LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika Ugnė Suslovienė 6 kursas, 5 grupė ĮGIMTOS ŠUNS STUBURO SLANKSTELIŲ KŪNŲ PATOLOGIJOS CONGENITAL ANOMALIES OF THE VERTEBRAL BODY OF THE DOG Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadovas: lektorė Ligita Zorgevica-Pockeviča Kaunas, 2016 m.
DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Įgimtos šuns stuburo slankstelių kūnų patologijos. 1. Yra atliktas mano pačios. 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje. 3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO (data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) (aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1) 2) (vardas, pavardė) (parašai) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas) 2
Turinys SANTRAUKA... 4 SUMMARY... 5 SANTRUMPOS... 6 ĮVADAS... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 8 1.1. Ligos aktualumas... 8 1.2. Slankstelių kūnų patologijų skirstymas... 8 1.2.1. Pusinis slankstelis (hemivertebra)... 8 1.2.2. Drugelio slankstelis (butterfly/cleft vertebra)... 10 1.2.3. Suaugęs slankstelis (block/fused vertebra)... 10 1.2.4. Pereinamasis slankstelis (transitional vertebra)... 11 1.3. Diagnostika... 12 1.3.1. Klinikiniai požymiai... 12 1.3.2. Diagnostikos metodai... 13 1.4. Gydymo ir profilaktikos metodai... 17 1.4.1. Gydymo metodai... 17 1.4.2. Profilaktika... 19 2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 20 3. TYRIMO REZULTATAI... 23 3.1. Tiriamųjų veislė, lytis, amžius... 23 3.2. Slankstelių patologijų rūšys, skaičius... 26 3.3. Neurologiniai simptomai... 27 3.4. Ryšys tarp ligos ir simptomų... 29 3.5. Kokybinių požymių analizė... 30 3.6. Tiriamųjų šunų rentgenogramos... 31 4. REZULTATŲ APTARIMAS... 32 IŠVADOS... 34 PADĖKA... 35 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 36 3
SANTRAUKA Įgimtos šuns stuburo slankstelių kūnų patologijos Ugnė Suslovienė Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas: vet. gydytoja-chirurgė, lektorė Ligita Zorgevica-Pockeviča. Darbo apimtis: 38 puslapiai, 3 lentelės, 27 paveikslai, 40 literatūros šaltinių, 1 priedas. Darbo tikslas: Ištirti įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimą tiriamųjų šunų tarpe. Tyrimo vieta: X smulkiųjų gyvūnų klinika Kaune. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas 2015-2016 metų laikotarpiu, X klinikoje Kaune, kartu su kvalifikuotu veterinarijos gydytoju atliekant diagnostines procedūras neurologinius simptomus turintiems šunims. Į tyrimą įtraukti ir gyvūnai, kuriems neurologiniai požymiai nepasireiškė ir jiems patologijos diagnozuotos atsitiktinai. Tirti rizikos grupės šunys (mažų ir vidutinių, brachicefalinių veislių atstovai), taip pat įtraukti duomenys iš archyvo (nuo 2012 iki 2015 m.). Surinkta anamnezė, atliktas klinikinis tyrimas, neurologinis tyrimas. Stuburo smegenų pažeidimai pagal neurologinius simptomus suskirstyti į laipsnius. Atliktas rentgenologinis tyrimas. Duomenys susisteminti naudojant Microsoft Word 2013 ir Microsoft Excel 2013 programas. Atlikta statistinė analizė: skaičiuoti amžiaus vidurkiai, koreliacijos koeficientai tarp kiekybinių požymių, skaičiuotas Chi kvadrato kriterijus kokybiniams požymiams. Rezultatai: Užregistruoti 29 įgimtų šuns stuburo slankstelių kūnų patologijų atvejai. Iš jų 86,20 proc. sudarė prancūzų buldogai, 3,45 proc. vokiečių bokseriai, 3,45 proc. vakarų Škotijos baltieji terjerai, 3,45 proc. mopsai, 3,45 proc. anglų buldogai. Tyrimo metu didesnę tiriamųjų šunų dalį sudarė patinai - 62,07 proc., tuo tarpu, kalės 37,93 proc. Dažniausiai neurologiniai simptomai buvo pastebimi 3-6 metų šunims, tai sudarė 40,91 proc. visų neurologiniais požymiais pasižyminčių šunų. Iš visų diagnozuotų pakitimų, hemivertebra diagnozuota dažniausiai - 82,76 proc. Visi kiti pakitimai pasireiškė tik nedidelei daliai tiriamųjų šunų. Kifozė krūtinės srityje dažniausiai pasireiškusi stuburo iškrypimo forma, tyrimo metu - 24,14 proc. Lordozė diagnozuota tik vieną kartą juosmens srityje. O skoliozė buvo rasta krūtinės srityje dėl lateralinės hemivertebros. Tyrimo metu, dauguma (75,86 proc.) tirtų gyvūnų turėjo klinikinius požymius. Suskaičiavus koreliacijos koeficientą ir statistinį patikimumą taip pat buvo nustatyta, kad neurologinių simptomų pasireiškimo laipsnis nepriklauso nuo šuns amžiaus. Buvo skaičiuotas Chi kvadrato kriterijus, kurio rezultatas paneigė iškeltą hipotezę, kad pusei įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų turinčių šunų pasireiškia klinikiniai simptomai. Raktažodžiai: šuo, stuburas, patologija, deformacija, slankstelis, slankstelio kūnas, įgimtas. 4
SUMMARY Congenital Anomalies of the Vertebral Body of the Dog Ugnė Suslovienė Master s thesis Master's thesis tutor: Veterinary surgeon, lecturer Ligita Zorgevica-Pockeviča. Master s thesis volume: 38 pages, 3 tables, 27 pictures, 40 literature references, 1 annex. Master s thesis objectives: to analyze congenital anomalies of the vertebral column among selected dogs. Research location: Small animal veterinary clinic X in Kaunas. Methods of research: The research was done between the year of 2015 2016 in the small animal veterinary clinic X in Kaunas. Under the supervision of a qualified veterinary doctor diagnostic tests were performed to dogs with neurological symptoms. The examined dogs were those that fell into risk groups (small and medium sized, brachiocephalic breeds), those that shared specific clinical symptoms, accidental findings and also, data was used from the clinics archives (between years of 2012 2015). The data used for research was collected from the subjects via anamnesis, clinical examination and neurological evaluation. Damage to the spinal cord going by neurological symptoms was classified into degrees. After that, an x-ray was done. All of the collected data was systemized using Microsoft Word 2013 and Microsoft Excel 2013 programs. A statistical analysis was done to calculate: average age, correlations between quantitative traits and the chi-square criteria for qualitative traits. Results of Research: 29 congenital anomalies of the vertebral column were registered. Out of them, 86,20 percent were comprised of French bulldogs, 3,45 percent were German boxers, 3,45 percent were West Highland White Terriers, 3,45 percent were Pugs and 3,45 percent were English bulldogs. The research subjects were mostly comprised of male dogs - 62,07 percent, while female dogs made up a total of 37,93 percent of cases. Most of the neurological symptoms were noticed in dogs between the ages of 3-6 years a total of 40,91 percent of all dogs that showed neurological