Nr.24 ( ) 2010 m. liepos 1 7 d. Kauno pilies liekanos. XIX a. Ordos albumo litografija. Mes vël atstatom Katedrà. Jûs matot, Ji bus verta ir Die

Transkriptas

1 Nr.24 ( ) 2010 m. liepos 1 7 d. Kauno pilies liekanos. XIX a. Ordos albumo litografija. Mes vël atstatom Katedrà. Jûs matot, Ji bus verta ir Dievo, ir ðio miesto. Bet, broliai mano, ðimtàkart svarbiau Ir savo ðirdyse jà atstatyti. Just. Marcinkevièius Katedra Liepos 2 d., penktadiená, val. kaunieèius ir miesto sveèius Paþaislio festivalis kvieèia á tradiciná renginá, skirtà Valstybës dienai, bus parodyta Justino Marcinkevièiaus drama Katedra. Romualdas RAKAUSKAS 3-7 p. Fotovi(t)raþai 29 Tautvydas NEMÈINSKAS Recenzija... ar vieða egzekucija? Dailininkui Vaclovui Rataiskiui-Ratui 100 Audronë MEÐKAUSKAITË Vasaros operetë Violeta ÐOBLINSKAITË ALEKSA 2p. Sakartvela: Gruzija, Georgija, Jurginija... 8p.

2 Vyksmas Audronë MEÐKAUSKAITË Galbût operetë labiau panaði á pavasará, taèiau vasarà ji Kaune mëgsta grynà orà, Kauno pilies pievas ir þiûrovø minias. Jau devintasis festivalis Operetë Kauno pilyje vël kvieèia visus uþdainuoti. Jo organizatoriai Laimutë Kuzmickaitë-Milaðienë, Gediminas Maciulevièius, Danielius Vëbra, paèiame festivalio ákarðtyje ðvenèiantis jubiliejø, ir Benjaminas Þelvys ruoðdami koncertø programas visada paiso Lietuvos kultûrinio gyvenimo aktualijø. Todël ir ðiais metais vienà ið festivalio dienø skiria Þalgirio mûðio 600-osioms metinëms paminëti. Tradicinëje festivalio koncertinëje erdvëje, sodelyje prie Kauno valstybinio muzikinio teatro, birþelio 27 d. skambëjo puèiamøjø instrumentø atliekama muzika. Jau áprasta, kad èionai daþniausiai nuskamba lietuviø autoriø kûriniai. Koncerte patriotiniø dainø melodijas, marðus atliko Lietuvos kariniø oro pajëgø puèiamøjø instrumentø orkestras, vadovaujamas kapitono Rièardo Kukulskio, susiejæs ðiandienà su Þalgirio mûðio laikais. Koncerte dalyvavo ir vyrø vokalinis kvartetas Opus vocalis (Giedrius Prunskus, Mindaugas Zimkus, Þanas Voronovas ir Antanas Kulakauskas), kurio repertuarà taip pat pripildë patriotinës dainos. Ðiø metø operetës festivalio vieðnia prancûzø muzika ir plati jos vokalinës sceninës raiðkos retrospektyva. Du koncertai prie Kauno pilies skirti ðios Europos ðalies sceninei muzikai reprezentuoti. Lietuvoje labai daþnai statomos italiðkos operos verizmas. Todël mes norëjome prisiliesti prie gilesniø prancûzø autoriø. Prancûziðkoji opera buvo papildyta baletu, nes ji puoselëta Liudviko XIV, kuris be galo mëgo ðoká, dvare. Jo veikiama pasikeièia ir muzika. Prancûzø opera dvelkia karaliðka didybe, turi neapsakomà pudros kvapà ir daugybæ spalvø, pasakojo L. Kuzmickaitë-Milaðienë. Taigi liepos 4 d. 20 val. prie Kauno pilies skambës prancûzø romantiniø operø fragmentai. Graþiausias arijas ir ansamblius ið kompozitoriø Charleso Gounod, Georgeso Bizet, Jacqueso Offenbacho, Leo Delibeso, Giacomo Meyerbeerio, Camille io Saint-Saenso, Juleso Massenet, Jacqueso Fromentalio Halevy, Gustave o Charpentier kûrybos dainuos þymûs Lietuvos operos meistrai: Algirdas Janutas, Ieva Prudnikovaitë, Sandra Januðaitë, Merûnas Vitulskis ir kiti. Vakare dalyvaus ir garsusis Latvijos bosas, teatro La Scalla ir kitø Europos prestiþiniø operos teatrø solistas Romanas Polisadovas jis jau seniai, suþavëtas neáprastos ir patrauklios erdvës, norëjo atvykti á mûsø festivalá. Dainuos þavi vieðnia ið Prancûzijos lyrinis sopranas Alketa Cela, kurios pasirodymà turës ávertinti patys klausytojai. Tikimës, jog nenusivils. Vasaros operetë Nepaprasto groþio ir didybës kupina barokinë prancûzø muzika. Operose tuo metu dainavo tik vyrai kastratai, kurie atlikdavo ir moteriðkas partijas. Taèiau dabar jau yra gamtos sukurtø kontratenorø. Vienas jø dainuos ir mûsø festivalyje tai solistas ið Azerbaidþano Aleksejus Spirinas, ðiuo metu gyvenantis Vilniuje ir pastaraisiais metais lankantis pamokas pas þymiausius Lietuvos operos dainininkus bei pedagogus Vytautà Juozapaitá ir Sigutæ Stonytæ. Vos iðgirdæ, susiþavëjome jo balso tembru. Tai itin reta gamtos dovana, tokiø balsø pasaulyje labai maþai. Nors uþsimerkæ spëtume, kad girdime moteriðkà balsà, jo metalinis skambesys vis dëlto turi unikalumo. Barokinës muzikos groþis atsiskleidþia lankstume, todël svarbûs visi niuansai, melizmos, forðlagai. Daþniausiai kontratenorai renkasi barokinæ muzikà, taèiau ádomu bûtø iðgirsti jø atliekamas ir kai kurias mecosopranø, gleþnø jaunuoliø partijas. Beveik visi ðie dainininkai yra liekni, labai subtilûs ir poetiðki tarsi ne ðio amþiaus vyrai, sakë L. Kuzmickaitë-Milaðienë. Dainininkas atliks Marc-Antoine Charpentier kûriniø, kurie pas mus dar nëra skambëjæ. Todël programa labai ádomi ir intriguojanti. Solistui pritars tik styginiø orkestras ir klavesinas, nes ði muzika negali prarasti barokinio ðleifo. Kyla abejoniø, ar atvira erdvë neiðblaðkys muzikos subtilumo ir niuansø, taèiau organizatoriai prisimena istorijà ir teigia, jog niekas nebus prarasta. Prancûzijos dvare koncertai, spektakliai buvo rengiami ne tik salëse, bet ir labirintø soduose. Vadinasi, tai pabandyti galime ir mes. Pilis mums suteikia papildomos geros energetikos, nes yra tarsi gyva dekoracija. Kai ieðkojome vietos koncertams Kaune, norëjome bûtent ðios erdvës. Juk dauguma opereèiø veiksmø vyksta pilyse, rûmuose, teigë organizatoriai. Koncerte iðgirsime ir þymøjá rusø violonèelininkà Sergejø Rolduginà. Prancûzø operos vakarà diriguos Julius Geniuðas, Jonas Janulevièius ir sveèias ið Vokietijos Bernhardas Epsteinas, su kuriuo organizatoriai susipaþino Ðanchajuje. Labai dþiugu, kad puikiems pasaulio muzikams kaunietiðkas festivalis atrodo ádomus. Rusijos jaunimo simfoninis orkestras dalyvauja jau tradiciðkai. Taèiau já papildo mûsø ðalies atlikëjai bei du muzikai ið Lenkijos ir Latvijos. Festivalis puiki galimybë jiems tobulintis. Jauniesiems tai savotiðkos meistriðkumo pamokos, nes rusø orkestro lygis labai aukðtas. Deja, dël finansiniø sunkumø nebus surengtas atlikëjø konkursas, todël bent instrumentininkai galës pasisemti patirties. Romanas Polisodovas. 2 Alketa Cela. Aleksejus Spirinas. Liepos 5 d. 20 val. toje pat istorinëje erdvëje skambës prancûzø autoriø lengvøjø sceniniø veikalø fragmentai: melodijos ið nuotaikingøjø opereèiø (juk bûtent Prancûzijoje gimë jaunesnioji operos sesuo), kurios pas mus taip pat labai retai statomos. J. Offenbachas yra operetës pradininkas, paraðæs 99 ðio þanro kûrinius, kuriø mes visai neþinome. Pernai buvo jo jubiliejus, todël ði muzika sulaukë labai daug dëmesio. Tai miniatiûrinës operetës, kurias net kelias galima pamatyti per vakarà. Todël ir mes pradëjome nuo J. Offenbacho, gavome jo klavyrus ið Vokietijos, apie opereèiø vakarà pasakojo L. Kuzmickaitë-Milaðienë. Prancûzø operetë labai lyriðka ir kartu dramatiðka. Joje nëra tiek daug aistros kaip austrø, vokieèiø operetëse, taèiau gausu þavesio, galantiðkumo, koketiðkumo ir ramumo. Festivalio reþisierius Kæstutis Jakðtas jau màsto apie ðiø opereèiø pastatymus Lietuvos scenoje. Iki ðiol pas mus vyravo Vienos ir Rusijos klasika, nes neturëjome kitokiø galimybiø. Dabar, kai pasaulis atsiveria, jau norisi paþinti naujus dalykus, kitas muzikavimo tradicijas. Prie Kauno pilies dar vienas þavus, graþus ir lengvas vakaras. Be opereèiø, skambës ir populiariø ðiuolaikiniø Richardo Cocciante bei Claude Michelio Schönbergo miuziklø, kino filmø melodijos bei garsiosios prancûzø chanson. Nors jø klausytis norisi prie þvakiø ðviesos ir vyno taurës, tikimasi, jog bent panaðià atmosferà sukurs pripaþinta ðio þanro atlikëja Rasa Rapalytë, padedama renginio reþisieriaus. Nukelta á9p. Funikulierius m. liepos 1 7 d., Nr. 24 ( ) Kalbëti dabartiná Lietuvos jausmà Birþelis. Lietus. Rumðiðkës. Poetas Justinas Marcinkevièius. Kaiðiadoriø rajono meras Romualdas Urmilevièius jam áteikia Jono Aisèio literatûrinæ premijà uþ lyrikos knygà Vëlyvo vëjo vëliavos (2009) ir uþdeda àþuolo lapø laureato vainikà. Lietuva. Jonas Aistis. Justinas Marcinkevièius. Pabaigoje ir Maironis. Diena, kai ðvenèiamas J. Aisèio gimtadienis ir áteikiama jo vardo literatûrinë premija, ðámet sutapo su Joninëmis su poeto vardadieniu. Prieðkario nepriklausomoje Lietuvoje vardo diena labiau ir buvo ðvenèiama. Birþelio 23-iàjà lietus pliaupë be perstojo. Poetas Just. Marcinkevièius su þmona Genute (kaip vëliau pasakys viena klausytoja geruoju angelu...) lankë aistiðkàsias vietas Dovainoniø kaimo medþius, kuriems ðlamant augo tylus vaikas Jonukas, ir Rumðiðkiø kapines, kuriose 2000 m. Aistis perlaidotas ðalia savo tëvø. Poetas Justinas perðlapo, skëtá buvo pamirðæs automobilyje. Lietus ilgai nedþiûvo nuo jo drabuþiø lyg kokia giliai ásigërusi atmintis, kuria pasiremdamas Just. Marcinkevièius pasakojo jau gan tolimo laiko áspûdþius. Vokieèiø okupacijos metais gimnazistai plaukëme garlaiviu ið Prienø á Kaunà, á teatrà. Netoli Paþaislio, ties Kampiðkiø kaimu, kaþkas parodë va ten, tarp tø trobesiø, yra ir Jono Kossu-Aleksandriðkio tëviðkë. Buvome girdëjæ ðio poeto eilëraðèiø ið knygos Poezija (1940), juos mums padeklamavo Prienø Þiburio gimnazijos mokytojas Juozas Eidukevièius. Man, kaimo vaikui, knygos buvo sunkiai gaunamos ir tàsyk per laisvà pamokà mokytojo padeklamuoti Aisèio eilëraðèiai paliko didelá áspûdá. Vëliau, atsivertæs ðià knygà, pajutau aistiðkà liûdesá, sunkiai ávardijamà sopulá, tarsi pamaèiau lygumas prie jo namø... Iki ðiol visiems ant lûpø buvo Aisèio eilutë Vienas kraujo laðas bût tave nuplovæs, o per ðá J. Aisèio literatûrinës premijos áteikimà sugráþome á eilëraðtá Peizaþas. Laukas, kelias, pieva, kryþius (...) Gera vargt èia, Lietuvoj! Stabtelëjæs ties pastaràja eilute, Just. Marcinkevièius tarsi nudþiugo gal ðie þodþiai sulaikytø emigracijà? Taèiau tuo paèiu metu ir ginèijosi su klasiku Aisèiu: Vargti niekur nëra gerai, nei Anglijoje, nei Rusijoje, nei Lietuvoje. Niekur. Bet tikëkime ateitimi, saviðkiø sugráþimu ið visø uþsieniø, tikëkime, kad þmonës dar ir tëvynëje patirs darbo, gyvenimo dþiaugsmà. Poetas Justinas kalbëjo apie Aistá, gretindamas netolimas jø abiejø tëviðkiø erdves, kaimo aplinkos ir darbø bendrystæ, dainas, tekstilæ, keramikà visa formavo poetinæ pasaulëjautà ir jausenà. Taèiau Just. Marcinkevièius pripaþino, jog neámanoma pakartoti aistiðkos dvasios, jis buvo Dievo siøstas þmogus apdainuoti Lietuvos likimà, liudyti atëjûnø okupantø plitimà. Lenkiuosi jam, myliu Aistá tikrà, gilø, nedeklaratyvø, jis vienas reikðmingiausiø poetø lietuviø poezijos istorijoje. Be Aisèio gal ir að nebûèiau nei pajëgæs, nei sugebëjæs kurti. J. Aisèio literatûrine premija Just. Marcinkevièius dþiaugësi ir didþiavosi santûriai, ramiai, kaip jis vienas temoka, prisipaþindamas, kad J. Aisèio kûryba jam padeda kalbëti dabartiná Lietuvos jausmà, kalbëti jaunimui, tarsi gludinti tà Aisèio eilutæ Gera vargt èia, Lietuvoj!.., kurià J. Aistis paraðë bûdamas tik 25-eriø metø. Kol Rumðiðkiø kultûros centro salëje aktorë Inesa Paliulytë skaitë J. Aisèio eilëraðèius, kol Just. Marcinkevièius jø klausësi, kol solistas Danielius Sadauskas dainavo pagal J. Aisèio ir Just. Marcinkevièiaus bei kitø poetø þodþius sukurtas dainas, akompanuojant Jûratei Landsbergytei, uþ lango lijo ir lijo ne tik dangaus vandeniu, bet gal ir amþinàja atmintimi, o gal tekëjo ir J. Aisèio sielvarto aðaros dël visø buvusiø ir esamø Lietuvos vargø. Taèiau salëje sëdinèiø ir klausanèiø þmoniø veidai nurimo, praðviesëjo, juos sotino klasikø poetinis þodis, kurio kasdienybëje labai stokojame. Iðkilmiø vakaras baigësi aðaromis ðviesiomis, dël Lietuvos, dël savæs, kai reikia nusiplauti sielos drumzles, iðsigryninti. Sakysite, sentimentalu? Në kiek! I. Paliulytë paskaitë 1987 m. Just. Marcinkevièiaus paraðytà eilëraðèiø ciklà Pavasario balsai Pasandravy, skirtà Maironiui. Visus pagavo bendras jaudulys, pats autorius ðluostësi aðaras... Tas graudulys maironiðkas, aistiðkas, marcinkevièiðkas tarsi trijø kartø poetø laikymasis uþ rankø, lyg jie bûtø giminës, susieti bendros didþios Motinos Lietuvos. Kad ir kaip mes màstytume ir burnotume, jog tëvynë pamotë, kad ir kaip bûtume iðblësinæ patriotinius jausmus, kad ir kaip trauktume bûriais ið Lietuvos, vis tiek visada atsiras þmoniø, kurie kartos ðiuos poetø þodþius: Taèiau Tëvynë dar nepraþuvus... (Maironis); Gera èia gyvent ir mirti... (J. Aistis); Vakarinio dangaus ðviesoje koks graþus tavo veidas, gimtine... (Just. Marcinkevièius). Adskio krislas Atsitiko kaip atsitiko: Ministras Èaplikas klupo dël Skiko, Ministras Masiulis dël Urbono Panaðiai apsiliurbino...

