NUO ALKOHOLIO PRIKLAUSOMŲ ASMENŲ SAVĘS VERTINIMAS IR JO KAITA SVEIKSTANT 1 Vytauto Didžiojo uiversitetas, Lietuva Satrauka. Problema. Savęs vertiimas susijęs su daugeliu gyveimo sferų, taip pat ir su polikiu priklausomybei uo alkoholio. Teigiamas savęs vertiimas gali būti uo priklausomybės alkoholiui saugatis veiksys, todėl aktualu ieškoti dėsigumų, kaip sveikstat keičiasi savęs vertiimas. Nuo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimas literatūroje apibūdiamas kaip ekritiškas, prieštarigas, eadekvatus, tačiau e visos asmeybės charakteristikos vieodai susijusios su priklausomybe. Tyrimo tikslas ustatyti priklausomų uo alkoholio asmeų savęs vertiimo ypatumus ir kaitą sveikstat. Metodikos. Tyrime dalyvavo 30 uo alkoholio priklausomų asmeų, besigydačių pagal Miesotos programą. Tyrimas vykdytas 2009 m. sausio kovo mėesiais. Savęs vertiimas matuotas poliariių būdvardžių ir Dembo Rubištei metodikomis du kartus: tik pradėjus gydytis pagal Miesotos programą ir paskutię gydymosi dieą. Rezultatai, išvados. Miesotos programos metu bedras tiriamųjų savęs vertiimo lygis padidėja. Nustatyta, jog pagal lytį, išsilaviimą, šeimię padėtį ir užimtumą savęs vertiimas reikšmigai esiskiria. Pradėję gydytis pagal Miesotos programą, tiriamieji vertia save tuo blogiau, kuo ilgiau tęsiasi priklausomybė uo alkoholio. Pagridiiai žodžiai: savęs vertiimas, priklausomybė uo alkoholio, Miesotos programa, Realusis Aš, Idealusis Aš. ĮVADAS Priklausomybė uo alkoholio šiuo metu traktuojama kaip biopsichosocialiė problema. Šalia būtiybės studijuoti biologiių ir socialiių veiksių įtaką priklausomybės uo alkoholio susiformavimui, labai svarbu 1 Susirašiėjimui: VDU SMF Psichologijos kliika; tel. 8 615 64342, el. paštas: l.zajackauskaite@smf.vdu.lt. 41
aalizuoti ir asmeybės faktorius. Savosios vertės suvokimas yra asmeybės charakteristika, susijusi su daugeliu gyveimo sferų, taip pat ir su polikiu priklausomybei uo alkoholio. Savęs vertiimas turi įtakos priklausomybės susiformavimui, eigai ir remisijos periodo trukmei. Nuo alkoholio priklausomiems asmeims būdiga eatitiktis tarp savęs vertiimo ir asmeiių orų bei galimybių lygio, didėjati ligai progresuojat. Savęs vertiimas kitati, pasiduodati įtakai charakteristika, todėl savęs vertiimo tyrimas sveikimo procese gali būti audigas plauojat priklausomybės uo alkoholio gydymo ir profilaktikos priemoes. Savęs vertiimo samprata. Šiuolaikiėje psichologijoje savęs vertiimas supratamas kaip vieas iš asmeybės kompoetų, idivido satykis su savimi, idivido savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmoių vertiimas. Nuo savęs vertiimo priklauso žmogaus satykiai su aplikiiais, jo savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo laimėjimus ir esėkmes, pasitikėjimas savimi ir savo jėgomis (Psichologijos žodyas, 1993). Savęs vertiimas formuojasi ir kita visą žmogaus gyveimą, yra labai glaudžiai susijęs su reikšmigų kitų žmoių vertiimu, kultūrie aplika. Psichologijos moksle ėra vieos sąvokos savęs vertiimas sampratos (Mikelkevičiūtė, 2002). Vieas populiariausių termių, padedačių paaiškiti savęs vertiimo sąvoką, yra savęs suvokimas, arba kitaip Aš vaizdas. Aš vaizdas savęs vertiimo proceso rezultatas. Aš vaizdas ėra vietisas, jis talpia savyje keletą struktūriių elemetų: Realųjį Aš ir Idealųjį Aš, kurių tarpusavio satykis, kaip maoma, veikia tam tikrą savęs vertiimo lygį (Бернс, 1986). Idealusis Aš tai paties žmogaus pageidaujamas Aš vaizdas. Realusis reiškia žmogaus savęs suvokimą ir įsivaizdavimą. Svarbu, kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų: es kuo didesis skirtumas tarp to, kokį save matome ir koks orėtume būti, tuo didesę įtampą ir erimą patiriame. Žmoės, kurių Idealiojo Aš ir Realiojo Aš skirtumas labai didelis, turi emociių problemų, yra labiau pažeidžiami, priklausomi uo kitų žmoių, legviau įsitraukia į asocialią veiklą. Šiame darbe uo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimas ustatomas remiatis satykiu tarp Realiojo Aš ir Idealiojo Aš. Nuo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimo bruožai. Pasak G. Valicko (1991), kai dėl kokių ors priežasčių (pvz., ilgalaikių esėkmių, eigia mos aplikiių reakcijos, pasmerkimo ir atstūmimo) vystosi mekas savęs vertiimas, teigiamo savęs vertiimo poreikis darosi ypač aktualus ir 42
