untitled

ISSN 1648-0392 Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëms Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys Nr. 44 (10199) * 2019 m. birþelio 12 d., treèiadienis Kaina 0,45 Eur Ðiandien mënulio prieðpilnis. Saulë teka 4 val. 43 min., leidþiasi 21 val. 54 min. Dienos ilgumas 17 val. 11 min. Vardadieniai: ðiandien Anupras, Krisèius, Kristë, Kristijona, Kristijonas, Kristinas, Kristis, Ramûnas, Ramûnë, rytoj Anta, Antanas, Antanë, Antanina, Antas, Antonija, Antonijus, Kunotas, Miniotas, Minius, Minjotas, Minkanta, Minkantas, Minkantë, Minmantas, Minmantë, Minotas, Nina, Tonë, Tonis, Tonius, penktadiená Almina, Alminas, Alminta, Almintas, Almintë, Bazilë, Bazilijus, Bazilis, Bazilius, Labgaudas, Labys, Labvarda, Labvardas, Pamedas. Ðiandien Pasaulinë kovos prieð dirbanèius vaikus diena. Birþelio 13 Ðv. Antanas. Ðienapjûtë. Birþelio 14 Gedulo ir vilties diena. Tarptautinë blogeriø diena. Pasaulinë kraujo donoro diena. Pociûnø padangëje geriausi ðalies sklandytojai Sekmadiená Pociûnuose startavo Lietuvos atviros klasës sklandymo èempionatas, kuriame á kovà stojo dvideðimt vienas pilotas. Geografija plati: dvylika sportininkø gina Kauno apskrities aviacijos sporto klubo vardà, keturi atvyko ið sostinës, trys ið Klaipëdos, po vienà ið Birþø ir Panevëþio. Platus ir amþiaus skirtumas jauniausiam pilotui ðiek tiek daugiau nei dvideðimt, vyriausias beveik septyniasdeðimties. Ávairûs, net 16 tipø sklandytuvai: nuo kaþkada populiariausiais laikomø LAK -12 Lietuva iki moderniø LAK mini fes, vokiðkøjø Discus, LS- 8, ASG/29, Diana2 ir kt. Á padangæ kyla ir 23 m sparnø ilgio dvivietis sklandytuvas LAK 20.T. Neþiûrint skirtumø, uþduotys visiems pilotams vienodos, skaièiuojant rezultatus ávedami: koeficientai. Palankûs sklandymui orai sportininkams jëgas iðbandyti leido jau pirmàjà varþybø dienà, jiems reikëjo áveikti 313, 36 km marðrutà: Birðtonas - Nedzingë Bartninkai Kuèiûnai Varëna Pociûnai. Á pavakaræ paaiðkëjo ir pirmieji (Nukelta á 6 p.) Birþelio 1 -àjà Iðlauþo seniûnijoje, Dambravoje, vyko graþi ir prasminga ðventë, buvo minimas Dambravos koplytëlës ðimtmetis. Visi sveèiai buvo maloniai sutikti Aldonos ir Valdo Bruoþiø sodyboje. Ðventei buvo ruoðtasi ið peties. Koplytëlë atnaujinta - perdaþyta, atnaujintas kryþius, sutvarkyta ne tik aplinka, bet ir koplytëlës vidus. Edmundas Staðys padovanojo koplytëlei Leono Juozonio, garbës kraðtotyrininko, sukurtà Ðvenèiausiosios Mergelës Marijos bareljefà. Ðventës diena buvo vasariðkai saulëta ir sukvietë didelá bûrá Dambravos gyventojø ir sveèiø. Kankliavimu pasveikindama renginá pradëjo jaunoji dambraviðkë Rugilë Paþëraitë. Su istoriniais faktais ir keliomis 2-6 p. Pakarsku 5 p. 6 p. Dambravos koplytëlës 100 -meèio jubiliejus (Nukelta á 2 p.) Belaukiant koloradinës 2 p. koalicijos Domëjosi vilkaviðkieèiø patirtimi Jiezno gimnazija atrinkta kandidate á STEAM tinklo narius STEAM mokykla tai tokia bendrojo ugdymo mokykla ar ikimokyklinio ugdymo ástaiga, kuri ágyvendina platesnæ ir gilesnæ STEAM dalykø (gamtos mokslø, technologijø, informaciniø technologijø, inþinerijos, menø/dizaino, matematikos) programà, bendradarbiauja su verslu ar kitais bûdais skatina mokinius pasirinkti su ðiais dalykais susijusias profesijas, o joje dirbantys mokytojai ar auklëtojai nuolat tobulina kompetencijas, ugdymo procese naudoja IKT ir kitas technologijas bei aktyvaus ugdymo metodus. Ar laimingas 3-5 p. Prienø kraðtas? Prisiminimai apie darbà su Vytautu Prienø turgø aplankyk apsipirk, prasiblaðkyk! STEAM tai skirtingø mokslø þiniø pritaikymas, jø integracija ir praktinis panaudojimas, mokymasis per þaismæ, iðbandant realius dalykus, o ne tik skaitant teorijà vadovëlyje. Tokios iniciatyvos esmë skatinti domëjimàsi tiksliaisiais, gamtos ir inþineriniais dalykais, gerinti jø rezultatus mokyklose ir taip sulaukti didesnio stojanèiøjø á ðias specialybes skaièiaus. STEAM tikslas - didinti mokiniø susidomëjimà gamtos mokslais, informacinëmis technologijomis, matematika ir ugdyti mokiniø kûrybiðkumo, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijas. Kol kas Lietuvoje yra tik 14 pripaþintø STEAM mokyklø, todël þiemos pabaigoje, Ugdymo plëtotës centrui paskelbus kvietimà jungtis prie jø, be ilgø svarstymø susitelkëme ir kruopðèiai susiinventorizavome nuveiktus ðios srities darbus, net veiksmø planà pasirengëme. Nusprendëme, kad svarbiausias Jiezno gimnazijos STEAM tikslas - bendraujant ir bendradarbiaujant STEAM dalykø mokytojams bei kûrybiðkai taikant patyriminio mokymosi bûdus, gerinti mokiniø ugdymo(si) rezultatus. Tapdama STEAM mokyklø tinklo nare, mokykla ásipareigoja ágyvendinti sukurtà veiksmø planà, dalintis geràja patirtimi, pagal galimybes iðbandyti ugdymo proceso naujoves, dalyvauti diskusijose svarstant naujus su ugdymo procesu susijusius dokumentus, bendradarbiauti tinklo viduje, pagal galimybes kviestis ðio tinklo mokyklø atstovus á savo ástaigos renginius, konsultuoti kitas mokyklas, norinèias prisijungti prie ðio tinklo, dalyvauti tinklo mokyklø susitikimuose bei kompetencijø tobulinimo renginiuose. Jiezno gimnazijos STEAM komanda sëkmingai siekia pasirengto veiksmø plano ágyvendinimo. Po vieneriø metø bus vertinamos sëkmës ir, pritarus STEM tinklo mokyklai ir koordinatoriui, visai realios galimybës bûti pripaþintiems visaverèiais STEAM tinklo nariais. Bûtent to nuoðirdþiai siekia ir kiekvienas Gimnazijos STEAM komandos narys atskirai, ir visa komanda. Viena ið pasirengto plano veiklø yra pamokos (Nukelta á 3 p.)

2019 m. birþelio 12 d. Nr. 44 (10199) 2 p. Rytas STASELIS Belaukiant koloradinës koalicijos Prieð porà savaièiø raðiau, kad iðrinktam LR prezidentui Gitanui Nausëdai dar ligi inauguracijos senesni politikos vilkai surengs iðbandymø, kuriø tikslas iðmëginti bûsimàjá S. Daukanto aikðtës Vilniuje rûmø ðeimininkà, tiksliau jo vertybines nuostatas ir raudonàsias linijas, kuriø jis bent jau dabar nedrástø perþengti. Po teisybei, negalëjau net koðmarais susapnuoti, kà p. Nausëdai pasiûlys Lietuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjungos (LVÞS) pirmininkas Ramûnas Karbauskis. Praëjusià savaitæ LVÞS iðgirdo, kad iðrinktasis prezidentas, kuriam po inauguracijos teks tvirtinti naujos vyriausybës sudëtá, tarsi pabrëþtinai pasisako uþ politiná stabilumà. Ir ðiuo poþiûriu p. Karbauskis pasiûlë jam dovanëlæ - ðe, tau, prezidente. Pakviesdamas derëtis dël dalyvavimo naujojoje valdanèioje koalicijoje ne tik senesnius partnerius Lietuvos socialdemokratinæ darbo partijà ir partijà Tvarka ir teisingumas, bet ir Lietuvos lenkø rinkimø akcijà Krikðèioniðkø ðeimø sàjungà (LLRA - KÐS), kurios lyderiui Valdemarui Tomaðevskiui lenkø tautinës maþumos gelbëtojo niðos Lietuvos politikoje nebeuþtenka. Jis koalicijoje su rusø maþumø organizacijomis, kuriø ideologinis leitmotyvas ne rusø padëtis Lietuvoje, o Kremliaus propagandos padëtis Lietuvoje. Aptariant bendriau, akylesniø uþ mane stebëtojø poþiûriu, dar prieð keletà metø p. Tomaðevskis tiesiog rinkosi simbolines akcijas, tarkime, kiekvienø metø geguþës 9 -àjà á savo ðvarkà ásisegdavo dryþuotà juodai oranþinæ kolorado juostelæ ir su savo rëmëjais þygiuodavo á sovietø kariø kapines, kur ðlovino Raudonosios - sovietinës armijos þygdarbius, gi dabar rinkimø á Europos Parlamentà kampanijos metu p. Tomaðevskis pareiðkimais lenkë labiau uþ visus pas mus þinomus Kremliaus propagandos ruporus. Ko gero, gaudydamas rusiðkai kalbanèiø Lietuvos pilieèiø balsus, nei tomis deklaracijomis tikëdamas. Juo labiau, p. Tomaðevskiui kaskart rinkimuose pavyksta gauti palyginti vis maþiau balsø, tad reikia kaþko imtis. Ketvirtadiená posëdþiavusi LLRA - KÐS taryba nutarë imtis derybø dël organizacijos dalyvavimo koalicijoje. O kadangi sprendimas derëtis manding yra priimamas turint tikslà dël ko nors sutarti, o ne pasiøsti derybø partnerius po velniø, manyèiau, galime tikëtis tam tikro rezultato. Norëèiau pamatyti, ar toks - didesná politiná stabilumà uþtikrinantis rezultatas bus priimtinas p. Nausëdai. LLRA - KÐS atstovø yra buvæ valdþioje, kur jie ilgà laikà nedemonstravo nelojalumo Lietuvai. Kita vertus, valstybës institucijø komandos branduoliai visokeriopai padëdavo ðios organizacijos atstovams nenublûdyti ir pakilti nuo paprastai jø turëto savivaldos ligi nacionalinio lygio supratimo. Taèiau ði iðvada tinka tik ið dalies ir tik kai kuriems politikos personaþams. Nes kai kurie LLRA - KÐS atstovai valdþioje labiau atitiko taisyklæ - kiek vilkà beðertum tvarte, jis vis vien á miðkà þiûri - kaip, pavyzdþiui, energetikos viceministrë Renata Cytacka, dël kurios vieðø pareiðkimø ið posto virto ne tik ji pati, bet ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovièius (nors, po teisybei, tai nebuvo vienintelë jo pasitraukimo prieþastis). Taèiau tokie prisiminimai tinka labiau apibûdinti neilgà valdþios ir LLRA - KÐS apsièiupinëjimà. Mes neþinome, kuo ir kaip baigsis p. Tomaðevskio ir p. Karbauskio rimtos derybos dël valdþios funkcijø pasidalijimo. Ir bent jau ðiandien turiu