281.pmd

Transkriptas

1 KRIKÐÈIONIØ BENDRIJOS TIKËJIMO ÞODIS DVISAVAITINIS LAIKRAÐTIS Iðeina du kartus per mënesá, ðeðtadieniais. Leidþiamas nuo 1997 m. sausio 9 d. Ðiame numeryje: Nr. 16 (281) 2008 m. rugpjûèio 23 d. Kaina 2,90 Lt DARIUS ÐIRVYS Apie gerà tonà Ramunë Jasiulytë Esame gimæ paþinti Dievà...9 p. Paþintis su reformatø teologu, pedagogu, protestantiðkos sistematinës teologijos pradininku Pilypu Melanchtonu ir jo veikalo Apie sielà analizë John Stott Kristus ir Jo kryþius...10 p. Priedo tema bûti su Jëzumi Andrew Muray Kaip Kristus p. Richard J. Foster Panaðëjant á Kristø...5 p. David Wilkerson Ðie vyrai buvo su Jëzumi...6 p. Jei nors kiek esame susipaþinæ su muzikos abëcële ar bent kartais patys pamëginame ðá bei tà padainuoti, þinome, jog nepataikyti á tonà nëra gerai. Net jei mums patiems atrodo, kad dainuojame puikiai, ausylas klausytojas kaipmat susirauks, iðgirdæs traukiant ne tà gaidà ar melodijà atliekant neðvariai. Vieni á tonà nepataiko reèiau, kiti daþniau, bet yra ir tø, kurie nesidrovëdami traukia pro ðonà, kad aplinkiniams net ausys linksta. Pasirodo, kad tobulai ar bent jau padoriai intonuoti nëra lengva ne tik paprastiesiems, bet ir ðiuolaikinës estrados þvaigþdëms ypaè tai iðryðkëja, kai iðjungiama fonograma ir tenka dainuoti gyvai... Daugybë þmoniø susi- Pastoriau Giedriau, kaip vertinate ðiuo metu Floridoje vykstanèius Todo Bentley iðgydymø ir stebuklø tarnavimus, kuriuos kai kas laiko paskutiniø dienø prabudimo þenklais? Brolis ið Londono Su Todo Bentley tarnavimu esu sporadiðkai susipaþinæs ið internetiniø atsiliepimø. Susidaro vaizdas, kad vieni laiko já vieno didþiausiø prabudimø, apimsianèiø visà pasaulá, neðëju, kiti labai klastingu ir netikru pranaðu. Vieniems imponuoja iðgydymai, kurie vyksta jo tarnavimuose, kitus piktina jo kûnà iðraiþiusios tatuiruotës. Kaip ir Howardo Browno susirinkimuose, þmones apima nevaldomo juoko priepuoliai, kûno konvulsijos ir pan. Bentley apibûdinamas kaip labai storþieviðkas baikeris, praeityje kalëjæs uþ nepilnameèio iðþaginimà. Viename video jis pats pasakoja, kaip þmones, uþ kuriuos meldþiasi, taiko su menkais ar vidutiniais savo muzikiniais gebëjimais ir apsiriboja tik tam tikra auditorija, kuri kai kuriais atvejais gali susiaurëti tik iki vieno þmogaus, t.y. paties dainininko, renkasi savo gebëjimus atitinkantá muzikiná kûrinëlá, tinkamà laikà, o dar geriau labiau pamëgsta klausytis kitø. Jei muzikoje galime pasirinkti klausymàsi arba kà ir kaip mums dainuoti, tai savo elgesiu ar bendravimu to padaryti negalime, mat þodþiais ir veiksmais tam tikrus tonus skleidþiame nuolatos. Ádomu, kaip èia mums sekasi pataikyti á reikiamà tonà? Ar visada tai pavyksta ir kà daryti, kad vis geriau intonuotume? Pasvarstykime apie tai, ieðkodami dermës ir sàskambio Dievo þodþio, su jis kartais spardo (baikerio aulais), vaikðto per juos, dusina ir pan. Po kiekvieno tokio veiksmo neva ávyksta stebuklas. Labai nebibliðkai skamba Bentley pasisakymai apie angelà (ar angelus), teikiantá jam antgamtines galias; vienas ið jø, girdi, veikë Branhamo tarnavime. Bentley dvasiniais tëvais ávardijami Bobas Jones ir Paulas Cainas (abu turëjo rimtø moraliniø problemø). Asmeniðkai man (tai, be abejonës, labai subjektyvi ir galbût maþai pagrásta nuomonë) Todo Bentley tarnavimas panaðëja á ne vienà krikðèioniðkos mados ðûksná, kuriam pasiduoda nebrandûs krikðèionys. Tokie nauji vëjai (beje, Bentley ávardina savo tarnystæ kaip pasikeitimø vëjai ) neleidþia Dievo vaikams ásitvirtinti Kristuje, bet þadina klaidingus didesnio patepimo lûkesèius. Manau, kad Paulius Laiðke efezieèiams apibûdina bûtent tokias situacijas, pasakydamas, kad ðie kuriuo verta derinti savo gyvenimà, perspektyvoje. Bijokite Dievo Koks krikðèionio gyvenimo bûdas, arba tonas, nerëþia Dievo ausies? Man atrodo, kad pirmame savo laiðke apaðtalas Petras taikliai apibrëþia krikðèioniðkos etikos esmæ: Gerbkite visus, mylëkite brolijà, bijokite Dievo, gerbkite karaliø (1 Pt KLAUSIAME PASTORIAUS vëjai yra apgaulingi ir veda á paklydimà (Ef 4, 13-14). Per beveik 20 pastoracinës tarnystës metø man teko stebëti ne vienà toká reiðkiná. Tuo metu tai bûna naujausia prekë krikðèioniðkoje rinkoje, kurià ieðkantys Dievo jëgos, taèiau nebrandûs krikðèionys noriai perka. Kiekvienà toká naujà prabudimà lydi iðskirtinumo aureolë, kuri neiðvengiamai skaldo Kristaus kûnà. Drástantys dvejoti prabudimo dieviðka kilme tuojau pat apðaukiami fariziejais, mirusiais Ástatymo raidës neðëjais, atkritusiais ir pan. Norint dalyvauti prabudime, reikia pamirðti kritiná màstymà, nes jis neva trukdo priimti patepimà. Po tokia logika slepiasi manipuliacija, kuriai pats to nesuprasdamas pasiduoda ne vienas tikintysis ir net iðtisos bendruomenës. Visi mes norime Dievo jëgos, trokðtame bûti panaðûs á Jëzø Kristø ir apaðtalus, daranèius stebuklus. Visi mes labiausiai bijome tapti fariziejais ir 2,17). Gilindamiesi á ðá lakoniðkà paliepimà, galime suprasti, kokio mûsø elgesio ir dvasios nusistatymo tikisi Vieðpats. Jei krikðèioniðkà etikà palygintume su namu, koks ið ðioje eilutëje iðvardintø keturiø imperatyvø (paliepimø) bûtø kaip pamatas? Manau, kad dievotas gyvenimas prasideda ir yra ugdomas Dievo baime. Tai patvirtina tiek Nukelta á 2 p. Raðto aiðkintojais iðoriðkai religingais, taèiau viduje supuvusiais. Kai kas nors pradeda teigti, jog stebuklai vyksta tik tame tarnavime ir tik tam tikroje vietoje, mes bijome nuteisti Dievo pateptàjá. Taip ir esame ápainiojami á prabudimà. Man didþiausià nerimà kelia ne tatuiruotas Bentley kûnas nors daugelis jo tatuiruotëse áþvelgia sàsajà su okultizmu ir spiritizmu bet perdëm didelis þenklø ir stebuklø akcentavimas. Ne þenklai ir stebuklai, bet meilë yra Kristaus mokinio þenklas. Ne Dvasios dovanos, bet vaisiai þenklina krikðèioniðkà dvasingumà. Bentley tarnavimuose ir tai pabrëþia ne vienas praktiðkai nëra skelbiamas Dievo þodis. Pagalvokime apie apaðtalà Pauliø. Kokie dideli stebuklai já lydëjo. Taèiau savo laiðkuose, kurie sudaro beveik treèdalá Naujojo Testamento, jis akcentuoja visai kà kità. Paulius dësto Evangelijà ir atskleidþia, Nukelta á 3 p.

