7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris www.pwc.lt
Pasaulio ekonomikos forume Davose PwC pristatė 22-ojo PwC Global CEO tyrimo rezultatus. Tai yra vienas iš labiausiai laukiamų ir reprezentatyviausių verslo lyderių apklausų pasaulyje. Pasaulinėje verslo lyderių apklausoje buvo apklausti 3 200 aukščiausio lygio vadovų iš 91 šalies. Kartu su pasauline apklausa atlikome tyrimą su aukščiausiais vadovais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pasaulinį tyrimą papildėme klausimais apie vietos ekonominę aplinką. Dalinamės svarbiausiomis tyrimo įžvalgomis, Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių dabartinės ekonominės padėties matymu ir ateities vizija. Kaip įmonių vadovai jaučiasi dėl ateities? Kokios tendencijos jiems neleidžia užmigti? Kur slypi verslo augimo galimybės? Kokia yra Lietuvos darbo rinkos perspektyva? Atsakymus į šiuos klausimus ir kitas naudingas įžvalgas rasite ataskaitos puslapiuose. Ačiū visiems dalyviams! Rimvydas Jogėla PwC vadovaujantis partneris Lietuvoje 2 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
PwC 3
Dangus niaukiasi? Tradiciškai vienas iš pagrindinių apklausos klausimų yra tai, kokiu mastu įmonių vadovai tiki savo verslo pajamų augimu būsimais metais. Aukščiausio lygio vadovų nuomonės, kad jų pajamos augs ateinančiais metais, procentinė dalis vadinama Optimizmo indeksu. 1 pav. Pasaulinis Optimizmo indeksas įmonės pajamų augimu per ateinančius 12 mėnesių tikinčių vadovų procentas 52% 50% 31% 48% 36% 39% 39% 35% 38% 42% 35% 21% 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 Ar tikite savo verslo apyvartos augimu per ateinančius 12 mėnesių? 2 pav. 2019 m. rezultatai apie tikėjimą, jog verslo apyvarta augs procentas žmonių, kurie tiki augimu (pateikti atsakymai labai tikiu, skliaustuose ankstesnių metų rezultatai) 39% (-26%) JAV 35% (-16%) Pasaulio 43% (+11%) Brazilija 34% (-) Vakarų Europa (+9%) JK (-38%) Vokietija (+1%) Afrika (-) CEE* 55% (-16%) Indija 35% (-) Kinija 19% (-18%) Japonija *Centrinė ir Rytų Europa 4 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
2018 m. 74% Lietuvos aukščiausio lygio vadovų tikėjo savo verslo augimu per ateinančius 12 mėnesių ir 6 dar prieš metus, tačiau šiais metais tik 5 verslininkų galvoja, kad verslas augs šiais metais. Taigi, optimizmas krenta. mano, kad jų apyvarta išliks tokio paties lygio, kaip ir praėjusiais metais, ir 6% mano, kad apyvarta gali sumažėti. 12 mėnesių augimo indeksas yra mažiausias per pastaruosius 5 metus. Lietuvos aukščiausio lygio vadovai ateitį vertina gerokai optimistiškiau negu latviai, beveik taip pat optimistiškai kaip kad estai. 3 pav. Ar augs Jūsų įmonės apyvarta per ateinančius 12 mėnesių (%) Estijos, Latvijos, Lietuvos aukščiausio lygio vadovų įvertinimai Augs Liks tokios pat Mažės 5 Prognozuojamas vidutinis apyvartos augimas per 12 mėn. 6% 14,6% Augs Liks tokios pat Mažės 50% 9,6% Augs Liks tokios pat Mažės 14% 28% 58% 13,5% 4 pav. Ar per ateinančius 12 mėn. Jūsų įmonės apyvarta augs? Lietuvos įmonių vadovų vertinimai pastaruosius kelerius metus 79% 6 74% 36% 5 2015 2016 2017 2018 2019 PwC 5
