MergedFile

Transkriptas

1 LR Aplinkos ministerija VALSTYBINĖ MIŠKŲ TARNYBA MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS SKYRIUS LIETUVOS VALSTYBINIŲ MIŠKŲ 2018 m. SANITARINĖS BŪKLĖS APŽVALGA Kaunas, 2019

2 Lietuvos valstybinių miškų 2018 m. sanitarinės būklės apžvalga. Valstybinė miškų tarnyba Miško sanitarinės apsaugos skyrius: Kaunas, p. Santrauka Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų faktorių sukelti pažeidimai 2018 metais užregistruoti 7300 ha plote, jis tik 0,3% mažesnis už ankstesnių metų (2017 m. kilo 7278 ha). Pažeidimo židiniuose medynų sveikatingumą gerinančios priemonės taikytos 1735 ha plote, juose iškirsta m 3 medienos. Vykdytos profilaktinės ir naikinamosios miško sanitarinės apsaugos priemonės prieš ligas, kenkėjus ir nepageidaujamą augaliją. Biologinės priemonės: iškabinti 9642 inkilai, paženklinti 2655 uoksiniai medžiai, aptverti 1927 skruzdėlynai, pasodinti 125 ha nektaringų krūmų. Fizinėsmechaninės priemonės: želdiniai nuo žvėrių apsaugoti repelentais (19653 ha) bei ūglių apsaugomis ir aptveriant (1097 ha), išdėstyta 5235 m 3 vabzdžiagaudės medienos ir 4421 vabzdžių gaudyklė. Cheminės priemonės naudotos 3609 ha plote. Apsaugota m³ spygliuočių medienos metais žuvo nudžiūvus, užmirkus, išvertus vėjui 456 ha medynų ir želdinių, iš jų vabzdžiai sunaikino 64 ha (eglės liemenų kenkėjai), ligos 281 ha (t. t. drebulinė kempinė 155 ha, uosių džiūvimas 121 ha), abiotiniai veiksniai 112 ha (t. t. vėjas 101 ha, užmirkimas 9 ha). Vabzdžių pakenkimai valstybiniuose miškuose 2018 metais užregistruoti 953 ha plote: lajų kenkėjų 240 ha, medžių liemenų kenkėjų 444 ha, želdinių ir jaunuolynų kenkėjų 268 ha. Miško sanitarinės apsaugos priemonėmis vabzdžių kenkėjų pažeidimai likviduoti 538 ha plote (eglės ir pušies liemenų kenkėjų 399 ha, pušinių straubliukų 138 ha) metams lieka 45 ha nesutvarkytų liemenų kenkėjų židinių. Infekcinės ligos pažeidė 2250 ha miško (daugiausia: drebulinė kempinė 1163 ha, uosių džiūtis 651 ha, šakninė pintis 136 ha). Sanitarinėmis priemonėmis ligų pažeisti medžiai pašalinti 431 ha plote metams lieka 1559 ha chroniškų ligų pažeistų medynų. Žvėrys ir kiti gyvūnai pažeidė 2304 ha miško (daugiausia: 2261 ha elniniai žvėrys želdiniuose ir jaunuolynuose nukandžiojo ūglius, nulaupė žievę, nulaužė viršūnes, po 22 ha pažeidė bebrai ir kormoranai). Žvėrių pažeidimai likviduoti 25 ha plote. Abiotiniai ir kiti negyvosios gamtos veiksniai pažeidė 1793 ha medynų ir želdinių plotą (daugiausia: vėjavartos-vėjalaužos 800 ha, sausra 611 ha). Negyvosios gamtos pažeidimai likviduoti 741 ha plote metams lieka 116 ha nesutvarkytas vėjavartų-vėjalaužų plotas. 3

3 Kenkėjas 2018 m. Prognozė 2019 m. Pastabos Spyglius graužiantys kenkėjai Medžių liemenų kenkėjai Jaunuolynus kenkiantys vabzdžiai nedaug nedaug nedaug Medžių ligos daug Žvėrių pažeidimai daug Verpiko vienuolio (Lymantria monacha) pagausėjo iki masinio išplitimo židinių. Pušinio verpiko (Dendrolimus pini), pušinių pjūklelių (Diprion sp.), pušinio pelėdgalvio (Panolis flammea) ir pušinio sprindžio (Bupalus piniarius) populiacijos yra depresijoje bet galimas suaktyvėjimas. Žievėgraužio tipografo (Ips typographus) populiacija gali gausėti ir eglynuose sudaryti masinio išplitimo židinius. Viršūninio žievėgraužio (Ips acuminatus) populiacija gali gausėti ir sudaryti lokalinio išplitimo židinius dalyje pušynų. Pušinių straubliukų (Hylobius sp.) populiacija stabili. Grambuolių (Melolontha sp.) lervų pakenkimai miško želdiniuose didės pietryčių Lietuvoje. Tęsis chroniškas uosynų džiūvimas. Drebulinės kempinės (Phellinus tremulae) ir šakninės pinties (Heterobasidion annosum) pažeidimų plotas išliks stabiliai aukštas. Galimas šaknis pūdančių ligų suaktyvėjimas visų medžių rūšių medynuose. Išliks stabiliai didelis nukandžiotais ūgliais, nulaupyta žieve, nulaužytomis viršūnėmis, užtvindytų medynų plotas dėl elninių žvėrių kaimenės ir bebrų gausos. Sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis 2019 metais bus praėjusių metų stichinės sausros nusilpnintuose medynuose, jaunuolynuose ir želdiniuose, nes ilgalaikio drėgmės trūkumo ir streso paveikti medžiai bus mažiau atsparūs grybinių ligų sukėlėjų infekcijoms ir kenksmingų vabzdžių apnikimui. Kaip klimato kaitos pasekmė, gali intensyvėti pušų ir eglių džiūvimas dėl bendro kompleksinio poveikio: medžių liemenų kenkėjų apnikimo, medžių šaknis pūdančių ligų ir medžių lajų ligų. Elninių žvėrių pažeidimų bus stabiliai daug metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas verpiko vienuolio masinio išplitimo židiniuose naikinamųjų priemonių organizavimui ir vykdymo priežiūrai, kenkėjo židinių vystymosi stebėjimui. 4

4 Lietuvos valstybinių miškų 2018 m. sanitarinės būklės apžvalga Turinys Pažeisti medynai ir želdiniai... 7 Vabzdžiai kenkėjai... 9 Medžių lajų kenkėjai... 9 Pušiniai pjūkleliai (Diprion sp.) Pušinis verpikas (Dendrolimus pini L.) Pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea L.) Pušinis sprindis (Bupalus piniarius L.) Verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.) Netikrasis eglinis skydamaris (Physokermes piceae Schrank.) Eglinis pjūklelis (Lygaeonematus abietinus Christ.) Grambuoliai (Melolontha sp.) Neporinis verpikas (Lymantria dispar L.) Ąžuolinis lapsukis (Tortrix viridana L.) Vabzdžiai liemenų kenkėjai Žievėgraužis tipografas (Ips typhographus L.) Kirpikai (Blastophagus sp.) Viršūninis žievėgraužis (Ips acuminatus Eich.) Pušinis smaliukas (Pissodes pini L.) Želdinių ir jaunuolynų kenkėjai Pušiniai straubliukai (Hylobius sp.) Grambuoliai (Melolontha sp.) Ūgliagraužiai (Evetria sp.) Taškuotasis smaliukas (Pissodes notatus L.) Infekcinės medžių ligos Ąžuolynų džiūvimas Uosynų džiūvimas Drebulinė pintis (Phellinus tremulae Bond. Et Goriss.) Šakninė pintis (Heterobasidion annosum Fr., Bref.) Paprastoji spygliakritė (Lophodermium seditiosum Minter, Staley & Millar) Saklys (Peridermium pini Kleb., Cronartium flaccidum Wint.) Pušų spyglių rūdys (Coleosporium senecionis (Pers.) Fr.) Eglių spyglių rūdys (Chrysomyxa ledi (Alb. et Schw.)) Eglių ūglių vėžys (Gremmeniella abietina (Lagerb.) Morelet.) Beržų džiūvimas Kitos medžių ligos Gyvūnų daromi pažeidimai Žvėrių populiacijos dinamika Žvėrių pažeistų plotų likvidavimas Žievės laupymas Nukandžioti ūgliai Briedžių nulaužytos viršūnės Šernų išrausti medeliai Bebrų žala Pelinių graužikų pažeidimai Kitų miškams kenkiančių gyvūnų pažeidimai Priemonės miškų apsaugai nuo žvėrių