2 2 Dvasia ir þodis Nr. 16 (281) 2008 m. rugpjûèio 23 d. Atkelta ið 1 p. Apie gerà tonà aptariamos eilutës kontekstas, kuriame apaðtalas kreipiasi á tikinèiuosius kaip á ðio pasaulio sveèius ir ateivius, ragindamas susilaikyti nuo geiduliø, kurie kovoja prieð sielà (1 Pt 2, 11), nes <...> Vieðpaties baimë padeda iðvengti pikto (Pat 16, 6), tiek priminimas Laiðke hebrajams Jau mûsø kûno tëvai bausdavo, ir mes juos gerbëme. Tad ar nebûsime dar klusnesni dvasiø Tëvui, kad gyventume? (Hbr 12, 9). Klusnumas Kristui kyla ið pagarbaus santykio á dangiðkàjá Tëvà (Dievo baimës). Kita vertus, manau, kad èia nekalbama apie aklà, fanatiðkà paklusnumà, bet apie iðmintingà Dievo vaikø gyvenimà, nes Vieðpaties baimë yra iðminties pradþia < > bet kvailiai niekina iðmintá ir pamokymus (Pat 1, 7). Apie tokio pobûdþio kvailystæ taip pat uþsimena ir apaðtalas Petras, primindamas, kad menka garbë, jei jûs kantrûs, kai esate plakami uþ nusikaltimus (1 Pt 2, 20) labai tikëtina, kad tiek tuomet, tiek dabar krikðèionys kai kada kenèia visai ne dël Kristaus, o dël to, kad elgiasi kvailai. Kaip paaiðkintume faktà, kad ðiandien Lietuvos ákalinimo ástaigose galime sutikti broliø Kristuje ið skirtingø denominacijø, kurie ten pateko dël savo paèiø kvailumo (ðvelniai pasakyta!), t.y. jau bûdami krikðèionys? O kas suskaièiuos kiek yra kvailø krikðèioniø (atleiskite uþ iðsireiðkimà), kurie nepateko á kalëjimus, taèiau dël savo paèiø kaltës, o ne dël Kristaus, turi kentëti darbe, ðeimyniniame gyvenime ar baþnyèioje? Kas nors pasakys, kad dël to kalta baþnyèia, mokymas ar pastorius, neiðmokæs kai kuriø þmoniø teisingai gyventi... Taèiau tada lieka neaiðku, koks angelas ið dangaus iðmokë iðmintingai elgtis likusius? Manau, kad labai daþnai gyvenimo kokybæ nulemia ne iðklausytø pamokslø skaièius, bet tai, kiek tikinèio ðirdyje yra vietos Dievo baimei, kuri sulaiko nuo pikto ir gelbsti nuo nuodëmës kvailystës kaip Juozapà, kuris negalëjo padaryti piktadarystës ir nusidëti prieð Dievà (Pr 39, 7-12). Dievobaimingas þmogus supranta, kad nuodëmës ne tik atleidþiamos, bet ir turi savo skaudþias pasekmes, atidþiau paþvelgæ á save, jø pëdsakus galime pastebëti kiekvienas. Tad jei, boksininkø kalba kalbant, jau praleidome vienà smûgá á ðonà, kam dar gauti ir á þandikaulá? Verèiau te Vieðpaties baimë teikia mums gyvenimà! (Pat 19, 23) Mylëkite brolijà Nuo Dievo baimës, duodanèios tobulà tonà visam krikðèioniðkam gyvenimui, eikime prie santykiø baþnyèioje. Nenuostabu, kad apaðtalo Petro raginimas mylëti brolijà atsikartoja ir nuskamba unisonu su mûsø Vieðpaties ásakymu: Að jums duodu naujà ásakymà, kad jûs vienas kità mylëtumëte: kaip Að jus pamilau, kad ir jûs mylëtumëte vienas kità (Jn 13, 34). Kai J. Stotto paklausë, kuris baþnyèios gyvenimo aspektas labiausiai já neramina, jis atsakë: Pagrindinis mano rûpestis dël bet kurios baþnyèios kad daþnai neatspindime to, apie kà kalbame. Garsiai kalbame apie Kristø, taèiau tarp mûsø þodþiø ir veiksmø daþnai yra neatitikimas. Vienas ið didþiausiø disonansø yra tai, kad ið visø þmoniø bene daugiausiai kalbame apie meilæ, taèiau vienas kito deramai taip ir nesugebame mylëti, o toks dainavimas pro ðonà, be abejonës, rëþia Dievui ausá. Kodël taip svarbu mylëti tikëjimo brolius ir seseris? Kaip taikliai yra pastebëjæs B. Pascalis, visa, kas pasaulyje yra regima, nerodo nei visiðko dievybës nebuvimo, nei jos akivaizdumo, bet rodo besislepianèio Dievo esatá, o tai reiðkia, kad Dievo niekas niekuomet nëra matæs (1 Jn 4,12). Dievo nematomumas yra didelë problema: Senojo Testamento tautos tyèiojosi ið Izraelio, kad jo Dievas nematomas ir neapèiuopiamas, o ðiandien mokslas ragina netikëti tuo, ko negalima empiriðkai iðtyrinëti. Kaip iðspæsti ðià problemà, jei Dievo Sûnus, apreiðkiantis Tëvà, gyveno þemëje prieð 2000 metø, o þmonës ðiandien nori bent kaþkà pamatyti, pajausti, kad galëtø átikëti. Bet juk kartà tapæs regimu per Kristø, dabar Dievas siekia pasirodyti pasauliui per krikðèionis, kai jie myli vieni kitus, nes pasakyta: Ið to visi paþins, kad esate mano mokiniai, jei mylësite vieni kitus (Jn 13, 35); <...> Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilë mumyse tobula tampa (1 Jn 4, 12). Kitaip tariant, norëdama skelbti meilës Evangelijà, vietinë baþnyèia pati turi tapti meilës bendruomene. Bilio Greimo Evangelistinës asociacijos veikla puikiai iliustruoja kaip meilë brolijai susijusi su Evangelijos skelbimu. Nors, kaip teigia jos tarnautojai, ir bûdama pajëgi masines evangelizacijas vykdyti be vietiniø baþnyèiø pagalbos, savarankiðkai, ði asociacija atlieka milþiniðkà ir, kartais atrodo, neámanomà darbà, paþadindama ir suvienydama skirtingas tam tikros ðalies ar regiono baþnyèias Evangelijos skelbimui. Pasitaiko, jog ne visada Evangelija yra skelbiama taip, kaip bûna numatyta, t.y. deðimttûkstantinei miniai vienoje ar kitoje ðalyje, taèiau milþiniðkas, daugiau nei metus vykæs parengiamasis vienijimo darbas su skirtingomis baþnyèiomis nelieka bevaisis: krikðèionys pamilsta vieni kitus, Evangelija suranda kitoká, paprastesná liudijimà ir nesustabdomai skinasi sau kelià. Gerbkite visus Jei krikðèionys dar turi vilties susitarti, laikydamiesi esminiuose dalykuose vienybës, neesminiuose laisvës, o visuose kituose meilës (arba Kristaus), kaip mums elgtis, kai susiduriame su nekrikðèionimis ir dël esminiø dalykø mûsø nuomonës akivaizdþiai iðsiskiria? Ir ankstyvojoje baþnyèioje ðis klausimas buvo labai aktualus, nes krikðèioniðkas tikëjimas turëjo skintis kelià prieðiðkame Kristui pasaulyje. Todël 1 Pt 2,12 sakoma: Jûsø elgesys tarp pagoniø tebûna kilnus, kad jie uþ tai, uþ kà ðmeiþia jus kaip piktadarius, pamatæ jûsø gerus darbus, imtø ðlovinti Dievà aplankymo dienà, o 1 Pt 2,17 prasideda nuo gero tono apibrëþimo santykiuose su neturinèiais tikëjimo þmonëmis gerbkite visus. Ir apaðtalas Paulius moko, koks turëtø bûti tikinèiøjø santykis á kitus þmones: Niekam neatmokëkite piktu uþ pikta, rûpinkitës tuo, kas dora visø þmoniø akyse. Kiek ámanoma ir kiek nuo jûsø priklauso, gyvenkite taikingai su visais þmonëmis... (Rom 12,17); Elkitës protingai su paðaliniais, iðnaudodami laikà. Jûsø kalba visuomet tebûna maloni ir druska pasûdyta, kad sugebëtumëte kiekvienam atsakyti (Kol 4, 4-6). Ðios Biblijos eilutës skatina susimàstyti: kiek ir kaip krikðèionis turëtø bûti tolerantiðkas? Nors nemaþai tikinèiøjø átariai þiûri á tolerancijà, negalime ignoruoti fakto, jog gyvename pliuralistinëje visuomenëje, kurioje vyrauja tikëjimø ávairovë, o tolerancija tampa viena svarbiausiø ðio laikmeèio vertybiø. Pliuralizmas jau tapo dominuojanèia ideologija, o mëginimai atversti kità á savo tikëjimà, susilaukia vis didesnio pasiprieðinimo, tad krikðèionys turi ðá bei tà iðmanyti, kà verta toleruoti, o kà ne. Tolerancija (lot. tolerare iðkæsti, pakelti) reiðkia pakantumà ir tam tikrà pagarbà kitaip màstanèiam, nors ir nebûtinai pritariant jo nuomonei. Tolerancijà galima skirstyti á dvi rûðis: formaliàjà, kai yra pakenèiama kito nuomonë ar religija, nors ir nepritariama jos turiniui, ir turinio tolerancijà, kai esama didesnio ar maþesnio pritarimo kitø þmoniø nuomonei ar religijai. J. Stottas formaliàjà tolerancijà dar skirsto á teisinæ ir socialinæ. Pirmàjà reikëtø suprasti kaip kovà uþ lygias teises prieð ástatymà visoms etninëms ir religinëms maþumoms ir, anot J. Stotto, krikðèionys turëtø bûti pirmose ðios kovos gretose. Antroji, socialinë tolerancija, yra suprantama kaip susidraugavimas su kità tikëjimà iðpaþástanèiais þmonëmis, nes jie yra Dievo kûriniai, sukurti pagal Jo atvaizdà. Turinio