untitled

Transkriptas

1 ISSN Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëms Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys Nr. 40 (10195) * 2019 m. geguþës 29 d., treèiadienis Kaina 0,45 Eur Ðiandien mënulio delèia. Saulë teka 4 val. 54 min., leidþiasi 21 val. 39 min. Dienos ilgumas 16 val. 45 min. Vardadieniai: ðiandien Algeda, Algedas, Maþrimas, Maþrimë, Teodosija, Teodosijus, Teodota, Teodotas, Teodozija, Teodozijus, rytoj Ferdinandas, Ternanda, Fernandas, Vyliauda, Vyliaudas, Vyliaudë, penktadiená Angelas, Angelë, Angelius, Aniolas, Nojus, Petronë, Petronëlë, Petronijus, Rimvilas, Rimvilë. Ðiandien Tarptautinë Jungtiniø Tautø taikos saugotojø diena. Geguþës 30 Ðeðtinës. Geguþës 31 Pasaulinë diena be tabako. Pasaulinë ðviesiaplaukiø diena. Pociûnø padangëje ANBO ðëlsmas Akrobatinio skraidymo grupë ANBO, vadovaujama lakûno, buvusio europarlamentaro Rolando Pakso, áspûdingu pasirodymu Dangaus rapsodija dþiugino penktadienio vakarà á Pociûnø aerodromà susirinkusius Prienø kraðto þmones. R. Paksas kartu su lakûnais akrobatais Robertu Noreika ir Algimantu Þenteliu 40 min. skrydá, kurio metu atliko per pusðimtá figûrø, skyrë Lietuvos aviacijos ðimtmeèiui. Iðsamiau kitame laikraðèio numeryje. Onutë Valkauskienë Autorës nuotrauka Skeletø ið spintos grimasos Sekmadiená Lietuva rinko Lietuvos prezidentà. Naujuoju ðalies vadovu tapo 55 -eriø metø ekonomistas, nepriklausomas kandidatas Gitanas NAUSËDA. Preliminariais duomenimis, antrajame rinkimø ture uþ já balsavo 65,86 proc. rinkimuose dalyvavusiø rinkëjø. G.Nausëdos konkurentë Tëvynës sàjungos Lietuvos krikðèioniø demokratø partijos paramà turëjusi Ingrida Ðimonytë surinko 32,86 proc. balsø. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Birðtono bei Prienø rajono savivaldybiø rinkimø apylinkëse balsavæ gyventojai taip pat atidavë pirmenybæ G. Nausëdai. Birðtono rinkimø apygardoje jis pelnë 61,06 proc. balsavusiøjø palankumà, o Prienø rinkimø apygardoje já palaikë 67,07 proc. rinkëjø. 3 p. 4 p. Naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausëda Europos Parlamente dirbs 11 Lietuvos atstovø Sekmadiená Lietuvoje taip pat vyko ir rinkimai á Europos Parlamentà. Paaiðkëjo, kad savo atstovus jame turës penkios partijos, visuomeninis rinkimø komitetas Auðros Maldeikienës traukinys ir Valdemaro Tomaðevskio blokas - Krikðèioniðkø ðeimø sàjungos ir Rusø aljanso koalicija. Iðankstiniais duomenimis, daugiausia rinkëjø balsø laimëjo Tëvynës sàjunga Lietuvos krikðèionys demokratai (3 mandatai). Po 2 savo atstovus turës socialdemokratai ir Lietuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjunga, po 1 Lietuvos Nemajûnø rinkimø apylinkëje. 2 p. Ðalia sukrauto lagamino dar reikia ir lietuviðko paso... Susitarti be teismo ir pigiau, ir maþiau streso 2019 Vietovardþiø metai Konkursas mano kaimo, miestelio, miesto 5 p. vardas Poezijos pavasario aidai ir Justino Marcinkevièiaus tëviðkëje 8 p. liberalø sàjûdis, Darbo partija, Auðros Maldeikienës traukinys ir koalicija. Birðtono kraðto rinkëjai, balsuodami uþ kandidatus á EP, pirmenybæ atidavë Lietuvos socialdemokratø partijos kandidatams, pelniusiems 29,78 proc. balsø. Pagal surinktus balsus antri liko konservatoriai, treti socialdarbieèiai, ketvirti valstieèiai þalieji ir penkti Lietuvos centro partijos kandidatai. Prienø rinkimø apygardoje pirmo penketo balsai pasiskirstë taip: Lietuvos socialdemokratø partija 22,64 proc., Tëvynës sàjunga Krikðèionys demokratai 15,63 proc., Lietuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjunga 13,53 proc., Darbo partija 8,07 proc., Lietuvos socialdemokratø darbo partija 7,64 proc. Gyvenimo informacija Keliais ir takeliais á Pakuonio mokyklos jubiliejaus iðkilmes Gausus bûrys renginio dalyviø ásiamþino bendroje nuotraukoje. 2 p.

2 2019 m. geguþës 29 d. Nr. 40 (10195) 2 p. Rytas STASELIS Skeletø ið spintos grimasos Lietuva iðsirinko naujàjá prezidentà ir, tikiuosi, pradës naujà politinæ savo istorijos erà. Turëjome Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitës epochas. Dabar bus Gitano Nausëdos. Tik Rolando Pakso buvimas sostinës Simono Daukanto aikðtës rûmuose porà metø laikytinas labiau nesusipratimu, nei reikðmingu laikotarpiu. Nebent tuo, kad Lietuvoje absoliuèiai didumai þmoniø vëliau tapo visiðkai aiðku, kaip nereikia bûti ðalies vadovu ir kokio vadovo ðiai ðaliai nereikia. Ðia proga visus nuoðirdþiai sveikinu. Regis, turësime gana empatiðkà prezidentà, suprantantá visuomenës lûkesèius, pakankamai nepriklausomà nuo mums áprastø politikos lyderiø bei personaþø, nuo kuriø kiekvienam savotiðkai darosi koktu. Neþinau, kaip svarbiausiame ðios ðalies poste seksis p. Nausëdai. Kaip nors seksis, turint galvoje, kad pagrindinëms, Konstitucijoje numatytoms funkcijoms atlikti, ðalies vadovui atitinkamos institucijos deleguoja patarëjus, kurie padeda orientuotis koordinaèiø sistemoje. Greièiausiai tokiø yra ir p. Nausëdos rinkimø kampanijos komandoje. Abejoniø kyla dël kiek kitokiø reikalø. Pradësiu kiek ið toliau. Laisvës televizijos laidos KATukai (laidos pavadinimas - Verslo klasës þurnalo redaktoriaus Aurelijaus Katkevièiaus ir dviejø komunikacijos konsultantø Mykolo Katkaus bei Arijaus Katausko pavardþiø ðaknies iðvestinë) dalyvis Mykolas Katkus paskutinëje laidoje apgailestaudamas kalbëjo, esà rinkimø kampanija tarp pirmojo ir antrojo prezidento rinkimø turø buvo gana nuobodi, o p. Nausëdos konkurentës Ingridos Ðimonytës ðtabas per dvi savaites taip ir nesugebëjo surasti silpnø vietø ir paversti p. Nausëdos silpnybes þiniasklaidai ádomiomis istorijomis. Ponas Katkus tvirtina, kad klausimai, á kuriuos derëjo atsakyti, t.y. sudominti rinkëjus, buvo trys: 1. Kas bijo Gitano Nausëdos? 2. Kas remia Gitanà Nausëdà? 3. Kà slepia Gitanas Nausëda?.. Jei á juos nebuvo atsakyta, reiðkia, kad bus bent mëginama atsakyti vëliau. Taigi, mano supratimu, artimiausiu metu, gal net iki inauguracijos p. Nausëdos laukia kai kurie sunkumai. Viena vertus, visø spalvø politikos senbuviai jam anksèiau arba vëliau surengs utëlëtumo patikrinimà. Konservatoriai iðbandys naujojo prezidento laikysenà Rusijos politikos, Ramûno Karbauskio verslo atþvilgiu (visai ne korektiðkø debatø forma), valdantieji valstieèiai-þalieji ne vëliau kaip tvirtinant naujosios vyriausybës sudëtá sieks atknisti faktines naujojo ðalies vadovo sàsajas su politine opozicija. Kairieji mëgins p. Nausëdos deðinumà, tautininkai - kosmopolitiðkumà. Tai jokia pikta valia. Tiesiog tokia yra visø politinio uþnugario neturinèiø lyderiø lemtis. Neiðvengiamybë, kurià jiems tenka patirti. Be abejonës, þiniasklaida lauks rugpjûtá pasirodysianèios p. Nausëdos rinkimø kampanijos finansavimo ataskaitos ir galimai nesueinanèiø jos galø. Dar vienà aspektà prieð keletà dienø paminëjo vienas mano sutiktas politikos konsultantas, kuris visiðkai ásitikinæs tvirtino, kad tokios politinës kampanijos, kokià ágyvendino p. Nausëda su bendraminèiais, be profesionalø ( baikite taukðti niekus apie pasiðventusius, algø neimanèius savanorius! ) sudëlioti neámanoma. Pono Nausëdos laikysena, regis, rodo, kad jis tokioms problemoms yra pasirengæs. Nors nebûtinai apie tai visa kà gerai þino. Juo labiau iki ðiol galima buvo pastebëti poþymiø, kad aðtriai iðkilus kokiems nors klausimams ar problemoms, naujasis ðalies vadovas laiko smûgius ne visai stoiðkai. Tai gali bûti pavirðutinis áspûdis. O gal ir ne. Kad ir kaip ten bus, ðios problemos p. Nausëdai trukdys telkti dëmesá á reikalus, kuriuos tvarkyti jis yra iðrinktas. Ar bent taip mano, kad yra tam iðrinktas. Ar ne pernelyg pesimistiðkai rinkimø