ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Nr. 3 (32). Research papers. ŽEMĖS ŪKIO GAMINTOJŲ VERSLUMAS IR JO SKATINIMO PRIEMONĖS: MARIJAMPOLĖS REGIONO ATVEJIS Stasė Navasaitienė, Virginija Subačiūtė Aleksandro Stulginskio universitetas Nustačius pagrindines žemės ūkio gamintojų verslumo skatinimo priemones ir jas nuolat tobulinant, galima tikėtis didėjančio produktyvaus verslumo, kuris neabejotinai veikia šalies ūkio ekonomiką. Tai pagrindinis žemės ūkio gamintojų verslumo skatinimo teorinis ir praktinis aspektas. Straipsnyje analizuojamas žemės ūkio gamintojų verslumas ir jį sąlygojantys veiksniai. Tyrimo tikslas įvertinus Marijampolės regiono žemės ūkio gamintojų verslumą, jam įtakos turinčius veiksnius, pasiūlyti priemones verslumui skatinti. Siekiant šio tikslo, straipsnyje pristatoma verslumo samprata, analizuojami Lietuvos bei užsienio mokslinėje literatūroje tyrinėti bendrieji verslumą lemiantys veiksniai, anketinės apklausos apibendrintais duomenimis, atlikta žemės ūkio gamintojų verslumo bei jį sąlygojančių veiksnių analizė ir atskleistas ES struktūrinių fondų paramos poveikis žemės ūkio gamintojų verslumui bei jų ūkių ekonominiams rezultatams; atliktos mokslinės literatūros ir empirinio tyrimo rezultatų pagrindu pasiūlytos priemonės žemės ūkio gamintojų verslumui skatinti. Raktiniai žodžiai: verslumas, verslumo skatinimas, vidiniai ir išoriniai veiksniai, žemės ūkio gamintojai. JEL kodai: J240, L260, R510. Įvadas Žemės ūkio gamintojų verslumo tyrimui bei verslumo skatinimo priemonių paieškai įtakos turėjo tai, kad žmogus, dirbdamas žemės ūkyje, ne tik keičia aplinką norėdamas pagaminti konkurencingus produktus, turi keistis ir pats. Tradicinis lietuvių uždarumas neleidžia greitai adaptuotis prie nuolat kintančios bei keliančios naujus reikalavimus aplinkos, tuo tarpu laisvas prekių judėjimas, įstojus į Europos Sąjungą atvėrė galimybę veikti didesnėje ir aktyvesnėje rinkoje, naudotis ES eksporto paramos instrumentais. Todėl žemės ūkio gamintojai, norėdami pajusti teikiamos paramos naudą, privalo greičiau orientuotis (t. y., turi būti kuo verslesni). Anot plačiai žemdirbių verslumą nagrinėjusio P. Markevičiaus (2004, 2007), žemdirbių verslumas yra svarbiausia žemės ūkio modernizavimo jėga. Tačiau, kaip rodo įvairios visuomenės apklausos (Poviliūnas, 2002; Ramanauskas, 2004; Markevičius, 1999, 2007 ir kt.), Lietuvos žemdirbių verslumo lygis dar nepakankamas. Remiantis Lietuvos ir užsienio autorių (Schumpeter, 1934; Drucker, 1985; Henderson, 2002; Juozaitienė, 2003; Mincienė, 2004; Kuratko, 2008; Gronskas, 1995 ir kt.) verslumo koncepcijomis ir Lietuvos žemdirbių verslumo analize, autorės ieško būdų, kaip skatinti žemdirbių verslumą. Atsižvelgiant į iki šiol aptartus žemdirbių ir kaimo gyventojų verslumo klausimus (Markevičius, 2002, 2006, 2007, 2008; Adamonienė, 2008, 2009; Astromskienė, 2011, 2012 ir kt.), galima teigti, kad verslumas yra išugdomas, dažniausiai jį skatinant į pagalbą pasitelkiami specialieji mokymai, keliama žemdirbių kvalifikacija. Nustačius pagrindines žemės ūkio gamintojų verslumo skatinimo priemones ir jas nuolat tobulinant, tokiu būdu padedant žemės ūkio 106
gamintojui suprasti vidinę ir išorinę aplinką, galima tikėtis didėjančio produktyvaus verslumo, kuris neabejotinai veikia šalies ūkio ekonomiką. Tyrimo objektas Marijampolės regiono žemės ūkio gamintojų verslumas ir jo skatinimo priemonės. Tyrimo tikslas įvertinti Marijampolės regiono žemės ūkio produktų gamintojų verslumo veiksnius ir pasiūlyti priemones verslumui skatinti. Tyrimo metodika. Žemės ūkio gamintojų verslumą lemiančių veiksnių tyrimui naudotas anketinės apklausos metodas bei lyginamoji statistinių ir antrinių duomenų analizė. Anketinė apklausa atlikta Marijampolės regione (Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio r., Šakių r. savivaldybėse). Tyrimo atrankos kriterijus verslūs žemės ūkio