliekų supirkimo įmonių savo internetinėje svetainėje altoelankauf.de yra paskelbusi, jog yra superkamos tiktai tos alyvos, kurios atitinka šiuos minimalius reikalavimus 81 : 80 https://www.gesetze-im-internet.de/krwg/index.html 47

- vandens kiekis < 10 %; - chloro kiekis < 0,2 % pagal DIN 51 408 1 dalį; - PCB < 20 mg/kg pagal DIN 12766 B dalį; - siera < 0,6 %; - nuosėdos < 1,0 %; - liepsnos pliūpsnis > 61 C. Kaip ir daugelyje šalių, taip ir Vokietijoje, šių atliekų tvarkymui, esant palankiai ekonominei situacijai, pirmenybė teikiama perdirbimui/regeneracijai. Remiantis 1987 metų Alyvos atliekų taisyklėmis šiam procesui yra tinkamos 1 kategorijos alyvos atliekos, kurios yra perdirbamos į aukštos kokybės bazines alyvas, turinčias geras tepimo ir klampumo savybes. Alyvos atliekos, netinkamos regeneracijai, gali būti deginamos energijai gauti arba panaudojamos kitais aplinkai nekenksmingais būdais. Kadangi, kaip jau buvo minėta 2.11.1. skyriuje, alyvos atliekų tvarkymas priklauso nuo rinkos, sumažėjus naftos rinkos kainai, kas pastaraisiais metais buvo stebima dėl didelės rinkos pasiūlos, regeneruoti alyvos atliekas apsimoka tik pasiekus tam tikrą žalios naftos kainos ribą. Pavyzdžiui, 2016 metais vieno barelio žalios naftos kaina Vokietijoje buvo apie 37,7 Eur tai yra apie pusantro karto mažesnė negu 2012 metais, kuomet vienas barelis naftos kainavo apie 96,3 Eur 82. Jeigu žaliavinė nafta yra pigi, alyvos atliekos nėra perdirbamos, o yra sutvarkomos pigesniais alyvos atliekų tvarkymo būdais, pvz. jas sudeginant energijai gauti. Bundesverband Altöl ev 83, arba kitaip BVA, yra Vokietijoje veikianti asociacija, kuri skatina aplinkos apsaugą alyvos atliekų srityje. Svarbus šios asociacijos tikslas yra skatinti bendradarbiauti alyvos atliekų gamintojus, surinkėjus, vežėjus, šių atliekų perdirbimo įmones, prekybininkus bei kitus asmenis, susijusius su alyvos atliekomis, siekiant užtikrinti tinkamą alyvos atliekų surinkimą, tvarkymą bei gražinimą į rinką kaip bazines alyvas. BVA asociacijos svetainėje pateiktas pagrindinių įmonių bei paslaugų tiekėjų alyvos atliekų srityje sąrašas, atsižvelgiant į Vokietijos technologinius reikalavimus. Šį sąrašą sudaro: - Baufeld- Mineralölraffinerie Duisburg GmbH & Co. KG, - Baufeld- Mineralölraffinerie GmbH, Klaffenbach, - AVISTA OIL Deutschland GmbH, - Puralube GmbH, Zeitz, - Starke & Sohn GmbH, Niebüll, - Südöl Mineralölraffinerie GmbH, Eislingen, - Trafolube GmbH, Duisburg. Kiekvienas alyvos atliekų tvarkytojas privalo turėti leidimą savo vykdomai veiklai. Tokį leidimą taip pat privalo turėti visi pavojingų atliekų surinkėjai, vežėjai, prekiautojai bei tarpininkai. 2.11.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys Vokietija susideda iš 16 federacinių vienetų žemių, kurios alyvos atliekų tvarkymą organizuoja skirtingai, todėl duomenys apie šių atliekų susidarymo bei tvarkymo kiekius valstybės lygmenyje gali būti nevienareikšmiai. Alyvos atliekų kiekis Vokietijoje mažėja dėl naujų technologijų, leidžiančių sumažinti suvartojamos alyvos kiekį, bei geresnės kokybės alyvos, kurios naudojimo laikas yra ilgesnis, naudojimo. 84 81 https://www.altoelankauf.de/altoel-verwertung.html 82 https://de.statista.com/statistik/daten/studie/245941/umfrage/entwicklungderzeitgenoessischen-jahresdurchschnittspreise-von-rohoel/ 83 https://bva-altoelrecycling.de/ 84 https://www.bvse.de/fachbereiche-sonderabfall-altoel/altoel-themen/altoelaufkommen-indeutschland.html 48

Žemiau esančioje Lentelė 19 pateikti 2010-2016 metų duomenys iš Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) internetinio puslapio 85, kuriame yra pateikiami duomenys apie surinktų ir sutvarkytų alyvos atliekų kiekius 2010-2016 metais. Lentelė 19. Susidaręs ir sutvarkytas alyvos atliekų kiekis Vokietijoje 2010-2016 m. Susidaręs alyvos atliekų kiekis, tūkst. t Viso sutvarkyta, tūkst. t Atliekų tvarkymo įmonės su šilumos atgavimu*** Deginimo įmonės*** Cheminio-fizikinio apdorojimo įmonės*** Kitos tvarkymo įmonės*** tūkst. t %* tūkst. t %* tūkst. t %* tūkst. t %* 2010 1183,1 680,8 9,2 0,8 35,3 3,0 515,3 43,6 109,8 9,3 2011 1182,8 1146,3 9,7 0,8 43,1 3,6 599 50,6 484,5 41,0 2012 1151,2 1154,7 11,3 1,0 37,2 3,2 630,8 54,8 462,1 40,1 2013 1166,1 1196,8 10,8 0,9 26,2 2,2 684,8 58,7 462,5 39,7 2014 1232,7 1214 13,3 1,1 21,5 1,7 697,9 56,6 480,6 39,0 2015 1210,4 1188,7 12,7 1,0 29,2 2,4 680,1 56,2 466,7 38,6 2016 n. d. 1121,2 12,6 1,1** 33,8 3,0** 635,5 56,7** 439,3 39,2** * nuo susidariusio alyvos atliekų kiekio ** nuo viso sutvarkyto alyvos atliekų kiekio *** Vokietijoje Federalinė statistikos tarnyba (Destatis) atliekų tvarkymo veiklos rūšis apskaito pagal nurodytus atliekų tvarkymo įrenginius, t.y. informacija pagal R ir D atliekų tvarkymo veiklos rūšis viešai neteikiama Nagrinėjamame laikotarpyje daugiausia alyvos atliekų susidarė 2014 metais - apie 1 232 700 tonų. Iki tol susidaręs alyvos atliekų kiekis kito netolygiai, o 2015 metais, lyginant su 2014, sumažėjo apie 20 000 tonų. Kalbant apie alyvos atliekų sutvarkymą, 2010 metais buvo sutvarkyta mažiausiai alyvos atliekų per nagrinėjamą laikotarpį apie 680 000 tonų, o jau 2011 metais šis kiekis išaugo iki 1 146 300 tonų ir iki pat 2016 metų kito neženkliai: 2011-2014 metais po truputį didėjo, o nuo 2014 metų pradėjo mažėti. 2012 ir 2013 metais pagal Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) duomenis, alyvos atliekų buvo sutvarkyta daugiau negu jų buvo surinkta: 2013 metais šis skirtumas siekė net 30 700 tonų. Didžiausia dalis alyvos atliekų šalyje nagrinėjamu laikotarpiu buvo tvarkoma cheminiofizikinio apdorojimo bei kitose tvarkymo įmonėse. Alyvos atliekų kiekiai sutvarkyti cheminio-fizikinio apdorojimo įrenginiuose 2010-2014 metais kiekvienais metais augo, o nuo 2014 metų pradėjo mažėti. Kitose įmonėse sutvarkytas alyvos atliekų kiekis 2011-2016 metų laikotarpyje kito netolygiai. Alyvos atliekos Vokietijoje taip pat buvo tvarkomos atliekų tvarkymo įmonėse su šilumos atgavimu bei sudegintos deginimo įmonėse. Daugiausiai sudeginta deginimo įmonėse buvo 2011 metais (43 100 tonų), o mažiausiai 2014 metais (21 500 tonų). Sutvarkytų alyvos atliekų kiekis atliekų tvarkymo įmonėse su šilumos atgavimu nagrinėjamu laikotarpiu kito netolygiai, tačiau yra stebimas bendras padidėjimas apie 3 000 tonų, lyginant 2010 ir 2016 metų statistinius duomenis. 2.11.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys Vokietijoje nėra nustatytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys. 2.11.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas Ekonominės priemonės 85 https://www.destatis.de/en/homepage.html 49

