EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA LT 16501/12 (OR. en) PRANEŠIMAS SPAUDAI 3201-as Tarybos posėdis PRESSE 480 PR CO 64 Švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas Br

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA 16501/12 (OR. en) PRANEŠIMAS SPAUDAI 3201-as Tarybos posėdis PRESSE 480 PR CO 64 Švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas Briuselis, 2012 m. lapkričio 26 ir 27 d. Pirmininkas George Demosthenous Kipro švietimo ir kultūros ministras 16501/12 1

Main results of the Council Švietimas Taryba susipažino su padėtimi, susijusia su pasiūlymu dėl reglamento, kuriuo sukuriama 2014 2020 m. laikotarpio programa ERASMUS VISIEMS. Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl pasiūlymo dėl rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo. Taryba taip pat priėmė išvadas dėl raštingumo ir dėl švietimo ir mokymo indėlio į ekonomikos atsigavimą ir augimą. Kultūra ir audiovizualinis sektorius Taryba susitarė dėl dalinio bendro požiūrio į pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriama programa Kūrybiška Europa. Taryba priėmė išvadas dėl kultūros valdymo ir dėl Europos strategijos dėl vaikams geresnio interneto. Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaita dėl pasiūlymo dėl sprendimo, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020 2033 m. 16501/12 2

Jaunimas Taryba priėmė rezoliuciją dėl struktūrinio dialogo su jaunimu dėl jaunimo dalyvavimo demokratiniame Europos gyvenime apžvalgos. Taryba taip pat priėmė Tarybos ir Komisijos 2012 m. bendrą ataskaitą dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010 2018 m.) įgyvendinimo. Be to, Taryba priėmė išvadas dėl jaunimo dalyvavimo ir socialinės įtraukties, ypač daug dėmesio skiriant migrantų kilmės jaunimui. Sportas Taryba priėmė išvadas dėl: formuojant sporto politiką naudojamų įrodymų stiprinimo; sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo. Taryba taip pat paskyrė tris ES atstovus į Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamąją valdybą (2013 2015 m.). 16501/12 3

TURINYS 1 DALYVIAI... 6 SVARSTYTI PUNKTAI ŠVIETIMAS... 9 ERASMUS VISIEMS... 9 Raštingumas... 10 Švietimo ir mokymo indėlis į ekonomikos atsigavimą... 10 Neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimas... 12 Mokytojų kvalifikacijos ir statuso gerinimas... 13 Kiti klausimai... 14 KUŪRA IR AUDIOVIZUALINIS SEKTORIUS... 16 Programa Kūrybiška Europa... 16 Europos kultūros sostinės... 17 Kultūros valdymas... 18 Vaikams geresnis internetas... 18 Kiti klausimai... 20 JAUNIMAS... 21 Jaunimo dalyvavimas demokratiniame Europos gyvenime... 21 2012 m. ES jaunimo reikalų ataskaita... 22 Jaunimo socialinė įtrauktis... 22 Kiti klausimai... 24 1 Kai Taryba oficialiai priima deklaracijas, išvadas ar rezoliucijas, tai nurodoma atitinkamo punkto antraštėje, o tekstas rašomas kabutėse. Dokumentai, į kuriuos tekste daromos nuorodos, pateikiami Tarybos interneto svetainėje (http://www.consilium.europa.eu). Žvaigždute žymimi aktai, priimti kartu su pareiškimais, skirtais įtraukti į Tarybos posėdžių protokolus, kurie gali būti viešai paskelbti; šie pareiškimai pateikiami Tarybos interneto svetainėje arba juos galima gauti Spaudos tarnyboje. 16501/12 4

SPORTAS... 25 Formuojant sporto politiką naudojami įrodymai... 25 Manipuliavimas sporto rezultatais... 25 Sveikatinamasis fizinis aktyvumas... 26 Kasmetinė Europos sporto savaitė... 27 Kova su dopingu... 28 Kiti klausimai... 29 KITI PATVIRTINTI PUNKTAI KUŪRA Europos archyvai ir skaitmeninės eros problemos... 30 INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ Asmenų su skaitymo negalia prieiga prie knygų. Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija... 30 UŽSIENIO REIKALAI Turto susigrąžinimas. Egiptas ir Tunisas... 30 EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ EEE tarybos posėdis (lapkričio 26 d., Briuselis)... 31 ENERGETIKA ES ir Rusijos nuolatinė partnerystės taryba... 31 Energijos bendrijos ministrų tarybos sprendimas ir Moldova... 31 PASKYRIMAI Regionų komitetas... 31 16501/12 5

DALYVIAI Belgija: Pascal SMET Olivier BELLE Bulgarija: Vezhdi RASHIDOV Petya EVTIMOVA Lazar KAMENOV Čekija: Petr FIALA Alena HANÁKOVÁ Danija: Jonas BERING LIISBERG Vokietija: Georg SCHÜTTE Martina MUENCH Guido PERUZZO Estija: Jaak AAVISKOO Rein LANG Airija: Ruairí QUINN Frances FITZGERALD Michael RING Jimmy DEENIHAN Graikija: Konstantinos ARVANITOPOULOS Andreas PAPASTAVROU Athanasios KYRIAZIS Ispanija: José Ignacio WERT ORTEGA Miguel CARDENAL CARRO José Pascual MARCO MARTINEZ Miguel Angel SERNA OLIVEIRA Prancūzija: Aurélie FILIPPETTI George PAU-LANGEVIN Valérie FOURNEYRON Italija: Francesco PROFUMO Marco PERONACI Kipras: Giorgos DEMOSTHENOUS Olympia STYLIANOU Latvija: Lauma SĪKA Juris ŠTĀLMEISTARS Flandrijos švietimo, jaunimo, lygių galimybių ir Briuselio reikalų ministras nuolatinio atstovo pavaduotojas kultūros ministras švietimo, jaunimo reikalų ir mokslo ministro pavaduotoja kūno kultūros ir sporto ministro pavaduotojas švietimo, jaunimo reikalų ir sporto ministras kultūros ministrė nuolatinio atstovo pavaduotojas valstybės sekretorius Brandenburgo žemės švietimo ministrė nuolatinio atstovo pavaduotojas švietimo ir mokslo ministras kultūros ministras švietimo ir gebėjimų ministras vaikų ir jaunimo reikalų ministrė valstybės ministras, atsakingas už turizmą ir sportą (Transporto, turizmo ir sporto ministerija) menų, paveldo ir gėlų kalbos regiono (Gaeltacht) reikalų ministras švietimo, religinių reikalų, kultūros ir sporto ministras nuolatinio atstovo pavaduotojas Švietimo ministerijos generalinis sekretorius švietimo, kultūros ir sporto ministras Nacionalinės sporto tarybos pirmininkas (valstybės sekretoriaus rangas) nuolatinio atstovo pavaduotojas Autonominės Kantabrijos bendruomenės švietimo, kultūros ir sporto ministras kultūros ir komunikacijos ministrė ministrė, atsakinga už akademinį pažangumą, pavaldi švietimo ministrui sporto, jaunimo, neformaliojo švietimo ir savanoriškų organizacijų reikalų ministrė švietimo, universitetų ir mokslinių tyrimų ministras nuolatinio atstovo pavaduotojas švietimo ir kultūros ministras nuolatinė sekretorė, atsakinga už švietimą ir kultūrą valstybės sekretorė nuolatinio atstovo pavaduotojas 16501/12 6

