Gedimino virselis.P65

Panašūs dokumentai
Mazasis_ indd

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO REKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMOS KOMITETO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1. T v i r t i n u Myk

Priedas

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

ISSN DARBO BIRÞOS NAUJIENOS LIETUVOS DARBO BIRÞOS INFORMACINIS BIULETENIS 2005 m. Nr.1(85) 2005 metø darbo rinkos prognozë: numatomos teig

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

455028e c5-8ece-1a583714e0ff

Viesasis_22_tirazui.p65

NARKOTIKØ VARTOJIMO PREVENCIJA BENDRUOMENËJE Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojo þinynas VILNIUS 2002

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

ĮVYKIŲ KALENDORIUS MOKSLINĖS, POLITINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI, DISKUSIJOS SEIME NUO 2015 M. GEGUŽĖS 1 D. IKI RUGPJŪČIO 31 D. Gegužės 6 d. Seimo Eur

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu Nr. 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NU

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINIŲ IR VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ DALYVAVIMAS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE M. M. / M. M. Mokyklos pavad

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio

PATVIRTINTA Klaipėdos,,Žaliakalnio gimnazijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V- 207 KLAIPĖDOS,,ŽALIAKALNIO GIMNAZIJOS,

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

Vandentvarka 18.p65

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci

veiklos_planas_2016

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

Slide 1

Pagrindiniai ženklų lapai_8vnt.cdr

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO METŲ VEIKLOS PROGRAMA Patvirtinta LTOK Generalinės asamblėjos 2017 m. sausio 27 d. nutarimu Nr.6 Vilniu

Kodėl d i d ž i u o j a m ė s s a v o k a r i u o m e n e

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

PATVIRTINTA

Projektas

Projektas

GMC nuostatai_galutiniai_Senatui

PowerPoint Presentation

Patvirtinta bendra forma , potvarkis Nr. 5 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Pirmosios (bakalauro) pakopos Agronomijos studijų programos

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

UTENOJE LANKĖSI EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO IR PLĖTROS ORGANIZACIJOS EKSPERTAI

ataskaita_visa

LIETUVOS KULTŪROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS SRITIES FOTOGRAFIJA PROJEKTŲ DALINIO FINANSAVIMO 2019 METAIS 2019

PANEVĖŽIO KOLEGIJA VALSTYBINĖ AUKŠTOJI MOKYKLA

Veiksmų programų administravimo

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurio

Ga6_02.p65

doktoranturos studiju vadovas-galutinis.p65

PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201

VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal

Microsoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx

Mano metodas-08_04.p65

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas

ĮSIVERTINIMO SUVESTINĖ

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt

Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas , , , , ,

Microsoft Word - VET-naujienos-55.doc

Top margin 1

2004 m 1 ataskaita spaudai

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA

Nutarimas paskelbtas: Žin., 2003, Nr Neoficialus nutarimo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS Antraštės pakeitimai: Nr. 1377,

VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ Vilnius University Students Representation PIRMOS PASKAITOS APKLAUSOS APIBENDRINIMAS FAKULTETUOSE 2011m. RUDE

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

1_II_et_P_Sav_mokymai

Mediacija gegužės penktadieniai.pdf_didelis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įs

7S-18_priedas

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje

Negalia.pmd

Priedas Nr.18 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2017 m. liepos.. d. įsakymu Nr. V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VE

untitled

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr

PowerPoint Presentation

FORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m.

Microsoft Word - Kauno_kolegijos_veiklos_vertinimo_isvados_2005.doc

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

Microsoft Word - KTU Statuto projektas teikimui Seimui

PowerPoint Presentation

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS SENATAS NUTARIMAS DĖL LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS STUDIJŲ PROGRAMŲ REGLAMENTO NAUJOS REDAKCIJOS PATVIR

PAGAL 2017 M. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ IR MIESTO BENDRUOMENĖS ĮGALINIMO SRITIES PRIORITETUS FINANSUOJAMŲ IR NEFINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ SĄRAŠAS Finans

719347LT

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu

sv_pran.p65

Logotypes, ppt and webbsites for Agoing abroad, two alternatives

Tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija   „Sporto indėlio į ekonomiką ir užimtumą vertinimo aktualumas“ m. Gruodžio 16 d.

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technolo

leidinys-v2.indd

PowerPoint Presentation

II

Priedas Nr.15 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2018 m..mėn... d. įsakymu Nr. V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VEIK

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr redakcij

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Mz02.p65

Transkriptas:

Mieli dëstytojai, mieli visi mûsø bendruomenës nariai! Praëjæ metai þenkliai pakeitë sàlygas, kuriomis mums tenka dirbti. Atëjo laikas, kai mûsø universiteto ateitis priklauso nuo kiekvieno ið mûsø pastangø. Sveikindamas su ðv. Kalëdomis bei Naujaisiais Metais ir linkëdamas þmogiðkosios laimës Jums ir Jûsø artimiesiems, kvieèiu bûti aktyviais universiteto patriotais, savo darbu ir elgesiu stiprinti bei gerinti jo prestiþà. Pagarbiai, Romualdas GINEVIÈIUS VGTU rektorius Skambus ir paslaptingas Ðventø Kalëdø dþiaugsmas te sustiprina mûsø MEILÆ, TIKËJIMÀ, VILTÁ! Ir jie nuves mus á atbëganèius metus... VGTU akademinis choras Gabija Groþybiø fone sumàþta þmogaus bëdos bei negandos, laukiame nors maþyèio stebuklo, po kurio mus supanèiame pasaulyje bûtø ðviesiau ir lengviau. Linkiu, kad meilë bûtø lengva ir artima, kad dienos bûtø pilnos maloniø netikëtumø ir atradimø, kad ðirdin priimtume paukðèiø èiulbesá, lapø ðlamesá, o Tikëjimas ir Viltis vestø per visus ateinanèius metus. Laimutë BERNOTIENË Estetinio ugdymo centro direktorë Belsdami á vartus Naujieji metai pranaðauja, kad bûtinai iðsipildys graþiausios viltys, dþiugins kiekvienas darbas, o visos dienos bus prasmingos, uþlietos gërio ir laimës ðviesos. Eleonora DAGIENË VGTU leidyklos Technika direktorë Negæstanèio þiburio Jûsø langams. Neblëstanèios laimës Jûsø namams. Þmogiðko dþiaugsmo Jûsø ðirdims ir iðsipildymo Jûsø viltims! Su Ðv. Kalëdomis Jus sveikina VGTU tautiniø ðokiø ansamblis Vingis...ir kitàmet ateikit pas mus. Mes lauksime Jûsø... Nuoðirdþiai, VGTU bibliotekininkës Kolega, linkiu sesijø átampà konvertuoti á ðiluminæ akademinio gyvenimo energijà studijø darbui projektuojant inþinerinës kûrybos dþiaugsmà mûsø laimës ir meilës ðaltiná. Lektorius Jonas SRËBALIUS Filosofijos ir politologijos katedra

Sutikti kelyje ISSN 1392-5857 2009/6 (73) Ðiame numeryje Leidþiamas nuo 1998 m. LEIDËJAS Vilniaus Gedimino technikos universitetas Redakcijos adresas: Saulëtekio al. 11, 525 kab. 10223 Vilnius Tel.: (8 5) 274 4937 Faksai: 270 0112, 270 0114 El. paðtas: gu@vgtu.lt asta.verbickiene@vgtu.lt Vyr. redaktorë Asta Verbickienë Dailininkë ir maketuotoja Asta Rudminaitë Fotografas Aleksas Jaunius Spausdino UAB Baltijos kopija, Kareiviø 13B, 09109 Vilnius 5 spaudos lankai Kelias á Europà tai kelias á bendradarbiavimà su Europos ðalimis Rustemas KURMANGUÞINAS / 2 Tik kartu galime kurti ðvarià ir graþià aplinkà ðiandien bei iðsaugoti jà ateinanèioms kartoms Asta VERBICKIENË / 5 Dominavo asmenybiø indëlis mokslui Julius NORKEVIÈIUS / 8 Laikas pinigai ágavo tikràjà prasmæ bibliotekose Asta VERBICKIENË / 10 Lemtingi metai... 40 savarankiðkos universitetinës veiklos metø Vytautas PLAKYS / 12 Priaugæ svorio su ERASMUS Vanda ZUBELYTË / 18 Urbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldas naujiena urbanistikoje Asta VERBICKIENË / 19 Lietuviø fizikos terminija nuo gintarystës iki elektros, nuo pirmoko iki atomo Rasuolë VLADARSKIENË / 21 Gyvenimas Kalëdø ðviesoje Jonas SRËBALIUS / 22 VGTU kûrë techniðkà miestà Asta VERBICKIENË / 24 XI-ojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorø festivalio dovanos Ieva GUMULIAUSKAITË, Ûla ÐEMEÞYTË / 26 Ar sutikai stebuklo pranaðà? Ieva KANIÐAUSKAITË / 28 Vingio Vingio vardui 30 metø Viktoras KRIUKOVAS / 30 Sveikinimai Jubiliatams / 32 35 Birbynës, filatelijos iðkilus riteris Algimantas NAKAS, Julius NORKEVIÈIUS / 36 Leidyklos Technika echnika seminaras Knygø leidyba sulaukë itin didelio susidomëjimo / 40 Tiraþas 250 egz. Pasiraðyta spaudai 2009 12 21 Uþsakymo nr. 10442 Pardavimo kaina sutartinë GEDIMINO UNIVERSITETAS internete http://www.vgtu.lt 1

Tarptautinis bendradarbiavimas MÛSØ ÐALYS VIENA KITÀ PAPILDO TARSI DVI TOS PAÈIOS DËLIONËS DALYS Galymþanas Koiðybajevas Kazachstano ambasadorius Lietuvoje 2009 m. spalio 28 30 d. Kazachstane lankësi dviejø Lietuvos techniðkøjø universitetø Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto rektoriai prof. Romualdas Ginevièius ir prof. Raimundas Ðiauèiûnas. Sveèiai ið Lietuvos Astanoje spalio 28 dienà susitiko su Kazachstano švietimo ir mokslo viceministru Aidaru Þakupovu, pasikeitë informacija apie ðaliø vykdomà aukðtojo mokslo politikà, aptarë susitarimo tarp ðaliø dël bendradarbiavimo ðvietimo ir mokslo srityje pasiraðymà. Lietuvos universitetø rektoriai Kazachstano tarptautiniø programø centre pristatë galimybes Kazachstano jauniesiems mokslininkams ir studentams studijuoti bei staþuotis Lietuvos universitetuose. Spalio 29 d. Lietuvos universitetø rektoriai ir Lietuvos ambasadorius Kazachstane Romualdas Kozyrovièius susitiko su Astanos agrotechninio Sakeno Seifulino ir Levo Gumiliovo Eurazijos nacionalinio universiteto vadovybe, pristatë visà Lietuvos ðvietimo sistemà. Spalio 30 d. Lietuvos rektoriai lankësi Temirtau ir Karagandos miestø technologinës pakraipos universitetuose, o su Karagandos valstybiniu technikos universitetu pasiraðë bendradarbiavimo sutartá. Šis universitetas dviejø Lietuvos universitetø rektoriams R.Ginevièiui ir R.Ðiauèiûnui suteikë universiteto Garbës daktarø vardus. Karagandos valstybinis technikos universitetas viena ið geriausiø Kazachstano aukðtøjø mokyklø, aprûpinanti ðalies pramonæ aukðtos kvalifikacijos specialistais. Èia galima studijuoti 16 magistrantûros, 14 aspirantûros ir 4 doktorantûros specialybes. Ðiais metais Karagandos valstybinis technikos universitetas pasiraðë Didþiàjà universitetø chartijà ir tapo Europos universitetø asociacijos (EUA) nariu. Tà paèià dienà sveèiai ið Lietuvos vieðëjo Karagandos lietuviø bendruomenës Lituanica name, susitiko su vietos lietuviø bendruomenës vadovu Vitalijumi Tvarijonu. Karagandos lietuviø bendruomenë yra didþiausia ir aktyviausia Kazachstane. Ákurta 2003 m., ji saugo ir reprezentuoja lietuviø kultûrà svetur, ðvenèia Lietuvos valstybines ir kalendorines ðventes, organizuoja literatûrinius vakarus, liaudies meno parodas. Gedimino universiteto informacija KELIAS Á EUROPÀ TAI KELIAS Á BENDRADARBIAVIMÀ SU EUROPOS ÐALIMIS Rustemas KURMANGUÞINAS Kelias á Europà ( Road to Eu- rope ) yra ne apie geografijà. Ðios programos tikslas yra pasiekti aukðtesná Kazachstano Respublikos stra- teginës partnerystës su didþiosiomis Europos ðalimis lygmená. Apie programà þurnalo Gedimino univer- sitetas skaitytojams disertanto Rustemo Kurmanguþino straipsnis. Autorius dalyvavo rengiant Kazachstano Respublikos valstybinæ programà Kelias á Europà. Yra Ka- zachstano Respublikos tarpþinybinës darbo grupës, rengusios ðià progra- mà ir jos ágyvendinimo priemoniø planà, atsakinguoju sekretoriumi. Skaitë paskaitas Valstybinës valdy- mo akademijos prie Kazachstano Respublikos Prezidento Diplomati- jos institute. Viena ið pagrindiniø Kazachstano Respublikos uþsienio politikos krypèiø glaudesniø savitarpio santykiø su Europos ðalimis ir Europos Sàjunga uþmezgimas. Ið kitos pusës, ES bendradarbiavimas su Centrinës Azijos, tarp jø ir Kazachstano, valstybëmis yra vienas iš ES prioritetø. Tai atsispindi ES naujos partnerystës su Centrinës Azijos ðalimis 2007-2013 m. Strategijoje, pasirašytoje 2007 m. pirmininkaujant Vokietijos Federacinei Respublikai. Strategija buvo parengta, atsiþvelgiant ir á Kazachstano Respublikos pasiûlymus. Ðios Strategijos atsiradimas iðkëlë bûtinybæ suformuoti Kazachstano poþiûrá á bendradarbiavimo su Europos valstybëmis technologijø, energetikos ir kitose srityse perspektyvas. 2008 m. vasario 6 d. metiniame kreipimesi á liaudá Kazachstano pilieèiø gerovës augimas pagrindinis valstybinës politikos tikslas Kazachstano Respublikos Prezidentas N.A.Nazarbajevas ápareigojo Uþsienio reikalø ministerijà parengti programà Kelias á Europà. Programos tikslas skatinti ekonominá bendradarbiavimà, patirties technologijø ir valdymo srityje sklaidà, ástatymø tobulinimà bei Kazachstano Respublikos pasirengimà pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje. Rengiant programà, buvo prieita nuomonës, kad šis dokumentas turëtø apimti trejø metø (2009 2011) laikotarpá. Minëtu laikotarpiu numatomas Kazachstano Respublikos dalyvavimas vadovaujanèiojo trejetuko darbe bei pirminin- 2

kavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje. Be to, šis laikotarpis sutapo su svarbiø uþdaviniø, ágyvendinant 2003-2015 m. ðalies industrinio-inovacinio vystymosi Strategijà, sprendimu. Kelio á Europà programa turëjo papildyti šakines valstybines programas (2005-2010 m. švietimo vystymo, 2007-2011 m. turizmo vystymo, 2006-2010 m. kovos su korupcija, 2005-2010 m. sveikatos apsaugos reformos ir vystymo programas, transporto vystymo iki 2015 m. strategijà). Programos autoriams teko atkreipti dëmesá á tai, kad nuo 2009 m. Kazachstane ágyvendinama biudþeto formavimo trims metams sistema. Nemaþiau svarbu buvo ir tai, kad 2009-2011 m. numatytas svarbiø uþsienio politikos iniciatyvø ágyvendinimas ir Kazachstano Respublikos pirmininkavimas keliose tarptautinëse organizacijose. Apibrëþiant programos pavadinimà, iðkilo kai kuriø problemø: ar ji turëtø bûti vadinama specialiàja, ar valstybine programa. Buvo nuogàstaujama, kad þodþiø junginys valstybinë programa sukels Kazachstano Respublikos politiniø uþsienio partneriø (Rusijos, Kinijos, Centrinës Azijos ðaliø, islamiðkø valstybiø) nepasitenkinimà, nes bus áþiûrëtas tam tikras posûkis Kazachstano vykdomoje uþsienio politikoje. Pagaliau buvo nuspræsta, kad dokumento pavadinimas turi atitikti Kazachstano Respublikos ástatymus, kuriuose nëra termino specialioji programa. Dokumento ávadinëje dalyje buvo paaiðkinta, kad programa prisidës prie pagrindinio Kazachstano Respublikos uþsienio politikos principo subalansavimo ir pragmatizmo ágyvendinimo. Rengiant ðá dokumentà iðkilo ir kitø sunkumø. Vadovaujantis 2003 m. birþelio 2 d. Kazachstano Respublikos Prezidento ásaku Nr. 1099 Dël Kazachstano Respublikos valstybiniø programø rengimo ir ágyvendinimo tvarkos, programø projektø rengimas, derinimas ir tvirtinimas turi bûti atlikti per vienus metus. Tokia sàlyga bûtina, siekiant suderint programø rengimà ir šalies biudþetiná procesà. Taèiau programos autoriai vienø metø laikotarpio neturëjo: nuo Prezidento ápareigojimo parengti programà iki jà patvirtinanèio ásako pasirašymo praëjo 7 mënesiai. Toks trumpas laikotarpis, skirtas programos parengimui, þinoma, apsunkino jos autoriø darbà. Pirmame programos rengimo etape dëmesys buvo skiriamas ðeðioms prioritetinëms sritims: 1. Bendradarbiavimo su Europos valstybëmis vystymas technologijø srityje numatë ðalies transporto komunikacijø reformà. Buvo remtasi kai kuriø Europos valstybiø patirtimi ðioje srityje (Ispanijos, Prancûzijos, Ðveicarijos ir kt.). Atkreiptas dëmesys á atsiradusias galimybes nanoir bio- technologijø ádiegimui, kurios átakotø technoparkø formavimàsi. Buvo paþymëta, kad Europoje naudojamos technologijos skatina þemës ûkio vystymàsi. Akcentuota europiniø energetikos ir agrariniø technologijø ádiegimo bei perëjimo prie europiniø standartø ir produkcijos sertifikavimo svarba. 2. Dialogas su Europa energetikos srityje svarbus ne tik uþtikrinant energijos neðëjø tiekimo pasaulio rinkai stabilumà, bet ir tæsiant pradëtà darbà, ásigyjant Europos infrastruktûrinius objektus (uostus, remonto-gamybos ámones, degalines). Pirmas þingsnis šioje srityje Rumunijos naftos ir dujø kompanijos Rompetrol akcijø ásigijimas. Taip pat bûtina pritraukti investicijas giluminiam naftos perdirbimui. 3. Institucinës bazës vystymas, pasiremiant pozityvia Europos patirtimi ðioje srityje, numatë valstybës valdymo mechanizmø bei vietiniø ir municipaliniø ástatymø leidybos tobulinimà, teisiniø santykiø tarp valstybës ir verslo ámoniø bei nevyriausybiniø organizacijø nustatymà. Buvo tikslinga pasinaudoti Europos ástatymø leidybos patirtimi ekonomikos srityje (þemës, mokesèiø kodeksas, bankø ástatymai). Iðkilo bûtinybë tobulinti nacionalinius ástatymus, siekiant liberalizuoti politinæ sistemà. 4. Svarbia programos dalimi turëjo tapti smulkiojo ir vidutinio verslo vystymas. 5. Humanitarinëje srityje buvo numatytas Kazachstano dalyvavimas Europos švietimo projektuose (Erasmus, Getës institutas ir kt.), parama studijoms Europos aukðtosiose mokyklose, vykstanèioms pagal programà Bolðak, profesinio techninio lavinimo ir sveikatos apsaugos sistemos tobulinimas bei bendradarbiavimas kultûros, informacijos, sporto, turizmo srityse. Iškeltas ir vizø rëþimo klausimas. 6. Atskira programos dalimi buvo dokumento Kazachstano Respublikos pirmininkavimo ESBO prioritetai, kuriame atsispindëtø Kazachstano ásipareigojimai, uþtikrinant tolerantiðkumà ir dialogà, humanitariná bei regioniná saugumà kovoje su naujais iððûkiais ir grësmëmis, ekonominá bendradarbiavimà, ekologiniø problemø sprendimà, rengimas. Tolesniam programos rengimui 2008 m. balandþio 19 d. Kazachstano Respublikos Ministro Pirmininko K.Masimovo potvarkiu Nr. 94-p sukurta Tarpinstitucinë darbo grupë, kuriai vadovavo Kazachstano Respublikos uþsienio reikalø ministro pavaduotojas K.Sarybaj (ðiuo metu einantis Prezidento patarëjo pareigas) ir kurià sudarë 24 ministerijø ir þinybø vadovø pavaduotojai. Ði darbo grupë programos prioritetiniø srièiø skaièiø padidino iki deðimties: 1. Technologinio bendradarbiavimo srityje buvo numatytas inovacinës vadybos specialistø rengimas bei inþineriniø kadrø perkvalifikavimas; technologijø naudojimas, reformuojant bei kuriant naujas Kazachstano transporto komunikacijas; nacionalinës þemës ûkio produkcijos perëjimas prie Europos standartø ir sertifikavimo; informacinë sklaida mokslo, naujø technologijø bei inovaciniø tyrinëjimø srityse. 2. Bendradarbiavimas energetikos srityje buvo nukreiptas á uostø, naftos perdirbimo ámoniø, terminalø, degaliniø ásigijimà Europos ðalyse, tuo paèiu uþtikrinant Kazachstano ilgalaiká buvimà Europos rinkoje; Europos patirties, taikant pagrindinius rinkos principus energetikos sektoriuje, panaudojimà (energijos taupymo strategija, investicijø pritraukimas ir jø apsauga, tarifø politikos reforma, ðakinis reguliavimas, tinklo operatoriø nepriklausomumas nuo monopolijø); pasidalinimà patirtimi, diegiant ir vystant energijas taupanèias ir ekologiškas technologijas. 3. Bendradarbiavimas transporto srityje (Kazachstano Respublikos transporto ir komunikacijø ministerijos siûlymu) numatë Eurazijos transatlantinio transporto koridoriaus vystymà; nacionalinës ástatyminës bazës tobulinimà; derybas dël nacionaliniø transporto tinklø prisijungimo prie Europos transporto tinklø; Europos standartø ádiegimà civilinës aviacijos srityje; pasidalijimà patirtimi, uþtikrinant jûreivystës saugumà; derybas dël tarptautinës autotransporto priemoniø civilinës atsakomybës draudimo sistemos tobulinimo; pasidalijimà patirtimi autotransporto priemoniø ekologijos srityje. 4. Bendradarbiavimo techninio reguliavimo ir metrologijos srityje (Kazachstano Respublikos pramonës ir prekybos ministerijos siûlymu) tikslas progresyviø technologijø panaudojimas transporto komunikacijø, agropramoninio komplekso, 3

