7md8.p65

Transkriptas

1 Kultûros savaitraðtis 7 meno dienos m. vasario 27 d., penktadienis 7md Nr. 8 (1114) Kaina 0,81 Eur / 2,80 Lt D a i l ë M u z i k a T e a t r a s F o t o g r a f i j a K i n a s 2Dalios Michelevièiûtës Moters portretas 3Pokalbis su reþisieriumi Romeo Castellucci 4 Ansamblis ið Vidinës Mongolijos Algimantas Kunèius, Sekmadieniai prie jûros. Palanga asis deðimtmetis Odë vasarai Algimanto Kunèiaus paroda Sekmadieniai prie jûros. Palanga Indrë Ðerpytytë, ( ) Buvæ NKVD MVD MGB KGB pastatai m. 5 Konfliktas. Laikas. Fotografija Londone 6 Virginijaus Kinèinaièio Fotoregos pratimai 9 Prasideda Vokiðko kino dienos Ugnë Makauskaitë Apie Algimanto Kunèiaus nuopelnus Lietuvos fotografijai galima ðnekëti daug: jis buvo vienas Lietuvos fotografijos meno draugijos ákûrëjø (1969), 1998 m. jo kûryba buvo ávertinta Lietuvos nacionaline kultûros ir meno premija, o 2001 m. áteiktas Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas. Taip pat menininkas ilgà laikà dirbo fotoreporteriu kultûros leidiniuose Literatûra ir menas bei Kultûros barai, vadovaudamas Lietuvos dailës muziejaus Fotografijos meno skyriui formavo ðiuolaikinës fotografijos kolekcijà. Ir tai tik keli biografijos faktai. Prisipaþinsiu, apie ðá menininkà þinojau tik ið jo ciklø Susitikimai ( ) ir Reminiscencijos ( ). Ir prisipaþinsiu dar kai kà: taip, ðio menininko kûrybos tinkamai neávertinau. Taèiau vienà gûdþià þiemos dienà uþsukau á Kauno fotografijos galerijoje veikianèià parodà Sekmadieniai prie jûros. Palanga ir viskas apsivertë. Kuratorë Ieva Meilutë-Svinkû- nienë minëjo, jog ðiai parodai ruoðësi kaip niekad ilgai, tad tikëjausi pamatyti kaþkà nepaprasto. Ir pamaèiau, tik ne ið karto. Ðia paroda Kunèiaus kûrybinis gyvenimas dëliojamas lopinëlis po lopinëlio vaizdas po vaizdo, maþais staèiakampiais nuotraukomis. Palangoje autorius vasarodavo beveik kasmet ir áamþino kitus atostogautojus pavyzdþiui, po Ðv. Roko atlaidø susirinkusius paplûdimyje. Taip menininkas ávaizdino savitos kultûros raidà. Ne veltui menotyrininkë Agnë Naruðytë knygoje Nuobodulio estetika ávardija Kunèiaus kûrybà kaip fotografinius uþraðus. Ir atrodo, jog bûdamas fotoreporteriu (o gal ir pats ið savæs) iðmokæs meistriðkai perteikti tinkamà akimirkà, sukurti puikià kompozicijà ir techniðkai tobulà atspaudà, menininkas veda þiûrovà á kontempliacijà nuo epochø slinkties iki asmeniniø jausmø. Jausmus paminëjau ne veltui: parodos lankytojai tarytum susiskirstë á tris grupes. Pirmoji, jauniausia karta, á nuotraukas þvelgë kaip á kitoniðkà pasaulá, ðmaikðèiai aptarinëdami platëjanèias hipiø kelnes, kostiumais ir baltais marðkiniais apsitaisiusius paprastus kaimo gyventojus, vaikðèiojanèius paplûdimyje atitinkama poza sukryþiuotas rankas laikant uþ nugaros ar vyrø glaudes su dirþeliais. Antroji, vidurinë karta, á parodà þiûrëjo gan santûriai, gal kiek sentimentaliø prisiminimø këlë dideli mergaièiø kaspinai kasose ar vaikystës vasaros, praleistos prie senojo Palangos tilto. Ir treèiajai, vyriausios kartos þiûrovø grupei ði paroda këlë sunkias mintis, susijusias su paèiu vaizduojamu istoriniu laikotarpiu. Taèiau, nepaisant visos jausmø ávairovës, parodos dalyviai vaikðèiodami galerijoje anksèiau ar vëliau prisiminë savo vasarà. Visos mintys palengvëjo ir pasidarë truputá ðilèiau. Ruoðdamas ekspozicijà Gintaras Èesonis prasitarë, jog Algimantas Kunèius ne tik fotografavo, bet ir iðbandë artimà fotografijai sritá kinà. Jo filmuotus vaizdus taip pat galima pamatyti parodoje. Ðie tarsi su- N UKELTA Á 6 PSL. 7 meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114) 1 psl.

2 T e a t r a s Eskizas ðiuolaikinës moters portretui Dalios Michelevièiûtës spektaklis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Kristina Steiblytë Dalia Michelevièiûtë, pasak Lietuvos nacionalinio dramos teatro, pastaruoju metu ðiame teatre sukûrusi ne vienà ásimintinà vaidmená, nusprendë savo kûrybinæ biografijà papildyti dar vienu. Taèiau ðá kartà ji ëmësi kurti ne tik vaidmená, bet ir spektaklá. O du svarbiausi ákvëpimo ðaltiniai Moters portretui buvo Wisùawos Szymborskos eilës ir paèios D. Michelevièiûtës gyvenimas. Moters portretas, o greièiau portreto apmatai, ðkicas, eskizas juk neámanoma viso portreto pateikti per 1 val. 20 min. yra spektaklio autorës mëginimas papasakoti apie save pasitelkus poezijà. Spektaklis prasideda þinute Michelevièiûtës atsakiklyje su praðymu patikslinti ir papildyti savo biografijà. Po jos pasirodo pati aktorë ir pradeda skaityti eilëraðtá Gyvenimo apraðymas. O toliau ji pasakoja apie save skaitydama vis kitus eilëraðèius, tarp W. Szymborskos tekstø ápindama Marinos Cvetajevos, Daivos Èepauskaitës, Donaldo Kajoko ir Juditos Vaièiûnaitës eiliø, keisdama kostiumus (scenoje D. Michelevièiûtë pasirodo bent trimis skirtingais ávaizdþiais; kostiumø dailininkë Kristina Maliðauskienë), mojuodama skëèiu, kalbëdama telefonu ar tiesiog darydama pauzæ, kad bûtø proga parodyti videofilmà ar animacijà (animacijos autorius Rimas Sakalauskas), projektuojamus kino kadrà imituojanèiame ekrane (scenografas Linas Liandzbergis), ar susimojuodama su tame paèiame ekrane rodomu Vyteniu Pauliukaièiu. Visa tai papildo ir specifinë aktorinë raiðka: pasikartojanèiø priebalsiø iðryðkinimas, svarbiau- siø ar veikëjai-aktorei skaudþiausiø þodþiø iðskiemenavimas ir iliustravimas (sakant geriau numeris batø pasiþiûrima á bato padà, kalbant apie stotá pasiimamas lagaminas, apie lietø skëtis). Koks pavyksta tokiomis priemonëmis kurtas portretas ðkicas, eskizas? Þinoma, neiðsamus. Bet ne Dalia Michelevièiûtë spektaklyje Moters portretas tik neiðsamus. Moteris, apie save kalbanti tik eilëmis (net ir ávedus þurnalistës personaþà, uþduodantá D. Michelevièiûtei keistà, pernelyg iðsamø klausimà, vis tiek atsakoma svetimu eilëraðèiu) dabar maþø maþiausiai atrodo keistai. Visø pirma, todël, jog eilës, kad ir W. Szymborskos, gali bûti, o ðiame spektaklyje ir buvo, skaitomos taip, kad romantizuotø, atplëðtø nuo bet kokio konteksto (eilëraðèiø interpretacijos, jø autoriø, autoriø gyvento laiko, mûsø gyvenamo laiko specifikos ar paèios D. Michelevièiûtës darbo teatre ir kt.) ir patá eilëraðtá, ir skaitantájá. Taip gráþtama prie romantizuoto poetës, raðytojos ávaizdþio, lietuviø literatûroje ryðkiausiai ágyvendinto Salomëjos Nëries. Neatsitiktinai ir Moters portretas priminë 2005 m. Birutës Mar spektaklá Poetë pagal S. Nëries dienoraðèius ir eiles apie jos gyvenimà. Poetëje romantiðka menininkës legenda atkuriama ir palaikoma, bet pati aktorë su poete tapatinasi nebent kiek egzaltuotu jautrumu, o apie moterá menininkæ kalba jos kûrybos, istoriniø aplinkybiø kontekste. Savo ruoþtu Moters portretas ne kieno nors (pavyzdþiui, daugumos naudojamø eilëraðèiø autorës W. Szymborskos) legendos apmàstymas. Greièiau tai legendos apie save kûrimas: pristatant save kaip þinomà, svarbià moterá, dirbusià ir dirbanèià teatre ir kine, bendraujanèià ir bendradarbiaujanèià su dabar bene geriausiai ið televizijos þinomais Arûnu Sakalausku, Giedrium Savicku, V. Pauliukaièiu. Taip kuriamas geidþiamà (geistinà) statusà visuomenëje ágijusios, elegan- D. MATVEJEVO NUOTR. tiðkos, veiklios moters ávaizdis. Jis, kaip galima suprasti ið eilëraðèiø apie meilæ skaitymo braukiant tikras aðaras, pasiektas sumokëjus tam tikrà kainà. Bet ir tai tëra ávaizdþio dalis, priemonë áteisinti legendà (juk nëra nekentëjusios legendinës moters!). Apmaudu, kad vaidinant ðá statuso spektaklá poezija tampa priemone ne suprasti, bet átvirtinti, ávertinti save, o nemaþa dalis eilëraðèiø pradeda kalbëti apie meilæ. Kad ir Paðnekesys su akmeniu, kur akmuo skaitomas ne tik kaip nepaþini þmogui bûtis, bet ir kaip kaþkoks nepaþinus, nejautrus moteriai vyras. Spektaklio problemos kyla ne tik ið saiko stokos, bet ir ið didelio noro paèiai kalbëti apie save, paèiai rinktis medþiagà ir paèiai reþisuoti. Tai pavyksta labai retam aktoriui, aktorei. Vienas ið tokiø retø atvejø buvo 2006 m. Valentino Masalskio pastatytas Að, Fojerbachas, kur kalbëta ne tik / tiek apie save, kiek apie teatrà, teatro kûrimà ir aktoriø teatre. Tokia tema ið save reþisavusio aktoriaus lûpø skambëjo jautriai ir asmeniðkai. Moters portrete asmeniðkumo taip pat netrûko. Net atvirkðèiai jo buvo itin daug. Bet per maþai tà kalbëjimà apie save aktualizuojanèio konteksto, per maþai savæs, kintanèio pasaulio ir teatro suvokimo, per daug mëgavimosi savimi. Kiekvienas kûrinys ðiaip ar taip kalba apie autoriø ir apie kultûrà, kurioje yra sukurtas. Moters portretas primena, kad gyvename pasaulyje, kur moteris vis dar linkusi atsiriboti nuo realybës, aktualijø ir koncentruojasi á savo emocijas bei iðvaizdà. Pasaulyje, kur statusas, paþintys, skaitytos knygos, apdovanojimai, priklausymai kam (bet ne kodël), batø dydis, (ne)tikros aðaros yra svarbesni uþ màstymà, ieðkojimà ir W. Szymborskos taip vertintà frazæ að neþinau. Spektaklyje, o turbût ne tik ten, tà prisipaþinimà neþinau, jo kurstomà norà tyrinëti uþgoþia braðkesys maðinø, kurios mala popieriø, kad já perdirbus þurnalais þmonëms apie Þmones bûtø galima dauginti ir kalti á galvas siektino gyvenimo modelá. Purslai pelkëje Henriko Ibseno Laukinë antis Klaipëdos dramos teatre Undinë Krantaitë Klaipëdos dramos teatras, kol kas vis dar besiglaudþiantis Þvejø rûmuose, sparèiai artëja prie rekonstrukcijos pabaigos. Vis dëlto dþiaugtis beveik nëra kuo, nes grandiozinis teatro pastato atnaujinimas jokios ðviesos tunelio gale dar nereiðkia. Teatras, kaip jau visiems seniausiai þinoma, visø pirma susideda ið þmoniø, o tai, deja, ir yra didþiausia bëda kalbant apie ðá konkretø Klaipëdos atvejá. Kad tuo ásitikintum, galima nueiti kone á bet kurá ðiame teatre per pastaruosius kelerius metus pasirodþiusá spektaklá. Tà patá byloja ir naujausias Ramuèio Rimeikio reþisuota Laukinë antis pagal to paties pavadinimo Henriko Ibseno pjesæ. Spektaklio reþisierius Ramutis Rimeikis labiau þinomas kaip Lie- tuvos nacionalinio dramos teatro trupës aktorius. Nieko keisto, kad Laukinë antis nepasiþymi jokiais reþisûriniais sumanymais. Keistas tik meno vadovo sprendimas leisti (net ne Klaipëdos) aktoriui statyti toká didþiulá spektaklá. Rezultatas lengvai nupasakojamas: èia be jokiø pretenzijø ar savitø idëjø, nuoðirdþiai, paþodþiui pateikiamas H. Ibseno tekstas. Nevengiant moralo pasakojama apie tai, kad ne visuomet atskleista tiesa nuveda prie gero, kad paprastam þmogui tiesiog bûtinas jo gyvenimà pagraþinantis melas ir kad ákyrûs teisybës ieðkotojai, besikiðantys á svetimus gyvenimus, daþniausiai patys bûna toli graþu ne ðventieji. Nuolatinis veikëjø ðnekëjimas be jokio veiksmo veikiausiai kankina ne tik þiûrovus, bet ir aktorius. Galbût todël jie, lyg kokiam klojimo Vytautas Paukðtë spektaklyje Laukinë antis teatre, ir demonstruoja ávairias tekstà iliustruojanèias emocijas. Kokia A. KUBAIÈIO NUOTR. atgaiva ðirdþiai bûna tos retos akimirkos, kai jie kalba paprastai, nerëkdami. Itin nesisekë teisybës ieðkotojà Gregersà Verle vaidinanèiam Edvardui Braziui, sukurianèiam ir gana gyvybingø vaidmenø, kuo galima ásitikinti þiûrint kitø reþisieriø spektaklius. Ðá kartà jis nuobodus teisybës ieðkotojas, nepaliaujantis ðnekëtojas, tarytum koks spirgas keptuvëje monotoniðkai praèirðkëjæs visà spektaklio laikà. Jausmai, þmoniø tarpusavio santykiai labiau iðryðkëjo antroje spektaklio dalyje, kurioje jau buvo aiðku, kas yra kas. Èia gana sëkmingai, be ákyraus rëkimo, pasirodë trys moterys: Gina Ekdal (Jolanta Puodënaitë), Hedviga (Simona Ðakinytë), Fru Serbiu (Eglë Jackaitë). Taèiau reþisûriðkai á prieká ir antroje dalyje nepajudëta. Negana to, pabaigoje áterpiamas bendram klasikinio N UKELTA Á 3 PSL. 2 psl. 7 meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114)

3 T e a t r a s Kuriu bûdamas vienas su savimi Pokalbis su Romeo Castellucci Neseniai Maskvos centre duris atvërë Elektros teatras Stanislavskis ( Ýëåêòðîòåàòð Ñòàíèñëàâñêèé ). Tai Boriso Juchananovo atnaujintas teatras, anksèiau vadintas Maskvos Konstantino Stanislavskio dramos teatru. Kovà jame ávyks italø reþisieriaus Romeo Castellucci spektaklio Þmogiðkas þmogiðkø bûtybiø panaudojimas ( Uso umano di esseri umani ) premjera. Pasaulinë ðio spektaklio premjera pernai parodyta Bolonijoje. Tinklalapio Colta.ru þurnalistui Dmitrijui Renanskiui italø reþisierius papasakojo, kuo abu spektakliai skirsis vienas nuo kito, ir pasidalijo mintimis apie ðiuolaikinæ reþisûrà. Pokalbá spausdiname sutrumpintà. A TKELTA IÐ 2 PSL. teatro stiliui, kurá lyg ir bandyta kurti, visiðkai netinkantis iliustratyvus metaforiðkumas (nors iki tol në menkiausiø metaforø uþuominø nebuvo): lëtas Hedvigos plasnojimas rankomis, taip sulyginant jà su laukine antimi. Visiðkai neaiðku, kam ðiam spektakliui tokia grandiozinë scenografija (dailininkë Monika Vëbraitë). Namus iliustruojantys milþiniðki plastiku uþdengti metaliniai karkasai esant ryðkesniam apðvietimui savo pigiu blizgesiu ima rëþti aká. Baisu net pagalvoti, kiek tenka pluðëti ðio teatro scenos darbininkams, turint omenyje, kad Þvejø rûmuose, kuriuose apsistota tik sveèio teisëmis, nëra galimybës laikyti krûvos tokiø kaip ði spektakliø dekoracijø (gal kaip tik dël tokiø sunkinanèiø aplinkybiø ðiame teatre itin mëgstama kuo labiau apsikrauti). Neaiðku ir kam reikalingos masinës scenos, átraukianèios daug aktoriø tik siekiant pagyvinti fonà, Romeo Castellucci YOU-WEI-CHEN NUOTR. Perkelti spektaklá á svetimà scenà, sukurti naujà versijà su naujais aktoriais reþisieriui beveik visada nelengva. Ar italiðka ir rusiðka Þmogiðko þmogiðkø bûtybiø panaudojimo versijos du skirtingi spektakliai? Manyèiau, kad vis dëlto tai tas pats spektaklis. Esminis skirtumas ðtai koks: Bolonijoje tai buvo sitespecific italiðkà versijà kûrëme ið XVI a. pastatytos ir dabar apleistos naðlaièiø prieglaudos erdvës. Keista, bet net prieglaudos sienø tinko tonas priminë Giotto freskø spalvø gamà. Maskvoje, þinoma, man teko dirbti visai kitomis sàlygomis visiðkai naujame, kà tik suremontuotame (reikia pabrëþti, puikiai suremontuotame) teatre. Vos tik jame atsidûræs iðkart nusprendþiau, kad visà tà groþá, visus tuos prabangius interjerus reikia paslëpti, paversti naujà erdvæ daiktais uþverstu sandëliu. Per pagrindiná spektaklio epizodà þiûrovai patenka á salæ, chaotiðkai uþverstà dëþëmis, skryniomis: tam tikra prasme viskas, kas yra scenoje, man tampa uþdaro karsto metafora. Prieð pusantrø metø sakëte, kad atëjus pirmai repeticijai su aktoriais spektaklis jau yra visai baigtas, bent jau popieriuje. Bet juk vienaip kuriate su bendradarbiais, su kuriais dirbate daug metø, ir kitaip, kai sumanymà tenka ágyvendinti su svetimais aktoriais. Ar ðiuo poþiûriu spektaklio sukûrimo metodai skiriasi, kai dirbate su Societas Raffaello Sanzio ir kai statote Schaubühne ar Maskvoje? Metodas lieka tas pats. Repeticijø salë su aktoriais tai ne mano darbo laukas. Tai tik uþbaigimas, ðlifavimas to, kas jau sugalvota. Darbo terpë (vieni ar kiti aktoriai), darbo erdvë (vieni ar kiti kultûriniai kontekstai, vienos ar kitos sceninës erdvës) spektakliui sukurti ne tiek ir svarbûs. Ið tikrøjø að kuriu bûdamas vienas su savimi. Þinoma, susitikimas su aktoriais ir technikos specialistais gali pakeisti sprendimà, iliustruoti veiksmà. Veikiausiai