5 Abiotinių veiksnių pažeidimai Vėjas Sniegas/Ledas Gaisrai Užmirkimas Šalnos Sausra Žuvę želdiniai, žėliniai, sėklinės plantacijos ir medynai Žuvę nuo miško medžių ligų Žuvę nuo abiotinių veiksnių Žuvę nuo vabzdžių Žuvę nuo gyvūnų Medelynų patologinė būklė Vabzdžiai kenkėjai Grybinės ligos Abiotiniai veiksniai Kiti pažeidimai Miško sodmenų auginimo technologinės ir agrotechninės priemonės Miško sanitarinės apsaugos priemonėsvalstybiniuose miškuose Miško sanitarinės apsaugos darbai ir jų apimtys Želdinių ir žėlinių apsauga valstybiniuose miškuose Želdinių ir žėlinių apsauga nuo elninių žvėrių Želdinių apsauga nuo pušinių straubliukų (Hylobius sp.) Pažeistų valstybinių miškų tvarkymas Vėjo, sniego, ledo pažeistų medynų tvarkymas Medžių liemenų pavojingų kenkėjų pažeistų medynų tvarkymas Medienos apsauga nuo liemenų kenkėjų Cheminės augalų apsaugos priemonės valstybiniuose miškuose ir medelynuose Pesticidų sunaudojimas Cheminės augalų apsaugos priemonės miškuose Cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose metų meteorologinės sąlygos metais užregistruoti stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Literatūra

6 PAŽEISTI MEDYNAI IR ŽELDINIAI Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių pažeidimai 2018 metais užregistruoti 7,3 tūkst. ha plote (1 lentelė). Židiniai likviduoti 1,7 tūkst. ha plote. Tvarkant pažeistus miškų plotus iškirsta 87,1 tūkst. m 3 medienos. 1 lentelė metais pažeisti želdiniai ir medynai Pažeidimai Užregistruota židinių, Atlikta priemonių, ha ha Iškirsta medienos, m 3 Vabzdžiai 952,6 537, ,03 Infekcinės ligos 2250,4 431, ,87 Gyvūnų pažeidimai 2304,1 25,3 0 Abiotiniai pažeidimai 1792,7 741, ,5 Iš viso 7299,8 1735, , metais miškas pažeistas 7299,8 ha plote, tik 0,3% daugiau negu 2017 metais (7277,7 ha). Padidėjo abiotinių veiksnių ir žvėrių pažeistų miškų plotai. Sumažėjo infekcinių medžių ligų ir vabzdžių pažeistų miškų plotai. Žvėrys 31% Vabzdžiai 13% Vėjas 11% Abiotiniai veiksniai 24% Kiti 13% Medžių ligos 31% 1 pav. Naujai 2018 metais atsiradusių pažeidimų pasiskirstymas pagal priežastis 7

7 2018 metais iš visų miškuose naujai kilusių pažeidimų, daugiausiai jų sukėlė gyvūnų (32% nuo visų kilusių pažeidimų ploto, 1 pav.) ir medžių ligų (31%) pažeidimai. Žymiai mažiau buvo abiotinių veiksnių pažeidimų (24%) ir vabzdžių pakenkimų (13%). Vabzdžiai pakenkė 952,6 ha miškų, tai 1,2 karto mažiau nei pernai (2017 m. 1165,7 ha). Žalingiausi medynuose buvo medžių liemenų kenkėjai (apėmė 443,3 ha, 2,2 karto mažiau nei 2017 m.), pušynuose verpikas vienuolis (190,3 ha), miško želdiniuose pušiniai straubliukai (161,3 ha) ir grambuolių lervos (103,9 ha) metų stichiškai sausringi ir kaitrūs orai buvo palankūs įvairių rūšių vabzdžių plitimui ir pagausėjimui. Dėl to verpiko vienuolio populiacija labai ženkliai išaugo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos ir Veisiejų regioninių padalinių administruojamose teritorijose. Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje pušų spygliai 190 ha plote buvo nugraužti 58% intensyvumu, Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje verpikas vienuolis spyglių dar nepakenkė, bet sukaupė potenciją ateityje išplisti didelėse teritorijose. Verpiko vienuolio gausos pokyčio ir išplitimo židinių ribų nustatymui buvo atliktos šių kenkėjų apskaitos, sudarytos prognozės, pasiūlytos naikinamosios priemonės 2019 metams. Jei bus palankios klimatinės sąlygos vystytis, 2019 metais galimas žievėgraužių tipografų ir viršūninių žievėgraužių žymus pagausėjimas. Infekcinės medžių ligos 2018 metais pažeidė 2250,4 ha miškų, tai 1,2 karto mažiau negu 2017 metais (2660,4 ha). Ligų židinių bendro ploto mažėjimo tendencija tęsiasi nuo 2006 metų. Didžiausius plotus apėmė stiebų centrinio puvinio pažeisti drebulynai (1162,8 ha), džiūstantys uosynai (650,7 ha), spygliakritės (2339 ha) ir šakninės pinties džiovinami pušynai (135,6 ha). Žvėrių ir kitų gyvūnų pažeidimų miškuose 2018 metais buvo 2304,4 ha, tai tik 1,03 karto mažiau nei 2017 metais (2371,4 ha). Dėl kanopinių žvėrių kaimenės ir bebrų gausos išlieka stabiliai dideli plotai su naujai nukandžiotais ūgliais (1393,2 ha), nulaupyta žieve (729,6 ha), nulaužytomis viršūnėmis (137,7 ha). Abiotinių ir kitų negyvosios gamtos veiksnių pažeidimų buvo 1792,7 ha, tai 1,7 karto daugiau negu 2017 metais (1080,2 ha). Padidėjimui didžiausią reikšmę turėjo tai, kad 2018 metais stiprūs škvalai ir vėjai (pažeista 799,8 ha), nors ir lokaliai pasireiškė, bet miškus žalojo įvairiuose regionuose metais buvo stichinio lygio sausros (pažeista 610,7 ha). Taip pat medynai nukentėjo nuo šalnų (227,4 ha), užmirkimo (81,0 ha), gaisrų (72,8 ha). 8

