MergedFile

Transkriptas

1 LR Aplinkos ministerija VALSTYBINĖ MIŠKŲ TARNYBA MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS SKYRIUS LIETUVOS VALSTYBINIŲ MIŠKŲ 2018 m. SANITARINĖS BŪKLĖS APŽVALGA Kaunas, 2019

2 Lietuvos valstybinių miškų 2018 m. sanitarinės būklės apžvalga. Valstybinė miškų tarnyba Miško sanitarinės apsaugos skyrius: Kaunas, p. Santrauka Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų faktorių sukelti pažeidimai 2018 metais užregistruoti 7300 ha plote, jis tik 0,3% mažesnis už ankstesnių metų (2017 m. kilo 7278 ha). Pažeidimo židiniuose medynų sveikatingumą gerinančios priemonės taikytos 1735 ha plote, juose iškirsta m 3 medienos. Vykdytos profilaktinės ir naikinamosios miško sanitarinės apsaugos priemonės prieš ligas, kenkėjus ir nepageidaujamą augaliją. Biologinės priemonės: iškabinti 9642 inkilai, paženklinti 2655 uoksiniai medžiai, aptverti 1927 skruzdėlynai, pasodinti 125 ha nektaringų krūmų. Fizinėsmechaninės priemonės: želdiniai nuo žvėrių apsaugoti repelentais (19653 ha) bei ūglių apsaugomis ir aptveriant (1097 ha), išdėstyta 5235 m 3 vabzdžiagaudės medienos ir 4421 vabzdžių gaudyklė. Cheminės priemonės naudotos 3609 ha plote. Apsaugota m³ spygliuočių medienos metais žuvo nudžiūvus, užmirkus, išvertus vėjui 456 ha medynų ir želdinių, iš jų vabzdžiai sunaikino 64 ha (eglės liemenų kenkėjai), ligos 281 ha (t. t. drebulinė kempinė 155 ha, uosių džiūvimas 121 ha), abiotiniai veiksniai 112 ha (t. t. vėjas 101 ha, užmirkimas 9 ha). Vabzdžių pakenkimai valstybiniuose miškuose 2018 metais užregistruoti 953 ha plote: lajų kenkėjų 240 ha, medžių liemenų kenkėjų 444 ha, želdinių ir jaunuolynų kenkėjų 268 ha. Miško sanitarinės apsaugos priemonėmis vabzdžių kenkėjų pažeidimai likviduoti 538 ha plote (eglės ir pušies liemenų kenkėjų 399 ha, pušinių straubliukų 138 ha) metams lieka 45 ha nesutvarkytų liemenų kenkėjų židinių. Infekcinės ligos pažeidė 2250 ha miško (daugiausia: drebulinė kempinė 1163 ha, uosių džiūtis 651 ha, šakninė pintis 136 ha). Sanitarinėmis priemonėmis ligų pažeisti medžiai pašalinti 431 ha plote metams lieka 1559 ha chroniškų ligų pažeistų medynų. Žvėrys ir kiti gyvūnai pažeidė 2304 ha miško (daugiausia: 2261 ha elniniai žvėrys želdiniuose ir jaunuolynuose nukandžiojo ūglius, nulaupė žievę, nulaužė viršūnes, po 22 ha pažeidė bebrai ir kormoranai). Žvėrių pažeidimai likviduoti 25 ha plote. Abiotiniai ir kiti negyvosios gamtos veiksniai pažeidė 1793 ha medynų ir želdinių plotą (daugiausia: vėjavartos-vėjalaužos 800 ha, sausra 611 ha). Negyvosios gamtos pažeidimai likviduoti 741 ha plote metams lieka 116 ha nesutvarkytas vėjavartų-vėjalaužų plotas. 3

3 Kenkėjas 2018 m. Prognozė 2019 m. Pastabos Spyglius graužiantys kenkėjai Medžių liemenų kenkėjai Jaunuolynus kenkiantys vabzdžiai nedaug nedaug nedaug Medžių ligos daug Žvėrių pažeidimai daug Verpiko vienuolio (Lymantria monacha) pagausėjo iki masinio išplitimo židinių. Pušinio verpiko (Dendrolimus pini), pušinių pjūklelių (Diprion sp.), pušinio pelėdgalvio (Panolis flammea) ir pušinio sprindžio (Bupalus piniarius) populiacijos yra depresijoje bet galimas suaktyvėjimas. Žievėgraužio tipografo (Ips typographus) populiacija gali gausėti ir eglynuose sudaryti masinio išplitimo židinius. Viršūninio žievėgraužio (Ips acuminatus) populiacija gali gausėti ir sudaryti lokalinio išplitimo židinius dalyje pušynų. Pušinių straubliukų (Hylobius sp.) populiacija stabili. Grambuolių (Melolontha sp.) lervų pakenkimai miško želdiniuose didės pietryčių Lietuvoje. Tęsis chroniškas uosynų džiūvimas. Drebulinės kempinės (Phellinus tremulae) ir šakninės pinties (Heterobasidion annosum) pažeidimų plotas išliks stabiliai aukštas. Galimas šaknis pūdančių ligų suaktyvėjimas visų medžių rūšių medynuose. Išliks stabiliai didelis nukandžiotais ūgliais, nulaupyta žieve, nulaužytomis viršūnėmis, užtvindytų medynų plotas dėl elninių žvėrių kaimenės ir bebrų gausos. Sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis 2019 metais bus praėjusių metų stichinės sausros nusilpnintuose medynuose, jaunuolynuose ir želdiniuose, nes ilgalaikio drėgmės trūkumo ir streso paveikti medžiai bus mažiau atsparūs grybinių ligų sukėlėjų infekcijoms ir kenksmingų vabzdžių apnikimui. Kaip klimato kaitos pasekmė, gali intensyvėti pušų ir eglių džiūvimas dėl bendro kompleksinio poveikio: medžių liemenų kenkėjų apnikimo, medžių šaknis pūdančių ligų ir medžių lajų ligų. Elninių žvėrių pažeidimų bus stabiliai daug metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas verpiko vienuolio masinio išplitimo židiniuose naikinamųjų priemonių organizavimui ir vykdymo priežiūrai, kenkėjo židinių vystymosi stebėjimui. 4

4 Lietuvos valstybinių miškų 2018 m. sanitarinės būklės apžvalga Turinys Pažeisti medynai ir želdiniai... 7 Vabzdžiai kenkėjai... 9 Medžių lajų kenkėjai... 9 Pušiniai pjūkleliai (Diprion sp.) Pušinis verpikas (Dendrolimus pini L.) Pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea L.) Pušinis sprindis (Bupalus piniarius L.) Verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.) Netikrasis eglinis skydamaris (Physokermes piceae Schrank.) Eglinis pjūklelis (Lygaeonematus abietinus Christ.) Grambuoliai (Melolontha sp.) Neporinis verpikas (Lymantria dispar L.) Ąžuolinis lapsukis (Tortrix viridana L.) Vabzdžiai liemenų kenkėjai Žievėgraužis tipografas (Ips typhographus L.) Kirpikai (Blastophagus sp.) Viršūninis žievėgraužis (Ips acuminatus Eich.) Pušinis smaliukas (Pissodes pini L.) Želdinių ir jaunuolynų kenkėjai Pušiniai straubliukai (Hylobius sp.) Grambuoliai (Melolontha sp.) Ūgliagraužiai (Evetria sp.) Taškuotasis smaliukas (Pissodes notatus L.) Infekcinės medžių ligos Ąžuolynų džiūvimas Uosynų džiūvimas Drebulinė pintis (Phellinus tremulae Bond. Et Goriss.) Šakninė pintis (Heterobasidion annosum Fr., Bref.) Paprastoji spygliakritė (Lophodermium seditiosum Minter, Staley & Millar) Saklys (Peridermium pini Kleb., Cronartium flaccidum Wint.) Pušų spyglių rūdys (Coleosporium senecionis (Pers.) Fr.) Eglių spyglių rūdys (Chrysomyxa ledi (Alb. et Schw.)) Eglių ūglių vėžys (Gremmeniella abietina (Lagerb.) Morelet.) Beržų džiūvimas Kitos medžių ligos Gyvūnų daromi pažeidimai Žvėrių populiacijos dinamika Žvėrių pažeistų plotų likvidavimas Žievės laupymas Nukandžioti ūgliai Briedžių nulaužytos viršūnės Šernų išrausti medeliai Bebrų žala Pelinių graužikų pažeidimai Kitų miškams kenkiančių gyvūnų pažeidimai Priemonės miškų apsaugai nuo žvėrių

5 Abiotinių veiksnių pažeidimai Vėjas Sniegas/Ledas Gaisrai Užmirkimas Šalnos Sausra Žuvę želdiniai, žėliniai, sėklinės plantacijos ir medynai Žuvę nuo miško medžių ligų Žuvę nuo abiotinių veiksnių Žuvę nuo vabzdžių Žuvę nuo gyvūnų Medelynų patologinė būklė Vabzdžiai kenkėjai Grybinės ligos Abiotiniai veiksniai Kiti pažeidimai Miško sodmenų auginimo technologinės ir agrotechninės priemonės Miško sanitarinės apsaugos priemonėsvalstybiniuose miškuose Miško sanitarinės apsaugos darbai ir jų apimtys Želdinių ir žėlinių apsauga valstybiniuose miškuose Želdinių ir žėlinių apsauga nuo elninių žvėrių Želdinių apsauga nuo pušinių straubliukų (Hylobius sp.) Pažeistų valstybinių miškų tvarkymas Vėjo, sniego, ledo pažeistų medynų tvarkymas Medžių liemenų pavojingų kenkėjų pažeistų medynų tvarkymas Medienos apsauga nuo liemenų kenkėjų Cheminės augalų apsaugos priemonės valstybiniuose miškuose ir medelynuose Pesticidų sunaudojimas Cheminės augalų apsaugos priemonės miškuose Cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose metų meteorologinės sąlygos metais užregistruoti stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Literatūra

6 PAŽEISTI MEDYNAI IR ŽELDINIAI Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių pažeidimai 2018 metais užregistruoti 7,3 tūkst. ha plote (1 lentelė). Židiniai likviduoti 1,7 tūkst. ha plote. Tvarkant pažeistus miškų plotus iškirsta 87,1 tūkst. m 3 medienos. 1 lentelė metais pažeisti želdiniai ir medynai Pažeidimai Užregistruota židinių, Atlikta priemonių, ha ha Iškirsta medienos, m 3 Vabzdžiai 952,6 537, ,03 Infekcinės ligos 2250,4 431, ,87 Gyvūnų pažeidimai 2304,1 25,3 0 Abiotiniai pažeidimai 1792,7 741, ,5 Iš viso 7299,8 1735, , metais miškas pažeistas 7299,8 ha plote, tik 0,3% daugiau negu 2017 metais (7277,7 ha). Padidėjo abiotinių veiksnių ir žvėrių pažeistų miškų plotai. Sumažėjo infekcinių medžių ligų ir vabzdžių pažeistų miškų plotai. Žvėrys 31% Vabzdžiai 13% Vėjas 11% Abiotiniai veiksniai 24% Kiti 13% Medžių ligos 31% 1 pav. Naujai 2018 metais atsiradusių pažeidimų pasiskirstymas pagal priežastis 7

7 2018 metais iš visų miškuose naujai kilusių pažeidimų, daugiausiai jų sukėlė gyvūnų (32% nuo visų kilusių pažeidimų ploto, 1 pav.) ir medžių ligų (31%) pažeidimai. Žymiai mažiau buvo abiotinių veiksnių pažeidimų (24%) ir vabzdžių pakenkimų (13%). Vabzdžiai pakenkė 952,6 ha miškų, tai 1,2 karto mažiau nei pernai (2017 m. 1165,7 ha). Žalingiausi medynuose buvo medžių liemenų kenkėjai (apėmė 443,3 ha, 2,2 karto mažiau nei 2017 m.), pušynuose verpikas vienuolis (190,3 ha), miško želdiniuose pušiniai straubliukai (161,3 ha) ir grambuolių lervos (103,9 ha) metų stichiškai sausringi ir kaitrūs orai buvo palankūs įvairių rūšių vabzdžių plitimui ir pagausėjimui. Dėl to verpiko vienuolio populiacija labai ženkliai išaugo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos ir Veisiejų regioninių padalinių administruojamose teritorijose. Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje pušų spygliai 190 ha plote buvo nugraužti 58% intensyvumu, Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje verpikas vienuolis spyglių dar nepakenkė, bet sukaupė potenciją ateityje išplisti didelėse teritorijose. Verpiko vienuolio gausos pokyčio ir išplitimo židinių ribų nustatymui buvo atliktos šių kenkėjų apskaitos, sudarytos prognozės, pasiūlytos naikinamosios priemonės 2019 metams. Jei bus palankios klimatinės sąlygos vystytis, 2019 metais galimas žievėgraužių tipografų ir viršūninių žievėgraužių žymus pagausėjimas. Infekcinės medžių ligos 2018 metais pažeidė 2250,4 ha miškų, tai 1,2 karto mažiau negu 2017 metais (2660,4 ha). Ligų židinių bendro ploto mažėjimo tendencija tęsiasi nuo 2006 metų. Didžiausius plotus apėmė stiebų centrinio puvinio pažeisti drebulynai (1162,8 ha), džiūstantys uosynai (650,7 ha), spygliakritės (2339 ha) ir šakninės pinties džiovinami pušynai (135,6 ha). Žvėrių ir kitų gyvūnų pažeidimų miškuose 2018 metais buvo 2304,4 ha, tai tik 1,03 karto mažiau nei 2017 metais (2371,4 ha). Dėl kanopinių žvėrių kaimenės ir bebrų gausos išlieka stabiliai dideli plotai su naujai nukandžiotais ūgliais (1393,2 ha), nulaupyta žieve (729,6 ha), nulaužytomis viršūnėmis (137,7 ha). Abiotinių ir kitų negyvosios gamtos veiksnių pažeidimų buvo 1792,7 ha, tai 1,7 karto daugiau negu 2017 metais (1080,2 ha). Padidėjimui didžiausią reikšmę turėjo tai, kad 2018 metais stiprūs škvalai ir vėjai (pažeista 799,8 ha), nors ir lokaliai pasireiškė, bet miškus žalojo įvairiuose regionuose metais buvo stichinio lygio sausros (pažeista 610,7 ha). Taip pat medynai nukentėjo nuo šalnų (227,4 ha), užmirkimo (81,0 ha), gaisrų (72,8 ha). 8

8 VABZDŽIAI KENKĖJAI Vabzdžių pakenkimų valstybiniuose miškuose 2018 metais iš viso buvo užregistruota 952,6 ha plote (2 lentelė). Pažeidimų fiksuota 1,2 karto (arba 213,1 ha) mažiau nei 2017 metais. Sumažėjimui įtaką turėjo labai sumenkęs žievėgraužio tipografo pažeidimų plotas. Medžių lajų kenkėjų ir jaunuolynų kenkėjų pažeidimų plotai išaugo. Atliktomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis vabzdžių kenkėjų pažeidimai likviduoti 537,6 ha plote. Dėl liemenų kenkėjų pakenkimo iškirsta 22,0 tūkst. m 3 nudžiūvusių medžių. 2 lentelė. Vabzdžių pažeisti medynai ir želdiniai 2018 metais Kenkėjai Užregistruota židinių, ha Atlikta priemonių Plotas, ha Iškirsta, ktm. Lajų 239,9 0 0 Medžių liemenų 444,3 910, ,03 Želdinių ir jaunuolynų 268,4 95,7 0 Vabzdžiai viso: 952,6 537, , metais daugiausia dėmesio bus skiriama verpiko vienuolio populiacijos stebėjimui, naikinamųjų priemonių vykdymo organizavimui ir jų atlikimo kontrolei. MEDŽIŲ LAJŲ KENKĖJAI Medžių lajas pažeidžiančių kenkėjų židinių registruojama kasmet, bet kinta pažeistų medynų plotas, medynų pažeidimo laipsnis ir vabzdžių rūšys. Didžiausią įtaką tam turi orų sąlygos metais medžių lajų kenkėjų židiniai užregistruoti 239,9 ha plote (3 lentelė). Palyginus su 2017 metų (3,3 ha) duomenimis, spygliais ir lapais mintančių vabzdžių pažeistų medynų plotas 2018 metais padidėjo beveik 73 kartais. 3 lentelė. Medžių lajų kenkėjų pažeisti medynai 2018 metais Užregistruoti pažeidimai Vidutinis pažeistų Sukėlėjas Plotas, medžių kiekis ha židinyje, proc. vid. medžio pažeidimo laipsnis, proc. Eglinis pjūklelis 1, Verpikas vienuolis 190, Neporinis verpikas 0, Ąžuolinis lapsukis 47, Medžių lajų kenkėjai viso: Atliktos priemonės plotas, ha iškirsta, ktm. Spyglius graužiančių kenkėjų pažeisti medynai 2018 m. sudarė 80% nuo visų medžių lajų kenkėjų pažeistų medynų ploto, lapus graužiančių kenkėjų 20%. 9

9 2018 m. užfiksuotas labai ženklus verpiko vienuolio populiacijos padidėjimas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos ir Veisiejų regioninių padalinių administruojamose teritorijose. Tikslesniam verpiko vienuolio gausos pokyčio ir išplitimo židinių ribų nustatymui dėl to buvo atliktos dar ir papildomos šių kenkėjų apskaitos. Siekiant laiku pastebėti žalingiausių spyglius graužiančių kenkėjų masinio dauginimosi židinių kilimo pradžią, kasmet yra vykdomi sistemingi šių kenkėjų vystymosi ir jų kiekio kitimo stebėjimai (2 pav.). Šių kenkėjų monitoringas medynuose pastoviuose vertinimo taškuose vykdomas rudenį, miško paklotėje nustatant žiemojančios fazės gausą m. monitoringo apskaitų metu buvo nustatyta pušinio verpiko žiemojančios fazės gausėjimo pradžia. 2 pav. Spyglius graužiančių kenkėjų monitoringas 2018 metais. Pušiniai pjūkleliai (Diprion sp.) Po staigaus pušinių pjūklelių populiacijos pagausėjimo 2011 metais, vėliau rudeninių apskaitų metu miško paklotėje kasmet buvo randama vis mažiau pušinių pjūklelių kokonų (3 pav.) metais pastoviuose vertinimo taškuose VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose pušinių pjūklelių kokonų išvis nerasta. Pavieniai pušinių pjūklelių kokonai buvo rasti 2017 m. tik VĮ Varėnos miškų urėdijos Perlojos ir Zervynų girininkijose (4 lentelė). Pušiniai pjūkleliai VĮ Valstybinių miškų urėdijos 10

10 rasta kokonų vnt./m² Veisiejų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose išlieka depresijos fazėje, todėl 2019 metais nekenks pušų medynams. 4 lentelė. Pušinio pjūklelio kokonų skaičius metais (monitoringo duomenys) Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² Druskininkų regioninis padalinys Druskininkų ,08±0,08 0,08±0,08 0,00±0,00 0,00±0,00 Grūto ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kabelių ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Latežerio ,00±0,00 0,10±0,10 0,00±0,00 0,00±0,00 Merkinės ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Norulių ,00±0,00 0,06±0,06 0,00±0,00 0,00±0,00 vidurkis 0, ,01±0,01 0,04±0,04 0,00±0,00 0,00±0,00 Varėnos regioninis padalinys Marcinkonių ,00±0,00 0,29±0,15 0,00±0,00 0,00±0,00 Perlojos ,00±0,00 0,00±0,00 0,05±0,05 0,00±0,00 Zervynų ,00±0,00 0,00±0,00 0,08±0,08 0,00±0,00 vidurkis 0,0 4, ,00±0,00 0,09±0,05 0,04±0,03 0,00±0, Druskininkų reg. pad. Varėnos reg. pad metai 3 pav. Pušinių pjūklelių populiacijos kitimas monitoringo vietose metais. Pušinis verpikas (Dendrolimus pini L.) VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje pušinio verpiko pagausėjimo ankstesnis pikas buvo 2009 metais. Šio kenkėjo populiacija ženkliai sumažėjo po naikinamųjų priemonių panaudojimo 2010 metais, kuomet vikšrų naikinimui buvo naudotas biologinis insekticidas Foray 76B. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje pušinio verpiko gausa buvo padidėjusi 2012 metais, o pastebimai sumažėjo 2013 metais (4 pav.). Jų gausos mažėjimą įtakojo gamtiniai veiksniai (lietingi orai, grybinės ligos) metais vykdant spyglius graužiančių kenkėjų monitoringą, pušinio verpiko populiacijos nežymus gausėjimas pastebėtas ir Druskininkų, ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose. Pušinio verpiko pavieniai vikšrai rasti šių regioninių padalinių Druskininkų, Grūto, Kabelių, Latežerio, Merkinės, Norulių, Marcinkonių, Perlojos ir Zervynų 11

11 girininkijose (5 lentelė). Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje vidutinis šio kenkėjo vikšrų skaičius siekė 1,22 vieneto miško paklotės 1 m 2, o sutinkamumas 33,7 procento. Lyginant su 2017 metų duomenimis, pušinio verpiko vikšrų skaičius padidėjo 0,72 vieneto miško paklotės 1 m 2, o sutinkamumo procentas išaugo 13%. Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje, lyginant su 2017 metų duomenimis, pušinio verpiko vikšrų skaičius padidėjo 0,16 vieneto miško paklotės 1 m 2, o sutinkamumo procentas išaugo 5,4%. 5 lentelė. Pušinio verpiko vikšrų skaičius metais (monitoringo duomenys): Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² Druskininkų regioninis padalinys Druskininkų ,00±0,00 0,00±0,00 0,17±0,11 0,50±0,18 Grūto ,00±0,00 0,00±0,00 0,40±0,19 0,60±0,37 Kabelių ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 1,00±0,32 Latežerio ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,20±0,20 Merkinės ,06±0,06 0,06±0,06 0,69±0,16 0,19±0,13 Norulių ,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,13±0,08 vidurkis 0,5 0,5 10,1 15,5 0,01±0,01 0,01±0,01 0,23±0,06 0,39±0,09 Varėnos regioninis padalinys Marcinkonių ,00±0,00 0,21±0,21 0,57±0,28 1,29±0,55 Perlojos ,00±0,00 0,15±0,11 0,65±0,20 0,70±0,21 Zervynų ,00±0,00 0,00±0,00 0,17±0,11 2,00±0,73 vidurkis 0,0 4,0 20,7 33,7 0,00±0,00 0,13±0,08 0,50±0,13 1,22±0,28 Pušinio verpiko pagausėjimas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose yra nežymus, todėl 2019 metais jų vikšrų galimas spyglių nugraužimas nesukels pastebimos pušų lajų defoliacijos. Tačiau, esant žiemoti ir vystytis palankioms orų sąlygoms, galimas tolesnis pušinio verpiko skaitlingumo didėjimas. 8 Druskininkų reg. pad. Varėnos reg. pad pav. Pušinio verpiko populiacijos kitimas monitoringo vietose metais. 12

12 rasta lėliukių vnt./m2 Pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea L.) Pušinio pelėdgalvio populiacija, po ilgo buvimo depresijos tarpsnyje, palaipsniui ėmė gausėti metais (5 pav.). Šio kenkėjo žiemojančių lėliukių 2017 metais buvo rasta ir Druskininkų, ir Varėnos miškų urėdijose. Tuo tarpu 2018 metais pušinio pelėdgalvio pavienės lėliukės rastos tik VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių girininkijoje. Kitose apskaitų vietose, esančiose VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose, pušinio pelėdgalvio lėliukių nebuvo rasta. Lyginant su 2017 metų duomenimis (6 lentelė), VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje rastų pušinio pelėdgalvio lėliukių vidutinis skaičius sumažėjo 0,46 vienetais miško paklotės 1 m 2, o sutinkamumo procentas sumažėjo 16,3%. 6 lentelė. Pušinio pelėdgalvio lėliukių skaičius metais (monitoringo duomenys) Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² Druskininkų regioninis padalinys Druskininkų ,00±0,00 0,25±0,11 0,83±0,31 0,00±0,00 Grūto ,00±0,00 0,10±0,10 0,10±0,10 0,00±0,00 Kabelių ,10±0,10 0,10±0,10 1,10±0,40 0,00±0,00 Latežerio ,10±0,10 0,00±0,00 0,10±0,10 0,00±0,00 Merkinės ,00±0,00 0,00±0,00 0,13±0,08 0,00±0,00 Norulių ,06±0,06 0,06±0,06 0,38±0,13 0,00±0,00 vidurkis 2,2 4,3 14,9 0,0 0,04±0,02 0,08±0,03 0,42±0,10 0,00±0,00 Varėnos regioninis padalinys Marcinkonių ,00±0,00 0,50±0,22 1,14±0,24 0,14±0,09 Perlojos ,00±0,00 0,10±0,07 0,25±0,11 0,00±0,00 Zervynų ,00±0,00 0,33±0,17 0,17±0,11 0,00±0,00 vidurkis 0,0 14,3 18,5 2,2 0,00±0,00 0,28±0,09 0,50±0,13 0,04±0, Druskininkų reg. pad. Varėnos reg. pag metai 5 pav. Pušinio pelėdgalvio populiacijos kitimas monitoringo vietose metais. 13