gamintojai. Žemės ūkio gamintojų verslumo kriterijumi pasirinktas naudojimosi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugomis faktas. Tyrimo imčiai nustatyti naudoti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (ŽŪKT) regioninių biurų Marijampolės regione duomenys apie 2010 m. besikreipusius konsultacijų žemės ūkio gamintojus. Tokių 2010 m. buvo 477 asmenys (generalinė visuma). Naudojant tikimybinės atrankos tipą, norint gauti 95 proc. tyrimo rezultatų patikimumą anketinei žemės ūkio gamintojų verslinio aktyvumo apklausai pasirinkta 217 respondentų iš visų Marijampolės regiono savivaldybių. Tyrimui naudota originali anoniminė anketa sudaryta iš 16 klausimų. Socialinių klausimų anketos dalyje pateikiami klausimai apie respondento lytį, amžių, išsilavinimą, pagrindinį pajamų šaltinį, turimą ūkio dydį. Pagrindinėje dalyje pateikiami klausimai, padedantys įvertinti žemės ūkio gamintojų verslumą ir jį sąlygojančius veiksnius, ištirti asmeninių savybių lygį. Tyrimo metodai mokslinės literatūros, antrinių duomenų analizė, anketinė apklausa; informacijos sisteminimui ir pateikimui naudojami grupavimo, santykinių dydžių, palyginimo metodai; grafinio vaizdavimo metodai; anketinės apklausos duomenys įvertinti SPSS for Windows programa. Tyrimo rezultatai Teoriniai verslinio aktyvumo aspektai. Mokslinėje ir taikomojoje literatūroje vis plačiau naudojamas verslumo terminas, tačiau autoriai skirtingai apibrėžia verslumo sąvoką. Nors užsienio literatūroje (Audretsch, 1997; Henrekson, 2005 ir kt.) verslumas nagrinėjamas gana plačiai, vis dar nėra rasta vienareikšmio verslumo apibrėžimo. Ekonomikos ir vadybos mokslo literatūroje yra gausybė verslumo apibūdinimų dar 1934 m. austrų ekonomistas J. Schumpeter (1934) verslumą apibrėžė kaip kūrybos ir naujovių siekimo procesą, P. F. Drucker (1985) verslumą apibūdino kaip reagavimą į pokyčius ir atsiradusių galimybių išnaudojimą. Pokyčių galima rasti visur: technologijose, socialinėse normose, verslininko ir klientų elgesyje ir kt. R. W. Smilor (1996) teigė, kad į verslumą nereikia žiūrėti kaip į ekonominį reiškinį, orientuojantis tik į darbo vietų kūrimą, nes verslumas, kaip ir bet kuris kitas socialinis reiškinys, gali būti pasiekiamas pasitelkiant įvairias dimensijas, priklausomai nuo siekiamų tikslų. M. Sharma (2011) nurodo, kad verslumas yra žmogaus sugebėjimas idėjas paversti veiksmais. 107
Verslumas siaurąja prasme gali būti suprantamas kaip mokėjimas sukurti pridėtinę ekonominę, socialinę ir kitas vertes. Tokio verslumo apibrėžimo laikomasi šiame darbe. Norint sukurti pridėtinę vertę, reikalingos tam tikros įgimtos ir įgytos asmeninės savybės, kurių turėjimas apibūdina verslumą plačiąja prasme. Anot L. Juozaitienės ir J. Stapokienės (2003), verslumas sudėtinga savybė, lemianti verslininkystės gyvavimą ir tai yra daugiau kokybinė gebėjimų ir savybių išraiška, būdinga atskiriems žmonėms, pasižymintiems tam tikromis ypatybėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. patvirtintoje Nacionalinėje jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008 2012 m. programoje nurodomos tokios versliam žmogui būdingos asmeninės savybės: vadybiniai įgūdžiai, imlumas naujovėms, savimotyvacija, savirealizacija, pasverta rizika, aktyvi pozicija gyvenime, prognozavimas, matymas į priekį, intuicija, teorinių ir praktinių žinių turėjimas, bendravimo menas ir kt. (Nacionalinė jaunimo..., 2008). Verslaus asmens savybių rinkinį yra pateikusi L. Mincienė (2004), išskirdama du verslumo sąvokos komponentus: a) verslumas tai unikalus sprendimų, naujovių siekimo ir rizikos derinys, skatinantis verslą; b) verslumas yra įgytos ir įgimtos žmogaus savybės, leidžiančios jam naujoviškai mąstyti ir aktyviai bei rizikingai veikti. Daugumoje verslumą apibūdinančių teorijų yra akcentuojama galimybė verslumo išmokimui ir mokymui, o verslumas yra apibūdinimas kaip galimybė. Anot