Šiek tiek geresnis nusiteikimas, kalbant apie ilgalaikius augimo lūkesčius, nors rezultatai ir vėl mažesni nei pastaraisiais metais (8 pernai). Lietuviai ir toliau optimistiškiau vertina ateitį nei latviai, bet prasčiau nei Estijos įmonių vadovai. Kad per ateinančius 3 metus įmonės apyvarta augs atsakė 6 apklaustųjų, manė, kad apyvarta nesikeis, o kad sumažės. 5 pav. Ar manote, kad per ateinančius trejus metus Jūsų įmonės apyvarta augs? Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių vadovų vertinimai Prognozuojamas apyvartos vidutinis augimas per 3 metus Augs Liks tokios pat Mažės 6 27,5% Augs Liks tokios pat Mažės 1 60% 17,4% Augs Liks tokios pat Mažės 14% 75% 11% 32,9% Per vienerius metus vadovų lūkesčiai dėl vidutinės trejų metų perspektyvos žymiai suprastėjo. Šiais metais vadovų tikinčių, kad įmonės apyvarta augs sumažėjo 19 procentinių punktų. Ar per ateinančius trejus metus Jūsų įmonės pajamos augs? Lietuvos įmonių vadovų vertinimai 86% 6 2018 2019 6 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
Svarbiausios augimo rinkos kaimyninės šalys Šiais metais nuo 2010 m. mažiausia dalis pasaulio įmonių vadovų tiki, kad įmonės apyvarta per artimiausius 12 mėnesių augs. Panašiai pesimitiški ir trejų metų apyvartos augimo lūkesčiai, nuo 2009 m. ekonomikos krizės metų mažiausia pasaulio įmonių vadovų dalis tikisi apyvartos augimo per ateinančiu trejus metus. 6 pav. Pasaulio verslo lyderių 2019 m. nuomonė apie verslo augimą: apie ateinančius 12 mėnesių ir artimiausius 3 metus (%) 52% 44% 50% 42% 34% 50% 31% 51% 48% 4 49% 49% 46% 46% 39% 39% 36% 35% 51% 38% 45% 42% 36% 35% 21% 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 Tiki, kad verslas augs artimiausius 12 mėnesių Tiki, kad verslas augs artimiausius 3 metus PwC 7
Lyginant su praėjusių metų apklausa, Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų valstybės ir pasaulio ekonomikos perspektyvos vertinimuose ima dominuoti niūresnės nuotaikos. Kad šalies ekonominė būklė gerės, prognozuoja tik respondentų, o apie mano, kad prastės. Praeitų metų apklausoje daugiau negu pusė respondentų atsakė, kad šalies ekonominė padėtis gerės (53%), o kad pablogės tik. 2016-2018 m. vyravo gerokai optimistiškesnės nuotaikos, o šiais metų Lietuvos įmonių vadovų lūkesčiai sugrįžta į 2015 m. lygį. Vertindami pasaulines tendencijas, apklaustų Lietuvos įmonių vadovų tikisi ekonomikos lėtėjimo, 43% mano, kad ekonomikos augimas liks toks pat ir tik apie 1 prognozuoja gerėjimą. Pažymėtina, kad lietuvių vertinimas yra vienas pesimistiškiausių pasaulyje, nors ne toks pesimistiškas kaip kaimynų Estijoje (tik 8% tikisi gerėjimo), Latvijos įmonių vadovai šiek tiek optimistiškesni - tikisi ekonomikos augimo, 42% pasauliniame tyrime dalyvavusių aukščiausio lygio vadovų mano, kad pasaulio ekonomikos augimas spartės (Vakarų Europa 38%). Nors šis rodiklis taip pat kritęs. Ar per ateinančius metus (12 mėn.) augs jūsų verslo sektoriaus pajamos? Lietuvoje 43% situaciją vertina teigiamai, kad situacija išliks tokia pati manė (kaip ir praėjusiais metais) ir beveik penktadalis (1) prognozuoja pajamų mažėjimą. Panašiai vertina ir kitų Baltijos šalių įmonių lyderiai: estai prognozuoja, kad verslo sektoriaus, kuriame veikia įmonė, augimas sieks apie 42%, kad situacija išliks panaši teigė 39%, o apie 19% manė, jog pajamos mažės. Latviai augimo perspektyvas vertina kiek palankiau: 4 nusiteikę optimistiškai ir tik mano, jog pajamos mažės. Lietuvos įmonių vadovų mano, kad Lietuvos ekonomikos būklė per ateinančius metus pagerės 7 pav. Kaip keisis pasaulio ekonomikos būklė per ateinančius 12 mėn. Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių vadovų vertinimai Pagerės Išliks tokia pati Pablogės 1 43% Lietuvos įmonių vadovų mano, kad Lietuvos ekonomika letės per ateinančius metus Pagerės Išliks tokia pati Pablogės 33% 4 Pagerės Išliks tokia pati Pablogės 8% 52% Globaliai Pagerės Išliks tokia pati Pablogės 28% 29% 42% 8 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
