Jaunųjų Profesionalų Programa Kurk Lietuvai Parengta JPP Kurk Lietuvai 2014-07-09 Jaunųjų profesionalų programa (JPP) Kurk Lietuvai pirmoji ir kol kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, skirta Lietuvos piliečiams, baigusiems aukštojo mokslo studijas užsienyje. JPP Kurk Lietuvai suteikia galimybę jauniems profesionalams savo žinioms ir idėjoms prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.
SANTRAUKA Pagal dabartines prognozes, Europos Sąjungos (toliau ES) pažanga siekiant 20% padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki 2020 metų yra minimali. Dėl to, 2012 metais buvo priimta ES Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (toliau EVED), kuri įpareigoja šalis nares įgyvendinti naujas priemones, kad šis tikslas būtų pasiektas. Šis tikslas Lietuvai yra didelis iššūkis nes jos vartotojai energiją, lyginant su Europos kaimynais, vartoja neefektyviai. Nors bendras suvartotas energijos kiekis yra mažesnis, energijos vartojimo sutaupymo potencialas yra didelis ir neišnaudotas dėl anksčiau minėto energijos vartojimo neefektyvumo. EVED įpareigoja šalis nares sutaupyti po 1,5% energijos pas galutinius vartotojus kasmet iki 2020 metų. Bendras galutinis energijos suvartojimo taupymo tikslas, skaičiuojant nuo 2010-2012 vidutinių metinių energijos pardavimų kiekių galutiniams vartotojams, yra 287 ktne (tūkstančiai tonų naftos ekvivalento). Remiantis EVED 7 straipsniu dėl energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos, kiekviena valstybė narė turi sukurti įpareigojimų sistemą kuri užtikrintų, kad valstybės teritorijoje veikiantys energijos skirstytojai arba mažmeninės prekybos energija įmonės būtų paskirti kaip įpareigotosios šalys, sutaupančios anksčiau nurodytą energijos kiekį nė vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šiame straipsnyje yra taip pat nurodyta, kad šalys narės gali imtis kitų politikos priemonių (sukuriant alternatyvių priemonių papildomą sistemą), siekiant įgyvendinti nustatytus sutaupymo tikslus. Lietuvos Energetikos ministerijos nustatytos įpareigotosios šalys yra: LESTO, Lietuvos dujos ir šilumos tiekėjai. Europos Sąjunga tikisi, kad nauji tikslai ir įpareigojimai paskatins šalis nares imtis naujų priemonių efektyvinant energijos vartojimą. Efektyvesnio energijos vartojimo tikslas yra patvirtintas kaip vienas iš ES strategijos Europa 2020 pagrindinių tikslų, sukuriant naujas darbo vietas ir skatinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą. KAS YRA ENERGETINIS EFEKTYVUMAS? Efektyvus energijos vartojimas reikalauja konkrečių priemonių kurios mažindamos suvartotą energijos kiekį, efektyvina jos vartojimą. Vien tik sumažinti energijos vartojimą neužtenka inovacijomis ir technologijomis pagrįstos priemonės turi būti įgyvendintos. EVED yra pateiktas rekomendacinis sąrašas kuriuo šalys narės gali remtis kuriant katalogą, kuriame bus patvirtintos priemonės skatinančios įpareigotas šalis įgyvendinti sutaupymo tikslus. Energijos taupymo priemonių pavyzdžiai yra pateikiami keliose srityse (pvz. šaldymo sistemos, temperatūriniai procesai, katilinės, apšvietimo sistemos ir kt.). Tokių priemonių įdiegimas užtikrins, kad energijos sutaupymo tikslai bus pasiekti ne per mažesnį energijos vartojimą (pavyzdžiui, mažinant elektros kiekio naudojimą) bet per mažesnį ir efektyvesnį energijos vartojimą (pavyzdžiui, pakeičiant lemputes į efektyvesnes, apšviečiant tiek pat bet suvartojančias mažiau energijos tai darant). Tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp energijos sutaupymo ir efektyvesnio energijos vartojimo. Skatinant technologijas ir įdiegiant finansinius mechanizmus padedančius jas įgyvendinti užtikrinsime, kad Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos tikslai (energetinė nepriklausomybė, darni plėtra, konkurencingumas) bus pasiekti greičiausiai ir sunaudojant mažiausiai kaštų.