Kaip buvo minėta 2.11.1. skyriuje, Vokietijoje nėra taikomas gamintojo atsakomybės principas alyvos atliekoms. Mokestis už į rinką išleidžiamą alyvą nėra nustatytas. Alyvos atliekos tvarkomos rinkos sąlygomis, šioje šalyje veikia taip vadinama savaiminė finansavimo schema pajamos gaunamos parduodant alyvos atliekas padengia jų surinkimo ir tvarkymo kaštus. Blogesnės kokybės alyvos atliekų tvarkymo kaštus padengia šių atliekų turėtojai ar platintojai. Visuomenės informavimo priemonės Kaip buvo minėta 2.11.1. skyriuje, alyvas galima pardavinėti tiktai pakuotėse, ant kurių privalo būti užrašas, nurodantis, kad alyvos atliekas būtina pristatyti į alyvos atliekų priėmimo punktą, kad šių atliekų netinkamas tvarkymas kenkia aplinkai, bei kuris perspėja, jog negalima maišyti alyvos atliekų su kitomis atliekomis. Administracinės priemonės Už tam tikrus nusižengimus, susijusius su neteisėtu alyvos atliekų tvarkymu, laikymu ir pan., yra skiriamos baudos. Šių baudų dydžiai yra nustatyti remiantis Alyvos atliekų taisyklių 10 bei Atliekų įstatymo 69 skyriais. Pagal minėtus teisinius dokumentus asmenys gali būti baudžiami iki 100 000 Eurų bauda už: alyvos atliekų tvarkymą nepaisant šių atliekų tvarkymo prioritetų; alyvos atliekų maišymą su kitomis atliekomis bei skirtingų kategorijų alyvos atliekų maišymą tarpusavyje; skirtingų kategorijų alyvos atliekų laikymą, priėmimą, perdavimą bei šalinimą jų neatskyrus; priėmimo punktų, skirtų alyvos atliekoms surinkti, neįrengimą, priėmimo valandų nenustatymą bei klaidingos informacijos apie tokį punktą pateikimą. Asmenys taip pat gali būti baudžiami iki 10 000 Eurų baudomis, jeigu: nepraneša reikiamai institucijai apie ribinių verčių alyvos atliekose viršijimus, arba praneša apie tai ne laiku, taip pat, nesaugo alyvos atliekų mėginių arba institucijai pareikalavus jų nepateikia; neženklina parduodamos alyvos pakuočių įstatyme nurodytu užrašu, kuris atkreipia vartotojo dėmesį dėl alyvos atliekų tvarkymo bei į kitus su šiomis atliekomis susijusius draudimus. Remiantis Vokietijos Baudžiamojo kodekso 86 326 straipsniu už nelegalų atliekų surinkimą, vežimą, apdorojimą, perdirbimą, laikymą, šalinimą, prekiavimą ir kt., kuomet yra keliamas pavojus žmonėms, ilgam laikui užteršiamas vanduo, oras ar gruntas, arba keliamas pavojus gyvūnams ar augalams, gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų arba piniginės baudos. Kitos priemonės Vokietijoje privaloma alyvos atliekų grąžinimo alyvos platintojams (angl. take back ) sistema kiekvienas, kas parduoda alyvas galutiniam vartotojui, privalo įsteigti alyvos atliekų priėmimo punktą ir šias atliekas priimti nemokamai. 2.12 Austrija Ruošiant informaciją apie alyvos atliekų tvarkymą Austrijoje buvo remtasi M&S Umweltprojekt Baltic, UAB ekspertų užpildytu klausimynu bei viešai internete prieinama informacija. 86 https://www.gesetze-im-internet.de/stgb/index.html 50

2.12.1 Alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo organizavimas Austrijoje alyvos atliekos yra priskiriamos probleminėms atliekoms, už kurių tinkamą sutvarkymą yra atsakingi jų turėtojai. Pagal 2002 metų Austrijos atliekų tvarkymo įstatymo 87 15 punktą, atliekų turėtojai privalo perduoti atliekas jų surinkėjui arba tvarkytojui, turinčiam galiojančią licenciją savo veiklos vykdymui. Alyvos atliekų turėtojai taip pat turi pasirūpinti, jog alyvos atliekos būtų sutvarkytos aplinkai saugiu būdu. Pagal 2002 metų Austrijos atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnį, variklines alyvas komerciniais tikslais galutiniams vartotojams leidžiama pardavinėti tik degalinėms, variklinių transporto priemonių servisams, automobilių aptarnavimo centrams ir mažmeninės bei didmeninės prekybos alyvos pardavėjams. Variklinės alyvos platintojai yra įpareigoti priimti tokį alyvos atliekų kiekį, koks buvo nupirktas, o iki 24 l alyvos atliekų iš galutinio vartotojo privalo priimti nemokamai, t.y. Austrijoje yra nustatyta alyvos atliekų grąžinimo alyvos platintojams (angl. take back ) sistema. Variklinių transporto priemonių tepalų filtrai yra parduodami galutiniams vartotojams, jeigu tuo pačiu metu yra nemokamai grąžinamas panaudotas filtras su jame esančiomis alyvos atliekomis, arba jeigu už naują filtrą yra imamas 3 Eur dydžio užstatas. Jeigu už tepalų filtrą buvo sumokėtas užstatas, alyvos platintojas iš galutinio vartotojo, kuris nori grąžinti panaudotą filtrą, privalo šį filtrą priimti nemokamai ir grąžinti už jį sumokėtą užstatą. Pagal Austrijos atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 1 punktą ne rečiau kaip du kartus per metus savivaldybės (savivaldybių asociacijos) privalo atskirai surinkti problemines, tame tarpe ir alyvos, atliekas stacionariuose arba mobiliuose surinkimo punktuose. Savivaldybės turi nustatyti probleminių atliekų surinkimo datas bei vietas ir iš anksto jas paskelbti. Savivaldybės kai kuriais atvejais gali taikyti mokestį už šių atliekų surinkimą, kurio dydį taip pat privalo paskelbti iki šių atliekų surinkimo dienos. 2.12.2 Naudojamos alyvos atliekų tvarkymo technologijos bei atliekų tvarkymo būdai 2002 metų Austrijos atliekų tvarkymo įstatymo 16 skyriaus 3 punkte nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti pasirenkamas alyvos atliekų tvarkymo būdas. Pagal šį įstatymo punktą, pirmenybė turėtų būti teikiama alyvos atliekų perdirbimui, naudojant R9 atliekų tvarkymo būdą - pakartotinį naftos rafinavimą arba kitokį pakartotinį naftos produktų naudojimą. Šis tvarkymo būdas naudojamas, jeigu tai yra techniškai įmanoma bei ekonomiškai priimtina atliekų tvarkytojui, atsižvelgiant į alyvos atliekų kiekį, transporto maršrutus ir išlaidas. Jeigu alyvos atliekos yra perdirbamos, jų galutiniuose produktuose PCB/PCT koncentracija neturi viršyti 5 ppm, o halogenai neturi sudaryti daugiau kaip 0,03 % galutinio produkto masės. Alyvos atliekos, kuriuose PCB/PCT koncentracija yra iki 50 ppm ir kurios nėra perdirbamos dėl trūkstamų lėšų ar kitų nepalankių veiksnių, turi būti panaudojamos energijai gauti, o alyvos atliekos, kuriose PCB/PCT koncentracija yra didesnė negu 50 ppm, turi būti šalinamos aplinkai nekenksmingu būdu. Alyvos atliekas draudžiama maišyti su medžiagomis, kurių pirminėse alyvose natūraliai nėra. Išimtis taikoma perdirbimo procesams, kurių metu gali būti naudojami priedai. Taip pat yra draudžiama maišyti halogenų, PCB ar PCT turinčias ir kitas pavojingas atliekas. Įmonėse, surenkančiose alyvos atliekas, turi būti parengta ir saugoma dokumentacija apie šiuose atliekose esančias PCB ir PCT koncentracijas bei halogenų kiekį (t.y. atlikti alyvos atliekų sudėties laboratoriniai tyrimai). 87 https://www.ris.bka.gv.at/geltendefassung.wxe?abfrage=bundesnormen& Gesetzesnummer=20002086 51