8 pav. Kaip keisis Lietuvos ekonomikos būklė per ateinančius 12 mėn. Lietuvos verslo lyderių vertinimai 52% 26% 22% 12% 4 42% 49% 36% 15% 53% 41% 5 2015 2016 2017 2018 2019 Pagerės Pablogės Iš liks tokia pati Lietuvos aukščiausio lygio vadovai įvardino svarbiausius verslo augimo šaltinius (verslo plėtros įrankius): Natūralus augimas Naujos paslaugos ir produktai 16% Gamybos ir paslaugų teikimo pajėgumų plėtra 15% Naujas strateginis partneris arba bendros įmonės įkūrimas 11% PwC 9
Svarbiausios augimo rinkos kaimyninės šalys Išnagrinėjus Lietuvos aukščiausio lygio vadovų atsakymus, su kuriomis užsienio rinkomis yra pirmiausiai siejami jų augimo lūkesčiai, paaiškėjo, kad svarbiausias įnašas išlieka kartu su didžiausiais mūsų eksporto partneriais. Tarp svarbiausių užsienio rinkų 34% Lietuvos aukščiausio lygio vadovų įvardijo Latviją ir Estiją ir apie 28% Lenkiją ir Vokietiją. Estų pagrindinės eksporto rinkos atrodo taip: 45% Suomija, 35%, Švedija. Tuo tarpu Latvijos įmonių vadovai esmines rinkas nurodė taip: 39%, 32%, Vokietija. 9 pav. Jūsų verslo plėtrai per ateinančius 12 mėn. svarbiausios užsienio rinkos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vertinimai (iki 3 šalių kiekvienam respondentui) 34% 39% Vokietija Lenkija 28% 28% 34% Vokietija 29% 32% Švedija 45% Suomija Vokietija 1 35% 28% 10 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
JAV ir Kinija praranda patrauklumą kaip eksporto šalys Praėjusiais metais beveik pusė (46%) pasaulio vadovų nurodė JAV kaip didžiausią svarbą jų augimui turinčią rinką, po jos sekė Kinija (33%) ir Vokietija (). JAV išlieka kaip pirmaujanti rinka, tačiau rezultatai nukrito iki. Taip pat sumažėjo ir Kinijos svarbai skiriamas dėmesys, bet kiek mažiau. Itin išaugo procentas respondentų, kurių augimo lūkesčiai nėra susieti su konkrečia užsienio rinka, arba jie nėra tikri, kurią eksporto kryptį pasirinkti (15%). Trys svarbiausios augimui rinkos vis dar yra JAV (), Kinija (24%) ir Vokietija (), tačiau jų svarba sumažėjo atitinkamai 41%, 28% ir 35%. JK rinkos patrauklumui toliau didelę įtaką daro Brexit ir jis per metus sumažėjo nuo 15% iki 8%. 10 pav. 3 svarbiausios rinkos Jūsų verslo plėtrai per ateinančius 12 mėn. pasaulio didžiausių įmonių vadovų vertinimai 46% 33% 24% 15% 8% JAV Kinija Vokietija JK 2018 2019 PwC 11
Lietuvos įmonių vadovai jaučiasi pernelyg reguliuojami ir mokantys per didelius mokesčius Lietuvių, kaip ir estų bei latvių, verslo plėtrai didžiausią įtaką daro pernelyg didelis valstybinis verslo aplinkos reguliavimas. Apie 1 respondentų tai nurodė kaip itin svarbų faktorių, greta minima nepalanki mokestinė aplinka () ir neužtikrintas ekonomikos augimas (1). Didelį susirūpinimą verslo vadovams kelia darbo jėgos demografiniai pasikeitimai ir jos trūkumas (50%), ekonomikos augimas (apie 43%) ir neužtikrinta geopolitinė situacija (). Lietuvos įmonių vadovai vis dar linkę atsiriboti nuo pasaulinių tendencijų net 73% atsakė, kad klimato kaita ir žala aplinkai yra visai neaktuali ar ne itin aktuali. Didžiausią susirūpinimą Estijos aukščiausio lygio vadovams