Tarptautinis bendradarbiavimas energetikos, ekologijos ir sveikatos apsaugos, smulkiojo ir vidutinio verslo vystymo srityse; atitinkamos ástatyminës bazës, norminiø standartø dokumentø, matavimo prietaisø, bandymo bei matavimo laboratorijø, atitinkanèiø ES reikalavimus, sukûrimas; techniniø reglamentø, standartø parengimas ir priëmimas; ástojimas á tarptautines standartø ir akreditacijos organizacijas; bandymo bei matavimo laboratorijø sukûrimas ir modernizavimas; sutarèiø dël akreditacijos, sertifikatø ir protokolø sistemos suvienodinimo ( þaliojo koridoriaus Kazachstano eksportui sukûrimas) pasiraðymas; nacionalinës etalonø bazës tobulinimas ir jos atitikimo europietiðkiems analogams siekimas; tarptautiniø ekspertø pritraukimas vadybos sistemø ámonëse ádiegimui; rinkos prieþiûros tarptautinës patirties analizë. 5. Pleèiant bendradarbiavimà prekybos ir ekonomikos srityje, planuojama ákurti prekybos atstovybes ir jø skyrius Europos valstybëse. Pagrindiniai šiø atstovybiø uþdaviniai Europos valstybiø ekonominës politikos átakos Kazachstano ekonominiams interesams Europos rinkoje analizë; prekybos ástatyminës bazës ir uþsienio prekybos sàlygø analizë. 6. Bendradarbiavimas, vystant smulkøjá ir vidutiná verslà, buvo nukreiptas á tolesná valstybinës politikos smulkiojo ir vidutinio verslo srityje formavimà, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektø valstybinio reguliavimo optimizavimà; mokesèiø mokëjimo sistemos tobulinimà; laisvo priëjimo prie bankø kreditø uþtikrinimà; bendros kadrø rengimo sistemos sukûrimà; Kazachstano Respublikos ástatyminës bazës tobulinimà ir jos priartinimà prie Europos valstybiø ástatymø smulkiojo ir vidutinio verslo srityje. 7. Bendradarbiavimas gyvenimo kokybës uþtikrinimo srityje numatë bendrà aplinkos apsaugos klausimø sprendimà; vandens resursø apsaugà ir tyrimus, panaudojant Eurazijos vandens baseino potencialà Astanoje. Svarbia bendradarbiavimo kryptimi buvo kokybiðkos, atitinkanèios Europos standartus, medicinos pagalbos uþtikrinimas; ðiuolaikiðkø informaciniø technologijø ádiegimas medicinoje; sveikatos apsaugos infrastruktûros ir valdymo efektyvumo didinimas; diagnostikos, gydymo ir ligø profilaktikos, vaistø preparatø kokybës gerinimas; sveikos mitybos standartø ádiegimas; kadrø sistemos vystymas ir konkurencingumo sveikatos apsaugos moksliniø tyrimø srityje didinimas. Numatomas bendradarbiavimas pradinio, pagrindinio, vidurinio bendrojo lavinimo, techninio bei profesinio lavinimo srityse, aukðtøjø mokyklø studentø ir dëstytojø mainai Europos ðvietimo programø ir dviðaliø sutarèiø su Europos valstybiø ðvietimo ástaigomis pagrindu. Viena ið bendradarbiavimo krypèiø techninio ir profesinio lavinimo srityje nacionalinës kvalifikacinës sistemos sukûrimas; mokymo programø, atitinkanèiø tarptautinius reikalavimus, kûrimas; inþineriniø pedagoginiø darbuotojø bei gamybinio mokymo meistrø kvalifikacijos tobulinimas; uþsienio ðaliø specialistø pritraukimas dirbti tarpregioniniuose techninio ir aptarnaujanèiojo personalo rengimo bei perkvalifikavimo centruose; uþsienio ðaliø dëstytojø ir specialistø ádarbinimas ðvietimo ástaigose. Programoje numatytas bendradarbiavimas gyventojø uþimtumo, darbo migracijos, socialinës pagalbos maþas pajamas gaunantiems gyventojams bei neágaliems srityse; socialiniø paslaugø vystymas. 8. Bendradarbiavimas pilietinës visuomenës vystymo srityje (Kultûros ir informacijos ministerijos siûlymu) numatë Kazachstano pilietinës visuomenës institucijø bei Europos ðaliø partnerystës santykiø vystymà; socialiniø, kultûros, mokslo, informaciniø ðvietimo projektø nacionaliniø interesø kontekste ágyvendinimà; socialinës partnerystës instituto vystymà. Atskira bendradarbiavimo kryptis patirties skaida, uþtikrinant etninæ ir konfesinæ santaikà, kuri taptø svariu indëliu, formuojant tolerantiðkà ir atvirà ávairioms religijoms Eurazijos bendruomenæ. 9. Kazachstano Respublikos teisinës institucinës bazës tobulinimo tikslas politinës ir valstybinës santvarkos tobulinimas, politinio gyvenimo liberalizavimas, pasitelkiant pozityvià Europos kraðtø patirtá. Ðio tikslo bûtø siekiama, tobulinant rinkimø, politiniø partijø, visuomenës informavimo ástatymus, reformuojant teismø sistemà ir kitas visuomenës tarpusavio santykiø sritis. 10. Viena ið srièiø Kazachstano Respublikos pirmininkavimo ESBO prioritetø detalizavimas: demokratijos institutø ESBO ðaliø-partneriø teritorijose kûrimo sàlygø sudarymas, ESBO ðaliø-partneriø transporto tranzito potencialo didinimas; Eurazijos transatlantiniø transporto koridoriø vystymas; ekologijos problemø sprendimas; pasitikëjimo stiprinimas ir regioninio saugumo uþtikrinimas; nekariniø saugumo veiksmø uþtikrinimas kovoje su terorizmu, ekstremizmu, prekyba narkotinëmis medþiagomis, organizuotu nusikalstamumu, prekyba ginklais ir þmonëmis; Afganistano, ESBO šalies-partnerio, atstatymas. Svarbus uþdavinys ESBO potencialo panaudojimas, siekiant uþtikrinti Centrinës Azijos saugumà, stabilumà, klestëjimà bei regiono patrauklumà, taip pat ir ekonominá. Rengiant programà, suinteresuotos ministerijos ir þinybos pateikë jos ágyvendinimo priemoniø plano pasiûlymus. Pirminá plano variantà sudarë 146 priemonës. Atlikus finansinius ekonominius paskaièiavimus, Kazachstano Respublikos ekonomikos ir biudþeto planavimo ministerija vykdomasis Kazachstano Respublikos biudþeto komisijos organas pritarë 86 priemonëms, kuriø bendra suma 8,2 milijardai tengiø. Programos projekto pristatymas ávyko 2008 m. geguþës 28 d. Kazachstano Respublikos uþsienio reikalø ministerijos kolegijos posëdyje. Birþelio 29 d. ði programa buvo pristatyta Kazachstano Respublikos Vyriausybës posëdyje. 2008 m. rugpjûèio 29 d. pasiraðytas Kazachstano Respublikos Prezidento N.A.Nazarbajevo ásakas Nr. 653 Dël 2009 2011 metø valstybinës programos Kelias á Europà patvirtinimo. 2008 m. spalio 4 d. Kazachstano Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 916 patvirtintas ðios programos ágyvendinimo priemoniø planas. 2008 m. spalio 22 d. Kazachstano Respublikos uþsienio reikalø ministerija programà ir jos ágyvendinimo priemoniø planà, dalyvaujant rengusiø jà ministerijø ir þinybø atstovams, pristatë diplomatiniam korpusui. Programos ir jos ágyvendinimo priemoniø plano rengimas sudarë sàlygas svarbiems Kazachstano Respublikos ir ES bendradarbiavimo pokyèiams. Pirmu þingsniu tapo susitarimo su ES parengimas, atspindintis naujà Kazachstano poþiûrá á tarpusavio santykiø perspektyvas. 2008 m. lapkrièio 17 d. vykusiame Kazachstano Respublikos uþsienio reikalø ministerijos Kolegijos iðplëstiniame posëdyje Kazachstano Respublikos Prezidentas N.A.Nazarbajevas ápareigojo ðià ministerijà atnaujinti Kazachstano Respublikos ir ES derybø procesà naujø tarpusavio santykiø perspektyvø pagrindu. 4

Pasaulyje Tik kartu galime kurti ðvarià ir graþià aplinkà ðiandien bei iðsaugoti jà ateinanèioms kartoms Asta VERBICKIENË Gruodþio 7-18 dienomis Danijos sostinëje Kopenhagoje vyko pasaulinës klimato kaitos problemoms skirta 15-oji Jungtiniø Tautø bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencija ir 5-asis Kioto protokolo ðaliø susitikimas. Ðiame forume dalyvavo daugiau kaip 15 tûkst. delegatø ið 193 ðaliø. Konferencijos metu derëtasi dël tarptautinës klimato kaitos sutarties, kuri padëtø uþkirsti kelià pasauliniu mastu grësmæ keliantiems klimato kaitos pokyèiams. Tai didþiausios per visà istorijà pasaulinës derybos dël klimato valdymo klausimø. Gruodþio 18 dienà konferencijoje susirinko per ðimto valstybiø lyderiai bei Vyriausybiø vadovai. Ðio virðûniø susitikimo tikslas buvo sudaryti naujà paktà dël tarðos ðiltnamio efektà sukelianèiomis dujomis maþinimo po to, kai 2012 m. baigs galioti Kioto protokolas. Dabartinis Kioto protokolas buvo pirmasis pasaulio susitarimas dël iðmetamø ðiltnamio dujø kiekio maþinimo. Pagrindinis ES siekis (Lietuva irgi laikosi tokio principo) ðioje konferencijoje patvirtinti vieningà teisiðkai privalomà tarptautiná susitarimà, kuris ásigaliotø 2013 m. sausio 1 d. ir apimtø visus svarbiausius ES susitarimo elementus. Mûsø ðalies Vyriausybë remia ES poþiûrá, kad ir iðsivysèiusios, ir labiausiai paþengusios besivystanèios ðalys turëtø ásipareigoti imtis atitinkamø veiksmø klimato kaitai ðvelninti ir prie jos prisitaikyti. Siekiant iðlaikyti vidutinës pasaulio temperatûros augimo apribojimà iki 2 laipsniø, lyginant su prieðpramoninio laikotarpio temperatûra, iðsivysèiusios ðalys turëtø ásipareigoti sumaþinti lyginant su 1990 metais iðmetamø ðiltnamio dujø kieká 25 40 proc. iki 2020 m. ir 80 95 proc. iki 2050 m. Labiausiai paþengusios besivystanèios ðalys turëtø sumaþinti ðiø dujø kieká 15 30 proc. iki 2020 m., palyginti su áprasta veikla. ES paþadëjo iki 2020 metø sumaþinti ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø iðmetimus iki 20 proc., lyginant su 1990 metø lygiu. Ðiuo metu Bendrijos lyderiai svarsto, ar ðià kartelæ bûtø galima pakelti iki 30 proc., jeigu kitos ðalys taip pat sieks ambicingø tikslø. Klimato kaitos konferencija, á Kopenhagà sukvietusi per 100 šaliø lyderius, visgi nepasiekë keltø tikslø. JTO aukšèiausio lygio susitikimo baigiamasis dokumentas apsiribojo bendromis frazëmis, neápareigojanèiomis valstybiø Vyriausybiø imtis konkreèiø veiksmø. JAV, Kinija, Brazilija, Indija ir Pietø Afrika sugebëjo susitarti kai kuriais klausimais, tarp kuriø minimas ir vidutinës temperatûros augimo apribojimas 2 laipsniais pagal Celsijø. Pasak Lietuvos atstovës Europos Parlamente Radvilës Morkûnaitës, konferencijos eiga parodë, jog Europos Sàjungos valstybiø lyderiai vis tik sugeba suformuluoti bendrà pozicijà ir jos laikytis. Dar labiau dþiugina tai, jog bûtent Europos Sàjunga, Kopenhagos konferencijos metu išsikeldama ambicingiausius šiltnamio dujø maþinimo tikslus (sumaþinti šiø dujø išmetimà iki 30 proc. lyginant su 1990 m. lygiu), šiuo metu pasaulyje yra lyderë kovos su klimato kaita srityje. Deja, konferencijos rezultatai maþiau dþiuginantys nei jos eiga kad ir kokia vieninga bûtø ES pozicija, pasaulyje labiau vertinama yra ne jos, o didþiausiø pasaulio teršëjø nuomonë. Bûtent JAV, Kinijos ir kitø besivystanèiø pasaulio šaliø derybos lëmë, kad Kopenhagoje pasiektas susitarimas yra deklaratyvus ir, deja, teisiškai neápareigojantis imtis konkreèiø veiksmø. 5

Gyvenimas VGTU Vilniaus Gedimino technikos universitete lapkrièio 18 dienà, likus mënesiui iki Jungtiniø Tautø klimato kaitos konferencijos Kopenhagoje COP15, vyko diskusija apie klimato kaità. Ambasadoriai nemaþai bendrauja tarpusavyje, taèiau kalbëtis ir aptarti klimato kaitos klausimus su visuomene neretai pritrûksta galimybiø. Mums ypaè svarbu, kad tokiø bendrø renginiø metu jø sveèiai diskutuotø ir suprastø bûsimos sutarties reikðmæ, - tokiais Danijos ambasadoriaus Lietuvoje Laurids Mikaelsen þodþiais palydëta ávyko diskusija VGTU. Renginio ðeimininkas, VGTU mokslo prorektorius Raimundas Kirvaitis pasidþiaugë, kad Danijos ðalies, kuri jau sulaukia gerø rezultatø kovoje su klimato kaita ambasada skatina kalbëti apie ðias problemas ir kitas valstybes. Mums ne maþiau svarbu girdëti, kokios pozicijos laikosi kitos ðalys, kokius veiksmus daro, siekdamos sumaþinti klimato kaità. Renginyje dalyvavo Pietø Afrikos Respublikos, Japonijos, Suomijos ir Ðvedijos ambasadoriai, diplomatai ið Didþiosios Britanijos, JAV, Rusijos, Danijos ambasadø bei Europos Komisijos atstovybës vadovas Lietuvoje. Taip pat atvyko atstovai ið Lietuvos Respublikos finansø bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijø, diskusijose dalyvavo ir gausiai susirinkæ VGTU, VU ir Mykolo Romerio universiteto studentai. Sveèiai pristatë savo ðaliø pozicijas svarbiausiais klimato kaitos klausimais, kurie bus svarstomi JT Klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje, siekiant pasiraðyti naujà ápareigojanèià sutartá dël pasaulinës klimato kaitos laikotarpiui po 2012 m., kai baigs galioti Kioto protokolas. Kioto protokolas 1997 m. Kioto mieste vykusioje Jungtiniø Tautø konferencijoje pasiektas tarpvyriausybinis susitarimas sumaþinti 2008 2012 metø laikotarpiu iðsivysèiusiø ðaliø ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø iðmetimus 5,2 proc. lyginant su 1990 m. iðmestu kiekiu. Taip pat buvo nustatytos konkreèios uþduotys atskiroms ðalims. Lietuvai, kaip ir daugeliui kitø valstybiø, buvo nustatyta uþduotis minëtà periodà 8 proc. sumaþinti iðmetamø á atmosferà ðiltnamio dujø kieká. 1990 m. ðis tarðos á atmosferà kiekis Lietuvoje apytiksliai siekë 50 mln. tonø, o 2004 m. apie 17 mln. tonø, todël akivaizdu, kad Lietuvoje Kioto protokolo reikalavimas bus ávykdytas. Labai svarbu, kad klimato kaitos problemà ir bûtinybæ jà spræsti suvoktø kuo daugiau þmoniø, ypaè studentø juk jie bus pagrindiniai susitarimo, priimto po mënesio Kopenhagoje, ágyvendintojai, - susitikime Vilniaus Gedimino technikos universitete sakë Danijos ambasados pirmoji sekretorë Mette Trudso Kruse. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patarëja Laura Dzelzytë teigë, jog Lietuvai Kopenhagoje svarbu pasiekti, kad ásipareigojimas maþinti CO 2 emisijas iðsivysèiusiose ðalyse iki 2020 m. bûtø 25-45 proc., o besivystanèiose 15-30 proc., kad neiðnaudoti nustatytos normos tarðos vienetai bûtø perkelti á po 2012 m. laikotarpá bei kad susitarime iðliktø prekyba nustatytos normos tarðos vienetais. Paþymëta, kad nepaisant to, jog Lietuvai gerai sekasi maþinti tarðà pramonës sektoriuje, ûkio, atliekø bei transporto sektoriuose susiduriama su didelëmis problemomis, kurios taps bene pagrindiniu iððûkiu Lietuvai siekiant ágyvendinti savo kovos su klimato kaita ásipareigojimus. Miyoko Akashi, Japonijos ambasa- 6

dorë Lietuvoje, susitikime paþymëjo, kad Japonija tai ðalis, kuri dël geografiniø ir teritoriniø ypatybiø yra labai paþeidþiama ir priklausoma nuo klimato kaitos. Tai privertë Japonijà iðsikelti ambicingà tikslà iki 2020 m. CO 2 emisijas sumaþinti 25 proc. (apie 40 proc. lyginant su 2005 m.). Pasak dalyvavusio Europos Komisijos atstovybës Lietuvoje vadovo Kæstuèio Sadausko, tokios diskusijos ne tik parodo, kokius klausimus kelia skirtingos pasaulio valstybës, bet ir iðkelia bûtinybæ apie tai diskutuoti su visuomene. Diskusijos iðvakarëse, lapkrièio 16 dienà, Vilniaus Gedimino technikos bibliotekoje, Galerijoje A, buvo atidaryta Danijos ambasados parengta plakatø paroda Klimato kaita. Plakatuose jø parodoje dvylika pasiûlymai ir patarimai, kaip kiekviena Vyriausybë, savivaldybë, ðeima ir kiekvienas individualiai galime bei turime prisidëti prie klimato kaitos maþinimo, kartu ieðkoti problemos sprendimø. Mes visi turime susimàstyti, koks yra oras, kuriuo kvëpuojame, sumaþinti energijos suvartojimà, rûðiuoti atliekas ar, kai galime, apsieiti be automobilio. Veiksmø geriau imtis anksèiau nei vëliau. 7

Gyvenimas VGTU Dominavo asmenybiø indëlis mokslui Julius NORKEVIÈIUS Tradicinës, jau tryliktosios konferencijos Mokslo ir technikos raida Lietuvoje pradþia nepasiûlë jokiø netikëtumø. Susirinkusiuosius pasveikino ir tarë trumpà áþangos þodá konferencijos sumanytojas ir organizatorius doc. Algimantas Nakas. VGTU rektorius prof. Romualdas Ginevièius pasidþiaugë, kad á Senato posëdþiø salæ taip gausiai susirinko mokslo istorikai. Patys iðtikimiausi, kuriø gretose nemaþai aktyviø nariø ir praneðëjø nuo pat pirmojo ðio teminio renginio. Pasak universiteto vadovo, tai daug pasako apie konferencijos lygá, jos patrauklumà. Ir jei yra toks didelis poreikis, tai tryliktasis mokslo istorikø susiëjimas ne paskutinis. Bus ir keturioliktoji, ir ðeðioliktoji, ir n-oji konferencija, nagrinëjanti mokslo ir technikos raidà Lietuvoje. Tokiu tvirtu paþadu baigë sveikinimo þodá VGTU rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevièius. Tryliktasis mokslo istorikø suëjimas nuo pat pirmø akimirkø tæsë nusistovëjusias ðios teminës konferencijos tradicijas. Visi ðio renginio dalyviai gavo jau tryliktàjá praneðimø rinkiná. Nepamirðo ir tradicinio fotografavimosi. Pirmajam posëdþiui dar neápusëjus, ðia nuotrauka groþëjosi visi susiëjimo dalyviai. Keturiasdeðimt keturi mokslo istorikai konferencijai parengë trisdeðimt septynis praneðimus. Ekologijos instituto mokslo daktarës A.Ðveistytë ir V.Apðegaitë parengë bendrà praneðimà Zoopsichologija prof. K.J.Aleksos moksliniø problemø akiratyje. Dr. A.Vasiliauskienei ið Ðiauliø universiteto du praneðimus parengti padëjo lic. N.Pipiras ir mgsr. kun. A.Ðukys. Klebonas S.Krumpliauskas ir vikaras M.Ma- asas pateikë bendrus apmàstymus apie Anykðèiø ðv. Evangelisto Apaðtalo Mato baþnyèios vitraþus. Iki ðiol vienas gana turiningus praneðimus rengæs Vilniaus pedagoginio universiteto doc. dr. V.Pocius ðá kartà talkon pasikvietë bendrai tyrimus atlikusá dr. E.Vëbrà ið Aplinkos ministerijos. Jø praneðimas Alfa karðtøjø aerozoliniø daleliø atmosferoje atradimas Lietuvoje gana ádomus, paremtas maþai kam þinomais grupës Lietuvos mokslininkø reikðmingais tyrimo rezultatais. Apie Ðiauliø duonos kombinato atsiradimà, jo veiklà vilnietis doc. dr. J.Gajauskas papasakojo drauge su minëtos ámonës direktoriumi R.Poderiu. Graþus sutapimas: tryliktajai konferencijai praneðimus subendravardiklinus rengë trylikos institucijø mokslo istorikai. Tai universitetø, mokslo institutø mokslininkai, darbuotojai, pedagogai, muziejininkai, bibliotekininkai, þurnalistai, senjorai. Mokslo istorikø gretas papildë trys dvasininkai, du doktorantai. Pastarasis faktas rodo, kad mokslo, technikos raida susidomëjo ir jaunimas, kas ypaè dþiugina. Nieko nestebino, kad aktyviausi buvo vilnieèiai. Jie konferencijai parengë dvideðimt keturis praneðimus. Ðeðiø autoriai kaunieèiai ir trijø Panevëþio mokslo istorikai. Po vienà praneðimà padarë Alytaus, Anykðèiø, Klaipëdos, Nemunëlio Radviliðkio, Palangos ir du Ðiauliø atstovai. Ðá kartà á konferencijà susirinko devyniø miestø mokslo istorikai. Aktyvumo pavyzdá rodë ðeimininkai Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo istorikai, konferencijai pasiûlæ ðeðis praneðimus. Po tris praneðëjus sulaukta ið Kultûros, filosofijos ir meno, Chemijos bei Ekologijos institutø, Vilniaus pedagoginio universiteto. Po du pasiûlë Fizikos instituto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Beveik ketvirtadalis visø dalyviø pirmà kartà dalyvavo konferencijoje. Konferencijà, kaip dera, pradëjo ðeimininkai. Tai padarë VGTU studijø direktorius V.Plakys, supaþindindamas jos dalyvius su savosios Alma Mater savarankiðkos universitetinës veiklos keturiasdeðimtmeèio rezultatais. Baigë konferencijos organizatorius doc. dr. A.Nakas praneðimu Pasitinkant inþinieriaus Stanislovo Kerbedþio jubiliejø. Pagal tematikà visus konferencijoje skaitytus praneðimus galima skirstyti á kelias grupes. Nebe pirmà kartà Kultûros, filosofijos ir meno instituto prof. habil. dr. J.A.Krikðtopaièio praneðimai bûna prisodrinti kritiniø áþvalgø, taikliø nûdienos gyvenimo pastebëjimø. Jø nestigo ir ðiemetinei konferencijai pasiûlytam praneðimui Mokslo ir valstybës institucijos: lietuviðkos bendravimo kultûros grimasos. Savotiðkai èia iðsakytas mintis labiau sugrupuoja, iðryðkina, paremia dokumentais, ástatymais Fizikos instituto prof. habil. dr. K.Makariûnas praneðime Mokslo ir aukðtojo mokslo raida Lietuvoje per 20 metø: nuo demokratijos iliuzijø iki autoritarinio tvarkymo. Ádomias áþvalgas iðsakë ir doktorantas J.Motiejûnas, aptardamas progresø kriterijø problemà vertinant mokslo istorijos raidà. Nûdienai gana aktualios kaunieèiø prof. dr. J.Èiburienës ir doc. dr. J.Guðèinskienës áþvalgos praneðime Nedarbo kitimo ir be- 8