Pagal Austrijos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 punktą atliekų turėtojas, pas kurį per metus susidaro mažiausiai 200 litrų alyvos atliekų ar kitų pavojingųjų atliekų, ir kuris savo veiklą pradėjo vykdyti po 2007 m. liepos 12 d., vieno mėnesio laikotarpyje nuo veiklos pradžios elektroniniu būdu privalo užsiregistruoti edm.gv.at 88 registre bei perduoti šias atliekas atliekų surinkėjui arba tvarkytojui. Austrijoje 2015 metais veikė 51 alyvos atliekų cheminio-fizikinio apdorojimo įmonė. Šiose įmonėse veikiantys įrenginiai yra naudojami, siekiant iš alyvos atliekų pašalinti organines ir neorganines priemaišas, atskirti kietąsias atliekas nuo skystųjų bei tinkamas perdirbimui atliekų frakcijas. Cheminiais procesais laikomi neutralizacijos, oksidacijos, redukcijos bei elektrolizės procesai, o fiziniais filtravimas, dekantavimas ir sedimentavimas. Cheminio-fizikinio apdorojimo įrenginių operatoriai Austrijoje tuo pačiu yra ir alyvos atliekų surinkėjai. Taip pat šalyje yra apie 160 kitų alyvos atliekų surinkėjų. 2.12.3 Surinkimo ir tvarkymo statistiniai duomenys Žemiau pateiktame grafike pateikti Austrijoje surinktų alyvos atliekų kiekiai 2010 2016 metų laikotarpyje pagal Austrijos Federalinį atliekų tvarkymo planą 2017 89. Pav. 11. Surinktos alyvos atliekos Austrijoje 2010-2016 metais Iš grafiko galima matyti, jog 2011 2013 metais surinktų alyvos atliekų kiekis tolygiai mažėjo, o 2013 2016 metais didėjo. 2016 metais buvo surinkta daugiausia alyvos atliekų, lyginant su analizuojamuoju laikotarpiu, t.y. 37 400 tonų. 88 https://secure.umweltbundesamt.at/edm_portal/home.do 89 https://www.bmnt.gv.at/umwelt/abfall-ressourcen/bundes-abfallwirtschaftsplan/ BAWP2017- Final.html 52

Pav. 12. Sutvarkytos alyvos atliekos Austrijoje 2015 ir 2016 metais Iš turimų duomenų apie alyvos atliekų sutvarkymą (Pav. 12) galima nuspėti, jog Austrijoje nemaža dalis alyvos atliekų, prieš tai jas apdorojus, yra sudeginama energijai gauti, tačiau nemaža jų dalis yra eksportuojama ir tvarkymui į užsienį. Iš grafiko matoma, jog abiem tvarkymo būdais 2016 metais buvo sutvarkyta daugiau alyvos atliekų nei 2015 metais. Tam galimai įtakos turėjo ženklus surinktų alyvos atliekų kiekio padidėjimas 2016 metais. 2015 ir 2016 metais Austrijoje buvo sutvarkyta daugiau alyvos atliekų, nei susidarė. Tai gali įtakoti importuotų atliekų sutvarkyti kiekiai, kurie nėra išskirti atskirai. 2.12.4 Alyvos atliekų tvarkymo užduotys Austrijoje nėra nustatytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys. 2.12.5 Kitų administracinių, ekonominių priemonių taikymas Ekonominės priemonės Kaip buvo minėta 2.12.1. skyriuje, Austrijoje nėra taikomas gamintojo atsakomybės principas alyvos atliekoms. Mokestis už į rinką išleidžiamą alyvą taip pat nėra nustatytas. Austrijoje alyvos atliekos yra priskiriamos probleminėms atliekoms, už kurių tinkamą sutvarkymą yra atsakingi jų turėtojai. Administracinės priemonės Alyvos atliekų turėtojai prieš perduodami atliekas jų surinkėjui ar perdirbimo įmonei privalo užpildyti lydraščius pagal Aplinkos apsaugos agentūros paruoštą formą. Taip pat atliekų turėtojas, pas kurį per metus susidaro mažiausiai 200 l pavojingų, tame tarpe ir alyvos, atliekų, privalo užsiregistruoti tam skirtame registre. Remiantis 2002 metų Austrijos atliekų tvarkymo įstatymu, asmenys gali būti baudžiami nuo 850 iki 41 200 Eur dydžio baudomis. Baudos gali būti skiriamos, jeigu alyvos atliekos, esant visoms galimybėms, nėra tvarkomos R9 atliekų tvarkymo būdu, bei jeigu nėra laikomasi įstatyme nustatytų reikalavimų, pagal kurį alyvos atliekos, kurių sudėtyje PCB/PCT koncentracija neviršija 50 ppm ir kurios nėra perdirbamos, privalo būti naudojamos energijai gauti, o kuriose minėto teršalo koncentracijos viršija 50 ppm privalo būti šalinamos aplinkai saugiu būdu. Taip pat tokio pat dydžio baudos gali būti taikomos už pavojingų medžiagų ir kitų teršalų maišymą bei už alyvos atliekų kokybės dokumentų neparuošimą ir už įstatymo punkto pažeidimą, pagal kurį yra privaloma alyvos atliekų mėginius saugoti iki 1 metų, o analizės rezultatus iki 7 metų. Taip pat, yra baudžiama už duomenų nepateikimą to pareikalavus tikrinančiai institucijai. 53

Jei dėl padarytos veikos padaroma didelė žala gyvūnams ar augalams bei ilgam laikui pablogėja vandens, grunto ar oro kokybė, arba jeigu atliekų sutvarkymo kaštai viršija 50 000 Eurų, asmeniui gali būti skiriama iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kitos priemonės Austrijoje privaloma alyvos atliekų grąžinimo alyvos platintojams (angl. take back ) sistema variklinės alyvos platintojai yra įpareigoti priimti tokį alyvos atliekų kiekį, koks buvo nupirktas, o iki 24 l alyvos atliekų iš galutinio vartotojo privalo priimti nemokamai. 2.13 EUROSTAT duomenų apie alyvos atliekų susidarymą ir tvarkymą analizė Šiame skyriuje pateikiama nagrinėjamų šalių viešai prieinamų Eurostat duomenų apie alyvos atliekų susidarymą ir tvarkymą 2010, 2012 ir 2014 m. analizė. 2016 m. statistinius duomenis apie alyvos atliekų susidarymą ir sutvarkymą Eurostat turėtų paskelbti 2018 m. rudenį. Pav. 13. Alyvos atliekų susidarymas nagrinėjamose valstybėse, tonomis (šaltinis: Eurostat) Šalys narės Eurostat teikia duomenis apie alyvos atliekas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 Dėl atliekų statistikos pagal atliekų kategoriją 01.3 Naudota alyva (atliekų sąrašo kodų sąsaja su statistinio klasifikatoriaus kodu 01.3 pateikta 2 Priede). Vertinant alyvos atliekų surinkimą tonomis, daugiausiai surenkama šių atliekų Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Pav. 13), vienam gyventojui daugiausiai alyvos atliekų susidaro Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, ir Prancūzijoje (Pav. 14, Pav. 15). Kaip matyti, Lietuvoje iš nagrinėtų valstybių surenkami mažiausi alyvos atliekų kiekiai, tenkantys vienam gyventojui. 54

Pav. 14. Alyvos atliekų susidarymas nagrinėjamose valstybėse, kg/gyventojui (šaltinis: Eurostat) Pav. 15. Alyvos atliekų susidarymas nagrinėjamose valstybėse, kg/gyventojui, 2014 m. (šaltinis: Eurostat) Remiantis Eurostat duomenimis, ES valstybėse galutiniais atliekų tvarkymo būdais (deginimas: R1 ir D10 būdais, naudojimas: R2-R11 būdais, šalinimas: D1-D7 ir D12 būdu) sutvarkoma kiek daugiau nei pusė susidariusių alyvos atliekų (Lentelė 20, Pav. 16). Kiek alyvos atliekų sutvarkoma tarpiniais atliekų tvarkymo būdais (pvz. D8, D9, 55

D14, R12 būdais) Eurostat informacijos neteikia. Ypač išsiskiria Jungtinė Karalystė, kuri deklaruoja didelius susidarančius alyvos atliekų kiekius ir santykinai mažą sutvarkymą (vos kelių procentų 2010 ir 2014 m.). Tai greičiausiai atspindi šios šalies atliekų apskaitos ypatumus, kuomet alyvos atliekų apdorojimo operacijos apskaitomos ne galutiniais, o tarpiniais atliekų tvarkymo būdais. Pav. 16. Alyvos atliekų tvarkymas 2010 2014 m. nagrinėjamose šalyse procentais, vertinant nuo susidariusio kiekio (šaltinis: Eurostat) 56

Lentelė 20. Alyvos atliekų susidarymas ir sutvarkymas 2010 2014 m. nagrinėjamose šalyse (šaltinis: Eurostat) Valstybė Alyvos atliekų susidarymas ir tvarkymas, t 2010 m. 2012 m. 2014 m. Susidarė, t Sutvarkyta, t Sutvarkyta, % Susidarė, t Sutvarkyta, t Sutvarkyta, % Susidarė, t Sutvarkyta, t Sutvarkyta, % Danija 25 025 25 001 100% 25 639 24 510 96% 32 242 64 922 201% Vokietija 1 042 233 903 109 87% 1 176 869 940 710 80% 1 263 222 1 023 553 81% Estija 3 134 802 26% 3 153 1 318 42% 3 469 862 25% Prancūzija 627 753 266 593 42% 624 235 220 933 35% 480 611 295 193 61% Lietuva 3 972 1 167 29% 3 329 1 424 43% 4 372 1 331 30% Austrija 70 376 13 779 20% 35 900 8 353 23% 36 152 18 258 51% Lenkija 119 634 115 189 96% 119 999 86 940 72% 117 384 140 409 120% Portugalija 57 188 30 445 53% 40 232 23 431 58% 46 437 24 356 52% Slovėnija 11 219 6 732 60% 11 295 3 783 33% 12 432 964 8% Suomija 46 052 45 670 99% 30 901 44 116 143% 57 850 30 479 53% Jungtinė Karalystė 557 558 14 041 3% 544 914 129 726 24% 427 025 7 732 2% Norvegija 64 800 64 800 100% 36 070 32 245 89% 44 448 114 744 258% ES iš viso: 4 120 000 2 120 000 51% 4 310 000 2 200 000 51% 4 210 000 2 370 000 56% 57

