A_GRAUZINIAI_ Detaliojo plano tekstas po NSK

Transkriptas

1 UAB GJ MAGMA Vaidevučio 18, Vilnius, LT-08402, tel./ faks , e-paštas įmonės kodas , leidimo tirti žemės gelmes Nr. 82 OBJEKTAS: Žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3920/0005:5710, esančio Vilkaviškio r. sav., Gražiškių sen., Graužinių k., pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, būdo ir pobūdžio keitimas, nustatant naudingųjų iškasenų teritorijos būdą, naudingų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) pobūdį, valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymo bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, LIETUVOS KARJERŲ ASOCIACIJA LIETUVOS DURPIŲ ĮMONIŲ ASOCIACIJA DETALUSIS PLANAS LIETUVOS PRAMONINKŲ KONFEDERACIJA PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Jonas Žiurinskas, Vytauto g. 15, Virbalis, Vilkaviškio r. sav., tel. (8654)44212 PROJEKTO VADOVAS: Nijolė Bareikienė, (Kv. Atest. Nr. A1823) PROJEKTO GEOLOGINĖS DALIES VADOVAS: Ginutis Juozapavičius, (K.d.v. paž. B Nr ) ADRESAS: Graužinių k., Gražiškių sen., Vilkaviškio r. sav.. Sklypo kadastrinis Nr. 3920/0005:5710 STADIJA: Detalusis planas PROJEKTO VYKDYTOJAS: Donatas Azaravičius, (K.d.v. paž. B Nr ) Vilnius, 2013

2 2 T U R I N Y S A. AIŠKINAMASIS RAŠTAS Į V A D A S ESAMOS PADĖTIES VERTINIMAS Bendroji informacija Žemės kadastras Esami statiniai Esami pastatai Esami inžineriniai statiniai Esami želdiniai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas Žvyro ir smėlio telkinio detali žvalgyba Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes TERITORIJOS RAIDOS KONCEPCIJA Numatomas veiklos pobūdis ir jos ekonominis pagrindimas Užstatymo rodikliai Inžinerinė įranga, vandens ir energijos tiekimas, nuotekų ir atliekų kiekis Mechanizmai ir transportas Susisiekimo sistema DETALAUS PLANO SPRENDINIAI Teritorijos funkcinis zonavimas Teritorijos tvarkymo režimas Pažeistų plotų rekultivavimas Žemės sklypo formavimas Žemės paskirties keitimas Planuojamos teritorijos reglamentas PLANUOJAMOS TERITORIJOS SPRENDINIŲ POVEKIO VERTINIMAS B. BRĖŽINIAI 1. Informacinio stendo vietos parinkimo brėžinys. M 1: Situacinis planas. M 1: Ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano. M 1: Ištrauka iš Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių. M 1: Ištrauka iš Kultūros vertybių registro. M 1: Esamos situacijos planas. M 1: Geologiniai litologiniai profiliai. M h 1:1 000; M v 1:

3 3 11. Pagrindinis brėžinys. M 1: Susisiekimo sistemos brėžinys. M 1: Iškasto karjero planas. M 1: Rekultivuoto karjero planas. M 1: Iškasto-rekultivuoto karjero geologiniai litologiniai profiliai. M h 1: Topo nuotrauka. M 1: Topo nuotrauka M 1: C. PRIEDAI I. INFORMACIJA APIE DETALIOJO PLANO RENGĖJUS 1. UAB GJ Magma įstatų ištrauka UAB GJ Magma leidimas tirti žemės gelmes Nr Projekto vadovės Nijolės Bareikienės kvalifikacijos atestatas Nr. A Projekto geologinės dalies vadovo Ginučio Juozapavičiaus kasybos darbų vadovo kvalifikacinis pažymėjimas B Nr , projekto vykdytojo Donato Azaravičiaus kasybos darbų vadovo kvalifikacinis pažymėjimas B Nr II. TEKSTINIAI PRIEDAI 1. Lietuvos geologijos tarnybos leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono Graužinių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartis, galiojimo terminas 2012 m. rugpjūčio 6 d m. rugpjūčio 5 d Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriausu įsakymas Nr Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvada dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo Nr. (PAVNS)-X Skelbimo apie planuojamo naudoti Vilkaviškio rajono žvyro telkinio atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo laikraštyje Lietuvos žinios d. kopija Skelbimo apie planuojamo naudoti Vilkaviškio rajono žvyro telkinio atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Vilkaviškio rajono laikraštyje Santaka d. kopija Skelbimo apie planuojamo naudoti Vilkaviškio rajono žvyro telkinio atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai Gražiškių seniūnijos skelbimo lentoje d. kopija visuomenės informavimo protokolas Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui išsiųstų dokumentų lydraščio kopija Nekilnojamojo turto (kad. Nr. 3920/0005:5710) registro centrinio duomenų banko išrašas Žemės sklypo (kad. Nr. 3920/0005:5710) planas, M 1: Kadastro žemėlapio ištrauka, M 1: Nekilnojamojo turto (kad.nr. 3920/0005:3811) registro centrinio duomenų banko išrašas Nekilnojamojo turto (kad.nr. 3920/0005:3813) registro centrinio duomenų banko išrašas Nekilnojamojo turto (kad.nr. 3920/0005:5715) registro centrinio duomenų banko išrašas Nekilnojamojo turto (kad.nr. 3920/0005:71) registro centrinio duomenų banko išrašas gyventojų registro tarnybos išrašas apie asmens duomenis Nr UAB Marijampolės regiono keliai ir NŽT rekvizitai Ekskavatoriaus Volvo EC250D specifikacijos Buldozerio Komatsu D61EX-15EO specifikacijos Sunkvežimis IVECO TRAKKER... 91

4 4 III. PROCEDŪRŲ DOKUMENTAI 1. DETALIOJO PLANO RENGIMO DOKUMENTAI: Vilkaviškio r. sav. Administracijos direktoriaus įsakymas dėl sutarties sudarymo ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo Nr. B-ĮV-1158, 1 lapas detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Ar. J2-311, 2 lapai planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 2012/113, 2 lapai Vilkaviškio rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus sąlygos Nr.2012/113, 2 lapai Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM sąlygos Nr. (21) , 1 lapas Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus sąlygos Nr(5D- 2)-5002, 1 lapas Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygos Nr. (PAVNS)- X3-967, 1 lapas iš dviejų pusių Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. (7) , 1 lapas AB Lesto sąlygos Nr. TS , 1 lapas AB TEO TED Kauno TEC sąlygos Nr. T-12/1233, 1 lapas VĮ Marijampolės regiono keliai sąlygos Nr. R NŽT prie ŽŪM Vilkaviškio skyriaus sutikimas dėl detalaus plano valstybinės žemės sklypui formuoti Nr. 19SD-( ) Detaliojo plano užduotis Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 19PL-( ) DETALIOJO PLANO VIEŠUMO INFORMACIJA: 2.1. Skelbimas laikraštyje apie detaliojo plano rengimo pradžią ir tikslus , 1 lapas Skelbimas Vilkaviškio rajono savivaldybės interneto tinklalapyje apie detaliojo plano rengimo pradžią ir tikslus , 1 lapas Skelbimas seniūnijos skelbimų lentoje apie detaliojo plano rengimo pradžią , 1 lapas Skelbimas prie planuojamos teritorijos įrengtame stende apie detaliojo plano rengimo pradžią ir tikslus , 1 lapas sąrašas asmenų, kuriems registruotais laiškais pranešta apie detaliojo plano rengimo pradžią, 1 lapas Laiško, planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkams apie detaliojo plano rengimo pradžią ir tikslus, kopija, 1 lapas Skelbimas laikraštyje apie parengto detaliojo plano baigiamąjį etapą , 1 lapas Skelbimas Vilkaviškio rajono savivaldybės interneto tinklalapyje apie parengto detaliojo plano baigiamąjį etapą , 1 lapas Skelbimas seniūnijos skelbimų lentoje apie parengto detaliojo plano baigiamąjį etapą , 1 lapas Skelbimas prie planuojamos teritorijos įrengtame stende apie parengto detaliojo plano baigiamąjį etapą , 1 lapas

5 Lietuvos pašto blankas su sąrašu asmenų, kuriems registruotais laiškais pranešta apie detaliojo plano baigiamąjį etapą, 1 lapas Laiško, planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkams apie parengto detaliojo plano baigiamąjį etapą, kopija, 1 lapas DETALIOJO PLANO VIEŠO SVARSTYMO DOKUMENTAI: 3.1. Viešo susirinkimo protokolas, 1 lapai Viešo susirinkimo dalyvių sąrašas, 1 lapas Detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene ataskaita, 1 lapas DETALIOJO PLANO DERINIMO DOKUMENTAI: 4.1. Vilkaviškio r. sav. administracijos raštas Dėl detaliojo plano derinimo Nr. (15)(7.6)SD Vilkaviškio r. sav. Nuolatinės statybų komisijos posėdžio protokolas Nr. NK Marijampolės visuomenės sveikatos centro Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažyma Nr. TP-63; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilkaviškio skyriaus raštas Dėl detalaus plano vertinimo Nr. 19SD-( )

6 6

7 7 Į V A D A S Planuojama teritorija Vilkaviškio r., Gražiškių sen., Graužinių k. Jono Žiurinsko žemės sklypas kad. Nr. 3920/0005:5710 (3,4978 ha) bei valstybinės žemės sklypas (apie 1,9248ha). Sklypo (kad. Nr. 3920/0005:5710) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis naudojimo būdas ir/ar pobūdis Žemės ūkio, kiti žemės ūkio paskirties sklypai (Z). Numatoma detaliai išžvalgytų išteklių teritorijoje sklypui, kurio kadastrinis Nr. 3920/0005:5710 pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pakeisti į kitos paskirties žemę naudingųjų iškasenų teritorija (naudingų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) - N1) Graužinių žvyro telkinio dalyje bei valstybinės žemės sklypo apie 1,9248ha. nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį kitos paskirties žemė, naudojimo būdąnaudingų iškasenų teritorijos, naudojimo pobūdį- naudingų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų). Detaliojo plano rengimo tikslai: pakeisti sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos (naudingų iškasenų teritorijos) paskirties žemės sklypą, nustatyti naudojimo būdą naudingųjų iškasenų teritorijos, naudojimo pobūdį naudingųjų iškasenų gavybą atvirų kasinių (karjerų). Detalaus planavimo pagrindas: Vilkaviškio r. sav. Administracijos direktoriaus įsakymas dėl sutarties sudarymo dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012m. spalio 31d. Nr.B-ĮV- 1158, Vilkaviškis; Sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012m. lapkričio 12d. Nr , Vilkaviškis; Vilkaviškio r. sav. administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti 2012m. gruodžio 7d. Nr. 2012/113; Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus planavimo sąlygos nr. (5D-2)- 500, ; Lietuvos Geologijos tarnybos prie AM planavimo sąlygos Nr. (7) , ; AB Lesto Alytaus regiono tinklo valdymo departamento Vilkaviškio tinklo eksploatavimo grupės planavimo sąlygos Nr. TS , ; VĮ Marijampolės regiono keliai planavimo sąlygos Nr. R2-1008, ; Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM planavimo sąlygos Nr. ( )-AT-273, ; TEO LT,AB planavimo sąlygos Nr. T-12?1233, ; Vilkaviškio r. sav. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 2012/113, ; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilkaviškio skyriaus Sutikimas Nr. 19SD- ( )- 1042, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr dėl Vilkaviškio rajono Graužinių telkinio žvyro išteklių aprobavimo ir įrašymo žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje; Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo Nr. (PAVNS)-X3-175; Lietuvos geologijos tarnybos leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr ; Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono Graužinių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartis Nr , galiojimo terminas 2012 m. rugpjūčio 6 d m. rugpjūčio 5 d