3 m. liepos 1 7 d., Nr. 24 ( ) Romualdas RAKAUSKAS Kraþiø natiurmortas tarp ðkotø ir dzûkø Kaþkelintà syká pervertus Mindaugo Kavaliausko albumà Kraþiø portretas ( Ðviesos raðtas. Kaunas, 2009) niekaip nepalieka keistø abejoniø ðleifas. Maþakalbiui Rimaldui Vikðraièiui paprasèiau trumpai drûtai ávertino: nuobodi knyga, ir jam viskas aiðku, o mums tenka svarstyti, kodël toks ðiuolaikiðkas jauno kaunieèio poþiûris á jaukiai uþdarà ir simpatingà miestelio gyvenimà nevirto didþiumà tenkinanèiu, meniðkai gelmingu iðsipildymu. Pirmiausia þvelgdamas á nugelsvëjusias spalvotas fotografijas pradedi átarinëti spaustuvës Arx Baltica kompiuteriø specialistus. O gal èia apgalvotas noras pasislinkti senovinio kolorito link? Ávade autorius deklaruoja, kad, sugráþæs ið prabangiø lozanø, paryþiø, èikagø ir atvaþiavæs á Kraþius, tikëjosi pamirðti viskà, ko mokësi apie fotografijà, ir pakeisti nusistovëjusius fotografinius poþiûrius. Tokius revoliucingus þodinius siekius gyvenimo tikrovë daþniausiai pasuka sava kryptimi. Tiesa, naujoviðkumo albume netrûksta, ðiuolaikinis madingas stilius darniai iðlaikomas visame leidinyje. Bet prisiminæs, Fotovi(t)raþai 29 kaip átaigiai, originaliai, su modernia poetine terapija ir taip pat spalvotai Lietuvos miestelius portretuoja Vytautas Stanionis, dokumentiniame informatyvume paskendusioje Kraþiø temoje pasigendi jautresnës gilumos. Netgi jaunatviðko verþlumo. Racionaliai tikslus fotografavimas primena seniokiðkà golfo þaidimà, kur ðaltai paskaièiuojamas kamuoliuko / fotografijos kelias, kur pirðtu / objektyvu parodoma, bet ðirdimi nesuðildoma. M. Kavaliauskas ypaè mëgsta gyvenimo fragmentavimà. Simboliðka titulinë albumo nuotrauka Liolia ir jos ðuniukas karðtà Mindaugo KAVALIAUSKO nuotraukos m. vasaros dienà. Autoriui daug svarbiau ne paèios Liolios iðgyventais rûpesèiais paþymëtas veidas, o suneðiotas, su þaviai operetine emblema Lovely sandalas ir meiliai prie jo prisiglaudæs ðeimininkës numylëtinis. Arba Laidotuvës Kraþiø kapinëse 2002 m. liepà, kur vietoje gedulingo kraþiðkës veido matome reklamiðkai ðvieèianèià firminæ Hermes skarelæ. Seserys su ledais ðv. Roko atlaidø mugëje m. rugpjûtis seserø ðioje nuotraukoje iðvis nëra, tik jø apyrankiuotose ir þieduotose rankose laikomi baltakremiø ledø vafliniai kauðeliai. Truputëlá kilstelëjus fotoaparatà ir atvërus saulëtos jaunystës þvilgsnius, atsirastø seserø asmenybës, natiurmortas pavirstø portretu. Bet gal tada neliktø M. Kavaliausko stiliaus savitumo ir neleistinai bûtø paþeistos konceptualumo taisyklës. Prabangiai, net dviem fotografijomis, pristatomas architektas ir poetas ið Èikagos Christianas Narkiewicz-Laine, kurio ðeimos istorija buvo susieta su senaisiais Kraþiais. Vienur sveèio veidà visiðkai uþdengia fotoaparatas, kitur profesionali Panasonic vaizdo kamera, o þmogaus taip ir nepamatome. Tokie reklaminio fotografavimo avantiûrizmai M. Kavaliausko mëgstami ir vertinami, tarsi ið tø garsiø firmø jam nubyrëtø koks naudos trupinëlis... Ádomus natiurmortinio stiliaus atradimas, kai autorius savo herojus fotografuoja su jau padarytomis jø nuotraukomis. Toks dviejø vaizdø sugretinimas tarsi iðradingas leitmotyvas pereina per visà albumà ir baigiasi sudëtingu sugalvojimu: Virgio Bakuèio, jo sûnaus Justino ir dukros Astos pirðtinëtos rankos ant tvenkinio ledo laiko savo vasariðkà iðsirengusiø ir ákaitusiø mauduoliø atvaizdà (su veidais). Áspûdingas kontrastas! Labai gerai fotografijø informatyvumà prapleèia iðsamûs paraðai: Modestas Navickas prie tëèio automobilio. Jis viliasi, kad, kai tëtis parduos buliø, nupirks jam ir jo broliams kompiuterá þaidimams m. liepa, Sigitas neseniai gráþo ið Norvegijos. Po susitikimo su draugais miestelyje jis gráþta á namus m. lapkritis. Pastaroji nuotrauka patraukia ne tik pirmojo minkðto sniego nubalinta erdve, bet ir netikëtai á kaimiðkai jaukià miestelio ramybæ ásiterpusia Norvegija. Juodomis maðinø provëþomis tolstanti maþa Sigito figûrëlë nostalgiðkai apibendrina gimtinës portretà. Kiek tokiø jaunø tautieèiø kasdien iðtirpsta abejingo pasaulio kraðtovaizdþiuose? Nukelta á 5 p.

4 TILTAI m. liepos 1 7 d., Nr. 24 ( ) Recenzija... ar vieða egzekucija? Tautvydas NEMÈINSKAS Ko sau pageidauja menininkas juk ne pagyros, o jo siekiø supratimo, nesvarbu, ar pavykæs jo bandymas. /Hermannas Hesse/...mes tik aiðkiname vieni kitø darbus. Visur knibþda vien komentarai. Autoriaus tenka ieðkoti su þiburiu. /Michel de Montaigne/ Në vienas þmogus bet kuriam kitam þmogui nëra autoritetas visose srityse. /Joseph Maria Bochenski/ Kai apie savo kolegø kûrybà ëmë raðyti þinomas fotomenininkas Romualdas Rakauskas, nenustebau. Pirma tai kruopðtus savo darbo profesionalas. Antra anksèiau jis jau yra raðæs (turi net þurnalisto diplomà). Treèia iki ðiol ne vieni Fotovi(t)raþai ið tiesø atrodë solidûs, argumentuoti ir skoningi, kaip ir pats ðio ciklo pavadinimas. Bet ðtai po netikëtai egzaltuoto ðios serijos raðinio Nr. 23, kuriame laukiau populiaraus keliautojo fotoalbumo pristatymo (ar recenzijos?), kilo keletas minèiø, nes teksto autorius savo kai kur padrikais ir netgi perdëm emocingais iðpuoliais manæs neátikino. Taigi panorau kiek ramiau pamàstyti ir apie recenzuojamos (?) knygos autoriø, ir apie patá recenzentà. Kadangi R. Rakauskas yra pripaþintas menininkas (rengiant ðá tekstà, Fotovi(t)raþø autoriui buvo áteikta netgi Nacionalinë kultûros ir meno premija), jam gali (ir privalo) bûti taikytini aukðèiausi vertinimo kriterijai ne tik (!) fotomeno srityje. Ðiuo raðiniu visiðkai nebandau kvestionuoti R. Rakausko kaip fotografo talento. Taip pat neruoðiu ginamosios kalbos ir saldþiø liaupsiø keliautojui Pauliui Normantui, kurio ne tiek fotoalbumai, parodos ar kita kultûrinë veikla, kiek asmens savybës atsidûrë ir Andriaus Jakuèiûno ( Nemunas, 2009, Nr. 43), ir R. Rakausko ( Nemunas, 2010, Nr. 1) paniekos taikiklyje. Nors raðinio pradþioje kritikas bendrais bruoþais ir eksponuoja (kaip duoklæ? tarsi pro sukàstus dantis) lojalumà P. Normantui ( meniðkai tvirèiausias albumas, fotografas átikino savo kûrybinio meistriðkumo branda ), taèiau tuoj pat suprieðina Rytø þinovo profesoriaus Audriaus Beinoriaus (sakyèiau labiau Rytø teoretiko ) iðsamius pasakojimus apie budizmà ir keliautojo P. Normanto (labiau Rytø praktiko) vaizdus: A. Beinoriaus tekstai sukëlë didelá smalsumà ir norà aplankyti tas keturias ypaè patrauklias valstybes, o ðtai keliautojo fotografijos ðitokio poreikio nesuþadino, bando áteigti mums R. Rakauskas. Gal toks suprieðinimas (vienam suteikiant pozityvumo, o kitam negatyvumo) jau buvo nulemtas iðankstinës neigiamos nuomonës apie keliautojo asmenybæ? Kad taip gali bûti jauti iðsyk. O toliau skaitydamas Auksinio Lai Vëjaus skersvëjus pamatai ir ásitikini tokio spëjimo teisingumu. Gaila, jog iðties iki ðiol kvalifikuotai raðæs R. Rakauskas neiðlaiko ir ima taðkytis ásiûèio ir þeminimo purslais. Nesuþadino ar tai rimtas argumentas recenzijoje? Gal problema tûno paties kritiko (recenzento) asmenyje? Sutinku P. Normanto fotoalbumai nëra prikimðti vien aukðèiausio meninio lygio vaizdø. Prisime- nu, vartant kà tik iðleistà antràjà jo knygà Nenugalëti Amdo tibetieèiai ðmëstelëjo nuojauta, kad ðio autoriaus kûryba visiðkai ne studijiniø ieðkojimø patirties subrandinti, bet keliautojo þvilgsnio pagauti kadrai ið gyvenimo klajojant. O tai jau visiðkai apèiuopiamas skirtumas, tad nenuostabu, kad, pasak A. Jakuèiûno gandø perpasakojimo, profesionalûs fotografai (anokia èia paslaptis?) raukosi ir reikðmingai raudonuoja dël kolegos fotografijø meninës kokybës. Gal P. Normanto fotografijos yra tik sudëtinë ávairiapusës gyvenimo veiklos dalis, todël nereikëtø kiekvienai jø taikyti aukðèiausiø fotografinio meno kriterijø? Tuomet ir vilkas bûtø sotus, ir avis sveika. Kodël jis negali uþimti savo gyvenimu susikurtos niðos, rinkti lyg dvasiniø patyrimø medø kelionëse uþfiksuotø akimirkø herbarus: ir þodinius, ir vaizdo? Pirmoje raðinio dalyje R. Rakauskas dar bando (visiðkai neáprastai sau pavirðutiniðkai!?) papasakoti apie pristatomà knygà, o antroje nuklysta á padrikà ir visiðkai nemandagø pasiðaipymà. Trumpai aptaræs kai kurias autoriaus fotografijas, ðoka niekinti asmená, visiðkai nesigilindamas á jo gyvenimà, neieðkodamas kûrybos intencijø, tuo labiau esminiø egzistenciniø tikslø. Visiðkai nesistengdamas suvokti ir pamatyti P. Normanto gyvenimo ir veiklos visumà. Ádomu, kas iðprovokavo toká nevaldomà pykèio priepuolá? Paðiurpau. Albumas Dievui! Negirdëta puikybë, ásiþeidþia R. Rakauskas. O að manau atvirkðèiai tokia dedikacija visiðkai neðokiruoja ir jokios puikybës èia nëra. Net jei koks Anglijos premjerlygos futbolininkas ar ATP 1000 Didþiojo kirèio turnyro tenisininkas, bëgdamas á aikðtelæ, persiþegnoja niekas, manau, ið to nedaro tragedijos (nes tikëjimas yra privatus asmens dalykas, o þiûrovui svarbiau pats þaidimas), tuo labiau neraðo tokiø tulþingø tekstø. Beje, R. Rakauskas turëtø paðiurpti ir dël kiekvieno uolaus krikðèionio Lietuvoje ir pasaulyje, nes jie visas savo intencijas, darbus ir net gyvenimà skiria (savotiðkai dedikuoja) Dievui (vienuoliai ypaè!). Jei atsargiai, be iðankstinio iðdidumo ir arogancijos pastudijuotume P. Normanto gyvenimo intencijas, þodþius ir veiksmus, paaiðkëtø, jog dar prieð 20 metø jis suprato, kad yra... tik Dievo árankis. Argi èia nëra tiesos netgi plaèiausia prasme? Argi mes savo valia galime palaikyti savo gyvybæ? Ar patys esame visatos ir visos gyvybës joje valdytojai? Taigi jis pasiðventë bûtent tam darbui, kurá dirba iki ðiol. Toks yra P. Normanto gyvenimo stilius kiek neáprastas hedonistiðkai nusiteikusiam miesèioniui. Á keliautojo pasakymà esu budistiniø paþiûrø Romos katalikas recenzentas vël sureagavo neadekvaèiai skaudþiai ir tarsi koks viduramþiø dogmatikas scholastas mestelëjo: Ar toká susidvejinimà leidþia abiejø religijø dogmos, neþinau. Manyèiau, jog tai yra ne susidvejinimas, bet sintezë arba platesnis poþiûris. Tai galëèiau árodyti paties P. Normanto biografijos detalëmis bei daugybe panaðiø faktø ið gyvenimo (bent kiek plaèiau þvelgiantieji á pasaulá tai ið karto suvokia). Bet pirmiau á galvà ðauna H. Hesse s prisipaþinimas, kai jis perkopë keturiasdeðimtmetá: Jau nebesitikiu sugebàs suprantamai formuluoti savo pasaulëvaizdá. Nepaisant to, vëliau jis gavo literatûros Nobelio premijà! Jei paþvelgtume á XX a. Europos kultûrà, nerastume në vieno þymesnio menininko ar kultûros veikëjo, kurio pasaulëþiûros nebûtø paveikæ Rytai. Tai ir Friedrichas Nietzsche, ir Martinas Heideggeris, ir Arthuras Schopenhaueris, Jerome Salingeris, Albertas Schweitzeris, Ezra Poundas, Vincentas van Goghas ir daugelis kitø. Nesuprantu, kam taip þiauriai kibti á atlapus, spekuliuojant religiniais argumentais, norint paniekinti nusipelniusá (tikrai ne maþiau nei pats kritikas) þmogø? Kiek þinau, netgi aukðèiausi budistø ir krikðèioniø hierarchai susitinka, bendrauja, o abiejø konfesijø vienuoliai renkasi, drauge medituoja. Ir nieko baisaus neatsitinka... Ðtai kà daugiau nei prieð dvideðimt metø kalbëjo XIV Tibeto Dalai Lama: Kadangi skirtingos religijos visais laikais ginèydavosi, uþuot ieðkojusios bûdø bendram tikslui pasiekti, per pastaruosius 20 metø að nepraleisdavau në vienos progos susitikti su krikðèioniø vienuoliais katalikais ir protestantais, taip pat su musulmonø, þydø ir, be abejo, hinduistø religijø atstovais. Mes susitikdavome, kartu melsdavomës, medituodavome, diskutuodavome apie ávairias filosofines idëjas. Að labai domiuosi krikðèioniðka praktika ir tuo, ko mes galime iðmokti ið jø sistemos, lygiai kaip ir budistinës praktikos kai kurie aspektai, ypaè meditacinës praktikos, galëtø bûti taikomos krikðèioniø Baþnyèioje. Man visuomet këlë ðleikðtulá fanatikai (savotiðki sektantai) tiek religiniai, tiek verslo, tiek politikos jie ne tik nemato reiðkiniø visumos, bendrø (ávairiø lygmenø) dësniø ar neáþvelgia reikalo gelmës, bet per prievartà bruka savo siaurai suprastà davatkiðkà vienintelës tiesos (ar net iðsigelbëjimo ) modelá. Atleiskite, bet panaðø dvelktelëjimà pajutau po ðiø gerbiamo R. Rakausko raðinio þodþiø... Keista, jog solidus fotomenininkas ima manipuliuoti garsios, neseniai mus palikusios raðytojos Jurgos Ivanauskaitës pasakymu privaèioje aplinkoje (kas dabar gali patikrinti ðá faktà?): Teisi buvo J. Ivanauskaitë (...) P. Normantà pavadinusi uþterðtos karmos þmogumi. Taip R. Rakauskas solidarizuojasi su visuomenëje þinomu þmogumi. Ar raðytoja ir dailininkë ið tiesø turëjo tokià Dievo dovanà (ar aparatûrà?), ágalinusià konstatuoti karmos ðvarumo laipsná? Ir kodël raðytoju bei kritiku pavirtæs fotografas griebiasi tokios tolimos jam srities? O gal jis pats jau yra ir karmos diagnostikos specialistas? Nors ir labai populiari visuomenëje (tiek dvasinëmis paieðkomis, tiek kûrybine saviraiðka), J. Ivanauskaitë nebuvo budizmo, o tuo labiau karmos tyrimo autoritetas. Budizmui paskyrusi trilogijà, vis dëlto liko tik raðytoja, dailininkë ir keliautoja. Be abejo nuostabus þmogus. O R. Rakauskui turëtø bûti ðiek tiek gëda dël savosios karmos, kad jis, pasinaudodamas (átaigumo dëlei!) þymaus þmogaus gal tik panaðiai iðtartais þodþiais privataus pokalbio metu, kaltina savo vaikystës kaimynà, iðvieðindamas savo subjektyvià nuomonæ, taip norëdamas sumenkinti ne tik P. Normanto kûrybà, bet ir gyvenimà visà jo tikslingà pasirinkimà tarnauti kultûrai ir þmonëms. Budistas niekada neuþdarbiaus ið jam ðventos religijos. Spekuliuoti budizmu ðventvagiðka, nerimsta Fotovi(t)raþø