Microsoft Word - Gudonis, Perminas, Vaicekauskaite.doc

Transkriptas

1 ISSN Specialusis ugdymas Nr. 1(12), Special education Nr. 1(12), SOCIALINIO PALAIKYMO REIKŠM GABI MOKSLEIVI PSICHOSOCIALINEI ADAPTACIJAI Vytautas Gudonis Šiauli universitetas P. Višinskio g. 25, LT Šiauliai Aidas Perminas, Ineta Vaicekauskait Vytauto Didžiojo universitetas Donelai io g. 52, LT Kaunas Straipsnyje nagrin jami gabi moksleivi psichosocialin s adaptacijos ypatumai ir pateikiami empirinio tyrimo rezultatai. Tyrime panaudotas metod kompleksas ne tik leidžia parodyti vairius gabi moksleivi sunkumus, bet ir analizuoti juos pa i moksleivi ir pedagog poži riu. Tyrime siekta atskleisti t v išsilavinimo ir vaik gabum, pedagog palaikymo ir psichosocialin s adaptacijos ryš. vadas Šiuolaikin je visuomen je ypa aktuali gabi vaik ugdymo problema, nes istorija liudija, kad gabi žmoni veikla gali tur ti lemting tak tautos ar net civilizacijos raidai ir pažangai. Tod l daugelyje pasaulio šali jau ne vien dešimtmet atliekami gabi vaik tyrimai ir atsižvelgiant gautus rezultatus stengiamasi kurti kuo palankesn aplink j gabum pl totei. Gabumo konstruktas domino Gardner (1983), Tannenbaum (1991) ir kt.; gabi vaik identifikacij tyrin jo Hoge & McSheffrey (1991), Karnes (1986), Renzulli, Callahan (1975) ir kt. Lietuvoje išsamesni tyrin jim, skirt gabi moksleivi ugdymo ir psichosocialin ms problemoms, iki šiol atlikta labai nedaug. Ši vaik ugdymo svarb visuomen s vystymuisi pabr ž Šalkauskis (1936), Maceina (1934), gabum identifikacijos, j pl tojimo klausimai r p jo Vabalui-Gudai iui (1983), Jovaišai (1978). Per pastar j dešimtmet spaudoje pasirod straipsni (Kašys, 1992; Gaižutis, 1993; Kalvaitis, 1998; Šiau iuk nien, 1998 ir kt.), kuri autoriai siekia atkreipti d mes gabi vaik ugdymo problemas Lietuvoje, ta iau ši vaik psichosocialin s problemos ir adaptacija mažai tyrin jama. Straipsnyje pasirinkome tok psichosocialin s adaptacijos apibr žim, kur šis fenomenas vardijamas kaip moksleivio geb jimas prisitaikyti prie mokyklos reikalavim, jo prisitaikymas veikti mokyklos s lygomis, geb jimas adekva iai s veikauti su aplinka s lygomis, kurios sukurtos toje mikrosocialin je sistemoje (Stroebe, 2000). Ypating gabum turintys vaikai tam tikru poži riu yra pranašesni už kitus to paties amžiaus vaikus. Šis teiginys tikriausiai yra vienintelis, d l kurio sutariama apibr žiant gabumus (Gallagher, 1994). Resnic ir Goodman (1994), aprašydami, kaip gabum klausimas traktuojamas JAV, nurodo, kad n ra nei griežto gabum apibr žimo, nei bendro sutarimo d l j reikšm s. Tai lanksti s voka, priklausanti bendrosioms diskusijoms kult ros ir politikos temomis. Pastaruoju metu poži ris gabumus tampa vis labiau holistinis, t. y. m ginama apimti visus asmenyb s aspektus ir augim : intelektin, socialin, emocin, estetin, fizin. Norint ugdyti gab žmog, reikia ugdyti vis asmenyb. Š poži r puikiai iliustruoja Feldhusen modelis, kurio talentingumo pagrind sudaro bendrieji geb jimai, kuriuos s lygoja genetiškai nulemti gymiai, patirtis šeimoje ir mokykloje, motyvacija ir mokymosi stiliai. Feldhusen nuomone, gabumai, mokslumas, intelektas yra patirties ir motyvacijos rezultatas. K rybišk žvalg g džiai, metasuvokimas ir žini pagrindas nulemia, kokiose srityse pasireikš talentingumas. Feldhusen (1996) tvirtina, kad gabumai gana statiška s voka, susijusi tik su intelektiniais geb jimais. Talentingumas, jo manymu, yra dinamiška s voka, kuri apima ir individualius specialiuosius geb jimus, ir j ugdym bei raid. Nors dabartiniu metu yra daug vairi gabi ir talenting vaik apibr žim, daugeliui j b dingi bendri bruožai. Dažniausiai gabumus apib dina aukštas bendrasis intelektinis lygis, specifiniai akademiniai geb jimai, k rybinis ar produktyvus m stymas, socialiniai (lyderio) ir psichomotoriniai gabumai. Gabi vaik yra visose kult rin se grup se ir visuose ekonominiuose sluoksniuose. Tai, kiek vaik priskiriama šiai kategorijai, priklauso nuo gabum apibr žimo, 17