8 8 Detalaus planavimo organizatoriai, užsakovai ir rengėjai: Planavimo organizatorius: Jonas Žiurinskas, Vytauto g. 15, Virbalis, Vilkaviškio r. sav., tel. (8654) Planavimo užsakovas: UAB Suvalkijos akmuo, Vytauto g. 15, Virbalio mstl., Vilkaviškio raj., LT-70383, įmonės kodas , , atstovaujama direktoriaus Jono Žiurinsko. Projekto rengėjas: UAB GJ Magma, Vaidevučio g. 18, Vilnius, LT-08402, tel. (8 5) , faks. (8 5) , e-paštas duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, įmonės kodas , PVM mok. kodas LT , leidimo užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu Nr. 82. Projekto vadovas: architektė Nijolė Bareikienė, kvalifikacijos atestato Nr. A1823, e-paštas mob. tel , projekto geologinės dalies vadovas: g.m.d. Ginutis Juozapavičius, kasybos darbų vadovo pažymėjimas B Nr , mob. tel , projekto vykdytojas: geologas Laurynas Vainilaitis Darbų programa ir sudėtis: Detalusis planas rengiamas, svarstomas su visuomene, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas bendrąja tvarka keturiais etapais. Pirmame (parengiamajame) etape buvo nustatyti planavimo tikslai ir uždaviniai, viešai paskelbta apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Visuomenė buvo informuota apie detaliojo plano rengimo pradžią ir tikslus Vilkaviškio rajono laikraštyje Santaka (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.1)), paskelbiant skelbimą Vilkaviškio rajono savivaldybės interneto tinklalapyje d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.2)), pakabinant skelbimą Gražiškių seniūnijos skelbimų lentoje d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.3)) ir prie planuojamos teritorijos įrengtame informaciniame stende d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.4). Be to, greta projektuojamų sklypų esantys nekilnojamųjų daiktų savininkai buvo papildomai informuoti raštu išsiunčiant jiems informaciją registruotais laiškais (2 skyriaus procedūrų dokumentas ( )). Antrame (teritorijų planavimo dokumento rengimo) etape: - įvertintas planuojamos teritorijos užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai, nustatytos teritorijos plėtros tendencijos, probleminės situacijos (esamos būklės analizės stadija). Taip pat šioje stadijoje išanalizuoti planuojamoje teritorijoje esančių įrenginių, žemės sklypo teisinės registracijos dokumentai, teritorijų planavimo dokumentai, topografiniai planai, galiojantys apsaugos reglamentai; Trečiame etape atliktas teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimas. Ketvirtame (baigiamajame) etape atliekamas: - teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymas ir derinimas. Parengti dokumentai viešai demonstruojami ir svarstomi su visuomene, nagrinėjami ir vertinami pasiūlymai, derinami Vilkaviškio rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje. Apie parengto detalaus plano baigiamąjį etapą (numatoma viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietas ir datas) visuomenė buvo informuota Vilkaviškio rajono laikraštyje Santaka d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.7)), paskelbiant skelbimą Vilkaviškio rajono savivaldybės interneto tinklalapyje d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.8)), pakabinant skelbimą Gražiškių skelbimų lentoje

9 d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.9)), ir prie planuojamos teritorijos įrengtame informaciniame stende d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas (2.10)). Be to, greta projektuojamų sklypų esantys nekilnojamųjų daiktų savininkai buvo papildomai informuoti raštu išsiunčiant jiems informaciją registruotais laiškais d. (2 skyriaus procedūrų dokumentas ( )). - teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas. Paruoštas dokumentas pateikiamas tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tvirtinimas Vilkaviškio rajono savivaldybės taryboje ir registruojamas teritorijų planavimo registre. Detalaus plano rengimą reglamentuojantys dokumentai: 1. LR Aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 1992, Nr. 5-75; Žin., 2000, Nr , Žin., 2004, Nr ). 2. LR oro apsaugos įstatymas Nr. VIII-1392 (Žin., 1999, Nr ). 3. LR Miškų įstatymas , Nr. IX-240, (Žin., 2001, Nr , Žin., , Nr ). 4. LR Žemės gelmių įstatymas (Žin., 2001, Nr ). 5. LR Vandens įstatymas, , Nr. IX-1388, (Žin., 2003, Nr ). 6. LR Saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 2001, Nr ). 7. LR Teritorijų planavimo įstatymas , Nr. IX-1962, (Žin., 2004, Nr ). 8. LR Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas , Nr. XI LR Aplinkos monitoringo įstatymas (Žin., 1997, Nr ; Žin., 2003, Nr ). 10. LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, 1996 m. rugpjūčio 15 d. Nr. I (Žin., 1996, Nr ; 2000, Nr ). 11. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 343 Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1992, Nr , Nr ; 1993, Nr ; 1996, Nr. 2-43, Nr , Nr ; 1997, Nr ; 1998, Nr ; 1999, Nr ). 12. LR Vyriausybės nutarimas Nr Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr ). 13. LR AM įsakymas Nr. D1-239 Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr ). 14. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 904 Dėl Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo (Žin., 2004, Nr ). 15. LRV nutarimas Nr Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo (Žin., 1995, Nr ). 16. LRV nutarimas Nr. 198 Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarka (Žin., 2002, Nr ). 17. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-98 Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo. 18. Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 2004, Nr ). 19. Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipiniai apsaugos reglamentai (žin. 2002, Nr ). 20. LR kultūros ministro įsakymas Nr.IV-190 Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis (Žin., 2005, Nr ). Detalaus plano metu panaudota literatūra: 1. G.Juozapavičius, V. Salamakinas. Vilkaviškio rajono Graužinių žvyro telkinio detalios žvalgybos ataskaita. // UAB <<GJ Magma>>, Vilnius, 2011, 78 p.

10 10 2. G.Juozapavičius, E.Grencius. Informacija dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo planuojant naudoti Vilkaviškio rajono Graužinių žvyro telkinio naują plotą. // UAB <<GJ Magma>>, Vilnius, 2012, 48 p. 3. Geomorfologinis rajonavimas. // Lietuvos TSR atlasas, Maskva, 1981, 5-55 p. 4. A. Basalykas. Lietuvos TSR fizinė geografija. // II tomas, Vilnius, "Mintis", 1965, 465 p.

11 11 1. ESAMOS PADĖTIES VERTINIMAS 1.1. Bendroji informacija Planuojama teritorija Vilkaviškio rajono, Gražiškių sen., Graužinių k, Jono Žiurinsko žemės sklypas kad. Nr. 3920/0005:5710 (3,4978 ha). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis naudojimo būdas ir/ar pobūdis Žemės ūkio, kiti žemės ūkio paskirties sklypai (Z). Numatoma detaliai išžvalgytų išteklių teritorijoje pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pakeisti į kitos paskirties žemę naudingųjų iškasenų teritorija (naudingų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) N1) Graužinių žvyro telkinio dalyje. Taip pat valstybinės žemės sklypas, kurio plotas apie 1,9248, esantis Graužinių k., Gražiškių sen., Vilkaviškio r.. Suformuojamas sklypas, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis kitos paskirtie žemė - naudingųjų iškasenų teritorija (naudingų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) - N1) Graužinių žvyro telkinio dalyje. Pietinėje Vilkaviškio rajono dalyje, 27,6 km į pietus nuo Vilkaviškio miesto centro, 31,2 km į pietvakarius nuo Marijampolės miesto centro, 18,4 km į vakarus nuo Kalvarijų miesto centro, 7 km į pietus nuo Gražiškių miestelio centro, 1,6 km į rytus nuo Vygrelių kaimo, 1 km į vakarus nuo Vartelių kaimo, 0,8 km į šiaurę nuo sienos su Lenkija, šalia kelio Gražiškiai-Beržynai, Gražiškių seniūnijoje, Graužinių kaime išžvalgytas Graužinių žvyro telkinio naujas plotas. (2,9 brėžiniai). Artimiausia sodyba nuo vertinamo ploto nutolusi 450 m į šiaurės vakarus. Kita artima telkinio aplinkoje esanti sodyba, nutolusi 520 m į rytus. Detaliai išžvalgyto ploto centro koordinatės LKS-94 yra m (X) ir m (Y) Naudingąjį sluoksnį sudaro beveik vien sauso ir mažoji dalis apvandeninto įvairaus rūpumo žvyro ir žvirgždingo smėlio sluoksniai. Tik dviejuose 2010 m gręžiniuose ir viename 1984 m gręžinyje buvo pasiektas gruntinio vandens sluoksnis (Gr. 2; 7; 50_84). Apvandeninto klodo storiai atitinkamai sudarė 3,0; 2,0 ir 7,5 m. Bendras naudingojo klodo storis kinta nuo 7 m iškastoje karjero dalyje iki 25,0 m reljefo paaukštėjimuose ir telkinyje vidutiniškai sudaro 16,3 m. Dažniausiai naudingojo klodo storis kinta tarp m. Didžiausi naudingo klodo storiai aptinkami šiaurinėje ir pietinėje telkinio dalyse. Telkinio aslą sudaro tos pačios fliuvioglacialinės nuogulos, kurios slūgso giliau išteklių apskaičiavimo kontūro ir vienu atveju glacialinis priemolis. Graužinių žvyro telkinio naujame plote santykinis reljefo peraukštėjimas sudaro apie 43 m. Absoliutiniai aukščiai kinta tarp m (6 brėžinys). Tai aukšta, kiek ištempta šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi kalva, kuri pietvakarinėje telkinio dalyje stipriai žemėja, nes nusileidžia į gilų slėnį, kurio dugnu teka upelis. Ties telkiniu jis patvenktas. Todėl reljefo peraukštėjimas toks žymus. 2.1 pav. Giliame slėnyje patvenktas Prūdų upelis. Vaizdas į Lenkijos pusę. UAB GJ MAGMA Vilnius, 2013