bûtø buvæ daug prasmingiau pasekti Oskaro Korðunovo, pastaèiusio kameriná Antono Èechovo Þuvëdros variantà, pavyzdþiu. Juk akivaizdu, kad didþiuliai senoviniai pastatymai, kuriø, vienas kità kartojanèiø, jau buvo pristatyta ðimtai, nebepaveikûs. Þinoma, Klaipëdos dramos teatras jau daugybæ metø beveik nesulaukia naujø pajëgø, iðskyrus ðtai tokius trumpalaikius kviestiniø reþisieriø apsilankymus. Daugybæ metø, tiek, kiek, rodos, bûtø neámanoma jokiame kitame teatre, èia ásitaisæs tas pats vadovaujantis asmuo Povilas Gaidys (nuo 1963 m. Klaipëdos dramos teatro vyr. reþisierius ir aktorius, m. teatro vadovas, nuo 2001 m. teatro meno vadovas). Toks ilgas vieno þmogaus, kad ir kaip garbingai apdovanoto, vadovavimas tiesiog nesuteikia galimybiø neironiðkai kalbëti apie kokius nors galimus ðio teatro pokyèius, bent kiek gilesnius nei atnaujintas pastatas. O tokia atsaini meno vadovo politika, neaiðkiais kriterijais tai vie- bet ne radikaliai. Gal tai tik iliuzija, bet guodþiuosi tuo, kad konkreèios aplinkybës vis dëlto nesugebës paveikti mano sumanymo. Koks buvo Jûsø pirmasis susitikimas su rusø aktoriais? Tai buvo neátikëtinai ádomi patirtis. Jûsø aktoriø iðsilavinimà þymi didþiulis istorijos sluoksnis, tam tikra prasme jis kontrastuoja, liepia prieðintis tai kalbai, su kuria mes dirbame spektaklyje. Þmogiðkas þmogiðkø bûtybiø panaudojimas tikrina kalbos ir istoriðkumo, kalbos ir turinio santyká. Per pirmà repeticijà pareikalavau, kad aktoriai transliuotø emociná savo vaidybos turiná, nepaisydami to, kad tekstà, kurá tarë, buvo gana sunku su tuo turiniu susieti. Norëèiau, kad aktoriai savo vaidyba parodytø kalbos atoslûgá jos iðgaravimà, iðnykimà. Juk neatsitiktinai spektaklis vyksta dar 9-ajame deðimtmetyje Societas Raffaello Sanzio sugalvota dirbtine þeneralisimo kalba, kai semantiniu poþiûriu þodis praranda efektyvumà, bet kartu ágyja nepaprastai daug prasmiø telepatiðkame, hiperboliðkame lygmenyje. nam, tai kitam reþisieriui leidþianti statyti vis taip pat greitai nuimamà spektaklá, neatsiþvelgiant á tai, ar jis vertas dëmesio, ar ne (pvz., trumpai buvo rodomas ir sëkmës sulaukæs Oskaro Korðunovo spektaklis Ðaltas vaikas ), turëtø itin blogai veikti aktoriø trupæ. Ið ðios pelkës jau pasitraukë Vytautas Anuþis, Nelë Savièenko, Monika Vaièiulytë, pusiau ir Darius Meðkauskas. Þiûrint Laukinæ antá to nepastebëti beveik neámanoma nebëra Klaipëdos dramos teatre pagrindiniø aktoriø, o likusieji ne dël savo kaltës sparèiai tampa vis apatiðkesni ar tiesiog vis labiau pavargæ. Laukinë antis net ir savo nykumu nëra kuo nors iðskirtinis darbas Klaipëdos dramos teatro repertuare. Baisu net pagalvoti, kiek èia bûta tokiø pastatymø kaip ðis: grandioziniø, negyvø, monotoniðkø. Kiek jø buvo tik po kelis kartus parodyta ir patyliukais iðmesta ið teatro repertuaro. Ir kiek, atrodo, visai beprasmiðkai, net ið savo paèiø klaidø nesimokant, iððvaistyta kûrëjø ir publikos laiko, energijos ir lëðø. Daug Jûsø spektakliø remiasi dialogu su Renesanso tapyba, prisiminkime kad ir Antonello da Messina Laiminantá Kristø pagrindiná spektaklio Apie Dievo sûnaus veido koncepcijà herojø. Kuo Jus patraukë Giotto freska Lozoriaus prikëlimas, kuria rëmëtës kurdamas Þmogiðkà þmogiðkø bûtybiø panaudojimà? Greièiausiai jame glûdinèia drama. Dar kartà paþvelkime á Giotto ðedevrà. Ið vienos pusës prikeliamàjá supanèiø þmoniø sutrikimas ir chaosas. Ið kitos absoliuti Jëzaus ramybë ir totalus, valdingas vieðpatavimas. Lozorius pavaizduotas kaip peteliðkës kokonas ir tai labai stipru. Ar niekad nesusimàstëte, kaip stipriai ðios freskos turinys prieðtarauja Biblijos tekstui, pagal kurá ji nutapyta? Mes visi þinome, kaip Kristus kreipësi á Lozoriø ir kà ðis jam atsakë. Jûsø spektakliø retrospektyvà Paryþiaus Rudens festivalyje uþbaigë kartu su Teodoru Currentzisu sukurta Ðventojo pavasario premjera. Ið daugybës teatriniø ðios partitûros interpretacijø jûsiðkë versija iðsiskiria bandymu perkelti Stravinskio muzikà á tam tikrà aukðtesná, antþmogiðkà lygmená... Þmogiðkas þmogiðkø bûtybiø panaudojimas vasaris prievartos ikona: elektros átampos smûgis, kurio trumpumas tik padidina intensyvumà. Galima sakyti, kad toks buvo pirmasis impulsas. Kaip gimë Ðventojo pavasario mechaninio baleto koncepcija, juk spektaklio veikëjai yra ne ðokëjai, o maðinos? Jûsø traktuotë pasirodë netikëtai susijusi su pirmøjø XX a. deðimtmeèiø Stravinskio susiþavëjimu pianolomis ir mechaniniais pianinais... Apie siuþetà að pradëjau galvoti vëliau. Manau, sutiksite, kad jis vargiai artimas ðiuolaikinëms realijoms. Ar matëte, kad dabar kaimuo- Matyt, girdëjote, kad statyti Ðventàjá pavasará man pasiûlë Teodoras ir tuo mane labai nustebino, nes juk nesu choreografas. Bet jis atsakë, kad bûtent todël man ir skambina. Ðventasis pavasaris buvo pirmojo mano gyvenime simfoninio koncerto programoje ir jau tada, paauglá, mane pritrenkë tos muzikos þiaurumas. Tada Italijoje stiprëjo pankø judëjimas ir, pamenu, iðeidamas ið salës pagalvojau, kad ir kokie tie pankai, Stravinskiui jie në ið tolo neprilygsta. Buvau visiðkai uþburtas Pavasario : kaip þinote, visiems paaugliams reikia tam tikros prievartos, Stravinskio muzika buvo tobula jos forma kontroliuojama prievarta. Galvodamas apie Ðventàjá pavasará supratau, kuo manæs netenkina absoliuti dauguma jo choreografiniø traktuoèiø: visos jos siaubingai stereotipiðkos visuose spektakliuose (net Pinos Bausch) Stravinskio muzikà sugadina perdëtas vitaliðkumas, gyvenimà teigiantis poþiûris, paverèiantis kûrinio esmæ visiðka beprasmybe. Ðvelniai tariant, Stravinskis paraðë ne itin gyvenimà teigiantá kûriná Ðventojo pavasario muzika, kaip Jûs teisingai sakëte, yra antþmogiðka ir kaþkuria prasme net superþmogiðka. Ði partitûra meta iððûká þmogui: iðlaikyti jos ritmà muzikantams, ðokëjams, aktoriams labai sunku, praktiðkai neámanoma. Manau, kad prievarta yra Stravinskio partitûros esmë. Ðventasis pase egzistuotø ritualai, primenantys tuos, apie kuriuos sukasi Ðventojo pavasario veiksmas? Taèiau Stravinskio partitûra apie ðá tà daugiau, ji apie mûsø santykius su þeme. Dabartiniai mûsø santykiai su gamta visiðkai pramoniniai ir geriausiai suvokti gamtà galime tik per pramonës prizmæ. Todël ið pradþiø nusprendþiau savo spektaklyje padirbëti su cheminëmis tràðomis su kaþkuo, kas maksimaliai nutolæ nuo gamtos. Tyrinëdamas tràðø rinkà radau preparatà, gaminamà ið smulkintø kaulø, ir iðkart supratau: ðtai jie, mano ðokëjai vietoj artistø Ðventàjá pavasará suðoks kaulø miltai. Viskas susiklostë savaime: kaulø miltø panaudojimas tiesioginë nuoroda á aukojimà, kuris ir yra pagrindinis Ðventojo pavasario aktas. Dabar jau ir þodis aukojimas visiðkai pamirðtas, iðbrauktas ið mûsø þodyno, nors pramoniniu bûdu mes kasdien aukojame milijonus gyvûnø. Jie ir yra pagrindiniai mûsø spektaklio herojai. Vëliau iðkilo technikos klausimas: reikëjo suprojektuoti tokias maðinas, kurios kybotø prie lubø ir organizuotø tà ðoká. Maðina mûsø spektaklyje reiðkia vyriðkà valià, juk bûtent vyras verèia moteris ðokti. Maðina raumeninga vyriðka jëga, kaulø miltai nesvari moteriðka plastika. PARENGË K. R. LUCA-DEL-PIA NUOTR. 7 meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114) 3 psl.

4 M u z i k a Legendomis apipinta muzika Kinijos kultûros metø Baltijos ðalyse atidarymo koncertas Nacionalinëje filharmonijoje Algirdas Klova Kauno filharmonijoje (vasario 17 d.) ir Nacionalinës filharmonijos Didþiojoje scenoje Vilniuje (vasario 18 d.) man teko garbë vesti Kinijos kultûros metø Lietuvoje atidarymo koncertus. Iðgirdome ir pamatëme Kinijos mongolø tradicinës muzikos ansamblá Ih Tsetsn ið Vidinës Mongolijos. Aiðku, daugeliui kyla klausimas kas ta Vidinë Mongolija ir kodël ji taip vadinama? Vidinë Mongolija autonominis regionas Kinijoje, ásikûræs ðiaurinëje ðalies dalyje, uþimantis maþdaug 1,2 milijono kvadratiniø kilometrø plotà ir turintis apie 25 milijonus gyventojø. Ðis teritorinis-administracinis vienetas sudaro tik nedidelæ dalá (apie 12 proc.) Kinijos, bet yra didesnis nei Prancûzija ir Vokietija kartu. Vidinës Mongolijos sostinë yra Hohotas, o didþiausias miestas Baotou. Regionas ribojasi su Mongolijos valstybe ir Rusija. Mongolijos regione áteisintos dvi valstybinës kalbos kinø (mandarinø) ir mongolø. Deðimtame amþiuje teritorijoje apsigyveno mongolai, laisvæ mylinèios nepriklausomø klajokliø gentys, viduramþiais ji priklausë Mongolø imperijai, bet 1636 m. buvo átraukta á Kinijos valdas ir pavadinta Vidine Mongolija, kad skirtøsi nuo Mongolijos valstybës, o patys mongolai ðá regionà vadina Pietine Mongolija. Vidinës Mongolijos autonominis regionas Kinijoje buvo ákurtas 1947 metais. Vidinës Mongolijos folkloro ansamblis Ih Tsetsn buvo ákurtas 2008 metais. Mongoliðkai Ih reiðkia platus ir dosnus, o tsetsn iðmintis. Muzikos prodiuseris Zhu Zhizhongas subûrë vienus geriausiø ðio nuoðalaus Kinijos regiono muzikantus á grupæ, kad jie grotø savo muzikà viso pasaulio publikai. Þinoma, tai ávyko Pekine, nes ðis miestas yra tinkamiausias aktyviai muzikinei veiklai. Taigi Ih Tsetsn yra etninis mongolø ansamblis, reziduojantis Pekine, nors jo nariai uþaugo Vidinës Mongolijos lygumose. Grupæ sudaro septyni muzikantai. Atlikëjai gimë piemenø ðeimose ir dar jaunystëje ið savo tëvø bei kitø liaudies atlikëjø pradëjo mokytis groti mongoliðku morin khuur ( arkliagalviu smuiku) bei kitais instrumentais (2008 m. dvistygis mongoliðkas smuikas morin khuur, kurio grifas puoðiamas arklio galva, buvo paskelbtas UNESCO kultûros paveldo objektu). Vëliau muzikantai ástojo á profesionalios muzikos mokyklas, kur mokësi pagal akademines taisykles groti savo instrumentais, galëjo siekti aukðto meistriðkumo. Baigæ studijas kiekvienas pradëjo karjerà Vidinës Mongolijos meno trupëse kaip profesionalus atlikëjas. Norintieji patekti á meno kolektyvus, turi bûti ávaldæ strykinius ir gnaibomuosius styginius liaudies instrumentus. Taip pat turi mokëti dainuoti khoomei (gerkliniu, obertoniniu dainavimu). Kiekvienas jø yra pasirodæs Kinijos Centrinëje televizijoje ir laimëjæs prestiþiniø prizø ávairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Jie atstovauja naujai jaunøjø Mongolijos atlikëjø kartai, D. KLOVIENËS NUOTR. Ansamblis Ih Tsetsn demonstruoja muzikalumà ir muzikiná jautrumà, kurá jiems padovanojo ilgi gyvenimo beribëse lygumose metai. Grupës muzikantai grieþia tradiciniais mongolø instrumentais morin khuur, topshuur (dvistygiu gnaibomuoju instrumentu), hubosi (keturstygiu), apeiginiu bûgnu ir kitais muðamaisiais bei atlieka gerklinio obertoninio dainavimo stiliaus khoomei ir ilgàsias dainas, kurios taip vadinamos ne tik todël, kad kartais gali bûti labai ilgos, bet dël to, kad vienu skiemeniu gali bûti iðgaunama labai daug garsø. Abu ðie mongolø dainø þanrai yra áraðyti á UNESCO reprezentaciná nematerialaus þmonijos paveldo sàraðà. Khoomei gerklinis, arba obertoninis, dainavimas, yra ypatinga selai mëgdþioja ávairius gamtos, gyvûnø garsus, ir èia gerklinio dainavimo bûdas puikus pagalbininkas. Beje, ðiam dainavimui tinkamai atsiskleisti labai padeda muzikos instrumentai. Ypaè brangus kiekvienam mongolui instrumentas morin khuur taip pat átrauktas á UNESCO reprezentaciná nematerialaus þmonijos paveldo sàraðà. Tai medinis, trapecijos formos korpuso, ilgo grifo, pasibaigianèio iðdroþta arklio galva, dvistygis strykinis muzikos instrumentas. Kitaip nei daugelio kitø liaudies muzikos instrumentø, jo forma yra nusistovëjusi. Viena legenda pasakoja, kad jaunas piemuo Namjilis gavo dovanø skraidantá arklá. Pasibalnojæs já norëjo skristi susitikti su savo myli- novinë technika, kurià pasitelkæs dainininkas vienu metu iðgauna keliø aukðèiø garsus. Orui keliaujant ið plauèiø per balso stygas, gerklæ, lûpas, garsas pradeda rezonuoti. Gerklinio dainavimo specialistai sugeba valdyti rezonansus taip, kad iðryðkëtø skirtingø tonø garsai (pagrindinis tonas ir ðalutiniai obertonai). Toks dainavimo bûdas gyvuoja ne tik Mongolijoje, bet ir Tuvoje, Tibete. Ðiaurës Europoje ðá stiliø yra ávaldæ samiai, Ðiaurës Amerikoje inuitai, ðiek tiek kitoks, taèiau vis tiek obertoninis dainavimas gyvuoja ir Pietø Afrikoje. Mongolijos kraðtovaizdis labai dëkingas ðiam dainavimo stiliui dainininkai neretai keliaudavo ieðkodami tinkamo kalno, uolos ar upës, kur jø dainavimas gerai suskambëtø. Gamta daþnai suteikdavo balsui tinkamà atspalvá, kurá vëliau dainininkas bandydavo perteikti kitose vietose. Dainuodami mongomàja. Pavydi moteris nupjovë arkliui sparnus, taigi jis negalëjo skristi ir mirë. Sielvartaujantis piemuo pasidarë smuikà su arklio galva ið sparnø netekusio arklio odos ir grojo juo ðirdá gniauþianèias dainas apie savo þirgà. Kita legenda byloja apie berniuko vardu Suho iðradimà. Balto arklio dvasia apsireiðkë jam sapne ir paaiðkino, kaip pasigaminti instrumentà ið arklio kûno. Taigi pirmasis instrumentas buvo sumontuotas taip jo grifà sudarë arklio kaulai, stygomis tapo supinti plaukai, mediná korpusà dengë arklio oda, o viskà uþbaigë virðuje iðpjaustyta arklio galva. Panaðiø instrumentø galima rasti Kinijoje, Turkijoje, Tuvoje, Kirgizijoje ir kituose Azijos kraðtuose. Aiðku, ðiandien mums, stebintiems ið ðalies, sunku pasakyti, kiek muzikoje, kurià girdëjome koncerte, yra autentiðkumo, archajiðkumo ar vertybiø. Klausydamas gali iðgirsti sàsajø su kiniðka kultûra, taèiau visai tikëtina, kad ði muzika, nors ir bûdama tikrai sena, mongoliðka (tradicija puikiai juntama), ilgus ðimtmeèius iðgyvenusi kitoje valstybëje, galëjo ðiek tiek kisti ar ágauti kitai kultûrai bûdingø elementø. Be to, laikas veikia bet kokià, net ir labai senà ir savotiðkà kultûrà, gyvenimas modernëja, norom nenorom paveikdamas muzikos formà, skambëjimà, elementus. Ðtai todël kai kurie instrumentai ðiandien atrodo ir skamba kiek kitaip nei, tarkime, XVII amþiuje. Ðiaip ar taip, mums ði muzika skamba egzotiðkai. Karta ið kartos mongolø gyvenimas buvo klajokliðkas, jie yra gamtà gerbiantys ir jos ástatymams paklûstantys þmonës, taigi ir khoomei dainavimas bei instrumentø skambëjimas neretai imituoja gamtos garsus. Muzikoje galime iðgirsti vëjo, lietaus, paukðèiø, þirgø kanopø, liaudies ðvenèiø, imtyniø, ðûviø garsus. Mongolai yra gyvuliø augintojai, jie klajoja ieðkodami ganyklø ávairiems sezonams. Toks gyvenimas taip pat negali neatsispindëti liaudies muzikoje. Ih Tsetsn programoje pastebëjau vyraujant tris pagrindines temas, kuriø dvi tikrai glaudþiai susijusios su klajokliðku gyvenimu. Tai gamtos vaizdai ir þirgai. Kaip graþiai jie apdainuojami: Stiprûs ir energingi þirgai lekia net tada, kai kamanos suverþtos. Dël savo mylimosios laimës að keliauju, nors kelionë tokia ilga ir pan. Treèioji tema, þinoma, skirta didþiojo vado Èingischano garbinimui. Daugybë mongolø tautosakos pavyzdþiø pasakoja apie tai: Jo kariauna drebina pievas, o jo kalavijas þvanga. Jis gimë kovoti ir kovoja su neapykanta. Visà laikà iki to ir visà laikà po to jis yra ðventas vieðpats Èingischanas. Jis paaukojo savo gyvenimà Mongolijai ir jos pievoms, lygumoms. Valdovo Èingischano paveldas yra neákainojamas palikimas ir vertybë tuo besididþiuojanèiai tautai. Pastaraisiais metais grupë Ih Tsetsn pasirodë ne tik prestiþinëse Kinijos koncertø salëse, bet ir gastroliuoja Europos ðalyse, 2014 m. dalyvavo JAV Smithsonian Folklife festivalyje Vaðingtone ir China Now festivalyje Toronto Harbourfort centre Kanadoje. Ðá sàraðà dabar jau galima papildyti svarbiausiomis Lietuvos ir Estijos koncertø salëmis. Man labai pasisekë, nes iðgirdau du ansamblio pasirodymus, stebëjau repeticijas, kartu muzikavome scenoje, pamokiau sveèius pagroti lietuviø liaudies ðoká Kiðkelis. Bendravau su ðiais þmonëmis drauge keliaudamas, vakarodamas po koncertø, kartu sutikdamas Naujuosius metus pagal rytieèiø kalendoriø, paþindamas jø tradicijas. Repeticijose ne kartà apëmë pavydas matant, kaip disciplinuotai ir tvarkingai ðie þmonës dirba, kaip graþiai bendrauja, kaip lengvai èia pat iðsprendþiami visi iðkilæ sunkumai. Muzikantai labai paprasti, tikri kolektyvo nariai, nors kiekvienas jø yra puikus solistas. Kaip ir kodël ðis nuostabus kolektyvas atvyko á Lietuvà? 