Lietuva: Gintaras STEPONAVIČIUS Audra MIKALAUSKAITĖ Gintaras VYŠNIAUSKAS Liuksemburgas: Octavie MODERT Romain SCHNEIDER Michèle EISENBARTH Vengrija: Zoltán BALOG Istvan SIMICSKÓ Olivér VÁRHELYI Malta: Mario de MARCO Clyde PULI Nyderlandai: Jet BUSSEMAKER Dirk OLDENBURG Austrija: Norbert DARABOS Claudia SCHMIED Harald GÜNTHER Lenkija: Krystyna SZUMILAS Bogdan ZDROJEWSKI Joanna MUCHA Portugalija: Nuno CRATO Jorge Barreto XAVIER Alexandre Miguel MESTRE Rumunija: Emilia-Carmen TOCALĂ Irina CAJAL MARIN Slovėnija: Uroš VAJGL Slovakija: Mare MAD'ARIČ Štefan CHUBODA Alexander MICOVČIN Suomija: Jukka GUSTAFSSON Paavo ARHINMÄKI Švedija: Jan BJÖRKLUND Lena ADELSOHN LILJEROTH Nyamko SABUNI Jungtinė Karalystė: Matthew HANCOCK Angela CONSTANCE Shan MORGAN švietimo ir mokslo ministras socialinės apsaugos ir darbo viceministrė vidaus reikalų viceministras kultūros ministrė, santykių su Parlamentu ministrė, Ministro Pirmininko kanceliarijos administracinio supaprastinimo ministrė, ministrė, atsakinga už valstybės tarnybą ir administracinę reformą žemės ūkio, vynuogininkystės ir kaimo plėtros ministras, sporto ministras, ekonominio solidarumo ministras nuolatinio atstovo pavaduotoja valstybės sekretorius, Viešojo administravimo ir teisingumo ministerija parlamentinis valstybės sekretorius, Gynybos ministerija nuolatinio atstovo pavaduotojas turizmo reikalų, kultūros ir aplinkos ministras parlamentinis sekretorius, atsakingas už jaunimo reikalus ir sportą švietimo, kultūros ir mokslo ministrė nuolatinio atstovo pavaduotojas federalinis krašto apsaugos ir sporto ministras federalinė švietimo, meno ir kultūros ministrė nuolatinio atstovo pavaduotojas nacionalinio švietimo ministrė kultūros ir nacionalinio paveldo ministras sporto ir turizmo ministrė švietimo ir mokslo ministras valstybės sekretorius, atsakingas už kultūrą valstybės sekretorius, atsakingas už jaunimo ir sporto reikalus valstybės sekretorė, Nacionalinės jaunimo ir sporto reikalų institucijos pirmininkė valstybės sekretorė, atsakinga už kultūrą nuolatinio atstovo pavaduotojas kultūros ministras Švietimo, mokslo, mokslinių tyrimų ir sporto ministerijos valstybės sekretorius nuolatinio atstovo pavaduotojas švietimo ir mokslo ministras kultūros ir sporto ministrė Ministro pirmininko pavaduotojas, švietimo ministras kultūros ir sporto ministrė lygių galimybių ministrė parlamentinis valstybės sekretorius (profesinis rengimas) jaunimo užimtumo ministrė nuolatinio atstovo pavaduotoja 16501/12 7

Komisija: Joaquín ALMUNIA Neelie KROES Androulla VASSILIOU pirmininko pavaduotojas pirmininko pavaduotoja narė Stojančiosios valstybės vyriausybei atstovavo: Kroatija: Željko JOVANOVIĆ Andrea ZLATAR VIOLIĆ Irena ANDRASSY mokslo, švietimo ir sporto ministras kultūros ministrė nuolatinio atstovo pavaduotoja 16501/12 8

SVARSTYTI PUNKTAI ŠVIETIMAS ERASMUS VISIEMS Viešuose svarstymuose Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės žodiniu pranešimu apie naujos 2014 2020 m. programos ERASMUS VISIEMS dabartinę padėtį (dok. 17188/11). Ankstesniame gegužės mėn. įvykusiame posėdyje ES švietimo ministrai patvirtino dalinį bendrą požiūrį į pasiūlymą, t. y. preliminarų susitarimą dėl viso teksto, išskyrus nuostatas, kurios daro poveikį biudžetui (dok. 9873/12). Likusios neišnagrinėtos nuostatos yra susijusios su bendru programos biudžetu, lėšų paskirstymu įvairiems sektoriams ir pasiūlyta nauja magistrantūros studijų studentų paskolų garantijų priemone, kuria siekiama skatinti studentų, kurie siekia įgyti magistro laipsnį kitoje valstybėje narėje, judumą. Pastaruoju klausimu pirmininkaujanti valstybė narė informavo apie tai, kad ji tik sekė pokyčius Europos Parlamente, bet ir atliko išsamų pasiūlymo dėl magistrantūros studijų studentų paskolų priemonės ir jos poveikio techninį nagrinėjimą, iš dalies rengdamasi būsimoms deryboms su Parlamentu ir iš dalies rengdamasi bendram susitarimui dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP). Tolesnis su pasiūlymu susijęs darbas būtų vykdomas po Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdžio, atsižvelgiant į pakeitimus, priimtus Parlamento Kultūros ir švietimo komitete po šiandienos balsavimo. Pirmininkaujanti valstybė narė atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant kai kurių skirtumų, atitinkamos Parlamento ir Tarybos pozicijos iš esmės sutampa daugelyje sričių ir kad ji tikisi užtikrinti, kad pirmininkausianti Airija turėtų gerą pagrindą pasiekti galutinį susitarimą su Europos Parlamentu kitų metų pirmą pusmetį. Komisijos narė A. Vassiliou priminė, kad pagrindiniai naujosios programos Erasmus visiems ypatumai yra ES pridėtinė vertė, lankstumas ir supaprastintos procedūros. Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti plačiai žinomą pavadinimą Erasmus ir nepritarė Parlamento pasiūlymui dėl naujo pavadinimo. Kalbėdama visų pirma apie magistrantūros studijų studentų paskolų garantijų sistemą, Komisijos narė A. Vassiliou nurodė, kad ji artimiausiu metu atsiųs ministrams aiškinamąjį laišką šiuo klausimu. Galiausiai, ji paragino valstybes nares užtikrinti, kad naujajai programai būtų suteiktas reikiamo dydžio finansavimas, atsižvelgiant į tai, ką ji reiškia Europos jaunimui, ir į jos potencialą skatinti ekonomikos augimą ir kurti daugiau darbo vietų. 16501/12 9