dideliø abejoniø, ar po to pasidalijimo naujasis prezidentas jausis patogiai. Didesnis stabilumas nebûtinai lygu stabilumui. Nesu sàmokslo teorijø ðalininkas, taèiau neatmesèiau tikimybës, kad trejus ðio pavasario rinkimus laimëjusiam p. Karbauskiui suburti koloradinæ koalicijà yra paskutinë galimybë ástatyti klizmà landsberginei Lietuvai, kurios, kaip rodo jo vieði pareiðkimai, jis nekenèia juodai, atvirai ir negráþtamai. O kà apie tai màsto p. Nausëda? Kas jam svarbiau didesnis politinis stabilumas ar prokremliniai elementai valdþioje, darantys átakà kolektyviniams sprendimams Vyriausybës vardu? Dël sausros Prienø rajone paskelbta ekstremali padëtis Birþelio 7 d. Savivaldybëje vyko Ekstremaliø situacijø komisijos posëdis, kuriame vienbalsiai nutarta paskelbti Prienø r. savivaldybës teritorijoje ekstremalià padëtá. To prieþastis dël sausros ir ðalnø susidariusios nepalankios sàlygos þemës ûkyje. Prienø r. savivaldybës informacija Domëjosi vilkaviðkieèiø patirtimi Ðiø metø pavasaris bei vasaros pradþia ir mûsø kraðto ûkininkams kelia daug nerimo ir rûpesèio. Sausra ir ðalnos padarë savo juodà darbà. Birðtono seniûnijos Naudþiûnø kaimo ûkininko Jono GRADECKO nuomone, akivaizdu, kad augalininkai ðiemet praras nemaþà dalá derliaus. Sausra sutrukdë þiemkenèiø træðimo ir purðkimo darbus, nukentëjo ir rapsai. Jiezno seniûnijos ûkininkai Darius STEPONKEVIÈIUS ir Laimis BAZYS taip pat nelinksmi rodë plynvietes vasariniø kultûrø plotuose, ypaè liûdnai atrodanèius pupø pasëlius. Ðalnos taip pat kirto ne tik sodams, uogynams bei vaiskrûmiams, bet ir pasëliams. Nerimo pilni ir gyvuliø augintojai. Kai kurios pievos labai retos, tad jiems rûpi ir ganiava, ir paðarø gamyba. Taèiau ir turëdami pagrindo nerimauti, ûkininkai negyvena tik ðia diena ir galvoja apie ateitá. Beje, gerai suprasdami ir tai, kad yra priklausomi ne tik nuo gamtos, bet ir nuo perdirbëjø bei jø iðaugintø grûdø supirkëjø. Tad ðiandien ir augalininkai jau priversti sekti rinkos pulsà, ieðkoti parankesniø partneriø ir geresniø sàlygø sandoriams. Vis daþniau kalbama ir apie kooperacijos naudà. Juo labiau, kad ir Lietuvoje jau esama þemdirbiø kooperatyvø, sëkmingai dirbanèiø arba pradedanèiø vystyti veiklà. Viename ið jø Vilkaviðkio grûdø kooperatyve ir lankësi grupë Prienø ûkininkø sàjungos nariø, tapusiø savotiðkais þvalgais, parneðant þinià apie netolimø kaimynø patirtá, kuriant þemës ûkio kooperatyvà ir organizuojant jo darbà. Þemës ûkio kooperatyvas Vilkaviðkio grûdai buvo áregistruotas 2011 metø liepà. Ðis kooperatyvas suvienijo didelius Suvalkijos kraðto ûkius, auginanèius grûdus. Bendras kooperatyvo þemës plotas apie 10000 hektarø. Kaip pasakojo prieniðkius sutikæ kooperatyvo vadovai, pradþia nebuvo lengva, nes laukë didelis, kupinas rizikos darbas. Reikëjo rasti tinkamà sklypà elevatoriaus statybai, parengti projektà, rasti finansavimà. 2017- aisiais pradëjæs veikti modernus elevatoriaus kompleksas kainavo apie 7,5 milijono eurø. Dalis jø gauta ið struktûriniø fondø, o apie penkis milijonus teko skolintis ið banko. Dideli tai pinigai, bet uþ tai ðiandien kooperatyvo nariai, o ir jam nepriklausantys, bet kooperatyvui parduodantys grûdus ûkininkai turi geras sàlygas ir, svarbiausia, svorá derëdamiesi dël kainø. Ir ne tik parduodant grûdus, bet ir perveþant juos, perkant tràðas, chemikalus, rengiant konsultacijas ir mokymus. Tarp kooperatyvo veiklos prioritetø áraðyti tokie punktai, kaip ûkininkø auginamø grûdø supirkimas ir panaudojimas, komerciniø ir kitø paslaugø teikimas, importo ir eksporto operacijos, augalø apsaugos priemoniø, tràðø, árangos ir kitø vertybiø pirkimas Lietuvoje ir uþsienyje, kvalifikacijos këlimo kursai, (Nukelta á 6 p.) Kartu su ûkininkais Þemës ûkio kooperatyvo Vilkaviðkio grûdai patirtimi domëjosi ir Prienø r. savivaldybës tarybos narys, Kaimo reikalø ir bendruomeniø komiteto pirmininkas Vaidotas Kupstas ir savivaldybës administracijos Þemës ûkio skyriaus vedëja Auðra Tamoðiûnienë. Dambravos koplytëlës 100 -meèio jubiliejus (Atkelta ið 1 p.) koplytëlës atsiradimo istorijomis supaþindino Kæstutis Duoba. Jis pasakojo, kad netoliese, kur dabar stovi koplytëlë, dirbo akmenskaldþiai. Sprogdinant akmenis ávyko nelaimë, vienas darbininkas þuvo, o kitam Mickai buvo nutraukti trys rankos pirðtai. Norëdamas atsidëkoti Dievui uþ iðsaugotà gyvybæ Micka ir pastatë ðià koplytëlæ. Pokariu koplytëlæ reikëjo remontuoti, savo iniciatyva kaimo meistras Albinas Dienynas paslapèia savo dirbtuvëse pagamino naujà tikslià koplytëlës versijà ir nakèia su keliais kaimo gyventojais jà atneðë ir pastatë. Ðiuo metu kaimà puoðia Albino Dienyno statyta - atkurta koplytëlë. Renginyje dalyvavæs dr. Juozas Ðalèius, kuris, beje, buvo ir vienas ið ðios ðventës iniciatoriø, pasveikino visus susirinkusius ir pasidalino kitomis istorinëmis þiniomis, ne tik apie koplytëlæ. Jis priminë, kaip atsirado kryþius, esantis ðalia koplytëlës, kad já tamsià vasaros naktá ið miðko parneðë ir ðalia pastatë tas pats Albinas Dienynas. Ðventës kulminacija ir didysis bendrumo jausmas visus uþplûdo, Vilkaviðkio grûdø kooperatyvo steigëjø ir vadovø nuomone, ákûræ kooperatyvà ûkininkai jauèiasi saugesni ir tikresni dël ateities. klebonui Viliui Sikorskui tariant graþius sveikinimo þodþius, raginanèius kiekvienà kartà pravaþiuojant ar einant stabtelti ir þvilgtelti á ðià tyliai stovinèià, bet garsiai kvieèianèià Dievo buvimo ðventovæ. Klebonui paðventinus koplytëlæ, jaukioje Bruoþiø sodyboje buvo aukojamos Birþelinës pamaldos. Iðlauþo seniûnas su pavaduotoja áteikë padëkas ðventës sumanytojams, organizatoriams ir visiems geru darbu ar þodþiu prisidëjusiems prie koplytëlës gyvavimo ðimtà metø, o Dambravos gyventojai pakvietë visus prie gausaus ir bendruomeniðko vaiðiø stalo. Kristina Þukauskienë Iðlauþo laisvalaikio salës kultûriniø renginiø organizatorë

3 p. Nr. 44 (10199) Ar laimingas Prienø kraðtas? (II) Aktyviai dalyvauti patiems... Diskusijoje Jaunimo uþimtumas ir galimybës Prienuose dalyvavo Prienø meno mokyklos muzikos mokytoja Daiva Radzevièienë, Prienø rajono savivaldybës tarybos narys Mindaugas Rukas, Prienø r. savivaldybës jaunimo reikalø koordinatorë Roberta Revuckienë, Atviros jaunimo erdvës Prienas atstovë Þivilë Rusevièienë, moksleivës Odeta, Martyna ir Skaistë. Diskusijà vedë maltietis savanoris Kristijonas Raibuþis. Buvo diskutuojama apie jaunimo veiklø erdviø plëtimà, jaunimo savirealizacijos galimybes, aptartos gyvenimo kelio pasirinkimo problemos bei tendencijos, kûrybiðkumo ugdymo ir savanorystës svarba. Meno mokyklos mokytoja pasakojo apie jau daugiau kaip deðimt metø vykstanèià mokyklos edukacinæ veiklà, kuri orientuota á nuo ikimokyklinio iki gimnazijinio amþiaus moksleivius. Meno mokykloje galëtø mokytis ir daugiau moksleiviø. Tëvai klysta manydami, kad jei vaikas pradës lankyti meno mokyklà, atsiras daug papildomø rûpesèiø. Gal verta pagalvoti, kad meno mokykla tai erdvë, kurioje vaikai gyvena kitoká, taip pat labai svarbø jiems gyvenimà: groja, dainuoja, pieðia, kuria. Mokytoja Daiva pakvietë ásitraukti ir suaugusius á mokyklos veiklà: groti, dainuoti, pabûti kartu su savo vaikais, nes tai puiki terapija, padedanti puoselëti santykius ir spræsti paauglystës problemas. Ðá pasiûlymà ákvëpë Europos patirtis, kur muzikuoja ne tik vaikai, bet ir tëvai. Buvo diskutuojama ir apie tai, kaip jaunimas leidþia laisvalaiká, ko trûksta, kaip prasmingiau já bûtø galima praleisti. Laisvalaikiu Prienuose vieni lanko Meno mokyklà, kiti ðoka, dainuoja, sportuoja, vaþinëja á teatrà Kaune, savanoriauja, po pamokø daþnai eina pasivaikðèioti su (Atkelta ið 1 p.) netradicinëse erdvëse. Todël geguþës 22 d. Jiezno gimnazijos 7, 8 ir III kl. mokiniai kartu su fizikos mokytoja metodininke V.Mekionyte vyko á Kaunà, á Lietuvos energetikos institutà, kur atsinaujinanèiø iðtekliø ir efektyvios energetikos laboratorijoje vyko fizikos pamoka,,vëjo energija. Dr. Mantas Marèiukaitis pamokos veiklà pradëjo paskaita apie energijà, jos iðteklius bei jø panaudojimà praktikoje. Mokiniai klausë ne tik pasakojimo, bet stebëjo ir video medþiagà apie vëjo jëgaines ir jø statybà. Lektorius parodë saulës baterijas ir kolektorius, mokiniai juos galëjo paliesti, ávertinti temperatûrà. Po to prasidëjo pati ádomiausia praktinë dalis: reikëjo sukonstruoti vëjo jëgainës modelá ir já iðbandyti, siekiant kuo didesnio sukimosi greièio. Komandinis darbas sekësi puikiai, teko pagalvoti, ko reikia, kad vëjo jëgainës sparnai ágytø didelá greitá. Mokiniai ásitikino, kad tai priklauso ne tik nuo vëjo greièio bei krypties, bet ir nuo sparnø formos ir jø pasisukimo kampo. Pamoka pavyko, o tai patvirtina ir mokiniø mintys po iðvykos:,,patiko konstruoti vëjo Ið jaunimo diskusijø forumo draugais po miestà. Taèiau á renginius ateina maþai. Dalyviø pastebëta, kad tikriausiai trûksta dràsos, bijoma iðsiskirti ið minios. Kai kurie bijo dalyvauti renginiuose, kad jø nenufotografuotø, aiðkina bus gëda. Nuo ðio rudens yra susitarimas, kad, jei moksleivis nenori, vieðinama