D. F. Kuratko (2008), verslumas nėra nei magija, nei mistika, o verslai nėra sukurti didžių genijų. Verslumas tiesiog disciplina ir, kaip ir visos disciplinos, gali būti išmokstama. Tokią nuostatą patvirtina ir R. Adamonienė (2009), pabrėždama vadybinių verslumo ugdymo sprendimų svarbą. Tiriant verslumą, svarbu atlikti jo veiksnių analizę. Priklausomai nuo veiksnių pobūdžio bei poveikio, verslumas gali būti stiprinamas arba lėtinamas. Vieni verslumo veiksniai veikia kaip varomoji jėga, kiti kaip verslumo kliūtys, todėl būtina analizuoti kiek galima daugiau veiksnių. V. Gronskas (1995), R. Adamonienė, V. Šilingienė (2008) verslumo veiksnius pirmiausia skirsto į dvi stambias grupes: išorinius ir vidinius veiksnius (žr. 1 pav). Pasak V. Gronsko (1995), išoriniai verslumo veiksniai iš esmės slypi pačioje rinkoje, jos nuolatinėje kaitoje, jos pulsavime. Rinkos pokyčiai tarsi duoda užsakymą verslininko kūrybiškumui. Išoriniai veiksniai yra susiję su tam tikra aplinka: politine, socialine, teisine, ekonomine ir technologine. Būtent ši aplinka lemia verslo pokyčius. Anot P. Markevičiaus (2007), išorinė aplinka daro didelį poveikį verslumui, žmogus jos pakeisti negali, bet gali prie jos prisiderinti. Vidiniai verslumo veiksniai tai verslininkų vidinės galimybės verslauti. Kiekvieno verslininko sėkmę lemia išsilavinimas, lytis, amžius, darbo stažas, religiniai įsitikinimai ir kiti asmeniniai veiksniai (Markevičius, 2004, 2007). 108
1 pav. Verslumą sąlygojančių veiksnių sistema Vidiniai verslumo veiksniai, priešingai nei išoriniai veiksniai, apibūdina verslumo varomąsias jėgas arba kliūtis, tiesiogiai priklausančias nuo atskiro verslininko veiklos. R. Adamonienė ir V. Šilingienė (2008) vidiniams veiksniams priskiria asmenines savybes; verslo iniciatyvos ir veikos veiksnius (motyvacija); žinias ir įgūdžius. J. Čiburienės ir J. Guščinskienės (2009) nuomone, vidiniai veiksniai apibūdina įgimtas ir įgytas verslumo savybes. Įgimtos savybės yra intuicija, karjerizmas, pasitikėjimas savimi, avantiūrizmas, azartiškumas ir pan. Įgytos savybės tai savybės, kurios įgyjamos mokantis ar praktiškai veikiant, tai, visų pirma, žinios ir praktinis patyrimas, formuojantis universalius ir dalykinius įgūdžius. Tiek viena, tiek kita savybių grupė yra svarbi ir reikalinga, priimant atitinkamus sprendimus. Analizuojant žemės ūko gamintojų verslumo veiksnius pažymėtina, kad jų yra specifinių: tai gamtinės ir geografinės sąlygos, socialinė aplinka, ūkininkavimo patirtis bei žinios apie šiuolaikinio ūkio plėtrą. Kaip pažymi J. Kirstukas (2001), Lietuvoje matyti gana dideli tiek gamtinių, ekonominių ir socialinių demografinių veiksnių skirtumai, tiek ir ekonominės socialinės raidos netolygumai, kurie ypač skaudžiai reiškiasi kaimo regionuose. Empirinio tyrimo rezultatai Atlikus anketinę apklausą (socialinę-demografinę analizę), paaškėjo: Marijampolės regiono ūkiuose daugiausiai dirba vyrai (87 proc.), o moterys tik padeda ūkininkauti; didžioji dalis (64 proc.) ūkininkų, besinaudojančių žemės ūkio konsultavimo tarnybų paslaugomis, priklauso jaunesnei kaip 30 m. amžiaus grupei. 17 proc. tyrime dalyvavusiųjų priklauso 30 39 m. amžiaus grupei, šiek tiek mažiau (13 proc.) 40 49 m. amžiaus grupei ir tik 7 proc. respondentų priklauso 50 metų ir daugiau amžiaus grupei. Užfiksuota priklausomybė nuo amžiaus: kuo jaunesni respondentai, tuo didesnis susidomėjimas verslu; 109