Iteratioal Joural of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautiis psichologijos žuralas: biopsichosocialiis požiūris 2010, 6, 41 55 p. verčia žmogų ieškoti įvairiausių jo patekiimo būdų. Tačiau jeigu asmeiui ilgai epavyksta socialiu elgesiu ir psichologiės gyybos mechaizmais pageriti savęs vertiimo, jis gali badyti tai padaryti kitais būdais, pavyzdžiui, pavartojęs alkoholio, arkotikų. Nuo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimas yra labai prieštarigas. Sveikatos specialistai, dirbatys su uo alkoholio priklausomais asmeimis, teigia: mekas savęs vertiimas yra eatsiejama jų asmeybės dalis (Salloum et al., 2001; Kelly, Myers, Brow, 2000). Nuo alkoholio priklausomi asmeys likę uolat save kritikuoti, bet būa epatekiti, kai juos kritikuoja kiti: dėl to jie dažai būa pikti ir arogatiški, jaučiasi kalti sulaukę komplimetų iš aplikiių (Pekala et al., 2009). Nuo alkoholio priklausomiems asmeims būdiga eatitiktis tarp savęs vertiimo ir asmeiių orų bei galimybių lygio, kuri didėja ligai progresuojat. Esat iti išreikštai priklausomybei, dažai stebima sumažėjusi ši eatitiktis, es ebelieka jokių orų, išskyrus orą vartoti alkoholį (Swaim, Wayma, 2004). Realiojo ir idealiojo Aš sutapatiimas rodo orą pakelti savęs vertiimą ir tai realizuojama maipuliatyviai, gyybiškai. Nustatyta, jog alkoholio vartojimas sąlygoja sveikatos sutrikimus: sukelia ekompetecijos ir eefektyvumo jausmus, mažiačius savęs vertiimą. Mekas uo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimas taip pat padidia depresiių simptomų tikimybę. Priklausomybė ir depresija dažai būa kartu, ir maoma, kad depresija dažesė alkoholio vartojimo pasekmė, o e priežastis (Demirbas et al., 2003). Progresuojat ligai, vystosi,,ydigas ratas : sumažėjęs ir epastovus savęs vertiimas skatia alkoholio vartojimą, o tai dar labiau sumekia savęs vertiimą. Tuo metu gausėja afektiių sutrikimų, stiprėja patologiis potraukis alkoholiui, daugėja epalakių socialiių pasekmių, kurios pasireiškia eigiamu aplikiių vertiimu. Dėl to atsirada atriis savęs vertiimo ir savigarbos sumažėjimas, kuris dar labiau padidia potraukį ir skatia dar didesį poreikį vartoti alkoholio. Dažai suku ustatyti, kas atsirada pirma: ar mekas savęs vertiimas, ar alkoholio vartojimas (Scheier, Botvi, Griffi, Diaz, 2000). Daugelis autorių eurodo skirtumų tarp lyčių (Glidema, 1999; DeSimoe et el., 1994), tačiau kai kurie tyrėjai tvirtia uo alkoholio priklausomų moterų savęs vertiimą esat žemesį ei vyrų (Joh, Alwy, Hodgso, Phillips, 2008). Įrodyta, kad alkoholio vartojimas yra susijęs su savęs vertiimo pokyčiais. Pavyzdžiui, eksperimeto metu tiriamiesiems duotas teigiamas arba eigiamas grįžtamasis ryšys apie jų atliktą užduotį. Po to tiriamieji dalyvavo 43
vyo degustacijoje, kur patys galėjo reguliuoti suvartojamo alkoholio kiekį. Degustacijos rezultatai parodė: turitys teigiamą savęs vertiimą ir gavę eigiamą grįžtamąjį ryšį išgėrė daugiau, egu tie, kurie gavo teigiamą grįžtamąjį ryšį. Suvartoto alkoholio kiekis esiskyrė tarp gavusių teigiamą ir eigiamą grįžtamąjį ryšį asmeų, kurių savęs vertiimas buvo žemas (Hull, Youg, 1983). Svarbu pamiėti, kad asmeiui pradėjus suvokti, jog jis ebegali kotroliuoti alkoholio vartojimo, atsirada kaltės jausmas, dar labiau sumekiatis savęs vertiimą (Scheier et al., 2000). Pakitęs savęs vertiimas gali sąlygoti alkoholio vartojimo pakitimus. Pavyzdžiui, koledžo studetai, suvokę savo akademię kompeteciją, ėmė vartoti mažiau alkoholio (Luhtae, Crocker, 2003). Kai kurie tyrimai rodo, kad ėra akivaizdžios savęs vertiimo įtakos alkoholio vartojimui (Olmstead, Guy, O Malley, Betler, 1991), bet daugiau autorių tvirtia, jog tokia įtaka egzistuoja ir gali būti psichoterapiškai paaudojama. Nuo alkoholio priklausomiems asmeims dažai būdigas erūpestigas požiūris į dabartię savo būseą ir ateitį. Nesirūpiimas dabartimi ir ateitimi yra susijęs su alkoholie aozogozija, t. y. savo ligos epripažiimu, eigimu ir ekritiškai geru savęs vertiimu (Aliev, 2006). Nuo alkoholio priklausomi asmeys, turitys adekvatų savo sutrikimo vaizdą ir didesę motyvaciją gydytis, pasižymi