darbiø rëmimo istorinë raida. Be paminëtø dar beveik deðimt praneðimø prisodrinti ávairiomis áþvalgomis. Beveik tiek pat apþvalginiø praneðimø mokslo darbø ir kasdienës mokslininës veiklos ataskaitø. Tai ir pirmà kartà konferencijoje dalyvavusios muziejininkës E.Gaidienës Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai ir svarbesnieji veiklos bruoþai 1919-2009 m., nuolatiniø konferencijos dalyviø Lietuvos þuvivaisos ir þuvininkystës tyrimø centro mokslo darbuotojo E.Bacevièiaus Paukðèiø tyrimai Maþojoje Lietuvoje ir jø tæstinumas, prof. dr. L.Klimkos (VPU) Vilniaus gamtos mokslø mëgëjø draugija, vilnieèiø habil. dr. H.Ilgieviè (KFMI) Vilniaus mokslo bièiuliø draugijos ðaltiniø publikacijos, doc. dr. R.Juzefovièiaus (KFMI) Ámoniø ekonomikos studijos Klaipëdoje 1934-1939 m., dr. M.Ðalkausko (Chemijos institutas) Dielektrikø metalizavimo technologijø raida, klaipëdieèio þurnalisto K.Kauno Didþiosios ir Maþosios Lietuvos istoriniai ryðiai, jø vertinimo problemos ir kai kurie kiti. Tiesa, pastarasis praneðëjas VGTU bibliotekai padovanojo apie deðimt savo kûrybos knygø. Daugiausia (penkiolika) biografiniø praneðimø, pasakojanèiø apie asmenybiø átakà vienai ar kitai mokslo srièiai. Jie labiausiai atitinka ir konferencijos pavadinimà. Tai dr. E.Makariûnienës (Fizikos institutas) Mokslo istorijos publikacijos þurnale Fizikø þinios, prof. habil. dr. A.Aþubalio (LKA) Pedagogas Matas KONFERENCIJA Kriðèiûnas, doc. dr. J.Banionio (VPU) Þymusis Lietuvos universitetø matematikas Otas T.Folkas (1892-1989), ið VU Ekologijos instituto dr. L.Petrauskienës Pranciðkus Baltrus Ðivickis ir Kazimieras Raièinskis kas bendro? bei dr. J.Olechovièienës Profesorius Juozas Virbickas þymus Lietuvos ichtiologas (1939-2006), Chemijos instituto dr. R.Jankauskienës ir dr. O.Kimtienës praneðimai, skirti akademiko Juozo Matulio 110-osioms gimimo metinëms, Mokslinio kelio pradþia bei Deðimtmeèiai, skirti chemijos mokslui, vilnieèiø dr. M.Kuodytës Adomo Honorio Kirkoro spaustuvë Vilniuje (1834-1867) ir inþ. J.Rudoko Techninës paþangos keliu. Broliø Tilmansø Kaune ákurtos gamyklos istorijos bruoþai. Ðiai tematikai skirti ir VGTU prof. habil. dr. A.Alikonio Statybiniø organizacijø problemos, kurias spræsti padëjo VISI prieð 40 metø, asistento R.Brazio Automobiliø transporto katedros raida bei aukðèiau paminëtas konferencijos sumanytojo doc. dr. A.Nako praneðimas. Ádomus Vilniaus Gerosios Vilties vidurinës mokyklos, Vilniaus dizaino kolegijos mokytojo eksperto S.Saladþinsko praneðimas Nuo paminklo þuvusiems uþ Lietuvos nepriklausomybæ Ðiauliuose iki Prisikëlimo baþnyèios Kaune, kuris skirtas architekto Karolio Reisono ávairiapusei veiklai, svarbiausiems jo darbams aptarti. Mokslø akademijos bibliotekininkë dr. B.Railienë skvarbø þvilgsná nukreipë á Lietuvos istorijos atspindþius þenkliukuose ir jø gamybos raidà. Kartu surengë savo gausokos kolekcijos ekspozicijà. Praneðëja savo áþvalgas papildyti pasikvietë ir þenkliukø gamintojus kaunietá A.Jonuðauskà, telðietá V.Urbonavièiø. Pastarasis konferencijos dalyviams dovanojo ne vienà savo gamybos þenkliukà. Padaryti net trys grynai humanitarinës krypties praneðimai. Tai alytiðkës mokytojos V.Januðkevièienës Lietuvos kariuomenës generalinio ðtabo pulkininko Vaclovo Þadeikos (1889-1943) gyvenimo puslapiai, panevëþietës humanitarës S.Mikeliûnienës Ðakotos ir vaisingos veiklos asmenybë Kazimieras Masiliûnas (1902-1973) ir Panevëþio M.Karkos vidurinës mokyklos mokytojos ekspertës L.Lapinskienës Petro Bûtëno darbø svarba humanitariniams Lietuvos mokslams. Tai iðsami apþvalga apie mokslininko kalbininko darbus, kuris ypaè daug nuveikë sintaksës srityje. Net keturi praneðimai skirti baþnytinei tematikai. Tryliktojoje mokslo istorikø konferencijoje pastebimai pagausëjo humanitarinës tematikos praneðimø. Ir maþiau sulaukta praneðimø, kurie skirti statybos mokslø ir technikos raidai nagrinëti. Konferencija darbà pradëjo VGTU Senato posëdþiø salëje, o baigë universiteto bibliotekos Mokslo darbuotojø skaitykloje. Iðklausæ visus praneðimus, mokslo istorikai dar valandà kità prie puodelio kavos diskutavo, keitësi mintimis apie konferencijos ateitá. 9

Gyvenimas VGTU Laikas pinigai ágavo tikràjà prasmæ bibliotekose Asta VERBICKIENË Ðûkiu Uþdek savo solidarumo liepsnà! lapkrièio 5 dienà daugiau kaip 300 bibliotekø, skaityklø ir studijø saliø, esanèiø 15-oje Europos, Afrikos ir Amerikos ðaliø, prasidëjusi 7-oji solidaraus mokymosi olimpiada vyko iki gruodþio 5 dienos. Tai novatoriðka akcija plëtros labui ir solidarumo skatinimui. Ðios akcijos idëja kilo Ispanijos nevyriausybinei organizacijai Coopera Jóvenes para la Cooperación al Desarrollo ( Jaunimas uþ bendradarbiavimà plëtros labui ). Pirmoji Solidaraus mokymosi olimpiada vyko 2003 m. vasario 17 d. balandþio 16 d. Joje dalyvavo 436 moksleiviai ið Logronjo miesto, Ispanijoje. Ðie jaunuoliai mokësi 5124 valandas, kurios virto eurais. Pinigai buvo skirti vaikø namø statybai Lubango mieste, Angoloje. Ðiemet prie ðios solidarumo akcijos prisijungë ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto biblioteka. Visø bibliotekoje esanèiø aðtuoniø skaityklø darbuotojos buvo supaþindintos ir apmokytos dirbti su projektu. Studentai su dideliu susidomëjimu ásitraukë á ðià akcijà. Kiekvienas norintis dalyvauti joje eidavo á projektui skirtas mokymosi vietas (bibliotekas, skaityklas, studijø sales) ir, valstybiniø ar privaèiø rëmëjø dëka, savo mokymosi valandas paversdavo eurais. Dalyvauti buvo labai paprasta: atëjæs mokytis jaunuolis paimdavo projekto pinigus (simbolinius eurus) pagal planuojamà mokymosi valandø skaièiø. Praëjus ðiam laikui, prieð iðeinant, darbuotojas patvirtindavo, kad studentas ávykdë planus antspauduodavo arba pasiraðydavo banknotus ir ámesdavo juos á urnà. Kiekviena dalyviø mokymosi valanda Olimpiados metu virto vienu euru, skirtu ðvietimo projektui Angoloje finansuoti. Bibliotekos pavaduotoja kultûrai ir ryðiams su visuomene Sigutë Urbonavièienë dþiaugësi studentø aktyvumu dalyvaujant Solidaraus mokymosi olimpiadoje: Buvome maloniai nustebintos, kad dauguma studentø jau ið anksto þinojo apie Olimpiadà ir su dideliu entuziazmu sàþiningai uþdirbinëjo pinigus. Taèiau buvo ir tokiø, kurie nepatikliai teiravosi, ar nebus nuo jø sàskaitø nuskaièiuojami pinigai, dar kitus reikëjo paraginti ir papraðyti prisidëti prie nieko nekainuojanèio kilnaus tikslo. Klasikinë frazë laikas pinigai ðioje solidarumo olimpiadoje ágauna tikràjà prasmæ. Dar penkiose Vilniaus (ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bibliotekoje, Mykolo Romerio universitete, Vilnelës kultûros centre, Vilniaus apskrities Adomo Mickevièiaus vieðojoje bibliotekoje, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje) bei dviejose Kauno studijø salëse studentai galëjo dalyvauti 7-ojoje solidaraus mokymosi olimpiadoje. Anksèiau per vykusias ðeðias Solidaraus mokymosi olimpiadas buvo surinkta daugiau kaip 700 000 eurø, dalyvavo beveik 25 000 jaunuoliø. 7-osios solidarumo olimpiados metu buvo atvykusios Esther Gonzalez (atsakinga uþ visas Olimpiados salas) ir Idoia Moreno Jimenez (ji dirba su Olimpiados projekto rëmëjais). Jos priklauso organizacijai Coopera, kuri ir sugalvojo Olimpiados idëjà. VGTU bibliotekoje jos ëmë interviu ið darbuotojø, dirbanèiø prie projekto, filmavo, fotografavo. Ið tos medþiagos bus sukurtas informacinis vaizdo klipas apie Olimpiadà ir jos plëtrà Lietuvoje. Pasibaigus 7-ajai solidaraus mokymosi olimpiadai pakalbinome VGTU bibliotekos pavaduotojà kultûrai ir ryðiams su visuomene Sigutæ Urbonavièienæ kaip VGTU ásijungë á ðá projektà, kokie jo ðiømetiniai rezultatai ir ateities perspektyvos. Kam kilo idëja, kas paskatino prisijunti prie jau antràsyk Lie- tuvoje organizuojamos Solidaraus mokymosi olimpiados ir VGTU bib- liotekà? Ankstyvà pavasará sulaukëme vieðnios ið VðÁ Visuomenës kultûrinio ugdymo centro Izabele Gaullier. Ji yra ðio centro direktorë ir Olimpiados koordinatorë Lietuvoje. Ið jos suþinojome apie Solidaraus mokymosi olimpiadà. Net negalvodamos sutikome prisijungti prie 15- os Europos, Afrikos ir Amerikos ðaliø, kurios dalyvauja ðiame projekte. Kas apmokë bibliotekos skaityklø darbuotojas, kaip dirbti ðia- me projekte? Projekte dirba nemaþai savanoriø. Man asmeniðkai teko bendrauti su savanorëmis ið Ispanijos, kurios gyvena ir mokosi Lietuvoje. Pavyzdþiui, savanorës Mireia ir Maria yra VGTU pirmo kurso studentës. Jos papasakojo mûsø skaityklø darbuotojoms apie Olimpiadà, jos tikslus ir paaiðkino, kà turime daryti, kad padëtumëm tiems, kuriems reikia mûsø visø pagalbos. Kiek studentø dalyvavo ðiame projekte ðiemet ir kiek valan- dø jie praleido mûsø skaityklose? Mûsø biblioteka skyrë visas aðtuonias skaityklas, nes kuo daugiau studentø tuo daugiau mokymosi valandø, vadinasi, tuo daugiau ir pinigø. O pinigai ir yra pagrindinis ðios Olimpiados tikslas. Ið viso projekte dalyvavo 1534 studentai, kurie mokësi 3162 valandas. Maþiausiai studentø apsilankë Fundamentiniø mokslø fakulteto Informatikos skaitykloje 40. Jie mokësi 58 val. Daugiausia dalyviø sulaukëme Bendrojoje skaitykloje 790, kurie mokësi 2007,5 val. Architektûros fakulteto skaitykloje prie projekto prisijungë 235 studentai ir mokësi jie 330 val. Statybos ir Verslo vadybos fakultetø skaitykloje 131 studentas mokësi 131 val., Mokslo darbuotojø skaitykloje 129 studentai su 300 valandø, Mechanikos ir Transporto inþinerijos fakultetø skaitykloje 113 studentø uþdirbo 173,5 euro. A.Gustaièio aviacijos instituto skaitykla 50 studentø ir 66 valandos, o Elektronikos fakulteto skaitykla 46 studentai su 66 mokymosi valandomis. Labai dþiaugiuosi uþ sàmoningus mûsø studentus. Ar projekto metu pagausëjo 10

skaitytojø jûsø bibliotekoje? Gal kiti, uþuot dirbæ namuose, specialiai ëjo á skaityklas, kad uþdirbtø eurus projekto tikslui ðvietimo pro- jektui Angoloje? Skaitytojø trûkumu negalime skøstis, taèiau jø srautai bûna nevienodi. Per begalæ metø pastebëjome, kad studentø ypaè padaugëja prieð sesijas. Kadangi Olimpiadai buvo pasirinktas labai geras laikas nuo lapkrièio 5 iki gruodþio 5 d., kai studentai atsiskaito darbus, pradeda ruoðtis egzaminams, tai jø apsilankë tikrai nemaþai. O kai jie ruoðiasi kaþkokiems darbams, tai yra tokiø, kurie atëjæ mokosi net po 8 val. Specialiai mes jø neklausëme ar atëjo bûtent dël projekto, bet keletas studentø apie Olimpiadà jau þinojo. Malonu, kad niekas neatsisakë dalyvauti, noriai pildë savo duomenis, pasiraðinëjo ant simboliniø eurø. Ar ir kitàmet jungsitës prie ðito projekto? Jeigu bûsime pakviestos tikrai neatsisakysime. Manau, kad ir mums, ir mûsø studentams malonu þinoti, kad visiðkai nesunkiai galime prisidëti prie to, kad kaþkur toli, tokie patys jauni þmonës galëtø atsisësti uþ mokyklinio suolo. 11

Istorija ir mes LEMTINGI METAI... Vytautas PLAKYS Studijø direkcijos direktorius Lemtingi metai 1988-ieji Sàjûdþio gimimas 2009-ieji tai metai, kada paþymëjome Lietuvos vardo tûkstantmetá, Baltijos kelio dvideðimtmetá, tai metai, kada Vilniaus Gedimino technikos universitetas paþymi prasmingà sukaktá 40 metø, kai 1969 metais Vilniuje ákurta savarankiðka aukðtoji technikos mokykla Vilniaus inþinerinis statybos institutas. 1989-øjø rugpjûèio 23-àjà, susikibæ rankomis á gyvàjà grandinæ, stovëjome Baltijos kelyje. Sàjûdþio paraginti gausiai rinkomës tà dienà á Saulëtekio rûmø aikðtelæ, kurioje laukë VISI autobusas LAZ as. Vykome autobusu, nes tuo metu dar daug kas neturëjo nuosavø automobiliø, autobusas buvo patogus ir tuo, kad galëjome savo tautines vëliavas ásineðti á autobuso salonà. Instituto Centriniø rûmø stalius parûpino vëliavoms ilgus kotus, kad galëtume aukðtai iðkelti vëliavas. Mes atsiveþëme 2 dideles vëliavas. Mûsø instituto dislokacijos vieta buvo numatyta 21 kilometras uþ Vilniaus link Ðirvintø Vilniaus Panevëþio automagistralëje. Iðvykome anksèiau, bet jau ásukant á automagistralæ, buvo labai daug automobiliø, atrodë, kad visi vilnieèiai pajudëjo á kelià, palikæ atostogas, palikæ darbus, palikæ poilsá soduose... Ðiandien, po 20-ies metø, liko prisiminimai, viltis ir tikëjimas, ir... atskiros buvusios gyvos grandinës grandys, kuriø jau sujungti nepavyko. Straipsnio autoriaus nuotraukose autentiðki kadrai ið tuometinio VISI Baltijos kelio. Grupë VISI atstovø Baltijos kelyje (ið kairës): R.Èechavièius, E.K.Zavadskas, A.Kudzys, P.Juðkevièius ir J.Dilba Vykstame á Baltijos kelià, taip atrodë automobiliø kolona pro autobuso langà Þengiame á þaliàjà juostà, tam, kad susikibæ rankomis sudarytume gyvàjà Baltijos kelio grandinæ 12

... 40 savarankiðkos universitetinës veiklos metø Savo kelià mûsø aukðtoji mokykla pradëjo 1956 metais, kai Kauno politechnikos instituto Vakariniame fakultete buvo ásteigtas Vilniaus vakarinis skyrius. 1960 metais ðis skyrius pertvarkytas á KPI Vilniaus vakariná fakultetà. Po metø KPI Vilniaus fakultetas tapo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialu su dieniniu ir vakariniu skyriais. 1969 m. liepos 31 d. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialas pertvarkytas á savarankiðkà aukðtàjà technikos mokyklà Vilniaus inþineriná statybos institutà. Pirmuoju rektoriumi tapo profesorius Aleksandras Èyras, prorektoriumi mokymo reikalams docentas Romualdas Jonuðas, prorektoriumi mokslo reikalams docentas Gediminas Marèiukaitis, prorektoriumi administracijos-ûkio reikalams inþinierius Jonas Þemkus. Savo savarankiðkà veiklà pradëjusiame institute buvo 4 fakultetai: Statybos ekonomikos, Miestø statybos, Mechaninës technologijos ir Prietaisø gamybos, - 28 katedros, per 290 dëstytojø, ið kuriø treèdalis turëjo mokslinius laipsnius ir vardus, ir 4365 studentai, ið kuriø 1939 studijavo dieniniame ir 2426 vakariniame skyriuje. Statybos ekonomikos fakulteto dekanu tapo docentas Viktoras Kruðinskas, ðio fakulteto prodekanais docentas Audronis Kvedaras ir docentas Henrikas Gylys. Fakultete buvo rengiami statybos ekonomikos ir organizavimo bei pramoninës ir civilinës statybos specialybiø inþinieriai. Miestø statybos fakulteto dekanu buvo paskirtas docentas Bronius Sidauga. Fakultete buvo 3 specialybës: miestø statybos; automobiliø keliø; inþinerinës geodezijos. Mechaninës technologijos fakulteto dekanu buvo paskirtas docentas Borisas Liaudis, ðio fakulteto prodekanais docentas Kazimieras Markauskas ir vyr. dëstytojas Vaclovas Klimavièius. Ðiame fakultete buvo daugiausia specialybiø 7, tai: automobiliø transporto; automobiliø transporto ekonomikos ir organizavimo; statybos ir keliø maðinø bei árenginiø; suvirinimo árenginiø ir technologijos; maðinø gamybos procesø automatizavimo; maðinø gamybos technologijos ir maði- nø gamybos pramonës ekonomikos ir organizavimo. Prietaisø gamybos fakulteto dekanu tapo vyr. dëstytojas Èeslovas Teiðerskas, o prodekanu vyr. dëstytojas Leonas Janulionis. Fakultete studijavo elektros pavarø ir gamybos árenginiø automatizavimo, radijo aparatûros konstravimo ir gamybos bei garso technikos specialybiø studentai. 1971 m. rugsëjo 1 d. VISI ásteigtas Architektûros fakultetas, kuriame buvo keturios katedros. Fakulteto dekano pareigas laikinai ëjo doc. Jurgis Vanagas, o nuo 1971 m. rugsëjo mën. profesorius Antanas Spelskis. Vilniaus inþineriniame statybos institute 1975 metais jau studijavo 5221 studentas. Institutas tapo viena prestiþiðkiausiø aukðtøjø mokyklø Lietuvoje. Stojanèiøjø nuolat daugëjo, 1975 m. á visø studijø formø I kursà buvo priimta 830 stojanèiøjø, po penkeriø metø 1980 m. 1006 pirmakursiai, o 1985 m. 1048. Vilniaus inþinerinio statybos instituto istorijoje paþymëtinas laikotarpis 1976 1984 metai, kai bendras studentø skaièius buvo apie 6700, tai buvo stabiliausias aukðtøjø studijø laikotarpis. 1985 m. prasidëjus S. Gorbaèiovo erai studijas pradëjo átakoti studentø ðaukimai á armijà, todël pradëjo maþëti studentø skaièius ir 1985 metais studijavo tik 5865 studentai. Padëtis pagerëjo tik 1990 metais, VISI tuo metu studijavo 6300 studentø. 1989 m. rugsëjo 1 d. Vidaus reikalø ministerijos rûmuose buvo iðkilmingai paminëtas VISI dvideðimtmetis. Prieðais Saulëtekio rûmø Centriná korpusà ðiai datai paþymëti pasodintas àþuoliukas. Ðis jubiliejus reiðkë mûsø aukðtosios mokyklos tam tikros epochos pabaigà. 1989 m. VISI aktyviai veikë Lietuvos Persitvarkymo sàjûdþio rëmimo grupë, kurios nariai iniciavo naujo VISI statuto parengimà. 1990 metai buvo lemiami Vilniaus inþinerinio statybos instituto gyvenime. VISI LPS rëmimo grupei spaudþiant, 1990 m. sausio pabaigoje atsistatydino rektorius VISI ákûrëjas prof. akad. Aleksandras Èyras. 1990 m. vasario 7 d. ávyko naujo rektoriaus rinkimai. VISI antruoju rektoriumi buvo iðrinktas profesorius Edmundas Kazimieras Zavadskas. Pasikeitë ir prorektoriai. Jais tapo: prof. Z.Kamaitis; doc. P.Juðkevièius, doc. A. V.Valiulis, inþ. J.Grabys. 1990 metais institutas turëjo 6 fakultetus: Architektûros, Miestø statybos, Komunalinio ûkio, Mechaninës technologijos, Statybos bei Inþinerinës ekonomikos. Prasidëjo studijø reforma bei paties instituto reorganizavimas ir pertvarkymas á universiteto tipo aukðtàjà mokyklà. Universiteto rektoratas perþiûrëjo rengiamø specialistø studijø kryptis, ávedë naujas studijø programas, prisitaikydamas prie naujø nepriklausomos valstybës ûkio keliamø reikalavimø. 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu, nuo 1990 m. lapkrièio 1 d. Vilniaus inþinerinis statybos institutas reorganizuotas á Vilniaus technikos universitetà. Vilniaus inþineriniam statybos institutui tapus Vilniaus technikos universitetu, nuo 1990 iki 2000 metø kai kurie fakultetai buvo reorganizuoti arba ákurti nauji: Verslo vadybos, Fundamentiniø mokslø, Transporto inþinerijos fakultetai, Aviacijos institutas, Tarptautiniø studijø centras, o Aplinkos inþinerijos fakultetas sujungë Miestø statybos ir Komunalinio ûkio fakultetus, Elektronikos fakultetas atsiskyrë nuo Kauno politechnikos instituto ir prisijungë prie VTU. Nuo 1990 metø organizuojama dvipakopë studijø sistema. Á I kursà priimami buûsimieji bakalaurai, kurie studijuoja pagal 4 metø studijø programas. Jas baigia 1994 m. Tais metais universitetà baigë pirmieji 428 bakalaurai. 807 inþinieriai baigë pagal inþinerines penkeriø metø studijø programas, ið viso 1235 absolventai. Ði jungtinë I pakopos laida buvo didþiausia iki 2000 metø. 2000 metais pagrindiniø studijø absolventø laida pralenkë jà, universitetà baigë 1326 I pirmos pakopos absolventai. Nuo 1991 metø organizuojamos II pakopos magistrantûros studijos, tai buvo dràsus naujojo universiteto rektoriaus 13