nebus. Savivaldybës tarybos nario Mindaugo Ruko manymu, Jaunimo diskusijø forumas yra áþanga á ateityje galimà festivalá. Þivilë dalinosi mintimis apie atviros jaunimo erdvës Prienas veiklà. Ðis projektas kol kas veikia tik apie metus. Nors kiti rajonai panaðias veiklas skaièiuoja jau deðimtmetá, taèiau, kaip sakoma, nëra blogo, kas neiðeitø á gerà, jø ilgametë patirtis gali daug padëti. Jaunimas á klubà kvieèiamas ir labai laukiamas nuo 14 iki 29 m. amþiaus. Prienas ásikûrë Prienø kultûros ir laisvalaikio centre, kuriame draugën buriamasi tris kartus per savaitæ: ketvirtadiená renkasi aktyvus jaunimas, linkæs savanoriauti, o kitomis dienomis laukiama visø. Jaunimas atvyksta net ið kitø miestø, organizuojamos veiklos pagal poreiká, vasarà planuojami susitikimai lauke. Tiesiog smagu praleisti laikà kartu, realizuoti save, þiûrëti kartu filmus, pasikalbëti, paþaisti ar uþsiimti kita naudinga bei linksma veikla. Kristijonas këlë klausimà, kà turëtume daryti, kad jaunimas pasirinktø savo veikloje geràsias patirtis. Prienø Àþuolo progimnazijos mokiniø seimo narë priminë maltieèiø iniciatyvas ir pastebëjo, kad mokykla, jeigu neiðmoko, tai nukreipia, pataria, padeda ásitraukti á geràjà veiklà. Ypaè opi problema - kaip stabdyti rûkymo ir alkoholio vartojimo kultà tarp jaunimo, kuo sudominti tuos jaunuolius, kuriems, kaip sakoma, nusispjaut á viskà. Þivilë pastebëjo, kad kai kurie turi daug problemø, pasirenka netinkamas bendruomenes, todël labai svarbu kalbëtis su jais, padëti. Roberta pasiûlë atlikti apklausà ir suþinoti, kas jauniems þmonëms ádomu, ko reikia, kad jie bûtø laimingi, gyvendami Prienuose. Diskusijos dalyviai aiðkinosi darbo su jaunimu klaidas, aptarë bûdus, kaip jaunimà uþaktyvinti veiklai, padëti susikalbëti, paskatinti savanorystæ. Svarstant minëtas problemas, buvo atkreiptas dëmesys á bendrà mokyklø, jaunimo organizacijø darbà, Kultûros ir laisvalaikio centro bei savivaldybës glaudesná bendradarbiavimà. Diskusija baigësi optimistine gaida mes mylime savo kraðtà, todël ir gráþtame èia gyventi, dirbti, kurti ðeimas, auginti vaikus ir skiepyti jiems meilæ kraðtui, nes jausmas, kad esi savam kraðte, daro tave laimingà. Dalyviai pakvietë visus bûti geranoriðkiems vienas kitam, kurti galimybes patiems ir savo miestui. Bûtent nuo to turi prasidëti kiekvieno kiekvienas rytas. (Nukelta á 5 p.) Jiezno gimnazija atrinkta kandidate á STEAM tinklo narius jëgainës modelá ir já iðbandyti,,,suþinojau apie saulës, vëjo, vandens gaunamà energijà ir kaip atrodys ateityje gyvenamieji namai: jie bus labai modernûs, juose tikrai bus árengtas geoterminis ðildymas, Pamaèiau, ið ko sudaryta saulës baterija, kaip veikia, ir svarbiausia, kad galëjau jà paliesti,,,vëjo jëgainës aukðtis - 100 metrø (trys devyniø aukðtø namai), Suþinojau apie vëjo jëgainës gabenimà, statybà þemëje ir jûroje, Supratau, ið kur atsiranda energija ir kaip veikia vëjo jëgainë, Suþinojau, kurios energijos rûðys ekologiðkiausios,,,daug iðmokau apie vëjo jëgà, jos paskirtá ir panaudojimà þmogaus naudai,,,patiko, nes patys galëjome statyti vëjo jëgainæ. Mokiniø refleksija po pamokos patvirtina, kad praktinis ugdymas yra mokymasis veikloje, kai mokomasi ið asmeninës patirties ir savo atradimø. Kuo daugiau patirties, tuo geresni ágûdþiai. Mokiniø patirtis ugdymo procese yra mokymosi ðaltinis, kuris didina mokiniø domëjimàsi gamtos mokslais, ugdo kûrybiðkumà. Tai ir yra STEAM iniciatyvos esmë. Vilma Mekionytë Jiezno gimnazijos Metodinës tarybos pirmininkë 2019 m. birþelio 12 d. Svarbesni 2019 metø geguþës mënesio darbai Geguþës 3 d. paminëtas Veiveriø kultûros ir laisvalaikio centro vaikø ir jaunimo folkloro ansamblio Kankliukai 10 metø veiklos jubiliejus. Geguþës 6 d. Prienø r. savivaldybëje lankësi Jaunimo reikalø departamento prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos atstovës vyresnioji patarëja Valda Karnickaitë ir vyriausioji specialistë Gintarë Stankevièienë. Susitikime aptarti darbo su jaunimu plëtros klausimai, Prienø atviros jaunimo erdvës veikla. Geguþës 6 d. meras Alvydas Vaicekauskas susitiko su Jungtiniø Amerikos Valstijø ambasados Ekonomikos ir politikos skyriaus specialiste Giedra Gurevièiûte - Demereckiene ir profesionalia partnere ekonomikos srityje Ani Muradyan. Ambasados atstovës domëjosi, kuo mûsø kraðtas ypatingas ir kokiose srityse yra galimybiø bendradarbiauti. Geguþës 6-11 dienomis vyko Europos dienai skirti renginiai - susitikimai su projekto Erasmus+ dalyviais, þurnalistu, prodiuseriu, laidø vedëju Ryèiu Zemkausku, pokalbis su kandidatais á Europos Parlamentà, veikë paroda Lietuva margoje Europos mozaikoje 15 m.. Geguþës 9 d. vyko Savivaldybës vadovø ir seniûnø pasitarimas. Aptarti seniûnaièiø rinkimø, keliø lëðø skirstymo, atliekø tvarkymo ir kiti aktualûs klausimai. Geguþës 10 d. vyko Savivaldybës tarybos posëdis. Jame svarstyti 7 klausimai, administracijos direktoriaus pavaduotoju paskirtas Algis Marcinkevièius, pakeisti Prienø rajono savivaldybës kûno kultûros ir sporto centro teikiamø paslaugø ákainiai, patvirtinti nauji socialinës paramos mokiniams apraðai. Geguþës 10 d. Jiezno muzikos mokykloje vyko III respublikinis jaunøjø atlikëjø festivalis Baroko ritmu. Kartu paminëtas ir muzikos mokyklos 30-metis. Geguþës 15-16 d. Ðvietimo skyrius organizavo iðvaþiuojamàjá mokyklø direktoriø pasitarimà Rezultatais grásto mokymo patirtis Estijos ðvietimo ástaigose, kuriame mokyklø vadovø komanda mokësi, kaip priimti duomenimis grástus sprendimus tobulinant mokymo(si) procesà. Geguþës 17 d. Prienuose organizuota projekto Lyderiø laikas 3 staþuotë Akmenës ir Pagëgiø ðvietimo darbuotojams. Prieniðkiai dalijosi Ðvietimo skyriaus, Ðvietimo pagalbos tarnybos ir mokyklø bendradarbiavimo siekiant mokiniø ugdymo(si) sëkmës patirtimi, aptarë Prienø rajono savivaldybëje ágyvendinamus ugdymo(si) proceso pokyèius. Geguþës 17-19 dienomis vyko Prienø kraðto vasaros ðventë. Geguþës 17 d. Prienø kultûros ir laisvalaikio centre vyko konferencija Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose að noriu uþkariauti Lietuvai vietà (Matas Ðalèius), skirta Pasaulio lietuviø metams. Konferencijos metu þurnalistei, keliautojai, knygos Amerika be dangoraiþiø. Bastûnës liudijimai 2 autorei Eglei Gerulaitytei áteikta Mato Ðalèiaus premija. Geguþës 18 d. buvo pasiraðyta draugystës ir bendradarbiavimo sutartis su Sakartvelo Duðeèio (Dusheti) savivaldybe, vyko akcija Tarptautinë muziejø naktis, jaunimo diskusijø forumas Laimingas Prienø kraðtas, mugë, vakare ðventiniai koncertai. Ðventëje dalyvavo uþsienio delegacijos ir ið Kentðyno (Lenkija), Talsu (Latvija), Liubano (Lenkija), Naugarduko (Baltarusija). Geguþës 19 d., sekmadiená, Paprienëje vyko tradicinë Sporto ir pramogø popietë. Geguþës mën. Savivaldybës vadovai susitiko su Prienø rajono smulkiøjø ir vidutiniø pieno gamintojø asociacijos atstovais, Alytaus regiono atliekø tvarkymo centro direktoriumi A. Reipu bei ámonës atstovais. Geguþës 23 d. vyko Savivaldybës tarybos posëdis. Jame svarstyti 24 klausimai, iðklausytos Prienø kraðto muziejaus ir Prienø r. savivaldybës prieðgaisrinës tarnybos ataskaitos, patvirtinta Kontrolës komiteto, Etikos, Antikorupcijos, Smulkaus ir vidutinio verslo bei Kaimo plëtros rëmimo komisijø sudëtis. Geguþës 25 d. vyko Pakuonio mokyklos 200 metø jubiliejaus ðventë. Geguþës mën. pasiraðytos rangos sutartys dël projekto Nemuno upës pakrantës ir Revuonos parko bei jo prieigø sutvarkymas ir pritaikymas verslo ir bendruomenës poreikiams dalies Nemuno upës pakrantës infrastruktûros árengimo darbai ir projektø Stakliðkiø kultûros ir laisvalaikio centro kapitalinis remontas, Veiveriø kultûros ir laisvalaikio centro Skriaudþiuose kapitalinis remontas. Geguþës mën. priimtas sprendimas, kad Lietuvos miniatiûrø parke,,mini Lietuva Ukmergës mieste Prienø rajono savivaldybæ reprezentuos iðskirtiniai mûsø kraðto objektai sklandytuvas ir Lepelioniø piliakalnis. Geguþës 28 d. Kauno PPAR Prienø atstovybës organizuotuose Verslo pusryèiuose aptarti Prienø r. savivaldybës ir rajono verslininkø bendradarbiavimo klausimai. Geguþës 28 d. vyko pasitarimas su Aðmintos gyventojais dël geriamojo vandens tiekimo tæstinumo uþtikrinimo. Geguþës mën. rajono mokyklose vyko brandos egzaminø sesija (uþsienio kalbos, informacinës technologijos, chemijos), pagrindinio ugdymo pasiekimø patikrinimas (lietuviø k. ir literatûra). Geguþës mën. Savivaldybës administracijos vadovai organizavo pasitarimus su Þemës ûkio, Bendrojo, Investicijø, Buhalterijos, Teisës, personalo ir metrikacijos skyriø specialistais. Geguþës 29 d. Savivaldybës administracijos vadovai susitiko su Kultûros, sporto ir jaunimo skyriaus specialistais bei kultûros ástaigø vadovais. Susitikimo metu aptarti kultûros ástaigø biudþetø formavimo, kultûros programø rengimo, renginiø planavimo, vertinimo, prioritetø sudarymo ir kt. rûpimi klausimai. Geguþës 31 d. vyko Prienø r. savivaldybës Keliø eismo saugumo komisijos posëdis, kuriame nagrinëti gyventojø ir seniûnø praðymai.