2 kuriuo remiamasi, tod l gabi j skai ius svyruoja nuo 1 2% iki 20% bendros populiacijos (Bloom, 1985). Pabr žiama, kad šie vaikai turi speciali j poreiki, tod l jiems reikalingos diferencijuotos ar individualios mokymo programos ir pagalba, kurios bendrojo lavinimo mokyklose jie dažnai negauna. Seniai domimasi, kaip gabumai veikia psichosocialin adaptacij ir psichologin gerov (Berndt, Kaiser & Van Aalst, 1982; Eysenck, 1995; Freeman, 1983; Hollingworth, 1942; Parker & Mills, 1996; Ramaseshan, 1975; Reynolds & Bradley, 1983; Richards, 1989; Strang, 1950; Watson, 1965). Per pastaruosius 50 met išsiskyr du poži riai. Pirmojo poži rio šalininkai teigia, kad gab s vaikai yra geriau prisitaik ir kad gabumai apsaugo juos nuo neprisitaikymo, o antrojo aiškina priešingai: gabiems vaikams kyla daugiau psichologini problem ir sunkum pritampant prie bendraamži. Psichosocialin adaptacija dažniausiai suprantama kaip harmoning santyki su aplinka suk rimas. Ar ji bus s kminga, priklauso tiek nuo tam tikr asmenyb s savybi, turim bendravimo g dži ir pan., tiek nuo aplinkos teikiamos paramos. Prisitaikymas prie aplinkos keliam reikalavim, prasming ir teikian i abipus pasitenkinim tarpasmenini ryši su bendraamžiais užmezgimas ir išlaikymas, bendradarbiavimas daliai gabi vaik nelengva užduotis. Jiems b dingi specifiniai bruožai ir aplinkini priešiškumas dažnai nulemia vienokias ar kitokias psichosocialin s adaptacijos problemas. Šeimos vaidmuo s kmingame gabaus vaiko adaptacijos procese. T v ir kit reikšming suaugusi j taka kiekvieno vaiko Aš vaizdo ir geb jimo prisitaikyti prie aplinkos formavimuisi nepaprastai didel. Vaikui, pasižymin iam išskirtiniais geb jimais ir d l šios priežasties patenkan iam specifines s lygas, ypa svarbi ir reikalinga r pesting suaugusi j pagalba pl tojant gabumus ir talentus bei ieškant adaptacijos procese kylan i sunkum veikimo strategij (Buescher, Higham, 1989). Žinodami šiems vaikams b dingus asmenyb s ypatumus ir galimas prisitaikymo problemas, j priežastis ir pasekmes, t vai ar kiti šeimos nariai gali suteikti vaikui reikiam param. Pasteb ta, kad s kmingiausiai adaptuojasi ir v liau pasiekia geriausi rezultat b tent tos gabios asmenyb s, kurios užaugo palankioje ir palaikan ioje nam aplinkoje. Pedagogo ir ugdymo sistemos vaidmuo didinant gabaus vaiko adaptacijos efektyvum. Mokyklos užduotis pl toti g džius ir geb jimus, ta iau gabi vaik mokymo programa netur t apsiriboti vien kognityvini geb jim tobulinimu. Jau ikimokykliniame amžiuje pedagogai tur t atkreipti d mes socialini vaiko g dži ugdym. Kad gabus ikimokyklinukas gal t s kmingai prisitaikyti bendraamži grup je, jis turi tur ti atitinkam bendravimo ir bendradarbiavimo g dži. Ypa svarbu lavinti vaiko geb jim s veikauti su aplinka laikantis socialiai priimt norm, suprasti kit žmoni jausmus ir poreikius. Svarbus ir mokytojo vaidmuo padedant gabiam vaikui prisitaikyti prie bendraamži. Takacs (1986) teigia, kad nereik t skirti pernelyg daug d mesio mokymui žaidžiant, kai aiškus rungtyniavimo elementas. Gabus vaikas dažniausiai bus nugal tojas, o tai gali sukelti mokslo draug nepalankum. Reik t vengti perfekcionizmo tendencij tvirtinimo nuolat giriant geriausi ar tvarkingiausi darb. Nereik t išskirti gabaus vaiko d l puiki individuali pasiekim, geriau skatinti bendr veikl, taip mokant j bendradarbiauti ir suartinant su bendraamžiais. Ne laiku išskirtini pasiekim pabr žimas dažniausiai sukelia kit vaik susierzinim, pavyd ir atst mim. Taip pat neleistinas kitas kraštutinumas s moningas unikali gabum menkinimas ar net mokytojo sarkazmas. Vaikui, pernelyg aktyviai rodan iam savo geb jimus pamokose ir taip išprovokuojan iam bendraamži nepasitenkinim, mokytojas gal t pad ti surasdamas kitok saviraiškos b d, pvz., kai kurie pedagogai susitaria su ypa gabiais mokiniais, kad šie užrašys savo žaibiškus atsakymus ant popieriaus lapo ir v liau atiduos mokytojui. Taip vaikas neatpranta atsakin ti pamokoje ir tuo pat metu neišsiskiria klas je. Tokie metodai gali suvaidinti ypa svarb vaidmen išsaugant vaiko susidom