kelia per didelis valstybinis verslo aplinkos reguliavimas (68% vadovų manė, kad tai yra palyginti didelė arba labai svarbi rizika) ir didėjanti mokestinė našta (59%), nepakankamas euro zonos ir Šiaurės šalių ekonomikų augimas (59%) ir darbo jėgos trūkumas (52%). Latvijos aukščiausio lygio vadovai pritarė, kad didžiausia rizika yra didėjanti mokestinė našta. Taip pat prie svarbių rizikų jie priskyrė ir darbo rinkos demografinę padėtį gyventojų senėjimą, emigraciją, darbo jėgos trūkumą. Mūsų praėjusių metų apklausa taip pat rodė, kad darbo jėgos trūkumas, verslo aplinkos reguliavimo mechanizmas, darbo jėgos sąnaudos yra vieni iš esminių faktorių, kurie nurodomi, kaip darantys svarbią įtaką sėkmingam verslo augimui. 12 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
11 pav. Kokią įtaką jūsų verslo augimui turės kiekvienas iš šių potencialių politinių, ekonomikos, socialinių ir aplinkos grėsmės veiksnių? Visai neaktualu Ne itin aktualu Kažkiek svarbu Svarbu Itin svarbu Per didelis valstybinis verslo aplinkos reguliavimas 16% Nepalanki mokestinė aplinka Lietuvoje 16% Auganti infliacija Lietuvoje 43% 4% Nedarbas 33% 4% Neužtikrintas ekonomikos augimas 1 43% Netinkama bazinė infrastruktūra 33% Neužtikrinta geopolitinė situacija Valiutų kursų svyravimai 4 3% Socialinis nestabilumas 4 6% Klimato kaita ir žala aplinkai 4% Netikrumas dėl Eurozonos 3% 33% 1 BREXIT 1 3% Terorizmas 4 Euro zonos ir Šiaurės šalių ekonomikų augimas, paklausos šiose rinkose didėjimas 14% Darbo jėgos demografiniai pasikeitimai 3% 50% Atsigavusi paklausa Rusijoje ir kitose NVS valstybėse 1 6% Pramonės 4.0 revoliucija (gamybos skaitmenizavimas ir automatizavimas) 1-60% - - 0% 60% 80% PwC 13
12 pav. Svarbiausi politiniai ir ekonominiai veiksniai, kurie daro įtaką verslo augimui Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas (svarbi ir labai svarbi rizika) 1 Darbo jėgos demografijos kaita 5 2 Nepakankamas arba nesaugus ekonomikos augimas 53% 3 Geopolitinis netikrumas 4 4 Euro zonos ateitis 44% 5 Teisės aktų perteklius 1 Darbo jėgos demografijos kaita 63% 2 Didėjanti mokesčių našta 50% 3 Teisės aktų perteklius 4 4 BREXIT 5 Darbo trūkumas 1 Teisės aktų perteklius 68% 2 Didėjanti mokesčių našta 59% 3 Euro zonos ir Šiaurės šalių ekonomikos augimas, paklausos augimas šiose rinkose 59% 4 Darbo trūkumas 52% 5 Nepakankamas arba nesaugus ekonomikos augimas 51% 0% 50% 60% 70% Pernelyg didelis teisinis reguliavimas kaip politinė ir ekonominė rizika Globaliai 35% Vakarų Europa 33% CEE 1 31% 14 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
Didžiausia verslo rizika darbo užmokestis ir darbo jėgos trūkumas Be politinių ir ekonominių rizikų, taip pat ištyrėme pagrindines verslo rizikas, kurias įmonių vadovai įvardina, kaip didžiausią grėsmę ir trukdį tolesniam verslo augimui. Kaip ir praėjusiais metais, Lietuvos aukščiausio lygio vadovai mato didžiausią problemą darbo užmokesčio didėjime (7 palyginti didelė arba labai didelė rizika) ir kvalifikacijos, reikalingų kompetencijų trūkumas, gebėjimų prieinamumas (64%). Vartotojų elgesio pasikeitimas ir perkamoji galia taip pat yra tarp grėsmių (). Kitos pagrindinės verslo rizikos prastas pasiruošimas reaguoti į krizines situacijas ir mažas pasitikėjimas versle. Estijoje ir Latvijoje aukščiausio lygio vadovai kaip svarbiausias verslo rizikas matė darbo jėgos kaštų padidėjimą ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos prieinamumą. 