2019 m. birþelio 12 d. Nr. 44 (10199) 4 p. Rizikoms miðkuose valdyti palankesnës paramos sàlygos Keièiantis klimatui kontrastingi ir permainingi orai tampa kasdienybe. Audros, vëtros, gausûs krituliai, sausros sukelia nepatogumø, pridaro nuostoliø. Jei stichijø nusiaubtà nekilnojamàjá turtà atnaujinti, pasëlius atsëti galima palyginti greitai, atkurti nuniokotus miðkus reikia iðtisø deðimtmeèiø, o ir dideliø finansiniø resursø. Miðkø valdytojai, kuriems aktualus rizikos valdymas, kvieèiami teikti paraiðkas pagal Lietuvos kaimo plëtros 2014-2020 metø programos priemonës Investicijos á miðkø plotø plëtrà ir miðkø gyvybingumo gerinimà veiklos sritá Miðkams padarytos þalos prevencija ir atlyginimas. Paraiðkas paramai gauti Nacionalinës mokëjimo agentûros (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose galima teikti geguþës 2 - birþelio 28 dienomis. Taisykliø pakeitimai didina iðmokas Veiklos sritis Miðkams padarytos þalos prevencija ir atlyginimas nëra nauja. Miðkø ir valstybiniø, ir privaèiø valdytojai parama pagal ðià sritá naudojasi jau gana seniai atsiliepimai vien teigiami. Siekiant dar geresnio paramos efekto, ðiemet buvo atnaujintos veiklos srities taisyklës padidintos miðko atkûrimo iðmokos, patvirtinti nauji medþiø rûðiø ákainiai vykdant stichinës nelaimës paþeisto miðko atkûrimo veiklà. Skaièiuojama, kad paramos gavëjai, vykdant stichinës nelaimës paþeisto miðko atkûrimo veiklà, nuo ðiol gaus apie 21 proc. didesnæ miðko atkûrimo iðmokà. Tikslus jos dydis priklausys nuo to, kokiomis þeldiniø rûðimis bus pasirenkama atkurti nuniokotà miðkà. Svarbu paminëti, kad iðmoka apskaièiuojama kiekvienam miðko þeldinimo ir þëlimo projektui atskirai. Pavyzdþiui, miðko atkûrimo iðmoka (Eur uþ ha), pasirinkus sodinti paprastàsias puðis, sieks 2070 Eur; paprastàsias egles 1848 Eur; karpotuosius ir plaukuotuosius berþus 1703 Eur; juodalksnius 1706; europinius maumedþius 3088 Eur; paprastuosius klevus, paprastuosius uosius, kalnines guobas, paprastuosius skirpstus, paprastàsias vinkðnas 3723 Eur; maþalapes liepas 3792 Eur; bekoèius ir paprastuosius àþuolus, paprastuosius bukus 4206 Eur. Parama prevencinëms priemonëms Paramà pagal veiklos sritá Miðkams padarytos þalos prevencija ir atlyginimas galima gauti ir miðkø prieðgaisrinei apsaugos infrastruktûrai kurti bei miðkø gaisrø stebësenos ir praneðimo apie juos árangai diegti ir gerinti. Tai turëtø bûti patrauklu tiems savininkams, kuriø miðkai plyti miðko teritorijose, kurios pagal Lietuvos Respublikos miðkø gaisringumo þemëlapá priskirtos prie didelës ar vidutinës gaisrø rizikos plotø. Ðiuo atveju tinkamomis finansuoti iðlaidos laikomos tada, kai pareiðkëjai numato miðkø Ámanoma ir nesudëtinga atkurti gamtos stichijø nuniokotà miðkà naudojantis Lietuvos kaimo plëtros 2014-2020 metø programos priemonës Investicijos á miðkø plotø plëtrà ir miðkø gyvybingumo gerinimà veiklos sritimi Miðkams padarytos þalos prevencija ir atlyginimas. prieðgaisrinës apsaugos tikslais árengti ar rekonstruoti miðko kelius su þvyro danga; árengti arba rekonstruoti atviras vandens paëmimo vietas; árengti naujas ar priþiûrëti esamas miðko prieðgaisrines juostas; kai numatoma diegti detektorius, duomenø perdavimo sistemas, programinæ árangà ir kt. Galimybës gauti finansavimà Svarbu paminëti, kad, norint gauti paramà pagal minëtà priemonæ, nesvarbu, kam jà ketinama gauti miðkui atkurti ar prieðgaisrinës apsaugos infrastruktûrai kurti bei miðkø gaisrø stebësenos ir praneðimo apie juos árangai diegti ir gerinti bûtina surinkti maþiausiai 30 projektø atrankos balø. Surinkti juos nëra sunku, o tie, kam svarbu þinoti savo galimybes, turëtø pasidomëti, uþ kà kiek balø galima gauti. Pavyzdþiui, jei pareiðkëjas numato atkurti paþeistà miðkà, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) spygliuoèiø medþiø rûðys, skiriama 20 balø. Jei vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) lapuoèiø medþiø rûðys, suteikiama kiek maþiau balø 15. Kai ásipareigojama atkurti paþeisto miðko plotà, kurio dydis yra nuo 3 iki 10 hektarø imtinai, skiriama 10 balø. Jei atkuriamas paþeisto miðko plotas siekia daugiau kaip 10 hektarø, numatoma suteikti 20 balø. Jeigu pareiðkëjas yra privataus miðko valdytojas, taisyklëse numatyta jam skirti taip pat 20 balø. Balø galima gauti ir tada, kai pareiðkëjas praðo maþesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didþiausias paramos intensyvumas (taikoma, kai paramos praðoma prevencinëms priemonëms), uþ kiekvienà sumaþintà procentiná punktà pareiðkëjui skiriamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balø. Jei prevencinës priemonës diegiamos didelës gaisrø rizikos teritorijose, suteikiama 20 balø. Privalumø turi pareiðkëjas, kuris yra miðko savininkø asociacijos arba miðko savininkø kooperatyvo narys, jam skiriami 5 balai. Reikalingi komerciniai pasiûlymai Tiesa, reikëtø paminëti, kad tinkamø finansuoti iðlaidø sumai pagrásti pareiðkëjams bûtina pateikti tris komercinius pasiûlymus, jei iki paraiðkos pateikimo nebuvo atlikti prekiø, paslaugø ir (arba) darbø pirkimai. Komerciniai pasiûlymai turi bûti su lygiaverèiais iðlaidø pagrindines technines savybes apibûdinanèiais techniniais parametrais, kurie negali skirtis daugiau kaip 10 proc. nuo maþiausià kainà pasiûliusio tiekëjo komerciniame pasiûlyme nurodytø techniniø parametrø. Tinkama finansuoti iðlaidø suma nustatoma pagal maþiausià pasiûlytà kainà. Ðis reikalavimas netaikomas kreipiantis paramos stichinës nelaimës paþeistam miðkui atkurti. Rièardo PASILIAUSKO nuotrauka Uþs.Nr.41 PR Prieð atostogas svarbi þinia moksleiviams apie mokesèius Mokslo metø pabaiga daliai moksleiviø ir studentø gali pateikti staigmenà rudená, kai baigsis jø privalomasis sveikatos draudimas (PSD) valstybës lëðomis. Todël mokyklà ar universitetà pabaigusiems jaunuoliams svarbu þinoti keletà dalykø apie sveikatos draudimà ir laiku pasirûpinti dokumentais. Universiteto studijas ar mokyklà ðiuo metu galutinai baigiantys jaunuoliai gali bûti ramûs iki rugpjûèio pabaigos. Bûtent tà mënesá nutrûksta privalomasis sveikatos draudimas, tad uþ rugsëjá minimalias ámokas daliai jø gali tekti mokëti patiems. Norime jaunuoliams apie prievolæ priminti ðiandien, kad nesusidarytø jokiø skolø ir nebûtø papildomø rûpesèiø, o kartu jie turëtø pakankamai laiko pasirûpinti reikalingais dokumentais, pavyzdþiui, iðvykdami studijuoti á uþsiená, keliaudami aplink pasaulá ar ieðkodami darbo, sako Sodros Ámokø administravimo skyriaus vedëjas Laimonas Rudys. Prasidëjus vasarai ligoniø kasø specialistai bene kasdien sulaukia moksleiviø ir studentø klausimø apie PSD ámokø mokëjimà pabaigus mokslus. Informacijos, kurià vertëtø þinoti, yra nemaþai, todël norime priminti svarbiausias taisykles, kad nekiltø nepageidaujamø nesklandumø ir jaunuoliams nenutrûktø sveikatos draudimas, sako Valstybinës ligoniø kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudþiamøjø privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vyriausioji specialistë Rolanda Jonuðkienë. Sodra kartu su VLK jaunuoliams primena keletà svarbiø dalykø: Kam ir kada gali tekti mokëti PSD ámokas? Jei baigæ mokyklà ar universitetà jaunuoliai rudená nebetæsia mokslø, neásidarbina ar nepradeda savarankiðkos ekonominës veiklos bei nesiregistruoja Uþimtumo tarnyboje ir neágyja bedarbio statuso, jie jau rugsëjá turëtø mokëti minimalià PSD ámokà 38,74 euro. Beje, svarbu þinoti, kad studijos kai kuriose uþsienio aukðtosiose mokyklose prasideda tik spalá. Tokiu atveju ámokà uþ rugsëjá taip pat reikia sumokëti savarankiðkai. Ásidarbinus Lietuvoje rûpintis privalomuoju sveikatos draudimu dirbanèiajam nebereikia uþ já ámokas moka darbdavys. Pirmosios ámokos skaièiuojamos jau uþ tà mënesá, kurá þmogus pradëjo dirbti. Pavyzdþiui, jeigu jaunuolis ásidarbins rugsëjo 18 dienà, uþ rugsëjá ámokø mokëti paèiam nereikës. Taèiau ásidarbinus spalá, uþ rugsëjá ámokà susimokëti reikëtø, jeigu þmogus nebuvo registravæsis Uþimtumo tarnyboje ir jam nebuvo suteiktas bedarbio statusas. Ámokos bus priskaièiuojamos ir iðvykus ið Lietuvos, pavyzdþiui, keliauti ar dirbti uþsienyje, jeigu gyventojas nedeklaravo iðvykimo. Daugiau apie iðvykimo deklaravimà rasite èia: https://www.epaslaugos.lt/portal/content/1246 Kada jaunuoliai privalomuoju sveikatos draudimu apdraudþiami valstybës lëðomis? Mokyklà ar studijas baigæ jaunuoliai valstybës lëðomis draudþiami iki rugpjûèio 31 d., jeigu jø mokslo metai baigësi vasarà. Jeigu moksleivis nuo rugsëjo pradeda studijuoti Lietuvos ar uþsienio aukðtojoje mokykloje pagal nuolatinës (dieninës) studijø formos studijø programà ar studentas tæsia nuolatines (dienines) studijas Lietuvoje bei uþsienyje, jie yra draudþiami valstybës lëðomis. Valstybës lëðomis draudþiami ir tie gyventojai, kurie aktyviai ieðko darbo registruojasi Uþimtumo tarnyboje ir ágyja bedarbio statusà. Susiradus darbà ámokas moka darbdavys. Ámokos nepriskaièiuojamos ir iðvykus bei deklaravus iðvykimà ið ðalies. Kokius dokumentus ir kam reikia pateikti? Jei Lietuvoje mokslus baigæ jaunuoliai iðvyksta studijuoti á Europos Sàjungos (ES) ðaliø ar Norvegijos, Islandijos, Lichtenðteino ir Ðveicarijos aukðtàsias mokyklas, teritorinei ligoniø kasai (TLK) jie turi pateikti mokymo ástaigos akademinës paþymos originalà ir asmens tapatybës dokumentà. Tik tada bus patvirtintas jø sveikatos draudimas Lietuvoje. Studentø PSD galioja vienerius mokslo metus, todël tæsiant studijas tokià paþymà reikia pateikti kasmet. TLK pateikiama oficiali akademinë paþyma turi patvirtinti, kad asmuo ðioje mokykloje studijuoja. Jaunuoliø gaunami kvietimai studijuoti, net jei jie yra oficialûs, nëra laikomi studento statusà patvirtinanèiu dokumentu tokie kvietimai neárodo, kad pakviestas studijuoti asmuo ið tiesø ten studijuos. Studentø draudimas taip pat patvirtinamas, kai pati aukðtoji mokykla TLK atsiunèia paþymà, kad jaunuolis joje studijuoja. Svarbu þinoti, kad jeigu uþsienyje mokslo metai prasidës vëliau, pavyzdþiui, spalio mënesá, tai rugsëjo mënesá PSD ámokà jaunuoliams reikës susimokëti savarankiðkai. Kitaip draudimas nutrûks. Iðvykstant studijuoti á ES ðalis ir Norvegijà, Islandijà, Lichtenðteinà bei Ðveicarijà, rekomenduojama ið anksto uþsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelæ (ESDK). Ji patvirtina teisæ ðiose ðalyse gauti bûtinàjà medicinos pagalbà, kad sutrikus sveikatai nereikëtø nutraukti studijø ir gráþti á Lietuvà. Bûtinosios medicinos pagalbos paslaugø iðlaidas visiðkai arba ið dalies apmoka ligoniø kasos. ESDK iðduodama nemokamai, pateikus praðymà TLK. Moksleiviams ir studentams ði kortelë galioja vienerius mokslo metus. Atkreipiame dëmesá, kad jeigu iðvykstama studijuoti toliau uþ Europos ribø, pavyzdþiui, á Jungtines Amerikos Valstijas, tokie studentai valstybës lëðomis nedraudþiami ir savo sveikatos draudimu turi pasirûpinti patys (pvz., apsidrausti privaèioje draudimo bendrovëje). Kaip ir kada sumokëti ámokas? Jeigu vis dëlto rugsëjá tektø mokëti PSD ámokà, svarbu þinoti, kad 38,74 euro ámokà reikia sumokëti iki paskutinës einamojo mënesio dienos. Tokiu atveju draudimas nenutrûksta þmogus gauna nemokamas sveikatos prieþiûros paslaugas. Daugiau apie tai galite suþinoti èia. Nesumokëjus ámokos nutrûksta privalomasis sveikatos draudimas ir jaunuolis turëtø pats mokëti uþ sveikatos prieþiûros paslaugas, be to, kaupiasi PSD skola, kurià vis tiek reikës padengti. Pasitikrinti, ar neturite PSD skolos, galite Sodros tinklalapyje www.sodra.lt/pasitikrink. Pasitikrinti, ar esate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, galite VLK internetiniame puslapyje.