tolerancijà, kai pritariama kitokiems ásitikinimams, J. Stottas vadina intelektualiàja tolerancija. Tai reiðkia turëti tokias paèias paþiûras ir bûti tokiam atviram, kad priimtum visas nuomones ir në vienos neatmestum. Toks màstymas yra madingas, taèiau silpnas, pavirðutiniðkas ir ydingas, nes tolerancija negali bûti sulyginta su abejingumu, nesusigaudymu realybëje ar reliatyvizmu, abejojanèiu visomis tiesomis pakantumas kito þmogaus nuomonei reikalauja asmeninës pozicijos. Diskusijos dël tiesos yra neiðvengiamos ir ásitikinimus turi net patys tolerantiðkiausi ir su viskuo sutinkantys, o jø pretenzijos á tiesà, pavyzdþiui, kad tiesos nëra arba jos neámanoma rasti, yra tiek pat ginèytinos kaip ir ásitikinusio religijos ðalininko. Turinio tolerancija eliminuoja skirtumus tarp nuomoniø taip, kad jø nebeámanoma praktikuoti neatsisakant savo tiesos, ir kuria sinkretizmà, pagal kurá visos religijos (judaizmas, krikðèionybë ir islamas), kelianèios reikalavimus visiems þmonëms yra netolerantiðkos, suprask, neprogresyvios ir atgyvenusios. Tiesa, kad Biblijos Dievas nepripaþásta jokios turinio tolerancijos kitø religijø ir jokiø kitø dievø ðalia savæs (Ið 20, 2-5), o Dievo þodis yra absoliutus vertinimo matas mokymui ir gyvenimui (su iðimtimis, kai Biblija nekalba tam tikrais klausimais arba kalba neaiðkiai). Kita vertus, Dievas reikalavo ið izraelitø praktikuoti formaliàjà tolerancijà. Nors stabmeldystë buvo uþdrausta, izraelitai privalëjo uþtikrinti kitø tautø ir religijø atstovams tam tikras socialines garantijas, jø negalima buvo þudyti ar versti laikytis þydiðkø apeigø (þr. Ást 10, 12-19). Naujasis Testamentas patvirtina toká poþiûrá: Jëzus Kristus yra vienintelis kelias pas Dievà (Jn 14, 15) ir nëra duota jokio kito vardo, kuriuo bûtume iðgelbëti (Apd 4, 12), taèiau taip pat moko ir pagarbaus tono ir formalaus tolerantiðkumo kitaip màstanèiø atþvilgiu (þr. Rom 12, 18; Apd 19, 37). Gerbkite karaliø Paliepimas gerbti karaliø (1 Pt 2,17), be abejo, yra tiesiogiai susijæs su krikðèioniø santykiu á valdþià. Kaip pirmo, taip ir dvideðimt pirmo amþiaus krikðèionims tenka susiderinti su Dievo þodþio kamertonu, duodanèiu teisingà tonà santykiams su valdþia. Jei anuomet pagarbà karaliui galëjo menkinti jo despotiðkumas ir þiaurûs krikðèioniø persekiojimai, tai ðiandien perdëtai humanistinis ir sekuliarizuotas poþiûris á valdþios institucijas. Demokratija, kurià kaþkas taikliai pavadino maþiausiai bloga valdymo sistema, kurià kada nors yra iðradusi þmonija, remiasi laisvais, demokratiðkais rinkimais. Tai reiðkia, kad valdþià renka þmonës, o po to jà kontroliuoja, priþiûri, kaip iðrinktieji tvarkosi su jiems patikëta atsakomybe. Kritikuoti demokratiðkai iðrinktà valdþià ne tik galima, bet net privaloma, taèiau kritika neturëtø virsti (ypaè tarp krikðèioniø) á valdþios niekinimà ar ciniðkà poþiûrá á valdininkus. Deja, taip atsitinka, nes þmoniø iðrinkta valdþia atrodo tokia þemiðka, þmogiðka ir netekusi savo Dieviðkø kredencialø, nors aukðti valdþios pareigûnai Lietuvoje vis dar prisiekia ir priesaikos pabaigoje praðo (beje, ne visi) savo tarnystei Dievo pagalbos. Kad ir kà sakytø netikintys, krikðèionys tiki, jog kiekviena valdþia, net ir þmoniø iðrinkta, ateina ið Dievo (Rom 13,1), todël be visos kritikos jai dera ir atitinkama pagarba, kylanti ið Dievo baimës. Net per paèià blogiausià valdþià Dievas gali ágyvendinti tik Jam iki galo suprantamus sumanymus tuo galime neabejoti, jei nepaliaujame atlikinëti praðymø, maldø, uþtarimø ir dëkojimø uþ visus þmones, uþ karalius bei visus valdininkus, kad tyliai ir ramiai gyventume visokeriopai dievotà ir kilnø gyvenimà (1 Tim 2,1-2). Apibendrinimas bûtø toks: Dievo baimë duoda gerà tonà mûsø dvasiniam gyvenimui, tad turime jos nepaliaujamai mokytis ir ieðkoti. Tik tada galësime geriau suderinti savo nuostatas ir elgesá su krikðèionimis (brolija) bei be kompromisø Dievo þodþio atþvilgiu iðlaikysime pagarbø santyká á kitaip màstanèius bei maldingai puoselësime kritiðkà, bet pagarbø santyká á valdþios institucijas, nes nëra valdþios, kuri nebûtø atëjusi ið Dievo. Taigi gerbkime visus, mylëkime brolijà, bijokime Dievo ir gerbkime karaliø.

3 Nr. 16 (281) 2008 m. rugpjûèio 23 d. Dvasia ir þodis 3 Atkelta ið 1 p. KLAUSIAME PASTORIAUS jog jos esmë slypi ne iðoriniuose dalykuose, bet Kristaus kryþiuje, mokanèiame nuolankumo, romumo ir susivaldymo. Pastarosios savybës nieko bendro neturi su pateptais dusinimais, pateptais spardymais, pateptais pasikratymais ir t. t. Turime saugotis, kad negesintume Dvasios, neniekintume pranaðavimø, taèiau turime teisæ viskà iðtirti, o pranaðø þodþius apsvarstyti (1 Tes 5, 21; 1 Kor 14, 29). Gero laikytis, o bloga atmesti. Pastorius Giedrius Saulytis Kà manote apie hipnozæ ir jos poveiká þmogui? Kà apie tai kalba Ðventasis Raðtas? Hipnoze siekiama apeiti þmogaus sàmonæ ir ávesti já á transo bûsenà, uþprogramuoti jo pasàmonæ, kuri vëliau, neva, paveiktø tas gyvenimo sferas, dël kuriø jis skundësi ateidamas á hipnozës seansà. Taèiau toks gyvenimo problemø (virðsvorio maþinimas, iðvadavimas ið þalingø áproèiø, santykiø atstatymas, iðlaisvinimas ið ávairiø baimiø, depresijos, nevisavertiðkumo jausmo, nuteikimas besàlyginei sëkmei ir t.t.), sprendimo bûdas nëra Dievo numatytas kelias. Dievas nori, kad gyvenimo iððûkius þmogus áveiktø valingai, Dievo þodþio tiesos pamokytas ir Dievo Dvasiai padedant sàmoningai darytø atitinkamus pasirinkimus. Apaðtalas Paulius ragina sàmoningai paðvæsti gyvenimà Dievui ir, Dievo valios paþinimu atnaujinus protà, pakeisti savo gyvenimo bûdà (Rom 12, 1-2). Ðventasis Raðtas kvieèia þmogø atgailaujanèia ðirdimi ateiti pas Dievà, kaip vienintelá Gelbëtojà, kuris vienas gali deramai atstatyti þmogø tiesoje. Taèiau susidûræs su bëdomis, ne vienas þmogus ieðko pagalbos kitur, pasitelkiama ir hipnozë. Hipnozës metu þmogus bando primesti kitam þmogiðkai suvokiamà sëkmæ ir laimæ. Tokia praktika, pasak kunigo, psichologo ir religijotyrininko Arûno Peðkaièio, priskirtina net prie okultiniø reiðkiniø: Hipnozë ið esmës yra valios paralyþius. Þmogus atsiduoda kito valiai. Ir ne tik valiai! Hipnotizuojantysis susilieèia su kito þmogaus pasàmone, pasàmoniniais kompleksais. Vienas þmogus valdo kità. Tai yra absoliuèios galios principo panaudojimas. Todël hipnozë yra vienas ið okultizmo reiðkiniø. Jos pagrindas átaiga. Áteigti tai, ko noriu að, toks psichokultø tikslas. Kaip to pasiekiama? Ogi labai paprastai tvirtinama, kad ðia sistema pasinaudojusiam þmogui viskas seksis. Taèiau þinant tokios praktikos prigimtá, tikëtis sëkmës yra naivu nusivylimas ið anksto uþprogramuotas. Nors aptardami ðios praktikos istorijà hipnozës ðalininkai bando jos apraiðkø áþvelgti ir Ðventajame Raðte, (pavyzdþiui, kai Dievas uþmigdë Adomà ir ið jo ðonkaulio sukûrë Ievà, ar kai izraelitai, prieð palikdami Egipto kraðtà, praðë egiptieèiø auksiniø ir sidabriniø daiktø), taèiau tai yra tiesiog ðaliðka interpretacija. Tiesiogiai apie hipnozës reiðkiná Raðtas nekalba, o okultinæ praktikà draudþia: Nebus tarp jûsø tokiø, kurie leistø savo sûnø ar dukterá per ugná, nei ateities spëjëjø, nei þenklø aiðkintojø, nei kerëtojø, nei burtininkø, nei þavëtojø, nei mirusiøjø dvasiø iððaukëjø, nei þyniø, nei raganiø. Visi, kurie taip daro, yra pasibjaurëjimas Vieðpaèiui, ir uþ tokias bjaurystes Jis iðnaikins tas tautas, prieð tau uþimant kraðtà. Bûk tobulas prieð Vieðpatá, savo Dievà (Ást 18, 10-13). Pastorius Mindaugas Sakalauskas Noriu paklausti: jei þmogaus gyvenimas nenusisekë, t.y. jei jam nesisekë nei darbe, nei asmeniniame gyvenime, negi toks nevykæs