2015 m. Lietuvos nacionalinë filharmonija bendradarbiaudama su Latvijos ir Estijos koncertinëmis organizacijomis rengia Kinijos kultûros metus Baltijos ðalyse. Ði mainø programa jau vykdoma antrus metus ir ðiemet planuojama pristatyti ávairiø kinø muzikos þanrø kolektyvus. Kinijos kultûros metø Baltijos ðalyse programà remia Kinijos Liaudies Respublikos kultûros ministerija, Kinijos LR ambasada Lietuvoje. Premjeros LNOBT atidaro zuikiø mokyklà Ðimtas zuikiø susirinko, net þalia girelë linko. Pakalbëjæ, pasitaræ, jie mokyklà atidarë. Ðios daugeliui þinomos Eduardo Mieþelaièio poemos vaikams Zuikis Puikis eilutës netrukus pavirs muzikos garsais, o pamokanti istorija kamerine opera vaikams. Kovo 14 ir 15 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre numatyta Sigito Mickio operos vaikams Zuikis Puikis premjera. Naujasis spektaklis bus rodomas teatro Kamerinëje salëje ir pakeis iki tol ðioje erdvëje vaikams rodytà Buratinà pagal Jurgio Gaiþausko muzikà. Zuikis Puikis tai linksma ir pamokanti istorija patiems maþiausiems operos þiûrovams. 3 7 metø vaikai turës galimybæ ne tik stebëti spektaklá, bet ir jame dalyvauti. Drauge su operos veikëjais vaikai dainuos, þais ir mokysis zuikiø mokyklos pamokose. Spektaklyje dainuos jauni solistai LNOBT operos staþuotojai, taip pat dalyvaus aktoriai, ðokëjai bei teatro Vaikø operos studijos choristai. LNOBT orkestro instrumentiniam ansambliui diriguos pastatymo muzikos vadovas Juozas Mantas Jauniðkis. Pirmà kartà LNOBT nuskambës kompozitoriaus Sigito Mickio (g. 1969) muzika. Nemaþai muzikos paraðæs Keistuoliø teatrui, kuriame buvo pastatyta ir pirmoji jo opera vaikams Mamulë Mû, S. Mickis 2012 m. dalyvavo LNOBT ir Lietuvos kompozitoriø sàjungos surengtame kamerinës operos vaikams konkurse ir 2013 m. buvo iðrinktas jo nugalëtoju. Ðitaip S. Mickio siûlyta opera Zuikis Puikis, kuriai jis pats paraðë ir libretà, pateko á LNOBT kûrybinius planus. Statyti naujàjá veikalà savo maþiausiems þiûrovams teatras subûrë ðaunià komandà, vadovaujamà reþisierës ir choreografës Jûratës Sodytës. Pirmasis savarankiðkas J. Sodytës reþisûrinis darbas LNOBT buvo 2014 m. Europos operos dienoms skirtas J.S. Bacho Kavos kantatos pastatymas, o kaip reþisieriø asistentë ji dirbo operø Madam Baterflai, Þydë, Eugenijus Oneginas, Sevilijos kirpëjas ir daugelio kitø pastatymuose. Pirmà kartà LNOBT iðvysime ir scenografo Kristijono Sipario, kostiumø dailininkës Neringos Kerðulytës, ðviesø dailininko Justo Jackevièiaus darbus. Spektaklyje dainuos esami ir buvæ LNOBT operos staþuotojai Ðarûnas Ðapalas ir Rokas Ðveisteris (Grieþtasis mokytojas) bei Aistë Miknytë ir Vilija Mikðtaitë (Grieþtoji mokytoja). Zuiká Puiká skirtingose sudëtyse vaidins aktoriai Tomas Dapðauskas ir Tomas Pukys, taip pat dalyvaus ðokëjos Sandra Liubertaitë (Zuikienë, Vilkas), Elena Malikënienë (Kopûstas), Kamilë Narkutë (Sargiukas), Kamilë Ðulcaitë (Lapë), Giedrë Kuèinskaitë (Eþys) ir Goda Viliûtë (Varna). Lakðtutës vaidmená atliks orkestro smuikininkë. Vaikø operos studijos vadovë Samanta Bielskytë. Zuikis Puikis taip pat bus rodomas kovo 28, balandþio 11, 18, 25, geguþës 17 ir 24 d. Pastatymo partneris Lietuvos kompozitoriø sàjunga. LNOBT INF. 4 psl. 7 meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114)

5 F o t o g r a f i j a Gidas karo piligrimams Paroda Konfliktas. Laikas. Fotografija Londone Agnë Naruðytë Kalbos apie karà primena bûsenà prieð dvideðimt ketverius metus. Tada, vaikðèiodami palei barikadas, irgi svarstëme: gelbës mus pasaulis ar ne? O kodël turëtø? pagalvojau Londone, Tate Modern galerijoje þiûrëdama parodà Konfliktas. Laikas. Fotografija ( Conflict. Time. Photography ). Prieðingai nei tikëjausi, Lietuva ten yra. Taèiau tai, kaip ji yra, verèia manyti, kad bûtume ramiai paaukoti. Konfliktai po laiko Paroda sukonstruota neáprastai. Vietoje karø istorijos randi pasakojimà apie uþmarðtá ir mëginimus jà áveikti. Konfliktø pasekmes liudijanèios fotografijos sugrupuotos ne pagal ávykio vietà ir laikà, o pagal laiko atstumà, skiriantá ávyká ir jo fotografavimo momentà. Todël skirtingø laikotarpiø konfliktai atsiduria vienas ðalia kito ir tampa abstrakcija. Abstraktus istorijos laikas, prieðingai, virsta konkreèiu iðgyvenimu. Pradëjæs beveik tame taðke, kai kaþkas baisaus atsitiko, þiûrovas vedamas per þmonijos kartas tolyn kad stebëtø ir kolektyvinëje, ir savo atmintyje pamaþu vëstantá traumos prisiminimà. Pirmoje salëje ji ar jis mato po bombos sprogimo á dangø kylanèius dûmus Afganistane (Luc Delahaye), atominá debesá virð Hirosimos (Toshio Fukada) ir sustingusá Vietname kontûzyto JAV jûrø pëstininko þvilgsná (Don McCullin). Paskui mato po keliø dienø iðtuðtëjusius miestus bombø iðdauþytomis sienomis, po keliø mënesiø jau nebekruvinus griuvësius, po keleriø metø nusikaltëliø paliktas kankinimo vietas, po ðeðiolikos metø statomà Berlyno sienà, po keliø deðimtmeèiø tik atsitiktines karo fosilijas, kol pasiekia ðimtmetá. Supratusi parodos logikà ið anksto spëliojau, kurie konfliktai bus fotografuojami po 100 metø: Amerikos pilietinis ar Krymo karas, o gal Paryþiaus komuna? Ne. Tai Pirmasis pasaulinis karas, kurio jubiliejui ir skirta paroda m. McCullino nufotografuotas Somos mûðio laukas tik tuðèias peizaþas su keliu á begalybæ. Tuomet dingtelëjo Pirmasis pasaulinis karas tarsi tektoninis istorijos lûþis ið tiesø nuðlavë senàjà Europos kultûrà. Todël jø karai nebe mûsø karai, XIX amþiuje mums nebëra kà prisiminti. Belieka stebëtis anos kultûros poþiûriu á masinæ mirtá, kuris taip skiriasi nuo mûsiðkio. Dabar karø vietos ir aukos fotografuojamos galvojant apie ateitá tai dël jos taip atkakliai siekiama suðildyti atminties lavonà, prevenciðkai uþaðtrinant kitø skausmà. Po 21 metø Hirosimoje ir Nagasakyje fotografai vis randa veidus subjaurojusiø randø, tà akimirkà sustojusiø laikrodþiø. Po 37-eriø iðsilydþiusià studentës dëþutæ su karbonizuotais ryþiais ir þirniais. Po 99 metø Chloe Dewe Mathews nieko nebeprisimenantá peizaþà uþpildo archyvuose rastomis asmeninëmis istorijomis fotografuoja vietas, kur buvo suðaudyti ið Vakarø fronto dezertyravæ britø, prancûzø ir belgø kareiviai, tiksliai tà paèià dienà ir valandà. Kai nieko nebelieka, pagarbiai fotografuojama paminklø ir archyvø tyla. O ðtai XIX a. konfliktø vietos buvo fotografuojamos dël groþio. Pavyzdys Jules o Andrieu uþfiksuoti Paryþiaus komunos sugriautø pastatø karkasai. Atrodo, já traukë praeities ir dabarties tapatumo ðiurpulys: tarp lûþenø tebestovinèios klasicistinës kolonos primena, kas atsitiko Romos imperijai, nepaisant jos galybës. Panaðu, kad iki Antrojo pasaulinio karo þvilgsnis á konfliktø pasekmes buvo daugiau kultûrinis nei trauminis. Vos kelioms savaitëms praëjus po mûðio, þurnalai spausdindavo emocingus straipsnius apie sunaikintas kultûros vertybes. Po keliø mënesiø á mûðiø nusiaubtus kaimus ir miestus patraukdavo turistai, neðini Michelino gidais, kuriuose galëjai rasti paveldo paminklø griuvësiø nuotraukas. Ðie piligrimai iðsiøsdavo ðimtus milijonø atvirukø, kad namiðkiai pamatytø sugriovimø mastà. Garsaus architektûrinio paminklo griuvësiai teikë naujø vizualiniø áspûdþiø, kuo galima ásitikinti pasidairius po Pierre o Antony-Thouret uþfiksuotà Reimsà. Kilnus tikslas atstatyti graþiàjà katedrà negalëjo paslëpti ðiø Reklaminiø kelioniø á Pragarà, kaip jas pavadino austrø kritikas Karlas Krausas, moralinës dviprasmybës: Ryte gauni laikraðtá. Perskaitai, kaip patogiai tau sutvarkytas iðgyvenimas. Suþinai, kad pusantro milijono þmoniø mirtinai nukraujavo toje paèioje vietoje, kur ir vynas, ir kava, ir visa kita átraukta á kainà. Nepavaizduojama Smurto vaizdai, raðë Susan Sontag, tik skatina abejingà vartojimà, nes karo patirties vis tiek negalima suprasti, negalima ásivaizduoti, todël fotografija sàþiningiausia tada, kai kalba apie ðià neámanomybæ (Susan Sontag, Apie kitø skausmà / Regarding the Pain of Others, Picador, 2004, p. 98). Dauguma parodos autoriø taip ir daro kalba nutylëjimais ir simboliais palikdami mirtá vaizduotei. Gal todël The Observer kritikë Laura Cumming bodisi fotografijø vienodumu: Apskritai ir tai stebina ði paroda rodo paèius þmones kaip mëgstanèius tuðtumà, griuvësius ir nebûtá. Daþnai atrodo, kad menininkai pasirinkti dël to, kad domisi pastatø griauèiais ir suþeistais peizaþais. (The Observer, ) Bet ji gerokai supaprastina peizaþai suþeisti skirtingai. Kà mums rodo tuoj po bombos sprogimo kylanèiø dûmø tumulai, kuriuos uþfiksavo Toshio Fukada? Þiûrëdama á dûmø fotografijas jutau jo virpulá ir ið jo galëjo telikti ðeðëlis, kaip atsitiko kareiviui, kurio siluetà po trijø savaièiø uþfiksavo Matsumoto Eiichi iðdegintà sienoje. Tas nuo þmogaus atskirtas ðeðëlis tikra ontologinë nesàmonë yra ðiurpesnis karo liudijimas nei þaizdos, kuriø galima pasidaryti ir apsideginus verdanèia arbata. Dûmuose iðlikusio Fukados virpulio po keliø valandø nebeámanoma atkurti. Po 65 metø belieka, kaip Nobuyoshiui Arakiui, kas rytà fotografuoti dangø ið savo balkono iðsivalyti akis, kaip jis sako. Visas devynias dienas tarp Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo sukakèiø danguje plaukia vis kitokie debesys, bet jø nesupainiosi su sprogimo dûmais, nors faktûra panaði. Dangus irgi veikia, bet silpniau, nes jam galima suteikti kokià tik nori reikðmæ. seniai pasibaigus karui surasti simboliai sustingæ, o Fukados dûmai juda, nors tai tik fotografija. Jie uþburia þvilgsná panaðiai kaip á bokðtus dvynius ásirëþianèio lëktuvo vaizdas, kuris tejudëjo tik tiek, kiek ði fotografija. Tai tik ið ilgai trukusio konflikto iðkirpta laiko kilpa, kurioje pagauta sàmonë nebegali màstyti. Kol ji taip sukasi aplink savo aðá, ávykiø prieþastys dingsta ten, apaèioje, kur laksto apokalipsæ iðgyvenæ þmoguèiai. Toshio Fukada, Branduolinio sprogimo grybas maþiau nei dvideðimt minuèiø po sprogimo m. Tokia pat abstrakcija yra ir Kuveito dykuma, kurià ið lëktuvo ir paþemiais fotografuoja Sophie Ristelhueber, praëjus septyniems mënesiams nuo bombardavimø. Nors jai rûpëjo karo padarytos þaizdos, ðios tankais iðvaþinëto smëlio fotografijos paprastai iliustruoja tekstus apie tai, kaip technologijos pakeitë karà, kai galima ðaudyti á taikinius þiûrint á kompiuterio ekranà, nebematant aukos kanèiø. Simboliai ramina, nes leidþia patikëti mirties prasmingumu, nuteikia filosofiðkai. Ðtai Paulis Virilio: 1958 m. atostogaudamas Bretanëje vaikðtinëja po pliaþà ir pamato monumentalius vokieèiø bunkerius, pastatytus laukiant puolimo ið britø salø. Virilio jie tampa karo maðinos, gaminanèios nesatá, simboliais. Iki 1965 m. jis nufotografuoja visà gynybinæ linijà ir surengia parodà Bunkeriø archeologija (1975), jà lydi filosofà iðgarsinusi knyga. Bet dos kuratorius, Tate Modern fotografijos skyriaus direktorius Simonas Bakeris neslepia þiûrëjæs japonø akimis Hirosimos ir Nagasakio bombardavimas parodoje pristatomas nuo pirmøjø minuèiø po sprogimo iki refleksijø praëjus 65-eriems metams. Matome visas traumos iðgyvenimo ir gydymo stadijas nuo didingo atominio debesies, propagandiniø broðiûrø, kad gyvenimas tæsiasi, neuþsitraukianèiø kûno þaizdø iki meditacijos lëtai iðlankstant Kikuji Kawados Þemëlapá ir Arakio þvilgsniø á dangø gydantis nuo vëþio radioterapija. Japonø naratyvas susieja visus konfliktus, kurie kitaip gal bûtø iðsibarstæ ir nepaveikûs. Bet vis kirbëjo iðdavikë mintis: britui màstyti apie karà Japonijoje patogu tai toli, kalti lieka amerikieèiai, o ir patys japonai kare nebuvo ðventuoliai. O svarbiausia, jø fotografinë kultûra iðsiskiria ypatingu vizualumu màsliu þiaurumo ir Politinis aspektas Vis dëlto, nors paroda siûlo atsiriboti nuo politikos ir á karus þvelgti filosofiðkai, to neámanoma padaryti. Galø gale vis tiek iððoki ið vaizdo kilpos ir paþvelgi á viskà ið savo geopolitinio taðko. Pats paropaslapties miðiniu, persmelktu netvarumo nuojauta. Fizinis ir estetinis nuotolis leidþia nevirsti druskos stulpu þvalgantis atgal. Að virtau druskos stulpu iðvydusi Indrës Ðerpytytës medinius namukus (Ðerpytytë gimë Lietuvoje, bet jos ðeima iðsikraustë á Didþiàjà Britanijà, èia ji baigë mokslus ir tapo menininke). Kol atëjau á tà salæ, pamaèiau tiek uþmirðtø karø, kad Baltijos ðalyse sunaikintø ir iðveþtø þmoniø skaièiai ëmë atrodyti menki. Galvojau: normalu, kad tai ir vël liks nepaminëta. Ir ðtai staiga namukai, kuriuose enkavedistai tardydavo ir kankindavo suimtuosius visoje Lietuvoje. Namukus iðdroþë meistras pagal Ðerpytytës surastas senas fotografijas. Susidomëjusi ðia tema, ji esà tikëjosi rasti gerai iðsaugotas memorialines vietas, bet rado apleistus, nykstanèius pastatus. Todël juos iðsaugojo mediniu pavidalu ir aklinai uþdarë istorijà. Juodame fotografijø fone jie tarsi tolsta á kosmoso tamsà nusineðdami kankinamøjø riksmà. Tai veikë stipriau nei griuvësiø ar tuðèiø peizaþø fotografijos, apsimetanèios, kad kaþkà dar galima atgaivinti. Taèiau iðëjusi ið parodos supratau ir apgaulæ. Ðerpytytës namukai ir buvo vienintelis kûrinys, kuriuo uþsimenama apie sovietø nusikaltimus. Neþinantis konteksto supras tik tai, kad lietuviams ne itin rûpi iðsaugoti istorinæ atmintá. Galima sakyti, kad kuratorius èia nuoseklus: juk ði paroda nëra karø istorija, jos tema kaip tik ir yra laike blëstanti konflikto atmintis. Bet kai pasirûpinama parodyti visus svarbiausius XX amþiaus ir dabarties konfliktus, o nutylima tik viena gigantiðka dabar kariaujanti valstybë, tai negali nebûti politika. Nors gal kuratorius tiesiog patingëjo: nesivargino tyrinëti buvusios Sovietø Sàjungos fotografijos masyvo ir paëmë tai, kas buvo po ranka Bakeris jau buvo raðæs áþangà Ðerpytytës knygai. Þinoma, dauguma ðio nutylëjimo nepastebës, kaip nepastebëjo recenzentai. Taigi paroda rodo ir savo paèios norà uþmirðti. Pabaigai Ir kaip tik dël to á ðià parodà verta uþsukti bûnant Londone. Atskyræs fotografijas nuo jose uþfiksuotø konflikto realijø, kuratorius sudarë sàlygas paþvelgti kritiðkai á save paèius á pastangø griauti, o paskui atstatinëti absurdiðkumà, á reklaminá atminties kultûros melà ir á begalinæ nebûties gamybà, kurios tik nedidelæ atkarpà dar tespëjo uþfiksuoti fotografija. Karo turizmas visada klestës! Paroda veikia iki kovo 15 d. Tate Modern galerija (Bankside, Londonas SE1 9TG) Dirba sekmadieniais ketvirtadieniais val., penktadieniais ðeðtadieniais val. 7 meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114) 5 psl.

