X ĮMONĖS LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TOBULINIMAS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETO VERSLO IR KAIMO VYSTYMOSI TYRIMŲ INSTITUTAS Dominykas MIAKŠA Logistikos ir prekybos studijų programos nuolatinių studijų 4 kurso studentas X ĮMONĖS LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TOBULINIMAS Pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Socialiniai mokslai Studijų kryptis: Verslas Studijų programa: Logistika ir prekyba Akademija, 2020

2 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETO LOGISTIKOS IR PREKYBOS STUDIJŲ PROGRAMOS STUDENTAS DOMINYKAS MIAKŠA TVIRTINU: Studijų programos komiteto pirmininkė (parašas) Doc. dr. Vilma Tamulienė (vardas ir pavardė) 2020 m. balandžio 30 d. PIRMOSIOS PAKOPOS UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ (BAKALAURO) BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS Tema: X įmonės logistinių procesų valdymo gerinimas Tema anglų kalba: Improving the management of X company's logistics processes Patvirtinta BPF dekanės potvarkiu Nr., 20 m. d. 2.Turinys Įvadas 1. Logistinių procesų valdymo teorinė analizė 2. Įmonės X logistinių procesų valdymo tyrimas ir analizė 3. Įmonės X logistinių procesų valdymo tobulinimas Išvados ir pasiūlymai 3. Darbų kalendorinis planas Etapai Terminai Pastabos Informacijos šaltinių paieška, mokslinės metodinės, 2020.02.24-2020.03.16 publicistinės literatūros rinkimas Pirmos dalies rašymas 2020.03.17-2020.03.31 Empirinis tyrimas 2020.04.01-2020.04.10 Antros dalies rašymas 2020.04.11-2020.04.23 Trečios dalies rašymas 2020.04.24-2020.05.21 Santraukos ir išvadų formavimas 2020.05.22-2020.06.01 Baigiamojo darbo spausdinimas, įrišimas ir įforminimas Darbo baigimo terminas 2020 m. birželio 08 d. Užduoties gavimo data 2020 m. vasario 20 d. 2020.06.02-2020.06.08 Studentas Dominykas Miakša (parašas ) (vardas ir pavardė) Darbo vadovas Lekt. Mindaugas Samuolaitis (parašas) (vardas ir pavardė)

3 SUMMARY Dominykas MIAKŠA IMPROVING THE MANAGEMENT OF X COMPANY S LOGISTICS PROCESSES Final work of bachelor studies, 44 pages, 20 figures, 5 tables, 34 references, 2 appendixes. Key words: logistics, logistics processes, supply chain, equipment process, distribution process, transport, storing. Research object: Granulita Ltd. Logistics process management Research aim to analyze possibilities of Granulita Ltd. Logisti cs process management improvements. Objectives: 1. To generalize logistics process management from the theoretical aspect. 2. To analyze Granulita Ltd. logistics process management. 3. To determine the different possibilities of logistics process management improvements in Granulita Ltd. Research methods: the analysis of scientific literature, quality assurance semi-structured interview, the method of observation. Research results in the first part of thesis (analyzed, presented, completed etc.) The first part of the thesis contains the analyzed concept of logistics and it s position in the management of the supply chain, the analysis of logistics processes and the features of logistics process management in a manufacturing enterprise. The second part of the thesis contains the characteristics of practices in Granulita Ltd., completed in accordance to the made studies results, as well as the evaluated processes of supplying, manufacturing and distribution. The third part of the thesis contains the proposal for improvement of the transportation services, as well as the proposal to search for a service provided which would handle the logistics process management. Conclusion: An effectively operating supply chain is a successful and a profitable business.

4 TURINYS ĮVADAS... 5 1. LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TEORINĖ ANALIZĖ... 6 1.1. Logistika tiekimo grandinės sudedamoji dalis... 6 1.2. Logistiniai procesai ir jų valdymas... 12 1.3. Logistiniai procesai gamybinių įmonių veikloje... 17 2. UAB GRANULITA LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TYRIMAS IR ANALIZĖ... 28 2.1. UAB Granulita veiklos charakteristika... 28 2.2. UAB Granulita logistinių procesų valdymo tyrimas... 34 2.3. Tyrimo rezultatų analizė... 36 3. UAB GRANULITA LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TOBULINIMAS... 42 IŠVADOS... 47 LITERATŪRA... 48 PRIEDAI... 51

5 ĮVADAS Darbo aktualumas. Gamybinės įmonės uždavinys yra kuo geriau panaudoti išteklius, įmonė privalo priimti geriausius sprendimus dėl jų naudojimo. Gamybos procesas skaidomas į atskirus etapus: naujo produkto kūrimą, investicijas, aprūpinimą žaliavomis, pačią gamybą, produkcijos pardavimą. Kiekviename etape sprendžiami savi valdymo uždaviniai, atitinkantys įmonės principus ir viziją. Savo verslą išmanančios įmonės paprastai lenkia konkurentus produktų pristatymo sparta ir logistikos procesų nepertraukiamumu bei yra įvaldžiusios logistinių procesų valdymą, informacines sistemas, kurios garantuoja operatyvų logistikos trūkumų nustatymą bei pašalinimą. Tokia įmonė kuria gerą įvaizdį esamiems ir potencialiems užsakovams bei sudaro galimybes pritraukti daugiau verslo partnerių ir klientų. Gamybos bei logistikos procesų išmanymas, logistikos procesų valdymas bei jų tarpusavio santykio suderinimas lemia verslo sėkmę. Negali būti vieno universalaus logistinių procesų valdymo modelio, kiekviena įmonė priklausomai nuo jos vykdomos veiklos turėtų atsižvelgti į sau keliamus tikslus ir tik tada prisitaikyti tinkamiausią logistikos procesų valdymo koncepciją. Darbo problema: Darbe analizuojami UAB Granulita logistiniai procesai. Darbe keliama problema probleminės logistinių procesų valdymo sritys analizuojamo objekto veikloje. Darbo objektas: UAB Granulita logistinių procesų valdymas. Darbo tikslas: Išanalizavus logistinių procesų valdymo teorinius aspektus nustatyti UAB Granulita logistinių procesų tobulinimo galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Apibendrinti logistinių procesų valdymą teoriniu aspektu. 2. Išanalizuoti UAB Granulita logistinių procesų valdymą. 3. Nustatyti UAB Granulita logistinių procesų valdymo tobulinimo galimybes Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimas pusiau struktūrizuotas interviu, stebėjimo metodas.

6 1. LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TEORINĖ ANALIZĖ Kiekviena įmonė stengiasi dirbti pelningai, tačiau norint įgyvendinti klientų poreikius ir gauti didesnę vertę, logistikos procesai kaip tik gali suteikti priemones, kurių reikia vartotojų poreikiams tenkinti ir verslui vykdyti. Siekiant atskleisti logistikos procesų svarbą pirmajame skyriuje analizuojama logistikos sąvoka ir logistikos procesinio valdymo esmė, aprašoma tiekimo grandinė ir jos valdymo ypatumai. 1.1. Logistika tiekimo grandinės sudedamoji dalis Intensyvi ūkinės veiklos plėtra ir padidėję materialinių bei piniginių srautų valdymo tarpusavio ryšių poreikiai lemia su gamybos valdymo efektyvumo didinimu susijusius svarbiausius reikalavimus, keliamus naujiems metodams ir veiklos formoms. Todėl logistika, kaip mokslinė disciplina, įgauna ypatingą vaidmenį, nes jos formos ir metodai geriausiai tenkina visapusiškos gamybinės-ūkinės veiklos integracijos uždavinius ir įgalina ieškoti optimalių gamybos valdymo sprendimų įvairiose jos etapuose ir lygmenyse. Kaip mokslo šaka logistika, palyginti su kitomis vadybos mokslo šakomis: finansų, rinkodaros ir gamybos valdymas, yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo naujumas pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvieną veiklos sritį, o koordinuotai. Tarptautinių žodžių žodyne terminas logistika gr. logistike reiškia skaičiavimą arba sąskaitybą, dabartiniame lietuvių kalbos žodyne logistika aprūpinimas medžiagomis ir įrenginiais, jų tiekimas. Logistika dažniausiai yra įsivaizduojama kaip prekės ar žaliavos kelias iš punkto A į punktą B, transporto ir krovinių kontroliavimas, tačiau be viso to, logistika taip pat yra ir informaciniai srautai įmonėje, kaip greitai yra perduodama informacija įmonės viduje, kaip greitai yra paruošiami užsakymai, patikrinami klientai ir visos kitos svarbios detalės, siekiant sklandaus įmonės darbo. Palšaičio (2010) teigimu, naujų bruožų logistika įgijo tada, kai tam tikros tradicinės logistikos sritys susijungė į visumą ir sudarė strategiškai naują sistemą. Įvairiuose šaltiniuose logistika aiškinama gana skirtingai. Labai dažnai logistika siejama su prekių sandėliavimu ir judėjimu, tačiau logistikos terminas turi daug platesnę reikšmę ir yra siejamas su daug įmonėse vykstančių procesų. Šiandieninė logistika jungia skirtingas sritis tai jau ne tik prekės transportavimas, sandėliavimas, pakavimas. Šiandieninė logistika tai ir klientų aptarnavimas bei personalo valdymas, informacijos mainų valdymas ir daugelis kitų sričių. Logistinis procesas skirtas mažinti išlaidas ir didinti pelną, todėl tai yra įmonės tikslų sudėtinė dalis, kadangi nuo logistikos priklauso veiklos optimizavimas ir veiksmingumas. Keleto autorių logistikos sampratos pateiktos 1 lentelėje.