autorius. Ádomu, ar daug to budizmo 4 P. Normantas pardavë ir uþ kiek. Juokingas kaltinimas... O gal keliautojas ið tiesø turi ne vienà sklypà prie Baltijos jûros ar prie Trakø eþero, gal net vieðbutá Vilniaus centre? Kaþin, koks jo sukauptas kapitalas per tuos 30 klajoniø metø... Gal internete yra jo milijoninë turto deklaracija? Pagal kaltinimo tonacijà atrodytø, jog R. Rakauskas tikrai þino (jau yra suskaièiavæs) ðio aferisto sugrobtus turtus. Ávardytø ir neliktø jokiø abejoniø. P. Normantas bûtø galutinai demaskuotas ir sudorotas (kiek þinau, kelionëse jis ieðko nakvynës tik uþ kelis dolerius kad bûtø pigiau. Ádomu, ar kiekvienà mûsø patenkintø tokiø nakvyniø patogumai visus 30 metø?). Juokauju, suprantama... Bet èia gerbiamas R. Rakauskas turbût turi galvoje ðventvagiðkà mintá, jog nenuilstantis keliautojas tik apsimeta gyvenàs pagal budistines tiesas, o ið tiesø priklauso visiðkai kitam tikëjimui ar kaþkokiai grësmingai sektai. Neva budizmà pasitelkia savo asmeniui populiarinti. Keista, kodël jis gerbiamam recenzentui atrodo totalus apsimetëlis? Kaltinti P. Normantà dël garbës troðkimo taip pat atrodo visiðkai nepadoru. Ar noras raðyti eilëraðèius, fotografuoti, siekti ásteigti lietuviø namus Tibete ir Rytø muziejø Lietuvoje yra tik scenos ir plojimø siekimas? Kas ávyko R. Rakausko sieloje, kad jis viskà ima versti aukðtyn kojomis? Netiki në vienu keliautojo þodþiu, o tuo labiau vieðu veiksmu. Ar nuolatinis alinantis klaidþiojimas akmenuotais keliais, nevengiant rizikos ir nesirûpinant savo materialia ateitimi, nuolat fiksuojant tolimiausiø, daþnai skurdþiø tautø egzistencijos akimirkas ir vis siekiant parodyti tai kitiems parodø, interviu, knygø pavidalais yra tik labai nemoralus (R. Rakausko manymu) garbës vaikymasis? Kaþin... Matyt, já veja kur kas aukðtesni tikslai nei tik saviraiðka ar kieto þemaitiðko charakterio pasireiðkimai. P. Normantui, kiek þinau, maloniau stebëti þvaigþdæ pro stogo plyðá miegant apleistoje Tibeto trobelëje ar medituoti Everesto papëdëje. Jam daug svarbiau fotojuostelëje áamþinti dulkëtà vaiko galvelæ kur nors priekalnëse, nei brautis á miestuose garbës dalijimo ritualø orgijose besistumdanèiø kolegø bûrelius... Pripaþinkime kai kurie, bijantieji kur nors toliau iðkiðti nosá, dar iki ðiol bando ðildytis prie penkiasdeðimties metø senumo laurø, argi ne taip? Paulius drásta eiti vis pirmyn vis ið naujo tikrindamas ir savo, ir kitø pasiryþimø trajektorijas. Jau visiðkai perþengiamos padorumo ribos, sviedþiant toká verdiktà: (...) save pametæs, be savo þemës, be namø, be dvasinës ramybës, pasmerkæs save amþinojo klajoklio lemèiai... Ko siekia nusipelnæs fotomenininkas R. Rakauskas, vaikystës laikø kaimynà pavadindamas nelaimëliu ir bandydamas tokià sampratà áteigti mums? Kas verèia recenzentà taip nekorektiðkai ir gana staèiokiðkai áþeidinëti þmogø, kuris yra viena ryðkiausiø figûrø pastarøjø deðimtmeèiø Lietuvos (ir ne tik) kultûros baruose? Nejau jis vienas apgavo, apdûmë akis visai Lietuvos visuomenei: paprastiems pilieèiams, kultûros atstovams, intelektualams? Gal jis iliuzionistas? Turbût esu itin naivus, taèiau niekaip negaliu patikëti, jog P. Normantas apgavikas, bejausmis manipuliuotojas visuomenës nuomone, apsiðaukëlis ir analfabetas. Negaliu, ir tiek. Matyt, daug laiko reikia pragyventi ðioje þemëje, kad suprastum kai kuriø þmoniø veiksmø ir kalbø intencijas. Galø gale koks skirtumas, kokius grûdus mes èia malame? Laikas viskà sulygina, nugramzdina á uþmarðtá, o þmogui iðëjus lieka tik esminës jo pastangos. Keli já apibûdinantys darbai ir frazës, pavyzdþiui: buvo nuoðirdus, auksiniø rankø þmogus, bet paskendo... Arba gërë, valkatavo, bet puikiai grodavo bandonija... O gal ir taip: ieðkojo teisybës, geras buvo þmogus, bet vëliau nusigyveno, skurdo iki mirties. Visaip atsitinka. Bet gráþkime prie temos. Keistai atrodo nelaimëlis, apdovanotas ir Lietuvos, ir Vengrijos garbës þenklais: medaliais, premijomis, besidþiaugiantis savo misija, trokðtantis ðviesos provincialumu ir destruktyvumu alsuojanèiai tëvø þemei... Raðantis eiles, leidþiantis knygas, rengiantis parodas... Iki ðiol visgi mylintis savo tëvynæ kitaip negráþtø, nebendrautø ir nesidalytø ádomiausiomis patirtimis. O ðitaip elgiasi net ne viena deðimtis (ar ðimtai) tûkstanèiø lietuviø emigrantø, kurie visiðkai nesiruoðia gráþti ir kaþkodël nepatenka á R. Rakausko akiratá, nëra apskelbiami tëvynës iðdavikais, klajûnais be vietos ir panaðiai... Drástu vël nesutikti su R. Rakausku P. Normantas ne pametë save, bet atrado. Savo valia, sàmoningai pasirinko toká gyvenimo bûdà, pasaulio paþinimo stiliø, kûrybos specifikà ir... laisvæ. Visus tuos klajoniø deðimtmeèius keliautojas màstë tik konstruktyviai ir nuostabiai tikslingai, sutelkæs savo valià, jausmus, protà vienam projektui dirbti dël Lietuvos, plësti savo, o sykiu ir tautieèiø akiratá. Taip, dël to teko atsisakyti kasdienio komforto ir saugumo, áprastø sësliems miesèioniams. Taèiau niekada negirdëjau jo dejuojant dël sunkumø ar dël tokio pasirinkimo. Atvirkðèiai kaþkada jis juokaudamas pasakë, jog kai nusibos bastytis viskà mes á ðalá, o fotoaparatà á ugná. Be jokio tragizmo ar pozos. Jau beveik isteriðkoje raðinio pabaigoje R. Rakauskas ásivaizduokite! reiðkia uþuojautà (!?). Neapykantos pikas desperatiðkas palinkëjimas (prakeiksmas?): Tegu sau blaðkosi. Tegu ardosi. Ádomu, kokio tikëjimo dogmos leidþia toká vieðà chamizmo su didybës intonacijomis deklaravimà? Budizmo? Krikðèionybës? Ar islamo? Ne tik man turbût smalsu bûtø suþinoti. Apskritai kaþkodël vieni P. Normantà giria (sutinku, gal ir per daug egzaltuotai), o kiti tiesiog á ðuns dienas... Kaip yra raðæs Leonidas Donskis apie taip pat kontroversiðkai mûsø visuomenëje priimamà asmenybæ, filosofà Arvydà Ðliogerá: Mes nerandame tinkamos kalbos jam nusakyti, já patogiai apgyvendinti mûsø kultûros ir egzistencijos namuose, pagaliau já ávardyti. (...) Ádomu, o kas galëtø ir turëtø didelæ asmenybæ, visada paþeidþiamà dël savo talento, minties intensyvumo, atvirumo ar sàmoningos provokacijos ir rizikos, apsaugoti (...)? Ar ðiø þodþiø negalëtume taikyti ir nestandartinio gyvenimo ir màstymo atstovui P. Normantui? Ið antrosios Fotovi(t)raþø teksto dalies, þaiþaruojanèios arðios neapykantos fluidais, galima átarti, jog recenzentà galbût pagavo klaidingai suprasto postmodernizmo stilistika aðtriø pasisakymø ekstazë (lyg bulvarinëse TV laidose super.lt, Kakadu, ar Nuodëmiø top 10 ), kai viskas verèiama tik pajuoka. Net tai, kas brangu, ðventa, dvasinga. Suprantu R. Rakauskas taip bando ginti lietuvybæ, patriotizmà, bet tai daro tyèiodamasis ið kitø, ne maþiau subtiliø dalykø individualios kûrybos neáprastumo, nestandartinio gyvenimo bûdo pasirinkimo, veiklos kaip aukos realizavimo, laisvës rinktis, kà kalbëti, ir daugelá gàsdinanèio nuoðirdaus atvirumo iðpaþinimo. Nukelta á7p.

5 m. liepos 1 7 d., Nr. 24 ( ) TILTAI James Mac Donald. Ronald Mac Donald. Neil Mac Donald. Paulo STRANDO nuotraukos Fotovi(t)raþai 29 Atkelta ið 3 p. Albume vasaros karðtymeèius pramaiðiui atvësina subtilaus spalvingumo þiemiðki Kraþiø vaizdai. Juose daugiausia nuotaikø ir nuoðirdumo. Prie jø gretintina ir raudonais automobilio paþibinèiais iðraiðkingai perbrëþta slëpininga Vëliniø prieblanda Kapiniø gatvës galinë stotelë kapinës Visø Ðventøjø vakarà m. lapkritis. Kaþkuriame interviu M. Kavaliauskas prisiminë jo fotografiniø ágûdþiø formavimuisi reikðmingà átakà turëjusá, 1976 m. mirusá amerikieèiø fotografà Paulà Strandà. Mûsø jaunystës laikais ðis savitas menininkas irgi buvo svarbi kelrodë þvaigþdë. Nustebintas jaunojo kolegos judëjimu tais paèiais tolimos praeities meniniais takeliais, susiradau 1954 m. fotografuotà ir po deðimtmeèio Drezdene iðleistà P. Strando albumà Land der Graser. Nekukliai pasidþiaugiau savo dvideðimtmeèio kaimietuko neþinia ið kur tada susiformavusiu geru iðmanymu, nes ir ðiandien nedidukës Ðkotijos salos ðiaurietiðkai tvirtà ramybæ bylojantys þmoniø veidai, rûsèiai akmeningi peizaþai ir sodrûs natiurmortai visiðkai nepraradæ galingos meninës átaigos. Uþburiamai, su tauriu orumu prie savo akmeniniø namø sienø paminkliðkai stovintys ðkotai menininko talento jëga atrodo tarsi ne pozuotø, o ið to paties akmens iðkalti amþinai ten gyventø kaip uþtikrinti savos þemës ir tvirtø namø ðeimininkai. Pavydþiai pasvaièiojau: gal jie baudþiavos ir pereinamo kiemo nusiþeminimø savo istorijoje nepatyrë... Lygindamas su keistaspalviu M. Kavaliausko albumu, akivaizdþiai pajauti, koká meninës jëgos pranaðumà turi kokybiðkos nespalvotos fotografijos magija. O kraþiðkiø pozavimuose slypi laikinumas, kartais net menkadvasiai pakvailiojimai, kokie santûriesiems ðkotams ir dvasine ðvara paþymëtoje P. Strando kûryboje tiesiog neásivaizduojami. Ar fotografo papraðyta, ar didelio vaidybinio noro vedama senutë Juzefa, atsigulusi karste, dþiaugiasi, galëdama pasiðaipyti ið mirties. Toliau ðitaip makabriðkai smaginasi netgi dvasininkas: Kunigas Stanislovas Letukas, pavaduojantis Kraþiø klebonà jo nebuvimo metu, ruoðdamas baþnyèià laidojimo ceremonijai, pozuoja juokaudamas visi mirsime m. spalis. Gerai, kad bent savo stiliumi M. Kavaliauskas fragmentuoja tik gulinèio kunigo batø padø ornamentikà. Visas vaizdas su ilgaskverne juoda sutana ir palaimingu veidu bûtø pasityèiojimo virðûnë. Objektyvu siekiau praryti viskà, kas tiesiogine ar perkeltine prasmëmis maitino prieðeuropietiðkàjà Lietuvos kasdienybæ. Maniau, kad tai yra graþu, nes tikra. Tikra groþiu paverèia tik kûrëjo talentas. Kodël þavimës P. Strando menine tiesa ir abejojame M. Kavaliausko dokumentine tikrove? Todël, kad pirmuoju atveju pasineriama á gyvenimo ir þmoniø psichologinæ gelmæ, o antruoju neturint reikiamo dvasinio kuro, nuslystama pavirðutiniðkumais. Nenuraðykime ir giluminës devyndarbio taisyklës. Albume pateikiamoje biografijoje áspûdingai rikiuojasi perpildytas M. Kavaliausko gyvenimo grafikas: fotografas, menotyrininkas, fotografijos kritikas, kuratorius, publicistas, dëstytojas, leidëjas, vieðosios ástaigos,,ðviesos raðtas vadovas, 5 fotomeno festivalio Kaunas Photo vadovas, fotografijos galerijos F galerija ákûrëjas ir vadovas. Pasirodo, net vienuolikadarbis! O kada susikaupti menui? Palyginimø laiptais lengviau pasiekiama tiesa. Atverskime beveik tuo paèiu metu su Kraþiø portretu Raimondo Paknio leidykloje pasirodþiusá Arûno Baltëno ir Onos Drobelienës (unikalûs jos uþraðyti tarmiðki tekstai) albumà / studijà Ðilø dzûkai. Visi trys aptariamieji leidiniai savo tematika visiðkai identiðki: þmonës, peizaþai, natiurmortai. A. Baltënas nudþiugina jaukiø spalvø vaivorykðtëmis. Net stebiesi, kad ryðkus spalvingumas neerzina, o padeda dar imliau pajausti dzûkø gyvenimo groþá ir prasmingumà. Atsisakius spalvø viskas nykiai supilkëtø, prarastø ðviesø gyvybingumà ir dzûkiðkà optimizmà. Þvelgdamas á smagiausiais tautieèiais pas mus tituluojamus mielus dzûkø veidus dþiaugiesi ir stebiesi, kad, kaip toje dainoje, rodos, ir vargo nebuvo, ir skausmo upeliai iðdþiuvo... Netrûksta ðypsenø ir kraþiðkiø veiduose, bet kaþkodël jomis nesinori tikëti. Birutë Bileckienë. Kapiniðkës, 2006 m. Arûno BALTËNO nuotrauka Sugretinkime dviejø fotografø skerstuves. Marius Trakðelis (kairëje) su tëvais Virginija ir Antanu ir mamos patëviu Aleksandru ruoðia truputá kotletø studentui Andriui (antras ið kairës), iðvykstanèiam á Kaunà m. rugpjûtis. Prie baigiamos doroti skerdienos tvarkingai surikiuota ðeimyna su peiliais rankose ne itin draugingai þvelgia á fotografuojantá egzekutoriø. Uþ keleto atvertimø matome ant staliuko sukrautà kruvinai rausvuojanèiø laðiniø krûvà Kiauliena ir telefonas m. rugpjûtis. Blykste apðviestas, atstumiamai natûralistinis vaizdas skubina uþversti nemalonø puslapá. (Vëliau pagalvojau: gal siuþetus primityvinanti tiesioginë blykstës ðviesa yra modernumo privalumas?) Agutë Jeremièienë su sûnumis doroja skerdienà. Margionys, A. Baltënas nestabdo átempto darbavimosi, o gaudo iðraiðkingiausià þmoniø iðsidëstymà. Jam talkina ramus besaulis apðvietimas. Gretimuose puslapiuose raiðkia ðviesa pagyvinti estetiðkai patrauklûs ir tiesiog skanûs deðrø natiurmortai. Ðie eiliniai kaimiðki epizodai meniðkumu nepralenkia nuostabiø virtuviniø, bendravimo su bitëmis, muzikavimo, audimo, senovinio Vëliniø lauþo ir daugelio kitø scenø, bet jie, lyginami su M. Kavaliausko skerstuvëmis, parodo esminius dviejø fotografiniø poþiûriø skirtumus ðaltà racionalumà ir jautrø þmogiðkumà. Be iðlygø renkuosi giliai iðjaustà A. Baltëno gyvenimo matymà ir skaidrø jo sielos þvilgsná. Bet jaunoji karta tikriausiai balsuoja uþ postmoderno diskurso narkotinius smilkalus. Jiems taip matosi, jiems taip gyvenasi. Pagaliau taip atsinaujinimo krypèiø nuolat ieðko visi menai. Geranoriðkas baigiamasis istoriko Egidijaus Aleksandravièiaus tekstas Atrasta gentis tarsi atskiras tobulai suræstas statinys, kuris deramai galëtø lydëti bet kurá klasikinës lietuviðkos fotografijos leidiná. Moderniam, nusistovëjusius fotografinius poþiûrius pakeisti atëjusiam M. Kavaliauskui beveik geriau tiktø ðiuolaikiniø menotyrininkø savita ir sudëtinga, tik palaimintiesiems ákandama leksika uþkoduoti pamàstymai. Jie organiðkai pritaptø prie giminingø vaizdø. Ankstesniuose Fotovi(t)raþuose liko neáterptas Aleksandro Macijausko ðiai temai tinkamas negailestingas pastebëjimas: Konceptualizmas Lietuvos fotografø kûryboje yra jø ieðkojimø impotencijos pateisinimo advokatas m. Ðtai taip, ponai, aukðtøjø modernizmø pilotai!