nakties proga? Galbût. Taèiau mano kuklia nuomone, ne tiesioginës funkcijos, o bûtent tokie aspektai lems, kur judës naujojo Lietuvos Respublikos prezidento reitingai, populiarumas ir pasitikëjimas juo. Keliais ir takeliais á Pakuonio mokyklos jubiliejaus iðkilmes Geguþës 25 dienà Pakuonio miestelyje vyko iðskirtinës iðkilmës: nuo øjø savo istorijà skaièiuojanti Pakuonio pagrindinë mokykla ðventë 200 metø jubiliejø. Ta proga Pakuonio Ðvè. M.Marijos Ëmimo á dangø baþnyèioje buvo aukojamos ðv. Miðios, mokyklos kieme atidengta ir paðventinta specialiai ðiai sukakèiai sukurta medinë skulptûra, o aktø salëje vyko iðkilmingas renginys. Jo metu skambëjo sveikinimai ir linkëjimai, buvo pristatyta dviem mokyklos veiklos ðimtmeèiams skirta knyga (sudarytoja garbës kraðtotyrininkë Onutë Zmejauskienë), klausytasi mokiniø ir meno saviveiklos atstovø parengtos programos. Po renginio mokyklos kieme pasodintos trys magnolijos LR Seimo nario A.Palionio, Prienø rajono savivaldybës ir jos Administracijos dovanos. Ðventë tæsësi klasëse, kur buvæ mokiniai ir mokytojai dalinosi ðviesiais vaikystës ir jaunystës prisiminimais, sveèiai buvo pakviesti apþiûrëti graþiai sutvarkytas, modernias ugdymo erdves. Per amþius keitësi mokyklos tipai, vieta, pastatai, þmoniø kartos. Neámanoma suskaièiuoti, kiek Pakuonio kraðto þmoniø ágijo iðsilavinimà ðioje mokykloje parapinëje, daraktorinëje, pradinëje ðeðiametëje, septynmetëje, progimnazijoje, vidurinëje ir pagrindinëje, kiek pasiðventusiø mokytojø juos vedë á ðviesà. Ðios ugdymo ástaigos praeitá mena sodinti medþiai, iðlikæ pastatai, uþraðyti amþininkø prisiminimai, fotografijø albumai, muziejiniai eksponatai... Tiktai nedaugelis ið buvusiø mokiniø ir mokytojø, vyresnës ir jaunesnës kartos atstovø, susirinko á ðià kuklià, bet graþià ir nuoðirdþià ðventæ, skirtà mokyklai, kuri ir jø paèiø gyvenime turëjo didelæ reikðmæ, nes padëjo atrasti save. Apie tai, kad mokykla iki ðiol iðliko miela ir sava, su dëkingumu ðirdyje kalbëjo metais mokyklai vadovavæs direktorius, dabar Vytauto Didþiojo universiteto profesorius Benediktas Ðetkus, øjø metø laidos abiturientas Antanas Juodis, mokykloje dirbusi Antanina Skaudþiuvienë, buvæ mokiniai Audronis ir Artûras Deltuvos, Auðra Kaþdailytë Deltuvienë, taip pat 28 - osios laidos abiturientë, UAB Bijola direktorë Birutë Þmuidienë ir prieð 45 metus mokyklà baigusi Zita Deltuvienë. Jubiliejaus proga mokyklos bendruomenæ pasveikino Prienø rajono savivaldybës meras Alvydas Vaicekauskas, Administracijos direktorë Jûratë Zailskienë, savivaldybës Tarybos nariai, Pakuonio parapijos klebonas Rimas Pilypaitis, seniûnas Antanas Keturakis ir kiti sveèiai. Ðvietimo skyriaus vedëjas Rimvydas Zailskas perskaitë ðvietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevièiaus sveikinimà. Seimo nario Andriaus Palionio sveikinimus ir dovanas perdavë jo padëjëjos Valë Petkevièienë ir Regina Juoèiûnienë. Kartu su kolegomis jubiliejine sukaktimi pasidþiaugë ir rajono ugdymo ástaigø vadovai. Sveèiai linkëjo iðsaugoti mokyklà, auginti þingeidþià ir motyvuotà jaunàjà kartà, kuriai rûpëtø ir Pakuonio kraðto gyvybingumas. Dþiugu, kad ðiandieninë mokyklos bendruomenë, vedama direktorës Audronës Vaicekauskienës, atsakingai ir kûrybingai tæsia pirmtakø darbus, suprasdama, kaip yra svarbu mokytis ne mokyklai, o gyvenimui. Todël neatsitiktinës mokyklos himne esanèios eilutës Kelias á mokyklà - kelias á pasaulá...mokytojau mano, bûk þvaigþde, ðviesk saule ir jø áprasminimas Buvæs mokyklos direktorius, ðiuo metu VDU prof. B.Ðetkus. Pakuonio mokyklos 200 metø sukakèiai skirtà skulptûrà paðventino klebonas R.Pilypaitis. Mokyklos direktorës A.Vaicekauskienës padëka ilgametei mokyklos mokytojai, savanorei, garbës kraðtotyrininkei Onutei Zmejauskienei uþ knygos, skirtos mokyklos istorijai, sudarymà. medþio skulptûroje, kuri mokyklos 200 metø jubiliejaus proga iðkilo prie tako, vedanèio á mokslo ðventovæ. Skulptûros autorius, mokyklos technologijø mokytojas Kæstutis Grigonis medyje iðskaptavo ávairiø lygiø laiptelius pakopas, vedanèias mokinius ið tamsos á þiniø ðviesà, kurià simbolizuoja stilizuota saulë. Ði skulptûra, papuoðusi lauko erdves, neabejotinai taps dar viena patrauklia mokyklos ðvenèiø, buvusiø abiturientø susibûrimø ir fotosesijø vieta. Juolab kad ne vienas ðventës dalyvis þadëjo dar ne kartà aplankyti savo mokyklà. Kaip sakë Artûras Deltuva, 1988 metais mokyklà baigæs su sidabro medaliu, kartais reikia iðvaþiuoti, kad suprastum, ið kur esi kilæs, ir kà gero pasiëmæs... Dalë Lazauskienë Autorës nuotraukos Daugiau nuotraukø: Sveikina buvæ mokiniai: Auðra Deltuvienë, Audronis ir Artûras Deltuvos. Prienø rajono savivaldybës atstovai su mokyklos direktore A.Vaicekauskiene prie jubiliejui skirtos skulptûros. Jubiliejaus dienà prie mokyklos buvo pasodintos trys magnolijos. Praneðama, kad 2019 m. birþelio 10 d val. vyks þemës sklypo, esanèio Prienø r. sav., Veiveriø sen., Skriaudþiø k., kadastro Nr. 6950/0019:0372, ribø þenklinimas. Þenklinamas þemës sklypas ribojasi su þemës sklypu, kadastro Nr. 6950/0019:0142. Praðome þemës sklypo, kadastro Nr. 6950/0019:0142, savininkus, jø ágaliotus asmenis arba kitus suinteresuotus asmenis, kurie neatvyko á þemës sklypo, kadastro Nr. 6950/0019:0372, ribø þenklinimà, vykusá 2019 m. balandþio 26 d., atvykti á pakartotinà þemës sklypo ribø þenklinimà. Neatvykus á þemës sklypø bendros ribos þenklinimà, su paþenklintos þemës sklypo ribos fragmentu (iðkarpa) bus galima susipaþinti bei pareikðti pastabas matininko darbo adresu: Puntuko g. 17-2, Kauno m., 30 dienø nuo þemës sklypo bendros ribos paþenklinimo. Suinteresuotus asmenis praðau paskambinti: tel arba raðyti elektroninio paðto adresu: vincas.zakarauskas@gmail.com

3 3 p. Nr. 40 (10195) Neliks duonos su druska - liks Tëvynë Projektà Lietuviai liks lietuviais visada, ðá supratimà jie perduoda ir ateities kartoms, - Pasaulio lietuviø metams skirtoje konferencijoje Prienuose pabrëþë Pasaulio lietuviø bendruomenës pirmininkë Dalia Henke, atsakydama bûgðtaujantiems, jog lietuviai uþsienyje baigia nutautëti. Dalios Henke tvirtinimu, Pasaulio lietuviø bendruomenë vienija net ná. Ir, þinoma, iðvykæ tautieèiai pir- gerà klimatà, ðvarø geriamàjá vande- 47 ðalyse gyvenanèius lietuvius, o miausia pasigenda lietuviðko alaus pastaraisiais metais á bendrà ðeimà bei cepelinø. ásiliejo nauji bendruomenës skyriai, Pasaulio lietuviø bendruomenës susikûræ tokiose ðalyse, kaip Meksika, Kinija, Izraelis... Suvokdami, seniai ávykæs referendumas dël pilie- pirmininkës D.Henke teigimu, ne- kaip svarbu neiðtirpti kitø kalbø ir tybës iðsaugojimo, kuriame uþ kultûrø katile, neprarasti savo pasisakë per 72 proc. balsavusiø ðalies pilieèiø, ir balsavo triskart dau- tradicijø, jie steigia lituanistines mokyklas, organizuoja ávairius renginius, ðvenèia ðventes, bendrauja tar- rodo, kad þmonëms labai rûpi ðitas giau, nei áprastai, tautieèiø uþsienyje, pusavyje, savo aplinkoje atstovauja klausimas. Lietuvai, reprezentuoja jà, formuoja Skaièiai rodo, kad mes sumuðëme visus rekordus. Tai ne tik di- tëvynës ávaizdá svetur. Iðeiviai ne tik parsiuntë á Lietuvà delë pilietiðkumo pergalë, bet ir signalas bûsimam Prezidentui, Kons- milijardus uþdirbtø eurø, jie domisi tuo, kas vyksta Lietuvoje, ir internetiniuose portaluose pasigenda þiniø ið riausybei ieðkoti bûdø, kaip stiprinti tituciniam Teismui, Seimui ir Vy- tø regionø, ið kuriø jie kilæ. Kreipdamasi á konferencijoje dalyvaujantá Prienuose besilankiusi Pasaulio lie- ryðá su uþsienio lietuviais, teigë Delfi portalo vyr. redaktoriø Vytautà Benokraitá, D.Henke