Raštingumas Taryba priėmė išvadas dėl raštingumo (dok. 15888/12), vieno iš pirmininkaujančio Kipro prioritetų švietimo ir mokymo srityje. Žemas raštingumo lygis stabdo ekonomikos augimą ir mažina jo tvarumą. Iš nerimą keliančių naujausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikto penkiolikmečių skaitymo, matematikos bei gamtos mokslų pasiekimų PISA tyrimo 1 pasaulio mastu rezultatų matyti, kad vieno iš penkių moksleivių skaitymo gebėjimai yra prasti. Skubių veiksmų reikia imtis ir suaugusiųjų atžvilgiu: nustatyta, kad beveik 80 mln. suaugusiųjų Europoje ( trečdalio darbo jėgos) gebėjimai yra tik prasti arba pagrindiniai, įskaitant prastus skaitymo ir rašymo gebėjimus. Išvadose valstybių narių ir Komisijos prašoma panaudoti visus atitinkamus veiksmus, numatytus dabartinėje Mokymosi visą gyvenimą programoje ir būsimoje ES švietimo ir mokymo programoje, taip pat Europos socialinio fondo išteklius, siekiant remti ir skleisti naujoviškus požiūrius į raštingumo rezultatų gerinimą visoje ES 2, siekiant jų pačių nustatyto tikslo 3 iki 2020 m. pasiekti, kad skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus prastai įgijusių asmenų dalis neviršytų 15 %. Komisija pranešė, kad tam, kad valstybėse narėse būtų keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais, ji ketina sukurti raštingumo tinklą, ir kad ji taip pat surengs savaitę Europa mėgsta skaityti. Komisijos narė A. Vassiliou pabrėžė, kad raštingumas apima ir pagrindinių gebėjimų tobulinimą, ir pasakė, kad Komisija apie šią iniciatyvą informuos kitais metais. Kipro delegacija padarė į Tarybos posėdžio protokolą įtrauktiną pareiškimą dėl Turkijos veto jo dalyvavimui EBPO veikloje. Kipras mano, kad laikas pakartoti, kad reikia užtikrinti vienodas galimybes visoms valstybėms narėms dalyvauti EBPO švietimo srities veikloje, vykdomoje bendradarbiaujant su Europos Komisija ir panaudojant ES lėšas. Švietimo ir mokymo indėlis į ekonomikos atsigavimą Taryba priėmė išvadas dėl švietimo ir mokymo indėlio į ekonomikos atsigavimą, augimą ir darbo vietų kūrimą (dok. 16137/12), kuriomis siekiama ne tik pabrėžti, bet ir sustiprinti svarbų švietimo ir mokymo vaidmenį strategijoje Europa 2020. Europos Vadovų Taryba nuolat akcentavo, kad valstybės narės, vykdydamos valstybės finansų konsolidavimą, turi užtikrinti veiksmingą investavimą į švietimą ir mokymą, kaip į ekonomikos augimui palankią sritį. 1 2 3 http://www.oecd.org/pisa/pisa2009keyfindings.htm Taip pat žr. ES aukšto lygio raštingumo didinimo ataskaitą: http://ec.europa.eu/education/literacy/what-eu/high-level-group/documents/literacy-finalreport_en.pdf. Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa ( ET 2020 ), OL C 119, 2009 5 28, p. 2 10. 16501/12 10

Kalbant apie nacionalinį lygį, išvadose pabrėžiamas poreikis užtikrinti tikslines ir veiksmingas investicijas, gerinti mokytojų kvalifikaciją bei statusą ir ugdyti gebėjimus atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius. Kalbant apie Europos lygį, išvadose raginama, kad švietimo ir mokymo sektoriui tektų svarbesnis vaidmuo įgyvendinant strategijos Europa 2020 švietimo ir mokymo uždavinius, užtikrinant, kad švietimo ministrai reguliariai svarstytų su Europos semestru susijusius klausimus, ir skatinant Švietimo komiteto, Užimtumo komiteto ir kitų atitinkamų komitetų bendradarbiavimą. 2012 m. liepos mėn. Tarybos priimtose strategijos Europa 2020 konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodomos kelios sritys, kuriose rezultatai švietimo srityje galėtų būti pagerinti visoje Sąjungoje, pavyzdžiui, mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, sudarant palankesnes sąlygas jaunuoliams pereiti iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką, stiprinant profesinį rengimą ir mokymą, modernizuojant aukštąjį mokslą ir gerinant galimybes siekti išsilavinimo palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms. Komisija paragino valstybes nares įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir pasakė, kad šios rekomendacijos bus ta informacija, kuria remdamasi Švietimo taryba pateiks pasiūlymus pavasario Europos Vadovų Tarybai. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į neseniai paskelbtą analitinę ataskaitą apie švietimo ir mokymo padėties stebėseną ir akcentavo tinklo EURYDICE, kuris yra itin vertingas informacijos šaltinis, svarbą. 16501/12 11

Neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimas Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo 1 ; tai taip pat yra vienas iš pirmininkaujančio Kipro prioritetų. Rekomendacijoje prašoma, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes ir ypatumus, ne vėliau kaip 2018 m. nustatytų šių rūšių mokymosi rezultatų patvirtinimo sistemą, ir siekiama nustatyti, į kokius principus ir sudedamąsias dalis reikėtų atsižvelgti, kad patvirtinimo procesas būtų veiksmingas. Nors pripažindama, kad daugiausia dėmesio švietimo sistema ir toliau turėtų skirti formaliajam švietimui ir pastangoms užtikrinti kokybiškus visų moksleivių ir studentų mokymosi rezultatus, pirmininkaujanti valstybė narė pabrėžė, kad, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją didėjantį nedarbą ir nepakankamą ekonomikos augimą, svarbus vaidmuo gerinant galimybes įsidarbinti ir didinant judumą, taip pat suteikiant daugiau motyvacijos mokytis visą gyvenimą, visų pirma socialiniu ir ekonominiu požiūriu palankių sąlygų neturinčių ar žemos kvalifikacijos asmenų grupių atveju, galėtų tekti pasinaudojimui naujomis mokymosi galimybėmis ir optimaliam žinių, gebėjimų ir kompetencijų, įgytų neformaliojo švietimo sistemoje, išnaudojimui. Kai kurios valstybės narės nurodė, kad jau yra nustačiusios mokymosi rezultatų patvirtinimo sistemas, o kitos jas dar rengia. Komisija pabrėžė formaliojo ir neformaliojo švietimo / savišvietos rezultatų patvirtinimo svarbą, ypač atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą nedarbo padėtį, su kuria susiduria daug jaunuolių. Nors Komisija mano, kad galutinis rekomendacijos įgyvendinimo terminas nėra pakankamai ambicingas (tuo tikslu ji įtrauks pareiškimą į Tarybos posėdžio protokolą), vis dėlto ji laikosi nuomonės, kad pasiektas susitarimas yra didelis pasiekimas. 1 Neformalusis mokymasis yra mokymasis vykdant suplanuotą veiklą ir naudojantis tam tikra mokymosi parama (pavyzdžiui, besimokančio asmens ir mokytojo ryšys). Labai dažni neformaliojo mokymosi pavyzdžiai mokymasis įmonėse, struktūrinis mokymasis internetu (pavyzdžiui, naudojantis atviraisiais švietimo ištekliais) ir pilietinės visuomenės organizacijų rengiami kursai. Savišvieta yra mokymasis ar gebėjimai, įgyti mokantis iš kasdienės veiklos, susijusios su darbu, šeima ar laisvalaikiu. Tokio mokymosi pavyzdžiai darbe įgyti projektų valdymo gebėjimai ar IRT gebėjimai, būnant kitoje šalyje išmokta kalba ir tarpkultūriniai gebėjimai, ne darbo vietoje įgyti IRT gebėjimai, taip pat gebėjimai, įgyti vykdant savanorišką ar kultūrinę veiklą, sportuojant, dirbant su jaunimu ar namie (pavyzdžiui, prižiūrint vaiką). 16501/12 12