gyvenimas jam buvo suplanuotas Dievo? Ar toks jo likimas? Kaip Jûs manote, ar kiekvienas þmogus turi jam skirtà likimà, ar vis dëlto þmogaus gyvenimo kokybæ lemia jo gyvenimo bûdas ir pasirinkimai? Rebeka Jeigu kartais tas nenusisekusá gyvenimà gyvenantis þmogus esate Jûs, labai noriu Jus padràsinti ir paguosti, kad net ir paèioje juodþiausioje gyvenimo naktyje visada esama gal ir sunkiau áþvelgiamø, bet palaimingø ðviesos þiburëliø. Mes, þmonës, esame linkæ gyvenimà vertinti iðimtinai kraðtutinai juoda arba balta. Taèiau gyvenimas yra margas, jame daug ávairiø spalvø. Net jei dominuotø niûri pilka spalva, visgi kur nors visai ðalia bûtinai bus ir ðirdá ðildanèiø spalvø. Atidþiai apsidairykite... Ðtai, tarkime, Noomë, viena ið Biblijoje esanèios Rutos knygos veikëjø, po keliolikos metø tremties pagoniðkame Moabo kraðte, á savo gimtinæ gráþta palaidojusi savo vyrà bei du suaugusius sûnus, ir tà gyvenimo tarpsná pagrástai vadina apkartusiu. Taèiau net ir tokioj gedulo apgaubtoj tikrovëj esama malonës ið Moabo drauge su Noome gráþusi, atsidavusiai jà mylinti marti Ruta, apie kurià sakoma, jog ji yra didesnis palaiminimas anytai nei bûtø septyni sûnûs (Rut 4, 15). Anuomet Izraelyje ðeimai turëti septynis sûnus reiðkë turëti palaiminimo pilnatvæ. Tad mielaðirdinga marti Noomei buvo tas ðviesos þiburëlis nepavydëtinai tamsioje jos naktyje. Reiktø pasakyti, kad neretai gyvenimu nusiviliama, kai jis neatitinka mums ið ðalies primestø laimingo, sëkmingo gyvenimo stereotipø, kai þiûrime á já turëdami tam tikrø supratimø. Taèiau kas gali pasakyti, koks yra sëkmingas ar nesëkmingas gyvenimas? Kartà vienas benamis, kuris duonos ieðkodavo ðiukðliø konteineriuose, man prisipaþino esàs laimingas. Ir að tikiu, kad jis gali bûti laimingesnis uþ daugelá þmoniø, kurie sëkmingà gyvenimà ásivaizduoja, tarkime, kaip prabangià buitá. Kà reiðkia sëkmingai ar nesëkmingai dirbti? Galbût darbdavys pasakë, kad esate nesëkminga, nes neatitikote jo supratimø, kaip turëtø dirbti sëkmingas darbuotojas? Bet tai dar nieko nepasako apie jûsø sugebëjimus sëkmingai dirbti. Toli graþu ne visada tikroji sëkmë ir laimë yra matoma plika akimi ir leidþiasi pamatuojama iðoriðkai. Ðtai kad ir Jëzaus gyvenimas, ypaè jo pabaiga, atrodë kaip nevykëlio ir pralaimëtojo, taèiau tai buvo palaiminèiausiai nugyventas gyvenimas. Tad iðankstiniai supratimai gali pakiðti kojà mums vertinant tiek savo, tiek kitø gyvenimus. Manau, jog esame sëkmingi ir laimingi tiek, kiek gyvename ieðkodami Dievo valios, paklusdami Jam. Na ðtai ir priëjome prie lemties pasirinkimo klausimo. Dievo þodis teigia, kad kurdamas þmogø Dievas numato jam ir likimà: skiria atlikti atitinkamà vaidmená þemëje, suteikia reikalingus sugebëjimus (Pr 2, 15; Ps 139, 13-16; Fil 2, 13). Dera pasakyti ir tai, kad Dievas nekuria nelaimingø gyvenimø, ið Jo rankos ateina tai, kas gera, taèiau ne pagal þmoniø supratimà, nes daþnai mes patys neþinome, kas mums bus geriau (Rom 12, 2; Jok 1, 17). Taèiau ámanoma, kad þmogus, kaip ir pirmasis þmogus Adomas, nutars gyventi nepriklausydamas nuo Dievo, neklausydamas Jo patarimo, todël ims raðkyti karèius savo maiðtingo gyvenimo vaisius. Dievas leidþia mums rinktis palaiminimà ar prakeikimà, Jo valià arba savàjà, taèiau perspëja ir apie skirtingas tø pasirinkimø pasekmes (Ást 30, 19; 28 sk.). Jei kartais savo gyvenimo kartumà sietumëte (pasikartosiu jei klausiate savo vardu) su bedieviðku gyvenimu, manytumëte, kad tai Jo valios nepaisymo pasekmë, bet net ir tuomet ne viskas prarasta. Kviesèiau nuoðirdþiai gailëtis prieð Dievà, atsipraðyti Jo uþ netikëjimà, tapti uolia Jo mokine bei maldauti, kad Jis siøstø atgaivos lietø ten, kur ðiandien sausra. Daug Vieðpaties Jëzaus Kristaus malonës jums! Pastorius Mindaugas Sakalauskas Noriu paklausti: Kaip krikðèionybë vertina matematikà, fizikà, biologijà ir pan.? Juk ðie mokslai neigia Dievà! Að pats tikiu Dievà ir giliai ðirdyje manau, kad tie mokslai velnio pramanas. Juk jei tiki Dievà, ið tikrøjø neigi mokslà! Karolis, 16 metø Karoli, akivaizdu, jog iðgyveni konfliktà tarp mokslo ir tikëjimo, prasidëjusá dar Ðvietimo epochoje, daugiau nei prieð 200 metø, kai ðalia religijos iðkilo mokslas. Taèiau nuo XX a. treèiojo deðimtmeèio, paspartëjus mokslo istorijos studijoms, krikðèionybës ir mokslo santykis radikaliai pasikeitë. Prieðiðkumas ëmë akivaizdþiai maþëti. Krikðèionybë, uþuot buvusi varþove, buvo pastebëta kaip ta, kuri prisidëjo prie mokslo iðkilimo. Pavyzdþiui, Johanas Kepleris ( ), garsus vokieèiø astronomas ir matematikas, suformulavæs Keplerio dësnius, kuriais remdamasis Niutonas atrado gravitacijos dësná, manë, kad Dievas paðaukë já suprasti ir kuo nuodugniau iðtyrinëti Dievo rankø darbus kûrinijà. Ðito jis ir siekë visà savo, kaip mokslininko, gyvenimà. Suvokdamas gamtos tvarkà, krikðèionis ne tolsta nuo Dievo, bet ðlovina jos Kûrëjà. Ðiek tiek mokslo paragavæs þmogus nutolsta nuo Dievo, o tikras mokslininkas prie Jo artëja, manë Luisas Pasteras ( ), prancûzø mikrobiologas ir chemikas. Tad XX a. krikðèionybës, kaip ásivaizduojamos mokslo prieðës, paveikslas ëmë nykti. Deja, tenka pastebëti, kad átampos tarp tikëjimo ir mokslo vis dar pasitaiko prieð mokslà nusiteikusiø krikðèioniø bei ateistiðkai màstanèiø mokslininkø ratuose. Pirmieji atmeta mokslà kaip velniðkà, ir pasilieka tik prie tikëjimo. Antrieji paniekina tikëjimà kaip prietaringumà, bet iðaukðtina mokslà ir iðkelia já á aukðtybes. Abu ðie kraðtutinumai yra radikaliai prieðingos pozicijos, kurioms trûksta biblinio balanso. Mokslas be tikëjimo linksta á stabmeldystæ, tuðèià arogancijà ir etikos normø praradimà, o tikëjimas be mokslo krypsta á tamsuoliðkumà, prietaringumà, proto stagnacijà ir religiná iðdidumà. Biblija skatina krikðèionio paþinimà keliose srityse: paþinti Dievà (Jn 17, 3; 1 Pt 3, 18), paþinti save bei savo artimà (1 Tim 4, 16; Mt 22, 39), paþinti bei priþiûrëti Dievo kûrinijà (Ps 8, 3-9; 92, 4-6). Dievà paþinti galime per apreiðkimà, kai Sûnus apreiðkia Tëvà, per Ðventàjá Raðtà, kai Ðventoji Dvasia apreiðkia tiesà apie Dievà, ir stebëdami kûrinijà. Ðá paþinimà apima teologija. Paþinti save ir kitus þmones mums padeda Biblija, bet taip pat ir psichologijos, sociologijos, istorijos, antropologijos ir kiti mokslai. Gamtà paþinti mums padeda tikslieji mokslai (fizika, biologija, matematika, astronomija ir kt.), o Biblija moko gërëtis kûrinija, rûpintis ir priþiûrëti jà. Tad bûdami krikðèionimis mokslà galime suprasti kaip Dievo duotà paþinimo bûdà tirti mus supantá gamtos makro ir mikropasaulá bei ðlovinti Dievo visagalybæ. Kita vertus, svarbu suvokti, kad Biblija nëra ir niekada nebuvo mokslo vadovëlis. Todël joje ieðkoti mokslo pagrindø nevertëtø, kaip ir fizikos vadovëlyje teologijos. Ðventasis Raðtas tai dvasinë knyga, sudedanti tikëjimo ir dorovës pagrindus, parodanti kiekvienam, kaip gyventi su Dievu, þmonëmis bei Dievo kûrinija. Linkiu, Karoli, neskubëti suprieðinti tikëjimo ir mokslo, bet verèiau gilintis á abi sritis, atrandant biblinæ pusiausvyrà. Telaimina Vieðpats! Pastorë Anþelika Krikðtaponienë