12 12 Hidrografinis tinklas tiriamame plote tampriai susijęs su reljefu ir gruntiniais vandenimis. Raižyto reljefo lomose gruntinis vanduo yra prie pat paviršiaus ir kartu su paviršiniu vandeniu maitina lomose iškastus drenažinius griovius arba užpelkėjusias upelių vagas, kurios jungia pavienius ežerus bei užpelkėjusius ežeriukus. Pastarieji ir sudaro vietovės hidrografinį tinklą. Šiuos upelius vietiniai gyventojai pavadino Prūdų ir Pagraužio. Prūdų upelis teka giliame stačiašlaičiame slėnyje pagal pietvakarinį telkinio pakraštį ir nutolęs 80 m nuo telkinio ribos (2.1 pav.). Prūdų upelis išteka iš Vygrių ežero, o jo vagos išilginis nuolydis labai didelis. Ties Graužinių žvyro telkiniu vandens lygis upelyje 550 m atstumu nukrinta nuo 213,4 iki 207,5 m NN. Kalvos pietvakariniame šlaite gręžimo metu gruntinis vanduo buvo aptiktas 231,37 m NN, o kalvos pašlaitėje dviejuose gręžiniuose (Gr. 50_84 ir 2) atitinkamai ir m NN gylyje. Tai akivaizdžiai liudija, kad gruntinis srautas išsikrauna į gilų Prūdų upelio slėnį. Prieš detalaus planavimo procedūrų pradžia buvo atliktos privalomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pateikta informacija dėl poveikio aplinkai vertinimo planuojant pradėti naudoti šį telkinį Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui d. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė atrankos išvadą Nr. (PAVNS)-X3-175, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (4 tekstinis priedas). Norint pradėti naudingų iškasenų gavybą, dar reikia detaliai išžvalgytų iškasenų teritorijos tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš šiuo metu esančios žemės ūkio paskirties (Z) pakeisti į kitos paskirties žemę naudingųjų iškasenų teritorija (naudingų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) - N1). Taip pat suformuoti valstybinės žemės sklypą ir nustatyti jam pagrindinę žemės naudojimo paskirtį- kitos paskirties žemė, naudingųjų iškasenų teritorija (naudingų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) - N1). Šiam tikslui ir buvo sudarytas šis detalusis planas. Planuojamai teritorijai taikomi: - Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr ) sprendiniai; - Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B-TS-659, sprendiniai; Visais jais buvo remtasi rengiant šį detalųjį planą Vilkaviškio rajono bendrojo plano sprendiniuose, žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje, planuojamas naudoti Graužinių žvyro telkinio naujas plotas rodomas kaip naudingųjų iškasenų išžvalgyta teritorija (4 brėžinys.). Iškasto karjero šlaitai bus užpilti dangos padermėmis, apsėti žole bei apsodinti krūmais ir medžiais šlaitų erozijai sumažinti. Iškasta dauba bus ne gilesnė nei dabartinis reljefas, todėl mišku apsodintas išeksploatuotas karjeras natūraliai įsilies į supantį landšaftą. Preliminarus iškasto karjero rekultivavimo būdas pateikiamas telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) brėžiniuose (10-12brėžiniai). Vadovaujantis žemės gelmių įstatymu, teritorijos turi būti planuojamos įvertinus teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje 1. 1 LR Žemės gelmių įstatymas (Žin., 2001, Nr ), V skirsnis, 20 straipsnis.

13 Žemės kadastras Planuojamas žemės sklypai Vilkaviškio rajono, Gražiškių seniūnijos, Graužinių kaimo, Jono Žiurinsko žemės sklypas kad. Nr. 3920/0005:5710 (3,4978 ha) ir formuojams valstybinės žemės sklypas. Privataus sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis naudojimo būdas ir/ar pobūdis Žemės ūkio paskirties žemė (Z). Numatoma žemės sklypo kad. Nr. 3920/0005:5710 pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pakeisti iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, o formuojamam valstybinės žemės sklypui nustatyti kitos paskirties žemę, numatant naudojimo būdą - naudingųjų iškasenų teritorijos, naudojimo pobūdį naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų - N1) ir veiklą žvyro telkinio Graužinių žvyro telkinio dalyje Vilkaviškio rajone, Gražiškių seniūnijos, Graužinių kaime. Planuojami žemės sklypai pagal VĮ Registrų centras duomenis betarpiškai ribojasi su Renate Isolde Peetz (kad. Nr. 3920/0005:5715) žemės ūkio sklypu, Loretos Ambrazaitienės ir Alfredo Ambrazaičio žemės ūkio paskirties sklypais (kad Nr. 3920/0005:3811 ir 3920/0005:3813) bei Lietuvos Respublikos (nuomininkas UAB Marijampolės regiono keliai naudingųjų iškasenų teritorija (kad. Nr. 3920/0005:71) (12 16 tekstiniai priedai) Esami pastatai 1.3. Esami statiniai Statinių planuojamuose sklypuose nėra. Objektas yra kaimiškoje neurbanizuotoje vietovėje (2,9 brėžinys). Artimiausia sodyba nuo vertinamo ploto nutolusi 450 m į šiaurės vakarus. Kita artima telkinio aplinkoje esanti sodyba, nutolusi 520 m į rytus Esami inžineriniai statiniai Planuojamos teritorijos šiaurinįje dalyje 10 kw orinės elektros perdavimo linija, kuriai nustatyta 10 m į abi puses apsaugos zona. Planuojamoje teritorijoje želdinių nėra Esami želdiniai 1.5. Gamtos ir kultūros vertybės Telkinio teritorijoje ir jo aplinkoje nėra žinoma jokių istorinių, kultūrinių arba archeologinių vertybių. Esamos teritorijos apsaugos statusas. Žvyro telkinio naujas plotas nepatenka į saugomas teritorijas. Telkinio paviršius yra apleistos pievos ir natūralios ganyklos (4 brėžinys). Artimiausia saugoma teritorija yra Vištyčio regioninis parkas, nuo planuojamos naudoti teritorijos nutolęs 4,0 km į šiaurės vakarus. Artimiausios Nature 2000 saugomos teritorijos svarbios buveinių apsaugai yra Grybingirio miškas, nutolęs 4,3 km į vakarus, Cibavo kaimo apylinkės, esančios 6,4 km į pietryčius. Artimiausios Nature 2000 teritorijos svarbios paukščių apsaugai yra Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvos pelkės, nutolusios 29,4 km į šiaurės rytus. Kitos saugomos teritorijos nutolusios didesniais atstumais.

14 14 Informacija apie vietovėje esančias istorines, kultūrines arba archeologines vertybes. Telkinio teritorijoje ir jo artimoje aplinkoje nėra žinoma jokių istorinių, kultūrinių arba archeologinių vertybių. Artimiausia saugoma kultūros vertybė yra Vokiečių senosios kapinės, nuo planuojamos naudoti teritorijos nutolusios 3,8 km į šiaurę, šiaurės rytus (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre 24000) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas Prieš teikiant prašymą Lietuvos geologijos tarnybai dėl leidimo naudoti detaliai išžvalgytus Graužinių žvyro telkinio išteklius, UAB Suvalkijos akmuo suderino jį su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis. Prieš tai buvo pateikta informaciją dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo planuojant pradėti naudoti šį telkinį. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas d. priėmė atrankos išvadą Nr. (PAVNS)-X3-175, kad Graužinių žvyro telkinio naudojimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ūkinė veikla leistina (4 tekstinis priedas). Apie priimtą išvadą dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo buvo skelbiama Gražiškių seniūnijos skelbimo lentoje (7 tekstinis priedas), d. Vilkaviškio rajono laikraštyje Santaka (6 tekstiniai priedai) bei laikraštyje Lietuvos žinios (5 tekstinis priedas). Per nustatytą pasiūlymų (skundų) laikotarpį (10 darbo dienų) iš visuomenės nieko gauta nebuvo, apie tai Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui buvo pranešta raštu, tokiu būdu pažymint, kad priimta išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo įsigaliojo. Dokumentai buvo pristatyti Lietuvos geologijos tarnybai, jų pagrindu buvo išduotas leidimas naudoti Graužinių žvyro telkinio išteklius (1 tekstinis priedas). Atliekų susidarymas. Kasant žvyrą atliekų nesusidarys, nes viskas sunaudojama, o dangos gruntais bus rekultivuotas karjeras. Dangos gruntais bus užpiltos giliausios karjero vietos, o jiems susigulėjus paskleistas dirvožemis. Informacija apie pavojingų (degių) medžiagų naudojimą. Dyzelinis kuras ekskavatorių, automobilių ir buldozerio darbui yra įprastinis energijos šaltinis. Jo poreikis pagal numatomas darbų apimtis apskaičiuotas 3.5 lentelėje. Informacija apie radioaktyvių medžiagų naudojimą ir saugojimą. Radioaktyvios medžiagos nenaudojamos. Veiklos sukeliamas triukšmas, vibracija, šviesa, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji (elektromagnetinė) spinduliuotė. Artimiausia sodyba nuo vertinamo ploto nutolusi 450 m į šiaurės vakarus. Šiai sodybai didesnį poveikį daro seniau veikiantis karjeras. Situaciniame plane šalia nagrinėjamo ploto parodyta sodyba yra seniai išnykusi. Kita artima telkinio aplinkoje esanti sodyba, nutolusi 520 m į rytus. Pastarajai sodybai ir toliau didesnį poveikį turės arčiau esančios vėjo jėgainės, nei karjero dugne dirbanti technika. Karjere dirbs tik 1 ekskavatorius, 1 buldozeris ir penkias dienas per savaitę, vidutiniškai 22 kartus per pamainą atvažiuos keturi sunkiasvoriai automobiliai, t.y. per

