2015 m. vasario 24 d., antradienis Su TV programa ISSN Nr. 14 (1971) ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS

Transkriptas

1 2015 m. vasario 24 d., antradienis Su TV programa ISSN Nr. 14 (1971) ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS m. vasario 24 d., antradienis Kaina - 0,43 C/1,5 Lt Moteris, iðgërusi vaistø, mirë. Muðësi ir namuose, ir gatvëse Daugiabuèio namo gyventoja kiða kojà kaimynams? Praëjusá savaitgalá daugiausia policijoje uþregistruotø nusikaltimø smurtas artimoje aplinkoje ir muðtynës gatvëse. Gal tokiai gausybei pykèio protrûkiø kokios nors reikðmës turëjo penktadiená prasidëjusi Mënulio pilnatis? O kas galëtø suskaièiuoti, kiek dar þmoniø iðsidauþë mordas, bet policijai nepasiskundë? Stasys BIELSKIS Nusiþudë 38-eriø metø moteris Vasario 21-osios paryèiais, apie 4 val. 30 min., namuose, esanèiuose Asociatyvi trend.az nuotrauka netoli Pagëgiø, Bûbliðkës kaimo Dvaro gatvëje, rastas moters, gimusios 1976 metais, kûnas be iðoriniø smurto poþymiø. Artimøjø teigimu, moteris iðgërë visà dëþutæ vaistø. Dël ðio ávykio Pagëgiø policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas. Mirusiosios moters motina vakar popiet buvo atvykusi pas Pagëgiø seniûnà Dainiø Maciukevièiø, kuris jai iðraðë leidimà laidoti dukros kûnà kapinëse. Pasak seniûno, nelaimëlës ðeima buvo laikoma problemine. Moteris turëjo sugyventiná, pati savo vaikø neaugino, atidavë juos á vaikø globos namus. Vyresnieji jau gyvena ir dirba uþsienyje. O jø ma- Nukelta á 5 p. Gyventojai nusiteikæ rimtai neleidþia valdþiai atsipalaiduoti Ðilutëje esanèio Miðko g. 4 namo gyventoja nepatenkinta, kad uþ name sudëtas duris ir langus visiems reikia mokëti vienodà 12 Eur mokestá. Á Ðilokarèemos redakcijà kreipësi Miðko gatvës 4 numeriu paþymëto namo gyventoja. Moteris skundësi, kad uþ naujai sudëtus laiptinës langus apskaièiuotas, jos manymu, neteisingas mokestis. Su laiptinës gyventojais asmeniðkai kalbëjæs UAB Ðilutës bûstas vadybininkas M. Stankus sutarë, kad mokestis bus skaièiuojamas nuo kiekvieno buto imtinai, o ne pagal buto plotà. Ar taip gali bûti? Suskubome aiðkintis. Nukelta á 5 p. Skaitykite 2 p.

2 2015 m. vasario 24 d., antradienis 2 KRAÐTO ÞINIOS Gyventojai nusiteikæ rimtai neleidþia valdþiai atsipalaiduoti Vasario viduryje Savivaldybës vadovai rinkosi á susirinkimà, kur pateikë savo ataskaitas Ðilutës seniûnijos bendruomenei. Turëjæs bûti rimtas ir svarbus vakaras pavirto á gyventojø klausimëlá. Beje, klausimai buvo labai taiklûs, opûs ir vadovams nelabai malonûs. Agentûra Viena bobutë sakë praneða Dienos pastebëjimas Mergina, davusi áþadà po 18 valandos nevalgyti, vakare iðgërë kotletà. Dienos nuotrauka Karolina KIRTIKLYTË Ðilutës rajono savivaldybës merà V. Laurinaitá gyventojai atakavo klausimais dël Rusnës estakados. Susirinko visas pulkas, bet vienas á tà pulkà neásipaiðë Vakarà pradëjo Ðilutës seniûnas Raimondas Steponkus. Á susirinkimà atvyko Seimo narys A. Skardþius, Ðilutës rajono savivaldybës valdþia, UAB Ðilutës vandenys bei UAB Ðilutës bûstas direktoriai, taip pat Ðilutës rajono policijos komisariato virðininkas Sigitas Mikutavièius ir nelabai á to vakaro vaidmená ásipaiðæs Tarybos narys Ðarûnas Lauþikas. Salëje, ásimaiðæ tarp þmoniø, sëdëjo Savivaldybës tarybos nariai Virgilijus Pozingis ir Daiva Þebelienë. Vos merui pradëjus skaityti savo metinæ ataskaità ir priëjus prie sporto arenos temos, ið salës atskriejo klausimas: Ar su visuomene pasitarëte?. Klausimai vëliau, mandagiai atsakë V. Laurinaitis. Ðá jo atsakymà palydëjo salëje susirinkusiøjø juokas. Sporto kompleksà planuojama árengti adresu Rusnës g. 8. Gyventojai, þinoma, klausë, ar su visuomene buvo pasitarta dël tokio projekto, bet ið kitos pusës ar tai nëra pliusas Ðilutës miestui? Sportininkai 100 % pritaria ðiai idëjai, nes geriau jau sporto kompleksas Rusnës gatvëje, negu niekur. Tiek meras, tiek administracijos direktorius minëjo ágyvendintus darbus, nuveiktas veiklas, bûsimus planus (kai kuriuos grandiozinius, - aut. pastaba) bei paþërë krûvà skaièiø, kuriuos visus atsiminti sunkoka. Buvo pasidþiaugta, jog Savivaldybë sumaþino paskolø naðtà, atsiskaitë su visomis ámonëmis bei ástaigomis ar privaèiais asmenimis. Kaip pavyzdys buvo paminëta UAB Ðilutës autobusø parkas, kur darbuotojai negavo algø uþ 3 mënesius dabar skola panaikinta, su darbuotojais atsiskaityta, o ámonë gali planuoti naujas iðlaidas. Ið salës pasigirdo klausimas: O su Kazlausko ámone atsiskaityta?. Visi klausimai po to, atsakë meras. Bet su visomis ámonëmis yra atsiskaityta. Salëje ir vël nuvilnijo nedràsus susirinkusiøjø juokas. Savivaldybës skola per metus sumaþëjo 4 milijonais litø ( Eur), ir ðiø metø pradþioje siekë 45 mln. litø ( Eur). Dar ir dar kartà buvo iðkeltas Rusnës estakados klausimas. Gyventojai juokavo, ar nebus taip, kaip prieð daugelá metø, kai naujai pastatytà estakadà per vienà naktá iðplovë. Að norëjau paklausti dël Rusnës estakados. Sakëte, jog tai rodo jûsø neágalumà, kad ðitiek metø bûdamas Savivaldybëje nesugebate ðitos opios problemos iðspræsti. Dabar sakëte vaþiuosite ten (á ministerijà, - aut. pastaba) grupelë þmoniø, bûtø gerai, kad visuomenë bûtø supaþindinta su visais projektais, kokie planuojami ministerijoje, kad þmonës juos pamatytø. Estakada yra labai paprastas projektas, labai lengvai ágyvendinamas, ir kodël jis ðitiek metø yra prasukinëjamas visi ðilutiðkiai dël to turi savo nuomonæ. Nori pastatyti labai didelæ estakadà, milþiniðkà, kadangi mes þinome korupcijos lygá, taip ir mûsø Savivaldybëje yra tas noras kuo daugiau pinigø pasisavinti. Ne ásisavinti, o pasisavinti, - kalbëjo vienas susirinkimo dalyviø. Kitas ðilutiðkis sakë: Pats asmeniðkai buvau pas jus atëjæs dël Mingëje pastatyto naujo paukðèiø stebëjimo bokðtelio. Kà tik pastatytas pastatas, o jau su kiauru stogu. Ið karto naujas pastatas ir iðkart kiauras stogas. Iðleisti Europos Sàjungos pinigai, pastatytas pastatas tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykstantiems, ir iðkart su kiauru stogu. Papasakokite, kas yra padaryta tuo klausimu. Meras atsakë: Bet kokiam statiniui, bet kokiem darbam, yra suteikiama 5 metø garantija, ir jokios problemos að èia nematau. Mes kalbëjome su darbus vykdþiusia ámone visi esantys trûkumai bus paðalinti. 