PROBLEMATIKA EVED nustato bendrą energijos vartojimo efektyvumo skatinimo ES priemonių sistemą, siekiant užtikrinti, kad 2020 m. būtų pasiektas ES 20% energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos toliau didinti šį efektyvumą. Įpareigotosios šalys, pagal ES vidaus rinkos teisės aktus, negali pačios įgyvendinti energijos efektyvumo sutaupymo priemones. Jos įpareigojimus turi pasiekti per trečias šalis, skatinant energijos paslaugų teikėjų verslumą ir privačių įmonių investavimą į energijos efektyvumo veiklą. Tačiau dabartinė situacija ir sprendimai nesudaro pakankamai gerų sąlygų Lietuvos energetikos rinkos plėtrai. Privataus sektoriaus skatinimas viešojo sektoriaus interesams ir bendradarbiavimo tarp šių sektorių stoka sukuria papildomą naštą įgyvendinant EVED tikslus. Lietuva turi galimybių sutaupyti nemažą kiekį energijos, todėl būtina įvertinti priemones ir sukurti sistemą kuri sudarytų mažiausiai kaštų įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo tikslus. Geriausias matavimo vienetas lyginant Lietuvos energetinį efektyvumą su kitomis ES šalimis yra energetinis intensyvumas, kuris matuoja kiek energijos šalis sunaudoja pagaminti vieną bendro vidaus produkto vienetą. Lietuvos energetinis intensyvumas (tne/1 mln. JAV dolerių), yra vienas iš aukščiausių ES ir Lietuva jau dešimt metų stovi 22-oje vietoje. Nors pagal energetinį vartojimą Lietuva energijos suvartoja gerokai mažiau nei ES vidurkis, aukštas energetinis intensyvumas parodo, kad net tas mažas suvartotas kiekis yra vartojamas neefektyviai. Tai reiškia, kad gyvenamajame būste, kuriame apšvietimo ir šildymo sistemos yra pasenusios ir neefektyvios, nemažas gautos energijos kiekis yra prarandamas. EVED suteikia Lietuvai galimybę padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Lietuvos teisinė ir energetinė aplinka yra palanki suteikiant galimybes įgyvendinant inovatyvias priemones, kurios skatins energijos skirstytojus, tiekėjus ir galutinius vartotojus vartoti energiją efektyviai. Šios priemonės dabar nėra numatytos, bet atsižvelgiant į gerąją užsienio praktiką, įpareigojimo sistemos kaip, kad skatina EVED, jau veikia keliose ES šalyse, pagal baltųjų sertifikatų sistemą. Ši sistema yra laisvos rinkos mechanizmo instrumentas, leidžiantis įpareigotosioms šalimis nusipirkti sertifikatų iš energijos paslaugų teikėjų, taip skatinant energijos efektyvumo priemonių rinką. Sertifikatai matuoja sutaupytą energijos kiekį (pagal patvirtintą ir pamatuotą konkrečios priemonės įdiegimą) ir jais gali būti prekiaujama rinkoje. Nors ši sistema nėra būtina, kad veiktų įpareigojimų sistema, ji sukuria papildomą finansinį paskatinimą energetinių paslaugų teikėjams savarankiškai (be dvišalių kontraktų su įpareigotosiomis šalimis) įgyvendinti energetiškai efektyvias priemones. Baltųjų sertifikatų sistemos nauda yra: Skaidrus energijos sutaupymų matavimas Finansinis instrumentas skatinantis energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių pasiūlą išnaudotas energijos sutaupymo potencialas Standartinis baltųjų sertifikatų sistemos modelis yra pateiktas žemiau (Schema 1). Jame galima matyti, kaip baltieji sertifikatai (matuojantys energijos sutaupymus) yra prekiaujami standartiniame baltųjų sertifikatų sistemos modelyje. Įpareigotoji šalis 1 yra sudariusi dvišalę sutartį su energetinių paslaugų teikėju, kuris jai parduoda sertifikatus. Ji gali taip pat jų nusipirkti rinkoje. Sertifikatai rinkoje atsiranda iš papildomų projektų arba iš energetinių paslaugų teikėjų, arba kai įpareigotosios šalys pasiekia savo sutaupymų tikslą. Kiekviename iš šių atvejų, sertifikatai yra pateikiami sistemos administratoriui (Energetikos ministerijai arba viešojai įstaigai) ir sutaupymai yra registruojami.
Schema 1: Standartinis baltųjų sertifikatų modelis ĮŠ 1 Tikslas ĮŠ 2 Tikslas ĮŠ 3 Tikslas Dvišalė sutartis Rinka EPT EPT Legenda: ĮŠ: Įpareigotoji šalis EPT: Energetinių paslaugų teikėjas : baltųjų sertifikatų perteklius : baltųjų sertifikatų stoka UŽSIENIO ŠALIŲ PRAKTIKA Kuriant palankiausią baltųjų sertifikatų sistemos modelį Lietuvai, vienas iš svarbiausių projekto darbų buvo užsienio šalių analizė, kuria remiantis buvo galima išsiaiškinti ir rekomenduoti baltųjų sertifikatų sistemos modelį, pritaikytą Lietuvai. Penkių užsienio šalių analizėje buvo analizuojama kaip įpareigojimų sistemos, skatinančios efektyvias energijos vartojimo priemones, veikia ir kokie yra jų pagrindiniai instrumentai finansuojant bei baudžiant įpareigojimų įgyvendinimus arba neįgyvendinimus (žr. priedas nr. 1). Kiekvienos šalies įpareigojimų sistemos pagrindiniai aspektai turėjo būti apibendrinti adaptuojant baltųjų sertifikatų sistemos modelį Lietuvai: Lenkija Įpareigotosios šalys turi įgyvendinti sutaupymus naudojant bent dvejas iš šių penkių priemonių: kontrakto sudarymas su energijos paslaugų teikėjais ir jų projektų finansavimas; naujos energetiškai efektyvios įrangos diegimas; energetiškai neefektyvios įrangos keitimas; energetiškai efektyvių
Įpareigojimai patalpų nuoma ar pirkimas, pastatų renovacija; energetinis auditas. 1 Baltieji sertifikatai yra registruojami per Polish Power Exchange rinką ir tampa nuosavybės teisėmis saugoma preke rinkoje. Lietuvos Energetikos ministerija turėtų atsižvelgti į tai, kad Lenkijoje baltųjų sertifikatų kiekis yra ribotas, dėl to dauguma įpareigotų šalių privalo sumokėti baudas kai rinkoje yra sertifikatų stoka. Dėl to, baltųjų sertifikatų kiekis turėtų būti kuo mažiau ribotas ir, kad būtų užtikrintas rinkos likvidumas, rinkoje turėtų dalyvauti kuo daugiau dalyvių. Schema 2: Lenkijos baltųjų sertifikatų sistema Rinka Sistemos administratorius Įpareigotosios šalys Konkursas Konkurso laimėtojai Projektų sutaupymai Danija Danų atlikto tyrimo dėl rentabiliausių energijos vartojimo efektyvumo didinančių priemonių, rezultatai parodė, kad įpareigojimų sistema yra geriausiai atsiperkanti, palyginus su kitomis energijos vartojimo efektyvumo didinančiais instrumentais. 2 Metams bėgant ir įpareigojimams didėjant, energijos paslaugų teikėjai pradėjo plėstis ir konkurencingumas tarp šių įmonių didėti. Visi naudos gavėjai sistemai moka proporcingai, dėl to pasinaudojimo problemos (ang. free-rider problem) nėra. 3 DONG Energy pavyzdys: ši gamtinių dujų ir naftos įmonė, kaip įpareigotoji šalis, konsultuoja klientus nemokamai tam, kad jie pakeistų savo procesus/ gamybos technologiją tokiu principu, kad sutaupytų energiją. Tuo atveju sutaupytas CO 2, po audito, priskiriamas DONG ir užskaitomas kaip įgyvendintas įpareigojimas. 1 Plachecki, Pawel, Energy Efficiency Polish Experience, Department of Energy Enterprises, Warsaw, 2011 m., p. 7, file:///c:/users/i.sabaliunaite.em/downloads/energy_efficiency_-_polish_experience_- _White_certificates Pawel_Plachecki_.pdf. 2 Energy Efficiency Obligation Schemes and Alternatives (Article 7), The Coalition for Energy Savings, http://eedguidebook.energycoalition.eu/alternatives.html. 3 Why Obligation Schemes are the Solution for European Member States During the Financial Crisis, Danish Energy Association, p. 3, file:///c:/users/i.sabaliunaite/downloads/why_obligations_schems.pdf.