Mokytojų kvalifikacijos ir statuso gerinimas Ministrai surengė debatus apie tai, kaip didinti mokytojų kvalifikaciją ir gerinti jų kompetenciją ir statusą laikotarpiu, kai trūksta finansinių išteklių. Komisija pabrėžė, kad aukšto lygio Europos švietimo sistemoms reikia aukštos kvalifikacijos mokytojų. Visų pirma, tam reikia gerinti pirminį mokytojų rengimą, sudaryti galimybes jauniems mokytojams gauti individualią paramą, kad jie nemestų darbo per pirmuosius kelerius metus, stiprinti kvalifikacijos kėlimą ir padaryti mokytojo profesiją patrauklesne finansiškai, taip pat asmeninio tobulėjimo prasme. Debatus pradėjo trys iš anksto atrinkti pagrindiniai pranešėjai iš Airijos, Švedijos ir Ispanijos, kurie pristatė itin aktualias iniciatyvas. Airijos ministras informavo, kad Airijos švietimo sistemoje mokytojų atžvilgiu vykdomos esminės reformos, kuriomis siekiama atkurti pagarbą mokytojams, pagerinti pirminį pradinių klasių mokytojų rengimą ir užtikrinti, kad mokytojai būtų labiau patys atsakingi už savo nuolatinį profesinį tobulėjimą. Jis taip pat laikėsi nuomonės, kad švietimas Europoje palyginti su daugeliu tarptautinių konkurentų atsilieka ir kad šiuo metu 20 % praktiškai neraštingų asmenų kyla nuolatinis nedarbo pavojus todėl reikalingos skubios reformos. Švedijos ministras pareiškė, kad Švedijoje taikomi aukšti įdarbinimo reikalavimai ir mokami geri atlyginimai, ir kad mokytojai yra atleisti nuo daugelio administracinių darbų, kad galėtų daugiausia dėmesio skirti mokymo pareigoms. Tačiau darbo užmokestis priklauso nuo veiklos rezultatų. Ispanijos ministras laikėsi nuomonės, kad mokytojas taip pat turi būti patarėjas ir kad mokymas turėtų būti kolektyvinė patirtis. Ministras teigė, kad ši profesija turi išlikti patraukli visos mokytojo karjeros metu, o tai reiškia, kad nuolatinis profesinis mokymas yra būtinas. Dauguma valstybių narių pripažino, kad mokytojai yra pagrindinė visų švietimo ir mokymo sistemų ašis ir jie yra vienas iš lemiamų sėkmingo mokymosi veiksnių: mokytojai turėtų išlikti sektinu pavyzdžiu besimokantiesiems. Todėl mokytojų kvalifikacijos ir statuso gerinimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių visoms valstybėms narėms, net esant dabartiniams finansiniams suvaržymams. 16501/12 13

Kelios valstybės narės akcentavo, kad mokytojai šiuo metu susiduria ir artimiausiais metais susidurs su dideliais socialiniais ir ekonominiais, demografiniais, aplinkosauginiais ir technologiniais iššūkiais, ir tam, kad jie galėtų tinkamai į juos reaguoti, reikia nuolat gerinti mokytojų gebėjimus ir kompetencijas. Keletas valstybių narių pabrėžė, kad yra svarbu pritraukti aukštos kvalifikacijos kandidatų dirbti mokytojais ir suteikti jiems realių karjeros galimybių. Kai kurios valstybės narės pradėjo taikyti profesinio tinkamumo testus prieš priimant absolventus į mokytojų mokymus, kitos teigė, kad yra svarbu, visų pirma vidurinio ugdymo lygiu, užtikrinti, kad mokytojų dėstomo dalyko žinių lygis būtų labai aukštas ir kad jų pedagoginiai įgūdžiai būtų puikūs. Galiausiai, kelios valstybės narės siūlė panaudoti Europos socialinį fondą mokytojų kvalifikacijos kėlimui finansuoti ir pabrėžė mokytojų judumo svarbą pagal įvairias šios srities Europos programas, pavyzdžiui, COMENIUS. Kiti klausimai Programos Erasmus finansavimas 2012 2013 m. Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės informacija apie programos Erasmus finansavimą 2012 2013 m. Dėl skirtumo tarp 2012 m. biudžete numatytų išlaidų ir faktinių valstybių narių įsipareigojimų susidaro akivaizdus apie 180 mln. EUR trūkumas, kuris daro poveikį Mokymosi visą gyvenimą programai; pusės šios sumos reikia mainų programai Erasmus. Tačiau kadangi Parlamentui ir Tarybai pastaruoju metu nepavyko pasiekti susitarimo nei dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti šių metų biudžetą, nei dėl Komisijos pasiūlymo dėl 2013 m. biudžeto, visas biudžeto procesas dabar turėjo būti prasidėti iš naujo. Todėl Komisija parengė naują 2013 m. biudžeto projektą, ir vėl pradėtos derybos su Europos Parlamentu dėl 2012 m. taisomojo biudžeto projekto ir 2013 m. biudžeto projekto. Komisija pareiškė apgailestaujanti dėl dabartinės padėties ir įspėjo, kad jei nebus greitai pasiektas susitarimas tiek dėl 2012 m. taisomojo biudžeto projekto, tiek dėl 2013 m. biudžeto projekto, atsiras rimtų sunkumų finansuoti dotacijas studentams 2013 m. pirmąjį ketvirtį. 16501/12 14

Komisijos komunikatas Švietimo persvarstymas Taryba susipažino su Komisijos pristatytu komunikatu Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų (dok. 14871/12), kuriame daugiausia dėmesio skiriama gebėjimų ugdymui įvairiuose sektoriuose, įskaitant pagrindinius gebėjimus, kalbas ir IRT gebėjimus. Komunikate taip pat nagrinėjama, kokių reformų reikia švietimo ir mokymo srityje siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tokiam ugdymui. Komisija pabrėžė, kad šis komunikatas yra išsamus dokumentų rinkinys, kuriuo pagal strategiją Europa 2020 stiprinamas švietimo vaidmuo, tačiau šiuo griežto taupymo laikotarpiu finansavimas turėjo būti planuojamas labai atidžiai ir naudojamas ekonomiškai. Pirmininkausiančios valstybės narės darbo programa Taryba susipažino su Airijos delegacijos informacija apie pirmininkausiančios valstybės narės kito pusmečio švietimo srities prioritetus, visų pirma tolesnes derybas dėl programos ERASMUS VISIEMS, gebėjimų ugdymo bei mokytojų mokymo iniciatyvas ir aukštojo mokslo socialinį aspektą. 16501/12 15

KUŪRA IR AUDIOVIZUALINIS SEKTORIUS Programa Kūrybiška Europa Viešuose svarstymuose Taryba susitarė dėl dalinio bendro požiūrio į pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriama 2014 2020 m. laikotarpio programa Kūrybiška Europa (dok. 17186/11), ir sujungiamos trys šiuo metu atskiros programos Kultūra, MEDIA ir MEDIA Mundus. Programa Kūrybiška Europa turi dvejopą tikslą: skatinti kultūrų įvairovę ir didinti kultūros, audiovizualinio ir kūrybos sektorių konkurencingumą. Komisija siūlo 1,8 mlrd. EUR biudžetą, iš kurio 15 % būtų skirta tarpsektorinei paprogramei, 30 % kultūros paprogramei ir 55 % paprogramei MEDIA. Visų pirma šio antro dalinio požiūrio 1 tikslas pasiekti susitarimą dėl nuostatų, susijusių su garantijų priemone, kuria siekiama gerinti galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms, veikiančioms kultūros ir kūrybos sektoriuose, gauti finansavimą. Pagrindiniai likę neišspręsti klausimai yra susiję su komercinių kultūros projektų finansavimu, rodikliais ir įgyvendinimo nuostatomis. Komisijos pasiūlytas šios priemonės biudžetas yra 200 mln. EUR. Pirmininkaujanti valstybė narė daugiausia dėmesio savo darbe skyrė nuostatoms dėl garantijų priemonės ir padarė keletą pasiūlymo pakeitimų, kad užtikrintų valstybių narių geografinę pusiausvyrą ir subalansuotą atstovavimą sektoriams, nes tai labai svarbu visų pirma mažesnėms valstybėms narėms ir nedidelę kalbinę teritoriją užimančioms valstybėms narėms. Be to, patikslinta garantijų priemonės struktūra ir užduotys, taip pat kiekvieno dalyvaujančio subjekto funkcijos. Komisijos ataskaitų teikimo prievolės sugriežtintos nustačius prievolę teikti laikotarpio vidurio ir galutinę ataskaitas, kurias Komisija turės parengti ir pateikti tiek EP, tiek Tarybai. Komisija laikosi nuomonės, kad sugriežtinta ataskaitų teikimo prievolė padidins administracinę naštą ir programos įgyvendinimo išlaidas. Taip pat buvo įtraukta nauja nuostata, nurodanti, kad garantijos priemonės metinė darbo programa turėtų apimti trijų rūšių kriterijus ir metinį asignavimą Europos investicijų fondui. Komisija prieštarauja šiam pakeitimui, teigdama, kad prašomas informacijos išsamumo lygis yra per didelis ir taip bus bereikalingai apsunkintas įgyvendinimas. 1 Dėl pirmojo požiūrio susitarta gegužės mėn. įvykusiame Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje (dok. 9097/12); į jį nebuvo įtrauktos nuostatos, kurios daro poveikį biudžetui ir kurios priklauso nuo derybų dėl daugiametės finansinės programos (2014 2020 m.) baigties. 16501/12 16

Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto, kuris yra už šį dokumentą atsakingas komitetas, pranešėja pateikė savo ataskaitos projektą spalio 8 d. Balsavimas komitete numatytas 2012 m. gruodžio 18 d. Europos kultūros sostinės Viešuose svarstymuose pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie pažangą, susijusią su pasiūlymu dėl sprendimo, kuriuo nustatomi Europos Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020 2033 m. (dok. 15848/12). Šiuo metu galiojančiame sprendime, kuriuo nustatomi Bendrijos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis, nustatoma valstybių narių, turinčių teisę nominuoti Europos kultūros sostinę, chronologinė tvarka iki 2019 m. Kadangi paraiškos teikimo, vertinimo ir atrankos procesas trunka apie šešerius metus, reikia dabar pradėti derybas dėl šių veiksmų tęstinumo po 2019 m., kad sistema būtų parengta ne vėliau kaip 2013 m. 2012 m. liepos mėn. pateiktame Komisijos pasiūlyme išlaikoma dabartinių veiksmų bendra struktūra, taip pat nemažai esamų elementų, pavyzdžiui, valstybių narių, kurių miestai gali tapti Europos kultūros sostinėmis, chronologinė eilės tvarka; atranka, grindžiama specialiai šiam renginiui parengtomis vienų metų trukmės kultūros programomis; miestų, kurie į veiklą gali įtraukti supantį regioną, jei jie to pageidauja, atitiktis reikalavimams; taip pat dviejų etapų atrankos procesas. Pagrindiniai pasiūlyti dabartinės sistemos pakeitimai yra šie: atrankos kriterijų sugriežtinimas padidinti kategorijų skaičių nuo dviejų iki šešių ir pateikti išsamesnius jų aprašymus, bendros Europos ekspertų grupės, atsakingos tiek už atrankos, tiek už stebėsenos procedūras, sudarymas; ją sudarytų nebe nacionaliniai ekspertai, o vien tik ES institucijų paskirti ekspertai, miestų, kuriems suteikiamas sostinės vardas, skyrimo pavedimas Komisijai, o ne Tarybai, kaip yra dabar, galimybė dalyvauti šiame renginyje šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestams. Kas trejus metus būtų rengiamas atviras konkursas šių šalių mietams. Balsavimas kompetentingame Parlamento komitete numatytas 2013 m. balandžio 23 d., o balsavimas plenariniame posėdyje 2013 m. birželio 11 d. 16501/12 17

Kultūros valdymas Taryba priėmė išvadas dėl kultūros valdymo (dok. 15849/12 + COR 1); tai priemonė, galinti padėti vyriausybėms vykdyti kultūros politiką ir įgyvendinti integruotą politiką, kad kultūra atsidurtų viešosios politikos darbotvarkės centre. Todėl išvadose rekomenduojama priimti naują kultūros mokslinių tyrimų srityje metodiką, į kurią būtų įtraukti ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai duomenys. Laikantis tokio požiūrio būtų užtikrinama, kad kultūros politikoje nepamirštama tikroji vertė, kurią menai turi asmenims ir visuomenei. Valstybių narių taip pat prašoma skatinti sinergiją ir kurti integruotas strategijas vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu. Kartu su Komisija valstybės narės pritarė tam, kad būtų sukurta dalijimosi informacija sistema, kuria naudojantis būtų galima laiku ir reguliariai gauti informacijos apie ES veiklą ir politiką, turinčias poveikį kultūros reikalams. Valstybės narės taip pat susitarė iki 2015 m. įvertinti tai, kaip išvados įgyvendinamos. Komisijos narė A. Vassiliou pabrėžė, jog krizės metu turėtų būti užtikrinta, kad kultūros politika būtų įgyvendinama veiksmingai ir ekonomiškai. Vaikams geresnis internetas Taryba priėmė išvadas dėl Europos strategijos dėl vaikams geresnio interneto (dok. 15850/12), reaguodama į 2012 m. gegužės mėn. priimtą Komisijos komunikatą (dok. 9486/12); ši strategija nuo 2013 m. pakeis Saugesnio interneto programą. Strategijoje siūlomi veiksmai, kurių turėtų imtis Komisija, valstybės narės ir IRT sektoriaus subjektai, visų pirma šiose keturiose srityse: I. aukštos kokybės interneto turinio vaikams ir jaunimui skatinimas; II. III. IV. vaikų, jų tėvų ir mokytojų informuotumo didinimas ir didesnis įgalinimas, vaikams saugios interneto aplinkos kūrimas, visų pirma skatinant pasirinkti pagal amžių tinkamas privatumo nuostatas ir daugiau naudoti tėvų kontrolės priemones, kova su seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdais, visų pirma pasitelkiant sektoriaus subjektų, teisėsaugos institucijų ir pagalbos telefono linijų bendradarbiavimą. 16501/12 18

