MTE report LT.doc

Transkriptas

1 LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS TARPINIS VERTINIMAS GALUTINĖ VERTINIMO ATASKAITA 2010 m. gruodžio 20 d. Pagal 2010 m. balandžio 9 d. paslaugų sutartį Nr. 8P-0118 su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija paslaugas teikia viešoji įstaiga Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai (ESTEP)

2 Pagal 2010 m. balandžio 9 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 8P-0118 (toliau Sutartis) su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai (toliau ESTEP) teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau užsakovas) Lietuvos kaimo plėtros metų programos (toliau Programos) tarpinio vertinimo paslaugas. Remiantis sutarties punktu, paslaugų teikėjas turi teikti užsakovui ataskaitas sutarties priede nustatytais terminais. Sutarties priedo 17 punkte numatyta, kad galutinė vertinimo ataskaita lietuvių kalba turi būti pateikta ne vėliau nei 2010 m. gruodžio 1 d. Pagal Stebėsenos komiteto pastabas patikslinta galutinė vertinimo ataskaita turi būti pateikta ne vėliau nei 2010 m. gruodžio 20 d. Remiantis Sutarties priedo 19 punkto reikalavimais galutinės vertinimo ataskaitos turiniui, šioje ataskaitoje aprašomos vertinimo aplinkybės, trumpai pristatoma vertinimo metodika, pateikiamas Programos, jos priemonių ir biudžeto aprašymas bei atsakymai į suformuluotus vertinimo klausimus, išvados ir rekomendacijos. 2

3 TURINYS SANTRUMPŲ SĄRAŠAS... 5 LENTELIŲ, PAVEIKSLŲ IR SCHEMŲ SĄRAŠAS... 7 PRATARMĖ SANTRAUKA SUMMARY I DALIS. ĮVADAS VERTINIMO KONTEKSTAS INFORMACIJA APIE PROGRAMĄ IR JOS ĮGYVENDINIMO APLINKĄ PROGRAMOS VERTINIMO PROCESAS Tarpinio vertinimo poreikis Tarpinio vertinimo tikslas, objektas, apimtis ir uždaviniai Ankstesni Programos vertinimai ir jų rezultatai VERTINIMO METODIKA VERTINIMO METODIKOS ELEMENTAI VERTINIMO KLAUSIMAI IR KRITERIJAI VERTINIMO METODAI Duomenų rinkimo metodai Duomenų analizės metodai DUOMENŲ IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI PROBLEMOS IR APRIBOJIMAI, SUSIJĘ SU VERTINIMO METODIKA POLITINIAI, EKONOMINIAI, SOCIALINIAI IR APLINKOSAUGINIAI POKYČIAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU EKONOMINIAI, SOCIALINIAI IR APLINKOSAUGINIAI POKYČIAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU POLITINIAI POKYČIAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU TĘSTINIO PROGRAMOS TINKAMUMO VERTINIMAS Programos atitikimas socialiniams ir ekonominiams poreikiams Atliktų pakeitimų įtaka Programos įgyvendinimui...66 II DALIS. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS PROGRAMOS I KRYPTIES ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS PRIEMONIŲ VERTINIMAS PRIEMONĖ PROFESINIO MOKYMO IR INFORMAVIMO VEIKLA (111) PRIEMONĖ JAUNŲJŲ ŪKININKŲ ĮSIKŪRIMAS (112) PRIEMONĖ ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS (113) PRIEMONĖ NAUDOJIMASIS KONSULTAVIMO PASLAUGOMIS (114) PRIEMONĖ ŽEMĖS ŪKIO VALDŲ MODERNIZAVIMAS (121) PRIEMONĖ MIŠKŲ EKONOMINĖS VERTĖS DIDINIMAS (122) PRIEMONĖ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PERDIRBIMAS IR PRIDĖTINĖS VERTĖS DIDINIMAS (123) PRIEMONĖ ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKININKYSTĖS PLĖTRA IR PRITAIKYMO INFRASTRUKTŪRA (125) PRIEMONĖ DALYVAVIMAS MAISTO KOKYBĖS SCHEMOSE (132) PRIEMONĖ PUSIAU NATŪRINIS ŪKININKAVIMAS (141) PROGRAMOS II KRYPTIES APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS PRIEMONIŲ VERTINIMAS PRIEMONĖ IŠMOKOS ŪKININKAUJANTIEMS VIETOVĖSE SU KLIŪTIMIS, IŠSKYRUS KALNUOTAS VIETOVES (MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS) (212) PRIEMONĖ NATURA 2000 IŠMOKOS IR IŠMOKOS, SUSIJUSIOS SU DIREKTYVA 2000/60/EB (PARAMA NATURA 2000 VIETOVĖSE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE) (213) PRIEMONĖ AGRARINĖS APLINKOSAUGOS IŠMOKOS (214) PRIEMONĖ PIRMAS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU (221)

4 5.5 PRIEMONĖ PIRMAS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS IR APLEISTOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU (223) PRIEMONĖ NATURA 2000 IŠMOKOS (PARAMA NATURA 2000 VIETOVĖMS MIŠKUOSE) (224) PRIEMONĖ MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IŠMOKOS (225) PRIEMONĖ MIŠKININKYSTĖS POTENCIALO ATKŪRIMAS IR PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ ĮDIEGIMAS (226) PRIEMONĖ PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS MIŠKUOSE (227) PROGRAMOS III KRYPTIES GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS PRIEMONIŲ VERTINIMAS PRIEMONĖ PERĖJIMAS PRIE NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS (311) PRIEMONĖ PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI (312) PRIEMONĖ KAIMO TURIZMO VEIKLOS SKATINIMAS (313) PRIEMONĖ KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA (322) PROGRAMOS IV KRYPTIES LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS PRIEMONIŲ VERTINIMAS PRIEMONĖ VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS (413) PRIEMONĖ TARPTERITORINIS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS (421) PRIEMONĖ PARAMA VVG VEIKLAI, ĮGŪDŽIAMS ĮGYTI IR AKTYVIAI PRITAIKYTI (431) PRIEMONĖ TECHNINĖ PAGALBA (511) III DALIS. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS PROGRAMOS FINANSINIS REZULTATYVUMAS PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO SISTEMOS KOKYBĖ IR EFEKTYVUMAS PROGRAMOS VIDINIS IR IŠORINIS SUDERINAMUMAS PROGRAMOS VIDINIS SUDERINAMUMAS PROGRAMOS IŠORINIS SUDERINAMUMAS PROGRAMOS POVEIKIS PROGRAMOS POVEIKIS EKONOMIKOS AUGIMUI, UŽIMTUMUI IR KAIMO GYVENTOJŲ PAJAMOMS PROGRAMOS POVEIKIS PRODUKTŲ KOKYBEI IR INOVACIJŲ DIEGIMUI PROGRAMOS POVEIKIS ŪKIŲ STRUKTŪRAI IR KONKURENCINGUMUI PROGRAMOS POVEIKIS APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMUI PROGRAMOS POVEIKIS GYVENIMO KOKYBĖS KAIMO VIETOVĖSE GERINIMUI PROGRAMOS POVEIKIS VIETOS INICIATYVŲ ĮGYVENDINIMUI IR BENDRADARBIAVIMO PLĖTRAI IV DALIS. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS IŠVADOS REKOMENDACIJOS INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS PRIEDAI PRIEDAS. PROGRAMOS POVEIKIO RODIKLIŲ DINAMIKA PRIEDAS. INTERVENCIJOS LOGIKOS SCHEMOS PRIEDAS. PRIEMONIŲ ANALIZĖS STRUKTŪRA: VERTINIMO KLAUSIMAI, ĮVERTINIMO KRITERIJAI IR RODIKLIAI PRIEDAS. PROGRAMOS PAKEITIMŲ SUVESTINĖ PRIEDAS. PROGRAMOS FINANSINIS REZULTATYVUMO DUOMENYS PRIEDAS. PRIEMONIŲ SUDERINAMUMO LENTELĖS PRIEDAS. PARAMOS TAKOSKYROS LENTELĖS PRIEDAS. APKLAUSŲ REZULTATAI PRIEDAS. INTERVIU RESPONDENTŲ SĄRAŠAS

5 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS Agentūra - Nacionalinė mokėjimo agentūra AM - Aplinkos ministerija AVP - Aplinkos veiksmų programa BDS - Biocheminis deguonies suvartojimas BPD - Lietuvos m. bendrasis programavimo dokumentas BPV - Bendroji pridėtinė vertė BST - Bendrijos svarbos teritorijos BVP - Bendrasis vidaus produktas BŽŪP - Bendroji žemės ūkio politika CMEF - Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas (angl. Common Monitoring and Evaluation Framework) DGVT - Didelės gamtinės vertės teritorijos DLK - Didžiausia leidžiama koncentracija DNV - Didelio nepalankumo vietovės DVS - Dokumentų valdymo sistema EB - Europos Bendrijos EDV - Europinio dydžio vienetas EFFIS - Europos miško gaisrų informacinė sistema (angl. European Forest Fire Information System) EK - Europos Komisija EKPT - Europos kaimo plėtros tinklas ERPF - Europos regioninės plėtros fondas ES - Europos Sąjunga ESF - Europos socialinis fondas ESTEP - Viešoji įstaiga Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai EUR - Euras EUROSTAT - Europos Bendrijų statistikos tarnyba EŽF - Europos žuvininkystės fondas EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai FADN - Ūkių apskaitos duomenų tinklas (angl. Farm Accountancy Data Network) FBI - Paukščių populiacijos indeksas (angl. Farmland Bird Indicator) GIS - Geografinė informacinė sistema ha - Hektaras IRT - Informacijos ir ryšių technologijos KMB - Kertinės miško buveinės KPP - Kaimo plėtros m. planas KPPAIS2 - Kaimo plėtros priemonių administravimo informacinė sistema KPPI - Kaimo paukščių populiacijos indeksas LEADER - Programa, skirta kaimo plėtrai, skatinant vietos iniciatyvas ir įvairių kaimo plėtros dalyvių partnerystę (pranc. Liaison Entre Actions de Développement de l'économie Rurale) LKT - Lietuvos kaimo tinklas LMĮ - Labai maža įmonė LR - Lietuvos Respublika Lt - Litas MDV - Metinis darbo vienetas MNV - Mažo nepalankumo vietovės MPŪV - Mažiau palankios ūkininkauti vietovės MVĮ - Mažos ir vidutinės įmonės NMA - Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos NŽT - Nacionalinė žemės tarnyba OAS - Oracle apskaitos sistema OLAF - Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (pranc. Office Européen de Lutte Anti-Fraude) PAST - Paukščių apsaugai svarbios teritorijos PGS - Perkamosios galios standartas PRIS - Pareiškėjų registravimo informacinė sistema 5

6 proc. - Procentas PVK - Programos valdymo komitetas RVVD - Rizikų vertinimo ir valdymo departamentas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje SaF - Sanglaudos fondas SAPARD - Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros m. programa SIC - Socialinės informacijos centras SSGG - Stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizė STIS - Tiesioginių išmokų administravimo informacinė sistema t - Tona UAB - Uždaroji akcinė bendrovė VĮ - Valstybinė įmonė VKG - Programos įgyvendinimo vertinimo koordinavimo grupė VVG - Vietos veiklos grupė ŽŪIKVC - Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ŽŪM - Žemės ūkio ministerija ŽŪN - Žemės ūkio naudmenos ŽŪPGF - Žemės ūkio paskolų garantijų fondas 6

7 LENTELIŲ, PAVEIKSLŲ IR SCHEMŲ SĄRAŠAS LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Paramos gavėjai pagal atskiras Programos kryptis lentelė. Programos įgyvendinimui skirta viešoji parama lentelė. Metinis EŽŪFKP lėšų paskirstymas lentelė. Lėšų paskirstymas Programos kryptims po paskutinio patvirtinto pakeitimo lentelė. ES paramos kaimo plėtrai programos lentelė. Nacionalinės paramos kaimo plėtrai programos lentelė. Ankstesni Programos vertinimai ir jų rezultatai lentelė. Tarpinio vertinimo uždaviniai, Programos lygio vertinimo klausimai ir vertinimo kriterijai lentelė. Vertinimo metodai lentelė. Apklausos atsakymų rezultatų statistinės paklaidos lentelė. Pagrindiniai socialiniai rodikliai kaime lentelė. Vidaus ir tarptautinė gyventojų migracija 2009 m lentelė. Proc. suaugusiųjų įgijusių profesinį ir aukštąjį išsilavinimą lentelė. Gyventojų amžiaus struktūra kaime lentelė. Iš sutelktosios taršos šaltinių į vandens telkinius patekę teršalų kiekiai lentelė. Mineralinių trąšų poveikis nitratų išplovimui lentelė. Mineralinių trąšų poveikis fosfatų išplovimui lentelė. Rodiklio Atsinaujinančios energijos gamyba dinamika m lentelė. Pagrindiniai aplinkos rodikliai lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla paraiškų teikimo dinamika pagal veiklos sritis lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla finansinis įgyvendinimas pagal atskiras veiklos sritis m lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla pirmos veiklos srities mokymų programos turinys ir mokymo dalyvių skaičius lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla pirmos veiklos srities mokymų programos turinys ir mokymo dienų skaičius lentelė. Ūkio valdytojų išsilavinimas lentelė. Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Žemės ūkio valdų narių iki 40 m. amžiaus santykinė dalis m lentelė. Ūkininkų ūkių skaičiaus pokytis m lentelė. Žemės ūkio valdų valdytojų amžiaus (iki 35 m. ir virš 55 m.) struktūros pokyčiai lentelė. Žemės ūkio valdų valdytojų amžiaus (iki 40 m. ir daugiau nei 55 m.) struktūros pokyčiai lentelė. Ūkininkų ūkių amžiaus (iki 40 m. ir daugiau nei 55 m.) struktūros pokyčiai lentelė. Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Vidutinio perleidėjo ir perėmėjo ūkio dydžio palyginimas lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis finansinis įgyvendinimas pagal atskiras veiklos sritis m lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis paraiškų teikimo dinamika pagal veiklos sritis lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Paramos pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas intensyvumas ir maksimalūs dydžiai lentelė. Priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Žemės ūkio produktų supirkimų metinis pokytis (± proc.) Lietuvoje lentelė. Priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Paramos pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas intensyvumas ir maksimalūs dydžiai lentelė. Priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Paramos pagal priemonę Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra intensyvumas ir maksimalūs dydžiai lentelė. Priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Natūrinių ir pusiau natūrinių ūkių svarba Lietuvoje m lentelė. Natūrinių ir pusiau natūrinių ūkių svarba ES lentelė. Priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Deklaruotos migracijos kaimo vietovėse pokytis (proc.) lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama Natura 2000 vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje) priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Paramos pagal priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos intensyvumas ir maksimalūs dydžiai lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo programos pradinės padėties rodiklių dinamika lentelė. Pagal Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo programą paremtų gyvulių skaičius

8 56 lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku finansinis įgyvendinimas m lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku finansinis įgyvendinimas m lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Miškingumo padidėjimas Lietuvoje lentelė. Paramos pagal priemonę Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) intensyvumas ir skyrimo sąlygos lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos pradinių rodiklių dinamika m lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas finansinis įgyvendinimas m lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Abiotinių veiksmų skaičius lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose finansinis įgyvendinimas m lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos finansinis įgyvendinimas m lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos priežiūros rodiklių įgyvendinimas lentelė. Bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai m lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai finansinis įgyvendinimas m lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai priežiūros rodiklių įgyvendinimas m lentelė. Įregistruotų LMĮ skaičius mieste ir kaime m lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas finansinis įgyvendinimas m lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas m lentelė. Poilsiautojų ir nakvynių skaičius kaimo turizmo sodybose lentelė. Kaimo turizmo sodybų ir vietų skaičius m lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra finansinis įgyvendinimas m lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra priežiūros rodiklių įgyvendinimas m lentelė. Priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas priežiūros rodiklių pasiekimas lentelė. Kaimo bendruomenių skaičius Lietuvoje m lentelė. Bendroji pridėtinė vertė ne žemės ūkio sektoriuje lentelė. Priemonės Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas priežiūros rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti priežiūros rodiklių pasiekimas lentelė m. pagal priemonę Techninė pagalba išmokėtos paramos santykis su m. laikotarpiui skirta parama lentelė. Priemonės Techninė pagalba priežiūros rodiklių pasiekimas lentelė. Techninės pagalbos indėlis skatinant patirties dalybas ir informacijos sklaidą lentelė. Techninės pagalbos lėšų naudojimas stiprinant NMA darbuotojų gebėjimus lentelė. Bendras techninės pagalbos lėšų naudojimo administraciniams gebėjimams stiprinti vertinimas lentelė. Techninės pagalbos lėšų naudojimo respondentų institucijose vertinimas lentelė. Programą administruojančių institucijų taikomos priemonės detaliai informacijai apie Programos paramą teikti lentelė. Lietuvos kaimo tinko metų veiksmų programoje apibrėžtos LKT veiklos kryptys lentelė. Programos lėšų perskirstymas m. laikotarpiu lentelė. Vertinimo klausimų ir Programos administravimo sistemos elementų ryšys lentelė. Kolegialūs organai partnerystės principui įgyvendinti lentelė. Programos administravimo taisyklių pakeitimai lentelė. Administracinės priemonės paramos administravimo efektyvumui didinti NMA praktika lentelė NMA informacinis portalas elektroninės valdžios priemonė paramos administravimo efektyvumui didinti lentelė Programos administravimo sistemos stipriosios ir silpnosios pusės lentelė. Programos krypčių sąveikos padidėjimas lentelė. Pavyzdys: EŽŪFKP ir EŽF finansuojamų priemonių teigiama sąveika lentelė. Pavyzdys: EŽŪFKP ir ERPF, ESF bei EŽF finansuojamų priemonių suderinamumas lentelė. Programos poveikis sektorių BPV ir užimtumui lentelė. Programos indėlis į ekonomikos augimo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose nacionalinę tendenciją lentelė. Programos indėlis į ekonomikos augimo maisto pramonėje nacionalinę tendenciją lentelė. Bendrasis programos poveikis darbo našumo pokyčiams žemės ūkyje ir miškininkystėje lentelė. Bendrasis Programos poveikis darbo našumui maisto pramonėje lentelė. Grynasis Programos poveikis žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektoriams lentelė. Ekologiškų grūdų supirkimas ir sertifikuotų naminių gyvūnų skaičius ekologiniuose ir pereinamojo laikotarpio ūkiuose lentelė. Lietuvos žemės, miškų ūkio ir maisto pramonės sektorių dalis ES (ES(27) =100 proc.) lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos produkto rodiklių, susijusių su agrarinės aplinkosaugos išmokomis remiamu plotu, įgyvendinimas m. laikotarpiu lentelė. Programos poveikis aplinkosaugos situacijai lentelė. Gyventojų darbo jėgos, užimtumo ir nedarbo pokyčiai šalyje m lentelė. Gyventojų užimtumo pokyčiai šalyje m

9 117 lentelė. Gyventojų mieste ir kaime skaičius metų pradžioje m lentelė. Gyventojų vidaus ir išorės migracija m lentelė. Valdų valdytojų, registruotų žemės ūkio ir kaimo verslo registre, išsilavinimas m lentelė. Žemės ūkių skaičius ir vidutinis dydis m lentelė. Natūrinių ir pusiau natūrinių ūkių skaičius m lentelė. Priemonių priežiūros rodiklių pasiekimo tikimybė lentelė. Poveikio rodiklių nacionalinės tendencijos: ekonomikos augimas, užimtumas ir darbo našumas lentelė. Poveikio rodiklis Biologinės įvairovės nykimo sumažinimas : KPPI nustatymui naudojamų paukščių rūšių ekologinė charakteristika lentelė. Poveikio rodiklio Biologinės įvairovės nykimo sumažinimas pradinės padėties reikšmės lentelė. Programos II krypties priemonių poveikio paukščių populiacijoms žemės ūkio naudmenose ekspertinė analizė lentelė. Programos lėšų pasiskirstymas m. laikotarpiu lentelė. Programos įgyvendinimo m. finansinis rezultatyvumas* lentelė. Programos I krypties priemonių sąveika su kitų krypčių priemonėmis lentelė. Programos II krypties priemonių sąveika su kitų krypčių priemonėmis lentelė. Programos III krypties priemonių sąveika su kitų krypčių priemonėmis lentelė. Programos IV krypties priemonių sąveika su kitų krypčių priemonėmis lentelė. EŽŪFKP ir ERPF, ESF, SaF, EŽF remiamų bei valstybės pagalbos priemonių takoskyra PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 paveikslas. Bendroji pridėtinė vertė (BPV) pagal ūkio sektorius paveikslas m. ir m. ES paramos pasiskirstymas pagal investicijų tipus paveikslas. Dalyvavimas mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidos priemonėse paveikslas. Naujų žemės ūkio gamybos technologijų ir inovacijų taikymas paveikslas. Pagal priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla organizuotų mokymų kokybės vertinimas paveikslas. Valdų valdytojų pasiskirstymas pagal amžių ir valdų dydį 2010 m. sausio 1 d paveikslas. Miško valdų produkcijos įvairinimas paveikslas. Paramos poveikis miško valdose pagaminamos produkcijos skverbimuisi į rinką paveikslas. Paramos gavėjų elgsena, didinant miško valdos ekonominę vertę paveikslas. Paramos poveikis biokuro gamybai ir miškų tausojimui paveikslas. Paramos poveikis miško valdos našumui paveikslas. Inovacijų diegimas ir naujų produktų gamyba paramą gavusiose įmonėse paveikslas. Inovacijų diegimo paramą investicijoms gavusiose įmonėse tikslai paveikslas. ISO kokybės standarto įdiegimas paveikslas. Paramos poveikis paramą investicijoms gavusiose įmonėse paveikslas. Paramos poveikis įmonių skverbimuisi į rinką paveikslas. Produkcijos pardavimai nacionalinėje ir užsienio rinkose iki ir po paramos gavimo paveikslas. Paramos poveikis paramą gavusių įmonių našumui paveikslas. EDV padidėjimas ar sumažėjimas ūkuose, kurie gavo paramą 2008 m. ir 2009 m paveikslas. Parduodamos produkcijos pokyčiai 2009 m. įgyvendintų investicijų dėka paveikslas. Investicijų poveikis ūkio gamybos našumui paveikslas. Paramos gavėjų dalyvavimas kitose Programos priemonėse paveikslas. Gautos paramos pasiskirstymas pagal turizmo veiklas ir paramos dėka atliktus veiksmus paveikslas. Planuojamų sukurti naujų darbo vietų tipas paveikslas. Pareiškėjų ir kitų kaimo gyventojų pokytis paveikslas. ŽŪM darbuotojų dalyvavimas specializuotuose mokymuose Lietuvoje ir užsienyje m paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas m paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir trūkstamų žinių santykis paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas m paveikslas. Visuomenės informuotumo apie Programą dinamika paveikslas. Pareiškėjų ir paramos gavėjų informuotumo apie Programą dinamika paveikslas. Informacijos projektų vykdytojams pateikimas internete paveikslas. Programos priemonių administravimo skaidrumo ir efektyvumo vertinimo dinamika tarp tikslinių grupių paveikslas. Programos administravimo skaidrumo ir efektyvumo vertinimas tarp paramos gavėjų paveikslas. Metinio lėšų limito pasiskirstymas LKT paveikslas. Programos priemonių finansinis rezultatyvumas m. laikotarpiu paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų skaičiaus dinamika ŽŪM ir NMA paveikslas. ŽŪM ir NMA darbuotojų patirtis administruojant žemės ūkio ir kaimo plėtrai skirtas programas paveikslas. Paramos gavėjų požiūris į Programos administravimo sistemą, ŽŪM ir NMA darbą paveikslas. Kai kurių ŽŪM ir NMA įgyvendintų informavimo ir viešinimo priemonių statistika paveikslas. Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai paveikslas. Paramos gavimo proceso vertinimas (projektų vykdytojų nuomonė) paveikslas. Paramos gavėjų požiūris į paraiškų teikimo ir atrankos procedūras paveikslas. Paramos panaudojimo proceso vertinimas (projektų vykdytojų nuomonė) paveikslas. Paramos gavėjų požiūris į paramos panaudojimo (projekto įgyvendinimo) procedūras paveikslas. NMA Pasitikėjimo linija gautų pranešimų skaičiaus dinamika paveikslas. Ūkių pasiskirstymas pagal deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą Lietuvoje paveikslas. Maisto produktų gamybos įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių Lietuvoje*

10 SCHEMŲ SĄRAŠAS 1 schema. Loginis ryšys tarp I krypties prioritetų ir priemonių schema. Loginis ryšys tarp II krypties prioritetų ir priemonių schema. Loginis ryšys tarp III krypties prioritetų ir priemonių schema. Loginis ryšys tarp IV krypties prioritetų ir priemonių schema. Programos administravimo sistemos institucijos

11 PRATARMĖ Lietuvos kaimo plėtros metų programos tarpinis vertinimas atliktas vadovaujantis Tarybos reglamentu Nr. 1698/2005 1, kuris numato bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimą ir įtvirtina reikalavimą atlikti išankstinį (ex ante), tarpinį (mid term) ir baigiamąjį (ex post) kaimo plėtros programų vertinimą. Šių vertinimų tikslas gerinti kaimo plėtros programų įgyvendinimo kokybę, našumą ir veiksmingumą. Tarpinis vertinimas naudingas atskaitomybės prasme, atsiskaitant Europos Komisijai ir visuomenei už viešųjų lėšų panaudojimą ir Programos valdymą, bei Programos įgyvendinimo tobulinimo tikslais, kadangi tarpinio vertinimo metu patikrinama, kaip sekasi įgyvendinti suplanuotas priemones, identifikuojamos kylančios problemos, pasiūlomos priemonės Programos ir jos įgyvendinimo kokybei gerinti. Vertinimo objektas Programos įgyvendinimas bei jos administravimo ir valdymo sistema. Vertinimas apima Programos įgyvendinimo laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tarpinio vertinimo tikslas įvertinti Programos pažangą, tikslų pasiekimą, socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį Bendrijos prioritetų įgyvendinimui. Vertinimui keliami aštuoni uždaviniai, kuriuos įgyvendinant turi būti atsakyta į bendruosius Programos lygio ir priemonių lygio vertinimo klausimus. Galutinę vertinimo ataskaitą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje pristatomas vertinimo objektas, tikslai, uždaviniai, klausimai ir metodai, pateikiamas trumpas vertinimo kontekstas, aptariami ankstesni Programos vertinimai ir jų rezultatai. Antroje dalyje pateikiami Programos priemonių įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Trečioje dalyje pristatomi Programos įgyvendinimo vertinimo rezultatai, aptariant finansinį rezultatyvumą, poveikį, vidinį ir išorinį suderinamumą bei administravimo sistemos efektyvumą. Ketvirtoji dalis apima išvadas ir rekomendacijas m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 11

12 SANTRAUKA Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 nuostatomis, buvo parengta Nacionalinė metų kaimo plėtros strategija ir jai įgyvendinti skirta Lietuvos kaimo plėtros metų programa (toliau Programa). Šis dokumentas buvo patvirtintas Europos Komisijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. C(2007)5076. Bendrasis Programos tikslas užtikrinti ekonomikos augimą, didinant žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumą, sukuriant galimybių kaimo ekonominei veiklai įvairinti ir gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, Programoje išskirtos keturios prioritetinės investicinės kryptys ir 27 priemonės, skirtos žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumui didinti (I kryptis), aplinkai ir kraštovaizdžiui gerinti (II kryptis), gyvenimo kokybei kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikai įvairinti (III kryptis) bei LEADER metodui įgyvendinti (IV kryptis). Be to, dalis lėšų buvo skirta tęstiniams įsipareigojimams pagal m. KPP vykdyti. Laikantis minėto Tarybos reglamento reikalavimų, Lietuvoje 2010 m. balandžio gruodžio mėn. buvo atliktas Programos tarpinis vertinimas, kurį atliko dešimties ekspertų komanda. Tarpinio vertinimo tikslas buvo įvertinti Programos pažangą, tikslų pasiekimą, socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį Bendrijos prioritetų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į paramos lėšų įsisavinimo ir priemonių įgyvendinimo eigą, tarpinio vertinimo metu didesnis dėmesys buvo skirtas tęstinio paramos tinkamumo ir efektyvumo klausimams, o tų priemonių, kuriose vertinamuoju laikotarpiu įsisavinta ženkli paramos dalis (ypač pagal I ir II kryptis), atveju buvo atlikta išsamesnė paramos rezultatyvumo bei poveikio analizė. Vertinant Programos tinkamumą, pirmiausiai buvo išnagrinėti socialiniai, ekonominiai, politiniai ir aplinkosauginiai pokyčiai m. laikotarpiu, jų poveikis Programos įgyvendinimui bei Programos poveikis tendencijų kaimo plėtros srityje kaitai. Svarbiausias išorinis veiksnys, daręs neigiamą įtaką programos įgyvendinimui ir rezultatams ekonominis nuosmukis. Krizės padariniai pasireiškė 2009 m.: lyginant su ankstesniais metais 22 proc. nukrito žemės ūkio produktų supirkimo kainos, 21 proc. sumažėjo žemės ūkyje sukuriama bendroji pridėtinė vertė, smuko investiciniai procesai, mažėjo užimtųjų skaičius ne žemės ūkio sektoriuje. Ekonominis sunkmetis išryškino Programos intervencijos logikos aktualumą, kadangi daugelis problemų, kurias buvo numatyta spręsti, prasidėjus recesijai dar labiau sustiprėjo (pavyzdžiui, maža žemės ūkio sektoriaus produktų pridėtinė vertė, smulkūs ir nepakankamai modernūs ūkiai, organizacinių ir verslumo gebėjimų trūkumas, smulkios ir mažai konkurencingos miškų valdos, menkas žemės ūkio produktų konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, nepakankamas užimtumas kaimo vietovėse ir menkos galimybės plėtoti žemės ūkiui alternatyvią veiklą, gebėjimų ir vietos iniciatyvų stoka). Bendrų ekonominių ir socialinių tendencijų kaita labiausiai apsunkino III krypties priemonių įgyvendinimą, nes potencialiems pareiškėjams ženkliai pablogėjo galimybės iš kreditavimo institucijų pasiskolinti projektų įgyvendinimui trūkstamas lėšas, o finansinės inžinerijos priemonės šioje kryptyje netaikomos. Ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai darė įtaką ir Programos finansiniam rezultatyvumui. Programos įgyvendinimui m. skirta 2,285 mlrd. EUR, o vertinamuoju laikotarpiu buvo išmokėta daugiau nei 500 mln. EUR, t. y. 22 proc. visam programavimo laikotarpiui numatytos sumos. Sėkmingiausiai paramos lėšos buvo įsisavinamos pagal pirmąją ir antrąją Programos kryptis, ypač pagal priemones Žemės ūkio valdų modernizavimas, Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves, Agrarinės aplinkosaugos išmokos, Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Menkiausiai lėšos buvo įsisavintos pagal III krypties priemones: m. išmokėta vos 0,2 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtos paramos. Pagal priemones Dalyvavimas maisto kokybės schemose, Kaimo atnaujinimas ir plėtra, Vietos plėtros 12

13 strategijų įgyvendinimas, Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas lėšų vertinamuoju laikotarpiu nebuvo išmokėta. i lentelė. Programos lėšų įsisavinimas pagal kryptis Programos kryptis Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR Gauta paraiškų m. 13 Pasirašyta sutarčių (autorizuota paraiškų) m. Išmokėta paramos lėšų m., tūkst. EUR Dalis nuo skirta paramos lėšų m., proc. I kryptis , ,24 28,25% II kryptis , ,67 23,24% III kryptis , ,12 0,27% IV kryptis , ,12 1,74% Techninė pagalba , ,42 40,21% Iš viso: , ,57 21,91% Siekiant užtikrinti paramos lėšų įsisavinimą, m. laikotarpiu buvo atlikti finansinių išteklių perskirstymai, kadangi dėl mažesnio kai kurių priemonių populiarumo, menkesnių gebėjimų įsisavinti paramą pagal naujo tipo veiklas, konkurencijos tarp pačių Programos priemonių bei tarp kai kurių Programos priemonių ir tiesioginių išmokų, kilo rizika dėl paramos lėšų pagal kai kurias priemones neįsisavinimo. Mažinant šią riziką, vertinamuoju laikotarpiu buvo atlikti penki lėšų perskirstymai tarp priemonių (perskirstyta 50,47 mln. EUR, t. y. 2,2 proc. nuo Programos lėšų), kuriais finansavimas padidintas priemonėms Profesinio mokymo ir informavimo veikla, Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, Žemės ūkio valdų modernizavimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, Kaimo atnaujinimas ir plėtra, Dalyvavimas maisto kokybės schemose, o sumažintas priemonėms Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, Naudojimasis konsultavimo paslaugomis, Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, Parama verslo kūrimui ir plėtrai, Kaimo turizmo veiklos skatinimas. Paminėtina, kad mažesnės finansinės intervencijos sumažino ir galimą Programos poveikį kai kurių kaimo plėtros problemų sprendimui (pavyzdžiui, susijusių su alternatyvių žemės ūkiui veiklų kaimo vietovėse plėtra). Įvertinus Programos administravimo ir valdymo sistemos kokybę ir efektyvumą, galima teigti, kad ankstesnių kaimo plėtros programų pagrindu buvo sukurta tinkama Programos administravimo ir valdymo sistema, kur funkcijos aiškiai apibrėžtos ir paskirstytos tarp Programą administruojančių institucijų ir jų padalinių, sudarytos prielaidos įtraukti kitas suinteresuotas puses į šį procesą. Teigiamos nuomonės apie Programos administravimo sistemą laikosi ir paramos gavėjai 76 proc. respondentų ją įvertino palankiai. Kadangi Programos administravimo ir valdymo procedūros mažai skiriasi nuo ankstesnių laikotarpių, viena vertus, tai sudaro prielaidas didinti administravimo efektyvumą (egzistuoja reikiami gebėjimai, patirtis, galima efektyviau pasirengti kylančių problemų sprendimui), kita vertus, pastebimi tam tikri pasikartojantys sisteminiai trūkumai, kurie buvo identifikuoti ir ankstesniais programavimo laikotarpiais (nesilaikoma teisės aktuose nustatytų paraiškų vertinimo terminų, nepakankamai veiksminga Programos stebėsenos sistema). Programos administravimo kokybę gerino tokios sistemos naujovės kaip supaprastintų įgyvendinimo taisyklių parengimas pagal kai kurias I ir III krypties priemones, išsamaus remiamų ir neremiamų veiklų pagal Programos III krypties priemones sąrašo sudarymas, Paskolų fondo įsteigimas ir tinkamas naujų paramos formų (finansų inžinerijos) integravimas, el. deklaravimo sistemos, leidžiančios pateikti paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, įdiegimas, intensyvi paramos galimybių ir gerosios praktikos viešinimo veikla, vertikalios ir horizontalios partnerystės užtikrinimas, veiksmingų paramos teikimo sąlygų (tinkamumo kriterijų) nustatymas, dėmesys rizikos valdymui. Vertinant Programos įgyvendinimo rezultatyvumą ir poveikį, visų pirma buvo atlikta 27 priemonių analizė, išnagrinėjant priemonių intervencijos logiką, priežiūros rodiklių pasiekimą ir finansinį įgyvendinimą bei atsakant į priemonių lygio vertinimo klausimus. Vėliau priemonių

14 analizės rezultatai agreguoti į Programos lygį, vertinant bendrąjį Programos poveikį. Programos poveikis vertinamas, atsižvelgiant į septynis Europos Komisijos rekomenduojamus poveikio rodiklius: ekonomikos augimą, užimtumo padidėjimą, darbo našumą, biologinės įvairovės nykimo sumažinimą, didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytį, maistinių medžiagų balanso pokytį ir atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimą (vertinimo rezultatai pagal kiekvieną pagrindinį rodiklį apibendrinami lentelėje). Svarbu paminėti, kad vertinimo metu buvo nustatytas žemas savaimiškumo laipsnis vidutiniškai investicinėse priemonėse jis siekė apie 12 proc., todėl grynasis Programos poveikis mažai skiriasi nuo bendrojo. ii lentelė. Bendrasis Programos poveikis Rodiklis Tikslas m. Programos poveikis m. Ekonominiai socialiniai poveikio rodikliai Ekonomikos Žemės ūkio ir PGS m. dėl Programos intervencijų žemės ūkio ir miškininkystės augimas miškininkystės sektoriuje sektoriuje sukurta BPV, išreikšta perkamosios galios standartu (PGS), siekė 170,12 mln. Analizuojant tik 2009 m. duomenis, prie ekonomikos augimo žemės ūkyje ir miškininkystėje Programa prisidėjo 8,5 proc. Lyginant su planuotu rodikliu, Programos pažanga didelė, tačiau Užimtumo padidėjimas Darbo našumas Maisto pramonės sektoriuje Ne žemės ūkio sektoriuje Ne žemės ūkio sektoriuje Žemės ūkyje, miškininkystėje ir maisto pramonėje Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje Maisto pramonės sektoriuje iškeltas kiekybinis tikslas nėra adekvatus investicijoms PGS m. laikotarpiu Programos įgyvendinimo dėka maisto pramonėje sukurta BPV sudarė 75,24 mln. PGS. Analizuojant tik 2009 m. duomenis, dėl Programos intervencijų sukurta papildoma BPV sudarė 3,9 proc. bendrosios pridėtinės vertės, kuri tais metais buvo sukurta maisto pramonėje. Paminėtina, kad nustatytas kiekybinis tikslas taip pat nėra adekvatus intervencijos mastui. 4 5 proc m. laikotarpiu pagal III ir IV krypties priemones įsisavinta apie 3 mln. EUR paramos. Programa ekonomikos augimui ne žemės ūkio sektoriuje vertinamuoju laikotarpiu statistiškai apskaičiuojamo poveikio neturėjo. 5 7 proc m. laikotarpiu pagal III ir IV krypties priemones buvo sukurta 13 naujų darbo vietų: 9 darbo vietos sukurtos pagal priemonę Parama verslo kūrimui ir plėtrai, 3 darbo vietos pagal priemonę Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, 1 darbo vieta pagal priemonę Kaimo turizmo veiklos skatinimas. Programa užimtumo didėjimui ne žemės ūkio sektoriuje vertinamuoju laikotarpiu poveikio neturėjo m. laikotarpiu dėl Programos intervencijų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, neįvertinant savaimiškumo efekto, pavyko sukurti ar išsaugoti 670 darbo vietų, o maisto pramonės sektoriuje 427 darbo vietas. Paminėtina, kad ekonometrinio modeliavimo būdu buvo apskaičiuotas tik samdomų darbuotojų skaičiaus pokytis, nes dėl Statistikos departamento duomenų rinkimo specifikos Programos poveikis individualiai ūkiuose dirbančių asmenų skaičiui negali būti apskaičiuotas. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios priemonės daugiausia kuria darbo vietas individualiai ūkininkaujantiems asmenims ar jų šeimų nariams, Programos poveikis naujų darbo vietų kūrimui yra dar didesnio masto. 1) Programos dėka darbo našumas žemės ūkio ir miškininkystės EUR/MDV sektoriuje 2007 m. didėjo 21 EUR/MDV, 2008 m. 122 EUR/MDV, (žemės ūkyje); 2009 m. 549 EUR/MDV. Analizuojant 2009 m. darbo našumo duomenis, matyti, kad Programos pasiektas efektas bendrame šalies 2) rodiklyje sudaro 8,5 proc. Kadangi bendras darbo našumas sektoriuje EUR/MDV 2009 m. smuko, Programos intervencijos (ypač atliktos pagal priemonę (miškų ūkyje) Žemės ūkio valdų modernizavimas ) švelnino neigiamas nuosmukio tendencijas Dėl Programos intervencijų darbo našumas maisto pramonės sektoriuje EUR/MDV 2007 m. augo 9 EUR/MDV, 2008 m. 223 EUR/MDV, 2009 m. 969 EUR/MDV m. Programos sukurtas efektas sudarė 3,9 proc. bendro šalies darbo našumo maisto pramonėje rodiklio. Daugiausiai įtakos turėjo priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. 14

15 Rodiklis Tikslas m. Aplinkosauginiai poveikio rodikliai Biologinės įvairovės nykimo Sustabdytas sumažinimas biologinės įvairovės mažėjimas. Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis Maistinių medžiagų balanso pokytis Atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas Šešios tikslinės reikšmės skirtingoms priemonėms. 2 Išlaikomi teigiami pokyčiai. Atsinaujinančios energijos gamyba iš medienos, jos atliekų ir medžio žaliavų 8 proc. arba 850 naftos ekvivalento vienetų. Programos poveikis m. Pagal Programą paremtas plotas, kuriame tiesiogiai siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, siekė ha (7,3 proc. viso vertinamuoju laikotarpiu pagal aplinkosaugos priemones paremto ploto). Programa darė teigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui. Daugiausiai įtakos turėjo priemonė Agrarinės aplinkosaugos išmokos bei jos programos Kraštovaizdžio tvarkymas ir Ekologinis ūkininkavimas. Vis dėlto šalies mastu šis poveikis mažas (atsižvelgiant tiek į Programoje iškeltą kiekybinį tikslą, tiek į bendrą šalies teritoriją parama apėmė 1,4 proc. šalies teritorijos). Pagal Programos priemones remti veiksmai antrojo ir trečiojo tipo didelės gamtinės vertės teritorijose, t. y. atitinkamai teritorijose, kuriose taikoma didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktika, ir teritorijose, kurios yra saugomos dėl jose gyvenančių retų rūšių. Didelės gamtinės vertės praktika žemės ūkio naudmenose buvo vykdoma ha plote (3 proc. DGVT žemės ūkio naudmenų ploto) ir ha miškų plote (0,5 proc. DGVT miškų ploto). Pagal Programą paremtas plotas saugomose gamtinėse teritorijose siekė ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų). Programa darė teigiamą poveikį DGVT, tačiau tikėtina, kad dėl mažos aprėpties šis poveikis šalies mastu yra pakankamai menkas. Pagal Programą paremtas plotas, kuriame tiesiogiai siekiama prisidėti prie vandens ir dirvos kokybės gerinimo, siekė ha (6,7 proc. viso vertinamuoju laikotarpiu pagal aplinkosaugos priemones paremto ploto). Programa darė teigiamą poveikį vandens kokybės gerinimui, tačiau šalies mastu šis poveikis buvo pakankamai mažas (1,2 proc. šalies teritorijos). Prie maistinių medžiagų balanso pokyčio labiausiai prisidėjo veiksmai ( paramos gavėjai), susiję su siekiu mažinti vandens taršą organinėmis medžiagomis, riboti trąšų ir pesticidų naudojimą, apželdinti žemę mišku ir tokiu būdu užkirsti kelią žemės ūkio veiklai, dirvos tręšimui ir erozijos procesams. Pagal Programą paremtas plotas, kuriame tiesiogiai siekiama prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, siekė ha (2 proc. viso vertinamuoju laikotarpiu pagal aplinkosaugos priemones paremto ploto). Programa sudaro prielaidais klimato kaitos švelninimui ateityje, tačiau kol kas poveikis nepasireiškė (ribota pažanga miškininkystės priemonių įgyvendinimo procese, be to, miškininkystės priemonių poveikis pasireiškia ilguoju laikotarpiu). Svarbu tai, kad Programoje numatytas kiekybinis tikslas vertinamuoju laikotarpiu buvo beveik pasiektas ir be Programos indėlio, kadangi 2009 m. atsinaujinančios energijos gamyba iš medžio žaliavų siekė 820 naftos ekvivalento vienetų. Dėl šios priežasties rekomenduotina poveikio rodikliui nustatyti ambicingesnį kiekybinį tikslą. Parama pagal Programą tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėjo prie kaimo gyventojų pajamų didinimo ir palaikymo, o didžiausią poveikį turėjo I ir II krypties priemonės. Pavyzdžiui, kompensacinės išmokos pagal priemonę Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) m. laikotarpiu sudarė 18 proc. metinių šalies ūkininkų ūkininkavimo pajamų. Poveikį kaimo gyventojų pajamoms taip pat darė priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Paminėtina, kad investicinių priemonių atveju pajamų augimas fiksuojamas vėliau, kadangi iš pradžių paramos gavėjai turi investuoti nuosavas lėšas projektų įgyvendinimui. 2 1) ŽŪN sudaro 50 proc. didelės gamtinės vertės plotų; 2) Tinkamai tvarkomų ŽŪN ploto padidėjimas didelės gamtinės vertės vietovėse 50 proc.; 3) Didelės gamtinės vertės miško vietovės sudarys tūkst. ha arba 31,5 proc.; 4) Didelės gamtinės vertės miškai sudarys 1 tūkst. ha, t. y. 9,5 proc. miškingų plotų; 5) Didelės gamtinės vertės miškų ploto padidėjimas ha; 6) Didelės gamtinės vertės miško ploto padidėjimas tūkst. ha arba 31,5 proc. 15

16 Programos poveikis produktų kokybei ir inovacijų diegimui šalies mastu buvo mažas, išskyrus priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programą Ekologinis ūkininkavimas, kadangi dėl paramos lėšų sertifikuotų ekologinių ūkių plotas padidėjo 40 proc. Kita vertus, didžiausią dalį (apie 70 proc.) visų sertifikuotų ekologinių plotų sudarė varpiniai ir ankštiniai javai, per maža pažanga padaryta kitų augalinių kultūrų ekologinio ūkininkavimo srityje. Pakankamai nedideli pokyčiai vyko ūkių restruktūrizacijos procese, kadangi per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus smulkių ūkių dalis sumažėjo vos 2,6 proc. (2009 m. smulkūs ūkiai sudarė 76 proc. visų žemę deklaravusių ūkių). Prie ūkių stambėjimo buvo siekiama prisidėti priemonėmis Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, Pusiau natūrinis ūkininkavimas. Tačiau tikėtina, jog didesni ūkiai, turėdami geresnius administracinius gebėjimus, turėjo ir didesnes galimybes gauti paramą. Programa darė teigiamą poveikį kaimo gyventojų skaičiui, struktūrai ir kaimo bendruomenės gyvybingumo didinimui, tačiau šis poveikis šalies mastu buvo pakankamai mažas. Šiuo metu Lietuvoje didesnę dalį ūkininkų sudaro vyresnio amžiaus žmonės, todėl priemonės, nukreiptos į žmogiškojo potencialo žemės ūkio sektoriuje stiprinimą, vis dar išlieka labai aktualios. Programa tiesiogiai ar per nustatytus ūkininkavimo apribojimus prisidėjo prie aplinkos gerinimo, o bendras pagal II krypties, skirtos aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimui, priemones paremtas plotas m. siekė 1,23 mln. ha. Įgyvendinant Programą, buvo siekiama gerinti gyvenimo kokybę ir prisidėti prie kaimo ekonomikos įvairinimo, didinant kaimo gyventojų įsidarbinimo galimybes ir pajamas, kuriant gyvenimui ir darbui patrauklią aplinką, didinant LMĮ ir kaimo turizmo sodybų skaičių kaime ir kt. Dėl menko III ir IV krypties priemonių, tiesiogiai skirtų šiems tikslams įgyvendinti, finansinių ir fizinių rodiklių pasiekimo, Programa poveikio šiuo aspektu kol kas neturi. Kita vertus, pakankamai sėkmingai įgyvendinamas Programos tikslas skatinti vietos iniciatyvų plėtrą ir bendradarbiavimą. 90 proc. apklaustų VVG atstovų teigė, jog LEADER metodo įgyvendinimas prisidėjo prie bendradarbiavimo kaimo plėtros srityje skatinimo. Apibendrinant Programos įgyvendinimo rezultatus, ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį bei poveikį Bendrijos prioritetų įgyvendinimui, galima teigti, kad Programos poveikis kol kas pasireiškė mažesniu mastu nei planuota. Tam įtakos turėjo tiek išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, ekonominės krizės poveikis), tiek vidinės priežastys (pavyzdžiui, nepakankamai įvertinta paklausa tam tikroms remtinoms veikloms). Tačiau Programa užtikrina strateginį ir integruotą požiūrį į kaimo plėtros problemų sprendimą, paramą administruojančios institucijos imasi tobulinimo veiksmų, todėl tikėtina, kad Programa turės reikšmingą poveikį Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo didinimui, teigiamą įtaką kaimo gyventojų skaičiaus ir struktūros pokyčiams, užimtumui, pajamoms, aplinkos apsaugai. 16

17 SUMMARY The National Rural Development Strategy for as well as the Lithuanian Rural Development Programme for (hereinafter the Programme ) drafted for the implementation of the Strategy have been drawn up following the provisions of Council Regulation (EC) No 1698/2005. The Programme was approved on by decision No C(2007)5076 of the European Commission of 19 October Its overall objective is to ensure economic growth by improving competitiveness of agricultural, food and forestry sectors, creating opportunities for diversification of economic activities and improving the quality of life in rural areas. To achieve this objective, the Programme distinguishes four priority investment axes and 27 measures aimed at increasing competitiveness of agricultural, food and forestry sectors (Axis 1), improving the environment and the countryside (Axis 2), enhancing quality of life and diversifying economic activities in rural areas (Axis 3) and implementing the LEADER approach (Axis 4). In addition, some of the funds have been used for fulfilling continuing obligations under the RDP Subject to the requirements of the said Council Regulation, a team of ten experts conducted a midterm Programme evaluation in April December The objective of the mid-term evaluation was to examine the progress of the Programme, achievement of the objectives, socio-economic effects and impact on the implementation of the Community priorities. Considering absorption of the assistance and implementation of the measures, the mid-term evaluation was more focused on continuing relevance and efficiency of the assistance, while in case of measures that absorbed most of the assistance during the reporting period (in particular, Axes 1 and 2), a more detailed analysis of effectiveness and impact was carried out. The assessment of relevance of the Programme started with examination of socio-economic, political and environmental changes in and their impact on the Programme implementation as well as measurement of the impact of the Programme on changes in rural development trends. The most important exogenous factor negatively effecting the implementation and results of the problems was the economic crisis. The year 2009 felt the consequences of it: compared to the previous year, buying-in prices for agricultural products slumped by 22%, the gross value added created in the agricultural sector decreased by 21%, investment processes went down as well as the number of the employed in other than the agricultural sector. The economic decline emphasised the relevance of the Programme intervention logic even more as the recession made many problems to be addressed more pressing (e.g. low value added of agricultural products, small and insufficiently modern farms, a lack of organisational and entrepreneurship capacities, small and little competitive forests, low competitiveness of agricultural products in international markets, low employment in rural areas, poor opportunities to develop non-agricultural activities, shortage of capacities and local initiatives). Changing general economic and social trends highly affected the implementation of measures of Axis 3 as potential applicants had considerably lower opportunities to lend from credit institutions the missing money for the project implementation and financial engineering measures were not applicable in this Axis. Changes in the socio-economic situation also effected financial effectiveness of the Programme. EUR billion was allocated to the Programme implementation in , and over EUR 500 million, i.e. 22% of the total amount foreseen for the whole programming period, was disbursed in the reporting period. Axes 1 and 2, especially measures Modernisation of agricultural holdings, Payments to farmers in areas with handicaps, other than mountain areas, Agrienvironment payments and Setting up of young farmers, absorbed the assistance the best, while measures of Axis 3 used the least funds since only 0.2% of the total amount foreseen for the whole programming period had been disbursed in No funds were disbursed under measures Involvement in the food quality schemes, Village renewal and development, Implementation 17

18 of local development strategies, Inter-territorial and transnational cooperation in the reporting period. Table i. Absorption of the Programme funds by axes Programme axis Assistance allocated in , thou. EUR No of applications received in No of agreements signed (authorised applications) in Assistance disbursed in , thou. EUR Share of the assistance allocated in , % Axis 1 950, ,247 8, , % Axis 2 824, , , , % Axis 3 280, % Axis 4 136, , % Technical assistance 92, , % Total: 2,285, , , , % To ensure absorption of the assistance, in the period of financial resources were reallocated as due to lower popularity of some measures, weaker capacities to absorb assistance under new-type actions, competition among Programme measures as well as between certain Programme measures and direct payments, there was a threat to implementation of n+2 principle and absorption of assistance under certain measures. Five reallocations among measures (EUR million, i.e. 2% of the Programme funds, was reallocated) in the reporting period increased financing for Vocational training and information actions, Setting up of young farmers, Modernisation of agricultural holdings, Processing of agricultural products and increasing of added value, Village renewal and development, Involvement in the food quality schemes, while assistance to measures Early retirement, Use of advisory services, Diversification of non-agricultural activities, Support for business creation and development, Encouragement of rural tourism activities was reduced. It should be mentioned that smaller financial interventions also weakened the impact of the Programme on solution of certain rural development issues (e.g. related to development of non-agricultural activities in rural areas). Having evaluated the quality and efficiency of the Programme s administration and management framework, it may be stated that the previous rural development programmes served as a basis for creation of a proper Programme s administration and management framework where functions are clearly defined and distributed among institutions administrating the Programme and their divisions. The system also allows involving other stakeholders into this process. Moreover, applicants are of high opinion about the Programme s administration system, too. 76% of the respondents have rated it as good. The Programme administration and management procedures hardly different from those of the previous periods, therefore it allows increasing efficiency of administration (available necessary capacities, experience, more effective preparation for dealing with problems). On the other hand, there are certain systemic shortages that were identified in the previous periods as well (incompliance with the terms established by legislation for application evaluation, improper operation of the Programme s monitoring system). It should be noted that the rules for implementation of measures were often amended in , which aggravated assistance administration and increased administrative burden. Some issues related to monitoring data collection and processing were also very frequent. In addition, effectiveness of the Programme administration system was demeaned by expanding workload in the Ministry of Agriculture and the NPA as well as by administrative capacity building measures that were not based on a thorough needs analysis. With regard to the administrative side, the decision to evaluate applications under certain measures in stages did not justify itself it only increased the administrative load of the NPA. 18

19 The Programme s administration quality was improved by such factors as simplified rules for implementation of certain measures of Axes 1 and 3, an exhaustive list of activities supported and not supported under measures of Axis 3, establishment of the Loan Fund and the proper integration of new forms of assistance (financial engineering), installation of e-declaration system enabling to apply for direct payments for utilised agricultural areas and crops, active raising awareness about assistance opportunities and the good practice, promotion of vertical and horizontal partnership, establishment of effective conditions for the provision of assistance (relevance criteria), focus on risk management. Evaluation of effectiveness and impact of the Programme implementation started with analysis of 27 measures, examining their intervention logic, achievement of monitoring indicators and financial implementation as well as answering measure-level evaluation questions. Later on, the results of the analysis of measures were aggregated into the Programme level to determine the gross effect of the Programme. Impact of the Programme was evaluated against seven impact indicators recommended by the European Commission: economic growth, employment creation, labour productivity, reversing biodiversity decline, change in high nature value farmland and forestry, change in nutrient balances and increase in production of renewable energy (the table below presents evaluation results by key indicator). It is important to note that the evaluation determined a low deadweight effect. It was approx. 12% on average in investment measures, hence the gross effect of the Programme is little different from the net effect. Table ii. Gross effect of the Programme Indicator Target in Socio-economic impact indicators Economic growth Agricultural and forestry sectors 2,300,000 PPS Impact of the Programme in In , the GVA created by Programme interventions in the agricultural and forestry sectors and expressed in the Purchasing Power Standard (PPS) amounted to million. The analysis of data of 2009 shows that the Programme has contributed to the economic growth in agriculture by 8.5%. Compared to the target level, the Programme s progress is considerable, the quantitative target level set, however, is not adequate to investments. Food sector 330,800 PPS In , the GVA created by the Programme implementation in the food sector amounted to million PPS. The analysis of data of 2009 reveals that the additional GVA created by Programme interventions accounted for 3.9% of the gross value added created in the food sector that year. It should be mentioned that the quantitative target level set is also not adequate to the scope of intervention. Non-agricultural sector 4 5% In , around EUR 3 million of the assistance was absorbed under measures of Axes 3 and 4. In the reporting period, the Programme had no statistically significant impact on economic growth in the nonagricultural sector. Employment Non-agricultural 5 7% In , measures of Axes 3 and 4 created 13 jobs: 9 jobs were creation sector created under measure Support for business creation and development, 3 jobs under Diversification of non-agricultural activities and 1 job under Encouragement of rural tourism activities. In the reporting period, the Programme had no impact on employment growth in the nonagricultural sector. Agricultural, - In , Programme interventions, with no regard to the forestry and deadweight effect, created or preserved 670 jobs in the agricultural and food sectors forestry sectors and 427 jobs in the food sector. It should be noted that calculations made using the econometric modelling included only the shift in the number of employed persons as the impact of the Programme on the number of farmers and their family members cannot be measured due to the specific data collection. Taking into consideration the fact that certain measures create jobs mostly for individual farmers or their family members, the impact of the Programme on job creation is even greater. Labour Agricultural and 1) EUR The Programme increased labour productivity in the agricultural and 19

20 productivity Indicator forestry sectors Target in ,400/ AWU (agriculture); 2) EUR 15,600 /AWU (forestry) Food sector EUR 10,100 /AWU Environmental impact indicators Reversing biodiversity decline Halted biodiversity declining Change in high nature value farmland and forestry Change in nutrient balances Increase in production of renewable energy Six target values for different measures 3 Maintaining positive changes Production of renewable energy from wood, wood waste and wood raw material 8% or 850 oil equivalent units Impact of the Programme in forestry sectors by EUR 21/AWU in 2007, EUR 122/AWU in 2008 and EUR 549/AWU in The analysis of the labour productivity data of 2009 reveals that the impact created by the Programme constitutes 8.5% of the total indicator of the country. Since the total labour productivity in the sector declined in 2009, Programme interventions (in particular under the measure Modernisation of agricultural holdings ) mitigated negative tendencies of the decline. The Programme increased labour productivity in the food sector by EUR 9/AWU in 2007, EUR 223/AWU in 2008 and EUR 969/AWU in The impact created by the Programme accounts for 3.9% of the total indicator of labour productivity in the food sector. The measure Processing of agricultural products and increasing of added value had the greatest impact. The Programme supported 90,683 ha of land (7.3% of the total area supported under environmental measures in the reporting period) which directly aims at contributing to the preservation of biodiversity. The Programme was conducive to reversing biodiversity decline. The greatest impact was demonstrated by the measure Agri-environment payments and its schemes Landscape Stewardship Scheme and Organic Farming Scheme. However, this impact is small at the national level (considering both the quantitative target level set in the Programme and the total area of the country, the assistance covered 1.4% of the total area of the country). Programme measures supported actions in type 2 and type 3 high nature value farmlands, i.e. areas where high nature value farming practice is applied and areas supporting rare species. HNV practice was used in utilised agricultural areas covering 59,420 ha (3% of the total HNV utilised agricultural area) and in forests covering 3,214 ha (0.5% of the total area of HNV forests). The Programme supported 27,172 ha of the protected natural territories (1% of the protected natural and HNV forest areas), and had a positive impact on the HNV land. This impact, however, is rather low at the national level, possibly due to its low scope. The Programme supported 83,177 ha of the area (6.7% of the total area supported under environmental measures in the reporting period) which directly aims at contributing to the improvement of water and soil quality. The Programme had a positive impact on the improvement of water quality, although this impact was rather small at the national level (1.2% of the total area of the country). The changes in nutrient balances were mostly determined by actions (14,734 beneficiaries) related to the intention to reduce water pollution by organic matters, limit the use of fertilisers and pesticides, and promote afforestation, thus preventing agricultural activities, fertilisation and erosion. The Programme supported 25,151 ha of the area (2% of the total area supported under environmental measures in the reporting period) which directly aims at contributing to combating climate change. The Programme has created the opportunity to mitigate climate changes in future, however the impact has not emerged yet (limited progress in implementation of forestry measures; the effect of forestry measures is visible in the long run). The important fact is that the quantitative target level set in the Programme was almost achieved in the reporting period even without the input of the Programme as in 2009 the production of renewable energy from wood raw material amounted to 820 oil equivalent units. Given it, it is recommended to set a more ambitions quantitative target level for the impact indicator. 3 1) UAA make up 50% of the high nature value areas; 2) 50% increase in the properly managed UAA in high nature value areas; 3) High nature value forests cover 4,000 thou ha or 31.5%; 4) High nature value forests cover 1 thou ha, i.e. 9.5% of the total forest area; 5) High nature value forest area increases by 4,000 ha; 6) High nature value forest area increases by 4,000 ha or 31.5%. 20

21 Assistance under the Programme directly or indirectly contributed to the increase in and maintenance of income, while the greatest impact was made by measures of Axes 1 and 2. Thus, for instance, in compensation payments under the measures Payments to farmers in areas with handicaps, other than mountain areas (less favoured areas) comprised 18% of the total annual farming revenues. The income of rural inhabitants was also affected by measures Early retirement and Setting up of young farmers. It should be noted that in case of investment measures, income increased later as at first beneficiaries had to invest their own funds into the project implementation. The impact of the Programme on the quality of products and implementation of innovation was low at the national level, with the exception of the Organic Farming Scheme under the measure Agrienvironment payments, as the assistance expanded the area of certified organic farms by 40%. On the other hand, the majority (around 70%) of all certified organic areas were cereals and legume crops, while organic farming of other crops has little progressed. The farm restructuring process hardly changed as the number of small farms reduced only by 2.6% during the first three years of the Programme implementation (in 2009, small farms made up 76% of all farms with declared land). Farm consolidation was supported under measures Setting up of young farmers, Early retirement and Semi-substance farming. Nevertheless, bigger farms with better administrative capacities probably had more chances to receive assistance. The Programme had a positive impact on the number and structure of rural inhabitants as well as on the improvement of viability of rural communities. This impact, however, was rather small at the national level. At the moment, the majority of Lithuanian farmers are elder people, hence the measures focused on enhancement of the human potential in the agricultural sector are still very relevant. The Programme, directly or through the farming limitations set, was conducive to improvement of the environment, while the total area supported by Axis 2 amounted to 1.23 million ha in The Programme implementation aimed at improving the quality of life and diversifying economic activities in rural areas by increasing employment opportunities to and income of rural inhabitants, creating the environment attractive to living and working, increasing the number of microenterprises and rural tourism facilities, etc. The impact of the Programme in the reporting period was very small as the achievement of financial and physical indicators set for measures of Axes 3 and 4 to realise these goals was low. On the other hand, the Programme objective to promote development and cooperation of local initiatives was successfully reached. 90% of the surveyed representatives of LAGs stated that the implementation of the LEADER approach promoted cooperation in rural development. To sum up the results of the Programme implementation, socio-economic and environmental effects and impact on implementation of Community priorities, it may be concluded that the impact of the Programme was smaller than planned. Such result was conditioned by both exogenous factors (e.g. effect of the economic crisis) and internal reasons (e.g. underrated demand for certain supported actions). Nevertheless, the Programme ensures the strategic and integrated approach to solution of rural development problems, authorities administrating assistance take improvement actions, hence the Programme is likely to have a significant impact on increasing competitiveness of the Lithuanian agriculture, a positive effect on changes in the number and structure of rural inhabitants, employment, income, environmental protection. 21

22 I DALIS. ĮVADAS 22

23 1 VERTINIMO KONTEKSTAS Šioje vertinimo ataskaitos dalyje pristatomas Programos vertinimo kontekstas, pateikiant trumpą informaciją apie jos tikslus, uždavinius, prioritetus, priemones, biudžetą, pagrindines administravimo sistemos charakteristikas, anksčiau kaimo plėtros srityje įgyvendintus veiksmus. Be to, šioje dalyje detaliai aprašomas tarpinio vertinimo objektas, tikslas, apimtis ir uždaviniai, ankstesni Programos vertinimai ir jų rezultatai. 1.1 INFORMACIJA APIE PROGRAMĄ IR JOS ĮGYVENDINIMO APLINKĄ Programos sandara: kryptys, tikslai, prioritetai ir priemonės metų laikotarpiu Europos Sąjungos (toliau ES) finansinė parama kaimo plėtrai Lietuvoje teikiama pagal Nacionalinę metų kaimo plėtros strategiją ir jai įgyvendinti parengtą Lietuvos kaimo plėtros metų programą (toliau Programa). Šie dokumentai pakeitė du metų laikotarpio programavimo dokumentus: Kaimo plėtros metų planą ir Lietuvos metų bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto priemones, skirtas kaimo plėtrai. Programa buvo parengta, atsižvelgiant į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo paramos kaimo plėtrai (toliau EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau Tarybos reglamentas Nr. 1698/2005) nuostatas, kurios numato naują strategiškesnį kaimo plėtros metodą, grindžiamą trimis pagrindiniais kaimo plėtros tikslais: (1) gerinti žemės ūkio ir miškų ūkio konkurencingumą remiant restruktūrizavimą, plėtrą ir inovacijas; (2) gerinti aplinką ir kraštovaizdį remiant žemės valdymą; (3) gerinti gyvenimo kokybę ir skatinti ekonominės veiklos įvairinimą kaimo vietovėse. Atskirai išskiriamas ketvirtasis horizontalaus pobūdžio tikslas, susijęs su LEADER metodo įgyvendinimu bei kaimo plėtros ir bendruomeniškumo ugdymu, skatinant vietos iniciatyvą ir partnerystę. Atsižvelgiant į Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 nuostatas, Programoje išskirtos keturios prioritetinės investicinės kryptys: (I) Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas, (II) Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas, (III) Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas ir (IV) LEADER metodo įgyvendinimas. Šios keturios kryptys buvo suskirstytos į smulkesnius prioritetus ir priemones, kuriomis siekiama bendrojo Programos tikslo užtikrinti ekonomikos augimą, didinant žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumą, sukuriant galimybių kaimo ekonominei veiklai įvairinti ir gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti. I krypties bendrasis tikslas yra plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius. Šio tikslo siekiama, sprendžiant pagrindines I krypčiai priskiriamas problemas, įgyvendinant nustatytus prioritetus ir priemones: 23

24 1 schema. Loginis ryšys tarp I krypties prioritetų ir priemonių I KRYPTIS ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS I.1. prioritetas. Žemės ūkio ir miškų ūkio valdų struktūros gerinimas I.2. prioritetas. Modernizacijos, technologijos, inovacijos lygio kėlimas I.3. prioritetas. Žmogiškojo kapitalo stiprinimas 1. Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos; 2. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas; 3. Pusiau natūrinis ūkininkavimas; 4. Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra 1. Žemės ūkio valdų modernizavimas; 2. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas; 3. Miškų ekonominės vertės didinimas; 4. Dalyvavimas maisto kokybės schemose 1. Profesinio mokymo ir informavimo veikla; 2. Naudojimasis konsultavimo paslaugomis Pagal I.1. prioritetą numatytomis priemonėmis siekiama spręsti ūkininkų senėjimo, nepalankios ūkių bei miškų valdų struktūros bei nepakankamos žemės ūkio infrastruktūros problemas. Įgyvendinant priemones Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ir Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, siekiama užtikrinti stabilų pajamų lygį vyresnio amžiaus gyventojams ir skatinti ūkininkauti jaunimą, modernizuoti ūkius ir užtikrinti jų vidutinio dydžio augimą, didinti ūkių našumą, gerinti produkcijos kokybę, mažinti gamybos sąnaudas. Įgyvendinant priemonę Pusiau natūrinis ūkininkavimas, siekiama pusiau natūrinius ūkius paversti perspektyviais prekiniais ūkiais, gerinti žemės ūkio valdų struktūrą ir jų konkurencingumą. Priemonė Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra skirta gerinti žemės ūkio vandentvarkai ir miškų infrastruktūrai, vykdyti žemės konsolidacijos projektus bei tokiu būdu prisidėti prie žemės ūkio ir miškų ūkio sektorių konkurencingumo didinimo. I.2. prioritetui priskirtomis priemonėmis yra siekiama spręsti nepakankamo modernizacijos, technologijų ir inovacijų lygio žemės ūkyje, nepakankamos produktų kokybės ir pridėtinės vertės, per mažo miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo, mažų perdirbimo įmonių pajėgumų problemas. Investuojant pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas, siekiama gerinti ūkiuose taikomas technologijas ir kelti modernizacijos lygį. Didėjant poreikiui mažinti oro ir vandens taršą, skatinama laikytis Nitratų direktyvos reikalavimų, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Kartu su priemonėmis, skatinančiomis struktūrinius pokyčius, įgyvendinama priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, kuria siekiama skatinti žemės ūkio produkcijos perdirbimo modernizavimą, tobulinti rinkodaros procesus, skatinti ūkininkų kooperaciją, tokiu būdu didinant gamybos našumą, gerinant produkcijos kokybę ir jos konkurencingumą. Prie žemės ūkio ir maisto produktų kokybės ir rinkodaros gerinimo tikslų turi prisidėti priemonė Dalyvavimas maisto kokybės schemose. Priemone Miškų ekonominės vertės didinimas siekiama paskatinti miškininkystės sektoriaus plėtrą, miškų savininkų kooperaciją, miškų infrastruktūros gerinimą ir miškingumo didinimą. Jei nebūtų pakankamai investuojama į žmogiškojo potencialo žemės ūkio sektoriuje stiprinimą, nebūtų tinkamai įgyvendinta nei viena iš anksčiau aprašytų veiklos sričių. Dėl šios priežasties pagal I.3. prioritetą numatytomis priemonėmis remiamas žmogiškojo kapitalo stiprinimas kaimo vietovėse ir sprendžiamos nepakankamo mokymo, informacijos sklaidos ūkininkams, organizacinių gebėjimų trūkumo problemas. Pagal priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla siekiama kelti dirbančiųjų žemės ūkyje kvalifikaciją, užtikrinti galimybę atnaujinti žinias, nes tai 24

25 leidžia lanksčiau reaguoti į besikeičiančią socialinę ir ekonominę situaciją. Priemonė Naudojimasis konsultavimo paslaugomis skirta specializuotoms konsultacijoms ir mokymo programoms ekologinio ūkininkavimo, aplinkosaugos ir kitų reikalavimų įgyvendinimo, rinkodaros, veiklos įvairinimo ir kitose srityse. II krypties bendrasis tikslas yra gerinti aplinką, kraštovaizdį ir sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą. Šio tikslo yra siekiama, sprendžiant II krypčiai priskiriamas problemas, įgyvendinant Programoje numatytus prioritetus ir priemones: 2 schema. Loginis ryšys tarp II krypties prioritetų ir priemonių II KRYPTIS APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS II.1. prioritetas. Aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika II.2. prioritetas. Klimato kaitos mažinimas II.3. prioritetas. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtra 1. Agrarinės aplinkosaugos išmokos 1. Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku; 2. Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku; 3. Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas; 4. Pelno nesiekiančios investicijos miškuose; 5. Miškų aplinkosaugos išmokos 1. Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB; 2. Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose); 3. Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) Pagal II.1. prioritetą įgyvendinamomis veiklomis siekiama riboti ūkininkavimo veiklos apimtį didelės gamtinės ir kraštovaizdžio vertės vietovėse, tokiu būdu mažinant grėsmes aplinkai ir kultūros paveldui dėl intensyvios žemės ūkio veiklos, sprendžiant dirvožemio erozijos, vandens kokybės, biologinės įvairovės nykimo, klimato kaitos problemas. Įgyvendinant priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programas, siekiama gerinti aplinką ir kraštovaizdį, užtikrinti subalansuotą žemės išteklių naudojimą, didinti geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės plotus, sumažinti vandens taršą, skatinti retų Lietuvos gyvulių ir naminių paukščių veislių auginimą, gerinti dirvožemių kokybę, skatinti ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą. Pagal II.2. prioritetą įgyvendinamomis priemonėmis siekiama spręsti klimato kaitos, racionalaus žemės išteklių, ypač apleistų žemės ūkio paskirties žemės plotų, naudojimo ir subalansuotos miškų plėtros užtikrinimo problemas. Priemonėmis Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku tikimasi sumažinti didelius apleistos žemės ūkio paskirties žemės plotus, siekiama mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį, paskatinti biologinės įvairovės išsaugojimą. Pagal priemonę Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas investuojant į prevencines ir atkuriamąsias priemones miškuose siekiama didinti šalies miškingumą ir išsaugoti miškų ekologinę vertę, o, mokant išmokas už plynų kirtimų nevykdymą pagal priemonę Miškų aplinkosaugos išmokos, taip pat siekiama prisidėti prie natūralios miškų aplinkos ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Priemone Pelno nesiekiančios investicijos miškuose, atnaujinant miškų 25

26 rekreacinę infrastruktūrą, investuojant į didesnės ekologinės vertės medynų plėtrą, siekiama gerinti kraštovaizdį ir gerinti miškų ekologinę ir visuomeninę vertę. III.3. prioritetu siekiama užtikrinti, kad didelės biologinės įvairovės plotuose būtų taikomi tinkami ūkininkavimo metodai ir miško tvarkymo praktika. Įgyvendinant priemones Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB bei Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose), siekiama skatinti ūkininkus ir miškų savininkus taikyti tokią praktiką, kuria būtų išsaugotos esamos gamtos vertybės. Gamtą tausojančios ūkininkavimo sistemos retai duoda pelno, todėl pagal priemones yra mokamos kompensacinės išmokos už aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą. Priemonė Parama ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) skirta kompensuoti ūkininkų patirtoms išlaidoms dėl prastesnių ūkininkavimo sąlygų. Ši priemonė turi prisidėti ne tik prie kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo, bet ir prie gyvybingos kaimo bendruomenės mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse palaikymo. III krypties bendrasis tikslas gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse. Jam pasiekti ir pagrindinėms kaimo plėtros problemoms spręsti nustatyti III krypties prioritetai: 3 schema. Loginis ryšys tarp III krypties prioritetų ir priemonių III KRYPTIS GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS III.1. prioritetas. Alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimas III.2. prioritetas. Socialinės ir fizinės infrastruktūros gerinimas, kaimo paveldo apsauga ir puoselėjimas 1. Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos; 2. Parama verslo kūrimui ir plėtrai; 3. Kaimo turizmo veiklos skatinimas 1. Kaimo atnaujinimas ir plėtra Pagal III kryptį įgyvendinamomis veiklomis siekiama didinti kaimo gyventojų užimtumą ir kurti alternatyvius pajamų šaltinius. III.1. prioritetas siekia spręsti tokias problemas kaip kaimo gyventojų priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos, mažos pajamos ir alternatyvių pajamų šaltinių trūkumas. Priemonė Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos skirta veiklos įvairinimui kaime skatinti, gyventojų užimtumui didinti ir gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti. Įgyvendinant priemonę Parama verslo kūrimui ir plėtrai siekiama stiprinti labai mažų įmonių (toliau LMĮ) gyvybingumą, skatinti tautiniais papročiais pagrįstų amatų plėtrą. Priemonė Kaimo turizmo veiklos skatinimas skirta didinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę bei prisidėti prie kaimo gyventojų užimtumo ir pajamų didinimo, gyvenimo kokybės gerinimo. Pagal III.2. prioritetą siekiama didinti gyvenimo kaimo vietovėse patrauklumą bei išsaugoti kaimo kultūros paveldą. Įgyvendinant priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra, investuojama į socialinės ir fizinės infrastruktūros gerinimą, kad kaimo vietovės taptų patraukios tiek dabartiniams jų gyventojams, tiek naujakuriams. IV krypties bendrasis tikslas yra skatinti kaimo plėtrą per vietos iniciatyvas ir partnerystės ryšius. Siekiant šio tikslo, yra sprendžiamos IV krypčiai priskiriamos problemos, įgyvendinami šie prioritetai, priemonės ir veiklos sritys: 26

27 4 schema. Loginis ryšys tarp IV krypties prioritetų ir priemonių 4 IV KRYPTIS LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS IV.1. prioritetas. Vietos iniciatyvų ir bendradarbiavimo skatinimas bei žmogiškųjų gebėjimų ugdymas, siekiant rengti ir sėkmingai įgyvendinti vietos plėtros strategijas 1. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas; 2. Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas; 3. Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti IV kryptis yra įgyvendinama per LEADER metodą, kurio tikslas skatinti vietos iniciatyvą ir bendradarbiavimą, įtraukiant į veiklą kaimo bendruomenes, verslo ir vietos savivaldos atstovus. Pagal IV.1. prioritetą yra įgyvendinamos trys priemonės, kurios padeda spręsti tokias problemas kaip nepakankami vietos lygmens pajėgumai, finansinių šaltinių vietos organizacijų veiklai remti trūkumas, nepakankamai stiprūs vietos savivaldos ir demokratijos principai kaimo vietovėse, patirties rengiant paraiškas ir projektus trūkumas, nepakankamas modernių informacinių technologijų naudojimas. Pagal LEADER metodą parama skiriama trims priemonėms: Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas, Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti. Įgyvendinant veiklas pagal šias priemones, siekiama prisidėti prie III krypties tikslų pasiekimo, VVG tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo, jų įgūdžių stiprinimo, kaimo ekonomikos įvairinimo ir gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo. Paramos gavėjai Paramą pagal atskiras priemones gali gauti paramos gavėjai, atitinkantys priemonių aprašymuose nustatytas sąlygas. Pagrindinė tikslinė grupė yra ūkininkai. Detalesnė informacija apie paramos gavėjus pagal atskiras Programos kryptis pateikiama lentelėje. 1 lentelė. Paramos gavėjai pagal atskiras Programos kryptis Programos kryptis Paramos gavėjai I kryptis Žemės, maisto ir miškų Ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, ūkio sektoriaus konkurencingumo užsiimantys žemės ir miškų ūkio veikla, įregistravę žemės ar miškų ūkio valdą; didinimas fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba; mokslo ir mokymo institucijos, turinčios eksperimentinius ar mokomuosius ūkius, užsiimančios žemės ūkio produktų gamyba ar paslaugų žemės ūkiui teikimu; privačių miškų savininkai ir jų asociacijos; savivaldybės ir jų asociacijos; institucijos, atsakingos už žemės konsolidacijos projektų organizavimą; įmonės; kooperatyvai. II kryptis Aplinkos ir Ūkininkai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla; valstybinės 4 Išskiriamos keturios priemonės Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti veiklos sritys: 1) parama VVG veiklai; 2) techninė parama kaimo vietovių studijoms atlikti, vietos plėtros strategijoms rengti ir (arba) atnaujinti, asmenims, rengiantiems arba atnaujinantiems vietos plėtros strategiją, mokyti; 3) parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti; 4) parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti). 27

28 Programos kryptis kraštovaizdžio gerinimas III kryptis Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas IV kryptis LEADER metodo įgyvendinimas Paramos gavėjai miškų urėdijos ir saugomų teritorijų direkcijos; privačių miškų savininkai ir valstybinės miško žemės valdytojai; privačių miškų asociacijos; fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems žemės ūkio paskirties žemė, ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleista žemė priklauso nuosavybės teise; fiziniai asmenys ir privatūs juridiniai asmenys, turintys žemės valdas Natura 2000 tinklo vietovėse Ūkininkai; labai mažos įmonės; kaimo gyventojai; savivaldybės. VVG, turinčios Žemės ūkio ministerijos patvirtintas vietos plėtros strategijas (reikalavimas turėti patvirtintą strategiją netaikomas pačios strategijos paraiškai ir strategijos rengimo paraiškai). Paminėtina, kad pagal priemonę Techninė pagalba lėšos yra skiriamos valdymo ir mokėjimo institucijoms bei Lietuvos kaimo tinklo nariams. Programos biudžetas m. laikotarpiu Lietuvos kaimo plėtrai pagal Programą skirta 7,891 mlrd. Lt (2,285 mlrd. EUR), iš kurių daugiau kaip 77 proc. (6,097 mlrd. Lt, t. y. 1,766 mlrd. EUR) sudaro EŽŪFKP lėšos. Lyginant su metų laikotarpiu, kai parama kaimo plėtrai buvo teikiama pagal du programinius dokumentus, pagal naująją Programą kasmet žemės ūkio ir kaimo plėtros problemoms spręsti skiriama vidutiniškai 15 proc. didesnė parama. Daugiausiai lėšų (3,281 mlrd. Lt, t. y. 0,950 mlrd. EUR) numatyta I krypties Žemės, maisto ir miško ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Toks lėšų paskirstymas atspindi siekį investuoti į žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimą, t. y. gerinti ūkių struktūrą, našumą ir produkcijos kokybę. Įvertinant pastarojo laikotarpio pakankamai stabilias žemės ūkio produkcijos eksporto apimtis, žemės ūkio įmonių pridėtinės vertės augimą (per 2009 m. ūkio nuosmukį tik šio sektoriaus įmonės sugebėjo padidinti pridėtinę vertę 4,9 proc.), toks finansinių išteklių sukoncentravimas atrodo tinkamas. Detalesnė informacija apie Programoje numatytą biudžetą pateikiama lentelėse. 2 lentelė. Programos įgyvendinimui skirta viešoji parama Kryptis Visa viešoji parama, EUR EŽŪFKP dalis, proc. EŽŪFKP lėšų suma, EUR I kryptis , II kryptis III kryptis , IV kryptis Techninė pagalba Iš viso: Šaltinis: Lietuvos kaimo plėtros m. programa 3 lentelė. Metinis EŽŪFKP lėšų paskirstymas Metai EŽŪFKP lėšos, mlrd. EUR Iš viso: Šaltinis: Lietuvos kaimo plėtros m. programa 28

29 m. laikotarpiu buvo atlikti penki Programos pakeitimai, iš jų kai kurie buvo susiję su lėšų perskirstymu tarp Programos krypčių ir priemonių bei papildomo finansavimo įvedimu m. liepos 15 d. Europos Komisijai (toliau EK) buvo pateikti ketvirtojo Programos pakeitimo siūlymai, susiję su Naujais iššūkiais papildomomis lėšomis pagal Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos ekonomikos atkūrimo planą. Lietuvai papildomai buvo skirta EUR, kur ES dalis sudarė 90 proc. ir siekė EUR m. gruodžio 14 d. buvo priimtas EK sprendimas, patvirtinantis šiuos pakeitimus. Paskutinį pakeitimą, kuris susijęs su lėšų perskirstymu, EK patvirtino 2010 m. birželio 7 d. Lyginant šiuos duomenis su Programoje numatytu lėšų pasiskirstymu, matyti, kad pagrindiniai pakeitimai susiję su lėšų perskirstymu tarp I ir III krypties, pastarajai krypčiai mažinant finansavimą. 4 lentelė. Lėšų paskirstymas Programos kryptims po paskutinio patvirtinto pakeitimo Programos kryptis Pirminis paramos paskirstymas, EUR (2009 m. gruodžio 14 d.) Paramos paskirstymas po paskutinio Programos pakeitimo, EUR (2010 m. birželio 7 d.) Iš viso EŽŪFKP įnašas Iš viso EŽŪFKP įnašas I kryptis II kryptis III kryptis IV kryptis Techninė pagalba Iš viso: Šaltinis: Lietuvos kaimo plėtros m. programa; Žemės ūkio ministerijos ir NMA pateikta informacija Lietuva buvo viena iš pirmųjų ES valstybių narių, m. laikotarpiu pradėjusių taikyti finansų inžinerijos paramos paskolomis priemones m. viduryje Žemės ūkio ministro įsakymu 5 buvo patvirtintos finansų inžinerijos administravimo taisyklės, paskirtas Paskolų fondo valdytojas Žemės ūkio paskolų garantijų fondas m. rugpjūčio mėn. Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau NMA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pasirašė trišalę sutartį dėl finansų inžinerijos priemonės įgyvendinimo ir finansavimo. Paskolų fondo biudžetas 450 mln. Lt, t. y. 130 mln. EUR (EŽŪFKP ir nacionalinio biudžeto lėšos). Ūkio subjektams paskolos teikiamos pagal dvi Programos I krypties priemones: Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Finansų inžinerijos lėšomis yra finansuojamas tik investicinių projektų įgyvendinimas metais Paskolų fondas atrinktiems finansiniams tarpininkams (8 komerciniams bankams) paskirstė 28,96 mln. EUR (100 mln. Lt) Paskolų fondui skirtų lėšų: pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas 22,93 mln. EUR (79,2 mln. Lt), o pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas 6,03 mln. EUR (20,8 mln. Lt). 6 Programos administravimo sistema Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 189 Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo numatytos pagrindinės institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant Programą. Nutarime nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija yra skiriama valdymo ir kompetentinga institucija, atsakinga už Programos įgyvendinimą, finansinių išteklių paskyrimą pagal numatytus kriterijus ir reikalavimus, statistinės informacijos sistemos sukūrimą, paramos gavėjų ir kitų tikslinių grupių informavimą apie jų įsipareigojimus, vadovavimą m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-503 Dėl finansų inžinerijos taisyklių patvirtinimo, Žin., 2009, Nr Stebėsenos komitete įvertinti Lietuvos kaimo plėtros programos įgyvendinimo 2009 m. rezultatai. Žiūrėta Prieiga per internetą: < 29

30 Stebėsenos komitetui, Programos keitimą, metinių ir galutinių Programos vykdymo ataskaitų rengimą, Programos tarpinio ir galutinio vertinimo organizavimą. Remiantis minėtu nutarimu, NMA yra skiriama atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę. Ši institucija organizuoja kvietimus teikti paraiškas, vykdo projektų atranką, prižiūri projektų vykdymą, teikia pranešimus apie priemonių įgyvendinimo pažangos rodiklius, vykdo mokėjimus ir paramos gavėjų kontrolę po mokėjimų, siekiant nustatyti, ar ir toliau laikomasi nustatytų terminų ir tinkamumo sąlygų. Programos įgyvendinimo procese taip pat dalyvauja dar dvi institucijos, atliekančios joms priskirtas funkcijas: sertifikavimo institucija (viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti išorės auditoriai) ir Programos įgyvendinimo Stebėsenos komitetas. Sertifikavimo institucija atsakinga už NMA ataskaitų tinkamumo, išsamumo ir tikslumo sertifikavimą; sertifikavimą atlieka samdomas nepriklausomas subjektas (pagal sertifikavimo paslaugų sutartį NMA sertifikavimą finansiniais metais atliko nepriklausoma audito kompanija UAB,,Deloitte Lietuva ). Programos įgyvendinimo Stebėsenos komitetas atsakingas už Programos įgyvendinimo efektyvumą ir kokybę bei stebėsenos ir vertinimo sistemą. Detalesnė informacija apie pagrindines Programos administravimo sistemos institucijas ir jų tarpusavio sąveiką pateikiama schemoje. 5 schema. Programos administravimo sistemos institucijos EUROPOS KOMISIJA ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA (vadovaujančioji institucija) SERTIFIKAVIMO INSTITUCIJA (Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti išorės auditoriai) STEBĖSENOS KOMITETAS (Programos įgyvendinimo kokybės stebėsena ir uždavinių vykdymo priežiūra, tęstinio vertinimo rezultatų nagrinėjimas) PROGRAMOS VALDYMO KOMITETAS (Programos valdymas ir sprendimų koordinavimas) NACIONALINĖ MOKĖJIMO AGENTŪRA (mokėjimo institucija) Šaltinis: Lietuvos kaimo plėtros m. programa Paminėtina, kad be pagrindinių institucijų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 189 nustatytos ir kitos valstybės institucijos bei įstaigos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys, dalyvaujantys Programos įgyvendinimo procese ir atliekantys jiems priskirtas funkcijas. Siekiant pagerinti Programos valdymą ir sprendimų koordinavimą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 3D-176 Dėl Lietuvos kaimo plėtros m. programos valdymo komiteto sudėties ir darbo reglamento patvirtinimo įkurtas Programos valdymo komitetas (toliau PVK). Įsakymas išleistas, atsižvelgiant į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 74/2009, 75 straipsnio nuostatas. Komitetą sudaro ministerijos struktūrinių padalinių vadovai. PVK numatytos funkcijos nagrinėti, kaip siekiama Programoje numatytų tikslų ir kaip naudojamos jai skirtos paramos lėšos; priimti strateginius sprendimus dėl Programos 30

31 įgyvendinimo, valdymo, kontrolės, priežiūros ir viešinimo, siūlymų keisti Programą ir siūlomų Programos keitimų (prieš teikiant juos EK), su Programos įgyvendinimu susijusių teisės nuostatų. 7 Lietuvos kaimo plėtros m. programa yra viena iš Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų programų, kuria siekiama skatinti Lietuvos kaimo plėtros numatytų tikslų įgyvendinimą. Toliau trumpai pristatomos kitos priemonės, kuriomis taip pat siekiama skatinti kaimo plėtrą, puoselėti kraštovaizdį ir kaimo aplinką, įvairinti kaimo ūkinę veiklą bei sudaryti alternatyvias galimybes gyventojams įsidarbinti ne žemės ūkio sektoriuje. Su kaimo plėtros skatinimu susiję veiksmai Lietuvos kaimo plėtros m. programa tai jau trečios kartos ES finansinės paramos lėšomis žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje įgyvendinama programa Lietuvoje m. laikotarpiu parama kaimo plėtrai buvo teikiama pagal Nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros m. (SAPARD) programą, o m. pagal Kaimo plėtros m. planą (toliau KPP) ir Lietuvos m. bendrojo programavimo dokumentą (toliau BPD) 8. Iki stojimo į ES pagal SAPARD programą gaunama parama buvo daugiausia investicinio pobūdžio, o jos tęstinumą po įstojimo užtikrino BPD priemonės. Pagal KPP teikiama parama buvo daugiausiai kompensacinio pobūdžio m. Programa yra kompleksiška ir apima visas ankstesniais laikotarpiais įgyvendintas veiklas. Lentelėje pateikiama detalesnė informacija apie anksčiau vykdytas ir ES lėšomis finansuotas žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programas. 5 lentelė. ES paramos kaimo plėtrai programos Programos pavadinimas Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros m. (SAPARD) programa Kaimo plėtros m. planas Lietuvos m. bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto Kaimo plėtra ir žuvininkystė priemonės Šaltinis: sudaryta vertintojų Trumpas aprašymas Programos tikslas remti valstybių kandidačių pastangas pasirengti vykdyti Bendrąją žemės ūkio politiką ir dalyvauti bendrojoje rinkoje. Šiai programai įgyvendinti buvo skirta daugiau nei 125 mln. EUR. Programą sudarė aštuonios priemonės: Investicijos pirminei žemės ūkio gamybai, Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimas, Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas, Kaimo infrastruktūros tobulinimas, Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas ir miškų infrastruktūros tobulinimas, Ūkininkavimo metodai, atitinkantys aplinkosaugos reikalavimus, Profesinis mokymas, Techninė parama, informavimas ir viešumas. Paminėtina, kad priemonės Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas ir miškų infrastruktūros tobulinimas bei Ūkininkavimo metodai, atitinkantys aplinkosaugos reikalavimus nebuvo įgyvendintos. Plano tikslas skatinti žemės ūkio konkurencingumą, didinti kaimo vietovių gyventojų galimybes įvairinti veiklą, užtikrinti aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą. Šiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinamos septynios priemonės: Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas, Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais apribojimais, Agrarinė aplinkosauga, Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, Restruktūrizuojamų pusiau natūrinių ūkių rėmimas, Standartų laikymasis ir Techninė parama. Priemonėms buvo skirta daugiau nei 611 mln. EUR, iš kurių 80 proc. sudarė ES paramos lėšos. Plano įgyvendinimo laikotarpiu visa skirta parama buvo sėkmingai įsisavinta, o jos naudą pajuto daugiau nei 249 tūkst. paramos gavėjų. BPD nustatytas bendras kaimo plėtros ir žemės ūkio tikslas buvo remiantis gamtiniais ištekliais ir susiformavusiomis gyventojų tradicijomis siekti modernaus žemės ir žuvininkystės ūkio sukūrimo bei švelninti dėl modernizavimo atsirandančias neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes kaime bei pajūrio zonoje. Su kaimo plėtros skatinimu buvo susijusios septynios priemonės: Investicijos į žemės ūkio valdas, Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas, Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas, Miškų ūkis, LEADER+ pobūdžio priemonė ir Mokymas. Šioms priemonėms įgyvendinti buvo skirta daugiau nei 174 mln. EUR. 7 LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų pažangos ataskaita, 2010 m. birželis, p Pagal BPD 4 prioriteto Kaimo plėtra ir žuvininkystė kaimo plėtros priemones. 31

32 Kaip ir ankstesniais programavimo laikotarpiais, m. Programos paramą papildo rinkos reguliavimo priemonės pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau BŽŪP) pirmąjį ramstį, nacionalinės investicinės programos ir papildomas nacionalinės tiesioginės išmokos, kurios 2007 metų duomenimis sudarė apie 300 mln. EUR per metus. Per Specialiąją kaimo rėmimo programą yra finansuojamos įvairios valstybės pagalbos priemonės: parama gyvulių veislininkystei, kreditų palūkanoms kompensuoti, draudimo įmokoms kompensuoti, augalų ir augalinių produktų ligų naikinimo sistemai įgyvendinti, ūkiams modernizuoti ir kt., remiama kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių veikla bei daugelis kitų. Ši pagalba papildo kai kurias Programos priemones. Pavyzdžiui, ūkiams modernizuoti ir gamintojų kooperacijai skatinti skiriama nacionalinė parama papildo pagal Programos priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas vykdomus veiksmus, o finansinės lėšos, skiriamos kaimo bendruomenėms ir VVG, prisideda prie Programos IV krypties tikslų pasiekimo. Pagal Žemės ūkio ir maisto produkcijos kokybės, saugos, konkurencingumo ir Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimo programą įgyvendinami veiksmai papildo priemonių Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, Dalyvavimas maisto kokybės schemose įgyvendinimo veiklas bei prisideda prie II krypties aplinkosauginių tikslų pasiekimo. Prie žmogiškojo potencialo stiprinimo žemės ūkyje prisideda ir Informavimo, žemdirbių mokymų, švietimo ir tyrimų programa. Detalesnė informacija apie nacionalinės politikos priemones pateikiama lentelėje. 6 lentelė. Nacionalinės paramos kaimo plėtrai programos Programos Trumpas aprašymas pavadinimas Specialioji kaimo Programa siekiama plėtoti konkurencingą ir efektyvų žemės ir maisto ūkį, gerinti žemės ūkio rėmimo programa produkcijos ir maisto produktų kokybę. Programa turi padėti užtikrinti valstybės pagalbos priemonių finansavimą, administravimo ir kontrolės priemonių finansavimą, kaimo bendruomeninių organizacijų ir vietos veiklos grupių rėmimą, maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programos įgyvendinimą, žemės ūkio produktų kiekių, buvusių Lietuvos laisvoje apyvartoje įstojimo į ES dieną ir viršijusių kiekius, kuriuos galima laikyti įprastinėmis atsargomis 2004 m. gegužės 1 d., šalinimo išlaidų Žemės ūkio ir maisto produkcijos kokybės, saugos, konkurencingumo ir Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimo programa Biodegalų gamybos plėtros programa Žemės ūkio administravimo ir jo tobulinimo programa Informavimo, žemdirbių mokymų, švietimo ir tyrimų programa Šaltinis: sudaryta vertintojų apmokėjimą. Programos tikslai susiję su Lietuvos klimato sąlygoms tinkamiausių augalų veislių nustatymu; teisinės apsaugos augalų veislėms pagal ES reikalavimus suteikimu; kiaulių veislininkystės darbo Lietuvoje organizavimu ir kontroliavimu; šalies teritorijos apsauga nuo įvežamų augalų ligų ir kenkėjų; dirvožemio agrocheminių savybių, užterštumo ir degradacijos procesų stebėsena bei priemonių dirvožemio derlingumui išsaugoti parengimu; šalies rinkos apsauga nuo blogos kokybės žemės ir miškų ūkio technikos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir medienos apdorojimo įrangos; gyvulių produktyvumo kontrolės darbo Lietuvoje organizavimu ir vykdymu; efektyvios gyvulių veislininkystės priežiūros vykdymu; efektyvios augalų dauginamosios medžiagos kokybės kontrolės užtikrinimu ir kt. Programos tikslas skatinti efektyvią biodegalų gamybos plėtrą, jos struktūrinius pokyčius, sudaryti galimybę žemės ūkio produkciją naudoti ne maisto reikmėms. Programos įgyvendinimo metu siekiama vykdyti Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų nuostatas dėl privalomų biodegalų gamybos ir naudojimo plėtros apimčių. Programa siekiama sudaryti sąlygas formuoti ir įgyvendinti racionalią žemės ir maisto ūkio bei žuvininkystės politiką, koordinuoti bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo ir atstovavimo nacionalinio sektoriaus pozicijoms ES institucijose procesą. Įgyvendinant pagal šią programą numatytas priemones, rinkos ekonomikos sąlygomis siekiama skatinti konkurencingos produkcijos gamybą, gyventojų užimtumą bei pakankamas šių šakų darbuotojų pajamas. Be to, programa taip pat turi prisidėti prie integruotos sektoriaus informacinės sistemos plėtros ir administravimo. Programos tikslas plėtoti dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje ir kitų kaimo plėtros dalyvių tęstinio profesinio mokymo ir informavimo sistemą, modernizuoti informacijos vartotojų aptarnavimą, informuoti visuomenę apie ES bendrąją žemės ūkio politiką ir kitas žemės ūkio aktualijas, rengti rekomendacijas dėl jos įgyvendinimo, analizuoti ekonominius ir socialinius procesus kaime. 32

33 Ankstesnių programavimo laikotarpių poveikis Programos įgyvendinimui Ankstesniais programavimo laikotarpiais parama kaimo plėtrai buvo teikiama pagal skirtingus programavimo dokumentus ir iš skirtingų šaltinių, galiojant skirtingoms administravimo tvarkoms ir vertinimo bei kontrolės sistemoms. Remiantis Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 nuostatomis, m. buvo nuspręsta įgyvendinti strategiškesnį kaimo plėtros metodą, teikiant paramą iš vieno finansavimo šaltinio (EŽŪFKP) ir pagal vieną programinį dokumentą. Lyginant Programą su SAPARD, KPP ar BPD 4 prioriteto priemonėmis, paminėtina, kad daugelis į ją įtrauktų priemonių jau buvo įgyvendinamos ankstesniais programavimo laikotarpiais, tačiau kai kurios iš jų pradėtos taikyti pirmą kartą ( Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose), Miškų aplinkosaugos išmokos, Kaimo atnaujinimas ir plėtra, Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas). Ankstesnių programavimo laikotarpių rezultatų tęstinumą užtikrina tai, kad Programoje yra įtvirtintos ir remiamos tos pačios veiklos. Be to, iš Programos lėšų mokami tęstiniai m. KPP įsipareigojimai pagal priemones Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, Žemės ūkio valdų modernizavimas, Pusiau natūrinis ūkininkavimas, Agrarinės aplinkosaugos išmokos ir Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Paminėtina, kad ankstesnių programavimo laikotarpių priemonės m. Programoje yra išskaidytos į daugelį smulkesnių priemonių (pavyzdžiui, aplinkosaugos, miškininkystės, kaimo ekonomikos įvairinimo srityse). Be to, atsižvelgiant į praėjusio programavimo laikotarpio pamokas, buvo įtvirtinti tam tikri pakeitimai: 1. sumažinta priemonei Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos skirta lėšų suma (atsižvelgiant į mažesnį nei tikėtasi jos populiarumą), kurios didžioji dalis numatyta tęstiniams įsipareigojimams pagal KPP (kompensacines išmokas paramos gavėjams įsipareigota mokėti 15 metų); 2. siekiantiems gauti paramą ūkininkavimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse yra įtvirtintas reikalavimas vykdyti žemės ūkio gamybą; 3. agrarinės aplinkosaugos priemonėje įtrauktos papildomos remiamos veiklos, ekologinio ūkininkavimo išmokoms gauti numatytas reikalavimas bent dalį produkcijos tiekti į rinką; 4. miškininkystės srityje numatyta galimybė mišku apželdinti ne žemės ūkio paskirties žemę; 5. pusiau natūrinio ūkininkavimo priemonei skirta santykinai mažesnė paramos dalis; 6. galimybė gauti paramą Nitratų direktyvos įgyvendinimui numatyta pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas m. laikotarpiu pagal SAPARD programą buvo teikiama parama investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą, tačiau parama pasinaudojo tik 1 proc. prekinių ūkių, turinčių daugiau nei 20 ha ŽŪN, todėl į žemės ūkio valdas buvo investuojama ir pagal m. BPD. Ši priemonė buvo įgyvendinama labai sėkmingai, jos rodikliai kelis kartus viršijo planuotus, o parama pasinaudojo apie 15 proc. visų Lietuvos prekinių ūkių. Dėl šios priežasties parama išliko aktuali daugeliui perspektyvių smulkesnių prekinių ūkių, kadangi Lietuvos ūkininkų šeimų ūkiai žemės ūkio technikai įsigyti skiria apie 2 kartus mažiau finansinių išteklių, lyginant su tokio pat dydžio Vakarų Europos šalių ūkiais. 9 Atsižvelgiant į ankstesnių programavimo laikotarpių patirtį ir tokių investicijų populiarumą, Programoje priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas buvo numatyta didžiausia paramos suma. Kadangi Lietuvoje jauniesiems ūkininkams, o ypač besikuriantiems, dėl pajamų trūkumo sudėtinga modernizuoti ir plėsti savo ūkius, todėl tiek pagal SAPARD programą, tiek pagal BPD buvo remiamas jaunųjų ūkininkų įsikūrimas.. Priemonės aktualumą iliustravo tai, kad ji susilaukė labai 9 Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Lietuvos žemės ir maisto ūkis. Vilnius, 2009 m., p

34 didelio populiarumo, o jos rodikliai buvo kelis kartus viršyti m. priemonė taip buvo įgyvendinama sėkmingai, kadangi per šį laikotarpį pagal ją įsisavinta net 72 proc. visos skirtos paramos. Atsižvelgiant į ūkių stambino būtinybę ir ankstesnių programavimo laikotarpių pamokas, priemonei Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas šeštuoju Programos pakeitimu 10 ruošiamasi skirti papildomas lėšas. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara buvo remiama pagal SAPARD ir BPD programas. Priemonė sulaukė pakankamai didelio pareiškėjų dėmesio, tačiau, įgyvendinant projektus, kilo problemų dėl jų trukmės ir sudėtingumo m. programavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į projektams įgyvendinti reikalingą ilgesnį laikotarpį ir riziką, kad dėl to gali būti neįsisavintos visos priemonei numatytos lėšos, šeštuoju Programos pakeitimu nuspręsta dalį priemonei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas skirtų lėšų perskirstyti kitoms I krypties priemonėms. Kaimo plėtra m. laikotarpiu buvo remiama pagal BPD priemonę Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas. Atsižvelgiant į remiamų veiklos sričių skirtingumą, m. Programoje numatytos atskiros priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra, Naudojimasis konsultavimo paslaugomis bei visos III krypties priemonės. Kita vertus, galima pastebėti ir tam tikras jau ankstesniais programavimo laikotarpiais pasireiškusiais ir besikartojančias problemas. Pavyzdžiui: - Parama konsultavimo paslaugoms ankstesniu programavimo laikotarpiu sulaukė mažo žemės ūkio sektoriaus atstovų susidomėjimo. Tikėtina, kad paklausą mažino keli veiksniai: (1) parama buvo teikiama pagal atskirą nacionalinę Kaimo rėmimo programą; (2) iš dalies tas pačias paslaugas potencialūs pareikėjai gaudavo per BPD priemonę Mokymas. Naujuoju programavimo laikotarpiu Programoje buvo išskirta atskira konsultavimo paslaugoms skirta priemonė, tačiau panašių paslaugų mažesnėmis administracinėmis sąnaudomis potencialūs pareiškėjai gali gauti per mokymus, vykdomus pagal priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla m. laikotarpiu miškininkystės sektorius buvo remiamas tiek pagal BPD, tiek pagal KPP, tačiau šios priemonės sulaukė mažo pareiškėjų susidomėjimo. Pagal SAPARD programą miškų sektoriui skirta priemonė iš viso nebuvo įgyvendinta. Rengiantis įgyvendinti m. Programos priemones ir atsižvelgiant į ankstesniais programavimo laikotarpiais identifikuotas problemas, buvo įtvirtintas platesnis remiamų veiklų spektras, išplėstas pareiškėjų ratas (įtraukiant ir miškų urėdijas), išlaidų kompensavimas pakeistas fiksuoto dydžio kompensacine išmoka už apželdintą plotą. Tačiau m. laikotarpiu miškininkystės priemonių įgyvendinimas taip pat nebuvo sklandus. Nors Programos administratoriai maksimaliai pagerino paramos sąlygas, tačiau išlieka sisteminių problemų, kurios mažina paramos patrauklumą; m. laikotarpiu didelė paramos dalis atiteko agrarinei aplinkosaugai, tačiau labiausiai buvo paskatintas ekologinis ūkininkavimas, o kitos veiklos buvo mažai populiarios. Ta pati tendencija pastebima ir įgyvendinant m. Programą: populiariausia išlieka Ekologinio ūkininkavimo programa, o Kraštovaizdžio tvarkymo programa, Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programa bei Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programa sulaukia mažiau pareiškėjų dėmesio. 10 Pakeitimo notifikacija pateikta Europos Komisijai 2010 m. rugpjūčio 31 d. 34

35 Apibendrinant galima daryti išvadą, kad daugumos Programos priemonių atvejais ankstesnių programavimo laikotarpių patirtis, mokymasis iš klaidų, padeda paramą administruojančioms institucijoms, sėkmingiau įgyvendinti Programą, o potencialūs pareiškėjai jau turi tam tikrų žinių apie remtinas veiklas ir įgūdžių pasinaudoti teikiamomis galimybėmis. Visgi yra pavyzdžių, rodančių, kad kai kurios ankstesnių programų problemos kartojasi, todėl galima teigti, kad tais atvejais programavimo metu buvo nepakankamai nuosekliai įvertintos priemonių įgyvendinimo problemas lėmusios išorinės (pavyzdžiui, susijusios žemės reforma, nepakankamomis žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų žiniomis ir verslumo įgūdžiais) ir vidinės (pavyzdžiui, priemonių / remtinų veiklų konkurencijos) priežastys. 35

36 1.2 PROGRAMOS VERTINIMO PROCESAS Tarpinio vertinimo poreikis Lietuvos kaimo plėtros metų programos tarpinis vertinimas atliekamas vykdant privalomą Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 reikalavimą. Šis reglamentas numato bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimą ir įtvirtina reikalavimą atlikti išankstinį (ex ante), tarpinį (mid term) ir baigiamąjį (ex post) kaimo plėtros programų vertinimą. Šių vertinimų tikslas gerinti kaimo plėtros programų įgyvendinimo kokybę, našumą ir veiksmingumą. Išankstiniu vertinimu siekiama tinkamai paskirstyti biudžeto išteklius bei gerinti programavimo kokybę, be to, juo nustatomi ir įvertinami vidutinės ir ilgalaikės trukmės poreikiai, siektini tikslai, numatomi rezultatai, kiekybiškai išreikšti tikslai, pirmiausia poveikio pradinei padėčiai atžvilgiu, Bendrijos pridėtinė vertė, atsižvelgimo į Bendrijos prioritetus mastas, ankstesnio programavimo patirtis bei įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir finansų valdymo procedūrų kokybė (Tarybos reglamento Nr. 1698/ straipsnio 1 dalis). Tarpiniame ir baigiamajame vertinimuose nagrinėjamas išteklių panaudojimo mastas, EŽŪFKP programavimo našumas ir veiksmingumas, jo socialinis ir ekonominis poveikis bei poveikis Bendrijos prioritetams. Šie vertinimai apima programos tikslus ir jais siekiama sukaupti patirties kaimo plėtros politikos srityje. Jais nustatomi veiksniai, prisidėję prie sėkmingo arba nesėkmingo programų įgyvendinimo, įskaitant tvarumą, ir nustatoma geriausia praktika. Išankstinį Programos vertinimą 2006 m. atliko nepriklausomi vertintojai Danijos kompanija Orbicon. Vertinimo metu buvo išnagrinėtos SSGG analizės prielaidos, Programos tikslai, laukiamas poveikis bei pateiktos rekomendacijos dėl sąnaudų taupymo ir įgyvendinimo procedūrų pasirinkimo. Vertinimo metu nustatyta, kad esama žemės ūkio ir kaimo plėtros situacija yra tinkamai išanalizuota, problemos įvertintos kiekybiniu požiūriu ir tinkamai aprašytos, tinkamai apibūdinta darna tiek tarp krypčių, tiek jų viduje. Vertintojai rekomendavo pakoreguoti SSGG analizę, Programos priemones apibūdinti kaip veiklos uždavinius, kiekybiškai įvertinti visus numatomus rodiklius (jei kiekybinis vertinimas neįmanomas, rinktis kokybinio vertinimo priemones), aprašant pagrindines kaimo plėtros problemas atsižvelgti į ES šalių patirtį, Nacionalinei mokėjimo agentūrai nustatyti terminą projektų paraiškoms įvertinti, suteikti pirmenybę paraiškos formų ir klausimynų formulavimui, sukurti centrinę priežiūros ir stebėjimo sistemą, atkreipti dėmesį į ankstesnių programų pamokas dėl veiksmingumo ir sąnaudų taupymo, finansų įsisavinimo ir administracinių procedūrų. Atlikti tarpinį vertinimą Lietuva yra įsipareigojusi EK, o tarpinio vertinimo ataskaita turi būti pateikta ne vėliau nei iki 2010 m. gruodžio 31 d. Pabrėžtina, kad svarbu atsižvelgti ne tik į reguliacinį reikalavimą, bet ir vertinimo naudą: atskaitomybės funkciją, kada nepriklausomi vertintojai pateikia išvadas dėl paramos panaudojimo ir numatytų tikslų pasiekimo, ir Programos tobulinimo funkciją, kada pateiktos rekomendacijos padeda gerinti Programos įgyvendinimo kokybę Tarpinio vertinimo tikslas, objektas, apimtis ir uždaviniai Tarpinio vertinimo objektas Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimas bei jos administravimo ir valdymo sistema. Vertinimo objektas yra glaudžiai susijęs su vertinimo apimtimi, kurią galima vertinti keturiais aspektais: turinio (pagal vertinimo tikslą, uždavinius ir kriterijus); laiko (pagal vertinamąjį laikotarpį); 36

37 sektoriniu (pavyzdžiui, paramos poveikis žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriams, ne žemės ūkio sektoriui) / teminiu (pavyzdžiui, EŽŪFKP paramos suderinamumas su kitų finansavimo šaltinių parama) geografiniu (pavyzdžiui, analizuojama pagal Programą teikiamos paramos nauda Lietuvos apskritims). Vertinimo apimtis turinio aspektu apibrėžiama pagal vertinimo tikslą, uždavinius ir kriterijus. Vertinimo tikslas nusako vertinimo objektą ir vertinimo paskirtį, o vertinimo uždaviniai detalizuoja vertinamą objektą pagal vertinimo kriterijus. 11 Lietuvos kaimo plėtros metų programos tarpinio vertinimo tikslas įvertinti Programos pažangą, tikslų pasiekimą, socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį Bendrijos prioritetų įgyvendinimui. Tarpinis vertinimas atliekamas Programos ir priemonių lygiu, daugiausiai dėmesio skiriant priemonių analizei. Nors priemonių analizė atliekama tik pagal vieną uždavinį (4 vertinimo uždavinys), tačiau jos rezultatai ypač svarbūs, darant apibendrinimus Programos lygiu. Vertinimo apimtis laiko aspektu apibrėžiama, numatant vertinamąjį laikotarpį. Tarpinis vertinimas apima Programos įgyvendinimo laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į vertinimo tikslą, susijusį su Programos įgyvendinimo tobulinimu, pateikiamos tikėtino poveikio prognozės apima ilgesnį laikotarpį (pavyzdžiui, ekonometrinio modeliavimo atveju). Vertinimo apimtis sektoriniu aspektu susijusi su techninėje specifikacijoje numatytu reikalavimu įvertinti Programos poveikį žemės ūkio, maisto, miškų ūkio ir ne žemės ūkio sektoriams. Vertinimo apimtis teminiu aspektu susijusi su tarpinio vertinimo metu analizuojamais EŽŪFKP teikiamos paramos suderinamumo su kitais finansiniais instrumentais klausimais. Vertinimo apimtis geografiniu aspektu susijusi su teritorine vertinimo apimtimi. Programos tarpinis vertinimas atliekamas vietos (vertinant IV krypties priemones), regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu. Šiam vertinimui keliami aštuoni vertinimo uždaviniai: 1. Apžvelgti Programos bendruosius tikslus ir prioritetus, įvertinti jų įgyvendinimo mastą, socialinį, ekonominį bei aplinkosauginį poveikį; 2. Įvertinti Programos lėšų pasiskirstymo pagal kryptis ir priemones tinkamumą, Programos priemonių pusiausvyrą bei priemonių tarpusavio sąveiką, lėšų paskirstymo dinamiką Programos įgyvendinimo metu ir įvertinti finansinį rezultatyvumą; 3. Aprašyti Programos pakeitimus ir įvertinti tų pakeitimų poveikį tikslinėms grupėms, priemonių tikslams, prioritetams bei rodikliams; 4. Įvertinti Programos priemonių tinkamumą, efektyvumą, rezultatyvumą, poveikį ir naudingumą, nagrinėjant priemonių bendruosius, specialiuosius ir veiklos tikslus, išreikštus produkto, rezultato ir poveikio rodikliais. Įvertinti, kaip užtikrintas kiekvienos priemonės papildomumas ir suderinamumas su ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros, Sanglaudos, Europos socialinio ir Europos žuvininkystės fondų) finansuojamomis priemonėmis, valstybės pagalbos priemonėmis; 5. Identifikuoti veiksnius, turėjusius įtakos Programos įgyvendinimo sėkmei ar nesėkmei, įskaitant tvarumą bei gerosios praktikos pavyzdžius; 11 ES struktūrinės paramos vertinimo projekto rengimo ir įgyvendinimo gairės. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu parengė VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai, 2009, p

38 6. Įvertinti Programos administravimo ir valdymo sistemos kokybę ir efektyvumą; 7. Įvertinti Programos sąryšį su Bendrijos prioritetais, kiek Programa ir kiekviena priemonė prisideda prie Nacionalinėje strategijoje ir Bendrijos strateginėse gairėse nustatytų tikslų siekimo; 8. Pateikti išvadas bei pasiūlyti Programos ir jos įgyvendinimo gerinimo priemones. Kiekvienam vertinimo uždaviniui nustatyti konkretūs vertinimo klausimai, į kuriuos turi atsakyti vertintojai. Detalus vertinimo klausimų sąrašas pateikiamas šios ataskaitos 2.2. dalyje Vertinimo klausimai ir kriterijai Ankstesni Programos vertinimai ir jų rezultatai Atliekant tarpinį vertinimą buvo išnagrinėti ankstesnių Lietuvos kaimo plėtros m. programos vertinimų ir tyrimų rezultatai. Pagrindinė informacija apie šių tyrimų metu gautas įžvalgas, į kurias buvo atsižvelgta tarpinio vertinimo metu, pateikiama lentelėje. 7 lentelė. Ankstesni Programos vertinimai ir jų rezultatai Vertinimas / tyrimas Rezultatai Lietuvos kaimo plėtros Remiantis Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 nuostatomis, 2007 m. buvo atliktas Lietuvos metų kaimo plėtros m. programos išankstinis vertinimas, kurio tikslas pateikti programos išankstinis rekomendacijas dėl optimalaus biudžeto išteklių paskirstymo ir Programos kokybės vertinimas gerinimo. Tarpinio vertinimo metu buvo aktualios išankstiniame vertinime pateiktos įžvalgos, susijusios su Programos tikslais, laukiamu poveikiu, finansų įsisavinimo ir administracinių procedūrų vykdymo efektyvumu, rekomendacijomis kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti numatomus rodiklius, atsižvelgti į ES šalių patirtį kaimo plėtros srityje. Atliekant tarpinį vertinimą, buvo analizuojama, ar išankstinio vertinimo metu nustatytos problemos buvo sprendžiamos, įgyvendinant Programą. Lietuvos kaimo plėtros m. laikotarpiu buvo atlikti trys Programos įgyvendinimo pažangos vertinimai (po metų vieną kiekvienais metais), kurių tikslas įvertinti Programos bendrųjų tikslų ir priemonių programos įgyvendinimo pažangą. Šių vertinimų įžvalgos buvo svarbus antrinis informacijos šaltinis įgyvendinimo vertinimo metu, analizuojant bendrųjų Programos įgyvendinimo sąlygų pasikeitimus, įvertinimas vertinant priemonių įgyvendinimą, Programos finansinį rezultatyvumą, pradinės padėties Pateiktos ataskaitos už rodiklių pokyčius. Atsižvelgiant į tai, kad statistiniuose ir priežiūros duomenyse, susijusiuose 2007, 2008 ir 2009 m. su Programos įgyvendinimu, pasitaikė labai daug netikslumų, tarpinio vertinimo metu buvo ypač svarbi pažangos ataskaitose pateikiama informacija apie surinktas paraiškas, pasirašytas paramos sutartis, skirtas ir išmokėtas paramos lėšas. Pažangos ataskaitose pateikiami duomenys buvo aktualūs, atliekant Programos administravimo sistemos efektyvumo analizę. Lietuvos kaimo plėtros Šių tyrimų tikslas padėti Žemės ūkio ministerijai atlikti kasmetinę Programos metų įgyvendinimo stebėseną ir pateikti rekomendacijas, kaip įgyvendinti Programą bei tobulinti programos priemonių stebėseną. Analizės metu buvo apskaičiuotos Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos rezultato rodiklių vadove numatytų rezultato rodiklių kiekybinės reikšmės. Tarpinio vertinimo metu, vertinant kiekybinių reikšmių rezultato rodiklių pasiekimą, buvo atsižvelgta į apskaičiuotas šių rodiklių reikšmes: 2008, 2009 ir 2010 m. Bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas remiamose valdose ir (arba) įmonėse, identifikavimas ir Bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas iš ne žemės ūkio veiklos paramą gavusių subjektų analizė ūkiuose ir mikroįmonėse, Į rinką besiskverbiančių ūkių skaičius. Be to, tarpiniam Pateiktos ataskaitos už vertinimui buvo aktualūs papildomai atliktos priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš 2008 ir 2009 m. prekinės žemės ūkio gamybos analizės rezultatai. Lietuvos nacionalinės Remiantis Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 nuostatomis, buvo parengta Lietuvos m. kaimo nacionalinės m. kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo m. ataskaita, plėtros strategijos kurioje išanalizuota pažanga įgyvendinant Strategiją ir jos tikslus bei Strategijos įnašas įgyvendinimo ataskaita vykdant ES strategines gaires. Tyrimo įžvalgos buvo naudingos, vertinant Programai skirtų (2010 m.) lėšų panaudojimo efektyvumą, priemonių įgyvendinimo pažangą, nagrinėjant Programos lygio rezultato ir poveikio rodiklius. Biologinės įvairovės Siekiant išmatuoti Programos poveikį biologinei įvairovei, skaičiuojamas žemės ūkio poveikio rodiklio naudmenose gyvenančių paukščių populiacijos indeksas, kuris atspindi keliolikos (Lietuvos Paukščių populiacija atveju 14) agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų bendrą gausos pokytį. Šis indeksas žemės ūkio bus apskaičiuotas 2011 m., lyginant 2010 ir 2011 m. duomenis, todėl įvadinėje ataskaitoje 38

39 naudmenose identifikavimas metais (2010 m. pateikta įvadinė ataskaita) Didelės gamtinės vertės žemės ūkio naudmenų bei miškų plotų kiekybinių ir kokybinių pokyčių identifikavimas (2010 m.) buvo pateiktos ekspertinio vertinimo išvados apie Programos poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui (paukščių populiacijoms). Tarpinio vertinimo metu buvo aktualūs ataskaitoje pateikti duomenys apie kaimo paukčių populiacijos indekso skaičiavimo metodiką, įvairių žemės ūkio veiksmų įtakos atviro kraštovaizdžio paukščių populiacijoms įvertinimas bei atskirų aplinkosaugos priemonių poveikio paukščių populiacijoms analizė. Kiekybiniai Programos poveikio biologinei įvairovei rodikliai, susiję su paremtu plotu, buvo papildyti ekspertinėmis įžvalgomis apie paukščių populiacijoms naudingus veiksmus, remiamus pagal atskiras priemones. Tyrimo tikslas nustatyti Programos II krypties priemonių poveikį didelės gamtinės vertės teritorijoms (DGVT). Tyrimo metu buvo įvertinti pagrindiniai DGVT apibūdinantys veiksniai, išskirti trys DGVT teritorijų tipai ir nustatyta, koks šalies teritorijos plotas gali būti priskirtas kiekvienam iš šių tipų. Tarpinio vertinimo metu buvo labai aktualūs analizės rezultatai, susiję su plotų, kuriuose vykdyti pagal Programos priemones remti veiksmai DGVT, identifikavimu ir priemonių, turinčių didžiausią įtaką DGVT žemės ūkio naudmenose, miškų plotuose ir saugomose teritorijose, nustatymu. Be to, tyrime buvo pasiūlyti papildomi rodikliai, kurie galėtų padėti efektyviau išmatuoti Programos poveikį DGVT. 39

40 2 VERTINIMO METODIKA Šioje ataskaitos dalyje pristatoma vertinimo metodika, kurią sudaro keturi pagrindiniai elementai: vertinimo klausimai, vertinimo kriterijai, vertinimo metodai bei informacijos ir duomenų šaltiniai. Be to, šioje dalyje aptariamos problemos ir apribojimai, susiję su vertinimo metodikos taikymu. 2.1 VERTINIMO METODIKOS ELEMENTAI Atliekant vertinimą, vadovautasi užsakovo parengtoje techninėje specifikacijoje nurodytais vertinimo klausimais, EK ir Lietuvos metodiniais dokumentais dėl vertinimo metodų ir kaimo plėtros programų tarpinio vertinimo, o taip pat ESTEP patirtimi kaimo plėtros programų vertinimo srityje. Svarbiausi metodiniai dokumentai, kurie naudoti vertinimo metu yra: EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato parengtas Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas (toliau CMEF) ir jo priedai 12 ; Kaimo plėtros programų tarpinio vertinimo gairės (angl. Guidelines on the Mid-term Evaluation of the Rural Development Programmes), parengtos EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato; Europos kaimo plėtros vertinimo tinklo parengtas metodinis dokumentas dėl kaimo plėtros programų poveikio vertinimo (angl. Approaches for Assessing the Impacts of the Rural Development Programmes in the Context of Multiple Intervening Factors); Europos kaimo plėtros vertinimo tinklo parengtas metodinis dokumentas dėl didelės gamtinės vertės teritorijų poveikio rodiklio taikymo (angl. The Application of the High Nature Value Impact Indicator); Europos kaimo plėtros vertinimo tinklo parengtas metodinis dokumentas dėl LEADER metodo ir su gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimu susijusių priemonių poveikio vertinimo (angl. Capturing Impacts of Leader and Measures Related to Quality of Life in Rural Areas). Atsižvelgiant į konkrečius tarpinio vertinimo tikslus ir uždavinius, galima išskirti keturis pagrindinius Lietuvos kaimo plėtros metų programos tarpinio vertinimo metodikos elementus: 1. Vertinimo klausimus; 2. Vertinimo kriterijus; 3. Vertinimo metodus; 4. Informacijos ir duomenų šaltinius (taip pat priežiūros rodiklius ir informaciją). Toliau aptariami išvardinti vertinimo metodikos elementai. Visų pirma pristatomi pagrindiniai vertinimo klausimai, vertinimo kriterijai ir sprendimo kriterijų naudojimas, toliau detalizuojama vertinimo metodika, o galiausiai įvardijami svarbiausi duomenų ir informacijos šaltiniai. 2.2 VERTINIMO KLAUSIMAI IR KRITERIJAI Vertinimas atliekamas vadovaujantis vertinimo klausimais. Kaimo plėtros programų tarpinio vertinimo gairėse išskiriami bendrieji ir specialieji (papildomi) vertinimo klausimai. Bendruosius vertinimo klausimus nustato EK. Jų sąrašas pateiktas CMEF B priede Vertinimo gairės. 12 B priedas Vertinimo gairės, E priedas Priemonių aprašymai, F priedas Bendras rodiklių sąrašas, G priedas Pradinės padėties rodiklių aprašymai, H priedas Produkto rodiklių aprašymai, I priedas Rezultato rodiklių aprašymai, J priedas Poveikio rodiklių aprašymai. 40

41 Bendrieji vertinimo klausimai suskirstyti į priemonių vertinimo klausimus ir horizontaliuosius vertinimo klausimus. CMEF iš viso pateikti 136 vertinimo klausimai, kurie skirti Programą sudarančių priemonių įvertinimui, bei 19 horizontaliųjų vertinimo klausimų, kurie susiję su Bendrijos lygio prioritetais (Lisabonos strategija, Geteborgo įsipareigojimais ir pan.). Pabrėžtina, kad Lietuvos kaimo plėtros metų programoje numatytos 27 iš 40 galimų priemonių, nurodytų Tarybos Reglamente Nr. 1698/2005 ir EK reglamente Nr. 1974/2006, todėl atliekant šį tarpinį vertinimą ne visi specifiniai priemonių vertinimo klausimai yra aktualūs. EK rekomenduoja ES šalių narių institucijoms, atsakingoms už kaimo plėtros programų įgyvendinimą, nustatyti papildomus, specialiai konkrečioms kaimo plėtros programoms skirtus vertinimo klausimus. Šiuos vertinimo klausimus užsakovas nurodė tarpinio vertinimo techninėje specifikacijoje, o ESTEP įtraukė juos vertinimo klausimų sąrašą (žr. 8 lentelę) kartu su bendraisiais vertinimo klausimais. Apibendrinant galima išskirti tris vertinimo klausimų tipus, kurie nagrinėti atliekant Lietuvos kaimo plėtros metų programos tarpinį vertinimą: 1) Priemonių vertinimo klausimai (nustatyti EK ir papildyti užsakovo), sudarantys didžiąją dalį visų vertinimo klausimų. Pagal šiuos klausimus analizuojamos visos 27 Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonės; 2) Horizontalieji Programos vertinimo klausimai (nustatyti EK), susiję su Bendrijos lygio prioritetais bei esminiais Programos pasiekimais, siekiant Tarybos Reglamente Nr. 1698/2005 numatytų tikslų; 3) Specialieji Programos vertinimo klausimai (nustatyti užsakovo), kurie yra individualūs kiekvienai Programai ir nustatomi, atsižvelgiant į kiekvienai šaliai narei būdingą kaimo plėtros specifiką. Atsakant į vertinimo klausimus, tarpinio vertinimo metu Lietuvos kaimo plėtros metų programa vertinama pagal šiuos EK rekomenduojamus vertinimo kriterijus: (1) tinkamumo; (2) suderinamumo; (3) efektyvumo; (4) rezultatyvumo; (5) poveikio; (6) naudingumo. Vertinant pagal tinkamumo kriterijų, siekiama nustatyti, kokiu lygiu Programos tikslai ir uždaviniai atitinka tikslinių grupių poreikius bei padeda spręsti socialines ir ekonomines problemas. Pagal suderinamumo kriterijų vertinamas Programos priemonių vidinis ir išorinis suderinamumas: priemonių pusiausvyra ir tarpusavio sąveika, lėšų paskirstymo tinkamumas, o taip pat Programos priemonių papildomumas ir suderinamumas su ES struktūrinių fondų finansuojamomis priemonėmis, valstybės pagalbos priemonėmis. Remiantis efektyvumo kriterijumi matuojamas santykis tarp Programos ir atskirų jos priemonių sąnaudų (indėlių) ir rezultatų (atsižvelgiant į produkto ir rezultato rodiklius). Kokybinis efektyvumo vertinimas apima Programos administravimo ir valdymo sistemos kokybės ir efektyvumo vertinimą. Vertinant pagal rezultatyvumo kriterijų, analizuojamas Programos ir atskirų jos priemonių tikslų pasiekimo laipsnis, atsižvelgiant į produkto ir rezultato rodiklius. Vertinant pagal poveikio kriterijų, analizuojama poveikio pasireiškimo tikimybė, t. y. vertinama, kokie tikėtini ilgalaikiai Programos įgyvendinimo socialiniai ir ekonominiai padariniai, ar jie atitinka tikslinių grupių poreikius. Su poveikio kriterijumi susijęs naudingumo kriterijus, kuris parodo teigiamą Programos poveikį. 41

42 Naudingumo kriterijumi matuojamas Programos ir jos priemonių naudingumas tenkinant tikslinių grupių poreikius bei sprendžiant socialines ir ekonomines problemas. 8 lentelėje pateikiamas vertinimo klausimų aprašymas pagal vertinimo uždavinius ir vertinimo kriterijus. Vertinimo klausimai suskirstyti į bendruosius (Programos lygio) vertinimo klausimus, kurie apima horizontaliuosius ir specialiuosius Programos vertinimo klausimus, ir priemonių vertinimo klausimus. Vertinimo struktūrinimo etape kiekvienam priemonės vertinimo klausimui buvo nustatyti įvertinimo kriterijai ir rodikliai. Ši informacija pateikiama 3 priede. 42

43 8 lentelė. Tarpinio vertinimo uždaviniai, Programos lygio vertinimo klausimai ir vertinimo kriterijai Vertinimo uždavinys Vertinimo klausimai Kriterijus 1. Apžvelgti Programos bendruosius tikslus ir prioritetus, įvertinti jų įgyvendinimo mastą, socialinį, ekonominį bei aplinkosauginį poveikį. 2. Įvertinti Programos lėšų paskirstymo pagal kryptis ir priemones tinkamumą, Programos priemonių pusiausvyrą bei priemonių tarpusavio sąveiką, lėšų paskirstymo dinamiką Programos įgyvendinimo metu ir įvertinti finansinį rezultatyvumą. 3. Aprašyti Programos pakeitimus ir įvertinti tų pakeitimų poveikį tikslinėms grupėms, priemonių tikslams, prioritetams bei rodikliams. 4. Įvertinti Programos priemonių tinkamumą, efektyvumą, rezultatyvumą, poveikį ir naudingumą, nagrinėjant priemonių B.1.1. Kaip keitėsi socialinė, ekonominė ir aplinkosauginė situacija (Programos pradinės padėties konteksto rodiklių pokyčiai) metais? B.1.2. Kaip ir kiek socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius pokyčius įtakoja Programos įgyvendinimas ir kaip jie įtakoja Programos įgyvendinimą? B.1.3. Koks ankstesnių programavimo laikotarpių poveikis Programos įgyvendinimui? B.1.4. Ar Programos tikslas ir uždaviniai atitinka pagrindinius Lietuvos ekonominės ir socialinės plėtros poreikius? B.1.5. Kokiu mastu įgyvendinamas Programos tikslas plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius? Kaip pasikeitė ūkių struktūra ir konkurencingumas? B.1.6. Kokiu mastu įgyvendinamas tikslas gerinti aplinką, kraštovaizdį ir sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą? Ar Programos įgyvendinimas įtakoja aplinkos gerinimą? Ar tinkamai aplinkosaugos reikalavimai integruoti į Programą? B.1.7. Kokiu mastu įgyvendinamas tikslas gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse? B.1.8. Kokiu mastu Programa padeda išlaikyti / didinti ūkininkų pajamas? B.1.9. Kokiu mastu Programa prisideda kuriant darbo vietas? Kaip Programos įgyvendinimas įtakojo ūkininkų ir kaimo gyventojų ekonominės veiklos sričių pokyčius? B Kokiu mastu įgyvendinamas tikslas skatinti kaimo plėtrą per vietos iniciatyvas ir partnerystės ryšius? B.2.1. Ar programavimo pradžioje numatytas lėšų pasiskirstymas atitinka Programoje numatytus tikslus? B.2.2. Kaip keitėsi lėšų paskirstymas programavimo laikotarpiu? B.2.3. Kokios priežastys įtakojo lėšų persiskirstymą? B.2.4. Kaip lėšų perskirstymas įtakojo Programoje numatytų tikslų, prioritetų įgyvendinimą, rodiklių pasiekiamumą? B.2.5. Koks finansinis rezultatyvumas (palyginti paramai pagal priemones numatytas lėšas su realiai išmokėtomis)? B.3.1. Kokie atlikti Programos keitimai? B.3.2. Kokios priežastys įtakojo atlikti Programos pakeitimus? B.3.3. Kaip Programos pakeitimai įtakojo tikslines grupes, priemonių tikslus bei rodiklius? B.3.4. Ar Programos pakeitimai įtakojo efektyvesnį lėšų panaudojimą, paramos administravimo supaprastinimą, priemonių patrauklumą? B.3.5. Kokie ir ar efektyvūs buvo iškilusių problemų sprendimo būdai? Vertinimo klausimai pagal atskiras priemones, jų įvertinimo kriterijai ir vertinimo rodikliai pateikiami šios ataskaitos priede Nr.3. Tinkamumas Tinkamumas Tinkamumas Tinkamumas Poveikis Poveikis Poveikis Poveikis Poveikis Poveikis Tinkamumas Rezultatyvumas (finansinis) Tinkamumas 43