mekesiu savęs vertiimu (Nielse, 2003). Taigi savęs vertiimui įtaką daro tai, kiek asmuo pripažįsta savo sutrikimą ir kiek žio apie jį. Savęs vertiimui įtakos turi ir pakitusi motyvų bei poreikių hierarchija. Alkoholis tampa priemoe, galičia patekiti uo jo priklausomo žmogaus asmeiius poreikius, o kartu ir pastovaus teigiamo savęs vertiimo poreikį (Tremblay, Mihic, Graham, Jelley, 2007; Trucco, Coery, Griffi, Greefield, 2007). Savęs vertiimo tyrimui dažai audojama Dembo Rubištei metodika, gerai žioma ir Lietuvos psichologams. Šios metodikos autorės urodo: matuodami savęs vertiimą pagal skales, kurių vieame poliuje yra žemiausia savęs įvertiimo reikšmė, o kitame aukščiausia, sveiki žmoės vertia save šiek tiek aukščiau vidutiių skalės reikšmių. Nuo alkoholio priklausomiems asmeims būdiga vertiti save labai žemomis arba ypač aukštomis skalių reikšmėmis, jiems būdigas epastovus savęs vertiimas (Рубинштейн, 2004). Tyrime, kurį aprašo P. A. Poizovskij (Понизовский, 2007), dauguma uo alkoholio priklausomų asmeų savo sveikatos vertiimo esiejo su 44
Iteratioal Joural of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautiis psichologijos žuralas: biopsichosocialiis požiūris 2010, 6, 41 55 p. alkoholio vartojimu. O savo laimės įvertiimui įtakos turėjo suvokiama šeimos gerovė. Tiriamieji savo charakterį vertio teigiamai ir elaikė jo gyveimo sukumų priežastimi. Įdomu pažymėti, jog tiriamieji gerai vertio savo protiius gebėjimus, ors jiems buvo būdigi kogityviiai sutrikimai. Ilgalaikės remisijos periodu tiriamieji esiskyrė uo kotroliės grupės ė vieoje iš tirtų charakteristikų. Taigi tyrimų apžvalga rodo: uo alkoholio priklausomi asmeys iš esmės yra patekiti savo charakteristikomis. Išsakyti savęs vertiimai mažai atitika jų gyveimo realybę, vertiimas eadekvatus ir epakakamai lakstus. Sveikstat uo priklausomybės alkoholiui, keičiasi požiūris į daugelį dalykų, taip pat ir į save, tačiau tyrimų, atskleidžiačių savęs vertiimo kitimus sveikstat, kol kas edaug. Vertiat Miesotos programos efektyvumą (Pekala et al., 2009), ustatyti ir savęs vertiimo pokyčiai. Tyrimo metu keletą kartų buvo matuojamas uo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimas ir uostata blaivumo atžvilgiu. Nustatyta: pacietų, kurių sveikimo progozė buvo prasta, savęs vertiimas gydymo pradžioje buvo žymiai geresis egu tų, kurių sveikimo progozė buvo gera. Nustatyta, jog pasiekę dugą visišką fizię, psichię ir socialię dezadaptaciją ir atitikamai labai meko savęs vertiimo tiriamieji sveiko sėkmigiau. Tačiau visose grupėse gautas gydymo efektas pagerėjęs savęs vertiimas. Kitų autorių (Fiey, 2004) duomeys tvirtia, kad įvairi psichoterapiė itervecija pageria uo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimą, o savęs vertiimo gerėjimas turi įtakos sveikimo procesui. Miesotos modelio programoje požiūris į priklausomybę alkoholiui ėra ei baudžiatis, ei kaltiatis. Kaip problema akcetuojama chemiė priklausomybė ir kocetruojamasi į būtiybę ieškoti pagalbos. Toks požiūris mažia kaltės jausmą, pabrėžia rūpiimąsi savimi, savo problema (Butkieė, 2006). Nuo alkoholio priklausomo asmes suvokimas, kad jis yra e blogas, o sergatis, apsaugo ar atstato savęs vertiimą bei pagarbą sau (Greefield et al., 2000). Miesotos modelio programa yra aiškiai struktūruota, apibrėžta laiku, todėl programos metu pasireiškiačių savęs vertiimo kitimų tyrimas leistų iškelti aujų psichoterapiių idėjų ar umatyti tolesius tiksliačius tyrimus. Demografiių skirtumų aalizė galėtų paskatiti teikti diferecijuotą pagalbą. Šio tyrimo tikslas išaalizuoti uo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimo ypatumus ir pokyčius sveikstat. 45