jim mokymusi ir nesukeliant bendraamži priešiškumo (Takacs, 1986). Visuomen s vaidmuo padedant gabiems vaikams s kmingiau adaptuotis. Visuomenei labai reikalingi gab s mokslininkai, talentingi menininkai, rašytojai ar lyderiai. Tod l jai tenka didel atsakomyb r pinantis, kad gabiems vaikams b t sudarytos palankios s lygos, kuriomis jie gal t lavinti gabumus, atskleisti turimas galimybes. Tai, ar gabus vaikas realizuos savo potencial, daug priklauso nuo jo adaptacijos s km s. Deja, neretai visuomen s poži ris tampa kli timi savirealizacijos ir prisitaikymo prie socialin s aplinkos procese. Visuomen je vis dar paplit kai kurie mitai apie gabius vaikus. Sunku atsikratyti stereotipinio poži rio gabumus kaip nenormalum, netgi savotišk psichopatologij. Yra priešiškumo ir ypa aukšto intelekto asmenyb ms. Pastangos pakeisti šias nuostatas gal t b ti veiksnys, padedantis gabiam vaikui lengviau prisitaikyti prie socialin s aplinkos, suformuoti pozityv Aš vaizd. 18

3 Dabartiniu metu vis daugiau d mesio skiriama vystymosi sutrikim turin i vaik integracijai, kita speciali j ugdymosi poreiki vaik grup gab s vaikai tiek d mesio nesulaukia. Užsienyje auga susidom jimas pastar j vaik problemomis, steigiamos specialios klas s, kuriamos diferencijuotos mokymo programos, o Lietuvoje šia kryptimi žengiami tik pirmieji žingsniai. Galb t tai veikia sitikinimas, kad suteikti param ne galiems vaikams moralin pareiga, o vaikams, apdovanotiems ypatingais gabumais ir talentais, pagalba nereikalinga. Daug žmoni, tarp j ir pedagog, vis dar mano, kad gabiems vaikams nereikia specialaus mokymo, nors dauguma gabi j prastin se mokyklose išgyvena nuobodul ir frustracij. Akivaizdu, kad toki situacij reik t keisti. Daugiau d mesio gabi vaik problemoms, geresnis j pažinimas, t vams ir pedagogams b tin žini suteikimas, s lyg saviugdai ir saviraiškai suk rimas labai pad t šiems vaikams s kmingai adaptuotis, kartu neb t prarandamas gabi vaik potencialas. Tyrimo tikslas ištirti gabi moksleivi psichosocialin s adaptacijos ypatumus mokykloje. Tyrimo objektas gabi moksleivi socialinis palaikymas. Uždaviniai: 1. Nustatyti gabum ryš su t v išsilavinimu. 2. Nustatyti socialinio palaikymo reikšm gabi moksleivi psichosocialinei adaptacijai. Tiriamieji Ištirta 307 miesto ir rajono mokykl V VI klasi (10 14 met ) moksleiviai: 167 rajono ir 140 miesto mokykl moksleivi, iš viso 155 berniukai ir 152 mergait s. Taip pat apklausta 13 mokytoj (7 rajono ir 6 miesto mokyklos). Tyrimo metodai Moksleivi gabumams vertinti sudarytas klausimynas remiantis Clark (1992) ir Seagoe (1974) išskirtais bruožais, dažniausiai b dingais gabiam vaikui. Klausimyn sudaro 25 bruožaiteiginiai, pagal kuriuos klas s vadovas vertina kiekvien vaik 3 bal skale, kai 3 reiškia, kad tas bruožas moksleiviui tinka, 2 vidutiniškai tinka ir 1 netinka. Paaugli mokymosi s kmingumui, santykiams su aukl toja, bendraamžiais ir psichosocialinei adaptacijai nustatyti buvo naudojamas klausimynas. J sudarant naudotasi standartizuotu interviu paaugli problemoms vertinti (sudarytas VDU Psichologijos katedros darbuotoj Goštauto, Pakrosnio, 2003) ir klausimynu, sudarytu pagal KRIS program (Goštautas, Lopaitis, 1996). Naudotasi Ryder streso skale (Lietuvos s lygomis adaptuota Goštauto, 1973), Zung klausimynu (1980 m. adaptuota VDU Medicinin s psichologijos ir sociologijos tyrim laboratorijoje), Shpielberger nerimastingumo skale (Gaundry, 1971), A tipo klausimynu, Hudson sudarytu santyki su bendraamžiais klausimynu (Index of peer relations IPR), Hare sudaryta sav s vertinimo skale (Hare Self-estee scale (HSS), Peer self-esteem scale). Duomen analiz atlikta taikant statistin s analiz s sistem SPSS 11.0, naudojant Varimax faktorin analiz, Chi kvadrato kriterij, Studento (t) kriterij vidurki lygyb s hipotez ms tikrinti, kontingencijos lenteles. Rezultatai Gabum ryšys su t v išsilavinimu Norint vertinti gabum ryš su t v išsilavinimu, buvo tiriamas gabum faktori (aukšto ir vidutinio intelektualumo, veiklumo ir komunikabilumo) pasiskirstymas pagal t v išsilavinim, materialin ir šeimynin pad t, t. y. ar vaikas gyvena pilnoje ar nepilnoje šeimoje. 1 lentel Aukšto ir vidutinio nuovokumo moksleivi pasiskirstymas pagal t v išsilavinim T v išsilavinimas Intelektualumas Intelektualumas p p Motinos išsilavinimas T vo išsilavinimas Aukštasis 17 (53,1) 49 (40,2) 36 (52,9) 21 (26,3) 0,187 Neturin ios aukštojo 15 (46,9) 73 (59,8) 32 (47,1) 59 (73,8) išsilavinimo Aukštasis 14 (51,9) 35 (31,5) 27 (42,2) 20 (27,8) Neturintys aukštojo 0, (48,1) 76 (68,5) 37 (57,8) 52 (72,2) išsilavinimo 0,001 0,078 19