Schema 3: Danijos įpareigojimų sistemos modelis Baudos Įpareigotosios šalys Sistemos administratorius Kontraktai ESCO įmonės/ trečios šalys Projektų sutaupymai Prancūzija Prancūzijoje reguliavimas ir mokesčių lengvatos užima didžiausią energijos taupymo instrumentų dalį. Baltųjų sertifikatų sistema yra papildomas instrumentas siekiantis sutaupyti energijos pagal efektyvesnį energijos vartojimą pas galutinius vartotojus. Įpareigojimo sistemos sutaupymai yra matuojami pagal TWh cumac sukauptą energijos kiekį per įdiegtos priemonės laikotarpį. 4 Įpareigotosios šalys turi teisę nuspręsti kaip įgyvendinti sutaupymus ir kuriuose energijos sektoriuose. Sertifikatus už energijos sutaupymus gali gauti visi kurie įdiegia efektyvias energijos vartojimo priemones išskyrus tos įmonės, kurių pagrindinė veikla yra energijos efektyvumo didinimas. Šitoje situacijoje ESCO įmonės (kurių yra tik keletą) neturi teisės gauti sertifikatus; jų išskyrimas skatina naujų veikėjų dalyvavimą rinkoje. ESCO įmonės įpareigojimų sistemoje gali dalyvauti tik kaip paslaugų teikėjai per energijos tiekėjų įmones. Neįpareigotos trečios šalys kurios gali įsigyti sertifikatus už sutaupytą energiją, gali juos parduoti įpareigotosiomis šalimis. Prekyba pirmajame įpareigojimų sistemos laikotarpyje (2006-2009) buvo minimali, vidutinė sertifikatų kaina 0,32 ct/kwh cumac, bet mažesnė nei baudos kaina 2 ct/kwh cumac. 5 Italija Nuo 2005 metų, Italijoje galima prekiauti baltaisiais sertifikatais, kurie yra naudojami kaip energetinio efektyvumo skatinimo mechanizmas. Manoma, kad per baltųjų sertifikatų sistemą bus galima įgyvendinti Kioto protokolą ir taip pat užtikrinti energetinę nepriklausomybę. 6 Baltieji sertifikatai elektros rinkoje kainuoja pigiau. Dujų skirstytojai gali supirkti tik 50% savo įpareigojimų iš elektros skirstytojų. 7 Dauguma elektros skirstytojų įpareigojimų buvo įgyvendinti per nemokamų CFL lempučių paskirstymą. Tuo tarpu ilgai neatsiperkantys projektai atstovauja sutaupymams nepakankamai. 4 Togeby, Mikael, Design of White Certificates, Ea Energy Analyses, Copenhagen, November, 2007 m., p. 21. 5 Steuwer, Dagmar Sibyl, Energy Efficiency Governance, Springer: Berlin, 2012 m., p. 185. 6 Togeby, p. 15. 7 Ibid., p. 16.
Baltųjų sertifikatų prekyba vyksta horizontaliai, tarp įpareigotųjų šalių, ir rinkoje. Rinkos administravimą ir baltųjų sertifikatų buhalteriją apmoka įmonės kurios prekiauja sertifikatais už vieną toną naftos ekvivalento yra mokama 0,2. 8 Įpareigotosios šalys gali nusipirkti baltuosius sertifikatus rinkoje už 30-40 /tne elektros sutaupymuose ir už 80 /tne dujų sutaupymuose. Pateikiant sertifikatus sistemos administratoriui AEEG, AEEG įpareigotosiomis šalimis sumoka po 100 /tne kaip kompensavimą ar subsidiją. 9 Rinką prižiūri rinkos operatorius; joje gali dalyvauti neįpareigotosios šalys (mažos energijos skirstytojų įmonės) ir energetinių paslaugų teikėjai. Įpareigojimų sistemoje, skirstytojai turi keturis būdus įdiegti energijos efektyvumo priemones: 1. Patys įdiegia energijos efektyvumo priemones pas galutinius vartotojus 2. Energijos efektyvumo priemonės yra įdiegtos per trečias šalis 3. Įsigyti baltų sertifikatų rinkoje 4. Neįgyvendinti įpareigojimų ir sumokėti baudą 10 Lietuvoje, įpareigotosios šalys turės padengti 20% energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių kaštus. Šie kaštai bus padengti galutinių vartotojų tarifais. Schema 4: Italijos baltųjų sertifikatų sistemos modelis Baudos Įpareigotosios šalys Sistemos administratorius Projektų sutaupymai Rinka ESCO įmonės Jungtinė Karalystė Sutaupymų skaičiavimai yra standartizuoti ir tai mažina administracinę naštą ir kaštus. Įpareigotosios šalys turi tvirtinti sutaupymus pagal tikslingų priemonių įdiegimą. Sutaupymai yra registruojami pagal pasirašytus kontraktus ir sutartis tarp įpareigotųjų šalių ir energijos paslaugų teikėjų arba rangovų. 11 8 Ibid., p. 17. 9 Ibid., p. 19. 10 Bisello, Adriano, White Certificates in Italy, Concerted Action: Energy Services Directive, p. 8, http://www.alpconv.org/en/organization/groups/wgenergy/documents/06-5.%20whc%20in%20italy_30_08_13_bisello.pdf?aspxautodetectcookiesupport=1. 11 Togeby, p. 12.