5 p. Nr. 44 (10199) Prisiminimai apie darbà su Vytautu Pakarsku Nepriklausomai Lietuvos Respublikai tik 101 metai, o Prienø eksperimentinei sportinës aviacijos gamyklai (toliau ESAG) ðiemet sukanka 50. Na, ir kas, kad nuo 1991 -øjø geguþës 30 dienos ji vadinasi UAB Termikas, ðaknys nenukertamos. Tokià sudëtingà produkcijà gamina tik keturios firmos visame pasaulyje! Á Prienø ESAG susirinko aviacijos mylëtojai ið ávairiø Lietuvos kampeliø. Tarp tø jaunø þmoniø, kurie savo ateitá nusprendë susieti su kone utopine Vytauto Pakarsko vizija, buvau ir að, Vytautas Mekðriûnas. Gimiau 1947 m. rugsëjá Kubilëliø kaime, dabartiniame Ðakiø rajone, keli ðimtai metrø nuo Ðeðupës, uþ kurios anksèiau buvo Vokietija, o tuomet - Kaliningrado sritis su sovietø armijos poligonais. Ið ten nuolat sklido tankø ir bomboneðiø IL-28 ûþesys. Beje, T-34 tanko viduje buvau pavëþintas dar besimokydamas Bajoraièiø pradinëje mokykloje, taèiau tai didesnio áspûdþio nepaliko. Uþtat aviacija susidomëjau á rankas pakliuvus laikraðtëliui Lietuvos pionierius, kuriame buvo patalpinti popierinio sklandytuvëlio brëþiniai. Kadangi jis graþiai skrido, po to sekë vis nauji þaislai. Nuo to laiko prasidëjo domëjimasis viskuo, kas susijæ su skraidymo aparatais. Prenumeravau þurnalus, - (kitokiø ir nebuvo), todël anksti iðmokau rusø kalbà, kas labai pravertë ateityje. Jau Kudirkos Naumiesèio Vinco Kudirkos vardo vidurinëje mokykloje lankiau aviamodelizmo bûrelá, na, o gimtam Kubilëliø kaime, kuriame buvau vyriausias tarp septyniø jo bernø, kone visi pasekë mano pavyzdþiu ir gamino savos konstrukcijos modeliukus. Tarp jø buvo ir metais uþ mane jaunesnis kaimynø vaikas, dabar visoje Lietuvoje garsus lakûnas Jonas Januðauskas. Jei að ið tikrøjø nors kiek prisidëjau prie jo atsiradimo aviatoriø gretose, tai, be abejo, didþiausias mano nuopelnas Lietuvos aviacijos sportui. Nors ir be Pociûnø Jono ið mûsø kaimo kilæ garsiø þmoniø, tokiø, kaip Jonas Jablonskis, net prezidentu panoræs tapti Vitas Gudiðkis Na, bet Antano Snieèkaus, kurio tëviðkë buvo vos 1,5 km nuo mano tëvø bakûþës, jis, kaip politikas, tikrai nebûtø pralenkæs. Svajoniø apie skraidymà niekada neturëjau, gal dël silpnos sveikatos (klausos ir regëjimo trûkumai), gal dël atsiradusio potraukio aviacijos istorijai. Jau bûdamas Kauno politechnikos instituto Maðinø gamybos fakulteto studentu, pradëjau kaupti visø tipø skraidanèiø aparatø kartotekà - po kortelæ su visais prieinamais duomenimis ir charakteristikomis nuo prototipo iki naujausiø modifikacijø. Tuomet net neátariau, kur álindau, nes, pvz., vien garsiojo naikintuvo Messerschmidt Bf-109 istorijai teko net 113 korteliø... Ðiais visagalio interneto laikais tai atrodo juokinga, bet að to uþsiëmimo nepajëgiau mesti net 15 metø. Baigæs KPI, privalëjau bent trejus metus atidirbti Vilniaus skaièiavimo maðinø gamykloje, kadangi ið ðios ámonës gaudavau 40 -ties rubliø gamyklinæ, t.y. didesnæ negu paprasta, stipendijà. Jos uþtekdavo ir prasimaitinti, ir apsirengti. Tapau ðios gamyklos Konstravimo biuro technologu, bet aviacinis virusas niekur nedingo. Lyg tyèia toje paèioje gatvëje, tik arèiau Vilniaus centro esanèiame Lietuvos informacijos institute glaudësi V.Pakarsko ásteigto fantastiðko þurnalo Sparnai redakcija. Ið jo ir suþinojau apie Prienø aviacijos dirbtuves ir ten vykdomus darbus. Negana to, pats pradëjau raðinëti su sklandytuvø konstravimu susijusius straipsnius (ðtai kada pravertë manoji kartoteka). Neprisimenu, kà protingo ten galëjau sukurpti, bet juos noriai spausdino, o V.Pakarskui kilo klausimas, kas per tipas tas lig tol niekur negirdëtas Mekðriûnas. Já iðsprendë þymaus konstruktoriaus Boleslovo Karvelio deðinioji ranka - Pranas Ðnioka, su kuriuo buvome susipaþinæ dar studijø laikais. Gavæs reikiamos informacijos, veiklusis Vytautas netrukus atsidûrë mano darbovietëje ir iðkart paklausë, kà að èia veikiu, kai Prienuose kuriami sklandytuvai. Paaiðkinau, kad turiu atidirbti nustatytà laikà ir iðgirdau, kad tai jokia problema. Netrukus su savo kuklia manta keliavau á Prienus, o V.Pakarskas, vairuodamas senà sunkveþimá, pakrautà Informacijos institute gautais mediniais informaciniais stendais, visà kelià pieðë puikià gamyklos ateitá, nors, pamaèius esamà realià jos situacijà - keletà aplûþusiø pastatëliø, kaþkur galvoje sukirbëjo abejonës. Prienuose atsiradau 1973 m. kovo pradþioje, praëjus trims mënesiams po sklandytuvo BK-7 apskraidymo. Iðkart buvau paskirtas... vyriausiuoju konstruktoriumi, nors iki to laiko nebuvau net matæs ið arti jokio sklandytuvo! Tokia buvo sovietmeèio realybë - nei Balys, nei Pranas, praeityje atostogavæ Sibire, tokioms pareigoms buvo netinkami, o að padëti paraðà brëþiniuose galëjau, Vytautas Mekðriûnas buvo vienas pirmøjø tø jaunø þmoniø, kurie patikëjo utopine Vytauto Pakarsko vizija Prienuose gaminti pasaulinio lygio sklandytuvus. nors buvau vertas nebent tiems vyrams pieðtukus droþti. Paprasèiausiai V.Pakarskas neturëjo jokio kito pasirinkimo - að tuo metu buvau tik ketvirtas þmogus gamykloje, turintis aukðtàjá iðsilavinimà. Tas kadrø trûkumas po truputá nyko. Jau po pusmeèio gamykloje dirbo mano þemietis Jonas, atsirasdavo vis naujø aviacijos entuziastø... Viskas buvo pradinëje stadijoje ir lig ðiol sunku suvokti, ið kur pas V.Pakarskà buvo tas begalinis tikëjimas ateitimi, neturint nei inþineriniø kadrø, nei patalpø, laukiant begalybei naujø iðbandymø. Taigi darëm darbo brëþinius pagal B. Karvelio nubraiþytus eskizus, o mûsø vadas suko galvà, kaip realizuoti pagrindiná tikslà - sklandytuvà BK-7 Lietuva paversti serijiniu produktu, kad bûtø juo skraidoma visuose Sovietø Sàjungos aeroklubuose, kuriø didþioji dauguma buvo, aiðku, Lietuvoje. Þinojome, kad tam reikës ávairiø antþeminiø (statiniø, dinaminiø...) ir skraidymo bandymø, bet tiksliai neþinojome, kaip tai padaryti. Tuo netgi pasinaudojo kai kurie aferistai. Kazanës aviacijos instituto prof. Ivanovas ásisiûlë atlikti dinaminius bandymus ir apskaièiuoti maksimalø leistinà BK-7 greitá. Uþ tai jis nuplëðë tiek, kad nusipirko Þiguliukà, bet átarimà këlë jau vien tai, kad prisakë niekam nerodyti sklandytuvo sparnø pradiniø duomenø ( ). Uþbëgdamas á prieká pasakysiu, kad tais reikalais uþsiëmæ CAHI (Centrinis aero-hidro dinamikos institutas) specialistai visø pirma ir pareikalavo tø duomenø. Apie jø svarbà man net papasakojo gerà anekdotà, kurá lig ðiol prisimenu, bet gal jam èia ne vieta Bus daugiau Nuotrauka daryta 1973 m. rudená Druskininkuose, kur gydësi vyr. konstruktorius Balys Karvelis. Direktorius Vytautas Pakarskas kartu su vyr. inþinieriumi Juliumi Armonaièiu, direktoriaus pavaduotoju Vytautu Mekðriûnu ir manimi, kaip fotografe, aplankëme B. Karvelá. Nuotraukoje (ið kairës): J. Armonaitis, V. Pakarskas, B. Karvelis ir V.Mekðriûnas. Onutë Valkauskienë 2019 m. birþelio 12 d. Ið jaunimo diskusijø forumo Ar laimingas Prienø kraðtas?(ii) Iððûkis karjera Diskusijoje Iððûkis karjera mintimis dalinosi Mantas Karanauskas, geografijos mokytojas, raðytojas, Marius Leonavièius, Prienø krepðinio komandos SkyCop trenerio asistentas, Ignas Brazauskas, organizacijos Darom ákûrëjas, Petras Lincevièius, dailininkas, dëstytojas, Indrë Vareikytë, Europos ekonomikos ir socialiniø reikalø komiteto narë. Diskusijà moderavo Roberta Aþukaitë - Zacharevièienë, Prienø savanoriø klubas vadovë, organizacijos Darom valdybos narë. Graþi, planuota ir organizuota idëja virto smagia ir linksma ðvente Saulëtà birþelio 1 dienos ðeðtadienio popietæ Kaðoniø bibliotekos kiemelyje linksmai ir iðradingai buvo paminëta Tarptautinë vaikø gynimo diena. Ðventæ eilëmis pradëjo Jûratë, Gytis, Indrë ir Liepa, kviesdami tarti sveikinimo þodá Jiezno seniûnijos seniûnà Algá Bartusevièiø ir bendruomenës pirmininkà Daliø Kabaðinskà. Susirinkusiuosius pasveikinæs seniûnas linkëjo graþios vasaros ir dþiaugsmo kupinø dienø. (Atkelta ið 3 p.) Mantas Karanauskas prisiminë, kaip tapo mokytoju ir kaip gimë knyga 21 sëkmingos istorijos. Mantui patinka iððûkiai, visada ádomi buvo geografija ir labai patinka mokytojo darbas, o knyga gimë po vieno moksleiviø susitikimo su ádomiu þmogumi, po kurio sekë kiti susitikimai, kurie moksleiviams buvo ádomûs ir naudingi. Visos ádomiø þmoniø sëkmës istorijos ir sugulë á knygà. Mariaus meilë krepðiniui prasidëjo bûnant 6-7 metø amþiaus ir aistra ðiai sporto ðakai neblësta iki ðiandien. Jei nesi tikras, kas tavo aistra, reikëtø iðmëginti kuo daugiau dalykø, atrasti ir pasinerti á savo mëgstamà veiklà, sako Marius, kuris turi daug svajoniø, galbût net tapti Lietuvos krepðinio rinktinës treneriu, o dabar kasdien eina á darbà, daro tai, kas patinka, ir viliasi, kad jo darbà pastebës, ávertins ir suteiks galimybæ toliau save realizuoti. Europos ekonomikos ir socialiniø reikalø komiteto narë Indrë papasakojo apie komiteto, kuriame yra 355 nariai ið visos Europos, darbus. Puikus Indrës, buvusios Studentø sàjungos prezidentës, karjeros kelias. Koks jis? Indrei visada patiko bûti globalaus pasaulio piliete, suprasti, kuo þmonës gyvena, pamatyti jø problemas ir pasiûlyti sprendimus. Tas noras ir nukreipë mokytis ir dirbti ten, kur buvo galima tai pasiekti ir bûti ten, kur yra dabar. Jaunimui renkantis studijas pirmas sëkmingos karjeros þingsnis yra iðsiaiðkinti, kas tau patinka, nes gali baigti sëkmingiausias studijas, bet bûsi nelaimingas. Indrei labai daug davë savanoriðka veikla, nes ji formuoja tam tikrus ágûdþius. Jos dëka Indrë tapo greitesnë ir kûrybiðkesnë, o jaunimà ji skatina ieðkoti, bandyti, atrasti save. Menininko profesijai atstovaujantis Petras pasidalino savo asmeniniais pastebëjimais apie tai, kas vyksta ðiandien akademiniame gyvenime, mokant jaunus þmones. Jis akcentavo kûrybiná màstymo, pokyèio, ieðkojimø ir pasirinkimo svarbà. Ðiandien yra labai svarbu, pasirinkus kaþkurià mokymosi sritá, pasiekus jau atrodytø gerø rezultatø, nesustoti, o nuolatos ieðkoti savo kelio ir toliau mokantis, visà gyvenimà, siekti tobulybës galbût ir kituose horizontuose. Diplomo neturëjimas dar nereiðkia, kad nereikia mokytis, atvirkðèiai bûtina dar labiau mokytis, ieðkoti galimybiø, kaip tobulëti, nes vien diplomas nieko gyvenime negarantuos. Ignas pasakojo, kaip susikûrë organizacija Darom, atkreipdamas dëmesá á tai, kad daþniausiai viskas prasideda nuo vieno þmogaus sprendimo ir pasiryþimo, o toliau prisijungia kiti. Kodël pavyko? Buvo stipri idëja. Þmonës mëgsta sekti paskui lyderius, mados tendencijas, susiburti á grupes ir veikti. Reikia nebijoti kà nors padaryti nepopuliaraus, kad uþaugintum idëjà iki nacionalinio lygio. Ateityje iðliks plaèiø paþiûrø, kûrybiðkas, mokantis prisitaikyti, adaptuotis, sugebëti dirbti komandoje ir priimti kitø þmoniø lyderystæ, þmogus. Indrë pabrëþë ðeimos ir savanorystës svarbà jauno þmogaus pasirinkimuose leisti bandyti, klysti, pasitikëti. Kai kurie þmonës linkæ manyti, kad darbas veltui savanorystë, tai tiesiog laiko ðvaistymas. Pasak Indrës, neigti savanorystës svarbà tai neávertinti realaus pasaulio. Darbo rinka keièiasi, robotizuojasi, ðiandien svarbu multitaskinti - gebëti atlikti ávairius darbus vienu metu, iðspræsti neiðsprendþiamas problemas, nes mokymasis nesibaigia uþ mokyklos durø. Taip pat reikia neuþsidaryti nuo pasaulio ir bûti atviriems naujovëms. Daug galimybiø atveria kalbø mokymasis. Visi dalyviai vieningai pritarë idëjai burtis, dalintis mintimis, kurti idëjas ir palaikyti vienas kità, nes dideli dalykai prasideda nuo maþø þingsneliø. Romualda Bartulienë Á ðventæ gausiai susirinkæ Kaðoniø bendruomenës vaikai ir sveèiai galëjo iðbandyti daug pramogø. Vaikai kartu su projekto Stipri ðeima uþimtumo specialiste Romute ðoko, dainavo, dalyvavo varþybose, pûtë muilo burbulus, (Nukelta á 8 p.)

