EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2016) 663 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglam

Transkriptas

1 EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2016) 663 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų įgyvendinimo LT LT

2 KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų įgyvendinimo 1. ĮVADAS 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų 1 (toliau reglamentas) sukurta bendra Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo teisinė sistema. Reglamento 10 straipsnyje numatoma, kad: Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. ir po to kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma įvertinama perduotų duomenų kokybė, duomenų rinkimo metodai, valstybėms narėms ir duomenis teikiantiems padaliniams tenkanti administracinė našta, taip pat tų statistinių duomenų įgyvendinamumas ir efektyvumas. Prireikus ir atsižvelgiant į 4 straipsnio 2 dalyje paminėtus rezultatus, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai: - diegti naujus aplinkos ekonominių sąskaitų modulius, tokius kaip aplinkos apsaugos išlaidos ir pajamos (EPER) / aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos (EPEA), ekologiškų prekių ir paslaugų sektorius (EGSS), energijos sąskaitos, pervedimai, susiję su aplinka (subsidijos), išteklių naudojimo ir valdymo išlaidų sąskaitos (RUMEA), vandens sąskaitos (kiekybinės ir kokybinės), atliekų sąskaitos, miškų sąskaitos, ekosistemų funkcijų sąskaitos, šalies ūkio medžiagų atsargų sąskaitos (ŠŪ- MSS) ir nepanaudotų iš žemės išgaunamų medžiagų (įskaitant gruntą) įvertinimas, - dėl tolesnio duomenų kokybės ir jų rinkimo metodų gerinimo, tuo pačiu gerinant duomenų aprėptį bei palyginamumą ir mažinant administracinę naštą įmonėms ir administracijai. Pirmoji ataskaita, parengta remiantis šiuo straipsniu, paskelbta 2013 m. 2 Tai yra antroji ataskaita. 2 skyriuje pateikiama aplinkos ekonominių sąskaitų apžvalga. 3 skyriuje pranešama apie pokyčius, įvykusius po paskutinės ataskaitos. 4 skyriuje aptariama, kokių priemonių buvo imtasi siekiant pagerinti reglamento įgyvendinimą

3 2. APLINKOS EKONOMINĖS SĄSKAITOS Aplinkos ekonominės sąskaitos tai statistikos sistema, apimanti ekonominę ir aplinkos informaciją, siekiant įvertinti aplinkos įnašą į ekonomiką ir, atvirkščiai, ekonomikos įnašą į aplinką. Jos padeda stebėti ekonomikos poveikį aplinkai ir tiria, kaip jį būtų galima mažinti. Aplinkos ekonominės sąskaitos apima labai įvairių sričių aplinkos duomenis, ir jose vartojamos tos pačios sąvokos ir terminai kaip nacionalinėse sąskaitose. Tokiu būdu jose atsispindi ekonomikos, namų ūkių ir aplinkos veiksnių sąveika, todėl jose pateikiama daugiau informacijos nei tik nacionalinėse sąskaitose. Aplinkos ekonominės sąskaitos pateikia plataus spektro informaciją apie aplinką ir ekonomiką. Visų pirma, jomis naudojantis galima įvertinti gamtos išteklių naudojimo tendencijas, dėl ekonominės veiklos į orą išmetamų teršalų lygį ir ekonominės veiklos aplinkosaugos tikslais mastą. Aplinkos ekonominės sąskaitos parodo taršos kiekį, kurį išmeta pramonės sektoriai ir namų ūkiai, ir leidžia tai įvertinti šių sektorių užimtumo ir produkcijos vertės ir jų išlaidų mažinant taršą kontekste. Aplinkos ekonominės sąskaitos nustato integruotą duomenų pateikimo, rodiklių skaičiavimo ir analizės atlikimo sistemą. Su aplinka susijusių duomenų integravimas į nacionalinių sąskaitų sistemą leidžia nuosekliau apskaičiuoti rodiklius ir analizuojant įtraukti darnaus vystymosi socialinius bei ekologiškai tvaraus augimo užimtumo aspektus. Reglamentas nustato Europos aplinkos ekonomines sąskaitas. Reglamentas suskirsto sąskaitas į modulius. Pradžioje buvo sukurti trys moduliai (reglamento priedai nuo I iki III): Į orą išmetamų teršalų sąskaitos: šešių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (be kita ko, įskaitant CO 2 ir CO 2 iš kurui