5 metus ðita ámonë turi priþiûrëti savo statiná. Tai kas buvo padaryta?, vël klausë interesantas. Buvo susitikta su ámonës vadovais, paðnekëta ir trûkumai bus paðalinti, patikino meras. Administracijos direktorius teigë, jog bus statoma tvirta estakada ir jos ilgis bus maþdaug 400 metrø bûtent toks ilgis, kur bûna daugiausia vandens polydþio metu. Taip pat suþinojome, kad galbût jau kità savaitæ Susisiekimo ministerijoje bus galutinai apsispræsta, kokia estakada bus statoma. Ðilutës rajono gyvenvieèiø (Rusnës, Ðvëkðnos ir Þemaièiø Naumiesèio) laukia papildomos milijoninës lëðos ið Europos Sàjungos bei Respublikos fondø. Gauta pinigø naujam sporto centrui statyti bei kitiems projektams. Susirinkimui ásibëgëjus R. Jaruðkevièius iðkëlë opø klausimà dël gatviø apðvietimo Þemaièiø Naumiestyje. Neseniai vykusiame ataskaitiniame susirinkime meras ápareigojo seniûnà J. Budreckà tiek ryte, tiek vakare pailginti ðviesos degimo laikà po 1 valandà. R. Jaruðkevièius teigë, kad kaip buvo seniau, taip yra ir dabar. Niekas nepasikeitë. Pasikviesime seniûnà ir pasikalbësime, jog jis jam pavestas uþduotis vykdytø, - sakë meras. O kodël mes, gyventojai, turëtume já raginti? Kas yra aukðèiau seniûnas ar meras? Jûs tuo uþsiimkite, siûlë R. Jaruðkevièius. Prakalbus apie naujà pësèiøjø tiltà per Ðyðos upæ gyventojai domëjosi, kiek jis kainavo. Savivaldybës administracijos direktorius S. Ðeputis atsakë, jog tilto kaina kiek daugiau nei litø ( Nukelta á 5 p. Agentûros kalendorius Antradiená (vasario 24-àjà) minësime dvi ðventes: kartu su estais ðvæsime jø Nepriklausomybës dienà ir taip pat paþymësime ðv. Motiejø arba vieversio dienà. Liaudies iðmintis sako, kad jei minëtà dienà vieversiai jau bûna parskridæ, bus ankstyvas pavasaris, jei ne tai pavasaris bus vëlyvas. Agentûros patarimai, kaip sukurti laimingà gyvenimà ir tobulus santykius 1. Kad ir kaip blogai vyrai galvoja apie moteris, jie apie jas galvoja ir galvoja. 2. Vyras be smegenø kaip kabrioletas be variklio. Graþu paþiûrëti, bet neveþa. 3. Jaunystë baigiasi tada, kai kosmetinë pavirsta vaistinële. 4. Kai vyrai nuo þmonø paslepia vienà kità euro banknotà, þmona juos greitai suranda. O kai þmona pasislepia rankinuke vienà kità banknotà, tai pati greitai nebesugeba surasti. 5. Nëra didesnio stimulo susitvarkyti namus kaip netikëtas skambutis: Uþ pusvalandþio mes bûsim pas tave. 6. Kas anksti keliasi, gailisi, kad vëlai nuëjo miegoti. 7. Ne kiekviena plona karvë yra stirna. 8. Jei asilas uþsispiria, dar nereiðkia, kad jis turi tvirtà nuomonæ. 9. Jei vyras neturi ko moteriai padëti po kojomis, geriau ten tegul ir pats nesipainioja. 10. Daþniausiai vyro daroma klaida jis pamirðta, kad bûna kiti vyrai. Jei manai, kad turi problemø Agentûrai praneðimus siøskite reklama@silokarcema.lt ir

3 2015 m. vasario 24 d., antradienis RINKIMØ AGITACIJA 3 Sàraðo Nr visuomeninis rinkimø komitetas Uþ þmoniø valdþià Kvieèiame balsuoti kartu - uþ mûsø miesto ir rajono gerà ateitá! Daiva ÞEBELIENË - sàraðe áraðyta Nr.1 Dauguma mane paþástate, þinote apie mano prasmingus darbus Ðilutës rajono naudai. Kaip iki ðiol buvau, taip ir toliau bûsiu atvira gyventojø problemoms. Tvirtai sieksiu atstovauti rajono þmoniø interesams, kad mûsø kraðte gyventi bûtø saugu ir patogu. Pastarieji metai Ðilutës rajono savivaldybës taryboje politiniø þaidimø, manipuliacijø bei intrigø laikotarpis. Gaila, bet tenka pripaþinti, kad besivarþydami dël mero posto ar vietos politinëje daugumoje valdþios atstovai pamirðo svarbiausià tikslà siekti kuo didesnës gyventojø gerovës. Mano tikslas stengtis Ðilutës kraðto þmoniø labui. Mero ar Tarybos nario postas man nëra socialinis statusas ar garbës troðkimas. Man tai - galimybë árodyti, kad tikras Tarybos narys yra tas, kuriam rûpi kiekvienas Ðilutës bendruomenës narys, tas, kuris visada pasiekiamas ne tik iðklausyti jûsø problemas, bet ir ieðko jø sprendimo bûdø. Pretenduodama neabejoju, kad bendras ir nuoseklus darbas atneð mûsø kraðtui sëkmæ. Kæstutis ANDRIJAUSKAS - sàraðe áraðytas Nr.2 Esu Lietuvos ûkininkø sàjungos Ðilutës skyriaus pirmininkas, todël ir toliau atkakliai sieksiu, kad á valstybinæ þemës ûkio paskirties þemæ galëtø pretenduoti aktyvûs Ðilutës rajono þemdirbiai. Sieksiu, kad ûkininkams þemës nuomos mokestis bûtø proporcingas jos neðamai naudai. Þemës nuomos ir þemës mokestis priþiûrëtiems bei naudojamiems laukams turi akivaizdþiai skirtis nuo apleistø ir þemdirbystei ar laukininkystei nenaudojamø þemiø mokesèio. Vladas KAINOVAITIS - sàraðe áraðytas Nr.3 Esu Ðilutës rajono gyventojas, ir man rûpi èia gyvenanèiø þmoniø patirtis bei ateitis. Savivaldybës tarybos narys turi bûti pasiekiamas, supratingas, prieinamas, ásigilinantis á kiekvieno þmogaus problemas. Stengsiuosi, kad maþi rajono miesteliai taptø patrauklûs jaunimui. Dþiaugiuosi, kad link Pagryniø kaimo jau nuklotas saugus pësèiøjø ir dviratininkø takas. Stengsiuos, kad toks takas bûtø nutiestas ir á Grabupius bei Macikus, o takas á Traksëdþius atnaujintas. Manau, kad yra vienintelis patikimiausias bûdas sumaþinti atliekø tvarkymo rinkliavos iðlaidas yra atliekø rûðiavimas. Todël inicijuosiu, kad ávairiausiais bûdais bûtø propaguojama atliekas paversti antrinëmis þaliavomis. Edvardas JURJONAS - sàraðe áraðytas Nr.4 Sieksiu atkurti Savivaldybës Smulkaus ir vidutinio verslo rëmimo programà. Tenka tik apgailestauti, kad daug patyrusiø savivaldybës politikø nesugebëjo sutarti, kaip efektyviausiai galima padëti verslui, ir jau antri metai verslo rëmimo programa nebesirûpina. Rûpinsiuosi, kad atliekø tvarkymo rinkliavos mokestis bûtø teisingai apskaièiuotas. Manau, kad yra neteisinga praktika, jog degiø atliekø utilizavimo kaðtai perkelti ant mûsø - Ðilutës rajono gyventojø - peèiø. Inicijuosiu apklausas dël keleiviniø traukiniø marðruto Ðilutë - Klaipëda sugràþinimo ir skalûnø angliavandeniliø þvalgybos bei gavybos Ðilutës rajone. Algimantas KVIETKUS - sàraðe áraðytas Nr.5 Sieksiu sumaþinti atskirtá tarp miesto ir kaimo gyventojø - tvirtai ginsiu seniûnijø gyventojø teisæ turëti toká pat kokybiðkà socialiniø paslaugø tinklà ir aplinkos infrastruktûrà kaip ir Ðilutëje. Stengsiuosi uþtikrinti, kad parama tikslingai pasiektø labiausiai paþeidþiamus visuomenës narius. Kovosiu, kad seniûnams, jiems talkinanèioms visuomeninëms taryboms ir bendruomenëms bûtø suteikta daugiau teisiø spræsti, kaip tvarkytis savo gyvenvietëse. Giedrius GRICIÛNAS - sàraðe áraðytas Nr.6 Atstovauju þvejams verslininkams, nes daugiau nei 20 metø dirbu ðioje srityje ir þinau jos problemas. Ðilutës r. savivaldybës administracijoje nëra specialisto, kuris bûtø atsakingas uþ þuvininkystës sàlygø gerinimà. Sieksiu, kad þvejø bendruomenë bûtø átraukta á Ðilutës rajono kultûrinæ veiklà. Rusnës þvejams bûtina, kad Pakalnës upë bûtø pripaþinta vandens keliu, ir jos þiotys bûtø iðvalytos iki normalaus gylio. Nemaþiau aktualu ir tai, kad Uostadvaryje bûtø árengta þuvø iðkrovimo krantinë ir rekonstruota ðios gyvenvietës prieplauka. Sàraðo Nr VRK Uþ þmoniø valdþià - politikai praðo balsuoti uþ juos ir rajono mere rinkti Daivà Þebelienæ! Politinë reklama bus apmokëta ið visuomeninio rinkimø komiteto Uþ þmoniø valdþià rinkiminës sàskaitos. Uþs. Nr Politinë reklama bus apmokëta ið Lietuvos laisvës sàjungos (liberalai) rinkiminës sàskaitos Uþs. Nr