2019 m. birþelio 12 d. Nr. 44 (10199) 6 p. Prienø turgø aplankyk apsipirk, prasiblaðkyk! Birþelio rytà prieð Sekmines turgus gyveno áprastà gyvenimà. Buvo ir ûkininkø, atveþusiø derliaus, ir bitininkø, iðsukusiø ðvieþio medaus, paukðèiø ir kitø gyvûnëliø augintojø, prekiautojø ávairiais maisto produktais, gëlëmis, daigais, uogomis, naujomis bei padëvëtomis prekëmis. Du nauji paviljonai ið abiejø pusiø su átikinamais uþraðais apie tai, kodël reikia rinktis Prienø turgø ir patvirtino, matyt, tai, kodël tiek daug pirkëjø bei prekeiviø èia apsilanko. Taigi: Prienø turguje perki sutaupai ir daug turi! ; Prienø turgø aplankyk apsipirk, prasiblaðkyk! ; Prienø turguje perki savo kraðtà tu remi! ; Prienø turguj visados daug gerumo ir naudos!... Á ðias tezes sudëta tai, ko þmonës visais laikmeèiais vykdavo á turgø. O pirkëjø gausa rodo, kad jis reikalingas. Antai Sekminiø rytà, nors prekeiviø maþiau, bet pirkëjø netrûko tiems, kurie atvyko prekiauti. Moterys matavosi vasarines naujas kokybiðkas basutes, kuriø bûna tik sekmadieniais. Plutiðkëse uþaugintais agurkais, kitomis daþovëmis prekiavusios malonios prekiautojos taip pat jau laukë daug pirkëjø, pamëgusiø kokybiðkas prekes. Moteris kità sekmadiená þadëjo atveþti ir ðvieþiø lietuviðkø bulviø. Pakeliui á turgø uþsukæs Rièiardas, vykæs á tëviðkës pusæ, kaip sakë, ieðkojo paprasto dalgio, ir su nostalgija veide, bet ðilta ðypsena prisiminë rytus, kai ant tëvo dalgio aðmenø rasa þërëdavo menu, galandant lyg varpai skambëjo Iðkalti dalgá, ir tik saulei patekëjus kirsti pradalgius su rasa buvo didelis malonumas, nejauèiau jokio sunkumo. Vëliau gi reikëjo rankomis pradalgius iðvartyti, sugrëbti grëbliu á rites, sudëti á kûgelius ar tiesiai á veþimà, já iðkrauti ðalinëje ar ant tvarto, ir dirbti iki saulës laidos. O koks gardus kefyras buvo atsigaivinti. Turguje ieðkojau panaðaus. Neradau. Kaip sûris rûgpienis tik mamos bûdavo Dþiugu, kad dabar labai proseneliø darbu, tradicijomis domisi anûkas, ieðko, renka ið kaimo þmoniø padargus, darbo árankius, raðosi jø istorijas. Kam to reikia? Kartais pagalvoju, jog tik jam ir man. Bet jei bus ádomu dar kaþkam ið palikuoniø, vadinasi, ne veltui gyvenau, - sekmadienio rytà graþios sielos þmogus praturtino savo ðneka. Ar gali ji bûti ið giliai ir panaði á amerikoniðkà ðypsenà veide, matyt, bûtø diskusijos klausimas tiems, kas ieðko marðkinëliø, kitø drabuþiø nors ir su prisiûtu, galimai kur netoliese, kitokio stiliaus uþraðu Taigi, kiek þmoniø, tiek pasirinkimø. Gráþtant á ðeðtadienio ankstyvà rytà, kaip visada, gerumo ir geros nuotaikos nestokojo ûkiniø gyvûnø turgavietës prekeiviai bei pirkëjai. Ypaè pirko maþyèius broileriukus, kuriø vienas kainavo 0,75 euro, penkiø savaièiø didþiuosius kalakuèiukus, kuriø vienas kainavo 8 eurus. O vadinasi jie didieji, matyt, todël, kad uþaugæ patinai sveria iki 30 kilogramø ir galima pirkti vietoj parðiuko. Uþ maþylá muskusiná dviejø savaièiø anèiukà pirkëja mokëjo 1,60 euro, uþ þàsiukà 5 eurus, kaimiðkà kalakuèiukà pirko uþ 3 eurus. O triuðiø buvo galima rinktis. Antai nykðtukiná Prancûzø siamo suaugusá avinà (triuðá) nupirko uþ 25 eurus, jaunesná triuðiukà galima buvo nusipirkti uþ 5-12 eurø. Nutrijø patinas kainavo 30 eurø. Veisliniø paukðèiø kainos nekinta. Japoniðkas ðabas (gaidys) kainavo 10 eurø, ðilkiniø tradicinë pora 20 eurø, anèiukas bëgikas 4 eurus. Ðalimai ðios turgavietës ásikûrusiam ûkininkui Valdui, kurio derliaus galima rasti ir áprastoje jo vietoje, kaip visada, netrûko nei sveiko humoro, nei pirkëjø, jis ir apie vaizdingame Babroniø kaime auganèius raudonikius spëja papasakoti, ir daug parduoti. Kombinuotø paðarø 10 kilogramø kainavo 3,50 euro, traiðkytø kvieèiø, mieþiø 20 kg 6 eurus, traiðkytø kukurûzø 10 kg 6,50 euro, kvieèiø, kvietrugiø, mieþiø centneris 10-12 eurø. Bitininkai ðvieþio medaus pusës litro stiklainá siûlë ávairiai: dzûkas praðë 3,50 euro, bitininkas ið Beiðtrakiø 4 eurø, kiti pardavë ir uþ 4,50 euro. Svyranèios pelargonijos (1 vnt.) kainavo 5 eurus, verbenos, lobelijos 5 eurus, astros daigas 0,20 euro, þemaûgës zinijos daigas 0,50 euro, arbûzo daigas 1,50 euro, èiliukas su uþsimezgusiais vaisiais 3 eurus, kitur uþ pomidoro daigà praðë 0,50 euro, agurko 0,50-1 eurà. Burokëliø su ropelëmis, ið kuriø ðeimininkës verda lambukø sriubà, ámesdamos, kaip sakë, natûralaus naminio skilandþio, ryðelis kainavo 1-1,50 euro, ryðelis krapø 0,50 euro, garbanotø kopûstø kilogramas 1,20 euro, kaliaropë 1,50 euro, svogûnø laiðkø kilogramas 5 eurus, lietuviðkø salotø kilogramas 3 eurus; uþ atveþtines braðkes praðë 2,50-3 eurø. Ðiø uogø kainos skyrësi, kaip ir pardavëjø sàþinë. Netoli vartø stovëjusi jauna pardavëja árodinëjo, jog braðkës lietuviðkos. Pasak jos, yra Punioj toks ûkis, nors uogos ir buvo su spaudimosi þymëmis ir daug jau sugedusiø. Taèiau ne visi pirkëjai tokie naivûs. Buvo ir po 3,50-4 eurus, o sekmadienio rytà pirmàsias savo darþo uogas augintoja iðpardavë po 5 eurus uþ kilogramà. Þinoma, perkamos ir treðnës, ðilauogës. Kaip ir pomidorai, agurkai. Nors dar yra perkanèiø ir pernykðèio derliaus bulviø, kuriø kilogramas kainavo 0,40-0,50 euro, morkø 0,70 euro, burokëliø 0,50 euro, svogûnø 1 eurà. Buvo daug prekiaujanèiøjø pieno bei jo produktais. Litras karvës pieno kainavo 0,50 euro, pusë litro grietinës 1,80 euro, pusë kilogramo varðkës 1 eurà, pusë kilogramo sviesto 4 eurus, pusë litro grietinëlës kainavo 1,50 euro, sûrá galima iðsirinkti pagal skoná bei dydá nuo 1,50 iki 3,50 euro. Oþkos pieno litras kainavo 1,50 euro, oþkos sûrá pardavë uþ 2-4 eurus, priklausomai nuo jo dydþio. Deðimt naminiø viðtø kiauðiniø pardavë uþ 1,20-1,50-1,70 eurus, buvo ir po eurà. Pakalbinta prekiautoja naminiu paèiø spaustu sëmenø bei kanapiø aliejumi, prieskoniais, sakë, jog, pavyzdþiui, kanapiø aliejaus kainai turi átakos þaliavos kokybë. Kanapiø aliejø perka veganai, kiti gardina salotas ar valgo tiesiog su bulvëmis. 250 ml ðio aliejaus kainavo 10 eurø, 100 ml 5 eurus, 150 g kanapiø sëklø 1 eurà, 200 g kanapiø druskos 2 eurus, naminiø prieskoniø, kaip persiladas, galima buvo ásigyti uþ 4 eurus, mairûnas jau buvo iðparduotas. Netoliese keletas pirkëjø diskutavo apie kanapiø aliejaus, kuris parsiunèiamas ið Ðvedijos, Anglijos, turi savo stiprumà, kuriuo gydosi ir Stano, naudà nuo visø ligø, ne tik nuo onkologiniø problemø, bet ir depresijos. Kai neturi iðeities, þmogus griebiasi ir ðiaudo, - sakë vienas, kitas gi turëjo tvirtà nuomonæ, kad galëtø parveþti ið draugø Olandijoje, kur kanapës legaliai vartojamos, ir bûtø ta pati nauda, nes, pasak jo, gydo ir tikëjimas kartais sëmenø aliejumi ar tuo paèiu Natura, o kartais tiesiog geru tikru þmogumi, o kartais, pasak jo, ne ligø, bet þmoniø ásitikinimø bûna nepagydomø. Pasirodo, ilgai savo nuomonæ reiðkæs paðnekovas buvæs ilgametis medikas, ieðkantis mûsø turguje brangiø pinigø tarp sendaikèiø, patikinæs, jog gydo ir tinkamai pasirinktas hobis, maþa smulkmena ir tikëjimas savimi. Vis dëlto turguje bûta ir nemaloniø akimirkø, kurios labai papiktino turgaus lankytojus. Mat èia savo darbà dirbo ne tik pardavëjai, pirkëjai, bet ir neturintys kur savo energijà iðlieti chuliganai. Todël neapsieita ir be policijos. Angare, kur prekiaujama padëvëtais drabuþiais, buvo sumuðtas anksti ryte, apie 3 val. atvaþiavæs prekeivis ir dar tik besidëliojàs savo prekes ant þemës. Patyræs traumà nukentëjusysis buvo nuveþtas á Prienø ligoninës Priëmimo skyriø, ið ten iðveþtas á Kauno klinikas. Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi! Amþinàjá atilsá... Skaudþià netekties ir liûdesio valandà dël mylimo vyro, tëtës, senelio, Prienø medþiotojø bûrelio aktyvaus medþiotojo Vytauto Juozo MARTUSEVIÈIAUS mirties nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Zità, sûnus, vaikaièius ir kitus artimuosius. Prienø bûrelio medþiotojai Pociûnø padangëje geriausi ðalies sklandytojai (Atkelta ið 1 p.) nugalëtojai. Greièiausiai marðrutà áveikë ilgasparná LAK-12 Lietuva pilotavæs panevëþietis Gintautas Butnoris,antras Mindaugas Þaliukas (Kaunas), treèias Darius Liaugaudas (Kaunas). Ið prieniðkiø: Stasys Skalskis ketvirtas, Gvidas Sabeckis vienuoliktas, Vytautas (Atkelta ið 2 p.) bendradarbiavimas atliekant mokslinius tyrimus, diegiant paþangias technologijas ir kiti. Apþiûrëjæ elevatoriø ir árengimus, prieniðkiai turëjo nemaþai klausimø ðeimininkams, kurie paþadëjo pateikti raðtu daugiau informacijos apie stojimo á kooperatyvà sàlygas, nuolat informuoti Prienø ûkininkø sàjungos tarybà apie naujas galimybes bei pasiûlymus. O taryba, sàjungos pirmininko Martyno Butkevièiaus teigimu, ja pasidalins su visais sàjungos nariais. Ramutë Ðimukauskaitë Sabeckis keturioliktas, Vytautas Maèiulis septynioliktas. Marðruto neáveikë du sklandytojai. Pirmadiená skelbta ðiek tiek trumpesnë uþduotis 289 km pratimas. Orai skrydþiams ir toliau numatomi palankûs. Onutë Valkauskienë Autorës nuotrauka Domëjosi vilkaviðkieèiø patirtimi