naudojamos biomasės) ir septynių į orą išmetamų teršalų išmetimas į aplinką, įvardijant 64 pramonės sektorius bei namų ūkius, kurie išmeta teršalus. Su aplinka susiję mokesčiai pagal ekonominės veiklos rūšį: su aplinka susiję mokesčiai keturioms didelėms grupėms: energetikai, transportui, teršalams ir ištekliams, įvardijant 64 pramonės sektorius, namų ūkius ir nerezidentus, mokančius mokesčius. Visi mokestinių įplaukų duomenys atitinka nacionalines sąskaitas, juos galima palyginti su BVP, iš viso sumokėtais mokesčiais ir socialinėmis įmokomis bei kitais suvestiniais ekonominiais rodikliais. Šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitos: medžiagų sąnaudos nacionaliniuose ūkiuose, medžiagų atsargų pokyčiai ūkyje ir medžiagų sąnaudos kituose ūkiuose ar aplinkoje. Europos aplinkos ekonominės sąskaitos renkamos remiantis 2012 m. aplinkos ekonominių sąskaitų sistemos tarptautiniais standartais centrine sistema 3. Šios sistemos sukūrimą ir paskelbimą prižiūrėjo Jungtinės Tautos, Europos komisija (Eurostatas), Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio banko grupė

4 3. POKYČIAI, ĮVYKĘ PO PASKUTINĖS ATASKAITOS 3.1. TEISINĖ SISTEMA Po paskutinės įgyvendinimo ataskaitos įvykęs svarbus pokytis apima reglamento pakeitimus pridedant papildomus tris modulius (priedai nuo IV iki VI) 4 : Aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos: aplinkos apsaugos tikslais ūkio subjektų (privačių ir viešųjų subjektų bei namų ūkių) patirtos išlaidos. Aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos: informacija apie prekių ir paslaugų, sukurtų ir pagamintų aplinkos apsaugos ar išteklių valdymo tikslais, gamybą ir eksportą. Ataskaita taip pat apima užimtumą, susijusį su šiomis veiklomis. Fizinių energijos srautų sąskaitos: energetikos srautai iš aplinkos į ūkį (gamtinių sąnaudų gavyba), cirkuliuojantys ūkyje (energetikos produktų gamyba ir naudojimas) ir patenkantys iš ūkio į aplinką (energetikos likučių šalinimas). Pagal IV VI priedus reikalaujami duomenys pirmą kartą turi būti persiųsti Komisijai (Eurostatui) 2017 m. (pateikiant laiko eilutes nuo 2014 m.) 5. Šiems duomenims parengti Komisija (Eurostatas) skatina dalyvauti bandomuosiuose tyrimuose ir atlikti savanoriško duomenų rinkimo užduotis KITI TEISĖS AKTAI, PADEDANTYS GERINTI KOKYBĘ 2015 m. Komisija patvirtino vieną įgyvendinimo reglamentą ir vieną deleguotąjį reglamentą, kuriais siekiama papildyti reglamente nustatytą bendrą sistemą. Abu reglamentai užtikrina šalių palyginamumą ir kokybės standartus. Jie yra išdėstyti taip: 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2174 dėl orientacinio aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių bei paslaugų rinkinio, Europos aplinkos ekonominėms sąskaitoms skirtų duomenų perdavimo formato ir kokybės ataskaitų teikimo sąlygų, struktūros ir periodiškumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų 6. Šis aktas nustato reglamento įgyvendinimo taisykles, susijusias su trimis atskiromis sritimis: orientaciniu aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių bei paslaugų ir ekonominės veiklos rinkiniu (pagal reglamento 3 straipsnio 5 dalį), techniniu duomenų persiuntimo Komisijai formatu (pagal reglamento 6 straipsnį) ir kokybės m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 538/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų (OL L 158, , p. 113). 5 Daugeliui valstybių narių taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 2016 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/335, kuriuo Ispanijai, Prancūzijai, Italijai ir Kiprui leidžiama taikyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų (

5 ataskaitų teikimo sąlygomis, struktūra ir periodiškumu (pagal reglamento 7 straipsnio 3 dalį). Kalbant apie pirmąją iš trijų sričių, šiuo aktu nustatoma aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sąskaitų (reglamento V priedas) apimtis, siekiant sudaryti palankesnes šio priedo vienodo taikymo visose šalyse sąlygas. Antroji ir trečioji sritys yra svarbios visiems reglamento moduliams. Standartų dėl techninių duomenų apie Europos aplinkos ekonomines sąskaitas persiuntimo Komisijai (Eurostatui) formato (antroji sritis) įdiegimas padidins efektyvumą ir sumažins nacionalinėms institucijoms tenkančią administracinę naštą. Tie patys standartai gali būti taikomi ir siunčiant statistinius duomenis tarptautiniais tikslais, pvz., EBPO ir Jungtinių Tautų agentūroms. Šie standartai lemia didesnį efektyvumą, pvz., duomenų persiuntimas tarp institucijų gali būti vykdomas įrenginių bendradarbiavimo pagalba, be žmogaus įsikišimo. Kokybės ataskaitų (teikimo sąlygų, struktūros ir periodiškumo) (trečioji sritis) specifikacijos užtikrins Komisijos statistikos kokybės stebėjimui reikalingų elementų buvimą. Reglamento 7 straipsniu reikalaujamos kokybės ataskaitos yra būtinos Komisijai (Eurostatui) vertinant valstybių narių pateiktų duomenų kokybę. Jos taip pat reikalingos duomenų patikrai ir sritims, kuriose reikia gerinti kokybę, įvardyti m. lapkričio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/172, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 nuostatos dėl energetikos produktų nustatymo 7. Šis aktas nurodo energetikos produktus, naudotinus fizinių energijos srautų sąskaitoms (reglamento VI priedas). Energetikos produktų sąrašas nustato apimtį ir naudotiną klasifikaciją, siekiant užtikrinti tarptautinį duomenų palyginamumą DUOMENŲ RINKIMO METODAI IR ADMINISTRACINĖ NAŠTA Bendruoju aplinkos ekonominių sąskaitų atveju nereikia rinkti naujų duomenų pasinaudojama turimais duomenimis. Taip yra todėl, kad, šalia nacionalinių sąskaitų duomenų, jos lygina duomenis, gautus iš daugybės šaltinių, pvz., energetikos, transporto, žemės ūkio, valdžios sektoriaus išlaidų ir apmokestinimo statistikos ir kitų nestatistinių šaltinių. Valstybės narės gali pritaikyti turimus duomenis, kad jie atitiktų nacionalinėse sąskaitose vartojamas sąvokas, ir tokiu būdu patenkinti reglamente nustatytus reikalavimus. Tas faktas, kad aplinkos ekonominės sąskaitos iš naujo panaudoja esamus duomenis, reiškia, kad papildoma reagavimo našta verslo įmonėms ir namų ūkiams yra labai maža, jei duomenų šaltiniai egzistuoja ir yra išlaikomi. Siekdamos pagerinti duomenų kokybę, šalys taip pat gali sukurti konkrečias duomenų rinkimo užduotis, skirtas aplinkos ekonominėms sąskaitoms. Vienas pavyzdys, kur tai buvo padaryta, yra aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos (reglamento V priedas), kurioms tam tikros šalys sukūrė mažas, 7 5

6 tam tikslui skirtas apklausas, siekdamos papildyti kitus duomenų šaltinius. Apklausos vykdomos kartą per metus ar pusę metų, o našta, tenkanti verslo įmonėms, yra maža. Nacionalinės institucijos (paprastai tai būna nacionalinės statistikos institucijos) atlieka didžiausią darbą rengiant sąskaitas, t. y. apdoroja turimus duomenis ir didina jų analitinį potencialą. Kiekvienai nacionalinei institucijai sąskaitoms sudaryti iš viso apytiksliai reikia vidutiniškai nuo keturių iki šešių viso etato ekvivalentų bendrai šešiems reglamento priedams. Personalo sąnaudos prideda didelę vertę bendriems duomenims ir didina tarpusavio sąveikų analizavimo potencialą. Kelios nacionalinės institucijos pasinaudojo bandomųjų tyrimų (iš dalies finansuotų Komisijos) rezultatais, kad sukurtų duomenų apdorojimo ir analizavimo metodus ĮGYVENDINAMUMAS IR EFEKTYVUMAS Reglamentu nustatyti moduliai yra testuojami ir išbandomi prieš Komisijai pasiūlant teisinę sistemą ir tokiu būdu yra užtikrinamas jų įgyvendinamumas (žr. 4.2 skyrių). Testavimas atliekamas bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, siekiant pasinaudoti jų patirtimi ir užtikrinti, kad yra pasiektas bendras susitarimas dėl modulių įgyvendinamumo. Šiuo metu vykdomi potencialių naujų modulių