7 1 lentelė. Logistikos termino aiškinimas (sudaryta autoriaus pagal įvairių autorių šaltinius) Autorius Apibrėžimas I. Meidutė (2012) Logistika praktinė verslo priemonė, padedanti siekti įmonės strateginių, taktinių bei operatyvinių tikslų, susijusių su integruotu ir racionaliu materialiųjų išteklių transportavimu, transformavimu bei paslaugų teikimu pagal vartotojo poreikius ir uždavinius.. V. Zinkevičiūtė, A. Vasilis Vasiliauskas (2013) Logistika efektyvus prekių perkėlimas iš tiekimo į gamybos vietas ir iš gamybos vietų į galutinio vartojimo vietas mažiausių sąnaudų reikalaujančiu būdu, tuo pat metu išlaikant priimtiną (su klientu suderėtą) kokybės lygį. Logistika išteklių srauto judėjimo valdymas tiekimo grandinėje (medžiagų įsigijimas, gamybos planavimas, pagamintos produkcijos pristatymas vartotojams ir visi informaciniai bei finansų srautai, būtini materialiems ištekliams grandinėje valdyti) R. Palšaitis (2010) Logistika tai dviejų ar daugiau veiklos sričių, kurių tikslai yra užtikrinti žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimą, gamybą, kontrolę bei efektyvų judėjimą iš gamybos taško į vartojimo tašką tarpusavio sąveika. Logistika išteklių srauto valdymas tiekimo grandinėje. Jam priskiriamas medžiagų įsigijimas, gamybos planavimas, pagamintos produkcijos pristatymas vartotojams ir visi informaciniai bei finansiniai srautai, būtini materialiniams ištekliams valdyti. Apibendrinant autorių nuomones, pateiktas 1 lentelėje, galima teigti, jog logistika tai transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nematerialinių operacijų valdymas, planavimas ir organizavimas nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, gamybinės žaliavos pristatymas į gamybos vietą įmonės viduje, paruoštos produkcijos, atitinkančios vartotojo interesus ir reikalavimus, pristatymas, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas, sukuriant papildomą ekonominę naudą bendradarbiavime. Logistika turėtų būti suvokiama kaip labai platus paslaugų kompleksas, kuris patenkina kliento poreikius kiek įmanoma mažiausiomis sąnaudomis. Zinkevičiūtės (2013) nuomone, siekiant aiškumo ir paprastumo, galima taikyti vieną visuotinai priimtiną priklausomybę, kuri rodo, jog: Logistika = aprūpinimas (tiekimas) + medžiagų valdymas (gamyba) +paskirstymas (platinimas). Tačiau įmonė dažniausiai yra nepajėgi kontroliuoti visų išteklių, kurių jai reikia verslui vystyti. Čia ir atsiranda su logistika glaudžiai susijusi sąvoka tiekimo grandinė ir jos valdymas, kai kuriuose šaltiniuose tiekimo grandinė dar yra vadinama logistikos grandine. Tiekimo grandinė lietuvių autorių moksliniuose darbuose dar mažai tyrinėjama, išsamiausiai tiekimo grandinė išnagrinėta M. Christofer knygoje Logistika ir tiekimo grandinės valdymas. Pridėtinės vertės tinklų kūrimas. Lietuvių kalba knyga išleista 2007 m., bet iki šiol dauguma autorių, tyrinėdami tiekimo grandinę, remiasi ja. Utovkaitė-Ventienė (2012) teigia, kad tiekimo grandinė apima labai plačias veikimo sritis nuo pačių pirmųjų organizacijos veiklos žingsnių iki galutinio produkto pateikimo vartotojui, nors dauguma organizacijų save įsivaizduoja kaip nepriklausomus vienus nuo kitų objektus, kurie

8 norėdami išgyventi turi konkuruoti, tačiau vis tiek yra sujungti tiekimo grandinės integracija. Tiekimo grandinė apima visas veiklas nuo žaliavų suradimo iki galutinio produkto pristatymo klientui, įskaitant žaliavas, gamybą, sandėliavimą, apskaitą, užsakymų valdymą ir paskirstymą, pristatymą klientams ir visų šių procesų koordinavimą. Christofer (2007) tiekimo grandinės valdymą įvardija kaip ryšių su tiekėjais ir klientais valdymą abiem kryptimis, sukuriant didesnę vartotojo vertę, esant mažesnėms visos tiekimo grandinės sąnaudoms. Daugelio autorių nuomone, logistika yra tiekimo grandinės sudedamoji dalis. Pasak Rakicko (2010), logistikos vadybos koncepcija yra pagrįsta dviem svarbiomis prielaidomis: logistikos veiklos integracijos ir tiekimo grandinės poreikiu įmonėje bei ryšio poreikiu tarp gamybos, transportavimo ir fizinio paskirstymo. Remiantis Zinkevičiūte (2013) galima išskirti 4 esminius tiekimo grandinės valdymo koncepcijos ypatumus, skiriančius ją nuo tradicinio logistikos suvokimo: 1. Tiekimo grandinė suvokiama kaip visuma, o ne daugybė atskirų operacijų: aprūpinimas, gamyba, paskirstymas. 2. Tiekimo grandinės valdymas yra daugiau strateginis planavimo procesas. 3. Tiekimo grandinės valdymo koncepcijoje ypatingai traktuojamos atsargos, jos traktuojamos tik kaip paskutinė priemonė sklandiems materialių produktų srautams grandinėje subalansuoti. 4. Integruotų informacinių sistemų naudojimas. Jos yra visos grandinės, o ne pavienio komponento veiklai naudojamos informacijos dalis. Apibendrinant galima teigti, kad tiekimo grandinė yra vieninga visuma į kurią įtraukiami ir tiekėjai, ir gamintojai ar paslaugų tiekėjai ir vartotojai. Rakickas (2010) išskiria tris tiekimo grandinės tipus: tiesioginę tiekimo grandinę, išplėstinę tiekimo grandinę ir sudėtinę tiekimo grandinę. Tuo tarpu Lodienė (2012) išskiria du tiekimo grandinės tipus: vietinę ir globalią tiekimo grandines. Anot Lodienės (2012) tiek vietinėje, tiek globalioje tiekimo grandinėje vienas iš reikšmingesnių veiksnių yra laiko valdymas, kadangi globalizacijos procese grandinė ilgėja. Todėl vienas iš reikšmingiausių uždavinių tampa kaip greičiau įvykdyti pristatymus ir sutaupyti laiką. Kuo ilgesnė tiekimo grandinė, tuo svarbesnis yra patikimumo veiksnys. Kadangi grandinėje visi elementai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl bet kokia iškilusi ir tinkamai bei laiku neišspręsta problema vienoje grandinės dalyje gali sugriauti visą tolimesnę tiekimo grandinę, todėl autorė įvardija, kad vienas iš svarbiausių konkurencinių pranašumų: prekes bei reikalingas žaliavas produkcijai gaminti pristatyti greitai, patikimai ir laiku.

9 Tiesioginės tiekimo grandinės pavyzdys pateikiamas 1 pav. Tokią grandinę galima vadinti vietine. Žaliavų ir produkcijos srautas Tiekėjai Gamintojas Vartotojai Užsakymų srautas 1 pav. Tiesioginė tiekimo grandinė (A. Rakickas, 2010) Autoriaus teigimu, šioje grandinėje produkcijos judėjimo ciklas yra trumpas ir dažniausiai užtikrina minimalias laiko sąnaudas. Tokia tiekimo grandinė veikia šalies viduje. Išplėstinėje tiekimo grandinėje žaliavos ir medžiagos ne iš karto patenka pas vartotoją, tokioje grandinėje atsiranda galimybė dalyvauti ir didmenininkams ir mažmenininkams. (žr. 2 pav.). Žaliavų ir produkcijos srautas Tiekėjų tiekėjai Tiekėjai Gamintojas Vartotojai Vartotojų vartotojai Užsakymų srautas 2 pav. Išplėstinė tiekimo grandinė (A. Rakickas, 2010) Šioje grandinėje padidėja transporto poreikis, todėl gali padidėti ir gamybos išlaidos. Tiekimo grandinės visapusiškumas pasireiškia tuo, jog joje gali dalyvauti daugybė proceso dalyvių iš bet kur, tiek didelių, tiek vidutinių ar mažų įmonių: tiekėjai ar gamintojai ir taip pat įvairaus tipo klientai pardavimais užsiimantys ir didmenininkai ir mažmenininkai ir galutiniai vartotojai. Šios grandinės dalyvius galima apibūdinti:

10 tiekėjai įmonės, gaminančios pradines žaliavas, komplektavimo, pakavimo priemones ir jas pristatantys nuosavu ar nuomojamu transportu gamintojui gamintojai įmonė, gaminanti produkciją tolimesniems pardavimams; didmenininkai įmonė, įsigyjanti produkciją dideliais kiekiais ir ją parduodanti mažmenininkams arba galutiniam vartotojui; mažmenininkai įmonė, įsigyjanti produkciją iš gamintojo ar didmenininkų mažesniais kiekiais nei pastarieji ir perparduodanti ją galutiniams vartotojams; vartotojai žmonės arba įmonės, perkančios prekes galutiniam vartojimui., suteikiantys grįžtamąjį ryšį tiekimo grandinėje. Įmonės, kurios gamina, parduoda ar tiesiog platina įvairią produkciją, daugiau ar mažiau dalyvauja tiekimo grandinėje. Šios įmonės tiekimo grandinės privalumus ir trūkumus nustato pagal jau galiojančius standartus. Tai labai svarbu nusistatyti, kadangi nuo to priklauso įmonės veiksmingumas, pažanga ir laukiamas tolimesnis rezultatas. Rakicko (2010) sudarytuose grandinės modeliuose vyrauja tokie grįžtamojo ryšio srautai: Žaliavų ir produkcijos srautas Užsakymų srautas Meidutės (2012) manymu, kiekvienoje tiekimo grandinėje vyrauja 3 grįžtamojo ryšio srautai: finansiniai; materialieji; informaciniai. Finansinis srautas ta piniginių lėšų judėjimas, susijęs su materialiųjų ir (arba) informacinių srautų judėjimu viduje arba visoje logistikos grandinėje. Siekiant finansinių srautų skaidrumo logistikos sistemoje, būtina turėti labai aiškų finansinių srautų charakteristikų suvokimą, kuris apimtų informaciją apie mokėjimo sąlygas, terminus bei tiekimo grandinės dalyvių sąsajas, taip pat apimtų duomenis apie žaliavas ir išteklius bei materialiųjų srautų judėjimą. Finansinį srautą pagal paskirtį galima skirstyti įvairiai, priklausomai nuo grandinės sudėtingumo ir joje vykstančių procesų. Srautą, susijusį su produkcijos įsigijimu, t. y. pirkimo procesu; Į investicinę veiklą nukreiptus išteklius; Išteklius, skirtus darbo jėgai išlaikyti; Finansinius srautus, kurie tiesiogiai dalyvauja gamybos procesuose. Informacinis srautas tai perduodamų žinių ir duomenų srautas, kuris gali būti žodinės išraiškos ar kaip dokumentas (popierinė ar elektroninė jo versija), taip pat ir bet kurios kitos formos

11 išraiška, lydinti materialųjį srautą (ir (arba) paslaugų tiekimo procesą logistikos sistemoje), kuris skirtas valdymo funkcijoms realizuoti. Kiekvienoje įmonėje informacija yra svarbi. Veiksmingos ir patikimos informacijos organizavimas įmonėje jos darbo sėkmės laidas, todėl informacijos procesų įtraukimas į logistiką yra vis svarbesnis. Materialieji srautai visi fizinių produktų ir/ar paslaugų, žaliavų ir medžiagų srautai tiekimo grandinėje. Finansiniai, materialieji, bei informaciniai srautai tarsi sujungia procesą, taip sudarydami nenutrūkstamą ciklą tarp visų dalyvių ir jie tampa priklausomi vienas nuo kito, taip dar labiau optimizuojamas tiekimo grandinės procesas. Viena didžiausių tiekimo grandinės stiprybių bendradarbiavimas, nelieka ribų tarp vietinių ir tarptautinių grandinės dalyvių, tai yra tiekėjų, gamintojų ar klientų, šie sujungiami į vieną bendrą grandinę. Tai reiškia, jog logistikos grandinė globalizuojama, tai yra šioje grandyje gali dalyvauti kiekvienas iš bet kurio pasaulio regiono. Pasak Palšaičio (2010), šiuolaikinis verslas ištrina ribas tarp vidinės ir tarptautinės logistikos, todėl, norint pasiekti konkurencinio pranašumo, reikia į viską žiūrėti per globalią prizmę. Trečiasis tiekimo grandinės modelis, kurį siūlo Rakickas (2010) yra sudėtinė tiekimo grandinė, į ją yra įtraukiami paslaugų tiekėjai, tai gali būti transporto įmonės, logistikos įmonės, finansiniai rėmėjai ir kt. (žr. 3 pav.) Žaliavų ir produkcijos srautas Paslaugos tiekėjas Pirminiai tiekėjai Tiekėjai Gamintojas Vartotojai Galutiniai vartotojai Paslaugos tiekėjas Paslaugos tiekėjas Užsakymų srautas 3 pav. Sudėtinė tiekimo grandinė (A. Rakickas, 2010)

12 Zinkevičiūtė (2013) išskiria 3 pagrindinius veiksnius, kurie lemia tiekimo grandinės efektyvų veikimą, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas, tai infrastruktūra, atsargos ir transportavimas: Infrastruktūra tiekimo tinklų vietos, kuriose produktai gaminami arba saugomi. Atsargos apima visas žaliavas, nebaigtos gamybos vienetus bei produktus, esančius tiekimo grandinėje Transportavimas apima produkcijos judėjimą iš vieno tiekimo grandinės taško į kitą. Negalima nepaminėti informacijos srauto reikšmės, nes informacija apima visų tipų duomenis, susijusius su infrastruktūra, atsargomis, transportu, kainomis bei pirkėjais visoje tiekimo grandinėje. Tiekimo grandinėje nemažiau svarbus pasirinkimas, kas, kada ir kaip atliks atitinkamas veiklas (gamybą, transportavimą, sandėliavimą, informacijos valdymą) tiekimo grandinėje. Dar vienas svarbus veiksnys kainodara, kuri iš dalies lemia kliento elgseną, o per tai ir visą tiekimo grandinės veiklą, kainodarą galima laikyti vienu iš pagrindinių faktorių, turinčių įtakos paklausos lygio nustatymui. Kainodara apima kainos nustatymą produktams arba paslaugoms, kuriuos įmonės tiekimo grandinė daro prieinamus vartotojams. Įmonės sprendimus pasirenkant vienokią ar kitokią kainodaros strategiją sąlygoja daugelis vidinių ir išorinių veiksnių. Tiekimo grandinės valdymo procesai apima derybas su tiekėjais, atsargų planavimą, prekių užsakymą iš tiekėjų, sandėliavimą, paskirstymų vykdymą, grąžinimų tvarkymą tai tarpusavyje sujungti arba susiję procesai, kurių kelias prasideda nuo pateikto užsakymo arba tiekėjui pateiktos užklausos ir baigiasi galutinio vartotojo pasiekimu. Tiekimo grandinės valdymo skirstymas į skirtingus procesus leidžia įmonei įsigilinti į skirtingus dalykus. Šiuolaikiniai pažangūs IT sprendimai leidžia efektyviai planuoti, vykdyti ir kontroliuoti visus procesus susijusius su tiekimo grandine vienose rankose. Valdyti tiekimo grandinę yra žymiai sudėtingiau, nei atskirus procesus. 1.2. Logistiniai procesai ir jų valdymas Šiuolaikiniame pasaulyje sunku rasti verslo įmonę, kurioje nevyktų logistiniai procesai. Kiekvienos verslo įmonės pagrindinis tikslas gauti kuo didesnį pelną, o tai įmanoma pasiekti tenkinant vartotojų poreikius. Žaliavų ir medžiagų kelias į gamybos vietas ir pagamintos produkcijos kelias nuo gamintojo iki vartotojo, tai logistiniai procesai, kurių valdymas padeda užtikrinti sėkmingą įmonės veiklą. Procesas tai operacijų seka (apimanti žmones, įrengimus, medžiagas ir metodus) skirta paslaugos ar gaminio projektavimui, gamybai ir transportavimui. Operacija tai vieno žmogaus arba įrenginio atliekama veikla ar veiklos nukreiptos į paslaugą ar gaminį.

13 Logistiniai procesai apima aprūpinimą, gamybą, sandėliavimą ir pardavimus. Tai skirtingos veiklos sferos, kurias būtina suderinti, kad įmonės pelningumas augtų, o klientai gautų reikiamos kokybės prekę, reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Įmonė, visapusiškai valdydama gamybos procesą bei kontroliuodama tiekėjus ir vežėjus, kurie tiesiogiai veikia žaliavų aprūpinimą ir pagamintos produkcijos paskirstymą, gali patenkinti vartotojų poreikius ir tokiu būdu gauti didesnį pelną, o pasitelkusi logistinius procesus gali sumažinti savo išlaidas ir padidinti veiklos efektyvumą. Įmonė gali reikšmingai sumažinti savo išlaidas ir padidinti veiklos efektyvumą, pasitelkusi logistinius procesus. Riazanova ir Žilinskienė (2019) pateikia tokią logistinių procesų struktūrą (žr. 2 lentelę). 2 lentelė. Logistinių procesų struktūrinė analizė (Riazanova, Žilinskienė, 2019) Procesas Transportavimo procesas Užsakymų priėmimo procesas Vartotojų aptarnavimo politikos procesas Produktų gamybos ir tvarkymo procesas Atsargų valdymo procesas Optimalus transporto sandėlių naudojimo procesas Krovinių apdorojimo procesas Nestandartinių atvejų, tokių kaip avarijos, valdymo procesas Aprašas Logistikos procesas, kuris apima produktų judėjimo valdymą, transporto rūšies pasirinkimą, transporto priemonės pasirinkimą, maršruto nustatymą, vežėjo pasirinkimą, vietinių ir tarptautinių transporto įstatymų laikymąsi Logistikos procesas, kuris skatina produktų paskirstymo eigą taip, kad patenkinti klientų poreikius ir reikalavimus Logistikos procesas, kuris skatina rasti būdą, kaip gerinti klientų aptarnavimo lygį, sunaudojant kuo mažiau sąnaudų Logistikos procesas, kuris apima žaliavų pasirinkimą, užsakymą, pristatymą, tvarkymą bei visą proceso eigos pasirinkimą Logistikos procesas, kuris apima atsargų kontrolę. Būtina užtikrinti reikiamų produktų tiekimą pagal vartotojų poreikius Logistikos procesas, kuris apima konkrečias sąlygas, kurias turi atitikti sandėliai ir naudojamos transporto priemonės, taip pat prekių grupavimą, kaupimą, galimybę derinti prekių siuntas ir transporto priemonių užpildymą Tai krovinio iškrovimo, pakrovimo valdymas, kuriame labai svarbu pasirinkti tinkamą įrangą, kuri padeda geriausiai išnaudoti transporto priemones Logistikos procesas, siekiantis minimizuoti neigiamus padarinius ir nuostolius, todėl būtinas išankstinis maršrutų, transporto priemonių ir sandėlių nustatymas Kaip matyti iš 2 lentelės autorės svarbiausiu logistiniu procesu laiko transportavimo procesą. Transportavimo procesas yra neatsiejama tiekimo grandinės dalis, vežėjai ir krovinių siuntėjai yra logistinio proceso partneriai. Norint patenkinti klientų poreikius, jie privalo atlikti savo darbą efektyviai. Ne mažiau svarbus yra užsakymų priėmimo procesas. Užsakymą priėmimą ir vykdymą galima suskirstyti į tokias dalis: Užsakymo gavimas;