8 VABZDŽIAI KENKĖJAI Vabzdžių pakenkimų valstybiniuose miškuose 2018 metais iš viso buvo užregistruota 952,6 ha plote (2 lentelė). Pažeidimų fiksuota 1,2 karto (arba 213,1 ha) mažiau nei 2017 metais. Sumažėjimui įtaką turėjo labai sumenkęs žievėgraužio tipografo pažeidimų plotas. Medžių lajų kenkėjų ir jaunuolynų kenkėjų pažeidimų plotai išaugo. Atliktomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis vabzdžių kenkėjų pažeidimai likviduoti 537,6 ha plote. Dėl liemenų kenkėjų pakenkimo iškirsta 22,0 tūkst. m 3 nudžiūvusių medžių. 2 lentelė. Vabzdžių pažeisti medynai ir želdiniai 2018 metais Kenkėjai Užregistruota židinių, ha Atlikta priemonių Plotas, ha Iškirsta, ktm. Lajų 239,9 0 0 Medžių liemenų 444,3 910, ,03 Želdinių ir jaunuolynų 268,4 95,7 0 Vabzdžiai viso: 952,6 537, , metais daugiausia dėmesio bus skiriama verpiko vienuolio populiacijos stebėjimui, naikinamųjų priemonių vykdymo organizavimui ir jų atlikimo kontrolei. MEDŽIŲ LAJŲ KENKĖJAI Medžių lajas pažeidžiančių kenkėjų židinių registruojama kasmet, bet kinta pažeistų medynų plotas, medynų pažeidimo laipsnis ir vabzdžių rūšys. Didžiausią įtaką tam turi orų sąlygos metais medžių lajų kenkėjų židiniai užregistruoti 239,9 ha plote (3 lentelė). Palyginus su 2017 metų (3,3 ha) duomenimis, spygliais ir lapais mintančių vabzdžių pažeistų medynų plotas 2018 metais padidėjo beveik 73 kartais. 3 lentelė. Medžių lajų kenkėjų pažeisti medynai 2018 metais Užregistruoti pažeidimai Vidutinis pažeistų Sukėlėjas Plotas, medžių kiekis ha židinyje, proc. vid. medžio pažeidimo laipsnis, proc. Eglinis pjūklelis 1, Verpikas vienuolis 190, Neporinis verpikas 0, Ąžuolinis lapsukis 47, Medžių lajų kenkėjai viso: Atliktos priemonės plotas, ha iškirsta, ktm. Spyglius graužiančių kenkėjų pažeisti medynai 2018 m. sudarė 80% nuo visų medžių lajų kenkėjų pažeistų medynų ploto, lapus graužiančių kenkėjų 20%. 9

9 2018 m. užfiksuotas labai ženklus verpiko vienuolio populiacijos padidėjimas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos ir Veisiejų regioninių padalinių administruojamose teritorijose. Tikslesniam verpiko vienuolio gausos pokyčio ir išplitimo židinių ribų nustatymui dėl to buvo atliktos dar ir papildomos šių kenkėjų apskaitos. Siekiant laiku pastebėti žalingiausių spyglius graužiančių kenkėjų masinio dauginimosi židinių kilimo pradžią, kasmet yra vykdomi sistemingi šių kenkėjų vystymosi ir jų kiekio kitimo stebėjimai (2 pav.). Šių kenkėjų monitoringas medynuose pastoviuose vertinimo taškuose vykdomas rudenį, miško paklotėje nustatant žiemojančios fazės gausą m. monitoringo apskaitų metu buvo nustatyta pušinio verpiko žiemojančios fazės gausėjimo pradžia. 2 pav. Spyglius graužiančių kenkėjų monitoringas 2018 metais. Pušiniai pjūkleliai (Diprion sp.) Po staigaus pušinių pjūklelių populiacijos pagausėjimo 2011 metais, vėliau rudeninių apskaitų metu miško paklotėje kasmet buvo randama vis mažiau pušinių pjūklelių kokonų (3 pav.) metais pastoviuose vertinimo taškuose VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose pušinių pjūklelių kokonų išvis nerasta. Pavieniai pušinių pjūklelių kokonai buvo rasti 2017 m. tik VĮ Varėnos miškų urėdijos Perlojos ir Zervynų girininkijose (4 lentelė). Pušiniai pjūkleliai VĮ Valstybinių miškų urėdijos 10

10 rasta kokonų vnt./m² Veisiejų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose išlieka depresijos fazėje, todėl 2019 metais nekenks pušų medynams. 4 lentelė. Pušinio pjūklelio kokonų skaičius metais (monitoringo duomenys) Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² Druskininkų regioninis padalinys Druskininkų ,08±0,08 0,08±0,08 0,00±0,00 0,00±0,00 Grūto ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kabelių ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Latežerio ,00±0,00 0,10±0,10 0,00±0,00 0,00±0,00 Merkinės ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Norulių ,00±0,00 0,06±0,06 0,00±0,00 0,00±0,00 vidurkis 0, ,01±0,01 0,04±0,04 0,00±0,00 0,00±0,00 Varėnos regioninis padalinys Marcinkonių ,00±0,00 0,29±0,15 0,00±0,00 0,00±0,00 Perlojos ,00±0,00 0,00±0,00 0,05±0,05 0,00±0,00 Zervynų ,00±0,00 0,00±0,00 0,08±0,08 0,00±0,00 vidurkis 0,0 4, ,00±0,00 0,09±0,05 0,04±0,03 0,00±0, Druskininkų reg. pad. Varėnos reg. pad metai 3 pav. Pušinių pjūklelių populiacijos kitimas monitoringo vietose metais. Pušinis verpikas (Dendrolimus pini L.) VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje pušinio verpiko pagausėjimo ankstesnis pikas buvo 2009 metais. Šio kenkėjo populiacija ženkliai sumažėjo po naikinamųjų priemonių panaudojimo 2010 metais, kuomet vikšrų naikinimui buvo naudotas biologinis insekticidas Foray 76B. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje pušinio verpiko gausa buvo padidėjusi 2012 metais, o pastebimai sumažėjo 2013 metais (4 pav.). Jų gausos mažėjimą įtakojo gamtiniai veiksniai (lietingi orai, grybinės ligos) metais vykdant spyglius graužiančių kenkėjų monitoringą, pušinio verpiko populiacijos nežymus gausėjimas pastebėtas ir Druskininkų, ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose. Pušinio verpiko pavieniai vikšrai rasti šių regioninių padalinių Druskininkų, Grūto, Kabelių, Latežerio, Merkinės, Norulių, Marcinkonių, Perlojos ir Zervynų 11

11 girininkijose (5 lentelė). Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje vidutinis šio kenkėjo vikšrų skaičius siekė 1,22 vieneto miško paklotės 1 m 2, o sutinkamumas 33,7 procento. Lyginant su 2017 metų duomenimis, pušinio verpiko vikšrų skaičius padidėjo 0,72 vieneto miško paklotės 1 m 2, o sutinkamumo procentas išaugo 13%. Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje, lyginant su 2017 metų duomenimis, pušinio verpiko vikšrų skaičius padidėjo 0,16 vieneto miško paklotės 1 m 2, o sutinkamumo procentas išaugo 5,4%. 5 lentelė. Pušinio verpiko vikšrų skaičius metais (monitoringo duomenys): Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² Druskininkų regioninis padalinys Druskininkų ,00±0,00 0,00±0,00 0,17±0,11 0,50±0,18 Grūto ,00±0,00 0,00±0,00 0,40±0,19 0,60±0,37 Kabelių ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 1,00±0,32 Latežerio ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,20±0,20 Merkinės ,06±0,06 0,06±0,06 0,69±0,16 0,19±0,13 Norulių ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,13±0,08 vidurkis 0,5 0,5 10,1 15,5 0,01±0,01 0,01±0,01 0,23±0,06 0,39±0,09 Varėnos regioninis padalinys Marcinkonių ,00±0,00 0,21±0,21 0,57±0,28 1,29±0,55 Perlojos ,00±0,00 0,15±0,11 0,65±0,20 0,70±0,21 Zervynų ,00±0,00 0,00±0,00 0,17±0,11 2,00±0,73 vidurkis 0,0 4,0 20,7 33,7 0,00±0,00 0,13±0,08 0,50±0,13 1,22±0,28 Pušinio verpiko pagausėjimas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose yra nežymus, todėl 2019 metais jų vikšrų galimas spyglių nugraužimas nesukels pastebimos pušų lajų defoliacijos. Tačiau, esant žiemoti ir vystytis palankioms orų sąlygoms, galimas tolesnis pušinio verpiko skaitlingumo didėjimas. 8 Druskininkų reg. pad. Varėnos reg. pad pav. Pušinio verpiko populiacijos kitimas monitoringo vietose metais. 12