Skirtingos priemonės turi skirtingus matavimo reikalavimus. Reguliatorius (OFGEM) reikalauja, kad ĮŠ pateiktų trijų mėnesių ataskaitas kuriose jos seka energijos vartojimo efektyvumo pažangą. Kadangi administravimo sistema yra standartizuota, energijos vartojimo efektyvumo didinančių priemonių tikslumas ir kiek tai kainuoja įpareigotosioms šalims nėra aišku. Įpareigojimų sistema suteikia energijos tiekėjams daug laisvės, kad pasiektų įpareigojimus. Vienintelis reikalavimas yra tai, kad energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės būtų pasiektos namų ūkiuose ir, kad bent pusę įpareigojimų būtų įgyvendinti mažas pajamas turinčiuose namų ūkiuose. Ši sistema veikia efektyviau nei baltųjų sertifikatų sistema nes Jungtinėje Karalystėje yra laisva rinka kurioje energijos vartojimo efektyvumo kaštai gula ant galutinių vartotojų ir jie gali lengvai pakeisti energijos tiekėjus. NAUDA IR IŠVADOS Remdamasi užsienio praktika ir Lietuvos energetinės aplinkos analize ir bendradarbiaudama su Energetikos ministerija, projekto vadovė pateikė rekomendacijas dėl baltųjų sertifikatų sistemos įvedimo Lietuvoje pagal šią, iš anksto pagal Energetikos agentūrą, nustatytą metodiką: Lentelė 2: EVED įgyvendinimo metodika Įpareigojimų sistema Alternatyvios priemonės (pastatų modernizavimas) Sutaupymai 2,67 TWh = 229,6 ktne 0,73 TWh = 57,4 ktne Pirmas 2014 m. sausio 1 d. 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpis 45,92 ktne 22,96 ktne Antras 2017 m. sausio 1 d. 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpis 183,68 ktne 34,44 ktne Finansavimas 5400 mln Lt. 2500 mln Lt. 20% lėšos surenkamos energijos skirstytojų 80% projektų savininkų lėšos (savos ar skolintos) 60% struktūrinių fondų lėšos (ESCO) 40% biudžeto lėšos (Klimato kaitos spec. programa, kt.) Baltųjų sertifikatų rinka būtų įpareigojimų sistemos dalis. Alternatyvios priemonės, per kurias būtų įgyvendinta 0,73 TWh, bus finansuojamos iš dalies struktūrinių fondų lėšų ir iš Energetikos ministerijos biudžeto lėšų. Įpareigojimų sistemos finansavimas bus padalintas tarp galutinių vartotojų ir projektų savininkų (energetinių paslaugų teikėjų). Kaip minėta anksčiau, įpareigotosios šalys turės padengti 20% energijos sutaupymų šios lėšos atsiguls kaip tarifas energijos kainose. Pagal dabartinę Energetikos numatytą sistemą, energijos sutaupymų potencialas nebus išnaudojamas. Baltųjų sertifikatų sistema paskatintų konkurencingumą tarp energetinių paslaugų teikėjų ir tarp ESCO įmonių. Šiai dienai oficialių ESCO įmonių Lietuvoje nėra daug, keletas jų yra tarptautinės (konsultacijos vyko su viena italų ESCO įmone projekto metu). Pagerinta aplinka ir papildomi finansiniai paskatinimai, tokie kaip baltieji sertifikatai galėtų pritraukti daugiau panašių įmonių į Lietuvą, taip ženkliai didinant energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių pasiūlą.
Baltųjų sertifikatų sistemos sukūrimas Kuriant baltųjų sertifikatų sistemos modelį, pagrindiniu klausimu išlieka rinkos dalyviai. Šiuo metu, energetinių paslaugų teikėjai galės dalyvauti įpareigojimų sistemoje tik per dvišales sutartis su įpareigotosiomis šalimis. Baltųjų sertifikatų sistema, sukurianti energijos sutaupymų prekiavimo rinką, leis energetinių paslaugų teikėjams įdiegti priemones didinančias energijos vartojimo efektyvumą ir gautais sutaupymais prekiauti minėtoje rinkoje. Nors didesnis dalyvių skaičius sukuria didesnius sistemos administravimo kaštus, ji taip pat užtikriną kuo didesnį rinkos likvidumą. Įpareigotosios šalys turėtų turėti galimybę įdiegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones ne tik savo klientams. Tai padės pasiekti didesnį paslaugų gavėjų tinklą. Tolimesnėje įpareigojimo sistemos eigoje, Energetikos ministerija turėtų, pagal finansų inžinerija, apskaičiuoti šiuos klausimus dėl baltųjų sertifikatų specifikos: 1. Kaip skaičiuoti/ matuoti vieno baltojo sertifikato vertę? Kokiam energijos kiekiui yra lygus vienas baltas sertifikatas? Sutaupymai bus matuojami pagal sutaupytus kwh. 2. Baltųjų sertifikatų galiojimo trukmė sertifikatų nuosavybė įpareigoja savininką palaikyti tam tikrą energijos efektyvumo klasę X metų tame pastate, kur buvo įdiegta priemonė. 3. Ribojamas ar ne Baltųjų sertifikatų kiekis rinkoje? Sertifikatų kaina yra nuspręsta per dvišalius prekybos susitarimus (įpareigotoji šalis per viešuosius pirkimus sudaro sutartį su energijos paslaugų teikėju ir finansuoja 20% energijos vartojimo efektyvumą didinančio projekto) arba rinkoje (energijos paslaugų teikėjai įdiegia energijos sutaupymus, matuojami pagal baltuosius sertifikatus, kurie yra parduodami rinkoje įpareigotosiomis šalimis).