15 15 valandą apie 2,8 reiso. Esant tokiems atstumams iki gyvenamųjų teritorijų, detalūs triukšmo lygio skaičiavimai nebeturi jokios prasmės, nes gauti rezultatai būtų lygūs foninėms reikšmėms. Kadangi mechanizmai nedirbs vienoje vietoje, nebus ir suminio triukšmo poveikio. Karjere dirbs Europos sąjungos reikalavimus atitinkantys savaeigiai mechanizmai: ekskavatorius Volvo EC250D, buldozeris Komatsu D61EX-15EO ir keturi sunkvežimiai IVECO TRAKKER (keliamoji galia 18 t) (19 21 tekstiniai priedai). Visi šie mechanizmai bus naudojami nuodangos darbuose ir visame gavybos procese. Triukšmo sklidimas aplinkoje glaustai apskaičiuotas pagal Lietuvos standartą LST ISO :2004, kurį Lietuvos standartizacijos komitetas patvirtinimo būdu perėmė iš tarptautinio standartizacijos komiteto (ISO :1996). Pagal skaičiavimus lygioje atviroje vietoje, nesant jokiems barjerams, mechanizmų skleidžiamas triukšmas užgęsta, iki 55 db(a) leidžiamų higienos normos HN 33:2011 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje dienos metu nuo 6 val. ryto iki 18 val. vakaro: ekskavatoriaus už 35 m, buldozerio 52 m, sunkvežimio 36 m. Automobiliai karjere juda vidaus keliais, kurie įrengiami pagal KTR :2001 ūkių vidaus kelių IIIv kategorijos reikalavimus. Tiesiamas vienos krypties ir vienos juostos kelias. Vidutinis jo ilgis karjere bus apie 200 m. Juo automobilis atvažiuoja iki ekskavatoriaus darbo aikštelės ir sustoja. Vairuotojas išjungia automobilio variklį, įjungia stovėjimo stabdį, išlipa iš kabinos ir pasišalina į saugų nuo ekskavatoriaus kaušo veikimo zonos atstumą. Apie 8 min. į automobilio kėbulą yra kraunamas žvyras. Po to vairuotojas užveda automobilio variklį ir 200 m ilgio keliu išvažiuoja į sutvirtintą žvyrkelį. Visą likusį atstumą iki vartotojų automobilis važiuoja viešojo naudojimo keliu (9 brėžinys.). Per pamainą yra padaromi apie 22 reisai. Automobilio judėjimo greitis karjeruose km/h, žvyrkeliu apie km/h, minėtu plentu iki km/h. Taigi, technologiškai automobilių darbo pobūdis karjere niekuo nesiskiria nuo jų darbo bet kokioje kelio atkarpoje: jie važiuoja IIIv kategorijos keliu ir išveža žaliavą iš kasavietės į paskirties vietą. Todėl autotransporto poveikis aplinkai karjeruose nutiestuose keliuose turi būti vertinamas pagal eismo intensyvumą. Planuojamame naudoti karjere tiktai 22 reisai per pamainą. Tokiam eismo intensyvumui sanitarinė kelio apsaugos zona iš vis nėra išskiriama. Sausros metu nuo išdžiūvusio kelio važiuojant transportui kyla dulkės. Tam išvengti sausros metu neilgas žaliavos išvežimo kelias turės būti laistomas. Be to, palei trumpą išvežimo žvyrkelio ruožą iki plento, nėra nei vienos gyvenamosios sodybos. Kitokio poveikio (vibracija, šviesa, šiluma, elektromagnetinė spinduliuotė ir pan.) žvyro gavybos procesas aplinkai neturi. Visos taršos rūšys galinčios susidaryti mobiliems mechanizmams dirbant karjere pateikiamos 4.1 lentelėje. Oro taršos skaičiavimai pateikiami 4.8 skyriuje. 4.1 lentelė. Taršos rūšys. Šaltinių Numatoma tarša Taršos rūšis Taršos šaltinis Komentarai skaičius Objekto ter. Gyvenamojoje ter Per didelis KD10, CO, CH, Karjerinė technika ir atstumas iki Oro tarša 6 mobilūs NOx, SO transportas 2, KD Nebus jaučiama gyvenamosios 4,65 t/metus aplinkos Triukšmas Vandens / dirvožemio Dulkės Biologinė tarša Jonizuojančioji Karjerinė technika ir transportas Karjerinė technika ir transportas Karjerinė technika ir transportas 6 mobilūs Iki 104 db Nebus jaučiama 6 mobilūs Neapčiuopiamai menka 6 mobilūs Neapčiuopiamai menka Nėra Nėra Per didelis atstumas iki gyvenamosios aplinkos

16 16 spinduliuotė Nejonizuojančioji spinduliuotė Kitos taršos rūšys Nėra Nėra Apibendrinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį pagal triukšmo, išmetamųjų dujų, oro taršos kietosiomis dalelėmis poveikį visuomenės sveikatai ir atsižvelgiant į numatomas tos veikos poveikį mažinančias priemones (dirvožemio pylimo iki 3 m aukščio sustūmimas, šiuolaikinių saugių ir našių mechanizmų naudojimas, žaliavos išvežimo kelio trasos laistymas sausros metu) galima teigti, kad žvyro gavyba Graužinių telkinio naujame plote neturės jokios įtakos gyventojų sveikatai. Informacija apie galimą poveikį gyvenamajai ar rekreacinei aplinkai ar gyventojų sveikatai. Įvertinus vietovės situaciją ir faktus, galima teigti, kad planuojama žvyro gavyba neturės įtakos gyvenamajai ir rekreacinei aplinkai. Autotransporto srautas nebus didelis. Artimiausiose sodybose gyvenantiems žmonėms kasybos procesas neturės jokios įtakos sveikatai. Iškastas karjeras bus tinkamai rekultivuotas ir paįvairins vietovės landšaftą. Gaisrų ar kitų ekstremalių situacijų (avarijų) tikimybė ir jų prevencija. Žvyro karjeras nedega. Nuotėkos, orientaciniai jų kiekiai, vandenų teršalai. Kasant žvyrą pramoninių nuotekų ir vandens teršalų nesusidaro. Oro teršalų susidarymas, orientaciniai jų kiekiai. Kuro markės bei išmetamų dujų toksiškumas nustatyti automobilių ir kitų savaeigių mechanizmų techninėmis eksploatacijos taisyklėmis. Eksploatacijos eigoje periodiškai turės būti tikrinamas karjero mechanizmų vidaus degimo variklių darbo režimo atitikimas nustatytiems normatyvams (LAND ). Visi mechanizmai per metus sudegins apie 23,3 t dyzelinio kuro (3.5 lentelė). Metinis išmetamų teršalų kiekis yra nedidelis. Išmetamų dujų kiekis apskaičiuotas pagal Aplinkos ministro įsakymu Nr. 125 patvirtintą metodiką: Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodika. Sudeginus tokį šio kuro kiekį į aplinką per metus pateks 4,65 t teršalų: 2,81 t anglies monoksido, 0,97 t angliavandenilių, 0,72 t azoto junginių, 0,02 t sieros dioksido ir 0,12 t kietųjų dalelių. Pagal planuojamas kuro sąnaudas, įvertinus vidutinį mašinų amžių, eksploatavimo sritį, mašinų konstrukcines ypatybes, buvo apskaičiuotos teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų kiekis. Skaičiavimai pateikiami 4.2 lentelėje. Aplinkos oro kokybės vertinimui panaudota Aplinkos apsaugos agentūros parengta ir oficialiai rekomenduojama metodologija. Ji paremta Europos Sąjungos oro kokybės direktyvos (Bendroji direktyva, pirmoji Dukterinė direktyva ir kt.) nuostatomis, kurios įveda modeliavimo naudojimą oro kokybės vertinime ir valdyme. Bendrosios direktyvos preambulėje minimas kitų, be tiesioginio matavimo, aplinkos oro kokybės vertinimo būdų naudojimas, 2 straipsnyje apibrėžiama, kad vertinimas tai kiekvienas metodas, naudojamas teršalo lygiui matuoti, apskaičiuoti, prognozuoti arba įvertinti, o toliau konkrečiai teigiama (6 straipsnis), kad galima naudoti modeliavimo metodus. Pirmoji Dukterinė direktyva tai išplėtoja, įvesdama papildomų vertinimo metodų naudojimą (6(3) straipsnis), taip pat nurodo duomenų kokybės reikalavimus modeliams pagal tikslumą (VIII priedas). Tačiau ši direktyva neapsiriboja vien tiktai modelių taikymu. Pabrėžiama galimybė naudoti kiekvieną metodą, priklausomai nuo objekto sudėtingumo ir reikšmingumo oro kokybės vertinimui. Vertinant aplinkos oro kokybę svarbu nustatyti oro kokybės tikslus - ribines vertes - ir numatyti ar šios vertės bus viršijamos ateityje. Atskirais atvejais tai padaryti nėra sunku, jei yra santykinai mažai taršos šaltinių ir esamos koncentracijos yra gerokai mažesnės negu ribinės vertės. Kitais

17 17 atvejais, kur yra daug taršos šaltinių ir tikėtina, kad ribinės vertės bus viršijamos, tada ir reikalingi tikslūs bei sudėtingi vertinimo metodai. Šiais atvejais oro kokybės vertinimo įrankiu gali būti modelis. Vartotojas turi pagrįsti tam tikro modelio pasirinkimą numatytam tikslui. Aukščiau nurodytoje Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje metodikoje išskiriami trys oro taršos vertinimo ir modelio parinkimo etapai. Pirmajame nustatomi žymūs taršos šaltiniai vertinamojoje teritorijoje ir įvertinama ar jie turi potencialias galimybes išmesti žymų teršalų kiekį. Jei tokios galimybės nėra tai tuo oro taršos vertinimas ir užsibaigia. Kaip rodo skaičiavimai pagal darbų apimtis ir planuojamą naudoti techniką, Graužinių žvyro karjere metinis išmetamų teršalų kiekis nėra didelis. Minėta tvarka reglamentuoja taip pat kokiose situacijose kurie modeliai gali būti naudojami. Paprastai nuo neorganizuotų šaltinių, tokių kaip karjeras (jame dirbančios technikos) skaičiavimai nėra atliekami. Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje metodinėje medžiagoje apie oro kokybės vertinimą naudojant modelius nurodo, kad panašiais atvejais modeliavimas iš viso nėra pritaikomas. Modeliavimas nuo judančių taršos šaltinių niekur nenaudojamas. Modeliuojant taršą nuo kelių, modelyje priimamas vidutinis lengvųjų automobilių ir sunkvežimių skaičius kelio atkarpoje.