Tikriamos hipotezės: 1. Nuo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimas susijęs su sociodemografiiais rodikliais: lytimi, amžiumi, išsilaviimu, šeimie padėtimi, profesiiu užimtumu, priklausomybės uo alkoholio trukme. 2. Gydymosi Miesotos programoje metu uo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimas gerėja. 46 TYRIMO METODOLOGIJA Tyrimo metodikos. 1. Poliariių būdvardžių metodika, sudaryta sematiio diferecialo pricipu (Goštautas, Pakula, Grievičieė, 1998). Tiriamiesiems pateiktos 164 poros būdvardžių, atitikačių priešigas žmogaus savybes. Kiekvieą savybę reikėjo įvertiti pagal septyių lagelių skalę pažymit tai, kaip respodetas save vertia šiuo metu ( Realusis Aš ) ir koks jis orėtų būti ateityje ( Idealusis Aš ). Kraštutiius skyrelius (kairėje ir dešiėje) labiausiai atitika juose parašyti žodžiai (jų skaitiės vertės 1 ir 7). Artėjat prie viduriio skyrelio, žodžio reikšmė silpėja ir viduriis skyrelis (skaitiė vertė 4) reiškia perėjimą uo vieo žodžio prie kito (ei tas, ei kitas). Buvo skaičiuojamas kiekvieo tiriamojo kiekvieos būdvardžių poros Realiojo Aš ir Idealiojo Aš skirtumas absoliučiu dydžiu (galimas miimalus skirtumas 0, maksimalus 6). Kuo šis skirtumas mažesis, tuo savęs vertiimas geresis. Bedram savęs vertiimui ustatyti apskaičiuotas kiekvieo tiriamojo vidutiis epasitekiimo savimi lygis, t. y. visų būdvardžių porų skirtumų tarp Realiojo Aš ir Idealiojo Aš suma, padalyta iš atsakytų būdvardžių porų skaičiaus. Siekiat ustatyti metodikos faktorię struktūrą, buvo atlikta faktoriė aalizė pasukus faktorius Varimax, es Kaiser-Meyer-Olki testas parodė, jog tai yra galima (0,670). Kad faktoriai būtų homogeiškesi, iš jų buvo pašalitos būdvardžių poros, kurių faktoriė apkrova ė vieame faktoriuje eviršijo 0,5. Faktoriei aalizei audoti realaus Aš įverčiai. Buvo išskirti 5 faktoriai ir iš jų sudarytos 5 skalės. Skalių vidiis patikimumas Crobach alfa prieš Miesotos programą ir po jos buvo uo 0,934 iki 0,709 (1 letelė). Po faktoriės aalizės sudarytos šios skalės: Orgaizuotumas mažesis balas šioje skalėje reiškia, kad tiriamieji yra orgaizuotesi. Kokuretiškumas mažesis balas šioje skalėje reiškia, kad tiriamieji yra labiau likę kokuruoti. Pareigigumas mažesis balas šioje skalėje reiškia, kad tiriamieji yra pareigigesi. Koformizmas mažesis balas šioje
Iteratioal Joural of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautiis psichologijos žuralas: biopsichosocialiis požiūris 2010, 6, 41 55 p. skalėje reiškia, kad tiriamieji yra koformiškesi. Socialumas mažesis balas šioje skalėje reiškia, kad tiriamieji yra socialesi. Skalių pavadiimai parikti pagal jas sudaračių būdvardžių turiį. 1 letelė. Poliariių būdvardžių metodikos skalių reikšmės Table 1. Values of polar adjectives method scales Tiriamieji Prieš Miesotos programą Po Miesotos programos Skalės Teigiių Crobach sk. alfa Mi. Maks. Vidurk. SN Orgaizuotumas 22 0,934 2,18 6,18 3,69 1,012 Kokuretiškumas 15 0,911 1,60 5,47 4,21 0,891 Pareigigumas 12 0,899 1,67 5,67 3,36 0,976 Koformizmas 11 0,892 1,45 5,09 3,10 0,694 Socialumas 12 0,866 1,42 6,33 3,39 0,951 Orgaizuotumas 22 0,925 1,81 5,05 3,22 0,863 Kokuretiškumas 15 0,853 2,13 5,60 4,29 0,820 Pareigigumas 12 0,825 1,50 5,33 3,09 0,930 Koformizmas 11 0,806 2,55 5,36 3,26 0,637 Socialumas 12 0,709 1,58 4,17 2,92 0,598 2. Dembo Rubištei metodika (Рубинштейн, 2004) skirta įvairių asmes charakteristikų savęs vertiimui ustatyti. Nuo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimui ustatyti buvo pariktos šešios skalės: sveikata, pasitikėjimas savimi, charakteris, gabumai, laimigumas ir priklausomybė uo alkoholio. Tiriamiesiems pateiktos liijos su pažymėtais poliais ir viduriu. Vieas polius žymi pačią mažiausią galimą charakteristikos reikšmę, kitas pačią didžiausią. Tiriamojo prašyta pažymėti tą vietą, kurioje jis įsivaizduoja esąs dabar (kaip jis tai suprata ar jaučia; Realusis Aš ), po to pažymėti tą vietą, kurioje jis svajotų būti ( Idealusis Aš ). Siekiat suvieoditi užduoties supratimą, tiriamiesiems buvo perskaitytas kiekvieos charakteristikos apibrėžimas (suformuluotas remiatis žodyais). Savęs vertiimas ustatytas cetimetrais matuojat skirtumą tarp Realiojo Aš ir Idealiojo Aš. Bedram savęs vertiimui ustatyti apskaičiuotas kiekvieo tiriamojo vidutiis epasitekiimo savimi lygis, t. y. visų skalių skirtumų tarp Realiojo Aš ir Idealiojo Aš suma, padalyta iš skalių skaičiaus. Bedras savęs vertiimas buvo matuojamas du kartus: pirmojo savęs vertiimo Crobach alfa 0,676, atrojo 0,746. 47
