Ligita Valalytė /Užimtumo tarnybos direktorė 2018/10/25
Darbo rinkos tendencijos 2018 m. sausio 1 d. registruota 152481 darbo neturinčių Nuo 2010 m. kylanti Lietuvos ekonomika 2017 m. skatino darbo jėgos paklausos ir darbo užmokesčio augimą. Dėl to nedarbo lygis ir toliau mažėjo vis daugiau gyventojų įsitraukė į darbo rinką; Dėl neigiamų ilgalaikių demografinių tendencijų (emigracijos, visuomenės senėjimo ir kt.) sumažėjo užimtųjų skaičius; vyrai moterys vyresni nei 50 m. 52,5 52,8 47,5 47,2 40,6 39,2 Tipinis bedarbis vyresnio amžiaus vyras, turintis vidurinį išsilavinimą; nekvalifikuoti 32,7 34,3 Vidutinis registruotas nedarbas 7,9 proc. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų registruota bedarbiais Lazdijų, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėse, mažiausiai Kretingoje, Elektrėnuose ir Neringoje. ilgalaikiai bedarbiai jaunimas (16-29 metų) 15,8 16,1 25,2 25,7 2018-01-01 gyvenantys kaime 15,8 16,1 2017-01-01 turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą 11,0 10,1 proc. 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 Šaltinis: Užimtumo tarnybos leidinys Lietuvos užimtumo 2017 m. tendencijos ir ateities prognozės
Darbo jėgos pasiūla Per 2018 m. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose įregistruota 188,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų 0,9 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį; Kas trečias darbo ieškantis asmuo gyvena kaimo vietovėse (58,0 tūkst.), dėl žemo mobilumo jiems sunku įsitvirtinti darbo rinkoje; 34,5 proc. registruotų darbo ieškančių asmenų neturi profesinio pasirengimo bei 29,7 proc. neturiu jokios darbo patirties; 35000 30000 28816 Darbo neturinčių asmenų sk. dinamika 2018 m. 25000 20000 19300 20326 17422 18618 19257 21762 20888 21779 15000 10000 5000 0 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Informacija pateikiama už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d.
Darbo jėgos pasiūla Kas trečias darbo ieškantis neturi profesinio pasirengimo, todėl jiems sunku įsitvirtinti darbo rinkoje, stebima teigiama tendencija, kad neturinčių profesinės kvalifikacijos bedarbių dalis tarp visų bedarbių kelerius metus nuosekliai mažėja; Auga darbo ieškančių asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį ar profesinį išsilavinimą, skaičius;. 400 350 300 Moterys Vyrai 250 200 150 110,9 217,1 175,1 144,8 189,1 170,3 149,1 150,5 144,0 143,2 100 50 103,3 152,2 128,1 111,9 141,7 129,3 114,4 115,7 110,7 108,8 0 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Šaltinis: Užimtumo tarnybos leidinys Lietuvos užimtumo 2017 m. tendencijos ir ateities prognozės
Darbo jėgos pasiūla Pasiūlos struktūroje pagal amžių augo 16 19 metų, 30 34 metų ir vyresnių kaip 55 metų bedarbių dalis; Beveik 32 proc. į darbo biržą besikreipusių darbo ieškančių asmenų gyvena kaimo vietovėse; Įregistruotų bedarbių struktūroje pagal paskutinės darbovietės profesijų grupes per 46 proc. sudarė kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų darbuotojai, beveik kas penktas specialistai, apie 35 proc. nekvalifikuoti darbininkai. Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla keletą pastarųjų metų nors nežymiai, bet auga. 2017 12,2 13,5 39,2 35,1 2016 11,6 13,7 38,7 37,1 0% 20% 40% 60% 80% 100% aukštasis universitetinis koleginis profesinis nekvalifikuoti Šaltinis: Užimtumo tarnybos leidinys Lietuvos užimtumo 2017 m. tendencijos ir ateities prognozės
Darbo jėgos paklausa Per 2018 m. darbdaviai registravo 183 tūkst. darbo pasiūlymų, 1,3 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį; Trys iš penkių įregistruotų laisvų darbo vietų buvo paslaugų sektoriuje, kas ketvirta penkta darbo vieta pramonėje; Daugiausia laisvų darbo vietų registruota pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, statybininkams, siuvėjams, dažytojams, vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams; Dažniausiai darbdavių nurodytos kompetencijos: užsienio kalbų žinios (pagrindinės: anglų, rusų); darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Office, specializuotos programos); darbų saugos instrukcijų žinojimas; vairuotojo pažymėjimas, įvairūs kiti pažymėjimai; motyvacija dirbti ir mokytis bei asmeninės savybės. Laisvų darbo vietų sk. dinamika 30000 25000 20000 15000 18319 15809 15514 12889 21589 19150 22540 19982 23323 25339 21966 19861 19158 20204 22559 23519 20367 21564 10000 5000 0 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis 2017 2018 Informacija pateikiama už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d.