4 4 Naujienos Nr. 16 (281) 2008 m. rugpjûèio 23 d. ÞINIOS IÐ SVETUR (Ne)dieviðkas verslas Kiekviename laikmetyje egzistuoja svarbiausia institucija visos visuomenës vedlë. Viduramþiais tai buvo baþnyèia, XIX a. vyriausybë, XXI a. verslas. Anita Roddick, Bodyshop (tarptautinio prekybos kûno prieþiûros priemonëmis tinklo) ákûrëja, tvirtina: Manau, visi sutiks, jog ðiandien visuomenëje dominuoja verslas. Jis lankstesnis, kûrybingesnis, labiau prisitaikantis, efektyvesnis bei turintis daugiau iðtekliø nei daugelis vyriausybiø... Taigi kalbëdami apie átakingiausià institucijà, galime pamirðti baþnyèià bei politikus nëra átakingesnës jëgos nei verslas. Jo átaka didëja dar ir todël, kad verslas bando imtis ir moralinio visuomenës vedlio pareigø. Galbût Roddick kiek per stipriai pabrëþë verslo reikðmingumà, visgi nëra abejoniø, kad vakarietiðkoje visuomenëje verslo interesai turi didþiulæ átakà beveik kiekvienam visuomenës raidos aspektui, jie nulemia svarbiausias moksliniø tyrimø sritis, ðvietimo kryptis, migracijos bei transporto politikà, nemaþà dalá þiniasklaidos produktø, be to, verslo interesai þiniasklaidos priemonëse sparèiai didëja, augant atskirø priemoniø populiarumui. Vis dëlto iki ðiol verslo, ypaè stambiausiojo, ávaizdis baþnyèioje yra neigiamas, jam nesimpatizuoja ir didþioji visuomenës dalis. Pelnas daþnai laikomas blogybe, o kapitalizmas vargðø iðnaudojimo priemone, kuri taip pat terðia aplinkà bei griauna darnø visuomenës vystymàsi bei praþudo sielas. Argi bloga terpë krikðèionims bûti druska, ðviesa bei raugu? Ið tiesø verslas labai svarbus visuomenës gerovei. Kaip kitaip galëtume þmones pamaitinti, aprûpinti bûstu, suteikti iðsilavinimà verslas sukaupia lëðas ðiems svarbiems tikslams pasiekti. Negalima pamirðti verslo reikðmingumo, jei siekiame pasaulio gerovës ir jei, Jeremijo þodþiais sakant, meldþiame klestëjimo miestui bei þmonëms: Siekite gerovës miestui, á kurá jus iðtrëmiau, melskitës uþ já, nes jo gerovëje ir jûs turësite ramybæ (Jer 29, 7). Verslas tai darbo vieta. O sugebëjimas dirbti þmogui duotas, kad patenkintø jo poreikius, skatintø proto, kûno, sielos ir dvasios paþangà, padëtø panaudoti þemës turtus ir suteiktø naudà þmonëms (Pr 2, 15). Ir visa tai Dievo ðlovei. Verslas, kaip ir kitas darbas, gali bûti vienu ið Dievo árankiø, kuriuo Jis naudojasi, kurdamas pagrindà þmonijos gerovei. Ðià gerovæ turëjo Adomas ir Ieva (Pr 1 sk.) gy- vendami pasaulyje iki nuopuolio: jie patyrë pasitenkinimà, taikà, ramybæ bei buvo pakankamai aprûpinti. Taigi verslas egzistuoja tam, kad teiktø gërybes bei paslaugas, reikalingas þmogaus gyvenimui praturtinti, ir taip bûtø ávykdyta Dievo valia. Neámanoma kovoti su skurdu, nesukaupiant gërybiø. Skurstantiems reikia ne iðmaldos, o darbo vietø. Visame pasaulyje nevyriausybinës organizacijos, baþnyèios, vyriausybës ávairiomis priemonëmis stengiasi áveikti skurdà, taèiau daugiausia pergaliø ðioje kovoje atitenka verslo struktûroms. Pavyzdþiui, Kinija per pastaruosius dvideðimt metø skatindama verslà pasiekë þymiau daugiau nei Afrikos valstybës, per pusðimtá metø suvartojusios kur kas didesná kieká joms suteiktos pagalbos. Nors stambusis verslas kaltinamas iðnaudojimu Subsacharos regione Afrikoje, pagrindinë Afrikos skurdo prieþastis ne uþsienio ámoniø vykdomas iðnaudojimas, bet nesugebëjimas sukurti tinkamø verslo sàlygø. Karai, korupcija, AIDS epidemija stabdo investicijas, kurios galëtø sukurti darbo vietø. Visgi pasaulinio lygio vadovai pritaria, jog svarbiausias ðio regiono vystymosi veiksnys privataus sektoriaus augimas. Ne kiekvienas verslas geras verslas. Taèiau tyrimø rezultatai rodo, kad krikðèioniðkos vertybës labai svarbios ámoniø pelningumui bei darbuotojø pasitenkinimui jos padeda sukurti pasitikëjimà, skatinti motyvacijà, sumaþinti stresà, kurti atlaidumu, morale pagrástus santykius tarp darbuotojø bei paskirstyti gërybes. Verslas gali pasitarnauti atneðdamas gerovæ á Dievo pasaulá. O Evangelija gali padaryti verslà tinkamesná. Mark Greene Tapatybë, politika, Karalystë: krikðèioniø vaidmuo visuomenëje Pirmasis krikðèioniø bei valstybës institucijø konfliktas kilo tada, kai Petras ir Jonas buvo suimti Jeruzalëje, nes pamokslavo Evangelijà. Kaip suderinti tikinèiøjø ásipareigojimus valstybei, kurios pilieèiai jie yra, ir atstovavimà Dievo Karalystei? Ðis klausimas iðlieka aktualus ir demokratinëje visuomenëje, kurioje pilieèiai turi teisæ iðrinkti valdþias. Tikintiesiems, balsuojantiems uþ konkreèius politikus, svarbu suvokti biblinæ krikðèionio (kaip pilieèio) tapatybæ bei santyká su moderniàja politika. Tiesioginë krikðèionio valdþia, kuriam jis prisiekë iðtikimybæ Jëzus Kristus. Tikintysis skelbia Já savo Vieðpaèiu, pripaþásta teisëtu Karaliumi ir visø pirma gyvena taip, kaip dera Kristaus bendrapilieèiui. Þmoniø vyriausybës reikalavimai lieka antroje vietoje laikydamiesi ðios nuostatos daugybë kankiniø paaukojo savo gyvybes, tikintieji buvo ir tebëra persekiojami. Be to, Karalystëje tikintieji lygûs tarsi ávaikintieji broliai ir seserys. Ne tik galimybe dalintis Kristaus paþinimu þmogaus vertës ðaltiniu su visais, taèiau ir tuo, jog kiekvienas Karalystës pilietis yra nusidëjëlis, iðgelbëtas malone. Èia nebëra nei þydo, nei graiko, nei vyro, nei moters (Gal 3, 28). Todël tiesioginë krikðèionio tapatybë bei priklausomybë gali bûti iðreikðta þodþiais: Kristaus sekëjas. Tai reiðkia, jog kiekvienà kartà bet kà ëmæ vertinti labiau nei Vieðpatá savyje, tikintieji tarsi spjauna Dievui á veidà. Paniekindami Evangelijà, visus sujungianèià á Kristaus kûnà, kurio galva yra Jis pats. Iðkeldami kitas vertybes virð Karalystës pilieèiø tapatumo. Tad joks ðaliðkumas atskiroms þmoniø grupëms nesuderinamas su Karalyste. Tarp Jëzaus sekëjø nelieka pagrindo rasizmui, vyrø ar moterø iðaukðtinimui ar paniekinimui. Galbût kiek prieðtaringai skamba teiginys, kad nebelieka pagrindo ir þmoniø skirstymui á socialines klases bei simpatijø klestintiems ar skurstantiems. Abraomas, Izaokas ir Jokûbas, Dovydas ir Saliamonas, Juozapas ið Arimatëjos, Zacharijas ir kai kurie Jëzaus sekëjai bei átikëjusieji per Pauliø buvo turtingi. Buvo ir vargðø. Tad ir klestëjimo Evangelijà, ir iðlaisvinimo teologijà ( liberation theology dar vadinama krikðèioniðkuoju socializmu, paplitusi daugiausia tarp katalikø) galima laikyti kraðtutinumais. Nei materialus turtas, ágyjamas bei prarandamas, nei skurdas nëra svarbûs áeinant á Dievo Karalystæ. Dievo Karalystëje visi skirtumai ar tai bûtø rasë, ar lytis, ar socialinë padëtis iðtrinami tuo, jog kiekvienas pirmiausia turi bûti iðgelbëtas, ir yra tik vienas Kristus, kuris iðgelbsti kiekvienà, nesvarbu, kas ir koks þmogus yra. Taigi tiesioginë ir svarbiausioji krikðèionio tapatybë yra laikyti save lygiais Dievo Karalystës pilieèiais. Taèiau svarbu suvokti, kad krikðèionis nëra pranaðesnis uþ netikinèius kaimynus, nes mûsø, tikinèiøjø, vertë Vieðpats mumyse. O kaip ðiuo poþiûriu vertinti politiðkumà? Ar Dievo Karalystës pilieèiai turëtø daryti átakà ðio pasaulio politikai? Biblijoje iðdëstytas svarbus principas: tikintieji svetimi ir praeiviai ðiame pasaulyje, taèiau nepaisant to, Dievas ragina siekti gerovës savo ðaliai, net jei joje tikintieji engiami. Per pranaðà Jeremijà Dievas kalbëjo savo þmonëms, iðtremtiems á Babilonà: Siekite gerovës miestui, á kurá jus iðtrëmiau, melskitës uþ já, nes jo gerovëje ir jûs turësite ramybæ (Jer 29, 7). Naujajame Testamente galima rasti panaðius nurodymus. Paulius ragina paklusti valdþios institucijoms, kurios ásteigtos Dievo (Rom 13, 1), bûti paklusniems valdytojams ir valdþioms, bûti nuosaikiems bei romiems (Tit 3, 1 2), moko jaunà ganytojà melstis uþ tuos, kurie yra valdþioje, kad tikintieji galëtø gyventi ramø ir taikø gyvenimà pagal Dievo þodá (1 Tim 2, 1 4). Visi ðie nurodymai buvo iðsakyti tais laikais, kai Romos imperijos lëðomis bûdavo rengiamos þaidynës, kuriose þmones vieðai þudydavo þiûrovø pramogai, bûdavo þudomi kûdikiai, tarnavo daugybë vergø. Ar tai reiðkia, kad tikintieji neturi siekti teisingumo visuomenëje? Prieðingai, turëtø. Pranaðai nuolat áspëdavo, kad Dievas teis pagoniø karalystes uþ jø nuodëmes; o tikintieji, siekdami gerovës savo ðaliai, elgiasi kaip ðviesa ir druska ir gali atneðti tikràjá teisingumà. Pirmoji krikðèioniø peticija Romos imperijos valdovams, pasiraðyta persekiojimø ákarðtyje, ragino baigti abortus bei kûdikiø þudymà, kurie buvo ne kas kita, kaip valstybës sankcionuotos þmogþudystës. Demokratijos laikmeèiu tikintiesiems tenka dar didesnë atsakomybë renkant valdþios atstovus. Taèiau tuo pat metu krikðèionys Biblijoje nëra raginami naudoti tiesioginæ politinæ átakà. Nors ir gyvendami pasaulyje, tikintieji nekovoja pasaulio kovø. Ginklai, naudojami tikinèiøjø, ne pasaulio ginklai. Prieðingai Dievo jëga gali sunaikinti þmoniø tvirtoves. Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokià puikybæ, kuri sukyla prieð Dievo paþinimà, ir paimame nelaisvën kiekvienà mintá, kad paklustø Kristui (2 Kor 10, 3 5). Todël krikðèionys neraginami siekti politinës átakos, taèiau didinti Dievo karalystës átakà, laimëdami Dievui savo kaimynus. Tik tokiu bûdu galima uþtikrinti ilgalaikius pokyèius visuomenëje, tik taip paveikti visuomenës raidà. Tai ilgalaikis, lëtas procesas, kuriam bûtina kantrybë, stabilumas. Tokiu bûdu Dievas veikia pasaulyje. Glenn Sunshine Prarasta gyvybë, prarastas teisingumas Politikai, visuomenës veikëjai ir netgi kai kurie pastoriai laikas nuo laiko ragina Jëzaus sekëjus vieðai nebesvarstyti abortø klausimo. Jie siûlo susitelkti á kitas problemas: kovà su skurdu, aplinkos apsaugà ar netgi karà Irake. Galima paminëti tris prieþastis, kodël toks màstymas (pamirðti abortø klausimà) nëra teisingas. Abortai griauna gyvybës ðventumà ir didybæ. O þmogaus gyvybës orumas kertinis asmuo, ant kurio statomas teisëtumas. Visos þmogaus teisës pirmiausia skirtos tam, kad bûtø apsaugota þmogaus teisë á gyvenimà. Thomas Jeffersonas tai puikiai suprato: Pirmasis ir vienintelis teisingumà ágyvendinanèios vyriausybës tikslas rûpestis þmogaus gyvenimu ir laime, o ne jø sunaikinimas. Tikintysis brangina kiekvieno þmogaus nesvarbu, seno ar jauno gyvenimà, nes tiki, kad kiekvienas yra sukurtas Dievo pagal Jo atvaizdà. Dar vienas esminis skirtumas tarp opiø visuomenei klausimø, tokiø, kaip aplinkos apsauga ar kova su skurdu, bei abortø klausimo yra tai, kad visi pritaria, jog bûtina kovoti su skurdu bei saugoti aplinkà. Skiriasi tik bûdai, kuriais siûloma problemas spræsti. Abortø klausimu nëra bendro pagrindo nuomonës gali visiðkai, ið esmës skirtis. Treèioji prieþastis, kodël negalima palikti savieigai negimusiø kûdikiø apsaugos, ðiuo klausimu reikia dar daug darbuotis. Nors pastaruoju metu (JAV) visuomenë palankiau vertina negimusià gyvybæ, buvo priimti Aukðèiausiojo teismo nutarimai ir kai kurie teisës aktai, palaikantys teisæ gyventi, abortai iðlieka teisëti ir yra vykdomi visoje ðalyje. Tai reiðkia, kad kasdien daugëja mirèiø. JAV metais nutraukta daugiau nei 48 milijonai negimusiø kûdikiø gyvybiø, ir tik 7 procentai jø buvo atlikti dël medicininiø prieþasèiø, prievartos ar kraujomaiðos. Tikintiesiems dera prisidëti prie þmogaus gyvybës apsaugos. Tai nëra tik viena ið spræstinø problemø. Þmogaus gyvenimo ðventumas ir didybë nematoma gija sujungia visus spræstinus humanitarinius klausimus. Ðalis, nepripaþástanti bejëgiðkiausios gyvybës nelieèiamumo, rizikuoja patirti pralaimëjimus kitose srityse, kuriose turi bûti ginamos þmogaus teisës: neágaliøjø, serganèiøjø AIDS, skurstanèiøjø, kaliniø ir pan. Be to, jei jau nekalèiausia ir silpniausia negimusio vaiko gyvybë nëra apsaugoma, kieno tada gyvenimas saugus? Mark Earley Paruoðë Dalia Januðaitienë

5 Ganytojas Nr. 16 (281) 2008 m. rugpjûèio 23 d. ANDREW MURAY BÛTI SU JËZUMI priedas 5 Kaip Kristus... Kaip <...>Að gyvenu per Tëvà, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane (Jn 6, 57). Màstant apie sekimà Kristaus pëdomis ir panaðëjimà á Já, atsiranda poreikis sutelkti dëmesá á gilià, gyvà Pirmtako ir Jo pasekëjø vienybæ. Kaip Kristus kuo ilgiau màstome apie Þodá, tuo aiðkiau suvokiame, jog tik Kristuje jis turi prasmæ. Iðorinis panaðumas tik atspindi gyvenimo bûdà, vidinæ vienybæ. Tam, kad daryèiau Kristaus darbus, privalau gyventi taip, kaip gyveno Jis. Kuo rimèiau þiûriu á Já, kaip á savo Pavyzdá, tuo aiðkiau regiu Já kaip savo Vadovà. Tik tuomet, kai mûsø vidinis gyvenimas ið tiesø yra panaðus á Jo, mes ir iðoriðkai galime vaikðèioti panaðiais keliais, kokiais vaikðèiojo Jis. Kokie palaiminti yra þodþiai, uþtikrinantys, kad Jo ir mûsø gyvenimas þemëje ið tikrøjø yra panaðûs: Kaip Að gyvenu per Tëvà, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Jei trokðtate suprasti savo gyvenimà Kristuje kuo Jis jums bus ir kaip jumyse veiks, tereikia pamàstyti, kuo Tëvas buvo Jam ir kaip Jame veikë. Kristaus gyvenimas Tëve ir per Tëvà atspindi, kaip jûs galite gyventi Sûnuje ir per Sûnø. Pamàstykime apie tai drauge. Kaip Kristaus gyvenimas buvo paslëptas Dieve danguje, taip turi bûti paslëptas ir mûsø gyvenimas. Atsisakydamas dieviðkos ðlovës Jis neteko ir savo dieviðkø savybiø. Taigi, bûdamas þmogumi, Jis turëjo gyventi tikëjimu. Jis turëjo laukti, kol Tëvas panorës suteikti Jam iðminties ir jëgos. Jis buvo visiðkai priklausomas nuo Tëvo, Jo gyvenimas buvo paslëptas Dieve. Jis kalbëjo ir veikë ne savarankiðkai, ne dël to, kad pats buvo Dievas, bet, veikiant Ðventajai Dvasiai, pakluso Tëvo pamokymams. Bûtent taip ir tavo, tikintysis, gyvenimas turi bûti paslëptas su Kristumi Dieve. Tegul tai tave padràsina. Kristus kvieèia tave gyventi tikëjimo kupinà gyvenimà, visiðkai priklausant nuo Dievo, nes taip gyveno ir Jis pats. Jis pabandë taip gyventi ir árodë, jog tai teikia palaiminimà. Dabar Jis trokðta gyventi tavyje ir iðmokyti tave taip gyventi. Jis uþtikrina, kad, kaip Jis gyveno per Tëvà, taip ir tu gyvensi per Já. Tikëjimu priimkite ðá uþtvirtinimà. Tegul jûsø ðirdá uþlieja mintys apie toká gyvenimo pilnatvës palaiminimà, kuris jums yra paruoðtas Kristuje ir bus gausiai iðlietas, kai jums to reikës. Negalvokite apie savo dvasiná gyvenimà kaip apie tai, kà privalote nuolat priþiûrëti ir rûpestingai puoselëti. Dþiaukitës kiekviena diena dþiaukitës ir gyvenkite pasitikëdami Vieðpaèiu Jëzumi, kaip ir Jis gyveno per Tëvà. Kaip Kristaus gyvenimas buvo kupinas dieviðkos jëgos, nors Jis visiðkai priklausë nuo Tëvo, toks bus ir mûsø gyvenimas. Kristus niekada nesigailëjo, jog atsisakë savo dieviðkosios ðlovës ir pasirinko gyventi þemëje Dievo akivaizdoje kaip þmogus. Tëvas niekada nenuvylë Jo pasitikëjimo: Jis suteikë Jëzui viskà, ko reikëjo, kad Jis atliktø savo darbà þemëje. Kristus patyrë, jog gyventi þemëje visiðkai priklausant nuo Tëvo ir kasdien viskà gauti ið Jo rankø yra ne maþesnis palaiminimas nei paèiam bûti Dievu danguje ir patirti dieviðkos tobulybës dþiaugsmà. Tikintysis, jei leisi, ir tavo gyvenimas gali toks bûti. Dieviðka Vieðpaties Jëzaus jëga veiks mumyse ir per mus. Nemanykite, kad aplinkybës, su kuriomis susiduriate, ðventà gyvenimà Dievo ðlovei padaro neámanomà. Kristus atëjo á þemæ ir gyveno dar sudëtingesnëmis sàlygomis, kad apreikðtø dieviðkà gyvenimà. Kaip Jis gyveno palaimintà þemiðkà gyvenimà per Tëvà, taip ir jûs galite gyventi savo þemiðkà gyvenimà per Já. Plaèiai màstykite, puoselëkite didelius lûkesèius apie tai, kà Vieðpats jums yra paruoðæs. Tegul vienintelis jûsø troðkimas bûna tapti viena su Juo. Neámanoma numatyti, kà Vieðpats Jëzus gali padaryti dël sielos, kuri ið tiesø nori gyventi per Já taip, kaip Jis gyveno per Tëvà. Kaip Jis gyveno per Tëvà ir Tëvo dëka Jo gyvenimas bei darbai buvo tokie ðlovingi, taip ir jûs