Tiriamieji pagal Miesotos programą besigydatys asmeys: 19 vyrų ir 11 moterų. Tiriamųjų amžius 18 60 metų, amžiaus vidurkis 39,53 m. (st. uokrypis 10,730). Moterų ir vyrų amžius reikšmigai esiskyrė. Moterų išsilaviimas buvo aukštesis ei vyrų (U=47,500, p=0,010): 52,2 % vyrų, turičių viduriį išsilaviimą, 45,5 % moterų, turičių aukštąjį išsilaviimą. Vyrų ir moterų šeimiė padėtis reikšmigai esiskyrė, dauguma tiriamųjų (40 %) susituokę arba gyvea su parteriu. 46,7 % tiriamųjų yra dirbatys, 53,3 % tiriamųjų turi akstesės gydymosi patirties. Palygiti pagal užimtumą ir gydymosi patirtį, vyrai ir moterys reikšmigai esiskyrė. Pačių tiriamųjų urodomos priklausomybės uo alkoholio trukmės vidurkis 8,2 m. (st. uokrypis 6,034), moterų ir vyrų urodoma priklausomybės trukmė reikšmigai esiskyrė. Tyrimo procedūra. Miesotos programoje besigydačių tiriamųjų apklausa vykdyta 2009 m. vasario baladžio mė. priklausomybės ligų cetre. Buvo gautas šios įstaigos vadovo leidimas, apie tyrimą iformuota skyriaus admiistracija ir darbuotojai. Tiriamieji klausimyus pildė du kartus: pirmą kartą tik pradėję gydytis Miesotos programoje, atrą kartą paskutię gydymosi dieą. Tiriamiesiems buvo paaiškiamas tyrimo tikslas, užtikritas aoimiškumas ir paprašyta atsakyti į klausimus. Tiriamieji klausimyus pildė savarakiškai, prieš tai jiems buvo išaiškitos metodikų istrukcijos. Jei tiriamasis prašydavo, istrukcija buvo paaiškiama išsamiau. Tyrimas trukdavo apie 40 mi. Duomeų apdorojimas. Duomeys buvo tvarkomi ir aalizuojami statistiio paketo socialiiams mokslams (SPSS) 14.0.1 versija. Naudoti šie statistiės aalizės metodai: aprašomoji statistika, Crobach alfa, Ma Whitey kriterijus epriklausomoms imtims, Friedmao testas kelioms priklausomoms imtims, Wilcoxoo žeklų testas dviem priklausomoms imtims, Spearmao koreliacijos koeficietas. Šiame tyrime pasiriktas reikšmigumo lygmuo α = 0,05. 48 REZULTATAI Savęs vertiimo sąsajos su sociodemografiiais rodikliais. Tiriamųjų savęs vertiimo rezultatai palygiti sociodemografiių rodiklių atžvilgiu. Palygius rezultatus pagal lytį, statistiškai reikšmigų savęs vertiimo skirtumų egauta, taigi vyrų ir moterų duomeis galima aalizuoti bedrai. Tiriamieji pagal išsilaviimą buvo suskirstyti į žemesio (pagridiis
Iteratioal Joural of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautiis psichologijos žuralas: biopsichosocialiis požiūris 2010, 6, 41 55 p. ir viduriis) ir aukštesio (aukštesysis ir aukštasis) išsilaviimo grupes. Statistiškai reikšmigo savęs vertiimo skirtumo tiriamųjų grupėse pagal išsilaviimą eustatyta. Pagal šeimię padėtį tiriamieji buvo suskirstyti į eturičius parterio (evedęs / etekėjusi, išsituokę, susituokę, bet gyveatys atskirai) ir turičius parterį (susituokę / turi parterį ir gyvea su juo). Statistiškai reikšmigo savęs vertiimo skirtumo tiriamųjų grupėse pagal šeimię padėtį eustatyta. Pagal profesiį užimtumą tiriamųjų savęs vertiimas taip pat esiskyrė. Amžiaus ir priklausomybės uo alkoholio trukmės bei savęs vertiimo ryšiai aalizuoti Spearmao koreliacijos koeficietu. Statistiškai reikšmigas ryšys gautas tik tarp savęs vertiimo prieš Miesotos programą poliariių būdvardžių metodika ir priklausomybės uo alkoholio trukmės: kuo ilgesė priklausomybės trukmė, tuo žemesis tiriamųjų savęs vertiimas (r=0,385, p=0,036). Dembo Rubištei metodika stebima tik tokio ryšio tedecija (r=0,316, p=0,089). Savęs vertiimo pokyčiai. Wilcoxoo žeklų testu buvo palygitas bedro savęs vertiimo balų pokytis po Miesotos programos. Tiek poliariių būdvardžių metodika, tiek Dembo Rubištei metodika tiriamųjų realaus ir idealaus savęs vertiimo skirtumai statistiškai patikimai sumažėjo, vadiasi, jų savęs vertiimas padidėjo, Realusis Aš ir Idealusis Aš tarpusavyje supaašėjo (2 letelė). 2 letelė. Savęs vertiimo pokyčiai Table 2. Chages of self-esteem Metodika Neigiami ragai ¹ Vidutiis ragas Teigiami ragai ² Vidutiis ragas Lygūs ragai Poliariių būdvardžių 21 17,31 9 11,28 0-2,695 0,007 Dembo Rubištei 27 15,89 2 3,00 1-4,574 <0,001 ¹ po Miesotos pr. < prieš Miesotos pr.; ² po Miesotos pr. > prieš Miesotos pr. Z p Aalizuojat Dembo Rubištei metodikos skalių savęs vertiimo pokyčius ustatyta: statistiškai patikimai sumažėjo realaus ir idealaus savęs 49