symptoms during their evaluation. Out of all diagnosed pathological changes hemivertebra was the prevailing and most commonly occurring one 82,76 percent. Other pathological anomalies occurred in only a very small group of subjects. Kyphosis of the thoracic region was the most common deformity of the spine with 24,14 percent of subjects affected. Lordosis was diagnosed in only one of the patients in the lumbar area. Scoliosis was found in only one of the patients as well in the thoracic region, due to a lateral hemivertebra. Most of the research subjects (75,86 percent) had shown clinical symptoms. After calculating the correlation coefficient and the statistical reliability of the research data it was determined that the degree of manifestation of neurological symptoms is independent of the dogs age. The results from calculating the chi-square criteria disprove the initial formulated hypothesis that half of the congenital anomalies of the vertebral column cases in dogs show clinical symptoms. Keywords: dog, canine, vertebral column, spine, pathology, anomaly, malformation, deformity, vertebra, vertebral body, congenital. 5
SANTRUMPOS C (1 7) (lot. vertebrae cervicales) kaklo srities slanksteliai Cd (1 n) (lot. vertebrae caudales) uodegos srities slanksteliai DSL (DJD) degeneracinė sąnarių liga, artrozė, osteoartrozė DV dorso-ventralinė KT kompiuterinė tomografija L (1 10) (lot. vertebrae lumbales) juosmens srities slanksteliai LL lateralinė LM latero-medialinė ML medio-lateralinė MRT magnetinio rezonanso tyrimas NVNU nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo PMMA polimetilmetakrilatas Proc. procentai S (1-3) (lot. os sacrum) kryžkaulis SVNU steroidiniai vaistai nuo uždegimo T (1 13) (lot. vertebrae thoracicae) krūtinės srities slanksteliai TD tarpslankstelinis diskas TDI tarpslankstelinio disko išvarža VD ventro-dorsalinė 6
ĮVADAS Šiomis dienomis, kai vis labiau atsižvelgiama į gyvūnų gerovės principus, reikėtų prisiminti dar 1979 metais Jungtinėje Karalystėje oficialiai paskelbtas 5 gyvūnų laisves. Viena iš jų: Laisvė nuo skausmo, sužalojimų ar ligų. Būtent ši laisvė gali būti pažeidžiama, kai veisiami arba auginami šunys, turintys įgimtų stuburo patologijų. Įgimtos patologijos tai defektai atsiradę prenataliniu laikotarpiu. Stuburo patologijos anatominiai skeleto pakitimai, kurie gali turėti įtakos nervinei sistemai, judėjimo aparatui, kelti skausmą gyvūnui, arba priešingai nesukelti jokių klinikinių simptomų. Yra didelė įvairovė stuburo ligų, tačiau įgimtos slankstelių patologijos analizuojamos gana retai, dažnai dėl klinikinių požymių nebuvimo. Įgimtos stuburo slankstelių kūnų patologijos gana dažnas reiškinys šunų populiacijoje. Šiame darbe, nagrinėjant su tema susijusią literatūrą ir atliekant tyrimą pasirinktoje šunų grupėje, siekiama įsigilinti į defektų atsiradimo priežastis, pasekmes, sprendimo būdus ir kaip šių patologijų išvengti. Darbo tikslas: Ištirti įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimą tiriamųjų šunų tarpe. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti, įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų rūšių įvairovę tiriamų šunų tarpe. 2. Išsiaiškinti, įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimą, atsižvelgiant į veislę, amžių, lytį tiriamųjų šunų tarpe. 3. Išnagrinėti, įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų klinikinių simptomų pasireiškimą. 4. Išnagrinėti, gyvūno amžiaus ir įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų skaičiaus ryšį su simptomų pasireiškimu. 5. Ištirti, veislės įtaką simptomų pasireiškimui. 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Ligos aktualumas Įgimtos stuburo slankstelių patologijos dažnai diagnozuojamos šunims ir katėms (1,2). Šunų tarpe gali siekti iki 25% (3). Šunims aptinkamos dažniau, nei katėms (4,5). Įgimtos stuburo slankstelio kūno (corpus vertebrae) patologijos yra dažnai pastebimos mažų ir vidutinių (6,7), brachicefalinių trumpauodegių šunų veislių krūtinės stuburo srityje. Daugumoje atvejų, tai atsitiktiniai radiniai ir didelės klinikinės reikšmės neturi (7,8). Įgimtas netaisyklingai išsivystęs stuburas gali formuoti normalų stuburo kanalą (9). Tačiau, retkarčiais, smarkios stenozės atveju, jis gali būti neurologinių simptomų priežastimi (3). Slankstelių netaisyklingas išsivystymas gali būti ir stuburo iškrypimo priežastimi, o tai gali nulemti stuburo kanalo stenozę ir statinę stuburo smegenų kompresiją. Taip pat, šie slanksteliai gali formuoti stuburo segmentų nestabilumą, keliantį ūmų ar pasikartojantį stuburo smegenų žalojimą dėl dinaminės kompresijos (7,10). Literatūroje aprašomas ir polinkis į tarpslankstelinio disko išvaržos atsiradimą gretimuose slanksteliuose (11). Gebėti atpažinti šias anomalijas ir suprasti jų atsiradimą labai svarbu, siekiant diferencijuoti jas nuo degeneracinių (pvz. DSL (12)), infekcinių (pvz. toksoplazmozė, neosporos, maras), trauminių pakitimų (pvz. lūžis, išnirimas) (13) ar navikų (14). Dažniausiai pasitaikančios slankstelių kūnų patologijos: pusinis slankstelis, drugelio slankstelis, suaugę slanksteliai, pereinamasis slankstelis (3,10,15). 1.2. Slankstelių kūnų patologijų skirstymas Šuns stuburo slankstelių patologijos gali būti klasifikuojamos į paprastas ir daugybines. Tolimesnis skirstymas pagrįstas schema, naudojama žmonių medicinoje. Anomalijos, kurios susiformuoja ankstyvame embrioniniame periode: hemivertebra, drugelio slankstelis ir pereinamasis slankstelis. Defektai, besiformuojantys vėlesniame embrioniniame laikotarpyje: suaugęs slankstelis, sąnarinių ataugų hipoplazija, centro hipoplazija ar aplazija (nebuvimas). Slankstelių patologijos dar gali būti klasifikuojamos į formavimosi defektus: pleišto formos, drugelio slankstelis, hemivertabra, ir defektus, atsiradusius dėl nepilnos ar nesamos slankstelių segmentacijos (suaugęs slankstelis) (2). 1.2.1. Pusinis slankstelis (hemivertebra) Terminas hemivertebra (pusinis slankstelis) (1 pav.). apibūdina slankstelio anomaliją, kuriai būdingas nepilnas slankstelio kūno išsivystymas. Trauma į slankstelio augimo zoną gali sukelti augimo deformaciją, panašią į pleištą (11). Priklausomai nuo priežasties, pleišto formos slankstelis (10) gali stokoti dorsalinės ar ventralinės kūno dalies. Jei deformacija nėra kompensuojama gretimo slankstelio, gali išsivystyti kifozė (išlinkimas į dorsalinę pusę) ar lordozė (išlinkimas į ventralinę pusę). Arba jei defektas yra asimetriškas iš kairės ar dešinės, gali formuotis skoliozė (stuburo 8