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas Analizuojamu laikotarpiu keitėsi alyvos atliekų tvarkymo būdai. 2010 m. daugelyje nagrinėtų valstybių ganėtinai didelė dalis susidarančių alyvos atliekų dar buvo deginama, išgaunant energiją, išskyrus Portugaliją, Jungtinę Karalystę, Lenkiją ir Lietuvą (žr. Pav. 17). Pav. 17. Alyvos atliekų tvarkymas pagal būdus 2010 m. (šaltinis: Eurostat) Pav. 18. Alyvos atliekų tvarkymas pagal būdus 2012 m. (šaltinis: Eurostat) 2014 m. Austrijoje iš esmės pasikeitė alyvos atliekų tvarkymas, alyvos atliekos nustotos deginti, visos sutvarkytos atliekos buvo perdirbtos (Pav. 19). 2014 m. Norvegija liko vienintele valstybe, kurioje vyraujantis tvarkymo būdas yra deginimas su energijos išgavimu. Tačiau stebima bendra tendencija, kad tvarkant alyvos atliekas vis daugiau jų perdirbama, įskaitant regeneravimą, ir vis mažiau deginama. 58

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas Pav. 19. Alyvos atliekų tvarkymas pagal būdus 2014 m. (šaltinis: Eurostat) 2.14 Užsienio šalių patirties analizės apibendrinimas Užsienio šalių patirtis, organizuojant alyvos atliekų tvarkymą, apibendrinta pagal pasirinktus kriterijus. Analizuotų užsienio šalių patirties pagal pasirinktus kriterijus apibendrinimas pateiktas lentelėje žemiau. 59

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų Lentelė 21. Užsienio šalių patirties, organizuojant alyvos atliekų tvarkymą, apibendrinimas pagal pasirinktus kriterijus. Šalis Atsakingi už sistemos finansavimą Gamintojo atsakomybės principo taikymas Valstybinis mokestis už į vidaus rinką tiekiamas alyvas Valstybinio mokesčio už į vidaus rinką tiekiamas alyvas panaudojimas Tvarkymo užduotys Baudos Privaloma grąžinimo platintojams ( take back ) sistema Suomija Alyvos gamintojai ir importuotojai bei alyvos atliekų turėtojai. Už atskiro alyvos atliekų surinkimo organizavimą iš namų ūkių yra atsakingos savivaldybės. Finansinė atsakomybė (valstybinis mokestis) Tikslinis mokestis - 57,5 Eur/t į vidaus rinką patiektos alyvos (planuojamas naikinti ateityje) Subsidijos alyvos atliekų tvarkytojams ( iki 80 Eur/t). Valstybinis biudžetas taip pat gali pervesti dalį šių lėšų į Naftos taršos kompensavimo fondą, kurio lėšos naudojamos padengti taršos naftos produktais sausumoje išlaidas ir kovoti su ja (šiuo metu šiam tikslui naudojama apie 75 proc. surinktų mokesčio lėšų). Nėra n.d. Nėra Danija Alyvos atliekų turėtojai bei alyvos gamintojai ir importuotojai. Gamintojai finansuoja tik alyvos atliekų, skirtų regeneravimui, tvarkymą. Už atskiro alyvos atliekų surinkimo organizavimą iš namų ūkių yra atsakingos savivaldybės. Savanoriška išplėstinė gamintojo atsakomybė regeneruotinoms alyvoms. Mokestis organizacijai 90 Eur/t Nėra nuo 2000 m. Subsidijos tvarkytojams panaikintos nuo 2000 m. Valstybinių užduočių nėra. Mineralinių alyvų asociacija nustatė 75% regeneravimo užduotį alyvos atliekoms, surinktoms asociacijos organizuojamoje schemoje. n.d. Nėra 60

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų Šalis Atsakingi už sistemos finansavimą Gamintojo atsakomybės principo taikymas Valstybinis mokestis už į vidaus rinką tiekiamas alyvas Valstybinio mokesčio už į vidaus rinką tiekiamas alyvas panaudojimas Tvarkymo užduotys Baudos Privaloma grąžinimo platintojams ( take back ) sistema Norvegija Alyvos gamintojai ir importuotojai bei alyvos atliekų turėtojai. Alyvos atliekų turėtojai, norintys mažiau mokėti už alyvos atliekas, turi jas pristatyti Norvegijos Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintiems atliekų tvarkytojams, kuriems kompensuojami alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštai. Finansinė atsakomybė (valstybinis mokestis) Tikslinis mokestis - 230 Eur/1000 l į vidaus rinką patiektos alyvos. Valstybinės subsidijos alyvos atliekų tvarkytojams. 2018 m. patvirtintas subsidijos dydis iki 260 Eur/1000 l. Subsidijų schema apima tik aukštos kokybės alyvos atliekas, todėl patvirtinti atliekų gavėjai privalo užtikrinti, kad priimamos tik atskirai surinktos, nesumaišytos alyvos atliekos, priimamos atliekos privalomai ištiriamos. Nėra n.d. Nėra Už atskiro alyvos atliekų surinkimo organizavimą iš namų ūkių yra atsakingos savivaldybės. Estija Alyvos atliekų turėtojai turi patys sumokėti už alyvos atliekų surinkimą ar pridavimą bei tvarkymą. Jeigu alyvos atliekos turi teigiamą rinkos vertę, surinkėjai sumoka alyvos turėtojams už gautas atliekas. Nėra Nėra Nėra Didelės. Už neteisėtą alyvos atliekų deginimą nustatyta bauda iki 32000 Eur. Nėra 61

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų Šalis Atsakingi už sistemos finansavimą Gamintojo atsakomybės principo taikymas Valstybinis mokestis už į vidaus rinką tiekiamas alyvas Valstybinio mokesčio už į vidaus rinką tiekiamas alyvas panaudojimas Tvarkymo užduotys Baudos Privaloma grąžinimo platintojams ( take back ) sistema Už atskiro alyvos atliekų surinkimo organizavimą iš namų ūkių yra atsakingos savivaldybės. Lenkija Alyvos gamintojai ir importuotojai Išplėstinė gamintojo atsakomybė, kurią galima įgyvendinti kolektyviai arba individualiai. Nustatytas gaminio mokestis 640 Eur/t. Mokamas kaip bauda alyvos atliekų tvarkymo užduočių neįvykdymo atveju. Mokestis mokamas į valstybės biudžetą. Yra. Panaudoti 50 proc., perdirbti 35 proc. nuo pateikto vidaus rinkai alyvos kiekio. Didelės. Taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kiekvienas asmuo, kuris nevykdo nustatytų reikalavimų ir saugo, perveža, perdirba arba šalina atliekas būdais, kurie neigiamai veikia žmonių sveikatą ar blogina vandens, oro ir dirvožemio kokybę, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 mėnesių iki 5 metų. Nėra Portugalija Alyvos gamintojai ir importuotojai Išplėstinė gamintojo atsakomybė, kurią galima įgyvendinti kolektyviai arba individualiai. Mokestis organizacijai 88 Eur/t Nėra - Yra (nuo potencialiai susidarančių atliekų kiekio). Pvz., 2018 m. nustatytos užduotys surinkti 100 proc. potencialiai susidarančių alyvos atliekų; perdirbti 100 proc., o regeneruoti ne mažiau 80 proc. surinktų atliekų. Didelės. Dėl labai sunkių nusižengimų fiziniams asmenims gali būti skiriamos 20 000-37 500 Eur dydžio baudos, o juridiniams asmenims 38 500-2 500 000 Eur dydžio baudos. Nėra 62

