KRETINGOS MOKYKLA DARŽELIS ŽIBUTĖ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA Kretinga 2012 m
2 TURINYS I. BENDROSIOS NUOSTATOS...3 II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI... 8 III. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI...9 IV. UGDYMO(SI) TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS...10 V. UGDYMO(SI) PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS...24 VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS...26 NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACINIAI ŠALTINIAI...27 PRIEDAI
3 PATVIRTINTA Kretingos mokyklos darželio Žibutė direktorės 2012-08-31 d. įsakymu Nr. V1-125 KRETINGOS MOKYKLOS DARŽELIO ŽIBUTĖ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA 1. BENDROSIOS NUOSTATOS Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje vaikai nuolat susiduria su įvairiais socialiniais, ekonominiais, politiniais pokyčiais. Ikimokyklinio ugdymo programos paskirtis - padėti vaikui įgyti įgūdžių, gebėjimų, mokėjimų gyventi šiuolaikinės visuomenės sąlygomis. Bendros žinios apie mokyklą: Ikimokyklinio ugdymo programos teikėjas - Kretingos mokykla darželis Žibutė. Mokyklos oficialusis pavadinimas Kretingos mokykla darželis Žibutė, trumpasis pavadinimas Mokykla darželis. Mokykla - darželis (toliau Mokykla) įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 190278776. Teisinė forma biudžetinė įstaiga. Priklausomybė savivaldybės mokykla. Savininkas Kretingos rajono savivaldybė. Grupė bendrojo ugdymo mokykla, kodas 3120. Tipas pradinė mokykla, kodas 3122. Paskirtis pradinės mokyklos tipo mokykla darželis, kodas 31221200. Pagrindinė veiklos sritis Švietimas (kodas 85); pagrindinė veiklos rūšis - pradinis ugdymas (kodas 85.20), kitos švietimo veiklos rūšys priešmokyklinis ugdymas (kodas 85.10.20), ikimokyklinis ugdymas (kodas 85.10.10). Mokyklos buveinė - Mėguvos g. 16, LT - 97140 Kretinga. Telefonas/faksas 8-445-79341. El. pašto adresas zibutemd@zibute.kretinga.lm.lt Internetinės svetainės adresas www.zibute.kretinga.lm.lt Mokymo kalba lietuvių. Mokymo forma dieninė, savarankiško, nuotolinio mokymo, mokymo namuose. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais, Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Savivaldybės administracijos bei Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus įsakymais, Mokyklos veiklos dokumentais ir Mokyklos nuostatais. Ugdytiniai: Mokyklos ugdytiniai lietuvių šeimų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą Kretingos savivaldybėje, vaikai, ikimokyklinio ugdymo grupių vaikų amžius - 3 6 metai. Į Mokyklą vaikai ateina turintys skirtingą socialinę patirtį, nevienodą fizinį, intelektinį ir emocinį išsivystymo lygį. Jie skirtingai auga, nevienodai vystosi gebėjimai ir įgūdžiai, savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi ir kitais. Vaikų gyvenimo ritmas individualus skirtingai jaučia, patiria, nevienodais būdais ir stiliumi pažįsta pasaulį. Kasmet pastebime vaikus, turinčius ypatingų individualių gebėjimų (dailei, muzikai, akademinei sričiai ir kt.), taip pat vaikų, turinčių vystymo(si), kalbos bei elgesio sutrikimų. Todėl vaikų ugdymosi poreikiai yra skirtingi. Didžioji dauguma vaikų auga pilnose, socialiai saugiose, motyvuotose ir aprūpintose šeimose, tačiau šalia to kasmet vis dažniau pasireiškia ir negatyvūs socialiniai išorės veiksniai, gausėja rizikos grupės ir socialiai remtinų šeimų, didėja
vaikų, gyvenančių problemiškose šeimose, skaičius, ryškėja vaikų asocialumo, pedagoginio apleistumo grėsmė, o ir tėvų užimtumas arba aplaidumas, gyvenimas užsienyje, didina ikimokyklinio amžiaus vaikų, o vėliau ir mokinių, pedagoginio apleistumo grėsmę. Metai iš metų stebima ir vaikų sergamumo didėjimo tendencija. Dažniausiai pasitaikantys sveikatos sutrikimai vaikų tarpe regos ir laikysenos problemos, kvėpavimo takų susirgimai, įvairios alerginės reakcijos. Kasmet didėjantis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius, ypač daugėja vaikų, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, skaičius kelia uždavinį, kad jie taip pat turi turėti galimybę ugdytis jiems priimtinomis, jų poreikius atitinkančiomis sąlygomis. Todėl Mokyklos ikimokyklinio ugdymo programa (toliau Programa) orientuota į vaikų bendrųjų poreikių tenkinimą, gebėjimų ugdymą ir naujų atsiradimą. Ugdymo turinys integralus, visapusiškas, skatinantis vaiko raidą visose srityse ir įvairiais patirties įgijimo būdais plėtojantis vaiko kompetencijas. Vadovaujantis šia Programa pedagogai ugdymo(si) procesą planuoja konkrečiam vaikų amžiaus tarpsniui grupių dienynuose. Keliant tikslus ugdomajai veiklai, orientuojamasi į visų vaiko kompetencijų plėtotę, atsižvelgiama į vaikų poreikius, interesų plėtotę bei galimybes, tėvų (globėjų) lūkesčius. Planuojama individuali veikla, parama ir pagalba pagal vaikų gebėjimus, patirtį. Esant reikalui, ypatingiems, specialiesiems poreikiams, suderinę su Vaiko gerovės komisija, rengsime papildomas programas. Mokykloje pagal galimybes vaikams sudarytos sąlygos rinktis veiklą pagal pomėgius ir galias, lavėti tiek, kiek kiekvienas turi prigimtinių jėgų, kad kiekvienas jų galėtų pasiekti sėkmę. Nepriklausomai nuo amžiaus, kiekvienam žmogui (anot A. H. Maslow o) išskiriami 5 svarbiausi poreikių lygmenys: 1) fiziologiniai, 2) saugumo, 3) socialiniai; 4) poreikis būti gerbiamam ir pripažintam; 5) savęs aktualizavimo (saviraiškos). Mokyklos pedagogai sudaro sąlygas patenkinti pirminius ir tikruosius vaiko poreikius, siekiant pereiti prie aukščiausiųjų: 1. Vaiko fizinių poreikių patenkinimas (jauki, namus primenanti aplinka. Įrengimuose, balduose daugiau natūralios medžiagos, jaukios pastelinės spalvos. Dėmesys sveikai vaikų mitybai, dienos režimui, pasivaikščiojimams ir žaidimams gryname ore); 2. Vaiko fizinis saugumas (kuriamos sąlygos, užtikrinančios saugią fizinę aplinką, kuri nėra sterili ir leidžia natūraliai formuotis vaiko savisaugos instinktams); 3. Vaiko emocinis saugumas (sudaromos sąlygos: kad 1) šalia vaiko būtų emociškai stabilus ir pusiausvyras, reikiamos kompetencijos suaugęs žmogus; 2) HN atitinkantis grupės darbo ritmas: dienos, savaitės, metų; 3) Taisyklės ir vaiko suvokimo ribas atitinkančių ribų nustatymas, kurių dėka jis gali orientuotis santykiuose su kitais žmonėmis bei supančia aplinka); 4. Vaiko poreikis būti mylimam (stengiamės nuoširdžiai domėtis kiekvienu vaiku ir mylėti bei gerbti jį ne už kažką konkrečiai, o už tai, kad jis yra); 5. Vaiko santykis su suaugusiuoju (sudarome prielaidas sąlygų ir edukacinių erdvių kūrimui, kurioje vaikas nebijotų būti savimi ir klysti, stengiantis klaidas traktuoti, kaip būdą ar galimybę