13 Pušinis pelėdgalvis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose yra depresijos fazėje ir 2019 metais pušų medynams nekenks. Pušinis sprindis (Bupalus piniarius L.) Pušinio sprindžio žiemojančių lėliukių apskaita miško paklotėje 2018 metais vykdyta VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose. Kenkėjo lėliukų kiekis ir jų sutinkamumo procentas, lyginant su 2017 m. duomenimis, pakito nežymiai (7 lentelė). Vidutinis lėliukių skaičius VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje sumažėjo 0,04 vieneto miško paklotės 1 m 2, o Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje sumažėjo 0,09 vieneto. Bendras pušinio sprindžio kiekis išlieka labai negausus m. pastoviuose vertinimo taškuose buvo rasta tik viena pušinio sprindžio lėliukė. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje pušinio sprindžio lėliukių vidutinis skaičius metais dažniausiai buvo kiek didesnis miško paklotės 1 m 2, lyginant su VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje randamu pušinio sprindžio lėliukių skaičiumi (6 pav.). Tačiau per artimiausius praėjusius penkerius metus, nei Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje, nei Varėnos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje šio kenkėjo lėliukių nebuvo randama gausiau nei buvo metais. Pušinis sprindis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių administruojamose teritorijose yra depresijos fazėje ir 2019 metais pušų medynams nekenks. 7 lentelė. Pušinio sprindžio lėliukių skaičius metais (monitoringo duomenys) Girininkija sutinkamumas, % skaičius, vnt./m² Druskininkų regioninis padalinys Druskininkų ,08±0,08 0,08±0,08 0,17±0,11 0,08±0,08 Grūto ,00±0,00 0,20±0,12 0,00±0,00 0,00±0,00 Kabelių ,10±0,10 0,10±0,10 0,00±0,00 0,00±0,00 Latežerio ,10±0,10 0,10±0,10 0,10±0,10 0,00±0,00 Merkinės ,00±0,00 0,19±0,09 0,06±0,06 0,00±0,00 Norulių ,13±0,08 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 vidurkis 3,3 5,5 2,7 0,7 0,07±0,03 0,11±0,03 0,05±0,03 0,01±0,01 Varėnos regioninis padalinys Marcinkonių ,14±0,09 0,14±0,09 0,14±0,09 0,00±0,00 Perlojos ,10±0,07 0,00±0,00 0,05±0,05 0,00±0,00 Zervynų ,00±0,00 0,08±0,08 0,08±0,08 0,00±0,00 vidurkis 4 3,7 4,4 0,0 0,09±0,04 0,07±0,04 0,09±0,04 0,00±0,00 14

14 2 rasta lėliukių vnt./m2 1 Druskininkų reg. pad. Varėnos reg. pad metai 6 pav. Pušinio sprindžio populiacijos kitimas monitoringo vietose metais. Verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.) Verpiko vienuolio monitoringas kasmet atliekamas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje, tose vietose, kur anksčiau susidarydavo šio kenkėjo pirminiai masinio išplitimo židiniai, t. y. Ančios, Baltašiškės, Kapčiamiesčio, Stalų, Veisiejų girininkijose. Vykdant monitoringą 2018 m., buvo apžiūrėta 1217 pušų kamienų, žievės plyšiuose ieškant drugio lėliukų ar šviežių išnarų. Įvertinus monitoringo metu surinktus duomenis (8 lentelė), nustatyta, kad šio spyglius graužiančio kenkėjo kiekis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje padidėjo 6,2 karto. Ženklus verpiko vienuolio populiacijos pagausėjimas nustatytas Stalų girininkijoje. Kenkėjo populiacija šioje girininkijoje, lyginant su 2017 metų duomenimis, išaugo 15,8 karto. Kitose girininkijose verpiko vienuolio populiacija lyginamuoju laikotarpiu kito nežymiai. Verpiko vienuolio sutinkamumas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje nuo 12% padidėjo iki 28%, t. y. pagausėjo 16%. Kenkėjo populiacija yra kilimo tarpsnyje (8 pav.). 8 lentelė. Verpiko vienuolio lėliukių, išnarų skaičius Veisiejų regioniniame padalinyje metais Girininkija Patelių skaičius, vnt./medžiui Sutinkamumas, % Ančios 0,06±0,02 0,08±0,02 0,09±0,03 0,09±0, Baltašiškės 0,06±0,01 0,04±0,01 0,09±0,02 0,09±0, Kapčiamiesčio 0,06±0,02 0,13±0,02 0,24±0,04 0,02±0, Stalų 0,17±0,04 0,16±0,05 0,20±0,03 3,16±0, Veisiejų 0,03±0,02 0,08±0,02 0,09±0,04 0,14±0, Vidutiniškai: 0,08±0,02 0,09±0,02 0,13±0,03 0,81±0,

15 rasta lėliukių išnarų vnt./medyje 1 Veisiejų reg. pad. 0, metai 7 pav. Verpiko vienuolio populiacijos kitimas monitoringo vietose metais. Įvertinus monitoringo metu surinktus duomenis, nuspręsta atlikti tikslinamąsias apskaitas Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje, siekiant nustatyti verpiko vienuolio išplitimo židinio ribas ir kenkėjų gausą. Nustatytas kenkėjo skaitlingumo žymus pagausėjimas, bet pušų spygliai dar nebuvo pakenkti (miško kvartalai Nr. 1-6, 9-28, 30-33, 37-38, 44, 59-60). Naudojant monitoringo bei tikslinamųjų apskaitų duomenis, sudaryta prognozė 2019 metams. Prognozuojama, kad 2019 metais, esant palankioms verpiko vienuolio vystymuisi sąlygoms, dėl verpiko vienuolio veiklos VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje šešiuose miško kvartaluose pušies medynų spyglių defoliacija gali siekti nuo 31 iki 50%, juos supančiuose gretimuose kvartaluose defoliacija gali būti nuo 10 iki 30% (8 pav.). 16

16 8 pav. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje 2019 metais prognozuojama pušies medynų spyglių defoliacija dėl verpiko vienuolio veiklos. Kitas verpiko vienuolio židinys 2018 m. užregistruotas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje 190,3 ha plote. Kenkėjo vikšrai pušų spyglius įvairiu laipsniu (20-90% ir daugiau) nugraužė miško kvartaluose Nr. 4-8, 11-14, Židinyje su kenkėjo vikšrų pažeistais spygliais medžiai vidutiniškai sudarė 82%, o vidutinis medžio lajos pažeidimo laipsnis siekė 58%. 17

17 2018 m. rugpjūčio mėn. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje taip pat atlikta verpiko vienuolio drugio lėliukų ir šviežių išnarų paieška. Pagal gautus duomenis buvo sudaryta pakenkimo prognozė 2019 metams (9 pav.). 9 pav. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje 2019 metais prognozuojama pušies medynų spyglių defoliacija dėl verpiko vienuolio veiklos metų pavasarį abiejuose verpiko vienuolio išplitimo židiniuose prognozuojamas spyglių nugraužimas, virš 2600 ha plote medžių lajos pušynuose gali būti pakenktos 10-90% ir didesniu intensyvumu. 18

18 Įvertinusi tai, kad pušynuose medžių lajos 2019 metais gali būti pakenktos 10-90% ir didesniu intensyvumu, Valstybinė miškų tarnyba raštu Nr. R Dėl spyglius graužiančių kenkėjų naikinimo medynuose kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją ir VĮ Valstybinių miškų urėdiją, siūlydama taikyti naikinamąsias priemones VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje 600 ha plote (trys purškimų barai: 350 ha, 140 ha, 110 ha, 10 pav.) ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje 2000 ha plote (vienas purškimų baras, 11 pav.). 10 pav. Plotai VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje, kuriuose 2019 m. siūloma naikinti verpiko vienuolio vikšrus. 19

19 11 pav. Plotas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje, kuriame 2019 m. siūloma naikinti verpiko vienuolio vikšrus. Verpiko vienuolio masinio išplitimo židinius rekomenduojame naikinti 2019 m. pavasarį biologiniu preparatu Foray 76B (veiklioji medžiaga Bacilus thuringiensis subsp. kurstaki štamas ABTS-351), aviacijos pagalba išpurškiant 2,5 l/ha normą. VĮ VMU Kretingos RP Juodkrantės girininkijoje naikinamųjų priemonių taikymo tikslas neleisti verpiko vienuolio vikšrams antrą kartą tuose pačiuose plotuose pakartotinai nugraužti pušų spyglius. VĮ VMU Veisiejų RP Stalų girininkijoje naikinamųjų priemonių taikymo tikslas sustabdyti verpiko vienuolio židinio plitimą, neleisti kenkėjo vikšrams nugraužti pušų spyglius, išsaugoti medynų stabilumą ir medienos prieaugį, sumažinti galimybę medynuose vystytis medžių antrinių kenkėjų židiniams. 20

20 Netikrasis eglinis skydamaris (Physokermes piceae Schrank.) 2011 pavasarį buvo uždėti pastovūs stebėjimo bareliai eglynuose, pažeistuose netikrojo eglinio skydamario (tame tarpe eglės sėklinėse plantacijose). Medynai atrinkti Valstybinių miškų urėdijos dešimtyje regioninių padalinių, po 2 barelius kiekviename iš jų. Barelyje sužymėta po 50 stebimų eglių, medžiai sunumeruoti dažais. Stebėjimams buvo atrinktos įvairaus sveikumo žalios eglės, išskyrus nudžiūvusias. Eglių sanitarinė būklė pirmus metus buvo vertinta tris kartus per metus, antraisiais du karus, vėlesniais metais po vieną kartą metuose, tik rudenį. Priklausomai nuo medžių lajų būklės, įvertinimo metu eglės suskirstomos į sveikumo kategorijas pagal šiuos požymius: Kategorija I sąlyginai sveiki II apsilpę III nusilpę IV džiūstantys V švieži sausuoliai VI seni sausuoliai Pagrindiniai požymiai Medžiai be akivaizdžių apsilpimo požymių, laja žalia, ūgliai pagal metų laiką ir augimo sąlygas normalaus išsivystymo, defoliacija neviršija 20% Laja praretėjusi, defoliacija nuo 20 iki 40%, ūgliai ir spygliai pagal metų laiką ir augimo sąlygas normalaus išsivystymo Laja išretėjusi, defoliacija nuo 40 iki 70%, ūgliai nepilnai išsivystę, jų spygliai sutrumpėję, pageltę, lajoje yra apie 10% nudžiūvusių šakelių, pradėjusi džiūti viršūnė Laja labai išretėjusi, defoliacija daugiau kaip 70%, byra spygliai, nudžiūvę daugiau nei 1/5 lajos, nauji ūgliai ir spygliai trumpi Šviežiai nudžiūvę eglės, defoliacija 100%, visos šakos sausos, gali būti liemenų kenkėjų pažeidimų požymių Eglės jau buvę nudžiūvę ankstesnių vertinimų metu 2018 metų spalio mėnesį buvo atliktas netikrojo eglinio skydamario pažeistų eglynų įvertinimas. Didžiausias sąlyginai sveikų eglių skaičius rastas Panevėžio, Trakų ir Kupiškio regioninių padalinių eglynuose (12 pav.). Mažiausiai sąlyginai sveikų eglių fiksuota Kazlų Rūdos ir Dubravos regioniniuose padaliniuose. Sąlyginai sveikų eglių lyginant su 2017 metais labiausiai pagausėjo Tytuvėnų ir Utenos regioniniuose padaliniuose, o labiausiai sumažėjo Kupiškio rajono eglynuose. Daugiausiai nusilpusių eglių rasta Kazlų Rūdos regioninio padalinio eglynuose 31 procentų stebimų medžių. Didžiausias džiūstančių eglių kiekis fiksuotas taip pat Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje 11 procentų medžių. Bareliuose gausiausiai sausų eglių registruota Trakų (25 procentų) ir Jurbarko (18 procentų) regioniniuose padaliniuose metais daugiausiai eglių šviežiai nudžiūvo Trakų (11%) ir Mažeikių (6%) regioninių padalinių valdomuose eglynuose. Eglės dažniausiai džiūvo dėl žievėgraužio tipografo atakų. 21

21 100% sveiki apsilpę nusilpę džiūstantys švieži sausuoliai seni sausuoliai 75% 50% 25% 0% Dubravos Jonavos Jurbarko Kazlų Rūdos Kupiškio Mažeikių Panevėžio Tytuvėnų Trakų Utenos 12 pav. Eglių sveikatingumo vertinimas bareliuose 2018 metų spalį. Apibendrinus duomenis dešimties regioninių padalinių, kuriose buvo stebimi netikrojo eglinio skydamario pažeisti eglynai, galima teigti, kad sąlyginai sveikų eglių bareliuose sumažėjo (13 pav.). Per 2018 m. vegetacijos laikotarpį apsilpusių ir nusilpusių eglių kiekis išaugo. Džiūstančių eglių procentas bareliuose taip pat nežymiai augo. Vidutiniškai bareliuose per 2018 metus nudžiūvo apie 2 procentus stebimų eglių, o nuo stebėjimų pradžios iš viso apie 11 procentų. 13 pav. Eglių sveikatingumo kategorijų pokyčiai m m. netikrojo eglinio skydamario pažeistų eglynų būklė buvo pakankamai gera: ant spyglių nerasta skydamario lervų, ūgliai daugeliu atveju buvo išauginti normalaus dydžio, spygliai pilnai išsivytę, taip pat nepastebėta masinio suodligės vystymosi požymių, sveikos ir apsilpę eglės vidutiniškai bareliuose sudarė 74 procentus. Nudžiūvo tik pavieniai medžiai: per 22

22 2018 metų vegetaciją šviežiai nudžiūvo 22 medžiai iš 1038 ir tai sudaro tik 2,12 procento. Pagrindinė eglių džiūvimo priežastis buvo žievėgraužio tipografo atakos. Eglynų sanitarinės būklės blogėjimo dėl netikrojo eglinio skydamario pažeidimų 2019 metais nenumatoma, tačiau stebimų medžių būklė gali pablogėti dėl 2018 metų sausros liekamųjų reiškinių ir eglės liemenų kenkėjų galimų pakenkimų. Eglinis pjūklelis (Lygaeonematus abietinus Christ.) Eglinio pjūklelio pažeidimai 2018 metais buvo registruoti tik VĮ Valstybinių miškų urėdijos Tytuvėnų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje 1,8 ha plote, vidutiniškai buvo pažeista 10% augusių medžių, medžio pažeidimas siekė 25%, sveikatingumą gerinančios priemonės netaikytos. Lyginant su 2017 metais (1,9 ha), eglinio pjūklelio pažeistų medynų plotas 2018 metais sumažėjo 5%. Vidutinis medžio pažeidimo laipsnis 2017 metais taip pat siekė 25%, naikinamosios priemonės taip pat nebuvo taikytos. Eglinio pjūklelio židiniai gali susidaryti ir 2019 metais, jei pavasaris bus šiltas ir sausas. Grambuoliai (Melolontha sp.) Grambuolių suaugėlių pažeistų medynų 2018 metais VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose nebuvo registruota. Miškinio grambuolio suaugėlių skraidymo metu VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje 2018 metais vykdyta vabalų gausos apskaita naudojant lenkiškas barjerines gaudykles IBL-5 su viliokliu Melolontha sp metais miškinio grambuolio suaugėlių gausa buvo sumažėjusi, į gaudykles patekdavo tik pavieniai vabalai. Vidutiniškai viena gaudykle sugauti 2 vnt. grambuolių. Lyginant su praėjusių metų duomenimis (14 pav.), miškinio grambuolio suaugėlių gausa kito nežymiai metais nebus ryškiau pastebimo miškinių grambuolių suaugėlių skraidymo, nes dauguma lervų dar turi dirvoje vystytis 1-2 metus. 23

23 vid. grambuolių vnt./gaud pav. Vidutinis viena gaudykle sugautų grambuolių skaičius metais. Neporinis verpikas (Lymantria dispar L.) 2018 metais neporinio verpiko pažeidimai registruoti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje 0,2 ha plote, vidutiniškai buvo pažeista 70 procentų augusių medžių, o vidutinis medžio pažeidimas siekė 70 procentų. Sveikatingumą gerinančios priemonės nebuvo taikytos. Ąžuolinis lapsukis (Tortrix viridana L.) Ąžuolinio lapsukio pažeidimai 2018 metais registruoti VĮ Valstybinės miškų urėdijos Prienų ir Kaišiadorių regioninių padalinių administruojamose teritorijose. Bendras ąžuolinio lapsukio pažeistų medynų plotas siekė 47,6 ha. Didžioji dalis, šio kenkėjo pažeistų medynų registruota Prienų regioninio padalinio Verknės girininkijoje (33,9 ha, t. y. 71 procentas nuo bendro pažeisto ploto). Kita dalis Kaišiadorių regioninio padalinio Kruonio girininkijoje (13,7 ha, t. y. 29 procentai nuo bendro pažeisto ploto). Vidutinis pažeistų medžių kiekis židiniuose siekė 85 procentus, o vidutinis medžio pažeidimo laipsnis buvo 56 procentai. VABZDŽIAI LIEMENŲ KENKĖJAI 2018 metais vabzdžių liemenų kenkėjų židinių registruota 444,3 ha plote, t. y. 2,2 karto mažiau nei 2017 metais (971,2 ha). Daugiausiai naujų židinių kilo dėl žievėgraužio tipografo pakenkimų 443,3 ha (99,8% nuo visų liemenų kenkėjų židinių, 9 lentelė). Tai buvo 51,3% arba 24

24 467 ha mažesnis plotas lyginant su praėjusiais metais (2017 m. 910,3 ha). Pušinio smaliuko židiniai užregistruoti 0,5 ha plote (2017 m. 60,9 ha). Viršūninio žievėgraužio židiniai užregistruoti 0,5 ha plote. Kitų liemenų kenkėjų židinių 2018 metais nebuvo registruota. 9 lentelė. Vabzdžių liemenų kenkėjų pažeidimai 2018 metais pažeista Pažeidimai iškirsta plotas, ha tūris, ktm. plotas, ha tūris, ktm. Žievėgraužis tipografas 443, , Pušinis smaliukas 0,5 1 Viršūninis žievėgraužis 0,5 71 0,2 57 Iš viso: 444, , mažesnis. Liemenų kenkėjų naujų židinių bendras plotas, lyginant su 2018 metais, užregistruotas 54% 2019 metais medžių liemenų kenkėjų židinių plotai turėtų gerokai išaugti dėl 2018 metų vyravusių šiltų ir sausringų orų, sukėlusių medžiams labai didelius stresus, sumažinusius medžių atsparumą ir sudariusius galimybę pagausėti liemenų kenkėjų žiemojančios generacijos vabalams. Žievėgraužis tipografas (Ips typhographus L.) 2018 metais žievėgraužio tipografo nauji pažeidimai registruoti 443,3 ha plote (1 priedas), t. y. 467 ha mažesnis plotas nei pernai. Kenkėjas nudžiovino apie 22 tūkst. m 3 eglių. Užregistruotuose židiniuose sanitariniais miško kirtimais vidutiniškai iškirsta po 50 m 3 iš 1 hektaro. Daugiausia naujų žievėgraužio tipografo židinių kilo Joniškio (83,7 ha), Valkininkų (53,1 ha), Trakų (40,4 ha) ir Kaišiadorių (36,7 ha) regioniniuose padaliniuose. Žievėgraužio tipografo židiniai likviduoti 398,7 ha plote. Plyni sanitariniai kirtimai buvo vykdyti 63,7 hektaruose (14% nuo visų žievėgraužio tipografo židinių) daugiausia Varėnos (15,4 ha) ir Ukmergės (8,7 ha) regioniniuose padaliniuose (3 priedas). Metų pabaigai neiškirstų židinių liko 44,6 ha plote: daugiausia Kaišiadorių (15,9 ha) ir Alytaus (10,0 ha) regioniniuose padaliniuose metais plačiai naudotas kompleksas priemonių medžių liemenų kenkėjų plitimui eglynuose sumažinti. Paruošta ir išdėstyta 5235 m 3 vabzdžiagaudžių medžių ir medienos, iškabinta 4421 vnt. vabzdžių gaudyklių su viliokliais (6 priedas). Insekticidais apsaugota m 3 žalios spygliuočių medienos, t. y. panašus kiekis kaip ir 2017 metais ( m 3 ). Nužievinta 18 m metais buvo tęsiamas kasmetinis žievėgraužio tipografo populiacijos monitoringas. Balandžio dienomis Valstybinės miškų urėdijos devyniuose regioniniuose padaliniuose buvo iškabintos 54 feromoninės gaudyklės ne senesnėse kaip 1 metų plynose eglynų kirtavietėse, 25

25 iškirstose dėl žievėgraužio tipografo ar pagrindinių plynųjų miško kirtimų (11 priedas). Kirtavietėse iškabinta po 3 IBL-3 gaudykles su lenkišku viliokliu Ipsodor W kiekviename stebėjimo taške, 1-1,5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, ne mažiau kaip 20 m atstumu nuo miško sienos ir 40 m atstumu tarp gaudyklių. Feromoniniai preparatai prieš antros generacijos vabalų skraidymą birželio dienomis pakeisti naujais viliokliais Ipsodor, skirtais antros generacijos vabzdžių viliojimui. Gegužės-rugsėjo mėnesiais kas tris savaites buvo skaičiuojamas žievėgraužio tipografo vabalų kiekis kiekvienoje gaudyklėje, nes IBL-3 gaudyklės buvo patobulintos dalis plastikinio rinktuvo pakeista nerūdijančios plieno vielos tinklu (1x1 mm akimis), užtikrinančiu geresnę ventiliaciją ir lietaus vandens ištekėjimą, kas leido viena savaite pailginti laikotarpį tarp apžiūrų. Per 2018 metų žievėgraužio tipografo skraidymo sezoną vienoje gaudyklėje vidutiniškai vabalų sugauta 15% daugiau nei 2017 metais, atitinkamai 7120±369 ir 6184±595 vnt./gaudyklėje. Didžiausios žievėgraužių populiacijos 2018 metais fiksuotos Alytaus, Raseinių, Trakų ir Dubravos regioninių padalinių eglynuose, kur per skraidymo sezoną vienoje gaudyklėje sugauta po 8 tūkstančius vabalų ir daugiau. Kenkėjo populiacijos išaugo 6 iš 9 regioninių padalinių, kuriose atliekamas monitoringas, sumažėjo tik Dubravos ir Trakų regioniniuose padaliniuose (15 pav.). Absoliučiai daugiausiai žievėgraužio tipografo vabalų sugauta Alytaus regioninio padalinio prižiūrimuose eglynuose (11006±578 vnt./gaud.), mažiausiai Rokiškio (3218±587 vnt./gaud., 11 priedas). 15 pav. Žievėgraužio tipografo populiacijų gausumas regioniniuose padaliniuose Gausiausia pirma žievėgraužio tipografo generacija buvo Alytaus, Raseinių, Trakų ir Dubravos regioniniuose padaliniuose metais pirmos generacijos vabalų kiekis, lyginant su 2017 metų pirma generacija, gausesnis fiksuotas Raseinių, Rietavo, Ignalinos, Alytaus regioniniuose padaliniuose (16 pav.). Panevėžio regioniniame padalinyje pagausėjimas buvo 26