4 2015 m. vasario 24 d., antradienis 4 RINKIMØ AGITACIJA. INFORMACIJA Politinë reklama bus apmokëta ið Lietuvos Respublikos liberalø sàjûdþio Ðilutës rajono rinkimø apygardos Nr. 47 kandidatø sàraðo politinës kampanijos sàskaitos. Uþs. Nr Sauliaus Stankevièiaus naujo senoviniø atvirukø albumo Russ pristatymas Vasario 20 dienà á naujos knygos pristatymà, vykusá Ðilutës kultûros ir pramogø centre, gyventojus sukvietë Darbo partijos Ðilutës skyriaus pirmininkas, kandidatas á Ðilutës rajono savivaldybës tarybà Saulius Stankevièius. Ðá kartà ðilutiðkiams pristatytas Rusnës senoviniø atvirukø albumas Russ. Tai 16 metø kolekcionavimo ir beveik pusës metø intensyvaus kûrybinio, organizacinio darbo rezultatas. Á naujàjá senoviniø atvirukø albumà sudëta 140 atvirukø ið ávairiausiø Rusnës vietø. Karolina KIRTIKLYTË Ðilutës r. ir Pagëgiø sav. nepriklausomas laikraðtis, leidþiamas nuo 1995 m. rugsëjo 1 d. Leidëjas - VðÁ Eurokompetencija. ISSN IÐEINA ANTRADIENIAIS IR PENKTADIENIAIS Redakcijos adresas: Turgaus g. 3, LT Ðilutë Saulius Stankevièius Ðilutës kultûros ir pramogø centre pristatë Rusnës senoviniø atvirukø albumà Russ. Pakilus á antràjá Kultûros ir pramogø centro aukðtà akys iðkart krypo á didþiulius atvirukus. Vis gausiau besirenkantys þmonës smalsiai ir ádëmiai apþiûrinëjo stendus, bandë atspëti, kurios dabartinës vietos pavaizduotos atvirukuose. Pats parodos autorius ir iniciatorius fotografas, kolekcionierius, Lietuvos ornitologø draugijos narys S. Stankevièius mielai atsakinëjo á susidomëjusiøjø klausimus, bendravo su parodos sveèiais. Verslininkas be fotografijos dar uþsiima kolekcionavimu, ið savo kolekcijos yra iðleidæs senoviniø atvirukø albumà Heydekrug. Ðilutës kraðto istorija atvirukuose (2011), fotografijø albumà Pamario paukðèiai (2012). Prieð 16 metø pradëjau rinkti Ðilutës kraðto atvirukus. Rusnë tai mano antrieji namai, ten iðvaþinëtas kiekvienas kelelis, takelis befotografuojant paukðèius. Smagu, kad pavyko surinkti 140 atvirukø, todël albumas nëra toks storas ir buvo greitai paruoðtas leidybai. Parodoje esantys atvirukai specialiai iðdidinti iki tokio dydþio kitaip jø nebûtumëte áþiûrëjæ. Kolekcijà rinkau labai sunkiai, nes Lietuvoje atvirukø nebelikæ, pasakojo parodos autorius. O koks bus kitas albumas? atskriejo klausimas ið salës. Jei viskas bus gerai, þurnalistai netrukdys planuoju iðleisti Rytø Prûsijos restoranø ir kaviniø albumà, atsakë S. Stankevièius. Jis dëkojo savo komandai, prisidëjusiai prie albumo iðleidimo, kny- Direktorë - redaktorë Kristina Toleikienë tel. (8 441) Administratorë Indrë Vaitkuvienë reklama@silokarcema.lt tel. (8 441) Korespondentai: Stasys Bielskis, stasys@silokarcema.lt tel. (8 441) Gerda Belokopytova, gerda.silokarcema@gmail.com tel. (8 441) Saulius Sodonis, s.sodonis@gmail.com Kæstutis Gabðys, k.gabsys@gmail.com Karolina Kirtiklytë, kirtiklytekarolina@gmail.com Maketuotoja Inga Gudaitytë silokarcema@silokarcema.lt tel. (8 441) Kalbos kultûros redaktorë Gerda Belokopytova Platintojos Birutë Mickienë, Roberta Sûdþiûtë, Lina Geèaitë Reklama, skelbimai reklama@silokarcema.lt tel. (8 441) , tel./fax. (8 441) Buhalterija UAB Audito tikslas Tiraþas 3000 egz. Spausdino UAB Diena MEDIA Print Iðspausdinti straipsniai gali nesutapti su redakcijos nuomone. Honorarai mokami tik uþ redakcijos uþsakytus straipsnius. Uþ skelbimo ir reklamos turiná redakcija neatsako. Visa medþiaga, pateikta laikraðtyje Ðilokarèema - VðÁ Eurokompetencija nuosavybë. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudþiama. gos redaktorei Jolitai Ðvagþdienei, maketuotojai Eglei Navickienei, fotografijas tvarkiusiai Agnei Kutkienei, taip pat pagalbininkëms Marytei Janavièienei ir Vitai Pociutei. Parodos metu autorius pasidþiaugë, jog visiðkai netikëtai pavyko iðleisti ir seniai þadëtà povandeninës fotografijos albumà. Renginio pabaigoje bendrapartietis Eimantas Laugþemys uþtraukë dainà apie pamario kraðtà bei deklamavo paties kurtas eiles. Politinë reklama bus apmokëta ið Darbo partijos rinkiminës sàskaitos. Apygarda 47. Uþs. Nr Savivaldybës taryba sunkiai, bet apsisprendë, dël Ðilokarèemos kvartalo programos Ketvirtadiená vykæs vienas paskutiniøjø Ðilutës rajono savivaldybës tarybos posëdþiø bûtø praëjæs ramiai bei darbingai, jei ne sprendimo projektas, sukëlæs audringas diskusijas. Nors buvo siûlyta neskubëti ir sprendimo projektà dël Ðilutës miesto Ðilokarèemos kvartalo centrinës dalies kompleksinio sutvarkymo programos atidëti bent mënesiui, taèiau vis dëto jis buvo priimtas. Saulius SODONIS Ðilokarèemos kvartalas apipintas interesais? Apie ðá sprendimà pirmasis pradëjo kalbëti Tarybos narys Jonas Purlys. Jis minëjo dvi prieþastis, dël ko Teritorijø ir kaimo reikalø komitete pasisakë prieð ðá sprendimà: pastarajame áþvelgë kai kuriø asmenø asmeninius interesus ir tai, kad projekte numatoma skirti pinigus grunto perveþimui ir perkasimui, kuomet ne viena ðvietimo ar kita ástaiga lieka nesutvarkytos. J. Purlio nuomone, tai skatina þmoniø nusivylimà Ðilute ir emigracijà. Tarybos narys Juozas Sauspreðkis norëjo suþinoti, ar ðioje programoje yra minimos ir tos didþiosios statybos. Vëliau meras Vytautas Laurinaitis á ðá klausimà atsakë teiginiu, kad lëðos bus skirtos ið kitø ministerijø, kitø programø, todël Savivaldybei jo ágyvendinimui nereikës skirti pinigø. Tarybos narys Vladas Kainovaitis pasiûlë neskubëti, sprendimà priimti kitame posëdyje, mat per tà laikà bûtø galima daugiau ásigilinti á parengtà programà. Papraðytas pakomentuoti Ðilokarèemos centrinës dalies kompleksinio sutvarkymo programà vyriausiasis architektas Edmundas Benetis minëjo, kad tam, jog ði programa bûtø parengta, merø potvarkiais sudarytos trys darbo grupës, svarstymui parengusios galutiná jos variantà. Ágyvendinant programà bus sutvarkyta centrinë ðio kvartalo dalis, numatytos krantinës ir kiti dalykai. Taip pat prieð metus buvo skelbiamas vieðas idëjø konkursas, kuriame þmonës iðsakë savo nuomonæ, kas galëtø bûti padaryta tvarkomame Ðilokarèemos kvartale. Konkursas iðties pavyko, ir net tapo pavyzdþiu rengiant konkursus kaimyniniuose rajonuose. Todël dabar, kai jau matosi ðio darbo etapo pabaiga, E. Beneèio nuomone, bûtø neiðmintinga sustoti. Tarybos narys Darius Soðèeka kreipdamasis á visus bei á oponuojantá ðiai programai J.Purlá sakë, kad per tuos dvejus metus, kai programa buvo rengiama, buvo galima su viskuo susipaþinti ir pavieðinti vis minimus kaþkieno intere- Nukelta á 6 p.