Kokių darbuotojų labiausiai trūko 2017 m.? Registruotų laisvų darbo vietų mažėjimas transporto ir saugojimo bei prekybos sektoriuose lėmė paslaugų sektoriaus dalies mažėjimą. Tačiau tiek pardavėjai, tiek sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai vis dar išlieka paklausiausių profesijų dešimtukų viršūnėse. Daug vietų buvo registruota reklamos ir rinkodaros specialistams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, dažytojams, mūrininkams, betonuotojams, suvirintojams. Paklausiausiais išlieka: administravimo ir vykdymo sekretoriai, pagrindinio, vidurinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, elektromonteriai, socialiniai darbuotojai, statybininkai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, pastatų elektrikai. Šaltinis: Užimtumo tarnybos leidinys Lietuvos užimtumo 2017 m. tendencijos ir ateities prognozės
Kokių darbuotojų ir kompetencijų trūko? Pagal atliktą septynių didžiausių darbo skelbimų portalų šalyje analize pastebima, kad darbdaviams didžiausių sunkumų kilo ieškant programinės įrangos, taikomųjų programų kūrėjų ir analitikų, sunkiasvorių sunkvežimių, autobusų vairuotojų ir gydytojų, reklamos ir rinkodaros specialistų. Dažniausiai ieškoma darbuotojų, kurie turėtų bent 1 2 metų darbo patirtį, mokėtų anglų kalbą, gebėtų naudotis MS Office programų paketu, būtų sąžiningi ir savarankiški bei sugebėtų dirbti komandoje. Skelbimuose numatyti reikalavimai išsilavinimui dažniausiai atitinka tai profesijai būtiną lygmenį. Profesijos, kurių darbo skelbimai buvo skelbiami ilgiau negu 30 dienų (proc. visų tos profesijos darbo skelbimų) 60% 50% 40% 30% 56% 55% 40% 40% 52% 51% 50% 50% 49% 48% 47% 47% 47% 40% 33% 32% 32% 32% 28% 28% 20% 10% 0% Sunkiasvorių sunkvežimių ir autobusų vairuotojai Programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai Gydytojai Mažmeninės ir didmeninės prekybos vadovai Teisės specialistai Apsaugos darbuotojai Skardininkai, metalinių konstrukcijų montuotojai, metalo liejikai, suvirintojai ir giminiškų profesijų darbininkai Kirpėjai, kosmetikai ir giminiškų profesijų darbuotojai Elektroninės ir Kasininkai ir bilietų telekomunikacijų pardavėjai įrangos įrengėjai ir taisytojai 2016 2017 Šaltinis: Užimtumo tarnybos leidinys Lietuvos užimtumo 2017 m. tendencijos ir ateities prognozės
Ar perkvalifikavimas padeda įsidarbinti? Populiariausi mokymai pagal švietimo posričius Perkvalifikavimas 2017 m. Pradėjo dalyvauti profesiniame mokyme bedarbių; daugiau nei 20 tūkst. Transporto paslaugos Plaukų ir grožio priežiūra Statyba ir statybos inžinerija Viešbučių ir maitinimo paslaugos 9% 7% 5% 34% Tipinis mokymų dalyvis yra vyras, turintis vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija; Didelę visų dalyvių dalį sudaro bedarbiai, kurie anksčiau dirbo nekvalifikuotais gamybos, statybos, pramonės ir transporto srities darbininkais; Kompiuterio taikymas ir kompiuterinis raštingumas Mechanika ir metalo darbai Slauga ir akušerija 5% 4% 4% Profesinio mokymo dalyvių skaičius profesiniame mokyme per pastaruosius šešerius metus nuosekliai augo. Vertinant pagal plačiąsias švietimo sritis, daugiausia dalyvių baigė programas transporto paslaugų bei paslaugų asmenims srityse. Didmeninė ir mažmeninė prekyba 4% Apskaita 4% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% Spartus dalyvių skaičiaus augimas matomas informacijos ir ryšio technologijų srityje. Čia dalyvių skaičius išaugo keturis kartus: nuo 235 dalyvių 2016 m. iki 1065 dalyvių 2017 m. Dauguma profesinio mokymo dalyvių įsidarbina ir dirba praėjus 6 mėn. po mokymų (71,5 proc.); Šaltinis: Užimtumo tarnybos leidinys Lietuvos užimtumo 2017 m. tendencijos ir ateities prognozės
Ar perkvalifikavimas padeda įsidarbinti? Per 2018 m. įsitvirtinti darbo rinkoje profesinio mokymo pagalba panoro 13,4 tūkst. asmenų, iš jų didžiausia dalis turėjo vidurinį išsilavinimą (beveik 55 proc.), aukštąjį neuniversitetinį 14 proc., aukštąjį universitetinį beveik 12 proc.; Daugiausia darbo ieškančių renkasi darbo rinkoje paklausiausias įvairių transporto priemonių vairuotojų mokymo programas, taip pat slaugytojo padėjėjo, virėjo, apskaitininko, kirpėjo mokymo programas; Nuo 2016 m. daugėja baigusių IT sektoriaus profesinio mokymo programas (skaičius išaugo nuo 1 proc. iki 7 proc.) Laikotarpis Baigusių su IT sektoriumi susijusias mokymo programas asmenų sk. proc. 2016 m. 1% 2017 m. 2% 2018 m. 7% Populiariausios IT sektoriaus programos: programavimas įvairiomis kalbomis, tinklapių kūrimas, web dizainas; Informacija pateikiama už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d.