Viešieji pirkimai Schema 5: Baltųjų sertifikatų sistemos diagrama ĮS administratorius Įpareigojimai 2,67 TWh Sutaupymai (BS) ES Baudos/ Sankcijos Įpareigotosios šalys Energetinių paslaugų teikėjai Bankai 20% 80% Savos lėšos Baltų sertifikatų rinka BS išduodami pagal sutaupymus Sutaupymai skaičiuojami po projekto Projektai: X mln. Lt Galutiniai vartotojai Administravimas ir sutaupymų apskaitymas Įpareigojimų sistemos administratorius yra Energetikos agentūra; įpareigojimai ir įpareigojimų katalogas paskirti Energetikos ministerijos. Apskaitymo atžvilgiu, dalis įmonių apskaitymą ir energetinį auditą atlieka pačios savo iniciatyva. Projekto vadovė rekomenduoja modifikuoti įpareigojimų sistemą, kad įpareigotosios šalys turėtų keturias galimybes 12 įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimus: 1) sudarant kontraktus su ESCO įmone, teikiančią energijos vartojimo efektyvumo didinančias paslaugas 2) įgijant naujų technologijų didinančių energijos vartojimo efektyvumą, 3) keičiant ar modernizuojant dabartines technologijas ar įrangą 4) nuomojant ar erkant didelio energijos vartojimo efektyvumo klasės patalpas. 12 Wnuk, Ryszard, How to Optimize Benefits when Designing an EEO Scheme, Polish National Energy Conservation Agency, 2011 m. rugsėjo 30 d., p. 6, http://www.eceee.org/events/eceee_events/energyefficiency-obligations/10_kape.pdf.
Pavyzdys: LESTO, kaip įpareigota šalis, sukurtų klientams papildomas galimybes kontroliuoti savo suvartojimą įdiegdama sumaniosios apskaitos prietaisus, kurio pasekmėje klientai sumažins vartojimą. Pilną energijos taupymo priemonių sąrašą sudarys Energetikos agentūra. Pagrindinis šio katalogo klausimas yra dėl sutaupymo priemonių matavimo ar jis bus standartizuotas, ar pritaikytas kiekvienai priemonei. Atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką ir dabartinę energetinę aplinką Lietuvoje, projekto vadovė siūlo Energetikos agentūrai, kad matavimai būtų standartizuoti, taip sutaupant administracinius mokesčius. Nors faktiniai sutaupymai pagal standartizuotą matavimą gali skirtis nuo skaičiuotų, šis matavimo būdas pasiteisino užsienio šalyse. Papildomas variantas yra, kad sutaupymai būtų matuojami pagal standartines vertes mažuose projektuose, t.y. energijos efektyvumo vartojimą didinančiuose projektuose namų ūkyje; ir dideliems projektams (pramonėje ar viešuosiuose pastatuose), matavimai vyktų pagal specifinius, inžinerijos apskaičiavimus. 13 Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Prancūzijoje didžiausia dalis energijos sutapymų įpareigojimų sistemoje yra įdiegiami namų ūkiuose, nes sutaupymus juose galime lengviausiai pamatuoti pagal standartinius matavimus. Todėl reikia aiškiai apibrėžti standartizuotus matavimus, idant baltųjų sertifikatų sistema veiktų efektyviai. Rizikos Pirma rizika yra, kad energetinių paslaugų teikėjai skubės įdiegti kuo daugiau pigesnių ir lengviau įgyvendinančių energiją taupančių priemonių. Antra rizika yra, kad gali atsirasti daug įmonių norinčių gauti sertifikatus už mažus projektus. Siekiant užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą didinančių projektų kokybę, reikia pabrėžti minimalų energijos sutaupytą kiekį projektui arba įdiegtai priemonei. Tai veikia Prancūzijoje ir kitose šalyse ir užtikrina ne tik kokybiškų projektų pateikimą, bet ir mažesnius administracinius kaštus. 14 Baltųjų sertifikatų sistemos turi panašumų su subsidijomis dėl to, gali atsirasti asmenų kurie pasinaudos sistemos teikiamomis galimybėmis neįdėdami savo indelio. Tačiau, sistemose kur matavimai ir sutaupymai yra standartizuoti, ši problema yra išspręsta, nes asmenys, kurie pasinaudotų sistema gauti sertifikatus (veikėjai kurie būtų įdiegę energijos efektyvumo priemones neatsižvelgiant į sistemos egzistavimą), būtų įskaičiuoti į sistemos apskaičiavimus kai esamas produktas būtų palygintas su nauju produktu. 