apklaustieji žemės ūkio gamintojai yra įgiję pakankamai aukštą išsilavinimo lygį. Beveik 7 proc. respondentų turėjo bendrąjį vidurinį ir beveik 9 proc. profesinį išsilavinimą. Kiek daugiau nei 13 proc. respondentų turėjo spec. vidurinį išsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję daugiau nei 70 proc. respondentų. Tam įtakos galėjo turėti ES programų bei projektų reikalavimai, pagal kuriuos ūkininkai turi būti atitinkamo išsilavinimo tam tikroje srityje paramai gauti, todėl šie reikalavimai priverčia žemės ūkio gamintojus mokytis ir siekti aukštesnio išsilavinimo; dauguma tyrime dalyvavusiųjų (84 proc.) pagrindiniu pajamų šaltinu nurodė pajamas iš nuosavo žemės ūkio verslo; vidutinis ūkio dydis tiriamoje teritorijoje siekia 13,4 ha (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės). Tyrimo rezultatai rodo, kad žemės ūkio konsultavimo tarnybų paslaugomis labiau naudojasi didesnių ūkių savininkai. Tyrime dalyvavo 43,4 proc. respondentų, kurių ūkio dydis yra 50 100 ha ir 24,1 proc. nurodė, kad valdo daugiau negu 100 ha. Vos 2,2 proc. apklaustųjų ūkis yra iki 10 ha ir 8,7 proc. 10 30 ha. Beveik 22 proc. respondentų nurodė turintys 30 50 ha. Taigi galima teigti, kad žemės ūkio gamintojai, valdantys didesnius ūkio plotus, yra verslesni už mažažemius. Žemės ūkio gamintojų verslumo veiksnių analizė rodo, kad: paklausiausios ūkininkus konsultuojančios organizacijos ir institucijos yra Žemės ūkio konsultavimo tarnyba (100 proc.), savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriai (70 proc.) bei mokymo įstaigos (24 proc.). Net 69 proc. tyrime dalyvavusiųjų žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugomis naudojasi 4 ir daugiau kartų per metus, beveik 24 proc. respondentų 2 3 kartus per metus bei apie 7 proc. respondentų 1 kartą per metus; organizacijos ir institucijos, teikiančios verslo mokymo ar konsultavimo paslaugas, žemės ūkio gamintojams yra reikalingos ir naudingos. Gauta informacija, kaip nurodė respondentai, turėjo tokios įtakos jų verslo plėtrai: pagerėjo gaminamos produkcijos kokybė (86 proc.), padidėjo verslo pajamos (5 proc.), lengviau konkuruoti su kitais gamintojais (39 proc.), padidėjo našumas (28 proc.); pastebėta požiūrio į verslo pradžios situaciją priklausomybė nuo išsilavinimo žemesnį išsilavinimą turintys respondentai yra pesimistiškesnės nuomonės apie situaciją mūsų šalyje, norint pradėti verslą, nei tie, kurie įgiję aukštesnį išsilavinimą; daugiausia tyrime dalyvavusiųjų buvo naudojęsi programų Kaimo plėtra 2004 2006 (30 proc.) bei Kaimo plėtra 2007 2013 (28 proc.), SAPARD (6,3 proc.) priemonėmis;. pasak tyrime dalyvavusiųjų, daugiausia įtakos gauta parama turėjo naujos technikos įsigyjimui (labai didelė įtaka 13 proc., nežymi beveik 63 proc.), gaminamos produkcijos apimčių padidėjimui (labai didelė 1,6 proc., nežymi 14,4 proc.), naujai statybai ar renovacijai (labai didelė įtaka 1,6 proc., nežymi 11,4 proc.), naujų rūšių produkcijos gamybai (nežymi įtaka 13,3 proc.), ūkyje dirbančių darbuotojų skaičiaus išaugimui (nežymi įtaka 9,2 proc.). Atlikus žemės ūkio gamintojų verslumą sąlygojančių veiksnių analizę, galima teigti, kad: vidiniai veiksniai, t. y. svarbiausios asmeninės verslininko savybės yra atsakingumas, ryžtingumas, savimotyvacija, pasitikėjimas savimi, polinkis naujovėms, 110
pabrėžtinai svarbu žinios ir įgūdžiai, naujausios informacijos prieinamumas bei noras praturtėti; kuo aukštesnį išsilavinimą įgijęs žemės ūkio gamintojas, tuo svarbesniu veiksniu laiko žinias bei įgūdžius, nors žemesnį išsilavinimą turintys respondentai taip pat pabrežia įgūdžių svarbą, bet prioritetiniais veiksniais laiko norą praturtėti, siekimą būti savarankišku; aukštesnį išsilavinimą turintys respondentai yra linkę greičiau priimti sprendimus, o žemesnį išsilavinimą turintys linkę ilgiau pagalvoti arba greitam sprendimų priėmimui dažniausiai tiesiog nepakanka ryžto (žr. 2 pav.); aukštasis universitetinis aukštasis neuniversitetinis spec. vidurinis profesinis vidurinis 88 10 2 60 34 6 30 54 16 18 36 46 22 40 38 greitai priimu sprendimus ilgai galvoju nevisada pakanka ryžto priimti sprendimus 0% 50% 100% 2 pav. Respondentų asmeninių savybių panaudojimas priimant sprendimus, priklausomai nuo išsilavinimo respondentai nurodė, kad labiausiai jų verslumą skatinti padedantys išoriniai veiksniai yra palanki verslui aplinka, verslininkystės skatinimas, verslo