bandomieji tyrimai. Aplinkos ekonominių sąskaitų efektyvumas priklauso nuo dviejų veiksnių: kaip pertvarkyti turimą informaciją į bendrą sistemą; kaip ir kokiu mastu yra naudojamos sąskaitos. Pirmu atveju į orą išmetamų teršalų sąskaitos (reglamento I priedas) gali būti pavyzdys, kaip buvo pertvarkyta turima informacija. Į orą išmetamų teršalų sąskaitoms naudojama jau surinkta informacija apie į orą išmetamus teršalus, reikalinga ataskaitoms pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (CLRTAP). Vėliau duomenys papildomi nauja informacija, kad jie atitiktų nacionalinėse sąskaitose naudojamų išteklių panaudojimo bei sąnaudų produkcijos lentelių klasifikacijas ir sąvokas. Tuomet juos galima panaudoti kartu su panašiomis sąskaitomis, pvz., energetikos, aplinkosaugos mokesčių ir ūkio sektorių. Šią informaciją galima panaudoti priežastinio ryšio principu sukurtuose modeliuose, kurie apibrėžia visuomenės ir aplinkos sąveiką, kaip antai Europos aplinkos agentūros modelyje Varomosios jėgos apkrova būklė poveikis atsakas (DPSIR). Antruoju atveju aplinkos sąskaitos sustiprina septintąją ES aplinkosaugos veiksmų programą, kuria grindžiama ES politika iki 2020 m., Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales 8. Jos taip pat naudojamos 2020 m. Europos pavyzdinėje iniciatyvoje Tausiai išteklius naudojanti Europa 9, kur pagrindinis rodiklis išteklių produktyvumas yra paimtas iš medžiagų srautų sąskaitų (reglamento III priedas). Šis priedas taip pat gali būti naudingas ES žiedinės ekonomikos veiksmų planui 10, visų pirma apskaičiuojant perdirbimo rodiklius. Aplinkosaugos

7 mokesčiai (reglamento II priedas) naudojami aplinkosaugos fiskalinės reformos tyrime dėl Europos semestro žalinimo 11. Tikimasi, kad aplinkos ekonominės sąskaitos bus naudojamos stebėti JT tvaraus vystymosi tikslus 12. Nors aplinkos ekonominės sąskaitos jau dabar prisideda prie daugelio politikos formavimo iniciatyvų, jų potencialas dar nėra iki galo išnaudotas. Instituciniams vartotojams sąskaitos yra naujovė ir vis dar yra santykinai nepažįstamos. Statistikai galėtų padidinti žinomumo lygį užtikrindami geresnę komunikaciją ir turimų duomenų propagavimą. Analitinės aplinkos ekonominių sąskaitų svarbos išaiškinimas yra viena sudedamųjų šiuo metu vykdomų iniciatyvų dalių. Šalia priemonių, skirtų sąskaitoms sujungti ir jų kokybei užtikrinti, dedamos pastangos padidinti jų žinomumą DUOMENŲ KOKYBĖ Šiame skyriuje trumpai aptariama duomenų, kuriuos pateikė valstybės narės pagal reglamento I III priedus per ataskaitinį laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. iki 2015 m., kokybė. Nuo 2017 m. valstybės narės privalės pateikti duomenis pagal reglamento IV VI priedus m. buvo pirmieji metai, kai visos 28 valstybės narės pateikė reglamentu reikalaujamus duomenis. Norvegija ir Šveicarija taip pat pateikė duomenis, Islandija ne (reglamentas svarbus EEE). Be to, tam tikrus duomenis taip pat pateikė keletas ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių. Eurostatas viešai skelbia šiuos duomenis savo svetainėje 13 ir papildo juos techniniais paaiškinimais (metaduomenimis) ir atskiru skyriumi 14 su papildoma informacija. Duomenų, gautų nuo 2013 m. iki 2015 m., kokybė reikšmingai pagerėjo. Taip yra dėl dviejų priežasčių: pirma, baigė galioti laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos 15, suteiktos šešioms valstybėms narėms dėl duomenų persiuntimo pagal reglamento I III priedus. Tai reiškia, kad 2015 m. duomenys tapo prieinami visoms valstybėms narėms, kas supaprastino ES reikalingų suvestinių rodiklių pateikimą. Antra, 2015 m. buvo pašalinti tam tikri sunkumai, susiję su klausimynų pildymu 2013 m. ir 2014 m. Kitas aspektas klausimynų išsamumas. Kalbant apie reglamento I priedą, dauguma šalių 2015 m. pateikė gana išsamius klausimynus. Maltos duomenys buvo nepakankami, todėl Komisija (Eurostatas) daugeliu atvejų paskelbė apytikslius duomenis. Reglamento II priedo atveju buvo užpildytos visos visų ataskaitinių metų lentelės. Vis dėlto Kroatija neišskyrė visų mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšį. Reglamento III priedo atveju 2015 m. visos šalys užpildė visas privalomas lenteles. Ankstesniais metais kelios šalys nepristatė išsamių m. lapkričio 6 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas Nr. 2012/691/ES ( 7