išlinkimas į lateralinę pusę) (16,17). Pusiniai slanksteliai taip pat siejami su nebūdingu šonkaulių skaičiumi ir tarpais tarp jų (18). Todėl krūtinės forma gali būti asimetriška (11). Nors dažnu atveju, hemivertebra būna atsitiktinis radinys (3,18), tačiau šis pleišto formos slankstelis ar slanksteliai kartais sukelia stuburo segmentų nestabilumą ir stuburo smegenų kompresiją (19). Moissonnier P. ir kt. tyrimo metu buvo nustatyta, kad stuburo kanalo plotis nesiskiria tarp sveikų šunų ir šunų, turinčių krūtinės pusinių slankstelių, tačiau yra svarbus ryšys tarp neurologinių simptomų, kifozės laipsnio ir slankstelių subliuksacijos (6). 1 pav. LL projekcija. 2 metų prancūzų buldogų veislės patinas su daugybinėmis hemivertebromis (pažymėta juodomis rodyklėmis) krūtinės srityje. Simptomai skausmas nugaros srityje. Rentgenograma atlikta X klinikoje Kaune. Pusiniai slanksteliai dažniausiai aptinkami brachicefalinių trumpauodegių šunų veislėse (anglų ir prancūzų buldogai, Bostono terjerai, mopsai) (1,3,11,15,17,18,20,21,22), bet taip pat yra aprašomi ir kitų žaislinių ar nykštukinių veislių šunims. Buvo nustatyta krūtinės pusinių slankstelių paveldima forma vokiečių trumpaplaukių pointerių veislės šunims, kur liga pasireiškia kaip autosominis recesyvinis susirgimas (1,4). Dauguma šunų, ligos pasireiškimo metu, yra jaunesni nei metų amžiaus, tačiau pasitaiko ir vyresnio amžiaus šunų (20). Dažniausiai hemivertebros aptinkamos viduriniame krūtinės srities trečdalyje (2) (2 pav.). 2 pav. Tyrimo metu (6) nustatytas pakitusių stuburo slankstelių pasiskirstymas krūtinės srityje. 9
1.2.2. Drugelio slankstelis (butterfly/cleft vertebra) Drugelio slankstelis, dar kitaip vadinamas skeltu slanksteliu (3) (3,4 pav.). Kai netaisyklingai vystosi abu slankstelio kaulėjimo centrai, susiformuoja slankstelio kūnas, sudarytas iš dviejų trikampių vienetų, su viršūne nukreipta viena į kitą (15). Išvaizda VD rentgenogramoje primena drugelio sparnus (3,15). Stebimas sutrumpėjęs slankstelio ilgis (3). Klinikinius požymius sukelia retai. Juos apsprendžia konkreti pažeidimo vieta ir slankstelio geometrija, ypač stuburo kanalo skersmuo pažeistame regione (15). Gali formuoti kifozę (3). Dažnai pasitaiko brachicefalinių trumpauodegių šunų veislėms, tokioms kaip: buldogai, mopsai, Bostono terjerai (3). 3 pav. 4 pav. 3 pav. Rentgenograma. VD projekcija. Mopsų veislės šuo su drugelio slanksteliu. Be klinikinių simptomų. Prieiga per internetą: http://yourownvet.com/spinal-disease-and-paralysis-in-dogs/ (žiūrėta 2016.09.21) 4 pav. Kompiuterinė tomograma. 1 metų anglų buldogų veislės šuo. Daugybiniai drugelio slanksteliai (pažymėta baltomis rodyklėmis). Šaltinis (2). 1.2.3. Suaugęs slankstelis (block/fused vertebra) Suaugę slanksteliai pasitaiko, kai įvyksta nepilna slankstelių segmentacija ir nėra diskoslankstelio kontakto, dėl traumos ar netgi kaip diskospondilito pasekmė (11). Tai lemia dalinį ar pilną dviejų (ar retkarčiais daugiau) gretimų slankstelių susijungimą (5 pav.). Jei šie pakitimai yra pilnai sugiję, diferencijuoti įgytus suaugusius slankstelius nuo įgimtos patologijos gali būti neįmanoma (11). Slanksteliai gali būti susijungę kūnais (dažniausiai), plokštelėmis ar ataugomis (23). Tarpslankstelinio tarpo nėra, arba jis nežymus (3). Suaugusio slankstelio ilgis dažnai lygus (11) ar trumpesnis, nei dviejų normalių slankstelių (3). Gretimi slanksteliai prisitaiko pagal formą, kad būtų sušvelnintas stuburo iškrypimas. Rentgenologiškai kaulo struktūra ir tankumas nepakitę (3). Dažniausiai suaugę slanksteliai nesukelia klinikinių simptomų (3,11,15). Nedaugeliu atvejų (paprastai dėl kaklo srities suaugusių slankstelių), gali pasireikšti: sumažėjęs kaklo ir galvos judrumas; padidėjęs gretimų tarpslankstelinių diskų judrumas ir apkrova - gali nulemti diskų 10
degeneraciją ir/ar raiščių hipertrofiją (3,11); stuburo kanalo stenozę ir stuburo smegenų/nervų kompresiją, dėl perteklinės kaulinio audinio gamybos (3). 5 pav. LL projekcija. 4 mėnesių Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės patinas suaugusiais T13 ir L1 slanksteliais (pažymėta juoda rodykle). Be klinikinių simptomų. Rentgenograma atlikta X klinikoje Kaune. 1.2.4. Pereinamasis slankstelis (transitional vertebra) Pereinamasis (tarpinis) slankstelis (6 pav.). yra įgimta patologija, kuri pasireiškia kito slankstelių anatominio regiono požymiais, nebūdingais tai stuburo daliai. Jie pasitaiko pereinant iš vienos srities į kitą. Pokyčiai gali būti vienpusiai arba abipusiai (simetriški). Kartais pasitaiko kartu su Spina bifida sindromu, kuris atsiranda dėl nepilnai suaugusio slankstelio lanko (arcus vertebrae) (3). Tolimesnė klasifikacija priklauso nuo to, kokius nebūdingus bruožus slankstelis įgauna. Cervikalizacija krūtinės slanksteliui trūksta šonkaulio. Torakalizacija kaklo ar juosmens slankstelis turi šonkaulį (gali būti rudimentinis (15)) vietoje skersinės ataugos. Liumbarizacija krūtinės ar kryžiaus slankstelis turi skersinę ataugą vietoje šonkaulio arba kryžkaulio sparno. Sakralizacija juosmens ar uodegos slankstelis su kryžkaulio sparnu vietoje skersinės ataugos (3,16). Reikalingos išsamios stuburo rentgenogramos įvairiomis pozicijomis (LL ir VD projekcijos, skirtingų stuburo sričių rentgenogramos), norint įvertinti visą slankstelių skaičių ir kuris iš jų galimai įgijo kito slankstelio požymius (vienpusis šonkaulis, skersinė atauga). Dažniausiai ši patologija yra atsitiktinis radinys. Vienpusiai pakitimai gali formuoti skoliozę ir skatinti tarpslankstelinių diskų degeneraciją (3). Juosmens-kryžiaus pereinamieji slanksteliai reikšmingi ir gali būti siejami su Arklio uodegos (Cauda equina) sindromu (2) ir klubo sąnario osteoatritu. Tai gali būti dėl asimetriško pereinamojo slankstelio, lemiančio asimetriją kryžiaus-dubens jungtyje ir netolygią apkrovą sąnariuose (15). Juosmens-kryžiaus pereinamieji slanksteliai su vienpusiais pakitimais trukdo 11