vertiimo skirtumai visose skalėse sveikatos, pasitikėjimo savimi, charakterio, gabumų, laimigumo, priklausomybės uo alkoholio vertiimo (3 letelė). Tai rodo padidėjusį savęs vertiimą šiose srityse, artėjimą prie pageidaujamo savęs vaizdo. 3 letelė. Savęs vertiimo pokyčiai Dembo Rubištei metodikos skalėse Table 3. Chages of self-esteem i Dembo-Rubishtei method scales Dembo Rubištei metodikos skalės Neigiami ragai ¹ Vidutiis ragas Teigiami ragai ² Vidutiis ragas Lygūs ragai Sveikata 23 15,80 6 11,92 1-3,162 0,002 Pasitikėjimas savimi 23 16,20 5 6,70 2-3,865 <0,001 Charakteris 19 12,74 4 8,50 7-3,166 0,002 Gabumai 17 12,94 7 11,43 6-2,007 0,045 Laimigumas 21 15,05 6 10,33 3-3,054 0,002 Priklausomybė uo alkoholio ¹ po Miesotos pr. < prieš Miesotos pr.; ² po Miesotos pr. > prieš Miesotos pr. 24 14,90 4 12,13 2 Z p -3,521 <0,001 Aalizuojat poliariių būdvardžių metodikos skalių duomeis Wilcoxoo žeklų testu ustatyta, kad po Miesotos programos realaus ir idealaus savęs vertiimo balų skirtumai statistiškai reikšmigai sumažėjo 2 skalėse: orgaizuotumo ir socialumo (4 letelė). Vadiasi, po Miesotos programos tiriamieji vertia save kaip socialesius, tvirtesius ir labiau sutelktus, ei gydymo pradžioje. Siekiat išsiaiškiti, kokias savęs vertiimo charakteristikas tiriamieji vertia geriausiai, kokias prasčiausiai, Dembo Rubištei metodikos rea laus ir idealaus savęs vertiimo skirtumai buvo palygiti tarpusavyje Friedmao kelių priklausomų imčių testu. Nustatyta, jog didžiausi rodikliai gauti vertiat savo priklausomybę uo alkoholio, o mažiausi charakterį ir gabumus (1 pav.), vadiasi, tiriamieji geriausiai vertia savo charakterį ir gabumus, o prasčiausiai priklausomybę uo alkoholio. 50
Iteratioal Joural of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautiis psichologijos žuralas: biopsichosocialiis požiūris 2010, 6, 41 55 p. 4 letelė. Savęs vertiimo pokyčiai poliariių būdvardžių metodikos skalėse Table 4. Chages of self-esteem i polar adjectives method scales Poliariių būdvardžių metodikos skalės Neigiami ragai ¹ Vidutiis ragas Teigiami ragai ² Vidutiis ragas Lygūs ragai Orgaizuotumas 26 16,69 4 7,75 0-4,145 <0,001 Kokuretiškumas 12 14,13 18 16,42 0-1,300 0,194 Pareigigumas 22 14,82 8 17,38 0-1,924 0,054 Koformizmas 16 10,16 9 18,06 4 0,000 1,000 Socialumas 22 15,48 5 7,50 3-3,644 <0,001 ¹ po Miesotos pr. < prieš Miesotos pr.; ² po Miesotos pr. > prieš Miesotos pr. Z p 1 pav. Tiriamųjų savo sveikatos, pasitikėjimo savimi, charakterio, gabumų, laimigumo ir priklausomybės uo alkoholio realaus ir idealaus savęs vertiimo skirtumų tarpusavio palygiimas Figure 1. Compariso of differeces amog participats real ad ideal self-evaluatio of health, self-cofidece, character, abilities, happiess ad depedece upo alcohol 51
REZULTATŲ APTARIMAS Išaalizavus vyrų ir moterų duomeis, reikšmigų savęs vertiimo skirtumų egauta. Kitų tyrėjų duomeys šiuo požiūriu gaa prieštarigi. Viei autoriai taip pat kostatuoja, kad uo alkoholio priklausomų vyrų ir moterų savęs vertiimas esiskiria (Salloum et al., 2001; Hull, Youg, 1983; Trucco et al., 2007), kai kurie kiti tyrimai (Joh et al., 2008) rodo, jog priklausomų uo alkoholio moterų savęs vertiimas yra mekesis egu vyrų. Mūsų kultūroje labiau toleruojamas vyrų alkoholio vartojimas, todėl lieka eaišku, kodėl uo alkoholio priklausomų moterų savęs vertiimas ėra labiau uketėjęs dėl socialiių lūkesčių eatitikties. Galbūt mūsų kultūroje uo alkoholio priklausomomis tampa moterys, ejautrios socialiėms ormoms ar esiekiačios atitikti moteriškumo stereotipo. Kaip ir buvo tikėtasi, po Miesotos programos tiriamųjų savęs vertiimas padidėjo. Savęs vertiimas padidėjo pagal visas Dembo Rubištei metodikos aalizuotas charakteristikas. Po Miesotos programos tiriamieji vertio save kaip sveikesius, labiau pasitikičius savimi, gabesius, geresio charakterio, laimigesius ir mažiau priklausomus uo alkoholio. Reikia pabrėžti, jog sumažėjo atotrūkis tarp to, kaip vertiama reali priklausomybė ir pageidaujamas epriklausomumas uo alkoholio: požiūris į problemą tapo savikritiškesis, lūkesčiai realistiškesi. Tai, jog tiriamieji pripažio esą priklausomi uo alkoholio, galėjo būti paveikta Miesotos programoje audojamo mediciiio ligos modelio, kuris priklausomybę apibūdia kaip ligą, kuria sergama visą gyveimą ir kuri yra epagydoma. Reikia mayti, jog suvokus, kad visą gyveimą būsi priklausomas uo alkoholio, pasidaro