15 Papildoma rizika dėl standartizuotų matavimų būtų jų atnaujinimas kai rinkoje atsirastų naujos inovacijos ir prekės. Jungtinė Karalystė yra vienintelė šalis kurioje įpareigotosios šalys gauna papildomą paramą įdiegiant naujas sutaupymo priemones. Atliekant kokybiškus skaičiavimus dėl baltųjų sertifikatų specifikos ir sukuriant standartizuotų priemonių katalogą, šios rizikos gali būti lengvai suvaldomos administraciniu būdu. Išvados Šiai dienai yra numatyta įpareigojimų sistema be baltųjų sertifikatų rinkos. Nors tokia sistema turi potencialo įgyvendinti EVED įpareigojimus, tai ribos energetinių paslaugų teikėjų, ypač ESCO įmonių, dalyvavimą. Kadangi direktyvos įgyvendinimo metodikoje yra numatytas 80% finansavimas iš šių 13 Why Obligation Schemes are the Solution for European Member States During the Financial Crisis, p. 2. 14 Togeby, p. 23. 15 Togeby, p. 32
įmonių, baltųjų sertifikatų rinka yra esminis instrumentas skatinantis didesnį energetinių paslaugų teikėjų dalyvavimą ir įvairių priemonių energijos vartojimo efektyvumo sklaidai. Įpareigojimų sistema turėtų būti kuo ambicingesnė ir turėtų turėti dalyvių, norint kad prekiavimas tarp įpareigojusių šalių ir energijos paslaugų teikėjų būtų pelningas. ESCO įmonės ir kiti energijos paslaugų teikėjai turėtų teisę įsigyti baltuosius sertifikatus už energijos sutaupymus. Įpareigotosios šalys šiuos sutaupymus gali įsigyti per trečiosios šalies finansavimo sutartis arba nusipirkti baltųjų sertifikatų rinkoje. Visiškai atvira rinka egzistuoja tik Italijoje. Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, energijos paslaugų teikėjai gali įsigyti sertifikatus sudarydamos sutartis su įpareigotosiomis šalimis. Patirtis parodo, kad kai kuo daugiau veikėjų dalyvauja įpareigojimų sistemoje (įpareigotosios šalys ir energijos paslaugų teikėjai), atvira rinka yra efektyviausias būdas užtikrinti prekybą. 16 Įgyvendintos priemonės ne tik leidžia mažinti išlaidas už energiją, tačiau lemia ir visą eilę kitų teigiamų pasekmių, tokių kaip: didina energetinę nepriklausomybę, konkurencingumą, skatina šalutinių prekių ir paslaugų gamybą, didina komfortą ir estetinį vaizdą, prisideda prie avarijų prevencijos. 17 PRIEDAS NR. 1: Užsienio šalių analizė Danija Italija Lenkija Prancūzija Jungtinė Karalystė Energijos vartojimo efektyvumo įstatymas 2006 2005 2013 2006 2002 Įpareigotosios šalys Energijos skirstytojai Elektros ir dujų skirstytojai turinčius daugiau nei 50.000 klientų (apie 80 įmonių) Energijos skirstytojai Energijos tiekėjai teikiančius mažiausiai 400 GWh/metus ir visi namų ūkio šilumos tiekėjai (iš viso, apie 2.000 įpareigotųjų šalių (toliau ĮŠ)) 8 elektros ir dujų tiekėjai (su daugiau nei 50.000 galutinių vartotojų) 18 Įpareigojimų sistemos apibūdinimas Sutaupymai gali būti pasiekti visuose energijos sektoriuose ir per trečiąsias šalis 19 Sutaupymų standartizuotas sąrašas yra parengtas bet jeigu administratorius patvirtina, ĮŠ gali įdiegti kitas energijos Baltuosius sertifikatus įmonės gali įsigyti po 5 arba 8 metų (priklausant nuo projekto), kai sutaupymai jau yra įgyvendinti; ĮŠ turi įgyvendinti 50% sutaupymų savo energijos sektoriuje; įpareigojimai įgyvendinti trimis būdais: ĮŠ tiesiogiai ĮŠ yra įpareigotos pateikti tam tikrą sertifikatų kiekį, atsižvelgiant į jų klientų bazę; jeigu jos nepasiekia šio kiekio tikslo, turi mokėti baudas už trūkstamus sertifikatus Projektai sutaupę mažiausiai 10 tne/metus yra Įpareigojimai yra nustatyti trijų metų laikotarpyje; ĮŠ gali nustatyti kaip įgyvendins įpareigojimus ir kuriuose sektoriuose (turi beveik visišką laisvę, išskyrus keliomis priemonėmis yra paskirta kvota) Neriboti sutaupymai tik įpareigotųjų šalių klientams; visi sutaupymai turi būti įgyvendinti namų ūkyje; 50% sutaupymų turi būti įgyvendinti mažas pajamas turinčiuose namų ūkiuose Energijos taupymo priemonės yra 16 Ibid., p. 33 17 Valuntienė, Inga, Energijos vartojimo efektyvumo tikslo reikalingumas ir poveikis Lietuvai, Teisingi energetikos sprendimai, 2014 m., vasario 20 d., p. 18, http://aplinkosauga.lt/wp-content/uploads/2014/02/en- Efektyvumas-I.Valuntiene.pdf. 18 Togeby, p. 6. 19 Why Obligation Schemes are the Solution for European Member States During the Financial Crisis, p. 1.