5 2015 m. vasario 24 d., antradienis SITUACIJOS 5 Gyventojai nusiteikæ rimtai neleidþia valdþiai atsipalaiduoti Atkelta ið 2 p. Eur). Á tà paèià sumà áëjo ir tilto apðvietimas. Mikutavièiø á merus, agitavo interesantas. Esu turëjæs su juo ne kartà reikalø, ir galiu dràsiai teigti tokio gero þmogaus dar nebuvau sutikæs. Tikrai uþ já balsuoèiau. Rajono policijos vadovas S. Mikutavièius savo praneðimo metu pasidþiaugë, jog jo praðymai iðgirsti. Ðilutëje planuojama árengti 12 stebëjimo kamerø tai labai palengvintø policijos darbà. Pasak mero V. Laurinaièio, pirkimas jau yra ávykdytas, dabar belieka uþregistruoti darbus. Taip pat buvo pasidþiaugta gyventojø aktyvumu. S. Mikutavièius uþsiminë, kad atëjæs á darbà po savaitgalio mato, jog þmonës ne po vienà kartà skambinæ, ir praneðæ apie vienokius ar kitokius ávykius. Tai labai dþiugina pareigûnus ir palengvina jiems darbà. Tuomet nutarë kalbëti Tarybos narys Ð. Lauþikas. Atsistojæs prie tribûnos visiems juokaudamas Daugiabuèio namo gyventoja kiða kojà kaimynams? Atkelta ið 1 p. Karolina KIRTIKLYTË Negyvena. Nesidomi. Tai ko bando iðsireikalauti? Miðko gatvës 4-uoju numeriu paþymëtas namas, 3-ioji laiptinë. Naujos, koduotos durys ir graþûs nauji langai. Áëjus á laiptinæ vaizdas nuteikia maloniai visur tvarkinga, ðvaru ir labai ðilta. Pasibendëme á pirmo pasitaikiusio buto duris, o jas atidarë maloni senuèiukë. Klausëme jos, ar þino, kiek moka uþ tuos naujus, graþius laiptinës langus? Mokësiu. Neþinau, èia visi tarpusavyje susitarë, rinko paraðus ir nusprendë dël to mokesèio. Að net nëjau pasiraðyti, kà tas mano paraðas bûtø nulëmæs. Ið Ðilutës bûsto buvo kaþkoks vadybininkas atëjæs, klausinëjo dël mokesèio, su viskuo sutikau. O kas belieka. Ásistatëm naujus langus reikia mokëti, pasakojo senolë. Pasibeldus á dar keliø butø duris iðgirdome panaðø atsakymà. Senoliai geranoriðkai su viskuo sutinka ir tvarkingai mokës mokestá. Pakilus iki ketvirto aukðto ir pabeldus á buto duris sutikome malonià moterá, kuri paaiðkino visà situacijà. Mes visi norëjome gyventi ðvariai, tvarkingai bei ðiltai. Neseniai ásistatëme naujas koduotas laiptinës duris, dabar pakeitëme laiptinës langus. Iðkart pasijuto, jog laiptinëje ðilèiau. UAB Ðilutës bûstas vadybininkas susirinkimo su gyventojais nesuðaukë, taèiau pats asmeniðkai beldësi á kiekvienà butà ir kalbëjosi. Nematau jokios problemos mokëti ðá 12 eurø mokestá, reikës mokësiu ir pagal buto plotà, nors ir gyvenu trijø kambariø bute, sakë moteris. Ádomu, kodël kaimynë, pati èia negyvendama ir áleidusi á butà nuomininkus taip rûpinasi tais laiptinës langais? Ar pati yra kada valiusi laiptinæ? Langus? Ne. Buvau pakabinusi ir laiptinës valymo grafikà kaþkas nuplëðë. Laiptinæ valau pati, stengiuosi, kad bûtø ðvaru, tvarkinga. Daugiausia ðiukðliø yra pirmuosiuose aukðtuose, o jø valyti nëra kam. Tad dabar pasisamdëme valytojà. Jai kiekvienas butas mokës apie 3 eurus. O ketvirtà penktà aukðtus iðplauti man nëra jokios problemos. Laiptinëje bent 6 butuose gyvena nuomininkai, kituose pensinio amþiaus þmonës. Gyventojai nemato jokios problemos dël nustatyto mokesèio ir sutartinai klausia, kodël ta kaimynë taip spirga? Ko paisoma: gyventojø sprendimo ar ástatymø? Susisiekus su UAB Ðilutës bûstas pastatø administravimo vadybininku M. Stankumi iðsiaiðkinome, kad pretenzijas reikðti ar dëti paraðà sutinkant su atliekamais darbais name ar laiptinëje gali tik butø savininkai arba ágalioti asmenys, turintys raðtiðkà ágaliojimà. Ðiuo konkreèiu atveju, pasak vadybininko, buvo suðauktas gyventojø susirinkimas ir didþioji dauguma pritarë, kad mokëti uþ naujus laiptinës langus reikia lygiomis dalimis visiems butams. Duomenø bazëje matau, kad ne ði moteris yra buto savininkë. Jei ji turi ágaliojimà tvarkyti visus su butu susijusius reikalus, gali raðyti praðymà ir praðyti perskaièiuoti mokestá, teigë M. Stankus. Dar kartà susisiekus su besiskundþianèia moterimi iðsiaiðkinome, kad ji yra tik ágaliotas asmuo, kuris gali tvarkyti visus klausimus, susijusius su ðiuo butu. Ji sakë, kad bandys susisiekti su buto savininke ir raðys praðymà UAB Ðilutës bûstui, kad mokestis bûtø perskaièiuojamas. tarstelëjo, jog neákyrës. Ið salës pasigirdo ðûksniai: Jau seniai ákyrëjai. Gal ir apie ádomius dalykus kalbëjo Tarybos narys, bet þmonëms tai nebuvo labai ádomu visi ëmë ðnabþdëtis tarpusavyje. Tarybos narys kalbëjo labai tyliai, greitakalbe ir vos keletà minuèiø. Ðiuo prieðrinkiminiu laikotarpiu net ir bloga reklama yra reklama. Bravo. Seimo narys A. Skardþius kalbëjo trumpai. Jis pritarë valdþios planams. Aèiû gyventojams, kad keliate daug klausimø. Daug reikalø yra iðspræsta, dar yra ir neiðspræstø dalykø. Ðiandien kartu su administracijos direktoriumi lankëmës Saugø vaikø globos namuose ir man ðiek tiek nejauku kalbëti apie miesto kameras ar kitus, jums, miesto gyventojai, rûpimus klausimus, kai visai ðalia vyksta ne itin malonûs dalykai. Globos namuose yra per 70 globotiniø, ið kuriø kelios mergaitës, nepilnametës, jau turi savo vaikuèius. Tikrai matau, jog trûksta priemoniø tam sukontroliuoti. Nesinorëtø, kad pasikartotø panaðus atvejis kaip Ðvëkðnoje. Èia turbût yra visos Lietuvos bendra problema. Reikëtø ið esmës perþiûrëti globos koncepcijà, kad vaikai augtø maþesniuose kolektyvuose, nes dabar kolektyvas, auklëtojai, priþiûrëtojai negali sukontroliuoti savo globotiniø. Vaikai, daþniausiai mergaitës atsiduria, tarkim, Klaipëdoje pakeleivingomis maðinomis, ar kituose miestuose, ir po to jau viso to pasekmes matome televizoriø ekranuose, - kalbëjo Seimo narys. A. Skardþius susirinkusiems gyventojams papasakojo apie planus gràþinti miestà, daryti já patrauklesniu, patogesniu tiek gyventojams, tiek sveèiams. Taip pat siekta pritaikyti pësèiøjø takus ir dviratininkams. Yra paruoðti 3 skirtingø kaðtø projektai. Jie jau nuo praëjusiø metø ministerijoje laukia savo eilës. Vis dëlto netrukus bus pagaliau priimtas sprendimas, kurá projektà pasirinkti. Paskambinome paèiam UAB Ðilutës bûstas direktoriui A. Kvederiui ir pasiteiravome dël ðio konkretaus atvejo ar kas pasikeis, jei moteris pateiks praðymà kainos perskaièiavimui? Ástatymai yra ástatymai ir mes turime jø paisyti. Moteris, iðgërusi vaistø, mirë. Muðësi ir namuose, ir gatvëse Atkelta ið 1 p. mos vienintelës pajamos bûdavo socialinës iðmokos. Dukra muðë tëvà, vyras þmonà Vasario 21 dienà, apie 11val., viename ið Ðilutëje, Laisvës alëjoje, esanèiø namø jauna moteris naudojo smurtà artimoje aplinkoje prieð tëvà, gimusá 1971 metais. Dukra iðkeikë já necenzûriniais þodþiais, o rankø nagais subraiþë jam veidà. Moteris uþdaryta á laikino sulaikymo kamerà. Sekmadiená, apie 17 val. 20 min., namuose, esanèiuose Ðvëkðnos seniûnijos Inkakliø kaime, vyras, gimæs 1979 metais, naudojo smurtà artimoje aplinkoje prieð savo þmonà, gimusià 1982-aisiais. Vyras sulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ. Jaunimas pliekësi vieðose vietose Vasario 22-àjà, 30 min. po vidurnakèio, nukentëjo jaunuolis, gimæs 1994-aisiais. Prekybos centro automobiliø stovëjimo aikðtelëje, esanèioje Saugø kaime, Maþosios Lietuvos gatvëje, po þodinio konflikto kitas asmuo jam keletà kartø kumðèiu trenkë á galvà, todël buvo nuskelti trys dantys. Nukentëjusiajam nustatytas rankos pirðto lûþis, Aktyvusis vakaro klausinëtojas uþdavë patogø klausimà Seimo nariui