14 Užsakymo atlikimas; Užsakymo komplektavimas ir pakavimas; Transportavimas; Užsakymo pristatymas klientui. Vartotojų aptarnavimo politikos procesas jei kliento poreikiai visiškai ar iš dalies patenkinami, jei klientas reikiamą prekę gauna laiku, reikiamoje vietoje, pageidaujamos būklės ir už tinkamą kainą, reiškia vartotojų aptarnavimo politikos procesas yra įgyvendintas. Produktų gamybos ir tvarkymo procesas. Gamybiniai procesai yra skirtingi, ir jų sudėtingumas pirmiausia priklauso nuo gaminamos produkcijos sudėtingumo, o nuo to priklauso ir reikalingos žaliavos pasirinkimas ir pačio gamybinio proceso organizavimas. Atsargų valdymo procesas. Žaliavoms, detalėms, pagamintų prekių atsargoms išlaikyti būtina erdvė ir kapitalas. Pinigai, investuoti į atsargas, negali būti naudojami kitur. Sėkmingai kontroliuojant atsargas palaikomas atsargų lygis, būtinas tinkamam klientų aptarnavimui užtikrinti, kartu atsižvelgiant ir į kitas logistines išlaidas. Optimalus transporto, sandėlių naudojimo procesas. Transportavimo sprendimai (transporto rūšies parinkimas) gali būti priimami turint visą informaciją apie krovinį. Reikiamas prekių asortimentas sandėlyje užtikrina efektyvų vartotojų užsakymų vykdymą. Krovinių apdorojimo procesas. Krovinio tara turi atitikti krovinio rūšį, anot Jaržemskio (2014) ji turi būti pakankamai patvari, kad kroviniai būtų kraunami naudojant įvairius mechanizmus bei atlaikytų įvairias veikiančias jėgas transportuojant. Norint minimizuoti nuostolius naudojamas nestandartinių situacijų valdymo procesas. Remiantis Christopher (2007) ir jam antrinančiais autoriais visus logistinius valdymo procesus galima suskirstyti į: 1) Santykių su klientais valdymas; 2) Klientų aptarnavimo valdymas; 3) Paklausos valdymas; 4) Užsakymų vykdymas 5) Gamybos srauto valdymas; 6) Santykių su tiekėjais valdymas; 7) Produkto kūrimas ir komercializavimas; 8) Grąžinimų (reversinės logistikos) valdymas. Santykių su klientais valdymas. Didėjanti konkurencija tarp įmonių ir jų veiklos mastai, nuolat griežtėjantys produkcijos ar paslaugos kokybės reikalavimai, sparčiai kintanti vartotojų elgsena, technologijos pažanga ir dėl to vykstantys verslo pokyčiai lemia kliento laisvą pasirinkimą, kokią prekę ar paslaugą įsigyti. Klientas, kurio poreikiai nėra patenkinami, ieško ir renkasi jo

15 poreikius bei lūkesčius atitinkantį variantą. Todėl nūdienos versle santykių su klientais valdymas ir gerinimas yra labai svarbus. Klientų aptarnavimo lygis parodo, kokie ryšiai su klientais yra palaikomi ir plėtojami, be to daro įtaką ne tik kompanijos pajėgumui konkuruoti rinkoje, bet ir kompanijos veiklos pelningumui. Santykių su klientais valdymas padeda atskirti, kas yra pagrindiniai klientai ir kokios yra pagrindinės klientų grupės. Efektyvus santykių su klientais valdymas padeda įmonei pasirinkti tinkamas pardavimų, marketingo ir paslaugų strategijas. Klientų aptarnavimo valdymas tai valdymas, kuriuo siekiama visiems klientams pateikti aukštos kokybės prekes arba paslaugas už mažiausią kainą ir kuo trumpesnį laukimo laiką, lanksčiai ir greitais reaguoti į jų poreikius. Sėkmingam verslo vystymui yra labai svarbu susirasti patikimus klientus bei su jais palaikyti nuolatinį ryšį. Gerai išvystyta klientų valdymo sistema yra naudojama gerų santykių su esamais klientais palaikymu ir leidžia pasiekti didesnį pelną. Dėmesys kiekvienam klientui ir geras aptarnavimas visada pritraukia daugiau klientų, o tuo pačiu ir pardavimų. 4 pav. pateikiamas klientų aptarnavimo standarto pavyzdys. Atsargų lygis: pagal produktus ar jų grupes; pagal sandėliavimo vietą; pagal klientą ar jų grupes; pagal laiką; pagal užsakymo užbaigtumą Pristatymo laikas: pagal vežimo būdą: pagal pristatymo vietų išdėstymą; pagal vartotojus; pagal datą ir paros metą: pagal užsakymo dydį. Klientų aptarnavimo standartai Užsakymų ciklų pastovumas: pagal pristatymą laiku; pagal sandėliavimo vietą; pagal klientą ar jų grupes; pagal laiką; pagal užsakymo dydį. 4 pav. Klientų aptarnavimo standartai (sudaryta autoriaus pagal Dixon, 2010) Aptarnavimo lygis yra logistinės sistemos efektyvumo matas, produkto naudingumo laiko ir vietos atžvilgiu išraiška, užtikrinanti ne tik turimų klientų išlaikymo, bet ir potencialių pritraukimo galimybę. Kliento aptarnavimo valdymas veikla, kuri būtina kliento užsakymams priimti, įvertinti, apdoroti ir pristatyti, tai: Pagal kliento poreikius gaunamų produktų kokybė ir patikimas pristatymas laiku;

16 Veiksmų kompleksas, apimantis visas verslo sritis, jungiantis kompanijos prekių pristatymą ir tai, kas suvokiama kaip kliento poreikių patenkinimas, pagerinantis kompanijos veiklos ekonominius rezultatus; Galutinis užsakymo įvykdymas, glaudus ryšys su klientais, visas siuntimas, detalus dokumentų sutvarkymas ir produktų priežiūra juos realizavus. Paklausos valdymas. Produkto rinkos paklausa yra bendras produktų kiekis, kuris bus nusiperkamas tam tikros vartotojų grupės, tam tikroje geografinėje teritorijoje, tam tikru laiko periodu, tam tikromis rinkos aplinkybėmis. Tiksliai žinoti, kiek gaminių reikės, yra svarbus įmonės veiklos aspektas. Būtina nustatyti tokį gaminių ar paslaugų kiekį, kurio klientai gali pageidauti, o įmonė pajėgi kokybiškai pagaminti. Remiantis prognozėmis, priimami sprendimai, susiję su atsargomis, sandėliavimu, transportavimu (žaliavų aprūpinimo bei produkcijos paskirstymo strategijos). Užsakymų valdymas. Užsakymų valdymas logistikoje nusako kaip efektyviai veiks logistinis procesas. Užsakymų valdymą sudaro ciklai, kurie vienas kitą papildo kol užsakymas palaipsniui pasiekia vartotoją. Rezultatyviai valdant užsakymą, galima sutrumpinti užsakymo trukmę bei sumažinti jam reikalingus išteklius. Gamybos srauto valdymas. Gamybos srauto valdymas apima visus veiksmus, reikalingus perdirbant žaliavas ir įsigytus komponentus į pirkėjų pageidaujamų produktų gamybą užtikrinant kokybės kontrolę ir kliento reikalavimų atitikimą. Procesas ne tik apima visas veiklas reikalingas valdyti gamybos srautus, bet ir visais įmanomais būdais siekia padaryti įmonės gamybą kuo lankstesnę. Tai yra siekiama lanksčių gamybos procesų ir stengiamasi turėti galimybę derinti produktus. Santykių su tiekėjais valdymas procesas, kurio vykdymas rodo kaip įmonė bendrauja su tiekėjais. Kaip matyti iš pavadinimo, tai yra ryšių su klientais valdymo atitikmuo. Lygiai taip, kaip įmonė turi plėtoti santykius su savo klientais, ji turi puoselėti santykius ir su tiekėjais. Kaip ir santykiuose su klientais, taip ir čia, įmonė turėtų užmegzti glaudžius santykius ne tik su pagrindiniais tiekėjais bet ir su likusiais kitais. Ryšių su tiekėjais valdymas tampa vis svarbesniu, nes įmonės sutelkia dėmesį į pagrindines kompetencijas ir stengiasi įgyti tiekėjų pasitikėjimą, tam kad išlaikytų pranašumą prieš konkurentus. Tiekėjų pasirinkimo proceso optimizavimas, sudarant galimybes patogiau ir greičiau įvertinti ir kategorizuoti bendradarbiauti pageidaujančias kompanijas. Tai leidžia padidinti tiekimo grandinės efektyvumą. Produkto kūrimas ir komercializavimas tai procesas, apimantis veiklą ne tik kuriant ir parduodant naujus produktus bet ir tobulinant jau esamus produktus. Produkcijos tobulinimas apima tokias pagrindines veiklas: produkto idėjos kūrimas;