mokytis. Vadovaujamės empatijos principu bandome įsijausti ir suprasti vidines priežastis, nulėmusias vaiko elgesį); 6. Vaiko poreikis bendrauti su bendraamžiais (grupėse sudarome sąlygas įvairiapusiškam socialiniam klimatui: vaikai turi motyvaciją augti, mokytis rūpintis silpnesniais, ugdytis pasitikėjimą savimi ir savo verte, ugdyti valią ir atsakomybę. Pripažįstame, kad vaikai turi teisę į vaikiškus santykius, suaugę, į juos įsikišame tik tuomet, kai situacija darosi per sudėtinga vaikų jėgoms); 7. Vaiko savivertės ugdymas (žiūrime į vaiką, kaip į vientisą unikalią asmenybę. Dirbame ne su konkrečiais vaiko talentais ar išskirtiniais bruožais (nors juos matome), bet sudarome erdvę vaikui skleistis visapusiškai); 8. Vaiko saviraiškos ir savirealizacijos poreikio užtikrinimas (sudarome prielaidas, kad vaiko ugdymas būtų orientuotas į procesą. Vaiko kūrybą - tai jo saviraiškos, o ne iš anksto numatyto meninio rezultato forma. Vaikas į veiklą įtraukiamas žadinant jo natūralų susidomėjimą, norą kurti ir dalyvauti, tikėdami, kad kiekviename vaike yra užkoduotas noras augti ir tobulėti 4
svarbiausia jo neužgniaužti. Žaidimas ypatinga vaiko veikla, per kurią vaikas išgyvena saviraišką ir savirealizaciją); 9. Bendradarbiavimas, kad vaiką supanti aplinka būtų vieninga (bendradarbiaujame trikampio principu vaikas - šeima - mokykla. Tik tuomet, kai visos trikampio pusės dirba sutartinai, dalinasi informacija viena su kita, vaiko poreikių tenkinimas yra efektyviausias. Stengiamės vadovautis nuostatomis, kad dirbame bendram labui vaiko gerovei, į kontaktą einame su pasitikėjimu ir geranoriškumu, mokomės vieni iš kitų, drauge ieškome geriausio sprendimo. Pedagogai ir jų kvalifikacija: Mokykloje dirba reikiamą išsilavinimą turintys pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai: ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, meninio ugdymo pedagogas, logopedas, psichologas/psichologo asistentas (toliau Mokytojai). Visi Mokytojai turi savo dalyko kvalifikacinę kategoriją, pastoviai ir planingai kelia savo kvalifikaciją kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skleidžia savo gerąją darbo patirtį. Visi Mokytojai yra kompetentingi, gebantys keistis, aktyviai ieškantys naujovių ir jas įgyvendinantys. Mokykla yra besimokanti organizacija, Mokytojai geba pagrįsti savo veiklą, ją sisteminti ir skleisti pozityviąją darbo patirtį. Mokyklos pedagoginė bendruomenė - darbščios, kūrybingos asmenybės, reikalui esant, gebančios susiburti darniam bendram darbui, suvokiančios savo misiją būti vaiko pagalbininku, patarėju, padedančios jam augti, bręsti, skleistis, tobulėti, besistengiančios pažinti kiekvieno vaiko individualybę, pasirinkti ir taikyti tinkamas ugdymo strategijas, gebėti sukurti grupėje psichologiškai saugią atmosferą, matyti vaikų ugdymo perspektyvą, profesionaliai organizuoti ugdymo ir ugdymosi procesą, palaikyti ir stiprinti vaiko galias, tinkamai vertinti jo pasiekimus bei daromą pažangą. Mokytojai pasižymi palankiu požiūrių į vaiką nesvarbu, iš kokios socialinės - kultūrinės aplinkos jis ateitų, nesvarbu, lankęs ar nelankęs ikimokyklinio ugdymo grupę, nesvarbu, kokiais gabumais pasižymintis. Vienas svarbiausių Mokyklos sėkmingo darbo garantų Mokytojų dalyvavimas įvairių fondų organizuotuose projektų konkursuose, parodose. Mokytojos pačios ir/ar su savo ugdytiniais nuolat dalyvauja rajono, apskrities ir respublikos parodose, konkursuose, kur pasiekia didesnių ar mažesnių laimėjimų. Teikiama pagalba specialiųjų ugdymo(-si) poreikių vaikams bei jų tėvams. Šią pagalbą kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams teikia logopedas, Tikslinga kalbos korekcija vykdoma individualių ir frontalių (pogrupinių ir grupinių) pratybų forma, kaip ir visa kita vaikų veikla, tiriant, stebint, dirbant, mokant ir žaidžiant. Turintiems psichologinių problemų pagalbą teikia psichologas ar psichologo asistentas. Mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija, koordinuojanti ir numatanti specialiosios pagalbos vaikui teikimą. Kasmet vis labiau ryškėja poreikis plėsti gausesnį specialistų ratą. Nors eilę metų Mokykloje yra įvesti nauji specialiojo pedagogo, psichologo (ar psichologo asistento), mokytojo padėjėjo etatai, tačiau jie skirti, pirmiausia, pradinio ugdymo klasėms, o jų pagalba ir poreikis ikimokykliniam ugdymui taip pat būtų labai vertingas ir kasmet auga. Sociokultūrinė aplinka ir tradicijos: Mokyklą vaikai lanko nuo 3 iki 10 (11) metų. Mokykloje nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. bus 8 pradinio ugdymo klasės, 1 priešmokyklinio ugdymo ir 3 ikimokyklinio ugdymo grupės, iš kurių viena - mišri. Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių santykis kasmet keisis, priklausomai nuo mūsų Mokyklą pasirenkančių šio amžiaus vaikų skaičiaus, tačiau vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr.T2-l Dėl Kretingos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo nuostatomis, ateinančių ketverių metų bėgyje ikimokyklinio amžiaus vaikų grupių nebeturėtų likti. Mokykla yra pietiniame Kretingos miesto pakraštyje, patogioje geografinėje aplinkoje, šalia Meno mokykla, netoli miesto centras. Būdama lyg ir miesto centre, įstaiga yra tuo 5
pačiu ir nuostabiame gamtos prieglobstyje, todėl mūsų ugdytiniams yra sudarytos puikios sąlygos natūraliam sąlyčiui su gamta, saviraiškos aplinkoje plėtotei, ekologinės pasaulėjautos ir pasaulėžiūros, ekologinės sąmonės pradmenų pamatams padėti. Mažo žmogaus savęs pažinimas prasideda nuo artimiausios aplinkos bei artimiausių žmonių tyrinėjimo. Mūsų prioritetai ekologinis ugdymas, paremtas stebėjimu, pažinimu, gamtosauga ir pilietiškumu. Pasirinkta ekologinio ugdymo kryptis dažnai integruojama su etnokultūros elementais, padedančiais ugdyti meilę gimtajam kraštui, pagarbą jo praeičiai, rūpestį gamta, gerumą žmonėms. Ikimokyklinio amžiaus vaiko gamtos pažinimas vyksta per stebėjimą, pažinimą, mokymąsi būti šalia, o, svarbiausia, per emocijas formuojamas emocinis ir vertybinis vaiko ir gamtos santykis bei visuminis (holistinis) pasaulio vaizdas. Šis vaizdas formuojamas pasitelkiant visas vaiko ugdymo sritis: kalbą, sveikatos saugojimą, meninę veiklą, žaidimą ir t.t. Mokyklos Mokytojų, vienas iš esminių ugdymo uždavinių kūrybiškas vaikas, kuris nebijotų pokyčių ir juos įtakotų, skatintų kritiškai, originaliai mąstyti ir gebėti rinktis, pasitikėti savimi ir gebėti įveikti sunkumus. Mokykla eilę metų puoselėja tradicijas: organizuoja praktines mokslines konferencijas Ekologinis ugdymas darželyje ir pradinėje mokykloje, vaikų teatrų šventes Mėlynasis lapelis, sudaro sąlygas visų amžiaus grupių vaikų dailės, muzikos, šokio, teatrinės