kvietë Pasak jos, iðvykæ lietuviai nori liktuviø bendruomenës lyderë. spausdinti daugiau pasakojimø apie ti Lietuvos dalimi, todël, atstovaujami Pasaulio lietuviø bendruome- tai, kaip sparèiai gimtasis kraðtas keièiasi, graþëja, ágauna patrauklumo. nës, jie siekia pilietybës iðsaugojimo, Todël ieðkokite ryðiø su iðeiviais elektroninio balsavimo ir atskiros ið savo kraðto, kvieskitës juos parvykti á regionus su savo þiniomis, pataritø savo atstovà Seime. rinkimø apygardos, nuo kurios turëmais ir kapitalu, - ragino D.Henke, Kas migrantams, svarstantiems pagirdama Prienø r. savivaldybës iniciatyvà ávairiais bûdais ieðkoti kon- labiausiai aktualu? Pirmiausia, pasak apie sugráþimà á Lietuvà, á Prienus, taktø su þemieèiais ir ið rajono iðvykusiais á didmiesèius, ten baigusiais jiems rûpi ðvietimo sistema, todël jie D.Henke, ne maþiau, nei darbas, mokslus, uþimanèiais átakingas pareigas, ir po uþsienius iðsibarsèiusiais, mokyklose ir nejaus socialinës at- kelia klausimà, ar jø vaikai pritaps ten ásitvirtinusiais, taèiau þadanèiais skirties? Todël daugeliu atvejø tautieèiai savo sugráþimà atidëlioja iki to kada nors sugráþti atgal á Lietuvà... Ketinimas kada nors neapibrëþtas laiku. Visi lietuviai tvirtina, kyklas. momento, kai jø vaikai baigs mo- jog bûtinai sugráð á Lietuvà, savo tëvø Tad skambiø þodþiø Welcome þemæ, pasilaidoti, todël mes turime to Lithuania nepakanka, tautieèiø turëti gerø idëjø, kad uþmestume sugráþimui reikia pasirengti sudaryti sàlygas jiems ásikurti, iðmokslinti savo tinklus ant jø daug anksèiau, - pajuokavo D.Henke. savo vaikus, plëtoti verslus, uþdirbti, PLB vadovë atskleidë deðimt pasijusti reikalingiems ir gerbiamiems. bûdingø dalykø, kurie, apklausos Diskusijos dalyvës, Bulgarijos lietuviø bendruomenës atstovës, meilës duomenimis, emigrantus traukia atgal á Lietuvà. Iðeivius su gimtine vis emigrantës Aistë Sabaliauskaitë dar sieja namai, tëvai, artimieji, tradicijos, kultûra, galimybë kalbëti liesandrova pabrëþë, jog nëra dviejø Tsachev ir Vilma Paðkûnaitë Alektuviø kalba gyventi ðioje terpëje yra Lietuvø: ir svetur gyvendami lietuviai rûpinasi galimybe iðmokyti vai- áprasta ir daug paprasèiau. Nereikëtø nuvertinti ir to, kad Lietuva, bûdama kus gimtosios savo kalbos, ðvæsti nacionalines ðventes, puoselëti lietu- ES sandraugos ðalimi, patraukli ir dël demokratiniø vertybiø, ir dël bendros rinkos, ir dël plaèiø galimybiø tas Ðalèius pasaulio centruose uþvybæ ir panaðiai kaip keliautojas Ma- veikti. Anot D.Henke, ðalies patrauklumo kriterijø sàraðe vokieèiai 27 -erius metus Vokietijoje gykariauti Lietuvai vietà. áraðytø energetinæ Lietuvos nepriklausomybæ. O kurá laikà pagyvenu- Aistë ir Vilma tikina nepraradusios venanti Dalia, Bulgarijoje ásikûrusios sieji kurioje nors karðto klimato ðalyje Lietuvà giria uþ vaizdingà gamtà, tanèios. Dalios teigimu, dël savo ryðio su Lietuva ir á jà daþnai sugráþ- vaikystës ir jaunystës prisiminimø, brangiø vietø Lietuvoje vis tiek jautiesi truputá savesnë, nei kitoje ðalyje. Taèiau turime galvoti apie tà kartà, kuri jauèiasi esanti ir 100 proc. lietuviais, ir 100 proc. ðalies, kurioje gimë, pilieèiais, - perspëjo D.Henke. Punsko bendruomenës atstovas Jonas Vaièiulis, kalbëdamas apie Lenkijos lietuviams rûpimas aktualijas, nurodë vienà skirtumà: Ne mes iðvaþiavom ið Lietuvos, valstybë (jos teritorija) atsitraukë nuo mûsø. Pasak jo, lietuviai Punske, Seinuose, Suvalkuose iðsaugojo stiprias lietuviðkos ðeimos tradicijas, kalbà, jø vaikai vyksta studijuoti á Lietuvà. Kunigai veda pamaldas lietuviø kalba ðeðiose baþnyèiose, tautieèiai buriasi á bendruomenes, prie Lietuviø namø veikia saviveiklos kolektyvai, rengiami festivaliai ir ðventës. Steigiami lietuviðki restoranai ir kavinës, kuriuose galima pavalgyti nacionalinës virtuvës patiekalø. J.Vaièiulio tvirtinimu, Lenkijos lietuviø bendruomenës yra uþmezgusios ryðius su 26 Lietuvos savivaldybëmis, plëtojami kultûriniai mainai. Prienø rajono savivaldybës administracijos direktorë Jûratë Zailskienë, diskusijos moderatoriaus, þurnalisto Aurimo Perednio paklausta, ko, pavyzdþiui, prienieèiai tikisi ið uþsienyje gyvenanèiø kraðtieèiø, sakë, kad savivaldybei labai svarbu su jais uþmegzti kontaktus ir bendrauti, palaikyti nuolatiná dialogà, sulaukti ávertinimo, pasiûlymø, idëjø ir postûmio Prienams. Ji pasidþiaugë, kad prie ne taip seniai sukurtos Facebook paskyros Globalûs Prienai jau prisijungë per 400 prienieèiø. Kokias naujas galimybes Prienai gali pasiûlyti sugráþtantiems emigrantams? Gal panaðiai, kaip iðtuðtëjæ Italijos miesteliai, vilioti apleistais, 1 euro vertës namais, sodybomis? Idëja konferencijos dalyviams pasirodë ádomi ir verta dëmesio, bet savivaldybë neturi nei laisvø pastatø, nei remia Nedaloma Ðalia sukrauto lagamino dar reikia Lietuva ir lietuviðko paso... Pasaulio lietuviø metams skirtoje konferencijoje Prienuose dalyvavo (ið kairës): Punsko bendruomenës atstovas J.Vaièiulis, Prienø rajono savivaldybës administracijos direktorë J.Zailskienë, Bulgarijos lietuviø bendruomenës atstovës V.Paðkûnaitë - Aleksandrova ir A. Sabaliauskaitë Tsachev, PLB pirmininkë D.Henke ir kraðtietis þurnalistas È.Iðkauskas. Jø diskusijà moderavo þurnalistas A.Perednis. Prienø kultûros ir laisvalaikio centro, Prienø kraðto muziejaus, Prienø Just.Marcinkevièiaus vieðosios bibliotekos vadovai pasiraðë kultûrinio bendradarbiavimo sutartis su Punsko, Bulgarijos ir Pasaulio lietuviø bendruomeniø vadovëmis. Pasaulio lietuviø bendruomenës pirmininkë D.Henke. þemës sklypø, kuriuos galëtø pasiûlyti. Vis dëlto, ko gero, toks poreikis bûtø, tai patvirtino ir jaunosios kartos prienieèiai. Ið salës á diskusijà ásitraukusi Akvilë á Prienø rajonà, kur kuriasi savo seneliø þemëje, sugráþo ið Norvegijos. Savam kraðte ji jauèiasi gerai, turi svajoniø darbà ir gali pasakyti, kad kraujo ðauksmas, vienijantis lietuvius visame pasaulyje, yra vertybë ir jëga. Jungtinëje Karalystëje dirbanti ir gyvenanti Indrë pastebëjo, jog Prienai jaunëja, keli jos paþástami, baigæ studijas, vaikus augina gimtame mieste. A.Peredniui rûpëjo iðgirsti ir dabartiniø moksleiviø nuomonæ. Jo kalbintieji jaunuoliai tvirtino, kad po studijø Lietuvoje ar uþsienyje bûtinai sugráð á gimtàjá miestà. Lietuviø bendruomeniø uþsienyje atstovai linkëjo prienieèiams nebûti kukliems ir uþsisklendusiems ávairiais kanalais skelbti pozityvias naujienas apie savo miestà - kaip tvarkoma ir gyventojø poreikiams pritaikoma aplinka, kaip keièiasi þmoniø gyvenimas (fontano atsiradimu konferencijoje pasidþiaugta keletà kartø), tai labiau motyvuotø sugráþti. Visgi emigracija yra globalus reiðkinys, priminë Aistë Sabaliauskaitë Tsachev, ir nereikia svajoti, jog visus tautieèius pavyks susigràþinti fiziðkai. Taèiau juk ir uþsienyje ásitvirtinæ, savo darbais garsûs lietuviai, tokie, kaip reþisierë Dalia Ibelhaubtaitë, dirigentë Mirga Graþinytë, raðytojas Jonas Mekas ir kt., savo ðaliai gali duoti naudos, tapti savotiðkais jos ambasadoriais. Todël D.Henke kvietë lietuvius nesiskaldyti tarpusavyje, o bendrauti ir bendradarbiauti, nes ir vieni, ir kiti yra tokie pat Lietuvos patriotai. Pasaulis yra globalus, todël, pasinaudojant moderniomis ryðio priemonëmis, galima gyventi Australijoje, bet dirbti Lietuvai. Reikia, kad Lietuva pakeistø savo poþiûrá á tautieèius uþsienyje svarbu, kad jie neprarastø pilietybës, juk ðalia sukrauto lagamino dar reikia ir lietuviðko paso, - diskusijas apibendrino Pasaulio lietuviø bendruomenës pirmininkë D.Henke. Ko gero, tai ir bûtø pats svarbiausias apsisprendimo sugráþti momentas ir nereikëtø iðtuðtëjusiø kaimø bei