legviau susitaikyti su esama situacija, dėl to sumažėja įtampa, atmetama kaltė, koreguojami pasveikimo lūkesčiai (Roel, 2000). Tiriat savęs vertiimo pokytį po Miesotos programos Poliariių būdvardžių metodika, tiriamieji save vertio kaip žvalesius, socialiai aktyvesius, geresės uotaikos, tvirtesius ir labiau sutelktus. Šios charakteristikos, turičios diamiį atspalvį, yra reali galimybė pageriti gyveimo kokybę ir toliau sėkmigai sveikti. Duomeys dar kartą patvirtia Miesotos programos efektyvumą. Tarpusavyje palygię atskiras savęs vertiimo charakteristikas, matome: uo alkoholio priklausomi asmeys satykiai geriausiai vertia savo charakterį ir gabumus. Tokius rezultatus galima paaiškiti tuo, jog būtet šios charakteristikos yra abstraktesės, mažiau kita gyveime. Kiti 52
Iteratioal Joural of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautiis psichologijos žuralas: biopsichosocialiis požiūris 2010, 6, 41 55 p. tyrėjai charakterį ir protiius gebėjimus taip pat urodo kaip subjektyviai geriausiai vertiamas charakteristikas (Понизовский, 2007). Mekiausias savęs vertiimas kostatuotas kalbat apie priklausomybę uo alkoholio. Iš esmės tai parodo problemos pripažiimą (Roel, 2000). Nustatyta, kad pagal išsilaviimą, šeimię padėtį ir užimtumą savęs vertiimas esiskiria. Galbūt pažeidžiamumas alkoholiu esusijęs su šiais sociodemografiiais veiksiais. Pastebėta, jog pradėję gydymą pagal Miesotos programą tiriamieji vertia save tuo mekiau, kuo jų urodoma priklausomybė uo alkoholio truka ilgiau. Supratama, kad ilgai trukatis suvokiamas ar kitų prikišamas esugebėjimas įveikti priklausomybės, besikaupiačios eigiamos socialiės pasekmės mekia savęs vertiimą. IŠVADOS 1. Nuo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimas prieš Miesotos programą susijęs su priklausomybės uo alkoholio trukme: kuo ilgesė priklausomybės trukmė, tuo tiriamųjų savęs vertiimas mekesis. 2. Nuo alkoholio priklausomų asmeų savęs vertiimas po Miesotos programos yra geresis ei programos pradžioje. Literatūra Aliev, Z. N. (2003). Psychopathology Of Acute Alcoholic Halluciosis. Russia Medical Joural, (2), 29-34. Butkieė, A. (2006). Miesotos programa: psichoterapiis priklausomybės ligų gydymas. Psichiatrijos žiios, 2(39), 15 19. Demirbas, H. C., Çelik, S., Özgür, I. N., Lha, I., Doga, Y. B. (2003). A examiatio of suicide probability i alcoholic i-patiets. Alcohol & Alcoholis, 38(1), 67-70. DeSimoe, A., et al (1994). Alcohol use, self-esteem, depressio, ad suicidality i high school studets [electroic versio]. Adolescece, 29, 939-942. Fiey, J. W. (2004). Assessig Alcohol Problems: A Guide for Cliicias ad Researchers. Assessig Treatmet ad Treatmet Processes, 1, 25-31. Goštautas, A., Pakula, A., Grievičieė, L. (1998). Sex Differeces i Psychosocial Adjustmet amog Lithuaia Schoolchildre. I: Idividual Differeces i Childre ad Adolescets: Iteratioal Perspectives (Ed. D. H. Saklofske ad S. B. G. Eyseck). Hodder ad Stoughto, 143-157. Glidema, K. E., et al (1999). Self-esteem ad alcohol cosumptio: A study of college drikig behavior i a aturalistic settig. Joural of Alcohol & Drug Educatio, 45, 60-68. 53
Greefield, S. F., Hufford, M. R., Vagge, L. M., Muez, L. R., Costello, M. E., Weiss, R. D. (2000). The relatioship of self-efficacy expectacies to relapse amog alcohol depedet me ad wome: a prospective study. Joural Studies Alcohol, 61(2), 45-51. Hull, J. G., Youg, R. D. (1983). Self-cosciousess, self-esteem ad success-failure as determiats of alcohol cosumptio i male social drikers. Joural of Persoality ad Social Psychology, (44), 1097-1109. Joh, B., Alwy, T., Hodgso, R. J., Phillips, C. J. (2008). Geder-Role Orietatio ad Alcohol Treatmet Outcome. Joural of Applied Social Psychology, 38(8), 2179-2194. Kelly, J. F., Myers, M. G., Brow, S. B. (2000). A Multivariate Process Model of Adolescet 12-Step Attedace ad Substace Use Outcome Followig Ipatiet Treatmet. Psychol Addict Behav., 4(4), 376-389. Luhtae, K., Crocker, J. (2003). Alcohol Use i College Studets: Effects of Level of Self-Esteem, Narcissism, ad Cotigecies of Self-Worth. Psychology of Addictive Behaviors, (19), 99-103. Mikelkevičiūtė, J. (2002). Taikomosios fiziės veiklos poveikis ežymiai