informacijos centrų pagalba bei teisinė verslininkų apsauga; pagrindine kliūtimi respondentai laiko teisinių, verslo vadybos, buhalterinės apskaitos tvarkymo žinių trūkumą; daugiausia problemų, plėtojant verslą, sukelia pradinio kapitalo tūkumas, o štai verslo konsultacijos tenkina žemės ūkio gamintojus ir jų, kaip trūkumo, respondentai neakcentuoja. Atlikus Europos struktūrinių fondų paramos poveikio žemės ūkio gamintojų ekonominiams rezultatams analizę (Marijampolės regiono žemės ūkio subjektų atžvilgiu), apibendrintai galima teigti, kad: žemės ūkio gamintojai, gavę paramą, ženkliai padidino turimus žemės ūkio naudmenų plotus; jaunesnių ūkininkų žemės ūkio naudmenų plotai padidėjo labiau nei vyresnių ūkininkų, tačiau vidutinis ūkių dydis europiniais dydžio vienetais (EDV) analizuojamu laikotrapiu didėjo sparčiau vyresnų žemės ūkio gamintojų (pastarieji yra labiau orientuoti ne į ūkio valdų didinimą, o į struktūrų keitimą); vyresni žemės ūkio gamintojai, turintys vidurinį išsilavinimą, vidutinį ūkių dydį EDV padidino nežymiai didindami ūkio valdas, tačiau keisdami struktūras, o 111
jaunesni žemės ūkio gamintojai vidutinį ūkių dydį EDV padidino ženkliai keisdami ūkio dydį; visų specializacijų ūkiuose paramos dažnumas daro didelį poveikį ūkio plėtotei (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Specializacijos ir paramos dažnumo poveikis ūkio dydžiui ir ekonominiams rezultatams Specializacija Augalininkystė Paramos dažnumas Ūkių skaičius grupėje EDV EDV, proc. Pokyčiai 2008 2010 m. 1 kartą 66 2,18 11,39 2 kartus 9 3,74 15,00 3 kartus 1 0,8 7,77 nė karto (tik tiesioginės išmokos) 59 0,52 3,84 Iš viso pasinaudoję 76 2,32 11,82 Iš viso 135 1,53 8,33 1 kartą 6 1,10 9,93 2 kartus 2 1,75 15,71 Gyvulininkystė 3 kartus nė karto (tik tiesioginės išmokos) 2 2,45 15,70 Iš viso pasinaudoję 8 1,26 11,38 Iš viso 10 1,50 11,24 1 kartą 35 5,10 13,50 2 kartus 1 7,1 31,84 Mišrus ūkis 3 kartus nė karto 26 0,93 4,14 (tik tiesioginės išmokos) Iš viso pasinaudoję 36 5,16 14,01 Iš viso 62 3,44 9,87 Apibendrinus tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad Marijampolės regiono žemės ūkio gamintojams labiausiai versle padedančios savybės yra: žinios, įgūdžiai, atsakingumas, aktyvumas, savimotyvacija, pasitikėjimas savimi, polinkis naujovėms, aktyvumas, gebėjimas vadovauti, ryžtingumas, naujausios informacijos prieinamumas, noras praturtėti. Žemės ūkio gamintojai veikia gana nepalankioje aplinkoje ir yra lengvai pažeidžiami. Labiausiai žemės ūkio gamintojams versle padedantys išoriniai veiksniai yra palanki verslui aplinka, verslo informacijos centrų pagalba, verslininkystės skatinimas. Išoriniai verslumo veiksniai, skatina verslininką ugdyti vidinius verslumo veiksnius. Todėl būtina kurti kuo palankesnę aplinką arba mokyti žemės ūkio gamintoją kaip tinkamai prie jos prisitaikyti. Verslumą sąlygojančius veiksnius (remiantis tyrimo rezultatais ir veiksnius įvertinus šimtabalėje skalėje) sudėliojus prioritetų tvarka, gauname tokį sąrašą (žr. 2 lentelę) 1. 1 Pateikiami balai buvo suskaičiuoti taip: pvz., ekonominius veiksnius, kaip labiausiai padedančius versle, vidutiniškai pasirinko 96 proc. respondentų ; visų veiksnių grupių proc. suma yra 512, taigi procentus verčiant balais, ekonominių veiksnių grupei tenka (96*100)/512=18,75 balo. 112
2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal labiausiai versle padedančių veiksnių pasirinkimą Veiksniai Respondentai pasirįnkę veiksnį, proc. Veiksnių grupės Palanki verslui aplinka 98 Verslininkystės skatinimas veiksniai Ekonominiai 96 Valstybės parama 94 Žinios 89 Žinios ir Įgūdžiai 83 įgūdžiai Imlumas informacijai 81 Pasitikėjimas savimi 92 Gebėjimas vadovauti 68 Savimotyvacija 87 Asmeninės Darbštumas 75 savybės Ryžtingumas 94 Atsakingumas 98 Polinkis naujovėms 89 Aktyvumas 78 Socialinės saugos 92 užtikrinimas Socialiniai Gamintojų pajamų veiksniai 68 palaikymas