Pasiūlos ir paklausos nesuderinamumas Nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos trūkumas. Kas penkta siūloma darbo vieta specialistams ir vadovaujančiam personalui, per 23 proc. nekvalifikuotiems darbininkams. Palyginti su 2016 m., augo specialistų ir nekvalifikuotų darbininkų poreikis, kvalifikuotų darbininkų mažėjo; Tiek bedarbiai, tiek dirbantys asmenys kurie negali įsidarbinti, nes neturi paklausios profesijos ar tinkamų kompetencijų, dalyvauja formaliame (įgyjama nauja kvalifikacija) arba neformaliame (įgyjamos kompetencijos, bet ne kvalifikacija) profesiniame mokyme.
Pasiūlos ir paklausos teritorinis nesuderinamumas Daugiausia laisvų darbo vietų yra registruojama didžiuosiuose šalies miestuose, o specialistai dažnai yra regionuose. Vietos darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios nekuria daug darbo vietų bei nėra didelių tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui. Geografinė padėtis mažina šių savivaldybių gyventojų mobilumo galimybės. Alytuje, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje trūko mėsininkų, žuvų darinėtojų ir giminiškų profesijų darbininkų. Alytuje, Klaipėdoje, Marijampolėje, Šiauliuose, Telšiuose, Utenoje, Vilniuje susiduriama su statybininkų montuotojų ir statybų vadovų darbo vietų užpildymo problema. Didžiųjų Lietuvos miestų apskrityse (Klaipėdos, Kauno, Vilniaus) jaučiamas elektros inžinerijos technikų poreikis, Tauragės elektromechanikų ir elektromonterių, Panevėžyje elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjų. Visose apskrityse labiausiai trūko sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas Trūkstant kai kurių profesijų darbuotojų, darbdaviai neretai šią problemą yra priversti spręsti pasitelkdami kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Užsieniečių įdarbinimas tampa vis populiaresnis tarp Lietuvos įmonių. Siekiant spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, per 2018 m. leido 3,8 tūkst. užsieniečiams iš trečiųjų šalių atvykti ir dirbti Lietuvoje. 2 kartus per metus įvertinusi darbo jėgos pasiūlą ir paklausą sudaro Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Jeigu užsieniečių iš trečiųjų šalių profesijos patenka į sąrašą į Lietuvą jie atvyksta be Užimtumo tarnybos leidimo.
Užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimas Telšiai 189 Šiauliai 305 Panevėžys 89 Pagal sektorius Utena 20 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 56% 51% 33% 27% 18% 9% 4% 2% Statyba Pramonė Paslaugos Žemės ūkis 2018 m. I-III ketv. 2017 m. I-III ketv. Klaipėda 856 Tauragė 105 Marijampolė 36 Kaunas 845 Vilnius 1345 Alytus 51 Informacija pateikiama už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d.
Dažniausiai į Lietuvą dirbti atvyksta - virėjai, plataus profilio statybininkai, staliai, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonių vairuotojai Užsieniečiai dažniausiai atvyksta iš: Ukrainos (70 proc.) Baltarusijos (14 proc.) Kinijos (4 proc.) Rusijos Federacijos (3 proc.) Moldovos Respublikos (1 proc.) Gruzijos (1 proc.) 500 450 429 400 350 365 300 250 200 150 100 50 0 120 Virėjas 190 185 13 Plataus profilio statybininkas 188 158 79 103 98 Restorano virėjas Stalius Tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojas 53 5 Pastolių statytojas 81 80 76 68 53 Elektromonteris Maisto pusgaminių ruošėjas Plytų mūrininkas 38 Santechnikas 2018 m. I-III ketv. 2017 m.i-iii ketv. Informacija pateikiama už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d.
Trumpalaikės ir ilgalaikės prognozės Numatoma, kad užimtųjų skaičius ir toliau stipriai mažės; Prognozuojamas darbo vietų augimas žinioms imliuose paslaugų: informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose; Labiausiai darbo jėgos paklausos didėjimą lems poreikis pakeisti į pensiją išeinančius darbuotojus. O naujų darbo vietų kūrimą nulems technologinė kaita ir Lietuvos ūkio vietos tarptautinės vertės grandinėse pokyčiai; Vertinant pagal profesijų grupes, sparčiausiai augs specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų paklausa. Šaltinis: Užimtumo tarnybos leidinys Lietuvos užimtumo 2017 m. tendencijos ir ateities prognozės
Ligita Valalytė T. (85) 250 0883 / E. ligita.valalyte@uzt.lt Užimtumo tarnybos direktorė