raiškos gebėjimams ugdytis. Gabiuosius vienai ar kitai sričiai vaikus nukreipia gilesniam gabumų ugdymui į šalia esančios Meno mokyklos dailės, muzikos ir šokio skyrius. Didėjant vaikų sergamumui, nemažas dėmesys kiekvienais metais skiriamas ugdytinių sveikatingumo ir sveikatos saugojimo kompetencijoms ugdyti. Kasmet organizuojamos rudens, žiemos ir pavasario sporto šventės, turtinama sportinės aplinkos bazė, vykdoma projektinė veikla. Štai eilę metų vykdomas mini projektas Sveikuoliukų ABC į renginius įtraukia ne tik ikimokyklinio, bet ir mokyklinio amžiaus vaikus bei visus mokykloje - darželyje dirbančius suaugusiuosius ir ugdytinių tėvelius. Į Mokyklos Programą integruojamos įteisintos neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo programos, skirtos aktualizuoti ugdymo turinį, orientuojant jį daugiausiai į socialinei integracijai būtinų kompetencijų plėtotę. Programų integravimo klausimai patvirtinti direktorės 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V1-129 Dėl prevencinių ir kitų programų integravimo į ugdymo turinį 2011-2013 mokslo metams. Integruojamos šios programos: vaikų darželio programa,,vėrinėlis, Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams ( 1993), Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo programa (2006), Etninio ugdymo programa "Po tėviškės dangum",,,gyvenimo įgūdžių ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius, o taip pat ir grupių vykdomi projektai: Sveikuoliukų ABC, Mažosios burtininkės, Miškinukai, Vaiko adaptacija, Orų stebėjimas, Stebime, tyrinėjame, pažįstame ar kiti, vykdomi priklausomai nuo poreikio ir ugdymo turinio metams plano, apimantys vaikų sveikatingumo, teatrinės veiklos, gamtos pažinimo, stebėjimo, tyrinėjimo sritis. Tėvų ( globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai. Tėvų apsisprendimą vesti vaiką į Mokyklą lemia tai, kad darželyje vaikams sudaroma galimybė bendrauti su bendraamžiais, vaikas gali gauti specialistų (logopedo, psichologo) pagalbą, ugdomi jo individualūs, specialieji gebėjimai ir kt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai jose praleidžia didesnę savo laiko dalį, todėl ikimokyklinio ugdymo Mokyklos, grupės tampa vis labiau reikšmingos vaiko socializacijai. Mokyklos paskirtis - padėti šeimai, visapusiškai ugdyti vaiką, atliepti tėvų lūkesčius ir poreikius (saugumo užtikrinimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas, kultūros, gamtosaugos tradicijų puoselėjimas, muzikinių, šokių gebėjimų ugdymas). Mokyklos bendruomenė siekia: pažinti ugdytinių šeimas (organizuoja susirinkimus, bendrus renginius, individualius pokalbius ir kt.), rinkti informaciją apie vaiką supančią emocinę, socialinę ir kultūrinę aplinką (stebi, atlieka apklausas ir kt.), kad numatytų vaiko ugdymo(-si) darną garantuojančias sąlygas. Remiantis nuostata, kad šeimos dalyvavimas yra svarbiausia sąlyga, stiprinant ir plečiant vaikų ugdymą grupėje, atsižvelgiama į namuose įdiegtus pomėgius bei žinias. Šeima yra pirmasis vaiko 6
mokytojas. Šeimoje susiformuoja požiūris į žmones, aplinką, pasaulį ir save jame. Namai ir šeima formuoja vaiko įpročius, nuostatas, vertybes, kurios gali būti geros ir puoselėtinos (arba koreguojamos). Šiuo metu rajono tėvams (globėjams) sudarytos sąlygos pasirinkti vaikų ugdymo(si) kryptį, metodą, grupės darbo laiką. Atliepiant tėvų poreikius, Mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės dirba 9,00 val., 10,30 val. ir 12,00 val. režimu. Tėvų (globėjų) pageidavimu, vaikai, turintys meninių polinkių (gabūs šokiui) ugdomi papildomai. Išnaudojant aplinkos galimybes, vaikams sudarytos sąlygos ekologinio ugdymo elementų integravimui į bendrąjį ugdymą (stebint, tyrinėjant pažįstant). Siekiant vaikų saviraiškos galių plėtotės, ikimokyklinio amžiaus vaikai, dažnai, kartu su tėvais, skatinami dalyvauti įvairiuose konkursuose, parodose, koncertuose, šventėse. Programos filosofinis, psichologinis ir pedagoginis pagrindimas, sąsajos su strateginiais dokumentais. Programos turinio pagrindą sudaro humanistinė filosofija, pabrėžianti saviraiškos ir savirealizacijos, vaiko sveikatos puoselėjimo galimybių svarbą ugdymo(-si) procese. Mūsų Mokyklos bendruomenei svarbūs vaiko poreikių tenkinimo, unikalumo, kiekvieno vaiko sėkmės garantijų, savigarbos puoselėjimo ir saugojimo šalininkų, psichologų humanistų K. Rodžerso, A. H. Maslow; Lietuvos filosofiniuose, psichologiniuose, pedagoginiuose šaltiniuose humaniškumo ugdymo būtinumą pabrėžiančių: Vydūno, A. Maceinos, S. Šalkauskio, V. Bakutytės, J. Laužiko ir kt. teoriniai teiginiai Šie autoriai pažymi, kad šeima ir ugdymo įstaiga labiausiai turėtų rūpintis humaniškumo ugdymu. Humanistinės filosofijos ir vertybinių nuostatų formavimas(-is) integruojamas į visą ugdymo(-si) turinį. Tai pagrindas brandžios asmenybės tapsmui. Vadovaujantis šia filosofija ir vertybinėmis nuostatomis, vaikai pažįsta save ir supantį pasaulį: atranda santykius su kitais žmonėmis, savimi, gamta, etniniu paveldu, socialine aplinka, visuomene. Humanistinis - dorinis ugdymas orientuotas į savęs pažinimą (savo individualumo suvokimą, teisingo ir pagarbaus požiūrio į savo santykius su artimiausia aplinka formavimą), sveikatos saugojimą ir stiprinimą (fizinių ir psichinių galių puoselėjimą), tarpusavio santykius (tarpusavio santykių modeliavimą ir plėtrą, pagarbaus santykio su savimi ir aplinkiniais ugdymą), tautiškumą (praeities ir dabarties ryšio suvokimą, pagarbaus santykio su tautos paveldu, kultūrinėmis vertybėmis ugdymą), ekologinės pasaulėjautos ir pasaulėžiūros pradmenų formavimą (santykiai su aplinkiniu pasauliu, mokymasis stebėti, pažinti, saugoti, globoti ir nepakenkti). Programa parengta vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro patvirtintu 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627,,Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-1009 redakcija) bei pagrindiniais teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais ikimokyklinio ugdymo(-si) veiklą LR Švietimo įstatymas (2011 m. kovo 17 d. Nr. IX-1281 redakcija); Vaiko teisių konvencija 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja; LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 ir kt., atsižvelgiant į Ikimokyklinio ugdymo ekspertų komisijos rekomenduotas ikimokyklinio ugdymo programų rengimo rekomendacijas. Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu (2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281), siekiame ugdyti vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu žmogumi, lavinti šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir dabartiniam gyvenimui svarbius komunikacinius gebėjimus, perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus ir ugdyti gebėjimą sveikai gyventi. Mokytojui keliamas siekis, kad mokymasis vyktų visą gyvenimą, įpareigoja Mokyklos vadovus ir pedagogus kelti savo kvalifikaciją, siekti aukštesnių kompetencijų, gilinti savo profesines žinias bei gebėjimus. Atsižvelgdami į Mokyklos nuostatus, siekiame, plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi, profesinei karjerai ir savarankiškam gyvenimui. Siekiame teikti vaikams kokybišką ikimokyklinį ir 7