26 labai nežymus. Vidutiniškai pirmos generacijos sugautų vabalų kiekis 2018 metais buvo 3 procentais mažesnis, lyginant su 2017 metais. 16 pav. Žievėgraužio tipografo I generacijos gausumas regioniniuose padaliniuose Palyginus žievėgraužio tipografo 2018 ir 2017 metų antrąsias generacijas, galima daryti išvadą, kad šių metų antroji generacija buvo 2,2 karto gausesnė nei pernai. Kenkėjo antra generacija augo visose regioniniuose padaliniuose, kuriose buvo atliekamas monitoringas. Gausiausia antroji generacija fiksuota Kuršėnų regioninio padalinio eglynuose, menkiausia Rokiškio eglynuose (17 pav.). 17 pav. Žievėgraužio tipografo II generacijos gausumas regioniniuose padaliniuose 2018 metais antroji žievėgraužio tipografo generacija buvo menkesnė už pirmąją visuose stebėjimo taškuose, išskyrus Kuršėnų regioninį padalinį (18 pav.). Vidutiniškai antroji žievėgraužio tipografo generacija buvo 2,5 karto mažesnė už pirmąją. 27

27 18 pav. Žievėgraužio tipografo generacijų gausumas regioniniuose padaliniuose 2018 metais Aktyviausiai pirmos generacijos žievėgraužio tipografo suaugėliai skraidė paskutinę balandžio dekadą (12 priedas). Tuo tarpu gegužės ir birželio mėnesiais kenkėjo sugautų vabalų kiekis tolygiai mažėjo. Antroji kenkėjo generacija masiškiausiai skraidė liepos antroje pusėjerugpjūčio pirmą dekadą. Vėliau buvo negausi metais, esant palankioms gamtinėms sąlygoms, žievėgraužio tipografo populiacija gali smarkiai išaugti. Ypač medynuose, kur 2018 metais bus laiku nesutvarkyti pirminiai žievėgraužio tipografo židiniai ar žalios eglių vėjavartos-vėjalaužos, tame tarpe kertinėse miško buveinėse ar kitose saugomose teritorijose. Židinių kilimo grėsmė yra panašaus lygio visuose Lietuvos eglynuose. Kirpikai (Blastophagus sp.) 2018 metais pušinių kirpikų židinių valstybiniuose miškuose nebuvo registruota, tačiau buvo tęsiamas kasmetinis kirpikų populiacijos monitoringas pastoviuose bareliuose, Valstybinių miškų urėdijos keturiuose regioniniuose padaliniuose 13 girininkijų 58 pastoviose apskaitos vietose. Kirpikų populiacija vertinta pagal ant miško paklotės nukritusias nukirptas pušies šakutes. Apskaita buvo atlikta balandžio mėnesį. Kiekvienoje apskaitos vietoje dviejų metrų pločio ir penkiasdešimt metrų ilgio juostoje surinktos visos nulūžusios pušies smulkios šakelės. Atrinktos ir suskaičiuotos kirpikų išgraužtos šakelės. Apskaitų duomenys atspindi kenkėjo žiemojančios populiacijos gausumą. Gausiausiai šakučių 1 m 2 miško paklotės plote rasta Varėnos regioninio padalinio Perlojos girininkijoje (10 lentelė). Mažiausiai nukirptų šakelių surinkta Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijoje metais pušinių kirpikų populiacija, lyginant su 2017 metais, didėjo 7 girininkijose iš 13, tačiau pagausėjimas buvo nežymus ir didesnės įtakos pušynų sanitarinei būklei 2019 metais neturės (14 priedas). Vidutiniškai rastų šakelių kiekis padidėjo 38 procentais: 2018 metais vidutiniškai rasta 25,1 šakutės 100 kvadratinių metrų paklotės plote, o 28

28 ,2 šakutės 100 kvadratinių metrų paklotės. Labiausiai augo nukirptų šakučių skaičius Varėnos regioninio padalinio Perlojos girininkijoje (9,4 karto) ir Druskininkų regioninio padalinio Druskininkų girininkijoje (4,5 karto). 10 lentelė Pušinių kirpikų monitoringas 2018 metais Regioninis padalinys Girininkija Rasta šakelių, m 2 Druskininkų Druskininkų 0,36 ±0,182 Druskininkų Grūto 0,12 ±0,061 Druskininkų Kabelių 0,20 ±0,071 Druskininkų Latežerio 0,28 ±0,090 Druskininkų Merkinės 0,10 ±0,023 Druskininkų Norulių 0,05 ±0,012 Druskininkų vidutiniškai 0,19 ±0,041 Jurbarko Mociškių 0,08 ±0,043 Jurbarko Viešvilės 0,06 ±0,034 Jurbarko vidutiniškai 0,07 ±0,026 Švenčionėlių Aukštagirio 0,28 ±0,216 Švenčionėlių Žeimenos 0,14 ±0,047 Švenčionėlių vidutiniškai 0,21 ±0,110 Varėnos Marcinkonių 0,520 ±0,305 Varėnos Perlojos 1,038 ±0,799 Varėnos Zervynų 0,083 ±0,031 Varėnos vidutiniškai 0,54 ±0,270 Pradiniai duomenys ir apskaitų atlikimo vietos pateikti 13 priede. Pušinių kirpikų populiacija antrus metus iš eilės augo Varėnos regioniniame padalinyje (14 priedas). Švenčionėlių, Jurbarko ir Druskininkų regioniniuose padaliniuose kenkėjo populiacija beveik nepakito. Kirpikų populiacija visose regioniniuose padaliniuose ir toliau išlieka labai žemame lygyje metais pušinių kirpikų skaitlingumas turėtų išlikti panašiame lygmenyje. Viršūninis žievėgraužis (Ips acuminatus Eich.) Tai kinivarpų šeimos vabalas, 2,2-3,7 mm ilgio, nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos. Turi karutį su 3 danteliais iš kiekvienos pusės. Pirmasis nuo apačios yra pats didžiausias, o patinėlių su dviguba viršūne. Gyvena po plona pušų žieve, stiebų viršūnėse, storesnėse ir plonose šakose (iki 1 cm skersmens). Tai šviesamėgis kirtaviečių, miško aikščių, bei miško pakraščių ir praretėjusio miško gyventojas. Viršūninio žievėgraužio apniktų augančių medžių pirmiausiai pasikeičia lajos viršutinės dalies spyglių spalva, jie tampa šviesiai žali, gelsvi, rausvai rudi, vėliau spygliai džiūsta, ruduoja, nubyra. Kai kenkėjų skaitlingumas mažas ir medžiui pakanka drėgmės, jis gali išskirti sakus ir sunaikinti kenkėjus. Kai kinivarpų skaitlingumas labai gausus, 29

29 medžiai apsiginti nebegali. Dažniausiai apninka apsilpusius medžius, pvz., pažeistus šakninės pinties (Heterobasidion annosum (Fr.) Bref), apsilpusius po užsitęsusių sausringų ar lietingų periodų. Paplitęs visoje Europoje, Šiaurės Azijoje, Japonijoje. Lietuvoje dažnas, tačiau masinio kenkimo židinių nenustatyta. Po 2017 m. perteklingo lietaus, o 2018 m. sausros, viršūninio žievėgraužio pažeidimai, kuomet nudžiūvo medžių grupelės, nustatytos Kauno, Šalčininkų, Trakų, Varėnos, Vilniaus rajonuose. Valstybiniuose miškuose židiniai registruoti Dubravos (0,1 ha) ir Nemenčinės (0,4 ha) padaliniuose. Sanitariniai miško kirtimai atlikti 0,2 ha plote, iškirsta 57 m 3 medienos. Kaimyninėse šalyse dėl viršūninio žievėgraužio masinio išplitimo jau keletą metų džiūsta pušys. Baltarusijoje ir Lenkijoje pušynų džiūvimai prasidėjo po 2015 m. sausrų ir tęsiasi iki šiol. Lenkijoje, po užsitęsusių sausrų ir karštų vasaros orų, viršūninio žievėgraužio, kaip antrinio kenkėjo, pažeisti pušynai 2015 metais iškirsti 230 ha plote, 2016 metais 5850 ha plote, 2017 metais 4700 ha plote. Pietinėje Baltarusijoje pirmieji intensyvesni pušynų džiūvimai pastebėti 2015 m. rudenį. Dėl to 2016 metais iškirsta 0,9 mln. m 3 nudžiūvusių pušų, 2017 m. 7,1 mln. m 3, per 2018 m. pirmą pusmetį beveik 6 mln. m 3. Ukrainoje 2018 m. pradžioje dėl viršūninio žievėgraužio džiūvo virš 120 tūkst. ha pušynų. Kaip miško sanitarinės apsaugos priemonę, būtina vykdyti reguliarius pušynų žvalgymus, ypatingą dėmesį skiriant medynams, esantiems šalia ankstesniais metais buvusių židinių. Kenkėjų apniktus medžius, šakas ir kirtimo atliekas būtina pašalinti iš miško arba jas susmulkinti į skiedras iki vabalų išskridimo. Yra didelė tikimybė, kad 2019 metais viršūninio žievėgraužio pažeisti plotai Lietuvos pušynuose žymiai išaugs. Pušinis smaliukas (Pissodes pini L.) Pušinio smaliuko židiniai fiksuoti Tytuvėnų regioniniame padalinyje: 0,5 ha plote buvo pažeista apie 30% medžių. Priemonės prieš šį kenkėją nebuvo vykdytos. ŽELDINIŲ IR JAUNUOLYNŲ KENKĖJAI Želdiniuose ir jaunuolynuose kenkiančių vabzdžių naujų pažeidimų 2018 metais užregistruota 268,4 plote (11 lentelė), t. y. 40% didesniame plote nei 2017 metais (191,2 ha). Atlikus priemones, židiniai likviduoti 138,7 ha (2017 m. 95,7 ha). 30

30 Daugiausiai naujų židinių kilo dėl pušinių straubliukų pakenkimų 161,3 (60 % nuo visų naujai kilusių jaunuolynų kenkėjų židinių). Grambuolių naujai pažeistų plotų fiksuota 103,9 ha. 11 lentelė. Vabzdžių, jaunuolynų kenkėjų pažeidimai 2018 metais Pažeidimai Plotas, ha Pažeistų medžių proc. Atlikta priemonių, ha Pušiniai straubliukai 161, ,7 Grambuoliai 103, Ūgliagraužiai 3 40 Taškuotasis smaliukas 0,2 50 Iš viso 268,4 138, metais jaunuolynų kenkėjų židinių plotai gali nežymiai sumažėti jei orai neturės ekstremalių nuokrypių nuo daugiamečių vidurkių. Pušiniai straubliukai (Hylobius sp.) 2018 m. naujų pakenkimų užregistruota 161,3 ha, ir tai yra 9,6% arba 14,2 ha daugiau nei 2017 metais (147,1 ha). Didžiausi pakenkti plotai fiksuoti Radviliškio (28,6 ha), Mažeikių (18,5 ha) ir Marijampolės (17,7 ha) regioniniuose padaliniuose. Vidutiniškai židinyje kenkėjų pažeista apie 21% medelių. Kovos priemonės atliktos 137,7 ha želdinių plote. Pušinių straubliukų skaičiaus mažinimui šviežiose spygliuočių plyno kirtimo biržėse buvo kastos duobelės 446 ha plote, t. y. 30 ha mažesniame plote nei pernai (2017 m. 476 ha). Didžiausiuose kirtaviečių plotuose gaudomosios duobelės iškastos Šakių (89,5 ha), Varėnos (74,3 ha) bei Jurbarko (56,7 ha) regioniniuose padaliniuose (6 priedas). Spygliuočių želdiniai ir žėliniai nuo pušinių straubliukų pažeidimų 314,3 hektarų plote (9 priedas) saugoti profilaktiškai (apdorojant prieš sodinimą, išdėstant apnuodytus masalus) ir purškiant medelius insekticidais, pastebėjus pakenkimus. Kovai panaudotas sisteminio veikimo insekticidas Actara 25WG. Regioniniai padaliniai plačiai naudoja šį insekticidą sodmenų šaknų mirkymui, kaip efektyvią ir patogią naudoti priemonę, tačiau šis insekticidas 2018 metų viduryje buvo uždraustas naudoti miškuose metais pušinių straubliukų gausos ir migravimo aktyvumo stebėjimui smėlio dirvoje buvo išgręžta 180 duobelių Valstybinių miškų urėdijos devyniuose regioniniuose padaliniuose, ne senesnėse kaip pusės metų, plynose Nb ir Lb trofotopo, spygliuočių kirtavietėse, po 10 duobelių kiekvienoje biržėje, duobelės (24 cm skersmens) išgręžtos kirtavietės pakraščiuose, 10 m atstumu nuo spygliuočių miško sienos, ir ne mažiau kaip 20 m viena nuo kitos. Į duobelę įdėtas feromoninis preparatas Hylodor. Apskaitos vykdytos kas dvi savaites, suskaičiuojant 31

31 įkritusių pušinių straubliukų vabalų kiekį duobelėse, nuo balandžio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos metais vidutinis pušinių straubliukų skaitlingumas, lyginant su 2017 metais, mažėjo visuose regioniniuose padaliniuose, kuriuose buvo vykdyti stebėjimai (19 pav.) metais vidutiniškai į vieną duobelę pakliuvusių straubliukų buvo 317±30 vnt. (15 priedas), t. y. tris su puse karto mažiau, lyginant su 2017 metais (1156±66 vnt.). Absoliučiai daugiausiai vabalų sugauta Valkininkų regioniniame padalinyje (939±108 vnt. duobelėje), mažiausiai Telšių (118±37 vnt. duobelėje). Gausiausiai pušiniai straubliukai į duobeles krito gegužės mėnesį (16 priedas). Jų aktyvumo pikas buvo porą savaičių ankstyvesnis nei pernai. 19 pav. Pušinių straubliukų populiacijų gausumas regioniniuose padaliniuose metais Skaitlingiausia šių kenkėjų populiacija išlieka pietų ir pietryčių Lietuvoje. Pušinių straubliukų skaitlingumui 2018 m. didžiausią įtaką turėjo tai, kad 2017 metai buvo labai lietingi. Šlapios dirvos nebuvo tinkamos vabalams migruoti ieškant tinkamų spygliuočių medžių šaknų kiaušinėlių dėjimui, šlapia dirva vabalų patelėms labai mažino galimybę kastis į dirvą prie medžių šaknų, sumirkę šaknys išsiritusioms lervutėms mažiau tiko vystytis ir išgyventi. Todėl 2018 m. mažiau išsivystė jaunų vabalų ir peržiemojo jų senesnių suaugėlių. Be to, 2018 m. atvirose saulės įkaitintose vietose pušinių straubliukų migravimą mažino dėl kaitrių ir sausų orų įkaitusi dirva, jie medynuose ieškojo pavėsingesnių vietų, todėl atvirose kirtaviečių dirvose įrengtose duobelėse jų buvo sugaunama mažiau. Be to, labai kaitrūs orai didino išgaravimą viliojančių medžiagų iš feromoninių dispenserių Hylodor, įdėtų į gaudomąsias duobeles, todėl ir tai galėjo mažinti vasaros antrojoje pusėje pušinių straubliukų vabalų priviliojimą ir sugaunamų vabalų kiekį metais pušinių straubliukų populiacija turėtų išaugti, nes dėl vystymosi ypatumų kenkėjo skaitlingumas kinta kas antri metai. Be to, 2018 m. buvo išskirtinai sausringi, tai 32

32 padidino apsilpusių medžių kiekį, kurių šaknys yra tinkamiausias substratas pušinių straubliukų naujai kartai išsivystyti. Grambuoliai (Melolontha sp.) 2018 metais nauji grambuolių lervų pakenkimai želdiniuose bei žėliniuose užregistruoti 103,9 ha plote Druskininkų regioniniame padalinyje. Lyginant su 2017 metais, grambuolių lervų pažeisti plotai išaugo daugiau nei dvigubai (2017 m. buvo 44,1 ha). Vidutiniškai židinyje kenkėjai pažeidė 28% medelių. Priemonės kenkimo židiniuose taikytos 1,0 ha plote m. miškinių grambuolių lervų pakenkimų turėtų išlikti panašiame lygmenyje, nes vyraus III ūgio lervos, kurios aktyviai maitinsis pušų sodinukų šaknimis. Pakenkimų gali padidėti, jei pavasario ir vasaros orai bus sausi ir šilti. Ūgliagraužiai (Evetria sp.) Ūgliagraužių židinys fiksuotas Kretingos regioniniame padalinyje 3,0 ha plote, kur pušelių ūgliai buvo pažeisti apie 40%. Kovos priemonės nebuvo taikytos. Taškuotasis smaliukas (Pissodes notatus L.) Kretingos regioniniame padalinyje fiksuotas taškuotojo smaliuko židinys 0,2 ha plote, kuriame šis kenkėjas pažeidė apie 50% medelių. Kovos priemonės nebuvo taikytos. 33

33 INFEKCINĖS MEDŽIŲ LIGOS Valstybiniuose miškuose 2018 metais infekcinės medžių ligos pažeidė 2250 ha medynų ir želdinių (12 lentelė), t. y. 410 ha (15,4%) mažesnis plotas negu 2017 metais (2660 ha) ir net 680 ha (23,2%) mažesnis plotas nei 2016 metais. Didžiausius plotus užėmė drebulinės kempinės pūdomi drebulynai (1163 ha), džiūstantys uosynai (651 ha), spygliakritės pažeisti želdiniai (234 ha), šakninės pinties židiniai spygliuočių medynuose (136 ha) ir grybinių ligų pažeisti ąžuolynai (37 ha). Ligų pažeisti medžiai sanitariniais miško kirtimais iškirsti 431 ha plote, iškirsta virš 36 tūkst. m 3 medienos metams chroniškų ligų židiniai lieka 1559 ha plote. 12 lentelė. Infekcinių ligų pažeisti medynai ir želdiniai 2018 metais pažeistas iškirsta Pažeidimai plotas, ha plotas, ha tūris, ktm. lieka, ha Drebulinė pintis 1162,8 185, ,6 Uosynų džiūvimas 650,7 224, Spygliakritė 233, Šakninė pintis 135,6 17, Ąžuolynų džiūvimas 37, ,2 Pušų spyglių rūdys 15,0 0, Kelmutis 9, Eglių ūglių vėžys 3, Eglių spyglių rūdys 1, Saklys 0, ,7 Pūstasis gniaužtenis 0,3 0, Beržų džiūvimas 0,1 0, Iš viso: 2250, ,5 Numatoma, kad 2019 metais didžiausius infekcinių ligų plotus, kaip ir keletą praėjusių metų, sudarys nesustabdomai džiūstantys uosynai ir drebulinės kempinės pažeisti drebulynai. Ąžuolynų džiūvimas Ąžuolynų džiūvimo pikas fiksuotas metais. Intensyvios ąžuolų džiūties laikotarpiu naujai džiūstantys ąžuolynai kasmet apimdavo net iki 7 tūkstančių hektarų plotą. Vėliau ąžuolynų būklė stabilizavosi ir naujų džiūstančių ąžuolynų kasmet fiksuojama vis mažesniame plote metais naujai atsiradusių pažeistų ąžuolynų registruota tik 37 ha plote, t. y. tokiame pačiame plote kaip ir 2017 metais. Vidutiniškai židinyje 2018 m. buvo pažeista apie 15 procentų augančių medžių, o vidutinė pažeistų ąžuolų defoliacija buvo apie 33 procentus. 34

34 Džiūstantys ąžuolai per 2018 metus iškirsti 1 ha plote metams nesutvarkytų grybinių ligų pažeistų ąžuolynų lieka 36 ha plote, daugiausia Joniškio (34 ha) regioniniame padalinyje metais buvo tęsiamas kasmetinis ąžuolynų sanitarinės būklės vertinimas pastoviuose tyrimo bareliuose Valstybinių miškų urėdijos Kėdainių, Panevėžio bei Ukmergės regioniniuose padaliniuose, kuris vykdomas nuo 2004 metų. Bareliuose pagal medžių lajų defoliacijos lygį nustatoma jų sanitarinės būklės kategorija: sveiki medžiai priskirti pirmai kategorijai, apsilpę antrai, nusilpę trečiai, džiūstantys ketvirtai, švieži sausuoliai penktai, seni sausuoliai šeštai metais buvo ryškus ąžuolynų sanitarinės būklės blogėjimas, kuomet švieži sausuoliai bareliuose sudarė beveik 22% medžių metais stebėtas sveikiausių ąžuolų būklės nežymus pagerėjimas sveikų ir apsilpusių medžių (nudžiūvusi laja iki 25%) per metus padaugėjo 2,9%. Nuo 2009 metų stipriausių ąžuolų būklė stabilizavosi metais ąžuolynų sanitarinės būklės tendencijos išlieka tokios pačios 1 ir 2 kategorijų ąžuolų skaičius išlieka gan stabilus. Džiūstančių ir nusilpusių medžių dalis bareliuose taip pat yra gan stabili per paskutinius ketverius metus (20 pav.) metais užfiksuotas tik vienas šviežiai nudžiūvęs ąžuolas iš 451 stebimų (18 priedas). Sveikiausi ąžuolynai įvertinti Panevėžio regioniniame padalinyje (23%), mažiausiai sveikų ąžuolų Kėdainių regioniniame padalinyje (11%). Taip pat Kėdainių regioniniame padalinyje fiksuotas didžiausias nudžiūvusių ąžuolų procentas 49%, mažiausiai medžių nudžiūvo Ukmergės regioniniame padalinyje 27%. 100% 80% 60% 40% 6 - seni sausuoliai 5 - švieži sausuoliai 4 - džiūstantys 3 - nusilpę 2 - apsilpę 1- sveiki 20% 0% pav. Ąžuolų pasiskirstymas pagal sanitarinę būklę metais 35

35 2019 metais ąžuolynų sanitarinės būklės blogėjimo nelaukiama, nes jau eilę metų stebimų medžių stovis yra stabilus. Vidutinis kategorijos balas yra 3,44 (žemesnis balas rodo sveikesnį medyną: 1 sveikas medynas, 6 žuvęs), t. y. 7 šimtosiomis blogesnis nei pernai. Po metų masinių ąžuolų džiūvimų, įvyko medžių diferenciacija ir nuo 2009 masinis ąžuolų džiūvimas nebefiksuojamas. Uosynų džiūvimas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (SMI) ir Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) duomenimis, 2003 metais Lietuvoje fiksuotas 51,4 tūkst. ha uosynų plotas (2,6% bendro šalies miškų ploto), o 2018 metais uosynų buvo likę tik 13,6 tūkst. ha (0,7% miškų ploto). Per penkiolika metų valstybinės reikšmės bei privačių miškų savininkų uosynų plotas sumažėjo beveik 4 kartus (74%), t. y. žuvo beveik 38 tūkst. ha uosynų. Valstybinės miškų tarnybos (SMI, NMI) 2018 metų statistiniais duomenimis, uosynų vidutiniai taksaciniai rodikliai tokie: vidutinis amžius 72 metai, vidutinis skalsumas 0,47, vidutinis tūris 201 m³/ha, bendras einamasis tūrio prieaugis 7,2 m³/ha, kaupiamas tūrio prieaugis medyne minus 7,1 m³/ha. Kritiškai mažas vidutinis skalsumas, neigiamas kaupiamas tūrio prieaugis rodo itin intensyvų medžių žuvimą ir iškrentančią medyno tūrio dalį. Labiausiai pažeisti medynai kertami atrankiniais arba plynaisiais sanitariniais miško kirtimais, o likusiųjų būklė ir toliau sparčiai ir pastoviai blogėja metais džiūstančių uosynų valstybiniuose miškuose užregistruota 651 ha plote (2017 metais 1034 ha): daugiausia Biržų (156 ha), Šiaulių (97 ha), Ukmergės (68 ha) ir Tytuvėnų (63 ha) regioniniuose padaliniuose. Pažeistuose uosynuose sanitariniai miško kirtimai vykdyti 225 ha plote, iškirsta 18,6 tūkst. m 3 medienos, daugiausia kirsta Biržų (49 ha), Joniškio (41 ha), Marijampolės (31 ha), Tytuvėnų (28 ha) ir Kauno (20 ha) regioniniuose padaliniuose metams nesutvarkytų židinių lieka 426 ha plote. Didžiausi nesutvarkyti pažeistų uosynų plotai lieka Biržų (107 ha), Šiaulių (81 ha), Ukmergės (64 ha) regioniniuose padaliniuose. Nuo 2002 metų uosių sanitarinė būklė buvo stebima 30 pastovių tyrimo barelių skirtinguose Lietuvos regionuose: Joniškio, Nemenčinės, Raseinių, Šakių, Ukmergės miškų urėdijose. Nuo 2008 metų tų barelių stebėjimas nebevykdomas, nes sausuoliai šiuose bareliuose vidutiniškai sudarė 59% visų medžių, o Raseinių ir Šakių miškų urėdijose net 69% medžių. Dėl labai nedidelio likusių gyvybingų uosių kiekio tokiuose bareliuose buvo nebetikslinga toliau vykdyti medžių sanitarinės būklės stebėjimą metais tose pačiose miškų urėdijose buvo 36