Istorija ir mes prof. E.K.Zavadsko sprendimas, leidæs Vilniaus technikos universitetui tapti pirmuoju universitetu, turinèiu magistrantûros studijas Lietuvoje. Á magistrantûrà buvo priimami patys geriausi I pakopos absolventai, baigæ VTU dar pagal penkeriø metø studijø programas. Tai leido anksèiau pradëti magistrø rengimà, nelaukiant 1994 metø, kada universitetà baigë pirmieji bakalaurai. Statybos bei Mechaniko fakultetai buvo pirmieji, organizavæ magistrantûros studijas 1991 m., á Statybos fakultetà buvo priimta 17, á Mechanikos fakultetà 6 magistrantai. 1993-1994 metais jau buvo iðleidþiami pirmieji antrosios pakopos studijø absolventai magistrai. Pirmoji didelë magistrø laida baigë 1995 metais 101. 1996-1998 m. kasmet buvo iðleidþiama apie 250 magistrø, o 1999 m. baigë 453, 2000 m. 542 magistrai. Vilniaus inþinerinis statybos institutas per pirmàjá savo veiklos 20-metá uþëmë tvirtas pozicijas Lietuvos aukðtajame moksle. 1990 m. bendras VISI studentø skaièius siekë apie 10 proc. visø Lietuvos studentø. Antrajame veiklos 20-metyje 1992-1995 metø laikotarpis Lietuvos aukðtosioms mokykloms buvo nelengvas. Daugelis tø metø abiturientø ieðkojo lengvo uþdarbio ir nestojo á aukðtàsias mokyklas, o ástojusieji nesistengë gerai mokytis ir didelei daliai studentø teko iðeiti ið VTU. Maþai studentø Lietuvoje buvo ir 1993 m. tik 51 tûkstantis, maþiausiai tais metais studentø studijavo ir VTU tik 4,5 tûkstanèio. 1993 m. Respublikoje, palyginti su 1991 m., studentø skaièius sumaþëjo net 16 tûkstanèiø, o mûsø universitete daugiau kaip tûkstanèiu. VTU rektoratas ir Studijø direkcija aktyviai dirbo reformuodami studijas: ákurti nauji fakultetai, organizuotos naujos studijø programos; modernizuotos klasikinës programos paskatino abiturientus rinktis studijas technikos universitete, ir 1995 m. VTU studentø skaièius pasiekë 1991 m. lygá. 1997 m. rugsëjo 1-àjà á universitetà susirinko daugiau kaip 7 tûkst. studentø. Bendras studentø skaièius Lietuvoje 2000- aisiais pasiekë 95,6 tûkstanèio, ið jø 10,2 tûkstanèio, arba 10,63 proc., buvo VGTU studentai. Per beveik deðimt metø Lietuvos studentø skaièius universitetinëse aukðtosiose mokyklose iðaugo nuo 95,6 tûkstanèiø iki 149 tûkstanèiø, t. y. padidëjo 35,8 proc., VGTU nuo 10,2 tûkstanèio padidëjo iki 16,5 tûkstanèio, t.y. 38,2 proc. 1996 metai universiteto gyvenime paþymëti kaip garbingo Lietuvos DK Gedimino vardo suteikimo metai. 1996 m. rugpjûèio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 991 Vilniaus technikos universitetui suteiktas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino vardas. Ðis vardas buvo suteiktas paþymint 40- àsias aukðtøjø technikos studijø Vilniuje pradþios metines. Vilniaus technikos universitetas buvo pirmoji valstybinë institucija, kuriai buvo suteiktas ðis garbingas vardas. Rugsëjo 3 d. Nacionalinëje filharmonijoje iðkilmingai paminëtas VGTU Studentø skaièius 1969-2009 metais 40-meèio jubiliejus. Á iðkilmes atvyko pirmasis VISI rektorius prof. akademikas Aleksandras Èyras, daug VISI dirbusiø garbingø profesoriø, docentø, dëstytojø ir darbuotojø. Po iðkilmingo minëjimo koncertavo specialiai tam renginiui susirinkusi Hiperbolë, jos muzika ir dainos skambëjo taip pat jaunatviðkai, kaip prieð 20 metø. Vilniaus inþinerinis statybos institutas per 40 metø, plësdamas fakultetø ir katedrø mokymo ir laboratorinæ bazæ, didindamas studijø programø skaièiø ir jø pasirinkimà, formuodamas naujas mokslo tyrimo kryptis, keisdamas savo statusà ir pavadinimus, nuëjo kelià nuo VISI iki Vilniaus Gedimino technikos universiteto, turinèio garbingà Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio Gedimino vardà. Studentø padaugëjo nuo 4365 studentø 1969 m. iki 16549 2008 m. 2002 m. birþelio 20-oji þymi data Vilniaus Gedimino technikos universiteto raidoje. Tà dienà VGTU Senatas susirinko, kad iðrinktø naujai kadencijai naujà universiteto rektoriø. Kandidatais rektoriaus pareigoms uþimti buvo iðkelti du asmenys: prof. habil. dr. R.Ginevièius ir prof. habil. dr. A.V.Valiulis. Kandidatai á rektoriaus postà savo programose pateikë detalià universiteto iðorës ir vidinës aplinkos analizæ, aptarë ávairiø veiksniø privalumus, ágyvendinimo galimybes ir konkreèius veiksmus. Suskaièiavus balsus, rinkimø komisijos pirmininkas prof. R.Palðaitis praneðë, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi iðrinktas profesorius habilituotas daktaras Romualdas Ginevièius. Naujai iðrinktasis rektorius nuo 2002 m. rugsëjo 1 d. pakeitë ðiame atsakingame ir nelengvame darbe profesoriø habilituotà daktarà, Lietuvos mokslø akademijos nará-korespondentà Edmundà Kazimierà Zavadskà, sëkmingai dirbusá ðiame poste nuo 1990 m. vasario 7 d. 2002 m. birþelio 27 d. vykusiame Senato posëdyje patvirtinti prorektoriai bei ávesta nauja pareigybë pirmasis prorektorius. Juo patvirtintas prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. Panaikinta administracijos prorektoriaus pareigybë. Vietoj jos ávesta kanclerio pareigybë. Kancleriu patvirtintas doc. dr. Arûnas Komka. Infrastruktûros ir uþsienio ryðiø prorektoriumi tapo prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas Valiulis, studijø prorek- 14

toriumi doc. dr. Alfonsas Daniûnas, mokslo prorektoriumi prof. habil. dr. Raimundas Kirvaitis. 2006 m. infrastruktûros ir uþsienio ryðiø prorektoriø prof. habil. dr. A.V.Valiulá pakeitë plëtros prorektorius doc. dr. Liudvikas Rimkus. 2006 m. rugsëjo 28 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas atðventë 50-àsias aukðtøjø technikos studijø Vilniuje pradþios metines. Renginys buvo tikrai auksinis, vyko vienoje didþiausiø Vilniaus sporto ir renginiø arenø Siemens. Tribûnose gausiai susirinko studentø ir absolventø. Parteryje vietos buvo skirtos Senato nariams ir sveèiams. Renginyje aktyviai dalyvavo choras Gabija, ansamblis Vingis ir kiti kolektyvai. Nudþiugino atgimusio Ðiupinio miniatiûros, buvusio puèiamøjø orkestro Inþinerija muzika. Po iðkilmingosios dalies ir koncerto ávyko vakaronë studentams, kurioje koncertavo þymus Lietuvos estrados atlikëjai. Naujojo rektoriaus darbo laikotarpiu Lietuva tapo Europos Sàjungos nare, o VGTU Europos Sàjungos universitetu. Rektorius prof. Romualdas Ginevièius viename ið praneðimø paþymëjo: Ðiø dienø realijos iðkelia naujus aukðtus reikalavimus. Esame Europos Sàjungoje, ásitraukiame á bendrà tiek studijø, tiek ir mokslo erdvæ, todël turime tapti lygiaverèiais partneriais geriausioms uþsienio aukðtosioms mokykloms. Tokie bûsime, jeigu didinsime savo konkurentabilumà. Prasidëjo naujas universiteto plëtros ir aktyvios veiklos, kuriant naujas studijø programas ir mokslo kryptis etapas. Prof. habil. dr. Romualdas Ginevièius ryþtingai ëmësi stiprinti mokslo ir studijø bazæ naujø studijø programø ir specializacijø kûrimui ir esamø tobulinimui. 2008 metais Vilniaus Gedimino technikos universitetas dalyvavo Europos universitetø asociacijos (EUA) instituciniame vertinime. EUA vertinimo grupë savo ataskaitoje paþymëjo palankø ispûdá apie Universitetà, darbo organizavimà jame, personalo motyvacijà ir dalyvavimà Bolonijos procese. VGTU veiklos savianalizë ákûnijo svarø universiteto apsisprendimà: (a) plësti suvokimà Europos kontekste (Bolonijos procesas), (b) patikrinti moksliniø tyrimø ágûdþius, (c) nustatyti kriterijus ir (d) atpaþinti stipriàsias bei silpnàsias savybes, kuriø reikia vidaus tobulinimo veiklai kontroliuoti. Vertintojai paþymëjo, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas turi keletà svarbiø tobulëjimo iðtekliø ateityje. Pirma, studentai teigiamai atsiliepë apie studijø aplinkà. Antra, yra impulsas stiprinti mokslinius tyrimus. Treèia, Universitetas ágyvendina profesionalø poþiûrá, uþtikrinantá kokybæ. Ketvirta, Universitetas numatë plëtros procesà ir já ágyvendina. 2009 m. aukðtojo mokslo reforma turëjo svarios átakos priëmimui á I ir II studijø pakopø I kursà. Pasikeitus finansavimo sàlygoms, mûsø universitetas tapo antruoju universitetu po Vilniaus universiteto pagal populiarumà tarp labai gerai ir gerai baigusiøjø vidurines mokyklas abiturientø ir gavusiø studijø krepðelius valstybës finansuojamoms vietoms uþimti. Á Vilniaus universitetà ir VU tarptautinio verslo mokyklà su valstybës krepðeliais ástojo 3196 abiturientai; á VGTU 2004 ; á KTU 1547, á VDU 825, á MRU 679, á KU 647, á KMU ir VPU ástojo po 555 abiturientus, á VDA 306, á LÞÛU 223 abiturientai ir t.t. Ástojusieji á VGTU valstybës finansuojamas vietas sudaro 17,25 proc. nuo visø 11,6 tûkstanèio I pakopos I kurso valstybës finansuojamø studentø. Tai labai geras rodiklis, palyginus su tuo, kad VGTU studijuoja tik 11 proc. visø Lietuvos universitetø studentø. Toks stojanèiøjø pasirinkimas sudaro geras prielaidas VGTU finansavimui ðiø laikø finansinës krizës laikotarpiu ir ateityje. Studentø priëmimo kitimas per 40 metø labai aiðkiai matyti ið diagramos p.16. Pirmojo VISI 20-meèio laikotarpiu priëmimas vyko tik á I pakopos studijø pirmà kursà. Diagramoje pateikti apibendrinti priimtøjø á dieniniø, vakariniø ir neakivaizdiniø studijø I kursà skaièiai. Daugiausia studentø buvo priimama antrajame instituto deðimtmetyje. Stojanèiøjø skaièius labai buvo sumaþëjæs po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo. 1991 m. á VTU pirmà kursà priimta 900 studentø, o 1992 m. tik 705. Stojanèiøjø pradëjo daugëti nuo 1993 m., kai á I studijø pakopà buvo priimti 1303 busimieji bakalaurai ir 180 pirmo kurso magistrantø, ið viso 1483 studentai. 2000 metais á universiteto pirmà kursà buvo priimta 3880 studentø, ið jø á I pakopos studijas 2635 pirmakursiai, á II pakopos studijas 1245. 2008 m. buvo priimta daugiausia studentø. Á universitetà ástojo 5 124 pirmos ir antros studijø pakopø studentai. Á bakalauro ir vientisøjø studijø pirmàjá kursà priimta 3 582, á magistrantûros ir specialiàsias profesines studijas 1 542 studentai. Daugiausia studentø 2008 m. priimta á Statybos fakultetà 1 066 studentai, ið jø 685 á I pakopà ir 381 á II pakopà, kiek maþiau á Aplinkos inþinerijos fakultetà 852, ið jø 629 á I pakopà ir 223 á II pakopà, nedaug atsilieka ir Verslo vadybos fakultetas 765 studentai, ið kuriø á I pakopà priimta 496 studentai, o á II pakopà priimta 269 studentai. 2009 m. á VGTU priimta 4373 studentai, á pirmos pakopos pirmà kursà 2899 abiturientai, á I pakopos iðlyginamàsias studijas 257 kolegijø absolventai ir 1217 antros pakopos I kurso magistrantø. Bendras priimtøjø skaièius lyginant su 2008 m. sumaþëjo 14,7proc. Sumaþëjimà lëmë maþesnis ástojusiø á mokamas vietas studentø skaièius tiek I, tiek ir II pakopoje. Mokanèiø uþ studijas studentø sumaþëjo dël beveik dvigubai padidëjusiø studijø kainø ir didelio priëmimo 15

Istorija ir mes á socialiniø mokslø programø mokamas vietas kituose universitetuose. Universitete 2008 m.spalio 1 d. ið viso studijavo 16 549 studentai ir 263 doktorantai. Pagrindiniø studijø dieniniame, vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuose studijavo 13 573 studentai. Vientisosiose studijose 79 studentai. Magistrantûros ir specialiosiose profesinëse studijose 2 897 studentai. 2009 metais sumaþëjus stojanèiøjø á I ir II pakopø pirmàjá kursà, sumaþëjo ir VGTU studentø skaièius. 2009 m. spalio 1 d. universiteto visose studijø formose ið viso studijavo 15 689 studentai, I pakopos studijose 13 056, II pakopos studijose 2 633 studentai. 2008 m. daugiausia studentø studijavo technologijos mokslø studijø srityje 11 116 studentø, antra didelë studentø dalis socialiniø mokslø studijø srityje 3 648 studentai. Fizinius mokslus studijavo 1 239, menus 533, biomedicinos mokslus 13 studentø. Skiriamasis VGTU bruoþas plëtros dinamika. Tai padëjo universitetui ásitvirtinti tarp didþiausiø ir prestiþiðkiausiø ðalies universitetø. 2009 m. universitete yra 8 fakultetai: Aplinkos inþinerijos 2736 studentai, Architektûros 524, Elektronikos 1397, Fundamentiniø mokslø 1431, Mechanikos 1177, Statybos 3283, Transporto inþinerijos 2027, Verslo vadybos 2682; 2 studijø institutai: A. Gustaièio aviacijos institutas 359 studentai ir Humanitarinis institutas; 3 studijø centrai: Tarptautiniø studijø 73 studentai, Nuotoliniø studijø ir Kokybës vadybos. Universiteto 59 katedrose dirba 1028 pedagoginiai ir mokslo darbuotojai, ið jø: 120 habilituoti daktarai ar profesoriai bei 528 daktarai ar docentai. Mokyklos absolventai þinomi ðalies politikai, vadovai, nusipelnæ gamybininkai. Vilniaus Gedimino technikos universitetas architektø, informatikø, vadybininkø, elektronikos, mechanikos statybos, keliø, transporto ir kitø inþinerijos krypèiø specialistø rengimo centras. Gerinti absolventø rengimo kokybæ padeda glaudûs ryðiai su gamybininkø konfederacijomis, asociacijomis, ámonëmis. Kasmet daugëja katedrø ir gamybiniø organizacijø bendradarbiavimo sutarèiø. Priëmimo kitimas 1969-2009 metais Vilniaus Gedimino technikos universitetas suteikia bakalauro ir magistro laipsnius bei profesines kvalifikacijas pagal ðias studijø sritis: technologijos mokslø, socialiniø mokslø, biomedicinos mokslø, menø, fiziniø mokslø. Pirmuosius 77 inþinierius KPI Vilniaus filialas iðleido 1962 metais. Nuo pirmosios laidos iki VISI ákûrimo 1969 m. buvo parengti 1 945 specialistai su aukðtuoju iðsilavinimu. Per oficialø Vilniaus inþinerinio statybos instituto gyvavimo laikotarpá 1970 1990 metais parengta 18023 architektai, ekonomistai, inþinieriai. Naujasis technikos universitetas 1990 1996 metais á gyvenimà iðleido 5 607 absolventus, ið kuriø 4 902 baigë I pakopos studijas ir ágijo inþinieriaus arba bakalauro diplomà. Antros pakopos studijas per tà laikotarpá baigë 705 absolventai, ið jø 452 ágijo magistro laipsná, 253 absolventai baigë specialiàsias profesines studijas. 2008 m. universiteto baigimo diplomus gavo 3 142 absolventai, ið jø: 2 230 bakalauro, 912 magistro ir specialiøjø profesiniø studijø. 2009 metais VGTU baigë didþiausia absolventø laida 2009 m. ástojusiøjø á valstybës finansuojamas vietas abiturientø skaièius pagal universitetus 16

per visà universiteto istorijà 3434 absolventai, I pakopos studijas baigë 2456 bakalaurai ir inþinieriai, II pakopos studijas baigë 978 magistrai. Nuo 1997 metø VGTU diplomus gavo 29295 absolventai, ið jø: 20002 bakalauro ir inþinieriaus su aukðtuoju iðsilavinimu diplomus ir 10045 magistro ir specialiøjø profesiniø studijø baigimo diplomus. Nuo 1956 m. mûsø Universiteto diplomus gavo 52 414 absolventø. 2008 metais buvo áteiktas 50 tûkstantasis diplomas. Jo savininke tapo Aplinkos inþinerijos fakulteto absolventë energetikos magistrë Evelina Trutnevytë, jai áteiktas magistro diplomas su pagyrimu. 2008-2009 m. m. VGTU pirmos pakopos ir vientisosios universitetinës studijos vyko pagal 44 studijø programas, antros pakopos magistrantûros ir specialiosios profesinës studijos pagal 51 studijø programà. Tai leido padidinti studentø priëmimà, sparèiai didëjo studentø skaièius, sutelktomis universiteto dëstytojø ir darbuotojø jëgomis kasmet buvo parengiama þymai daugiau I ir II pakopø absolventø. Antroji pagal populiarumà Lietuvos aukðtoji mokykla VGTU su optimizmu þvelgia á ateitá, á 2010 metus, kada kovo 11-àjà paþymësime Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo ir spalio 31 d. universiteto statuso suteikimo dvideðimtàsias metines. Absolventø laidos 1969-2009 metais Gerø, kûrybingø ir darbingø Naujøjø 2010 metø! Redos Bernotaitës nuotr. 17

Gyvenimas VGTU Priaugæ svorio su ERASMUS Gruodþio 1-3 dienomis VGTU vyko ERASMUS dienos Priauk svorio su ERASMUS. Plaèiau apie ðá tradiciná renginá dalijosi mintimis VGTU Tarptautiniø programø koordinatorë Valentina Omelèenko. - Norëèiau papraðyti plaèiau pakomentuoti ðûkio Priauk svorio su ERASMUS idëjà. Kaip ji gimë? - Idëja populiarinti ERASMUS programà naudojant ðûká Priauk svorio su ERASMUS gimë 2008 m. organizuoto konkurso metu. Ilgai màstëme, kas gi yra ERASMUS programa studentui, dëstytojui, administracinio personalo atstovui ir kaip visà ERASMUS patirties skalæ sutalpinti á vienà frazæ. Bandëme diskutuoti su ávairiomis reklamos agentûromis, taèiau jø atstovai nepagavo visø programos aspektø. ERASMUS programa tai ne tik akademinës praktikos patirtis, bet ir iððûkiai, kurie kiekvienà jos dalyvá priverèia kitaip paþvelgti á save, aplinkà ir á savo ateitá. Tuomet nusprendëme kreiptis pagalbos á mûsø universiteto studentus. Surengëme konkursà ir praðëme jø sukurti ðûká bei logotipà, kurie labiausiai atsispindëtø programos esmæ. Po konkurso dar kartà ásitikinome, kad VGTU studentai yra be galo kûrybingi, puikiai jauèiantys ir gebantys perteikti programos dvasià. Beveik visi pateikti darbai buvo iðleisti ir iki ðiol naudojami ERASMUS programos populiarinimui. Konkursà laimëjo studentë Simona Kðenavièiûtë, Verslo vadybos fakulteto magistrantë. Bûtent jos pasiûlyta koncepcija papuoðë mûsø ERASMUS stendà. 2007/ 2008 mokslo metais Simona dalyvavo ERASMUS studijø programoje, studijavo Tralee technologijos institute (Airijoje). Ðûkis Priauk svorio su ERASMUS tai kvietimas dalyvauti ðioje programoje, kuri kiekvienam padës priaugti svorio atsiveriant naujoms galimybëms, priimant naujus iððûkius, ágyjant tarptautinës patirties, pasitikëjimo savimi bei savo jëgomis. - Ar pakankamai aktyvûs buvo VGTU studentai? Turiu omenyje ne tik jø domëjimàsi renginio ðurmuliu, bet ir informacija, susitikimais su kitø ðaliø studentais. - Ðiais metais pirmà kartà renginio metu organizavome ERASMUS studijø mugæ. Partneriø praðëme prieð pusantro mënesio atsiøsti dalomàjà medþiagà apie savo institucijas, siûlomas programas. Studentai turëjo galimybæ gauti daugiau informacijos apie universitetus, kuriuose galëtø studijuoti pagal ERASMUS programà, suþinoti, kaip iðvykti praktikai, prisijungti prie ðaunios VGTU Mentoriø komandos. Jie galëjo bendrauti su studentais ið ávairiø Europos Sàjungos ðaliø, atvykusiais studijuoti á VGTU pagal ERAS- MUS programà, taip pat gauti uþsienio partneriø atsiøstà literatûrà apie studijø galimybes ðiose institucijose. Labai stebino ir dþiugino tai, kad ypatingà dëmesá ERASMUS programai skyrë mûsø pirmo kurso studentai, kurie turi galimybæ dalyvauti ERASMUS atrankoje ðiø akademiniø metø vasará ir iðvykti ERASMUS studijoms ketvirto semestro metu. - Jau ne pirmus metus Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra vienas tarp pirmøjø ðalyje pagal studentø ir dëstytojø mainus. Kokio derliaus sulaukëte 2008/2009 mokslo metais? - Studijuoti á uþsienio ðaliø universitetus iðvyko 391 VGTU studentas, 98 mûsø universiteto auklëtiniai sveèiose ðalyse atliko praktikà. Studijuoti á VGTU atvyko ðimtu maþiau: 291 studentas, 9 jaunuoliai Lietuvoje atliko praktikà. Praëjusiais mokslo metais tobulintis á uþsiená buvo iðvykæ 113 dëstytojø ir 21 administracinio personalo atstovas. Daugiausia studentø ERASMUS praktikai 2008/2009 m. m. iðvyko ið Architektûros, Statybos bei Verslo vadybos fakultetø, tuo tarpø studijoms iðvyko daugiausia studentø ið Verslo vadybos ir Statybos fakultetø. Labai aktyviai ERASMUS programoje, tiek studijø, tiek praktikos veiklose, dalyvauja Architektûros fakulteto studentai. Dþiugina ir ERASMUS dëstytojø programos mobilumo rodikliai. Ypaè aktyviai programoje 2008/2009 m. m. dalyvavo Aplinkos inþinerijos, Statybos ir Verslo vadybos fakultetø dëstytojai. Tæsinys - psl. 39 18

Urbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldas naujiena urbanistikoje Asta VERBICKIENË Lapkrièio 12 dienà Gedimino klube pristatyta viena naujausiø VGTU leidyklos Technika iðleistø monografijø DALIOS DIJOKIENËS knyga lietuviø ir anglø kalbomis Urbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldas/urban Heritage of Historical Suburbs. DALIA DIJOKIENË architektë urbanistë, humanitariniø mokslø daktarë, eina docento pareigas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektûros fakulteto Urbanistikos katedroje. Moksliniai Dalios interesai: miesto plëtros uþ senojo miesto ribø urbanistiniai ypatumai, istoriniai priemiesèiai. Dalios Dijokienës poþiûris á monografijos leidybà buvo labai rimtas, todël su ja dirbti buvo tikras malonumas. Dalia pati kruopðèiausia autorë, su kuria teko dirbti, ji nepatingëjo paveikslus papildyti detalëmis, iðverstomis á anglø kalbà, kai monografijos leidyba jau buvo ápusëjusi, pristatydama monografijà Gedimino klube apie autoræ labai nuoðirdþiai atsiliepë leidyklos Technika direktorë Eleonora Dagienë. Daugeliu klausimø mes sutarëme, todël darbas vyko sklandþiai ir rezultatu dþiaugiamës abi. Iðleista monografija, mano nuomone, atitinka visus leidybos standartus. Monografija yra nauja ir originali tuo, kad joje priemiestis tiriamas kaip savita urbanistinë struktûra. Vertinga yra ir tai, kad apþvelgiama ir palyginama ne tik Lietuvos, bet ir keliø Europos miestø istoriniø centrø bei priemiesèiø raida. Atlikus Lietuvos miestø istoriniø priemiesèiø istorinës-urbanistinës raidos tyrimus ir sugretinus gautus rezultatus, pirmà kartà siekta nustatyti ðiø teritorijø tipus pagal kilmæ, pagal urbanistinæ raidà; apibrëþia- mas formavimosi laikotarpis ir veiksniai, lëmæ raidos ypatumus; iðskiriama ir pagrindþiama ðiø teritorijø istorinë-kultûrinë vertë. Monografija skirta paveldosaugos specialistams, urbanistams, architektams mokslininkams, projektuotojams, akademiniam jaunimui. Istoriniais priemiesèiais susidomëjau daugiau nei prieð deðimt metø. Magistratûros studijø metu teko daryti ne vienà kursiná projektà, vienas ið jø buvo kvartalo rekonstrukcija, o tas kvartalas kaip tik ir buvo viename ið Vilniaus istoriniø priemiesèiø (teritorija uþ Auðros vartø). Projektui vadovavæs dëstytojas iðsakë tokià mintá: Èia gi uþ miesto gynybinës sienos, daryk kà nori. Ðita frazë man ástrigo ir paskatino imtis priemiesèiø studijos. Ar tikrai ir kodël uþ miesto gynybinës sienos gali daryti, kà nori? Pradëjau gilintis á tokiø Vilniaus miesto teritorijø, esanèiø uþ XVI a. egzistavusios gynybinës sienos, istorijà, analizuoti susiformavusias urbanistines struktûras ir atradau, kad jø formavimosi amþius panaðus, kaip ir paties senamiesèio branduolio, èia yra daugiau praradimø, bet ir intriguojanèiø atradimø. Kilo noras ginti tokias teritorijas. Jei vertinam senamiesèio branduolá, kodël nevertinam tø teritorijø, kurios taip glaudþiai su juo susijusios? autorë Dalia Dijokienë pasakojo, kodël bûtent istoriniai priemiesèiai tapo jos darbo objektu. Priemiesèiai yra beveik tokie pat seni kaip ir patys miestai, jø kilmæ galima bûtø sieti su miestø pradþia kuriantis miestams, atsiranda ir teritorijos uþ miesto ribø. Istoriniai priemiesèiai tai tos miesto teritorijos, kurios jau miesto kûrimosi pradþioje buvo priemiesèiai, t.y. kuriø atsiradimas sietinas su miesto atsiradimu ir kurios formavosi iki XIX a. vidurio. Istoriniai miesto priemiesèiai yra miestø istoriniø centrø, iðsiskirianèiø ávaizdþio sodrumu, ágytu ðimtmeèius trunkanèioje miesto urbanistiniø struktûrø raidoje, sudedamoji dalis. Daugelis Europos miestø istoriniø priemiesèiø nebeturi ðios teritorijos sunyko paèios ar buvo sugriautos karø, jø vietoje iðaugo ðiø dienø miesto struktûros, parkai. Lietuvoje istoriniai miestø branduoliai vis dar apsupti istori- 19

Gyvenimas VGTU niø priemiesèiø. Duomenø apie mûsø priemiesèius yra Lietuvoje publikuotuose istoriniuose, archeologiniuose ir kituose ðaltiniuose, taèiau darbø, analizuojanèiø jø kilmës sàlygas, apibendrinanèiø raidos ypatumus bei siûlanèiø ðiø teritorijø tvarkymo koncepcijas, iki ðios monografijos nebuvo. Istoriniai priemiesèiai daugiau ar maþiau buvo tirti rengiant kai kuriø Lietuvos miestø senamiesèiø regeneracijos projektus, taèiau daþniausiai ðios teritorijos buvo traktuojamos tik kaip sudëtinës senamiesèio dalys. Lietuvos ir pasaulio architektûros bei urbanistikos tyrëjai atskirus priemiesèiø istorinës raidos, plëtros ir susiklosèiusiø vertybiø aspektus yra nagrinëjæ arba viso miesto kontekste, arba tiesiog tyræ atskiro priemiesèio problemas. Monografijoje Urbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldas apþvelgiamos XX a. istoriniø priemiesèiø tyrimø kryptys. Analizuojama, kaip keitësi kultûros paveldo objekto samprata XX XXI a. Lietuvoje ir pasaulyje. Tiriami bei apibendrinami pasirinktø keturiø Lietuvos miestø (Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Këdainiø) istoriniai priemiesèiai: analizuojama istorinë miesto priemiesèiø genezë ir raida; sudaryta miesto ir jo priemiesèiø chronologinë raidos lentelë; aptariami priemiesèiø plano, uþstatymo ir tûrinës erdvinës kompozicijos savitumai. Paklausta, kodël monografijoje nagrinëti pasirinkti bûtent tie, o ne kiti Lietuvos miestø istoriniai priemiesèiai, autorë paaiðkino atrankos kriterijus: Tyrimà pradëjau nuo Vilniaus, vëliau domëjausi kitais Lietuvos ir Europos miestais. Pasirinkau tuos miestus, kuriø senamiesèiai dar tarybiniais metais buvo paskelbti respublikinës reikðmës paminkliniais senamiesèiais tai Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Trakai, Këdainiai, Telðiai ir Ukmergë. Ðie miestai turi brandþiausias senamiesèiø urbanistines struktûras. Studijø metu iðaiðkëjo, kad keturi ið minëtø miestø turi arba turëjo istorinius priemiesèius ar teritorijas, tam tikru istoriniu laikotarpiu traktuotas kaip priemiesèiai ar priemiestinës zonos tai Vilnius, Kaunas, Klaipëda ir Këdainiai. Tyrimui pasirinkti bûtent ðiø miestø istoriniai priemiesèiai. Telðiø, Ukmergës ir Trakø istoriniai miestø branduoliai yra maþesni urbanistiniai kompleksai, jie formavosi daugiau ar maþiau kaip vientisi miesto audiniai, manoma, kad istoriðkai jø nepapildë prijungti prie miesto istoriniai priemiesèiai, todël ðiuos miestus ir atmeèiau. 2002 m. Dalia Dijokienë apgina daktaro disertacijà Istoriniai priemiesèiai: genezë, raida, vertë, tvarkymas (Lietuvos miestø pavyzdþiu). Apie monografijà pradëjo màstyti 2006 metais. Jau ir iki to laiko rinko ir kaupë naujà medþiagà, kurià po disertacijos gynimo rasdavo apie istorinius priemiesèius. Konkreèiai prie monografijos raðymo sësta 2008 metais. Per metus sutvarkytas rankraðtis, antrus metus dirbo leidykla. Monografijos dizainà sukûrë dailininkas Rokas Gelaþius, kuris nemaþai metø dirba leidybos srityje ir yra sukûræs ne vienos knygos dizainà. O kad originalûs monografijos paveikslai ágautø bendrà stiliø, nemaþai teko papluðëti ne tik dailininkui, bet ir autorei. Paklausta apie ateities planus toliau tiriant istorinius priemiesèius, Dalia Dijokienë prasitarë: Turiu tik norus pratæsti istoriniø priemiesèiø tyrimus. Norëèiau dar atskleisti ðiø teritorijø urbanistiniø struktûrø kompozicijos meninius ypatumus, paieðkoti dësningø jø bendrumø ir skirtumø... TRANSPORTO SPÛSTYS VILNIUJE Vilniaus senamiesèio panorama. Miestiðka ir priemiestinë Kauno senamiesèio panorama. Miestiðka ir priemiestinë Klaipëdos senamiesèio panorama. Miestiðka ir priemiestinë 20

LIETUVIØ FIZIKOS TERMINIJA NUO GINTARYSTËS IKI ELEKTROS, NUO PIRMOKO IKI ATOMO Dr. Rasuolë VLADARSKIENË ARSKIENË Humanitarinio instituto Lietuviø kalbos katedra Terminai yra ryðkiausias ávairiø mokslo srièiø kalbos skiriamasis poþymis. Kiekviena mokslo sritis turi tûkstanèius jai svarbias sàvokas ávardijanèiø terminø. Jie sudaro ne ðiaip sau atsitiktinæ sankaupà, bet darnià elementø visumà. Pagrindiniai terminø kûrëjai tos srities specialistai, kuriems rûpi, kad sàvokos bûtø pavadinamos tiksliai ir taisyklingai. Terminus specialistai kuria raðydami rimtus mokslo darbus ar populiarinamuosius straipsnius, vadovëlius jaunimui, sistemindami terminus þodynuose. Kalbininkai èia daþniausiai prisideda kaip patarëjai, kalbos sistemos mokovai, o atskiros mokslo srities sàvokø sistemà geriausiai iðmano tik tos srities specialistai, tik nuo jø aktyvumo ir pasiðventimo priklauso, ar tos srities terminija bus sutvarkyta, tiksli ir taisyklinga. Todël vienø mokslo srièiø þodynø turime ne po vienà, o kitø, tinkamai parengtø, maþoka. Lietuviø fizikos terminijai dëmesio netrûko nei specialistø, nei jø patarëjø terminologø. Ðtai ir dabar visi Lietuvos fizikos specialistai ir jø bièiuliai, besidomintys terminija ir jos istorija, gali dþiaugtis gavæ puikià kalëdinæ dovanà Humanitarinio instituto Lietuviø kalbos katedros vedëjos doc. dr. ANGELËS KAU- LAKIENËS parengtà solidþià knygà Lie- tuviø fizikos terminijos raida, kurià graþiai iðleido leidykla Technika. Tai autorës daugelá metø trukusiø tyrimø apibendrinimas. Ðiame leidinyje nagrinëjama lietuviø fizikos terminijos raida nuo pirmøjø populiarinamøjø fizikos straipsniø, iðspausdintø laikraðèiuose XIX a. antroje pusëje, iki naujausiø norminamøjø terminografiniø fizikos leidiniø. Knygoje stengiamasi atskleisti fizikos terminijos raidai bûdingus reiðkinius lietuviðkø ir skolintø fizikos terminø santykio kaità, terminø darybos kategorijø ávairovæ, sinoniminæ ir variantinæ terminø raiðkà, fizikos terminø norminimo tendencijas. Knygà sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis Lietuviø fizikos terminijos raida suskirstyta á tris skyrius, kuriuose aptariami trys fizikos terminijos raidos tarpsniai. Daugiausia dëmesio skiriama terminø sandarai, kilmei, sinoniminei ir variantinei jø raiðkai. Autorë mano, kad pirmasis lietuviø fizikos terminijos raidos tarpsnis tæsësi nuo XIX a. vidurio iki to amþiaus pabaigos, nors pati pripaþásta, kad pavieniø fizikos terminø, tiksliau þodþiø, kurie vëliau virto terminais, galima aptikti XVI XVII a. lietuviø bendrinës kalbos kûrëjø J. Bretkûno, M. Daukðos, D. Kleino, J. Rëzos, K. Sirvydo, B. Vilento raðtuose. Taèiau tikrøjø fizikos terminø pirmiausia randame savaitiniame Prûsijos lietuviø laikraðtyje Keleivis (1849 1880) spausdintuose populiarinamuosiuose straipsniuose, kuriuose to meto skaitytojai buvo supaþindinami su bene svarbiausiais XVII a. pabaigos XIX a. pradþios fizikos atradimais, naujais prietaisais bei árenginiais. Kitas svarbus ðio raidos tarpsnio fizikos terminø ðaltinis yra lietuviø tautinio atgimimo ðauklys mënesinis þurnalas Auðra. Èia taip pat spausdinta fizikos populiarinamøjø straipsniø, nors terminai dar buvo nepakankamai sistemiðki, taèiau rëmësi tvirtu pamatu lietuviðkais þodþiais, taip pat jau buvo matyti pirmosios pastangos norminti terminijà. Ðiam tarpsniui taip pat priskiriamas ir P. Vileiðio vadovëlis Populiariszkas rankvedis fizikos, jis ilgà laikà buvo bene vienintelë knyga, kurioje paprastai ir suprantamai paaiðkinta daugelis fizikiniø reiðkiniø. Iðnagrinëjusi ðio vadovëlio terminus A. Kaulakienë teigia, jog èia stengtasi tarptautiniams terminams ar skoliniams parinkti lietuviðkø atitikmenø, taèiau akivaizdus kategorinis daugiareikðmiðkumas. Antras knygos skyrius skirtas antrajam fizikos terminijos raidos tarpsniui (XX a. pradþia vidurys). Tuo metu pradeda rastis daugiau lietuviðkø fizikos vadovëliø, pasirodo ir pirmasis fizikos terminø þodynëlis Terminai fizikos reikalams (1923 1924), iðspausdintas laikraðtyje Lietuva. Ðá þodynëlá A. Kaulakienë apibûdina kaip lietuviø fizikos terminografijos pirmàjà pakopà, davusià pradþià kitiems fizikos terminø þodynams. Ðiame knygos skyriuje taip pat nagrinëjami rankraðtinio I. Konèiaus vadovëlio, K. Ðakenio vadovëlio gimnazijoms, V. Èepinskio pirmojo lietuviðko aukðtosios mokyklos vadovëlio fizikos terminai. Autorë teigia, kad jau XX a. pirmaisiais deðimtmeèiais tam tikra fizikos terminijos dalis jau buvo nusistovëjusi, taèiau dalies sàvokø terminija dar buvo tebekuriama. Nuo XX a. vidurio prasidëjæs treèiasis fizikos terminijos raidos tarpsnis tebesitæsia iki ðiol. Jis apima ir fizikos populiarinamuosius, ir mokslinius straipsnius, ir vadovëlius, ir fizikos terminø þodynus. Ðiuo metu nusistovi dauguma ir dabar vartojamø, laiko patikrintø fizikos terminø. Tam didþiausià átakà turëjo P. Brazdþiûno norminamasis darbas, kurá jis atliko raðydamas bendrosios fizikos vadovëlá aukðtajai mokyklai ir rengdamas Fizikos terminø þodynà. Atlikusi iðsamià ir argumentuotà fizikos terminijos raidos analizæ Angelë Kaulakienë tvirtai pareiðkia: Galima daryti iðvadà, kad dabartinë fizikos terminija yra gerai sunorminta, atitinka galimos idealios nominacijos atvejus, kai terminas pa- 21

Nuomonës vadina tik vienà sàvokà, o sàvoka atitinka tik vienà terminà. Antroji knygos dalis Fizikos terminø raidos þodynas. Jis akivaizdþiai atskleidþia sinoniminiø ir variantiniø fizikos terminø kelià nuo Keleivio ir Auðros populiarinamuosiuose straipsniuose paminëtø fizikos terminø iki penkiakalbiame V. Palenskio, V. Valiukëno, V. Þalkausko ir P. J. Þilinsko parengtame Fizikos terminø þodyne pateiktø sunormintø terminø. Èia pagal abëcëlæ sudëti fizikos terminai ir jø variantai, autorës surinkti ið pirmojoje knygos dalyje nagrinëtø fizikos terminø ðaltiniø. Ðis þodynas tai puiki proga iðsamiai susipaþinti, kaip fizikos terminai radosi, keitësi, tvirtëjo per pusantro ðimto metø. Vartant jo lapus galima ásitikinti, koks vis dëlto buvo nelengvas jø kelias, kaip buvo ieðkoma tiksliausios, trumpiausios, tinkamiausios sàvokø raiðkos. Kiek lietuviðkø þodþiø buvo pasiûlyta vienai sàvokai pavadinti, kol surastas pats tiksliausias, pvz.: atgarsis, echo, atbalsis, balso atsimuðimas, atsiliepimas, garso atspindis, skardas ir pagaliau aidas; bûvis, bûklë, stovis, padëtis, buvimas ir pagaliau bûsena; degis, rukðtdaris, rukðtadaris ir pagaliau de- guonis; krovinys, krova, krauja ir pagaliau krûvis. Kitø kalbø þodþiams tinkamà lietuviðkà pakaità rasti irgi buvo ne taip paprasta, pvz.: gazas, gazai, gaziniai kûnai, dujinis kûnas, duja ir pagaliau dujos; sila, syla, sylë, veka, vekas, vieka, spëka, stiprybë, pajiega ir pagaliau jëga. Kartais tinkamo lietuviðko þodþio taip ir nerasta, gráþta prie tarptautinio, pvz.: padarinë, padarynë, dirbtuvas, bet liko maðina; tolkalbys, balsaneðis, tolgirdis, bet liko telefonas. Na, o ir kitø kalbø þodþius reikëjo lietuviðkomis raidëmis paraðyti, prie lietuviø kalbos sistemos priderinti, tinkamà priesagà parinkti, pvz.: gipoteza, ipotezë, hipoteza ir pagaliau hipotezë; magnetystë, magnasiðkumas, magnetismas, magnetingumas ir pagaliau magnetizmas. Angelës Kaulakienës knyga Lietuviø fizikos terminijos raida skiriama ávairiems skaitytojams: kalbos mokslo specialistams, terminologams, studentams ir apskritai visiems, besidomintiems terminais ir jø raida, o ypaè ádomi ir naudinga ji turëtø bûti fizikos terminus kasdien vartojantiems þmonëms. Reikia tikëtis, kad ði knyga ne tik praplës skaitytojø akiratá, bet ir sukels ádomiø ir svarstytinø minèiø. GYVENIMAS KALËDØ ÐVIESOJE Lektorius Jonas SRËBALIUS Filosofijos ir politologijos katedra Kalëdos ryðkiausias mûsø kultûros atsinaujinimo þiburys. Kalëdø ðviesoje regime viltingà tikëjimo ir mokslo, tikëjimo ir proto atsinaujinimà tëvynës laisvei, laimei ir tiesai augti ðeimoje, versle ir valstybëje. Kalëdos tai advento átampos pabaiga. Tûkstanèius metø skambanèià gruodþio advento átampà sodieèiai uþbaigdavo Kûèiø vakariene dëkodami ðeimai, mamai, tëvui, boèeliams ir Dievui uþ iðsaugotà iðmintá, teisingumà, kilnumà bei iðtvermæ. Kûèiø vakarà þmonës uþbaigdavo saulës laiko rato darbus, kad Kalëdø rytà su dþiaugsmu pasitiktø naujo laiko pradþià. Kalëdos nuo senø senovës buvo dvasinis tiesos tiltas, jungiantis kultûrinæ tautos atmintá su ateities vizija gyventi saugiuose savo ðeimos namuose. Kalëdø tradicija kultûrinë atsinaujinanèiø tiesos santykiø viltis. Krikðèioniðkajam pasauliui tiesos atsinaujinimo viltis siejama su Dievo sûnaus atëjimu. Krikðèioniðko pasaulio Kalëdos yra Kûdikëlio Jëzaus, Dievo sûnaus, gimimo ðventë. Kalëdø rytà þmonija gavo Dievo malonæ gimë Dievo sûnus Jëzus, paskelbæs geràjà naujienà: visi þmonës yra lygûs Dievo vaikai. Kalëdø ðventë gaivina kultûrinæ atmintá, kuri, kaip ir Dievo kûrinija Visatoje, yra amþina ir begalinë tiesos santykiø bûtis, atnaujinama tëvynëje darbu su meile ir transliuojama á ateitá tautinëmis kultûros formomis ðeimoje, saugiuose vaikø tëvo namuose. Kalëdø tradicija sutvirtina viltá meilei ir santalkai ðeimoje, versle ir valstybëje. Kalëdos kaip Kûdikëlio Jëzaus gimtadienis yra atsinaujinimo þenklas ir mûsø Universiteto bendruomenei, visiems, einantiems akademinio bendravimo keliu, kaupiant techninës atminties þinias ateities projektams dirbti globaliuose mainuose. Kalëdø tradicijos esmë nepriklausomos Kûrëjo bûties dësniai. Argi galëtume siekti kûrybinës laisvës ir santalkos versle bei politikoje, jei nesivadovautume Dievo tvarkos dësniais tëvynës energijos tvarumo vertybëmis iðminties, teisingumo ir kilnumo tiesomis? Ðiandien viltinga Kalëdø advento ðviesa temdoma sunkmeèio iðgyvenimø. Apie sunkmetá akivaizdþiai liudija Vyriausybës pateikti makroekonominiai rodikliai. BVP, palyginus 2009 m. II ketvirtá su 2008 m. II ketvirèiu, sumaþëjo 20,2 procento. Valstybës biudþeto deficitas 2008 m. siekë 3,2 proc. BVP, o ðiais metais jis gali siekti 9,5 procento. 2010 m., jeigu nebus priimti reikalingi vieðøjø finansø konsolidavimo sprendimai, deficitas gali siekti 14 proc. BVP. Valstybës skola auga 2008 m. ji siekë 15,6 proc. BVP, 2009 m. 30 proc., o 2010 m. gali siekti 46 proc. BVP. Didëja nedarbas 2008 m. jis siekë 5,8 proc., 2009 m. II ketvirtá 13,6 proc., o 2010 m. gali siekti 20 procentø. Eksportas 2009 m. sausio liepos mën. sumaþëjo 32,2 proc., palyginus su analogiðku praëjusiø metø laikotarpiu, nukrito ir vartojimo lygis maþmeninës prekybos apyvarta 2009 m. rugpjûèio mën., palyginus su 2008 m. rugpjûèio mën., sumaþëjo 27,9 procento. Kalëdø ðviesa atskleidþia Seimo ir Vyriausybës klaidas didinant mokesèius ir akcizus ðiø metø pradþioje. Apie tai kalbëjo ir Prezidentë Dalia Grybauskaitë, ir Seimo pirmininkë Irena Degutienë. Klaidos ir pajamø á biudþetà praradimai rodo, kad esame linkæ sunkmeèio problemas spræsti Valdanèiosios daugumos Seime jëga, o ne poreikiø derinimu ir interesø sutarimu. Vyriausybës darbo spragas atskleidë riauðës, kilusios sausio 16-àjà, vykstant taikiam Lietuvos profsàjungø konfederacijos mitingui. 22

Kalëdø dþiaugsmas temdomas vis gilëjanèios ekonominës ir politinës krizës. Bet negalima nepastebëti ir to fakto, kad Vyriausybë nesiremia Lietuvos mokslininkais, o remiasi uþsienio ekspertø patarimais. Ðiandien tiek ðeðëlinis verslas, tiek ir klaidos politikoje rodo esame pametæ dorovines Dieviðkosios tvarkos tiesas. Kai nëra tiesos santykiø, savo pragaiðtingà darbà atlieka monopolijos, kurioms tiesos santykiø nereikia Klesti korupcija. Krizës sunkmetis skaldo visuomenæ, iðkreipia dvasinius, ekonominius ir politinius santykius tëvynëje. Kyla aðtrus nesusikalbëjimas dël pagrindiniø demokratijos principø ágyvendinimo Seime. Kûèiø vakarà pasigendame galingo politinio valstybës skydo, ginanèio Kalëdø tradicijos esmæ demokratinës tvarkos gërá tiesos santykius nuo daugelio blogio formø monopolinës savivalës, valdininkø korupcijos, procedûrinës teisës ir buldozerinës demokratijos grimasø valdþioje. Valstybës paskirtis ginti verslà ir politikà nuo apgaulës, parazitavimo ir neskaidriø valdþios ir pilieèiø santykiø. Matome, kaip monopolinës jëgos teisë ir monopolijø interesai iðstûmë tiesos santykius. Ar pavyks politikams Seime ir Vyriausybëje atsiremti á dorovines tautos iðlikimo vertybes, be kuriø, kaip sakë Aristotelis, negali gyvuoti jokia politinë sistema. Ar pavyks savo valstybæ ir jos Konstitucijà kûrusiems Lietuvos pilieèiams, atnaujinti tiesos santykiø kultûrà tëvynëje? Kalëdiniø tradicijø ðviesoje iðryðkëja tëvynës, ðeimos, mamos ir tëvo doroviniai santykiai saugant ir puoselëjant gimtàjà mamos kalbà, tëvo paproèius ir gimtojo kraðto tradicijas. Mamos meile ir tëvo rûpesèiu ðeima tampa tautos dorovinio gyvenimo organizacija, kurioje kiekviena nauja karta ágyja dorovines produktyvaus gyvenimo ir tautos gerovës atsinaujinimo tiesas iðmintá teisingumà, kilnumà. Kalëdø ðviesoje laukdami tëvynës atsinaujinimo stebuklo, prisiminkime kûdikëlá Jëzø, mamà ir tëvà, studijø kolegas, Lietuvos valstybës pilieèius, kuriø dëka gyvuoja mûsø tëvynë Lietuva. Kalëdos gerø permainø tiltas. 23