6 F o t o g r a f i j a Fotografiniø atvaizdø skaitymo pradþiamokslis Virginijaus Kinèinaièio Fotoregos pratimai kaip duomenø bazë Virginijus Kinèinaitis. Fotoregos pratimai. Vilnius: Lietuvos fotomenininkø sàjungos Fotografijos fondas, Jurij Dobriakov Dëstydamas ávairius su vizualine kultûra susijusius dalykus taikomøjø kûrybiniø specialybiø praktikams susiduriu su vis tuo paèiu klausimu. Kaip paskatinti tuos santykinai gausiausius vaizdo kûrimo ir kitokiø technologijø vartotojus (o kartu ir apskritai didþiàjà dalá technologizuotos visuomenës nariø) ne tik raðyti, bet ir skaityti atvaizdus? Technologijø, ypaè fotografiniø, ðiandien iðmokstama visiðkai intuityviai, bandymø ir klaidø (angl. trial and error) bûdu, neskaitant visø tø teoriniø tekstø, kuriais jos apaugo per savo raidos istorijà. Fotografijos refleksija ir vizualinis raðtingumas tampa uþdaryti savotiðkame literati, paðvæstøjø gete. Kasdienis atvaizdø kûrimas ir jo apmàstymas du skirtingi, daþnai nesusisiekiantys ir nesusikalbantys pasauliai. Virginijaus Kinèinaièio tekstø rinktinë Fotoregos pratimai yra vienas galimø bûdø kalbëti apie fotografijos kultûrà tai nerefleksyviajai auditorijai. Tai nëra fotografijos filosofijos ar teorijos knyga, greièiau nustebimø ávairiø fotografijos formø akivaizdoje dokumentas, ir tuo ji galëtø bûti artima daugeliui su fotografija susidurianèiø þmoniø. Kaip Agnë Naruðytë atkreipë dëmesá per knygos pristatymà, Kinèinaitis yra ne tiek teoretikas, kiek raðytojas kaip ir Susan Sontag, su kurios chrestomatine knyga Apie fotografijà jo leidiná pirmiausia norisi lyginti. Kinèinaièio kalbëjimas yra labai poetiðkas, nors kartu ir blaiviai kritiðkas. Akivaizdu, kad su fotografija já sieja didþiàjà dalá gyvenimo trunkantis romanas, nors iki galo jos apþavams jis niekada nepasiduoda. Fotoregos pratimai skirti tiems, kurie galbût jau perskaitë Sontag knygà ir nori judëti toliau, link ðiuolaikinës fotografijos teritorijø, kuriø ji jau nespëjo apþvelgti (taip pat tiems, kurie jos dar neskaitë Kinèinaièio tekstuose praktiðkai nëra jokiø ribø, trukdanèiø pradëti nuo pradþiø), bet dar nëra pribrendæ tokiems veikalams kaip Roland o Barthes o Camera lucida ar Vilémo Flusserio Link fotografijos filosofijos. Juolab kad pats Kinèinaitis daþnai adaptuoja ðiø kertiniø autoriø idëjas fotografijos teorijos kontekstà menkiau iðmanantiems skaitytojams. Kitaip tariant, Fotoregos pratimai yra fotografiniø atvaizdø skaitymo pradþiamokslis, subalansuotas lietuviðkai auditorijai. Kinèinaitis moka stebëtis fotografija ir tà nuostabà perteikti kitiems. Su Kinèinaièio plëtojamø temø spektru bent ðiek tiek paþástami skaitytojai tikriausiai jau pastebëjo specifinæ jo niðà apie fotografijà raðanèiø lietuviø autoriø rate. Jis yra tarsi tiltas tarp tø, kurie kalba vien tik apie profesionalià autorinæ meninæ fotografijà ir daþnai nepastebi visø kitø reiðkiniø, vykstanèiø populiariosios kultûros bei kasdienio technologijø naudojimo srityje, ir tø, kuriems kalbëjimas apie tradicinæ fotografijà lygus anachronizmui. Á Kinèinaièio akiratá patenka bemaþ viskas, ir apie viskà jis turi kà pasakyti savo individualia kalba. Ðioje knygoje tai visiðkai atsiskleidþia, nes joje galima rasti tekstø ir apie autoriui imponuojanèias þinomiausias meninës lietuviðkos fotografijos asmenybes (Algimantà Aleksandravièiø, Stanislovà Þvirgþdà, Romualdà Rakauskà, Aleksandrà Macijauskà, Vytautà Balèytá ir kt.), ir apie jaunesnës kartos konceptualesniø sroviø atstovus (Gytá Skudþinskà, Ugniø Gelgudà, Eglæ Deltuvaitæ, Arturà Valiaugà), sostinëje maþiau matomus ir þinomus Ðiauliø, Panevëþio ir kitø miestø fotografus arba fotografinius reiðkinius, su menine fotografija nesusijusius apskritai. Chronologiðkai nesunku pastebëti, kad naujesniuose tekstuose Kinèinaitá akivaizdþiai vis labiau domina pastarieji. Galbût jam, kaip ir man, meninë fotografija, kaip reiðkinys ir tema, tam tikra prasme iðsisëmë (nors, þinoma, ir joje vis dar pasitaiko staigmenø, verèianèiø ið naujo permàstyti tai, kà jau tarsi puikiai ir visiems laikams þinojai). Knygoje iðryðkëja ir Kinèinaièiui artimiausios temos, kurios ávairiais pavidalais vis iðnyra skirtinguose tekstuose. Tai geismas, erotizmas, gyvûniðkumas, kraðtovaizdis ir miestovaizdis, archyvas ir fotografinis performatyvumas. Ðias temas aptaria ir kiti autoriai, tiesiog Kinèinaitis jas plëtoja, ko gero, nuosekliausiai, vis rasdamas progà prie jø sugráþti. Vis dëlto dar kartà prisimenant paralelæ su Sontag Apie fotografijà, kuri taip pat yra skirtingu metu publikuotø esë rinkinys, tenka konstatuoti, kad Fotoregos pratimams labai trûksta gero redagavimo arba gal net labiau kuravimo, dël to sunku jà skaityti kaip vientisà leidiná. Nors dauguma tekstø yra panaðaus eseistinio pobûdþio, tarp jø pasitaiko ir pastebimai iðkrentanèiø akademiniø straipsniø su daug citatø, iðnaðø ir kitø neiðvengiamø mokslinio stiliaus atributø, pavyzdþiui, tekstas Vokiðkos absoliutaus kino paieðkos. Kitas svarbus trûkumas daugelis tekstø buvo paraðyti konkretiems leidiniams ar konkreèiomis progomis (pavyzdþiui, kaip almanachø ar katalogø pratarmës arba parodø recenzijos), bet praktiðkai niekur ta faktografinë informacija, iðskyrus straipsnio publikavimo metus, nëra nurodoma. Skaitytojui, neþinanèiam fotografinio gyvenimo konteksto ir nenumananèiam, apie kokius autorius, parodas ar leidinius kalbama viename ar kitame tekste, beliks spëlioti. Be to, kai kuriuose tekstuose praktiðkai þodis á þodá kartojasi tos paèios pastraipos. Skaitant tuos tekstus kaip atskirus skirtingu metu ir skirtingose vietose publikuotus straipsnius tai gal ir nëra problema, bet tokio pobûdþio leidinyje panaðios spragos gerokai sumaþina jo vientisumo pojûtá ir universalià vertæ. Kruopðtesnis turinio redagavimas galëjo tà problemà iðspræsti. Straipsnyje Avangardinio kino montaþas kompiuterio ekrane Kinèinaitis referuodamas á medijø teoretiko Levo Manovièiaus idëjas kalba apie duomenø bazës estetikà avangardiniame kine ir ðiuolaikinëje skaitmeniniø technologijø aplinkoje. Ðiai estetikai bûdinga tai, kad kuriami nebe nuoseklûs linijiniai naratyvai, o savotiðki turinio fragmentø archyvai, duomenø bazës, ið kuriø galima bet kokia tvarka iðtraukti skirtingus elementus ir sumontuoti naujas siuþetines linijas. Tam tikra prasme ir pati knyga Fotoregos pratimai panaði á tokià fotografiniø nustebimø duomenø bazæ su visomis teigiamomis ir neigiamomis pasekmëmis. Odë vasarai A TKELTA IÐ 1 PSL. gyvina eksponuojamas nuotraukas ir, rodos, vaizduojami þmonës vaikðtinëja jau ne ant Palangos tilto, o èia pat. Negana to, pasigirsta anksèiau negirdëti garsai: vasarinës saulës traðkesys ið tos baltos, sakytum, perregimos ðviesos, smëlio smilteliø èiuþëjimas, jauèiamas daugiaplanëse nuotraukose, galiausiai paties miesto Palangos garsas. Atrodo, jog ðie garsai nekinta metø metus ir bûtent tæstinumà, o ne kaità menininkas ir nori pavaizduoti þiûrovui eidamas þingsnelis po þingsnelio kasmet ir dëliodamas vasarà su vis tais paèiais (arba vis kitokiais) savo gyvenimà tæsianèiais atostogautojais. Taèiau tæstinumas apèiuopiamas ne tik taip. Kunèiaus darbus fotografijos galerijai paskolino Modernaus meno centras, Ðiauliø Auðros muziejus ir Lietuvos dailës muziejus. Be jø rodomi ir dar niekur neeksponuoti autoriaus negatyvai. Suskaitmenintø negatyvø projekcijos pratæsia kiekvienà chronologine tvarka eksponuojamà kadrà. Neneigsiu, ðià parodà aplankiau Algimantas Kunèius, Sekmadieniai prie jûros. Palanga asis deðimtmetis jau ne vienà kartà, vis norëdama ásitikinti, ar þmonës nuotraukose ir ðásyk sujudës ir vël vaizdas iðsitæs sàmonëje, o gal ir kiek uþ jos ribø, paliestas Autoriaus (mat eksponatai menininko rankomis daryti atspaudai). Ir man jie ið tiesø atgijo. Á galvà iðkart lenda gerai þinomos pasakø veikëjos Alisos þodþiai: Tai bent! pamanë Alisa. Maèiau daug nesiðypsanèiø kaèiø, bet katës ðypsena be paèios katës! Kaip gyva, nieko keistesnio nesu maèiusi. (Lewis Caroll, Alisa Stebuklø ðalyje ir Veidrodþiø karalystëje, Vilnius: Alma littera, 2001, p. 83.) Ir tikrai fenomenalu matyti judanèius þmones nejudanèioje plokðtumoje ar jausti vasarà ir jos lengvumà be paèios vasaros. Þinau, galbût tai skamba naivokai, taèiau, kaip minëjau, ðioje parodoje man viskas apsivertë ir, matyt, vartësi dar ilgai. Parodos anotacijoje pateikiamos iðtraukos ið Skirmanto Valiulio pokalbio su Kunèiumi, publikuoto Nemune, 2002 m. 7 8 numeryje: Gal þmonës prie jûros pastovesni, atsiduoda jûros terapijai. Bet jø laikysena vis viena ávairi, ryðkëja charakterio savybës, gal ir socialumas. Taip ir rodosi minioje besifotografuojantys, besimaudantys, besideginantys þmonës smëlio duobutes bekasanèiø vaikø ðurmulyje. Ir visi skirtingi: vieni þvelgia á jûros tolius, kiti dþiaugiasi karðtais-èeburekais-ðaltualumi, treti mëtosi kamuoliu. Ir kiekvienas kitoks: liûdnas, linksmas, besiilsintis. Tik èia jau metai nebesvarbûs þmonës iðlieka tokie pat, kad ir kiek laiko prabëgtø. Algimanto Kunèiaus Sekmadieniai prie jûros. Palanga veriasi nelyginant dëlionë ar tai bûtø asmeniniai fotografo uþraðai, ar besitæsianèios laiko slinkties ávaizdinimas, ar þmoniø tarpusavio santykiø ir kiekvieno individualaus charakterio fiksavimas, ar dar velniai þino kas. Visa tai sieja bendrumas. Kiekviena vasara turi savo saulæ ir lengvà vëjelá, kiekvienas, iðëjæs ið paplûdimio, nusivalo prie basø kojø prilipusá smëlá. Tarsi atsisveikindamas. Iki ryt. Paroda veikia iki kovo 1 d. Kauno fotografijos galerija (Vilniaus g. 2, Kaunas) 6 psl. 7 meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114)

7 D a i l ë Bendruomenë ir atmintis Dainiaus Liðkevièiaus projektas Ramybë Daiva Citvarienë Viena svarbiausiø temø, iðkylanèiø daugelyje bendruomenëmis paremtø meno projektø bendruomeniø istorija arba atmintis. Prie tokios temos reikðmës neabejotinai prisideda tai, kad XX a. pabaiga, kaip, beje, ir XIX a. pabaiga, buvo paþenklinta atminties krizës: ðiuolaikinës visuomenës kaltinamos tuo, kad nepagydomai serga amnezija, neturi gyvos atminties, istorinio sàmoningumo ir t.t. Kita vertus, jos apibûdinamos kaip kenèianèios nuo atminties apsëdimo, iðgyvenanèios muziejø manijà, minëjimø epidemijà ir aistrà paveldui. Anot kai kuriø atminties tyrinëtojø, ðios vieðo ir privataus memorializavimo strategijos liudija apie ðiuolaikinës visuomenës iðgyvenamà uþmarðties baimæ. Kita vertus, ðiandieninës atminties kultûros skatina naujos istorijos raðymà kaip teigia prancûzø istorikas Pierre as Nora, atmintis naujo þavesio ir svarbos ágavo kaip nuskriaustøjø, áþeistøjø ir nelaimingøjø revanðas, kaip istorija tø, kurie neturëjo teisës á Istorijà. Daugelis autoriø sako, kad atmintis praturtina pilietinæ visuomenæ, ugdo mûsø demokratinæ teisæ á tiesà. Atmintis, prisidedanti prie savimonës kûrimo, leidþia mums naujai ávertinti savo galimybes, skatina savarankiðkai veikti. Be to, atmintis, suprantama kaip tai, kas perduodama ið praeities dabarèiai, yra esminë bet kokio kolektyvo funkcionavimui, nes kiekvienai grupei reikia kolektyvinës savimonës. Ði atminties ir tradicijos grandinë leidþia visuomenëms eiti á prieká, save reprodukuoti, o kartu ir keistis. Paulas Ricoeuras, Cvetanas Todorovas ir Avishai us Margalitas tvirtina, kad atmintis turi bûti ávertinta pagal tai, kaip ji geba padëti kitiems. Praeities atmintis gali bûti mums naudinga, jei ji ne tik reprodukuoja atmintá, bet ir tarnauja teisingumui. Atmintis, kuria pasinaudojama átvirtinant tam tikras praeities versijas kaip teisingesnes, gali skatinti konfliktus. Taèiau kai atmintis yra atvira, ji gali tapti bendradarbiavimo ir dialogo su praeitimi priemone. Vis dëlto atmintis ne tik suteikia visuomenës grupëms tapatybæ ir stabilumà, bet ir turi pasiprieðinimo, konflikto ir pokyèiø potencialà. Konfliktuojanti, arba kontratmintis (Michelio Foucault pasiûlyta sàvoka contre-mémoire), apibûdina kitus balsus, kurie buvo priversti ilgai tylëti. Kaip alternatyvus naratyvas, kvestionuojantis dominuojantá diskursà, kontratmintis turi politinæ reikðmæ. Kvestionuodama dominuojantá praeities modelá, kontratmintis atmintá paverèia ginèytina teritorija. Atmintis (daþnai trauminë) ir bendros patirties pojûtis suburia atminèiø bendruomenes ir yra esminë jø gyvavimo sàlyga. Didþioji mûsø bendravimo dalis vyksta ðiose atminèiø bendruomenëse, tai suteikia mums saugumo jausmà ir padeda uþmegzti socialinius ryðius. Be to, atminèiø bendruomenës taip gali tapti filtrais, jungianèiais istorijà ir biografijà ir lemianèiais bûdus, kuriais priimamos vieðai artikuliuojamos atmintys. Atminèiø bendruomenës tampa tyrimø objektais ir ðiuolaikinio meno praktikose. Jau ne vienà deðimtmetá menas yra tapæs viena ið mnemonikos praktikø, padedanèiø objektyvizuoti atmintá. Menininkus domina tos visuomenës grupës, kurios iki ðiol neturëjo galimybës kalbëti apie savo istorijà, kuriø atmintis ilgà laikà buvo palikta uþmarðèiai ar nustumta á Istorijos pakraðèius. Meninë kûryba atminties problematikos lauke daþnai prisideda prie didþiøjø naratyvø kvestionavimo, kontratminèiø, ilgai nesulaukusiø istorikø dëmesio, atvërimo. Nuolatiná domëjimàsi praeitimi Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitø Rytø Europos ðaliø, bûtø galima interpretuoti kaip atsakà á destabilizuojanèias permainas, kaip baimës ar nerimo dël dabarties simptomà. Be to, okupacijos metais menininkai (ir ne tik jie) neturëjo galimybës kalbëti apie savo istorijà nei apie tautos istorijà, nei apie savo ðeimø istorijas, likimus tø, kurie buvo iðtremti, Dainius Liðkevièius, projekto Ramybë fragmentas m. nuþudyti ar kankinti. Taigi atgavus Nepriklausomybæ atëjo metas, kaip sakë Nora, ið naujo átvirtinti tautos tapatybæ. Kaip ir daugelis posovietiniø ðaliø menininkø, jau kelis pastaruosius deðimtmeèius lietuviø kûrëjai ëmësi permàstyti tautos istorijà, daþnai pasitelkdami kontratmintis sovietmeèiu uþmirðtas ar nutylëtas istorijas. Vienas naujausiø tokio permàstymo atvejø Dainiaus Liðkevièiaus projektas Ramybë m. Nacionalinëje dailës galerijoje veikusioje Baltijos ðaliø ir Ðveicarijos ðiuolaikinio meno parodoje Istorijø pasakojimas eksponuotas projektas ne tik muziejiðkai ir dokumentiðkai pristato vieno namo istorijà, bet kartu tyrinëja bendruomenës atmintá. Ðioje instaliacijoje pasakojama viena tipinio blokinio namo Kaune istorija. Jo gyventojai atvykæ ið ávairiø Lietuvos vietoviø, daþniausiai gavæ kompensacijà uþ nusavintus namus ir jø þemæ. Be sovietmeèiu draudþiamø tradiciniø ðvenèiø, ðiame name buvo kuriamos ir savos tu sugràþinanti tà praeitá á dabartá. Bendruomenë ir kontratmintis. Ðis autobiografinis pasakojimas þymi individualios ir kolektyvinës atminties sandûrà. Liðkevièiaus projekto naratyvas konstruojamas kaip autobiografinis pasakojimas (vienas pagrindiniø parodos naratyviniø elementø autoriaus videopasakojimas, kuriame jis dalinasi prisiminimais apie savo tëviðkæ ). Autobiografinë atmintis svarbi tuo, kad ji yra informacijos apie mûsø gyvenimà ðaltinis, suteikia tapatybës ir tæstinumo pojûtá. Kartu ði rekonstruojama praeitis yra neatsiejama nuo to, kaip þmogus save suvokia. Anot atminties tyrinëtojo Davido C. Rubino, prisimindami mes elgiamës labiau ne kaip videoáraðø magnetofonai, o kaip autobiografiniø tekstø autoriai. Nors savo áraðus sàþiningai perduodame, mûsø prisiminimai niekada nëra baigti ir tikslûs. Atmintis daþnai yra ne reprodukcija, o rekonstrukcija, kurioje egocentriðkumas yra normalus atsiminimo veiksmo elementas. Autobiografiniai elementai A UTORIAUS NUOTRAUKOS Dainius Liðkevièius, projekto Ramybë fragmentas m. tradicijos: bendruomenë kartu ðvæsdavo namo ákûrimo sukaktá, su ðeimomis vykdavo á iðlikusias tëviðkes, buvo organizuojamos ekskursijos po svarbias istorines vietas. Namo teritorija skyrësi savo iðpuoselëta aplinka, kurioje bendruomenë vieðai demonstravo draudþiamus patriotinius jausmus, taigi tam tikra prasme kûrë prarasto kaimo idilæ ir tæsë ikiokupacinës Lietuvos kultûrines tradicijas. Vieta. Vieta, ið kurios þmogus yra kilæs ar kurioje gyvena, yra vienas svarbiausiø þmogaus gyvenimo veiksniø, lemianèiø jo tapatybës formavimàsi. Istoriniai, fiziniai ir kultûriniai jos atributai lemia tai, kà mes þinome ir kaip mes matome, iðreiðkia ir atspindi joje gyvenanèiøjø (ar gyvenusiøjø) poþiûrá ir vertybes. Be to, vietoje susijungia laikas ir erdvë, èia nuolat vyksta fiziniai ir simboliniai pokyèiai, pripildantys vietà daugybe istorijø ir suteikiantys jai istorinæ reikðmæ bei simbolinæ vertæ. Projekte Ramybë menininko vaikystës namas tampa reikðminga reprezentacijos priemone, tam tikra mnemonine sistema, persipynusia su menininko ir bendruomenës istorija. Taigi namas tapo atminties vieta, leidþianèia gráþti á praeitá ir karsvarbûs tuo, kad jie þymi asmeniniø ir kolektyviniø istorijø susikirtimà ir kartu apibrëþia asmens tapatybæ. Kita vertus, ðis autobiografinis pasakojimas yra ir kolektyvinës atminties naratyvas. Jame pasakojama ne tik autoriaus, bet ir atminties bendruomenës istorija. Kaip iðvykæs studijuoti á Vilniø menininkas atsisveikino su savo tëviðke, taip kaþkada ir Ramybës gyventojai buvo priversti atsisveikinti su savo vienkiemiais, paliktais namais ir artimaisiais (daugumai jø, perëjusiø gulagus, teko ásikurti tipiðkuose sovietiniuose blokuose) ir prisitaikyti prie naujo kolektyvinio gyvenimo modelio (ironiðkai ðiame kontekste skamba sovietmeèio hitas Þalioj stotelëje ir dainininkës dþiugiai kartojami atsisveikinimo su tëviðke þodþiai). Vis dëlto, ði bendruomenë, prievarta ákurdinta sovietinëje tikrovëje, á jà atsineðë savo ankstesnio gyvenimo tradicijas ir áproèius, liudijanèius gyvà áprotinæ atmintá. Bendruomenës nariø saugomos ir tæsiamos tradicijos aplinkos prieþiûros, tarpukario ðvenèiø ir pan. liudija apie tai, kad atminimo ritualai yra socialinës atminties perdavimo priemonës, t.y. jie funkcionuoja kaip mnemoniniai árankiai. Taigi Ramybë, kaip atminties vieta, saugo ne tik menininko, bet ir bendruomenës istorijà, kartu ákûnijanèià kolektyvinæ lietuviø tautos atmintá: bendruomenës pirmininko ir jo þmonos rezistencinë gyvenimo istorija tampa gyvu ðios atminties liudijimu. Liðkevièiaus projektas yra ir sovietmeèio kontratminties pasakojimas. Sovietinëje Lietuvoje kovà su oficialia valdþia skatino troðkimas palaikyti kontratmintá ir kartu iðsaugoti etninæ tapatybæ. Kontratmintis ðiuo atveju suvokiama kaip etninë atmintis, besiremianti sakytine ir vietine tradicijomis, perduodamomis per ðeimas ir saugomomis ðeimose. Sovietø okupuotoje Lietuvoje prieð hegemoninæ valstybæ nukreipta pogrindinë virtuviniø bendruomeniø (Svetlanos Boym terminas) kontratmintis ir jos palaikomas tautiðkumas buvo vienas pagrindiniø tautinës tapatybës teigimo ir reprodukavimo iðtekliø. Ðiandien ðios sovietmeèio kontratmintys tampa priemonëmis, leidþianèiomis perraðyti nacionalinës istorijos naratyvus, o kadaise tik ðeimos ir artimø draugø rate saugoti prisiminimai, iðkelti á vieðumà, tapo medþiaga naujai istorijai kurti. Kita vertus, projektas liudija ir tam tikrà uþmarðties baimæ. Daugelis atminties tyrinëtojø teigia, kad ðiuolaikinëje netikrumo ir uþmarðties visuomenëje atmintis tampa tam tikru inkaru (Andreas Huyssen, Pierre Nora). Tai tarsi bandymas uþfiksuoti tai, kas nyksta, kas gresia pradingti be pëdsako atmintis apie vaikystæ, apie bendruomenæ, kurios fiziðkai greitai nebeliks. Taigi tai kartu ir istorinio teisingumo paliudijimas. Vertinant ðá projektà dalyvavimo estetikos kontekste, reikëtø konstatuoti, kad jame pagrindiná vaidmená atlieka autonominë individualaus menininko figûra, tæsianti avangardinio meno tradicijas. Bendruomenës dalyvavimo ar ásitraukimo lygmuo èia lieka antraeilis, nors ðio projekto dokumentiðkam pobûdþiui bûdingas tam tikras empatiðkumas, tapatinimasis su jo herojais. Jei remsimës bendruomeniniø menø praktiko ir teoretiko Granto Kesterio nuo- Dainius Liðkevièius, projekto Ramybë fragmentas m. statomis, dialogiðka estetika yra neatsiejama nuo empatiðkos identifikacijos. Per empatijà ne tik iðmokstame uþslopinti savo poreikius, bet ir, tiesiogine to þodþio prasme, ið naujo apibrëþiame save ir savo sàsajas su kitais. Todël svarbu pastebëti ir tai, kad vieðas bendruomenës istorijos papasakojimas ir pristatymas tapo reikðmingu ávykiu ðios bendruomenës gyvenime (anot Liðkevièiaus, namo gyventojai dalyvavo parodos atidaryme, planuoja jos pristatymà Kauno mieste), o sovietmeèiu saugotos vertybës ir tylios ðeimø istorijos ðiandien prisideda prie nacionalinio lietuviø tautos istorinio naratyvo kûrimo. Tyrimà remia Lietuvos mokslo taryba, projekto Nr. MIP-094/ meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114) 7 psl.