44 Vertinimo uždavinys Vertinimo klausimai Kriterijus bendruosius, specialiuosius ir veiklos tikslus, išreikštus produkto, rezultato ir poveikio rodikliais. Įvertinti, kaip užtikrintas kiekvienos priemonės papildomumas ir suderinamumas su ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros, Sanglaudos, Europos socialinio ir Europos žuvininkystės fondų) finansuojamomis priemonėmis, valstybės pagalbos priemonėmis. 5. Identifikuoti veiksnius, turėjusius įtakos Programos įgyvendinimo sėkmei ar nesėkmei, įskaitant tvarumą bei gerosios praktikos pavyzdžius. 6. Įvertinti Programos administravimo ir valdymo sistemos kokybę ir efektyvumą. 7. Įvertinti Programos sąryšį su Bendrijos prioritetais, kiek Programa ir kiekviena priemonė prisideda prie Nacionalinėje strategijoje ir Bendrijos strateginėse B.5.1. Kas padėjo ar trukdė įgyvendinti Programą? B.5.2. Kokie gerosios praktikos pavyzdžiai? B.5.3. Kokios Programos įgyvendinimo problemos, turėjusios įtakos dideliems nukrypimams nuo pradinių tikslų? B.6.1. Ar tinkamai sukurta ir funkcionuoja Programos administravimo ir valdymo sistema (kvalifikuoto personalo pakankamumas, adekvatumas priskirtoms funkcijoms vykdyti, administravimo kokybė, administravimo kaštų efektyvumas)? B.6.2. Ar tinkamai padalintos funkcijos tarp institucijų bei jų padalinių? B.6.3. Kaip įgyvendinamas partnerystės principas? B.6.4. Ar efektyviai užtikrintas informacijos pateikimas pareiškėjams apie galimybę gauti paramą? B.6.5. Ar tinkamos ir efektyvios paramos administravimo ir valdymo procedūros? B.6.6. Ar Programos įgyvendinimo procesas skaidrus? B.6.7. Ar pakankama ir efektyvi Programos įgyvendinimo priežiūros sistema (duomenų kaupimo sistema, stebėsenos ir vertinimo veikla)? B.6.8. Kokios administravimo ir valdymo sistemos silpnosios ir stipriosios pusės, geros praktikos pavyzdžiai? B.7.1. Kokiu mastu Programa padėjo įgyvendinti Bendrijos prioritetus, susijusius su atnaujinta Lisabonos strategija ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo labui, konkrečiai šiose srityse: a. naujų darbo vietų kūrimo? b. ekonomikos augimo sąlygų gerinimo? B.7.2. Kokiu mastu į Programą įtraukti aplinkosaugos tikslai ir kokiu mastu ji padėjo įgyvendinti Bendrijos prioritetus, susijusius su: Efektyvumas Efektyvumas Poveikis Poveikis 44

45 Vertinimo uždavinys Vertinimo klausimai Kriterijus gairėse nustatytų tikslų siekimo. c. Geteborge nustatytu įsipareigojimu pakeisti biologinės įvairovės nuosmukio tendenciją? d. Direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, numatytais tikslais? e. Kioto protokole nustatytais klimato kaitos švelninimo tikslais? B.7.3. Kokiu mastu Programa padėjo skatinti darnų kaimo vietovių vystymąsi? Visų pirma kokiu mastu Programa prisidėjo prie trijų prioritetinių sričių, susijusių su kaimo vietovių gamtinių išteklių ir kraštovaizdžio apsauga bei stiprinimu: f. biologine įvairove ir didelės gamtinės vertės ūkininkavimo ir miškininkystės sistemų bei tradicinių žemės ūkio kraštovaizdžių išsaugojimu ir plėtra? g. vandeniu? h. klimato kaita? B.7.4. Kokiu mastu Programa padėjo siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos tikslų, susijusių su: i. skirtumų tarp ES piliečių mažinimu? j. teritorinių neatitikimų mažinimu? B.7.5. Kokiu mastu Programa tinkamai sprendė konkrečius žemės ūkio veiklos srities klausimus Programos įgyvendinimo teritorijoje, susijusius su: k. socialine struktūra? l. struktūrinėmis ir gamtinėmis sąlygomis? B.7.6. Kokiu mastu programa tinkamai sprendė konkrečias Programos įgyvendinimo teritorijos problemas, pvz., gyventojų mažėjimo ar miestų spaudimo? B.7.7. Kokiu mastu Programa prisidėjo 13 prie žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimo ir modernizavimo? B.7.8. Kokiu mastu Programa padėjo gerinti produkcijos kokybę ir didinti pridėtinę vertę? B.7.9. Kokiu mastu Programa padėjo skatinti stiprų ir dinamišką Europos žemės ūkio produktų sektorių? B Kokiu mastu Programa padėjo skatinti naujoves Europos žemės ūkio produktų sektoriuje? B Kokiu mastu Programa padėjo sudaryti palankesnes sąlygas regionų, nacionalinio ir Europos lygmens partnerystėms? B Kokiu mastu Programa padėjo skatinti moterų ir vyrų lygybę? B Kaip užtikrintas Programos priemonių papildomumas ir suderinamumas su ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros, Sanglaudos, Europos socialinio ir Europos žuvininkystės fondų) finansuojamomis priemonėmis, valstybės pagalbos priemonėmis? B Kokiu mastu Programa padidino krypčių sąveiką? B Kokiu mastu Programa prisidėjo prie integruoto kaimo plėtros metodo? B Kokiu mastu Europos kaimo plėtros tinklas padėjo nustatyti gerąją kaimo plėtros patirtį? B Kokiu mastu Programos struktūra padėjo išvengti savaimiškumo (angl. deadweight) ir (ar) pakeitimo (angl. displacement) efekto? B Kokiu mastu Programos struktūra padėjo skatinti daugiklio (angl. multiplier) efektus? Poveikis Poveikis Poveikis Poveikis Poveikis Poveikis Poveikis Poveikis Efektyvumas Poveikis Suderinamumas Suderinamumas Efektyvumas Efektyvumas Efektyvumas Efektyvumas 13 Čia ir kitur: programos poveikis dar gali būti labai ribotas arba kol kas visai nepasireiškęs, tačiau galima aptarti programos / priemonių potencialą prisidėti prie tam tikro tikslo / uždavinio įgyvendinimo (atsižvelgiant į suplanuotą finansavimą ir į priemonės remtinų veiklų, investicijų suplanavimą). 45

46 Vertinimo uždavinys Vertinimo klausimai Kriterijus 8. Pateikti išvadas bei pasiūlyti Programos ir jos įgyvendinimo gerinimo priemones. B.8.1. Ar Nacionalinė strategija ir Programos priemonių intervencijos logika neprarado savo svarbos ir tinkamumo, nustatyto ex-ante vertinime? B.8.2. Ar besikeičiant socialinei ir ekonominei situacijai yra tikimybė programavimo pabaigoje pasiekti numatytus tikslus? Gal būtų tikslinga juos keisti? Ar tinkamai parinkti rodikliai? Ar įmanoma juos pasiekti? B.8.3. Kokios išvados ir rekomendacijos galimoms Nacionalinės strategijos ir Programos korekcijoms? B.8.4. Kaip efektyviau spręsti Programos įgyvendinimo metu kylančias problemas? Tinkamumas Tinkamumas Tinkamumas Efektyvumas 46

47 Užsakovo pateiktoje techninėje specifikacijoje buvo numatyta maksimali vertinimo apimtis, įtraukiant visus CMEF B priede Vertinimo gairės siūlomus vertinimo klausimus. Tačiau, atsižvelgiant į Programos įgyvendinimo eigą ir lėšų įsisavinimo spartą, tarpinio vertinimo metu tinkamai ir prasmingai galima buvo atsakyti ne į visus nurodytus klausimus, susijusius su Programos ir priemonių rezultatyvumu, poveikiu bei naudingumu m. gegužės 6 d. Briuselyje vykusio Europos kaimo plėtros vertintojų tinklo susikimo metu buvo prieita prie išvados, kad atliekant tarpinį vertinimą turi būti atsakyta tik į tuos bendruosius vertinimo klausimus, kurių atsakymams pagrįsti jau pakanka įrodymų. Tarpinio vertinimo metu kai kurios priemonės dar gali būti nepradėtos įgyvendinti arba jų rezultatai dar negali būti pamatuojami. Tokiu atveju privalu analizuoti, kodėl priemonės neįgyvendinamos pagal planą (ar tai planavimo, ar įgyvendinimo problemos?), ar yra sukurtos tinkamos duomenų surinkimo procedūros, kad į tuos klausimus, į kuriuos negalima atsakyti tarpinio vertinimo metu (ypač susijusius su paramos poveikiu), bus atsakyta baigiamojo vertinimo metu. Atsižvelgiant į šiuos pastebėjimus, Lietuvos kaimo plėtros metų programos tarpinio vertinimo metu didesnis dėmesys skirtas tęstinio paramos tinkamumo ir efektyvumo klausimams, o tų priemonių, kuriose vertinamuoju laikotarpiu įsisavinta gana ženkli suplanuotos paramos dalis (ypač pagal I ir II kryptis), atveju atliktas ir pirminio paramos rezultatyvumo ir galimo poveikio vertinimas. 2.3 VERTINIMO METODAI Tarpinis vertinimas atliktas, derinant kokybinius ir kiekybinius vertinimo metodus. Metodai buvo pasirinkti, atsižvelgiant į vertinimo tipą klausimus, EK rekomendacijas, vertinimo patikimumo ir objektyvumo reikalavimus. Vertinimas atliktas, laikantis požiūrio iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų, įtraukiant ne tik oficialių duomenų analizę, bet ir svarbiausių suinteresuotų asmenų ir tikslinių grupių apklausas ir interviu. 9 lentelė. Vertinimo metodai Tikslas Vertinimas iš apačios į viršų Vertinimas iš viršaus į apačią Duomenų rinkimas Duomenų analizė Šaltinis: sudaryta vertintojų Antrinių šaltinių informacijos analizė Priežiūros duomenų analizė Paramos gavėjų apklausos Programą administruojančių darbuotojų apklausa Savęs įsivertinimas (LEADER metodo priemonėms) Fokusuotos grupinės diskusijos Interviu su Programą administruojančių institucijų darbuotojais ir Stebėsenos komiteto nariais Atvejo studijos ir geros praktikos pavyzdžių analizė (priemonių lygiu) Antrinių šaltinių informacijos analizė Administracinių ir finansinių duomenų analizė Statistinių duomenų analizė Intervencijos logikos analizė Ekonometrinis modeliavimas 47

48 2.3.1 Duomenų rinkimo metodai Antrinių šaltinių informacijos analizė Antrinių šaltinių informacijos analizės metodas buvo taikomas viso vertinimo metu, analizuojant ES paramos kaimo plėtrai Lietuvoje strateginius dokumentus, ES teisės aktus ir strateginius dokumentus, Lietuvos teisės aktus, reglamentuojančius Programos įgyvendinimą, Stebėsenos komiteto veiklos dokumentus, Programos įgyvendinimo pažangos ataskaitas, anksčiau atliktų vertinimų ir tyrimų ataskaitas, ES ir Lietuvos metodinius dokumentus, kitų ES fondų paramos teikimo Lietuvoje dokumentus ir pan. Nagrinėjant antrinius informacijos šaltinius, siekiama atsakyti į bendruosius Programos lygio ir priemonių vertinimo klausimus. Statistinių duomenų analizė Siekiant įvertinti socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės situacijos pokyčius bei nustatyti Programos pradinės padėties rodiklių dinamiką, analizuoti oficialūs statistiniai duomenys, kuriuos renka ir skelbia Statistikos departamentas, Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostat) ir kiti oficialūs šaltiniai. Statistinių duomenų analizės rezultatai aktualūs, vertinant Programos ir atskirų jos priemonių tinkamumą, aktualumą keičiantis socialinei ir ekonominei situacijai bei darant išvadas dėl Programos ir atskirų jos priemonių intervencijos logikos aktualumo, tikslų ir rodiklių pasiekimo, poreikio keisti Programą ar jos priemones. Stebėsenos duomenų analizė Vienas svarbiausių informacijos šaltinių, vertinant Programos tikslų ir uždavinių pasiekimą, buvo stebėsenos informacija apie Programos rodiklius. Šie duomenys buvo ypač aktualūs, siekiant įvertinti Programos efektyvumą ir rezultatyvumą. Tačiau atliekant tarpinį vertinimą kilo stebėsenos duomenų nepakankamumo ir netikslumo problemų, kadangi priežiūros duomenų lentelėse buvo pateikti ne visų priežiūros rodiklių, numatytų Programoje, faktinio pasiekimo rezultatai. Be to, informacijos pateikimas vertintojams vėlavo, o pateiktuose duomenyse pasitaikė daug netikslumų, kuriuos reikėjo koreguoti vertinimo metu. Surinkus kiekybinius duomenis apie rodiklius (produkto, rezultato ir poveikio), buvo atliekama analizė lyginamos pradinės ir faktinės rodiklių reikšmės (vertinamas Programos ir atskirų jos priemonių rezultatyvumas), taip pat faktinės rodiklių reikšmės ir kiekybiniai tikslai (vertinama Programos ir atskirų jos priemonių rezultatyvumo tikimybė, t. y. tikimybė, kad kiekybiniai tikslai bus pasiekti), analizuojamos rodiklių pasiekimą skatinusios ar ribojusios priežastys. Vertinant priemonių poveikio rodiklių pasiekimą, pastebėta, kad to paties poveikio rodiklio, nustatyto skirtingoms priemonėms, reikšmės skiriasi (tai ypač akivaizdu poveikio rodiklio Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis atveju). Be to, to paties poveikio rodiklio apibrėžimas skirtingų priemonių aprašymuose taip pat skyrėsi (pavyzdžiui, vienur kaip poveikio rodiklis nustatytas Ekonomikos augimas, o kitur Ekonomikos augimas, išreikštas perkamosios galios standartu ). Žemės ūkio ministerija, gavusi EK rekomendacijas dėl to, kad visi 7 poveikio rodikliai turi būti skaičiuojami Programos lygiu ir visose susijusiose priemonėse turi būti vienodi, šeštuoju Programos keitimo pasiūlymu 14 pateikė atitinkamus pakeitimus ir nustatė vienodas poveikio rodiklių reikšmes susijusiose priemonėse. Tuo pačiu Programos keitimo pasiūlymu ŽŪM, atsižvelgdama į CMEF reikalavimus ir įvertinusi atliktus Programos finansinius pakeitimus, pateikė Programos stebėsenos rodiklių (pradinės padėties, produkto ir rezultato) metodikų ir kiekybinių reikšmių patikslinimus. 14 Keitimo pasiūlymas pateiktas 2010 m. rugpjūčio 31 d. 48

49 Finansinių ir administracinių duomenų analizė Tarpinio vertinimo metu buvo analizuojami finansiniai duomenys apie Programos įgyvendinimą, t. y. duomenys apie lėšų paskirstymą tarp priemonių, taip pat informacija apie prašomą paramą, pagal pasirašytas paramos sutartis skirtą ir išmokėtą paramą, ir administraciniai duomenys, t. y. informacija apie pareiškėjus, pateiktų, įvertintų ir atmestų paraiškų skaičių, pasirašytas paramos sutartis ir pan. Taip pat aktuali informacija apie pareiškėjus, jų tipus, geografinį pasiskirstymą ir pan. Finansiniai duomenys aktualūs, atliekant Programos efektyvumo ir finansinio rezultatyvumo vertinimą, o administraciniai duomenys suteikia vertingos informacijos apie paramos paklausą, pasiskirstymą, paraiškų kokybę, projektų patikras, procedūrų trukmę (pavyzdžiui, paraiškų vertinimo, sprendimų dėl projektų finansavimo priėmimo, mokėjimo prašymų tikrinimo ir pan.) bei yra aktualūs, atliekant Programos administravimo ir valdymo sistemos efektyvumo vertinimą. Paramos gavėjų apklausa Siekiant sužinoti paramos gavėjų nuomonę apie Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonių įgyvendinimo rezultatus ir tikėtiną poveikį pajamoms, užimtumui, aplinkosaugai, Programos administravimo ir valdymo sistemos patrauklumą, esmines problemas, kylančias teikiant paraiškas ir įgyvendinant projektus, buvo atlikta reprezentatyvi paramos gavėjų apklausa. Buvo nuspręsta atlikti tų priemonių, pagal kurias turimi duomenys neleido išsamiai atsakyti į suformuluotus vertinimo klausimus, paramos gavėjų apklausą. Iš viso buvo apklausti 428 respondentai pagal šešias Programos priemones. Išsamesnė informacija apie respondentų skaičių pagal kiekvieną priemonę ir statistinę atsakymų paklaidą pateikiama lentelėje. 10 lentelė. Apklausos atsakymų rezultatų statistinės paklaidos Priemonė Bendras paramos gavėjų skaičius I kryptis Profesinio mokymo ir informavimo veikla 49 Respondentų skaičius* Statistinė atsakymų paklaida ±7,3 Miškų ekonominės vertės didinimas ±8,7 Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas ±11,9 Pusiau natūrinis ūkininkavimas ±7,5 III kryptis Parama verslo kūrimui ir plėtrai ±20,8 Kaimo turizmo veiklos skatinimas ±8,0 Šaltinis: sudaryta vertintojų *Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla imtį nulėmė mokymų ir informavimo dalyvių kontaktų registravimo problema. Iki 2009 m. mokymų dalyvių nebuvo prašoma pateikti savo kontaktinius duomenis. Be to, NMA surinko mažesnę nei buvo prašyta kontaktų bazę. Kitose priemonėse atsakymų paklaidos dydį lėmė mažas paramos gavėjų skaičius. Apklausą telefonu atliko rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovė Socialinės informacijos centras (SIC), naudodama CATI (angl. computer assisted telephone interview) metodą. Duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS/PC programinę įrangą. Apibendrinti apklausos duomenys buvo integruoti į vertinimo ataskaitą. Visi apklausos rezultatai pateikiami 6 priede. Programą administruojančių darbuotojų apklausa Siekiant nustatyti, kokiu mastu techninės pagalbos lėšos, skiriamos pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programą, padėjo sustiprinti Programą administruojančių darbuotojų gebėjimus, susijusius su Programos įgyvendinimu, valdymu, kontrole ir vertinimu, ir numatyti būdus, kaip

50 efektyviau panaudoti techninės pagalbos lėšas administraciniams gebėjimams stiprinti, buvo atlikta internetinė Programą administruojančių ŽŪM ir NMA darbuotojų apklausa. Apklausos anketa buvo išplatinta visiems ŽŪM darbuotojams, 100 proc. arba iš dalies finansuojamiems techninės pagalbos lėšomis, ir NMA darbuotojams, kurių darbo užmokestis 100 proc. apmokamas iš techninės pagalbos lėšų (iš viso 377 darbuotojai). Apklausos klausimyną užpildė 162 darbuotojai (43 proc.), 137 respondentai (36 proc.) nurodė vykdantys Programos administravimo funkcijas. Toks respondentų aktyvumo lygis, lyginant su įprastais elektronių apklausų rezultatais, yra pakankamai aukštas, o atsakymų paklaida yra ±5,8 proc. Savęs įvertinimas (angl. self-evaluation) Siekiant sužinoti pagal IV krypties priemones paramą gavusių VVG nuomonę apie LEADER metodo įgyvendinimą, taikytas savęs įvertinimo (angl. self-evaluation) metodas. VVG administratoriams buvo išplatintas elektroninis klausimynas su klausimais apie vietos plėtros strategijų rengimą, įgyvendinimą, administracinius gebėjimus, LEADER metodo indėlį, skatinant vietos partnerystę tarp skirtingų sektorių, tarptautinį ir tarpteritorinį bendradarbiavimą, diskusijas su vietos valdžia, socialinių ryšių plėtrą, Programos III krypties tikslų pasiekimą. Savęs įvertinimą atliko 28 VVG atstovai (iš Lietuvoje veikiančių 51 VVG). Atliekant apklausas elektroniniu būdu, tokį respondentų aktyvumą (55 proc.) galima laikyti geru rezultatu 15, tačiau dėl mažos generalinės visumos atsakymų statistinė paklaida yra ±12,5 proc. Interviu Siekiant surinkti kokybinę informaciją apie Programos įgyvendinimo problemas, sėkmės ir nesėkmės veiksnius, priežastinius ryšius, administravimo sistemos efektyvumą, Programos įgyvendinimo rezultatyvumą, laukiamą poveikį ir naudą, paramos suderinamumą su kitomis programomis, buvo atliekami interviu su Programą administruojančių institucijų (ŽŪM, NMA) atstovais, Stebėsenos komiteto nariais, kitų suinteresuotų institucijų darbuotojais. Ši kokybinė informacija papildo antrinių informacijos šaltinių duomenis. Fokusuotos grupinės diskusijos Siekiant aptarti tarpinius vertinimo rezultatus, preliminarias išvadas ir rekomendacijas, buvo surengtos dvi fokusuotos grupinės diskusijos (viena skirta I ir II krypties priemonėms, o kita III ir IV krypties priemonėms). Diskusijų metu buvo siekiama aptarti tarpinius vertinimo rezultatus, pasiekti suinteresuotų asmenų sutarimą dėl vertinimo išvadų ir rekomendacijų Duomenų analizės metodai Intervencijos logikos analizė Programoje numatytos 27 priemonės (įskaitant ir Techninę pagalbą), kurios skirtos žemės ūkio ir kaimo plėtros problemoms spręsti bei konkretiems atskirų sektorių poreikiams tenkinti. Kiekvienos priemonės lygiu numatyti bendrieji, specialieji ir veiklos tikslai. Atskiroms priemonėms skirti indėliai (angl. input) (finansinė parama ir administraciniai indėliai), įgyvendinant konkrečius projektus, yra paverčiami pasiekimais (angl. output) ir taip pasiekiami konkretūs priemonių veiklos tikslai. Po kurio laiko pasiekimai virsta rezultatais, kurie turi atitikti specialiuosius tikslus. Galiausiai priemonės rezultatai virsta priemonių poveikiu, kuris turi atitikti priemonių bendruosius tikslus ir idealiuoju atveju turi patenkinti programavimo pradžioje identifikuotus poreikius. 15 Paprastai respondentų aktyvumas siekia proc. 50

51 Ryšių tarp Programos indėlių, pasiekimų, rezultatų ir poveikio analizė laikoma intervencijos logika. Atliekant tarpinį vertinimą, nagrinėta Programos ir atskirų jos priemonių intervencijos logika, siekiant nustatyti, ar pasiekti rezultatai ir poveikis atitinka indėlių ir pasiekimų mastą, ar suplanuotos intervencijos pasitvirtino ir neprarado savo aktualumo ir tinkamumo. Kiekvienos priemonės intervencijos logikos schemos pateikiamos 2 priede. Atvejo studijos ir geros praktikos pavyzdžių analizė Šios ataskaitos II dalyje pateikiamos kiekvienos Programos priemonės atvejo studijos, kuriose analizuojama priemonės intervencijos logika, įgyvendinimo eiga (fizinis ir finansinis rezultatyvumas, lyginant su kitų Programos/kitų konkrečios krypties priemonių vidurkiu), pasiekti rezultatai, juos lemiančios priežastys. Priemonių analizės rezultatai, identifikuoti geros praktikos pavyzdžiai, nustatytos bendros priemonių įgyvendinimo problemos leido pateikti atsakymus į apibendrinančius Programos lygmens vertinimo klausimus. Ekonometrinis modeliavimas Siekiant atsakyti į vertinimo klausimus, susijusius su paramos poveikio vertinimu, buvo taikomas ekonometrinio modeliavimo metodas. Atsižvelgiant į tai, kad reikia išsiaiškinti, kokiu mastu Programa padėjo įgyvendinti Bendrijos prioritetus, susijusius su atnaujinta Lisabonos strategija, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje, ekonometrinio modeliavimo metodas buvo taikomas paramos poveikiui BVP, darbo vietų kūrimui ir darbo našumui apskaičiuoti. Poveikis buvo modeliuojamas šalies ir sektorių (žemės ūkio ir miškininkystės bei maisto pramonės) mastu. Ekonometrinio modeliavimo rezultatai pateikiami šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. 2.4 DUOMENŲ IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI Siekiant atsakyti į vertinimo klausimus, buvo naudojami pirminių ir antrinių informacijos šaltinių duomenys. Antrinių šaltinių duomenys apima įvairius dokumentus ir informacijos šaltinius: statistinę informaciją, Programos priežiūros informaciją, ankstesnių Programos vertinimų ataskaitas ir pan. Pirminių šaltinių duomenys apima informaciją, surinktą vertinimo metu, atliekant apklausas, interviu, rengiant fokusuotas grupines diskusijas. Šiame poskyryje išvardijami pagrindiniai naudotų informacijos šaltinių tipai, o išsamus informacijos šaltinių sąrašas pateikiamas ataskaitos pabaigoje. Pirminiai šaltiniai: interviu, apklausos, fokusuotos grupinės diskusijos. Antriniai šaltiniai: ES paramos kaimo plėtrai strateginiai dokumentai Lietuvoje; ES teisės aktai ir strateginiai dokumentai; Lietuvos teisės aktai ir strateginiai dokumentai; Priežiūros informacija, statistiniai ir administraciniai duomenys; Aktualūs tyrimai ir vertinimai; Metodiniai dokumentai; Kitų ES fondų paramos teikimo Lietuvoje dokumentai; Specialiose interneto svetainėse pateikiama informacija. 2.5 PROBLEMOS IR APRIBOJIMAI, SUSIJĘ SU VERTINIMO METODIKA Atliekant Lietuvos kaimo plėtros metų programos tarpinį vertinimą, vertintojai susidūrė su keliomis metodologinėmis kliūtimis, kurios darė įtaką atliekamai analizei bei vertinimo išvadoms. 51

52 Pirmiausia vertintojai susidūrė su priežiūros duomenų prieinamumo ir kokybės problema. Paslaugų teikėjui pateiktose priežiūros duomenų lentelėse pateiktos informacijos nepakako išsamiems ir pagrįstiems atsakymams į vertinimo klausimus pateikti, kadangi kai kurie priežiūros duomenys nebuvo renkami Programoje nurodytais pjūviais. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi į NMA dėl papildomų vertinimui reikalingų duomenų pateikimo. Paminėtina, kad informacijos pateikimas vėlavo, o gautuose duomenyse pasitaikė daug netikslumų, kuriuos reikėjo kelis kartus koreguoti. Dėl priežiūros duomenų trūkumo vertintojai naudojo informaciją iš pirminių informacijos šaltinių interviu ir paramos gavėjų apklausų. Neturint visuminių paramos gavėjų duomenų ir siekiant užtikrinti vertinimo bei formuluojamų išvadų patikimumą, analizuojant vertinimo klausimus buvo stengiamasi remtis keliais informacijos šaltiniais (duomenų trianguliacija), t. y. apklausos būdu gauti rezultatai lyginami su prieinamais statistiniais duomenimis, kituose tyrimuose pateikiama informacija. Paminėtina, kad, siekiant surinkti kai kuriuos priežiūros duomenis, kurie reikalingi vertinimui, būtina atlikti specialius tyrimus. Pavyzdžiui, siekiant apskaičiuoti III krypties priemonėms nustatytus tokius rezultato rodiklius kaip Kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, dalis (proc.) nuo visų kaimo gyventojų arba Kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, duomenis reikia rinkti specialių tyrimų ar apklausų metu. 16 Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina peržiūrėti, kokių duomenų trūksta, siekiant apskaičiuoti rezultato rodiklius, ir užtikrinti, kad tokie duomenys būtų surinkti ir prieinami atliekant Programos baigiamąjį vertinimą. Be to, reikėtų užtikrinti aktyvesnį ŽŪM ir NMA bendradarbiavimą, siekiant, kad priežiūros duomenys būtų renkami Programos vertinimui reikiamais pjūviais. Antra, vertintojai susidūrė su konteksto rodiklių nustatymo problema, kadangi buvo sudėtinga nustatyti daugelio Programoje pateikiamų pradinės padėties rodiklių dinamiką vertinamuoju laikotarpiu. Statistikos departamentas nerenka informacijos apie kai kuriuos Programos konteksto rodiklius arba renka juos ne kiekvienais metais. Pavyzdžiui, ūkių struktūros pokyčiai nustatomi pagal ūkininkų apklausų duomenis, tačiau apklausos rengiamos tik kas dveji metai. Dėl šios priežasties sudėtinga gauti duomenis apie ūkių struktūros kaitą kiekvienais metais. Siekiant užpildyti duomenų spragas, buvo kreiptasi į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą. Be to, nepavyko rasti duomenų apie pradinės padėties rodiklį, susijusį su mažiau palankių ūkininkauti vietovių (MPŪV) plotu ir žemės ūkio naudmenų, priklausančių šioms vietovėms, plotu. Dėl šios priežasties buvo sudėtinga įvertinti kaip kurių priemonių, pavyzdžiui, Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės), poveikį. Trečia, pasireiškė priežiūros rodiklių tikslinių reikšmių apibrėžimo problema, kuri buvo ypač aktuali poveikio rodiklių atveju. Pavyzdžiui, Programoje vienoms I krypties priemonėms numatytą rodiklį Ekonomikos augimas prašoma išreikšti perkamosios galios standartu (toliau PGS), o kitoms toks reikalavimas jau nėra keliamas. III ir IV krypties priemonėms Ekonomikos augimą reikia matuoti procentinės išraiškos pokyčiu. Paminėtina, kad ne visada laikomasi CMEF rekomenduojamos priežiūros rodiklių faktinių reikšmių pasiekimo apskaičiavimo metodikos. Netinkamas vertinimo rodiklių apskaičiavimas daro įtaką vertinimo rezultatams. Siekdama didesnio aiškumo bei vadovaudamasi EK rekomendacijomis, Žemės ūkio ministerija atliko rodiklių peržiūrą ir šeštuoju Programos pakeitimų paketu pateikė EK pasiūlymus dėl visų priemonių priežiūros rodiklių pakeitimo (pagal CMEF reikalavimus patikslinti rodikliai bei jų matavimo vienetai, peržiūrėti kiekybiniai tikslai ir kt.). Pakankamai daug pakeitimų buvo susiję su 16 Paminėtina, kad jau vykdomas tyrimas, kurio metu bus apskaičiuotos atitinkamos rodiklių reikšmės m. laikotarpiu ir planuojama analogišką užsakyti m. laikotarpiui. 52

53 poveikio rodikliais, kadangi buvo nustatytos vienodos poveikio rodiklių reikšmės skirtingoms priemonėms, patikslinti jų matavimo vienetai, peržiūrėti kiekybiniai uždaviniai ir kt. Ketvirta, pasireiškė poveikio rodiklių apskaičiavimui reikiamų duomenų trūkumo problema. Viena vertus, tokiems aplinkosauginiams poveikio rodikliams kaip Biologinės įvairovės išsaugojimas, Vandens kokybės pagerėjimas, Klimato kaitos sumažinimas, Didelės gamtinės vertės dirbamos žemės ir miško plotų išsaugojimas apskaičiuoti Programos lygiu turi būti atliekami specialūs tyrimai. Remiantis vertintojams prieinamais duomenimis, galima identifikuoti tik šių rodiklių kaitos nacionalines tendencijas, kurių analizė pateikiama šios ataskaitos 3.1 skyriuje. Paminėtina, kad buvo užsakytas vienas specialus Paukščių populiacijos žemės ūkio naudmenose tyrimas, kurio rezultatai aktualūs, vertinant Programos poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui. Kita vertus, atsižvelgiant į Programos įgyvendinimo eigą, specialius poveikio tyrimus atlikti kol kas nėra tikslinga, nes intervencijų poveikis dar nepasireiškė. Paminėtina, kad dėl duomenų trūkumo buvo sudėtinga apskaičiuoti ir Darbo našumo poveikio rodiklį, kuris skaičiuojamas kaip realiosios pridėtinės vertės pokyčio, nulemto Programos intervencijų, ir metinio darbo vieneto (toliau MDV) santykis. Pavyzdžiui, sunku apskaičiuoti darbo našumo padidėjimą atskirai žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriuose, kadangi Statistikos departamente nėra pateikiami ketvirtiniai duomenys apie šiuose sektoriuose sukurtą pridėtinę vertę, kurie reikalingi ekonometriniam modeliavimui. Dėl šios priežasties modeliuojant galima apskaičiuoti tik realiosios pridėtinės vertės pokytį žemės ir miškų ūkio sektoriuose kartu. Statistikos departamentas atsisakė duomenų kaupimo ir rodiklių skaičiavimo tam tikrais pjūviais (dėl sudėtingos metodikos), o Programoje vis dar numatyti rodikliai, kuriuos reikia skaičiuoti pagal senąją metodiką. Penkta, vertintojai susidūrė su Programos poveikio vertinimo problema, kadangi, remiantis CMEF, daugelis tarpinio vertinimo klausimų orientuota į poveikio vertinimą. Vis dėlto daugelio priemonių atveju poveikis dar negali būti matuojamas (per trumpas vertinimo laikotarpis, kai kurių priemonių įgyvendinimas dar neprasidėjęs). 53

54 3 POLITINIAI, EKONOMINIAI, SOCIALINIAI IR APLINKOSAUGINIAI POKYČIAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU B.1.1. Kaip keitėsi socialinė, ekonominė ir aplinkosauginė situacija (Programos pradinės padėties konteksto rodiklių pokyčiai) metais? B.1.2. Kaip ir kiek socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius pokyčius įtakoja Programos įgyvendinimas ir kaip jie įtakojo Programos įgyvendinimą? 3.1 EKONOMINIAI, SOCIALINIAI IR APLINKOSAUGINIAI POKYČIAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU Ekonominė situacija Lietuvos žemės ūkio sektoriaus plėtra m. buvo labai sparti, kaip ir viso ūkio plėtra, kuri buvo viena iš sparčiausių tarp ES valstybių. Kiti ūkio sektoriai augo kiek smarkiau, todėl žemės ūkio sektoriaus sukuriama BPV dalis bendroje ūkio struktūroje, lyginant su ankstesniais metais, mažėjo: 2007 m., lyginant su 2006 m., sumažėjo 0,4 proc. (žr. 1 paveikslą) m. laikotarpiu, lyginant su ankstesniais periodais, žemės ūkio sukuriama BPV dalis augo (2008 m., lyginant su 2007 m., išaugo 0,5 proc., o 2009 m., lyginant su 2007 m., 0,3 proc.). Tai daugiausiai lėmė ekonomikos sunkmetis, dėl kurio stipriai sumažėjo kitų ūkio sektorių sukuriama pridėtinė vertė. 1 paveikslas. Bendroji pridėtinė vertė (BPV) pagal ūkio sektorius Šaltinis: Statistikos departamentas Pastaba: Pirminis sektorius žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė; antrinis sektorius pramonė; tretinis sektorius paslaugos. Nuo žemės ūkio sektoriaus priklauso didžiausios šalies pramonės šakos maisto pramonės gamybos ir eksporto plėtra. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m., lyginant su 2008 m., žemės ūkio produktų supirkimo kainos krito 22 proc. Ryškiausiai net trečdaliu smuko pieno supirkimo kaina. Pieno gamintojų padėties nepagerino ir 2009 m. vasario mėn. EK padidintos eksporto subsidijos į trečiąsias šalis. Siekdama spręsti mažų pieno ūkių problemą, Žemės ūkio ministerija skatina ir remia pieno gamintojų kooperaciją. EK 2009 m. patvirtino Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą, kad kooperatinėms pieno perdirbimo įmonėms pagal Programos priemones būtų skirta 14,7 mln. EUR (50,8 mln. Lt). Šios lėšos yra dalis ES skiriamų papildomų lėšų Europos ekonomikos atkūrimo planui. 54

55 Vertinant absoliučiais skaičiais, žemės ūkio ir su juo susijusio maisto pramonės sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė analizuojamu laikotarpiu nuolat augo, o m. šis sektorius buvo atsparesnis ekonominei krizei nei dauguma kitų Lietuvos ūkio sektorių m. žemės ūkio sektoriaus sukuriama BPV augo 25,16 proc., kai pramonės sektoriaus tik 8,83 proc., o paslaugų sektoriaus 13,92 proc m. žemės ūkio sukuriama BPV mažėjo 20,54 proc., o pramonės sektoriaus 29,75 proc. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 2008 m. išaugo 9,63 proc., o 2009 m. sumažėjo tik 7,21 proc. Tokią situaciją daugiausiai lėmė tai, kad sektorius gamina pirmo būtinumo prekes ir jų paklausa net ekonominio sunkmečio sąlygomis Lietuvoje ir pagrindinėse eksporto rinkose krito ne taip stipriai, kaip kitų prekių ar paslaugų, ir tai, kad sektorius naudojasi ES parama, kuri padeda stiprinti konkurencingumą trečiųjų šalių gamintojų atžvilgiu. Analizuojamu laikotarpiu žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių pridėtinės vertės augimui teigiamą įtaką darė ankstesnio programavimo laikotarpio ES paramos lėšomis atliktos investicijos į sektorių konkurencingumo stiprinimą, o taip pat jau pasireiškė ir pirmieji m. paramos impulsai. Pagal Programą per m. buvo išmokėta beveik 501 mln. EUR (įskaičiuojant techninės pagalbos lėšas). Daugiausiai lėšų buvo išmokėta pagal Programos I krypties priemones (268,43 mln. EUR, t. y. 53,6 proc. visos vertinamuoju laikotarpiu išmokėtos paramos) ir II krypties priemones (191,64 mln. EUR, t. y. 38,2 proc. visų m. laikotarpiu išmokėtų paramos lėšų), todėl kitų dviejų krypčių poveikis analizuojamiems sektoriams kol kas nebuvo ekonomiškai ir statistiškai reikšmingas (pagal III ir IV kryptis kartu išmokėta tik 3,18 mln. EUR). Suskirsčius visas Programos priemones į keturis ekonominę interpretaciją turinčius rodiklius (a) investicijas į fizinį kapitalą, (b) investicijas į viešąją infrastruktūrą, (c) investicijas į žmogiškąjį kapitalą bei (d) tiesiogines išmokas ir kompensacijas, matyti, kad tiek ankstesniu programavimo laikotarpiu, tiek analizuojamu laikotarpiu didžioji intervencijų dalis buvo nukreipta į fizinį kapitalą (76,6 proc.) ir kompensacijas (20,1 proc.). Taigi didžiausias pirminis impulsas žemės ūkio ir maisto pramonės rodikliams šiuo laikotarpiu buvo jaučiamas būtent per fizinį kapitalą. Plačiau Programos įtaka žemės ūkio ir maisto pramonės rodikliams aptariama III dalies 12.1 poskyryje. 2 paveikslas m. ir m. ES paramos pasiskirstymas pagal investicijų tipus Šaltinis: sudaryta vertintojų. Socialinė situacija Lietuvos kaimo socialinė raida m. pasižymėjo panašiais pokyčiais kaip ir visoje Lietuvoje. Kaime 2009 m. pradžioje gyveno 32,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Iš esmės, kaime gyvenančių gyventojų dalis išliko stabili per visą analizuojamą laikotarpį (detaliau žr. 11 lentelę), 55

56 kadangi gyventojų skaičiaus kitimas tiek kaime, tiek mieste vyko pagal tas pačias tendencijas. Šis rodiklis kito dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos, be to, šio rodiklio dinamikai įtaką darė ir vidaus bei tarptautinė gyventojų migracija. Pavyzdžiui, mieste 2009 m. neto migracija buvo daugiau nei 2 kartus didesnė nei kaime (detaliau žr. 12 lentelę), tačiau santykinai išvykusiųjų iš kaimo dalis buvo didesnė. Tai lėmė, kad bendras gyventojų skaičius kaime yra tris kartus mažesnis nei mieste. Pagrindine neigiamos neto migracijos priežastimi analizuojamu laikotarpiu išliko nuo narystės ES paspartėję emigracijos srautai. 11 lentelė. Pagrindiniai socialiniai rodikliai kaime Rodiklis Matavimo 2006 m m m m. vienetas Kaimo gyventojai proc. 32,7 32,6 32,6 32,6 Užimtųjų skaičius žemės ūkio, medžioklės ir tūkst. asm. 183,9 156,9 119,8* 130,5* miškininkystės sektoriuose Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sektoriuje proc. 8,6 7,4 6,0 6,7 dirbantys asmenys Ilgalaikiai bedarbiai (lyginant su dirbančių gyventojų skaičiumi) proc. 2,6 1,4 1,3 3,7 *2008 m. ir 2009 m., apskaičiuojant užimtųjų skaičiaus rodiklį, dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos buvo įtraukiamas ir užimtųjų žuvininkystės sektoriuje skaičius m. ir 2007 m. žuvininkystės sektoriuje dirbantys asmenys buvo išskiriami atskirai m. žuvininkystėje užimtų žmonių skaičius siekė 2,7 tūkst., o 2007 m. 2,6 tūkst. Šaltinis: Statistikos departamento leidiniai Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas m. bei Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 2009 m. 12 lentelė. Vidaus ir tarptautinė gyventojų migracija 2009 m. Vietovė Matavimo Atvykusių skaičius Išvykusių skaičius Neto migracija vienetas Mieste vnt Kaime vnt Iš viso vnt Šaltinis: Statistikos departamentas Užimtųjų ir samdomųjų darbuotojų skaičius žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje nuo 2006 m. iki 2009 m. sumažėjo 27 proc. (nuo 207,9 iki 153,2 tūkst.), tačiau 2009 m., lyginant su 2008 m., užimtųjų ir samdomųjų darbuotojų skaičius šiame sektoriuje vėl išaugo beveik 10 proc. (nuo 140 iki 153,2 tūkst.). Teigiamą poveikį užimtumui turėjo ir Programos intervencijos. Vertinimo metu atlikto ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, kad per analizuojamą laikotarpį paramos lėšų dėka pavyko sukurti arba išsaugoti 427 darbo vietas maisto pramonėje ir 670 samdomų darbuotojų darbo vietų žemės ūkyje. Kita vertus, augant našumui, užimtųjų ir samdomųjų skaičiaus mažėjimas yra neišvengiamas, tačiau pats našumo augimas priklauso nuo to, kaip žemės ūkiui pavyks išlaikyti ir net pritraukti naujų aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl pozityviai vertintinas faktas, kad naujų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo tendencijos kaime analizuojamu laikotarpiu buvo teigiamos, kadangi suaugusiųjų (15 metų ir vyresnių), įgijusių profesinį ir aukštąjį (įskaitant aukštesnįjį) išsilavinimą, dalis augo m. įgijusių aukštąjį (įskaitant aukštesnįjį) išsilavinimą asmenų dalis sudarė 10 proc., o 2008 m. 11,7 proc. (išaugo 1,7 proc.) m. rodiklis sumažėjo iki 10,9 proc., nors, lyginant su 2006 m., liko 0,9 proc. didesnis (detaliau žr. 13 lentelę). 13 lentelė. Proc. suaugusiųjų įgijusių profesinį ir aukštąjį išsilavinimą Rodiklis 2006 m m m m. Proc. suaugusiųjų (15 metų ir vyresnių) įgijusių profesinį ir aukštąjį (įskaitant aukštesnįjį) išsilavinimą Šaltinis: Statistikos departamentas Aukštasis 10 proc., profesinis 16 proc. 56 Aukštasis 10,5 proc., profesinis 16,4 proc. Aukštasis 11,7 proc., profesinis 16,6 proc. Aukštasis 10,9 proc., profesinis 17,4 proc.

57 Vertinant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje dirbančių asmenų procentinę dalį, matyti lėto mažėjimo tendencijos m. šis rodiklis siekė 8,6 proc., 2007 m. 7,4 proc., o 2008 m. sumažėjo iki 6 proc m. jis paaugo ir siekė 6,7 proc. Šį augimą galėjo nulemti pasaulio ekonomikos krizė, kuri žemės ūkio ir, miškininkystės sektoriuje pasireiškė ne taip smarkiai kaip kituose sektoriuose. Nuo 2006 m. metų ilgalaikio nedarbo lygis 17 kaime, kaip ir visoje šalyje, mažėjo (2006 m. jis sudarė 2,6 proc., 2007 m. 1,4 proc., o 2008 m. 1,3 proc.). Tam prielaidas sudarė įspūdinga visų pagrindinių Lietuvos ūkio sektorių plėtra, ekonominio augimo skverbimasis į periferiją bei narystės ES efektas. Lyginant su bendru šalies nedarbo lygiu, kaime šis rodiklis buvo geresnis (pvz., 2006 m. Lietuvoje nedarbo lygis buvo 5,6 proc., 2007 m. 4,3 proc., o 2008 m. 5,8 proc.), tačiau tam įtakos turėjo vidinė bei išorinė kaimo gyventojų migracija m., lyginant su 2008 m., ilgalaikis nedarbo lygis kaime išaugo 2,4 procentiniais punktais (detaliau žr. 11 lentelę) ir sudarė 3,7 proc. Šis augimas buvo nulemtas pasaulinės ekonomikos krizės sukeltų pasekmių. Rodiklio augimas rodo, kad kaime ypač svarbu skatinti darbo vietų kūrimą ir alternatyvių verslų steigimąsi. Vertinant gyventojų amžiaus struktūrą kaime, galima daryti išvadą, kad analizuojamu laikotarpiu buvo matyti pakankamai nedidelės gyventojų senėjimo kaime tendencijos. Gyventojų iki 14 m. amžiaus kaime dalis nuo 18,1 proc m. mažėjo ir 2009 m. sudarė 16,3 proc. (sumažėjo 1,8 procentinio punkto), gyventojų nuo 15 iki 59 m. amžiaus kaime dalis augo nuo 58,6 proc m. iki 60,8 proc m. (išaugo 2,2 procentinio punkto), o gyventojų, vyresnių nei 60 m. amžiaus, analizuojamu laikotarpiu sumažėjo nuo 23,3 proc. iki 22,8 proc. (sumažėjo 0,5 procentinio punkto) (žr. 14 lentelę). Šių rodiklių kaitą lėmė tiek neigiama natūrali gyventojų kaita, tiek ir intensyvi emigracija. 14 lentelė. Gyventojų amžiaus struktūra kaime Rodiklis Matavimo 2006 m m m m. vienetas 0 14 metų amžiaus proc. 18,1 17,4 16,7 16, metų amžiaus proc. 58,6 59,5 60,4 60,8 60 metų ir vyresnių proc. 23,3 23,1 22,9 22,8 Šaltinis: Statistikos departamentas Aplinkosauginė situacija Analizuojamu laikotarpiu į paviršinius vandenis su nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekis tolygiai mažėjo (detaliau žr. 15 lentelę). BDS 7 18 išmetimas analizuojamu laikotarpiu sumažėjo nuo 3.421,7 t iki 1.784,8 t (sumažėjo 1.672,9 t), skendinčiųjų medžiagų išmetimas sumažėjo 1.011,6 t (nuo 4.344,9 t iki 3.323,3 t), o išmetami bendrojo azoto kiekiai sumažėjo nuo 2.819,2 t iki 1.978,8 t (sumažėjo 840,4 t). Lemiamą reikšmę išleidžiamų teršalų mažėjimui turėjo nuotekų valymo įrenginių išvalymo efektyvumo pagerėjimas. Paskutinių dvejų metų taršos sumažėjimą nulėmė paleisti nauji Kauno miesto valymo įrenginiai ir rekonstruoti Panevėžio valymo įrenginiai m., lyginant su 2007 m., metinis pagrindinių teršalų kiekis, išleistas iš Kauno nuotekų valymo įrenginių, vidutiniškai sumažėjo apie 80 proc., iš Panevėžio nuotekų valymo įrenginių apie 70 proc. 17 Ilgalaikiai bedarbiai bedarbiai, ieškantys darbo vienerius metus ir ilgiau. 18 Biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras (BDS 7 ) pagrindinis organinių medžiagų kiekį upių vandenyje nusakantis rodiklis. Jis parodo ištirpusio deguonies kiekį, reikalingą vandenyje esančioms organinėms medžiagoms biochemiškai oksiduoti. Organinės medžiagos į upes patenka su gamybinėmis ir buitinėmis nuotekomis, taip pat gausūs šių medžiagų kiekiai susidaro eutrofikuotose upėse vandens augmenijos irimo procesų metu. Upės vandens teršimas organinėmis medžiagomis blogina cheminę, biologinę ir mikrobiologinę vandens kokybę ir neigiamai veikia vandens aplinkos biologinę įvairovę. 57

58 15 lentelė. Iš sutelktosios taršos šaltinių į vandens telkinius patekę teršalų kiekiai Rodiklis Matavimo vienetas 2006 m m m m. BDS 7 t 3.421, , , ,8 Skendinčiosios medžiagos t 4.344, , , ,3 Bendrasis azotas t 2.819, , , ,8 Bendrasis fosforas t 336,8 302,7 241,9 186,5 Nafta ir jos produktai t 58,8 62,3 46,1 40,5 Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra Su į paviršinius vandenis patenkančių cheminių medžiagų kiekiu yra susijęs Programos poveikio rodiklis Maistinių medžiagų balanso pokytis. Siekiant nustatyti Programos priemonių poveikį maistinių medžiagų balanso pokyčiams, EK metodiniuose dokumentuose rekomenduojama atlikti specialų tyrimą, kurio rezultatai galėtų būti naudojami, atsakant į vertinimo klausimus. Tačiau tokį tyrimą atlikti kol kas nėra tikslinga dėl trumpo Programos įgyvendinimo laikotarpio (per kurį poveikis dar nespėjo pasireikšti), todėl tarpiniame vertinime gali būti įvertintos nacionalinės tendencijos. Remiantis Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos pateiktais duomenimis, nitratų koncentracijai vandenyje didelę įtaką daro azoto trąšos. Ši problema yra aktuali būtent žemės ūkio paskirties žemėje, kuri nuolat tręšiama mineralinėmis trąšomis. Natura 2000 teritorijose, kur taikomi žemės ūkio veiklos apribojimai, į požeminius vandenis išplaunama mažiau įvairių medžiagų. Patręšus žemės ūkio augalus 111 kg ha 1 azoto norma, fosforo ir kalio trąšų fone, 40 cm gylyje įrengtų lizimetrų vandenyje nitratų koncentracija padidėjo 69 mg l 1, o padidinus azoto trąšų normą iki 222 kg ha mg l 1 ir siekė atitinkamai 107 bei 185 mg l 1, tai yra iš vieno ha išplauta 137 ir 236 kg NO 3. Detalesnė informacija apie mineralinių trąšų poveikį nitratų išplovimui pateikiama 16 lentelėje. 16 lentelė. Mineralinių trąšų poveikis nitratų išplovimui Vidutinė trąšų 2007 m m m m. norma kg ha -1 kg ha -1 N P 2 O 5 K 2 O ,4 37,7 53,6 48, ,4 102,9 140,4 136, ,7 123,7 177,4 236,2 Šaltinis: Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorija Fosfatų išplovimui didelę įtaką darė fosforo trąšos, o dalis augalų nepasisavintų fosforo trąšų turėjo tendenciją migruoti gilyn. Nors fosforas yra nejudrus elementas, tačiau tyrimai rodo, kad ilgą laiką periodiškai tręšiant dirvožemis palaipsniui buvo prisotintas šio elemento, o augalų nepasisavinto, migruojančio gilyn į podirvį fosforo kiekis kaskart didėjo. Kasmet vidutiniškai išbėrus 96 kg ha 1 P 2 O 5 azoto ir kalio trąšų fone, jo migracijos nuostoliai siekė apie 2 kg ha 1, išbėrus 192 kg ha 1 apie 4 kg ha 1, o netręštame dirvožemyje tik apie 0,2 kg ha 1. Detalesnė informacija apie mineralinių trąšų poveikį fosfatų išplovimui pateikiama 17 lentelėje. 17 lentelė. Mineralinių trąšų poveikis fosfatų išplovimui Vidutinė trąšų 2007 m m m m. norma kg ha -1 kg ha -1 N P 2 O 5 K 2 O ,24 0,18 0,08 0, ,69 0,57 0,73 1, ,31 2,56 0,78 4,04 Šaltinis: Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorija 58

59 Paminėtina, kad vertinimo metu svarbu atsižvelgti į išorinius veiksnius, kurie gali daryti įtaką maistinių medžiagų balanso pokyčiams (pavyzdžiui, dirvos kokybė, klimato sąlygos, specifinės ūkio charakteristikos, specializacija). Teigiamus maistinių medžiagų balanso pokyčius skatina žemės apželdinimas mišku, kadangi, planuojant žemę apželdinti mišku, nustatomi tinkamiausi apželdinti plotai, be to, taikomi vandens kokybės kriterijai. Pavyzdžiui, vietovės, kuriose požeminio vandens ištekliai yra labiausiai jautrūs žemės ūkio veiklos keliamai taršai, yra priskiriamos prie tokių, kuriose turėtų būti skatinamas miško veisimas. Miškų veisimas ir tinkama jų priežiūra užtikrina maistinių medžiagų balansą dirvoje, mažina dirvos erozijos procesus. Apsodinant žemę mišku, joje nėra vykdoma ūkinė veikla ir į dirvą patenka mažiau kenksmingų azoto junginių, kurie dėl dirvos erozijos gali atsidurti vandens telkiniuose. Be to, dėl dirvos erozijos daugiausiai nukenčia būtent žemės ūkio paskirties žemė, kadangi įveistas miškas, kaupdamas drėgmę, apsaugo žemę nuo sausrų ir dirvų erozijos, sulaiko ir absorbuoja daugelį žmogaus veiklos teršalų. Remiantis Valstybinio žemėtvarkos instituto duomenimis, bendras erozijos paveiktas žemės plotas Lietuvoje siekia 730,9 tūkst. ha, iš kurių 609,0 tūkst. ha sudaro žemės ūkio paskirties žemės 46,9 tūkst. ha miškai ir kiti miškingi plotai, 75,0 tūkst. ha atviri plotai. Atsižvelgiant į statistinius duomenis, galima teigti, kad miškuose yra mažiausiai dirvos erozijos pažeistų plotų, todėl miškingumo didėjimas neišvengiamai prisideda prie teigiamų maistinių medžiagų balanso pokyčių. Didėjant miškų plotui, auga ir medienos atliekų bei medžio žaliavų pasiūla, todėl sudaromos geresnės sąlygos didinti atsinaujinančios energijos gamybą. Siekiant prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, Programoje numatytas rodiklis Atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas, matuojamas naftos ekvivalento vienetais. Tikimasi, kad iki 2013 m. atsinaujinančios energijos gamyba iš medienos, jos atliekų ir medžio žaliavų turi siekti 8 proc. arba 850 naftos ekvivalento vienetų. Tokia pati poveikio rodiklio reikšmė yra nustatyta visoms II krypties priemonėms, kadangi jo siekiama Programos lygiu. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad atsinaujinančios energijos gamybai turi būti išnaudotas visas ekonomiškai pateisinamas miško atliekų potencialas, tokiu būdu didinant vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių dalį pirminiame energijos balanse (2005 m. ši dalis siekė 10,8 proc.). 19 Siekiant nustatyti Programos poveikį atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimui, EK metodiniuose dokumentuose rekomenduojama atlikti specialius tyrimus. Kadangi tokius tyrimus atlikti po trejų Programos įgyvendinimo metų yra dar ankstoka, tarpinio vertinimo metu galima tik apžvelgti nacionalines tendencijas ir patikrinti Programos kiekybinių tikslų relevantiškumą. Žinant 2009 m. statistiką (žr. 18 lentelę) ir Programos mastu nustatytą poveikio rodiklį (pasiekti, kad atsinaujinančios energijos gamyba iš medienos, jos atliekų ir medžio žaliavų sudarytų 850 naftos ekvivalento vienetų), galime apskaičiuoti, kad 2009 m. pabaigoje jau buvo pasiekta 97 proc. planuoto tikslo, nors Programos remiamose priemonėse, susijusiose su miškininkystės sektoriumi, buvo padaryta ribota pažanga. Todėl rekomenduotina šiam poveikio rodikliui nustatyti ambicingesnį kiekybinį tikslą. 18 lentelė. Rodiklio Atsinaujinančios energijos gamyba dinamika m. Matavimo vienetai Pradinis rodiklis 2007 m m m. Bioetanolis Kt (naftos 9,6 11,1 15,8 Biodyzelinas ekvivalento 21,9 57,1 92,5 0,69 Malkos ir vienetai) 728,7 761,6 820,5 medienos atliekos Šaltinis: Statistikos departamentas 19 Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X

60 Augant šalies ekonomikai ir didėjant energijos poreikiui, palaipsniui didėja ir išmetamas į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Įvertinus per laikotarpį išaugusius vidutinius metinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir bendrojo vidaus produkto augimo tempus, galima teigti, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didėjo dvigubai lėčiau nei augo ekonomika. Atskirų ūkio sektorių į atmosferą išmetamų teršalų kiekis kito nevienodai: dėl platesnio principo teršėjas moka taikymo pramonės sektoriuje tarša mažėjo, o transporto sektoriuje dėl degalų sąnaudų augimo padidėjo, taip pat padidėjo ir transporto išmetamų teršalų kiekis. Kita vertus, itin sparčiai per šį laikotarpį didėjo biodegalų sąnaudos transporto sektoriuje, o jų dalis 2008 m. jau sudarė 4,2 proc. Pozityvūs pokyčiai analizuojamu laikotarpiu vyko ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių srityje m. pagamintos energijos balanse 4,3 proc. elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Žemės ūkio paskirties žemės ir miško žemės plotas išliko stabilus visu analizuojamu laikotarpiu (detaliau žr. 19 lentelę). Žemės ūkio paskirties žemės plotas 2006 m. buvo ha, 2009 m ha. Miško paskirties žemės plotas 2006 m. sudarė ha, o 2009 m ha. Analizuojamu laikotarpiu tolygiai augo vidutinis metinis miško ir kitų miškais apaugusių plotų rodiklis: 2006 m. šis rodiklis išaugo ha, 2007 m ha, 2008 m ha, o 2009 m ha. Šis rodiklis daugiausia didėjo pelkių ir žemės, nenaudojamos žemės ūkiui, sąskaita. Teritorijų dalis, priskiriama Natura 2000 tinklui, m. augo (nuo ha 2006 m. iki ha 2008 m.), o 2009 m., lyginant su 2008 m., sumažėjo ha. Rodiklis sumažėjo dėl to, kad 2008 m. buvo patikslintos Žagarės regioninio parko, Anykščių regioninio parko bei Ūlos kraštovaizdžio draustinio ribos. 19 lentelė. Pagrindiniai aplinkos rodikliai Rodiklis Matavimo vienetas Bendras žemės plotas: mln. ha 6,53 6,53 6,53 6,53 iš jų žemės ūkio tūkst. ha 3.954, , , ,5 iš jų miško tūkst. ha 1.972, , , ,6 Vidutinis metinis miško ir kitų miškais apaugusių plotų padidėjimas tūkst. ha Teritorijos dalis, priklausanti Natura 2000 tūkst. ha 784,7 811,7 813,4 783,9 tinklui Pievos ir natūralios ganyklos tūkst. ha 42,1 830,5 783,1 - Pelkės tūkst. ha ,9 118,2 - Didelės gamtinės vertės miškai tūkst. ha - 634,9 631,9 - Šaltiniai: 1) Statistikos departamentas; 2) Valstybinė miškų tarnyba; 3) LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 m. pažangos ataskaita, 2010 m. birželis Saugomose teritorijose ir jų buferinėse zonose buvo 605 tūkst. ha miško žemės. Dar 327 tūkst. ha miško žemės plote ūkinė veikla buvo vienaip ar kitaip ribojama. Šį plotą sudarė: 103 tūkst. ha miško žemės, kuri pateko į Natūra 2000 teritorijas ar juose buvo įsteigtos kertinės buveinės, saugomi Raudonosios knygos objektai, bei 224 tūkst. ha II III grupės miško žemės, kuri nepateko į jokias saugomas ir kitas gamtiniu požiūriu svarbias teritorijas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad pakankamai didelė ES finansinė parama, teikiama iš EŽŪFKP, Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo, taip pat teisinis reguliavimas (visų pirma, apyvartinių taršos leidimų sistemos įdiegimas, saugomų teritorijų sistemos plėtra) analizuojamu laikotarpiu užtikrino pakankamai gerus aplinkosauginius rodiklių rezultatus. 60

61 3.2 POLITINIAI POKYČIAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU Nacionalinės politikos pokyčiai Plėtojant žemės ūkio politiką m. laikotarpiu, didelis dėmesys buvo skiriamas kooperacijos plėtrai m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymas, 20 kuriuo palengvinta kooperatyvų pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais tvarka, sudarytos palankesnės sąlygos steigtis kooperatyvų susivienijimams. Siekiant skatinti kooperacijos plėtrą kaimo teritorijoje (ūkininkai, dalyvaudami kooperatyvų veikloje, gali racionaliau tvarkyti gamybą ūkiuose, naudingiau parduoti juose gaminamus produktus), 2008 m. parengtos ir su EK suderintos Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti taisyklės. 21 Ši valstybės pagalba skirta padėti naujai įsikūrusiems kooperatyvams sustiprėti, samdytis profesionalius vadovus, buhalterius, vadybininkus, įsigyti organizacinei ir gamybinei veiklai būtinų pastatų, biuro technikos ir pan. Pagal minėtas taisykles m. laikotarpiu iš viso 15 kooperatyvų patvirtinti valstybės pagalbos gavėjais. Tai turėjo įtakos jų galimybėms pasinaudoti Programos parama, kadangi, gaudami minėtą valstybės pagalbą, kooperatyvai galėjo geriau pasirengti dalyvauti Programos priemonėse. Kooperacijos plėtrai remti, skatinant investicijas, skirtos Programos I krypties priemonės Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (pirmoji veiklos sritis Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara ), Žemės ūkio valdų modernizavimas (antroji ir trečioji veiklos sritys), kuriose kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) numatyti prioritetai. Pajamų palaikymo politikos srityje nuo 2004 m. taikoma vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schema, pagal kurią ES tiesioginės išmokos mokamos už deklaruojamą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio. Be minėtų išmokų, nuo 2004 m. žemdirbiams mokamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos m. palaipsniui pradėtas įgyvendinti paramos atsiejimo nuo gamybos principas tiesioginės išmokos nėra siejamos su gamybos apimtimis paraiškos teikimo metais, kaip buvo ankstesniais metais, o priklauso nuo gamybos apimčių pasirinktu istoriniu laikotarpiu. 22 Tiesioginių išmokų atsiejimo politikos poveikis pasireiškia tuo, kad ūkio subjektų sprendimai tampa mažiau priklausomi nuo tam tikrai ūkininkavimo krypčiai teikiamos paramos ir juos dažniausiai lemia rinkos sąlygos. Atsižvelgiant į nepalankią rinkos situaciją, 2008 m. papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už pieną padidintos iki didžiausio leistino tiesioginių išmokų dydžio nuo planuotų 15,3 EUR/t iki 25,2 EUR/t pieno. 23 Tiesioginės paramos masto didėjimas (taip pat ir naujojo m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros priemonių pradžia, palankios m. žemės ūkio produkcijos kainos) 2008 m. lėmė spartų jaunųjų ūkininkų skaičiaus augimą, taip pat ūkių plėtrą ir naudojimąsi Programos parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui bei žemės ūkio valdų modernizavimui m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas Nr. I-164. Valstybės žinios, 1993, Nr (aktuali redakcija, ) m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-168 Dėl valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti taisyklės. Valstybės žinios, 2008, Nr (aktuali redakcija, ). 22 Už bulius vidutinis bulių skaičius, laikytas pareiškėjo m. laikotarpiu, už karves žindenes 2007 m. kovo 31 d., už paskerstus galvijus m. vidutinis paskerstų galvijų skaičius, pienui už 2006 m. balandžio 1 d m. kovo 31 d. kvotiniais metais pristatytą pieno kiekį nacionalinės kvotos ribose, už pasėlius 2006 m. 23 Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2008 metų pažangos ataskaita m. birželis. P

62 Siekiant sudaryti prielaidas ir numatyti priemones žemės konsolidacijai, 24 užtikrinant racionalų žemės naudojimą ir infrastruktūros plėtrą kaimo gyvenamosiose vietovėse, 2008 m. parengta ir patvirtinta Nacionalinė žemės konsolidacijos strategija. 25 Ją įgyvendinant buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti ir pagal Programos priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra veiklą Žemės konsolidacija teikiama parama, kuri susijusi su kitomis Programos priemonėmis (pavyzdžiui, Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir pan.). Siekiant sureguliuoti laisvos valstybinės žemės pardavimo procesą, m. laikotarpiu buvo pakoreguoti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą reglamentuojantys teisės aktai: pakeistas 2003 m. priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, 26 kuris reglamentavo laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą ir numatė valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę; patvirtintas LR Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos pakeitimo projektas, 27 reglamentuojantis naujų minėto įstatymo nuostatų taikymą. Šiais teisės aktais įtvirtinta nuostata, kad valstybinė žemės ūkio paskirties žemė yra parduodama rinkos kaina, 28 nustatyti papildomi reikalavimai asmenims, turintiems teisę į valstybės paramą, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, pakeistas maksimalus įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas. Rinkos kainos nustatymas valstybinės žemės pardavimo procese ir sugriežtinti reikalavimai gauti valstybės paramą ją įsigyjant sudarė prielaidas tam, kad žemę įsigytų asmenys, siekiantys vykdyti ūkinę veiklą, o ne pageidaujantys ją perparduoti. Taip pat teisės aktų reikalavimai, kuriais lengvatinėmis sąlygomis parduotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės paskirtis negali būti keičiama penkerius metus, padeda užtikrinti, kad žemę įsigis tie asmenys, kurie bus suinteresuoti žemės ūkio veiklos plėtra. Minėti pokyčiai skatino naujų ūkių steigimąsi, egzistuojančių ūkių plėtrą, išplėtė pareiškėjų, pretenduojančių į jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, modernizavimo, aplinkosauginių ir kitų Programos priemonių paramą, ratą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žemdirbiams, kaimo verslininkams bei žemės ūkio produktų perdirbėjams pasinaudoti UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo teikiamomis garantijomis, 2008 m. buvo patikslinti garantijų teikimą reglamentuojantys teisės aktai, be to, padidintos garantijų sumos vienam subjektui: a) iki 2008 m. vienam žemės ūkiui ir (ar) alternatyvia žemės ūkiui veikla užsiimančiam subjektui bendra garantijų suma negalėjo viršyti 261 tūkst. EUR (900 tūkst. Lt), o nuo 2008 m. ši suma padidėjo iki 0,93 mln. EUR (3,21 mln. Lt); b) trumpalaikio turto įsigijimui skirta garantijų suma vienam minėtam subjektui padidėjo nuo 87 tūkst. EUR (300 tūkst. Lt), o įmonėms, superkančioms, perdirbančioms, realizuojančioms žemės ūkio produktus ir (ar) teikiančioms gamybos paslaugas žemės ūkiui, garantijų suma už jų imamus kreditus išaugo nuo 0,35 mln. EUR (1,21 mln. Lt) iki 1,16 mln. EUR (4 mln. Lt). 29 Taip pat, pakeitus teisės aktus, nuo 70 proc. iki 80 proc. buvo pakeltas garantijos lygis tiems subjektams, kurie yra apdraudę savo pasėlius m. laikotarpiu kreditų gavėjams, projektus įgyvendinantiems pagal Programos 24 Žemės konsolidacija kompleksiškas tam tikroje kaimo vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribų pertvarkymas. Pagrindinis žemės konsolidacijos tikslas pagerinti žemės ūkio valdų struktūrą, suprojektuoti ir nutiesti privažiavimo kelius, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą, įgyvendinti kitus žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kaimo plėtros politikos tikslus ir uždavinius m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 81 Dėl nacionalinės žemės konsolidacijos strategijos patvirtinimo. Valstybės žinios, 2008, Nr (aktuali redakcija, ) m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas Nr. IX Valstybės žinios, 2003, Nr (aktuali redakcija, ) m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 236 Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos. Valstybės žinios, 2003, Nr (aktuali redakcija, ). 28 Iki 2008 m. parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainos buvo nustatomos pagal žemės vertės žemėlapius, todėl sklypų vertė dažnai būdavo kur kas mažesnė už realią rinkos kainą. 29 Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2008 metų pažangos ataskaita m. birželis. P

63 priemones, iš viso suteiktos 306 garantijos už 108,87 mln. Lt. 30 Nors per 2009 m. suteiktų garantijų suma, lyginant su 2008 m., ženkliai sumažėjo (37,41 mln. Lt) dėl sugriežtėjusių kredito institucijų paskolų išdavimo sąlygų, palankesnės garantijų suteikimo sąlygos prisidėjo prie didesnio paramos, ypač investicinės, įsisavinimo. Ekonominis sunkmetis 2009 m. paskatino Vyriausybę peržiūrėti mokesčių politiką, o tai atitinkamai paveikė ūkininkus ir žemės ūkio produktų perdirbėjus 31. Įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio, 32 Valstybinio socialinio draudimo 33 ir Privalomojo sveikatos draudimo 34 įstatymų pakeitimams, nuo 2009 m. sausio 1 d. ūkininkai, jų partneriai ir kiti žemės ūkio veikla užsiimantys gyventojai buvo įtraukti į bendrą mokesčių sistemą ir tapo mokesčių mokėtojais. Pavyzdžiui, ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos dydis yra didesnis nei 14 EDV, 35 nuo 2009 m. privalėjo mokėti gyventojų pajamų mokestį. Žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų, kuriems buvo taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, pelnas apmokestintas, taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. jų pajamų sudarė pajamos iš žemės ūkio veiklos. Taip pat keitėsi ir perdirbėjų apmokestinimas: pvz., nuo 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestintas 20 proc. dydžio pelno mokesčiu, keitėsi akcizo mokesčiai. Be to, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. padidėjo pridėtinės vertės tarifas nuo 19 proc. iki 21 proc. Visi išaugę mokesčiai darė neigiamą įtaką ūkininkų ir perdirbėjų veiklos rezultatams bei mažino suinteresuotumą investuoti į veiklos plėtrą bei naudotis tam skirta parama. Siekiant didinti paramos sklaidą ir paramos priemonių patrauklumą, švelninant ekonominio sunkmečio sukeltas problemas, 2009 m. pradžioje buvo priimtas sprendimas supaprastinti Programos priemonių administravimą, inicijuoti naujo finansinio paramos instrumento sukūrimą. Vienas svarbiausių tuo tikslu atliktų Programos pakeitimų finansų inžinerijos panaudojimas, dalį Programos lėšų nukreipiant į specialiai sukurtą Paskolų fondą, suteikiant galimybę žemdirbiams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams iš kredito įstaigų pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis (mažesnėmis nei rinkos palūkanomis). 36 Šio fondo lėšų valdytoja paskirta UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Paskolų fondo pirmasis veiklos etapas pradėtas 2009 m. spalio mėn., kai buvo atrinkti bankai ir su jais pasirašytos Tikslinių paskolų sutartys dėl lengvatinių paskolų teikimo, pagal kurias bankams išskolinta 100 mln. Lt. Patvirtinus Programos administravimo taisyklių naujas redakcijas, 37 išplėstos skolinimosi galimybės (skolintis galima ne tik iš bankų, bet ir iš privačių juridinių ir fizinių asmenų), supaprastinta paramos teikimo tvarka smulkiems investiciniams projektams, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė nei 43,4 tūkst. EUR (150 tūkst. Lt). Priėmus pastarąjį Programos taisyklių pakeitimą, sutrumpėjo paraiškų vertinimo trukmė, o parama jos gavėjus pasiekė greičiau. Taip pat buvo supaprastintos kai kurių Programos priemonių įgyvendinimo taisyklės (supaprastintos paraiškos formos, verslo plano reikalavimai, paraiškos formos pildymo instrukcija). 30 UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas 2009 metų veiklos ataskaita. P Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų pažangos ataskaita m. birželis. P m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX Valstybės žinios, 2002, Nr (aktuali redakcija, ) m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas Nr. I Valstybės žinios, 1991, Nr (aktuali redakcija, ) m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo įstatymas Nr. I Valstybės žinios, 1996, Nr (aktuali redakcija, ). 35 Žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas europinio dydžio vienetais (EDV). 36 Kredito įstaigos teikia lengvatines paskolas Nacionalinės mokėjimo agentūros patvirtintiems ūkio subjektams pagal dvi Programos priemones Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-153 Dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo. Valstybės žinios, 2007, Nr (aktuali redakcija, ). 63

64 Bendrijos politikos pokyčiai Vienas iš svarbiausių Europos bendrosios žemės ūkio politikos pasikeitimų m. laikotarpiu buvo žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos reguliavimo srityje. EK priėmė sprendimą panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas (subsidijas) už į trečiąsias šalis eksportuojamus pieno ir pieno produktų sektoriaus (dėl augančių produktų kainų pasaulinėje rinkoje), cukraus bei javų sektoriaus produktus. Todėl sumažėjo bendra eksporto išmokų suma: 2007 m. buvo išmokėta 28,4 mln. EUR eksporto grąžinamųjų išmokų, 2008 m. 8,4 mln. EUR, 2009 m. 11,6 mln. EUR. 38 Pieno produktų pajamos iš subsidijų 2008 m., palyginus su 2007 m., sumažėjo daugiau kaip 70 proc., o pieno produktų eksportuota 5,7 proc. mažiau nei 2007 m. 39 (2009 m. 15 proc. mažiau nei 2008 m. 40 ). Smarkus eksporto subsidijų sumažėjimas ir jų panaikinimas turėjo įtakos žemės ūkio bei maisto pramonės produkcijos gamybos apimtims, sumažino interesą eksportuoti produktus ir darė neigiamą įtaką tam tikrų krypčių žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų sprendimams plėsti ūkius, o kartu ir kreiptis paramos, siekiant juos modernizuoti ar didinti produktų pridėtinę vertę m. lapkričio 20 d. buvo pasiektas ES žemės ūkio ministrų susitarimas pradėti BŽŪP patikrinimą. Patikrinimu buvo siekiama modernizuoti, supaprastinti ir racionalizuoti BŽŪP ir pašalinti apribojimus ūkininkams, kad jie galėtų geriau reaguoti į rinkos reikalavimus ir spręsti naujus uždavinius. Susitarime, be kitų priemonių, buvo padidintos pieno kvotos, kurias ruošiamasi pamažu panaikinti iki 2015 m., ir rinkos intervencija pertvarkyta į saugumo tinklą. Be to, ministrai susitarė didinti moduliavimą, pagal kurį dar labiau mažinamos tiesioginės išmokos ūkininkams, o lėšos pervedamos į EŽŪFKP. Įgyvendinus visas numatytas priemones, bus sudarytos sąlygos geriau reaguoti į naujus Europos žemės ūkio uždavinius, tokius kaip klimato kaita, biologinės įvairovės išsaugojimas, geresnės vandentvarkos užtikrinimas, žaliosios energijos gamyba, pieno sektoriaus restruktūrizavimas ir kt. Europos Viršūnių Taryba 2008 m. gruodžio mėn. susitarė dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano, kurio vertė sudaro apie 200 mlrd. EUR. Iš šios sumos 1,02 mlrd. EUR numatoma didinti EŽŪFKP, lėšas skiriant su naujais iššūkiais susijusių problemų sprendimui bei plačiajuosčio interneto infrastruktūros plėtrai kaimo vietovėse. 41 Siekiant pasinaudoti šiomis lėšomis, įvertinus galimybes ir problemines sektoriaus sritis, atlikti Programos pakeitimai, kuriais numatyti veiksmai minėtose srityse. Programa papildyta šiomis veiklos sritimis: priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas papildyta veiklos sritimi Parama kooperatinių pieno perdirbimo įmonių sukūrimui, siekiant restruktūrizuoti pieno sektorių ; priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas papildyta veiklos sritimi Savo ūkyje pagaminto pieno apdorojimas, perdirbimas ir realizavimas ; priemone,,plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse. 38 Lietuvos žemės ir maisto ūkis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. < 39 Lietuvos žemės ir maisto ūkis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. < 40 Žemės ir maisto ūkio būklės 2009 metų apžvalga. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. < 41 LR žemės ūkio ministerija. < 64

65 3.3 TĘSTINIO PROGRAMOS TINKAMUMO VERTINIMAS Programos atitikimas socialiniams ir ekonominiams poreikiams Pirminis programos tinkamumas, t. y. jos tikslų ir uždavinių atitikimas pagrindiniams Lietuvos ekonominės ir socialinės plėtros poreikiams, buvo analizuojamas Programos išankstinio įvertinimo (ex-ante) 42 metu, nes, atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, dar galima buvo tobulinti patį programinį dokumentą. Kaip teigiama šioje vertinimo ataskaitoje, Programoje pateikta esamos padėties analizė, kurioje apžvelgta atrinktų Lietuvos kaimo sektorių padėtis ir išdėstytos pagrindinės atitinkamo sektoriaus plėtros tendencijos, buvo parengta tinkamai. Išankstiniame vertinime taip pat konstatuota, kad Lietuvos kaimo vietovių silpnybės suklasifikuotos tinkamai, sutelkiant dėmesį į esmines Lietuvos kaimo problemas, tačiau SSGG analizėje ne visiškai atspindėta esama padėtis (ne visos nurodytos problemos įtrauktos į SSGG analizę). Atsižvelgiant į šią pastabą, buvo dar kartą patikrinta esamos padėties aprašymo atitiktis SSGG analizei ir atitinkamai pakoreguota Programa. Vertintojai nustatė, kad SSGG analizė buvo tinkamas atspirties taškas, apibrėžiant kaimo plėtros strategiją. Sąsaja tarp SSGG analizės ir strategijos bei Programos tikslų yra gerai aprašyta ir pagrįsta. Aprašyme ir SSGG analizėje pateiktiems netolygumams, t. y. kaimo plėtros problemoms spręsti, buvo numatytos konkrečios Programos priemonės. Tęstinį Programos tinkamumą apsprendžia esminių ekonominių ir socialinių pokyčių, vykusių vertinamuoju laikotarpiu, įtaka programavimo metu nustatytoms žemės ūkio ir kaimo plėtros problemoms (svarbu nustatyti, ar vykę pokyčiai mažina problemas, ar jas didina, ar kelia naujus iššūkius). Kaip jau buvo aptarta 3.1 skyriuje, vertinamuoju laikotarpiu Lietuvoje vyko ne tik palankūs makroekonominiai pokyčiai (2007 m.), bet pasireiškė ir ekonominės krizės padariniai ( m.). Dėl krizės gerokai smuko investiciniai procesai Lietuvoje: žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriuje šis rodiklis 2008 m. dar augo (2008 m. IV ketvirtį siekė 108,8 proc., lyginant su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu), o 2009 m. gerokai nusmuko ir sudarė tik 35,9 proc. 43 Dėl šios priežasties programavimo metu identifikuota problema, susijusi su maža sukuriama pridėtine verte, modernizavimo stoka tiek pirminėje žemės ūkio gamyboje, tiek mažose ir vidutinėse perdirbimo įmonėse, Programos įgyvendinimo metu dar labiau išryškėjo. Sudėtingos ekonominės sąlygos padidino ES paramos poreikį ir skatino žemdirbius aktyviau dalyvauti tokiose Programos priemonėse kaip Pusiau natūrinis ūkininkavimas, Žemės ūkio valdų modernizavimas, siekiant gauti finansines investicijas ūkių įkūrimui, jų modernizavimui ir kt. O Žemės ūkio ministerija, ieškodama papildomų priemonių didinti pridėtinę vertę žemės ūkio produktų gamyboje, 2009 m. vasarą Programą papildė nauja priemone Dalyvavimas maisto kokybės schemose. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, 2009 m. metais gerokai nukrito žemės ūkio produktų supirkimo kainos: 2007 m. sausio 1 d. supirkimo kainų indeksas, lyginant su 2005 m., siekė 114,5 proc., 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu 156 proc m. rugpjūtį indeksas nukrito žemiau 2005 m. lygio ir siekė 98,1 proc. 44 Šie veiksniai darė neigiamą įtaką ūkių veiklai, mažino jų pajamas, veiklos pelningumą. Todėl ši tendencija taip pat aštrino programavimo metu identifikuotas problemas dėl mažos sukuriamos pridėtinės vertės žemės ūkyje, žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų ir kaimo gyventojų mažų pajamų bei pajamų šaltinių trūkumo. Pajamų iš žemės ūkio veiklos mažėjimas didino priemonių Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ir 42 Ex-ante evaluation of the Rural Development Plan for Lithuania Orbicon A/S m. vasario 7 d. 43 Statistikos departamento duomenys. 44 Statistikos departamento duomenys. 65

66 Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) populiarumą, nes dalyvavimas jose užtikrina stabilias pajamas. Ekonomikos nuosmukis darė didelę įtaką padėčiai darbo rinkoje: užimtųjų skaičius ne žemės ūkio sektoriuje sumažėjo nuo 1,374 mln m. iki 1,285 mln m., o dirbančių žemės ūkio sektoriuje dalis, 2008 m. siekusi 119,8 tūkst. padidėjo ir 2009 m. sudarė 130,5 tūkst. asmenų. Ekonominio sunkmečio sąlygomis, atsižvelgdami į darbo rinkoje susiklosčiusią situaciją, ūkininkai siekė išsaugoti turimas darbo vietas, nebuvo linkę rizikuoti ir prisiimti bet kokius įsipareigojimus (finansinius, verslo rizikos, ekonominio gyvybingumo ir kt.). Šios makroekonomikos tendencijos buvo vienos iš pagrindinių kai kurių investicinių Programos priemonių (pvz., Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių įdiegimas, III krypties priemonių) mažo populiarumo priežasčių, o tai apsunkino programavimo metu identifikuotų trūkumų šalinimą, iškeltų tikslų bei rodiklių pasiekimą (labiausiai susijusių su veiklos įvairinimu) ir skatino finansavimo lėšų perskirstymą. Kita vertus, tos pačios ekonominio nuosmukio sąlygotos neigiamos tendencijos kai kurias programavimo metu identifikuotas problemas padėjo mažinti. Pavyzdžiui, sunki padėtis darbo rinkoje didino Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės aktualumą ir tokiu būdu padėjo sparčiau spręsti ūkininkų senėjimo problemą. Apibendrinant galima teigti, kad, vertinamuoju laikotarpiu keičiantis ekonominėms ir socialinėms sąlygoms dauguma problemų, kurias programavimo metu buvo numatyta spręsti žemės ir miškų ūkyje bei maisto pramonėje, tapo dar aktualesnėmis, todėl bendrai Programos ir priemonių intervencijos logikos išliko tinkamomis. Taip pat išryškėjo ir naujų problemų. Dėl 2008 metais trečdaliu kritusių pieno supirkimo kainų sustiprėjo struktūrinė pieno sektoriaus problema, susijusi su neveiksmingų mažų pieno ūkių dominavimu. Lietuva pagal viename ūkyje pagaminto pieno kiekį yra ES valstybių sąrašo pabaigoje (blogesnė situacija užfiksuota tik Bulgarijoje ir Rumunijoje). Siekdama spręsti Programos įgyvendinimo metu sustiprėjusią mažų pieno ūkių problemą, Žemės ūkio ministerija iniciavo Programos pakeitimus, papildydama priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas nauja veiklos sritimi Parama kooperatinių pieno perdirbimo įmonių sukūrimui, siekiant restruktūrizuoti pieno sektorių, o priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas veiklos sritimi Savo ūkyje pagaminto pieno apdorojimas, perdirbimas ir realizavimas Atliktų pakeitimų įtaka Programos įgyvendinimui Bet kuri ES valstybė narė, siekdama tobulinti savo Kaimo plėtros programą, EK gali kasmet pateikti po tris pakeitimų paketus m. laikotarpiu Lietuva pateikė šešis Programos pakeitimų paketus, iš kurių penkis jau patvirtino EK m. buvo pateikti du Programos pakeitimų paketai, 2009 m. trys, o 2010 m. vienas. Pakeitimais buvo siekiama didinti paramos sklaidą, tikslinti reikalavimus paramai gauti, didinti išmokas ir paramos intensyvumą, spartinti ES lėšų panaudojimą, paramos priemones padaryti patrauklesnes pareiškėjams, mažinti administracinę naštą vertinimo institucijoms bei spartinti paraiškų vertinimą. Pirmasis Programos pakeitimas, patvirtintas EK 2008 m. liepos 17 d., yra susijęs su Programos bendrųjų nuostatų ir reikalavimų paramai gauti pagal investicines priemones pakeitimu bei su atskirų I krypties priemonių tinkamumo kriterijų ir reikalavimų paramai gauti pakeitimu. Antrasis Programos pakeitimas, patvirtintas EK 2009 m. birželio 15 d., yra susijęs su lėšų perskirstymu tarp III krypties priemonių bei daugelio Programos priemonių pakeitimais. Trečiasis Programos keitimas, patvirtintas EK 2009 m. rugsėjo 18 d., susijęs su Paskolų fondo įkūrimu ir dviejų I krypties priemonių pakeitimais. Ketvirtasis Programos keitimas, patvirtintas EK 2009 m. gruodžio 66

67 14 d., susijęs su Programos pakeitimais dėl Naujųjų iššūkių priemonių įgyvendinimo. Penktasis Programos pakeitimas, kuris buvo patvirtintas EK 2010 m. birželio 7 d., daugiausiai susijęs su Programos finansinių išteklių perskirstymu tarp I ir III krypties, bendrųjų nuostatų dėl gyvenimo kokybės kaimo vietovėse pakeitimu, priemonių tinkamumo kriterijų ir reikalavimų paramai gauti pakeitimais. Šeštasis Programos pakeitimas, kuris susijęs su Programos priemonių priežiūros rodiklių peržiūra, dar nėra patvirtintas EK. Didžiausią įtaką Programos finansiniam planui, priežiūros rodikliams ir Nacionalinei kaimo plėtros m. strategijai turėjo antrasis, trečiasis, ketvirtasis ir penktasis Programos pakeitimai, kuriais buvo siekiama padidinti pareiškėjų susidomėjimą Programos priemonėmis, peržiūrėti priežiūros rodiklius, paskatinti efektyvesnį lėšų naudojimą ir priemonių tikslų pasiekimą, palengvinti paramos administravimo sistemą. Pirmasis Programos pakeitimas buvo nedidelės apimties, atliktas atsižvelgiant į pirmųjų metų Programos įgyvendinimo pamokas bei siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas pagal atskiras priemones ( Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, Žemės ūkio valdų modernizavimas ). Antrasis Programos pakeitimų paketas buvo teikiamas, atsižvelgiant į dvejų metų Programos įgyvendinimo patirtį, išryškėjusias pagrindines problemas bei ekonominio sunkmečio realijas. Šis pakeitimas buvo didžiausios apimties, o juo pirmiausiai buvo siekiama atsisakyti pareiškėjų susidomėjimą Programos priemonėmis ribojusių reikalavimų, didinti priemonių patrauklumą ir užtikrinti efektyvesnį paramos įsisavinimą. Dėl šios priežasties buvo pasiūlyti beveik visų Programos priemonių pakeitimai. Trečiąjį Programos pakeitimą inspiravo ekonominė krizė ir jos metu kilusios žemės ūkio sektoriaus kreditavimo problemos. Siekiant sudaryti galimybes žemės ūkio sektoriaus atstovams pasinaudoti finansine parama ir pritraukti daugiau lėšų į kaimo vietoves, buvo numatyta galimybė pagal dvi Programos priemones ( Žemės ūkio valdų modernizavimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas ) teikti paramą paskolomis. Ekonominė krizė nulėmė dar vieną šiuo pakeitimu įvestą naujovę finansų inžinerijos priemonės Paskolų fondas įsteigimą. Ketvirtasis Programos pakeitimas buvo susijęs su priemonėmis, kurių imtasi ES mastu, siekiant kovoti su ekonominės krizės padariniais. Patvirtinus Europos ekonomikos atkūrimo planą ir iš EŽŪFKP skyrus papildomą finansavimą naujiems iššūkiams, kiekviena valstybė, norėdama pasinaudoti papildomomis lėšomis, turėjo parengti Programos pakeitimus. Lietuva pasirinko tris su naujais iššūkiais susijusias kryptis: pieno sektoriaus restruktūrizavimas, klimato kaitos mažinimo priemonės ir plačiajuosčio interneto ryšio kaimo vietovėse diegimas. Atsižvelgiant į pasirinktas sritis, buvo keičiamos bendros Programos nuostatos ir atskiros priemonės ( Žemės ūkio valdų modernizavimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, Kaimo atnaujinimas ir plėtra ). Penktasis Programos pakeitimas buvo atliktas, siekiant užtikrinti paramos lėšų įsisavinimą ir taisyklės N+2 įgyvendinimą. Atsižvelgiant į mažą III krypties priemonių populiarumą, lėšos iš šios krypties buvo perskirstytos I krypties priemonėms. Be to, siekiant palengvinti paraiškų teikimo procesą, didinti priemonių patrauklumą ir populiarumą, buvo atlikti daugelio Programos priemonių pakeitimai. Šeštasis Programos pakeitimų paketas, kuris dar nėra patvirtintas EK, buvo inicijuotas, siekiant peržiūrėti Programos priežiūros rodiklius. Tokių veiksmų imtasi, atsižvelgiant į EK bei Europos kaimo plėtros vertinimo tinklo rekomendacijas. Be to, Žemės ūkio ministerija pati iniciavo priežiūros rodiklių peržiūros tyrimą, siekdama užtikrinti Programos įgyvendinimo priežiūros ir vertinimo kokybę. 67

68 Programos pakeitimų įtaka lėšų įsisavinimui Vertinant Programos pakeitimų įtaką lėšų įsisavinimo efektyvumui, svarbu paminėti, kad su lėšų perskirstymu, finansavimo apimties ar paramos intensyvumo didinimu susiję pakeitimai buvo atliekami daugiausiai dėl ekonominio sunkmečio sukeltų problemų. Antrajame Programos pakeitimų pakete buvo pasiūlyta perskirstyti lėšas tarp III krypties priemonių, pagal priemonę Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos m. nepanaudotą paramą (20 mln. EUR viešosios paramos) skiriant priemonei Kaimo atnaujinimas ir plėtra. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti taisyklės N+2 įgyvendinimą ir geresnį Programos lėšų įsisavinimą. Alternatyvią veiklą skatinanti priemonė Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos sulaukė mažo pareiškėjų dėmesio dėl to, kad galintys pretenduoti į paramą stambūs ūkininkai iš esmės nesidomi šia priemone (jiems patrauklesnė I krypties priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas ), o smulkūs ūkininkai dažniausiai neturi galimybių (ypač finansinių) teikti paraiškas ir prisidėti prie projektų finansavimo nuosavu indėliu. Potencialiems pareiškėjams, gaunantiems mažas pajamas, sudėtinga prisiimti papildomus įsipareigojimus (bankams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims), be to, dėl susiklosčiusių žemdirbystės tradicijų kaimo gyventojai dažnai nėra linkę imtis naujos ekonominės veiklos. Atsižvelgiant į ekonominės krizės padarinius (išaugusią infliaciją, sumažėjusias galimybes gauti paskolas) ir žemą kaimo finansinį potencialą, buvo padidintas III krypties priemonių Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, Parama verslo kūrimui ir plėtrai, Kaimo turizmo veiklos skatinimas bei IV krypties priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas paramos intensyvumas. Galima teigti, kad jei paramos intensyvumas nebūtų buvęs padidintas, būtų kilusi rizika, kad projektai bus neįgyvendinti, paramos lėšos neįsisavintos, o Programos tikslai nepasiekti. Tokių pačių veiksmų buvo imtasi ir II krypties priemonių Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, Miškų aplinkosaugos išmokos, Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) atveju, kadangi dėl infliacijos ir išaugusių darbo užmokesčio sąnaudų anksčiau galiojusios išmokos nebegalėjo padengti pareiškėjų patiriamų išlaidų. Padidinus paramos intensyvumą, buvo didinimas priemonių patrauklumas ir siekiama užtikrinti joms skirtų lėšų įsisavinimą. Svarbus pakeitimas buvo susijęs su naujos priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose įtraukimu į Programą, siekiant užtikrinti geresnės kokybės ir didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą. Šiai priemonei įgyvendinti skirti 2,86 mln. EUR viešosios paramos buvo perskirstyti iš priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos. Pagal priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla padidinus pradinę projektų finansavimo sumą, buvo siekiama skatinti mokslo ir informacijos sklaidą žemės ūkio sektoriuje. Paminėtina, kad m. laikotarpiu ši priemonė buvo įgyvendinama pakankamai sėkmingai, kadangi pagal ją išmokėta 29 proc. visos programavimo laikotarpiui skirtos paramos. Prie finansavimo žemės ūkio sektoriuje situacijos pagerėjimo prisidėjo trečiasis Programos pakeitimas, kuriuo pagal priemones Žemės ūkio valdų modernizavimas bei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas pradėta teikti paramą paskolomis. Pagal Programą pradėjus teikti paskolas, buvo sudarytos geresnės sąlygos pasinaudoti kreditine parama privatiems projektų įnašams padengti. Be to, paskolas galėjo gauti tie ūkininkai ir įmonės, kurie siekė modernizuoti savo veiklą be investicinės paramos pagal Programą. Šios priemonės buvo itin aktualios ekonominio sunkmečio sąlygomis, kada sumažėjo galimybės gauti paskolas iš finansinių institucijų. 68

69 Prie Programos paramos įsisavinimo bei lėšų pritraukimo į žemės ūkio sektorių prisidėjo naujos finansų inžinerijos priemonės Paskolų fondo įkūrimas. Iš viso paramai paskolomis numatyta skirti daugiau nei 130 mln. EUR (450 mln. Lt) viešosios paramos, o parama teikiama pagal dvi I krypties priemones: Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Toks paramos sukoncentravimas atrodo tinkamas, kadangi I kryptis yra pati populiariausia, todėl tikėtina, kad pareiškėjų aktyvumas pasinaudoti finansinės inžinerijos priemonėmis taip pat bus pakankamai didelis. Siekiant paspartinti paramos įsisavinimą, penktuoju Programos pakeitimu buvo perskirstytos lėšos tarp I ir III krypties bei tarp III krypties priemonių. Reikėjo finansuoti naują papriemonę Parama paskolomis priemonėse Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Be to, dėl priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas populiarumo buvo nuspręsta padidinti jos finansavimą. Atsižvelgiant į tai, kad m. laikotarpiu mažiausiai populiari buvo III kryptis, lėšos I krypties priemonėms buvo skirtos perskirstant jas iš III krypties priemonių (23,24 mln. EUR viešosios paramos). Tokiu būdu buvo užtikrintas efektyvus lėšų panaudojimas ir taisyklės N+2 įgyvendinimas. III krypties priemonių finansinis planas buvo peržiūrėtas, kadangi reikėjo skirti papildomas lėšas naujai veiklos sričiai skubios pagalbos įrangai kaimo vietovių gyventojams įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad I krypties priemonės tarp pareiškėjų buvo populiariausios, o pagal jas įsisavinamos paramos suma didžiausia (iki 2009 m. pabaigos įsisavinta 25 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtų lėšų), toks lėšų perskirstymas yra pagrįstas. Atsižvelgiant į efektyvų I krypties priemonių Profesinio mokymo ir informavimo veikla, Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas bei Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra įgyvendinimą, šeštuoju Programos pakeitimu buvo skirtos lėšos šioms priemonėms (33,16 mln. EUR viešosios paramos), perskirstant jas iš mažiau sėkmingai įgyvendinamų I krypties priemonių Naudojimasis konsultavimo paslaugomis, Miškų ekonominės vertės didinimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas bei Pusiau natūrinis ūkininkavimas, toliau panaudojant lėšas žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektorių konkurencingumui skatinti. Pagal kai kurias II krypties priemones lėšos buvo įsisavinamos ne itin sėkmingai ( Agrarinės aplinkosaugos išmokos, Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose), todėl, siekiant panaudoti Lietuvai skirtą EŽŪFKP paramą, buvo nuspręsta jas perskirstyti I krypties priemonei Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra vandentvarkos projektams įgyvendinti (22,07 mln. EUR viešosios paramos). III krypties priemonėms skirtos lėšos išmokamos lėčiausiai, todėl šeštuoju Programos pakeitimui atlikti lėšų perskirstymai tarp šios krypties priemonių. 2,6 mln. EUR viešosios paramos perskirstyta iš priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos (kuri m. tarp pareiškėjų nebuvo populiari) priemonei Kaimo atnaujinimas ir plėtra (pagal kurią prašomų lėšų suma jau viršijo visam programavimo laikotarpiui numatytą finansavimą). Apibendrinant galima teigti, kad Programos pakeitimais atlikti lėšų perskirstymai tarp priemonių ir krypčių buvo efektyvi priemonė, padėjusi lanksčiai reaguoti į kintantį Programos įgyvendinimo kontekstą ir tikslinių grupių poreikius, spręsti lėšų įsisavinimo problemas. Daugiausiai priemonių lygmens finansinių pakeitimų buvo susiję su I krypties priemonėmis Žemės ūkio valdų modernizavimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Pakeitimais buvo didinama šių priemonių finansavimo apimtis, paramos intensyvumas, pagal dvi iš jų pradėta teikti parama paskolomis, padidinta paramos suma vienam projektui. 69

70 Pakeitimais įvestos naujovės prisidėjo prie šių priemonių finansinio rezultatyvumo ir Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimo m. pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas pasirašytos sutartys sudarė 47 proc. visų pagal I krypties priemones pasirašytų sutarčių skaičiaus, o pagal ją išmokėta parama 57 proc. visos pagal I kryptį išmokėtos paramos. Iš visų Programos priemonių sparčiausiai buvo įgyvendinama priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas : m. laikotarpiu pagal ją įsisavinta 72 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtų lėšų. Prie šios priemonės populiarumo prisidėjo ir Programos pakeitimais įvestos naujovės (tinkamų išlaidų, tinkamumo kriterijų ir reikalavimų paramai gauti pakeitimai). Programos pakeitimų įtaka priemonių administravimui Atliekant Programos keitimus, buvo siekiama palengvinti priemonių administravimą, sumažinti administracines kliūtis pareiškėjams ir tokiu būdu užtikrinti spartesnį projektų įgyvendinimą. Daugelis pakeitimų buvo susiję su Programoje numatytų reikalavimų perkėlimu į priemonių įgyvendinimo taisykles, tokiu būdu siekiant užtikrinti efektyvesnį ir spartesnį Programos įgyvendinimą. Antrajame Programos pakeitimų pakete teikti svarbūs pakeitimai, skirti III krypties priemonių administravimui palengvinti, buvo susiję su priemonėmis Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos ir Parama verslo kūrimui ir plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams buvo labai sudėtinga suprasti pagal šias priemones remiamų ir neremiamų veiklų sistemą (dalis projektų būtent dėl to buvo pripažinti netinkamais), buvo inicijuotas baigtinių tiek remiamų, tiek neremiamų veiklų sąrašų sudarymas. Šie sąrašai buvo įtraukti į priemonių įgyvendinimo taisykles, siekiant padidinti tinkamumo kriterijus atitinkančių projektų skaičių. Svarbus buvo IV krypties priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas pakeitimas, susijęs su dalies NMA funkcijų delegavimu VVG. Tokiu būdu buvo ne tik sumažinta administracinė našta vertinimo institucijai, bet ir stiprinami VVG administraciniai gebėjimai. Be to, siekiant skatinti VVG atstovus aktyviau dalyvauti Programos įgyvendinimo procese, pakeitus Programą į Priežiūros komiteto sudėtį įtraukti VVG nariai. Penktasis Programos pakeitimų paketas buvo susijęs su siekiu lanksčiau ir efektyviau reaguoti į ekonominius ir finansinius rinkos pokyčius. Ekonominio sunkmečio sukeltos problemos paskatino Programoje nustatytų maksimalių paramos sumų vienam paramos gavėjui ir vienam projektui peržiūrą, kadangi šios sumos nebuvo diferencijuotos ir dėl šios priežasties trukdė efektyviai reaguoti į ekonominius ir finansinius rinkos pokyčius. Pakeitimais pasiūlyta maksimalias sumas nustatyti kiekvienai priemonei atskirai ir įtvirtinti priemonių administravimo taisyklėse. Ateityje, siekiant pakeisti paramos sumas, nebereikės inicijuoti Programos pakeitimų, todėl lėšų administravimo procesas bus greitesnis ir paprastesnis. Be to, siekiant palengvinti paraiškų teikimo procesą, padidinti pareiškėjų skaičių, lanksčiau ir greičiau taikyti prioritetinius atrankos kriterijus pagal priemonę Naudojimasis konsultavimo paslaugomis, buvo pasiūlyta šiuos kriterijus įtvirtinti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Nepaisant su šia priemone susijusių pakeitimų, m. laikotarpiu jos efektyvumas buvo pakankamai žemas: pagal priemonę įsisavinta mažiau nei 1 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtų lėšų, o konsultacijose dalyvavo 14 ūkininkų. Programos pakeitimų įtaka tikslinėms grupėms, priemonių tikslams ir rodikliams Vertinant Programos pakeitimų įtaką tikslinėms grupėms, priemonių tikslams ir priežiūros rodikliams, visų pirma paminėtina, kad daugelis pakeitimų buvo skirti padidinti paramos gavėjų skaičių, paspartinti projektų įgyvendinimą bei Programoje numatytų tikslų pasiekimą. Antrajame Programos pakeitimų pakete siūlyti I krypties priemonių pakeitimai buvo susiję su tinkamumo kriterijų ir reikalavimų paramai gauti, prioritetinių atrankos kriterijų, maksimalios paramos sumos vienam projektui, paramos intensyvumo pakeitimais. Pagal pakeitimų pobūdį galima teigti, kad jais pirmiausiai buvo siekiama didinti priemonių populiarumą ir paramos prieinamumą tarp potencialių 70

71 pareiškėjų bei tokiu būdu užtikrinti priemonių tikslų įgyvendinimą. Siekiant stiprinti žmogiškąjį kapitalą žemės ūkio sektoriuje, buvo keičiama priemonių Profesinio mokymo ir informavimo veikla, Naudojimasis konsultavimo paslaugomis finansavimo apimtis, maksimali paramos suma vienam projektui. Siekiant kelti modernizacijos, technologijos ir inovacijų lygį žemės ūkio sektoriuje, buvo keičiami reikalavimai pareiškėjams, norintiems dalyvauti priemonėje Žemės ūkio valdų modernizavimas. II krypties priemonių pakeitimai buvo daugiausiai susiję su nuostatų dėl kompensavimo, paramos intensyvumo, prioritetinių atrankos kriterijų keitimu, o jais buvo siekiama padidinti paramos gavėjų pagal atskiras priemones skaičių ir paskatinti efektyvesnį II krypties tikslų įgyvendinimą. III krypties priemonių pakeitimų buvo daugiausia, atsižvelgiant į tai, kad šios krypties priemonės sulaukė mažiausio populiarumo tarp potencialių pareiškėjų ir kilo rizika, kad būtent III krypties tikslai liks nerealizuoti. Siekiant didinti pareiškėjų skaičių, pagal tris krypties priemones ( Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, Parama verslo kūrimui ir plėtrai, Kaimo turizmo veiklos skatinimas ) buvo padidintas paramos intensyvumas. Siekiant skatinti ne tik ūkininkų, bet ir kaimo gyventojų susidomėjimą galimybėmis užsiimti alternatyvia veikla, pagal priemonę Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos į paramos gavėjų sąrašą buvo įtraukti kaimo gyventojai, neregistravę ūkininko ūkio, tačiau užsiimantys žemės ūkio veikla savo vardu registruotoje žemės ūkio valdoje. Be to, pagal priemones Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos ir Parama verslo kūrimui ir plėtrai buvo pasiūlyta padidinti paramos vienam projektui sumą, jei pareiškėjas yra kaimo gyventojas m. laikotarpiu III krypties priemonė Kaimo atnaujinimas ir plėtra nebuvo įgyvendinama, tačiau, atsižvelgiant į kitų priemonių pamokas, buvo atlikti ir šios priemonės keitimai: padidintas paramos intensyvumas projektams, kuriais siekiama puoselėti tradicinius amatų centrus, numatyta galimybė teikti projektus su partneriais, kadangi tai padeda paspartinti tiek projektų, tiek pačios priemonės įgyvendinimą. Remiantis Žemės ūkio ministerijos duomenimis, priemonės pažanga 2010 m. yra akivaizdi, kadangi pateikta daug projektinių pasiūlymų, todėl galima tikėtis ir pakankamai daug paraiškų. Galima teigti, kad priemonės pakeitimai (ypač susiję su paramos teikimu tradicinių amatų centrų plėtrai) turėtų prisidėti prie III krypties tikslo, susijusio su kaimo paveldo puoselėjimu ir apsauga, pasiekimo. Europos Vadovų Tarybai 2008 m. gruodį susitarus dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano, buvo padidintos EŽŪFKP lėšos, papildomą finansavimą skiriant plačiajuosčio interneto infrastruktūros plėtrai ir problemų, susijusių su naujais iššūkiais, sprendimui. Kiekviena valstybė narė, norėdama pasinaudoti papildomomis lėšomis, turėjo pateikti Programos pakeitimus, kuriais numatomi veiksmai minėtose srityse m. pateiktame ketvirtajame Programos pakeitimų pakete Lietuva pasirinko tris su naujais iššūkiais susijusias kryptis. Atsižvelgiant į tai, buvo pakeistos Programos finansinės lentelės, priemonių Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas finansavimo dydžiai, priemonė Kaimo atnaujinimas ir plėtra papildyta papriemone Plačiajuosčio interneto tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse. Pakeitimai turėjo tiesioginės įtakos priežiūros rodikliams, kadangi dėl išaugusių finansavimo dydžių ar įtrauktų naujų veiklos sričių buvo keičiami priemonių Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Kaimo atnaujinimas ir plėtra priežiūros rodiklių tikslai 2013 metams. Siekiant prisidėti prie I krypties tikslo žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimo pasiekimo, buvo didinamas paramos intensyvumas tiems paramos gavėjams, kurie užsiima ne tik gamybos, bet ir pieno perdirbimo veikla (pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas ), bei tiems, kurie steigia naujas pieno perdirbimo įmones (pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas ). Atsižvelgiant į tai, kad viena aktualiausių Lietuvos žemės ūkio sektoriaus problemų yra maži ir nekonkurencingi pieno ūkiai, pakeitimais įvestos priemonės vertintinos labai palankiai. Prie II krypties tikslo racionalaus žemės 71

72 išteklių naudojimo ir klimato kaitos mažinimo įgyvendinimo buvo prisidedama, didinant paramos intensyvumą pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas tiems ūkio subjektams, kurie augina trumpos rotacijos plantacinius želdinius ir tokiu būdu didina energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Viena iš penktojo Programos pakeitimų paketo naujovių buvo susijusi su III krypties tikslais, kadangi pakeitimais buvo bandoma sukurti gyvybės ir privačios nuosavybės apsaugos sistemą kaimo vietovėse ir tokiu būdu prisidėti prie tikslo užtikrinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse pasiekimo. Atsižvelgiant į didėjantį nusikaltimų skaičių vienkiemiuose ir atokiose kaimo vietovėse, priemonė Kaimo atnaujinimas ir plėtra buvo papildyta nauja veiklos sritimi, kuri numatė būtinybę aprūpinti kaimo gyventojus skubios pagalbos įranga. Šių pakeitimų naudą dar sunku vertinti, kadangi m. laikotarpiu priemonė nebuvo įgyvendinama. Pagal priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos ir Parama verslo kūrimui ir plėtrai išplėtus remiamų ne žemės ūkio veiklų sąrašą ir padidinus vienam projektui skiriamos paramos sumą, buvo siekiama padidinti pareiškėjų skaičių, įgyvendinti priežiūros rodiklius ir prisidėti prie III krypties tikslų pasiekimo. Šeštasis Programos pakeitimas, kurio EK dar nepatvirtino, turės didžiausią įtaką priežiūros rodikliams, kadangi jį atliekant buvo peržiūrėti visi Programos pradinės padėties, produkto, rezultato ir poveikio rodikliai bendrojoje Programos dalyje ir priemonių aprašymuose, perskaičiuotos tikslinės rodiklių reikšmės. Šiais pakeitimais siekiama suderinti Programos rodiklius su CMEF reikalavimais, užtikrinti Programos įgyvendinimo priežiūros ir vertinimo kokybę m. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Programos priežiūros rodikliai netikslūs, nusprendė juos atnaujinti bei užsakė tyrimą Lietuvos kaimo plėtros m. programos rodiklių reikšmių nustatymas ir atnaujinimas m. taip pat buvo gautas EK laiškas, kuriame raginama peržiūrėti ir atnaujinti Programos priežiūros rodiklius. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, Europos kaimo plėtros vertinimo tinklo ir Europos Komisijos pateiktas pastabas, buvo parengtas Programos priemonių pakeitimų paketas. 72

73 II DALIS. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS 73

74 4 PROGRAMOS I KRYPTIES ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS PRIEMONIŲ VERTINIMAS Šioje ataskaitos dalyje pateikiama Programos I krypties priemonių, skirtų plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius, analizė, aptariant jų intervencijos logiką (kiekvienos priemonės intervencijos schema pateikiama 2 priede), finansinį įgyvendinimą ir priežiūros rodiklių pasiekimą bei atsakant į priemonių vertinimo klausimus. 4.1 PRIEMONĖ PROFESINIO MOKYMO IR INFORMAVIMO VEIKLA (111) Priemonės intervencijos logika Įgyvendinant priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla, siekiama sustiprinti žmogiškuosius išteklius kaimo vietovėse ir prisidėti prie Programos I krypties ir Lisabonos strategijos tikslo didinti žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant investicijas į žmogiškuosius išteklius, pasiekimo. Remiantis Programos pradinės padėties rodikliais, 2005 m. tik 5 proc. visų žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų turėjo aukštąjį išsilavinimą. 44 proc. visų užimtųjų buvo vyresni nei 62 m., o jaunesnių nei 40 m. amžiaus žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų skaičius siekė vos 13 proc. Atsižvelgiant į tai, kad amžiaus veiksnys tiesiogiai koreliuoja su siekiu mokytis bei praktikoje taikyti įgytas žinias, šalies žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo žmogiškųjų išteklių kokybės m. programavimo laikotarpiu parama yra teikiama pagal dvi priemonės veikos sritis: lėšos skiriamos asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymui ir informavimui, bei žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidai. Šioms veikloms įgyvendinti skirta 20,88 mln. EUR. Remiantis priemonės intervencijos logika, pagal pirmąją veiklos sritį rengiamuose mokymuose turėtų dalyvauti 60 tūkst. asmenų (tai sudaro apie trečdalį viso žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje dirbančių žmonių skaičiaus 45 ), o pagal antrąją veiklos sritį 11 tūkst. asmenų (tai sudaro apie 6 proc. viso žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje dirbančių žmonių skaičiaus). 46 Pagal pirmąją veiklos sritį vykdomi mokymai, susiję su ūkio valdymu, agrarinės aplinkosaugos reikalavimais, finansų valdymu, žemės ūkio gamybos technologijomis, o pagal antrąją veiklos sritį vykdomi parodomieji bandymai, organizuojami seminarai ir lauko dienos. Įgyvendinus šią priemonę, tikimasi pagerinti žemės ir miškų ūkyje dirbančių asmenų profesinę kvalifikaciją, verslumo įgūdžius, paskatinti juos diegti mokslo naujoves ir pažangias technologijas bei tokiu būdu prisidėti prie darbo našumo padidėjimo bei žemės ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo augimo. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Profesinio mokymo ir informavimo veikla Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 20,88 mln. EUR paramos, iš kurių 75 proc., t. y. 15,66 mln. EUR, sudaro ES finansavimas. Priemonei skirta viešosios paramos (ES ir nacionalinių lėšų)suma sudaro vos 1 proc. bendro Programos biudžeto tai yra labai nedidelė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu. 45 Statistikos departamento duomenimis. 46 Statistikos departamento duomenimis. 74

75 20 lentelėje pateikiama informacija apie paraiškų skaičiaus dinamiką per analizuojamą laikotarpį. Iš lentelės duomenų matyti tam tikri paramos paklausos svyravimai. Pirmieji kvietimai, pagal kuriuos sulaukta trečdalio viso analizuojamojo laikotarpio paraiškų, buvo paskelbti 2007 m. pabaigoje ir 2009 m. buvo atlikti paraiškų pagal šią priemonę rengimo, teikimo, administravimo tvarkos pakeitimai, kurie paskatino pareiškėjų aktyvumą 2009 metais. Itin teigiamų rezultatų tikimasi iš 2009 m. įsigaliojusių teisės aktų pakeitimų, numatančių tęstinę paraiškų pagal pirmąją veiklos sritį priėmimo procedūrą 47 (vietoj anksčiau vykdytų vieno ar dviejų kvietimų teikti paraiškas). Pabrėžtina, kad aukštesnės kokybės paraiškos buvo teikiamas pagal antrąją veiklos sritį Žemės ir miškų ūkio veiklos bei žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida, kadangi net 86 proc. iš jų įvertintos teigiamai. 20 lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla paraiškų teikimo dinamika pagal veiklos sritis Priemonė, veiklos 2007 m m m. Surinkta paraiškų, vnt. Prašoma paramos suma, EUR Surinkta paraiškų, vnt. Prašoma paramos suma, EUR Surinkta paraiškų, vnt. Prašoma paramos suma, EUR Profesinio mokymo ir informavimo veikla Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas: mokymo kryptis mokymo kryptis Žemės ir miškų ūkio veiklos bei žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida Šaltinis: NMA duomenys Nors pagal priemonės antrąją veiklos sritį galimų pareiškėjų skaičius yra ribotas (paraiškas gali teikti institucijos ir organizacijos, vykdančios žemės ir miškų ūkio, žemės ūkio ir maisto produktų apdorojimo ir perdirbimo mokslinius tyrimus ir (ar) užsiimančios jų rezultatų bei inovacinės praktikos sklaida), nagrinėjamu laikotarpiu pateiktos 37 paraiškos, o prašomos paramos suma viršijo m. laikotarpiui antrajai veiklos sričiai skirtas lėšas (skirta beveik 3,39 mln. EUR, o prašomos paramos suma daugiau nei 3,77 mln. EUR). Siekiant paskatinti projektų kompleksiškumą, 2009 m. buvo atlikti teisės aktų pakeitimai, numatantys padidinti pagal antrąją veiklos sritį teikiamos paramos sumą vienam projektui nuo 100 tūkst. EUR iki 300 tūkst. EUR bei padidinti bendrą antrajai veiklos sričiai numatytą biudžetą. Iš viso m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gauta 91 paraiška ir pasirašyta 51 paramos sutartis, o išmokėtos paramos suma siekė 4,78 mln. EUR ir sudarė 23 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų. Nors m. priemonei įgyvendinti skirta paramos lėšų suma (13,7 mln. EUR) sudarė daugiau nei pusę visos m. Programoje numatytos paramos, tačiau buvo nespėta išmokėti visų lėšų pagal 2009 m. sutartis pasirašiusių paramos gavėjų pateiktus mokėjimo prašymus. Finansiniai priemonės įgyvendinimo rezultatai rodo, kad lėšos įsavinamos tinkamu tempu. 21 lentelėje pateikiamas priemonės finansinis įgyvendinimas pagal atskiras veiklos sritis. 47 Tik pirmai mokymo krypčiai. 75

76 21 lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla finansinis įgyvendinimas pagal atskiras veiklos sritis m. Priemonė, veiklos Skirta paramos lėšų, EUR Gauta paraiškų, vnt. Įvertinta teigiamai, vnt. Pasirašyta sutarčių, vnt. Išmokėta paramos suma, EUR Profesinio mokymo ir informavimo veikla Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas: mokymo kryptis mokymo kryptis Žemės ir miškų ūkio veiklos bei žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida Šaltinis: NMA duomenys Priemonės įgyvendinimo rezultatai rodo, kad net 75 proc m. skirtų paramos lėšų buvo numatyta pirmosios priemonės veiklos srities Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas įgyvendinimui. Daugiausia paramos lėšų nagrinėjamu laikotarpiu buvo nukreipta pagal pirmosios veiklos srities pirmąją mokymų kryptį, skirtą mokymo programų, susijusių su ūkio valdymo ir geros agrarinės būklės reikalavimais, darbo saugos standartais, verslumo ugdymu ir finansų valdymu bei jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymu, organizavimui. Šiek tiek mažiau paramos lėšų tuo pačiu laikotarpiu skirta pagal pirmosios veiklos antrąją mokymų kryptį, skirtą žemės ūkio gamybos technologijų ir miškininkystės srities mokymams. Vertinant priemonės įgyvendinimo sėkmę (tarpinio vertinimo atveju eigą), svarbu atsižvelgti ne tik į jos finansinių, bet ir į fizinių rodiklių įgyvendinimą, kuris pateikiamas 22 lentelėje. Priemonės priežiūros rodiklių pasiekimo mastas vertinamas, nagrinėjant priemonės vertinimo klausimus. 22 lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Mokymo kursų dalyvių skaičius proc. Asmenų, dalyvavusių mokslo žinių ir n. d. n. d. inovacijų sklaidos priemonėse, skaičius Rezultato rodikliai Sėkmingai mokymo kursus baigusių dalyvių skaičius (duomenys tik iš 0,7 proc. baigtų projektų) Mokslo žinių bei inovacijų sklaidos n. d. n. d. priemonių dalyviai, sėkmingai pritaikę inovacijas savo veikloje Poveikio rodikliai Darbo našumas žemės ūkyje EUR/MDV 549 EUR/MDV* 2009 m. Programos Darbo našumas miškų ūkyje EUR/MDV indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. *Programos poveikis darbo našumui skaičiuojamas kartu ir žemės ūkyje, ir miškininkystėje, kadangi ekonometrinio modeliavimo būdu realios pridėtinės vertės pokytis gali būti apskaičiuotas tik abiejuose sektoriuose kartu. Statistikos departamentas atskirai kiekvienam sektoriui renka tik metinius duomenis, tačiau ekonometriniam modeliavimui reikalingi ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Eurostat ir Statistikos departamento. 76

77 Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu priemonė prisidėjo stiprinant žmogiškojo potencialo galimybes žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose? Įvertinimo kriterijus: žemės ūkyje ir miškų ūkyje dirbančių asmenų profesinės kvalifikacijos pakėlimas Vertinimo rodiklis: mokymo kursų dalyvių skaičius. Siekiant įvertinti priemonės indėlį į žmogiškojo potencialo stiprinimą žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriuose, svarbus rodiklis yra rengtuose mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius m. pagal pirmąją priemonės veiklos sritį organizuotų mokymų dalyvių skaičius siekė ir sudarė 131 proc. visam programavimo laikotarpiui numatyto tikslo. Net 95 proc. mokymų dalyvių ( asmenys) pasirinko programas, skirtas ūkininkaujantiems (užsiimantiems žemės ūkiu). Miškų ūkio srities mokymuose dalyvavo tik asmenys, o maisto pramonės mokymo programų dalyvių iš viso nebuvo. Vertinant pagal mokymų programų turinį, populiariausi buvo naujų technologinių procesų ir mašinų, naujos praktikos mokymai. Produktų kokybės mokymai vertinamuoju laikotarpiu dalyvių nesulaukė. Mokymų programų turinio populiarumas atspindi Lietuvos žemės ir miškų ūkyje dirbančių asmenų suvokimą ir gamybinę logiką, kurioje vis dar dominuoja ūkio modernizavimo ir pirminių gamybinių procesų tobulinimo poreikiai. Tokią išvadą patvirtina ir mokymų tikslinės grupės apklausos rezultatai, 48 kurie rodo, kad didžiajai daliai apklaustųjų (70 proc.) aktualiausi buvo būtent su žemės ūkio gamybos technologijomis susiję mokymai. Detalesnė informacija apie atskiras mokymų programas ir jų dalyvių skaičių pateikiama 23 lentelėje. 23 lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla pirmos veiklos srities mokymų programos turinys ir mokymo dalyvių skaičius Mokymo programos turinys Dalyvių skaičius, asm. Valdymo, administravimo ir rinkodaros įgūdžiai Nauji technologiniai procesai ir mašinos, nauja praktika Nauji standartai Produktų kokybė 0 Kraštovaizdžio priežiūra ir gerinimas bei aplinkos apsauga Iš viso: Šaltinis: NMA duomenys Paminėtina, kad mokymų, susijusių su žemės ūkio gamybos technologijomis, populiarumą gali paaiškinti ne tik tikslinės grupės poreikiai, bet ir mokymų organizavimo specifika. Pagal pirmos veiklos srities Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas pirmąją mokymo kryptį (ūkio valdymo reikalavimai, agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, verslumo ugdymas ir finansų valdymas, jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymas) mokymus gali rengti tik Programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centras, o pagal antrąją mokymo kryptį (žemės ūkio gamybos technologijos, miškininkystė) žemdirbių savivaldos organizacijos, asociacijos, valstybės bei savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad pagal antrąją mokymo kryptį potencialių mokymų rengėjų skaičius yra didesnis, pagal ją ir buvo sulaukta daugiau paraiškų 49 bei suorganizuota daugiau mokymų. 48 Apklausos metu buvo apklausti 178 respondentai. 49 Pagal pirmąją mokymo kryptį buvo surinktos 5 paraiškos, o pagal antrąją 49 paraiškos. 77

78 Centralizuotas mokymų pagal pirmąją mokymo kryptį (viena mokymus organizuojanti institucija) ir decentralizuotas mokymų pagal antrąją mokymo kryptį (daug galimų mokymus organizuojančių institucijų) organizavimas sprendžia ankstesnio programavimo laikotarpio mokymų ir informavimo veiklų dubliavimo šalies mastu problemas, kai identiškas mokymo ir informavimo paslaugas teikė keletas subjektų. Remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto 2006 m. atlikto tyrimo Žemės ūkio konsultavimo ir informavimo paslaugų optimizavimo mokslinis pagrindimas rekomendacijomis, buvo atskirtas aktualių ir būtinų kiekvienam žemės ūkio subjektui mokymų ir informavimo veiklų unifikuotas paketas (apimantis mokymus susijusius su ūkio valdymo, geros agrarinės būklės ir kt. reikalavimais) nuo specializuotų mokymų ir informavimo veiklų paketo pagal konkrečios ūkio subjektų grupės poreikius (mokymai žemės ūkio technologijų ir miškininkystės srityse), kartu aiškiai atskiriant šių dviejų mokymų kryčių organizavimo subjektus. Vertinimo rodiklis: mokymo dienų skaičius. Remiantis šiuo rodikliu, galima vertinti, kuriose srityse buvo labiausiai ar mažiausiai stiprinami žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus darbuotojų profesiniai įgūdžiai. 24 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad mokymams iš viso buvo skirta dienos, iš kurių daugiausiai dienos buvo skirta populiariausiai mokymų programai, susijusiai su naujais technologiniais procesas ir mašinomis, nauja praktika. Pakankamai daug mokymo dienų buvo skirta tobulinti valdymo, administravimo ir rinkodaros įgūdžius (1 191 dienos) ir supažindinti su naujais standartais (1 140 dienos). 24 lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla pirmos veiklos srities mokymų programos turinys ir mokymo dienų skaičius Mokymo programos turinys Dienų skaičius, dienos Valdymo, administravimo ir rinkodaros įgūdžiai Nauji technologiniai procesai ir mašinos, nauja praktika Nauji standartai Produktų kokybė 0 Kraštovaizdžio priežiūra ir gerinimas bei aplinkos apsauga 930 Iš viso: Šaltinis: NMA duomenys Atsižvelgiant į lentelėje pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad priemonė labiausiai prisidėjo prie kvalifikacijos kėlimo žemės ūkio gamybos technologijų, valdymo, administravimo ir rinkodaros įgūdžių įgijimo bei supažindinimo su naujais standartais srityje. Vertinimo rodiklis: sėkmingai mokymo kursus baigusių dalyvių skaičius. Iki 2013 m. planuojama, kad sėkmingai mokymo kursus turėtų baigti 55 tūkst. asmenų. CMEF nurodyta, kad sėkmingai mokymo kursus baigusiu dalyviu laikomas asmuo, kuris gavo baigimą patvirtinantį diplomą ar sertifikatą. Remiantis priežiūros duomenimis, vertinamuoju laikotarpiu mokymo kursus sėkmingai baigė vos 401 juose dalyvavęs asmuo (0,7 proc. numatyto tikslo), nors rengtuose mokymuose iš viso dalyvavo beveik 79 tūkst. asmenų. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dalyvavimą mokymuose patvirtinantys sertifikatai buvo išduodami daugumai mokymų dalyvių, o rodiklio stebėsenos problema kyla dėl to, kad NMA priežiūros informaciją pateikė tik iš pabaigtų projektų galutinių ataskaitų. Vertinimo rodiklis: asmenų, dalyvavusių mokslo žinių ir inovacijų sklaidos priemonėse, skaičius. Duomenų apie šio priežiūros rodiklio, atspindinčio antrosios priemonės veiklos srities populiarumą vertinamuoju laikotarpiu, pasiekimą, nėra, tačiau išvadas apie tam tikrų inovacijų ir mokslo sklaidos priemonių įgyvendinimą galima daryti, remiantis tikslinės grupės apklausos duomenimis. Apklausos rezultatai rodo, kad 92 proc. respondentų dalyvavo pagal antrąją priemonės veiklos sritį rengtuose seminaruose, 51 proc. lauko dienose, o 20 proc. parodomuosiuose bandymuose. 78

79 3 paveikslas. Dalyvavimas mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidos priemonėse Seminarai 92% Lauko dienos 51% Parodomieji bandymai 20% Nenurodė 2% Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros m. programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Vertinimo rodiklis: asmenų, turinčių aukštąjį žemės ūkio srities arba profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą, skaičiaus padidėjimas. Priemonės įgyvendinimas padeda užtikrinti, kad žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje dirbantys asmenys turėtų pakankamai profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu būdu prisidedama prie žmogiškojo potencialo žemės ūkio sektoriuje stiprinimo. Net 95 proc. dalyvių rinkosi su žemės ūkio sektoriumi susijusią tematiką, o 5 proc. visų mokymų dalyvių su miškininkystės klausimais susijusius mokymus. Galima teigti, kad priemonės įgyvendinimas ženkliai prisidėjo prie žemės ūkio ir miškininkystės sektorių darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienuose mokymuose dalyvavusių unikalių dalyvių skaičius nėra žinomas (tie patys asmenys galėjo dalyvauti keliuose mokymuose), sudėtinga įvertinti poveikio mastą, t. y. kokią procentinę dalį visų žemės ūkyje ir miškininkystėje dirbančių asmenų skaičiaus 50 sudarė mokymų dalyviai. Bendras teigiamas šalies tendencijas dėl žmogiškojo potencialo stiprėjimo žemės ūkio sektoriuje iliustruoja ūkių valdytojų išsilavinimo pokyčiai, kurie pateikiami 25 lentelėje. 25 lentelė. Ūkio valdytojų išsilavinimas Valdų valdytojų išsilavinimas 2007 m., asm m., asm. Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštesnysis Profesinis Minimalus profesinis Iš viso: Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras Įvertinimas (išvada): jau Programos įgyvendinimo pradžioje priemonės įgyvendinimas turėjo ženklų poveikį žmogiškojo potencialo stiprėjimui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Per analizuojamą laikotarpį beveik 79 tūkst. tikslinės grupės atstovų sudalyvavo mokymuose. Paminėtina, kad kai kurie mokymai (pavyzdžiui, produktų kokybės) tarp dalyvių nebuvo populiarūs. P Kokiu mastu priemonė prisidėjo prie naujausių technologijų taikymo žemės ūkio ir miškininkystės valdose? Įvertinimo kriterijus: inovacijų žemės ūkio ir miškininkystės valdose augimas Vertinimo rodiklis: mokymų, susijusių su naujais technologiniais procesais, svarba. Siekiant įvertinti, kaip priemonė prisidėjo prie technologijų taikymo žemės ūkio ir miškininkystės valdose, 50 Remiantis žemės ūkio ekonominėmis ir nacionalinėmis sąskaitomis, 2009 m. žemės ūkio sektoriuje dirbusių asmenų skaičius siekė 147,3 tūkst., o miškininkystės 6,5 tūkst. 79

80 svarbus rodiklis yra su naujais technologiniais procesais susijusių mokymo programų populiarumas. Jau minėta, kad vertinamuoju laikotarpiu populiariausios buvo su naujais technologiniais procesais ir mašinomis, nauja praktika susijusios mokymo programos ( dalyviai), daug dalyvių sulaukė ir mokymai dėl naujų standartų įdiegimo (žr. 23 lentelę). Apklausos rezultatai iliustruoja, kad mažiau nei pusė apklaustųjų (42 proc.) po mokymų savo ūkyje pradėjo taikyti naujas žemės ir miškų ūkio technologijas, inovacijas. 52 proc. respondentų teigė, kad naujų technologijų ir inovacijų taikyti nepradėjo. Galima daryti išvadą, kad pagal priemonę rengti mokymai prisidėjo prie inovacijų plėtros žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje. 4 paveikslas. Naujų žemės ūkio gamybos technologijų ir inovacijų taikymas Taip 42% Ne 52% Nenurodė 6% Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros m. programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Vertinimo rodiklis: mokslo žinių bei inovacijų sklaidos priemonių dalyviai, sėkmingai pritaikę inovacijas savo veikloje. Duomenų apie šio priežiūros rodiklio pasiekimą kol kas nėra, todėl negalima įvertinti, kokiu mastu buvo pasiektas Programoje įtvirtintas tikslas. 51 Tačiau tam tikras išvadas galima daryti, remiantis apklausos rezultatais. 50 proc. apklaustų mokslo žinių ir inovacijų sklaidos priemonių dalyvių nurodė, kad įgytas žinias dažnai taiko savo veikloje, o 45 proc. pabrėžė, kad šias žinias taiko kartais. Vos 3 proc. respondentų nurodė, kad įgytų žinių visiškai netaiko. Kalbant apie inovacijų taikymą žemės ūkio ir miškų ūkio valdose, pabrėžtina, kad pusė (50 proc.) apklaustų mokslo žinių ir inovacijų sklaidos priemonių dalyvių teigė, jog po mokymų ėmė taikyti inovacijas savo valdose. Tačiau netgi 43 proc. respondentų nurodė, kad inovacijų jie nepritaikė. Galima teigti, kad priemonė padarė pakankamai reikšmingą įtaką inovacijų plėtrai žemės ir miškų ūkyje. Realias inovacijų diegimo apimtis ir tempus bus galima nustatyti, praėjus ilgesniam laikotarpiui. Paminėtina, kad inovacijų diegimas glaudžiai siejamas ir su kitomis Programos priemonėmis ( Žemės ūkio valdų modernizavimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas bei Miškų ekonominės vertės didinimas ), kuriose dalyvaujantys (ar ketinantys dalyvauti) žemdirbiai ir miško savininkai turi galimybę investuoti į inovacijas. Šių priemonių įgyvendinimas turėtų sustiprinti sinergijos efektą ir efektyviau skatinti inovacijų plėtrą žemės ir miškų ūkio sektoriuje. Įvertinimas (išvada): per pirmus trejus Programos įgyvendinimo metus priemonė prisidėjo prie inovacijų ir technologijų plėtros, kadangi buvo populiariausi būtent su žemės ūkio technologiniais procesais, naujomis mašinomis ir praktika susiję mokymai. Be to, maždaug apie du iš penkių dalyvavusių mokymuose ir mokslo žinių bei inovacijų sklaidos veiklose įdiegė inovacijas savo ūkiuose. Vis dėlto dėl trumpo priemonės įgyvendinimo laikotarpio kol kas sunku nustatyti realias inovacijų diegimo apimtis ir tempus. 51 Siekiama, kad iki 2013 m. inovacijas savo veikloje pritaikytų mokslo žinių bei inovacijų sklaidos priemonių dalyvių. 80

81 P Kokiu mastu mokymų veikla padėjo gerinti tausojantį žemės ir gamtinių išteklių valdymą? Įvertinimo kriterijus: tausojančio gamtinių išteklių valdymo paskatinimas Vertinimo rodiklis: mokymų, susijusių su agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio gerinimo priemonėmis, svarba. Vertinant priemonės indėlį į tausojančio žemės ir gamtinių išteklių valdymo plėtrą, svarbus rodiklis yra su kraštovaizdžio priežiūra ir gerinimu bei aplinkos apsauga susijusių mokymų populiarumas. Kaip minėta, šie mokymai pagal populiarumą buvo trečioje vietoje, o jų dalyvių skaičius siekė Vis dėlto, remiantis šiuo rodikliu, galima daryti tik preliminarias išvadas apie tikėtiną priemonės poveikį. Atsižvelgiant į tai, kad 13 proc. visų mokymų dalyvių išklausė mokymus apie agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio priežiūros tematika, tikėtina, kad priemonės įgyvendinimas iš dalies prisidėjo prie tausojančio gamtinių išteklių valdymo paskatinimo. Vertinimo rodiklis: mokymų dalyvių dalis (proc.), įdiegusi inovacijas, skirtas tausojančiam žemės ir gamtinių išteklių valdymui. Duomenų apie mokymų dalyvius, įdiegusius inovacijas, skirtas tausojančiam žemės ir gamtinių išteklių valdymui, nėra, tačiau tam tikras įžvalgas galima daryti, remiantis apklausos rezultatais. Tik netiesiogiai galima manyti, kad, jei 13 proc. dalyvavusių profesiniuose mokymuose išklausė kursą agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio gerinimo tematika, o du iš penkių mokymuose dalyvavusių asmenų (42 proc.) po mokymų įdiegė inovacijas, tikėtina, kad bent pusė šių inovacijų bus susijusios su agrarine aplinkosauga ir turės agroaplinkosaugines charakteristikas. Remiantis apklausos duomenimis, 17 proc. respondentų, dalyvavusių mokymuose, jau pateikė ar ketina pateikti paraišką pagal priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos. Galima daryti išvadą, kad pagal dvi priemones finansuojamų agrarinės aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas turėtų prisidėti prie tausojančio žemės ir gamtinių išteklių valdymo. Įvertinimas (išvada): remiantis su agrarine aplinkosauga susijusių mokymų populiarumo ir įdiegtų inovacijų rodikliais, galima numanyti, priemonė turės teigiamą poveikį tausojančiam žemės ir gamtinių išteklių valdymui, ypač dėl to, kad apie šeštadalis mokymų dalyvių, dalyvavusių aplinkosauginiuose mokymuose, ketina kreiptis paramos pagal Programos priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos. P Kokiu mastu veiksmai, susiję su profesiniu mokymu, informavimu ir žinių bei inovacinės praktikos skleidimu, pagerino darbo našumą ir (arba) kitus aspektus, susijusius su žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektorių konkurencingumu? Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio, maisto pramonės ir miškininkystės sektorių konkurencingumo augimas Vertinimo rodiklis: darbo našumo padidėjimas žemės ūkyje ir miškų ūkyje. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla poveikį konkurencingumo augimui vertinti sudėtinga, kadangi asmenų mokymai pradėti tik 2009 m. Vadinasi, priemonės įgyvendinimo rezultatai galėjo turėti įtakos tik 2009 m. vykusiems darbo našumo pokyčiams. Paminėtina, kad darbo našumo žemės ir miškų ūkyje dinamiką reikėtų sieti su bendra makroekonomine situacija, inertiškai vykstančiais struktūriniais pokyčiais sektoriuje ir kitų priemonių bei praėjusio programavimo laikotarpio KPP įgyvendinimo rezultatais. Taikant ekonometrinio modeliavimo metodą, buvo nustatytas Programos poveikis darbo našumo pokyčiams žemės ir miškų ūkio sektoriuose m. laikotarpiu bei Programos indėlis į nacionalinę tendenciją (plačiau žr. šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyrį). 81