Gyvenimas VGTU VGTU KÛRË TECHNIÐKÀ MIESTÀ Asta VERBICKIENË Lapkrièio 24-26 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universitete ðurmuliavo jau antrus metus ið eilës vykstantis projektas MENOmetras tai meno dienos, kuriø metu kiekvienas apsilankæs galëjo ásitikinti, jog ir technikos uni- versiteto studentai yra kûrybingi bei iðradingi. 2008-aisiais metais, pirmàkart startuojant projektui MENOmetras, tuometinë jo vadovë Ingrida Maþonavièiûtë atskleidë tokias intencijas: Projektu norime paskatinti studentus atverti savo meniðkàjà prigimtá bei árodyti, kad ir pasirinkusieji techniðkas specialybes geba kurti. Ir organizatoriams pavyko ir technikos universitete studijuoja kûrybingi þmonës, tik reikia suteikti jiems galimybæ demonstruoti savo kûrybos darbus, kurie daþnai bûna visai kitokio pobûdþio negu meniðkøjø aukðtøjø mokyklø studentø. Po pavykusio pirmojo projekto bei itin didelio susidomëjimo renginiu 2008-aisiais, buvo nuspræsta ðiais metais vël organizuoti meno dienas tikintis, kad jos taps tradicinëmis. Nors MENOmetro organizatoriai buvo trijø fakultetø (Aplinkos inþinerijos, Architektûros ir Fundamentiniø mokslø) Studentø atstovybës, á renginá ásiliejo visø universiteto fakultetø studentai. Dalyvavo net ir labiausiai nuo Saulëtekio rûmø nutolusio AGAI studentai, kurie grojo ir dainavo Bardø vakare. Ar ne keista, kad AGAI daugiausia muzikuojanèiø VGTU studentø! Studentiðkas gyvenimas neásivaizduojamas be miesto ðurmulio, todël ðiø metø MENOmetro tema buvo VGTU kuria techniðkà miestà. Studentai pristatë savo sukurtà muzikà, fotografijà, poezijà bei per tris projekto dienas iðmoktà ðoká, universitete kurtos ir netradicinës meno instaliacijos, sakë projekto vadovas Mindaugas Galinaitis. Labai daug dëmesio sulaukë fotografijos paskaitos, Bardø vakaras, o universitete pristatomos parodos nuolat buvo lankomos studentø. Paskutinæ renginio dienà prie treèiosios auditorijos ávykæs sveèiø ið Kazachstano muzikinis pasirodymas pritraukë didelá bûrá klausytojø. Plastilininis miestas Svajoniø VGTU sulaukë daugiausiai MENOmetrà aplankiusiøjø dëmesio. Studentai savo svajo- 24

niø universitetà ið plastilino lipdë pertraukø ir paskaitø metu, o Bardø vakare penkiø studentø grupelë net tris valandas nuosekliai lipdë pastatus ið plastilino. Kadangi plastilininio miesto kûrëjai buvo visi VGTU studentai, nebuvo vienos kûrybinës ar stilistinës linijos, taèiau tuo ðis plastilininis miestas ir unikalus viename darbe susijungë ávairûs kultûriniai, stilistiniai ir futuristiniai sprendimai. Nufotografavus ðá plastilininá miestà bus bandoma siekti, jog jis bûtø áraðytas á Lietuvos rekordø knygà, taèiau jei tai ir nepavyks, nenusimename Svajoniø VGTU tikrai nebus iðardytas, jis bus eksponuojamas mûsø universitete, apie iðties pavykusià meno instaliacijà kalbëjo viena ið MENOmetro koordinatoriø Ingrida Maþonavièiûtë. Kûrybinës dirbtuvës (workshop as) Kava mieste Architektûros rûmuose norinèiuosius kurti instaliacijà- kavinæ ant vandens pasitiko ðûkiu: Pasauliui gresia globalinis atðilimas. Pradëkime màstyti apie ateitá. Deja, dël tuo metu vykusiø perþiûrø Architektûros fakulteto studentams, renginys nesulaukë itin didelio dëmesio, buvo pateikti penkiø studentø kurti kavinës ant vandens maketai. Projektà MENOmetras visapusiðkai palaikë ir rëmë VGTU Studentø atstovybë, finansavo VGTU, prizus ásteigë kino teatras Skalvija, Keistuoliø teatras, Teatro laboratorija Atviras ratas, Vichy vandens parkas, Apollo boulingas ir biliardo bei poilsio klubas Pool house. Redos Bernotaitës ir Alekso Jauniaus nuotr. 25

Menø gelmës XI-ojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorø festivalio dovanos Ieva GUMULIAUSKAITË,, Ûla ÐEMEÞYTË O Fortuna, velut Luna statu variabilis dar iki ðiol ne vienam ið mûsø skamba galvoje! Prieð akis vis iðkyla vaizdas, kai Ðv. Jonø baþnyèioje vos spëjus nugriaudëti paskutiniams kantatos akordams visi klausytojai pakyla ir suþavëti nepaliaujamai ploja... Galbût ne visi suprato viduramþiais paraðytus vagantø poezijos tekstus (vagantai tai studentai ir dëstytojai, anuomet keliavæ po universitetus ir kûræ bohemiðko gyvenimo temomis: smuklës, puotos, klajonës, meilës dþiaugsmai, likimo kanèios, pavasaris... aut. pastaba), taèiau genialusis kompozitoriaus Karlo Orfo kûrinys Carmina burana nepaliko abejingø. Likimas kaip mënulis, vis besikeièiantis... Argi ne keistokas palyginimas ðiø dienø þmogui, kai daugelis ápratæ patys vadinti save likimo valdovais. Bet giliai viduje visi þino ir supranta, kad slypi kur kas galingesnë jëga negu þmogaus protas, kurios niekas, net ir praëjus beveik tûkstanèiui metø nuo tamsiøjø viduramþiø laikø, taip ir nesugebëjo paaiðkinti. Sunku þmogui susitaikyti su savo menkumu, paklusti kaþkam neþinomam ir neaprëpiamam... O gal bûtent tas þinojimo ilgesys ir verèia suktis mûsø gyvenimà kurti, paþinti, mokytis, mylëti... Paskendæ kasdieniuose darbuose ir rûpesèiuose, nuolat visur bëgantys ir skubantys daþnai pavargstame, pasidarome abejingi mus supanèiai aplinkai ir nejuèia pamirðtame, kiek daug groþio ir gërio mums gali suteikti menas, ypaè muzika. Argi ji nëra viena ið paslaptingojo likimo dovanø? Gal muzika gimë kartu su pimuoju þmogumi? O gal egzistuoja pati savaime, kaip Þemë, dangus, gyvybë?... ir tik þmogus turi galimybæ jà atrasti ir iðgirsti? Studentø chorø festivalis, aidëdavæs ávairiuose Lietuvos miestuose, skambëdamas vienuoliktàjá kartà, daugybæ koncertø padovanojo romantiðkajam Vilniui. Nekantraudami penktadiená (lapkrièio 20 d.) VDA Gotikinëje salëje drauge su Ðiauliø universiteto merginø choru Pavasaris bei Vilniaus dailës akademijos miðriu choru susirinkusiuosius sveikinome festivalio atidarymo proga. Kolektyvai, pristatæ spalvingas programas ir priëmæ klausytojø padëkà, skubëjo pasidalinti áspûdþiais ir pasidþiaugti susitikimu. Festivalis ir ypatingas tuo, kad jame dalyvauja jauni þmonës, mylintys gyvai skambanèià muzikà, jà atliekantys savo originaliaisiais instrumentais balsais. Kodël taip svarbu yra girdëti muzikà gyvai? Nes ji turi neátikëtinà galià suvienyti þmones. Tuomet nei siauèianèios ligos, nei ilgos repeticijos nebaisios. Smagu, kai po koncertø palydi ðilti ir besiðypsantys þvilgsniai. Tada pasijauti besàs maþa visatos harmonijos dalele. O mes gerokai ûgtelëjome, pirmiausia, muzikoje. Darbavomës visi ið peties vadovës ir chormeisteriø dëka jautëmës vis tvirtesni ir pasitikintys savimi, kai dainuojant ëmë ryðkëti Karlo Orfo Carmina Burana sàskambiai. Didþiausia organizatoriø dovana mums, atlikëjams, tai atlikti ðá pa- 26

saulinio populiarumo kûriná su puikiu Lietuvos nacionalinës operos ir baleto teatro dirigentu Martynu Staðkumi. Tai þmogus, sugebëjæs iðlaikyti studentø dëmesá ilgas repeticijø valandas, po kuriø ne vienas ið dainuojanèiøjø sakë, kad dar parepetuotø valandëlæ. Tai buvo viso savæs atidavimas dainininkams, grieþèiausia kritika ir reikalavimai iðsakomi jautriai parenkant gyvenimiðkus pavyzdþius, pasakojimus, vaizdinius ir juokus... Tuomet tos pastabos nepamirðtamos, o dainuojant atëjus konkreèiai kûrinio vietai lengvai ávykdomos. Juk jeigu autorius yra ritmingos, grieþtos, skandavimo technika atliekamos, kontrastingos (vietomis labai garsios arba iki ðnabþdesio tylios) teatrinës muzikos atstovas, tai bent jau tuo, kad mûsø kasdienybë yra tokia, kokia yra, kad mes turime tam tikrà supratimà apie visatà, apie savo Þemæ (juk paleidus pirmàjá palydovà buvo paþvelgta á Þemæ ið kito taðko). Gidë netruko pastebëti, kas mums ádomiausia bei labiau traukia aká ir didesná dëmesá skyrë menams: ilgëliau stabtelëdavome prie ano meto filmø, miuziklø, vaizduojamosios dailës kûrinukø, aprangos detaliø. Suvokëme, kad skonis ir eksponuojamø dalykø suvokimas subjektyvus dalykas. Betgi kada galima pasakyti, kad kaþkas patiko? Manau tada, kai mintyse, diskusijose ar ginèuose vis sugráþtama prie matytø, girdëtø dalykø. Tada supranti, kad buvo verta pamatyti ar iðgirsti. Galbût tai sutapimas, taèiau ðios dvi minëtos dovanos tarsi papildë viena kità ir padëjo geriau paþinti praeità ðimtmetá laikotarpá, kurio keli deðimtmeèiai vadinami Ðaltuoju karu, pasiþymëjusiu ne tik politine, ekonomine átampa tarp Rytø ir Vakarø, taèiau ir ne vienu moksliniu bei technologiniu iðradimu, meno kûriniu, jaudinanèiu ir ðiomis dienomis. Neapsakomai dþiugu, kad vieno ið reikðmingø renginiø, XI-ojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorø festivalio, kurianèiàja dalele galëjome bûti. Në vienos repeticijos valandëlës, pareikalavusios ne vieno prakaito laðo ið dirigento ir milþiniðkø pastangø ið mûsø atlikëjø, manau, dauguma nemainytø á joká kità Vilniuje ðiømetëje Kultûros sostinëje vykstantá renginá. O kaip suvaldyti didþiulá bûrá þmoniø, iðgauti ið jø norimà muzikiná rezultatà taip, kad jie visi dar liktø patenkinti? atsakymo reikëtø klausti maestro Martyno Staðkas. Ir jis, netyèia paklaustas, kur jo nesibaigianèios energijos ðaltinis, nedvejodamas atsakë, kad tai þavëjimasis mumis, jaunais dainuojanèiais þmonëmis. Tokie jo þodþiai tikrai ákvepia ir mes juo þavimës ne maþiau. Ne veltui dovanø jis gavo festivalio reklaminá plakatà su choristø paraðais ir raðytojo V. Hugo þodþiais: Muzika yra tai, kà sunku pasakyti, taèiau ko negalima nutylëti. Ið tiesø, raðyti apie muzikà be galo sunku, todël geriau jà dainuoti, jos klausytis, jà pajusti. Iki kito festivalio!!! Gabijos archyvo nuotr. argi galima tokià muzikà atlikti kaip nors kitaip? Grieþtai ritminga, linksma ir didinga Karlo Orfo kantata Carmina Burana vienas ið ðventës laukti skatinusiø varikliukø. Dar viena festivalio organizatoriø dovana choristams kultûringas ðeðtadienio (lapkrièio 21 d.) rytas, toká pavadinimà priklijavome mes patys, pasiryþæ atsikelti ir iðkeliauti á ûkanotas gatves dar gerokai prieð vidurdiená. Taigi ðeðtadienio rytà dairëmës po Nacionalinës dailës galerijos ekspozicijas, ypatingà dëmesá skirdami parodai apie Ðaltojo karo metø iðradimus, kurie, ásitikinome, ir dabar reikðmingi 27

Menø gelmës Ar sutikai stebuklo pranaðà? Ieva KANIÐAUSKAITË Gruodþio pirmasis penktadienis ðtai ir iðauðo ta dienelë, kai galime pasivaikðèioti muzikos takais, ðtai ir atëjo seniai laukta VGTU Estetinio ugdymo centro ir akademinio choro Gabija organizuojama VI-oji chorø ðventë Þiemos ðviesa. Tai lyg maþas saulës spindulëlis, kuris ásiskverbë á mûsø ðirdeles ir suðildë jas pripildydamas jaukumo, ramybës ir santarvës. Nors uþ lango nebuvo nematyti në vienos snaigës, taèiau áëjæs þiburëliais nutviekstu taku á Þiemos ðviesos salæ pajunti, kad aplink sninga ðvelnumu. Studentø sukurta atmosfera: deganèios þvakutës, ávairios ðiaudinës dekoracijos bei su meile iðkarpytos krentanèios snaigës krenta tiesiai á rankas bei ðirdá. Ore tvyro ramybë, ðiluma. Aplink kaþkas nepaprasto, stebuklingo... Ðventiná koncertà Pasveikinimu (muz. V. Budrevièiaus) pradëjo Ukmergës A. Smetonos gimnazijos miðrus choras. Kaip dþiugu buvo stebëti jaunus choristus! Manau, kad netrukus jie papildys mûsø gretas, prisidës prie studentø kuriamø graþiø vakarø. Po jø scenoje suskambëjæs Baltarusijos nacionalinio technikos universiteto vokalinis moterø kvartetas Elegija, atlikæs grigaliðkàjá choralà Didysis baltarusiðkas Aleliuja ir kondakà ið akatisto Mergelës Marijos ikonai Numalðink mano liûdesá, sparèiau plakti privertë ne vienà ðirdá. Skaidrus skambesys ásiliejo á minià, ásiskverbë giliai á sielà, privertë susikaupti, suklusti. Kolektyvà scenoje pakeitë gausesnë, kontrastingomis baltarusiø liaudies dainomis dþiuginusi, Baltarusijos nacionalinio technikos universiteto liaudies choro kapela. Jau antrà kartà Þiemos ðviesoje dalyvaujantis Varðuvos technikos universiteto akademinis choras paliko neiðdildomà áspûdá. Ðá chorà girdëjau pirmà kartà, taèiau tikiuosi ne paskutiná. Lenkai publikà stebino atlikdami ne tik lenkø, bet ir lietuviø kompozitoriø kûrinius. Kolektyvas skambëjo labai galingai, uþtikrintai, ypaè paskutinë vadovo Dariaus Zimnicko paraðyta ir slaviðka maniera atlikta daina Kalnai, mano kalnai. Visa salë buvo suþavëta ðiuo kûriniu. Ooo!!!.. Ðtai á scenà lipa mano choras Gabija. Ðypsena ásirëþë iki ausø. Taip karðta pasidarë viduje, jauduliukas uþvaldë visà kûnà. Kaip gaila, kad dël pagautos ligos negalëjau stovëti kartu scenoje, kad negalëjau skirti klausytojams skambios ðilumos. Taèiau mano ðaunuoliai gabijieèiai ðià ðilumà dovanojo mums klausytojams. Gabija visus uþliejo saulës spinduliais, atlikdama Pavasario saulëj (muz. M. Natalevièiaus), erdvæ pripildë sodo kvapø su lietuviðku romansu Sode lakðtutë (komp. N. Sinkevièiûtë), o sielos stygas uþgavo kûriniais Nuðovë þvirblelá (Z. Bruþaitë) bei specialiai ðiai ðventei sukurtu lietuviðkø bliuzø ciklu Miego gëlës (muz. A. Klovos, eilës L. Degësio). Savo pasirodymà VGTU choras baigë linksmai ieðkodamas Miesto gatvëj (muz. R. Martinkëno) pasimetusio Jokûbo. Smagu visus stebëti ið þiûrovo pozicijos, kai visi tokie graþûs, susikaupæ, spalvingi, ásijautæ á perteikiamà nuotaikà. Ðventiná vakarà vainikavo jungtinio choro didingai atlikta daina Kur giria þaliuoja (muz. J.Gudavièiaus, þodþ. K.Sakalausko Vanagëlio) bei studentø himnas Gaudeamus. Nepaprastas jausmas stebëti atvykusius kitos ðalies sveèius, dainuojanèius lietuviðkai taip iðraiðkingai ir nuoðirdþiai. Ðventæ pratæsëme pakilia nuotaika linksmai vakarodami su ðokiais bei muzika (vakarà puikiai vedë mûsø Vingis ). Þiemos ðviesa yra ta ðventë, kai visi meninës sielos þmonës susilieja á darnià visumà. Manau, kad kiekvieno, atëjusio á ðá renginá, ðirdelë neliko nepaliesta. Kiekvienas iðëjo pasikrovæs, pasisëmæs ðilumos ir jaukumo. Tik tokie renginiai padeda pajausti mus supanèià ðventinæ dvasià. Sakoma, kad stebuklai aplanko tuos, kurie jais tiki ir patys juos kuria, todël dràsiai galiu sakyti, kad kuklus ramybës pranaðas po tokio jaukaus koncerto nusileido á mûsø ðirdis. Stebuklas jau pasiekë mane! Tikriausiai jis pasiekë ir Tave? Tad linkiu kiekvienam atverti savo ðirdies dureles stebuklui ir tikëjimui. Ðirdutës ims plakti dþiaugsmo ritmu, o mintys bus lengvos ir graþios. 28

29

Menø gelmës Vingio vardui 30 metø Viktoras KRIUKOVAS Atrodo, maþai reikðminga proga 30-ies metø Vingio ingio vardui ðventë bet vingieèiai jà padarë tikrai didelæ! Tai ne pagrindinis ansamblio jubiliejus ðie- met ansambliui sukako 47 metai. Taèiau ið pat pradþiø ansamblis nesivadino Vingiu, jis neturëjo jokio pavadinimo. O tais laikais turëti pavadinimà nebuvo taip paprasta kolektyvai turëjo laimëti ne tik ávairiausius konkursus, bet ir gauti pavyzdinio kolektyvo vardà. 30

VISKAS ÁMANOMA IR PASIEKIAMA Vilniaus inþinerinis statybos institutas ir jo ðokiø ansamblis aktyviai dalyvaudavo ne tik instituto, miesto, bet ir respublikos gyvenime. Kasmet vykdavo respublikiniai konkursai. Tø konkursø metu 1975-1976-1977 metais ðokiø ansamblis nuolat uþimdavo prizines vietas. Ir 1978 metais kultûros centras ir Vilniaus miesto savivaldybës kultûros skyrius rekomendavo kolektyvui suteikti pavyzdinio vardà, o pavyzdinis kolektyvas visuomet gaudavo teisæ pasirinkti jiems patinkantá pavadinimà. Ansamblieèiai be dideliø diskusijø pasirinko Vingio vardà. Taèiau tuo metu Vilniuje buvusi didelë gamykla Vingis sugebëjo susitarti su miesto vadovybe, kad jokiam kitam kolektyvui ar susibûrimui ðis vardas nebûtø suteikiamas. Todël mes buvom priversti ieðkoti kito vardo. Po ilgø diskusijø ansamblieèiai pasirinko vardà Þara. Taèiau tuo laiku buvæ ideologiniai vadovai átarë, kad ðitam pavadinime slypi kaþkas antitarybinio ir buvo uþdrausta tuo vardu Þara vadintis. Kadangi visus reikalus tvarko ne vienas þmogus, o yra visa jø grandinë, tai kai man buvo praneðta, kad pavadinimas Þara netinka, dokumentus tvarkantis þmogus pasakë, kad reikia greitai sugalvoti kità pavadinimà, nes reikia dokumentacijà tvarkyti. Kadangi jis þinojo, kad Þara negalima, tai jam paaiðkinau, kad anksèiau mes norëjom Vingio pavadinimo, tik þinoma nepasakiau, kad ir Vingis buvo uþdraustas. Jisai patikëjo tuo þodþiu, áraðë Vingio pavadinimà, tuos dokumentus nusiuntë á Kultûros ministerijà, ir kai jau kultûros ministro ásakymas, patvirtinantis Vingio vardà, buvo, ðis vardas liko ir iki ðiol, - ðtai tokiais R. Tamuèio þodþiais buvo pradëtas koncertas 2009 m. gruodþio 12 d. Lenkø kultûros namuose. Pats Rièardas dalyvauti negalëjo, nes tà paèià dienà KTU tautinio meno ansamblis Nemunas ðventë savo 60 metø jubiliejø! O R. Tamutis buvo vienas ið Nemuno ákûrëjø. Vos tik spëjom nubraukti prakaità po Linksminkimos 2009 festivalio, pradëjom ruoðtis Vingio vardo 30-meèio koncertui. Koncertui ruoðëmës beveik mënesá, taèiau intensyvios repeticijos prasidëjo likus paskutinëms dviems savaitëms iki ðventës. Á koncertà kvietëme tik buvusius vingieèius, nes ðio koncerto valdybos ir vadovø sutartas pagrindinis tikslas buvo á ðventæ sukviesti buvusius vingieèius, tëvus ir draugus. Nors ir Lenkø kultûros namø salë nebuvo pilnutëlë, taèiau palaikymo ið ðiø þiûrovø sulaukëme tikrai didelio. Ypaè kai merginos ðoko Muðtokynæ ðoká su muðtokais. Taip jau nutiko, kad ðokio metu vienai merginai pasimetë muðtokas. O tada ir prasidëjo visas spektaklis: viena mergina suvaidino nustebusià pamaèiusi paliktà muðtokà, kita mergina nepasimetë ir pradëjo plakti sviestà ið karto su dviem. O didþiausia laimë ir þiûrovø ovacijos buvo, kai pamestas muðtokas vël atsidûrë já pametusios merginos rankose. Nors koncertas nebuvo ilgas, bet vingieèiai stengësi parodyti þiûrovams tai, ko daþnai pastaruoju metu nerodë niekam kad bûtø ádomiau þiûrëti. Aiðku, ðiek tiek parodytà programà reikëjo dar tobulinti, bet kaip visada studentams bûna pritrûko vienos nakties. Na, o po koncerto esami ir buvæ vingieèiai susitiko restorane Ponas Tadas. Labiausiai visiems patiko alaus ið firminio 3 litrø bokalo gërimo varþybos, kai ðeði þmonës turi kuo greièiau áveikti bokalà. Neáveikiami ðioje rungtyje buvo dabartiniai vingieèiai! Vakaro metu specialø ðoká parodë ir buvusios vingietës, buvo dar kelios rungtys, daug ðokiø ir... laikas prabëgo nejuèiom. Artëjo jau rytas, restoranas po truputá tuðtëjo, visi skirstësi.. Taigi Vingis savo vardo 30-metá paminëjo labai smagiai ir triukðmingai. O ansamblis savo 50 metø jubiliejø ðvæs 2012 metais! 31