12 rasta lėliukių vnt./m2 Pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea L.) Pušinio pelėdgalvio populiacija, po ilgo buvimo depresijos tarpsnyje, palaipsniui ėmė gausėti metais (5 pav.). Šio kenkėjo žiemojančių lėliukių 2017 metais buvo rasta ir Druskininkų, ir Varėnos miškų urėdijose. Tuo tarpu 2018 metais pušinio pelėdgalvio pavienės lėliukės rastos tik VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių girininkijoje. Kitose apskaitų vietose, esančiose VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose, pušinio pelėdgalvio lėliukių nebuvo rasta. Lyginant su 2017 metų duomenimis (6 lentelė), VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje rastų pušinio pelėdgalvio lėliukių vidutinis skaičius sumažėjo 0,46 vienetais miško paklotės 1 m 2, o sutinkamumo procentas sumažėjo 16,3%. 6 lentelė. Pušinio pelėdgalvio lėliukių skaičius metais (monitoringo duomenys) Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² Druskininkų regioninis padalinys Druskininkų ,00±0,00 0,25±0,11 0,83±0,31 0,00±0,00 Grūto ,00±0,00 0,10±0,10 0,10±0,10 0,00±0,00 Kabelių ,10±0,10 0,10±0,10 1,10±0,40 0,00±0,00 Latežerio ,10±0,10 0,00±0,00 0,10±0,10 0,00±0,00 Merkinės ,00±0,00 0,00±0,00 0,13±0,08 0,00±0,00 Norulių ,06±0,06 0,06±0,06 0,38±0,13 0,00±0,00 vidurkis 2,2 4,3 14,9 0,0 0,04±0,02 0,08±0,03 0,42±0,10 0,00±0,00 Varėnos regioninis padalinys Marcinkonių ,00±0,00 0,50±0,22 1,14±0,24 0,14±0,09 Perlojos ,00±0,00 0,10±0,07 0,25±0,11 0,00±0,00 Zervynų ,00±0,00 0,33±0,17 0,17±0,11 0,00±0,00 vidurkis 0,0 14,3 18,5 2,2 0,00±0,00 0,28±0,09 0,50±0,13 0,04±0, Druskininkų reg. pad. Varėnos reg. pag metai 5 pav. Pušinio pelėdgalvio populiacijos kitimas monitoringo vietose metais. 13

13 Pušinis pelėdgalvis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose yra depresijos fazėje ir 2019 metais pušų medynams nekenks. Pušinis sprindis (Bupalus piniarius L.) Pušinio sprindžio žiemojančių lėliukių apskaita miško paklotėje 2018 metais vykdyta VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose. Kenkėjo lėliukų kiekis ir jų sutinkamumo procentas, lyginant su 2017 m. duomenimis, pakito nežymiai (7 lentelė). Vidutinis lėliukių skaičius VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje sumažėjo 0,04 vieneto miško paklotės 1 m 2, o Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje sumažėjo 0,09 vieneto. Bendras pušinio sprindžio kiekis išlieka labai negausus m. pastoviuose vertinimo taškuose buvo rasta tik viena pušinio sprindžio lėliukė. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje pušinio sprindžio lėliukių vidutinis skaičius metais dažniausiai buvo kiek didesnis miško paklotės 1 m 2, lyginant su VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje randamu pušinio sprindžio lėliukių skaičiumi (6 pav.). Tačiau per artimiausius praėjusius penkerius metus, nei Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje, nei Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje šio kenkėjo lėliukių nebuvo randama gausiau nei buvo metais. Pušinis sprindis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose yra depresijos fazėje ir 2019 metais pušų medynams nekenks. 7 lentelė. Pušinio sprindžio lėliukių skaičius metais (monitoringo duomenys) Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² Druskininkų regioninis padalinys Druskininkų ,08±0,08 0,08±0,08 0,17±0,11 0,08±0,08 Grūto ,00±0,00 0,20±0,12 0,00±0,00 0,00±0,00 Kabelių ,10±0,10 0,10±0,10 0,00±0,00 0,00±0,00 Latežerio ,10±0,10 0,10±0,10 0,10±0,10 0,00±0,00 Merkinės ,00±0,00 0,19±0,09 0,06±0,06 0,00±0,00 Norulių ,13±0,08 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 vidurkis 3,3 5,5 2,7 0,7 0,07±0,03 0,11±0,03 0,05±0,03 0,01±0,01 Varėnos regioninis padalinys Marcinkonių ,14±0,09 0,14±0,09 0,14±0,09 0,00±0,00 Perlojos ,10±0,07 0,00±0,00 0,05±0,05 0,00±0,00 Zervynų ,00±0,00 0,08±0,08 0,08±0,08 0,00±0,00 vidurkis 4 3,7 4,4 0,0 0,09±0,04 0,07±0,04 0,09±0,04 0,00±0,00 14

14 2 rasta lėliukių vnt./m2 1 Druskininkų reg. pad. Varėnos reg. pad metai 6 pav. Pušinio sprindžio populiacijos kitimas monitoringo vietose metais. Verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.) Verpiko vienuolio monitoringas kasmet atliekamas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje, tose vietose, kur anksčiau susidarydavo šio kenkėjo pirminiai masinio išplitimo židiniai, t. y. Ančios, Baltašiškės, Kapčiamiesčio, Stalų, Veisiejų girininkijose. Vykdant monitoringą 2018 m., buvo apžiūrėta 1217 pušų kamienų, žievės plyšiuose ieškant drugio lėliukų ar šviežių išnarų. Įvertinus monitoringo metu surinktus duomenis (8 lentelė), nustatyta, kad šio spyglius graužiančio kenkėjo kiekis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje padidėjo 6,2 karto. Ženklus verpiko vienuolio populiacijos pagausėjimas nustatytas Stalų girininkijoje. Kenkėjo populiacija šioje girininkijoje, lyginant su 2017 metų duomenimis, išaugo 15,8 karto. Kitose girininkijose verpiko vienuolio populiacija lyginamuoju laikotarpiu kito nežymiai. Verpiko vienuolio sutinkamumas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje nuo 12% padidėjo iki 28%, t. y. pagausėjo 16%. Kenkėjo populiacija yra kilimo tarpsnyje (8 pav.). 8 lentelė. Verpiko vienuolio lėliukių, išnarų skaičius Veisiejų regioniniame padalinyje metais Girininkija Patelių skaičius, vnt./medžiui Sutinkamumas, % Ančios 0,06±0,02 0,08±0,02 0,09±0,03 0,09±0, Baltašiškės 0,06±0,01 0,04±0,01 0,09±0,02 0,09±0, Kapčiamiesčio 0,06±0,02 0,13±0,02 0,24±0,04 0,02±0, Stalų 0,17±0,04 0,16±0,05 0,20±0,03 3,16±0, Veisiejų 0,03±0,02 0,08±0,02 0,09±0,04 0,14±0, Vidutiniškai: 0,08±0,02 0,09±0,02 0,13±0,03 0,81±0,

15 rasta lėliukių išnarų vnt./medyje 1 Veisiejų reg. pad. 0, metai 7 pav. Verpiko vienuolio populiacijos kitimas monitoringo vietose metais. Įvertinus monitoringo metu surinktus duomenis, nuspręsta atlikti tikslinamąsias apskaitas Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje, siekiant nustatyti verpiko vienuolio išplitimo židinio ribas ir kenkėjų gausą. Nustatytas kenkėjo skaitlingumo žymus pagausėjimas, bet pušų spygliai dar nebuvo pakenkti (miško kvartalai Nr. 1-6, 9-28, 30-33, 37-38, 44, 59-60). Naudojant monitoringo bei tikslinamųjų apskaitų duomenis, sudaryta prognozė 2019 metams. Prognozuojama, kad 2019 metais, esant palankioms verpiko vienuolio vystymuisi sąlygoms, dėl verpiko vienuolio veiklos VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje šešiuose miško kvartaluose pušies medynų spyglių defoliacija gali siekti nuo 31 iki 50%, juos supančiuose gretimuose kvartaluose defoliacija gali būti nuo 10 iki 30% (8 pav.). 16