miesteliø álietuvinti, pavyzdþiui, ukrainieèiais... Dalë Lazauskienë 2019 m. geguþës 29 d. PR Pakeiskime pasaulá! Su pirmàja vasaros diena prasideda kasmet vis daugiau skaitytojø átraukiantis Skaitymo iððûkis. Akcijà jau ketvirtà kartà organizuojanèios Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Ðiauliø ir Panevëþio apskrièiø vieðosios bibliotekos kvieèia literatûros mylëtojus vël stoti á kovà su savimi, atsiversti knygas ir áveikti 5 skaitymo uþduotis. Skaitydami mes tikrai galime pakeisti pasaulá, tai patvirtino áspûdingi praeitø metø rezultatai metais uþsiregistravo rekordiðkai daug dalyviø 8999, t. y. dvigubai daugiau nei 2017 metais! Jie perskaitë net knygø. Skaitymo iððûkio startas Skaitymo iððûkis kvieèia ávairaus amþiaus skaitytojus aktyviai dalyvauti ir pasinerti á knygø pasaulá, domëtis skaitymu, literatûra, dalytis ja su bièiuliais ir iðmëginti laimæ prizø loterijoje. Visà vasarà skaitykime knygas, juk skaitydami mes pakeisime pasaulá! Akcijos tikslas per vasarà (birþelio 1 - rugpjûèio 31 d.) perskaityti penkias knygas. Lietuvos apskrièiø vieðosios bibliotekos siûlo rinktis: 1. lietuviø autoriaus knygà; 2. knygà, kurià rekomendavo bibliotekininkas; 3. knygà apie keliones; 4. knygà geltonu virðeliu; 5. knygà, kurios pavadinimas prasideda ta paèia raide, kaip ir Tavo vardas. Uþsiregistruok, dalyvauk ir laimëk! Norintieji dalyvauti varþytuvëse gali registruotis savarankiðkai, uþpildæ internetinæ registracijos formà nurodæ savo bibliotekà ir ávertinæ perskaitytà knygà. Dalyviø amþius neribojamas m. minint Pasaulio lietuviø metus, Skaitymo iððûkio organizatoriai kvieèia visus pasaulio lietuvius dalyvauti vasariðkose varþytuvëse! Registruojantis svetainëje, reikia nurodyti, kad gyvenate uþsienyje. Kas laukia sëkmingai áveikusiø iððûká dalyviø? Visi, sëkmingai áveikæ Skaitymo iððûká ir gavæ patvirtinimà el. paðtu, dalyvaus bendroje loterijoje, kurioje bus galima laimëti 3 pagrindinius prizus: dovanø kuponà dviraèiui ásigyti, paspirtukà ir elektroninæ skaityklæ! Laimëtojai bus renkami burtø keliu, o varþytuviø pabaigoje vasariðkais knygø skirtukais bus apdovanoti visi dalyvavusieji. Kvieèiame sekti Vasaros su knyga Facebook paskyrà ir laimëti papildomø prizø.

4 2019 m. geguþës 29 d. Nr. 40 (10195) 4 p. Susitarti be teismo ir pigiau, ir maþiau streso 2018 m. vasará bendromis Prienø rajono savivaldybës, Prienø rajono neágaliøjø draugijos, Socialiniø paslaugø centro ir kitø partneriø pastangomis pradëtas ágyvendinti projektas Bendruomeniniø ðeimos namø ákûrimas Prienø rajone, kitaip vadinamas Stipri ðeima Prienø kraðte. Pagal ðá projektà nuo 2019 m. vasario 1 d. miesto ir rajono gyventojams teikiama mediacijos paslauga, kuri finansuojama Europos socialinio fondo lëðomis. Kas yra mediacija, kokios ðeimos gali gauti ðià paslaugà, kokiais atvejais patartina kreiptis á mediatoriø, - á ðiuos ir kitus klausimus atsako projekto mediatorë, teisininkë Eglë LIAUKUVIENË. Taikus ðeimos santykiø konfliktø sprendimo bûdas - Mediacija tai taikus konflikto ar ginèo sprendimo bûdas, kuomet treèiasis neðaliðkas ir neutralus asmuo - mediatorius skatina konfliktuojanèias ðalis surasti ir priimti abiem pusëms tinkamà susitarimà jiems svarbiais klausimais iki teismo, ginèui jau esant teisme ar net po bylos nagrinëjimo, turint ásiteisëjusá teismo sprendimà. Projekto ágyvendinimo metu teikiama ðeimos mediacijos paslauga. Sprendþiant konfliktà, svarbu atskirti konflikto ðaliø pozicijas ir interesus. Mediatoriaus tikslas ðeimos nariams padëti atskirti tikruosius interesus nuo reiðkiamø pozicijø. Daþniausiai ðaliø pozicijos gali kardinaliai iðsiskirti, taèiau jø interesai bûti visiðkai identiðki. Pavyzdþiui, juk visi tëvai savo vaikams nori viso, kas geriausia, taèiau neretai dël jø ir uþverda didþiausios aistros. Todël mediatorius padeda ðalims kalbëtis ir suvaldyti emocijas, jis struktûruoja pokalbio eigà, nukreipdamas já konstruktyvaus bendravimo link. Juk daþnai þmonës bûna tiek ásiaudrinæ, pritvinkæ nuoskaudø, jog patys neranda bûdo, kaip uþmegzti dialogà. Atrodo, kad tokiomis aplinkybëmis apie vienodus interesus negali bûti në kalbos, - ðios paslaugos esmæ atskleidë mediatorë Eglë Liaukuvienë, pripaþinusi, kad jos veikloje bûtinos kompleksinës þinios teisinës, socialinio darbo, psichologijos, derybø, vadybos ir kitos. Pokalbiai su mediatore konfidencialûs Mediatorës teigimu, ji neatstovauja nei vienai ið konfliktuojanèiø pusiø, negina nei vienos ið jø pozicijø, ir savo darbe vadovaujasi konfidencialumo principu, kurio esmë neatskleisti mediacijos metu suþinotos informacijos. Mediatorius nepriima sprendimo uþ ðalis. Daugeliui klientø taip pat patrauklu ir tai, kad mediacija yra savanoriðkas procesas. Tai reiðkia, kad mediacija negali prasidëti, jeigu bent viena ið ðaliø nesutinka, taip pat gali nutrûkti bet kuriai ðaliai pasitraukus ið mediacijos, taèiau tai neuþkerta kelio ateityje vël pasirinkti mediacijà. Mediacija skiriasi nuo teisminio proceso joje nëra nei terminø, nei posëdþiø ar bylà nagrinëjanèio teisëjo, kitø grieþtai procesiðkai apibrëþtø ir reglamentuotø dalykø. Mediatorius derina susitikimø laikà ir vietà, palaikydamas ryðius su abiem pusëmis, tariasi dël kitø susitikimø, uþtikrina sklandø bendradarbiavimà. Susitarimas be teismo bûna ir pigesnis, ir greitesnis, be to, reikalauja kur kas maþiau stresiniø situacijø. Mediacijos ðeimininkës paèios ðalys, tik nuo jø priklauso pradþia, eiga ir mediacijos rezultatas. Sëkmæ lemia abiejø ðaliø geranoriðkumas Per kelis pastaruosius mënesius Eglë Liaukuvienë tarpininkavo bent deðimties asmenø konfliktuose. Su klientais ji paprastai susitinka Prienø socialiniø paslaugø centre, yra tekæ teikti paslaugas Jiezno seniûnijoje. Paprastai klientus pas jà nukreipia socialinës darbuotojos, dirbanèios su ðeimomis mieste ir seniûnijose, mokyklø socialiniai pedagogai, atvejo vadybininkai, kurie geriausiai þino, su kokiomis problemomis ðeimos susiduria, ir pasiûlo joms specialistø pagalbà. Bûna, kad þmonës patarimo kreipiasi ir patys. Jei konfliktas yra kilæs tarp sutuoktiniø, daþniausios tokiø susitikimø iniciatorës yra moterys. Ne visuomet pavyksta prisikviesti antràjà pusæ, taèiau kalbëtis abi ðalys daþniausiai yra linkusios. Mediatorë patikslino, kad nereikëtø mediacijos tapatinti su psichologo paslaugomis ar porø terapija, nes mediacijos esmë konflikto ar ginèo analizë ir darbas su abiem ðalimis, neiðskiriant nei vienos ið jø, nesuteikiant pranaðumo, nesiekiant surasti kaltà. - Mediacijos sëkmei bûtinas ir abiejø ðaliø geranoriðkumas, savanoriðkas pasiryþimas dalyvauti ðeimos ginèø sprendimo procese, toliau - prieð pradedant pokalbá, ir abipusis ásipareigojimas laikytis tam tikrø taisykliø, neakcentuoti to, kas buvo praeityje, neáþeidinëti vienam kito, pradëti nuo dabarties taðko ir kalbëtis apie tai, kas bus ateityje. Ir ginèø prieþastis, ir susitarimø raktas vaikai Neretai prireikia ne vieno susitikimo, kol abi ðalys nuleidþia garà. Tai ypaè aktualu besiskirianèioms poroms, turinèioms vaikø. Jø santykiai turi turëti perspektyvà, nes yra visada nukreipti á ateitá. Buvusiems sutuoktiniams nesutariant dël vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iðlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, suaugusiuosius kvieèiu pirmiausia atsisakyti savo ambicijø ir karo pozicijø bei susikoncentruoti á tai, kas jø vaikui bûtø geriausia, nesinaudoti juo kaip árankiu, siekiant iðpeðti daugiau naudos ið antrosios pusës. Jie privalo suprasti, kad nori to ar ne, jiems teks ir toliau bendrauti tarpusavyje dël savo atþalø, todël padedu jiems ið