17 idėjos vystymas ir tobulinimas; produkto ir gamybos proceso projektavimas ir planavimas; gamyba ir pristatymas rinkai. Greitai kurti naujus produktus ir efektyviai paleisti juos į rinką yra pagrindinė įmonių sėkmės dalis. Patekimo į rinką laikas yra kritinis tikslas šiame procese. Tiekimo grandinės valdymas apima klientų ir tiekėjų integravimą į gaminio kūrimo procesą siekiant sumažinti patekimo į rinką laiką, tinkamas produktas turi būti parengtas ir sėkmingai pasiekti rinką per kuo trumpesnį laikotarpį, tik tokiu atveju įmonė išliks konkurencinga. Naujo produkto kūrimas yra procesas skirtas kurti, bandyti ir įvertinti rinkoje naujų produktų perspektyvumą. Net jei visas procesas gali skirtis priklausomai nuo industrijos ar produkto specifikos, paprastai egzistuoja tie patys pagrindiniai etapai ir pagrindiniai siekiami uždaviniai. Komercializavimas apima plano įgyvendinimą, pilną gamybą ir produkto patekimą vartotojams. Grąžinimų (reversinės logistikos) valdymas. Prekių grąžinimas visada yra verslo dalis, bet tai ne tik veiklos sąnaudos. Tinkamai vykdomi reversinės logistikos procesai gali pagerinti veiklos rodiklius. Geresnis grąžinamų prekių valdymas padeda sumažinti atliekų kiekį ir gauti didesnį pelną, nes tas pačias prekes galima panaudoti dar kartą. tai valdymas, kurio metu tiekimo grandinė išplečiama toliau už galutinio vartotojo. Nors daugelis įmonių nepaiso šio proceso, nes nemano, kad tai yra svarbu, šis procesas gali padėti įmonei pasiekti konkurencinį pranašumą. 1.3. Logistiniai procesai gamybinių įmonių veikloje Logistinių procesų suvokimas įmonėms užtikrina ne tik klientų poreikių tenkinimą, bet ir įsitvirtinimą rinkoje užtikrinant pačios įmonės pelną. Gamybinių įmonių veikloje yra labai svarbi pagamintos produkcijos vertė, kuri turi būti didesnė nei sunaudotų žaliavų ar detalių ir visų kitų išlaidų sunaudotų produktui pagaminti suma. Vartotojui toks gaminys privalo ne tik turėti šią vertę, bet ir turi būti pristatytas reikiamu metu, reikiamoje vietoje, kad gaminį būtų galima vartoti. Gamybinės įmonės uždavinys kuo geriau panaudoti išteklius, todėl kiekviena įmonė turi priimti geriausius sprendimus dėl turimų išteklių panaudojimo. Gamybos procesas skaidomas į atskirus etapus: naujo produkto kūrimą, investicijas, aprūpinimą žaliavomis, pačią gamybą, produkcijos pardavimą. Kiekviename etape sprendžiami savi valdymo uždaviniai. Tačiau tokių atskirų užduočių valdymo lygmuo turi atitikti bendrus įmonės efektyvumo kriterijus ir principus. Įmonėms siekiant dirbti rinkoje kuo efektyviau ir tuo pačiu pelningiau, yra svarbu suvokti kiekvieno iš gamybos procesų svarbą, nagrinėjant kiekvieną iš gamybos proceso dalių atskirai. Turi

18 būti daug dėmesio skiriama gamybos procesų organizavimui taikant išteklius, vertę kuriančius ir darbo sąlygas bei efektyvumą didinančius metodus. Pasak Mickevičienės (2019), efektyvumas tai pasiekto rezultato ir panaudotų išteklių santykis arba tiesiog siekimas gauti kuo daugiau naudos, kuo geriau vartojant ribotus išteklius. Ištekliai turi būti naudojami racionaliai, stengiantis įvertinti jų būseną, stadiją ir pan. Norint dirbti efektyviai, gamybos įmonėje reikia nuolat analizuoti ir tobulinti procesus. Gamybinių įmonių logistinė veikla yra labai panaši į kitų įmonių logistinę veiklą, kadangi visi logistiniai procesai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl jie sudaro ištisą logistinę (tiekimo) grandinę. Gamybinės įmonės tiekimo grandinė matoma 5 pav. Tiekėjas Vartotojas Aprūpinimas Gamyba Tiekimas (paskirstymas Atsargų valdymas, sandėliavimas, transportavimas 5 pav. Gamybinės įmonės tiekimo grandinė (sudaryta autoriaus pagal Zinkevičiūtę, 2013)) Gamybinės įmonės logistikos sistema apima tris bazines gamybos proceso sritis: aprūpinimą, gamybą ir paskirstymą (Zinkevičiūtė, 2013). Tai skirtingos veiklos sferos, kurias būtina suderinti, kad įmonės pelningumas augtų, o klientai gautų reikiamos kokybės prekę, reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Įmonė, visapusiškai valdydama gamybos procesą bei kontroliuodama tiekėjus ir vežėjus, kurie tiesiogiai veikia žaliavų aprūpinimą ir pagamintos produkcijos paskirstymą, gali patenkinti vartotojų poreikius ir tokiu būdu gauti didesnį pelną. Aprūpinimo logistika apjungia visus logistikos sistemos dalyvius, kurie užtikrina medžiagų (žaliavų, pusfabrikačių, komponentų), kurie yra reikalingi galutiniam produktui sukurti, gavybą (išgavimą) bei jų pristatymą į gamybos vietas.

19 Logistikos pasitelkimas įmonei padeda nustatyti reikalingų medžiagų poreikius, t. y. einamąsias atsargas. Atsargos gali būti skirstomos į: Pagrindinių medžiagų (priklauso nuo gaminių asortimento) atsargos; Pagalbinių medžiagų (gamybos proceso funkcionavimui užtikrinti). Atsargų planavimas būtinas siekiant ekonomiškai naudoti įmonės apyvartines lėšas, kurios nukreipiamos medžiagų pirkimui. Aprūpinimo proceso esmė tai santykių palaikymas su daugeliu tiekėjų siekiant efektyviai įsigyti reikalingas žaliavas. Zinkevičiūtė (2013) pateikia keturias įmonės atsargų kaupimo schemas (žr. 6 pav.) TIEKĖJAI Atsargų kaupimas PROCESAS Atsargų kaupimas PIRKĖJAI TIEKĖJAI PROCESAS Atsargų kaupimas PIRKĖJAI TIEKĖJAI Atsargų kaupimas PROCESAS PIRKĖJAI TIEKĖJAI PROCESAS PIRKĖJAI 6 pav. Galimos atsargų kaupimo strategijos gamybos įmonėje (sudaryta autoriaus pagal Zinkevičiūtė, 2013) Paprastai gamybos įmonės iš tiekėjų reikalauja: Mažo defektų (broko) kiekio; Tiekimo pačiu laiku ; Pristatyti tikslų užsakytų žaliavų (komponentų) kiekį. Daugelis įmonių paskutiniu metu pripažino pačiu laiku atsargų valdymo modelį, tai yra gamyba pradedama ir produktai pateikiami tada, kai jų reikia vartotojui. Tačiau gamybinėje įmonėje atsargos yra būtinos, visų pirma, vežant didelius žaliavų kiekius sumažėja transportavimo išlaidos,

20 antra, kartais žaliavos yra nekokybiškos ir dėl tos priežasties gamyba gali sustoti. Todėl įmonės, kurios vykdo nepertraukiamą gamybą ir/arba tiekimą žaliavų ir medžiagų atsargas privalo turėti. Atsargos paprastai sudaro didelę įmonės turto dalį, todėl perteklinės lėšos gali sumažinti bendrą įmonės pelningumą. Palšaitis (2010) nurodo pagrindines priežastis: 1. Grynasis pelnas mažėja dėl išlaidų, susijusių su atsargų laikymu, tokių kaip draudimas, mokesčiai, sandėliavimas, vertės ir paklausos sumažėjimas, jeigu įmonė skolinasi pinigus išskirtinai atsargoms finansuoti; 2. Bendrasis turtas (aktyvai) didėja dėl investicijų į atsargas, kas sumažina turto apyvartumą ar galimybę investuoti į labiau pelningą turto rūšį. Gamybos procesas apima visus žingsnius (veiksmus) reikalingus konvertuojant žaliavas ir įsigytus komponentus į galutinį produktą užtikrinant kokybės kontrolę ir kliento reikalavimų atitikimą. Gamybinės logistikos tikslas yra visų gamybos padalinių bendras darbo sinchronizavimas, organizavimas, naudojant mažiausius galimus produkcijos atsargų srautus. Gamybos procesas turi būti taip suplanuotas ir vykdomas taip, kad pagamintas produktas tenkintų kliento reikalavimus ir, be abejo, atitiktų įmonės tikslus. Pagal produkcijos gamybos mastą Zinkevičiūtė (2013) išskiria tokius pagrindinius gamybos proceso tipus: projektinė gamyba; vienetinė gamyba; serijinė gamyba; srovinė gamyba; nenutrūkstama gamyba. Jančiauskas (2012) skiria tris pagrindinius gamybos tipus: masinė gamyba, dideliais kiekiais gaminami vieno tam tikro tipo gaminiai; serijinė gamyba, galima sakyti, kad tai tarpinis variantas tarp masinės ir vienetinės gamybos vienetinė gamyba, gaminiai per metus nesikartoja arba kartojasi neperiodiškai Kokį gamybos tipą įmonė pasirenka, priklauso nuo tokių kriterijų: įmonės finansinio pajėgumo, turimų įrenginių paskirties, personalo kvalifikacijos ir kt. Gamybos proceso tipas turi atitikti įmonės strategiją. Paskirstymo procesas tai pagamintos produkcijos paskirstymas nuo gamintojo iki galutinio kliento. Paskirstymo procesas gali būti vykdomas dviem būdais: pateikiant pagamintą produktą tiesiogiai klientui, toks paskirstymo būdas mokslinėje literatūroje vadinamas tiesioginiu paskirstymo būdu arba pasinaudojus tarpininko paslaugomis (netiesioginis paskirstymo būdas). Kaip ir