36 uždėtas tik 21 naujas uosių sanitarinės būklės stebėjimo barelis, nes kasmet vis sunkiau pavyksta rasti ligų stipriai nepažeistų ir monitoringui tinkamų medynų. Bareliai uždėti tose vietose, kur buvo sveikiausi uosio medynai metais buvo sužymėti tik žaliuojantys uosiai, todėl medžių priskirtų 5 ir 6 kategorijai (šviežiems ir seniems sausuoliams) bareliuose nebuvo metais sveiki (1 kategorija) medžiai sudarė 29%, o 2018 metais jų sumažėjo iki 0,18 procento (21 pav.). Per 2018 metus vidutiniškai šviežiai nudžiūvo 3,5% uosių (nuo pradinio stebimų uosių skaičiaus). Daugiausiai jų nudžiūvo Nemenčinės regioniniame padalinyje 10,7%, mažiausiai Šakių apie 1,4% (17 priedas). Viso per metus bareliuose nudžiūvo net 85,4% visų stebimų uosių (1-4 kategorijos), t. y. vidutiniškai per metus nudžiūsta apie 8,5% medžių, pažeistų ligos. 100% 80% 60% 6 - seni sausuoliai 5 - švieži sausuoliai 4 - džiūstantys 40% 3 - nusilpę 2 - apsilpę 20% 1- sveiki 0% pav. Uosių pasiskirstymas pagal sanitarinę būklę metais Skaičiuojant šviežiai per einamuosius metus nudžiūstančių uosių procentą nuo likusių žalių 37

37 (1-4 kategorijos) medžių, džiūvimo metinis intensyvumas svyruoja nuo 15,1% iki 28,7% per 2018 metus metais šviežiai nudžiūvo vidutiniškai 19,3% uosių (13 lentelė). 13 lentelė. Likusių žalių uosių sveikatingumas 2018 metais Regioninis Kategorija padalinys Iš viso Joniškio 1,0% 10,1% 30,4% 43,2% 15,2% 100% Nemenčinės 0,0% 11,5% 34,4% 25,5% 28,7% 100% Raseinių 1,8% 16,9% 39,8% 26,5% 15,1% 100% Šakių 0,0% 15,8% 20,8% 43,6% 19,8% 100% Ukmergės 2,4% 18,8% 45,9% 9,4% 23,5% 100% Iš viso 1,0% 13,4% 33,5% 32,8% 19,3% 100% 2018 metais sveikų uosių procentas (1 kategorija) N ir L hidrotopų augavietėse beveik susilygino (14 lentelė). Sausuolių (5 ir 6 kategorijos) procentas N hidrotope buvo 4,4% didesnis nei L hidrotope. 14 lentelė. Uosių sveikatingumas L ir N hidrotopų augavietėse metais Kategorija Hidrotopas Iš viso L 0,17% 2,79% 6,37% 6,14% 3,63% 80,90% 100% N 0,23% 0,92% 4,82% 5,05% 2,87% 86,11% 100% 2018 metais normalaus drėkinimo dirvožemiuose šviežiai nudžiūvo apie 1,7 procento daugiau uosių (15 lentelė). Galima daryti išvadą, kad 2018 metais N hidrotope uosiai džiūvo intensyviau, nes galimai labiau nukentėjo nuo 2018 metų sausros. 15 lentelė. Likusių žalių uosių sveikatingumas L ir N hidrotopų augavietėse 2018 metais Kategorija Hidrotopas Iš viso L 0,88% 14,62% 33,33% 32,16% 19,01% 100% N 1,65% 6,61% 34,71% 36,36% 20,66% 100% Palyginus uosių sanitarinės būklės pasiskirstymą priklausomai nuo medyno amžiaus, sveikų uosių (1 kategorija) išlieka tik vyresniuose (virš 50 metų) medynuose, o iki 50 metų amžiaus medynuose sąlyginai sveikų uosių neliko. Nudžiūvusių uosių (5 ir 6 kategorijos) 5,8% daugiau buvo jaunesniuose (iki 50 metų) medynuose (16 lentelė). 16 lentelė. Uosių sveikatingumas skirtingo amžiaus medynuose metais Kategorija Amžius Iš viso <50 0,12% 2,43% 4,74% 4,87% 2,43% 85,40% 100% >50 0,19% 2,42% 6,36% 6,17% 3,72% 81,13% 100% 38

38 Tai rodo, kad jaunesni uosio medynai džiūva intensyviau nei vyresnio amžiaus uosynai, nors 2018 metais šviežiai nudžiūvusių uosių buvo 3% daugiau vyresnio amžiaus medynuose (17 lentelė). Galima daryti prielaidą, kad jaunesnio amžiaus uosynuose medžių diferenciacija į sveikatingumo kategorijas vyksta sparčiau nei vyresniuose medynuose, tačiau ilgainiui medžių sveikatingumas suvienodėja. 17 lentelė. Likusių žalių uosių sveikatingumas L ir N hidrotopų augavietėse 2018 metais Amžius Kategorija Hidrotopas Iš viso <50 L 0,83% 16,67% 32,50% 33,33% 16,67% 100% >50 N 1,02% 12,85% 33,72% 32,70% 19,71% 100% 2019 metais bendra džiūstančių uosynų būklė negerės, nes stebėjimų duomenys rodo, kad kasmet nudžiūsta nuo 7 iki 20% medžių (vidutiniškai apie 14%). Uosynuose medžių džiūvimo intensyvumo mažėjimui prielaidų nėra, todėl uosių sanitarinės būklės monitoringas nuo 2019 metų nebebus vykdomas. Drebulinė pintis (Phellinus tremulae Bond. Et Goriss.) 2018 metais drebulinės kempinės (sin. pinties) pažeisti drebulynai užregistruoti 1163 ha plote (104 ha mažesniame plote nei 2017 m ha). Daugiausiai ligotų drebulynų užregistruota Šiaulių (490 ha), Joniškio (350 ha) ir Panevėžio (124 ha) regioniniuose padaliniuose. Vidutiniškai židiniuose pažeista apie 43 procentai medžių metais pažeisti drebulynai iškirsti 185 hektaruose, iškirsta 16,7 tūkst. m 3 medienos metams drebulynų, su pūvančia stiebų branduolio mediena, lieka 978 ha plote, daugiausia Šiaulių (420 ha), Joniškio (297 ha) ir Panevėžio (97 ha) regioniniuose padaliniuose. Drebulinės kempinės židinių plotas tiesiogiai siejasi su dideliu brandžių drebulynų kiekiu. Lietuvos miškų ūkio statistikos duomenimis, 2018 m. brandūs drebulynai III ir IV grupių miškuose užėmė 38,9 tūkst. ha plotą. Numatoma, kad ir 2019 metais išliks panašus ligotų drebulynų plotas. Šakninė pintis (Heterobasidion annosum Fr., Bref.) 2018 metais šakninės pinties židiniai užregistruoti 136 ha plote (116 ha mažesniame plote nei 2017 m. 252 ha). Daugiausia šaknine pintimi sergančių spygliuočių medynų rasta Jurbarko (59 ha), Ignalinos (26 ha) ir Švenčionėlių (15 ha) regioniniuose padaliniuose. Pažeidimai

39 metais likviduoti 18 ha plote, iškirsta 840 kietmetrių medienos metams šakninės pinties židinių lieka 118 ha plote. Spygliuočių apsaugai nuo šakninės pinties infekcijos 2018 metais ugdomųjų miško kirtimų metu kelmai aptepti karbamido tirpalu 735,5 ha plote (2017 m. 906 ha plote). Tirpalo paruošimui sunaudoti 2626 kg karbamido. Didžiausi išugdytų jaunuolynų plotai apdoroti Varėnos (197 ha), Vilniaus (121 ha) ir Nemenčinės (120 ha) regioniniuose padaliniuose (6 priedas). Rokiškio regioniniame padalinyje pasodinta 22 ha šakninei pinčiai atsparių želdinių (5 priedas). Šakninė pintis chroniška, palaipsniui medžius nudžiovinanti liga. Augančiuose eglynuose diagnozuoti jos pažeidimų miškininkai praktiškai neturi galimybių. Pušynuose šakninės pinties židiniuose džiūvimai suaktyvėja sekančiais metais po sausringų ir kaitrių orų periodų, kai ligos nusilpnintus medžius apninka vabzdžiai, medžių liemenų kenkėjai, todėl pavienių ir nedideliais židinėliais džiūstančių pušų 2018 m. buvo matoma įvairiuose šalies regionuose valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Dėl 2018 m. buvusių sausringų ir kaitrių orų medžiai kenkė didelius stresus ir nusilpo, liga galėjo infekuoti daugiau jų šaknų, todėl 2019 m. ligos židinių gali būti fiksuojama daugiau. Paprastoji spygliakritė (Lophodermium seditiosum Minter, Staley & Millar) Paprastoji pušų spygliakritė ir kitų sukėlėjų sukeltos spygliakritės užregistruotos 234 ha plote (kaip ir buvo prognozuota, t. y. net 197 ha daugiau nei 2017 m.). Didžiausi spygliakričių pažeistų pušų želdinių-žėlinių plotai fiksuoti Anykščių (46,5 ha), Zarasų (31,1 ha) ir Varėnos (24,9 ha) regioniniuose padaliniuose (1 priedas). Užregistruotose židiniuose 56% medelių dėl ligos neteko apie 61% spyglių. Kovos priemonės taikytos Trakų regioniniame padalinyje 2 ha plote m. vasaros pabaigos ir rudens sausringi orai nebuvo palankūs spygliakričių pradams plisti ir infekuoti pušų spyglius. Tačiau ilgalaikis drėgmės deficitas labai išvargino medelius ir jie tapo mažiau atsparūs infekcijų pradams. Gruodžio apniukę ir gana drėgni orai, su šalčio periodais ir sniego danga, kuri ištirpo mėnesio pabaigoje, buvo palankūs spygliakričių pradams vystytis. Jei 2019 metų žiemos pabaiga bus šilta, o pavasaris ankstyvas ir užsitęsęs, spygliakričių pasireiškimas želdiniuose ir žėliniuose gali būti panašaus lygio, kaip ir 2018 metais. 40

40 Saklys (Peridermium pini Kleb., Cronartium flaccidum Wint.) Sakuotojo pušų vėžio (saklio) pažeistų pušynų 2018 metais registruota 0,7 ha plote Šiaulių regioniniame padalinyje (1 priedas). Džiūstančiomis lajomis ligotos pušys kirstos nebuvo. Sekantiems metams saklio pažeistų pušynų lieka 0,7 ha plotas. Liga chroniška, lėtai medžiuose vystosi daugelį metų, todėl staigūs šios ligos protrūkiai negalimi. Intensyviausiai pažeidžiami vyriausio amžiaus pušynai metais nesitikima, kad liga naujai apims pušynų didelius plotus. Pušų spyglių rūdys (Coleosporium senecionis (Pers.) Fr.) Pušų spyglių rūdys užfiksuotos 15 ha plote Panevėžio (14,9 ha) ir Varėnos (0,1 ha) regioniniuose padaliniuose. Nustatytuose ligos židiniuose 66% medelių neteko 83% spyglių metais Varėnos regioninis padalinys 0,1 ha židinį likvidavo. Panevėžio regioniniame padalinyje nebuvo taikytos priemonės sergančių pušaičių sveikatingumo gerinimui metais ant pušų spyglių želdiniuose, žėliniuose ir jaunuolynuose neturėtų būti rūdžių sukelto ligos pavojingo protrūkio. Eglių spyglių rūdys (Chrysomyxa ledi (Alb. et Schw.)) Eglių spyglių rūdys užfiksuotos Radviliškio regioniniame padalinyje 1,5 ha plote. Užregistruotame židinyje 30% medelių dėl ligos neteko apie 80% spyglių. Medelių būklės gerinimo priemonės židinyje nebuvo vykdytos. Eglių ūglių vėžys (Gremmeniella abietina (Lagerb.) Morelet.) Eglių ūglių vėžys užfiksuotas Rietavo regioniniame padalinyje 3,0 ha plote, pažeista 20% augusių medelių. Sergančių eglaičių sveikatingumo gerinimui priemonės nebuvo taikytos. Beržų džiūvimas Beržų džiūvimas 2018 metais registruotas 0,1 ha plote Veisiejų regioniniame padalinyje. Sausi ir džiūstantys beržai 0,1 ha plote iškirsti sanitariniais miško kirtimais, iškirsta 22 m 3 medienos metams džiūstančių beržynų neliko. 41

41 Kitos medžių ligos Sausose augavietėse nenašiose smėlio dirvose pasodintuose pušų želdiniuose, 2018 metų rudenį, kaip ir 2017 metais, buvo galima pastebėti pušelių, kurių spygliai nugelto ar nurudo. Medeliai buvo pažeisti pavieniui, nedidelėmis grupelėmis ar intensyviais židiniais. Džiūvimą sukėlė dėl kelmučio (Armilaria sp.) infekcijos apmirę šaknys. Pastebėta, kad kelmučio pažeidimai dažniausiai išryškėja rudenį, kai prieš tai vegetacijos metu būna sausringų ir kaitrių orų periodai. Pažeidimai užfiksuoti 9,6 ha plote: Varėnos (8,6 ha), Pakruojo (0,7 ha), Kretingos (0,3 ha) regioniniuose padaliniuose. Želdinių būklę gerinančios priemonės nebuvo vykdytos. Pūstasis gniaužtenis (Rhizina undulata Fr.) užfiksuotas Tytuvėnų regioniniame padalinyje 0,3 ha plote. Grybas paprastai plinta šviežiose gaisravietėse, parazituoja šaknis metais regioninis padalinys židinį likvidavo visame 0,3 ha plote. 42

42 GYVŪNŲ DAROMI PAŽEIDIMAI 2018 metais gyvūnų naujų pažeidimų miškuose užregistruota 2304,1 ha plote, tai 2,8% mažiau nei pernai (2017 m. 2371,4 ha, 22 pav.). Daugiausiai žvėrių naujai pažeistų želdinių ir medynų plotų buvo užregistruota VĮ Valstybinių miškų urėdijos Joniškio (236,2 ha), Utenos (182,7 ha), Tauragės (150,7 ha), Šiaulių (145,7 ha) ir Kauno (142,8 ha) regioniniuose padaliniuose (1 priedas). Net 10 regioninių padalinių 2018 m. metais neregistravo gyvūnų jokių naujų pažeidimų miškuose, 11 regioninių padalinių gyvūnų veiklos pažeidimai buvo registruoti ypač nedideliuose miško plotuose. ha m m m m m m m m m. 22 pav. Naujai pažeisti miško plotai m. Nuo visų naujai užfiksuotų pažeidimų ploto, ūglių nukandžiojimas sudaro 60,4%, žievės nulaupymas 31,7%, briedžių nulaužyti jaunuolynai 6,0%, bebrų pažeisti medynai 0,9%, kormoranų pažeidimai sudaro 0,9% (18 lentelė). 18 lentelė. Gyvūnų pažeisti želdiniai ir medynai 2018 metais Pažeidimai Užregistruota pažeidimų, ha Atliktos priemonės, ha nulaupyta žievė 729,6 0,0 nukandžioti ūgliai nulaužytos viršūnės 1393,2 137,7 5,5 2,5 išrausti medeliai 0,0 0,0 bebrų 21,8 17,3 pelinių graužikų 0,0 0,0 nutrypimas 0,0 0,0 kormoranų 21,8 0,0 Iš viso: 2304,1 25, m. medynų plotas su nulaupyta žieve apėmė 729,6 ha, jis sumažėjo 8,5% lyginant su 2017 metų duomenimis (797,9 ha), su nukandžiotais ūgliais pažeistų medynų plotai padidėjo 43

43 2,6% ir siekė 1393,2 ha (2017 m. 1357,7 ha), bebrų patvenktų medynų buvo 21,8 ha, jų sumažėjo 57,6% (2017 m. 51,4 ha, 23 pav.). ha m m m m m m m m m. Nulaupyta žievė Nukandžioti ūgliai Bebrų padaryti pažeidimai Briedžių padaryti pažeidimai 23 pav. Pagrindiniai žvėrių padaryti pažeidimai m. Žvėrių populiacijos dinamika Briedžių populiacija per paskutinius metus dar padidėjo 9,4%, o tauriųjų elnių dar išaugo 14,8% (19 lentelė). Stirnų populiacija vis didėja iš eilės ketvirtus metus. Nuo 2010 metų stirnų populiacija yra padidėjusi 1,3 karto, tauriųjų elnių padidėjo 2,2 karto, o briedžių populiacija išaugo net 2,5 karto. Šernų populiacija dėl Afrikinio kiaulių maro plitimo nuo 2014 m. vis dar mažėja (per 2018 m. sumenko 19,7%). Bebrų populiacija 2018 metais padidėjo 4,7%. 19 lentelė. Žvėrių skaičius metais (šaltinis: Aplinkos ministerija) Rūšis Skaičius, vnt. Pokytis 2014 m m m m m. 2017/2018 m. Briedis Taurusis elnias Stirna Šernas Bebras Žvėrių pažeistų plotų likvidavimas Žvėrių pažeistuose medynuose 2018 metais padarinių likvidavimui priemonės atliktos 25,3 ha plote, jos vykdytos 9 regioniniuose padaliniuose. Daugiausiai priemonių taikė Ukmergės (13,3 ha) ir Utenos (3,9 ha) regioniniai padaliniai. Ukmergės regioniniame padalinyje visos priemonės atliktos bebrų pažeistuose medynuose (13,3 ha). Utenos regioniniame padalinyje priemonės buvo vykdytos želdiniuose su žvėrių nukandžiotais medelių ūgliais (1,4 ha) ir briedžių nulaužytomis medelių viršūnėmis (2,5 ha). 44

44 ha vnt. ha vnt. Žievės laupymas Laupant medžių kamienų žievę pažeistų medynų 2018 metais 26 regioniniuose padaliniuose registruota 729,6 ha plote, tai yra 8,5% mažiau nei praėjusiais metais (2017 m. 797,9 ha, 24 pav.). Daugiausiai naujų pažeidimų užregistruota Kupiškio (91,1 ha), Tauragės (87,6 ha), Kauno (84,3 ha) ir Mažeikių (71,3 ha) regioniniuose padaliniuose. Sanitarinės priemonės nebuvo vykdomos naujai registruoti židiniai tauriųjų elnių populiacija m m m m m m m m m pav. Medynų plotų nulaupyta žieve ir tauriųjų elnių populiacijos dinamika Nukandžioti ūgliai 2018 metais naujų plotų su nuskabytais ūgliais užfiksuota 28 regioniniuose padaliniuose 1393,2 ha plote (2,6% daugiau nei 2017 m. 1357,7 ha, 25 pav.). Daugiausiai tokio pobūdžio pažeidimų užfiksuota Joniškio (222,0 ha), Šiaulių (141,4 ha) ir Utenos (113,7 ha) regioniniuose padaliniuose. Vykdant ūkines priemones, pažeistų medynų būklė pagerinta 5,5 ha plote naujai registruoti židiniai stirnų populiacija Tauriųjų elnių populiacija m m m m m m m m m. 25 pav. Želdinių nukandžiotais ūgliais ploto ir stirnų bei tauriųjų elnių populiacijos dinamika 45

45 ha ha Joniškio regioniniame padalinyje nukandžiotais ūgliais plotai pastoviai didėja jau penktus metus. Ten ir 2018 metais šių pažeidimų fiksuota daugiausiai (222,0 ha, 26 pav.). Nemenčinės regioniniame padalinyje 2018 metais fiksuota žymiai mažiau pažeidimų, o Jonavos padalinyje nebeužfiksuota ūglių nukandžiojimo. Utenos regioniniame padalinyje šių pažeidimų didėjimas fiksuojamas ketvirtus metus iš eilės m m m m m Joniškio Jonavos Utenos Nemenčinės 26 pav. Nukandžiotais ūgliais plotų dinamika medynuose regioniniuose padaliniuose Briedžių nulaužytos viršūnės 2017 metais briedžių pažeidimų, nulaužant pušų viršūnes jaunuolynuose, fiksuota 14 regioninių padalinių ir jie sudarė 137,7 ha plotą. Lyginant su 2017 metais užregistruotas 7,5% mažesnis plotas (2017 m. 148,9 ha). Daugiausiai žalos padaryta Šalčininkų (46,6 ha), Šilutės (20,2 ha), Utenos (17,7 ha) ir Švenčionėlių (17,2 ha) regioniniuose padaliniuose (27 pav.). Sanitarinės priemonės nulaužytomis viršūnėmis briedžių pažeistuose jaunuolynų plotuose buvo atliekamos tik Utenos regioniniame padalinyje (2,5 ha). Ketvirtus metus iš eilės briedžių daroma žala auga Šalčininkų ir Utenos regioniniuose padaliniuose Šalčininkų Nemenčinės Kazlų Rūdos Dubravos Utenos Panevėžio Kupiškio Kretingos Zarasų 27 pav. Briedžių pažeistų medynų plotai regioniniuose padaliniuose 46

46 Šernų išrausti medeliai 2018 metais šernų daromos žalos nefiksuota. Tam turi įtakos mažėjanti šernų populiacija dėl Afrikinio kiaulių maro infekcijos plitimo (28 pav.). vnt šernų populiacija naujai registruoti židiniai ha m m m m m m m m m pav. Šernų populiacijos ir jų daromos žalos dinamika m. Bebrų žala Bebrų pažeisti plotai fiksuoti 8 regioniniuose padaliniuose. Per 2018 metus šie gyvūnai naujai patvenkė ar kitaip pakenkė 21,8 ha miško plotą (57,6% mažiau nei 2017 metais, 51,4 ha), daugiausiai Ukmergės (14,5 ha) ir Panevėžio (3,0 ha) regioniniuose padaliniuose (29 pav.). Regioniniai padaliniai 2018 m. likvidavo 17,3 ha pažeisto ploto. Daugiausiai bebrų pažeistų medynų likviduota Ukmergės regioniniame padalinyje (13,3 ha). vnt bebrų populiacija bebrų daroma žala miškui ha m m m m m m m m m pav. Bebrų populiacijos ir jų daromos žalos dinamika m. Pelinių graužikų pažeidimai (30 pav.) metais pelinių graužikų padarytos žalos regioniniuose padaliniuose nebuvo fiksuota 47

47 ha Pelinių graužikų pažeidimai m m m m m m m m m. 30 pav. Pelinių graužikų pažeidimai m. Kitų miškams kenkiančių gyvūnų pažeidimai Kormoranų pažeistų medynų 2018 m. užfiksuota tik Kretingos regioniniame padalinyje 21,8 ha plote (2017 m. 14,1 ha). Medynų ir miško želdinių pažeidimus mažinančios priemonės tuose plotuose nebuvo taikytos. Priemonės miškų apsaugai nuo žvėrių VĮ Valstybinės miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose 2018 metais repelentais nuo elninių žvėrių pažeidimų apdorojo 19653,3 ha želdinių, t. y. 0,6% daugiau nei 2017 metais (19537,1 ha). Repelentai naudoti 41 regioniniame padalinyje (6 priedas). Kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai želdinių repelentais apdorojo Ukmergės (1227,6 ha), Švenčionėlių (1069,6 ha) ir Nemenčinės (973,2 ha) metais repelentų naudojimo nefiksavo tik Ignalinos regioninis padalinys. Mechaninėmis apsaugos priemonėmis (individualiomis apsaugomis ir gaubtais, tvoromis, vilna užvyniojant ant ūglių) želdinių apsaugą užfiksavo 39 regioniniai padaliniai. Bendras šia priemone apsaugotų želdinių plotas 2018 metais sudarė 1388,5 ha (17,3% mažiau nei 2017 metais, 1679,5 ha). Daugiausia želdinių apsaugota tvoromis ir individualiomis priemonėmis Alytaus (224,9 ha), Ukmergės (119,7 ha) ir Dubravos (111,1 ha) regioniniuose padaliniuose. Nė vienos iš mechaninių priemonių naudojimo nefiksavo Ignalinos, Kazlų Rūdos, Varėnos regioniniai padaliniai. 48