82 Įvertinimas (išvada): žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą iliustruojantys darbo našumo žemės ir miškų ūkyje pokyčiai atspindi bendrą šalies ekonominę situaciją, kadangi nuo 2008 m. jie pradėjo prastėti (nors iki to laiko nuosekliai augo). Priemonės poveikį žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui vertinti kol kas sudėtinga, kadangi jam pasireikšti reikalingas ilgesnis laikotarpis, be to, darbo našumo svyravimams įtaką turi bendras makroekonominis klimatas. Remiantis ekonometrinio modeliavimo rezultatais, Programos įgyvendinimas prisidėjo prie darbo našumo augimo žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje, o jos indėlis į nacionalinę tendenciją 2009 m. siekė 8,5 proc. P Kokiu mastu mokymai, kuriems buvo skirta parama, atitinka poreikius ir dera su kitomis Programos priemonėmis? Koks priemonės poveikis kitoms priemonėms? Įvertinimo kriterijus: tikslinės grupės poreikių patenkinimas Vertinimo rodiklis: paremtų mokymų atitikimas tikslinės grupės poreikiams. Siekiant atsakyti į klausimą, kokiu mastu organizuoti mokymai atitinka tikslinės grupės poreikius ir dera su kitomis Programos priemonėmis, daugiausiai remiamasi mokymuose dalyvavusių asmenų apklausos duomenimis. 44 proc. respondentų, paprašyti įvertinti mokymų kokybę, nurodė, kad ji buvo aukšta, o 49 proc. mokymų kokybę įvardijo kaip vidutinę. 47 proc. apklaustų mokymų dalyvių teigė įgytas žinias dažnai, o 45 proc. kartais taikantys savo veikloje. 5 paveikslas. Pagal priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla organizuotų mokymų kokybės vertinimas Aukšta 44% Vidutinė 49% Žema 1% Nenurodė 5% Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros m. programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Be to, didžiausias mokymų programų, skirtų naujiems technologiniams procesams ir mašinoms bei naujai praktikai, populiarumas atspindi respondentų dalyvavimą ir/ar ketinimus dalyvauti Programos priemonėje Žemės ūkio valdų modernizavimas. Kraštovaizdžio priežiūros ir gerinimo bei aplinkos apsaugos mokymo programų paklausa iliustruoja dalyvavusių mokymuose respondentų siekius dalyvauti Programos priemonėje Agrarinės aplinkosaugos išmokos. Pabrėžtina, kad miškininkystės mokymo programose dalyvauja ne tik tiesiogiai su šia veikla susiję asmenys (miško savininkai), bet jomis aktyviai domisi ir ūkininkai. Remiantis apklausos duomenimis, kas antras miškininkystės mokymų programos dalyvis buvo ūkininkas ar kitas su žemės ūkio sritimi susijęs asmuo. Tokia padėtis gali būti aiškinama realiu žemdirbių susidomėjimu galimybėmis užsiimti alternatyviomis žemės ūkiui veiklomis ir taip diversifikuoti ekonominę veiklą. Beveik visi (98 proc.) mokymuose dalyvavę respondentai nurodė dalyvavę ir inovacijos sklaidos priemonėse, organizuotose seminarų, lauko dienų ar parodomųjų bandymų forma, tačiau mažiau nei pusė jų (42 proc.) teigė, kad po mokymų savo ūkyje pradėjo taikyti naujas žemės ir miškų ūkio technologijas, inovacijas. Inovacijų diegimas glaudžiai siejamas su Programos priemonėmis Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Miškų ekonominės vertės didinimas. Galimybė pagerinti 82

83 žemdirbių kvalifikaciją maisto pramonės srityje per maisto pramonės srities mokymus vertinamuoju laikotarpiu buvo menkai išnaudota (šioje srityje m. buvo vykdytas vienas projektas apie maisto produktų perdirbimo technologijas), todėl priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla įgyvendinimas kol kas neturėjo poveikio priemonei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Tai, kad dalyvių nesulaukė produktų kokybės mokymai, o apklausoje dalyvavę respondentai neplanuoja dalyvauti Programos priemonėje Dalyvavimas maisto kokybės schemos, rodo šalies žemdirbių prioritetus, teikiamus tiekimo grandinės pradžiai (pirminėms gamybos priemonėms ir technologijoms). Įvertinimas (išvada): pastebimas nepakankamas priemonės rezultatų suderinamumas su kai kuriomis kitomis Programos priemonėmis. Priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla glaudžiai dera ir papildo priemones Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Miškų ekonominės vertės didinimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, nes m. laikotarpiu buvo ugdomi mokymuose dalyvavusių žemės ir miškų ūkio darbuotojų įgūdžiai naujų technologijų taikymo srityje (šiuose mokymuose dalyvių skaičius buvo didžiausias). Priemonė papildo Programos priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, nes numatyta privalomai mokyti jaunuosius ūkininkus, ketinančius teikti paraiškas pagal priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsauga yra svarbi Europos žemės ūkio modelio dalis, priemonės sąsajos su Programos priemone Agrarinės aplinkosaugos išmokos turėtų būti stiprinamos, plečiant šios srities mokymų dalyvių skaičių. Paminėtina, kad šios priemonės dalyviams privalomai vykdomi ekologinio ūkininkavimo mokymai. Neįvykę produkcijos kokybės ir maisto pramonės sričių mokymai rodo santykinį priemonių Dalyvavimas maisto kokybės schemose ir Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas menką aktualumą tarp ūkininkų. Tokias tendencijas patvirtina ir mokymų tikslinės grupės apklausos duomenys, kadangi nei vienas iš respondentų nepareiškė ketinantis dalyvauti maisto kokybės schemose. Be to, nėra pakankamai užtikrintas priemonės suderinamumas su kita žmoniškąjį potencialą stiprinančia priemone Naudojimasis konsultavimo paslaugomis, kadangi vos 2 proc. apklaustųjų teigė ketinantys dalyvauti pagal šią priemonę rengiamose konsultacijose. 83

84 4.2 PRIEMONĖ JAUNŲJŲ ŪKININKŲ ĮSIKŪRIMAS (112) Priemonės intervencijos logika Įgyvendinant priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, siekiama spręsti ūkininkų senėjimo bei produktyviam ūkininkavimui nepalankios valdų struktūros problemas. Parama teikiama jauniesiems (iki 40 metų amžiaus paraiškos pateikimo dieną) ūkininkams įsikurti. Tokiu būdu siekiama didinti jaunųjų ūkininkų dalį demografinėje struktūroje (2007 m. jaunieji ūkininkai sudarė tik 16 proc. visų ūkininkaujančiųjų skaičiaus), darant prielaidą, kad jie diegs naujas technologijas, didins produktyvumą, darbo našumą, o tuo pačiu plės ūkius didins vidutinį ūkio dydį šalies mastu. Visa tai sudarys sąlygas šalies žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui didinti. Ši priemonė yra vienkartinės įsikūrimo išmokos pobūdžio. Didžiausia parama įsikūrimui negali viršyti 40 tūkst. EUR sumos. Paramos dydis priklauso nuo valdomo žemės ūkio naudmenų (toliau ŽŪN) ploto bei tinkamų finansuoti išlaidų be PVM dydžio, t. y. už 1 ha ŽŪN, kuriant gyvulininkystės, augalininkystės arba mišrų ūkį, suteikiama iki 1 tūkst. EUR parama, kuriant specializuotą sodininkystės, daržininkystės, vaistažolininkystės, uogininkystės, gėlininkystės ūkį iki 2 tūkst. EUR parama. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 62,24 mln. EUR paramos, iš kurių 75 proc., t. y. 46,68 mln. EUR, sudaro ES finansavimas. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 2,75 proc. bendro Programos biudžeto tai yra santykinai vidutinė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas buvo remiamas ir m. laikotarpiu pagal BPD 4.2 priemonę. Priemonė pasižymėjo dideliu populiarumu prašoma paramos suma viršijo priemonei skirtą finansavimą, todėl naujuoju laikotarpiu priemonei skirtas daugiau nei pusantro karto 52 didesnis finansavimas. Iki 2009 m. pabaigos pagal šią priemonę buvo išmokėta 44,99 mln. EUR, o tai sudaro net 72,3 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtos sumos. Nepaisant to, kad priemonei skirtas biudžetas šiuo programiniu laikotarpiu buvo gerokai padidintas, paklausa finansavimui yra dar didesnė. Atsižvelgiant į Programai įgyvendinti likusį laiką, t. y. ketverius metus, galima prognozuoti, kad priemonė bus įgyvendinta anksčiau arba Programos įgyvendinimo eigoje gali būti tikslinga peržiūrėti jos finansinį planą. Vertinant priemonės įgyvendinimo sėkmę (tarpinio vertinimo atveju eigą), svarbu atsižvelgti ne tiek į jos finansinių, kiek į fizinių rodiklių įgyvendinimą, kuris pateikiamas 26 lentelėje. Priemonės priežiūros rodiklių pasiekimo mastas vertinamas, nagrinėjant priemonės vertinimo klausimus. 52 Pagal Lietuvos metų bendrąjį programavimo dokumentą (toliau BPD) priemonei vieneriems metams buvo skirta 5,37 mln. EUR; ,89 mln. EUR. 84

85 26 lentelė. Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Gavusių proc. paramą Vyrai 60 proc. 869 (74 proc.) - jaunųjų ūkininkų skaičius Moterys 40 proc. 300 (26 proc.) - Perėmusių ūkius iš dalyvaujančių proc. priemonėje Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos Bendra investicijų suma EUR EUR 92 proc.. Vidutinis ūkio dydis 17,6 ha 46,5 ha 264 proc. Bendras gavusiųjų paramą žemės ,8 ha ,4 ha 8 proc. ploto dydis Rezultato rodikliai Parama pasinaudojusių valdų EUR EUR (žemės Bendroji pridėtinė vertė bendrosios pridėtinės vertės ūkio sektoriuje) sumažėjo. padidėjimas Jaunųjų ūkininkų skaičiaus 33 proc. 27 proc. 82 proc. padidėjimas Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas: grynoji pridėtinė vertė, išreikšta PGS 2,3 mln. PGS 170,12 mln. PGS* 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. Darbo našumas žemės ūkyje EUR/MDV 549 EUR/MDV** 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. *Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuota m. laikotarpiu žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje sukurta realioji pridėtinė vertė, išreikšta perkamosios galios standartu. **Programos poveikis darbo našumui skaičiuojamas kartu ir žemės ūkyje, ir miškininkystėje, kadangi ekonometrinio modeliavimo būdu realios pridėtinės vertės pokytis gali būti apskaičiuotas tik abiejuose sektoriuose kartu. Statistikos departamentas atskirai kiekvienam sektoriui renka tik metinius duomenis, tačiau ekonometriniam modeliavimui reikalingi ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Eurostat ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu parama prisidėjo užtikrinant ilgalaikį abiejų lyčių jaunųjų ūkininkų įsikūrimą? P Kokiu mastu parama prisidėjo gerinant žmogiškąjį potencialą žemės ūkio sektoriuje? Parama pagal šią priemonę teikiama jauniesiems, t. y. jaunesniems nei 40 metų amžiaus, ūkininkams, kurie siekia įkurti ūkininko ūkį. Priemonės poveikis žmogiškojo potencialo gerinimui vertinamas, atsižvelgiant į jaunųjų ūkininkų skaičiaus pokyčius (paramos gavėjų skaičių, jaunųjų ūkininkų skaičių šalies mastu, perimančių ūkius iš vyresnio amžiaus ūkininkų skaičių, jaunų ir vyresnių ūkininkų skaičiaus santykį) bei ūkininkaujančiųjų išsilavinimo lygį. Įvertinimo kriterijus: jaunųjų ūkininkų skaičiaus padidėjimas Vertinimo rodiklis: gavusių paramą jaunųjų ūkininkų skaičius (vyrai/moterys). Remiantis 26 lentele, iki 2009 m. pabaigos pasiekta 65 proc. numatyto paramos gavėjų skaičiaus rodiklio: parama suteikta jauniesiems ūkininkams iš planuojamų paremti Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo laikotarpį (likę daugiau laiko nei praėjo), šio rodiklio pasiekimas vertintinas teigiamai. Lyginant jį su finansiniu rodikliu (įsisavinta jau 72 proc. paramos), galima 85

86 daryti prielaidą, kad rodiklis gali būti ir nepasiektas arba parama ateinančiu laikotarpiu bus suteikta smulkesniems ūkininkams (remiamasi Programos nuostata, kad paramos dydis priklauso nuo ŽŪN ploto). Vertinant paramos gavėjų pasiskirstymą pagal lytį, galima teigti, kad moterys yra mažiau aktyvios siekdamos paramos jaunojo ūkininko ūkio įkūrimui ir atsilieka nuo tiksliniuose rodikliuose numatyto moterų paramos gavėjų santykinės dalies (žr. 26 lentelę). Vertinant bendrą lyčių santykį, Lietuvos kaimo vietovėse didesnę dalį sudaro moterys (51,5 proc.), tačiau istoriškai daugeliu atveju žemės valdymas buvo vyrų rankose ir, nors situacija pamažu keičiasi, užimtumo kaimo vietovėse aspektu daugiau dirbančiųjų yra vyrai (2007 m. moterys sudarė 44 proc. visų užimtų kaimo gyventojų, proc. 53 ). Taigi numatyti tiksliniai rodikliai atspindi realią ūkininkų pasiskirstymo pagal lytį situaciją, tačiau faktinis rodiklių pasiekimo lygis rodo, kad moterų aktyvumas siekiant paramos atsilieka ir nuo priemonės tikslų, ir nuo realaus kaimo gyventojų lyčių pasiskirstymo. Vertinimo rodiklis: jaunųjų ūkininkų skaičiaus padidėjimas. Tikimasi, kad priemonė, pagal kurią skatinamas jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, turėtų pagerinti amžiaus struktūrą žemės ūkyje. Programoje pateikti pradinės padėties rodikliai rodo, kad 2005 m. žemės ūkio valdų narių iki 40 m. amžiaus skaičius siekė tik 14 proc. Iki 2009 m. santykinė šios amžiaus grupės dalis žemės ūkyje augo (žr. 27 lentelę). 27 lentelė. Žemės ūkio valdų narių iki 40 m. amžiaus santykinė dalis m m m m m m. 40 metų 14 proc. 16 proc. 14 proc. 18 proc. 21 proc. Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras Atsižvelgiant į reikalavimą paramos gavėjams būti užregistravus ne tik valdą, bet ir ūkį, priemonės poveikį amžiaus struktūrai tikslingiau matuoti ne žemės ūkio valdų, bet ūkininkų ūkių mastu, kurių skaičiaus pokyčiai pateikiami 28 lentelėje. 28 lentelė. Ūkininkų ūkių skaičiaus pokytis m m. sausio 1 d m. gruodžio 31 d. Pokytis Ūkininkų ūkių skaičius proc. Jaunųjų ūkininkų skaičius proc. Jaunųjų ūkininkų dalis 16 proc. 18 proc. 2 proc. Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras Jaunųjų ūkininkų skaičius nuo 2007 m. iki 2009 m. pabaigos išaugo 27 proc., o Programoje numatytas rezultato rodiklio tikslas 2013 m. 33 proc. Taigi iki 2009 m. pabaigos rodiklis dar nebuvo pasiektas, tačiau, remiantis jaunųjų ūkininkų skaičiaus didėjimo tendencija (ji aplenkia bendrą ūkininkų ūkių skaičiaus augimą, kuris siekė tik 14 proc.), tikėtina, kad šis rodiklis iki 2013 m. bus pasiektas. Pagal priemonę parama buvo suteikta ūkininkams, o tai sudaro beveik trečdalį bendro jaunųjų ūkininkų ūkių skaičiaus padidėjimo m. laikotarpiu (jaunųjų ūkininkų skaičiaus išaugo 3 980). Atsižvelgiant į paramos gavėjų santykinę dalį bendrame jaunųjų ūkininkų skaičiaus padidėjime, galima konstatuoti reikšmingą paramos poveikį jaunųjų ūkininkų skaičiaus didėjimui šalies mastu. Vertinimo rodiklis: perėmusių ūkius iš dalyvaujančių priemonėje Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos skaičius. Siekiant spręsti ūkininkų senėjimo kaimo gyvenvietėse problemą, Programoje įtvirtintos dvi priemonės: Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ir Ankstyvas 53 Statistikos departamento duomenys. 86

87 pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos. Šių priemonių suderinamumas turėtų lemti sinergijos efektą ir didesnį Programos poveikį, sprendžiant senėjimo problemą (nei įgyvendinant abi priemones atskirai). Šių priemonių tarpusavio ryšys užtikrintas, teikiant prioritetą pareiškėjams paramai pagal priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas gauti, jeigu jie perima valdą iš dalyvaujančiojo priemonėje Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, t. y. pagal pastarąją priemonę laikomi ūkio perėmėjais. Ši sąlyga įtvirtinta pirmuoju prioritetiniu atrankos kriterijumi priemonės apraše m. laikotarpiu ūkių, dalyvaujančių abiejose priemonėse, skaičius siekė 180, o tai siekia tik 13 proc. nuo 2013 metams numatyto tikslo (žr. 26 lentelę). Šie paramos gavėjai sudaro tik 15 proc. nuo visų gavusiųjų paramą pagal priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, nors siekiama, kad jie sudarytų 75 proc. Taigi perėmusių ūkius iš dalyvaujančių priemonėje Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos jaunųjų ūkininkų skaičiaus rodiklis gerokai atsilieka nuo planuoto rodiklio ir nebus pasiektas (net jeigu ir visi pareiškėjai, kuriems dar bus suteikta parama, būtų ūkių perėmėjais). Remiantis praėjusio programavimo laikotarpio priemonių įgyvendinimo patirtimi (kai 16 proc. paramos gavėjų pagal Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę buvo ūkio perėmėjais pagal priemonę Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ) bei panašiomis šio laikotarpio tendencijomis, daroma prielaida, kad planuojant numatytas pernelyg optimistinis rodiklis. Vertinimo rodiklis: jaunųjų ūkininkų (jaunesnių nei 35 metai) ir vyresnių ūkininkų (vyresnių nei 55 metai) amžiaus santykis (proc.). Siekiant įvertinti priemonės pasiekimus, svarbu atsižvelgti ne tik į jaunųjų ūkininkų skaičiaus padidėjimą, bet ir šių ūkininkų santykį su vyresnio amžiaus ūkininkų skaičiumi, t. y. išanalizuoti amžiaus struktūros žemės ūkyje pokyčius ir įvertinti priemonės indėlį. CMEF nurodytas pradinės padėties rodiklis, aktualus šiais priemonei amžiaus struktūra žemės ūkyje, išreiškiamas santykiu tarp ūkininkų, jaunesnių nei 35 metai ir vyresnių nei 55 metai. Remiantis 29 lentelėje pateiktais duomenimis, šis santykis didėja. Vis dėlto vėliausi EUROSTAT duomenų bazėje prieinami duomenys apie žemės ūkio valdų valdytojų amžių yra 2007 m., todėl Programos priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas šiai tendencijai įtakos daryti dar negalėjo. 29 lentelė. Žemės ūkio valdų valdytojų amžiaus (iki 35 m. ir virš 55 m.) struktūros pokyčiai Vnt. Dalis (proc.) nuo bendro skaičiaus Vnt. Dalis (proc.) nuo bendro skaičiaus Vnt. Dalis (proc.) nuo bendro skaičiaus Iki 35 m. amžiaus Virš 55 metų amžiaus Santykis (<35 m./>55 8 proc. 7 proc. 14 proc. m.) Šaltinis: apskaičiuota vertintojų, remiantis Eurostat Be to, Lietuvos atveju aktualiau nagrinėti santykį tarp ūkininkų, jaunesnių nei 40 metų (laikomų jaunaisiais ūkininkais) ir vyresnių nei 55 metai (galinčių dalyvauti priemonėje Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ). 30 lentelėje pateiktas pradinis amžiaus struktūros žemės ūkyje rodiklis m. Duomenys rodo, kad didėja žemės ūkio valdų savininkų iki 40 m. procentas ir mažėja valdytojų, kurie yra 55 metų amžiaus ir vyresni. Galima daryti išvadą, kad jaunų ir vyresnių ūkininkų santykis didėja teigiama linkme. 87

88 30 lentelė. Žemės ūkio valdų valdytojų amžiaus (iki 40 m. ir daugiau nei 55 m.) struktūros pokyčiai 2006 m m m m. Iki arba lygiai 40 m amžiaus (proc.) Daugiau nei arba lygiai m. amžiaus (proc.) Santykis ( 40 m./ 55 m.) 30 proc. 24 proc. 33 proc. 42 proc. Šaltinis: apskaičiuota vertintojų, remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis Registruotų ūkių ūkininkų amžiaus struktūra nagrinėjamu laikotarpiu taip pat gerėja (žr. 31 lentelę). 31 lentelė. Ūkininkų ūkių amžiaus (iki 40 m. ir daugiau nei 55 m.) struktūros pokyčiai 2007 sausio 1 d m. gruodžio 31 d. Vnt. Dalis (proc.) nuo Dalis (proc.) nuo Vnt. bendro skaičiaus bendro skaičiaus Iki 40 m. amžiaus Daugiau nei 55 metų amžiaus Santykis (<40 m./>55 m.) 29 proc. 34 proc. Šaltinis: apskaičiuota vertintojų, remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis Paramos gavėjai pagal šią priemonę sudaro beveik trečdalį bendro jaunųjų ūkininkų skaičiaus padidėjimo m. laikotarpiu, taigi galima teigti, kad sėkmingas priemonės įgyvendinimas reikšmingai prisideda prie teigiamų ūkininkų ūkių amžiaus struktūros pokyčių šalies mastu. Įvertinimas (išvada): priemonė pasižymi dideliu populiarumu ir iki 2009 m. pabaigos parama įsikūrimui suteikta daugiau nei pusei planuoto jaunųjų ūkininkų skaičiaus (nors paramos gavėjų pasiskirstymas pagal lytį rodo mažesnį nei tikėtasi moterų aktyvumą). Sėkmingas priemonės įgyvendinimas ženkliai prisideda ir prie ūkininkų amžiaus struktūros gerinimo visos šalies mastu paramos gavėjų skaičius sudaro reikšmingą jaunųjų ūkininkų skaičiaus pokyčio dalį. Be to, pastebima teigiama jaunų ir vyresnių ūkininkų santykio tendencija. Įvertinimo kriterijus: pagerėjęs ūkininkų išsilavinimo lygis Vertinimo rodiklis: jaunųjų ūkininkų dalis (proc.), turinti aukštąjį žemės ūkio srities ar profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą. Priemonės įgyvendinimas ne tik skatina jaunuosius ūkininkus kurtis kaime, bet ir užtikrina, kad šie ūkininkai turės pakankamai profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu būdu prisidedama prie žmogiškojo potencialo žemės ūkio sektoriuje stiprinimo. Paminėtina, kad Programoje kaip tinkamumo kriterijus paramai gauti yra įtvirtinta sąlyga turėti pakankamus profesinius įgūdžius ir kompetenciją bei įsipareigoti tobulinti turimas žinias. Visi, gavusieji paramą, turi įgyti arba dalinai išklausyti profesinį arba aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą, arba išklausyti specialią ugdymo programą. 54 NMA pateiktais duomenimis, nagrinėjamuoju laikotarpiu pasiekta 24 proc. šio rodiklio, t. y. 283 iš paramos gavėjų jau turi atitinkamą aukštąjį ar profesinį išsilavinimą m. sausio 1 d. registruotų žemės ūkio valdų valdytojų, turinčių profesinį/ aukštesnįjį/ aukštąjį išsilavinimą, skaičius siekė (tai sudarė beveik 12 proc. bendro valdų valdytojų skaičiaus) Pagal 2009 m. gegužės 28 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-386 patvirtintą Programos priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas įgyvendinimo taisyklių pakeitimą nustatyta, kad tuo atveju, kai pareiškėjas yra išklausęs tik minimalią ūkininkavimo pradmenų programą, jis turi įsipareigoti per 36 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo datos įgyti profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą arba mokytis profesinėje mokykloje žemės ūkio specialybės ne mažiau kaip dvejus mokslo metus; arba įgyti aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą, arba surinkti ne mažiau kaip 80 kreditų ar 3200 akademinių valandų, arba išklausyti Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą. Taip pat pareiškėjas turi įsipareigoti projekto įgyvendinimo laikotarpiu, bet ne vėliau kaip per 36 mėn. nuo sutarties pasirašymo, gilinti profesines ūkininkavimo žinias. 55 Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis. 88

89 Paramos pagal Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę gavėjai sudaro beveik 3 proc. nuo minėtąjį išsilavinimą turinčių valdytojų skaičiaus. Tai rodo gana nedidelį priemonės svorį, gerinant šalies žemės ūkio valdytojų išsilavinimą. Tačiau šis svoris santykinai išaugtų, skaičiuojant priemonės indėlį ūkininkų, turinčių žemės ūkio srities išsilavinimą ir įregistravusių savo ūkius, mastu bei atsižvelgiant į amžiaus kategoriją. Paminėtina, kad tokių duomenų vertintojas neturi. Įvertinimas (išvada): Programos lygiu užtikrintas reikalavimas įgyti žemės ūkio srities išsilavinimą arba bent dalinai išklausyti su juo susijusius kursus ar specialią ugdymo programą skatina jaunuosius ūkininkus, norinčius gauti paramą, gerinti kompetenciją ir kelia bendrą ūkininkų išsilavinimo lygį šalies mastu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu penktadalis paramos gavėjų jau pasiekė reikalaujamą išsilavinimo lygį. P Kokiu mastu parama prisidėjo pertvarkant valdų struktūrą po to, kai jose įsikūrė jaunieji ūkininkai? Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemone taip pat siekiama pagerinti valdų struktūrą. Vienas iš specialiųjų priemonės tikslų yra didinti ūkio plotus. Priemonės įgyvendinimo poveikis gerinant valdų struktūrą vertinamas atsižvelgiant į vidutinį paramos gavėjo ūkio dydį bei lyginant jį su vidutinio žemės ūkio valdos dydžio pokyčiu visos šalies mastu. Remiantis bendru gavusiųjų paramą žemės ploto dydžio rodikliu bei bendra investicijų suma, siekiama įvertinti priemonės įtaką pertvarkant valdų struktūrą šalyje. Įvertinimo kriterijus: vidutinio ūkio dydžio padidėjimas Vertinimo rodiklis: vidutinis ūkio dydis. Viena iš pagrindinių Lietuvos žemės ūkio problemų smulkūs ūkiai. Remiantis pradinės padėties rodikliais, programavimo metu (2005 m.) vidutinis žemės ūkio valdos dydis Lietuvoje siekė 11,1 ha ir gerokai atsiliko nuo kitų ES valstybių (ES25 16,5 ha). Per porą metų šis rodiklis šiek tiek paaugo ir 2007 m. siekė 11,6 ha. 56 Analizuojant ūkininkų ūkių registre registruotų ūkių vidutinį dydį, m. laikotarpiu jis netgi sumažėjo: 2005 m. pradžioje siekė 12,4 ha, 2010 m. 9,7 ha. 57 Programoje numatytas vidutinio ūkio dydžio rezultato rodiklis yra daugiau nei 1,5 karto didesnis nei vidutinis žemės ūkio valdos bei ūkininko ūkio dydis ir siekia 17,6 ha. Tuo tarpu faktiškai paramą gavusiojo vidutinis ūkio dydis daugiau nei 2,5 karto viršija numatytą tikslą (žr. 26 lentelę). Viena vertus, kuriami dideli jaunųjų ūkininkų ūkiai svariai prisideda prie vidutinio ūkio dydžio didinimo šalies mastu. Kita vertus, priemonei skirto finansavimo gali neužtekti paramos gavėjų skaičiui pasiekti, nes paramos dydis priklauso nuo kuriamo ūkio ŽŪN ploto. (žr. 26 lentelę). Vertinimo rodiklis: bendras gavusiųjų paramą žemės ploto dydis. Programoje numatyta, kad iki 2013 m. bendras gavusiųjų paramą žemės ploto dydis sieks ,8 ha. Vertintojo nuomone, programoje įtvirtintą tikslą būtina peržiūrėti, kadangi jį pasiekti nerealu (remiantis paramos gavėjų skaičiaus ir paramą gavusiojo žemės ploto dydžio rodikliais, vidutinis gavusiojo paramą žemės ploto dydis turėtų siekti 360 ha). Nagrinėjamu laikotarpiu bendras gavusiųjų paramą žemės plotas siekė ,4 ha. Nors tai sudaro tik 8 proc. numatyto tikslo (žr. 26 lentelę), vertinant bendru šalies mastu tai yra gana reikšmingas pasiekimas sudaro net 5 proc. bendro ūkininkų ūkių valdomo žemės ploto, nors paramos gavėjai sudaro vos 1 proc. bendro ūkininkų ūkių skaičiaus Statistikos departamento duomenimis. 57 Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis. 58 Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. buvo įregistruoti ūkininkų ūkiai. Jų valdomas bendras žemės plotas sudarė ,72 ha. 89

90 Vertinimo rodiklis: bendra investicijų suma. Bendra investicijų suma, suteikta iki 2009 m. pabaigos, siekia EUR. Vidutiniškai vienas paramos gavėjas, įkurdamas ūkį, investavo EUR, iš kurių parama pagal Programą sudarė EUR. 59 Daugiausiai investicijų skirta lauko kultūrų sektoriui net 73 proc., gerokai mažiau mišriam (7 proc.), pieno (5 proc.), mėsinių galvijų (4 proc.), daugiamečių kultūrų (2) bei sodininkystės (0,2 proc.) sektoriams. Nors programavimo laikotarpiu gyvulininkystė buvo laikoma pagrindine žemės ūkio šaka, augalininkystės produkcija pastaraisiais metais augo ir santykinai aplenkė gyvulininkystės. Galima teigti, kad investicijų pasiskirstymas atitinka bendras žemės ūkio tendencijas. Įvertinimas (išvada): priemonės įgyvendinimas daro teigiamą įtaką vidutinio ūkio dydžio pokyčiui šalyje, kadangi pagal priemonę kuriami ūkiai yra beveik 5 kartus didesni nei vidutinis ūkininko ūkis ir 4 kartus didesni už vidutinį žemės ūkio valdos dydį. Bendro gavusiųjų paramą žemės ploto dydžio rodiklio įgyvendinimas taip pat rodo reikšmingą priemonės poveikį, kadangi paremtas plotas sudaro 5 proc. ūkininkų ūkių valdomo bendro žemės ploto, nors pasiekta tik 8 proc. suplanuoto tikslo (kurį, vertintojo nuomone, būtina peržiūrėti). P Kokiu mastu parama prisidėjo gerinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą? Stabdant ūkininkų senėjimo tendenciją bei gerinant ūkių valdų struktūrą, t. y. didinant vidutinį ūkį, priemone siekiama prisidėti prie žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimo. Priemonės poveikis konkurencingumui vertinamas remiantis parama pasinaudojusių valdų bendrosios pridėtinės vertės padidėjimu (analizuojant priemonės rezultato rodiklio pasiekimo lygį) ir darbo našumo žemės ūkyje pokyčiu (nagrinėjant poveikio rodiklio pasiekimą). Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo augimas Vertinimo rodiklis: parama pasinaudojusių valdų bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas. Bendrosios pridėtinės vertės padidėjimo rodiklis skaičiuojamas kaip vidutinio pelno, išskaičiavus mokesčius, padidėjimas (pajamos minus išlaidos). Programoje numatytas šio rodiklio tikslas 8,6 mln. EUR. Rodiklio pasiekimo kiekybinės reikšmės buvo identifikuotos, atlikus papildomą tyrimą, 60 kurio rezultatai naudojami šiame vertinime m. apskaičiuota kiekybinė reikšmė buvo neigiama ir siekė -1,06 mln. EUR. Tai sudarė -12,3 proc. visam programavimo laikotarpiui numatyto tikslo, nors priemonės paramos gavėjams iki 2009 m. pabaigos buvo išmokėta net 72 proc m. numatytos paramos lėšų. Šį neatitikimą būtų galima paaiškinti tuo, kad m. besikuriantys jaunieji ūkininkai patyrė daug sąnaudų investuodami ir todėl atrodo, kad jie dirbo ypač nepelningai. Investicijos pradės atsipirkti tik per ateinančius keletą metų, todėl spręsti apie faktinį rodiklio pasiekimą bus galima praėjus ilgesniam laikotarpiui. Rodiklio reikšmė ateityje taip pat gali didėti ir dėl to, kad, vėl pradėjus stabiliai augti šalies ekonomikai, pagerės bendras makroekonominis klimatas. Patartina nesureikšminti pavienių metų rodiklių svyravimų, o bendresnes išvadas bus galima daryti tik turint kelių metų rodiklio svyravimo reikšmes. 61 Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas. Priemonės poveikį rodiklio pasiekimui įvertinti sudėtinga dėl trumpo Programos įgyvendinimo laikotarpio: net rezultato rodiklio reikšmė parama pasinaudojusių valdų bendrosios pridėtinės vertės augimas yra neigiama ir neatspindi realaus rezultato, kuris turėtų pasireikšti tik po kelerių metų. Taikant ekonometrinio modeliavimo metodą, tarpinio vertinimo metu buvo apskaičiuotas Programos poveikis realiosios pridėtinės vertės 59 Apskaičiuota remiantis išmokėtos paramos suma. 60 Viešosios politikos ir valdybos institutas. Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009 ir 2010 m. identifikavimas ir analizė. 61 Viešosios politikos ir valdybos institutas. Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009 ir 2010 m. identifikavimas ir analizė, 2009 m. tarpinė ataskaita. Vilnius, 2010m., p

91 padidėjimui. Detalesnė informacija apie Programos poveikį ekonomikos augimui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Vertinimo rodiklis: darbo našumo padidėjimas žemės ūkyje. Remiantis Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės bendrosios pridėtinės vertės rodiklio reikšme (kuri yra neigiama), galima daryti prielaidą, kad priemonės poveikis Programos lygio darbo našumo rodikliui per pirmus trejus Programos įgyvendinimo metus taip pat yra neigiamas. Tačiau tikrajam paramos poveikiui pasireikšti reikalingas ilgesnis laikotarpis, taigi ir poveikio rodiklius geriau skaičiuoti praėjus ilgesniam laikotarpiui nuo paramos įsisavinimo. Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuotas Programos poveikis darbo našumui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose pateikiamas šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą iliustruojantys bendrosios pridėtinės vertės bei darbo našumo pokyčiai atspindi bendrą šalies ekonominę situaciją: iki 2008 m. augę, 2009 m. jie pradeda prastėti. Tačiau, atsigavus ekonomikai, jie vėl turėtų stabilizuotis. Priemonės poveikį žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui vertinti kol kas sudėtinga: viena vertus, praėjęs gana trumpas laikotarpis, per kurį įvykę pokyčiai neatspindi tikrosios situacijos (pvz., bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai paramą gavusiuose ūkiuose), kita vertus, prastas bendras makroekonominis klimatas taip pat daro įtaką ir paramos gavėjų veiklos rezultatams. Ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, kad Programos įgyvendinimas prisidėjo prie ekonomikos augimo žemės ir miškų ūkio sektoriuose (vertinamuoju laikotarpiu juose sukurta realioji pridėtinė vertė siekė 170,12 mln. PGS), o indėlis į nacionalinę tendenciją sudarė 8,5 proc. 91

92 4.3 PRIEMONĖ ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS (113) Priemonės intervencijos logika Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos intervencijos logika panaši į priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas intervencijos logiką. Įgyvendinant jas, kovojama su tomis pačiomis silpnybėmis, kliudančiomis kaimo plėtrai: ūkininkų senėjimu ir mažu vidutiniu žemės ūkio valdų dydžiu. Lietuvoje vyresni nei 55 metų valdų valdytojai sudaro santykinai didelę valdytojų dalį (2007 m. 60 proc.) ir valdo smulkius ūkius (tais pačiais metais jų ŽŪN plotai sudarė 43 proc. bendro ŽŪN ploto). Siekiant žemės ūkyje paskatinti struktūrinius pokyčius, pagal priemonę Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos yra remiamas vyresnio amžiaus valdų savininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ir jų valdų perleidimas jaunesniems ūkininkams. Tikimasi, kad šie struktūriniai pokyčiai prisidės prie žemės ūkio valdų gyvybingumo stiprėjimo, našumo didėjimo ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo augimo. Paramą pagal priemonę gali gauti žemės ūkio veikla užsiimantis asmuo, kuris paraiškos pateikimo dieną yra ne jaunesnis nei 55 metų amžiaus, tačiau dar nesulaukęs nustatyto pensinio amžiaus. Priemonė yra kompensacinio pobūdžio, kuria ne ilgesniam nei 15 metų laikotarpiui arba iki kol paramos gavėjui sukaks 70 metų, o ūkio darbuotojui iki nustatyto pensinio amžiaus, yra kompensuojamos prarastos pajamos 62 valdų savininkams ir darbuotojams. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos Programos finansiniame plane m. laikotarpiu numatyta skirti 164,29 mln. EUR paramos, iš kurių 75 proc., t. y. 123,22 mln. EUR, sudaro ES finansavimas. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 7,3 proc. bendro Programos biudžeto tai yra reikšminga dalis, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu. Analizuojant visas I krypties priemones, paminėtina, kad tarp jų tik priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas yra numatyta didesnė lėšų suma. Vertinant priemonės svorį bendrame finansiniame plane, svarbu atsižvelgti, kad net 74 proc. priemonei skirtos finansavimo sumos skirta įsipareigojimams pagal m. KPP tos pačios priemonės įgyvendinimui. Iki 2009 m. pabaigos pagal šią priemonę buvo išmokėta 23,295 mln. EUR, o tai sudaro 14 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtos sumos. Naujuoju laikotarpiu paramą gavusiems išmokėta 2,5 mln. EUR, o tai sudaro vos 6 proc. šiam laikotarpiui skirtų lėšų (atmetus m. įsipareigojimus, iš viso m. priemonei skirta 42,34 mln. EUR). Remiantis m. atliktais mokėjimais bei finansinėmis priemonės prognozėmis iki 2013 m., m. paramą gavusiems valdų savininkams iki 2013 m. bus išmokėta daugiau nei 14 mln. EUR (o tai sudaro 33 proc m. laikotarpio paramos gavėjams skirtų lėšų). Atsižvelgiant į tai, kad priemonės populiarumas kasmet šiek tiek mažėja, išlieka rizika, kad dalis šiam laikotarpiui skirtų lėšų gali likti neįsisavintos. 62 Paramą sudaro dvi dalys: pastovioji ir kintamoji. Pastoviąją paramos dalį sudaro kompensacinė išmoka, apskaičiuojama kaip vidutinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, prognozuojamos m., vidurkis. Tai metinė pastovaus dydžio EUR suma, išmokama paramos gavėjui nacionaline valiuta. Kintamąją paramos dalį sudaro metinė išmoka už nuosavybės teise priklausiusią perleistą žemės ūkio paskirties žemę. Siekiant paskatinti mažų ir vidutinių žemės ūkio valdų valdytojus pasinaudoti šia parama, mokama metinė 93 EUR išmoka už perleistą ŽŪN hektarą, tačiau ne daugiau kaip už 20 ha. 92

93 Priemonės fizinių rodiklių įgyvendinimas, pateiktas 32 lentelėje, detaliau analizuojamas nagrinėjant priemonės vertinimo klausimus. 32 lentelė. Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Anksti iš proc. veiklos metų ,6 proc. pasitraukusių amžiaus žemės ūkio Vyrai 45 proc. 756 (59 proc.) - valdų valdytojų skaičius Moterys 55 proc. 521 (41 proc.) - Parama pasinaudojusių ūkio darbuotojų skaičius Perleistos žemės plotas, ha ha ha 47 proc. Perėmėjų jaunųjų ūkininkų skaičius proc. Rezultato rodikliai Parama pasinaudojusių (perėmėjų) ūkių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas: grynoji pridėtinė vertė, išreikšta PGS 76,6 mln. EUR EUR (žemės ūkio sektoriuje) 93 0,01 proc. 2,3 mln. PGS 170,12 mln. PGS* 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. Darbo našumas žemės ūkyje EUR/MDV 549 EUR/MDV** 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. *Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuota m. laikotarpiu žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje sukurta realioji pridėtinė vertė, išreikšta perkamosios galios standartu. **Programos poveikis darbo našumui skaičiuojamas kartu ir žemės ūkyje, ir miškininkystėje, kadangi ekonometrinio modeliavimo būdu realios pridėtinės vertės pokytis gali būti apskaičiuotas tik abiejuose sektoriuose kartu. Statistikos departamentas atskirai kiekvienam sektoriui renka tik metinius duomenis, tačiau ekonometriniam modeliavimui reikalingi ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Eurostat ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu parama ankstyvam pasitraukimui iš prekinės žemės ūkio gamybos prisidėjo pertvarkant valdų struktūrą, ypač pasinaudojant sąveika su kitomis priemonėmis? Šia priemone remiamas žemės ūkio valdų perleidimas, taip skatinant vidutinio ūkio dydžio augimą Lietuvoje. Priemonės poveikis valdų struktūros gerinimui vertinamas, analizuojant vidutinį perleisto ūkio dydį, atsižvelgiant į bendrą perleistos žemės plotą bei nustatant sąveikos su Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemone mastą. Įvertinimo kriterijus: vidutinio ūkio dydžio padidėjimas Vertinimo rodiklis: perleistos žemės plotas. Remiantis 32 lentele, iki 2009 m. pabaigos įgyvendinta beveik pusė numatyto perleistos žemės ploto rodiklio kiekybinio tikslo 48 proc. arba ha. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo laikotarpiu paremta tik 19 proc. numatytų paramos gavėjų ir išleista 14 proc. visų programiniam laikotarpiui skirtų lėšų, galima prognozuoti, kad perleistos žemės ploto rodiklis bus įgyvendintas ir netgi gali būti viršytas.

94 Analizuojant priemonės poveikį, pertvarkant bendrą Lietuvos valdų struktūrą, jį reikėtų vertinti gana atsargiai m. pagal priemonę perleistos žemės plotas sudaro vos 2 proc. vyresnių nei 55 m. amžiaus valdų valdytojų 2007 m. valdyto ŽŪN ploto. Vertinimo rodiklis: vidutinis perleisto ūkio dydis. Viena iš pagrindinių Lietuvos žemės ūkio valdų struktūros problemų smulkūs ūkiai. Be to, didžioji dalis valdančiųjų smulkius ūkius yra vyresnio amžiaus žmonės. Remiantis Žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenimis, 2010 m. pradžioje vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų dalis tarp smulkių valdų valdytojų sudarė 53,6 proc. (iki 10 ha) ir 40 proc. (11 50 ha), o tarp stambių valdų valdytojų ( ha ir daugiau nei 100 ha) atitinkamai 15,3 proc. ( ha) ir 11,9 proc. (daugiau nei 100 ha). 6 paveikslas. Valdų valdytojų pasiskirstymas pagal amžių ir valdų dydį 2010 m. sausio 1 d. Šaltinis: Žemės ūkio ir kaimo verslo registras Įgyvendinant priemonę Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, daroma prielaida, kad vyresnio amžiaus žemės ūkio valdų savininkai perleis savo turimas smulkias ir ekonomiškai neefektyvias valdas jaunesniems ūkininkams, kurie, prisijungę pastarąsias prie savojo ūkio ar kurdami naują, stambins valdas ir gerins bendrą valdų struktūrą. Remiantis šia logika, vidutinis perleisto ūkio dydis turėtų būti santykinai nedidelis. Remiantis NMA pateiktais duomenimis, vidutinis perleisto ūkio dydis siekia 12,8 ha. 63 Jis viršija vidutinį ūkio dydį Lietuvoje 64 ir yra gerokai didesnis nei planuota, vadinasi, turi mažesnį teigiamą poveikį. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis pagal priemonę perleistų ūkio valdų buvo prijungta prie ūkio perėmėjo valdos, galima teigti, kad priemonė prisidėjo prie vidutinio ūkio dydžio didėjimo. Siekiant įvertinti priemonės poveikį vidutinio ūkio dydžio didėjimui, naudinga ne tik atsižvelgti į vidutinį perleisto ūkio dydį, bet jį palyginti su vidutiniu perėmėjų ūkių dydžiu. Šių ūkių vidutiniai dydžiai 2008 m. ir 2009 m. buvo apskaičiuoti, remiantis NMA ir Žemės ūkio ir kaimo verslo centro (toliau ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis apie deklaruotą žemės plotą pareiškėjų ir perėmėjų ūkiuose. 65 Remiantis 33 lentelėje pateikta informacija apie pareiškėjų ir perleidėjų deklaruotus žemės plotus, galima teigti, kad priemonės tikslas ūkių stambinimas buvo pasiektas. Atsižvelgiant į ūkių perleidimo logiką, ūkių perleidėjų ūkius bendroje žemės ūkio valdų visumoje pakeitė perėmėjų ūkiai, kurie po perdavimo buvo gerokai didesni nei pirmieji (t. y. perleidėjų ūkiai). Atlikus ūkių perdavimą 2008 m., perėmėjų ūkių dydis (pagal 2009 m. deklaruotą žemės 63 Šis skaičius turėtų būti dar didesnis, nes perleidėjui leidžiama pasilikti iki 3 ha ŽŪN. 64 Kuris, Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. siekė 11,6 ha. 65 Vertinime remiamasi jau atliktų tyrimų duomenimis: Viešosios politikos ir valdybos institutas. Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009 ir 2010 m. identifikavimas ir analizė m. ir 2009 m. tarpinės ataskaitos. 94

95 plotą po ūkio perėmimo) buvo beveik 4 kartus didesnis nei perleidėjų ūkių vidutinis dydis, o 2009 m. perleistų ūkių atveju perėmėjų ūkių dydis (pagal 2010 m. deklaruotą žemės plotą po ūkio perėmimo) už perleidėjų ūkių dydį buvo didesnis 45 proc. 33 lentelė. Vidutinio perleidėjo ir perėmėjo ūkio dydžio palyginimas Vidutinis ūkio perleidėjo dydis, ha (iki ūkių perleidimo) perėmimo) Vidutinis ūkio perėmėjo dydis, ha (po ūkių Skirtumas (perėmėjo ūkio dydis / perleidėjo ūkio dydžio) 2008 m. perleisti ūkiai 12,6 48,3 3, m. perleisti ūkiai 20,0 29,0 1,45 Šaltinis: Viešosios politikos ir valdybos institutas. Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių identifikavimo 2008, 2009 ir 2010 m. identifikavimas ir analizė m. ir 2009 m. tarpinės ataskaitos Vertinimo rodiklis: perėmėjų jaunųjų ūkininkų skaičius. Nepalankios konkurencingam žemės ūkiui valdų struktūros problema taip pat sprendžiama, įgyvendinant priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Vyresnio amžiaus ūkininkai, naudodamiesi priemone Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, turi galimybę perleisti savo valdą jauniesiems ūkininkams, kurie, gavę valdą pagal minėtąją priemonę, dar turi galimybę gauti paramą savojo ūkio įkūrimui pagal priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Kaip ir priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas atveju, šioje priemonėje įtvirtintas prioritetinis kriterijus, pagal kurį pirmasis prioritetas teikiamas toms paraiškoms, kuriose perėmėjas yra jaunasis ūkininkas, dalyvaujantis priemonėje Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Priemonių suderinamumas lemia vidutinio ūkio dydžio augimo efektą, kadangi jaunojo ūkininko ūkiui keliamas minimalaus dydžio (12 ha ŽŪN) 66 reikalavimas, kuris, be to, dar turi būti plečiamas. Pagal 32 lentelėje pateiktus produkto rodiklius matyti, kad Programos vykdytojai tikisi, jog kas penktas valdos perėmėjas bus jaunasis ūkininkas. Tačiau iki 2009 m. pabaigos tik kas septintas valdos perėmėjas buvo jaunasis ūkininkas. Vertinamuoju laikotarpiu buvo įgyvendinta 13 proc. programoje įtvirtinto priemonių suderinamumo rodiklio kiekybinio tikslo (žr. 32 lentelę). Šis rodiklis atsilieka nuo kitų priemonės produkto rodiklių įgyvendinimo. Atsižvelgiant į priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas įgyvendinimo mastą (paremti liko tik 637 pareiškėjus), analizuojamą rodiklį pasiekti yra neįmanoma. Pagrindine rodiklio nepasiekimo priežastimi galima laikyti pernelyg optimistinį planavimą. Remiantis praėjusio programavimo laikotarpio patirtimi, tik 0,5 proc. ūkių perėmėjų pagal m. KPP priemonę Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos dalyvavo BPD priemonėje Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Įvertinimas (išvada): priemonės įgyvendinimas daro teigiamą įtaką vidutinio ūkio dydžio pokyčiams paramos gavėjų bei ūkio perėmėjų ūkiuose: po 2008 m. ūkių perleidimo perėmėjų ūkių dydis buvo beveik 4 kartus didesnis nei perleidėjų ūkių vidutinis dydis, o 2009 m. 45 proc. didesnis. Bendras perleisto žemės ploto rodiklis įgyvendinamas pagal planą, kadangi pasiekta beveik pusė numatyto tikslo. Vidutinis perleidžiamo ūkio dydis siekia 12,5 ha ir yra didesnis nei planuota. Tai lemia tokį aukštą bendro perleisto žemės ploto rodiklio pasiekimą ir mažina teigiamą priemonės poveikį. Kita vertus, priemonės fizinių rodiklių kiekybiniai tikslai yra gerokai sumažinti, 67 lyginant su praėjusiu programavimo laikotarpiu, todėl šalies mastu priemonė didelio poveikio valdų restruktūrizavimui neturės. 66 Priemonės penktuoju pakeitimu minimalus ūkio dydis sumažintas nuo 12 ha iki 8 ha. Pakeitimas priimtas 2010 m. birželio 7 d m. KPP planuotas priemonės paramos gavėjų skaičius buvo (paremta ); m. laikotarpiu siekiama paramą suteikti 4,5 karto mažesniam paramos gavėjų skaičiui, t. y

96 P Kokiu mastu parama prisidėjo užtikrinant žmogiškojo potencialo galimybes žemės ūkio sektoriuje? Žmogiškasis potencialas žemės ūkio sektoriuje stiprinamas, skatinant vyresnio amžiaus žmones pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos ir perleisti valdas jaunesniems ūkininkams, tokiu būdu gerinant jaunų ir vyresnių ūkininkų skaičiaus santykį, taip pat skatinant dalyvauti priemonėje jaunuosius ūkininkus, pasižyminčius geresne profesine kompetencija bei įgūdžiais, gebėjimu lanksčiau ir sparčiau reaguoti į rinkos pokyčius. Įvertinimo kriterijus: žmogiškojo potencialo žemės ūkio sektoriuje stiprėjimas Vertinimo rodiklis: anksti iš veiklos pasitraukusių žemės ūkio valdų valdytojų skaičius. Remiantis 32 lentele, iki 2009 m. pabaigos parama suteikta žemės ūkio valdų valdytojams (pasiekta 19 proc. numatyto produkto rodiklio). Atsižvelgiant į tai, kad jau yra praėję treji iš septynerių Programos įgyvendinimo metų, įžvelgiama rizika, kad rodiklis gali būti nepasiektas. Be to, 2009 m. paraiškų surinkimo tempas sulėtėjo, nes dalis paraiškų po autorizavimo pačių pareiškėjų pageidavimu, atsisakius paramos, buvo išregistruotos. 68 Mažą priemonės populiarumą galima pagrįsti tuo, kad didžioji dalis norinčiųjų anksčiau pasitraukti iš žemės ūkio veiklos jau pasinaudojo šia galimybe ankstesniu programavimo laikotarpiu, kai paramą pagal atitinkamą priemonę gavo daugiau kaip 20,5 tūkst. vyresnio amžiaus žemės ūkio valdų valdytojų. Be to, priemonei tenka konkuruoti su kitomis paramos už žemės ūkio veiklą schemomis tiesioginėmis bei kompensacinėmis išmokomis, t. y. likę toliau ūkininkauti potencialūs pareiškėjai už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gautų tiesiogines išmokas, kurias papildytų kompensacinės MPŪV, Natura 2000 bei agrarinės aplinkosaugos išmokos. Vien tiesioginės išmokos už ŽŪN ir pasėlių plotus sudaro beveik pusę priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio veiklos siūlomos finansinės naudos. 69 Jas taip pat papildytų minėtos kompensacinės išmokos bei pajamos, gaunamos iš žemės ūkio veiklos. Pastarosios priklauso nuo žemės ūkio produktų supirkimo kainų dinamikos, kuri taip pat daro įtaką priemonės populiarumui. Mažėjant supirkimo kainoms ir atitinkamai žemdirbių gaunamoms pajamoms, didėja priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos populiarumas, nes ji užtikrina nedideles, bet stabilias pajamas. 70 Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. prognozuojamas žemės ūkio produktų (ypač grūdų) supirkimo kainų augimas, tikėtina, jog potencialūs pareiškėjai taps dar pasyvesni. Nagrinėjant paramos gavėjų pasiskirstymą pagal lytį, 32 lentelės duomenys rodo, kad pagal Programą numatyta paremti didesnį skaičių moterų, nors faktiškai parama suteikta 756 vyrams (59 proc.) ir 521 moterims (41 proc.). Vadinasi, moterys yra mažiau aktyvios siekdamos paramos pagal priemonę Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos (kaip ir pagal priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ). Tokias tendencijas galima paaiškinti bendra demografine situacija: nors bendrame lyčių santykyje Lietuvos kaimo vietovėse didesnę dalį sudaro moterys (jos sudaro ir didesniąją vyresnių nei 55 m. kaimo gyventojų dalį 2007 m. ir 2009 m. siekė 61 proc.), LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 m. pažangos ataskaita, 2010 m. birželis, p Pagal 2009 m. deklaruotų ŽŪN ir pasėlių plotų bei tiesioginių išmokų duomenis, vidutinis priemonėje dalyvavęs ūkis (12,5 ha dydžio) per metus vien tiesioginės paramos būtų gavęs EUR < o pasitraukęs iš prekinės žemės ūkio gamybos vidutinio ūkio valdytojas per metus gauna EUR. 70 LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 m. pažangos ataskaita, 2010 m. birželis, p Statistikos departamento duomenys 96

97 tačiau užimtumo kaimo vietovėse aspektu daugiau dirbančiųjų yra vyrai (2007 m. moterys sudarė 44 proc. visų užimtų kaimo gyventojų, proc.). 72 Vertinimo rodiklis: jaunų ūkininkų (jaunesnių nei 35 metai) ir vyresnių ūkininkų (vyresnių nei 55 metai) amžiaus santykis. Įgyvendinant priemonę, keičiama žemės ūkio valdų valdytojų amžiaus struktūra: vyresni nei 55 m. amžiaus valdytojai pasitraukia iš gamybos ir perleidžia valdas jaunesniems nei 50 m. valdų perėmėjams. Kaip jau minėta vertinant priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas įgyvendinimą ir jos poveikį ūkininkų amžiaus struktūros pokyčiams, bendras Lietuvos žemės ūkio valdų valdytojų amžiaus struktūros kontekstas m. laikotarpiu gerėjo m. santykis tarp žemės ūkio valdų valdytojų, jaunesnių nei 35 metai ir vyresnių nei 55 metai, kito teigiama linkme (29 lentelė Žemės ūkio valdų valdytojų amžiaus (iki 35 m. ir virš 55 m.) struktūros pokyčiai, pateikta priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas analizės dalyje) m. laikotarpiu taip pat gerėjo santykis tarp ūkių valdytojų, jaunesnių nei 40 m. amžiaus (laikomų jaunaisiais ūkininkais) ir vyresnių nei 55 m. (30 lentelė Žemės ūkio valdų valdytojų amžiaus (iki 40 m. ir daugiau nei 55 m.) struktūros pokyčiai, pateikta priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas analizės dalyje). Atsižvelgiant į bendrą pradinės padėties rodiklio kaitos tendenciją, galima teigti, kad priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos įgyvendinimas turėjo poveikį amžiaus struktūros gerėjimui. Tačiau, vertinant santykinai nedidelį paramos gavėjų skaičių, kuris sudaro vos 0,6 proc. bendro 2007 m. registruotų valdytojų, vyresnių nei 55 m., skaičiaus, galima teigti, kad priemonės įtaka buvo gana nedidelė. Kita vertus, parama pagal šio laikotarpio Programos priemonę taip pat mokama m. programavimo laikotarpio paramos gavėjams. Kadangi parama suteikta 20,5 tūkst. pareiškėjų, 73 priemonės įgyvendinimas prisideda prie amžiaus struktūros kaitos žemės ūkio sektoriuje. Vertinimo rodiklis: parama pasinaudojusių ūkio darbuotojų skaičius. Programoje numatyta galimybė parama pasinaudoti ne tik žemės ūkio valdų valdytojams, bet ir ūkio darbuotojams, jei jie yra žemės ūkio valdos valdytojo, nusprendusio pasinaudoti nagrinėjamąja priemone, ūkio darbuotojai. Jiems taip pat numatytas amžiaus kriterijus: ūkio darbuotojai turi būti ne jaunesni nei 55 m. amžiaus, tačiau dar nesulaukę nustatyto pensinio amžiaus. Vadinasi, potencialiai ši galimybė taip pat gali turėti poveikį bendrai dirbančių kaimo gyventojų amžiaus struktūrai. Tačiau Programoje numatytas labai nedidelis parama pasinaudojusių darbuotojų skaičiaus rodiklis (tik 3). Planuojant tikslą, buvo remiamasi praėjusio programavimo laikotarpio patirtimi, kada parama pasinaudojo tik 1 ūkio darbuotojas. Atsižvelgiant į tai, norėta įtvirtinti realiai pasiekiamus tikslus 2013 metams m. parama nepasinaudojo nei vienas ūkio darbuotojas. Vertinant planuojamą paremti ūkio darbuotojų skaičių, galima daryti išvadą, kad priemonė šiuo aspektu neturės įtakos stiprinant žmogiškąjį potencialą žemės ūkio sektoriuje. Vertinimo rodiklis: perėmėjų jaunųjų ūkininkų skaičius. Užtikrinant priemonių Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ir Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas sąveiką, didinamas priemonės poveikis ūkių valdų valdytojų amžiaus struktūrai, kadangi, dalyvaujant abiejose priemonėse, mažinamas valdų perėmėjų amžius. Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos tinkamumo kriterijuose numatytas reikalavimas valdų perėmėjų amžiui, pagal kurį valdą perimantis asmuo turi būti ne vyresnis nei 50 m. Jei ūkius perima jaunieji ūkininkai, jie turi būti jaunesni nei 40 m. 72 Statistikos departamento duomenys 73 Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai. Kaimo plėtros metų plano galutinis (ex-post) įvertinimas. Galutinė vertinimo ataskaita. Skirta LR žemės ūkio ministerijai m. gruodžio 16 d., p

98 Iki 2009 m. pabaigos įgyvendinta 13 proc. priemonių suderinamumo rodiklio, t. y. 180 ūkių perėmėjų yra jaunieji ūkininkai. Šio rodiklio pasiekimas atsilieka nuo kitų rodiklių įgyvendinimo ir nebėra galimybių jį pasiekti visa apimtimi. Kaip jau minėta, pagrindine rodiklio nepasiekiamumo priežastimi galima laikyti klaidingą planavimą. Vertinimo rodiklis: perėmėjų jaunųjų ūkininkų dalis (proc.), turinti aukštąjį žemės ūkio srities ar profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą. Šis rodiklis yra visiškai priklausomas nuo ankstesniojo (perėmėjų jaunųjų ūkininkų skaičiaus), kadangi dalyvaujantiems priemonėje Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas nustatytas reikalavimas įgyti ar bent dalinai išklausyti profesinį arba aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą, arba išklausyti specialią ugdymo programą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atitinkamą išsilavinimą jau įgijo 28 perėmėjai jaunieji ūkininkai (tai sudaro 16 proc. bendro perėmėjų jaunųjų ūkininkų skaičiaus). Atsižvelgiant į tai, kad bendras perėmėjų jaunųjų ūkininkų skaičius atsilieka nuo planuoto ir greičiausiai bus neįgyvendintas, atitinkamą išsilavinimą turinčiųjų jaunųjų ūkininkų skaičiaus rodiklis taip pat bus gana nedidelis. Įvertinimas (išvada): vyresnio amžiaus ūkininkų valdų perleidimas jaunesniems prisideda prie bendros Lietuvos žemės ūkio valdų valdytojų amžiaus struktūros, kuri Programos įgyvendinimo laikotarpiu gerėja, kaitos. Vis dėlto paramos gavėjų skaičius rodo, kad priemonė šiek tiek atsilieka nuo planuotų tikslų (kol kas paramą gavo 19 proc. siekiamo paramos gavėjų skaičiaus). Be to, priemonės apimtis yra santykinai nedidelė, siekiant ūkininkų demografinės struktūros pokyčio viso sektoriaus mastu. Poveikį turėtų sustiprinti dviejų priemonių Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ir Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas sąveika, kadangi abi jos nukreiptos į žmogiškojo potencialo stiprinimą. Tačiau faktiškai priemonių suderinamumas pasireiškia mažesniu mastu nei planuota. P Kokiu mastu parama prisidėjo gerinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą? Kiekybiškai išmatuoti priemonės intervencijos poveikį viso sektoriaus konkurencingumui yra sudėtinga. Tam tikros išvados gali būti daromos, atsižvelgiant į parama pasinaudojusių ūkių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimą. Jas papildo ekonometrinio modeliavimo rezultatai, atspindintys Programos lygio poveikį žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui. Analizuojant BPV ir darbo našumo žemės ūkio sektoriuje tendencijas, galima daryti išvadas apie bendrus sektoriaus pokyčius, atsižvelgiant į pradinės padėties rodiklių dinamiką. Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo augimas Vertinimo rodiklis: parama pasinaudojusių (perėmėjų) ūkių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas. Siekiant įvertinti priemonės poveikį, analizuojamas bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas ne paramos gavėjų, bet perėmėjų ūkiuose. Apskaičiavus grynojo pelno 2009 m. ir 2008 m., skirtumą, gauta bendrosios pridėtinės vertės padidėjimo reikšmė siekė 7,57 tūkst. EUR ir sudarė 0,01 proc. kiekybinės reikšmės tikslo 74 (32 lentelė). Nors, lyginant su finansiniu priemonės įgyvendinimu (išmokėta 14 proc. visam programavimo laikotarpiui numatytų lėšų), šis rodiklis yra gerokai mažesnis, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad spartesnis bendrosios pridėtinės vertės augimas turėtų prasidėti vėliau. Tikėtina, kad pirmaisiais metais po ūkių perėmimo buvo atliekamos papildomos investicijos, kurios laikinai ir sumažino bendrosios pridėtinės vertės didėjimo rodiklį. Be to, 2009 m. mažėjo žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, o tai taip pat darė neigiamą įtaką rodiklio pasiekimui. Prognozuotina, kad šalies ekonomikai pradėjus atsigauti planuoti šios priemonės įgyvendinimo rezultatai bus pasiekti. 74 Rodiklis apskaičiuotas atliekant atskirą tyrimą: Viešosios politikos ir valdybos institutas. Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių identifikavimo 2008, 2009 ir 2010 m. identifikavimas ir analizė. 98

99 Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas. Priemonės indėlį ekonomikos augimui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose įvertinti pakankamai sudėtinga dėl trumpo Programos įgyvendinimo laikotarpio, tačiau galima teigti, kad jis kol kas yra labai nežymus (atsižvelgiant į rezultato rodiklio parama pasinaudojusių ūkių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimo pasiekimą). Taikant ekonometrinio modeliavimo metodą, tarpinio vertinimo metu buvo apskaičiuotas Programos poveikis realiosios pridėtinės vertės padidėjimui. Detalesnė informacija apie Programos poveikį ekonomikos augimui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Vertinimo rodiklis: darbo našumo padidėjimas žemės ūkyje. Įgyvendinant priemonę, didinamas darbo našumas joje dalyvaujančių ūkininkų ūkiuose, t. y. darbo našumas jaunesnių perėmėjų ūkiuose turėtų būti pastebimai didesnis nei vyresnio amžiaus ūkininkų valdose iki jų perleidimo. Ši prielaida remiasi faktu, kad perėmėjų (jaunesnių valdų savininkų) ūkiai yra stambesni bei ekonomiškai gyvybingesni. Vertinant darbo našumo rodiklį mikro lygmeniu, t. y. ūkių perėmėjų ūkiuose, galima daryti prielaidą, kad iki 2009 m. pabaigos pokytis nebuvo labai žymus, nes jų ūkiuose sukuriama bendroji pridėtinė vertė, nuo kurios priklauso ir darbo našumo rodiklis, padidėjo nežymiai (siekė tik 0,01 proc. Programoje numatyto tikslo). Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuotas Programos poveikis darbo našumui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose pateikiamas šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): priemonės įgyvendinimas didina joje dalyvaujančių ūkių konkurencingumą, kadangi didėja ūkių perėmėjų valdose sukuriama bendroji pridėtinė vertė. Kol kas šis didėjimas nėra itin reikšmingas, tačiau ateityje bendroji pridėtinė vertė turėtų augti sparčiau. Be to, darbo našumas perėmėjų ūkiuose taip pat turėtų būti didesnis nei vyresniojo amžiaus valdų savininkų ūkiuose iki jo perdavimo. Paminėtina, kad vienos priemonės poveikį viso žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui įvertinti sudėtinga, kadangi per trumpą Programos įgyvendinimo laikotarpį šis poveikis dar nespėjo pasireikšti, o bendros sektoriaus konkurencingumo tendencijos yra iškreiptos ekonominio sunkmečio. Remiantis ekonometrinio modeliavimo rezultatais, Programos įgyvendinimas prisidėjo prie ekonomikos augimo ir darbo našumo skatinimo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, o Programos indėlis į nacionalinę tendenciją 2009 m. siekė 8,5 proc. 99

100 4.4 PRIEMONĖ NAUDOJIMASIS KONSULTAVIMO PASLAUGOMIS (114) Priemonės intervencijos logika Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis bendrasis tikslas yra didinti žemės ir miškų ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius kaimo vietovėse, užtikrinant aukštos kokybės ir didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą ir didinant pajamas žemės ir miškų ūkio sektoriuose. Pagal šią priemonę siekiama sukurti ūkininkų ir miškų savininkų konsultavimo sistemą, užtikrinančią, kad aktualios ir būtinos žinios ūkių valdymui būtų prieinamos ūkininkaujantiems ir tenkintų didėjančius žemės ir miškų ūkių konkurencingumo reikalavimus. Priemonės lėšomis remiami žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys ir miškų savininkai, siekiantys pasinaudoti akredituotų konsultavimo subjektų (fizinių ar juridinių asmenų) teikiamomis konsultavimo paslaugomis. Teikiant paramą pagal šią priemonę, ūkininkai ir miškų savininkai konsultuojami dėl: įvertinimo, ar ūkis atitinka teisės aktų nustatytus valdymo reikalavimus ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygas (kompleksinė parama) 1 veiklos sritis; teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės būklės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų neatitikimų ir (arba) pažeidimų šalinimo (kompleksinė parama) 2 veiklos sritis; agrarinės aplinkosaugos klausimų ūkininkams, dalyvaujantiems ar ketinantiems dalyvauti agrarinės aplinkosaugos priemonėse 3 veiklos sritis; ūkio buhalterinės apskaitos 4 veiklos sritis; miškų ūkio klausimų (dėl miškų įveisimo ir atkūrimo, priežiūros ir tvarkymo, apsaugos ir naudojimo) 5 veiklos sritis. Tikimasi, kad remiamų paslaugų teikimas leis užtikrinti sėkmingą teisės aktuose nustatytų valdymo ir geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos praktikos sąlygų reikalavimų bei darbo saugos standartų įgyvendinimą, padidins aplinkosaugos priemonių svarbos suvokimą, pagerins ūkių buhalterinės apskaitos tvarkymą bei paskatins taikyti pažangius miško tvarkymo metodus šalies miškų ūkyje. Šie pokyčiai ūkininkų ir miškų savininkų valdose padidins juose sukuriamą pridėtinę vertę, o įgytos žinios skatins taikyti naujas technologijas ir darbo metodus bei didinti darbo našumą. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis įgyvendinimas turi papildyti kitą žmogiškajam potencialui stiprinti skirtą priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla ir prisidėti prie Programos I krypties tikslo plėtoti modernų ir konkurencingą žemės ir miškų ūkį pasiekimo. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Naudojimasis konsultavimo paslaugomis Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 32,07 mln. EUR paramos, iš kurių 75 proc., t. y. 24,05 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 1,4 proc. bendro Programos biudžeto tai yra nedidelė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos paraiškos, iš kurių autorizuota 670. Išmokėtos paramos suma siekė 4,509 tūkst. EUR ir sudarė vos 0,01 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų. Finansiniai priemonės įgyvendinimo rezultatai rodo, kad per pirmus trejus Programos vykdymo metus lėšų įsisavinimas smarkiai vėluoja. Rekomenduotina apsvarstyti lėšų perskirstymo galimybę, skiriant didesnį finansavimą populiaresnei Programos priemonei Profesinio mokymo ir informavimo veikla, kadangi kyla rizika, kad priemonei Naudojimasis konsultavimo paslaugomis numatytos lėšos programavimo laikotarpiu bus nepanaudotos. 34 lentelėje pateikiamas priemonės finansinis įgyvendinimas pagal atskiras veiklos sritis. 100

101 34 lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis finansinis įgyvendinimas pagal atskiras veiklos sritis m. Priemonė ir veiklos sritys Skirta paramos lėšų, EUR Gauta paraiškų, vnt. Įvertinta teigiamai, vnt. Pasirašyta sutarčių, vnt. Išmokėta paramos suma, EUR Naudojimasis konsultavimo paslaugomis * 691* 670* veiklos sritis: ūkio įvertinimas veiklos sritis: pažeidimų pašalinimas veiklos sritis: agroaplinkosauga veiklos sritis: buhalterija veiklos sritis: miškų ūkis *Vienoje paraiškoje gali būti numatytas konsultavimo paslaugų teikimas pagal kelias veiklos sritis. Yra nurodyta, kad paramos gavėjas paramą pagal trečiąją, ketvirtąją ir penktąją veiklos sritis gali gauti tik pateikęs paraišką paramai gauti pagal pirmąją ir antrąją veiklos sritis. Šaltinis: NMA duomenys Priemonės įgyvendinimas prasidėjo 2009 m m. nebuvo paskelbtas nei vienas kvietimas tiekti paraiškas, kadangi 2008 m. pradžioje įsigaliojo šios priemonės įgyvendinimo taisyklės. Pirmieji kvietimai teikti paraiškas buvo paskelbti 2008 m. ir tais pačiais metais paraiškos buvo tik vertinamos. Iki 2009 m. pabaigos paramos lėšos buvo išmokėtos tik pagal vieną iš veiklų miško savininkų konsultavimo paslaugoms teikti. Vertinant paraiškų dinamiką (žr. 35 lentelę), matyti, kad mažiausiai paklausa paramai yra pagal trečiąją (agroaplinkosauga) ir penktąją (miškų ūkis) veiklos sritis. Daugiausiai paramos lėšų buvo prašoma konsultavimo paslaugoms, skirtoms padarytų pažeidimų šalinimui (pagal antrąją veiklos sritį). Antroje vietoje pagal prašomų paramos lėšų sumą buvo konsultacijos buhalterinės apskaitos srityje. Tokios tendencijos rodo ūkininkų dėmesį pirminėms ir būtinoms ūkio valdymo funkcijoms. Kitaip tariant, šalies ūkininkai skiria daug dėmesio kompleksinės paramos reikalavimams ir jų privalomam laikymuisi, nes jie privalomi norint gauti tiesioginę paramą, ir konsultuojasi dėl buhalterinės apskaitos vedimo, kurio reikalaujama, dalyvaujant investicinėse priemonėse. Nors iki šiol vesti apskaitą šalies ūkininkams yra neprivaloma ir neretai tik ketindami dalyvauti įvairaus pobūdžio Programos priemonėse (veiklose) jie siekia vesti ūkio buhalterinę apskaitą. Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2009 m. pradžioje tik 12,6 proc. visų Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotų valdų valdytojų vedė buhalterinę apskaitą, o 2009 m. viduryje tokių valdytojų skaičius sumažėjo iki 9 proc. 35 lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis paraiškų teikimo dinamika pagal veiklos sritis Priemonė ir veiklos sritys 2007 m m m. Surinkta paraiškų, vnt. Prašoma paramos suma, Surinkta paraiškų, vnt. Prašoma paramos suma, Surinkta paraiškų, vnt. Prašoma paramos suma, EUR EUR EUR Naudojimasis konsultavimo paslaugomis veiklos sritis: ūkio įvertinimas veiklos sritis: pažeidimų pašalinimas veiklos sritis: agroaplinkosauga veiklos sritis: buhalterija veiklos sritis: miškų ūkis Šaltinis: NMA duomenys Vertinant priemonės įgyvendinimo sėkmę, svarbu atsižvelgti ne tik į jos finansinių, bet ir į fizinių rodiklių įgyvendinimą, kuris pateikiamas 36 lentelėje. Priemonės priežiūros rodiklių pasiekimo mastas vertinamas, nagrinėjant priemonės vertinimo klausimus. 101

102 36 lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Konsultuotų ūkininkų skaičius Konsultuotų miškų savininkų skaičius ,4 proc. Bendra investicijų suma EUR EUR 0,01 proc. Rezultato rodikliai Žemės ūkio bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas remiamose valdose Poveikio rodikliai Darbo našumas žemės ūkyje Darbo našumas miškų ūkyje 5 proc. -21,5 proc. ( EUR) Bendroji pridėtinė vertė žemės ūkio sektoriuje sumažėjo EUR/MDV 549 EUR/MDV* 2009 m. Programos EUR/MDV indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. *Programos poveikis darbo našumui skaičiuojamas kartu ir žemės ūkyje, ir miškininkystėje, kadangi ekonometrinio modeliavimo būdu realios pridėtinės vertės pokytis gali būti apskaičiuotas tik abiejuose sektoriuose kartu. Statistikos departamentas atskirai kiekvienam sektoriui renka tik metinius duomenis, tačiau ekonometriniam modeliavimui reikalingi ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Eurostat ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu priemonė prisidėjo stiprinant žmogiškojo potencialo galimybes žemės ūkio, miškininkystės bei kaimo plėtros sektoriuose? Įvertinimo kriterijus: žmogiškojo potencialo stiprėjimas Vertinimo rodiklis: konsultuotų ūkininkų skaičius. Siekiant įvertinti priemonės indėlį į žmogiškojo potencialo stiprinimą, svarbus rodiklis yra konsultacijose dalyvavusių ūkininkų skaičius. Programoje keliamas tikslas iki 2013 m. paremti ūkininkų, siekiančių dalyvauti konsultacijose. Vertinamuoju laikotarpiu nebuvo paremtas nei vienas konsultacijose norintis dalyvauti ūkininkas, todėl, atsižvelgiant į likusį priemonės įgyvendinimo laikotarpį, galima teigti, kad tokią rodiklio kiekybinę reikšmę pasiekti nėra realu. Viena iš tokio mažo priemonės populiarumo priežasčių gali būti ta, kad daugelis ūkininkų dalyvavo pagal priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla rengtuose mokymuose ir vėliau nebeteikė paraiškų konsultacijoms. Tokią išvadą patvirtina ir mokymų tikslinės grupės apklausos rezultatai, kadangi vos 2 proc. pagal priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla rengtuose mokymuose dalyvavusių asmenų ruošėsi teikti paraiškas pagal priemonę Naudojimasis konsultavimo paslaugomis. 75 Paminėtina, kad mažo pareiškėjų aktyvumo priežastys taip pat gali būti susijusios su nepalankia šalies ūkių struktūra (dominuoja smulkūs ūkiai), mažu ūkininkų aktyvumu, santykinai nedidele paramos suma (vienam paramos gavėjui skiriamos lėšos m. laikotarpiu negali viršyti EUR) bei iki 2010 m. administravimo taisyklėse nustatytais reikalavimais, pagal kuriuos paramos gavėjas mokėjimo prašymą galėjo pateikti per trejus metus. 76 Smulkūs ūkininkai ir miškų savininkai, atsižvelgdami į mažą paramos sumą, ne visada nori prisiimti papildomus įsipareigojimus (pavyzdžiui, dokumentacijos teikimas NMA ir pan.), o stambesniems ūkininkams dažnai patogiau patiems sumokėti už konsultacijas. Nors visiems šalyje ūkininkaujantiems asmenims yra sudarytos 75 Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros m. programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. 76 Nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. pagal priimtus priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimus be sankcijų apmokami mokėjimo prašymai, pateikti per einamuosius ir kitus kalendorinius metus nuo pareiškėjo patvirtinimo paramos gavėju. 102

103 vienodos galimybės naudotis konsultavimo paslaugomis, tačiau daugiausiai paraiškų pagal šią priemonę teikė Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus ir Utenos apskričių ūkininkai ir miškų savininkai. Remiantis Žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenimis, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse 2009 m. buvo įregistruota daugiausiai žemės ūkio valdų. Tačiau stambiausios valdos yra išsidėsčiusios Šiaulių (vidutinis valdos dydis 24,45 ha), Panevėžio (vidutinis valdos dydis 18,84 ha) bei Telšių (vidutinis valdos dydis 17,24 ha) apskrityse. 77 Tikėtina, kad būtent apskričių dydis ir jose gyvenančių stambių ūkininkų skaičius lemia didesnį šių teritorijų pareiškėjų aktyvumą. Vertinimo rodiklis: konsultuotų miškų savininkų skaičius. Pagal šią priemonę siekiama remti ne tik konsultacijose norinčius dalyvauti ūkininkus, bet ir miškų savininkus. Vertinamuoju laikotarpiu konsultacijose dalyvavo vos 14 miškų savininkų, kurie sudaro 1,4 proc. planuojamo pasiekti rodiklio tikslo. Programoje numatyta, kad iki 2013 m. turi būti paremta 1000 konsultacijose norinčių dalyvauti miškų savininkų. Atsižvelgiant į likusį priemonės įgyvendinimo laikotarpį ir lėšų išmokėjimo spartą, galima teigti, kad šį rodiklį pasiekti nėra realu. Vertinimo rodiklis: sėkmingai konsultacijas baigusių dalyvių skaičius. Konsultacijose dalyvavo 14 miškų savininkų, todėl galima daryti prielaidą, kad dauguma jų konsultacijas sėkmingai baigė. Vis dėlto, atsižvelgiant į mažą dalyvių skaičių ir trumpą priemonės įgyvendinimo laikotarpį, sunku daryti apibendrinančias išvadas apie miškų ūkyje dirbančių asmenų profesinės kvalifikacijos pagerėjimą. Įvertinimas (išvada): vertinamuoju laikotarpiu priemonė įtakos žmogiškojo potencialo stiprinimui žemės ūkio sektoriuje neturėjo, kadangi konsultacijose dalyvavo vos 14 miškų savininkų. Konsultacijų populiarumą mažino tai, kad priemonė yra nauja (netaikyta ankstesniais programavimo laikotarpiais), o paramos gavimo forma neįprasta gana pasyviems (dėl nepalankios ūkių valdytojų amžiaus ir išsilavinimo struktūrų) šalies ūkininkams ir miško savininkams. Be to, priemonės populiarumą netiesiogiai (kaip paslauga pakaitalas) mažina pagal kitą Programos priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla organizuojami mokymai. Galima teigti, kad nepasitvirtino Programos išankstinio vertinimo metu suformuluota išvada, kad konsultavimo paslaugos turėtų būti patrauklios potencialiems paramos gavėjams, anksčiau dalyvavusiems profesinio mokymo veiklose bei teigiamai įvertinusiems jų naudą. P Kokiu mastu priemonė prisidėjo gerinant žemės ūkio bei miškininkystės valdų valdymą ir ekonominius veiklos rodiklius? Detaliau apibūdinkite: a) gamybos technologijas, b) kokybės standartus, c) darbo saugos sąlygas, d) gamtinių išteklių valdymą. Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio ir miškininkystės valdų valdymo pagerėjimas Vertinimo rodiklis: konsultacijų dalyviai (proc.), savo ūkiuose įdiegę naujas gamybos technologijas / sėkmingai įgyvendinantys teisės aktuose nurodytus kokybės ir darbo saugos standartus / agrarinės aplinkosaugos reikalavimus. Analizuojamu laikotarpiu sudėtinga įvertinti, kokiu mastu priemonė prisidėjo prie naujų gamybos technologijų diegimo, kokybės ir darbo saugos standartų taikymo ar tausojančio gamtinių išteklių valdymo, kadangi priemonės įgyvendinimas prasidėjo (lėšos išmokėtos) 2009 m. Be to, pagal ją rengiamose konsultacijose dalyvavo vos 14 miškų savininkų. Tik praėjus ilgesniam laikotarpiui po paramos įsisavinimo bus galima daryti išvadas apie priemonės poveikį. Įvertinimas (išvada): vertinamuoju laikotarpiu planuoti rezultatai nepasireiškė. Atsižvelgiant į tai, kad per trejus Programos įgyvendinimo metus buvo išmokėta vos 0,01 proc. priemonei skirtų lėšų ir 77 Žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenys. Žiūrėta Prieiga per internetą: < 103

104 konsultuota 14 miškų savininkų, priemonė poveikio gerinant žemės ūkio ir miškininkystės valdų valdymą bei ekonominius rodiklius kol kas neturėjo. P Kokiu mastu priemonė prisidėjo gerinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą? Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo augimas Vertinimo rodiklis: žemės ūkio bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas remiamose valdose. Bendrosios pridėtinės vertės padidėjimo rodiklis skaičiuojamas kaip vidutinio pelno, išskaičiavus mokesčius, padidėjimas (pajamos minus išlaidos). Programoje numatyta, kad m. žemės ūkio bendroji pridėtinė vertė remiamose valdose turėtų padidėti 5 proc. Rodiklio pasiekimo kiekybinės reikšmės buvo identifikuotos, atlikus papildomą tyrimą, 78 kurio rezultatai naudojami šiame vertinime m. apskaičiuota kiekybinė reikšmė buvo neigiama ir siekė -21,5 proc. Bendroji pridėtinė vertė paremtose valdose sumažėjo EUR. Galima teigti, kad jos pokyčiams daugiausiai įtakos turėjo suprastėjęs bendras šalies makroekonominis klimatas. Be to, pagal priemonę Naudojimasis konsultavimo paslaugomis buvo išmokėta vos 4,6 tūkst. EUR (0,01 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtos paramos), todėl priemonės įgyvendinimas neturėjo poveikio pridėtinės vertės svyravimams. Vertinimo rodiklis: darbo našumas žemės ūkyje ir miškų ūkyje. Mikro lygiu priemonė neturėjo įtakos darbo našumo padidėjimui, kadangi ji pradėta įgyvendinti tik 2009 m., o išmokėtų lėšų suma sudarė vos 0,01 proc. visam programavimo laikotarpiui skirto finansavimo. Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuotas Programos poveikis darbo našumui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose pateikiamas šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą iliustruojantys bendrosios pridėtinės vertės paremtose valdose bei darbo našumo žemės ir miškų ūkyje pokyčiai atspindi bendrą šalies ekonominę situaciją, kadangi 2008 m. jie pradeda prastėti (nors iki to laiko nuosekliai augo). Praėjus vos trejiems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios, sunku nustatyti tikėtiną priemonės poveikį viso sektoriaus konkurencingumui. Ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, kad Programos įgyvendinimas prisidėjo prie darbo našumo augimo žemės ir miškų ūkio sektoriuose, o Programos indėlis į nacionalinę tendenciją 2009 m. siekė 8,5 proc. 78 Viešosios politikos ir valdybos institutas. Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009 ir 2010 m. identifikavimas ir analizė. 104

105 4.5 PRIEMONĖ ŽEMĖS ŪKIO VALDŲ MODERNIZAVIMAS (121) Priemonės intervencijos logika Priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas turi prisidėti prie Programos I krypties bendro tikslo plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius pasiekimo. Priemonė skirta investicijoms ir paskoloms žemės ūkio veikla užsiimantiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir mokslo bei švietimo institucijoms, turinčioms eksperimentinius, parodomuosius, mokomuosius ar bandymų ūkius, remti. Pradiniame etape pagal priemonę buvo remiamos tik investicijos į žemės ūkio valdų modernizavimą, tačiau nuo 2009 m. pabaigos taip pat pradėtos išduoti ir paskolos. Sprendimą teikti paskolas nulėmė tai, kad daugumai ūkininkų ir juridinių asmenų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, buvo pakankamai sunku gauti paskolas iš kreditinių institucijų, todėl paraiškų teikėjai finansinei paramai pagal investicinę programą gauti susidūrė su sunkumais privačiam kofinansavimui, kurio reikalauja Programa, užtikrinti. Pasaulinė finansinė krizė dar labiau sumenkino žemdirbių galimybes gauti kreditą ir taip apsunkino EŽŪFKP lėšų įsisavinimą. Parama pagal priemonės dalį Žemės ūkio valdų modernizavimas parama investicijoms skiriama investicijoms į žemės ūkio valdų materialųjį ir nematerialųjį turtą, siekiant gerinti bendrus valdos veiklos rezultatus ir laikytis naujų Bendrijos standartų, taikomų atitinkamoms investicijoms. Jei investuojama į Bendrijos standartų atitiktį, parama skiriama tik naujai taikomiems standartams įgyvendinti. Tokiu atveju laikotarpis, per kurį turi būti visapusiškai įgyvendintas šis standartas, gali būti pratęstas ne ilgiau nei 36 mėn. nuo tos dienos, kurią šis standartas tampa privalomas žemės ūkio valdai. Pagal šią priemonę parama taip pat skiriama ir savame ūkyje pagamintų žemės ūkio produktų apdirbimo, perdirbimo ir prekinio paruošimo projektams. Tuo siekiama padidinti produktų pridėtinę vertę ir ūkininkų pajamas. Remiamos materialios ir nematerialios investicijos, susijusios su žemės ūkio produktų, įtrauktų į EB steigimo sutarties I priedą, gamyba ir apdirbimu (išskyrus žuvininkystės produktus), laikantis atitinkamai investicijai taikomų Bendrijos standartų. Priemonės dalis Žemės ūkio valdų modernizavimas parama paskolomis suteikia galimybę gauti lengvatines paskolas verslo plėtrai žemės ūkio produktų gamybos ir / ar paslaugų žemės ūkiui srityse. Paramos pagal abi programos dalis intensyvumas ir dydis pateikti 37 lentelėje. 37 lentelė. Paramos pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas intensyvumas ir maksimalūs dydžiai Priemonės dalys ir veiklos sritys Paramos intensyvumas* Maksimali paramos suma I. Žemės ūkio valdų modernizavimas parama investicijoms: VS 1. Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas iki 75 proc. ne daugiau kaip per 4 metus nuo įstojimo į ES, vėliau kaip VS tūkst. EUR ir priklauso nuo turimų ar numatomų laikyti SGV skaičiaus valdoje. Paramos suma vienam SGV apskaičiuojama už kiekvieną SGV: 560 EUR (1934 Lt) nuo 10 iki 29 SGV; 325 EUR (1122 Lt) nuo 30 iki 99 SGV; 200 EUR (691 Lt) nuo 100 iki 299 SGV; 100 EUR (345 Lt) 300 ir daugiau SGV. VS 2. Žemės ūkio produktų gamyba ir Ūkininkaujantiems palankiose 400 tūkst. EUR

106 Priemonės dalys ir veiklos sritys Paramos intensyvumas* Maksimali paramos suma (arba) paslaugų žemės ūkiui ūkininkauti vietovėse: ir teikimas; biodujų gamyba iš ūkyje iki 40 proc.; tūkst. EUR (ūkio susidarančių atliekų; prekinių iki 50 proc. jauniesiems subjektams, žemės ūkio produktų (pagamintų ūkininkams. modernizuojantiems ūkyje) apdorojimas, perdirbimas ir Ūkininkaujantiems mažiau palankiose žieminius šiltnamius) pateikimas rinkai ūkininkauti vietovėse: iki 50 proc.; VS 3. Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas iki 60 proc. jauniesiems ūkininkams. Kaip VS 2. II. Žemės ūkio valdų modernizavimas parama paskolomis *Paramos intensyvumas finansuojama tinkamų finansuoti projekto išlaidų dalis, proc. Šaltinis: priemonės įgyvendinimo taisyklės 400 tūkst. EUR; 200 tūkst. EUR vienam projektui, bet ne daugiau, kaip 1500 EUR/ha tūkst. EUR; Priemonės dalies Žemės ūkio valdų modernizavimas parama investicijoms bendrasis tikslas didinti žemės ūkio konkurencingumą, diegiant naujus procesus, technologijas ir inovacijas. Priemonės dalis Žemės ūkio valdų modernizavimas parama paskolomis fiziniams ir juridiniams asmenims suteikia galimybę gauti lengvatinę paskolą investicijoms, kuriomis siekiama tikslų, nurodytų priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas investicinė parama dalyje. Be to, fiziniams arba juridiniams asmenims, teisėtai valdantiems žemės ūkio naudmenas, lengvatinės paskolos gali būti teikiamos trumpos rotacijos želdiniams įveisti. Priemonės ir jai numatytų tikslų tinkamumą pagrindžia Programos pradinės padėties aprašyme pateikti Lietuvos žemės ūkio struktūros ir paramos pagal SAPARD ir BPD rezultatų analizės duomenys. Pirma, Lietuvoje po žemės reformos susikūrė nedideli ir mažai konkurencingi ūkiai. Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijoje užsibrėžtus tikslus ir nuolat stiprinti Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą, būtina investuoti į naujų technologijų, įrangos ir inovacinių metodų diegimą žemės ūkio produktų gamyboje. Taip būtų sukuriama didesnė pridėtinė vertė ir aukštesnės kokybės produkcija. Tačiau ūkių stambinimo procesas šalyje vis dar lėtas, o mažų ūkių pajamų nepakanka ūkiams modernizuoti. Antra, priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas tęsia minėtąsias SAPARD ir BPD priemones. Pagal šią priemonę parama teikiama ir tinkamiems finansuoti projektams, pateiktiems m. pagal BPD priemonę Investicijos į žemės ūkio valdas, kuriems finansuoti tuo metu neužteko lėšų. Tokio finansavimo teisinis pagrindas Komisijos reglamento (EB) Nr. 1320/ straipsnio 1 dalis. Trečia, Lietuvoje aktualią aplinkos taršos azoto junginiais problemą siekiama išspręsti, įgyvendinant Tarybos direktyvą 91/676/EEB (toliau Nitratų direktyva). Valstybinės vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1076, ilgalaikis tikslas yra įgyvendinti Nitratų direktyvą Lietuvos teritorijoje, mažinant vandenų taršą ir ypatingą dėmesį skiriant nitratams bei kitoms cheminėms medžiagoms, galinčioms pakenkti visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei, pažeisti tradicinį kraštovaizdį. Ketvirta, vienas iš pagrindinių ES politikos tikslų, numatytų EK 1997 m. lapkričio 26 d. komunikate,,ateities energija: atsinaujinantys energijos ištekliai, yra susijęs su Nitratų direktyvos įgyvendinimu. Dėl to vienas iš pagrindinių Lietuvos tikslų ieškoti konkurencingų atsinaujinančiųjų energijos ir kitų mažai anglies dvideginio išskiriančių energijos šaltinių bei tiekimo galimybių. Lietuvoje šiuo metu pagrindinė biokuro gamybos žaliava yra grūdai ir rapsai. Todėl, siekiant sukurti papildomų biomasės gamybos šaltinių, parama pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas skiriama trumpos rotacijos želdiniams veisti. 106

107 Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 406,52 mln. EUR paramos, iš kurių 75 proc., t. y. 305,67 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 18 proc. bendro Programos biudžeto tai yra labai didelė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu. Paminėtina, kad šiai priemonei numatytas finansavimas yra didžiausias iš visų 27 Programos priemonių. Investicinė parama pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas pradėta įsisavinti 2008 m. Iki 2009 pabaigos pagal ją buvo gautos paraiškos ir pasirašytos sutartys. Pagal šią priemonę išmokėtos paramos suma vertinamuoju laikotarpiu siekė 158,67 mln. EUR ir sudarė 40 proc. lėšų, numatytų visam finansavimo laikotarpiui. Atsižvelgiant į priemonės finansinį įgyvendinimą, galima teigti, kad paramos išmokėjimo tempas yra pakankamas, todėl ši priemonė turėtų būti įgyvendinta laiku, o visos paramai skirtos lėšos taip pat turėtų būti panaudotos. 38 lentelė. Priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Bendras gavusių Iš viso proc. investicinę paramą Pagal lytį: ūkių skaičius vyrai moterys Pagal teisinį statusą: ūkininkai juridiniai asmenys Kreditus gavusių paremtų projektų skaičius Trumpos rotacijos plantaciniais želdiniais ha 139,31 ha 5 proc. apželdintas plotas (iš kurių pagal Atsinaujinančių energijos išteklių 320 ha schemą) Bendra investicijų Iš viso EUR EUR 48 proc. suma Pagal žemės ūkio sektorių: lauko kultūros EUR - sodininkystė EUR - vynas - n. d. - daugiametės kultūros pienas ganomi gyvuliai EUR - kiaulės naminiai paukščiai kita EUR - Rezultato rodikliai Naujus produktus (arba) technologijas sukūrusių proc. ūkių skaičius (skirstoma pagal produkcijos perskirstymą) 30 (iš kurių pagal Pieno sektoriaus restruktūrizavimas) Parama pasinaudojusių ūkių bendros pridėtinės EUR EUR 26 proc. vertės padidėjimas (iš kurių pagal Naujų iššūkių schemą) EUR Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas (grynoji pridėtinė vertė, PGS 170,12 mln. PGS* 2009 m. Programos išreikšta PGS) indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. Darbo našumas žemės ūkyje EUR/MDV 549 EUR/MDV** 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę 107

108 Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) tendenciją siekė 8,5 proc. *Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuota m. laikotarpiu žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje sukurta realioji pridėtinė vertė, išreikšta perkamosios galios standartu. **Programos poveikis darbo našumui skaičiuojamas kartu ir žemės ūkyje, ir miškininkystėje, kadangi ekonometrinio modeliavimo būdu realios pridėtinės vertės pokytis gali būti apskaičiuotas tik abiejuose sektoriuose kartu. Statistikos departamentas atskirai kiekvienam sektoriui renka tik metinius duomenis, tačiau ekonometriniam modeliavimui reikalingi ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Eurostat, NMA ir Statistikos departamento duomenys Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo prie geresnio gamybos veiksnių panaudojimo žemės ūkio valdose? Visų pirma kokiu mastu paremtos investicijos padėjo pradėti taikyti naujas technologijas ir inovacijas? P Kokiu mastu paremtos investicijos paskatino įvairinti žemės ūkio veiklą? Įvertinimo kriterijus: modernizuotų žemės ūkio valdų skaičiaus padidėjimas Vertinimo rodiklis: investicinę paramą gavusių ūkių skaičius m. laikotarpiu investicinę paramą gavo ūkiai, todėl buvo pasiekta net 83 proc m. planuoto tikslo m. buvo gauta 79,6 proc. paraiškų nuo bendro m. gauto paraiškų skaičiaus. Tam įtakos turėjo 2009 m. supaprastinta paramos pagal priemonės antrąją veiklos sritį teikimo tvarka (2009 m. 96 proc. paraiškų buvo pateikta vadovaujantis šia tvarka). Tad tikėtina, kad gavusiųjų investicinę paramą ūkių skaičiaus pasibaigus programavimo laikotarpiui gerokai viršys planuotą. Tačiau reikia pastebėti, kad neišlaikyta planuota paramos gavėjų pasiskirstymo proporcija tarp fizinių ir juridinių asmenų, tarp vyrų ir moterų. Duomenys rodo, kad tarp gavusių investicinę paramą gerokai didesnės nei planuotos, atitinkamai, ūkininkų ir vyrų dalys. Gavusių investicinę paramą ūkininkų skaičiaus rodiklis m. sudaro 69,8 proc. nuo m. planuoto skaičiaus, juridinių asmenų 31,3 proc. Gavusių investicinę paramą vyrų valdomų ūkių skaičius siekia net 131,7 proc. nuo planuoto m. tikslo, moterų 44,4 proc. Galima daryti išvadą, kad per likusius Programos įgyvendinimo metus reikėtų skatinti moteris aktyviau pretenduoti į paramą pagal šią priemonę. Vertinimo rodiklis: bendra investicijų suma. Vertinamuoju laikotarpiu bendra investicijų suma pagal šią priemonę siekė EUR ir sudarė 48 proc. planuoto tikslo. Pasitelkus Programos priežiūros duomenis apie bendrųjų investicijų pasiskirstymo pagal žemės ūkio veiklos sritis / sektorius proporcijas, sunku nustatyti investicinės paramos indėlį, įvairinant žemės ūkio veiklą. Duomenys rodo, kad 5,8 proc. lėšų buvo investuota į augalininkystės (lauko augalų auginimo sritis), kiek mažiau, t. y. 4,6 proc. ganomų gyvulių auginimo sritis, tik 1,4 proc. į sodininkystę, o didžioji investicijų dalis (88, 2 proc.) buvo panaudota kitose srityse. Vertinimo rodiklis: naujus produktus (arba) technologijas sukūrusių ūkių skaičius. Remiantis priežiūros duomenimis, iki 2009 m. pabaigos naujus produktus ir technologijas buvo sukūrę tik 8 ūkiai ir tai tesudarė 4 proc. nuo m. planuoto modernizuoti ūkių skaičiaus (180). Tokio rodiklio pasiekimo priežastimis pirmiausia galima laikyti: 1) trumpą paramos įsisavinimo laikotarpį kaip jau minėta, didžioji dauguma gavusiųjų investicinę paramą paraiškas pateikė ir parama jiems buvo paskirta tik 2009 m.; 2) nedidelės apimties projektų dominavimą didžioji dauguma paraiškų (96 proc. nuo pateiktų 2009 m. ir 79 proc. nuo pateiktų per visą vertinamąjį laikotarpį) pateikta pagal antrosios veiklos srities 2009 m. supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas nedideliems projektams, kai parama siekia iki 43,44 tūkst. EUR. 108

109 Įvertinimas (išvada): vertinamuoju laikotarpiu pagal šią priemonę buvo paremtas labai didelis ūkių skaičius ir pasiektas beveik visas programavimo laikotarpiui numatytas rodiklis. Be to, bendros investicijų sumos rodiklis buvo pasiektas 60 proc. apimtimi. Galima daryti išvadą, kad priemonė ženkliai prisidėjo prie geresnio gamybos veiksnių panaudojimo žemės ūkio valdose. Nors modernizuotų ūkių skaičiaus rodiklio pažanga m. labai menka, tačiau dėl trumpo paramos įsisavinimo laikotarpio per anksti daryti išvadas apie tai, kokiu mastu paremtos investicijos padinio naujų technologijų ir inovacijų taikymą ūkiuose. Kita vertus, visos pagal pirmąją ir antrąją veiklos sritis paremtos investicijos vertintinos kaip prisidėjusios prie gamybos veiksnių, ypač techninių išteklių, naudojimo efektyvumo padidinimo, taip sudarant palankesnes sąlygas darbo našumui didinti. P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo prie ilgalaikės ir darnios žemės ūkio valdų veiklos? Įvertinimo kriterijus: pajamų iš žemės ūkio veiklos užtikrinimas Pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus paramą gavo ūkiai. Jie sudarė apie penktadalį šalies ūkių 79, kurių dydis yra nuo 4 EDV. Siekiant darnios ir ilgalaikės ūkio veiklos, svarbu didinti galimybę ūkininkams nuolat gauti pajamas. Nors tarp paremtų investicinių projektų dominavimo nedidelės apimties projektai (t. y. didžiąją dalį sudarė paraiškos, pateiktos pagal antrosios veiklos srities 2009 m. supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, kai parama siekia iki 43,44 tūkst. EUR), tačiau paremtomis investicijomis buvo pagerinti gamybos techniniai ištekliai ar sudarytos palankesnės sąlygos darbo našumui paremtuose ūkiuose kelti bei sukuriamai pridėtinei vertei didinti. Nors pirmaisiais metais po paramos gavimo pagal investicines priemones ūkininkų pajamos dažnai nepadidėja, tačiau, remiantis Programos priežiūros duomenimis, paramą gavusių ūkininkų pajamos padidėjo jau pirmaisiais metais m. apskaičiuota bendroji pridėtinė vertė paremtuose ūkiuose siekė EUR ir tai sudarė daugiau kaip ketvirtadalį (26 proc.) m. laikotarpiui planuotos rodiklio reikšmės. Toks BPV pasiekimo lygis rodo, kad paremti ūkiai turi potencialias prielaidas pajamų didinimui vidutinės trukmės ir tolesniu laikotarpiu. Įvertinimas (išvada): paramos lėšomis buvo prisidėta prie ūkių gamybos veiksnių pagerinimo ir pajamų išlaikymo ar padidinimo, garantuojant pakankamą pragyvenimo šaltinį ir skatinant paramos gavėjus toliau užsiimti žemės ūkio veikla. P Kokiu mastu parama prisidėjo išplečiant trumpos rotacijos plantacijų plotus? P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus? Įvertinimo kriterijus: aplinkosauginės situacijos pagerėjimas Vertinimo rodiklis: paramos gavėjų dalis (proc.), investavusi į organinių atliekų (gyvulių mėšlo) sandėliavimo gerinimą. Sudėtinga nustatyti, kokiu mastu paremtos investicijos tiesiogiai ar netiesiogiai paskatino žemės ūkio valdų ilgalaikį ir darnų vystymąsi. Tam tikras išvadas galima daryti pagal veiklos srities Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas paremtų veiksmų, gerinant organinių atliekų (gyvulių mėšlo) sandėliavimo sąlygas, mastą ir pasiektus kiekybinius rodiklius. 79 Apskaičiuota pagal 2007 m. ūkių struktūrų tyrimų duomenis apie ūkių dydį pagal EDV. Jie vertintini kaip Programos pradiniai duomenys. Naujesnę informaciją suteiks Visuotinis žemės ūkio surašymas 2010 metais. 109

110 Nepaisant to, kad pagal KPP m. buvo paremta veiksmų, susijusių su Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimu, taip pat ir 914 mėšlidžių/srutų rezervuarų įrengimas, 80 tačiau pirminėje žemės ūkio gamyboje vis dar daug ūkių neatitinka Nitratų direktyvą įgyvendinančiame nacionaliniame veiksmų plane nustatytų reikalavimų. Statant mėšlides ir srutų rezervuarus, sprendžiama nitratų problema ir taip prisidedama prie darnios žemės ūkio valdų veiklos. Remiantis Programos priežiūros duomenimis, m. į organinių atliekų (gyvulių mėšlo) sandėliavimo gerinimą investavo 135 paramos pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas parama investicijoms gavėjai. Jie sudarė 4 proc. visų paramos gavėjų m. laikotarpiu paremtų veiksmų organinių atliekų sandėliavimo srityje skaičius sudarė 15 proc. paremtų mėšlidžių/srutų rezervuarų įrengimo projektų, kurie paramą gavo m. Atsižvelgiant į bendrą paramos gavėjų skaičių ir jų dalį, investavusią į organinių atliekų sandėliavimo gerinimą, galima teigti, kad paremtų investicijų poveikis aplinkosauginės situacijos gerinimui šalies mastu buvo nedidelis. Vertinimo rodiklis: trumpos rotacijos plantaciniais želdiniais apželdintas plotas. Lietuvoje šiuo metu pagrindinė biokuro gamybos žaliava yra grūdai ir rapsai (2009 m. biokuro gamybai skirtas deklaruotas plotas 209,5 tūkst. ha 81 ), o trumpos rotacijos želdiniai įveisti pakankamai mažame šalies plote (2009 m. deklaruotas plotas 491 ha 82 ). Todėl, siekiant sukurti alternatyvių biomasės gamybos šaltinių, parama pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas skiriama trumpos rotacijos želdiniams veisti. Programos priežiūros rezultatai rodo menką priemonės trečiosios veiklos srities Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas pažangą m., pasinaudojant parama, buvo apželdintas 139,31 ha plotas, o tai sudarė tik 5 proc. planuoto tikslinio rodiklio (2 740 ha). Viena pagrindinių tokios situacijos priežasčių yra ta, kad ši biokuro žaliava šalyje nekonkurencinga malkiniam kurui: viena vertus, šalyje yra gausūs malkinio kuro ištekliai, antra vertus, jai nepritaikytos individualių gyvenamųjų namų šildymo krosnys ar katilai. Be to, reikia pridurti, kad apželdinimas trumpos rotacijos plantaciniais želdiniais daro neigiamą poveikį žemės naudmenų našumui, kadangi po apželdinimo labai nualinama žemė, kurioje šie augalai auginami. Visa tai nulėmė ir menką pareiškėjų aktyvumą: vertinamuoju laikotarpiu buvo pateikta 13 paraiškų, iš kurių 10 suteikta parama. Kita vertus, reikia pastebėti, kad panaudojant gautas investicijas trumpos rotacijos plantaciniais želdiniais apsodintas plotas sudarė 28 proc. nuo 2009 m. deklaruoto bendro tokių želdinių ploto. Įvertinimas (išvada): nepaisant to, kad m. trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai įvesti tik 5 proc. planuoto ploto, parama svariai prisidėjo išplečiant trumpos rotacijos plantacijų plotus šalyje ir gerinant oro kokybę. Prie vandens kokybės gerinimo prisidėjo pagal priemonę remti veiksmai, susiję su organinių atliekų (gyvulių mėšlo) sandėliavimo gerinimu. Galima teigti, kad priemonė turėjo poveikį aplinkosauginės situacijos gerėjimui šalyje. 80 Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai. Kaimo plėtros metų plano galutinis (ex-post) įvertinimas. Galutinė vertinimo ataskaita. Skirta LR žemės ūkio ministerijai m. gruodžio 16 d. 81 Apskaičiuota vertintojų pagal Deklaruotų kultūrų plotų palyginimas m. Paraiškų priėmimo informacinė sistema, Prieiga per internetą: < 82 Apskaičiuota vertintojų pagal Deklaruotų kultūrų plotų palyginimas m. Paraiškų priėmimo informacinė sistema, Prieiga per internetą: < 110

111 P Kokiu mastu paremtos investicijos padidino žemės ūkio valdų galimybes patekti į rinką ir plėsti užimamą rinkos dalį? P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo gerinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą? Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo augimas Vertinimo rodiklis: žemės ūkio valdų dalyvavimo rinkoje paskatinimas. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, galima teigti, kad parama iš dalies padidino žemės ūkio valdų galimybes plėsti užimamą rinkos dalį, kadangi modernizuojant technologinius procesus buvo sudarytos sąlygos gamybos veiksnių panaudojimo efektyvumui didinti, žemės ūkio produktų gamybos ir jų patekimo į rinką procesui spartinti. Vertinamuoju laikotarpiu didžioji dauguma paraiškų (96 proc. nuo pateiktų 2009 m. ir 79 proc. nuo pateiktų per visą vertinamąjį laikotarpį) pateikta pagal priemonės antrosios veiklos srities 2009 m. supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas projektams, kai parama siekia iki 43,44 tūkst. EUR. Vadinasi, didžioji dalis paremtų investicijų buvo nukreipta į nedidelės apimties projektus ūkių materialiniams ištekliams atnaujinti. Atitinkamai, nedidelės apimties investicijų efektas didinant gamybos ir pardavimo apimtis daugelyje paremtų ūkių buvo menkas. Tokias išvadas patvirtina ir Programos priežiūros duomenys apie tai, kad iš paremtų ūkių iki 2009 m. pabaigos naujus produktus ir technologijas buvo įdiegę vos 8 ūkiai. Atsižvelgiant į tai, kad priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas didžioji investicinės paramos dalis (daugiau kaip 96 proc.) įsisavinta per vienerius vertinamojo laikotarpio metus, t. y m., pastebėtina, kad paremtų ūkių produkcijos pardavimų nacionalinėje rinkoje augimą stabdė šalies ekonomikos nuosmukis. Kaip rodo 39 lentelėje pateikti žemės ūkio produktų supirkimų metinio pokyčio rodikliai, 2009 m. Lietuvoje sumažėjo gyvulininkystės produktų bei vaisių ir uogų supirkimai, šiek tiek išaugo grūdų, daržovių ir bulvių supirkimai. Rapsų ir cukrinių runkelių supirkimų padidėjimas 2009 m. daugiau vertintinas kaip ankstesnių, t. y metų, supirkimų sumažėjimo efektas. 39 lentelė. Žemės ūkio produktų supirkimų metinis pokytis (± proc.) Lietuvoje Produktai Vidutiniškai* Grūdai -34,8 52,7 35,6 6,0 8,9 20,8 Daržovės 16,7 4,4 31,8 2,1 10,6 17,0 Bulvės 10,2 22,0 183,1 3,1 16,1 93,1 Vaisiai ir uogos 12,0-31,5-30,5-41,4-9,8-36,0 Rapsai -36,5 141,6-9,2 22,9 52,5 6,8 Cukriniai runkeliai -10,3 11,7-57,6 96,5 0,7 19,4 Pienas (natūralaus riebumo) 7,9 4,0 2,0-7,4 6,0-2,7 Gyvuliai ir paukščiai (gyvuoju svoriu) 8,0 7,0-10,6-11,3 7,5-11,0 Kiaušiniai -0,8 0,6-6,5-1,3-0,1-3,9 *Priemonė pradėta įgyvendinti 2008 m., dėl to žemės ūkio produktų supirkimų vidutinis metinis pokytis priemonės įgyvendinimo metais ( m.) palygintas su atitinkamu rodikliu per ankstesniuosius dvejus metus. Šaltinis: apskaičiuota vertintojų, remiantis Statistikos departamento duomenimis Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas. Remiantis parama pasinaudojusiuose ūkiuose sukurtos bendrosios pridėtinės vertės rodikliu, galima teigti, kad vertinamuoju laikotarpiu priemonės poveikis ekonomikos augimui nebuvo žymus. Tikrajam paramos poveikiui pasireikšti reikalingas ilgesnis laikotarpis, taigi ir poveikio rodiklius geriau skaičiuoti praėjus ilgesniam laikotarpiui nuo paramos įsisavinimo. Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuotas Programos poveikis ekonomikos augimui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose pateikiamas šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. 111

112 Vertinimo rodiklis: darbo našumo padidėjimas. Vertinant mikro lygiu, sudėtinga išmatuoti konkretų paremtų investicijų indėlį į darbo našumo padidėjimą. Tam tikras išvadas galima daryti, atsižvelgiant į tai, kad pagal priemonės antrąją veiklos sritį paremtų ūkių skaičius sudaro apie 20 proc. nuo bendro ūkių, kurių dydis yra nuo 4 EDV, skaičiaus šalyje. Paremtos investicijos vertintinos kaip prisidėjusios prie gamybos veiksnių, ypač techninių išteklių, naudojimo efektyvumo padidinimo, sudarant palankesnes sąlygas darbo našumui didinti. Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuotas Programos poveikis darbo našumui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose pateikiamas šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): analizės rezultatai leidžia daryti prielaidą apie tai, kad paremtos investicijos pakankamai didele apimtimi (t. y. beveik penktadalyje šalies prekinių ūkių) prisidėjo, gerinant šalies žemės ūkio šakos konkurencingumą. Ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, kad m. laikotarpiu dėl Programos intervencijų sukurta BPV siekė 107,36 mln. EUR realia išraiška (indėlis į nacionalinę tendenciją 8,5 proc.), o darbo našumas 2009 m. sudarė 549 EUR/MDV (indėlis į nacionalinę tendenciją 8,5 proc.). 112

113 4.6 PRIEMONĖ MIŠKŲ EKONOMINĖS VERTĖS DIDINIMAS (122) Priemonės intervencijos logika Įgyvendinant priemonę Miškų ekonominės vertės didinimas, siekiama kelti modernizacijos, technologijų inovacinį ir rinkodaros lygį, taip užtikrinant subalansuotą konkurencingo miškų ūkio plėtrą. Priemonei keliami du specialieji tikslai, atitinkantys dvi veiklos sritis. Pirma, pertvarkant mažos ekonominės vertės medynus ir retinant jaunuolynus, ugdant našesnius ir ekonomiškai vertingus medynus, siekiama didinti privačių miškų ekonominę vertę. Antra, dėmesys skiriamas miško kirtimo modernizavimui, apvaliosios medienos ruošos ir biokuro gamybos technologijoms, skatinant naudoti pažangią miško techniką, įrangą ir technologijas, ypač daug dėmesio skiriant miško darbų saugai. Priemonė yra investicinio pobūdžio. Paramos gavėjai yra privačių miškų savininkai ir jų asociacijos, savivaldybės ir jų asociacijos. Pagal pirmąją veiklos sritį mažos ekonominės vertės medynų pertvarkymui ir jaunuolynų ugdymo projektams skiriama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti bei Natura 2000 vietovėse esantiems miškams ir iki 50 proc. kitose vietovėse esantiems miškams. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 50 tūkst. EUR. Pagal antrąją veiklos sritį miško kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir bioenergijos gamybos modernizavimo projektams skiriama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 200 tūkst. EUR. Priemonės ir jai numatytų tikslų tinkamumą pagrindžia Programos pradinės situacijos aprašyme pateikti Lietuvos privataus miškų ūkio, susikūrusio atkūrus nepriklausomybę ir grąžinant miškus jų savininkams, struktūros ir veiklos analizės duomenys. Privatūs miškai apima 745 tūkst. ha ir sudaro 35 proc. bendrojo šalies miškų ploto. Šalyje yra apie 220 tūkst. privačių miškų savininkų, kurių vidutinis valdos dydis tesiekia vos 3,4 ha. Dėl to jų ūkinė veikla neefektyvi, nepakankamai išvystytas jiems teikiamų miško ūkinių paslaugų tinklas. Dėl tokios specifikos privatus Lietuvos miškų ūkis nėra pakankamai konkurencingas. Tad, siekiant didinti miškų ekonominę vertę ir kurti konkurencingą miškų ūkį, yra svarbi Bendrijos pagalba. Ši pagalba svarbi ir dėl to, kad miškininkystė yra potenciali ekonominė veikla gyventojų užimtumui kaimo vietovėse didinti. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Miškų ekonominės vertės didinimas Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 20,50 mln. EUR paramos, iš kurių 75 proc., t. y. 15,38 mln. EUR, sudaro ES finansavimas. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 0,89 proc. bendro Programos biudžeto tai yra nedidelė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos 82 paraiškos ir pasirašytos 44 paramos sutartys, o išmokėtos paramos suma siekė 1,75 mln. EUR ir sudarė vos 8,5 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų. Viena priemonės lėto įgyvendinimo proceso priežasčių buvo administracinė ilgiau nei įprasta užtruko paraiškų vertinimas, o parama pagal šią priemonę pradėta mokėti tik 2009 m., nors didžioji dalis paraiškų paramai gauti buvo surinkta dar 2007 m. Kita vertus, tikėtasi, jog lėšų įsisavinimas paspartės 2009 m. pabaigoje, supaprastinus priemonės paramos teikimo tvarką. Pavyzdžiui, per pusantro 2009 m. mėnesio (spalio 15 d. patvirtinus supaprastintąsias priemonės įgyvendinimo taisykles) buvo pateikta 57,9 proc m. paraiškų. Paramos įsisavinimo disproporcijas tarp veiklos sričių iš dalies lėmė ir tai, kad mažos ekonominės vertės medynų pertvarkymas yra nauja veikla, kuri nebuvo remiama ankstesniais programavimo laikotarpiais. Kaip rodo SAPARD ir m. KPP įgyvendinimo šalyje patirtis, naujo paramos produkto 113

114 atžvilgiu ar pradiniame jo įgyvendinimo etape potencialūs pareiškėjai būna ganėtinai inertiški. Antra vertus, parama, skirta jaunuolynų ugdymui per BPD priemonę Miškų ūkis, taip pat sulaukė mažo pareiškėjų aktyvumo. 83 Tai leidžia daryti prielaidą, kad paramos teikimo pagal šią veiklos sritį kriterijai nebuvo ir nėra patrauklūs potencialiems pareiškėjams. 40 lentelė. Priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paremtų projektų skaičius proc. Mažos ekonominės vertės medynų ir krūmynų ,3 proc. pertvarkymo bei jaunuolynų ugdymo projektai (pirmoji veiklos sritis) Projektai, gerinantys miško kirtimus, apvaliosios proc. medienos ir biokuro ruošą (antroji veiklos sritis) Bendra investicijų suma EUR EUR 33 proc. Rezultato rodikliai Įsigytų miško ūkio mašinų skaičius proc. Panaudojant paramą pagal pirmąją sritį išaugęs ha 18,9 ha 2 proc. padidintos ekonominės vertės miškų plotas Sukurta naujų darbo vietų proc. Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas 2,3 mln. PGS 170,12 mln. PGS* 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. Padidintos ekonominės vertės miškų ploto dalis, 0,15 proc. 0,003 proc. 2 proc. lyginant su bendru privačių miškų plotu Darbo našumas miškų ūkyje EUR/MDV 549 EUR/MDV** 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. *Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuota m. laikotarpiu žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje sukurta realioji pridėtinė vertė, išreikšta perkamosios galios standartu. **Programos poveikis darbo našumui skaičiuojamas kartu ir žemės ūkyje, ir miškininkystėje, kadangi ekonometrinio modeliavimo būdu realios pridėtinės vertės pokytis gali būti apskaičiuotas tik abiejuose sektoriuose kartu. Statistikos departamentas atskirai kiekvienam sektoriui renka tik metinius duomenis, tačiau ekonometriniam modeliavimui reikalingi ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Eurostat, NMA ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo prie gamybos plėtimo / produkcijos įvairinimo miško valdose? Įvertinimo kriterijus: miško valdų produkcijos įvairinimas Vertinimo rodiklis: paremtų projektų skaičius. Vertinamuoju laikotarpiu paremtų projektų skaičius siekė 22 ir sudarė tik 13 proc. planuoto tikslo (170). Itin nesėkmingai buvo įgyvendinama priemonės pirmoji veiklos sritis Mažos ekonominės vertės medynų pertvarkymas ir jaunuolynų ugdymas. Pagal ją parama buvo skirta tik 3 miško valdoms, o tai sudarė vos 3 proc. nuo planuojamo m. paremti valdų skaičiaus. Antrojoje veiklos srityje, kuria siekiama 83 Galutinė Lietuvos metų bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo ataskaita. Projektas. LR finasų ministerija, Vilnius, 2010 m. rugpjūčio 26 d. 114

115 modernizuoti miško kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir medžio kuro gamybos procesus, planuotas paramos gavėjų rodiklis įgyvendintas 24 proc. Tikėtina, kad per likusius ketverius Programos įgyvendinimo metus rodiklis bus pasiektas ne visa planuota apimtimi. Su antrąja veiklos sritimi yra susijęs ir įsigytų miško ūkio mašinų skaičiaus rodiklis, kuris vertinamuoju laikotarpiu buvo pasiektas 93 proc., įsigijus 74 iš planuojamų 80 mašinų. Tikėtina, kad šis rodiklis iki 2013 m. bus viršytas. Vertinimo rodiklis: bendra investicijų suma. Nepaisant to, kad paremtų miško valdų skaičius buvo pakankamai mažas, tačiau bendra investicijų suma siekė 33 proc. visam programavimo laikotarpiui suplanuotos sumos ( EUR). Be to, pagal šią priemonę išmokėtos paramos suma sudarė tik 1,75 mln. EUR, todėl galima teigti, kad paramos gavėjai yra pasirengę savo lėšomis prisidėti prie projektų įgyvendinimo, gamybos plėtimo bei produkcijos įvairinimo miško valdose. Vertinimo rodiklis: naujus produktus ir (ar) naujas technologijas įdiegusių valdų / įmonių skaičius. Remiantis paramos gavėjų apklausos rezultatais, 43 proc. respondentų, gavę paramą investicijoms, nepradėjo gaminti naujos produkcijos, o 30 proc. apklaustųjų ėmė įvairinti savo produkciją. Galima daryti išvadą, kad priemonė nedidele dalimi prisidėjo prie naujų produktų gamybos. 7 paveikslas. Miško valdų produkcijos įvairinimas Pradėta gaminti nauja produkcija 30% Nepradėta gaminti naujos produkcijos 43% Nenurodė 27% Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Paramos investicijoms pagal priemonę Miškų ekonominės vertės didinimas teigiamą poveikį gamybos plėtimui parama pasinaudojusiose miško valdose rodo ir jose sukurtos darbo vietos, kadangi vertinamuoju laikotarpiu buvo sukurta 13 naujų darbo vietų (iš planuojamų 160). Įvertinimas (išvada): atsižvelgiant į tai, kad pagal priemonę buvo paremtas pakankamai mažas miško valdų skaičius, o naujus produktus savo miško valdose pradėjo gaminti trečdalis paramos gavėjų, galima teigti, kad investicijos pagal priemonę Miškų ekonominės vertės didinimas m. pakankamai maža apimtimi prisidėjo prie gamybos plėtimo / produkcijos įvairinimo miško valdose (nors biokuro gamyba miško valdose išaugo). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal šią priemonę paramą gavę asmenys yra pasirengę skirti nuosavas lėšas projektų įgyvendinimui, tikėtina, kad priemonės poveikis ateityje išaugs. P Kokiu mastu paremtos investicijos padidino miško valdų galimybes patekti į rinką ir plėsti užimamą rinkos dalį tokiuose sektoriuose kaip atsinaujinančių energijos šaltinių sektorius? Įvertinimo kriterijus: miško valdų, dalyvaujančių rinkoje, skaičiaus padidėjimas Vertinimo rodiklis: nacionalinėje rinkoje parduodamos produkcijos dalis (proc.) nuo visos miško valdoje pagaminamos produkcijos ir eksportuojamos produkcijos dalis (proc.) nuo visos miško 115

116 valdoje pagaminamos produkcijos. Remiantis paramos gavėjų apklausos duomenimis, daugiau kaip trečdalyje (37 proc.) miško valdų išaugo metinė apyvarta ir padidėjo Lietuvos rinkoje parduodamos produkcijos dalis, o dešimtadalyje eksportuojamos produkcijos dalis. Apie trečdaliui apklausoje dalyvavusių respondentų buvo sunku įvertinti minėtus pokyčius, kadangi, kaip jau minėta, paramos lėšos pradėtos įsisavinti tik 2009 m., t. y. einamaisiais ūkiniais metais. Galima daryti išvadą, kad pagal šią priemonę paremtos investicijos prisidėjo prie miško valdų prekių apyvartos ir užimamos rinkos dalies didinimo. Tačiau dėl to, kad investicijos pradėtos remti tik paskutiniaisiais analizuojamojo laikotarpio metais, apie paramos indėlio į miško valdų rinkos plėtros galimybių didinimo mastą sunku spręsti. 8 paveikslas. Paramos poveikis miško valdose pagaminamos produkcijos skverbimuisi į rinką Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo prie biokuro ruošos plėtojimo? P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo prie tausojančio miškų valdymo išlaikymo ir sustiprinimo? Įvertinimo kriterijus: miškų ekonominės ir ekologinės vertės padidėjimas Vertinimo rodiklis: panaudojant paramą pagal pirmąją sritį išaugęs padidintos ekonominės vertės miškų plotas. Panaudojus paramą pagal priemonės pirmąją veiklos sritį Mažos ekonominės vertės medynų pertvarkymas ir jaunuolynų ugdymas, padidintos ekonominės vertės miškų plotas išaugo 18,9 ha iš planuotų ha (pasiekta 2 proc. tikslinio rodiklio). Dėl priemonės paramos padidintos ekonominės vertės miškų ploto dalis bendrame privačių miškų plote nesudaro nė vienos šimtosios procento (0,003 proc.), nors planuojama, kad 2013 m. ji turėtų sudaryti 0,15 proc. Toks rezultatas gautas dėl labai menko miško valdų savininkų aktyvumo šioje priemonės veiklos srityje, kurioje parama skirta tik 3 miško valdoms ir tai sudaro tik 3 proc. nuo planuoto skaičiaus. Kita vertus, apie paramos svarbą, siekiant didinti miškų ekonominę vertę, galima spręsti pagal paramos gavėjų apklausos rezultatus. Net 73 proc. apklaustųjų nurodė, kad nebūtų įgyvendinę miškų ekonominės vertės didinimo priemonės arba įgyvendinę ją mažesne apimtimi. Dar 10 proc. negalėjo nurodyti, kaip jie būtų pasielgę. Detalesnė informacija apie paramos gavėjų elgseną pateikiama 9 paveiksle. 9 paveikslas. Paramos gavėjų elgsena, didinant miško valdos ekonominę vertę Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Vertinimo rodiklis: biokuro gamybos padidėjimas miško valdose. Paramos gavėjų apklausos rezultatai rodo svarų paramos poveikį biokuro ruošos plėtrai paremtose miško valdose. Beveik pusė (47 proc.) respondentų nurodė, kad, gavus paramą investicijoms, biokuro gamybos apimtis jų miško valdose labai arba šiek tik išaugo. Tačiau net 20 proc. paramos gavėjų negalėjo įvertinti biokuro gamybos pokyčių. Greičiausiai tam įtakos turėjo tai, kad paramos investicijoms lėšos pradėtos įsisavinti tik 2009 m., t. y. einamaisiais ūkiniais metais. Nors didesnėje parama pasinaudojusių 116

117 miškų ūkio valdų dalyje biokuro ruoša išaugo, tačiau dėl mažo pareiškėjų skaičiaus priemonės indėlis į biokuro ruošos plėtojimą šalies mastu buvo labai menkas. 10 paveikslas. Paramos poveikis biokuro gamybai ir miškų tausojimui Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Įvertinimas (išvada): priemonės įgyvendinimas daro teigiamą poveikį tausojančio miškų valdymo išlaikymui ar sustiprinimui, tačiau jo mastas šalyje labai menkas dėl mažo pareiškėjų paramai gauti pagal priemonės pirmąją veiklos sritį Mažos ekonominės vertės medynų pertvarkymas ir jaunuolynų ugdymas aktyvumo. P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo prie miškų valdų konkurencingumo didinimo? Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo augimas Vertinimo rodiklis: bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas paremtose valdose m. apskaičiuotas bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos paramą gavusiuose miško valdose, 84 rodiklis buvo neigiamas ir siekė EUR, kadangi parama investicijų metais padidino sąnaudas ir sumažino pelną. Paminėtina, kad investicijų nauda turėtų pasireikšti, praėjus ilgesniam laikotarpiui nuo paramos įsisavinimo. Be to, bendrosios pridėtinės vertės mažėjimui įtakos galėjo turėti ir bendra nepalanki makroekonominė situacija. Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas. Dėl trumpo Programos įgyvendinimo laikotarpio sudėtinga įvertinti priemonės poveikį ekonomikos augimui, tačiau, atsižvelgiant į bendrosios pridėtinės vertės padidėjimo paremtose valdose rodiklį (kuris yra neigiamas), galima teigti, kad vertinamuoju laikotarpiu šis poveikis nepasireiškė. Detalesnė informacija apie ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuotą Programos poveikį ekonomikos augimui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Vertinimo rodiklis: darbo našumo padidėjimas. Mikro lygiu sudėtinga kiekybiškai įvertinti paramos pagal šią priemonę poveikį darbo našumo padidėjimui miškų ūkio sektoriuje, tačiau tam tikras išvadas galima daryti, remiantis paramos gavėjų apklausos duomenimis. Lietuvoje dažniausiai miškas vis dar kertamas rankiniu būdu, medžius nupjaunant motoriniais pjūklais, ir tik keletas procentų kertamos medienos iškertama medkirtėmis mašinomis. Už pagal šią priemonę gautas paramos lėšas įsigytos naujos miško ūkio mašinos turėtų padidinti darbo našumą, kertant mišką ir ruošiant medieną, bei leisti geriau konkuruoti medienos rinkoje. Miškų ūkio mašinomis modernizuojami miško kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir medžio kuro gamybos procesai ir taip didinamas miško valdų našumas. Kaip jau minėta, vienas iš priemonės rezultato rodiklių Įsigytų miškų ūkio mašinų skaičius per vienerius priemonės įgyvendinimo metus pasiektas net 93 proc., t. y. remiant investicijas buvo įsigytos 74 miško ūkio mašinos iš 80 planuotų. Reikia pridurti, kad net 60 proc. paramą gavusių respondentų nurodė, jog jų valdose padidėjo darbo našumas, o 37 proc. įvardijo padidėjusį gamybos intensyvumą. 84 Viešosios politikos ir vadybos institutas. Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009, 2010 m. identifikavimas ir analizė m. tarpinė ataskaita. 117

118 11 paveikslas. Paramos poveikis miško valdos našumui Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Detalesnė informacija apie ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuotą Programos poveikį darbo našumui žemės ūkyje ir miškininkystėje pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): paremtos investicijos prisidėjo, didinant paramą gavusių miško valdų konkurencingumą. Miško savininkų investicijos į modernią medienos ruošos techniką leis jiems geriau konkuruoti medienos rinkoje. Tačiau dėl mažos paramos apimties iki 2009 m. pabaigos investicijos buvo remiamos 22 privačiose miško savininkų valdose (pagal antrąją veiklos sritį 19) priemonės poveikis bendriesiems miškininkystės sektoriaus konkurencingumo rodikliams buvo nedidelis. 118

119 4.7 PRIEMONĖ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PERDIRBIMAS IR PRIDĖTINĖS VERTĖS DIDINIMAS (123) Priemonės intervencijos logika Priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas turi prisidėti prie Programos I krypties bendrojo tikslo plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius pasiekimo. Pradiniame etape priemonė buvo skirta investicijoms remti, o nuo 2009 m. pabaigos pagal ją pradėtos teikti ir paskolos. Pastarosios priemonės įvedimą lėmė tai, kad dauguma žemės ūkio produktų apdirbamosios gamybos įmonių susiduria su problemomis, siekdamos gauti paskolas iš kreditinių institucijų. Dėl šios priežasties daugumai paraiškų teikėjų finansinei paramai pagal investicinę programą gauti sudėtinga užtikrinti privatų projektų kofinansavimą, kurio reikalauja Programa. Pasaulinė finansinė krizė dar labiau sumenkino minėtų šalies įmonių galimybes gauti kreditą ir taip apsunkino EŽŪFKP lėšų įsisavinimą. Priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas parama investicijoms parama siekiama gerinti apdirbimo įmonių veiklą, kurti naujas perdirbtų žemės ūkio produktų rinkas, remti rinkodarą, diegti inovacijas ir plėsti didelės pridėtinės vertės produktų gamybą, didinti darbo našumą. Ji skirta įvairių perdirbimo ir rinkodaros sričių įmonėms, taip pat ir grūdų džiovykloms bei saugykloms, modernizuoti. Priemone taip pat siekiama restruktūrizuoti pieno sektorių, kuriant modernias, gaminančias naujos kartos pieno produktus ir į eksportą orientuotas pieno apdirbimo bendroves, kontroliuojamas pačių pieno gamintojų. Ši parama teikiama investicijoms į materialų ir nematerialų turtą, skirtą produktams, procesams ir technologijoms, susijusiems su EB sutarties I priede išvardytais produktais (išskyrus žuvininkystės produktus). Pagal šią priemonę kooperatyvai gali gauti paramą naujų perdirbimo centrų statybai. Parama taip pat teikiama perdirbimo atliekų tvarkymui, žemės ūkio ir maisto produktų rinkodaros gerinimui bei plėtrai. Investicijos turi pagerinti bendruosius įmonių veiklos rezultatus ir padėti didinti žemės ūkio ir maisto pramonės konkurencingumą. Priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas parama paskolomis suteikia galimybę įmonėms, dirbančioms žemės ūkio produktų apdirbimo ir marketingo srityje (arba naujai pradedantiems remiamiems kooperatyvams), gauti kreditą verslui vystyti. Paramos pagal abi priemonės dalis intensyvumas ir dydis pateikti 41 lentelėje. 41 lentelė. Paramos pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas intensyvumas ir maksimalūs dydžiai Priemonės dalys ir veiklos sritys Paramos intensyvumas Maksimali paramos suma Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas parama investicijoms: VS 1. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara VS 2. Pieno sektoriaus iki 60 proc. restruktūrizavimas Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas parama paskolomis Šaltinis: priemonės įgyvendinimo taisyklės iki 40 proc. (2010 m. patvirtintas Programos pakeitimas, kuriuo paramos intensyvumas iki yra padidintas iki 50 proc.) 119 1,4 mln. EUR mikroįmonėms ir mažoms įmonėms ( 2 mln. EUR m. programos laikotarpiu); 2,8 mln. EUR vidutinėms įmonėms ir pusiau didelėms įmonėms ( 4 mln. EUR m. programavimo laikotarpiu); 4,4 mln. EUR paukštininkystės ūkiams, kuriuose gaminami ir perdirbami savos gamybos žemės ūkio produktai, m. programos laikotarpiu įskaitant gautą paramą pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas 14,7 mln. EUR projektui m. laikotarpiu Iki 4 mln. EUR; iki 10 mln. EUR (veiklai, susijusiai su kooperatinės pieno perdirbimo įmonės kūrimu).