savo gyvenime ir visuose darbuose patirsite, kaip Jis veikia jumyse. Kaip Kristaus gyvenimas atspindëjo Jo vienybæ su Tëvu, taip ir mûsø gyvenimas turi tai atspindëti. Kristus sako: Kaip mane siuntë gyvasis Tëvas ir að gyvenu per Tëvà (Jn 6, 57). Panorëjæs þemëje apreikðti save ir savo meilæ, ðá darbà Tëvas patikëjo savo mylimam Sûnui, kuris buvo viena su Juo. Tëvas pasiuntë Já, nes Jis buvo Sûnus. Tëvas pasiuntë Já ir todël Tëvas turëjo pasirûpinti Jo gyvenimu kitaip ir negalëjo bûti. Kristus sakë: Tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Prieð tai Jis sakë: Kas valgo mano kûnà ir geria mano kraujà, tas pasilieka manyje, ir Að jame (Jn 6, 56). Mirdamas Jis atidavë savo kûnà ir kraujà, kad pasaulis turëtø gyvenimà. Per tikëjimà siela tampa Jo mirties ir prisikëlimo jëgos dalininke bei ágyja teisæ á Jo gyvenimà, kaip ir Jis turëjo teisæ á savo Tëvo gyvenimà. Þodþiais Kas valgo mane yra iðreiðkiama intymi vienybë ir nenutrûkstamas bendravimas su Vieðpaèiu Jëzumi, o tai yra gyvenimo Jame jëga. Siela, kuri ið tikrøjø trokðta atsiduoti Kristui ir gyventi tik per Já, gali valgyti Já, kasdien Juo maitintis. Kad pasiektumëte tai, nuolat savo ðirdá pripildykite tikëjimo ir tvirto ásitikinimo, kad Kristaus gyvenimo pilnatvë ið tikrøjø priklauso ir jums. Dþiaukitës màstydami apie Jo þmogiðkumà danguje ir nuostabø aprûpinimà, kurá Dievas paruoðë per Ðventàjà Dvasià, kad jûsø Vadovo, esanèio danguje, gyvenimas nepaþeistas ir netrukdomas lietøsi á jus. Nepaliaudami dëkokite Dievui uþ atpirkimà, kuriuo Jis atvërë mums kelià á Dievo gyvenimà, ir uþ nuostabø gyvenimà, kuris dabar jums suteiktas Sûnuje. Atsiduokite Jam be rezervø, atviromis ðirdimis ir paskirkite gyvenimà Jam ieðkokite tik Jo. Taip pasitikëdami ir turëdami paðventintà tikëjimà, iðliedami meilæ ir ugdydami bendravimà, Jo þodþiams ásitvirtinant jumyse, leiskite Jëzui bûti kasdiene Jûsø duona. Mylimas krikðèioni! Kà manai? Ðio paþado ðviesoje sekti Kristumi tampa ámanoma! Tas, kuris gyvena per Kristø, gali ir gyventi taip, kaip Jis. Taigi leiskime nuostabiam Kristaus gyvenimui þemëje per Tëvà tapti mûsø apmàstymø objektu, kol visa ðirdimi suprasime ir priimsime þodá: Að gyvenu per Tëvà, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane (Jn 6, 57). Tuomet mes liausimës rûpintis ir nerimauti, nes tas pats Kristus, kuris parodë mums pavyzdá, teikia mums ið dangaus gyvybæ ir ágalina sekti tuo pavyzdþiu. Ir mûsø gyvenimas taps nenutylanèia giesme: Tam, kuris gyvena mumyse, tekyla meilë ir ðlovë ið visos ðirdies, kad galëtume gyventi taip, kaip Jis. Amen. v v v O, mano Dieve! Kaip galëèiau atsidëkoti uþ ðià nuostabià malonæ! Tavo Sûnus tapo þmogumi, kad iðmokytø mus, jog þmogaus gyvenimas, priklausant nuo Tëvo, teikia palaimà. Kristus gyveno per Tëvà. Jame mes pamatëme, kaip dieviðkas gyvenimas þemëje egzistuoja, veikia ir nugali. Dabar Jis pakilo á dangø ir Jam priklauso jëga, leidþianti tam gyvenimui veikti mumyse. Mes esame paðaukti gyventi taip, kaip Jis gyveno þemëje: mes gyvename per Já. O, Dieve, tebûna pagarbintas Tavo vardas dël ðios neapsakomos malonës. Vieðpatie, mano Dieve, iðgirsk ðià mano maldà. Jei galima, parodyk man daugiau, atskleisk daug daugiau Kristaus gyvenimo per Tëvà. O, mano Dieve, jei turiu gyventi kaip Jis, noriu paþinti já! Suteik man iðminties dvasios, kad paþinèiau Já. Tuomet þinosiu, ko galiu ið Jo tikëtis, kà galiu per Já padaryti. Tuomet nebebus sunku ir nereiks dëti daug pastangø, kad gyvenèiau pagal Tavo valià ir Jo pavyzdá. Tuomet þinosiu, kad dabar ir að galiu gyventi Jo palaimintà gyvenimà þemëje, remdamasis Tavo þodþiu: Að gyvenu per Tëvà, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Tada að kasdien maitinsiuosi Kristumi, dþiaugsmingai suprasdamas, kad gyvenu per Já. O, mano Tëve! Leisk man patirti tai dël Jo vardo. Amen. Ið kn. Like Christ vertë Eglë Junevièiûtë RICHARD J. FOSTER Panaðëjant á Kristø Dangus krikðèionims nëra tikslas. Jø tikslas, kaip sako apaðtalas Paulius, kad Kristus iðryðkëtø jumyse (Gal 4, 19). Panaðiai jis raðo ir kituose savo laiðkuose: O kuriuos Jis (Dievas) ið anksto numatë, tuos ið anksto ir paskyrë tapti panaðius á Jo Sûnaus atvaizdà, kad ðis bûtø pirmagimis tarp daugelio broliø (Rom 8, 29); Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regëdami Vieðpaties ðlovæ, esame keièiami á tà patá atvaizdà (2 Kor 3, 18). Taigi pagrindiná krikðèionio gyvenimo tikslà bûtø galima apibendrinti taip kad mumyse iðryðkëtø Kristus, kad bûtume keièiami ir vis labiau panaðëtume á Já. Tikras stebuklas, kad Vieðpats Jëzus atëjo tarp savo þmoniø, kad bûtø mûsø amþinasis Gelbëtojas, Mokytojas, Vieðpats ir Draugas. Tas, kuris yra Kelias, pats rodo mums, kaip gyventi, kad patirtume vis daugiau Jo meilës, vilties, kad mes perimtume Jo jausmus ir áproèius. Jis sutinka neðti su mumis vienà jungà ir mokyti mus gyventi taip, kaip mûsø vietoje gyventø Jis. Tam, kad mes augtume malone, mums svarbus bendravimas, kuriame vyrauja meilë ir sveika atsiskaitomybë. Panaðëti á Kristø nëra individualus darbas, tam reikalinga bendrystë. Visi kartu mes esame Kristaus kûno nariai, paðaukti su meile rûpintis vienas kitu. Aukime malone ir mûsø Vieðpaties ir Gelbëtojo Jëzaus Kristaus paþinimu (2 Pt 3, 18). Kitaip tariant, turime mokytis bendradarbiauti su Vieðpaèiu, kad nepaniekintume tos malonës, kurià Jis ið anksto numatë ir paskyrë, kad þmogus keistøsi. Kaip bendradarbiauti su Dievo malone, kuri padës panaðëti á Kristø? Nukelta á 8 psl.

6 6 priedas BÛTI SU JËZUMI Ganytojas Nr. 16 (281) 2008 m. rugpjûèio 23 d. DAVID WILKERSON Ðie vyrai buvo su Jëzumi Apaðtalø darbø 3 skyriuje skaitome, kad netrukus po prisikëlimo, Petras ir Jonas ëjo á ðventyklà. Prie ðventyklos vartø sëdëjo nuo gimimo luoðas elgeta. Ðis þmogus niekada gyvenime nebuvo þengæs në vieno þingsnio. Kasdienà já atneðdavo prie vartø praðyti iðmaldos. Elgeta, pamatæs ateinanèius Petrà ir Jonà, papraðë jø iðmaldos. Petras jam atsakë: Sidabro nei aukso neturiu, bet kà turiu, tà duodu. Ir Petras pasimeldë uþ elgetà, sakydamas: Jëzaus Kristaus ið Nazareto vardu kelkis ir vaikðèiok! (Apd 3, 6). Þmogus iðkart pasveiko. Pasiðokinëdamas ið dþiaugsmo, jis álëkë á ðventyklà, ðaukdamas Jëzus mane iðgydë! Tai matydami visi ðventykloje esantys stebëjosi. Jie paþino luoðà elgetà, kuris daugybæ metø praðë prie vartø iðmaldos. Kai Petras ir Jonas pamatë besirenkanèius þmones, jie pradëjo liudyti Kristø. Jie dràsiai ragino: Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad bûtø panaikintos jûsø nuodëmës (Apd 3, 19). Daugelis, girdëjusiø þodá, átikëjo, ir tikinèiøjø skaièius padidëjo maþdaug iki penkiø tûkstanèiø (Apd 4, 4). Petrui su Jonu pamokslaujant, priëjo ir ðventyklos apsaugos virðininkas bei sadukiejø, kurie buvo labai pasipiktinæ (Apd 4, 1-2). Jie piktinosi, kad Dievas padarë stebuklà per Jëzaus mokinius, tad pasodino Petrà ir Jonà á kalëjimà, ir kità dienà surengë jiems teismà. Susirinko visi Jeruzalës religiniai lyderiai, taip pat vyriausiasis kunigas Anas, Kajafas, Jonas, Aleksandras ir kiti vyriausiojo kunigo giminës (Apd 4, 6). Ðie aukðti ir átakingi þmonës klausë mokiniø: Kokia jëga ar kieno vardu jûs tai padarëte? (Apd 4, 7). Koks absurdiðkas klausimas! Ðie þmonës tikrai þinojo, kieno vardas buvo skelbiamas. Jie matë luoðà þmogø bë- giojantá aplinkui ir ðaukiantá, kad Jëzus já iðgydë. Jie matë 5000 þmoniø, iðpaþástanèius savo nuodëmes ir Jëzaus vardu maldaujanèius juos apvalyti. Jie matë netgi kai kuriuos atsivertusius kunigus, iðpaþástanèius, jog patys nukryþiavo Dievo Sûnø. Ðie religiniai lyderiai turëjo þinoti, jog