priešmokyklinį ugdymą, reikiamą pagalbą; tenkinti jų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius; užtikrinti sveiką ir saugią mokymosi aplinką. Programos turinyje laiduojamos vaiko, kaip asmens, teisės, apibrėžtos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, ratifikuotoje 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983 (Žin., 1995, Nr. 60-1501) ir 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569 (Žin., 2003, Nr. 52-2316), Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo.: - visapusiškai ugdytis, atsižvelgiant į savo vaiko talentą ir protinius bei fizinius sugebėjimus; - būti aktyviu mokyklos, grupės dalyviu - atvirai reikšti savo nuomonę, siūlyti sumanymus dėl ugdomosios aplinkos kūrimo, veiklos planavimo, dalyvauti priimant sprendimus dėl grupės taisyklių, bendravimo ir kitų problemų sprendimo; - jaustis oriu ir saugiu nepatirti atskirties dėl savo kalbos, tautinių, kultūrinių bei socialinių skirtumų. Ši programa orientuota ir į vaiko poreikių tenkinimą įvairiais amžiaus tarpsniais. Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, tačiau visi vaikai turi pereiti žinomas asmenybės raidos stadijas, kurios, pasak J. Piaget, Vaiko vystimosi raidos etapų negalime pažeisti nei skubinti, nei lėtinti vaiko galios turi atsiskleisti natūraliai. Sveikas ikimokyklinio amžiaus vaikas visada pilnas energijos, nori žaisti, mokytis, bėgioti, kuo daugiau sužinoti ir patirti. Jis labai smalsus ir gali klausinėti be perstojo. Supanti aplinka yra jo mokytojas. Tokio amžiaus vaikai jau gali patys tinkamai valdyti savo kūną. Jie entuziastingai mokosi naujų įgūdžių, jeigu yra padrąsinami ir turi galimybę pasipraktikuoti, jei anot A. H. Maslow ą yra tenkinami visi 5 jų poreikiai. Vaiko unikalumą, poreikius, sėkmės garantijas, savigarbos puoselėjimą ir saugojimą pabrėžia ir kiti psichologai humanistai. Mokyklos pedagogai, siekdami patenkinti šiuos vaikų poreikius, remiasi tokiomis psichologinėmis raidos teorijomis kaip J.Bowlby prieraišumo, Z.Freud psichoanalitine, E.Erikson epigenetine, J.Piaget ir L.Vygotsky kognityvine ir L.Kohlberg moralės raidos teorijomis. Žinodami individualius vaiko poreikius, jo charakterio ypatumus, pomėgius bei gebėjimus įvairaus amžiaus grupėse, pedagogai sudaro sąlygas vaiko sveikatos, emocinio klimato grupėje užtikrinimui (vaiko fizinei ir žodinei saviraiškai, vaiko individualių ir socialinių poreikių tenkinimui, vaiko teisei būti skirtingu). Įgyvendinant šios Programos tikslus ir uždavinius, numatytas veiklos kryptis, Mokykla užtikrins į vaiką orientuotą ugdymo kokybę, plėtos projektinę, tiriamąją veiklą, sudarys sąlygas ugdytinių aktyvumui, saviraiškos plėtotei, kūrybiškumui, tobulins pažangos ir pasiekimų vertinimo sritį, bendradarbiaus su tėvais, reguliariai teiks jiems informaciją apie ikimokyklinukų gebėjimus ir daromą pažangą. Siekiant įgyvendinti šios Programos tikslus, bus dirbama komandiniu būdu, telkiant vaikų, tėvų, specialistų ir vadovų pastangos. Ikimokyklinio ugdymo programą parengė darbo grupė: Vida Petrauskienė pavaduotoja ugdymui, grupės vadovė, Daiva Katkutė auklėtoja metodininkė, Nijolė Viskontienė - auklėtoja metodininkė, Dalia Čekanauskienė vyresnioji auklėtoja, sudaryta mokyklos darželio direktorės 2012-04-23 įsakymu nr. V1-90 Dėl mokyklos darželio Žibutė ikimokyklinio ugdymo programos įvertinimo ir atnaujinimo darbo grupių sudarymo. 8 II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI Mokykla savo veiklą grindžia šiais principais: Demokratiškumo principas lygiavertė vaiko ir suaugusiojo bendruomenės nario partnerystė ir sąveika, kad vaikas ir jo ugdytojas yra aktyvūs ir lygiateisiai ugdymo proceso dalyviai, pripažįstant kiekvieną vaiką kaip asmenybę, kuriant jam galimybes, padedančias rinktis sau įdomią veiklą, elgtis savarankiškai ir atsakingai, susitariant dėl bendrabūvio taisyklių. Mokyklos ir šeimos sąveika ir bendradarbiavimas grindžiami tėvų ir Mokytojų bei Mokyklos
nuomonės, poreikių ir galimybių išklausymu ir gerbimu, tėvų ir auklėtojų iniciatyvų derinimu, partnerystės ryšių plėtojimu, tėvų pedagoginiu švietimu ir bendrabūvio taisyklių paisymu. Humaniškumo principas kiekvienas bendruomenės narys - unikali ir nepakartojama, asmenybė, turinti ryškių prigimtinių bruožų, kuriuos reikia padėti ugdyti, sudaryti sąlygas jų kūrybiškumo, reikiamų žinių, gebėjimų ir įgūdžių formavimui, saviraiškai plėtojimuisi. Kiekvienas Mokyklos bendruomenės narys, tiek vaikas, tiek suaugęs yra lygiaverčiai ir aktyvūs partneriai, turintys savo teises ir apibrėžtas pareigas pedagoginės sąveikos procese. Mokykla įstaiga, kurioje užtikrinama, rami, saugi ir sveika aplinka. Individualumo principas padėti vaikui jaustis visaverte asmenybe, atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius, interesus, galimybes, juos išryškinti bei atskleisti. Kiekvienas vaikas, nežiūrint jo socialinės, kultūrinės patirties turi gauti jo žinias, gebėjimus ir įgūdžius, turimą patirtį atitinkančias paslaugas ir ugdymą. Atsižvelgiant į vaiko išsilavinimo lygį, planuojama tokia veiklos apimtis, kuri užtikrina sėkmingą vaiko ugdymą(si). Tautiškumo principas padėti augančiam vaikui ir jo šeimai perimti tautos kultūrą ir jos vertybes, papročius ir tradicijas, ugdant ir skatinant pasididžiavimą savo tauta ir jos istoriniu - kultūriniu paveldu. Žemaitijos regiono, Kretingos rajono, tradicijų, papročių, švenčių - etnokultūros vertybių, (nepamirštant valstybinių švenčių) integracija į vaiko kasdieninį gyvenimą. Tęstinumo, lankstumo principas ugdymo aplinkos, artimos vaikui ir jo šeimai, kūrimas, šeimos narių lankymasis vaikų grupėse, ugdymo patirties, įgytų žinių, gebėjimų ir įgūdžių panaudojimas tolesniuose brandos lygmenyse. Ugdymas planuojamas atsižvelgiant į vaiko amžių, esamą brandos lygį ir artimiausią numatomą pasiekimų lygmenį, vaiko mokymosi stiliaus ypatumus, bei ugdymosi aplinkos reikšmingumą ir veiksmingumą. Ugdymas planuojamas pagal metų laikus, juose vykstančius pokyčius gamtoje, metams, ketvirčiui, mėnesiui, savaitei. Ekologiškumo principas gamtinės, socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaka vaiko veiklai ir ugdymui(si), vaiko ekologinio supratingumo, ekologinės pasaulėžiūros ir pasaulėjautos pradmenų formavimuisi, gamtosauginės patirties užuomazgų plėtojimas. 9 III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI TIKSLAS Bendradarbiaujant su šeima, puoselėjant darnaus vystymo(si) ir ekologines idėjas, padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, etninius, socialinius, pažintinius poreikius. U Ž D A V I N I A I Teikti vaikams kokybišką ikimokyklinį ugdymą. Tenkinti vaikų saugumo, pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Teikti vaikams reikiamą pagalbą; Užtikrinti sveiką ir saugią mokymosi aplinką. Išlaisvintas kūrybiškumas. Savarankiška ir atsakinga mokykla. Saugus ir sveikas vaikas. PRIORITETAI