120 Priemonės dalies Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas investicinė parama bendrasis tikslas didinti žemės ūkio ir maisto sektorių konkurencingumą, modernizuojant žemės ir maisto ūkio produktų perdirbimo įmones, užtikrinant technologijų ir inovacijų diegimą, didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, gerinant produktų kokybę ir rinkodarą. Šiai priemonės daliai keliami specialieji ir veiklos tikslai pagal dvi veiklos sritis. Pirmoji žemės ūkio produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara. Pagal šią veiklos sritį siekiama modernizuoti žemės ūkio produktų perdirbimo įmones, kurti inovatyvius produktus ir diegti naujas technologijas, gerinti produktų kokybę, didinti jų pridėtinę vertę ir gerinti arba racionalizuoti rinkodaros procesus. Šių tikslų siekiama, remiant perdirbimo ir rinkodaros įmones. Antroji pieno sektoriaus restruktūrizavimas, kuriant naujas pieno apdirbimo bendroves. Pagal antrąją veiklos sritį remiamas naujų bendrovių, kontroliuojamų pačių pieno gamintojų, kūrimas. Priemonės dalimi Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas parama paskolomis siekiama suteikti galimybę gauti kreditą investicijoms, kuriomis norima pasiekti tikslus, išvardintus priemonės dalyje Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas investicinė parama. Pačios priemonės ir jai keliamų tikslų tinkamumą bei pasirinktas prioritetines apdirbamosios gamybos sritis pagrindžia Programos pradinės situacijos aprašyme pateikti Lietuvos maisto pramonės struktūros ir veiklos rezultatų analizės duomenys. Pirma, maisto gamybos srityje Lietuvoje vyrauja mažos ir vidutinės įmonės. Pagal veiklos rūšis Lietuvoje 2007 m. sausio 1 d. buvo 207 mėsos, 13 paukštienos, 4 žvėrienos, 2 triušienos, 36 pieno perdirbimo įmonės bei jų gamybiniai padaliniai, 48 žuvų perdirbimo ir 9 kitos įmonės (gyvūninių atliekų tvarkymo, sraigių perdirbimo, kiaušinių produktų, naminių gyvūnų pašarų gamybos). Didesnei jų daliai iki šiol būdinga mažos pridėtinės vertės produktų gamyba, maža prekių apyvarta, nepakankama rinkodara, inovacijų stoka, žemas darbo našumas, problemos įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus, ypač vandens valymo bei perdirbimo atliekų tvarkymų srityse, ir pan. Antra, pakankamai nedidelė maisto pramonės įmonių dalis pasinaudojo SAPARD ir BPD parama (30 proc. pieno, 12 proc. mėsos, 33 proc. grūdų ir 25 proc. vaisių ir uogų apdirbimo įmonių), tad likusios įmonės turėjo menkas finansines galimybes minėtiems trūkumams pašalinti. Trečia, ankstesnių laikotarpių investicine parama pasinaudojo ypač maža dalis mėsos pramonės įmonių: iš 207 įmonių 2007 m. pradžioje 25 gavo SAPARD ir 3 BPD paramą. Dėl to pirmenybė pagal šią priemonę teikiama mėsos perdirbimo įmonėms, siekiant jose diegti inovacijas ir technologijas, kurios sumažintų gamybos kaštus, kurti naujus aukštos kokybės produktus ir padidinti didelės pridėtinės vertės mėsos produktų gamybą. Ketvirta, vaisių ir daržovių apdirbamojoje gamyboje vyrauja mažos įmonės (iš 2007 m. pradžioje veikusių 35 įmonių 21 buvo mikroįmonė). Joms iki šiol būdinga siaura specializacija, inovacijų stoka ir mažas darbo našumas. Be to, investicijos į vaisių ir daržovių pramonės įmones 2005 m., lyginant su 2004 m., sumažėjo tris kartus. Visa tai neleidžia padidinti vaisių ir daržovių sektoriaus pridėtinės vertės ir sustiprinti jo konkurencingumo. Dėl to šiai sričiai taip pat teikiama pirmenybė. Penkta, didžioji SAPARD ir BPD struktūrinės paramos dalis buvo skirta augalininkystės ūkiams modernizuoti. Parama padidino specializuotųjų ūkių skaičių ir geresnės kokybės augalininkystės produktų gamybos apimtį. Dėl šios priežasties išaugo investicijų, skirtų augalininkystės produktų apdirbimo pramonės modernizavimui ir jos pagamintų produktų rinkodarai, poreikis. Šešta, dominuojančioms mažoms ir vidutinėms maisto pramonės įmonėms pavieniui sunku išlaikyti pranašumą prieš konkurentus ES rinkoje, dėl to pirmenybė teiktina kooperatyvams, užsiimantiems žemės ūkio produktų apdirbimu. Septinta, Lietuvoje pieno apdirbamoji gamyba yra labai koncentruota keliose akcinėse bendrovėse, todėl pieno gamintojai neturi galimybės pasirinkti pieno pirkėjo, neturi galios rinkoje derėtis dėl pieno supirkimo kainų bei kitų sąlygų. Pieno supirkimo kainos Lietuvoje yra mažiausios tarp ES šalių, o 2009 m. dėl dar labiau smukusių pieno supirkimo kainų pieno ūkių pajamos sumažėjo 43,6 proc. Kita vertus, Lietuvos pieno pramonė gamina įprastus 120

121 produktus, kurių eksporto didelė dalis naudojama tolesniam apdirbimui ir tik maža dalis skiriama galutiniam vartotojui. Dėl to pirmenybė teikiama pieno sektoriaus restruktūrizavimui, kuriant modernias, gaminančias naujos kartos pieno produktus ir į eksportą orientuotas pieno apdirbimo bendroves, kontroliuojamas pačių pieno gamintojų. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 152,21 mln. EUR paramos, iš kurių 76 proc., t. y. 116,36 mln. EUR, sudaro ES finansavimas. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 6,6 proc. bendro Programos biudžeto tai yra didelė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos 74 paraiškos ir pasirašyta 41 paramos sutartis, o išmokėtos paramos suma siekė 22,37 mln. EUR ir sudarė 20 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų. Finansiniai priemonės įgyvendinimo rezultatai rodo, kad paramos išmokėjimas pagal šią priemonę yra per lėtas. Tačiau svarbu atsižvelgti į dvi aplinkybes: viena vertus, 2009 m. padaryta akivaizdi paramos lėšų išmokėjimo pažanga išmokėta per 18,29 mln. arba 12,0 proc. nuo paramos lėšų plano, o vertinant pagal projektams patvirtintų lėšų rodiklį 27 proc. (41,06 mln. EUR); antra vertus, 2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo supaprastinta paramos pagal priemonės pirmosios veiklos sritį teikimo tvarka, todėl galima daryti prielaidą, kad priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas bus įgyvendinta laiku, o jai skirtos lėšos bus įsisavintos. Be to, reikia paminėti, kad pagal šią priemonę remiami projektai yra labai specifiški ir didelės apimties, todėl lėšos yra įsisavinamos lėčiau. 42 lentelė. Priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paramą gavusių įmonių skaičius Iš viso proc. Pagal paramos tipą: kreditinė parama investicinė parama proc. Pagal įmonių dydį: mikroįmonių ir mažų įmonių proc. (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui) vidutinių įmonių (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui) proc. 1 pusiau didelių įmonių ,3 proc. kita Pagal sektorius ir veiklos rūšį: pieno perdirbimas ir rinkodara proc. (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui) 2 mėsos perdirbimas ir rinkodara grūdinių kultūrų, linų, baltyminių proc. ir aliejinių augalų perdirbimas ir rinkodara vaisių, uogų, daržovių, bulvių ,3 proc. (išskyrus bulves krakmolui) ir grybų perdirbimas ir rinkodara ne maisto

122 Rodikliai 2013 m. nustatytas tikslas m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) kita Bendra investicijų suma vienai įmonei (privačių investicijų ir viešosios paramos suma) (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimas) EUR n. d EUR Bendra investicijų suma EUR Rezultato rodikliai Naujų produktų Iš viso: 27 gamybai ir (ar) naujų gamybos metodų taikymui paramą gavusių bendrovių 2 skaičius (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui) EUR 63 proc proc. Pagal įmonių rūšį: žemės ūkio bendrovės maisto pramonės bendrovės proc. Pagal gamybos profilio pakeitimą: taikančių naujus gamybos metodus Bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas paramą gavusiose įmonėse 15 n. d.* - gaminančių naujus produktus 10 n. d.* - 5 proc. -1,2 proc. ( EUR) Sukurtų darbo vietų skaičius 400 n. d.* n. d. Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas (grynoji pridėtinė vertė, išreikšta PGS 75,24 mln. PGS) PGS** Darbo našumas maisto pramonėje EUR/MDV Bendroji pridėtinė vertė maisto pramonėje sumažėjo m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 3,9 proc. 969 EUR/MDV 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 3,9 proc. *Remiantis priemonės administravimo sistemoje pateikiama informacija, negalima tiksliai detalizuoti naujų produktų gamybai paramą gavusių bendrovių pagal gamybos profilio pakeitimą. Nepaisant to, kad į Programą yra įtrauktas rezultato rodiklis Sukurtų darbo vietų skaičius, projektų ataskaitose pareiškėjai nėra įpareigoti nurodyti projekto metu sukurtų darbo vietų skaičių. Dėl šios priežasties šio rodiklio stebėsenai reikalinga informacija nėra renkama. **Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuota m. laikotarpiu maisto pramonėje sukurta realioji pridėtinė vertė, išreikšta perkamosios galios standartu. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Eurostat ir Statistikos departamento duomenys. 122

123 Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo prie naujų technologijų ir inovacijų taikymo? P Kokiu mastu paremtos investicijos padėjo gerinti žemės ūkio produktų kokybę ir didinti pridėtinę vertę? P Kokiu mastu paremtos investicijos padėjo gerinti žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą? Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio produktų perdirbimo proceso modernizavimas Vertinimo rodiklis: paremtų įmonių skaičius. Vertinamuoju laikotarpiu paremtų įmonių skaičius siekė 22 ir sudarė 20 proc. nuo m. planuoto tikslo. Skirstant paremtas įmones pagal dydį, matyti, kad mažų įmonių grupėje paremta 30,4 proc., vidutinių įmonių 20,6 proc., o pusiau didelių įmonių 13,3 proc. programiniam laikotarpiui planuoto tikslo. Paminėtina, kad paramą gavo tik žemės ūkio įmonės (tarp jų nebuvo nei vienos maisto pramonėje veikiančios įmonės). Tikėtina, kad per likusius ketverius Programos įgyvendinimo metus, po paramos teikimo taisyklių supaprastinimo, šis rodiklis bus pasiektas planuota apimtimi. Vertinimo rodiklis: bendra investicijų suma. Vertinant šį rodiklį, pastebėtina, kad m. laikotarpiu buvo pasiekta 63 proc. planuoto tikslo ir bendrų investicijų suma siekė EUR. Atsižvelgiant į tai, kad išmokėtos paramos suma analizuojamu laikotarpiu siekė 22,36 mln. EUR, galima teigti, kad paramos gavėjai yra pasirengę nuosavomis lėšomis prisidėti prie naujų technologijų taikymo, žemės ūkio produktų kokybės ir pridėtinės vertės didinimo bei rinkodaros gerinimo. Vertinimo rodiklis: naujų produktų gamybai ir (ar) naujų gamybos metodų taikymui paramą gavusių bendrovių skaičius. Remiantis priežiūros duomenimis, 11 iš 22 pagal priemonę paramą gavusių įmonių lėšas investavo į naujų produktų gamybą ar naujų metodų taikymą. Paramos gavėjų apklausos 85 duomenys rodo, kad paremtos investicijos svariai prisidėjo prie naujų technologijų ir inovacijų diegimo bei naujų produktų gamybos. Daugiau nei pusė apklaustų paramą investicijoms gavusių įmonių (52 proc.) diegė inovacijas ir pradėjo arba planuoja pradėti gaminti naujus produktus, o tik apie trečdalis (atitinkamai 32 proc. ir 36 proc.) nevykdė ir neplanuoja užsiimti tokia veikla. 85 Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Nors vertinamuoju laikotarpiu paramą pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas gavo 22 paramos gavėjai, tačiau apklausos metu buvo apklausti 25 respondentai, kadangi pagal NMA suteiktus duomenis į apklausos imtį pateko ir 2010 m. paramą gavę asmenys. 123

124 12 paveikslas. Inovacijų diegimas ir naujų produktų gamyba paramą gavusiose įmonėse Inovacijų diegimas paramą gavusiose įmonėse Naujų produktų gamyba paramą gavusiose įmonėse Diegiamos inovacijos 52% Pradėti/ planuojami 52% Nediegiamos inovacijos 32% Nepradėti/ neplanuojami 36% Nenurodė 16% Nenurodė 12% Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Siekiant nustatyti inovacijų taikymo kokybinius efektus, paramą pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas gavusiems ir inovacijas įdiegusiems respondentams buvo užduotas klausimas apie šių inovacijų tikslą (žr. 13 paveikslą). Didžioji dalis respondentų (85 proc.) pagrindiniu inovacijų diegimo tikslu įvardijo siekį padidinti produktų kokybę. Daugiau kaip du trečdaliai (69 proc.) inovacijas įdiegusių respondentų nurodė, kad inovacijomis siekė mažinti gamybos sąnaudas, o beveik tokia pat dalis apklaustųjų (62 proc.) padidinti gamybos apimtis bei įdiegti aplinkosaugos reikalavimus. 13 paveikslas. Inovacijų diegimo paramą investicijoms gavusiose įmonėse tikslai Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Vertinimo rodiklis: bendrovių dalis (proc.), racionalizavusi žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros procedūras (įdiegusių ISO standartus). Paramos gavėjų apklausos duomenys parodė, kad gavus paramą ISO kokybės standartą diegė / planuoja įdiegti tik 28 proc. apklaustųjų. 56 proc. respondentų nurodė, kad nėra įdiegę šio standarto. 14 paveikslas. ISO kokybės standarto įdiegimas Neįdiegtas ISO 56% Įdiegtas/ planuojamas ISO 28% Nenurodė 16% Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. 124

125 Vertinimo rodiklis: žemės ūkio produktų, atitinkančių pripažintus kokybės standartus, vertė. Kadangi kiekybiškai išmatuoti paremtų investicijų efektą žemės ūkio produktų kokybės gerinimo ir pridėtinės vertės didinimo srityse yra sudėtinga, paramą pagal priemonę gavusiems asmenims apklausos metu buvo užduota keletas klausimų apie gaminamų žemės ūkio produktų kokybės, pridėtinės vertės ir rinkodaros proceso pokyčius, gavus ES finansines lėšas. Didesnė respondentų dalis nurodė, kad dėl paramos pagerėjo produktų kokybė (80 proc.) ir daugiau ar mažiau padidėjo gaminamų produktų pridėtinė vertė (60 proc.). Detalesni apklausos rezultatai pateikiami 15 paveiksle. Paminėtina, kad m. laikotarpiu bendroji pridėtinė vertė paramą gavusiose įmonėse sumažėjo 1,2 proc. Kadangi pagal skaičiavimo metodiką rodiklis buvo skaičiuotas tik pagal 2008 m. paramą gavusiųjų įmonių duomenis, o priemonės parama tais metais pasinaudojo nedidelis paramos gavėjų skaičius, rodiklio pokytis labai priklauso nuo kiekvieno paramos gavėjo veiklos rezultatų. Dėl šios priežasties daryti apibendrinančias išvadas apie priemonės poveikį paremtų įmonių bendrosios pridėtinės vertės didėjimui yra per anksti. 15 paveikslas. Paramos poveikis paramą investicijoms gavusiose įmonėse Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Apklausos rezultatai apie paramos poveikį rinkodaros procesui ir inovacijų diegimui leidžia daryti išvadą, kad paremtos investicijos prisidėjo, tobulinant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą paramą gavusiose įmonėse. 60 proc. respondentų nuomone, dėl paramos rinkodaros procesas pagerėjo, be to, ėmus taikyti inovacijas, buvo įdiegti aplinkosaugos reikalavimai (62 proc. apklaustųjų) ir sumažintos sąnaudos perdirbimo srityje (69 proc. inovacijas įdiegusių respondentų). Įvertinimas (išvada): paremtų investicijų indėlis naujų technologijų ir inovacijų taikymo, naujų produktų gamybos srityse, yra akivaizdus tiek masto požiūriu (efektas pasireiškė daugelyje paramą gavusių įmonių), tiek aprėpties požiūriu (parama investicijoms padarė poveikį produktų kokybės gerinimo, pridėtinės vertės didinimo, aplinkosaugos ir kitose srityse). Be to, parama padėjo gerinti žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą didesnėje paremtų įmonių dalyje. Kita vertus, atsižvelgus į priemonės įgyvendinimo m. mastą, galima teigti, kad šalies mastu minėtas efektas buvo nedidelis. P Kokiu mastu paremtos investicijos padidino žemės ūkio perdirbimo įmonių galimybes patekti į rinką bei plėsti užimamą rinkos dalį, taip pat ir tokiuose sektoriuose kaip atsinaujinančių energijos šaltinių sektorius? Įvertinimo kriterijus: įmonių, dalyvaujančių rinkoje, skaičiaus padidėjimas Vertinimo rodiklis: nacionalinėje rinkoje parduodamos produkcijos dalis (proc.) nuo visos įmonėje pagaminamos produkcijos ir eksportuojamos produkcijos dalis (proc.) nuo visos įmonėje pagaminamos produkcijos. Kiekybiškai išmatuoti paremtų investicijų poveikį, didinant įmonių galimybes patekti į rinką bei plėsti užimamą rinkos dalį, yra sudėtinga. Dėl to apklausoje dalyvavusiems paramos gavėjams buvo užduoti klausimai apie jų įmonėse gaminamos produkcijos pardavimų nacionalinėje ir užsienio rinkose ir konkurencinių gebėjimų jose pokyčius. 16 paveiksle pateikiami respondentų atsakymai. Apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis paramos gavėjų (80 proc.) mano, jog įgyvendinus projektą jų įmonės gebėjimas konkuruoti rinkoje, plėsti užimamą 125

126 rinkos dalį išaugo, 8 proc. nepakito. Paminėtina, kad nei vienas iš apklaustųjų nenurodė, kad parama turėjo neigiamą poveikį. 16 paveikslas. Paramos poveikis įmonių skverbimuisi į rinką Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Atsakydami į klausimą, kaip gavus paramą (įgyvendinus projektą) pasikeitė įmonėje gaminamos produkcijos pardavimai Lietuvoje, daugiau nei pusė apklaustųjų (52 proc.) nurodė, kad pardavimai augo, kiek daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) kad nesikeitė. 44 proc. apklaustų paramos gavėjų teigė, kad dėl remiamų investicijų išaugo produkcijos pardavimai užsienio rinkose. Galima teigti, kad tai gerokai mažesnė dalis, nei nurodžiusių pardavimų Lietuvos rinkoje augimą. Kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų (36 proc.) mano, kad remiamų investicijų įgyvendinimas nepakeis jų įmonių gaminamos produkcijos pardavimų užsienio rinkose apimties. Remiantis apklausos rezultatais, galima teigti, kad, įsisavinus remiamas investicijas, sumažėjo įmonių, prekiaujančių vien tik nacionalinėje rinkoje, dalis (nuo 36 iki 32 proc.) ir išaugo įmonių, kurios daugiau kaip pusę ( 51 proc.) gaminamos produkcijos eksportavo į užsienio rinkas, dalis (nuo 20 iki 28 proc.). 17 paveikslas. Produkcijos pardavimai nacionalinėje ir užsienio rinkose iki ir po paramos gavimo Produkcijos pardavimai nacionalinėje rinkoje iki Produkcijos pardavimai užsienio rinkose iki ir po ir po paramos gavimo paramos gavimo Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Įvertinimas (išvada): paremtos investicijos sustiprino didžiosios daugumos paramą gavusių įmonių gebėjimus konkuruoti rinkoje ir padidino galimybes plėsti užimamą rinkos dalį. Labai teigiamai vertintinas paramos poveikis, pasireiškęs tuo, kad, viena vertus, sumažėjo įmonių, prekiaujančių vien tik nacionalinėje rinkoje, dalis, ir, antra vertus, padaugėjo įmonių, daugiau kaip pusę gaminamos produkcijos parduodančių užsienio rinkose. Investicijų poveikį atsinaujinančiųjų energijos šaltinių sektoriuje nėra galimybės įvertinti dėl duomenų trūkumo. 126

127 P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo gerinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą? Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio ir maisto pramos sektoriaus konkurencingumo augimas Vertinimo rodiklis: bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas paramą gavusiose įmonėse. Jau minėta, kad m. laikotarpiu bendroji pridėtinė vertė paramą gavusiose įmonėse sumažėjo 1,2 proc. Kadangi pagal skaičiavimo metodiką rodiklis buvo skaičiuotas tik pagal 2008 m. paramą gavusiųjų įmonių duomenis, o priemonės parama tais metais pasinaudojo nedidelis paramos gavėjų skaičius, rodiklio pokytis labai priklauso nuo kiekvieno paramos gavėjo veiklos rezultatų. Dėl šios priežasties daryti apibendrinančias išvadas apie kiekybinį konkrečios priemonės poveikį paremtų įmonių bendrosios pridėtinės vertės didėjimui ir bendroms maisto pramonės sektoriaus konkurencingumo tendencijoms yra per anksti. Tačiau galima apskaičiuoti, kokį poveikį maisto pramonės sektoriaus pridėtinės vertės augimui turėjo visa Programos pirmosios krypties parama. Ekonometrinio modeliavimo skaičiavimai rodo, kad m. pagal Programos I kryptį skirtos paramos dėka maisto pramonėje buvo sukurta apie 47,5 mln. EUR papildomo BVP. Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas. Priemonės poveikį rodiklio pasiekimui įvertinti sudėtinga dėl trumpo Programos įgyvendinimo laikotarpio: net rezultato rodiklio reikšmė bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas paramą gavusiose įmonėse yra neigiama ir neatspindi realaus rezultato, kuris turėtų pasireikšti tik po kelerių metų. Taikant ekonometrinio modeliavimo metodą, tarpinio vertinimo metu buvo apskaičiuotas Programos poveikis realiosios pridėtinės vertės padidėjimui. Detalesnė informacija apie Programos poveikį ekonomikos augimui maisto pramonėje pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Vertinimo rodiklis: darbo našumo didėjimas. Mikro lygiu sudėtinga kiekybiškai įvertinti paramos pagal šią priemonę poveikį darbo našumo padidėjimui maisto pramonės sektoriuje. Remiantis apklausos duomenimis, darbo našumas, išreikštas pagamintos produkcijos kiekiu per laiko vienetą, padidėjo daugiau kaip trijuose ketvirtadaliuose paramą gavusių įmonių, o vertinant pagal bendrosios pridėtinės vertės (BPV) rodiklį daugiau kaip pusėje. Kita vertus, tikėtina, kad ir pastarasis darbo našumo rodiklis padidėjo gerokai didesnėje įmonių dalyje. Tokią išvadą galima daryti, atsižvelgiant į tai, kad net 20 proc. respondentų buvo sunku įvertinti darbo našumo rodiklio, išreikšto BPV per laiko vienetą, pokytį. Galima teigti, kad praktikams gerokai sudėtingiau orientuotis pagal apskaičiuojamą BPV nei pagal pagamintos produkcijos kiekį. Paminėtina, kad paremtos investicijos teigiamą poveikį paramą gavusių įmonių konkurencingumo gerinimui darė ir dėl sumažėjusių išlaidų produkcijos vienetui pagaminti. Tokį poveikį nurodė beveik pusė respondentų. 18 paveikslas. Paramos poveikis paramą gavusių įmonių našumui Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Detalesnė informacija apie ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuotą Programos poveikį darbo našumui maisto pramonėje pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. 127

128 Įvertinimas (išvada): paremtos investicijos prisidėjo prie žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumo gerinimo tokiais būdais: modernizuojant žemės ir maisto ūkio produktų perdirbimo įmones, užtikrinant technologijų ir inovacijų diegimą, didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, gerinant produktų kokybę ir rinkodarą, mažinat produktų gamybos sąnaudas, didinat darbo našumą. Programos indėlis į ekonomikos augimo ir darbo našumo maisto pramonės sektoriuje nacionalines tendencijas siekė 3,9 proc. 128

129 4.8 PRIEMONĖ ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKININKYSTĖS PLĖTRA IR PRITAIKYMO INFRASTRUKTŪRA (125) Priemonės intervencijos logika Priemonė Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra turi prisidėti prie Programos I krypties bendro tikslo plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius pasiekimo. Priemone siekiama sudaryti tinkamas sąlygas infrastruktūros plėtrai, kuri sustiprintų žemės ir miškų ūkio konkurencingumą bei pagerintų kaimo gyventojų darbo sąlygas. Paramos gavėjai pagal šią priemonę yra savivaldybės ir jų asociacijos, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, institucijos, atsakingos už žemės konsolidacijos projektų organizavimą, privačių miškų savininkai ir jų asociacijos, juridiniai asmenys, turintys patirties veislinės gyvulininkystės srityje. Paramos pagal abi programos dalis intensyvumas ir dydis pateikti 43 lentelėje. 43 lentelė. Paramos pagal priemonę Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra intensyvumas ir maksimalūs dydžiai Priemonės veiklos sritys Paramos intensyvumas* Maksimali paramos suma vienam projektui VS 1. Žemės ūkio vandentvarka iki 90 proc. 300 tūkst. EUR; 600 tūkst. EUR (polderių rekonstrukcijai) VS 2. Žemės konsolidacija iki 100 proc. 400 tūkst. EUR VS 3. Miškų infrastruktūros gerinimas iki 60 proc. 200 tūkst. EUR VS 4. Gyvulių ir naminių paukščių prekinės vertės didinimas n. d. n. d. *Paramos intensyvumas finansuojama tinkamų finansuoti projekto išlaidų dalis, proc. Šaltinis: priemonės įgyvendinimo taisyklės Pagal priemonės veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka siekiama rekonstruoti anksčiau valstybės įrengtas drenažo sistemas (griovius ir požeminius kolektorius). Šios priemonės dalies tikslas remti bendro naudojimo drenažo sistemų ir jų hidrotechninių statinių renovaciją ir rekonstrukciją pagal viešuosius projektus, kuriais nesiekiama pelno. Tokia veikla turėtų pritraukti investicijas, kuriomis siekiama gerinti sistemų techninę būklę, atliekant inžinerinius darbus. Pagal veiklos sritį Žemės konsolidacija numatyta teikti paramą žemės konsolidacijos projektams organizuoti, rengti ir įgyvendinti bei susijusioms išlaidoms padengti. Pagal veiklos sritį Miškų infrastruktūros gerinimas siekiama gerinti priėjimą prie miško žemės, privačiuose miškuose plėtojant miško kelių su žvyro danga tinklą ir gerinant miško kelių būklę. Taip pat siekiama Natura 2000 tinklui nepriklausančiose teritorijose įrengti ar atnaujinti miško sausinimo sistemas. Pagal veikos sritį Gyvulių ir naminių paukščių prekinės vertės didinimas siekiama didinti gyvulininkystės sektoriaus pridėtinę vertę. Šios priemonės dalies parama skiriama gyvulių aukciono įkūrimui. Pačios priemonės ir jai keliamų tikslų tinkamumą bei pasirinktas prioritetines apdirbamosios gamybos sritis pagrindžia Programos pradinės situacijos aprašyme pateikti infrastruktūros būklės pagal priemonės veiklos sritis analizės duomenys. Pirma, Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl apie 80 proc. žemės ūkio paskirties žemių reikia sausinti. Nors šalyje nusausinta 2,6 mln. ha žemės, tačiau apie 15 proc. nusausinto ploto yra blogos ar patenkinamos būklės, o melioracijos sistemos nepritaikytos privataus ūkininkavimo sąlygoms ir neatitinka aplinkosaugos reikalavimų. Antra, atkūrus privačios nuosavybės teises ir grąžinant žemę buvusiems savininkams, dažnai dirbamos žemės laukai būna suskaidomi į keletą mažesnių žemės sklypų. Be to, žemės naudojimo fragmentiškumą dar labiau padidina tarp sugrąžintos privačios žemės sklypų įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai. Tokios ūkininkavimo sąlygos yra netinkamos konkurencingam ūkininkavimui plėtoti Trečia, Lietuvoje atkurtas privatus miškų ūkis nėra konkurencingas dėl 129

130 nepakankamai išplėtoto miško kelių tinklo. Todėl Bendrijos parama yra svarbi, didinant privačių miškų ekonominę vertę ir sudarant palankias sąlygas šių miškų ištekliams naudoti. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 58,66 mln. EUR paramos, iš kurių 75 proc., t. y. 43,99 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 2,5 proc. bendro Programos biudžeto tai yra santykinai nedidelė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos 146 paraiškos ir pasirašytos 48 paramos sutartys, o išmokėtos paramos suma siekė 7,89 mln. EUR ir sudarė 13,4 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad daugiausiai paramos buvo išmokėta pagal veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka, kuriai programavimo laikotarpiu ir numatyta skirti daugiausiai lėšų, galima teigti, kad per likusius ketverius Programos įgyvendinimo metus priemonei skirtos lėšos turėtų būti įsisavintos. Vertinant priemonės įgyvendinimo eigą, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinių, bet ir į fizinių rodiklių pasiekimą, kuris pateikiamas 44 lentelėje. 44 lentelė. Priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paremtų projektų Iš viso proc. skaičius vandentvarkos projektų proc. žemės konsolidacijos projektų miškų infrastruktūros projektų Bendra investicijų Iš viso EUR EUR 22 proc. suma vandentvarkos projektų EUR EUR 35 proc. žemės konsolidacijos projektų EUR 0 0 miškų infrastruktūros projektų EUR 0 0 Rezultato rodikliai Bendrosios vandentvarkos projektų 10proc. 0 (iki 2009 m. 0 pridėtinės vertės žemės konsolidacijos projektų 5 proc. gruodžio 31 d. padidėjimas miškų infrastruktūros projektų 5 proc. paramą gavo tik paremtose valdose: savivaldybės) Suteikus paramą naujai nutiestų ar rekonstruotų miško 100 km 0 0 kelių su žvyro danga Rekonstruota drenažo sistemų km ,41 km 1006 proc. Rekonstruota hidrotechninių įrenginių dirbtiniuose 3 km 341 vnt. - vandens telkiniuose Rekonstruota polderių 20 km 0 0 Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas 2,3 mln. PGS 170,12 mln. PGS* 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė Darbo našumas EUR/MDV 549 EUR/MDV** 130 8,5 proc m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. *Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuota m. laikotarpiu žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje sukurta realioji pridėtinė vertė, išreikšta perkamosios galios standartu. **Programos poveikis darbo našumui skaičiuojamas kartu ir žemės ūkyje, ir miškininkystėje, kadangi ekonometrinio modeliavimo būdu realios pridėtinės vertės pokytis gali būti apskaičiuotas tik abiejuose sektoriuose kartu. Statistikos

131 departamentas atskirai kiekvienam sektoriui renka tik metinius duomenis, tačiau ekonometriniam modeliavimui reikalingi ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Eurostat ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu priemonė per infrastruktūros gerinimą prisidėjo prie fizinio potencialo restruktūrizavimo ir plėtojimo? Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus infrastruktūros gerėjimas Vertinimo rodiklis: paremtų projektų skaičius. Vertinamuoju laikotarpiu lėšos įsisavintos tik pagal vieną priemonės veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka, pagal kurią paremti 37 projektai (tai sudaro 31 proc. nuo vandentvarkos sričiai arba 20 proc. nuo visai priemonei planuotų paremti veiksmų) m. nebuvo paremtas nei vienas projektas Žemės konsolidacijos, Miškų infrastruktūros gerinimo bei Gyvulių ir naminių paukščių prekinės vertės didinimo veiklos srityse. Atsižvelgus į priemonės vandentvarkos srityje 2009 m. padarytą didelę pažangą (2009 m. paremti 36 projektai ir išmokėta 98,3 proc m. išmokėtų paramos lėšų, o 2008 m. paremtas 1 projektas ir išmokėta 1,7 proc. lėšų) ir į tai, kad priemonės įgyvendinimui m. planuotų paramos lėšos didžioji dalis (64 proc.) priskirta Žemės ūkio vandentvarkos, o likusioji (1,5 proc.) Miškų infrastruktūros gerinimo sričiai, galima teigti, kad m. pasiektas pažangos lygis nekelia grėsmės priemonei suplanuotų lėšų įsisavinimui ir planinių rodiklių pasiekimui iki programavimo laikotarpio pabaigos. Žemės ūkio konsolidacijos projektų įgyvendinimą ruošiamasi pradėti 2011 m., o šie projektai yra glaudžiai susiję su žemės teisių atkūrimo procesu. Šiuo programavimo laikotarpiu žemės konsolidacijos projektų skaičius nebus didelis, tačiau jiems skirtos lėšos turėtų būti įsisavintos. Vertinimo rodiklis: bendra investicijų suma. Vertinamuoju laikotarpiu bendra investicijų suma pagal šią priemonę siekė EUR ir sudarė 22 proc. planuoto tikslinio rodiklio. Atsižvelgiant į tai, kad išmokėtos paramos suma sudarė daugiau nei pusę bendros investicijų sumos, galima teigti, kad paramos gavėjai yra linkę prisidėti prie žemės ūkio ir miškininkystės infrastruktūros gerinimo savo lėšomis. Vertinimo rodiklis: rekonstruota drenažo sistemų ir hidrotechninių įrenginių dirbtiniuose vandens telkiniuose. Lietuvoje yra 3,4 mln. ha pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia sausinti, kadangi be sausinimo efektyvi žemdirbystė šiose žemėse negalima. Drėgnos ir užpelkėjusios žemės sudaro 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. 86 Dėl šios priežasties žemių melioracija yra labai svarbi žemės ūkio gamybos infrastruktūros dalis. Drenažu šalyje nusausinta 2,6 mln. ha žemės ūkio paskirties žemių, tačiau 15 proc. nusausinto ploto yra blogos ar patenkinamos būklės. Šios sistemos buvo sukurtos sovietmečiu, remiantis didelio masto sausinimo sistemų modeliu, ir yra netinkamos privačiai ūkinei veiklai, nes yra didelės ir neatitinka aplinkosaugos reikalavimų. Beveik pusė (46 proc.) sausinimo sistemų priklauso valstybei, 54 proc. yra privačios. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 87 melioracijos griovių ilgis šalyje siekia 62,8 tūkst. km, drenažo statinių tūkst. km, o hidrotechnikos įrenginių skaičius sudaro 68,6 tūkst. vienetų. Kaip jau minėta, m. laikotarpiu priemonės paramos lėšos buvo įsisavinamos tik pagal Žemės ūkio vandentvarkos sritį. Įgyvendinus paremtus projektus, buvo rekonstruota ,41 km. drenažo sistemų, t. y. planuotas priemonės rezultato rodiklis ženkliai viršytas ir pasiektas 1006 proc., ir rekonstruoti 341 hidrotechnikos įrenginiai. 86 LR žemės ūkio ministerija. Melioracijos programa m.. Prieiga per internetą: < 87 Pagrindiniai duomenys apie melioruotą žemę ir melioracijos statinius LR žemės ūkio ministerija, Melioracijos ir biokuro skyrius. 131

132 Vertinimo rodiklis: suteikus paramą naujai nutiestų ar rekonstruotų miško kelių su žvyro danga. Atsižvelgiant į tai, kad vertinamuoju laikotarpiu parama pagal veiklos sritį Miškų infrastruktūros gerinimas nebuvo išmokėta, nebuvo nutiesta ar rekonstruota miško kelių su žvyro danga. Vertinimo rodiklis: rekonstruota polderių m. parama pagal priemonės veiklos sritį Žemės konsolidacija nebuvo teikiama, todėl analizuojamuoju laikotarpiu nebuvo rekonstruota polderių. Įvertinimas (išvada): paremtos investicijos prisidėjo prie žemės ūkio infrastruktūros, t. y. melioracijos sistemos ir hidrotechnikos statinių fizinės būklės, pagerinimo didesniu mastu nei buvo suplanuota visam programavimo laikotarpiui. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad m. laikotarpiu priemonės įgyvendinimo apimtis buvo nedidelė, galima teigti, kad šalies mastu paremtų investicijų indėlis į žemės ūkio infrastruktūros potencialo didinimą taip pat nėra didelis. Tokią išvadą patvirtinta šie santykiniai duomenys: paremtomis investicijomis rekonstruota ir atnaujinta vos 0,6 proc. šalyje esančių hidrotechnikos statinių ir 2 proc. drenažo magistralių. P Kokiu mastu priemonė per infrastruktūros gerinimą skatino žemės ūkio ir miškų ūkio valdų konkurencingumą? Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo augimas Vertinimo rodiklis: pridėtinės vertės padidėjimas paremtose valdose m. parama buvo skirta tik savivaldybių įgyvendinamiems vandentvarkos projektams, todėl pridėtinės vertės padidėjimo paremtose valdose rodiklis nebuvo skaičiuotas. Kita vertus, darant prielaidą, kad žemių sausinimo sistemų rekonstrukcija pagerina nusausintų plotų būklę ir sudaro geresnes sąlygas žemės ūkio veiklai, 88 galima teigti, jog remiamos investicijos prisidėjo prie ūkininkaujančiųjų rekonstruotuose plotuose konkurencingumo gerinimo. Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas. Priemonės poveikį ekonomikos augimui įvertinti sudėtinga dėl trumpo Programos įgyvendinimo laikotarpio, kadangi rezultatai turėtų pasireikšti gerokai vėliau. Tarpinio vertinimo metu buvo apskaičiuotas Programos poveikis ekonomikos augimui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje, kuris pateikiamas šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Vertinimo rodiklis: darbo našumo padidėjimas. Sudėtinga kiekybiškai įvertinti priemonės indėlį darbo našumo padidėjimui. Ekonometrinio modeliavimo būdu buvo apskaičiuotas Programos poveikis darbo našumui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, o modeliavimo rezultatai pateikiami šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): priemonės Žemės ūkio vandentvarkos veiklos srityje paremtų investicijų įgyvendinimas prisidėjo prie žemės ūkio gamybos infrastruktūros gerinimo, tačiau jų poveikio žemės ūkio ir miškų valdų konkurencingumui mastą bus galima kiekybiškai išmatuoti, tik gavus NMA duomenis, kokiame naudojamame ŽŪN plote buvo atlikta ,41 km. ilgio drenažo sistemų rekonstrukcija. Remiantis ekonometrinio modeliavimo rezultatais, galima teigti, kad Programos indėlis į nacionalines ekonomikos augimo ir darbo našumo žemės ir miškų ūkyje tendencijas siekė 8,5 proc. 88 Nustatyta, kad grūdinių augalų derlingumas jose yra 8 cnt. (400 kg aut.) didesnis negu nenusausintose ir kad nesausintose žemėse negalima taikyti šiuolaikinių žemdirbystės technologijų. LR žemės ūkio ministerija. Melioracijos programa m. Prieiga per internetą: < 132

133 4.9 PRIEMONĖ DALYVAVIMAS MAISTO KOKYBĖS SCHEMOSE (132) Priemonės intervencijos logika Priemonė Dalyvavimas maisto kokybės schemose yra nauja Programos priemonė, kurią EK patvirtino 2009 m. birželio 15 d. Šios priemonės bendrasis tikslas gerinti produktų kokybę ir rinkodarą, remiant dalyvavimą nacionaliniu lygiu pripažintose maisto kokybės schemose. Teikiant paramą pagal šią priemonę, siekiama skatinti ūkininkus gaminti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktus, puoselėti maisto gamybos tradicijas bei pateikti vartotojams įvairų ir kokybišką maistą. Priemonė yra kompensacinio pobūdžio, skirta finansuoti sertifikavimo ir kontrolės išlaidas, reikalingas produkto atitikčiai specifikacijų reikalavimams patikrinti, taip pat įsitraukimo į maisto kokybės schemą išlaidas ir metinį įnašą už dalyvavimą tokioje schemoje. Parama teikiama ne ilgiau kaip 5 metus, kompensuojant iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia paramos suma EUR žemės ūkio valdai per metus. Paramos gavėjai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba ir dalyvaujantys maisto kokybės schemose, pripažintose nacionaliniu lygiu. Priemonės ir jai keliamų tikslų tinkamumą pagrindžia tai, kad išskirtinės kokybės produktų gamyba ir pateikimas vartotojams yra vienas iš pagrindinių Lietuvos žemės ūkio politikos įgyvendinimo siekių. Kita vertus, šių produktų gamyba, dalyvaujant nacionaliniu lygiu pripažintose maisto kokybės schemose, leidžia gamintojams gauti didesnes pajamas, taip pat prisideda prie nacionalinio paveldo ir aplinkos apsaugos. Kadangi iki šiol Lietuvoje nėra maisto produktų sertifikavimo pagal kokybės schemas praktikos, vartotojai nėra pasirengę mokėti papildomą mokestį už šiuos produktus. Dėl to reikalinga Bendrijos parama, siekiant paskatinti ūkininkus gaminti ir teikti į rinką išskirtinės kokybės produktus. Įvertinant tai, kad 2/3 Lietuvos ūkių priskiriami smulkių ūkių kategorijai, sertifikuotų, išskirtinės kokybės produktų gamyba suteiktų jiems galimybę padidinti gaminamų produktų konkurencingumą, sukurti didesnę pridedamąją vertę ir gauti didesnes pajamas. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Dalyvavimas maisto kokybės schemose finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 2,86 mln. EUR, iš kurių 75 proc., t. y. 2,14 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 0,12 proc. bendro Programos biudžeto tai yra labai nedidelė dalis, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. priemonė nebuvo įgyvendinama. Dėl to paramos pagal šią priemonę indėlį į žemės ūkio produktų kokybės gerinimą ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo stiprinimą galima tik prognozuoti. 45 lentelė. Priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paramos gavėjų skaičius Rezultato rodikliai Pagal maisto kokybės schemas sertifikuotos žemės ūkio produkcijos vertė Indikatorius bus nustatytas, kai bus žinomas tikslus maisto kokybės schemose dalyvaujančių ūkininkų skaičius

134 Rodikliai Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas (grynoji pridėtinė vertė, išreikšta PGS) Darbo našumas žemės ūkyje 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Indikatorius bus nustatytas, kai bus žinomas tikslus maisto kokybės schemose dalyvaujančių ūkininkų skaičius 170,12 mln. PGS* 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. 549 EUR/MDV** 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. *Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuota m. laikotarpiu žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje sukurta realioji pridėtinė vertė, išreikšta perkamosios galios standartu. **Programos poveikis darbo našumui skaičiuojamas kartu ir žemės ūkyje, ir miškininkystėje, kadangi ekonometrinio modeliavimo būdu realios pridėtinės vertės pokytis gali būti apskaičiuotas tik abiejuose sektoriuose kartu. Statistikos departamentas atskirai kiekvienam sektoriui renka tik metinius duomenis, tačiau ekonometriniam modeliavimui reikalingi ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Eurostat ir Statistikos departamentas Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu parama prisidėjo prie gamybos procesų kokybės ir skaidrumo vartotojų atžvilgiu gerinimo? Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio produktų kokybės pagerėjimas Vertinimo rodiklis: paremtų žemės ūkio valdų, dalyvaujančių kokybės schemose, skaičius. Sėkmingo priemonės įgyvendinimo atveju parama turėtų paskatinti ne mažiau kaip 400 veiklų išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir marketingo srityse. Tačiau remiama priemonės veiklos sritis yra nauja ne tik paramos gavėjams (žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams), bet ir vartotojams. Dėl to spręsti apie galimą paramos poveikio mastą, užtikrinant gamybos procesų kokybę ir skaidrumą vartotojo atžvilgiu, yra sudėtinga. Vertinimo rodiklis: pagal maisto kokybės schemas sertifikuotos žemės ūkio produkcijos vertė. Vertinamuoju laikotarpiu priemonė nebuvo įgyvendinama, todėl pagal maisto kokybės schemas sertifikuotos produkcijos taip pat nebuvo. Įvertinimas (išvada): dėl priemonės naujumo sudėtinga įvertinti laukiamą jos poveikį žemės ūkio produktų kokybės pagerėjimui. Tikėtina, kad, nepaisant mažo planuojamo paremti ūkių skaičiaus, priemonė nedidele apimtimi prisidės prie aukštesnės kokybės produkcijos gamybos. P Kokiu mastu parama padidino paremtų ūkininkų produktų galimybes patekti į rinką bei plėsti užimamą rinkos dalį ir (arba) padidino jų vertę? Įvertinimo kriterijus: ūkių, dalyvaujančių rinkoje, skaičiaus padidėjimas Vertinimo rodiklis: nacionalinėje rinkoje parduodamos produkcijos dalis (proc.) nuo visos ūkyje pagaminamos produkcijos. Priemonė nebuvo įgyvendinama, todėl ji neprisidėjo prie ūkių nacionalinėje rinkoje parduodamos produkcijos apimties augimo. Vertinimo rodiklis: eksportuojamos produkcijos dalis (proc.) nuo visos ūkyje pagaminamos produkcijos. Priemonė nebuvo įgyvendinama, todėl ji neprisidėjo prie ūkiuose pagaminamos produkcijos eksporto į užsienio rinkas plėtros. 134

135 Įvertinimas (išvada): atsižvelgiant į tai, kad pagal šią priemonę planuojama skatinti didesnės pridėtinės vertės ir kokybės produktų gamybą, tikėtina, kad priemonės įgyvendinimas nedideliu mastu prisidės prie paremtuose ūkiuose pagamintos produkcijos eksporto augimo ir pardavimo apimties nacionalinėje rinkoje didėjimo. P Kokiu mastu parama prisidėjo gerinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą? Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo augimas Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas ir darbo našumo padidėjimas. Vertinant mikro lygiu ir atsižvelgiant į planuojamą paramos mastą numatyta paremti 400 žemės ūkio valdų, dalyvaujančių kokybės schemose, galima teigti, kad priemonė neturės ženklios įtakos bendrosios pridėtinės vertės ir darbo našumo padidėjimui žemės ūkio sektoriuje. Planuojamų paremti ūkių skaičius sudaro mažiau nei 0,2 proc. šalies ūkių. 89 Programos poveikio ekonomikos augimui ir darbo našumui žemės ūkyje ir miškininkystėje analizė pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): atsižvelgiant į planuojamą paramos apimtį, galima teigti, kad sėkmingo priemonės įgyvendinimo atveju parama prisidės prie paremtų ūkių konkurencingumo stiprinimo, tačiau dėl planuojamos mažos ūkių aprėpties priemonė neturės pastebimo poveikio bendriesiems šalies žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo rodikliams (žemės ūkio sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės augimui, darbo našumo padidėjimui). 89 Proporcija apskaičiuota, remiantis duomenimis apie šalies ūkių skaičių m. atlikto Žemės ūkio struktūros tyrimo metu nustatyta, kad ūkio valdų skaičius Lietuvoje siekia 230 tūkst. 135

136 4.10 PRIEMONĖ PUSIAU NATŪRINIS ŪKININKAVIMAS (141) Priemonės intervencijos logika Priemone Pusiau natūrinis ūkininkavimas siekiama gerinti žemės ūkio valdų struktūrą. Ji yra nukreipta į smulkias (ekonominio dydžio prasme) pusiau natūrines žemės ūkio valdas (2 3,99 EDV), kurioms teikiama investicinė parama m pusiau natūrinės žemės ūkio valdos užėmė 17,8 proc. ŽŪN ir sudarė 14,7 proc. visų valdų. Be paramos dėl mažų produkcijos kiekių ir prastos produktų kokybės šie ūkiai negauna pakankamai pajamų, negali sukaupti pakankamai kapitalo ūkiui modernizuoti ir restruktūrizuotis bei tapti perspektyviais prekiniais ūkiais. Pagal priemonę pusiau natūrinės žemės ūkio valdos remiamos penkerius metus pagal 3+2 principą, kasmet mokant EUR. Pareiškėjas pagal parengtą verslo planą įsipareigoja per trejus metus žemės ūkio valdos ekonominį dydį padidinti 20 proc. Jei verslo planas nevykdomas ir paramos gavėjas negali tinkamai pagrįsti, kodėl vėluojama įgyvendinti verslo plane numatytas investicijas, paramos gavėjui skirtas paramos mokėjimas gali būti nutrauktas jau po trejų paramos teikimo metų. Tikimasi, kad priemonės įgyvendinimas prisidės prie šių valdų ekonominio gyvybingumo, didesnio našumo, didesnių pajamų, padės patekti į rinką, o visa tai prisidės prie bendros šalies žemės ūkio valdų struktūros gerinimo, rinkos poreikius atitinkančio prekinio ūkininkavimo plėtojimo ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimo. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 29,89 mln. EUR paramos, iš kurių 75 proc., t. y. 22,42 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 1,30 proc. bendro Programos biudžeto tai yra santykinai nedidelė dalis. Priemonė buvo įgyvendinama ir m. laikotarpiu, tačiau buvo nepopuliari ir nepasiekė jai numatytų tikslų, kadangi buvo įsisavinta 25 proc. priemonei skirtų lėšų ir paremta 19 proc. numatyto paramos gavėjų skaičiaus. Mažą paramos gavėjų aktyvumą iš dalies lėmė santykinai nedidelė parama (nors m. KPP buvo numatyta maksimali paramos suma, leistina pagal ES reglamentą). Naujuoju programavimo laikotarpiu, padidinus maksimalią metinę paramos sumą nuo EUR iki EUR, buvo tikimasi, kad išaugs ir šios priemonės populiarumas. Iki 2009 m. pabaigos pagal šią priemonę buvo išmokėta 4,67 mln. EUR, o tai sudaro 15,6 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtos sumos. Tai rodo, kad priemonės lėšų įsisavinimas yra lėtas. Atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio priemonės įgyvendinimo patirtį ir pamokas, reikėtų atidžiau stebėti priemonės pažangą, analizuoti paramos įsisavinimo vėlavimo priežastis (kurios aptariamos toliau, analizuojant vertinimo klausimus) ir skatinti pareiškėjus aktyviau dalyvauti priemonėje. Realią priemonės įgyvendinimo eigą ir pasiekimus atspindi ne tik paramos mokėjimo tempas, bet ir fizinių rodiklių įgyvendinimas, kuris pateiktas 46 lentelėje, o detaliau vertinamas analizuojant priemonės vertinimo klausimus. 136

137 46 lentelė. Priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paremtų pusiau natūrinių ūkių proc. skaičius Rezultato rodikliai Naujų rinkoje dalyvaujančių ūkių skaičius proc. Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas: grynoji pridėtinė vertė, išreikšta PGS 2,3 mln. PGS** 170,12 mln. PGS* 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. Darbo našumas žemės ūkyje EUR/MDV 549 EUR/MDV** 2009 m. Programos indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc. *Ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuota m. laikotarpiu žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje sukurta realioji pridėtinė vertė, išreikšta perkamosios galios standartu. **Programos poveikis darbo našumui skaičiuojamas kartu ir žemės ūkyje, ir miškininkystėje, kadangi ekonometrinio modeliavimo būdu realios pridėtinės vertės pokytis gali būti apskaičiuotas tik abiejuose sektoriuose kartu. Statistikos departamentas atskirai kiekvienam sektoriui renka tik metinius duomenis, tačiau ekonometriniam modeliavimui reikalingi ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Eurostat ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu parama skatino ilgalaikį pusiau natūrinių ūkių struktūrų pertvarkymą? P Kokiu mastu parama prisidėjo mažinant Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ir 15 ES valstybių narių žemės ūkio sektoriaus struktūrinius skirtumus? Priemonės poveikis pusiau natūrinių ūkių struktūros pertvarkymui vertinamas, analizuojant paramą gavusių valdų skaičių, jų ekonominio dydžio pokyčius, o taip pat atsižvelgiant ir į struktūrinius sektoriaus pokyčius šalies mastu bei ES kontekste. Įvertinimo kriterijus: rinkos poreikius atitinkančių žemės ūkio valdų skaičiaus padidėjimas Vertinimo rodiklis: paremtų pusiau natūrinių ūkių skaičius. Remiantis 46 lentele, iki 2009 m. pabaigos paramą gavo 693 valdos, t. y. 19 proc. numatytų paramos gavėjų. Paremtų valdų skaičius pagal dydį hektarais pasiskirsto atitinkamai: mažesnės nei 5 ha 37; 5 10 ha 147 (tai sudaro 11,8 proc. Programoje numatyto tikslo) ir didesnės nei 10 ha 509 (21,2 proc. tikslo). Lyginant su išmokėtų lėšų rodikliu (kuris siekia 15,6 proc. nuo skirto finansavimo), bendras paremtų ūkių skaičius viršija finansinį rodiklį. Vis dėlto, atsižvelgiant į Programai įgyvendinti likusį laikotarpį, paramos gavėjų skaičius atsilieka per ketverių metų laikotarpį reikės pasiekti 81 proc. numatyto rodiklio. Nors maksimali metinė paramos suma, lyginant su praėjusiu programavimo laikotarpiu, buvo padidinta, ji vis tiek liko per maža, siekiant pritraukti potencialius pareiškėjus dalyvauti priemonėje. Teikiamos paramos nepakanka ūkiams reikalingoms investicijoms įgyvendinti, taigi priemonėje linkę dalyvauti tie valdų savininkai, kurie prie planuojamų investicijų gali prisidėti nuosavomis lėšomis. Be to, pareiškėjų teigimu, smulkiems ir patirties neturintiems ūkininkams sudėtinga savarankiškai parengti paraišką. Nors paraiškos forma yra supaprastinta ir nereikia atskirai rengti verslo plano (jis yra sudėtinė paraiškos dalis), paramos gavėjai teigia susidūrę su reikalavimais pateikti daug dokumentų, todėl dauguma jų, pildydami paraiškas, ieškojo pagalbos seniūnijose. Dar viena mažo priemonės populiarumo priežastimi gali būti ekonominis sunkmetis, kurio metu, mažėjant bendram vartojimui bei paklausai, krentant žemės ūkio produktų 137

138 supirkimo kainoms, brangstant paskoloms ir sumažėjus galimybėms pasiskolinti, vėluojant atsiskaitymams iš produkcijos supirkėjų, ūkininkams sunkiau įsipareigoti kelti valdų ekonominį gyvybingumą bei padidinti ūkio EDV 20 proc. Gerėjant bendrai ekonominei situacijai, tikimasi, turėtų paspartėti ir priemonės įgyvendinimas. Remiantis priemonės įgyvendinimo statistika, ši priemonė išsiskiria atmestų paraiškų dalimi nuo bendro pateiktų paraiškų skaičiaus, kuri siekia 18 proc., lyginant su 8 proc. visų I krypties priemonių atmestų paraiškų dalimi. Į šį skaičių įeina bei gana didelę dalį sudaro tos paraiškos, kurios buvo išregistruotos pačių paramos gavėjų prašymu atsisakius paramos. 90 Minėtieji pareiškėjai, patvirtinus paramą pagal priemonę Pusiau natūrinis ūkininkavimas, padidino savo ūkį iki 4 EDV ir, tapę tinkamais pareiškėjais pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas, atsisakė pirmosios paramos bei teikė paraiškas, siekdami gerokai didesnio finansavimo. 91 Šie pavyzdžiai patvirtinta prielaidą, kad parama, teikiama pagal Pusiau natūrinio ūkininkavimo priemonę, yra nepakankamai patraukli ir santykinai nereikšminga, lyginant su kitų priemonių teikiamomis galimybėmis. Vertinimo rodiklis: pusiau natūrinių ūkių svarba šalies žemės ūkio struktūroje bei santykis su ES vidurkiu. Programoje numatyta, kad pusiau natūrinėmis žemės ūkio valdomis laikomos tos valdos, kurių dydis siekia 2 3,99 EDV. 92 Gaudami paramą, šių valdų turėtojai įsipareigoja per pirmuosius trejus paramos teikimo metus žemės valdos dydį, vertinant pagal EDV, padidinti 20 proc. Taigi paramą gavę ir savo EDV padidinę ūkiai prisideda prie pusiau natūrinių ūkių skaičiaus mažinimo ir taip gerina šalies žemės ūkio sektoriaus struktūrą. Remiantis CMEF, pusiau natūrinių ūkių svarbos rodiklis parodo pusiau natūrinių ūkių skaičių šalyje bei šių ūkių santykinę dalį visame ūkių skaičiuje. Priemonės įgyvendinimo laikotarpiu pusiau natūrinių ūkių svarbos rodiklio kaita pateikta 47 lentelėje. 47 lentelė. Natūrinių ir pusiau natūrinių ūkių svarba Lietuvoje m. Matavimo vnt m m m. Ūkiai iki 2 EDV Tūkst. 200,5 190,6 341,53 Jų dalis nuo bendro ūkių Proc. 79,3 82,8 81 skaičiaus Ūkiai nuo 2 iki 4 EDV Tūkst. 37,2 21,6 14,7 Jų dalis nuo bendro ūkių skaičiaus Proc. 14,7 9,4 4,6 Šaltinis: Statistikos departamento duomenys, Eurostat ir 2009 m. pažangos ataskaita Remiantis lentelėje pateiktais duomenimis, galima teigti, kad pusiau natūrinių ūkių svarba Lietuvoje mažėja: mažėja absoliutus jų skaičius ir santykinė dalis visoje ūkių struktūroje. Šios struktūros pertvarkymui įtakos turėjo ir m. KPP bei m. Programos priemonių, nukreiptų į pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimą, įgyvendinimas: paramos gavėjų pagal šio laikotarpio Programos priemonę skaičius sudaro vos 3 proc. nuo 2007 m. visų pusiau natūrinių ūkių skaičiaus, tačiau praėjusio laikotarpio paramos gavėjai (jų buvo 2 634) sudaro net 17 proc. per m. sumažėjusių pusiau natūrinių ūkių skaičiaus (jis siekė ). Kita vertus, bendrieji 90 LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 m. pažangos ataskaita, 2010 m. birželis, p Interviu su administruojančios institucijos atstovu. 92 ES lygiu nėra nusistovėjusios praktikos, kokie ūkiai laikomi pusiau natūriniais. Remiantis ekonominio dydžio kriterijumi, ūkiai iki 1 EDV dažniausiai laikomi natūriniais (taip jie klasifikuojami ir Eurostat duomenų bazėje). Pusiau natūriniais ūkiais skirtingose šalyse laikomi skirtingo dydžio ūkiai varijuoja nuo 2 iki 8 EDV (Šaltinis: European Network for Rural Development. Semi-subsistence farming in Europe: Concepts and key issues. Background paper prepared for the seminar Semi-subsistance farming in the EU: Current situation and futures prospects. Sibiu, Romania, 21st 23rd April, 2010.) Įdomu tai, kad CMEF pradinių rodiklių aiškinamosiose gairėse pusiau natūriniai ūkiai apibrėžiami kaip ūkiai, mažesni nei 1 EDV. 138

139 žemės ūkio sektoriaus struktūriniai pokyčiai nėra itin palankūs, kadangi, nors pusiau natūrinių ūkių skaičius ir svarba mažėja, dar mažesnių natūrinių ūkių svarba auga. Palyginimui 48 lentelėje pateikiama informacija apie ES15 žemės ūkio sektoriaus struktūrą. Eurostat duomenų bazėje prieinami tik 1997 m. duomenys, tačiau netgi jie parodo ES vidurkio ir Lietuvos žemės ūkio sektoriaus struktūrinius skirtumus. Nors pusiau natūrinių ūkių santykinė dalis ES valstybėse narėse 1997 m. buvo kiek didesnė nei 2005 m. Lietuvoje (tai, tikėtina, gerokai pasikeitė iki 2009 m.), natūriniai ūkiai sudarė vos trečdalį bendro ūkių skaičiaus, o Lietuvoje jie sudaro didžiąją ūkių dalį apie 80 proc. 48 lentelė. Natūrinių ir pusiau natūrinių ūkių svarba ES15 Matavimo vnt m. Ūkiai iki 2 EDV Tūkst ,2 Jų dalis nuo visų ūkių Proc. 32,0 Ūkiai nuo 2 iki 4 EDV Tūkst ,0 Jų dalis nuo visų ūkių Proc. 15,9 Šaltinis: Eurostat Įvertinimas (išvada): priemonės įgyvendinimo laikotarpiu pusiau natūrinių ūkių svarbos rodiklis Lietuvoje kinta teigiama linkme mažėja jų skaičius ir dalis bendrame ūkių skaičiuje, tačiau bendra ūkių struktūra dėl didelės natūrinių ūkių svarbos gerokai atsilieka nuo ES15 vidurkio. Priemonės įgyvendinimas ūkių restruktūrizavimo procesui didelės įtakos kol kas neturėjo, nes paramą gavo tik 19 proc. numatyto paramos gavėjų skaičiaus, o tai sudaro tik 3 proc m. buvusio pusiau natūrinių ūkių skaičiaus. P Kokiu mastu parama padėjo pusiau natūriniams ūkiams patekti į rinką? Pusiau natūriniuose ūkiuose didžioji dalis produkcijos yra gaminama savo pačių reikmėms ir tik nedidelė jos dalis parduodama. Kadangi gamybos mastai maži, pajamų, gaunamų iš ūkio gamybos, nepakanka ūkininkavimo veiklai gerinti. Tokiu būdu parama, teikiama pagal priemonę Pusiau natūrinis ūkininkavimas, didina ūkių ekonominį gyvybingumą ir padeda jiems patekti į rinką. Priemonės poveikis ūkių dalyvavimui rinkoje vertinamas, atsižvelgiant į naujų rinkoje dalyvaujančių ūkių skaičiaus rodiklį (CMEF rodiklis) bei papildomai analizuojant parduodamos produkcijos pokyčius iki ir po paramos gavimo. Įvertinimo kriterijus: ūkių, dalyvaujančių rinkoje, skaičiaus padidėjimas Vertinimo rodiklis: naujų rinkoje dalyvaujančių ūkių skaičius. Remiantis CMEF, šiuo rodikliu matuojamas ūkių, įžengusių į rinką, skaičius, parodant, kad šie ūkiai iš pusiau natūrinių tapo pajamas generuojančiais rinkos veikėjais. Į rinką besiskverbiančiais laikomi tokie ūkiai, kurie per trejus metus žemės ūkio valdos dydį (EDV) padidino 20 proc. Programoje nurodoma, kad per m. laikotarpį į rinką besiskverbiančių ūkių skaičius turi pasiekti 3 tūkst. Lyginant su bendru planuojamu paremti natūrinių ūkių skaičiumi, Programos vykdytojai tikisi, kad net 80 proc. paramos gavėjų taps pajamas generuojančiais rinkos veikėjais. Remiantis 46 lentelės duomenimis, 2009 m. pabaigoje šį kriterijų atitiko 196 ūkiai arba 28 proc. nuo visų paramą gavusių pusiau natūrinių ūkių skaičiaus. Paminėtina, kad tarpinio vertinimo metu nėra tikslinga skaičiuoti šio rodiklio pasiekimą, atsižvelgiant į tikslų jo apibrėžimą, kadangi nuo paramos skyrimo dar nėra praėję treji metai. Tyrime, skirtame kiekybinėms Programos priemonių rezultato rodiklių reikšmėms apskaičiuoti, buvo įvertinta paramos gavėjų pažanga, pasiekta per vienerius metus tuose 139

140 ūkiuose, kurie paramą gavo 2009 m., ir pažanga, pasiekta per dvejus metus ūkiuose, kurie paramą gavo 2008 m paveikslo (a) dalyje pavaizduotas EDV pokytis ūkiuose, gavusiuose paramą 2008 m. Didesnė šių ūkių dalis m. darė pažangą ir padidino savo EDV. Reikalavimą žemės ūkio valdos EDV padidinti 20 proc m. atitiko tik 70 pusiau natūrinių ūkių iš 379 (18,5 proc.), o 2009 m. jau net 168 pusiau natūriniai ūkiai (44,3 proc.) m. tik 54 proc. paramos gavėjų EDV augo, o 2009 m. EDV augimas stebimas jau net 74 proc. paramą gavusių ūkių. 19 paveikslo (b) dalyje pateikiami EDV pokyčiai tuose ūkiuose, kurie paramą gavo 2009 m. Duomenys rodo, kad 2009 m. reikalavimą žemės ūkio valdos EDV padidinti 20 proc. atitiko 28 pusiau natūriniai ūkiai iš 104 (27 proc.), o 70 proc. šių pusiau natūrinių ūkių EDV didėjo. 19 paveikslas. EDV padidėjimas ar sumažėjimas ūkuose, kurie gavo paramą 2008 m. ir 2009 m. (a) Ūkiai, kurie paramą gavo 2008 m. (b) Ūkiai, kurie paramą gavo 2009 m. Šaltinis: Viešosios politikos ir valdybos institutas. Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009 ir 2010 m. identifikavimas ir analizė m. tarpinė ataskaita Lyginant (a) ir (b) dalis, akivaizdu, jog gavusių paramą 2009 m. pusiau natūrinių ūkių rezultatai po vienerių metų yra geresni, nei gavusių paramą 2008 m.. Tokia tendencija leidžia tikėtis atitinkamai geresnių 2009 m. paramos gavėjų rezultatų praėjus dvejiems metams po paramos gavimo. Vertinimo rodiklis: nacionalinėje rinkoje parduodamos produkcijos dalis (proc.) nuo visos ūkyje pagaminamos produkcijos. Atlikus paramos gavėjų pagal priemonę Pusiau natūrinis ūkininkavimas apklausą, gauti papildomi duomenys apie šių ūkių dalyvavimą rinkoje. Remiantis apklausos rezultatais, 94 didžioji dalis paramos gavėjų (net 95 proc.) ir iki paramos gavimo dalį gaminamos produkcijos parduodavo rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad net 56 proc. šių respondentų parduodavo daugiau nei pusę ūkyje pagaminamos produkcijos. Taigi didžioji dalis paramos gavėjų jau iki paramos gavimo produkciją gamino ne tik savo pačių reikmėms. Tačiau parama dar labiau padidino parduodamos produkcijos apimtis. 20 paveiksle pavaizduoti respondentų atsakymai apie investicijų poveikį parduodamos produkcijos apimčiai. Net 65 proc. respondentų nurodė, kad pardavimų apimtis išaugo, o 15 proc. apklaustųjų teigė, kad parduodamos produkcijos apimtis padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu. 93 Viešosios politikos ir valdybos institutas. Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009 ir 2010 m. identifikavimas ir analizė m. tarpinė ataskaita. 94 Apklausos metu buvo apklausti 137 respondentai, kurie sudaro 20 proc. nuo bendro paramos gavėjų skaičiaus (kuris iki 2009 m. pab. siekė 693). 140

141 20 paveikslas. Parduodamos produkcijos pokyčiai 2009 m. įgyvendintų investicijų dėka Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros m. programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Įvertinimas (išvada): priemonės įgyvendinimas padeda paramą gavusiems pusiau natūriniams ūkiams patekti į rinką. Nors pasiekta tik 7 proc. į rinką besiskverbiančių ūkių skaičiaus rodiklio, didžioji dauguma paramos gavėjų padidino savo EDV. Be to, rodiklio analizė rodo, kad, praėjus ilgesniam laikotarpiui nuo paramos gavimo, paramos gavėjų rezultatai gerėja. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad naujų rinkoje dalyvaujančių ūkių skaičiaus rodiklis bus pasiektas, jeigu tik bus įgyvendintas paramos gavėjų skaičiaus tikslas. Paramos gavėjų apklausa patvirtina teigiamą paramos poveikį skverbimusi į rinką, kadangi net ekonominio sunkmečio sąlygomis dėl gautų investicijų 65 proc. apklaustų paramos gavėjų padidino parduodamos produkcijos apimtį. P Kokiu mastu parama prisidėjo gerinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą bei paskatino dalyvauti kitose priemonėse? Priemonė Pusiau natūrinis ūkininkavimas, gerindama ūkių struktūrą (didindama ūkių EDV) bei skatindama juos dalyvauti rinkoje, prisideda prie Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimo. Be to, gaudami paramą, santykinai smulkūs žemės ūkio gamintojai įgyja dalyvavimo investicinėje paramos priemonėje patirties, kuri turėtų juos skatinti ir vėliau siekti paramos pagal kitas priemones, modernizuoti savo ūkius ir didinti sektoriaus konkurencingumą šalies mastu. Įvertinimo kriterijus: žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo augimas Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas. Konkretų priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas poveikį rodiklio pokyčiui įvertinti sudėtinga, tačiau, atsižvelgiant į santykinai nedidelį priemonės svorį Programos pirmojo prioriteto, kuris tiesiogiai skirtas sektoriaus konkurencingumo didinimui, biudžete, galima teigti, kad jis yra nedidelis. Priemonei skirta tik 3 proc. lėšų nuo Programos I krypties biudžeto. Be to, iki 2009 m. pabaigos įsisavinta tik 15,6 proc. skirtų lėšų, kas dar sumažina priemonės įtaką ekonomikos augimui. Programos poveikis ekonomikos augimui buvo apskaičiuotas, taikant ekonometrinio modeliavimo metodą, o jo rezultatai pateikiami šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Vertinimo rodiklis: darbo našumo didėjimas. Vertinant mikro lygiu, galima teigti, kad priemonė daro teigiamą įtaką paramos gavėjų darbo našumui. Remiantis apklausos duomenimis, paramos gavėjai didžiąją paramos dalį yra numatę skirti žemės ūkio technikos, technologinių įrengimų ir įrangos įsigijimui, o tai turėtų didinti darbo našumą ūkyje. Net 91 proc. apklaustųjų nurodė, kad ūkinės veiklos plėtros verslo plane numatytos investicijos skirtos būtent technikai įsigyti. Be to, respondentai jau dabar teigiamai įvertino investicijų poveikį ūkio gamybos našumui: 93 proc. apklaustųjų nurodė, kad investicijos labai padidino arba šiek tiek padidino gamybos našumą. Detalesni apklausos rezultatai pateikiami 21 paveiksle. 141

142 21 paveikslas. Investicijų poveikis ūkio gamybos našumui Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Detalesnė informacija apie ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuotą Programos poveikį darbo našumui žemės ūkyje ir miškininkystėje pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.1 poskyryje. Vertinimo rodiklis: paramos gavėjų, dalyvaujančių kitose priemonėse, dalis. Vienas iš priemonės veiklos tikslų suteikti ūkininkams galimybių įgyti dalyvavimo investicinėje paramos priemonėje patirties. Planuojant priemonę, buvo tikimasi, kad gavę paramą pagal šią priemonę ir sustiprinę savo valdas valdytojai pamažu taps prekinių žemės ūkio valdų savininkais ir ateityje galės kreiptis paramos pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas (pagal kurią ūkiams, kurie yra mažesni nei 4 EDV, parama neteikiama). Remiantis paramos gavėjų apklausos rezultatais, dalyvavimas priemonėje Pusiau natūrinis ūkininkavimas 40 proc. apklaustųjų paskatino dalyvauti kitose Programos priemonėse, o daugiau kaip pusė iš jų (54 proc.) gauna ar ketina gauti paramą būtent pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas. Kitos priemonės, kuriose dalyvauja paramos gavėjai, nurodytos 22 paveiksle. Remiantis apklausos duomenimis, didžiausia priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas sinergija yra su priemone, skirta žemės ūkio valdų modernizavimui. 22 paveikslas. Paramos gavėjų dalyvavimas kitose Programos priemonėse Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros programos paramos gavėjų apklausa m.birželis. Įvertinimas (išvada): vertinant bendru šalies mastu, mažai tikėtina, kad priemonė turės žymų poveikį žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui, kadangi jai skirtos lėšos sudaro santykinai nedidelę dalį bendrame Programos finansiniame paskirstyme. Vertinant paramos gavėjų lygiu, priemonė turi teigiamą poveikį gamybos našumui, o tai didina ūkių konkurencingumą. Be to, dalyvavimas priemonėje suteikia investicinės paramos įsisavinimo patirties ir skatina paramos gavėjus dalyvauti kitose priemonėse. 142

143 5 PROGRAMOS II KRYPTIES APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS PRIEMONIŲ VERTINIMAS Šioje ataskaitos dalyje pateikiama Programos II krypties priemonių, skirtų gerinti aplinką, kraštovaizdį ir sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą, analizė, aptariant jų intervencijos logiką, finansinį įgyvendinimą ir priežiūros rodiklių pasiekimą bei atsakant į priemonių vertinimo klausimus. 5.1 PRIEMONĖ IŠMOKOS ŪKININKAUJANTIEMS VIETOVĖSE SU KLIŪTIMIS, IŠSKYRUS KALNUOTAS VIETOVES (MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS) (212) Priemonės intervencijos logika Įgyvendinant priemonę Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės), siekiama prisidėti prie kraštovaizdžio, biologinės įvairovės išsaugojimo bei gyvybingos kaimo bendruomenės palaikymo mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (toliau MPŪV). Parama siekiama sukurti ir įgyvendinti ūkininkaujančiųjų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse pajamų palaikymo sistemą, atitinkančią ES reikalavimus mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, ir taip palaikyti gyvybingą kaimo bendruomenę. Priemonė taikoma ne visai Lietuvos teritorijai, o tik toms teritorijoms, kurios priskirtos MPŪV. Priemonės įgyvendinimas prisideda prie Lietuvos regioninės politikos strateginio tikslo didinti teritorinę sanglaudą, mažinant pajamų skirtumus tarp skirtingų regionų gyventojų, pasiekimo metams MPŪV išskirtos, panaudojus 2004 m. duomenimis, pagal šiuos kriterijus: bendroji žemės ūkio produkcijos vertė, tenkanti vienam gyventojui, dirbančiam žemės ūkyje, yra mažesnė nei 80 proc. šalies vidurkio; grūdinių augalų derlingumas mažesnis negu 80 proc. šalies vidurkio; gyventojų tankumas mažesnis negu 50 proc. šalies vidurkio; vidutinis metinis gyventojų skaičiaus regresas yra 0,5 proc. ir daugiau; darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis didesnė negu 15 proc. Bendrasis ŽŪN plotas, priskirtas mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, yra ha., o tai sudaro 43,5 proc. visų Lietuvos žemės ūkio naudmenų. Dėl didelių vietovių skirtumų pagal minėtus kriterijus MPŪV skirstytos į dvi kategorijas: 1) didelio nepalankumo vietovės (DNV) ir 2) mažo nepalankumo vietovės (MNV) Intensyvaus karsto zona, kurioje karstiniai reiškiniai sudaro natūralias kliūtis ūkininkavimui, išskirta kaip vietovė su kliūtimis. Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Išmokomis siekiama kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai konkrečioje vietovėje ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Išmokos diferencijuojamos pagal natūralių gamtinių veiksnių, ribojančių ūkininkavimą, intensyvumą, ūkio specifiką ir ūkyje gaminamą produkciją. Didelio nepalankumo vietovėse išmoka yra 75,3 EUR/ha, mažo nepalankumo vietovėse 56,5 EUR/ha. Vietovėse, kurių plotas siekia iki 150 ha, išmoka sudaro 100 proc. Didėjant plotui, išmokos mažinamos: nuo 151 ha iki 250 ha 85 proc.; nuo 251 iki 500 ha 70 proc.; daugiau nei 501 ha iki 50 proc. Išmokos skiriamos fiziniams ir juridiniams asmenims, įsipareigojantiems ne trumpiau kaip 5 metus nuo pirmosios išmokos gavimo vykdyti žemės ūkio veiklą pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/ straipsnio 3 dalį nustatytose vietovėse, kurias veikia tam tikros gamtinės kliūtys. 143

144 Priemonės tinkamumą pagrindžia dideli žemės ūkio veiklos gamtinių sąlygų skirtumai Lietuvos regionuose, taip pat regionų socialiniai, ekonominiai ir tradicijų skirtumai. Visų pirma, poreikį užtikrinti ūkininkų pajamas didina menko derlingumo žemės ir mažesni už vidutinius šalyje bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės rodikliai. Augalininkystės, gyvulininkystės gamybos apimtys ir atitinkamai pajamų lygis bei gyvenimo kokybė skirtinguose regionuose skiriasi 3 4 kartus. Taip pat pastebėta, kad skurdesnių šalies regionų demografiniai rodikliai prastėja, vyksta intensyvesnė žmonių migracija iš šių regionų, todėl kai kuriose vietovėse depopuliacijos lygis tampa kritiškas. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 287,03 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 229,62 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 13 proc. bendro Programos biudžeto tai labai didelė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu. Paminėtina, kad šiai priemonei skirtos paramos suma yra trečioji pagal dydį (daugiau skirta tik priemonėms Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Agrarinės aplinkosaugos išmokos ) m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos paraiškos, iš kurių autorizuotos Išmokėtos paramos suma siekė 134,48 mln. EUR ir sudarė 47 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų. Finansiniai priemonės įgyvendinimo rezultatai rodo, ji įgyvendinama sėkmingai. 49 lentelė. Priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paremtų valdų skaičius Iš viso: proc. Pagal kategoriją: didelio nepalankumo n. d.* - mažo nepalankumo n. d.* - Paremtas žemės ūkio Iš viso: ha ha 111 proc. naudmenų plotas Pagal kategoriją: didelio nepalankumo ha n. d.* - mažo nepalankumo ha n. d.* - Rezultato rodikliai Sėkmingos žemėvaldos Biologinės įvairovės ha ,19 ha - vietovės išsaugojimas Vandens kokybės ha pagerinimas Klimato kaitos ha sumažinimas Dirvožemio kokybės ha pagerėjimas Atskirties ir apleistos žemės ha išvengimas Apleistų žemių augimo sumažinimas 20 proc. n. d. - Poveikio rodikliai Biologinės įvairovės nykimo sumažinimas (paukščių Išlaikomi Pagal Programą - populiacija žemės ūkio naudmenose) teigiami pokyčiai paremtas ha plotas, kuriame tiesiogiai siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės 144

145 Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) išsaugojimo.** Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis ŽŪN sudaro 50 Didelės gamtinės - proc. didelės vertės ūkininkavimo gamtinės vertės praktika ŽŪN buvo plotų.*** vykdoma ha plote (3 proc. DGVT žemės ūkio naudmenų ploto) ir ha miškų plote (0,5 proc. DGVT miškų ploto). Saugomose gamtinėse teritorijose paremtas plotas siekė ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų). *Remiantis priemonės administravimo sistemoje pateikiamais duomenimis, negalima tiksliai detalizuoti, kurios paremtos valdos ir žemės ūkio naudmenų plotai buvo didelio nepalankumo ir mažo nepalankumo vietovėse. **Programos poveikis biologinės įvairovei turi būti vertinamas, nustatant kaimo paukščių populiacijos indeksą (KPPI), kuriam skaičiuoti stebima 14 paukščių rūšių, gyvenančių agrariniame kraštovaizdyje. Šis indeksas bus apskaičiuotas 2011 m. ***Atliktas tyrimas, kuriame patikslinta DGVT samprata ir priežiūros rodiklių reikšmės. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu kompensacinės išmokos padėjo užtikrinti tolesnį žemės ūkio paskirties žemės naudojimą vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves? P Kokiu mastu kompensacinės išmokos padėjo palaikyti gyvybingą kaimo bendruomenę vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves? Įvertinimo kriterijus: tolesnis žemės ūkio paskirties žemės naudojimas Vertinimo rodiklis: paremtų valdų skaičius vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves. Per pirmuosius trejus programinio laikotarpio metus numatytas paremti valdų skaičiaus rodiklis pasiektas 84 proc., o plotas, už kurį suteikta parama, 11 proc. viršijo planuoto paremti ploto rodiklį. Tokia disproporcija rodo, kad faktiškai remiamos vidutiniškai stambesnės žemės ūkio valdos nei buvo tikėtasi planavimo metu. Tad galima daryti išvadą, jog priemonės įgyvendinimas vyksta sklandžiai. Kita vertus, galima daryti prielaidą, jog jei per likusius ketverius priemonės įgyvendinimo metus išliks panašios paramos lėšų poreikio tendencijos, priemonei finansuoti suplanuotos lėšos gali būti kiek per mažos m. patvirtintoms kompensuotinoms sumoms padengti. Vertinimo rodiklis: paremtas žemės ūkio naudmenų plotas vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves. Vertinamuoju laikotarpiu pagal priemonę paremtas plotas siekė daugiau nei tūkst. ha. Vertinant bendrame Lietuvos kontekste, plotas, kuriam buvo suteikta parama pagal šią priemonę, sudarė 79,1 proc. bendro ploto Lietuvoje, pagal dabar galiojančią tvarką priskiriamo mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Vertinat paramos pagal analogišką priemonę, įgyvendintą m. pagal KPP, mastą, galima teigti, kad m. paremtas plotas buvo 4,7 proc. didesnis už paremtą 2006 m. Galima daryti išvadą, kad kompensacinės išmokos 145

146 užtikrino tolesnį žemės ūkio paskirties žemės naudojimą didžiojoje dalyje vietovių, kuriose yra kliūčių. Vertinimo rodiklis: gyventojų migracijos kaimo vietovėse pokyčiai. Viena vertus, kompensacinės išmokos užtikrino žemės ūkio veiklos tęstinumą ne trumpiau kaip vidutinės trukmės laikotarpiui (paramos gavėjai įsipareigojo ūkininkauti ne trumpiau kaip 5 metus) kaimo vietovėse, apimančiose tūkst. ha paremto ploto. Tai sudaro 17,5 proc. nuo Lietuvos kaimo teritorijos bendro ploto. 95 Kita vertus, kompensacinės išmokos žymiai prisidėjo prie žemdirbių pajamų palaikymo. Remiantis FADN duomenimis, apskaičiuota, jog m. kompensacinės išmokos pagal šią priemonę sudarė 18 proc. ūkininkavimo pajamų 96, todėl jas galima vertinti kaip didelę finansinę paskatą toliau ūkininkauti ir pasilikti gyventi šiose teritorijose. Remiantis migracijos kaimo vietovėse statistika, nustatyta, kad mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse išvykstančių iš kaimo gyventojų vidutinio metinio pokyčio rodiklis vertinamuoju laikotarpiu ( m.) buvo palankesnis kaimo bendruomenių gyvybingumui išsaugoti nei per ankstesniuosius trejus metus (žr. 50 lentelę). Migracijos statistika rodo, kad MPŪV kaimo vietovėse m. vidutis metinis išvykusiųjų pokytis sumažėjo iki 0,4 proc., lyginant su vidutiniu metiniu pokyčiu m. (3,3 proc.). Tai leidžia daryti išvadą, jog emigracija iš MPŪV kaimo vietovių m. buvo pristabdyta. Be to, paminėtina, kad m. vidutinis metinis migracijos kaimo vietovėse pokytis, vertinant tiek pagal išvykstančiųjų, tiek pagal migracijos saldo rodiklius, buvo palankesnis nei vidutiniškai kaimo vietovėse šalies mastu, t. y. mažesnis, ypač pagal išvykusiųjų skaičiaus pokytį. 50 lentelė. Deklaruotos migracijos kaimo vietovėse pokytis (proc.) Regionas emigravę /išvykę gyventojai, tūkst. Vidutiniškai m. Vidutiniškai m. MPŪV* 6,994 6,241 6,230 6,728 6,918 6,244 6,488 6,630 Visose 23,211 22,173 21,964 24,276 24,544 25,06 22,449 24,627 metinis emigravusiųjų/išvykusiųjų pokytis, palyginti su ankstesniais metais (+,- %) MPŪV* 20,9-10,8-0,2 8,0 2,8-9,7 3,3 0,4 Visose 16,2-4,5-0,9 10,5 1,1 2,1 3,6 4,6 gyventojų migracijos saldo, tūkst. MPŪV* -0,611-1,259-1,316-1,478-1,452-1,535-1,062-1,488 Visose 2,304-1,375-1,316-0,984 0,508-4,436-0,129-1,637 metinis migracijos saldo pokytis, palyginti su ankstesniais metais (+,- %) MPŪV* -398,0 106,1 4,5 12,3-1,8 5,7-95,8 5,4 Visose -60,2-159,7-4,3-25,2-151,6-973,2-74,7-383,4 *apskaičiuota pagal deklaruotos migracijos (tarptautinės ir vidinės) kaimo vietovėse statistiką 19 savivaldybių, užimančių 76 proc. MPŪV ploto. Informacijos šaltinis metiniai leidiniai Demografijos metraštis. Statistikos departamentas, 2003,..., 2010 m. Įvertinimas (išvada): kompensacinės išmokos užtikrino tolesnį žemės ūkio paskirties žemės naudojimą didžiojoje dalyje vietovių, kuriose yra kliūčių. Bet to, parama pagal šią priemonę užtikrino žemės ūkio veiklos tęstinumą ne trumpiau nei iki programavimo laikotarpio pabaigos, nes kompensacinių išmokų gavėjai buvo įpareigoti užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo 95 Lietuvos kaimo plėtros m. programoje vadovaujamasi kaimo vietovių apibrėžimu pagal LR įstatymus. Kaimo vietovėmis Lietuvoje laikomos visos teritorijos, kurios nepriskiriamos miestams arba miesto tipo gyvenvietėms. Kaimo vietovės sudaro 97,4 proc. viso Lietuvos ploto. 96 Ūkininkavimo pajamos apskaičiuotos pagal ekonominių sąskaitų žemės ūkyje B.4n rodiklį Net Entrepreneurial Income (žr. Manual on the Economic Accounts for Agriculture and Forestry EAA/EAF 97 (rev. 1.1). EUROSTAT). 146

147 pirmos gautos išmokos pagal šią priemonę. Didelis paremtų valdų skaičius ir svarus kompensacinių išmokų indėlis akumuliuojant ūkių pajamas leidžia daryti išvadą, kad parama pagal šią priemonę užtikrino pakankamą pajamų lygį daugeliui gyventojų, ūkininkaujančiųjų kaimo vietovėse, kuriose yra kliūčių. Apibendrinant galima teigti, kad kompensacinės išmokos prisidėjo prie kaimo bendruomenės gyvybingumo išlaikymo beveik penktadalyje Lietuvos kaimo teritorijos. P Kokiu mastu priemonė padėjo palaikyti arba paskatinti subalansuotas ūkininkavimo sistemas? P Kokiu mastu priemonė padėjo išsaugoti kraštovaizdį ir gerinti aplinką? Įvertinimo kriterijus: aplinkosauginės situacijos pagerėjimas Vertinimo rodiklis: sėkmingos žemėvaldos vietovės. Remiantis CMEF, sėkminga žemėvalda apibrėžiama kaip sėkmingas žemės valdymo veiksmų vykdymas, prisidedantis prie biologinės įvairovės išsaugojimo, vandens kokybės pagerinimo, klimato kaitos sušvelninimo, dirvos kokybės pagerinimo, apleistų žemių problemos sprendimo. Įgyvendinant priemonę siekiama, kad biologinės įvairovės išsaugojimui, klimato kaitos švelninimui ir atskirties bei apleistos žemės išvengimui palankios sąlygos būtų sudarytos ha plote, vandens ir dirvožemio kokybė pagerinta ha plote. Remiantis priežiūros duomenimis, įgyvendinant priemonę paremti sėkmingos žemėvaldos plotai siekė ,19 ha. 97 Galima teigti, kad priemonės poveikis šalies mastu buvo didelės apimties, kadangi vertinamuoju laikotarpiu pagal ją paremtas plotas sudarė 79,1 proc. bendro ploto Lietuvoje, pagal dabar galiojančią tvarką priskiriamo mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Vertinimo rodiklis: biologinės įvairovės nykimo sumažinimas. Atsižvelgiant į paremto ploto dydį, galima teigti, kad priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. Vertinimo rodiklis: didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis. Priemonė Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) prisidėjo prie kraštovaizdžio išsaugojimo, tvaraus žemės išteklių naudojimo ir gamtinės aplinkos gerinimo, kadangi pagal ją paremtas didelis plotas, kuriame taikomos geros ūkininkavimo praktikos taisyklės (tokia yra privaloma kompensacinių išmokų skyrimo sąlyga). Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. Įvertinimas (išvada): kompensacinės išmokos pagal šią priemonę prisidėjo prie kraštovaizdžio išsaugojimo ir gamtinės aplinkos gerinimo didesniame nei 1,1 mln. ha plote arba 17,5 proc. Lietuvos kaimo teritorijos. 97 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. sausio 29 d. raštas Nr. 1d-576 Dėl Lietuvos kaimo plėtros m. programos II krypties rezultatų pateikimo. 147

148 5.2 PRIEMONĖ NATURA 2000 IŠMOKOS IR IŠMOKOS, SUSIJUSIOS SU DIREKTYVA 2000/60/EB (PARAMA NATURA 2000 VIETOVĖSE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE) (213) Priemonės intervencijos logika Įgyvendinant priemonę Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama Natura 2000 vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje), siekiama remti ūkininkaujančius vietovėse, kuriose taikomi žemės ūkio veiklos apribojimai, įgyvendinant 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, ir kuriose pagal šias direktyvas kuriamas Natura 2000 saugomų vietovių tinklas, siekiant veiksmingai tvarkyti šias teritorijas. Priemonė taip pat yra svarbi Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimui. Teikiant paramą pagal šią priemonę, sudaromos sąlygos spręsti sunkumus, kylančius atitinkamose vietovėse dėl minėtų direktyvų įgyvendinimo, taip padedant gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir ugdant vietos bendruomenių ekologinį sąmoningumą. Pagal Lietuvos teisės aktus Natura 2000 tinklą sudaro saugomos teritorijos arba jų dalys, kurioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas (atitinka paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) statusą pagal Direktyvą 79/409/EEB), ir teritorijos, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (atitinka pasiūlytų Bendrijos svarbos teritorijų (BST) statusą pagal Direktyvą 92/43/EEB). Numatoma, kad PAST tinklą Lietuvoje sudarys 79 vietovės, o BST sąraše yra 299 vietovės (paskutinį kartą šis sąrašas papildytas aplinkos ministro įsakymu 2006 m. lapkričio 6 d.) Žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotas Natura 2000 tinklo vietovėse sudaro 147 tūkst. ha. arba 4,4 proc. viso Lietuvos ŽŪN ploto. Ši priemonė yra kompensacinio pobūdžio išmokos skiriamos ūkininkaujantiems, kurie laikosi privalomų įsipareigojimų, mažinančių jų gaunamas pajamas arba didinančių veiklos išlaidas. Parama skiriama fiziniams ar privatiems juridiniams asmenims, turintiems žemės valdas Natura 2000 tinklo vietovėse, kurie yra įpareigoti laikytis papildomų ūkinės veiklos apribojimų, numatytų specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos tvarkymo plane, individualiuose vietovės nuostatuose ar Reglamentuose. 40 EUR/ha metinė išmoka atitinka ūkininkaujančiųjų dėl įvairių apribojimų Natura 2000 teritorijose prarandamas vidutines pajamas 1 ha. Priemonės tinkamumą pagrindžia siekis prisidėti prie Bendrijos šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) įgyvendinimo. Pagrindinis dėmesys, remiant kaimo plėtrą ir įgyvendinant AVP, skiriamas biologinei įvairovei, Natura 2000 tinklo tvarkymui, vandens ir dirvožemio apsaugai bei kitiems aplinkos apsaugos prioritetams. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama Natura 2000 vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje) Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 7,5 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 6 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 0,3 proc. bendro Programos biudžeto tai yra labai nedidelė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos paraiškos, iš kurių autorizuota Išmokėtos paramos suma siekė 407,5 tūkst. EUR ir sudarė 5,4 proc. visų finansiniame plane 148

149 numatytų lėšų. Finansiniai priemonės įgyvendinimo rezultatai rodo, kad vertinamuoju laikotarpiu pagal priemonę išmokėta parama yra gerokai mažesnė nei planuoti įsipareigojimai šiam laikotarpiui, siekę 730 tūkst. EUR, t. y. kiek daugiau nei pusė (56 proc.). Kita vertus, paminėtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu buvo paremtas didesnis nei planuota žemės ūkio paskirties plotas, kuriame taikomi Natura 2000 /Direktyvos 2000/60/EB apribojimai. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad per likusius ketverius programavimo laikotarpio metus priemonei finansuoti suplanuota gerokai daugiau lėšų nei potencialus kompensacijų poreikis. 51 lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama Natura 2000 vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje) priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paremtų valdų skaičius Natura 2000 tinklo (Direktyvos 133 proc. vietovėse Paremtas žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuriame taikomi Natura 2000 apribojimai Rezultato rodikliai Sėkmingo žemės Biologinės tvarkymo plotai įvairovės išsaugojimas Vandens kokybės pagerinimas Klimato kaitos sumažinimas Dirvožemio kokybės pagerėjimas Atskirties ir apleistos žemės išvengimas Poveikio rodikliai Biologinės įvairovės nykimo sumažinimas (paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose) Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis*** Maistinių medžiagų balanso pokytis Tinkamai tvarkomų ŽŪN ploto padidėjimas didelės gamtinės vertės vietovėse Didelės gamtinės vertės miško vietovės Atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas 2000/60/EB vietovės) ha ,42 ha (Direktyvos 2000/60/EB vietovės) proc ha 6 016,31 ha 11 proc ha ha ha ha 0 0 Išlaikomi teigiami pokyčiai Pagal Programą paremtas ha plotas, kuriame tiesiogiai siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.* 50 proc. Didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktika ŽŪN buvo vykdoma ha plote (3 proc. DGVT žemės ūkio naudmenų ploto) tūkst. ha arba 31,5 proc. Išlaikomi teigiami pokyčiai Atsinaujinančios energijos gamyba Didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktika buvo vykdoma ha miškų plote (0,5 proc. DGVT miškų ploto). Saugomose gamtinėse teritorijose paremtas plotas siekė ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų). Dėl mineralinių trąšų naudojimo iš 1 ha išplauta 236 kg nitratų ir 4 kg fosfatų.** Atsinaujinančios energijos gamyba iš malkų ir kurui proc.

150 Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) iš medienos, jos skirtų medienos atliekų atliekų ir medžio 820,5 naftos ekvivalento žaliavų 8 proc. vienetų. ** *Programos poveikis biologinės įvairovei turi būti vertinamas, nustatant kaimo paukščių populiacijos indeksą (KPPI), kuriam skaičiuoti stebima 14 paukščių rūšių, gyvenančių agrariniame kraštovaizdyje. Šis indeksas bus apskaičiuotas 2011 m. **Šis rodiklis atspindi nacionalines tendencijas, kadangi, siekiant įvertinti Programos poveikį maistinių medžiagų balanso pokyčiui ar atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimui, reikia atlikti specialius tyrimus. ***Atliktas tyrimas, kuriame patikslinta DGVT samprata ir priežiūros rodiklių reikšmės. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu kompensacinės išmokos prisidėjo prie subalansuoto Natura 2000 teritorijų valdymo? P Kokiu mastu kompensacinės išmokos prisidėjo prie veiksmingo žemės valdymo upių baseinų teritorijose, kurias reglamentuoja direktyva 2000/60/EB? P Kokiu mastu kompensacinės išmokos prisidėjo išsaugant ūkininkavimą šiose vietovėse? Įvertinimo kriterijus: subalansuotas žemės ūkio paskirties žemės valdymas vietovėse su apribojimais Vertinimo rodiklis: paremtų valdų skaičius Natura 2000 tinklo vietovėse ir paremtas žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuriame taikomi Natura 2000 apribojimai. Priemonė skirta tiksliniams aplinkosaugos apribojimams įgyvendinti žemės ūkio paskirties žemėje Natura 2000 tinklo vietovėse pagal Direktyvas 79/409/EEB, 92/43/EEB ir 2000/60/EB. Paramos gavėjai privalo laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų bei visų papildomų apribojimų, nustatytų specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose ir jų valdymo planuose. Papildomi apribojimai draudžia suarti pievas ar persėti jas kultūrinėmis žolėmis, sausinti ar kitaip keisti hidrologinį režimą, ganomų gyvulių skaičių ganyklose riboja iki 1 SGV/ha, leidžia šienauti pievas tik po birželio 15 d. (konkrečią datą nustatant saugomų vietovių nuostatuose ar jų valdymo planuose) ir draudžia naudoti trąšas, pesticidus ar kalkinimo medžiagas m. buvo paremtos žemės ūkio valdos, kurių savininkai įsipareigojo laikytis minėtų reikalavimų, o tai sudaro 133 proc. planuoto tikslinio rodiklio. Pagal priemonę paremtas plotas siekė 11,73 tūkst. ha (22 proc. planuoto tikslinio rodiklio). Paminėtina, kad paremtas plotas sudaro 8 proc. žemės ūkio naudmenų ploto, esančio Natura 2000 tinklo vietovėse. Sudėtinga kiekybiškai įvertinti priemonės įtaką ūkininkavimo išsaugojimui Natura 2000 teritorijose, todėl daroma prielaida, kad kompensacinės išmokos, m. skirtos žemės valdoms už 11,73 tūkst. ha, motyvavo nenutraukti ūkininkavimo Natura 2000 tinklo vietovėse daugumą paremtų valdų savininkų. Vertinimo rodiklis: sėkmingos žemėvaldos vietovės. Vertinant, kokiu mastu kompensacinės išmokos prisidėjo prie veiksmingo žemės valdymo upių baseinų teritorijose, galima pasitelkti sėkmingos žemėvaldos vietovių rodiklį. Programoje numatyta, kad priemonė turėtų prisidėti prie vandens kokybės gerinimo 30 tūkst. ha plote, o tai sudaro 56 proc. nuo planuoto paremti žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriame taikomi Natura 2000 /Direktyvos 2000/60/EB apribojimai. Tačiau stokojant duomenų apie tai, koks paremtas plotas patenka į upių baseinų teritoriją, kurią 150

151 reglamentuoja Direktyva 2000/60/EB, sudėtinga įvertinti kompensacinių išmokų indėlio į veiksmingą žemės valdymo upių baseinų teritorijose mastą. Įvertinimas (išvada): vertinant pagal paremtą plotą ir jo dalį Natura 2000 tinklui priskirtame žemės ūkio naudmenų plote galima teigti, kad m. kompensacinės išmokos pagal šią priemonę palyginti nedideliu mastu prisidėjo prie subalansuoto Natura 2000 teritorijų valdymo. Kita vertus, teigiamu poslinkiu galima įvardinti tai, kad į šį procesą buvo įtrauktas net trečdaliu didesnis žemės ūkio valdų skaičius nei buvo planuota visam programavimo laikotarpiui. Paminėtina, kad kompensacinės išmokos padėjo išsaugoti ūkininkavimą, taikant žemės ūkio veiklos aplinkosauginius apribojimus, plote, kuris sudaro ne daugiau nei 8 proc. Natura 2000 tinklo vietovių ploto. P Kokiu mastu kompensacinės išmokos prisidėjo išsaugant kraštovaizdį ir gerinant aplinką? Įvertinimo kriterijus: aplinkosauginės situacijos pagerėjimas Vertinimo rodiklis: biologinės įvairovės nykimo sumažinimas (paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose). Priemonė skirta tiksliniams aplinkosaugos apribojimams įgyvendinti žemės ūkio paskirties žemėje Natura 2000 tinklo vietovėse, siekiant apsaugoti laukinius paukščius, natūralias buveines, saugomas rūšis ir jų buveines m. paremtas ,42 ha žemės plotas, kuris sudaro 4 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto, patenkančio į Natura 2000 tinklo vietoves. Kita vertus, Programos priežiūros duomenys rodo, kad 6 016,31 ha arba 51 proc. paremto ploto buvo identifikuoti kaip sėkmingo žemės tvarkymo plotai, prisidedantys prie biologinės įvairovės išsaugojimo, o tai sudaro 11 proc. nuo šio rodiklio plano, numatyto pasiekti m. Vertinimo rodiklis: didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis. Pagal šią priemonę buvo paremtas daugiau nei 11,73 tūkst. ha plotas, esantis vietovėse su Natura 2000 apribojimais, todėl priemonė neišvengiamai prisidėjo prie didelės gamtinės vertės teritorijų padidėjimo. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. Vertinimo rodiklis: maistinių medžiagų balanso pokytis. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Vertinimo rodiklis: atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas. Šios priemonės atveju tiesiogiai nebuvo siekiama prisidėti prie atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimo. Detalesnė rodiklio dinamikos nacionaliniu mastu analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): atsižvelgiant į tai, kad biologinės įvairovės apsauga yra labai glaudžiai susijusi su natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimu, galima teigti, kad kompensacinės išmokos pagal priemonę Natura 2000 prisidėjo išsaugant tam tikrą dalį Lietuvos kraštovaizdžio natūralių ar pusiau sukultūrintų atvirų plotų, pasižyminčių didele biologine įvairove. Svarbu pabrėžti, kad: pirma, Lietuvos atviro agrarinio kraštovaizdžio atžvilgiu poveikio mastas buvo nedidelis paremtas plotas tesudarė kiek mažiau nei 2 proc. žemės ūkyje naudojamo natūralių bei kultūrinių pievų ir ganyklų ploto; antra, aukščiau pateikti analizės rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad tik kiek daugiau nei pusė išmokėtos paramos prisidėjo prie biologinės įvairovės išsaugojimo, t. y. pagrindinio priemonės tikslo, kadangi tik 51 proc. paremto ploto identifikuota kaip sėkmingo žemės tvarkymo plotai, prisidedantys prie biologinės įvairovės išsaugojimo. 151

152 5.3 PRIEMONĖ AGRARINĖS APLINKOSAUGOS IŠMOKOS (214) Priemonės intervencijos logika Įgyvendinant priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos, siekiama gerinti aplinką ir kraštovaizdį, subalansuotai naudojant žemės išteklius bei remiant tausojančio žemės ūkio plėtrą. Šia priemone siekiama skatinti tausojantį žemės naudojimą, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų degradavimą, saugoti natūralius upių ir ežerų krantus, išsaugoti ir tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas bei ekstensyviai naudojamas šlapynes, rekreacinę aplinką, optimaliai naudoti gamtos išteklius, apsaugoti kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, mažinti neigiamą žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai. Ši priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Agrarinės aplinkosaugos išmokos mokamos tiems, kurie savanoriškai prisiima neprivalomus, bet aplinkai naudingus agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus. Metine kompensacine išmoka siekiama padengti papildomas išlaidas bei prarastas pajamas, patirtas dėl prisiimtų įsipareigojimų. Išmokų rūšys ir dydžiai pagal priemonės programas pateikti 52 lentelėje. Pramos gavėjai yra fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, o pagal veiklos sritis,,natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas bei,,šlapynių tvarkymas taip pat ir valstybinės miškų urėdijos bei saugomų teritorijų direkcijos savo tvarkomoms žemės valdoms. 52 lentelė. Paramos pagal priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos intensyvumas ir maksimalūs dydžiai Priemonės programos ir veiklos sritys Išmokos rūšis Paramos intensyvumas (per metus) Kraštovaizdžio tvarkymo programa: VS 1. natūralių ir pusiau natūralių pievų Už pievų tvarkymą 98 EUR/ha tvarkymas VS 2. šlapynių tvarkymas Už šlapynių tvarkymą 229 EUR/ha (ne ŽŪN) VS 3. Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymas pievose VS 4. Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje Už papildomai įrengtų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymą. Už privalomų pagal nacionalinės tesės aktus pakrančių apsaugos juostų tvarkymą Už vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymas ariamoje žemėje) 152 ir 168 EUR/ha (ŽŪN) 109 EUR/ha 100 EUR/ha; 160 EUR/ha VS 5. Ražienų laukai per žiemą Už ražienų laukus per žiemą 145 EUR/ha VS 6. medingų augalų juostos ar laukai Už medingų augalų juostos ar laukai ariamoje ariamoje žemėje žemėje 62 EUR/ha VS 7. kraštovaizdžio elementų valdoje Už kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymą tvarkymas VS 8. melioracijos griovių tvarkymas Už melioracijos griovių tvarkymą 100 EUR/ha Ekologinio ūkininkavimo programa Gyvulių augintojams: už javus 215 EUR/ha; už daugiametes žoles 127 EUR/ha; Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programa Sėklininkystės ūkiams: už daržoves ir bulves už vaistažoles už uogynus ir sodus Už arklius: už žemaitukų veislės arklius už stambiųjų žemaitukų veislės arklius už Lietuvos sunkiuosius arklius Už galvijus: už Lietuvos šėmuosius galvijus už Lietuvos baltnugarius galvijus už Lietuvos juodmargius ir žaluosius galvijus (senasis genotipas) 437 EUR/ha (0,437 EUR/10 m²) 440 EUR/ha 489 EUR/ha; 516 EUR/ha. 198 EUR už arklį 198 EUR už arklį 191 EUR už arklį 180 EUR už galviją

153 Priemonės programos ir veiklos sritys Išmokos rūšis Paramos intensyvumas (per metus) Už kiaules: už Lietuvos baltąsias kiaules (senasis 65 EUR už kiaulę genotipas) už Lietuvos vietines kiaules Už avis: už Lietuvos šiurkščiavilnes avis; 28 EUR už avį už Lietuvos juodgalves avis (senasis genotipas) Už naminius paukščius už vištines žąsis 3 EUR už žąsį Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programa už prarastas pajamas, pavertus ariamą žemę daugiamete ganykla 118 EUR/ha Šaltinis: priemonės įgyvendinimo taisyklės Priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos sudaro 4 programos, kurios turi savo tikslus: 1) Kraštovaizdžio tvarkymo programa; 2) Ekologinio ūkininkavimo programa; 3) Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programa; 4) Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programa. Kraštovaizdžio tvarkymo programos tikslas išsaugoti ir tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas, šlapynes, išsaugoti arba prireikus atkurti ekstensyvias ūkininkavimo sistemas pievose ir šlapynėse, mažinti ūkininkavimo intensyvumą intensyviai naudojamose pievose, apsaugoti biologinę įvairovę ir vandens telkinius nuo taršos. Ši programa apima aštuonias veiklos sritis: natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas, šlapynių tvarkymas; vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymas pievose; vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje; ražienų laukai per žiemą; medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje; kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymas; melioracijos griovių tvarkymas. Ekologinio ūkininkavimo programos tikslas remti ekologinį ūkininkavimą kaip gamybos sistemą, kuri užtikrina kokybiškų maisto produktų, turinčių geras perspektyvas rinkoje, gamybą. Be to, ekologinis ūkininkavimas yra svarbi agrarinės aplinkosaugos priemonė, padedanti išlaikyti ir gerinti dirvožemio kokybę, mažinti vandens ir oro taršą, išsaugoti ekosistemų stabilumą ir biologinę įvairovę. Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programa siekiama padėti išsaugoti Lietuvos senąsias gyvulių ir naminių paukščių veisles, kurioms gresia išnykimas. Paramos tikslas skatinti laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius. Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programos tikslas padėti pasiekti gerą būklę vandens telkiniuose, kurie nukenčia dėl ypač didelio neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio (vandens taršos maistinėmis ir organinėmis medžiagomis). Programos lėšos orientuotos tik į tuos vandens telkinius, kurie dėl ypač didelio neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio yra priskirti telkiniams, kurių geros būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m. (kaip reikalaujama pagal Bendrosios vandens politikos direktyvą 2000/60/EB ir LR Vandens įstatymą). Priemonės ir jai keliamų tikslų tinkamumą pagrindžia Programos pradinės situacijos aprašyme pateikti bendros Lietuvos aplinkos išteklių būklės (dirvožemio, biologinės įvairovės, vandens, oro, klimato kaitos, miškų) analizės duomenys. Pirma, daugiausia vietovių, paveiktų dirvožemio erozijos, yra kalvotuose Lietuvos regionuose, kurie dažniausiai priskiriami mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Todėl nepaprastai svarbu užtikrinti, kad tokiame dirvožemyje būtų taikomi tinkami ūkininkavimo metodai, taip užkertant kelią erozijai (pievų ir ganyklų įrengimas, daugiamečių augalų įsėjimas, parama ekologiniam ūkininkavimui ir t. t.). Antra, nors Lietuvoje yra didelė biologinė įvairovė (aptinkama tūkst. augalų ir gyvūnų rūšių), tačiau daugiau kaip po 200 augalų ir gyvūnų rūšių ir beveik 100 grybų tipų yra reti arba beveik išnykę ir įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Dažniausiai biologinei įvairovei kenkia 153

154 intensyvus ūkininkavimas, nors kai kuriais atžvilgiais ne mažiau žalingas yra žemės ūkio veiklos nutraukimas vietovėje. Kita vertus, nors biologinei įvairovei išsaugoti svarbi Nacionalinė saugomų teritorijų sistema, tačiau ypač svarbus žingsnis šia linkme buvo Natura 2000 tinklo, apimančio saugomas vietoves pagal Europos bendrijos paukščių ir buveinių direktyvas, įkūrimas. Trečia, Lietuva turi gausius vandens išteklius (atviri vidaus vandens telkiniai užima 2,6 tūkst. kv. km plotą apie 4 proc. visos šalies teritorijos) ir nors nacionaliniai teisės aktai riboja trąšų ir pesticidų naudojimą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, tačiau, kaip rodo monitoringo duomenys, 2005 m. vidutinė bendrojo azoto koncentracija viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) 43 proc. upių monitoringo stočių, amonio azoto 5 proc., nitratų 25 proc., fosfatų 28 proc., bendrojo fosforo 39 proc. Vidutinė bendra šių cheminių medžiagų koncentracija bent vienu rodikliu viršijo DLK 64 proc. visų upių monitoringo stočių m. pavojingų medžiagų DLK (mažiausiai vienos pavojingos medžiagos) buvo viršytos 7,8 proc. upių monitoringo stočių. Pesticidų koncentracijos buvo mažesnės už DLK, tačiau jų aptikta keliose upėse ir ežeruose. Galiausiai galima daryti išvadą, kad tam tikri aplinkos aspektai, pavyzdžiui, ekologinis ūkininkavimas, didelės gamtinės vertės vietovių ir kraštovaizdžio tvarkymas, yra horizontalieji veiksmai, padedantys stiprinti daugiau negu vieną anksčiau minėtą gamtinės aplinkos išteklių. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Agrarinės aplinkosaugos išmokos Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 364,91 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 291,93 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 16 proc. bendro Programos biudžeto tai labai didelė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu. Paminėtina, kad pagal skirtos paramos apimtį ši priemonė yra antroje vietoje tarp visų Programos priemonių (didesnės lėšos numatytos tik priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas ) m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos paraiškos, iš kurių autorizuota Išmokėtos paramos suma siekė 49,57 mln. EUR ir sudarė 14 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų. Finansiniai priemonės įgyvendinimo rezultatai rodo, kad, pasibaigus tretiesiems programavimo laikotarpio metams, paramos lėšų išmokėjimo tempas nėra pakankamas. Paramos lėšų išmokėjimo pagal atskiras agrarinės aplinkosaugos programas m. laikotarpiu pasiekti rezultatai 98 rodo, kad didžiausia pažanga pasiekta įgyvendinant Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo ir Ekologinis ūkininkavimo programas, pagal kurias išmokėta atitinkamai 52 proc. ir 41 proc. šiam laikotarpiui įsipareigojimams skirtų paramos lėšų. Pastebimai prastesnė situacija susiklostė, įsisavinant paramą pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą, kur išmokėta 36 proc. vertinamajam laikotarpiui skirtų lėšų. Menkiausiai (10 proc.) įsisavintos programai Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas paskirtos lėšos. Vertinant priemonės įgyvendinimo eigą, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinių, bet ir į fizinių rodiklių pasiekimą, kuris pateikiamas 53 lentelėje. 98 Bendra įgyvendinimo statistika pagal Programos priemones (Priedas Nr. 5). 154

155 53 lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Bendras gaunančių paramą ūkininkų ūkių ir kitų žemės valdytojų ūkių skaičius proc. Bendras plotas, kuriam teikiama agrarinės ha ,95 ha 42 proc. aplinkosaugos parama Bendras pasirašytų sutarčių skaičius proc. Bendras veiksmų, susijusių su genetiniais ištekliais, proc. skaičius Pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą gaunančių paramą ūkininkų ūkių ir kitų žemės valdytojų ūkių skaičius Pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą remiamas plotas (ha) Pagal Ekologinio ūkininkavimo programą didžiausias paremtų ekologinių ūkių skaičius Pagal Ekologinio ūkininkavimo programą paremtų ekologinių ūkių plotas (ha) Pagal Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių programą veiksmų, susijusių su genetiniais ištekliais, skaičius Pagal Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių programą laikomų nykstančių rūšių gyvulių skaičius (SGV) Pagal Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programą remiamų projektų skaičius Pagal Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programą remiamas plotas Rezultato rodikliai Sėkmingos žemėvaldos Biologinė įvairovė ir vietovės didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemė projektų (autorizuotų paraiškų skaičius) proc ha ,27 ha 14 proc (autorizuotų 49 proc. paraiškų skaičius) ha ,26 ha 32 proc. 400 projektų proc gyvulių ir paukščių 831,1 SGV ,2 proc ha 95,76 ha 0,4 proc ha ,99 ha 14 proc. Vandens kokybė ha ,01 ha 110 proc. Ekologinio ūkininkavimo ploto padidėjimas 5 proc. ŽŪN užima 5 proc. 100 proc. ekologiniai ūkiai. Nykstančių veislių gyvulių ir naminių paukščių skaičiaus padidėjimas 10 proc. 6 proc. 60 proc.. Rizikos grupės vandens telkinių skaičiaus 4 proc. n. d. - sumažėjimas Poveikio rodikliai Biologinės įvairovės nykimo sumažinimas Paukščių Pagal Programą - (paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose) populiacijos paremtas ha Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės plotų padidėjimas ekologiniuose ūkiuose Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis*** padidėjimas žemės plotas, kuriame ūkio naudmenose. tiesiogiai siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.* 100 proc. n. d. - ŽŪN sudaro 50 proc. didelės gamtinės vertės plotų. Didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktika ŽŪN buvo vykdoma ha plote (3 proc. DGVT žemės ūkio naudmenų ploto) ir ha miškų plote (0,5 proc. DGVT -

156 Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) miškų ploto). Saugomose gamtinėse teritorijose paremtas plotas siekė ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų). Maistinių medžiagų balanso pokytis Išlaikomi teigiami Dėl mineralinių - pokyčiai. trąšų naudojimo iš 1 ha išplauta 236 kg nitratų ir 4 kg fosfatų.** *Programos poveikis biologinės įvairovei turi būti vertinamas, nustatant kaimo paukščių populiacijos indeksą (KPPI), kuriam skaičiuoti stebima 14 paukščių rūšių, gyvenančių agrariniame kraštovaizdyje. Šis indeksas bus apskaičiuotas 2011 m. **Šis rodiklis atspindi nacionalines tendencijas, kadangi, siekiant įvertinti Programos poveikį maistinių medžiagų balanso pokyčiui, reikia atlikti specialius tyrimus. ***Atliktas tyrimas, kuriame patikslinta DGVT samprata ir priežiūros rodiklių reikšmės. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu priemonė padėjo palaikyti arba skatinti tausojančio ūkininkavimo sistemas? Įvertinimo kriterijus: tausojančio ūkininkavimo sistemų plėtra Vertinimo rodiklis: bendras gaunančių paramą ūkininkų ūkių ir kitų žemės valdytojų ūkių skaičius ir paremtas plotas. Vertinamuoju laikotarpiu paramą pagal šią priemonę gavo ūkininkų ir kitų žemės valdytojų, o tai sudarė 19 proc. planuoto tikslo. Tačiau agrarinės aplinkosaugos išmokomis paremtas plotas siekė ,95 ha ir sudarė net 42 proc. planuoto pasiekti rodiklio. Remiantis priežiūros duomenimis, galima daryti išvadą, kad priemonė prisidėjo prie tausojančio ūkininkavimo, kuriuo siekiama skatinti aplinkai naudingų agrarinių įsipareigojimų vykdymą paremtose teritorijose. Vertinimo rodiklis: ekologinio ūkininkavimo ploto padidėjimas. VšĮ Ekoagros duomenimis, m. šalyje ekologinių ūkių pagausėjo 14 proc., t. y. nuo (2006 m.) iki (2009 m.), o jų plotas padidėjo 39,6 proc., t. y. nuo ha (2006 m.) iki ha (2009 m.). Paminėtina, kad m. ekologinių ūkių skaičius sumažėjo 6 proc., lyginant su 2007 m., kada šalyje jų buvo daugiausia. Kita vertus, nepaisant to, kad 2008 m. šalyje prasidėjo ekologinių ūkių stambėjimo procesas, tačiau didėjant vidutiniam ūkių dydžiui toliau didėjo ne tik ekologinio ūkininkavimo plotas, bet ir jo dalis naudojamose žemės ūkio naudmenose nuo 3,46 proc. (2006 m.) iki 5 proc. (2009 m.). Pastebėtina, kad priemonės rezultato rodiklio Ekologinio ūkininkavimo ploto padidėjimas tikslas yra kaip tik toks, kadangi siekiama, jog ekologiniai ūkiai užimtų 5 proc. ŽŪN. Kaip rodo analogiškos programos įgyvendinimo patirtis m., 100 priemonės įgyvendinimo mastas palaipsniui didėjo. Tikėtina, kad šio programavimo laikotarpio pabaigoje ekologinių ūkių plotas žemės ūkio naudmenose taip pat bus žymiai didesnis. 99 Ekologinis ūkininkavimas: plėtra. Prieiga per internetą: < 100 Kaimo plėtros metų plano galutinis (ex-post) įvertinimas: galutinė vertinimo ataskaita. ESTEP. Vilnius, 2008 gruodžio 16 d., p

157 Vertinimo rodiklis: pagal Ekologinio ūkininkavimo programą didžiausias paremtų ekologinių ūkių skaičius ir jų plotas. Agrarinės aplinkosaugos išmokos prisidėjo prie ekologinio ūkininkavimo sistemų palaikymo ir jų plėtros skatinimo, kadangi pagal Ekologinio ūkininkavimo programą buvo autorizuotos paraiškos ir agrarinės aplinkosaugos išmokomis paremtas ,26 ha plotas. Pastebėtina, kad pagal Ekologinio ūkininkavimo programą paremtas plotas sudaro beveik 40 proc. nuo minėtų ekologinių ūkių bendro ploto. Įvertinimas (išvada): analizės rezultatai leidžia daryti prielaidą apie svarų priemonės indėlį palaikant ir / arba skatinant tausojančio ūkininkavimo plėtrą Lietuvoje. P Kokiu mastu priemonė padėjo išsaugoti biologinę įvairovę ir gamtines buveines? Įvertinimo kriterijus: biologinės įvairovės išsaugojimas Vertinimo rodiklis: pagal Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių programą veiksmų, susijusių su genetiniais ištekliais, skaičius. Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo programa skirta lietuviškų vietinių veislių naminių gyvūnų ir paukščių išsaugojimui. Tai tęstinė programa, kadangi m. vietinių veislių naminių gyvulių ir paukščių augintojai buvo remiami pagal Programos Retų veislių gyvulių ir paukščių programą, kuri buvo susilaukusi nemenko populiarumo. Duomenys apie Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo programos pradinės padėties rodiklius m. (54 lentelė) rodo, kad bendras jų skaičius padidėjo 6,2 proc., t. y. nuo 7,1 tūkst. (2007 m.) iki 7,5 tūkst. (2009 m.). Lyginant su priemonės pradiniu rodikliu, šis skaičius išaugo beveik 42 proc. Apie priemonės poveikio mastą iš dalies galima spręsti pagal tai, kad m. buvo autorizuota 251 paraiška dėl nykstančių veislių apsaugos. Remiantis priežiūros duomenimis, pagal Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo programą laikomų vietinių veislių gyvūnų ir naminių paukščių skaičius vertinamuoju laikotarpiu siekė 831,1 SGV. 54 lentelė. Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo programos pradinės padėties rodiklių dinamika Rodiklio pavadinimas Pradinis rodiklis Rodiklio pokytis 2007 m m m. 2009/pradinis rodiklis, +,- % 2009/2007, +,- % Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių skaičius: ,5 6,2 žemaitukai, ,3 32,3 stambieji žemaitukai, ,3 24,3 Lietuvos sunkieji arkliai, ,4 22,1 Lietuvos žalieji galvijai, ,5 15,4 Lietuvos juodmargiai galvijai ,4 39,7 šėmieji galvijai, ,9 6,3 baltnugariai galvijai, ,1-5,0 vietinės šiurkščiavilnės avys, ,2-5,1 Lietuvos juodagalvės avys, ,7-10,1 Lietuvos vietinės kiaulės, ,6-7,1 Lietuvos baltosios kiaulės, ,5-0,5 vištinės žąsys ,2-23,9 Šaltinis: LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų pažangos ataskaita m. birželis. 55 lentelėje pateikiamas pagal programą remiamų gyvulių skaičius pagal atskiras rūšis. 157

158 55 lentelė. Pagal Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo programą paremtų gyvulių skaičius Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių 2008 m PRS* 2008 m. SGV 2009 m m. Iš viso Iš viso PRS* paukščių veislė SGV SGV Lietuvos baltnugariai galvijai Lietuvos sunkieji arkliai Lietuvos šėmieji galvijai Lietuvos šiurkščiavilnės avys 11 1,65 8 1,2 19 2,85 Lietuvos vietinės kiaulės Senojo genotipo Lietuvos 6,5 2 8,5 baltosios kiaulės Senojo genotipo Lietuvos 36 27,75 63,75 juodgalvės avys Senojo genotipo Lietuvos juodmargiai galvijai Senojo genotipo Lietuvos žalieji galvijai Stambiųjų žemaitukų veislės arkliai Žemaitukų veislės arkliai Iš viso: , , ,1 *Gyvulių skaičius pagal autorizuotas paraiškas. Šaltinis: NMA pateikta informacija Vertinimo rodiklis: biologinės įvairovės nykimo sumažinimas. Priemonės programų Kraštovaizdžio tvarkymas, Ekologinis ūkininkavimas ir Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas įgyvendinimas turėjo teigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui, kadangi, remiantis priežiūros duomenimis, m. laikotarpiu iš 109,28 tūkst. ha ploto, kuriam buvo suteikta agrarinės aplinkosaugos parama, 83,7 tūkst. ha (arba 77 proc. bendro paremto ploto) identifikuota kaip sėkmingos žemėvaldos vietovės, prisidedančios prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Detalesnė rodiklio analizė Programos lygiu pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. Įvertinimas (išvada): apibendrinant analizės duomenis, galima teigti, kad agrarinės aplinkosaugos išmokos dideliu mastu prisidėjo išsaugant biologinę įvairovę ir gamtines buveines, o programos Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo išmokos žymiai prisidėjo prie vietinių gyvulių ir paukščių veislių, kurioms grėstų išnykimas, išsaugojimo. P Kokiu mastu priemonė padėjo išsaugoti arba pagerinti vandens kokybę? P Kokiu mastu priemonė padėjo išsaugoti arba pagerinti dirvos kokybę? Įvertinimo kriterijus: vandens ir dirvos kokybės pagerėjimas Vertinimo rodiklis: pagal Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programą remiamų projektų skaičius ir pagal programą remiamas plotas. Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programos įgyvendinimas m. buvo pakankamai vangus, kadangi paremti tik 74 projektai, o tai sudaro 3,2 proc. nuo planuotų paremti 2,3 tūkst. projektų. Vertinant pagal paremtą plotą, šios programos pasiekimo rezultatas taip pat nedidelis vos 0,4 proc. planuoto tikslo, kadangi paremta 95,76 ha iš planuotų paremti 23 tūkst. ha. Vertinimo rodiklis: sėkmingos žemėvaldos vietovės. Programų Kraštovaizdžio tvarkymas, Ekologinis ūkininkavimas ir Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas įgyvendinimas darė poveikį vandens ir dirvos kokybės pagerėjimui. Remiantis priežiūros duomenimis, m. laikotarpiu iš 109,28 tūkst. ha ploto, kuriam buvo suteikta agrarinės aplinkosaugos parama, 25,3 tūkst. ha (arba 23 proc. bendro paremto ploto) identifikuota kaip sėkmingos žemėvaldos vietovės, prisidedančios prie vandens kokybės pagerinimo. Be to, reikia pastebėti, kad minėtas su 158

159 vandens kokybės pagerėjimu susijusių vietovių plotų rezultato rodiklis pasiektas 109,8 proc. Vertinamuoju laikotarpiu iš 109,28 tūkst. ha ploto, kuriam buvo suteikta agrarinės aplinkosaugos parama, 57,8 tūkst. ha (arba 53 proc. bendro paremto ploto) identifikuota kaip sėkmingos žemėvaldos vietovės, kuriose išsaugota arba pagerinta dirvožemio kokybė. Paminėtina, kad šis plotas sudaro daugiau nei 2 proc. bendro šalyje naudojamų žemės ūkio naudmenų ploto, kuris 2009 m. siekė 2,689 mln. ha. Vertinimo rodiklis: maistinių medžiagų balanso pokytis. Atsižvelgiant į tai, kad agrarinės aplinkosaugos išmokomis paremtame 25,3 tūkst. ha plote buvo siekiama prisidėti prie vandens kokybės gerinimo, galima daryti išvadą, kad priemonė prisidėjo prie azoto junginių dirvoje mažinimo ir teigiamų maistinių medžiagų balanso pokyčių. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): nepaisant to, kad programa Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas, kuri tiesiogiai skirta vandens kokybės gerinimui ir/ar išsaugojimui, buvo įgyvendinta maža apimtimi, tačiau analizės duomenys leidžia daryti išvadą, jog agrarinės aplinkosaugos išmokomis paremti aplinkosaugos veiksmai pagal visas tris minėtas programas didesniu nei buvo planuota mastu prisidėjo išsaugant arba gerinant vandens ir dirvos kokybę. P Kokiu mastu priemonė padėjo sušvelninti klimato kaitą? Įvertinimo kriterijus: indėlis į klimato kaitos švelninimą Vertinimo rodiklis: sėkmingos žemėvaldos vietovės. Remiantis priežiūros duomenimis, m. laikotarpiu iš 109,28 tūkst. ha ploto, kuriam buvo suteikta agrarinės aplinkosaugos parama, 25,24 tūkst. ha (arba 23 proc. paremto ploto) identifikuota kaip sėkmingos žemėvaldos vietovės, prisidedančios prie klimato kaitos švelninimo. Įvertinimas (išvada): sudėtinga kiekybiškai įvertinti konkrečios agrarinės aplinkosaugos programos išmokų indėlį į klimato kaitos švelninimą, tačiau, atsižvelgiant į paremtą plotą, galima teigti, kad priemonės poveikis šio tikslo pasiekimui buvo nedidelis. P Kokiu mastu priemonė padėjo išsaugoti arba pagerinti kraštovaizdį? P Kokiu mastu priemonė prisidėjo gerinant aplinką? Atskirkite įnašą veiklos sričių ir programų: a) turinčių specifinius ir sudėtingus aplinkosauginius reikalavimus; b) skirtų konkrečioms teritorijoms; c) turinčių mažiau specifinius, plačiai taikomus aplinkosaugos reikalavimus. Įvertinimo kriterijus: aplinkosauginės situacijos pagerėjimas Vertinimo rodiklis: pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą gaunančių paramą ūkininkų ūkių ir kitų žemės valdytojų ūkių skaičius ir remiamas plotas. Įgyvendinant Kraštovaizdžio tvarkymo programą, buvo paremtas ,27 ha plotas, o tai sudaro 14 proc. nuo planuoto tikslinio rodiklio. Šis plotas sudaro tik 1 proc. nuo bendro šalyje naudojamų žemės ūkio naudmenų ploto, kuris 2009 m. siekė 2,689 mln. ha. Vertinamuoju laikotarpiu pagal šią programą buvo autorizuota paraiškų, o tai sudaro 28 proc. planuojamo pasiekti rodiklio Pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą gaunančių paramą ūkininkų ūkių ir kitų žemės valdytojų ūkių skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad plotuose, kuriems teikiama agrarinės aplinkosaugos parama, yra taikomi tręšimo, gyvulių tankio apribojimai, galima teigti, kad priemonė prisidėjo prie aplinkos situacijos gerėjimo, tačiau dėl pakankamai mažo dalyvaujančių programoje Kraštovaizdžio tvarkymas pareiškėjų skaičiaus, įgyvendinimo masto ir menkos pažangos, vykdant planinius kiekybinius rodiklius, jos poveikis išsaugant ir / arba gerinti kraštovaizdį šalies mastu nebuvo didelis. 159

160 Vertinimo rodiklis: geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės plotų padidėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad, įgyvendinant priemonę yra siekiama prisidėti prie aplinkos būklės gerėjimo paremtuose plotuose, tikslinga įvertinti atskirų veiklos sričių ir programų poveikį šio tikslo pasiekimui. Jau minėta, kad priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos sudaro 4 programos, iš kurių pagal tris, t. y. Kraštovaizdžio tvarkymo Ekologinio ūkininkavimo ir Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo, agrarinės aplinkosaugos išmokos skiriamos už aplinkosaugos veiksmus tam tikruose plotuose, o pagal Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programą už naminius gyvūnus arba paukščius. Bendras plotas, kuriam m. suteikta agrarinės aplinkosaugos parama, siekė 109,29 tūkst. ha ir tai sudarė 42 proc. nuo planinio rodiklio. Bendras paremtas fizinis plotas, įvertinus plotų, paremtų pagal skirtingas programas ar jų veiklos sritis persidengimą, siekė beveik 85,94 tūkst. ha planinio rodiklio. Atsižvelgiant į bendrą šalyje naudojamų žemės ūkio naudmenų plotą (2,689 mln. ha 2009 m.), paremtas fizinis plotas sudaro daugiau nei 3 proc. Pagal Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programą daugiau kaip pustrečio šimto ūkių buvo paskatinti veisti ir laikyti vietinių lietuviškų veislių gyvūnus ir naminius paukščius. Toliau detaliau aptariamas atskirų veiklos sričių ir programų poveikis aplinkos gerinimui: a) turinčios specifinius ir sudėtingus aplinkosauginius reikalavimus. Specifiniai sudėtingi aplinkosauginiai reikalavimai nėra numatyti nei priemonės programoms, nei jų atskiroms veiklos sritims. b) skirtos konkrečioms teritorijoms. Priemonės programa Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas, skirta rizikos vandens telkinių dėl žemės ūkio veiklos ir jų baseinų teritorijoms. Programos tikslas padėti pasiekti gerą būklę vandens telkiniuose, kurie dėl ypač didelio neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio (vandens taršos maistinėmis ir organinėmis medžiagomis) yra priskirti telkiniams, kurių geros būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m. (kaip reikalaujama pagal Bendrosios vandens politikos direktyvą 2000/60/EB ir LR Vandens įstatymą). Programą sudaro priemonė,,ariamos žemės vertimas daugiamete ganykla (pieva), kurioje draudžiama naudoti pesticidus ir trąšas. Ji skirta mažinti į rizikos vandens telkinius patenkančius azoto ir fosforo kiekius dėl dirvožemio erozijos ir tręšimo metams suplanuota pagal šią programą paremti 23 tūkst. ha plotą. Vertinamuoju laikotarpiu programa buvo įgyvendinta nedidele apimti, t. y. paremtas vos 95,76 ha plotas, kuris sudaro tik 0,4 proc. planuoto paremti ploto, ir paremti 74 projektai iš planuotų 2,3 tūkst. projektų. Paminėtina, kad aplinkosaugos veiksmais teritorijoms, esančioms prie vandens telkinių, paremti skirtos dvi Kraštovaizdžio tvarkymo programos veiklos sritys: Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos tvarkymas pievose ir Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje. Pagal pirmąją iš jų m. deklaruotas plotas sudarė 23,53 ha, o pagal antrąją 8,86 ha. Pagal programos veiklos sritį Melioracijos griovių tvarkymas aplinkosaugos išmokomis remiami veiksmai, siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo taršos iš žemės ūkio veiklos, o melioracijos griovius ir nuo erozijos. Pagal šią veiklos sritį vertinamuoju laikotarpiu deklaruotas plotas siekė 41,71 ha. Šlapynių tvarkymo veiklos sritis nukreipta į specifinių teritorijų šlapynių naudojimo ekstensyvinimą, taip siekiant sumažinti apleistus šlapynių plotus ir užkirsti kelią šlapynių būklės kaitai dėl intensyvios žemės ūkio veiklos. Paminėtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pagal šią veiklos sritį deklaruotos žemės plotai sudarė 2 716,8 ha. Atsižvelgiant į pagal skirtingas veiklos sritis deklaruotą plotą, galima teigti, kad m. priemonė prisidėjo prie aplinkos gerinimo, tačiau šis poveikis šalies mastu buvo pakankamai nedidelės apimties. c) turinčios mažiau specifinius, plačiai taikomus aplinkosaugos reikalavimus. Viena populiariausių ir plačiai taikomų aplinkosaugos priemonių yra ekologinis ūkininkavimas, padedantis saugoti biologinę įvairovę ir mažinti aplinkos taršą. Gerą dirvožemio būklę ekologiniuose plotuose lemia 160

161 gerai apgalvoti, suplanuoti ir natūralūs, aplinką tausojantys ūkininkavimo būdai. Jau minėta, kad Ekologinio ūkininkavimo programos išmokomis m. buvo paremtas ,26 ha plotas, kuris sudarė beveik 40 proc. ekologinių ūkių bendro ploto šalyje, arba beveik 2 proc. šalyje naudojamų žemės ūkio naudmenų ploto. Prie mažiau specifinių aplinkosauginių priemonių priskirtinos Kraštovaizdžio tvarkymo programos veiklos sritys Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas ir Ražienų laukai per žiemą. Pirmoji priemonė skirta išsaugoti ir gerinti biologinę įvairovę, mažinant neigiamą poveikį, atsirandantį tradiciškai tvarkant pievas (ankstyvas pievų šienavimas, hidrologinio režimo ir žolyno rūšinės sudėties pokyčiai ir t. t.). Antroji skirta biologinės įvairovės išsaugojimui ir dirvožemio erozijos stabdymui intensyviai dirbamuose plotuose. Apie šių priemonių populiarumą galima spręsti pagal pareiškėjų gausą: m. pagal jas gauta atitinkamai beveik 13 tūkst. ir daugiau kaip 5 tūkst. paraiškų. Tačiau dėl informacijos apie programos įgyvendinimo m. rezultatus, detalizuotos pagal šias veiklos kryptis, stokos nėra galimybės įvertinti paramos poveikio gerinant aplinką mastą. Įvertinimas (išvada): apibendrinant galima teigi, kad priemonė palyginti plačiu mastu (85,94 tūkst. ha teritorijoje) prisidėjo prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir gerinimo, gerokai mažesniu mastu prisidėjo prie vandens telkinių apsaugos nuo taršos iš žemės ūkio veiklos mažinimo, ypač mažu mastu prisidėjo prie būklės rizikos vandens telkiniuose gerinimo. Kita vertus, vertinant šalies mastu, priemonės poveikio gerinant aplinką mastas nebuvo didelis. 161

162 5.4 PRIEMONĖ PIRMAS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU (221) Priemonės intervencijos logika Įgyvendinant priemonę Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, siekiama skatinti privačios ir valstybės žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku bei trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimą, tokiu būdu mažinant kaimo vietovių gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos, didinant šalies miškingumą, gerinant vietos aplinkos sąlygas, didinant žemės valdų ekonominę, socialinę ir ekologinę vertę, skatinant atsinaujinančios energijos gamybą ir mažinant klimato kaitos poveikį. Be to, pagal priemonę įgyvendinamais veiksmais siekiama prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo programoje ir Lietuvos miškų ūkio politikoje bei ją įgyvendinančioje strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 484, numatytų tikslų realizavimo: iki 2020 m. padidinti šalies miškingumą 3 proc., kasmet valstybinėje ir privačioje žemėje įveisiant ne mažiau kaip 7 tūkst. ha naujų miškų. Paminėtina, kad privačių miškų plotas šalyje siekia 790 tūkst. ha 101, o tai sudaro 32,8 proc. bendro šalies miškų ploto. 49,3 proc. bendro miškų ploto užima valstybiniai miškai, 16 proc. nuosavybės teisių atkūrimui numatyti valstybiniai miškai. Paramą pagal šią priemonę gali gauti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, ir valstybinės miško žemės valdytojai. Parama yra kompensacinio pobūdžio ir apima išmokas, mokamas už miško įveisimą; kasmetinį naujai įveisto miško priežiūrai bei apsaugai (ne ilgiau kaip 5 metus) skirtą priedą už hektarą; metinį priedą už hektarą, padengiantį prarastas pajamas iš žemės ūkio veiklos, įveisus mišką (ne ilgiau kaip 15 metų subjektams, veisiantiems mišką žemėje, kuri buvo naudojama žemės ūkio produkcijos gamybai, išskyrus plotus, kuriuose veisiami trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai). Tikimasi, kad, įgyvendinus Programą, paramos gavėjų skaičius sieks asmenų, o mišku apželdintas žemės ūkio paskirties žemės plotas sudarys ha. Priemonė yra patraukli tiems asmenims, kurie, atkūrę nuosavybės į žemę teises, nesiruošia užsiimti žemės ūkio veikla, tačiau žemės perleisti ūkininkams, užsiimantiems tradicine žemdirbyste, neketina. Tokie gyventojai gali pretenduoti į pagal priemonę teikiamą paramą bei ekonomiškai panaudoti disponuojamus žemės plotus. Tikimasi, kad, apželdinant mišku teritorijas, taip pat bus sprendžiamos nepalankios miškų ūkio valdų struktūros problemos. Pavyzdžiui, privatūs miškų ūkiai Lietuvoje yra labai maži (3,36 ha ) ir gerokai atsilieka nuo ES vidurkio (ES15 18,7 ha) 102, o privačių miškų savininkų skaičius šalyje siekia net 254 tūkst. asmenų. Miškų valdos iki 5 ha dydžio sudaro 40 proc. viso privačių miško valdų ploto ir jungia 84 proc. savininkų. Tokį smulkų privatų miškų ūkį lemia tebevykstantis žemės nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Prognozuojama, kad, užbaigus žemės reformą, privačios miškų valdos užims proc. viso šalies miškų ploto. Smulkiose valdose ūkinė veikla yra neefektyvi, nepakankamai išvystytas miško ūkinių paslaugų tinklas. Be to, privačius miškus turintys asmenys nenori kooperuotis ir jungtis į asociacijas. Šiuo metu asociacijos vienija tik 3 proc. miškų savininkų. 103 Tokia miškų ūkių struktūra nepalanki, siekiant didinti miškų ūkio sektoriaus efektyvumą, konkurencingumą ir pajamų lygį. 101 Nekilnojamojo turto registro duomenys ( ) 102 Lietuvos miško savininkų asociacija. Žiūrėta Prieiga per internetą: < Forestry Statistics, Eurostat Pocketbooks, Lietuvos miško savininkų asociacija. Žiūrėta Prieiga per internetą: < 162

163 Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 59,21 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 47,37 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 2,5 proc. bendro Programos biudžeto tai yra santykinai nedidelė dalis, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos 573 paraiškos, iš kurių autorizuota 360. Vertinamuoju laikotarpiu išmokėtos paramos suma siekė 3,25 mln. EUR ir sudarė 5,5 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų. Pagal 2008 m. autorizuotas paraiškas paramos gavėjams išmokėti numatyta suma tesudaro 1,3 proc. visų m. programavimo laikotarpiui skirtų lėšų, o 2009 m. 9 proc. Galima teigti, kad per pirmus trejus Programos įgyvendinimo metus parama įsisavinama nepakankamai sparčiai. Tokia situacija susiklostė dėl užtrukusio priemonės administravimo sistemos kūrimo ir priemonės administravimo taisyklių koregavimo darbų (2008 m. pradėta taikyti nauja priemonių įgyvendinimo taisyklių redakcija), kadangi lėšos paramos gavėjams pradėtos mokėti tik 2009 m., todėl 2008 m. skirta parama nebuvo panaudota. Detalesnė informacija apie priemonės finansinį įgyvendinimą pateikiama 56 lentelėje. 56 lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku finansinis įgyvendinimas m m m 2009 m m. Skirta paramos lėšų, EUR Gauta paraiškų, vnt Įvertinta teigiamai, vnt Autorizuota paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, EUR Išmokėta paramos suma, EUR Šaltinis: NMA duomenys Paminėtina, kad 2010 m. priemonės populiarumas padidėjo, o užfiksuoti palankūs pokyčiai gali prisidėti prie sėkmingesnio numatytų tikslų pasiekimo m. pateiktų paraiškų skaičius (564) buvo beveik toks pat kaip per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus, o autorizuotų paraiškų skaičius (414) buvo netgi didesnis. Atsižvelgiant į naujausius duomenis, m. priemonei patvirtinta 28 proc. (16,73 mln. EUR) visam programavimo laikotarpiui numatytos sumos, o išmokėta 13,5 proc. (8,72 mln. EUR) visų m. skirtų lėšų. Vis dėlto, atsižvelgiant į finansinių rodiklių pasiekimą, rekomenduotina spartinti paramos išmokėjimą, kad būtų spėta įsisavinti skirtas lėšas ir pasiekti numatytus tikslus. Vertinant priemonės įgyvendinimo sėkmę, svarbu atsižvelgti į fizinių rodiklių įgyvendinimą, kuris pateikiamas 57 lentelėje. Priemonės priežiūros rodiklių pasiekimo mastas vertinamas, nagrinėjant priemonės vertinimo klausimus. 57 lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Apželdinimo proc. mišku paramos Ūkininkai proc. gavėjų skaičius Kiti paramos gavėjai Asociacijos proc. Apželdintas ha 1 215,69 ha 12 proc. 163

164 žemės plotas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Mažiau palankiose ha 0 0 ūkininkauti vietovėse Trumpos rotacijos ha 0 0 plantaciniais želdiniais Mišku apsodintos ha 0 0 patrauklios ir vertingos vietovės (rekreaciniai miškai) Natura 2000 arba - 4,6 ha - Direktyvos 2000/60/EB teritorijos Kita ,09 ha - Rezultato rodikliai Sėkmingos žemėvaldos vietovės Vidutinis apželdinto dydis mišku sklypo Miškingumo 0,3 proc. šalies padidėjimas teritorijos Lapuočiai medžiai Ne mažiau nei 30 proc. įveistų miškų Trumpos rotacijos 20 proc. bendro plantaciniai želdiniai apželdinto mišku ploto Poveikio rodikliai Biologinės įvairovės nykimo sumažinimas (paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose) Medžių struktūra rūšių 4 5 ha 3,5 ha 70 proc. Sustabdytas biologinės įvairovės mažėjimas ,019 proc. 6 proc. 99,4 proc. įveisto miško sudaro lapuočiai (1 208,72 ha) 0,5 proc. įveisto miško sudaro trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai (6,96 ha) Pagal Programą paremtas ha plotas, kuriame tiesiogiai siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.* 331 proc. 2,5 proc. Spygliuočiai 55 proc. 56,4 proc.** 103 proc. Lapuočiai 45 proc. 43,6 proc.** 97 proc. Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis**** ŽŪN sudarys 50 proc. didelės gamtinės vertės plotų. Didelės gamtinės vertės miškai sudarys 1 tūkst. ha, t. y. 9,5 proc. miškingų plotų. Maistinių medžiagų balanso pokytis Palaikomi teigiami pokyčiai. Atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas Atsinaujinančios energijos gamyba iš medienos, jos atliekų ir medžio žaliavų 8 proc. arba 850 naftos ekvivalento vienetų (Kt). Didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktika ŽŪN buvo vykdoma ha plote (3 proc. DGVT žemės ūkio naudmenų ploto) ir ha miškų plote (0,5 proc. DGVT miškų ploto). Saugomose gamtinėse teritorijose paremtas plotas siekė ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų). Dėl mineralinių trąšų naudojimo iš 1 ha išplauta 236 kg nitratų ir 4 kg fosfatų.*** Atsinaujinančios energijos gamyba iš malkų ir kurui skirtų medienos atliekų 820,5 naftos ekvivalento vienetų.*** proc.