8 K i n a s Dràsûs filmai Kino formos eksperimentai Berlinalës Forumo programoje Aistë Raèaitytë Berlyno kino festivalio Forumo programos filmai atrenkami atsiþvelgiant á kûrëjø menines ambicijas, naujø raiðkos formø ir aktualiø temø dermæ. Tai dràsiausia festivalio programa, kurioje susitinka debiutuojantys ir gerai þinomi reþisieriai; filmuose daþnai persipina dokumentikos, vaidybinio ir eksperimentinio kino elementai. Svarbiausia, kad kûriniai atspindëtø unikalià kûrëjø aplinkà, mentalitetà, o kartu ir jø individualybæ. Forumo programos kryptá þymi ir originalios retrospektyvos. Ðiemet buvo rodomi keli Vakaruose maþai kam þinomo Japonijos kino meistro Kono Ichikawos filmai. Reþisieriø domino socialinës ir politinës japonø visuomenës gyvenimo aktualijos bei istorijos permàstymas. Viename garsiausiø savo filmø 1935 m. filmo perdirbinyje Aktoriaus kerðtas ( Yukinojo henge, 1963) Ichikawa nukelia á XVIII a. Japonijà ir tradicinio kabuki teatro uþkulisius. Sëkmës lydimas aktorius susiduria su þmonëmis, atsakingais uþ jo tëvø mirtá, ir imasi kerðto plano. Kita svarbi Berlinalës Forumo kryptis dokumentiniai filmai Holokausto tema. Ðiemet Asinchrono potemëje Forumas parodë du anksèiau rodytus filmus. Vienas jø Ið miðko ( Me kivun ha yaar, 2004). Jo atspirties taðku tapo reþisieriø poros Limor Pinashof Ben Yosef ir Yarono Kaftori Ben Yosefo perskaitytas vilnieèio þurnalisto Kazimierzo Sakowicziaus (? 1944) karo metais raðytas dienoraðtis, pirmà kartà lenkø kalba iðleistas 1999 metais. Jame uþfiksuotos uþ keliø ðimtø metrø nuo jo namø, Paneriø miðke, vykdytos þudynës. Reþisierius domino klausimas, kaip jie elgtøsi, jei savo kaimynystëje girdëtø nesiliaujanèius ðûvius ir þinotø, kad visai greta vyksta masinës beginkliø þmoniø þudynës. Filme kalbinami Paneriuose tebegyvenantys þmonës, kurie dar prisimena, kas pardavinëjo nuo þydø kûnø nuvilktus drabuþius ir auksinius dantis. Filmas konstatuoja nepatogià tiesà antisemitams 300 þydø buvo tolygûs 300 prieðø, o lietuviams 300 porø batø. Apolitiðki, neðaliðki ir beemociai Sakowicziaus liudijimai ðokiruoja savo ðaltakraujiðkumu. Tarp detaliø þudyniø apraðymø autorius áterpia dienos orø apraðymà ir pan. Besikeièianèios filmo nuotaikos, apimanèios ir ðmaikðèius karo metø kasdienybës prisiminimus, ir sukreèianèius iðgyvenusiø þydø pasakojimus, uþèiuopia groteskiðkà þmogaus bûties paradoksà net ir baisiausiø ávykiø akivaizdoje jis daþniausiai þiûri savæs, galiausiai prisitaiko. Abejingumas, áskaitomas filme kalbinamø þmoniø veiduose, rodos, nepasikeitë nuo pat karo metø. Panaðiai kaip Claude o Lanzmanno Shoah, ir ðiame filme atsiskleidþia gûþtis verèiantis lietuviø ir lenkø abejingumas bei antisemitizmas ir nesantaika tarp viename kaime gyvenanèiø skirtingø tautybiø þmoniø. Filme vis pasikartojantis Paneriø miðko motyvas, rudeniniø lapø margumyne besislepiantys laiko þenklai primena kraupià tiesà nusikaltimo vieta prieð 60 metø, ko gero, atrodë lygiai taip pat. Kuriant ðá filmà dalyvavo kino reþisierius Saulius Berþinis, bene vienintelis Lietuvos kine atkakliai keliantis daþniausiai ignoruojamus su Holokaustu susijusius klausimus, esminius tolesnei jaunos valstybës raidai. Ið miðko buvo rodomas kartu su Oskarui nominuoto Davido Bergmano, Haimo Gouri, Jacques o Kinas: vieðas reikalas Ehrlicho, Miriam Novitch ir Zvi Shneero filmu 81-as smûgis ( Ha makah ha shmonim ve ahat, 1977). Abu priklauso kino ir videomeno instituto Arsenal neseniai restauruotai filmø Holokausto tema kolekcijai. Politinës krypties nuo pat ákûrimo besilaikantis festivalis ðiemet áteikë garbës apdovanojimà Auksinæ kamerà Maskvos kino muziejaus ákûrëjui Naumui Kleimanui, kurio ákvepianèià asmenybæ atskleidë Forumo programoje parodytas reþisierës Tatjanos Brandrup dokumentinis filmas Kinas: vieðas reikalas ( Cinema: A Public Affair ). Vienu ið perestroikos simboliø laikytas muziejus buvo iðvarytas ið specialiai jam pastatyto pastato, jis tapo benamiu, pernai didþiulá atgarsá visame pasaulyje sukëlë Kleimano atleidimas ið direktoriaus pareigø. Muziejaus darbuotojø, lankytojø ir Naumo Kleimano pasakojimai filme atskleidþia, kokia svarbi muziejaus ir apskritai kultûros átaka formuojant laisvà ir atvirà visuomenæ, kas dabar trukdo vykdyti muziejaus misijà. Forumo programoje iðnyksta dokumentikos, naratyvinio kino ir videomeno ribos, daugelis filmø iðsiskiria hibridiðkais þanrais ir eseistine forma. Toks buvo ir vienas ádomiausiø ðiø metø Berlinalës filmø jaunos graikø menininkës Evangelios Kranioti Egzotika, erotika ir visa kita ( Exotica, Erotica, Etc. ). Vaizdo menininkë krovininiais laivais leidosi á tolimà kelionæ, kurioje atliko tyrimà apie ðiuolaikines sirenas uostamiesèiø prostitutes, laukianèias toli nuo namø atsidûrusiø jûreiviø. Reþisierë laisvai pina mito, nuogos realybës ir melancholiðkos senos prostitutës Sendi sàmonës srauto linijas. Skaityti nemokanti moteris natûraliai, barokine kalbëjimo maniera pasakoja savo intymià istorijà ir ilgesá paðëlusiai praeièiai, o jos romantizuoti jaunystës dienø prisiminimai suprieðinami su ðiuolaikiniø uostamiesèiø pilkuma, banalia sueitimi, deherojizuotais jûreiviais, pavargusiosiomis prostitutës akimis. Kranioti kamera fiksuojamas vaizdas ilgi ledynø kadrai ir uostamiesèiø ðviesos, vanduo, ledas, metalas, bangø mûða ilgainiui suþadina egzistencinius bûties apmàstymus. Egzotika, erotika ir visa kita tai poetinë amþinøjø klausimø laisvës, moters ir vyro santykiø, iðgyvenimo, meilës ir artumo ilgesio kontempliacija. Dar vienas esminis ðiø metø Forumo programos komponentas kino klasikos perdirbiniai. Ugandos reþisieriø kolektyvas Yes! That s Us, pasitelkæ neorealistinius Vittorio De Sicos Dviraèiø vagis, bandë uþèiuopti dabartinæ ðalies realybæ filme Boda boda vagys ( Abaabi ba boda boda ), pasakojanèiame apie ðalies sostinës Kampalos vagiðius. Prancûzø reþisierës Claire Angelini filmo Tas gigantiðkas þemës vagojimas ( Ce gigantesque retournement de la terre ) atspirties taðku tapo Jeano Gremillono 1945 m. filmas Auðtant birþelio 6-ajai ( Le six juin a l aube ). Skambant senojo filmo pasakotojo balsui, reþisierë tyrinëja, kaip pasikeitë Normandijos kraðtovaizdis praëjus 70 metø po karo pabaigos. Kanadieèiø reþisierius Guy Madinnas liko iðtikimas savo eksperimentiniam stiliui, jis ir toliau gilinasi á prarasto senojo kino materijà ir ideologiná aparatà. Naujajame kino labirinte Uþdraustas kambarys ( The Forbidden Room, kurtas kartu su Evanu Johnsonu) reþisierius teigia, kad mûsø galvos yra perpildytos naratyvø, todël verta juos iðlaisvinti. Ispanø reþisierius Ionas de Sosa filme Androidø sapnai ( Suenan los androides ) sukûrë arthauzinæ Ridley Scotto filmo Likvidatorius pagrindu tapusios Philipo K. Dicko knygos Ar androidai sapnuoja elektrines avis? versijà þiemà iðtuðtëjanèiame Ispanijos kurortiniame didmiestyje, kurio beveidþiai dangoraiþiai galëtø bûti bet kuriame pasaulio kraðte. Prancûzø reþisierius Vincent as Dieutre as ðiemet Forumo programoje pristatë autobiografiniais motyvais kurtà filmà Kelionë á postistorijà ( Viaggio nella dopo-storia ), kuriame perdirbo ir savo gyvenimui pritaikë Roberto Rossellini 1954 m. filmo Kelionë á Italijà siuþetà: á Italijà filme keliauja ne iðsiskirti nusprendusi britø pora, o pats reþisierius ir jo partneris. Filmas inicijuoja dialogà tarp ðiuolaikinio menininko santykio su pasauliu ir senojo kino. Forumo programa aktuali ir tuo, kad rodo stiliaus ir temø poþiûriu dràsius filmus, kurie, jei ne premjera Berlyne, vargu ar sudomintø kitø festivaliø programø sudarytojus, o kino teatrø planuotojams pasirodytø pernelyg sudëtingi. Nauji filmai Amerikieèiø snaiperis Clinto Eastwoodo filmuose vaikai daþnai tampa aukomis. Jie kenèia suaugusiøjø prievartà, mirðta, juos iðduoda artimieji: Tobulame pasaulyje (1993) ið kalëjimo pabëgæ nusikaltëliai pagrobia berniukà. Filme Mistinë upë (2003) seksualiai iðnaudotas vaikas suaugæs tampa þudiku. Laumës vaiko (2008) herojës sûnelis taip pat pagrobiamas, o policija motinai gràþina ne jos vaikà... Naujausias Eastwoodo filmas Amerikieèiø snaiperis ( American Sniper, JAV, 2014) prasideda scena, kai herojus sprendþia, ar ðauti á berniukà, kuriam kà tik á rankas motina padavë granatà. Pamatæs, kad amerikieèiø kariams iðkilo reali grësmë, snaiperis ðauna. Tai pirmoji Kriso Kailo (Bradley Cooper) auka filme. Amerikieèiø snaiperiui ápusëjus, bus dar viena panaði scena. Berniukas Faludþos gatvëje pakels kà tik Kailo nukauto teroristo granatsvaidá, o snaiperis mintyse praðys já neimti ginklo. Dar vienà vaikà filme arabas teroristas nuþudys tiesiog gràþtu. Þiûrëdami ðias scenas apie Krisà jau þinosime daugiau. Jis bus pasakæs, kad gailisi ne nukautøjø, bet to, kad nepavyko apsaugoti savo draugø. Eastwoodas ðá teiginá liepia pakartoti kelis kartus ir jo nesupaprastina, nes visà filmà verèia þiûrovus balansuoti tarp noro þavëtis Kailu ir nesugebëjimo pateisinti jo veiklos. Ypaè tada, kai irakieèiai filme vadinami tik laukiniais ir rodomi viena spalva þiaurûs, negailestingi, fanatiðki. Apsispræsti, þinoma, bûtø lengviau, jei filmo veikëjas bûtø fiktyvus personaþas. Taèiau Chrisas Kyle as ( ) realus þmogus, viena Irako karo legendø, snaiperis, oficialiai nukovæs 160 prieðø ir pats þuvæs nuo kito karo veterano kulkos jau namuose, JAV. Baigæs kariðkio karjerà Kyle as dar spëjo paraðyti knygà, tapusià filmo pagrindu. Filmo pradþioje Eastwoodas Kriso tëvo lûpomis pateikia dar vienà paaiðkinimà. Tëvas pasakoja sûnums, kad pasaulyje gyvena romios avys, þiaurûs vilkai ir sarginiai ðunys, kurie turi apsaugoti avis. Ði mintis ásirëð á Kriso atmintá. Uþaugæs Teksase ir ið pradþiø pabandæs dirbti kaubojumi, Krisas nusprendþia tapti kareiviu 1998 m, kai teroristai susprogdina JAV ambasadà Tanzanijoje. Fizinë ir psichinë iðtvermë já atveda á elitinius dalinius, o 2011-øjø rugsëjis á Irakà. Eastwoodas chronologiðkai rodo keturias savo herojaus kampanijas Irake, pertraukdamas pasakojimà vaikystës prisiminimais ir paskui asmeninio gyvenimo scenomis, mat Kriso þmona Taja (Sienna Miller) negali susitaikyti su tuo, kad vyras yra toli ir rizikuoja gyvybe. Karinio ir taikaus gyvenimo paralelës kartais nuskamba gana komiðkai, ypaè kai jau nusitaikæs á prieðà Krisas skambina þmonai, kad pasakytø jà mylintis. Kita vertus, kaip tik tokios scenos ir atskleidþia ðiuolaikinio karo ypatybes. Cooperio meistriðkumas ðiose scenose ypaè akivaizdus, nes aktorius tiksliai pajunta, kada sustoti. Karo Irake scenos palieka didþiausià áspûdá. Be patoso ar melodramatiðkø efektø reþisierius virtuoziðkai rodo karo kasdienybæ: amerikieèiai namas po namo ðukuoja didþiulius iðtuðtëjusius miestus, ieðkodami teroristø, o juos saugoti turi tokie kaip Krisas snaiperiai. Ðios scenos kartais primena klasikinius vesternus, kuriuose ir iðgarsëjo Eastwoodas. Bet kartu ir árodo, kad 84-eriø reþisierius dabar, ko gero, yra vienintelis klasikinës amerikieèiø kino tradicijos tæsëjas. Net nuspëjama finalinës Kriso ir arabø teroristo Mustafos (Sammy Sheik) dvikovos (tai vienintelë iðgalvota siuþeto linija) scena priverèia þavëtis tokios reþisûros paveikumu. Taèiau Amerikieèiø snaiperis suþavëjo þiûrovus (filmas jau uþdirbo per 300 milijonø doleriø), bijau, ne tik Eastwoodo meistriðkumu. Reþisierius neduoda vienprasmiðkø atsakymø: ko verta kad ir scena bare, kai Krisas telefonu prisipaþásta þmonai jau seniai esàs JAV, bet nesugebàs gráþti namo. Taèiau bûtent Krisas po laidotuviø sako Tajai, esà jo draugas þuvo tik todël, kad pradëjo abejoti karo prasme. Gal Amerikieèiø snaiperio þiûrovams taip pat reikia tokio tikëjimo ir filmas sugeba já duoti? ÞIVILË PIPINYTË 8 psl. 7 meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114)

9 K i n a s Prasideda Vokiðko kino dienos 11 naujø filmø ið vokiðkai kalbanèio Europos regiono Vasario 25 d. kovo 21 d. Vilniaus, Kauno, Klaipëdos ir Ðiauliø kino teatruose vyks Vokiðko kino dienos. Bus parodyta 11 naujø filmø ið vokiðkai kalbanèio Europos regiono Vokietijos, Austrijos ir Ðveicarijos. Vokiðko kino dienas Vilniuje atidarys vokieèiø, austrø ir ðveicarø bendros gamybos komedija Benjamino Heisenbergo Superego ir Tu ( Über-Ich und Du, 2014). Filmo herojai smulkus sukèius ir pasaulinio garso psichoanalitikas, kuris jaunystëje neapdairiai flirtavo su nacizmu. Nikas, bëgdamas nuo skolø iðmuðinëtojø, ásilauþia á tariamai tuðèià vilà jûros pakrantëje. Taèiau èia jis iðkart susiduria ne tik su vilos ðeimininku Kurtu Ledigu, bet ir su jo dukra bei televizijos grupe. Tad Nikui visai lengva apsimesti, kad yra pasamdytas priþiûrëti senyvà ir nelabai ágalø namø ðeimininkà. Ðis taip pat pasinaudos Niku kaip ðansu iðvengti dukters globos. Heisenbergas þongliruoja þanrais, tad sunkiasvorë psichologinë drama akimirksniu gali virsti farsu, o froidiðki simboliai gana abejotinais juokeliais. Taèiau lietuviø þiûrovams gerai paþástamo André Wilmso ir Georgo Friedricho duetas filme tikrai vertas dëmesio. Johanneso Naberio satyros Kanibalø metas ( Zeit der Kannibalen, Vokietija, 2014) veikëjai taip pat du vyrai, verslo konsultantai Kajus ir Frankas. Jau ðeðti metai jie keliauja po ávairias treèiojo pasaulio ðalis ir moko vietinius, kaip siekti pelno. Ateitis atrodo ðviesi, nes mokiniø netrûksta. Taèiau kai netikëtai iðkils kliûtis jø karjerai, prasidës tikrasis kanibalø laikas. Jauno reþisieriaus Boros Dagtekino komedijos Fack ju Göhte (Vokietija, 2013) protagonistas Zekis ið kalëjimo kà tik iðëjæs vagis, kuris bando atgauti po gimnazijos sporto sale paslëptà grobá. Kad ágyvendintø savo planà, jis turi apsimesti mokytoju. Visø nuostabai, jam pavyksta suvaldyti paèià blogiausià klasæ mokykloje. Nors ðiø dienø vokieèiø kine daug gana specifiðko humoro jausmo komedijø, vis dëlto didesnio susidomëjimo vertos kinematografininkø pastangos kalbëti apie savo amþininkus, jø problemas, moralines dilemas. Toks yra prieð metus Berlinalës konkurse parodytas Edwardo Bergerio Dþekas ( Jack, Vokietija, 2014). Filmo herojus deðimtmetis Dþekas. Berniuko mama daþnai palieka jam globoti jaunesná brolá, kartais ji net pamirðta ið vakarëliø gráþti namo. Dþekas nuoðirdþiai rûpinasi broliuku, taèiau atsakomybës naðta jam akivaizdþiai per sunki, ypaè tada, kai pasijunta paliktas ir bejëgis. Reþisierës ir aktorës Feo Aladag filmas Tarp skirtingø pasauliø ( Zwischen Welten, Vokietija, 2013) taip pat kalba apie atsakomybæ. Jis perkels á ðiø dienø Afganistanà. Filmo herojus Bundesvero karys Jesperis, kuriam pavesta apginti vienà kaimà nuo talibø. Kaip ir lietuviø þiûrovams matytame filme Kai mes iðeinam, reþisieræ ir ðiame domina skirtingø kultûrø þmoniø gebëjimas suprasti vienas kità, padëti iðtikus nelaimei. Europos reþisieriai daþnai imasi imigrantø, jaunimo nusikalstamumo, miesto gaujø temø. Jos gvildenamos ir keliuose Vokiðko kino dienø filmuose. Umuto Dago Neuþglaistomi plyðiai betone ( Risse im Beton, Austrija, 2014) pasakoja apie sunkø priemiesèiø gyventojø gyvenimà, bandymà iðsiverþti ið uþburto skurdo rato. Filmo protagonistas Ertanas buvo apkaltintas þmogþudyste ir narkotikø platinimu. Jis nuteisiamas kalëti 15 metø, taèiau uþ gerà elgesá paleidþiamas anksèiau. Vyras gráþta tikëdamas, kad pradës naujà gyvenimà, taèiau ten, kur jis uþaugo, maþai kas pasikeitë. Seni draugai valdo priemiesèio gyvenimà, o jaunuoliai priversti tapti narkotikø platintojais. Vienas jø penkiolikmetis svajotojas Michailas, kurá augina vieniða mama. Reþisierius ne iðkart atskleidþia, kas sieja Ertanà ir Michailà, jis neskubëdamas, tirðtindamas artëjanèios katastrofos nuojautà, kuria jausmais paremtà pasakojimà apie atleidimà ir viltá. Ðveicarø reþisierës Sabine Boss filmas Èia að, varatarius ( Der Goalie bin ig, Ðveicarija, 2014) sukurtas pagal raðytojo Pedro Lenzo romanà. Filmo veikëjas Goalis taip pat gráþta á gimtàjá miestà po kalëjime praleistø metø ir nori pradëti gyventi ið naujo, be narkotikø. Taèiau norëdamas kà nors pradëti, turi atsisveikinti su praeitimi. Lenzo romanas yra iðverstas á lietuviø kalbà, tik ðiaulietiðka tarme. Po filmo perþiûros (kovo 2 d. 19 val. Skalvijos kino teatre) ávyks raðytojo susitikimas su þiûrovais bei skaitytojais. Pokalbá ves romano vertëjai Rimantas Kmita ir Markusas Roduneris. Ið dramatiðkø ar komiðkø kasdienybës istorijø iðsiskirs aktoriaus ir reþisieriaus Dominiko Grafo filmas Mylimos seserys ( Die geliebten Schwestern, Vokietija, 2013). Filmas rodo meilës trikampá, kurio dalyviai vienas didþiausiø vokieèiø poetø Friedrichas Schilleris ir dvi seserys aristokratës Charlotte ir Carolina von Lengefeld. Jø meilës istorija prasideda 