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų Šalis Atsakingi už sistemos finansavimą Gamintojo atsakomybės principo taikymas Valstybinis mokestis už į vidaus rinką tiekiamas alyvas Valstybinio mokesčio už į vidaus rinką tiekiamas alyvas panaudojimas Tvarkymo užduotys Baudos Privaloma grąžinimo platintojams ( take back ) sistema Prancūzija Alyvos gamintojai ir importuotojai. Pagrindinėje (žemyno) šalies teritorijoje patvirtinti surinkėjai privalo nemokamai surinkti alyvos atliekas, kol nepatiria nuostolių dėl šios veiklos. Salose - patvirtinti atliekų surinkėjai privalo nemokamai surinkti alyvos atliekas iš darytojų, jų veikla subsidijuojama Finansinė atsakomybė (valstybinis mokestis) Tikslinis mokestis - 48,66 EUR/t vidaus rinkai tiektos alyvos (2018 metams). Mokesčio lėšos naudojamos subsidijoms alyvos atliekų surinkėjams, surenkantiems alyvos atliekas salose bei, jei surinkėjų veikla nuostolinga - kitose šalies teritorijose. Nėra, bet patvirtinti surinkėjai privalo priskirtoje teritorijoje surinkti visas alyvos atliekas n.d. Nėra Slovėnija Alyvos atliekų turėtojai turi patys sumokėti už alyvos atliekų surinkimą ar pridavimą bei tvarkymą. Nėra Valstybinis mokestis 160 Eur/t vidaus rinkai patiektos alyvos Mokestis įskaitomas į bendrą valstybės biudžetą, nėra tikslinis. Nėra (buvo iki 2009 m.) Didelės Taip, visiems platintojams, parduodantiems 5 l ir didesnės talpos alyvas Už atskiro alyvos atliekų surinkimo organizavimą iš namų ūkių yra atsakingos savivaldybės. Vokietija Alyvos atliekų turėtojai/ platintojai. Tačiau kol kas dėl alyvos atliekų teigiamos vertės sistema pati save išsilaiko (1-2 grupės alyvos atliekos). Nėra Nėra - - Didelės. Už nelegalų alyvos atliekų surinkimą, vežimą, apdorojimą, perdirbimą, laikymą, šalinimą, prekiavimą ir kt., kuomet yra keliamas pavojus Taip. kiekvienas, kas parduoda alyvas galutiniam vartotojui, privalo įrengti alyvos atliekų priėmimo punktą. Jeigu alyvos platintojas negali 63

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų Šalis Atsakingi už sistemos finansavimą Gamintojo atsakomybės principo taikymas Valstybinis mokestis už į vidaus rinką tiekiamas alyvas Valstybinio mokesčio už į vidaus rinką tiekiamas alyvas panaudojimas Tvarkymo užduotys Baudos Privaloma grąžinimo platintojams ( take back ) sistema Atliekų turėtojai/ platintojai turi padengti žemesnės kokybės (3-4 grupės alyvos atliekų) tvarkymo kaštus. Už atskiro alyvos atliekų surinkimo organizavimą iš namų ūkių yra atsakingos savivaldybės. žmonėms, ilgam laikui užteršiamas vanduo, oras ar gruntas, arba keliamas pavojus gyvūnams ar augalams, gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 m. arba piniginės baudos. alyvos platinimo vietoje įsirengti alyvos atliekų priėmimo punkto, jis privalo teikti šią paslaugą per trečiuosius asmenis ir ją finansuoti. Austrija Alyvos atliekų turėtojai ir alyvos platintojai. Kol kas alyvos atliekos turi teigiamą rinkos vertę, o už jas gautos pajamos padengia tvarkymo kaštus. Už atskiro alyvos atliekų surinkimo organizavimą iš namų ūkių yra atsakingos savivaldybės. Nėra Nėra - - Didelės. Jeigu dėl netinkamos alyvos atliekų tvarkymo veikos padaroma didelė žala gyvūnams ar augalams bei ilgam laikui pablogėja vandens, grunto ar oro kokybė, arba jeigu atliekų sutvarkymo kaštai viršija 50 000 Eurų, asmenims gali būti skiriama iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip. Variklinės alyvos platintojai yra įpareigoti priimti tokį alyvos atliekų kiekį, koks nuperkamas, o iki 24 l alyvos atliekų iš galutinio vartotojo turi priimti nemokamai. UK Už alyvos atliekų tvarkymą ir finansavimą yra atsakingi jų turėtojai. Už atskiro alyvos atliekų surinkimo Nėra. Nėra. - - Vidutinės. Už neteisėtą alyvos atliekų transportavimą, klaidingą lydraščių pildymą, duomenų saugojimą ir pateikimą gali būti skiriamos iki 5560 Nėra. 64

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų Šalis Atsakingi už sistemos finansavimą Gamintojo atsakomybės principo taikymas Valstybinis mokestis už į vidaus rinką tiekiamas alyvas Valstybinio mokesčio už į vidaus rinką tiekiamas alyvas panaudojimas Tvarkymo užduotys Baudos Privaloma grąžinimo platintojams ( take back ) sistema organizavimą iš namų ūkių yra atsakingos savivaldybės. Eur dydžio baudos. 65

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas 2.15 Pagrindinės analizės išvados ir pastebėjimai Gamintojo atsakomybės principo taikymas. Iš analizuotų šalių išplėstinė gamintojo atsakomybė alyvoms taikoma tik Lenkijoje ir Portugalijoje, Danijoje veikia savanoriška gamintojo atsakomybės sistema, kuomet alyvos gamintojai ir importuotojai organizuoja ir finansuoja tik alyvos atliekų, tinkamų regeneravimui, tvarkymą. Lenkijoje alyvos gamintojams ir importuotojams nustatytos pareigos gali būti įgyvendinamos individualiai arba kolektyviai, šalyje veikia kelios alyvos gamintojų ir importuotojų organizacijos. Alyvos gamintojai ir importuotojai privalo vykdyti nustatytas alyvos atliekų tvarkymo užduotis, o jų neįvykdymo atveju privalo sumokėti gaminio mokestį, kuris yra ganėtinai aukštas 640 Eur/t. Lenkijoje gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimas turi nemažai panašumo su Lietuvoje apmokestinamiems gaminiams taikomu gamintojo atsakomybės principu. Portugalijoje alyvos gamintojai ir importuotojai jiems nustatytas pareigas gali įgyvendinti tik kolektyviai, pavesdami šių pareigų įgyvendinimą vienintelei šalyje veikiančiai licencijuotai alyvos gamintojų ir importuotojų organizacijai, kuri atsakinga už alyvos atliekų surinkimo tinklo sukūrimą ir surinktų alyvos atliekų sutvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą, duomenų surinkimą ir teikimą, paramos teikimą mokslinių tyrimų projektams ir pan. Portugalijoje gamintojai ir importuotojai už alyvos atliekų tvarkymo organizavimą organizacijai moka 88 Eur/t vidaus rinkai patiektos alyvos. Danijoje alyvos atliekų, skirtų regeneravimui, surinkimą savanoriškai organizuoja ir finansuoja Mineralinių alyvų asociacija nuo 1917 metų Danijoje veikianti prekybos asociacija, vienijanti Danijos alyvos gamintojus ir tiekėjus. Ši asociacija pagal susitarimą su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra įsteigė Aplinkosaugos fondą (Miljøpuljen), kuris finansuojamas padidinus organizacijos narių parduodamos alyvos kainą 0,70 DKK/l (0,09 Eur/l (arba 90 Eur/t)). Surinkimo schema daugiausiai apima alyvos atliekų surinkimą iš automobilių servisų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų aikštelių, pagal atskirus susitarimus į surinkimo schemą gali būti įtrauktos ir kitos įmonės. Valstybinis mokestis. Suomijoje, Norvegijoje ir Prancūzijoje nustatytas tikslinis valstybinis mokestis už vidaus rinkai tiekiamas alyvas (Suomijoje 57,5 Eur/t, Norvegijoje 230 Eur/ 1000 litrų, Prancūzijoje 48,66 Eur/t). Surinktos mokesčio lėšos gali būti panaudojamos subsidijoms alyvos atliekų tvarkytojams, jeigu alyvos atliekų tvarkymo veikla būtų nuostolinga. Suomijoje mokesčio lėšos naudojamos padengti taršos naftos produktais sausumoje išlaidas ir kovoti su ja (šiuo metu šiam tikslui naudojama apie 75 proc. surinktų mokesčio lėšų). Suomijoje ir Prancūzijoje diskutuojama dėl šio mokesčio panaikinimo. Slovėnijoje taip pat nustatytas valstybinis mokestis (160 Eur/t) už vidaus rinkai tiekiamas alyvas, tačiau jis nėra tikslinis, mokestis įskaitomas į bendrą valstybės biudžetą ir nėra naudojamas alyvos atliekų tvarkymui finansuoti. Alyvos atliekų tvarkymo užduotys. Užsienio šalių patirties analizė parodė, kad alyvos atliekų tvarkymo užduotys yra nustatytos tik tose analizuotose valstybėse, kuriose alyvos atliekų tvarkymui taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas: Danijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje. Kadangi Danijoje veikia savanoriška alyvos gamintojų ir importuotojų sistema, tai šioje šalyje valstybinių užduočių nėra, o alyvos gamintojų ir importuotojų organizacija - Mineralinių alyvų asociacija nusistačiusi 75% regeneravimo užduotį alyvos atliekoms, surinktoms asociacijos organizuojamoje schemoje. Lenkijoje nustatytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys gamintojams ir importuotojams panaudoti ne mažiau kaip 50 %, o regeneruoti ne mažiau kaip 35 % į vidaus rinką pateiktų alyvų. 2020 m. tokios užduotys nustatytos ir tepamosios alyvos atliekų tvarkymui. 66