165 *Programos poveikis biologinės įvairovei turi būti vertinamas, nustatant kaimo paukščių populiacijos indeksą (KPPI), kuriam skaičiuoti stebima 14 paukščių rūšių, gyvenančių agrariniame kraštovaizdyje. Šis indeksas bus apskaičiuotas 2011 m. **Šis rodiklis atspindi pradinės padėties rodiklio pokyčio tendencijas, o ne priemonės poveikio rodiklio pasiekimo mastą. ***Šis rodiklis atspindi nacionalines tendencijas, kadangi, siekiant įvertinti Programos poveikį maistinių medžiagų balanso pokyčiui ar atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimui, reikia atlikti specialius tyrimus. ****Atliktas tyrimas, kuriame patikslinta DGVT samprata ir priežiūros rodiklių reikšmės. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu priemonė prisidėjo prie aplinkosaugos apželdinant mišku teritorijas? P Kokiu mastu priemonė padėjo apželdinti mišku ir tausojamai valdyti teritorijas, kurios prisideda prie miškų ekologinių funkcijų palaikymo ir gamtinių pavojų bei gaisrų prevencijos? Įvertinimo kriterijus: tausojamo mišku apželdintų teritorijų valdymo užtikrinimas Vertinimo rodiklis: apželdinimo mišku paramos gavėjų skaičius. Dėl užtrukusio priemonės administravimo sistemos kūrimo ir priemonės administravimo taisyklių koregavimo paramos gavėjams lėšos pradėtos mokėti tik 2009 m. Per šiuos metus buvo pasiekta vos 10 proc. visam programavimo laikotarpiui numatyto tikslo ir paremti 347 žemės savininkai (iš kurių 1 asociacija), nors iki 2013 m. lėšos turėtų būti išmokėtas paramos gavėjų. Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo tendencijas 2010 m., matyti, kad tiek gaunamų, tiek autorizuotų paraiškų skaičius padidėjo. Vis dėlto galima daryti prielaidą, kad paramos gavėjų skaičiaus rodiklis nebus pasiektas visa apimtimi, kadangi, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, per likusius trejus Programos įgyvendinimo metus reikėtų autorizuoti paraiškas, t. y. apie 908 per metus ( m. buvo autorizuotos 774 paraiškos). 104 Tokie rezultatai, atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo eigą, yra mažai tikėtini. Planuojant paramos gavėjų skaičiaus ir mišku apželdinto ploto rodiklius, reikėjo atsižvelgti į ankstesnio programavimo laikotarpio patirtį, kadangi pagal m. KPP finansuota priemonė Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku savo tikslų nepasiekė. 105 Pagrindinės priežastys pirmiausiai buvo susijusios su mažu pareiškėjų aktyvumu, kadangi ūkininkams buvo gana sudėtinga suvokti miško želdinimo naudą dėl ilgo investicijų atsipirkimo laikotarpio. Miškas pradeda duoti produkciją tik po metų, o ūkininkavimo veikla pajamas teikia gerokai greičiau. Antra, pareiškėjus atbaidė kompensacinio pobūdžio paramos mokėjimas, kadangi paramos gavėjai miško įveisimui turėjo naudoti nuosavas lėšas, kurios paskui buvo kompensuojamos. Pasireiškus ūkio krizės padariniams, pareiškėjams buvo pakankamai sudėtinga investuoti nuosavas lėšas projektų įgyvendinimui. Trečia, priemonės populiarumą mažino nelankstus žemės našumo vertinimas. Vidutinis našumo balas nustatomas visai valdai, tačiau toje pačioje valdoje žemės našumas gali svyruoti nuo aukšto iki žemiausio. Toks našumo vertinimas dažnai tampa trukdžiu gauti leidimą apželdinti dalį valdos, kurioje žemė yra nenaši. Dėl šios priežasties kai kurie potencialūs pareiškėjai nusprendė nesikreipti dėl paramos suteikimo pagal priemonę Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Ketvirta, pareiškėjų aktyvumą mažino ir ankstesnio programavimo laikotarpio patirtis Prieiga per internetą: [Žiūrėta ] m. buvo pasiekta mažiau nei pusė planuotų produkto ir rezultato rodiklių. Įgyvendinant SAPARD programą, miškininkystės priemonė iš viso nebuvo įgyvendinta. Šaltinis: Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai. Kaimo plėtros metų plano galutinis (ex-post) įvertinimas. Galutinė vertinimo ataskaita. Skirta LR žemės ūkio ministerijai m. gruodžio 16 d., p

166 m. galiojusios sudėtingos apželdinimo mišku priemonės taisyklės bei administravimo tvarka (reikalavimas želdinamą žemę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atlikti kadastrinius matavimus ir pan.) padarė pakankamai neigiamą reklamą šiai priemonei ir daug pareiškėjų, ketinusių veisti mišką, įvertinę priemonės taisyklėse keliamus reikalavimus, nusprendė joje nedalyvauti. Tokią situaciją patvirtina faktas, kad vertinamuoju laikotarpiu buvo išduotas didelis leidimų veisti mišką skaičius (5 632), tačiau didžioji dalis jų dar iki šiol nėra panaudota. Siekiant spręsti šią problemą, buvo inicijuotas priemonės įgyvendinimo taisyklių keitimas. Tik patvirtinus naują priemonės įgyvendinimo taisyklių redakciją, priemonės įgyvendinimas pradėjo įsibėgėti. Naujoje taisyklių redakcijoje numatyta, kad paramos gali kreiptis valstybinės žemės valdytojai, neįregistravę želdinamos ar apželiančios mišku žemės Nekilnojamojo turto registre atsisakyta privalomos registracijos valstybinės žemės valdytojams. Penkta, kaip viena iš priemonės populiarumą mažinančių priežasčių gali būti paminėta ir tai, kad gyventojams neapsimoka apželdinti žemę mišku, kadangi už žemės ūkio paskirties žemę jie gauna tiesiogines išmokas ir tokiu būdu gali užsitikrinti pajamų šaltinį. Šešta, žemės ūkio paskirties žemės trūksta žemės ūkiui plėtoti, todėl potencialūs paramos gavėjai ne visada palankiai vertina galimybes ją apželdinti mišku. Priemonės populiarumą turėtų didinti tai, kad pagal ją parama teikiama žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kuriose gyvenantys žmonės, gaudami kompensacines išmokas už įveistą mišką, gali užsitikrinti papildomus pajamų šaltinius. Be to, dauguma miškų užima mažo derlingumo dirvožemio plotus, todėl miškų ūkis (tiek medienos, tiek ne medienos produktų gamyba) gali tapti alternatyvia veikla ūkininkams ir kitiems kaimo gyventojams. Siekiant didesnio pareiškėjų ir paramos gavėjų skaičiaus antroje programavimo laikotarpio pusėje, būtina aktyviau viešinti priemonės suteikiamas galimybes ir vykdyti kryptingą konsultacinę veiklą, kuri padėtų keisti atsargų žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų požiūrį į šią priemonę. Vertinimo rodiklis: apželdintas žemės plotas. Iki 2009 m. pabaigos mišku buvo apželdintas 1 215,69 ha plotas ir pasiekta 12 proc. visam programavimo laikotarpiui keliamo tikslo, kadangi iki 2013 m. numatoma mišku apželdinti ha. Daugiausiai buvo apželdinta privatiems miškų savininkams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės 1 207,19 ha (99,2 proc.). Valdžios institucijų turima ir apželdinta žemės ūkio paskirties žemės sudarė 8,5 ha (0,8 proc.). Vertinant suplanuotos rodiklio tikslinės reikšmės pasiekimo tikimybę ir atsižvelgiant į praėjusį Programos įgyvendinimo laikotarpį, galima teigti, kad rodiklis gali būti pasiektas ne visa apimtimi. Bendrame apželdintame plote plačialapiai sudaro 1 208,73 ha (99,4 proc.). Vidutinis mišku apželdinto sklypo dydis yra 3,5 ha (planuotas rodiklis 4 5 ha). Paminėtina, kad pagal šią priemonę taip pat remiamas patrauklių ir vertingų vietovių apsodinimas mišku (planuojama apsodinti ha), tačiau vertinamuoju laikotarpiu parama tokių vietovių apželdinimui nebuvo suteikta. Pagal šią priemonę mišku buvo apsodintas 4,6 ha plotas, priklausantis Natura 2000 teritorijoms. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau NŽT) duomenimis, iki 2009 m. pabaigos buvo išduoti leidimai įveisti miškus ha plote, tačiau faktiškai šia galimybe, gavę paramą pagal priemonę, pasinaudojo tik 347 pareiškėjai (6 proc. visų gavusių leidimus), įveisę 1 215,69 ha miško (5 proc. nuo leidimuose numatyto ploto). Generalinė miškų urėdija informavo, kad per analizuojamą laikotarpį paramos lėšomis daugiausia miškų žemės ūkio paskirties žemėse įveista Šiaulių apskrityje 282 ha, o trečdaliu mažiau 192 ha Vilniaus apskrityje. Taip pat nemažai žemės ūkio paskirties žemių mišku apsodinta Utenos (152 ha) bei Alytaus ir Telšių apskrityse (po 114 ha). 166

167 Likusiose apskrityse mišku apsodintos žemės plotai nesiekia 100 ha, o mažiausiai pasodinta Marijampolės apskrityje kiek daugiau nei 25 ha. Iki šiol didžiausius plotus miškais apželdindavo miškų urėdijos (2009 m ha), o privačios žemės savininkų iniciatyva apželdinimas miškais tebevyksta vangiai. Taip yra todėl, kad privačios žemės savininkai tebetiria visas su tuo susijusias galimybes būsimus įsipareigojimus ir galimas pajamas, gaunant paramą iš ES. Kartą apželdinta mišku žemė tampa mišku visiems laikams, todėl tokiam žingsniui sunku apsispręsti. Be to, žemės savininkai tik dabar pradeda suprasti naudą, kurią jie gali gauti apželdinę mišku savo nenašią žemės ūkio paskirties žemę. Vertinimo rodiklis: valdų dalis (proc.), kur pagrindinis miško įveisimo tikslas buvo tausojamas vietovių valdymas. Siekiant įvertinti priemonės indėlį į tausojamą teritorijų valdymą, galima remtis paramos paraiškose pateikiama informacija apie pagrindines priežastis, dėl kurių įveisiamas miškas. Atsižvelgiant į NMA pateiktus duomenis, tik 2 pareiškėjai (0,5 proc.) nurodė, kad pagrindinis jų veisiamo miško tikslas yra tausojamas teritorijų valdymas. Siekiant šio tikslo apželdintos žemės plotas sudaro vos 6,48 ha, todėl priemonės poveikį bus galima vertinti vėliau, praėjus ilgesniam laikotarpiui nuo jos įgyvendinimo. Vertinimo rodiklis: medžių rūšinė sudėtis. Šis rodiklis padeda įvertinti, kiek priemonė prisidėjo prie miškų būklės gerinimo. Remiantis priežiūros duomenimis, 99,4 proc. pagal šią priemonę apželdinto žemės ploto (1 208,73 ha) sudaro lapuočiai. Pagal priemonę vykdomos žemės apsodinimo mišku veiklos iš dalies atitinka Lietuvos miškų politikos nuostatas, pagal kurias skatinama įveisti mišrius miškus, kuriuose vyrautų lapuočių medžių rūšys. Tokių veiksmų imtasi, kadangi prieš m. Lietuvos pietrytinėje dalyje didžiuliai žemės ūkio naudmenų plotai buvo apsodinti vien spygliuočiais, o spygliuočių medynai yra apnikti grybinės ligos šakninės pinties (Heterobasidion annosum), kuri pažeidžia spygliuočių šaknis ir pražudo ištisus šių medžių rūšių medynus. Paminėtina, kad ši liga mišriems miškams nebūdinga, todėl pagal priemonę vykdomas žemės apsodinimas lapuočiais medžiais vertintinas itin palankiai. Be to, sodinant lapuočius medžius, tikimasi sudaryti geresnes sąlygas gamtinių pavojų ir gaisrų prevencijai. Šiuo metu 56,4 proc. Lietuvoje esančių miškų sudaro lapuočiai medžiai, o 43,6 proc. spygliuočiai. Vertinant priemonės įtaką medžių rūšių struktūros kaitai, galima teigti, kad ji prisidėjo prie lapuočių medžių dalies bendroje miškų struktūroje didėjimo, tačiau poveikio mastas buvo labai nedidelis. Analizuojant makro lygiu, pastebėtina, kad Programoje iškelti tikslai dėl medžių rūšinės sudėties jau yra pasiekti ir net viršyti. Planuota, kad iki 2013 m. lapuočiai medžiai turėtų sudaryti 55 proc., o spygliuočiai 45 proc. bendro miškų ploto. Paminėtina, kad 2009 m., lyginant su 2000 m., spygliuočių medžių dalis sumažėjo 0,8 proc., o lapuočių dalis išaugo 5,3 proc. Siekiant išsaugoti pasodintus jaunus medelius ir atsižvelgiant į tai, kad jauni miško želdiniai labai dažnai nukenčia nuo laukinių žvėrių, būtina užtikrinti tinkamas želdinių apsaugos priemones (individualių apsaugos priemonių, žvėris atbaidančių priemonių naudojimą ir pan.). Vertinimo rodiklis: sėkmingos žemėvaldos vietovės. Remiantis CMEF, sėkminga žemėvalda apibrėžiama kaip sėkmingas žemės valdymo veiksmų vykdymas, prisidedantis prie biologinės įvairovės išsaugojimo, vandens kokybės pagerinimo, klimato kaitos sušvelninimo, dirvos kokybės pagerinimo, apleistų žemių problemos sprendimo. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku atveju šis vertinimo rodiklis apima tikslus, susijusius su miškingumo padidėjimu, lapuočių medžių įveisimu ir trumpos rotacijos plantacinių želdinių sodinimu. Programoje numatytas tikslas, kad iki 2013 m. miškingumo padidėjimas turi siekti ne mažiau nei 0,3 proc. šalies teritorijos. Remiantis statistiniais duomenimis, m. pabaigoje miško žemėms 106 Statistikos departamento duomenys. 167

168 Lietuvoje buvo priskiriama 2.150,3 tūkst. ha, todėl m. laikotarpio priemonės pasiekimas 1.215,69 ha sudaro 0,057 proc. visos šalies miško žemės ir 0,019 proc. visos šalies teritorijos (6.530 tūkst. ha). Vadinasi, per analizuojamą laikotarpį dėl priemonės lėšomis paremtų veiksmų šalies miškingumas padidėjo tik 0,019 proc. Galiam teigti, kad priemonės poveikis buvo labai nedidelio masto. Vertinant priemonės įgyvendinimą bendrame Lietuvos žemės ūkio kontekste, paminėtina, kad pagal priemonę miškų įveisimui panaudotas žemės ūkio paskirties žemės plotas sudarė tik apie 0,05 proc. nuo bendro šalies ŽŪN ploto. Programoje taip pat numatytas tikslas, kad lapuočiai medžiai turi sudaryti ne mažiau nei 30 proc. įveisto miško. Šis rodiklis buvo pasiektas 331 proc., kadangi lapuočiai sudarė 99,4 proc. viso įveisto miško. Lapuočių medžių dalies didėjimas miškuose yra svarbus biologinei įvairovei palaikyti, kadangi vien pušų ir eglių monokultūrų tolimesnis veisimas biologinės įvairovės apsaugos požiūriu bei laikantis bendriausių ekologinių miškų ūkio principų yra netinkamas. Be to, siekiant užtikrinti subalansuotą miško žemės valdymą, spygliuočių medynuose būtina lapuočių priemaiša. Paminėtina, kad tokia medžių rūšinė sudėtis ateityje, suaugus miškams, tiesiogiai prisidės prie gamtinių pavojų bei gaisrų prevencijos. Vis dėlto paminėtina, kad ateityje pagal šią priemonę reikėtų skatinti ne tik lapuočių, bet ir spygliuočių medžių įveisimą, tokiu būdu užtikrinant mišrumo principo įgyvendinimą. Pagal šią priemonę trumpos rotacijos plantaciniais želdiniais apželdintas plotas turi sudaryti 20 proc. nuo viso mišku apželdinto ploto, tačiau vertinamuoju laikotarpiu trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai nebuvo įveisti. Svarbu paminėti, kad apželdinimas trumpos rotacijos plantaciniais želdiniais gali daryti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį aplinkai, kadangi po apželdinimo labai nualinama žemė, kurioje jie auginami. Įvertinimas (išvada): mišku apželdintas santykinai nedidelis žemės ūkio naudmenų plotas. Jei tokia tendencija išliks ir ateityje, iki programavimo laikotarpio pabaigos nebus pasiektas Programos tikslas 0,3 proc. padidinti šalies miškingumą. Pagrindinės mažo priemonės populiarumo priežastys buvo susijusios su ilgu priemonės taisyklių ir administravimo nuostatų derinimo laikotarpiu, pernelyg optimistiniu planavimu, nepasimokymu iš ankstesnės patirties. Be to, priemonės įgyvendinimą apsunkino ir nepakankamai aiškios kompensacinių išmokų už įveisiant mišką prarastas pajamas gavimo sąlygos bei potencialių pareiškėjų asmeninė patirtis, atskleidusi tikrąsias miško įveisimo ir priežiūros darbų bei su jais susijusias išlaidas, kurios ženkliai skyrėsi nuo pareiškėjų subjektyvaus darbų ir išlaidų vertinimo paraiškos teikimo momentu. Atsižvelgiant į priežiūros rodiklių pasiekimą, galima teigti, kad priemonės įtaka bendrai miškų būklei buvo mažesnė nei planuota. Priemonės poveikį aplinkosaugai ir tausojančiam teritorijų valdymui bus galima vertinti vėliau, kadangi šiuo metu mišku apsodintuose plotuose auga jaunuolynas, kuris tik po 5 10 m. pradės daryti žymesnį poveikį aplinkai. P Kokiu mastu priemonė prisidėjo išsaugant kraštovaizdį ir gerinant aplinką? Įvertinimo kriterijus: aplinkos būklės pagerėjimas Vertinimo rodiklis: biologinės įvairovės nykimo sumažinimas. Atsižvelgiant į pagal priemonę paremtą plotą (1,2 tūkst. ha), galima teigti, kad ji prisidėjo prie biologinės įvairovės išsaugojimo (apželdinant žemės ūkio naudmenas mišku sudaromos sąlygos jose įsikurti įvairioms biologinėms rūšims), tačiau poveikis šalies mastu buvo mažas. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. Vertinimo rodiklis: didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. 168

169 Vertinimo rodiklis: maistinių medžiagų balanso pokytis. Remiantis priežiūros duomenimis, pagal šią priemonę įveisiant mišką 4,7 ha plote buvo siekiama prisidėti prie vandens kokybės gerinimo. Atsižvelgiant į pasiektą tikslą, galima teigti, kad priemonės poveikis maistinių medžiagų balanso pokyčiams buvo labai nedidelės apimties. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Vertinimo rodiklis: atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas. Remiantis priežiūros duomenimis, pagal priemonę Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku įveisiant mišką 1,78 ha plote buvo siekiama prisidėti prie klimato kaitos sumažinimo. Dėl nedidelio priemonės įgyvendinimo masto jos poveikis atsinaujinančios energijos gamybai yra labai nedidelės apimties, tačiau subrendus jaunuolynams ir susiformavus miškų masyvui priemonė neišvengiamai prisidės prie atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimo ir klimato kaitos švelninimo. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo mastą, galima teigti, kad jos poveikis aplinkos situacijos gerėjimui vertinamuoju laikotarpiu buvo nežymus. Be to, detaliau jį bus galima vertinti tik ateityje (po 5 10 m.), susiformavus jaunuolynams ir subrendus miškų masyvams. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkos gerinimo tikslų siekiama, įgyvendinant visas II krypties priemones, dėl sinergijos efekto ateityje šis poveikis turėtų pasireikšti didesniu mastu. 169

170 5.5 PRIEMONĖ PIRMAS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS IR APLEISTOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU (223) Priemonės intervencijos logika Įgyvendinant priemonę Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, siekiama skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės naudojimo būdą, užtikrinti miškininkystės plėtrą ir jos vaidmenį mažinant klimato kaitą, gerinti vietos aplinkos sąlygas ir padėti spręsti nedarbo problemas kaimo vietovėse. Ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku turėtų padidinti šalies miškingumą, vietovės ir žemės valdų ekonominę, ekologinę ir socialinę vertę, kurti naujas užimtumo galimybes ir pajamų šaltinius kaimo vietovėse, mažinti apleistos žemės ūkio paskirties žemės plotus. Priemonė turėtų prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo programoje ir Lietuvos miškų ūkio politikoje bei jos įgyvendinimo strategijoje užsibrėžto tikslo iki 2020 m. padidinti šalies miškingumą 3 proc. įgyvendinimo. Priemonės ir jai numatytų tikslų tinkamumą pagrindžia Lietuvos žemėnaudos struktūroje vykstantys pokyčiai. Nors Lietuvoje didėja privačios žemės plotai, sklypų dydžiai, tačiau didėja ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės plotai. Taip yra dėl to, kad, atkūrus nuosavybės teises į žemę, dalis savininkų grąžintą žemę laiko kaip nekilnojamąjį turtą ir nesiruošia naudoti žemės ūkio ar kitai veiklai. Be to, kaimo vietovėse gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių, o senyvi žmonės nebegali ūkininkauti. Kaimo vietovių ekonomikoje didėja alternatyvių veiklų, nepriklausančių nuo žemės išteklių, svarba. Dėl to, kad žemė nenaudojama nei privačioms, nei viešosioms gėrybėms kurti, vyksta biologinės įvairovės išsaugojimui nepalankūs pokyčiai, prastėja šalies kraštovaizdis, mažėja jo, kaip viešosios gėrybės, vertė, neišnaudojamas šalies turizmo potencialas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. kitos paskirties žemė sudarė 382,1 tūkst. ha, laisvos valstybinės žemės fondas 3,9 tūkst. ha. Nesuteikta naudotis ir neišnuomota žemės ūkio paskirties žemė sudarė 364 tūkst. ha. Atlikti tyrimai, taikant skirtingas apleistos žemės sąvokas, parodė, kad tokios žemės plotas gali siekti nuo 150 iki 800 tūkst. ha. Siekiant spręsti apleistų žemės ūkio paskirties žemių problemą, yra teikiama parama pagal šią priemonę. Tokiu būdu tikimasi pagerinti šalies ekologinę ir aplinkosaugos būklę bei užtikrinti ekonomiškai racionalų apleistų ir menkaverčių žemių naudojimą. Šia priemone taip pat siekiama įgyvendinti ES miškams skirtą veiksmų planą, kuriame numatyta skatinti miško želdinimą aplinkosaugos tikslais ir skatinti naudoti miškų biomasę energijos gamybai. Paramos gavėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems ne žemės ūkio paskirties žemė arba apleista žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. Lėšos skiriamos ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku bei trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimui. Programoje numatyta, kad iki 2013 m. apželdinimo mišku paramos gavėjų skaičius turėtų siekti 2 800, o mišku apželdintos žemės plotas ha. Pagal šią priemonę mišku galima apželdinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistą valstybinę bei privačią žemės ūkio paskirties žemę, kurioje iki tol miškas neaugo. Parama skiriama miško įveisimo išlaidoms ir miško priežiūros išlaidoms padengti 5 m. laikotarpiui (išskyrus atvejus, kai miškas veisiamas valstybinėje žemėje arba veisiami trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai). Kai apleista žemės ūkio paskirties žemė savaime apauga mišku ir papildomai želdinti nereikia, parama skiriama tik natūraliai atželiančio miško priežiūros ir apsaugos išlaidoms padengti. Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Pareiškėjams mokamos išmokos už miško įveisimą, priežiūrą ir apsaugą 170

171 sudaro 80 proc. vidutinių miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. išlaidų palankiose ūkininkauti vietovėse. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 45,42 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 36,34 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 2 proc. bendro Programos biudžeto tai yra santykinai nedidelė dalis, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos 553 paraiškos, iš kurių autorizuotos 385. Išmokėtos paramos suma siekė 3,66 mln. EUR ir sudarė 8 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų. Galima teigti, kad per pirmus trejus Programos įgyvendinimo metus parama įsisavinama nepakankamai sparčiai. Tokia situacija susiklostė dėl užtrukusio priemonės administravimo sistemos kūrimo ir priemonės administravimo taisyklių koregavimo darbų (nuo 2009 m. ūkininkai paraiškas teikė ne NMA, o Žemės ūkio informacijos ir verslo centrui), kadangi lėšos paramos gavėjams pradėtos mokėti tik 2009 m., todėl 2008 m. skirta parama nebuvo panaudota. Detalesnė informacija apie priemonės finansinį įgyvendinimą pateikiama 58 lentelėje. 58 lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku finansinis įgyvendinimas m m m 2009 m m. Skirta paramos lėšų, EUR Gauta paraiškų, vnt Įvertinta teigiamai, vnt Autorizuota paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, EUR , ,2 Išmokėta paramos suma, EUR Šaltinis: NMA duomenys Vertinant paraiškų pagal šią priemonę pateikimo dinamiką, pastebėtina, kad 47 proc. paraiškų buvo pateikta 2008 m., o 53 proc m m. įvertinta 96 proc. gautų paraiškų, iš jų 462 teigiamai m. dėl užtrukusio pasirengimo administruoti priemonę buvo įvertinta tik 22 proc. gautų paraiškų, bet 2009 m., įsibėgėjus administravimo procesui, jau buvo įvertinta 78 proc. per laikotarpį gautų paraiškų. Vertinamuoju laikotarpiu buvo autorizuotos 459 paraiškos, pagal kurias numatyta išmokėti 8,05 mln. EUR. Ši suma sudaro 99 proc. priemonės įsipareigojimams m. skirtos sumos ir 18 proc. visų m. programavimo laikotarpiui priemonei numatytų paramos lėšų m. priemonės įgyvendinimo procesas vyko pakankamai sėkmingai, kadangi tais metais patvirtintos ir išmokėtos paramos sumos buvo didesnės nei per visą m. laikotarpį ir siekė atitinkamai 9,36 mln. EUR ir 5,05 mln. EUR. Paminėtina, kad m. patvirtinta 36 proc. (16,65 mln. EUR) visam programavimo laikotarpiui skirtų lėšų sumos, o išmokėta 19 proc. (8,72 mln. EUR) visų m. skirtų lėšų. Atsižvelgiant į priemonės finansinio įgyvendinimo tendencijas, rekomenduotina spartinti paramos išmokėjimą, kad visi numatyti tikslai būtų pasiekti kuo didesne apimtimi. Vertinant priemonės įgyvendinimą svarbu atsižvelgti ne tik į jos finansinių, bet ir į fizinių rodiklių įgyvendinimą, kuris pateikiamas 59 lentelėje. Priemonės priežiūros rodiklių pasiekimo mastas vertinamas, nagrinėjant priemonės vertinimo klausimus. 171

172 59 lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Apželdinimo mišku paramos gavėjų proc. skaičius Mišku valstybinę proc. žemę kasmet apželdina ne mažiau kaip 20 miškų urėdijų. Apželdintas ha 3 265,33 ha 23 proc. žemės plotas Mažiau palankiose ha 0 0 ūkininkauti vietovėse Apleistose žemėse ha - - Rezultato rodikliai Sėkmingos žemėvaldos Trumpos rotacijos ha 0 0 plantaciniais želdiniais Mišku apsodintos ha 0 0 patrauklios ir vertingos vietovės (rekreaciniai miškai) Natura 2000 arba - 16,7 ha - Direktyvos 2000/60/EB teritorijos Kita ,63 ha Vidutinis apželdinto dydis mišku sklypo Miškingumo 0,2 proc. šalies padidėjimas teritorijos vietovės Lapuočiai medžiai Sudaro ne mažiau nei 30 proc. įveistų miškų Poveikio rodikliai Biologinės įvairovės nykimo sumažinimas (paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose) 4 5 ha Privačių miškų 4 ha Valstybinių miškų 45 ha Sustabdytas biologinės įvairovės mažėjimas. 107 Pagal šią priemonę visa paskutinius du metus nedeklaruota žemė yra laikoma apleista žeme proc. 0,05 proc. 25 proc. 100 proc. įveisto miško sudaro lapuočiai (3 265,33 ha) Pagal Programą paremtas ha plotas, kuriame tiesiogiai siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.* 333 proc. Medžių rūšių Spygliuočiai 55 proc. 56,4 proc.** 103 proc. struktūra Lapuočiai 45 proc. 43,6 proc.** 97 proc. Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų ŽŪN sudarys 50 Didelės gamtinės vertės - žemės pokytis**** proc. didelės ūkininkavimo praktika ŽŪN gamtinės vertės plotų. buvo vykdoma ha Didelės gamtinės plote (3 proc. DGVT žemės vertės miškai sudarys 1 tūkst. ha, t. y. 9,5 proc. miškingų plotų ūkio naudmenų ploto) ir ha miškų plote (0,5 proc. DGVT miškų ploto). Maistinių medžiagų balanso pokytis Palaikomi teigiami pokyčiai. Saugomose gamtinėse teritorijose paremtas plotas siekė ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų). Dėl mineralinių trąšų naudojimo iš 1 ha išplauta - -

173 Rodikliai Atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) 236 kg nitratų ir 4 kg fosfatų.*** Atsinaujinančios Atsinaujinančios energijos 97 proc. energijos gamyba iš gamyba iš malkų ir kurui medienos, jos atliekų skirtų medienos atliekų ir medžio žaliavų 8 820,5 naftos ekvivalento proc. arba 850 naftos vienetų.*** ekvivalento vienetų (Kt). *Programos poveikis biologinės įvairovei turi būti vertinamas, nustatant kaimo paukščių populiacijos indeksą (KPPI), kuriam skaičiuoti stebima 14 paukščių rūšių, gyvenančių agrariniame kraštovaizdyje. Šis indeksas bus apskaičiuotas 2011 m. **Šis rodiklis atspindi pradinės padėties rodiklio pokyčio tendencijas, o ne priemonės poveikio rodiklio pasiekimo mastą. ***Šis rodiklis atspindi nacionalines tendencijas, kadangi, siekiant įvertinti Programos poveikį maistinių medžiagų balanso pokyčiui ar atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimui, reikia atlikti specialius tyrimus. ****Atliktas tyrimas, kuriame patikslinta DGVT samprata ir priežiūros rodiklių reikšmės. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu priemonė prisidėjo apželdinant mišku teritorijas? P Kokiu mastu priemonė padėjo apželdinti mišku ir tausojamai valdyti teritorijas, kurios prisideda prie miškų ekologinių funkcijų palaikymo ir gamtinių pavojų bei gaisrų prevencijos? P Kokiu mastu priemonė prisidėjo sprendžiant apleistų žemių tvarkymo problemą? Įvertinimo kriterijus: tausojamo mišku apželdintų teritorijų valdymo užtikrinimas Vertinimo rodiklis: apželdinimo mišku paramos gavėjų skaičius. Dėl užtrukusio priemonės administravimo sistemos kūrimo ir priemonės administravimo taisyklių koregavimo paramos gavėjams lėšos pradėtos mokėti tik 2009 m. Vertinamuoju laikotarpiu parama buvo išmokėta 336 paramos gavėjams, iš kurių 291 (87 proc.) privačios žemės savininkai, 45 valstybinės žemės savininkai. Įgyvendinant priemonę, buvo pasiekta 12 proc. visam programavimo laikotarpiui numatyto rodiklio (planuojama, kad iki 2013 m. apželdinimo mišku paramos gavėjų skaičius sieks 2 800). Galima teigti, kad per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus rodiklio pasiekimas buvo labai žemas m. užfiksuotos pozityvesnės tendencijos, kadangi išaugo pareiškėjų aktyvumas (gautos 409 paraiškos) ir patvirtintų paraiškų skaičius (patvirtintos 299 paraiškos). Vis dėlto, remiantis m. priemonės įgyvendinimo rezultatais, galima daryti prielaidą, kad rodiklis nebus pasiektas visa apimtimi. Norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, per likusius trejus Programos įgyvendinimo metus reikėtų autorizuoti paraiškas, t. y. maždaug 705 paraiškas per metus ( m. laikotarpiu buvo autorizuotos 684 paraiškos). 108 Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo eigą, tokie rezultatai yra mažai tikėtini. Menką rodiklio pasiekimą nulėmė panašios priežastys kaip ir priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku atveju. Pirma, priemonės populiarumą mažino kompensacinio pobūdžio paramos mokėjimas, nes paramos gavėjai miško įveisimui turi naudoti nuosavas lėšas, kurios paskui kompensuojamos. Atsižvelgiant į tai, kad ilgą laiką ne žemės ūkio paskirties žemė ar apleista žemė nebuvo kultivuojama ir nedavė jokios naudos, o miškas pradeda duoti produkciją taip pat tik po metų, daugeliui kaimo gyventojų atrodė nepatrauklu 108 Prieiga per internetą: [Žiūrėta ] 173

174 investuoti į veiklą, kurios investicijos atsiperka po tokio ilgo laikotarpio. Be to, ekonominio nuosmukio sąlygomis pareiškėjams buvo pakankamai sudėtinga užtikrinti pakankamą projektų finansavimą iš privačių lėšų. Antra, dažnai potencialūs pareiškėjai susiduria su trukdžiais apželdinti žemę mišku dėl nelankstaus žemės našumo vertinimo. Vidutinis našumo balas nustatomas visai valdai, tačiau toje pačioje valdoje žemės našumas gali svyruoti nuo aukšto iki žemiausio. Toks našumo vertinimas dažnai tampa trukdžiu gauti leidimą apželdinti dalį valdos, kurioje žemė yra nenaši. Dėl šios priežasties kai kurie potencialūs pareiškėjai nusprendžia nesikreipti dėl paramos suteikimo pagal priemonę Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Trečia, dar nuo m. programavimo laikotarpio egzistuoja privačių miškų savininkų nuostata, kad kreiptis paramos dėl miško įveisimo yra labai sudėtinga. Nepakankamas žinojimas apie m. programavimo laikotarpio supaprastintus reikalavimus ES paramai gauti lėmė tai, kad dalis potencialių pareiškėjų nusprendė nedalyvauti įgyvendinant priemonę. Paminėtina, kad kai kurie pareiškėjai, norintys įveisti mišką privačioje žemėje, yra ribojami de minimis valstybės pagalbos sumos. Ketvirta, apželdinus žemę mišku, susiduriama su problemomis, norint ją įregistruoti. Pavyzdžiui, kadastro duomenys yra keičiami tik atlikus kadastrinius matavimus, nepaisant to, kad sklypo dydis nesikeičia. Dėl šios priežasties sklypą reikia matuoti iš naujo, atskirti nuo visumos ir tik tada įregistruoti. Miškotvarkos specialistų parengti dokumentai nepripažįstami Registrų centro. Programoje numatyta, kad mišku valstybinę žemę kasmet turi apželdinti 20 urėdijų. Miškų urėdijų atstovai, paprašyti nurodyti mažo priemonės populiarumo priežastis, teigė, kad pagrindinės kliūtys yra susijusios su želdinamos ar apželiančios mišku žemės įregistravimo problemomis, dabartinių realių sąlygų neatitinkančiais paraiškų pildymo reikalavimais. Be to, miškų urėdijos taip pat susiduria su žemės trūkumo problema, kadangi jos nevaldo žemės ūkio paskirties žemės. Prieš miškų urėdijoms perimant žemę iš apskričių, turi būti keičiama žemės paskirtis. Apželdinta žemė į miško žemės apskaitą įtraukiama tik po penkerių metų. Taip pat konkrečiai miškų urėdijai perimant privačią apleistą žemę, ji turi būti įregistruota Nekilnojamo turto kadastre ir registre, o miškų urėdijos negali finansuoti registravimo išlaidų ir tai stabdo žemės perėmimo procesą. Vykdydamos didelio biudžeto projektus, miškų urėdijos susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Spręsdamos šią problemą, jos turi ieškoti papildomo finansavimo šaltinio ir kreiptis dėl trumpalaikių paskolų suteikimo į bankus. Ekonominio sunkmečio metu paskolų suteikimo sąlygos buvo sugriežtintos, o tai darė tiesioginę įtaką priemonės įgyvendinimui. Vertinimo rodiklis: apželdintas žemės plotas. Iki 2009 m. pabaigos mišku buvo apželdintas 3 265,33 ha plotas ir pasiekta 23 proc. visam programavimo laikotarpiui keliamo tikslo, kadangi iki 2013 m. numatoma mišku apželdinti ha. Daugiausiai buvo apželdinta valstybės institucijų valdomos žemės 2 019,55 ha (61,8 proc.). Privačių savininkų turima ir apželdinta žemės sudarė 1 245,78 ha (38,2 proc.). Vertinant suplanuotos rodiklio tikslinės reikšmės pasiekimo tikimybę ir atsižvelgiant į praėjusį Programos įgyvendinimo laikotarpį, tikėtina, kad rodiklis gali būti pasiektas ne visa apimtimi. Paminėtina, kad visame apželdintame plote įveisti vien plačialapiai medžiai, o toks apželdinimas tik iš dalies atitinka Lietuvos miškininkystės politikos tikslus, kuriais siekiama didinti lapuočių medžių dalį miškų struktūroje m. laikotarpiu mišku buvo apželdinta 16,7 ha ploto, priklausančio Natura 2000 teritorijoms. Pagal šią priemonę taip pat remiamas trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas. Svarbu paminėti, kad apželdinimas trumpos rotacijos plantaciniais želdiniais gali daryti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį aplinkai, kadangi po apželdinimo labai nualinama žemė, kurioje jie auginami. Remiantis NMA duomenimis, vidutinis mišku apželdinto privačios apleistos žemės 174

175 ūkio paskirties žemės sklypo plotas siekė 4 ha, valstybinės 45 ha. Galima daryti išvadą, kad priemonės įgyvendinimas turėjo įtakos tausojamam teritorijų valdymui, tačiau poveikio mastas nebuvo didelis. Vertinimo rodiklis: valdų dalis (proc.), kur pagrindinis miško įveisimo tikslas buvo tausojamas vietovių valdymas. Siekiant įvertinti priemonės indėlį į tausojamą teritorijų valdymą, galima remtis paramos paraiškose pateikiama informacija apie pagrindines priežastis, dėl kurių įveisiamas miškas. Atsižvelgiant į NMA pateiktus duomenis, nei vienas pareiškėjas nenurodė, kad pagrindinis jų veisiamo miško tikslas yra tausojamas teritorijų valdymas. Dėl šios priežasties tikėtiną priemonės poveikį galima vertinti, remiantis kitais rodikliais. Vertinimo rodiklis: medžių rūšinė sudėtis. Šis rodiklis padeda įvertinti, kiek priemonė prisidėjo prie miškų būklės gerinimo. Remiantis priežiūros duomenimis, visas pagal šią priemonę įveistas miškas buvo lapuočiai medžiai (3 265,33 ha). Jau minėta, kad tokia veikla iš dalies atitinka Lietuvos miškų politikos nuostatas, pagal kurias skatinama įveisti mišrius miškus, kuriuose vyrautų lapuočių medžių rūšys. Spygliuočiai medžiai linkę dažniau sirgti jų šaknis pažeidžiančia liga, kuri pražudo ištisus medynų plotus. Be to, sodinant lapuočius medžius, tikimasi sudaryti geresnes sąlygas gamtinių pavojų ir gaisrų prevencijai. Vis dėlto, siekiant užtikrinti mišrumo principo įgyvendinimą, rekomenduotina ateityje įveisti ne tik lapuočius, bet ir dalį spygliuočių miškų. Šiuo metu 56,4 proc. Lietuvoje esančių miškų sudaro lapuočiai medžiai, o 43,6 proc. spygliuočiai. Vertinant priemonės įtaką medžių rūšių struktūros kaitai, galima teigti, kad ji prisidėjo prie lapuočių medžių dalies bendroje miškų struktūroje didėjimo, o poveikio mastas buvo didesnis nei priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku atveju. Analizuojant makro lygiu, pastebėtina, kad Programoje iškelti tikslai dėl medžių rūšinės sudėties jau yra pasiekti ir net viršyti. Planuota, kad iki 2013 m. lapuočiai medžiai turėtų sudaryti 55 proc., o spygliuočiai 45 proc. bendro miškų ploto. Vertinimo rodiklis: sėkmingos žemėvaldos vietovės. Remiantis CMEF, sėkminga žemėvalda apibrėžiama kaip sėkmingas žemės valdymo veiksmų vykdymas, prisidedantis prie biologinės įvairovės išsaugojimo, vandens kokybės pagerinimo, klimato kaitos sušvelninimo, dirvos kokybės pagerinimo, apleistų žemių problemos sprendimo. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku atveju šis vertinimo rodiklis apima tikslus, susijusius su miškingumo padidėjimu ir lapuočių medžių įveisimu. Programoje numatytas tikslas, kad iki 2013 m. miškingumo padidėjimas turi siekti ne mažiau nei 0,2 proc. šalies teritorijos. Remiantis statistiniais duomenimis, m. pabaigoje miško žemėms Lietuvoje buvo priskiriama 2.150,3 tūkst. ha, todėl m. laikotarpio priemonės pasiekimas 3 265,33 ha sudaro 0,15 proc. visos šalies miško žemės ir 0,05 proc. visos šalies teritorijos (6.530 tūkst. ha). Vadinasi, per analizuojamąjį laikotarpį dėl priemonės lėšomis paremtų veiksmų šalies miškingumas padidėjo tik 0,05 proc. Paminėtina, kad šios priemonės poveikis miškingumo didėjimui buvo didesnis nei priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (0,019 proc.). 60 lentelėje pateikiama bendra informacija apie miškų ploto didėjimą Lietuvoje. 60 lentelė. Miškingumo padidėjimas Lietuvoje 2006 m m m m. Miškingumas, proc. 32,5 32,7 32,8 32,9 Šaltinis: Statistikos departamentas 109 Statistikos departamento duomenys. 175

176 Remiantis lentelės duomenimis, galima teigti, kad miškingumas Lietuvoje tolygiai didėjo, o prie tokių makro lygmens pokyčių nedidele dalimi prisidėjo ir priemonės įgyvendinimas. Statistiniai duomenys rodo, kad 2010 m. miškingumas Lietuvoje taip pat didėjo ir siekė 33,1 proc. Programoje taip pat numatytas tikslas, kad lapuočiai medžiai turi sudaryti ne mažiau nei 30 proc. įveisto miško. Šis rodiklis buvo pasiektas 333 proc., kadangi lapuočiai sudarė 100 proc. viso įveisto miško. Lapuočių medžių dalies didėjimas miškuose yra svarbus biologinei įvairovei palaikyti, kadangi vien pušų ir eglių monokultūrų tolimesnis veisimas biologinės įvairovės apsaugos požiūriu bei laikantis bendriausių ekologinių miškų ūkio principų yra netinkamas. Be to, siekiant užtikrinti subalansuotą miško žemės valdymą, spygliuočių medynuose būtina bent nedidelė lapuočių priemaiša. Paminėtina, kad tokia medžių rūšinė sudėtis ateityje, suaugus miškams, tiesiogiai prisidės prie gamtinių pavojų bei gaisrų prevencijos. Įvertinimas (išvada): vertinamuoju laikotarpiu priemonė buvo įgyvendinama per lėtai, kadangi tik 2009 m. prasidėjo lėšų išmokėjimas (nors paraiškos pradėtos rinkti 2008 m.) m. buvo išmokėta vos 8 proc. visam finansavimo periodui numatytų lėšų. Pozityvesnės tendencijos buvo užfiksuotos 2010 m., kadangi paspartėjo tiek finansinių tiek fizinių priemonės rodiklių įgyvendinimas. Nepakankamai sklandžią priemonės įgyvendinimo pradžią lėmė užtrukę administravimo sistemos kūrimo darbai bei priemonės įgyvendinimo taisyklių koregavimas. Be to, priemonės įgyvendinimą iš pradžių taip pat apsunkino mažas pareiškėjų aktyvumas. Vertinant priemonės poveikį, paminėtina, kad ji iš dalies prisidėjo prie lapuočių medžių dalies bendroje medžių struktūroje bei miškingumo didinimo. Konkretesnes išvadas dėl priemonės poveikio aplinkai bus galima daryti, praėjus ilgesniam laikotarpiui nuo paramos įsisavinimo. P Kokiu mastu priemonė prisidėjo išsaugant kraštovaizdį ir gerinant aplinką? Įvertinimo kriterijus: aplinkos būklės pagerėjimas Vertinimo rodiklis: biologinės įvairovės nykimo sumažinimas. Mikro lygiu priemonė prisidėjo prie biologinės įvairovės nykimo sumažinimo, kadangi 9,16 ha plote, kuris apželdintas mišku, buvo tiesiogiai siekiama šio tikslo. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. Vertinimo rodiklis: didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. Vertinimo rodiklis: maistinių medžiagų balanso pokytis. Vertinant mikro lygiu, galima teigti, kad priemonė nežymiai prisidėjo prie rodiklio pasiekimo, kadangi 107,07 ha plote, kuriama įveistas miškas, buvo siekiama gerinti vandens kokybę, o 19,68 ha plote dirvožemio kokybę. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Vertinimo rodiklis: atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas. Remiantis priežiūros duomenimis, 12,65 ha plote, kuriame įveistas miškas, buvo siekiama prisidėti prie klimato kaitos sumažinimo. Prie atsinaujinančios energijos gamybos taip pat prisideda pagal šią priemonę remiamas trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo mastą, galima teigti, kad jos poveikis aplinkos situacijos gerėjimui vertinamuoju laikotarpiu buvo nedidelės apimties. Be to, detaliau jį bus galima vertinti tik ateityje, susiformavus jaunuolynams ir subrendus miškų masyvams. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkos gerinimo tikslų siekiama, įgyvendinant visas II krypties priemones, dėl sinergijos efekto ateityje šis poveikis turėtų pasireikšti didesniu mastu. 176

177 5.6 PRIEMONĖ NATURA 2000 IŠMOKOS (PARAMA NATURA 2000 VIETOVĖMS MIŠKUOSE) (224) Priemonės intervencijos logika Įgyvendinant priemonę Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose), siekiama užtikrinti sėkmingą direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimą, teikiant specialią paramą privačių miškų savininkams, padedant jiems spręsti konkrečias problemas, kylančias dėl Natura 2000 reikalavimų įgyvendinimo miškuose. Be to, parama taip pat turi prisidėti prie gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo ir vietos bendruomenių ekologinio sąmoningumo ugdymo. Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Paramos gavėjai yra privačių miškų savininkai, kurių miško valdos yra Natura 2000 tinklo vietovėse ir kurie privalo laikytis papildomų miško ūkinės veiklos apribojimų, mažinančių jų gaunamas pajamas arba didinančių veiklos sąnaudas, ir jų asociacijos. Kompensacinės išmokos mokamos pagal priemonės Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) administravimo taisykles. Paramos intensyvumas ir jos skyrimo sąlygos pateiktos 61 lentelėje. 61 lentelė. Paramos pagal priemonę Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) intensyvumas ir skyrimo sąlygos Paramos Paramos skyrimo ir išmokų mokėjimo sąlygos intensyvumas 279 EUR/ha Parama skiriama kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba pagrindiniai miško kirtimai yra atidėti vėlesniam laikui. Išmoka mokama tik tuomet, kai medynas yra pasiekęs IV (prekinės) miškų grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pagrindinių miško kirtimų atidėjimo atveju išmoka mokama tik kirtimų atidėjimo laikotarpiu. 140 EUR/ha Parama skiriama kai leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, tačiau jie turi būti vykdomi neplynaisiais kirtimais. Išmoka mokama tik laikotarpiui nuo pirmojo kirtimo iki paskutiniojo kirtimo. 220 EUR/ha Parama skiriama kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius (5 metams) neiškirstų žalių medžių. 53,5 EUR/ha Parama skiriama kai draudžiama 20 metų amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose sanitariniais kirtimais iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Išmoka mokama tik tuomet, kai medynas yra retinimų amžiaus ir vyresnis. Šaltinis: priemonės įgyvendinimo taisyklės Priemonės tinkamumą pagrindžia siekis prisidėti prie Bendrijos šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) įgyvendinimo. Pagrindinis dėmesys, remiant kaimo plėtrą ir įgyvendinant AVP, skiriamas biologinei įvairovei, Natura 2000 tinklo tvarkymui, vandens ir dirvožemio apsaugai bei kitiems aplinkos apsaugos prioritetams. Lietuvoje Natura 2000 tinklas užima 783 tūkst. ha. plotą. Miškai šiame tinkle užima 491 tūkst. ha arba 25 proc. viso Lietuvos miškų ploto. Įprasta miško ūkinė veikla yra apribota apie 91,5 tūkst. ha miškų, esančių Natura 2000 tinklo teritorijose, plote. Kituose miškų, priklausančių Natura 2000 tinklui, plotuose ūkinė veikla nėra ribojama konkrečiai saugomai teritorijai taikomu apsaugos režimu (teisės aktais), jei tai nėra būtina Bendrijos svarbos rūšims ar buveinėms išsaugoti. Natura 2000 teritorijose nustatyti miškų ūkio veiklos apribojimai gerina retų bei nykstančių gyvūnų ir augalų, natūralių bei pusiau natūralių buveinių apsaugos būklę, tačiau mažina miško savininkų gaunamas pajamas arba didina veiklos išlaidas. Lietuvos miškų biologinės įvairovės išsaugojimas yra vienas iš tikslų, nustatytų Lietuvos miškų ūkio politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje, patvirtintoje 2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr

178 Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 25,50 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 20,40 mln. EUR, sudaroes lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 1,1 proc. bendro Programos biudžeto tai yra santykinai nedidelė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos 438 paraiškos, iš kurių autorizuotos 269. Išmokėtos paramos suma siekė 182,50 tūkst. EUR ir sudarė vos 0,7 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų. Finansiniai priemonės įgyvendinimo rezultatai rodo, kad vertinamuoju laikotarpiu lėšų išmokėjimo procesas pagal šią priemonę buvo labai lėtas. Fiziniai rodikliai taip pat buvo menkai pasiekti, kadangi paremta vos 0,6 proc. planuotų paremti miškų valdų ir 2 proc. nuo planuoto paremti ploto. Atsižvelgiant į šiuos priemonės įgyvendinimo rezultatus, galima teigti, kad priemonė nėra patraukli potencialiems pareiškėjams. Miškų ūkio specialistų teigimu, 110 pagrindinė kliūtis, iki šiol stabdžiusi miškų savininkų dalyvavimą priemonėje, dabartinių sąlygų neatitinkančios paramos įsisavinimo taisyklės. Miško valdos yra smulkios, nuosavybės teise priklausančios keliems bendrasavininkiams, todėl jų savininkams dažnai neapsimoka dėti papildomų pastangų ir siekti paramos. Be to, daugelis neturi nuosavų finansinių lėšų, kuriomis reikia prisidėti prie projektų įgyvendinimo. Labai vangus privačių miško valdų savininkų dalyvavimas Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) priemonėje yra taip pat susijęs su tuo, kad priemonė yra nauja ir Lietuvoje pradėta įgyvendinti tik nuo 2007 m. Dėl ankstesnių programavimo laikotarpių patirties stokos potencialūs pareiškėjai atsargiai vertina dalyvavimą šioje priemonėje. Galima daryti išvadą, kad iki programavimo laikotarpio pabaigos priemonei skirtos lėšos gali būti neįsisavintos, o tikslai nepasiekti. 62 lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Produkto rodikliai Paremtų miško valdų, esančių Natura 2000 teritorijose, skaičius Paremtas miškų ūkio paskirties žemės plotas, kuriame taikomi Natura 2000 apribojimai Rezultato rodikliai Sėkmingos žemėvaldos vietovės Biologinės įvairovės išsaugojimas Vandens kokybės pagerinimas Dirvožemio kokybės pagerėjimas Poveikio rodikliai Biologinės įvairovės nykimo sumažinimas (paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose) Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) ,6 proc ha 1 762,5 ha 2 proc ha 909,37 ha 1 proc ha ( proc.) ha 0 0 Išlaikomi teigiami pokyčiai Pagal Programą paremtas ha plotas, kuriame tiesiogiai siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.* Ar sugebės žemės ir miškų savininkai panaudoti miškams skirtą ES paramą? Žiūrėta Prieiga per internetą: < 178

179 Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės Didelės gamtinės Didelės gamtinės vertės - pokytis*** vertės miško ūkininkavimo praktika vietovės sudarys ŽŪN buvo vykdoma tūkst. ha ha plote (3 proc. arba 31,5 proc. DGVT žemės ūkio naudmenų ploto) ir ha miškų plote (0,5 proc. DGVT miškų ploto). Saugomose gamtinėse teritorijose paremtas plotas siekė ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų). Maistinių medžiagų balanso pokytis Išlaikomi Dėl mineralinių trąšų - teigiami pokyčiai naudojimo iš 1 ha išplauta 236 kg nitratų ir 4 kg fosfatų.** Atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas Priemonė Atsinaujinančios 97 proc. neskirta energijos gamyba iš atsinaujinančios malkų ir kurui skirtų energijos medienos atliekų gamybai didinti 820,5 naftos ekvivalento vienetų.** *Programos poveikis biologinės įvairovei turi būti vertinamas, nustatant kaimo paukščių populiacijos indeksą (KPPI), kuriam skaičiuoti stebima 14 paukščių rūšių, gyvenančių agrariniame kraštovaizdyje. Šis indeksas bus apskaičiuotas 2011 m. **Šis rodiklis atspindi nacionalines tendencijas, kadangi, siekiant įvertinti Programos poveikį maistinių medžiagų balanso pokyčiui ar atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimui, reikia atlikti specialius tyrimus. ***Atliktas tyrimas, kuriame patikslinta DGVT samprata ir priežiūros rodiklių reikšmės. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu priemonė prisidėjo užtikrinant tęstinį miškų valdymą Natura 2000 teritorijose? P Kokiu mastu priemonė prisidėjo palaikant arba paskatinant subalansuotą miško paskirties žemės valdymą? Įvertinimo kriterijus: subalansuoto miško paskirties valdų valdymo užtikrinimas vietovėse su apribojimais Vertinimo rodiklis: paremtų miško valdų, esančių Natura 2000 teritorijose, skaičius ir paremtas miškų ūkio paskirties žemės plotas, kuriame taikomi Natura 2000 apribojimai. Paramos gavėjai privalo laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų bei visų papildomų apribojimų, nustatytų specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose ir jų valdymo planuose m. buvo paremtos 123 miško valdos, kurių savininkai įsipareigojo laikytis minėtų reikalavimų. Paremtų valdų skaičius sudarė vos 0,6 proc. planuoto tikslo. Vertinamuoju laikotarpiu pagal priemonę buvo paremtas 1 762,5 ha miškų plotas, kuriame taikomi Natura 2000 apribojimai ir pasiekta 2 proc. planuojamo rodiklio. Pagal priemonę paremtas miškų plotas sudaro vos 0,36 proc. miško ploto, priskirto Natura 2000 tinklui, arba 1,2 proc. Natura 2000 tinklui priklausančio miško ploto, kuriame yra apribota įprasta miško ūkinė veikla. Galima daryti išvadą, kad priemonė menkai prisidėjo prie tęstinio miškų valdymo užtikrinimo Natura 179

180 2000 teritorijose. Nedidelį priemonės poveikį patvirtina ir tai, kad pagal ją paremtas plotas siekia vos 0,08 proc. nuo šalies bendro miško žemės ploto 111 ir 0,09 proc. nuo miškų ūkio paskirties žemės ploto. Vertinimo rodiklis: sėkmingos žemėvaldos vietovės. Vertinant, kokiu mastu priemonė prisidėjo prie subalansuoto miško paskirties žemės valdymo, galima pasitelkti sėkmingos žemėvaldos vietovių rodiklį. Remiantis priežiūros duomenimis, 909,37 ha, t. y. beveik 52 proc. Natura 2000 miškų vietovėse paremto ploto, yra identifikuoti kaip sėkmingos žemėvaldos vietovės, prisidedančios prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Vis dėlto šis plotas sudaro vos 0,04 proc. šalies bendro miško žemės ploto ir nesiekia nei 0,05 proc. miškų ūkio paskirties žemės ploto. Galima teigti, kad dėl mažo priemonės įgyvendinimo masto kol kas jos poveikis subalansuotam miško paskirties žemių valdymui yra menkas. Įvertinimas (išvada): priemonės indėlis, užtikrinant tęstinį miškų valdymą Natura 2000 tinklo teritorijose ir skatinant subalansuotą miško paskirties žemės valdymą m., buvo menkas dėl labai mažos pačios priemonės įgyvendinimo apimties. P Kokiu mastu priemonė prisidėjo išsaugant kraštovaizdį ir gerinant aplinką? Įvertinimo kriterijus: aplinkos būklės pagerėjimas Vertinimo rodiklis: biologinės įvairovės nykimo sumažinimas. Priemonė skirta tiksliniams aplinkosaugos apribojimams įgyvendinti Natura 2000 tinklo teritorijoms miškuose, siekiant apsaugoti laukinius paukščius, natūralias buveines, saugomas rūšis ir jų buveines m. paremtas 1 762,5 ha miškų plotas, kuris sudaro 0,36 proc. miško ploto, priskirto Natura 2000 tinklui, arba 1,2 proc. Natura 2000 tinklui priklausančio miško ploto, kuriame yra apribota įprasta miško ūkinė veikla. Kita vertus, Programos priežiūros duomenys rodo, kad 909,37 ha arba 52 proc. paremto ploto buvo identifikuoti kaip sėkmingo žemės tvarkymo plotai, prisidedantys prie biologinės įvairovės išsaugojimo, o tai sudaro vos 1 proc. nuo šio rodiklio plano, numatyto pasiekti m. Detalesnė rodiklio analizė Programos lygiu pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. Vertinimo rodiklis: didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis. Pagal šią priemonę buvo paremtas 1 762,5 ha plotas, esantis vietovėse su Natura 2000 apribojimais, todėl priemonė neišvengiamai prisidėjo prie didelės gamtinės vertės teritorijų padidėjimo. Detalesnė rodiklio dinamikos nacionaliniu mastu analizė pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. Vertinimo rodiklis: maistinių medžiagų balanso pokytis. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): gamtinių (paukščių, natūralių ir saugomų augalų bei gyvūnų rūšių) buveinių, įtrauktų į Natura 2000 tinklo vietoves, apsauga pagal priemonę Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) taip pat užtikrina vietovėms būdingo miško natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimą ir prisideda prie pozityvių pokyčių, mažinant biologinės įvairovės nykimą. Apibendrinant vertinimo rezultatus, galima teigti, kad: pirma, priemonės indėlis išsaugant kraštovaizdį ir gerinant aplinką m. buvo labai menkas; antra, analizės rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad tik kiek daugiau nei pusė išmokėtos paramos prisidėjo prie biologinės įvairovės išsaugojimo (kaip minėta, tik 52 proc. paremto ploto identifikuoti kaip sėkmingo žemės tvarkymo plotai, prisidedantys prie biologinės įvairovės išsaugojimo). 111 Lietuvos bendras miško žemės plotas yra 2125,8 tūkst. ha, į kurį įskaičiuotas ir miškų ūkio paskirties žemės plotas 1869,2 tūkst. ha. Šaltinis: Lietuvos Respublikos žemės fondas 2001 m. sausio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybės įmonė Registrų centras. Vilnius, 2010 m. 180

181 5.7 PRIEMONĖ MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IŠMOKOS (225) Priemonės intervencijos logika Įgyvendinant priemonę Miškų aplinkosaugos išmokos, siekiama skatinti privačių miškų savininkus vykdyti aplinkosaugos požiūriu tinkamesnę miškų ūkio veiklą, ugdyti jų ekologinį sąmoningumą, išsaugoti aukštos kokybės biologinę įvairovę miško buveinėse. Ši priemonė sudaro sąlygas plėtoti aplinkai palankesnę miškų ūkio veiklą ir išsaugoti ypač vertingas kertines miško buveines (toliau KMB) privačiuose brandžiuose miškuose. Teikiant paramą pagal šią priemonę, siekiama remti miško savininkų iniciatyvą prisiimti savanoriškus aplinkosaugos įsipareigojimus, nenustatytus teisės aktais, ir padėti išsaugoti natūralią miško aplinką. Priemonė yra kompensacinio pobūdžio: išmokos mokamos tiems miško savininkams, kurie savanoriškai įsipareigoja nevykdyti pagrindinių miško kirtimų jų valdose nustatytose KMB, ir tiems, kurie įsipareigoja vietoj teisės aktais leidžiamų plynų kirtimų vykdyti neplynus kirtimus. Pagal priemonės pirmąją veiklos sritį, t. y. už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB teritorijose, išmoka siekia 279 EUR/ha per metus ir yra mokama ne ilgiau kaip 7 metus. Pagal antrąją veiklos sritį (už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų) 140 EUR/ha per metus ir mokama iki paskutiniojo neplyno kirtimo atvejo, bet ne ilgiau kaip 7 metus. Paramos gavėjai pagal šią priemonę negali gauti paramos tam pačiam miško plotui, jeigu ją jau gavo pagal priemonę Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėse miškuose). Priemonės tinkamumą pagrindžia tai, kad ja įgyvendinama Europos Sąjungos miškininkystės strategija (1999/C 56/01) ir 2006 m. birželio 15 d. patvirtintas ES miško veiksmų planas, kuriuo siekiama remti programas, pagal kurias miškų savininkai galėtų savanoriškai prisiimti aplinkosaugos įsipareigojimus, bei remti miškų ekologinės vertės didinimą. Lietuvos miškų biologinės įvairovės išsaugojimas yra vienas iš tikslų, nustatytas Lietuvos miškų ūkio politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje, patvirtintoje 2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Miškų aplinkosaugos išmokos Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 10 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 8 mln. EUR, sudaro EŽŪFKP lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 0,4 proc. bendro Programos biudžeto tai yra labai nedidelė suma, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos 62 paraiškos, iš kurių autorizuotos 46. Išmokėtos paramos suma siekė 26,63 tūkst. EUR ir sudarė vos 0,2 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų. Finansiniai priemonės įgyvendinimo rezultatai rodo, kad paramos išmokėjimas smarkiai vėluoja. Be to, priemonės kiekybinių tikslų pasiekimas taip pat atsilieka nuo plano, kadangi vertinamuoju laikotarpiu buvo paremta vos 1,3 proc. planuotų paremti miško valdų ir 2 proc. bendro ploto, kuriam planuota teikti miškų aplinkosaugos paramą pagal šią priemonę. Atsižvelgiant į m. skirtų lėšų (305,8 tūkst. EUR, t. y. 3,06 proc. nuo visam programavimo laikotarpiui skirtos paramos) įsisavinimo lygį (buvo patvirtinta 52,59 proc., o projektams įgyvendinti skirta 8,71 proc. laikotarpiui suplanuotos sumos 112 ), galima daryti išvadą, 112 LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų pažangos ataskaita m. birželis. 181

182 kad pažanga yra nepakankama, todėl iki programavimo laikotarpio pabaigos priemonei skirtos lėšos gali būti neįsisavintos, o tikslai nepasiekti. Mažas pareiškėjų aktyvumas rodo, kad priemonė nėra patraukli potencialiems paramos gavėjams. Menką priemonės populiarumą nulėmė keletas priežasčių. Pirma, smulkių miško valdų savininkams, kurie dominuoja šalyje (vidutinis privačios miško valdos plotas siekia tesiekia vos 3,4 ha), yra nepatrauklūs priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyti tinkamumo kriterijai paramai gauti, neadekvatūs paramos dydžiui (pavyzdžiui, valdų registravimas viešuosiuose registruose, reikalavimas pateikti parengtą, suderintą ir patvirtintą miškotvarkos projektą, siekiant paramos pagal antrąją veiklos sritį Miško kirtimų nevykdymas KMB teritorijose ). Antra, paramos įsisavinimo sėkmingos patirties pavyzdžių stoka, kadangi parama pagal panašią priemonę ankstesniais programavimo laikotarpiais nebuvo teikiama, todėl potencialūs pareiškėjai neturi pakankamai žinių ir informacijos, leidžiančių įgyvendinti pagal šią priemonę remiamus projektus. Trečia, pagal priemonę teikiamos paramos suma nėra didelė, todėl miškų savininkams neapsimoka prisiimti papildomų aplinkosauginių įsipareigojimų, o vykdant kirtimus miško valdose gaunamas didesnis pelnas. Vertinant priemonės įgyvendinimo pažangą, svarbu atsižvelgti ne tik į jos finansinių, bet ir į fizinių rodiklių pasiekimą, kuris pateikiamas 63 lentelėje. 63 lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paremtų projektų Iš viso ,3 proc. skaičius (visose KMB (kertinių miško ,1 proc. veiklos srityse) buveinių) apsaugos privačiuose miškuose projektai Neplynų kirtimų ,4 proc. privačiuose miškuose paramos projektai Miško plotas, už kurį išmokėtos miškų ha 202,58 ha 2 proc. aplinkosaugos išmokos Privačiuose miškuose išsaugotų KMB skaičius ,1 proc. Privačiuose miškuose išsaugotų KMB plotas ha 52,21 ha 1,4 proc. Neplynų miško kirtimų, įvykdytų vietoje ha 160,17 ha 2 proc. leidžiamų plynų, plotas privačiuose miškuose Rezultato rodikliai Paremtų miškų dalis visame privačių miškų plote 1,5 proc. 0,02 proc. 1,3 proc. Pagal šios programos paramą išsaugotų KMB dalis 1,5 proc. n. d. - iš visų nustatytų KMB Poveikio rodikliai Biologinės įvairovės nykimo sumažinimas (paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose) Medžių rūšinė sudėtis Biologinės įvairovės nykimo Pagal Programą paremtas ha plotas, kuriame - sustabdymas tiesiogiai siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.* Spygliuočiai 54 proc. 56,4 proc.** 104 proc. Lapuočiai 46 proc. 43,6 proc.** 95 proc ha Didelės gamtinės vertės - ūkininkavimo praktika ŽŪN buvo vykdoma ha plote (3 proc. DGVT žemės ūkio naudmenų ploto) ir Didelės gamtinės vertės miškų ploto padidėjimas (išsaugotos KMB ir I III grupių ploto padidėjimas)**** 182

183 Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) ha miškų plote (0,5 proc. DGVT miškų ploto). Saugomose gamtinėse teritorijose paremtas plotas siekė ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų). Maistinių medžiagų balanso pokytis Išlaikomi Dėl mineralinių trąšų - teigiami pokyčiai naudojimo iš 1 ha išplauta 236 kg nitratų ir 4 kg fosfatų.*** *Programos poveikis biologinės įvairovei turi būti vertinamas, nustatant kaimo paukščių populiacijos indeksą (KPPI), kuriam skaičiuoti stebima 14 paukščių rūšių, gyvenančių agrariniame kraštovaizdyje. Šis indeksas bus apskaičiuotas 2011 m. **Šis rodiklis atspindi pradinės padėties rodiklio pokyčio tendencijas, o ne priemonės poveikio rodiklio pasiekimo mastą. ***Šis rodiklis atspindi nacionalines tendencijas, kadangi, siekiant įvertinti Programos poveikį maistinių medžiagų balanso pokyčiui, reikia atlikti specialius tyrimus. ****Atliktas tyrimas, kuriame patikslinta DGVT samprata ir priežiūros rodiklių reikšmės. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu miškų aplinkosaugos išmokos išsaugojo ar sustiprino didelės vertės miškų ekosistemas? P Kokiu mastu aplinkosaugos išmokos prisidėjo plėtojant gamtai artimą ūkininkavimą (vietoj plynų miško kirtimų taikant neplynus kirtimus)? Įvertinimo kriterijus: miškų ekologinės vertės padidėjimas Vertinimo rodiklis: paramą gavusių miško valdų skaičius ir bendras plotas, kuriam teikiama miškų aplinkosaugos parama. Vertinamuoju laikotarpiu pagal priemonę paramą gavusių miško valdų skaičius siekė 46 ir sudarė vos 1,3 proc. planuoto rodiklio. Miško plotas, už kurį mokėtos miškų aplinkosaugos išmokos, siekė 202,58 ha ir sudarė 2 proc. planuoto pasiekti tikslo. Šis pasiekimas sudaro tik 0,03 proc., lyginant su priemonės pradiniu 627 tūkst. ha didelės gamtinės vertės miškų (I III grupių miškų) ploto rodikliu. Paminėtina, kad paremtų miškų dalis visame privačių miškų plote analizuojamu laikotarpiu siekė vos 0,02 proc. Galima daryti išvadą, kad išmokos vietovėms miškuose nežymiai prisidėjo prie didelės vertės miškų ekosistemų išsaugojimo ir / ar sustiprinimo. Vertinimo rodiklis: neplynų miško kirtimų, vykdytų vietoj leidžiamų plynų, plotas privačiuose miškuose ir privačiuose miškuose išsaugotų KMB plotas. Remiantis priežiūros duomenimis, dėl miškų aplinkosaugos išmokų, skirtų m., neplyni miško kirtimai, vietoj leidžiamų plynų, buvo vykdyti 160,17 ha plote. Tai sudaro mažiau nei 2 proc. nuo tokių kirtimų ploto, suplanuoto paremti per visą programavimo laikotarpį. Apie menką miškų aplinkosaugos išmokų poveikio, siekiant plėtoti gamtai artimą ūkininkavimą, mastą galima spręsti ir pagal paremto neplynų kirtimų ploto (160,17 ha) santykį su vidutiniškai per metus šalyje plynai iškertamu privačių miškų plotu (7 tūkst. ha). Šis santykis sudaro vos 2,3 proc. Paminėtina, kad tokį palyginimą leidžia daryti Programos 2009 m. pažangos ataskaitoje pateikiama informacija, kad didžioji dalis paremtų 183

184 neplynų kirtimų vietoje plynų, buvo atlikta per vienerius metus, t. y m. 113 Vertinamuoju laikotarpiu nedidele apimtimi pasiektas ir privačiuose miškuose išsaugotų kertinių miško buveinių (toliau KMB) ploto rodiklis, kadangi dėl priemonės įgyvendinimo išsaugotų KMB plotas (52,21 ha) tesudarė 1,4 proc. planinės rodiklio reikšmės. Paminėtina, kad m. išsaugota 17 KMB, esančių privačiuose miškuose. Įvertinimas (išvada): pagal priemonę mokamomis išmokomis paremtas bendras miško plotas, neplynų kirtimų, vykdytų vietoje leistinų plynų, plotas bei privačiuose miškuose išsaugotų KMB plotas yra santykinai nedidelis, todėl galima teigti, kad miškų aplinkosaugos išmokos prisidėjo prie gamtai artimo ūkininkavimo plėtojimo taip pat mažu mastu. Be to, minėtosios išmokos per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus menkai prisidėjo prie didelės vertės miškų ekosistemų išsaugojimo ir / ar sustiprinimo. P Kokiu mastu miškų aplinkosaugos išmokos padėjo išsaugoti arba paskatinti biologinę įvairovę? Įvertinimo kriterijus: biologinės įvairovės miško buveinėse išsaugojimas Vertinimo rodiklis: biologinės įvairovės nykimo sumažinimas. Teikiant paramą pagal šią priemonę, miškų aplinkosaugos išmokos mokamos tiems miškų savininkams, kurie prisiima savanoriškus aplinkosaugos įsipareigojimus, nenustatytus teisės aktais, ir prisideda prie natūralios miško aplinkos išsaugojimo. Natūraliuose miškų plotuose lengviau sudaryti tinkamas sąlygas įvairioms laukinių paukščių rūšims ir jų buveinėms išsaugoti. Atsižvelgiant į tai, kad miškų aplinkosaugos išmokomis buvo paremtas labai mažas plotas (202,58 ha), galima daryti išvadą, kad mikro lygiu priemonė menkai prisidėjo prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Biologinė įvairovė taip pat gali būti charakterizuojama pagal medžių rūšinę sudėtį. Priemonei nustatytas rodiklio tikslas yra toks pat kaip ir kitoms Programos priemonėms, todėl galima teigti, kad jo siekiama ne konkrečios priemonės, o Programos lygiu kaip pradinės padėties rodiklio pokyčio. Teikiant paramą pagal Programą, siekiama skatinti lapuočių medžių veisimą miškuose, kadangi mišriuose miškuose sudaromos tinkamesnės sąlygos įvairių biologinių rūšių išsaugojimui. Pastebėtina, kad Programoje iškelti tikslai dėl medžių rūšinės sudėties jau yra pasiekti ir net viršyti, kadangi 2009 m. lapuočių medžių dalis siekė 43,7 proc., o spygliuočių 56,3 proc. Planuota, kad iki 2013 m. lapuočiai medžiai turėtų sudaryti 54 proc., o spygliuočiai 46 proc. bendro miškų ploto. Paminėtina, kad 2009 m., lyginant su 2000 m., spygliuočių medžių dalis sumažėjo 0,8 proc., o lapuočių dalis išaugo 5,3 proc m. medžių struktūros pokyčiai buvo susiję tik su minkštųjų lapuočių dalies (palyginus su pradine situacija) padidėjimu. Tačiau kiekybiškai išmatuoti miškų aplinkosaugos išmokų poveikio šiems pokyčiams mastą yra sudėtinga. Detalesnė rodiklio analizė Programos lygiu pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. 64 lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos pradinių rodiklių dinamika m. Matavimo Rodiklio dinamika Rodiklio pavadinimas Kodas Pradinis rodiklis vienetas 2007 m m m. Biologinė Spygliuočių 58,1 56,3 n.d. 56,4 įvairovė Minkštųjų (B19) proc. 37,2 43,7 n.d. 43,6 medžių rūšių lapuočių struktūra: Kietųjų lapuočių 4, Šaltinis: LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų pažangos ataskaita m. birželis. 113 LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų pažangos ataskaita m. birželis. 184

185 Įvertinimas (išvada): dėl labai mažo priemonės įgyvendinimo masto m. miškų aplinkosaugos išmokos pastebimo poveikio išsaugant arba paskatinant biologinę įvairovę šalies mastu neturėjo. P Kokiu mastu miškų aplinkosaugos išmokos padėjo išsaugoti arba pagerinti vandens kokybę? P Kokiu mastu miškų aplinkosaugos išmokos padėjo užkirsti kelią dirvos erozijai? Įvertinimo kriterijus: vandens ir dirvos kokybės pagerėjimas Vertinimo rodiklis: maistinių medžiagų balanso pokytis. Įgyvendinant priemonę, buvo skatinama nevykdyti kirtimų KMB privačiuose miškuose bei vietoje galimų plynų miško kirtimų rinktis neplynus. Šie veiksmai tiesiogiai bei netiesiogiai prisidėjo prie dirvos apsaugos funkcijų ir vandens kokybės pagerinimo. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): atsižvelgiant į pagal priemonę paremtą plotą (202,58 ha) ir tai, kad jis sudaro vos 0,4 proc. minėto erozijos paveikto miškų ploto, priemonės poveikis vandens ir dirvos kokybės pagerėjimui vertinamuoju laikotarpiu buvo nedidelio masto. P Kokiu mastu miškų aplinkosaugos išmokos padėjo kovoti su klimato kaita? Įvertinimo kriterijus: indėlis į klimato kaitos švelninimą Vertinimo rodiklis: atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas. Ši priemonė nebuvo tiesiogiai skirta atsinaujinančios energijos gamybai didinti, kadangi ja kaip tik buvo siekiama stabdyti miško kirtimus. Augantys miškai yra anglies dioksido (CO2), kuris yra pagrindinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšis, kaupimo vieta, tačiau kertami, deginami ar audrų ir kenkėjų naikinami miškai tampa pagrindiniu anglies dioksido (CO2) šaltiniu. Dėl miškų aplinkosaugos išmokų buvo išsaugotas 52,21 ha KMB plotas, o 160,17 ha plyni miško kirtimai buvo pakeisti neplynais. Tad galima daryti išvadą, kad dėl paramos buvo sumažintos miško kirtimo apimtys, o tai galėjo turėti teigiamą efektą vietos ir regiono oro sąlygoms. Įvertinimas (išvada): kadangi miškų aplinkosaugos išmokomis paremtas miško plotas yra santykinai mažas, parama pastebimo teigiamo poveikio klimato kaitai neturėjo. P Kokiu mastu miškų aplinkosaugos išmokos prisidėjo išsaugant arba gerinant kraštovaizdį ir jo bruožus? P Kokiu mastu miškų aplinkosaugos išmokos prisidėjo gerinant aplinką? Įvertinimo kriterijus: aplinkos būklės pagerėjimas Vertinimo rodiklis: didelės gamtinės vertės miškų ploto padidėjimas. Remiantis priežiūros duomenimis, tikimasi, kad iki 2013 m. pagal šią priemonę remiami veiksmai prisidės prie didelės gamtinės vertės miškų ploto padidėjimo (KMB išsaugojimo ir I-III grupių ploto padidėjimo), kuris turėtų siekti ha. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos kraštovaizdžio išsaugojimui, išlaikant natūralią miškų aplinką. Vertinamuoju laikotarpiu pagal priemonę remti veiksmai turėjo nežymų poveikį aplinkos būklės pagerėjimui, kadangi jais buvo išsaugotas esamas kraštovaizdis ir sudarytos sąlygos natūraliam jo formavimuisi: 52,21 ha plote buvo išsaugotos ypač vertingos kertinės miško buveinės (KMB) privačiuose brandžiuose miškuose ir vietovėms būdingas kraštovaizdis; 185

186 160,17 ha plote buvo vykdyti neplyni miško kirtimai vietoje leidžiamų plynų, tokiu būdu sudarant sąlygas savaiminiam vietinių medžių rūšių miško atžėlimui ir vietovėms būdingo kraštovaizdžio palaikymui. Įvertinimas (išvada): dėl santykinai mažo paremto miško ploto priemonės įgyvendinimo efektas, išsaugant vietovėms būdingą kraštovaizdį ir gerinant aplinką, visos šalies mastu buvo labai mažas. 186

187 5.8 PRIEMONĖ MIŠKININKYSTĖS POTENCIALO ATKŪRIMAS IR PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ ĮDIEGIMAS (226) Priemonės intervencijos logika Įgyvendinant priemonę Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas, siekiama užtikrinti stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimą ir prevenciją, teikiant paramą pagal dvi veiklos sritis: stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės (pirmoji veiklos sritis) ir bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas (antroji veiklos sritis). Paramą gali gauti miškų savininkai ir valdytojai, siekiantys atkurti stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistus miškus bei taikyti miško priešgaisrinės apsaugos priemones, bei subjektai, įgyvendinantys bendrąją valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą visų nuosavybės formų miškuose. Priemonė turi prisidėti prie bendro šalies miškingumo padidėjimo bei miškų ekologinės ir ekonominės vertės išsaugojimo. Be to, ji yra labai svarbi klimato kaitos problemai spręsti. Ši priemonė padeda įgyvendinti Europos Sąjungos miškų ūkio strategijoje (1999/C56/01) ir Europos Sąjungos miškams skirtame veiksmų plane, priimtame 2006 m. birželio 15 d., užsibrėžtus tikslus. Šiuose dokumentuose numatoma iš EŽŪFKP skirti paramą stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimui ir miško gaisrų prevencinėms priemonėms. Bendrųjų priešgaisrinės miško apsaugos ir sanitarinės miško apsaugos sistemų tobulinimas nacionaliniu lygmeniu yra vienas iš strateginių tikslų, nustatytų Lietuvos miškų ūkio politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje. Priemonė yra kompensacinio pobūdžio, o ja kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų pagal abi veiklos sritis. Didžiausia paramos suma vienam projektui pagal pirmąją veiklos sritį 100 tūkst. EUR, pagal antrąją veiklos sritį 400 tūkst. EUR. Parama priešgaisrinėms priemonėms teikiama tuo atveju, jeigu miškų valdytojo miškų plotai priskiriami I ar II klasės gaisringumui pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos miškų gaisringumo žemėlapį ir Miškų urėdijų ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos teritorijoje esančių miškų, priskirtų I ir II gaisringumo teritorijoms, sąrašus. Pagal priemonę numatoma įgyvendinti 75 prevencinius ir atkuriamuosius veiksmus. Pagal ją investuojama ne tik į tradicines priešgaisrines prevencines priemones (gaisrų stebėjimo bokštus, mineralizuotas priešgaisrines juostas), bet ir į automazituotas miško gaisrų stebėjimo ir duomenų perdavimo sistemas. Priemonės ir jai numatytų tikslų tinkamumą pagrindžia Programoje pateiktos pagrindinės jos pasirinkimo priežastys ir motyvai. Didelio ir vidutinio gaisringumo miškų plotai apibrėžiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2152/2003 nustatytos Europos miško gaisrų informacinės sistemos (EFFIS) reikalavimus. Pagal šiuos dokumentus didelio ir vidutinio gaisringumo miškų plotas Lietuvoje siekia 1091,5 tūkst. ha arba apie 50 proc. visų Lietuvos miškų ploto. Iš šio ploto 676,5 tūkst. ha priskiriami didelio gaisringumo, 415 tūkst. ha vidutinio gaisringumo plotams. Šalyje kiekvienais metais kyla vidutiniškai miško gaisrų, kurių metu išdega iki 300 ha miškų. Privačių ir valstybinių miškų savininkai neturi pakankamai lėšų nei nuniokotiems miškams atkurti, nei užkirsti kelią gaisrams. Dėl šios priežasties pagal priemonę teikiama parama, kuria siekiama ne tik padėti atkurti gaisrų ir stichinių nelaimių pažeistus miškus, bet ir skatinti miško gaisrų bei stichinių nelaimių prevenciją, yra labai svarbi. 187

188 Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 15 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 12 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 0,6 proc. bendro Programos biudžeto tai yra nedidelė dalis, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gauta 41 paraiška ir pasirašytos 26 paramos sutartys. Išmokėtos paramos suma siekė 3,94 tūkst. EUR ir sudarė 0,02 proc. visų finansiniame plane numatytų lėšų m. buvo patvirtinta 53 proc. ataskaitiniam laikotarpiui numatytos skirti paramos, tačiau tik 0,097 proc. jos buvo išmokėta pareiškėjams. Paramos išmokėjimas pagal šią priemonę yra per lėtas, tačiau tokia situacija susiklostė dėl kompensacinio priemonės projektų finansavimo pobūdžio, kadangi projektų vykdytojai gali kreiptis tik dėl jau patirtų išlaidų kompensavimo. Be to, vėlavo paraiškų vertinimo ir paramos sutarčių pasirašymo procesas. Paraiškos paramai gauti buvo pradėtos rinkti 2008 m., patvirtinus priemonės įgyvendinimo taisykles. 114 Surinktos ir įvertintos paraiškos projektų atrankos komitete svarstytos tik po dešimties mėnesių, todėl pagal 2008 m. teigiamai įvertintas paraiškas finansavimo sutartys buvo pasirašytos 2009 m., o lėšos bus pradėtos mokėti 2010 m. ar dar vėliau. Siekiant užtikrinti priemonės veikloms numatytų lėšų išmokėjimą ir priemonės tikslų pasiekimą, rekomenduotina trumpinti paraiškų vertinimo ir sutarčių pasirašymo etapus. 115 Paminėtina, kad nuo 2010 m. paraiškų rinkimas jau vykdomas pagal tęstinę procedūrą. Detalesnė informacija apie priemonės finansinį įgyvendinimą pateikiama 65 lentelėje. 65 lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas finansinis įgyvendinimas m m m 2009 m m. Skirta paramos lėšų, EUR Gauta paraiškų, vnt Įvertinta teigiamai, vnt Autorizuota paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, EUR , ,7 Išmokėta paramos suma, EUR Šaltinis: NMA duomenys Remiantis lentelės duomenimis, galima teigti, kad 2009 m., lyginant su 2008 m., pareiškėjų aktyvumas padidėjo 41 proc m. žemesnį pareiškėjų aktyvumą lėmė kritusios medienos kainos, dėl kurių buvo sumažėjusios urėdijų pajamos ir atitinkamai galimybės prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus. Paminėtina, kad 2010 m. priemonės įgyvendinimas taip pat paspartėjo, kadangi metų pabaigoje patvirtintos paramos suma siekė 33 proc. (4,96 mln. EUR) nuo visam programavimo laikotarpiui skirtų lėšų, o išmokėtos 8 proc. (1,17 mln. EUR). Per analizuojamą laikotarpį pasiekti priemonės fiziniai rodikliai pateikiami 66 lentelėje. Detaliau šie rodikliai nagrinėjami, atsakant į priemonės vertinimo klausimus. 114 LR žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. 3D 19 Dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo. 115 LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 m. pažangos ataskaita, 2010 m. birželis, p

189 66 lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Įgyvendintų Iš viso: proc. prevencinių ir Pirmoji veiklos sritis proc. atkuriamųjų veiksmų skaičius Antroji veiklos sritis Paremtas pažeistų miškų plotas ha 7,15 ha 0,7 proc. Naujų arba rekonstruotų apžvalgos bokštų proc. skaičius Naujų arba rekonstruotų mineralizuotų km 706 km 7 proc. juostų ilgis Bendra investicijų suma EUR EUR 37 proc. Rezultato rodikliai Sėkmingos Atkurtas gaisrų ir ha 0 0 žemėvaldos stichinių nelaimių vietovės pažeistų miškų plotas Poveikio rodikliai Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų Didelės gamtinės Didelės gamtinės vertės - žemės pokytis** vertės miško plotų ūkininkavimo praktika padidėjimas 4 tūkst. ŽŪN buvo vykdoma ha iki 31,5 proc ha plote (3 proc. DGVT žemės ūkio naudmenų ploto) ir ha miškų plote (0,5 proc. DGVT miškų ploto). Saugomose gamtinėse teritorijose paremtas plotas siekė ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų). Maistinių medžiagų balanso pokytis Palaikomi teigiami pokyčiai. Atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas Atsinaujinančios energijos gamyba iš medienos, jos atliekų ir medžio žaliavų 8 proc. arba 850 naftos ekvivalento vienetų Dėl mineralinių trąšų naudojimo iš 1 ha išplauta 236 kg nitratų ir 4 kg fosfatų.* Atsinaujinančios energijos gamyba iš malkų ir kurui skirtų medienos atliekų 820,5 naftos vienetų.* ekvivalento - 97 proc. (Kt). *Šis rodiklis atspindi nacionalines tendencijas, kadangi, siekiant įvertinti Programos poveikį maistinių medžiagų balanso pokyčiui ar atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimui, reikia atlikti specialius tyrimus. **Atliktas tyrimas, kuriame patikslinta DGVT samprata ir priežiūros rodiklių reikšmės. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. 189

190 Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu paremti veiksmai prisidėjo atkuriant pažeistų miškų potencialą? P Kokiu mastu įgyvendinti prevenciniai veiksmai prisidėjo prie miškų priežiūros? Įvertinimo kriterijus: miškų ekologinės ir ekonominės vertės pagerėjimas Vertinimo rodiklis: įgyvendintų prevencinių ir atkuriamųjų veiksmų skaičius. Iki 2009 m. pabaigos buvo paremti 3 prevenciniai ir atkuriamieji veiksmai iš planuojamų 75, todėl užsibrėžtas rodiklio tikslas pasiektas tik 4 proc. Paminėtina, kad atkuriamųjų projektų skaičius tiesiogiai priklauso nuo gaisrų ir stichinių nelaimių kiekio miškuose, o prevencinių projektų, kuriuos dažniausiai vykdo miškų urėdijos, skaičius susijęs su pagrindinėmis miškų ūkio politikos nuostatomis miškų priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos srityje. Dėl šios priežasties priemonės įgyvendinimo pažangą taip pat atspindi gautų paraiškų ir pasirašytų sutarčių skaičius. Vertinamuoju laikotarpiu pateiktų paraiškų skaičius siekė 41, o vidutinė jose prašomos paramos suma siekė ,74 EUR (2009 m. pateiktose paraiškose prašoma suma dar padidėjo ir siekė ,1 EUR). Atsižvelgiant į vidutinę prašomą paramos sumą ir darant prielaidą, kad už visas skirtas paramos lėšas bus įgyvendinta apie 81 projektas, vertinamuoju laikotarpiu pateiktos paraiškos sudaro daugiau nei pusę visų potencialiai finansuojamų paraiškų skaičiaus. 116 Analizuojamu laikotarpiu buvo pasirašyta 21 paramos sutartis, o tai sudaro 26 proc. visų potencialiai galimų paramos sutarčių. Atsižvelgiant į šį rodiklį, tikėtina, kad nustatyti priemonės tikslai gali būti pasiekti, jei bus paspartintas lėšų išmokėjimo procesas. Galima prognozuoti, kad pareiškėjų skaičius 2010 m. turėtų išaugti dėl rugpjūčio mėnesį siautusių audrų, kurių metu buvo nuniokoti dideli Lietuvos miškų plotai. Dėl šios priežasties priemonės populiarumas padidės. Paminėtina, kad, siekiant užtikrinti miškų priežiūrą, didesnę reikšmę turi ne pažeistų miškų atkūrimo veiksmai, pagal kuriuos m. buvo atkurtas 7,15 ha pažeistų miškų plotas, bet investicijos į prevencines priešgaisrines priemones, kurios leidžia geriau apsisaugoti nuo gaisrų padaromos žalos miško ekosistemoms. Jau minėta, kad pagal šią priemonę remiamos ne tik tradicinės priešgaisrinės prevencinės priemonės (gaisrų stebėjimo bokštų įrengimas ar rekonstrukcija bei mineralizuotų priešgaisrinių juostų įrengimo mechanizmai), bet investuojama ir į automatizuotas miško gaisrų stebėjimo ir duomenų perdavimo sistemas, sudarančias sąlygas gaisrų gesinimo komandoms operatyviau ir tiksliau reaguoti bei greičiau užgesinti miško gaisrus, neleidžiant jiems išsiplėsti. Su prevencinių priemonių įrengimu yra susiję du priemonės priežiūros rodikliai: naujų arba rekonstruotų bokštų skaičius ir naujų arba rekonstruotų mineralizuotų juostų ilgis. Iš numatytų rekonstruoti ar naujai pastatyti 10 apžvalgos bokštų buvo pastatyti 5, todėl numatytas rodiklio tikslas pasiektas 50 proc. Tikėtina, kad per likusius Programos įgyvendinimo metus (liko daugiau laiko nei praėjo) šis rodiklis bus pasiektas ir viršytas. Vertinamuoju laikotarpiu buvo sutvarkyta 706 km mineralizuotų juostų, o tai sudaro tik 7 proc. planuojamo kiekybinio rodiklio tikslo ( km). Atsižvelgiant į tai, kad liko ketveri Programos įgyvendinimo metai ir dveji papildomi metai, kurie bus skirti projektams pabaigti, galima teigti, kad per ateinančius šešerius metus kasmet reikėtų sutvarkyti apie km mineralizuotų juostų, o tai yra dvigubai daugiau nei spėta atlikti m. laikotarpiu. Dėl šios priežasties tikėtina, kad šis priežiūros rodiklis bus įgyvendintas ne visa apimtimi. 116 Šaltinis: LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 m. pažangos ataskaita, 2010 m. birželis, p

191 Vertinamuoju laikotarpiu daugelis paramos gavėjų, siekdami įgyvendinti projektus, susidūrė su finansinėmis problemomis, kadangi dėl ekonominio sunkmečio buvo sugriežtintos paskolų išdavimo sąlygos, o tai stabdė didelės apimties projektų įgyvendinimą. Miškų urėdijos, vykdžiusios stambius projektus, negalėjo užtikrinti tinkamo jų finansavimo. Paminėtina, kad Lietuvoje šiuo metu yra diegiama moderni automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema. Iki 2012 m. tokios sistemos bus įrengtos 24 miškų urėdijose ir Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, kur miškai yra itin degūs. Moderni sistema kainuos 12,4 mln. EUR, o tai yra daugiau negu 66 proc. visų pagal šią priemonę numatytų įgyvendinti investicijų. Priemonės populiarumą tarp privačių miško savininkų mažino nepakankamai sklandi informacijos apie paramą, skirtą miškų atkūrimui ir prevencinių priemonių įdiegimui, sklaida. Siekiant didinti potencialių pareiškėjų susidomėjimą, reikia peržiūrėti vykdomas viešinimo priemones ir išsiaiškinti, kodėl jos nepasiekia tikslinės auditorijos, rinktis kitas viešinimo priemones. Siekiant suteikti kvalifikuotą pagalbą seniūnijose ar savivaldybėse, registruojant stichines nelaimes bei gaisrus ir kreipiantis dėl paramos miško atkūrimui, įtraukti šią veiklos sritį į priemonę Naudojimasis konsultavimo paslaugomis. Vertinimo rodiklis: paremtas pažeistų miškų plotas. Siekiant įvertinti, kokiu mastu paremti veiksmai prisidėjo, atkuriant pažeistų miškų potencialą, aktualus yra paremto pažeistų miškų ploto rodiklis, kuris vertinamuoju laikotarpiu siekė 7,15 ha ir sudarė vos 0,7 proc. planuojamo tikslo (1 000 ha). Atsižvelgiant į tai, kad liko ketveri Programos įgyvendinimo metai ir dveji papildomi metai, kurie bus skirti projektams pabaigti, galima teigti, kad per ateinančius šešerius metus kasmet reikėtų atkurti po beveik 164 ha pažeisto miško. Šis tikslas yra realus pasiekti, kadangi kasmet dėl abitinių veiksmų vidutiniškai žūsta apie 400 ha miško. Detalesnė informacija apie šių veiksmų skaičių pateikiama 67 lentelėje. 67 lentelė. Abiotinių veiksmų skaičius 2004 m m m m m m. Abiotinių veiksmų n.d. skaičius: Gaisrai n.d. Vėjas n.d. Šaltinis: Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenys Atsižvelgiant į 2010 m. vėjovartų padarinius, tikėtina, kad paramos lėšomis atkurtas miškų plotas gerokai viršys tikslinį rodiklį. Paminėtina, kad realus rodiklio dėl paremto pažeistų miškų ploto rodiklio pasiekimas statistiniuose duomenyse atsispindi tik po ilgesnio laiko, kadangi, pradėjus įgyvendinti pažeistų miškų atkūrimo projektą, vienais metais paruošiama dirva ir tik ateinančiais metais atsodinamas pažeistas plotas. Vertinimo rodiklis: bendra investicijų suma. Pagal šią priemonę projektams skirta bendra investicijų suma vertinamuoju laikotarpiu siekė EUR, o tai sudaro 37 proc. per visą programavimo laikotarpį užsibrėžtos investuoti sumos. Tikėtina, kad per likusį Programos įgyvendinimo laikotarpį šis tikslas bus pasiektas visa planuota apimtimi. Jau minėta, kad m. išmokėta parama sudarė tik 3,93 tūkst. EUR, vadinasi, pareiškėjai savomis lėšomis vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir ruošėsi teikti mokėjimo prašymus patirtoms išlaidoms kompensuoti. Galima daryti išvadą, kad 2010 m. paramos išmokėjimo procesas turėtų paspartėti. Įvertinimas (išvada): atsižvelgiant į nedidelį įgyvendintų prevencinių veiksmų skaičių ir atkurtą pažeistų miškų plotą, galima teigti, kad vertinamuoju laikotarpiu priemonės poveikis miškų ekologinės ir ekonominės vertės pagerėjimui buvo nedidelio masto. Dėl kompensacinio priemonės pobūdžio lėšų išmokėjimo procesas yra per lėtas, tačiau 2010 m., paramos gavėjams pradėjus teikti mokėjimo prašymus, paramos išmokėjimo procesas truputį paspartėjo. Atsižvelgiant į pareiškėjų 191

192 aktyvumą ir išorines priežastis (2010m. rugpjūčio mėnesį kilusių audrų miškams padaryti nuostoliai) tikėtina, kad priemonės priežiūros rodikliai bus pasiekti. P Kokiu mastu paremti veiksmai prisidėjo gerinant subalansuotą miško žemės valdymą? P Kokiu mastu paremti veiksmai prisidėjo gerinant aplinką? Įvertinimo kriterijus: aplinkos būklės pagerėjimas Vertinimo rodiklis: sėkmingos žemėvaldos vietovės. Šios priemonės atveju vertinimo rodiklis Sėkmingos žemėvaldos vietovės matuojamas, vertinant atkurtą gaisrų ir stichinių nelaimių pažeistų miškų plotą. Įgyvendinant priemonę Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas, siekiama, kad iki 2013 m. tinkamos sąlygos biologinei įvairovei būtų sudarytos atkurtame ha plote. Remiantis priežiūros duomenimis, priemonės įgyvendinimas neprisidėjo prie sėkmingos žemėvaldos (rodiklio pasiekimo reikšmė lygi 0). Vis dėlto, atsižvelgiant į rodiklio apibrėžimą, galima daryti prielaidą, kad jis papildo produkto rodiklį Paremtas pažeistų miškų plotas ir atspindi siekį, kad visas atkurtas miškų plotas taptų sėkmingos žemėvaldos vietove. Rekomenduotina tiksliai apibrėžti rodiklių tarpusavio sąsajas ir nustatyti, kokie plotai yra laikomi sėkmingos žemėvaldos vietovėmis. Vertinimo rodiklis: didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. Vertinimo rodiklis: maistinių medžiagų balanso pokytis. Atsižvelgiant į tai, kad, teikiant paramą pagal šią priemonę ir atkuriant nuo stichinių nelaimių bei gaisrų nukentėjusius miškus, yra paruošiamas dirvožemis, sutvarkomi ir išvalomi jo plotai, atsodinami žuvę želdiniai, vykdomi veiksmai neišvengiamai prisideda prie dirvožemio kokybės gerinimo ir maistinių medžiagų balanso dirvoje bei vandens telkiniuose pokyčių. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Vertinimo rodiklis: atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas. Priemonės įgyvendinimas neabejotinai turės teigiamos įtakos atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimui ir klimato kaitos švelninimui, kadangi, atkūrus apie ha gaisrų pažeistų miškų, jų plotas turėtų sudaryti apie 0,05 proc. visų miškų ploto. Be to, pagal šią priemonę finansuojami prevenciniai veiksmai padės sumažinti gaisrų pavojų ir sudarys prielaidas lengviau suvaldyti jau įsiplieskusius gaisrus. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo mastą (atkurta tik 7,15 ha pažeistų miškų ploto), jos poveikis aplinkos situacijos gerėjimui vertinamuoju laikotarpiu yra minimalus. Be to, aplinkosauginiam priemonės poveikiui pasireikšti reikalingas ilgesnis laikotarpis, todėl jį bus galima vertinti tik ateityje, įgyvendinus daugiau projektų. Vis dėlto jau dabar galima daryti išvadą, kad įgyvendinant visas II krypties priemones, kuriomis siekiama aplinkos gerinimo tikslų, dėl sinergijos efekto šis poveikis turėtų pasireikšti didesniu mastu. 192

193 5.9 PRIEMONĖ PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS MIŠKUOSE (227) Priemonės intervencijos logika Teikiant paramą pagal priemonę Pelno nesiekiančios investicijos miškuose, siekiama įgyvendinti aplinkosaugos tikslus, gerinant aplinkos, biologinės įvairovės bei kraštovaizdžio kokybę, ir didinti miško visuomeninę estetinę vertę, plėtojant rekreacinę infrastruktūrą. Paramą gali gauti privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, atkuriantys, išsaugantys bei plėtojantys miškų ekologines ir rekreacines funkcijas. Priemonė yra kompensacinio ir investicinio pobūdžio. Paramos gavėjai gali gauti finansines lėšas pamiškių formavimui, medynų papildymui ornitochoriniais medžiais ir krūmais, mažų kūdrų, užtvarų ir informacinių ženklų įrengimui bei rekreacinių miškų infrastruktūros, kuria galės nemokamai naudotis visuomenė, gerinimui. Paramos intensyvumas siekia iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti šios veiklos srities išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 100 tūkst. EUR. Priemonės ir jai numatytų tikslų tinkamumą pagrindžia Programoje pateiktos pagrindinės priemonės pasirinkimo priežastys ir motyvai. Nei privačių miškų savininkai, nei valstybinių miškų valdytojai pagal nacionalinės teisės aktus nėra įpareigoti didinti ekologinę ir visuomeninę estetinę miškų vertę. Tačiau šios priemonės yra labai svarbios, siekiant gerinti aplinkos kokybę, biologinę įvairovę ir kraštovaizdį, didinti miškų patrauklumą gyventojams. Pavyzdžiui, pamiškių formavimas padeda didinti miško atsparumą neigiamam vėjo poveikiui ir sudaro tinkamą gyvenamąją aplinką įvairioms augalų ir gyvūnų rūšims. Medynų papildymas ornitochoriniais medžiais ir krūmais ir mažų kūdrų įrengimas padeda išsaugoti ir gausinti naudingų miško paukščių populiacijas. Kitos svarbios priemonės, didinančios privačių ir valstybinių miškų ekologinę vertę, yra gamtotvarkos planuose numatomos priemonės. Šie planai rengiami saugomoms teritorijoms, pavyzdžiui, Natura 2000 vietovėms, ir apima specialias konkrečiai miško vietovei skirtas priemones, pavyzdžiui, hidrologinio režimo, kuris buvo pažeistas sausinant miškus, atkūrimo darbus I grupės (rezervatiniuose) miškuose ir IIA grupės (ekosistemų apsaugos) miškuose. 117 Planuojama, kad iki 2013 m. pagal šią priemonę paramą gaus 100 miškų savininkų, o pelno nesiekiančiomis investicijomis paremtas miško plotas sieks ha. Įgyvendinant projektus ir atnaujinant miškų rekreacinę infrastruktūrą bei formuojant didesnės ekologinės vertės medelynus, siekiama prisidėti prie didelės ekologinės ir rekreacinės vertės miškų ploto augimo. Tokiuose miškuose egzistuos geresnės sąlygos biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimui, bus gerinama aplinkos kokybė. Be to, plėtojant miškininkystę, bus sudaroma daugiau alternatyvios veiklos galimybių kaimo gyventojams. Ypač svarbu užtikrinti miško ekologines ir socialines funkcijas kaimo plėtros kontekste. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Pelno nesiekiančios investicijos miškuose Programos finansiniame plane m. laikotarpiui numatyta skirti 10 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 8 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 0,4 proc. bendro Programos biudžeto tai yra nedidelė dalis, lyginant su kitoms priemonėms skirtu finansavimu m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos 56 paraiškos ir pasirašyta 13 paramos sutarčių. Išmokėtos paramos suma siekė 54,74 tūkst. EUR ir sudarė 0,5 proc. visų finansiniame 117 Rural Development Programme for Lithuania September 19, Consolidated Version as of 14th December, Annex 1: Measure Sheets, p

194 plane numatytų lėšų. Galima teigti, kad paramos išmokėjimas pagal šią priemonę yra labai lėtas. Tokia situacija susiklostė dėl kompensacinio priemonės projektų finansavimo pobūdžio, kadangi lėšos projektų vykdytojams yra išmokamos taikant ne sąskaitų apmokėjimo, o patirtų išlaidų kompensavimo būdą. Dėl šios priežasties didžioji dalis 2009 m. vykdant projektus patirtų išlaidų bus prašoma kompensuoti 2010 m. ar vėlesniais metais. Be to, 2008 m. pateikus 11 paraiškų, tik 4 (1 iš jų įvertinta teigiamai) buvo įvertintos tais pačiais metais, o su teigiamai įvertintų paraiškų teikėjais sutartys buvo pasirašytos ir projektai pradėti vykdyti 2009 m. Esant ilgam paraiškų vertinimo ir sutarčių pasirašymo laikotarpiui, užtrunka ir projektų vykdymo pradžia bei prašymų kompensuoti patirtas išlaidas pateikimas. Be to, daugelis paraiškų pateikiamos metų pabaigoje, todėl paraiškų vertinimo, sutarčių pasirašymo ir lėšų išmokėjimo procesas prasideda tik kitais metais. Siekiant kuo efektyvesnio priemonės finansavimo, rekomenduotina paspartinti paraiškų vertinimo ir sutarčių pasirašymo procedūras. 118 Detalesnė informacija apie priemonės finansinį įgyvendinimą pateikiama 68 lentelėje. 68 lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose finansinis įgyvendinimas m m m 2009 m m. Skirta paramos lėšų, EUR , ,2 Gauta paraiškų, vnt Įvertinta teigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, EUR Išmokėta paramos suma, EUR , ,2 Šaltinis: NMA duomenys Remiantis lentelės duomenimis, pareiškėjų aktyvumas 2009 m., lyginant su 2008 m., padidėjo beveik keturis kartus. Vertindama paraiškas, NMA teikė pirmenybę tiems pareiškėjams, kurie dar nebuvo gavę ES paramos miškų sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal priemonę siekiama paremti kuo daugiau miškų savininkų, toks prioritetinis kriterijus yra tinkamas. Vertinamuoju laikotarpiu iš 53 pateiktų paraiškų teigiamai buvo įvertintos tik 14. Daugiausiai paraiškų buvo atmesta dėl to, kad pareiškėjai nebuvo įvykdę reikalavimo įregistruoti valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Paminėtina, kad tie patys pareiškėjai, kurių paraiškos buvo atmestos, po valdos įregistravimo vėl teikė paraišką paramai pagal šią priemonę gauti. Per 2009 metus nespėta įvertinti visų paraiškų, tad apčiuopiamas priemonės įgyvendinimo rezultatas bus juntamas 2010 metais. Per vertinamą m. laikotarpį buvo prašoma beveik 96 proc. (3,58 mln. EUR), patvirtinta 15,9 proc. visos ataskaitiniam laikotarpiui skirti numatytos sumos (0,59 mln. EUR), o išmokėta 0,5 proc. (54,73 tūkst. EUR) visam programiniam laikotarpiui priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Viena priežastis, dėl kurios paramos įsisavinimas vyksta lėtai, yra paramos išmokėjimo būdas: paramos gavėjai savomis lėšomis vykdo prisiimtus įsipareigojimus ir pagal sutartyse nustatytus terminus teikia mokėjimo prašymus patirtoms išlaidoms kompensuoti. Kita priežastis susijusi su ilgomis paraiškų vertinimo procedūromis. Pagal m. teigiamai įvertintas paraiškas finansavimo sutartys buvo pasirašytos m., o lėšos bus išmokėtos 2010 m. ar dar vėlesniais metais. Pažymėtina, kad šio sudėtinio proceso atskirų dalių (ypač vertinimo ir sutarčių pasirašymo etapų) trukmė yra pernelyg ilga, o daugelis paraiškų pateikiamos metų pabaigoje, o tai automatiškai nukelia tokių projektų įgyvendinimą ir priemonės veikloms suplanuotų skirti lėšų išmokėjimą į kitiems metams. Atsižvelgiant į 2010 m. priemonės įgyvendinimo rezultatus, paminėtina, kad buvo užfiksuota teigiamų pokyčių, tačiau priemonės įgyvendinimas vis dar vyksta pakankamai lėtai: metų gale patvirtintos paramos suma siekė 10 proc. (1,01 mln. EUR) visų programavimo laikotarpiui skirtų 118 LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 m. pažangos ataskaita, 2010 m. birželis, p

195 lėšų, o išmokėtos 5,3 proc. (daugiau nei 534 tūkst. EUR) visų m. laikotarpiui numatytų lėšų. Priemonės fiziniai rodikliai, pasiekti m. laikotarpiu, pateikiami 69 lentelėje. Detaliau šie rodikliai nagrinėjami, atsakant į priemonės vertinimo klausimus. 69 lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paremtų miško savininkų skaičius proc. Pelno nesiekiančiomis investicijomis ha 37 ha 2 proc. paremtas miško plotas Naujai įrengtų ar atnaujintų rekreacinės proc. miško infrastruktūros įrenginių Bendra investicijų suma EUR EUR 6 proc. Rezultato rodikliai Sėkmingos Didelės ekologinės ir ha 0 0 žemėvaldos rekreacinės vertės vietovės miškų plotas Poveikio rodikliai Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų Didelės gamtinės Didelės gamtinės vertės - žemės pokytis** vertės miško ūkininkavimo praktika Maistinių medžiagų balanso pokytis plotų padidėjimas 4 tūkst. ha iki 31,5 proc. Palaikomi teigiami pokyčiai. 195 ŽŪN buvo vykdoma ha plote (3 proc. DGVT žemės ūkio naudmenų ploto) ir ha miškų plote (0,5 proc. DGVT miškų ploto). Saugomose gamtinėse teritorijose paremtas plotas siekė ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų). Dėl mineralinių trąšų naudojimo iš 1 ha išplauta 236 kg nitratų ir 4 kg fosfatų.* *Šis rodiklis atspindi nacionalines tendencijas, kadangi, siekiant įvertinti Programos poveikį maistinių medžiagų balanso pokyčiui, reikia atlikti specialius tyrimus. **Atliktas tyrimas, kuriame patikslinta DGVT samprata ir priežiūros rodiklių reikšmės. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu paremtos investicijos padėjo palaikyti arba gerinti subalansuotas miškininkystės sistemas? P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo prie miško teritorijų visuomeninės estetinės vertės didinimo? Įvertinimo kriterijus: miškų ekologinės ir visuomeninės estetinės vertės padidėjimas Vertinimo rodiklis: paremtų miško savininkų skaičius. Iki 2009 m. buvo paremti 3 miško savininkai ir pasiekta tik 3 proc. planuoto rodiklio tikslo (numatyta paremti 100 miško savininkų). Paminėtina, kad vertinamuoju laikotarpiu buvo pateiktos 53 paraiškos, o tai sudaro daugiau nei pusę užsibrėžto paremti miško savininkų skaičiaus. Paraiškų pateikimo statistika rodo, kad priemonė yra pakankamai patraukli ir miško savininkai yra pasirengę prisidėti nuosavu indėliu (10 proc.) prie -

196 projektų įgyvendinimo. Kita vertus, iš visų pateiktų paraiškų buvo autorizuota tik 13, o tai reiškia, kad vėluoja vertinimo procesas. Be to, pateikiamos paraiškos yra nepakankamos kokybės. Ne visi miško savininkai yra įregistravę valdą, todėl projektas, vertinimo metu atmestas kaip netinkamas finansuoti, įregistravus valdą pateikiamas antrą kartą. Atsižvelgiant į praėjusį Programos įgyvendinimo laikotarpį, rodiklio pasiekimas yra labai žemas m. buvo užfiksuotas didesnis pareiškėjų aktyvumas (gautos 23 paraiškos ir pasirašytos 6 sutartys), tačiau, norint pasiekti užsibrėžtą kiekybinį tikslą, per likusius trejus metus reikėtų pasirašyti 81 sutartį, t. y. po 27 sutartis per metus. Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo eigą, tokių rezultatų pasiekti mažai tikėtina. Siekiant didinti paremtų miško savininkų skaičių ir spręsti kilusias problemas, būtina skleisti koncentruotą ir tikslią informaciją dėl esminių reikalavimų ES paramai pagal šią priemonę gauti, kadangi daugelis potencialių pareiškėjų (privačių miškų savininkų), remdamiesi ankstesnio programavimo laikotarpio patirtimi, yra susiformavę neigiamą nuomonę apie miškams teikiamą ES paramą bei sudėtingus administracinius reikalavimus. Vykdant viešinimo veiklas, reikėtų informuoti, kad buvo pakeisti priemonės administravimą reglamentuojantys dokumentai bei įvestos kai kurios naujovės: išplėstos sritys, kur gali būti taikomi hidrologinio režimo atkūrimo darbai (ne tik rezervaciniuose ir ekosistemų apsaugos miškų grupės miškuose, bet ir Natura 2000 tinklo miškuose), bei teritorijos, kuriose remiamas rekreacinės paskirties miško infrastruktūros objektų įrengimas ir gerinimas (ne tik rekreaciniuose miškuose, bet ir apsauginiuose bei ūkiniuose miškų grupių miškuose. 119 Be to, remiantis atliktais pakeitimais, paramą gauti pretenduojantys privačių miškų savininkai turi pateikti miško valdos nuosavybę, o valstybinių miškų valdytojai valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Vykdant investicijas, miško valdos plotui reikia parengti ir miškotvarkos projektą, o miškų rekreacinės infrastruktūros objektams įrengti pateikiami ir atitinkami techniniai ar specialieji projektai. Dėl ekonominio sunkmečio bankams sugriežtinus paskolų išdavimo sąlygas, didelės apimties projektus įgyvendinti siekiantiems pareiškėjams buvo sunku užtikrinti tinkamą jų finansavimą. Dėl kompensacinio priemonės pobūdžio ir būtinybės nuosavomis lėšomis vykdyti projektų veiklas, vėlavo suplanuotų veiklų įgyvendinimas. Su paremtų miško savininkų skaičiaus rodikliu yra susijęs kitas priežiūros rodiklis naujai įrengtų ar atnaujintų rekreacinės miško infrastruktūros įrenginių skaičius. Vertinamuoju laikotarpiu buvo atnaujinti ir įrengti 33 rekreacinės infrastruktūros objektai ir pasiekta 33 proc. planuoto tikslo, kadangi iki 2013 m. tikimasi atnaujinti 100 tokių objektų. Tikėtina, kad iki programavimo laikotarpio pabaigos šis tikslas bus pasiektas planuota apimtimi. Vis dėlto, teikiant paramą pagal šią priemonę, daugiausiai investuojama į infrastruktūros įrenginius ir pamirštama apie antrąjį specifinį priemonės tikslą formuoti didesnės ekologinės vertės medynus, kuris tiesiogiai prisideda prie subalansuotų miškininkystės sistemų gerinimo bei miškų ekologinės vertės didinimo. Galima teigti, kad potencialiems pareiškėjams pagal antrąjį specifinį priemonės tikslą trūksta kryptingos informacijos ir mokymų. Interviu metu šią problemą pabrėžė daugelio Programą administruojančių institucijų atstovai. Siekiant skatinti pareiškėjų aktyvumą, formuojant didesnės ekologinės vertės medynus, būtina vykdyti aktyvias privačių miško savininkų informavimo veiklas seniūnijų ar savivaldybių lygiu, teikti konsultacijas, norintiems teikti paraiškas pagal šią priemonę. Vertinimo rodiklis: pelno nesiekiančiomis investicijomis paremtas miško plotas. Siekiant įvertinti, kokiu mastu paremti veiksmai prisidėjo prie miško teritorijų visuomeninės estetinės vertės didinimo ir subalansuotų miškininkystės sistemų plėtros, aktualus yra paremto miško ploto rodiklis, kuris vertinamuoju laikotarpiu siekė 37 ha ir sudarė vos 2 proc. iki Programos įgyvendinimo pabaigos siekiamo tikslo (2 000 ha). Atsižvelgiant į tai, kad liko ketveri Programos įgyvendinimo metai ir m. parengti trys LR žemės ūkio ministro įsakymai Dėl Žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 3D-163 Dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo. 196

197 dveji papildomi metai, kurie bus skirti projektams pabaigti, galima teigti, kad per ateinančius šešerius metus kasmet reikėtų atnaujinti po beveik 327 ha miško, o tai yra beveik dešimteriopai daugiau negu buvo atnaujinta 2009 metais. Tikėtina, kad planuojamas rodiklis bus pasiektas ne visa apimtimi. Vertinimo rodiklis: bendra investicijų suma. Pagal šią priemonę skirta bendra investicijų suma vertinamuoju laikotarpiu siekė EUR, o tai sudaro tik 6 proc. per visą programavimo laikotarpį numatomos investuoti sumos. Jau minėta, kad m. išmokėta parama sudarė 54,73 tūkst. EUR, vadinasi, pareiškėjai nuosavomis lėšomis vykdė projektus ir ruošėsi teikti mokėjimo prašymus pateiktoms išlaidoms kompensuoti. Rodiklio pasiekimui įtaką gali daryti išorinės priežastys (pavyzdžiui, ekonominė situacija), kurios tiesiogiai susijusios su miško savininkų galimybėmis finansuoti vykdomus projektus. Įvertinimas (išvada): nagrinėjamu laikotarpiu paremtas labai mažas miško savininkų skaičius ir miško plotas, todėl, vertinant makro lygiu, priemonė menkai prisidėjo prie bendros šalies miškų ekologinės ir visuomeninės estetinės vertės padidėjimo. Be to, nebuvo įgyvendinami didesnės ekologinės vertės medynų formavimo veiksmai, todėl priemonė neturėjo įtakos subalansuotų miškininkystės sistemų plėtrai. Dėl per ilgo paraiškų vertinimo ir paramos sutarčių pasirašymo proceso, kompensacinio priemonės pobūdžio ir nepakankamų miško savininkų finansinių galimybių priemonės tikslai gali likti pasiekti ne visa apimtimi. P Kokiu mastu paremti veiksmai prisidėjo gerinant aplinką, išsaugant biologinę įvairovę miškuose ir kraštovaizdį? Įvertinimo kriterijus: aplinkos būklės pagerėjimas Vertinimo rodiklis: sėkmingos žemėvaldos vietovės. Šios priemonės atveju rodiklis Sėkmingos žemėvaldos vietovės matuojamas, vertinant didelės ekologinės ir rekreacinės vertės miškų plotą. Įgyvendinant priemonę Pelno nesiekiančios investicijos miškuose, siekiama, kad iki 2013 m. tinkamos sąlygos biologinei įvairovei būtų sudarytos ha plote. Remiantis priežiūros duomenimis, priemonės įgyvendinimas neprisidėjo prie sėkmingos žemėvaldos (rodiklio pasiekimo reikšmė lygi 0). Vis dėlto, atsižvelgiant į rodiklio apibrėžimą, galima daryti prielaidą, kad jis papildo produkto rodiklį Pelno nesiekiančiomis investicijomis paremtas miško plotas ir atspindi siekį, kad visas paremtas miškų plotas taptų sėkmingos žemėvaldos vietove. Rekomenduotina tiksliai apibrėžti rodiklių tarpusavio sąsajas ir nustatyti, kokie plotai yra laikomi sėkmingos žemėvaldos vietovėmis. Vertinimo rodiklis: didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės pokytis. Priemonės indėlis į šio rodiklio pasiekimą nebuvo žymus, kadangi pagal ją paremta tik 37 ha miško ploto. Daugiausiai buvo investuojama į infrastruktūros įrenginius, o ne į didesnės ekologinės vertės medynų formavimą. Be to, net ir planuotus ha pavertus didesnės ekologinės vertės medynu, šis plotas sudarytų 0,1 proc. viso miškų ploto. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.4 poskyryje. Vertinimo rodiklis: maistinių medžiagų balanso pokytis. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama šios ataskaitos I dalies 3.1 poskyryje. Įvertinimas (išvada): atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo mastą ir paremtą miškų plotą (37 ha), priemonės įtaka aplinkos situacijos pagerėjimui yra minimali. Be to, aplinkosauginiam priemonės poveikiui pasireikšti reikalingas ilgesnis laikotarpis, todėl jį bus galima vertinti tik ateityje, įgyvendinus daugiau projektų. 197

198 6 PROGRAMOS III KRYPTIES GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS PRIEMONIŲ VERTINIMAS Šioje ataskaitos dalyje pateikiama Programos III krypties priemonių, skirtų gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse, analizė, aptariant jų intervencijos logiką, finansinį įgyvendinimą ir priežiūros rodiklių pasiekimą bei atsakant į priemonių vertinimo klausimus. 6.1 PRIEMONĖ PERĖJIMAS PRIE NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS (311) Priemonės intervencijos logika Priemonės bendrasis tikslas gerinti gyvenimo kokybę ir didinti užimtumą kaime, remiant perėjimą iš žemės ūkio veiklos į ne žemės ūkio veiklą, skatinant pagrindinių paslaugų kaimo gyventojams ir amatų plėtrą. Siekiant padidinti kaimo gyventojų pajamas ir užimtumo galimybes, būtina spartinti ne žemės ūkio veiklų plėtrą kaime, t. y. kurti alternatyvias darbo vietas ir pajamų šaltinius. Mažėjant užimtųjų žemės ūkyje skaičiui, nėra pakankamai galimybių iš žemės ūkio sektoriaus pasitraukusiems kaimo gyventojams persiorientuoti į veiklas kituose sektoriuose. Nepakankama kaimo ekonominės veiklos sferų plėtra ir lėtas naujų darbo vietų kūrimo procesas lemia mažėjantį žmonių užimtumą kaime bei didėjantį atotrūkį tarp miesto ir kaimo gyventojų pragyvenimo lygio. Todėl priemonės veiklos sritys yra skirtos ekonominei veiklai kaime įvairinti, kaimo gyventojams, ypač jaunimui ir moterims, skatinti persiorientuoti į ne žemės ūkio veiklas, paslaugų teikimą ir gauti papildomų pajamų. Be to, siekiant išsaugoti kaimo kultūros paveldą, šia priemone remiama amatų, ypač grindžiamų tautiniais papročiais, plėtra. Siekiant prisidėti prie socialinės ir ekonominės miesto ir kaimo vietovių sanglaudos, parama pagal šią priemonę teikiama ūkininkams, LMĮ 120 ir kaimo gyventojams (neregistravusiems ūkininko ūkio, tačiau žemės ūkio veiklą vykdantiems savo vardu registruotoje žemės ūkio valdoje), užsiimantiems žemės ūkio veikla, tačiau taip pat planuojantiems imtis (ar jau vykdantiems) ne žemės ūkio verslą. Didžiausia paramos suma ūkininko ar LMĮ teiktam vienam projektui iki 200 tūkst. EUR 121, o neregistravusio ūkio kaimo gyventojo teiktam vienam projektui iki 60 tūkst. EUR. 122 Finansuojama 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o tais atvejais, jei projektas susijęs su tradicinių amatų puoselėjimu iki 75 proc. visų tiesiogiai su amatų puoselėjimo veikla susijusių tinkamų finansuoti išlaidų. Parama teikiama plačiam ne žemės ūkio veiklų ratui, įskaitant paslaugas (tokias kaip kirpyklų, siuvyklų, baldų gamybos ir kt.) ir amatus. Yra nustatyti pagal šią priemonę remiamos ir neremtinos veiklos rūšių sąrašai. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonės įgyvendinimui m. laikotarpiu yra skirta ,73 tūkst. EUR viešosios paramos (iš jų EŽŪFKP lėšos ,8 tūkst. EUR) arba 19,83 proc. III krypties ir 2,43 proc. visų Programai numatytų lėšų. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal šią priemonę projektų vykdytojams m. birželio mėnesį EK pritarė penktajam Programos pakeitimų paketui, pagal kurį pareiškėjų sąrašas pagal šią priemonę papildytas mažomis ir vidutinėmis įmonėmis. 121 Nuo 2009 m. lapkričio mėn. priemonei, vadovaujantis Komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. komunikatu Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (OL 2009 C 16, p. 1), pradėta taikyti Valstybės pagalbos schema N 523/2009, patvirtinta 2009 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)9026, kuri priemonės įgyvendinimo taisyklėse įsigaliojo nuo 2010 m. kovo mėn. Pagal šią schemą didžiausia paramos suma, taikoma iki 2010 m. gruodžio 31 d. 500 tūkst. EUR. 122 Lietuvos kaimo plėtros m. programos 2009 metų pažangos ataskaita. P