6 TILTAI m. liepos 1 7 d., Nr. 24 ( ) Ratas apsisuko Dailininkui Vaclovui Rataiskiui-Ratui 100 Lietuvai savo pirmosios nepriklausomybës laikø menininkus tenka susirinkti ið naujo. Visas mûsø aukso fondas sunaikintas, iðbarstytas, todël tenka gelbëti tai, kas dar likæ. Ko nepasiglemþë karas, priglobë svetimos ðalys. Australija dailininkà, grafikà, pedagogà Vaclovà Rataiská, kuris dël uþsienieèiams sunkiai iðtariamos pavardës tapo Ratu. Taèiau tai tik gyvenimo siûlo galas, o pradþia 1910-øjø vasario 25 d. Paseirës kaime, Seinø apskrityje, kur senelis, o vëliau ir tëvas, turëjo vandens malûnà. Vaclovas buvo pirmasis ið keturiø vaikø. Jau deðimtmetis jis atsiskleidë kaip talentingas pieðëjas, todël siûlas nuvinguriavo á Kaunà. Èia baigæs gimnazijà, V. Rataiskis Kauno meno mokykloje studijavo grafikà pas Adomà Galdikà. Vëliau tobulinosi Italijoje. Priklausë 1933 m. susikûrusiai grupei Forma, buvo aktyvus arsininkas, Lietuvos dailininkø sàjungos narys aisiais... Baigæs Kauno meno mokyklà Vaclovas pradëjo dalyvauti parodose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje m. dalyvavo Lietuvos grafikos meno parodoje Èekoslovakijoje. Uþ Maironio baladës Jûratë ir Kastytis medþio raiþiniø iliustracijas Paryþiaus pasaulinëje parodoje Menas ir technika moderniame gyvenime 1937 m. V. Rataiskis buvo apdovanotas Garbës prizu. Tais paèiais metais dalyvavo tarptautinëje medþio raiþiniø ir litografijos parodoje Èikagoje, pradëjo dirbti Vytauto Didþiojo kultûros muziejuje (dabartiniame Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje) vyr. muziejininku. Taèiau netrukus malonios, su kûryba susijusios kelionës baigësi m. su þmona Regina bei dukterimi Ramona teko gelbëtis ir trauktis á Vienà (Austrija), po karo á Augsburgà (Vokietija), ten menininkas spëjo ásteigti privaèià dailës mokyklà, buvo pakviestas skaityti paskaitø Tarptautinëje meno akademijoje Miunchene, Þiburiø savaitraðèiui kûrë iliustracijas. Gyvendamas Vokietijoje Vaclovas dalyvavo tarptautinëje Grafikos ir knygos meno parodoje Belgijoje, o 1949 m. kartu su kitais lietuviø menininkais iðleido knygà 40 medþio raiþiniø ir pats iliustravo Dvylika juodvarniø m. menininkas su ðeima emigravo á Australijà. Ið pradþiø á Pertà, 1954 m. atvyko á Sidnëjø. Èia padëjo organizuoti pirmàjà Australijos grafikos meno parodà ir buvo vienas ið Sidnëjaus grafikø draugijos (Sydney Printmakers) kûrëjø m., propaguodamas lietuviø menà Australijoje, suredagavo albuminá leidiná Vienuolika lietuviø dailininkø Australijoje. V. Rataiskis daug dëmesio skyrë grafikos estetikai. Juozas Keliuotis kartà já apibûdino taip: Vaclovas Ratas-Rataiskis ornamentalus, bet jauèiàs grafikos esmæ. Grafikos meno, formos, estetikos kokybës V. Ratas ieðkojo ávairiausiose grafikos technikose. Dailininko grafikos stiliø, motyvus veikë naujos aplinkybës ir gyvenama vieta, taèiau jam bûdingas dekoratyvumas nedingo. Po 1966 m. diagnozuotos leukemijos V. Ratas iðgyveno dar septynerius metus ir tada sukûrë paèius dþiaugsmingiausius, spalvingiausius savo grafikos darbus. Spalvingose monotipijose vyrauja australiðki motyvai gamta, paukðèiai, èiabuviø gyvenimo scenos. Dailininkas mirë 1973 m. Sidnëjuje. Suþinojusi tëèio ligos diagnozæ V. Rato kûrybos iðsaugojimu ir propagavimu ëmë rûpintis duktë Ramona. Ji atsisakë baleto trupës gastroliø ir 1967 m. surengë keletà sëkmingø tëèio personaliniø parodø Niujorke, Èikagoje, Klivlende, Los Andþele ir Vaðingtone. Dukters dëka V. Rato parodos vyksta ir Lietuvoje m. viena jø buvo surengta Vilniaus dailës muziejuje. Ðiais metais V. Rataiskio-Rato jubiliejinë paroda Dþiaugsmo dailininkas pirmiausia pristatyta Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje Kaune vienoje pirmøjø V. Rataiskio darbovieèiø. Ðiuo metu paroda stabtelëjusi Druskininkuose Vytauto Kazimiero Jonyno galerijoje, o nuo liepos 7 d. iki Dailininkas Vokietijoje su mokiniais. 6 Australijos motyvai Vaclovo Rato grafikoje. Vaclovas Ratas su dukra Ramona. pat vasaros pabaigos jà bus galima aplankyti Lietuvos dailës muziejaus Radvilø rûmuose Vilniuje. V. Rato palikimas saugomas Australijoje, JAV, Vokietijos, Lietuvos muziejuose ir privaèiose galerijose. Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus turi 27 jo darbus, kai kuriuos jø dovanojo dailininko duktë Ramona bei Èikagos galerija. Parodoje rodomas 21 muziejaus saugomas V. Rato darbas. Didþiàjà ekspozicijos dalá sudaro Lietuvos dailës muziejaus turimi menininko kûriniai. Jø net 37 ir 4 kliðës bei knyga Dvylika juodvarniø. Taip pat retrospektyvà papildo 11 dukters Ramonos parodai atveþtø kûriniø bei kolekcininkø ásigyti darbai. Radusi laiko tarp baleto pamokø Vilniuje ir Latvijoje, Ramona RATAS sutiko Nemunui papasakoti apie tëvelio kûrybà ir labai spalvingà savo paèios gyvenimà. V. Rato parodø Lietuvoje buvo ne tiek ir daug. Per maþai apie já þinome. Tai jau treèioji paroda Lietuvoje, nes po tëvelio mirties Genovaitë Kazokienë buvo atveþusi jo darbø ið Australijos á Vilniaus dailës galerijà. Taèiau Kaune pirmasis kartas. Todël dþiugu, kad pagaliau surengta paroda tëvelio jaunystës mieste. Jis èia baigë meno mokyklà, m. dirbo M. K. Èiurlionio muziejuje. Man labai padëjo Antano Kuèo tëvelio draugo ið Kauno meno mokyklos sûnus Vidimantas. Jis mane susirado ir pasiûlë daug senø istoriniø nuotraukø, kuriø net pati nebuvau maèiusi. Tuometinë menininkø draugystë Kaune buvo tokia stipri, kad perduota net kelioms ateities kartoms. Jø vaikai tokie patys ðilti. Man ypaè dþiugu, kad Lietuvos muziejai tëvelio ðimtmeèio proga pasiûlë surengti parodas Kaune, Druskininkuose ir Vilniuje. Esu labai dëkinga visiems, kurie prisidëjo rengiant parodø ciklà, taip pat Australijos lietuviø fondui uþ ðiam projektui skirtà paramà. Jûs esate profesionali baleto ðokëja, taèiau meilë grafikai uþkoduota genuose? Mano gyvenime buvo daug vingiø ir iðsiðakojimø. Australijoje, kai ten atvykome, þmonës visiðkai nevertino originaliosios grafikos, nes apie jà nieko neþinojo. Mano tëvelis V. Ratas pirmasis subûrë grafikus ir 1960 m. surengë pirmà plaèià Australijos grafikos parodà m., tëveliui darant didþiausià átakà, þymiausi Australijos grafikai ásteigë Sidnëjaus grafikø draugijà Sydney Printmakers. Dabar ði draugija yra didelë ir garsi, nors anksèiau Australijos þmonës nesugebëjo atskirti originalios grafikos nuo laikraðèio spaudiniø. Todël norëjosi pratæsti tëvelio darbus m., po mamos mirties, radau grafikos galerijà, kuri ðvietë þmones. Kartu su ja sukûriau 40 minuèiø trukmës videojuostà Kas yra originalus grafikos darbas?, kurioje nufilmuota vizualia medþiaga pagrásta paskaita. Vëliau ði galerija organizavo pirmàjà grafikos mugæ, kurioje buvo demonstruojama mano sukurta teorinë medþiaga. Bet ir to man buvo negana. Norëjosi grafikà nuimti nuo sienos ir sukurti drabuþiø kolekcijà. Padëjo labai daug gerø þmoniø, tarp jø Sidnëjaus menø mokyklos tekstilës skyriaus vadovas, todël galëjau iðsiversti finansiðkai ir sukurti pirmà drabuþiø kolekcijà, kurià vëliau su Australijos dizaineriais pristaèiau ne vienoje pasaulio ðalyje m. lankiausi pas Amerikos lietuvius, kurie mano darbuose atpaþino tëvelio braiþà. Surinkti pinigai mano siûlymu buvo nusiøsti á Lietuvà, nes man tai daryti buvo labai malonu. Su tekstile dar dirbau gana ilgai. Ákûriau firmà, kuriai viena ir vadovavau man visada sekësi. O baletas, kodël bûtent jis? Á já mano kelias nebuvo aiðkus ir tiesus, pradëjau labai vëlai. Gal kad namuose buvo per daug baleto. Ðoko mano mama, teta ir dëdë. Jie visiðkai atsitiktinai tik atvykæ á Australijà ásitraukë á susijusius su ðokiu darbus. Tuo metu ðalyje pageidauta baltaodþiø emigrantø. Vos iðlipæ ið laivo mano giminaièiai buvo nufotografuoti, pavadinti baleto emigrantais ir pateko á laikraðtá. Jau po poros dienø juos pakvietë dirbti tik dël tos vienos sëkmingos nuotraukos. Visada norëjau bûti vaistininkë, taèiau kûnas privertë apsigalvoti. Dar vaikystëje mano sveikata suðlubavo, todël turëjau daugiau judëti, sportuoti. Pamaniau, kad geriausia bûtø ðokti baletà. Nors klasëje buvau pati vyriausia, stambiausia, man labai sekësi. Nukelta á7p.

7 m. liepos 1 7 d., Nr. 24 ( ) TILTAI Atkelta ið 6 p. Po pirmø RAD egzaminø net gavau stipendijà. Jau po trijø mënesiø ligoninës gydytojui suðokau savo pirmàjá menuetà. Vëliau daug dirbau ir devyneriø metø trukmës baleto kursà baigiau per penkerius metus. Uþsibrëþiau tikslà, jog septyniolikos metø jau bûsiu teatre ðokanti profesionalë, ir tai ávykdþiau. Tëvelis visà laikà mane mokë gyventi kûrybiðkai ir taip áveikti kliûtis. Bûdama ðeðiolikos, dar nepilnametë, ëjau á perþiûras teatre. Mokiausi paèiø ávairiausiø ðokiø, nes maniau, kad tik mokëdama viskà galësiu aktyviai dirbti ir neliksiu bedarbë. Australijoje buvo diegiama tik Karaliðkojo ðokio akademijos sistema. Tad ir mano teta turëjo mokytis ið naujo, nes rusø baleto mokyklos australai nepripaþino. Mama labai dþiaugësi mano karjera, nes að pasiekiau viskà, ko jai nepavyko. Ir tëvelio pseudonimà iðlaikiau visà gyvenimà. Man tai garbës ir atpaþinimo þenklas, kuriuo didþiuojuosi. Taèiau svaiginanti karjera staiga nutrûko? 1962 m. Australijoje ásikûrë Ballet Company, kurioje að pasiekiau savo karjeros aukðtumas, nes tuo metu ðalis kultûrà pasirinko savo prioritetu. Visa penkiasdeðimt ðeðiø þmoniø trupë buvo pusmeèiui iðsiøsta á pasaulines gastroles. Að visai netikëtai iðgarsëjau patekusi svarbiame Melburno dienraðtyje á nuotraukà kartu su Rudolfu Nurijevu didþiule to meto baleto þvaigþde. Manau, þurnalistai mane palaikë primabalerina Margot Fontaine, nes buvau labai á jà panaði. Kai jau tapau soliste, turëjau svarbiø sutarèiø, numatytø gastroliø, netikëtai susirgo tëvelis. Negalëjau tuo patikëti. Nusprendþiau savo karjerà pristabdyti ir jam padëti. Jau anksèiau buvau surengusi keletà tëvelio grafikos parodø Melburne, ið kuriø pirmàjà atidarë mûsø teatro primabalerina. Vëliau nusprendþiau padaryti pertraukà balete ir rengti tëvelio parodas Amerikoje. Ten gyveno daug jo draugø ið Lietuvos, todël nebuvo sunku. Man visi dailininkai labai padëjo. Turëjau pasiûlymø likti Niujorke, nes þmogui, kuris pastaruoju metu ðoko trupëje su R. Nurijevu, tai buvo visai paprasta. Taèiau að gráþau á Australijà. Ir nesigailiu. Dvideðimt metø baleto mokiau privaèiose Sidnëjaus mokyklose, dabar vël po ilgesnës pertraukos gráþau á ðià sritá, turiu mokiniø, su kuriais labai patinka dirbti. Dþiaugiuosi, kad mano ágûdþiai pripaþinti ir po tokio ilgo laiko. Ryðkiausi prisiminimai apie tëvus lieka ið vaikystës, kokie jie? Gyvenimo Lietuvoje að nelabai ir pamenu. Mëgdavau bûti pas tëtá muziejuje ir pas mamà teatre. Taèiau daug laiko praleisdavau ir su aukle, kurià mylëjau. Ið Lietuvos turëjau tik vienà þaislà, já mama leido pasiimti prisiminimui þvilganèià negriukæ. Emigruodami palikome beveik viskà, taèiau tëvelis sakydavo, kad tai, ko þmogui gyvenime reikia, jis gali pats susikurti. Todël turtai man irgi nebuvo svarbûs. Mano tëvelis buvo labai ramus, kantrus ir inteligentiðkas. Niekad nepavargdavo man aiðkinti nesuprantamø dalykø tol, kol jie tapdavo svarbûs ir aiðkûs. Nieko negrûsdavo per prievartà. Tëvelio kûryba turëjo bûti itin stipri, jei privertë jus nutraukti savo darbus? Labai dþiaugiausi, kad tëvelio liga buvo stabilizuota, ir jis tuo metu sukûrë paèius dþiaugsmingiausius, spalvotus savo darbus. Bûtent tada atrado unikalø savo stiliø. Iki to ëjo ilgai, nes nenorëjo aklai sekti mada. O ir laiko kûrybai neturëjo tiek daug. Atvykæs á Australijà dirbo privalomuosius darbus keramikos srityje, o medþio raiþiniai tapo jo laisvalaikio pomëgiu, didþiàja meile. Ið pradþiø Australijos gamtà ir vaizdus jis iðraiþydavo kvepianèiame sandalmedyje. Vieno raiþinio paruoðimas trukdavo visà mënesá, tad vëliau iðrado savo autorinæ technikà raiþymà gipse. Tai minkðta medþiaga, todël darbuose vyravo labai grakðèios, lengvos, lakios linijos. Pora gipsiniø darbø yra ir dabartinëje parodoje. Australijos menininkai, susibûræ draugijoje, stebëjosi V. Rato iðradingumu. Darbai Fragmentai erdvëje taip pat atlikti nauja jo technika. Tëvelis panaudojo paprasèiausià virtuvinæ folijà ir spalvotus daþus technikà pavadino metalo grafika. Ðie darbai labai patiko meno gerbëjams, todël daþnai ir noriai juos pirkdavo. Kûrybiðkumas tëveliui neleido nurimti. Á Australijà ið Lietuvos jis atsiveþë labai brangø kiðeniná laikrodá. Vienà dienà jis suduþo, taèiau tëvelis jo neiðmetë, o panaudojo savo darbe Pieno fabrikas. Vëliau jis kurdavo didelio formato darbus ant stiklo, japonø vandens daþø liejimo technikà pakeitæs aliejiniais daþais. Dirbti buvo gana sunku, nes tëvai gyveno maþame name. Atspausti atspaudus jam padëdavo ir mama. Á visus darbus ádëta be galo daug meilës. Tëvelá labai veikë Australija, jos gamta. Augmenija, gyvûnai, aborigenø kultûra buvo itin svarbi. Ja uþsikrëtë ið karto atvykæs á ðià ðalá. Lietuviðkumo beveik neliko. Áprastà lietuviðkà ornamentiðkumà pakeitë vietos formos ir koloritas. Gal ir nostalgija nekamavo? Ið pradþiø buvo sunku, nes dvejus metus teko atidirbti valdþiai paèius sunkiausius darbus. Tuo metu Australijai reikëjo paprastø darbininkø. Todël ir V. Ratui teko kilnoti plytas fabrike. Taèiau gerø þmoniø dëka jis pateko á golfo klubà. Ðis darbas jam buvo tiesiog svajonë. Sukûrë dvideðimt du medþio raiþinius bevaikðtinëdamas ir rankiodamas kamuoliukus tuose laukuose. Vëliau teko dirbti keramikos fabrike, kuriame pravertë Kauno mokykloje gautos þinios apie keramikà, glazûras. Ten dirbdamas iðrado dar neþinomø glazûrø. Viena vaza bus eksponuojama ir Vilniuje. Dailës muziejuje daugiau erdvës, todël ir ekspozicija platesnë. Jie jau turi anksèiau mano dovanotø dideliø grafikos darbø. O viskà, kà atveþiau ðá kartà, taip pat èia paliksiu. Kelis darbus, tiesa, teks parduoti kolekcininkams, nes Kaune surengta paroda finansuojama mûsø paèiø, o mes nesame milijonieriai. Suprantu, kad Kauno muziejams dabar sunku. Taèiau að apie pinigus stengiuosi kuo maþiau galvoti. Dar tëvelis mokë, kad svarbiausi dalykai gyvenime yra laisvë ir kûryba. Su ðia jo dovana iðsprendþiu visas savo problemas. Kadangi abu buvome meno þmonës, vienas