21 aprūpinimo procese, paskirstymo procese, galima pagamintą produkciją pateikti vartotojui iš karto arba kaupti atsargas. Kaupimo tikslui pasitarnauja sandėliai. Pagrindinis sandėliavimo uždavinys prekių sandėliavimas pagaminimo ir pristatymo vartotojui laikotarpiu. Sandėliavimo sistemos kūrimas yra geriausios vietos kroviniui parinkimo sandėlyje sprendimo paieška ir šio proceso racionalaus valdymo užtikrinimas, geriau sandėlius skirti tik trumpalaikiam ir nedideliam prekių kiekiui laikyti. Anot Popovo (2013) sandėlius klasifikuoti galima pagal: Savininką (nuosavas, svetimas, komisinis, konsignacinis) Santykį su rinka (aprūpinimo ar realizavimo) Centralizavimo laipsnį (centrinis ar decentralizuotas) Reikšmę (pagrindinis ar pagalbinis sandėlis) Kainos sudarymo (gavimo, tarpinis ar realizavimo) Išdėstymo vietos (išorinis ar vidinis sandėlis) Sandėliuojamus krovinius (medžiagų, pagamintos produkcijos, prekių, įrankių, atsarginių dalių ar biuro medžiagų sandėlis). Paskirstymo būdo pasirinkimas apsprendžia kiek prekių ir kaip pasieks vartotojus, kokį poveikį tai turės gamintojo pajamoms. Tinkamai pasirinktas paskirstymo būdas leidžia gamintojui įsitvirtinti esamose rinkose ir įsiskverbti į naujas, didina įmonės konkurencingumą ir pelną. Paskirstymo procese transportavimas yra vienas svarbiausių logistinių komponentų yra užtikrinti produkcijos judėjimą iš gamybos į vartojimo vietas. Palšaičio teigimu (2010) transportavimo veikla apima produkcijos judėjimo valdymą ir apima tokius komponentus kaip transporto rūšies pasirinkimą, vietinio ar tarptautinio vežėjo pasirinkimą. Nuo transporto pasirinkimo rūšies priklauso iš dalies priklauso galutinė produkto kaina. Išskiriamos šios transportavimo rūšys: autotransportas, laivų transportas, lėktuvų transportas, geležinkelių, vamzdynų transportas. Transportavimas tai paslaugos operacija kurios metu medžiagos ar prekės juda tarp procesų ir jungčių tiekimo grandinėje. Transportavimo sprendimai (transporto rūšies parinkimas) gali būti priimami turint visą informaciją apie krovinį. Transportavimo tikslas parinkti ekonomiškai naudingiausius maršrutus iš tiekėjo iki gamintojo ir iš gamyklos iki kliento. Pats transportas nei naujų produktų nei vertės nesukuria, kaip teigia Vasilis Vasiliauskas (2014) tik veža produkciją, kuri sukurta pramonėje ar žemės ūkyje. Transportas, perkeldamas šią

22 produkciją, atlieka gamybinį procesą pakeičia šios produkcijos vietą, pristato ją vartotojui. Produkto gamyba tik tuomet galutinai baigta, kai produktas yra pristatytas į vartojimo vietą vartoti arba toliau jį perdirbti. Tai ir yra transporto esmė. Efektyvus transportavimo proceso valdymas pagrindinė sąlyga siekiant patenkinti kliento poreikius ir gauti planuojamą pelną. Pastoviai auganti rinka tampa globali, todėl įmonėse auga poreikis mažinti kaštus ir gabentis gamybai reikalingą žaliavą iš kitų šalių ir pristatyti produkciją į tolimas šalis. Pati įmonė dažnai nepajėgi to padaryti, atsiranda poreikis trečiųjų šalių paslaugoms. Trečiųjų šalių paslaugos (3 PL). Ne visos įmonės turi galimybę viską sandėliuoti, pervežti bei tiekti efektyviai. Įmonės kartais neturi galimybių bei žinių, kurias yra sukaupę logistikos srityje dirbantys specialistai. Jeigu įmonės viską bando įgyvendinti savo jėgomis, dažnai išlaidos būna per didelės ir tiesiog nukenčia pelningumas. 3PL šifruojasi kaip trečiųjų šalių logistika (angl. Third (3) party logistics), spaudoje dar ji kartais vadinama kompleksine ar kontraktine logistika, kada vienas paslaugų tiekėjas patiki visą arba dalį savo tiekimo grandinės, sandėliavimo paslaugų valdymą, krovinių krovimą ir visų, su logistika susijusių paslaugų vadybą trečiajai šaliai. Palšaičio (2010) teigimu, logistinis aptarnavimas tai aptarnavimas, kurį siūlo besispecializuojantis tarpininkas, pagal sutartis užtikrinantis logistikos paslaugų kompleksą. Gasparėnienės (2013) manymu didėjant pajamų svarbai atsiranda būtinybė pereiti nuo kainų politikos prie pajamų politikos, ji išorinį paslaugų teikimą įvardija kaip vieną iš svarbiausių reiškinių, keičiančių bendrovių veiklos ribas pastaraisiais dešimtmečiais. Pasirinkus 3 PL paslaugas galima daugiau laiko skirti pagrindinei veiklai vystyti ir tobulinti. Šateikienė (2011) teigia, kad 3PL leidžia atsisakyti investicijų sandėliavimo bei transportavimo resursams kurti ir valdyti ir leidžia lanksčiau suderinti paslaugas pagal besikeičiančius įmonės poreikius bei optimizuoti sąnaudas. Logistinio bendradarbiavimo uždavinys yra sukurti tokius santykius tarp užsakovo ir paslaugų teikėjo, kurie būtų pelningi ir vienai, ir kitai bendradarbiaujančiai šaliai. Geras paslaugos teikėjo pasirinkimas yra labai atsakingas procesas. Logistikos paslaugų teikėjai yra lyginami pagal jų vykdomą veiklą ir kriterijus, kuriuos reikia įvertinti. Paslaugos teikėjas pasirenkamas sudarius vertinimo sistemą, kurioje pagrindiniai kriterijai yra: kaina, kokybė, patikimumas ir pristatymo laikas. Dažniausiai pagrindinis kriterijus yra kaina, anot Palšaičio (2010) apart kainos labai svarbus veiksnys geografinės aprėpties aspektas, atlikimo kokybė, pasirinktos įmonės finansinis stabilumas, lankstumas susidūrus su naujais nenumatytais pokyčiais ir kt. Kiekvieno tokios paslaugos tiekėjo siūlomos paslaugos paprastai skiriasi ne tik kaina. Kiekybiniai kriterijai svarbūs tik atliekant pradinę kandidatų atranką (žr. 7 pav.)

23 Rinkos analizė ir galimi teikėjai Pirminis vertinimas Pagrindiniai atrankos kriterijai Papildomi atrankos kriterijai Teikėjų reitingavimas 7 pav. Paslaugų teikėjo pasirinkimo schema (sudaryta autoriaus pagal Meidutė, 2012) Norint priimti sprendimą dėl išorinės logistikos paslaugų pirkimo, labai svarbu pamatuoti ne tik užsakomųjų logistikos paslaugų naudą, bet ir galimas rizikas. Šiuolaikiniai logistinių procesų valdymo metodai. Kiekvienos gamybinės įmonės tikslas mažiausiomis sąnaudomis kurti vartotojui didžiausią vertę. Būtent LEAN metodologijos sutampa su gamybinių įmonių tikslais. Apie sistemą Lean kasmet paskelbiama daug straipsnių ir knygų. Kaip teigiama pagrindiniame Lean tinklalapyje Lean sistemos tikslas naudojant mažesnius išteklius sukurti didesnę vertę klientui ir didinti savo konkurencinį pranašumą. Nors logistikos procesai gamyboje neapima pačio gamybos proceso, jų esmė ką, kur ir kada gaminti, tačiau LEAN metodologiją galima taikyti ir logistikoje.. Vartotoją domina ne tik pati prekė, bet ir pristatymo laikas, aptarnavimo kokybė. Šiuolaikinėje gamyboje svarbus ne tik gamybos, bet ir pardavimo laikas. Lean metodika dar kitaip vadinama Toyotos sistema. Toyotos organizacija panaudodama procesų valdymo metodus, papildė juos savo sprendimais, ko pasėkoje buvo sukurta labai aukšto lygio valdymo sistema. Gamybos (sutrumpintai JIT) Just in Time (pačiu laiku) sąvoka apima tokius išteklių aktyvavimo būdus ir metodus, kurie padeda minimizuoti laukimo laiką, optimizuoti pereinamuosius laikus ir pagerinti gamybos veiksmingumą. JIT dar vadinama taupiąja gamyba arba nepersidengiančia gamyba. JIT koncepcijos esmė turėti reikiamą daiktą reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Palšaičio (2010) teigimu JIT reikalauja glaudaus poreikių koordinavimo tarp logistikos