1788-aisiais, kai jaunas poetas dar tik tikisi sulaukti ðlovës. Reþisierius, regis, neapsisprendë, kas jam svarbiau pasakojimas apie istorines permainas, literatûros vaidmená ir istorijos prasmæ, psichologinë meilës drama ar kostiuminis filmas. Kartu Grafas, regis, þaidþia su þiûrovais, kurdamas gana intertekstualø ir ávairiausios informacijos prisodrintà reginá, tad Èia að, varatarius kiekvienas ðiame ilgame ir spalvingame filme ras sau kà nors ádomaus. Vokietija, Austrija ir Ðveicarija pastaraisiais deðimtmeèiais iðsiskiria itin ádomiu dokumentiniu kinu. Ðiemet dienø programoje bus parodyti trys svarbiø festivaliø dëmesio sulaukæ dokumentiniai filmai. Ulrike s Zimmermann Vulva 3.0 ( Vulva 3.0, 2014) pernai atsidûrë tarp labiausiai aptarinëjamø Berlinalës filmø. Reþisierës dëmesio centre moters lyties organas, jo unikalumas bei su juo susijæ mûsø visuomenës tabu. Vulva 3.0 tai ir gana kontroversiðkas pasakojimas apie moters lyties organø rodymà. Á ðio filmo perþiûrà (vasario 26 d. 18 val. Pasakos kino teatre, Vilniuje) ir diskusijà su þiûrovais atvyks filmo reþisierë. Taip pat dalyvaus lyèiø lygybës ekspertë Margarita Jankauskaitë, diskusijà moderuos Tolerantiðko jaunimo asociacijos pirmininkë Jûratë Juðkaitë. Ðveicarø reþisierius Peteris Liechti 2009-aisiais uþ filmà Vabzdþiø garsai mumijos uþraðai pelnë geriausio Europos dokumentinio filmo apdovanojimà. Liechti ið tø kûrëjø, kurie nuolat keièia dokumentinio kino sampratà, pleèia jo ribas. Ne iðimtis ir jo filmas Tëvo sodas mano tëvø meilë ( Vaters Garten die Liebe meiner Eltern, Ðveicarija, 2013), kuriame reþisierius pasakoja apie 62 metus trunkanèià savo tëvø santuokà ir jø kasdienybæ. Austrø reþisieriø Stefanà Ruzowitzká, kuris yra pelnæs Oskarà uþ vaidybiná filmà apie naciø konclageryje SS ákurtà pinigø padirbinëjimo fabrikà, ir toliau domina nacizmo tema. Filme Radikalus blogis ( Das radikal Böse, 2013) jis klausia, kaip galëjo atsitikti, kad paprasti þmonës jauni vyrai ir ðeimø tëvai Antrojo pasaulinio karo metais tapo þudikais? Ypaè já domina tie naciø kariai, kurie m. þudë civilius gyventojus þydus Rytø Europoje. Reþisierius pasitelkë þudikø dienoraðèius, teismø protokolus, mokslininkø komentarus ir psichologø eksperimentus. Á ðá klausimà po filmo bandys atsakyti ir Lietuvos istorikai (vasario 27 d. po 18 val. seanso), po filmo perþiûros kino teatre Pasaka Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto alumnø draugija surengs diskusijà Holokaustas: kaltë ir jos atmintis. Plaèiau apie filmus ir jø rodymo vietas: PAGAL RENGËJØ INF. Rodo TV Demagogijos ákaitai Paskutiniu metu beveik kiekvienas filmas sulaukia kad ir ne Oskaro, itin jaudinanèio lietuvius, bet kokio nors blizguèio prizo, apdovanojimo, interneto ir kitokiø liaupsiø. Jaunas ispanø reþisierius J.A. Bayonas iðkart po siaubo filmo Prieglauda taip pat sulaukë daugybës komplimentø, kurie jam, deja, neiðëjo á naudà. LNK ðávakar (27 d ) parodys jo filmà Pragaras rojuje (2011), kuriame reþisierius vël gráþo prie ðeimos ryðiø temos, tik ðákart jau rodydamas realø siaubà 2004-øjø gruodá Tailandà nusiaubusá cunamá. Filmo herojai trys vaikai ir jø tëvai, kuriuos suvaidino Naomi Watts (uþ ðá ligoninëje atsidûrusios sunkiai serganèios moters vaidmená ji buvo nominuota Oskarui ) ir Ewanas McGregoras, taip pat turi savo prototipus. Ekstremalûs iðbandymai, regis, sustiprino ir jø santuokà. Nemëgstu panaðiø filmø, nes ið jø kaip amalas sklinda ta demagogija, kurià Europos ðaliø vadovai Treèias þmogus taip pamëgo paskutiniais metais, kalbëdami, kad Ukraina ir Rusija turi susitarti geruoju. Jie elgiasi kaip Bayonas ima realià, kruvinà tragedijà ir bando prie jos priklijuoti savo politiðkai korektiðkà plakatëlá. Prieð kiekvienà operacijà Watts herojei sakoma: Uþsimerkite ir pagalvokite apie kà nors malonaus. Galiu tik ásivaizduoti, kà jos vietoje atsakytø kito filmo (beje, apdovanoto Oskaru uþ geriausià scenarijø) Jasono Reitmano 2007 m. komedijos Dþuna (BTV, kovo 4 d ) herojë. Nëðèia vyresniøjø klasiø mokinë Dþuna (Ellen Page) ieðko poros, kuriai galëtø atiduoti savo dar negimusá kûdiká. Dþuna ne infantilë, ji savarankiðka asmenybë, todël ir ádomu stebëti, kaip mergina bandys susidoroti su ne paèia maloniausia situacija. Tiesa, jai padës ir rûpestingas tëtis (kà tik Oskaru apdovanotas J.K. Simmonsas). Dþuna tipiðkas JAV nepriklausomøjø filmas: pigus, rodantis paprastø þmoniø realybæ bei svajones, bet kartu ambicingas, nes priverstas árodinëti didþiajai kino industrijai, kad turi teisæ egzistuoti. Reitmano kûrinys skiriasi gal tik ne tokia tiesmukiðka iðvada, juk Dþunos apsisprendimà lemia ne tik merginos elgesys, ne vienam þiûrovui ið pradþiø pasirodysiantis ciniðkas, bet ir noras, kad visiems viskas bûtø gerai. Tokiø norø kupini ir kitø ðios savaitës filmø veikëjai. Shane o Daxo Tayloro filme Nakties provincija (TV1, ðávakar, 27 d ) Kriso Kristoffersono herojus po 40 metø gráþta pas kadaise paliktà þmonà ir tris sûnus. Vyras priverstas iðgyventi akistatà su iðsiskyrimo pasekmëmis, bet, man regis, þiûrovus patrauks ne filmo moralas, o nostalgiðkai prisimenamas 6-asis deðimtmetis. Tris meilës istorijas filme Treèias þmogus (LNK, 2 d ) pasakoja Paulas Haggisas (taip pat Oskaro laureatas). Tai visai naujas filmas, kà tik rodytas ir kino teatruose. Pagrindinis filmo veikëjas yra amerikieèiø raðytojas, Pulitzerio premijos laureatas (Liam Neeson), Paryþiuje nesëkmingai bandantis paraðyti naujà knygà. Prie kûrybiniø nesëkmiø prisideda ir meiluþës vizitas. Dar kita filmo pora kankinasi Niujorke, treèioji susipaþásta Romoje. Treèiajame þmoguje vaidina madingi, nors ir neprasti aktoriai Jamesas Franco, Adriana Brody, Mila Kunis, Olivia Wilde, jis gali patikti ir gilesniø poteksèiø ieðkotojams juk third person reikðtø uþuominà á pasakojimà treèiuoju asmeniu. Kad platintojai (ar vertëjai) to neþino, jau nestebina, tik, bijau, þiûrovus apsunkins treèio þmogaus paieðkos filme. LRT kultûra ateinantá treèiadiená (4 d ) parodys gerà patriotinio filmo jaunimui pavyzdá Michaùo Kwieciñskio Rytoj einame á kinà (2007). Tikrai neironizuoju, nes filme patraukliausia man pasirodë tai, kaip neprikiðamai, nemoralizuodamas, nors ir gana sentimentaliai reþisierius pasakoja apie tris jaunuolius, kurie 1938-aisiais baigë mokyklà ir tikëjo, kad prieð akis ilgas ir laimingas gyvenimas. Rytoj einame á kinà rodomi jø gyvenimo metai meilës nuotykiai, pirmieji pasirinkimai ir iðbandymai. Taèiau þiûrovai þino, kad po metø prasidës karas. Autobiografiðkà filmo scenarijø paraðë þymus lenkø raðytojas ir scenaristas Jerzy Stefanas Stawiñskis, kurio likimas sutapo su filmo herojø: savàjà Varðuvos sukilimo patirtá jis sudëjo á Kanalà Andrzejaus Wajdos filmà, 6-ojo deðimtmeèio viduryje þymëjusá garsiosios Lenkø kino mokyklos pradþià. Rytoj einame á kinà sëkmë paskatino lenkø filmø ir serialø apie Antrajame pasauliniame kare kovojusius jaunuolius bangà. Mane nustebino autentiðki filmo interjerai, kostiumai, suknelës bei kitos tarpukario gyvenimo detalës, kurias bûtø visai paprasta perkelti ir á filmà apie tarpukario Lietuvos gyvenimà. Jûsø JONAS ÛBIS 7 meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114) 9 psl.

10 V a s a r i o 2 7 k o v o 8 Parodos VILNIUS Nacionalinë dailës galerija Konstitucijos pr. 22 XX a. Lietuvos dailës ekspozicija Kazimieros Zimblytës ( ) ankstyvosios kûrybos paroda iki III. 1 d. Aleksandros Kaðubos skulptûrinë tampraus audinio ir neono ðviesos instaliacija Spektro uþuomina Vilniaus paveikslø galerija Didþioji g. 4 Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Lietuvos dailë XVI XIX a. Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai Algirdo Petrulio ( ) gimimo ðimtmeèio paroda Pustoniø turtai paletëje Radvilø rûmai Vilniaus g. 24 Europos dailë XVI XIX a. Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos Paroda Senøjø ikonø paslaptys. Andrejaus Balykos ikonø kolekcija: pagrobta, gràþinta, papildyta Taikomosios dailës muziejus Arsenalo g. 3A Paroda Maiðtas buduare (XX a. aðtunto deðimtmeèio mada ið Aleksandro Vasiljevo kolekcijos) Paroda Absoliuti tekstilë. Nuo iðtakø iki XXI a. Vytauto Kasiulio dailës muziejus A. Goðtauto g. 1 Retrospektyvinë Vytauto Kasiulio kûrybos ekspozicija Paroda Jonas Rimða ( ). Ugnies ir dþiungliø magija Lietuvos nacionalinis muziejus Naujasis arsenalas Arsenalo g. 1 Senosios Lietuvos istorija XIII XIX a. Lietuviø liaudies menas Kryþdirbystë Treèioji respublikinë konkursinë primityviosios tapybos paroda Monikos Bièiûnienës premijai laimëti Kazio Varnelio namai-muziejus Didþioji g. 26 K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Lankymas antradiená ðeðtadiená ið anksto susitarus tel VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOS GALERIJOS Parodø salës Titanikas Maironio g. 3 iki 28 d. Anne-Lise Stenseth (Norvegija) paroda Rinktiniai videokûriniai : buèiniø ir atliekø projektas nuo 27 d. Jûratës Stauskaitës parodaakcija Judesiai Galerija Akademija Pilies g. 44/2 iki III. 7 d. Rièardo Nemeikðio paroda Spektrinë analizë Tekstilës galerija Artifex Gaono g. 1 nuo 24 d. Sugráþimø ciklo ketvirtoji paroda (Neringa Buèaitë, Auðra Bernotë, Justina Graþytë, Rasa Kilaitytë-Gudmonienë, Marytë Liutkevièiûtë-Boran, Kristina Matijoðaitytë, Dovilë Stasiulytë, Mantas Televièius, Jelena Ðkuliena) Galerija ARgenTum Latako g. 2 iki III. 4 d. Domo Ignatavièiaus paroda Skylëta ðirdis A. ir A. Tamoðaièiø galerija Þidinys Dominikonø g. 15 Dailininkø Tamoðaièiø kûryba XIX XX a. pirmos pusës liaudies meno rinkiniai Baþnytinio paveldo muziejus Ðv. Mykolo g. 9 Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Paroda Abrozdëliai. Ið kun. Mozës Mitkevièiaus rinkinio Ðiuolaikinio meno centras Vokieèiø g. 2 Paroda Meel. Vahtra. Farkas_ idealistinë funkcija (Estija) Dainiaus Liðkevièiaus paroda Labyrinthus ÐMC rûsio salëje Matthew Shannono paroda Barikada dviem savaitëms Galerija Aidas Trakø g. 13 iki 28 d. Adomo Makarevièiaus tapybos paroda Abstrakti tikrovë Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus Pilies g. 40 iki III. 1 d. Ramûno Danisevièiaus ir Renato Neverbicko fotoparoda nuo III. 3 d. Dariaus Þuko fotoparoda Prospekto fotografijos galerija Gedimino pr. 43 iki III. 7 d. Jano Grarupo paroda Karo ir bado gniauþtuose Pamënkalnio galerija Pamënkalnio g. 1/13 iki 28 d. Vlado Karatajaus paroda Ðv. Jono gatvës galerija Ðv. Jono g. 11 iki 28 d. vaikiðkø knygø iliustracijø paroda Baltijos iliustracija Galerija Meno niða J. Basanavièiaus g. 1/13 iki 28 d. Pauliaus Ðliaupos tapyba nuo III. 5 d. Marytës Dominaitës paroda revizija Galerija AV17 Auðros Vartø g. 17 Vitalio ir Povilo Èepkauskø paroda Nomadas Galerija Kunstkamera Ligoninës g. 4 iki III. 7 d. paroda Nox lunaris Nox perfecta Prancûzø institutas Didþioji g. 1 iki III. 6 d. Kristinos Marmokaitës fotografijø paroda Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos galerija Ðv. Jono g. 11 Fotografijø paroda Misija Sibiras 14 Raðytojø klubas K. Sirvydo g. 6 Valerijano Dombrovskio tapyba Vilniaus vaikø ir jaunimo meno galerija Vëjas Vilniaus g. 39 iki 28 d. Malvinos Jelinskaitës-Vilimienës fotografijø paroda Kaladëlës Pylimo galerija Pylimo g. 30 iki 28 d. tapybos paroda Tëvynëje ir svetur Skalvijos kino centras Goðtauto g. 2/15 iki III. 1 d. Urtës Jasenkaitës paroda Elementai M. K. Èiurlionio namai Savièiaus g. 11 Mstislavo Dobuþinskio darbø paroda Tarp Vilniaus ir Peterburgo KAUNAS Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailës muziejus V. Putvinskio g. 55 iki III. 1 d. paroda Lietuvos meno palikimo sargyboje, skirta Pauliaus Galaunës 125-osioms ir Adelës Galaunienës 120-osioms gimimo metinëms M. Þilinsko dailës galerija Nepriklausomybës a. 12 Mykolo Þilinsko 110-osioms gimimo metinëms skirta paroda Nuo fiordø iki Alpiø virðukalniø: Europos peizaþai ið Mykolo Þilinsko ( ) kolekcijos Paroda Aliutë. Dailininkës Aliutës Meèys asmenybë ir kûryba Kauno paveikslø galerija K. Donelaièio g. 16 Auðros Andziulytës ir Auðros Barzdukaitës- Vaitkûnienës paroda Dvi Auðros nuo 27 d. Gintaro Kamarausko paroda Vakar dienos dëlionës A. Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø muziejus V. Putvinskio g. 64 Aldonos Keturakienës paroda Jos kambarys Keramikos muziejus Rotuðës a. 15 Marijos Griniuk (Danija) paroda Riba Galerija Meno parkas Rotuðës a. 27 Eglës Ulèickaitës paroda Laikinos vietos (Kol manæs èia nebuvo) Antano Obcarsko paroda Europos galerijø WC: personalinis tyrimas Kauno fotografijos galerija Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2 iki III. 1 d. Algimanto Kunèiaus paroda Sekmadieniai prie jûros. Palanga Post galerija Laisvës al. 51A iki III. 1 d. paroda Perþiûra Galerija Aukso pjûvis K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53 Anos Bulkinos (Ukraina) tapyba Sigito Oranto-Sausio tapyba iki III. 4 d. Rymanto Penkausko fotoparoda Sub Specia Aeternitatis KLAIPËDA KKKC parodø rûmai Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 nuo III. 6 d. Alfondo Budvyèio ( ) fotoparoda Iðkalbinga tyla Baroti galerija Aukðtoji g. 3/3a iki III. 4 d. Zinaidos Vogëlienës gobelenai Klaipëdos galerija Baþnyèiø g. 6 iki III. 4 d. Þydrûnës Kriûkaitës-Juciuvienës tekstilës paroda Manochromija ÐIAULIAI Laiptø galerija Þemaitës g. 83 iki III. 5 d. Aloyzo Stasiulevièiaus tapybos paroda Gyvybës vanduo Dailës galerija Vilniaus g. 245 iki III. 7 d. Anos Apostolskos (Paryþius) fotografijø paroda Ephemerides (In Perpetuel) Paroda Lietuvos dvarø istorijos Paroda 1/1. Vienas autorius vienas kûrinys Petro Rakðtiko fotoparoda Pasaulio bamba. Tiltai, vanduo, ðeðëliai, statiniai PANEVËÞYS Dailës galerija Respublikos g. 3 Arvydo Ðaltenio tapybos paroda Gyvenimo paveikslëliai Spektakliai VILNIUS Nacionalinis operos ir baleto teatras 27 d G. Donizetti MEILËS ELIKSYRAS. Dir. M. Pitrënas 7md rekomenduoja Dailë Ðià savaitæ siûlome per meno kûrinius pakeliauti po svetimas erdves. Prancûzø institute jauna menininkë Kristina Marmokaitë siûlo þvilgtelëti á keistus langus, kuriuose iðdëliotos daiktø mizanscenos. O Amsterdame gyvenantis menininkas ir raðytojas Matthew Shannonas kvieèia á Barikadà dviem savaitëms, ásteigtà Ðiuolaikinio meno centro rûsyje. Ji sudaryta ið lietuviðkø realijø ir kosminiø reiðkiniø: nebaigto Lietuvos nacionalinio stadiono, automobiliø avarijos fragmento, per milijonø metø senumo gintariná læðá nufilmuotos saulës ir netyèia nufotografuotø kadrø ið NASA kolekcijos. Muzika Filharmonijos Didþiojoje scenoje vasario 28 d., ðeðtadiená, 19 val. skambës simfoninës muzikos ir dainø programa Meilës dainos ið ðiaurës ir pietø. Joje susipins ðiaurietiðkai fantastiðki Edvardo Griego dainø ir Norvegiðkø ðokiø garsovaizdþiai, Ragnaro S derlindo meilës duetas ið operos Olavas Trygvasonas, pietietiðka kaitra alsuojantis romantiko Georges o Bizet siuitos Arlietë bei operø Karmen ir Perlø þvejai iðtraukø skambesys. Atlikëjai Roberto Ðerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas) ir sveèiai Norvegijos nacionalinës operos solistai Ingebj rg Kosmo ir Trondas Halsteinas Moe. Teatras Kovo 5, 6 d Vilniaus maþajame teatre ávyks Rimo Tumino spektaklio Minetas premjera. Reþisierius, statydamas Thomo Bernhardo pjesæ VMT 25-ojo jubiliejaus proga, dirba kartu su savo nuolatiniais kûrybiniais partneriais kompozitoriumi Faustu Latënu ir scenografu Adomu Jacovskiu. Kinas Vokiðko kino dienose rekomenduojame austrø reþisieriaus Stefano Ruzowitzkio vaidybiná filmà apie naciø konclageryje SS ákurtà pinigø padirbinëjimo fabrikà Radikalus blogis. Vasario 27 d. po 18 val. filmo perþiûros kino teatre Pasaka Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto alumnø draugija surengs diskusijà Holokaustas: kaltë ir jos atmintis. 28 d TRISTANAS IR IZOLDA (pagal R. Wagnerio muz.). Libreto autoriai K. Pastoras, C. Alphenaar. Choreogr. K. Pastoras (Lenkija). Muzikinis vad. M. Pitrënas. Dir. M. Barkauskas III. 1 d. 12 val. B. Pawlowskio SNIE- GUOLË IR SEPTYNI NYKÐTUKAI. Dir. A. Ðulèys 4 d O. Narbutaitës KORNETAS. Dir. R. Ðervenikas 5 d Filarmonica Della Scala orkestro koncertas. Dir. M. Whun Chung. Programoje G. Rossini, F. Mendelssohno, S. Prokofjevo kûriniai 6 d G.F. Händelio ALEKSANDRO PUOTA. Dir. R. Beckas (Vokietija). Dir. V. Lukoèius Nacionalinis dramos teatras Didþioji salë 27 d Dante s Alighieri ROJUS. Reþ. E. Nekroðius ( Meno fortas ) 28 d. 17 val. M. Ivaðkevièiaus IÐVARY- MAS. Reþ. O. Korðunovas III. 1 d. 12 val. KOSMOSAS+. Reþ. K. Dehlholm ( Hotel Pro Forma ) III. 1, 3 d PREMJERA! D. Charmso JELIZAVETA BAM. Reþ. O. Korðunovas 4 d Just. Marcinkevièiaus KATEDRA. Reþ. O. Korðunovas 5 d F. Dostojevskio STEPANÈIKOVO DVARAS. Reþ. J. Vaitkus 6 d K. Binkio ATÞALYNAS. Reþ. J. Vaitkus Maþoji salë 6 d. 19 val., 7 d. 16 val. PREMJERA! M. von Mayenburgo KANKINYS. Reþ. O. Korðunovas, scenogr. ir kost. dail. L. Liepaitë, komp. G. Sodeika. Vaidina A. Dainavièius, M. Vaièiulytë, M. Repðys, Dþ. Siaurusaitis, R. Buèius, K. Cicënas, N. Savièenko, J. Dapkûnaitë, L. Jurgelis, I. Ðepetkaitë Studija 6 d. 19 val. LIÛDNOS DAINOS IÐ EUROPOS ÐIRDIES (pagal F. Dostojevskio romanà Nusikaltimas ir bausmë ). Reþ. K. Smedsas (Suomija) Vilniaus maþasis teatras 5, 6 d PREMJERA! Th. Bernhardo MINETIS. Reþ. R. Tuminas, komp. F. Latënas, scenogr. A. Jacovskis. Vaidina A. Dapðys, V. Bagdonas, I. Burneikaitë, E. Gabrënaitë, I. Patkauskaitë, A. Ðataitë, A. Kiðkytë, D. Ciunis, T. Rinkûnas ir kt. Valstybinis jaunimo teatras 27 d. 18 val. T. Williamso GEISMØ TRAM- VAJUS. Reþ. A. Latënas (Ðiauliø dramos teatras) 28 d. 12 val. V.V. Landsbergio ARKLIO DO- MINYKO MEILË. Reþ. A. Vidþiûnas (Salë 99) 28 d. 18 val. M. Frayn TRIUKÐMAS UÞ KULISØ. Reþ. P.E. Landi III. 1, 7, 8 d. 12 val. KAKË MAKË (pagal L. Þutautës knygas vaikams). Insc. aut. ir reþ. V. Kuklytë 1 d. 15 val. LEDI MAKBET (pagal W. Shakespeare o pjesæ Makbetas ). Reþ. A. Latënas 3 d. 18 val. P. Vaièiûno PATRIOTAI. Reþ. J. Vaitkus 5 d. 18 val. KETURIAIS VËJAIS (pagal K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà). Reþ. T. Jaðinskas (Salë 99) 6 d. 18 val. H. Ibseno ÐMËKLOS. Reþ. A. Jankevièius (Salë 99) Rusø dramos teatras 27 d R. Cooney NR.13. Reþ. E. Muraðovas 28 d A. Vvedenskio EGLUTË PAS IVANOVUS. Reþ. J. Vaitkus III. 1 d. 12 val. S. Marðako KATËS NAMAI. Reþ. A. Uteganovas (Rusija) 1 d J.G. Ferrero GRONHOLMO METODAS. Reþ. A. Jankevièius 4 d I. Bunino TAMSIOSIOS ALËJOS. Reþ. G. Surkovas (Daugpilio teatras) 5 d PREMJERA! P. Priaþko PUIKUS GYVENIMAS (su lietuviðkais titrais). Reþ. T. Jaðinskas 6 d N. Gogolio LOÐËJAI. Reþ. M. Byèkovas (Rusija) Teatras Lëlë Didþioji salë 28 d. 12 val. SNIEGO KARALIENË 10 psl. 7 meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114)