18 18 Sudėtingi modeliai, tokie kaip AEROMOD ir ADMS gali turėti prasmę tiktai tada kai būtina gauti paklaidą ne didesnę nei 50 %, t.y. tada, kai oro taršos koncentracijos arti ribinės vertės. Tuo atveju reikalinga apjungti gan didelius duomenų masyvus, įvesti iki 100 taršos šaltinių, aukštus emisijos kaminus ir pan. Mažų reikšmių ar pavienių taršos taškų modelis nepriima, o dirbtinai jas padidinus modeliavimas tampa netikslus ir beprasmis. Tokiais metodais yra atliktas ne vieno karjero oro taršos modeliavimas, kuriuose žvyro ir smėlio gavybos apimtys siekia 0,5-1 mln. m3/metus, dirba žymiai didesnis technikos kiekis, gausesni pervežimai, tačiau visais atvejais (Rūsteikiai, Pašiliai, Petrašiūnai, Čedasai, Kojeliai) tekdavo modeliuotojams didinti taršos šaltinių skaičių, ar emisijos aukštį, ar išmetimų kiekį, tačiau ir tokiais atvejais galutinis rezultatas visada buvo toks pats - visų teršalų koncentracijos pažemio ore ties karjero riba ir palei žaliavos išvežimo žvyrkelius buvo dešimtinis ir šimtais kartų mažesnės nei DLK. Veikiančių karjerų (o jų Lietuvoje per 250) patirtis liudija tą patį, - oro tarša juose ir prieigose niekur nesiekia ribinių verčių. Graužinių žvyro karjere dirbs 1 ekskavatorius, 1 buldozeris ir 22 kartus per dieną atvažiuos 4 savivarčiai automobiliai. Visų mechanizmų motorai atitinka EURO3 ar EURO4 aplinkosauginius standartus (19 21 tekstiniai priedai). Akivaizdu, kad esant 50 tūkst. m3 gavybos apimtims per metus, lyginant su kitais didesniais karjerais, ir juose išliekančiais žemais oro taršos rodikliais, sekant normatyvinio dokumento nuostatomis, užbaigiamas oro taršos vertinimas. Kadangi karjere ir jo prieigose, kur arti nėra gyvenamųjų sodybų, bei žaliavos išvežimo kelyje, oro taršos rodikliai išliks ženkliai mažesni už leistinas koncentracijas. Prognoziniam vertinimui konkrečios vertės nėra itin svarbios, nes teršalų koncentracijos visuose karjeruose ženklai mažesnės už ribines. Naudojant paprasčiausius oro taršos atrankos modelius, kur įvestos didžiausios reikšmės ir pačios blogiausios klimatinės sąlygos, esant panašiam mechanizmų skaičiui, oro tarša už 100 m visiškai nebejaučiama. O didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) nebeviršijamos ir už m, dirbant visiems mechanizmams kartu vienoje vietoje. Kas realiai neįmanoma. Veiklos sąlygojama dirvožemio tarša ar erozija. Dirvožemio sluoksnis prieš atidengiant klodą yra nuvalomas ir susandėliuojamas bei apsėjamas žolių mišiniu. Tai apsaugos jį nuo taršos ir defliacijos. Konkrečios priemonės bus numatytos ruošiant telkinio naudojimo (kasybosrekultivavimo) projektą. Rekultivuojant iškastą plotą derlingasis sluoksnis karjero šlaituose ir aplink vandens telkinį bus pilnai atstatytas. Fizinių ir biologinių teršalų susidarymas, orientaciniai jų kiekiai. Biologiniai darbininkų teršalai (ekskavatoriaus ir buldozerio mašinistų) iš lauko tipo biotualeto bus perduodami utilizavimui Vilkaviškio rajono atliekas tvarkančiai įmonei ir į aplinką nepasklis. Planuojant iškasti apie 50 tūkst. m 3 /metus, karjeras egzistuos šiek tiek daugiau nei 18 metų. Metinė gavyba nėra intensyvi, todėl karjero mechanizmų bendroji technogeninė apkrova aplinkai nebus ženkli. Kasamas karjeras nebus sausinamas, gruntinio vandens horizonto lygis gali nežymiai svyruoti tik nuo klimato sąlygų ir jokios neigiamos įtakos aplinkinių ežerų ar upelių vandens režimui neturės Žvyro ir smėlio telkinio detali žvalgyba Žemės gelmių ištekliai perduodami naudojimui tiktai juos detaliai išžvalgius. Planuojamoje teritorijoje buvo atlikta detali geologinė žvalgyba 2011 metais UAB Suvalkijos akmuo lėšomis. Geologinės žvalgybos rezultatai patvirtinti Lietuvos geologojos tarnybos prie aplinkos ministerijos 2011 m. lapkričio 8 d. direktoriaus įsakymu Nr (3 tekstinis priedas). Patvirtintas išteklių kiekis 6,67 ha plote sudarė 1088 tūkst. m 3 (išteklių identifikavimo kodas 331). Žvyro ištekliai tinka

19 19 automobilių kelių gruntams pagal standartų LST 1331:2002 lt (Automobilių kelių gruntai. Klasifikacija) Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Detalios geologinės žvalgybos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų pagrindu Lietuvos geologijos tarnyba išdavė UAB Suvalkijos akmuo leidimą Nr naudoti Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono Graužinių telkinio žvyro išteklius pagal sudarytos ir pateikiamos kartu su leidimu naudojimo sutarties, galiojimo terminas 2012 m. rugpjūčio 6 d m. rugpjūčio 5 d. sąlygas (1, 2 tekstiniai priedai). Tai suteikia įmonei galimybę norminių aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą, keisti jo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti telkinio naudojimo (kasybos rekultivavimo) projektą. 2. TERITORIJOS RAIDOS KONCEPCIJA 2.1. Numatomas veiklos pobūdis ir jos ekonominis pagrindimas Numatomas projektuojamos teritorijos naudojimo pobūdis naudingosios iškasenos gavyba ekskavacijos būdu. Siekiant gerovės ekonomikoje aprūpinimas mineraliniais ištekliais yra labai svarbus, visa civilizacijos raida yra pagrįsta žemės gelmių išteklių naudojimu, todėl naudingųjų iškasenų gavyba yra neišvengiamas procesas. Bet kokios naudingosios iškasenos turi ribotą kiekį ir lokalizuotą vietą žemės plutoje ir tuo yra unikalios, todėl jų telkiniai yra išskirtiniai gamtos objektai, galintys turėti prioritetą naudojimui kitų gamtos komponentų atžvilgiu. Telkinio dangą sudaro augalinis sluoksnis ir giliau kurio beveik visame plote aptinkamas abliacinės morenos rudas - tamsiai rudas priemolio ar vietomis priesmėlio sluoksniai. Dirvožemio storis kinta nuo 0,1 iki 0,5 m, vidutiniškai 0,2 m storio. Priemolio ir priesmėlio storis kinta nuo 0,0 iki 6,9 m, vidutiniškai sudaro 2,5 m. Visas dangos storis kinta nuo 0,1 m iki 7,2 m, vidutiniškai sudaro 2,3 m. Dažniausiai dangos storis neviršija 1,0 m ir tiktai trijuose gręžiniuose pasiekia daugiau už 5,0 m. Didžiausi dangos storiai yra centrinėje telkinio dalyje. Granuliometrinės analizės metu išskirtos 8 gruntų grupės (2.2 pav.). Visos šios grupės yra tinkamos kelių tiesimui. Daugiau nei 64 % naudingojo klodo tūrio sudaro smėlio gruntai. Vyrauja įvairiagrūdis smėlis, turintis nedaug smulkiųjų dalelių (SD), bei blogos sanklodos smėlis (SB), kurie atitinkamai sudaro 37.0 % ir 20 % viso naudingo klodo tūrio. Įvairios (periodinės) sanklodos (SP) smėlis, sudaro tik 6 %. Mažiausią smėlinio grunto dalį sudaro įvairiagrūdis smėlis, kuriame daug smulkiųjų dalelių (SDo) - vos 2 %. Vertingi žvyro gruntai sudaro apie 36 % viso naudingo klodo tūrio. Daugiausiai aptinkama žvyro, kuriame nedaug smulkiųjų dalelių (ŽD) ir įvairios (periodinės) sanklodos žvyro (ŽP), kuriems atitinkamai tenka 17 % ir 15 % viso naudingo klodo tūrio. Geros sanklodos (ŽG) ir žvyro, kuriame daug smulkiųjų dalelių (ŽDo) tūrio suma tesiekia vos 3 % viso naudingo klodo tūrio. Retai aptinkamos gruntų grupės kasybos metu susimaišys ir neįtakos žaliavos panaudojimo galimybių.

20 20 2% 2% 1% 15% 6% 37% 20% 17% SD SB ŽD ŽP SP SDo ŽG ŽDo 2.2 pav. Graužinių žvyro telkinio naujo ploto naudingojo klodo gruntų tipų santykio diagramos Gruntų indeksai: SD - įvairiagrūdis smėlis, kuriame nedaug smulkiųjų dalelių, SB - blogos sanklodos smėlis, ŽD - žvyras, kuriame nedaug smulkiųjų dalelių, ŽP - įvairios (periodinės) sanklodos žvyras, SP - įvairios (periodinės ) sanklodos smėlis, SDo - įvairiagrūdis smėlis, kuriame daug smulkiųjų dalelių, ŽG - geros sanklodos žvyras, ŽDo - žvyras kuriame daug smulkiųjų dalelių. Gausiausiai telkinyje aptinkamas įvairiagrūdis, mažai dulkingas smėlis (SD) labai gerai tinka naudoti kelių pamatų pagrindams supilti, tinka naudoti gruntkelių ir kelių dangoms, kelių sankasoms bei vandeniui nelaidiems sluoksniams supilti. Šis smėlis gan gerai tinka naudoti šalčiui atspariems sluoksniams, bet mažai tinka drenažui. Antras pagal dydį, penktadalį viso naudingo klodo sudarantis, blogos sanklodos smėlis (SB) gerai tinka kelių pamatų pagrindams ir drenažui, taip pat tinka naudoti kaip kelių sankasų medžiaga bei gerai tinka naudoti šalčiui atspariems sluoksniams. Dėl didelio vienalytiškumo šis smėlis blogai tankinasi ir netinka naudoti gruntkelių ir kelių dangoms bei vandeniui nelaidiems sluoksniams. Trečias pagal dydį žvyras, kuriame nedaug smulkiųjų dalelių (ŽD) labai gerai tinkantis naudoti gruntkelių ir kelių dangoms, gerai tinka kelių pamatų pagrindams bei kaip kelių sankasų medžiaga, tačiau mažai tinka vandeniui nelaidiems sluoksniams ir drenažui. Jo jautris šalčiui yra vidutinis. Ketvirtas pagal paplitimą yra įvairios (periodinės) sanklodos (ŽP) žvyras, kuris tinka visiems kelių tiesimui ir remontui skirtiems darbams. Tiktai jis nepanaudojamas vandeniui nelaidiems sluoksniams supilti. Penktas pagal gausumą, užimantis beveik dešimtadalį viso naudingo klodo tūrio yra periodinės (įvairios) sanklodos smėlis (SP), kurį labai gerai tinka naudoti pamatų pagrindams, gerai tinka naudoti kelių sankasoms, dar tinka naudoti gruntkelių ir kelių dangoms bei drenažui, bet netinka naudoti vandeniui nelaidiems sluoksniams supilti. Jo jautris šalčiui ypač mažas. Kitos gruntų grupės yra retos, jos susimaišys kasybos metu ir neturės įtakos panaudojimui.