16 8 pav. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje 2019 metais prognozuojama pušies medynų spyglių defoliacija dėl verpiko vienuolio veiklos. Kitas verpiko vienuolio židinys 2018 m. užregistruotas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje 190,3 ha plote. Kenkėjo vikšrai pušų spyglius įvairiu laipsniu (20-90% ir daugiau) nugraužė miško kvartaluose Nr. 4-8, 11-14, Židinyje su kenkėjo vikšrų pažeistais spygliais medžiai vidutiniškai sudarė 82%, o vidutinis medžio lajos pažeidimo laipsnis siekė 58%. 17

17 2018 m. rugpjūčio mėn. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje taip pat atlikta verpiko vienuolio drugio lėliukų ir šviežių išnarų paieška. Pagal gautus duomenis buvo sudaryta pakenkimo prognozė 2019 metams (9 pav.). 9 pav. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje 2019 metais prognozuojama pušies medynų spyglių defoliacija dėl verpiko vienuolio veiklos metų pavasarį abiejuose verpiko vienuolio išplitimo židiniuose prognozuojamas spyglių nugraužimas, virš 2600 ha plote medžių lajos pušynuose gali būti pakenktos 10-90% ir didesniu intensyvumu. 18

18 Įvertinusi tai, kad pušynuose medžių lajos 2019 metais gali būti pakenktos 10-90% ir didesniu intensyvumu, Valstybinė miškų tarnyba raštu Nr. R Dėl spyglius graužiančių kenkėjų naikinimo medynuose kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją ir VĮ Valstybinių miškų urėdiją, siūlydama taikyti naikinamąsias priemones VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje 600 ha plote (trys purškimų barai: 350 ha, 140 ha, 110 ha, 10 pav.) ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje 2000 ha plote (vienas purškimų baras, 11 pav.). 10 pav. Plotai VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje, kuriuose 2019 m. siūloma naikinti verpiko vienuolio vikšrus. 19

19 11 pav. Plotas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje, kuriame 2019 m. siūloma naikinti verpiko vienuolio vikšrus. Verpiko vienuolio masinio išplitimo židinius rekomenduojame naikinti 2019 m. pavasarį biologiniu preparatu Foray 76B (veiklioji medžiaga Bacilus thuringiensis subsp. kurstaki štamas ABTS-351), aviacijos pagalba išpurškiant 2,5 l/ha normą. VĮ VMU Kretingos RP Juodkrantės girininkijoje naikinamųjų priemonių taikymo tikslas neleisti verpiko vienuolio vikšrams antrą kartą tuose pačiuose plotuose pakartotinai nugraužti pušų spyglius. VĮ VMU Veisiejų RP Stalų girininkijoje naikinamųjų priemonių taikymo tikslas sustabdyti verpiko vienuolio židinio plitimą, neleisti kenkėjo vikšrams nugraužti pušų spyglius, išsaugoti medynų stabilumą ir medienos prieaugį, sumažinti galimybę medynuose vystytis medžių antrinių kenkėjų židiniams. 20

20 Netikrasis eglinis skydamaris (Physokermes piceae Schrank.) 2011 pavasarį buvo uždėti pastovūs stebėjimo bareliai eglynuose, pažeistuose netikrojo eglinio skydamario (tame tarpe eglės sėklinėse plantacijose). Medynai atrinkti Valstybinių miškų urėdijos dešimtyje regioninių padalinių, po 2 barelius kiekviename iš jų. Barelyje sužymėta po 50 stebimų eglių, medžiai sunumeruoti dažais. Stebėjimams buvo atrinktos įvairaus sveikumo žalios eglės, išskyrus nudžiūvusias. Eglių sanitarinė būklė pirmus metus buvo vertinta tris kartus per metus, antraisiais du karus, vėlesniais metais po vieną kartą metuose, tik rudenį. Priklausomai nuo medžių lajų būklės, įvertinimo metu eglės suskirstomos į sveikumo kategorijas pagal šiuos požymius: Kategorija I sąlyginai sveiki II apsilpę III nusilpę IV džiūstantys V švieži sausuoliai VI seni sausuoliai Pagrindiniai požymiai Medžiai be akivaizdžių apsilpimo požymių, laja žalia, ūgliai pagal metų laiką ir augimo sąlygas normalaus išsivystymo, defoliacija neviršija 20% Laja praretėjusi, defoliacija nuo 20 iki 40%, ūgliai ir spygliai pagal metų laiką ir augimo sąlygas normalaus išsivystymo Laja išretėjusi, defoliacija nuo 40 iki 70%, ūgliai nepilnai išsivystę, jų spygliai sutrumpėję, pageltę, lajoje yra apie 10% nudžiūvusių šakelių, pradėjusi džiūti viršūnė Laja labai išretėjusi, defoliacija daugiau kaip 70%, byra spygliai, nudžiūvę daugiau nei 1/5 lajos, nauji ūgliai ir spygliai trumpi Šviežiai nudžiūvę eglės, defoliacija 100%, visos šakos sausos, gali būti liemenų kenkėjų pažeidimų požymių Eglės jau buvę nudžiūvę ankstesnių vertinimų metu 2018 metų spalio mėnesį buvo atliktas netikrojo eglinio skydamario pažeistų eglynų įvertinimas. Didžiausias sąlyginai sveikų eglių skaičius rastas Panevėžio, Trakų ir Kupiškio regioninių padalinių eglynuose (12 pav.). Mažiausiai sąlyginai sveikų eglių fiksuota Kazlų Rūdos ir Dubravos regioniniuose padaliniuose. Sąlyginai sveikų eglių lyginant su 2017 metais labiausiai pagausėjo Tytuvėnų ir Utenos regioniniuose padaliniuose, o labiausiai sumažėjo Kupiškio rajono eglynuose. Daugiausiai nusilpusių eglių rasta Kazlų Rūdos regioninio padalinio eglynuose 31 procentų stebimų medžių. Didžiausias džiūstančių eglių kiekis fiksuotas taip pat Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje 11 procentų medžių. Bareliuose gausiausiai sausų eglių registruota Trakų (25 procentų) ir Jurbarko (18 procentų) regioniniuose padaliniuose metais daugiausiai eglių šviežiai nudžiūvo Trakų (11%) ir Mažeikių (6%) regioninių padalinių valdomuose eglynuose. Eglės dažniausiai džiūvo dėl žievėgraužio tipografo atakų. 21

21 100% sveiki apsilpę nusilpę džiūstantys švieži sausuoliai seni sausuoliai 75% 50% 25% 0% Dubravos Jonavos Jurbarko Kazlų Rūdos Kupiškio Mažeikių Panevėžio Tytuvėnų Trakų Utenos 12 pav. Eglių sveikatingumo vertinimas bareliuose 2018 metų spalį. Apibendrinus duomenis dešimties regioninių padalinių, kuriose buvo stebimi netikrojo eglinio skydamario pažeisti eglynai, galima teigti, kad sąlyginai sveikų eglių bareliuose sumažėjo (13 pav.). Per 2018 m. vegetacijos laikotarpį apsilpusių ir nusilpusių eglių kiekis išaugo. Džiūstančių eglių procentas bareliuose taip pat nežymiai augo. Vidutiniškai bareliuose per 2018 metus nudžiūvo apie 2 procentus stebimų eglių, o nuo stebėjimų pradžios iš viso apie 11 procentų. 13 pav. Eglių sveikatingumo kategorijų pokyčiai m m. netikrojo eglinio skydamario pažeistų eglynų būklė buvo pakankamai gera: ant spyglių nerasta skydamario lervų, ūgliai daugeliu atveju buvo išauginti normalaus dydžio, spygliai pilnai išsivytę, taip pat nepastebėta masinio suodligės vystymosi požymių, sveikos ir apsilpę eglės vidutiniškai bareliuose sudarė 74 procentus. Nudžiūvo tik pavieniai medžiai: per 22