4 Tarp aukšto intelektualumo berniuk statistiškai patikimai (p = 0,048) yra daugiau toki, kuri t iai turi aukšt j išsilavinim, o tarp aukšto intelektualumo mergai i statistiškai patikimai (p = 0,001) daugiau toki, kuri motinos turi aukšt j išsilavinim. Galima daryti prielaid, kad t v išsilavinimas turi takos intelektualumui, ta iau ta taka skiriasi berniukams ir mergait ms: mergai i intelektualumui didesn tak turi motinos išsilavinimas, o berniuk t vo. 2 lentel Aukšto ir vidutinio aktyvumo moksleivi pasiskirstymas pagal t v išsilavinim T v išsilavinimas Veiklumas Veiklumas p p Motinos išsilavinimas T vo išsilavinimas Aukštasis 28 (57,1) 38 (36,2) 24 (44,4) 33 (35,1) 0,014 Neturin ios aukštojo 21 (42,9) 67 (63,8) 30 (55,6) 61 (64,9) išsilavinimo Aukštasis 16 (39,0) 33 (34,0) 22 (46,8) 25 (28,7) 0,575 Neturintys aukštojo 25 (61,0) 64 (66,0) 27 (30,3) 62 (71,3) išsilavinimo 0,261 0,050 Tarp aukšto aktyvumo berniuk statistiškai patikimai (p = 0,014) yra daugiau toki, kuri motinos turi aukšt j išsilavinim, statistiškai patikimo ryšio su t vo išsilavinimu nepasteb ta. Aktyvi mergai i t v išsilavinimas statistiškai patikimai aukštesnis (p = 0,050) nei vidutinio aktyvumo mergai i, statistiškai patikimo ryšio su motinos išsilavinimu n ra. Socialinio palaikymo reikšm gabi moksleivi psichologinei adaptacijai Norint vertinti socialinio palaikymo reikšm gabi moksleivi psichosocialinei adaptacijai, buvo lyginami psichosocialin s adaptacijos rodikliai grup se, sudarytose pagal tai, kaip jie sutaria su klas s aukl toja ir kiek turi draug klas je. 3 lentel Psichosocialin s adaptacijos rodikli palyginimas aukšto ir vidutinio nuovokumo mergai i grup se, sudarytose pagal tai, kaip jos sutaria su aukl toja Problem m-kloje suminis vertinimas nuovokumas nuovokumas N = 65 N = 66 p nuovokumas nuovokumas p N = 5 N = 15 0,98 ± 1,125 1,65 ± 1,714 0,010 1,60 ± 1,140 3,33 ± 2,410 0,048 Zung depresijos skal 37,34 ± 7,092 41,83 ± 9,185 0,002 41,20 ± 4,324 40,33 ± 7,413 0,809 Keliami reikalavimai 30,26 ± 5,016 32,80 ± 4,906 0,004 30,60 ± 2,408 33,47 ± 5,097 0,247 Gerai su aukl toja sutarian ioms aukšto nuovokumo mergait ms mažiau b dingos depresijos nuotaikos (p = 0,002), jos mažiau vardija joms keliam reikalavim (p = 0,004) nei vidutinio nuovokumo ir gerai su aukl toja sutarian ios mergait s. Vidutiniškai ir prastai su aukl toja sutarian i mergai i grup je toki skirtum n ra. Aukšto ir vidutinio nuovokumo berniuk grup se santykiai su aukl toja reikšmingos takos j psichosocialinei adaptacijai neturi. 20

5 4 lentel Aukšto ir vidutinio aktyvumo berniuk psichosocialin s adaptacijos palyginimas grup se, sudarytose pagal tai, kaip jie sutaria su aukl toja aktyvumas aktyvumas N = 35 N = 84 p aktyvumas aktyvumas p N = 14 N = 21 Psichosocialinis stresas* 17,03 ± 4,349 18,82 ± 4,314 0,042 17,14 ± 3,416 19,05 ± 4,177 0,166 Keliami reikalavimai 34,89 ± 4,861 33,02 ± 5,139 0,070 40,07 ± 10,164 32,10 ± 5,319 0,005 * Mažesnis skai ius reiškia, kad daugiau patiriama streso 5 lentel Aukšto ir vidutinio aktyvumo mergai i psichosocialin s adaptacijos palyginimas grup se, sudarytose pagal tai, kaip jos sutaria su aukl toja aktyvumas aktyvumas N = 35 N = 84 p aktyvumas aktyvumas p N = 14 N = 21 Sav s vertinimas bendraujant 27,54 ± 4,411 27,08 ± 3,778 0,542 28,50 ± 4,328 23,83 ± 3,061 0,028 su bendraamžiais** ** Didesnis skai ius reiškia, kad sav s vertinimas bendraujant su kitais yra geresnis Aukšto aktyvumo