24 padalinių, vežėjų, tiekėjų ir gamintojų, pristatant produktus, komponentus arba medžiagas tik tuomet, kai įmonei jie reikalingi. Pasak Zinkevičiūtės (2013) dar vienas JIT sistemos siekis tenkinti klientų poreikius, todėl visa gamybos veikla nukreipiama į tikruosius rinkos poreikius. Jiems įgyvendinti, sistema prasideda nuo klientų užsakymų priėmimo ir baigiasi laiku paruoštų gaminių pristatymu. Galima daryti išvadą, kad JIT sistema leidžia: Tobulinti užsakymų sistemą; Trumpinti užsakymų įvykdymo laiką; Mažinti gamybos sąnaudas; Mažinti saugomų atsargų kiekį; Pagerinti gaminių kokybę. Šateikienės (2012) teigimu JIT sistemos principų įsisavinimas puikiai gerina gamybos procesus. Todėl tinkamai apibūdinti JIT galima taip: Gaminti tik tai, kas reikalinga. Gaminti reikiamą kiekį. Gaminti reikiamu laiku. Gaminti ten, kur reikia Kalbant apie pačiu laiku logistikos įdiegimą, šis metodas padeda mažinti ir palaikyti ar net gerinti klientų aptarnavimo lygį. Frazė pačiu laiku apibrėžia šio metodo esmę. JIT suteikia galimybę sumažinti gamybos ciklą, taip pat padeda daugiau orientuotis į kokybę ir greitą perkonfigūravimą. Modelis yra paprastas ir lengvai suprantamas. Metodas sėkmingai gali veikti tik tada, kai jį naudoja ir tiekėjai, kitu atveju, jei tiekėjas laiku nepristatys medžiagų ar žaliavų įmonė neįvykdys užsakymų. JIT sistemos dalis yra Kanban metodas (lietuviškai ženklas, signalas, kortelė ) padedantis užtikrinti vientisą proceso vertės srautą. Oficialiame Lean tinklalapyje nurodoma, kad Kanban padeda sumažinti atsargų lygį, padidinti atsargų apyvartumą, pagreitinti reakcijos laiką tarp kliento ir tiekėjo, bei pagerinti gamybos plano vykdymo tikslumą ir sutrumpinti užsakymo atlikimo laiką. Zinkevičiūtės (2013) teigimu: Kanban sistemos veikimo principas kai surinkimo linijoje pritrūkstama detalių, reikiamas jų kiekis į reikiamą vietą patiekiamas iš kito tiekimo grandinės laiptelio. Žinoma, šis žingsnis sužadina poreikį kitame grandinės darbo taške, o šis prieš jį esančiame ir t. t. Taigi ši sistema paremta medžiagų ir komplektuojančių dalių tiekimu į gamybą tik atsiradus jų poreikiui, kuomet jos iš karto yra naudojamos. Sandėliavimo procese naudą gali suteikti paprastas komunikacijos maršrutų optimizavimas. Poke-Yoke kokybės valdymo sistemos taikymas. Poke-Yoke metodo taikymas gamybiniame procese padeda išvengti klaidų ir defektų. Klaidos, tai dėl darbuotojų veiklos atsirandantys

25 nesklandumai, defektai sukeltų nesklandumų rezultatai, padariniai (reikia pabrėžti, kad defektai gali būti ir su mechanizmais susijusių nesklandumų padariniai). Minėtojo metodo taikymas turi būti vykdomas remiantis šiais principais: atpažinti galimas klaidas, kurios gali pasireikšti net ir atliekant apsaugos veiksmus. Kiekviename proceso žingsnyje turi būti klausiama, kokios galimos žmogaus klaidos ir įrangos gedimai šiame etape; V. Zinkevičiūtė (2013) siūlo šiuos veiksmus: Kontrolė (veiksmas, kuris pats automatiškai koreguoja proceso klaidą, pavyzdžiui rašybos tikrintuvas), išjungimas (procedūra, kuri blokuoja arba išjungia procesą, kai klaida pasirodo, pavyzdžiui blokuojantis jungiklis), įspėjimas (žmogaus perspėjimas, jog kažkas yra ne taip pavyzdžiui orlaivių pilotams garso įspėjimas stabdyti). Vieno vieneto srautas (angl. One Piece Flow) tai vienas iš procesų tarpusavio sinchronizavimo būdų, kai procesai tarpusavyje sujungiami taip, kad kiekviename procese tuo pačiu metu gaminamas vienas produkto vienetas (rinkinys), toks apibrėžimas pateikiamas Lean.lt žodyne. 5S sistema padeda tobulėti kiekvienai įmonei, nesvarbu, kur būtų taikoma fabrike, biure ar mažmeninėje parduotuvėje. Be jokios abejonės, 5 sistema tai yra būtinybė norint vadovautis LEAN gamybos principais. Įdiegus 5S sistemą, aiškus progresas matomas kokybėje, produktyvume, darbų saugoje, efektyvume bei darbuotojų pasitenkinime darbu. Išmetimas Apmokymas Klasifikavimas Standarti zavimas Valymas 8 pav. 5 sigmų sistema (sudaryta autoriaus pagal Zinkevičiūtė, 2013)

26 5S koncepciją sudaro 5 elementai, taip pavadinta dėl to, kad japonų kalba visi žodžiai prasideda iš S raidės. Išmetimas (jap. Seiri); Klasifikavimas (jap. Seiton); Valymas (jap. Seiso); Standartizavimas (jap. Seiketsu); Apmokymas (jap. Shitsuke). Įgyvendinus vieną stadiją, atsiranda natūralus poreikis pradėti įgyvendinti sekančią. 5S terminas naudojamas įvairiausiais vardais tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Tačiau esmė išlieka ta pati organizacijoje viskas turi savo vietą ir ją drausmingai užima. Tinkamai taikoma, ši sistema palengvina bet kurį atliekamą darbą. Darbuotojus skatina malonesnės darbo sąlygos, didesnis darbo pasitenkinimas ir galimybė daryti įtaką savo darbo kokybei. Didžiausia nauda įmonei yra aukštesnė produkto kokybė, didesnis produktyvumas, didesnis kliento pasitenkinimas ir įmonės augimas. Atsitiktinis šių metodų taikymas dažnai neduoda laukiamo rezultato, juos reikia įgyvendinti sistemiškai ir nuosekliai. Išanalizuotų metodologijų taikymas gamybinių įmonių veikloje gali užtikrinti efektyvius veiklos rezultatus. Įmonės veiklos procesų derinimas ir valdymas leidžia pasiūlyti platų gaminių asortimentą ir tenkinti klientų poreikius per trumpiausią laiką. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir apibendrinant teorinę dalį galima teigti, logistika tai materialinių ir nematerialinių operacijų valdymas, planavimas ir organizavimas nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo pagaminto produkto ar paslaugos pristatymo galutiniam vartotojui, patenkinant jo poreikius mažiausiomis sąnaudomis. Tiekimo grandinės valdymo procesai apima derybas su tiekėjais, atsargų planavimą, prekių užsakymą iš tiekėjų, sandėliavimą, paskirstymų vykdymą, grąžinimų tvarkymą tai tarpusavyje sujungti arba susiję procesai, kurių kelias prasideda nuo pateikto užsakymo arba tiekėjui pateiktos užklausos ir baigiasi galutinio vartotojo pasiekimu. Įmonėms siekiant dirbti rinkoje kuo efektyviau ir tuo pačiu pelningiau, yra svarbu suvokti kiekvieno logistinio proceso valdymo svarbą, nagrinėjant kiekvieną logistinio procesą atskirai ir nustatyti tobulinimo būdus, taikant vertę kuriančius ir darbo sąlygas bei efektyvumą didinančius metodus. Kiekvienas procesas atskirai gali turėti įtakos gamybos efektyvumui, todėl turi būti analizuojamas visas vertės kūrimo procesas nuo užsakymo pateikimo iki galutinio produkto išsiuntimo vartotojui. Logistinio bendradarbiavimo uždavinys yra sukurti tokius santykius tarp užsakovo ir paslaugų teikėjo, kurie būtų pelningi ir vienai, ir kitai bendradarbiaujančiai šaliai. Geras paslaugos teikėjo pasirinkimas yra labai atsakingas procesas. Logistikos paslaugų teikėjai yra lyginami pagal jų

27 vykdomą veiklą ir kriterijus, kuriuos reikia įvertinti. Paslaugos teikėjas pasirenkamas sudarius vertinimo sistemą, kurioje pagrindiniai kriterijai yra: kaina, kokybė, patikimumas ir pristatymo laikas. Šiuolaikinių logistinių procesų valdymo diegimas didina konkurencingumą, reaguoja į klientą, mažina atliekas, gerina kokybę, mažina išlaidas, norint išvengti klaidų reikia pasirinkti teisingą diegimo būdą.