kitam padëdavome, paþvelgdavome á vienas kito kûrybà ið ðalies. Kartais jis praðydavo sugalvoti jo darbams pavadinimus. O kaip sekasi gyventi Sidnëjuje? Ten jûs labai aktyviai ásitraukusi á lietuviø bendruomenës veiklà. Australijos bendruomenëje dabar dedasi ne patys geriausi dalykai. Nors þmoniø, rodos, ne tiek jau daug, taèiau susitarti sunku. Deja, kai kuriø jø ðlovës troðkimas ar asmeninës ambicijos uþgoþia bendrus tikslus. Gaila, Sidnëjuje lietuviai taip susiprieðinæ, kad nesmagu gyventi. Gal, jei turëtume lietuviðkà baþnyèià ir visus vienijantá kunigà, bûtø lengviau. Taèiau labai daug dirbame, ir að stengiuosi prisidëti rengiant Australijos lietuviø dienas. Ypaè ðokio srityje m. kartu su Jurgiu Þalkausku ásteigëme Lietuvos baleto bièiuliø draugijà, jos deðimtmeèiui buvo surengtas spektaklis, á kurá pakviesti trys baleto ðokëjai ið Lietuvos, Nacionalinës M. K. Èiurlionio menø mokyklos Baleto skyriaus diplomantai Kristina Gudþiûnaitë ir Voicechas Þuromskas bei jø reþisierius, þymus Lietuvos baleto primarijus Petras Skirmantas. Bièiuliaujamës su ðokio teatru Aura, kuris dalyvavo ir atidarant tëvelio parodà Kaune. Auros vadovë Birutë Letukaitë ir ðokëja Lina Puodþiukaitë taip pat dalyvavo tame sëkmingame spektaklyje Sidnëjuje. Prieð keletà metø buvo sukurtas bendras australø menininkës, choreografës Karen Kerkhoven ir Auros ðokio projektas Drugelio efektas. Tenka organizuoti lietuviø ðokëjø atvykimus ir pasirodymus Australijoje. Vis dar optimistiðkai þiûrime á ateitá, ypaè puoselëdami mainus tarp Australijos ir Lietuvos. Kalbino Audronë MEÐKAUSKAITË Paiðybos kursas m. Ramonos RATAS asmeninio archyvo nuotraukos 7 Recenzija... ar vieða egzekucija? Atkelta ið 4 p. O jei dël pilietybës að uþ Pauliø! Kai kitados raudonøjø kinø nelaisvëje atsidûrusiam keliautojui reikëjo pagalbos, Lietuvos jis buvo atstumtas, tai yra iðduotas, paliktas likimo valiai. Todël jis turi teisæ visiðkai laisvai pasirinkti savo santyká su tokia tëvyne. Sëslusis niekada nesupras klajûno, uþsikrëtusysis Rytais niekada nebus normalus krikðèioniðkojo fanatiko arba tuðèiagarbio civilizuoto (?) miesèionio akyse. Nieko baisaus, kad Fotovi(t)raþø autorius gan primygtinai bando áteigti skaitytojui, jog P. Normantas gyvena neteisingai, o turëtø gyventi pagal jo, R. Rakausko, versijà. Ið tiesø galima átarti, jog netgi jø abiejø pasaulëþiûra visiðkai skirtinga: gyvenimo vertës, kûrybos esmës, egzistencinio þmogaus gyvenimo tikslo prasme. Ðtai kà sako F. Nietzsche apie iðsiskirianèio ið visø savo unikalumu þmogaus sielà: Didþiadvasá þmogø daro tai, kad aistra, kuri tauruolá pasiglemþia, yra keistenybë, apie kurià jis pats nieko neþino; tai reto ir unikalaus poþiûrio realizacija gyvenime ir kone beprotystë; tai karðèio jutimas dalykuose, kurie visiems kitiems atrodo ðalti; tai gebëjimas atskleisti vertybes, kurioms dar neiðrastos svarstyklës; tai aukø atnaðavimas ant aukurø, skirtø neþinomam dievui; tai narsa be pretenzijø ágyti garbës; tai savæs patenkinimas, besiliejantis per kraðtus ir atitenkantis þmonëms ir daiktams. Apskritai suprasti pasaulá tik pagal vienà vienintelá scenarijø yra, ðvelniai tariant, stagnuojantis poþiûris. Juk nëra vienos tiesos, kaip reikëtø gyventi. Tûkstantmeèius þmonës jos ieðko... Savaime suprantama, kad ir drastiðkai moralizuojantis (o kur dingo vos prasidëjusi fotografijø albumo recenzija?) R. Rakauskas tiesiog negali bûti autoritetas visose srityse (o ypaè pasirenkant gyvenimo strategijas). Jam siûlyèiau kiek laisviau (þaidybiðkiau) paþvelgti á P. Normantà. Kad ir tokiu kampu, kaip neseniai miræs amerikieèiø filosofas Richardas Rorty: Ne taip svarbu, kaip nugyvenai savo gyvenimà, svarbiau, ar sugebi apie já papasakoti iki tol dar negirdëtu þodynu. Ar neatrodo, kad P. Normantas jau daugiau kaip prieð 20 metø pradëjo visiðkai kitoká, vakarietiðkiems standartams prieðingà, gyvenimà. Tai plaèios dvasios þmogus, kuris pasirinko gyventi toliau nuo dabartinëmis technologijomis þaiþaruojanèio civilizuoto (?) beprotnamio... Iki ðiol visà laikà jis tarsi kûrë (jei galima taip formuluoti) pasakojimus apie save: interviu, eilëraðèiø, fotografijø, kelioniø pavidalais. Jis integraliai gyveno tame, kà stebëjo, skaitë, raðë. Visas ir siela, ir kûnu. Dël tokio keliautojo gyvenimo bûdo gal ir susiformavo tam tikrø poþiûriø á já visuma, kuri jau panëðëja á legendà. To nepaneigsi. Þvelgdamas á P. Normanto buvimo pasaulyje bûdà, negali nepastebëti ir sàsajø su daosizmo filosofiniais konceptais (pvz., gyvenimas kaip menas). Ar nepanaðus ðis keliautojas á dao adeptà, kuriam nereikia þmogiðkojo patyrimo, jis vieniðas tarp þmoniø, prieðingas jiems ir pavyzdys pasauliui, jis ieðko sau paskutinës vietos (...), norø turi nedaug (...), nekaupia (...), savo laikiniðkumu lyg iðprotëjæs, bet eina didþiuoju keliu. Todël Lai Vëjus ir atrodo mûsø, iðgverusiø vakarieèiø, akimis lyg beprotis, akiplëða ar valkata. Todël nesuprantami nei jo þodþiai, nei veiksmai. Atitrûkæs nuo laiko, vengiàs civilizacijos trukdþiø, aplenkiantis kultûrinio triukðmo ðiukðlynø sangrûdas, savanoriðkai paaukojæs egzistenciná saugumà jis visai kitaip màsto apie esmines gyvenimo vertybes. Gal dël to, jog tie deðimtmeèiai nuolatiniame kelyje iðaðtrino pojûèius, suteikë galios atskirti tikrà dalykà nuo veidmainystës. Gal dël to, kad jis niekada nekalba aplinkui, o viskà dësto tiesiai, aðtriai, atvirai ir reaguoja tuoj pat! Taip vël papiktindamas R. Rakauskà, kuriam tai tik iðsidirbinëjimai. Kaip raðë F. Nietzsche ( Linksmasis mokslas ): Visoms didelëms problemoms reikia didelës meilës. Mano galva, be tokios meilës P. Normantas tikrai negalëtø (jau sulaukæs ðeðiasdeðimties metø) bûti kelyje ir fiksuoti tolimø ðaliø tautø ir kultûrø gyvenimo, ieðkoti savo, o gal ir visos þmonijos bûties prasmës. Tam, kad tautieèiai paþvelgtø á pasaulá kiek toliau, nei siekia jø nosys. Tai be galo plaèios ðirdies þmogus, jei pasirinko toká gyvenimo kelià ir susikûrë netgi darbo Tibete priesakus. Ðtai keletas jø: Mylëk Himalajø tautas, gerbk visas religijas ir bûk ðvarus instrumentas Dievo rankose, skleisk tiesà apie Himalajus. O kokiø tikslø siekë (ar kokius priesakus vykdë) R. Rakauskas teksto Auksinio Lai Vëjaus skersvëjai stilistika, panaðia á gatvës slengà ar anksèiau minëtø TV laidø stiliø, suprasti negaliu. Kadangi nenoriu likti galutinis teisëjas ðioje delikaèioje situacijoje, pasakysiu ðtai kà tokie kasdieniai pasaulietiðki pasiblaðkymai kaip A. Jakuèiûno kaltinimai (gandø, nuogirdø bei realiø faktø akcentavimas), R. Rakausko áþeidinëjimai ar mano bandymai ásiþiûrëti á abiejø tekstus, bandyti surasti kokià nors tiesà, yra tik vandens ratilai gyvenimo eþero pavirðiuje, palyginti su P. Normanto pasiðventimu! Gyvenimu-auka, prieð kurià visa tai nublanksta (juk mûsø tekstai Nemune yra viena, o realus, tikslingas, pasiaukojamas ir nuolatinis veikimas gyvenime visiðkai kas kita). Pritarèiau ne kokiems áþûlokiems TV peliukams, kaip tai paðaipiai ir su slepiamu pasimëgavimu daro R. Rakauskas, bet N. Skrudupaitei ið TV laidos Keliaukim, nuoðirdþiai prisipaþástanèiai: Ðio keliautojo mintys tave uþkreèia ir iðlaisvina. P. Normanto gyvenimà (nors dar nebaigtà) sudëèiau á nuostabià poeto R. Keturakio metaforà (jà taip pat atradau Nemune, kuriame jis raðo apie áþymøjá grafikà Romualdà Èarnà): Kito pasirinkimo nëra tiktai tas ilgesys, arba paðaukimo (...) iðdavystë. Gal visos didþios ir kûrybingos asmenybës yra nukreiptos (áðventintos?) leistis á tam tikrà, vienintelæ didþià ir originalià, kitiems vargiai suprantamà (kelianèià sunkiai paslepiamà pavydà) kelionæ per pasaulá?

8 Kûryba m. liepos 1 7 d., Nr. 24 ( ) Justas JASËNAS *** Ðviesusis medþio angelas Pasviræs Á juodà dvaro langà Á buvusias akis Dar tebeþiûri Gieda Jo partitûros ðitas laukas Jo natos ilgesingos laiko stygos Ðitiems namams uþsidega akimirka Pilkom drobëm taku per dobilienà Tu visad giedi Jau buvusiems Jau gráþusiems namo Dabar kai ima vakarëti Balti drugiai dar syká suplasnos Atsimeni verkiau anàkart Balti dangaus sparnai Dar laimina Imu dar vienà Stiklo ðukæ dienà Tu visad giedi Ðitiems namams ir laukui Kai vargsta akys þodþiai stringa Balta giesmë juodam lange iðauðo *** Nepalikti savæs Tuðèiame lauke kaip akmens Tà dienà kai gimsta Þmogus Kai delèia pasveikins Tylinèius rytmeèio langus galvosim Ar sapnavom? Ar bûsim? Ar reikia? Nepalikti savæs Kaip vandens ir kaip kraujo Kai lyja tiesiai á ðirdá Tuðèiame lauke matosi þaizdos Nepalikti savæs prie namø Kai auðta diena Savam keliui ir darbui Nieko nereikia sakyti Nepalikti savæs ðá pavasará Ant didþiojo Eþero ledo Kai bijoma eiti þiûrëti Kai þmogus ið tolybiø jau nepareis Geriau jau ákristi á duobæ Dabar kai dar niekas nemato Þodþiai kaip dûriai Nebegaliu pasakyti tiesos Dar ðávakar ðávakar Kai nieko nëra Pasislëpæ drugeliai kuþda Juk jø sparnai vienadieniai *** Vieniðøjø sodø tyla Ilgesingomis akimis veriasi Á plentà anapus eþero Teka gyvenimas Vienumo celëse þydi daiktai Kalba praviros durys Prisiriðti èia prijaukinti dabar Eina pëdos Uþ tekanèio ryto ribos Nieko neatrasto jau nebëra Mûsø laikas bijo dainuoja Sustojo akimirkos blykstë Kaip palikt prijaukintus namus Ir vaikus þiûrinèius langus Iðeisim ten uþ tikrovës Paþado sodai jau þydi *** Krentanèios þolës ant tylinèio tako Paþymës rudenëjanèià baigtá Vakarëjant dar sugelia ðirdá Bitës gráþtanèiø jau nepaþástanèios Delnuos iðsisklaido ir mirga Trapus mieganèio vaiko kuþdëjimas Audþia ryto sapnus Vorai þiedø aðaras apsikabinæ Vis garsyn ir garsyn prapultin Veda ir veria þiogo kalbëjimas Jau tikrai jau dabar Nutilsim dar kartà Gyvenimui Tik brenda laukimo keleiviai Suklupæ prieð amþinà Bûtá Baltø dobilø mënesienoje Rûko krantas tiesà paslëps Pasirinks ir Tave Tolstanèio laiko pavargusios stygos Pasilik amþinai su Dangum Krentanèiø þvaigþdþiø palytëtu *** Vakarëjanèio lauko tyloj Neberas mûsø paukðèiai namø Tik akivarai veriasi veriasi Grobia uþsiskleidusá krislà aky Namo jau nepareisim Mûsø tiesa dangaus Eþere Gal tada kai nutolsim nutilsim Neliesim baltojo kranto Pragaiðtys ið ankstyvojo ryto Kur palikom varganas pëdas Kaþkada ið kaþkur dar sugráð Nusivylæ laukimo keleiviai Balto rûko take pasitiks atsiklaups Pavëlavusio ryto laiðkai Ten mûsø nebus Tik laikas pasirinkti uþmirðæs Tolo nutolo dangus Pasivyk ir pralenk delno aðaras Mes uþmigsim tylëdami Ir dar kartà nieko nesuþinojæ *** Ið kur ðitie þmonës atëjo? Atëjo sustojo ir tyli Ir kalba su medþiais Ugnimi ir lietum Ðita þemë ðventa Nubrozdintas laukas ir laikas Dienà maitina debesys Paukðèio sparnai ir vanduo Po kojomis uþaugo þemë Iðkankinta sudrëkus nuo vargo Aukos dievams ið delnø Ið po þemës ið po ðirdies Ten po þeme neatrastas miestas Takas paèià gyvastá tuojau iðgiedos Ant ðito aukuro ugnys Kraujo dëmës ir pelenai Baltas angelas kyla dangun Upës maitina ir gydo Ant ðio kraujo sudygo javai Bus duonos tylinèiam veidui 8 Violeta ÐOBLINSKAITË ALEKSA Visa grupë Mcchetoje, prie Sveticchovelio vienuolyno. Sakartvela: Gruzija, Georgija, Jurginija... Keturiø vyno ir poezijos dienø fragmentai Snieguotos Kaukazo virðûnës bus vëliau, ðeðtàjà dienà, jau gráþtant á Lietuvà. O kol kas po lëktuvo sparnu juodþiausia tamsa. Kai iliuminatoriuose pagaliau ásiþiebia Tbilisis, áspûdis toks pat kaip ir prieð daugelá metø, dar Sovietø imperijos laikais: ðis miestas, apsuptas kalnø gili taurë, sklidina naktinës ðviesos brangakmeniø. Oro uoste, nors Georgijos laiku jau graþiai po vidurnakèio, pasitinka filologë, vertëja Nana Devidzë, jos ðeðiolikmetis sûnus Mirianas, poetai Amiranas Svimoniðvilis (Pako) ir Georgas Nakhutsriðvilis (Gaga). Pernai rudeniop sykiu su jais pluðëjome Palangoje, III tarptautiniame poetø ir tapytojø plenere, skirtame Lietuvos vardo tûkstantmeèiui, sulaukusiame Uþsienio reikalø ministerijos rëmimo. Dar vienas Diemedþio vakarø bièiulis Davidas Robakidzë (Data) prisistatys jau iðauðus karðtai Georgijos dienai, tuojau po pusryèiø Dzveliubani vieðbutyje, pro kurio langus, þvelgdami á Tbilisio senamiesèio sutemas, mes keturias naktis galësime stebëti kiaunæ, savo aðtriais nagiukais elegantiðkai caksinèià ant skardinio stogo, ir tylius tamsos vaiduoklius ðikðnosparnius... Mes, ðeði Lietuvos poetai Gasparas Aleksa, Vladas Braziûnas, Birutë Jonuðkaitë, Donaldas Kajokas, Sara Poisson ir ðiø eiluèiø autorë ðákart remiami jau Kultûros ministerijos, atvykome á Georgijà su tam tikra misija : tæsti Palangoje pradëtà dviejø labai skirtingø, taèiau, laimë, ir labai panaðiø valstybiø ðiuolaikinës literatûros sklaidos projektà. Pirmoji diena Tbilisyje, kurio vardas, iðvertus á lietuviø kalbà, reiðkia karðtosios versmës, pralekia þaibu: krantinë akmeningosios Mtkvari, rusø perkrikðtytos á Kura, su miniatiûriniais vienuolynais prie pat vandens ir miesto ákûrëju Vachtangu ant akmeninio þirgo; garsusis Tbilisio fazanas, ákvëpæs valdovà pastatyti ðá miestà, ir Georgija Deda (Motina Gruzija), iðkilusi aukðtai virð þaliø kalvø, su vyno taure kairëje rankoje laukiamam sveèiui! bei apnuogintu kardu deðiniojoje galimam uþpuolikui; vësi prietema sobore, sostinës katedroje, á kurià þengianèios moterys gaubiasi lengvuèiais ðydais, ir policininkai, plaèia þegnone kaip visi mirtingieji pagerbiantys Dievo namus; stiklas mineralinio ir ledø porcija dailininkø, kuriø pavardës prasprûsta pro ausis, dirbtuvëje ir iðpûstos akys specifinio kvapo prisigërusioje Nacionalinës galerijos Aukso fondo salëje, kur galva, regis, susprogs nuo ikonø gausos, nuo neátikëtino jø senumo, nuo tobulos emalio technikos ir dar tobulesnës kalybos... Po viso ðio vaizdø ir susitikimø kaleidoskopo, po vëlyvø, neátikëtinai gardþiø pietø nepaprastai ðiltas vakaras su skaitytojais Nacionalinëje bibliotekoje. Daug lietuviø. Moterø. Nors yra ir vyrø. Poezijai plojama netaupiai, vertimams á kartuli dar aistringiau. Davidas vertë Birutæ, Donaldà ir Sarà. Dinara, su kuria didþioji dauguma susipaþástame tik dabar, Vladà. Georgijus Gasparà ir mane. Amiranas Jonà Liniauskà, kuris (Dieve, kaip gaila!) á Georgijà neskrido, taèiau vis viena ðá vakarà skaitomas: publika Jono poezijà ir vertimus palydi audringais aplodismentais. Nukelta á9p.