berniukai, gerai sutariantys su klas s aukl toja, patiria daugiau psichosocialinio streso (p = 0,042) nei vidutinio aktyvumo berniukai, taip pat gerai sutariantys su aukl toja. Aukšto aktyvumo berniukai, pras iau sutariantys su aukl toja, vardija daugiau jiems keliam reikalavim nei vidutinio aktyvumo berniukai, su aukl toja sutariantys pras iau. Aukšto aktyvumo mergait s, vidutiniškai ar prastai sutarian ios su aukl toja, bendraudamos su bendraamžiais save vertina geriau (p = 0,028) nei vidutinio aktyvumo mergait s, kurios su aukl toja taip pat sutaria pras iau. Lengvai ir sunkiau bendraujan i berniuk psichosocialin s adaptacijos rodikli palyginimas grup se, sudarytose pagal tai, kaip jie sutaria su aukl toja bendrauja bendrauja N = 38 N = 81 6 lentel p bendrauja bendrauja p N = 9 N = 26 Psichosocialinis stresas* 19,53 ± 3,622 17,72 ± 4,605 0,035 18,33 ± 4,093 18,27 ± 3,986 0,967 * Mažesnis skai ius reiškia, kad daugiau patiriama streso 21

6 Lengvai ir sunkiau bendraujan i mergai i psichosocialin s adaptacijos rodikli palyginimas grup se, sudarytose pagal tai, kaip jos sutaria su aukl toja Problem m-kloje suminis vertinimas bendrauja bendrauja N = 54 N = 77 7 lentel p bendrauja bendrauja p N = 2 N = 18 1,07 ± 1,242 1,49 ± 1,619 0,112 0,0 ± 0,00 3,22 ± 2,157 0,000 Zung depresijos skal 37,56 ± 7,510 41,04 ± 8,877 0,020 49,50 ± 2,121 39,56 ± 6,252 0,042 Shpielberger nerimo skal 39,44 ± 8,165 44,38 ± 9,880 0,003 42,50 ± 0,707 45,00 ± 10,082 0,736 Problemos, kylan ios bendraujant su bendraamžiais*** 79,83 ± 10,782 74,30 ± 13,437 0,013 67,00 ± 2,828 69,78 ± 12,878 0,770 *** Didesnis skai ius reiškia geresn bendravim su bendraamžiais Lengvai bendraujantys berniukai, gerai sutariantys su aukl toja, patiria mažiau psichosocialinio streso (p = 0,035) nei sunkiau bendraujantys berniukai, kurie su aukl toja taip pat gerai sutaria. Lengvai bendraujan ioms mergait ms, vidutiniškai ir prastai sutarian ioms su aukl toja, kyla mažiau problem mokykloje (p = 0,000) nei sunkiau bendraujan ioms mergait ms, su aukl toja sutarian ioms taip pat vidutiniškai ar prastai. Lengvai bendraujan ioms mergait ms, gerai sutarian ioms su aukl toja, mažiau b dinga depresija (p = 0,020), o pras iau su aukl toja sutarian ios mergait s labiau pasižymi depresija (p = 0,042) nei sunkiau bendraujan ios j bendraamž s. Taip pat lengviau bendraujan ios mergait s, gerai sutarian ios su aukl toja, yra mažiau nerimastingos (p = 0,003) ir joms kyla mažiau problem bendraujant su bendraamžiais (p = 0,013) nei sunkiau bendraujan ioms mergait ms, gerai sutarian ioms su aukl toja. 8 lentel Aukšto ir vidutinio nuovokumo mergai i psichosocialin s adaptacijos rodikli palyginimas grup se, sudarytose pagal turim draug klas je skai i Problem m-kloje suminis vertinimas Turi kelis ar daugiau draug klas je Turi vien arba neturi draug klas je nuovokumas nuovokumas p nuovokumas nuovokumas p N = 55 N = 55 N = 15 N = 25 1,02 ± 1,163 1,85 ± 1,929 0,002 1,07 ± 1,033 2,16 ± 2,075 0,065 Zung depresijos skal 36,75 ± 7,061 40,85 ± 8,982 0,009 40,80 ± 5,833 43,24 ± 8,0690 0,342 Sav s vertinimas bendraujant su bendraamžiais** 28,53 ± 3,048 26,87 ± 4,055 0,017 24,87 ± 3,642 26,08 ± 4,864 0,409 Problemos, kylan ios bendraujant su bendraamžiais*** 80,05±8,316 75,45 ± 13,725 0,036 71,27 ± 12,068 69,48 ± 16,011 0,712 ** Didesnis skai ius reiškia, kad sav s vertinimas bendraujant su kitais yra geresnis *** Didesnis skai ius reiškia geresn bendravim su bendraamžiais Aukšto nuovokumo mergait ms, turin- ioms kelis ar daug draug klas je, mažiau b dinga depresija (p = 0,009), joms kyla mažiau problem mokykloje (p = 0,002) ir bendraujant su bendraamžiais (p = 0,036), taip pat jos geriau save vertina bendraudamos su bendraamžiais (p = 0,017) nei vidutinio nuovokumo j bendraamž s, turin ios kelis ar daug draug klas je. Aukšto nuovokumo berniukams daug draug tur jimas ar netur jimas reikšmingos takos j psichosocialinei adaptacijai neturi. 22