A. Skardþiui: Dabar vyksta mero rinkimai. O kà manote apie seniûnø rinkimus? Ar jie reikalingi?. Að manau, kad valdþia turi bûti kuo arèiau þmoniø. Norëèiau, kad seniûnai bûtø aktyvûs ne tik su savo seniûnijos þmonëmis, bet ir aktyvesni teikiant paraiðkas, - kalbëjo Seimo narys. Tai tokiu atveju mes jus deleguojame paruoðti ðità naujà seniûnø rinkimo ástatymà, pareiðkë salëje sëdëjæs Rimantas. Seniûno buvo klausiama, kas bus daroma su Traksëdþiø pësèiøjø taku, mat takas iðgrástas dar pokariniais metais. Pasak kalbëjusios moters, ten ir pësèiomis, ir dviraèiu keliauti beviltiðka. Viskas apleista, apþëlæ. Ten ir paprastiems þmonëms, ir neágaliems keliauti neámanoma. Nei pësèiomis, nei klûpsèiomis, - skundësi moteris. Aèiû uþ klausimà. Buvo iðkeltos dvi problemos: dël Pagryniø, ir Moteriai pateikus praðymà mes perskaièiuosime ámokas uþ laiptinës langus pagal butø plotà, sakë A. Kvederis. Tuomet kyla natûralus klausimas ar per þmogø, negyvenantá tame name ir konkreèiai ðioje o dël átariamo þandikaulio lûþio jis iðsiøstas á ligoninæ diagnozei patikslinti. Sekmadiená, apie 17 val., prie namo Ðilutëje, Sodø gatvëje, vyrà, gimusá 1963 metais, uþpuolë trys nepaþástami jauni vyrai. Spirdami kojomis ne maþiau kaip 10 kartø á galvà ir kitas kûno vietas ið kiðenës iðtraukë jam priklausantá mobiliojo ryðio telefonà,,samsung bei piniginæ, kurioje buvo 196 eurai. Vyras gydomas Ðilutës ligoninës Traumatologijos skyriuje. Nuostolis 216 eurø. To paties sekmadienio vakarà, apie 21 val., vyrà, gimusá 1965 metais, Ðilutës miesto Laisvës alëjoje uþpuolë du nepaþástami, apie metø jaunuoliai. Jie panaudodami fiziná smurtà kojomis spyrë aukai ne maþiau kaip 7 kartus á galvà ir kitas kûno vietas bei atëmë jam priklausanèià piniginæ, kurioje buvo asmens tapatybës kortelë, pasas bei mobiliojo ryðio kortelës. Nuostolis 12 eurø. Vasario 22-àjà Ðilutës policijoje registruotas pareiðkimas, kad vasario 21-àjà, apie 21 val., vyriðká, gimusá 1978 metais, Katyèiø miestelyje, uþ parduotuvës, sumuðë nepaþástamas asmuo. Po apþiûros ligoninëje nukentëjusiajam átarus þandikaulio lûþá, vyras iðsiøstas á Klaipëdos ligoninæ. Traksëdþiø pësèiøjø takø. Kaip matote, aèiû Dievui, ðiemet takas Pagryniuose yra beveik baigtas, sakë seniûnas. Nuo Ðilutës pradþios iki Traksëdþiø pervaþos planuojami kelio platinimo ir tuo paèiu pësèiøjø tako árengimo darbai. Paklaustas, kelintais metais ðitie darbai planuojami pradëti, seniûnas tarstelëjo, jog galbût jau ðiemet. Taip pat moteris skundësi ir dël gatviø remonto. Pasak jos, gatves remontuoja bûtinai lyjant. Ar tai tiesiog sutapimas, kad darbai visada pradedami lietui lyjant neaiðku, bet seniûnas patikino, kad viskas tikrai bus teisingai sutvarkyta. Moteris ðyptelëjo, ir atsakë jam: Prieð rinkimus jûs visi geri, ir daug þadate. Salë ðiuos þodþius palydëjo pritariamais plojimais ir juoku. Atrodo, rimtas susirinkimas iðsivystë á klausimø ir atsakymø vakarà, bet gyventojai turi teisæ domëtis jø mieste ir rajone vykdomais darbais, bûsimais projektais ir jø kaðtais. laiptinëje, turi nukentëti visi likæ gyventojai, kurie jau susitarë dël jiems patogaus mokesèio? Þinoma, kai kam bûtø patogiau mokëti pagal buto plotà tai 1 kambario bute gyvenantiems þmonëms. Sekmadiená, apie 14 val. 45 min., prie prekybos centro, esanèio Ðilutëje, H. Ðojaus gatvëje, jaunuolá, gimusá 1991 metais, sumuðë du ið matymo paþástami metø amþiaus asmenys, suduodami ne maþiau kaip 5 kartus kumðèiais á galvà. Ðeðtadienio naktá, apie 1 val. 20 min., klube, esanèiame Ðilutëje, Dariaus ir Girëno gatvëje, rûkymo kambaryje, 19-os metø jaunuolá sumuðë kitas asmuo, suduodamas jam du kartus kumðèiu á veidà. Suteikus nukentëjusiajam pagalbà, jis po medikø apþiûros iðleistas namo. Tik dvi vagystës Savaitgalá Ðilutës rajone ir Pagëgiø savivaldybëje uþregistruota tik po vienà vagystæ. Penktadiená á policijà kreipësi moteris su pareiðkimu, kad tà dienà, laikotarpiu nuo 8 val. iki 14 val. mokykloje, esanèioje Paðyðiø kaime, Ateities gatvëje, ið matematikos kabineto buvo pavogtas jai priklausantis mobiliojo ryðio telefonas Sony Xperia Z su dëklu. Nuostolis 333 eurai. Ðeðtadiená, apie 10 val. 30 min., vyras pastebëjo, kad ið viename Pagëgiø m. Vydûno gatvës kieme stovëjusio jam priklausanèio nerakinto automobilio Ford Galaxy buvo pavogta magnetola Blaupunkt. Nuostolis 150 eurø.

6 2015 m. vasario 24 d., antradienis 6 SENIÛNIJOSE. INFORMACIJA Vainuto seniûnijos bendruomenës kaip vieningas kumðtis Vasario 13 dienos popietæ á Vainuto bendruomenës namus suguþëjo visos ðios seniûnijos bendruomenës Bikavënø, Gorainiø, Vainuto ir Balèiø Kivyliø þiburiai. Tuokart ne tik paminëta Lietuvos valstybës nepriklausomybës atkûrimo ðventë, bet ir pristatyti per praëjusius metus bendruomeniø nuveikti darbai. Visi atëjusieji kartu atsineðë ir puikià nuotaikà, kuria pripildë ðventës vietà. Gerda BELOKOPYTOVA Jau tradicija tapo, kad minint Vasario 16-osios datà á Vainuto bendruomenës namus susiburia visos seniûnijos bendruomenës. Taip ne tik minima visai Lietuvai svarbi data, bet ir aptariama, kà per praëjusius metus kiekvienai bendruomenei pavyko nuveikti, kokius dardarëme, - savo pristatymà pradëjo Bikavënø kaimo bendruomenës pirmininkë Marytë Matevièienë. Praëjusius metus bikavëniðkiai pradëjo Uþgavëniø ðvente, kurià surengë maþiausiems kaimo gyventojams, su Gorainiø bendruomene vyko á Naisius. Bikavënø kapinëse stovi koplytëlë, kurià kaip ir kasmet tvarko bendruomenës nariai. Bikavënø kaimo bendruomenë. árengta futbolo aikðtë, bëgimo takas, taip pat pastatyti suoliukai. Iki 2014 metø rudens Vainuto miestelyje gyvenanèiø jaunø ðeimø problema vaikø darþelio nebuvimas. Vis dëlto rudená Vainuto gimnazijos pastate árengtas ir vaikø darþelis. Ðiuo metu gimnazijos bendruomenë nekantraudama laukia mokyklos pastato restauravimo darbø pradþios. Vainuto bendruomenë viena ið nedaugelio viso rajono bendruomeniø, kurioje veikia jaunimo klubas, nuolat organizuojantis ávairiausius renginius. Klubui vadovauja Daiva Juraðkienë. O kokia ðventë be muzikos? Tàdien susirinkusiesiems savo dainas dovanojo Vainuto gimnazijos moksleivë Ingrida Tribièiûtë, folkloro ansamblis Vainuta (vad. L. Mieliulytë), Bikavënø liaudiðkos muzikos kapela Lolytëlë, vokalinis moterø ansamblis Þolyna (vad. L. Mieliulytë). Susirinkusiuosius taip pat sveikino Ðilutës r. savivaldybës meras Vytautas Laurinaitis bei Vainuto seniûnas Vitalijus Mockus. bus padaryti, o galbût ir pasiguosti, kà dar reikia ágyvendinti. Ðventinis renginys pradëtas Lietuvos himnu, o tuomet renginio vedëja Audrë Bagdonaitë paskelbë, kad Vainuto seniûnijos bendruomenës susirinkusiesiems pademonstruos, kaip praëjusiais metais gyveno. Balèiuose Pirmoji prisistatë Balèiø kaimo bendruomenë Kivyliø þiburiai. O savo prisistatymà pradëjo iðties áspûdingai Balèiø himnu, kurá sukûrë mokytoja Staselë Eþerskienë. Anot Balèiø bendruomenës pirmininkës Kristinos Uþpelkienës, praëjusiais metais ávykdytas didþiulis projektas bendruomenës namø pastato renovacija. Gauta 750 tûkst. Lt. Apðiltintas pastatas, pakeistas stogas, suremontuotas pirmasis aukðtas. Taip pat gauti 25 tûkst. Lt ið Þemës ûkio ministerijos. Uþ ðiuos pinigëlius pastatytos supynës, lipynës, kur rinksis ne tik vietos jaunimas, bet ir jø tëveliai. Ið kito projektø lëðø árengta duonkepë, ásigyta aparatûra. Bendruomenës ðventës