13 pav. Pagrindinės verslo augimui įtaką darančios rizikos Lietuvos aukščiausio lygio vadovų vertinimas Visai neaktualu Ne itin aktualu Kažkiek svarbu Svarbu Itin svarbu Nauji rinkos žaidėjai 33% Reikalingų kompetencijų trūkumas 3% Vartotojų elgesio pasikeitimas Kintantys/dideli energetikos kaštai 33% 14% Sparti technologijų kaita 1 3% Mažas pasitikėjimas versle 33% 24% Kibernetinės atakos Tiekimo grandinės sutrukdymas 1 36% Korupcija ir kyšininkavimas 53% Nuolat kintančios prekių kainos Pasiruošimas reaguoti į krizines situacijas 3% Darbo užmokesčio didėjimas 3% 50% -60% - - 0% 60% 80% PwC 15
14 pav. Pagrindinės verslo augimui įtaką darančios rizikos Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas 1 Darbo jėgos kaštų didėjimas 7 2 Gebėjimų prieinamumas/įgūdžių trūkumas 64% 3 Vartotojų elgsenos pasikeitimai 1 Darbo jėgos kaštų didėjimas 6 2 Gebėjimų prieinamumas/įgūdžių trūkumas 50% 3 Kyšininkavimas ir korupcija 44% 1 Darbo jėgos kaštų didėjimas 2 Gebėjimų prieinamumas/įgūdžių trūkumas 3 Nesugebėjimas tinkamai reaguoti į krizes 73% 73% 53% 0% 50% 60% 70% 16 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
15 pav. Kokią įtaką pagrindinių įgūdžių prieinamumas daro Jūsų organizacijos augimui? Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas (svarbi ir labai svarbi rizika) 1 Darbo sąnaudos didėja sparčiau nei tikėtasi 5 2 Užkerta kelią naujoms rinkos galimybėms 3 Kenčia įmonės kokybės standartai ir (arba) kliento patirtis 4 Įmonei trūksta augimo tikslų 5 Įmonės inovacijos yra nepakankamos 1 Darbo sąnaudos didėja sparčiau nei tikėtasi 50% 2 Užkerta kelią naujoms rinkos galimybėms 3 Įmonei trūksta augimo tikslų 4 Įmonės inovacijos yra nepakankamos 5 Kenčia įmonės kokybės standartai ir (arba) kliento patirtis 1 Darbo sąnaudos didėja sparčiau nei tikėtasi 69% 2 Užkerta kelią naujoms rinkos galimybėms 45% 3 Įmonės inovacijos yra nepakankamos 35% 4 Kenčia įmonės kokybės standartai ir (arba) kliento patirtis 5 Svarbi strateginė iniciatyva turėjo būti atšaukta / sustoti 29% 0% 50% 60% 70% 5 Lietuvos aukščiausio lygio vadovų mano, kad pernelyg greitai didėja darbo jėgos kaštai PwC 17
Nėra darbo jėgos trūkumo sprendimo Šios tyrimo dalies tikslas buvo sužinoti, kokia yra dabartinė darbuotojų įdarbinimo situacija. 86% apklausoje dalyvavusių Lietuvos įmonių vadovų mano, kad įdarbinti žmones tapo sunkiau ir tik 3,5% teigia, kad tapo lengviau. Latvijoje ši problema dar didesnė 93% mano, jog pritraukti žmones į savo verslo sektorių tapo sudėtingiau. Estijoje šis klausimas taip pat aktualus (75% sako, kad įdarbinti sunkiau). Paklausti, kokiomis unikaliomis ar universaliomis priemonėmis planuoja pritraukti ir išlaikyti specialistus, Lietuvos respondentai atsakė, kad planuoja peržiūrėti turimus procesus ir juos automatizuoti arba robotizuoti (53%), samdyti darbuotojus iš užsienio šalių (55 %), intensyviai dirbti su mokymo įstaigomis (45%) taip pat taikyti kitas priemones: Keisti nuolatinių darbuotojų ir laikinai įdarbinamų specialistų skaičių įmonėje; Marketingo ir reklamos pagalba keisti įmonės kaip prekės ženklo matymą rinkoje (gerinti įmonės reputaciją, pasitelkiant socialinės atsakomybės ir etikos projektus); Daugiau dėmesio skirti darbuotojų įtraukimui ir įvairovei; Investuoti į nuolatinį mokymą ir puikias persikvalifikavimo galimybes; Gerinti darbuotojų sveikatą ir gerovę (darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra); Taikyti naujus lankstaus darbo būdus (pvz.: darbas nuotoliniu būdu). 18 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