8 duomenų apie ES išorės prekybą ir vietoj to pranešė apie išorės prekybą su ne 27 ES valstybėmis, bent jau teikdamos tam tikrą statistiką. Išryškinta keletas sričių ir specifinių klausimų, kur šalys sunkiai užtikrina gerą duomenų kokybę. Parengus kokybės ataskaitas buvo nustatytos šios techninės sritys, kuriose reikalingi tolesni patobulinimai: I priedas: esminiai sunkumai susiję su duomenų suderinamumu su įvertinimais, atliktais siekiant įvykdyti ataskaitinius įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją ( maršrutiniai vienetai ), į orą išmetamų flourintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų aprėptimi ir NACE pramonės sektoriams paskirstytomis kelių transporto į orą išmetamų teršalų kvotomis. II priedas: pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduria maždaug pusė valstybių narių, yra nerezidentų sumokėtų mokesčių apskaičiavimas. Maža to, kai kurios šalys priskyrė mokestines pajamas ekonominėms veikloms, pasinaudodamos administraciniais duomenimis, netinkamais šiam tikslui. Šie klausimai yra šiuo metu sprendžiami. Didesnis bendradarbiavimas tarp institucijų, kuriančių nacionalines sąskaitas, sudarys palankesnes sąlygas užtikrinti duomenų nuoseklumą. III priedas: sunkumų keliančios sritys yra susijusios su duomenimis, kuriuos reikia įvertinti, iš dalies dėl statistinių duomenų trūkumo. Tai apima pasėlių likučius, pašarinius pasėlius ir ganyklų biomasę, smėlio ir žvyro gavybą ir išmokėtinų sumų nustatymą pagal gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reglamentu reikalaujami valstybių narių pateikti statistiniai duomenys yra aukštos kokybės. Išlieka keletas tobulintinų sričių ir Komisija (Eurostatas) kartu valstybėmis narėmis tęsia darbą, kad būtų išspręsti techninio lygmens klausimai. Kaip išdėstyta 4.2 skyriuje, planuojama, kad diegiamos arba suplanuotos priemonės pagerins kokybę. 4. GERINIMO VEIKSMAI Šiame skyriuje aptariami pasiūlymai dėl naujų aplinkos ekonominių sąskaitų (4.1 poskyris) ir priemonės, kurių imtasi siekiant pagerinti duomenų kokybę ir duomenų surinkimo metodus (4.2 poskyris), kaip to reikalaujama reglamento 10 punkte. Šiame skyriuje pristatomos iniciatyvos išsivystė iš dviejų esminių strategijų. Pirmoji įgyvendinimo strategija 16, 2013 m. vasario mėn. patvirtinta Jungtinių Tautų Statistikos komisijos ir skirta integruotų aplinkos ekonominių sąskaitų sistemos tarptautiniams standartams centrinei sistemai, kuri yra tarptautinis statistinis standartas, kurio laikosi Europos aplinkos ekonominės sąskaitos. Ši pasaulinė įgyvendinimo strategija rekomenduoja lankstų ir modulinį požiūrį, siekiant suderinti skirtingus politinius poreikius ir duomenų prieinamumo lygius

9 Antroji m. Europos aplinkos sąskaitų strategija 17. Tai tolimesnių darbų programa, dėl kurios sutarė Komisija (Eurostatas) ir Europos statistikos sistemos komitetui priklausančios valstybės narės. Strategija koordinuoja Europos pastangas ir atveria kelią naujiems reglamento moduliams. Strategijos darbo programa m. orientuojasi į: reglamento I III prieduose nurodytų sąskaitų (į orą išmetami teršalai, aplinkosaugos mokesčiai ir medžiagų srautai) kokybės suvienodinimą; esamų aplinkos ekonominių sąskaitų naudojimo skatinimą; sąskaitų terminų gerinimą, įskaitant išankstinius paskaičiavimus, siekiant suteikti aplinkosaugos politikos aspektams didesnį svorį ekonomikos planavime; reglamento IV VI prieduose nurodytų sąskaitų (aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos, aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos ir fizinių energijos srautų sąskaitos) įgyvendinimą; investavimą į statistikos infrastruktūrą (t. y. standartų metodikas, klasifikatorius, specializuotą programinę įrangą ir pan.) siekiant pagerinti aplinkos sąskaitų prieinamumą, kokybę ir naudingumą; savanoriško duomenų rinkimo kitose srityse (vanduo ir miškai, aplinkosaugos subsidijos ir panašūs pervedimai bei išteklių valdymo išlaidos) metodikų vystymą. Europos aplinkos sąskaitų strategija netrukdo atskiroms valstybėms narėms papildomai plėtoti kitas sritis, susijusias su jų vietinėmis aplinkybėmis, politiniais poreikiais ir finansinėmis priemonėmis PASIŪLYMAI DĖL NAUJŲ MODULIŲ Po paskutinės pažangos ataskaitos buvo patvirtintos trys naujiems moduliams siūlomos sritys pagal reglamento 10 straipsnį, kaip išdėstyta 3.1 skyriuje. Moduliai nurodomi reglamento IV VI prieduose: aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos, aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos ir fizinių energijos srautų sąskaitos. Buvo plėtojamos ir kitos sritys, išvardytos reglamento 10 straipsnyje: Patyrusių valstybių narių darbo grupė sukūrė duomenų surinkimo apie aplinkosaugos subsidijas ir kitus pervedimus sistemą. Eurostatas paskelbė gaires, o pirmasis duomenų surinkimas buvo vykdomas 2015 m. Sistema ir gairės išaiškina svarbias sąvokas ir ataskaitines lenteles bei nurodo, kaip rinkti duomenis. Aplinkosaugos subsidijos reiklesnė sritis nei aplinkosaugos mokesčiai, kadangi viešųjų finansų statistikos apskaita yra sudėtingesnė. Komisija (Eurostatas) ruošia vadovą apie išteklių valdymo išlaidų sąskaitas. Yra panašumų tarp šių sąskaitų ir aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų (reglamento IV priedas) teisinio modulio, tai reiškia, kad patirtis, įgyta pastarojoje srityje po 2017 m., padės apsispręsti, kaip toliau judėti su pirmąja

10 Komisija dirba ties eksperimentiniu projektu dėl integruotos gamtinio kapitalo ir ekosistemos paslaugų apskaitos. Tai ilgos trukmės projektas, rezultatus planuojama pasiekti iki 2020 m. Pagrindiniai tikslai integruoti esamus ES lygio duomenų rinkinius (palydovinius vaizdus, žemės panaudojimo ir dangos tyrimus ir modelius) ir pasinaudoti projekto partnerių patirtimi siekiant sukurti nuoseklią ES sistemą, suderinamą su detalesnėmis sąskaitomis nacionaliniu lygiu. Komisija racionalizavo ir supaprastino dabartinę miškų sąskaitų sistemą ir savanoriško duomenų rinkimo užduotį. Ši užduotis buvo būtina, nes bandomosios programos neatitiko vartotojų lūkesčių, todėl nesusiformavo pakankamas poreikis. Komisija (Eurostatas) atliko pagrindinį konceptualų darbą dėl fizinių vandens srautų sąskaitų vandens sąskaitose. Jis buvo dokumentuotas vadovo projekte. Duomenų rinkimas nebuvo pradėtas. Komisija (Eurostatas) įgauna patirties minėtose srityse, siekdama galimų patobulinimų ateityje, tačiau kol kas nėra pasiūliusi jokių reglamento pakeitimų. Naujų modulių vystymas tęsiasi, nors ir lėtai. Moduliai, sukuriantys daugiau naudos mažesnėmis sąnaudomis, jau buvo įtraukti į reglamentą. Likę potencialūs moduliai yra proporcionaliai mažiau naudingi ir brangesni. Sąskaitų rengimas gali būti brangus, tarkime, jei dar nėra pagrindinių duomenų šaltinių ar jie nesuteikia pakankamos informacijos ir dėl šios priežasties ją reikia surinkti arba papildyti. Trumpuoju laikotarpiu ekonominių subsidijų sąskaitos yra bene perspektyviausia iš visų vystomų sričių. Sutarties ir valstybių narių bendradarbiavimo pagrindu 2015 m. buvo pristatyta reguliari metinė savanoriško duomenų surinkimo užduotis. Eksperimentiniai darbai, susiję su ekosistemos sąskaitomis, taip pat bus dėmesio centre. Siekiant stebėti pažangą žiedinės ekonomikos srityje, kaip numatyta Komisijos komunikate Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas 18, reikia pasitelkti rodiklių rinkinį remiantis keliais