metu organizuotos þirgø lenktynës, kurias iniciavo vietos gyventojai Rasa ir Jonas Erciai. Balèiø gyventojai á Vainutà atvyko su dovanomis kiekvienai bendruomenei áteiktos jø rankomis iðkeptos duonos kepalai. Bikavënuose Ðiemet dirbome be pinigø. Nepraðëme niekieno pagalbos, viskà darëme savo paèiø rankomis ir pa- Praëjæ metai ne iðimtis. Taip pat sutvarkytas paplûdimys, árengta pavësinë. Mums labai daug padëjo ûkininkai, uþ tai jiems esame nuoðirdþiai dëkingi, - kalbëjo bendruomenës pirmininkë. M. Matevièienë pasidþiaugë, kad net 8 jaunos ðeimos Bikavënuose pradëjo kurti savo gyvenimà. Bikavëniðkiai darbðtûs þmonës, todël visuomet pasistengia, kad jø gyvenamoji teritorija bûtø saugi, sutvarkyta ir kad èia bûtø gera visiems. Galbût todël ir jaunos ðeimos èia nori ásikurti. O po visø vasaros darbø kasmet bikavëniðkiai susiburia Senøjø kaimo tradicijø kultûros centre á vakaronæ, kur pasidþiaugia nuveiktais darbais ir pasidalija ateities planais. Gorainiuose Pirmiausia Gorainiø bendruomenës pirmininkë Salomëja Pakalnienë pasidþiaugë, kad buvusios kaimo pradinës mokyklos pastatas atiteko bendruomenei ir dabar ten árengti bendruomenës namai. Praëjusiais metais Gorainiø bendruomenëje vyko du ypatingi renginiai. Auþbikavyje bendruomenës narys Arûnas Ðimelis padarë daugiau kaip 5 metrø aukðèio kryþiø poetui S. Valiûnui atminti. Ta proga surengta didelë ðventë, á kurià suguþëjo nemaþai apylinkiø gyventojø. Kitas didelis renginys tradicinë Oniniø ðventë. Tik ðiemet ji buvo paþymëta ypatingu jubiliejumi Gorainiø kaimo 400 metø gyvavimo. Pastatytas ir paminklas ðiai datai paþymëti. Dar viena naujiena Ðventës akimirka. ið Gorainiø susibûræs gorainiðkiø ansamblis, kuriam vadovauja Kazys Budrys. Vainute Vainuto bendruomenës praëjusiø metø veiklos ataskaità pristatë bendruomenës tarybos narë Laima Barakauskienë. Anot kalbëjusiosios, buvo ágyvendintas projektas Vainuto gimnazijos stadiono renovacija, kurio vertë siekë beveik 600 tûkst. Lt. Ðiuo stadionu naudojasi ne tik gimnazija, bet ir visi miestelio gyventojai. Uþ gautas lëðas árengtos aikðtelës, skirtos krepðiniui, lauko tenisui, tinkliniui, Savivaldybës taryba sunkiai, bet apsisprendë, dël Ðilokarèemos kvartalo programos Atkelta ið 4 p. sus. Á pagalbà J. Purliui atëjæs Tarybos narys Edvardas Vitkauskas sakë, kad jie nëra nusiteikæ prieð investicijas, taèiau sprendimas parengtas skubos tvarka ir komiteto nariai neturëjo galimybës su juo ið anksto susipaþinti. O tai juk milijonai litø, kuriuos reikëtø iðleisti iðmintingai. Tarybos narys Virgilijus Pozingis, buvæs ðios darbo grupës narys, klausë, kodël nebuvo suðaukta ðios programos darbo grupë, kad susipaþintø ir pritartø Tarybai teikia- Balèiø bendruomenë Kivyliø þiburiai prisistatë iðradingai sudainavo Balèiø kaimo himnà. mai programai. Be to, jis domëjosi, ar visuomenë þino, kas numatyta daryti ðios programos eigoje. Á tai meras atsakë, kad viskas buvo vieða ir norintieji su ðia programa galëjo susipaþinti. Galiausiai meras V. Laurinaitis pasiûlë baigti diskusijas ir balsuoti dël pateikto sprendimo projekto. J. Purlys nenusileido ir vël siûlë svarstymà atidëti mënesiui. Vis dëlto pasiginèijus buvo balsuota, atidëti ar tæsti svarstymà. Nugalëjo ðio projekto ðalininkai ir 13 Tarybos balsø balsavus uþ, 6 prieð bei 2 susilaikius Ðilutës miesto Ðilokarèemos kvartalo centrinës dalies kompleksinio sutvarkymo programa buvo priimta. Ji turëtø bûti ágyvendinta per metø ES finansiná laikotarpá. Priimtas biudþetas ir patvirtintos valdþios ataskaitos Ádomu, kad pirmà kartà po daugelio metø 2015 metø Ðilutës rajono biudþetas Taryboje buvo priimtas be ginèø ir diskusijø. Posëdyje patvirtintos ir Savivaldybës administracijos direktoriaus bei mero darbo ataskaitos, kurios taip pat nesukëlë platesniø diskusijø.

7 2015 m. vasario 24 d., antradienis SENIÛNIJOSE Ðilokarèemos" leidinys Pamario kraðto kultûrai 2015 m. vasario 24 d. Nr. 3 (190) Turgaus g. 3, Ðilutë. silainessodas@gmail.com Ðilainës sodo" sudarytojas ir redaktorius Saulius Sodonis. 7 Kaimynyste dþiaugtøsi ir pats Ðilutës dvarininkas H. Ðojus Nors ir gerokai vëjuotas, taèiau savaitgalis prieð Uþgavënes Ðilutëje buvo labai spalvingas. Saulës nuðviestà miestà pagyvino, þaismingumo suteikë prie Ðilutës dvaro iðsirikiavusios tradicinës Morës. Jau dvejus metus Ðilutës muziejus rengia ðio pavasario pradþios þenklø Moriø paradà. Jas pagaminti ir prie dvaro atveþti kvieèiamos ne tik Ðilutës miesto, bet ir Ðilokarèemos redakcijos padaryta Morë laimëjo vienà ið prizø. Spalvingos Morës papuoðë ne tik dvarà, bet ir Ðilutës miestà. rajono ástaigos, organizacijos. Ðis kvietimas mielai iðgirstamas ir jau nuo penktadienio dvaro prieigos pasipuoðia ávairiaspalvëmis Morëmis. Ádomu, kad drauge ðiais metais pasirodë ir kol kas bevardis jos palydovas. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai jø padarë ðvietimo ástaigos. Taèiau su malonumu á kûrybà ásijungë ir suaugusieji. Tad ðiais metais H. Ðojaus dvaro prieigose ásikûrë apie pusðimtis tradiciniø Moriø. Ði vieta labai tradiciðka, nes ávairius etnografinius dalykus labai mëgo prieð daugiau kaip ðimtà metø Ðilutës dvarà ásigijæs Hugo Ðojus (Hugo Scheu). Jo tuomet rinkta etnografinë ðio kraðto kolekcija tapo dabartinio Ðilutës muziejaus pagrindu. Gaila, taèiau spalvingos Morës gyvenimas labai trumpas. Po Laðininio bei Kanapinio kovø per Uþgavënes visos tradiciðkai pavirsta pelenais. Liûdëti nereikëtø, juk jos vël pasirodys kitais metais, kai per Uþgavënes bus ðaukiama: Þiema, þiema, bëk ið kiemo. Viena originaliausiø buvo su meile sukurta Ðilokarèemos redakcijos moteriðkë. Knyga Gyvenimo gyventojai pradëjo savarankiðkà gyvenimà Vasario vidury dienos ðviesà iðvydo nauja ðilutiðkio raðytojo Audriaus Ðikðniaus knygelë Gyvenimo gyventojai. Joje rasite novelæ Stiklinë vienatvës ir keletà jo naujausiø eilëraðèiø. Tai aðtuntas ðio produktyvaus autoriaus leidinys. Jau susiklostë tradicija, kad naujos A. Ðikðniaus knygos pasirodo metø pradþioje. Kone tà paèià dienà, kai knygos ið sostinës leidyklos Varosa pasiekë Ðilutæ, F.Bajoraièio vieðosios bibliotekos palëpëje árengtoje skaitykloje vyko jos pristatymas. Mokanèios tokius jaukius pristatymus rengti Ðilutës bibliotekininkës pasistengë, kad naujos knygos sutiktuvës vyktø iðkilmingoje ir jaukioje aplinkoje. Pakilià atmosferà padëjo kurti Ðilutës r. vaikø meno mokyklos fortepijono klasës moksleiviai, kuriuos muzikos paslapèiø moko mokytoja Liuda Ka- Ðilutës muziejø siûloma pavadinti H. Ðojaus vardu Ðilutës muziejaus vadovybë miesto bendruomenæ pakvietë á diskusijà, kurios metu svarstyta, kaip vertëtø pavadinti ðià kultûros ástaigà. Diskusijai pagrindu tapo tai, kad netrukus muziejus kelsis á baigiamas restauruoti dvaro patalpas. Ðilutës dvarininkas Hugo Ðojus (Hugo Scheu) ir jo istorinis rinkinys tapo dabartinio muziejaus pagrindu. Susirinkusius miesto bendruomenës narius muziejaus direktorë Roza Ðikðnienë supaþindino su H. Ðojaus gyvenimu ir veikla, papasakojo apie jo indëlá á kraðto istorijà, kultûrà ir miesto plëtrà. Muziejaus direktorë susirinkusiesiems dar kartà priminë darbuotojø parengtà bûsimos ekspozicijos restauruotose dvaro patalpose planà, kuris nuosekliai rengiamas, o bendruomenei pristatytas jau praëjusiais metais. Postûmá diskusijai davë tai, kad 2015 metø balandþio 1 dienà sukanka 170 metø nuo Ðilutës dvarininko H. Ðojaus gimimo. Tikintis, kad muziejus ðiais metais pagaliau ásikurs dvaro rûmuose, siûloma pasvarstyti galimybæ Ðilutës muziejui suteikti H. Ðojaus vardà. Á R. Ðikðnienës pradëtà diskusijà ásijungë dauguma susirinkusiøjø, taèiau vargiai tai buvo galima pavadinti diskusija, nes prieðtaraujanèiø, kad muziejui bûtø suteiktas H.