21 21 Apibendrinant galima pasakyti, kad Graužinių žvyro telkinio naujo ploto naudingąjį sluoksnį galima sėkmingai naudoti kaip žaliavą visiems automobilių keliams, gatvėms, žemės sankasoms, oro uostams, įvairios paskirties aikštelėms, pėsčiųjų takams ir kitiems transporto įrenginiams pagal standarto LST 1331:2002 lt (automobilių kelių gruntai) reikalavimus Veiklos alternatyvų analizė Alternatyvių vietų nėra, nes numatoma pradėti naudingųjų iškasenų gavybą Graužinių žvyro telkinio naujame plote. Vertinamas plotas patenka į vieną privatų (Kadastrinis skl. Nr. 3920/0005:5710), į vieną valstybinį išnuomotą žemės sklypą (Kadastrinis skl. Nr. 3920/0005:71) ir į valstybinę žemę (sklypas nesuformuotas) (10 12, 16 tekstiniai priedai). Naujo ploto žvalgybą valstybinėje žemėje suderino visos įgaliotos institucijos. Iš dviejų suformuotų žemės sklypų, kuriuose patvirtinti ištekliai, tik vienas (Kadastrinis skl. Nr. 3920/0005:5710) priklauso privačiam asmeniui tiesiogiai suinteresuotam naudingųjų išteklių gavyba naujame plote (UAB Suvalkijos akmuo direktoriui). Valstybei priklausantis žemės sklypas yra išnuomotas VĮ Marijampolės regiono keliai. Šiame sklype apskaičiuoti naudingieji ištekliai (2000 m. apskaičiuotas išteklių kontūras nesutampa su žemės sklypo riba) Lietuvos geologijos tarnybai pareikalavus, registruojant žemės gelmių geologinių tyrimų darbus. Šiame plote Lietuvos geologijos tarnybos 2011 m. lapkričio 8 d. direktoriaus įsakymu Nr patvirtinta 1086 tūkst. m 3 naudingųjų išteklių, 6,67 ha plote (3 tekstinis priedas). Iš jų plote, išsidėsčiusiame tarp veikiančio Graužinių karjero ir žvalgybai suderinto žemės sklypo 183 tūkst. m 3 naudingųjų išteklių, 1,39 ha plote. UAB Suvalkijos akmuo gavo Lietuvos geologijos tarnybos leidimą eksploatuoti žvyro išteklius Graužinių telkinio naujame plote, esančius privačioje ir valstybinėje žemėje. Planuojamas naudoti (vertinamas) plotas apima 5,28 ha, kuriame patvirtinti 905 tūkst. m 3 išteklių. Kiekvienas naudingosios iškasenos telkinys yra unikalus gamtos objektas, susiformavęs tik esant itin palankioms geologinėms sąlygoms ir kitoje vietoje jo nėra. Todėl vietos pasirinkimas naudingosioms iškasenoms kasti nepriklauso nuo subjekto norų ar planų.

22 22 Birių naudingųjų iškasenų kasybai, kada pasirinktos gavybos apimtys siekia 50 tūkst. m3/metus, visame pasaulyje naudojamas tiktai ekskavacijos būdas, o gruntai pervežami automobiliais. Kasyba karjere planuojama vykdyti visus metus (skaičiavimams imama 231 pamaina), nes didžioji naudingosios iškasenos dalis yra sausa. Dėl didelio naudingojo klodo storio ir žemo gruntinio vandens lygio visas naudingasis klodas bus kasamas 4-6 pakopomis. Tikslus gavybos pakopų skaičius bus žinomas tik parengus naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projektą. Technogeninei apkrovai sumažinti bus naudojami našūs šiuolaikiniai mechanizmai: ekskavatorius Volvo EC250D (kaušo talpa 1,5 m3, 151/202 kw/ag), buldozeris Komatsu D61EX-15EO (125/168 kw/ag), sunkvežimiai IVECO TRAKKER (keliamoji galia 18 t, 302/410 kw/ag) (19 21 tekstiniai priedai). Visi šie mechanizmai bus naudojami nuodangos, gavybos ir rekultivavimo darbuose. Tai našūs mechanizmai, kurie vienam grunto tūrio vienetui iškasti, pakrauti ir pervežti sunaudoja žymiai mažiau (daugiau nei 2 kartus) dyzelinio kuro, nei vidutinės keliamosios galios (8-10 t.) KAMAZ ar MAZ tipo sunkvežimiai. Tai iš esmės sumažins technogeninę apkrovą aplinkai. Todėl kitokių alternatyvų nagrinėjimas nebeturi prasmės Užstatymo rodikliai Planuojamoje teritorijoje statiniai nenumatomi Inžinerinė įranga, vandens ir energijos tiekimas, nuotekų ir atliekų kiekis Mobiliems trupinimo-rūšiavimo įrenginiams bus nutiesta elektros linija. Požeminės elektros kabelių linijos tiesimui turės būti sudaryti atitinkami techniniai projektai vadovaujantis projektavimo sąlygomis. Kitokie inžineriniai tinklai karjere nereikalingi. Dirbantiems pailsėti ir pavalgyti ties įvažiavimu į karjerą bus pastatytas buitinės paskirties vagonėlis. Jame turi būti stalai, suolai, rūbų kabyklos, praustuvas su muilu, bakelis vandeniui.vagonėlyje esančiame bakelyje turi būti laikomas pakankamas kiekis kokybiško geriamo vandens. Daugiau vandens žvyro ir smėlio gavybos procese nebus naudojama. Kasant žvyrą ir smėlį atliekų nelieka, nes dangos gruntais bus nulėkštinti šlaitai ir rekultivuotas karjeras. Darbininkų buitinėm reikmėm tenkinti patogioje naudojimuisi vietoje, karjere, laikantis bendrųjų sanitarijos taisyklių, bus įrengiamas uždaro tipo biotualetas. Kietoms atliekoms, kurios priklausys nepavojingų komunalinių atliekų kategorijai, surinkti greta biotualeto bus pastatytas vienas 120 litrų talpos konteineris. Antrinės žaliavos, kurios labai mažais kiekiais gali atsirasti karjere (plastmasinė, stiklinė, popierinė tara, skudurai, padangos, tepalai, metalas), bus rūšiuojamos, renkamos ir tvarkomos bei utilizuojamos pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario mėn. 27 d. sprendimu Nr. B-TS-739 patvirtintas Vilkaviškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles Mechanizmai ir transportas Birių naudingųjų iškasenų kasybai, kai gavybos apimtys nėra didelės, visame pasaulyje naudojamas ekskavacijos būdas, o gruntai pervežami automobiliais. Prieš pradedant gavybos darbus, dirvožemis bus nuimamas buldozeriu ir sustumiamas į pylimą, kuris bus formuojamas palei išteklių apskaičiavimo kontūrą, pietinėje ir rytinėje dalyje (tikslesnės dirvožemio pylimų vietos bus žinomos tik parengus telkinio naudojimo projektą). Dirvožemio pylimo pagrindas bus atitrauktas iki 5-6 m nuo planuojamo naudoti ploto žemės sklypo pakraščio, jo aukštis iki 3 m, pagrindo plotis iki m. Tuo būdu, karjero bortas bus nutolęs nuo žemės sklypo ribos apie m, nes palei minėto

23 23 pylimo pagrindą dar paliekama 1 m pločio apsauginė berma. Šie darbai pasiskirstys per pirmuosius naujo ploto eksploatavimo metus. Slenkant gavybos frontui nuo seniau naudojamo karjero, atitinkamai bus nuimamas ir dirvožemis. Dangos gruntai dėl pakankamai didelio storio bus nuimami ekskavatoriumi atskirai. Nuodangos darbų apimtys ir trukmė apskaičiuotos 3.1, 3.2 lentelėse. 3.1 lentelė Darbų apimtys, autotransporto poreikis ir trukmė metinėms dirvožemio nuėmimo darbų apimtims atlikti Eil.Nr. Rodiklių pavadinimas Mato vnt. Skaičiavimas Kiekis 1 Dirvožemio transportavimo apimtis m 3 /t Projektas 4000/ Automobilio IVECO TRAKKER keliamoji galia t Techninė norma 18 3 Automobilio vienu reisu pervežamo dirvožemio kiekis t/m 3 18/1,6 18/11,3 4 Transportavimo atstumas km Projektas 0,2 5 Reikiamas reisų skaičius reis/d 4000/11, Vidutinis važiavimo greitis km/h Techninė norma 20 7 Važiavimo trukmė į abi puses min. 2*0,2*60/20 1,2 8 Pakrovimo trukmė, esant ekskavatoriaus Volvo EC250D našumui 87,875 m3/h min. 11,25*60/87,875 7,7 9 Manevravimo ir iškrovimo trukmė min. Techninė norma 4 10 Pilna reiso trukmė min. 1,2+7,7+4 12,9 11 Galimas reisų skaičius per parą reis./pam 480/12, Būtinas pamainų skaičius vnt. 356/ Bendra rida karjero vidaus keliais km 356*0,2* lentelė Darbų apimtys, autotransporto poreikis ir trukmė metinėms dangos gruntų nuėmimo darbų apimtims atlikti Eil.Nr. Rodiklių pavadinimas Mato vnt. Skaičiavimas Kiekis 1 Dirvožemio transportavimo apimtis m 3 /t Projektas 36600/ Automobilio IVECO TRAKKER keliamoji galia t Techninė norma 18 3 Automobilio vienu reisu pervežamų dangos gruntų kiekis t/m 3 18/1,8 18/10 4 Transportavimo atstumas km Projektas 0,2 5 Reikiamas reisų skaičius reis/d 36600/ Vidutinis važiavimo greitis km/h Techninė norma 20 7 Važiavimo trukmė į abi puses min. 2*0,2*60/20 1,2 8 Pakrovimo trukmė, esant ekskavatoriaus Volvo EC250D našumui 75 m3/h min. 10*60/75 8,0 9 Manevravimo ir iškrovimo trukmė min. Techninė norma 4 10 Pilna reiso trukmė min. 1, ,2 11 Galimas reisų skaičius per parą reis./pam 480/13, Būtinas pamainų skaičius vnt. 3660/ Bendra rida karjero vidaus keliais km 3660*0,2* Atidengus naudingąjį klodą, ekskavatoriumi bus kasamas žvyras ir kraunamas tiesiai į sunkvežimius. Gavybos darbus planuojama pradėti nuo greta iškasto karjero šlaito. Planuojamą 50 tūkst. m 3 žaliavos kiekį bus galima išvežti keturiais sunkvežimiais, kurie turės padaryti iš viso 22 reisus per pamainą (3.3 lentelė). Šie rodikliai apsprendžia karjero darbo trukmės, kuro sąnaudų ir taršos skaičiavimus. Planuojamoms kasybos apimtims įvykdyti ekskavatorius Volvo EC250D turės dirbti 151 pamainą, buldozeris Komatsu D61EX-15EO 55 pamainas (3.4 lentelė).