199 buvo išmokėta 55,79 tūkst. EUR, o tai sudarė tik 0,1 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtų lėšų (detalesnę priemonės įgyvendinimo statistiką žr. 70 lentelėje). 70 lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos finansinis įgyvendinimas m. 311 priemonė Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos Skirta paramos lėšų m., EUR Skirta paramos lėšų įsipareigojimams, EUR Gauta paraiškų, vnt. 9 Prašoma paramos suma, EUR ,73 Pasirašyta sutarčių, vnt. 3 Patvirtinta (autorizuota) paramos suma, EUR ,22 Išmokėta paramos suma, EUR ,84 Iš jų deklaruota paramos suma, EUR ,84 Šaltiniai: 1) LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų pažangos ataskaita m. birželis; 2) Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti duomenys Priemonės įgyvendinimo duomenys rodo, kad pareiškėjų aktyvumas yra mažas, o lėšų įsisavinimas per lėtas. Sėkmingai įgyvendinti priemonę trukdė keletas priežasčių, kurių pagrindinė paramos tikslinės grupės pobūdis. Pirma, galintys pretenduoti į paramą stambūs ūkininkai iš esmės nesidomi šia priemone, kadangi jiems yra patrauklesnė I krypties priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas. Smulkūs ūkininkai dažniausiai neturi galimybių (ypatingai finansinių) bei gebėjimų teikti paraiškas. Pastariesiems trūksta nuosavų lėšų, kad galėtų finansuoti investicinio pobūdžio projektus (t. y. pirmiausiai investuoti nuosavas lėšas, o tik po to jas atgauti kompensavimo būdu). Antra, potencialūs pareiškėjai, ypač gaunantys mažas pajamas, nenori prisiimti finansinių įsipareigojimų (bankams, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims). Trečia, priemonės įgyvendinimą stabdo ir kitos objektyvios priežastys: dėl susiklosčiusių žemdirbystės tradicijų kaime gyventojai neskuba imtis kitos ekonominės veiklos, be to, neigiamos įtakos turi maža kaimo gyventojų perkamoji galia bei su tuo susijusi produktų/ paslaugų paklausa, ekonominis sunkmetis, skatinantis potencialius pareiškėjus ne investuoti, o taupyti. Jeigu ateityje pareiškėjų aktyvumas nedidės bei nedidės teikiamų paraiškų imlumas skirtoms lėšoms, priemonei skirtos lėšos gali būti nepanaudotos. Priemonės įgyvendinimo pažangą atspindi fizinių rodiklių įgyvendinimas, kuris yra pateikiamas 71 lentelėje ir detaliau vertinamas, analizuojant konkrečius priemonės vertinimo klausimus. 71 lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos priežiūros rodiklių įgyvendinimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paramos gavėjų ,7 proc. skaičius Pagal lytį: vyrai 225 / 50 proc. 1 0,4 proc. moterys 225 / 50 proc. 2 0,9 proc. Pagal amžių: iki 25 metų 36 / 8 proc. 0 0 nuo 25 iki 40 metų 90 / 20 proc. 3 3 proc. vyresni kaip / 72 proc. 0 0 metų Pagal ne žemės ūkio veiklos rūšį: amatai 90 / 20 proc. 1 1 proc. kiti ne žemės ūkio 225 / 50 proc. 0 0 verslai paslaugos 135 / 30 proc. 2 1,4 proc. Bendra paslaugoms skirtų investicijų EUR EUR 0,3 proc. apimtis (privačių investicijų ir viešosios paramos suma) 199

200 Rodikliai Rezultato rodikliai Bendros pridėtinės vertės iš ne žemės ūkio veiklos padidėjimas paramą gavusių subjektų ūkiuose Bendras sukurtų darbo vietų skaičius, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) 12 proc ,04 proc. Pagal vietą: ūkininko ūkyje / 50 proc. 3 0,07 proc. LMĮ / 50 proc. 0 0 Pagal dirbančiųjų lytį: vyrų / 50 proc. 2 0,05 proc. moterų / 50 proc. 1 0,03 proc. Pagal dirbančiųjų asmenų amžių: iki 25 metų 378 / 10 proc. 0 0 nuo 25 iki 40 metų 946 / 25 proc. 1 0,1 proc. vyresni kaip 40 metų Kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, dalis Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje Užimtumo padidėjimas ne žemės ūkio sektoriuje / 65 proc. 2 0,08 proc. 3 proc. n. d.* proc. -6,9 proc.** Ne žemės ūkio sektoriuje ekonomika smuko. 5 proc. -6,4 proc.** Užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje sumažėjo. *Siekiant apskaičiuoti šį rodiklį, Programą administruojančios institucijos turi atlikti specialius tyrimus. Vertinamuoju laikotarpiu tokie tyrimai nebuvo atlikti, todėl rodiklio pasiekimo apskaičiuoti negalima. Be to, atsižvelgiant į labai mažą pagal III krypties priemones išmokėtų lėšų sumą, tikėtina, kad investicijos neturėjo reikšmingos įtakos kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, dalies augimui. ** m. laikotarpiu. Pateikiamos nacionalinės tendencijos, kadangi pagal III kryptį vertinamuoju laikotarpiu buvo išmokėta labai mažai lėšų, todėl dar nebuvo galimybių taikyti ekonometrinio modeliavimo metodą, siekiant nustatyti investicijų poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui ne žemės ūkio sektoriuje. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu paremtos investicijos paskatino įvairinti ūkių veiklą taip, kad ji būtų mažiau susijusi su žemės ūkio veikla? Analizėje daugiausia dėmesio skirkite svarbiausiems tokio pobūdžio veiksmams. P Kokioms ne žemės ūkio veiklos sritims skirta daugiausia paramos? Priemonės poveikis ūkių veiklos įvairinimui vertinamas analizuojant paramos gavėjų skaičių ir investicijų apimtį. Įvertinimo kriterijus: ne žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų skaičiaus padidėjimas Vertinimo rodiklis: paramos gavėjų skaičius. Vadovaujantis 71 lentelės duomenimis, iki 2009 m. gruodžio 31 d. finansavimą gavo 3 paramos gavėjai, t. y. 0,67 proc. numatyto 2013 m. tikslo. Paramą gavusių ūkių skaičius pagal jų planuojamą imtis ne žemės ūkio veiklos rūšį pasiskirsto atitinkamai: amatai 1 vnt. (1,11 proc. tikslo) ir paslaugos 2 vnt. (1,48 proc. tikslo). Atsižvelgiant į Programai įgyvendinti likusį laikotarpį, paramos gavėjų skaičius žymiai atsilieka nuo suplanuoto tikslo per ketverių metų laikotarpį reikės pasiekti 99,9 proc. numatyto rodiklio. 200

201 Vertinimo rodiklis: bendra investicijų suma. Bendra investicijų apimtis (privačių investicijų ir viešosios paramos suma) m. laikotarpiu siekė 281 tūkst. EUR. Vidutiniškai vienas paramos gavėjas, pradėdamas naują verslą, investavo 93,67 tūkst. EUR, iš kurių parama pagal Programą sudarė 60,88 70,25 tūkst. EUR. Didžioji dalis investicijų atliktos paslaugų srityje (65,48 proc. arba 184 tūkst. EUR). Beveik dvigubai mažiau jų skirta amatams plėtoti 34,52 proc. arba 97 tūkst. EUR. Įvertinimas (išvada): priemonės įgyvendinimas ūkių veiklos įvairinimo procesui įtakos neturėjo, kadangi pagal priemonę įsisavintų lėšų suma ir paramos gavėjų skaičius buvo labai maži. P Kokiu mastu paremtos investicijos paskatino kurti papildomas darbo vietas ne žemės ūkio sektoriuje ūkininkams ir kitiems žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims? Priemonės poveikis naujų darbo vietų kūrimui ne žemės ūkio sektoriuje vertinamas analizuojant projektų įgyvendinimo metu sukurtų darbo vietų skaičių ir užimtumo padidėjimą ne žemės ūkio veiklose. Įvertinimo kriterijus: kaimo gyventojų užimtumo padidėjimas Vertinimo rodiklis: bendras sukurtų darbo vietų skaičius. Remiantis priemonės įgyvendinimo priežiūros duomenimis, m. laikotarpiu iš viso sukurtos 3 darbo vietos, t. y. 0,04 proc. suplanuoto tikslo. Sukurtų darbo vietų skaičius pagal lytį pasiskirsto atitinkamai: vyrų 2 vnt. (0,05 proc. tikslo) ir moterų 1 (0,03 proc. tikslo). Tuo tarpu pagal amžių didesnė dalis tenka vyresniems kaip 40 metų darbuotojams, t. y. 2 darbo vietos, o metų amžiaus 1 darbo vieta. Vertinimo rodiklis: užimtumo padidėjimas ne žemės ūkio sektoriuje. Programoje priemonei yra keliamas tikslas, kad per programavimo laikotarpį užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje padidėtų 5 proc m. laikotarpiu pagal priemonę buvo sukurtos tik 3 darbo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. planuojama sukurti darbo vietas, priemonė turėtų ženkliai prisidėti prie užimtumo kaimo vietovėse didėjimo. Tačiau kaip buvo minėta, išlieka didelė rizika, kad laukiamas poveikis gali nepasireikšti dėl mažo projektų skaičiaus ir lėto paramos lėšų įsisavinimo. Detalesnė informacija apie bendras užimtumo tendencijas pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.5 poskyryje. Įvertinimas (išvada): priemonės įgyvendinimas užimtumo didėjimui ne žemės ūkio sektoriuje įtakos neturėjo. P Kokiu mastu paremtos investicijos padėjo gerinti kaimo ekonomikos įvairinimą ir plėtrą? P Kokiu mastu paremtos investicijos prisidėjo gerinant gyvenimo kokybę kaimo vietovėse? Priemonės poveikis kaimo ekonomikos įvairinimui ir plėtrai bei gyvenimo kokybės gerinimui vertinamas, analizuojant bendrosios pridėtinės vertės ne žemės ūkio sektoriuje, kaimo gyventojų migracijos, ekonomikos augimo pokyčius, geresnėmis paslaugomis besinaudojančių kaimo gyventojų skaičių. Įvertinimo kriterijus: gyvenimo kokybės kaimo vietovėse pagerėjimas Vertinimo rodiklis: bendros pridėtinės vertės iš ne žemės ūkio veiklos padidėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal priemonę parama pradėta mokėti tik 2009 m. ir įsisavinta labai mažai lėšų (0,1 proc.), galima teigti, kad priemonė neturėjo įtakos ne žemės ūkio veiklų pridėtinės vertės didinimui. 201

202 Priemonės indėlis kuriant pridėtinę vertę ne žemės ūkio sektoriuje turėtų pasireikšti ateityje, jei bus įgyvendinta pakankamai projektų ir pasiekti juose numatyti tikslai. 72 lentelė. Bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai m. Rodiklis Matavimo 2005 m m m m m. vienetas Bendroji šalyje sukurta pridėtinė vertė mln. EUR , , , , ,20 Iš jos ne žemės ūkio mln. EUR , , , , ,18 sektoriuje sukurta pridėtinė vertė Šaltinis: Statistikos departamentas m. laikotarpiu ne žemės ūkio sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė didėjo (12,2 proc.), o 2009 m. dėl ekonominio nuosmukio šis rodiklis, lyginant su 2008 m., sumažėjo 17 proc. (žr. 72 lentelę). Vertinamuoju laikotarpiu ne žemės ūkio veiklų pridėtinė vertė sumažėjo 6,9 proc. Nepaisant to, 2009 m. sektoriuje sukurta bendroji pridėtinė vertė buvo didesnė nei 2006 m. ir 2005 m. atitinkamai 10,6 proc. ir 27,4 proc. Tikėtina, kad pradėjus atsigauti ekonomikai, pridėtinė vertė iš ne žemės ūkio veiklos didės. Vertinimo rodiklis: kaimo vietovių gyventojų migracijos pokytis. Šis rodiklis svarbus, siekiant pamatuoti priemonės poveikį ir išsiaiškinti, ar gerėjo ekonominės sąlygos kaimo vietovėse. Kaimo ekonominės veiklos sferų plėtra ir naujų darbo vietų kūrimas daro įtaką kaimo vietovės patrauklumo didėjimui, todėl išlaikomi esami kaimo gyventojai bei pritraukiami nauji. Priemonė poveikio kaimo gyventojų migracijos pokyčiui neturėjo, kadangi iki 2009 m. pabaigos paramą naujam verslui gavo tik 3 ūkininkai, o bendra investicijų apimtis sudarė 0,3 proc. planuotos sumos. Tačiau ateityje, esant pakankamam projektų skaičiui ir pasiekus priemonei keliamą tikslą, ji turėtų prisidėti prie gyvenimo kokybės kaime gerinimo ir gyventojų išlaikymo bei naujų pritraukimo. Detalesnė informacija apie bendras kaimo gyventojų migracijos tendencijas pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.5 poskyryje. Vertinimo rodiklis: kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, dalis. Šio rodiklio priežiūros duomenys nėra fiksuojami ir renkami, todėl galima tik preliminariai įvertinti laukiamą priemonės poveikį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal priemonę parama pradėta mokėti 2009 m. ir paslaugoms skirtų investicijų apimtis sudaro tik 0,41 proc. numatyto tikslo, vertinamuoju laikotarpiu priemonė neturėjo įtakos geresnių paslaugų kaime plėtrai. Priemonės indėlis skatinant paslaugų (tokių kaip kirpyklų, siuvyklų, baldų gamybos ir kt.) kaimo gyventojams plėtrą turėtų pasireikšti ateityje, jei bus įgyvendinta pakankamai projektų ir pasiekti juose numatyti tikslai. Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje. Priemonei yra keliamas tikslas, kad programavimo laikotarpiu ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje padidėtų 4 5 proc. Šiuo atveju ekonomikos augimą ne žemės ūkio sektoriuje galima matuoti, nagrinėjant šiame sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės pokyčius m. laikotarpiu priemonė neprisidėjo prie ekonomikos augimo ne žemės ūkio sektoriuje, nes iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal ją įsisavinta labai mažai lėšų (0,1 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. planuojama bendrą pridėtinę vertę paramą gavusiuose ne žemės ūkio veikla užsiimančiuose ūkiuose padidinti 12 proc., priemonė turėtų prisidėti prie ekonomikos augimo šiame sektoriuje. Įvertinimas (išvada): programavimo laikotarpiu ne žemės ūkio veiklų pridėtinė vertė sumažėjo, tačiau išliko didesnė nei m. Paremtos investicijos kaimo ekonomikos įvairinimui ir plėtrai didelės įtakos neturėjo, kadangi pagal priemonę įsisavintų lėšų suma ir paramos gavėjų skaičius buvo labai maži. Vis dėlto, darant prielaidą, kad bus pasiekti paramą gavusių subjektų skaičiaus, investicijų apimties, sukurtų darbo vietų rodikliai, bus įgyvendintas ir pagrindinis priemonės tikslas, t.y. pagerinta gyvenimo kokybė ir padidintas užimtumas kaime. 202

203 6.2 PRIEMONĖ PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI (312) Priemonės intervencijos logika Priemonės bendrasis tikslas gerinti gyvenimo kokybę ir didinti užimtumą kaime, remiant LMĮ ir kitų smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą kaime, skatinant ne žemės ūkio srities veiklą, sukuriančią naujų darbo vietų bei papildomų pajamų šaltinių. Nepakankama kaimo ekonominės veiklos sferų plėtra ir lėtas naujų darbo vietų kūrimo procesas lemia mažėjantį žmonių užimtumą kaime, didėjantį atotrūkį tarp miesto ir kaimo gyventojų pragyvenimo lygio. Todėl priemonės veiklos sritys yra skirtos skatinti kaimo gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, verslumą, remti naujas smulkaus verslo iniciatyvas, stiprinti veikiančių LMĮ gyvybingumą ir skatinti jų modernizavimą. Taip pat, siekiant išsaugoti kaimo kultūros paveldą, šia priemone parama teikiama tradiciniams amatams ir amatų centrų kūrimui (pelno siekiantiems projektams). Parama pagal šią priemonę teikiama LMĮ kaime ir kaimo gyventojams, užsiimantiems ne žemės ūkio veikla. LMĮ laikoma savarankiška įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 9 darbuotojai ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinis balansas neviršija 2 mln. EUR. Parama teikiama naujoms LMĮ steigti, taip pat jau veikiančiųjų plėtrai. 123 Didžiausia paramos suma vienam LMĮ projektui yra iki 200 tūkst. EUR 124. Kaimo gyventojas, prašantis paramos pagal šią priemonę, privalo turėti atitinkamą kompetenciją ir patirtį toje ne žemės ūkio veiklos srityje, kurioje prašo paramos. Taip pat pareiškėjas turi vykdyti finansinę apskaitą ir turėti verslo liudijimą ar individualios veiklos, kuri numatyta projekte, pažymėjimą. Didžiausia paramos suma projektui, kurį vyko kaimo gyventojas, yra iki 60 tūkst. EUR. Parama teikiama ne žemės ūkio veiklai kaime, įskaitant paslaugas (tokias kaip kirpykla, siuvykla, baldų gamyba), nedidelio kiekio produktų gamybai, amatams ir amatų centrų kūrimui kaimo vietovėse (pelno siekiantys projektai). Finansuojama 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o tais atvejais, jei projektas susijęs su tradicinių amatų puoselėjimu iki 75 proc. visų tiesiogiai su amatų puoselėjimo veikla susijusių tinkamų finansuoti išlaidų. Yra sudaryti pagal priemonę remiamų ir neremiamų veiklos rūšių sąrašai. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonės įgyvendinimui m. laikotarpiu yra skirta ,51 tūkst. EUR viešosios paramos (iš jų EŽŪFKP lėšos ,28 tūkst. EUR) arba 34,82 proc. III krypties ir 4,27 proc. visų Programai numatytų lėšų. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. projektų vykdytojams buvo išmokėta 258,23 tūkst. EUR, o tai sudarė tik 0,26 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtų lėšų (detalesnę priemonės įgyvendinimo statistiką žr. 73 lentelėje). 73 lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai finansinis įgyvendinimas m. 312 priemonė Parama verslo kūrimui ir plėtrai Skirta paramos lėšų m., EUR ,67 Skirta paramos lėšų m., EUR ,00 Gauta paraiškų, vnt. 199 Prašoma paramos suma, EUR ,00 Pasirašyta sutarčių, vnt. 30 Patvirtinta (autorizuota) paramos suma, EUR ,50 Išmokėta paramos suma, EUR , Lietuvos Kaimo plėtros m. programos 2009 metų pažangos ataskaita. P Nuo 2009 m. lapkričio mėn. priemonei, vadovaujantis Komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. komunikatu Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (OL 2009 C 16, p. 1), pradėta taikyti Valstybės pagalbos schema N 523/2009, patvirtinta 2009 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)9026, kuri priemonės įgyvendinimo taisyklėse įsigaliojo nuo 2010 m. kovo mėn. Pagal šią schemą didžiausia paramos suma, taikoma iki 2010 m. gruodžio 31 d. 500 tūkst. EUR. 203

204 312 priemonė Parama verslo kūrimui ir plėtrai Iš jų deklaruota paramos suma, EUR ,78 Šaltiniai: 1) Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų pažangos ataskaita m. birželis; 2) Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti duomenys. Priemonės įgyvendinimo duomenys rodo, kad skirtų lėšų įsisavinimas yra per lėtas: tiek patvirtintos, tiek išmokėtos paramos rodiklis, palyginus su skirta, yra pernelyg mažas atitinkamai 3,03 proc. ir 0,26 proc. Iki 2013 m. likus ketveriems metams, priemonės įgyvendinimo pažanga vertintina labai prastai, kadangi, norint patvirtinti visą m. laikotarpio projektams finansuoti suplanuotą sumą, per ateinančius 4 metus reikia pasirašyti sutarčių, kurių vertė būtų vidutiniškai ,57 tūkst. EUR kiekvienais metais. Sėkmingai įgyvendinti priemonę trukdė keletas priežasčių. Pirma, dauguma kaimo gyventojų neturėjo galimybių (ypatingai finansinių) bei gebėjimų teikti projektus bei rengti paraiškas. Jiems trūko nuosavų lėšų, kad galėtų finansuoti investicinio pobūdžio projektus (t. y. pirmiausiai investuoti nuosavas lėšas, o tik po to jas atgauti kompensavimo būdu). Antra, potencialūs pareiškėjai, ypač ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, nenorėjo prisiimti finansinių įsipareigojimų bei naujo verslo rizikos. Trečia, priemonės įgyvendinimą stabdė ir kita objektyvi priežastis maža kaimo gyventojų perkamoji galia ir su tuo susijusi produktų / paslaugų paklausa. Ketvirta, neigiamos įtakos turėjo ir paraiškų vertinimas etapais naujos LMĮ steigimo atveju: 1) pirmiausiai buvo pateikiama paraiška projekto idėjos įvertinimui ir, jai esant tinkamai, pareiškėjui buvo duodamas 90 d. d. terminas įsteigti LMĮ; 2) pareiškėjui įsteigus LMĮ ir pateikus antrą paraišką, buvo priimamas sprendimas dėl projekto finansavimo. Tokia paraiškų vertinimo procedūra ilgai užtruko, kadangi pareiškėjai neskubėjo steigti LMĮ ir jos vardu tvarkyti antrajam projekto vertinimo etapui būtinų dokumentų. Taip pat daugelis iš jų apsisprendė nebeteikti paraiškų antrajam vertinimo etapui, nors paramos lėšos galimam projektui įgyvendinti likdavo rezervuotos, arba pateiktos paraiškos neatitiko nustatytų tinkamumo kriterijų. Remiantis NMA pateiktais duomenimis, m. laikotarpiu pirmajam projekto vertinimo etapui paraiškas pateikė 68 norintys steigti LMĮ pareiškėjai, iš kurių tik 18 (26,5 proc.) buvo įvertinti kaip tinkami antrajam projektų vertinimo etapui. Nors pastarajam vertinimo etapui pateikta dauguma ankstesniojo etapo metu teigiamai įvertintų paraiškų (12), tačiau tinkamomis finansuoti buvo pripažinta tik pusė. Jeigu ateityje nedidės paklausa paramai pagal šią priemonę, jai skirtos lėšos gali būti nepanaudotos. Priemonės įgyvendinimo pažangą atspindys fiziniai rodikliai pateikti 74 lentelėje ir detaliau vertinamas analizuojant konkrečius priemonės vertinimo klausimus. 74 lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai priežiūros rodiklių įgyvendinimas m. Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paramą Iš viso ,2 proc. gavusių LMĮ ir kaimo Pagal pareiškėjo statusą: naujai įsteigtų įmonių 330 / 50 proc. 0 0 gyventojų skaičius skaičius jau veikiančių LMĮ skaičius 132 / 20 proc. 8 6 proc. pagal verslo liudijimą ar 198 / 30 proc. 0 0 individualios veiklos pažymėjimą dirbančių kaimo gyventojų skaičius Pagal įmonę valdančio asmens/ kaimo gyventojo lytį: pareiškėjų moterų/ moterų valdomų įmonių skaičius 330 / 50 proc. 3 1 proc. pareiškėjų vyrų/ vyrų valdomų įmonių skaičius 330 / 50 proc. 5 2 proc. 204

205 Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Pagal pareiškėjo/ įmonę valdančio asmens amžių: iki 25 metų 40 / 6 proc. 2 5 proc. nuo 25 iki 40 metų 165 / 25 proc. 2 1,2 proc. vyresni nei 40 metų 445 / 69 proc. 4 0,8 proc. Pagal ne žemės ūkio veiklos rūšį: amatai 66 / 10 proc. 2 3 proc. produktų, nepatenkančių į 132 / 20 proc. 2 1,5 proc. Sutarties I priedą, nedidelės apimties gamyba kiti ne žemės ūkio verslai 330 / 50 proc. 2 0,6 proc. paslaugos 132 / 20 proc. 2 1,5 proc. Bendra paslaugoms skirtų investicijų apimtis EUR EUR 0,13 proc. (privačių investicijų ir viešosios paramos suma) Sukurtų amatų centrų skaičius (pelno siekiantys projektai) Rezultato rodikliai Bendras sukurtų darbo vietų skaičius, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą Iš viso ,3 proc. Pagal įdarbintų asmenų lytį: vyrų / 50 proc. 6 0,3 proc. moterų / 50 proc. 3 0,2 proc. Pagal įdarbintų asmenų amžių: iki 25 metų 525 / 15 proc. 1 0,2 proc. nuo 25 iki 40 metų / 30 proc. 4 0,4 proc. vyresni kaip 40 metų / 55 proc. 4 0,2 proc. Pagal įdarbintų asmenų veiklą: žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų / 60 proc. 0 0 ne žemės ūkio veikla / 40 proc. 9 0,6 proc. užsiimančių asmenų 3 proc. n. d.* - Kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, dalis Bendrosios pridėtinės vertės iš ne žemės ūkio veiklos padidėjimas paramą gavusiose LMĮ Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje (BVP) 15 proc. n. d.* proc. -6,9 proc.** Ne žemės ūkio sektoriuje ekonomika smuko. Užimtumo padidėjimas ne žemės ūkio sektoriuje 5 proc. -6,4 proc.** Užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje sumažėjo. *Siekiant apskaičiuoti rodiklį Kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, dalis, Programą administruojančios institucijos turi atlikti specialius tyrimus. Vertinamuoju laikotarpiu tokie tyrimai nebuvo atlikti, todėl rodiklio pasiekimo apskaičiuoti negalima. Be to, atsižvelgiant į labai mažą pagal III krypties priemones išmokėtų lėšų sumą, tikėtina, kad investicijos neturėjo reikšmingos įtakos kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, dalies augimui. Rodiklis Bendrosios pridėtinės vertės iš ne žemės ūkio veiklos padidėjimas paramą gavusiose LMĮ galės būti apskaičiuotas tik 2010 m., kadangi paramos išmokėjimas pradėtas 2009 m. *** m. laikotarpiu. Pateikiamos nacionalinės tendencijos, kadangi pagal III kryptį vertinamuoju laikotarpiu buvo išmokėta labai mažai lėšų, todėl dar nebuvo galimybių taikyti ekonometrinio modeliavimo metodą, siekiant nustatyti investicijų poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui ne žemės ūkio sektoriuje. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. 205

206 Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu parama padėjo skatinti ne žemės ūkio veiklos įvairinimą ir verslumą? Analizėje daugiausia dėmesio skirkite svarbiausiems veiksmams? P Kokioms ne žemės ūkio veiklos sritims skirta daugiausia paramos? Priemonės poveikis ne žemės ūkio veiklos įvairinimui ir verslumo skatinimui vertinamas, analizuojant paramą gavusių LMĮ ir kaimo gyventojų, sukurtų amatų centrų, paramos gavėjų, užsiimančių amatais, paslaugų teikimu, ne žemės ūkio produktų gamyba bei moterų, pradėjusių savo verslą kaime, skaičių. Įvertinimo kriterijus: smulkiojo verslo kaime plėtra Vertinimo rodiklis: paramą gavusių LMĮ ir kaimo gyventojų skaičius. Visam m. laikotarpiui suplanavus finansuoti 660 LMĮ ar kaimo gyventojų, 2009 m. pabaigoje buvo pasiekta tik 1,21 proc. šio rodiklio. Analizuojant kiekvieną iš rodiklio sričių, iki 2009 m. gruodžio 31 d. pažanga yra fiksuojama tik jau veikiančių LMĮ paramos srityje paramą gavo 8 veikiančios LMĮ (pasiekta 6 proc. suplanuoto rodiklio). Remiantis paramos gavėjų apklausos duomenimis, didžiausia dalis (46 proc.) respondentų paramos lėšas planuoja investuoti į ne žemės ūkio produktų nedidelės apimties gamybą. Lyginant su išmokėtų lėšų rodikliu, kuris siekia 0,26 proc. nuo priemonei skirto finansavimo, bendras paremtų LMĮ skaičius viršija finansinį rodiklį. Vis dėlto, atsižvelgiant į Programai įgyvendinti likusį laikotarpį, paramos gavėjų skaičius ženkliai atsilieka nuo suplanuoto tikslo per ketverių metų laikotarpį reikės pasiekti 99,74 proc. numatyto rodiklio. 75 lentelė. Įregistruotų LMĮ skaičius mieste ir kaime m. Rodiklis Matavimo 2005 m m. 2007m m m. vienetas LMĮ skaičius šalyje: vnt Iš jų mieste* vnt Iš jų kaime vnt Šaltinis: Statistikos departamentas Pastaba: * patenka įmonės, esančios didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose m. laikotarpiu įregistruotų LMĮ kaime skaičius didėjo: 2005 m. kaime įkurtos 534 LMĮ, o 2009 m Per minėtą laikotarpį kaimo vietovėse įkurtų LMĮ skaičius išaugo 31,84 proc. Taip pat augo kaime įregistruotų LMĮ dalis nuo visų šalies LMĮ (2 proc.) ir 2009 m. sudarė šiek tiek daugiau negu 12 proc. Tai rodo, kad verslas vis dar daugiausiai plėtojasi miestuose, kur yra rinka, geresnė infrastruktūra, palankesnės sąlygos gyventojų verslumui ugdyti, aukštesnė darbuotojų kvalifikacija. Vertinimo rodiklis: sukurtų amatų centrų skaičius. Siekiant išsaugoti kaimo kultūros paveldą, priemonei yra keliamas tikslas, kad programavimo laikotarpiu būtų įkurti 5 tradiciniai amatų centrai. Vadovaujantis 73 lentelės duomenimis, iki 2009 m. gruodžio 31 d. amatų centrų sukurta nebuvo. Tai galėjo nulemti keletas priežasčių: pirma, amatų gaminių gamyba reikalauja daug laiko ir didelių investicijų, nėra labai pelninga ekonominė veikla, todėl yra nepatraukli jauniems kaimo gyventojams (ypač tai aktualu esant ekonomikos nuosmukiui); antra, mažą potencialių pareiškėjų aktyvumą šioje veiklos srityje galėjo lemti menkas amatininkų verslumas ir gebėjimas dirbti šiandieninėmis verslo sąlygomis (pvz., žinių stoka); trečia, įtakos galėjo turėti ir sudėtingos paramos gavimo taisyklės bei procedūros (pareiškėjui būtina parengti verslo planą, tvarkyti buhalterinę apskaitą, atitikti ekonominio gyvybingumo rodiklius ir t. t.). 206

207 Vertinimo rodiklis: paramos gavėjų, užsiimančių amatais ir tradicinių produktų gamyba, dalis. Vykdytos paramos gavėjų apklausos rezultatai rodo, kad tradiciniams amatams ir produktų gamybai gautą paramą skyrė mažiausiai (7,69 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų (vienas iš 13). Tuo tarpu visu programiniu laikotarpiu numatyta finansuoti 66 LMĮ ar kaimo gyventojus, užsiimančius amatais. Vertinimo rodiklis: paramos gavėjų, užsiimančių paslaugų teikimu, dalis m. laikotarpiui iškeltas tikslas paremti 132 LMĮ ar kaimo gyventojus, užsiimančius paslaugų teikimu. Paramos gavėjų apklausoje dalyvavę 38,46 proc. respondentų (penki iš 13) nurodė, kad paramą skirs ne žemės ūkio paslaugų plėtrai. Reikia paminėti, kad projektai daugiausiai buvo orientuoti į jau vykdomo verslo plėtrą bei teikiamų paslaugų kokybės gerinimą ir dažniausiai susiję su reljefo formavimo bei kitų aplinkos tvarkymo paslaugų teikimu, autoservisų, statybų veikla. Remiantis priemonės įgyvendinimo stebėsenos duomenimis, bendra paslaugoms skirtų investicijų apimtis (privačių investicijų ir viešosios paramos suma) m. laikotarpiu sudarė 258 tūkst. EUR, t. y. 0,66 proc. suplanuotos sumos. Vertinimo rodiklis: paramos gavėjų, užsiimančių ne žemės ūkio produktų gamyba, dalis. Didžiausia dalis (46,15 proc.) paramos gavėjų apklausoje dalyvavusių respondentų (šeši iš 13) nurodė, kad gautas paramos lėšas investavo į ne žemės ūkio produktų, nepatenkančių į Sutarties I priedą, nedidelės apimties gamybą. Gautos paramos lėšos buvo investuotos į LMĮ veiklos plėtrą ir modernizavimą 76,92 proc. respondentų nurodė, kad pradėjo taikyti naujas technologijas/ įdiegė inovacijas savo įmonėje. Daugiausiai (60 proc.) pradėjo naudoti naują techniką, likusi dalis įmonių pagerino darbo sąlygas bei automatizavo darbo procesą (10 proc.), pradėjo gaminti naujus produktus (10 proc.). Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad priemonei yra iškeltas tikslas finansuoti 132 LMĮ ar kaimo gyventojus, užsiimančius minėtų produktų gamyba. Todėl priemonės indėlis pasireikš, jei per ateinančius keturis metus bus įgyvendinta pakankamai projektų ir pasiekti juose numatyti tikslai. Vertinimo rodiklis: moterų, pradėjusių savo verslą kaime, skaičius. Remiantis atliktos paramos gavėjų apklausos duomenimis, m. laikotarpiu moterų, pradėjusių savo verslą kaime, nebuvo, o gauta parama buvo skirta jau veikiančių įmonių veiklos plėtrai. Tam įtaką padarė kelios priežastys, kurių svarbiausia ekonomikos nuosmukis. Be to, įtakos turėjo ir kiti objektyvūs faktoriai, pavyzdžiui, sunkumai, su kuriais susiduria moterys, pradėdamos verslą: verslo rūšių ir sričių ribotumas, informacijos prieinamumo, kontaktų trūkumas, lyčių diskriminacijos ir stereotipų, vaikų priežiūros įstaigų trūkumas, šeimos ir verslo suderinamumo problemos, vyrų ir moterų požiūrio į verslą skirtumai 125. Galima paminėti, kad iš aštuonių paramą gavusių LMĮ vadovų trys yra moterys. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad programiniu laikotarpiu priemonei yra iškeltas tikslas finansuoti 330 pareiškėjų moterų arba moterų valdomų įmonių, priemonė kol kas neturėjo įtakos šio rodiklio pasiekimui. Įvertinimas (išvada): priemonė ne žemės ūkio veiklos įvairinimui ir verslumo skatinimui ženklios įtakos neturėjo, kadangi pagal priemonę įsisavintų lėšų suma buvo labai maža (0,26 proc. tikslo). P Kokiu mastu parama paskatino naujų darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse? Priemonės poveikis darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse vertinamas, analizuojant projektų įgyvendinimo metu sukurtų darbo vietų skaičių ir užimtumo padidėjimą ne žemės ūkio sektoriuje. 125 Lyčių lygybės strategija ir užimtumo politika Europos Sąjungoje. Lygių galimybių plėtros centras. < 207

208 Įvertinimo kriterijus: kaimo gyventojų užimtumo padidėjimas Vertinimo rodiklis: bendras sukurtų darbo vietų skaičius. Remiantis priemonės įgyvendinimo priežiūros duomenimis, m. laikotarpiu iš viso sukurtos 9 darbo vietos, t. y. 0,26 proc. suplanuoto tikslo. Sukurtų darbo vietų skaičius pagal lytį pasiskirsto atitinkamai: vyrų 6 vnt. (pasiekta 0,34 proc. tikslo) ir moterų 3 vnt. (0,17 proc. tikslo). Pagal įdarbintų asmenų amžių didesnė dalis tenka 25 metų amžiaus ir vyresniems asmenims, t. y. 8 darbo vietos, o iki 25 metų amžiaus 1 darbo vieta. Didžioji dalis (31 proc.) paramos gavėjų apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad sukurs 5 darbo vietas, po 23 proc. 3-is ir 1-ą darbo vietą bei po 8 proc. 2-i ir 4-ias darbo vietas. Vertinimo rodiklis: užimtumo padidėjimas ne žemės ūkio sektoriuje. Programoje priemonei yra keliamas tikslas, kad per programavimo laikotarpį užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje padidėtų 5 proc m. laikotarpiu priemonė prisidėjo prie užimtumo skatinimo šiame sektoriuje labai nedidele dalimi, nes iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal ją buvo sukurtos tik 9 darbo vietos. Atsižvelgiant į dabartinę fizinio rodiklio reikšmę, tikslas iki 2013 m. sukurti darbo vietų tampa labai ambicingu. Siekiant šio tikslo, svarbu ne tik paspartinti priemonės lėšų įsisavinimą, bet ir užtikrinti, kad didesnis prioritetas būtų skiriamas tiems projektams, kurie sukuria daugiau darbo vietų kaime. Įvertinimas (išvada): priemonės įgyvendinimas užimtumo didėjimui ne žemės ūkio sektoriuje įtakos neturėjo, kadangi sukurtas darbo vietų skaičius yra labai mažas, lyginant su numatytu tikslu. Kyla rizika, kad suplanuoti rodikliai dėl darbo vietų ne žemės ūkio sektoriuose sukūrimo kaime nebus pasiekti. P Kokiu mastu parama padėjo pagerinti kaimo ekonomikos įvairinimą ir plėtrą? P Kokiu mastu parama prisidėjo gerinant gyvenimo kokybę kaimo vietovėse? Priemonės poveikis kaimo ekonomikos įvairinimui ir plėtrai bei gyvenimo kokybės gerinimui vertinamas, analizuojant bendrosios pridėtinės vertės ne žemės ūkio sektoriuje, kaimo gyventojų migracijos, ekonomikos augimo pokyčius, geresnėmis paslaugomis besinaudojančių kaimo gyventojų skaičių. Įvertinimo kriterijus: gyvenimo kokybės kaimo vietovėse pagerėjimas Vertinimo rodiklis: bendrosios pridėtinės vertės iš ne žemės ūkio veiklos padidėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal priemonę parama pradėta mokėti tik 2009 m. ir įsisavinta labai mažai lėšų (0,26 proc.), galima teigti, kad priemonė nedarė ženklios įtakos pridėtinės vertės iš ne žemės ūkio veiklų didinimui. Priemonės indėlis kuriant pridėtinę vertę šiame sektoriuje turėtų pasireikšti ateityje, jei bus įgyvendinta pakankamai projektų ir pasiekti juose numatyti tikslai. Detalesnė šio rodiklio analizė makrolygiu yra pateikiama priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos vertinimo aprašyme. Vertinimo rodiklis: kaimo vietovių gyventojų migracijos pokytis. Šis rodiklis svarbus, siekiant pamatuoti priemonės poveikį ir išsiaiškinti, ar gerėjo ekonominės sąlygos kaimo vietovėse. Kaimo ekonominės veiklos sferų plėtra ir naujų darbo vietų kūrimas daro įtaką kaimo vietovės patrauklumo didėjimui, todėl išlaikomi esami kaimo gyventojai bei pritraukiami nauji. Analizuojamu laikotarpiu priemonė poveikio kaimo gyventojų migracijos pokyčiui neturėjo, kadangi iki 2009 m. pabaigos paramą verslo plėtrai ir modernizavimui gavo 8 LMĮ, o bendra paslaugoms skirtų investicijų apimtis sudaro 0,7 proc. planuotos sumos. Tačiau ateityje, esant pakankamam projektų skaičiui ir pasiekus priemonei keliamą tikslą, ji turėtų prisidėti prie 208

209 gyvenimo kokybės kaime gerinimo ir gyventojų išlaikymo bei naujų pritraukimo. Detalesnė rodiklio analizė pateikiama ataskaitos III dalies 12.5 poskyryje. Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje. Priemonei yra keliamas tikslas, kad programavimo laikotarpiu ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje padidėtų 4 5 proc. Šiuo atveju ekonomikos augimą ne žemės ūkio sektoriuje galima matuoti, nagrinėjant šiame sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės pokyčius m. laikotarpiu priemonė prisidėjo prie ekonomikos augimo ne žemės ūkio sektoriuje nežymiai, nes iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal ją įsisavinta labai mažai lėšų (0,26 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. planuojama bendrą pridėtinę vertę paramą gavusiuose ne žemės ūkio veikla užsiimančiuose LMĮ padidinti 15 proc., priemonė turėtų prisidėti prie ekonomikos augimo šiame sektoriuje. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad priemonės indėlis pasireikš, jei bus įgyvendinta pakankamai projektų ir pasiekti juose numatyti tikslai. Be to, jos poveikiui įtaką gali daryti išorinės priežastys, susijusios su bendromis makroekonominėmis tendencijomis. Detalesnė šio rodiklio analizė makrolygiu yra pateikiama priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos vertinimo aprašyme. Įvertinimas (išvada): programavimo laikotarpiu ne žemės ūkio veiklų pridėtinė vertė sumažėjo, tačiau išliko didesnė nei m. Paremtos investicijos kaimo ekonomikos įvairinimui ir plėtrai didelės įtakos neturėjo, kadangi pagal priemonę įsisavintų lėšų suma buvo labai maža (0,26 proc. siekiamo tikslo). Vis dėlto, jei ateityje bus pasiekti paramą gavusių subjektų skaičiaus, investicijų apimties, sukurtų darbo vietų rodikliai, bus prisidėta ir prie priemonės tikslo užimtumo padidinimo ir gyvenimo kokybės kaimo vietovėse pagerinimo pasiekimo. 209

210 6.3 PRIEMONĖ KAIMO TURIZMO VEIKLOS SKATINIMAS (313) Priemonės intervencijos logika Priemonės bendrasis tikslas gerinti gyvenimo kokybę ir didinti užimtumą kaime, plėtojant kaimo turizmą, kuris didina gyventojų užimtumą ir sukuria papildomų pajamų šaltinį. Kaimo turizmas yra didelį plėtros potencialą turintis sektorius, sudarantis galimybę įvairinti ekonominę veiklą bei susikurti papildomą pajamų šaltinį, didinti kaimo gyventojų užimtumą bei jų verslumą. Nors išaugus poilsio kaime poreikiui, kaimo turizmas pastaraisiais metais tapo viena iš populiariausių ne žemės ūkio veiklų kaime, tačiau rekreacinių paslaugų pasiūla, kokybė ir įvairovė nėra pakankama. Todėl priemonės veiklos sritys yra skirtos kurti didesnę kaimo turizmo paslaugų įvairovę ir gerinti šių paslaugų kokybę, remti turistinių stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimą ir plėtrą. Be to, siekiant išsaugoti kaimo kultūros paveldą, šia priemone parama teikiama naujų sodybų, laikantis lietuviškos architektūros, kulinarijos ir amatų tradicijos, kūrimui. Parama pagal šią priemonę teikiama fiziniams asmenims, t. y. ūkininkams ar kaimo gyventojams. Didžiausia paramos suma vienam kaimo turizmo plėtros projektui yra iki 200 tūkst. EUR, o stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimo projektams iki 60 tūkst. EUR. Paramos intensyvumas yra iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonės įgyvendinimui m. laikotarpiu yra skirta ,76 tūkst. EUR viešosios paramos (iš jų EŽŪFKP lėšos ,32 tūkst. EUR) arba 29,32 proc. III krypties ir 3,6 proc. visų Programai numatytų lėšų. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal šią priemonę projektų vykdytojams buvo išmokėta 445,09 tūkst. EUR, o tai sudarė tik 0,54 proc. visam m. laikotarpiui skirtų lėšų (detalesnę priemonės įgyvendinimo statistiką žr. 76 lentelėje). 76 lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas finansinis įgyvendinimas m. 313 priemonė Kaimo turizmo veiklos skatinimas Skirta paramos lėšų m., EUR ,67 Skirta paramos lėšų m., EUR ,98 Gauta paraiškų, vnt. 211 Prašoma paramos suma, EUR ,13 Pasirašyta sutarčių, vnt. 64 Patvirtinta (autorizuota) paramos suma, EUR ,49 Išmokėta paramos suma, EUR ,65 Iš jų deklaruota paramos suma, EUR ,65 Šaltiniai: 1) Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų pažangos ataskaita m. birželis; 2) Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti duomenys. Priemonės įgyvendinimo duomenys rodo, kad pasiektas priemonės lėšų skirstymo tempas yra labai lėtas: tiek patvirtintos, tiek išmokėtos paramos rodiklis, palyginus su skirta parama, yra pernelyg mažas atitinkamai 10,1 proc. ir 0,54 proc. Iki 2013 m. likus ketveriems metams, priemonės pažanga vertinama labai prastai, kadangi, norint patvirtinti visą m. laikotarpio projektams finansuoti suplanuotą paramą, per ateinančius ketverius metus turi būti patvirtinama vidutiniškai ,81 tūkst. EUR kasmet, o kiekvienais metais parama skiriama ne mažiau kaip 142 projektams. 126 Sėkmingai įgyvendinti priemonę trukdė keletas priežasčių. Pirma, prasta pateiktų projektų kokybė, ilgas paraiškų vertinimo procesas (2008 m. pateiktos paraiškos buvo įvertintos tik 2009 m.) ir 2009 m. daugiau nei pusiau (65,15 proc.), lyginant su 2008 m., sumažėjusi prašomos paramos suma. Pastarajam pokyčiui didžiausią įtaką padarė tai, kad dauguma pareiškėjų 126 Lietuvos Kaimo plėtros m. programos 2009 metų pažangos ataskaita. P

211 kreipėsi finansavimo pagal supaprastintų taisyklių nustatytą tvarką, kuri numato iki 43,44 tūkst. EUR dydžio maksimalią paramos sumą vienam projektui. Antra, santykinai mažas gautų paraiškų ir pasirašytų sutarčių santykis (30,33 proc.), kurį lėmė tai, kad iki 2009 m. pabaigos buvo įvertinta tik dalis gautų paraiškų. Trečia, ilgiausias projekto įgyvendinimo laikotarpis siekia 36 mėn., o, įgyvendinant daugumą projektų, reikia atlikti statybos arba infrastruktūros rekonstravimo darbus, todėl paramos lėšos taip pat įsisavinamos lėčiau. Ketvirta, neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimui turėjo ekonominė situacija: neapibrėžtumas ir pesimistinės prognozės lėmė pareiškėjų nenorą prisiimti verslo rizikos. Priemonės fizinių rodiklių pažanga per analizuojamą laikotarpį pateikiama 77 lentelėje ir detaliau vertinama analizuojant konkrečius priemonės vertinimo klausimus. 77 lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas priežiūros rodiklių įgyvendinimas m. Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paramą Iš viso ,6 proc. gavusių Nedidelės informacinės turizmo plėtros veiklų skaičius infrastruktūros kūrimas (informaciniai stendai, turistinių vietų nuorodos) Rekreacinės infrastruktūros kūrimas (stovyklavietės, prieiga prie gamtos objektų, pvz., pakrančių tvarkymas, jų įrengimas ir kt.) ,6 proc. Kaimo turizmo paslaugų teikimo ,8 proc. Bendra investicijų apimtis turizmo veikloms (privačių investicijų ir viešosios paramos suma) rinkodara, plėtra Iš viso EUR EUR 15 proc. Nedidelės informacinės EUR / 0 0 infrastruktūros kūrimas 10 proc. (informaciniai stendai, turistinių vietų nuorodos) Rekreacinės infrastruktūros kūrimas (stovyklavietės, prieiga prie gamtos objektų, pvz., pakrančių tvarkymas, jų įrengimas ir kt.) EUR / 80 proc EUR 0,3 proc. Kaimo turizmo paslaugų teikimo EUR / EUR 149 proc. rinkodara, plėtra 10 proc. Rezultato rodikliai Turistų Iš viso 30 proc. 288 vnt. - (poilsiautojų kaime) skaičiaus Turistų (poilsiautojų kaime) su nakvyne skaičius Turistų (poilsiautojų kaime) be 25 proc. 5 proc. 288 vnt. 0-0 padidėjimas nakvynės skaičius Bendras Iš viso ,03 proc. sukurtų darbo vietų skaičius, Pagal dirbančiųjų asmenų amžių: iki 25 metų 200 / 5 proc. 0 0 įskaitant nuo 25 iki 40 metų 400 / 10 proc. 1 0,3 proc. asmenis, vyresni nei 40 metų / 85 proc. 0 0 dirbančius Pagal dirbančiųjų asmenų lytį: pagal verslo vyrų / 50 proc. 1 0,05 proc. liudijimą ar moterų / 50 proc. 0 0 individualios Pagal dirbančiųjų asmenų veiklos veiklos pobūdį: pažymėjimą asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla / 40 proc. 0 0

212 Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) asmenys, užsiimantys ne žemės ūkio veikla / 60 proc. 1 0,04 proc. Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje (BVP) 4-5 proc. -6,9 proc.* Ne žemės ūkio sektoriuje ekonomika smuko. Užimtumo padidėjimas ne žemės ūkio sektoriuje 5 proc. -6,4 proc.* Užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje sumažėjo. * m. laikotarpiu. Pateikiamos nacionalinės tendencijos, kadangi pagal III kryptį vertinamuoju laikotarpiu buvo išmokėta labai mažai lėšų, todėl dar nebuvo galimybių taikyti ekonometrinio modeliavimo metodą, siekiant nustatyti investicijų poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui ne žemės ūkio sektoriuje. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, NMA ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu priemonė padėjo suaktyvinti turizmo veiklą kaimo vietovėse? Atskirkite ūkiuose vykdomus veiksmus ir kitus veiksmus. Priemonės poveikis turizmo veiklos kaime plėtrai vertinamas, analizuojant paramą gavusių turizmo veiklų skaičių, investicijų apimtį, turistų (poilsiautojų kaime) skaičiaus pokyčius, kaimo turizmo sodybų skaičių, turizmo infrastruktūrą kaimo vietovėse. Įvertinimo kriterijus: turistų skaičiaus kaime padidėjimas Vertinimo rodiklis: paramą gavusių turizmo plėtros veiklų skaičius. Remiantis 77 lentelės duomenimis, iki 2009 m. gruodžio 31 d. finansavimą gavo 9 turizmo plėtros veiklos, t. y. 1,6 proc. numatyto 2013 m. tikslo. Paramą gavusių fizinių asmenų skaičius pagal turizmo veiklų pobūdį pasiskirsto atitinkamai: rekreacinės infrastruktūros kūrimas 8 vnt. (4 proc.) ir kaimo turizmo paslaugų teikimo rinkodara bei plėtra 1 vnt. (1 proc. tikslo). Atsižvelgiant į Programai įgyvendinti likusį laikotarpį, paramos gavėjų skaičius žymiai atsilieka nuo suplanuoto tikslo per ketverių metų laikotarpį reikės pasiekti 98,42 proc. numatyto rodiklio. Vertinimo rodiklis: bendra investicijų apimtis. Bendra investicijų apimtis (privačių investicijų ir viešosios paramos suma) turizmo veikloms m. laikotarpiu siekė tūkst. EUR (15,14 proc. tikslo). Didžioji dalis investicijų (98,64 proc.) skirta kaimo turizmo paslaugų teikimo rinkodarai ir plėtrai. Taip pat investuota į rekreacinės infrastruktūros kūrimą (stovyklavietes, prieigą prie gamtos objektų). Atliktos paramos gavėjų apklausos rezultatai patvirtina, kad daugiausiai lėšų paramos projektų vykdytojai skyrė kaimo turizmo plėtrai, įskaitant amatus, bei turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimui taip atitinkamai nurodė 84,45 proc. ir 15,56 proc. respondentų. Remiantis apklausos rezultatais, kaimo turizmo sodybos steigimui numatoma skirti tik 2,22 proc. visų gautų paramos lėšų. Gavus paramą, kaimo vietovėje buvo sukurta nauja ar pagerinta esama rekreacinė turizmo infrastruktūra, sukurtos naujos turizmo paslaugos ir įkurta nauja tradicinė kaimo sodyba (žr. 23 paveikslą). 212

213 23 paveikslas. Gautos paramos pasiskirstymas pagal turizmo veiklas ir paramos dėka atliktus veiksmus Gautos paramos pasiskirstymas pagal turizmo veiklas Gautos paramos pasiskirstymas pagal jos dėka atliktus veiksmus Šaltinis: Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis. Vertinimo rodiklis: turistų (poilsiautojų kaime) skaičiaus padidėjimas. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, bendras poilsiautojų kaime skaičius m. laikotarpius augo, o 2009 m., lyginant su 2006 m., nežymiai sumažėjo 0,45 proc. Suteiktų nakvynių skaičius iki 2008 m. taip pat didėjo, o 2009 m. sumažėjo 3,78 proc. (žr. 78 lentelę). Tam įtakos turėjo ekonomikos nuosmukis ir vartotojų perkamosios galios kritimas. Paminėtina, kad priemonės įgyvendinimas turistų skaičiaus kaime augimui ženklaus poveikio neturėjo: iki 2009 m. pabaigos paramą gavusiose kaimo turizmo sodybose su nakvyne lankėsi 288 poilsiautojai. Tai sudaro labai nedidelę (0,03 proc.) dalį nuo bendro šalyje m. laikotarpiu kaimo turizmo sodybose apgyvendintų poilsiautojų skaičiaus. Vis dėlto paramos gavėjų apklausos metu dauguma respondentų (48,89 proc. arba 22 iš 45 apklausoje dalyvavusių) nurodė, kad jų vykdomas projektas ženkliai prisidės prie turistų skaičiaus augimo jų kaimo vietovėje. Panaši dalis (28,89 proc.) apklaustų manė, jog projektas šiek tiek prisidės prie poilsiautojų skaičiaus kaime didėjimo. 78 lentelė. Poilsiautojų ir nakvynių skaičius kaimo turizmo sodybose Rodiklis Matavimo 2005 m m. 2007m m m. vienetas Suteikta nakvynių tūkst. 440,1 455,4 613,6 615,4 438,2 Suteikta nakvynių Lietuvos tūkst. 389,7 399,2 536,4 553,2 390,3 gyventojams Suteikta nakvynių tūkst. 50,4 56,2 77,3 62,2 47,9 užsieniečiams Apgyvendinta poilsiautojų tūkst. 155,0 246,5 293,7 321,7 245,4 Apgyvendinta Lietuvos tūkst. 137,1 220,7 259,2 288,2 217,8 gyventojų Apgyvendinta užsieniečių tūkst. 17,9 25,8 34,4 33,5 27,6 Vidutinis vieno Lietuvos vnt. 2,84 1,81 2,07 1,92 1,79 gyventojo nakvynių skaičius Vidutinis vieno užsieniečio vnt. 2,82 2,18 2,24 1,85 1,74 nakvynių skaičius Vidutinis vieno poilsiautojo vnt. 2,84 1,85 2,09 1,91 1,79 nakvynių skaičius Šaltinis: Statistikos departamentas Vertinimo rodiklis: turizmo infrastruktūra kaimo vietovėse. Kaimo turizmas yra viena iš sparčiausiai besivystančių alternatyvių žemės ūkiui veiklų kaime m. laikotarpiu kaimo turizmo sodybų skaičius šalyje išaugo 10,73 proc., o vietų skaičius 31,89 proc. (žr. 79 lentelę). Tačiau priemonė prie kaimo rekreacinės ir turizmo paslaugų infrastruktūros gerinimo kol kas prisidėjo itin ribotai, kadangi m. laikotarpiu įsisavinta tik 0,54 proc. suplanuotos sumos, 213

214 o parama buvo skirta nedideliam objektų skaičiui (pvz., įsteigta viena nauja kaimo turizmo sodyba, įrengta viena turistinė stovyklavietė). Kita vertus, projektų įgyvendinimo metu buvo sukurtos naujos turizmo paslaugos, plėtojami amatai. 79 lentelė. Kaimo turizmo sodybų ir vietų skaičius m. Rodiklis Matavimo 2005 m m m m m. vienetas Kaimo turizmo sodybų vnt skaičius Vidutinis vietų skaičius vnt vienoje sodyboje Vietų skaičius iš viso vnt Šaltinis: Statistikos departamentas Įvertinimas (išvada): turizmo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse vertinamuoju laikotarpiu kito teigiama linkme (didėjo kaimo turizmo sodybų bei vietų jose skaičius). Tačiau priemonės įgyvendinimas neturėjo reikšmingos įtakos šiems pokyčiams dėl labai mažos įsisavintų lėšų sumos ir paramos gavėjų skaičiaus. P Kokiu mastu priemonė paskatino naujų darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse? Priemonės poveikis darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse vertinamas analizuojant bendrą ir sezoninių sukurtų darbo vietų skaičių, užimtumo padidėjimą ne žemės ūkio sektoriuje, paramos gavėjų dalį, kurios pajamos nepasikeitė ar išaugo. Įvertinimo kriterijus: kaimo gyventojų užimtumo ir pajamų padidėjimas Vertinimo rodiklis: bendras sukurtų darbo vietų skaičius. Remiantis priemonės įgyvendinimo priežiūros duomenimis, m. laikotarpiu iš viso buvo sukurta viena darbo vieta, t. y. 0,03 proc. suplanuoto tikslo. Tačiau nemaža dalis paramos gavėjų apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad sukurs 2 ar 3 darbo vietas, atitinkamai 28 proc. arba 10 iš 36 apklausos dalyvių ir 25 proc. arba 9 iš 36. Taip pat 11 proc. respondentų planuoja sukurti 5 naujas darbo vietas, 4 ir 6 po 8 proc., o 10 ir vieną po 6 proc. apklausoje dalyvavusių fizinių asmenų. Vertinimo rodiklis: sukurtų sezoninių darbo vietų skaičius. Paramos gavėjų apklausos dalyviai nurodė, kad bus sukurtos 9 sezoninės darbo vietos. Tačiau dauguma jų (55,56 proc. arba 20 iš 36 apklaustųjų) planuoja sukurti nuolatines pilnas darbo vietas (žr. 24 paveikslą). 24 paveikslas. Planuojamų sukurti naujų darbo vietų tipas Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis 214

215 Vertinimo rodiklis: užimtumo padidėjimas ne žemės ūkio sektoriuje. Programoje priemonei yra keliamas tikslas, kad per programavimo laikotarpį užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje padidėtų 5 proc. Galima teigti, kad m. laikotarpiu priemonė prie užimtumo skatinimo šiame sektoriuje neprisidėjo, nes iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal ją buvo sukurta tik viena darbo vieta, tačiau projektų vykdytojų apklausos rezultatai demonstruoja tikėtiną priemonės poveikį artimiausiu laikotarpiu (to paties tikėjosi ir intervencijos planuotojai, nes šiai priemonei nustatytas fizinis rodiklis iki 2013 m. sukurti darbo vietų). Atsižvelgiant į vertinamą priemonės pažangą, rodiklio pasiekimo galimybės kelia abejonių. Vertinimo rodiklis: paramos gavėjų dalis, kurios pajamos nepasikeitė/ išaugo. Paramos gavėjų apklausos dalyviai nurodė, kad jų pajamos šiek tiek arba labai padidės atitinkamai 51 proc. ir 18 proc. Taip pat 11 proc. respondentų mano, kad jų pajamos gavus paramą nepasikeis. Priemonės įgyvendinimas turėtų padidinti pajamas ne tik projektų vykdytojams, bet ir kitiems kaimo gyventojams taip tikisi 53 proc. apklausos dalyvių (žr. 25 paveikslą). 25 paveikslas. Pareiškėjų ir kitų kaimo gyventojų pokytis Šaltinis: Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa m. birželis Įvertinimas (išvada): priemonės įgyvendinimas užimtumo didėjimui ne žemės ūkio sektoriuje įtakos neturėjo. P Kokiu mastu priemonė padėjo pagerinti kaimo ekonomikos įvairinimą ir plėtrą? P Kokiu mastu priemonė prisidėjo gerinant gyvenimo kokybę kaimo vietovėse? Priemonės poveikis kaimo ekonomikos įvairinimo ir plėtros gerinimui vertinamas analizuojant bendrosios pridėtinės vertės ne žemės ūkio sektoriuje, kaimo gyventojų migracijos, ekonomikos augimo pokyčius bei išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičių. Įvertinimo kriterijus: gyvenimo kokybės kaimo vietovėse pagerėjimas Vertinimo rodiklis: bendrosios pridėtinės vertės iš ne žemės ūkio veiklos padidėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal priemonę parama pradėta mokėti tik 2009 m. ir įsisavinta labai mažai lėšų (0,54 proc.), galima teigti, kad priemonė neturėjo įtakos pridėtinės vertės iš ne žemės ūkio veiklos padidėjimui. Priemonės indėlis kuriant pridėtinę vertę šiame sektoriuje turėtų pasireikšti ateityje, jei bus įgyvendinta pakankamai projektų ir pasiekti juose numatyti tikslai. Vertinant tai, kad įgyvendinami projektai generuos jų vykdytojams daugiau pajamų, bus teikiamos geresnės kokybės ir įvairesnės paslaugos, priemonė turėtų prisidėti prie turizmo veiklos sukuriamos pridėtinės vertės augimo ir gyvenimo kokybės kaimo vietovėse pagerėjimo. Vertinimo rodiklis: kaimo vietovių gyventojų migracijos pokytis. Šis rodiklis svarbus, siekiant pamatuoti priemonės poveikį ir išsiaiškinti, ar gerėjo ekonominės sąlygos kaimo vietovėse. Kaimo ekonominės veiklos sferų plėtra ir naujų darbo vietų kūrimas daro įtaką kaimo vietovės patrauklumo didėjimui, todėl išlaikomi esami kaimo gyventojai bei pritraukiami nauji. Priemonė poveikio kaimo gyventojų migracijos pokyčiui neturėjo, kadangi iki 2009 m. pabaigos paramą 215

216 turizmo veiklų plėtrai gavo 9 fiziniai asmenys, buvo sukurta tik viena darbo vieta. Tačiau, anot apklaustų paramos gavėjų, pajamų augimas (tiek pačių projektų vykdytojų, tiek kitų kaimo gyventojų), geresnė rekreacinė infrastruktūra turėtų sukurti patrauklią ekonominę, socialinę ir ekologinę kaimo aplinką. Ateityje, esant pakankamam projektų skaičiui ir pasiekus priemonei keliamą tikslą, ji turėtų prisidėti prie gyvenimo kokybės kaime gerinimo ir gyventojų išlaikymo bei naujų pritraukimo. Detalesnė rodiklio analizė makrolygiu pateikiama šios ataskaitos III dalies 12.5 poskyryje. Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje. Priemonei yra keliamas tikslas, kad programavimo laikotarpiu ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje padidėtų 4 5 proc. Šiuo atveju ekonomikos augimą ne žemės ūkio sektoriuje galima matuoti, nagrinėjant šiame sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės pokyčius. Galima teigti, kad m. laikotarpiu priemonė praktiškai neprisidėjo prie ekonomikos augimo ne žemės ūkio sektoriuje, nes iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal ją įsisavinta labai mažai lėšų (0,54 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinti projektai ateityje generuos jų vykdytojams daugiau pajamų, o teikiamos geresnės kokybės ir įvairesnės paslaugos pritrauks daugiau poilsiautojų į kaimą, priemonė turėtų prisidėti prie ekonomikos augimo kaimo turizmo sektoriuje. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad priemonės indėlis pasireikš, jei bus įgyvendinta pakankamai projektų ir pasiekti juose numatyti tikslai. Detalesnė šio rodiklio analizė makrolygiu yra pateikiama priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos vertinimo aprašyme. Vertinimo rodiklis: kaimo paveldo objektų išsaugojimas. 51 proc. paramos gavėjų apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad dėl priemonės įgyvendinimo kaimo paveldo objektų išsaugojimo tikimybė padidėjo, o 36 proc. kad nepakito. Todėl tikėtina, kad priemonė turės poveikį kaimo kultūros paveldo išsaugojimui. Įvertinimas (išvada): programavimo laikotarpiu ne žemės ūkio veiklų pridėtinė vertė sumažėjo, tačiau išliko didesnė nei m. Paremtos investicijos kaimo ekonomikos įvairinimui ir plėtrai didelės įtakos neturėjo, kadangi pagal priemonę įsisavintų lėšų suma buvo labai maža (0,54 proc. numatyto tikslo). Vis dėlto, darant prielaidą, kad ateityje bus pasiekti planuoti paramą gavusių subjektų skaičiaus, investicijų apimties, sukurtų darbo vietų rodikliai, bus įgyvendintas ir pagrindinis priemonės tikslas pagerinta gyvenimo kokybė ir padidintas užimtumas kaime. 216

217 6.4 PRIEMONĖ KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA (322) Priemonės intervencijos logika Priemonės bendrasis tikslas gerinti gyvenimo kokybę kaime, kuriant patrauklią aplinką gyventi ir dirbti. Nepakankama kaimo ekonominės veiklos sferų plėtra ir lėtas naujų darbo vietų kūrimo procesas lemia mažėjantį žmonių užimtumą kaime, didėjantį atotrūkį tarp miesto ir kaimo gyventojų pragyvenimo lygio, o tai skatina juos išvykti į didesnius miestus ar migruoti į užsienį. Siekiant ne tik išlaikyti esamus kaimo gyventojus, bet ir pritraukti naujų ir taip užtikrinti kaimo plėtrą, būtina didinti gyvenimo kaimo vietovėse patrauklumą. Kaimo atnaujinimas yra viena iš svarbiausių kaimo plėtros politikos priemonių ir yra skirta kaimo aplinkos patrauklumui atkurti. Todėl priemonės veiklos sritys yra skirtos užtikrinti kaimo vietovių atnaujinimą ir plėtrą: pastatų atnaujinimą, viešosios infrastruktūros tvarkymą ar kūrimą (įskaitant drenažo sistemų įrengimą ir atnaujinimą; geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įrengimą kaimuose, turinčiuose iki 500 gyventojų), istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę ar kitokią kultūrinę vertę turinčių nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų (religinių objektų) ir kraštovaizdžio komponentų išsaugojimą ir modernizavimą bei gyvenimo kokybės gerinimą. Pagal priemonę taip pat išskiriama veikla, skirta tradicinių amatų kūrimui ir (arba) plėtrai, kurios tikslas išsaugoti kultūrinį paveldą įkuriant ir plėtojant tradicinių amatų centrus. Priemonė yra įgyvendinama dviem būdais: 1) LEADER metodu ir 2) planavimo būdu. Paramą pagal šią priemonę, įgyvendinant ją planavimo būdu, gali gauti savivaldybės, kurioms finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektus pagal priemonę gali įgyvendinti ir kaimo bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, kaime įkurti ir veiklą kaime plėtojantys kiti juridiniai asmenys, savivaldybės ir savivaldybių įmonės. Šių tikslinių grupių projektams finansuojama 90 proc. visų tinkamų išlaidų. Maksimali parama vienam projektui yra iki 200 tūkst. EUR. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonės įgyvendinimui m. laikotarpiu yra skirta ,56 tūkst. EUR viešosios paramos (iš jų EŽŪFKP lėšos ,00 tūkst. EUR) arba 16,03 proc. III krypties ir 1,97 proc. visų Programai numatytų lėšų. Skirtingai nei kitų krypties priemonių, šios priemonės pareiškėjai, jeigu projektas yra įgyvendinamas planavimo būdu, iš pradžių turi pateikti projektinius pasiūlymus, o vėliau paraiškas. 127 Iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal priemonę buvo pateikti 305 projektiniai pasiūlymai, o juose nurodyta paramos suma šiek tiek viršija m. laikotarpiui suplanuotą sumą. Todėl galima konstatuoti, kad potencialūs pareiškėjai yra aktyvūs, o projektų srautas daugiau negu du kartus viršija Programoje numatytą paremti projektų skaičių. Vertinant projektinių pasiūlymų biudžetus, matyti, kad ketinama įgyvendinti smulkesnius, mažesnio biudžeto projektus nei planavo Programos rengėjai. Kita vertus, numatomi projektai yra skirti įvairiai veiklai: privažiuojamųjų kelių, viešųjų gatvių, želdinių, religinių objektų tvarkymui ir kt. Per m. laikotarpį iš viso buvo pateikta 15 paraiškų, o prašoma paramos suma sudaro 6,27 proc. visos priemonei numatytos sumos. Šiuo laikotarpiu nebuvo patvirtintas nei vienas kaimo atnaujinimo ir plėtros projektas, todėl ir priemonei įgyvendinti skirtų lėšų išmokėta nebuvo (žr. 80 lentelę). Tam įtakos turėjo užsitęsęs projektinių pasiūlymų vertinimo procesas NMA. Likus ketveriems metams iki Programos įgyvendinimo pabaigos yra aišku, kad norint skirti visą, m. laikotarpiu suplanuotą, sumą, reikia patvirtinti vidutiniškai ~10.000,00 tūkst. EUR kasmet. 127 Jei projektai yra įgyvendinami LEADER metodu, teikiamos paraiškos, prieš tai projektinių pasiūlymų neteikus. 217

218 Įvertinus pateiktose paraiškose nurodytą vidutinę vieno projekto prašomos paramos sumą (147,49 tūkst. EUR) ir darant prielaidą, kad tokia būtų vienam projektui skiriamų lėšų suma, galima teigti, kad per metus turėtų būti finansuojami vidutiniškai apie 68 projektai. Taip pat reikia paminėti, kad projektų įgyvendinimui ir lėšų įsisavinimui neigiamos įtakos gali turėti dar nebaigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas. Ši problema ypatingai aktuali viešųjų erdvių infrastruktūros (tokių kaip parkų, paplūdimių, aikštelių ir pan.) projektams. 80 lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra finansinis įgyvendinimas m. 322 priemonė Kaimo atnaujinimas ir plėtra Skirta paramos lėšų m., EUR ,56 Skirta paramos lėšų m., EUR ,00 Gauta projektinių pasiūlymų, vnt. 305 Projektiniuose pasiūlymuose prašoma paramos suma, EUR ,00 Gauta paraiškų, vnt. 15 Paraiškose prašoma paramos suma, EUR ,00 Pasirašyta sutarčių, vnt. 0 Patvirtinta (autorizuota) paramos suma, EUR 0,00 Išmokėta paramos suma, EUR 0,00 Iš jų deklaruota paramos suma, EUR 0,00 Šaltiniai: 1) Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų pažangos ataskaita m. birželis; 2) Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti duomenys Priemonės įgyvendinimo pažangą atspindi ne tik paramos lėšų mokėjimo tempai, bet ir fizinių rodiklių įgyvendinimas, kuris pateikiamas 81 lentelėje ir detaliau vertinamas analizuojant konkrečius priemonės vertinimo klausimus. 81 lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra priežiūros rodiklių įgyvendinimas m. Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi projektai, skaičius Paremtų kaimų atnaujinimo projektų skaičius Atnaujintų ir išsaugotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius Pagrindinės Transporto paslaugos 5 proc. 0 0 paslaugos Laisvalaikio, sporto ir kultūrinė 10 proc. 0 0 pagal veiklos veikla rūšis Kitos pagrindinės paslaugos 85 proc. 0 0 Rezultato rodikliai Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų 8 proc. 0 0 rezultatais, dalis nuo visų kaimo gyventojų Kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis 4 proc. 0 0 paslaugomis, dalis Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius 5 proc. 0 0 Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje (BPV) 4-5 proc. -6,9 proc.* Ne žemės ūkio sektoriuje ekonomika smuko. Užimtumo padidėjimas ne žemės ūkio sektoriuje 5-7 proc. -6,4 proc.* Užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje sumažėjo. Iš viso Vyrams Naujų sukurtų darbo vietų skaičius Moterims

219 Rodikliai 2013 m. nustatytas tikslas m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo 2013 m. tikslo rodiklis (proc.) Jaunimui iki 30 metų amžiaus * m. laikotarpiu. Pateikiamos nacionalinės tendencijos, kadangi pagal III kryptį vertinamuoju laikotarpiu buvo išmokėta labai mažai lėšų, todėl dar nebuvo galimybių taikyti ekonometrinio modeliavimo metodą, siekiant nustatyti investicijų poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui ne žemės ūkio sektoriuje. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Eurostat ir Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu priemonė padėjo pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse? Atskirkite įvairius sektorius (pvz., švietimo, sveikatos bei socialinių paslaugų, viešosios infrastruktūros, aplinkos ir t.t.). P Kokiu mastu priemonė prisidėjo darant kaimo vietoves patrauklesnes? Atskirkite įvairius sektorius (pvz., švietimo, sveikatos bei socialinių paslaugų, viešosios infrastruktūros, aplinkos ir t. t.). Priemonės poveikis gyvenimo kokybės kaime gerinimui ir kaimo vietovių patrauklumo didinimui vertinamas analizuojant paramą gavusių kaimo vietovių, paremtų kaimo atnaujinimo projektų, kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų bei atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičių, bendrą investicijų sumą, plačiajuosčio interneto ryšio aprėptį kaimo vietovėse. Įvertinimo kriterijus: gyvenimo kokybės kaimo vietovėse pagerėjimas Vertinimo rodiklis: kaimo vietovių, kuriose vykdomi projektai, skaičius m. laikotarpiu kaimo atnaujinimo ir plėtros projektai nebuvo paremti ir įgyvendinami. Vertinimo rodiklis: bendra investicijų suma. Kadangi vertinamuoju laikotarpiu nebuvo patvirtintas ir įgyvendintas nei vienas projektas, todėl nebuvo ir priemonei įgyvendinti skirtų investicijų. Vertinimo rodiklis: paremtų kaimo atnaujinimo projektų skaičius m. laikotarpiu kaimo atnaujinimo ir plėtros projektai nebuvo paremti ir įgyvendinami. Vertinimo rodiklis: rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal priemonę nebuvo įgyvendinta projektų ir išmokėta paramos lėšų, todėl priemonė neprisidėjo prie visuomeninės paskirties pastatų būklės gerinimo. Vertinimo rodiklis: atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius m. laikotarpiu priemonė neprisidėjo prie kaimo kultūros paveldo atnaujinimo ir išsaugojimo, kadangi iki 2009 m. pabaigos nebuvo įgyvendinta projektų ir išmokėta paramos. Vertinimo rodiklis: pagrindinės paslaugos pagal veiklos rūšis. Kadangi vertinamuoju laikotarpiu nebuvo paremtas nei vienas viešosios infrastruktūros tvarkymui skirtas projektas, priemonė neturėjo poveikio paslaugų (tokių kaip transporto, sveikatos, švietimo, socialinių ir kt.) gerinimui. Vertinimo rodiklis: kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, dalis. Priemonė neturėjo poveikio kokybiškų paslaugų kaimo vietovėse plėtrai, kadangi paslaugoms skirti investiciniai projektai m. laikotarpiu nebuvo paremti ir įgyvendinami. Vertinimo rodiklis: plačiajuosčio ryšio aprėptis kaimo vietovėse. Plačiajuosčio ryšio aprėptis šiuo metu siekia 88,5 proc. Lietuvos teritorijos (2006 m. 83 proc.), o kaimiškose vietovėse

220 68,5 proc Tačiau priemonė šio rodiklio pokyčiams įtakos neturėjo, kadangi m. laikotarpiu nebuvo įgyvendinamų iš EŽŪFKP finansuojamų projektų, skirtų plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai kaimiškose vietovėse. Įvertinimas (išvada): priemonė m. laikotarpiu neprisidėjo prie kaimo vietovių patrauklumo didinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo. Tačiau pagal priemonės intervencijos logiką, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais programavimo laikotarpiais tokia veikla Lietuvoje nebuvo remiama, ir į suplanuotą projektų srautą, prognozuojama, kad ši priemonė turės teigiamą poveikį gyvenimo kokybės kaime pagerinimui. P Kokiu mastu priemonė prisidėjo keičiant ekonominio ir socialinio nuosmukio bei gyventojų mažėjimo tendencijas kaimo vietovėse? Priemonės poveikis ekonominio ir socialinio nuosmukio bei gyventojų mažėjimo tendencijoms kaimo vietovėse vertinamas analizuojant naujų sukurtų darbo vietų skaičių, migracijos balanso, užimtumo ir ekonomikos pokyčius. Įvertinimo kriterijus: ekonominės gerovės padidėjimas kaimo vietovėse Vertinimo rodiklis: kaimo vietovių gyventojų migracijos pokytis. Nors ši priemonė yra svarbi migracijai mažinti, tačiau vertinamuoju laikotarpiu poveikio kaimo gyventojų migracijos pokyčiui neturėjo, kadangi parama nebuvo skirta nei vienam kaimo atnaujinimo ir plėtros projektui. Vertinimo rodiklis: naujų sukurtų darbo vietų skaičius. Remiantis priemonės įgyvendinimo priežiūros duomenimis, m. laikotarpiu sukurta naujų darbo vietų nebuvo. Vertinimo rodiklis: užimtumo padidėjimas ne žemės ūkio sektoriuje. Programoje priemonei yra keliamas tikslas, kad per m. laikotarpį užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje padidėtų 5 7 proc m. laikotarpiu priemonė neprisidėjo prie užimtumo skatinimo šiame sektoriuje, nes iki 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgyvendinta nei vieno projekto ir sukurta naujų darbo vietų. Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje. Priemonei yra keliamas tikslas, kad programavimo laikotarpiu ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje padidėtų 4 5 proc m. laikotarpiu priemonė neprisidėjo prie ekonomikos augimo ne žemės ūkio sektoriuje, nes iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal ją nebuvo įsisavinta lėšų. Įvertinimas (išvada): priemonė neprisidėjo keičiant ekonominio ir socialinio nuosmukio bei gyventojų mažėjimo tendencijas kaimo vietovėse, nes pagal ją nebuvo paremtas nei vienas projektas. 128 Informacinės visuomenės plėtros komitetas. < 220

221 7 PROGRAMOS IV KRYPTIES LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS PRIEMONIŲ VERTINIMAS Šioje ataskaitos dalyje pateikiama Programos IV krypties priemonių, skirtų skatinti kaimo plėtrą per vietos iniciatyvas ir partnerystės ryšius, analizė, aptariant jų intervencijos logiką, finansinį įgyvendinimą ir priežiūros rodiklių pasiekimą bei atsakant į priemonių vertinimo klausimus. 7.1 PRIEMONĖ VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS (413) Priemonės intervencijos logika Pagal priemonę Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas yra teikiama parama vietos plėtros strategijų, kuriomis siekiama III krypties tikslų, įgyvendinimui. Galutiniai paramos gavėjai yra VVG, turinčios Žemės ūkio ministerijos patvirtintas vietos plėtros strategijas. Siekiant aktyviau spręsti pagrindines kaimo vietovių problemas, susijusias su ekonomikos diversifikavimu ir gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimu, strategijose turi būti pateikta teritorijos socialinės ekonominės situacijos analizė, kaimo vietovės plėtros vizija, prioritetai bei veiksmai numatytiems tikslams pasiekti. Pagal šią priemonę numatoma atrinkti 50 VVG ir įgyvendinti 759 projektus bei sukurti naujų darbo vietų vyrams ir moterims. Programoje vietos plėtros strategijų įgyvendinimui skirta 126,97 mln. EUR, kurie turi būti panaudoti alternatyvioms žemės ūkiui veikloms, verslui, kaimo turizmo paslaugų plėtrai skatinti, kaimams atnaujinti (viešosioms erdvėms tvarkyti, visuomeninės reikšmės pastatams rekonstruoti, kaimo paveldo objektams ir kraštovaizdžio komponentams išsaugoti, tradiciniams amatams puoselėti). Šio veiklos yra remiamos, LEADER metodu įgyvendinant III krypties priemones. Tačiau vietos plėtros strategijose VVG gali numatyti ir papildomų inicatyvų, kurioms turėtų būti skirta parama (pavyzdžiui, plenerai, stovyklos, renginiai ir pan.). Tikimasi, kad pagal priemonę teikiama parama padės naujais būdais ir metodais įgyvendinti vietos plėtros strategijas, ugdyti VVG ir kaimo gyventojų gebėjimus veikti kartu, skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystes, tobulinti vietinį valdymą. Vietos plėtros strategijų, kuriomis siekiama Programos III krypties tikslų, priemonių įgyvendinimas turi prisidėti ne tik prie socialinių ryšių kaimo vietovėse plėtros, bet ir prie užimtumo didėjimo, ekonominės veiklos įvairinimo bei gyvenimo kokybės kaime gerėjimo. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas Programos finansiniame plane m. laikotarpiu numatyta skirti 126,97 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 101,57 mln. EUR, sudaro EŽŪFKP finansavimas. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 5,5 proc. bendro Programos biudžeto tai gana didelė dalis, lyginant su kitų krypčių priemonėms skirtu finansavimu. Tarp IV krypties priemonių vietos plėtros strategijoms įgyvendinti skirta paramos suma yra didžiausia ir sudaro beveik 93 proc. lėšų, numatytų LEADER metodui įgyvendinti m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos 42 paraiškos ir pasirašytos 27 sutartys. Patvirtintos paramos suma siekė 70,82 mln. EUR, o tai sudarė apie 56 proc. visam programavimo laikotarpiui numatytų lėšų. Tačiau iki 2009 m. pabaigos patvirtintos lėšos vietos plėtros projektams nebuvo pradėtos išmokėti. Tokia situacija susiklostė dėl užtrukusio paraiškų patvirtinimo ir sutarčių pasirašymo proceso. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas buvo paskelbtas 2008 m., kadangi 2007 m. 221

222 gruodžio mėnesį buvo patvirtintos priemonės atrankos taisyklės m. VVG pateikė 18 paraiškų, iš kurių viena buvo patvirtina, tačiau sutartis nepasirašyta. Visos paraiškos buvo patvirtintos ir paramos sutartys pasirašytos 2009 m., todėl vertinamuoju laikotarpiu nespėta išmokėti pagal priemonę patvirtintos paramos. Iki 2009 m. vietos plėtros strategijos negalėjo būti įgyvendinamos, kadangi 2008 m. spalio mėnesį buvo patvirtintos jų administravimo taisyklės. 130 Atsižvelgiant į tai, kad vietos plėtros strategijų įgyvendinimui lėšos skiriamos ir pagal priemonę Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti, paminėtina, kad pagal pirmąją šios priemonės veiklos sritį vertinamuoju laikotarpiu buvo išmokėta 1,9 mln. EUR vietos plėtros strategijų administravimui. Pirmasis priemonės tinkamumo kriterijus nurodo, kad viena iš vietos plėtros strategijoje nurodytų priemonių turi būti Kaimo atnaujinimas ir plėtra, t. y. šios priemonės įgyvendinimui turi būti numatyta ne mažiau kaip 73 proc. visų vietos projektams įgyvendinti skirtų lėšų, todėl dauguma pagal priemonę Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas numatytų paramos lėšų skirta infrastruktūros plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kyla rizika, kad per likusius ketverius Programos įgyvendinimo metus parama nebus tinkamai įsisavinta. Be to, įtaką paramos įsisavinimui ateityje gali daryti kainų ir euro kurso svyravimai. Dėl šios priežasties rekomenduotina ženkliai didinti paramos išmokėjimo tempą. Siekiant kuo efektyvesnio priemonės finansavimo ir lėšų įsisavinimo, rekomenduotina paspartinti paraiškų vertinimo ir sutarčių pasirašymo procedūras. Vertinant priemonės įgyvendinimo eigą, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinį rezultatyvumą, bet ir į faktines fizinių rodiklių pasiekimo reikšmes, kurios pateikiamos lentelėje ir detaliau analizuojamos, atsakant į priemonės lygio vertinimo klausimus. 82 lentelė. Priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas priežiūros rodiklių pasiekimas Rodikliai 2013 m. nustatytas tikslas m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Atrinktų VVG proc. skaičius Naujos VVG proc. Veikiančios VVG proc. Bendras VVG km² km² 60 proc. teritorijų dydis Naujos VVG 27 proc km² (13 proc.) Veikiančios VVG 73 proc km² (77 proc.) Bendras gyventojų proc. skaičius VVG Naujos VVG proc. teritorijose 131 Veikiančios VVG proc. Projektų, kuriems (numatyta 154 proc. paramą skiria VVG, paremti atrinktose skaičius 132 VVG strategijose) Perėjimas prie ne proc. žemės ūkio veiklos 129 LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D 549 Dėl Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programos krypties LEADER metodo įgyvendinimas priemonę Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas atrankos taisyklių patvirtinimo. 130 LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D 578 Dėl Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programos krypties LEADER metodo įgyvendinimas priemonę Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas administravimo taisyklių patvirtinimo. 131 Duomenys pagal atrinktas, bet dar neparemtas VVG. 132 Duomenys pagal atrinktas, bet dar neparemtas VVG. Paminėtina, kad iki 2009 m. gruodžio 31 d. VVG priėmė sprendimą dėl paramos skyrimo 12 projektų, iš kurių 5 buvo skirti kaimo atnaujinimui ir plėtrai, o 7 kitoms VVG iniciatyvoms (plenerų organizavimui, atvirukų ir fotoalbumų leidybai, pažintiniams vizitams ir pan.) m. VVG priėmė sprendimus dėl paramos skyrimo dar 17 projektų. 222

223 Rodikliai 2013 m. nustatytas tikslas m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Parama verslo proc. kūrimui ir plėtrai Kaimo turizmo proc. veiklos skatinimas Kaimo atnaujinimas proc. ir plėtra Kita Paramos gavėjų skaičius Perėjimas prie ne 20 žemės ūkio veiklos Parama verslo 25 kūrimui ir plėtrai Kaimo turizmo 165 veiklos skatinimas Kaimo atnaujinimas 350 ir plėtra Kita 40 Bendra investicijų EUR 0 0 suma kaimams Kaimo atnaujinimo EUR atnaujinti projektai Kaimo paveldo EUR projektai Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi projektai, skaičius Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius Rezultato rodikliai Bendras sukurtų darbo vietų skaičius Vyrams 50 proc. / Moterims 50 proc. / Jauniems iki 30 metų asmenims 8 proc. / 160 Veiklos, remiamos pagal vietos plėtros Ne pelno siekiančios veiklos 80 proc. 0 0 strategijas, rūšis Pelno siekiančios 20 proc. veiklos Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų 20 proc. 0 0 rezultatais, skaičius (proc. nuo visų kaimo gyventojų) Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius Poveikio rodikliai Ekonomikos augimas 4-5 proc. per programavimo laikotarpį smuko. -6,9 proc.* Ne žemės ūkio sektoriuje ekonomika Užimtumo padidėjimas 5-7 proc. per -6,4 proc.* Užimtumas ne žemės programavimo ūkio sektoriuje laikotarpį sumažėjo. * m. laikotarpiu. Pateikiamos nacionalinės tendencijos, kadangi pagal IV kryptį vertinamuoju laikotarpiu buvo išmokėta labai mažai lėšų, todėl dar nebuvo galimybių taikyti ekonometrinio modeliavimo metodą, siekiant nustatyti investicijų poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui ne žemės ūkio sektoriuje. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Statistikos departamento duomenys.

224 Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu LEADER metodas padėjo pagerinti kaimo vietovių valdymą? Kaip LEADER metodo įgyvendinimas įtakojo vietos problemų identifikavimą ir sprendimą? Pagrindiniai LEADER metodo įgyvendinimo tikslai yra susiję su siekiu tobulinti vietinį valdymą ir vietos problemų sprendimą, tokiu būdu prisidedant prie gyvenimo kokybės gerėjimo kaimo vietovėse. Valdymą galima apibrėžti kaip skirtingų politinių lygių veikėjų (vyriausybinių ir nevyriausybinių) bendradarbiavimą, sprendžiant kompleksiškas kaimo vietovių plėtros problemas. EK metodiniuose dokumentuose rekomenduojama vertinti LEADER metodo įtaką valdymo pagerėjimui atsižvelgiant į decentralizacijos lygį, koordinavimą tarp skirtingų valdymo lygių, partnerystę ir vietinių veikėjų galių padidėjimą bei valdymo kokybę. 133 Šie principai apima tokius gero valdymo elementus kaip skaidrumas, dalyvavimas, vertikali ir horizontali integracija, subsidiarumas, legitimumas, komunikacija ir konfliktų sprendimas, mokymosi mechanizmai. Remiantis šiais principais buvo nustatyti vertinimo rodikliai, padedantys įvertinti priemonės įtaką kaimo vietovių valdymo kokybės pagerėjimui. Įvertinimo kriterijus: kaimo vietovių valdymo kokybės pagerėjimas Vertinimo rodiklis: atrinktų VVG skaičius. VVG veikla remiasi vietinėmis žiniomis ir vietos problemų suvokimu, todėl joms lengviau mobilizuoti vietinius veikėjus, skatinti aktyvesnį bendradarbiavimą ir vietos problemų sprendimą. Iki 2009 m. pabaigos pasiekta 62 proc. planuoto atrinktų VVG skaičiaus rodiklio, kadangi buvo atrinkta 31 VVG iš Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo laikotarpį (liko daugiau laiko nei praėjo), šio rodiklio pasiekimą galima vertinti teigiamai. Paminėtina, kad 2010 m. jau buvo atrinktos 50 iš 51 Lietuvoje veikiančios VVG, todėl iki programavimo laikotarpio pabaigos rodiklis dėl bendro atrinktų VVG skaičiaus bus pasiektas. Vertinimo rodiklis: bendras VVG teritorijų dydis. Jau atrinktų VVG teritorija apima 60 proc. iki 2013 metų planuojamo pasiekti rodiklio, tačiau naujų VVG veiklos teritorijos rodiklis pasiektas 48 proc. apimtimi. Vertinant pagal priemonę surinktų paraiškų skaičių pagal apskritis, pastebėtina, kad m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų pateikė Utenos (7 paraiškos), Kauno (6 paraiškos), Šiaulių (6 paraiškos) ir Marijampolės (5 paraiškos) apskričių pareiškėjai, o Alytaus apskrities pareiškėjai nepateikė nei vienos paraiškos. Mažesniam pareiškėjų aktyvumui įtakos turi kaimo vietovių gyventojų pasyvumas bei jų pasirengimas įgyvendinti projektus. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. buvo atrinkta 50 Lietuvoje veikiančių VVG, galima teigti, kad programavimo laikotarpio pabaigoje rodiklis dėl bendro teritorijų dydžio bus pasiektas. Paminėtina, kad VVG veiklos teritorija apima 97 proc. kaimiškoms vietovėms priskiriamo ploto, todėl priemonės įgyvendinimas neišvengiama turėtų prisidėti prie valdymo kokybės kaimo vietovėse pagerėjimo. Vertinimo rodiklis: bendras gyventojų skaičius VVG teritorijose. Per trejus Programos įgyvendinimo metus bendro gyventojų skaičiaus rodiklis VVG teritorijose buvo pasiektas 68 proc., tačiau gyventojų skaičiaus naujai veikiančių VVG veiklos teritorijose rodiklis pasiektas 12 proc. Atsižvelgiant į 2010 m. atrinktų VVG skaičių, galima teigti, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu rodiklis dėl bendro gyventojų skaičiaus bus pasiektas. Vertinimo rodiklis: skirtingų visuomenės grupių įsitraukimas. Įvairių visuomenės grupių įsitraukimas į kaimo vietovių valdymo procesą yra susijęs su tokių EK išskirtų gero valdymo principų kaip dalyvavimas, legitimumas ir mokymasis įgyvendinimu. Atlikus Lietuvoje veikiančių 133 European Evaluation Network for Rural Development. Capturing Impacts of LEADER and of Measures to Improve Quality of Life in Rural Areas m. liepa 134 Šiuo metu Lietuvoje veikia 51 VVG. 224

225 VVG atstovų apklausą, 135 paaiškėjo, kad LEADER metodas paskatino suinteresuotų asmenų ir gyventojų dalyvavimą, sprendžiant vietos problemas. Daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų VVG atstovų teigė, kad rengiant vietos plėtros strategijas dalyvavo visi suinteresuoti asmenys. Net 78 proc. apklaustųjų nurodė, kad vietos plėtros strategijose buvo daugiau ar mažiau atsižvelgta į visų visuomenės grupių interesus. Vertinimo rodiklis: vietos plėtros strategijos tinkamumas kaimo vietovės poreikiams patenkinti. Šis rodiklis matuoja, kaip vietos plėtros strategijos, parengtos dalyvaujant ir bendradarbiaujant suinteresuotiems asmenims, prisideda prie pagrindinių skirtingų kaimo vietovių problemų sprendimo. Absoliuti dauguma, t. y. 86 proc., apklaustų VVG atstovų pareiškė, kad parengtos vietos plėtros strategijos ir jų įgyvendinimo priemonės yra tinkamos kaimo vietovės poreikiams patenkinti. Galima daryti išvadą, kad vietos plėtros strategijose buvo identifikuotos konkrečiai kaimo vietovei aktualios problemos ir nurodyti tinkami jų sprendimo būdai, o mobilizuojant ir įtraukiant vietinius veikėjus buvo galima sulaukti didesnio vietinės bendruomenės pritarimo tam tikroms iniciatyvoms. Tai padėjo užtikrinti vieno geresnio valdymo principų legitimumo įgyvendinimą, kadangi gyventojai lengviau pritarė vykdomiems pokyčiams, vertindami juos kaip atitinkančius teisines ir institucines struktūras. Vertinimo rodiklis: VVG santykių su visuomenės grupėmis kaita. Šis rodiklis atitinka EK metodiniuose dokumentuose minimą partnerystės ir vietinių veikėjų galios padidėjimo principą, kuris susijęs su svarbiausių socialinių ir ekonominių partnerių, vietinės bendruomenės atstovų bei pažeidžiamų grupių įtraukimu į vietos plėtros strategijų rengimo ir įgyvendinimo procesą, abipusio mokymosi skatinimu. Apklausti VVG nariai nurodė, kad rengiant vietos plėtros strategijas VVG santykiai su skirtingų visuomenės grupių atstovais pagerėjo (58 proc. respondentų). Remiantis apklausos duomenimis, labiausiai pagerėjo VVG santykiai su kaimo bendruomenėmis (82 proc. apklaustųjų), savivaldybių ar seniūnijų darbuotojais (68 proc.) ir pilietinės visuomenės atstovais (61 proc.). Galima daryti išvadą, kad dar strategijų rengimo etape priemonė prisidėjo prie efektyvesnio bendradarbiavimo ir komunikacijos tarp vietinės partnerystės ir aukštesnio politinio lygio skatinimo. Vertinimo rodiklis: ryšiai tarp skirtingų valdymo lygių. Su šiuo vertinimo rodikliu susijęs principo iš apačios į viršų įgyvendinimas, kuris atspindi didesnių galių perdavimą VVG ir jų galimybes daryti įtaką sprendimams, priimamiems aukštesniu lygiu. ES valstybėse narėse egzistuoja trys skirtingi LEADER metodo įgyvendinimo modeliai: 1) projektų atrankos decentralizavimas; 2) projektų atrankos ir mokėjimo decentralizavimas; 3) projektų patvirtinimo decentralizavimas. 136 Lietuvoje buvo pasirinktas pirmasis LEADER metodo įgyvendinimo modelis, kadangi VVG suteikta kompetencija vertinti paraiškas ir atrinkti projektus, kuriems turėtų būti skirta parama. Remiantis VVG atstovų apklausos ir interviu su Programą administruojančių institucijų atstovais rezultatais, galima teigti, kad šis principas Lietuvoje nėra tinkamai įgyvendinamas, kadangi, nors formaliai VVG suteikta daug galių (pavyzdžiui, jos pačios rengia dokumentus, vertina paraiškas, atrenka projektus), tačiau realiai jomis pasinaudoti yra pakankamai sudėtinga. Galima išskirti pagrindines priežastis, trukdančias principo iš apačios į viršų įgyvendinimui. Pirma, politizuotas sprendimų priėmimo procesas, kuriam įtaką daro vietos valdžios atstovai. VVG statusas (VVG yra savanoriška, bent tris sektorius jungiančių privačių, visuomeninių, valstybinių ir 135 Vietos veiklos grupių atstovų apklausa vykdyta birželio 17 d. liepos 2 d. internetinėje svetainėje Apklausoje iš 51 Lietuvoje veikiančios VVG narių savo nuomonę pareiškė daugiau nei pusė 28. Nors vykdant apklausą elektroniniu būdu toks atsakymų procentas (55 proc.) yra aukštas (paprastai jis siekia vos proc.), tačiau dėl mažos generalinės visumos statistinė rezultatų paklaida yra gana didelė ± 12,5 proc. Analizuojant IV krypties priemonių vertinimo rodiklius, yra remiamasi šios apklausos rezultatais. 136 European Network for Rural Development. Report on the Implementation of the Bottom-up Approach under LEADER Axis. Brussels, 20 May Prieiga per internetą: < 225

226 vietos valdžios organizacijų asociacija) Lietuvoje neišvengiamai sukelia jų priklausomybę (pirmiausia nuo vietos valdžios atstovų), kadangi kaimo bendruomenės neturi reikalingų finansinių išteklių ar pastatų, kuriuose galėtų vykdyti savo veiklą. Dėl šios priežasties VVG dažniausiai priverstos nuomotis savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl, rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas, savivaldybės dažnai tampa partneriais. Be to, VVG valdybai dažniausiai priklauso daug savivaldybės pareigūnų, kurie daro įtaką projektų atrankos procedūroms. Paminėtina, kad, kol nebus išspręstas VVG statuso ir jų aprūpinimo reikalingais materialiniais resursais klausimas, tol Lietuvoje bus sudėtinga užtikrinti efektyvų principo iš apačios į viršų įgyvendinimą. Antra, nepakankami VVG turimi žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, kadangi kaimo vietovių gyventojai neturi pakankamai kompetencijos ir įgūdžių, susijusių su projektų atrinkimu ir administracinių reikalavimų įgyvendinimu. Be to, kai kurios VVG turi labai mažai narių, todėl joms taip pat nepakanka žmogiškųjų išteklių kompleksinėms paraiškų vertinimo ir projektų atrankos procedūroms atlikti. Dėl šios priežasties kaimo bendruomenių, socialinių ir kitų partnerių iniciatyvos ne visada yra palaikomos, o tai apsunkina ryšių tarp skirtingų valdymo lygių plėtrą. Paminėtina, kad bendradarbiavimą tarp skirtingų hierarchijos lygių (vietinio, regioninio ir nacionalinio) skatina VVG tinklas, kuris įregistruotas 2007 m. gruodžio mėnesį. Remiantis VVG atstovų apklausos duomenimis, galima teigti, kad 45 proc. respondentų palankiai įvertino VVG tinklo veiklą, sudarant sąlygas glaudesniam VVG bendradarbiavimui tarpusavyje ir su valstybės valdymo institucijomis. Apibendrinant galima teigti, kad LEADER metodo įgyvendinimas mažai prisidėjo prie vertikalios integracijos skatinimo, kadangi efektyviam kaimo bendruomenių ir vietos valdžios atstovų bendradarbiavimui trukdė dėl VVG statuso kylančios projektų atrankos procedūrų politizavimo problemos. Vertinimo rodiklis: vietos konfliktų sprendimas. Šis rodiklis yra tiesiogiai susijęs su valdymo kokybės principais (skaidrumu, komunikacija ir konfliktų sprendimu), siekiant išlaikyti įsipareigojimus visiems veikėjams dirbti kartu, remiantis atvirumo, pasitikėjimo ir dinamiško proceso vertybėmis. Remiantis VVG atstovų apklausos rezultatais, 86 proc. respondentų nurodė, kad LEADER metodo įgyvendinimas prisidėjo prie tarpusavio pasitikėjimo sustiprėjimo tarp kaimo gyventojų, o 75 proc. apklaustųjų teigė, kad jis skatino efektyvesnį konfliktų sprendimą tarp skirtingų visuomenės grupių kaimo vietovėje. Kai kurie apklaustieji nurodė, kad į konfliktų sprendimo procesus aktyviai kišosi vietinės valdžios atstovai. Remiantis Programą administruojančių institucijų darbuotojų pateikta informacija, apie 75 proc. VVG teritorijų galima įvardinti kaip problemines, kuriose vietos konfliktų sprendimui įtaką daro valdžios pareigūnai. Vertinimo rodiklis: sprendimų priėmimo proceso efektyvumas. Su valdymo kokybės principais susijęs ir sprendimų priėmimo procesas, rengiant vietos plėtros strategijas. Profesionalios procedūros turi užtikrinti keitimąsi reikiama informacija, konsultacijas ir pagrįstų sprendimų priėmimą. Vertindami įvairius vietos plėtros strategijų rengimo proceso aspektus, VVG atstovai palankiausiai įvertino bendrą darbo atmosferą VVG (86 proc. respondentų). 78 proc. apklaustųjų palankiai įvertino konstruktyvų problemų ir konfliktų sprendimą, o 61 proc. pasitikėjimą kitais VVG nariais. Vis dėlto daugelis apklaustųjų taip pat teigė, kad sprendimų priėmimo procesas VVG yra pakankamai politizuotas, kadangi savivaldybių centruose jam įtaką daro politinės partijos. Įvertinimas (išvada): nepaisant to, kad pagal šią priemonę patvirtinta parama vietos plėtros projektams iki 2009 m. pabaigos dar nebuvo pradėta mokėti, tačiau, vykdant VVG atrankos procedūras, rengiant vietos plėtros strategijas ir atrenkant projektus, priemonė prisidėjo prie kaimo vietovių institucinio kapitalo stiprinimo. Vietos plėtros strategijų rengimo procese dalyvavo daugelis suinteresuotų asmenų, buvo skatinamas bendradarbiavimas, vertikali integracija, vietos konfliktų sprendimas. Be to, buvo lengviau identifikuoti vietiniame kontekste aktualias problemas, 226

227 prie kurių sprendimo turėtų prisidėti vietos plėtros strategijų įgyvendinimas. Vis dėlto paminėtina, kad principas iš apačios į viršų nebuvo tinkamai įgyvendinamas, kadangi VVG galėjo menkai pasinaudoti joms suteiktais įgaliojimais savarankiškai vertinti paraiškas ir atrinkti projektus, šio proceso metu buvo jaučiama politinė įtaka. Be to, vietinės valdžios atstovai dažnai nepalaikė iš apačios kilusių iniciatyvų ir jas įgyvendinančių projektų. P Kokiu mastu LEADER metodas padėjo pradėti taikyti daugelį sektorių apimančius metodus ir skatinti bendradarbiavimu pagrįstą Programos įgyvendinimą? Įvertinimo kriterijus: bendradarbiavimo ir partnerystės paskatinimas Vertinimo rodiklis: viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, skirtingų savivaldybių gyventojų bendradarbiavimas, ryšiai tarp skirtingų sektorių. Šis vertinimo rodiklis skirtas įvertinti, kaip pasiektas LEADER metodo tikslas įgyvendinti horizontalią integraciją (bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių ir skirtingų organizacijos tipų). Remiantis apklausos duomenimis, 89 proc. respondentų pabrėžė, kad LEADER metodas prisideda prie viešojo ir privataus sektorių partnerystės bei skirtingų sektorių partnerystės skatinimo, o 78 proc. apklaustųjų teigė, kad metodas skatina aktyvesnį skirtingų savivaldybių gyventojų bendradarbiavimą. Paminėtina, kad daugeliu atvejų VVG teritorijos Lietuvoje sutampa su savivaldybių teritorijomis. Skirtingų sektorių bendradarbiavimą iliustruoja tai, kad vietos plėtros strategijų rengimo procese dalyvavo žemės ūkio, turizmo sektoriaus atstovai, tradiciniais amatais užsiimantys, gamtos paveldo apsauga besirūpinantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad trečdalis apklaustų VVG atstovų (38 proc.) paminėjo nepakankami aktyvų atstovavimą verslo sluoksnių interesams, galima daryti prielaidą, kad bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi nebuvo pakankamai efektyvus. Vertinimo rodiklis: keitimasis praktinėmis žiniomis (angl. know-how) tarp skirtingų kaimo vietovių. Svarbus rodiklis, vertinant LEADER metodo indėlį į bendradarbiavimo skatinimą, yra keitimosi praktinėmis žiniomis iniciavimas, kuris susijęs su abipusio mokymosi procesais. Apklausos duomenimis, net 67 proc. apklaustų VVG administratorių nurodė, kad LEADER metodo įgyvendinimas labai prisideda prie keitimosi praktinėmis žiniomis tarp skirtingų kaimo vietovių skatinimo bei skirtingose kaimo vietovėse esančių kaimo bendruomenių bendradarbiavimo (56 proc. respondentų). Be to, absoliuti dauguma VVG narių (93 proc.) pareiškė, kad dalyvauja keitimuisi praktinėmis žiniomis skirtuose renginiuose m. laikotarpiu Lietuvoje buvo įgyvendinama bandomoji LEADER+ pobūdžio priemonė, (pagal ją didžiausias dėmesys buvo skiriamas įgūdžių įgijimui), kurioje dalyvavo 39 proc. apklaustų VVG atstovų. Vis dėlto dauguma respondentų (61 proc.) tokios patirties neturėjo. Nors 71 proc. apklaustųjų pabrėžė, kad jiems nepakanka keitimosi praktinėmis žiniomis renginių, tačiau svarbu paminėti, kad programavimo laikotarpiu kiekvienai VVG įgūdžių gilinimui yra skirta daugiau nei 57,92 tūkst. EUR (t. y. apie 200 tūkst. Lt), todėl jos turi pakankami lėšų mokymo poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į apklausos rezultatus ir siekiant stiprinti trūkstamus gebėjimus, rekomenduotina didesnį dėmesį skirti tikslingiems mokomiesiems renginiams, kurių metu VVG atstovai galėtų įgauti konkrečių vietos plėtros strategijų rengimui, įgyvendinimui bei bendradarbiavimui su kitomis VVG reikalingų įgūdžių. Vertinimo rodiklis: kaimo vietovės gyventojai, dalyvaujantys priimant su vietos plėtra susijusius sprendimus. Bendradarbiavimu pagrįstame Programos įgyvendinimo procese turi dalyvauti ne tik viešojo ir privataus sektoriaus atstovai, pilietinės organizacijos, bet ir kaimo vietovėse gyvenantys gyventojai. Apklausos rezultatai rodo, kad LEADER metodas prisidėjo prie aktyvesnio kaimo gyventojų dalyvavimo, priimant su vietos plėtra susijusius sprendimus (83 proc. respondentų). Kai kurie apklaustieji, paprašyti įvardinti metodo įgyvendinimo privalumus, pabrėžė, jog jis sudaro 227

228 galimybes aktyviems kaimo žmonėms burtis, priimti bendrus sprendimus ir įgyvendinti bendrus sumanymus. Įvertinimas (išvada): LEADER metodo įgyvendinimas paskatino horizontalią integraciją, kadangi buvo plėtojamas bendradarbiavimas tarp įvairių sektorių ir organizacinių struktūrų. Be to, kaimo gyventojai taip pat aktyviai dalyvavo vietos problemų sprendimo procese. Bendradarbiavimo plėtrai ir efektyviam Programos įgyvendinimui svarbūs keitimosi praktinėmis žiniomis renginiai, kurių metu vyksta ne tik mokymosi procesas, bet ir užmezgami ryšiai, kurių plėtojimas prisideda prie bendradarbiavimo skatinimo tiek tarpregioniniu, tiek tarptautiniu lygiu. P Kaip LEADER metodo įgyvendinimas įtakojo socialinius santykius / ryšius kaimo vietovėse? Įvertinimo kriterijus: socialinių ryšių plėtra kaimo vietovėse Vertinimo rodiklis: tarpusavio pasitikėjimo sustiprėjimas. Įgyvendinant LEADER metodą, siekiama prisidėti prie socialinių santykių tinklų, t. y. socialinio kapitalo, plėtros ir tokiu būdu gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. Vietos veikėjams bendradarbiaujant ir dalyvaujant vietos plėtros strategijų rengimo bei projektų atrankos procese, plečiasi socialinių ryšių ratas, formuojasi tarpusavio pasitikėjimo tinklai, stiprėja vietinis identitetas, darosi aktyvesnis bendruomeninis gyvenimas. 86 proc. VVG atstovų apklausoje dalyvavusių respondentų pareiškė, kad LEADER metodo įgyvendinimas labai prisideda prie tarpusavio pasitikėjimo sustiprėjimo tarp kaimo gyventojų. Išaugęs tarpusavio pasitikėjimas lemia efektyvesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų visuomenės grupių kaimo vietovėse (75 proc. respondentų). Nepaisant to, kad pagal priemonę Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas dar nebuvo išmokėta finansinės paramos vietos plėtros projektams, pasiruošimas priemonės įgyvendinimui prisidėjo prie socialinių ryšių plėtros kaimo vietovėse. Vertinimo rodiklis: naujos organizacijos, atsiradusios dėl VVG veiklos. Socialinių ryšių plėtrą kaimo vietovėse iliustruoja naujų organizacijų, atsiradusių dėl VVG veiklos, skaičius, kadangi naujos organizacijos kuriamos bendrų vertybių, tikslų, abipusio pasitikėjimo pagrindu. 61 proc. apklaustų VVG atstovų nurodė, kad dėl VVG veiklos kaimo vietovėse atsirado naujos kaimo bendruomenės, kurias VVG konsultuodavo steigimo ir įstatų rengimo klausimais, kaimo bendruomenių asociacijos, kaimo bendruomenių centrai, moterų ir jaunimo organizacijos. Svarbu pabrėžti, kad ne visuose Lietuvos regionuose bendruomeniškumas buvo pakankamai stiprus, todėl kai kurios kaimo bendruomenės buvo kuriamos dirbtinai, skatinant vietinės valdžios atstovams. Tose savivaldybėse, kuriose vietos gyventojai buvo pakankamai aktyvūs, kaimo bendruomenės buvo kuriamos iš apačios, atsižvelgiant į bendras vertybes. Galima daryti išvadą, kad kaimo bendruomenių skaičiaus didėjimas tik iš dalies atspindi socialinių ryšių plėtrą kaimo vietovėse. 83 lentelė. Kaimo bendruomenių skaičius Lietuvoje m m m. Kaimo bendruomenių skaičius Šaltinis: Žemės ūkio rūmų pateikta informacija Remiantis 83 lentelėje pateiktais duomenimis, galima teigti, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu kaimo bendruomenių skaičius Lietuvoje didėjo. Paminėtina, kad 2000 m. Lietuvoje buvo įregistruota vos 10 kaimo bendruomenių, 2004 m. jų skaičius siekė 800, m. išaugo iki 1 300, o 2009 m. siekė jau Rural Development Programme for Lithuania September 19, Consolidated Version as of 14th December, Annex 1: Measure Sheets, p

229 Vertinimo rodiklis: parama išoriniams tinklams su kitomis kaimo vietovėmis ir teritoriniam bendradarbiavimui. Socialinių ryšių plėtra yra susijusi ne tik su vietinio identiteto kūrimu, bet ir atvirumu kitų kaimo vietovių problemoms ar įsitraukimu į išorinius bendradarbiavimo tinklus. VVG narių vertinimu, LEADER metodas labai prisideda prie skirtingose vietovėse esančių kaimo bendruomenių bendradarbiavimo skatinimo (93 proc. apklaustųjų) ir santykių su kitomis kaimo vietovėmis gerinimo (82 proc. respondentų). Galima daryti išvadą, kad tokiu būdu didėja gyventojų įsitraukimo į partnerystės veiklas laipsnis, kuriasi ne tik vietiniai, bet ir kelias kaimo vietoves apimantys socialiniai tinklai, kurie palengvina koordinuotus veiksmus. Vertinimo rodiklis: gyventojų pasitenkinimas gyvenamąja vietove. Socialinį kapitalą galima išskirti kaip vieną iš gyvenimo kokybės elementų, tačiau vien šio rodiklio nepakanka, siekiant išmatuoti gyventojų pasitenkinimo gyvenamąja vietovę pokyčius. Remiantis priemonės analizės rezultatais, galima teigti, kad m. laikotarpiu priemonė padidino gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja vietove socialiniu ir instituciniu aspektais. Įvertinimas (išvada): LEADER metodas prisidėjo prie socialinių ryšių plėtros kaimo vietovėse, kadangi, remiantis apklausos duomenimis, išaugo gyventojų tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimo pagrindu pradėjo kurtis naujos organizacijos, plėtojosi aktyvesnis bendradarbiavimas su kitomis kaimo vietovėmis. Vis dėlto, siekiant įvertinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja vietove, reikia atsižvelgti ne tik į socialinių santykių plėtrą, bet ir į kitus komponentus (pajamų lygį, ekonominį saugumą, aplinkos būklę). P Kokiu mastu LEADER metodas padėjo panaudoti kaimo vietovių darnios plėtros galimybes? Darnios plėtros koncepcija susijusi su tausojančia ir subalansuota veikla, kuri leidžia stiprinti ekologinį ir kultūrinį kapitalą bei palikti pakankamai išteklių ateities kartoms, kadangi darnios plėtros produktai prisideda prie kaimo paveldo išsaugojimo, funkcionuoja harmonijoje su vietine aplinka, bendruomene ir kultūra. LEADER metodo indėlis, išnaudojant darnios plėtros galimybes, turi būti vertinamas ekologiniu ir kultūriniu aspektais. Įvertinimo kriterijus: kaimo vietovių darnios plėtros paskatinimas Vertinimo rodiklis: kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi projektai, skaičius. Iki 2009 m. pabaigos pagal šią priemonę nebuvo pradėtas įgyvendinti nei vienas vietos plėtros projektas, todėl negalima fiksuoti rodiklio pasiekimo pažangos. Tikimasi, kad iki 2013 m. projektai bus įgyvendinti 464 kaimo vietovėse. Paminėtina, kad vertinamuoju laikotarpiu VVG priėmė sprendimus dėl paramos skyrimo 12 vietos plėtros projektų. Vertinimo rodiklis: bendra investicijų suma kaimams atnaujinti. Vertinamuoju laikotarpiu šis rodiklis nepasiektas, kadangi nepradėtos mokėti lėšos, skirtos kaimams atnaujinti. Programavimo laikotarpiu šiam tikslui numatyta skirti tūkst. EUR. Vertinimo rodiklis: rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius. Iki 2009 m. nebuvo pradėtų rekonstruoti visuomeninės paskirties pastatų, tačiau planuojama, kad iki 2013 m. jų bus rekonstruota m. laikotarpiu VVG priėmė sprendimus dėl lėšų skyrimo 3 projektams, 138 kurių metu ruošiamasi rekonstruoti visuomeninės paskirties pastatus. Paminėtina, 138 VVG Pakruojo rajono partnerystė priėmė sprendimus dėl paramos lėšų skyrimo šiems projektams: Pastato (unikalus Nr ) rekonstrukcija, pritaikant Gačionių kaimo bendruomenės reikmėms ; Pastato (unikalus Nr ) rekonstrukcija, pritaikant Šukinių kaimo bendruomenės reikmėms ; Pastato (unikalus Nr ) rekonstrukcija, pritaikant Mikoliškio kaimo bendruomenės reikmėms. 229

230 kad visuomeninės paskirties pastatai taip pat rekonstruojami pagal priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra, įgyvendinamą planavimo būdu. Vertinimo rodiklis: atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius. Iki 2009 m. už paramos lėšas nebuvo atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų. Tikimasi, kad Programos įgyvendinimo pabaigoje bus atnaujinta 70 kaimo paveldo objektų. Kaimo paveldo objektai taip pat atnaujinami pagal priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra, įgyvendinamą planavimo būdu. Rodiklio pasiekimas priklausys nuo projektams skirtų lėšų išmokėjimo spartos ir jų įgyvendinimo sėkmės m. laikotarpiu VVG priėmė sprendimus dėl lėšų skyrimo 2 projektams, 139 kurių metu ruošiamasi atnaujinti kaimo paveldo objektus. Vertinimo rodiklis: atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius. Iki 2009 m. pabaigos už paramos lėšas nebuvo atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių. Iki 2013 m. siekiama atnaujinti 80 kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių. Šios veiklos taip pat yra vykdomos, įgyvendinant priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra planavimo būdu. Paminėtina, kad numatyto priežiūros rodiklio įvykdymas labiausiai priklausys nuo lėšų išmokėjimo ir projektų įgyvendinimo spartos. Vertinimo rodiklis: įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius. Iki 2009 m. pabaigos nebuvo įsteigtų tradicinių amatų centrų. LEADER metodu finansuojami amatų centrų steigimo projektai bus nedidelės apimties. Paminėtina, kad amatų centrų steigimo projektus taip pat ruošiamasi įgyvendinti pagal priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra planavimo būdu. Vertinimo rodiklis: kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais, skaičius (proc. nuo visų kaimo gyventojų). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įgyvendintas nei vienas projektas, šio rodiklio išmauoti kol kas neįmanoma. Įvertinimas (išvada): iki 2009 m. pabaigos pagal priemonę nebuvo išmokėta lėšų vietos plėtros projektams, todėl priemonė neprisidėjo prie kaimo vietovių darnios plėtros paskatinimo. Jei ateityje bus įgyvendinti visi projektuose numatyti tikslai, priemonė turėtų prisidėti prie kultūrinio kapitalo plėtros, kadangi daugelis projektų susiję su kaimo paveldo objektų apsauga, kaimo infrastruktūros atnaujinimu, tradicinių amatų centrų steigimu. Be to, priemonė turėtų paskatinti ir tausojamą aplinkos valdymą, kadangi kai kurie projektai skirti kraštovaizdžio komponentams ir visuomeninės paskirties erdvėms išsaugoti. Sėkmingai įgyvendinus projektus, išaugtų kaimo vietovių patrauklumas, o tai leistų tikėtis į jas pritraukti naujų gyventojų. P Kokiu mastu LEADER metodas prisidėjo prie trečios krypties tikslų įgyvendinimo? Įvertinimo kriterijus: gyvenimo kokybės pagerėjimas kaimo vietovėse Vertinimo rodiklis: projektų, kuriems paramą skiria VVG, skaičius. Pagrindinis Programos III krypties tikslas susijęs su siekiu gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse. Pagal vietos plėtros strategijas įgyvendinami projektai turi būti susiję su III krypties priemonėmis, iš kurių viena turi būti Kaimo atnaujinimas ir plėtra. Šiai priemonei įgyvendinti turi būti skirta ne mažiau nei 73 proc. visų strategijos lėšų. Atrinktose VVG strategijose numatyta paremti projektus, iš kurių pagal priemonę Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 15 projektų, pagal priemonę Parama verslo kūrimui ir plėtrai 96 projektus, pagal priemonę Kaimo 139 Joniškio rajono partnerystės VVG priėmė sprendimus dėl paramos skyrimo šiems projektams: Žagarės Šv. Apašt. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriaus aplinkos (gerovės) sutvarkymas ; Žagarės Šv. Apašt. Petro ir Povilo bažnyčios pastato (kultūros paveldo objekto) atnaujinimas. 230

231 turizmo veiklos skatinimas 71 projektą, o pagal priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra 987 projektus m. laikotarpiu VVG jau priėmė sprendimus dėl lėšų skyrimo 12 projektų, iš kurių 5 projektai bus įgyvendinami pagal priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra, o 7 projektai bus skirti veiklios, besimokančios ir solidarios bendruomenės ugdymui (kaimo bendruomenių sąskrydžio organizavimas, kaimo bendruomenių pažintinio vizito surengimas) bei krašto savitumo puoselėjimui ir patrauklaus įvaizdžio formavimui (medžio drožėjų plenero organizavimas, atvirukų ir fotoalbumo išleidimas, medinės skulptūros pastatymas ir pan.). Paminėtina, kad šiems 12 projektų skirtos EŽŪFKP paramos suma siekė 317,85 tūkst. EUR, tačiau didžioji dalis lėšų numatyta būtent kaimo infrastruktūrai atnaujinti (263,51 tūkst. EUR), o VVG svarbioms minkštosioms investicijoms skirta lėšų suma yra žymiai mažesnė (54,33 tūkst. EUR).. Remiantis apklausos rezultatais, visi apklausti VVG nariai (100 proc.) teigė, kad vietos plėtros strategijų įgyvendinimas labiausiai prisidės prie kaimo paveldo vertybių rėmimo ir atnaujinimo. 85 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų pareiškė, kad priemonės įgyvendinimas turėtų skatinti verslumą kaimo vietovėse, užtikrinti turizmo paslaugų plėtrą ir darbo vietas bei tokiu būdu pagerinti gyvenimo kokybę kaime. Vis dėlto atsižvelgiant į likusį Programos įgyvendinimo laikotarpį ir atrinktų projektų skaičių, kyla rizika, kad pavyks įgyvendinti ne visus projektus ir pasiekti juose numatytus tikslus. Rekomenduotina supaprastinti vietos projektų rengimo, teikimo, vertinimo ir įgyvendinimo procedūras, viešuosius pirkimus vietos projektams, siekiant, kad projektai būtų įgyvendinami laiku. Be to, projektų įgyvendinimui gali kliudyti neužbaigta žemės reforma, dėl kurios sudėtinga rekonstruoti ar atnaujinti objektus, esančius valstybinėje žemėje. Daugelyje kaimo vietovių aktualus ir žemės konsolidacijos klausimas. Paminėtina, kad žemės konsolidacijos procesas galėtų koreliuoti su LEADER metodo įgyvendinimu, kadangi VVG savo vietos plėtros strategijose gali parengti ir konkrečios vietovėse konsolidacijos projektą. Atlikus žemės konsolidacijos veiksmus, tokiose valdose būtų galima įgyvendinti didesnės apimties infrastruktūros kūrimo projektus. VVG vaidmuo šiame procese svarbus, kadangi dėl turimų ryšių su kaimo bendruomenėmis, verslininkais, savivaldos atstovais VVG galėtų parengti moralinę bazę žemės konsolidacijos procesams, t. y. pristatyti gyventojams tokių veiksmų reikalingumą ir gauti jų pritarimą žemės konsolidacijai. Vertinimo rodiklis: paramos gavėjų skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2009 m. pabaigos pagal šią priemonę paramos nebuvo išmokėta, lėšų projektams įgyvendinti negavo nei vienas paramos gavėjas. Planuojama, kad iki 2013 m. lėšos bus išmokėtos 600 paramos gavėjų. Vertinimo rodiklis: veiklos, remiamos pagal vietos plėtros strategijas (ne pelno siekiančios veiklos ir pelno siekiančios veiklos). Iki 2009 m. pagal vietos plėtros strategijas nebuvo remiamos nei pelno siekiančios, nei ne pelno siekiančios veiklos. Apklausos rezultatai rodo, kad tikėtina, jog 89 proc. pagal vietos plėtros strategijas planuojamų paremti veiklų bus ne pelno siekiančios veiklos, o 11 proc. pelno siekiančios veiklos. Vertinimo rodiklis: bendras sukurtų darbo vietų skaičius. Iki 2009 m. pabaigos pagal šią priemonę nebuvo įgyvendinta projektų, todėl naujų darbo vietų taip pat nebuvo sukurta. Tikimasi, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu bus sukurta naujų darbo vietų. Galima prognozuoti, kad rodiklio pasiekimas priklausys nuo to, kaip seksis įgyvendinti suplanuotus projektus. Atsižvelgiant į atrinktose VVG strategijose numatytų paremti projektų skaičių (1 169), galima teigti, kad priemonei numatytą tikslą pasiekti yra realu. Be to, darbo vietų skaičius priklausys ir nuo projektų apimties, kadangi didelių projektų metu tikėtina sukurti daugiau darbo vietų. 231

232 Vertinimo rodiklis: užimtumo padidėjimas. Užimtumo padidėjimo ne žemės ūkio sektoriuje tikslas (5 7 proc.) yra taikomas visoms III ir IV krypties priemonėms, kadangi jo siekiama Programos lygiu. Vertinamuoju laikotarpiu priemonė neprisidėjo prie užimtumo skatinimo, kadangi iki 2009 m. pabaigos pagal ją nebuvo sukurta naujų darbo vietų. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. planuojama sukurti naujų darbo vietų, priemonė turėtų ženkliai prisidėti prie užimtumo kaimo vietovėse didėjimo (labiausiai iš visų IV krypties priemonių). Poveikio mastas priklausys nuo lėšų išmokėjimo tempų ir projektų įgyvendinimo spartos. Remiantis apklausos duomenimis, daugelis VVG atstovų (85 proc.) pabrėžė, kad LEADER metodo įgyvendinimas padeda užtikrinti darbo vietas kaimo vietovėje. Bendros užimtųjų skaičiaus kaitos tendencijos šalyje pateikiamos šios ataskaitos III dalies 12.5 poskyryje. Vertinimo rodiklis: ekonomikos augimas. CMEF nurodyta, kad ekonomikos augimas matuojamas grynąja pridėtine verte, išreikšta perkamosios galios (PGS) standartu. Programoje priemonei Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas keliamas tikslas paskatinti 4 5 proc. augimą per programavimo laikotarpį. Šiuo atveju ekonomikos augimą ne žemės ūkio sektoriuje galima matuoti, nagrinėjant grynosios pridėtinės vertės, sukuriamos ne žemės ūkio sektoriuje, pokyčius. Vertinamuoju laikotarpiu priemonė neprisidėjo prie ekonomikos augimo ne žemės ūkio sektoriuje, kadangi iki 2009 m. pabaigos pagal ją nebuvo išmokėta paramos ir įgyvendinta projektų. Priemonės indėlis į ekonomikos augimo skatinimą turėtų pasireikšti ateityje, jei bus pasiekti projektuose numatyti tikslai. Svarbu paminėti, kad toks pat ekonominio augimo tikslas (4 5 proc.) numatytas visoms III ir IV krypties priemonėms, kadangi grynosios pridėtinės vertės padidėjimo siekiama Programos lygiu. Detalesnė informacija apie pridėtinės vertės pokyčius ne žemės ūkio sektoriuje pateikiama 84 lentelėje. 84 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė ne žemės ūkio sektoriuje 2005 m., mln. EUR 2006 m., mln. EUR 2007 m., mln. EUR 2008 m., mln. EUR 2009 m., mln. EUR Bendroji šalyje sukurta pridėtinė vertė , , , , ,20 Ne žemės ūkio , , , , ,18 sektoriuje sukurta pridėtinė vertė Šaltinis: Statistikos departamentas m. ne žemės ūkio sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė didėjo, tačiau 2009 m. dėl ekonominio sunkmečio šis augimas smuko 17 proc. (lyginant su praėjusiais metais). Programavimo laikotarpiu ne žemės ūkio sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė sumažėjo 6,9 proc. Tokia situacija susiklostė dėl bendro ekonomikos nuosmukio. Nepaisant to, 2009 m. pabaigos bendrosios pridėtinės vertės rodiklis buvo 10,6 proc. didesnis nei 2006 m. ir 27,4 proc. didesnis nei 2005 m. Tikėtina, kad pradėjus atsigauti ekonomikai, bendroji ne žemės ūkio sektoriuje sukurta pridėtinė vertė taip pat pradės didėti. Vertinimo rodiklis: kaimo vietovės patrauklumo padidėjimas. Šis rodiklis yra svarbus, matuojant LEADER metodo poveikį ir siekiant išsiaiškinti, ar kaimo vietovė tampa patraukli žmonėms, ar daugėja tokių, kurie nori pasilikti joje gyventi bei į ją keltis. Kaimo vietovės patrauklumo didėjimui įtaką daro gerėjančios ekonominės ir ekologinės sąlygos, besiplečianti kaimo infrastruktūra, efektyvus institucinis valdymas, užtikrinama kaimo gamtinio ir kultūrinio paveldo apsauga, draugiška socialinė aplinka. Priemonė Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas ženklaus poveikio kaimo vietovių patrauklumo didėjimui kol kas neturėjo, kadangi vertinamuoju laikotarpiu buvo skatinama socialinio ir institucinio kapitalo plėtra, tačiau priemonė nepagerino ekonominės situacijos, kuri tiesiogiai 232

233 susijusi su gyventojų galimybėmis patenkinti esminius savo poreikius. Be to, nebuvo įgyvendinta projektų, kurie prisidėtų prie ekologinių sąlygų kaimo vietovėse pagerėjimo. Remiantis VVG atstovų apklausos rezultatais, vos 36 proc. respondentų nurodė, kad LEADER metodo įgyvendinimas padėjo į kaimą pritraukti naujų gyventojų. 33 proc. apklaustųjų teigė, kad metodo įgyvendinimas jokios įtakos neturėjo. Vis dėlto absoliuti dauguma VVG narių (96 proc.) pareiškė, kad ateityje LEADER metodo įgyvendinimas turėtų padidinti kaimo vietovių patrauklumą. Bendras tendencijas dėl kaimo vietovių patrauklumo didėjimo ar mažėjimo iliustruoja gyventojų vidaus migracijos kryptys, kurios pateikiamos šios ataskaitos III dalies 12.5 poskyryje. Įvertinimas (išvada): vertinant iš ekonominės perspektyvos, priemonės įgyvendinimas neprisidėjo prie užimtumo ir ekonominio augimo kaimo vietovėse skatinimo, kadangi nebuvo įgyvendinta projektų, sukurta naujų darbo vietų. Ekonominę padėtį ne žemės ūkio sektoriuje iliustruojantys pradinės padėties rodiklių pokyčiai atspinti bendrą šalies situaciją, kadangi m. laikotarpiu jie augo, o 2009 m. dėl ekonominio sunkmečio sukeltų problemų pradėjo mažėti. Priemonės indėlį į kaimo ekonomikos įvairinimą ir gyvenimo kokybės gerinimą bus galima matuoti ateityje, atsižvelgiant į įgyvendintų projektų rezultatus. 233

234 7.2 PRIEMONĖ TARPTERITORINIS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS (421) Priemonės intervencijos logika Parama pagal priemonę Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas yra teikiama tarpteritorinių ir tarptautinių projektų, kuriais siekiama III krypties tikslų, įgyvendinimui. Pagal šią priemonę numatoma paremti 45 bendradarbiaujančias VVG ir įgyvendinti 70 projektų, iš kurių 55 tarpteritorinius, o 15 tarptautinių. Priemonės veikloms finansuoti skirta 4,17 mln. EUR. Įgyvendinus tarpteritorinius ir tarptautinius projektus, planuojama sukurti 210 naujų darbo vietų ir tokiu būdu prisidėti prie užimtumo kaimo vietovėse didinimo. Tikimasi, kad priemonė padės skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystes, bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi kaimo plėtros srityje, užtikrins efektyvesnę VVG veiklą ir bendradarbiavimą su kaimo gyventojais. Atsižvelgiant į tai, kad remiami projektai turi ne tik skatinti bendradarbiavimo ir socialinių ryšių plėtrą, bet ir siekti III krypties tikslų, priemonės įgyvendinimas taip pat turėtų prisidėti prie kaimo ekonomikos įvairinimo ir gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas Programos finansiniame plane m. laikotarpiu numatyta skirti 4,17 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 3,33 mln. EUR, sudaro ES finansavimas. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 0,1 proc. bendro Programos biudžeto tai labai nedidelė dalis, lyginant su kitų krypčių priemonėms skirtu finansavimu. Tarp IV krypties priemonių tarpteritoriniams ir tarptautiniams projektams įgyvendinti skirta paramos suma yra mažiausia ir sudaro tik 3,04 proc. lėšų, numatytų LEADER metodui įgyvendinti. Paminėtina, kad ši priemonė Lietuvoje yra pilotinė ir įgyvendinama pirmą kartą, nors kitos ES šalys narės jau turėjo galimybę skatinti VVG bendradarbiavimą ankstesniais programavimo laikotarpiais. Susidomėjimas priemone gali būti pakankamai mažas, kadangi dėl patirties stokos pagal naujas priemones pareiškėjai būna pakankamai inertiški m. laikotarpiu pagal priemonę lėšos nebuvo pradėtos mokėti, kadangi nebuvo parengtos priemonės įgyvendinimo taisyklės. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus VVG daugiausiai laiko skyrė vietos plėtros strategijoms parengti ir pasiruošti jų įgyvendinimui. Priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtinto 2010 m. gegužės mėnesį, 140 atsižvelgiant į būtinybę įtvirtinti kuo lankstesnes paramos gavimo ir projektų vykdymo sąlygas, kadangi dėl patirties stokos sudėtinga įvertinti galimą tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo eigą. 85 lentelė. Priemonės Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas priežiūros rodiklių pasiekimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paremtų bendradarbiavimo Tarpteritoriniai 55 projektų skaičius Tarptautiniai 15 Bendradarbiaujančių VVG skaičius Tarpteritoriniai 30 Tarptautiniai m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-502 Dėl tarptautinio bendradarbiavimo projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonę Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo. 234