22 2018 metų vegetaciją šviežiai nudžiūvo 22 medžiai iš 1038 ir tai sudaro tik 2,12 procento. Pagrindinė eglių džiūvimo priežastis buvo žievėgraužio tipografo atakos. Eglynų sanitarinės būklės blogėjimo dėl netikrojo eglinio skydamario pažeidimų 2019 metais nenumatoma, tačiau stebimų medžių būklė gali pablogėti dėl 2018 metų sausros liekamųjų reiškinių ir eglės liemenų kenkėjų galimų pakenkimų. Eglinis pjūklelis (Lygaeonematus abietinus Christ.) Eglinio pjūklelio pažeidimai 2018 metais buvo registruoti tik VĮ Valstybinių miškų urėdijos Tytuvėnų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje 1,8 ha plote, vidutiniškai buvo pažeista 10% augusių medžių, medžio pažeidimas siekė 25%, sveikatingumą gerinančios priemonės netaikytos. Lyginant su 2017 metais (1,9 ha), eglinio pjūklelio pažeistų medynų plotas 2018 metais sumažėjo 5%. Vidutinis medžio pažeidimo laipsnis 2017 metais taip pat siekė 25%, naikinamosios priemonės taip pat nebuvo taikytos. Eglinio pjūklelio židiniai gali susidaryti ir 2019 metais, jei pavasaris bus šiltas ir sausas. Grambuoliai (Melolontha sp.) Grambuolių suaugėlių pažeistų medynų 2018 metais VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose nebuvo registruota. Miškinio grambuolio suaugėlių skraidymo metu VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje 2018 metais vykdyta vabalų gausos apskaita naudojant lenkiškas barjerines gaudykles IBL-5 su viliokliu Melolontha sp metais miškinio grambuolio suaugėlių gausa buvo sumažėjusi, į gaudykles patekdavo tik pavieniai vabalai. Vidutiniškai viena gaudykle sugauti 2 vnt. grambuolių. Lyginant su praėjusių metų duomenimis (14 pav.), miškinio grambuolio suaugėlių gausa kito nežymiai metais nebus ryškiau pastebimo miškinių grambuolių suaugėlių skraidymo, nes dauguma lervų dar turi dirvoje vystytis 1-2 metus. 23

23 vid. grambuolių vnt./gaud pav. Vidutinis viena gaudykle sugautų grambuolių skaičius metais. Neporinis verpikas (Lymantria dispar L.) 2018 metais neporinio verpiko pažeidimai registruoti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje 0,2 ha plote, vidutiniškai buvo pažeista 70 procentų augusių medžių, o vidutinis medžio pažeidimas siekė 70 procentų. Sveikatingumą gerinančios priemonės nebuvo taikytos. Ąžuolinis lapsukis (Tortrix viridana L.) Ąžuolinio lapsukio pažeidimai 2018 metais registruoti VĮ Valstybinės miškų urėdijos Prienų ir Kaišiadorių regioninių padalinių administruojamose teritorijose. Bendras ąžuolinio lapsukio pažeistų medynų plotas siekė 47,6 ha. Didžioji dalis, šio kenkėjo pažeistų medynų registruota Prienų regioninio padalinio Verknės girininkijoje (33,9 ha, t. y. 71 procentas nuo bendro pažeisto ploto). Kita dalis Kaišiadorių regioninio padalinio Kruonio girininkijoje (13,7 ha, t. y. 29 procentai nuo bendro pažeisto ploto). Vidutinis pažeistų medžių kiekis židiniuose siekė 85 procentus, o vidutinis medžio pažeidimo laipsnis buvo 56 procentai. VABZDŽIAI LIEMENŲ KENKĖJAI 2018 metais vabzdžių liemenų kenkėjų židinių registruota 444,3 ha plote, t. y. 2,2 karto mažiau nei 2017 metais (971,2 ha). Daugiausiai naujų židinių kilo dėl žievėgraužio tipografo pakenkimų 443,3 ha (99,8% nuo visų liemenų kenkėjų židinių, 9 lentelė). Tai buvo 51,3% arba 24

24 467 ha mažesnis plotas lyginant su praėjusiais metais (2017 m. 910,3 ha). Pušinio smaliuko židiniai užregistruoti 0,5 ha plote (2017 m. 60,9 ha). Viršūninio žievėgraužio židiniai užregistruoti 0,5 ha plote. Kitų liemenų kenkėjų židinių 2018 metais nebuvo registruota. 9 lentelė. Vabzdžių liemenų kenkėjų pažeidimai 2018 metais pažeista Pažeidimai iškirsta plotas, ha tūris, ktm. plotas, ha tūris, ktm. Žievėgraužis tipografas 443, , Pušinis smaliukas 0,5 1 Viršūninis žievėgraužis 0,5 71 0,2 57 Iš viso: 444, , mažesnis. Liemenų kenkėjų naujų židinių bendras plotas, lyginant su 2018 metais, užregistruotas 54% 2019 metais medžių liemenų kenkėjų židinių plotai turėtų gerokai išaugti dėl 2018 metų vyravusių šiltų ir sausringų orų, sukėlusių medžiams labai didelius stresus, sumažinusius medžių atsparumą ir sudariusius galimybę pagausėti liemenų kenkėjų žiemojančios generacijos vabalams. Žievėgraužis tipografas (Ips typhographus L.) 2018 metais žievėgraužio tipografo nauji pažeidimai registruoti 443,3 ha plote (1 priedas), t. y. 467 ha mažesnis plotas nei pernai. Kenkėjas nudžiovino apie 22 tūkst. m 3 eglių. Užregistruotuose židiniuose sanitariniais miško kirtimais vidutiniškai iškirsta po 50 m 3 iš 1 hektaro. Daugiausia naujų žievėgraužio tipografo židinių kilo Joniškio (83,7 ha), Valkininkų (53,1 ha), Trakų (40,4 ha) ir Kaišiadorių (36,7 ha) regioniniuose padaliniuose. Žievėgraužio tipografo židiniai likviduoti 398,7 ha plote. Plyni sanitariniai kirtimai buvo vykdyti 63,7 hektaruose (14% nuo visų žievėgraužio tipografo židinių) daugiausia Varėnos (15,4 ha) ir Ukmergės (8,7 ha) regioniniuose padaliniuose (3 priedas). Metų pabaigai neiškirstų židinių liko 44,6 ha plote: daugiausia Kaišiadorių (15,9 ha) ir Alytaus (10,0 ha) regioniniuose padaliniuose metais plačiai naudotas kompleksas priemonių medžių liemenų kenkėjų plitimui eglynuose sumažinti. Paruošta ir išdėstyta 5235 m 3 vabzdžiagaudžių medžių ir medienos, iškabinta 4421 vnt. vabzdžių gaudyklių su viliokliais (6 priedas). Insekticidais apsaugota m 3 žalios spygliuočių medienos, t. y. panašus kiekis kaip ir 2017 metais ( m 3 ). Nužievinta 18 m metais buvo tęsiamas kasmetinis žievėgraužio tipografo populiacijos monitoringas. Balandžio dienomis Valstybinės miškų urėdijos devyniuose regioniniuose padaliniuose buvo iškabintos 54 feromoninės gaudyklės ne senesnėse kaip 1 metų plynose eglynų kirtavietėse, 25