9 m. liepos 1 7 d., Nr. 24 ( ) Mozaika Atkelta ið 8 p. O mes, suþavëti lietuviai, kaip padûkæ plojame jaunø vaikinø kvartetui, giedanèiam nepakartojamus Georgijos choralus, bet labiausiai maþylei Natiai, kuri prisipaþásta, kad lietuviø kalba jai graþiausia pasaulyje, jos per dvejus metus ji iðmoko visiðkai savarankiðkai, ir kuri, niekados dar nebuvusi Lietuvoje, be menkiausio akcento sudainuoja Eurikos Masytës iðpopuliarintà Laisvæ, o paskui, akompanuodama sau gitara, dar ir aranþuotà lietuviø liaudies dainà... Pirmosios dienos áspûdþiams, karðèiui ir nuovargiui nuplauti perkûnija su þaibais ir nuostabus raudonas Kinzmarauli poeto Aleksandro Darèiaðvilio namuose uþmiestyje. Ir dar ðiek tiek poezijos. Jau neformalioje aplinkoje. Treèiadienio rytà mûsø laukia Mccheta, senoji sostinë. Aplankome Dþvará ir kiek aukðèiau pasilypëjusá Sveticchovelá, átaigiai apraðytà Konstantino Gamsachurdijos romane Meistro ranka. Apie tai, kad Sveticchovelio ðventyklos poþemiuose palaidotas Kristaus apsiaustas, raðytojas, þinoma, neuþsimena. Kas jau sovietmeèiu bûtø tokià erezijà leidæs? Dþvario vienuolijos papëdëje sutinkame vaikø ekskursijà. Pabëgëliai ið okupuotos Abchazijos... Pabëgëliams, kad turëtø kur glaustis, valstybë savo lëðomis stato neámantrius kotedþus. Skaudi tema, skaudþios ir ðnekos. Taip pat ir apie tai, kodël Sakartvela norëtø, kad pasaulis jà vadintø ne Gruzija, kaip buvo áprasta Sovietijoje, o Georgija pagal graikø tradicijà. Georgike graikiðkai þemdirbystë. Bet taip pat ir epinës poezijos þanras, didaktinio pobûdþio kûrinys apie kaimo buitá, kasdienius triûsus, gamtà. Lietuviø literatûroje já tobulai atitinka Kristijono Donelaièio Metai. Be abejonës, po visø ðitø ðnekø prisimenamas ðv. Jurgis ne vien Georgijos, bet ir Lietuvos globëjas, antrasis po ðv. Kazimiero. Georgija vienintelë ðalis, kurios ikonografija dar pamena ðv. Jurgá, ietimi duriantá anaiptol ne slibinà, o þmogø paskutinájá ðio kraðto pagoniø karaliø. Jurginijos dailëtyrininkai tuo labai didþiuojasi. Dar Georgijoje nepaprastai gerbiama ðv. Nina, krikðèionybës apaðtalë. Taèiau IV a. pastatytame Bodbe vienuolyne, kuriame ilsisi ðv. Ninos palaikai, pabûsime tik rytoj. O kol kas mus ádëmiai seka Georgijos televizijos filmavimo kameros, kad vëlai vakare galëtø parodyti reportaþà apie lietuviø poetø kelionæ po karaliaus Miriano ir karalienës Nanos valdas... Ketvirtadienio rytà ðeðiolikavietis Mercedes pajuda á paèius Georgijos rytus, Kachetijos link. Bëga pro ðalá þydinèios granatmedþiø giraitës, iðgenëti vynuogynai, sodriausios þolës kupinos ganyklos. Ðalikelëse gausiai pardavinëjamos saulëje dþiûvanèios èiurchelos rieðutø vëriniai, apauginti vynuogiø sirupu... Galiausiai mûsø þvilgsniui atsiveria Alazanos upës slënis, ið trijø pusiø apjuostas Kaukazo kalnagûbrio, Kachetijos ir Gombori kalnø. Vis daugyn asiliukø, kantriai tempianèiø visokio gero prikrautus veþimaièius, ir þilagalviø, nuo vidurdienio kaitros besislepianèiø kakali (graikinio rieðutmedþio) paunksnëse. Mes taip pat ieðkome ðeðëlio ir vësos, to su kaupu randame vienuolynuose. Per dvi dienas spëjame iðvaikðèioti Ninodzmingà, Bodbe, Alaverdi, Ikalto... Pastarajame, be kita ko, áspûdingi akademijos, kurioje, kaip tikinama, iðsilavinimà ágijo Ðota Rustavelis, griuvësiai. Na, o Signachyje, kurio muziejus saugo 16 Niko Pirosmanio originalø, griuvësiø su þiburiu nerastum nedidelis miestelis dailiai restauruotas, iðpuoselëtas... Þydi roþës, sirpsta saulëkaitoj treðnës. Penktadiená Telavio muzikos mokykloje dar vieni skaitymai. Amiranas nuogàstauja, kad klausytojø bus maþoka, bet guodþiasi pats, o ir mus guodþia : á susitikimà atvyko net 3 Kachetijos raðytojø susivienijimo nariai, taip pat Lietuvos pasiuntinybës Georgijoje atstovas Gediminas. Vis dëlto, vos tik popietë prasideda, tampa aiðku, jog literatûros gerbëjø salëje pakankamai. Poezija liejasi laisvai. Intarpuose tarp originalø ir vertimø soluoja juodieji strazdai, nes ið salës, kad bûtø daugiau oro, atvertos durys á muzikos mokyklos kiemà... Atskira ðneka bûtø apie Vazisupani (lietuviðkai Vynuogiø kaimas), kuriame nakvojome. Tai Georgijaus Rèeuliðvilio, Nanos vyro ir nenuilstanèio mûsø palydovo Miriano tëvo gimtieji namai, kurie sovietmeèiu buvo nacionalizuoti ir kuriuos ðeima vargais negalais atsipirko. Gardumynais nukrautas stalas, kurá Nana, gelbstima kaimynës Sofijos, ruoðë iðtisà dienà. Georgijaus ðaðlykai, rkaciteli ir saperavi ið didþiulio ðeimos rûsio. Georgiðkø tostø tradicijos... Ið plaèios, aplinkui dvi namo sienas nusidriekusios terasos, kurioje vakarojome, buvo matyti, kaip nenoromis leidþiasi saulë. Lyg nujausdama, kad netrukus jos, ásaulyje termometrà ávejanèios iki 40 laipsniø, o ir daugiau, pasigesime. Lietuvoje tà savaitæ, kai gráþome, net dienomis termometro stulpelis retai kada tekilo iki plius penkiolikos... Vazisupanyje, prieð iðvykstant á Telavá. Autorës nuotraukos 9 XV Paþaislio muzikos festivalis skirtas 20-osioms Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo metinëms 2 d., penktadiená, val. Kauno pilyje J. Marcinkevièius Katedra. Reþisierius Vytautas Rumðas. Scenografë Virginija Idzelytë-Dautartienë. Muzikà pritaikë Antanas Kuèinskas. Reþisieriaus asistentë Galina Kevlièienë. Vaidmenis atlieka aktoriai: Laurynas Vytautas Rumðas (jaun.), Vyskupas Masalskis Rimantas Bagdzevièius, Ieva Teresë Toma Vaðkevièiûtë, Abatë Adrija Èepaitë, Smuikininkas Saulius Balandis, Steponas (muzikantas) Robertas Balèiûnas, Kazimieras (architektas) Algirdas Gradauskas, Stanislovas (dailininkas) Dþiugas Siaurusaitis, Povilas (poetas) Mantas Vaitiekûnas, Þmogus Evaldas Jaras, Þibintininkas Ramutis Rimeikis, Marðalka Remigijus Buèius, Ðinkorius Ðarûnas Puidokas, Miestietis Jonas Braðkys, Miestietis Mindaugas Jusèius, Miestietë Jûratë Vilûnaitë, Miestietë Jurga Kalvaitytë, Miestietë Marcelë Zikaraitë, Moteris Regina Garuolytë. Dalyvauja pirotechnikos firma Blikas. Bilieto kaina 10 Lt. Vasaros operetë Atkelta ið 2 p. Koncerte taip pat dainuos Kæstutis Alèauskis, Raimondas Baranauskas, Tomas Ladiga, Jonas Lamauskas, Liudas Mikalauskas, Gitana Peèkytë, Edmundas Seilius, Kristina Siurbytë, Raminta Vaicekauskaitë, Þanas Voronovas, Mindaugas Zimkus, Kristina Zmailaitë. Tarp sveèiø vël iðvysime prancûzaitæ A. Cela, kuri atliks visai mums neþinomø kûriniø, ir daþnà festivalio vieðnià Jelenà Mirtovà ið Rusijos. Be abejo, koncerte dalyvaus ir nuolatinis sveèias profesorius Virgilijus Noreika. Ðio vakaro programà diriguos J. Geniuðas, J. Janulevièius, Virgilijus Visockis ir S. Rolduginas. Organizatoriai dþiaugiasi, kad jø rengiamas festivalis atitinka visus ðiuolaikinio festivalio reikalavimus: yra nemokamas, todël juo gali dþiaugtis labai daug þmoniø, rengiamas atviroje erdvëje, nes vasarà ir kitose ðalyse vyrauja tokia tradicija. Kartais mes sulaukiame priekaiðtø dël pernelyg didelës atlikëjø gausos, nors dar ðiemet teko atsisakyti keliø puikiø muzikantø, nes jau negalime labiau apkrauti klausytojø. Taèiau mums parodyti muzikantus atrodo labai prasminga. Europoje neturime vadinamøjø mugiø. Muzikai gali pasirodyti tik festivaliuose ir per juos patekti á kitas didþiàsias scenas. Tai ir yra kultûriniai mainai. Taip sëkmingai susiklostë jau ne viena muzikinë karjera, sakë L. Kuzmickaitë-Milaðienë. Festivalis kasmet sulaukia labai daug klausytojø. Organizatoriai ásitikinæ, jog lankyti teatrà sau leidþia tik turtingesni þmonës, o èia paèios geriausios muzikos gali pasiklausyti visi. Á festivalá ateina ir tie, kurie paþásta solistus, nori juos iðgirsti, pamatyti naujoje aplinkoje. Muzikinio teatro lankomumas padidëjæs, ir Operetë Kauno pilyje prie to, galima manyti, yra nemaþai prisidëjusi. Deja, ðiais metais tenka kalbëti ir apie ðiokius tokius finansinius sunkumus. Teko atsisakyti kai kuriø uþsienio atlikëjø, sumaþinti honorarus. Taèiau verslininkai supranta ir kiek galëdami stengiasi padëti. Manau, þiûrovams renginyje nieko nepritrûks. Mûsø komanda dirba taip atsakingai ir geranoriðkai, kad kitaip ir bûti negali. Menininkai kuria net sunkiausiomis sàlygomis. Pradþioje ir patys nenumanëme, kur veliamës, taèiau dabar þinau, kad net sunkiausiais laikais þiûrovà sugebëtumëme suvilioti. Labai svarbu, kad visi dainininkai be galo gerbia scenà ir sukuria ðventæ. Atsipraðome tø, kurie ðiais metais á festivalá nepateko, nes visø priimti tikrai negalime, gero oro laukdama ir ðventinës nuotaikos linkëdama, teigë L. Kuzmickaitë- Milaðienë.

10 Vilniaus langas m. liepos 1 7 d., Nr. 24 ( ) Nepasitikëti mitu Andrius JAKUÈIÛNAS Ruoðiantis kultûros nakties Tebûnie naktis renginiams, á galvà ákyriai beldësi mintys apie Argonautus (taip pat Homero Iliadoje apraðytà laivø katalogà ) bei Palemono ðutvæ. Mane visàlaik baugino faktas, kad mito tikrovëje saugiai ásikûræ didvyriai mûsø sàmonëje iðkyla kone tobuli, kone tobulo skaidrumo aplinkoje. Tarsi bûtø patalpinti vakuume, jie þilpina mûsø patiklias akis savo iðkilybe ir ðaunumu. (Kaip nesinori prisiminti, jog vyriai anuomet daugiausia uþaugdavo iki metro penkiasdeðimties!) O juk ið ávairiø kaimø á þygá atskubëjæ ir á laivus sulipæ tikrieji argonautai visø pirma bûtø smarkiai dvokæ mëðlu kai kurie juk atlëkë tiesiai ið laukø, kuriuose arë þemæ ir bent pirmàsias savaites labiau bûtø priminæ aviø bandà negu kariuomenæ nugalëtojà, sudarytà vien ið didvyriø ir þymûnø. Ne kà geriau ir su Palemono bendraþygiais. Nuo Nerono arba Atilos impulsyviai pasprukusiems vyrams (sunku patikëti, kad jie galëjo tinkamai pasirengti þygiui) tikriausiai bûtø plaukai ant galvos pasiðiauðæ suþinojus, kokius taurius ir ðaunius juos pavaizduos romantiniø mitø kûrëjai. O juk imperatoriaus (kurio nors vieno ið tø dviejø) prieðø knibþdanèiuose laivuose bûtø tvyrojæs nepasitikëjimas, ánirðis, baimë. Iðbadëjæ ir netikrumo kamuojami imperijos padugnës bûtø këlæ nuolatinius maiðtus, siaubæ pakelës kaimus, o Nemuno ir Dubysos santakoje girti niekingai iðlûþæ ant þolytës, net nesapnuodami apie jokià Roma nova ar kitus beprotiðkus nacionalinius darinius, kuriems esà jiems lemta duoti pradþià. Taip bûna ir su tæstiniais kultûros renginiais. Nors ðimtàsyk esi patyræs, kad reklaminis tobulumas netikras, kiekvienàsyk ið naujo stengiesi átikëti, jog kitais metais organizatoriai atsitokës ir suskels kà nors tokio... Nesu tikras, ar to paties vyliausi artëjant vadinamajai kultûros nakèiai Tebûnie naktis galbût tik svajojau, kad ji nebus tokia amorfiðka. Bet tokiø minèiø paklydëliø, neneigiu, bûta, kol vienoje þiniasklaidos priemonëje perskaièiau sakiná: Vilniaus skvereliai prisipildys juoko, o þvakiø ðviesoje vyks Baltijos gintare per milijonus metø sukauptos energijos prijaukinimo vakarai... Tai jam, tà sakiná uþraðiusiam þurnalistui, turiu dëkoti, kad mano þvilgsnis á tai, kas laukia ðeðtadienio naktá, tapo blaivesnis ir objektyvesnis: ðalin naivias viltis, kad þodis kultûra kada nors bus minimas balsu tik tada, kai to bûtinai reikia! Velniop romantiðkà svajà, kad kas nors ðiame kraðte sugeba pasimokyti ið pernykðèiø ar uþpernykðèiø klaidø! Trumpai tariant, jokiø teigiamø transformacijø vadinamasis festivalis per metus nepatyrë: kaip ir anksèiau, potencialius lankytojus visø pirma stengtasi suvilioti renginiø skaièiumi (programoje jø buvo paþymëta net 83), o ne kokybe. Turint galvoje, jog pernai ir penkiasdeðimt keliø renginiø buvo gerokai per akis, mat visà laikà neapleido jausmas, kad ðiek tiek (ðvelniai kalbant) persistengta, ðiømetë situacija akivaizdþiai bylojo, jog persistengta su kaupu visu ðimtu procentø. Regis, niekam neðovë á galvà, kad Vilniuje, Lietuvoje nëra tiek kûrybiniø pajëgø, jog per vienà dienà bûtø ámanoma surengti daugiau kaip aðtuoniasdeðimt pakenèiamø renginiø. Bûtent todël dauguma jø ir buvo, atlaidþiai þiûrint, neástabûs. Tiesa, maþdaug pusë renginiø galëjo pretenduoti á kultûrinius, kai kurie galëjo bûti ir visai neblogi, taèiau tikëtini kultûros gardësiai (galbût netyèia) buvo taip uþmaskuoti ðëlionëmis ir garsia fonine muzika, kad sunkiai átarsi èia vykstant (vykus) kà nors rimtesnio, negu lindyhopo ðokiai gatvëse ar jau minëtas ásikrovimas Baltijos gintaro energija. Nuo Verkiø dvaro iki kitoje sostinës pusëje ásikûrusio Vingio parko ar miesto pakraðtyje esanèio Pilaitës rajono visur vyko bruzdëjimai, triukðmavimai, ðëliojimai, susipaþindinëjimai, pasismalsavimai, pasuokimai, taèiau ko nors tokio, kuo vienareikðmiðkai þavëèiausi, ne. Nuosekliau aplankyti patikusius renginius tradiciðkai buvo neámanoma èia nëmaþ negelbëjo savanoriø dalijami þëmëlapiûkðèiai nes dauguma jø vyko tuo paèiu metu ir skirtingose vietose. Vieni, kaip kokios baterijos, krovësi gintaro energija, kiti dalyvavo ekskursijoje po naktinæ Verkiø dvarvietæ, treti stebëjo VU Botanikos sode ðikðnosparnius. Jau nekalbu apie tokius kultûros renginius suprantama, në viename jø neleidau sau bûti kaip naktiniø marðkiniø siuvimo kampelis, þibintø ar aromatingø balzamø ið natûraliø komponentø pagal senovinius receptus gamyba, norø leidimas á dangø prie Baltojo tilto etc. Tiesa, dëta formaliø pastangø, kad potencialus lankytojas nepasimestø renginiø gausybëje ir iðlaikytø bent minimalø nuoseklumà; tuo tikslu miestieèiams ir miesto sveèiams buvo siûlomi keli teminiai marðrutai: marðrutas Muzikaliems stengësi aprëpti kiemuose, aikðtëse ir salëse vykstanèius muzikinius (daugiausia klasikinës muzikos) renginius, marðrutas Maþiesiems kvietë á Lëliø teatro spektaklius ir kûrybines dirbtuves, pasirinkusieji marðrutà Þingeidiems (bjaurus pavadinimas) galëjo dalyvauti ekskursijose, paþintinëse programose, parodose, performansø ir videofilmø perþiûrose, diskusijø vakaruose, marðrutas Kûrybingiems vedë daugiausia á kûrybines dirbtuves, kuriose buvo galima vieðai megzti, pieðti grafiti, þiesti puodà ir t. t. Taip pat buvo siûlomi marðrutai Tyliems, Aktyviems ir Poetiðkiems. Ðiemet galbût galëjo dþiaugtis teatro gerbëjai. Bent ðventës organizatoriai teigë, jog ketvirtaisiais metais prie naktinës programos kûrimo aktyviai prisidëti nusprendë teatrai. To, anot jø, iki ðiol neteko matyti. Intensyviausiai po miestà