naujo apsibrëþti savo santykius ir ið buvusiø mylimøjø tapti partneriais, besirûpinanèiais vaiko gerove, - pabrëþia mediatorë. Specialistë priduria, kad, pavykus susitarti, gali bûti pasiraðoma taikos sutartis, kuri pateikiama tvirtinti teismui. Kaip ir kiti teismo sprendimai, tokia taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi, gali bûti priverstinai vykdoma. Mediatorë Eglë Liaukuvienë Prienø kraðto ðeimø ir asmenø konfliktuose padeda rasti susitarimà. E. Liaukuvienës teigimu, ðeimos ginèø mediacija gali bûti taikoma ir sprendþiant tëvø bei vaikø nesutarimus, siekiant apsaugoti vaiko teisæ augti saugioje, nekonfliktiðkoje aplinkoje, uþtikrinant seneliø norà bendrauti su anûkais, santuokos nutraukimo, bendro turto pasidalinimo, vaikø globos bei kitais atvejais. Kalbëtis ir girdëti vienam kità Paklausta asmeninës nuomonës, kas atsitiko, kad tiek daug ðeimø ðiandien skiriasi, vieðai skalbia savo neðvarius marðkinius, E. Liaukuvienë teigia, jog svarbiausia prieþastis, jos manymu, yra ta, kad þmonës nemoka kalbëtis. Jie nustojo girdëti vieni kitus, yra linkæ daryti greitas iðvadas ir sprendimus. Ðeimose nepuoselëjamos tokios tradicinës vertybës, kaip kantrybë, pagarba ir tolerancija. Todël, iðkilus konfliktui ðeimoje, mediatorë pataria nustoti ðaukti abiems tuo paèiu metu, ir pradëti kalbëti po vienà, ásiklausant ir iðgirstant tai, kas buvo pasakyta. - Jeigu nepavyksta taip, ieðkokite tarpininko ir bandykite kalbëtis, pokalbyje dalyvaujant jam. Að labai tikiu mediacijos procesu ir jo neabejotina nauda ðeimoms, - pridûrë mediatorë Eglë Liaukuvienë. Kur kreiptis dël mediacijos paslaugos? Mediacijos paslauga yra tikslinë ir skirta visiems Prienø rajono savivaldybës gyventojams, ir susituokusiems, ir santuokos nesudariusiems asmenims, kurie susiduria su ávairiomis krizinëmis situacijomis ir neranda jø sprendimo bûdo. Todël gyventojai, turintys ðeimos santykiø problemø ir neþinantys, kaip jas taikiai iðspræsti, dël mediacijos (tarpininkavimo) paslaugos gali kreiptis á Prienø socialiniø paslaugø centrà (Birutës g.7, Prienai, tel. (8 671) 02737) bei atskirose seniûnijose dirbanèias socialines darbuotojas. Daugiau informacijos apie projektà Bendruomeniniø ðeimos namø ákûrimas Prienø rajone galima rasti tinklalapyje: - Svarbu nebijoti bendrauti per tarpininkà, ateikit, pasidalinkit tuo, kà skauda. Uþtikrinu, jog mediatoriai labai þmogiðkai reaguoja á klientø problemas, laiko jas paslaptyje ir ávairiose situacijose padeda rasti kompromisà bei sprendimà,- pabrëþë Prienuose dirbanti mediatorë Eglë Liaukuvienë. Dalë Lazauskienë Uþs.Nr.38 Integruotas gamtamokslinis ugdymas Aukðtadvario regioniniame parke Gamtos mokslø integravimo 5-8 klasëse koncepcija kurti gamtamoksliná pasaulëvaizdá, remiantis mokymosi tyrinëjant prieiga (mokomaisiais tyrimais). Ji orientuota á tikrovës reiðkiniø paþinimà, skirta motyvuoti mokinius stebëti, analizuoti ir modeliuoti gamtos reiðkinius, skatinti gamtos mokslais grindþiamà techninæ kûrybà ir visuomenei reikðmingos veiklos projektus. Artimosios aplinkos paþinimas siejamas su globaliø procesø supratimu ir atsakingu þmogaus vaidmeniu juose. Mokymosi tyrinëjant prieiga laikytina gamtos mokslø metodologijos projekcija gamtamoksliniame ugdyme, sutelkiant dëmesá ne tiek á tai, kà suþinoti, bet daugiau á tai, kaip suþinoti. Todël 5 klasës mokiniai kartu su fizikos mokytoja Vilma Mekionyte ir klasës auklëtoja Daiva Krûveliene vyko á Aukðtadvario regioniná parkà. Integruotos gamtamokslinës veikos ðiame parke tikslas - atliekant ávairià veiklà, skatinti vertybinio ir estetinio santykio su gamta raiðkà ir siekti, kad mokiniai domëtøsi ir þavëtøsi gamtine aplinka, patirtø paþinimo dþiaugsmà, ugdytøsi pagarbà aplinkai, atsakomybæ uþ jos iðsaugojimà ir saugaus elgesio gamtoje ágûdþius.veikla prasidëjo Aukðtadvario regioninio parko lankytojø centre, kur buvome supaþindinti su parko lankytinomis vietomis, gamtos ir kultûrinëmis vertybëmis, kraðtovaizdþio ir biologine ávairove. Nustebome, kad ðis parkas yra Trakø, Prienø ir Kaiðiadoriø rajonuose. Po to vykome á Velnio duobæ: klausëmës legendos apie jos atsiradimà, suþinojome, kad tai mitologinis gamtos paminklas. Áspûdingi jos matmenys: duobës gylis apie 40 metrø, o skersmuo jos virðuje yra apie 200 m. Tai Lietuvos Respublikos geologinis paminklas, vienas ið 100 lankomiausiø Europos gamtos paminklø. Laipteliais galëjome nusileisti á jos þemiausià vietà ir apeiti jà, áveikdami 250 metrø atstumà. Kai kas tai padarë net keturis kartus! Pasirodo, ir medþiai turi energijos, kurios galima ágyti juos apkabinus ir stipriai prisiglaudus. Ne vienam tai pavyko padaryti apglëbus àþuolà. Aplankëme ir Aukðtadvario piliakalná, kuris dar vadinamas Pilaitës vardu, nes greta tyvuliuoja Pilaitës eþeras. Buvome suþavëti jo didingumu ir graþumu, ypaè medþiais, kurie mena þilà senovæ, ir 9-15 metrø aukðèio staèiais laiptais. Buvome ir prie Aukðtadvario (Verknës senvagës) ðaltinio. Mums labai pasisekë, nes ragavome sveikiausià pasaulyje vandená, kuris turi gydomøjø savybiø ir yra labai ðaltas, suteikiantis sveikatos, nes turi þmogaus organizmui naudingø mikroelementø. Kokiais smagiais áspûdþiais dalijosi ekskursijoje dalyvavæ mokiniai! Patiko apkabinti àþuolà ir pasisemti stiprybës, Nustebau, kad verdant arbatà ar kavà ið Senvagës ðaltinio vandens, jo galima ir neuþvirinti, Suþinojau, kad Aukðtadvario regioniniame parke gyvena net trylikos rûðiø ðikðnosparniai, o Lietuvoje jø suskaièiuota keturiolika, Pirmà kartà pamaèiau ðikðnosparniø inkilà, Patiko ðaltinëlio vandens skonis, Sudomino piliakalnis, nes ten yra senoviniø medþiø, kurie labai didingi ir graþûs, Galëjome paragauti tikro ðaltinio vandens, Aukðtadvario regioniniame parke gyvena meðkø ðeima, Suþinojau, ið kur bëga tiek daug ðaltinëlio vandens, Daugiau pasimokiau gamtos, Patiko Velnio duobës istorija, Suþavëjo Velnio duobë aukðti ðlaitai, dideli medþiai, stebinantis kraðtovaizdis... Manau, kad mokiniø mintys patvirtina, jog patyriminis mokymas ir praktinës veiklos bûtinos, nes jos ugdo mokinio gamtamokslines kompetencijas. Vilma Mekionytë Fizikos mokytoja metodininkë

5 5 p. Nr. 40 (10195) 2019 Vietovardþiø metai Konkursas Mano kaimo, miestelio, miesto vardas Ið amþiø glûdumos atklydæs Kostas Algirdas ALEKSYNAS Yra Ðilavoto paðonëje toks kaimas. Kadaise buvæs didþiausias ir gausiausiai apgyventas ne tik savo parapijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Keistu pavadinimu. INGAVANGIS. Oi, kaip man patinka, kad jo niekas ið karto neásimena, neiðtaria, kad niekas nemoka kirèiuoti. Ðis pavadinimas man skamba kaip liaudies sutartinë, skamba kaip dþiazas, skamba kaip visa simfonija. Paslaptingas jotvingiðkas kaimo vardas iðdidus, tikina ið jo kilusi garbi poezijos ir prozos kûrëja Aldona Ruseckaitë. Dël to pavadinimo daug kas jau ilgokà laikà suka galvas. Pagal skambesá lengviausia jo kilmæ buvo galima susieti su ilgais langais. Pagrindo bûta. Iki pat XIX amþiaus pabaigos ðio kaimo, priklausiusio Klebiðkio dvarui, gyventojai skurdo menkuèiuose namukuose, daugiausia dûminëse trobelëse, sustatytose dar baudþiavos laikais ant maþyèiø sklypeliø viena prie kitos. Naikinant dvarà ir kuriantis jo þemëse vienkiemiams, gyvenamøjø namukø talpà didinta á aukðtá (didinti á plotá sunkiai leido pamatai), tad ilginta langus. Bet kaimo pavadinimas atsiradæs kur kas seniau. Beje, liaudiðkas etimologizavimas, matyt, paveikë ir dar buvusá mokiná ðeðiolikametá Jonà Maèá, vëliau garsëjusá Këkðto slapyvardþiu: jis prie savo surinktø ir iðlikusiø liaudies pasakø nurodo, jog jos uþraðytos