Kolegø jubiliejai Garbingas profesoriaus jubiliejus Prof. habil. dr. Romualdas GINEVIÈIUS Verslo vadybos fakultetas Aleksandras Vytautas Rutkauskas, ðiemet ðvenèiantis savo 70-ies metø jubiliejø, gimë 1939 m. gruodþio 3 d. nuostabiai vaizdingame, istorinëmis legendomis apipintame, ant Nemuno kilpos parimusiame Lietuvos kampelyje Punioje (Alytaus rajonas). 1958 m. baigus Punios vidurinæ mokyklà nekilo abejoniø, kad reikia vaþiuoti á Vilniaus universitetà studijuoti matematikà. Universitetinës matematikos studijos pasiûlë tam laikmeèiui kiek netikëtas alternatyvas. Kelerius metus fakultete vyko eksperimentas, kuomet ir studentai matematikai turëjo atlikti ilgalaikæ (9 mën.) gamybos praktikà. Praktikà teko atlikinëti (pilnai ten ásidarbinus) Vilniaus PKB Ekonominiø tyrimø laboratorijoje, kuri, kad ir oficialiai taip nepavadinta, buvo VU Ûkiniø procesø ekonominio-matematinio modeliavimo laboratorija, kurioje be poros-trejeto augesniø specialistø darbavosi studentai praktikantai ir tik baigæ studijas diplomantai. Beveik ðeðetà metø uþtrukusios, ilgalaikæ praktikà turëjusios studijos buvo ðviesus magistro studijø pavyzdys tuomet, nors taip ir nebuvo pavadintos. Apie ðá laikotarpá profesorius visuomet kalba su aistra. Èia studentams praktikantams teko keliauti per paèias paþangiausias tuo metu Lietuvoje ámones Skaièiavimo maðinø gamyklà, Elektros skaitikliø gamyklà, geriausias stakliø gamyklas ir kt. su teise domëtis apie ávairios projektinës, gamybinës, finansinës, valdymo ir netgi prekybinës informacijos judëjimà bei sàveikavimà, taip pat nagrinëti su ámonës darbuotojais tinklinio planavimo ir stochastinio programavimo uþdavinius bei galimybes tai pritaikyti ámonëse. O tarp laboratorijos sveèiø buvo ir Nobelio premijos laureatø, ir vëliau pasaulinio garso asmenybëmis tapusiø specialistø. Darbo patirtis Ekonominiø tyrimø laboratorijoje greièiausiai ir lëmë tolimesná jauno specialisto pasirinkimà, kuris, nors ir prasidëjæs studijomis matematikos aspirantûroje, baigësi disertacijomis tiek daktaro (1974 m.), tiek habilituoto daktaro (1990 m.) jau ekonomikos mokslø srityje. Aleksandro Vytauto Rutkausko profesinë veikla irgi buvo susijusi su ekonomikos problemø sprendimu. 1976-1992 m. jis dirbo Socialinës ekonominës plëtros prognozavimo skyriaus vedëju Lietuvos mokslø akademijos Ekonomikos institute, 1992 1993 m. Investicijø politikos skyriaus vadovu Ekonomikos ir privatizacijos institute. Nuo 1993 m. pradëjo dirbti Vilniaus Gedimino technikos universitete profesoriumi, 1998 m. iðrinktas Finansø inþinerijos katedros, kuri tuomet dar vadinosi Ekonomikos katedra, vedëju, o nuo 2002 m. ir Verslo vadybos fakulteto dekanu. Profesorius taip pat dirbo tiriamàjá moksliná ir pedagoginá darbà tarptautinëse institucijose ir uþsienio universitetuose. A.V.Rutkauskas yra Tarptautinës energetikø ekonomistø asociacijos narys nuo 1991 m., Europos regioninës mokslo asociacijos (ERSA) narys nuo 1995 m. ir Tarptautinës informatikos akademijos (TIA) narys nuo 1997 m. Daug naudingos patirties suteikë staþuotës Austrijoje 1987 m. ir Purdue universitete JAV 1995 m. Universitetinis matematiko (tikimybiø teorija) diplomas niekuomet nebuvo padëtas á ðalá. Tiek profesoriaus parengtose monografijose, tiek vadovëliuose sumàstytø situacijø ar identifikuo- 32

tø problemø sprendimai neámanomi be tikimybinio (stochastinio) tikrovës supratimo ir atitinkamø metodø panaudojimo. Tokio modernaus ekonominiø ir finansiniø problemø spendimo atvejø gausu iðleistose monografijose Finansø ir komercijos kiekybiniai modeliai (2000), Konkurencingo verslo projektavimas (2006), Investiciniø sprendimø valdymas (2006), Pelno inþinerija (2007), Investicijø portfelio anatomija ir valdymas (2008). Tai paverèia jas itin populiariais ðiuolaikiniø þiniø ðaltiniais aukðtøjø mokyklø studentams. Pastaraisiais metais nagrinëjama tematika, kurios tam tikru akcentu turëtø bûti jau beveik uþbaigta monografija Integruotas verslo vertës ir rizikos valdymas, prisotinta fundamentaliø tiek ekonomikos, finansø, tiek ir tikimybiø teorijos þiniø ir problemø. Þiniø sandûros efektas, ko gero, leidþia profesoriui patekti á sunkiai prieinamus aukðèiausios kvalifikacijos tarptautinius þurnalus, organizuoti savo sesijas stambiose tarptautinëse konferencijose JAV, Graikijoje, Kinijoje. A.V.Rutkauskas yra tarptautiniø konferencijø, vykstanèiø JAV, Graikijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje, Latvijoje moksliniø komitetø narys, jis nuolat kvieèiamas recenzuoti uþsienyje vykstanèiø konferencijø straipsnius ekonomikos, finansø, tvarios plëtros tematika. Daug dëmesio profesorius paprastai skiria darbui su doktorantais. Vien tik tiesiogiai dalyvauta ruoðiant bei ginant daktaro ir habilituoto daktaro disertacijas ar habilitacijos procedûras per 100-à kartø per pastaràjá deðimtmetá. Profesorius juokauja, kad taip aiðkiai gali stebëti, kaip toli jauni kolegos yra aplenkæ tave. Nors pats jis neabejoja, kad doktorantui tu gali bûti ádomus tik tuomet, kai jis turi kà ið tavæs pasimokyti ir pasiimti. Bûdamas Verslo vadybos fakulteto dekanu, A.V.Rutkauskas atlieka ir nemaþai administracinio darbo dalyvauja Senato, Rektorato, komisijø posëdþiuose, yra Senato biudþeto ir finansø komisijos pirmininkas. Taèiau net ir didelë darbø apimtis ir uþduoèiø sudëtingumas nemaþina jo entuziazmo, geranoriðkumo ir supratingumo bendraujant su kolegomis ir studentais. Studentai, vedami jo padràsinimo, pleèia savo akiratá ir ugdo smalsumà studijuodami inovatyvø poþiûrá á investicinius sprendimus suteikianèius dalykus ir rengia bei apsigina kokybiðkus, originaliais moksliniais tyrimais pagrástus baigiamuosius darbus. O ádomios ir iðradingos fakulteto dëstytojø idëjos bei kûrybiniai sumanymai visuomet susilaukia jo palaikymo. Mielas Vytautai, jubiliejaus proga kartu su kolegomis nuoðirdþiai sveikiname Tave, linkime geros sveikatos ir neblëstanèio optimizmo bei kûrybiðkumo akademinëje veikloje. 33

Kolegø jubiliejai Su graþiu Jubiliejumi, miela Rita Regina ÞEMKIENË Personalo direkcijos direktorë Tegu tie metai, bëgantys pro ðalá, Tavo gyvenimà vis rudeniu þymës. Rudens ðalna pakàsti viskà gali, Tegu tik niekad ji nepalieèia ðirdies. Penkiasdeðimties metø Jubiliejaus proga Mes linkime sveikatos, laimës, dþiaugsmo ir nuotaikos þvalios, Tegul Tau skiriamø ILGIAUSIØ METØ Dar daug daug kartø lapkritis kartos Ðiais þodþiais Personalo direkcijos kolektyvas sveikino savo kolegæ vyresniàjà vadybininkæ Rità Golðanskienæ, kuri ðiø metø lapkrièio 21 dienà ðventë savo nepaprastai graþø, jubiliejiná, gimtadiená. Þvelgiant á jaunatviðkai atrodanèià ir nuolat besiðypsanèià Rità, sunku patikëti jog besibaigianèio rudens takais atskubëjæ laiko þirgai jai padovanojo pusës amþiaus jubiliejø. Na, o þmogaus gyvenimas yra toks koks yra jis paþeria ir skausmo, ir dþiaugsmo akimirkø. Nelepino jis ir mûsø Ritos ðeimos. 1948 metais, kaip ir dauguma lietuviø, bûsimieji Ritos tëvai kartu su savo ðeimomis buvo iðtremti á Buriatijà, Zaigrajevo rajonà, Verhni Talcy, prie Baikalo eþero. Mama buvo kilusi ið Pakruojo rajono Lygumø kaimo, o Rita Golðanskienë su dukromis tëvas ið Pasvalio rajono Tetervinø kaimo. Bûdami toli nuo Tëvynës, ðiame svetimame kraðte Ritos tëvai Genutë ir Bronius sutiko vienas kità, pamilo ir sukûrë ðeimà. Èia, 1954 metais, jiems gimë sûnus Balys, o kai pirmagimiui buvo jau ketveri metukai, 1958 metais, ðeima susilaukë dukrelës Vidos. Tais paèiais metais jiems dar kartà nusiðypsojo laimë jiems buvo leista gráþti ið tremties á Lietuvà ir apsistoti Ðiauliø rajono Ginkûnø kaime, kuriame, aiðku, jø niekas nelaukë, todël keturiø asmenø ðeimai nebuvo lengva surasti bûstà, juolab tremtiniams. 1959 metø lapkrièio 21 dienà ðeimoje dar gimë dvynukai, tai ir buvo mûsø jubiliatë Rita ir jos broliukas Sauliukas. 1966 metais maþoji Rita pradëjo lankyti Ginkûnø aðtuonmetæ mokyklà, o 1968 metais, ðeimai persikëlus á Vilniø, toliau mokësi Vilniaus 40-oje vidurinëje mokykloje. 1977 metais, baigusi vidurinæ mokyklà, jubiliatë ástojo á Vilniaus elektromechanikos technikumà, kuriame 1980 metais baigë programavimo greitaeigëms matematinëms maðinoms specialybës kursà ir ágijo techniko-matematiko-programuotojo kvalifikacijà. 1979-1996 metais (17 metø) jubiliatë ëjo LR valstybinës draudimo ástaigos skaièiavimo centro Indra inþinierës-ekonomistës pareigas, 1996-1997 m. dirbo kasininke-kontroliere Litimpex banke. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Personalo direkcijoje Rita pradëjo dirbti nuo 1997 m. rugpjûèio 18 d. vyresn. inspektore, o nuo 2006 m. geguþës 3 d. eina vyresniosios vadybininkës pareigas. Regis, taip neseniai ji atëjo á mûsø kolektyvà, o jau prabëgo 12 metø, kurie suteikë galimybæ bendradarbëms pajausti, kad ðalia yra darbðti, draugiðka, sàþininga bei jautrios sielos kolegë, visada skubanti padëti kitiems. Jubiliatei gerai sekasi ir asmeninime gyvenime: turi rûpestingà vyrà, su kuriuo kartu yra jau 27 metus, uþaugino dvi ðaunias dukras (vyresnioji Auðra yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventë, o jaunëlë Inga Vilniaus pedagoginio universiteto absolventë), turi puikø þentà ir nuostabø anûkëlá. Personalo direkcijos kolektyvas nuoðirdþiai sveikina mielà Rità ðio graþaus Jubiliejaus proga ir linki: Lai iðsipildo svajos slaptos, Kurias neðioji ðirdyje, O á Tavuosius metø laiptus Pripusto þiedlapiø pûga. Kilmingø uþmojø ir siekiø, Sëkmingø pergaliø, kad jos Lydëtø visada á prieká Kas kartà link naujos pradþios! 34

Eugedijaus Juozo Dulinsko jubiliejus Doc. dr. Algirdas Jonas NOTK TKUS Tiltø ir specialiøjø statiniø katedra Tiltø ir specialiøjø statiniø katedros docentui Eugedijui Juozui Dulinskui spalá sukako 70 metø. Daugiau nei 40 metø Eugedijus paskyrë mokslui, pedagoginiam ir metodiniam darbui VISI ir dabartiniame VGTU. Eugedijus gimë 1939 m. spalio 10 d. Kauno raj. Kampiðkiø km. ûkininko ðeimoje. Trumpai lankë Garliavos pradinæ mokyklà. 1948 m. kartu su visa ðeima buvo iðtremtas á Sibiro Irkutsko srities Usolës rajono Nikolajevskos kaimà, kuriame buvo ásikûræs Ðirokopadës miðko paruoðø ûkis. Èia su pagyrimu baigë septynmetæ mokyklà rusø kalba. Toliau mokslus tæsë Irkutsko mieste, kur buvo nuvykæs kartu su seserimi. 1958 m. sidabro medaliu baigë Irkutsko vidurinæ mokyklà. 1957 m. Lietuvos TSR Aukðèiausioji taryba reabilitavo tëvus, kaip iðtremtus be pagrindo. Lietuvoje tëvams buvo gràþintas iðlikæs nekilnojamasis turtas ir apmokëta uþ valstybës oficialiai aneksuotà turtà. Gráþæs á Lietuvà Eugedijus 1958 m. ástojo á Kauno politechnikos institutà. Kadangi tuomet geleþinkelio inþinieriai Lietuvoje nebuvo rengiami, o tokiø specialistø Lietuvai labai reikëjo, Lietuvos Vyriausybës sprendimu buvo iðsiøstas mokytis á Baltarusijos geleþinkelio transporto inþinieriø institutà, kurá su pagyrimu baigë 1963 m. ágydamas geleþinkeliø statybos inþinieriaus specialybæ. Studijuodamas institute uþ labai gerà mokymàsi gavo vardines stipendijas. Po studijø trumpai dirbo Kauno geleþinkelio pastatø apygardoje. Jau 1963 m. rudená buvo paðauktas á tarnybà Sovietø armijoje. Tarnavo Geleþinkelio kariuomenës dalinyje ir dalyvavo geleþinkeliø bei stoèiø pastatø statyboje iki 1965 m. lapkrièio mënesio. Po tarnybos nuo 1965 m. dirbo Kauno politechnikos institute asistentu, inþinieriumi tyrinëtoju. 1967 m. ástojo á aspirantûrà ir jà baigë jau Vilniaus inþineriniame statybos institute (VISI) 1970 m. Po aspirantûros baigimo dirbo vyr. inþinieriumi, vyr. moksliniu bendradarbiu ir 1973 m. apgynë disertacijà, ágydamas technikos mokslø kandidato laipsná. Gelþbetoniniø konstrukcijø katedroje nuo 1973 m. dirbo pedagoginá darbà asistento, vyr. dëstytojo ir docento pareigose. Docento mokslinis vardas suteiktas 1980 m. Mokslinis daktaro laipsnis ir docento vardas yra nostrifikuoti Lietuvos Respublikoje. 2001 m. pradëjo dirbti naujai ásteigtoje Tiltø ir specialiøjø statiniø katedroje docento ir profesoriaus pareigose. Dirbdamas pedagoginá ir moksliná darbà katedroje lygiagreèiai, nuo 1994 m., vadovauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statiniø, konstrukcijø ir medþiagø mokslo laboratorijai. Joje va- dovavo ûkiskaitiniams darbams, tyrë statinius ir pastatus, projektavo naujø ir renovuojamø pastatø stiprinamas konstrukcijas, atliko nemaþai konstrukcijø ir projektø ekspertiziø. Kartu su kolegomis sukûrë Lietuvos geleþinkeliø virðutinæ konstrukcijà, kuri sëkmingai eksploatuojama, parengë jos standartus ir kitus norminius dokumentus. Mokslinë veikla iðdëstyta per 120 straipsniø ir 2 monografijose. Bakalaurams, magistrams ir doktorantams skaitë paskaitas konstrukcijø skaièiavimo klausimais, vadovavo doktorantams. Kartu su kolegomis studentams parengë 6 metodinius leidinius. Eugedijus yra puikus organizatorius-vadybininkas. Ne kartà stebëjomës jo solidaus veikëjo ávaizdþiu derybose, gebëjimu átikinti ávairiø ástaigø vadovus moksliniø tyrimø svarba, sudaryti palankias ûkiskaitines sutartis ir aprûpinti tyrimø darbais laboratorijos bei katedros kolegas. Ypaè gerbiamas Eugedijus Lietuvos geleþinkelininkø, kurie jau seniai já tituluoja profesoriumi. Nors buvo daugumos darbø vadovas, bet ir pats nesikratë juodo ar pavojingo darbo. Prisimenu, kaip nustëro visi, kai, nepaisant solidaus stoto, kaip vijurkas siauromis kopëèiomis uþlipo á 120 m aukðèio dûmtrauká Panevëþyje ir, persisvëræs per jo virðø komentavo vidaus apdailos defektus. Kai kuriems jaunesniems kolegoms uþteko ir 25 m aukðèio, kad apsisukæ sugráþtø atgal. Iðtvermei ir dràsai, jo paties teigimu, padëjo sibirietiðka patirtis, kai medþioklëje ant Sajanø kalnø atbrailø tekdavo sëlinti þvëriø pëdsakais. Visada Eugedijus turi savo nuomonæ ir nebijo jos pasakyti bet kokiai valdþiai. Nors gynë Vilniaus televizijos bokðtà nuo okupantø, pats nukentëjo, bet niekados nesiþavëjo iðverstakailiais patriotais ar baltaisiais revoliucionieriais, tegebanèiais sugriauti tai, kas buvo gerai, bet negebanèiais sukurti nieko naujo gero. Didelë gyvenimiðka patirtis visados jam padëjo atskirti pelus nuo grûdø. Graþi Eugedijaus ðeima. Þmona Teresë ilgà laikà dirbo vadovaujantá darbà farmacijos ástaigose. Sûnus Rytis su marèia Jolanta padovanojo seneliui du puikius anûkus Povilà ir Tomà. Belieka jiems visiems palinkëti laimës ir sutarimo ðeimoje. Tiltø ir specialiøjø statiniø katedros kolektyvas nuoðirdþiai sveikina savo kolegà Eugedijø Dulinskà graþaus jubiliejaus proga, linki geros sveikatos, neblëstanèio optimizmo ir prasmingø gyvenimo metø. 35

Sutikti kelyje Birbynës, filatelijos iðkilus riteris Doc. dr. Algimantas NAKAS, Julius NORKEVIÈIUS Vingrios, romantiðkos melodijos uþvaldyti nuðèiûva þiûrovai, kol visiðkai paskæsta muzikos pasaulyje. Kaip ir pats atlikëjas Antanas Jonuðas. Stovi susikaupæs prieð didþiulæ auditorijà. Ir supranti, kad jam niekas neegzistuoja. Tik birbynë ir jo mikliø pirðtø sukurti lyriðki, svajingi garsai, daug pasakantys akordai. Sunku pasakyti, nes niekas ir nebandë iðsiaiðkinti, suskaièiuoti, kiek ðirdþiø Antanas Jonuðas pavergë savo nuostabiausios birbynës trelëmis. Ne taip paprasta suþinoti, nuo kada ðis nesudëtingas instrumentas Maestro rankose tapo stebuklingàja burtininke. Taèiau ðiandien niekam ne paslaptis, kad ðiuolaikinë birbynë jau ne folkloro instrumentas. Ðiam tikslui buvo skirta jos pirmtakë. Apie 1950 metus Pranas Serva ðá instrumentà gerokai iðtobulino. Ið primityvaus padarë chromatiná, t.y. birbynæ, turinèià platø diapazonà ir gebanèià atlikti ávairius, ne tik folkloro, kûrinius. Ðitam pasitarnavo sumanymas birbynæ panaudoti dainø ir ðokiø ansambliuose. Bet birbynë ir toliau liko ne masinis, daugiau egzotinis instrumentas. - Birbynë reikalauja labai daug darbo. Norint palaikyti gerà formà, kasdien tenka po dvi-tris valandas groti, - atvirauja Maestro. Klausydamas Antano Jonuðo grojimo, supranti, kad birbynë jo klauso. Tai liudija ir prieð kurá laikà iðleistos kompaktinës plokðtelës Melodijos birbynei, Birbynës metamorfozës. Èia Antanas Jonuðas groja G.F.Hendelio Sonatà obojui ir fortepijonui, B.Briteno Ðeðios metamorfozës obojui solo pagal Ovidijø, B.Dvariono Skerco, V.Juozapaièio Sonata birbynei solo, A.Raèiûno Sonata G-dur obojui ir fortepijonui, net ðeðis M.K.Èiurlionio preliudus ir kai kuriø kitø pasaulinio garso kompozitoriø kûrinius. Kada ir kaip prasidëjo ðio talentingo birbynininko, pedagogo kelias á didþiàjà muzikà? - Nuo maþens mëgau muzikà, - sako gausioje þemaièiø ðeimoje, keturiø sesiø ir trijø broliø apsuptas Antanas. Mamytë turëjo graþø balsà ir mëgo dainuoti. Að mëgau visada jai pritarti. Átakos turëjo ir gimtinë Telðiø rajono Dumytrø kaimas, kuriame 1940 m. sausio 11 d. gimë Antanas. Jis jau buvo penktas vaikas ðeimoje. Bet ne paskutinis. Per tëvø þemæ linksmai èiurendamas tekëjo upelis. Smagiai viena kità vijo didesnës ir maþesnës kalvelës, aukðtumëlës, kai kurios apaugusios krûmais. Pavësá teikë vienas kitas didesnis medis. Jonuðai turëjo beveik dviejø hektarø savà miðkà. Dumytrai nebuvo Þemaitijos uþkampis. Nuo èia iki Vieðvienø apylinkës, kuriai ðis kaimas priklausë ðeði kilometrai. Dar septyni kilometrai ir galëjai groþëtis rajono centru Telðiais. Jonuðai á ðá miestà keliaudavo ir per prie kur kas didesnio, judresnio kelio ásikûrusius Eigirdþius. Á ðá baþnytkaimá nuo Jonuðø namø beveik tiek pat, kaip á apylinkës centrà. Antanas nuo maþens kartu su seserimis, broliais padëjo tëvams þemës ûkio darbuose. Prieð tai jis ilgokai ganë karves. Tada vaikiukas ir pasigamino kankles. Tai buvo gana primityvus muzikos instrumentas, bet jau galëjo groti, iðgauti garsus ir juos jungti á melodijà. Gerokai vëliau tëvelis turguje nupirko septyniø stygø akustinæ gitarà. Ði dovana berniukui suteikë didþiulá dþiaugsmà. Dþiaugësi ir grojo, grojo, grojo... - Net ðeimos ansambliukà subûriau. Svainis grojo akordeonu, brolis muðë bûgnà, o að pats skrebinau gitarà. Daug grojome namie ir pirtyje, kai savaitgaliais kaimynai tai vienur, tai kitur susirinkdavo maudytis, - prisiminë Maestro pirmuosius bandymus pademonstruoti kà moka, nors iki pirmo tikro koncerto oi, kaip buvo toli. 36