efektyvumo priemones ĮŠ gali įdiegti sutaupymus per dukterines įmones ir kitus energijos paslaugų teikėjus bet pačios tiesiogiai negali įdiegti priemones (išskyrus tas susijusias su švietimu ir visuomenės informavimu kurios nėra skaičiuojamos įpareigojimų sistemoje) 20 įdiegia priemones, per trečiąsias šalis arba įsigyja sertifikatus rinkoje Didžiausia dalis sutaupymų yra įgyvendinti elektros sektoriuje įmonės išduoda CFL lemputes nemokamai pristatomi viešuosiuose konkursuose 21 (atskiri konkursai vyksta sutaupymuose energijos gamyboje, perdavime ir galutiniame vartojime) ESCO (ang. Energy Service Company) įmonės taip pat gali dalyvauti konkursuose, kai jų projektų sutaupymai siekia mažiausiai 10 tne/metus Dalis įpareigojimų turi būti įgyvendinti mažas pajamas turinčiuose namų ūkiuose Energijos taupymo priemonės yra standartizuotos ir pateiktos sąraše standartizuotos ir pateiktos sąraše ĮŠ gauna papildomą finansavimą už įgyvendintus sutaupymus naudojant inovatyvias priemones ĮŠ gali sudaryti sutartis, kad sutaupymai būtų įgyvendinti per trečiąsias šalis, bet jos turi įrodyti, kad be ĮŠ finansavimo, trečioji šalis nebūtų įgyvendinus sutaupymo priemonių 22 Baltieji sertifikatai Skirtumų tarp energijos sutaupymų skirtinguose energijos sektoriuose nėra Sutaupymai yra skaičiuojami po pirmų projekto metų atsižvelgiant į projekto laiko trukmę ir sutaupytą CO 2 kiekį Sertifikatai yra išduodami vieną kartą per metus kiekvienais metais; 1 sertifikatas = 1 tne; rinka nustato sertifikatų kainą (bet jie yra subsidijuojami AEEG, Italijos energijos įmonės); apie 30 ĮŠ ir 100 ESCO įmonių gali įsigyti sertifikatus Sertifikatai matuojami pagal sutaupytus tne ĮŠ pateikia sertifikatus administratoriui kuris juos užregistruoja; sertifikatų kiekis yra ribotas ir juos ĮŠ gauna kas metus viešajame aukcione Sertifikatai yra skaičiuojami kaip žalieji sertifikatai pagal sutaupytą CO 2 kiekį (1 tona CO 2 = 0,9 MWh) 23 Sertifikatų galiojimo laikas yra 9 metai ir juos galima taupyti ateinantiems įpareigojimų laikotarpiams; jie gali būti išduodami šiems dalyviams: ĮŠ, viešajam sektoriui, neįpareigotosiomis šalimis kurių pirminė veikla nėra energijos efektyvumas; sertifikatai yra išduodami tik kai sutaupymai siekia ne mažiau kaip 1 GWh cumac Įpareigojimai suskaičiuoti naudojant BREDEM technologiją kuri skaičiuoja potencialius energijos sutaupymus ir jų kaina standartiniame būste Energijos sutaupymai yra matuojami pagal sutaupytą CO 2 kiekį kai įpareigojimų sistema pradėjo veikti, sutaupymai buvo matuojami pagal TWh Sertifikatai yra dažniausiai išduodami energijos sutaupymams, bet yra kelios išimtys Sankcijos/ baudos Baudos yra teikiamos atsižvelgiant į įpareigojimų neįgyvendinimą Nefiksuota suma; administratorius nusprendžia baudas kurios prilygsta energijos efektyvumą Sankcijos yra skaičiuojamos pagal formulę kurioje tam tikras mokestinis vienetas (tarp 214-646 2 ct/kwh 26 ; bauda gali padvigubėti jeigu įpareigojimai toliau bus neįvykdomi ĮŠ pačios atlieka matavimus, bet sankcijos yra didelės, kad ĮŠ nepažeistų taisyklių 20 White Certificate Systems and their Applicability to Finland, Poyry, 2011 m. gegužė, p. 34, http://energia.fi/sites/default/files/whitecertificatesystemsapplicabilitytofinland_report_final_0.pdf. 21 Poland: Energy efficiency report, January 2012, p. 4, http://www05.abb.com/global/scot/scot316.nsf/veritydisplay/ce6bb313dd6f8b7648257a23004f29da/$file/po land%20energy%20efficiency%20report.pdf. 22 White Certificate Systems and their Applicability to Finland, p. 31. 23 The EVE Before Poland s White Certificates, SOLIDEA group, 2013 m. kovo 26 d., http://www.solideagroup.eu/the-eve-before-polands-white-certificates. 26 Togeby, p. 24.