simetriškai pozicionuoti gyvūną VD klubų ir dubens rentgenogramoms. Tai gali nulemti netinkamą klubų displazijos laipsnio įvertinimą (3). Vienpusis ar dvipusis pereinamasis slankstelis gali nulemti anatominės lokalizacijos klaidą planuojant stuburo operacijas (3,18). Dėl šios priežasties, kai lokalizacija sprendžiama palpuojant šonkaulius, būtina suskaičiuoti reikalingos srities ir gretimų stuburo dalių slankstelius (3). Manoma, kad pereinamieji juosmens-kryžiaus slanksteliai yra paveldimi, ypač vokiečių aviganių veislės šunims (15,23,24). Vokiečių aviganiams ši patologija dažniausiai išsivysto juosmens-kryžiaus jungtyje (2). 6 pav. VD projekcija. Vokiečių aviganių veislės šuo su pereinamuoju slanksteliu juosmens-kryžiaus srityje, dešinėje pusėje juosmens slanksteliui būdinga skersinė atauga (balta rodyklė), kairėje kryžkauliui būdinga, priaugusi prie klubakaulio (juoda rodyklė). Šaltinis (24). 1.3.1. Klinikiniai požymiai 1.3. Diagnostika Dažnai įgimtos šuns stuburo slankstelių kūnų patologijos klinikinių požymių nesukelia (3,10,11,16). Tačiau esant dideliam pažeidimui, vystosi stuburo kanalo stenozė, mielopatija. Klinikiniai požymiai panašūs į sukeliamus TDI. Pasireiškia neurologiniai simptomai, varijuojantys nuo nedidelės, progresuojančios užpakalinių galūnių ataksijos iki neambulatorinės paraparezės, įskaitant šlapimo ir išmatų nelaikymą (7). Dažniausi klinikiniai simptomai: sutrikusi koordinacija (ataksija), sutrikusi galinių kojų propriocepcija, sutrikusi priekinių kojų propriocepcija, sumažėję ar nesantys stuburo refleksai, raumenų atrofija, parezė, paralyžius, šlapimo nelaikymas, išmatų nelaikymas (5,16,25). Klinikinės apžiūros metu gali būti užčiuopiamas stuburo iškrypimas (10). Dažnai klinikiniai požymiai pasireiškia palaipsniui (22). 12
1.3.2. Diagnostikos metodai Pagrindinė taisyklė, kad norint įvertinti gyvūno stuburą, yra reikalinga bendroji anestezija ar stipri sedacija, nes, daugumoje atvejų, stuburo ligų diagnostika, atlikta neseduotam pacientui, yra netinkama vertinimui (14,26). Apžvalginės rentgenogramos (angl. survey/plain radiographs) Paprastai įgimtos stuburo patologijos gali būti diagnozuojamos apžvalginių rentgenogramų metu (1,17) (7 pav.). Yra reikalingos geros kokybės, taisyklingai pozicionuotos ir lygiagrečios rentgenogramos, norint tiksliai įvertinti dominančią sritį, ypač planuojant chirurginę operaciją (26). Skaitmeninės apžvalginės rentgenogramos, kartu su kompiuteriniais matavimais, gali pasitarnauti matuojant Kobo kampą kifozės ir skoliozės atveju, siekiant įvertinti stuburo išlinkimo laipsnį (19). 7 pav. Apžvalginė rentgenograma. LL projekcija. 2 metų prancūzų buldogų veislės kalė suaugusiais T13 ir L1 slanksteliais (pažymėta juoda rodykle), T10 hemivertebra (pažymėta balta rodykle) ir T11, T12, T13 deformuojanti spondiliozė (spondilosis deformans). Skausmas, neambulatorinė paraparezė. Rentgenograma atlikta X klinikoje Kaune. Gyvūno pozicionavimas Lateralinė ir ventrodorsalinė pozicijos yra būtinos norint įvertinti stuburą. Dėl kampuotos ir besisklaidančios rentgeno spindulių prigimties, sritis, suteiksianti tikslias anatomines detales ir tarpslankstelinių diskų tarpus, turi būti pačiame rentgenogramos lauko centre (26). Pozicionuojant gyvūną LL projekcijoje seduotas pacientas guldomas ant šono. Priekinės galūnės fiksuojamos lygiai tarpusavyje ir patraukiamos kranialiai, išlaikant krūtinkaulį ir stuburą vienodai nutolus nuo stalo paviršiaus. Putų arba smėlio maišelis gali būti padėtas tarp alkūnės sąnarių ar krūtinkauliu (14), siekiant išlaikyti lygią poziciją. Užpakalinės galūnės fiksuojamos tarpusavyje ir 13
patempiamos kaudaliai. Krūtinės stuburo sritis sulygiuojama su viršutine rentgenogramos horizontaliąja linija. Norint įsitikinti, ar pacientas guli lygiagrečiai stalui įvertinama klubakaulio sparnų pozicija, juos palpuojant (26). Taisyklinga rentgenograma turėtų įtraukti nugarą virš keterinių ataugų, tačiau neįtraukti krūtinkaulio ir ventralinio krūtinės ląstos trečdalio (26). VD projekcijai pacientas guldomas ant nugaros. Jei naudojamas pozicionavimui skirtas lovys, reikia paguldyti visą dominančią stuburo sritį lovyje, kad būtų išvengta lovio kampų artefaktų. Ištiesti kaklą ir galvą ir sulygiuoti su krūtinkaulio rankena. Galva ir stuburas turi taip pat gulėti vienoje linijoje. Išlyginti krūtinkaulį su stuburu, rentgenogramoje jie turi persidengti. Fiksuoti priekines galūnes kartu arba atskirai ir patempti kranialiai. Užpakalines galūnes fiksuoti ir patempti kaudaliai kiekvieną individualiai (26). Mielografija Mielografija yra stuburo smegenų rentgenologinis tyrimas, atliekamas į stuburo kanalą suleidus rentgenokontrastinės medžiagos (27,28) (8 pav.)., pavyzdžiui iopamidolio ir ioheksolio. Leidžiamos medžiagos kiekiai priklauso nuo šuns dydžio ir injekcijos vietos (9). Vandenyje tirpi rentgenokontrastinė medžiaga gali būti leidžiama į cisterna magna, juosmens srityje tarp L4 ir L5 ar tarp L5 ir L6 (29). Juosmeninė mielografija yra labiau sudėtinga ir rizikinga, todėl dažniausiai pasirenkama punkcija į cisterna magna. Sveikame stuburo kanale, rentgenokontrastinė medžiaga tolygiai pasiskirsto po cerebrospinalinį skystį, tuo tarpu, esant stenozei ar kitam pažeidimui matomas kontrastinės medžiagos trūkumas pažeistoje stuburo smegenų vietoje (30). Tinkamai atlikus tyrimą, labai efektyviai matomos stuburo smegenų kompresijos vietos. 8 pav. LL projekcija. 4 metų nykštukinių pudelių veislės patinas. Mielograma parodo išreikštą stuburo smegenų kanalo susiaurėjimą ties T5-T6 slanksteliais (balta rodyklė). Klinikiniai simptomai: progresuojantis šlubavimas ir galinių kojų parezė. Šaltinis (11). 14
Kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas Kompiuterinės tomografijos (9 pav.) ir magnetinio rezonanso tyrimo (10 pav.) metu yra tiksliai nustatomi stuburo slankstelių pakitimai, jų laipsnis ir lokalizacija. Sąlyginai mažai invazyvūs metodai. Šių tyrimų pagalba galima tiksliai identifikuoti ir diferencijuoti susirgimą (31,32). Slankstelio patologijų vaizdas atlikus KT gali varijuoti, priklausomai nuo defekto, dažniausiai stebima pakitusi slankstelio forma, sumažėjęs ryškumas dėl nepilnos mineralizacijos ir stuburo linkio pakitimai. Stuburo kanalo stenozė gali reikšti stuburo smegenų traumavimą ar kompresiją, kuris gali būti patvirtintas atliekant KT mielografiją (2). 9 pav. Kompiuterinė tomograma. 1 metų anglų buldogų veislės patinas. Epidurinio tarpo empiema. Daugybinės hemivertebros. Šaltinis (2). MRT ypatybės panašios į KT. MRT lengviau aptikti stuburo smegenų patologiją (2). Atlikus MRT iš karto galima įvertinti stuburo smegenų kompresijos laipsnį (17). 10 pav. LL projekcija. Magnetinio rezonanso tyrimas - krūtinės dorsalinė hemivertebra ties T8 slanksteliu (pažymėta balta rodykle). Žymi kifozė ties T5-T8 slanksteliais. Sumažėjęs stuburo kanalo skersmuo ties hemivertebros vieta. Šaltinis (7). 15