10 IV. UGDYMO(SI) TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS Ugdymo turinys Ugdymo turinį reglamentuojančiose Bendrosiose programose, išsilavinimo standartuose akcentuojama asmens kompetencijos ugdymo svarba. Remiantis Europos Komisijos dokumentais nurodoma, kad kompetencija suprantama kaip daugiafunkcinė žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, būtina kiekvienam vaikui, kad jis sėkmingai tvarkytų savo asmeninį gyvenimą, siektų tobulėti, aktyviai dalyvautų visuomenės gyvenime. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcijoje pabrėžiama, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkinį pasaulį suvokia kaip nedalomą visumą. Todėl ugdymo medžiaga atrenkama realios tikrovės modeliavimo būdu. Vaikui pateikiamas neskaidomas, apibendrintas jį supančios tikrovės gamtos reiškinių, aplinkos daiktų, žmonių bei jų santykių ir veiklos, savojo aš vaizdas. Vaikas vedamas nuo artimų (mamos, tėvo, šeimos, namų aplinkos, gimtosios vietovės) prie tolimų reiškinių (socialinių grupių, visuomeninių santykių, tėviškės, gamtinės, daiktinės bei istorinės aplinkos, pasaulio ir kt.). Vadovaujantis šia nuostata sudarytas programos ugdymo turinys. Ugdymo turinys įgyvendinamas per visą vaiko buvimo grupėje laiką: jam tvarkantis, valgant, ruošiantis ilsėtis, eiti į lauką, neformaliai bendraujant su pedagogu ar grupės svečiais, spontaniškai žaidžiant ar dalyvaujant Mokytojo organizuotoje veikloje. Ugdymo metodai Vaiko ugdymo(si) metodai atspindi veiklos būdus, stimuliuojančius ir nukreipiančius vaikų aktyvią veiklą, apjungiančius Mokytojų ir vaikų bendras pastangas tikslo siekime. Mokykloje sėkmingai taikomas integruotas ugdymas, kūrybinis kompleksinis ugdymas, projektinio darbo metodas. Mokytojams sudarytos sąlygos rinktis įvairius ugdymo metodus, būdus, formas. Tradiciniai ugdymo metodai: žaidybiniai metodai (skatinantys vaikų interesą, teigiamas emocijas, padedantys natūraliu būdu sukoncentruoti dėmesį į veiklą); vaizdiniai metodai (nukreipti į vaizdinių, apie vaikus supančio pasaulio objektus ir reiškinius, tikslinimą); praktiniai metodai (jų pagalba vaikams padedama pažinti ir suprasti juos supančią aplinką, išmokti vienų ar kitų veiksmų); žodiniai metodai (suteikiantys galimybę perduoti informaciją); kūrybiniai metodai (sudarantys sąlygas vaikams kelti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų). Kompetencijų ugdymo uždavinių įgyvendinimui pedagogas kūrybiškai renkasi veiklos būdus, metodus, formas, kuria funkcionalią, stimuliuojančią, estetišką aplinką. Žaidimą renkasi, kaip vaiko saviugdos, lavinimosi bei ryšių su aplinka formavimo priemonę, metodą, būdą. Ugdymo turinys nuolat papildomas naujomis idėjomis Metodai parenkami remiantis principais: Atitikimo vaikų amžiui, galimybėms, bendriesiems ir individualiesiems asmeninės raiškos poreikiams bei interesams (kai atsižvelgiama į kiekvieno vaiko išgales, patirtį, reikmes, brandos ypatybes, kai numatomi specialiųjų poreikių vaikų įtraukimo į ugdymosi procesą būdai. Bendravimas, žaidimas, darbas, turi vykti individualiai ar mažose grupelėse, diferencijuojant poveikio metodus, siekiant, jog kiekvieno vaiko ir pedagogo sąveika būtų specifinė, individuali). Patrauklumo (kai taikoma lanksčių, patrauklių, skatinančių dalyvauti veikloje būdų sistema, prioritetą teikiant natūralioms ugdymo formoms (žaidimas, nereglamentuota veikla ir t.t.), spontaninei veiklai sudarantiems, savarankiškumą bei kūrybiškumą ugdantiems metodams. Metodai maksimaliai priartinti prie vaikui artimų žmonių kreipimosi į jį būdų, o aplinka prie šeimos aplinkos). Integralumo (kai metodai nukreipti į visuminį vaiko ugdymą, dėmesys paskirstomas visų kompetencijų ugdymui, kompleksiškai taikomi bendruosius bei specifinius gebėjimus ( muzikinius, dailinius, intelektinius ir kt.) plėtojantys, sveikatą stiprinantys metodai). Nuoseklumo ir perimamumo (kai vaikas vedamas nuo artimų (šeimos, namų, aplinkos, gimtosios vietovės, gamtos) prie tolimų reiškinių, socialinių grupių bei jų visuomeninių santykių (tėviškės, gamtinės, daiktinės bei istorinės aplinkos, pasaulio kosmoso) pažinimo, integruojami visi programos įgyvendinimo procesai, siekiama veiksmų suderinamumo bei perimamumo, kartu veikiančių ir tarpusavyje susijusių asmenų veiksmų
koordinacijos, kai kiekvienas padalinys veikia su kitais padaliniais kaip vieningos sistemos dalys). Tikslingumo ir patikimumo (kai taikomi metodai yra tinkami siekti išsikeltų tikslų ir adekvatūs veiklos rūšiai, kai yra pakankama Mokytojų kompetencija). Atvirumo naujai patirčiai (kai siekiama grįžtamojo ryšio, analizuojamas bei vertinamas pasirinktų metodų veiksmingumas konkrečiomis ugdymo sąlygomis, apmąstomi būdai spręsti kylančioms problemoms ar jų prevencijai). Metodai nėra statiški, jie papildomi, atnaujinami atsižvelgiant į vaikų norus, Mokytojo sumanymus, valstybines, vietos, šeimos rekomendacijas, naujausią literatūrą, informacinę medžiagą, Mokytojų gerąją patirtį. Metodų efektyvumui nustatyti taikomi išorinio (vertina tėvai, Mokyklos vadovai, steigėjo atstovai) bei vidinio (vertina grupės Mokytoja, patys vaikai) vertinimo būdai: anketinės apklausos, Mokyklos darbuotojų bei tėvų įgyvendinama programa, vaikų ir darbuotojų veiklos stebėjimas, fizinės aplinkos studijavimas ir kt. Ugdymo priemonės, technologijos Ikimokykliniame amžiuje pagrindinė vaikų ugdymo(si) organizavimo forma yra įvairi vaikų veikla. Tai gali būti visos grupės, mažos vaikų grupelės, individuali vieno vaiko veikla. Į vaiką žiūrime kaip į aktyvų žmogų, svarbiausią ugdymo(si) proceso dalyvį. Nes asmenybės pokyčius lemia paties vaiko atradimų išgyvenimas. Tai suvokdami Mokytojai kreipia dėmesį ne tik/tiek į rezultatą, kiek į vaiko minčių tėkmę ir jausmų kaitą. Ugdymas turi skatinti vaiko saviraišką, kūrybiškumą, kritinį ir probleminį mąstymą, turi būti paisoma jo norų, polinkių ir gabumų. Paskatinti vaiką veiklai, padėti atsiskleisti vaikui