24 lentelė Eil.Nr. Rodiklių pavadinimas Mato vnt. Skaičiavimas Kiekis 1 Maksimali pamainos transportavimo darbų apimtis m 3 /t Projektas 216/390 2 Automobilio IVECO TRAKKER keliamoji galia t Techninė norma 18 3 Automobilio IVECO TRAKKER vienu reisu pervežamo žvyro/smėlio kiekis t/m 3 18/1,8 18/10 4 Transportavimo atstumas km Projektas 30 5 Atstumas iki plento km Projektas 0,05 6 Reikiamas reisų skaičius pamainai reis/pam 216/ Vidutinis važiavimo greitis km/h Techninė norma 50 8 Važiavimo trukmė į abi puses min. 2*30*60/ Autotransporto poreikis produkcijai iš karjero iki vartotojų pervežti Pakrovimo trukmė, esant ekskavatoriaus Volvo EC250D našumui 75 m3/h min. 10*60/75 8,0 10 Manevravimo ir iškrovimo trukmė min. Techninė norma 4 11 Pilna reiso trukmė min ,0 12 Galimas reisų skaičius per pamainą reis./pam 480/84 5,7 13 Būtinas transporto priemonių kiekis vnt. 22/5,7 3,9 14 Transporto priemonių kiekis su minimaliu rezervu vnt. Techninė norma 4 15 Bendra metinė rida karjero keliais iki plento km 2*22*231*0, Reisų skaičius per valandą reis./h 22/8 2,8 3.4 lentelė Kasimo technikos darbo trukmės apskaičiavimas Technika Ekskavatorius Volvo EC250D Buldozeris Komatsu D61EX-15EO Apimtis, m 3 Gavybos darbai Dirvožemio pakrovimas Dangos gruntų pakrovimas Visa Našumas, m 3 /pam Darbo trukmė, pam Apimtis, m 3 Našumas, m 3 /pam Darbo trukmė, pam Apimtis, m 3 Našumas, m 3 /pam Darbo trukmė, pam Kelių priežiūra darbo trukmė, pam Mechanizmo panaudojimo koeficientas Darbo dienos trukmė dirbant vienu mechanizmu Susisiekimo sistema Graužinių žvyro telkinio naujas plotas yra pietinėje Vilkaviškio rajono dalyje, 27,6 km į pietus nuo Vilkaviškio miesto centro, 31,2 km į pietvakarius nuo Marijampolės miesto centro, 18,4 km į vakarus nuo Kalvarijų miesto centro, 7 km į pietus nuo Gražiškių miestelio centro, 1,6 km į rytus nuo Vygrelių kaimo, 1 km į vakarus nuo Vartelių kaimo, 0,8 km į šiaurę nuo sienos su Lenkija, šalia kelio Gražiškiai-Beržynai, Gražiškių seniūnijoje, Graužinių kaime. Vertinamo ploto centro koordinatės LKS-94 yra m (X) ir m (Y). Artimiausia sodyba nuo vertinamo ploto nutolusi 450 m į šiaurės vakarus. Kita artima telkinio aplinkoje esanti sodyba, nutolusi 520 m į rytus. Produkcija bus išvežama tuo pačiu keliu, kaip ir iš šalia veikiančio karjero. Beveik visas produkcijos išvežimo kelias asfaltuotas, tik pradinė 830 m valstybinės reikšmės ilgio kelio atkarpa yra su žvyro danga. Remiantis Gražiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 765 išvežimo kelias projektuojamas šešių metrų juostoje tarp formuojamo valstybinės žemės sklypo ir Loretai Ambrazienei bei Alfredui Ambrazui nuosavybės teise priklausančių sklypų kad. Nr.3920/0005:3811 ir 3920/0005:3813. Kelio plotis be praplatinimų 4.5m. Bendras išvežimo kelio ilgis bus apie 30 km. Tai palankūs tiek ekonominiai, tiek gamtosauginiai faktoriai telkinio naudojimui, nes nereikės didelių papildomų investicijų produkcijos išvežimo kelio tiesimui.

25 25 Automobiliai karjere juda vidaus keliais, kurie įrengiami pagal KTR :2001 ūkių vidaus kelių IIIv kategorijos reikalavimus. Tiesiamas vienos krypties ir vienos juostos kelias. Vidutinis jo ilgis karjere bus apie 200 m. Juo automobilis atvažiuoja iki ekskavatoriaus darbo aikštelės ir sustoja. Vairuotojas išjungia automobilio variklį, įjungia stovėjimo stabdį, išlipa iš kabinos ir pasišalina į saugų nuo ekskavatoriaus kaušo veikimo zonos atstumą. Apie 8 min. į automobilio kėbulą yra kraunamas žvyras. Po to vairuotojas užveda automobilio variklį ir 200 m ilgio keliu išvažiuoja į sutvirtintą žvyrkelį. Visą likusį atstumą iki vartotojų automobilis važiuoja viešojo naudojimo keliu (9 brėžinys). Per pamainą yra padaromi apie 22 reisai. Automobilio judėjimo greitis karjeruose km/h, žvyrkeliu apie km/h, minėtu plentu iki km/h. Taigi, technologiškai automobilių darbo pobūdis karjere niekuo nesiskiria nuo jų darbo bet kokioje kelio atkarpoje: jie važiuoja IIIv kategorijos keliu ir išveža žaliavą iš kasavietės į paskirties vietą. Todėl autotransporto poveikis aplinkai karjeruose nutiestuose keliuose turi būti vertinamas pagal eismo intensyvumą. Planuojamame naudoti karjere tiktai 22 reisai per pamainą. Tokiam eismo intensyvumui sanitarinė kelio apsaugos zona iš vis nėra išskiriama. Sausros metu nuo išdžiūvusio kelio važiuojant transportui kyla dulkės. Tam išvengti sausros metu neilgas žaliavos išvežimo kelias turės būti laistomas. Be to, palei išvežimo žvyrkelio ruožą iki asfaltuoto kelio, nėra nei vienos gyvenamosios sodybos. Pagal automobilių kelių direkcijos 2011m duomenis, šiuo metu kelio Nr.5117 apkrova nuo septinto kilometro yra 34, o iki septinto kilometro - 237automobiliai per parą. Keturiasdešimt dviem automobiliais per parą padidėjęs intensyvumas neviršys leistinos apkrovos. (2.6.1, 2.6.2pav.) Susisiekimo sistema pavaizduota 9 brėžinyje pav.

26 pav. 3. DETALAUS PLANO SPRENDINIAI 3.1. Teritorijos funkcinis zonavimas Telkinio nejudinamos juostos. Kasybos sklypo kontūras, išskyrus rytinį pakraštį sutampa su žemės sklypo riba. šiauriniame pakraštyje kasybos sklypo kontūras ribojasi su orinės elektros perdavimo linijos apsaugos zona. Dėl minėtų priežasčių karjero šlaitas galės būti lėkštinamas tiktai į vidinę pusę ir palei ribą turės būti palikta nejudinama juosta karjero rekultivavimo darbams atlikti. Nejudinamoje juostoje karjero eksploatavimo metu pagal galimybes bus susandėliuotas į pakraštį nustumiamas dirvožemis, kuris tuo pačiu tarnaus kaip triukšmo ir dulkių mažinimo priemonė (10 brėžinys). Dirvožemio ir kitos dangos sandėliavimo plotas. Atidengiant naudingą klodą gavybai, pirmiausia nuimamas dirvožemis. Dirvožemiui taikomos specialios naudojimo sąlygos, jis turi būti tvarkingai nuimamas ir susandėliuojamas, vėliau naudojamas rekultivavimo metu derlingam sluoksniui atstatyti. Pirmiausia dirvožemis buldozeriu sustumiamas nuo pakraštinės apie 10 m pločio juostos į pylimus palei žemės sklypo pakraštį į išskirtą telkinio nejudinamą juostą rekultivavimo darbams atlikti. Jų projektuojama padėtis parodyta 10 brėžinyje. Vidinėje telkinio dalyje dirvožemis stumiamas į laikinas sąvartas, iš kur jis kraunamas į savivarčius automobilius ir išvežamas į sąvartą arba tiesiai į rekultivuojamus plotus. Konkretūs sprendimai, taip pat sąvartų išdėstymas ir parametrai bus numatyti sudarant telkinio naudojimo (kasybos rekultivavimo) projektą, kai bus apskaičiuoti ir sudaryti naudingosios iškasenos gavybos ir nuodangos kalendoriniai planai. Žvyro gavybos plotas. Žvyro gavyba bus vykdoma išskirtame kasybos sklype pagal telkinio naudojimo (kasybos rekultivavimo) projekte sudarytus kalendorinius planus, paliekant pagal