7 Aukšto ir vidutinio aktyvumo berniuk patiriamo psichosocialinio streso rodikli palyginimas grup se, sudarytose pagal turim draug klas je skai i Rodiklis 9 lentel Turi kelis ar daugiau draug klas je Turi vien arba neturi draug klas je aktyvumas aktyvumas p aktyvumas aktyvumas p N = 38 N = 88 N = 11 N = 17 Psichosocialinis stresas* 17,47 ± 4,012 18,69 ± 4,216 0,133 15,64 ± 4,130 19,76 ± 4,549 0,022 * Mažesnis skai ius reiškia, kad daugiau patiriama streso Aukšto aktyvumo berniukai, turintys vien ar visai neturintys draug klas je, patiria daugiau psichosocialinio streso (p = 0,022) nei vidutinio aktyvumo j bendraamžiai, turintys nedaug ar visai neturintys draug klas je. Aukšto aktyvumo mergait ms daug draug klas je tur jimas ar netur jimas reikšmingos takos j psichosocialinei adaptacijai neturi. 10 lentel Lengvai ir sunkiau bendraujan i mergai i psichosocialin s adaptacijos rodikli palyginimas grup se, sudarytose pagal turim draug klas je skai i Problem m-kloje suminis vertinimas Turi kelis ar daugiau draug klas je Turi vien arba neturi draug klas je bendrauja bendrauja p bendrauja bendrauja p N = 46 N = 64 N = 10 N = 30 0,91 ± 1,132 1,81 ± 1,842 0,002 1,60 ± 1,578 1,80 ± 1,919 0,768 Shpielberger nerimo skal 37,83 ± 7,537 42,91 ± 8,085 0,002 47,50 ± 5,017 47,87 ± 10,906 0,919 Sav s vertinimas bendraujant su bendraamžiais** 28,70 ± 3,352 26,98 ± 3,740 0,015 24,80 ± 3,584 25,90 ± 4,708 0,504 Problemos, kylan ios bendraujant su bendraamžiais*** 81,28 ± 9,486 75,22 ± 12,251 0,006 70,60 ± 12,912 70,00 ± 15,220 0,912 ** Didesnis skai ius reiškia, kad sav s vertinimas bendraujant su kitais yra geresnis *** Didesnis skai ius reiškia geresn bendravim su bendraamžiais Lengvai bendraujan ios mergait s, turin ios kelis ar daug draug klas je, yra mažiau nerimastingos (p = 0,002), bendraudamos su bendraamžiais save vertina geriau (p = 0,015), joms kyla mažiau problem mokykloje (p = 0,002) ir bendraujant su bendraamžiais (p = 0,006) nei sunkiau bendraujan ioms j bendraamž ms, turin ioms kelet ar daug draug klas je. Lengvai bendraujantiems berniukams daug draug klas je tur jimas ar netur jimas reikšmingos takos j psichosocialinei adaptacijai neturi. Rezultat aptarimas Nustatyta, kad tiek mergai i, tiek berniuk grup se yra gabum ryšys su t v išsilavinimu, ta iau šis ryšys skiriasi: mergai i intelektualumui didesn tak turi motinos išsilavinimas, o berniuk t vo. Taip gali b ti tod l, kad vaikai lygiuojasi tos pa ios lyties t vus ir j pasiekimus, nes tai labiau atitinka stereotipus, susijusius su lyties funkcijomis, be to, vaikai dažnai b na ugdomi pagal sigal jusius elgesio stereotipus (Grakauskait -Karkockien, 2002). Aukšto nuovokumo, aktyvumo ir lengvai bendraujan ios mergait s geriau sutaria su klas s aukl toja nei vidutinio nuovokumo, aktyvumo ir sunkiau bendraujan ios mergait s. Taip pat aukšto nuovokumo mergait s dažniau nurodo, kad turi mažiau artim draug nei vidutinio nuovokumo mergait s. Mažiau bendravimo sunkum su bendraamžiais kyla aukšto nuovokumo ir lengvai bendraujan ioms mergait ms. Panašu, kad tur dami ypating pažinimo geb jim gab s vaikai dar ankstyvajame amžiuje išmoksta taikyti socialinio ir emocinio prisitaikymo strategijas, kurias taiko dauguma suaugusi j, tod l jiems kyla mažiau bendravimo sunkum (Hallahan, Kauffman, 2003). 23

8 Socialinis palaikymas svarbus ir gabiems, ir vidutini gabum moksleiviams. Aukl tojos palaikymas svarbesnis gabiems moksleiviams, ta- iau net ir tuo atveju, jei palaikymo n ra, jie geriau tvarkosi su iškilusiais sunkumais. Draug palaikymas taip pat svarbus veiksnys s kmingai psichosocialinei adaptacijai; gabioms mergait ms šis palaikymas svarbesnis nei gabiems berniukams. Lyginant gabias ir vidutini gabum mergaites grup se, sudarytose pagal turim klas je draug skai i, pasteb ta, kad gabios mergait s, tur damos mažiau draug, yra geriau prisitaikiusios nei vidutinio gabumo j bendraamž s, taip pat turin ios mažiau draug. Galima daryti išvad, kad d l ger intelektini geb jim gab s vaikai lengviau adaptuojasi tur dami nepakankam socialin palaikym nei vidutini gabum j bendraamžiai. Išvados 1. Gabi moksleivi t v išsilavinimas yra aukštesnis nei vidutini gabum moksleivi. 