veikloje, paskatinti jo saviraišką padeda pasirinktos vaikų ugdymo technologijos. Ugdymas grindžiamas dabartinę ugdymo(si) kryptį atitinkančiomis šiuolaikinėmis technologijomis. Siekiame, kad auklėtoja, kurdama aplinką, stengtųsi tapti sektinu pavyzdžiu vaikui, siektų lygiavertės sąveikos su vaiku ir lanksčiai reaguotų į spontaniškai susikuriančias ugdymo situacijas grupėje bei vaiko poreikius. Ypatingas dėmesys ugdyme skiriamas konstruktyvios sąveikos būdams: partnerystei, bendradarbiavimui, bendravimui, susitarimui, vienas kito idėjų palaikymui. Šioje sąveikoje Mokytojui tenka labai svarbi užduotis - klausytis,,,matyti vaiką, žinoti jo norus ir ugdymosi poreikius, padėti vaikui realizuoti savo sumanymus. Vaikui tenka aktyvaus veikėjo, atradėjo vaidmuo. Grupės Mokytojai, atsižvelgdami į savo vaikų amžiaus galimybes, individualias vaikų ypatybes, vaikų poreikius derina ugdymo metodus kurdami individualų pedagoginio darbo stilių, pritaikydami individualius, tik tai grupei veiksmingus metodus. Žaidimas svarbiausias vaiko gyvenimo, ugdymo ir ugdymosi būdas Žaidimas - vaiko veikla kylanti iš vidinio poreikio ką nors veikti, pasiekti. Išorinės paskatos ar trukdymai nedaug turi įtakos tam poreikiui atsirasti. Svarbiausias dalykas žaidime vaikui yra pats žaidimo vyksmas, galimybė veikti. Todėl žaidimas yra vaiko saviugdos, saviauklos, ryšių su aplinka organizavimo priemonė. Žaisdamas vaikas realizuoja svarbiausius pažintinius, praktinio veikimo, komunikavimo, judėjimo poreikius, atskleidžia savo galimybes ir gebėjimus. Vaikas žaisdamas: patiria malonumą, pasitenkinimą; manipuliuoja žaislais, daiktais, medžiagomis, juos išbando, sutelkdamas veiksenai valią, fizines ir protines galias; ieško sunkumų, įveikia kliūtis, siekia pergalės; sunkina žaidimo situacijas, ieško naujų žaidimo variantų, džiaugiasi nugalėjęs kliūtį, radęs spendimą; pajunta savo galias ir jas demonstruoja, mato, patiria, vertina draugų galimybes, lygina save su jais, siekia pripažinimo, padėties tarp bendraamžių; kartu su kitais vaikais geranoriškai paklūsta žaidimo taisyklėms, bando jų laikytis; susikaupia, susižavi, išgyvena įvairias emocijas. Žaidimas vaikui yra ir svarbiausia vidinės drausmės, savireguliacijos, susivaldymo priemonė. Žaisdami keliese vaikai savaime skatina vienas kitą laikytis žaidimo taisyklių, mokosi 11
suprasti, perskaityti tam tikrus socialinius ženklus, atspėti ketinimus ir pagal tai atitinkamai elgtis. Žaidimo patirtis padeda lengviau susiorientuoti naujose bendravimo situacijose, pritapti prie kitų, pelnyti pripažinimą. Žaidimas atpalaiduoja vaiką, padeda paties atkuriamoje situacijoje dar kartą išgyventi įvairias emocijas, išlieti nerimą, įtampą keliančius jausmus, tuo pat metu patiriant žaidimo malonumą. Laisvė veikti žaidžiant, skatina daug kartų mėginti, keisti, interpretuoti, modeliuoti, atrinkti, apsispręsti. Vaikas mielai žaidžia suaugusįjį susitapatina su juo, pamėgdžioja. Dėmesys tam, ką ir kaip daro ar kalba suaugęs žmogus, padeda vaikui įgyti mokymosi iš suaugusiojo pradmenis. Vaiko žaidimas sudaro sąlygas plėtoti vaiko gebėjimus ir įgūdžius įgytus kitoje veikloje. Tai savotiška gyvenimo praktika vaikams. Suprasdami žaidimo svarbą vaikui, kuriame sąlygas leidžiančias jam plėtoti ilgalaikius kūrybinius žaidimus, palaikome vaiko idėjas žaidime, suteikdami naujų įspūdžių, įvairios socialinės patirties, skatiname vaikus plėtoti įvairaus turinio žaidimus. O grupės Mokytojas užtikrina vaikams galimybę laisvai naudotis žaislais ir kita medžiaga kūrybai; parenka, keičia, papildo grupės, aikštelės žaislus, žaidimo įrangą atitinkančią individualius vaikų poreikius, konkrečius ugdymo uždavinius; tariasi su vaikais ir kartu nustato žaislų ir žaidimų grupėje ir lauko aikštelėje vietas, žaislų naudojimo tvarką, padeda formuotis veiklos kultūros įgūdžius, atsakomybės jausmą; palaiko vaiko savarankišką žaidimą, kūrybinių bandymų sėkmę, vertina vaiko pastangas, pasiektą rezultatą, stiprina vaiko išorinio saugumo jausmą, sudaro palankas socialines emocines sąlygas žaidimui; remia, palaiko, pritaria, džiaugiasi, pagiria, padrąsina vaiko kūrybinę iniciatyvą, žaidžiant kartu tvirtina vidinio saugumo jausmą, žadina vidinę žaidimo motyvaciją, poreikį laisvei, sudaro geras psichologines žaidimo sąlygas. Emocinis klimatas grupėje Vaikui garantuojame ne tik fizinį saugumą, bet ir gerą emocinę atmosferą. Kiekvienas vaikas mylimas, jaučia suaugusiųjų dėmesį ir paramą (yra išklausomas, paguodžiamas, jam padedama). Suaugusieji skatina vaikus ugdytis demokratiškus tarpusavio santykius, pagarbą ir užuojautą vienas kitam, palaiko norą ir mėginimus pagal galimybes vienas kitam padėti. Yra sudarytos sąlygos, kad šalia vaiko būtų emociškai stabilus ir pusiausvyras, reikiamos kompetencijos suaugęs žmogus, kad būtų organizuotas Higienos normas atitinkantis grupės darbo ritmas (dienos, savaitės, metų), kad būtų nustatytos vaiko suvokimo ribas atitinkančios grupės taisyklės, kurių dėka jis gali orientuotis santykiuose su kitais žmonėmis bei supančia aplinka. Siekdami patenkinti kiekvieno ugdytinio poreikį būti mylimam, stengiamės nuoširdžiai domėtis kiekvienu vaiku, mylėti bei gerbti jį ne už kažką konkrečiai, o, tiesiog, už tai, kad jis yra. Saugi ir ugdanti aplinka Ugdymo(si) turinio įgyvendinimui sukuriama ikimokyklinio amžiaus vaiko poreikius ir galimybes atitinkanti, į ugdymo tikslus orientuota, saugi aplinka: grupės erdvė, muzikos ir sporto salės, kitos patalpos, žaidimų aikštelės. Sudaromos sąlygos, užtikrinančios saugią fizinę aplinką, kuri nėra sterili ir leidžia natūraliai formuotis vaiko savisaugos instinktams. Kurdami ikimokyklinukams pritaikytą ugdymo(si) aplinką atsižvelgiame į šiuos aspektus: aplinka kuriama taip, kad vaikas joje jaustųsi šeimininku kad galėtų laisvai ją keisti, pritaikyti žaidimams ir veiklai, netrukdydamas kitiems; aplinka - jauki, žaisminga, estetiška ir kūrybiška, funkcionali, skatinanti vaikų aktyvumą, norą veikti, ugdytis aplinka; grupės erdvėje vaikas turi rasti viską, ko reikia žaidimams, aktyviai veiklai ir poilsiui; grupės erdvė sudaryta iš mažesnių erdvių individualiai, grupelių ir visos grupės veiklai, erdvė formuojama taip, kad pakaktų erdvės judėjimui; patalpos, įranga bei ugdymo priemonės pritaikomos vaikų ugdymosi netolygumams šalinti, specialiesiems ugdymo(si) poreikiams tenkinti. Mokytojo ir vaiko bei jo šeimos sąveika Mokytojas kryptingai ir tikslingai planuoja ugdomąją veiklą į ją įtraukdamas vaikus, tėvus (globėjus/rūpintojus), derindamas jų poreikius bei interesus ir programoje numatytus tikslus. 12