11 (pagal H.Ch. Andersenà). Pjesës aut. ir reþ. N. Indriûnaitë III. 1 d. 12 val. Just. Marcinkevièiaus III. 1 d. 12 val. PRINCESËS GIMTADIENIS. Reþ. A. Stankevièius 5 d. 18 val. romansø atlikëjos L. Nazaren- V. Vainilaitis (muðamieji). Programoje A. Vivaldi, J.S. Bacho, C. Saint-Saenso, G. Bizet, M. Ravelio, S. Prokofjevo, A. Chaèaturiano, K. Jenkinso ir Bibliografinës þinios MENAS GRYBØ KARAS. Reþ. A. Mikutis ko koncertas kt. kûriniai Sëkla / Èeslovas Lukenskas ; [sudarytojai Èeslovas Lukenskas, Miglë Survilaitë] ; [tekstø Maþoji salë 28 d. 14 val. MUZIKINË DËÞUTË (pagal V. Odojevskio pasakà Miestelis tabokinëje ). Reþ. ir dail. J. Skuratova III. 1 d. 14 val. PASAKA APIE VËÞLIUKÀ (Þ. Gryvos knygelës motyvais). Inscen. aut., reþ. ir dail. A. Mikutis Menø spaustuvë 27 d. 19 val. Juodojoje salëje PADARYK KLAIPËDA Klaipëdos valstybinis dramos teatras 27 d. 18 val. Þvejø rûmuose PREMJERA! H. Ibseno LAUKINË ANTIS. Reþ. R. Rimeikis Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras 28 d Z. Liepinio PARYÞIAUS KATEDRA Lietuvos muzikø rëmimo fondas III. 2 d. 18 val. Vilniaus universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje koncertas Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø mokyklos 70-meèiui. Dalyvauja Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø mokyklos simfoninis orkestras ir choras. Dirigentai R. Graþinis (choro meno vad. ir dir.), M. Staðkus (simfoninio orkestro meno vad. ir dir.), M. Stakionis (12 kl. autoriai Èeslovas Lukenskas, Kæstutis Ðapoka] ; [vertëjai Diana Andrejevienë, Giedrë Bûdienë]. Kaunas : Galerija Meno parkas : Galerija Meno forma, 2014 ([Kaunas] : Taurapolis). 80 p., [27] faks. lap. : iliustr., faks., portr.. Gretut. tekstas liet., angl.. Ciklo Iðmestas þmogus 1-oji knyga. Tiraþas [500] egz.. ISBN GROÞINË LITERATÛRA 1000 moteris : romanas / Hallgrîmur Helgason ; ið prancûzø kalbos vertë Diana Buèiûtë. Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : BALTO print). 565, [2] p.. Tiraþas 1800 egz.. ISBN (ár.) : [10 Eur 31 ct] IÐ MANÆS JUNGIKLÁ. Choreogr. B. Letukaitë (Kauno ðokio teatras Aura ) 28 d. 19 val. Juodojoje salëje NUTOLÆ TOLIAI (pagal P. Ðirvá). Reþ. C. Grauþinis (teatras cezario grupë ) ÐIAULIAI Valstybinis Ðiauliø dramos teatras 27 d. 18 val. K. Smorigino autorinis vakaras 28 d. 18 val. N. Leskovo LEDI MAKBET IÐ mokinys, mokytojai R. Graþinis, M. Staðkus). Solistas G. Abaris (valtorna, mokytojas V. Vidzbelis), styginiø kvartetas: D. Brekytë (I smuikas), A. Vizbaraitë (II smuikas), G.B. Butvydaitë (altas), J. Jonuðas (violonèe- Fantazijos ðokëja : [poezija] / Jûratë Cannara. Kaunas [i.e. Ringaudai, Kauno r.] : [J. Cannara], 2014 (Kaunas : Green prints). 71, [1] p.. Tiraþas 500 egz.. ISBN Laumë Joana : [romanas] / Janina Dauginytë-Audzijonienë. Vilnius : Apyauðris, , [1] p.. Tiraþas 100 egz.. ISBN III. 4 d Kiðeninëje salëje VA BANQUE! (pagal A. Èechovo Meðkà ). Reþ. I. Stundþytë (teatras Atviras ratas ) 5 d. 19 val. Juodojoje salëje PREMJERA! KLUBAS. Reþ. ir choreogr. P. Lisauskas (ðokio teatras Padi Dapi Fish ) Keistuoliø teatras 28 d. 12 val. ATSARGIAI ÞIURKIUS! Reþ. A. Sunklodaitë 28 d. 19 val. DIAGNOZË: VISIÐKAS RUDNOSIUKAS. Reþ. V.V. Landsbergis III. 1 d. 15 val. A.L. Webberio ir T. Rice o miuziklas JUOZAPAS IR JO SVAJONIØ APSIAUSTAS. Reþ. A. Giniotis 5, 6 d. 19 val. PREMJERA! MOTERIS (pagal R. Schimmelpfennigo pjesæ Moteris ið praeities ). Reþ. G. Kriauèionytë. Vaidina A. Vilutytë, J. Urnikytë, G. Glemþaitë, D. Skamarakas, M. Zemleckas, E. Grigaliûnaitë KAUNAS Kauno dramos teatras 27 d. 18 val. Didþiojoje scenoje M. Frischo BIOGRAFIJA: VAIDINIMAS. Reþ. G. Varnas 28 d. 18 val., III. 4 d Rûtos salëje R. Gary AUÐROS PAÞADAS. Inscenizacijos aut. ir reþ. A. Sunklodaitë 1 d. 18 val. Ilgojoje salëje B. Srbljanoviè SKËRIAI. Reþ. R. Atkoèiûnas 3 d. 18 val. Rûtos salëje A. Èechovo ROTÐILDO SMUIKAS. Reþ. M. Cemnickas; M. Maeterlincko NEKVIESTOJI. Reþ. M. Meilûnas (J. Miltinio dramos teatras) 4 d. 18 val. Didþiojoje scenoje J. Patricko MCENSKO APSKRITIES. Reþ. R. Banionis III. 1 d. 12 val. S. Kozlovo EÞIUKAS RÛKE. Reþ. P. Ignatavièius 1 d. 18 val. R. Lamoureux SRIUBINË. Reþ. N. Mironèikaitë PANEVËÞYS Juozo Miltinio dramos teatras 27, 28 d. 18 val. PREMJERA! F. Dostojevskio PAÞEMINTIEJI IR NUSKRIAUSTIEJI. Reþ. Vytautas ir Velta Anuþiai III. 1 d. 18 val. E. Kauzaitës MEILËS PINKLËS IR KOÐMARAI. Reþ. K. Smoriginas Koncertai Lietuvos nacionalinë filharmonija 28 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, simfoninës muzikos koncertas Meilës dainos ið ðiaurës ir pietø. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Solistai I. Kosmo (mecosopranas), T. H. Moe (baritonas). Dir. R. Ðervenikas. Programoje E. Griego, G. Bizet kûriniai III. 1 d. 14 val. Kauno valstybinëje filharmonijoje koncertas visai ðeimai. Dinastija. Pianistai V. Vitaitë, A. Þvirblytë, P. Anderssonas, aktoriai A. Sunklodaitë, Z. Baranauskas. Dalyvauja M.K. Èiurlionio menø mokyklos balerinos (vad. J. Liaugminienë). Programoje muzikinë pasaka pagal P. Èaikovskio kûrinius Vaikø albumas ir Spragtukas 1 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje kamerinës muzikos koncertas Muzikinë dedikacija. Reginos ir Juozo Peseckø gimimo lë), mokytoja I. Bakðevièienë. Programoje E. Griego, G. Bizet, M.K. Èiurlionio, A. Martinaièio, B. Dvariono, V. Augustino, W.A. Mozarto, C. Debussy kûriniai S. Vainiûno namuose 27 d. 18 val. Vilniaus Karoliniðkiø muzikos mokyklos mokytojø E. Èiplio ir K. Lipeikos birbynës bei lamzdelio klasës mokiniø koncertas Pasitinkant pavasará III. 3 d. 18 val. profesorës V. Vitaitës ugdomi Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø ir Vilniaus B. Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklø pianistai A. Bûrytë, A. Demidenko, A. Gurskaitë, E. Matulaitytë, L. Stonkutë, E. Songailaitë, E. Topichaitë. Programoje J.S. Bacho, L. van Beethoveno, F. Chopino, P. Èaikovskio, F. Liszto ir kt. kûriniai 4 d. 17 val. Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo dienai. A. Liekis, Vilniaus Karoliniðkiø muzikos mokyklos mokiniai O. Ðniukðtaitë, K. Zinkevièiûtë, B. Didþiokas, A. Unuèekas, E. Novoselska, M. Pugaèiauskaitë, R. Lasevièiûtë, V. Vaièiulytë, E. Zimnickaitë, R. Antulytë, S. Kazlauskaitë, J. Meþevièiûtë, S. Misiûnaitë, A. Burbaitë ir V. Muchlia. Mokytojai V. Alenskienë, A. Griðkevièienë, A. Vasilionkaitienë, D. Belazaraitë, I. Matuzienë, A. Guobienë ir kt. 6 d. 18 val. koncertuoja jaunieji vilnieèiai. Vilniaus Karoliniðkiø muzikos mokyklos fortepijono VI VIII klasiø moksleiviø koncertas Muzikinës miniatiûros Ðv. Kotrynos baþnyèia 28 d. 18 val. Forabandit Trio. Atlikëjai GROÞINË LITERATÛRA VAIKAMS Adelës dienoraðtis. Ruduo : [apsakymas] / Ramunë Savickytë ; iliustracijos autorës. Vilnius : Labdaros ir paramos fondas Ðvieskime vaikus, 2014 (Vilnius : Jungt. spaudos paslaugos). 49, [6] p. : iliustr.. (Vaikø bibliotekëlë, ISSN X). Knyga pirmojo Nacionalinio vaikø literatûros konkurso (2014 m.) debiuto premijos laimëtoja. Tiraþas egz.. ISBN Að augu : [eilëraðèiai ir uþduotys vaikams] / Danguolë Dubinienë ; iliustravo Agnë Nananai. Vilnius : Nieko rimto, 2015 (Kaunas : Spaudos praktika). [32] p. : iliustr.. Tiraþas 3000 egz.. ISBN Àþuolo lapas : [romanas] / [John Flanagan] ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Uzëlaitë. Vilnius : Nieko rimto, 2015 (Vilnius : BALTO print). 295, [1] p.. Aut. nurodytas virð.. Ciklo Þvalgo mokinys 4-oji knyga. Tiraþas 3000 egz.. ISBN (ár.) Balta kaip sniegas : romanas / Salla Simukka ; ið suomiø kalbos vertë Aida Krilavièienë. Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : Petro ofsetas). 222, [1] p.. Ciklo Raudona kaip kraujas 2-oji knyga. Tiraþas 1500 egz.. ISBN (ár.) : [6 Eur 75 ct] Bitë Maja ir jos nuotykiai : [pasaka] / Waldemar Bonsels ; iliustravo Sigutë Ach ; ið vokieèiø kalbos vertë Indrë Dalia Klimkaitë. 2-asis leid.. Vilnius : Nieko rimto, 2015 (Vilnius : BALTO print). 211, [5] p. : iliustr.. Tiraþas 2000 egz.. ISBN (ár.) Drambliukas Olis / Burny Bos ; iliustravo Hans de Beer ; ið vokieèiø kalbos vertë Kristina Kviliûnaitë. Vilnius : Nieko rimto, 2015 (Vilnius : BALTO print). [25] p. : iliustr.. Tiraþas 2000 egz.. ISBN (ár.) Dþiovintas debesëlis : [pasakos] / Nijolë Kepenienë ; iliustravo Asta Rastauskienë. Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : Petro ofsetas). 119, [1] p. : iliustr.. Tiraþas 1000 egz.. ISBN (ár.) : [4 Eur 50 ct] Elitas : [romanas] / Kiera Cass ; ið anglø kalbos vertë Violeta Karpavièienë. Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : Petro ofsetas). 316, [2] p.. Ciklo Atranka 2-oji knyga. Tiraþas 1000 egz.. ISBN (ár.) : [6 Eur 75 ct] Gëlininkë : [apysaka] / Birutë Mar ; [dailininkë Kristina Norvilaitë]. Vilnius : Labdaros ir paramos fondas Ðvieskime vaikus, 2014 (Vilnius : Jungt. spaudos pajëgos [i.e. Jungt. spaudos paslaugos]). 92, [4] p. : iliustr.. (Vaikø bibliotekëlë). Knyga pirmojo MÛSØ BRANGIOJI PAMELA. Reþ. A. Latënas 100-osioms metinëms. A. Peseckas (smui- S. Karpienia (Prancûzija), U. Özdemir (Turki- Nacionalinio vaikø literatûros konkurso (2014 m.) antrosios premijos laimëtoja. Tiraþas 13 4, 6 d. 19 val. Ilgojoje salëje A. Èechovo kas), V. Peseckienë (smuikas), K. Grigienë ja), L. Wassim (Prancûzija) 000 egz.. ISBN PALATA. Insc. aut. ir reþ. R. Kazlas 5 d. 18 val. Rûtos salëje J. Dell ir G. Sibleyras TEGYVUOJA BUÐONAS! Reþ. R. Vitkaitis Kauno valstybinis muzikinis teatras 27 d. 18 val. L. Fallio MADAM POMPADUR. Dir. J. Janulevièius 28 d. 18 val. I. Kãlmãno BAJADERË. Dir. J. Janulevièius III. 1 d. 12 val. Z. Bruþaitës GRYBØ KARAS IR TAIKA. Dir. V. Visockis 1 d. 18 val. J. Strausso ÈIGONØ BARONAS. Dir. V. Visockis 6 8 d. 18 val. ÞYDRASIS DUNOJUS (pagal J. Strausso muzikà). Dir. J. Geniuðas Kauno kamerinis teatras 27 d. 18 val. E. Ionesco PLIKAGALVË DAINININKË. Reþ. S. Rubinovas 28 d. 18 val. V. Klimaèeko SUPER- MARKETAS. Reþ. A. Veverskis III. 1 d. 18 val. G. Boccaccio DEKAME- (fortepijonas). Dalyvauja muzikologas V. Gerulaitis. Programoje J.S. Bacho, M. Brucho, G.F. Händelio, F. Kreislerio, E. Elgaro, S. Rachmaninovo, J. Svendseno, D. Ðostakovièiaus, A. Piazzollos kûriniai 1 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, P. Geniuðo (fortepijonas) reèitalis. Programoje E. Griego, F. Chopino, B. Bartóko, S. Barberio kûriniai 2 d. 17 val. Kaune, Maironio lietuviø literatûros muziejuje, poeto A. Nykos- Nyliûno atminimui. Èiurlionio kvartetas VILNIUS Kongresø rûmai 28 d. 12 val. koncertas visai ðeimai Cirkas atvaþiavo! Dalyvauja Amber cirko þonglieriai, akrobatai, klounai, fokusininkai. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dir. R. Ðumila III. 6 d. 19 val. Z. Levickio jubiliejinis Vakarai VILNIUS Raðytojø klubas III. 2 d Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistës, LMTA Dainavimo katedros lektorës J. Stupnianek ir jos studentø koncertas Pavasario belaukiant. Dalyvauja A. Pilibavièiûtë, O. Mamonenko, I. Repeckaitë, A. Negri, J. Smoliè, I. Kananavièiûtë, B. Lazauskytë. Koncertmeisterë N. Baranauskaitë 4 d renginys ið ciklo Salvete, juvenes. Poetës A. Kaziliûnaitës kûrybos vakaras. Poetæ kalbina raðytojas B. Januðevièius. Vakare dalyvauja prozininkë J. Tumasonytë, literatûros kritikë V. Cibarauskë ir kiti. 6 d. 17 val. poezijos vakaras moterims. Dalyvauja poetas G. Bleizgys ir aktorius, bardas G. Arbaèiauskas Girios paðtas : 28 laiðkai ið miesto ir ið girios / Selemonas Paltanavièius ; iliustravo Lina Eitmantytë-Valuþienë ; knygoje naudojami originalûs autoriaus raðteliai ir nuotraukos. Vilnius : Nieko rimto, 2014 (Vilnius : BALTO print). 159, [1] p. : iliustr.. Tiraþas 2000 egz.. ISBN (ár.) Iðgelbëtas ðuniukas : [apysaka] / Holly Webb ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë ; [Sophy Williams iliustracijos]. Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : Spauda). 124, [1] p. : iliustr.. Tiraþas 1000 egz.. ISBN (ár.) : [2 Eur 45 ct] Karþygiuko istorija : [pasaka] / Ingrida Vizbaraitë ; iliustravo Marija Smirnovaitë. 3-iasis leid.. Vilnius : Nieko rimto, 2015 (Vilnius : BALTO print). 52, [4] p. : iliustr.. Nominuota kaip geriausia 2013 m. knyga vaikams Metø knygos rinkimuose. Tiraþas 2000 egz.. ISBN (ár.) Krosnelë, kepuraitë ir apkepas : [apsakymas vaikams] / Anna Onichimowska ; iliustravo Agata Dudek ; ið lenkø kalbos vertë Aldona Baliulienë. Vilnius : Nieko rimto, 2015 (Vilnius : BALTO print). [42] p. : iliustr.. Tiraþas 3000 egz.. ISBN (ár.) Meðkiø istorijos. Lubinø labirintas : [pasakos vaikams] / istorijø suraðytoja Evelina Daciûtë, istorijø paiðytoja Rasa Kaper. Vilnius : Tikra knyga, 2014 (Vilnius : BALTO print). [60] p. : iliustr.. Tiraþas 2000 egz.. ISBN (ár.) Peliongas : didelis, galingas ir labai geras : [pasaka vaikams] / Rimas Valeikis. Vilnius : Tikra RONAS. Reþ. A. Rubinovas 6 d. 18 val. Moliêre o ÐYKÐTUOLIS, ARBA MELO MOKYKLA. Reþ. A. Pociûnas Kauno maþasis teatras 27 d. 19 val. G. Grajausko REZERVATAS. Reþ. A. Veverskis Kauno lëliø teatras 28 d. 12 val. PREMJERA! A. Þiurausko ir S. Bocullo MOLINIS SAPNAS. Reþ. A. Þiurauskas koncertas. Z. Levickis (smuikas), K. Levickis (smuikas), A. Globys (gitara), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dir. R. Ðumila. Programoje J.S. Bacho, C. Saint- Saenso, P. Sarasate s, N. Paganini, W.A. Mozarto, J. Pachelbelio, L. van Beethoveno ir kt. kûriniai 7 d. 18 val. Dþiazuojanti klasika 2. S. Rinkevièiûtë (smuikas), T. Deðukas smuikas), V. Nivinskas (kontrabosas), N. Bakula (akordeonas), R. Buðkevics (fortepijonas), Marijos ir Jurgio Ðlapeliø namasmuziejus 5, 6 d. 19 val., 7, 8 d. 18 val. arbatvakaris Senojo Vilniaus ikonos (G. Mareckaitës knygos Ðiapus ir anapus Vilniaus vartø bei pjesës Salve motyvais). Reþ. E. Tulevièiûtë. Vaidina E. Tulevièiûtë, V. Kuklytë. Muzikuoja V. Monèytë (su dainomis), K. Siparis (su gramofonu). Talkina ir sveèius vaiðina J. Paðkevièienë, D. Þemaitytë. Árengë ir sceniná vaizdà sutaisë K. Siparis knyga, 2014 (Vilnius : BALTO print). [24] p. : iliustr.. Tiraþas 2000 egz.. ISBN (ár.) Prietrankos dienoraðtis / Rachel Renée Russell ; ið anglø kalbos vertë Lina Bûgienë. Vilnius : Alma littera, (Ár.) [Kn.] 8 : ne itin ilgo ir laimingo gyvenimo istorija / su Nikki Russell ir Erin Russell (Kaunas : Spindulio sp.). [8], 295, [1] p. : iliustr.. Tiraþas 3000 egz.. ISBN : [5 Eur 33 ct] P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B - KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS 7 meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114) 11 psl.