7 p. Nr. 44 (10199) Vieðbuèiui - restoranui Birðtone reikalinga: virëja (-s), virëjos (-o) padëjëja (-as) apmokiname dirbti; vasaros sezonui reikalingos padavëjos; reikalinga indø plovëja. Tel. 8 687 53 756. Þuvies perdirbimo ámonëje Ilgakiemio k. Kauno r. reikalingi etikeèiø klijuotojai. Detalesnë informacija telefonu - 8 615 68 786. Ûkininko ûkyje reikalingas detaliø tiekëjas, mechanikas. Atlyginimas nuo 1000 eurø. Kreiptis tel. 8 652 65 769. Reikalingi pagalbiniai darbininkai. Tel. 8 698 46 063. SIÛLO DARBÀ Ámonei reikalingas elektrikas, turintis darbo patirties. Tel. 8 698 46 063. Siûlome darbà vairuotojui, turinèiam C kategorijà ir 95 kodà. Vaþiuoja LT- DE-LT. Tel. 8 655 56 743. Savitarnos kavinei Kaune reikalinga virëja (-as). Atlyginimas - 900 eurø. Darbo dienomis yra kambariai nakvynei. Tel. pasiteiravimui: 8 686 07 408. Gudeliø sodyboje nuolatiniam darbui reikalingos padavëjos - barmenës. Darbo dienomis apgyvendiname (nemokamai). Iðsamesnë informacija telefonu: 8 674 50 315. BÁ Nemajûnø dienos centras, Topoliø g. 1, Geleþûnø k., Birðtono sav., siûlo darbà: atvejo vadybininkui 0,5 etato ir socialiniam darbuotojui, vykdanèiam globos koordinatoriaus funkcijas, 0,5 etato. Reikalavimai: - turëti universitetiná socialinio darbo ar socialinës pedagogikos (bakalauro, magistro) kvalifikaciná laipsná, - turëti ne maþesnæ kaip 1 metø darbo ar savanorystës dirbant su ðeima ar vaikais patirtá, - privalumas - B kateg. vairuotojo paþymëjimas ir praktinë vairavimo patirtis. Darbo sutarties rûðis: Neterminuota. Kontaktai pasiteiravimui: Direktorius Gintas Paèësas, tel.: (8 319) 43 722, 8 650 72 399. Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegijoje (Liepø g. 1, Girionys, Kauno r.) Birþelio 17-18 d. nuo 9.00 val. Organizuojami nemokami miðkininkystës ir biokuro ruoðos kursai privaèiø miðkø savininkams ir ûkininkams pagal programà: Atsinaujinantys energijos iðtekliai bioenergijos potencialas ir biomasës gamyba miðko ûkyje kodas 296152205, trukmë 20 akad. val. Antroji kursø diena - praktiniai uþsiëmimai miðke. Mokymus vykdys Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegijos dëstytojai. Kursø klausytojai bus nemokamai maitinami, taip pat galës gauti konsultacijas, kaip ûkininkauti savo miðko valdose. Kursai aktualûs ûkininkams, gavusiems paramà pagal Lietuvos KPP, nes átraukti á pasirenkamøjø iðklausyti kursø sàraðà. Á kursus registruojama telefonais: 8 610 25 047, 8 685 84 542 arba el. paðtu: k.javaite@kmaik.lm.lt, s.cernuliene@kmaik.lm.lt Vagystës Birþelio 3 d. vyras, atvykæs á Naujosios Ûtos seniûnijoje, Dûmiðkiø kaime esanèià sodybà, pamatë, jog kambaryje nuo sienos dingæs televizorius LG, o ið spintelës ðveicariðkas rankinis laikrodis APELA ir orinis ðautuvas. Padaryta nuostolio uþ 500 eurø. Birþelio 6 d. apie 8 val. Balbieriðkio seniûnijoje, Kunigiðkiø kaime, ið gyvenamojo namo kambario pavogtas mobiliojo ryðio telefonas ir jo pakrovëjas. Padaryta nuostolio uþ 331 eurà. Birþelio 8 d. apie 10 val. 20 min. moteris ið Kauno rajono, bûdama Prienuose, pamatë, jog atsegta jos turëta kuprinë ir ið jos pavogta piniginë su joje buvusiais eurais, elektronine banko kortele, asmens tapatybës kortele ir ávairiomis nuolaidø kortelëmis. Smurtas Birþelio 3 d. apie 21 val. Birðtone esanèiame parkelyje kitø asmenø akivaizdoje 51 m. vyrà sumuðë ið matymo paþástamas asmuo. Birþelio 9 d. apie 20 val. 30 min. Veiveriø miestelyje konflikto metu neblaivus (1,37 prom. alkoholio) 51 m. vyras smurtavo prieð neblaivià (1,64 prom.) sutuoktinæ. Átariamasis buvo sulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ. Birþelio 9 d. apie 21 val. 30 min. Prienuose, Pramonës gatvëje, namuose, konflikto metu neblaivus (1,80 prom.) 68 m. vyras smurtavo prieð savo neblaivià (2,32 prom.) sugyventinæ. Átariamasis buvo sulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ. ÁVAIRÛS Birþelio 8 d. Prienø r. PK gautas 45 m. Vilniuje gyvenanèio pilieèio pareiðkimas, kuriame nurodoma, jog tàdien apie 2 val. 30 min. Prienø mieste prie jo priëjo nepaþástamas vaikinas, su kuriuo bendraujant netikëtai pareiðkëjui buvo suduotas vienas smûgis ranka á veido sritá. Grumtyniø metu buvo sumuðtas pareiðkëjas, o ið jo nerakinto automobilio buvo pavogtas vyriðkas krepðys. Bandë patekti á namus pro langà Birþelio 7 d. apie 23 val. 40 min. pas 68 metø prieniðká á namus atëjo paþástamas vyras ir bandë pro langà patekti á namus. Vyras neleido ir bandë uþdaryti langà, pro kurá verþësi. Vyras, stumdamas langà, suþalojo pareiðkëjà. Iðëjo ir negráþo Birþelio 9 d. apie 4 val. 30 min. Prienø r. PK gautas Prienø rajono gyventojos pareiðkimas apie tai, jog birþelio 3 d. ið namø á Prienø miestà iðvyko jos 29 m. sûnus ir iki ðiol (birþelio 9 d.) negráþo. Eismo ávykis Birþelio 8 d. apie 20 val. 40 min. Prienø r., kelio Kaunas Prienai Alytus 19.50 km, 48 metø Kauno rajono gyventojas, neblaivus vairuodamas automobilá, nereguliuojamoje sankryþoje, ávaþiuodamas á jà ðalutiniu keliu, nedavë kelio pagrindiniu keliu vaþiavusiai transporto priemonei ir su ja susidûrë. Ávykio metu apgadinti abu automobiliai, þmonës nenukentëjo. Vairuotojas buvo sulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ. Parengta pagal Alytaus apskrities VPK pirminæ informacijà Nekilnojamasis turtas Brangiai perka miðkà (gali turëti bendrasavininkø, bûti neatidalintas, su skolomis, areðtuotas). Sutvarko dokumentus. Tel. 8 644 55 355. Perkame miðkà didþiausiomis kainomis Lietuvoje. Atsiskaitome ið karto. Tel. 8 605 44 445. Pirkèiau 2 kambariø butà Prienuose, centre, I-II aukðte (ne komercinës paskirties). Tel. 8 672 34 056. Gyvuliai, gyvûnai Ámonë brangiai perka galvijus, atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534. Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius. Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424. Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukðèiausiomis ÞÛKB Krekenavos mësa kainomis. Tel. 8 613 79 515. Superka gero ir lieso ámitimo galvijus (AB Krekenavos agrofirma kainomis), taip pat perka arklius. Tel. 8 616 43646. UAB GALVIJØ EKSPORTAS - ávairius pienu girdomus buliukus ir telyèaites, taip pat Belgus. Moka 6 ir 21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklëmis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503. PERKA PARDUOD ARDUODA Nekilnojamasis turtas Parduoda sodybà Verbyliðkiø k., netoli Verknës upës, yra 0,64 ha namø valdos ir 1,40 ha þemës ûkio paskirties þemës sklypai. Tel. 8 698 56047. Parduoda sodà Ðilënø k., 6 a þemës, prie miðko, ûkinis pastatas. Yra galimybë ásigyti 3 a þemës ir statyti gyvenamàjá namà. Kainos sutartinës. Tel. 8 602 95 036. Parduoda kolektyviná sodà Ðilënø k., Birðtono sen. Yra 12 arø þemës, sodas, geras privaþiavimas, namas, tinkamas gyventi, graþi vieta. Kaina - sutartinë. Tel. 8 652 08 363. PASLAUGOS Liejame pamatus, betonuojame. Montuojame gipso kartonà, glaistome, daþome, kalame dailylentes, dedame visø tipø grindis, klojame plyteles, atliekame santechnikos darbus, elektros instaliacijos darbai, klojame trinkeles, lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399. Ðlifuojame, dedame ir lakuojame parketà, dengiame stogus, skardiname, lankstome, ðiltiname ir daþome namø fasadus. Kasame pamatus, mûrijame, tinkuojame, betonuojame, montuojame tvoras, langus, duris, atliekame langø apdailà, griovimo darbus. Statome karkasinius namus. Tel. 8 620 85350. Nebrangiai atveþame kokybiðkà juodþemá ir natûralø kompostà. Veþamas kiekis 6-10 m 3. Tel. 8 645 64 788. VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos, katiliniø árengimo. Komplektuojame kokybiðkas santechnikos medþiagas su nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204. A. Bagdono IÁ brangiai perka verðelius ir telyèaites auginimui. Moka 6-21 proc. PVM. Sveria elektroninëmis svarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682. Brangiai perka verðelius, avis. Moka 6 arba 21 proc. priemokà. Tvarko visas valstybës teikiamas iðmokas. Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927. Ávairios prekës PERKAME:. AUKSÀ (juvelyrikà, lauþà, dantø karûnëles),. SIDABRÀ (stalo árankius, juvelyrikà, lauþà),. GINTARÀ (karolius, sages, gabalus, ávairius dirbinius),. ANTIKVARÀ (monetas, ordinus, statulëles),. LAIKRODÞIUS. Tel.: +370 623 47 249, +370 609 27 450. Perka bulves. Tel. 8 688 11 032. Perku maistines bulves. Pasiimu, atsiskaitau, Tel.: 8 685 81 393, 8 636 91 797. Superkame karves, bulius ir telyèias KREKENAVOS AGRO FIRMOS supirkëja Olga Smailienë. Tel. 8 612 02 125. Gyvuliai, gyvûnai Parduoda oþkas, oþiukus, oþkytes auginimui ir mësai. Veislë - Lietuvos baltosios. Yra ávairaus amþiaus, jauniausi - sausio mën. Perkant gyvà - kaina sutartinë. 