2. Gabumai siejasi su mažesn mis problemomis bendraujant su bendraamžiais: gabios mergait s geriau sutaria su klas s aukl toja, joms kyla mažiau bendravimo sunkum su bendraamžiais, ta iau jos dažniau nurodo turin ios mažiau artim draug. Berniuk grup je toki skirtum n ra. 3. Gabi moksleivi psichosocialin adaptacija turi ryš su aukl tojos palaikymu: aukštas aktyvumas yra susij s su didesniu psichosocialiniu stresu tarp gerai su aukl toja sutarian i berniuk ir didesniais keliamais reikalavimais tarp vidutiniškai ir prastai su aukl toja sutarian i berniuk. 4. Gabiems moksleiviams mokykloje turi b ti skiriamas reikiamas d mesys, nes jie, kaip ir raidos sutrikim turintys, priklauso speciali j ugdymosi poreiki turin i vaik grupei. J specialieji ugdymosi poreikiai taip pat turi b ti tenkinami. 5. Kol Lietuvoje n ra bendros gabi j ugdymo sistemos ir susitarimo, koks vaikas laikomas gabiu, tol bus sunku tokius moksleivius identifikuoti ir suteikti jiems reikaling param ir pagalb. Tod l labai svarbu, kad šia problema b t aktyviai domimasi: atliekami tyrimai, pad siantys identifikuoti gabius vaikus ir išsiaiškinti, su kokiomis problemomis jie susiduria; teikiamos psicholog konsultacijos tiek patiems vaikams, kurie jau iasi kitokie ir nepritampantys d l Literat ra savo geb jim, tiek j t vams ir mokytojams; teikiama informacija visuomenei. 1. Bernd, D. J., Kaiser, C. F., Van Aalst, F. (1982). Depression and self-actualization in gifted adolescents. Journal of Clinical Psycholigy, 38(1), Blogom, B. S. (1985). Developing Talent in Young People. New York: Ballantine. 3. Eysenck, H. J. (1995). Genius. Cambridge: Cambridge university Press. 4. Feldhusen, J. F. (1996). Talent and Alternative Conception of Giftedness. Gifted Education International, Vol. 11, No. 3, p Freeman, I. (1983). Emotional problems of the gifted child. Journal of Child Psychology and Psychiatry, 24(3), Gallagher, J. J. (1994). Teaching the gifted child. Boston: Allyn and Bacon. 7. Gardner, J. W. (1986). Can We be Equal and Exellen too? New York. 8. Grakauskait -Karkockien, D. (2002). K rybos psichologija. Vilnius. 9. Hallahan, D. P., Kauffman, J. M. (2003). Ypatingieji mokslai. Specialiojo ugdymo vadas (p ). Vilnius. 10. Hoge, R., McSheffrey, R. (1991). An investigation of self-concept in gifted children. Exceptional Children, 57, Karnes, M. B. (1986). The Underserved: Our Young Gifted Children. New York. 12. Parker, W., Mills, C. J. (1996). The incidence of perfectionism in gifted students. Gifted Child Quarterly, 40(4), Ramaseshan, P. M. (1957). The social and emotional adjustment of the gifted. Nebraska. 14. Renzulli, J. S., Callahan, C. M. (1975). Developing creativity Training Activities. Gifted Child Quarterly, 19(1), Reynols, C. R. & Bradley, M. (1983). Emotional atability of intellectually superior children versus nongifted peers as estimated by chronic anxiety levels. School Psychology Review, 2, Stroebe, W. (2000). Social Psycholigy and Health (2 nd ed.). Philadelphia: Biddles Ltd. 17. Takacs, C. A. (1986). Enjoy Your Gifted Child. New York. 18. Tannenbaum, A. J. (1991). Gifted Children: Psychological and Education Perspectives. N. Y. Macmillan publisching Co. Gauta

9 Summary THE MEANING OF SOCIAL SUPPORT FOR PSYCHOSOCIAL ADAPTATION OF GIFTED PUPILS In modern society the problem of gifted children s education is especially acute for as history shows activity of talented people could have an essential impact on the development of nation, civilization and progress. That is why in many countries of the world investigations of gifted children have been made for many years in order to create a more satisfactory environment for the development of their abilities. Children with specific gifts are in some way superior than their peers. This is perhaps the only approved statement while defining specific capacities (Gallagher and Gallagher, 1994). Recently