Epidurografija ir diskografija Epidurografija stuburo rentgenologinis tyrimas, atliekamas į epidurinį tarpą suleidus nejoninės rentgenokontrastinės medžiagos. Epidurinis tarpas yra sąlyginai platus ir dažnai užsipildo netolygiai, todėl tokių tyrimų rezultatų interpretavimas dažnai yra sudėtingas. Diskografija stuburo rentgenologinis tyrimas, atliekamas suleidus rentgenokontrastinės medžiagos į tarpslankstelinį diską (9). Stresinė radiografija (angl. stress radiography) Stresinė radiografija atliekama ištiestoje ar sulenktoje sąnario būsenoje, siekiant nustatyti minkštųjų audinių pakitimus (14). Stuburo pakitimus diagnozuojant stresinės radiografijos pagalba galima įtarti slankstelių subliuksaciją (pvz. kaklo srityje). Ultragarsinis tyrimas Ultragarsinis tyrimas dėl mažo ultragarsinių bangų skvarbumo pro kaulinį audinį naudojamas tik tam tikrais retais atvejais (33) ir gali būti atliktas tik laminektomijos, korpektomijos ar foraminotomijos metu (34). Tačiau gali pasitarnauti operacijos metu identifikuojant anatominius objektus. Labai patyrusiam specialistui ultragarsinis tyrimas gali padėti paimti cerebrospinalinio skysčio biopsijos mėginį (35). 16
1.4. Gydymo ir profilaktikos metodai 1.4.1. Gydymo metodai Neurologinių ligų gydymas dažnai priklauso nuo diagnozės tikslumo, kaip greitai progresuoja klinikiniai požymiai ir nuo savininko finansinių galimybių. Labai sudėtingais atvejais, gali būti taikoma ir eutanazija. Fizioterapija Fizioterapija, kaip gydymo metodas, yra skiriamas tada, kai klinikiniai simptomai dar nėra labai ryškūs, neurologinėms funkcijoms išlaikyti. Arba, kaip pagalbinis būdas, jau po konservatyvaus arba chirurginio metodo inervacijai ir motorikai atstatyti. Priklausomai nuo gyvūno būklės, pasirenkamas pradžioje lengvas, palaipsniui intensyvėjantis krūvis, padedantis palaikyti bendrą raumenų tonusą, skatinti kraujotaką ir tokiu būdu stiprinti silpstančias/susilpnėjusias funkcijas (36,37). Fizioterapijos metodai: masažai, tempimo pratimai, terapija šalčiu ar šiluma, elektroterapija, hidroterapija (37) ir net akupunktūra (38). Konservatyvus gydymas Pacientų su įgimtomis stuburo slankstelių kūnų patologijomis konservatyvus gydymas panašus į sergančių tarpslankstelinių diskų ligomis, tačiau rekomenduojamas ilgesnis narvo režimas arba ribota fizinė veikla. Kaip palengvinamoji terapija naudojami NVNU arba SVNU (20). Papildomai galima taikyti padidintą antioksidantų (vitamino E) kiekį, mitochondrijų koofaktorius (B grupės vitaminus) ir koenzimus Q, taip pat ir homeopatinius preparatus su Ginkmedžio šaknimi (14) neurologinėms funkcijoms palaikyti. Jeigu konservatyvus gydymas yra efektyvus, pacientui turėtų būti leidžiama palaipsniui sugrįžti į normalų aktyvumo lygį per 4-6 savaites (20). Chirurginis gydymas Esant sunkiems atvejams, šunims rekomenduojama laminektomija ir chirurginė gretimų stuburo slankstelių fiksacija (stabilizavimas) po to (10,16). Tačiau prieš atliekant abi procedūras jaunam gyvūnui reikėtų apsvarstyti standžios stabilizacijos pasekmes nesubrendusiam augančiam stuburui (4). Dekompresijos metodai Laminektomija stuburo kanalo atvėrimo operacija: pašalinamas visas slankstelio lankas išpjaunamos keterinės ataugos (processus spinosus) ir plokštelė (lamina) (39). Tokiu būdu išplečiamas stuburo kanalas, siekiant pašalinti stuburo smegenų spaudimą. Indikuotina dėl krūtinėsjuosmens stuburo skausmo, kai pacientas neatsako į konservatyvų gydymą, pasireiškia valingų 17
motorinių judesių sutrikimai (40) arba mielografijos, KT, MRT būdu diagnozuota stuburo kanalo stenozė ir stuburo smegenų kompresija (16). Hemilaminektomija dalinė laminektomija, kurios metu pašalinama tik dalis slankstelio lanko, tik lamina. Paskirtis, kaip ir laminektomijos siekiama pašalinti stuburo smegenų ir nervų kompresiją (39,40). Korpektomija stuburo slankstelio kūno dalinio ar pilno pašalinimo chirurginiu būdu operacija (20). Stuburo slankstelių stabilizacijos metodai Du dažniausiai taikomi metodai, siekiant stabilizuoti stuburo slankstelius yra modifikuota stuburo segmentų fiksacija (stuburo slankstelių sutvirtinimas implantais - kabėmis) ir slankstelio kūno strypais su PMMA (11 pav.). Manoma, kad stuburo slankstelių patologijų turintys pacientai paprastai turi nestabilius stuburo segmentus, todėl dekompresija, be stabilizacijos yra kontraindikuotina (20). 11 pav. Stuburo slankstelių fiksavimas ties keterinėmis ataugomis. Hemivertebros (pažymėta baltomis rodyklėmis). Šaltinis (7). Taikymas praktikoje Pacientų, su aiškiai išreikštais stuburo iškrypimo simptomais, chirurginis gydymas gali būti sudėtingas ir veterinarinėje literatūroje yra aprašyta tik vos keletas tokio gydymo atvejų (7). Vienoje atvejo ataskaitoje aprašoma jauno Labradoro retriverio sėkminga ligos baigtis po ventralinės korpektomijos ir stuburo segmentų stabilizavimo fiksuojant strypais ir PMMA. Antruoju atveju aprašoma 12 mažų veislių šunų, gydytų chirurginiu būdu, įstatant strypus ir fiksuojant PMMA, su ar be hemilaminektomijos atlikimu. Ligos baigtis sėkminga 11 iš 12 atvejų. Vieno iš šių šunų atveju buvo naudojama segmentų stabilizacija dvejais Steinmano strypais, polipropileno siūlais ir PMMA. Dar vieno tyrimo metu, buvo aptarti 9 šunys, gydyti chirurginiu būdu Jungtinėje Karalystėje 18
ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvo atlikta stuburo pusinio ir gretimo slankstelio segmentų stabilizacija Steinmano strypais ir ortopedine viela (arba polipropileno siūlais), kaip buvo minėta prieš tai buvusiame atvejyje. Norint pasiekti krūtininę stuburo sritį, buvo atliktas bilateralinis dorsalinis pjūvis, neliečiant viršketerinio raiščio (Ligamentum Supraspinosum), tarpketerinio raiščio (Ligamentum Interspinosum) ir kaudalinės sąnarinės ataugos. Steinmano strypų dydis, ilgis ir skaičius buvo pasirinktas atsižvelgiant į operuojamo šuns dydį, amžių ir diagnostikos rezultatus. Ortopedinė viela buvo pritvirtinta prie keterinės ataugos (Processus Spinosus). Dvejais atvejais, polipropileno siūlai buvo naudojami kartu su ortopedine viela. Trejais atvejais, papildomai buvo atlikta dalinė lateralinė korpektomija ar dorsalinė laminektomija, ties slankstelio kanalo stenozės vieta. Visų šunų atvejais, iš karto po operacijos buvo atliktos rentgenogramos, norint įsitikinti teisinga implantų pozicija. Pooperacinė analgezija priklausė nuo kievieno šuns atvejo ir susidarė iš NVNU, opioidų ir/ar ketamino/lidokaino nuolatinių infuzijų derinio (7). 1.4.2. Profilaktika Kadangi įgimtos šuns stuburo slankstelių kūnų patologijos klinikinius simptomus sukelia retai, profilaktika atliekama nėra. Veiksmingiausias profilaktikos būdas - tikslus ligos diagnozavimas ir tokių šunų brokavimas iš veisimo. Tačiau kinologijos pasaulyje šiuo metu vyksta priešingai atliekama kryptinga atranka Bostono terjerų, anglų, prancūzų buldogų ir mopsų veislių šunų veisime su šiomis patologijomis (15), nes būtent jų kaina išgaunamas veislei būdingas eksterjeras sukta trumpa uodega (29) (12 pav.). Tačiau įsigijus veislės, turinčios polinkį į stuburo slankstelių kūnų patologijas šunį, patariama išsitirti ligos atžvilgiu, palaikyti sveiką gyvenimo būdą - šunį šerti visaverčiu pašaru, nenutukinti, palaikyti fizinę formą, tačiau neužsiimti aktyviu sportu, profilaktiškai vartoti judėjimo aparato funkcijoms palaikyti skirtą pašarą ir maisto papildus. O pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. 