235 Rezultato rodikliai Bendras sukurtų darbo vietų skaičius Rodikliai Vyrams Moterims Jauniems iki 30 metų asmenims 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) proc./ proc./ proc./21 Poveikio rodikliai Užimtumo padidėjimas 5-7 proc. per programavimo laikotarpį 0 0-6,4 proc.* Užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje sumažėjo. * m. laikotarpiu. Pateikiamos nacionalinės tendencijos, kadangi pagal IV kryptį vertinamuoju laikotarpiu buvo išmokėta labai mažai lėšų, todėl dar nebuvo galimybių taikyti ekonometrinio modeliavimo metodą, siekiant nustatyti investicijų poveikį užimtumui ne žemės ūkio sektoriuje. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu parama padėjo skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi? Įvertinimo kriterijus: tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo paskatinimas Vertinimo rodiklis: paremtų bendradarbiavimo projektų skaičius. Iki 2009 m. pabaigos nebuvo paremta tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektų, todėl šis rodiklis liko nepasiektas. Planuojama, kad iki 2013 m. pagal šią priemonę turėtų būti įgyvendinta 15 tarptautinio ir 55 tarpteritorinio bendradarbiavimo projektai. Visų pagal šią priemonę remiamų projektų tikslas yra įgyvendinti LEADER metodą, skatinant bendradarbiavimą kaimo plėtros srityje, todėl ateityje priemonė neišvengiamai turėtų prisidėti prie bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia patirtimi plėtros. Tokias išvadas patvirtina ir VVG administratorių apklausos rezultatai, kadangi absoliuti dauguma apklaustųjų nurodė, kad įgyvendinant LEADER metodą bus inicijuojamas bendradarbiavimas tarpregioniniu ir tarptautiniu lygiu (96 proc. respondentų) bei skatinamas skirtingose kaimo vietovėse esančių kaimo bendruomenių bendradarbiavimas (93 proc.). Pastebėtina, kad projektų įgyvendinimas gali vėluoti dėl kelių priežasčių. Pirma, dėl priemonės naujumo ir patirties trūkumo pareiškėjai gali būti pakankamai pasyvūs. Šį faktą patvirtina tai, kad 2010 m. birželį paskelbus kvietimą teikti paraiškas, nebuvo sulaukta nei vienos paraiškos. Antra, priemonės įgyvendinimą gali stabdyti nepakankamas veiksmų suderinamumas tarp skirtingų ES valstybių. Kitose ES šalyse narėse LEADER metodu gali būti įgyvendinamos visų Programos krypčių priemonės, o Lietuvoje tik III krypties, todėl šalyje veikiančios VVG negali dalyvauti tuose tarptautinio bendradarbiavimo projektuose, kuriuos kitų valstybių VVG įgyvendina pagal likusias Programos kryptis. Be to, ES valstybės narės numatė skirtingas bendradarbiavimo projektams remti skiriamų lėšų sumas. Trečia, projektų vykdymui gali kliudyti priemonės įgyvendinimo etapų nesuderinamumas skirtingose ES šalyse narėse, kadangi nebuvo nustatyta vieningų terminų priemonės įgyvendinimo taisyklėms parengti, kvietimams teikti paraiškas paskelbti ir pan. Pavyzdžiui, kai kurios iš šalių narių dar nėra parengusios priemonės įgyvendinimo taisyklių, todėl Lietuvos VVG bendradarbiavimas su šių šalių VVG kol kas nėra įmanomas. Ketvirta, neparengta vieninga teisinė bazė, reglamentuojanti tarptautinių bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą (pavyzdžiui, ginčų sprendimo, nuostolių atlyginimo procedūros). Be to, nėra įtvirtintos VVG bendradarbiavimo projektų su trečiosiomis šalimis sąlygos, nors kai kurioms ES šalims narėms tokie projektai yra labai aktualūs. Penkta, projektų specifika taip pat gali daryti įtaką jų įgyvendinimui, kadangi 235

236 bendradarbiauja skirtingose regionuose ar šalyse veikiančios VVG, o tai apsunkina projektų koordinavimo procesą. Vertinimo rodiklis: bendradarbiaujančių VVG skaičius. Vertinamuoju laikotarpiu pagal šią priemonę VVG nepateikė nei vienos paraiškos, todėl rodiklis nebuvo pasiektas. Tikimasi, kad iki 2013 m. bendradarbiavimo projektuose dalyvaus 45 VVG. Vertinimo rodiklis: keitimasis praktinėmis žiniomis (angl. know-how) tarp skirtingų kaimo vietovių. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įgyvendintas nei vienas tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektas, priemonė neprisidėjo prie keitimosi geriausiąja patirtimi tarp skirtingų kaimo vietovių skatinimo. Remiantis apklausos duomenimis, net 67 proc. apklaustų VVG administratorių yra įsitikinę, kad LEADER metodo įgyvendinimas ateityje turės labai didelės įtakos keitimosi praktinėmis žiniomis proceso skatinimui. Detaliau šis rodiklis ir su juo susijusios problemos nagrinėjamos priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas analizėje. Įvertinimas (išvada): vertinamuoju laikotarpiu priemonė neprisidėjo prie tarptautinio ir tarpteritorinio bendradarbiavimo skatinimo. Priemonės indėlį bus galima vertinti vėliau, prasidėjus projektų įgyvendinimo procesui. Atsižvelgiant į tai, kad parama bus teikiama bendradarbiavimo projektams, priemonės įgyvendinimas neišvengiamai prisidės prie tarpteritorinės ir tarptautinės partnerystės skatinimo. P Kokiu mastu bendradarbiavimo projektai ir (arba) geriausios patirties perdavimas, pagrįstas LEADER metodu, padėjo tinkamiau siekti trečios krypties tikslų? Įvertinimo kriterijus: gyvenimo kokybės pagerėjimas kaimo vietovėse Vertinimo rodiklis: projektų, prisidedančių prie ne žemės ūkio veiklos kaimo vietovėse skatinimo, kaimo paveldo vertybių išsaugojimo, verslumo kaimo vietovėse skatinimo, kaimo turizmo paslaugų patrauklumo didinimo, skaičius. Vertinamuoju laikotarpiu pagal šią priemonę nebuvo išmokėta paramos ir įgyvendinta projektų. Vertinimo rodiklis: bendras sukurtų darbo vietų skaičius. Iki 2009 m. pagal šią priemonę nebuvo sukurta naujų darbo vietų. Programoje numatytas tikslas iki 2013 m. sukurti 210 naujų darbo vietų. Šio rodiklio pasiekimas priklausys nuo projektų skaičiaus, jiems įgyvendinti skirtų lėšų išmokėjimo spartos ir projektų įgyvendinimo sėkmės. Be to, įtaką darbo vietų sukūrimui darys ir projektų apimtis, kadangi didelių projektų metu tikėtina sukurti daugiau darbo vietų. Vertinimo rodiklis: užimtumo padidėjimas. Makro lygio užimtumo didėjimo ne žemės ūkio sektoriuje rodiklio pokyčiai pateikti šios ataskaitos III dalies 12.5 poskyryje. Užimtumo padidėjimo rodiklio tikslas šiai priemonei yra toks pats kaip ir kitoms III bei IV krypties priemonėms (5 7 proc.), kadangi jo yra siekiama Programos lygiu. Kol kas priemonė neprisidėjo prie užimtumo padidėjimo, nes vertinamuoju laikotarpiu pagal ją nebuvo sukurta naujų darbo vietų. Įvertinimas (išvada): vertinamuoju laikotarpiu priemonė neprisidėjo prie III krypties tikslų pasiekimo. Jos poveikį gyvenimo kokybės pagerėjimui kaimo vietovėse bus galima vertinti tik prasidėjus projektų įgyvendinimo procesui. 236

237 7.3 PRIEMONĖ PARAMA VVG VEIKLAI, ĮGŪDŽIAMS ĮGYTI IR AKTYVIAI PRITAIKYTI (431) Priemonės intervencijos logika m. buvo įgyvendinama bandomoji LEADER+ pobūdžio priemonė, siekiant įvaldyti LEADER metodiką ir pasirengti šį metodą įgyvendinti ateityje. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas veikloms, susijusioms su įgūdžių įgijimu. Parama buvo teikiama kaimo vietovių studijoms, integruotoms bandomosioms strategijoms parengti ir tobulinti, kaimo gyventojams informuoti ir mokyti, reprezentatyviai vietos partnerystei kurti, informacinei, metodinei medžiagai rengti ir platinti m. programavimo laikotarpiu parama šioms veikloms teikiama pagal atskirą Programos IV krypties priemonę Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti. Lėšos yra skiriamos pagal keturias priemonės veiklos sritis, o paramos gavėjai yra VVG, turinčios Žemės ūkio ministerijos patvirtintas vietos plėtros strategijas. Pagal pirmąją veiklos sritį, teikiant paramą VVG veiklai, susijusiai su vietos plėtros strategijų administravimu, numatoma paremti 50 VVG. Pagal antrąją veiklos sritį, teikiant techninę paramą kaimo vietovių studijoms atlikti, vietos plėtros strategijoms rengti ir atnaujinti, asmenims, rengiantiems ar atnaujinantiems vietos plėtros strategijas, mokyti, siekiama paremti 19 VVG, rengiančių vietos plėtros strategijas, ir 50 VVG, tobulinančių vietos plėtros strategijas. Pagal trečiąją veiklos sritį, remiant vietos plėtros strategiją įgyvendinančių asmenų mokymus ir konsultavimą, ir pagal ketvirtąją veiklos sritį, teikiant paramą potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti, numatoma įgyvendinti 40 projektų. Įgyvendinant priemonę, tikimasi užtikrinti efektyvią VVG veiklą, prisidėti prie naujų įgūdžių įgijimo ir jų taikymo, padėti rengti integruotas vietos plėtros strategijas ir jas įgyvendinti, telkti kaimo gyventojus ir ugdyti jų gebėjimus veikti kartu. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena vietos plėtros strategija prisideda prie III krypties tikslų pasiekimo, šia priemone taip pat siekiama įvairinti kaimo ekonomiką ir gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti Programos finansiniame plane m. laikotarpiu numatyta skirti 5,85 mln. EUR paramos, iš kurių 80 proc., t. y. 4,68 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Priemonei skirta viešosios paramos suma sudaro 0,2 proc. bendro Programos biudžeto tai labai nedidelė dalis, lyginant su kitų krypčių priemonėms skirtu finansavimu. Pagal šią priemonę bus išmokėta 4,27 proc. paramos, numatytos LEADER metodui įgyvendinti. Remiantis VVG administratorių apklausos rezultatais, dauguma respondentų (72 proc.) pabrėžė, kad per LEADER metodą paskirstoma paramos dalis (6 proc. visų Programai skirtų lėšų) yra nepakankama. Siekiant efektyvesnio LEADER metodo įgyvendinimo, apklausos dalyviai rekomendavo šią sumą padidinti iki proc. Programos lėšų m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gauta 40 paraiškų ir pasirašytos 25 sutartys. Daugiausiai paraiškų pateikė Utenos (8 paraiškos) ir Kauno (6 paraiškos) apskričių, o mažiausiai Alytaus apskrities (1 paraiška) gyventojai. Patvirtintos paramos suma siekė 837,87 tūkst. EUR, o tai sudarė 14 proc. visam programavimo laikotarpiui numatytų lėšų. Iki 2009 m. pabaigos buvo išmokėta 2,38 mln. EUR paramos, t. y. 41 proc. nuo m. finansinio plano. Atsižvelgiant į Programos įgyvendinimo laikotarpį (liko daugiau laiko nei praėjo), paramos išmokėjimo procesas yra pakankamai spartus. Vertinamuoju laikotarpiu buvo įsisavinta ir EK deklaruota 250,91 tūkst. EUR, t. y. 4,2 proc. viso finansinio plano. Paminėtina, kad priemonės įgyvendinimo sparta 237

238 tiesiogiai priklauso nuo mokymų poreikio, kadangi VVG mokėjimo prašymus pateikia tik tada, kai identifikuoja tam tikras sritis, kuriose turimų gebėjimų nepakanka, ir organizuoja mokymus. Be to, paraiškas gali teikti tik patvirtintas vietos plėtros strategijas turinčios VVG. Atsižvelgiant į paremtų veiksmų skaičių ir išmokėtas lėšas, galima teigti, kad priemonė įgyvendinama sėkmingai. Vienai VVG mokymams skirta paramos suma (57,92 tūkst. EUR) taip pat yra pakankama. Lentelėje pateikiamas priemonės fizinių rodiklių įgyvendinimas per m. laikotarpį. Rodiklių pasiekimas išsamiau analizuojamos, atsakant į priemonės lygio vertinimo klausimus. 86 lentelė. Priemonės Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti priežiūros rodiklių pasiekimas Rodikliai 2013 m. nustatytas m. pasiekta reikšmė tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai Paremtų veiksmų Pirma veiklos sritis 50 VVG 27* 54 proc. skaičius (išskiriama Antra veiklos sritis 19 VVG, rengiančios 20* 105 proc. pagal įgūdžių vietos plėtros įgijimo ir strategijas; aktyvinimo veiklas) 50 VVG, 0** 0 tobulinančios vietos plėtros strategijas Trečia veiklos sritis 40 įgyvendintų 4* 10 proc. Ketvirta veiklos sritis projektų Rezultato rodikliai Dalyvių, sėkmingai pabaigusių mokymo kursus, skaičius proc. Poveikio rodikliai Užimtumo padidėjimas 5-7 proc. per -6,4 proc.*** Užimtumas ne žemės programavimo ūkio sektoriuje laikotarpį sumažėjo. *Patikslinti duomenys. **Perteklinis rodiklis, nes VVG strategijų tobulinimui Programoje parama nenumatyta. *** m. laikotarpiu. Pateikiamos nacionalinės tendencijos, kadangi pagal IV kryptį vertinamuoju laikotarpiu buvo išmokėta labai mažai lėšų, todėl dar nebuvo galimybių taikyti ekonometrinio modeliavimo metodą, siekiant nustatyti investicijų poveikį užimtumui ne žemės ūkio sektoriuje. Šaltinis: Programos priežiūros duomenys, Statistikos departamento duomenys. Priemonės vertinimo klausimų analizė P Kokiu mastu parama padidino vietos veiklos grupių ir kitų partnerių gebėjimus įgyvendinti vietos plėtros strategijas? P Kokiu mastu parama padėjo ugdyti gebėjimus įgyvendinti LEADER programą? Įvertinimo kriterijus: VVG gebėjimų pagerėjimas Vertinimo rodiklis: paremtų veiksmų skaičius. Vertinamuoju laikotarpiu pagal priemonės pirmąją veiklos sritį buvo paremtos 27 VVG, skiriant lėšas vietos plėtros strategijų administravimui. Pagal antrąją priemonės veiklos sritį buvo paremta 20 VVG, rengiančių vietos plėtros strategijas. Pagal priemonės trečiąją ir ketvirtąją veiklos sritis buvo paremti 4 VVG projektai, susiję su informavimo apie vietovę ir vietos plėtros strategiją priemonėmis, skiriant paramą vietos plėtros strategiją įgyvendinančių asmenų mokymams bei potencialių vietos projektų vykdytojų aktyvumui skatinti ir jų žinioms apie vietos plėtros strategijas gilinti. Vertinamuoju laikotarpiu priemonei numatytų tikslinių rodiklių pasiekimo pažanga vertintina teigiamai, kadangi veiksmų skaičius pagal veiklos sritis buvo pakankamai subalansuotas (lėšos skirtos ir vietos plėtros strategijų administravimui, ir 238

239 naujų strategijų rengimui, ir strategijas bei projektus įgyvendinančių asmenų mokymams). Pagal pirmąją ir antrąją veiklos sritis paremtų veiksmų skaičiaus rodikliai pasiekti atitinkamai 54 proc. ir 105 proc., o pagal trečiąją ir ketvirtąją 10 proc. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus VVG daugiau dėmesio skyrė vietos plėtros strategijų parengimui ir tobulinimui. Vietos plėtros strategijas įgyvendinančių asmenų ir potencialių projektų vykdytojų mokymų poreikis padidės, pradėjus įgyvendinti vietos plėtros strategijas, kadangi paraiškas pagal trečiąją ir ketvirtąją veiklos sritis buvo galima teikti, tik turint patvirtintas vietos plėtros strategijas. Paminėtina, kad paraiškų rinkimo laikotarpis pagal šias veiklos sritis baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d. Vertinimo rodiklis: dalyvių, sėkmingai pabaigusių mokymo kursus, skaičius. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, vertinamuoju laikotarpiu pagal šią priemonę vykdytus mokymus sėkmingai pabaigė 737 asmenys, o tai sudaro 74 proc. užsibrėžto tikslo. Programavimo laikotarpiu šis rodiklis bus pasiektas ir greičiausiai viršytas. Vertinimo rodiklis: VVG gebėjimai įgyvendinti vietos plėtros strategiją. VVG gebėjimai parengti ir įgyvendinti vietos plėtros strategijas yra viena iš esminių sąlygų, užtikrinančių sėkmingą LEADER metodo įgyvendinimą. Naujai įsikūrusios ir LEADER+ pobūdžio priemonėje nedalyvavusios VVG stokoja tiek patirties, tiek reikiamų įgūdžių. 61 proc. apklaustų VVG administratorių nurodė, kad neturi tokios patirties, o 39 proc. teigė, kad dalyvavo pagal BPD įgyvendintoje priemonėje. Apklausos rezultatai rodo, kad absoliuti dauguma respondentų (86 proc.) manė, kad jų turimų gebėjimų įgyvendinti vietos plėtros strategiją iš dalies pakanka, tačiau juos reikėtų stiprinti. Anot respondentų, aktualiausia stiprinti administravimo, metodinius ir finansų valdymo gebėjimus, kurie reikalingi įgyvendinant vietos plėtros strategiją ir administruojant lėšas (31 proc. apklaustųjų). Be to, respondentai minėjo, kad reikėtų stiprinti gebėjimus vertinti vietos projektų paraiškas (20 proc.) ir inicijuoti projektus (13 proc.). Paminėtina, kad rengiant mokymus reikia daugiau dėmesio skirti ne tik techninių įgūdžių tobulinimui, bet ir VVG personalo komandinių gebėjimų kokybės ugdymui (pavyzdžiui, analizės, vertinimo), kurie yra svarbūs ne tik rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas, bet ir patiems VVG nariams atliekant savo veiklos įvertinimą. Paminėtina, kad prie VVG gebėjimų gerinimo prisideda Programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centro teikiamos konsultacijos, rengiami mokymai, organizuojamos konferencijos. VVG administratoriai palankiausiai vertina centro rengiamus mokymus (partnerystės kūrimo, administravimo ir finansų valdymo srityse) bei dalijamą informacinę ir metodinę medžiagą. Todėl rekomenduotina intensyvinti centro veiklą stiprinant VVG administracinius gebėjimus. Vertinimo rodiklis: VVG sprendimų priėmimo autonomijos laipsnis. Šis rodiklis matuoja, kokiu mastu VVG savarankiškai gali priimti su vietos plėtros strategijų rengimu ir įgyvendinimu susijusius sprendimus. 82 proc. apklausoje dalyvavusių VVG administratorių nurodė, kad daugelį sprendimų dėl vietos plėtros strategijų įgyvendinimo VVG priima savarankiškai. Vis dėlto sprendimų priėmimo procesui didelę įtaką daro vietos politikai ar savivaldybių atstovai, kadangi, kaip minėta, VVG statusas suponuoja jų priklausomybę nuo išorinių veikėjų (dažniausiai nuo vietos valdžios atstovų). Nors formaliai VVG turi pakankamai daug galių (pačios rengia dokumentus, vertina paraiškas, atrenka projektus), tačiau realiai šiomis galiomis ne visada gali pasinaudoti. Be to, vietos plėtros iniciatyvų įgyvendinimą stabdo tai, kad daugelis kaimo bendruomenių neturi tiek patirties, kiek Vakarų Europos valstybių organizacijos. Kaimo vietovių gyventojai neturi aukštos kvalifikacijos, kuri reikalinga, siekiant įgyvendinti sudėtingus teisės aktų ir priemonės įgyvendinimo taisyklių reikalavimus. Dėl šios priežasties tampa labai aktualūs pagal priemonę Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti rengiami mokymai ir konsultacijos, skirtos žmogiškajam potencialui kaimo vietovėse stiprinti. 239

240 Vertinimo rodiklis: užimtumo padidėjimas. Vertinamuoju laikotarpiu priemonė neprisidėjo prie užimtumo didėjimo, kadangi pagal ją nebuvo sukurta naujų darbo vietų. Paminėtina, kad ši priemonė neturi tiesioginių tikslų, susijusių su naujų darbo vietų kūrimu, nes ji orientuota į mokymų organizavimą ir VVG įgūdžių gilinimą. Be to, Programoje priemonei Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti yra numatytas tik poveikio rodiklis Užimtumo padidėjimas, neįtraukiant rezultato rodiklio Bendras sukurtų darbo vietų skaičius. Priemonės įtaką užimtumo padidėjimui įvertinti sudėtinga, jei nėra poveikio rodiklį atitinkančio rezultato rodiklio. Svarbu paminėti, kad, atsižvelgiant į priemonės specifiką, jos poveikį būtų tikslingiau įvertinti, analizuojant, kiek priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie mokymų veiklą organizuojančių asmenų pajamų augimo. Makro lygio užimtumo didėjimo ne žemės ūkio sektoriuje rodiklio pokyčiai pateikti šios ataskaitos III dalies 12.5 poskyryje. Toks pats užimtumo didėjimo tikslas (5 7 proc.) nustatytas visoms III ir IV krypties priemonėms, kadangi jo siekiama Programos lygiu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią priemonę nebuvo sukurta darbo vietų, galima teigti, kad mikro lygiu priemonė nedarė jokios įtakos užimtumo didėjimui ne žemės ūkio sektoriuje. Įvertinimas (išvada): priemonės įgyvendinimas daro teigiamą įtaką VVG gebėjimų įgyvendinti vietos plėtros strategijas stiprinimui. Vertinamuoju laikotarpiu parama teikta pagal visas priemonės veiklos sritis, siekiant skatinti potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumą bei užtikrinti pakankamą pagal vietos plėtros strategijas remtinų projektų skaičių, gerinti vietos plėtros strategijas rengiančių, tobulinančių ir įgyvendinančių asmenų gebėjimus. Sėkmingai mokymus baigusių dalyvių skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 74 proc. Galima daryti išvadą, kad tai atspindėjo didelį mokymo ir konsultavimo renginių poreikį. 240

241 8 PRIEMONĖ TECHNINĖ PAGALBA (511) Šioje ataskaitos dalyje pateikiama priemonės Techninė pagalba analizė, aptariant jos intervencijos logiką, finansinį įgyvendinimą ir priežiūros rodiklių pasiekimą bei atsakant į priemonės vertinimo klausimus. Priemonės intervencijos logika Teikiant paramą pagal priemonę Techninė pagalba, yra siekiama remti veiklas, reikalingas Programai įgyvendinti, valdyti, efektyvumui ir pristatymui visuomenėje gerinti. Parama teikiama pagal tris priemonės veiklos sritis, kurių pirmoji susijusi su Programos parengimu, valdymu, priežiūra ir kontrole, antroji su informavimo ir viešumo veiksmais, o trečioji su Lietuvos kaimo tinklo (toliau LKT, Tinklas) įkūrimu ir administravimu bei veiksmų plano įgyvendinimu. Teikiant paramą pagal šią priemonę, siekiama užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus administruojant ir valdant ES lėšas, įgyvendinant viešinimo strategijoje numatytus tikslus ir informuojant visuomenę apie ES paramą, bendradarbiaujant su EK, kitomis suinteresuotomis institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais. Per LKT teikiant techninę pagalbą, tikimasi skatinti tarpregioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą bei geros praktikos ir informacijos sklaidą tarp kaimo plėtros dalyvių, kaupti, analizuoti ir sisteminti žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros gerąją patirtį bei organizuoti informacijos apie kaimo plėtros priemones ir gerosios patirties sklaidą. LKT turi vienyti prie kaimo plėtros prisidedančias organizacijas ir institucijas bei skatinti aktyvią jų veiklą, prisidedant prie Lietuvos kaimo plėtros problemų sprendimo ir efektyvesnio Programos įgyvendinimo. Finansinis įgyvendinimas ir priežiūros rodiklių pasiekimas Priemonei Techninė pagalba Programos finansiniame plane m. laikotarpiu numatyta skirti 92,97 mln. EUR, iš kurių 75 proc., t. y. 69,73 mln. EUR, sudaro ES lėšos. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1974/ straipsniu, išlaidos trečiajai priemonės veiklos sričiai Lietuvos kaimo tinklui skirstomos taip: 2,3 mln. EUR LKT įkūrimui ir administravimui (25 proc.), o 7 mln. EUR LKT veiksmų plano įgyvendinimui (75 proc.) m. visų su LKT įkūrimu, administravimu ir jo funkcionavimu susijusių veiklų vykdymui finansuoti buvo nustatytas ir patvirtintas 144,8 tūkst. EUR limitas, o metiniam 2009 m. veiksmų planui 0,58 mln. EUR limitas. 141 LKT finansavimui m. laikotarpiu numatyta skirti 9,3 mln. EUR, t. y. 10 proc. visų priemonei Techninė pagalba finansuoti skirtų lėšų m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo gautos 5 paraiškos ir pasirašytos 5 sutartys. 2 paraiškas pateikė NMA (pagal pirmą ir antrą priemonės veiklos sritis), o 3 ŽŪM (po vieną pagal visas priemonės veiklos sritis). Vertinamuoju laikotarpiu išmokėtos paramos suma siekė 32,85 mln. EUR ir sudarė 35 proc. visų m. laikotarpiui priemonei numatytų lėšų (žr. 87 lentelę). Kaip matyti iš pateiktos lentelės, vertinamuoju laikotarpiu daugiausiai lėšų tiek absoliučia, tiek santykine išraiška buvo išmokėta pagal priemonės antrąją veiklos sritį (17,17 mln. EUR arba 53 proc. visų m. laikotarpiui šiai priemonės veiklos sričiai skirtų lėšų). 141 LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos nacionalinės kaimo plėtros m. strategijos įgyvendinimo ataskaita m. spalis, p

242 87 lentelė m. pagal priemonę Techninė pagalba išmokėtos paramos santykis su m. laikotarpiui skirta parama Skirta paramos Išmokėta paramos m m., tūkst. EUR tūkst. EUR proc. nuo skirta m. Deklaruota paramos m., tūkst. EUR Techninė pagalba iš viso: , ,33 35% ,95 VS 1. Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei , ,08 30% ,52 VS 2. Informavimas ir viešumas , ,36 53% ,43 VS 3. Lietuvos kaimo tinklas 9.297, įkūrimo ir administravimo išlaidos ,869 0,1% 11, išlaidos veiksmų planui Šaltinis: sudaryta autorių pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų įgyvendinimo pažangos ataskaitoje pateiktus duomenis. Techninės pagalbos priemonei skirtos lėšos įsisavinamos pakankamai sparčiai. Vien 2009 m. buvo išmokėta daugiau nei 48 proc. 142 visos m. laikotarpiu išmokėtos paramos sumos, kadangi 2009 m., įsibėgėjant Programos įgyvendinimui, atsiradus naujoms priemonėms (pavyzdžiui, finansų inžinerija) ir siekiant padidinti pareiškėjų pagal kai kurias Programos kryptis aktyvumą, buvo vykdomos intensyvesnės Programos viešinimo ir informavimo veiklos. Atsižvelgiant į sėkmingą priemonės finansinį įgyvendinimą, galima teigti, kad iki Programos įgyvendinimo pabaigos jai skirtos paramos lėšos turėtų būti įsisavintos m. laikotarpiu pagal priemonės trečiąją veiklos sritį (Lietuvos kaimo tinklas) buvo išmokėta tik 0,1 proc. visam m. programavimo laikotarpiui šiai veiklos sričiai suplanuotos skirti sumos, numatytos Tinklo įkūrimui ir administravimui. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad paramos sutartis su NMA dėl Tinklo administravimui ir įkūrimui skirtų lėšų pasirašyta 2009 m. lapkričio 3 d. Lėšos, skirtos Tinklo veiksmų planui įgyvendinti, 2009 m. nebuvo naudojamos, kadangi tik 2009 m. pabaigoje buvo patvirtinti šios veiklos srities administravimą reglamentuojantys dokumentai (Lietuvos kaimo tinklo veiksmų programa ir 2009 metų veiksmų planas, nuostatai, veiksmų programos ir veiksmų planų įgyvendinimo taisyklės ir kt.) ir suformuota kaimo tinklo funkcinė struktūra. Pagal 2009 metų veiksmų planą LKT narių projektiniai pasiūlymai pradėti rinkti 2009 m., o paramos paraiškos NMA 2010 m. Priemonės įgyvendinimo pažanga stebima vadovaujantis ne tik finansiniais, bet ir fiziniais priežiūros rodikliais. Šiai priemonei nustatyti tik produkto rodikliai, kurie apima dvi iš trijų priemonės veiklos sričių (pirmą ir antrą). Detali informacija apie priemonės rodiklius ir jų pasiekimo lygį vertinamuoju laikotarpiu pateikiama 88 lentelėje. 142 Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų įgyvendinimo pažangos ataskaita, p

243 88 lentelė. Priemonės Techninė pagalba priežiūros rodiklių pasiekimas Rodikliai 2013 m m. pasiekta reikšmė nustatytas tikslas Fizinis rodiklis Dalis nuo 2013 m. tikslo (proc.) Produkto rodikliai 1 sukurtų darbo vietų skaičius, vnt proc. veiklos 24 (ŽŪM)* (NMA) sritis techninių priemonių, kompiuterių ir proc. programinės įrangos, reikalingos 103 (ŽŪM) (NMA) Programai įgyvendinti ir administruoti, kiekis, vnt. parengtų studijų, atliktų tyrimų skaičius, proc. vnt. 18 (ŽŪM) + 1 (NMA) Programos stebėsenos komiteto ir kitų pakomitečių posėdžių skaičius, vnt ** 200 proc. 2 veiklos sritis pasamdytų ekspertų skaičius, vnt (NMA)*** 80 proc. suorganizuotų auditų ir atrankinių (per (NMA) 50 proc. patikrinimų skaičius, vnt. metus) organizuotų seminarų, konferencijų, mokymų, kitų viešinimo ir informavimo renginių bei dalyvavusių juose asmenų skaičius: renginių skaičius 500 (per metus) 894**** 60 proc. publikacijų žiniasklaidos priemonėse skaičius, vnt. 552 (ŽŪM) (NMA) dalyvių skaičius nenustatyta (ŽŪM) (NMA) 1000 (per metus) (ŽŪM) (NMA) 239 proc. specializuotų interneto svetainių 5000 (per lankomumo statistika, vnt. metus) unikalių lankytojų skaičius ***** 622 proc. apsilankymų skaičius ***** parengtų studijų, atliktų tyrimų skaičius, proc. vnt. 4 (ŽŪM) + 3 (NMA) * Valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartis funkcijoms, tiesiogiai susijusioms su Programos administravimu, atlikti skaičiaus dinamika Žemės ūkio ministerijoje: 2007 m. 31, 2008 m. 51, 2009 m. 55 ( m. laikotarpiu buvo sukurtos 55-31=24 naujos darbo vietos). Be to, nuo 2009 m. rugpjūčio ŽŪM dirbo 135 valstybės tarnautojai ir darbuotojai pagal darbo sutartis, kurių dalis darbo laiko skiriama funkcijoms, susijusioms su Programos administravimo funkcijų vykdymu, atlikti. ** Konferencijos, seminarai (38), projektų atrankos komitetų posėdžiai (62), kiti posėdžiai ir renginiai, susiję su Programos įgyvendinimu. *** Žemės ūkio ministerija: 2007 m. nupirktos konsultavimo įstaigų pateiktų paraiškų akreditavimui gauti ir papildomam konsultantų akreditavimui gauti vertinimo ekspertų paslaugos; 2008 m. nupirktos konsultavimo Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo klausimais paslaugos. **** Neįtrauktos 77 informacinės akcijos masinių renginių metu, kuriose dalyvavo asmenų. ***** Pateikiama tik NMA svetainės lankomumo statistika ( Šaltinis: ŽŪM ir NMA duomenys. Kaip matyti iš pateiktos lentelės, vertinamuoju laikotarpiu buvo pasiekti ir viršyti dauguma priemonės produkto rodiklių. Analizuojant priemonės 1 veiklos srities (parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei) įgyvendinimo pažangą matyti, kad trys iš šešių rodiklių jau pasiekti, o dauguma likusių rodiklių bus pasiekti iki 2013 metų, jei bus išlaikyti panašūs priemonės įgyvendinimo tempai. Vertinamuoju laikotarpiu nepakankama pažanga padaryta įgyvendinant rodiklį Parengtų studijų, atliktų tyrimų skaičius (pasiekta tik 19 proc. pažanga, lyginant su 2013 m. tikslu), Suorganizuotų

244 auditų ir atrankinių patikrinimų skaičius iki šiol pasiekta tik 50 proc. reikšmė (nors per metus planuota surengti patikrinimų, iki 2009 m. pabaigos buvo surengti ), tačiau tam įtakos galėjo turėti mažas pareiškėjų pagal kai kurias Programos priemones aktyvumas periodo pradžioje. Tikėtina, kad įsibėgėjant Programos įgyvendinimui bus organizuojama daugiau patikrinimų. Analizuojant priemonės 2 veiklos srities (informavimas ir viešumas) įgyvendinimo pažangą matyti, kad dauguma rodiklių jau pasiekti ir viršyti keletą kartų. Tik vieną rodiklį Informacinių ir mokymo renginių skaičius iki šiol pavyko pasiekti 60 proc. (nors planuota surengti vidutiniškai 500 renginių per metus, nustatyta metinė rodiklio reikšmė buvo pasiekta tik 2009 m., kai buvo surengti renginiai). Tikėtina, kad tikslinė rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl to, kad Programa buvo patvirtinta tik 2007 m. pabaigoje ir 2007 m. organizuotų seminarų skaičius buvo mažas. Didesnės nei planuota kai kurių rodiklių reikšmės sietinos su didesniu Programos įgyvendinimo intensyvumu 2009 m., poreikiu reaguoti į pasikeitimus Programos įgyvendinimo aplinkoje ir administravimo sistemoje, pavyzdžiui, intensyvi Programos informavimo ir viešinimo veikla 2009 m. sietina su naujų paramos formų, tokių kaip finansų inžinerija, atsiradimu, supaprastintųjų paramos gavimo taisyklių parengimu pagal kai kurias Programos priemones (121, 122, 123, 311, 312, 313 priemonės). Didesnis suorganizuotų projektų atrankos komitetų skaičius (priemonės 1 veiklos srities rodiklis) sietinas su intensyvesniu Programos įgyvendinimu 2009 m. (paskelbta daugiau kvietimų teikti paraiškas, surinkta daugiau paraiškų), be to, buvo inicijuota keletas Programos pakeitimų. Vertinant priemonės įgyvendinimo pažangą, aktualu atkreipti dėmesį į priemonės produkto rodiklių, jų siekiamų reikšmių (tikslų) planavimo ir stebėsenos duomenų kokybę. Galima išskirti šias problemas, susijusias su priemonės įgyvendinimo pažangos stebėsena: Priemonės rodikliai neaiškiai apibrėžti ir gali būti įvairiai interpretuojami, pavyzdžiui, rodiklis Sukurtų darbo vietų skaičius nėra aišku, ar skaičiuojamos visos techninės pagalbos lėšomis finansuojamos darbo vietos, ar tik naujai sukurtos darbo vietos; rodiklis Pasamdytų ekspertų skaičius iš dalies persidengia su rodikliu Parengtų studijų, atliktų tyrimų skaičius, nes studijas ir tyrimus atlieka paslaugų teikėjo ekspertai. Kita vertus, jei Programą administruojančios institucijos tiesiogiai ekspertų nesamdo, o perka konkrečią paslaugą, rodiklio Pasamdytų ekspertų skaičius reikėtų atsisakyti; Nustatyti neaiškūs rodiklių matavimo vienetai, pavyzdžiui, rodiklis Specializuotų interneto svetainių lankomumo statistika 5000 metams neaišku, ar turi būti skaičiuojami unikalūs lankytojai, ar bendra lankomumo statistika, taip pat neapibrėžta, kokių interneto svetainių statistika skaičiuojama (pateikiami tik NMA svetainės lankomumo duomenys, tačiau veikia ir kitos interneto svetainės, kuriose teikiama informacija apie Programą, pavyzdžiui, Kai kurių rodiklių siekiami tikslai nepakankamai ambicingi lyginant su faktinėmis rodiklių reikšmėmis, pavyzdžiui, kai kurie rodikliai iki 2009 m. pabaigos buvo viršyti 5 6 kartus. Be to, neaišku, kaip nustatytos rodiklių siekiamos reikšmės, ar siekiami tikslai yra adekvatūs, atsižvelgiant į priemonės finansavimo apimtį ir padarytą pažangą siekiant nustatytų rodiklių. 143 Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų įgyvendinimo pažangos ataskaita, p

245 Priemonės vertinimo klausimų analizė PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS (1 veiklos sritis) P Kokiu mastu techninė pagalba padidino valdymo institucijos ir kitų partnerių, dalyvaujančių kaimo plėtros programos įgyvendinime, valdyme, kontrolėje ir vertinime, pajėgumus? Įvertinimo kriterijus: Programą administruojančių institucijų bendradarbiavimas, kitų suinteresuotų institucijų ir socialinių ekonominių partnerių įtraukimas į Programos administravimą (partnerystės skatinimas), Programą administruojančių institucijų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas. Vertinant techninės pagalbos indėlį stiprinant Programą administruojančių institucijų ir kitų partnerių, dalyvaujančių Programos įgyvendinime, valdyme, kontrolėje ir vertinime, gebėjimus aktualūs šie klausimai: 1. Kiek techninė pagalba skatino patirties dalybas ir informacijos skaidą tarp Programą administruojančių ir kitų suinteresuotų institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių? 2. Kiek techninė pagalba padėjo gilinti žinias ir gebėjimus, susijusius su Programos administravimu (įgyvendinimu, valdymu, kontrole ir vertinimu)? Programą administruojančių institucijų administracinių gebėjimų, susijusių su Programos įgyvendinimu, valdymu, kontrole ir vertinimu, stiprinimas tiesiogiai finansuojamas pagal techninės pagalbos priemonės pirmąją veiklos sritį (remiama veikla apima seminarų, konferencijų organizavimą, dalyvavimą tarptautiniuose seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose, Programos Stebėsenos komiteto ir įvairių kitų komitetų, darbo grupių posėdžių organizavimą ir pan.). Netiesiogiai prie įvairių partnerių gebėjimų stiprinimo, ypač jų žinių apie Programos naudą ir paramos teikimo sąlygas gilinimo, prisideda techninės pagalbos priemonės antroji veiklos sritis (viešinimo ir informavimo veiklos, pavyzdžiui, apskrito stalo diskusijų, informacinių renginių ir mokymų organizavimas ir pan.) ir trečioji veiklos sritis, pagal kurią finansuojamas Lietuvos kaimo tinklo įkūrimas ir veikla. LKT skatina įvairių kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimą, gerosios praktikos ir informacijos sklaidą (plačiau apie LKT žr. toliau). Patirties dalybos ir informacijos sklaida. Pagal techninės pagalbos priemonės pirmąją veiklos sritį buvo organizuojami įvairūs renginiai (seminarai, konferencijos) ir posėdžiai (pavyzdžiui, Stebėsenos komiteto), skirti spręsti Programos įgyvendinimo metu kylančias problemas, keistis patirtimi ir informacija, skatinti Programą administruojančių ir kitų suinteresuotų institucijų taip pat įvairių socialinių ir ekonominių partnerių bendradarbiavimą. Taip pat buvo finansuojamas Programą administruojančių institucijų darbuotojų dalyvavimas posėdžiuose, susitikimuose ir kituose renginiuose, kuriuose buvo dalijamasi informacija ir patirtimi su kitų ES šalių atstovais (dengiamos komandiruočių išlaidos). Pavyzdžiui, vien 2009 m. techninės pagalbos lėšomis buvo finansuotos 59 ŽŪM darbuotojų komandiruotės į įvairius renginius (seminarus, konferencijas, posėdžius) užsienyje (41 renginyje užsienyje dalyvavo 35 ŽŪM darbuotojai, iš jų 12 darbuotojų dalyvavo daugiau nei viename renginyje). Renginiuose Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu dalyvavo 169 ŽŪM darbuotojai. 89 lentelė. Techninės pagalbos indėlis skatinant patirties dalybas ir informacijos sklaidą Dalyvavimas Europos kaimo plėtros vertinimo tinklo veikloje Programos vertinimo gebėjimams stiprinti aktualus ŽŪM darbuotojų dalyvavimas Europos kaimo plėtros vertinimo tinklo (angl. European Evaluation Network for Rural Development) veikloje. Šis tinklas vienija ES šalių narių institucijas, administruojančias kaimo plėtros programas, jo veikloje taip pat dalyvauja nepriklausomi ekspertai. Tinklo 245

246 veiklą organizuoja EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (DG AGRI). Tinklo veikla apima kaimo plėtros programų vertinimo metodinių klausimų nagrinėjimą, metodinių dokumentų rengimą, informacijos apie stebėsenos ir vertinimo gerąją praktiką sklaidą ir pan. Techninės pagalbos lėšomis pagal priemonės pirmąją veiklos sritį finansuojamos ŽŪM darbuotojų komandiruočių, susijusių su dalyvavimu šio tinklo posėdžiuose, išlaidos. Dalyvavimas Europos kaimo plėtros tinklo veikloje Techninės pagalbos lėšomis pagal priemonės pirmąją veiklos sritį buvo finansuojamas ŽŪM darbuotojų dalyvavimas nacionalinių kaimo tinklų atstovų posėdžiuose ir Europos kaimo plėtros tinklo (angl. European Network for Rural Development) veikloje (Koordinavimo komiteto, Leader pakomitečio ir kituose posėdžiuose, susitikimuose). Šaltinis: ŽŪM pateikti duomenys, Programos metinių įgyvendinimo pažangos ataskaitų informacija Programą administruojančių darbuotojų žinių ir gebėjimų stiprinimas. Vertinamuoju laikotarpiu ŽŪM ir NMA darbuotojai dalyvavo įvairiuose su Programos įgyvendinimu, priežiūra, vertinimu ir kontrole susijusiuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (vidiniuose ir išoriniuose mokymuose, seminaruose, konferencijose) Lietuvoje ir užsienyje. Išlaidos, susijusios su dalyvavimu šiuose renginiuose, finansuotos techninės pagalbos lėšomis. Tokiu būdu techninė pagalba prisidėjo prie Programą administruojančių institucijų darbuotojų gebėjimų stiprinimo. Lietuvoje Programą administruojančių institucijų darbuotojai kvalifikaciją tobulina nustatyta tvarka patvirtintose mokymo įstaigose, taip pat mokymuose, organizuojamuose Programos techninės pagalbos lėšomis. Techninės pagalbos lėšomis finansuojamas tiek bendrųjų gebėjimų, tokių kaip užsienio kalbos ar kompiuterinis raštingumas (pagal ECDL programą), ugdymas, tiek Programą administruojančių darbuotojų dalyvavimas specializuotuose mokymo renginiuose. Naujai priimti valstybės tarnautojai mokosi pagal įvadinio mokymo programą, kuri apima bendruosius viešojo administravimo, strateginio planavimo, valstybės tarnybos organizavimo ir kitus klausimus. NMA darbuotojų mokymas organizuojamas atsižvelgiant į Mokymo strategiją metams 144 ir Mokymo organizavimo tvarkos aprašą 145 (plačiau žr. 90 lentelę). 144 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymo metų strategija, patvirtinta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. BR Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. BR1-846 (Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. BR1-246 redakcija). 246

247 90 lentelė. Techninės pagalbos lėšų naudojimas stiprinant NMA darbuotojų gebėjimus NMA sukurta darbuotojų mokymo planavimo ir organizavimo sistema, kuri apima mokymo poreikių analizę, individualių poreikių analize pagrįstą mokymų planavimą, centralizuotą mokymų organizavimą, mokymų kokybės analizę. Personalo gebėjimų administruoti ES paramą stiprinimas yra vienas iš NMA mokymo prioritetų, numatytų Mokymo strategijoje metams. Darbuotojų mokymo planai sudaromi atsižvelgiant į metinių pokalbių su darbuotojais rezultatus ir jiems keliamus tikslus. Kasmet rengiamuose mokymo planuose numatomos mokymų temos, trukmė, biudžetas ir finansavimo šaltiniai. Pagal Programą skiriamos techninės pagalbos lėšos yra svarbus mokymų finansavimo šaltinis, pavyzdžiui, 2010 m. techninės pagalbos lėšos sudaro 76 proc. viso mokymo biudžeto (iš techninės pagalbos mokymams skirta 650 tūkst. litų, o iš valstybės biudžeto asignavimų 204 tūkst. litų). Įgyvendinant teisės aktų reikalavimus, kiekvienas darbuotojas bent kartą per metus dalyvauja ne trumpesniuose kaip 1 dienos mokymuose. Pirmenybė teikiama mokymams Lietuvoje: Atsižvelgiant į 2009 m. atliktos darbuotojų apklausos rezultatus dėl aktualių mokymų, daug dėmesio skiriama bendravimo ir bendradarbiavimo, klientų aptarnavimo įgūdžių lavinimui. Darbuotojų apklausas dėl aktualių mokymų planuojama vykdyti kasmet. Šaltinis: sudaryta vertintojų pagal NMA pateiktą informaciją. Užsienyje Programą administruojančių institucijų darbuotojai dalyvauja įvairių mokymų organizatorių 146 rengiamuose specializuotuose seminaruose, kuriuose nagrinėjami kaimo plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo, projektų valdymo, finansų kontrolės, programų vertinimo, įgyvendinimo taisyklių supaprastinimo ir kiti klausimai. Dalyvavimas šiuose mokymuose (komandiruočių išlaidos, dalyvio mokesčiai) finansuojami techninės pagalbos lėšomis, atsižvelgiant į Programos administravimui skiriamo darbuotojo darbo laiko proporciją. Informacija apie ŽŪM darbuotojų dalyvavimą specializuotuose mokymo renginiuose Lietuvoje ir užsienyje pateikiama 26 paveiksle. 146 Pavyzdžiui, Europos mokesčių, ekonomikos ir teisės akademijos (angl. European Academy for Law, Economics and Taxes), Europos viešojo administravimo instituto (angl. European Institute for Public Administration), Europos mokymų centro (angl. European Training Centre) ir kt. 247

248 26 paveikslas. ŽŪM darbuotojų dalyvavimas specializuotuose mokymuose Lietuvoje ir užsienyje m. *Be įvadinio mokymo, kalbų ir kompiuterinio raštingumo kursų. Šaltinis: sudaryta autorių pagal ŽŪM pateiktus duomenis. Kaip matyti iš pateikto paveikslo, daugiausiai dėmesio Programą administruojančių darbuotojų gebėjimų stiprinimui ŽŪM buvo skiriama 2008 m., kai realiai prasidėjo daugumos Programos priemonių įgyvendinimas (specializuotuose mokymuose Lietuvoje dalyvavo 7 ŽŪM darbuotojai, o užsienyje 22 ŽŪM darbuotojai) m. mažesnį dėmesį administracinių gebėjimų stiprinimui lėmė bendra šalies ekonominė situacija dėl didėjančio valstybės biudžeto deficito viešojo sektoriaus institucijos buvo priverstos mažinti išlaidas, todėl mažiau lėšų buvo skiriama darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Vertinamuoju laikotarpiu didžioji dalis Programą administruojančių institucijų darbuotojų dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (žr. 27 paveikslą.). 27 paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas m. Šaltinis: ESTEP, Programą administruojančių darbuotojų apklausos duomenys, 2010 m. gruodis. Vertinant Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą m. ir jų žinias, kurių jiem labiausiai trūksta, matyti, kad techninės pagalbos lėšos daugiausiai naudotos bendrųjų gebėjimų ugdymui (įvadinis valstybės tarnautojų mokymas, užsienio kalbos, kompiuterinis raštingumas), taip pat nemažai dėmesio skirta finansų kontrolės, viešųjų pirkimų, 248

249 Programos stebėsenos ir vertinimo klausimams. Nepaisant to, šios sritys išskiriamos kaip tos, kuriose Programą administruojantiems darbuotojams vis dar trūksta žinių ir gebėjimų (žr. 28 paveikslą.). 28 paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir trūkstamų žinių santykis Šaltinis: ESTEP, Programą administruojančių darbuotojų apklausos duomenys, 2010 m. gruodis. Apklausos rezultatai patvirtina, kad NMA darbuotojai dažniau kvalifikaciją tobulino Lietuvoje, o ŽŪM darbuotojai užsienyje (žr. 29 paveikslo a dalį). Apklausos rezultatai taip pat atskleidžia santykinai žemą techninės pagalbos kaip konkrečių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo šaltinio žinomumą kas antras respondentas nežinojo, ar jo kvalifikacijos tobulinimas buvo finansuojamas techninės pagalbos lėšomis (žr. 29 paveikslo b dalį). Ši problema ypač akivaizdi NMA. 29 paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas m. a) Kvalifikacijos tobulinimo vieta b) Techninės pagalbos kaip finansavimo šaltinio žinomumas Šaltinis: ESTEP, Programą administruojančių darbuotojų apklausos duomenys, 2010 m. gruodis. 249

250 Santykinai žemą techninės pagalbos kaip administracinių gebėjimų stiprinimo finansavimo šaltinio žinomumą atskleidžia ir Programą administruojančių darbuotojų atsakymai į kitus apklausos klausimus gana dažnai respondentai neturi nuomonės konkrečiais klausimais, susijusiais su techninės pagalbos lėšų naudojimu administraciniams gebėjimams stiprinti tiek bendrai, tiek jų institucijoje konkrečiai (žr lenteles). Vertinant techninės pagalbos indėlį stiprinant Programą administruojančių darbuotojų gebėjimus matyti, kad dauguma darbuotojų pateikia palankesnius vertinimus kalbėdami apie techninės pagalbos indėlį bendrai, o vertindami techninės pagalbos naudą konkrečiai savo gebėjimų stiprinimui respondentai pateikia mažiau palankius vertinimus (žr. 91 lentelę). 91 lentelė. Bendras techninės pagalbos lėšų naudojimo administraciniams gebėjimams stiprinti vertinimas 1. Techninės pagalbos lėšos padeda stiprinti darbuotojų gebėjimus administruoti Programą 2. Techninės pagalbos lėšos padėjo sustiprinti mano gebėjimus vykdyti funkcijas, susijusias su Programos administravimu 3. Techninės pagalbos lėšomis skatinamas Programą administruojančių institucijų bendradarbiavimas su socialiniais ir ekonominiais partneriais 4. Techninės pagalbos lėšos sudaro galimybes susipažinti su kitų ES šalių patirtimi administruojant kaimo plėtros programas 5. Techninės pagalbos lėšos padėjo man susipažinti su kitų ES šalių patirtimi administruojant kaimo plėtros programas Pritariu Labiau pritariu nei nepritariu Labiau nepritariu nei pritariu Nepritariu Neturiu nuomonės Iš viso % % % % % % % % % % % % % % % % % % % % % % % % % 137 Iš viso % % % % % Šaltinis: ESTEP, Programą administruojančių darbuotojų apklausos duomenys, 2010 m. gruodis. Vertindami techninės pagalbos lėšų naudojimą savo institucijoje Programą administruojantys darbuotojai buvo kritiškesni (žr. 92 lentelę). Nors techninės pagalbos lėšos laikomos svarbiausiu Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo šaltiniu (taip mano daugiau kaip 70 proc. respondentų), tačiau beveik trečdalis respondentų (30,66 proc.) linkę nepritarti teiginiui, kad visi Programą administruojantys darbuotojai turi vienodas galimybes tobulinti kvalifikaciją techninės pagalbos lėšomis, be to, respondentų nuomonė apie kvalifikacijos tobulinimo techninės pagalbos lėšomis planavimą taip pat nėra vienareikšmiška: vidutiniškai 4 iš 10 darbuotojų mano, kad kvalifikacijos tobulinimas techninės pagalbos lėšomis planuojamas sklandžiai ir efektyviai, o likusieji arba neturi nuomonės šiuo klausimu, arba nepritaria, kad planavimas yra sklandus ir efektyvus. 250

251 92 lentelė. Techninės pagalbos lėšų naudojimo respondentų institucijose vertinimas Pritariu Labiau pritariu nei nepritariu Labiau nepritariu nei pritariu Nepritariu 1. Techninės pagalbos lėšos yra svarbiausias Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo šaltinis Neturiu nuomonės Iš viso % % % % % Visi Programą administruojantys darbuotojai turi vienodas galimybes tobulinti kvalifikaciją techninės pagalbos lėšomis 3. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas techninės pagalbos lėšomis planuojamas sklandžiai ir efektyviai % % % % % % % % % % 137 Iš viso % % % % % Šaltinis: ESTEP, Programą administruojančių darbuotojų apklausos duomenys, 2010 m. gruodis. Techninė pagalba veiksmingai prisideda ne tik prie administracinių gebėjimų stiprinimo, bet ir prie darbuotojų motyvavimo, pavyzdžiui, 2009 m. NMA buvo atlikta darbuotojų apklausa, kurios rezultatai rodo, kad siuntimas į seminarus, konferencijas, kvalifikacijos kėlimo kursus, taip pat stažuotės užsienyje yra svarbi nepiniginė motyvavimo priemonė (šias priemones kaip svarbias nurodė daugiau kaip 70 proc. NMA darbuotojų). 147 Neturint informacijos apie administracinių gebėjimų būklę Programos įgyvendinimo pradžioje, sudėtinga įvertinti, kokiu mastu techninė pagalba padėjo sustiprinti Programą administruojančių institucijų gebėjimus. Išsamiam įvertinimui atlikti reikėtų detalesnės kiekybinės ir kokybinės informacijos apie mokymo renginius, jų trukmę, dalyvius, mokymų temas, jų naudą ir įgytų žinių pritaikymą atliekant Programos administravimo funkcijas, tačiau Programą administruojančios institucijos tokios informacijos nesistemina ir neanalizuoja (dalis informacijos pateikiama techninės pagalbos projektų įgyvendinimo ataskaitose, tačiau jose atsiskaitoma už komandiruočių išlaidas, o ne už techninės pagalbos lėšų panaudojimo rezultatus). Siekiant geriau įvertinti techninės pagalbos indėlį stiprinant Programos valdymo institucijos ir kitų partnerių, dalyvaujančių Programos įgyvendinime, valdyme, kontrolėje ir vertinime, gebėjimus, būtų naudinga tobulinti techninės pagalbos priemonės įgyvendinimo stebėseną (ypač duomenų sisteminimą ir analizę) ir nustatyti papildomus priemonės produkto ar rezultato rodiklius (pavyzdžiui, Programą administruojančių institucijų darbuotojų, per metus dalyvavusių kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, skaičius/ dalis proc. nuo visų Programą administruojančių darbuotojų; techninės pagalbos lėšų, skirtų kvalifikacijai tobulinti, suma/ dalis proc. nuo visų Programos techninės pagalbos lėšų). Kalbant apie duomenų sisteminimą, pozityviai vertintinos ŽŪM projekto, finansuojamo pagal techninės pagalbos priemonės pirmąją veiklos sritį, tarpinės įgyvendinimo ataskaitos, kuriose nuo 2008 m. IV ketvirčio pateikiami išsamūs duomenys apie komandiruotes, finansuojamas techninės pagalbos lėšomis: nurodomas renginio pavadinimas, forma, data, trukmė, vieta, dalyviai. Ši informacija vėliau gali būti naudojama įvairioms analizėms atlikti (įskaitant ir analizes, susijusias su techninės pagalbos indėlių į Programą administruojančių darbuotojų gebėjimų stiprinimą). Vertinant techninės pagalbos indėlį į Programą administruojančių darbuotojų gebėjimų stiprinimą taip pat būtų tikslinga atlikti detalesnę Programą administruojančių institucijų darbuotojų ir kitų partnerių gebėjimų ir jų stiprinimo poreikių analizę (atskirą tyrimą, apklausą ar pan.). Analizės 147 NMA darbuotojų apklausos duomenys. 251

252 pagrindu galėtų būti organizuojama kryptinga administracinių gebėjimų stiprinimo techninės pagalbos lėšomis veikla, būtų sudarytos prielaidos efektyviam ir rezultatyviam techninės pagalbos lėšų naudojimui. Šią veiklą būtų galima įgyvendinti per detaliajame m. vertinimo plane numatytą priemonę Programą administruojančių darbuotojų administravimo ir vertinimo gebėjimų ir poreikio tobulinimui vertinimas ir administravimo ir vertinimo gebėjimų stiprinimas 148. PROGRAMOS VIEŠINIMAS (2 veiklos sritis) P Kokiu mastu techninė pagalba padėjo užtikrinti Programos viešinimą ir administravimo skaidrumą? Įvertinimo kriterijus: Programos žinomumas visuomenėje; pareiškėjams ir projektų vykdytojams skirtos informacijos apie Programą ir jos priemones prieinamumas, pakankamumas, kokybė; Programos administravimo skaidrumo ir efektyvumo vertinimas. Informacija apie Programą ir jos priemones vertinamuoju laikotarpiu buvo platinama įvairiomis priemonėmis, atsižvelgiant į tikslinių grupių poreikius ir galimybes gauti informaciją. Paramos viešinimą, visuomenės, pareiškėjų ir projektų vykdytojų informavimą vertinamuoju laikotarpiu vykdė ŽŪM ir NMA. Plačiau apie viešinimo ir informavimo veiklą žr. ataskaitos 10 skyriuje. Programos žinomumas, informacijos prieinamumas, pakankamumas ir kokybė Vienas iš rodiklių techninės pagalbos lėšomis finansuojamų Programos viešinimo veiklų rezultatyvumui įvertinti yra bendras visuomenės informuotumas apie Programą. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad kas antras Lietuvos gyventojas (52 proc.) yra informuotas arba šiek tiek informuotas apie Programos priemones ir šis rodiklis nuo 2008 m. nežymiai auga (žr. 30 paveikslą). Informuotumo lygis didėja ir tarp žmonių, kurie jaučia informacijos apie Programos priemones poreikį: informuotumo lygis pakilo nuo 58 proc m. iki 65 proc m. Be to, kas antras Lietuvos gyventojas (49 proc.), žinantis apie Programą, teigia, kad informacijos apie Programą pakanka ar greičiau pakanka nei nepakanka. Vertinant pastarąjį rodiklį galima teigti, kad intensyvėjanti viešinimo veikla duoda rezultatų gyventojų, suinteresuotų gauti informaciją apie Programą, dalis auga. Kita vertus, nepaisant vis intensyvesnių Programos viešinimo veiklų, gyventojų, teigiančių, kad jie nėra informuoti apie Programos priemones, dalis sudaro apie 40 proc. ir išlieka stabili m. laikotarpiu. Tokios nuomonės dažniausiai laikosi jaunesni (16 24 m.), žemesnio išsilavinimo Lietuvos gyventojai, todėl tikėtina, kad jiems tokia informacija yra mažiausiai aktuali ir Programos viešinimo priemonės jų nepasiekia Lietuvos kaimo plėtros m. programos įgyvendinimo detalusis metų vertinimų planas. 149 Lietuvos gyventojų apklausa apie Lietuvos kaimo plėtros m. programą, 2009 m. gruodis. 252

253 30 paveikslas. Visuomenės informuotumo apie Programą dinamika Šaltinis: sudaryta vertintojų pagal Visuomenės informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros m. programą (KPP) ir jos priemones vertinimo studiją. NMA, 2009 m. gruodis. Vertinant pareiškėjų ir paramos gavėjų informuotumą apie Programą matyti, kad jie palankiai vertina informacijos apie Programos priemones prieinamumą: atlikti tyrimai rodo, jog 6 iš 10 pareiškėjų ir paramos gavėjų (iš viso 64 proc.) teigia, kad jiems buvo visiškai lengva gauti informaciją apie Programos priemonę, pagal kurią jie kreipėsi paramos (žr. 31 paveikslą). Kartu su pareiškėjais ir paramos gavėjais, kurie teigia, kad informaciją gauti nesunku, jie sudaro absoliučią daugumą pareiškėjų ir paramos gavėjų (96 proc.). Lyginant 2008 m. ir 2009 m. duomenis matyti, kad palankiai vertinančiųjų informacijos apie Programos priemones prieinamumą dalis auga (nuo 89 proc m. iki 96 proc m.). 31 paveikslas. Pareiškėjų ir paramos gavėjų informuotumo apie Programą dinamika Šaltinis: sudaryta vertintojų pagal Visuomenės informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros m. programą (KPP) ir jos priemones vertinimo studiją. NMA, 2009 m. gruodis. Dar vienas svarbus viešinimo ir informavimo veiklos vertinimo kriterijus yra informacijos pakankamumas. Kaip matyti iš 27 paveikslo, beveik pusė (49 proc.) pareiškėjų ir paramos gavėjų teigia, kad jiems netrūksta jokios informacijos apie Programos priemones. Lyginant su 2008 m., palankiai vertinančiųjų informacijos pakankamumą dalis išaugo. Pažymėtina, kad šio rodiklio 253

254 negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi informacijos pakankamumo vertinimas priklauso nuo pareiškėjo ar paramos gavėjo galimybių naudotis skirtingomis informacijos pateikimo priemonėmis. Tikėtina, kad turintieji galimybę naudotis įvairesniais informacijos šaltiniais (pavyzdžiui, spauda, internetas, specializuoti leidiniai) palankiau vertina informacijos pakankamumą. Apibendrinant galima teigti, kad techninė pagalba užtikrino Programos viešinimą: didino Lietuvos gyventojų informuotumą apie Programą ir jos priemones, pagerino pareiškėjams ir projektų vykdytojams aktualios informacijos prieinamumą ir pakankamumą. Programos administravimo skaidrumo ir efektyvumo vertinimas Siekiant atsakyti į klausimą, kaip techninė pagalba prisidėjo prie Programos administravimo skaidrumo, galima analizuoti tiesioginius ir išvestinius rodiklius (įvertinimo kriterijus). Tiesioginiais rodikliais galima laikyti informacijos apie Programą pateikimui naudojamų priemonių (kanalų) įvairovę ir Programą administruojančių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių, potencialių pareiškėjų ir paramos gavėjų dialogą, grįžtamąjį ryšį skatinančių priemonių taikymą. Skirtingų informacijos pateikimo kanalų (spauda, televizija, radijas, internetas, tiesioginis informacijos pateikimas renginių metu, telefonu, akis į akį teikiamų konsultacijų metu) naudojimas didina Programos administravimo skaidrumą nes: užtikrina informacijos teikimą (prieinamumą) įvairioms visuomenės grupėms; leidžia pateikti skirtingo pobūdžio ir detalumo informaciją, pavyzdžiui, žiniasklaidoje pateikiama informacija apie kvietimus teikti paraiškas, pristatomos skirtingos Programos priemonės, sėkmės istorijos, o internete ar specializuotuose leidiniuose pristatomos detalios paramos teikimo sąlygos, konkretūs įsipareigojimai, kurių turi laikytis projekto vykdytojas, ir pan. (žr. 93 lentelę pavyzdį apie taikomas priemones detaliai informacijai apie Programą teikti); sudaro galimybes operatyviai atnaujinti informaciją, paskelbti apie kvietimus teikti paraiškas, informuoti apie paramos teikimo sąlygų pasikeitimus ir privalomus veiksmus, kuriuos turi atlikti potencialūs pareiškėjai ir paramos gavėjai (pavyzdžiui, apie poreikį atnaujinti valdos duomenis ir pan.). Bendras informacijos prieinamumas, galimybė gauti skirtingo pobūdžio ir detalumo informaciją, priklausomai nuo besidominčiojo asmens poreikių, operatyvus informacijos atnaujinimas ir išankstinis informavimas apie veiksmus, kurių reikia imtis, norint gauti paramą, didina visuomenės informuotumą apie Programą ir prisideda prie Programos administravimo skaidrumo didinimo. 93 lentelė. Programą administruojančių institucijų taikomos priemonės detaliai informacijai apie Programos paramą teikti Internetas Detali informacija apie Programos paramą teikiama NMA svetainėje ( Informacija rūšiuojama pagal Programos kryptis ir priemones, taip pat pagal pobūdį (įgyvendinimo taisyklės, dokumentų formos, kvietimai teikti paraiškas, teisės aktai, pirkimų taisyklės, Programos įgyvendinimo statistika ir pan.). Be to, veikia keletas specializuotų interneto svetainių, kuriuose teikiama informacija apie EŽŪFKP paramą ir konkrečias Programos kryptis, pavyzdžiui: skirtingose rubrikose pateikiama informacija, pritaikyta potencialiems pareiškėjams (rubrika Noriu gauti paramą ), projektų vykdytojams (rubrika Esu paramos gavėjas ), besidomintiems paskolomis ir pan. Pareiškėjams skirtoje rubrikoje nurodyti konkretūs veiksmai (žingsniai), kuriuos reikia atlikti, norint gauti paramą. Projektų vykdytojams skirtoje rubrikoje pristatoma teisinė ir metodinė informacija, aktuali vykdant projektus (projektų vykdytojų įsipareigojimai, teisės aktai, pirkimų taisyklės, paramos viešinimo reikalavimai, mokėjimo prašymo formos ir pan.). Tiek pareiškėjams, tiek projektų vykdytojams skirta informacija suskirstyta pagal Programos kryptis ir priemones (žr. 28 paveikslą). pateikiama Programos IV krypties priemonėms skirta informacija. 254

255 pateikiama informacija, susijusi su Lietuvos kaimo tinklu. Leidiniai ŽŪM ir NMA rengia įvairius specializuotus leidinius pareiškėjams ir paramos gavėjams. Juose detaliai pristatomi reikalavimai, kurių turi laikytis paramos gavėjai ar potencialūs pareiškėjai, pateikiama metodinė informacija, pristatomos paramos teikimo naujovės, pavyzdžiui: Metodinis leidinys Kaimo turizmas (2007 m., tiražas 3500 egz.); Įvairūs leidiniai LEADER tematika, pavyzdžiui, LEADER programos tarptautinė veikla: praktinis vadovas. Gero valdymo gairės vietos veiklos grupių nariams (2008 m.), Vietos veiklos grupių bandomųjų strategijų įgyvendinimo gerosios praktikos pavyzdžiai (2008 m.) ir kt.; Leidiniai, skirti atskirų Programos priemonių pristatymui (2008 m.); Lankstinukas atmintinė Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai ES paramai gauti (2009 m., tiražas egz.) ir kt. (daugiau kaip 50 įvairių leidinių m. laikotarpiu) Programos įgyvendinimo pažangos metų ataskaitų duomenys. 255

256 32 paveikslas. Informacijos projektų vykdytojams pateikimas internete Šaltinis: Priemonių, skatinančių dialogą ir grįžtamąjį ryšį, taikymas (informacinių renginių, apskrito stalo diskusijų, mokymų organizavimas ir pan.) taip pat prisideda prie Programos administravimo skaidrumo, nes sudaro galimybę įvairiems suinteresuotiems asmenims išsakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus dėl Programos administravimo sistemos, taisyklių ir procedūrų tobulinimo. Galima išskirti keletą Programą administruojančių institucijų taikomų viešinimo priemonių, finansuojamų techninės pagalbos lėšomis, kurios skatina dialogą, grįžtamąjį ryšį ir prisideda prie Pramos administravimo skaidrumo: Projektų atrankos komitetai, į kuriuos įtraukiami ne tik Programą administruojančių institucijų, bet ir kitų suinteresuotų institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių atstovai; Informacinių renginių, diskusijų organizavimas. Šiuose renginiuose dalyvauja įvairūs suinteresuoti asmenys (socialiniai ir ekonominiai partneriai, konsultantai, savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojai, potencialūs pareiškėjai ir projektų vykdytojai). Jų tikslas aptarti Programos administravimo klausimus, pristatyti naujoves, pasidalinti patirtimi, išklausyti suinteresuotų asmenų pasiūlymus dėl Programos administravimo taisyklių ir procedūrų tobulinimo ir tokiu būdu didinti Programos administravimo efektyvumą ir skaidrumą; Pasitikėjimo linija, kurią įsteigė NMA, siekdama vykdyti galimai neteisėtų paramos panaudojimo atvejų prevenciją ir užkirsti kelią pažeidimams bei korupcijai. Anoniminė linija veikia visą parą, informaciją apie galimai neteisėtus paramos panaudojimo atvejus galima pateikti telefonu, el. paštu arba užpildant specialią formą internete. Netiesioginiais rodikliais, padedančiais įvertinti techninės pagalbos įdėlį didinant Programos administravimo skaidrumą, galima laikyti visuomenės nuomonę apie Programos administravimo skaidrumą ir efektyvumą. 256

257 Visuomenės nuomonės tyrimai 151 atskleidžia skirtingus suinteresuotosios grupės (pareiškėjų ir paramos gavėjų) ir visuomenės vertinimus (žr. 33 paveikslą). Tarp suinteresuotosios grupės atstovų, t. y. tų, kurie yra asmeniškai susidūrę su paramos skirstymu, dominuoja manantieji, kad Programos priemonių parama yra administruojama skaidriai ir efektyviai arba greičiau skaidriai ir efektyviai (taip mano 75 proc. pareiškėjų ir paramos gavėjų, jų dalis nuo 2008 m. ženkliai išaugo). Visuomenės nuomonė paramos administravimo skaidrumo ir efektyvumo klausimu skiriasi: tik maždaug penktadalis apklaustųjų mano, kad parama administruojama skaidriai ir efektyviai arba greičiau skaidriai ir efektyviai, o taip manančiųjų dalis m. laikotarpiu yra beveik stabili. Viena iš priežasčių, kodėl taip skiriasi šių dviejų grupių pateikiami vertinimai, gali būti ta, kad dauguma gyventojų neturi asmeninės patirties, susijusios su paramos administravimu, ir vadovaujasi tam tikrais visuomenėje susiformavusiais stereotipais (t. y. mano, kad ten, kur skirstomi pinigai, dominuoja korupcija ir neskaidrumas) paveikslas. Programos priemonių administravimo skaidrumo ir efektyvumo vertinimo dinamika tarp tikslinių grupių Šaltinis: sudaryta vertintojų pagal Visuomenės informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros m. programą (KPP) ir jos priemones vertinimo studiją. NMA, 2009 m. gruodis. Pažymėtina, kad teigiamą paramos gavėjų nuomonę apie Programos administravimo skaidrumą ir efektyvumą patvirtina ir kitos apklausos duomenys: beveik 3 iš 4 paramos gavėjų (78 proc.) mano, kad buvo užtikrintas paraiškų vertinimo ir atrankos procesų skaidrumas (žr. 34 paveikslo a dalį), panašiai paramos gavėjai vertina ir paramos skyrimo efektyvumą (žr. 34 paveikslo b dalį). 151 Visuomenės informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros m. programą (KPP) ir jos priemones vertinimo studija. NMA, 2009 m. gruodis. 152 Visuomenės informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros m. programą (KPP) ir jos priemones vertinimo studija. NMA, 2009 m. gruodis. 257

258 34 paveikslas. Programos administravimo skaidrumo ir efektyvumo vertinimas tarp paramos gavėjų Programos administravimo skaidrumo ir efektyvumo vertinimas tarp paramos gavėjų Kiek Jūs sutinkate arba prieštaraujate žemiau pateiktiems teiginiams dėl paraiškų teikimo ir atrankos procedūrų? (n=250) a) Užtikrintas paraiškų vertinimo ir atrankos procesų skaidrumas b) Buvo užtikrintas paramos skyrimo proceso efektyvumas Šaltinis: VšĮ Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa, 2010 m. birželis. Užsakovas: VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai. Apibendrinant galima teigti, kad techninė pagalba prisidėjo prie Programos administravimo skaidrumo didinimo. Tai patvirtina tiek tiesioginiai rodikliai (naudojamų informacijos pateikimo kanalų įvairovė, priemonių, skatinančių dialogą ir grįžtamąjį ryšį, taikymas), tiek netiesioginiai rodikliai (Lietuvos gyventojų nuomonė apie paramos administravimo skaidrumą). LIETUVOS KAIMO TINKLAS (3 veiklos sritis) P Kokiu mastu techninė pagalba užtikrino kaimo tinklo kūrimą ir plėtrą, socialinį dialogą ir sklaidą? Žemės ūkio ir kaimo plėtroje dalyvauja įvairios institucijos ir struktūros, siekiančios paspartinti plėtrą kaimo vietovėse. Siekiant stiprinti jų vaidmenį kaimo plėtros procese, skatinti jų informacijos, žinių, gerosios praktikos sklaidą ir ugdyti vietos iniciatyvas ir partnerystę, kuriamas Lietuvos kaimo tinklas (toliau Tinklas, LKT). Tinklas bendrai veiklai sujungia visas kaimo plėtros procese, Programos įgyvendinime dalyvaujančias valstybės ir mokslo institucijas, nevyriausybines ir verslui atstovaujančias organizacijas, savivaldybes. Tinklas yra viena Programos priemonės Techninė pagalba veiklos sričių, skirta sėkmingam Programos įgyvendinimui. Projektus paramai gauti pagal šią priemonės Techninė pagalba veiklos sritį gali teikti LKT nariai. Vertinamuoju laikotarpiu vyko LKT steigimas ir pasirengimas veiklos vykdymui. LKT buvo įsteigtas 2008 m. gruodžio pabaigoje, o LKT nuostatai, reglamentuojantys Tinklo veiklą, organizacinę struktūrą, narystę ir finansavimą, patvirtinti 2009 m. birželio pabaigoje. 153 Pagrindinis LKT tikslas yra skatinti įvairių su žemės ūkiu, maisto ūkiu ir kaimo plėtra susijusių institucinių dalyvių tinkloveiką, tokiu būdu prisidedant prie efektyvesnio Programos įgyvendinimo, ir siekti darnios žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros. Kaip nurodoma EK užsakymu parengtame Nacionalinio kaimo tinklo programų vertinimo dokumente, 154 Nacionalinio kaimo tinklo indėlis gerinant Programos įgyvendinimą priklauso nuo gebėjimo sukurti ir palaikyti instituciniu ir funkciniu požiūriu efektyvią tinkloveiką. 153 Žemės ūkio ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 3D-478 Dėl Lietuvos kaimo tinklo nuostatų patvirtinimo. 154 European Evaluation Network for Rural Development. Working Paper on the Evaluation of National Rural Network Programmes, July

259 Analizuojant LKT priskirtas funkcijas, galima išskirti kelias jų grupes: - funkcijas, susijusias su tinkamu Programos įgyvendinimu (geros praktikos nustatymas ir analizė, pasiūlymų kompetentingoms institucijoms teikimas, dalyvavimas nagrinėjant svarbiausius žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros klausimus, dalyvavimas nustatant poreikį keisti Programą); - funkcijas, susijusias su gebėjimų įgyvendinti Programą stiprinimu (keitimosi patirtimi nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu organizavimas); - funkcijas, susijusias su tinkloveikos veiklomis (tinklo valdymas, t. y. Tinklo veiklos organizavimas, ryšių tarp Tinklo narių sukūrimas ir palaikymas, naujų kaimo plėtros dalyvių įtraukimas, ryšių su Europos kaimo plėtros tinklu kūrimas ir palaikymas). LKT funkcijų 155 vykdymas yra grindžiamas žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 3D-675 patvirtintoje Lietuvos kaimo tinko metų veiksmų programoje (toliau Veiksmų programa) išdėstytomis veiklos kryptimis (žr. 94 lentelę) ir metiniuose veiksmų planuose nurodytais prioritetais. 94 lentelė. Lietuvos kaimo tinko metų veiksmų programoje apibrėžtos LKT veiklos kryptys - žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros patirties ir pokyčių nustatymas, rinkimas, sisteminimas, analizė, apibendrinimas ir pasiūlymų teikimas; - patirties žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse ir kitos susijusios informacijos sklaida; - mokymo programų rengimas vietos veiklos grupėms, techninė ir metodinė pagalba įgyvendinant Leader metodą; - techninė pagalba regioniniam ir tarptautiniam kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimui; - Tinklo valdymas. Šaltinis: 2009 m. rugsėjo 17 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-675 P Kokiu mastu Lietuvos kaimo tinklas padėjo nustatyti gerąją kaimo plėtros patirtį? P Kokiu mastu Lietuvos kaimo tinklas sujungė kaimo plėtros dalyvius? Vertinamuoju laikotarpiu visos veiklos buvo koncentruotos į Tinklo įkūrimą ir veiklos sureglamentavimą, o konkretūs projektai LKT veikloms įgyvendinti dar nebuvo pradėti vykdyti. Iki 2009 m. spalio mėnesio Tinklo nariai buvo pateikę 48 projektinius pasiūlymus. 156 Kita vertus, 2009 m. spalio mėn. parengtame LKT 2009 metų veiksmų plane yra pateikta daugiau nei šimtas Tinklo narių planuojamų įgyvendinti projektų pagal keturias LKT veiksmų programos kryptis, kuriuos Tinklo nariai nurodė preliminariuose pasiūlymuose prieš formuojant 2009 m. veiksmų planą, o tai žada aktyvią LKT narių veiklą. Narių aktyvumą pagrindžia ir LKT sekretoriato vykdyta internetinė apklausa, kurioje beveik pusė respondentų (48 proc.) nurodė aktyviai dalyvaujantys LKT veikloje. 157 Daugiausiai projektinių pasiūlymų buvo pateikta pagal veiklos kryptis, susijusias su patirties dalybomis, t. y. pagal antrąją LKT veiksmų programos kryptį, skirtą patirties žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse plėtrai, sklaidai (64 Tinklo narių planuojami įgyvendinti projektai), ir ketvirtąją kryptį, skirtą techninei pagalbai regioniniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti (18 Tinklo narių planuojamų įgyvendinti projektų). 18 projektų Tinklo nariai nurodė ketinantys 155 Funkcijos išdėstytos Tinklo nuostatuose. 156 Projektiniai pasiūlymai teikiami pirmajam projektų vertinimo etapui. 2 vietiniai Tinklo nariai pateikė projektus pagal antrąją Veiksmų programos kryptį, 19 regioninių tinklo narių pagal antrąją Veiksmų programos kryptį, 1 regioninis Tinklo narys pagal ketvirtąją Veiksmų programos kryptį, 12 nacionalinių Tinklo narių pagal antrąją Veiksmų programos kryptį, 7 nacionaliniai Tinklo nariai pagal pirmąją Veiksmų programos kryptį, 1 nacionalinis Tinklo narys pagal trečiąją Veiksmų programos kryptį, o 6 nacionaliniai Tinklo nariai pagal ketvirtąją Veiksmų programos kryptį

260 įgyvendinti pagal pirmąją LKT veiksmų programos kryptį, susijusią su gerosios praktikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityje identifikavimu, susisteminimu. Analizuojant 2009 m. lėšų limito pasiskirstymą LKT, galima identifikuoti panašias tendencijas (žr. 35 paveikslo a dalį): daugiausiai lėšų skiriama patirties dalyboms ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimui. Vertinant pagal lėšų pasiskirstymą tarp Tinklo narių (žr. 35 paveikslo b dalį), matyti, kad didžiąją dalį (63 proc.) lėšų numatyta skirti iniciatyvoms, kurias ketina įgyvendinti nacionalinio lygio nariai. 35 paveikslas. Metinio lėšų limito pasiskirstymas LKT a) Metinio lėšų limito paskirstymas pagal LKT b) Metinio lėšų limito paskirstymas pagal LKT narių veiksmų programos kryptis 2009 m. grupes 2009 m. Šaltinis: sudaryta vertintojų Kol kas analizuoti galimą LKT poveikį Programos įgyvendinimui sudėtinga. Sprendžiant pagal 2009 metų veiksmų plane įtrauktus preliminarius pasiūlymus, LKT turi daugiausiai potencialo sustiprinti keitimąsi gerąja patirtimi, socialinį dialogą, partnerystės principo taikymą įgyvendinant Programą. Teigiamai vertintinas aktyvus LKT sekretoriato ryšių su Tinklo nariais palaikymas, narių įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą (pavyzdžiui, 2009 m. II pusmetį LKT sekretoriatas savo interneto svetainėje inicijavo viešą Tinklo narių apklausą ir jos rezultatų pagrindu suformulavo metinius 2009 m. veiksmų plano prioritetus). Narystė Tinkle grindžiama horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu, savanoriška ir neatlygintina naryste, reprezentatyviu atstovavimu, socialine atsakomybe. Išskiriami tikrieji Tinklo nariai ir stebėtojai (kaimo bendruomenės ir viešosios įstaigos, veikiančios vietos lygiu). Tikrieji Tinklo nariai skirstomi į veikiančius regioniniu lygiu (pvz., vietos veiklos grupė, tam tikrų asociacijų sąjunga, savivaldybės administracija) ir nacionaliniu lygiu (pvz., nacionalinis vietos veiklos grupių tinklas, nacionalinė kaimo bendruomenių sąjunga ir kitos institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios visos šalies mastu). 158 Vertinamuoju laikotarpiu LKT jungė 130 narių, o 2010 m. jų skaičius išaugo jau iki 367 narių m. laikotarpiu daugiausiai Tinklo narių buvo iš Vilniaus rajono kaimo vietovių (daugiau nei 30 organizacijų) ir Kauno rajono kaimo vietovių (daugiau nei 20 organizacijų). Be to, pakankamai aktyviai LKT veikloje dalyvavo įvairios institucijos ir organizacijos iš Panevėžio ir Šiaulių apskričių. Mažiausiai LKT priklausančių narių buvo iš Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus, Utenos, Telšių ir Tauragės apskričių. Siekiant ateityje įvertinti LKT poveikį, būtina stebėti veiklos rezultatus ir jų pasekmes (pavyzdžiui, koks buvo identifikuotos gerosios praktikos sklaidos mastas, ar identifikuota geroji praktika buvo m. birželio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-478 Dėl Lietuvos kaimo tinklo nuostatų patvirtinimo. 260

261 perimta kitų Tinklo narių, kiek LKT teiktų pasiūlymų dėl Programos administravimo tobulinimo buvo priimta ir pan.). Siekiant įvertinti, kokiu mastu LKT padėjo nustatyti gerąją kaimo plėtros patirtį, įsibėgėjus LKT veiklai būtų naudinga atlikti atskirą teminį vertinimą apie LKT veiklos organizavimą ir rezultatus. Toks vertinimas aktualus dėl keleto priežasčių: 1) tarpinio vertinimo metu nėra galimybės išsamiai įvertinti LKT veiklą ir jos rezultatus, kadangi LKT buvo įsteigtas tik vertinamojo laikotarpio pabaigoje atskiras vertinimas papildytų tarpinio vertinimo rezultatus ir padėtų atsakyti į klausimą, kokiu mastu LKT padėjo nustatyti gerąją kaimo plėtros patirtį; 2) detalesnė LKT veiklos analizė gali būti naudinga tobulinant Tinklo veiklą, rengiant Programos įgyvendinimo ataskaitas (teminio vertinimo rezultatai užpildytų stebėsenos duomenų spragas), dalyvaujant ES lygiu vykstančiose diskusijose dėl vertinimo metodų; 3) teminio vertinimo rezultatai naudingai prisidėtų prie baigiamojo (ex post) Programos vertinimo, suteiktų naudingos metodinės informacijos, padėtų detalizuoti LKT veiklos ir rezultatų vertinimo klausimus ir kriterijus ir pan. B Kokiu mastu Europos kaimo plėtros tinklas padėjo nustatyti gerąją kaimo plėtros patirtį? Europos kaimo plėtros tinklas (toliau EKPT) prisideda prie efektyvaus kaimo plėtros programų įgyvendinimo ES šalyse. ES valstybės narės steigia nacionalinius kaimo tinklus, kurie vienija kaimo plėtros procese dalyvaujančias organizacijas ir institucijas. EKPT užtikrina nacionalinių tinklų, įvairių organizacijų ir institucijų tinkloveiką ES lygiu. EKPT veikla skirta nacionalinių kaimo plėtros programų institucijų atstovams, nacionaliniams kaimo tinklams, vietos veiklos grupėms, ES lygiu veikiančioms organizacijoms ir kitoms kaimo plėtra suinteresuotoms institucijoms. Pagrindiniai EKPT veiklos tikslai: 159 Rinkti, analizuoti ir skleisti informaciją apie kaimo plėtrą; Organizuoti seminarus ir susitikimus; Skatinti tinkloveiką, siekiant užtikrinti patirties ir informacijos, susijusios su kaimo plėtros programų įgyvendinimu, sklaidą; Remti nacionalinius kaimo tinklus ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas m. veiklą pradėjo Europos Komisijos EKPT sekretoriatas, kuris kartu su Koordinavimo komitetu padeda EK organizuoti EKPT veiklą, atsakinėja į klausimus, susijusius su EKPT veikla, priima lankytojus, pristato EKPT įvairiose žemės ūkio ir kaimo plėtros parodose. Vertinamuoju laikotarpiu ( m.) įvyko įvadinis EKPT seminaras, skirtas nacionalinių kaimo tinklų gebėjimų ugdymui (2009 m. kovo d. Briuselyje), trys LEADER pakomitečio posėdžiai, trys Koordinavimo komiteto, kuris padeda EK organizuoti Europos kaimo tinklo veiklą, posėdžiai ir septyni nacionalinių kaimo tinklų susitikimai ( m. ir m.). Pagrindinė Europos kaimo plėtros tinklo užduotis padėti nustatyti ir skleisti gerąją kaimo plėtros patirtį, tačiau vertinamuoju laikotarpiu (per pirmuosius du EKPT veiklos metus) buvo gyvendintas tik vienas pilotinis projektas, skirtas gerosios praktikos pavyzdžiams nustatyti. Ši veikla apėmė atsinaujinančių energijos šaltinių ir žemės ūkio produktų perdirbimo sritis. 160 Vertinamuoju laikotarpiu buvo rengiami ir platinami elektroniniai naujienlaikraščiai, žurnalai ES kaimo apžvalga (angl. EU Rural Review). 159 Europos kaimo plėtros tinklo svetainė European Network for Rural development. Activity report , p

262 Siekiant nustatyti, kaip EKPT padėjo nustatyti gerąją kaimo plėtros patirtį, buvo atliekami interviu su LKT sekretoriato atstovais, kurie dalyvauja EKPT veikloje. LKT sekretoriato atstovai ir LKT nariai dalyvavo Koordinavimo komiteto ir LEADER pakomitečio veikloje, taip pat vienoje iš trijų LEADER pakomitečio teminių darbo grupių. 161 LKT tinklo sekretoriatas teikia informaciją EKPT apie Lietuvoje įgyvendinamus gerosios praktikos projektus, šią informaciją planuoja viešinti LKT interneto svetainėje tuo tikslu sukurta speciali rubrika Geroji patirtis. Apskirtai EKPT veikla vertinama kaip naudinga, sudaranti galimybę diskutuoti ir spręsti aktualius kaimo plėtros klausimus, tačiau vertinamuoju laikotarpiu konkretų EKPT tinklo indėlį nustatant gerąją kaimo plėtros patirtį vertinti kol kas per anksti. 161 Interviu su LKT sekretoriato atstovu, 2010 m. spalis. 262

263 III DALIS. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS 263

264 9 PROGRAMOS FINANSINIS REZULTATYVUMAS Šioje ataskaitos dalyje vertinamas Programos finansinis įgyvendinimas, išnagrinėjant lėšų pasiskirstymo pagal kryptis ir priemones tinkamumą, lėšų paskirstymo dinamiką Programos įgyvendinimo metu, išanalizuojant lėšų perskirstymo priežastis bei jų įtaką Programoje numatytų tikslų, prioritetų įgyvendinimui, rodiklių pasiekimui. B.2.1. Ar programavimo pradžioje numatytas lėšų pasiskirstymas atitinka Programoje numatytus tikslus? Programavimo pradžioje Lietuvos kaimo plėtros m. programai įgyvendinti buvo skirta 2.260,37 mln. EUR (iš jų 1.743,36 mln. EUR ES lėšos). I krypčiai Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas buvo numatyta 930,19 mln. EUR arba 41,15 proc. visų Programos lėšų (iš jų 697,65 mln. EUR ES lėšos), II krypčiai Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas 824,59 mln. EUR arba 36,48 proc. visų Programos lėšų (iš jų 659,67 mln. EUR ES lėšos), III krypčiai Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas 275,61 mln. EUR arba 12,19 proc. visų Programos lėšų (iš jų 206,71 mln. EUR ES lėšos), IV krypčiai LEADER metodo įgyvendinimas (įgyvendinamos ir III krypties priemonės) 136,99 mln. EUR arba 6,06 proc. visų Programos lėšų (iš jų 109,59 mln. EUR ES lėšos). Programoje numatytai techninei pagalbai buvo skirta 92,98 mln. EUR arba 4,11 proc. visų Programos lėšų (iš jų 69,73 mln. EUR ES lėšos) m. gruodžio 14 d. patvirtintoje Programos versijoje, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę ir socialinę situaciją, numatyta m. laikotarpiui kaimo plėtrai skirtų lėšų sumą padidinti iki 2.285,30 mln. EUR, iš kurių ,22 tūkst. EUR skirti I krypčiai, ,41 tūkst. EUR II krypčiai, ,55 tūkst. EUR III krypčiai, o ,80 tūkst. EUR IV krypčiai. Techninės pagalbos veiksmams numatyta ,20 tūkst. EUR.Detali informacija apie Programos lėšų paskirstymą pagal kryptis ir priemones pateikiama šios ataskaitos priede Nr. 5. Bendru vertinimu programavimo pradžioje numatytas lėšų pasiskirstymas atitinka Programoje numatytus tikslus. Daugiausiai paramos lėšų (beveik 42 proc.) skirta žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektorių konkurencingumo didinimui, kadangi šalyje vis dar aktualiausios problemos, susijusios su ūkių restruktūrizacijos procesu, materialinių išteklių atnaujinimu, modernizavimu ir gamybinių pajėgumų didinimu. Be to, pakankamai didelė lėšų suma (36 proc.) numatyta agrarinės aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimui, siekiant sumažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai. Atsižvelgiant į šalies kaimo vietovių specifiką ir žemdirbystės tradicijas, alternatyvioms veikloms skatinti skirta mažesnė paramos lėšų suma (apie 12 proc.). Vis dėlto, remiantis paraiškų teikimo dinamika ir lėšų įsisavinimo tendencijomis, galima daryti išvadą, kad programavimo pradžioje numatytas paramos paskirstymas pagal Programos tikslus ir uždavinius ne visiškai atitiko potencialių pareiškėjų poreikius. Pavyzdžiui, vertinamuoju laikotarpiu daugiau nei planuota lėšų buvo reikalinga priemonėms Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, Profesinio mokymo ir informavimo veikla, Kaimo atnaujinimas ir plėtra. Be to, pradėjus taikyti finansų inžineriją, reikėjo skirti papildomą finansavimą priemonėms Žemės ūkio valdų modernizavimas bei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Mažesnis nei planuota lėšų poreikis buvo priemonėms, susijusioms su alternatyvios žemės ūkiui veiklos rėmimu ( Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, Parama verslo kūrimui ir plėtrai, Kaimo turizmo veiklos skatinimas ), konsultavimo paslaugų ūkininkams ir miško savininkams teikimu ( Naudojimasis konsultavimo paslaugomis ), senyvo amžiaus gyventojų pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos skatinimu ( Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ). 264

265 B.2.2. Kaip keitėsi lėšų paskirstymas programavimo laikotarpiu? B.2.3. Kokios priežastys įtakojo lėšų perskirstymą? B.2.4. Kaip lėšų perskirstymas įtakojo Programoje numatytų tikslų, prioritetų įgyvendinimą, rodiklių pasiekiamumą? Atsižvelgiant į nepakankamą paraiškų kiekį pagal tam tikras Programos priemones ir siekiant dėl N+2 taisyklės taikymo neprarasti lėšų, m. laikotarpiu buvo atlikti keli Programos lėšų perskirstymai, skiriant daugiau lėšų priemonėms, kuriose pareiškėjų aktyvumas didesnis (žr. 95 lentelę). Didžiausias lėšų perskirstymas atliktas 311 priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos ir 322 priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra atžvilgiu: pastarajai papildomai skirta 20 mln. EUR, atitinkamai sumažinant 311 priemonės finansavimą. Lėšų perskirstymas atliktas atsižvelgiant į tai, kad m. 311 priemonei skirta 20 mln. EUR suma liko nepanaudota. Mažą pareiškėjų skaičių ir lėtą šiai priemonei skirtų lėšų įsisavinimo tempą lėmė keletas priežasčių, susijusių su tuo, kad galintys pretenduoti į paramą stambūs ūkininkai iš esmės nesidomi šia priemone (jiems patrauklesnė I krypties priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas ), o smulkūs ūkininkai dažniausiai neturi galimybių (ypač finansinių) teikti paraiškas ir prisidėti prie projektų finansavimo nuosavu indėliu. Potencialiems pareiškėjams, gaunantiems mažas pajamas, sudėtinga prisiimti papildomus įsipareigojimus (bankams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims), be to, dėl susiklosčiusių žemdirbystės tradicijų kaimo gyventojai dažnai nėra linkę imtis naujos ekonominės veiklos. Taip pat buvo padidintas 111 priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla finansavimas 4,34 mln. EUR. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad buvo padidinta paramos vienam projektui suma (iki EUR) pagal priemonės antrąją veiklos sritį Žemės ir miškų ūkio veiklos bei žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida, o taip pat dėl nepakankamo priemonės pirmosios veiklos srities Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas finansavimo (paramos paklausa buvo didesnė nei veiklos sričiai skirtos lėšos). Papildomos lėšos 111 priemonei skirtos iš nepanaudotų pagal 114 priemonę Naudojimasis konsultavimo paslaugomis lėšų (iš m. 114 priemonei skirtų 5,10 mln. EUR buvo panaudota tik 0,22 mln. EUR). Ūkininkai, dalyvaujantys mokymuose ir lauko dienose pagal 111 priemonę (išlaidos pagal šią priemonę finansuojamos iki 100 proc.), įgijo pakankamai reikiamų žinių bei patirties ir todėl neteikė paraiškų individualioms konsultavimo paslaugoms įsigyti. Mažas pareiškėjų skaičius pagal 114 priemonę taip pat buvo nulemtas reikalavimo 20 proc. prisidėti nuosavomis lėšomis. Siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir vartojimo poreikių, gerinant žemės ūkio ir maisto produktų kokybę, buvo sukurta nauja priemonė 132 Dalyvavimas maisto kokybės schemose. Šios priemonės įgyvendinimui numatyta 2,86 mln. EUR bei atitinkamai perskirstytos Programos lėšos minėta suma perkelta iš 113 priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos. 95 lentelė. Programos lėšų perskirstymas m. laikotarpiu Eil. Perkelta iš Programos Nr. priemonės Perskirstyta suma iš viso, tūkst. EUR Perskirstyta EŽŪFKP lėšų, tūkst. EUR , , priemonė Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos , , priemonė Naudojimasis konsultavimo paslaugomis , , priemonė Ankstyvas 265 Perkelta į Programos priemonę 322 priemonė Kaimo atnaujinimas ir plėtra 111 priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla 132 priemonė Dalyvavimas maisto Perskirstymo argumentai Nepanaudotos lėšos Nepanaudotos lėšos Nepanaudotos lėšos

266 Eil. Nr. Perskirstyta suma iš viso, tūkst. EUR Perskirstyta EŽŪFKP lėšų, tūkst. EUR Perkelta iš Programos priemonės Perkelta į Programos priemonę pasitraukimas iš kokybės schemose prekinės žemės ūkio gamybos Šaltinis: sudaryta vertintojų, vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis Perskirstymo argumentai Siekiant paspartinti Programos įgyvendinimą ir užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, 2009 m. taip pat buvo numatyta 162 perskirstyti 23,24 mln. EUR (iš jų 17,43 mln. EUR ES lėšos) tarp I ir III krypties priemonių: iš III krypties 311 priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, 312 priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai ir 313 priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas į I krypties 112 priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, 121 priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas ir 123 priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Programos lėšos perskirstytos, atsižvelgiant į papildomo finansavimo poreikį, 121 ir 123 priemonėse atsiradus finansų inžinerijos instrumentams (paramai paskolomis), o taip pat dėl didelio 112 priemonės populiarumo. Be to, planuota papildomai 28,96 tūkst. EUR (iš jų 21,72 tūkst. EUR ES lėšos) skirti 322 priemonei Kaimo atnaujinimas ir plėtra, siekiant įgyvendinti naują finansuojamą veiklos sritį (t. y. saugus gyvenimas ir nuosavybės atokiose kaimo vietovėse apsauga). Atsižvelgiant į žemą pareiškėjų aktyvumą pagal 311 priemonę, numatyta perskirstyti reikalingą lėšų sumą iš šios priemonės. Šiems pakeitimams EK pritarė 2010 m. birželio 7 d. B.2.5. Koks finansinis rezultatyvumas (palyginti paramai pagal priemones numatytas lėšas su realiai išmokėtomis)? Vertinant Programos finansinį rezultatyvumą, reikia paminėti, kad nuo jos įgyvendinimo pradžios iki 2009 m. gruodžio 31 d. iš viso buvo pateiktos paraiškos, o prašomos paramos suma sudarė 842,46 mln. EUR. Daugiausiai paraiškų ( ) buvo pateikta pagal Programos II kryptį Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas ( ), o mažiausiai pagal IV kryptį LEADER metodo įgyvendinimas (82). Pagal pateiktas paraiškas buvo pasirašytos paramos sutartys (įskaitant autorizuotas paraiškas), pagal kurias išmokėta 500,60 mln. EUR paramos. Tai sudaro 21,91 proc. visų Programai įgyvendinti m. skirtų lėšų. Didžiausia paramos suma (268,43 mln. EUR) išmokėta pagal Programos I kryptį Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas, o mažiausia (0,76 mln. EUR) pagal III kryptį Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas. Analizuojant atskirų Programos krypčių finansinį rezultatyvumą (išmokėtų paramos lėšų santykį su bendra m. laikotarpiui skirta paramos lėšų suma) matyti (žr. 36 paveikslą), kad geriausiai įsisavinamos I krypties Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas (28,25 proc.), II krypties Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas (23,24 proc.) bei Techninės pagalbos (40,21 proc.) lėšos. Programos III krypties Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas ir IV krypties LEADER metodo įgyvendinimas finansinis rezultatyvumas buvo mažiausias atitinkamai 0,27 proc. ir 1,74 proc. Tačiau svarbu pažymėti, kad 2010 m. III krypties pažanga yra akivaizdi: pvz., 322 priemonei Kaimo atnaujinimas ir plėtra yra parengta nemažai projektinių pasiūlymų ( ), pagal kuriuos bus teikiamos paraiškos; taip nemažai paraiškų ( ) pateikta ir pagal 311 priemonę Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, tačiau jos dar nėra įvertintos. 162 Notification on the amendments in the Rural Development Programmed for Lithuania for which no Commission decision is required, 4 November LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų pažangos ataskaita m. birželis 164 NMA duomenys. 266

267 36 paveikslas. Programos priemonių finansinis rezultatyvumas m. laikotarpiu Šaltinis: sudaryta vertintojų pagal ŽŪM ir NMA pateiktus duomenis Priemonių lygiu daugiausiai paraiškų sulaukė 212 priemonė Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) ir 214 priemonė Agrarinės aplinkosaugos išmokos (atitinkamai pateiktos ir paraiškos). Taip pat daug paraiškų pateikta pagal 121 priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas (4 545), 112 priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (1 631), 113 priemonę Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos (1 603) bei 213 priemonę Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB (3 085). Mažiausiai paraiškų buvo surinkta pagal 311 priemonę Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 9 paraiškos. Sėkmingiausiai įsisavinamos Programos I ir II krypties priemonėms skirtos lėšos. Apskritai iš visų Programos priemonių sparčiausiai įsisavinama 112 priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Iš šiai priemonei visam programiniam laikotarpiui skirtų 62,24 mln. EUR lėšų per m. išmokėti 72,28 proc. (44,98 mln. EUR). Priemonės populiarumą lėmė tai, kad pagal daugelį rodiklių ekonominė padėtis žemės ūkyje m. buvo geresnė negu vidutiniškai šalyje tai skatino gyventojus užsiimti žemės ūkio veikla. Taip pat įtakos turėjo teigiami nacionalinės politikos pokyčiai (sprendimas žemės ūkio paskirties žemę parduoti rinkos kaina ir sugriežtinti reikalavimai gauti valstybės paramą jai įsigyti sumažino galimybes žemę įsigyti ne ūkininkavimo, o perpardavimo tikslais) bei palankios žemės ūkio produkcijos kainos, lėmusios jaunųjų ūkininkų skaičiaus augimą. Pakankamai sparčiai įgyvendinamos ir I krypties 121 priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas išmokėta 39,03 proc. priemonei skirtų lėšų (158,68 mln. EUR), 111 priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla išmokėta 22,9 proc. priemonei skirtų lėšų (4,78 mln. EUR), II krypties 212 priemonė Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) išmokėta 46,85 proc. priemonei skirtų lėšų (134,48 mln. EUR) bei IV krypties 431 priemonė Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti išmokėta 40,69 proc. priemonei skirtų lėšų (2,38 mln. EUR). Siekdami padidinti gamybos našumą žemdirbiai ir maisto perdirbimo įmonės aktyviai investavo į plėtrą bei modernizavimą (naudojimąsi parama taip pat skatino tiesioginės paramos masto didėjimas, palankios m. žemės ūkio produkcijos kainos, teigiami nacionalinės politikos pokyčiai), didėjančios modernios investicijos į žemės ūkio ir miškų sektorius ir augantys naujų technologijų 267

268 reikalavimai didino žinių paklausą ir mokymo svarbą (kita vertus, mokymo poreikis išaugo dėl neigiamo migracijos saldo kaime). Paramos populiarumą taip pat didino ir Programos įgyvendinimo taisyklių patobulinimai (pvz., supaprastinta paramos teikimo tvarka smulkiems investiciniams projektams, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė kaip 43,44 tūkst. EUR), paramos administravimo procedūrų supaprastinimas (pvz., vieno langelio principo įgyvendinimas, kai ūkininkai, teikdami deklaracijas tiesioginėms išmokoms gauti, toje pačioje paraiškoje galėjo teikti prašymą ir pagal 212 priemonę Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės), 213 priemonę Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama Natura 2000 vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje), 214 priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos, 224 priemonę Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) ). Paraiškos pagal I krypties 132 priemonę Dalyvavimas maisto kokybės schemose ir IV krypties 421 priemonę Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas iki 2010 m. nebuvo renkamos. Iki 2010 m. sausio 7 d. parama nebuvo išmokama pagal Programos III krypties 322 priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra ir IV krypties 413 priemonę Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas. Pagal 322 priemonę pirmiausiai buvo teikiami projektiniai pasiūlymai, o paskui paraiškos, todėl dėl užsitęsusio projektinių pasiūlymų vertinimo nebuvo pradėtos mokėti lėšos. Pagal 413 priemonę pirmiausiai buvo rengiamos ir teikiamos vietos plėtros strategijos, kadangi paramą gauti gali tik tos VVG, kurios turi parengtas vietos plėtros strategijas. Dėl šios priežasties lėšos pradedamos mokėti vėliau. 413 priemonė sulaukė didelio pareiškėjų dėmesio, kadangi vertinamuoju laikotarpiu buvo atrinkta 31 VVG, o 2010 m. net 50 VVG iš šalyje veikiančios 51 VVG. Detalesnė paraiškų statistika ir pagal priemones išmokėta parama pateikiama šios ataskaitos priede Nr. 5. Apibendrinant galima teigti, kad m. laikotarpiu didžiausia dalis 165 Programos investicijų (taip pat ir išmokėtų paramos lėšų) buvo nukreipta į modernizacijos, technologijos, inovacijos lygio kėlimą žemės ūkiuose (26,55 proc.), aplinką tausojančios ūkininkavimo praktikos skatinimą (16,65 proc.), biologinės įvairovės išsaugojimą ir didelės gamtinės vertės vietovių plėtrą (14,6 proc.), žemės ūkio ir miško valdų struktūros gerinimą (14,37 proc.) bei alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimą (10,75 proc.). Taigi daugiausiai paramos lėšų buvo nukreipta esminei Lietuvos žemės ūkio problemai, susijusiai su smulkių ūkių egzistavimu ir jų ekonominio gyvybingumo bei našumo nepakankamumu, spręsti. Investuojant į ūkių modernizavimą, buvo siekiama skatinti vidutinio dydžio ūkių augimą ir priartinti juos prie ES keliamų reikalavimų. Remiant ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse, buvo siekiama mažinti regionų skirtumus ir skatinti žemės ūkio veiklą įvairiose Lietuvos vietovėse. Teikiant paramą anksčiau iš žemės ūkio veiklos pasitraukti norintiems asmenims, buvo siekiama sumažinti šalies ūkininkų amžiaus vidurkį, užtikrinant jiems stabilias pajamas, atsisakius žemės ūkio veiklos. 165 Programos prioritetui tenkanti bendrų Programos lėšų dalis paskaičiuota neįvertinus techninei pagalbai skirtos paramos. 268

269 10 PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO SISTEMOS KOKYBĖ IR EFEKTYVUMAS Šiame ataskaitos skyriuje vertinama Programos administravimo ir valdymo sistemos kokybė ir efektyvumas, analizuojant funkcijų pasidalijimą tarp Programoje dalyvaujančių institucijų ir jų padalinių, partnerystės principo įgyvendinimą, informacijos pateikimo pareiškėjams efektyvumą, paramos administravimo ir valdymo procedūras, Programos administravimo priežiūros sistemą. Lietuvos kaimo plėtros m. programos administravimo sistemos pagrindą sudaro institucijos, kurios buvo atsakingos už visas iki šiol Lietuvoje įgyvendintas ES finansuojamas programas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Lietuvos kaimo plėtros m. programa yra jau ketvirta tokia programa Lietuvoje. 166 Programos administravimo sistemą sudaro keletas tarpusavyje susijusių elementų: 1. Institucijos ir žmogiškieji ištekliai; 2. Programos administravimo funkcijos (stebėsena, vertinimas, informavimas ir viešinimas); 3. Teisinė bazė, taisyklės ir procedūros; 4. Palaikantieji elementai (finansiniai ištekliai, IT sistemos, partnerystė ir kt.). Visi šie elementai analizuojami, atsakant į vertinimo klausimus, susijusius su Programos administravimo sistemos kokybės ir efektyvumo vertinimu. Vertinimo klausimų ir atskirų Programos administravimo sistemos elementų ryšį parodo 96 lentelė. 96 lentelė. Vertinimo klausimų ir Programos administravimo sistemos elementų ryšys Vertinimo klausimas Analizuojami Programos administravimo sistemos elementai B.6.1. Ar tinkamai sukurta ir funkcionuoja Programos administravimo ir Institucijos ir žmogiškieji ištekliai valdymo sistema (kvalifikuoto personalo pakankamumas, adekvatumas priskirtoms funkcijoms vykdyti, administravimo kokybė, administravimo kaštų efektyvumas)? B.6.2. Ar tinkamai padalintos funkcijos tarp institucijų bei jų padalinių? Programos administravimo funkcijos Teisinė bazė, taisyklės ir procedūros B.6.3. Kaip įgyvendinamas partnerystės principas? Programos administravimo funkcijos Palaikantieji elementai (partnerystė) B.6.4. Ar efektyviai užtikrintas informacijos pateikimas pareiškėjams apie galimybę gauti paramą? Programos administravimo funkcijos (viešinimas ir informavimas) B.6.5. Ar tinkamos ir efektyvios paramos administravimo ir valdymo Teisinė bazė, taisyklės ir procedūros procedūros? B.6.6. Ar Programos įgyvendinimo procesas skaidrus? Teisinė bazė, taisyklės ir procedūros B.6.7. Ar pakankama ir efektyvi Programos įgyvendinimo priežiūros sistema (duomenų kaupimo sistema, stebėsenos ir vertinimo veikla)? Programos administravimo funkcijos (stebėsena ir vertinimas) B.6.8. Kokios administravimo ir valdymo sistemos silpnosios ir stipriosios Visi Programos administravimo pusės, geros praktikos pavyzdžiai? sistemos elementai Šaltinis: sudaryta vertintojų m. buvo gyvendinama Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros pasirengimo narystei programa (SAPARD) m. laikotarpiu buvo įgyvendinamos dvi programos: Kaimo plėtros metų planas ir Lietuvos metų bendrasis programavimo dokumentas, nuo 2007 m. Lietuvos kaimo plėtros m. programa. 269

270 B.6.1. Ar tinkamai sukurta ir funkcionuoja Programos administravimo ir valdymo sistema (kvalifikuoto personalo pakankamumas, adekvatumas priskirtoms funkcijoms vykdyti, administravimo kokybė, administravimo kaštų efektyvumas)? B.6.2. Ar tinkamai padalintos funkcijos tarp institucijų bei jų padalinių? Programą administruojančios institucijos ir jų funkcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama užtikrinti EŽŪFKP nustatytų priemonių įgyvendinimą, paskyrė valstybės institucijas ir įstaigas, savivaldybes ir kitus juridinius asmenis, atsakingus už EŽŪFKP priemonių įgyvendinimą. 167 Pagrindinės Programą administruojančios institucijos yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kuriai priskirtos Programos valdymo institucijos ir kompetentingos institucijos funkcijos, bei Nacionalinė mokėjimų agentūra prie ŽŪM, kuri yra atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę. Sertifikavimo institucijos funkcijas atlieka viešųjų pirkimų būdu parinktas tiekėjas. Sertifikavimo institucija atsakinga už NMA ataskaitų tinkamumo, išsamumo ir tikslumo sertifikavimą. Kaip minėta šios ataskaitos I dalies 1.1 poskyryje, NMA sertifikavimą finansiniais metais pagal sertifikavimo paslaugų sutartį atliko nepriklausoma audito kompanija UAB,,Deloitte Lietuva. Žemės ūkio ministerijoje Programos valdymo institucijos funkcijoms vykdyti sudarytas Programos valdymo komitetas, kuris priima svarbiausius sprendimus dėl Programos įgyvendinimo, valdymo, kontrolės ir priežiūros. Kompetentingos institucijos funkcijas atlieka ŽŪM. Programos valdymo komitetas (toliau Komitetas, PVK) buvo įkurtas 2009 m. kovo 19 d., 168 siekiant optimizuoti Programos valdymą ir sprendimų priėmimo koordinavimą. Komitetas atsako už efektyvų, veiksmingą ir teisingą Programos valdymą, įgyvendinimą ir priežiūrą. 169 Šiam komitetui pirmininkauja žemės ūkio ministras. Komitetą sudaro įvairių ŽŪM administracijos padalinių, vykdančių Programos administravimo funkcijas, vadovai. Komitetui numatytos šios funkcijos: nagrinėti, kaip siekiama Programoje nustatytų tikslų bei kaip naudojamos Programai skirtos paramos lėšos; priimti strateginius ir (arba) svarbiausius sprendimus dėl: Programos įgyvendinimo, valdymo, kontrolės, priežiūros ir viešinimo; siūlymų keisti Programą, prieš teikiant Stebėsenos komitetui; atsižvelgus į gautus Stebėsenos komiteto Programos keitimo pasiūlymus, siūlomų Programos keitimų, prieš teikiant Europos Komisijai; svarbių, su Programos įgyvendinimu susijusių teisės, aktų nuostatų; svarstyti kitus su Programos įgyvendinimu susijusius klausimus. PVK įkūrimas pagerino įvairių Programos valdymo ir administravimo klausimų koordinavimą, problemų sprendimą, priimamų sprendimų kokybę ir operatyvumą m. įvyko 9 PVK posėdžiai, kurių metu buvo apsvarstyta daugiau kaip 150 klausimų. 170 Atsižvelgiant į tai, kad Programos administravimo funkcijas vykdo įvairūs ministerijos administracijos padaliniai, Programos valdymo komiteto įkūrimas vertintinas kaip tinkamas žingsnis Programos valdymui ir administravimui pagerinti. 167 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimas Nr Žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 3D Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (2009 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3D-105 redakcija), 4 punktas. 170 Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo 2009 m. pažangos ataskaita, p

271 Programos valdymo komiteto sprendimus įgyvendina ŽŪM administracijos padaliniai, vykdydami Programos administravimo taisyklėse 171 nurodytas Programos administravimo funkcijas. Įvairias Programos administravimo funkcijas vykdo daugiau kaip 10 administracijos padalinių, kuriuose Programos administravimo funkcijas 2009 m. pabaigoje vykdė 190 darbuotojų (iš jų 55 šioms funkcijoms vykdyti skyrė visą darbo laiką, o 135 tam tikrą dalį darbo laiko). Pagal galiojančią Programos administravimo taisyklių redakciją, 172 funkcijos priskirtos šiems ŽŪM administracijos padaliniams: Programos administravimo 1. Kaimo plėtros departamentas 2. Finansų ir biudžeto departamentas 3. Kokybės politikos departamentas 4. Teisės departamentas 5. Bendrosios rinkos organizavimo departamentas 6. Viešųjų ryšių skyrius 7. Buhalterinės apskaitos skyrius 8. Mokslo ir mokymo skyrius 9. Žemės ūkio informacinių sistemų skyrius 10. Europos Sąjungos ir tarptautinių ryšių departamento Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo skyrius. Kaimo plėtros departamentas atlieka didžiąją dalį Programos administravimo funkcijų: kuria ir prižiūri Programos valdymo ir kontrolės sistemą, rengia teisės aktus, užtikrinančius aiškų valdymo institucijos ir kitų įstaigų, dalyvaujančių Programos administravime, funkcijų paskirstymą ir atskyrimą. Kaimo plėtros departamentas atlieka Programos valdymo komiteto ir Programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto (toliau Stebėsenos komitetas) sekretoriato funkcijas, organizuoja šių komitetų darbą ir teikia jų darbui aktualią informaciją. Siekdamas užtikrinti efektyvų Programos įgyvendinimą, Kaimo plėtros departamentas inicijuoja Programos pakeitimus, rengia Programos metų pažangos ataskaitas ir gavęs Stebėsenos komiteto patvirtinimą teikia jas Europos Komisijai. Programos administravimo funkcijų vykdymui ir žmogiškųjų išteklių paskirstymui turėjo įtakos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomi pertvarkymai viešojo administravimo srityje, susiję su viešųjų finansų taupymo politika (valdžios institucijų ir joms pavaldžių įstaigų funkcijų peržiūra, įstaigų veiklos optimizavimas). ŽŪM užsakymu buvo atliktas išorinis ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos auditas 173 ir pateiktos rekomendacijos dėl veiklos organizavimo tobulinimo. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, ministerijoje buvo atlikta tam tikrų pakeitimų: paskirti papildomi 4 darbuotojai, kurie visą darbo laiką skiria darbui su Programa; dalis funkcijų, ypač bendrųjų (pvz. dokumentų valdymo, buhalterinės apskaitos, teisinio administravimo ir pan.), paskirstyta didesniam darbuotojų skaičiui, tačiau skiriant mažesnę darbo su Programa laiko dalį. Vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta metodika šiems darbuotojams iš Programos techninės pagalbos lėšų kompensuojama atitinkama su darbuotojų išlaikymu susijusių išlaidų dalis. 171 Patvirtintos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 Dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo. 172 Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 3D-153 Dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo m. sausio 25 d. redakcija. 173 Ernst&Young, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių organizacijų struktūrinio pertvarkymo galimybių vertinimas, 2009 m. rugsėjo 8 d. 271

272 Atlikus ministerijos reorganizaciją, dalis Kaimo plėtros departamento funkcijų, susijusių su Programos vertinimu, buvo perduotos Ekonomikos ir programų valdymo departamentui, kuriame buvo įsteigtas ES ir nacionalinių programų vertinimo skyrius. Toks sprendimas buvo motyvuotas siekiu integruoti EŽŪFKP ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų programų vertinimo funkcijas. Nacionalinė mokėjimų agentūra (toliau NMA, Agentūra) atlieka EŽŪFKP reglamentų ir Programos administravimo taisyklių Agentūrai nustatytas funkcijas. Nuo 2007 m. spalio 16 d. Agentūrai suteikta akreditacija administruoti Europos žemės ūkio garantijų fondo ir EŽŪFKP 174 lėšas. Pagrindinės Agentūros funkcijos yra susijusios su kvietimų teikti paraiškas skelbimu, pareiškėjų ir projektų vykdytojų informavimu, paraiškų vertinimu ir atranka, projektų priežiūra, patikromis, mokėjimų prašymų patikrinimu, lėšų išmokėjimu ir apskaita. Agentūros personalą sudaro direktorius, direktoriaus pavaduotojai, departamentų direktoriai, departamento direktoriaus pavaduotojai, skyrių vedėjai, poskyrių vedėjai, specialistai (tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis). Agentūros struktūrai priklauso vadovybė, 10 departamentų, 3 nepriklausomi skyriai ir 10 Kontrolės departamento teritorinių skyrių. Programos administravimo funkcijas 2009 m. Agentūroje vykdė 214 darbuotojų (plačiau žr. 37 paveikslą). Siekdama užtikrinti efektyvų Programos lėšų administravimą ir įsisavinimą, Agentūra imasi priemonių, padedančių užtikrinti atitiktį griežtiems akreditavimo kriterijams, daug dėmesio skiriama Agentūros struktūrai, pakankamiems žmogiškiesiems ištekliams ir darbuotojų kvalifikacijai, administravimo ir kontrolės informacinei sistemai, procedūrų aprašams, vidaus audito sistemai. Atsižvelgiant į didelį paramos gavėjų skaičių, imamasi priemonių užtikrinti pakankamą Agentūros Kontrolės departamento teritorinių padalinių, vykdančių patikras vietoje, darbuotojų kvalifikaciją, materialinį ir techninį aprūpinimą. Siekiant užtikrinti skaidrų paramos lėšų administravimą, užkirsti kelią galimiems pažeidimams, Agentūroje įkurtas Rizikų vertinimo ir valdymo departamentas, kuris yra atsakingas už rizikų vertinimą ir valdymą visuose paramos administravimo etapuose, pažeidimų administravimą ir prevenciją. Administruodama jau ketvirtą ES finansuojamą programą žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, Agentūra yra sukaupusi patirtį ir gebėjimus, reikalingus efektyviam Programos priemonių administravimui. Be ŽŪM ir NMA į atskirų Programos priemonių administravimą yra įtrauktos kai kurios kitos valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys: 1. valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau ŽŪIKVC); 2. savivaldybės; 3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba; 4. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai; 5. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; 6. Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos ir įstaigos atsakinga už statinių projektų įgyvendinimo poveikio Natura 2000 teritorijoms vertinimą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka; 7. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos; 8. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 174 Žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3D

273 Nuo 2009 m., kai buvo įkurtas Paskolų fondas (finansų inžinerijos priemonė, suteikianti galimybes žemdirbiams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams iš kredito įstaigų pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis), Programos administravimo funkcijas taip pat atlieka Paskolų fondo valdytojas UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau ŽŪPGF). 175 ŽŪPGF administruoja lengvatinių paskolų teikimą per kredito įstaigas pagal dvi Programos priemones ( Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas ). Stebėsenos komitetas ir kiti kolegialūs organai Programos administravimo sistemoje Programos administravimo funkcijas vykdo ne tik konkrečios institucijos, bet ir įvairūs kolegialus organai, kuriuos paprastai sudaro žemės ūkio ministras konkrečioms Programos administravimo funkcijoms atlikti arba Programos įgyvendinimo klausimams nagrinėti. Be jau minėto Programos valdymo komiteto veikia Stebėsenos komitetas, Paskolų fondo priežiūros komitetas, Programos vertinimo koordinavimo grupė, projektų atrankos komitetai ir kt. Stebėsenos komitetas, kurį sudaro Programą administruojančių institucijų (ŽŪM, NMA), kitų suinteresuotų institucijų (pavyzdžiui, Ministro Pirmininko tarnybos, kitų ministerijų), taip pat socialinių ir ekonominių partnerių atstovai, nagrinėja Programos priemonių tinkamumo ir pirmumo kriterijus, stebi Programos įgyvendinimo pažangą, svarsto ir tvirtina metines Programos įgyvendinimo pažangos ataskaitas, teikia pasiūlymus dėl Programos pakeitimų, nagrinėja Programos vertinimo rezultatus. Vertinamuoju laikotarpiu įvyko 5 Stebėsenos komiteto posėdžiai ir 3 balsavimai pagal rašytinę procedūrą. Paskolų fondo priežiūros komitetas buvo sudarytas 2009 m. iš Programą administruojančių institucijų (ŽŪM ir NMA) ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas atstovų. Komitetas sprendžia strateginius finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo klausimus. Programos vertinimo koordinavimo grupė atlieka funkcijas, susijusias su Programos įgyvendinimo vertinimu: svarsto Programos stebėsenos ir vertinimų plano iki 2015 metų projektą, svarsto ir tvirtina detaliuosius vertinimų planus, svarsto vertinimų technines specifikacijas. Grupę sudaro ŽŪM, NMA, Finansų, Aplinkos ministerijų ir Ministro Pirmininko tarnybos atstovai. Į projektų atrankos komitetus įtraukiamos valdymo institucija, taip pat kitos valstybės institucijos ir įstaigos, kurių kompetencijos sritis yra susijusi su svarstomuose projektuose nustatytos veiklos pobūdžiu. Vadovaujantis partnerystės principu, į projektų atrankos komitetus gali būti įtraukiami ir socialiniai ir ekonominiai partneriai. Į posėdžius gali būti kviečiami ir kitų institucijų ir įstaigų atstovai, ekspertai. Projektų atrankos komitetai teikia rekomendacijas dėl paraiškų vertinimo ir paramos skyrimo. Žmogiškųjų išteklių pakankamumas ir adekvatumas priskirtoms funkcijoms vykdyti Siekiant tinkamo Programos administravimo sistemos funkcionavimo, svarbu skirti pakankamus žmogiškuosius išteklius Programos administravimo funkcijoms vykdyti ir užtikrinti tinkamą darbuotojų kvalifikaciją. Atsižvelgiant į didėjantį darbo krūvį (įsibėgėjantį visų Programos priemonių įgyvendinimą, poreikį reaguoti į socialinės ir ekonominės aplinkos pokyčius, augantį administruojamų projektų skaičių ir pan.), personalo, atliekančio Programos administravimo funkcijas, skaičius auga tiek ŽŪM, tiek 175 Fondo valdytoją paskyrė žemės ūkio ministras 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-525 Dėl Paskolų fondo valdytojo paskyrimo. 273

274 NMA: 2008 m. Programos administravimo funkcijas šiose institucijose vykdė 320 darbuotojų, o 2009 m. 404 darbuotojai (plačiau žr. 37 paveikslą). 37 paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų skaičiaus dinamika ŽŪM ir NMA Šaltinis: sudaryta vertintojų pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programos 2009 metų įgyvendinimo pažangos ataskaitoje pateiktus duomenis. Nors bendras darbuotojų skaičius 2009 m., lyginant su 2008 m., išaugo beveik ketvirtadaliu (80 proc.), tačiau naujų darbuotojų buvo priimta tik 18 (4 ŽŪM ir 14 NMA). Didžiausią personalo skaičiaus augimo dalį sudaro dėl Programos administravimo funkcijų perskirstymo ŽŪM išaugęs darbuotojų, kurie tam tikrą dalį savo darbo laiko (nuo 5 iki 95 proc.) skiria Programos administravimo funkcijų vykdymui, skaičius: 2008 m. 69 darbuotojai dalį savo darbo laiko skyrė Programos administravimo funkcijoms vykdyti, o 2009 m. tokių darbuotojų buvo beveik dvigubai daugiau (135 darbuotojai). Pažymėtina tai, kad Programos administravimo funkcijas ŽŪM ir NMA vykdo patyrę darbuotojai: didelė dalis jų šiuose institucijose dirbo dar iki 2007 m. ir administravo ankstesnes ES finansuojamas programas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (žr. 38 paveikslą). Šiuo aspektu ypač išsiskiria ŽŪM, kur daugiau kaip 60 proc. darbuotojų pradėjo dirbti iki 2007 m., o daugiau kaip 80 proc. administravo ankstesnes žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas programas. 38 paveikslas. ŽŪM ir NMA darbuotojų patirtis administruojant žemės ūkio ir kaimo plėtrai skirtas programas Šaltinis: ESTEP, Programą administruojančių darbuotojų apklausos duomenys, 2010 m. gruodis. Siekdamos užtikrinti adekvatų Programos administravimo funkcijų vykdymą, kuris priklauso ne tik nuo darbuotojų skaičiaus, bet ir nuo jų kvalifikacijos, ŽŪM ir NMA nuolat įgyvendina personalo ugdymo priemones. Tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, tobulina kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje įvairių sričių kursuose, seminaruose ir konferencijose, dalyvauja mokymuose, susijusiuose su ES paramos panaudojimo valdymu, ES teisės įgyvendinimu, Lietuvos Respublikos 274

275 Vyriausybės strateginių tikslų įgyvendinimu, viešojo administravimo gebėjimų tobulinimu ir specialiųjų profesinių žinių gilinimu. Programą administruojančių darbuotojų gebėjimams, susijusiems su Programos administravimo funkcijų vykdymu, stiprinti naudojamos Programos priemonės Techninė pagalba lėšos. Pavyzdžiui, vien 2009 m. įvairiuose mokymuose ir susitikimuose užsienyje dalyvavo 35 ministerijos darbuotojai. Tai sudaro apie 18 proc. visų Programos administravimo funkcijas vykdančių ministerijos darbuotojų (plačiau žr. šios ataskaitos II dalies 8 skyriuje). Be to, ŽŪM ir Agentūra, spręsdamos problemas, susijusias su kaimo plėtros programų įgyvendinimu, bendradarbiauja ir dalijasi patirtimi su giminingomis institucijomis tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, ŽŪM darbuotojai, atsakingi už Programos stebėseną ir vertinimą, dalyvauja tarpinstitucinės ES struktūrinės paramos Vertinimo koordinavimo grupės veikloje (posėdžiuose, atliktų vertinimų rezultatų pristatymuose) ir Finansų ministerijos organizuojamuose vertinimo gebėjimų stiprinimo renginiuose (mokymuose, konferencijose). Dalyvavimas ES struktūrinės paramos Vertinimo koordinavimo grupės veikloje sudaro galimybes ŽŪM darbuotojams stiprinti vertinimo gebėjimus, taip pat leidžia neatsiriboti nuo bendro vertinimo veiklos proceso nacionaliniu mastu, sudaro galimybes pasisemti vertinimo patirties iš kitų ES finansinę paramą administruojančių institucijų, pasinaudoti kai kurių vertinimų rezultatais (siekiant išvengti vertinimų ar tyrimų dubliavimo), analizuoti EŽŪFKP suderinamumą su kitų ES fondų parama. Horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimo gebėjimams stiprinti aktualus ŽŪM atstovų dalyvavimas finansų ministro sudarytoje tarpinstitucinėje Horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimo priežiūros darbo grupėje, kuri analizuoja metų ES struktūrinės paramos veiksmų programose nustatytų horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimą, rengia pasiūlymus dėl horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimo tobulinimo. Administravimo kokybė Vienas iš rodiklių Programos administravimo sistemos kokybei įvertinti yra pareiškėjų ir projektų vykdytojų nuomonė apie Programą administruojančių institucijų darbą m. birželio mėn. atliktos projektų vykdytojų apklausos duomenys rodo, kad projektų vykdytojai palankiai vertina paramos pagal Programą teikimo ir įgyvendinimo sistemą, kadangi 76 proc. respondentų sistemą įvertino gerai ir labai gerai (plačiau žr. 39 paveikslą). 275

276 39 paveikslas. Paramos gavėjų požiūris į Programos administravimo sistemą, ŽŪM ir NMA darbą Šaltinis: VšĮ Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa, 2010 m. birželis. Užsakovas: VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai. Analizuojant pagrindinių Programą administruojančių institucijų ŽŪM ir NMA darbo vertinimą matyti, kad jis nedaug skiriasi nuo bendro sistemos įvertinimo šiek tiek palankiau vertinamas NMA darbas (25 proc. projektų vykdytojų jį įvertino labai gerai ir 60 proc. gerai ). Palankesnis NMA darbo vertinimas gali būti paaiškintas tuo, kad projektų vykdytojams dažniau tenka bendrauti su NMA nei su ŽŪM (ŽŪM atveju projektų vykdytojai santykinai dažniau rinkosi atsakymą neteko susidurti ). Apibendrinant galima teigti, kad ankstesnių žemės ūkio ir kaimo plėtros programų administravimo ir valdymo sistemų pagrindu buvo sukurta tinkama Programos administravimo ir valdymo sistema. Programos administravimo funkcijos aiškiai apibrėžtos ir paskirstytos tarp įvairių Programą administruojančių institucijų padalinių. Sudarytos prielaidos įvairių suinteresuotų institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimui į Programos administravimą ir valdymą. B.6.3. Kaip įgyvendinamas partnerystės principas? Partnerystės principui įgyvendinti taikomos įvairios priemonės: Įvairių suinteresuotų institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimas į Programos administravimo procesą; 276

277 Partnerystė su institucijomis, atsakingomis už kitas ES finansuojamas programas; Žemės ūkio ir kaimo plėtra suinteresuotų socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimas į Programos ir atskirų jos priemonių įgyvendinimo procesą; Administracinio pobūdžio partnerystė, kuri formaliai įteisinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 189 Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo. Suinteresuotų institucijų ir partnerių įtraukimas į Programos administravimą Siekiant įgyvendinti partnerystės principą, į Programos administravimo procesą įtraukiamos ne tik Programą administruojančios institucijos, bet ir kitos suinteresuotos institucijos, taip pat įvairūs socialiniai ir ekonominiai partneriai. Tuo tikslu taikomos formalios ir neformalios partnerystės skatinimo priemonės: Formalios priemonės: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 189 įvairioms valstybės institucijoms ir įstaigoms, savivaldybėms ir kitiems juridiniams asmenims numatytos konkrečios atsakomybės, susijusios su Programos priemonių administravimu, be to, konkretiems Programos administravimo klausimams spęsti sudaromi kolegialūs organai (plačiau žr. 97 lentelę). Neformalios priemonės: organizuojami įvairūs informaciniai renginiai, apskirto stalo diskusijos, kuriose dalyvauja socialiniai ir ekonominiai partneriai, konsultantai, potencialūs pareiškėjai ir projektų vykdytojai. 97 lentelė. Kolegialūs organai partnerystės principui įgyvendinti Sudaryta struktūra Posėdžių skaičius Programą m. administruojančios laikotarpiu institucijos Dalyviai Kitos suinteresuotos institucijos Socialiniai ir ekonominiai partneriai Programą administruojančių institucijų sudarytos struktūros Stebėsenos komitetas 5 Projektų atrankos komitetai 62 Programos valdymo komitetas 9 Paskolų fondo priežiūros komitetas 5 Vertinimo koordinavimo grupė 2 Institucijų, atsakingų už kitas ES finansuojamas programas, sudarytos struktūros Stebėsenos komitetas veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus metų veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas ES struktūrinės paramos vertinimo koordinavimo grupė Horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimo priežiūros darbo grupė Šaltinis: sudaryta autorių. n. d. n. d. n.d. n.d. Pagrindinis kolegialus organas, kurio veikloje dalyvauja įvairių Programos įgyvendinimu suinteresuotų institucijų atstovai, taip pat žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje veikiantys socialiniai ir ekonominiai partneriai, yra Stebėsenos komitetas. Be to, suinteresuotos institucijos ir partneriai dalyvauja projektų atrankos komitetuose, Programos vertinimo koordinavimo grupės veikloje. 277

278 Partnerystė su institucijomis, atsakingomis už kitas ES finansuojamas programas Partnerystės principui įgyvendinti Programą administruojančios institucijos ne tik įtraukia įvairius partnerius į Programos administravimo procesą, bet ir dalyvauja institucijų, atsakingų už kitas ES finansuojamas programas, sudarytų kolegialių organų veikloje (plačiau žr. 97 lentelę). ŽŪM atstovai yra įtraukti į Stebėsenos komitetą veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti (sudarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60, personalinė sudėtis patvirtinta finansų ministro 2007 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-080), Lietuvos žuvininkystės sektoriaus metų veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos komitetą (personalinė sudėtis patvirtinta žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-31), metų ES struktūrinės paramos vertinimo koordinavimo grupę (sudaryta Finansų ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1K-344), Horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimo priežiūros darbo grupę (sudaryta Finansų ministro 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 1K-138). Partnerystė taip pat gali būti neformali (pasitarimai, problemų sprendimo koordinavimas ir pan.). Partnerių įtraukimas į Programos priemonių įgyvendinimą Partnerystės principas aktualus ne tik administruojant Programą, bet ir įgyvendinant konkrečias Programos priemones. Siekiant stiprinti įvairių partnerių žemės ūkio ir kaimo plėtroje dalyvaujančių institucijų ir struktūrų bendradarbiavimą, kuriamas Lietuvos kaimo tinklas, dalyvaujama Europos kaimo plėtros tinklo veikloje (plačiau žr. šios ataskaitos II dalies 8 skyriuje), be to, prie partnerystės principo įgyvendinimo vietos lygiu prisideda LEADER metodu įgyvendinamos priemonės (plačiau žr. šios ataskaitos II dalies 7 skyriuje). Administracinio pobūdžio partnerystė Administracinio pobūdžio partnerystė ir suprantama kaip įvairių valstybės institucijų ir įstaigų, taip pat savivaldybių ir kitų juridinių asmenų bendradarbiavimas, siekiant supaprastinti paraiškų rengimą, vertinimą ir projektų įgyvendinimą bei sumažinti dėl to kylančią administracinę naštą pareiškėjams ir projektų vykdytojams. Siekiant šio tikslo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 189 Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo buvo įteisinta daug administracinio pobūdžio partnerystės priemonių, t. y. pavedimų institucijoms teikti viena kitai informaciją, kurios reikia paraiškų vertinimui ir sėkmingam paramos administravimui, pavyzdžiui: Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavesta teikti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui LR saugomų teritorijų valstybės kadastro skaitmeninius duomenis ir Lietuvos saugomų teritorijų bei Natura 2000 teritorijų (ar jų dalių), kuriose yra nustatytų žemės ūkio veiklos apribojimų ir kuriose žemės valdas turintys fiziniai ir juridiniai asmenys gali pateikti paraiškas pagal priemonę Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos, skaitmenines ribas ir sąrašus; Aplinkos apsaugos agentūrai pavesti periodiškai teikti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ir NMA atnaujintą skaitmeninę informaciją apie rizikos vandens telkinių baseinus; Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos ir jo įgaliotai muitinės įstaigai pavesta gavus NMA prašymą teikti informaciją apie subjektų, siekiančių paramos pagal EŽŪFKP priemones, įsipareigojimų muitinei vykdymą; teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms gavus NMA prašymą, pateikti jai informaciją apie subjektų, siekiančių paramos pagal EŽŪFKP priemones, mokestines 278