šaltiniais, tarp kurių yra aplinkos sąskaitos (šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitos) ir atliekų statistika. Tuo pačiu metu toliau tęsiamas darbas, siekiant gerinti esamų modulių kokybę remiantis iki šiol sukaupta patirtimi. Komisijos (Eurostatas) ir valstybių narių techninės diskusijos, vykusios DIMESA 19, parodė, kad tam tikros sritys reglamento 10 straipsnyje įvardytos kaip potencialūs ateities moduliai, nebūtų tinkami plėtrai. Tai taikytina šalies ūkio medžiagų atsargų sąskaitoms ir nepanaudotoms iš žemės išgaunamoms medžiagoms (įskaitant gruntą). Daugumoje šalių šių sąskaitų aktualumas yra ribotas, todėl sunku pakankamai tiksliai įvertinti ir pritaikyti juos politikos formavimui Už aplinkos statistiką ir sąskaitas atsakingų direktorių susitikimas (DIMESA), 2015 m. birželio mėn. 10

11 4.2. KOKYBĖS GERINIMAS: NAUJAUSI POKYČIAI Remiantis Europos aplinkos sąskaitų strategija, pastaraisiais metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas sąskaitų kokybei gerinti, tai dėmesio centre išliks ir per ateinantį laikotarpį. Kokybės gerinimas taip pat turi netiesioginę naudą, nes didina statistikos svarbą ir leidžia pasiekti didesnį efektyvumą, kas savo ruožtu mažina administracinę naštą. Komisija (Eurostatas) ir toliau padeda valstybėms narėms gerinti sąskaitų kokybę įvairiais būdais: a) Skiria subsidijas bandomiesiems tyrimams ir kokybei gerinti. Reglamento 4 skyriuje Komisija raginama parengti bandomųjų tyrimų, kuriuos savanoriškai atliktų valstybės narės, programą. Tyrimų tikslas sukurti ataskaitų rengimo modelius ir pagerinti duomenų kokybę, įvesti ilgalaikes laiko eilutes, sukurti duomenų apdorojimo metodus ir išbandyti naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių įgyvendinamumą. Kiekvienais metais Komisija (Eurostatas) iš dalies finansuoja (iki 70 proc. išlaidų) bandomuosius tyrimus, o rezultatus skelbia CIRCABC svetainėje 20. Į šias išvadas yra atsižvelgiama planuojant kokybės gerinimo veiksmus ir nustatant naujus aplinkos ekonominių sąskaitų modulius. b) Dėl išankstinių įverčių mažina duomenų vėlavimą. Iki šiol aplinkos sąskaitos buvo priskiriamos gana išsamiems, struktūriniams duomenims. Komisija (Eurostatas) kartu su valstybėmis narėmis dirba siekdamos įvertinti, ar aplinkos sąskaitas galima surinkti anksčiau, ir šioje srityje yra pasiekta didelė pažanga. Komisija (Eurostatas) taip pat nagrinėja būdus, kaip iš anksto įvertinti tam tikrus pagrindinius rodiklius. Šie įverčiai turėtų didesnę paklaidą ir nebūtų tokie detalūs kaip reglamente reikalaujami įverčiai, tačiau vartotojams pasiūlytų išankstinę vertingą informaciją. Eurostatas pradėjo vykdyti ir skelbti išankstinius šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų (reglamento III priedas) įverčius praėjus septyniems mėnesiams po ataskaitinių metų pabaigos, Tai yra didelė pažanga, kadangi reglamente nurodyta, kad duomenys privalo būti persiųsti per 24 mėnesius. Panašiai Komisija (Eurostatas) tikisi pradėti teikti išankstinius įverčius aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitoms (reglamento V priedas). Komisija (Eurostatas) apjungia aplinkosaugos mokesčių (reglamento II priedas) ir nacionalinio mokesčių sąrašo, sudaryto remiantis Nacionalinių sąskaitų ESA2010 persiuntimo programa, duomenis 21. Tai leidžia keliais mėnesiais anksčiau surinkti statistinius duomenis nedidinat valstybių narių naštos. Šiuo metu tiriamos galimybės vieneriais metais anksčiau atlikti į orą išmetamų teršalų sąskaitų (reglamento I priedas) skaičiavimus. c) Kuria metines savanoriško duomenų surinkimo užduotis, skirtas pasiruošti rengti privalomas ataskaitas. Šiuo metu duomenys renkami savanorišku pagrindu pagal reglamento IV VI priedus (aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos, aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos ir fizinių energijos srautų