48 ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ PAŽEIDIMAI 2018 metais abiotinių veiksnių sukeltų naujų pažeidimų užregistruota ha 1792,3 plote (20 lentelė), t. y. net 40% daugiau nei 2017 metais (1080,2 ha). Naujai užregistruoti abiotinių veiksnių pažeidimai sudarė 24,6% nuo visų naujai miškuose užregistruotų pažeidimų (2017 m. 14,8%). Kaip jau įprasta, iš abiotinių veiksnių daugiausia pažeidimų padarė vėjas, t. y. 44,6% nuo visų abiotinių pažeidimų. Lyginant su 2017 m. (85%), vėjo pažeidimai sudarė ženkliai mažesnę dalį nuo visų abiotinių pažeidimų m. buvo daug užregistruota sausros pažeidimų, kurie sudarė net 34,1% nuo visų abiotinių pažeidimų. 20 lentelė. Abiotinių veiksnių pažeidimai 2018 m. Pažeidimai plotas, ha užregistruota atlikta priemonių Vėjas 799,8 684,2 Sniegas 0,6 0,6 Gaisrai 72,8 0,1 Užmirkimas 81 9,5 Šalnos 227,4 2 Sausra 610,7 44,8 Iš viso: 1792,3 741,2 Vėjas 2018 metais vėjo pažeistų medynų naujai užregistruota 799,8 ha plote VĮ Valstybinės miškų urėdijos 33 regioniniuose padaliniuose metais nebuvo užregistruota labai stiprių vėjų ar audrų, tačiau pasitaikė lokalūs stipresnio vėjo gūsių ar škvalų pasireiškimai. Daugiausia miškams žalos padarė 2018 m rugpjūčio 24 d. kilęs lokalus škvalas Žemaitijoje: Plungės, Rietavo ir Telšių rajonuose. Daugiausia vėjo pažeistų medynų 2018 metais užregistravo Rietavo (191,5 ha), Telšių (79,9 ha), Panevėžio (75,9 ha), Kauno (59,1), Švenčionėlių (56,4 ha) regioniniai padaliniai. Intensyviausiai medynai buvo pažeisti Telšių regioniniame padalinyje. Vidutiniškai buvo pažeista 29% medžių ir iš pažeistų plotų buvo iškirsta 6709,17 m 3 medienos. Tačiau didžiausius pažeistų medynų plotus užregistravusiame Rietavo regioniniame padalinyje pažeistų medžių vidutinis pažeidimas buvo 26%, ir iš beveik dvigubai didesnio ploto, nei Telšių regioniniame padalinyje, medienos buvo iškirsta 6503 m 3, t. y. mažiau 2018 metais vėjo pažeistuose medynuose priemonės atliktos regioniniuose padaliniuose 684,2 ha plote ir iškirsta 26942,5 m 3 medienos. Nedideli, mažo intensyvumo, vėjo pažeistų 49

49 nesutvarkytų medynų plotai liko Panevėžio (23,6 ha), Kauno (17,9 ha), Rietavo (17,4 ha), Švenčionėliu (12,8 ha), Šilutės (12,6 ha) regioniniuose padaliniuose. Sniegas/Ledas 2018 metais sausio ir gruodžio mėnesiais kritulių iškrito apie 120%, lyginant su tų mėnesių daugiamete norma. Dažniausiai jie buvo lietaus ar šlapdribų pavidalo, todėl sniego danga formavosi labai palaipsniui ir vangiai. Vasario mėnesį iškrito tik apie 60% kritulių daugiametės normos ir, vyraujant žemoms temperatūroms, sniego danga formavosi labai palaipsniui. Sniego pavidalu nesusiformavus gausių kritulių, 2018 metais sniego pažeidimų medynuose praktiškai nebuvo. Sniego/ledo padarytų pažeidimus 0,6 ha plote užregistravo tik Druskininkų ir Varėnos regioniniai padaliniai, t. y. 16,1 karto mažiau nei 2017 metais (9,7 ha). Buvo atliktos priemonės visuose pažeistuose medynuose, juose iškirsti pažeisti medžiai, pagaminta 78 m 3 medienos. Gaisrai 2018 metais gegužės-rugpjūčio mėnesiais vyravo labai sausringi ir karšti orai. Gegužės mėnesį užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys sausra. Šalies pietuose daugelyje regioninių padalinių nuo gegužės 25 d. miškuose prasidėjo sausra ir, apimdama vis didesnę teritoriją, ji dar tęsėsi visą birželio mėnesį. Penktąją gaisringumo klasę apibūdinantis kompleksinis miškų gaisringumo rodiklis apėmė daugelį pietinių ir rytinių, vietomis šiaurinių bei vakarinių valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių, ir daug kur tęsėsi 4-13, vietomis paras, Alytaus miškuose 36 paras, Trakų ir Prienų net 38. Kai kuriuose Pietų Lietuvos miškuose užregistruotas rekordiškai aukštas gaisringumo rodiklis, o pats aukščiausias Alytaus ir Trakų miškuose, atitinkamai, ir (daugiau kaip du kartus viršijo miškų gaisringumo V klasės kritinę ribą). Liepos mėn. pirmomis dienomis daug kur palijus, stichinė sausra miškuose baigėsi (taip pat penktoji miškų gaisringumo klasė), vietomis trukusi net paras, tačiau vyraujant karštiems orams, liepos 20 d. šalyje prasidėjo kaitra (30-33,5 C), kuri tęsėsi iki rugpjūčio 4 d. Per šią ilgai trukusią kaitrą išmatuota 30,0-34,9 C aukščiausia temperatūra. Antras stichinės kaitros laikotarpis užregistruotas rugpjūčio 8-10 d., kuomet daugelyje rajonų aukščiausia oro temperatūra siekė 30,0-33,3 C. Vyraujant tokioms oro sąlygoms, susidarė ypač palankios sąlygos gaisrams kilti metais gaisro naujai pažeistus medynus užregistravo 18 regioniniai padaliniai 72,8 ha plote, t. y. 1,8 karto didesniame plote nei 2017 metais (40,2 ha). Didžiausi gaisrų pažeisti plotai 50

50 užregistruoti Nemenčinės (37,0 ha), Jonavos (12,6 ha), Trakų (6,2 ha), Šalčininkų (4,1 ha), Valkininkų (4,0 ha) regioniniuose padaliniuose. Užmirkimas 2018 metų orai buvo neįprastai sausi. Pagal daugiametę statistiką per visus 2018 metus iškrito tik 67-99% daugiametės kritulių normos. Kiek daugiau nei įprasta, kritulių iškrito tik sausio, balandžio, liepos ir gruodžio mėnesiais, o kitais mėnesiais kritulių buvo gerokai mažiau, nei tų mėnesių daugiametės normos. Nors 2018 metai ir buvo ganėtinai sausringi, tačiau 2017 metų antroje pusėje iškritus dideliam kritulių kiekiui, 2018 metų pavasarį dirvožemiai buvo gana drėgni, o vietomis net perteklingai drėgni metų pavasarį staiga atšilus, ir laikantis šiltiems orams, anksti prasidėjo augalų vegetacija. Staiga atšilus orams, augalų antžeminės dalys pradėjo vykdyti gyvybinius procesus, o kadangi dirvos buvo gana drėgnos, ir netgi perteklingai drėgnos, augalų šaknys pradėjo dusti negaudamos deguonies. Todėl miškuose buvo fiksuojami medynų pažeidimai nuo užmirkimo, nors užmirkimas realiai buvo 2017 metais, tačiau padariniai dėl minėtų priežasčių pasimatė tik 2018 metais metais nuo užmirkimo pakenktus medynus užregistravo 16 regioninių padalinių 81 ha plote. Lyginant su 2017 metais, t. y. 2,4 karto didesnis plotas. Didžiausi užmirkę plotai: Ukmergės (23,9 ha), Šilutės (12,2 ha), Utenos (10,3 ha), Anykščių (8,6 ha), Rokiškio (6,1 ha) regioniniuose padaliniuose. Nuo užmirkimo, prasidėjusio 2017 metų rudenį, kentėjo ne tik medynai, bet ir miško sėklinės plantacijos. Panevėžio regioniniame padalinyje 2007 metais pasodintoje eglės sėklinėje plantacijoje 2018 metų pavasarį pradėjo džiūti eglutės. Pavasarį pastebėta, kad maždaug 1 ha plote staiga pradėjo geltonuoti ir džiūti apie 300 vnt. pavieniui išsidėsčiusių eglučių. Miško sanitarinės apsaugos specialistui paėmus pavyzdžius, ir laboratorijoje ištyrus, buvo nustatyta, kad džiūsta šaknys. Ant paimtų pavyzdžių nerasta grybinių ligų sukėlėjų, galinčių pūdyti šaknis. Nustatyta, kad šaknys užduso perteklingai drėgname dirvožemyje, nes negavo pakankamai deguonies. Šalnos 2018 metais buvo fiksuoti keli atvejai stichinio meteorologinio reiškinio šalnos, kai aktyviosios vegetacijos metu oro temperatūra žemės paviršiuje nukrenta žemiau 0 C gegužės ar rugsėjo mėnesį. 51

51 2018 metais šalnų pažeidimai užregistruoti 8 regioniniuose padaliniuose 227,4 ha plote ir t. y. 5,2 karto daugiau nei 2017 metais (43,5 ha). Kaip jau įprasta, nuo šalnų labiausiai nukentėjo eglės želdiniai, kai staiga nukritus oro temperatūrai, nušąla pradėję augti nauji ūgliai. Tačiau, šie pažeidimai dažnai neturi didelės įtakos tolimesniam medelių augimui, nes vietoje nušalusių ūglių, atauga nauji metais šalnų pažeistų želdinių daugiausiai fiksavo Rietavo (80,8 ha), Jurbarko (43,1 ha), Kretingos (38,3 ha), Telšių (36 ha), Šilutės (16,8 ha) regioniniai padaliniai. Šalnų pažeistuose plotuose sveikatingumą gerinančios priemonės vykdytos tik 2,0 ha plote Jurbarko regioniniame padalinyje. Sausra 2018 metai pasižymėjo ypač sausringais ir karštais orais. Dirvožemiai, 20 cm gylyje ir giliau, pakankamai drėgni ar net drėgnoki buvo tik balandžio mėnesį. Vėliau, nusistovėjus sausiems orams, dirvožemiai pradėjo džiūti, ir jau gegužės mėnesio pabaigoje buvo labai sausi arba visai išdžiūvę. Jie taip išsilaikė iki liepos mėnesio, kai palijo daugumoje šalies teritorijos. Liepos gale ir rugpjūtį pasitaikė ypač karštų orų, tačiau dirvos jau taip neišdžiūvo, nors pasitaikė vietų, kur dirvožemiuose buvo juntamas drėgmės stygius metais sausros pažeistų medynų fiksavo 17 regioninių padalinių 610,7 ha plote, ir t. y. net 17,2 karto daugiau nei 2017 metais. Daugiausia pažeidimų užregistravo Jurbarko (128,5 ha), Rokiškio (101,9 ha), Biržų (56,8 ha), Ukmergės (52,5 ha), Kretingos (47 ha) regioniniai padaliniai. Labiausiai nuo sausros kentėjo pavasarį pasodinti želdiniai. Sausra pažeidė ne tik želdinius, bet ir sėklines plantacijas. Panevėžio regioniniame padalinyje 2017 metais pasodintoje beržo sėklinėje plantacijoje pradėjo džiūti berželiai: medelių lapai gelto ir krito. Apie 40% medelių numetė visus lapus. Tačiau liepos mėnesį palijus, medeliai pradėjo auginti naujus lapus, todėl nuo sausros žuvo tik silpnesni pavieniai medeliai. 52

52 ŽUVĘ ŽELDINIAI, ŽĖLINIAI, SĖKLINĖS PLANTACIJOS IR MEDYNAI 2018 metais nuo įvairių miškui žalingų veiksnių (vabzdžių pakenkimų, miško medžių ligų, abiotinių veiksnių padarinių, žvėrių pažeidimų) žuvo 456,1 ha želdinių, žėlinių, sėklinių plantacijų ir medynų (toliau tekste medynai ir želdiniai, 31 pav., 3 priedas), tai yra 1,9% daugiau nei 2017 metais (447,4 ha). Plynaisiais sanitariniais miško kirtimais buvo iškirsta 66874,2 m³ medienos. Daugiausiai plynaisiais sanitariniais kirtimais (toliau tekste iškirsta plynai) pažeistų medynų buvo iškirsta dėl vėjavartų ir vėjalaužų (100,9 ha) bei medžių ligų: drebulinės kempinės (154,9 ha) ir sukeliančių uosių džiūvimą (120,5 ha). Lyginant su 2017 metais, kiek daugiau plynai buvo iškirsta šakninės pinties (4,9 ha) pažeistų spygliuočių medynų metais pirmą kartą užfiksuoti viršūninio žievėgraužio pažeidimai. Dėl šio kenkėjo padarytų pažeidimų teko plynai iškirsti 0,1 ha medyno. Dėl metais įvykusių ekstremalių oro sąlygų buvo kertami užmirkę (8,9 ha), nuo sausros išdžiūvę (1,2 ha) ir nuo sniego ir ledo žuvę (0,6 ha) medynai. 14% 24% Abiotiniai veiksniai Miško medžių ligos 62% Vabzdžiai 31 pav. Medynų ir želdinių žuvimo priežastys 2018 metais 53

53 Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai 2018 metais miškuose įvertino numatytų vykdyti plynųjų sanitarinių kirtimų tikslingumą bendrame 345,13 ha medynų plote (iš jų 133,25 ha valstybiniuose miškuose). Vadovaujantis Miško sanitarinėmis apsaugos taisyklėmis, plynųjų sanitarinių kirtimų tikslingumas vertintas ne mažesnėse kaip 1 ha ploto biržėse (iš viso 134 biržės, iš jų 55 biržės valstybiniuose miškuose). Kiekvienoje iš jų buvo nustatyta medžių sanitarinė būklė ir džiūvimą sukėlę veiksniai, surašytos medynų sanitarinės būklės įvertinimo pažymos. Žuvę nuo miško medžių ligų Pagal VĮ Valstybinės miškų urėdijos regioninių padalinių abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų bei atliktų priemonių registravimo žurnalo įrašus, valstybiniuose miškuose 2018 metais grybinių ligų (drebulinės ir šakninės pinties, uosių bei ąžuolų džiūvimą sukeliančių ligų, spyglių rūdžių, miltligių, sakuotojo pušų vėžio, guobų maro, fitoftoros, spygliakričių sukėlėjų) pažeistų medynų ir želdinių iš viso užregistruota 2250,4 ha plote, iš jų nudžiūvo 280,7 ha (32 pav.). Nudžiūvę nuo grybinių ligų medynai ir želdiniai sudaro 62% nuo 2018 metais visų nudžiūvusių medynų ir želdinių ploto (456,1 ha). ha 400. Ligų sukelti pažeidimai m m m m m m m m m. 32 pav. Nuo miško medžių ligų pažeidimų žuvę medynai m. Grybinių ligų pažeistų uosynų 2018 metais užregistruota 650,7 ha, iš jų išdžiūvo 120,5 ha ir juos tvarkant iškirsta 16402,6 m³ medienos. Daugiausia sergančių uosynų 2018 metais plynai iškirsta Biržų (48,8 ha), Joniškio (15,5 ha) regioniniuose padaliniuose. Ąžuolynų, sergančių grybinėmis ligomis, bei pažeistų įvairių nepalankių kompleksinių veiksnių, 2018 metais užregistruota 37,2 ha plote. Pastaraisiais metais ąžuolynuose randami tik pavieniai ar mažomis grupėmis nudžiūvę medžiai, kurių lajos buvo išretėję ankstesnės ąžuolų masinės džiūties laikotarpiu. Ąžuolynuose 2018 metais rinktini sanitariniai kirtimai vykdyti tik 54

54 1,0 ha plote ir paruošta 4 m³ medienos. Nudžiūvusių ąžuolynų plynais sanitariniais kirtimais kirsti nereikėjo. Drebulynų, pažeistų baltojo juostuotojo drebulės branduolio puvinio, kurį sukelia drebulinė pintis (Phellinus tremulae Bond. et Boriss), 2018 metais rasta 1162,8 ha plote. Drebulinės pinties stipriai pažeistų medynų plynais sanitariniais kirtimais 2018 metais buvo iškirsta 154,9 ha plote ir paruošta 15923,3 m³ medienos metais džiūstančių beržynų registruota 0,1 ha plote, bet plynais sanitariniais kirtimais jų kirsti nereikėjo. Vykdyti tik atrankiniai sanitariniai kirtimai, iškertant 22 m 3 medienos. Šakninės pinties 2018 metais pažeistų spygliuočių medynų iš viso užregistruota 135,6 ha plote. Šios ligos pažeistuose pušies jaunuolynuose sanitariniai kirtimai vykdyti 17,6 ha plote, iškirstas medienos tūris 839 m³, tame tarpe plynai iškirstas 4,9 ha plotas ir medienos tūris 476,3 m³ metais guobų maro ir alksninės fitoftoros sukeltų pažeidimų medynuose nefiksuota metais pūstojo gniaužtenio sukelti pažeidimai fiksuoti 0,3 ha plote Tytuvėnų regioniniame padalinyje. Pažeistame plote iškirsta 57 m 3 medienos metais spygliuočių liemenų ir šakų rūdžių (sin. saklio) pažeidimai medynuose pastebėti 0,7 ha plote, pušų ir eglių spyglių rūdžių 16,5 ha plote, eglės ūglių vėžio 3,0 ha plote, pušų spygliakritės 233,9 ha plote. Plynais sanitariniais kirtimais 2018 metais iškirsti tik pušies spyglių rūdžių pažeisti medynai 0,1 ha plote. Nuo kitų miško medžių ligų medynai, jaunuolynai ar želdiniai valstybiniuose miškuose intensyviai nedžiūvo ir jie nekirsti plynais kirtimais. Žuvę nuo abiotinių veiksnių Pagal VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių 2018 metų Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų bei atliktų priemonių registravimo žurnalo įrašus, valstybiniuose miškuose abiotinių veiksnių (stiprių vėjų, perteklingos drėgmės, gaisrų, sniegalaužų, šalnų, šalčio, sausros) pažeistų medynų ir želdinių 2018 metais iš viso užregistruota 1792,7 ha plote, iš to kiekio nuo stipraus masto pažeidimų išdžiūvo 111,6 ha. (33 pav.). Nuo abiotinių veiksnių žuvę medynai sudarė 24,5% nuo visų 2018 metais žuvusių medynų ir želdinių ploto. 55

55 ha Abiotinių veiksnių pažeisti medynai m m m m m m m m m. 33 pav. Nuo abiotinių veiksnių pažeidimų žuvę medynai m. Stiprus vėjas pažeidė 799,8 ha medynų, sanitariniais kirtimais 684,2 ha plote iškirsta 26942,5 m³ vėjavartų-vėjalaužų medienos. Iš to kiekio, intensyviam vėjui išvertus ir išlaužius medžius, buvo negrįžtamai sudarkyta 100,9 ha medynų, jie iškisti plynais sanitariniais kirtimais, paruošta 17058,37 m 3 medienos. Meteorologinės stotys 2018 metais stipraus vėjo gūsius registravo labai mažai. Daugiausia žalos medynams galėjo padaryti vakariniuose šalies rajonuose kilę lokalūs škvalai. Daugiausia nuo vėjo žuvusių medynų buvo Telšių regioninio padalinio teritorijoje (38,8 ha). Gaisro pažeisti medynai, pagal VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktus duomenis, 2018 metais užregistruoti 72,8 ha plote, išdegę plotai plynaisiais sanitariniais miško kirtimais nebuvo kirsti. VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis (VĮ Valstybinių miškų urėdijos informacija), 2018 metais iki lapkričio 9 d. Lietuvos miškuose buvo užregistruota 211 kilusių miško gaisrų 110,62 ha plote, iš jų 76 miško gaisrai privačiuose miškuose 29,39 ha plote (2017 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 80 miško gaisrų 52,87 ha plote). Pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 670 kartų. Didžiausi gaisrai valstybiniuose miškuose 2018 metais buvo: Nemenčinės regioninio padalinio Žeimenos g-joje 31,8 ha ir Jonavos regioninio padalinio Gaižiūnų g-joje 8,52 ha. Užmirkusių medynų dėl pakilusio gruntinio ir paviršinio vandens, 2018 metais užregistruota 81,0 ha, bet miškas ištisai nudžiūvo ir buvo iškirstas tik 8,9 ha plote, iškirsta 1620,0 m 3 medienos metais sniegalaužos ir ledalaužos miškuose fiksuotos tik kai kur, todėl užregistruotos tik 0,6 ha plote. Visame 0,6 ha pažeistų medynų plote vykdyti plyni kirtimai, iškirsta 78 m 3 medienos. 56

56 Šalnos 2018 metais pažeidė 227,4 ha želdinių, sausra 610,7 ha želdinių ir jaunuolynų. Tačiau plynai buvo iškirstas tik dėl sausros žuvusių medynų 1,2 ha plotas, iškirsta 274 m 3 medienos. Žuvę nuo vabzdžių 2018 metais valstybiniuose miškuose lajų, medžių liemenų, želdinių ir jaunuolynų kenkėjų išplitimo židiniai pastebėti 952,6 ha plote. Tame tarpe medynai ir želdiniai nuo vabzdžių pakenkimų sunyko 63,8 ha plote (34 pav.). Nuo kenksmingų miško vabzdžių žuvęs medynų ir želdinių plotas sudarė 14% nuo viso 2018 metais žuvusio medynų ir želdinių ploto. ha Nuo vabzdžių žuvę medynai m m m m m m m m m. 34 pav. Nuo vabzdžių pažeidimų žuvę medynai m. Eglių liemenų kenkėjų (žievėgraužio tipografo, žievėgraužio graverio, eglinio dendroktono) naujai apniktų medynų regioniniuose padaliniuose 2018 metais rasta 443,3 ha plote. Kai kuriuose eglynuose buvo susiformavę eglės liemenų kenkėjų masinio dauginimosi nedideli židiniai. Dažniausiai tai buvo po daugkartinių atrankinių sanitarinių kirtimų išretėję eglynai su pavieniais liemenų kenkėjų apniktais stovinčiais ir vėjo išverstais medžiais, bei anksčiau vykdytų kirtimų pakraščiuose naujai kenkėjų apnikti medžiai. Tuose medynuose 2018 metais nuo žievėgraužio tipografo pakenkimo nudžiūvo 63,7 ha eglynų plotas ir jame plynai buvo iškirsta 14901,6 m³ medienos. Daugiausia nuo žievėgraužių apnikimo žuvusio eglynų ploto iškirsta Varėnos (15,4 ha), Ukmergės (8,7 ha), Anykščių (5,0 ha) regioniniuose padaliniuose. Pušų liemenų kenkėjų (didžiojo kirpiko ir pušinio smaliuko) naujai apniktų medynų ir jaunuolynų regioniniuose padaliniuose 2018 metais rasta 0,5 ha plote. Žuvusių medynų nebuvo metais pirmą sykį fiksuoti viršūninio žievėgraužio pažeidimai. Židiniai nustatyti Nemenčinės (0,4 ha) ir Dubravos (0,1 ha) regioniniuose padaliniuose. Nemenčinės regioniniame padalinyje dėl to buvo atliekami atrankiniai sanitariniai kirtimai iškertant tik pažeistas pušis, o 57

57 Dubravos regioniniame padalinyje plynu sanitariniu kirtimu iškirstas 0,1 ha plotas. Ateityje viršūninio žievėgraužio židinių miškuose turėtų kilti daugiau. Grambuolių lervų įvairaus laipsnio pakenkimai želdiniuose 2018 metais pastebėti 103,9 ha plote. Labiausiai pakenkti želdiniai buvo papildyti naujais sodmenimis (1,0 ha) ir jų nurašyti nereikėjo. Grambuolio vabalų suaugėliai medynams žalos nedarė. Žuvę nuo gyvūnų Elniniai miško žvėrys, bebrai, šernai, kormoranai ir peliniai graužikai medynus ir želdinius valstybiniuose miškuose 2018 metais pakenkė 2304,1 ha plote, bet nuo gyvūnų daromos žalingos veiklos žuvusių medynų nefiksuota (35 pav.). Gyvūnų pažeistuose medynuose sanitarinė miškų būklė atliktomis priemonėmis pagerinta 25,3 ha plote. ha Nuo gyvūnų žuvę medynai m m m m m m m m m. 35 pav. Nuo gyvūnų pažeidimų žuvę medynai m. 58