12 V a s a r i o 2 7 k o v o 5 Kino repertuaras VILNIUS Forum Cinemas Vingis 27 III. 5 d. Bitë Maja (3D, Australija, Skalvijos kino centras 27 d. Balandis tupëjo ant ðakos ir màstë apie bûtá (Ðvedija, Vokietija, Norvegija, Prancûzija) 16.10; 2 d ; 4 d ; 5 d III. 4 d ; 5 d. 18 val. 28 d. Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) 17 val. III. 3 d. Ida (Lenkija) d. Avinëlio vartai (reþ. A. Stonys) d. Didelës akys (JAV) Vokietija) 13.10, d. Þiemos miegas (Turkija, Prancûzija, 5 d. Nematomas frontas (JAV, Lietuva, Bitë Maja (Australija, Vokietija) 11, Vokietija) 15.30; 3 d. 16 val.; 5 d Ðvedija) Susikaupk (JAV) 11.10, 14.10, 16.35, 18.40, Annie (JAV) 11.30, 13.30, 16.10, 18.50, d. Meilë ið pirmo smûgio (Prancûzija) 17 val.; 4 d. 21 val. 28 d. Pakeliui á mokyklà (dokumentika, Prancûzija) 14 val; 1 d (ciklas KAUNAS Forum Cinemas 27 III. 5 d. Bitë Maja (Australija, Vokieti- Amerikieèiø snaiperis Savaitës filmai Amerikieèiø snaiperis **** Naujausias Clinto Eastwoodo filmas Chriso Kyle o biografijos ekranizacija. Ðis karinis filmas rodo vieno geriausiø visø laikø JAV armijos snaiperio gyvenimo istorijà. Irake jis buvo vadinamas velniu. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Bradley Cooperis, Sienna Miller, Maxas Charlesas (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda) Lozoriaus efektas (JAV) 14, 16.15, 19.40, d. S. Prokofjevo Romeo ir Dþiuljeta. Tiesioginë premjeros transliacija ið Maskvos Didþiojo teatro 17 val. III. 4 d. Geriausias egzotiðkas Marigold vieðbutis 2 (JAV) d. Kempiniukas plaèiakelnis (3D, JAV) 13 val. 27, III. 2 4 d. Traukinio apiplëðimas, kurá Karlsono kinas ); 4 d. 17 val.; 5 d. 16 val. 1 d. Kino klasikos vakaras. Mirtis Venecijoje (Italija, Prancûzija) (filmà pristatys kino kritikë I. Keidoðiûtë) Vokiðko kino dienos d. Fack ju Göhte (Vokietija) 16 val. 1 d. Tarp skirtingø pasauliø (Vokietija) 21 val. 2 d. Superego ir Tu (Vokietija, Austrija, Ðveicarija) 15 val. (seansas senjorams) 2 d. Èia að, varatarius (Ðveicarija) 19 val. ja) 10.25, 14.40; Bitë Maja (3D, Australija, Vokietija) 12.30, , III. 2 5 d. Susikaupk (JAV) 11.15, 13.45, 18.45, 21.10; 28, III. 1 d , 13.45, 18.45, 21.10, III. 5 d. Annie (JAV) 10.45, 13.20, 16 val. 27, III. 2 5 d. Lozoriaus efektas (JAV) 19.20, 21 val.; 28, III. 1 d , 21, d. S. Prokofjevo Romeo ir Dþiuljeta. Kingsman. Slaptoji tarnyba **** Pagal populiarø Dave o Gibbonso ir Marko Millaro komiksà sukurtas Matthew Vaugh kriminalinio filmo pastiðas pasakoja apie specialiøjø tarnybø agentà, kurio karjera artëja prie pabaigos. Jis imasi globoti naujokà, buvusá smulkø nusikaltëlá, kad perteiktø jam savo sukauptas þinias. Pagrindinius vaidmenis filme sukûrë Taronas Egertonas, Colinas Firthas, Samuelis L. Jacksonas, Michaelas Caine as, Markas Strongas, Sofia Boutella, Sophie Cookson (D. Britanija, 2015). (Vilnius, Kaunas) Meilë ið pirmo smûgio *** Kà tik Cezariu uþ geriausià debiutà ávertintas Thomas Cailley filmas pasakoja neáprastà dviejø jaunuoliø meilës istorijà. Nutrûktgalvë Madlen (Adele Haenel) neabejoja, kad netrukus Þemæ iðtiks praþûtis, todël uoliai ruoðiasi pasaulio pabaigai ir gyvenimà rengiasi pabaigti dëvëdama karinæ uniformà. Per gyvenimà pasroviui plaukiantis ir ið tëvo lentpjûvæ paveldëjæs Arno (Kevin Azais) nebijo nieko, taèiau susitikimas dviejø dienø karo pratybose su Madlen, kurios tëvai uþsakë jam tvartà, apvers vaikino gyvenimà aukðtyn kojomis. Jiedu pradeda meilës bei karo þaidimà laimës tas, kuris neprisipaþins pralaimëjæs. Taip pat vaidina Antoine as Laurent as, Brigitte Rouan, Williamas Lebgilis (Prancûzija, 2014). (Vilnius) Vaizduotës þaidimas *** Morteno Tyldumo biografinë drama pasakoja apie britø mokslininkà matematikà ir ðifrologà Alanà Turingà, kuris Antrojo pasaulinio karo metais sukûrë naciø kodavimo maðinà Enigma áveikusá árenginá ðiuolaikinio kompiuterio prototipà ir taip prisidëjo prie karo baigties. Tyldumas nusiþudë, nes buvo homoseksualus ir po karo uþ tai nuteistas kalëti. Pagrindiná vaidmená ðiame Oskarams nominuotame filme sukûrë Benedictas Cumberbatchas, taip pat vaidina Keira Knightley, Matthew Goode as, Markas Strongas, Charlesas Dance as, Allenas Leechas (D. Britanija, JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas) Visko teorija *** Filmas pasakoja mokslininko Stepheno Hawkingo gyvenimo istorijà, bet koncentruojasi á karjeros pradþià: rodoma jo nepagydomos ligos eiga, meilë þmonai Jane, skyrybos. Reþisierius Jamesas Marshas iðgarsëjo dokumentiniu filmu Þmogus ant lyno, jis buvo apdovanotas Oskaru. Dokumentininko patirtis jam padëjo ir kuriant ðá filmà, pagrindinius vaidmenis jame sukûrë kà tik Oskaru apdovanotas Eddie Redmayne as, Felicity Jones, Charlie Coxas, Emily Watson, Simonas McBurney is, Davidas Thewlisas (D. Britanija, 2014). (Vilnius) Þiemos miegas **** Baigæs aktoriaus karjerà Aidinas ásigijo maþà vieðbutá kalnuose ir bando gelbëti santuokà su daug jaunesne Nihal. Aidinas bando raðyti knygà apie turkø teatro istorijà ir jauèiasi savotiðku vietos bendruomenës teisëju, nors maþa kas jam jauèia simpatijà. Kanø Auksine palmës ðakele apdovanota turkø reþisieriaus Nuri Bilge Ceylano drama pasakoja apie nuo visuomenës atitrûkusio elito egoizmà. 3,5 valandos trunkantis filmas puikus pavyzdys, kaip galima sujungti literatûrinæ naracijà, kino kadro groþá ir diskretiðkà moralizavimà. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Halukas Bilgineras, Melisa Sozen, Serhat Kilic, Nejat Isler (Turkija, Prancûzija, Vokietija, 2014). (Vilnius) ****** ðedevras, ***** pasiþiûrëti bûtina, **** geras filmas, *** bûna ir geriau, ** jei turite daug laiko, * niekalas ávykdë Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkelavièius) 14.15, 16.30, 18.45, 21 val.; 28, III. 1, 5 d. 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21 val. 27 III. 5 d. Penkiasdeðimt pilkø atspalviø (JAV) 11.20, 13.10, 16, 19, , III. 2 4 d. Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britanija, Prancûzija) 11, 14.20, 16.25; 28, III. 1, 5 d. 11, 12.15, 14.20, III. 4 d. Vaizduotës þaidimas (JAV, D. Britanija) 14.30, 17.15, 19, 21.40; III. 5 d , 19, d. Amerikieèiø snaiperis (JAV) 18.10, 21.45; 28, III. 1, 5 d , 15.15, 18.10, 21.15; III. 2 4 d , 18.10, III. 5 d. Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) 15.30, , III. 2 4 d. Meðkiukas Padingtonas (D. Britanija, Prancûzija) 13.30, 15.45; 28 d , 15.45; III. 1, 5 d , 13.30, , III. 4 d. Visko teorija (D. Britanija) 20, 21.40; 28 III. 3 d , 20 val.; III. 5 d III. 3, 5 d. Kingsman. Slaptoji tarnyba (D. Britanija) 18, 21.30; III. 4 d , III. 2 4 d. Tarp þvaigþdþiø (D. Britanija, JAV) 20.50; 28, III. 1, 5 d , , III. 1, 5 d. Galingasis 6 (JAV) III. 5 d. 8 nauji pasimatymai (Rusija) Forum Cinemas Akropolis 27 III. 5 d. Bitë Maja (Australija, Vokietija) 10.20, 14.40, 17.45; Bitë Maja (3D, Australija, Vokietija) 12.30, 16.50; Susikaupk (JAV) 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. Annie (JAV) 11.45, 14.30, 17.30, Lozoriaus efektas (JAV) 17.05, 19.10, d. Geriausias egzotiðkas Marigold vieðbutis 2 (JAV) d. Kempiniukas plaèiakelnis (3D, JAV) 13 val. 27 III. 5 d. Penkiasdeðimt pilkø atspalviø (JAV) 11.15, 14.10, 16.30, 19, Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkelavièius) 10.50, 16.10, 19.20, 21.40; Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britanija, Prancûzija) 10.10, 12.15, III. 3, 5 d. Kingsman. Slaptoji tarnyba (D. Britanija) 13.10, 18.40, 21.30; III. 4 d , , III. 2 4 d. Meðkiukas Padingtonas (D. Britanija, Prancûzija) 12.40, 14.50; 28 d , 12.40, 14.50; III. 1, 5 d , , III. 1 5 d. Amerikieèiø snaiperis (JAV) 12, 20 val.; 28 d. 20 val. 27, III. 1 5 d. Vaizduotës þaidimas (JAV, D. Britanija) 15, 20.15; 28 d III. 5 d. Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) d. Tëvo sodas mano tëvø meilë (dok. f., Ðveicarija) d. Vulva 3.0 (dok. f., Vokietija) Pasaka Vokiðko kino dienos 27 d. Radikalus blogis (Austrija) 18 val. 27, III. 3 d. Kanibalø metas (Vokietija) 21 val. 28 d. Mylimos seserys (Vokietija) d. Fack ju Göhte (Vokietija) 18.30; 2 d. 18 val.; 28 d. Tarp skirtingø pasauliø (Vokietija) 21 val.; III. 3 d. 19 val.; III. 1 d. Dþekas (Vokietija) 15 val.; III. 1 d. Tëvo sodas mano tëvø meilë (Ðveicarija) 17 val.; III. 1 d. Èia að, varatarius (Ðveicarija) 19 val.; III. 1 d. Neuþglaistomi plyðiai betone (Austrija) 20.45; 2 d. Superego ir Tu (Vokietija, Austrija, Ðveicarija) d. Amþinai stilingos (dok., f., reþ. L. Plioplytë) 16 val.; III. 1 d ; 2 d ; 3 d ; 4 d. 17 val.; 5 d d. Baltas ðeðëlis (Italija, Tanzanija, Vokietija) 18 val.; 28, III. 1 d ; 2, 3 d ; 4 d ; 5 d. 19 val. 27 d. Vaizduotës þaidimas (JAV, D. Britanija) 21.15; 28, III. 2, 4 d. 19 val.; 5 d d. Pakeliui á mokyklà (dok., f., Prancûzija) 16.30; III. 1 d. 13 val.; 2, 3 d. 17 val.; 5 d d. Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) d. Ida (Lenkija) 18.30; 28 d ; III. 1 d. 19 val.; 2 d ; 3 d. 17 val.; 4 d ; 5 d. 15 val. (Senjorø arbatëlë) 28, III. 1 d. Bitë Maja (Australija, Vokietija) 12 val.; 28, III. 1 d. Annie (JAV) 14 val. 28 d. Penkiasdeðimt pilkø atspalviø (JAV) 21.30; III. 1, 3, 4 d ; 5 d. 19 val. 28 d. Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britanija, Prancûzija) , III. 5 d. Treèias þmogus (D. Britanija, JAV, Belgija, Vokietija) 16 val.; III. 1 d. 21 val. 28 d. Nauja draugë (Prancûzija) 21.15; III. 1 d ; 4 d. 21 val. III. 1, 3 d. Visko teorija (D. Britanija) 18.45; 5 d. 17 val. III. 1 d. Kelias á þvaigþdes (Kanada, JAV, Prancûzija) 16.45; 3 d d. Atkirtis (JAV) 21.15; 4 d ; 5 d. 17 val. 2 d. Rio, að tave myliu (JAV) 21 val.; 5 d d. Didelës akys (JAV) 17 val. Ozo kino salë 27 d. Nëra laiko gerumui (reþ. ir scen. aut. A. Janèoras) d. Baltas ðeðëlis (Italija, Tanzanija, Vokietija) 17.20; 28 d. 15 val.; III. 3 d d. Atkirtis ( JAV) 19.20; 28 d. 19 val.; Tiesioginë premjeros transliacija ið Maskvos Didþiojo teatro 17 val. III. 4 d. Geriausias egzotiðkas Marigold vieðbutis 2 (JAV) d. Kempiniukas plaèiakelnis (3D, JAV) 13 val. 27 d. Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkelavièius) 10.35, 15.30, 18.30, 20.45; 28 III. 5 d. 11, 13.15, 15.30, 18.30, , III. 2 5 d. Penkiasdeðimt pilkø atspalviø (JAV) 10.50, 13.30, 16.20, 19, 21.45; 28, III. 1 d , 13.30, 16.20, 19, 21.45, 23 val. 27 III. 5 d. Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britanija, Prancûzija) 10.15, 12.15, 14.20, , III. 2 4 d. Meðkiukas Padingtonas (D. Britanija, Prancûzija) 16.10; 28, III. 1, 5 d , , III. 1 5 d. Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) 12.45, 18.10; 28 d , III. 1 5 d. Vaizduotës þaidimas (JAV, D. Britanija) 15.30, 21 val.; 28 d. 21 val. 27 III. 3, 5 d. Kingsman. Slaptoji tarnyba (D. Britanija) 18.40, 21.30; III. 4 d III. 5 d. Amerikieèiø snaiperis (JAV) 18, , III. 2 5 d. Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) KLAIPËDA Forum Cinemas 27 III. 2, 4, 5 d. Bitë Maja (Australija, Vokietija) 10.20, 14.30; III. 3 d , III. 5 d. Bitë Maja (3D, Australija, Vokietija) 12.15, d. Annie (JAV) 10.15, 12.40, 17.40, 20.20; 28 III. 5 d , 12.40, 17.40, III. 5 d. Susikaupk (JAV) 13.40, 15.50, 18.40, 21.20; Lozoriaus efektas (JAV) 18.30, III. 4 d. Geriausias egzotiðkas Marigold vieðbutis 2 (JAV) 20 val. 28 d. Kempiniukas plaèiakelnis (3D, JAV) 13 val. 27, III. 1 5 d. Penkiasdeðimt pilkø atspalviø (JAV) 10.40, 12.30, 15.30, 18.20, 21.10; 28 d , 15.30, 18.20, III. 5 d. Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkelavièius) 11, 13.20, 16.50,19.10, III. 2, 4, 5 d. Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britanija, Prancûzija) 10.10, 13.30, 15.40, 17.50; III. 3 d , 15.40, , III. 1 4 d. Meðkiukas Padingtonas (D. Britanija, Prancûzija) 15.20; 28, III. 1, 5 d , III. 3, 5 d. Amerikieèiø snaiperis (JAV) 20 val. Redaktorë Agnë Naruðytë Atsakingoji sekretorë Rûta Jakimavièienë Kinas Þivilë Pipinytë Teatras, ðokis Milda Brukðtutë Muzika Laimutë Ligeikaitë Stilius Rita Markulienë Dizainas Jokûbas Jacovskis Maketas Vanda Èemerkaitë Finansininkë Brigita Misiuvienë 7md 7 meno dienos. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ 7 meno dienos, Maironio g. 6, Vilnius. Tel.: , El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN sp. l. Tiraþas 900 egz. Spausdino UAB Ukmergës spaustuvë, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Remia Lietuvos kultûros taryba, Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 12 psl. 7 meno dienos 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8 (1114)