28 2. UAB GRANULITA LOGISTINIŲ PROCESŲ VALDYMO TYRIMAS IR ANALIZĖ 2.1. UAB Granulita veiklos charakteristika UAB,,Granulita tai lietuviško kapitalo įmonė, gaminanti medžio granules kurui. Įmonė buvo įsteigta 2006 metais ir nuo pat įkūrimo pradžios veikia Radviliškio rajone, Vainiūnų k. UAB Granulita gaminama produkcija tapo ne tik puikiu aukštų standartų įrodymu bet ir yra puiki alternatyva tradiciniams kuro šaltiniams. Įmonės veikla grindžiama ekonomiškumo, socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos principais. Misija gaminti aukščiausios kokybės ekologiškai švarų kurą, pagrįstą minimaliomis sąnaudomis bei optimalia gaunama šilumos energija. Vizija išlikti patikimų, aukštos kokybės kuro granulių tiekėjų gretose, visapusiškai išnaudojant naujausias medienos perdirbimo technologijas bei atsižvelgiant į aplinkosaugos direktyvų svarbą. Įmonė UAB Granulita, siekdama patenkinti konkrečius Lietuvos bei užsienio klientų poreikius, ypatingą dėmesį skiria produkcijos kokybei. Medžio granulės gaminamos be jokių cheminių medžiagų, rišiklių ar priedų. Jos išlaiko savo formą dėl presavimo karštoje temperatūroje, kai rišamąja medžiaga tampa ligninas, esantis medienoje. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad granulės neišsenkantis šilumos šaltinis. Jos yra ekologiškos, nes degdamos išskiria tiek pat anglies dvideginio, kiek augdami perdirba joms gaminti naudojami medžiai. Medžio granulės turi žymiai didesnę šiluminę vertę negu malkos. Jas lengviau sandėliuoti ir transportuoti, jos užima mažiau vietos. Ši ekologiško kuro rūšis yra visiškai natūrali, skiriasi tik jos formos ir naudojimas. Biokuras yra vis aktyviau naudojamas Lietuvoje, o jo svarba rytojui neabejojama. Tad nenuostabu, jog mažai taršus biokuras tapo tokia populiaria kuro alternatyva tiek mūsų, tiek kitose pasaulio šalyse. Paprastas medienos granulių kokybės rodiklis mechaninis patvarumas. Jos neturi subyrėti suspaudus tarp pirštų. Svarbūs ir kiti rodikliai drėgmė, peleningumas, degant išskiriama energija, tankis bei svoris. UAB Granulitos produkcijos kokybę patvirtina įgyti sertifikatai. DIN Plus sertifikatas nustato specifinius ir svarbius kriterijus gamybos procesuose. Atsižvelgiant į DIN Plus standartus, medžio granulės kategorizuojamos pagal diametrą, trapumo atsparumą, vandens ir dulkėtumo sudėtį.

29 EN Plus Europos mastu sertifikuoja produkcijos kokybę ne tik gamybos metu, bet net iki pristatymo klientui. EN Plus standartą atitinkančios granulės yra aukščiausios kokybės, idealiai tinka granulių krosnims ir šildymo sistemoms. Tiems, kurie rūpinasi pastatų šildymu, aktualu surasti efektyvų šildymo šaltinį. Dabar vis labiau populiarėja ekologiškas kuras. Tokios yra medienos granulės. UAB Granulita buvo viena pirmųjų, pradėjusių gaminti šią produkciją Lietuvoje. Tačiau šiuo metu tokia veikla užsiimančių įmonių yra gana daug. Kaip ir kiekvienas verslas UAB Granulita taip pat turi konkurentų, paieškos sistemoje internete rasta daug įmonių, užsiimančių panašia veikla, svarbiausi konkurentai išvardyti 9 pav. Pasiekti tai, kad įmonė įsitvirtintų perpildytoje rinkoje, joje išsilaikytų ir sugebėtų augti reikia labai daug pastangų. Aplink esant tiek daug konkurentų, tą padaryti yra labai sunku, todėl vienintelis būdas yra atlikti savo darbą kiek įmanoma gerai, kad stambūs klientai visada rinktųsi šią įmonę ir taip užsitikrinti kitų klientų pasitikėjimą. UAB BIOGRA UAB Gairelita UAB Bio Wood UAB Granulita konkurentai UAB Granulta UAB Ekologinis biokuras UAB Bageta 9 pav. UAB Granulita pagrindiniai konkurentai (sudaryta autoriaus) Atsižvelgiant į tai, jog įmonė UAB Granulita auga ir vystosi, galima daryti išvadą, kad įmonės valdymas yra palankus šių dienų rinkai. Tokiu būdu įmonė puikiai įsitvirtina rinkoje ir prisitaiko prie rinkoje vyraujančio poreikio. UAB,,Granulita veikia moderni, visiškai automatizuota medžio granulių gamybos linija. Moderniausia medžio granulių gamybos linija Lietuvoje leidžia lanksčiai reaguoti į rinkos bei vartotojų poreikius. 10 pav. matomas visas įmonės gamybos procesas.

30 10 pav. UAB Granulita produkcijos gamybos procesas (UAB Granulita duomenys) Kaip jau minėta anksčiau nei viena, net ir pati stipriausia įmonė negali egzistuoti savarankiškai. Ji būtinai yra susijusi su kitomis įmonėmis. Gamyba negali būti vykdoma be reikalingų žaliavų, taip pat gamyba bus betikslė, jeigu pagamintas produktas nebus pateiktas vartotojui. Įmonės logistikos sistema matoma 11 pav. Tiekėjas Vartotojas Apsirūpinimas Gamyba Tiekimas (paskirstymas) Transportavimas ) 11 pav. UAB Granulita logistinės veiklos schema (sudaryta autoriaus) Įmonė granulėms gaminti naudoja spygliuočių, kurių gausu Lietuvos miškuose, medieną. Produkcija gaminama iš pjuvenų, drožlių, skiedrų ir malkinės medienos Malkinė mediena tai kokybiška, kaloringa mediena, kuri neatitinka baldų ir statybų pramonės naudojimo reikalavimų. Dažyta, klijuota, impregnuota ar kitaip paveikta cheminių priemonių mediena nėra naudojama įmonės produkcijai gaminti, todėl granulių sudėtis 100 proc. medienos. Nukirsta aukščiausios rūšies spygliuočių mediena yra naudojama statybos ir baldų pramonėje. Likusi netinkama mediena yra

31 superkama UAB Granulita ir naudojama granulėms gaminti. Nužievinti rąstai smulkinami, o žievė sunaudojama gamybinio proceso metu, džiovinant žaliavą. Tik geriausia atliekinė mediena naudojama granulėms gaminti. Medienos dulkių likučiai presuojami, iš jų gaminami briketai. Pagrindiniai tiekėjai Lietuvos medžio apdirbimo įmonės ir miškų savininkai. Granulės gaminamos moderniu automatizuotu būdu. Rąstų nužievinimo mechanizmas, smulkinimo mašinos, granuliavimo aparatas ir pakavimo robotas šiais įrenginiais gaminamos kokybiškos ir mechaniškai patvarios bei visus standartus atitinkančios medienos granulės. Medžio granulės tai nuo 3,15 iki 40 mm ilgio, 6 arba 8 mm skersmens ritinio formos suspausta medienos biomasė. Tai švarus, natūralus, nekenkiantis aplinkai, atsinaujinantis kuro šaltinis. Granulės gaminamos iš pjuvenų, drožlių ir skiedrų, kurios džiovinamos, malamos ir presuojamos. Nuo 2016 m. įmonės gamybos vis didėja, 2015 2019 metų duomenys matomi 12 pav. 80000 70000 70000 60000 55256,2 57113,1 50000 40000 30000 20000 10000 46787,8 43405,1 0 2015 2016 2017 2018 2019 12 pav. UAB Granulita produkcijos gamybos apimtys tonomis (sudaryta autoriaus pagal įmonės informaciją) Didėjant gamybos apimtims, be abejo, didėja ir prekių apyvarta. 13 pav. pavaizduota prekių apyvartos dinamika.

32 16 14 14,6 12 10 8 8,2 7,4 9,1 9,9 6 4 2 0 2015 2016 2017 2018 2019 13 pav. UAB Granulita įmonės apyvarta, mln. Eur 2015 2019 m. (sudaryta autoriaus pagal įmonės duomenis) Produkciją pakuoja pakavimo robotas. Atsižvelgiant į skirtingus vartotojų poreikius, produkcija pakuojama į keleto rūšių pakuotes, įmonė yra pasiruošusi pateikti produkciją ir į klientų pageidaujamo dizaino pakuotes. Produkcijos pakuočių pavyzdžiai matomi 14 pav. 1 2 3 4 14 pav. Produkcijos pateikimo variantai (UAB Granulita ) 1. Pakuotėmis po 15 kg pakuotėje; 2. Briketais, kurių svoris 0,9 kg; pakuotėje 10 briketų 3. Birūs krepšiai po 1000 kg. 4. Birūs produktai dideliais kiekiais pristatomi autocisternomis. Nedidelio svorio kuro granulių maišeliai po 15 kg ir briketai skirti buitiniams katilams ir šildymo krosnelėms namų ūkiuose ir kitose privačiai šildomose patalpose. Birūs produktai skirti didesniems namų ūkiams. Transportuojant ir sandėliuojant, supakuotos granulės nesudrėksta ir neskleidžia dulkių. Biri produkcija šios medžio granulės skirtos pramoniniam naudojimui ir