58 MEDELYNŲ PATOLOGINĖ BŪKLĖ Miško medelynuose 2018 metais nauji pažeidimai užregistruoti 42,687 ha plote (21 lentelė), tai net 4,2 karto daugiau nei prieš metus (2017 m. 10,046 ha). Daugiausia buvo abiotinių veiksnių (84,1%) ir vabzdžių (15,1%) pažeidimų. Patologiniai reiškiniai fiksuoti VĮ Valstybinės miškų urėdijos dvidešimties regioninių padalinių medelynuose, daugiausia Ukmergės (7,564 ha), Dubravos (7,0 ha), Kretingos (5,676 ha), Jurbarko (3,64 ha) ir Šiaulių (3,116 ha). Keturias skirtingas patologijas fiksavo Rietavo regioninio padalinio medelynas, po tris Biržų, Joniškio, Kretingos, Tytuvėnų, Ukmergės ir Varėnos medelynai, kiti po vieną ar dvi (2 priedas). Sodmenis labiausiai pažeidė sausra kartu su kaitra (13,999 ha), žiemos sausra (13,07 ha), grambuolių lervos (6,039 ha) ir užmirkimas (4,964 ha). 21 lentelė. Medelynai, pažeisti kenkėjų, ligų ir abiotinių veiksnių 2018 metais Užregistruoti pažeidimai Atlikta priemonių, ha Pažeidimai Pažeista Medelių Plotas, ha medelių, pažeidimo Plotas Priemonė %, laipsnis, % Vabzdžiai: grambuoliai 6, ūgliagraužiai 0, kurkliai 0,11 77 kandys 0,1 90 viso: 6,453 Ligos: spygliakritis 0, fitoftora 0,12 10 viso: 0,324 Abiotiniai veiksniai: sausra/kaitra 13, ,3 Laistymas šalna 0,34 13 žiemos sausra 13,07 30 šaltis 0,16 96 užmirkimas 4, ,05 Vandens nuleidimas kruša 0, iškilnojimas 0, nepalankios klimatinės sąlygos 2,86 20 nepalankios augimo sąlygos 0, viso: 35,91 0,35 Iš viso: 42,687 0,35 Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai 2018 metais vienuolikos regioninių padalinių medelynuose dalyvavo komisijose nurašant 2070,459 tūkst. vnt. sodmenų (iš jų 14,6% sėjinukų, 85,4% sodinukų) ir 1,034 ha daigynų pasėlių plotą. Sodmenų nurašymo priežastys: dėl gamtinių-klimatinių veiksnių 75,7% (t.t. sausros/kaitros 61,1%, 59

59 nušalimo 9,4%, užmirkimo 4,5%, šalčio iškilnojimo 0,5%, nepalankių augimo sąlygų 0,2%), dėl vabzdžių pakenkimų 23,7% (t.t. grambuolių lervų 23,0%, kurklių 0,7%), dėl grybinių ligų pažeidimo 0,6% (t.t. spygliakritės 0,2%, juodalksnio grybinių ligų 0,4%,). Buvo nurašyti pušų (8,4%), eglių (67,8%), maumedžių (0,09%), beržo (4,6%), juodalksnio (17,2%), liepos (1,1%), klevo (0,03%), urbanistinių lapuočių (0,8%) sodmenys. Sodmenys nurašyti Kretingos (487,542 tūkst. vnt.), Šiaulių (386,392 tūkst. vnt.), Tytuvėnų (351,3 tūkst. vnt.), Varėnos (312,65 tūkst. vnt.), Biržų (202,51 tūkst. vnt.), Alytaus (121,75 tūkst. vnt.), Kuršėnų (92,4 tūkst. vnt.), Vilniaus (87,628 tūkst. vnt.) ir Rietavo (28,287 tūkst. vnt.) regioninių padalinių medelynuose m. pasėtų daigynų plotai nurašyti Trakų (0,77 ha) ir Kauno (0,2638 ha) regioninių padalinių medelynuose, juose pasėliai sunyko dėl sausros metai pasižymėjo labai aiškiais klimato kaitos požymiais ir buvo išskirtiniai stichiškai sausringais ir kaitriais orais. Vasarį buvo rekordinis šaltis ir tuomet dirva daug kur įšalo be sniego ar esant ponai jo dangai. Dėl to medelynuose galėjo nušalti sodmenys, sušalti jų šaknys ar iškilnoti šaltis. Žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje pasireiškė taip vadinama žiemos sausra. Po už normą šaltesnio kovo, balandį staigiai ir labai sušilo. Vasariški karščiai prasidėjo be palaipsnio pavasarinio sušilimo. Pradėję vegetuoti medeliai pavasarį jautė maistinių medžiagų trūkumą, nes jos buvo išplautos 2017 m. dėl tuomet buvusių perteklingų kritulių, o dėl užmirkimo dirva dar liko ir supuolusi. Nuo balandžio iki lapkričio visais mėnesiais buvo ryškiai šiltesnių už normą orų, buvo labai sausringų laikotarpių ir kaitros periodų. Vasarą krituliai iškrisdavo ir liūčių su vėtromis pavidalu. Ruduo buvo neįprastai šiltas ir sausas. Tokie ekstremalūs orai labai alino gamtą, silpnino augalus, labai trukdė vykdyti medelynų priežiūros darbus. Iš perdžiūvusios ir supuolusios dirvos medeliai negalėjo paimti reikiamą kiekį maistinių medžiagų ir ypač drėgmės. Mūsų miško medelynuose auginami medeliai 2018 metais kentėjo ilgalaikius stresus dėl ekstremalių orų sąlygų. Daugelyje medelynų pasireiškė dirvos degradavimo problemos: humuso kiekio mažėjimas, maistinių medžiagų išplovimas, struktūros praradimas, paviršiaus pluta, armens padas, rūgštėjimas, erozija ir pan. Medeliai sunkiai vystėsi, o klimatinių-gamtinių veiksnių sukeltus stresus dar sustiprino papildomi stresai, sukelti atliekant auginimo ir priežiūros technologinius procesus. Sausros ir kaitros aktyviosios vegetacijos metu buvo pagrindinis veiksnys, pažeidęs miško medelynų sodmenis 2018 metais. Rudens sausros neleido sodmenims reikiamai pasiruošti žiemojimui, todėl silpniausi medeliai gali sunkiai pergyventi šaltąjį metų periodą. 60

60 Vabzdžiai kenkėjai Vabzdžių kenkėjų nauji židiniai pastebėti septynių regioninių padalinių medelynuose 6,453 ha plote, tai sudaro 15,1% nuo visų medelynuose registruotų židinių ploto (2017 m. 1,42 ha, 13,6%). Grambuolių (Melolontha sp.) lervos sodmenų šaknis pakenkė 6,039 ha plote penkių regioninių padalinių medelynuose. Vidutiniškai buvo pakenkta 15% augusių medelių. Didžiausi pakenkimai buvo Kretingos regioninio padalinio medelyne 5,33 ha plote, dėl to buvo nurašyta 404,1 tūkst. vnt. paprastosios eglės, paprastosios ir kalninės pušies sodinukų. Kituose medelynuose pakenkimai buvo žymiai menkesni: Telšių 0,49 ha, Biržų 0,129 ha, Joniškio 0,08 ha, Nemenčinės 0,01 ha. Šaknis graužiančių lervų pakenkimą labai suintensyvino 2018 m. buvę ekstremalios sausros ir kaitros. Kenkėjų naikinamosios ir pakenkimų žalą mažinančios priemonės nebuvo taikytos. Medelynuose nevykdytas lervų rūšinės sudėties ir ūgių dydžių pasiskirstymo nustatymas, todėl nežinoma koks gali būti pakenkimo intensyvumas 2019 metais. Kurkliai Tytuvėnų regioninio padalinio medelyne 0,11 ha plote pagraužė šaknis mažalapės liepos sodinukams 76% intensyvumu, dėl to nurašyta 14,1 tūkst. vnt. žuvusių medelių. Spyglius ir ūglius graužiantys vabzdžiai pastebėti 0,304 ha plote. Kauno regioninio padalinio medelyne 0,204 ha plote ūgliagraužiai pakenkė 100% medelių. Tytuvėnų regioninio padalinio medelyne 0,10 ha plote baltosios eglės ūglius labai stipriai pakenkė lapsukių šeimos kandies Epinotia tedella Clerck vikšrai, o po to eglučių spyglius dar pažeidė grybinės ligos sukėlėjas Rhizosphaera kalkoffii Bubak. Lapus graužiančių ir augalų syvus čiulpiančių vabzdžių kenkimo židinių medelynuose neužregistruota. Grybinės ligos Grybinių ligų naujų pažeidimų užregistruota dviejų regioninių padalinių medelynuose 0,324 ha plote, tai sudaro 0,8% nuo visų medelynuose rastų židinių ploto (2017 m. 1,775 ha, 17,1%). Židinių plitimo stabdymui naikinamosios priemonės nebuvo taikytos. Pušų spygliakritės (Lophodermium sp. ir kitos) pušeles pažeidė 0,204 ha plote Vilniaus regioninio padalinio medelyne. Spygliakritės pažeidė 100% augintų medelių 100% intensyvumu. Infekcijų plitimo mažinimui 2017 m. vasarą ir rudenį profilaktiniais tikslais naudoti fungicidų preparatai nedavė laukto teigiamo efekto. Be to, dalies medelių ūglius dar pakenkė ūgliagraužiai vabzdžiai. Dėl to nurašyta paprastosios pušies sėjinukų 2,92 tūkst. vnt. ir 0,568 tūkst. vnt. urbanistinių sodmenų. 61

61 Fitoftora ir kiti grybinių ligų sukėlėjai 0,12 ha plote pažeidė juodalksnio 2 metų sėjinukus Rietavo regioninio padalinio medelyne. Grybinių ligų sukėlėjams palankias plitimo sąlygas sudarė užsitęsęs šiltas ir lietingas 2017 m. ruduo, todėl juodalksniukus parazitavo grupė ligų sukėlėjų: Phytophthora sp., Phoma sp., Phomopsis sp., Cylindrocarpon sp., Cytospora sp., Fusarium sp. Abiotiniai veiksniai Abiotinių veiksnių sukelti nauji pažeidimai miško medelynuose pastebėti 35,91 ha plote VĮ Valstybinių miškų urėdijos devyniolikoje regioninių padalinių. Tai sudaro 84,1% nuo medelynuose registruotų visų židinių ploto (2017 m. 7,181 ha, 69,0%). Pažeidimai likviduoti taikant priemones 0,35 ha plote (t.t. laistant per sausrą, nuleidžiant paviršinį vandenį po gausių kritulių). Sausros ir kaitros sukėlė daugiausiai pažeidimų nuo viso abiotinių veiksnių fiksuoto kiekio. Sausrų/kaitrų bendras 13,999 ha plotas buvo registruotas trylikoje regioninių padalinių medelynų. Didžiausi pažeisti plotai Ukmergės (3,626 ha), Tytuvėnų (2,09 ha), Vilniaus (1,74 ha), Rokiškio (1,3 ha), Kuršėnų (1,27 ha) ir Telšių (1,1 ha) regioninių padalinių miško medelynuose. Lyginant su kitų veiksnių medelynuose sukeltomis netektimis, taip pat dėl sausros ir kaitros neigiamo poveikio 2018 m. buvo nurašyti didžiausi kiekiai ir žuvusių miško sodmenų bei sunykusių medelynų pasėlių plotų. Stichinį lygį pasiekusių sausrų metu, ir užėjus tropinės kaitros periodams, medelynuose įrengtos laistymo sistemos nebuvo pajėgios pakankamai sudrėkinti perdžiūvusią dirvą. Kai kuriuose medelynuose net išseko laistymui skirti paviršinio vandens šaltiniai, todėl sausramečiu laistymas ten net nebuvo įmanomas. Sausrą ir kaitrą sunkiausiai išgyveno medelynuose auginami eglės sodmenys, jų pažeidimus dar sustiprino antriniai grybinių ligų sukėlėjų ir vabzdžių pažeidimai. Pavyzdžiui, Ukmergės regioninio padalinio medelyne sausros ir kaitros nualintos eglutės neaugo, dalis tų sodinukų nudžiūvo, kitiems nudžiūvo tik viršūnės ir ūgliai, o visoms pažeistoms eglutėms buvo supuvę šaknys. Ūgliai nudžiūvo ir nulinko nuo Sirococcus strobilinus Preus infekcijos. Pavienių eglučių spygliai buvo matiniai ir pašviesėję, jas pakenkė voratinklinė erkutė (Tetranychus ununguis Jec.). Sodmenys buvo labiausiai pažeisti tuose laukuose ar jų dalyse, kurie užmirko 2017 metais. Tačiau tuos visus eglučių pažeidimus inicijavo sausra ir kaitrūs orai. Tytuvėnų regioninio padalinio medelyne dėl ekstremalių sausrų ir kaitrų žuvo apie 70% juodalksnio dvimečių sodinukų. Ant jų stiebelių susiformavo nekrozinės dėmės, ties šaknies kakleliu apmirė žievė ir brazdas. Šaknies kaklelį pažeidė įkaitusi dirva ir per pažeidimo vietą išplito grybinių ligų 62

62 sukėlėjai: alksninis rudasporis (Melanconium apiocarpon Link.), Hartigo šakuotuodegis (Pestalotia hartigii Tubeuf), Fusarium sp. ir Phomopsis sp. infekcijos. Dar pavasarį dėl drėgmės trūkumo dalis juodalksnių neprigijo po persodinimo. Kitą didelę dalį medelynų pažeidimų sudarė šalčio ir staigaus atšalimo laikotarpių sukelti pažeidimai: nušalimai, šalnos, šalčio iškilnojimas, žiemos sausra. Iš jų daugiausiai žalos buvo nuo žiemos sausros, kai dienomis aktyvi saulė inicijavo transpiraciją, o sušalusioje dirvoje dar nevegetuojančios šaknys negalėjo kompensuoti augalo prarastos drėgmės. Nukentėjo eglučių spygliai: gelto, rudo, džiūvo ir nubiro. Spyglių rudavimą ir medelių džiūvimą lėmė permainingi sausio-kovo orai, kuomet dideli temperatūrų svyravimai ir aktyvi saulė pažeidė eglaičių spyglius ir nesumedėjusius ūglius. Spyglių spalvos pokyčiai apėmė 50-80% auginamų medelių, o iš jų žuvo 10-60%. Žiemos sausros pažeidimai fiksuoti 13,07 ha plote Dubravos (7,0 ha), Jurbarko (3,64 ha) ir Raseinių (2,43 ha) regioninių padalinių medelynuose. Šalnos sodmenis pažeidė 0,34 ha plote Kretingos (0,14 ha) ir Varėnos (0,2 ha) regioninių padalinių medelynuose. Varėnos medelyne dėl pavasarinių šalnų pažeidimo eglės ir juodalksnio sėjinukai išaugo daugiaviršūniai, žemi, nepasiekė standartų reikalavimų, dalį jų teko nurašyti. Šaltis iškilnojo sodmenis 0,219 ha plote Biržų (0,059 ha) ir Ukmergės (0,16 ha) regioninių padalinių medelynuose. Nuo šalčio miško sodmenys 0,16 ha plote nukentėjo Rietavo (0,1 ha) ir Švenčionėlių (0,06 ha) regioninių padalinių medelynuose. Švenčionėlių medelyne 90% juodalksnio dvimečių sodinukų išaugino daugiau nei vieną stiebelį, iš jų apie 10% medelių nudžiūvo. Krūmiškumas susiformavo, nes pirmaisiais augimo metais dėl sausio-kovo mėnesiais temperatūrų didelių svyravimų buvo pažeisti pumpurai bei nesumedėję ūgliai. Užmirko 4,964 ha plotas penkiuose regioniniuose padaliniuose, daugiausia Ukmergės (3,778 ha) ir Rokiškio (0,181 ha) medelynuose. Paviršinio vandens nuleidimas pažeistame 0,05 ha plote taikytas tik Joniškio medelyne. Miško sodmenų auginimo plotuose dirvos užmirko dėl 2017 m. buvusio perteklingo kritulių kiekio, tačiau medeliai dėl to intensyviausiai džiūvo 2018 m. pavasarį, nes peržiemoję augalai nebegalėjo vegetuoti dėl šaknų uždusimo ir supuvimo, juos dar papildomai apniko šakeles, pumpurus ar spyglius parazituojantys grybinių ligų sukėlėjai. Išskirtinis atvejis buvo Ukmergės medelyne, nes dėl užmirkimo 0,518 ha plote 2018 m. pavasarį nesudygo nuo 50 iki 90% iš rudens pasėtų ąžuolo gilių. Iš išlikusių ąžuolo gilių sudygusių daigų augimo sąlygų pagerinimui buvo pasiūlyta lysves pavėsinti tinklu, apsaugant nuo aktyvios pavasarinės saulės nudeginimo ir dirvos iškaitinimo. Kruša 0,218 ha plote sodmenis pažeidė 12% intensyvumu Rietavo regioninio padalinio medelyne. 63

63 Nepalankios klimatinės sąlygos 2,86 ha plote pažeidė sodmenis 20% intensyvumu Šiaulių regioninio padalinio medelyne. Nepalankios augimo sąlygos 0,08 ha plote 100% intensyvumu pažeidė paprastojo ligustro sodmenis Varėnos regioninio padalinio medelyne. Jie skurdo, buvo sumažėjusi prieauga, dalis viršūnių nudžiūvo, todėl jie buvo nurašyti. Kiti pažeidimai Nemenčinės regioninio padalinio medelyne eilę metų susiduriama su auginamų medelių daugiaviršūniškumu ir antrąja vegetacija. Ta pati problema pasikartojo ir 2018 m. auginant pušies sėjinukus. Apie 35-45% antramečių medelių buvo su augimo anomalija: neaugino vieno išreikšto viršūninio ūglio, o viršūnę ar net kelias, formavo iš šoninių ūglių. Pažeidimo požymiai buvo panašūs į išsigimimus dėl dirvos užterštumo pesticidais, jų skilimo šalutiniais produktais ar k.t. cheminėmis medžiagomis. Rekomenduota atlikti cheminį tyrimą dirvožemio ir vandens, naudojamo medelyno laistymui, nustatant jų užterštumą pesticidais ar jų skilimo šalutiniais produktais. Šiaulių regioninio padalinio medelyne 0,662 ha plote auginamų ąžuolo sodmenų pavieniai medeliai buvo pažeisti šaknų puvinio. Infekcijos sukėlėjas Rosellinia quercina Hart. Užkrato plitimo stabdymui rekomenduota pažeistus ąžuoliukus išrauti, o jų augimo vietoje dirvožemį dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu. Iš Rokiškio regioninio padalinio Valstybinė miškų tarnyba ištyrimui gavo paprastosios eglės sodinukus, skirus pasodinti sėklinėje plantacijoje. Juos išaugino Radviliškio regioninio padalinio medelynas. Sodinukai buvo atvežti į sodinimo regioną ir individualiuose auginimo konteineriuose nepersodinti laikyti pavėsingoje vietoje. Eglutėms buvo nudžiūvę 2018 m. išaugę spygliai ir šakutės, supuvę visos šaknys. Šaknys žuvo dėl ilgalaikio užmirkimo, kurį suintensyvino auginimo konteinerių substrato paviršiuje paprastosios maršantijos (Marchantia polymorpha L.) ištisinis suvešėjimas. Miško sodmenų auginimo technologinės ir agrotechninės priemonės Miško medelynuose įrengtomis laistymo sistemomis galima palieti beveik visą miško sodmenims auginti skirtą dirvos plotą. Pagal ankstesniais metais miškų urėdijų pateiktus duomenis, laistomo ploto dydis kito taip: 2001 m. palieti buvo galima 15,7% sodmenų auginimo ploto, 2004 m. 55,6%, 2006 m. 80,6%, 2010 m. 93,0%, 2014 m. 95,1%. Regioninių padalinių medelynai ataskaitoje už 2018 metus nurodė 438,2 ha laistytą sodmenų auginimo 64

64 plotą, kuris yra 1,07 karto mažesnis nei 2017 metais (2015 m. 531,19 ha, 2016 m. 307,92 ha, 2017 m. 467,0 ha). Sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad apie sodmenų augimą gerinančias agrotechnines priemones jokių duomenų nepateikė Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kazlų Rūdos, Rietavo, Šakių, Tauragės, Tytuvėnų, Utenos, Vilniaus regioniniai padaliniai. Dubravos, Kauno, Raseinių ir Varėnos regioniniai padaliniai pateikė tik dalį duomenų. Pagal laistymo sistemų tipus, stacionarioms sistemoms teko 51,0% laistomo ploto, mobilioms 49,0%. Didžiausius medelynų plotus galėjo laistyti Kretingos (105,09 ha), Panevėžio (52,85 ha), Kėdainių (41,2 ha), Veisiejų (29,419 ha), Alytaus (28,8 ha) regioninių padalinių medelynai. Net keturiolikos regioninių padalinių medelynai 2018 metų atliktų priemonių suvestinėse visai nerodė sodmenų laistymo, dalis medelynų pateikė kelis kartus mažesnius laistytus plotus, nei galima palieti jų turimomis laistymo sistemomis. Juodi pūdymai medelynuose laikyti 232,56 ha plote (2013 m. 291,74 ha, 2014 m. 281,85 ha, 2015 m. 325,54 ha, 2016 m. 332,21 ha, 2017 m. 227,6 ha), jų naudojimą parodė 18 medelynų. Didžiausi juodų pūdymų laukai buvo Panevėžio (28,9 ha), Trakų (18,0 ha), Kėdainių (14,0 ha), Mažeikių (11,0 ha), Telšių (9,0 ha) regioniniuose padaliniuose. Šilutės regioninio padalinio medelynas apskaitė juodojo pūdymo ploto purenimų suminį kiekį (91,3 ha). Juodų pūdymų plotų nefiksavo 19 medelynų, nors ankstesniaisiais metais juodųjų pūdymų taikymas būdavo įprastas visuose miško medelynuose. Sideratų auginimas fiksuotas 162,5 ha plote septyniolikoje regioninių padalinių (2013 m. 180,31 ha, 2014 m. 137,89 ha, 2015 m. 149,39 ha, 2016 m. 152,16, 2017 m. 162,5 ha). Didžiausi sideratais apsėti plotai buvo fiksuoti Šilutės (15,0 ha), Kaišiadorių (10,2 ha), Anykščių (10,0 ha), Rokiškio (9,37 ha) ir Šiaulių (9,3 ha) regioninių padalinių medelynuose. Komposto įterpimas fiksuotas septynių regioninių padalinių medelynuose 14,6 ha plote (2014 m. 62,54 ha, 2015 m. 37,63 ha, 2016 m. 47,268 ha, 2017 m. 28,21 ha), daugiausia Radviliškio (600 t), Švenčionėlių (460 t), Kretingos (300 t) ir Šiaulių (282 t) regioninių padalinių medelynuose. Durpių įterpta dešimties regioninių padalinių medelynuose 16,022 ha plote (2014 m. 31,17 ha, 2015 m. 29,513 ha, ,458 ha, 2017 m. 25,73 ha), daugiausia Radviliškio (600 t), Raseinių (500 t), Kuršėnų (400 t), Kaišiadorių (301 t) ir Anykščių (300 t) medelynuose. Komposto ir durpių įterpimas, bei sideratų auginimas išlieka pastovia problema, nes jų naudojimo apimtys nėra pakankamos, ir be to, jau kelintus metus mažėja. Net ir juos taikant nepavyksta tinkamai atstatyti nualintų dirvų derlingumo ir dirvos struktūros, bei sumažinti piktžolių. Tradiciškai tam skiriama nepakankamai lėšų, trūksta tinkamos technikos, žemoka darbų kokybė. Aktualiausia problema, kad tam trūksta žinių ne tik medelynų specialistams, bet ir jų vadovams regioniniuose padaliniuose. 65