Ilgalangyje. Jonas Basanavièius, XIX amþiaus pabaigoje susidomëjæs Lietuvoje gausiø etniniø vietovardþiø kilme, ðio kaimo pavadinimà (jo nugirstà ir pateiktà iðkreiptà Ilgavangiai) buvo linkæs sieti su þodþiu vangus (t. y. tingus, nejudrus), nes esà girdëjæs, bûk gyventojus viso to kampo nuo Garliavos ðiaurës link iki Nemuno ir rytø link net iki Prienø vadina vangiais. Ðio vietovardþio kilme susidomëjo ir kalbininkas Aleksandras Vanagas. Jis paþymëjo, kad kaimo vardas Ingavangis yra labai savitas, neáprastas, norom nenorom patraukiantis dëmesá ir esàs toks vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai baltø þemëse. Kartu vietovardþiø tyrëjas nurodo, jog jis sudarytas ið ðaknø ing- bei vang-. Ðakná vang- turi daugelis Lietuvos vietø vardø (net ir upë, pieva, raistas...), ji pasitaiko latviø, prûsø, net kurðiø vietovardþiuose. Taèiau A. Vanagas neranda tvirto paaiðkinimo, kaip Ðilavoto apylinkëje galëjusi atsirasti ðaknis ing-, tad apsiriboja netvirta prielaida, kad jà á èia bus atneðæ XV amþiuje migravæ þemaièiai, kuriems ði priesaga yra bûdinga. Senø senovëje beveik visa dabartinë Lietuvos teritorija buvo apaugusi miðkais. Miðkinga buvusi ir ta vieta, kur dabar yra Ingavangis. Þemumos pievos, per kurias dabar driekiasi vos vandená sukaupiantis Laðaðos upelis, dar neseniai gyvenusiø ðimtameèiø senoliø atminimu, senø senovëje buvusios uþlietos vandens (XX amþiaus viduryje upelio pakrantëse tebekastos durpës). Kaip Kariûno atsiminimuose raðo ið èia kilæs karys ir literatas Simas Urbonas, visas kaimas atrodo gulás lyg kokiam iðdþiûvusio eþero dugne. Bet jo paðonëje esantis Paþarsèio pilkapynas tyrinëtojams atskleidë, kad èia, tarp miðkø ir prie vandenø, þmoniø gyventa dar prieð kelis tûkstanèius metø. Archeologai nustatë, kad tai buvusi viena seniausiai apgyventø vietø visame dabartiniame Prienø rajone. O patys pilkapiai buvo supilti bent prieð du tûkstanèius metø. Tiriant juose aptiktus radinius, nustatyta, kad senieji ðiø vietø gyventojai buvæ ne lietuviai, o kita nedidelë savarankiðka baltø gentelë, artima ir prûsams, ir jotvingiams. Ji, nuoðaliai gyvenusi, natûraliai asimiliavosi (iðtirpo) tarp lietuviø, palikdama jiems savotiðkà, keistà savo gyventos vietos pavadinimà Ingavangis. Maþojoje Lietuvoje (Rytø Prûsijos ðiaurinëje dalyje) buvo ir daugiau panaðiai vadintø vietoviø: Apuðvangis, Ûdravangis... Kaimà, ávardytà kaip Ingowagi, randame áraðytà 1782 metais sudarytame Kauno dekanato Prienø parapijos inventoriuje vietoviø sàraðo 246 puslapyje. Sàraðas sudarytas praëjus 10 metø po to, kai Rusija, Prûsija ir Austrija pirmà kartà pasidalijo Lietuvos ir Lenkijos Respublikos (Þeèpospolitos, Abiejø Tautø Respublikos) þemes. Lietuva tada dar buvo iðlaikiusi atskirà nuo Lenkijos valstybiná aparatà, bet inventorius, apimantis visà valstybæ, raðytas lenkiðkai, tad kaimo pavadinimas svetimtauèiø raðtininkø buvo iðkreiptas. Kai 1815 metais Sûduva virto Rusijos imperijos dalimi, kaimas rusiðkai raðytas selenije / derevnia Ingovangi. Senais laikais kaimo gyventojai buvo susispietæ prie vieno kelio, ið Iðlauþo vedanèio Igliaukos link. Lygiagreèiai abipus jo jau XX amþiuje buvo nutiesti dar du keliai ir prie visø kûrësi sodybos, sudarydamos tris linijas. Ilgainiui tos linijos ágijo ir pavadinimus: Paðilinë, besidriekianti ðilo pakraðèiu, Vidurinë prie pagrindinio susisiekimo ir transporto judëjimo kelio ir Padarþinë matyt, ðitaip ávardyta dël to, kad jos gyventojø þemës susiëjo su gretimos linijos gyventojø darþais. Dabartiniu metu linijø pavadinimams vis labiau gresia uþmarðtis: ingavangiðkiai jau turi naujai suteiktus linijø, pervadintø gatvëmis, pavadinimus: Mokyklos, Paðilës, Ðilo. Kodël prireikë ðitokio jau tradiciniais tapusiø vietovardþiø atnaujinimo? Uþuguosèio Ðventø apaðtalø Petro ir Pauliaus baþnyèioje vykæs Europos muziejø nakties renginys tapo graþia ðvente. Kaþkada vaikystëjë nuo Liciðkënø kalvø atrodæs toks tolimas ir nepaþintas mûsø kraðto kampelis dabar tapo mano nuostabia paþinimo versme, kaip ir Jieznas, Birðtonas, Panemunis, Kaðonys, Verbyliðkës ar Pikelionys, kur visuomet norisi sugráþti, paeiti paprastu kaimo takeliu, susitikti su nuostabiais þmonëmis. Þmonëms, kurie domisi savo kraðto ðaknimis, vertina tavàsias pastangas,niekada neatsakysi, padësi ir visada bûsi su jais. Susipaþinæs su veiklia Uþuguosèio bendruomene ir jos entuziastais Jolita, Silvija, Eimantu ir kitais, vertinanèiais kraðto istorinæ praeitá, supratau, kad ið visø jëgø turiu padëti jiems. Uþuguostis man dar ir kaip nuostabi kûrybinë laboratorija, kur tavæs laukia, kur susirenka daug besidominèiø þmoniø,kur tau uþduodami klausimai. Tai tave daug kuo ápareigoja... Uþuguostis yra iðskirtinis mûsø þemës kampelis, nes èia jau 1495 m. minima pirmoji katalikø baþnyèia, èia ëjo katalikø ir reformatø tikëjimo sankirtos. Þemës kampelis uþ Guosto eþero turi daugiau kaip 330 metø mokyklos istorijà. Èia randame ir dvasininkø bei bajorø aktyvaus dalyvavimo 1863 m. sukilime istorinius pëdsakus. Mûsø valstybë atsikûrë 1991 m. kovo 11 d. ne dël to, kad jà kaþkas paþadino. Ji atgimë dëka istorinio tarpukario valstybës patyrimo, dëka laisvës vilties idëjos, kuri visà laikà ruseno mûsø ðirdyse, dëka partizanø, tremtiniø, disidentø kovos ir iðtvermës aukø. Per televizijà stebime serialus Laisvës kaina. Jø siuþetai tikrai neiðgalvoti, jø net atskiros detalës, susijusios su mûsø Lietuvële tarpukariu, ar tai bûtø mieste, miestelyje ar baþnytkaimyje. Pafrontëje Mûsø dabartinis kraðtas tarpukariu buvo keturiø Lietuvos Respublikos apskrièiø sudëtyje: Alytaus, Marijampolës, Kauno ir Trakø. Sunkiausia dalia teko Uþuguosèio þmonëms, kurie buvo pafrontëje. Uþuguostis priklausë Aukðtadvario valsèiui. 5 km uþ Aukðtadvario Trakø link jau buvo pasienis, demarkacinë linija su pilsudskine Lenkija. Ji Kultûros kryþkelë atsirado po 1920 m. þeligovskininkø ávykdyto Vilniaus ir Vilniaus kraðto uþgrobimo. Uþuguostyje ir jo apylinkëse tuo metu gyveno maþiau nei 900 gyventojø. Uþuguosèio seniûnijai priklausë ðios teritorijos Antanavos vienkiemis, Aukðtojos vienkiemis, Aukðtojëlës vienkiemis, Bûdos kaimas, Bûdos, Bunciðkiø, Gojaus, Mackoniø kaimai, pats Uþuguosèio baþnytkaimis, Gerviðkiø, Juodupës, Janavos, Pamiðkës, Paraujos, Paaukðtojos, Pageluþës, Ustronës, Þydamargiø vienkiemiai, Juozapavos, Uþuguosèio 1 -asis, Uþuguosèio 2 -asis, Uþuguosèio 3 -iasis dvarai.(lcva, f.1539, ap.1, b, 179, p.26). Uþuguosèio parapijos apimtis buvo platesnë,nes tuo buvo siekiama patenkinti didesnio þmoniø kiekio tikëjimo poreikius ir tai nesutapo su administracinës teritorijos ribomis. Parapijai dar priklausë: Medþioniø kaimas, Mikailiðkiø kaimas, Þiûkiðkiø kaimas Sepijoniðkës, Rimgailiai, Varkaliai, Nemaitonys, Antaverðio vienkiemis, Darþeliø, Burokiðkiø, Sabaliauèiznos, Jurgoniø, Gineikoniø, Antopolës Javaiðiðkiø Kogeliðkiø vienkiemiai, Vaitkûnø, Paðvenèiø, Gedanoniø, Giriotiðkiø, Palapiðkiø, Intuponiø kaimai, Radomislis, Babroniðkës, Skerdimai, Amerikos, Janavos, Antapolës, Stanislavo, Uþkalnio vienkiemiai. Uþuguostyje dar buvo gajos lenkomaniðkos tradicijos ir kai kurie vietinës ðlëktos Chmieliauskai, Mankevièiai, Þemoitëliai linko á Lenkijà, kai kas ið vietiniø þmoniø buvo gerokai sulenkëjæ. Kraðto atlietuvinimui didelæ átakà turëjo jau 1918 m. ásteigta Uþuguosèio pradþios mokykla, kurioje ið pradþiø 2019 m. geguþës 29 d. Projektà remia Tarpukario istorinës atminties sugráþimas á Uþuguostá Vilniaus diena Uþuguostyje 1933 m. Uþuguosèio ðauliai 1935 metais. (Nukelta á 6 p.) Uþuguosèio klebonas J.Sadûnas. Ðaulë Antanina Paðkevièiûtë. Ðaulys Jonas Ðalomskas.