Naujausios informaci- 96 jos prieinamumas Saviraiškos poreikis 70 Siekimas būti savarankišku 74 Noras praturtėti 52 Noras įgyvendinti idėją 63 Teisinė ūkininkų apsauga 52 Nepopierinės technologijos 31 Viešojo administravimo paslaugų gavimas, naudojantis informacinėmis 10 technologijomis Interneto svetainių funkcionalumas 49 Politiniai veiksniai 12 Verslo iniciatyvos ir veiklos veiksniai Teisiniai veiksniai Technologiniai veiksniai Politiniai veiksniai 113 Respondentai, pasirinkę veiksnių grupę, balais Perskaičiuotas proc. (visus pasirinkimus prilyginus 100 balų) 96 18,75 86 16,80 85 16,60 80 15,62 71 13,87 52 10,16 30 5,86 12 2,34 Marijampolės regiono žemės ūkio gamintojai labiausiai jų verslumą įtakojančių veiksnių sąraše išskyrė ekonominius veiksnius, žinias ir įgūdžius, asmeninių savybių turėjimą, socialinius veiksnius bei verslo iniciatyvos ir veiklos veiksnius; kaip Išsamiau žr.2 lentelę.
mažiau svarbius nurodė teisinius bei technologinius veiksnius; mažiausiai įtakos jų verslumui turi politiniai veiksniai. Lietuvos žemės ūkio gamintojai gauna nemažai informacijos apie ūkių ekonomiką, ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau vis dėlto, remiantis tyrimo rezultatais, jiems trūksta specializuotų konsultacijų ir mokymų rinkodaros bei ekonominės veiklos įvairinimo klausimais, verslo vadybos bei teisinių žinių, nors tokio pobūdžio mokymai Lietuvoje vyksta. Didelė tikimybė, kad žemės ūkio gamintojų tiesiog nepasiekia informacija apie tai. Todėl labai svarbu užtikrinti informacijos sklaidą bei profesionalų reikiamų konsultacijų teikimą žemės ūkio gamintojams. Atlikus žemės ūkio gamintojų verslumą įtakojančių veiksnių tyrimą (Marijampolės regiono ūkio subjektų atžvilgiu), siūlomos verslumo skatinimo priemonės, atsižvelgiant į empiriškai nustatytus pagrindinius žemės ūkio gamintojų verslumą įtakojančius veiksnius bei ES paramos poveikį ūkininkų ūkių ekonominiams rezultatams. Siūlomos tokios žemės ūkio gamintojų verslumą skatinančios priemonės: finansinės paramos teikimo sąlygų supaprastinimas (rezultatas palanki verslui finansinė aplinka); administravimo procedūrų lankstumas (teikiant reikiamą informaciją, konsultacines paslaugas ir kt., rezultatas lanksti administracinė sistema); verslumo ugdymas per švietimą (rezultatas iniciatyvumo skatinimas ir gebėjimų stiprinimas, padidėjęs informuotumas apie verslo galimybes, savęs kaip verslininko suvokimas, padidėjęs pasitikėjimas savimi, gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos padidėjimas); seminarų ir mokymų organizavimas verslo informacijos centruose; techninės ir finansinės paramos teikimas Lietuvos žemės ūkio gamintojams, dalyvaujantiems užsienio patirties perėmimo programose (rezultatas verslių ūkininkų skaičiaus didėjimas); apskaitos ir finansinės paramos paraiškų dokumentacijos supaprastinimas; ES paramos teikimo Lietuvos žemės ūko gamintojams praktikos analizavimas ir sėkmingų pavyzdžių diegimas Lietuvoje (rezultatas verslo idėjų sklaida); informacijos apie sėkmingai vykdančius veiklą verslius žemės ūkio gamintojus analizavimas ir skleidimas žiniasklaidoje (rezultatas verslumo didėjimas); bendradarbiavimas su mokyklomis/universitetais, versliais žemės ūkio subjektais bei konsultacinėmis įmonėmis; verslumo ugdymas aukštosiose mokyklose (absolventai turėtų mokėti generuoti verslo idėjas bei mokėti jas įgyvendinti). Institucijos, padėsiančios įgyvendinti bei tobulinti nurodytas priemones: LR Žemės ūkio ministerija (koordinuojanti, įstatymų pakeitimus inicijuojanti institucija); Lietuvos žemės ūio konsultavimo tarnyba (konsultacijos, informacijos teikimas); LR Žemės ūkio Rūmai (ūkininkų mokymų organizavimas, informacijos sklaida); Marijampolės regiono savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriai (verslo informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimas, mokesčiai įmonių steigimui, įstatų registravimui); Verslo informacijos centrai (informacijos apie verslo paramą sklaida); 114