65 Medelynuose pasėliai pavėsinti tik aštuoniuose regioniniuose padaliniuose 3,49 ha plote (2013 m. 7,39 ha, 2014 m. 9,28 ha, 2015 m. 6,507 ha, 2016 m. 8,099 ha, 2017 m. 5,755 ha). Didžiausi plotai pavėsinti Šiaulių (0,795 ha), Mažeikių (0,7 ha), Pakruojo (0,582 ha), Švenčionėlių (0,539 ha) ir Joniškio (0,32 ha) regioninių padalinių medelynuose. Pasėliai mulčiuoti devyniolikos regioninių padalinių medelynuose 20,735 ha plote (2013 m. 35,89 ha, 2014 m. 26,54 ha, 2015 m. 16,22 ha, 2016 m. 17,96 ha, 2017 m. 15,12 ha). Didžiausi plotai mulčiuoti Kaišiadorių (3,038 ha), Trakų (2,75 ha), Veisiejų (2,356 ha), Kauno (1,6 ha) ir Alytaus (1,495 ha) regioninių padalinių medelynuose. Devyniolikos regioninių padalinių medelynuose iškastų ,16 tūkst. vnt. sodmenų (2015m ,7 tūkst. vnt., 2016 m ,74 tūkst. vnt., 2017 m ,16 tūkst. vnt.) šaknelės buvo padengtos šaknų prigijimą skatinančiomis priemonėmis, didžiausi kiekiai Varėnos (3005,7 tūkst. vnt.), Šiaulių (2464,905 tūkst. vnt.), Kaišiadorių (2331,94 tūkst. vnt.), Trakų (2094,29 tūkst. vnt.) ir Raseinių (2000,0 tūkst. vnt.) regioniniuose padaliniuose. Sėklų beicavimą medelynuose fiksavo tik penki regioniniai padaliniai, fungicidiniais preparatais buvo apdorota 9705,7 kg sėklų. Mūsų šalies miško medelynuose taikomomis sodmenų išauginimo technologijomis nepavyksta atstatyti dirvoje prarandamų organinių medžiagų ir dėl to humuso kiekis pastoviai mažėja. Tai lemia dirvožemio fizikinių ir cheminių savybių neigiamus pokyčius, kurie tiesiogiai sąlygoja sodmenų kokybės ir gyvybingumo sumažėjimą. Organinių medžiagų kiekiui mažėjant, blogėja dirvos šilumos rėžimo ir aeracijos sąlygos. Todėl miško sodmenys tampa jautresni aplinkos nepalankioms sąlygoms, nusilpsta, ir būna labiau pažeidžiami ligų ir kenkėjų. Miško medelynuose tradiciškai dirvos purumas atstatomas arimu ir tarpueilių purenimu. Sunaudotos maistinės medžiagos mineralinių trąšų naudojimu, išgarinta drėgmė dirbtiniu laistymu. Tie technologiniai procesai dirvožemyje skatina sparčią organinės medžiagos mineralizaciją ir jos kiekio mažėjimą. Medelynuose taikant senas tradicines augalų auginimo technologijas, vis labiau juntamas klimato pokyčių neigiamas poveikis, vis sunkiau išauginti miškų atkūrimui reikiamą kiekį gyvybingų ir kokybiškų sodmenų, vis labiau jų išeigai lemiamą įtaką daro nualinta dirva kartu su besikeičiančiomis gamtinėmis ir orų sąlygomis. Gamtai ir aplinkai artimų technologinių procesų ir būdų propagavimo tikslu, Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus iniciatyva, VĮ Valstybinių miškų urėdija miško medelynų vadovams organizavo seminarą Augalų auginimo ir apsaugos priemonių taikymas miško medelynuose. Valstybinės miškų tarnybos atstovas skaitė pranešimą Biologiniai produktai miško sodmenų sveikatingumo gerinimui. Dalyviams buvo paruošta ir išdalinta medžiaga: Augaliniai preparatai nuo kenkėjų ir ligų, Biologiniai produktai dirvos 66

66 gerinimui, augalų stiprinimui, organikos skaidymui, Hylonox polimerinė danga miško želdinių apsaugai nuo pušinių straubliukų. Platesniam išviešinimui visa dalomoji medžiaga patalpinta Valstybinės miškų tarnybos internetiniame tinklalapyje. Ta pačia tema žurnale Mūsų giros (2018/02) paskelbtas straipsnis Miško medelynų sanitarinė apsauga trūkstant chemijos. 67

67 MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS PRIEMONĖSVALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE Biologinės priemonės: Pagaminta ir iškabinta inkilų Išvalyta ir suremontuota inkilų MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS DARBAI IR JŲ APIMTYS Atrinkta ir paženklinta uoksinių medžių Aptverta skruzdėlynų Pasodinta nektaringų ir ornitochorinių augalų 9642 vnt vnt vnt vnt. 124,8 ha Įrengta stebyklų plėšriesiems paukščiams 92 vnt. 111,2 ha Įrengta remizų vabzdžialesiams paukščiams Pasodinta šakninei pinčiai atsparių želdinių Įrengta pašarinių aikštelių Įrengta žiemaviečių kurapkoms Paruošta pašarinių medžių elniniams viso: Fizinės-mechaninės priemonės: Iškasta duobelių vabzdžiams gaudyti (Hylobius sp.) Išdėstyta dispenserių (gaudyklių) 10 vnt. 15 vnt vnt vnt. 8,0 ha 22,0 ha 266,0 ha 446,0 ha Aptepta medžių repelentais kg 19653,3 ha Apsaugota želdinių nuo žvėrių aptvarais 660,5 ha Apsaugota želdinių nuo žvėrių individualiai vnt. 436,1 ha Kitomis priemonėmis apsaugota želdinių nuo žvėrių (vilna, lipnia juosta ir kt.) Išdėstyta vabzdžiagaudžių medžių 5234,66 m³ 291,9 ha Pašalinta vėjavartų, sniegalaužų 27020,5 m³ 684,8 ha Pašalinta iš miško liemenų kenkėjais apniktų medžių 21957,03 m³ 398,9 ha Aptepta kelmų apsaugai nuo šakninės pinties Išardyta bebraviečių Paviršinio vandens nuleidimas viso: Cheminės apsaugos priemonės: Insekticidai miškuose 435 vnt. 735,5 ha 261,2 ha 23567,6 ha 314,3 ha 68

68 Herbicidai miškuose Insekticidai medelynuose Herbicidai medelynuose Fungicidai medelynuose viso: Medienos apsauga nuo liemenų kenkėjų: Nužievinta 18 m 3 Apdorota insekticidais m 3 viso: m ,5 ha 84,12 ha 524,153 ha 423,922 ha 3608,995 ha ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSAUGA VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE Želdinių ir žėlinių apsauga nuo elninių žvėrių Dėl miškuose vis didėjančio elninių žvėrių skaičiaus, VĮ Valstybinės miškų urėdijos regioniniai padaliniai (iki 2018 metų vadinti miškų urėdijomis) yra priversti didinti taikomų priemonių apimtis miško želdinių, žėlinių ir jaunuolynų apsaugai nuo šių žvėrių daromo žalojimo. Kadangi šios priemonės reikalauja didelių finansinių išlaidų ir didelių darbo sąnaudų, jau 5 paskutinius metus šių priemonių apimtys didėjo labai mažai, o 2018 metais net truputį sumažėjo (36 pav.) metais regioniniai padaliniai apsaugai nuo elninių žvėrių pažeidimų priemones vykdė 20749,9 ha plote, t. y. 2,2% mažiau nei 2017 metais (21216,6 ha). Naujų pažeidimų užregistruota 2260,5 ha plote, t. y. tik 1,9 % mažiau nei 2017 metais (2304,8 ha). Pažeidimų sumažėjimui įtakos turėjo neilgai trukęs ir be gilios sniego dangos metų žiemos šaltasis periodas Apsaugota želdinių,ha Pažeistas plotas pav. Želdinių ir žėlinių apsauga nuo elninių žvėrių ir jų daroma žala metais, ha 69

69 Želdinių apsaugai nuo elninių žvėrių pažeidimų plačiausiai, kaip jau tapo įprasta, buvo naudojami repelentai. Jais apsaugota 19653,3 ha ploto. Repelentų panaudota labai panašiai kaip ir 2017 metais (19537,1 ha). Apdorojant repelentais daugiausia želdinių ar žėlinių saugojo Ukmergės (1227,6 ha), Švenčionėlių (1069,6 ha), Nemenčinės (973,2 ha), Jurbarko (921,1 ha) ir Tauragės (915,6 ha) regioniniai padaliniai metais ištisine tvora aptverti želdinių sklypai 660,5 ha plote, t. y. 7,7% mažiau nei 2017 metais (715,4 ha). Daugiausia želdinių, ištisiniais aptvarais tveriant jų plotus, apsaugojo Jurbarko (57,3 ha), Šilutės (45,5 ha), Rokiškio (32,5 ha), Anykščių (30,0 ha), Alytaus (28,7 ha) regioniniai padaliniai metais individualiomis apsaugomis želdinių apsaugota 436,1 ha plote, t. y. 28,7% mažiau nei 2017 metais (611,8 ha). Daugiausia želdinių individualiais gaubtais apsaugojo Ukmergės (96,6 ha), Kėdainių (55,2 ha), Tauragės (47,8 ha), Prienų (35,9 ha), Kuršėnų (29,6 ha) regioniniai padaliniai metais kitomis priemonėmis želdinius saugojo tik du regioniniai padaliniai 291,9 ha plote (Dubravos 101,1 ha ir Alytaus 190,8 ha), t. y. 17,1% mažiau nei 2017 metais (352,3 ha). Želdinių apsauga nuo pušinių straubliukų (Hylobius sp.) 2018 metais šviežiose miško kirtavietėse, pušinių straubliukų vabalų gausos mažinimui ir jose būsimų želdinių pažeidimų prevencijai nuo vabalų pakenkimų, regioniniuose padaliniuose buvo kastos gaudomosios duobelės 446,0 ha plote, t. y. 6,3% mažesniame plote nei 2016 metais (476,0 ha, 37 pav.). Duobeles straubliukų gaudymui kasė 18 regioninių padalinių. Daugiausia gaudomųjų duobelių ar griovelių iškasta Šakių (89,5 ha), Varėnos (74,3 ha), Jurbarko (56,7 ha), Veisiejų (40,6 ha), Tauragės (33,9 ha) regioniniuose padaliniuose pav. Iškasta duobelių/griovelių pušiniams straubliukams gaudyti metais, ha 70

70 PAŽEISTŲ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ TVARKYMAS Vėjo, sniego, ledo pažeistų medynų tvarkymas 2018 metais nebuvo labai stiprių vėjų, audrų ar gausių sniego kritulių, pasiekusių stichinių reiškinių kriterijus didelėse mūsų šalies teritorijose. Tik vasaros pradžioje ir vasaros pabaigoje keletą kartų buvo stiprių vėjų ir jų škvalinių gūsių, kurie atskiruose regioniniuose padaliniuose padarė ženklią žalą miškams. Vėjo, sniego, ledo pažeistuose medynuose 2018 metais iškirsta 27020,5 m 3 medienos, t. y. labai panašiai kaip ir 2017 metais (27125,16 m 3, 38 pav.) Pašalinta vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų pav. Vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų šalinimo darbų apimtys metais, m 3 Nuo vėjo 2018 metais labiausiai nukentėjo atskirų Žemaitijos rajonų miškai (39 pav.). Vėjo pažeistuose miškuose daugiausia medienos iškirto Telšių (6709,17 m 3 ) ir Rietavo (6503,0 m 3 ) regioniniai padaliniai. Dėl šių pažeidimų didelius medienos kiekius sutvarkė ir Panevėžio (3837,0 m 3 ) bei Švenčionėlių (1582,0 m 3 ) regioniniai padalinai. 71

71 Sniegalaužos pažeistų medynų buvo labai mažai. Jų nedideli kiekiai tvarkyti tik Druskininkų ir Varėnos regioniniuose padaliniuose. Iš viso 0,6 ha plote iškirsta 78 m 3 pažeistų medžių. 39 pav. Vėjų pažeistų medynų tvarkymas 2018 metais, iškirsta medienos m 3 Medžių liemenų pavojingų kenkėjų pažeistų medynų tvarkymas 2018 metais šiltuoju metų laiku orai buvo labai šilti ir pakankamai sausi, palankūs vystytis medžių liemenų pavojingiems kenkėjams. Tačiau metai neišsiskyrė užfiksuotais dideliais medžių liemenų pavojingų kenkėjų židinių plotais metais medžių liemenų pavojingų kenkėjų židinių užregistruota 2,2 kartus mažesniame plote (444,3 ha) nei 2017 metais (971,2 ha). Medienos iš pažeistų plotų iškirsta 21957,03 m 3, t. y. 7,0 proc. daugiau nei 2017 metais (20525,43 m 3, 40 pav.). Tai rodo, kad židiniai buvo kompaktiški, tačiau intensyvaus pažeidimo. 72

72 pav. Medžių liemenų kenkėjų pažeistų medžių šalinimo darbų apimtys metais, m metais pirmą kartą Lietuvoje užregistruoti pušų liemenų pavojingo kenkėjo viršūninio žievėgraužio židiniai. Viršūninio žievėgraužio židinius užregistravo Dubravos (0,1 ha) ir Nemenčinės (0,4 ha) regioniniai padaliniai. Iš židinių iškirsta 57 m 3 pažeistos medienos. Šis kenkėjas jau keletą metų labai didelę žalą daro kaimyninių šalių Lenkijos ir Baltarusijos pušynams, taip pat fiksuota didelė žala Ukrainoje, pradėjo kenkti Rusijos vakaruose. Žievėgraužio tipografo pažeistuose eglynuose iškirsta 21900,03 m 3 medienos. Daugiausia žievėgraužio tipografo pažeistų eglių iškirto Varėnos (4763,43 m 3 ), Ukmergės (2134,98 m 3 ), Prienų (1222,05 m 3 ), Kazlų Rūdos (1203,76 m 3 ), Kaišiadorių (1163,0 m 3 ) regioniniai padaliniai (41 pav.). 73

73 41 pav. Žievėgraužio tipografo pažeistų medžių šalinimo darbų apimtys 2018 metais, m 3 Medienos apsauga nuo liemenų kenkėjų 2018 metais žalios spygliuočių medienos nuo pavojingų medžių liemenų kenkėjų apsaugota m 3, t. y. 12,7 proc. mažiau nei 2017 metais ( m 3 ). Praktiškai visa mediena regioniniuose padaliniuose buvo apsaugota žievės paviršių rietuvėse apipurškiant cheminėmis priemonėmis (insekticidu Mavrik 2F), tik 18 m 3 iš viso kiekio buvo nužievinta (42 pav.) Apdorojant insekticidais Žievinant Kitais būdais Apdengiant pav. Spygliuočių medienos apsaugos darbų apimtys metais, m 3 74

74 Daugiausia medienos, apipurškiant rietuvių žievės paviršių cheminiu insekticidu (Mavrik 2F), saugojo Kretingos (11572,0 m 3 ), Švenčionėlių (10295,0 m 3 ), Tytuvėnų (7756,15 m 3 ), Nemenčinės (6061,88 m 3 ), Šalčininkų (5337,71 m 3 ) regioniniai padaliniai. Žalią spygliuočių medieną žievino tik trys regioniniai padaliniai: Valkininkų (12 m 3 ), Marijampolės (4 m 3 ) ir Švenčionėlių (2 m 3 ). CHEMINĖS AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONĖS VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE IR MEDELYNUOSE Pesticidų sunaudojimas 2018 metais valstybiniuose miškuose ir medelynuose bendrai sunaudoti 11454,161 kg,l, cheminių augalų apsaugos priemonių ir t. y. 9,9 proc. mažiau nei 2017 metais (12707,185 kg,l, 43 pav.) Fungicidai Herbicidai Insekcidai pav. Pesticidų sunaudojimas Valstybinių miškų urėdijoje metais, kg,l 2018 metais herbicidų sunaudota 8,0 proc. mažiau (10182,61 ir 11069,9 kg,l), fungicidų sunaudota 6,8 proc. mažiau (718,11 ir 770,181 kg,l) ir insekticidų sunaudota 36,2 proc. mažiau (553,441 ir 867,104 kg,l) nei 2017 metais. 75

75 Cheminės augalų apsaugos priemonės miškuose Miškuose cheminės augalų apsaugos priemonės 2018 m. iš viso naudotos 2576,8 ha plote, t. y. labai panašiai kaip ir 2017 metais (2532,5 ha, 44 pav.), panaudos tik 1,7% didesniame plote Fungicidai Herbicidai Insekcidai pav. Pesticidų panaudojimas valstybiniuose miškuose metais, ha Herbicidai miškuose 2018 metais panaudoti 2235,3 ha plote, t. y. labai panašiai kaip ir 2017 metais (2271,6 ha). Herbicidus naudojo 38 regioniniai padaliniai (8 priedas). Didžiausiuose plotuose panaudojo Radviliškio (211,3 ha), Kuršėnų (164,0 ha), Mažeikių (131,9 ha), Kretingos (130,9 ha), Kaišiadorių (130,7 ha) regioniniai padaliniai. Herbicidų miškuose nenaudojo Ignalinos, Nemenčinės, Pakruojo ir Rietavo regioniniai padaliniai. Insekticidai miškuose 2018 metais naudoti 314,3 ha plote, t. y. net 21,8% didesniame plote nei 2017 metais (258,1 ha). Insekticidus naudojo 11 regioninių padalinių. Didžiausiuose plotuose insekticidus panaudojo Nemenčinės (79,6 ha), Šilutės (73,6 ha), Kazlų Rūdos (53,0 ha), Šakių (43,6 ha), Prienų (31,7 ha) miškų urėdijos. Insekticidai naudoti nuo pušinių straubliukų, prieš sodinimą profilaktiškai apdorojant želdinius ar pastebėtus kenkėjus naikinant jau kirtavietėse. Fungicidai miškuose 2018 metais nebuvo panaudoti. 76

76 Cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose 2018 m. cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose iš viso naudotos 1032,195 ha plote, t. y. 12,8 proc. mažesniame plote nei 2017 metais (1183,13 ha, 45 pav., 10 priedas) Fungicidai Herbicidai Insekcidai pav. Pesticidų panaudojimas valstybiniuose medelynuose metais, ha Fungicidai 2018 metais panaudoti 423,922 ha plote, t. y. 11,4% mažesniame plote nei 2017 metais (478,794 ha). Jie naudoti medelių sėjinukų ir sodinukų profilaktinei apsaugai nuo grybinių ligų infekcijų apkrėtimo ir plitimo. Herbicidai medelynuose iš viso panaudoti 524,153 ha plote naikinant piktžoles, t. y. 16,2% mažesniame plote nei 2017 metais (625,645 ha). Insekticidai iš viso panaudoti 84,12 ha plote, t. y. 6,9% didesniame plote nei 2017 metais (78,692 ha). 77

77 C 2018 METŲ METEOROLOGINĖS SĄLYGOS 2018 metais orai Lietuvoje buvo išskirtinai šilti ir sausi. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis (hidrometeorologinius biuletenius), 2018 metų vidutinė oro temperatūra atskirose šalies dalyse buvo +7,3...+9,2 C (1,0-1,4 laipsnio aukštesnė nei daugiametė norma). Daugumą mėnesių vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė 0,9-4,0 laipsnio nei daugiametė norma. Ypatingai šiltas buvo gegužis, kai vidutinė oro temperatūra buvo 4,0 laipsniais aukštesnė nei daugiametė norma. Tik vasaris ir kovas buvo šaltesni nei įprasta (46 pav.). Atskirais mėnesiais buvo keletas dienų, kai fiksuoti tų dienų temperatūrų maksimumai. Šiltuoju metų laiku karštus orus lydėjo ir sausros. Vyraujant sausiems ir šiltiems orams, šiltuoju metų laiku, susidarė ypač palankios sąlygos gaisrams kilti. Tik liepos mėnesį iškritus daugiau kritulių, trumpam buvo sumažėjęs pavojus gaisrams kilti mėn. -10 I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII daugiam. -3,1-3,2 0,4 6,7 12,4 15,4 17,9 17,1 12,2 7,3 1,9-1, m. -1,6-6,1-2 9,6 16, ,9 19,2 14,7 8,5 2,8-0,8 46 pav. Vidutinių oro temperatūrų dinamika 2018 metais 2018 metais vidutiniškai iškrito mm kritulių, tai yra 67-99% daugiametės normos. Daugumą mėnesių kritulių kiekis nesiekė daugiametės tų mėnesių kritulių normos. Sausiausi mėnesiai buvo spalis, kovas, birželis, kai iškrito tik 34-49% daugiametės normos. Sausio, balandžio, liepos ir gruodžio mėnesiais kritulių kiekis buvo šiek tiek didesnis nei daugiametė norma ir siekė % (47 pav.). 78

78 mm I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII daugiam m pav. Vidutinio kritulių kiekio dinamika 2018 metais 2018 metais užregistruoti stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai *sausra (drėgmės atsargos dirvos sluoksnyje (0 20 cm ir cm) 10 ir 60 mm, hidroterminis koeficientas <0,5, trukmė >1 mėn.) daugelyje šalies pietinių regioninių padalinių miškuose nuo gegužės 25 d. prasidėjo sausra ir, apimdama vis didesnę teritoriją, dar tęsėsi birželio mėnesį ir kai kuriuose šalies rajonuose iki liepos 4 d. *kaitra (dienos maksimali oro temperatūra 30 C, trukmė 10 d.) gegužės d. 5 AGMS fiksuota lokali kaitra, kuomet aukščiausia oro temperatūra siekė 30,1-32,7 C; liepos 20 d. šalyje prasidėjo kaitra (30-33,5 C), kuri nusitęsė ir iki rugpjūčio 4 d. Per šią ilgai trukusią kaitrą išmatuota 30,0-34,9 C; antra stichinė kaitra užregistruota rugpjūčio 8-10 d., kuomet daugelyje rajonų aukščiausia oro temperatūra siekė 30,0-33,3 C. *šalna (paros vidutinė oro temperatūra >10 C, o oro (dirvos paviršiaus) temperatūra <0 C) gegužės 5-8 d. ryto valandomis stebėtos šalnos dirvos paviršiuje iki C; gegužės d. ir 20 d. Varėnos apylinkėse ryto valandomis pasitaikė šalnų temperatūra dirvos paviršiuje nukrito iki C; gegužės 21-os naktį Varėnos apylinkėse stebėta šalna temperatūra dirvos paviršiuje nukrito iki -1 C; rugsėjo 14-os rytą kai kur šiauriniuose rajonuose, o 15 d. rytą vietomis dirvos paviršiuje fiksuotos šalnos iki -1 C, o 16-os rytą kai kur jos stebėtos vizualiai. 79

79 *smarkus lietus (kritulių kiekis per 12 valandų ir trumpiau iškrenta mm) smarkaus lietaus atvejai liepos d. kai kuriuose pietiniuose ir šiauriniuose rajonuose per 12 val. iškrito 50,7-73,4 mm; liepos 31 d. Skuodo AGMS išmatavo beveik 57 mm/3 val. Sausis Sausis buvo šiltesnis ir drėgnesnis nei įprasta. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -0,1 C pajūryje iki -2,8 C rytiniuose šalies rajonuose (1- aukštesnė už SKN). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 4-9 C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki C, pajūryje iki C. Sausio mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito mm (1,3 SKN), kai kuriuose šiauriniuose ir pietrytiniuose rajonuose mm (beveik SKN). Sniego danga susidarė mėnesio viduryje ir storiausia ji buvo antrojo dešimtadienio pabaigoje trečiojo pradžioje: daug kur siekė 4-10 cm, vietomis pietiniuose rajonuose cm. Nuo trečiojo dešimtadienio vidurio, atšilus orams, sniegas sparčiai tirpo ir paskutinėmis mėnesio dienomis sniego buvo likę tik vietomis. Sausio mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Didžiausias vėjo greitis sausį daug kur siekė m/s, Nidoje 22 m/s. Dirvožemiai giliausiai buvo įšalę pirmomis trečiojo dešimtadienio dienomis įšalo gylis svyravo nuo cm vidurio Lietuvos lygumoje iki cm. Vasaris Vasaris buvo šaltas ir šiek tiek sausesnis nei įprasta. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -4,3...-7,4 (2- žemesnė už SKN). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki C. Vasario mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito mm (55- SKN), kai kuriuose šiauriniuose ir pietvakariniuose rajonuose mm (25- SKN). Storiausia sniego danga buvo antrojo dešimtadienio pabaigoje trečiojo pradžioje: daugelyje rajonų cm, rytiniame šalies pakraštyje cm, vietomis pietvakariniuose rajonuose 1-4 cm. Panašaus storio sniego danga išsilaikė iki vasario pabaigos. Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Didžiausias vėjo greitis šį mėnesį daugelyje rajonų siekė m/s, vietomis 15 m/s. 80