279 nepriemokas LR valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai informaciją apie subjektų, siekiančių paramos pagal EŽŪFKP priemones, atsiskaitymą su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu ir pan. Kuriant Programos administravimo ir valdymo sistemą buvo numatytos formalios priemonės partnerystės principui įgyvendinti, be to, Programą administruojančios institucijos imasi neformalių priemonių partnerystei skatinti. Reali partnerystės nauda turėtų būti analizuojama ir vertinama atskirai, atsižvelgiant į partnerių gebėjimus ir partnerystės įtaką Programos įgyvendinimui. B.6.4. Ar efektyviai užtikrintas informacijos pateikimas pareiškėjams apie galimybę gauti paramą? Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/ straipsnio nuostatoms dėl Programos viešinimo ir informavimo įgyvendinti buvo parengti trys pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis vykdomas informavimas apie Programą ir jos viešinimas: Informavimo apie Programą ir jos viešinimo strategija, patvirtinta LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-175 ( Nr. 3D-254 redakcija); Informavimo apie Programą ir jos viešinimo veiksmų planas metams, patvirtintas LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-256; Informavimo apie Programą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklės, patvirtintos LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-191 ( Nr. 3D-59, Nr. 3D-814, Nr. 3D-46 ir Nr. 3D-136 redakcijos). Programos informavimą ir viešinimą organizuoja ŽUM ir NMA, kaip tai numatyta Programos paramos viešinimo taisyklėse. Valdymo institucija (ŽŪM) visų pirma yra atsakinga už visuomenės bei galimų pareiškėjų informavimą Programos lygiu. NMA yra atsakinga už galimų pareiškėjų bei paramos gavėjų informavimą Programos priemonių bei atskirų kvietimų teikti paraiškas lygiu. Vertinamuoju laikotarpiu vyko intensyvi informavimo ir viešinimo veikla, buvo taikomos įvairios informacijos sklaidos priemonės ir naudojami skirtingi tikslinių grupių informavimo kanalai: Pranešimai spaudai; Spauda: rengiami ir spausdinami straipsniai nacionalinėje, regioninėje ir specializuotoje spaudoje; Televizija (nacionalinė, regioninė): rengiamos specialios periodinės informacinės rubrikos ir informacinės laidos; Radijas: specialios periodinės laidos nacionalinėse radijo stotyse; Internetas: reklaminiai skydeliai, informaciniai pranešimai ir rubrikos populiariausiuose interneto portaluose; Leidyba: informacinių, metodinių leidinių, pristatančių Programos priemones ir paramos teikimo reikalavimus, rengimas; Reklaminių priemonių (vizualinės, garsinės informacijos) gamyba ir skelbimas; Mokymai, renginiai, seminarai: informacinių renginių ir mokymų organizavimas, apskrito stalo diskusijos, dalyvavimas žemės ūkio parodose, informacinių akcijų, konferencijų organizavimas ir pan. Informacija apie m. laikotarpiu ŽŪM ir NMA taikytas informavimo ir viešinimo priemones pateikiama 40 paveiksle. 279

280 Siekiant įvertinti vykdomų informacinių ir viešinimo veiklų efektyvumą, stebėti visuomenės ir kitų tikslinių grupių informuotumo apie Programą lygį, atliekami viešosios nuomonės tyrimai. Viešosios nuomonės tyrimų rezultatai rodo, kad intensyvi visuomenės, potencialių pareiškėjų ir paramos gavėjų veikla duoda rezultatų: didėja Programos žinomumas visuomenėje, pareiškėjai ir paramos gavėjai palankiai vertina informacijos apie Programos priemones prieinamumą ir pakankamumą (plačiau apie Programos viešinimo ir informavimo veiklą ir rezultatus žr. šios ataskaitos II dalies 8 skyriuje, skirtame priemonės Techninė pagalba analizei). 40 paveikslas. Kai kurių ŽŪM ir NMA įgyvendintų informavimo ir viešinimo priemonių statistika Šaltinis: sudaryta vertintojų pagal Programos įgyvendinimo pažangos ataskaitas ir ŽŪM pateiktą informaciją. B.6.5. Ar tinkamos ir efektyvios paramos administravimo ir valdymo procedūros? Bendrą Programos ir pagal Programą finansuojamų projektų administravimo tvarką nustato Lietuvos kaimo plėtos metų programos administravimo taisyklės (toliau Programos administravimo taisyklės), o atskirų Programos priemonių ir pagal jas finansuojamų projektų administravimo ir finansavimo tvarką Programos priemonių įgyvendinimo taisyklės. Programos administravimo taisyklės patvirtintos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios buvo atlikti devyni šių taisyklių pakeitimai aštuoni pakeitimai vertinamuoju laikotarpiu ir vienas pakeitimas 2010 m. (plačiau žr. 98 lentelę). 98 lentelė. Programos administravimo taisyklių pakeitimai Eil. Nr. Pakeitimas ir jo įsigaliojimo data Įsakymo data Įsakymo Nr. Pakeitimo esmė 1. Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 "Dėl Lietuvos kaimo plėtros D-379 Patikslintos nuostatos dėl nepriklausomų ekspertų pasitelkimo, atliekant projektų tinkamumo skirti paramą ir prioritetiškumo metų programos administravimo vertinimą. taisyklių patvirtinimo" pakeitimo 280

281 Eil. Pakeitimas ir jo įsigaliojimo data Nr. Įsigaliojo Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 "Dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo Įsigaliojo Dėl Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 "Dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo Įsigaliojo Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 "Dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo Įsigaliojo Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 "Dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo Įsigaliojo Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 "Dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo Įsigaliojo Įsakymo data 281 Įsakymo Nr. Pakeitimo esmė D-602 Patikslintos nuostatos, susijusios su sertifikavimo institucijos ir kompetentingos institucijos funkcijomis D-105 Taisyklės papildytos nuostatomis dėl Programos valdymo komiteto, apibrėžtos ne tik Kaimo plėtros departamento, bet ir kitų ministerijos administracijos padalinių funkcijos, susijusios su Programos administravimu, papildytos nuostatos dėl paraiškų vertinimo, mokėjimo prašymų teikimo, pirkimų kontrolės, Taisyklės papildytos atskiru skirsniu dėl sankcijų, specialiomis nuostatomis dėl Leader metodo ir techninės pagalbos priemonių įgyvendinimo, patikslintos nuostatos dėl Programos stebėsenos ir vertinimo, atlikta kitų pakeitimų. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija D-315 Taisyklės papildytos nuostatomis dėl finansų inžinerijos priemonių, patikslintos nuostatos dėl valstybės pagalbos, teisės aktų pasikeitimų įtakos maksimaliai paramos sumai, atlikta įvairių kitų pakeitimų D-353 Dar kartą patikslintos nuostatos dėl teisės aktų pasikeitimų įtakos maksimaliai paramos sumai ir maksimalios paramos sumos keitimo procedūrų D-590 Patikslintos nuostatos dėl informacijos apie paramos gavėjus ir pasirašytas paramos sutartis skelbimo Agentūros svetainėje, atsisakyta reikalavimo atidaryti atskirą sąskaitą banke projektams, kuriems taikomas kompensavimo be avanso mokėjimo būdas, įteisintas ilgesnis terminas investicinių projektų vykdytojams, per kurį jie turi teikti metines projekto įgyvendinimo ataskaitas, numatyti papildomai atvejai, kada būtina keisti paramos sutartis. 7. Dėl žemės ūkio ministro 2007 m D-655 Papildyta nuostatomis dėl galimybės balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 užsakyti užsakomąją statinio projekto "Dėl Lietuvos kaimo plėtros skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, jei metų programos administravimo paraiškos vertinimo metu kyla įtarimų dėl taisyklių patvirtinimo" pakeitimo taikytų padidintų kainų, reikalavimas Įsigaliojo paramos gavėjams kas pusmetį informuoti Agentūrą apie projekto įgyvendinimo eigą pakeistas reikalavimu informuoti kasmet. 8. Dėl žemės ūkio ministro 2007 m D-676 Smulkūs pakeitimai dėl sprendimo skirti balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 paramą turinio, informacijos apie "Dėl Lietuvos kaimo plėtros pasirašytas paramos sutartis skelbimo metų programos administravimo Agentūros svetainėje, paramos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo lyginamosios dalies tinkamose finansuoti Įsigaliojo išlaidose apvalinimo. 9. Dėl žemės ūkio ministro 2007 m D-42 Patikslintas vienas taisyklių punktas dėl

282 Eil. Nr. Pakeitimas ir jo įsigaliojimo data balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-153 "Dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo Įsigaliojo Šaltinis: sudaryta autorių. Įsakymo data Įsakymo Nr. Pakeitimo esmė Programos informavimo ir viešinimo organizavimo. Kaip matyti iš pateiktos lentelės, vertinamuoju laikotarpiu buvo atlikti du žymesni Programos administravimo taisyklių pakeitimai: pakeitimas Nr. 3 ( ), kuomet buvo atlikta daug įvairių pakeitimų, papildymų ir Taisyklės išdėstytos nauja redakcija, ir pakeitimas Nr. 4 ( ), kai Taisyklės buvo papildytos nuostatomis dėl finansų inžinerijos priemonių ir patikslinti įvairūs kiti Taisyklių punktai. Kai kurie Taisyklių pakeitimai numatė reikalavimų, taikomų paramos gavėjams, supaprastinimą, pavyzdžiui, pakeitimas Nr. 6 ( ), kuriuo atsisakyta reikalavimo atidaryti atskirą sąskaitą projektui, jei taikomas išlaidų kompensavimo be avanso mokėjimo būdas, taip pat pakeitimas Nr. 7 ( ), kuriuo vietoje paramos gavėjui taikyto reikalavimo kas pusmetį informuoti Agentūrą apie projekto įgyvendinimo eigą numatytas reikalavimas informuoti kasmet (t. y. dvigubai rečiau) tokiu būdu buvo mažinama su projektų įgyvendinimu susijusi administracinė našta tiek paramos gavėjams, tiek Agentūros darbuotojams. Programos priemonių administravimo taisyklės ir jų pakeitimai. Vertinamuoju laikotarpiu buvo patvirtintos daugumos Programos priemonių administravimo taisyklės. Pagal kai kurias Programos priemones, kaip numatyta Programos administravimo taisyklėse, buvo rengiama keletas įgyvendinimo taisyklių, pavyzdžiui, atskiros įgyvendinimo taisyklės skirtingoms priemonės veikloms sritims (111 priemonė). Buvo ir tokių priemonių, kurioms buvo rengiamos bendros įgyvendinimo taisyklės (pavyzdžiui, 212, 213 ir 224 priemonės). Vertinamuoju laikotarpiu kai kurių Programos priemonių gyvendinimo taisyklės buvo ypač dažnai keičiamos (žr. 41 paveikslą), pavyzdžiui, m. laikotarpiu daugiausiai pakeitimų atlikta 121 priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas įgyvendinimo taisyklėse. Šios priemonės pirmos veiklos srities Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas įgyvendinimo taisyklės buvo pakeistos 10 kartų, o antros ir trečios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklės net 11 kartų. Taip pat dažnai (10 kartų) keistos 112 priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas įgyvendinimo taisyklės. Daugumos kitų Programos I krypties priemonių įgyvendinimo taisyklės m. laikotarpiu buvo keičiamos po 5 6 kartus, santykinai rečiau buvo keičiamos Programos II krypties priemonių įgyvendinimo taisyklės. Panašios tendencijos matomos ir 2010 m. 282

283 41 paveikslas. Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai Šaltinis: sudaryta vertintojų Priemonių įgyvendinimo taisyklių keitimas, viena vertus, rodo Programą administruojančių institucijų pastangas didinti paramos patrauklumą, paramos administravimo procedūrų efektyvumą ir tinkamumą, reaguojant į socialinės ir ekonominės situacijos pokyčius, kurie darė įtaką Programos priemonių populiarumui tarp potencialių pareiškėjų. Sėkmingas Programos I krypties priemonių, nukreiptų į žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimą, įgyvendinimas ir efektyvus ES paramos įsisavinimas buvo ypač aktualus ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Galima teigti, kad sėkmingas ES lėšų panaudojimas iš dalies prisidėjo prie to, kad žemės ūkio sektorius Lietuvoje mažiausiai pajuto ekonominio sunkmečio pasekmes. Tačiau, kita vertus, dažnas priemonių įgyvendinimo taisyklių keitimas apsunkino paramos administravimą, didino administracinę naštą ir mažino bendrą Programos administravimo procedūrų efektyvumą. Vertinant bendrai, paramos pagal Programą administravimo ir valdymo procedūros iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių žemės ūkio ir kaimo rėmimo programų įgyvendinimo metu taikytų procedūrų. Viena vertus, tai sudaro prielaidas didinti Programos administravimo efektyvumą, nes paramos administravimo tvarka ir procedūros yra žinomos tiek Programą administruojančių institucijų darbuotojams, tiek potencialiems pareiškėjams ar projektų vykdytojams. Be to, egzistuoja tam tikri gebėjimai ir patirtis, įgyta administruojant ankstesnes žemės ūkio ir kaimo rėmimo programas, kurie naudingai prisideda prie paramos administravimo ir valdymo procedūrų efektyvumo didinimo galima iš anksto numatyti prevencines priemones anksčiau identifikuotų problemų sprendimui (pavyzdžiui, siekiant palengvinti paraiškų rengimo procesą, numatyta galimybė Programą administruojančioms institucijoms tiesiogiai gauti paraiškų vertinimui reikalingą informaciją iš kitų valstybės institucijų ar įstaigų). 283

284 Kita vertus, vertinimo metu paaiškėjo, kad tam tikri sisteminiai trūkumai, užfiksuoti įgyvendinant ankstesnes žemės ūkio ir kaimo rėmimo programas, pasireiškia ir administruojant Lietuvos kaimo plėtros metų programą (pavyzdžiui, nesilaikoma teisės aktuose nustatytų paraiškų vertinimo terminų, netinkamai funkcionuoja Programos stebėsenos sistema: ilgai užtrunka duomenų surinkimas, surinktuose duomenyse pasitaiko daug klaidų ir netikslumų, ilgai užtrunka duomenų tikrinimas ir tikslinimas, o tai neigiamai veikia visą Programos administravimo sistemą ir pan.). Vertinant paramos administravimo ir valdymo procedūrų tinkamumą ir efektyvumą galima išskirti du vertinimo aspektus: 1. Programą administruojančių institucijų taikomos priemonės, kurios sudaro prielaidas didinti paramos administravimo ir valdymo procedūrų efektyvumą (teisinės ir administracinės, technologinės ir pan.), ir 2. Pareiškėjų ir projektų vykdytojų požiūris į Programos administravimo procedūrų tinkamumą ir efektyvumą vertinant pagal šį aspektą atskirai analizuojamos paramos gavimo procesas, t. y. paraiškų rengimas, vertinimas iki paramos sutarčių sudarymo, ir projekto įgyvendinimo procesas. Programą administruojančių institucijų taikomos priemonės Teisinės ir administracinės priemonės Vertinamuoju laikotarpiu, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas pareiškėjams pasinaudoti Programos parama, buvo pakeistos ir supaprastintos bendrosios Programos administravimo taisyklės, prekių, paslaugų ir darbų pirkimo taisyklės, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės ir didžiausių įkainių nustatymo metodika. Viena iš svarbiausių vertinamuoju laikotarpiu įgyvendintų priemonių, susijusių su paramos administravimo efektyvumo didinimu, supaprastintų priemonių įgyvendinimo taisyklių parengimas pareiškėjams, kurių prašomos paramos suma neviršija 43,44 tūkst. EUR. Numatyta paprastesnė paramos teikimo tvarka: supaprastinta paraiškos forma, į kurią integruotas verslo planas, pareiškėjui nereikia pasirašyti paramos sutarties (paramos gavėju jis tampa priėmus sprendimą skirti paramą), sutrumpintos paramos teikimą reglamentuojančios įgyvendinimo taisyklės. Pagal supaprastintą tvarką įgyvendinamos šios Programos priemonės: Žemės ūkio valdų modernizavimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, Miškų ekonominės vertės didinimas, Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, Parama verslo kūrimui ir plėtrai ir Kaimo turizmo veiklos skatinimas. Siekiant padidinti paramos sklaidą, pagal daugelį Programos priemonių pradėta nuolat rinkti paraiškas, numatytos tam tikros lengvatos pareiškėjams: galimybė skolintis ne tik iš kredito institucijų, bet ir iš juridinių bei fizinių asmenų, dėl mokesčių pasikeitimų žemdirbiams pakeista valdos (ūkio) ekonominio dydžio, išreiškiamo europinio dydžio vienetais (EDV), skaičiavimo metodika, panaikinta prievolė drausti pasėlius ir kt. Siekiant padidinti mažiau patrauklių Programos III krypties, skirtos gyvenimo kokybės ir verslo aplinkos kaime gerinimui, priemonių Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos ir Parama verslo kūrimui ir plėtrai patrauklumą, buvo sudaryti išsamūs remiamų ir neremiamų veiklų sąrašai, padidintas paramos intensyvumas. Paramos teikimo tvarka pagal priemonę,,kaimo turizmo veiklos skatinimas parengta taip, kad parama patektų į tikrųjų ūkininkų rankas, prioritetas teikiamas pareiškėjams, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir turintiems veikiančias sodybas, taip pat padidintas paramos intensyvumas. 284

285 Be to, buvo įsteigtas Paskolų fondas finansų inžinerijos priemonė, pagal kurią teikiamos lengvatinės paskolos. Paskolos teikiamos pagal dvi programos priemones: Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Kalbant apie administracines priemones, galima išskirti NMA praktiką (žr. 99 lentelę). 99 lentelė. Administracinės priemonės paramos administravimo efektyvumui didinti NMA praktika NMA praktika administruojant įvairias paramos priemones NMA svetainėje pateikiami dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai, paremti NMA taikoma praktika. Klausimai sugrupuoti pagal tam tikras temas: Bendri kaimo plėtros m. programos probleminiai klausimai Kaimo plėtros m. klausimai Jaunųjų ūkininkų klausimai Ankstyvo ūkininkų pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos klausimai Žemės ūkio valdų modernizavimo klausimai Šaltinis: sudaryta vertintojų pagal Siekdamos supaprastinti paramos administravimo procedūras ir padidinti jų efektyvumą, Programą administruojančios institucijos imasi tam tikrų priemonių dialogui su socialiniais ir ekonominiais partneriais skatinti. Tuo tikslu techninės pagalbos lėšomis organizuojami įvairūs susitikimai, diskusijos, kurių metų partneriai gali išsakyti savo nuomonę apie paramos administravimo ir valdymo procedūras, pateikti pasiūlymų dėl procedūrų tobulinimo m. NMA organizavo aštuonias tokio pobūdžio diskusijas. Technologinės priemonės Viena iš priemonių, taikomų Programos valdymo ir administravimo procedūrų efektyvumui didinti, yra informacinių sistemų naudojimas ir plėtra. Už informacinių sistemų plėtojimą atsakinga NMA. Siekdama tinkamai ir laiku atlikti priskirtas funkcijas (patikros vietoje, kontrolė prieš vykdant mokėjimą, kryžminės patikros, paramos patvirtinimas, išmokėjimas ir apskaita, ataskaitų pateikimas, administruojamų projektų priežiūra ir t. t.), NMA plėtoja veikiančias ir diegia naujas paramos priemonių administravimo informacines sistemas tobulina funkcijas, susijusias su paraiškų duomenų suvedimu į kompiuterines laikmenas, paraiškų registravimu, paraiškų duomenų sutikrinimu su išoriniais ir vidaus duomenų šaltiniais, išmokų pagal paraiškas apskaičiavimu, ataskaitų generavimu, duomenų, reikalingų audito sistemai, formavimu. Viena iš NMA įdiegtų elektroninės valdžios priemonių, skirtų paramos valdymo ir administravimo procedūrų efektyvumui didinti, yra informacinis portalas (žr. 100 lentelę). 100 lentelė NMA informacinis portalas elektroninės valdžios priemonė paramos administravimo efektyvumui didinti Informacinį portalas elektroninė asmenų bei organizacijų informacijos paieškos sistema Pareiškėjai ir paramos gavėjai informaciniame portale gali ieškoti informacijos apie savo pateiktas paraiškas ir jų būklę NMA informacinėse sistemose. Informaciniame portale yra viešai skelbiami pareiškėjai, pretenduojantys gauti paramą, bei paramos gavėjai pagal NMA administruojamas paramos priemones žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei žuvininkystei, taip pat pateikiama informacija apie išmokėtą paramą, kaip yra reikalaujama ES ir nacionaliniuose teisės aktuose. Pareiškėjų bei paramos gavėjų paiešką galima atlikti pagal programinį dokumentą arba pasirinkus paiešką pagal vieną pareiškėją/paramos gavėją šiuo atveju galima gauti informaciją apie visas konkretaus pareiškėjo/paramos gavėjo pateiktas paraiškas. prie informacinio portalo galima jungtis ir per Elektroninius valdžios vartus ( Šaltinis: Paramos administravimo ir valdymo procedūrų efektyvumą didina nuo 2005 metų diegiama elektroninio deklaravimo sistema, kurios pagalba galima pateikti paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Siekiant supaprastinti paraiškų administravimą ir 285

286 palengvinti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimą, kartu su tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus galima prašyti paramos pagal keturias Programos priemones: Agrarinės aplinkosaugos išmokos, Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves, Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos ir Natura 2000 išmokos (išmokos Natura 2000 vietovėms miškuose) m. į bendrą paraišką planuojama įtraukti deklaravimą pagal Programos priemones Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir Miškų aplinkosaugos išmokos. Elektroninė pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo sistema leido atsisakyti popierinių paraiškų ir užklausimų (sutaupyta per 32 tonų popieriaus), gerokai tikslesnė tapo dvigubo deklaravimo kontrolė (viršdeklaravimų ir plotų persidengimų 2010 m., kuomet pirmą kartą vyko visuotinis elektroninis deklaravimas, pasitaikė beveik dvigubai mažiau). 176 Be minėtų IT priemonių ir sistemų administruojant Programą naudojamos įvairios kitos informacinės sistemos (plačiau žr. B.6.7 klausimo analizę). Pareiškėjų ir projektų vykdytojų požiūris į paramos administravimo ir valdymo procedūras Vertinant paramos administravimo procedūrų efektyvumą ir tinkamumą aktuali pareiškėjų ir paramos gavėjų nuomonė. Atskirai analizuotinos paramos gavimo ir projekto įgyvendinimo procedūros. Paramos gavimo procedūrų vertinimas Vertinimo metu atliktos apklausos metu paramos gavėjų buvo klausiama, kaip jie vertina paramos gavimo procesą (žr. 42 paveikslą). Nors respondentų nuomonės dėl paramos gavimo proceso sudėtingumo išsiskiria (52 proc. teigia, kad procesas buvo paprastas, o 46 proc. linkę manyti, kad gauti paramą buvo sudėtinga), vis tik, paklausti konkrečiai, ar paramos gavimo proceso metu kilo kokių nors problemų, dauguma paramos gavėjų (71 proc. žr. 42 paveikslo b dalį) teigia, kad problemų nekilo. 42 paveikslas. Paramos gavimo proceso vertinimas (projektų vykdytojų nuomonė) a) Jūsų atveju, ar paramos gavimo procesas buvo... b) Ar paramos gavimo procese kilo kokių nors problemų? Labiau paprastas 52% Labiau sudėtingas 46% Kilo problemų 28% Problemų nekilo 71% Nenurodė 2% Nenurodė 1% Šaltinis: VšĮ Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa, 2010 m. birželis. Užsakovas: VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai. Vienos dažniausiai paramos gavėjų nurodytų problemų, kilusių paramos gavimo procese, yra biurokratizmas, sunkumai, susiję su įvairių dokumentų, pažymų rengimu, gavimu ir teikimu. 176 ŽŪM informacija: 286

287 Pareiškėjų nuomone, prašoma per daug įvairių dokumentų, ilgai užtrunka paramos gavimo procesas, kyla sunkumų planuojant projekto biudžetą dėl kintančių kainų, mokesčių, vykdant pirkimus. Kaip problemos įvardijamos nuosavų lėšų trūkumas, vėluojantys mokėjimai, neaiškios paramos teikimo taisyklės ir pan. Apklausos metu paramos gavėjų taip pat buvo prašoma įvertinti konkrečias paraiškų teikimo ir atrankos procedūras (žr. 43 paveikslą). Palankiausiai respondentai įvertino paraiškos rengimo metu NMA suteiktą informaciją, paraiškų vertinimo ir atrankos procedūrų skaidrumą, efektyvumą. Santykinai mažiau pareiškėjų buvo linkę pritarti teiginiui, kad paraiškų vertinimo ir atrankos procesas buvo greitas ir efektyvus, nemaža dalis (42 proc.) pareiškėjų buvo linkę manyti, kad kartu su paraiška pateikiamos informacijos ir dokumentų kiekis yra pernelyg didelis ir nepagrįstas. 43 paveikslas. Paramos gavėjų požiūris į paraiškų teikimo ir atrankos procedūras Šaltinis: VšĮ Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa, 2010 m. birželis. Užsakovas: VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai. Projekto įgyvendinimo procedūrų vertinimas Paramos gavėjų taip pat buvo klausiama, kaip jie vertina projekto įgyvendinimo procesą (žr. 44 paveikslą). Kitaip nei paramos gavimo proceso atveju, vertindami projekto įgyvendinimo procesą, paramos gavėjai dažniau teigė, kad projekto įgyvendinimas nebuvo sudėtingas (taip manė 61 proc. paramos gavėjų, žr. 44 paveikslo a) dalį). Gerokai mažiau (18 proc., lyginant su 28 proc.) paramos gavėjų teigė, kad projekto įgyvendinimo metu kilo kokių nors problemų. 287

288 44 paveikslas. Paramos panaudojimo proceso vertinimas (projektų vykdytojų nuomonė) a) Ar paramos panaudojimo (projekto įgyvendinimo) b) Ar panaudojant paramą (įgyvendinant projektą) procesas buvo...? kilo kokių nors problemų? Labiau paprastas 61% Labiau sudėtingas 28% Kilo problemų 18% Problemų nekilo 71% Nenurodė 12% Nenurodė 10% Šaltinis: VšĮ Socialinės informacijos centras. Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa, 2010 m. birželis. Užsakovas: VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai. Pagrindinės paramos gavėjų įvardintos problemos, kilusios projekto įgyvendinimo metu, yra susijusios su finansiniais sunkumais, lėšų trūkumu, ribotomis skolinimosi galimybėmis, ilgomis paramos išmokėjimo procedūromis. Paramos gavėjai taip pat minėjo besikeičiančių taisyklių sukeliamus nepatogumus, sunkumus norint atlikti projekto pakeitimus, informacijos apie pirkimų vykdymą trūkumą, atskaitomybės reikalavimų sukeliamą administracinę naštą. Santykinai palankiau paramos gavėjai įvertino ir konkrečias projekto įgyvendinimo procedūras (žr. 45 paveikslą). 45 paveikslas. Paramos gavėjų požiūris į paramos panaudojimo (projekto įgyvendinimo) procedūras Šaltinis: Lietuvos kaimo plėtros metų programos paramos gavėjų apklausa, 2010 m. birželis. Užsakovas: VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai, vykdytojas: VšĮ Socialinės informacijos centras. 288

289 B.6.6. Ar Programos įgyvendinimo procesas skaidrus? Programos įgyvendinimo proceso skaidrumas glaudžiai susijęs su Programos administravimo procedūrų tinkamumu ir efektyvumu (žr. B.6.5 klausimą) ir Programos viešinimo ir informavimo veikla (žr. B.6.4 klausimą). Siekdamos užtikrinti tinkamą paramos lėšų panaudojimą, Programą administruojančios institucijos taiko įvairias kontrolės ir pažeidimų prevencijos priemones. Vykdydama kontrolės funkcijas, NMA rengia ir įgyvendina Programos administravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkančias kontrolės priemones, atlieka paraiškose, mokėjimo prašymuose, deklaracijose ir kituose dokumentuose pateiktų duomenų patikrinimus, projektų patikras, vadovaudamasi ankstesnių patikrų metu nustatytų pažeidimų analizės rezultatais ir patikrintų subjektų rizikingumo vertinimais rengia atrankos patikrai vietoje metodikas m. laikotarpiu NMA atliko daugiau kaip 22 tūkst. patikrų. Didžioji dalis atrankų patikroms vietoje vykdoma informacinėse administravimo sistemose, kurios nuolat tobulinamos, atsižvelgiant į administruojamų paramos priemonių bei nustatytų rizikos veiksnių specifiką. Siekiant užtikrinti skaidrų paramos lėšų administravimą, užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir apsaugoti Lietuvos Respublikos bei ES finansinius interesus, Agentūroje įkurtas Rizikų vertinimo ir valdymo departamentas (toliau RVVD), kuris aktyviai dirba rizikų vertinimo ir valdymo srityje paramos administravimo etapuose, pažeidimų administravimo ir prevencijos srityse, aktyviai bendradarbiauja ne tik su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, bet ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), organizuoja Agentūros informacijos saugumo politikos nuostatų, informacijos saugos priemonių ir korupcijos prevencijos Agentūroje įgyvendinimą. Agentūra nuolat atlieka galimai rizikingų pareiškėjų ir projektų išankstinę patikrą, rizikos tikimybės vertinimus, taip pat užsakomuosius patikrinimus pagal administruojančių padalinių teikiamus paklausimus dėl administravimo metu kilusių klausimų, pirminės rizikos analizės būdu atrinktų subjektų patikrinimus, taip pat vykstant į vietą tikrinami paramos gavėjai, dėl kurių pradėti pažeidimo tyrimai. Siekiant užtikrinti Programos administravimo proceso skaidrumą, tikrinama ir vertinama Agentūros padalinių, atliekančių administravimo ir kontrolės funkcijas, darbo kokybė, atliekant administracines patikras ir patikras vietoje. Nuo 2005 m. pabaigos Agentūroje veikia Pasitikėjimo linija, kuria galima pateikti informaciją telefonu ir elektroniniu paštu apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti paramą, piktnaudžiavimą ar bandymus neteisėtai pasisavinti paramos lėšas, taip pat apie Agentūros darbuotojų nesąžiningus veiksmus ar kitų institucijų atstovų bandymus daryti įtaką paramos lėšų skirstymui. Tai viena iš prevencijos priemonių, siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir mažinant galimybes neteisėtai pasisavinti ar panaudoti paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Kiekvienais metais Pasitikėjimo linija gaunamų pranešimų skaičius auga (žr. 46 paveikslą). Kiekviename pranešime pateikta informacija kruopščiai tikrinama, analizuojama, esant reikalui, inicijuojami ir atliekami papildomi užsakomieji patikrinimai vietoje (2009 m. buvo gauti 572 pranešimai ir atlikti 345 užsakomieji patikrinimai). 289

290 46 paveikslas. NMA Pasitikėjimo linija gautų pranešimų skaičiaus dinamika Šaltinis: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 metų veiklos ataskaita. Agentūroje griežtai reglamentuota atskaitomybės už įgyvendinamus projektus tvarka: detaliai aprašyti veiksmai, kurių privalo imtis tarnautojai pažeidimų nustatymo atvejais, tiksliai apibrėžtos tarnautojų funkcijos, atsakomybė, veiksmai, iškilus interesų konflikto grėsmei. Be to, darbuotojai darbe vadovaujasi teisės aktuose įtvirtintais nešališkumo ir informacijos konfidencialumo principais, Agentūros informacijos saugumo politikos ir korupcijos prevencijos nuostatomis. Daug dėmesio skiriama naudojamų paramos priemonių administravimo informacinių sistemų saugumo užtikrinimui ir korupcijos prevencijos priemonių vykdymui ir kontrolei. NMA informacinės sistemos valdomos vadovaujantis patvirtinta informacijos saugumo politika. Įgyvendinant NMA korupcijos prevencijos programoje numatytas priemones siekiama tobulinti Agentūros vidaus teisės aktus, užtikrinti veiklos viešumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą. Be to, vykdomi mokymai Agentūros darbuotojams, plėtojamas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis bei įstaigomis, dalinamasi patirtimi korupcijos prevencijos srityje, apie įgyvendinamas korupcijos prevencijos priemones reguliariai informuojama visuomenė. Vertinant visuomenės, pareiškėjų ir projektų vykdytojų požiūrį į Programos administravimo proceso skaidrumą ir efektyvumą matyti, kad jų pateikiami vertinimai skiriasi. Suinteresuotoji pusė (pareiškėjai ir projektų vykdytojai), kurie tiesiogiai susiduria su Programos administravimo procedūromis, linkę palankiau vertinti jų skaidrumą, o visuomenėje dominuoja bendrų stereotipų nulemtas manymas, kad ten, kur dalijami pinigai egzistuoja korupcija ir neskaidrumas. Naujausių visuomenės nuomonės tyrimų duomenys rodo, kad 75 proc. pareiškėjų ir projektų vykdytojų mano, kad Programos priemonės administruojamos skaidriai ir efektyviai arba greičiau skaidriai ir efektyviai (plačiau apie visuomenės, pareiškėjų ir projektų vykdytojų požiūrį į Programos administravimo skaidrumą žr. šios ataskaitos II dalies 8 skyriuje P klausimo analizę). B.6.7. Ar pakankama ir efektyvi Programos įgyvendinimo priežiūros sistema (duomenų kaupimo sistema, stebėsenos ir vertinimo veikla)? Bendras stebėsenos ir vertinimo tikslas tobulinti Strategiją ir Programą bei gerinti jų įgyvendinimo kokybę, taip pat atsiskaityti EK ir visuomenei už paramos panaudojimą ir Strategijos bei Programos tikslų pasiekimą. 177 Programos stebėsenos ir vertinimo veikloje dalyvaujančios institucijos, jų funkcijos, pagrindiniai stebėsenos ir vertinimo principai, tikslai, uždaviniai bei priemonės numatyti Programos administravimo taisyklėse, kurios patvirtintos žemės ūkio ministro 177 Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo planas iki 2015 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D

291 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 153, ir Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo plane iki 2015 metų (toliau Plane). Programos stebėsenos ir vertinimo organizavimo bei valdymo sistemoje dalyvauja NMA, ŽŪM, Stebėsenos komitetas, Vertinimo koordinavimo grupė. - NMA yra atsakinga už informacinių sistemų administravimą bei duomenų apie priemonių įgyvendinimo būklę kaupimą jose. - ŽŪM kaip valdymo institucija užtikrina stebėsenos ir vertinimo koordinavimą, o jos funkcijos susijusios su NMA pateiktų duomenų apibendrinimu, Programos įgyvendinimo kokybės stebėjimu ir Stebėsenos komiteto informavimu, Programos metų pažangos ataskaitos rengimu, Stebėsenos komiteto posėdžių organizavimu, strateginės stebėsenos ataskaitos rengimu, tarpinio (2010 m.) ir baigiamojo (2015 m.) vertinimų organizavimu, dalyvavimu Vertinimo koordinavimo grupės veikloje, detaliųjų vertinimo planų rengimu, viešųjų pirkimų organizavimu. - Stebėsenos komitetas yra atsakingas už tęstinio vertinimo rezultatų nagrinėjimą, kadangi jis vertina pažangą, pasiektą įgyvendinant konkrečius Programos uždavinius, svarsto ir tvirtina Programos įgyvendinimo ir strateginės stebėsenos ataskaitas, gali siūlyti valdymo institucijai pakeisti ar peržiūrėti Programą. - Vertinimo koordinavimo grupė koordinuoja Programos įgyvendinimo vertinimo veiklą, svarsto Programos stebėsenos ir vertinimo plano iki 2015 metų projektą, svarsto ir tvirtina detaliuosius vertinimo planus, prireikus svarsto Programos įgyvendinimo vertinimo projektų technines specifikacijas, rengia pasiūlymus dėl Programos įgyvendinimo vertinimo veiklos planavimo ir įgyvendinimo. Programos stebėsenos sistema Stebėsena yra reguliarus ir sistemingas kiekybinių duomenų apie Programos įgyvendinimo išteklius, produktus ir rezultatus rinkimas, kaupimas ir apibendrinimas Programos įgyvendinimo metu. Už Programos įgyvendinimo stebėseną yra atsakinga NMA, kuri koordinuoja Kaimo plėtros priemonių administravimo informacinės sistemos (toliau KPPAIS2) kūrimo ir diegimo veiksmus, kaupia projektų priežiūros duomenis bei informaciją, reikalingą stebėsenos rodikliams apskaičiuoti, teikia valdymo institucijai statistinę informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimo būklę ir kt. KPPAIS2 buvo kuriama m. laikotarpiu, o 2009 m. vyko jos tobulinimas, atsižvelgiant į priemonių įgyvendinimo bei administravimo taisyklių pakeitimus ir siekiant palengvinti paraiškų administravimo procesą. NMA taip pat yra atsakinga už Pareiškėjų registravimo informacinę sistemą (PRIS), Oracle apskaitos sistemą (OAS) ir Tiesioginių išmokų administravimo informacinę sistemą (STIS) m. buvo atlikti sisteminiai PRIS pakeitimai, kurie leidžia pareiškėjų duomenis nuolat atnaujinti iš oficialių išorinių duomenų bazių (pavyzdžiui, Gyventojų registro tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, SODROS, Žemės ūkio ir kaimo verslo centro), 178 užtikrinant, kad NMA visada turės aktualiausius duomenis ir galės juos naudoti paraiškų administravimo procesuose. Paminėtina, kad 2009 m. NMA buvo įdiegta Geografinė informacinė sistema (GIS), kuri leidžia atlikti persidengiančių plotų bei sėjomainos reikalavimų patikrinimus. Be to, siekiant tobulinti dokumentų valdymo ir paieškos procesus, NMA buvo įdiegta Dokumentų valdymo sistema (DVS). 178 LR žemės ūkio ministerija. Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo 2009 metais pažangos ataskaita, 2010 m. birželis. 291

292 Atsižvelgiant į vertinamuoju laikotarpiu atliktus veiksmus, susijusius su duomenų kaupimo sistemos tobulinimu, galima teigti, kad jais buvo prisidėta prie geresnių sąlygų stebėsenos informacijai surinkti sudarymo. Šios sistemos privalumai išryškėja, lyginant juos su ankstesnių programavimo laikotarpių programų administravimu. Kita vertus, duomenų kaupimo sistema vis dar neleidžia pateikti visų stebėsenai ir vertinimui reikalingų duomenų arba juos surinkti reikiamais pjūviais. 179 Be to, reikiamos informacijos pateikimas ilgai užtrunka, o gautuose duomenyse pasitaiko daug netikslumų. Dėl nepakankamos duomenų kokybės ir prieinamumo mažėja stebėsenos ir vertinimo veiklų nauda. Paminėtina, kad vertinant stebėsenos sistemos efektyvumą, pakankamai aktualus tampa CMEF nurodytos rodiklių apskaičiavimo metodikos interpretavimo ir suderinamumo su nacionaline duomenų rinkimo specifika klausimas, kadangi kai kurie duomenys, kurie reikalingi Programos vertinimui, nėra renkami nacionaliniu lygiu arba jų interpretavimas skiriasi nuo ES metodiniuose dokumentuose nurodytos interpretacijos. 180 Pakankamai daug problemų kyla, siekiant įvertinti kokybinių rodiklių pasiekimą, kadangi stebėsenos informacija neapima kokybinių duomenų ir duomenų apie Programos poveikį. Siekiant spręsti šią problemą, yra užsakomi specialūs tyrimai ar studijos (pavyzdžiui, vertinant bendrosios pridėtinės vertės padidėjimą paremtose valdose), tačiau jų metu taip pat ne visada pavyksta surinkti reikiamą informaciją. 181 Kai kuriuos rodiklius (ypač aplinkosauginius poveikio rodiklius) yra pakankamai sunku apskaičiuoti, todėl duomenų surinkimo paslaugos perkamos papildomai. Iš tokių tyrimų galima paminėti Didelės gamtinės vertės žemės ūkio naudmenų bei miškų plotų kiekybinių ir kokybinių pokyčių identifikavimas, Paukščių populiacijos žemės ūkio naudmenose tyrimas. Atskirus tyrimus reikia užsakyti ir tokių poveikio rodiklių kaip Maistinių medžiagų balanso pokytis, Atsinaujinančios energijos gamybos padidėjimas analizei. Apibendrinant galima teigti, kad Programos stebėsenos sistemą būtina toliau tobulinti, atsižvelgiant į Programoje numatytus priežiūros rodiklius bei būtinybę paversti šią sistemą operatyvesne ir patogesne vartotojui. Rekomendacijos dėl stebėsenos sistemos tobulinimo pateiktos šios ataskaitos IV dalyje. Programos vertinimo sistema Tarybos reglamente Nr. 1698/2005 numatyta, kad kiekvienai kaimo plėtros programai valstybės narės turi parengti tęstinio vertinimo sistemą, kuri apimtų visus įmanomus vertinimus ir su vertinimu susijusius veiksmus, numatomus atlikti metų laikotarpiu. Tęstinio vertinimo sistema Lietuvoje apima privalomuosius tęstinius vertinimus (tarpinį ir baigiamąjį Programos vertinimus); vertinimus, susijusius su stebėsena (su Programos įgyvendinimo stebėsena susiję vertinimai ir su strategine stebėsena susiję vertinimai); papildomus teminius vertinimus. 182 Įdiegtas Programos stebėsenos ir vertinimo planavimas, kuris apima Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo planą iki 2015 metų (toliau Stebėsenos ir 179 Pavyzdžiui, priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas atveju yra numatytas rodiklis Sukurtų darbo vietų skaičius, tačiau informacija apie jį nėra kaupiama arba priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla atveju yra numatytas rodiklis Asmenų, dalyvavusių mokslo žinių ir inovacijų sklaidos priemonėse, skaičius, tačiau informacinėje sistemoje tokie duomenys nėra kaupiami. Be to, Programoje nustatyta, kad priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) atveju produkto rodikliai Paremtų valdų skaičius ir Paremtas žemės ūkio naudmenų plotas turi būti skaidomi pagal kategoriją, atsižvelgiant didelio nepalankumo ir mažo nepalankumo vietovės, tačiau duomenų kaupimo sistemoje nėra kaupiama tokia informacija ir t. t. 180 Pavyzdžiui, tarpinio vertinimo metu iškilo rodiklio paramos gavėjas interpretacijos klausimas, kadangi pagal CMEF paramos gavėjais laikomi asmenys, kuriems išmokėta visa ar bent dalis paramos sumos, o nacionaliniu lygiu paramos gavėjai buvo apibrėžiami kaip tie, su kuriais pasirašytos paramos sutartys, tačiau lėšos dar neišmokėtos. 181 Pavyzdžiui, atliekant tarpinį vertinimą, nebuvo surinkti duomenys apie rodiklio Kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, skaičius pasiekimą. 182 Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo planas iki 2015 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D

293 vertinimo planas) ir detaliuosius vertinimo planus. Programos įgyvendinimo vertinimo veiklai organizuoti buvo sukurta Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo vertinimo koordinavimo grupė (VKG). Analizuojant Programos vertinimo sistemos funkcionavimą m. laikotarpiu, galima teigti, kad vertinimo veiklos buvo įgyvendinamos pakankamai sėkmingai, atsižvelgiant į Stebėsenos ir vertinimo plane ir jam įgyvendinti parengtame detaliajame metų vertinimo plane numatytus reikalavimus: buvo parengtos trys Programos įgyvendinimo pažangos ataskaitos (2007, 2008 ir 2009 m.), dvi tyrimo Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009 ir 2010 m. identifikavimas ir analizė tarpinės ataskaitos (2008 ir 2009 m.), užsakytas tyrimas Tęstinio profesinio mokymo poreikio nustatymas ir mokymo kokybės monitoringas pagal Lietuvos kaimo plėtros m. programos 1 krypties 1 priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla m. buvo parengta Lietuvos kaimo plėtros m. strategijos įgyvendinimo ataskaita, pateikta užsakomojo mokslinio tiriamojo darbo Biologinės įvairovės poveikio rodiklio Paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose identifikavimas ir analizė metais įvadinė ataskaita, atliktas tyrimas Didelės gamtinės vertės žemės ūkio naudmenų bei miškų plotų kiekybinių ir kokybinių pokyčių identifikavimas. Paminėtina, kad vertinimo veiklos efektyvumą ribojo kelios priežastys. Pirma, nepakankamas vertinimo veikloms atlikti skiriamas laikotarpis. 183 Antra, EK vėlavo parengti metodinius vertinimo dokumentus, todėl vertinimo paslaugų pirkimo techninės specifikacijos buvo rengiamos, nežinant visų EK reikalavimų. Trečia, vertinimo veiklų efektyvumą mažino ir tai, kad skirtingose vertinimo ataskaitose persidengė tie patys klausimai, į kuriuos privaloma atsakyti pagal EK reikalavimus. Pavyzdžiui, dubliuojami tie patys klausimai strateginės stebėsenos, tarpinio vertinimo ir Programos įgyvendinimo pažangos ataskaitose, todėl kyla abejonių dėl kelių ataskaitų tais pačiais metais būtinumo. Ateityje vertinimo veiklos efektyvumą gali riboti nepakankamai aiškiai reglamentuotos detaliųjų vertinimo planų rengimo ir atsiskaitymo už jų įgyvendinimą procedūros, kadangi Programos administravimo taisyklėse nenustatyti detaliųjų vertinimo planų rengimo terminai ir reguliarumas (kada ir kaip dažnai rengiami detalieji vertinimo planai), Programos administravimo taisyklėse naudojama tiek detalaus, tiek metinio vertinimo plano sąvoka, nepakankamai aiški atsiskaitymo už detaliųjų vertinimo planų įgyvendinimą tvarka ir reguliarumas, teisės aktu nenustatyta detaliojo vertinimo plano forma, informacija apie detaliojo vertinimo plano įgyvendinimą skelbiama tik metinėse Programos įgyvendinimo pažangos ataskaitose, nenurodomas faktinis vertinimo biudžetas. Atsižvelgiant į identifikuotas silpnybes, susijusias su detaliuoju vertinimo planavimu ir atsiskaitymu, aktualu: Programos administravimo taisyklėse numatyti aiškesnes detaliųjų vertinimo planų rengimo procedūras ir atsakomybę: a) aiškiau apibrėžti detaliojo vertinimo planavimo laikotarpį (pavyzdžiui, numatyti, kad rengiami metiniai ar dvimečiai detalieji vertinimo planai); b) nurodyti, kas ir kada rengia detaliuosius vertinimo planus; c) patvirtinti detaliojo vertinimo plano formą (kaip Programos administravimo taisyklių priedą arba kaip atskirą dokumentą, tvirtinamą žemės ūkio ministro įsakymu); d) papildyti šiuo metu naudojamą detaliojo vertinimo plano formą informacija apie planuojamos priemonės tikslus, įgyvendinimo laikotarpį (nurodant įgyvendinimo pradžios ir pabaigos datą; šiuo metu nurodomas tik atlikimo terminas, kuris nėra pakankamai informatyvus, nes neparodo vertinimo trukmės ir 183 Pavyzdžiui, sutartis dėl tarpinio vertinimo paslaugų suteikimo pasirašyta tik 2010 m. balandžio 9 d. Remiantis ES teisės aktuose numatytais reikalavimais, galutinė vertinimo ataskaita turi būti pateikta EK ne vėliau nei 2010 m. gruodžio 31 d., todėl vertintojai turėjo per 8 mėnesius atlikti visas vertinimo veiklas. 293

294 numatomos apimties 184 ), be to, detaliajame vertinimo plane naudinga nurodyti planuojamą vertinimo biudžetą. Vertinimo trukmės ir biudžeto atskleidimas yra svarbi indikacija apie vertinimo apimtį, nuo kurios priklauso viešojo pirkimo būdas, procedūrų trukmė ir vertinimo pasiūla, lemianti perkančiosios organizacijos galimybes pasirinkti geriausiai jos poreikius atitinkančias paslaugas; Aiškiau reglamentuoti atsiskaitymo už detaliųjų vertinimo planų įgyvendinimą formą, terminus ir procedūras: a) pagal nusistovėjusią praktiką atsiskaitymui gali būti naudojama papildyta detaliojo vertinimo plano forma, atskiroje grafoje pateikiant informaciją apie priemonės įgyvendinimo pažangą, faktinį biudžetą, pradžią, pabaigą ir kt.; b) procedūrų nuoseklumui ir skaidrumui užtikrinti turi būti aiškiau apibrėžti atsiskaitymo už detaliųjų vertinimo planų įgyvendinimą terminai (pavyzdžiui, ne rečiau kaip kartą per pusę metų parengiama ir Programos vertinimo koordinavimo grupei ar Stebėsenos komitetui pateikiama informacija apie detaliojo vertinimo plano įgyvendinimą); c) rengiant informaciją apie detaliojo vertinimo plano įgyvendinimą atsiskaitymui naudojamoje formoje turėtų būti nurodomas laikotarpis, už kurį atsiskaitoma (šiuo metu tokia informacija nėra pateikiama, atskaitomybės procedūroms trūksta aiškumo, nuoseklumo, todėl siūloma tobulinti jų reglamentavimą Programos admionistravimo taisyklėse); d) reguliariai atnaujinama informacija apie detaliųjų vertinimo planų įgyvendinimą turėtų būti skelbiama internete, kad ji būtų prieinama Programos įgyvendinimu suinteresuotiems socialiniams ir ekonominiams partneriams, tyrėjams ir visuomenei. Atskirai reikėtų atkreipti dėmesį į stebėsenos ir vertinimo sistemų papildomumą ir suderinamumą. Siekiant tinkamai išnaudoti tiek stebėsenos, tiek vertinimo sistemų potencialą ir efektyviai naudoti išteklius (visų pirma, finansinius) stebėsenos ir vertinimo funkcijoms vykdyti, svarstytina aiškesnio stebėsenos ir vertinimo atskyrimo galimybė. Stebėsenos ir vertinimo plane stebėsena apibrėžta kaip reguliarus ir sistemingas vertinimui reikalingų kiekybinių duomenų apie Programos įgyvendinimo pažangą rinkimas pagal finansinio įnašo, produkto ir rezultatų rodiklius, jų kaupimas ir apibendrinimas. Pažymėtina, kad stebėsenos duomenys turėtų būti naudojami ne tik vertinimui, bet ir sprendimams dėl Programos įgyvendinimo tobulinimo priimti. Iki šiol Programos stebėsena daugiau apsiribojo finansinių rodiklių ir informacijos apie paraiškų surinkimą analize, taip pat ketvirtinių ataskaitų Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir metinių Programos įgyvendinimo ataskaitų rengimu. Tačiau stebėsena turėtų apimti ir rodiklių sistemos tobulinimą, rodiklių išaiškinimą (pavyzdžiui, detalių rodiklių aprašymų parengimą), didesnį dėmesį fizinių (produkto, rezultato) Programos įgyvendinimo rodiklių analizei, kad laiku būtų imtasi priemonių Programos ar atskirų jos priemonių įgyvendinimui tobulinti ir užtikrintas suplanuotų rodiklių pasiekimas. Šioms funkcijos vykdyti svarbu užtikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius ŽŪM. Kita vertus, detalusis metų vertinimo planas taip pat atskleidžia stebėsenos ir vertinimo suderinamumo problemą: plane numatytos priemonės daugiausiai susijusios su stebėsenos ataskaitų parengimu, rodiklių apskaičiavimu, o ne su Programos vertinimu, kuris atliekamas Programos įgyvendinimo tobulinimo tikslais. Siekiant didinti Programos stebėsenos ir vertinimo veiklos efektyvumą, būtina aiškiau atskirti stebėsenos ir vertinimo tikslus (stebėsena turėtų būti reguliari, nuolatinė, o vertinimas planuojamas, atliekamas tuomet, kai reikia išanalizuoti Programos įgyvendinimo problemas, priežastis, kurios apsunkina stebėsenos rodiklių pasiekimą, įvertinti Programos poveikį). B.6.8. Kokios administravimo ir valdymo sistemos silpnosios ir stipriosios pusės, geros praktikos pavyzdžiai? 184 Didelės apimties, sudėtingiems vertinimams (pavyzdžiui, tokiems kaip Programos tarpinis ar baigiamasis vertinimas) atlikti turi būti planuojama daugiau laiko, o mažesnės apimties, daugiau techninio pobūdžio priemonėms (pavyzdžiui, tokioms kaip Programos pažangos ataskaitų parengimui) santykinai mažiau laiko. 294

295 Apibendrinant atliktą Programos administravimo sistemos kokybės ir efektyvumo vertinimą, galima iškirti pagrindines administravimo sistemos stipriąsias ir silpnąsias puses. Siekiant tobulinti Programos įgyvendinimą, svarbu parinkti tinkamas priemones identifikuotų administravimo silpnybių mažinimui. 101 lentelė Programos administravimo sistemos stipriosios ir silpnosios pusės Administravimo sistemos stiprybės Administravimo sistemos silpnybės Administravimo sistemos tęstinumas (pagrindinės Dažnas priemonių administravimo taisyklių keitimas. Programą administruojančios institucijos yra tos Iš administracinės pusės nepasiteisinęs sprendimas pačios, kaip ir ankstesniais programavimo įvesti paraiškų vertinimą etapais (papildomas krūvis laikotarpiais). Užtikrinta plati vertikali ir horizontali partnerystė, NMA, sudėtingesnės galimybės prognozuoti lėšų įsisavinimo tempą). įkurtas ir plėtojamas Lietuvos kaimo tinklas. Stebėsenos duomenų surinkimo ir apdorojimo Institucionalizuota stebėsenos ir vertinimo sistema. problemos, nepakankamas priežiūros duomenų Intensyvi paramos galimybių, geros praktikos naudojimas Programos tobulinimo tikslams. viešinimo veikla. Nepakankamai aiškus stebėsenos ir vertinimo Aukšta administravimo kokybė: administravimo atskyrimas, neaiškios detaliųjų vertinimų planavimo sistemą kaip skaidrią ir patrauklią vertina didžioji procedūros. dauguma pagrindinių vartotojų (pareiškėjų ir paramos Riboti žmogiškieji ištekliai Programos stebėsenos gavėjų). funkcijoms vykdyti, kurie riboja galimybes tobulinti Veiksmingai integruotos naujos paramos teikimo Programos stebėsenos sistemą, spręsti rodiklių formos (finansų inžinerija). interpretavimo ir duomenų kokybės problemas. Kai kuriose priemonėse įvestos supaprastintos paramos Poreikių analize nepagrįstas administracinių gebėjimų teikimo procedūros, mažinančios pareiškėjų stiprinimas. administracinius kaštus. Augantis NMA ir ŽŪM darbuotojų, Nustatytos veiksmingos paramos teikimo sąlygos administruojančių Programą, darbo krūvis (ši (tinkamumo kriterijai), ribojančios savaimiškumo ir pakeitimo efektų pasireiškimą. Problema iš dalies sprendžiama pasitelkiant išorės ekspertus, pavyzdžiui, paraiškų vertinimui NMA). Plėtojamos IT sistemos, efektyvinančios paramos administravimą. Didelis dėmesys rizikos valdymui. Šaltinis: sudaryta vertintojų. 295

296 11 PROGRAMOS VIDINIS IR IŠORINIS SUDERINAMUMAS Šiame ataskaitos skyriuje analizuojamas Programos vidinis suderinamumas, t. y. sąveika tarp atskirų Programos krypčių ir priemonių, bei išorinis suderinamumas, t. y. Programos suderinamumas su ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros, Sanglaudos, Europos socialinio fondo, Europos žuvininkystės fondo) finansuojamomis priemonėmis, valstybės pagalbos priemonėmis, ES horizontaliaisiais prioritetais PROGRAMOS VIDINIS SUDERINAMUMAS B Kokiu mastu Programa padidino krypčių sąveiką? Nacionalinėje kaimo plėtros strategijoje daug dėmesio skiriama paramos suderinamumui, t. y. siekiama, kad specialieji kaimo ir žemės ūkio plėtros tikslai būtų tarpusavyje suderinti, užtikrinant didžiausią sąveiką tarp atskirų krypčių bei kartu vengiant galimo priešingo faktinio poveikio. Identifikuoti, kokiu mastu padidėjo sąveika tarp Programos krypčių, yra sudėtinga, nes daugelio priemonių įgyvendinimas pradėjo įsibėgėti tik paskutiniaisiais vertinamojo laikotarpio metais, be to, dauguma priežiūros rodiklių nesuderinti (nekoreliuoja) pagal skirtingų Programos krypčių priemonių tikslus. Dėl to, siekiant nustatyti Programos krypčių sąveikos padidėjimą, buvo analizuojamas: 1) suderinamumo tarp priemonių pagal skirtingas Programos kryptis efektas ir 2) priemonių, susijusių su kitos Programos krypties bendruoju arba hierarchiniais tikslais (žr. 102 lentelę), poveikis. Daugiausiai dėmesio skirta priemonėms, kurios m. laikotarpiu įgyvendintos sėkmingiausiai. Įvertinus tiek atskirų krypčių priemonių suderinamo efektą, tiek I krypties priemonių efektą Programos II krypties bendrojo tikslo atžvilgiu (žr. 102 lentelę), galima teigti, kad Programos priemonių įgyvendinimas padidino krypčių sąveiką, tačiau poveikis daugelyje sąveikos sričių buvo nedidelis arba nepasireiškė dėl nepradėtų įgyvendinti programų. 102 lentelė. Programos krypčių sąveikos padidėjimas Programos sąveikaujančios kryptys ir priemonės Programos kryptis, Sąveikaujanti Programos priemonė, veiklos kryptis, priemonės sritis I krypties priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas (VS1) I krypties priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas (VS3) Programos II krypties bendrojo tikslo gerinti aplinką, kraštovaizdį ir sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą įgyvendinimas. Programos II krypties bendrojo tikslo gerinti aplinką, kraštovaizdį ir sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą įgyvendinimas. Programos II krypties priemonė Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB Sąveika tarp Programos krypčių Sąveikos pasireiškimo sritis Pagal pirmąją veiklos sritį įgyvendinama Nitratų direktyva, siekiant sumažinti vandens taršą, neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, apsaugoti vandens telkinius nuo eutrofikacijos. Pagal trečiąją veiklos sritį įveisiami trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai (atsinaujinantis energijos šaltinis), o tai sudaro prielaidas sumažti anglies dvideginio išsiskyrimą, mažinti klimato kaitą ir gerinti oro kokybę. Pagal trečiąją veiklos sritį trumpos rotacijos plantaciniams želdiniams veisti Natura 2000 vietovėse parama neteikiama, siekiant išsaugoti sėkmingos žemėvaldos vietoves. 296 Sąveikos mastas Mažas įgyvendinti 135 Nitratų direktyvos projektai, tai sudaro 4 proc. nuo visų paremtų projektų. Mažas apželdintas 139,31 ha plotas, kuris sudarė tik 5 proc. planuoto tikslinio rodiklio. Sąveikos identifikavimui nepakanka duomenų.

297 Programos sąveikaujančios kryptys ir priemonės Programos kryptis, Sąveikaujanti Programos priemonė, veiklos kryptis, priemonės sritis Programos II krypties priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. I krypties Programos II krypties priemonė priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas (VS2 ir VS3) I krypties priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas (VS1 ir VS2) I krypties priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas (VS2) Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) Programos II krypties priemonės: Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves, Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB ir Agrarinės aplinkosaugos išmokos veiklos sritis Ekologinio ūkininkavimo programa Programos III krypties priemonė Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 297 Sąveika tarp Programos krypčių Sąveikos pasireiškimo sritis Paramos gavėjai, gavę paramą pagal trečiąją priemonės veiklos sritį rotacinių želdinių įveisimui, negali gauti paramos už tuos pačius plotus pagal šias dvi II krypties priemones. Didesnis nei kitose vietovėse investicinės paramos pagal antrąją ir trečiąją veiklos sritis intensyvumas (50 proc.) mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse paskatino žemės ūkio veiklos tęstinumą ir prisidėjo prie kaimo bendruomenių gyvybingumo palaikymo. 1) Kompensacinės išmokos ekologiškai ūkininkaujantiems ir ūkininkaujantiems MPŪV ar vietovėse su aplinkosaugos apribojimais padidino pajamas ir tuo pačiu finansines galimybes investiciniams projektams įgyvendinti. 2) Šiose vietovėse paramos gavėjai, kurių investiciniai projektai remiami, turi įgyvendinti atitinkamus aplinkosaugos reikalavimus. Pagal priemonės antrąją veiklos sritį parama teikiama ūkininkams savos gamybos produktų apdorojimui, perdirbimui ir paruošimui pateikti į rinką bei pagrindinių paslaugų, nesusijusių su žemės ūkiu, teikimui gyventojams. Tokiu būdu didinamos ūkių pajamos ir alternatyvios veiklos plėtros galimybės. Svarbu paminėti, kad 121 priemonės suderinamumas su 311 priemone pasireiškia, kai parama teikiama ne žemės ūkio produkcijos gamybai ir apdorojimui ar paslaugų, nesusijusių su žemės ūkiu, teikimui. Pagal pirmąją veiklos sritį Žemės ūkio Sąveikos mastas Sąveikos identifikavimui nepakanka duomenų. Sąveika padidėjo, tačiau masto identifikavimui nepakanka duomenų. Sąveika padidėjo, tačiau masto identifikavimui nepakanka duomenų. Labai mažas pagal 311 priemonę paremti 3 ūkininkai, t. y. 0,7 proc. tikslinio rodiklio. I krypties Programos II krypties bendrojo Mažas priemonė Žemės tikslo gerinti aplinką, vandentvarka paremtomis rekonstruota ir ūkio ir kraštovaizdį ir sustabdyti investicijomis rekonstruota 181,41 km. atnaujinta 2 proc. miškininkystės biologinės įvairovės mažėjimą, ilgio drenažo sistemų ir 341 šalyje esančių plėtra ir racionaliai naudojant žemės hidrotechnikos įrenginys, o tai sudarė drenažo magistralių pritaikymo išteklius, remiant subalansuotą geresnes galimybes vietovėse ir vos 0,6 proc. infrastruktūra žemės ir miškų ūkio plėtrą įgyvendinti aplinkos apsaugos politikos hidrotechnikos (VS1) įgyvendinimas. tikslus ir uždavinius. statinių. I krypties Programos II krypties priemonė Siekiant išsaugoti sėkmingos Nepasireiškė, nes priemonė Žemės Natura 2000 išmokos žemėvaldos vietoves, pagal priemonės pagal trečiąją veiklos ūkio ir (parama Natura 2000 trečiąją veiklos sritį Miškų sritį Miškų miškininkystės vietovėms miškuose) infrastruktūros gerinimas miško infrastruktūros plėtra ir drenažo sistemų įrengimo ir gerinimas nebuvo pritaikymo rekonstrukcijos projektai neremiami paremtas nei vienas infrastruktūra vietovėse, nepriklausančiose Natura projektas. (VS3) 2000 tinklui. I krypties Programos III krypties priemonė Tinkamoms finansuoti viešosios Nepasireiškė, nes

298 Programos sąveikaujančios kryptys ir priemonės Programos kryptis, Sąveikaujanti Programos priemonė, veiklos kryptis, priemonės sritis priemonė Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (VS1) I krypties priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas I krypties priemonė Miškų ekonominės vertės didinimas (VS1) I krypties priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas I krypties priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas I krypties priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas Sąveika tarp Programos krypčių Sąveikos pasireiškimo sritis Kaimo atnaujinimas ir plėtra infrastruktūros gerinimo išlaidoms priskiriamas naujų drenažo sistemų įrengimas kaimuose pagal pirmąją priemonės veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka. Programos II krypties priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos Ekologinio ūkininkavimo programa Programos II krypties priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) ir Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) Programos II krypties priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos Ekologinio ūkininkavimo programa Programos II krypties priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves, Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB Programos III krypties priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, Kaimo turizmo veiklos skatinimas bei IV krypties priemonės Remiant investicijas į žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, siekiama didinti ekologinių žemės ūkio produktų realizavimo galimybes ir ekologinės žaliavos perdirbimą. Didesnis nei kitose vietovėse investicinės paramos pagal pirmąją veiklos sritį intensyvumas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (60 proc.) skatina žemės ir miškų ūkio veiklos tęstinumą (dalis aktyvia žemės ūkio veikla užsiimančių ūkininkų yra ir privačių miškų savininkai) ir prisideda prie kaimo bendruomenių gyvybingumo palaikymo. Jaunieji ūkininkai, kuriantys ekologinį ūkį, gali gauti ekologiniams ūkiams skiriamas išmokas. Jaunieji ūkininkai, kuriantys ūkius MPŪV ar vietovėse su aplinkosaugos apribojimais, turi įgyvendinti atitinkamus aplinkosaugos reikalavimus ir gauna išmokas prarastoms pajamoms kompensuoti. 1) Siekdami gauti papildomų pajamų iš alternatyvios žemės ūkiui veiklos, jaunieji ūkininkai ir jų šeimų nariai gali dalyvauti III krypties priemonėse. 2) Jaunieji ūkininkai, dalyvaudami VVG veikloje, skatina vietovės fizinį ir kūrybinį potencialą. Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Lietuvos kaimo plėtros m. programa Sąveikos mastas nebuvo įgyvendinta kaimo atnaujinimo ir plėtros projektų. Mažas paremtos 22 įmonės, kurios sudaro 4 proc. visų veikusių maisto pramonės įmonių. Labai mažas detalesniam masto identifikavimui nepakanka duomenų. Pasireiškė, tačiau masto identifikavimui nepakanka duomenų. Sąveika padidėjo, tačiau masto identifikavimui nepakanka duomenų. Nepasireiškė dėl mažos III ir IV krypties priemonių įgyvendinimo apimties. Detalesnė informacija apie visų Programos krypčių priemonių sąveiką pateikiama šios ataskaitos priede Nr

299 11.2 PROGRAMOS IŠORINIS SUDERINAMUMAS B Kaip užtikrintas Programos priemonių papildomumas ir suderinamumas su ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros, Sanglaudos, Europos socialinio ir Europos žuvininkystės fondų) finansuojamomis priemonėmis, valstybės pagalbos priemonėmis? Nacionalinė m. kaimo plėtros strategija 185 ir ją įgyvendinanti Programa yra suderintos su kitais strateginio planavimo dokumentais, skirtais pasinaudoti ES parama m. laikotarpiu (Lietuvos m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija, 186 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus m. nacionaliniu strateginiu planu 187, juos įgyvendinančiomis veiksmų programomis), ir atitinka kaimo plėtros prioritetus, kurie yra finansuojami iš ES struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo bei Europos žuvininkystės fondo (žr. 103 lentelę). Tokiu būdu yra siekiama užtikrinti sinergiją tarp EŽŪFKP, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo (SaF) ir Europos žuvininkystės fondo (EŽF). 103 lentelė. Pavyzdys: EŽŪFKP ir EŽF finansuojamų priemonių teigiama sąveika Pagrindiniai Programoje ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus m. nacionaliniame strateginiame plane bei veiksmų programoje 188 nustatytų prioritetų teigiamos sąveikos aspektai yra šie: 1. konkurencingo žuvininkystės sektoriaus plėtros įgyvendinimas yra numatytas toks, kad būtų užtikrintas tausojantis ir subalansuotas žuvų išteklių naudojimas pagal darnaus vystymosi principus tai prisideda prie EŽŪFKP finansuojamų veiksmų, kur aplinkosaugos reikalavimams teikiamas didelis prioritetas; 2. abiejų fondų finansuojamais veiksmais siekiama padidinti perdirbimo sektoriaus konkurencingumą investicijomis į modernias technologijas, kuriant geresnės kokybės ir naujus produktus bei taikant naujoviškus požiūrius ir metodus, be to, skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas (EŽF remia perėjimą prie alternatyvių žuvininkystei veiklų, dirbančiųjų žuvininkystės sektoriuje perkvalifikavimą) tais atvejais, kai žuvininkystės įmonės yra kaimo vietovėse, tai padeda sukurti naujų darbo vietų kaimo gyventojams ir prisideda prie gyvenimo lygio kaime gerinimo; 3. dirbančiųjų žuvininkystės sektoriuje gebėjimų stiprinimas pagerina gyvenančiųjų kaimo vietovėse žinių lygį, jų galimybes ir verslumo įgūdžius; 4. regioninis aspektas ir iš apačios į viršų principo skatinimas parama iš EŽF yra teikiama VVG, įgyvendinančioms su žuvininkyste susijusius projektus, suderintus su vietos plėtros strategijomis. Parama, teikiama iš EŽŪFKP, ERPF, ESF, SaF ir EŽF, yra aiškiai atskirta. Persidengiant EŽŪFKP, ES struktūrinių fondų ir EŽF paramos sritims, tarp šių fondų yra nustatyti takoskyros principai, siekiant išvengti projektų dvigubo finansavimo. Pagrindiniai takoskyros kriterijai yra šie: paramos gavėjo tipas (pvz., ūkininkas, fizinis asmuo, juridinis asmuo, savivaldybė), remiamos veiklos pobūdis (pvz., žemės ūkio veikla, ne žemės ūkio veikla), projektui įgyvendinti skiriama paramos suma (pvz., iki 200 tūkst. EUR, daugiau kaip 200 tūkst. EUR), projekto įgyvendinimo vieta (pvz., kaimo vietovė, miesto vietovė, mažiau palanki ūkininkauti vietovė), fizinės remiamo objekto savybės (pvz., lauko keliai, viešieji keliai), paramos pobūdis (pvz., negrąžintina parama, 185 Nacionalinė metų kaimo plėtros strategija. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. < 186 Nacionalinė bendroji strategija: Lietuvos metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti (patvirtinta 2007 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2007)1808). < 30.pdf> m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 654 Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus metų nacionalinio strateginio plano patvirtinimo. Valstybės žinios, 2007, Nr (aktuali redakcija, ). 188 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus metų veiksmų programa (patvirtinta 2007 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C/2007/6703). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. < 299

300 mikrokreditai, garantijos). 104 lentelėje pateikiamas EŽŪFKP ir ERPF, ESF bei EŽF finansuojamų priemonių takoskyros pavyzdys, o išsami takoskyra susisteminta šios ataskaitos priede Nr lentelė. Pavyzdys: EŽŪFKP ir ERPF, ESF bei EŽF finansuojamų priemonių suderinamumas Tokios priemonės kaip ūkių kelių gerinimas ir tiesimas, melioracijos ir polderių tvarkymo darbai, pirminis javų perdirbimas biokuro gamybai, dirbančiųjų žemės ir miškų ūkyje šveitimas ir mokymas, inovacijų bei taikomųjų tyrimų rezultatų propagavimas ir sklaida žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuose patenka į EŽŪFKP finansavimo sferą. Tokios priemonės kaip vietinės reikšmės kelių tiesimas kaimo vietovėse, vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginių statyba kaimo vietovėse bei tolimuose vienkiemiuose, biokuro gamyklų steigimas ir modernizavimas, naujų darbo vietų kūrimas ne žemės ūkio srities įmonėse, kaimo gyventojų perkvalifikavimas, žemės ūkio ir miškininkystės švietimo sistemų stiprinimas finansuojamos iš ERPF ir ESF. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo bioįvairovės ir aplinkos išsaugojimo srityje, atskirta EŽŪFKP ir EŽF parama. Iš EŽŪFKP teikiama kompensacinio pobūdžio parama asmenims, kurių žemės ar miškų valdos yra Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoje ir kurie privalo laikytis papildomų ūkinės veiklos apribojimų aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti. O iš EŽF yra teikiama parama išmokant kompensacijas už akvakultūros gamybos metodų, padedančių apsaugoti aplinką, gerinti aplinkos kokybę ir išsaugoti gamtą, taikymą. Regioninės politikos srityje EŽŪFKP, kaip ir EŽF, numato paramą gyvenimo kokybės kaime gerinimui ir veiklos įvairinimui. Tačiau EŽF yra orientuotas į Lietuvos regionus, kurie susiję su žuvininkyste. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo pagal panašias priemones iš EŽŪFKP ir EŽP, EŽF lėšomis finansuojama tik veikla, numatyta žuvininkystės regionų plėtros strategijose. Siekiant užtikrinti Programos tikslų įgyvendinimą, valstybės pagalba skiriama glaudžiai koordinuojant su Programa ir papildo veiklas, kurios yra finansuojamos iš EŽŪFKP bei kitų ES struktūrinių fondų. Be to, valstybės teikiama pagalba nedubliuoja ES skiriamos paramos. Pavyzdžiui, Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti taisyklės 189 numato, kad reikalavimus atitinkančios išlaidos finansuojamos tik tada, jeigu jos nefinansuojamos pagal priemones, įgyvendinamas vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai. B Kokiu mastu Programa padėjo skatinti moterų ir vyrų lygybę? Rengiant ir įgyvendinant Programą, buvo siekiama užtikrinti jos suderinamumą su ES horizontaliaisiais prioritetais, iš kurių vienas lygių galimybių principas. Remiantis šiuo principu, siekiama sudaryti lygias galimybes vyrams ir moterims teikti paraiškas finansavimui ir įgyvendinti projektus. Visos priemonės, siūlomos Programoje, yra vienodai prieinamos tiek vyrams, tiek moterimis, o numatyta parama teikiama visiems kriterijus atitinkantiems pareiškėjams, nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos, tikėjimo, negalios, amžiaus ir lytinės orientacijos. Šiuo atveju lygių galimybių principas yra suprantamas ne tik kaip nelygybės tarp moterų ir vyrų panaikinimas, bet ir siekis užkirsti kelią bet kokio pobūdžio diskriminacijai. Rengiant Programą, tikslas buvo ne tik sudaryti lygias galimybes moterims ir vyrams, bet ir užtikrinti visiems žmonėms vienodas sąlygas pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis. 190 Remiantis priemonių analize, galima teigti, kad Programa iš dalies prisidėjo prie moterų ir vyrų lygybės skatinimo, tačiau šis poveikis nebuvo didelio masto dėl trumpo Programos įgyvendinimo laikotarpio ir šalyje egzistuojančių žemės ūkio naudmenų valdymo tradicijų, pagal kurias daugeliu atveju žemės valdymo funkcijos sutelktos vyrų rankose. Vertinant bendrą lyčių santykį, Lietuvos kaimo vietovėse didesnę dalį sudaro moterys (51,5 proc.), tačiau užimtumo aspektu daugiau dirbančiųjų yra vyrai (2007 m. moterys sudarė 44 proc. visų užimtų kaimo gyventojų, 2009 m. 46 proc.). Siekiant didinti moterų užimtumą kaimo vietovėse, aktualiausios buvo I ir III krypčių priemonės, kuriomis buvo siekiama ne tik skatinti moteris įsitraukti į ūkininkavimą, bet ir užtikrinti alternatyvios žemės ūkiui veiklos galimybes m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-168 Dėl valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti taisyklės. Valstybės žinios, 2008, Nr (aktuali redakcija, ) m. rugsėjo 19 d. Lietuvos kaimo plėtros m. programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)

301 Vertinant I krypties priemones, paminėtina, kad vertinamuoju laikotarpiu jos iš dalies paskatino moterų įsitraukimą į ūkininkavimą. Pavyzdžiui, moterys sudarė 26 proc. pagal priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas paramą gavusių ūkininkų skaičiaus, o pagal šią priemonę iki 2013 m. planuojama paremti 60 proc. vyrų ir 40 proc. moterų. Priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas atveju moterys valdė 25 proc. paramą gavusių ūkių. Galima teigti, kad Programoje numatyti tiksliniai rodikliai atspindi realią ūkininkų pasiskirstymo pagal lytį situaciją, tačiau faktinis rodiklių pasiekimo lygis rodo, jog moterų aktyvumas siekiant paramos atsilieka ir nuo Programos tikslų, ir nuo realaus kaimo gyventojų lyčių pasiskirstymo. Per likusius Programos įgyvendinimo metus reikėtų skatinti moteris aktyviau pretenduoti į skiriamą paramą. III krypties priemonės taip pat nedidele apimtimi prisidėjo prie moterų ir vyrų lygybės skatinimo, kadangi pagal jas paremtų kaimo gyventojų skaičius buvo labai mažas: pagal priemonę Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos paramą gavo vienas vyras ir dvi moterys, pagal priemonę Parama verslo kūrimui ir plėtrai 3 pareiškėjų moterų valdomos įmonės ir 5 pareiškėjų vyrų valdomos įmonės. Per likusius Programos įgyvendinimo metus šios priemonės turėtų būti ypač aktualios, skatinant moterų užimtumą kaime ir sudarant galimybes užsiimti alternatyvia žemės ūkiui veikla. Moterys pakankamai domisi tokiomis sritimis kaip kaimo turizmas, vaistažolių auginimas, amatai, tačiau dažniausiai šioms veikloms kelią užkerta investicijų trūkumas, informacijos apie verslo procesą stoka. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, per likusius Programos įgyvendinimo metus reikėtų daugiau dėmesio skirti informacijos teikimui ir mokymams, naudojantis priemonėmis Profesinio mokymo ir informavimo veikla, Naudojimasis konsultavimo paslaugomis. Be to, kadangi lyties kriterijus įtrauktas į VVG atrankos kriterijus, IV krypties priemonės taip pat turės didelės įtakos lyties aspekto integravimui. 301

302 12 PROGRAMOS POVEIKIS Šiame skyriuje, apibendrinant priemonių analizės rezultatus, įvertinamas Programos ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis poveikis PROGRAMOS POVEIKIS EKONOMIKOS AUGIMUI, UŽIMTUMUI IR KAIMO GYVENTOJŲ PAJAMOMS B.7.1. Kokiu mastu Programa padėjo įgyvendinti Bendrijos prioritetus, susijusius su atnaujinta Lisabonos strategija ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo labui, konkrečiai šiose srityse: a. naujų darbo vietų kūrimo? b. ekonomikos augimo sąlygų gerinimo? B.1.9. Kokiu mastu Programa prisideda kuriant darbo vietas? Kaip Programos įgyvendinimas įtakojo ūkininkų ir kaimo gyventojų ekonominės veiklos sričių pokyčius? 2005 m. vasario pradžioje, atsižvelgdama į Lisabonos strategijos įgyvendinimo problemas, EK paskelbė atnaujintą Lisabonos strategiją, kurios esminis tikslas išliko tas pats paspartinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimąsi bei skatinti didesnį ES valstybių narių ekonomikos konkurencingumą pasaulio rinkose. Lisabonos strategija siekiama užtikrinti aukštesnį pragyvenimo lygį, pasitelkiant aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu tvarias priemones. Įgyvendinus strategiją, tikimasi, kad ES ekonomikos augimas paspartės 3 proc. ir bus papildomai sukurta 6 mln. naujų darbo vietų. Nacionaliniu lygiu Lietuva siekia įgyvendinti Lisabonos strategiją, sutelkdama dėmesį į konkurencingumo ir užimtumo didinimą bei gyvenimo kokybės gerinimą m. laikotarpiu Programos įgyvendinimas taip pat turėjo poveikį Lisabonos strategijoje numatytų prioritetų pasiekimui, kadangi Programoje numatyti bendrieji tikslai yra susiję su siekiais didinti žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumą, gerinti aplinką ir kraštovaizdį, gerinti gyvenimo kokybę ir skatinti ekonomikos įvairinimą kaimo vietovėse, inicijuoti kaimo plėtrą per vietos iniciatyvas ir partnerystę. Siekiant įvertinti Programos poveikį ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektoriuose, vertinimo metu buvo taikytas ekonometrinio modeliavimo metodas m. laikotarpiu pagal Programą buvo išmokėta apie 500 mln. EUR (įskaičiuojant techninės pagalbos lėšas). Kaip buvo paaiškinta 3.1 skyriuje, didžiausias impulsas žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės rodikliams daromas per fizinį kapitalą (76,6%) ir kompensacijas (20,1%). Pirmąjį pamatuojamą poveikį BPV ir užimtumui nulėmė investicijos pagal Programos I kryptį (beveik 268,5 mln. EUR) ir II kryptį (191,4 mln. EUR). Investicijos pagal III ir IV kryptis (kartu sudariusios apie 3 mln. EUR) kol kas statistiškai apskaičiuojamo poveikio žemės ūkiui ir kaimo plėtrai neturėjo. Apibendrinti modeliavimo rezultatai pateikiami 103 lentelėje. Matyti, kad m. laikotarpiu dėl išmokėtų Programos lėšų sukeltų pasiūlos ir paklausos efektų žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektoriuose buvo sukurta apie 154,9 mln. EUR papildomos BPV realia išraiška ir 293,3 mln. EUR nominalia išraiška. Kol kas ribotas paramos poveikis BPV (grąža nepadengia atliktų investicijų) paaiškinamas tuo, kad pasiūlos efektai visada pasireiškia su tam tikru vėlavimu, todėl 2009 m. jie dar neturėjo didelės įtakos pagrindiniams makroekonominiams rodikliams. Kita vertus, pasiūlos efektus kuria tik tos Programos priemonės, kuriose yra investuojama į fizinį kapitalą, viešąją infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius. Nemaža dalis (penktadalis) paramos išmokama kaip kompensacijos, kurios turi tik trumpalaikį efektą ir impulsą per vartojimo padidėjimą duoda kitoms (ne žemės ūkio 302

303 sektoriaus) veikloms. Pratęsus modeliuojamą laiko eilutę iki 2013 metų buvo apskaičiuota, kad m. išmokėtos Programos lėšos žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektoriuose papildomai sugeneruos dar 179 mln. EUR pridėtinės vertės. Atsižvelgiant į CMEF rekomendacijas dėl poveikio pridėtinei vertei skaičiavimo, 105 lentelėje yra pateikiamas pridėtinės vertės, išreikštos perkamosios galios standartu, pokytis. Ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, kad per analizuojamą laikotarpį Programos dėka pavyko sukurti arba išsaugoti sąlygines darbo vietas (427 maisto pramonėje ir 670 žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose). Atsižvelgiant į tai, kad daugumos Programos priemonių atveju parama skiriama palyginti mažomis sumomis palyginti dideliam paslaugų teikėjų skaičiui, ekonometrinis modeliavimas yra tas metodas, kuris leidžia įvertinti netiesioginį Programos poveikį (visų pirma daugiklio efektą) naujų darbo vietų kūrimui. Tikėtina, kad smulkios pavienės išmokos jų gavėjams tiesiogiai nepadeda sukurti naujų darbo vietų, tačiau per pajamų, daugiklio ir kitus ekonominius efektus paramos lėšos, kasmet išleidžiamos Programos priemonių įgyvendinimui, turi poveikį naujų darbo vietų kūrimui ar esamų išsaugojimui. 105 lentelė. Programos poveikis sektorių BPV ir užimtumui Rodiklis Vienetai 2007 m m m m. Sąlyginis (samdomų)* žm Žemės ūkis ir miškininkystė Maisto pramonė darbuotojų skaičius Realioji pridėtinė vertė Nominalioji pridėtinė vertė Sąlyginis (samdomų) darbuotojų skaičius Realioji pridėtinė vertė mln. Lt mln. EUR mln. PGS mln. Lt mln. EUR mln. PGS žm mln. Lt mln. EUR mln. PGS Nominalioji pridėtinė vertė mln. Lt mln. EUR mln. PGS Šaltinis: apskaičiuota vertintojų. *Ekonometriniam modeliavimui yra naudojami Statistikos departamento renkami duomenys apie ketvirtinius pridėtinės vertės ir darbuotojų skaičiaus pokyčius analizuojamuose sektoriuose. Kadangi Statistikos departamentas kaupia ketvirtinius duomenis tik apie samdomus sąlyginius darbuotojus žemės ūkyje, o individualiai ūkiuose dirbantys sąlyginiai darbuotojai apskaičiuojami tik kas du metus, todėl dėl šių duomenų apribojimų galima apskaičiuoti Programos poveikį tik samdomų darbuotojų skaičiaus tendencijoms. Ekonomikos augimas žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektoriuose Tarpinio vertinimo metu buvo apskaičiuotas Programos poveikis realiosios pridėtinės vertės padidėjimui žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje, atsižvelgiant ne tik į tiesioginį paramos poveikį tiesioginiams paramos gavėjams, bet ir į poveikį netiesiogiai Programos paveiktiems subjektams (pakeitimo, daugiklio efektai). Modeliavimo būdu nustatyta, kad m. dėl Programos intervencijų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje sukurta papildoma BPV, išreikšta perkamosios galios standartu (PGS), siekė 170,12 mln. Didžiausias poveikis pasireiškė 2009 metais, kuomet pasiekė 132,55 mln. PGS ir sudarė 8,5 proc. bendros žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje sukurtos BPV (1 547 mln. PGS) tais metais (žr. 106 lentelę). 303

304 106 lentelė. Programos indėlis į ekonomikos augimo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose nacionalinę tendenciją 2007 m m m. BPV pokytis dėl Programos 6,12 31,45 132,55 intervencijų, mln. PGS Nacionalinė tendencija, mln. PGS 1 728, , ,65 Programos indėlis į nacionalinę 0,3 1,5 8,5 tendenciją, proc. Šaltinis: apskaičiuota vertintojų m. laikotarpiu Programos įgyvendinimo dėka maisto pramonėje sukurta BPV sudarė 75,24 mln. PGS. Kadangi per analizuojamą laikotarpį bendra maisto pramonės pridėtinės vertės dinamika prastėjo, galima teigti, kad Programos parama sušvelnino neigiamas tendencijas m. dėl Programos intervencijų sukurta papildoma BPV (58,72 mln. PGS) sudarė 3,9 proc. bendrosios pridėtinės vertės, tais metais sukurtos maisto pramonėje (žr. 107 lentelę). 107 lentelė. Programos indėlis į ekonomikos augimo maisto pramonėje nacionalinę tendenciją 2007 m m m. BPV pokytis dėl Programos 0,71 15,82 58,72 intervencijų, mln. PGS Nacionalinė tendencija, mln. PGS 1 661, , ,76 Programos indėlis į nacionalinę 0,04 0,9 3,9 tendenciją, proc. Šaltinis: apskaičiuota vertintojų. Darbo našumas žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektoriuose Apskaičiavę realios pridėtinės vertės žemės ūkyje ir miškininkystėje bei maisto pramonėje pokyčius dėl Programos intervencijų, galėjome įvertinti Programos nulemtus darbo našumo pokyčius. Poveikis darbo našumui buvo skaičiuojamas remiantis Europos kaimo plėtros vertintojų tinklo parengtomis rekomendacijomis, 191 t. y. kaip realios pridėtinės vertės ir darbo ekvivalento (angl. Full Time Equivalent) santykis. Darbo ekvivalento dydis buvo išreikštas per metinį darbo vienetą (MVD). Atlikti skaičiavimai rodo, kad Programos dėka darbo našumas žemės ūkyje ir miškininkystėje 2007 m. augo 21 EUR/MVD, 2008 m. 122 EUR/MVD, o 2009 m. šoktelėjo iki 549 EUR/MVD. Analizuojant 2009 m. duomenis, galima teigti, kad Programos dėka pasiektas efektas sudarė 8,5 proc. bendro šalies darbo našumo žemės ūkyje ir miškininkystėje rodiklio, kuris tais metais siekė EUR/MVD (žr. 108 lentelę). 108 lentelė. Bendrasis programos poveikis darbo našumo pokyčiams žemės ūkyje ir miškininkystėje 2007 m m m m. BPV pokytis dėl Programos intervencijų, Lt MDV Programos paskatintas darbo 72,97 422, ,87 774,07 našumo pokytis, Lt Programos paskatintas darbo 21,13 122,24 548,87 224,18 našumo pokytis, EUR/MDV Nacionalinė tendencija, 5 962, , ,5 - EUR/MDV Programos indėlis į nacionalinę 9,2 7 8,5 - tendenciją, proc. Šaltinis: apskaičiuota vertintojų. 191 European Evalution Network for Rural Development. Working Paper on Approaches for Assessing the Impacts of the Rural Development Programmes in the Context of Multiple Intervening Factors, P

305 Programoje buvo numatyta, kad įgyvendinant I krypties priemones iki 2013 m. darbo našumas žemės ūkyje padidės iki EUR/MDV, o miškų ūkyje iki EUR/MDV, tačiau dėl ekonometrinio modeliavimo ypatumų ir statistinių duomenų ribotumų darbo našumo pokyčiai apskaičiuoti bendrai žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Paminėtina, kad didžiausią įtaką darbo našumo augimui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose turėjo 121 priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas, pagal kurią vertinamuoju laikotarpiu paramos gavėjams buvo išmokėta 158,67 mln. EUR paramos; taip pat iš dalies prisidėjo 141 priemonė Pusiau natūrinis ūkininkavimas (iki 2009 m. pabaigos pagal ją išmokėta 4,67 mln. EUR paramos), 122 priemonė Miškų ekonominės vertės didinimas ir 125 priemonė Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (pagal kurias kartu išmokėta apie 9,64 mln. EUR paramos). Analogiškai buvo apskaičiuotas ir Programos poveikis darbo našumo pokyčiams maisto pramonėje. Gauta, kad dėl Programos intervencijų darbo našumas šiame sektoriuje 2007 m. kilo 9 EUR/MVD, 2008 m. 223 EUR/MVD, o 2009 m. pasiekė 969 EUR/MVD. Kadangi Programoje nustatytas tikslas iki 2013 m. maisto pramonėje darbo našumą padidinti EUR/MVD, todėl 2009 metais buvo pasiekta 9,6 proc. tikslo m. Programos sukurtas efektas sudarė 3,9 proc. bendro šalies darbo našumo maisto pramonėje rodiklio, kuris tais metais siekė EUR/MVD (žr. 109 lentelę). Didžiausią tiesioginį poveikį darbo našumo pokyčiams šiame sektoriuje turėjo 123 priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, pagal kurią analizuojamu laikotarpiu paramos gavėjams buvo išmokėta daugiau nei 22,36 mln. EUR paramos. 109 lentelė. Bendrasis Programos poveikis darbo našumui maisto pramonėje 2007 m m m m. BPV pokytis dėl Programos intervencijų, Lt MDV Programos paskatintas darbo našumo pokytis, Lt Programos paskatintas darbo našumo pokytis, EUR/MDV Nacionalinė tendencija, , , ,1 - EUR/MDV Programos indėlis į nacionalinę 0 0,9 3,9 - tendenciją, proc. Šaltinis: apskaičiuota vertintojų. Užimtumas žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektoriuose Programos intervencijos turėjo teigiamą poveikį ne tik ekonomikos augimui ir darbo našumui žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektoriuose, bet darė įtaką ir gyventojų užimtumui. Kuriant ar išlaikant darbo vietas, prisidedama prie ūkininkų ir kitų kaimo vietovėse gyvenančių asmenų pajamų užtikrinimo ar didinimo. Tarpinio vertinimo metu atlikto ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, kad, neįvertinant savaimiškumo efekto, m. laikotarpiu dėl Programos intervencijų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose buvo sukurta ar išsaugota 670 darbo vietų, o maisto pramonėje 427 darbo vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad ekonometrinio modeliavimo būdu apskaičiuotas tik samdomų darbuotojų skaičiaus pokytis, nes dėl duomenų rinkimo specifikos Programos poveikis individualiai ūkiuose dirbančių sąlyginių darbuotojų skaičiui negali būti įvertintas taikant šį metodą. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios priemonės (pavyzdžiui, Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ) daugiausiai kuria darbo vietas individualiai ūkininkaujantiems asmenims ir jų šeimos nariams, galime daryti išvadą, kad Programos poveikis naujų darbo vietų kūrimui žemės ūkio sektoriuje yra dar didesnio masto nei galime apskaičiuoti, remdamiesi prieinamais statistiniais duomenimis. 305

306 Vertinamuoju laikotarpiu Programos poveikis ūkininkų ir kaimo gyventojų ekonominės veiklos įvairinimui buvo nedidelio masto, kadangi daugiausiai darbo vietų sukurta ar išlaikyta būtent žemės ūkyje ir maisto pramonėje. Pagal priemonę Parama verslo kūrimui ir plėtrai buvo sukurtos tik 9 naujos darbo vietos, pagal priemonę Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 3 darbo vietos, o pagal priemonę Kaimo turizmo veiklos skatinimas 1 nauja darbo vieta. Tokią situaciją iš dalies nulėmė ekonominio sunkmečio realijos, kadangi kaimo gyventojams buvo palankiau rinktis mažesnes, bet stabilias pajamas iš tradicinės žemės ūkio veiklos, o ne prisiimti naujo verslo riziką. Atsižvelgiant į 2010 m. tendencijas (didėjantį pareiškėjų ir pasirašytų paramos sutarčių skaičių pagal III ir IV krypties priemones), tikėtina, kad per likusius ketverius metus Programa efektyviau prisidės prie kaimo gyventojų ekonominės veiklos pokyčių skatinimo. B.1.8. Kokiu mastu Programa padeda išlaikyti / didinti ūkininkų pajamas? Analizuojant Programos poveikį ūkininkų ir kaimo gyventojų pajamų išlaikymui ar didinimui, galima teigti, kad vertinamuoju laikotarpiu šis poveikis buvo pakankamai žymus ir pasireiškė tiesiogiai bei netiesiogiai, atsižvelgiant į skirtingas Programos kryptis. Didžiausią poveikį turėjo I ir II kryptys, pagal kurias išmokėta daugiausiai lėšų, o mažiausią III ir IV kryptys, pagal kurias išmokėtų lėšų suma ir paramos gavėjų skaičius buvo labai nedidelis. Programos II krypties bendrasis tikslas gerinti aplinką, kraštovaizdį ir sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą. Tačiau šios krypties priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti ūkius nuo dalies pajamų praradimo ar papildomų išlaidų, kurti naujas užimtumo galimybes, padėti užsitikrinti papildomus pajamų šaltinius ir taip prisidėti prie gyvybingos kaimo bendruomenės palaikymo bei gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo. Įgyvendinant II krypties priemonę Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės), paramos lėšomis siekiama sukurti ir užtikrinti ūkininkaujančių MPŪV pajamų palaikymo sistemą. Pagal priemonę yra mokamos išmokos, skirtos kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Didelio nepalankumo vietovėse ši išmoka siekia iki 75,3 EUR/ha, mažo nepalankumo vietovėse iki 56,5 EUR/ha. Vertinamuoju laikotarpiu kompensacinės išmokos žymiai prisidėjo prie žemdirbių pajamų palaikymo. Remiantis FADN duomenimis apskaičiuota, jog m. kompensacinės išmokos pagal šią priemonę sudarė 18 proc. metinių šalies ūkininkų ūkininkavimo pajamų. 192 Didelis paremtų valdų skaičius ( arba 84 proc m. tikslo) ir svarus išmokų indėlis akumuliuojant ūkių pajamas leidžia daryti išvadą, kad parama pagal priemonę užtikrino pakankamą pajamų lygį daugeliui ūkininkaujančiųjų kaimo vietovėse, kuriose yra kliūčių, ir prisidėjo prie kaimo bendruomenės gyvybingumo išlaikymo beveik penktadalyje Lietuvos kaimo teritorijos (paremti ūkiai sudarė daugiau nei 52 proc. nuo bendro ūkių, 2009 m. deklaravusių žemės ūkio naudmenas, skaičiaus). II krypties priemone Agrarinės aplinkosaugos išmokos taip pat siekiama padengti papildomas ūkininkų išlaidas bei prarastas pajamas, patirtas dėl prisiimtų aplinkai naudingų įsipareigojimų. Išmokos pagal šią priemonę vertinamuoju laikotarpiu sudarė ,07 tūkst. EUR ir buvo skirtos ūkininkams bei kitiems žemės valdytojams (3 869,71 EUR vienam žemdirbiui). Tokiu būdu vienam paramos gavėjui per metus vidutiniškai teko 1 289,90 EUR išmokų, o tai 2007 m. ir 2008 m. atitinkamai sudarė 35,81 proc. ir 38,28 proc. vieno namų ūkio nario (žemdirbio) disponuotų pajamų Ūkininkavimo pajamos apskaičiuotos pagal ekonominių sąskaitų žemės ūkyje B.4n rodiklį Net Entrepreneurial Income (Manual on the Economic Accounts for Agriculture and Forestry EAA/EAF 97 (Rev. 1.1). Eurostat). 193 Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. vieno namų ūkio nario (žemdirbio) disponuojamos metinės pajamos sudarė 3 369,79 EUR, o 2008 m ,95 EUR m. atitinkami duomenys nėra pateikiami. 306

307 Programos III krypties bendrasis tikslas gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse. Remiantis priemonių intervencijos logika, tikslas didinti ūkininkų pajamas nustatytas dviem šios krypties priemonėms: Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos ir Kaimo turizmo veiklos skatinimas. Pagal pirmąją minėtą priemonę yra remiamas ekonominės veiklos kaime įvairinimas, skatinant perėjimą iš žemės ūkio veiklos į ne žemės ūkio veiklą, pagrindinių paslaugų teikimą bei amatų plėtrą, t. y. kuriant alternatyvias darbo vietas ir pajamų šaltinius. Antroji priemonė yra skirta kaimo turizmo plėtrai, kuri sudaro galimybę ūkininkams ir kitiems kaimo gyventojams gauti papildomų pajamų. Prie kaimo gyventojų pajamų išlaikymo taip pat prisideda šios krypties priemonė Parama verslo kūrimui ir plėtrai, kadangi pagal ją skatinama verslo plėtra kaimo vietovėse, tokiu būdu sudarant galimybes gauti papildomas pajamas. Šios priemonės yra investicinio pobūdžio, t. y. gauta parama investuojama į pastatų ir statinių statybą, rekonstrukciją bei kapitalinį remontą, technikos, technologinių įrenginių ir įrangos įsigijimą, verslo, informacinės ir rekreacinės infrastruktūros kūrimą, kaimo turizmo paslaugų teikimo rinkodarą. Kiekybiškai įvertinti paramos poveikį pajamoms yra sudėtinga dėl trumpo paramos teikimo laikotarpio (naujas verslas pajamas pradeda generuoti vėliau) bei lėto lėšų įsisavinimo ir mažo priemonių rezultatyvumo (finansavimą pagal priemonę Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos gavo tik trys ūkininkai, pagal priemonę Parama verslo kūrimui ir plėtrai paremtos 8 LMĮ, o pagal priemonę Kaimo turizmo veiklos skatinimas paramą gavo 9 kaimo turizmo plėtros veiklos). Atsižvelgiant į mažą projektų skaičių ir paramos įsisavinimą, galima teigti, jog m. III krypties priemonės neturėjo poveikio ūkininkaujančiųjų bei kitų kaimo gyventojų pajamoms. Vertinti Programos poveikio tikimybę taip pat yra pakankamai sudėtinga, kadangi jis priklauso nuo pareiškėjų aktyvumo, lėšų išmokėjimo tempų. Vis dėlto paramos pagal priemonę Kaimo turizmo veiklos skatinimas gavėjų apklausos rezultatai rodo, jog Programos intervencijos turės teigiamą įtaką: 69 proc. respondentų nurodė, kad jų pajamos padidės, o 53 proc. mano, jog priemonės įgyvendinimas turėtų padidinti pajamas ir kitiems kaimo gyventojams. Pajamų išlaikymas / didinimas nėra pagrindinis Programos I krypties priemonių tikslas. Šių priemonių bendrasis tikslas plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius. Tačiau daugelis I krypties priemonių daro įtaką paramos gavėjų ir susijusių subjektų pajamoms. Priemonė Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio veiklos tiesiogiai prisideda prie neūkininkaujančių kaimo gyventojų pajamų užtikrinimo. Parama teikiama kompensacine išmoka, kuria kompensuojamos paramos gavėjų prarastos pajamos iš prekinės žemės ūkio veiklos. Pagal šią priemonę teikiamą paramą sudaro pastovioji dalis kompensacinė išmoka, apskaičiuojama kaip vidutinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos vidurkis. Metinės išmokos dydis siekia EUR (jeigu paramos gavėjas turi išlaikomą sutuoktinį, papildomai mokamas pusės minėtos išmokos dydžio priedas). Už perleistos žemės plotą valdos perleidėjui taip pat mokama kintamoji paramos dalis metinė 93 EUR išmoka už perleistą ŽŪN hektarą. Atsižvelgiant į priemonės analizės dalyje apskaičiuotą vidutinį perleidžiamo ūkio plotą, kuris siekia 12,6 ha, vidutiniškai vienas perleidėjas papildomai per metus gauna EUR. Tokiu būdu vidutinės ūkio perleidėjo metinės pajamos siekia EUR. Ši suma viršija vidutines pajamas, tekusias vienam namų ūkio nariui kaime m. ir sudaro 75,54 proc m. bei 80,75 proc m. žemdirbių disponuojamų pajamų. 194 Mažėjant žemės ūkio produktų supirkimo kainoms ir atitinkamai žemdirbių gaunamoms pajamoms, išmokomis užtikrinamas pajamų stabilumas. Priemonė taip pat turi netiesioginį poveikį perėmėjų pajamoms: įkuriant perleistame ūkyje naują valdą, yra sukuriamas papildomas pajamų šaltinis, o prijungiant valdą prie jau veikiančio ūkio didinamas perėmėjo valdos našumas, produktyvumas ir tuo pačiu valdos savininko pajamos. 194 Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. vienam namų ūkio nariui kaime per metus teko 2 401,53 EUR, o 2008 m ,28 EUR; žemdirbių atveju atitinkamai 3 369,79 EUR ir 3 601,95 EUR m. atitinkami duomenys nėra pateikiami. 307

308 Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ir Pusiau natūrinis ūkininkavimas yra investicinio pobūdžio parama investuojama į ūkio kūrimą ir plėtrą (gamybinius pastatus, techniką, įrenginius, infrastruktūros gerinimą), t. y. parama nėra tiesiogiai skirta pajamų išlaikymui / didinimui. Tačiau, įkūręs ūkį, jaunasis ūkininkas užsitikrina pajamų šaltinį pats sau, o taip pat ūkyje samdomiems darbuotojams bei dirbantiems šeimos nariams. Remiantis priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas intervencijos logika, ši priemonė taip pat turėtų padidinti ūkių valdytojų pajamas. Kiekybiškai apskaičiuoti priemonių poveikį paramos gavėjų pajamoms sudėtinga dėl netiesioginio ryšio bei trumpo paramos teikimo laikotarpio. Vis dėlto perspektyvos įvertinimą galima konkretizuoti, remiantis paramos gavėjų pagal priemonę Pusiau natūrinis ūkininkavimas apklausos rezultatais. Daugiau kaip pusė respondentų teigiamai įvertino investicijų įtaką ūkio pajamoms. Net 81 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų ūkio metinės pajamos išaugo daugiau nei 25 proc. Kita vertus, ketvirtis apklaustųjų teigė, kad pajamos nepasikeitė, o 8 proc. kad sumažėjo. Tokį vertinimą galima būtų aiškinti trumpu priemonės įgyvendinimo laikotarpiu, kadangi didžioji dalis paramos gavėjų per vienerius ar dvejus metus nespėjo pajusti investicijų poveikio, be to, gavus paramą projektų įgyvendinimui tenka skirti ir nuosavų lėšų, todėl tikimasi, jog ateityje nauda (o kartu ir ūkių pajamos) išaugs. Įgyvendinant I krypties priemones Žemės ūkio valdų modernizavimas, Miškų ekonominės vertės didinimas, Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra, siekiama kelti modernizacijos, technologijos ir inovacijos lygį pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos, miškų ūkio sektoriuose. Nors bendroje Programos tikslų hierarchijoje šioms priemonėms nėra numatytas tiesioginis tikslas išlaikyti ar didinti ūkininkų pajamas, tačiau ūkių konkurencingumo skatinimas yra susijęs su geresnėmis galimybėmis didinti pajamas. Paramos lėšomis ūkininkai gali modernizuoti žemės ūkio valdas, gamybą, didinti jos našumą, gerinti produkcijos kokybę ir tokiu būdu prisitaikyti prie rinkos poreikių. Kiekybiškai įvertinti investicinės paramos poveikį ūkininkų pajamoms gana sudėtinga tiek dėl šio poveikio netiesioginio pobūdžio, tiek dėl investicinės paramos ilgalaikio efekto, generuojant ūkių pajamas. Atlikus bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos paramą gavusiuose ūkiuose, pavyzdžiui, priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas rezultato rodiklio pasiekimo m. analizę (žr. ataskaitos II dalies 4.7 skyrių), buvo nustatyta, kad per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus paramą gavusiuose ūkiuose sukurta bendroji pridėtinė vertė, kuri prilygsta bendrosioms ūkių pajamos, siekė EUR. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji investicinės paramos dalis (daugiau kaip 96 proc.) įsisavinta 2009 m., toks BPV pasiekimo lygis įvertintas kaip labai aukštas, rodantis, kad paremti ūkiai turi potencialias prielaidas pajamų didinimui vidutinės trukmės ir tolesniu laikotarpiu. Vertinant IV krypties priemones, paminėtina, kad vertinamuoju laikotarpiu priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas bei Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas neprisidėjo prie kaimo gyventojų pajamų didinimo, kadangi pagal šias priemones nebuvo įgyvendinta projektų. Priemonė Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti netiesiogiai prisidėjo prie mokymus organizuoti padedančių ir kaimo vietovėse veikiančių įmonių (pavyzdžiui, teikiančių technines, maitinimo paslaugas ir kt.) pajamų didinimo, tačiau dėl netiesioginio poveikio pobūdžio jo mastą nustatyti labai sudėtinga. B Kokiu mastu Programos struktūra padėjo išvengti savaimiškumo (angl. deadweight) ir (ar) pakeitimo (angl. displacement) efekto? Siekiant nustatyti grynąjį Programos poveikį (angl. net effects), tarpinio vertinimo metu buvo įvertinti savaimiškumo ir pakeitimo efektai. Remiantis CMEF, savaimiškumo efektas (angl. deadweight effect) apibrėžiamas kaip pokytis, kurį tiesioginis naudos gavėjas patyrė po viešosios intervencijos (paramos gavimo) ir kuris būtų taip pat įvykęs netgi tuo atveju, jei naudos gavėjas 308

309 nebūtų gavęs paramos. Siekiant išnagrinėti, kokiu mastu Programos struktūra padėjo išvengti šio efekto, tarpinio vertinimo metu buvo remiamasi paramos gavėjų apklausos rezultatais 195. Respondentų buvo klausiama, ar jie būtų įgyvendinę projektus ta pačia apimtimi, jei nebūtų gavę paramos lėšų. Apklausos rezultatai rodo, kad nuo 8 proc. iki 17 proc. pagal skirtingas investicines priemones apklaustų paramos gavėjų būtų įgyvendinę projektus ta pačia apimtimi netgi tuo atveju, jei nebūtų gavę paramos lėšų. Vidutinis savaimiškumo laipsnis siekia apie 12 proc. Šis rodiklis yra mažesnis lyginant su ankstesnių programų vertinimų metu nustatytu savaimiškumo rodikliu. Pavyzdžiui, SAPARD programos ex-post vertinimo metu nustatytas savaimiškumo laipsnis siekė 15 proc. 196, o Kaimo plėtros m. plano ex-post vertinimo metu 20 proc. 197 Šiame programavimo laikotarpyje mažinti savaimiškumo efektą padėjo ne tik Programos struktūra, bet ir išorinis Programos įgyvendinimo kontekstas (dėl ekonomikos recesijos EŽŪFKP lėšų paklausa kaip labiausiai prieinamo išorinio finansavimo šaltinio ypač sustiprėjo). Žinant savaimiškumo mastą, galima apskaičiuoti grynąjį Paramos poveikį: šiame skyriuje aptarti bendrieji Programos poveikio rodikliai (angl. gross effect) dėl pridėtinės vertės augimo, darbo našumo didėjimo, naujų darbo vietų turi būti mažinami 12 proc., t. y. proporcingai savaimiškumo laipsniui. 110 lentelė. Grynasis Programos poveikis žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektoriams 2007 m m m m. Žemės ūkio ir miškininkystės sektorius: BPV pokytis dėl Programos intervencijų, EUR * Programos paskatintas darbo našumo pokytis, 18,59 107,57 483,00 197,28** EUR/MDV Sąlyginis darbo vietų skaičius Maisto pramonės sektorius: BPV pokytis dėl Programos intervencijų, EUR * Programos paskatintas darbo našumo pokytis, 7,9 196,2 852,7 352 EUR/MDV Sąlyginis darbo vietų skaičius Šaltinis: apskaičiuota vertintojų. Pastaba: * pateikiamas suminis rodiklis, ** pateikiamas m. vidurkis. CMEF nurodyta, kad pakeitimo efektas (angl. displacement effect) turi būti suprantamas kaip poveikis, pasireiškiantis toje teritorijoje, kurioje yra įsikūrę paramą gavę subjektai, kitos teritorijos, kurioje veikiantys subjektai negavo paramos, sąskaita. Šis efektas gali būti lauktas ir nelauktas. Kai pasireiškia nelauktas pakeitimo efektas, tuomet bendrieji Programos poveikio rodikliai (taip pat kaip ir savaimiškumo efekto atveju) turi būti proporcingai sumažinti pakeitimo efekto mastui. Tačiau atsižvelgiant į Programos struktūrą, galima teigti, kad ji padeda išvengti pakeitimo efekto, nes parama gali pasinaudoti visoje Lietuvos teritorijoje įsikūrusios tikslinės grupės, paramos kryptys yra pakankamai subalansuotos, užtikrinant galimybes gauti paramą ne tik tiems subjektams, kurie įsikūrę žemės ūkio požiūriu derlingose vietovėse, bet ir tiems, kurie nusprendžia ūkininkauti mažiau derlingose teritorijose ar tiems, kurie nenori imtis žemės ūkio veiksmų mažiau derlingoje žemės ūkio paskirties ar apleistoje žemėje. Tokiu būdu yra siekiama išvengti neigiamų paramos padarinių gyventojų skaičiaus kaimo vietovėse dinamikai, užimtumui ir bendrai pridėtinei vertei, sukuriamai skirtingose šalies teritorijose. 195 Pritaikyti labiau sofistikuotus metodus (kontrafaktinę analizę, palyginimą su kontroline grupe) nebuvo galimybių dėl referencinių duomenų trūkumo ir vertinimui skirto laiko. 196 VšĮ ESTEP. Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros metų (SAPARD) programos ex-post įvertinimas. Vilnius, 2007 m. gruodžio 19 d. P VšĮ ESTEP. Kaimo plėtros metų plano galutinis (ex-post) įvertinimas. Vilnius, 2008 m. gruodžio 16 d. P

310 Investicijos pagal I krypties priemones yra skirtos žemės, miškininkystės ir maisto pramonės sektorių konkurencingumui skatinti, remiant derlingose vietovėse ūkininkavimo veikla užsiimančius asmenis ar žemės ūkio produkciją gaminančias / perdirbančias įmones (pavyzdžiui, priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, Žemės ūkio valdų modernizavimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, Pusiau natūrinis ūkininkavimas ). Siekiant nesukoncentruoti investicijų vien ūkininkavimo pakankamai derlingose teritorijose rėmimui, didelė lėšų suma yra skirta II krypties priemonėms, pagal kurias remiamas ūkininkavimas MPŪV, žemės apželdinimas mišku ir kt. Trečioji pagal dydį tarp visų Programos priemonių paramos suma (287,03 mln. EUR) yra skirta priemonei Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės), tokiu būdu skatinant gyventojus likti ūkininkauti MPŪV ir užtikrinti jų pajamas, palaikyti gyvybingą kaimo bendruomenę. Paminėtina, kad priemonė taikoma ne visai Lietuvos teritorijai, o tik toms teritorijoms, kurios priskiriamos MPŪV. Šių veiksmų įgyvendinimas turi prisidėti prie teritorinės sanglaudos didinimo, mažinant pajamų skirtumus tarp įvairių šalies regionų gyventojų. Siekiant užtikrinti, kad tose teritorijose, kuriose yra dideli nenašios žemės plotai ir kuriose sudėtinga užsiimti žemės ūkio veikla, būtų garantuotas pakankamas gyventojų pajamų lygis, užimtumo galimybės, pagal II krypties priemones Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku yra teikiama parama žemės apželdinimui mišku. Tokiu būdu siekiama, kad žemė, kurioje neūkininkaujama, arba tokia, kurioje negalima ūkininkauti, būtų panaudojama ekonomiškai, o miškininkystės sektoriuje būtų sukurtos naujos darbo vietos. Su skirtingų teritorinių sąlygų išnaudojimu yra susijusios ir III krypties priemonės, kadangi pagal jas numatytos galimybės užsiimti alternatyvia žemės ūkiui veikla tose vietovėse, kuriose yra palankios gamtinės sąlygos (pavyzdžiui, kaimo turizmo veiklai), egzistuoja amatų plėtojimo tradicijos ir pan. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad pasirinkta Programos struktūra padeda išvengti pakeitimo efekto. B Kokiu mastu Programos struktūra padėjo skatinti daugiklio (angl. multiplier) efektus? Remiantis CMEF, daugiklio efektas (angl. multiplier effect) apibrėžiamas kaip antrinis poveikis, kurį sukelia viešosios intervencijos nulemtas pajamų ir vartojimo augimas. Daugiklio efektas yra kaupiamasis, kadangi dėl paramos išaugusios naudos gavėjų pajamos yra dar kartą išleidžiamos, generuoja naujas pajamas, kuria naujas darbo vietas, kelia vietos ekonomiką. Tačiau daugiklio efektą ypač sudėtinga įvertinti tais atvejais, kai parama yra labai išskaidyta tarp įvairių tikslinės grupės atstovų. Tinkamiausias metodas kiekybiškai įvertinti daugiklio efekto mastą yra ekonometrinis modeliavimas. Šio vertinimo tikslais atliktas modeliavimas parodė, kad daugiklio efektas įvairiems makroekonominiams rodikliams pasireiškia po 2-4 ketvirčių nuo įsisavintų lėšų momento. Atskirti netiesioginių veiksnių (daugiklio efekto, pajamų efekto) sukeltą pridėtinės vertės augimą nuo tiesioginių impulsų (lėšų išmokėjimo) taikytas ekonometrinis modelis neleido. Tačiau modelis leido išmatuoti daugiklio efektą sąlyginių darbo vietų kūrimui. Nors remiantis stebėsenos duomenimis tiesiogiai Programos lėšomis finansuotuose projektuose darbo vietų praktiškai nebuvo sukurta, tačiau modeliavimo rezultatai leidžia teigti, kad dėl Programos intervencijų sukeltų pajamų ir daugiklio efektų m. laikotarpiu žemės ūkio ir susijusiuose sektoriuose buvo sukurtos sąlyginės darbo vietos. Daugiau šiame etape kiekybiškai įvertinti daugiklio efekto pasekmių nėra galimybių, tačiau galime daryti prielaidas, kad dėl I ir II krypties intervencijų nulemto ūkininkaujančių asmenų pajamų augimo kils vartojimo lygis, o tai skatins III krypties remiamų alternatyvių veiklų kaime paklausą, kurs pridėtinę vertę kitose susijusiose srityse, gerins gyvenimo sąlygas kaime. 310

311 12.2 PROGRAMOS POVEIKIS PRODUKTŲ KOKYBEI IR INOVACIJŲ DIEGIMUI B.7.8. Kokiu mastu Programa padėjo gerinti produkcijos kokybę ir didinti pridėtinę vertę? Pagal Programos I krypties priemonių Žemės ūkio valdų modernizavimas, Miškų ekonominės vertės didinimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas ir Dalyvavimas maisto kokybės schemose intervencijos logiką siekiama gerinti produktų kokybę ir didinti pridėtinę vertę, remiant investicijas į naujų produktų sukūrimą ir naujų technologijų įdiegimą, technologinių procesų modernizavimą arba kitus veiksmus. Minėtų priemonių įgyvendinimo vertinimo rezultatai (žr. ataskaitos II dalies ir 4.9 poskyrius) rodo, kad per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus remiamų investicijų efektas, gerinant produktų kokybę, buvo mažas (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programos įgyvendinimo atveju). Šį teiginį pagrindžia keletas priemonių įgyvendinimo vertinimo rezultatus apibendrinančių išvadų. Pirma, nors m. priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas investicinė parama buvo suteikta ūkiams, tačiau iki 2009 m. pabaigos naujus produktus ir technologijas buvo įdiegę tik 8 ūkiai. Pastebėtina, kad didžioji dalis investicijų buvo nukreipta į mažos apimties projektų, skirtų ūkių materialiniams ištekliams atnaujinti, įgyvendinimą, remiamą pagal priemonės antrosios veiklos srities 2009 m. supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles (kai parama siekia iki 43,44 tūkst. EUR). Antra, priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas įgyvendinimo vertinimo rezultatai (žr. ataskaitos II dalies 4.6 poskyrį) rodo, kad m. buvo paremtas mažas projektų skaičius. Be to, remiantis paramos gavėjų apklausos duomenimis, naujus produktus savo miško valdose pradėjo gaminti trečdalis, o inovacijas įdiegė mažiau nei pusė paramą gavusių asmenų. Tad šios priemonės poveikis, gerinant miškų sektoriaus gaminių kokybę ir didinant pridėtinę vertę, vertinamuoju laikotarpiu buvo menkas. Trečia, prie analogiškų išvadų veda ir priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas vertinimas (žr. ataskaitos II dalies 4.7 poskyrį). Paramos gavėjų apklausos rezultatai rodo, kad didesnėje paremtų įmonių dalyje teigiamas priemonės poveikis pasireiškė naujų produktų gamybos ir gaminių kokybės gerinimo srityse, padidinant jų pridėtinę vertę. Kita vertus, dėl mažo priemonės įgyvendinimo masto (paramos dėka įmonių įgyvendintos investicijos buvo gana didelės, tačiau m. paremtos tik 22 įmonės, kurios sudarė mažiau nei 4 proc. laikotarpio pabaigoje veikusių maisto pramonės įmonių), galima teigti, kad priemonės indėlis gerinant žemės ūkio ir maisto produktų kokybę ir didinant pridėtinę vertę šalies mastu buvo nedidelis. Ketvirta, vertinamuoju laikotarpiu nebuvo pradėta įgyvendinti priemonė Dalyvavimas maisto kokybės schemose, kuri tiesiogiai nukreipta į žemės ūkio ir maisto produktų kokybės gerinimą. Pagal šią priemonę suplanuota paremti 400 paramos gavėjų, o tai sudaro mažiau nei 0,2 proc. šalies ūkių. Nepaisant planuojamo mažo priemonės įgyvendinimo masto, jos poveikis išskirtinės kokybės produktų gamybos plėtrai būtų svarus jau vien dėl to, kad paskatintų ūkininkus dalyvauti nacionaliniu lygiu pripažintose maisto kokybės schemose ir plėtoti išskirtinės kokybės produktų gamybą bei pateikti ją vartotojams. Tačiau produkcijos kokybės gerinimo tikslų pasiekimą gali apsunkinti šalyje dominuojanti gamybinė logika, pagal kurią daugiausiai dėmesio skiriama ūkio modernizavimo ir pirminių gamybinių procesų tobulinimui. Šį teiginį iliustruoja priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla įgyvendinimo rezultatai, kadangi vertinamuoju laikotarpiu pagal šią priemonę remiami produktų kokybės mokymai iš viso nebuvo vykdomi. Remiantis vertinimo metu atliktos tikslinės grupės apklausos rezultatais, šie mokymai nebuvo itin aktualūs, kadangi respondentai nesiruošia dalyvauti maisto kokybės schemose. 311

312 Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės gerinimo tikslų buvo siekiama, įgyvendinant pagal Programos II krypties priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos remiamą Ekologinio ūkininkavimo programą. Ja siekiama remti ekologinį ūkininkavimą kaip gamybos sistemą, kuri užtikrina kokybiškų maisto produktų, turinčių geras perspektyvas rinkoje, gamybą. Kaip rodo priemonių įgyvendinimo vertinimo rezultatai (žr. ataskaitos II dalies 5.3 poskyrį), sertifikuotas ekologinių ūkių plotas šalyje m. laikotarpiu padidėjo 40 proc. iki ha (2009 m.), o jo dalis naudojamose žemės ūkio naudmenose padidėjo nuo 3,5 proc. iki 5 proc. Atsižvelgiant į ekologinio ūkininkavimo plėtros Lietuvoje nuo 2004 m. praktiką, šie pokyčiai vertintini kaip Ekologinio ūkininkavimo programos įgyvendinimo efektas. Vadinasi, dėl Programos intervencijų žymiai padidėjo ekologiškų produktų gamybos apimtis. Pastebėtina, kad statistinė informacija apie ekologiškų produktų gamybą Lietuvoje yra fragmentiška, tačiau tam tikras išvadas apie gamybos apimtį galima daryti, remiantis 111 lentelėje pateiktais duomenimis. Vertinamuoju laikotarpiu ekologiškų grūdų supirkimas išaugo daugiau nei 6 kartus, o atskirų rūšių 8 kartus ir daugiau. Per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus javai sudarė didžiąją dalį (apie 70 proc.) visų sertifikuotų ekologinių plotų. Apie ekologiškų gyvulininkystės produktų gamybos plėtrą galima spręsti pagal sertifikuotų ūkinių gyvūnų skaičiaus didėjimą m. labai padaugėjo sertifikuotų paukščių (jų skaičius padvigubėjo), sertifikuotų karvių žindenių ir avių bandos pagausėjo pusantro karto, o melžiamų karvių trečdaliu. Paminėtina, kad pakankamai mažai (11 proc.) pasipildė sertifikuotų galvijų prieaugio banda. 111 lentelė. Ekologiškų grūdų supirkimas ir sertifikuotų naminių gyvūnų skaičius ekologiniuose ir pereinamojo laikotarpio ūkiuose Pokytis ± %, 2009 /2006 Grūdų supirkimas, kg Iš viso Rugiai Kviečiai Kvietrugiai Avižos Ūkinių gyvūnų skaičius Melžiamos karvės Karvės žindenės * Galvijų prieauglis iki 2 m Avys Paukščiai * *2009 m. lyginant su 2007 m. Šaltinis: Lietuvos žemės ir maisto ūkis LAEI. Vilnius, 2010 m. B.7.9. Kokiu mastu Programa padėjo skatinti stiprų ir dinamišką Europos žemės ūkio produktų sektorių? B Kokiu mastu Programa padėjo skatinti naujoves Europos žemės ūkio produktų sektoriuje? Programos poveikis, skatinant naujoves bei stiprų ir dinamišką Europos žemės ūkio produktų sektorių, pasireiškė per I krypties priemonių Žemės ūkio valdų modernizavimas (121), Miškų ekonominės vertės didinimas (122), Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (123) ir Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (125) įgyvendinimą. Šioms priemonėms numatyti Programos veiklos uždaviniai didinti žemės, miškų ir maisto sektorių konkurencingumą, modernizuojant, užtikrinant inovacijų diegimą, didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą ir gerinant produktų kokybę bei rinkodarą (121, 122 ir 123 priemonės), o taip pat rekonstruojant žemės ūkio vandentvarkos sistemas, vykdant žemės 312

313 konsolidacijos projektus bei gerinant miškų infrastruktūrą (125 priemonė). Be to, šio tikslo pasiekimui įtakos turėjo ir priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (112), Profesinio mokymo ir informavimo veikla (111), kuriomis siekiama stiprinti žmogiškąjį potencialą žemės ūkio sektoriuje, skatinti inovacijų diegimą bei ūkių konkurencingumą. Tačiau Programos poveikis ES mastu nėra reikšmingas, kadangi Lietuva yra maža šalis ir jos dalis bendruosiuose ES(27) žemės, maisto ir miškų ūkio sektorių parametruose yra nedidelė. Remiantis 112 lentelėje pateikiamais duomenimis, vertinamuoju laikotarpiu Programos poveikis Europos žemės ūkio produktų sektoriui pagal tokius rodiklius kaip BPV, sukurta tiek žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, tiek maisto produktų gamybos srityje, siekė 0,5 proc.; užimtųjų skaičius tiek žemės ir miškų ūkio sektoriuose, tiek maisto pramonėje apie 1 proc.; naudojamos žemės ūkio naudmenos kiek daugiau nei 0,5 proc.; žemės ūkio valdų skaičius ir miško žemė 1,8 proc. 198 Be to, Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriaus procentinės dalies ES rodikliai Programos įgyvendinimo laikotarpiu pastebimai sumažėjo. 112 lentelė. Lietuvos žemės, miškų ūkio ir maisto pramonės sektorių dalis ES (ES(27) =100 proc.) Absoliutus LT dalies pokytis (±%), 2009/2006 Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė Santykinis LT dalies pokytis (±%.), 2009/2006 Naudojamose žemės ūkio naudmenose*.. 1, Žemės ūkio valdų skaičiuje.. 1, Užimtųjų skaičiuje 1,40 1,22 0,93 1,06-0,34-24,2 Bendrojoje pridėtinėje vertėje 0,51 0,51 0,55 0,47-0,05-8,9 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba Užimtųjų skaičiuje 1,04 1,15 1,04 1,01-0,03-2,6 Maisto pramonės įmonių skaičiuje 0,43 0, Bendrojoje pridėtinėje vertėje 0,37 0,43 0,45 0,48 0,11 30,2 Šaltinis: apskaičiuota vertintojų, remiantis EUROSTAT Agriculture (agri), National Accounts Detailed Breakdowns (by Industry, by Product, by Consumption Purpose) ir Structural Business Statistics (sbs) duomenų bazėmis. Remiantis atlikta Programos priemonių įgyvendinimo m. laikotarpiu analize, galima daryti keletą apibendrinančių išvadų apie Programos poveikį Europos žemės ūkio produktų sektoriui. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas rezultato rodiklis Naujus produktus (arba) technologijas sukūrusių ūkių skaičius m. pasiektas tik 4 proc., lyginant su Programoje numatytu tiksliniu rodikliu (t. y. minėtas naujoves įdiegė 8 ūkiai iš 180 planuotų), priemonės poveikis šalies mastu buvo minimalus ir vertintinas kaip realiai nepasireiškęs ES lygiu. Kita vertus, reikia pastebėti, kad pasiekus planinį rodiklį, t. y. minėtas inovacijas įdiegus 180 ūkių, realus efektas ES lygiu vis tiek nebus juntamas, atsižvelgiant į 13,7 mln. žemės ūkio valdų ES 27 šalyse skaičių. 199 Antra, investicinė parama paskatino inovacijų diegimą miškų ūkio valdose ir maisto pramonės įmonėse. Remiantis paramos gavėjų pagal priemones Miškų ekonominės vertės didinimas (122) ir Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (123) apklausos rezultatais, daugiau nei pusė respondentų, gavusių paramą investicijoms pagal 123 priemonę, diegė inovacijas ir pradėjo arba planuoja pradėti gaminti naujus produktus, o pagal 122 priemonę inovacijas diegė ar planuoja diegti kiek mažiau nei pusė, o naujus produktus gaminti trečdalis respondentų. Vis 198 Apskaičiuota vertintojų, remiantis šaltinio Rural Development in the European Union. Statistical and Economic Information Report EU Directorate-General for Agriculture and Rural Development. December 2009 duomenimis apie ES (27) miško žemės 117,6 mln. ha plotą ir Valstybinės miškų apskaitos duomenimis apie Lietuvos miško žemės 2,16 mln. ha plotą. 199 EUROSTAT. Structure of Agricultural Holdings, 2007 m. 313

314 dėlto, atsižvelgiant į tai, kad priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas įgyvendinimas suaktyvėjo 2009 metais, o parama pagal priemonę Miškų ekonominės vertės didinimas pradėta mokėti taip pat 2009 m., priemonių poveikį skatinant naujoves Europos miškų ūkyje ir maisto pramonėje bus galima įvertinti praėjus ilgesniam laikotarpiui nuo paremtų veiksmų įgyvendinimo PROGRAMOS POVEIKIS ŪKIŲ STRUKTŪRAI IR KONKURENCINGUMUI B.1.5. Kokiu mastu įgyvendinamas Programos tikslas plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius? Kaip pasikeitė ūkių struktūra ir konkurencingumas? B.7.7. Kokiu mastu Programa prisidėjo prie žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimo ir modernizavimo? Bendrasis tikslas Plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius yra keliamas Programos I krypties priemonėms. Svarbiausia kliūtis, daranti įtaką šio tikslo pasiekimui, yra mažų ūkių dominavimas. Paminėtina, kad mažas gamybos mastas ir dėl to gaunamos menkos pajamos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, ribojančių pažangių technologijų diegimą ir konkurencingumą ne tik mažuose, bet ir vidutinio dydžio ūkiuose. Remiantis 47 paveiksle pateiktais duomenimis, 2009 m. mažų ūkių, deklaravusių iki 10 ha žemės naudmenų plotą, dalis sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius (75,9 proc.) visų žemę deklaravusių ūkių. Be to, pastebėtina, kad per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus ( m.) šių ūkių dalis sumažėjo vos 2,6 proc., lyginant su Programos pradine padėtimi, kai 2006 m. iki 10 ha žemės naudmenų deklaravo 78,5 proc. ūkių. Kita vertus, vertinant pagal ūkių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų vidutinio ploto augimą, siekusį 21 proc., (t. y. nuo 12,4 ha 2006 m. iki 15 ha 2009 m.), galima daryti prielaidą, kad ūkių restruktūrizacijos procesas nebuvo lėtas. Tikslesnes išvadas apie ūkių stambėjimo ir šalies žemės ūkio restruktūrizacijos pokyčius nuo Programos įgyvendinimo pradžios bus galima daryti sulaukus visuotinio žemės ūkio surašymo 2010 m. rezultatų. 47 paveikslas. Ūkių pasiskirstymas pagal deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą Lietuvoje Šaltinis: parengta vertintojų pagal LR žemės sklypų tapatybės nustatymo informacinės sistemos duomenis. 200 Panašias tendencijas galima įžvelgti ir šalies maisto pramonėje. Kaip rodo 48 paveiksle pateikti duomenys, vertinamojo laikotarpio pabaigoje mažos įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, 201 sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius (77 proc.) visų veikusiųjų Lietuvos maisto pramonės įmonių (761 įmonė pagal 2010 m. pradžios duomenis). Be to, pastebėtina, kad per 200 Lietuvos žemės ir maisto ūkis LAEI. Vilnius, Pagal Europos Komisijos rekomendacijas 96/280/EB dėl mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo mažos ir vidutinės įmonės yra apibrėžiamos kaip įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 40 mln. eurų (138 mln. Lt). Kai reikia išskirti mažas įmones ir vidutines įmones, maža įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios metinė prekių apyvarta neviršija 7 mln. eurų (24 mln. Lt). 314

315 pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus mažų įmonių dalis sumažėjo vos 2 proc., lyginant su Programos pradine padėtimi, kai 2007 m. pradžioje šių įmonių dalis siekė 79 proc. 48 paveikslas. Maisto produktų gamybos įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių Lietuvoje* *Įmonių pasiskirstymas fiksuotas kiekvienų metų pradžioje. Šaltinis: parengta vertintojų pagal Statistikos departamento duomenis apie veikiančias įmones metų pradžioje Remiantis I krypties priemonių įgyvendinimo m. laikotarpiu analize, galima teigti, kad Programa prisidėjo prie žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus restruktūrizavimo, modernizavimo ir konkurencingumo didinimo, tačiau dėl mažo kai kurių priemonių įgyvendinimo masto šis poveikis buvo mažesnis nei tikėtasi. Ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, kad dėl Programos intervencijų tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinto ekonomikos augimo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose 2009 m. bendrasis indėlis į nacionalinę tendenciją siekė 8,5 proc., o maisto pramonėje 3,9 proc. Daugiausiai įtakos konkurencingumo tikslo pasiekimui turėjo I krypties priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas. Be to, reikšmingas buvo ir priemonių Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra indėlis. Priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla prisidėjo prie žmogiškojo potencialo stiprinimo žemės ūkio ir iš dalies miškininkystės sektoriuose (vertinamuoju laikotarpiu mokymuose dalyvavo daugiau nei 78 tūkst. dalyvių), o kvalifikuotų specialistų skaičiaus augimas yra viena iš pagrindinių ūkio konkurencingumą skatinančių sąlygų (daugiausiai dėmesio buvo skirta mokymams, susijusiems su naujomis technologijomis ir mašinomis). Remiantis priemonių įgyvendinimo analizės rezultatais, galima daryti kelias išvadas apie Programos poveikį žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektorių konkurencingumui. Pirma, daugiausiai įtakos ūkių modernizavimo ir konkurencingumo procesams darė priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas, kuriai m. laikotarpiu suplanuota skirti didžiausią lėšų sumą (406,52 mln. EUR). Pagal šios priemonės intervencijos logiką į paramą gali pretenduoti ne mažesni nei 4 EDV dydžio ūkiai. Vertinamuoju laikotarpiu investicinė parama buvo suteikta ūkiams, o jie sudarė apie penktadalį šalies ūkių, kurie didesni nei 4 EDV. 202 Galima teigti, kad paremtos investicijos, viena vertus, prisidėjo prie gamybos veiksnių, ypač techninių išteklių, modernizavimo, sudarant palankesnes sąlygas darbo našumui paremtuose ūkiuose kelti ir sukuriamai pridėtinei vertei didinti, kita vertus, buvo pasiektas pakankamai didelis paremtų verslinių ūkių aprėpties mastas. Mažesniems ūkiams (2 3,99 EDV) parama, siekiant jų modernizavimo ir stambinimo, buvo teikiama pagal priemonę Pusiau natūrinis ūkininkavimas. Kadangi m. paremtų pusiau natūrinių ūkių skaičius sudarė vos 4,7 proc. viso šalyje veikusių ūkių skaičiaus (14,7 tūkst.), galima 202 Apskaičiuota pagal 2007 m. ūkių struktūrų tyrimų duomenis apie ūkių dydį pagal EDV. Jie vertintini kaip Programos pradiniai duomenys. Naujesnę informaciją suteiks Visuotinis žemės ūkio surašymas 2010 metais. 315