Jis taiko įvairius veiklos ir ugdymo proceso planavimo modelius. Kita vertus, jis lanksčiai prisitaiko prie netikėtai atsiradusių vaikų norų, spontaniškai kilusių žaidimų ar kitos veiklos situacijų, įsiklauso į vaikų siūlymus, nebijodamas keisti išankstinių sumanymų ar planų. Įgyvendinant ugdymo(si) turinį pedagogas yra įpareigotas ugdymo procesą organizuoti taip, kad jis būtų vaikams patrauklus, džiaugsmingas, skatinantis pažinimo motyvaciją, kūrybiškumą. Vaikai skatinami bendrauti ir bendradarbiauti, mokytis vienas iš kito. Ugdymo turinys įgyvendinamas per sąveiką su šeima. Mokytojas ir šeima vieni kitus supažindina su vaiko įpročiais, nuostatomis, vertybėmis, Mokyklos ir šeimos tradicijomis. Ugdymo turinys įgyvendinamas kartu su šeima visą vaiko buvimo Mokykloje laiką. Mokytojas ugdymo procesą organizuoja kūrybiškai, patraukliai. Vaikus skatina bendrauti ir bendradarbiauti, perimti vieni iš kitų teigiamą patirtį. Grupės Mokytojas bendrauja su kitais Mokyklos Mokytojais, socialiniais partneriais, vaikui specialiąją paramą teikiančiais Mokyklos ar kitų institucijų specialistais. Šeima skatinama tapti aktyviu ugdymo proceso dalyviu. Dalis vaikų veiklos iš Mokyklos aplinkos perkeliama į namų aplinką. Ugdymo turinio tęstinumas Sudarydami ugdymo turinį Mokyklos programai, paliekame teisę Mokytojui pritaikyti jį konkrečiai grupei ir jį individualizuoti ir diferencijuoti, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, įgytus šeimoje ir Mokykloje. Mokytojas bendradarbiauja su būsimu vaikų priešmokyklinio ugdymo pedagogu ar I klasės mokytoju, drauge informuoja tėvus (globėjus/rūpintojus), domisi tolesne buvusių ugdytinių sėkme mokykloje. Mokytojui sudaromos sąlygos susipažinti su būsimais mokiniais, jų pasiekimais, lūkesčiais. Vaikams sudaroma galimybė susipažinti su būsimu mokytoju, klase, mokykla. Esant galimybei, plėtojami bendri ikimokyklinės grupės vaikų ir priešmokyklinės bei pradinių klasių mokinių ir juos ugdančių Mokytojų projektai: bendros kūrybinių darbelių parodos, šventės, žaidimų dienos, tyrimai, apklausos apie adaptaciją, savijautą ir pan. Ugdymo kompetencijos, jų įgyvendinimo galimybėss Mokyklos Programos ugdymo programos turinys išdėstytas pagal kompetencijas. Išskiriamos penkios vaikui ugdytis reikalingos kompetencijų grupės: 13 SOCIALINĖ SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJOS KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA PAŽINIMO MENINĖ
Socialinės kompetencijos plėtojimosi galimybės: gyventi ir būti greta, kartu, pasitikėti savo jėgomis, būti palankiam aplinkiniams, tikėti jais. Veikla Vaiko buvimas sociume (vaikų grupėje, Mokyklos aplinkoje), kur vaikas pats mokosi rasti savo vietą, išlikti savimi, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais ir suaugusiais, savarankiškai spręsti konfliktus; Aplinkos sąlygų pritaikymas (kampeliai, žaidimai, augalai ir gyvūnai), kai natūraliai vystomas vaiko gebėjimas užjausti, padėti, prižiūrėti, toleruoti ir priimti skirtingų gebėjimų žmones, supančios aplinkos objektus; Suaugusiojo rodomas pavyzdys, jo santykis su kitais žmonėmis (buvimas savimi, tuo pačiu paliekant erdvės kitam); Aiškios ribos ir taisyklės, vienodos visiems ir užtikrinančios vaiko, kitų vaikų ir aplinkos saugumą. Sveikatos saugojimo kompetencijos plėtojimosi galimybės: saugiai jaustis aplinkoje, aktyviai judėti, sveikai gyventi. Veikla Geras psichologinis klimatas: kai visi ugdymo proceso dalyviai gali jaustis laisvi, nevaržomi ir laimingi, auklėtoja dėmesinga vaiko jausmams ir mintims; Judėjimo laisvė: vaikai gali laisvai judėti grupėje, salėje ir visose darželio patalpose; Grūdinimasis ir tinkama kūno kultūros veikla: vaikai mankštinasi sportui pritaikytose erdvėse, grupėje, gryname ore, ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę organizuojamos kūno kultūros, 1-2 kartus per dieną - pasivaikščiojimai lauke (iš ryto ir po pietų); Racionali dienotvarkė, kai kaitaliojamas aktyvus poilsis, fizinė veikla, žaidimai, miegas; Asmens ir įstaigos higiena: laikomasi švaros ir tvarkos, asmens higienos; Tinkamas maitinimas: vaikai valgo sveiką ir subalansuotą maistą, dalyvaujama Pienas vaikams ir Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose ir vaikų ugdymo įstaigose ; Grūdinimas: vaikai mokomi sveikai gyventi, grūdinasi oru, saule, vandeniu, parenkama patogi, higieniška, atitinkanti oro temperatūrą ir paskirtį apranga grupėje, lauke ir sportinė apranga (sportuoti salėje ir lauke); Saugi ir sveika aplinka grupėje, sporto salėje, visose darželio patalpose, darželio kieme, ir lauko aikštelėse. Komunikavimo kompetencijos plėtojimosi galimybės: tenkinti poreikį bendrauti, įsiklausyti, išgirsti, atpažinti, suprasti girdimą kalbą, kalbėti. Veikla: kasdienis bendravimas ir bendradarbiavimas su suaugusiais ir vaikais įvairių rūšių žaidimai; pasakų klausymas ir sekimas, pasakų kūrimas; knygų vartymas, skaitymas, knygų ir grupės laikraščių gaminimas; gražiai, raiškiai, taisyklingai kalbančios auklėtojos (tinkamas pavyzdys pamėgdžiojimui); darbas su priemonėmis smulkiajai bei stambiajai motorikai vystytis. Priemones ir darbo organizavimo būdai: kasdienė ugdomoji veikla (Ryto ratas, šventės pramogos); judėjimas gryname ore (stambioji ir smulkioji motorika); įvairi, skirtingus įgūdžius vystanti buitinė ir žaidybinė veikla (smulkioji ir stambioji motorika); meninė veikla; žaislai, grupės ir mokyklos aplinkoje esančios priemonės, filmai; kampeliai; biblioteka 14
15 Pažinimo kompetencijos plėtojimosi galimybės: pažinti save ir kitus žmones kaip bendravimo partnerius, tyrinėti supančią aplinką, gamtą; Veikla: kasdienis bendravimas ir bendradarbiavimas su suaugusiais ir vaikais įvairių rūšių žaidimai; knygų vartymas, skaitymas, knygų ir grupės laikraščių gaminimas; darbas su priemonėmis, žaislais; tiriamoji pažintinė, globojamoji veikla; įvairi, skirtingus įgūdžius vystanti buitinė ir žaidybinė veikla; Priemones ir darbo organizavimo būdai: Bendra prasminga, integruota ir nesuskaidyta į atskirus dalykus, kasdienė ugdomoji veikla (Ryto ratas); šventės pramogos, viktorinos; pasivaikščiojimas lauke; žaislai, grupės ir mokyklos aplinkoje esančios priemonės, Žaliasis kampelis; kampeliai; žaidimai; pasakos; suaugusiųjų veiklos pamėgdžiojimas. Meninės kompetencijos plėtojimosi galimybės: tenkinti saviraiškos ir kūrybinius poreikius, patirti estetinius išgyvenimus, įgyti meninės veiklos įgūdžių. Veikla: Kasdienis vaiko vaizduotės ir kūrybiškumo pradmenų suvokimas (vaikas neįrėminamas pavyzdžiu, kūryba vyksta laisvai, nesiorientuojant į kažką, vaiko nemokant, kaip reikia piešti ar kurti); pasakos; šventės, pramogos, jų scenarijus ir ritualus; dainos, šokiai, muzikiniai žaidimai; dailės ir rankų darbų veikla; įvairių rūšių žaidimai; spektaklių rengimas ir rodymas specialistų veikla (meninio ugdymo mokytojas, šokio mokytojas) Priemones ir darbo organizavimo būdai: kasdienė ugdomoji veikla (Ryto ratas, šventės pramogos); įvairi, skirtingus įgūdžius vystanti buitinė ir žaidybinė veikla; meninė veikla muzikos salėje; žaislai, grupės ir mokyklos aplinkoje esančios priemonės; kampeliai; Parodų organizavimas Mokyklos darželio ir miesto erdvėse; Mėlynojo lapelio švenčių organizavimas SOCIALINĖ KOMPETENCIJA ( pasitikės savo jėgomis, bus palankus aplinkiniams, tikės jais). Sudarysime sąlygas, prielaidas vaikui: pasitikėti savimi ir savo gebėjimais, artimaisiais, pedagogais, draugais; suprasti savo jausmus bendraujant su kitais, pajusti jų emocinę būseną;