didinančių priemonių įdiegimo kaštams 24 /tne) yra padaugintas iš neįgyvendintų energijos sutaupymų 25 Prekyba Prekyba gali vykti tik tarp ĮŠ, o jos turi sudaryti sutartis su energijos paslaugų teikėjais, kad sutaupymai būtų įgyvendinti per juos ĮŠ gali perkelti sutaupymus ir įpareigojimus nuo vienų metų iki kitų, bet tai yra limituota Dvišalė prekyba arba prekyba rinkoje; už teisę prekiauti sertifikatų rinkoje, įmonės moka 0,2 /tne tai apmoka už sistemos administravimą Už sertifikatus AEEG sumoka 100 vienam tne; pradžioje jie buvo prekiaujami už 80 /tne ir vėliau kaina krito iki 30-40 - tai reprezentuoja sertifikatų ribinį įkainį (elektrai) 27 Taip; Polish Power Exchange tiek ĮŠ, tiek neįpareigotosios šalys gali prekiauti sertifikatais Taip, dvišalė prekyba; valstybinė sertifikavimo agentūra palengvina kontaktų užmezgimą tarp energetinių paslaugų teikėjų ir ĮŠ 28 ; trečios šalys (išskyrus ESCO įmonės) gali parduoti sertifikatus ĮŠ, bet oficialios rinkos nėra Taip dvišalė prekyba tarp ĮŠ Laikina prekyba ĮŠ gali papildomus sutaupymus naudoti sekančiam etapui Trečios šalys (energijos paslaugų teikėjai) negali parduoti ĮŠ sutaupymus be išankstinės sutarties Energijos kaina; kas moka už sutaupymus 2012 m. vienas sutaupytas kwh kainavo 5 ct/kwh energijos skirstytojams 29 Energijos efektyvumo priemonės finansuojamos iš tarifų pas galutinius vartotojus Energijos kaina padidėjo 1,5-2% 30 Energijos efektyvumo priemonės finansuojamos iš tarifų pas galutinius vartotojus; tarifų kainos nereguliuojamos Energijos efektyvumo priemonės finansuojamos iš tarifų pas galutinius vartotojus; tarifų kainos nereguliuojamos Administrato-rius Danish Energy Association AEEG energetikos rinkų reguliatorius; reguliavimas ir sertifikatų išdavimas yra griežtai reguliuojamas dėl didelio ĮŠ skaičiaus ir ESCO įmonių kurios gali įsigyti sertifikatus Energy Regulatory Office (ERO) Sertifikatų registratūra: www.emmy.fr; Ūkio, finansų ir darbo ministerija Reguliavimas nėra griežtas administratorius patikrina ar visi reikiami dokumentai yra užpildyti 31 Office of Gas and Electricity Markets Administravimo kaštai - Administravimo kaštai yra apmokami per kiekvieną sertifikato prekybą (0,2 /tne) 710.000 /metus 32-592.000 /metus; finansavimas gaunamas iš energijos tiekėjų leidimų; tai sudaro 1% Ofgem biudžeto 33 24 White Certificate Systems and their Applicability to Finland, p. 28. 25 Plachecki, p. 13. 27 Togeby, p. 19. 28 Togeby, p. 24. 29 Why Obligation Schemes are the Solution for European Member States During the Financial Crisis, p. 2. 30 Wnuk, p. 10. 31 Togeby, p. 31 32 Wnuk, p. 11. 33 Togeby, p. 12.
Svarbu Sutaupymai gali būti įdiegti ne tik ĮŠ energijos sektoriuose tai paskatina konkurencingumą tarp energetinių paslaugų teikėjų ir energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių pasiūlą ESCO įmonės labai aktyviai dalyvauja rinkoje; baltųjų sertifikatų sistema paskatino naujų ESCO įmonių įsteigimą tarp 2004 ir 2006 metų, 577 naujai įsteigtos ESCO įmonės 34 ERO turi teisę bet kada atlikti energetinį auditą bet kuriai ĮŠ 35 Baltųjų sertifikatų kiekis yra ribotas turėtų būti papildomi paskatinimai (pvz. subsidijos) kurie įtrauktų daugiau neįpareigotų šalių 36 ESCO įmonės neturi teisės pačios gauti sertifikatus; dėl to, tik keletą tokio pobūdžio įmonių egzistuoja Energijos paslaugų teikėjų nėra daug nes ĮŠ turi pačios įdiegti sutaupymo priemones 37 Rezultatai Įpareigojimų sistemos pradžioje padidėjo konkurencingumas tarp įmonių teikiančių konsultacijas pramonėms Nuo 2005 iki 2010 metų, 6,7 mln. tne energijos sutaupyta; 18 mln. tonų CO 2 neišmesta; sistema kainavo 215 mln. ir pelnė 531 mln. 38 Baltųjų sertifikatų sistema yra kirtinis mechanizmas leidžiantis Lenkijai įgyvendinti įpareigojimus 39 Per pirmąjį laikotarpį, Prancūzija sutaupė 60 TWh, 6 TWh daugiau nei planavo Visos ĮŠ pateikia ataskaitas ir sutaupymai kiekviename įpareigojimo sistemos laikotarpyje viršijo įpareigojimo tikslus Kas neveikė? Apytiksliai paskaičiuota, kad apie pusę sutaupymų būtų buve įgyvendinti net jeigu įpareigojimų sistema nebūtų egzistavusi; vis dėlto, sistema yra laikoma ekonomiškai rentabili 40 Per daug sutaupymų yra skirti elektros srityje; ilgai neatsiperkantys projektai nėra populiarūs Baltųjų sertifikatų kiekis yra ribotas ir juos gali įsigyti tiek ĮŠ, tiek neįpareigotosios šalys, dėl to, jeigu ĮŠ nelaimi aukciono, jos turi arba nusipirkti ribotą kiekį sertifikatų rinkoje arba sumokėti baudas Pirmas laikotarpis užregistravo minimalų kiekį sertifikatų prekybos (tik 4% sertifikatų buvo prekiaujami) nes ĮŠ norėjo pačios įdiegti sutaupymus 41 Energijos sutaupymų CFL lemputėms trukmė: 17,7 metai - per ilgas laiko tarpas 42 ĮŠ gali praeito laikotarpio sutaupymus naudoti naujam laikotarpiui; dėl to, 46% sutaupymų trečiame laikotarpyje buvo įgyvendinti ankstesniame laikotarpyje 34 Ibid., p. 29. 35 Plachecki, p. 9. 36 Armone, Gianluca. Korespondencija elektroniniu paštu, 2014 m. gegužės 8 d. 37 White Certificate Systems and their Applicability to Finland, p. 32. 38 Energy: Italian Energy Efficiency Markets Were Exceeded, AEEG, Milan, September 6, 2010, http://www.autorita.energia.it/it/inglese/press_releases/10/100906.htm. 39 Implementation Completion and Results Report, World Bank, 2013 m. birželio 25 d., p. 2, http://wwwwds.worldbank.org/external/default/wdscontentserver/wdsp/ib/2013/07/03/000333037_20130703102619 /Rendered/PDF/ICR26050ICR0En0Box0377356B00PUBLIC0.pdf. 40 White Certificate Systems and their Applicability to Finland, p. 35. 41 Ibid., p. 30 42 Togeby, p. 10.