Jëzaus vardas turi jëgà, bet tyèia uþmerkë akis. Dvasios paragintas Petras atsakë vyresniesiems: Vardu Jëzaus Kristaus ið Nazareto, kurá jûs nukryþiavote ir kurá Dievas prikëlë ið numirusiø! Jo dëka ðis vyras jûsø akivaizdoje stovi sveikas. Jëzus yra akmuo, kurá jûs, statytojai, atmetëte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Ir nëra niekame kitame iðgelbëjimo, nes neduota þmonëms po dangumi kito vardo, kuriuo turime bûti iðgelbëti (Apd 4, 9-12). Sinagogos vyresnieji buvo apstulbæ: jie labai stebëjosi; be to, atpaþino juos buvus kartu su Jëzumi (Apd 4, 13). Þodis atpaþinti reiðkia paþinti pagal koká nors skiriamàjá þenklà. Jëga, veikianti per Petrà ir Jonà, iðskyrë juos ið visø kitø buvusiø teisme. Ta jëga buvo tokia aiðki ir visiems akivaizdi, kad vyresnieji neturëjo kà pasakyti prieð (Apd 4, 14). Kas buvo tas þenklas, iðskyræs Petrà ir Jonà? Tai buvo Jëzaus artumas. Jie buvo panaðûs á Kristø ir turëjo Jo Dvasià. Sinagogos vyresnieji suprato: Mes nukryþiavome Jëzø, bet Jis vis tiek ðiandien kalba per ðiuos du nemokytus þmones vyksta stebuklai, þmonës kvieèiami atgailai. Tuo metu Petras ir Jonas vykdë Jëzaus paliepimà liudyti Já, pradedant nuo Jeruzalës. Jie liudijo Kristaus buvimà savo gyvenimu. Að tikiu, kad taip áspûdingai Dievas bus liudijamas ir paskutinëmis dienomis. Ir tai vyks ne tik pamokslaujant. Tai vyks ir per vyrus bei moteris, kurie buvo su Jëzumi: kurie buvo atsiskyræ, kad pabûtø su Juo, kurie skyrë tam laiko ir ieðkojo Jo visa ðirdimi ir siela. Ðventoji Dvasia iðskirs tokius tarnus ið kitø savo jëga. O pasaulis apie juos sakys: Jie buvo su Jëzumi. Paþiûrëkime á keturis iðskirtinius bruoþus, kuriais pasiþymi buvusieji su Jëzumi. 1. Jie trokðta daugiau Kristaus. Tie, kurie leidþia laikà su Jëzumi, niekada Juo nepasisotina. Jø ðirdys nuolatos trokðta vis geriau paþinti Ðeimininkà, nori vis labiau ir labiau artëti prie Jo, daugiau paþinti Jo kelius. Paulius sako: Bet kiekvienam ið mûsø duota malonë pagal Kristaus dovanos saikà (Ef 4, 7). Kiekvienam yra Dievo duotas tikëjimo saikas (Rom 12, 3). Apie koká saikà kalba Paulius? Saikas tai ribotas kiekis, ir mes kiekvienas esame gavæ tam tikrà kieká Kristaus paþinimo. Kai kurie tikintieji pasitenkina ðiuo pradiniu saiku tai yra visa, ko jie trokðta. Jëzus jiems reikalingas tik tam, kad jie iðvengtø Dievo teismo, kad bûtø atleistos jø nuodëmës, kad jie turëtø gerà reputacijà ir kiekvienà sekmadiená galëtø iðkæsti valandà baþnyèioje. Tokie þmonës vykdo tik pagrindinius Jëzaus reikalavimus: lanko baþnyèià, sumurma kasdienæ maldà, galbût greitai perþvelgia Raðtà. Trumpai tariant, tokie krikðèionys vengia per daug priartëti prie Jëzaus. Jie þino, jog jei jie daug skaitys Raðtà ar praleis daug laiko melsdamiesi, Ðventoji Dvasia ims reikalauti ið jø daugiau. Taèiau jie nenori keisti savo gyvenimo bûdo. Jø manymu, jei jie daugiau paþintø Jëzø, kiltø pavojus visoms jø vertybëms. Todël kiekvienam tikinèiajam Paulius linki: Ir Jis paskyrë vienus apaðtalais, kitus pranaðais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad iðlavintø ðventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kûno ugdymui, kol mes visi pasieksime tikëjimo vienybæ ir Dievo Sûnaus paþinimà, tobulai subræsime iki Kristaus amþiaus pilnatvës saiko, kad daugiau nebebûtume kûdikiai, siûbuojami ir neðiojami bet kokio mokymo vëjo, þmoniø apgaulës, gudrumo, vedanèio á paklydimà, bet, kalbëdami tiesà meilëje, augtume visame kame á Já, kuris yra galva Kristus (Ef 4, 11-15). Kitaip tariant, Paulius sako: Ðias dovanas Dievas davë, kad bûtumëte pripildyti Kristaus Dvasios. Tai yra labai svarbu, nes yra sukèiø, norinèiø pavogti ið jûsø tikëjimà. Jei jûs tvirtai ásiðaknijæ Kristuje ir esate brandûs Jame, jokia apgaulinga doktrina jûsø nesuklaidins. Tad vienintelis bûdas bræsti yra labiau trokðti Jëzaus. Ne kiekvienas krikðèionis trokðta tokios brandos. Daugelis krikðèioniø mieliau renkasi Evangelijà, kuri kalba tik apie malonæ, meilæ ir atleidimà. Þinoma, tai puikios biblinës tiesos, bet, pasak Pauliaus, tai yra pienas, o ne stiprus valgis, reikalingas brandþiam þmogui. Kaip galite augti Kristuje, jei atsisakote girdëti Evangelijà, kuri skatina jus ieðkoti Vieðpaties ir siekti Jo ðventumo? Laiðke Hebrajams sakoma: Ir nors, þiûrint laiko, jûs jau turëtumëte bûti mokytojai, ið tiesø reikia, kad jus vël kas nors pamokytø Dievo þodþio pagrindø. Jûs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio. Juk kiekvienas, maitinamas pienu, dar nepatyræs teisumo þodyje, nes tebëra kûdikis. Tik subrendusiems dera stiprus maistas tiems, kurie pratybomis iðlavino savo pojûèius, kad atskirtø gera nuo blogo (Hbr 5, 12-14). Autorius iðties sako: Jûs per ilgai klausëtës mokymo ir pamokslø. Jau patys turëtumëte bûti mokytojai. Taèiau po tiek metø jûs vis dar esate toje paèioje vietoje, kaip ir iðgelbëjimo dienà. Jûs nieko neþinote apie stiprø Dievo Þodþio maistà. Jûs vis dar esate nebrandûs ir nepasiekæ Jo teisumo. Liûdna, taèiau ðtai kodël, atëjus dvasiniams iðbandymams, tiek daug krikðèioniø krenta. Jie lengvai paklysta, nes seka savo kvailystëmis. Taèiau subrendusá tikintá nëra lengva pajudinti ið maldos vietos. Jis þino, kur rasti tikrà atgaivà bei ágyja vis daugiau ir daugiau iðminties, nes jis kokybiðkai leidþia laikà su Jëzumi. Mes gauname daug mûsø internetinës svetainës skaity- tojø laiðkø, kuriuose jie pasakoja apie mirusias baþnyèias ir sausus pamokslus. Jie raðo: Mes nerandame deganèios bendruomenës. Mes alkstame, taèiau nepasisotiname ir neaugame. Kai kurie jø baigia savo laiðkus skøsdamiesi, kiti sako, jog jie paprasèiausiai nusprendë daugiau laiko praleisti su Jëzumi asmeniðkai, melsdamiesi ir skaitydami Þodá. Tokie laiðkai iðsiskiria ið kitø Kristaus Dvasia jauèiama kiekvienoje eilutëje. Turbût ir jûs paþástate tokiø tarnø, kurie visada nori pasidalinti kokia nors nauja þinia, kurià suþinojo leisdami laikà su Jëzumi. Ko pilna jûsø ðirdis, to bus pilnas ir jûsø gyvenimas. Dël ádomumo pasiklausykite apie kà kalba krikðèionys. Daugelis kalba apie sportà, kinà, televizijà, internetà, madas, ðukuosenas... Lengvai galima suprasti, kas uþima didþiausià jø gyvenimo dalá, kam jie skiria daugiausiai dëmesio ir jëgø. Juos ið kitø iðskiria jø pomëgiai. Taèiau tie, kurie leidþia laikà artimai bendraudami su Jëzumi, yra ruoðiami ateièiai. Giliai savo sieloje jie jau turi Kristaus ramybæ, ir kai visas pasaulis panikuoja, ðie tikintieji iðlieka ramûs. 2. Jie yra dràsûs ir turi dvasinæ valdþià. Kuo daugiau bûname su Jëzumi, tuo labiau panaðëjame á Já, tampame tyresni, ðventesni, turime daugiau meilës ir tampame dràsesni dël Dievo. Patarliø knygoje paraðyta: Nedorëlis bëga niekam nevejant, o teisusis yra dràsus kaip liûtas (Pat 28, 1). Þodis dràsus ðiame kontekste reiðkia saugus, uþtikrintas. Tai tokia pati dràsa, kokià turëjo Petras ir Jonas, kalbëdami su sinagogos vyresniaisiais. Biblijoje ðis ávykis nëra labai detaliai apraðytas. Vis tik galiu jus uþtikrinti, jog religiniai lyderiai iðpûtë tai, paversdami tikra ceremonija. Pirmiausia á aksominius krëslus iðkilmingai susëdo aukðti dvasininkai. Tada sekë kunigø giminaièiai. Galiausiai, kaip ir tikëtasi, iðdidþiai pasirodë mantijomis pasipuoðæ aukðtieji kunigai. Kai jie ëjo á savo vietas teismo krasëje, visi jiems lenkësi. Visa tai vyko tam, kad ábaugintø Petrà ir Jonà. Tarsi tautos vyresnieji bûtø sakæ: Þvejai, blaiviai pamàstykite, kokia jëga ir valdþia stovi prieð jus. Su vyresniaisiais kalbëkite ðvelniai. Jie yra svarbûs ir gerbiami visuomenës þmonës. Taèiau mokiniai neiðsigando. Jie ilgà laikà buvo su Jë-