Bankai, Kredito Unija (paskolų teikimas); Žiniasklaidos priemonės, seniūnijos, vietos veiklos grupės, kaimo bendruomeninės organizacijos. Išvados 1. Verslumas suprantamas kaip mokėjimas sukurti pridėtinę ekonominę, socialinę ir kitas vertes, pasinaudojant daugeliu tam tikrų įgimtų ir įgytų asmeninių savybių, tai: iniciatyvumu, inovatyvumu, kūrybiškumu, gebėjimu organizauoti, planuoti laiką, išnaudoti resursus bei prisiimti riziką, finansiniu įžvalgumu, derybiniais gebėjimais, lyderyste, turint tam tikrų žinių, įgūdžių ir kt. Verslumas priklauso nuo daugelio vidinių, priklausančių nuo paties žmogaus asmeninių savybių, ir išorinių aplinkos veiksnių bei jų pokyčių. 2. Marijampolės regiono žemės ūkio gamintojų verslumo tyrimu nustatyta, kad žemės ūkio gamintojams labiausiai versle padedančios savybės, kurias galima įvardinti kaip vidinius verslumo veiksnius, yra: žinios, įgūdžiai, atsakingumas, aktyvumas, savimotyvacija, pasitikėjimas savimi, polinkis naujovėms, gebėjimas vadovauti, ryžtingumas, gebėjimas pasinaudoti naujausia informacija, noras praturtėti. 3. Verslui daug įtakos daro išoriniai veiksniai, kurių pats verslininkas pakeisti negali, tačiau gali prie jų prisitaikyti. Labiausiai padedančius versle išorinius veiksnius respondentai nurodė verslininkystės skatinimą (ES struktūrinių fondų paramą), palankią verslui aplinką, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir kt. verslo informacijos centrų pagalbą bei teisinę verslininkų apsaugą. 4. Pagrindines kliūtis, trukdančias verslumui pasireikšti žemės ūkio gamintojai nurodė teisinių, verslo vadybos, buhalterinės apskaitos tvarkymo žinių, specializuotų konsultacijų ir mokymų rinkodaros bei ekonominės veiklos įvairinimo klausimais; daugiausia problemų, plėtojant verslą, kelia pradinio kapitalo tūkumas. 5.Analizuojant išorinius verslumą sąlygojančius veiksnius, ryškėja valstybės priemonių ir finansų sektoriaus svarba. Gerinant finansinę aplinką žemės ūkio gamintojams reikėtų koncentruotis į paramos verslo pradžiai priemones pradinio kapitalo formavimą, lengvatinių paskolų sąlygas, garantijas. Tam yra rezervas suvienodinant verslo sąlygas ir išmokas iš ES biudžeto visų ES žemės ūkio gamintojams. Tai ženkliai pagerintų Lietuvos žemės ūkio gamintojų konkurencingumą. 6. Pasiūlytos žemės ūkio gamintojų verslumo skatinimo priemonės nukreiptos į finansinės paramos teikimo sąlygų supaprastinimą; verslumo ugdymą per švietimo sistemą; dokumentacijos supaprastinimą; ES paramos teikimo praktikos analizavimą ir sėkmingų pavyzdžių diegimą Lietuvoje; informacijos apie sėkmingai vykdančius veiklą verslius žemės ūkio gamintojus analizavimą ir skleidimą žiniasklaidoje; ES šalių geros praktikos sklaidą; bendradarbiavimą su mokyklomis/universitetais, versliais žemės ūkio subjektais bei konsultacinėmis įmonėmis. 115
Literatūra 1. Adamonienė R. (2009) Vadybinės žmogiškųjų išteklių formavimo prielaidos ir galimybė // Management theory and studies for rural business and infrastructure development. Vol. 16 (1). 2. Adamonienė, R., Šilingienė, V. (2008). Lietuvos kaimo gyventojų verslumo ypatumai // Management theory and studies for rural business and infrastructure development. Vol. 12 (1). 3. Astromskienė, A., Gargasas, A. (2012). Asmeninių vertybinių savybių svarba kaimo gyventojų versliniam aktyvumui // Management theory and studies for rural business and infrastructure development. Vol. 1 (30). 4. Astromskienė, A., Ramanauskienė, J. (2011). Kaimo gyventojų verslumas: problemos ir gerinimo galimybės // Management theory and studies for rural business and infrastructure development. Vol. 29 (5). 5. Ramanauskienė, J., Astromskienė, A., Rukuižienė, R. (2011). Kaimo gyventojų verslinio profesionalumo ir iniciatyvos didinimo prielaidos // Management theory and studies for rural business and infrastructure development. Vol. 29 (5). 