Þiemavoti Antanas gana anksti pradëjo vaþiuoti pas boèelá á Lieplaukæ. Ðiame baþnytkaimyje pradëjo lankyti mokyklà. Èia baigë ir septynmetæ. Iki ðiandien geru þodþiu prisimena mokyklos direktoriø Juozà Vaièiulá, kuris ádomiai dëstë fizikà, buvo puikus pedagogas ir þmogus. Jis gal ir turëjo ðiek tiek átakos, kad Antanas pasuko profesionalaus muzikanto keliu. 1954 m., baigæs Lieplaukës septynmetæ mokyklà, iðvaþiavo á Klaipëdà. Stoti á St.Ðimkaus muzikos mokyklà. - Kur priimsite, ten ir stosiu, - atsakë vaikinas á klausimà, ko norëtø mokytis, be þodþiø pasakydamas savo didþiàjà svajonæ iðmokti gerai muzikuoti. - Tai gal pradëkite mokytis groti birbyne... nedràsiai pasiûlë virtuoziðkai grojantis obojumi dëstytojas Kazimieras Biliûnas. - Gerai... Jeigu tik priimsite á mokyklà. Priëmë. Antanas Jonuðas pateko á geras, rûpestingas dëstytojo K.Biliûno, kuris Klaipëdoje garsëjo kaip puikus pedagogas, nepaprastai geras þmogus, gabus talentø ugdytojas, rankas. Ir auklëtinis neapvylë savo mokytojo. Sparèiai tobulëjo ir besimokydamas jau garsëjo kaip geras, didelæ paþangà darantis birbynininkas. Berods, mokësi ketvirtame kurse, kai dëstytojas, atvaþiavusiam á Klaipëdà koncertuoti Baliui Dvarionui, pasiûlë savo mokiná, kaip galintá pakeisti susirgusià smuikininkæ. Auklëtinis pateisino mokytojo viltis: Antanas Jonuðas gana sëkmingai pagrojo B.Dvariono Prie eþerëlio. Ir tai buvo gabaus birbynininko pirmasis oficialus koncertas. Bet nepaskutinis. Ðiandien Antano sàskaitoje 57 autoriniai koncertai, su ávairiais kolektyvais ir kaip solistas dalyvavo daugiau kaip 3000 koncertø Lietuvoje, Europos valstybëse, JAV, Kanadoje, Jordanijoje, Sirijoje. Pastaruoju metu nemaþai koncertuoja su VGTU tautiniø ðokiø ansamblio Vingis kapela. Neretai skambiomis improvizacijomis, þaidybiniais elementais birbynininkas Antanas Jonuðas paávairina Vilniaus mokytojø namuose, VGTU Gedimino klube vykstanèius knygø pristatymus, konferencijas, kolegø jubiliejus, kitus renginius. Diplomuotam birbynininkui klaipëdieèiai pedagogai rekomendavo stoti á Vilniaus valstybinæ konservatorijà. Èia tobulinosi vadovaujamas maestro Povilo Samuièio. 1963 m. Antanas Jonuðas baigë liaudies instrumentø (birbynës) specialybës visà kursà ir gavo aukðtojo mokslo baigimo diplomà, kuris suteikë jam solisto dëstytojo kvalifikacijà. Studijuodamas Antanas Jonuðas vadovavo Vilniaus profsàjungø kultûros rûmø Liaudies instrumentiniam ansambliui, mokytojavo Vilniaus Tallat-Kelpðos muzikos mokykloje. 1959 m. kartu su Vilniaus miesto studentø sekstetu, kuriame kontrabosinëmis kanklëmis grojo ir bûsimasis Kovo 11-osios nepriklausomybës akto signataras Romualdas Ozolas, iðvyko á Vienà, á VII-àjá tarptautiná jaunimo festivalá ir gráþo apdovanotas aukso medaliu. Dar studentas su meno saviveiklos kolektyvu koncertavo Vengrijoje, Lenkijoje, Èekoslovakijoje. Po studijø, tarnaudamas tarybinëje armijoje, tapo Maskvos kariø kûrybi- Antanas Jonuðas (antras ið kairës) su visa Vingio kapela. Nuotr. I. Kalëdienës 37

Sutikti kelyje nio festivalio laureatu. Universitetas kapelos vadovà apdovanojo VGTU jubiliejiniu aukso medaliu. Gráþæs ið kariuomenës, 1963 m. pradëjo dirbti Valstybiniame akademiniame nusipelniusiame dainø ir ðokiø liaudies ansamblyje Lietuva. Buvo liaudies instrumentø orkestro artistas solistas. Teko dirbti ir ðio orkestro birbynininkø koncertmeisteriu. Lietuvos ansamblio direktorius P.Telyèënas pastebi, kad Antanas Jonuðas turi gerà muzikiná skoná, atmintá, ne kartà pasiþymëjo kaip solistas birbynininkas. Taip pat sako, kad darbe buvo stropus, reiklus sau ir kitiems. Su kolektyvu ne kartà buvo iðvykæs koncertuoti á uþsiená. 1974 m. Antanas Jonuðas atsisveikino su Lietuvos ansambliu ir pradëjo pedagoginæ-kûrybinæ kasdienos veiklà sostinës aukðtojoje technikos mokykloje. Ádarbintas Estetikos katedros dëstytoju, praktiðkai studentø ðokio ansamblio liaudies instrumentø orkestro vadovu. - Su choreografu Rièardu Tamuèiu kûrëme ðokiø ansamblá Vingis. Prisimenant pirmuosius kolektyvo þingsnius, tuos sunkius laikus, kai reikëjo suburti liaudies instrumentø orkestrà, ne tik ásigyti liaudies muzikos instrumentø, bet ir iðmokyti bûsimuosius inþinierius jais groti, - paðnekovas su ðypsena prisimena darbo pradþià naujame kolektyve. Bëgo metai, ansamblis tvirtëjo, prasidëjo koncertinës kelionës po Lietuvà ir toli uþ jos ribø. Nors ir dþiaugiantis visko pasitaikydavo kapela tai sumaþëdavo, tai vël pasipildydavo naujais muzikantais, kuriuos kartais reikëdavo pradëti mokyti vos ne nuo nulio. Bet toks jau tas pedagoginis-kûrybinis kelias. Ir Antanas Jonuðas pluðëjo nenuleisdamas rankø, në minutei neprarasdamas optimizmo. Nuoðirdþios, vos ne iki devinto prakaito repeticijos, duoda rezultatø. Ir universiteto jubiliejiniais metais á tautiniø ðokiø ansamblá Vingis atskrido Aukso paukðtë. Tai aukðtas ir pelnytas apdovanojimas, prie kurio nemaþai prisidëjo ir ansamblio kapelos vadovas Antanas Jonuðas. Per tuos deðimtmeèius ansamblio kapelos repertuaras pasipildë ne vienu jos vadovo aranþuoto ar net originaliu kûrinëliu. Tai Mokinukø sutartinë, Dainø vainikëlis, Studenèiokas, ðventinis bei sodþiaus valsai. Taèiau þiûrovai audringais plojimais (ir nepakartojus bent kartà kità nepaleidþia ) sutinka Antano Jonuðo Aukðtadvario gená, kurá skrabalais meistriðkai grojo Augustinas Ruibys, o dabar já pakeitë Audrius Pelenis. Paprastai Vingis koncertà pradeda Rièardo Tamuèio ðokiu Saulës vartai, kuriam muzikà sukûrë Antanas Jonuðas. Pagal jo muzikà merginos ðoka Tris siûlelius, o visi Èiukuriukà. Universiteto renginiui Gedimino dienos, akcijai prie LDK Gedimino paminklo Katedros aikðtëje, Vingio choreografas sukûrë triptikà Gedimino ainiai. Antano Jonuðo muzika sukvietë prie paminklo merginas su gële rankoje nusilenkti Vilniaus kûrëjui, o paskui LDK Gedimino þygûnus Vingio vaikinus. VGTU Estetinio ugdymo centro, kuriam priklauso ansamblio Vingis darbuotojai, internetiniame puslapyje Antanas Jonuðas prisipaþásta, kad jo didþiausias pomëgis kolekcionavimas. - Sukaupiau ne taip jau didelæ, bet, mano nuomone, vertingà kolekcijà. Renku paðto þenklus, kurie skirti muzikai. O tokiø pasaulio paðtai ne tiek jau daug ir iðleidþia, - nesileisdamas á iðsamesnius komentarus bei neminëdamas skaièiø, paaiðkino Antanas Jonuðas. Buvau iðrinktas delegatu á penktàjà Lietuvos filatelistø sàjungos suvaþiavimà. Tik prasitarë, kad perëjæs per paðtà, antspauduotas vokas turi didesnæ vertybæ. Todël jis saugo nemaþai vokø su pirmos dienos specialiu paðto þymekliu. Yra iðleidæs ne vienà Lietuvos paðto þenklø ir specialiøjø antspaudø katalogà, á kurá átraukti ir jo paties ðios krypties kûriniai. O jø ne taip jau maþai. Antanas Jonuðas yra sukûræs ir iðleidæs daugiau kaip tris ðimtus originaliø paðto vokø ir atvirlaiðkiø. Pirmasis gimë 1997 m. Já kûrëjas skyrë M.Maþvydo Katekizmo 450 metø sukakèiai. Beveik visi proginiai, skirti vienai ar kitai sukakèiai, svarbiems ðalies ávykiams paminëti. Ádomios ir serijos Lietuviø liaudies instrumentai, Lietuviðkos monetos, Lietuvos didþioji kunigaikðtystë, Vilniaus Katedra ir kiti. O ant darbo stalo bûsimo meninio voko maketas. Bûsimà vokà kûrëjas adresuoja sau. Tai bus originaliausia ir vertingiausia Antano Jonuðo dovana sau septyniasdeðimtmeèio jubiliejaus proga, kuri pateks ir á giminiø, artimøjø, paèiø geriausiø bièiuliø rankas. Tik nepaprastai kûrybingas, niekada nepavargstantis, nepailstantis Þmogus tai gali sugalvoti. Antanas Jonuðas nepabûgo iðbandyti ir Vingio ðokëjo sukonstruoto triraèio veþimo 38

Gyvenimas VGTU Pradþia - psl. 18 ERASMUS dienas labai pagyvino muzikinë grupë Erasmus Orgazmus. Grupëje grojo ir dainavo Bernhard Kuzel ir Andreas Gei- ser,, Macario Rodriguez de Tena Alvarez, Lordanis Papachristou, Bakalis Panagiotis Maria-Kiriaki Fo- tiadou. Gaila, kad ðis projektas trumpalaikis, nes baigæ ERASMUS studijas, studentai iðvyks kiekvienas á savo ðalá... Bet kol dar neiðvyko, keletas jø sutiko atsakyti þur- nalo Gedimino universitetas klausimus. LABIAUSIAI PATINKA... ÞALIA ÞOLË - Ið kur atvykote i Lietuvà, kodël pasirinkote VGTU ir kaip apie já suþinojote? Maria: Esu ið Graikijos, studijuoju statybà. Mano universitetas bendradarbiauja su VGTU. Domëjausi ERASMUS programa ir VGTU programa labiausiai atitiko mano lûkesèius. Dël ðiø prieþasèiø pasirinkau studijas ðiame universitete. Andi: Að ið Vokietijos, bet studijuoju Austrijoje. 2 metus studijavau Anglijoje ir ten susipaþinau su keliais lietuviais. Norëjau pamatyti, kur jie gyvena jø tëvynæ. Todël gráþæs á Austrijà pasidomëjau savo universitete, ar turi partneriø Lietuvoje. Pasakiau sau, kodël gi ne? Taip að ir atsiradau èia Vilniuje. Panos: Tiesà pasakius, atsidûriau èia netikëtai. Lietuva buvo paskutinis galimas variantas vaþiuoti studijoms pagal ERASMUS programà. Tai buvo ne mano sprendimas. Galima pasakyti klaida, bet að jà tiesiog dievinu. Berhart: Að ið Austrijos. Atvykau èia beveik neturëdamas pasirinkimo, nes norëjau kur nors iðvykti ið savo universiteto. Nenorëjau rinktis tø ðaliø, kur keliauja dauguma studentø. Norëjau paþinti Rytø ðalis. Beje, að pirmasis ið savo universiteto èia studijuoju. Macario: Að ið Pietø Ispanijos. Neþinau, kodël pasirinkau Lietuvà. Matyt lëmë tai, kad nenorëjau iðvaþiuoti vienam semestrui. Juk reikia viskà daryti kaip reikiant. Vieno semestro man maþa. Todël galëjau pasirinkti tarp Lietuvos ir Portugalijos. Kadangi studijuoju netoli Portugalijos, tai nesinorëjo vykti taip arti. Todël að èia. - Ar ádomu pas mus gyventi ir studijuoti? Kokius áþvelgiate skirtumus tarp savo ir mûsø ðalies? Maria: Èia man labai patinka. Graþus miestas. Vilnius yra labai þalias palyginus su Salonikais mano gimtuoju miestu. Universitete studijos gerai organizuotos. Man patinka dalykas, kurá studijuoju. Kalbant apie skirtumus, tai dideli kultûrø skirtumai, architektûros stiliai taip pat skiriasi. Ir muzika kitokia. Labai skiriasi maistas. Na, bet labiausiai man èia patinka þalia þolë! Jos nëra tiek daug mano mieste. Andi: Gyventi kaþkur kitur yra tiesiog puiku. Jau esu gyvenæs ilgesná laikotarpá Anglijoje. Paþinti naujas kultûras, ðalis visada smagu. Ið dalies mes visi esami vienodi, taèiau turime nedideliø skirtumø, kurie yra tikrai ðaunûs. Tiesà pasakius, Lietuva mane labai nustebino. Þmonës labai malonûs, draugiðki. Nesusidûriau su jokiomis problemomis. Èia nëra lengviau studijuoti. Daugiau reikia dirbti individualiai. Galbût dëstytojai galëtø daugiau patarti, kaip studentui tobulëti mokantis ið savo klaidø. Panos: Visiðkai sutinku su Andi. Gyvenant sveèiose ðalyse, kita patirtis yra puiki. Taèiau galiu pasakyti, kad èia nerealiai ðalta. Kaip Aliaskoje. Vienas ið didþiausiø skirtumø - èia labai pigu. Macario: Nëra didesniø skirtumø. Tik, þinoma, orai. O gyvenimas èia tikrai labai puikus. - Kaip susibûrëte á muzikinæ grupæ? Kaip rinkotës repertuarà, kuriame skamba populiarios ne tik Jûsø tëvø, bet ir seneliø jaunystës dainos, pavyzdþiui, Italijos partizanø himnas Bella ciao? Maria: Viskas prasidëjo vakarëliuose. Be to, susirinkdavome pas kà nors virtuvëlëje ar kambaryje ir dainuodavome, grodavome, kas patinka. Grupës nariai klausosi tokià paèià muzikà. Tada pradëjome rengti nedidelius gitarø vakarëlius ir pradëjom màstyti: kodël gi mums nesusibûrus á grupæ. Renkamës dainas, kurios mums patinka, kurios yra linksmos ir skatina kitus ðokti. Panos: Mums patiko panaði muzika, rinkomës, kas mums patinka. Andi: Gyvenome tame paèiame bendrabutyje. Pagalvojome, kodël gi nepagrojus kitiems, platesnei auditorijai. O repertuarà sudarë linksmos 7-8 deðimtmeèiø dainos, kurios patinka daugeliui þmoniø. Muzikuodami stebime, ar patinka mûsø klausytojams, draugams. Jiems patinka, kai atpaþásta dainas. Berhart: Taip pat repertuarà koreguoja tai, kad mes grojame daugiausia akustinëmis gitaromis. Todël ieðkome tokiø dainø, kurios derëtø skambinant ðiomis gitaromis. - Kas paskatino iðmokti lietuviðkà dainà Ilgas kelias? Panos: Mano mentorë, labai labai daug padëjusi man ir kitiems. Uþ pagalbà ji papraðë tik vieno: iðmokti lietuviðkà dainà. Padëjo ir jà iðrinkti. Visà savaitæ uþtrukau mokydamasis þodþius. Daugiausia problemø turëjau su tarimu. Taèiau rezultatas buvo ne ið blogiausiø. Kalbëjosi Vanda Zubelytë 39

Gyvenimas VGTU LEIDYKLOS TECHNIKA SEMINARAS Knygø leidyba sulaukë itin didelio susidomëjimo Gruodþio 8 dienà ávyko VGTU leidyklos Technika organizuotas seminaras Knygø leidyba. Ið susirinkusiøjø gausos ir aktyvumo buvo aiðku, kad tokio seminaro bûtinybë neabejotina, norintieji jame dalyvauti vos tilpo á Senato posëdþiø salæ, negalëjæ dalyvauti kità dienà teiravosi, kur galima rasti praneðimø konspektus. Seminaro tikslas buvo paaiðkinti VGTU autoriams ir visiems, besidomintiems akademine leidyba, kaip parengti rankraðtá, kad bûtø iðvengta bereikalingo darbo leidykloje rengiant mokslo ar studijø leidiná, taip pat supaþindinti su leidybos etapais ir aptarti iðkylanèias problemas. Taigi seminaras buvo aktualus visiems, kurie leidþia ar leis savo leidinius VGTU leidykloje. Studijø prorektorius doc. dr. Alfonsas Daniûnas áþanginiame seminaro þodyje pasidþiaugë puikia VGTU leidyklos Technika leidþiamø vadovëliø, skirtø studentams, kokybe. Pagrindiniu leidyklos prioritetu jis iðkëlë literatûros iðtæstinëms studijoms rengimà. Praneðimus seminaro dalyviams parengë bei pristatë leidyklos Technika direktorë Eleonora Dagienë ( Rankraðèio kelias iki knygos ) pristatë, kokios leidybos naujovës ádiegtos VGTU leidykloje Technika per pastaruosius trejus metus, aptarë leidybos proceso ypatumus; vyresnioji redaktorë Rita Malikënienë pristatyme Terminai ir kiti svarbûs dalykai, rengiant rankraðtá leidyklai pateikë internete laisvai prieinamus autoriams ir redaktoriams svarbius þodynus bei kitus informacijos ðaltinius, aptarë, kaip jais naudotis, pabrëþë kiekvieno þodyno privalumus, taip pat ji kalbëjo apie moksliná stiliø, kalbos kultûros svarbà ugdant mokslinæ studentø kalbà; vyresn. redaktorë Dalia Markevièiûtë pristatë Microsoft Word Office programos keitimø sekimo (Track changes) funkcijà ( Redagavimas kompiuteriu ). Tema buvo aktuali, nes leidykloje rankraðèiai redaguojami kompiuteriu ir vëliau autoriai turi perþiûrëti suredaguotà darbà, taèiau daþnai jie susiduria su sunkumais, nes neþino, kaip naudotis redagavimo funkcija; Leidybos skyriaus vedëja Nina Gilytë ( Literatûros sàraðo ypatybës ) supaþindino su pagrindiniais literatûros tvarkymo principais, aptarë literatûros sàraðo ypatumus, pateikë daug pavyzdþiø, pristatë vienà ið galimø sàraðo sudarymo sistemø, kuri leidykloje pasirinkta kaip pagrindinë; Maketavimo skyriaus vedëjas Deividas Rinkevièius ( Kaip parengti paveikslus knygai ) pateikë pagrindinius paveikslø, grafikø, formuliø tvarkymo reikalavimus, iðryðkino probleminius maketavimo aspektus, davë praktiniø patarimø, kaip autoriai turëtø pateikti paveikslus maketuoti, kaip tinkamai surinkti formules rankraðtyje. Ðis praneðimas sulaukë itin didelio seminaro dalyviø dëmesio. Apskritai seminaras sulaukë itin didelio autoriø susidomëjimo, vyko diskusijos su praneðëjais, dalyviai gavo daug praktiniø patarimø, kaip tinkamai parengti leidiná visais aspektais: kalbos, stiliaus, maketavimo, literatûros pateikimo. Visi seminaro dalyviai gavo praneðimø konspektus. Naudingà informacijà VGTU knygø autoriams galite rasti leidyklos Technika puslapyje: http://leidykla.vgtu.lt/new/seminaras Gedimino universiteto informacija 40

Galerijoje A meistro rankomis áriðtø knygø aura Galerijoje A iðskirtinio meninio áriðimo knygos Matysite keistø knygø, vienetiniø knygø. Joms nëra tiraþo. Tai neparodiniø knygø paroda, surinkta ið asmeniniø kolekcijø, parodos atidaryme perspëjo knygriðys, parodos autorius Ferdinandas Saladþius. Tuo greitai galëjo ásitikinti bene visi parodos lankytojai: èia buvo eksponuojamos ávairiausiø faktûrø, spalvø, odø, netikëèiausiø medþiagø ir dydþiø menininko rankomis pasiûtos knygos ir jø virðeliai. Kiekviena knyga neabejotinai individuali subtili istorija, kurioje knygriðys tampa neabejotinu knygos bendraautoriumi, tarsi tandemu, papildanèiu jos prasmæ savo suvokimu, fantazija ir darbu. Áriðdamas knygas stengiuosi, kad jos bûtø patvarios ir patrauklios. Tikiu rankomis áriðtos knygos aura, - toks parodos autoriaus Ferdinando Saladþiaus kûrybinis devizas. Sakoma, kad knygriðystë yra tarsi knygos architektûra, á kurià ásipina ávairiausi menai ir amatai. Apþvelgus parodos eksponatus knygriðio meistro rankomis sukurtus knygø virðelius nesunku su tuo sutikti. Galerijoje A eksponuojamos knygos paliudija ðiais masinio vartojimo laikais uþmirðtà kokybës matà rankø darbà. Dovanø áriðta knyga, kurià reiks paraðyti Ðiltas, draugiðkas, su charakteriu, nepatogus menininkas, - taip parodoje Ferdinandà Saladþiø pavadino á parodos atidarymà atëjæ draugai ir bendraþygiai. - Ferdinandas priverèia ne tik groþëtis meno kûriniu, bet ir dirbti kitus. Kolegos parodos atidaryme papasakojo ne vienà nutikimà, kai Ferdinandas Saladþius padovanojo originaliai áriðtà knygà, kurià... reikës paraðyti. Arba garsajuostæ, kurià reikës ádainuoti. Knygriðiø gildijos pirmininkë, dalyvavusi parodos atidaryme, tikisi, kad eksponuojami Ferdinando Saladþiaus darbai ástrigs jaunø þmoniø ðirdyse. Pasak gildijos pirmininkës, menininkas visada stebina dideliu profesionalumu, ið jo meistriðkumo galima mokytis ir kitiems knygriðiams. Ferdinando Saladþiaus knygos Danijos Karalienei Ferdinando Saladþiaus áriðtos knygos laikomos reprezentacinëmis. Ðio menininko áriðtos knygos padovanotos Jos Didenybei Danijos Karalienei Margretei II, buvusiam Prancûzijos prezidentui Fransua Miteranui, poetui Èeslovui Miloðui. Knygriðys yra dirbæs Vilniaus universiteto Mokslinëje bibliotekoje knygø restauratoriumi, Vilniaus dailës akademijos Grafikos katedroje, Dokumentø konservavimo-restauravimo centre, o nuo 1996 metø pasirinko privaèià veiklà. Parodos autorius yra dalyvavæs deðimtyje kolektyviniø parodø Lietuvoje, o ði vienuoliktoji yra pirmoji autorinë. Pasak parodos ðeimininkës VGTU bibliotekos direktorës Rimutës Abramèikienës, tai pirmoji tokia knygø áriðimo meno paroda Galerijoje A, taèiau jau dabar yra sulaukta praðymø jà eksponuoti Kaune. Ferdinando Saladþiaus knygø áriðimo ir virðeliø paroda veiks iki sausio 15 d. Edita Juèiûtë Daþnai esame pasiklydæ informa- cijos ir literatûros gausoje. Ir daþnai uþmirðtame, kad knyga nëra tik formaliai, standartizuotai suriðtas tekstø rinkinys. Gruodþio 14 d. VGTU bibliotekos Galerijoje A atidaryta Ferdinando SALADÞIAUS knygø áriði- mo ir virðeliø paroda Tarp dangaus ir þemës, leidusi lankytojams ásiti- kinti, kad knyga gali turëti ne tik turiná, bet ir ypatingà meninæ formà.