12 pav. VD projekcija. 1 metų anglų buldogų veislės kalė. Rentgenograma rodo spiralinį uodegos linkį, būdingą veislei, suformuotą iš įgimtai deformuotų uodegos slankstelių. Cx2 slankstelis - hemivertebra, toliau matomi keli suaugę slanksteliai. Nesuaugę kryžiaus slanksteliai, taip pat didelio laipsnio klubo sąnario displazija. Šaltinis (29). 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA Tyrimas buvo atliktas 2015-2016 metų laikotarpiu, X klinikoje Kaune, kartu su kvalifikuotu veterinarijos gydytoju atliekant diagnostiką neurologinius simptomus turintiems šunims. Į tyrimą įtraukti ir gyvūnai, kuriems neurologiniai požymiai nepasireiškė ir jiems patologijos diagnozuotos atsitiktinai. Tirti rizikos grupės šunys (mažų ir vidutinių, brachicefalinių veislių atstovai), taip pat įtraukti duomenys iš archyvo (nuo 2012 iki 2015 m.). Kartu su veterinarijos gydytoju surinkta ligos anamnezė (anamnesis morbi), atlikta klinikinė apžiūra, neurologinis tyrimas, atliktas rentgenologinis tyrimas ir rentgenogramų vertinimas. Tyrimai gyvūnams atlikti diagnostikos tikslais, laikantis gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų ir tik su šeimininkų sutikimu. Renkant anamnezę atsižvelgta į šuns veislę, lytį, amžių, ligos pasireiškimo laiką ir simptomus, ar susirgimas pasireiškia pirmą kartą, ar kartojasi, ankstesnį gydymą. Atliktas klinikinis tyrimas. Jo metu įvertinti įprasti duomenys: temperatūra, širdies darbas, kvėpavimas, gleivinės, kapiliarų prisipildymo laikas. Atliktas neurologinis tyrimas. Neurologinio tyrimo metu vertinta: jutimai ir elgesys, poza ir eisena, raumenų tonusas, galūnių refleksai, galūnių propriocepcija (25). Stuburo smegenų pažeidimai suskirstyti į laipsnius pagal W. Malcolm McKee sistemą (28). Laipsnis Neurologiniai sutrikimai 0 Neurologinių simptomų nėra 1 Stuburo skausmas (neurologinių deficitų nėra) 2 Ambulatorinė paraparezė/tetraparezė (sutrikusi galūnių propriocepcija) 3 Neambulatorinė paraparezė/tetraparezė 4 Paralyžius, šlapimo nelaikymas 5a Paralyžius, šlapimo nelaikymas, paviršinio skausmo nebuvimas 5b Paralyžius, šlapimo nelaikymas, giliojo skausmo nebuvimas 1 lentelė. Stuburo smegenų pažeidimo laipsnis, pagal neurologinius simptomus. Šaltinis (28). Ambulatorinė parezė kai gyvūnas, nepaisant neurologinio deficito dar gali stovėti ir paeiti visomis keturiomis galūnėmis pats. Neambulatorinė parezė kai gyvūnui reikia pagalbos norint atsistoti ar paeiti bent kelis žingsnius. Rentgenologinis tyrimas buvo atliekamas seduotam gyvūnui. Sedacijai pasirinktas protokolas, atsižvelgiant į šuns veislę, amžių, fiziologinę būklę. Dažniausiai pasirinkta sedacija: Butomidor (veikl. m. butorfanolis) 0,1 mg/kg kartu su Sedator (veikl. m. medetomidino hidrochloridas) 0,01 mg/kg ir sedacijos poveikiui panaikinti Atipam (veikl. m. atipamezolio hidrochloridas) 0,05 mg/kg leidžiant į raumenį. 20
Rentgenologinis tyrimas atliktas EZy-Rad Pro by Shimatzu rentgeno aparatu (13 pav.), naudojant daugkartines kasetes. Rentgenograma įkeliama į kompiuterį, kasetę įstačius į Konica Minolta Regius skenerį. Rentgenogramos iš karto išsaugomos kompiuteryje elektroniniu formatu. Vertinamos naudojantis Image Pilot programos galimybėmis didinant, ryškinant rentgenogramas, matuojant atstumus rentgenogramoje. 13 pav. Rentgeno aparatas X klinikoje. Buvo atliekamos LL projekcijos rentgenogramos ir, kai kuriais atvejais, VD projekcijos rentgenogramos. Pozicionuojant gyvūną LL projekcijoje seduotas pacientas guldomas ant šono. Priekinės galūnės fiksuojamos lygiai tarpusavyje ir patraukiamos kranialiai, išlaikant krūtinkaulį ir stuburą vienodai nutolus nuo stalo paviršiaus. Putų maišelis gali būti padėtas tarp alkūnės sąnarių ar krūtinkauliu (14), siekiant išlaikyti lygią poziciją. Užpakalinės galūnės fiksuojamos tarpusavyje ir patempiamos kaudaliai. Krūtinės stuburo sritis sulygiuojama su viršutine rentgenogramos horizontaliąja linija. Norint įsitikinti, ar pacientas guli lygiagrečiai stalui įvertinama klubakaulio sparnų pozicija, juos palpuojant (26). VD projekcijai pacientas guldomas ant nugaros. Naudojamas putų pripildytas maišas ant kurio guldomas gyvūnas. Ištiesiamas kaklas ir galva, sulygiuojama su krūtinkaulio rankena. Galva ir stuburas turi taip pat gulėti vienoje linijoje. Išlyginamas krūtinkaulis su stuburu, rentgenogramoje jie turi persidengti. Fiksuojamos priekines galūnėss kartu arba atskirai ir patempiamos kranialiai. Užpakalinės galūnės fiksuojamos ir patempiamos kaudaliai kiekviena individualiai (26). 21
Tiriamieji gyvūnai suskirstyti į dvi grupes: Gyvūnai, turintys neurologinius simptomus. Gyvūnai, kuriems atliekant rentgenologinį tyrimą patologijos randamos atsitiktinai. Pagal rentgeno nuotraukas buvo vertinami stuburo slankstelių pakitimai, identifikuota patologijos rūšis (hemivertebra, drugelio slankstelis, pereinamasis slankstelis ir suaugęs slankstelis), suskaičiuota, kiek gyvūnas turi pakitusių slankstelių (uodegos slanksteliai į vertinimą nebuvo įtraukti, nes klinikinės reikšmės šiuo atveju jie neturi), įvertinta, ar gyvūnas turi stuburo iškrypimą, ir kokį lordozę, kifozę ar skoliozę. Slankstelių kūnų patologijos identifikuotos rentgenogramose lyginant sveikų ir deformuotų slankstelių išmatavimus tarpusavyje. Slankstelis laikytas netaisyklingu, kai jo bent vienas iš išmatavimų yra pakitęs (pailgėjęs, sutrumpėjęs, susiaurėjęs ar išplatėjęs) bent 30 proc. Tyrimo duomenys susisteminti ir išanalizuoti įvairiais požiūriais pasiskirstymą pagal veislę, lytį, amžių (simptomų pasireiškimo metu), patologijos rūšį ir patologijų skaičių, neurologinių simptomų pasireiškimą ir jų laipsnį, stuburo iškrypimo rūšį. Taip pat nagrinėtas santykis tarp tiriamųjų gyvūnų amžiaus ir neurologinių simptomų laipsnio; tarp tiriamųjų gyvūnų stuburo slankstelių patologijų skaičiaus ir neurologinių simptomų laipsnio pasireiškimo. Tyrimo eigos ir rezultatų aprašymui buvo naudojama Microsoft Word 2013 bei Microsoft Excel 2013 programos. Statistiniams duomenims apdoroti ir pavaizduoti grafiškai buvo naudojama Microsoft Excel 2013 programa. Skaičiuoti amžiaus vidurkiai, koreliacijos tarp kiekybinių požymių, skaičiuotas Chi kvadratu kriterijus kokybiniams požymiams. Tyrimo duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05, o nepatikimi, kai p>0,05. 22