Apie Lietuvos įmonių vadovų mano, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas gerokai stabdo verslo galimybių panaudojimą ir užkertą kelią naujoms rinkos galimybėms, taip pat krenta įmonės kokybės standartai ir klientų pasitenkinimas gaunamomis paslaugomis (). Įmonės atsisako savo augimo () ir tai trukdo diegti naujas technologijas (). Ir tik apie 8% respondentų mano, kad darbo jėgos trūkumas nedaro įtakos bendrovės apyvartai ar pelningumui. 16 pav. Ar tikitės, kad ateinančiais metais Jūsų įmonės darbuotojų skaičius pasikeis? Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas 100% Padidės Išliks toks pats Sumažės 80% 52% 39% 33% 28% 55% 60% 39% 5 51% 51% 58% 38% 0% 9% 16% 14% 2014 2015 2016 2017 2018 2019 17 pav. Ar tikitės, kad ateinančiais metais Jūsų įmonės darbuotojų skaičius pasikeis? Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas Daugės Liks toks pat Sumažės 38% 55% Daugės Liks toks pat Sumažės 60% Daugės Liks toks pat Sumažės 41% 46% PwC 19
Mes paklausėme aukščiausio lygio vadovų, ar jie planuoja ateinančiais metais padidinti darbuotojų skaičių. Kova dėl geriausių darbuotojų verčia įmones toliau didinti darbo užmokestį, nors ir sunku surasti tam lėšų. 96% apklaustų Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų tikisi, kad jie ir toliau didins darbo užmokestį. 1 atlyginimus kels pagal metinės infliacijos dydį ir tik 4% neplanuoja kelti atlyginimų. Latvijos ir Estijos įmonių vadovų numatomi darbo užmokesčio pokyčiai yra panašūs kaip ir Lietuvoje. 18 pav. Ar planuojate didinti darbo užmokestį darbuotojams per ateinančius 12 mėn.? Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas Neplanuoja didinti Didins pagal metinės infliacijos dydį Didins 0-5% Didins 5- Didins 10-15% 4% 1 21% 41% 96% 1 Lietuvos įmonių vadovų planuoja darbo užmokesčio pakėlimą Neplanuoja didinti Didins pagal metinės infliacijos dydį Didins 0-5% Didins 5- Didins 10-15% 53% Neplanuoja didinti Didins pagal metinės infliacijos dydį Didins 0-5% Didins 5- Didins 10-15% 12% 48% 29% 4% 19 pav. Ar planuojate didinti darbo užmokestį darbuotojams per ateinančius 12 mėn.? Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas Neplanuoja didinti Didins pagal metinės infliacijos dydį Didins 0-5% Didins 5- Didins 10-15% 60% 0% 2015 2016 2017 2018 2019 20 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
Skaitmeniniai iššūkiai Šių metų apklausoje taip pat buvo keletas klausimų apie skaitmeninių technologijų taikymo progresą (programinės įrangos robotiką, dirbtinį intelektą (AI), duomenų analitiką, 3D spausdinimą, virtualią ir praplėstą realybę ir kt.). Aukščiausio lygio įmonių vadovų teiravomės, ar jie sutinka su teiginiu, kad skaitmeninės technologijos žymiai pakeis pirmaujančias įmones jau ateinančiais metais. Įmonės, norinčios išlaikyti konkurencinį pranašumą per penkerius metus, turi padaryti ryžtingus žingsnius dėl technologijų diegimo savo veikloje. Susipažinkite, kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausio lygio vadovai vertina skaitmenizavimo procesą ir jo įtaką savo veiklai. (Jie 62%) Lietuvos vadovai lyginant su Baltijos kaimynais yra konservatyvesni, linkę skirti mažiau reikšmės skaitmeninėms technologijoms. Itin svarbu būtų mūsų verslininkams neatsilikti šioje srityje. 21 pav. Ar skaitmeninės technologijos turės reikšmingos įtakos įmonės veiklai per ateinančius 5 metus? Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas Sutinku Nežinau Nesutinku 28% 62% Sutinku Nežinau Nesutinku 0% 90% Sutinku Nežinau Nesutinku 6% 2% 92% PwC 21