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas Portugalijoje nustatytos alyvos atliekų surinkimo, regeneravimo bei perdirbimo užduotys licencijuotai alyvos gamintojų ir importuotojų organizacijai 2015-2019 metams: 2015 2016 2017 2018 2019 Surinkimas (%) 1 85 90 95 100 100 Perdirbimas (%) 2 90 90 95 100 100 Regeneravimas (%) 65 70 75 80 80 1 - priklauso nuo potencialiai susidarančio alyvos atliekų kiekio; 2 įskaitant regeneraciją. Potencialiai susidarantis alyvos atliekų kiekis Portugalijoje nustatomas pagal prieš 15 mėnesių į vidaus rinką išleistą alyvos kiekį. Portugalijoje taip pat nustatyti valstybiniai alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo tikslai: alyvos atliekų surinkimas turi sudaryti ne mažiau kaip 85 % kasmet susidarančių alyvos atliekų kiekio; alyvos atliekų, kurios atitinka regeneravimui tinkamų atliekų specifikacijas, regeneravimo kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 50 % nuo surinktų alyvos atliekų; turi būti perdirbta ne mažiau kaip 75 % visų surinktų alyvos atliekų; visų surinktų alyvos atliekų, netinkamų perdirbimui ar regeneravimui, panaudojimas. Kaip matyti valstybiniai alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo tikslai yra žemesni, nei nustatytos alyvos atliekų surinkimo, regeneravimo bei perdirbimo užduotys alyvos gamintojų ir importuotojų organizacijai. Baudos. Nagrinėjant kitų šalių patirtį organizuojant alyvos atliekų tvarkymą, atkreiptas dėmesys į tai, kad daugelyje šalių yra nustatyta griežta administracinė ir (kai kuriuose šalyse, pvz., Lenkijoje, Vokietijoje ir Austrijoje) baudžiamoji atsakomybė už alyvos atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus. Visais atvejais nustatyti skirtingi baudų dydžiai fiziniams ir juridiniams asmenims, bet pažymėtina, kad net fiziniams asmenims taikomos baudos, kurių dydis yra pakankamai didelis - pvz., Slovėnijoje minimali bauda fiziniams asmenims yra 2000 Eur (jei atsikrato alyvos atliekomis nesilaikant nustatytų reikalavimų), už analogiškus pažeidimus juridiniams asmenims minimali bauda yra 10 000 Eur. Už alyvos atliekų tvarkymą, neturint tam leidimo (įskaitant neteisėtą atliekų deginimą) nustatytų baudų dydžiai nagrinėtose šalyse taip yra dideli Portugalijoje toks pažeidimas laikomas labai rimtu ir už jį minimali bauda fiziniams asmenims yra 20 000 Eur, o juridiniams asmenims 38 500 Eur, Estijoje už neteisėtą alyvos deginimą gali būti skiriama bauda iki 32 000 Eur, Jungtinėje Karalystėje už įvairius pažeidimus, įskaitant atliekų perdavimą teisės tvarkyti atliekas neturintiems asmenims taikoma iki 5560 Eur bauda. Baudžiamoji atsakomybė dažniausiai gali būti taikoma tais atvejais, jei dėl alyvos atliekų tvarkymo reikalavimų nesilaikymas neigiamai veikia žmonių sveikatą ir aplinką Lenkijoje tokiais atvejais asmenys gali būti baudžiami laisvės atėmimu nuo 3 mėnesių iki 5 metų, Vokietijoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų arba piniginės baudos, Austrijoje gali būti skiriama iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Privaloma grąžinimo platintojams ( take back ) sistema. Privaloma platintojams alyvos atliekų take back sistema galioja Vokietijoje, Austrijoje ir Slovėnijoje. Platintojai šiuose priėmimo punktuose privalo alyvos atliekas iš turėtojų priimti nemokamai (Austrijoje iki 24 litrų). Vokietijoje alyvas galima pardavinėti tiktai pakuotėse, ant kurių yra toks užrašas: Po panaudojimo ši alyvos atlieka turi būti pristatyta į alyvos atliekų priėmimo punktą! Netinkamas alyvos atliekų tvarkymas kenkia aplinkai! Draudžiama alyvos atliekas maišyti su kitomis medžiagomis, pvz. tirpikliais, stabdžių ar aušinimo skysčiais. End-of-waste kriterijai. Prancūzijoje tam tikriems atliekų srautams nacionaliniu reglamentavimu nustatomi kriterijai ir sąlygos, kai tam tikros atliekos po jų naudojimo nebelaikomos atliekomis. 2017 metais, siekiant alyvos atliekų regeneravimo procesus padaryti efektyvesniais, buvo patvirtintas teisės aktas, kuriuo nustatomi kriterijai, kai po alyvos atliekų 67

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas regeneravimo susidarančios atliekos, kurios gali būti panaudotos kaip priedas (plastifikatorius) gaminant bitumines stogo dangas 90, nebelaikomos atliekomis. Šiame teisės akte nurodytos procedūros gali būti taikomos tik tose alyvos atliekas regeneruojančiose įmonėse, kurios turi visus leidimus alyvos atliekų tvarkymui. Tam, kad padidinti alyvos atliekų sutvarkymo lygį, Jungtinėje Karalystėje 2011 metais buvo parengtas bei iki šiol naudojamas Kokybės protokolas. Kuras iš perdirbtų alyvos atliekų (PFO). Atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai perdirbtam kurui, gautam iš tepamosios alyvos atliekų (angl. Quality Protocol. Processed Fuel Oil (PFO). End of waste criteria for the production and use of processed fuel oil from waste lubricating oils) (toliau Kokybės protokolas). Šiame protokole nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančios perdirbtos alyvos atliekos nustoja būti atliekomis ir gali būti pakartotinai panaudotos ar tiekiamos į rinką kaip kuras iš perdirbtų alyvos atliekų (PFO). Kokybės protokole yra nustatyti atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai PFO. Atitikus nustatytus reikalavimus po alyvos atliekų perdirbimo gautas produktas yra laikomas visiškai perdirbtu ir gali būti naudojamas nepažeidžiant Atliekų direktyvoje bei atliekų tvarkymo kontrolės nustatytų reikalavimų, susijusių su atliekų tvarkymu. Alyvos atliekos tampa perdirbtu produktu, nes yra paverčiamos atskiru prekiniu vienetu. PFO gali būti naudojamas tokiais pačiais tikslais kaip ir pirminė medžiaga bei jo naudojimo metu sukeliamas neigiamas poveikis aplinkai nėra didesnis nei poveikis, atsirandantis naudojant pirminį produktą. PFO nustoja būti atlieka, kai atitinka šiuos kriterijus: yra pagamintas teritorijoje, kurioje leidžiama vykdyti tokias operacijas; nereikia tolesnio perdirbimo prieš naudojimą; pagamintas naudojant tik tas medžiagas, kurios nurodytos šios ataskaitos 3 priede; atitinka patvirtintus standartus ir specifikacijas, nurodytas šios ataskaitos 4 priede. Sutvarkomi alyvos atliekų kiekiai. Užsienio šalių patirties analizė parodė, kad alyvos atliekų susidarymo ir tvarkymo statistiniai duomenys tarp atskirų šalių yra sunkiai palyginami, nes apskaitomi pagal skirtingas metodikas. Iš principo palyginami yra tik Eurostat skelbiami naudotos alyvos duomenys, nes šalys juos teikia pagal tą pačią metodiką. Tačiau Eurostat naudotos alyvos duomenis skelbia kas dvejus metus, o naujausių 2016 m. paskelbtų duomenų šios ataskaitos rengimo metu dar nebuvo. Be to, šalys Eurostat neteikia alyvos tiekimo į vidaus rinką duomenų, todėl palyginti, kiek alyvos atliekų buvo surinkta ir sutvarkyta nuo tiekimo į vidaus rinką, nėra galimybių. Lyginti naudotos alyvos duomenis, tenkančius vienam gyventojui, turbūt nebūtų tikslinga, nes alyvos naudojimas šalyse yra skirtingas, priklausomai nuo pramonės išsivystymo ir pramonės bei ūkio šakų struktūros. Lenkijoje ir Portugalijoje, kur iš esmės alyvos atliekų tvarkymo užduotys yra susietos su alyvos tiekimu į vidaus rinką, alyvos atliekų tvarkymo duomenis yra galimybė palyginti su tiekimo į vidaus rinką duomenimis. Lenkijoje 2014 2015 m. buvo panaudota 70-80 proc. alyvos atliekų, skaičiuojant nuo patiekimo į vidaus rinką. Tačiau 2016 m. ženkliai padidėjus alyvos išleidimui į vidaus rinką, buvo panaudota tik apie 44 proc. alyvos atliekų, nors surenkamų ir sutvarkomų atliekų kiekis auga nuo 2013 m. (plačiau žr. Lentelė 15). Portugalijoje alyvos tiekimas į vidaus rinką nuo 2014 m. auga tolygiai, tačiau neženkliai. Šioje šalyje kasmet surenkama apie 33-34 proc. alyvos atliekų, skaičiuojant nuo tiekiamo vidaus rinkai kiekio (plačiau žr. Lentelė 17). Tačiau daryti išvadą, kad Lenkijos alyvos atliekų tvarkymo sistema yra daugiau nei du kartus efektyvesnė už Portugalijos, negalime, nes nėra tikslių duomenų, kokias konkrečiai alyvas apima šių šalių gamintojo atsakomybės sistemos ir kokiais atliekų sąrašo kodais identifikuojamos alyvos atliekos yra apskaitomos, vertinant sistemų rezultatus. Pavyzdžiui, Portugalijoje alyvos 90 Arrêté du 10 juillet 2017 fixant les critères de sortie du statut de déchet pour les résidus de distillation des huiles usagées pour un usage comme plastifiant de bitumes dans la fabrication de membranes d'étanchéité pour toiture, https://www.legifrance.gouv.fr/affichtexte.do?cidtexte=legitext000035466308&datetexte=20180623 68