Šiomis išvadomis papildomos 2011 m. pabaigoje priimtos išvados dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje (dok. 16155/11), kuriose daugiausia kalbama apie strategijos trečią ir ketvirtą sritis. Naujai priimtose išvadose daugiausia dėmesio skiriama kokybiško interneto turinio kūrimo skatinimui ir informuotumo didinimui. Šiuo atžvilgiu ministrai surengė viešus debatus (dok. 15846/12) dėl vaikams geresnio ir saugesnio interneto. Kai kuriose srityse yra gana nesunku nustatyti, kam turi tekti svarbus vaidmuo (valdžios institucijoms/viešosioms institucijoms švietimo srityje, sektoriaus subjektams, kuriant kokybišką interneto turinį), tačiau yra kitų mažiau apibrėžtų sričių, pavyzdžiui, automatiškai taikomos privatumo nuostatos ir tėvų kontrolės priemonės. Daug valstybių narių akcentavo skaitmeninio švietimo svarbą: turėtų būti ugdomos vaikų, tėvų ir mokytojų būtinos skaitmeninio raštingumo kompetencijos ir gebėjimai, kurie leistų jiems naudotis internetu saugiai ir atsakingai. Kai kurios valstybės narės paminėjo, kad, tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu, reikia koordinuoti pagal Europos strategiją pradėtos veiklos įgyvendinimą kartu skatinant partnerystę, įtraukiant visų pirma vaikus, valstybės tarnybas, kompetentingas valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas ir sektoriaus subjektus. Keletas valstybių narių pabrėžė sektoriaus subjektų savireguliavimo svarbą, nors jis turėtų būti nepriklausomai stebimas ir vertinamas, taip pat glaudžiai derinamas su visuomenės informavimo ir įgalinimo iniciatyvomis. Šiuo klausimu Komisija paminėjo 2011 m. gruodžio mėn. sudarytą CEO koaliciją; tai yra savireguliavimo pagrindais grindžiama iniciatyva, suburianti IRT sektoriaus subjektų generalinius direktorius, kurios tikslas imtis veiksmų įvairiose srityse siekiant užtikrinti, kad internetas taptų saugesne vieta vaikams. Koalicija paskelbs savo galutinę ataskaitą kitų metų sausio mėn. Keli ministrai priminė poreikį užtikrinti, kad būtų toliau ir intensyviau koordinuojamas darbas, kurį atlieka ES finansuojamas saugesnio interneto centrų tinklas, ir pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog ateityje jis būtų finansuojamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis. Komisija pabrėžė, kad Europos strategija yra susijusi tiek su apsauga, tiek su įtrauktimi: visi vaikai turi būti apsaugoti vienodai. Ji būtų įgyvendinama nacionaliniu lygiu, tačiau internetas yra tarpvalstybinio pobūdžio reiškinys, todėl reikia laikytis europinio požiūrio ir vaikai bei jaunimas turėtų būti įtraukti į šį procesą. 16501/12 19

Kiti klausimai 2013 m. Europos kultūros sostinės Taryba susipažino su Prancūzijos ir Slovakijos delegacijų informacija apie pagrindinius būsimų 2013 m. Europos kultūros sostinių Marselio ir Košicės programos renginius. Valstybės pagalba filmams ir kitiems audiovizualiniams kūriniams Taryba susipažino su Prancūzijos delegacijos informacija apie jai susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su Komisijos naujo Komunikato dėl kino išdėstymo projekto (kuris paskelbtas šių metų kovo mėn. ir kurį Komisija turėtų priimti gruodžio mėn.) poveikiu valstybės pagalbai Europos filmams ir Europos kino pramonės konkurencingumui. Kelios valstybės narės pritarė Prancūzijos susirūpinimui, pabrėždamos, kad Europos kino pramonė yra svarbi tiek Europos ekonomikai, tiek jos kultūrinei tapatybei. Komisijos narys J. Almunia kalbėjo apie tai, kad reikia atnaujinti komunikatą dėl kino (paskelbtą 2001 m.), kadangi kino pramonėje nuo to laiko įvyko didelių pokyčių. Jis laikėsi nuomonės, kad nauju komunikato projektu jau atsižvelgta į daugelį valstybių narių pareikštų susirūpinimą keliančių klausimų, bet pageidavo atnaujinti konsultacijas sausio mėn. ir pabrėžė, kad pažangą reikia daryti greitai. Be to, apskritai jis palankiai įvertino teritoriškumo principą, tačiau manė, kad šis principas turi būti suderinamas su vidaus rinkos taisyklėmis. Pirmininkausiančios valstybės narės darbo programa Taryba susipažino su Airijos delegacijos informacija apie pirmininkausiančios valstybės narės kito pusmečio prioritetus šioje srityje, visų pirma: užtikrinti, kad būtų susitarta dėl programų Kūrybiška Europa, Europa piliečiams ir Europos kultūros sostinės teisėkūros dokumentų. Pirmininkausianti valstybė narė taip pat sieks integruoti kultūros klausimą į išorės santykius. 16501/12 20

JAUNIMAS Jaunimo dalyvavimas demokratiniame Europos gyvenime Taryba priėmė rezoliuciją dėl struktūrinio dialogo su jaunimu dėl jaunimo dalyvavimo demokratiniame Europos gyvenime apžvalgos (dok. 15647/12), kuri buvo bendra prioritetinė teminė sritis Europos bendradarbiavimo srityje dėl jaunimo reikalų laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Šioje rezoliucijoje įvertinti dabartinio darbo ciklo pasiekimai, įtrauktos pagrindinės gairės iš bendrų rekomendacijų ir nustatyti kito 18-os mėnesių darbo ciklo prioritetai. Struktūrinio dialogo tikslas suteikti galimybę nuolat bendrai apžvelgti Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje prioritetus, įgyvendinimą ir tolesnę veiklą, į konsultacijas įtraukiant įvairų jaunimą ir jaunimo organizacijas visais lygiais valstybėse narėse, ES jaunimo konferencijose ir Europos jaunimo savaitės metu. Komisija pareiškė nuolatinę paramą struktūriniam dialogui ir jau padidino įgyvendinant iniciatyvą Judus jaunimas vykdomiems projektams skirtas lėšas. Šiuo klausimu pirmininkaujantis Kipras taip pat informavo ministrus apie Kipre praėjusių metų rugsėjo mėn. įvykusios ES jaunimo konferencijos rezultatus. Konkretus pirmininkaujančio Kipro prioritetas šioje srityje skatinti jaunimo dalyvavimą ir visų jaunuolių socialinę įtrauktį, daugiausia dėmesio skiriant migrantų kilmės jaunimui. Jis pabrėžė jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese svarbą, kadangi tai yra svarbus įtraukių, demokratinių ir klestinčių visuomenių kūrimo veiksnys. Jaunimo konferencijoje, kuri yra paskutinis dialogo Europos lygiu etapas, dalyvavo daugiau negu 150 žmonių. Joje dalyvavo ne tik jaunimas, bet ir viešųjų administracijų atstovai, įvairūs šios srities ekspertai ir Europos institucijos. Teminių seminarų metu visi dalyviai bendrai parengė rekomendacijas 1. 1 Taip pat žr. pirmininkaujančios Kipro interneto svetainę: http://www.cy2012.eu. 16501/12 21

2012 m. ES jaunimo reikalų ataskaita Taryba priėmė 2012 m. Tarybos ir Komisijos bendrą ataskaitą dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010 2018 m.) įgyvendinimo (dok. 15660/2/12) ES jaunimo reikalų ataskaitą, kuri apima visaapimantį ES bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje ir kurioje įvertinamas struktūrinio dialogo su jaunimu įgyvendinimas remiantis valstybių narių ataskaitomis. Be to, kad ataskaitoje apžvelgiamas paskutinių trejų metų ciklas, dar vadinamas ES jaunimo strategija (2010 2012 m.), joje siūlomos naujos politikos rekomendacijos ir kitų trejų metų prioritetai. Joje remiamas tarpsektorinis požiūris visais lygiais įgyvendinant jaunimo politikos sistemą ir rekomenduojama visų pirma skirti dėmesio vidutinės trukmės ir ilgalaikėms didėjančio jaunimo nedarbo pasekmėms. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio reikia skirti socialinės įtraukties propagavimui, taip pat sveikatai ir gerove, taip suteikiant jaunimui daugiau galimybių būti aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais. Be to, ES jaunimo reikalų ataskaitoje taip pat siūloma problemas, su kuriomis susiduria jaunimas, ateityje geriau spręsti įgyvendinant pagrindines ES iniciatyvas, pavyzdžiui, strategiją Europa 2020 (įskaitant metines augimo apžvalgas, iniciatyvą Judus jaunimas ir Jaunimo galimybių iniciatyvą). Jaunimo socialinė įtrauktis Taryba priėmė išvadas dėl jaunimo dalyvavimo ir socialinės įtraukties, ypač daug dėmesio skiriant migrantų kilmės jaunimui (dok. 15652/12), kuriose siūloma keletas veiksmų šiam klausimui spręsti. Jose pabrėžiama, kad neformaliajam mokymuisi ir savišvietai tenka svarbus vaidmuo didinant mažiau galimybių turinčio jaunimo ir visų pirma migrantų kilmės jaunimo socialinę ir ekonominę įtrauktį; atsižvelgiant į tai ypatingai svarbus su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo organizacijų darbas su jaunais migrantais. Tyrimų, kurių atliekama vis daugiau, rezultatai rodo, kad migrantų kilmės jaunos moterys ir vyrai toliau susiduria su didelėmis kliūtimis švietimo sistemoje, darbo rinkoje ir pereidami iš švietimo sistemos į darbo rinką, nepaisant to, kad didelė šių asmenų grupės dalis yra socializavęsi arba gimę gyvenamosios vietos šalyje. Sėkminga migrantų integracija yra esminis klausimas daugelyje valstybių narių. Ji yra labai svarbi ne tik atskirų migrantų bei vietos visuomenės, bet ir visos ES klestėjimui, tarpusavio supratimui ir ryšiams, nes ji padeda užtikrinti tiek ekonomikos augimą, tiek Europos kultūrinį turtingumą. 16501/12 22