12 sąskaitos). Naujos duomenų surinkimo apie aplinkosaugines subsidijas ir panašius pervedimus pratybos buvo pradėtos 2015 m. d) Pateikia ES suvestinius rodiklius net tuomet, kai trūksta tam tikrų valstybių narių duomenų. Europos politikos formuotojams labai svarbu turėti ES įverčius. Pagrindinis ES lygmens statistikos skaičiavimo metodas yra valstybių narių duomenų kaupimas. Tais atvejais, kai dėl nepakankamų nacionalinių duomenų to neįmanoma padaryti, Komisija (Eurostatas) pasitelkia alternatyvias technikas. Tai ypač sakytina apie aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitas (reglamento V priedas) ir aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitas (reglamento IV priedas), kurioms valstybės narės vis dar siunčia duomenis savanorišku pagrindu. e) Publikuoja vadovus ir teikia metodinę pagalbą. Nuo 2013 m. Komisija (Eurostatas) publikavo šiuos vadovus ir gaires: aplinkosaugos mokesčiai 22 (2013 m.), aplinkosaugos subsidijos ir panašūs pervedimai 23 (2015 m.) ir į orą išmetamų teršalų sąskaitos 24 (2015 m.). Be to, tam tikros metodikos buvo paskelbtos kaip darbiniai dokumentai ( šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitos 25 (2013 m.), fizinių energijos srautų sąskaitos 26 (2014 m.), išteklių valdymo išlaidų sąskaitos 27 (2014 m.) ir aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos 28 (2015 m.)) m. rengiamos šios trys publikacijos: aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos, aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitos. Ši pagalbinė medžiaga padeda parengti statistiką ją naudoja statistikai tiek ES, tiek už jos ribų. f) Suteikia kompiliacijos įrankius. Komisija (Eurostatas) kuria valstybėms narėms ir kitoms šalims prieinamus sąskaitų kompiliavimo įrankius. Pavyzdžiui, ji teikia IT priemonę PEFA-Builder, kuri energetikos statistikos pagrindu surenka fizinių energijos srautų sąskaitas (reglamento VI straipsnis). Komisija (Eurostatas) taip pat pildo naujausius produktų ir veiklų sąrašus (klasifikacijas), kurie reikalingi sudarant sąskaitas. Komisija (Eurostatas) suteikia ekologinių pėdsakų, kurie įvertina ekonominių veiksnių poveikį aplinkai naudojant gamtos išteklius, apskaičiavimo įrankius. Duomenys apie ekologinius pėdsakus gaunami sugretinus aplinkos ekonomines sąskaitas su kita statistika, kaip antai sąnaudų ir produkcijos lentelėmis b1e4-64ed22ae3f4c March2015.pdf/f0f8c6c1-0ae9-4f53-9c94-afcc190cc5ba 12

13 g) Lengvina mokymus, privalomus pagal Europos statistikos mokymų programą. Komisija organizuoja maždaug keturis aplinkos ekonominių sąskaitų mokymus per metus. Mokymų medžiaga skelbiama CIRCABC žiniatinklio svetainėje 29. h) Skatina dalijimąsi patirtimi tarp šalių. Komisija (Eurostatas) organizuoja dvi darbo grupes, kurios kasmet susitinka pasidalyti patirtimi, įvardyti geriausios praktikos pavyzdžius ir koordinuoti patobulinimus. Keletas darbo grupių nagrinėja konkrečius metodinius klausimus ir siūlo rekomendacijas. Komisija (Eurostatas) dalyvauja tarptautinėse iniciatyvose, kurias organizuoja EBPO, UNECE ir JT. i) Sprendžia metodines problemas. Be reglamento I III priedų, išvardytų 3.5 ir 4.2 skyriuose, kokybės gerinimo darbų, Komisija (Eurostatas) atskleidė metodinius uždavinius, susijusius su naujais reglamento IV VI priedais. Šiuo metu dirbama siekiant išspręsti šiuos klausimus. Pagrindinis valstybių narių uždavinys nustatyti NACE veiklos rūšims taikomų į orą išmetamų teršalų paskirstymą ir gamtos išteklių panaudojimą bei sukurti integruotą piniginių aplinkos sąskaitų modulių (aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos, išteklių valdymo išlaidų sąskaitos, aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos ir aplinkosaugos subsidijos bei mokesčiai) sistemą. Integruota piniginių aplinkos sąskaitų sistema leistų tuo pačiu būdu parengti skirtingus modulius, pasinaudojus bendrais duomenų šaltiniais, ir taip potencialiai sumažinti administracinę naštą