klaidþiojantys ðventës dalyviai lankësi Menø spaustuvëje, kurios kiemas nuolat buvo sausakimðas. Tradiciðkai didþiulio populiarumo sulaukë maestro Petro Geniuðo organizuotas klasikinës muzikos koncertas, trukæs iki vëlyvos nakties. Lukiðkiø aikðtëje vykæs renginys sutraukë minias þmoniø. Taip pat þiûrovø stygiumi nesiskundë kino po atviru dangumi programos. Jaunesnio amþiaus þiûrovai noriai rinkosi á Sereikiðkiø parko prieigas bei Konstantino Sirvydo skverà, kuriuose mokësi ðokti. Sereikiðkiø parke ðokio judesiø mokë profesionalus mokytojas, o K. Sirvydo skvere lindyhopo ritmu judëjo visi atëjusieji nesvarbu, ar moka, ar tik nujauèia ðokio þingsnelius. Nors, regis, ávyko dauguma numatytø renginiø, kai kuriais ið jø lankytojai buvo nusivylæ. Internete skaièiau, kad dþiazo, filmø ir fakyrø naktá þadëjæs vienas Uþupio baras nusispjovë á programà. Vietoj dþiazo su muzika nieko bendro neturintis, bet ðlagerius dainuoti bandantis jaunuolis, vietoj filmø prastai futbolà rodantis televizorius, o fakyrø në kvapo, buvo raðoma naujienø portale delfi.lt. Bene ádomiausias kultûros nakties renginys Ðiuolaikinio meno centre duris atvërusi 14-osios Vilniaus tapybos trienalës paroda Klaidingas atpaþinimas, siekianti, kaip skelbiama, apmàstyti tapyboje aptinkamà átampà tarp praeities ir dabarties, tradicijos ir naujumo. Pasak parodos rengëjø, trienalës pavadinimui pasirinktas filosofo Henri Bergsono terminas klaidingas atpaþinimas, naudojamas aptariant visiems puikiai þinomà pojûtá deja vu, kad tai jau matyta, kad dar kartà iðgyvename ne tik vaizdiná ar tam tikrà situacijà, bet iðtisà ávykiø sekà, kuri tarsi iðkyla ið praeities, nors ir negalime tiksliai jos atpaþinti. Tapybos dabartis yra glaudþiai persipynusi su praeitimi, todël ði trienalë yra iððûkis þiûrovui, kaip atpaþinti tapybos transformacijas, aptikti kaþko naujo slëpiná, kai ðiuolaikinëje vaizdø kultûroje viskas atrodo matyta, paþástama ir atpaþástama. Nors tapyba yra visuotinai pripaþinta meno forma, ðiandienos vizualinëje kultûroje, prisodrintoje judanèiø vaizdø ir kinematografiniø efektø, tapybai atsiskleisti itin sudëtinga. Ji yra glaudþiai suaugusi su tradicija, su kuria nuolat diskutuoja ieðkodama naujø idëjø ir formø. Ar tapyba turi kurti atvaizdus, ar vengti bet kokio iliuzijos kûrimo, tæsti ar neigti tradicijà? svarstoma parodos anotacijoje. Parodoje dalyvauja 36 dailininkai ið 17 pasaulio ðaliø: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Austrijos, Nyderlandø, Danijos, Baltarusijos, Lenkijos, Prancûzijos, JAV ir kt. Lietuvai trienalëje atstovauja Romualdas Balinskas, Ina Budrytë, Henrikas Èerapas, Patricija Jurkðaitytë, Eglë Karpavièiûtë, Eglë Ridikaitë, Rièardas Povilas Vaitiekûnas, Auðra Barzdukaitë-Vaitkûnienë ir Alfonsas Vilpiðauskas. Kalbant apie asmeninius áspûdþius, man ádomesni pasirodë darbai, kurie reprezentavo paèià tapybà, o ne vien idëjas. Patiko Olandijos menininko (gaila, nepasiþymëjau pavardës) darbai, kuriuose jis remiasi maþøjø olandø tapybos tradicija. Ant þemës sutûpæ þaidþiantys vaikai, klouno drabuþio fragmentas, moters portretas ne tik puikai atitinka parodos koncepcijà, bet ir demonstruoja, kad paveikus, átaigus darbas nebûtinai turi remtis ðokiruojanèia fantasmagorija. Taip pat atmintyje iðliko XIX a. afiðø elementus naudojantis kitas olandø menininkas. Prie olandø savaip dera lietuviø dailininkë P. Jurkðaitytë, tiksliau, jos nutapyti vieðbuèiø kambariai. Ið toli jie primena olandiðkus interjerus, tik priëjus arèiau paaiðkëja to áspûdþio iliuziðkumas. Kaip ir visada, malonu stabtelëti ties E. Ridikaitës darbais. Ilgus metus kamavusi þiûrovà sovietinio buto stilistikos ir interjero niuansais, ðásyk menininkë ryþosi ðiek tiek atsinaujinti kûriniuose atsirado net peizaþo elementø todël darbai atrodo iðskirtiniai ir menininkës pastarojo meto kûrybos kontekste (bent kiek esu jø matæs parodose ir albumuose). Tendencija: daugybë menininkø ið savo darbø formuoja iðtisus plotus ant sienø. Tai padidina jø paveikumà, taèiau tokiu atveju norëtøsi, kad kiekvienas kûrinys ir iðtrauktas ið konteksto þiûrëtøsi gerai. Atrodo, tai pavyksta lietuviui R. Balinskui, o kai kuriø uþsienio menininkø nuo sienos nukabintas vieniðas bijûnas ar berþynëlis atrodytø nekaip. Paroda yra ið tø, kurià lankyti dera ne vienà kartà, o ypaè ne atidarymo dienà, todël joje dar tikrai apsilankysiu, neslegiamas kultûros nakties dundesio. Prieðingai nei amorfiðkoji Tebûnie naktis, kuri liûdnai pasibaigë brëkðtant sekmadienio rytui, ji dar tæsis, vadinasi, visi dar turësime progos paieðkoti joje kultûros desertø. Kai kas jø gal net ir ras. Svarbiausia nepasitikëti mitu, o kita ateis savaime. 1 d., ketvirtadiená, 18 val. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmuose (Katedros a. 4, Vilnius) poezijos ir muzikos vakaras, skirtas pergalës Þalgirio mûðyje 600-osioms metinëms. Vakare dalyvauja Literatûros ir meno savaitraðtyje surengto anoniminio eilëraðèio, skirto Þalgirio mûðio 600-osioms metinëms, konkurso laureatai, savaitraðèio Literatûra ir menas vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis, poetai Vladas Braziûnas, Donaldas Kajokas, Justinas Marcinkevièius, Aidas Marèënas, Marcelijus Martinaitis, sveèias ið Baltarusijos poetas Uladzimer Arlou, sveèias ið Ukrainos poetas Oles Ilèenko, aktoriai Aldona Bendoriûtë, Andrius Bialobþeskis, Remigijus Vilkaitis, Vilniaus styginiø kvintetas Intermezzo (vadovas Lionius Treikauskas), sutartiniø giedotojø grupë Trys keturiose (vadovë Daiva Vyèinienë). Raðytojø klube veikia Kazimiero Ðeðelgio fotografijø paroda Tarp þemës ir dangaus: lietuviðki peizaþai. Smulkesnë informacija tel. (85) ; (85) , el. paðtas: rasytojuklubas@aiva.lt. Anykðèiø rajono savivaldybës taryba ásteigë kasmetinæ Antano Baranausko literatûrinæ premijà uþ profesionaliø kûrëjø groþinës literatûros kûrinius (knygas), skiepijanèius meilæ Lietuvos gamtai ir Antano Baranausko gimtinës aplinkai, atskleidþianèius þmogaus ir gamtos dvasiná ryðá, arba profesionalios literatûrologijos kûrinius, skirtus Antano Baranausko kûrybai. Premija skiriama konkurso bûdu. Jame bus vertinamos per pastaruosius trejus metus iðleistos knygos. Kandidatus premijai gauti gali siûlyti meno kûrëjø asociacijos, visuomeninës organizacijos, leidyklos, patys kûriniø autoriai. Praðome kandidatus siûlyti ir knygas (2 egz.) siøsti iki liepos 15 d. Lietuvos raðytojø sàjungai (K. Sirvydo g. 6, Vilnius). 3 d., ðeðtadiená, 18 val. VU Ðv. Jonø baþnyèioje vargonø ir vokalinës muzikos mylëtojai yra kvieèiami á baritono Konstantino Anikino ir vargonininkës Agnës Petruðkevièiûtës koncertà. Skambës Johanno Sebastiano Bacho Preliudas ir fuga E-dur, BWV 566, kantata Ich habe genug, BWV 82 ir Eugene Gigout Tokata. Bilietai parduodami prieð koncertà renginio vietoje. Bilieto kaina 15 Lt, moksleiviams, studentams, neágaliesiems ir senjorams su paþymëjimais 10 Lt. 10 Treèiasis ðiuolaikinio meno festivalis Kaunas mene: premjeros Treèiasis tarptautinis ðiuolaikinio meno festivalis Kaunas mene: premjeros tæsia tarpdisciplinines tradicijas. Video, fotografijø, performanso menas, tapyba, ðokio pasirodymai, kuriuos pristatys menininkai ið ávairiø Europos ðaliø, Lietuvoje bus eksponuojami pirmà kartà. Festivalio traukos centras Rotuðës aikðtë, kurioje ásikûrusios galerijos ( Meno parkas, MJ studija, Kauno Fotografijos galerija) ir lauko kavinë Skliautas keliais etapais supaþindins su festivalio programa. Premjerø koncepcija grástas festivalis suskirstytas á tris veiksmus, susietus su trimis penktadieniniais atidarymais (liepos 2 d., liepos 9 d. ir liepos 23 d.). Pirmas veiksmas 2 d., penktadiená, val. parodø lankymas galerijose. 20 val. Rotuðës aikðtëje prie lauko kavinës Skliautas festivalá atidarys Kauno ðokio teatro Aura pasirodymas. Galerijoje Meno parkas (Rotuðës a. 27) liepos 2-18 d. bus eksponuojama lenkø kuratoriaus Krzystof Stanisùawski inicijuoto keturiø metø projekto Eastern Girls paroda Rytø merginos: Lenkija. Meno galerijoje MJ studija (Rotuðës a. 1, Kaunas) liepos 2-18 d. bus eksponuojama personalinë Sauliaus Paliuko paroda Paslëpti vaizdai (video, fotografija). Rotuðës aikðtëje prie lauko kavinës Skliautas liepos 2-10 d. nuo 13 val. bus pristatoma italø ðiuolaikinio meno asociacijos Fondazione March (Paduja) videokolekcija Camera Video: Movement-Image / Time-Image. Programos kuratorë Caterina Benvegnu. Tame paèiame lauko ekrane Rotuðës aikðtëje bus rodomi ir kiti vaizdo kûriniai: Rolando Karaliaus sukurtas video Portretas, Jeanne van Heeswijk videofilmas Belaukiant sugráþimo (2010), kurá olandø menininkë sukûrë Kaune, remdamasi miestieèiø pasakojimais, prisiminimais ir pasiûlymais, susijusiais su Senosios Kauno autobusø stoties (prie Kauno pilies) atgaivinimu. Filme, dedikuotame Lietuvos tûkstantmeèio paminëjimui, uþfiksuoti 14 performansø, kuriø scenarijus gimë kompiliuojant minëtàsias istorijas.

11 m. liepos 1 7 d., Nr. 24 ( ) Kampas 3 d., ðeðtadiená, 15 val. Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) vyks literatûrinë-muzikinë popietë ið ciklo Pasaulis pagal Èiurlioná. Èiurlionio laiðkø iðtraukas skaitys Kauno kamerinio teatro aktorë Kristina Kazakevièiûtë, klasikos ir ðiuolaikinës muzikos kûrinius atliks Zalcburgo Mozarteum universiteto magistrantë Monika Urbonaitë (altas). Programoje: V. Barkausko, J. S. Bacho, G. Knoxo, F. Zabello, P. Hindemitho kûriniai. Kaunas Photo Star tai konkursas, atviras visiems fotografams, nepaisant jø amþiaus, tautybës, fotografijø temø ir stiliø ávairovës. Kaunas Photo Star prasideda darbø teikimu elektroniniu paðtu. Vëliau, ðiø metø rugsëjo d., Kaune vyks 50-ies atrinktø fotografø darbø portfolio perþiûros, kuriose dalyvaus fotografijos kuratoriai, leidëjai, vadybininkai ið Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitø Europos ðaliø. Nugalëtojas bus pakviestas surengti iðskirtinæ personalinæ parodà atnaujintoje Kauno fotografijos galerijoje festivalio Kaunas Photo 2011 m. metu. Darbø teikimas iki liepos 15 d., 18 val. el. paðtu: festival@kaunasphoto.info. 2 d., penktadiená, 17 val. Maironio lietuviø literatûros muziejus (Rotuðës a. 13) kvieèia á muzikos ir poezijos vakarà Dviese. Vakaro metu skambës tai, kà galima iðreikðti dviese muzika ir poezija, ir tai, kas pasakoma vieno kitam. Dalyvaus vokalistë Tina (Kristina) Lukðaitë ir poetai Tautvyda Marcinkevièiûtë, Aldona Ruseckaitë, Enrika Striogaitë, Dovilë Zelèiûtë, Vidmantas Elmiðkis, Skaidrius Kandratavièius, Vytautas Sabaliauskas. 8 d., ketvirtadiená, 17 val. kunigo Justo Jasëno knygos Uþmigdykite mus Eþeruos sutiktuvës. Kartu su knygos autoriumi dalyvaus poetë Meilë Kudarauskaitë, smuikininkë Dalia Terminaitë, dailininkë Stasë Medytë. Vakarà ves raðytoja Aldona Ruseckaitë. 9 d., penktadiená, 17 val. poetës, þurnalistës, raðytojos Eglës Juodvalkës kûrybos vakaras. Dalyvaus aktorë Olita Dautartaitë. Maironio lietuviø literatûros muziejuje ðiuo metu veikia parodos: Poetas Justinas Marcinkevièius (fotografijø autorë Ona Pajedaitë), Antanui Strazdui 250, Ir plunksna raðalà taðkai (Henrikui Radauskui 100), Kultûrinë tarpukario spauda: tarp iððûkiø ir tolerancijos. Iðradingø idëjø autoriø Kaune vël lauks Pecha Kucha Atsinaujinæs Miestoiq.lt portalas jau antrà vasarà rengia kûrybiniø idëjø pristatymo projektà Pecha Kucha. Vienas ðio projekto tikslø yra atspindëti Miestoiq.lt devizà bendraukime mieste, todël liepos 8 d., ketvirtadiená, val. Kauno senamiesèio lauko kavinëje Skliautas (Rotuðës aikðtëje) vël susirinks kûrybiniø ir novatoriðkø idëjø entuziastai. Ðiø metø naujiena uþ geriausias kûrybines idëjas bus áteikti piniginiai paskatinimai. Kiekvieno renginio metu bus iðrinktas geriausias projektas, kurio prizinis fondas 500 litø. Nugalëtojà iðrinks þiûrovai balsuodami Miestoiq.lt portale bei komisija (Miestoiq.lt redakcija). Pecha Kucha tai inovatyvi pristatymo forma, naudojama efektyviai, lengvai, informatyviai ir patraukliai pateikti kûrybinius sumanymus. Ðis metodas gimë Tokijo mieste 2003 metais, kai architektai Astrid Klein ir Markas Dythamas sugalvojo sukurti patrauklià terpæ susitikti ávairiems menininkams, kurie galëtø ádomiai ir koncentruotai pristatyti visuomenei savo idëjas ir darbus. Toks pristatymo formatas netruko iðplisti po visà pasaulá. Pecha Kucha esmë glausti, ádomûs pristatymai ir gana didelis praneðëjø skaièius per vienà vakarà. Kiekvienam atlikëjui skirta 20 per projektoriø rodomø skaidriø ir 20 sekundþiø kiekvienai skaidrei apibûdinti. Taigi kiekvieno praneðëjo temos pristatymas trunka 6 minutes 40 sekundþiø. Pernai vykusiø renginiø metu sudalyvavo 25 praneðëjai. Ðiais metais organizatoriai tikisi dar didesnio dalyviø aktyvumo. Neoficialioje aplinkoje susirinkæ idëjø autoriai galës pabendrauti ávairiomis jiems rûpimomis temomis, plëtoti diskusijas. Viso ðiltojo sezono metu Pecha Kucha bus organizuojama keturis kartus, du ið jø vyks Klaipëdoje, du Kaune. Praëjusià þiemà, pasekæ kaunieèiø pëdomis, Pecha Kucha suorganizavo ir vilnieèiai, taigi ðis idëjø pristatymo formatas vis plaèiau sklinda po Lietuvà. Stengsimës, kad ðiais metais renginys ðiek tiek paaugtø, todël atsisakysime pernai daþnai pasitaikiusiø reklaminiø pristatymø, teigia Pecha Kucha organizatorius Andrius Petkevièius. Anot jo, ðià vasarà Pecha Kuchoje laukiami originaliø idëjø kalviai, kuriø pristatymai bûtø iðskirtiniai, nenuobodûs, iðradingi ir verti ne tik publikos plojimø, bet ir þadamo honoraro. Dalyviø amþius ir fantazija neribojami. Bendrauti miesto erdvëje kvieèiami ir norintieji papasakoti kà nors naujo, pasiûlyti inovatyviø idëjø, kurias galbût pavyktø ágyvendinti ateityje. Taip pat kvieèiami visi norintys iðgirsti ir suþinoti, apie kà ðiais laikais kalba ir màsto kûrybingi þmonës. Praneðëjai registruojami tinklalapyje Kontaktinis asmuo: Andrius Petkevièius, tel.: , el. paðtas: info@pecha-kucha.lt. In memoriam VALDIS ALEKSAITIS Þodis Draugui Valdelis artistas su poþiûriu, taip mes pokðtaudavom paskutiniaisiais metais. Maironio muziejuje susirinkome skaityti poezijos, o jis atsineðë iðblizgintus batus