Komisija pabrėžė, kad dauguma iniciatyvos Judus jaunimas prioritetų jau yra turi spręsti mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukties klausimą ir kad nauja programa Erasmus visiems yra labai svarbi priemonė šioje srityje. Prancūzija trumpai apibūdino projektą, parengtą bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis (AT, CZ, FI, PL), kurio tikslas sukurti grandis tarp migrantų asociacijų ir tradicinių jaunimo asociacijų; internetinė informacija pateikianti mokymo platforma, kuri gali prisidėti prie migrantų įtraukties, jau veikia (http://www.iyouth-project.eu/en/training-materials/understanding-migrantyouth), o 2013 m. pavasarį Briuselyje planuojama surengti seminarą. Vykdant tolesnę su šiomis išvadomis susijusią veiklą, ministrai surengė viešus debatus tema Judumas ir įvairovė. Kaip užtikrinti socialinę įtrauktį? (dok. 15657/12). Atsižvelgiant į intensyvėjantį judumą ir didėjančią įvairovę ES 1, reikia skubiai stiprinti politiką, kuria didinama visų jaunuolių socialinė įtrauktis, pagrįsta tarpusavio supratimu ir pagarba. Socialinė įtrauktis yra dviem kryptimis vykstantis procesas: viena vertus, tai yra galimybių ir šaltinių suteikimas jaunimui, kad jie galėtų visapusiškai dalyvauti savo šalies ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime, o kita vertus, tai verčia jaunimą aktyviai dalyvauti visuomenės, kurioje jie gyvena, gyvenime, pradedant nuo jų vietos bendruomenės. Dauguma valstybių narių dar kartą pabrėžė, kad nors judumas ir migracija yra opūs klausimai, kurie gali kelti problemų, šie reiškiniai taip pat reiškia galimybę ir gali prisidėti ne tik prie kultūros turtingumo, bet ir prie ekonomikos augimo. Daug valstybių narių mano, kad mokykla yra vienas iš pagrindinių integracijos vektorių: švietimo ir mokymo sistemos turi būti pritaikytos, o mokytojams turėtų būti teikiamas mokymas ir kompetencijos, būtinos patenkinti specialius kiekvieno besimokančiojo poreikius, įskaitant geresnę paramą mokantis migrantų kilmės jaunimui, visų pirma kalbų mokymosi srityje. 1 Pastaraisiais metais judumas Europos Sąjungoje, visų pirma jaunimo judumas, ženkliai padidėjo. Eurostato duomenimis, 12,8 mln. ES piliečių gyvena ne savo kilmės valstybėje narėje tai sudaro 2,5 % 27 valstybių narių gyventojų skaičiaus. Be to, ES gyvena 20,5 mln. trečiųjų šalių piliečių tai sudaro apie 4 % visų ES gyventojų. 16501/12 23

Kai kurios valstybės narės laikėsi nuomonės, kad jaunuoliams, kurie yra susidūrę su diskriminacija, ksenofobija ir rasizmu arba kuriems iškyla tokių reiškinių grėsmė, turėtų būti teikiamos nesunkiai prieinamos viešosios paslaugos, jei įmanoma, jų šalies kalba. Atsižvelgiant į tai, keletas valstybių narių taip pat priminė, kad yra svarbu didinti galimybes užsiimti kultūrine, sporto ir laisvalaikio veikla, nes ji yra svarbi migrantų kilmės jaunimo ir judžių jaunų ES piliečių socialinės įtraukties priemonė; jos taip pat pabrėžė, kad jaunimo organizacijos ir NVO gali atlikti labai svarbų vaidmenį šioje srityje. Keletas valstybių narių taip pat rėmė programas ir veiklą, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos įsidarbinti ir didinamos įsidarbinimo galimybės, teikiant profesinio orientavimo paslaugas ir informaciją apie įsidarbinimo, švietimo ir mokymo galimybes. Daugelis valstybių narių taip pat pripažino svarbų Europos programų ir veiksmų, kaip antai Erasmus ir Judus jaunimas, indėlį šioje srityje. Kiti klausimai Pirmininkausiančios valstybės narės darbo programa Taryba susipažino su Airijos delegacijos informacija apie pirmininkausiančios valstybės narės kito pusmečio prioritetus šioje srityje, visų pirma dėl: socialinės įtraukties, įskaitant svarbų neformaliojo mokymosi ir savišvietos indėlį; jaunimo politikos indėlio siekiant strategijos Europa 2020 tikslų. 16501/12 24

SPORTAS Formuojant sporto politiką naudojami įrodymai Taryba priėmė išvadas dėl formuojant sporto politiką naudojamų įrodymų stiprinimo (dok. 15873/12), kuriose pabrėžiama ekonominė sporto svarba ir jo svarbus indėlis siekiant strategijos Europa 2020 tikslų, nes jis yra ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo veiksnys, ir taip pat užtikrinant socialinę sanglaudą, gebėjimų ugdymą ir gerovę. Išvadomis taip pat siekiama propaguoti palydovinių sporto sąskaitų (statistikos sistemos, pagal kurią įvertinama konkrečios pramonės šakos ekonominė svarba nacionalinei ekonomikai), kurios buvo sukurtos 2006 m. ir yra vertinga priemonė kuriant duomenis sporto politikos formavimui, vaidmenį. Nors sporto ekonominio poveikio tyrimai buvo atlikti daugelyje valstybių narių, palyginamųjų duomenų apie šių tyrimų rezultatus iš esmės nėra. Išvadose pabrėžiama, kad geriausias būdas užtikrinti tvirtesnį bendradarbiavimą gerinant žinių apie sportą lygį ES yra tarpsektorinis bendradarbiavimas, kuriame dalyvautų akademinė bendruomenė, sporto pramonė, sporto judėjimas, taip pat nacionalinės ir Europos valdžios institucijos, įskaitant statistikos tarnybas. Manipuliavimas sporto rezultatais Taryba šiandien nesugebėjo priimti išvadų dėl kovos su manipuliavimu sporto rezultatais strategijos sukūrimo projekto. Nors 26 valstybės narės susitarė dėl teksto, viena valstybė narė negalėjo jam pritarti. Todėl išvadų projektas bus priimtas kaip pirmininkaujančios valstybės narės išvados (dok. 17049/12). Malta padarė pareiškimą, įtrauktiną į Tarybos posėdžio protokolą. Pastaraisiais metais, dėl sparčiai populiarėjančių internetinių lažybų, sporto srityje Europoje įvyko keletas skandalų, susijusių su manipuliavimu sporto rezultatais. Tai turėjo įtakos daugeliui sporto šakų ir nei viena sporto šaka nėra apsaugota nuo šios potencialios rizikos, nes žmonės lažinasi dėl visokiausių varžybų rezultatų. Tokio pobūdžio sukčiavimas paprastai siejamas su sunkia nusikalstama veika, pavyzdžiui, korupcija, sukčiavimu ir pinigų plovimu, o iš gauto pelno finansuojami kiti nusikalstami tinklai. Susitarimų dėl varžybų baigties ir lažybų pramonės, kuri yra glaudžiai susijusi su šia problema, tarpvalstybinis pobūdis reiškia, kad tai aiškiai yra sritis, kurioje ES veiksmai galėtų turėti realios pridėtinės vertės. 2011 2014 m. ES darbo plane sporto srityje 1 jau pabrėžta, kad kova su susitarimais dėl varžybų baigties yra prioritetinė tema 2. 1 2 OL C 162, 2011 6 1, p. 1. Taip pat žr. naujausią Komisijos komunikatą Kompleksiško europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas (dok. 15737/12). 16501/12 25