Ðojaus vardas, nebuvo. Tik skyrësi kai kurios siûlomos pavadinimo formuluotës. Vis dëlto pasiûlyta kreiptis á visuomenæ, kad bûtø iðgirsta ir daugiau nuomoniø. Iðsakyta mintis, kad reikëtø oficialiai kreiptis á Ðilutës nevyriausybines organizacijas, kurios pareikðtø savo nuomonæ. Baigiantis susitikimui ir pokalbiui susirinkusieji vienbalsiai pritarë muziejininkø siûlymui Ðilutës muziejui suteikti buvusio Ðilokarèemos dvaro paskutinio savininko, pirmojo muziejaus Klaipëdos kraðte ákûrëjo H. Ðojaus vardà. Naujàjà A. Ðikðniaus knygà pristatë jo draugai redaktorë B. Morkevièienë ir aktorius V. Paldauskas. ðëtienë. Jaunøjø muzikantø muzika, atliekama èia pat esanèiu piakarà. Nors daugelis èia pianinu visà paþinties su naujàja knyga vaninu, buvo ir áþanga, ir lydëjo per skambinusiø moksleiviø grojo labai graþiai ir átaigiai, taèiau ypatinga ekspresija iðsiskyrë Kasparas Mikuþis. Taip naujos knygos pristatymas buvo puiki proga iðgirsti jaunøjø Ðilutës pianistø atliekamà muzikà. Be to, ji puikiai derëjo su pristatoma nauja A. Ðikðniaus knyga. Naujàjà knygà pristatë jau daugelá metø su ðiuo þmogumi bendradarbiaujanti Birutë Morkevièienë. Ji daþniausiai yra pirmoji, kuri susipaþásta su Audriaus rankraðèiais. Ir kaip ne kartà yra sakiusi, aptaria su juo naujus kûrinius, o, esant reikalui, pataria ar diskutuoja su autoriumi. B. Morkevièienë pasidalijo savo pastebëjimais ir áþvalgomis, kurios kilo ir skaitant jo naujàjá kûriná, ir rengiant A.Ðikðniaus tekstus spaudai. Daþniausiai A.Ðikðniaus kûrinius skaito Ðilutës kamerinio teatro aktorius Vygantas Paldauskas. Ðios knygelës pristatymo metu jis skaitë iðtraukà ið novelës Stiklinë vienatvës. Tai pasakojimas apie vieniðà moterá, kuri kaþkada nesugebëjo atsispirti stikleliui, nuo kurio dabar labai priklauso jos gyvenimas. Ðioje novelëje pasakojimas apie tos moters gyvenimo vingius. Tiesa, labai daþnai A.Ðikðniaus prozos herojai nuo alkoholio priklausomi þmonës. Vis dëlto á juos paþvelgus per autoriaus pasakojimo prizmæ matai, kad tai gyvenimo gniuþdymui pasidavæ nuoðirdûs ir atviri þmonës, nesugebëjæ rasti jëgø atsispirti menamam karèiosios nuraminimui. A.Ðikðnius, kuris taip pat yra gyvenimo mëtytas ir vëtytas, ðià novelæ dedikavo medikams Voldemarui Marèiulioniui, Ugnei Ðopienei, Zitai Varkalienei ir Danutei Zëèiuvienei, kurie padeda ið naujo atrasti gyvenimo prasmæ apgaulingai alkoholyje nusiraminimo ieðkantiems þmonëms. Pats A.Ðikðnius perskaitë keletà eilëraðèiø. Kaip ir iki ðiol, jo trumpose eilëse slypi gyvenimo iðmintis, o stiprybës jis semiasi ið savo vaikystës kaimo. Tik gaila, kad vis labiau bræstant autoriui atsiminimai blësta, nors ir toliau iðlieka emociðkai stiprûs ir átaigûs. Anot Audrius, ðiuo metu jis raðo romanà, todël maþiau lieka laiko poezijai. O kalbëdamas apie bûsimà kûriná jis sakë, kad tai bus romanas su detektyvo elementais. Bûsimoji knyga tai tarsi pasiþadëjimo ávykdymas, kurá autorius yra davæs ankstesniø jo knygø pristatymø metu. Kaip ir ankstesnes knygas, taip ir ðià A. Ðikðniui padëjo iðleisti Arvydas Jakas. Vakaro metu jis pasidþiaugë naujàja knyga ir palinkëjo, kad jø ðilutiðkis paraðytø dar daugiau.

8 2015 m. vasario 24 d., antradienis Ðilokarèemos informacija 8 Ðilutë patyrë 22 pralaimëjimà Ðilutë namø rungtynëse su Raseiniø komanda Rasai patyrë pralaimëjimà 77:91. Penktadiená miesto krepðinio komanda namuose pasitiko sveèius ið Raseiniø. Savø sirgaliø palaikomi ðilutiðkiai ketvirtajame këlinyje iðtirpdë solidø Rasø pranaðumà, taèiau pergalës iðplëðti nepavyko. Reguliaraus NKL sezono rungtynëse Ðilutë patyrë 22 pralaimëjimà. Pirmajame këlinyje aikðtëje ðeimininkavo sveèiai ir per pirmàsias rungtyniø minutes aktyviai krovësi taðkø kraitá. Ðilutës komandà á prieká tempë 9 taðkus pelnæs ir 8 kamuolius atkovojæs Edvinas Evaldas Ðaulys iðlieka naudingiausiu komandos þaidëju. Alundaris. O iki ilgosios pertraukos prie 17 taðkø pranaðumo sukaupusios Rasø komandos prisidëjo aktyvesnis þaidimas baudos aikðtelëje ir patikimas aukðtaûgiø þaidimas. Ketvirtàjá këliná Ðilutë pradëjo spurtu 16:2 ir ëmë Alberto Vilimo auklëtiniams kvëpuoti á nugarà (67:70). Ðeimininkø ambicijas ir Rasø taðkø badà tik ketvirtà këlinio minutæ nutraukë Giedrius Kurtinaitis. Taðkø sàskaità nuo baudø metimø linijos papildë K. Guðèikas, tritaðká smeigë D. Marcinkevièius ir Ðilutë vël nutolo 67:76. Deficità pamariðkiai bandë tirpdyti vydamiesi tolimais metimais, taèiau á taðkus atsakæ Rasai iðkovojo pergalæ rezultatu 77:91. Ðilutës komandoje puikiai Edvinas Alundaris (Nr.6) rungtynëse pelnë dvigubà dublá (15 taðkø, atkovojo 12 kamuoliø). rungtyniavo Evaldas Ðaulys, pridëjæs 20 taðkø, puolëjas Edvinas Alundaris pelnë dvigubà dublá (15 taðkø, atkovojo 12 kamuoliø), Eivydas Moloðèiakas 16 taðkø. Lietuvos geriausiø NKL lygos ðokëjø konkurse Atënës merginø triumfas Ðeðtadiená Palangos sporto arenoje vyko kasmetis Geriausiø Nacionalinës krepðinio lygos ðokëjø konkursas, kuriame dalyvavo ðilutiðkës Atënës krepðinio komandos palaikymo ðokëjø grupës merginos. Tarp aðtuoniø skirtingø Lietuvos miesto ðokëjø triumfavo ðilutiðkës ir Palangos ðokëjos. Atënës merginø triumfas ir nesuvaidintas dþiaugsmas paskelbus jas nugalëtojomis. Geriausiø NKL ðokëjø konkursas rengiamas ne pirmus metus aisiais ðilutiðkës merginos dþiaugësi antràja vieta. Ðiais metais konkurse, á kurá pasivarþyti dël geriausiai ðokanèios ir þaviausios ðokëjø grupës vardo merginos atvyko ið Molëtø, Trakø, Marijampolës, Raseiniø, Joniðkio, Jonavos ir Ðilutës. Ðokius stebëjo Leader Dance ið Klaipëdos profesionalios ðokëjos, kurios vertino ðokiø choreografijà, atliktus gimnastikos elementus, bendravimà su þiûrovais ðokio metu bei muzikos pasirinkimà. Susumavus rezultatus paaiðkëjo, kad geriausiai Lietuvoje ðokanti NKL merginø grupë Ðilutës Atënës merginos (trenerë Inga Mikutytë), kurioms atiteko organizatoriø ásteigtas prizas aprangø komplektas bei kvietimas ðokti Nacionalinës krepðinio lygos finalo ketvirto rungtynëse. Prasidëjo Ðilutës miesto krepðinio pirmenybës, sukvietusios 12 komandø, kurios nauja tvarka suskirstytos pagal pajëgumà á I ir II lygas. Kaip ir kasmet pirmenybës truks du mënesius, per kuriuos bus suþaistos 72 rungtynës. Ðiais metais I pogrupyje á kovas aikðtelëje su oranþiniu kamuoliu stoja praëjusiø metø èempionai Juknaièiø komanda, Þemaièiø Naumieðèio Pilupis, Ðilutës SM pirmoji rinktinë Draugystë ir debiutantas Fen Team ekipa. II pogrupyje susitiks: Ðilutës veteranø rinktinë Ðamai, Amberis, Gluosnis, Ðilutës SM antroji ir treèioji rinktinës bei Vilkyèiø Germanika. Startavo rajono krepðinio pirmenybës Rajono pirmenybiø debiutantas Fen Team komanda (vadovas K. Vaièiûnas). Ðilutës ir Palangos ðokëjos. Rajono krepðinio pirmenybës bus vykdomos dviem ratais. Po to atkrintamosios rungtynës. Lygø prizininkø laukia taurës ir medaliø komplektai. Pirmenybiø organizatorius VðÁ Ðilutës sportas. Visos rungtynës þaidþiamos savaitgaliais Ðilutës krepðinio sporto salëje (Gluosniø g. 13b).