22 pav. Kuris iš pateiktų teiginių geriausiai apibūdina Jūsų verslą? Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas 24% Artimoje ateityje mes neplanuojame vykdyti jokių naujų skaitmeninių technologijų iniciatyvų 3% 6% 38% 29% Per artimiausius 3-5 metus mes planuojame pradėti skaitmeninių technologijų iniciatyvas savo įmonėje 70% 65% 38% Skaitmeninės technologijos sudaro mūsų organizacijos veiklos pagrindą 22 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
26 pav. Ar ketinate pradėti robotikos ir procesų automatizavimo sistemų diegimą savo įmonėse? Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas Mes neplanuojame pradėti diegti robotikos ir procesų automatizavimo sistemas 72% Mes planuojame per artimiausius 3 metus pradėti diegti robotikos ir procesų automatizavimo sistemas 14% 25% Mes jau įdiegėme robotikos ir procesų automatizavimo sistemas, tačiau tik ribotam naudojimui 21% 33% Robotikos ir procesų automatizavimo sistemos yra plačiai naudojamos mūsų įmonėje 1 19% Robotikos ir procesų automatizavimo sistemos sudaro mūsų įmonės veiklos pagrindą 8% 24 pav. Ar planuojate pradėti dirbtinio intelekto (AI) diegimą savo įmonėse? Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas Šiuo metu mes neplanuojame pradėti taikyti AI 50% 4 54% Mes planuojame per artimiausius 3 metus pradėti taikyti AI 33% 35% Mes naudojame AI savo veikloje, tačiau tik labai ribotai 4% 14% 33% Mes plačiai naudojame AI 2% 6% Globaliai AI sudaro mūsų įmonės veiklos pagrindą 3% 25 pav. Ar planuojate pritaikyti daiktų interneto technologijas savo įmonėje? Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas Šiuo metu mes neplanuojame pritaikyti daiktų interneto technologijų 43% 55% 5 Mes planuojame per artimiausius 3 metus pradėti taikyti daiktų interneto technologijas 24% 22% Mes naudojame daiktų interneto technologijas savo veikloje, tačiau tik labai ribotai 16% Mes plačiai naudojame daiktų interneto technologijas 5% 1 Daiktų interneto technologijos sudaro mūsų įmonės veiklos pagrindą 3% PwC 23
26 pav. Kokios 3 skaitmeninių technologijų sritys suteiks didžiausią vertę jūsų verslui? Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas : Veiklos efektyvumas 63% : Veiklos efektyvumas 83% : Informacijos ir duomenų analizė 56% Vidaus ir išorės bendradarbiavimas 46% Informacijos ir duomenų analizė 53% Veiklos efektyvumas 53% Informacijos ir duomenų analizė 43% Klientų patirties valdymas 43% Klientų patirties valdymas 44% 24 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa
Šioje ataskaitoje naudojami PwC Global Leadership Survey 2019 m. tyrimo duomenys, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausio lygio vadovų apklausa. Tyrime dalyvavo 160 įmonių. Klausimynas sudarytas remiantis PwC metodika ir pagal pasaulio įmonių lyderių tyrimą, kuris kasmet pristatomas Pasaulio ekonomikos forume Davose. Kontaktai pasiteiravimui: Rimvydas Jogėla PwC vadovaujantis partneris Lietuvoje +370 68244140 rimvydas.jogela@pwc.com Aida Papšė PwC Marketingo ir komunikacijos vadovė +370 63333532 aida.papse@pwc.com www.pwc.lt PwC 25