protiškai atsilikusių paauglių savęs vertiimui ir fiziės kompetecijos suvokimui. Daktaro disertacija, Lietuvos kūo kultūros akademija. Kauas. Nielse, A. S. (2003). Alcohol Problems Ad Treatmet: The Patiets Perceptios. Europea Addictio Research, 9, 29-38. Olmstead, R. E., Guy, S. M., O Malley, P. M., Betler, P. M. (1991). Logitudial assessmet of the relatioship betwee self-esteem, fatalism, loeliess, ad substace use. Joural of Social Behavior ad Persoality, 6, 749-770. Pekala, R. J., Kumar, V. K., Maurer, R., Elliott-Carter, N. Y. C., Moo, E. (2009). Selfesteem ad Its Relatioship to Sereity ad Ager/Impulsivity i a Alcohol ad Other Drug-Depedet Populatio: Implicatios for Treatmet. Alcoholism Treatmet Quarterly, 27(1), 94-112. Psichologijos žodyas. (1993). Vilius: Mokslo ir eciklopedijų leidykla. Roel, N. (2000). From Self-Help to Professioal Care: A Ehaced Applicatio of the 12-Step Program. Joural of Applied Behavioral Sciece, 36, 108. Salloum, I. M., Corelius, J. R., Mezzich, J. E., Kirisci, L., Daley, D. C., Spotts, C. R. et al. (2001). Characterizig female bipolar alcoholic patiets presetig for iitial evaluatio. Addictive Behaviors, 26, 341-348. Scheier, L. M., Botvi, G. J., Griffi, K. W., Diaz, T. (2000). Dyamic Growth Models of Self-Esteem ad Adolescet Alcohol Use. Joural of Early Adolescece, 20(2), 178-210. Swaim, R. C., Wayma, J. C. (2004). Multidimesioal Self-Esteem ad Alcohol Use Amog Mexica America ad White No-Latio Adolescets: Cocurret ad Prospective Effects. America Joural of Orthopsychiatry, 74(4), 559-570. Tremblay, P. F., Mihic, L., Graham, K., Jelley, J. (2007). Role of motivatio to respod 54
Iteratioal Joural of Psychology: A Biopsychosocial Approach Tarptautiis psichologijos žuralas: biopsichosocialiis požiūris 2010, 6, 41 55 p. to provocatio, the social eviromet, ad trait aggressio i alcohol-related aggressio. Aggressive Behavior, 33(5), 389-411. Trucco, E. M., Coery, H. S., Griffi, M. L., Greefield, S. F. (2007). The Relatioship of Self-Esteem ad Self-Efficacy to Treatmet Outcomes of Alcohol-Depedet Me ad Wome. America Joural o Addictios, 16 (2), 85-92. Valickas, G. (1991). Asmeybės savęs vertiimas. Vilius: VU. Бернс, Р. (1986). Развитие Я концепции и воспитание [Aš kocepcijos vystymasis ir auklėjimas]. Москва: Прогресс. Рубинштейн, С. Я. (2004). Экспериментальные методики патопсихологии [Eksperimetiės patopsichologijos metodikos]. Москва: Институт Психотерапии. Понизовский, П. А. (2007). Когнитивные расстройства и соматическая анозогнозия у больных алкогольной зависимостью [Priklausomų uo alkoholio asmeų kogityviiai sutrikimai ir somatiė aozogozija]. Автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата медицинских наук. На правах рукописи. Москва. Aplakyta 2008-12-01, www.miip.org/ sciece/avtoreferats. PECULIARITIES OF PERSONS WITH ALCOHOLISM SELF-ESTEEM AND IT S CHANGES DURING TREATMENT Abstract. Backgroud ad Purpose. Self-esteem is related to may fields of life ad with depedece upo alcohol. Positive self-esteem ca be a protector which fuctios to prevet depedece. For this reaso it is importat to look for chages i self-esteem durig treatmet. Self-esteem of alcoholic idividuals was described as beig self critical, ambivalet, ad iadequate i the view of the literature. However, ot all these characteristics iterrelate with alcohol depedece equally. The goal of this thesis is to assess the self-esteem of persos with alcoholism ad its chage durig treatmet. Method. Thirty alcoholic Miesota Model idividuals o itake ad discharge at the Addictio Cetre completed two self-esteem scales: Dembo-Rubistei (Rubistei, 2004) ad self-evaluatio method of Gostautas, Pakula, Grieviciee (1988). Research was performed o Jauary-March i 2009. Results. Geeral self-esteem level of persos with alcoholism icreased durig the Miesota Model program. There was o sigificat relatioship betwee self-esteem, geder, itelligece, marital status or occupatio. Coclusio. The loger the depedece upo alcohol the lower the self-cofidece assessmet i the begiig of treatmet i the Miesota Model program. Keywords: self-esteem, alcohol addictio, Miesota Model, Realistic ego, Ideal ego. Gauta: 2010 02 05 Priimta: 2010 09 27 55