Procentai 3. TYRIMO REZULTATAI Tyrimo laikotarpiu (nuo 2015 iki 2016 m.) įgimtos šuns stuburo slankstelių kūnų patologijos buvo diagnozuotos 29 rizikos grupės šunims (mažų ir vidutinių, brachicefalinių veislių atstovai), turintiems būdingus klinikinius simptomus, arba panaudoti atsitiktinių radinių atvejai, taip pat įtraukti duomenys iš archyvo (nuo 2012 iki 2015 m.). Per visą tyrimo apimtą laikotarpį (nuo 2012 iki 2016 metų imtinai) X klinikoje iš viso buvo gydyta 6870 šunų. 2463 šunims (35,8 proc. gydytų šunų) atliktos įvairaus pobūdžio rentgenogramos. Iš jų 1724 rentgenogramos apėmė visą stuburą arba jo dalį. Stuburo slankstelių kūnų patologijos diagnozuotos 29 šunims, o tai sudarė 1,7 proc. visų šunų, kuriems daryta stuburo (stuburo dalies) rentgenograma. 3.1. Tiriamųjų veislė, lytis, amžius Slankstelių kūnų patologijos pasireiškė 5 veislių šunims. Didžiąją dalį sudarė prancūzų buldogų veislės šunys 86,21 proc. (n=25), kitų veislių šunys anglų buldogai, mopsai, vokiečių bokseriai, vakarų Škotijos baltieji terjerai sudarė tik neženklią tiriamųjų dalį, visi po 3,45 proc. (visų veislių po n=1). Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal veislę (n=29) 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 86.21% Prancūzų buldogas 3.45% 3.45% 3.45% 3.45% Vokiečių bokseris Vakarų Škotijos baltasis terjeras Veislė Mopsas Anglų buldogas 14 pav. Įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimas tiriamųjų šunų tarpe pagal veisles. 23
Procentai Procentai Tyrimo metu stuburo anomalijos buvo diagnozuotos 62,07 proc. (n=18) patinų ir 37,93 proc. patelių (n=11). Patinų skaičius buvo 1,64 karto didesnis už patelių skaičių. Tiriamųjų šunų pasiskirtymas pagal lytį (n=29) 70% 60% 62.07% 50% 40% 37.93% 30% 20% 10% 0% Patinas Lytis Patelė 15 pav. Įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimas šunų tarpe pagal lytį. Visi gyvūnai pagal amžių buvo suskirstyti į 5 amžiaus grupes. Pastebėta, kad didžiausią grupę daugiau kaip trečdalį visų tyrimo dalyvių, sudarė 3-6 metų amžiaus šunys (34,48 proc., n=10), šiek tiek mažiau, kaip trečdalį sudarė 6-9 metų šunys (31,03 proc. n=9). 1-3 metų grupę 17,24 proc. (n=5), <1 metų 10,34 proc. (n=3), >9 metų 6,9 proc. (n=2) amžiaus šunys. Tiriamųjų šunų amžiaus vidurkis: 5,1 metų. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal amžių (n=29) 40% 35% 30% 25% 20% 15% 10% 5% 0% 34.48% 31.03% 17.24% 10.34% 6.90% <1 1-3 3-6 6-9 >9 Amžiaus grupės (m) 16 pav. Įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimas šunų tarpe pagal amžių. 24
Procentai Kadangi bendras visų diagnozuotų šunų amžiaus grafikas nenusako ligos pasireiškimo laiko, buvo sudarytas atskiras grafikas, analizuojantis šunų amžių simptomų pasireiškimo metu. Tendencijos išliko tos pačios dažniausiai simptomai pasireiškė 3-6 metų amžiaus šunims, tai sudarė 40,91 proc. (n=9), rečiau 6-9 metų šunims 27,27 proc. (n=6), 1-3 metų 13,64 proc. (n=3), jaunesniems nei metų ir vyresniems nei 9 metų šunims simptomai pasireiškė vienodai dažnai, po 9,09 proc. (n=2). Amžiaus vidurkis, neurologinių simptomų pasireiškimo metu: 5,3 metų. Šuns amžius simptomų pasireiškimo metu (n=22) 45% 40% 35% 30% 25% 20% 15% 10% 5% 0% 40.91% 27.27% 13.64% 9.09% 9.09% <1 1-3 3-6 6-9 >9 Amžiaus grupė (m) 17 pav. Neurologinių simptomų pasireiškimas tiriamųjų šunų tarpe pagal amžiaus grupes. 25
Procentai Procentai 3.2. Slankstelių patologijų rūšys, skaičius Buvo skaičiuotas įgimtų šunų stuburo slankstelių kūnų patologijų paplitimas tiriamųjų šunų tarpe. Dažniausiai buvo diagnozuotos hemivertebros 82,76 proc. (n=24), kelias patologijas (hemivertebrą ir pereinamąjį slankstelį) turėjo 6,9 proc. šunų (n=2), o visos kitos patologijos drugelio slankstelis, suaugęs slankstelis ir pereinamasis slankstelis diagnozuotos gana retai po 3,45 proc. (n=1). Tiriamų patologijų pasiskirstymas (n=29) 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 82.76% 6.90% Hemivertebra Kelios patologijos Drugelio slankstelis 3.45% 3.45% 3.45% Slankstelio kūno patologija Suaugęs slankstelis Pereinamasis slankstelis 18 pav. Įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimas šunų tarpe. Kiekvieno tirto šuns atveju buvo skaičiuotas pakitusių slankstelių skaičius. Skaičiavimai buvo atlikti lyginant įtartinai pakitusių slankstelių išmatavimus su normalių slankstelių išmatavimais. Didžiausia tiriamųjų šunų dalis turėjo 1 pakitusį slankstelį 27,59 proc. (n=8), 24,14 proc. (n=7) turėjo 3 pakitusius slankstelius, 2 ir 4 patologinius slankstelius turėjo lygi dalis tiriamųjų šunų 13,79 proc. (po n=4), 5 slankstelius 10,34 proc. (n=3), 6 slankstelius 6,9 proc. (n=2) ir 7 slankstelius 3,45 proc. (n=1). 30% 25% 20% 15% 10% 5% 0% Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal pakitusių slankstelių skaičių (n=29) 27.59% 13.79% 24.14% 13.79% 10.34% 6.90% 1 2 3 4 5 6 7 Pakitusių slankstelių skaičius 3.45% 19 pav. Pakitusių stuburo slankstelių skaičius vienam tiriamajam gyvūnui.. 26
Procentai Procentai 3.3. Neurologiniai simptomai Neurologinių simptomų pasireiškimas buvo suskirstytas į laipsnius, pagal W. Malcolm McKee sistemą į 5 laipsnius. Dažniausiai buvo diagnozuota 1 ir 2 (lengvo ir vidutinio) laipsnio požymiai (po 27,59 proc., n=8), ketvirtis tiriamųjų šunų (24,14 proc. n=7) neturėjo jokių neurologinių sutrikimų ir klinikoje lankėsi dėl kitų priežasčių. 3 ir 4 laipsnio simptomus turėjo po 10,34 proc. (n=3) atvejų šunų. Penkto laipsnio neurologinių simptomų tyrimo metu nepasitaikė. Atvejų pasiskirstymas pagal neurologinių simptomų laipsnį (n=29) 30% 25% 20% 24.14% 27.59% 27.59% 15% 10% 10.34% 10.34% 5% 0% 0 1 2 3 4 Neurologinio pažeidimo laipsnis 20 pav. Neurologinių pažeidimų laipsnis tiriamųjų šunų tarpe. Šunims klinikinio tyrimo metu ir stebint rentgenogramas buvo vertinamas stuburo iškrypimas ir jo pobūdis. Didžioji dalis tiriamųjų (68,97 proc. n=20) neturėjo akivaizdaus stuburo iškrypimo, ketvirčiui šunų (24,14 proc. n=7) pasireiškė kifozė ir tik retais atvejais (po 3,45 proc. n=1) išsivystė skoliozė arba lordozė. Pasiskirstymas pagal stuburo iškrypimą (n=29) 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 68.97% 24.14% 3.45% 3.45% Nėra Kifozė Skoliozė Lordozė Stuburo iškrypimas 21 pav. Stuburo iškrypimas tiriamųjų šunų tarpe. 27