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas gamintojų ir importuotojų organizacija organizuoja tvarkymą tik šių alyvos atliekų: 120107*, 120110*, 120119*, 130110*, 130111*, 130112*, 130113*, 130205*, 130206*, 130207*, 130208*, 130307*, 130308*, 130309*, 130310* ir 160113*, o tai yra tik dalis naudotos alyvos atliekų, klasifikuojamų pagal statistinį klasifikatorių (žr. šios ataskaitos 2 priedą). O Lenkijoje prie sutvarkomų alyvos atliekų yra priskaičiuojami ir lijaliniai vandenys. Kiti pastebėjimai. TS 2.1.7. p. buvo numatyta, kad rengėjai turi įvertinti, kokią įtaką administracinių ir ekonominių priemonių taikymas nagrinėjamose šalyse turėjo alyvos atliekų surinkimo ir surinktų alyvos atliekų tvarkymo efektyvumui. Išnagrinėjus darbo metu surinktą ir prieinamą informaciją apie alyvos atliekų tvarkymo praktiką nagrinėjamose valstybėse, nebuvo identifikuotas nei vienos šalies vertinimas apie konkrečios šalies alyvos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą. Net kitose šalyse dirbantys konsultantai (Eunomia, Umweltprojekt) neteikė tokių išvadų apie savo šalis, motyvuodami, kad tokių išvadų padarymui reikalingos išsamios studijos. Dėl šios priežasties, atsakyti į TS 2.1.7 p. nurodytą klausimą, darbo rengėjai neturėjo galimybių. TS 2.1.8 p. buvo numatyta, kad rengėjai turi išanalizuoti, kokios nagrinėjamose šalyse taikomos priemonės, kovojant su nelegaliu alyvos atliekų deginimu pavojingų atliekų deginimui nepritaikytuose įrenginiuose. Išnagrinėjus darbo metu surinktą ir prieinamą informaciją apie alyvos atliekų tvarkymo praktiką nagrinėjamose valstybėse, padaryta išvada, kad kovojant su nelegaliu alyvos atliekų deginimu pavojingų atliekų deginimui nepritaikytuose įrenginiuose, taikomos piniginės baudos arba net baudžiamoji atsakomybė. Taip pat yra taikomos visuomenės informavimo priemonės, skleidžiant informaciją apie neteisėto alyvos atliekų deginimo žalą (pvz. Estijoje). Kitų taikomų priemonių identifikuota nebuvo. Pažymėtina tai, kad Jungtinėje Karalystėje iki 2016 metų smulkiems alyvos atliekų deginimo įrenginiams, kurių našumas mažesnis nei 0,5 MW, nereikėjo praeidinėti leidimo gavimo procedūrų ir iš esmės alyvos atliekos galėjo būti deginamos katiluose, nepritaikytuose deginti pavojingas atliekas. 3 Trumpa Lietuvos alyvos tiekimo ir alyvos atliekų tvarkymo analizė Remiantis AAA duomenimis, alyvos tiekimas vidaus rinkai per pastaruosius dešimt metų kito nuo 15,3 tūkst.t. per metus iki 28,1 tūkst.t. per metus, surenkamų alyvos atliekų kiekis svyravo nuo 16 proc. iki 27 proc., skaičiuojant nuo patiekto vidaus rinkai alyvos kiekio (žr. Pav. 20). Remiantis GEIR 91 vertinimu, įmanoma surinkti tik 50 proc. panaudotos alyvos atliekų 92. Atsižvelgus į šią aplinkybę, Lietuvoje surenkama tik apie pusė galimo surinkti alyvos atliekų kiekio. 91 European Waste Oil Re-refining Industry Association 92 http://www.geir-rerefining.org/documents/geirpositionpaperwfd_2016_final.pdf 69

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas Pav. 20. Alyvos tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, naudotos alyvos atliekų surinkimas (šaltinis AAA duomenys) Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, alyvos vienas iš gaminių srautų, kurių atliekų tvarkymui taikomas gamintojo atsakomybės principas. Alyvos gamintojai ir importuotojai jiems nustatytas pareigas organizuoti ir finansuoti alyvos atliekų tvarkymą gali vykdyti individualiai, sudarydami sutartis su atliekų tvarkytojais arba kolektyviai steigdami gamintojų ir importuotojų organizacijas arba tapdami tokių organizacijų nariais. Alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licencijos yra išduotos dviem alyvos gamintojų ir importuotojų organizacijoms: 1. Gamintojų ir Importuotojų Asociacijai (GIA) (licencija išduota 2008-02-28); 2. Autogamintojų ir importuotojų asociacijai (AGIA) (licencija išduota 2016-06-08). AAA duomenimis tik apie 20 proc. vidaus rinkai patiekiamo alyvos kiekio patiekia alyvos gamintojai ir importuotojai, kurie Atliekų tvarkymo įstatymu nustatytas pareigas vykdo kolektyviai (Lentelė 22), t.y. per licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas (toliau - Organizacijas). Lentelė 22. Organizacijų narių patiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekis (AAA, GIA, AGIA duomenys) Metai Patiekta vidaus rinkai alyvos, t Organizacijų narių patiekta vidaus rinkai alyvos, t Organizacijos narių patiektas vidaus rinkai alyvos kiekis nuo bendro kiekio, % 2010 15 266 2 077 14 % 2011 19 521 2 976 15 % 2012 18 186 2 961 16 % 2013 21 390 5 129 24 % 2014 22 955 4 073 18 % 2015 28 145 4 254 15 % 2016 21 970 4 474 20 % 2017 n.d. 10 240 n.d. Analizuojant duomenis apie sutvarkytas alyvos atliekas, stebima ta pati tendencija, t.y. kolektyviai sutvarkoma gerokai mažiau alyvos atliekų, nei individualiai ar kitais būdais (žr. Pav. 21). Dėl viešai prieinamos informacijos trūkumo rengėjai neturėjo galimybių įvertinti, kiek alyvos atliekų sutvarko individualų pareigų vykdymo būdą pasirinkę alyvos gamintojai ir importuotojai, o kiek šių atliekų buvo sutvarkyta tiesiog atliekas tvarkančių įmonių iniciatyva, t.y. alyvos atliekų tvarkymo neorganizuojant ir nefinansuojant alyvos gamintojams ar importuotojams. 70

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas Pav. 21. Kolektyviai (t.y licencijuotų organizacijų) ir kitais būdais sutvarkytos alyvos atliekos Lietuvoje, 2010-2016 m. (AAA, GIA, AGIA duomenys) Bendrai Lietuvoje pastaraisiais metais sutvarkoma 5,5 6,0 tūkst. t alyvos atliekų, kas sudaro 20-27 proc. nuo patiekto vidaus rinkai kiekio (Pav. 22). Pav. 22. Alyvos atliekų sutvarkymas Lietuvoje (perdirbimas, panaudojimas, įskaitant eksportą) 2010-2016 m., tonomis, AAA duomenys Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, kuris buvo vykdomas 2007-2013 m., alyvos gamintojams ir importuotojams buvo nustatytos šios pareigos: 166. Alyvos atliekos tvarkomos aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį alyvų gamintojai ir importuotojai privalo: 166.1. organizuoti atskirą alyvos atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančių įmonių ir perdavimą turinčiam teisę tvarkyti alyvos atliekas atliekų tvarkytojui; 166.2. užtikrinti, kad alyvos atliekos esant techninėms galimybėms būtų surenkamos atskirai ir apdorojamos vadovaujantis atliekų hierarchija; 166.3. informuoti visuomenę apie alyvos atliekų tvarkymo sistemas, netinkamo jų tvarkymo žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai; 166.4. vykdyti šias alyvos atliekų tvarkymo užduotis: nuo 2008 metų regeneruoti, perdirbti ar kitaip naudoti (pvz., energijai, kurui, atitinkančiam skystojo kuro kokybės reikalavimus, gauti) ne mažiau kaip 30 procentų, nuo 2012 metų ne mažiau kaip 50 procentų alyvos atliekų (skaičiuojama nuo patiekto per metus rinkai alyvų kiekio). 71