6. Audretsch, D. B., Thurik, A. R. (1997). Sources of Growth: the Entrepreneurial versus Managed Economy. London. 7. Čiburienė, J., Guščinskienė, J. (2009). Jaunimo verslumas: lyčių aspektas // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Nr. 1 (14). 8. Drucker, P. F. (1985). Innovation and Entrepreneurship. New York: Harper and Row. http://www.amazon.com/exec/obidos/asin/0887306187/quickmba#reader_0887306187.2011-01- 05. 9. Gronskas V. (1995). Verslas, pseudoverslas, antiverslas. Kaunas: Vadybos ir kalbų koledžas. 10. Henrekson, M. (2005). Entrepreneurship: a weak link in the welfare state // Industrial and Corporate Change. Vol. 14. 11. Juozaitienė, L., Stapokienė, J. (2003). Verslo vadybos įvadas. Šiauliai. 12. Kirstukas, J. (2001). Kaimo regioninės plėtros rėmimo diferencijavimo kriterijai // LŽŪŪ mokslo darbai. Kaunas: Akademija. 13. Kuratko, D. F. (2008). Entrepreneurship Theory, Process, Practice. USA. 14. Markevičius P. (2002). Verslininkas ir jo reikšmė versle. Kaunas: Akademija. 15. Markevičius P. (2006). Ūkininkų verslumas naujomis naujomis rinkos sąlygomis // Management theory and studies for rural business and infrastructure development. Vol. 1 (7). 16. Markevičius, P. (2007). Žemės ūkio infrastruktūros verslininkų verslumo išorinės aplinkos veiksniai šiuolaikinės rinkos sąlygomis // Management theory and studies for rural business and infrastructure development. Vol. 4 (11). 17. Markevičius, P., Navasaitienė, S. (2008). Žemės ūkio verslo pasirinkimo pradžios socialinių ekonominių veiksnių vertinimas // Management theory and studies for rural business and infrastructure development. Vol. 13 (2). 18. Mincienė, L. (2004). Verslumo pradmenys. Kaunas. 19. Nacionalinė jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008 2012 m. programa. Valstybės žinios, 2008. Nr. 46-1728. 20. Robert A. B., Scott A. S. (2007). Entrepreneurship a process perspective. Canada: Transcontinental Beaunceville. 21. Schumpeter, J. (1934). The Theory of Economic Development. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press. 22. Sharma, M. (2011). Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl kūrybiškumo ir verslumo. Priemonės krizei įveikti // Europos Sąjungos oficialusis leidinys. T. 54. 23. Smilor, R. W. (1996). Entrepreneurship and philanthropy. Kansas City: MO. 116
THE ENTREPRENEURIAL OF AGRICULTURE PRODUCERS AND ITS PROMOTION MEASURES: CASE MARIJAMPOLE REGION Stasė Navasaitienė, Virginija Subačūtė Aleksandras Stulginskis university Summary The aim of the research is to measure entrepreneurial and related deciding factors, and to propose measures to encourage productive entrepreneurship. With this objective in mind, the article introduces the concept of entrepreneurial, analyses common factors deciding entrepreneurial, which are described in Lithuanian and foreign scientific literature and uses a questionnaire survey to perform the analysis of the entrepreneurial of agricultural producers and related deciding factors and reveals the impact of support on the entrepreneurial of agricultural producers of Marijampole region and the economic performance of their farms. Research results: the concept of entrepreneurial was explored and the common factors predetermining entrepreneurial discussed in Lithuanian and foreign scientific literature were analysed; consolidated data of the questionnaire survey were used to analyse the entrepreneurial of agricultural producers of Marijampole region and related deciding factors and to reveal the impact of support on the economic performance; entrepreneurship development prospects were defined by offering a framework of entrepreneurial promotion. Key words: agricultural producers, entrepreneurial, entrepreneurship promotion, internal and external factors, entrepreneurship of agriculture producers. JEL kodes: J240, L260, R510. 117