Klinikiniai simptomai Simptomų pasireiškimas tiriamųjų šunų tarpe buvo labai įvairus. Daug šeimininkų skundėsi, kad augintinis vangesnis, prasčiau ėda, nenori lipti laiptais aukštyn arba žemyn, neužšoka ant sofos, bijo šokti nuo sofos, staigiai cypteli ramybės būsenoje ar judėdamas, nesileidžia keliamas, pasireiškia neįprasta eisena, velka vieną ar abi galines kojas, nelaiko šlapimo, nesikelia. Po neurologinio tyrimo ir atsižvelgiant į anamnezę, požymiai buvo suskirstyti į stambesnes grupes. Dažniausiai tiriamiems gyvūnams pasireiškė sutrikusi galūnių propriocepcija (27,59 proc. n=8), rečiau, bet taipogi dažnai buvo pastebėtas staigus ir netikėtas skausmas (24,14 proc. n=7), 10,34 proc. (n=3) požymiai pasireiškė sumažėjusiu fiziniu aktyvumu; 6,9 proc. (n=2) turėjo keletą simptomų, tik retais atvejais pasireiškė visiškas giliojo skausmo nebuvimas ir šlapimo nelaikymas (po 3,45 proc. n=1). Visiems kitiems tiriamiesiems nebuvo pastebėta jokių klinikinių simptomų (24,14 proc. n=7). Simptomų pasireiškimas tiriamųjų šunų tarpe (n=29) Staigus skausmas Sutrikusi galūnių propriocepcija 24.14% 27.59% Sumažėjęs fizinis aktyvumas 10.34% Keli simptomai 6.90% Giliojo skausmo nebuvimas Šlapimo nelaikymas 3.45% 3.45% Nėra 24.14% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% Procentai 22 pav. Neurologinių simptomų pasireiškimas tiriamųjų šunų tarpe. 28
Neurologinių sutrikimų laipsnis Neurologinių sutrikimų laipsnis 3.4. Ryšys tarp ligos ir simptomų Norint rasti ryšį tarp patologijos sunkumo ir jos pasireiškimo neurologiniais simptomais, buvo paskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp patologinių slankstelių skaičiaus ir neurologinių simptomų laipsnio. Koreliacijos koeficientas -0,11, tačiau p= 0,56 (p>0,05). Skaičiavimai parodo, kad, tikėtina, jog neurologinių simptomų laipsnis nepriklauso nuo netaisyklingų slankstelių skaičiaus. 5 4 3 2 1 Neurologinių sutrikimų laipsnio priklausomybė nuo slankstelių patologijų skaičiaus 0 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Slankstelių patologijų skaičius 23 pav. Ryšys tarp slankstelių kūnų patologijų skaičiaus ir neurologinių sutrikimų laipsnio. Taip pat, norint rasti ryšį tarp gyvūno amžiaus ir simptomų pasireiškimo, buvo skaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp tiriamojo šuns amžiaus ir neurologinių simptomų laipsnio. Koreliacijos koeficientas 0,15, tačiau p=0,45 (p>0,05). Tai parodo, jog tikėtina, kad neurologinių simptomų laipsnis nepriklauso nuo gyvūno amžiaus. 5 4 Neurologinių sutrikimų laipsnio priklausomybė nuo gyvūno amžiaus 3 2 1 0 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Gyvūno amžius (m) 24 pav. Ryšys tarp gyvūno amžiaus ir neurologinių sutrikimų laipsnio. 29
3.5. Kokybinių požymių analizė Siekiant nustatyti ryšį tarp veislės ir simptomų pasireiškimo, buvo vertinamas χ2 kriterijus. Buvo iškelta hipotezė, kad pusei visų tiriamųjų veislių šunų pasireiškia neurologiniai simptomai. Sudarytas empirinių dažnių skirstinys. Veislė Simptomai Prancūzų buldogas Anglų buldogas Mopsas Vokiečių bokseris Vakarų Škotijos baltasis terjeras Yra 20 0 1 1 0 Nėra 5 1 0 0 1 2 lentelė. Dviejų empirinių požymių dažnių lentelė. Sudarytas tikėtinų dažnių skirstinys. Veislė Simptomai Prancūzų buldogas Anglų buldogas Mopsas Vokiečių bokseris Vakarų Škotijos baltasis terjeras Yra 10 10 10 10 10 Nėra 10 10 10 10 10 3 lentelė. Dviejų tikėtinų požymių dažnių lentelė. Apskaičiuotas bendras χ2 kriterijus. χ2= 1,5929E-17 Gautoji reikšmė yra <0,05, todėl nulinę hipotezę, kad neurologiniai simptomai pasireiškia pusei tiriamųjų veislių gyvūnų, atmetame.. 30
3.6. Tiriamųjų šunų rentgenogramos 25 pav. 7 metų prancūzų buldogų veislės kalė. T13 slankstelis hemivertebra. Kifozė. Spondylosis deformans. Rentgenograma atlikta X klinikoje Kaune. 26 pav. 7 metų mopsų veislės patinas. L1 pereinamasis slankstelis - turi pseudošonkaulius. Rentgenograma atlikta X klinikoje Kaune. 27 pav. 1 metų prancūzų buldogų veislės patinas. Daugybinės hemivertebros krūtinės srityje. Kifozė. Rentgenograma atlikta X klinikoje Kaune. 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS Per penkerius metus (2012 2016) X klinikoje buvo užregistruoti 29 įgimtų šuns stuburo slankstelių kūnų patologijų atvejai iš 1724 šunų (1,7 proc.), kuriems daryta stuburo (stuburo dalies) rentgenograma. Literatūros duomenis, įgimtos slankstelių patologijos šunų tarpe gali siekti net iki 25 proc. (3). Literatūros duomenys teigia, kad dauguma visų šunų, turinčių įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų, yra mažų ir vidutinių, brachicefalinių trumpauodegių veislių šunys (1,3,11,15,18,20,21,22). Mūsų tyrime, šios veislės taip pat dominavo 86,23 proc. sudarė prancūzų buldogai, 3,45 proc. vokiečių bokseriai, 3,45 proc. vakarų Škotijos baltieji terjerai, 3,45 proc. mopsai, 3,45 proc. anglų buldogai. Remiantis literatūros duomenimis, lyties predispozicijos susirgimui nepastebėta. Tyrimo metu didesnę tiriamųjų šunų dalį sudarė patinai - 62,07 proc., tuo tarpu, kalės 37,93 proc., tačiau tai galėjo nutikti dėl per mažos imties. Viename šaltinyje (22), buvo teigiama, kad simptomai dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje, dažniausiai iki 1 metų laiko. Tyrimo metu jauniems gyvūnams (iki metų laiko) patologijos diagnozuotos gana retai, tik mažiau nei dešimtadaliui gyvūnų (9,09 proc.) kuriems pasireiškė neurologiniai simptomai. Tuo tarpu, dažniausiai neurologiniai simptomai buvo pastebėti 3-6 metų šunims, tai sudarė 40,91 proc. visų neurologiniais požymiais pasižyminčių šunų. Visi analizuoti šaltiniai šiek tiek skirtingai klasifikuoja stuburo slankstelių patologijas pagal rūšį, vieni išskiria hemivertebrą, drugelio slankstelį, suaugusį slankstelį ir pereinamąjį slankstelį, kiti šaltiniai drugelio slankstelį aptaria, kaip hemivertebros rūšį, kai kurie aptaria tik hemivertebras. Bendrumas visuose šaltiniuose, kad pusinis slankstelis dažniausiai diagnozuojamas iš visų patologijų rūšių. Mūsų tyrimo metu faktas pasitvirtino iš visų rastų pakitimų, hemivertebra diagnozuota dažniausiai. Visi kiti pakitimai pasireiškė tik nedidelei daliai tiriamųjų šunų. Stuburo iškrypimas susiformuoja, jei slankstelio kūno patologijos nekompensuoja gretimi slanksteliai. Hemivertebros buvimas dažnai asocijuojasi su kifozės formavimusi. Kifozė krūtinės srityje dažniausiai pasireiškusi stuburo iškrypimo forma, tyrimo metu. Lordozė diagnozuota tik vieną kartą juosmens srityje. O skoliozė buvo rasta krūtinės srityje dėl lateralinės hemivertebros. Tyrimų duomenimis dauguma stuburo slankstelių patologijų turinčių šunų nerodo jokių klinikinių simptomų. Prancūzijoje Ecole Nationale V et erinaire d Alfort, Chirurgijos departamente, atlikto tyrimo metu (6) iš 45 tirtų prancūzų buldogų veislės šunų, tik 4 (8,89 proc.) turėjo pasireiškiančius neurologinius požymius. Tuo tarpu, mūsų tyrimo metu, dauguma (75,86 proc.) tirtų gyvūnų turėjo klinikinius požymius. Tikėtina, kad tokie tyrimo rezultatai gavosi dėl to, kad tyrimo Prancūzijoje metu buvo tirti atsitiktinai išrinkti prancūzų buldogų veislės šunys (neturintys sveikatos 32