atskirti kas gerai ir kas blogai, derinti ketinimus ir veiksmus; elgtis savarankiškai, atlikti įsipareigojimus, suvaldyti savo norus ir įgeidžius; užjausti, padėti kitokios išvaizdos, neįprasto elgesio bendraamžiams ar suaugusiems; nusiteikti geranoriškam, palankiam bendravimui ir bendradarbiavimui su aplinkiniais žmonėmis; atrasti naujus patirties kaupimo būdus, orientuotis įvairioje socialinėje aplinkoje. 16 SIEKTINOS vertybinės nuostatos Padėti vaikui suvokti, įtvirtinti ir išreikšti savojo Aš suvokimą, pripažįstant jo jausmus, pasiekimus, elgesį, nuomonę ir jo teisę turėti savo žaislus, daiktus ir vietą žaidimui Suteikti vaikui galimybę veikti savarankiškai, pereinant nuo globos prie bendradarbiavimo, pagiriant, paryškinant jo pastangas. Padėti vaikui matyti ir perimti žaidimo veiksmus, skatinti žaisti greta ir kartu, suprasti kitų ketinimus, išvengti nesutarimo, nesaugumo. Skatinti domėjimąsi savimi, bendraamžiais, suaugusiais, supančia aplinka, kultūros vertybėmis, ugdant vaiko jautrumą, norą padėti kitiems, tikint artimų žmonių palankumu ir geranoriškumu VAIKO VEIKSENOS Vaikas skatinamas tyrinėti savo išorę, pažinti savo daiktus, atpažinti save ir artimus žmones nuotraukose, atsiliepti šaukiamas vardu, pasakyti savo vardą, amžių. Įvairių žaidimų metu pratinasi suvokti save, kaip turintį nuo kitų nepriklausomą vidinį pasaulį norus, jausmus, mintis. Pratinasi vertinti save, reikšti mintis, nusakydamas savo jausmus įvairiais žaislais, paveikslėliais, nuotaikų kaukėmis. Žaidžia su berniukus ir mergaites vaizduojančiomis lėlėmis, žaidime jas priskiria sau ir kitiems šeimos nariams. Asmens nepriklausomybę pareiškia ir įtvirtina, gindamas nuo kitų savo žaislus, daiktus. Vaikas sprendžia, sumano ir veikia savarankiškai, patirties semiasi iš ankstesnės veiklos. Žaislus, priemones renkasi pats, žino jų laikymo vietą. Nusprendžia kokiais žaislais gali dalintis su kitais. Seka dienotvarkę ir žino, kokia veikla seks po praėjusios, planuoja ką veiks artimiausiu metu. Pasirenka sau geriausią draugą, su kuriuo sėdi ir žaidžia greta. Dalyvauja bendroje veikloje, kartu aptaria įvairius sunkumus, žaidžia kaip komanda arba grupė. Žaidžia šalia vaikų vienas. Žaidžia su vienu ar dviem vaikais. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose, mokosi pasidalinti žaislais. Bendrauja su daugeliu vaikų, mokosi žaisti kartu. Domisi kitu vaiku, jo žaislais, sumanymais, nuomone, jausmais, pratinasi klausytis ir girdėti kalbantįjį. Žaisdamas ar ką nors veikdamas vienas ar greta kito, stengiasi netrukdyti kitiems, dalijasi patirtimi, žaislais ir priemonėmis Tyrinėja savo ir kitų žmonių panašumus ir skirtumus; šeimos, grupės, bendruomenės gyvenimą. Stebi, analizuoja paveikslus, reprodukcijas, knygas, konstruktorius, vaizduojančius skirtingus žmones. Pratinasi bendrauti su įvairiais žmonėmis, kitos grupės vaikais, skirtingų socialinių grupių žmonėmis įvairioje aplinkoje grupėje, šeimose, tėvų darbovietėje, darželio ir miesto bendruomenės renginiuose. Gerbia ir užjaučia neįgalius, senyvo amžiaus žmones. Stebi artimų žmonių, bendraamžių nuotaikas, stengiasi paguosti, užjausti, padėti bėdoje, nelaimėje
17 Plėsti vaiko supratimą apie šeimą, draugus, bendruomenę, žmonių darbą, kūrybą, tarpusavio ryšius, gimtinę, Tėvynę. Skatinti suprasti ir vertinti, kas yra gera ir kas bloga; pripažinti kito teisę elgtis savaip; numatyti poelgių pasekmes sau ir aplinkiniams Skatinti ugdytis naują samprotavimo ir problemų sprendimo lygį atitinkančius patirties kaupimo būdus: tyrinėjimą eksperimentuojant; modeliavimą remiantis patirtimi ir vaizduote; pasitikrinimą, naujo paiešką kartojant ir varijuojant; tą patį ketinimą įgyvendinant naujomis priemonėmis ir sąlygomis. Stebi, tyrinėja, vaizduoja, komentuoja grupės vaikų, šeimos, bendruomenės gyvenimą. Stebėdamas suaugusiuosius, jų veiksmus, klausydamas paaiškinimo, išbando naujus veikimo bei elgesio būdus, bei juos pritaiko. Tyrinėja savo ir kitų žmonių panašumus ir skirtumus. Analizuoja pažįstamų žmonių paveikslus, nusako ką jie veikia juose. Stebi daiktus, meno kūrinius grupėje, šeimoje, išvykose, lankosi muziejuje, parodose, spektakliuose, koncertuose ir pasakoja savo patirtį. Kaupia ir sistemina informaciją apie žmones, jų profesijas, tarnybas, kaimą, miestą, Tėvynę Lietuvą ir pasaulį. Skiria savo asmeninius daiktus nuo kitų. Pratinasi atsižvelgti į kitų norus dalintis žaislais ir daiktais. Nebijo būti kitoks, gerbia kito savitumą. Pratinasi imtis atsakomybės už savo elgesį, įpareigojimus, darbą, išmokti suvokti savo poveikį materialiems daiktams, kitiems žmonėms, gamtai. Pratinasi ieškoti ginčų sprendimų, mokosi iš savo elgesio pasekmių. Pratinasi suvokti, kad kalbėdamiesi apie problemas, dalindamiesi jausmais ir nuomonėmis, gali išspręsti nesutarimus. Išmoksta valdyti save, suvokia nepageidaujamo elgesio pasekmes, patys įveikia sunkumus, sudėtingose situacijose stengiasi rasti sprendimą. Dalyvauja dirbant tikrus darbus, jaučiasi pajėgus, atsakingas ir turintis galimybę viską atlikti kuo geriausiai. Dalyvauja kuriant grupės taisykles, o prireikus pakeisti jas arba sukurti naujas. Pratinasi atskirti ir žinoti žalojančius ir teikiančius žmogui naudą žaislus, daiktus, naujausias technologines priemones. Tampa ugdymo proceso partneriais. SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA (saugiai jausis aplinkoje, aktyviai judės, mokysis sveikai gyventi) Sudarysime sąlygas, prielaidas vaikui: Įgyti elementarių žinių apie save, savo kūną, savo sveikatą. Suprasti supančioje aplinkoje tykančius pavojus. Augti sveikam, atspariam ligoms, laikytis asmens higienos. Siekti tapti stipriam, ištvermingam, vikriam, valingam, atkakliam, drąsiam. Tikėti savo jėgomis, teigiamai vertinti fizines galimybes, tobulinti savo kūną. Išreikšti save judesiu, siekti išraiškos kūrybiškumo, estetiškumo, savitumo. Suvokti, kad yra žmonių su kūno, išvaizdos nukrypimais, trūkumais.