Pirmininkaujančios valstybės narės išvadose pabrėžiama, kad gero valdymo principai, pavyzdžiui, patikimas finansų valdymas, skaidrumas, rizikos valdymo planai ir strategijos klubų, asociacijų ir federacijų lygiu turi esminės reikšmės užkertant kelią sukčiavimui sporto srityje, visų pirma susitarimams dėl varžybų baigties, ir užtikrinant sporto sąžiningumą. Jose valstybės narės taip pat raginamos remti nacionalinio lygio iniciatyvas, skirtas informuotumui didinti ir sporto srities dalyviams, taip pat teisėsaugos institucijoms, lošimų priežiūros institucijoms, lažybų organizatoriams ir plačiajai visuomenei šviesti apie su susitarimais dėl varžybų baigties susijusią riziką. Taip pat rekomenduojama valstybėms narėms, Komisijai ir sporto pasauliui glaudžiai bendradarbiauti ir keistis informacija. Sveikatinamasis fizinis aktyvumas Taryba priėmė išvadas dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo (dok. 15871/12) vieno iš pirmininkaujančio Kipro prioritetų sporto sektoriuje. Išvadose valstybės narės raginamos remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti fizinį aktyvumą, sporto sektoriuje, pavyzdžiui, konkrečias gaires, kaip pagerinti vietos sporto klubų pasiūlymus fizinio aktyvumo srityje, specialias sporto organizacijų nustatomas programas, skirtas tam tikrai sporto šakai. Išvadose Komisijos taip pat prašoma skubiai parengti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos šioje srityje, kuri turėtų būti pagrįsta ES fizinio aktyvumo gairėmis 1 ir Sporto, sveikatos ir dalyvavimo ekspertų grupės, įsteigtos 2011 2014 m. ES darbo plano sporto srityje įgyvendinimu, išvadomis. Darbo plane taip pat nustatyta, kad sveikatinamasis fizinis aktyvumas yra viena iš prioritetinių temų, ir valstybės narės raginamos išnagrinėti būdus, kaip skatinti sveikatinamąjį fizinį aktyvumą ir dalyvavimą masinėse sporto šakose 2. Pasaulio sveikatos organizacija neseniai nustatė, kad nepakankamas fizinis aktyvumas yra ketvirtas pagal dydį pasaulyje sergamumo ir priešlaikinio mirtingumo veiksnys 3, vien tik Europos regione sukeliantis apie milijoną mirčių per metus. Nepaisant to, kad vis daugiau žinoma apie sveikatinamojo fizinio aktyvumo svarbą kiekvienam asmeniui ir visuomenei, ES mastu atlikti tyrimai, įskaitant 2010 m. Eurobarometro duomenis sporto ir fizinio aktyvumo srityje, rodo, kad 60 % ES piliečių retai arba niekada nesimankština. Nacionaliniu lygiu surinkti duomenys patvirtina bendrą tendenciją ir didelius skirtumus tarp valstybių narių. 1 2 3 http://ec.europa.eu/sport/library/documents/c1/eu-physical-activity-guidelines-2008_en.pdf. Taip pat žr. Komisijos komunikatą ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas (dok. 5597/11). http://www.who.int/healthinfo/global_burden_disease/global_health_risks/en/index.html 16501/12 26

Kasmetinė Europos sporto savaitė Šiuo klausimu ministrai surengė viešus debatus dėl dokumento Nuo virtualaus prie realaus sporto. Žingsnis nuo sofos į žaidimų aikštelę (dok. 15814/12), kuriame visų pirma sprendžiamas klausimas dėl kasmetinės Europos sporto savaitės paskelbimo ateityje kaip būdo skatinti visų pirma vaikus, paauglius ir jaunuolius užsiimti sportu ir fizine veikla, atsižvelgiant į panašias nacionalines iniciatyvas ir bendradarbiaujant su atitinkamomis sporto organizacijomis. Šis klausimas buvo svarstytas ir ES sporto ministrų iš išplėsto trejeto, Komisijos ir sporto judėjimo atstovai iš Tarptautinės sporto ir kultūros asociacijos (ISCA), Europos sveikatos ir kūno rengybos asociacijos (EHFA), UEFA, ES sporto platformos, Europos kūno kultūros mokytojų asociacijos (EUPEA), Tarptautinės sporto visiems asociacijos (TAFISA), Tarptautinės moksleivių sporto federacijos (ISF) ir Europos sporto prekių pramones federacijos (FESI) surengto struktūrinio dialogo metu. Sporto asociacijos ir valstybės narės šią idėją iš esmės įvertino palankiai, tačiau kai kurios valstybės narės suabejojo dėl šio projekto realios europinės pridėtinės vertės, kadangi daug panašių iniciatyvų jau yra daugelyje valstybių narių. Bus labai svarbu veiksmingai koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis, institucijomis ir Europos bei nacionalinėmis sporto organizacijomis. Taip pat reikia spręsti finansavimo klausimus, o iniciatyva turėtų būti kuo ekonomiškesnė. Komisija pabrėžė, kad įgyvendinant iniciatyvą siekiama remtis esamais veiksmais, o ne juo pakeisti. Joje taip pat turėtų dalyvauti vietos, regioninės ir nacionalinės sporto organizacijos, vietos klubai, mokyklos, Europos Parlamentas ir Regionų komitetas; ją turėtų visapusiškai remti Komisija, kuri galėtų apsvarstyti galimybę skirti šiek tiek lėšų iš Erasmus programos. Daugelis valstybių narių ir Komisija pabrėžė, kad iniciatyva turėtų būti įtrauki, pasiekti visų amžiaus grupių ir kilmės žmones, įskaitant neįgaliuosius ir nepalankioje padėtyje esančius piliečius, kurie dažnai neturi galimybių ar progų sportuoti. Kelios valstybės narės taip pat teigė, kad Europos sporto savaitės esminis veiksnys turėtų būti malonumas, o ne konkurencija, ir todėl turėtų būti užtikrintas dalyvavimas masinėse sporto šakose ir skatinamas savanoriškas darbas. 16501/12 27