6 2019 m. geguþës 29 d. Nr. 40 (10195) 6 p. Palma PUGAÈIAUSKAITË Nepykit, jei svetima viðta nules juodø serbentø uogø krûmà... Nelieka nei savaitës, kai geguþë uþleis vietà vasarai. Tad paskutiná geguþës ankstyvo ðeðtadienio rytà turgus buvo pilnas ðurmulio. Daug perkanèiø, dar vaikðtinëjanèiø, laukianèiø karðtos kavos, kad greièiau nubustø, nes, kaip juokavo vienas dzûkas prekeivis, tokios naktys trumpos, geriau nemiegoti. Þmogus sakë, jog pirmà kavos puodelá gërë treèià valandà nakties ir patarë iðbandyti ðià valandà prienieèiams, patapusiems draugais bûtent turguje. Neva suaktyvëja, pagal rytieèius, plauèiø meridianas, insulto tikimybë didesnë, o jis netiki, kad kava kenkia, ypaè, kai ramiai gurkðnoja lauke, beklausant gamtos sukurtø melodijø. Tikino, kad þvalesnis á Prienus atvyko, kad jau ir parduoti ðá bei tà suspëjo. O pas mûsiðkius ûkininkus kaimynui nupirko grûdø keletà maiðeliø. Centneris kvieèiø, kvietrugiø, mieþiø kainavo 9-13 eurø, paðariniø miltø eurø, grikiø 9 eurus. Ûkiniø gyvûnø turgavietëje linksmai cypsëjo maþyèiai viðèiukai, antukai, kalakuèiukai, þàsiukai. Jø kaina skyrësi centais ar euru kitu, priklausomai nuo laiko, praëjusio po gimimo. Mësinis viðèiukas kainavo 0,80 euro, dviejø savaièiø viðèiukas 1,80 euro; vienas antukas kainavo 1,50 euro, kalakuèiukas 7 eurus, þàsytis iki 8 eurø. Kaimiðkos viðtos bei gaidþiai siûlësi uþ 5-8 eurus, o veisliniø porelë kainavo gerokai daugiau, priklausomai nuo veislës eurø. Uþ ilgakaklæ þàsá praðë 20 eurø, uþ muskusinæ antá eurø. Mësines putpeles pardavë uþ 3,50-4,50 euro. Triuðiø galima pasirinkti ir maþyliø, ir gerokai vyresniø, uþ vienà sumokëjus 5-10 eurø arba iki 30 eurø uþ suaugusájá. Monikutë ið Medþioniø kraðto sakë savo naminukus viðèiukus ir uþ eurà atiduotø, kad tik kas nupirktø. Anksti suguþëjo á turgø pieno bei jo produktø pirkëjai. Sûrá jie rinkosi pagal skoná, dydá, gaspadinæ uþ 1,20-3,80 euro, uþ pusæ kilogramo varðkës mokëjo 0,80-1,30 euro, uþ pusæ kilogramo sviesto 3,50-4 eurus, litras pieno kainavo 0,50 euro, litras grietinës 3,40 euro. Pirko ir ðvieþià kiaulienà, ir mësos gaminius. Prieniðkiø ðeima skubëjo á paviljonà, kur nupirko ðvieþiø kiaulienos deðreliø, kuriø kilogramas kainavo 6 eurus, ir kauliukø su nemaþu paliktu sluoksniu mësytës. Jø kilogramas kainavo 3 eurus; su maþiau mësos galima buvo nupirkti uþ 1,20 euro. Þmonës sakë, jog vakarëjant vyks á piknikà á vienà tolimesniø rajono seniûnijos kaimø, kur laukia ádomûs þaidimai, máslës, rungtys, ið kuriø vienoje ir pristatys savo patiekalà, paruoðtà ant lauþo. Kilogramas ðoninës kainavo 3,60 euro, sprandinës 5,20 euro, ðnipës 2 eurus, kojø, pusgalviø kilogramas 1,20 euro. Þuvies mëgëjø atsiranda visada, o renkasi pagal skoná. Deðimt naminiø viðtø kiauðiniø pardavë uþ 1-1,50 euro. Savaime aiðku, jog maþesni kiauðiniai buvo pigesni. Nors gausu ðvieþiø darþoviø, bet perkamos dar ir pernykðèio derliaus. Kilogramas bulviø kainavo 0,20-0,50 euro, morkø 0,70 euro, burokëliø 0,30 euro. Kilogramas graþiø ðvieþiø bulviø kainavo 1,30 euro. Gerai pirko ir sëmenø aliejø, kurio pusës litro butelis kainavo kaip áprastai 3,50 euro. Bitininkai pusës litro stiklainá ðvieþio medaus pardavë uþ 4-4,50 euro. Buvo daug darþoviø daigø, gëliø. Todël kainos ðiek tiek skyrësi. Vieni pirkëjai kiekvienà pavasará perka ið to paties augintojo, kiti, kaip minëjo, neprisiriða. Pirko ir svyranèias begonijas, kuriø viena kainavo 5 eurus, pakabinamas svyranèias gubojas uþ 2,50 euro, surfinijas uþ 2,50-9 eurus. Pirkëjus viliojo ir paprastas bijûnas, uþ kurio þiedà moteris praðë 0,30 euro. Buvo perkami ledinukai, kuriø vienas kainavo 0,40 euro, kiti gëliø daigeliai nuo 0,25 euro. Keliais centais skyrësi ðvieþiø agurkø kaina. Kilogramas kainavo ir 2 eurus, ir 1,50 euro. Taèiau perkanèiø ðvieþias darþoves buvo daug. Ryðelis ridikëliø kainavo 0,50-0,60 euro, svogûnø laiðkø saujelë 0,50 euro, ryðelis krapø, petraþoliø 0,20-0,30 euro, uþ krûvelæ graþiø rûgðtyniø praðë vieno euro, krienø ðaknis kainavo eurà. Kilogramas treðniø kainavo 6 eurus, braðkiø 3-3,50 euro. Uþkalbinau moterá, kuri ið vieno didmiesèio ne taip seniai sugráþo á tëviðkæ. Ji pirko ðvieþiø darþoviø ir braðkiø, kaip sakë, visai savaitei. Draugiðka ir nuoðirdi, negailinti laiko pasakoti ir visà savo gyvenimà, ji svarstë, kodël taip susvetimëjo kaimynai vienkiemiuose bei kaimuose. Menu, kaip per laukà pas mamytæ ateidavo su dideliu bliûdu pirmojo derliaus agurkø kaimynë Ona. Ir man, tuomet miestietei, jø pakakdavo net þiemai. Siûliau sumokëti, bet pabëgo ne kartà mûsø kaimynkutë, kuri, kai sugráþdavau ðaltesniø rudeniø savaitgaliais, vis atneðdavo iðkepusi peèiuje kugelio su ðonkauliukais. Mama jai duodavo savo kepto pyrago, mano parveþtø gardumynø, bet niekada nieko jos neskaièiavo pinigais nei kad svetima viðta sulesë serbento uogà nesipykdavo. Ar kitos kartos kitokios gyvena, ar pats pasaulis labai pasikeitë? svarstë pirkëja, vildamasi, jog jos rinktas prezidentas, vyras, gebës ir liaudiðkà dainà kartu uþtraukti, ir bent kiek á geresná pakeis paprasto þmogaus gyvenimà. O viltis visada, kaip sako, mirðta paskutinë. Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi! Smurtas Geguþës 24 d. apie 2 val. ir 3val. 48 min. Prienø rajone, savo sodyboje, 32 m. moteris, kuriai nustatytas 0,8 prom. girtumas, panaudojo fiziná smurtà prieð savo sugyventiná (2,49 prom. girtumas). Moteris buvo sulaikyta ir uþdaryta á areðtinæ. Geguþës 25 d. 15 val. 55 min. Prienuose, Pramonës gatvëje, savo namuose, 68 m. vyras, kuriam nustatytas 2,7 prom. girtumas, panaudojo fiziná smurtà prieð savo neblaivià (1,91 prom. alkoholio) sugyventinæ. Vagystë Geguþës 22 d. apie 22 val. 20 min. Pociûnuose, ásibrovus á ámonës dirbtuves, buvo pavogti ávairûs árankiai. Padaryta nuostolio uþ 162 eurus. Ávykio aplinkybes aiðkinasi policija. Átarimai nepasitvirtino Geguþës 26 d. apie 18 val. 20 min. gautas praneðimas, jog Aðmintos kaime, rinkiminëje apylinkëje, galimai visi komisijos nariai neblaivûs. Átarimai nepasitvirtino. Parengta pagal Alytaus apskrities VPK pirminæ informacijà Ðiø metø geguþës 24 -osios naktá Nemuno upëje, netoli Prienø gamtos apsaugos inspekcijos, nukirtus prirakinimo uþraktà, pavogta juoda su þaliais apvadais medinë valtis. Kreipiuosi pagalbos á Prienø rajono ir Birðtono miesto panemunës gyventojus - gal kas matëte ar þinote, kur ði valtis yra. Informuokite tel Atsilyginsiu. A. Marcinkevièius, J. Þemaitës g. 7a, Prienai Birðtonietë Smiltë su mama Alma rinko dovanà moèiutei Romutei ið Stakliðkiø, kuri bûtent ðios dienos pavakary ðvæs savo graþià ðventæ. SLEGIA KREDITAI AR PRITRÛKAI PINIGØ? Tiesiame Jums pagalbos rankà! Akimirksniu palengvinsime Jûsø naðtà. REFINANSAVIMAS nuo 500 iki 7000 eurø, nuo 6 iki 48 mënesiø. PASKOLOS nuo 100 iki 4000 eurø, nuo 2 iki 36 mënesiø. Konkurencingai itin maþos palûkanos rinkoje. Be uþstato, be uþslëptø sutarties sudarymo mokesèiø. Kreiptis tel Tarpininkas Rièiardas. Individualios veiklos paþyma Nr Gyvenimo redakcijoje priimami skelbimai ir á Alytaus, Marijampolës ir Vilkaviðkio miestø ir rajonø laikraðèius. Tarpukario istorinës atminties sugráþimas á Uþuguostá (Atkelta ið 5 p.) Amþinàjá atilsá... Liûdesio ir skausmo valandà, mirus tëveliui, nuoðirdþiai uþjauèiame Birðtono sanatorijos Versmë darbuotojà Nijolæ KARPAVIÈIENÆ. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybë sunkià netekties valandà. AB Birðtono sanatorijos Versmë darbuotojai Mokytojas, ðaulys Feliksas Vilutis. dirbo mokytojas Aukðtuolis, o vëliau mokytoja Aukðtuolytë. Uþuguosèio ðauliø veikla Ðauliai buvo Lietuvos Respublikos savanoriðka atspirtis Lietuvos prieðams. Uþuguosèio ðauliai susikûrë 1925 metais. Jø susikûrimas susijæs su jø vado mokytojo Felikso Viluèio atvykimu á Uþuguostá 1925 m. Jis Uþuguostyje dirbo su pertraukomis. Tai ypatingo visuomeninio veiklumo þmogus. Gimë jis Ðvenèioniø apylinkëse 1904 m. Uþuguostyje jis priklausë Ðauliø sàjungai 11metø, Tautininkø sàjungai 9 metus, Jaunosios Lietuvos Sàjungai 9 metus. Lietuvos mokytojø sàjungai 3 metus, Vilniui vaduoti Sàjungai 4 metus. Daug metø jis ëjo Uþuguosèio ðauliø vado, jaunalietuviø skyriaus vado pareigas, kitø organizacijø vadovaujanèias pareigas m. uþ aktyvumà jis buvo apdovanotas Ðauliø þvaigþde. Sovietai 1941 m. birþelio14 dienà já su ðeima apdovanojo tremtimi á Rusijos Ðiauræ, be teisës ðeimos galvai sugráþti á Lietuvà m. Uþuguosèio ðauliø bûrá sudarë 25 ðauliai ir 1 ðaulë Apolonija Adomavièiûtë(LCVA, f.555, ap.1, b.429, p110). Ðauliai turëjo 10 ðautuvø, 2 revolverius, 20 ðoviniø. Valdybos pirmininko F.Viluèio pastangomis sudaryta ðauliø ir jaunalietuviø artistø grupë. Pradëtas darbas vyksta sëkmingai. Sausio 21 d. Uþuguosèio pradþios mokykloje, o vasario mën. 4 dienà Intuponiø pr. mok. buvo vaidinama Savanoriø duktë ( Trimitas 1934 m., nr.8, p.159) m. rugsëjo 9 dienà, pasak Trimito bûrio, susirinkime pirmininkas Feliksas Vilutis skaitë turiningà paskaità apie Vincà Kudirkà. Numatyta ásigyti bûrio vëliavà. Bûriui vadovauja jau penkerius metus energingas pirmininkas F.Vilutis, kuris ðiame kampelyje yra energingas kultûros darbininkas. F.Viluèio ir M.Ðalomsko pastangomis ásteigta ðauliø, jaunalietuviø ir tautininkø bendra meno sekcija vardu Þivilë (Ten pat, 1935 m., mr.1, p.16). Ði grupë aktyviai rengë pasirodymus ávairiose valsèiaus vietose m. rugsëjo 30 dienà ávyko visuotinis Uþuguosèio ðauliø susirinkimas. Tartasi tautiniø vëliavø ir naujos uniformos ásigijimo reikalu. Ðauliai buvo patenkinti, kad uniformoms medþiaga iðduodama iðsimokëtinai. Numatyta programa rugsëjo 8 d. (Prezidento Antano Smetonos gimtadienis, Vytauto Didþiojo atminimo diena - V.K.) ir spalio 9 d. (Vilniaus netekties 1920 m. diena - V.K.). Spalio 9 d. numatytas specialus vaidinimas (Ten pat, 1936 m., nr.37, p.894). Tà paèià dienà ðaudymo ðrateliais varþybos: Daugiausia taðkø iðmuðë ðaulë M.Vilutienë. Geriausiai ðaudþiusiems ðeðiems ðauliams paskyrë premijø pagal Ðauliø sàjungos statutà. Paþymëta, kad ðiais metais á kontroliná rinktinës ðaudymà ið Uþuguosèio rinktinës paskirta daugiausia ðauliø ið visø bûriø. Dalyvavo 5 ðauliai. Po didþiøjø ûkininkams vasaros darbø vël pradëtas vykdyti ðauliðkas darbas (Ten pat). O koks buvo Uþuguosèio ðauliø bûrio 10 m. minëjimas! 1935 m. liepos 7 dienà bûrys ðventë sukaktuves Mokyklos aikðtë buvo iðpuoðta vëliavomis, vainikais ir árengta scena. Iðkilmingai iðkëlus aikðtëje tautinæ vëliavà, bûrys kartu su kitomis tautinëmis organizacijomis nuvyko á baþnyèià. Iðkilmingas pamaldas laikë, paðventino graþià, naujai ásigytà vëliavà, ðaulius prisaikdino ir graþø ðauliams pamokslà pasakë kunigas J.Sadûnas. Iðkilmëse dalyvavo ir rinktinës (Trakø - V.K.) vadas kapitonas Ciunis bei kiti sveèiai. Rinktinës vadas iðkilmingai áteikë bûriui naujai paðventintà vëliavà ir priëmë bûrio ir kitø organizacijø paradà. Organizacijos, be vëliavø, neðë plakatus su Vilniaus pasiilgimo, tëvynës meilës ðûkiais. Po parado aikðtëje buvo iðkilmingas posëdis, kurá atidarë bûrio pirmininkas F.Vilutis. Bûrys gavo daug sveikinimø. Tautos vadui ir vyriausybei suðukta tris kartus valio. Jaunalietuviø choras graþiai pagiedojo: Mûs broliai vilnieèiai vergauja. Iðkilmiø proga pasveikinti Valstybës Prezidentas A.Smetona, ministeris pirmininkas, kraðto apsaugos ministeris, kariuomenës vadas, Klaipëdos gubernatorius, broliai vilnieèiai, centro vadovybë, Vilniui vaduoti Sàjunga ir Prûsø kraðto lietuviai. Uþuguosèio organizacijø dramos sekcijos Þivilës artistai graþiai suvaidino Antanà Leitenantà. Po to sveèiai buvo pakviesti vaiðëms, kurias suruoðë ðaulë M.Vilutienë. ( Trimitas,1935 m., mr.29, p.535). Vytautas Kuzmickas Istorikas