80 Dirvožemiai mėnesio pradžioje buvo įšalę iki cm, tačiau nuo paviršiaus buvo atitirpę nuo 2 iki 23 cm. Dėl šaltesnių nei įprasta orų dirvožemiai palengva šalo visą mėnesį, tad storiausias įšalo sluoksnis buvo paskutinėmis mėnesio dienomis ir siekė cm. Kovas Kovas Lietuvoje buvo šaltesnis ir sausesnis nei įprasta. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -1,0...-2,8 (2,2-2,8 žemesnė už SKN). Per kovo mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje iškrito tik 9-35 mm (20-80% SKN). Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė m/s, vietomis m/s. Kovo pradžioje didesnėje šalies dalyje vidutinis sniego dangos storis buvo cm. Antrojo dešimtadienio pradžioje sniegas ištirpo visoje Lietuvoje. Trečiojo dešimtadienio pradžioje bei pačioje pabaigoje beveik visoje Lietuvoje susidarė nestora sniego danga, išsilaikiusi vos kelias dienas. Mėnesio pradžioje dirvožemiai buvo įšalę iki cm ir įšalas toliau gilėjo. Giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Šiaurės ir Pietų Lietuvoje ir įšalo storis siekė cm. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai pilnai atitirpę buvo Vilkaviškio, Šilutės ir Utenos apylinkėse. Balandis Balandis Lietuvoje buvo labai šiltas ir pakankamai drėgnas. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 8,1...11,1 C (teigiama 2-3,6 anomalija). Balandžio 16 d. buvo viršyti kai kurių MS aukščiausios oro temperatūros rekordai, Šalčininkuose registruota 25,1 C temperatūra naujas šios paros temperatūros rekordas Lietuvoje. Balandžio 30-oji buvo karščiausia dešimtadienio ir šio mėnesio diena beveik trečdalyje MS registruoti šios dienos oro temperatūros rekordai. Druskininkuose oras įkaito iki 28,6 C tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Didesnėje šalies dalyje balandžio mėnesį kritulių iškrito mm (1,2-2,3 SKN), vietomis rytiniuose rajonuose tik mm (0,8-1 SKN). Stichinių reiškinių šį mėnesį nebuvo. Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė m/s, Šilutėje 21 m/s. Balandžio 4 d. vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 C visoje šalyje prasidėjo augalų vegetacija šiais metais tai įvyko vidutiniškai savaite anksčiau nei įprasta. 81

81 Pastovus vidutinės paros oro temperatūros perėjimas per 10 C (aktyviosios augalų vegetacijos pradžia) visoje šalyje fiksuotas anksčiau nei įprasta, tačiau labai nevienodai anksčiausiai (balandžio 8 d.) pietinėje šalies dalyje. Daug kur Šiaurės Lietuvoje vidutinė paros oro temperatūra perkopė per 10 C balandžio d. (vidutiniškai 18 dienomis anksčiau), o pajūryje ir Šilalės apylinkėse balandžio d., t. y. savaite anksčiau, nei įprasta. Balandžio 2-3 d. kai kur buvo susidariusi nestora sniego danga. Storiausia išmatuota Telšiuose ir siekė 6 cm, tačiau greitai ištirpo. Dirvožemis šiais metais buvo įšalęs ilgiau nei įprasta, tačiau daugelyje rajonų susisluoksniavęs tai įšalęs, tai atitirpęs. Įšalęs sluoksnis laikėsi tik pirmoje dešimtadienio pusėje, balandžio 10 d. dirvožemiai visur atitirpo. Balandžio mėnesį dirvožemiuose 20 cm gylyje daugumoje šalies rajonų buvo pakankamai drėgmės, arba šiek tiek daugiau nei įprasta. Gegužė Gegužė buvo neįprastai šilta ir sausa. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,1-17,5 C (teigiama 2,4-4,8 anomalija). Tai karščiausia gegužė nuo 1961 metų: iki šiol aukščiausia vidutinė šio mėnesio oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 C (1993 m. ir 2013 m.), šiais metais buvo net 1 aukštesnė, t. y. 16,4 C. Gegužės 3 d. buvo viršytas šios dienos karščio rekordas 29,2 C (Alytus). Kai kuriose MS rekordiškai karšta buvo ir gegužės 10 d. Gegužės 5 d. Palangoje ir Šilutėje ore fiksuota šalna (atitinkamai -0,3 C ir -0,5 C). Gegužės 5-8 d. ryto valandomis stebėtos šalnos dirvos paviršiuje iki C. Gegužės d. ir 20 d. Varėnos apylinkėse ryto valandomis pasitaikė šalnų temperatūra dirvos paviršiuje nukrito iki C. Gegužės 21-os naktį Varėnos apylinkėse stebėta šalna temperatūra dirvos paviršiuje nukrito iki -1 C. Gegužės 25 d. ir 28 d. kai kuriose MS pasiekti nauji tų dienų karščio rekordai, o gegužės 29 ir 30 d. visos Lietuvos. Be to, 30 d. sumuštas viso gegužės mėnesio rekordas (32,7 C, Druskininkuose). Gegužės mėnesį kritulių iškrito daug mažiau nei įprasta: beveik visoje Pietų Lietuvoje, vietomis šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose jų išmatuota 7-25 mm (iki 0,5 SKN), likusioje šalies dalyje iki 50 mm (0,5-0,9 SKN) ir tik Šiauliuose, Molėtuose ir Kyburiuose kritulių kiekis viršijo 50 mm (1-1,5 SKN). Gegužės mėnesį užregistruoti du stichiniai meteorologiniai reiškiniai: daugelyje šalies pietinių urėdijų nuo gegužės 25 d. prasidėjo sausra miškuose ir, apimdama vis didesnę teritoriją, 82

82 dar tęsėsi birželio mėnesį. Gegužės d. 5 AGMS fiksuota lokali kaitra, kuomet aukščiausia oro temperatūra siekė 30,1-32,7 C. Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė m/s, vietomis m/s, Nidoje per škvalą 20 m/s. Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra registruota paskutinį dešimtadienį ir daug kur siekė C, o Dotnuvoje iki 44 C. Dirvožemiai 20 cm gylyje visoje šalyje džiūvo paskutinėmis mėnesio dienomis beveik visoje šalyje dirvožemiai buvo arba labai sausi, arba visiškai išdžiūvę. Mėnesio pabaigoje labai sausa buvo daug kur Pietų Lietuvoje, sausa vakariniame šalies pakraštyje ir pavieniuose šiauriniuose rajonuose, nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas daug kur Šiaurės Rytų Lietuvoje, taip pat kai kuriuose vakariniuose bei centriniuose rajonuose. Birželis Birželis buvo labai šiltas ir sausas. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,9-17,8 C (teigiama 1,0-2,4 anomalija). Birželio 6 d. vietomis, o 7 d. Varėnos apylinkėse fiksuotos šalnos temperatūra 2 cm aukštyje nukrito iki C. Birželio mėnesį kritulių iškrito mažai: daug kur mm (25-60% SKN), tik vietomis vakariniuose ir rytiniuose regionuose mm (64-70% SKN). Didžiausias kritulių kiekis fiksuotas Kaune, 58 mm (80% SKN), mažiausias Druskininkuose, vos 11% SKN. Birželio mėnesį vis dar tęsėsi gegužę prasidėjęs stichinis meteorologinis reiškinys sausra miškuose. V-ą gaisringumo klasę apibūdinantis kompleksinis miškų gaisringumo rodiklis apėmė daugelį pietinių ir rytinių, vietomis šiaurinius bei vakarinius valstybinių miškų urėdijos regioninius padalinius, ir daug kur tęsėsi 4-13, vietomis paras, Alytaus miškuose 36, Trakų ir Prienų net 38 paras. Kai kuriuose Pietų Lietuvos miškuose užregistruotas rekordiškai aukštas gaisringumo rodiklis, o pats aukščiausias Alytaus ir Trakų miškuose, atitinkamai, ir (daugiau kaip du kartus viršijo V klasės miškų gaisringumo kritinę ribą). Didžiausias vėjo greitis siekė m/s, vietomis m/s. Dirvožemiai 20 cm gylyje beveik visą mėnesį visoje šalyje buvo labai sausi ir tik trečiąjį dešimtadienį Zarasų, Švenčionių, Biržų, Šilalės apylinkėse po didesnio lietaus, įgavo drėgmės. Birželio 8 d. stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu buvo užfiksuota Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų savivaldybių teritorijose, o iki mėnesio pabaigos išplito iš viso į 23 savivaldybes. Sausa buvo beveik visoje šalyje, išskyrus Šiaulių apylinkes ir šiaurės rytinius rajonus, tačiau ir juose buvo fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas. 83

83 Nors kritulių, prasidėjus trečiajam dešimtadieniui, gavo didžioji šalies dalis, situacija gerėti pradėjo labai palengva. Liepa Liepa pasitaikė labai šilta ir pakankamai drėgna. Ypač aukšta ( 20 C) vidutinė paros temperatūra tęsėsi nuo mėnesio vidurio, o paskutinėmis dienomis ji pietiniuose ir rytiniuose rajonuose pasiekė net C. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 19,2-20,9 C (daugelyje rajonų teigiama 1,5-2,8 anomalija). Liepos mėnesį didesnėje šalies dalyje iškrito nuo 42 iki 252 mm (nuo 0,5 iki beveik 3 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito šiauriniame Lietuvos pakraštyje, o didžiausias kritulių kiekis fiksuotas Druskininkuose 252 mm (2,7 SKN). Kai kuriuose Pietų Lietuvos miškuose liepos 1 d. pagaliau baigėsi stichinė sausra (V miškų gaisringumo klasė), vietomis trukusi net paras, iki liepos 4 d. dar tęsėsi stichinė sausra augalų aktyviosios vegetacijos laikotarpiu. Liepos mėnesį užregistruoti dar 3 stichiniai meteorologiniai reiškiniai: smarkaus lietaus atvejai liepos d. kai kuriuose pietiniuose ir šiauriniuose rajonuose per 12 val. iškrito 50,7-73,4 mm, liepos 31 d. Skuodo AGMS išmatavo beveik 57 mm/3 val. Liepos 20 d. šalyje prasidėjo kaitra (30-33,5 C), kuri nusitęsė ir į rugpjūčio mėnesį. Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė m/s, vietomis m/s, Nidoje 23 m/s, Laukuvoje 27 m/s. Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra fiksuota mėnesio pabaigoje ir beveik visoje šalyje buvo C. Mėnesio pradžioje sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu alino 19 savivaldybių: Akmenės, Alytaus, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Varėnos r. sav. teritorijas. Prasidėjus lietingiems orams, mėnesio pradžioje sausros baigėsi. Mėnesio viduryje daug kur Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos buvo optimalios, likusioje šalies dalyje fiksuotas drėgmės perteklius. Mėnesio pabaigoje, kai daugelyje rajonų kritulių kiekis vėl buvo mažesnis nei įprasta, drėgmės kiekiai palengva mažėjo Kelmės, Raseinių, Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Anykščių ir Biržų apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas, kitur Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos daugiausia buvo optimalios, šalies pietinėje dalyje ir rytiniame pakraštyje laikėsi drėgmės perteklius. 84

84 Rugpjūtis Rugpjūtis Lietuvoje buvo labai šiltas. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 18,2-19,6 C (teigiama 1,7-2,3 anomalija), Klaipėdoje ir Nidoje atitinkamai 20,3 ir 20,9 C (teigiama 2,5 anomalija). Rekordiškai šiltas buvo pirmas dešimtadienis. Šio laikotarpio vidutinė oro temperatūra siekė net 21,0-23,3 C (teigiama 3,1-5,0 anomalija), Klaipėdoje 24,0 C, Nidoje 24,5 C (atitinkamai teigiama 5,3 ir 5,1 anomalija). Tai karščiausias rugpjūčio pirmasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m. Vidutinė paros temperatūra retai kada nukrisdavo žemiau 20 C, o kai kada ji siekdavo C. Net ir kai kurios naktys neatvėsdavo žemiau C. Aukščiausia oro temperatūra siekė C. Karščiausia šios vasaros diena buvo rugpjūčio 2 d. Pakruojyje išmatuota 34,9 C. Rugpjūčio 9 d. Tauragėje buvo pasiektas naujas šios dienos karščio rekordas Lietuvoje 33,5 C. Rugpjūčio mėnesį krituliai pasiskirstė netolygiai nuo 23 mm šalies kraštiniuose šiauriniuose rajonuose iki 120 mm kai kuriuose pietvakariniuose ir centriniuose rajonuose (atitinkamai nuo 0,4 iki 1,7 SKN). Iki rugpjūčio 4 d. dar tęsėsi stichinis meteorologinis reiškinys kaitra, prasidėjusi liepos 20 d. Per šią ilgai trukusią kaitrą išmatuota 30,0-34,9 C. Antra stichinė kaitra užregistruota rugpjūčio 8-10 d., kuomet daugelyje rajonų aukščiausia oro temperatūra siekė 30,0-33,3 C. Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė m/s, Vėžaičiuose 23 m/s, Šilutėje ir Ukmergėje 25 m/s. Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra fiksuota mėnesio pradžioje ir beveik visoje šalyje viršijo 50 C svyravo apie C. Rugpjūčio mėnesio pradžioje sausiau buvo tik Anykščių ir Pasvalio rajonuose, o pavienėse Raseinių, Joniškio, Panevėžio ir Biržų apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Kitur Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos daugiausia buvo optimalios, o šalies pietinėje dalyje ir rytiniame pakraštyje buvo susidaręs drėgmės perteklius Skuodo, Druskininkų, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose jis buvo itin didelis. Per mėnesį drėgmės kiekiai palengva mažėjo visoje šalyje, tačiau labiausiai šiauriniuose šalies rajonuose paskutinę kalendorinės vasaros dieną minėtame regione, taip pat Klaipėdos, Vilkaviškio ir Varėnos apylinkėse išliko sausiau, pavieniuose vakariniuose bei rytiniuose šalies rajonuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos. Tik Rokiškio, Kupiškio, Jonavos, Prienų, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos ir Lazdijų apylinkėse laikėsi nedidelis drėgmės perteklius. 85

85 Rugsėjis Rugsėjis buvo labai šiltas ir sausas. Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 13,7-16,4 C (teigiama 1,8-2,8 anomalija) tai trečias šilčiausias rugsėjis nuo 1961 m., šiltesni rugsėjai buvo tik 1975 ir 2006 metais. 20-ą dieną buvo pasiektas naujas šios dienos karščio rekordas C: Birštone oro temperatūra pakilo iki 28,8 C. Rugsėjo 21 d. buvo pasiektas naujas šios dienos karščio rekordas: Joniškio AGMS ji pakilo iki 29,8 C. Rugsėjo 14-os rytą kai kur šiauriniuose rajonuose, o 15 d. rytą vietomis dirvos paviršiuje fiksuotos šalnos iki -1 C, o 16-os rytą kai kur jos stebėtos vizualiai. Rugsėjo mėnesį kritulių daug kur iškrito mm (0,5-1,1 SKN), vietomis vakariniuose rajonuose mm (1,1-1,4 SKN), kai kuriuose šiauriniuose, centriniuose bei pietiniuose rajonuose mm (0,2-0,4 SKN). Rugsėjo 13 d. šiaurės rytiniame šalies pakraštyje, o rugsėjo d. daugelyje šalies rajonų vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara tai įvyko vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau nei įprasta. Šiais metais meteorologinė vasara, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi gegužės 7-9 d., visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 137 d. net 8 savaitėmis ilgiau nei įprastai (lyginant su SKN). Daugelyje šalies rajonų rugsėjo d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 6 d. anksčiau, nei įprastai. Tik pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis vis dar tęsiasi. Aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje truko vidutiniškai 163 d. apie 11 dienų ilgiau, lyginant su SKN. Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Didžiausias vėjo greitis siekė m/s, kraštiniuose vakariniuose rajonuose m/s. Rugsėjo mėnesio pradžioje kai kur šiauriniuose šalies rajonuose, taip pat Klaipėdos, Vilkaviškio, Kėdainių ir Varėnos apylinkėse išliko sausiau, pavieniuose vakariniuose bei rytiniuose šalies rajonuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, kitur vyravo optimalios drėgmės sąlygos. Mėnesio pabaigoje, užsitęsus sausringam laikotarpiui, sausiau buvo šiauriniuose ir centriniuose šalies rajonuose bei daug kur Pietų Lietuvoje. Daugelyje rytinių rajonų fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Optimalios drėgmės sąlygos buvo susidariusios daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat pavieniuose centriniuose (Kauno, Kaišiadorių, Širvintų r. sav.) ir rytiniuose (Zarasų, Ignalinos, Šalčininkų r. sav.) šalies rajonuose, o Plungės, Rietavo, Pagėgių ir Švenčionių apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės perteklius. 86

86 Spalis Spalis buvo šiltas, išskyrus pirmą mėnesio savaitę, kai buvo vėsūs ir lietingi orai. Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 7,2-9,3 C, pajūryje 10,1-10,6 C (teigiama 0,7-1,9 anomalija). Labai šilti orai buvo mėnesio viduryje, d. ir 18 d. buvo viršyti tų dienų aukščiausios temperatūros rekordai. Šilčiausia pasitaikė spalio 13 d.: Rietave išmatuota 22,6 C, Kybartuose 22,4 C. Nuo 1961 m. aukštesnė temperatūra spalio viduryje buvo fiksuota tik 2001 m. ir 1979 m. 31 d. buvo pasiektas naujas aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Didesnėje šalies dalyje per mėnesį kritulių iškrito nuo 30 iki 203 mm (0,5-1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 60 mm (0,5-1,1 SKN). Kiek daugiau kliuvo kraštiniams šiaurės rytų rajonams, o didžiausi kiekiai registruoti Vakarų Lietuvoje. Spalio mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo, tik spalio 24 d. Klaipėdos jūrų uosto žinybinė stotis išmatavo 32 m/s vėjo gūsius. Didžiausias vėjo greitis siekė m/s, pajūryje ir pamaryje m/s. Daugelyje šalies rajonų aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis (vidutinė paros oro temperatūra žemiau 10 C) baigėsi dar rugsėjo d., tačiau pajūryje ir Kuršių nerijoje šis laikotarpis tęsėsi iki spalio d. Šiame regione aktyvioji augalų vegetacija trukdo apie 177 dienas (8 dienomis ilgiau, lyginant su SKN). Lapkritis Lapkritis buvo šiltas ir sausas. Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 1,2-3,4 C, pajūryje 4,1-4,6 C (teigiama 0,6-1,3 anomalija). Meteorologinė žiema (vidutinė paros oro temperatūra nukrinta žemiau 0 C) šiais metais prasidėjo lapkričio d., t. y. vidutiniškai dviem su puse savaitės anksčiau lyginant su daugiamečiais duomenimis. Lapkričio mėnesį krituliai Lietuvoje pasiskirstė labai nevienodai, tačiau jų visur iškrito mažiau nei įprastai nuo 10 mm, kai kuriuose Žemaitijos ir Aukštaitijos rajonuose, iki 30 mm vakariniame šalies pakraštyje bei vietomis pietiniuose ir šiauriniuose rajonuose (13-59% SKN). Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Didžiausias vėjo greitis siekė m/s, vietomis m/s, pajūryje m/s. Atšalus orams sniego dangos nebuvo, todėl daug kur sparčiai pradėjo formuotis dirvožemio įšalas paskutinę mėnesio dieną dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 3-30 cm. 87

87 Gruodis Gruodis buvo apniukęs, todėl gana drėgnas ir šiltas. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,3...0,4 C, pajūryje 0,8-1,1 C (teigiama 1,8-3,2 anomalija). Gruodžio mėnesį kritulių iškrito nuo 40 iki 80 mm (0,6-1,7 SKN), Pietų Lietuvoje ir pamaryje jų kiekis viršijo 80 mm (1,2-1,9 SKN), mažiausiai teko šiaurės rytiniam pakraščiui bei Joniškio ir Pakruojo r. savivaldybėms, iki 40 mm (0,5 SKN). Šį mėnesį stichinių meteorologinių reiškinių nebuvo. Didžiausias vėjo greitis siekė m/s, pajūryje 15 m/s. Sniego danga pradėjo formuotis antrajame dešimtadienyje. Visą šalies teritoriją sniegas dengė nuo gruodžio 17 iki 25 d., vėliau atšilus orams, sparčiai tirpo ir 31 d. sniego teliko tik šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose bei kai kuriose pavienėse vietovėse. Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki cm, tačiau atšilus orams įšalo gylis pradėjo sparčiai mažėti ir paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną dirvožemiai didžiojoje šalies dalyje atitirpo. Netrukus, atšalus orams, dirvožemio įšalas vėl pradėjo formuotis, tačiau dėl susidariusios sniego dangos jo gylis nebuvo itin didelis giliausias cm įšalo sluoksnis fiksuotas Šiaulių, Kėdainių, Vilniaus ir Varėnos MS, kitur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 1-7 cm. Dėl permainingų ir šiltesnių nei įprasta orų gruodžio pabaigoje įšalusio dirvožemio sluoksnis vėl pradėjo plonėti paskutinę metų dieną 4 cm storio įšalas išliko tik Biržų apylinkėse, kitur šalyje dirvožemiai buvo visiškai atitirpę. Jungtinių tautų organizacijos agentūra, apžvelgdama 2018 metų klimato būseną pabrėžė, kad pastarieji ketveri metai ( m.) gali tapti keturių šilčiausių metų serija nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Globalus temperatūros vidurkis per 2018 metų pirmuosius 10 mėnesių buvo beveik 1,0 C aukščiau priešindustrinio amžiaus lygio ( m.) m. Baltijos ir Skandinavijos šalyse vasara buvo itin šilta ir sausa, o karščio užfiksuotų rekordų skaičius buvo ypač didelis (klimatologė A. Galvonaitė). Lietuvoje visuotinio klimato svyravimai ėmė ryškėti nuo 1992 metų m. vasarą lietaus nebuvo net 100 parų, po to taip palijo, kad galutinai pražuvo sausros nualintas derlius. Didžiuliai karščiai pasikartojo 1994 m., 2002 m. ir 2018 m. Lietuvoje 2018 m. vasarą buvo stichinė sausra (48 pav.). Ji fiksuota 24 savivaldybėse, dar 13 savivaldybių sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio sausringo laikotarpio rodiklius, o iki stichinės sausros paskelbimo 6 rajonams pritrūko vos kelių dienų. Nors ir buvo labai sausa, 16 savivaldybių teritorijose sausra nebuvo fiksuota. Atsižvelgdama į bendrą padėtį šalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr

88 paskelbė visoje šalyje valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Meteorologinė vasara, kai vidutinė paros pastovi temperatūra perkopia per 15 C, prasidėjo mėnesiu, o kitur net 1,5 mėnesio anksčiau už klimatinę normą. Vasara tęsėsi net 8 savaitėmis ilgiau už normą, ji baigėsi apie 3 savaites vėliau nei įprasta. Augalų vegetacijos laikotarpis truko apie 3 savaites ilgiau. Jis baigėsi daug kur 2,5 savaitės vėliau nei įprasta. Birželio 21 d. Plungės rajone praūžė škvalas: Plungė skendo liūtyje, virto medžiai, tūkstančiai gyventojų buvo likę be elektros, nuplėšti gyvenamųjų namų stogai. Labiausiai nukentėjo Plungės rajonas, mažiau Tauragės. Škvalas miškuose prilaužė ir privertė medžių. Ruduo nebuvo palankus augalų pasiruošimui žiemojimui, nes rudens sezono antra pusė buvo sausa ir su vasariškai šiltu laikotarpiu. Tai gali įtakoti miško medelynų augalų blogesnį peržiemojimą ir 2019 m. miško medynų mažesnį atsparumą medžių liemenų kenkėjų pažeidimams. 48 pav. Savivaldybės, kuriose 2018 m. registruota stichinė sausra (šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) 89