25 iškirstose dėl žievėgraužio tipografo ar pagrindinių plynųjų miško kirtimų (11 priedas). Kirtavietėse iškabinta po 3 IBL-3 gaudykles su lenkišku viliokliu Ipsodor W kiekviename stebėjimo taške, 1-1,5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, ne mažiau kaip 20 m atstumu nuo miško sienos ir 40 m atstumu tarp gaudyklių. Feromoniniai preparatai prieš antros generacijos vabalų skraidymą birželio dienomis pakeisti naujais viliokliais Ipsodor, skirtais antros generacijos vabzdžių viliojimui. Gegužės-rugsėjo mėnesiais kas tris savaites buvo skaičiuojamas žievėgraužio tipografo vabalų kiekis kiekvienoje gaudyklėje, nes IBL-3 gaudyklės buvo patobulintos dalis plastikinio rinktuvo pakeista nerūdijančios plieno vielos tinklu (1x1 mm akimis), užtikrinančiu geresnę ventiliaciją ir lietaus vandens ištekėjimą, kas leido viena savaite pailginti laikotarpį tarp apžiūrų. Per 2018 metų žievėgraužio tipografo skraidymo sezoną vienoje gaudyklėje vidutiniškai vabalų sugauta 15% daugiau nei 2017 metais, atitinkamai 7120±369 ir 6184±595 vnt./gaudyklėje. Didžiausios žievėgraužių populiacijos 2018 metais fiksuotos Alytaus, Raseinių, Trakų ir Dubravos regioninių padalinių eglynuose, kur per skraidymo sezoną vienoje gaudyklėje sugauta po 8 tūkstančius vabalų ir daugiau. Kenkėjo populiacijos išaugo 6 iš 9 regioninių padalinių, kuriose atliekamas monitoringas, sumažėjo tik Dubravos ir Trakų regioniniuose padaliniuose (15 pav.). Absoliučiai daugiausiai žievėgraužio tipografo vabalų sugauta Alytaus regioninio padalinio prižiūrimuose eglynuose (11006±578 vnt./gaud.), mažiausiai Rokiškio (3218±587 vnt./gaud., 11 priedas). 15 pav. Žievėgraužio tipografo populiacijų gausumas regioniniuose padaliniuose Gausiausia pirma žievėgraužio tipografo generacija buvo Alytaus, Raseinių, Trakų ir Dubravos regioniniuose padaliniuose metais pirmos generacijos vabalų kiekis, lyginant su 2017 metų pirma generacija, gausesnis fiksuotas Raseinių, Rietavo, Ignalinos, Alytaus regioniniuose padaliniuose (16 pav.). Panevėžio regioniniame padalinyje pagausėjimas buvo 26

26 labai nežymus. Vidutiniškai pirmos generacijos sugautų vabalų kiekis 2018 metais buvo 3 procentais mažesnis, lyginant su 2017 metais. 16 pav. Žievėgraužio tipografo I generacijos gausumas regioniniuose padaliniuose Palyginus žievėgraužio tipografo 2018 ir 2017 metų antrąsias generacijas, galima daryti išvadą, kad šių metų antroji generacija buvo 2,2 karto gausesnė nei pernai. Kenkėjo antra generacija augo visose regioniniuose padaliniuose, kuriose buvo atliekamas monitoringas. Gausiausia antroji generacija fiksuota Kuršėnų regioninio padalinio eglynuose, menkiausia Rokiškio eglynuose (17 pav.). 17 pav. Žievėgraužio tipografo II generacijos gausumas regioniniuose padaliniuose 2018 metais antroji žievėgraužio tipografo generacija buvo menkesnė už pirmąją visuose stebėjimo taškuose, išskyrus Kuršėnų regioninį padalinį (18 pav.). Vidutiniškai antroji žievėgraužio tipografo generacija buvo 2,5 karto mažesnė už pirmąją. 27

27 18 pav. Žievėgraužio tipografo generacijų gausumas regioniniuose padaliniuose 2018 metais Aktyviausiai pirmos generacijos žievėgraužio tipografo suaugėliai skraidė paskutinę balandžio dekadą (12 priedas). Tuo tarpu gegužės ir birželio mėnesiais kenkėjo sugautų vabalų kiekis tolygiai mažėjo. Antroji kenkėjo generacija masiškiausiai skraidė liepos antroje pusėjerugpjūčio pirmą dekadą. Vėliau buvo negausi metais, esant palankioms gamtinėms sąlygoms, žievėgraužio tipografo populiacija gali smarkiai išaugti. Ypač medynuose, kur 2018 metais bus laiku nesutvarkyti pirminiai žievėgraužio tipografo židiniai ar žalios eglių vėjavartos-vėjalaužos, tame tarpe kertinėse miško buveinėse ar kitose saugomose teritorijose. Židinių kilimo grėsmė yra panašaus lygio visuose Lietuvos eglynuose. Kirpikai (Blastophagus sp.) 2018 metais pušinių kirpikų židinių valstybiniuose miškuose nebuvo registruota, tačiau buvo tęsiamas kasmetinis kirpikų populiacijos monitoringas pastoviuose bareliuose, Valstybinių miškų urėdijos keturiuose regioniniuose padaliniuose 13 girininkijų 58 pastoviose apskaitos vietose. Kirpikų populiacija vertinta pagal ant miško paklotės nukritusias nukirptas pušies šakutes. Apskaita buvo atlikta balandžio mėnesį. Kiekvienoje apskaitos vietoje dviejų metrų pločio ir penkiasdešimt metrų ilgio juostoje surinktos visos nulūžusios pušies smulkios šakelės. Atrinktos ir suskaičiuotos kirpikų išgraužtos šakelės. Apskaitų duomenys atspindi kenkėjo žiemojančios populiacijos gausumą. Gausiausiai šakučių 1 m 2 miško paklotės plote rasta Varėnos regioninio padalinio Perlojos girininkijoje (10 lentelė). Mažiausiai nukirptų šakelių surinkta Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijoje metais pušinių kirpikų populiacija, lyginant su 2017 metais, didėjo 7 girininkijose iš 13, tačiau pagausėjimas buvo nežymus ir didesnės įtakos pušynų sanitarinei būklei 2019 metais neturės (14 priedas). Vidutiniškai rastų šakelių kiekis padidėjo 38 procentais: 2018 metais vidutiniškai rasta 25,1 šakutės 100 kvadratinių metrų paklotės plote, o 28

28 ,2 šakutės 100 kvadratinių metrų paklotės. Labiausiai augo nukirptų šakučių skaičius Varėnos regioninio padalinio Perlojos girininkijoje (9,4 karto) ir Druskininkų regioninio padalinio Druskininkų girininkijoje (4,5 karto). 10 lentelė Pušinių kirpikų monitoringas 2018 metais Regioninis padalinys Girininkija Rasta šakelių, m 2 Druskininkų Druskininkų 0,36 ±0,182 Druskininkų Grūto 0,12 ±0,061 Druskininkų Kabelių 0,20 ±0,071 Druskininkų Latežerio 0,28 ±0,090 Druskininkų Merkinės 0,10 ±0,023 Druskininkų Norulių 0,05 ±0,012 Druskininkų vidutiniškai 0,19 ±0,041 Jurbarko Mociškių 0,08 ±0,043 Jurbarko Viešvilės 0,06 ±0,034 Jurbarko vidutiniškai 0,07 ±0,026 Švenčionėlių Aukštagirio 0,28 ±0,216 Švenčionėlių Žeimenos 0,14 ±0,047 Švenčionėlių vidutiniškai 0,21 ±0,110 Varėnos Marcinkonių 0,520 ±0,305 Varėnos Perlojos 1,038 ±0,799 Varėnos Zervynų 0,083 ±0,031 Varėnos vidutiniškai 0,54 ±0,270 Pradiniai duomenys ir apskaitų atlikimo vietos pateikti 13 priede. Pušinių kirpikų populiacija antrus metus iš eilės augo Varėnos regioniniame padalinyje (14 priedas). Švenčionėlių, Jurbarko ir Druskininkų regioniniuose padaliniuose kenkėjo populiacija beveik nepakito. Kirpikų populiacija visose regioniniuose padaliniuose ir toliau išlieka labai žemame lygyje metais pušinių kirpikų skaitlingumas turėtų išlikti panašiame lygmenyje. Viršūninis žievėgraužis (Ips acuminatus Eich.) Tai kinivarpų šeimos vabalas, 2,2-3,7 mm ilgio, nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos. Turi karutį su 3 danteliais iš kiekvienos pusės. Pirmasis nuo apačios yra pats didžiausias, o patinėlių su dviguba viršūne. Gyvena po plona pušų žieve, stiebų viršūnėse, storesnėse ir plonose šakose (iki 1 cm skersmens). Tai šviesamėgis kirtaviečių, miško aikščių, bei miško pakraščių ir praretėjusio miško gyventojas. Viršūninio žievėgraužio apniktų augančių medžių pirmiausiai pasikeičia lajos viršutinės dalies spyglių spalva, jie tampa šviesiai žali, gelsvi, rausvai rudi, vėliau spygliai džiūsta, ruduoja, nubyra. Kai kenkėjų skaitlingumas mažas ir medžiui pakanka drėgmės, jis gali išskirti sakus ir sunaikinti kenkėjus. Kai kinivarpų skaitlingumas labai gausus, 29