9 2015 m. vasario 24 d., antradienis 8 SENIÛNIJOSE 2015 m. vasario 24 d., antradienis Vargas su griuvësiais ir socialinio bûsto laukianèiaisiais Jau daugelá metø Lumpënuose, Topoliø gatvëje, stovi nuo sovietmeèio nebenaudojami ûkiniai pastatai, seniai tapæ griuvësiais. Jie ne tik bjauroja gyvenvietës vaizdà, bet ir kelia pavojø ten paþaisti mëgstantiems vaikams. Pasirodo, ðios problemos valdþios atstovai nepajëgûs iðspræsti. Tos paèios seniûnijos Nepertlaukiø kaime riogso buvusios fermos likuèiai. Neseniai ðalia jø vëjo jëgainiø statytojai árengë asfaltuotà sporto aikðtelæ. Tad tokios sovietinës liekanos gali bûti reikalingos nebent sportuojantiems kaimo þmonëms nuo netikëtai uþklupusio lietaus pasislëpti. Stasys BIELSKIS Pasak Lumpënø seniûnës Danguolës Mikelienës, tie griûvantys pastatai Lumpënuose yra dviejø dvylikabuèiø namø savininkø turtas. Griuvësiai priklauso daugiabuèiø gyventojams. Deja, jie nesusitaria dël bendro turto likimo ir nieko nedaro, kad apsaugotø vaikus nuo nelaimës. Miðko sanitarinës bûklës gerinimas nauda ir þmogui, ir gamtai Ið maþyèio daigelio auganèiam medþiui tenka áveikti daug pavojø. Ávairûs miðko gyventojai nori paskanauti maistingos þievës ar sultingø lapø, o kur dar ligos, kurios tik ir puola aplaidþiai priþiûrint miðkà. Todël reikia labai rûpestingai atlikti visus miðko prieþiûros darbus nuo daigelio sodinimo iki kirtavietës sutvarkymo. Saulius SODONIS Ði sovietinë liekana gali bûti reikalinga nebent neseniai árengtoje sporto aikðtelëje sportuojantiems Nepertlaukiø kaimo þmonëms nuo netikëtai uþklupusio lietaus pasislëpti. Anais laikais kiekvienas daugiabutis namas turëjo po du tokius pastatus. Juose þmonës laikë gyvulius, buvo ir lauko virtuvës jovalui virti. Gyventojai turëjo ir po dalá darþinës ðienui laikyti. Bet dabar jie jau pavirto griuvësiais, sakë seniûnë. D. Mikelienës teigimu, turtas bendras, o savininkø yra visokiø. Netgi tokiø, kurie yra paskendæ skolose, kuriø turtas areðtuotas. Atsiranda visokiø kliûèiø, kai tik pabandoma savininkus ápareigoti savo turtà prisiþiûrëti ar sutvarkyti. Tad situacija ir toliau iðlieka sudëtinga. Bet vilèiø vis dëlto yra. Seniûnë Ðilokarèemai sakë, jog turto areðtas vienam daugiabuèio gyventojui jau panaikintas, ir kad griûvanèius pastatus ruoðiasi nupirkti du Lumpënø ûkininkai. Jie ir susiremontuos tuos statinius. O dël buvusios fermos Nepertlaukiø kaime situacija yra kitokia karvidës pastato, o vëliau jame veikusio pieno supirkimo punkto likuèius yra privatizavæ du asmenys. Matyt, jie rengiasi pastatà atstatyti... Praëjusiais metais Tauragës rajono apylinkës teismo sprendimu pripaþintas beðeimininkiu turtas perduotas Pagëgiø savivaldybës nuosavybën. Tai butas, Bûtina kuo skubiau ið miðko paðalinti vëjovartas, kad jose neásiveistø vabzdþiai kenkëjai. Ðilutës miðkø urëdijos nuotrauka Saugoti, atkurti ir tinkamai priþiûrëti miðkus tai Ðilutës miðkø urëdijos prioritetai. Tam skiriama nemaþai lëðø, nes urëdija uþima didelæ teritorijà, kurioje taip pat yra nemaþai unikaliø gamtos paminklø. Ðilutës miðkø urëdijos miðkai yra trijø savivaldybiø Klaipëdos, Ðilutës, Pagëgiø teritorijoje. Bendras miðkø plotas sudaro ha. Ið jø valstybinës reikðmës miðkai ha, privatûs ir nuosavybës teisëms atkurti skirti plotai ha. Kokius darbus turi atlikti miðkininkai, kaip reikia priþiûrëti miðkà, kad ðis nesusirgtø ar nebûtø niokojamas? Apie tai kalbëjomës su Ðilutës miðkø urëdu Vaidu Bendaravièiumi ir vyriausiuoju miðkininku Viktoru Auþbikavièiumi. V. Bendaravièius teigë, kad tokie darbai kainuoja nepigiai miðko apsaugos, tvarkymo ir atkûrimo darbams atlikti bei administruoti kasmet skiriama net po 70 proc. lëðø nuo numatytos iðkirsti ir parduoti miðko kirtimø apimèiø vertës, apskaièiuotos nenukirsto valstybinio miðko kainomis. Pasak urëdo, gerinant sanitarinæ miðkø bûklæ bûtina iðkirsti sausuolius, nes juos greitai uþpuola vabzdþiai kenkëjai. Ypaè reikia skubëti ið miðko paðalinti vëjovartas joms ilgiau uþsigulëjus atsiranda kenkëjø. Miðkininkai árengia prieðvëjines juostas miðko palaukëje, kad tø vëjovartø bûtø kuo maþiau Mûsø kraðte vyraujantys stiprûs vakarø vëjai pridaro þalos net brandiems miðkams, - pasakojo Ðilutës miðkø urëdas. O ðalia Kurðiø mariø esanèiuose miðkuose aukðti gruntiniai vandenys, miðkas uþpelkëja. Prie Kurðiø mariø ir á Ventës ragà atvyksta didþiuliai miðko lankytojø srautai, todël bûtina geriau priþiûrëti senus rekreacinius objektus ir kurti naujus. Ðilutës urëdijos teritorijoje yra Nemuno deltos ir Rambyno regioniniai parkai, jø apsaugos tvarka patvirtinta Vyriausybës nacionaliniø ir regioniniø parkø nuostatose. Miðkininkai dirba pagal aplinkos ministro ásakymu patvirtintà Valstybinæ miðkø sanitarinës apsaugos programà. Lietuvos miðkuose yra trys paþeidëjø rûðys ligos, vabzdþiai kenkëjai ir þvërys. Kenksmingø veiksniø daromos þalos miðkams dydis ávairiais metais bûna nevienodas. Didþiausia XX amþiuje þievëgrauþio tipografo invazija nustatyta metais tada iðplito ir puðinio verpiko, ir puðinio pelëdgalvio masinio pakenkimo þidiniai, iðtisai iðdþiûvo ávairaus amþiaus uosynai. Tad miðkø sanitarinæ apsaugà Lietuvoje dar Griûvantys pastatai bjauroja Lumpënø gyvenvietës vaizdà, kelia pavojø ten paþaisti mëgstantiems vaikams. esantis Ðilgaliø kaime, arklidë, maðinø plovyklos griuvësiai Nattvartas ir rûsys Ðereitlaukio kaime, buvusiø pamatø griuvësiai, Nukelta á 10 p. reikia tobulinti. Miðkininkai pripaþásta, kad miðko sanitarinës bûklës stebëjimo, informacijos rinkimo bei perdavimo sistema veikia nepakankamai efektyviai ligø plitimas ir kenkëjø masinis dauginimasis, jø iðplitimas daþnai pastebimas pavëluotai. Nepakankamai taikomos miðko sveikatingumà gerinanèios profilaktinës miðko apsaugos priemonës. Didëjant privaèiø miðkø plotams ir miðkø savininkø skaièiui, esama sanitarinë miðko apsaugos sistema tampa dar labiau neveiksminga. Miðko sanitarinës apsaugos priemones riboja ir ekonominës prieþastys, ir ûkinës veiklos (pvz., saugomose teritorijose). Ðilutës miðkø urëdijos vyriausiasis miðkininkas V. Auþbikavièius sakë, kad 2015 metais numatyta pagaminti ir iðkelti 225 inkilus, aptverti ir priþiûrëti 135 skruzdëlynus, atrinkti ir paþenklinti 175 uoksinius medþius, medelyne pasodinti 5 tûkst. nektaringø bei ornitochoriniø augalø. Ágyvendinant fizines ir mechanines miðko apsaugos priemones bus iðdëstytos 245 ferominës gaudyklës, 250 kietmetriø vabzdþiagaudþiø medþiø (medienos), paðalinti liemenø kenkëjø kà tik uþpulti medþiai, 35 hektaruose iðkastos duobutës puðiniams straubliukams gaudyti, padedant juose jaukus. Numatytos ir cheminës apsaugos priemonës, tik jø kiekis turi bûti labai ribotas. Sertifikuojanèios ámonës rekomenduoja naudoti biologinius preparatus. Vis dëlto geriausia priemonë sanitarinis miðko kirtimas. Kaip ir kasmet eglynuose bus ieðkoma þievëgrauþio tipografo ðvieþiai apniktø medþiø, valomas uþðlamðtintas miðkas. Uþs. Nr