1kg skerdienos kaina - 4,5 Eur. Stakliðkës. Tel. 8 679 45 848. Kietas kuras Pigiai parduoda malkas (skroblo, àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). Atveþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808. Parduodame ávairias malkas. Skaldytos, kaladëlëmis, ràsteliais. Tel. 8 614 97 744. AB VILNIAUS PAUKÐTYNO VIÐÈIUKAI! VIÐTAITËS, ANÈIUKAI, ÞÀSIUKAI, KALAKUÈIUKAI Birþelio 14 d. (penktadiená) prekiausime AB VILNIAUS PAUKÐTYNO mësiniais broileriniais COBB 500 ir ROSS 308 veislës vienadieniais ir paaugintais 3-4 sav. viðèiukais, Kaiðiadoriø r. paukðtyno 4-6 mën. rudomis, juodomis, raibomis, baltomis dedeklëmis viðtaitëmis, vienadienëmis dedeklytëmis, mësiniais anèiukais, þàsiukais, mulardomis, 3-6 sav. mësiniais BIG 6 veislës kalakuèiukais (uþsisakyti), paðarais: Veiveriuose 9 val., Skriaudþiuose 9.15 val., Jiestrakyje 9.40 val., Þemaitkiemyje 9.55 val., Naujojoje Ûtoje 10.10 val., Vartuose 10.20 val., Paprûdþiuose 10.25 val., Balbieriðkyje 10.40 val., Prienuose (prie turgaus) 11 val., Klebiðkyje 11.15 val., Ingavangyje 11.25 val., Ðilavote 11.35 val., Leskavoje 11.45 val., Juodbûdyje 12 val., Iðlauþe 12.40 val., Pakuonyje 12.55 val., Aðmintoje 13.45 val., Strielèiuose 13.55 val., Birðtono Vienkiemyje 14.40 val., Nemajûnuose 14.55 val., Vëþionyse 15.10 val., Jiezne 15.25 val., Kaðonyse 15.40 val., Pieðtuvënuose 16.45 val., Stakliðkëse 16.55 val., Uþuguostyje 17.10 val. Tel. 8 612 17 831. Vilkaviðkio r., Alvitas Kaminø ádëklai: gaminimas, montavimas. Kaminø valymas. Tel. 8 645 87 304. Kokybiðkai kasame tvenkinius, rezervuarus, darome pylimus, ðlaitus, lyginame þemes, tvarkome sklypus. Nuomojame statybinæ technikà. Tel. 8 640 50 090. GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas, saugias nuosaviems namams, ûkiniams pastatams ir rûsiams. Tel. 8 653 93 193. Ðaldytuvø, skalbykliø, orkaièiø, kondicionieriø, ðilumos siurbliø montavimas. Atvyksta á namus, suteikia garantijà. Tel. 8 600 23 832. Mobiliu gateriu pjaunu medienà iki 9m ilgio, kreizuoju lentas kliento kieme. Pjaunu ir nedidelius kiekius. Tel. 8 610 03 983. Remontuoju vonias, tualetus, koklinius peèius, klijuoju plyteles. Tel. 8 609 25 988. PARDUOD ARDUODA PASLAUGOS 2019 m. birþelio 12 d. PERKA Ávairius arklius. Moka PVM. Tel. 8 611 15 151. Brangiai perka eksportui mësinius ir pieninius bulius, karves telyèias, prieauglá. Atsiskaitau ið karto, moku PVM. Tel. 8 654 36 432. BRANGIAI PERKA verðelius ir didelius mësinius galvijus. Tel. (8 634) 23551. Parduoda DURPIØ BRIKETUS, malkas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais. Skubiai, nemokamai pristato jums patogiu laiku. Tel. 8 672 51 171. Ávairios prekës Parduoda traktoriø ZETOR 59 kw, javø kombainà Volvo, kitkiná ðieno presà ir 4 metrø grëblá - vartytuvà. Tel. 8 613 87 799. Parduoda ðiaudø rinktuvà ir pûtikà. Tel. 8 609 90 773. Parduoda 1000 l talpos plastiko konteinerá, tinka vandeniui ar kurui. Atveþa. Kaina - 45 eurai. Tel. 8 620 51 489. Parduodu kvieèius. Galiu atveþti. Tel. 8 680 36 043. Parduoda ZIL bortinæ priekabà, 5 ratø grëblá - vartytuvà Saulutë, ðieno pûstuvà su el. varikliu. Tel. 8 678 75 929. Veþame þvyrà, smëlá, skaldà, juodþemá ir kitus birius krovinius. Tel. 8 690 66 155. Atveðime geros kokybës baltarusiðkus durpiø briketus, akmens anglá, - KOKYBÆ GARANTUOJAME. Tel. 8 683 13 463. Automatiniø skalbimo maðinø, el. virykliø, indaploviø remontas, prijungimas. Atvykstame á namus. Dirbame ir savaitgaliais, suteikiame garantijà. Tel. 8 645 04 370. Autoveþio paslaugos Tech. pagalba kelyje. Automobiliø transportavimas, kroviniø perveþimas. Tel. 8 648 10 424.

2019 m. birþelio 12 d. Nr. 44 (10199) 8 p. Prekybos tinklas Maxima ieðko sezoniniø darbuotojø visoje Lietuvoje Ðiltasis metø laikas gali bûti ne tik puikus metas atostogauti, bet ir ágyti naujø ágûdþiø, patirties ar net atrasti mëgstamà nuolatiná darbà. Tokià galimybæ lietuviðkas prekybos tinklas Maxima ðià vasarà suteikia daugiau nei 800 naujø sezoniniø darbuotojø visoje Lietuvoje. Prekybos tinklas ieðko ávairaus amþiaus þmoniø, turinèiø motyvacijos dirbti, ágyti naujos patirties ir, esant norui, tæsti karjerà ámonëje ir vasarai pasibaigus. Prie komandos kvieèiame prisijungti ir jaunimà, ir ávairiø kitø amþiaus grupiø þmones. Taip pat tuos, kurie dël tam tikrø prieþasèiø gali dirbti tik lanksèiu grafiku, ieðko papildomo darbo. Jaunimui tai puiki proga ágyti darbo patirties, derinti darbà ir laisvalaiká pajûryje ar pasimatuoti didmiestá prieð pradedant studijas. Be to, sezoninis darbas gali tapti ir nuolatiniu. Svarbiausia, kad darbuotojas bûtø motyvuotas dirbti ir ágyti naujø ágûdþiø. Darbo patirtis nëra tiek svarbi, nes mes suteikiame visus reikiamus apmokymus, sako prekybos tinklo Maxima personalo departamento direktorë Margarita Pleðakienë. Atðilus orams ir didëjant klientø srautams parduotuvëse, pastiprinimo prekybos tinklas ieðko visoje Lietuvoje, bet ypaè Vilniuje ir Kaune, kur planuoja ádarbinti apie 400 naujø darbuotojø. Taèiau, anot M. Pleðakienës, darbuotojø ieðkoma ne tik ðiuose miestuose. Esant poreikiui, á kitus miestus darbuotojai galëtø bûti veþami ið Varënos, Ðakiø, Kazlø Rûdos, Prienø, Birðtono, Elektrënø, Vievio, Seredþiaus, Vilkijos, Raudondvario, Alytaus, Druskininkø, Gargþdø, Lentvario, Vokës, Grigiðkiø, Kaiðiadoriø, Þieþmariø, Palangos, Ðventosios ir Neringos. Daliai darbuotojø Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Nidoje gali bûti suteikiama ir gyvenamoji vieta. Siekiame savo darbuotojams sudaryti kuo palankesnes sàlygas, kurios leistø patogiai derinti darbà ir laisvalaiká, todël sezoniniams darbuotojams suteikiamos galimybës dirbti lanksèiu darbo grafiku keturias darbo dienas, po ku- Prekybos tinklas Maxima ieðko norinèiøjø dirbti. riø seka keturi laisvadieniai, pasakoja M. Pleðakienë. Graþi, planuota ir organizuota idëja virto smagia ir linksma ðvente (Atkelta ið 5 p.) ðokinëjo ant batuto. Á ávairias veiklas buvo átraukti ir tëveliai. Visø laukë ávairûs prizai. Koks nuostabus laikas - kai esi vaikas, gali kurti ir svajoti, pievoje stebëdamas pro ðalá slenkanèius debesis ir... Kaðoniø bibliotekos, projekto Stipri ðeima uþimtumo specialistës Romutës ir Kaðoniø bendruomenës graþi, planuota ir organizuota idëja tà dienà virto smagia ir linksma ðvente ne tik vaikams ir jø tëveliams. Danutë Bajorienë Sezoniniams darbuotojams Maximos parduotuvëse suteikiamos tokios paèios garantijos ir privalumai, kaip ir nuolatiniams prekybos tinklo darbuotojams. Su visais sudaromos neterminuotos darbo sutartys, jiems suteikiami tokie patys mokymai ir tobulëjimo galimybës. Darbo sutartyje numatytos papildomos iðmokos nelaimingø atsitikimø, ligos, artimøjø mirties atvejais, parama gimus vaikui, papildomos mokamos atostogos sudarius santuokà ir kitais atvejais. Parduotuviø darbuotojams kasdien patiekiami karðti pietûs. Ypatingà dëmesá Maxima skiria darbuotojams, turintiems vaikø: geriausiai besimokantiems vaikams organizuojamos vasaros stovyklos ir suteikiamos Maximalistø stipendijos, didþiøjø ðvenèiø ir Rugsëjo 1- osios proga dovanomis pradþiuginamos daugiavaikës ðeimos. Papildomos finansinës iðmokos taip pat taikomos ir darbuotojams, kurie augina neágalius vaikus. Darbui vasarà Maximos parduotuvëse, maisto gamybos cechuose ir sandëliuose prekybos tinklas ieð- SIÛLO DARBÀ ko kasininkø - pardavëjø, konsultantø, konsultantøpardavëjø, krovëjø, pardavëjø, salës darbuotojø, taromatø operatoriø, valytojø, vyr. kasininkø, uþsakymø komplektuotojø, sandëlio darbuotojø, virëjø, kepëjø, konditeriø, kitø cecho darbuotojø. Dël laisvø pozicijø norintys kvieèiami teirautis visose Maxima parduotuvëse. Taip pat informacijà galima rasti prekybos tinklo interneto svetainës www.maxima.lt rubrikoje Karjera arba pasiteirauti paskambinus telefonu: +370 620 73333 arba +370 620 11116. PERKA Uþs.Nr.42 Gyvenimas laikraðtis Jums ir apie Jus! REDAKCIJOS ADRESAS: Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai. El.paðtas: info@gyvenimas.info Leidþia UAB GYVENIMAS (SL 066). Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d. Redaktorës pavaduotoja Ramutë Ðimukauskaitë Nijolë Ulozaitë Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas Redakcija: Redaktorë SAVIVALDYBIØ Ramutë Ðimukauskaitë DARBAS, - POLITIKA, VERSLAS, ÞEMËS VERSLAS: ÛKIS, Ramutë APLINKOSAUGA Ðimukauskaitë (60523, ramute@gyvenimas.info); ramute.simukauskaite@takas.lt); SOCIA- LINËS EKONOMIKA, PROBLEMOS, ÞEMËS ÐVIETIMAS, ÛKIS, APLINKOSAUGA: MEDICINA, SPORTAS, Nijolë Ulozaitë KULTÛRA, (60014, TEISËSAUGA, nijole.ulozaite@takas.lt); PASLAUGOS: SOCIALINËS Dalë Lazauskienë, PROBLEMOS, redaktorës pavaduotoja ÐVIETIMAS, (60014, MEDICINA, dale@gyvenimas.info); SPORTAS: Dalë KOREKTÛRA: Lazauskienë (60014, Ona Aliðauskienë dale@gyvenimas.info); (60015); BUHALTERIJA, KULTÛRA, SKELBIMAI: TEISËSAUGA, Ona PASLAUGOS: Lodienë, Zina Lankevièienë Laima Duoblienë (tel./faksas ((8-682) 60012, 12642); zina@gyvenimas.info); SENIÛNIJOS, TURGUS, kompiuterininkai KOREKTÛRA: (maketas@gyvenimas.info). Ona Aliðauskienë (60015); Mob. BUHALTERIJA, tel. 8 605 19 327. SKELBIMAI: Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327. Redakcijos nuomonë nuomonë nebûtinai nebûtinai sutampa sutampa laiðkø su laiðkø autoriø autoriø nuomonëmis. nuomonëmis. Uþ skelbimø Uþ skelbimø turiná neatsakome. turiná neatsakome. Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais. Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai. Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz., ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB Gyvenimas. Spaudë UAB Alytaus spaustuvë, Seirijø g. 17, tel. (8 ~ 315) 73786.