29 medžiai apsiginti nebegali. Dažniausiai apninka apsilpusius medžius, pvz., pažeistus šakninės pinties (Heterobasidion annosum (Fr.) Bref), apsilpusius po užsitęsusių sausringų ar lietingų periodų. Paplitęs visoje Europoje, Šiaurės Azijoje, Japonijoje. Lietuvoje dažnas, tačiau masinio kenkimo židinių nenustatyta. Po 2017 m. perteklingo lietaus, o 2018 m. sausros, viršūninio žievėgraužio pažeidimai, kuomet nudžiūvo medžių grupelės, nustatytos Kauno, Šalčininkų, Trakų, Varėnos, Vilniaus rajonuose. Valstybiniuose miškuose židiniai registruoti Dubravos (0,1 ha) ir Nemenčinės (0,4 ha) padaliniuose. Sanitariniai miško kirtimai atlikti 0,2 ha plote, iškirsta 57 m 3 medienos. Kaimyninėse šalyse dėl viršūninio žievėgraužio masinio išplitimo jau keletą metų džiūsta pušys. Baltarusijoje ir Lenkijoje pušynų džiūvimai prasidėjo po 2015 m. sausrų ir tęsiasi iki šiol. Lenkijoje, po užsitęsusių sausrų ir karštų vasaros orų, viršūninio žievėgraužio, kaip antrinio kenkėjo, pažeisti pušynai 2015 metais iškirsti 230 ha plote, 2016 metais 5850 ha plote, 2017 metais 4700 ha plote. Pietinėje Baltarusijoje pirmieji intensyvesni pušynų džiūvimai pastebėti 2015 m. rudenį. Dėl to 2016 metais iškirsta 0,9 mln. m 3 nudžiūvusių pušų, 2017 m. 7,1 mln. m 3, per 2018 m. pirmą pusmetį beveik 6 mln. m 3. Ukrainoje 2018 m. pradžioje dėl viršūninio žievėgraužio džiūvo virš 120 tūkst. ha pušynų. Kaip miško sanitarinės apsaugos priemonę, būtina vykdyti reguliarius pušynų žvalgymus, ypatingą dėmesį skiriant medynams, esantiems šalia ankstesniais metais buvusių židinių. Kenkėjų apniktus medžius, šakas ir kirtimo atliekas būtina pašalinti iš miško arba jas susmulkinti į skiedras iki vabalų išskridimo. Yra didelė tikimybė, kad 2019 metais viršūninio žievėgraužio pažeisti plotai Lietuvos pušynuose žymiai išaugs. Pušinis smaliukas (Pissodes pini L.) Pušinio smaliuko židiniai fiksuoti Tytuvėnų regioniniame padalinyje: 0,5 ha plote buvo pažeista apie 30% medžių. Priemonės prieš šį kenkėją nebuvo vykdytos. ŽELDINIŲ IR JAUNUOLYNŲ KENKĖJAI Želdiniuose ir jaunuolynuose kenkiančių vabzdžių naujų pažeidimų 2018 metais užregistruota 268,4 plote (11 lentelė), t. y. 40% didesniame plote nei 2017 metais (191,2 ha). Atlikus priemones, židiniai likviduoti 138,7 ha (2017 m. 95,7 ha). 30

30 Daugiausiai naujų židinių kilo dėl pušinių straubliukų pakenkimų 161,3 (60 % nuo visų naujai kilusių jaunuolynų kenkėjų židinių). Grambuolių naujai pažeistų plotų fiksuota 103,9 ha. 11 lentelė. Vabzdžių, jaunuolynų kenkėjų pažeidimai 2018 metais Pažeidimai Plotas, ha Pažeistų medžių proc. Atlikta priemonių, ha Pušiniai straubliukai 161, ,7 Grambuoliai 103, Ūgliagraužiai 3 40 Taškuotasis smaliukas 0,2 50 Iš viso 268,4 138, metais jaunuolynų kenkėjų židinių plotai gali nežymiai sumažėti jei orai neturės ekstremalių nuokrypių nuo daugiamečių vidurkių. Pušiniai straubliukai (Hylobius sp.) 2018 m. naujų pakenkimų užregistruota 161,3 ha, ir tai yra 9,6% arba 14,2 ha daugiau nei 2017 metais (147,1 ha). Didžiausi pakenkti plotai fiksuoti Radviliškio (28,6 ha), Mažeikių (18,5 ha) ir Marijampolės (17,7 ha) regioniniuose padaliniuose. Vidutiniškai židinyje kenkėjų pažeista apie 21% medelių. Kovos priemonės atliktos 137,7 ha želdinių plote. Pušinių straubliukų skaičiaus mažinimui šviežiose spygliuočių plyno kirtimo biržėse buvo kastos duobelės 446 ha plote, t. y. 30 ha mažesniame plote nei pernai (2017 m. 476 ha). Didžiausiuose kirtaviečių plotuose gaudomosios duobelės iškastos Šakių (89,5 ha), Varėnos (74,3 ha) bei Jurbarko (56,7 ha) regioniniuose padaliniuose (6 priedas). Spygliuočių želdiniai ir žėliniai nuo pušinių straubliukų pažeidimų 314,3 hektarų plote (9 priedas) saugoti profilaktiškai (apdorojant prieš sodinimą, išdėstant apnuodytus masalus) ir purškiant medelius insekticidais, pastebėjus pakenkimus. Kovai panaudotas sisteminio veikimo insekticidas Actara 25WG. Regioniniai padaliniai plačiai naudoja šį insekticidą sodmenų šaknų mirkymui, kaip efektyvią ir patogią naudoti priemonę, tačiau šis insekticidas 2018 metų viduryje buvo uždraustas naudoti miškuose metais pušinių straubliukų gausos ir migravimo aktyvumo stebėjimui smėlio dirvoje buvo išgręžta 180 duobelių Valstybinių miškų urėdijos devyniuose regioniniuose padaliniuose, ne senesnėse kaip pusės metų, plynose Nb ir Lb trofotopo, spygliuočių kirtavietėse, po 10 duobelių kiekvienoje biržėje, duobelės (24 cm skersmens) išgręžtos kirtavietės pakraščiuose, 10 m atstumu nuo spygliuočių miško sienos, ir ne mažiau kaip 20 m viena nuo kitos. Į duobelę įdėtas feromoninis preparatas Hylodor. Apskaitos vykdytos kas dvi savaites, suskaičiuojant 31