27 27 būtinumą reikiamo pločio nejudinamą pakraščio juostą karjero šlaitams nulėkštinti. Birių naudingųjų iškasenų kasybai, kai gavybos apimtys nėra didelės, visame pasaulyje naudojamas ekskavacijos būdas, o gruntai pervežami automobiliais. Prieš pradedant gavybos darbus, dirvožemis buldozeriu iš 50 m pločio pakraštinės telkinio juostos bus sustumiamas į pylimą. Šie darbai pasiskirstys per pirmuosius naujo ploto eksploatavimo metus. Slenkant gavybos frontui nuo seniau naudojamo karjero, atitinkamai bus nuimamas ir dirvožemis. Dangos gruntai dėl pakankamai didelio storio bus nuimami ekskavatoriumi atskirai. Nuodangos darbų apimtys ir trukmė apskaičiuotos 3.1, 3.2 lentelėse. Atidengus naudingąjį klodą, ekskavatoriumi bus kasamas žvyras ir kraunamas tiesiai į sunkvežimius. Gavybos darbus planuojama pradėti nuo greta iškasto karjero šlaito. Planuojamą 50 tūkst. m3 žaliavos kiekį bus galima išvežti keturiais sunkvežimiais, kurie turės padaryti iš viso 22 reisus per pamainą (3.3 lentelė). Šie rodikliai apsprendžia karjero darbo trukmės, kuro sąnaudų ir taršos skaičiavimus. Planuojamoms kasybos apimtims įvykdyti ekskavatorius Volvo EC250D turės dirbti 151 pamainą, buldozeris Komatsu D61EX-15EO 55 pamainas (3.4 lentelė). Metinis iškasimas sudarys apie 50 tūkst. m3 Visi ištekliai, pagal planuojamas kasybos apimtis, bus iškasti per metų. Tiksliau tai bus apskaičiuota, rengiant telkinio naudojimo (kasybos rekultivavimo) projektą, nes galimi dideli nuotoliai kasybos pakopų šlaituose. Produkcijos išvežimo kelias. Telkinio eksploatacijai numatoma naudoti esamus bendro naudojimo vietinės reikšmės kelius, tai pat būsimus telkinio vidaus technologinius kelius, kurių elementai turi atitikti kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 Automobilių keliai (Žin., , Nr ) ūkių vidaus kelių IIIv kategorijos reikalavimus. Minimalus vienos krypties eismo ir važiuojamosios juostos plotis be kelkraščių sudaro 3.5 m, kelkraščiai po 1 m, kelio plotis be paplatinimų 5.5 m. Posūkio spinduliai nereglamentuojami. Kelio paviršius formuojamas sutankinant buldozeriu naudingojo klodo sluoksnį. Išilginis kelio nuolydis negali būti didesnis už 8%. Įrengiant laikinus kelius jų kelkraščiuose turės būti iškasti m gylio paviršinio vandens nuvedimo kanalėliai Teritorijos tvarkymo režimas Žvyro ir smėlio gavybos plotas. Išgaunant išteklius, turi būti prižiūrimos ekskavatoriaus darbo aikštelės. Jos lyginamos buldozeriu. Pagal technologines projektavimo normas vieno ekskavatoriaus darbui karjere aptarnauti skiriamas vienas buldozeris. Produkcijos išvežimo kelias. Eksploatuojant žaliavos išvežimo kelią, turi būti užtikrintas geras jo techninis stovis: paviršius turi būti lyginamas, sausros metu laistomas, žiemos metu valomas. Kelio paviršius su žvyro danga formuojamas sutankinant buldozeriu viršutinį sluoksnį. Projektuojamo ploto viduje eismas vyks vidaus karjero keliais, kurių elementai turi atitikti kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 Automobilių keliai (Žin., , Nr ) ūkių vidaus kelių IIIv kategorijos reikalavimus. Išilginis šio kelio nuolydis negali būti didesnis už 8 %. Įrengiant laikinus karjero vidaus kelius jų kelkraščiuose turės būti iškasti m gylio paviršinio vandens nuvedimo kanalėliai. Už tinkamą eksploatuojamo kelio atkarpos priežiūrą, eksploatuojant jį žaliavai gabenti, bus atsakinga karjerą eksploatuojanti įmonė.

28 Pažeistų plotų rekultivavimas Iškasus projektuojamą Graužinių žvyro telkinio plotą, jo vietoje susidarys nuo 12,3 iki 25,5 m gylio (vidutiniškai 19,2 m) duobė (10,12 brėžinys). Karjero dugne susiformuos iki 3,0 m gylio vandens baseinas. Kadangi jo užimamas plotas yra mažas, gylis nedidelis rekomenduojama jį užpilti ir visą teritoriją apželdinti. Karjero šlaitai bus sudaryti iš žvyro, smėlio, dangos priesmėlio. Sauso naudingojo klodo nedarbo šlaitų polinkio kampas 40 o, o apvandeninto - 35 o. Vidutinis skaičiuojamasis karjero bortų polinkio kampas priimamas 40 o. Visas rekultivuotas plotas apims apie 5,4 ha teritoriją. Iškastas karjeras užims 3,5 ha plotą (10,11 brėžinys). Iškastame karjere numatoma atlikti sekančius rekultivavimo darbus: a) karjero šlaitų lėkštinimas; b) atsiradusio baseino užpylimas; c) dirvožemio paskleidimas; d) viso pažeisto ploto apželdinimas. Iškasto karjero šlaitus planuojama lėkštinti iki 20 o polinkio. Karjero šlaitus numatoma lėkštinti nuodangos metu nuimtu dangos gruntų, kuris bus sukauptas šiaurinėje telkinio dalyje. Šlaitų lėkštinimui reikalingo grunto kiekis, taip pat rekultivavimo darbų apimtys ir tikslūs terminai bus nustatyti sudarant telkinio naudojimo (kasybos rekultivavimo) projektą, sudarius nuodangos, kasybos ir rekultivavimo darbų kalendorinius planus. Preliminariai pagal planuojamas gavybos apimtys ( m 3 per metus), visi rekultivavimo darbai bus baigti vienuoliktais karjero naudojimo metais. Rekultivuoto karjero vaizdas pateiktas 10,11 brėžiniuose. Iškasus visą naudingąjį klodą, telkinio pietvakarinėje dalyje, ties antrų numerių pažymėtų gręžinių susidarys iki 3 m gylio vandens baseinas. Šis baseinas yra mažas todėl jis bus užpiltas dangos metų nuimtų ir susandėliuotu inertinių mineralinių gruntų. Nulygintų šlaitų ir pažeistos teritorijos biologiniam rekultivavimui užtikrinti būtina atstatyti derlingąjį sluoksnį. Tam bus panaudojamas dirvožemis nuimtas atidengiant naudingą sluoksnį gavybai. Siekiant apsaugoti karjero šlaitus nuo erozijos, o lygiose vietose žvyro paviršių nuo defliacijos numatoma paskleisti dirvožemį pasėti šių žolių mišinį: - motiejukai - 10 kg/ha, - tikrasis arba raudonasis eraičinas - 8 kg/ha, - pievinė miglė arba beginklė dirsė - 7 kg/ha, - baltieji ir raudonieji dobilai - 8 kg/ha. Biologinį rekultivavimą būtina atlikti tik užbaigus techninius karjero šlaitų ir kitų pažeistų plotų lyginimo darbus bei paskleidus dirvožemį. Gruntams susigulėjus, sekančiais metais po darbų atlikimo karjero šlaituose ir dugne sodinamas miškas. Medžių sodinimo darbams tikslinga pasitelkti miškininkus. Telkinio kasybos sąlygos sudėtingos, nes telkinys yra stačiašlaitė aukšta kalva, plotas mažas, storiai dideli, viršutinėje naudingojo klodo dalyje gausios riedulių sankaupos, tačiau beveik visas klodas yra sausas. Kasybos sąlygos yra panašios kaip ir greta naudojamo, anksčiau išžvalgyto Graužinių žvyro telkinio. Tirtas plotas yra apleista pieva ir ganykla. Nuodangoje aptinkami priesmėlio ir priemolio sluoksniai bus panaudojami būsimo karjero šlaitų rekultivavimui. Detalus teritorijos rekultivavimo projektas bus parengtas kartu su telkinio naudojimo projektu, suderintas ir patvirtintas Vyriausybės nustatyta tvarka.

29 Žemės sklypo formavimas Planuojamas žemės sklypas Vilkaviškio rajono, Gražiškių seniūnijos, Graužinių kaimo, Jono Žiurinsko žemės sklypas kad. Nr. 3920/0003:5710 (3,4978ha). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis naudojimo būdas ir/ar pobūdis Žemės ūkio paskirties žemė (Z). Numatoma žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pakeisti iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, numatant naudojimo būdą - naudingųjų iškasenų teritorijos, naudojimo pobūdį naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų - N1) ir veiklą žvyro telkinio Graužinių žvyro telkinyje Vilkaviškio rajone, Gražiškių seniūnijos, Graužinių kaime įrengimas. Sklypo ribos nesikeičia. Valstybinės žemės sklypo formavimas (1,7257ha), pagrindinės žemės sklypo paskirties nustatymas - kitos paskirties žemė, numatant naudojimo būdą - naudingųjų iškasenų teritorijos, naudojimo pobūdį naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų - N1). Formuojamų sklypo ribos ir koordinatės pateiktos 8 brėžinyje, koordinatės taip pat pateiktos 3 lentelėje Žemės paskirties keitimas Vilkaviškio rajono, Gražiškių seniūnijos, Graužinių kaimo, Jono Žiurinsko žemės sklypas kad. Nr. 3920/0003:5710 (3,4978ha). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis naudojimo būdas ir/ar pobūdis Žemės ūkio paskirties žemė (Z). Numatoma detaliai išžvalgytų išteklių teritorijoje pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pakeisti į kitos paskirties žemę naudingųjų iškasenų teritorija (naudingų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) - N1) Gaužinių žvyro telkinio dalyje Planuojamos teritorijos reglamentas Planuojamos teritorijos reglamentas pateikiamas 3 lentelėje. Techniniai duomenys: žemės paskirtis kita (naudingųjų iškasenų teritorija) pastatų statyba draudžiama; nustatomas užstatymo koeficientas 0; nustatomas užstatymo intensyvumo koeficientas 0; nustatoma įvažiavimo į sklypą vieta nurodoma pagrindiniame detaliojo plano brėžinyje; nustatomas servitutas pravažiuoti į sklypą Nr.1 (tarnaujantis daiktas), brėžinyje pažymėtas S1, plotas 708m 2 ; nustatoma, kad sklypuose taikomos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: - еlektros linijų apsaugos zonos (VI) - nustatoma po 10 m nuo 10kV linijos kraštinių laidų į kiekvieną pusę. Nustatoma 0,1285 ha plotui projektuojamo sklypo Nr.2. - naudingųjų iškasenų telkiniai (XXIII). Nustatoma visam projektuojamų sklypų plotui. - kelių apsaugos zonos (XXIX) - nustatoma 20 m į abi puses rajoniniam keliui Nr Vygreliai- Graužiniai. Nustatoma ha plotui projektuojamo sklypo Nr.2. - vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (XXIX) nustatomas 0,1838 ha projektuojamam sklypui Nr.1 Projektuojamos teritorijos apribojimai nurodyti pagrindiniame brėžinyje. Jie nustatyti pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. 343 Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (red. Nr. 1640, ; Žin., 1996, Nr. 2-43), LR Žemės gelmių įstatymą (Žin., 2001, Nr ), LR Saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 2001, Nr ), LRV nutarimą Nr Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo (Žin., 1995, Nr ), LR ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 patvirtintas elektros tinklų apsaugos taisykles, LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98 Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo patvirtintas taisykles.

30 30 3 lenntelė