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas Išanalizavus GIA ir AGIA metines veiklos ataskaitas pastebėta, kad nuo 2014 m. panaikinus valstybines alyvos atliekų tvarkymo užduotis, per Organizacijas sutvarkomų alyvos atliekų kiekiai kasmet kinta be aiškios tendencijos, t.y. rinka apsprendžia, kiek alyvos atliekų yra sutvarkoma (Pav. 23). Kol nebuvo užduotys panaikintos (išskyrus 2013 m.), Organizacijų nariai sutvarkydavo tiek alyvos atliekų, kad būtų įvykdytos alyvos atliekų tvarkymo užduotys. Pav. 23. Lietuvos valstybinių alyvos atliekų tvarkymo užduočių alyvos gamintojams ir importuotojams panaikinimo įtaka sutvarkomiems alyvos atliekų kiekiams, procentais Nuo 2014 m. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane alyvos atliekų tvarkymo užduotys pakeistos rodikliais, nurodančiais, kokiu efektyvumu turėtų veikti alyvos atliekų surinkimo ir tinkamo tvarkymo sistema: 280. Planuojamas alyvos atliekų surinkimo ir tinkamo tvarkymo tolygus didėjimas, procentais, skaičiuojant pagal visą patiektą vidaus rinkai kiekį (sistemos efektyvumo rodiklis): 2015 metais 24 procentai, 2016 metais 27 procentai, 2017 metais 30 procentų, 2018 metais 33 procentai, 2019 metais 36 procentai, 2020 metais 40 procentų (Plano 2 priedo 5.3.2 papunktyje numatyta priemonė). Vertinant pagal šiuos Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane nustatytus sistemos efektyvumo rodiklius, 2016 m. alyvos atliekų sutvarkymo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad alyvos atliekos buvo tvarkomos efektyviai, nes 2016 m. iš viso buvo sutvarkyta 27,4 proc. vidaus rinkai patiektų alyvos atliekų (Pav. 24). Pav. 24. Alyvos atliekų sutvarkymas procentais, vertinant nuo į vidaus rinką patiekto alyvų kiekio, bei VATP nustatyti sistemos efektyvumo rodikliai Lietuvoje 72

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas Pagrindiniai alyvos atliekų tvarkytojai. Remiantis 2017 m. sausio mėnesio ATVR duomenimis, technologinio srauto TS 02 Alyvų atliekos atliekas turėjo teisę tvarkyti 28 įmonės 93. Alyvos atliekų surinkimo Lietuvoje (ir eksporto) pajėgumai yra pakankami, regeneravimo į bazinę alyvą įrenginių Lietuvoje nėra. Perdirbimo į kurą pajėgumai bus pakankami, UAB NAPC pradėjus eksploatuoti perdirbimo į dyzelinį kurą įrenginį Jonavoje, kurio eksploatacijos pradžia planuojama šiemet (žr. Lentelė 23). Lentelė 23. Pagrindiniai alyvos atliekų tvarkytojai Lietuvoje (be dirbančių Klaipėdos valstybiniame uoste ir be eksportuojančių tvarkymui į kitas šalis) Įmonės pavadinimas UAB Capital BNB Adresas/ savivaldybė Atliekų tvarkymo būdas Technologija Pakruojo r. sav. R9 Paruošimo naudoti kaip kuras įrenginys UAB Tomega Pakruojo r. sav. R9 Perdirbimo į kurą įrenginys UAB Ekovalis Mažeikiai R3 Dekantavimas ir separavimas UAB Enhydris Mažeikiai R9 Naudotų alyvų ir naftos produktų atliekų perdirbimo į kurą įrenginys AB "Lietuvos Radviliškis R9 Perdirbimo į kurą geležinkeliai' įrenginys Krovinių vežimo direkcijos, Kuro bazių valdymo centras, Radviliškio kuro bazė UAB NAPC Jonava Perdirbamas į dyzelinį kurą Įrenginio pajėgumas, t/m Pastabos 15 000 t/m Nėra duomenų, kiek įmonė faktiškai sutvarko alyvos atliekų. n.d. TIPK/ taršos leidimas viešai neprieinamas ~ 10 000 t/ Pagaminama atliekas naftos (įvardinama kaip produktais žaliava) kuro gamybai, užterštų atliekų perduodama kitiems atliekų tvarkytojams n.d. TIPK/ taršos leidimas viešai neprieinamas 220 t/m Gautas kuras sunaudojamas katilinėje 10 000 t/m Planuojama gamyklą paleisti 2018 m. Alyvos atliekų tvarkymo statistinė analizė. Vadovaujantis AAA internetiniame puslapyje pateiktais Lietuvoje susidariusių, surinktų ir sutvarkytų alyvos atliekų 2012-2016 m. statistiniais duomenimis 94, nustatyta, kad analizuojamu 5 metų laikotarpyje tiek surinktų, tiek susidariusių kitų atliekų tvarkymo metu, alyvos atliekų kiekis kasmet didėjo. Nuo 2012 m. iki 2015 m. matomas progresinis surinktų/susidarančių alyvos atliekų kiekio didėjimas, nuo ~3,3 tūkst. t (2012 m.) iki ~5,2 tūkst. t (2015 m.). Lyginant 2016 m. duomenis su 2015 m. duomenimis, pastebimas surinktų/susidarančių alyvos atliekų kiekio sumažėjimas. Tačiau lyginant 2014 m. ir 2016 m. surinktų/susidarančių alyvos atliekų kiekius ir toliau stebimas surinktų/susidarančių atliekų kiekio didėjimas (~4,8 tūkst. t). AAA duomenimis, atsižvelgiant į surenkamus/susidarančius alyvos atliekų kiekius, kiekvienais metais didėja ir sutvarkymo procentas, nuo 88 proc. 2014 m. (2012 ir 2013 m. buvo sutvarkyta daugiau nei 100 proc. alyvos atliekų) iki 125 proc. 2016 m. Analizuojant informaciją apie 2012-2016 m. bendrai kasmetinius sutvarkytus alyvos atliekų kiekius, matomas alyvos atliekų tvarkymo didėjimas nuo 2014 m. (žr. Pav. 25). 93 UAB Ekokonsultacijos. Pavojingųjų atliekų technologinių srautų analizė. Galutinė ataskaita. 2017 m. http://www.am.lt/vi/files/0.943811001495009500.pdf 94 Aplinkos apsaugos agentūros internetinis puslapis: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricid=01f545a1-ebed-4f2d-b05a-2b1bf5e7494b 73

(ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimo įvertinimas Pav. 25. Alyvos atliekų sutvarkymo kitimas Lietuvoje 2012-2016 m. laikotarpyje, tonomis (AAA duomenys) Tačiau atlikus analizę pagal atliekų tvarkymo veiklas nustatyta, kad daugiau nei pusė alyvos atliekų kiekio (nuo 51,7 proc. 2012 m. iki 62,2 proc. 2014 m.) sutvarkoma, jas išvežant į kitas šalis (atliekų tvarkymo kodas S4). Lietuvoje alyvos atliekos tvarkomos šiais atliekų tvarkymo būdais: Atliekų naudojimo veiklos: R1 - iš esmės naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti; R3 - organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas ir (arba) atnaujinimas (įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus); R9 - pakartotinis naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas; R12 - atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų. Atliekų šalinimo veiklos: D8 - biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami vykdant bet kurią iš D1 D12 veiklų; D9 - fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami vykdant bet kurią iš D1 D12 veiklų; D10 - deginimas sausumoje; D14 - perpakavimas prieš vykdant bet kurią iš D1 D13 veiklų. Atliekų tvarkymo veiklos, neapimančios naudojimo ar šalinimo: S5 - atliekų paruošimas naudoti ir šalinti. AAA duomenimis analizuojamuoju laikotarpiu alyvų atliekos proporcingai nuo surinkto/susidariusio alyvos atliekų kiekio Lietuvoje buvo sutvarkytos šiais galutiniais atliekų tvarkymo būdais: nuo 41 proc. 2012 m. iki 30 proc. 2015 m. surinktų/susidariusių alyvos atliekų buvo sutvarkyta R3, R9 atliekų tvarkymo būdais; nuo 1 proc. 2012 m. iki 7 proc. 2015 m. alyvos atliekų (tik 2016 m. buvo sutvarkyta 0,01 proc.) buvo sutvarkyta D10 atliekų tvarkymo būdu (t.y. sudegintos UAB Toksika Šiaulių filialo pavojingų atliekų deginimo įrenginyje); nuo 0,7 proc. 2015 m. iki 7 proc. 2016 m. alyvos atliekų buvo sutvarkyta R1 atliekų tvarkymo būdu. Detalesnė informacija apie alyvos atliekų tvarkymo būdus ir tais būdais sutvarkomus atliekų kiekius pateikta Lentelė 24. 74