the approach to specific gift is getting more holistic trying to cover all the aspects of a personality and individual development intellectual, social, emotional, esthetical and physical. In order to educate a gifted man it is necessary to foster all his personality. Gifted children exist in all cultural groups and economical layers. It depends on the definition of a specific gift how many children belong to this group hence the number of the gifted is from 1 2% to 20% of general population. It is emphasized that these children have got special needs so they require differentiated and individual curriculum and assistance that very often are not provided for them in mainstream schools. At present more attention is being paid to the integration of children with developmental disorders. However another group of SEN children gifted children don t receive so much attention. There have been investigated 307 pupils (age 10 14) from the town and district schools learning in 5 6 forms: 167 schoolchildren from the district and 140 from the town, 155 boys and 152 girls among them. There was created a set of questions for evaluation of pupils capacities on the basis of the distinctive features of a gifted child defined by Clark (1992) and Seagoe (1974). A set of questions was used for determining teenagers success in education, their relations with the form mistress, peers and their psychosocial adaptation. The questions were made using standard interviews (made by A. Goštautas, R. Pakrosnis in the Department of Psychology of VDU, 2003) and questions of the KRIS programme (Goštautas, Lopaitis 1996). There was also used the Ryder scale of stress (adapted by Goštautas, 1973), questions of Zung (adapted in the laboratory of medical psychology and sociological investigations of VDU, 1980), the Ch. D. Shpielberger scale of disturbance (Gaundry, 1971), questions of A type; there were also used questions made by Walter W. Hudson for relations with peers (Index of peer relations IPR), the self-esteem scale made by Bruce R. Hare (Hare Self-esteem scale (HSS), Peer self-esteem scale). Parents education is related to their children s capacities though its impact is different on boys and girls: mother s education has a bigger influence on girls intelligence and father s on the intelligence of boys. It could be because children try to follow parents of the same sex for children are very often educated according to the existing stereotypical norms of behaviour (Grakauskait -Karkockien, 2002). Having particular cognitive abilities gifted children already in early age learn to use strategies of social and emotional adaptation that are used by adults hence they experience not many problems of communication (Hallahan, Kauffman, 2003). Social support is important both for gifted children and for those with average capacities. Form mistress assistance is more important for bright children nevertheless even in cases of getting no support, they manage to cope with difficulties better. Support of friends is also an important factor for successful psychosocial adaptation and for the gifted girls it means more than for the gifted boys. Because of the high level of intellectual capacities gifted children adapt easier when they haven t got enough social support than their peers of average capacities. Parents of gifted children have got higher education than parents of children with average capacities. Psychosocial adaptation of gifted children is connected with the form mistress support. At school gifted children should get the necessary attention for they belong to the group of SEN children as the pupils with developmental disorders. While there is no general system of education of gifted children and no agreement what children should be considered gifted it will be difficult to identify such children and to provide the necessary support. It is very important to discuss this problem in Lithuania and to investigate children who feel themselves different. 25