dëþutëje. Kai paklausëme, kas ten, atsakë poþiûris. Taip Valdis þiûrëjo ir á savo profesijà pedantiðkai, maksimaliai reikliai, ar gerai, ar blogiau jautësi, su vilko ar klouno kauke, jis skraidë po scenà tarsi ðeðiolikmetis. Dabar nekrologuose skelbiama, kad Valdis sukûrë arti penkiasdeðimties vaidmenø teatre: princai, klounai, vilkai, oþiukai, katinai, kiti vaikø teatro repertuaro personaþai. Tiems, kurie jo nepaþinojo, gali pasirodyti keista: kur Hamletas, Makbetas, Lyras, Otelas, ar apie aktoriø jûs èia kalbat? Tokiems pasakyèiau: man labai gaila, kad nematëte, kaip Valdis vaidina ðuná, vilkà, katinà ar gaidá... Valdis vaidino, kà mokëjo, ir darë tai tobulai. Scena niekada nematë jo ligos, èia jis spindëjo, ðvytëjo ir visus ðildë. O ryðkiai ðvieèianti þvakë dega trumpiau. Mielas Valdi, tu nepaþinojai natø, bet grojai gitara, pianinu, bûgnais, dainavai... Nesimokei ðokti, bet ðokai uþ visus geriau... Nebaigei konservatorijos, bet buvai aktorius, ið kurio mokëmës... Valdi, Tu labai mëgai juokdario dainà ið spektaklio Pelenë : Þvirblis mëgsta stogà smailà, Þuvys plaukia, kur skaidriau. Na, o jaunas, na, o kvailas Visad ieðko, kur geriau. O pats, savo gyvybingumu ir talentu þavëjæs kolegas dramiokus, energija ir sàmoju spindëjæs televizijos programose, niekada neieðkojai, kur geriau... Buvai su mumis Lëliø teatre: kolega, bendradarbis, bièiulis, brolis. Valdis buvo mûsø ðeimos narys, kuris net sunkiausiomis akimirkomis savo gera nuotaika, pokðtais, muzika praskaidrindavo mintis. Su juo visuomet buvo lengva. Lengva dirbti, bendrauti, lengva bûti jis rasdavo raktà á visø ðirdis. Ilsëkis, brolau, ramybëje! Andrius ÞIURAUSKAS Mirus pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybës Prezidentui, Nepriklausomybës Akto signatarui ALGIRDUI MYKOLUI BRAZAUSKUI, nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà, gimines ir artimuosius. Lietuvos raðytojø sàjungos valdyba Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën. Iðeina ketvirtadieniais ISSN Gedimino g. 45, Kaunas Telefonas ir faksas (8-37) El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.com Internetinis adresas: Indeksas 0079 Steigëjas ir leidëjas Lietuvos raðytojø sàjunga Steigimo liudijimas Nr. 405 Spausdino UAB ArxBaltica Tiraþas 1500 Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname. Vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudþianskas tel.: (8-37) , (8-610) Referentë Aurina Venislovaitë tel. (8-37) Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) tel. (8-37) Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) tel.: (8-37) Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë tel. (8-37) , (8-615) Andrius Jakuèiûnas tel. (8-611) el. paðtas: jakuciunas@gmail.com Apþvalgininkai: literatûra Valdemaras Kukulas, Erika Drungytë; fotografija Romualdas Rakauskas; muzika Eugenija Þakienë; kinas Gediminas Jankauskas. Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas. Stilistë Lina Navickaitë tel. (8-37) Maketuotojas Juozas Puþauskas tel. (8-656) Buhalterë Irena Kavaliauskienë tel. (8-37) , (8-656) Rëmëjai: KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS RËMIMO FONDAS SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS Nemuno sàskaitos AB banke Swedbank : LT einamoji sàskaita; LT biudþetinë sàskaita; LT valiutinë sàskaita. Prenumeratos kaina mënesiui 9 Lt Prenumerata priimama visuose paðto skyriuose, internetu ir arba redakcijoje

12 Spektras m. liepos 1 7 d., Nr. 24 ( ) Kauno karuselë Ðiuolaikinio jaunimo portretas teatre Monika BAGDONAITË Kauno maþojo teatro spektakliai visada vilioja galimybe pamatyti aktorius vos keleto metrø atstumu stebint mimikas, daug lengviau ásijausti á jø vaidmenis ir iðgyventi emocijas. Ne iðimtis ir ðis kartas. Tik dabar galëjau ið arti pamatyti ne tik aktorius, bet ir paèià pjesës Mylimiausi autoræ Laurà de Weck. Nors pjesë Maþajame teatre anksèiau vaidinta jau ne vienà kartà, birþelio 15 d. salëje neliko në vienos laisvos vietos, o kai kurie teatro mëgëjai dël susitikimo su L. de Weck pjesës pastatymà þiûrëjo ne pirmà kartà. Dar neprasidëjus spektakliui Kauno maþojo teatro meno vadovas ir reþisierius Vytautas Balsys itin dþiaugsmingai pasakojo apie bendradarbiavimà su pasaulinio lygio dramaturgijos þvaigþde L. de Weck. JAV, Rusijoje bei Europoje þinoma pjesë Mylimiausi pastatyta ir Kauno teatro scenoje. Entuziazmu bei dþiaugsmu trykðtantis V. Balsys net nemaèius spektaklio privertë patikëti, kad ðiuo vakaru nusivilti tikrai neteks. Kai pjesës pradþioje suskambo tranki, ðiandienos jaunø þmoniø ypaè pamëgta muzika ir pasirodë kasdieniais gatvës stiliaus drabuþiais apsirengæ aktoriai, ið kuriø lûpø it ið gausybës rago pradëjo lietis þargonas bei keiksmaþodþiai, iðkart kilo dvejoniø, ar tai nebus vien tik pavirðutiniðkas gatvës jaunimo gyvenimo atspindys, kuriame daug purvo ir banalybës. Kadangi aplink sëdëjo nemaþai brandaus amþiaus þiûrovø, ðiek tiek pajutau gëdà, kad esu tos paèios kartos atstovë. Vis dëlto veiksmas pakrypo kita linkme, nei atrodë ið pirmo þvilgsnio. Pjesës Mylimiausi herojai ðiø dienø jauni þmonës, kurie siekia ágyvendinti savo svajones ir vizijas, ieðko gyvenimo prasmës bei meilës. Visi veikëjai yra virtualios realybës vergai, atskleidþiantys pagrindinæ ðiandienos jaunimo problemà priklausymà dviem, virtualiam ir realiam, gyvenimams, kurie yra sunkiai suderinami. Trumpai tariant, autorë pieðia labai atvirà ir átikinamà ðiuolaikinio jaunimo portretà, po veikëjø elgsenos ir bendravimo pavirðutiniðkumu slypi skaudþios gyvenimo nesëkmës bei lemtingi nuopuoliai. Kuo daugiau patiri, tuo daugiau turi, toks yra vienos herojës devizas, atskleidþiantis ðiuolaikinio þmogaus tragedijà. Tai ir yra aðis, aplink kurià sukasi pjesës veiksmas. Nors pjesëje gvildenamos egzistencinës problemos, veikëjø kalba ir mintys paslëptos po ironijos bei humoro ðydu. Tokiu bûdu gyvenimo tragedija ágyja komedijos bruoþø, o amþina problematika susipina su ðiuolaikiðkumu. Reþisierius Vytautas Balsys ir aktoriai. Po beveik pusantros valandos trukusios dëmesá prikausèiusios pjesës dramaturgë bei aktorë L. de Weck, kaip áprasta Vakarø ðalyse, bendravo su publika, atsakinëjo á þiûrovø klausimus ir kartu su reþisieriumi V. Balsiu skaitë savo paèios sukurtus dialogus. Autorës teigimu, pjesë Mylimiausi nëra fikcija visi personaþai daugiau ar maþiau atspindi jos sutiktus þmones, o kai kurie dialogai visiðkai autentiðki. Nepaisant to, kad pjesëje vaizduojamos Ðveicarijos jaunimo gyvenimo peripetijos, sukurtø charakteriø gyvenimo, bendravimo bei màstymo bûdas atitinka nûdienos Lietuvos jaunø þmoniø áproèius. Ramûno ÐIMANSKO nuotrauka Nemunas rekomenduoja Kitokio kino klube Herkus Mantas Savaitgalis prie televizoriaus Kai mirtis iðeina atostogø Gediminas JANKAUSKAS Ketvirtadienio vakare matysime labai ádomià mistinæ dramà Dþo Bleko vieðnagë (23.00 val., TV3). Filmas sukurtas pagal Alberto Casellos pjesæ Mirtis eina atostogauti. Bet pradþia neþada jokios mistikos, greièiau dar vienà meilës istorijà. Visuomenës informavimo priemoniø magnatas Viljamas Periðas (aktorius Anthony Hopkinsas) ramiai sau gyvena sename dvare, augina graþuolæ dukrà Sjuzen ir net neátaria, kad visi jo planai kartà sprogs tarsi muilo burbulas. Pelningà verslà klasta uþvaldys artimiausi bièiuliai, o paèiam Periðui apsireikð Mirties angelas. Viskas prasidëjo nuo Dþo Bleku (já suvaidino Bradas Pittas) prisistaèiusio jaunikaièio vieðnagës. Greitai jis pamilsta ðeimininko dukrà, ir siuþetas pakrypsta á klasikinës melodramos lankas. Taèiau pamaþu ima ryðkëti tikrasis atvykëlio misijos tikslas. Susimàstyti bei susijaudinti privers ir Potvyniø princas (penktadienis, 1.20 val., TV3), sukurtas pagal JAV raðytojo Pato Conroy aus romanà. Pietø Karolinoje gyvenantis anglø kalbos mokytojas ir futbolo komandos treneris Tomas Vingo (aktorius Nickas Nolte) iðgyvena krizæ. Jis neteko darbo, o ir ðeimoje jauèiamas susvetimëjimo ðaltis. Bet bëda, kaip sakoma, viena nevaikðto. Ið motinos Tomas gauna þinià, kad jo sesuo dvynë Savana, kaþkada palikusi namus ir panorusi tapti raðytoja, bandë nusiþudyti. Psichoanalitikë Sjuzen Liovenðtein (jà vaidina filmà reþisavusi Barbra Streisand) nori atkurti kai kurias Vingø ðeimos praeities detales, kurios galbût padës suvokti toká desperatiðkà Savanos poelgá. Atidengiamos ir kai kurios negyjanèios Tomo dvasinës þaizdos. Fenikso skrydis (ðeðtadienis, Gediminas JANKAUSKAS Antradiená, liepos 6 d., Kitokio kino klube Valstybës dienos proga bus rodoma istorinë drama Herkus Mantas. Tai savotiðka kompensacija visiems, kurie taip ir nesulaukë daug metø þadëto lietuviðko vaidybinio filmo apie Vytautà Didájá ir Þalgirio mûðá. Taigi kol kas Herkus Mantas yra vienintelis tikrai ðauniai susuktas lietuviðkas epas mums aktualia istorine tema. Ðá filmà statyti pradëjo Almantas Grikevièius, o baigë Marijonas Giedrys. Tai ne garsios Juozo Gruðo dramos ekranizacija, bet pagal jauno raðytojo Sauliaus Ðaltenio scenarijø 1972 m. sukurta istorinë drama, tvirtai sumûryta ant dar prieðkariu Kaune iðleistos vokieèiø grafo Botho V. Keiserlingo knygos val., TV3) pasakoja, kaip Mongolijos dykumoje suduþus krovininiam lëktuvui likæ gyvi ekipaþo dalyviai nusprendþia ið nuolauþø pasidaryti naujà lëktuvà. Pradþioje tokia kapitono Frenko Taunso mintis atrodë visiðka utopija. Bet tai vienintelis bûdas katastrofà patyrusiems þmonëms pasiekti Pekinà. Antraip visø laukia mirtis. Prieð pat vidurnaktá ðeðtadiená pradedamas rodyti Psichopatas (23.50 val., TV3) yra savotiðkai unikalus filmas. Mat garsus JAV kino postmodernistas Gusas Van Santas pasiryþo klonuoti klasikiná Alfredo Hitchcocko kûriná. Nuo 1960 m. ðedevro naujasis filmas skiriasi tik kitais aktoriais, spalvotu vaizdu ir á 1998-uosius perkeltu veiksmo laiku, o scenarijus, Bernardo Herrmanno muzika ir beveik visi filmo rakursai liko tie patys. Pasauliniame kine tai neturintis analogo atvejis. Nuo ðeðtadienio naktá patirtø siaubø prasiblaðkysime sekmadiená þiûrëdami Moterø lygà (18.30 val., TV6). Ðios nuotaikingos komedijos pagrindà sudaro maþai þinomas istorinis faktas. Antrojo pasaulinio karo metais Jungtinëms Valstijoms reikëjo gana originaliu bûdu gelbëti savo sportiná prestiþà. Kadangi pajëgiausi sportininkai buvo mobilizuoti, teko sudaryti moterø beisbolo komandà. Vadovauti rinktinei paskiriamas buvæs ðios ðakos èempionas, o dabar tik aistringas stikliuko kilnotojas Dþimis Duganas. Tomo Hankso ir kitø aktoriø (net Madonnos!) vaidyba tikrai verta aukðèiausios lygos. Johno Katzenbacho romano ekranizacijoje Átikinamas motyvas (sekmadienis, val., TV1) dominuoja dvi vienodai opios JAV visuomenei temos prievarta ir rasizmas. Harvardo universiteto profesorius Polas Armstrongas (aktorius Seanas Connery) yra atkaklus mirties bausmës prieðininkas. Kartà jo pagalbos papraðo juodaodis Bobas Fergiusonas, prieð aðtuonerius metus nuteistas mirti uþ maþos Sukilëlis Montë pamatø. Lietuviø kinui tai iðties neeilinis filmas, kurá, anot dailininko Algirdo Nièiaus, padëjo kurti visa Lietuva. Autoriai net turëjo tarybø Lietuvos Ministrø tarybos nutarimà, kuriame juodu ant balto buvo paraðyta: Suteikti visokeriopà pagalbà. Rezultatas tikrai áspûdingas. Maþos prûsø tautos kova prieð galingà Kryþiuoèiø ordinà þadino lietuviø savimonæ ir pasididþiavimà istoriniais didvyriais, iki paskutinio kraujo laðo kovojusiais uþ savo laisvæ ir nepriklausomybæ m. Magdeburge pavyzdingas krikðèionis ir nuolankus Dievo tarnas Henrikas Montë suþino, kad Kryþiuoèiø ordinas Prûsijoje pilyje sudegino jo tëvà pagoná su visais bendraþygiais. Nuvykæs á tëvonijà Montë suburia atskiras prûsø gentis kovai su kryþiuoèiais ir atkakliai prieðinasi jiems net dvylika metø. Bet jëgos buvo nelygios. Aktorius Antanas Ðurna puikiai atskleidþia amþinø prieðtaravimø kamuojamo karo vado charakterá. Stratego talentas ir pirmø pergalingø mûðiø prieð Kryþiuoèiø ordinà euforija sustiprino Manto átakà ir autoritetà tarp jo kariuomenës branduolá sudaranèiø prûsø genèiø vadø. Taèiau ið Magdeburgo parveþta þmona vokietë Kotryna (jà suvaidino Eugenija Pleðkytë) netrukus tapo didelës nesantaikos prieþastimi. Manto bendraþygiai pagonys taip ir nesugebëjo susitaikyti su mintimi, kad jø vadas viena ranka kaunasi su kryþiuoèiais, o kita globoja mirtinus prieðus. Kai po daug jëgø pareikalavusiø mûðiø prûsø jëgos ëmë silpti, Manto bendraþygiai slapta nuo savo vado paaukojo jo þmonà pagoniðkiems dievams ðventajame miðke. Ðis momentas filme esminis. Jame A. Ðurnai teko milþiniðkas psichologinis krûvis, o amþinai prieð visus kovoti pavargusio Herkaus Manto emocingas kaltinimas dangui ( Koks gi tu niekðas, Vieðpatie, jeigu leidi þmogui kentëti daugiau, negu jis gali pakelti ) pakyla iki geriausiø ðekspyriðkø monologø aukðtumø. mergaitës nuþudymà. Ilgai atidëliota mirties bausmës diena greitai iðauð, o vaikinas prisiekinëja esàs nekaltas. Taèiau teismui reikia akivaizdþiø árodymø, todël profesorius pats imasi narplioti senà bylà. Kriminaliniø romanø mëgëjams þinomo JAV raðytojo keliose knygose veikia juodaodis detektyvas Aleksas Krosas. Aktorius Morganas Freemanas kartà já jau vaidino filme Buèiuoti merginas. Antrajame filme Voratinklis (sekmadienis, val., TV3) po porininkës nuþudymo Krosas buvo priverstas palikti tarnybà policijoje. Taèiau ramiai pailsëti nepavyks kartu su slaptøjø tarnybø agente Dþyze Flanigan jam teks gaudyti piktadará, ið uþdaros elitinës mokyklos pagrobusá senatoriaus dukrà. Pagrobëjas paskambino Krosui ir pasiûlë labai keistà þaidimà. Kriminaliniø filmø paradà baigs Tiesa apie Èarlá (sekmadienis, 1.45 val., TV3). Tai klasikinio filmo Ðarada (1963 m.) perdirbinys. Tà dienà, kai Redþina Lambert po trejø ðeimyninio gyvenimo metø ryþosi pasakyti vyrui apie savo apsisprendimà skirtis, ji rado Èarlá jau negyvà suniokotame bute. Paaiðkëjo, kad velionis slapta nuo þmonos vertësi juodais darbeliais ir paliko daug skolø. Dabar nusikaltëliai pradëjo medþioti paèià Redþinà. Vargðë moteris gali pasikliauti tik paslaptingu geradariu Dþoðua Peteriu ir JAV vyriausybës agentu ponu Bartolomju.